Tinklus s lyginai skirsto tris kategorijas: global s tinklai (WAN, Wide Area Network),

miesto tinklai (MAN, Metropolitan Area Network) ir lokal s tinklai (LAN, Local Area Network).
Pla iausiai paplit lokal s tinklai, lyginant su globaliais ir miesto tinklais. Global s tinklai užtikrina
ryš tarp abonent , nutolusi toli vienas nuo kito. Šie tinklai dirba s lyginai mažais grei iais
(lyginant su LAN) ir gali nešti pakankamai didel v linim informacijos perdavim ir perduoti
informacija t kstan i kilometr eil s atstumais. Tod l tokie tinklai yra integruoti su šalies
magistraliniais tinklais.
Miesto tinklai (MAN) užtikrina ryš mažesn se teritorijose ir dirba grei iais nuo vidutinio
iki aukšto. Šie tinklai mažiau suv lina informacij , lyginant su globaliais tinklais, bet negali
perduoti informacijos tarp padalini , nutolusi dideliais atstumais vienas nuo kito. Atstumai miesto
tinkluose gali b ti nuo dešim i iki šimt kilometr .
Lokal s tinklai (LAN) užtikrina didžiausi informacijos perdavimo greit tarp abonent .
Tipinis lokalus tinklas paprastai yra rengiamas vieno pastato ribose. Tokio tinklo ilgis neviršija
vieno kilometro. Pagrindin LAN paskirtis apjungti vartotojus, centralizuoti tinklo resursus.
Informacijos perdavimo mechanizmai globaliuose ir lokaliuose tinkluose iš esm s skiriasi.
Global s tinklai orientuoti sujungim – iki informacijos perdavimo pradžios vykdomas
(atliekamas) sujungimas tarp abonent . Lokaliuose tinkluose naudojami informacijos perdavimo
metodai nereikalaujantys priešlaikinio sujungimo nustatymo, duomenys tinkle siun iami
nekontroliuojant ar gav jas pasiruoš s juos priimti.
Žemiau pateiktoje 1 lentel je išvardintos technologijos, kurios gali b ti naudojamos
vienuose ar kituose tinkluose.
1 lentel . Technologijos ir tinklai.
Technologija Tinklas
Ethernet LAN
Frame relay MAN, WAN
MPLS MAN, WAN
FDDI (Fiber Distributed Data Interface) MAN
ATM WAN
B-ISDN WAN
IP WAN
DQDB MAN
SMDS MAN
FDDI (Fiber Distributed Data Interface) – Didelio grei io tinklinis standartas. Perdavimo
terp – šviesolaidis, o topologija yra žiedas Token Ring su dvigubu pajungimu.
Frame relay – tinklas sudarytas aukštesnio lygio duomen perdavimo kanal valdymo
protokolo pagrindu (High – level Data Link Control, HDLC). Technologija pagr sta paket
komutacija tarp intelektuali galini rengini maršrutizatori arba FRAD, veikian i grei iais nuo
56 kbit/s iki 1920 kbit/s. Duomenys perdavimo renginyje skirstomi kintamo ilgio kadrus.
Kiekvienas kadras turi antrašt su gav jo adresu. Kadrai perduodami tinklu ir surenkami pri mimo
renginyje. Frame relay technologija buvo sukurta X.25 technologijos pagrindu ir užtikrina mažesn
klaid skai i ir didesn perdavimo greit .
SMDS (Switched Multi-megabit Data Service) – didelio grei io duomen perdavimo
servisas. Sukurtas kompanijos Bellcore. Europinis SMDS variantas vadinamas CBDS. SMDS yra
servisas (paslauga), nes SMDS n ra technologija arba duomen perdavimo protokolas. Šiuo metu
SMDS servisas naudojamas tinkluose su DQDB technologija, atitinkan ia standartus IEEE 802.6 ir
ATM. DQDB technologija mažiau paplitusi, negu ATM. Tam yra keletas priež s i : s lyginai
mažas perdavimo greitis (140 Mbit/s) ir pakankamai sud tinga ir brangi ranga.
ATM (Asynchronous Transfer Mode) – asinchroninis perdavimo b das. Tinklin
technologija su dideli pralaidumu, pagr sta sujungimo sudarym tarp siunt jo ir gav jo. Ši
technologija skirta duomen perdavimui grei iais nuo 1.5 Mbit/s iki 2 Gbit/s ir užtikrina efektyv
vairios informacijos (balso, vaizdo, duomen ) perdavim dideliais atstumais. ATM standartus
kuria ATM Forumas – nepriklausoma gamintoj ir vartotoj asociacija.
 B-ISDN (Broadband Integrated Services Digital Network) – pla iajuostis integruot
paslaug skaitmeninis tinklas. Atsirado vystantis ISDN tinklams. Užtikrina skaitmenin balso,
vaizdo ir duomen perdavim . Komutacij užtikrina ATM technologija, o SONET (Synchronous
Optical Network – sinchroninis optinis tinklas) arba SDH (Synhronous Data Hierarchy –
sinchronin skaitmenin hierarchija) – fizin transport .
Be duomen perdavimo grei io skirtumo, tarp tinkl kategorij yra ir kiti skirtumai.
Lokaliuose tinkluose kiekvienas kompiuteris turi tinklin adapter , kuris sujungia š kompiuter su
perdavimo terpe. Miesto tinklai turi aktyvius komutuojan ius renginius, o global s tinklai paprastai
sudaryti iš galing maršrutizatori grupi , sujungt ryšio kanalais. Be to tinklai gali b ti privat s
arba vieši (bendro naudojimo).

1. Duomen perdavimo b dai

Perduodant skaitmenin informacij galima b t išskirti du duomen perdavimo b dus, arba
komutacijos metodus:
Paket komutacija. Naudojant š b d vartotojo duomenys suskirstomi ir sudedami tam
tikrus paketus, kurie gali b ti vairaus dydžio (tam tikras bait kiekis) priklausomai nuo to, kiek
duomen reikia si sti, ta iau paprastai yra nustatoma tam tikra maksimali riba t.y. tam tikras
maksimalus bait kiekis pakete. Paketo perdavimui gali b ti sudarytas virtualus sujungimas,
tuomet visi paketai keliauja vienu virtualiu keliu ir pasiekia adresat ta pa ia tvarka, kuria buvo
išsi sti. Nesudarant sujungimo skirtingi paketai (datagramos) keliauja pas adresat skirtingais
keliais, tuomet tenka juos v l išrikiuoti reikiama tvarka, kad atstatyti pradin duomen
eiliškum .
Kanal (grandži ) komutacija. Šiuo atvejus visam ryšio seansui sudaromas pastovus fizinis
sujungimas, ta iau informacija perduodama tik tam tikrais fiksuotais laiko tarpais
Šie duomen perdavimo b dai neatspindi visos perdavimo b d vairov s, ta iau jie yra baziniai,
remiantis jais galima analizuoti ir modeliuoti likusius.

2. OSI modelis
Tarptautin standart organizacija ISO (International Standard Organization) yra sudariusi atviro
ryšio sistemos (OSI - Open System Interconnection) model , kuriame visi protokolai pagal j
vykdomas funkcijas gali b ti priskirti vienam iš septyni OSI lygmen . Dauguma OSI tinklo
modelyje nurodyt lygmen funkcij egzistuoja realiose komunikacij sistemose, ta iau kelis OSI
lygmenis gali atitikti vienas realios komunikacij sistemos lygmuo. OSI modelis aprašo 7
sluoksnius – funkcij , naudojam protokoluose, grupes. Kiekvienas sluoksnis naudojasi žemesnio
sluoksnio paslaugomis ir teikia paslaugas aukš iau esan iam sluoksniui (pagal tradicij , pirmas
sluoksnis yra vaizduojamas apa ioje). Kadangi bendravimas vyksta tik tarp gretim sluoksni , tai
gerokai supaprastina sud ting komunikacijos sistem k rim .
2 lentel . OSI tinklo modelis
Nr. Pavadinimas Angliškas Duomen Funkcijos
pavadinimas vienetai
7 Taikomasis Application Pranešimas Taikom j program funkcijos
(Message)
6 Pateikimo Presentation Pranešimas Duomen format suderinimas
(Message)
5 Seanso Session Pranešimas Vartotojo tinklin s s sajos
(Message) funkcijos
4 Transportinis Transport Pranešimas Perduoda duomenis tarp
(Message) taikom j program
3 Tinklinis Network Paketas (Packet) Perduoda duomenis tarp tinklo
komponent
2 Duomen Data Link Kadras (Frame) Apsaugo duomenis nuo
kanalo iškraipym fiziniame lygyje
1 Fizinis Physical Bitai (Bits) Perduoda duomenis tinklo
fizin mis linijomis
Ethernet technologija
Ethernet buvo pripažintas atviru standartu 1980 metais, konsorciumo jungian io Digital
Equipment Corp., Intel ir XEROX ir buvo pavadintas DIX Ethernet Spec. Jo tikslas buvo platinti
aukšto lygio ir mažos kainos LAN igyvendinimus panaudojant skaitmenini signal perdavim
bendraašiu kabeliu.
1983 metais elektronikos ir elektrotechnikos inžinieri institutas (IEEE) Vietinio
tinklo/Metropolitan tinklo standart komitetas išleido 802.3 standart .
Ethernet yra labai lankstus standartas. Jis išsivyste ir apima taškas-taškas sujungimus,
visiško duplekso jungtis ir labai spar ius tinklus.

Ethernet kadro strukt ra.

Ethernet 802.3 kadro strukt ra.

Kadro lauk paskirti:

Preambul – sudaryta iš 8 bait ir reikalinga sinchronizacijai užtikrinti. Kada sinchronizacija
vyksta preambul parodo kada prasideda kadras (paketas). Preambul sudaro 1 ir 0 seka. Ethernet
802.3 kadro strukt roje preambul s vaidmen atlieka preambul ir paketo pradžios požymis.
Preambul generuoja LAN interfeisin plokšt .
Paketo pradžios požymis – tai 8 bit seka 10101011, lygiai tokia pat, kaip ir preambul s seka.
Gav jo adresas – nurodo duomen gav jo ar gav j adres , kuriai paketas yra perduodamas.
Kiekviena tinklo stotis analizuoja b tent š lauk ir pagal j priima siun iam paket .
Siunt jo adresas – nurodo iš kurios tinklo stoties išsi stas duomen paketas.
802.1Q žym – naudojama tuo atveju, jei yra naudojama virtualus LAN (VLAN) ir realizuojama
paslaug kokyb s valdymas.
Ethernet paketo tipas – nurodo siun iamo Ethernet paketo tip . Skirtingi Ethernet paketo tipai turi
skirtingus formatus ir MTU (Maximum Transmission Unit) (skirtingi paketo ilgiai) reikšmes, bet
veikia per t pa i fizin terp , pvz. Ethernet versija 2 ar DIX, Novell kadrai, .....
Duomenys – talpinama siun iama informacija, nuo 46 iki 1500 bait .
Kontrolin suma (CRC) – generuojama pagal gav jo ir siunt jo adres , Ethernet paketo tipo ir
duomen laukus ir leidžia identifikuoti neteisingus duomenis.
Tarppaketinio atskyrimo žym – kada paketas išsiun iamas, siustuvas turi išsi sti ne mažiau 12
bait sek linjios b senos numetimui prieš išsiun iant sekant paket .
Frame Relay
Frame Relay yra WAN (Wide Area Network, globalaus tinklo) protokolas. Iš pradži jis
buvo kuriamas kaip ISDN (Integrated Service Digital Network) s saj protokolas, dabar taip pat
naudojamas ir su vairiomis kitomis s sajomis, kadangi 1990 metais kelios kompanijos (Cisco,
Digital Equipment Corporation, Northern Telecom ir StrataCom) sudar konsorcium Frame Relay
vystymui ir prapl t protokolo galimybes. D l ši papildom galimybi Frame Relay tapo tinkamas
sud tingiems tarptinkliniams sujungimams. Visi kartu šie Frame Relay papildai vadinami vietinio
tinklo valdymo s saja (Local Management Interface – LMI). Frame Relay naudojamas paketinis
perdavimas.

renginiai
Naudojant Frame Relay visi renginiai skirstomi dvi pagrindines grupes: terminalin ranga – DTE
(Data Terminal Equipment) ir informacin s grandies darbo pabaigos ranga – DCE (Data Circuit-
terminating Equipment ).

