Justinas Leleius-Grafas

Partizan kapeliono DIENORATIS

Kaunas 2006

UDK 947.45.083(093) Le-165

Redaktorius

Kstutis

Kasparas

Kunigas Justinas Leleius: neidavs Dievo ir Tvyns. Algis Kata, 2006 Partizan kapeliono palikimas. Paaikinimai. Kstutis Kasparas, 2006

Nuotraukos

Kauno

Tremties

ir

Rezistencijos

muziejaus

fond

Virelio nuotraukoje 75 partizan

Veiveri Skausmo kalnelis amino poilsio vieta

ISBN 9986-541-21-2

Vincas Butvydas
ir jo trys dukros

Audron Lee Kristina

Aukoja irA.knyg monos i Motinos A.

Vilties Butvydiens
viesiam prisiminimui pagerbti

KUNIGAS JUSTINAS LELEIUS: NEIDAVS DIEVO IR TVYNS

Realistin politika vadovaujasi dienos interesais. Idealistin principais. I Vyriausiojo Lietuvos ilaisvinimo komiteto atsiaukimo Mielas skaitytojau, tavo rankose autentikas ir vertingas partizaninio karo Lietuvoje liudijimas - laisvs kovotojo kunigo Justino Leleiaus-Grafo dienoratis. Urauose atskleidiama laisvs kovotoj gyvenimo kasdienyb organizaciniai reikalai, santykiai su gyventojais, prieo veikimas ir partizan kov bdai, nurodomos iame kare pasitaikanios blogybs. Atvirai kalbama apie savo dvasinius igyvenimus, kurie paenklinti smoningos aukos ir neivengiamos ties yme. Akivaizdu, kad itverti toki tamp padjo autoriaus pasauljauta, kuri persmelkta meile kenianiai Tvynei ir giliu tikjimu - didiausia atspara tame smurto, kraujo ir neteisybs pasaulyje. Kaip kunigas ir partizan kapelionas ypa uoliai rpinosi kovotoj dvasine savijauta. Dirbdamas tarp Suvalkijos partizan pastoracin darb su didiausiu entuziazmu lank j dalinius stiprindamas j dvasi, akcentuodamas pareig Tvynei, kovos ir aukos prasm. J. Leleius tikjo, kad per kov ir kani aizdr perjusi Lietuva sugebs sukurti tobulesn Valstyb, nors svajones apie bsim Lietuv sudrumsdavo abejons: Mums laikas dabar, kol dar nra vlu, ruoti taut bsimiems vykiams, nepriklausomam gyvenimui, kad vl Lietuvoje nesiliepsnot partij kova, kad visoki karjeristai, valstybs turto eikvotojai ir vagys neuzurpuot tvyns vairo savo niekingas rankas. (...) O kad suprast visiems amiams tauta, dl ko mes krauj liejome! Kad negrt tas paias klaidas vl Lietuva, bet a bijau... bijau, kad pralietas laisvs kovotoj

kraujas praeis veltui; lietuvis vl nesupras lietuvio, nelaimingieji vl kents vargus, turtuoliai vl atstums varg, miestietis vl nepains kaimieio, kuris t krat gyn ir savo krauj liejo, banyios vl liks tuios, Aukiausiajam nieks negiedos himn u ilaisvinim, o smuklse vl pasigirs girt dainos ir triukmas". Kiek totalitarinis valdymas numogins visuomen, paeis tautin savimon ir paios asmenybs formavimosi pagrindus, J. Leleiui buvo sunku numatyti - vargu ar jis tikjosi, kad tiek met usits sovietin okupacija. Telieka skaitytojui sprsti, kaip skiriasi iandienin ms visuomen nuo partizan regtos Lietuvos vizijos. Algis Kata

PARTIZAN KAPELIONO PALIKIMAS

Justinas Leleius gim 1917 m. N a v a s o d k., J a v a r a v o (vliau Iglikli) vls., Marijampols aps. 1943 m. baig Vilkavikio kunig seminarij. Dirbo Vityio, Graiki parapijose, o 1945 m. paskirtas kunigu vikaru Lankeliki parapij, Vilkavikio aps. Dalyvavo pogrindio veikloje, besikurianios Tauro apygardos spaudos, laikraio Laisvs valgas" leidime. 1945 m. pabaigoje MGB informatoriaus buvo iduotas, suimtas, bet neturint pakankamai kali verbuotas dirbti informatoriumi. Paleistas i MGB pasitrauk pogrind ir stojo partizan gretas. Partizanauti pradjo algirio rinktinje, kapelionu, o 1946 m. balandio 20 d. Tauro apygardos vado sakymu Nr. 13 nuo kovo 1 d.

Tauro apygardos kapelionas Justinas LeleiusKrivaitis, Grafas. 1946m. kovas

paskirtas Tauro apygardos kapelionu, slapyvardiu Krivaitis. Buvo drsus, energingas ir valdingas, uoliai vykd kapeliono pareigas. 1946 m. liepos 10 d. slapyvard Krivaitis pakeit Graf. Aktyviai dalyvavo apygardos vadovybs atkrime po Mykolo Jono ties, uoliai vykd tabo pavedimus. Rugpjio 15 d. apdovanotas juostele "U uolum". uvo 1947 m. rugsjo 24 d. iduotame Biruts rinktins tabo bunkeryje Veiveri k. kartu su kitais penkiais tabo pareignais bei pareignais. 1947 m. lapkriio 4 d. apdovanotas (po mirties) juostele U narsum", o 1950 m. rugpjio 7 d. - II laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi. 1998 m.
9

Lietuvos respublikos Krato apsaugos ministro sakymu suteiktas majoro laipsnis. 1947 m. rugsjo 24 d. okupant kareiviams ir MGB puolant partizan slptuv, ten buv kovotojai stengsi sunaikinti esamus dokumentus, taiau dalies nespjo. Taip prieo rankas pateko ir dalis Justino Leleiaus ura, kuriuos galima pavadinti dienoraiu. Jie buvo rayti ant pailg, mlyno popieriaus lakt, ranka. Uraai neturi pradios: trksta pirmosios dalies prasideda nuo 1946-12-01 (antrosios dalies)". Nra ir pabaigos, taiau neaiku, ar jie nutrksta dl to, kad nebuvo ubaigti rayti, ar dl to, kad pabaiga sunaikinta. Dienoraiu uraus leidia pavadinti chronologika vyki seka. Tauro apygardos kapelionas, tabo narys kunigas Justinas Leleius-Grafas nuosekliai pasakoja apie apygardos tabo ir atskir jo padalini veikl, fiksuoja tis, apmsto gyvenimo ir kovos prasm. Dienoratis prasideda nuo 1946 m. balandio 19 d. vyki - pirmj partizanavimo dien, kurios nustatomos pagal alvario ties dat. 1946 m. gruodio 1 d. ir 1947 m. sausio 10 d. nurodytos paantratje, matyt, buvo ios dalies uraymo pradia. Uraai baigiasi apie 1947 m. rugpjio mn. Pastaroji data nustatoma pagal Raiupio vykius (liepos 30 d.), kur tarp uvusi partizan buvo ir Justino brolis Viktoras Leleius-Jovaras. Rugpjio mn. J. Leleius-Grafas praleido Geleinio Vilko rinktins 2-oje kuopoje, o rugsj perjo Biruts rinktins dislokacijos vietas. Be 1947 m. vyki, dienratyje minimi ir 1945-1946 m. atsitikimai, kuriuos pasakoja kapelionui partizanai (ilavoto, Bdnyk kautyns, pirmojo Tauro apygardos tabo lugimo aplinkybs ir pan.), arba jis pats prisimena (pasitraukimo partizanus prieastis ir pan.). Kadangi dienoraio tekstas yra vientisas, vienodos raysenos, ant nepatogi neiojimui lap, pasiraytas Grafo (bet ne Krivaiio) slapyvardiu galima daryti prielaid, kad uraai buvo parayti 1947 m. rugpjio-rugsjo mn. Veiveri k. Biruts rinktins tabo slptuvje ir, gal bt, dar raomi ties metu. Toki ura atsiradimo dingstis buvo ta, kad tuo metu Tauro apygardos tabas intensyviai ruo vairi mediag perdavimui Vakarus. Apie tai liudija Juozo Daumanto Partizanai u geleins udangos", kurie buvo parengti naudojantis i krato atsiveta mediaga". Kai kurie tapats epizodai apie 1945 m. vykius rodo, kad Biruts rinktins vadas Juozas
10

