Lietuvos eLin ekonomika

Periodinis leidinys
2012 m. I pusmetis

Nr.

Tur inys

Lietuvos eLin ekonomika

Pareng Vytautas ukauskas

tuRinYs
ANGINIS ODIS VADAS, PADKA 1. KAS YRA ELIN EKONOMIKA IR NUO KO JI PRIKLAUSO?
1.1. Apibrimas 1.2. elio prieastys ir tak darantys veiksniai

2.

KOKIE ELINS EKONOMIKOS MASTAI PASAULYJE IR LIETUVOJE?

2.1. elin ekonomika pasaulyje 2.2. Lietuvos elins rinkos vertinimas

3.

KIEK ELIO YRA AKCIZINI PREKI RINKOJE?

3.1. Kodl akcizins preks? 3.2. elin alkoholi grim rinka 3.3. elin cigarei rinka 3.4. elin kuro rinka

4. 5.

NEIGIAMI ELINS EKONOMIKOS PADARINIAI AKTUALIJOS AKCIZINI PREKI ELINJE RINKOJE

5.1. Alkoholio rink papild kosmetikos gaminiai 5.2. Didja baltarusikos kilms kontrabandini cigarei dalis

Lietuvos laisvosios rinkos institutas Vilnius 2012

anginis odis

vadas / Padka

anGinis oDis
Js dmesiui pristatome leidin, skirt Lietuvos elinei ekonomikai. elins ekonomikos tema beveik visada ilieka aktuali. Nebtinai dl to, jog didel elins ekonomikos apimtis rodo pakrikusi moni moral ir ne tik dl to, jog elis yra nearti dirvonai didinant valstybs biudeto pajamas. elin ekonomika yra moni protestas, svarbus simptomas, jog ekonomin alies sistema veikia netinkamai. Didjantis elis visuomet sufleruoja apie neatitikimus tarp valdios sprendim ir moni lkesi, tarp mokesi ir reguliavimo bei moni pragyvenimo lygio, tarp valdanij galvose gimstani vizij ir reali j gyvendinimo galimybi. Tyrimai rodo, jog Lietuvoje elin ekonomika sudaro itin didel dal ekonomikos. Nepaisant dar 2011 m. Vyriausybs usibrt tiksl grieiau kovoti su eliu, elins ekonomikos lygis maja neymiai. Manome, jog kryptingai siekiant elins ekonomikos Lietuvoje majimo yra reikalingas pilnas elio ir jo sudedamj dali vaizdas, ir, dar svarbiau, tikslus elio prieasi bei jo pasekmi identifikavimas. Tikims, jog is leidinys pads pasiekti didesn supratim bei pasitarnaus ne tik sprendim primjams, bet ir bus domus plaiajai visuomenei. LLRI vyresnysis ekspertas Vytautas ukauskas

vaDas
io leidinio paskirtis yra naudojantis jau prieinamais tyrimais bei duomenimis ir specialiai iam leidiniui atliktais tyrimais, vardinti elins ekonomikos mast Lietuvoje, ianalizuoti elio sudedamsias dalis, daugiau dmesio skiriant akcizinms prekms, atskleisti pagrindinius veiksnius, daranius tak elinei ekonomikai, bei vardinti svarbiausius neigiamus elins ekonomikos padarinius. Pirmoje knygos dalyje pateikiamas elins ekonomikos apibrimas, kuriuo nuosekliai vadovaujamasi visame leidinyje. ia taip pat analizuojamos pagrindins elins ekonomikos prieastys bei veiksniai, darantys tak elins ekonomikos dydiui. Antroje knygos dalyje apibendrinami vairi institucij tyrimai bei analizuojamas bendras elins ekonomikos mastas Europos valstybse ir Lietuvoje. iame - pirmajame - leidinio numeryje giliau nagrinjamas elis, susijs su akcizinmis preki grupmis (degalai, alkoholiniai grimai ir tabako gaminiai). iai elins ekonomikos daliai skirta visa treioji leidinio dalis. Joje nuosekliai nagrinjamos tos elio dalys, kurios yra susijusios su kiekviena i trij mint preki grupi. Ketvirtoje dalyje analizuojamos svarbiausios neigiamos elins ekonomikos pasekms, penktojoje svarbiausios pastarojo meto aktualijos elins ekonomikos srityje Lietuvoje. is leidinys yra skirtas eline ekonomika besidomintiems privataus ir vieojo sektoriaus specialistams, sprendim primjams, akademikams, urnalistams ir visiems kitiems, norintiems susipainti ir daugiau suinoti apie elio problematik Lietuvoje. Planuojama, jos is leidinys bus atnaujinamas ir leidiamas du kartus per metus.

PaDka
Knygos leidjai dkoja parneriams - institucijoms, organizacijoms ir asmenims - prisidjusiems prie knygos ileidimo savo iniomis, informacija, duomenimis ir kita pagalba.

Dkojame:
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetui UAB Ekonomins konsultacijos ir tyrimai Tyrim agentrai RAIT Tyrim agentrai Spinter Tyrim agentra Norstat Policijos departamentui prie Vidaus reikal ministerijos Valstybinei mokesi inspekcijai Muitins kriminalinei tarnybai Valstybs sienos apsaugos tarnybai Vilniaus universiteto Toksikologijos centrui Ekstremali sveikatai situacij centrui Nerijui Maiuliui, AB Swedbank Alkoholiniais grimais prekiaujani moni asociacijai Nacionalinei tabako gamintoj asociacijai Lietuvos naftos produkt prekybos moni asociacijai

1. Kas yra elin ekonomika ir nuo ko ji priklauso?

1. Kas yra elin ekonomika ir nuo ko ji priklauso?

1.

kas YRa eLin ekonomika iR nuo ko Ji PRikLauso?

1.2.

elio prieastys ir tak darantys veiksniai

Reguliavim ir mokesi lygis

Pagrindin elins ekonomikos prieastis yra reguliavim ir mokesi lygis. Kuo didesni yra mokesiai ir kuo daugiau privalom reguliavim patiria veikiantieji legaliai, tuo didesn paskata rinkos dalyviams yra vengti i reguliavim veikiant elyje. Tad i ekonomins puss mokesius, j administravim, valstybini institucij keliamus reikalavimus ir reguliavimus galima irti kaip legalios veiklos snaudas. Savo snaudas turi ir nelegali veikla. Tai gresianios bausms, grsm reputacijai, nepatogumai ir ilaidos, siekiant nuslpti nelegali veikl. Tuomet, kai dl mokesi ir reguliavim didjanios legalios veiklos snaudos smarkiai pralenkia nelegalios veiklos snaudas, rinkos dalyviai gauna paskat pasirinkti veikl elyje. Tai iliustruoja situacija, susiklosiusi Lietuvos darbo rinkoje. Pagrindin prieastis, kodl dalis moni renkasi darb be darbo sutarties yra ta, kad j legalios veiklos snaudos (sumokami mokesiai) yra didesni u nelegalios veiklos snaudas (bausms rizika, negaunamos socialins garantijos).

elin ekonomika - tai ekonomin veikla (t.y. pagamintos preks arba suteiktos paslaugos), vykdoma nesilaikant galiojani teiss akt ar reikalavim, ir kuri yra oficialiai nedeklaruojama siekiant ivengti mokesi ar reguliavim.

Darbo jgos apmokestinimas ES, 2010 m.

60
50% 46% 45% 44% 44% 43% 43% 42% 40% 39% 39% 39% 39% 37% 36%

50

40

36%

35%

34%

34%

34% 33% 33% 30% 28% 23%

30

1.1.

Apibrimas
akt nesilaikymu. Ji apima ir kitas veiklos neapskaitymo prieastis (pvz., neprivalomi registruoti kio subjektai, netiriamos ar neapklaustos mons). Taip pat reikia atkreipti dmes tai, jog elinei ekonomikai nra priskiriama ta nelegali veikla, duodanti finansins naudos asmeniui, kuri yra vykdoma ne savanorik main pagrindu, o paeidiant kit asmen nuosavybs ir nelieiamumo teises, pavyzdiui, PVM grobstymai, vagysts, pagrobimai, mogudysts.