DTE paprastai yra kokio nors tinklo terminalin ranga dažniausiai priklausanti vartotojui ir
esanti jo patalpose, pvz. asmeninis kompiuteris, maršrutizatorius.

DCE yra tinklo renginiai perduodantys duomenis tinklu. Dažniausiai jie priklauso
operatoriui.

Strukt ra
Paprastai Frame Relay tinkl sudaro keli DTE renginiai prijungti prie prieigos rengini (pvz.
FRAD ar maršrutizatori ) jim .

LAN

Frame Relay
s saja

WAN Ethernet
FRAD
Ne Frame
Relay
Ne Frame s saja
Frame Relay Relay
s saja FRAD s saja PBX

LAN
Maršruti-
zatorius
Video/telekonferencija
Ethernet
Sujungimai ir duomen perdavimas Frame Relay tinkle
Frame Relay tinkle ryšys tarp DTE ir DCE rengini nusakomas dviejuose lygiuose: fiziniame ir
sujungimo. Fizinis lygmuo nusako mechaninius, elektrinius, funkcinius ir proced rinius
reikalavimus šiam ryšiui. Sujungimo lygmuo apibr žia protokol , kuris naudojamas šiam ryšiui
sudaryti – Frame Relay protokol .
Frame Realy sujungimo lygmenyje naudojamas orientuotas sujungimo b das. Tarp kiekvienos
rengini poros egzistuoja ryšys, kuris nusakomas ryšio identifikatoriumi.
Toks ryšys sudaromas panaudojant virtuali grand - tai loginis ryšys tarp dviej terminalini
rengini (DTE) Frame Relay tinkle.
Virtuali grandis užtikrina dvikrypt ryš tarp DTE rengini , jai priskiriamas unikalus faktin s
grandies identifikatorius (Data Link Connection Identifier – DLCI). vien fizin kanal gali b ti
multipleksuojami keli loginiai ryšiai, tai sumažina rangos kiek (tuo pa iu ir tinklo sud tingum )
kuomet reikia sujungti daug terminalin s rangos (DTE) .
Virtuali grandis gali eiti per daugel tarpini DCE rengini . Yra dvi virtuali grandži r šys:

Komutuojamos virtualios grandys (Switched Virtual Circuits - SVCs);

Nuolatin s virtualios grandys (Permanent Virtual Circuits - PVCs).

Komutuojamos virtualios grandys (SVCs) yra laikini loginiai ryšiai, naudojami tuomet, kai
duomenys tarp terminalini rengini perduodami ne pastoviai, o tik prisireikus, tam tikru(-ais)
momentu(-ais), kuomet antr kart sudaryti ryšio gali nebeprisireikti arba prisireiks v liau, tad
neapsimoka laikyti tuš ios grandies. Komutuojamoje virtualioje grandyje (SVC) ryšio sesij sudaro
keturi žingsniai:
1. Ryšio sudarymas – sukuriama virtuali grandis tarp dviej DTE irengini Frame Relay
tinkle;
2. Duomen perdavimas – virtualia grandimi perduodami duomenys;
3. Tuš ia eiga – virtuali grandis tarp DTE rengini veikia, ta iau ja neperduodami jokie
duomenys. Jei duomenys komutuojama virtualia grandimi neperduodami tam tikr nustatyt
laik ryš galima nutraukti.
4. Ryšys nutraukiamas – nutraukiama komutuojama virtuali grandis, esanti tarp DTE rengini .

Nuolatin s virtualios grandys (PVCs) yra pastov s loginiai ryšiai naudojami tuomet, kada tarp
terminalni rengini (DTE) vyksta nuolatinis arba labai dažnas duomen perdavimas. Nuolatini
virtuali grandži ryšio sesijoje n ra ryšio sudarymo ir ryšio nutraukimo žingsnio. PVC visuomet
yra vienoje iš dviej b sen :
1. Duomen perdavimas – virtualia grandimi perduodami duomenys;

2. Tuš ia eiga – virtuali grandis tarp DTE rengini veikia, ta iau ja neperduodami jokie
duomenys. Kitaip nei SVC, nuolatin virtuali grandis (PVC) niekuomet nebus nutraukta,
netgi jai veikiat tuš ia eiga.
DTE renginiai gali prad ti perdavin ti duomenis kai tik yra tam pasiruoš kadangi tarp j nuolatos
egzistuoja grandis.
Frame Relay virtuali sias grandis identifikuoja taip vadinamas duomen kanalo krypties
identifikatorius - DLCI. DLCI reikšm paprastai nustato operatorius. DLCI yra vietin s reikšm s
t.y. kiekviena virtuali grandis vietiniame tinkle (LAN) turi unikali savo DLCI reikšm , ta iau
globaliame Frame Relay tinkle (WAN) virtuali grandži duomen kanalo krypties identifikatorius
(DLCI) gali ir sutapti.
Frame Relay tinklas

Frame Relay kadro formatas

V liav l s nurodo kadro pradži ir pabaig . Pagrindiniai kadro komponentai yra šie: antrašt ir
adreso laukas, vartotojo duomenys, kadr sekos patikrinimas (Frame Check Sequence FCS ar
CRC). Adreso lauko ilgis yra 2 baitai, 10 bit užima duomen kanalo krypties identifikatorius
(DLCI) lik 6 bitai skirti perkrov valdymui.

V liav l s - nurodo kadro pradži ir pabaig . Šio lauko reikšm visuomet vienoda (pradžioje ir
pabaigoje) – 7E (šešioliktain je sistemoje) ar 01111110 (dvejetain je sistemoje).
Adresas – jame yra sekanti informacija:

DLCI (Data Link Connection Identifier) duomen kanalo krypties identifikatorius

– 10 bit DLCI yra antrašt s pagrindas. DLCI nurodo virtuali grand tarp DTE ir DCE
rengini . Kiekviena virtuali grandis multipleksuojama fizin kanal turi savo unikali
DLCI reikšm . DLCI yra tik vietin s reikšm s t.y. DLCI reikšm unikali tik tame
fiziniame kanale, kuriame yra virtuali grandis, tod l skirtinguose kanalo galuose esantys
renginiai gali naudoti skirtingas DLCI reikšmes kreipdamiesi t pa i virtuali grand .
Išpl stinis adresas (Extended Address - EA). Naudojamas tam, kad nustatyti ar baitas,
kuriame EA vert lygi 1, yra paskutinis adresavimo laukas. Jie EA nustatyta 1, tuomet
tas baitas laikomas paskutiniu DLCI adres . Jie EA nustatyta 0, tuomet dar bus daugiau
DLCI adres . Nors šiuo metu Frame Relay naudojami dviej oktet DLCI, išpl stinis
adresas suteikia galimyb naudoti ir ilgesnius DLCI. Aštuntas kiekvieno baito bitas
adreso lauke naudojamas kaip EA indikatorius.
 C/R – šio bito vieta yra iškart už vyriausio DLCI baito adreso lauke. C/R bitas
nenaudojamas.
Perkrov valdymas – susideda iš 3 bit valdan i pranešim apie perkrovas
mechanizm . Tai paskutiniai adreso lauko bitai – FECN, BECN ir DE.
Persp jimas – aiški perkrova tiesiogin je kryptyje (Forward-Explicit Congestion
Notification - FECN). Š bit gali nustatyti DTE renginys (pvz. maršrutizatorius)
nurodydamas, kad perduodant kadr tiesioginiame kelyje buvo perkrova.
Persp jimas – aiški perkrova atgalin je kryptyje (Backward-Explicit Congestion
Notification - BECN). Š bit gali nustatyti DCE renginys, kuomet perkrova yra
priešinga kryptimi nei keliavo kadras.
FECN ir BECN bitai pagrinde skirti perduoti informacij apie perkrovas tinkle
aukštesnio lygio protokolams, kurie tada gali imtis atitinkam veiksm .
Atmetimo galimyb s (Discard Eligibility - DE) bit nustato DTE renginys. Šis bitas
parodo, kad kadras yra mažiau svarbus palyginus su kitais perduodamais kadrais,
kuriuose DE bitas nenustatytas. Tinkle atsiradus perkrovai tokie kadrai (su nustatytu DE
bitu) atmetami pirmiausia, tai tam tikras prioritet mechanizmas.

Duomenys – ia saugoma inkapsuliuota aukštesni lygmen informacija. Šio lauko dydis yra
kintamas, bet ne didesnis nei 16000 bait .
FCS (Frame Check Sequence) kadr sekos patikrinimas – užtikrina perduodam duomen
vientisum . Šio lauko reikšm suskai iuoja ir rašo siun iantis renginys, v liau t reikšm
tikrina priimantis renginys.

LMI Frame Relay kadro formatas

V liav l s – nurodo kadro pradži ir pabaig .

LMI DLCI – Parodo, kad tai ne standartinis, bet LMI kadras. LMI konsorciumo nustatyta LMI
kadro DLCI reikšm yra 1023.
Informacinis indikatorius – nustato P/F bit 0. Poll/Final is a single bit with two names. It is
called Poll when set by the primary station to obtain a response from a secondary station, and
Final when set by the secondary station to indicate a response or the end of transmission. In all
other cases, the bit is clear.
Protokolo diskriminatorius – jo reikšm visuomet tokia, kuri rodo, kad tai LMI kadras.
Proceso nuoroda – visuomet užpildyta nuliais.
Pranešimo tipas – nurodo kadro pranešimo tip :
Užklausa apie b v – leidžia vartotojo renginiui užklausti informacijos apie tinklo b sen .
Pranešimas apie b v – tai atsakymas užklaus apie b sen . Pranešim apie b sen
sudaro t skite darb ir PVC b senos pranešimai.
Informacijos elementai – juos sudaro vairus kiekis asmenin s informacijos element
(Individual Information Elements - IEs). IEs susideda iš:
IE Identifikatorius – skirtas IE atpažinimui;
IE ilgis – nurodo IE ilg ;
Duomenys – susideda iš vieno ar daugiau bait , kuriuose yra inkapsuliuoti aukštesnio lygio
duomenys.
FCS (Frame Check Sequence) kontrolin suma – užtikrina perduodam duomen
vientisum .
Perkrov valdymas Frame Relay
Perkrovoms Frame Relay tinkle valdyti naudojamas leidimo valdymas (Admision Control). Šis
mechanizmas užtikrina, kad naujai prie tinklo prijungto vartotojo reikalavimai bus tenkinami.
Tinklas nusprendžia, ar galima leisti prisijungti dar vienam vartotojui priklausomai nuo pastarojo
keliam reikalavim (juos nusako trafiko deskriptorius – traffic descriptor) bei disponuojam tinklo
resurs . Trafiko deskriptori sudaro:

Skiriamas informacijos tempas (CIR - Committed Information Rate ) – tai vidutinis

informacijos tempas (rate) bitais per sekund kuriuo tinklas garantuoja perduosi s informacij
per tam tikr laiko vienet T = BC/CIR.
Skiriamas pli psni dydis (BC - Committed Burst Size) – tai didžiausias informacijos
vienet kiekis, kur tinklas perduoda per laik T.
Perteklini pli psni dydis (BE - Excess Burst Size) – tai didžiausias viršijantis numatyt
informacijos daleli kiekis, kur tinklas vis tik bandys perduoti per laik T.