Luka-Skirmantas (Juozas Daumantas) ir kapelionas Justinas Leleius-Grafas naudojosi tuo paiu informacijos altiniu, t.y. kalbjosi su tais paiais kovotojais. Taiau Grafo ura nebuvo spta perduoti galiotiniams Vakarus. Nepaisant to, kad uraai nefiksuoja padieniui vyki sek, kaip prasta dienoraiams, taiau nuoseklumas, vyki bei minim kovotoj tikslumas leidia neabejoti pasakojimo tikrumu. Tai liudija fenomenali autoriaus atmint, sugebjim pastebti smulkmenas ir atmintyje ilg laik isaugoti emocin spd. Tuo pat metu, skaitant dienorat, reikia turti galvoje dvi svarbias ypatybes. Pirmiausia tai asmeniniai uraai ir pastabos, visikai neredaguoti, todl kai kurie isireikimai ar mintys, gal bt, niekada neivyst dienos viesos, ilikus autoriui gyvam. Antra, tai partizano dienoratis su visomis tokiam anrui bdingomis savybmis, i kuri pagrindin vaidmen vaidina konspiracija. Jame mes nerasime jokios vadinamosios operatyvins informacijos", galinios pakenkti vienam ar kitam asmeniui to meto kovos slygomis. Tai, kad autorius nemini nei konkrei vietovi, rmj pavardi ar vykdyt partizan operacij smulkmen, liudija apie autoriaus atsakomyb prie tuos mones, kuriems tokie uraai galt pakenkti, jeigu paklit prieui rankas. Aiku, kad likus autoriui gyvam, ie uraai bt tap mediaga isamesniems prisiminimams. To meto slygomis daugiau nebuvo galima. Dienoraio tekstas surastas buvusio KGB archyvo (dabar Lietuvos ypatingasis) fonduose ir pirm kart paskelbtas 1994 m. leidinyje Justinas Leleius-Grafas, Lionginas Baliukeviius-Dzkas. Dienoraiai", kur 5000 egzempliori tirau ileido Lietuvos politini ir kalini tremtini sjungos Istorijos sekcija Kaune. Dienorat spaudai pareng ir paaikinimus para istorik Dalia Kuodyt, vade buvo ispausdinti ir autoriaus giminaiio Vytauto Leleiaus prisiminimai. Dienoraio tekstas ispausdintas be pakeitim ir stiliaus taisym, tik kai kur sutvarkius skyryb. Antrojoje laidoje irgi joki pakeitim, iskyrus korektrini klaid itaisym, nepadaryta. Todl kai kurios dienoraio vietos ar sakiniai atrodo literatrikai netaisyklingi ir kalbos stiliaus poiriu netgi nevartotini, taiau visuma priimtina kaip originali dokumentika. Justinas Leleius nebuvo profesionalus raytojas, todl reikalauti i dienoraio kokio tai literatrinio tobulumo ar odio aikumo negalima.
11

Dienoratis buvo paraytas per trump laik, jame nra netgi joki autoriaus redakcini taisym, ir tai, savaime, atsiliepia stiliui, krinio formai. Taiau literatrine prasme dienorai negalima nuvertinti - atvirkiai, kai kurie epizodai pasiekia toki auktum, kuri gali pavydti bet kuris raytojas. Joks iuolaikinis romanas apie partizanus niekada neprilygo ir neprilygs tam emociniam spdiui, kur sugebjo perteikti savo krinyje Justinas Leleius - partizanas Grafas. Istorine prasme - tai reikmingas paminklas, nors kaip altiniui pradedantis tyrintojas irgi galt pareikti pastab: perdaug literatros ir per maai istorijos. Taiau iandieniame inojimo lygyje, tekst aprpinus komentarais dienoratis kaip altinis suspindi nauja viesa, kaip lietuvikas deimaniukas, krauju ir melais aptakytoje KGB dokumentikos jroje. Tik skaitant tokius altinius, kaip Grafo dienratis, mes galime suprasti laisvs kovotojo mstysen, suvokti paties Pasiprieinim esm ir prasm, patikslinti vienus ar kitus vykius. Galiausiai tai puiki mokomoji priemon, netgi daugiau ugdymo prasme, nes kai kurie dalykai (patriotizmas, pilietikumas, humanizmas) nra imokstami, o yra pajuntami, intuicija uiuopiami ar sekami pavyzdiu. Pirmosios laidos redaktor pabr, kad dienoratis savo verte, tiriant ginkluot pasiprieinim stos vien gret su A. Ramanausko-Vanago, J. Lukos-Daumanto tekstais, nors ir bdamas maesns apimties. iandien tuo niekas neabejoja. Daugelis kunig teik partizanams dvasin pagalb, taiau kunigas Leleius tapo vienintelis kovojantis partizan kapelionas. Todl pagerbiant jo ir vis uvusij atminim jau antr kart ileidiamas is dienoratis. Kstutis Kasparas

13

Tauro apygardos vadovybs sakym fragmentai, kuriuose minimas Justinas Leleius-Krivaitis, Grafas. Faksimils. Originalai Kauno Tremties ir Rezistencijos muziejuje.

14

PRISIMINIMAI APIE KUNIG JUSTIN

Justinas Leleius gims 1917 m. Navasod kaime, Marijampols apskrityje. Tvas Juozas Leleius buvo veds Draugelit. Po antros dukros gimdymo ji mir. Tvas ved antr mon Magdalen Abraityt i Mokol kaimo. Pirmosios monos liko dvi dukros Viktorija ir Magdalena. Antroji mona pagimd keturis snus: Juoz (1905 m.), Viktor (1911 m.), Antan (1914 m.) ir Justin. Justinas buvo paskiausias vaikas eimoje. Justino tvai gyveno pasituriniai, turjo 40 ha k. Kaip i savo vaikysts ir tts pasakojim prisimenu, Justino tvas, mano dd Juozas buvo labai malonus, ramus, tylus mogus. Jis mano atmintyje iliks visada lidnas, susimsts. Prisimenu, kaip kart apie 1937 m. jis atvaiavo pas mus aplankyti savo jaunesnj brol, mano tt. Ilipo i veimo, padav man vadeles ir tyliai, maloniai papra - Priimk, vaikeli, mano arkliuk." Justino motina buvo smarki, darbti, suvalkietikai taupi, reikli moteris. Jeigu k kam duodavo, pasverdavo ir mintyse, ir ant svarstykli. Pas Navasod Leleius buvo pradin mokykla. Kai dabar teko kalbti su j dar vienu ilikusiu kaimynu, Leleius jie prisimena labai graiai. Lelei

Lelei eima: tvas Juozas, Justinas, motina Magdalena, Viktoras. Navasodai, apie 1941 m. 15

vyrai sutiktus kieme vaikus ukalbindavo, k nors linksmo, nuotaikingo pasakydavo. Kai Justinas baig pradin mokykl, tvai j nuve Marijampols Marijon gimnazij. Apgyvendino su gimini vaikais inuomotame bute. Viename kambaryje gyveno mergaits, kitame - berniukai. Valg gamindavo mano seserys arba teta. eimyna bdavo 6 - 8 moksleiviai. Justinas buvs linksmas, dainingas, mgjas pamokslauti" ir pajuokauti, ambicingas. j inuomot butel (Deguiuose) jimas buvo per virtuv. Po durimis grindyse - anga rs. eimininkavo mano teta Julija. Kart ruodama vakarien, beskubdama pamiro udaryti rsio dangt. Kaip tik tada atjo du Justino draugai ir abudu sukrito rs. Justinas ilgai pyko ant tetos, manydamas, kad ta tyia paspend jo draugams spstus. Gera bdavo gyventi keli eim jaunimui. Vienas kit ir paguosdavo, ir paerzindavo. Giminaitis Justinas moksi gerai. Baigus eias klases tvai ileido Vilkavikio kunig seminarij. Justino kurse buv gal 6 klierikai. Mokslas ia trukdavo 8-erius metus. Kaip seminarist, kurso draugai prisimena linksm, nuoird, draugik, mgstant dainuoti, geros ikalbos klierik. Turjo labai ger atmint, gra, stipr bals. Buvo geras oratorius, mgdavo graiai isakyti sentencijas ar savo mintis. Justino tvai, o ypa tvas, buvo labai pamaldus, mgdavo ne tik melstis, bet ir mielai bendraudavo su kunigija. Visokeriopai rm banyi ir laiksi jos nurodym. Yra iliks senas dokumentas, kad Justino tvas priklaus tuometinei Jzaus kongregacijai. Taigi ir tv, ir paio Justino trokimai buvo gyvendinti, pasirenkant dvasin Vilkavikio seminarij. Justinas, bdamas seminarijos klierikas, atostogas praleisdavo gimtojoje Sasnavos parapijoje, Plutikse, Iglikliuose. Bdamas i banyi inioje, paddavo vietos kunigams parengti vaikus pirmajai komunijai, dirbdavo organizacin darb su katalikikomis jaunimo organizacijomis. Nuoirdiai bendraudavo su vaikais ir jaunimu, visi j labai mgo. Su kaimo jaunimu linksmai dainuodavo lietuvikas dainas... ventintas kunigu, Justinas Leleius dirbo Vityio, Graiki, Lankeliki parapijose. ia apie 3 mnesius stumdsi" dviej draug Stalino ir Hitlerio fronto suvarg kariai. Nuo 1944 m. vasaros iki rudens
16