20

18% 12%

10

iame leidinyje elin ekonomika, arba tiesiog elis, yra apibriamas kaip ekonomin veikla (t.y. pagamintos preks arba suteiktos paslaugos), vykdoma nesilaikant galiojani teiss akt ar reikalavim, ir kuri yra oficialiai nedeklaruojama siekiant ivengti mokesi ar reguliavim. elins ekonomikos reikt nepainioti su oficialiai neapskaityta ekonomika, kuri apima neapskaitytas veiklas, kurianias prekes ir paslaugas rinkai, taiau nra siejama tik su teiss

0
Pranczija Austrija Rumunija Lietuva Nyderlandai Lenkija Portugalija Jungtin Karalyst Belgija Vokietija Vengrija Latvija vedija ekija Slovnija Danija Ispanija Suomija Slovakija Graikija Bulgarija Liuksemburgas Malta Italija Estija Airija Kipras

Lietuvoje darbo jgos apmokestinimas pagal dyd yra 11 vietoje i 27 ES valstybi. Pastaba: Vokietijos, Lietuvos, Latvijos, Austrijos, Rumunijos ir Slovnijos duomenys - 2008 m., Kipro - 2009 m. altinis: Europos Komisija

1. Kas yra elin ekonomika ir nuo ko ji priklauso?

1. Kas yra elin ekonomika ir nuo ko ji priklauso?

Mokesi dydis elinei ekonomikai daro svarbi tak ne tik dl to, jog jie apsunkina ekonomin veikl, bet ir todl, jog jie padidina preki kain. Pavyzdiui, akcizo mokestis cigaretms, stipriesiems alkoholiniams grimams ir kurui sudaro atitinkamai apie 78, 63 ir 49 proc. galutini i preki kainos. is akcizo mokesio sukeltas kainos padidjimas

sukuria pelningos elins veiklos galimyb prekes nelegaliai gaminti arba nelegaliai veti i ali, kuriose mokesiai ir i preki kainos yra emesns. Taigi, elin veikla atsiranda inaudojant skirtum tarp preki gaminimo ar atveimo nelegaliai snaud bei rinkos kain, iaugusi dl legalioms prekms taikom mokesi.

paaikina, kodl to paties dydio mokesiai turi skirting poveik ali ekonomikoms, priklausomai nuo alyje esanio pragyvenimo lygio. Didesni mokesiai visada reikia maesn preki ir paslaug perkamum. emiau pateiktame grafike pateiktas smarkiai Europos Sjungoje

apmokestint akcizini preki perkamumas ES27 alyse. I grafiko matyti, jog akcizini preki krepeliui Europos Sjungos pilieiai ileidia labai skirting alyje esanio vidutinio darbo umokesio dyd.

Akcizini preki perkamumas ES27 alyse* Mokesi dalis akcizini preki kainoje Lietuvoje 2012 m.*
100% 2.0% 1.9% 1.8% 1.8% 1.7% 1.5%

80% 63% 60% 78%

49%

1.0%

40% 51% 20% 37% 22% 0%

DEGTIN CIGARETS BENZINAS

0.5%

1.5% 1.4% 1.3% 1.3% 1.3% 1.2% 1.1% 1.0% 0.9% 0.9% 0.9% 0.8% 0.7% 0.6% 0.5% 0.5% 0.5% 0.4% 0.4% 0.4% 0.4% 0.4% 0.3%

0.0%

Slovakija

ekija

Didioji Britanija

Airija

Graikija

Bulgarija

Portugalija

Slovnija

Pranczija

Nyderlandai

Vokietija

Latvija

Estija

Vengrija

Lenkija

vedija

Malta

Suomija

Italija

Belgija

Austrija

Ispanija

Danija

Likusi kainos dalis

Mokesiai (akcizas ir PVM)

* Skaiiuojama 27 Lt kainos 0,7 litro degtins buteliui, 7,77 Lt kainos cigarei pakeliui ir 4,7 Lt kainos benzino litrui

ekonomin padtis, pajam ir pragyvenimo lygis

Tai, kok poveik alies elinei ekonomikai turi mokesi ir reguliavim lygis, priklauso nuo to, kokia alies ekonomin padtis, alyje gyvenani moni pajam ir pragyvenimo lygis. Ekonomikos nuosmukio laikotarpiu vedami nauji reguliavimai, didinami mokesiai visuomet turs daug didesn tak elins ekonomikos augimui nei ekonomikos pakilimo laikotarpiu. Taip yra todl, jog monms ir nam kiams atseikti didesn dal savo pajam ar tenkinti naujus reikalavimus esant prastai ekonominei situacijai yra daug sunkiau. Analogik argumentacij galima pritaikyti ne tik alies ekonomins situacijos pasikeitimui, jo dinamikai, taiau ir lyginant alis tarpusavyje. Tose alyse, kuriose pragyvenimo lygis yra maesnis, tas pats mokesi ar reguliavim dydis turi skaudesnes pasekmes nei alyse, kuriose pragyvenimo ir pajam lygis yra auktas. Ekonomikos teorija teigia, kad mons, rinkdamiesi, kur panaudoti savo udirbamas pajamas, vis pirma panaudoja jas tiems tikslams, kurie jiems atrodo svarbiausi ir labiausiai vertingi, pavyzdiui, maistui. Likusi dalis pajam skiriama maiau svarbiems poreikiams tenkinti. Tai reikia, kad alyse, kuriose gyventojai gauna daugiau pajam, mons patenkina daugiau santykinai maiau svarbi savo poreiki, nei ma pajam alyse. Todl to paties tarifo mokestis (pavyzdiui, 20 proc.) neturtingai, ma pajam ir emo pragyvenimo lygio alies gyventojui yra skausmingesnis, kadangi reikia svarbesni jo poreiki atsisakym, nei tas pats mokestis, vestas turtingoje alyje. Tai

* Trij akcizini preki krepelio (1 cigarei pakelio, 1 litro degtins, 1 litro benzino) vidurtins kainos (skaitant netiesioginius mokesius) ir vidutinio darbo umokesio santykis alyje 2012 m. Skaiius rodo, kiek procent vidutinio darbo umokesio reikia, norint nusipirkti minet preki krepel. Maesnis skaiius rodo didesn perkamum ir atvirkiai. altinis: Fuel Prices Europe, Europos Komisija, Wikipedia ir autori skaiiavimai.

Sunkiausiai akcizins preks perkamos Bulgarijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje. iose valstybse akcizini preki krepeliui (1 cigarei pakeliui, 1 litrui degtins ir 1 litrui benzino) gyventojai ileidia apie 2 proc. vidutinio darbo umokesio. Maiausi vidutinio darbo umokesio dal akcizini preki krepeliui skiria tokios alys kaip Liuksemburgas, Danija, Ispanija, Kipras, Vokietija. ie dideli skirtu-

mai tarp akcizini preki perkamumo vis pirma yra nulemti vidutinio pragyvenimo lygio skirtum. Maesnis pragyvenimo lygis, kuris automatikai lemia ma preki perkamum, skatina gyventojus mainti preki ir paslaug vartojim arba iekoti alternatyv, tame tarpe pigesni preki ir paslaug elinje ekonomikoje.

Pagal gaunamas pajamas sunkiausiai akcizins preks i ES ali perkamos Bulgarijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje.