Persp jimui apie atsiradusi perkrov naudojami du mechanizmai:

Persp jimas – aiški perkrova tiesiogin je kryptyje (Forward-Explicit Congestion

Notification - FECN). FECN bitas yra Frame Relay kadro antrašt s adreso dalyje. Jei tinklas
yra perkrautas ir koks nors DTE renginys siun ia juo savo kadr DCE renginiai nustato FECN
bit 1 pad t . Kadrui pasiekus tiksl adreso laukas antrašt je (su nustatytu FECN bitu) praneša
pasiektam DTE renginiui, kad keliaudamas nuo šaltinio iki adresato kadras patyr perkrov .
Tuomet šis DTE renginys gali perduoti informacij apie perkrov aukštesnio lygio protokolui,
kuris savo ruožtu gali prad ti vykdyti srauto kontrol arba ignoruoti pranešim .

Persp jimas – aiški perkrova atgalin je kryptyje (Backward-Explicit Congestion

Notification - BECN). BECN bitas taip pat yra antrašt s adreso dalyje. DCE renginiai nustato
š bit pad t 1 kadruose keliaujan iuose priešinga kryptimi nei kadrai su nustatytu FECN bitu.
Taip kadrus su nustatytu BECN bitu priimantis DTE renginys persp jamas, kad tam tikras
kelias tinkle yra perkrautas. Toliau DTE renginys v lgi gali perduoti ši informacij aukštesnio
lygio protokolui, kuris arba prad s vykdyti srauto kontrol arba ignoruos pranešim .

Atmetimo galimyb s (DE - Discard Eligibility) bitas parodo kad kadras yra mažiau svarbus nei
kiti. DE bitas yra antrašt s adreso dalyje. Jei tinklas tampa perkrautas DCE renginiai pirmiausia
atmeta kadrus su nustatytu DE bitu, taip sumaž ja tikimyb , kad esant perkrovai bus atmesti
svarb s duomenys.

Klaid aptikimui naudojami paprasti cikliniai pertekliniai kodai (Cyclic Redundancy Check -
CRC). CRC palygina dvi apskai iuotas vertes ir nustato ar perdavimo metu buvo klaid . Frame
Relay aptinka klaidas, bet j netaiso – taip sumažinam tinklo apkrova. Klaid taisymas paliekamas
aukštesnio lygio protokolams.

Frame Relay adresavimas

Frame Relay duomen kanalo krypties identifikatorius DLCI (Data Link Connection Identifier)
nusako kur turi b ti perduoti duomenys. Tinklo mazgai ar s sajos neturi sav adres , tod l kuriami
statiniai žem lapiai, pagal kuriuos komutatoriai nustato, kur DLCI reikia pasirinkti norint pasiekti
tam tikr rengin . Taip yra prastame Frame Relay tinkle, ta iau pritaikius vietinio tinklo valdymo
s sajos (LMI) globalaus adresavimo papildym situacija pasikei ia.
Frame Relay paslaug kokyb
Frame Relay paslaug kokyb reguliuojama suteikiant vartotojui tam tikr skiriam informacijos
temp CIR (Committed Information Rate).

Vietinio tinklo valdymo s sajos (LMI) papildymai

Vietinio tinklo valdymo s saja (LMI – Local Management Interface) yra papildym rinkinys
pagrindinei Frame Relay specifikacijai. LMI 1990 metais suk r Cisco Systems, StrataCom,
Northern Telecom ir Digital Equipment Corporation. Šie papildymai skirti sud tingiems
tarptinkliniams sujungimams realizuoti, pagrindiniai j yra šie: globalus adresavimas, pranešimai
apie virtuali grandini b sen , daugiapunktis adresavimas.

LMI globalaus adresavimo papildymas suteikia faktin s grandies ryšio identifikatoriui (DLCI)
globali reikšm , o ne lokali . DLCI reikšm s tampa unikaliais DTE rengini adresais visame
globaliame Frame Relay tinkle (WAN). Šis papildymas prideda funkcionalumo o taip pat
praple ia valdymo galimybes. Terminaliniai renginiai gali b ti atpaž stami naudojant adreso
rezoliucijos protokolus, o maršrutizatoriams esantiems tinklo periferijoje visas Frame Relay
tinklas virsta tipiniu vietiniu tinklu (LAN).

Pranešimai apie virtuali grandži b sen palaiko ryš o taip pat atlieka sinchronizacij tarp
terminalini ir DCE rengini . renginiams periodiškai pranešama apie PVC grandži b sen ,
taip išvengiama informacijos siuntimo “juod sias skyles” t.y. PVC kuri jau neb ra.

Daugiapunktis adresavimas leidžia si sti vien duomen blok daugeliui adresat . Taip
taupomas juostos plotis, kadangi maršrutizavimo informacija ir adreso rezoliucijos pranešimai
siun iami tik tam tikroms maršrutizatori grup ms. Taip pat perduodami pranešimai apie
dagiapunkt s adresacijos grupi b senas.
IP protokolas
Interneto protokolais vadinama visa TCP/IP protokol šeima. Svarbiausi šios šeimos
protokolai (kaip rodo ir pats pavadinimas) yra interneto protokolas (IP – Internet Protocol) ir
perdavimo kontrol s protokolas (TCP – Transfer Control Protocol). Pirmieji TCP/IP protokol
šeim einantys protokolai buvo sukurti maždaug aštuntojo pra jusio amžiaus dešimtme io
viduryje, kuomet JAV agent ra DARPA (Defense Advanced Research Projects Agency) nusprend
sukurti paketinio perdavimo tinkl , galint apjungti skirtingus kompiuterius, veikian ius vairiose
tyrim institucijose. Šis darbas buvo pavestas eilei Amerikos universitet ir aštunto dešimtme io
pabaigoje buvo sukurta TCP/IP protokol šeima. V liau šis protokol rinkinys buvo platinamas
kartu su BSD (Berkeley Software Distribution) Unix operacine sistema. Internetas naudojas b tent
ši TCP/IP protokol šeim . Šiuo metu tai yra pats populiariausias neprivatus protokol rinkinys,
kadangi jis veikia bet kokiuose sujungtuose tinkluose ir yra tinkamas tiek vietiniams tinklams (LAN
– Local Area Network) tiek globaliems tinklams (WAN – Wide Area Network).
IP protokolas priskiriamas tre iam (tinklo) OSI lygmeniui. Naudojant TCP/IP protokol šeim n ra
apibr žta, kokie protokolai naudojami pirmame (fiziniame) ir antrame (sujungimo) OSI lygmenyje,
kadangi tai priklauso nuo konkre ios naudojamos technin s rangos, kuri gali b ti Ethernet, FDDI
(Fiber Distributed-Data Interface), ATM (Asynchronous Transfer Mode – Asinchroninis perdavimo
b das), tiesioginis jungimasis prie interneto naudojant taškas-taškas (PPP – Point-to-Point) ar
SLMP (Serial Line Internet Protocol) protokolus ir kt.
Nors yra interneto protokolo šeštoji versija (IPv6) visgi šiuo metu labai dažnai vartojama ketvirtoji
interneto protokolo versija (IPv4).
Kartu su IP veikia dar keli pagalbiniai protokolai, tokie kaip interneto žinu i protokolas (ICMP –
Internet Control Message Protocol) ir adreso nustatymo protokolas (ARP – Address Resolution
Protocol). Jie yra b tini, kad IP gal t funkcionuoti, ta iau pagrindin duomen persiutimo funkcij
atlieka b tent IP, tod l šie pagalbiniai protokolai nebus atkirai nagrin jami.

ranga
Kadangi IP yra aukštesnio lygio protokolas, tai kokia ranga bus naudojama žemesniuose lygiuose
priklauso nuo ten naudojam protokol – tai pvz. gali b ti ATM, Ethernet it kt. Tinkle bet kokiu
atveju veiks terminalin ranga (pvz. personaliniai kompiuteriai) bei tinklo renginiai, kuri tipai ir
kiekis priklauso nuo privataus tinklo sud tingumo (tiltai, komutatoriai, maršrutizatoriai) bei
konkre i žemesniuose lygiuose naudojam protokol ir technologij .

Sujungimai ir duomen perdavimas

Vartotojo duomenys padalinamas daugel paket , kuri kiekvienas gali atkeliauti skirtingu keliu.
Paketai gali pasiekti gav j kita tvarka, nei buvo išsi sti. Reikiama tvarka juos v l išrikiuoja jau
kitas protokolas (TCP), interneto protokolas tik atlieka persiuntim . IP nesudaro pastovaus kanalo
tarp siunt jo ir gav jo, kiekvienas paketas keliaujantis internetu laikomas nesusijusiu su kitais
(paketus susieja ir surikiuoja TCP protokolas). Paket perdavimas n ra užtikrintas t.y. paketas gali
b ti prarastas, ta iau tinkluose, kuriuose fizinis ryšys gana patikimas (pvz. Ethernet LAN) interneto
protokolas patikimai perduoda didelius duomen kiekius.

TCP protokolas suskaido vartotojo duomenis TCP segmentus (paketus) ir kreipiasi IP protokol ,
kuris prie TCP segment prideda savo antraštes ir taip sukuria IP datagramas. Tuomet šios
datagramos tinklu perduodamos nuo siunt jo adresatui, ia dar dalyvauja pirmo ir antro OSI
lygmen protokolai, kokie konkre iai – priklauso nuo tinklo rangos . IP taip pat numatyta galimyb
dar smulkiau suskaidyti (fragmentuoti), o v liau v l surinkti datagramas, kad šias b t galima
perduoti tinklais, naudojan iais “smulki paket ” perdavim . Siunt jas ir gav jas turi tam tikrus
unikalius, fiksuoto ilgio adresus (IP adresas), išskirian ius juos iš vis kit vartotoj . Siunt jo ir
gav jo renginiai (pvz. asmeniniai kompiuteriai) gali b ti viename potinklyje arba atskiruose, vienas
nuo kito nutolusiuose potinkliuose. Interneto protokolas nuo pat pradži buvo kuriamas
atsižvelgiant tai, kad duomenims gali tekti keliauti ir už loginio tinklo (potinklio) rib .
Taigi iš esm s IP atlieka dvi funkcijas – datagram persiutim ir fragmentacij (jei reikia).

Duomen persiuntime dalyvauja keli elementai, sudarantys žemiau pateikt apibendrint schem .

Programa Programa

Interneto Interneto Interneto

modulis modulis modulis

Vietinio tinklo Vietinio tinklo Vietinio tinklo Vietinio tinklo

s saja 1 s saja 1 s saja 2 s saja 2

Vietinis Vietinis
tinklas 1 tinklas 2

Duomen persiuntimo kelias

Programa paruošia duomenis siutimui ir kreipiasi interneto modul . Interneto modulis yra visuose
renginiuose dalyvaujan iuose duomen mainuose IP tinkle, tiek vartotoj kompiuteriuose, tiek
slenks iuose – renginiuose, valdan iuose tinkl s sajas (gateways). Visi interneto moduliai veikia
pagal bendras adresavimo, skaidymo smulkesnius fragmentus ir paket surinkimo taisykles. Be to
šie moduliai dar turi papildomas proced ras sprendžian ias maršrutizavimo ir kitus klausimus.

Interneto modulis paruošia paketo antrašt ir prideda duomenis taip suformuodamas IP paket
(datagram ), tuomet nustato vietinio tinklo adres , kur šis paketas turi b ti siun iamas ir
persiun ia š adres bei paket vietinio tinklo s sajai 1. Pastaroji sukuria vietinio tinklo antrašt ir
prijungusi prie jos paket toliau siun ia duomenis vietiniu tinklu 1.

Paketas su vietinio tinklo antrašte pasieka tinkl s saj valdant rengin (gateway). Vietinio tinklo
s saja 1 nuima ši antrašt ir perduota paket interneto moduliui, kuris pagal IP adres nustato, kad
paket reikia perduoti toliau kit vietin tinkl . Interneto modulis nustato vietinio tinklo adres
kuriuo reikia si sti paket ir kreipiasi vietinio tinklo s saj 2, kad ši perduot paket . Vietinio
tinklo s saja 2 sukuria vietinio tinklo antrašt ir prijungusi paket siun ia visa tai adresatui vietiniu
tinklu 2.
Duomenims pasiekus adresat vietinio tinklo s saja 2 nuima vietinio tinklo antrašt ir perduoda
paket interneto moduliui. Pastarasis nustato, kad paketas skirtas b tent šiam adresatui ir perduoda
paket laukian iai programai.
IPv4 datagramos formatas

!" #
$%

&' (# ) + " #
$% * $*

,- " # ../ 0 # 1 !"