naktimis visa paprss padang ruodavo nuo kraupi gaisr. Pagaliau raudonasis okupantas nugaljo rudj ir ikart prasidjo teroras. 1944 m. vasar, dar frontui esant ties Prsijos siena, Lietuvoje jau vyko didiuliai aretai, kankinimai, prigrsti rsiai ne tik miestuose, bet ir kaimuose. Degino kaimus, gyvus mones ukasdavo em, kad prisipaint nebtus dalykus. Lietuva tapo siaubo ir lavon kratu. Kaip ir daugelis kunig, Justinas guod, ramino, stiprino moni dvasi. Jis dirbo Lankeliki parapijoje. Vilkavikio saugumas, pamats, kad kun. Justinas yra demokratikas, kad mons, ypa jaunimas, juo pasitiki, paman, kad jis galt bti geras bendradarbis", ir pradjo j verbuoti. I pradi kvietsi kun. Justin slaptai. Draugikai kalbdavo, net stikliuku pavaiindavo, nordavo nuskaidrinti" jo prot draugikai" aikindami, kad kito kelio jam nes. Nesvarbu, kad jis uaugs buoi eimoje, nesvarbu, kad nepaklusns jo broliai Viktoras ir Antanas, nesvarbu jo pamokslai. Jie garantavo" ir motinai, ir visai eimai saug gyvenim. Vliau pradjo sulaikyti po dien, po par rsiuose - naudojo ir fizin smurt, bet vis paleisdavo apsigalvoti. Vilkavikyje gyvenantis Juozas aliabartis prisimena: Tuoj po karo dirbau zakristijonu Bartininkuose, pas kun. Sakavii. Vien dien pas Sukack (ten gyveno kun. B. Sakaviius) ujo kun. J. Leleius i kaimynins Lankeliki parapijos. Jis pradjo balsu aimanuoti, kad j Vilkavikio saugumas nori uverbuoti nipinti tikiniuosius. Rod mlynes ant pirt ir viso kno. Skundsi, kad NKVD adjo fizikai susidoroti, jeigu neteiksis ini. Po to tar: A kunigas, lietuvis, katalikas, Judu nebsiu, tonui netarnausiu, u 30 sidabrini savs neparduosiu. Tegul mano krauj sugers Lietuvos em." Paskui abu kunigai ijo kit kambar, atliko ipaint, pasimeld." Ir tai kun. Justinas palieka savo parapij. Tai Vis ventj dienos. Pasikinko savo Sart ir su senute eimininke Maryte paslapia ivaiuoja. sideda btinus kunigo atributus, kelet knyg, popieriaus ir, paslps veime po ienu, ivaiuoja. Juk neilgam: Greitai, mnesio pirm dien, vliausiai - penkiolikt i tikrj amerikonai lieps okupantams palikti Lietuv," galvojo tuo laiku Lietuvos kaimas ir ne tik kaimas. inoma, saugumas iekos. Reikia slptis. Aplinkiniais keliais nuo Vilkavikio, pro Gius, unskus pasiekia Denelaukos kaim ir suka pas L. Z. Veim stumia kluon, kad nematyt svetimo arklio, j iveda Puskelnius pas V.L.

Prasideda naujas gyvenimas." sikuria mayiame nuoaliame kambarlyje. Mautis langas, emos durys. Rytais atlieka kunigo pareig atlaiko v. Miias. O dien! Dien sdti, kad niekas nematyt, niekas negirdt. O tai Justinui yra sunkiausia - jis sangvinikas, linksmo bdo, mgjas bendrauti su monmis, mgjas kalbti. O kaimynai eina ir eina. Tai pasiskolinti, tai skerstuvi atnea, tai su naujienomis, tai vyrai palaido" po burnel igerti. O tu savo kamaraitje sdk ir tylk kaip pel. I pradi dar skaitydavo, raydavo. O ia baim, kad neueit stribai, kad nedaryt kratos. Pairo nervai, neilaik. Pradjo ir kaimynai matyti nam. Salimais gyveno kolkio pirmininkas S. Ir jis suprato. Geras buvo mogus, geri buvo kaimynai, bet inia sklando kaip vjo kudesys apie karaliaus Tyro ausis. Usuka ir brolis Viktoras. J pradjo persekioti. Jis jau mike. Jau paliks gimtuosius namus Navasoduose. Parpina broliui Justinui dokumentus trij mnesi terminuot pas. Vis daniau ueina stribai: tai paskol pasirayti, tai pyliav kvitus patikrinti, tai stuik" uvaryti. Nors Justino kambariuko nelanko, bet Justinui ir patiems eimininkams neramu. Prie Kaldas ivea Justin Pietariu kaim, pas jo tet A. Bet ten didesnis kis ir dar daugiau svei". Brolis V i k t o r a s nuveda Justin prie Sasnavos, pas G. Kaip tik stribai su garnizonu ko" vis kaim. Justin rado, bet jo nepam. Mat turjo kakokius dokumentus. Kai stribai ir kareiviai ivaiavo, Justinas bgo per laukus pas K: Juozeli, gelbk!" Kai tik Justinas ijo, sugro stribai. Visk ivert. Po piet Justin ive Klevin. ia buvo mokykla. Daug moni. Viktoras ived pas senut S. Ji viena gyveno savo menkoje trobelje, snus tarnavo rus kariuoViktoras Leleius-]ovaras menje. ia bus saugu. Nei stribai, Lietuvos kariuomenje
18

nei rus kareiviai jokios kratos niekada nedarys. Ji buvo paliegusi ir pusiau akla, neturtinga, tai maist paruodavo kaimynai. Kun. Justino prie pirmos Komunijos parengta mergait j nedavo lauknelyje apkamyt, kad neatalt ir kad niekas nepastebt. Kiek buvo baims, - pasakoja buvusi mokytoja, dabar Vilkavikyje gyvenanti pensinink, - neu lauknelyje ilt maist, o jei sutiks kas ir paklaus, k ir kam ia nei? Eidavau linijom, ne keliu. Eidavau Sasnav parneti Miioms komunikatus. Vien kart, matyt, Justinas buvo nespjs pasislpti. Kai pradariau duris, Justinas skubjo slptis upekyje. Nepaisant toki gyvenimo slyg, kun. Justinas visada bdavo linksmas, mgdavo pajuokauti." Pradjo sklandyti kalbos, kad pas S. kakas slapstosi. Ir vl vyresnis brolis veda Justin atgal pas Z. Slapstytis darosi kasdien sunkiau. Vis daniau vykdomi kaim koimai". Tai stribai ir ginkluoti kareiviai eina per sodybas ir ieko partizan slptuvi. Kai kur ilauia grindis, kai kur kininkai turi numesti vis alin ieno. Po tokio katorginio, tempto nervingo, skubaus darbo pusbrolis J. A. , gyvenantis prie Pilviki, susirgo ir mir. Kun. Justinas vis daniau susitinka su ueinaniais partizanais. Kunigo Justino pradeda intensyviai iekoti saugumas, stribai, k a r i u o m e n . N u o l a t i n s kratos pas J u s t i n o gimines, ypa pas bendrapavardius. Vis atresni, skaudesni usipuolimai - banditas kunigas Leleius - tavo giminaitis!" Aikiname, kad daug yra Lelei, kad ne visi gimins. Aikus rodymas - sesuo Marija Leleit itekjo u Leleiaus. Tai argi gimins gali kurti eim. Pagaliau brolis Kazimieras nustebina visus: Veiveriuose yra stribas, pavarde Leleius. Neinau, ar tai buvo tiesa, kad buvo tokia pavarde stribas, ar brolis tik paskleid nukreipiant pro al tok argument." Taiau brolis Kazimieras atleidiamas i mokytojo pareig Kauno Jzuit gimnazijoje. Man studijuoti neleidia. Su draugu V. K. ivaiuojame ilut. Po 5-eri met bastymosi tai ia, tai ten rektorius ygas priima studijuoti. Kadr virininko nuolatiniai uklausimai apylinks pirmininkui S. , ar nra gimini bandit. Kunigas Justinas jau nebegali apie Marijampol slapstytis. Jo intensyviai ieko. Justinas stengiasi nesirodyti nepastamiems, taiau vis daniau pradeda lankytis nepastami asmenys ir vis nori su Justinu kalbtis, pasimatyti. K gi daryti? Kur dingti? Kur slptis? Jau greit pus met, kai slapstosi.
19