Liuksemburgas

Lietuva

Rumunija

Kipras

10

1. Kas yra elin ekonomika ir nuo ko ji priklauso?

1. Kas yra elin ekonomika ir nuo ko ji priklauso?

11

tolerancija eliui ir gyventoj pasitikjimas nelegaliomis prekmis

elins ekonomikos dydiui alyje tak daro moni pakantumas elinei ekonomikai bei pasitikjimas joje sukuriamomis prekmis ir paslaugomis. Dl vairi istorini ir kultrini aplinkybi mons skirtingose alyse vairiai vertina elins ekonomikos veikl. Priimam mokesi ir reguliavimo sprendim poveikis elinei ekonomikai priklauso nuo to, koks yra moni pakantumas eliui. elis greiiau iplinta ten, kur jis yra pateisinamas, palyginti su tomis alimis, kuriose jis yra smerkiamas ir atmetamas kaip nepriimtina ir amorali veikla. Svarbi veiklos elyje slyga yra moni pasitikjimas nelegaliomis prekmis ir paslaugomis. Tuomet, kai mons itin kritikai vertina preki ir paslaug kokyb, pardavjai, veikiantys elyje, yra priversti mainti j kainas tam, kad pasilyt pirkjams priimtin kokybs ir kainos skirtum. Ir atvirkiai, didelis moni pasitikjimas leidia pardavjams ilaikyti santykinai auktesnes kainas ir tai padaro elin veikl pelningesn ir patrauklesn.

kainos kaimyninse alyse

Tam tikriems elins ekonomikos sektoriams yra svarbi alies geografin padtis. Kontrabanda, arba nelegalus preki siveimas yra viena i elins ekonomikos dali. Nors pagrindin kontrabandos prieastis yra preks kain skirtumas preks kilms alyje ir preks realizavimo alyje, elinei veiklai didel tak daro ir alies geografin padtis. Jei al supa valstybs, kuriose tam tikr preki kainos yra ymiai maesns (pavyzdiui, dl mokestins aplinkos skirtum), ioje alyje kontrabandai pltotis yra daug palankiau. Pavyzdiui, Lietuva ribojasi su alimis, kurios nepriklauso ES ir kuriose akcizo mokesiai yra ymiai maesni. Dl ios prieasties kontrabandos problema Lietuvoje yra daug aktualesn, nei vakar Europos alyse, kuriose akcizai yra taip pat dideli, taiau kurios nesiriboja su alimis, nepriklausaniomis ES.

Kaip asmenikai Js vertinate cigarei, alkoholio produkt, degal ir kuro kontraband ir nelegal vartojim? 0,5 litro degtins
Visikai pateisinu Greiiau pateisinu Greiiau nepateisinu Visikai nepateisinu N/N

KAINA LIETuVoJE 18 Lt* 4,71Lt** 7,77 Lt***

RuSIJoJE (KALININGRADo SRITIS) 11,9 Lt* 2,54 Lt** 2,07 Lt****

BALTARuSIJoJE

11,97 Lt* 2,56 Lt** 1 Lt****

1 litras dyzelino 1 vnt. cigarei pakeli

Lietuva

19%

42%

19%

10%

9%

Latvija

18%

18%

25%

20%

13%

Estija

15%

21%

28%

22%

14%

Lietuvoje 61 proc. gyventoj visikai pateisina arba greiiau pateisina kontraband ir nelegali preki vartojim. altinis: LLRI Gyventoj poirio nelegali preki vartojim tyrimas, 2012 m.

korupcijos lygis alyje

Auktas korupcijos lygis alyje sukuria palankias slygas eliui pltotis. Korumpuotoje aplinkoje papirkti teissaugos institucij pareignus yra paprasiau, todl isisukti paeidiant statymus tampa lengviau, maja elins veiklos rizika ir snaudos, bei didja tokios veiklos patrauklumas. Ir atvirkiai, jei valstybins institucijos yra labai skaidrios ir nekorumpuotos, elin veikla susijusi su didesnmis snaudomis, ja usiimti yra sunkiau. * ** *** **** altinis: AGPA altiniai: degalukainos.lt, www.ariscard.com (2012 08 30) Vidutin svertin mamenin cigarei pardavimo kaina 2012 m. Didiausi nelegalios rinkos dal Lietuvoje turini cigarei kaina (pagal 2012 m. rugpjio 30 d. Rusijos ir Baltarusijos rublio kurs)

12

2. Kokie elins ekonomikos mastai pasaulyje ir Lietuvoje?

2. Kokie elins ekonomikos mastai pasaulyje ir Lietuvoje?

13

2.

kokie eLins ekonomikos mastai PasauLYJe iR LietuvoJe?

elin ekonomika pasaulyje

8-12 % 13-17 % 18-22 % 23-27 % 28-32 %

Austrija, Pranczija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Jungtin Karalyste Belgija, Airija, ekija, Danija, Suomija, Vokietija, Slovakija, vedija Italija, Portugalija, Ispanija Kipras, Graikija, Vengrija, Latvija, Malta, Lenkija, Slovnija Bulgarija, Estija, Lietuva, Rumunija

2.1.

Pasaulio banko duomenimis, elins ekonomikos apimtys skirtingose pasaulio valstybse enkliai skiriasi. Maiausiai pasaulyje elins ekonomikos 2010 m. buvo veicarijoje elis ia sudar 8,1 proc. oficialaus alies BVP1. Tuo tarpu Bolivijoje, kurioje fiksuojama didiausia elin rinka pasaulyje, elis siekia 63,5 proc. oficialaus alies BVP. 2011 m. Europoje elin rinka sudar nuo 7,9 proc. (veicarijoje) iki 32,3 proc. (Bulgari-

joje) oficialaus BVP2. 2010-2011 m. Europos alyse buvo fiksuotas elins rinkos masto sumajimas, lyginant su 2008 m. Tai siejama su gerjania Europos Sjungos ekonomine padtimi. Atsigaunant ekonomikai, paskat veikti elyje - maja. Vienintel iimtis yra Graikija, kuri vis dar patiria stipr ekonomikos nuosmuk.

2.2.

Lietuvos elins rinkos vertinimas

pateikiami duomenys u 2009 metus. Tuomet oficialiai neapskaityta ekonomika sudar apie 17 proc. ir, lyginant su prie tai buvusiais metais, iaugo 3 proc. punktais. Statistikos departamento skaiiavimais panaus oficialiai neapskaitytos ekonomikos lygis buvo 2000-2001 m. Taigi, oficialiai neapskaitytos ekonomikos augimas fiksuojamas ir oficialioje statistikoje. Svarbu paminti, kad Statistikos departamentas ofcialiai neapskaityt ekonomik nuo 2011 m. traukia ir prekyb narkotikais, alkoholio ir alkoholio kontraband bei prostitucij. Dar vien elins ekonomikos Lietuvoje ir kitose Europos alyse vertinim pateik elins ekonomikos guru Friedrich schneider. Jo teigimu, elins ekonomikos dalis BVP Lietuvoje 2010 m. buvo apie 30 proc. Visi minti elio tyrimai naudoja skirtingus vertinimo bdus, taiau parodo panai krypt - elin ekonomika Lietuvoje nuo 2008 m. augo.