$%

! '
*2
, '
*2
0 ' " (! #)
" 3 4

!" -
245%66*6

Versija – protokolo versijos numeris (šiuo atveju 4).

Antrašt s ilgis – nurodo protokolo antrašt s ilg 32 bit žodžiais.
Paslaugos tipas - leidžia nusakyti serviso kokybinius rodiklius - svarbu greitis,
patikimumas ar v linimas.
Duomen bloko ilgis – bendras perduodamo IP paketo ilgis baitais.
Identifikacija – naudojamas paketo fragmentacijai ir surinkimui. Kiekvienai datagramai
priskiriamas unikalus identifikatorius. Kuris kopijuojamas kiekvien fragment .
V liav l s:
1 bitas - visada 0;
2 bitas - DF – jei nustatytas 1 – fragmentuoti paketo negalima.
3 bitas - MF – nurodo fragmentuoto paketo pabaig (jei lygus 0 reiškia paskutinis
fragmentas, jei lygus 1 paketo fragmentai siun iami.
Fragmento poslinkis – Paketo fragmento poslinkis atžvilgiu pilno IP paketo;
Gyvavimo laikas (TTL) - skai ius, nurodantis kiek maršrutizatori paketas gali praeiti, kol
bus numestas arba priimtas.
Protokolas - nurodo, kokio protokolo datagrama yra duomen srityje (TCP ar UDP).
Kontrolin suma - CRC algoritmu paskai iuota antrašt s seka.
Siunt jo IP adresas – 32 bit unikalus siunt jo adresas.
Gav jo IP adresas – 32 bit unikalus gav jo adresas.
Papildomos funkcijos - vairi papildoma informacija (apsauga, maršrutizavimo informacija
ir pan.). Naudojama labai retai.
Duomenys – perduodami duomenys.
IPv6 datagramos formatas

Versija – protokolo versijos numeris (šiuo atveju 6).

Trafiko klas – ankstesn je versijoje buvo „Paslaugos tipas“. Trafiko klas apibr žia
paslaug klas (CoS) ir nurodo paketo perdavimo prioritet .
Srauto žym – identifikuoja paketus, kuriems reikalinga speciali paslaug klas (CoS).
Duomen bloko ilgis – perduodamo duomen bloko ilgis baitais.
Sekanti antrašt (Next Header) – pakeit IP v4 lauk „Protokolo tipas“.
Gyvavimo laikas (Hop limit) - skai ius, nurodantis kiek maršrutizatori paketas gali
praeiti, kol bus numestas arba priimtas.
Siunt jo IP adresas – 128 bit unikalus siunt jo adresas;
Gav jo IP adresas – 128 bit unikalus gav jo adresas;
Duomenys – perduodami duomenys.
MPLS protokolas
Ple iantis IP tinklo panaudojimo galimyb ms, j naudojimui reikalingi nauji paslaug
kokyb s (QOS – Quality of Service) ir srauto valdymo modeliai, kadangi realaus laiko informacijos
perdavimas reikalauja užtikrinti griežtas paslaugos kokyb s normas. Dabartinis Internetas veikia
naudodamas tik “maksimalios pastangos” model , o tai neužtikrina joki teikiamos paslaug
kokyb s garantij . Tradiciniuose IP tinkluose nekontroliuojami kokyb s parametrai (v linimas,
nuostoliai, v linimo fliuktuacijos) reikalingi realaus laiko duomen perdavimo kokybei užtikrinti.
Atsiradus poreikiams kontroliuoti ir valdyti šiuos parametrus, nemažai tarptautini ir Europos
organizacij prad jo kurti naujus patarnavimo kokyb s QoS protokolus bei metodus. Paslaugos
kokyb s (QoS) protokolai – tai protokolai, užtikrinantys duomen perdavimo nuoseklum bei tinklo
parametr kokyb s užtikrinim . Yra du QoS protokol baziniai tipai:
Resurs rezervavimo - tinklo resursai yra rezervuojami priklausomai nuo tinklin s programos
užklaus ir tinklo pralaidumo valdymo pob džio;
Skirstymas pagal prioritetus - tinklo srautas yra diferencijuojamas atsižvelgiant teikiamos
paslaugos kokyb s reikalavimus bei tinklo valdymo pob d . Tinklo elementai pirmenyb prie
resurs eiti duoda tam srautui, kurio reikalavimai kokyb s atžvilgiu esamu laiko momentu yra
didesni.
Priklausomai nuo suteikiamos paslaugos pob džio bei poreikio paslaugos kokyb s užtikrinimui,
tinklo valdymo metodas gali parinkti reikaling protokolo tip . Šiandien daugelio Interneto tiek j
tinklai yra sukurti daugialygmenio modelio pagrindu. Pagal j , loginis maršrutizuojamas IP tinklas
funkcionuoja virš 2-ojo lygmens komutuojam topologij (ATM arba Frame Relay), taip
pagreitindamas komutavimo procesus, o IP maršrutizatoriai, vienas su kitu sujungti antrojo lygmens
virtuali j kanal tinklu, vykdo intelektualin IP paket persiuntim . Vienas iš daugialygmenin s
komutacijos metod , kuris supaprastina Interneto tinkl infrastrukt r , integravus antro (
komutacijos) ir tre io (maršrutizacijos) lygmen funkcijas yra MPLS (Multiprotocol Label
Switching –Daugiaprotokolis komutavimas pagal žym ) technologija.

MPLS – inkapsuliuojantis protokolas, žymintis srautus MPLS tinklo jimo taškuose ir naikinantis
žym MPLS tinklo iš jimo taške. Maršrutizatorius, kuris apima žym s komutavim yra vadinamas
žym s komutavimo maršrutizatorius (LSR). Kai IP paketas patenka MPLS srit , jis yra pažymimas
fiksuoto ilgio žyme, kuri tiksliai apibr žia šio paketo perdavimo keli , prioritet bei QoS
reikalavimus. Paketo žym jimas paprastai grindžiamas pagal jo priskyrimu persiuntimo
ekvivalentiškumo klasei (FEC), t.y. paket grupei, reikalaujan iai ekvivalentiško persiuntimo b do
tuo pa iu keliu. Svarbu pabr žti, jog žym kiekviename mazge turi tik vietin reikšm , leidžian i
vertinti kiekvien kit šuol ir QOS reikalavimus, priklausomai nuo FEC (Forward Equivalence
Class).
LSR’e žym s yra tikrinamos lentel je tam kad:
Nustatyti sekant LSR esant tame LSP
Priskirti nauj žym
Paketas su nauja žyme yra persiun iamas sekant LSR.

Kelias, kuriuo MPLS paketas juda, yra vadinamas žym s komutavimo keliu (LSP). LSP (Label
Switched Path) – komutuojamasis maršrutas, ekvivalentis virtualiam kanalui. Jis nusako keli per
vis tinkl – nuo jimo link iš jimo iš jo.
LSP (Label Switched Path) – komutuojamasis maršrutas, ekvivalentus virtualiam kanalui. Jis
nusako keli per vis tinkl – nuo jimo link iš jimo iš jo. Šiuo keliu siun iami visi paketai, kurie
b na priskirti FEC klasei. FEC – perdavimo ekvivalentiškumo klas . Reprezentuoja paket grup ,
kurie naudojasi tais pa iais reikalavimais j transportavimui. Priešingai nei tradiciniame IP
perdavime, MPLS‘e konkretaus paketo priskyrimas konkre iam FEC vyksta tik vien kart , kai
paketas patenka i tinkl . Šiame kelyje, pirmasis palaikantis žymes komutatorius vadinamas
einan iuoju ( ingress), o paskutinysis komutatorius, užbaigiantis duot LSP – išeinan iuoju
(egress).
LSP suformuoja LSR maršruto parinkimo renginiai iš IP maršruto lenteli , kuriose surašomos
specifikacijos, kaip paketas turi b ti perduodamas. Šios lentel s vadinamos žym s informacine baze
(LIB).

LSP nustatymas:

1. Taškas – Taškas maršrutizavimas – kiekvienas LSR nepriklausomai pasirenka sekant šuol ,

priklausomai nuo duoto FEC. Ši metodika tokia pat, kokia naudojama IP tinkluose. LSR
naudoja visus galimus maršrutizavimo protokolus, tokius kaip OSPF, ATM tinklas tinklas
privati s saja ir tt.
2. Atviras (aiškus maršrutizavimas) – jimo LSR suskirsto mazgus, per kuriuos ER-LSP eis.
Ta iau pasirinktas kelias gali b ti neoptimalus.

Šiuo keliu siun iami visi paketai, kurie skiriami prie FEC klas s. Priešingai nei tradicinis IP
perdavimas, MPLS konkretaus paketo priskyrimas konkre iam FEC vyksta tik vien kart , kai
paketas patenka tinkl . Šiame kelyje pirmasis palaikantis žymes komutatorius (LSR) vadinamas
einan iuoju (ingress), o paskutinis komutatorius – išeinan iuoju (egress). LSP suformuoja LSR
maršruto rinkimo renginiai iš IP maršruto lenteli , kuriose surašomos specifikacijos, kaip paketas
turi b ti perduodamas. Šios lentel s vadinamos žym s informacine baze (LIB). Kadangi MPLS
veikimas grindžiamas nuosekli j žymi naudojimu, tod l reikalinga paket klasifikacija prieš jam
patenkant tinkl . Nuosekli j žymi mechanizmas turi daugel privalum lyginant su tradicine
maršrutizacija tinkliniu lygiu. Žymi naudojimas paslaug tiek jui suteikia ypatingo lankstumo
klasifikuojant paketus, nes einant j tinklo komutatori galima konfig ruoti taip, kad jis skirt
paket vienai ar kitai FEC klasei, išskirtinai remdamasis paskyrimo adresu. FEC parinkti galima
naudoti ir daugel kit kriterij : paketo šaltinio adres , naudojimo tip , jimo tinkl , kur
palaikomos žym s, ir iš jimo iš jo taškus, aptarnavimo klas , nurodyt IP paketo antrašt je. MPLS
QoS savyb s suteikia galimyb teikti diferencijuoto lygio paslaugas bei užtikrinti viso MPLS tinklo
resurs rezerv . Tai b tina norint valdyti tinklo perdavimo juostos plot , v linim , v linimo
fliuktuacijas bei paket praradimus. Bet kuriuo atveju MPLS si lo efektyv b d , leidžiant
skirstyti tinklo resursus srautams, priklausomai nuo j QoS reikalavim . Kadangi MPLS taip pat
leidžia konfig ruoti specialiai skirtus kelius bei tame pa iame kelyje rezervuoti juostos plot ,
pasiekti QoS garantijas tampa ne taip sunku, ypa kai naudojami apibr žti LSP. Nuosekli j žymi
mechanizmas turi daugel privalum lyginant su tradicine maršrutizacija tinkliniame lygmenyje.
Žymi panaudojimas paslaug tiek jui suteikia ypatingo lankstumo klasifikuojant paketus, nes
einant j tinklo komutatori galima sukonfig ruoti taip, kad jis priskirt paket vienai ar kitai FEC
klasei, išskirtinai remdamasis priskyrimo adresu. FEC parinkimui galima naudoti ir daugel kit
kriterij : paketo šaltinio adres , panaudojimo tip , jimo tinkl , kur palaikomos žym s, ir iš jimo
iš jo taškus, patarnavimo klas , nurodyt IP paketo antrašt je. Taip pat leidžia išskirti bet kokio tipo
naudojam j duomen sraut , asocijuoti j su atitinkama FEC klase ir vis šio tipo duomen sraut
nusi sti LSP maršrutu. Viena iš MPLS svarbiausi privalum yra žymi stekingas. Pažym tas
paketas gali gabenti daug žymi . Operacija pradedama nuo viršutin s žym s. Kiekviename LSR
žym gali b ti patalpinama steke ( d jimo operacija) ir pašalinta iš steko (iš mimo operacija).
Žymi stekingas leidžia apjungti daugel LSPs vien LSP, maršrutui per tinkl , sukuriant tunelius.
Tunelio pradžioje LSR priskiria tas pa ias žymes naudojant daugelio LSPs dedant jas kiekvieno
paketo stek . Tunelio gale LSR išima viršutin element iš steko ir atpažysta žym . Tai panašu
ATM, kuris turi vien stekingo lyg (virtualus kanalas viduje virtualaus kelio), ta iau MPLS teikia
neribot steking . Žymi stekas suteikia žym lankstum .