Kart ateina pas Z., pas Justin Tauro apygardos vadai. Iki paryi kalbasi, sprendia i sunki problem: bti ar nebti. Kelio atgal nra. Eiti mik? Nekovoti ginklu, o bti partizan kapelionu. Partizanams reikalinga dvasin parama. Reikia ne tik sakrament. Kunige, tau nereiks kovoti, mes tavimi rpinsims, tave globosime, saugosime, bsi ms dvasios vadovas," - kalbjo partizanai. - Mes giname Tvyn Lietuv nuo okupant. Kunigas Jonas vinys, kunigas Mackeviius buvo partizan kov vadai. Vyskupas V. Boriseviius, tavo giminaitis, jau sdi kaljime. Visi kunigai persekiojami, o kiek j iudyta: t pai Lankeliki parapijos apylinkje bolevik iauriausiai kankinti, nuudyti. Budavonje trys kunigai: J. Petrikas, J. Dabrila, V. Balsys." Justinas apsisprendia. Apsisprendia ir ieina kuo toliau i savo tviks, nuo savo Lankeliki parapijos. Tai buvo 1946 m. pavasaris. Kunig J. Lelei registravo Veiveri banyioje partizan konfesorius kun. Boleslovas egelinas. Nelengvas partizano kelias. Taiau kun. Justinas randa sau stiprybs. Viduryje miko, prie puels pakabinus kryi, laiko v. Miias partizanams. Pu paunksmje vyrai tyliai gieda Marija, Marija..." Tyliai aidi kunigo pamokslo odiai kovingam ir labai varganam Lietuvos jaunimui. Kiekviena

Viktoro Leleiaus-Jovaro uvimo vieta Raiupio kaime 20

Geleinio Vilko rinktins vado A. Varkalos-Daumanto 1947-09-21 sakymo fragmentas, minintis 30 d. Raiupyje uvusius partizanus. Faksimil. Originalas Kauno Tremties ir Rezistencijos muziejuje.

proga kun. Justinas partizanams grietai pabria: neudykite, negerkite. Kai kunig Justin nuved mirtaniam komunistui suteikti paskutinius sakramentus, mons sak - jis bolevikas, o Justinas atsak: Jis mogus ir ne mes j teiskime, j teis Dievas." Kun. Justinas pasirinko slapyvard Grafas. Tai jo brolio Antano mgstamas posakis: esu grafas San de Briego De Briei i Kantiabrijos kaln. Visi Leleiai mgo humor, visi pabuvo soviet kaljimuose, tremtyje, visi buvo persekiojami. Ivea Sibir Justino motin su snaus Juozo mona ir dviem dukrom. Aretuojamas brolis Antanas, gyvens Kaune, u tai, kad tiek partizanams raomj popieri, technines priemones laikratli dauginimui. 1947 m. liepos 30 d. Sasnavos valsiuje, Raiupio kaime uvo Jovaras Justino vyresnysis brolis Viktoras Leleius. Su juo kartu uvo dar 5 partizanai. Justinas tada laiksi tarp Veiveri ir Kauno. inia apie brolio mirt j pasiek po savaits. I gausios eimos jis liks tik vienas, jauniausias, taiau neilgam... Vytautas Leleius 21

BIRUTS RINKTINS TABE NELAIM

Juozas Daumantas. Partizanai. 5-asis leidimas. Kaunas 2005. P. 326-328. Lygiai po keturi dien anas, atrodiusias saugias, birutn apylinkes itiko baisi nelaim. Rugsjo 24 diena ilgai paliks kaip didio gedulo diena tiek Biruts rinktinei, tiek visai Tauro apygardai. Vos pravitus, gauss MGB daliniai pasipyl nuo Marijampols plento Biruts rinktins tabo bstins, esanios Daunoro sodyboje, link. Bstinje tuo metu buvo Grafas, Anbo, ermuknis, Survila, Montvila ir Vaidila. Tai Biruts rinktins tabo elitas su apygardos kapelionu. Kain kodl likimui patiko, kad i diena mums bt kuo lidniau prisimenama, kuo didesnmis kraujo aukomis atymta... Grafas, ermuknis ir Vaidila ioje slptuvje negyveno, jie ia buvo i dien tik sveiai, nors is sveiavimasis baigsi tragikai. Keliolika emgiebist, palandioj apylinkse, usuko Daunoro sodyb ir susimet pirki. J elgsena buvo labai alta. Atrod, kad jie niekuo nesidomi. Aiku, jie turjo tiksl suvyti partizanus slptuv, kad kuo lengviau galt su jais apsidirbti, nes bolevikai jau buvo deifrav slptuv. Ji buvo irausta po eme, vos metro ir 30 centimetr aukio, su 60 centimetr ems sluoksniu viruje. Plotis siek 2 metrus, o ilgis apie 3. ioje poeminje dje" nuolat laikydavosi 3 - 4 tabo kovotojai. ia buvo dirbama, meldiamasi, ilsimasi. Priekinje dalyje buvo keletas lentyn kanceliarijos" reikmenims, raomajai mainlei staliukas", onuose ir gale buvo patys primityviausi rengimai ginklams ir drabuiams sukabinti ar granatoms bei kitiems reikmenims sudstyt. Prieakin dalis buvo gerokai aprkusi nuo visad bespingsinios lempos, prie kurios nuolat taukjo raomoji mainl. Didel rinktins ratins darbo dalis, skaitant spaudosinformacijos, valgybos ir kio skyriaus reikalus, buvo atlikta kaip tik ioje slptuvje. Slptuv buvo gana nesaugi. Vietins slygos su gana auktu vandens horizontu neleido jos ikasti tobulos. Visas slptuvs mantrumas buvo
22

tas, kad ji buvo prie pat Veiveri, taigi didoko bolevik lizdo, kas ilgai neleido tarti j tokioje vietoje esant. Tyliais vakarais i jos danai girddavome bolevik rkavimus, ginkl mginimus ir traukiamas dainas Veiveriuose. Neretai vakarais pastebdavome, kuriomis kryptimis bolevikai itraukdavo medioklms, ar rytais stebdavome, i kur jie parsivilkdavo. Ant slptuvs viraus maskavimui buvo pastatyta vasarin lent virtuv, kuri mes mgdavome ilsti ir dienos metu. Bstin deifravo atsitiktinai. Du stribai paryiu gro i merg ir usuko kaip tik Daunoro sodyb pasivogti ko nors valgyti. Bekiauiniaudami po bulvin, kuri buvo visai prie slptuvs, pro tuo laiku atvir slptuvs ang jie igirdo raomosios mainls pokjim ir susidomj, matyt, pastebjo net ir pai ang. Kaip tik tuo metu Survila skurdo ant jo vadovaujamo skyriaus tvarkytin reikal. Stribai, gerai apirj slptuv, nieko nedar kuo tyliausiai pasitrauk ir visk atraportavo MGB bstinei. Slptuv dar kelet dien buvo nepuolama, bet sekliai, atrod, stebjo, kada ji bus gantinai pilna. Stribai buvo apirj, kad i slptuvs partizanai laikytis negals, todl dabar atvyk emgiebistai tyia lkuriavo kambaryje, kad partizanai, manydami, jog tai eilinis ujimas, skubt sulsti slptuv. Taip ir buvo. Praslinkus pusantros valandos, aplink Daunoro sodyb pasipyl dideli papildomieji emgiebist daliniai. Buv kambaryje rusai isivert kiem. Dabar tik paaikjo anksiau nujauiama nelaim. Rusai sugrieb atuoni deimi met senuk eiminink, atitemp prie slptuvs ir sak j atkasti. eimininkas dar band gintis, kad jokios slptuvs neins. Taiau neilgai. Po keli kiet smgi jis turjo griebtis kastuvo. Pradjus em turkti, partizanai i vidaus paleido SSV serij. Toliau niekas nedrso nei kasti, nei kitus versti tai daryti. Bolevikai skubiai nulupo nuo virtuvs lentas. Partizan padtis buvo beviltika. ei prie kelis imtus galjo tik karygikai numirti. Jie turjo sutikti su paskutini savo gyvenimo valand mintimi ir pradjo viduje naikinti dokumentus ir ratins reikmenis. Sudegino visus dokumentus, sudau ratins mainles ir kitas priemones, supjaust batus ir kitk, kad prieas niekuo negalt pasinaudoti. Bolevikai, negaldami slptuvs atkasti, pasiryo j paimti granatomis. Susigrupav po kok septynet, jie prabgdavo paskui vienas kit pro slptuv ir ant jos viraus numesdavo granatas. Po to visi sugridavo, o kulkosvaidininkai ilgomis serijomis kryma ugnimi rai vir slptuvs,
23