Daugelis tyrim, nagrinjani elin ekonomik, rodo, jog Lietuvoje ekonominio nuosmukio laikotarpiu elin ekonomika smarkiai augo. Pavyzdiui, 2012 m. liepos mnes LLRI atlikto Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, elins ekonomikos dalis BVP spariai augo nuo 2008 met ir 2010 metais sudar net 28 proc. alies BVP, o per 2011 ir 2012 m. kiek sumajo - iki 26 procent. To paties tyrimo duomenimis bent dal savo veiklos 2012 m. elyje vykdo madaug 4 i 10 kio vienet. statistikos departamentas, skaiiuodamas alies bendrj vidaus produkt, j skaiiuoja oficialiai neapskaitom ekonomik. Kaip ir minta leidinio 1.1. dalyje, pagrindinis skirtumas tarp elins ir oficialiai neapskaitytos ekonomikos yra tas, jog oficialiai apskaityta ekonomika apima ir tas neapskaitytas veiklas, kurios nra susijusios su statymu nesilaikymu. Paskutiniai Statistikos departamento oficialiai
1

elins ekonomikos apimtys 31 europos valstybje 2011 m. (proc. oficialaus BvP)

Pasaulio Banko ataskaita Shadow Economies All over the World, http://library1.nida.ac.th/worldbankf/fulltext/wps05356.pdf 2 Schneider, Friedrich. Size and Development of the Shadow Economy of 31 European and 5 other oECD Countries vfrom 2003 to 2011, http://www.econ.jku.at/ members/Schneider/files/publications/2011/ShadEcon31.pdf

14

2. Kokie elins ekonomikos mastai pasaulyje ir Lietuvoje?

2. Kokie elins ekonomikos mastai pasaulyje ir Lietuvoje?

15

vvv
elins ekonomikos dalis BVP 2010 m.
Bulgarija Kroatija Rumunija Lietuva Estija Turkija Latvija Kipras Lenkija Malta Graikija Slovnija Vengrija Italija Europos vidurkis Ispanija Portugalija Belgija Slovakija ekijos respublika vedija Norvegija Vokietija Danija Suomija Airija Pranczija Jungtin Karalyst olandija Liuksemburgas Austrija veicarija 0% 5% 18% 17% 17% 16% 15% 15% 14% 14% 13% 12% 11% 10% 9% 9% 8% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 20% 20% 20% 22% 27% 27% 26% 26% 25% 25% 24% 21% 30% 30% 30% 30% 29% 12% 9% 33%

elins ekonomikos struktra 2011 m.

Kontrabanda (cigarei, alkoholio, degal ir kit preki nelegalus veimas) Neoficialus darbo umokestis mokamas vokeliuose, nelegalus darbas 35% Preki ir paslaug teikimas nesumokant mokesi, ekonomins veiklos slpimas

Prekyba nelegaliomis prekmis ir paslaugomis

23%

Kita

altinis: 28-asis LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimas

LLRI atliekamo Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, didiausi dal elio sudaro cigarei, alkoholio, degal ar kit preki kontrabanda. i veikla sudaro daugiau nei tredal viso elio (35 procentus). Antra vieta pagal dyd tenka neoficialiam darbo umokesiui, mokamam vokeliuose, nelegaliam darbui. Ekspert vertinimu, i elio dalis sudaro 23

proc. elins ekonomikos. Kiek daugiau nei penktadalis, t.y. 21 proc. elio, tenka preki ir paslaug teikimui nesumokant mokesi, ekonomins veiklos slpimui. Prekyba nelegaliomis prekmis (neskaitant kontrabandini preki) ir paslaugomis sudaro daugiau nei deimtadal viso elio (12 procent).

altinis: Prof. Friedrich Schneider ir Dr. Andreas Buehn tyrimas

16

3. Kiek elio yra akcizini preki rinkoje?

3. Kiek elio yra akcizini preki rinkoje?

17

3.

kiek eLio YRa akCiZini PReki RinkoJe?

3.2.

elin alkoholini grim rinka

vvv

Dl stiprij alkoholini grim elio valstybs biudet 2012 m. nepateks apie 410 mln. Lt akcizo ir PVM mokesi.

36%

Spirituot, stiprij grim rinkoje elis siekia net apie 36 proc. visos rinkos

elio vertinimo metodika

Iki iol nebuvo isami bandym, skirt vertinti alkoholini grim elins rinkos dyd. Dirbdami kartu su ISM, rinkos tyrim kompanijomis, ekspertais ir mokslininkais, diskusij, analizs bei pilotini tyrim pagalba LLRI sukr metodik, kuri pads geriau vertinti vien i maiausiai nagrint elins rinkos segment nelegali alkoholini grim rink. Alkoholini grim nelegalios rinkos tyrimas susideda i 3 dali, o gauti duomenys yra apibendrinami. senin apklausa Lietuvos seninij senin apklausa siekta isiaikinti alkoholini grim vartojimo proius ir tendencijas Lietuvoje. Senin buvo praoma procentais vertinti, kokia yra legali ir kokia - nelegali alkoholini grim rinkos struktra. specialist apklausa ia apklausa siekiama suinoti, kaip su nelegalia alkoholio rinka susijusios grups moni, dl savo darbo ir veiklos specifikos gerai imananios nelegalaus alkoholio prekybos bei vartojimo srit, vertina vairius nelegalios rinkos parametrus. ioje apklausoje dalyvauja alkoholini grim gamintojai, prekybininkai (mamenininkai ir didmenininkai), kontrols ir sveikatos institucijos, ekonomistai, analitikai. Gyventoj apklausa Atliekama reprezentatyvi gyventoj apklausa ir pagal vartotoj nuostat bei deklaruojamos elgsenos ivestinius parametrus kiekybikai vertinama, koks yra elins rinkos dydis.

3.1.

Kodl akcizins preks?

jis rinkos dalyvi vertinimais sudaro didiausi dal elio. Antra prieastis duomen apie dal akcizini preki elio (konkreiai alkoholio ir kuro) iki iol nebuvo daug, jie nebuvo surinkti vien viet.

Toliau iame tyrime bus nagrinjama tik ta elins ekonomikos dalis, kuri yra susijusi su pagrindini trij akcizais apmokestinam preki grupi (alkoholio, degal ir cigarei) kontrabanda bei nelegalia prekyba. Akcizini preki elis pasirinktas vis pirma dl to, jog

18

3. Kiek elio yra akcizini preki rinkoje?

3. Kiek elio yra akcizini preki rinkoje?

19

elins alkoholio rinkos vertinimas

Alkoholini grim rink galima suskirstyti vyno (fermentuot grim), alaus bei spiritini grim segmentus. Atliktas tyrimas parod, jog didiausia nelegalios rinkos dalis yra spirituot grim segmente, tuo tarpu alaus ir vyno (fermentuot grim) segmentuose nelegalios rinkos dalis yra daug maesn. Kaip parod atliktas tyrimas, susidedantis i trij apklaus, alaus grim rinkoje nelegali produkcija sudaro vidutinikai apie 4 proc. visos rinkos. Vyno (fermentuot grim) segmente elin rinka siekia apie 5 proc. Tuo tarpu spirituot, stiprij grim rinkoje elis siekia net apie 36 proc. visos rinkos. didel nelegalios rinkos apimties skirtum galima paaikinti tuo, jog stipriuosiuose spiritiniuose grimuose mokesiai (PVM ir akcizo mokestis) sudaro daug didesn galutins preki kainos dal nei alaus ar vyno grimuose. Be to, stiprij spiritini grim santykins kainos (kainos ir vidutinio darbo umokesio santykis) yra vienos didiausi visoje ES. Senin apklausos rezultatai taip pat parod, jog daugelyje Lietuvos seninij galima sigyti nelegali alkoholini grim. 60 proc. apklausoje dalyvavusi senin teig, jog j vietovje galima sigyti nelegaliai platinamo (gaminamo) alkoholio, tuo tarpu tik apie 17 proc. tikino, jog j seninijoje nra nelegaliai platinamo (gaminamo) alkoholio. 23 proc. senin atsakymo nepateik. Atliktas specialist gilumin apklausa parod, jog geriamoji kosmetika, t.y. ne pagal paskirt kaip alkoholiniai grimai vartojami pagaminti plovikliai, valikliai, parfumerija, sudaro apie 7 proc. alkoholini grim rinkos. Reprezentatyvia gyventoj apklausa taip pat buvo siekiama vertinti, kaip mons vertina nelegali alkoholini grim vartojim bei kiek alkoholio mons vidutinikai suvartoja. Buvo daroma prielaida, jog tie mons, kurie yra labiau link pateisinti nelegal alkoholio vartojim, patys vartoja daugiau nelegalaus alkoholio, ir to pagrindu buvo vertinta nelegalaus alkoholio rinkos dalis.

Apklausa atskleid, jog tredalis apklaustj (33 proc.) arba pateisina nelegali alkoholini grim vartojim arba yra link j pateisinti. 62

proc. respondent nelegali alkoholini grim vartojimo arba visikai nepateisina arba yra link nepateisinti.