MPLS protokolo veikimo principai

Papras iausia MPLS domeno architekt ra pateikta pav.

MPLS domeno architekt ra

jimo LSR gali nuspr sti, kad jis nori sukurti LSP kiekvienai galimai paskyrimo vietai savo
maršrutizavimo lentel je, ir vietoj to gali persi sti kelet paket panaudojant sutartin tinklinio lygio
maršrutizavim . Paskyrimo vietos, kuriose jis pasirenka kurti LSP bus paskirtos FEC ( Forward
Equivalence Class ) Persiuntimo Ekvivalentiškumo klas s. Jis gali pasirinkti paskirti vis galim
paskyrimo viet adresus, pasiekiamus nuo jo FEC, kiekvien šifruojant kaip trumpa fiksuoto ilgio
žyme, kaip parodyta lentel je. Kai jimo LSR paskyr visus paketus FEC, jam reikia pritaikyti
žym kiekvienam FEC jimui lentel panaudojant metod vadinam žym s paskirstymu.
lentel FEC žym
Paskyrimo vietos adresas FEC Žym

153.43.17.6 153.43 54
138.54.32.2 138.43 35

Pagrindiniai žingsniai duomen perdavimui per tinkl :

IP paket suskirstymas FEC;
žym s suk rimas;
lentel s suk rimas prie kiekvieno maršrutizatoriaus;
 žymi komutavimo kelio suk rimas;
žym s terpimas;
paketo perdavimas;
Elementarus paket perdavimas naudonant MPLS protokol patektas pav. :

pav. Paket perdavimas naudonant MPLS protokol

Paveiksl lis parodo du duomen srautus iš X (siunt jo) Y ir Z (gav jai). Pavaizduoti 2 LSPs. LSR
A yra MPLS tinklo jimo taške, duomenims perduoti iš X taško. Kai LSR A gauna paket iš X, jis
nustato FEC kiekvienam paketui, paskiria LSP ir prideda žym prie paketo. Tada LSR A perduoda
paketus atitinkamam LSPs. LSR B yra tarpinis LSR MPLS tinkle. Jis priima kiekvien pažym t
paket , poruoja jimo s saj ir žym s reikšm su iš jimo s saja ir žym s reikšme. Ši proced ra gali
naudoti paprast lentel diegt technin je rangoje. Tai leidžia MPLS tinkl sukurti ant
egzistuojan i žymi komutavimo technin s rangos, kaip ATM ir Frame Relay . Toks duomen
paket perdavimo b das yra potencialiai daug greitesnis nei visos antrašt s analizavimas kito šuolio
nustatymui. Pavyzdyje kiekvienas paketas su žyme 21 bus perneštas link LSR D, nustatant žym s
reikšm 47. Paketas su žyme 17 bus peržym tas 11 ir pasi stas link LSR C. LSR D ir LSR C
dalyvauja kaip išeinantys iš MPLS tinklo LSRs. Išeinantysis LSR nuima žymes nuo paket ir
perduoda juos naudojant 3 lygmens maršrutizavim . Išanalizavus MPLS protokolo strukt r bei
veikimo principus sudaryti darbo algoritmai, skirti srauto žym s užklausai bei žym s išsiuntimui.
MPLS paket strukt ra.
Tipin MPLS paketo strukt ra parodyta pav.
MPLS antrašt dedama po 2 lygmens antrašt s ir prieš aukštesnio lygmens antraštes.
70/

Minimaliai MPLS paket sudaro bent viena žym , nustatant tokiu atveju S bit lyg 1, kurios
strukt ra parodyta pav. Jeigu MPLS žymi stekas sudarytas iš keleto žymi , tai žemutinei žymei
(einan iai prieš aukštesnio lygmens protokol ), S bitas nustatomas 1, o visoms kitoms žym ms S
bitas nustatomas 0. Kada LSR (Label Switching Router-žymi komutavimo maršrutizatorius)
priima žym t paket , jis tikrina žym esan i steko viršuje.
Jei žym teisinga LSR nustato koks sekantis tinklo komutacinis elementas turi gauti paket .

MPLS žym s strukt ra:

Žym – žym s reikšm . Ši reikšm , pagal standart , gali b ti diapazone nuo 0 iki 1048576. Reikia
atkreipti d mes , kad tam tikros reikšm s (pvz. 0, 1, 2, 3, 4-15) turi speciali prasm *.
Paslaug klas – nurodo paslaugos klas (0-7). Klas 7 turi aukš iausi prioritet .
Steko bitas S – Žymi steko pabaigos indikatorius. Jeigu S lygus 1 reiškia tai buvo paskutin žym
steke. Jeigu žym n ra paskutin steke parametras S bus lygus 0.
Gyvavimo laikas TTL – paketo perdavimo per tinkl žingsni skai ius (0-255). Kiekviename LSR
nustatyta TTL reikšm sumažinama 1. Paketas su TTL reikšme lygia 0 yra sunaikinamas.
* Specialios žymi reikšm s.
1. A value of 0 represents the "IPv4 Explicit NULL Label". This label value is only legal at the bottom of the
label stack. It indicates that the label stack must be popped, and the forwarding of the packet must then be based on the
IPv4 header.

2. A value of 1 represents the "Router Alert Label". This label value is legal anywhere in the label stack except at
the bottom. When a received packet contains this label value at the top of the label stack, it is delivered to a local
software module for processing. The actual forwarding of the packet is determined by the label beneath it in the stack.
However, if the packet is forwarded further, the Router Alert Label should be pushed back onto the label stack before
forwarding. The use of this label is analogous to the use of the "Router Alert Option" in IP packets. Since this label
cannot occur at the bottom of the stack, it is not associated with a particular network layer protocol.

3. A value of 2 represents the "IPv6 Explicit NULL Label". This label value is only legal at the bottom of the label
stack. It indicates that the label stack must be popped, and the forwarding of the packet must then be based on the IPv6
header.

4. A value of 3 represents the "Implicit NULL Label". This is a label that an LSR may assign and distribute, but
which never actually appears in the encapsulation. When an LSR would otherwise replace the label at the top of the
stack with a new label, but the new label is "Implicit NULL", the LSR will pop the stack instead of doing the
replacement. Although this value may never appear in the encapsulation, it needs to be specified in the Label
Distribution Protocol, so a value is reserved.

5. Values 4-15 are reserved.

MPLS protokolo privalumai ir tr kumai

MPLS protokolo tr kumai ir privalumai

Privalumai
1. Nepriklauso nuo antrojo lygio protokolo
– gali b ti taikomas vairiems protokolams
(IPX, ATM, PPP ar FR), be to IP adresai IP
antrašt je gali b ti naudojami ne maršruto
parinkimui, o kitam tikslui.
2. Turi mechanizm , kuris laidžia
dinamiškai keisti LSP keli pasikeitus
tinklo topologijai ar kei iantis LSP
parametrams (pvz. pralaidumui). Tokiu
b du suformuojamas naujas LSP ryšys
prieš nutraukiant sen j .
3. Inkapsuliacija gali b ti atliekama kelis
kartus, tod l palaikomas keli lygi tuneli
sudarymas.
4. Greitas perdavimas tolimesniam mazgui.
5. Antrašt s paketo pradžioje, leidžia
parinkti maršrut aparat riškai.
Tr kumai
Gali b ti diegiamas tik maršruto
parinkimo renginiuose ir negalima
kontroliuoti iš kompiuterio.
2. Kaip ir DiffServ protokolas, neturi
mechanizmo, kuris tiksliai paskai iuot
užduot pralaidum ir tiksliai išskirtu
resursus jam palaikyti.
3. Sutrikus tinklui, kur laik
perskai iuojamas naujas LSP kelias, o
siun iami duomenys tuo metu gali b ti
prarasti tinkle.
4. Pertekliškumas pakete, kuris atsiranda
paketo antrašt papildomai diegus MPLS
žym . Papildomi 32 bitai, sukuria
papildom apkrov tinklui.
5. Tuneli sudarymas sunkiai
realizuojamas tarp skirting Autonomini
sistem (AS), nes OSPF ir IS-IS protokolai
paprastai naudojami vienos AS ribose, o
keliai tarp keli AS randami panaudojus
RIP protokol .
MPLS ir ATM
Kuo MPLS yra pranašesnis už ATM IP sraut tvarkyme? Tradicinis ATM privalumas yra tas, jog
pagal š standart gerai tvarkomasi su jautriais v linimui srautais ir teikiamos vairi klasi
paslaugos (paslaug tiek jai gali sudaryti sutartis, kuriose yra apibr žiamas paslaug kokyb s
lygmuo). Bet pats svarbiausias, IP poži riu, ATM nuopelnas yra duomen sraut sutvarkymas.
ATM tai padaro priversdamas iš prigimties paprast IP sraut prisitaikyti prie ryšio su sujungimais
modos. Be ATM internetinis ryšys yra be sujungim : kiekvienas IP paketas maršrutizuojamas
atskirai, pasitelkiant kiekviename pakete esant adres . Maršrutus, kuriais šie paketai keliauja,
nustato IP maršrutizavimo protokolai, pavyzdžiui, OSPF (Open Shortest Path First - pirmiausia
naudok trumpiausi tak ). Kaip galima suprasti iš pavadinimo, šis protokolas nukreipia paketus
trumpiausiais maršrutais ir neskiria balso ir duomen ryšio paket . Ta iau OSPF nekreipia jokio
d mesio, koks srautas jau yra perduodamas konkre iu maršrutu, tod l atskiruose maršrutuose gali
atsirasti dideli duomen paket srauto kamš iai. D l to labai nukent s paslaug kokyb , o pats
tinklas bus neefektyviai naudojamas.
Kita vertus, ATM aplinkoje IP srautai nukreipiami iš anksto numatytais maršrutais, taip išvengiant
aukš iau aprašyt j tr kum . Bet paslaug tiek jo poži riu tai reiškia, kad jis turi fiziškai
rezervuoti sau ATM jungtis, be to, jam teks atskirai tvarkyti ATM ir IP sluoksnius, d l ko tinklas
gali pasidaryti sud tingesnis. Galiausiai gali pailg ti ir vartotoj laukimo trukm s.
MPLS atveju antras ir tre ias tinklo sluoksniai faktiškai suliejami vien , nes jis galina IP paket
maršrutizavim , naudojant "patobulint " OSPF, ir srautus galima valdyti iš vieno tinklo taško.
Dr. Augustas-Wilhelmas Jagau, RSL Com vadybininkas, sutinka: "Aš esu sitikin s, jog MPLS
kelias yra pats perspektyviausias. Mes tur sime galimyb automatiškai sudaryti IP VPN ir nukreipti
srautus ten, kur pageidausime". RSL Com, Vokietijoje sik r s naujas operatorius, ruošiasi derinti
MPLS su kitais IP QoS protokolais, pavyzdžiui, DiffServ ir RSVP, šitaip bandys pasi lyti savo
klientams operatoriaus klas s IP VPN.
Kitas MPLS maršrutizatori privalumas yra tas, jog galima naudotis versijos IPv6 maršrutizavimo
galimyb mis. IPv6 ypa remia mobiliojo ryšio priemoni gamintojai, nes naudodama 126 bit
adresus ji žymiai padidina IP adres skai i . Tai bus ypa aktualu, kai pasirodys 3G tinklai. Bet
dabartiniai paket maršrutizatoriai n ra optimizuoti IPv6 poži riu. Tikimasi, kad MPLS pad s
sumažinti pereinamojo proceso sukeltas problemas.