kad kiekvienas bebands ilsti partizanas jokiu bdu negalt ilikti gyvas. I slptuvs vidaus versi paskutini partizan gyvenimo valand giesmi ir himno odiai, maiydamiesi su rus keiksmais, komandomis ir grojani kulkosvaidi daina. Po kiek laiko slptuvs viruje granatos pramu skyl. Sukeltuose dulki ir granat dm kamuoliuose pasirod i slptuvs vidaus Survila ir Vaidila. Taiau j automat pradtos serijos greit nutilo ir abu partizanai sukrito ant slptuvs viraus. Viduje palik Grafas, ermuknis, Anbo ir Montvila susisprogdino granatomis. Dar ger pusvaland bolevikai mt granatomis viruje gulinius lavonus ir padaryt ang, vis neidrsdami artintis prie slptuvs. Tik po tokios pertraukos bolevikai grdo eiminink slptuv. Jis turjo iimti partizan lavon liekanas ir slptuvje esam mediag. Bolevikai atpain, kad tai bta tabo slptuvs, partizan lavonus stengsi nuplauti, prisiuvinti paskiras kno dalis, ypa prie veido, ir kiti surastas uniformas. Kelis kartus nufotografav, lavonus nugabeno Veiveri miestel ir imet prie buvusios klebonijos vitininko. Prasidjo puota". Diaugsmui rinkosi valsiaus aktyvas. Bolevik aktyvistai gaud ir atvarinjo tariamus gyventojus ir, atvar prie lavon, mudami reikalavo iduoti kritusi partizan pavardes ir j artimuosius, esanius laisvje. Gi painti ir noriniam buvo nemanoma, nes du buvo visai perskeltomis galvomis. Ir tikri tvai savo sn nebt pain. Po mnesio penkiese aplankme i iurpumu grasani vietov. Buvusios virtuvs vietoje styrojo kulk nugrauti stulpai ir lentgaliai, ppsojo granat netvarkingai suversta em, draiksi kruvini popieriai, mtsi aprdijusios raomj mainli dalys, bat ir drabui likuiai... Viduje tie patys mirties liudininkai: granat suaiytos lentynos ir sienos, sumutos lempos likuiai, sudegint popieri pelenai, ginkl medini dali ipuliai, suplyti Vytis, Biruts rinktins herbas ir skuduruose trynsi gabalai roaniaus, su kuriuo ia kiekvien vakar melsdavom Dangaus taikos... Jie mokjo pasiaukojamai dirbti ir kovoti, kartai melstis ir karygikai mirti...

Tauro apygardos vado A. Baltsio-vejo 1947-10-21 sakymas, minintis partizan kapeliono Justino Leleiaus-Grafo t. Faksimil. Originalas Kauno Tremties ir Rezistencijos muziejuje.

25

Veiveri Skausmo kalnelis. Tarp ia palaidot uvusi partizan ilsisi partizan kapeliono Justino Leleiaus-Grafo palaikai

26

PARTIZANO GRAFO - KUNIGO JUSTINO LELEIAUS DIENORATIS

1946 12 01 (antroji dalis)
- 1 -

Iauo kanotas rytas. Partizan stovykloje jauiamas skubus pasiruoimas. Rinktins vadas alvaris 1 man palieka visus tarnybinius ratus, nes, einant kov, visko gali bti. Stovykla lieka tuia. Likome tik trise. Mes persikeliame kit viet, kuri turs atvykti ir visa kuopa. Nekantriai laukiame, kada pasigirs kulkosvaidi daina. Lygiai deimt valand uverda kova, mes sustojame ir klausoms tos didingos kulkosvaidi dainos. Mintimis norime atspti, kaip vyksta kova. Ms tautos aminiems prieams tai teista bausm u visus j juodus darbus. Staiga nutilo vi garsai. Vl siviepatavo kap tyla. Tik nebyliai mediai paiose virnse savo oiania muzika drumst i tyl. - Kain ar i ms nra auk? - teiravausi savo draugus. 2 - Turt nebti, - spliodamas atsak Meka . Po geros valandos laiko gro ir ms vyrai. Pirmuosius apibrme klausimais, kaip vyko kova, ar auk nra, kiek uvo strib? - Viskas gerai, tik uvo rinktins vadas alvaris, - trumpai atsak vienas i kovotoj. - Sueistas taip pat ir Tarzanas 3 , - atsiliep antrasis. Kas kartas rinkosi vis daugiau vyr. J veiduose nesimat to linksmumo, kuris po laimingos kovos turt puoti j skruostus: vis veiduose matsi lidesio elis, nes uvo vadas, kuris tiek gero padar itai rinktinei. - Netekome brangaus vado, - j tyl lides kartojo tylus medi lamesys. - Ar daug uvo prie? - paklaus Meka.
27

- Viso buvo tik septyni. Penki uvo, vienas sueistas pabgo, o vien 4 pamme gyv. Bt n alvaris neuvs, - aikino Kazokas , - bet mes pagailjome ito, kur pamme gyv. Mes galjome visus likviduoti, kai jie buvo sustoj prie tos boleviks lavono, bet mes tyiomis atidengme ugn pro al, kad net Balandis 5 , kuris nors buvo stribas, vienok mums dirbo. Po to stribai su enkavedistais sugul, um pozicijas ir prasidjo kova. alvaris per daug ubgo priek ir ia vienas stribas j nukirto. Po keletos minui Vanagas6, Girininkas7, Vasaris8 ir a ijome kaim surasti karsto. Pavyko greitai rasti. Parneme karst, kur paguldme alvar. Saulei leidiantis vyko laidotuvi ceremonijos. Tyliai atgiedojome Viepaties Angelas, sukalbjome u uvus vad v. Raaniaus dal. Dar kelet odeli prabilau, atsisveikindamas su taip brangiu ms tvynei mogumi, kuris paaukojo savo gyvyb u kitus. Paskutinis atsisveikinimas. Visi pabuiavome jo sustingusias, altas lpas. Uvome karst. Daugiau jo nematysime. Visi sustojome arti karsto ir atidavme uvusiam vadui paskutin pagarb. Tyliai sugiedojome Lietuvos himn. Ltais ingsniais slinkome miko takeliu. Atjome numatyt viet. Kuopos vadai leido duob savo vad. em saujomis brme ant jojo karsto. Po keletos minui jo karsto jau nesimato. Storas emi sluoksnis j atskyr nuo ms. Skirstoms maesnmis grupmis vsti Velyk veni. Tylus atsisveikinimas. A su deimia vyr ivykstu link eups. Sekani dien sustojame kaime. Laimingai praleidiame dien, o vakare vl tolyn. Velykas veniame vl kaime. Atlaikau u alvar v. Miias. Nuotaika pas mus puiki, pakilusi. ventika. mons mus pavaiino su tikru lietuviku vaiingumu. Vos tik po piet stveriams u ginkl, nes keliu pastebjome dvi enkavedist padvadas. Pasiruoiame, nes gal reiks kautis, taiau pavojus praslenka: rusai nuvaiavo tolyn. Mes vl linksmai leidiame laik. Vl sutartin, partizanika daina aidi lietuvikoje gryioje. Slenka viena po kitos valandos. Saul paskendo vakar horizonte. Vl atjo naktis. Tai ms partizanika diena, ir vl ygis. Aplankom kelet ger moni, kurie ventikai mus vaiina, prao, kad tik ilgiau su jais pasiliktume, bet laikas neleidia su jais pasidalinti Tvyns vargais, reikia ygiuoti tolyn. Nakties ygis ir iandien buvo vargingas: truput palijo, klimpsta, o mes tiesiog per laukus, per aptvinusius upelius, per pelktas vietas turjome praygiuoti.
28