Tik 17 proc. apklaust senin tikino, jog j seninijoje nra nelegaliai platinamo ar gaminamo alkoholio.

elio produkt kategorijos ir pavyzdiai

el alkoholio rinkoje, priklausomai nuo nelegalaus alkoholio kilms, galima suskirstyti kelias preki kategorijas: Kontrabandiniai alkoholiniai grimai ir smulki nelegali prekyba i elinio alkoholio rinkos kategorij galima suskirstyti dvi dalis. Pirmoji smulkus pavieni asmen statymais leidiamo kiekio alkoholini grim gabenimas per pasienio kontrols punktus i Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities tuomet, kai atsigabenta produkcija yra nelegaliai parduodama Lietuvoje. Antra dalis yra tikroji kontrabanda, kuomet per sien nelegaliai veami neleistini kiekiai usienio alyse pagamint alkoholini grim. Kaip ir kit akcizini preki atveju, abejose grupse pagrindinis alkoholini grim gabenimo motyvas yra kain skirtumas, susidarantis dl akciz dydio Lietuvoje ir ES nepriklausaniose alyse. Per sien perveti produktai yra nelegaliai perparduodami miest turgavietse, alia j, tarp gerai pastam moni. Yra ufiksuota atvej, kuomet nelegalios produkcijos siloma sigyti ir namuose, taip pat konkrei preki enkl galima usisakyti dar prie prekms kertant sien. Denatruotas spiritas ir i jo pagaminti alkoholini grim falsifikatai (pilstukas) i elio alkoholio rinkoje dalis apima Lietuvoje ar u jos rib perkamus legalius produktus, savo sudtyje turinius alkoholio, kurie yra denatruojami taip paveriant juos vartojimui tinkamus, taiau jau nelegalius alkoholinius grimus. Vienas i pavyzdi - alkoholio turinio automobili lang ploviklio pirkimas dideliais kiekiais Lenkijoje, jo perdirbimas alkoholinius grimus ir realizavimas Lietuvoje. Denatruoto alkoholio produktais prekiaujama tiek per nelegalius, tiek per legalius prekybos takus juos supilstant vartotojams atpastam preki enkl taras. Nelegals nam gamybos produktai (samagonas, saman) elin alkoholio rink taip pat sudaro nam slygomis i grd gaminami alkoholiniai grimai. Nelegali fabrik gamybos produktus kaimo vietovse parduoda patys gamintojai. Nelegal alkohol miestus, surink didesnius nelegalaus alkoholio kiekius, atvea platintojai. Vartojimas ne pagal paskirt (kosmetiniai gaminiai) Pigi kosmetika (burnos skalavimo skysiai, kosmetinis spiritas), kuri galima sigyti kioskuose, turguose ar prekybos centruose yra naudo-

Gyventoj nelegali alkoholini grim (namins degtins, kontrabandini grim ir panaiai) vartojimo vertinimas
Visikai pateisinu

7%

Esu links pateisinti

26%

Esu links nepateisinti

22%

Visikai nepateisinu

40%

Neino/ neatsak

5%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

altinis: uAB Rait atliktas lietuvos gyventoj nuomons tyrimas

20

3. Kiek elio yra akcizini preki rinkoje?

3. Kiek elio yra akcizini preki rinkoje?

21

jama kaip pigs alkoholini grim pakaitalai. Jie nra neapmokestinami akcizu ir j kaina paprastai bna 2-3,5 lito u 200-250 mililitr. ie grimai parduodami maose pakuotse, kad

bt patogu naudoti. Kadangi alkoholio surogatai neapskaitomi kaip alkoholiniai grimai, jiems negalioja alkoholiui taikomi draudimai prekybos nakt ar prekybos nepilnameiams draudimai.

3.3.

elin cigarei rinka

Dl 1 suvartoto nelegalaus stipriojo alkoholinio grimo butelio valstybs biudet nesumokama 17 Lt mokesi.

samagono savikaina

samagono savikaina Samagono savikain galima suskaiiuoti vertinant visas gamintojo patiriamas ilaidas ruoiant grdus, verdant ir distiliuojant, saugant produkcij, transportuojant aliavas ir pagamint produkcij, darbo umokesius, vairius konspiracinius mokesius ir mokjimus stogui. I 1 tonos grd galima pagaminti 300 litr 60 laipsni stiprumo samagono. Gaminant didesnius kiekius samans, gamybos katai gali siekti 2000 lit tonai grd apdirbti. Tokiu atveju 1 litro samagono savikaina siekia apie 4,75 Lt. altinis: AGPA

1 i dabar i 29 procent nelegalios tabako rinkos reikia 11 mln. nesumokt akcizo ir pridtins verts mokesi valstybs biudet.

vvv

29%

Nelegali cigarei rinka Lietuvoje siekia apie 29 proc.

elio vertinimo metodika

Cigarei elins rinkos dydis rinkoje yra vertinamas tyrim kompanijos Nielsen atliekamu tui cigarei pakeli tyrimo pagrindu. Jo metu miestuose renkami tuti cigarei pakeliai i iukliadi ar numesti gatvje ir skaiiuojama, kuri dalis cigarei pakeli priklauso nelegali arba ne Lietuvoje pagamint cigarei kategorijai. is tyrimas yra atliekamas kas pus met taip vertinant elins cigarei rinkos dinamik. Pagrindiniai io tyrimo ribotumai yra tai, jog tyrim nepatenka privaios erdvs (namai, butai) ir darbo vietos bei kaimikos vietovs (tiriami tik miestai).

22

3. Kiek elio yra akcizini preki rinkoje?

3. Kiek elio yra akcizini preki rinkoje?

23

elins cigarei rinkos vertinimas

2012 m. antrj ketvirt atlikto tui cigarei pakeli tyrimo duomenimis, 29 proc. cigarei pakeli buvo nelietuviki, t.y. pagaminti ir parduoti ne Lietuvoje. Padirbt cigarei pakeli rasta nereikmingas kiekis, t.y. vos 0,1 procento. Didiausia dalis nelietuvik cigarei rasta 2010 m. apie 42 proc., o per 2011 m. i dalis majo.

elio produkt kategorijos ir pavyzdiai

Tabako elinei rinkai priskiriamos dviej ri cigarets. Didiausi dal elio sudaro kaimyninse Rusijoje ir Baltarusijoje sigyjamos ir nelegaliai per sien gabenamos cigarets (kontrabanda). Kita ris yra nelegaliuose fabrikuose padirbtos cigarets. Tui pakeli tyrimas rodo, jog didiausia dalis kontrabandini cigarei Lietuv atkeliauja i Baltarusijos (2012 m. II ketv. rast baltarusik cigarei pakeli dalis sudar apie 20 proc.), maiau i Rusijos (6 procentai.). Tyrimo duomenimis, padirbt cigarei dalis Lietuvoje nra reikminga. Pagrindin kontrabandos prieastis yra tabako gamini kain skirtumas tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos, kuris atsiranda dl dideli akciz mokesio skirtum tabako gaminiams. Prekyba nelegaliomis cigaretmis vyksta turguose, taip pat - per platintojus, turinius savo klient rat. Didel dalis kontrabandini preki yra skirta ne Lietuvos rinkai - ji tranzitu gabenama kitas Europos Sjungos alis.

tui pakeli tyrimo rezultatai

Rast nelietuvik pakeli procentas
50%
42% 43%

40%

35% 31% 29%

30%
21%

3.4.

elin kuro rinka

vvv

20%
13%

elio vertinimo metodika

eliu kuro rinkoje Lietuvoje yra laikomas kuras, vetas Lietuv i kaimynini ES nepriklausiani valstybi ir nelegaliai pardavinjamas nesumokant akcizo ir kit mokesi. Automobili bakuose legaliai kertant sien siveamas asmeniniam naudojimui skirtas kuras nra priskiriamas elinei ekonomikai tol, kol jis nra nelegaliai parduodamas. iame tyrime vertinant elin kuro rink Lietuvoje buvo pasitelkti keli bdai. Pirma, kaip ir nelegalios alkoholini grim rinkos tyrimo atveju, elinei kuro rinkai tirti buvo pasitelkta senin apklausa3. Ja siekta suinoti apie alkoholini grim vartojimo proius ir tendencijas Lietuvoje. Senin buvo praoma procentais vertinti, kokia yra legali ir kokia - nelegali Lietuvoje suvartojamo kuro dalis. Be senin apklausos taip pat analizuojamos dvi kitos apklausos, kurios netiesiogiai vertina, kokia dalis Lietuvos gyventoj naudoja nelegal kur. Dar vienas tiesioginis nelegalios kuro rinkos Lietuvoje vertinimo bdas susijs su kuro i Baltarusijos ir Kaliningrado srities specifika.