MPLS ir FR

MPLS technologija pagal savo panaudojimo ypatybes panaši "Frame Relay" technologij - abiej
ši technologij atveju bendr tinkl apjungiami keli (keliolika) tinklo tašk .

Ta iau yra keletas svarbi ši technologij skirtum :

MPLS virtualiojo privataus tinklo tašk sujungimai turi pastovi , fiksuot greitaveik , o "Frame
Relay" tinklo tašk sujungimai turi dvi greitaveikas: abonentin s grandin s ir garantuot greitaveik
(CIR).
MPLS technologijos d ka atsirado galimyb diegti skirtingas duomen perdavimo klases (CoS),
kas buvo praktiškai ne manoma "Frame Relay" tinkluose.
Žym s ir j formatai
Žym – tai trumpas fiksuoto ilgio identifikatorius, kuris nustato FEC klas . Pagal paketo žym s
reikšm nustatoma jo priklausomyb konkre iai klasei, kiekvienoje komutuojamo maršruto dalyje.
Kaip jau buvo min ta, žym turi b ti unikali ribose tarp kiekvienos poros logiškai gretim LSR
sujungim . Tod l viena ir ta pati reikšm gali b ti naudojama LSR- ryšiui su skirtingais gretimais
maršrutizatoriais, jeigu tik egzistuoja galimyb nustatyti nuo kurio iš j at jo paketas su duota
žyme. IETF MPLS darbo grup nusprend , kad visada, kada manoma, MPLS turi naudoti turimus
žymi formatus. D l šios priežasties MPLS palaiko tris skirtingus žymi tipus:
ATM renginiuose ji naudoja virtualaus kanalo (Virtual Path Identifier, VPI) ir virtualaus kelio
(Virtual Circuit Identifier, VCI) identifikatori žymes;

IP paketai IP antrašt Duomenys

Paket žym jimas terptin antrašt IP antrašt Duomenys

ATM cel s VPI/VCI Duomenys VPI/VCI Duomenys

3.1 pav. Naudojamos identifikatori žym s

Frame Relay renginiuose – kanalinio lygmens sujungimo žymes (Data Link Connection
Identifier, DLCI);

IP paketai IP antrašt Duomenys

Paket žym jimas terptin antrašt IP antrašt Duomenys

FR kadrai DLCI Duomenys DLCI Duomenys

3.2 pav. Naudojamos identifikatori žym s

Visais kitais atvejais MPLS naudoja nauj bendr žym , vadinam nepriklausomu paketu
(Shim) , kuri talpinama tarp antro ir tre io lygmens.

Kanalinio MPLS terptin Tinklinio Kit lygmen antrašt s ir duomenys

lygmens antrašt lygmens
antrašt antrašt

Žym Eksp. bitai BS TTL

20 bit 3 bit 1 bitas 8 bitai

 pav. Naudojamos identifikatori žym s

Taigi, jeigu transportin antro lygmens technologija numato žymei skirt lauk ( VPI/VCI kai
naudojame ATM arba DLCI kai naudojame Frame relay), tai MPLS žym yra traukiama t lauk .
Jeigu antro lygmens antrašt je tokio lauko n ra, tai MPLS (shim) žym rašoma standartizuot
MPLS antrašt , kuri talpinama tarp kanalinio ir tinklinio lygmens antraš i . MPLS (shim) .
MPLS (shim) žym yra 32 bit ilgio: 20 bit sudaro žym , 8– nustato paketo gyvavimo laik ,
vienas nurodo žemutin steko rib , o lik trys yra nenaudojami (rezervuoti eksperimentiniam
naudojimui, naudojami srauto prioritet nustatymui ir QoS užtikrinimui).
Žym gali gauti bet kuri reikšm , išskyrus kai kurias rezervuotas. Tokiu b du MPLS
leidžia naudoti žymes tinkluose, kur naudojamos bet kokios kanalinio lygmens technologijos ir
sudaryti perdavimo maršrutus per negiminingas tinklines infrastrukt ras.

Asinchroninis perdavimo b das (ATM)

Asinchroninis perdavimo b das (Asynchronus Transfer Mode - ATM), tai standartas
patvirtintas ITU-T ir skirtas vairiai informacijai (garsui, vaizdui ir duomenims) perduoti
nedidel mis, tam tikro fiksuoto dydžio l stel mis (cells). ATM tinkluose naudojamas orientuotas
sujungimas.
ATM remiasi ITU-T (Broadband Integrated Services Digital Network – B-ISDN) standartu,
kuris iš pradži buvo kuriamas greitai garso, video ir duomen perdavimo technologijai viešais
tinklais apibr žti. V liau ATM forumas prapl t ATM galimybes taikant ši technologij tiek
viešuose, tiek priva iuose tinkluose.

Valdymo plokštuma

OSI lygmenys Kontrol s Vartotojo

plokštuma plokštuma
Taikomasis
Pateikimo Aukštesni Aukštesni
lygmenys lygmenys
Seanso

Transportinis
ATM adaptacijos lygmuo
Tinklinis
Lygmen valdymas
ATM lygmuo
Sujungimo
Fizinis lygmuo Plokštum valdymas
Fizinis

pav. OSI modelis ir ATM architekt ra

ATM naudoja l steli perdavim ir multipleksavim , taip išnaudojami grandini komutacijos

(fiksuotas kanalo plotis ir vienodas v lavimas) bei paketinio perdavimo (lankstumas ir našumas
esant nepastoviam duomen srautui) privalumai. Kanalo plotis yra kintamas – nuo keli Mbps iki
daugelio Gbps. ATM yra našesnis nei sinchroniniai perdavimo b dai, pvz. laikinis
multipleksavimas (Time-Division Muktiplexing).
Naudojant laikin multipleksavim kiekvienam vartotojui priskiriamas tam tikras laiko tarpas.
Vartotojas gali si sti savo duomenis tik at jus jo laiko tarpui, net jei jis turi daug duomen
siuntimui, o kiti laiko tarpai (skirti kitiems vartotojams) yra tušti. Jei ateina vartotojo eil , ta iau jis
neturi k si sti, tai jo laiko tarpas siun iamas tuš ias t.y. jis neišnaudojamas. ATM laiko tarpas
vartotojui skiriamas tada, kai tik šiam jo prireikia, kadangi ia n ra sinchronizacijos tarp si stuvo ir
imtuvo – tai asinchroninis perdavimas.

ATM architekt ra ir OSI modelis

ATM architekt r galima suskirstyti tris funkcinius lygmenis: fizin , ATM lygmen ir ATM
adaptacijos lygmen , bei tris plokštumas: kontrol s, valdymo ir vartotojo, kurios perdengia visus
lygmenis. Fizinis lygmuo atitinka pirm j OSI modelio lygmen , ATM ir ATM adaptacijos lygmuo
atitinka antr j OSI modelio lygmen .
ATM architekt ros modelio plokštumos
Kontrol s – siun ia ir apdoroja signalizacijos informacij ;
Vartotojo – atsako už duomen perdavim ;
Valdymo – j sudaro du komponentai:
Lygmen valdymas – atlieka su lygmenimis susijusias funkcijas, pvz. klaid aptikim ar
klaidas, susijusias su protokolais.
Plokštum valdymas – valdo ir koordinuoja vis sistem .
ATM architekt ros modelio lygmenys
Fizinis – atlieka keturias funkcijas:
Ver ia l steles bit sraut ;
Kontroliuojamas bit siuntimas ir pri mimas fiziniame lygmenyje;
Sekamos ATM l steli ribos;
L stel s pakuojamos atitinkamus kadrus, kad b t galima jas perduoti fizine terpe;
ATM lygmuo – atsakingas už l steli multipleksavim ir perdavim ATM tinklu.
Orientavimuisi naudoja ATM antrašt je esan i informacij – virtualaus kelio identifikatori
(VPI – Virtual Path Identifier) ir virtualaus kanalo idnetifikatori (VCI – Virtual Channel
Identifier).
ATM adaptacijos lygmuo – paruošia vartotojo duomenis vertimui ATM l steles ir suskirsto
juos 48 bait ilgio segmentus.

ATM tinklas
renginiai
ATM tinkl sudaro dviej tip renginiai – ATM komutatoriai (ATM switch) ir galin ranga (ATM
endpoints).
ATM komutatorius reguliuoja l steli eism tinkle: jis priima l steles ateinan ias iš kit
komutatori ar galin s rangos, nuskaito ir atitinkamai papildo l steli antraštes bei
persiun ia l steles toliau tinklu adresatui.
ATM galin ranga turi diegt ATM tinklo s sajos adapter . Tokia ranga yra terminalai,
maršrutizatoriai, LAN komutatoriai, video koderiai-dekoderiai (CODECs).
Strukt ra
ATM tinkl sudaro tarpusavy vienas su kitu tam tikromis s sajomis sujungti ATM komutatoriai ir
galin ranga. Egzistuoja du pagrindiniai s saj tipai: UNI s saja, jungianti galin rang su ATM
komutatoriais ir NNI s saja, jungianti tarpusavy ATM komutatorius.

Maršrutizatorius

UNI
ATM ATM
UNI ATM tinklas
komutatorius komutatorius
LAN komutatorius
UNI
NNI NNI
UNI
Maršrutizatorius
PC

pav. ATM tinklo strukt ra

Tipai
UNI ir NNI s sajas toliau galima skirstyti viešas ir priva ias priklausomai nuo to kam priklauso
komutatorius. Privati UNI s saja jungia galin rang su priva iu ATM komutatoriumi,vieša UNI
s saja jungia galin rang arba privat ATM komutatori su viešu ATM komutatoriumi. Privati
NNI jungia du komutatorius priklausan ius tam pa iam priva iam ATM tinklui, vieša NNI – du
komutatorius priklausan ius tai pa iai viešai organizacijai (pav.).

Privatus Viešas Privatus

ATM ATM ATM
tinklas tinklas tinklas
Privati NNI
Vieša NNI

Vieša UNI
Vieša
UNI

Privati UNI Vieša UNI

5.4. Sujungimai ir duomen perdavimas ATM tinkle

[8] ATM teikia galimi sujungimai

ATM tinklai
 Nuolatin s virtualios grandys (PVC – Permanent Virtual Circuit). Tiesiogiai virtualiai
sujungia du taškus. Užtikrina nuolatin ryš , komutatoriai neturi atlikti joki ryšio nustatymo
proced r .
Perjungiamos virtualios grandys (SVC – Switched Virtual Circuit). Tokia grandis yra
sukuriama ir egzistuoja tol, kol ja perduodami kokie nors duomenys.

ATM tinkluose naudojamas orientuotas sujungimas, tod l prieš perduodant duomenis tarp siunt jo
ir gav ju turi b ti sudarytas virtualus kanalas (VC – Virtual Channel). ATM yra dvi virtuali
sujungim r šys – jau min ti virtual s kanalai, kuriuos nusako virtualaus kanalo identifikatoriai
VCI, bei virtual s keliai (VP – Virtual Path), kuriuos nusako virtualaus kelio identifikatoriai VPI.
Virtual keli sudaro keli virtual s kanalai (pav.). Tiek virtual s keliai, tiek virtual s kanalai yra tik
vietin s reikšm s t.y. j reikšm s unikalios tik vienoje jungtyje tarp dviej ATM komutatori ir
kei iamos kiekviename sekan iame komutatoriuje.