Priygiavome eup. Ms gyvenime gana didel klitis. Persikelsime paiu nesudtingiausiu bdu - perbridimu. Dar ankstyvas pavasaris, alta. Skubame ygiuoti tolyn, nes pasijutome, kad gana altoka. Vos tik pradjome ygiuoti, tuoj pradjo mus lydti jkyrus uns lojimas, jam pritar ir kiti kaimo unes. Ms vyrai pradjo pykti, nes ms gyvenime un lydjimas ifruoja partizan judjim. Nemaloni palydov tuojau atsikratme. Vl slenkame tolyn nakties tamsumos apgaubti. Pradeda lynoti. iurpus vjas kiaurai perpuia. Pagreitiname yg, kad bt iliau, nes kitos ieities nra, o numatyt keli turime iki vitimo pasiekti. Po kokios valandos kelio ueiname vien vienkiem: ten turjome rasti kitus ms draugus, kurie dviem dienom anksiau buvo ivyk, o ms vyrai toliau nebeinojo kur eiti, nes nepastamos n vienam vietovs. Ms nelaimei jie prie pusvaland iygiavo toliau, nes man, kad mes jau neatvyksime. - Tai skandalas! - Nervinosi vienas, kitas. - Juk jie aikiai inojo, kad mes atvyksime. - Blogiausia, kad vietovs nepastamos, - prabilo Vanagas. - Js, vyrai, ituo keliu ir keliu tiesiog ir rasite, - aikino eimininkas. Mes nusijuokme. - Matai, tvuk, partizanai keliais ygiuodami netoli nueit, - paaikinau a. - Ms keliai akies kryptimi, per laukus. Ijome. Pasukome truput on ir nutarme dienavoti ia pat, nes numatyt viet nueiti iki vitimo nesuspsime. Ueiname pas vien mogel ir pasiliekame dienavoti. - Vyruiai, eikite kur norite, tik pas mus nelikite! - nervinosi eiminink. - Praome atidaryti duris! - pareikalavome mes. - Mes dur neatidarysime, - atkirto ji. - Mesime granat, o vis tiek mes eisime. Nenoriai atidar duris. jome vid. - Ar svetim moni nra? - paklaus vyrai. -Ne. - Kiek yra js moni? - A, vyras, trys vaikai ir tarnait. - A r js sutinkate ar ne, mums tai visai nesvarbu, mes ia dienavosime, - paaikinome ms jimo tiksl.
29

- Pas mus nra vietos. Mes su jokiais partizanais neturime nieko bendro. - Mes visikai nereikalaujame, kad js turtute su mumis kokius ryius, o kad mes ia liekame dienavoti, tai grynai ms dalykas ir mes js sutikimo nepraome. Js i nam neileisime tol, kol mes neieisime. - Kur js norite, ten eikite, o pas mus nra vietos, - atkirto eiminink. - Vietos mums uteks, js tuo galite nesirpinti, - atsakiau jai. - Tik gaila, kad lietuvi tarpe randasi toki moni, kurie geriau isiadt Tvyns, tarnaut svetimiesiems, o kad tik bt isaugotas j turtelis. Jeigu visi lietuviai taip lengvai isiadt savo tvyns kaip js, mes per amius btume priversti likti po svetima letena. Ar js manote, kad mes, palikdami gimtuosius namus, galvojome susikrauti aukso kalnus, mes prieingai - visk paliekame, kad tik ikovotume savo Tvynei laisvs dienas. A manau, kad js laukiate tos valandos, kada Tvynje suskambs laisvs varpai, bet ar jums nebus baisus t varp skambjimas, kurie prane visai tautai isilaisvinimo valand, o kai nuo rank ir koj nukris vergovs paniai, visa Lietuva diaugsis, o jums bus gda. eiminink susigdusi nutilo. Ji tartinai apvelg visus kovotojus, kuri veiduose ruseno aikus pyktis. - Vyrai, ruokits gulti, vienas likite sargyboje, - kreipiausi kovotojus. Vyrai pamau skirstsi po kambarius, nes kiekvienas buvo labai pavargs. - J s paruokite deimtai valandai pusryius, - eidamas gulti pasakiau eimininkei, kuri dabar vis laik tyljo. Nujau gulti. Vyrai jau miegojo. Atsiguliau lov ir, umirs visus vargus, tuos sunkius partizan kelius, kietai umigau. Keletas valand gilaus miego, paalino nuovarg. Atsikliau. Vyrai jau buvo visi sukil. Lauk tik mans. eimininkus radau jau kitokioje nuotaikoje. Mane lydjusieji partizanai paaikino, kad mes esame stribiteliai ir tik apsimetame partizanais. Nuotaika ms vis pagerjo. eimininkai parod didel vaiingum. Diena prabgo gana greitai. Pavakaryje istudijavome emlapyje ygio krypt ir, gerokai sutemus, ikeliavome. Ms tikslas buvo susitikti su Vytauto rinktins vadu ponu Vampyru 9 . A tuo paiu norjau pasimatyti su Apygardos pareignais. Nakties ygis pasirod buvo trumpas - vos septyni kilometrai. Sustojome netoli tos
30

vietos, kur rytoj turjome susitikti su Vytauto rinktins vyrais. ia tik per didel varg pavyko surasti ms vyrus, kurie buvo atsiskyr ir ivyk dar anksiau. iandien diena prabgo ypatingai linksmai. Ms vyrai graiai padainavo. Ir vl pasiruoimas ygiui. Malda - ir isiskubiname. Nors numatyt viet buvo ne toliau kaip kilometras, bet skubjome. Maas nesusipratimas. Prijome netoli sutartos vietos. Kakas pasirod mums tartino. - Kas eina? - suuko pirma einanantieji vyrai. Tuojau tartini asmenys pradjo trauktis. Aikiai pastebjome, kad vieni pasitrauk sod, o kiti sugul deinje sodo pusje. Mes paklausme antr kart, bet atsakymo nebuvo. Mes sugulme ant ems. Subrakjo autuv spynos. Vl ramu, tylu. Traukms geresnes pozicijas, nes padtis pasidar dar neaikesn. - Vyrai, atidarome ugn, - kakas prabilo. - Kulkosvaidininkai, pagrokite, - vl kakas ragino. - Reikia dalyk itirti, gal savi, itoje vietoje juk sutarta susitikti, kalbjau jiems. Mes pasirinkome ger pozicij. Du vyrai priartjo ir patikrino, kad i tikrj esama sav. jome vid. Kambaryje buvo apie trisdeimt vyr. N vieno vyro nepainau. Ponas Vampyras pasikviet Vasar kit kambar. Kak jie kalbjosi. Po to susipainau su Vampyru. Mudu truput dviese pasikalbjome. Jis man nuviet Vasario padt. Jis Vytauto rinktinje buvo adjutantu, tenai padar eil skandaling darb ir, nordamas ivengti bausms, pasialino i tos rinktins algirio rinktin. - A dabar pareikalavau, - aikino Vampyras, - grinti i mano rinktins inetus ginklus ir uniform, bet jis atsisak. Juk jis iaip ar taip yra i mano rinktins dezertyravs. Be to, jis vairiais meitais juodina mane ir mano rinktin. Vampyras pasiauk ir Vasar. Jis aikinosi, kad nra dezertyravs, o uniforma jam yra asmenikai dovanota vienos majoro monos. Ginkl gals grinti, bet tik tuomet, kai sigysis kit.
31

Tauro apygardos kapelionas Justinas Leleius-Grafas ir Vytauto rinktins vadas Vytautas Gavnas-Vampyras. 1946m. kovas

Vasaris kaltinamas susijaudino. Pasigirdo tartinas lamesys, tarsi, iekot ginklo, savo garbei apginti; a tuo laiku pavieiau batareika". Mano mint vienodai suprato ir Turklys, dabar pakeits slapyvard Kazokas9 ir jis apviet Vasar proektoriumi, bet nieko tartino nesimat. Greitai pradjome skirstytis, nes visi reikalai atpuol uvus alvariui. A ivykau su Vytauto rinktins vyrais. Mat, Vampyras adjo palydti ligi apygardos, o man buvo domu pasimatyti su Broku, dabar pakeits slapyvard arnu 1 0 . Ir dar turjau perduoti raport dl algirio rinktins vado alvario uvimo. Atsisveikinau su algirio rinktins vyrais, kurie mane lydjo, palinkjau laimingo ygio atgal, o a iygiavau toliau su Vytauto rinktins vyrais. Kartu jau su veju", kuris saksi mane gerai pasts, sak, kad kartu mokms, bet a jo i balso nepainau, tik po ilgesnio pasikalbjimo prisiminiau, kad tai gerai man pastamas. domu susitikti. Nakties ygis buvo netolimas. Ms grupelje buvo septyni vyrai. Sustojome dienavoti mriniame name, kad upuolimo atveju galtume gintis ir su maomis jgomis. Rengms gulti, lauke jau brko diena.
32