10%

15 20%

0%
Kiekis vienetais: pakeliais: 2009 Q2 (100,380) (4,992) 2009 Q4 (116,447) (5,798) 2010 Q2 (116,637) (5,800) 2010 Q4 (116,543) (5,800) 2011Q2 (116,275) (5,800) 2011 Q4 (116,179) (5,800) 2012 Q2 (116,183) (5,800)

Pastebima tendencija, jog daugiausiai nelietuvikos kilms cigarei pakeli yra randama pasienio regionuose. Didiausia dalis nelietuvik pakeli rasta Marijampols (48 proc.), Taurags (45 proc.), Jonavos (45 proc.), Panevio (38 proc.), Alytaus (37 proc.) miestuose. Maiausia utenos (20 proc.), Klaipdos (20 proc.) ir Visagino (20 proc.) miestuose.

Kontrabandini cigarei vartojimo majimui takos turjo keletas veiksni: nuo 2009 m. kiek pagerjusi alies ekonomin situacija ir padidjusios moni pajamos, sumajusi moni tolerancija kontrabandinms ir nelegalioms prekms, valdios institucij bei rinkos dalyvi pastangos kovojant su cigarei kontrabanda.

Lietuvoje nelegali degal rinka sudaro 15-20 proc.

Dl kiekvieno surkomo kontrabandinio cigarei pakelio valstybs biudet nepatenka apie 6 Lt akcizo ir pridtins verts mokesi.

iem oro temperatrai nukritus emiau tam tikros ribos, nelegalus kuras (dyzelinas) i i valstybi nra tinkamas vartoti dl prastesns kuro kokybs. Dl to nelegalaus kuro naudojimo mast galima apiuopti skaiiuojant legaliai nuperkamo kuro padidjim aliausiomis met savaitmis darant prielaid, jog didel

http://www.rait.lt/index.php?mact=News,cntnt01,detail,0&cntnt01articleid=110&cntnt01lang=lt_LT&cntnt01returnid=93

24

3. Kiek elio yra akcizini preki rinkoje?

3. Kiek elio yra akcizini preki rinkoje?

25

dalis nelegaliai kur naudojani moni per ias savaites pila kur legaliai Lietuvos degalinse.

Usipylus 50 litr nelegalaus benzino valstybs biudet nepatenka 118 Lt mokesi.

nas apytikris nelegalios kuro rinkos Lietuvoje vertinimas darant prielaid, jog didel dalis legalaus kuro suvartojimo iaugimo buvo btent dl to, jog mons aliausiu metu atsisak nelegalaus ir maiau patikimo kuro.

Apibendrinus keturi mint altini rezultatus galima daryti ivad, jog Lietuvoje nelegali degal rinka sudaro 15-20 proc.

elio produkt kategorijos ir pavyzdiai

Kuras yra per muitins postus pravaiuojani lengvj ir krovinini automobili krovinys, kuris gabenamas main bakuose. Tiek benzino, tiek dyzelino apsimoka siveti i Rusijos ar Baltarusijos, kadangi iose valstybse dl maesnio akcizo kuras yra daug pigesnis, nei Lietuvoje. Paprastai sivetus degalus i vairuotoj supirkinja ir vliau perparduoda pasienio regiono gyventojai. Pastebtina ir tai, kad didioji dalis nelegali naftos produkt sulaikoma ne pasienyje, o jau juos neteistai realizuojant Lietuvos vidaus rinkoje. Nelegaliai benzinu ar dyzelinu prekiaujama stovjimo aiktelse alia turgaviei ar kit lankom viet. Prekybininkai danai turi nuolatin pirkj rat.

elins kuro rinkos vertinimas

2012 m., gegus 28 d. - birelio 15 d. buvo atlikta reprezentatyvi Lietuvos senin apklausa elektroniniu patu ir telefonu. Apklausos anketa isista 547 seninijoms, atsakymus pateik 298, t.y. 54 proc. respondent. Seninai buvo klausiami, kok kur naudoja j seninijos gyventojai. Lietuvos senin vertinimu, Lietuvoje suvartojama vidutinikai 18 proc. nelegalaus kuro (benzino, dyzelino), o legali rinka sudaro apie 82 procentus. Pana rezultat rodo ir 2012 m. balandio mn. tyrim bendrovs RAIT atlikta reprezentatyvi gyventoj apklausa . Jos duomenimis, 15 proc. Lietuvos gyventoj teig besipilantys degalus ne degalinse, o pirko juos pigiau i asmen turguje ir kitose vietose. Dar 7 proc. atsak, jog degalus pilasi kaimyninse alyse (Kaliningrado srityje, Baltarusijoje ar Lenkijoje). Taigi, io tyrimo duomenimis elyje degalus pilasi apie 15 proc. Lietuvos gyventoj. Vertinant io tyrimo duomenis btina atsivelgti kelet veiksni. Pirma, tiesiogiai uduodant tokio pobdio klausimus ne visi respondentai ilieka nuoirds, todl elyje galimai dalyvauja didesn dalis gyventoj. Antra, tai, jog kur nelegaliai perka 15 proc. gyventoj dar nereikia, jog elis sudaro 15 proc. Lietuvos kuro rinkos. Atsakiusieji, jog perka degalus elyje galjo nelegaliai pirkti tik dal savo suvartojamo kuro, be to, kuro vartojimo kiekis tarp t, kurie perka kur nelegaliai ir tarp t, kurie neperka, gali reikmingai skirtis. Autoplius.lt kovo mnesio pabaigoje atliko portalo lankytoj apklaus, kurioje dalyvavo daugiau nei 3,5 tkst. respondent4. Kas penktas apklausoje dalyvavs vairuotojas (arba apie 20 proc.) teigia, kad naudoja dyzelin ar benzin i Baltarusijos. Daugiausiai apklausos dalyvi net 27 proc. naudoja baltarusik dyzelin. 14 proc. savo automobilio bak pila benzin i mintos kaimynins alies. Apklausoje nebuvo klausiama, ar naudojamas kuras i kaimynins valstybs yra nupirktas Lietuvoje nelegaliai, ar sivetas per sien kuro bake savam naudojimui. aliausia 2011/2012 m. emos savait buvo penktoji 2012 m. savait, per kuri temperatra Lietuvoje vidutinikai nukrito iki 17,8 laipsni emiau nulio5. Lyginant i savait su treija 2012 met savaite (kuomet oro temperatra nebuvo tokia ema ir siek vidutinikai 3,6 laipsnio emiau nulio) matomas rykus legaliai nuperkamo kuro padidjimas. Keturi didiausi Lietuvoje veikiani tinkl - Lukoil, Neste, Statoil, ir Ventus - degalinse nuperkamo benzino vidutinikai padidjo 21 proc., dyzelino 19 procent. ie skaiiai yra dar vie-

Dl nelegalios kuro rinkos Lietuvoje per pirmuosius septynis 2012 met mnesius valstybs biudet buvo nesumokta apie 160 mln. Lt akcizo mokesio.