Perdavimo kelias
Perdavimo kelias

pav. Virtual keli sudaro keli virtual s kanalai

ATM komutatorius pri m s l stel per žinom virtual keli ir kanal analizuoja vietin
transliacijos lentel ir nustato reikiam port , kuriuo bus siun iama l stel , bei naujas VPI ir VCI
reikšmes, nurodan ias virtual sujungim prie to porto prijungtoje jungtyje. L stel perduodama
jungtimi, jos antrašt je nurodžius reikiamas VPI ir VCI reikšmes.

ATM l stel s formatas

ATM perduoda informacija fiksuoto dydžio vienetais – l stel mis. L stel sudaro 53 baitai
(oktetai). Antrašt užima pirmus 5 baitus, lik 48 skirti duomenims. Nedidel s fiksuoto ilgio
l stel s gerai tinka garso ir video duomenims perduoti, kadangi tokio tipo duomenys jautr s
v lavimui, kuris gali pasitaikyti perduodant didelius duomen paketus.
ATM standartas apibr žia dviej tip ATM l steli antraš i formatus. UNI s sajos antrašt s
naudojamos komunikacijai tarp ATM galini tašk (pvz. kompiuterisir maršrutizatoriai) ir tarp
ATM komutatori priva iuose ATM tinkluose. NNI s sajos antrašt s naudojamos komunikacijai
tarp ATM komutatori . Su nedidel mis išimtimis UNI s sajos antrašt yra analogiška NNI s sajos
antraštei.

UNI s saja NNI s saja

Laukai ATM antrašt je

GFC (Generic Flow Control) - bendrasis srauto valdymas (4 bitai) vykdo lokalias funkcijas,
pvz. nustato kokia terminalin ranga prijungta prie tos pa ios ATM s sajos. Paprastai šis laukas
nevartojamas, jo reikšm pagal nutyl jim nustatoma lygi 0. GFC n ra NNI s sajos antrašt je,
kurioje VPI užima pirmus 12 bit ir tai užtikrina ATM komutatoriams naudoti didesnes VPI
reikšmes.

VPI (Virtual Path Identifier) – virtualus kelio identifikatorius (8 bitai) kartu su VCI nustato
sekant komutavimo mazg , kur keliaus l stel , kol pasieks paskirties tašk (adresat ).

VCI (Virtual Channel Identifier) – virtualus kanalo identifikatorius (16 bit ) kartu su VPI
nustato sekant komutavimo mazg , kur keliaus l stel , kol pasieks paskirties tašk (adresat ).

PT (Payload Type) – naudingos informacijos tipas. (3 bitai). Pirmasis bitas parodo, ar

duomenys yra vartotojo duomenys ar valdymo. Jei bitas 0 – l stel je pernešami vartotojo
duomenys, jei bitas 1 – l stel je pernešami valdymo duomenys. Jei perduodami vartotojo
duomenys antrasis bitas persp ja apie perkrov (0 – perkrovos n ra, 1 – yra perkrova). Tre iasis
bitas parodo, ar l stel yra paskutin AAL5 (ATM Adaptation Layer 5 – lygmuo skirats
perduoti kintamo dydžio paketus iki 65535 dydži oATM tinklu) kadro l stel (tuomet bito
reikšm - 1).
 CLP (Cell Loss Priority) – l stel s praradimo prioritetas. (1 bitas). Nurodo ar l stel galima
atmesti jei tinkle yra perkrova. Jei bitas lygus 1, tai šios l stel s prioritetas žemesnis nei l stel s,
kurioje šis bitas lygus 0 ir pirmiausia bus šalinama l stel , kurios CLP = 1.

HEC (Header Error Control) – antrašt s klaid valdymas. (8 bitai). Tai kontrolin s sumos
bit seka, suformuota CRC metodu. HEC aptinka ir ištaiso vieno bito klaidas l stel s antrašt je
ir tokia l stel n ra pašalinama.

Perkrov valdymas ATM

Visus ATM perkrov valdymo mechanizmus b t galima suskirstyti dvi grupes:

Prevenciniai – pats svarbiausias ia yra kvietimo leidimo valdymo (CAC – Call Admission
Control) mechanizmas. CAC algoritmas nusprendžia, ar galima leisti prisijungti prie tinklo
naujam sujungimui ar ne. Algoritmas remiasi tinklo resurs paskirstymu skirtingiems
sujungimams. Naujam sujungimui bus leista prisijungti prie tinklo, jei tinklas gali apdoroti jau
esam sujungim sraut ir sraut , kur tikim si priimti iš naujo sujungimo be aptarnavimo
kokyb s pablog jimo. Sprendimas priimamas remiantis srauto charakteristikomis bei
reikalavimais, kuriuos kelia jau aptarnaujami sujungimai ir naujasis sujungimas.
Reaguojantys – šis mechanizmas naudojamas kuomet tinkle jau pasireiškia perkrovos.
Adresatai siun ia siunt jams specialias žinutes, prašydami sumažinti sraut arba naudoti kitus
kelius. Susiduriama su problema, kad kol siunt jas gauna persp jan i žinut jis b na išsiunt s
jau daug duomen , kurie dar labiau apkrauna tinkl .

Skiriami trys pagrindiniai b dai, kuriais galima vykdyti perkrov valdym :

L stel s praradimo prioritetas CLI (Cell Loss Priority) – tai vienas bitas, ATM antrašt s
dalis. Jei bitas lygus 1, tai šios l stel s prioritetas žemesnis nei l stel s, kurioje šis bitas lygus 0
ir pirmiausia bus šalinama l stel , kurios CLP = 1. Jei tam tikras l steli srautas pažeidžia
susitarim , tai bet kuris ATM tinklo mazgas gali nustatyti vis šio srauto l steli CLP bitus 1
kas reikšt , kad srautas nepaiso iš anksto nustatyt taisykli ir apribojim .
Persp jimas – aiški perkrova tiesiogin je kryptyje EFCI (Explicit Forward Congestion
Indication). Tai vienas bitas priklausantis naudingos informacijos tipo PT (Payload Type)
laukui ATM antrašt je. Tinklo mazgas nustato š bit 1 jei l stel s kelyje pasitaik perkrova.
Persp jimas – aiški perkrova atgalin je kryptyje. Š persp jim perduoda proces ir
valdymo OAM (Operation and Maintenance) l stel s. Tai specialios paskirties ATM l stel s
pranešan ios siunt jui, kad tinkle buvo perkrova, tuomet siunt jas gali imtis atitinkam
priemoni siekdamas išsp sti ši problem .

ATM adresavimas
Viešiems ATM tinklams adresai nustatomi pagal ITU-T standart , kuris remiasi E.164 adresais
(panašu telefon numerius). ATM forumas prapl t adresavimo galimybes ir nustat kaip turi b ti
tvarkomi adresai priva iuose ATM tinkluose. Naudojamas potinkli (subnetwork) adresavimo
modelis, jame ATM lygmuo atsakingas už ATM ir tinklinio lygmens (tre ias OSI lygmuo) adres
susiejim . Kiekvienai ATM sistemai priskiriamas ne tik aukštesnio (nei antras OSI lygmuo)
lygmens protokolo adresas, bet ir ATM adresas, šiuos du adresus susieja ATM adreso nustatymo
protokolas (ATM ARP – Address Resolution Protocol).
ATM paslaug kokyb
ATM paslaug kokyb QoS (Quality of Service) nusako trafiko sutartis, trafiko formavimas, ir
trafiko valdymas.

Trafiko sutartis – nusako numatom duomen sraut : maksimal juostos plot , vidutin juostos
plot ir kt. parametrus. Kuomet ATM galin ranga prisijungia prie tinklo ji turi paisyti
apribojim numatyt sutartyje ir užtikrinan i tam tikr paslaug kokyb .
Trafiko formavimas – formuojant sraut duomen pikinio perdavimo tempo bei duomen
pli psni apribojimui ir naudojamos eil s.
Trafiko valdym gali panaudoti ATM komutatoriai ir taip priversti rengin laikytis sutarties.
Komutatorius išmatuoja esam sraut ir palygina j su numatytu sutartyje. Jei leistini parametrai
viršijami, tai sutart pažeidžian io srauto l steli CLP bitas nustatomas lygus 1.

ATM teikiamos paslaugos skirstomos keturias klases.

A klas – pastovi bit sparta (CBR – Constant Bit Rate). Vartotojas nurodo reikiam bit
spart prieš atliekant sujungim . Taip perduodama pvz. fiksuotos spartos nesuspausta
(uncompressed) video informacija.
B klas – kintama bit sparta (VBR – Variable Bit Rate). Vartotojas nurodo maksimali ir
palaikom (sustained) bit spart . Šia klase gali b ti perduodama pvz. suspausta (compressed)
video ir garso informacija.
C klas – turima bit sparta (ABR – Available Bit Rate). Vartotojui skiriama likusi bit
sparta, po to kai jau buvo priskirtos bit spartos A ir B klas ms. Naudojama vairiems
duomenims perduoti kuomet ryšio kanalas sudaromas prie perduodant duomenis.
D klas – neapibr žta bit sparta (UBR – Unspecified Bit Rate). Skirta vartotojams, kurie
negali valdyti savo šaltinio generuojamo bit srauto spartos ir naudosis atliekama kanalo talpa.
Naudojama pvz. datagram perdavimui.

Integruota vietinio tinklo valdymo s saja

ILMI (Integrated Local Management Interface) [8] leidžia renginiams nustatyti b senas kit
rengini , prijungt prie kito fizinio sujungimo galo, bei nustatyti bendr parametr rinkin , kuris
užtikrina suderinamum . ILMI veikia specialiai jam išskirtame virtualiame kanale VPI = X, VCI =
16.
ILMI leidžia pasirinkti aukš iausi UNI specifikacij (3.0, 3.1, 4.0), o taip pat pasirinkti UNI
vietoje NNI, taip pat suteikia renginiams galimyb dalintis informacija apie NSAP (Network
Service Access Point ) adresus (naudojami priva iuose ATM tinkluose), IP adresus ir kt. Jei ILMI
yra dezaktyvuojamas, daugel ši parametr tenka suvedin ti rankiniu b du.

Teorinis palyginimas
Technologij paskirtis ir vystymasis
Pradžioje IP ir Frame Relay buvo projektuojami kaip duomen perdavimo tinklai, tuo tarpu ATM
numatyta naudoti dar ir garso bei vaizdo perdavimui. D l to ATM turi lankstesn paslaugos
kokyb s (QoS) užtikrinimo sistem lyginant su IP ir Frame Relay. Pradžioje visa TCP/IP protokol
šeima buvo skirta akademinei visuomenei (pvz. sujungti skirting universitet tinklus), o taip pat
JAV kariniams tinklams, ta iau v liau tapo naudojama ir komerciniais tikslais, nors pradin jos
paskirtis ir nebuvo tokia. Tiek Frame Relay, tiek ATM savo laiku buvo patobulintos, prapl stos ši
technologij galimyb s.
Vadinasi šios trys technologijos ne tik susidorojo su joms skirtomis pradin mis užduotimis, bet ir
atskleid naujas pritaikymo galimybes, d l ko buvo modifikuotos ir pritaikytos naujose srityse.
Ryšys su OSI modeliu
Kaip min ta, ATM ir Frame Relay dirba tuose pa iuose (pirmame ir antrame) OSI lygmenyse (1
lent.), tuo tarpu IP veikia 3 OSI lygmenyje (2 lent.). Taigi ATM ir Frame Relay yra baziniai
protokolai, tod l manomi tokie tinklai kaip IP over ATM (IP virš ATM) ir IP over Frame Relay (IP
over Frame Relay). Vartotojo atžvilgiu ATM ir Frame Relay veikia “giliau” ir pats vartotojas
pirmiausia susidurs su IP protokolu.