Atsistojau prie atviro lango, stipri, bet altoka oro srov versi pro atvir lang vid. Atjo dar prie mans vejys. Truput kalbjoms. Ms draugai jau miegojo. Po gero pusvalandio nujome vid miegoti, nes jautms pustinai po nakties ygio pavarg. Sekant vakar vejys su kitais vyrais atsiskyr, o a su Vampyru ir dar dviem vyrais iygiavome link Marijampols. is ygis mane labai privargino, nes labai didelje tamsumoje, einant per laukus ir griovius tikrai varginantis ygis. Priartjome plent. Sustojome. Klausoms, dar nieko tartino nesimato ir nesigirdi. Pereiname plent. Pavelgiu link miesto, kuris sukaustytas nakties tamsumos, ilgisi tos valandos, kada iau jam laisvs diena, kada nukris vergovs paniai, kada iau isilaisvinimo aura. Mudu su Vampyru palikome pakelyje mus lydjusius vyrus, o mes nujome pas Brok arn. Tyliai slinkome, nes pavojingas rajonas. Prjome laimingai. Seimininkas mus sileido vid, pakl arn. Jis, kai tik mane pamat, tuojau prabilo: - Velnias ia tave atne. - A pats atjau. - Tu ia, o a palaikiau visai kitu. Sveikas. Seniai matms. Girdjau, buvai aretuotas. M u d u draugikai pasibuiavome, nes jau kelintas mnuo, kai nesimatme. - Girdjau, kad ir pats buvai rimtame pavojuje, - paklausiau a. - Net baisu ir prisiminti 12 . Enkavedistai visur daro kratas, o a su ernu, dabartiniu Mykolu Jonu' 3 sdime ir laukiame, kada atsidarys bunkerio durels. Likimas ms jau isprstas. Kai tik pradjo krat,

Du geri biiuliai, pirm kart susitik nelegaliame gyvenime: Tauro apygardos adjutantas Jonas Pileckis-arnas ir apygardos kapelionas Justinas Leleius-Grafas. 1946 m. kovas 33

kakas pabeld bunkerio dureles, tai buvo aikus enklas, kad Vygando esame iduoti, nes nurodyta ir bunker lindimo anga. Mes sdime ir laukiame. Vili isigelbti jau nra. Mes girdime, kaip enkavedistai aplinkui visur bado, ieko, o mes n gyvi, n mir. Tarnait, atjusi kluon, garsiai kalba, kad aretavo klebon 1 5 ir pulkinink 1 6 , kad visur ivart kambariuose ir niekam neleidia ieiti i klebonijos. A ikiu, tyliai pravrs bunkerio dangt, galv ir jos klausiu ar nra rus. Ji parodo enkl tylti. Rusai vaikioja po klojim. Kieme ir u kluono eina sargyb, reikia, pabgti nra jokios vilties. Sdime ir laukiame. Slenka minuts taip pamau. Mes klausoms, o enkavedistai nesiliauja, visur ieko, daro krat. Taip isdime vis dien. Ateina vakaras. A vl ikiu galv. Kluone nieko nesigirdi. Klausausi. U kluono girdti sargybinio ingsniai, kieme vaikioja taip pat rusai. Udarau bunkerio dangt ir visk referuoju savo likimo draugui. Pasirytame nakt bgti. Atsigulame. Trumpai umiegame. Vidurnaktyje pabundame. A vl ilendu i bunkerio. Kluone nieko nesigirdi. Kieme kakas vaikioja. Klausausi, ar nieko nesigirdi u kluono. Tylu. Dar kart atidiai klausau - nieko tartino nesigirdi. Grtu bunker. Sugadiname raomj mainl, sudraskome dokumentus ir vl ilendu. Nieko nesigirdi. Ilenda ir Mykolas Jonas. Tyliai praveriame upakalines kluono duris. Tylu. - Tai nepavydtinas momentas, - siterpiu a. - Ieiname tyliai i kluono. Nieko nesigirdi. Slenkame tolyn. Nors du imtus metr laimingai nueitume isigelbj, bet kaip juos pasiekti? Lauke jau pradeda visti, nors dar tamsoka, miglotas rytas dengia. - Reikjo bgti, - nekantraudamas siterpiu. - Bgti, tai bgti, bet, jei pastebs - baigta. Bet atsidavme Dievo valiai ir slenkame tolyn. ingsnis po ingsnio ir mes tolinams nuo Skardupi. Jau atsitolinome apie imt metr - niekas nepastebjo. Einame tolyn. Jau pradeda ir visti. Mes skubame tolyn ir tolyn. Laimingai pasprukome. - Klausyk, arnai, ar Vygandas galjo inoti, kad a daviau raomj mainl? - paklausiau jo. - inoma, kad jis inojo. Juk Apygardos tabo virininkas, aiku, kad inojo. Jeigu jis mus idav, tai nepagailjo ir tavs, jis apie tave jau inojo, kad tu organizuoji pasyvius partizan brius. - Dabar man aiku, be joki spliojim, kas mane yra idavs 17 .
34

14

- Bet js gal esate pavarg, eikite gulti, o rytoj pasikalbsime vairiais klausimais. I pat ankstyvo ryto mane arnas pabudino, nes jis norjo atlikti ipaint. Atlaikiau v. Miias. Po pusryi mms darbo. Visas sunkumas - nra Apygardos vado pono Mykolo Jono. Taiau jo laukti negalime, nes algirio rinktinei reikalinga paskirti nauj rinktins vad. Ilgai galvojome, bet jokiu bdu nesuradome vyro, kuris ioms pareigoms bt tinkamas. - Tu geriau vyrus pasti, - kreipsi arnas. - Man atrodo, kad Geleinio Vilko rinktins Almo 1 8 kuopos arnas 19 tikt ioms pareigoms. - Kas jis per vienas? - Vyresnio puskarininko laipsniu baig karo tarnyb, o prie vokiei tarnavo policijoje vachmistro laipsnyje. mogus yra savas, organizatorius ir, man atrodo, Rinktins vado pareigoms pilnai bt tinkamas. - Gerai. Pravedm per sakymus arn algirio rinktins vadu. Nuo ios dienos mane paskyr Tauro Apygardos kapelionu20, nes iki io laiko jau tik algirio rinktinje kapeliono pareigas. - Bet dabar tursi vykti Geleinio Vilko rinktin iekoti arno ir j pristatyti algirio Rinktins vadu. iandien padarme kelet nuotrauk, pasikalbjome vairiais klausimais ir, atjus vakarui, a iygiavau atgal. Tauro apygardos kapelionas Justinas LeleiusPo keletos nakt ygio a su Grafas, bdamas partizanu, pirmsias pamaldas laiko u uvusius laisvs kovotojus. Kazoko vyrais iaip taip pasiekiau 21 Pamaldoms patarnauja apygardos adjutantas Sakalo kuopos vyrus. Per ryiJonas Pileckis-arnas. 1946m. kovas ninkus juos radome.
35