4 5

http://www.ekonomika.lt/naujiena/kas-penktas-vairuotojas-naudoja-baltarusiskus-degalus-23265.html?page=1 Gismeteo.lt duomenimis

26

4. Neigiami elins ekonomikos padariniai

4. Neigiami elins ekonomikos padariniai

27

4.

neiGiami eLins ekonomikos PaDaRiniai

pajamas i akcizo mokesio. Akcizo mokestis turi tikslinio mokesio bruo, kadangi dalis akcizo yra skiriama konkreioms programoms gyvendinti. Pavyzdiui, dalis akcizo mokesio surinkimo yra skiriama keli prieiros ir pltros programos finansavimui, kultros rmimo fondui, valstybs paramai daugiabuiams namams atnaujinti. Mainant su akcizinmis prekmis susijus el ir bent daliai vartotoj perjus prie legali preki vartojim, didja

ioms programoms skiriamas finansavimas. Antra, dalis valstybs finans yra inaudojama elins ekonomikos prevencijai. Didjant paskatoms veikti elyje, valstybs sektorius turi skirti didesnius iteklius kovai su eliu ir nusikalstamumu. Tai yra netiesiogin elins ekonomikos kaina, kuri danai yra pamirtama atliekant naujai priimam teiss akt poveikio vertinim.

Pasekms sveikatai
Viena i svarbiausi neigiam elins ekonomikos pasekmi yra susijusi su elyje sigyjam preki kokybe bei jos pasekmmis moni sveikatai. 2012 m. kovo mn. LLRI atliktas gyventoj poirio kontraband ir nelegali preki vartojim tyrimas atskleid, jog i nelegali cigarei, kuro ir alkoholio mons maiausiai pasitiki nelegali alkoholini grim kokybe. Tam yra pagrindo. elinje rinkoje esantis alkoholis yra netikrinamas mitybos ir sveikatos specialist. Jo kokyb yra nekontroliuojama. Tai danai turi rimt pasekmi moni sveikatai, kadangi i denatruoto alkoholio gaminamuose grimuose bei parfumerijoje esantis alkoholis yra kitoks, nei legaliuose alkoholiniuose grimuose. Nelegaliuose produktuose prastai yra randami dideli kiekiai nuoding mediag, toki kaip metilo alkoholis ar etilenglikolis, kuris paeidia inkstus ir sukelia min inkst nepakankamum bei kom.

vilniaus universiteto toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras:

Neigiama taka valstybs finansams

elis turi dvejop poveik valstybs finansams. Pirma - elin ekonomika beveik visada yra susijusi su dalies ar vis mokesi nemokjimu. Tai reikia, jog maja ratas t, ant kuri pei krenta valstybs sektoriaus, viej paslaug ilaikymas, taigi is svoris jiems didja. Esant smarkiai isipltojusiai elinei ekonomikai dideli mokesi tarifai gali reikti didel mokestin nat veikiantiems skaidriai ir tuo pat metu maai surenkam biudeto pajam dl didels dalies veikianij elyje. elin ekonomika danai tampa prieastimi, kodl didinami mokesiai sumaina biudeto pajamas arba jas padidina daug maiau, nei tiktasi. Dl to gali kentti viej paslaug kokyb, o valstybs sektorius, nesugebdamas susitraukti, danai yra priverstas skolintis ir perkelti mokesi nat ateinanioms kartoms. Aiki ssaj tarp elins ekonomikos ir viej paslaug turi tie mokesiai, kurie turi tikslini mokesi bruo. iame leidinyje plaiau nagrinjamas su akcizo mokesiu susijs elis. Kontrabanda, nelegalus akcizini preki vartojimas maina biudeto

Kosmetik grus mog gali atpainti i jo salsvo kno prakaito kvapo. To utenka suprasti, kad mogus gr ne legalius alkoholinius grimus, o kosmetikos gaminius. Kartais per dien atvea ir 10 toki pacient. o kai kurie ms pacientai atveami taip danai, kad jiems net veid irti nereikia - atpastame juos i smegen nuotrauk. Nacionalinis rekordas - 5 litrai automobilinio lang ploviklio. Dializavome jaunuol 15 kart, gyvyb buvo igelbta. Nuodingos mediagos etilenglikolis ir metanolis sukelia greiiausias pasekmes. Etilenglikolis, randamas antifrizuose yra toksinis nuodas, dl kurio gresia kepen, inkst, smegen pakenkimas. Pus stiklins yra mirtina doz.

Tai universalus nuodas, ir i chemin mediaga yra nusineusi daugiausiai gyvybi pasaulyje. Vieno bakelio utekt pusei Fabijoniki numarinti. Maiau toksikas izopropilo alkoholis, randamas kosmetikoje ir skiedikliuose, yra smegenis veikiantis nuodas. Izopropilo alkoholis sukelia didesn euforij negu spiritas, taiau jo vartojimas nulemia virkinamojo trakto problemas, kvpavimo sutrikimus, kraujavimus i viekinamojo trakto, i plaui. Savo kepenis, inkstus arba smegenis, arba kaip neretai pasitaiko - ir kepenis, ir smegenis, ir inkstus - pragr pacientai, pragulintys ligoninje kelias savaites, kuri gydymui vartojami brangs vaistai, brangi technika - vis ms problema. u tokio paciento gydym pinigus mokame mes visi, nes ie pacientai patys joki mokesi nemoka.

28

4. Neigiami elins ekonomikos padariniai

4. Neigiami elins ekonomikos padariniai

29

Lietuvoje nra vedama moni, apsinuodijusi iomis nelegalaus alkoholio mediagomis, statistika, nes ligonins, kurias patenka alkoholiu apsinuodij mons, nefiksuoja, kurie j igr per daug legali alkoholini grim, o kurie - apsinuodijo suvartoj neaikios kilms nuodingo alkoholio. Taip yra todl, kad gydymo staigose kraujo tyrimai, galintys padti nustatyti alkoholio kilm ir tip, neatliekami, kadangi nra finansuojami Valstybini ligoni kas. Visgi Robertas Badaras, Vilnius universiteto Toksikologijos centro vadovas, teigia,

kad gydom nuo alkoholio surogat moni skaiius sudaro 25 proc. vis pacient 6. Kontrabandini cigarei kokyb daniausiai nra tiriama, todl sunku pasakyti, ar jos kelia didesn al sveikatai nei prastos cigarets. Taiau jei akcizo mokesiu cigaretms siekiama padidinti legali cigarei kain ir taip sumainti j vartojim, kontrabandins cigarets trukdo siekti io tikslo, kadangi jos yra pigesns ir todl lengviau prieinamos.

elinis alkoholis didina nusikalstamum, teigia alies seninai. J nuomone, nusikalstamumas sumat, jei sumat nelegaliu alkoholiu prekiaujani tak skaiius.

Prarandama galimyb ginti interes legaliose institucijose

Dalyvaujantys elinje ekonomikoje (pvz., dirbantys be darbo sutarties, sigyjantys nelegalias prekes ir paslaugas) negali sudaryti legali sutari, todl praranda galimyb ginti savo teises legaliose institucijose, pvz. teismuose. Jei elinje ekonomikoje yra sukuriama didel dalis alies preki ir paslaug, valstybinis teisinis mechanizmas praranda savo reikm ir svor, atsiranda prielaidos alia jo vystytis pogrindiniams, nusikalstamiems susitarim gyvendinimo mechanizmams.

skatinamas organizuotas nusikalstamumas ir korupcija

Dalyvavimas elinje veikloje paeidia statymus ir dl to pats savaime yra nusikalstama veikla, todl veiksniai, kurie skatina el, skatina ir nusikalstamum. Svarbu tai, jog elin veikla danai tampa nusikalstam grupuoi pajam altiniu (pvz., i kontrabandos udirbamos pajamos gali bti naudojamos vystant kitas nusikalstamas veikas). Kaip jau minta anksiau, auktas korupcijos lygis alyje yra palankus elinei ekonomikai. Dar daugiau - yra ir atgalinis ryys, kuomet i pelningos elins veiklos gaunamos pajamos leidia mokti didelius kyius ir taip skatina korupcij. Reguliavimai, kurie sukuria prielaidas atsirasti elinei veiklai, tuo pat metu sukuria terp atsirasti ir korupcijai.

materialiniai nuostoliai
Nelegalios rinkos preki kokyb neigiamas pasekmes turi ne tik moni sveikatai, bet gali atsiliepti ir j materialinei gerovei. Pavyzdiui, nelegaliai i Kaliningrado srities arba Baltarusijos sigyjamas automobili kuras yra prastesns kokybs, jis gali bti skiediamas, todl pigiau sigyjamas nelegalus kuras ilgainiui automobilio savininkui gali kainuoti dideles automobilio remonto snaudas.