Tinklas
Visoms trim technologijoms - IP, Frame Relay ir ATM - vis rang iš esm s galima suskirstyti
dvi pagrindines kategorijas – terminalin ranga (pvz. personalinis kompiuteris) ir tinklo ranga,
kuri sujungia terminalin rang tinkle (pvz. komutatoriai, maršrutizatoriai). Priva iame tinkle visa
ranga priklauso monei ar organizacijai, jos prieži ra ir eksploatacija r pinasi pati organizacija,
arba samdo kit mon , kuri tai atlikt , bet pati ranga vis vien priklauso pa iai organizacijai. Toks
privatus tinklas gali b ti prijungtas prie viešo, operatoriui priklausan io tinklo.
Pa ia savo strukt ra privat s Frame Relay, ATM ir IP tinklai yra panaš s. Konkret s renginiai,
žinoma, skiriasi ir priklauso nuo naudojamos technologijos, pvz. priva iame ATM tinkle vis
terminalin rang sujungia ATM komutatoriai, o privatus IP tinklas gali b ti sudarytas apjungt
keli skirting žemesniuose OSI lygmenyse veikian i technologij (Ethernet, Token Ring, ATM ir
kt.), tod l ia tinklo ranga gali b ti vair s tarptinklinio sujungimo renginiai – tiltai, komutatoriai,
maršrutizatoriai.

Sujungimai ir duomen perdavimas

Tiek Frame Relay, tiek ATM naudoja orientuot sujungim – tarp siunt jo ir gav jo sudaromas
virtualus kanalas (grandis), kuriuo persiun iami duomenys. Sujungimas gali b ti laikinas
(komutuojamos arba perjungiamos virtualios grandys - SVCs) bei pastovus (pastovios virtualios
grandys - PVCs). Siun iant duomenis identifikuojamas pats duomen persiuntimo kelias: Frame
Relay tai atlieka faktin s grandies identifikatorius DLCI, o ATM – virtualaus kelio VPI ir virtualaus
kanalo VCI identifikatoriai. Reikt pažym ti, kad ATM tinkluose šiuo metu naudojamas tik vienas
virtualus kelias – VPI = 0, tod l galima sakyti, kad ATM tinkle duomen perdavimo keli nusako
VCI (nes VPI visuomet 0). Tuo tarpu IP naudoja neorientuota sujungim , kitaip sakant IP siun ia
datagram tinklu, ta iau nesir pina, kokiu keliu ji pasieks adresat , d l šios priežasties tam pa iam
adresatui siun iamos datagramos gal j pasiekti skirtingais keliais. Taigi lyginant sujungimus
Frame Relay ir ATM yra labai panaš s, ta iau iš principo skiriasi nuo IP.

Perduodant duomenys Frame Relay naudoja kintamo dydžio kadrus, IP – kintamo dydžio
datagramas, o ATM – fiksuoto dydžio l steles. Šiuo poži riu IP panašus Frame Relay ir skiriasi
nuo ATM. IP gali fragmentuoti savo datagramas – suskaldyti jas dar smulkesnius komponentus,
tuo tarpu nei Frame Relay savo kadr , nei ATM savo l steli dar smulkiau neskaido. Ši IP savyb
lemia tai, kad IP protokolas priklauso tre iam OSI lygmeniui ir nor damas perduoti savo
datagramas jis dar turi kreiptis žemesnio lygio protokolus, kurie gali palaikyti tik smulki paket
perdavim (d l to IP datagrama ir fragmentuojama).
Dar vienas svarbus skirtumas yra tai, kad nei IP, nei Frame Relay neperdavin ja tuš i kadr , kaip
tai daro ATM si sdamas tuš ias l steles, kuomet yra sudarytas virtualus kanalas, ta iau vartotojas
nesiun ia duomen . Tokiu atveju Frame Relay virtuali grandis veikia tuš ia eiga ir gali b ti po tam
tikro laiko panaikinta, jei tai komutuojama virtuali grandis. Šios dalies apibendrinimui pateikiama
lentel je.
 Lentel . Sujungim ir duomen perdavimo Frame Relay, ATM ir IP tinkle palyginimas

Technologija Sujungimas Paketo Skaidymas Vartotojas

dydis smulkesnius nesiun ia
elementus duomen
Frame Relay Orientuotas Kintamas Neskaidoma Virtuali
grandis veikia
tuš ia eiga
ATM Orientuotas Fiksuotas Neskaidoma Perduodamos
tuš ios
l stel s
IP Neorientuotas Kintamas Fragmentacija Sujungimo
n ra, niekas
neperduodama

Perkrov valdymas
Perkrova tinkle susidaro tuomet, kai tinklo mazgas priima paketus grei iau, nei juos išsiun ia.
Tuomet paketai kaupiami tinklo mazgo (komutatoriaus, maršrutizatoriaus) atmintyje (buffer) ir d l
to atsiranda v linimas. Tinklo mazgo atmintis n ra begalin ir jei apkrova nemaž ja galiausiai
atmintis užpildoma ir tenka atmetin ti naujai ateinan ius paketus, kuri neb ra kur išsaugoti ir
negalima išsi sti, kadangi siun iami kiti prieš tai at j paketai ir kanalas yra užimtas. Kad išvengti
toki situacij yra naudojamas perkrov valdymas tinkle.

Perkrov valdymo mechanizmai ATM ir Frame Relay yra gan panaš s – abejose technologijose
pirmiausia naudojami prevenciniai mechanizmai, kurie neleidžia sudaryti naujos jungties, jei ši
pernelyg apkraut tinkl . ATM tam tikslui naudojamas kvietimo leidimo valdymas (Call Admission
Control – CAC), Frame Relay – leidimo valdymas (Admission Control).
Esant perkrovoms naudojami persp jimai apie perkrovas tiesiogin je ir atgalin je kryptyse. ATM
naudojami du persp jimai: persp jimas – aiški perkrova tiesiogin je kryptyje EFCI (Explicit
Forward Congestion Indication) ir persp jimas – aiški perkrova atgalin je kryptyje; Frame Relay
taip pat yra du persp jimai: persp jimas – aiški perkrova tiesiogin je kryptyje (Forward-Explicit
Congestion Notification - FECN) ir persp jimas – aiški perkrova atgalin je kryptyje (Backward-
Explicit Congestion Notification - BECN). Aptik apkrov šios technologijos elgiasi skirtingai:
Frame Relay identifikuoja perkrovas ir praneša apie tai aukštesnio lygio protokolams, kurie ir
atlieka (arba neatlieka) srauto kontrol . Tuo tarpu ATM veikia reaguojantis mechanizmas –
perkrovos atveju siunt jams siun iamos specialios žinut s, kuriose prašoma sul tinti siuntim .
Abejose technologijose taip pat naudojamas bitas, nusakantis l stel s/kadro prioritet t.y.
l stel s/kadrai su žemesniu prioritetu bus atmetami pirmiausia. ATM tam tikslui naudojamas
l stel s praradimo prioriteto (CLI – Cell Loss Priority) bitas, o Frame Relay - atmetimo galimyb s
bitas (DE - Discard Eligibility).
Pats IP protokolas perkrov valdymu neužsiima, tai atlieka tame pa iame TCP/IP lygmenyje (2
lent.) dirbantis interneto žinu i valdymo protokolas ICMP (ta iau tai ne vienintel jo funkcija). Jei
pvz. maršrutizatorius nebesp ja persi sti paket (jie kaupiasi atmintyje) jis siun ia atitinkam
ICMP pranešim paket siunt jams, prašydamas sul tinti paket siuntim . ICMP pranešimas
(žinut ) perduodamas inkapsuliuotas IP datagram . Šis reaguojantis mechanizmas iš principo
panašus naudojam ATM.

Adresavimas
8ia v lgi tenka pabr žti, kad Frame Relay ir ATM dirba skirtinguose OSI lygmenyse nei IP. IP
pagal turim adres nustato kam reikia si sti duomenis, ta iau nenusako konkretaus kelio.
Priva iame IP tinkle gali b ti naudojami privat s adresai, kurie yra unikal s tik to intraneto ribose.
prastiniame Frame Relay tinkle jokie adresai neegzistuoja ir siun iant kadrus remiamasi statiniais
žem lapiais (juose saugoma informacija apie DLCI), ta iau pritaikius LMI globalaus adresavimo
papildym faktin s grandies idnetifikatoriaus DLCI reikšm s tampa unikalios visame globaliame
priva iame tinkle ir nusako konkret DTE rengin . Tuomet galima naudoti adreso rezoliucijos
protokol , kad susieti Frame Relay adres su pvz. IP adresu (jei tai IP virš Frame Relay tinklas).
ATM taip pat naudojamas adreso rezoliucijos protokolas, kuris susieja ATM adresus su aukštesnio
lygio protokolo adresu.

Paslaug kokyb
Paslaugos kokyb tur t užtikrinti, kad vartotojas gal s si sti/priimti duomenis tam tikra sparta, d l
kurios paprastai susitariama iš anksto. Netenkinant spartos reikalavimo padid ja v linimas.
V linimas taip pat atsiranda jei paketai buvo prarasti ir siun iami pakartotinai.
ATM ir Frame Relay QoS palengvina tai, kad ia sudaromi orientuoti virtual s sujungimai.
Tokiame sujungime galima sekti vartotojo duomen sraut ir jei šis viršija numatyt sutartyje imtis
tam tikr priemoni , kad apsaugoti kitus vartotojus ir garantuoti j QoS. Pvz. galima pažym ti
sutart pažeidžian io vartotojo kadrus/l steles kaip mažiau svarbias (panaudojant DE bit Frame
Relay ir CLP bit ATM), kurios atsiradus perkrovoms bus atmetamos pirmiausia. D l pakartotino
duomen siuntimo kur atlieka aukštesnio lygio protokolai toks vartotojas patirs v linim , o kiti
vartotojai bus apsaugoti.
IP nesudaro orientuoto sujungimo, tod l ia neišeina atlikti kiekvieno vartotojo srauto valdymo
virtualiuose sujungimuose. Naudojant integruotas paslaugas galima vartotojo duomenis priskirti
kažkuriai paslaug klasei, ta iau tuomet tinklo renginiai privalo atlikti aiški tinklo resurs
kontrol ir paskirstyti juos skirtingoms paslaug klas ms, o neatitinka pa io TCP/IP id jos. Dar
kuriant IP svarbiausias keliamas uždavinys buvo perduoti duomenis adresatui, tuo tarpu QoS buvo
mažiau svarbi, visgi QoS valdymui IP antrašt je buvo išskirtas serviso tipo (TOS) laukas.

The following ATM Adaptation Layer protocols (AALs) have been defined by the ITU-T. It is
meant that these AALs will meet a variety of needs. The classification is based on whether a timing
relationship must be maintained between source and destination, whether the application requires a
constant bit rate, and whether the transfer is connection oriented or connectionless.
AAL Type 1 supports constant bit rate (CBR), synchronous, connection oriented traffic.
Examples include T1 (DS1), E1, and x64 kbit/s emulation.
AAL Type 2 supports time-dependent Variable Bit Rate (VBR-RT) of connection-oriented,
synchronous traffic. Examples include Voice over ATM. AAL2 is also widely used in
wireless applications due to the capability of multiplexing voice packets from different users
on a single ATM connection.
AAL Type 3/4 supports VBR, data traffic, connection-oriented, asynchronous traffic (e.g.
X.25 data) or connectionless packet data (e.g. SMDS traffic) with an additional 4-byte
header in the information payload of the cell. Examples include Frame Relay and X.25.
AAL Type 5 is similar to AAL 3/4 with a simplified information header scheme. This AAL
assumes that the data is sequential from the end user and uses the Payload Type Indicator
(PTI) bit to indicate the last cell in a transmission. Examples of services that use AAL 5 are
classic IP over ATM, Ethernet Over ATM, SMDS, and LAN Emulation (LANE). AAL 5 is
a widely used ATM adaptation layer protocol. This protocol was intended to provide a
streamlined transport facility for higher-layer protocols that are connection oriented.
AAL 5 was introduced to:
reduce protocol processing overhead.
reduce transmission overhead.
ensure adaptability to existing transport protocols.

The AAL 5 was designed to accommodate the same variable bit rate, connection-oriented
asynchronous traffic or connectionless packet data supported by AAL 3/4, but without the segment
tracking and error correction requirements.