Lietuvos ryto TV reportaas Lenkikos kosmetikos vartojimo ypatumai 2012 06 25, http://tv.lrytas.lt/?id=13404735901338434534

30

5. Aktualijos akcizini preki elinje rinkoje

5. Aktualijos akcizini preki elinje rinkoje

31

5.

aktuaLiJos akCiZini PReki eLinJe RinkoJe

galima sigyti kioskuose, turguose, prekybos centruose. J kaina siekia 2-3,5 lito u 200250 ml. Kadangi alkoholio surogatai neapskaitomi kaip alkoholiniai grimai, jiems negalioja alkoholiui taikomi draudimai prekybos nakt ar prekybos nepilnameiams draudimai. Tad alkoholio surogat rinkoje galima sigyti bet kada ir bet kur. Be to, burnos skalavimo ar kitokie kosmetiniai skysiai gerokai pavojingesni u legaliai parduodamus svaigalus, kadangi, be etilo alkoholio, juose yra ir aling priemai. Muitins laboratorijai ityrus Lenkijoje pagaminto burnos skalavimo skysio sudt paaikjo, kad jis ne-

atitinka Lietuvoje galiojani alkoholio, esanio produktuose, denatravimo reikalavim. Kitas produktas - kosmetinis spiritas su aviei, persik ar pan. vaizdiniais ant pakuots - yra neatsitiktinai panaus maisto produkt. Valstybins mokesi inspekcijos duomenimis jau kelis metus i eils Lietuvoje stebi augant burnos skalavimo skysi ir odekolon, kurie gali bti naudojami kaip alkoholiniai grimai, import. Vos per 7 metus burnos skalavimo skysi importas i Lenkijos pasistieb kone 8 kartus. Dvigubai iaugo ir odos prieiros priemoni importas i kaimynins valstybs.

Daniausiai vartojami alkoholio pakaitalai kosmetikos gaminiai

5.1.

Alkoholio rink papild kosmetikos gaminiai

Kosmetini gamini (kosmetinio spirito, burnos skalavimo skysio) vartojimas ne pagal paskirt yra alkoholini grim rinkos dalis. io leidinio 3.2. skyriuje analizuoto tyrimo duomenimis, kosmetini gamini vartojimas ne pagal paskirt sudaro apie 7 proc. alkoholini grim Lietuvoje rinkos. Pagrindin i gamini paklausos ir vartojimo kaip alkoholini grim prieastis yra ta, jog ie gaminiai nra apmokestinami akcizo mokesiu, ir dl to yra santykinai pigesni nei kiti legaliai parduodami alkoholiniai grimai. iems gaminiams nereikalinga alkoholini grim pardavimo licencija, jiems negalioja prekybos apribojimai nakties metu, privalomas pirkj amiaus tikrinimas. Kosmetini gamini, vartojam kaip alkoholiniai grimai, nedidelmis pakuotmis paprastai

kosmetinis spiritas
Stipriausias grimas 60 proc. alkoholio kosmetinis spiritas, prekybos centruose esantis nuo 2006 m. Nurodoma preparato paskirtis: Riebios ir jautrios odos prieirai, linkusiai brimams, kuris turt bti naudojamas dezinfekuojant ir valant od. 200 ml tokio skysio buteliukas kainuoja apie 2,3 lito. iuo metu prekiaujama trimis rimis: persik, juodj serbent ir aviei aromato. 100 proc. io gaminio pirkj j geria *.
* altinis: Nordstat, 2012

32

5. Aktualijos akcizini preki elinje rinkoje

5. Aktualijos akcizini preki elinje rinkoje

33

5.2.

Didja baltarusikos kilms kontrabandini cigarei dalis

Burnos skalavimo skystis

Kitas lenk gamintojo produktas - 56 proc. alkoholio burnos skalavimo skystis. Nurodoma paskirtis: Garantuoja sveikus dantis, apsaugo dantenas ir suteikia gaiv kvap burnos ertmje. 200 ml tokio skysio buteliukas kainuoja madaug 3,5 lito. 95 proc. io gaminio pirkj j geria*.

odekolonas
Pamgtas ir klasika taps 50 proc. alkoholio odekolonas bei kiti kvepalai. Paskirtis: Priemon po skutimosi. Naudoti ant veido odos ir kaklo. Suteikia odai gaivumo ir malon kvap. Naudoti tik iorikai.Rinkos kaina - 3 Lt u 195 ml talp. 66 proc. io gaminio pirkj j geria *.
* altinis: Nordstat, 2012

domi pastarj keli met tendencija kontrabandini cigarei rinkoje yra susijusi su kontrabandini cigarei Lietuvoje kilme. Iki 2010 m. didioji dalis kontrabandini cigarei Lietuv buvo atveamos i Rusijos. Situacija pradjo keistis 2010 m. i met antra-

jame ketvirtyje vis dar didioji dalis randam tui kontrabandini cigarei pakeli buvo i Rusijos, 2010 m. pabaigoje kontrabandins cigarets i Baltarusijos jau sudar daugiau nei 50 procent.

34

i tendencija dar labiau irykjo 2011 m. kuomet kontrabandins cigarets i Baltarusijos sudar jau madaug tris ketvirtadalius kontrabandini cigarei. Panaus santykis iliko iki 2012 m. antrojo ketvirio. Viena i svarbi pasikeitusios kontrabandini cigarei Lietuvoje kilms prieasi yra ta, kad populiariausi cigarei pakelio savikaina Baltarusijoje maesn nei Kaliningrado srityje. Asmenys, usiimantys kontrabanda i Baltarusijos, rizikuoja prarasti maesns verts krovin nei prie sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Svarbu paminti ir tam tikrus cigarei gamintoj veiksmus nukreiptus prie kontraband. Didiausi dal kontrabandini cigarei Lietuvoje (apie 70 proc.) sudar

Saint George preks enklas priklausantis Japan Tobacco International. i mon bendradarbiaudama su teissaugos institucijomis ir siekdama sumainti savo preks enklo cigarei kontraband Lietuv ir kitas Europos alis sugrietino pardavimo kontrol Rusijoje ir apribojo cigarei pardavim Rusijoje tiems prekybininkams, kurie, kaip tariama , galjo bti susij su kontrabandos platinimu. Dl ios prieasties kontrabandini cigarei rinka persiorientavo Baltarusijoje gaminamus preks enklus. Dar viena prieastis, lemianti kontrabandos sraut pasikeitim Baltarusijos Respublikoje u neteist valstybs sienos paeidim yra taikoma administracin atsakomyb, tuo tarpu Rusijos Federacijoje Kaliningrado srityje u analogik paeidim baudiamoji.

Nelegalios cigarei rinkos pasiskirstymas pagal cigarei kilms al

100%

80%

44% 56% 74% 74% 75%

60%

40% 56% 20% 44% 26% 0% 2010 K2 2010 K4 2011 K2 2011 K4 2012 K2 26% 25%

Rusija

Baltarusija

altinis: EMPTY PACKS SuRVEY REPoRT LITHuANIA, Nielsen

eimyniki g. 3A, 09312 Vilnius Tel. (8 5) 250 0280, faksas (8 5) 250 0288, el. p. llri@lrinka.lt www.lrinka.lt, www.blogas.lt/LLRI

www.lrinka.lt