ioje Sakalo kuopoje ne viskas buvo idealu, daug nesklandum reiksi ioje kuopoje, nes ios kuopos vadovyb ne visai tinkamai tvark materialines kuopos pajamas. Trko siningumo. Kovotojai buvo nepatenkinti savo vadovybe ir per tai nebuvo pavyzdingo ir darnaus susiklausymo. Tai didiausia ms partizan nelaim, kai tie kovotojai danai savo nedrausmingumu kenkia visai organizacijai, o neretai net emina pat partizan vard. Juk keletas partizan savo netinkamu elgesiu pakenk ne sau, bet didelei grupei, kuri moni akyse nustoja autoriteto ir pagarbos. O k bekalbti koki al nea nesaikingas svaiginamj grim vartojimas. A ne vien kart galvojau, koki imtis priemoni, kad alkoholio nesaikingas vartojimas partizan gyvenime bt irautas i akn. Juk ms organizacijai kas kas, bet degtin atne didiausi nelaimi, pareikalavo i ms dideli auk, kurios krito vien dl degtins. Daug vyr iandien stovt su ginklu rankoje tautos sargyboje, jeigu degtin i j rank nebt iplusi ginklo. Kaip gaila, kad paioje jaunystje jie uvo vien dl to, kad nebuvo atsargs. Panaios negerovs reiksi ir ioje kuopoje. Daug nesklandum ir stoka pasiaukojimo buvo jauiama ios vadovybs vadovavime. Mano laimei, po vienos dienos, kada rengiausi ygiuoti Geleinio Vilko rinktin, atjo su keletu vyr ir arnas. A jam teikiau skyriaus ratus. Jis nemaai nustebo. Mudu kelet valand vaikiojom. A jam kaip naujai paskirtam rinktins vadui, rodinjau, kad ypatingai reikt rinktinje gyvendinti drausm, ugdyti siningum. - Tokios grups, kurios vadovaujasi savanaudikumu, ms organizacijai kenkia, emina pat Lietuvos partizan vard, ir jos atnea tik nuostol visai ms organizacijai, - aikinau jam. - inoma, a pats tai pilnai suprantu, kad nedrausmingumas tik kenkia mums patiems. A dsiu visas pastangas gyvendinti drausm ir siningum, nes kitaip partizanai, umir Tvyns meil, tampa savanaudiki, be idjos. Vakare po maldos kelet odi kalbjau vyrams apie drausm, apie tinkam partizano elgimsi. - Esant ia trims kuopos vadams, pristatau Geleinio Vilko Almo kuopos kovotoj arn js rinktins vadu. Jauskite, vyrai, pareigos ventum, piln paklusnyb vadovybei, kad galtume gyvendinti tai, ko
36

i ms reikalauja organizacija. Prie io darbo mus paauk Tvyn, ta Tvyn, kuri dabar raudonj surakinta grandinmis. Mes darbais ir pasiaukojimu turime rodyti Tvyns meil. Prie ginklo mus paauk Tvyn ir mes t ginkl padsime tik tuomet, kai Tvyn bus laisva. Kritusi kovoje partizan kraujas mums udeda pareig kovoti ir vyti raudonuosius plikus i ms protvi ems, - baigiau a. Sulaukus vakaro, keleto vyr lydimas, ijau i miko. Dar gana altoka. Sugulme pamikje. Vakar fonas karts nuo karto geso, tamsjo. Laukuose darsi vis maesnis matomumas. mons, baig savo dienos darbus, rinkosi savo gryteles. - Tik vienas partizanas neturi savo nam, kuriuos galt sugrti, pailsti, - tyliai sau vienas msiau. - Tik jie vieni danai didels tautos dalies lieka nesuprasti. Kaime suloja vienias unelis. Ir vl tylu. Laukuose nenuoramos pemps, k tai tokio pajut, savo auksmais ard vakaro ramyb. - Kodl tik ant ms pei griuvo visas kryiaus sunkumas? - skendau svajonse. - Bet jeigu Lietuva bus igelbta tik per vargus ir kanias, tai vargas u tautos laim nra sunkus. Tik gaila t auk ir kani, jeigu mes liksime nesuprasti ir nevertinti. - Vyrai, jau laikas eiti! Jau gana tamsu, - kakas i ms vyr paragino ygiuoti. A tarsi pabudau i svajoni miego. Atsikliau nuo rasotos ems. Oras buvo be galo iltas. Jauiamas didelis nuovargis, nors dar visai neygiavome. Tiesiai per laukus pradjome ygiuoti. (...) kaip per vanden rasotomis pievomis, kurias deng bekylanti kana. Mes kaip nakties eliai slinkome ingsnis po ingsnio pirmyn. Prijome kaimo 2 2 kapus. - iuose kapuose yra palaidotas buvs ms rinktins vadas Spyglys 2 3 ir dar keturi kovotojai, - paaikino man vienas i kovotoj. - Vienai minutei usukime, vyrai, kapus, - sustabdiau vyrus. Sukalbjome amin atils iems tautos snums, kritusiems u Lietuvos Laisv ir Nepriklausomyb. - Daug kart j papuotus kapus stribiteliai ispard, - prabilo vienas i kovotoj. - Koks emumas, - galvojau a. - Juk jiems uvusieji jau nepavojingi. Jie (stribiteliai - red. past.) u savo juodus darbus bus atsakingi prie vis
37

lietuvi taut. Ateis valanda, kada visi igamos bus tautos pasmerkti. Jie isiadjo savo Tvyns, jie udo tuos, kurie jauia Tvyns meils pareig. Kuo jie pasiteisins prie taut? J juodi darbai bus atidengti. Jie savo rankas sutep broli krauju. Ta kova prie komunizm mums bt nesunki, jeigu visa tauta kovot su mumis, bet yra igam, kurie u suplyus ervonc parduoda savo sin, isiada Tvyns meils ir, kaip igamos, tarnauja aminiems ms prieams. Ar bt tiek ivetj, ar kankintsi mons kaljimuose, jeigu svetimiesiems nedirbt ms tautos igamos. Ar umir tauta tas baisias, kruvinas aukas? Ar dovanos tautos parsidavliams? - Reikt, papuous kapus, uminuoti, - kakas prabilo, - tokie igamos rast sau umokest. Slinko laikas, mes palikome tylius kapus. Vienii kapai, apsupti svyruoklli ber, paliko sau vieni. Po dviej valand ygio pasijutome nuvarg. Viename vienkiemyje sustojome pailsti. Kelet minui pasikalbjome su mielais monmis. - Kada gi, vyruiai, itas pragaras baigsis? - uklaus baltaplaukis senelis. Jo akyse matsi noras igirsti, kad Lietuva bus tuojau laisva. - Netruks prabgti penki metai, tvuk - ir mes vl laisvi, - nusijuok vienas i ms vyr. - Oi, prasime visi, jeigu dar reikt tiek laukti. - Mes, tvuk, tik juokaujame. Iau isilaisvinimo valanda, tik, inoma, sunku pasakyti, kuomet. Vargsta visa tauta. - Kad tik nebt t sterbinink, - neitardamas stribitelio odio, aimanavo senelis, - ko reikt, jeigu visi lietuviai bt lietuviais? Ir jums, vyruiai, nereikt vargti. Tik per tuos ms unis negalite gyventi. Senelis pakilo ir atne papiros. - Rkykite, vyruiai, jums nieko negaila. - Ai, tvuk, mes esame dkingi u js ger od. - Jeigu biau jaunesnis ir a imia rankas koki ru ir vyiau i protvi ems.

38

I algirio rinktins perjau Vytauto rinktin. Vienas dalykas krinta akis tai - gyvendinta drausm. Dka rinktins vado pastang, i rinktin stovi reikiamoje auktumoje. Jeigu visos rinktins bt taip suorganizuotos, apygarda tikrai turt kuo pasidiaugti. Pradjau darb. Lankau vien kuop po kitos. Nusikalstam darb ioje rinktinje nepastebjau. Visi supranta organizacijos naudingum ir tai organizacijai vyrai dirba pasivent. Dka organizuotumo, ioje rinktinje labai maai yra uvusi. Pirmiausia pradedu darb su Giedruliu 24 ir jo vyrais. Malonu su tokiais monmis, kaip Giedrulis; pilnas energijos, pasiventimo. Tai nenuilstamas kovotojas ms organizacijoje. Kelet dien bevaikiojant su juo, prabgo, palikdamos tik malonius atsiminimus. Perjau pas kitus vyrus. ia vienai dienai buvo sukviesta apie dvideimt vyr. ia radau Sakal 2 5 ir uol 2 6 bei j vyrus. Su Sakalu jau esu vaikiojs. Gana draugikas ir malonus partizanas, turs nema autoritet savo krato moni tarpe. mons priima kaip sveius, kaip gimines. Jau didelis dalykas laimti moni simpatijas ir prieingai - jeigu partizanai savo netaktikumu tampa svetimi monms, jau yra viena i didiausi ms gyvenimo nelaimi. Prabgo su iais vyrais diena puikiausioje nuotaikoje, nes vyrai gana linksmo bdo ir dl to nereikjo nuobodiauti. Vakare, atsisveikindamas iuos malonius vyrus, juos pagirdamas u siningum darbe, juos kreipiausi keliais odiais: - Vyrai, jauskite pareigos auksm ir toliau, nes tik per darb, per vargus mes laimsime laisvs dienas. Mus i organizacij paauk Tvyn Tvyn reikalauja i ms tik vieno, btent: atiduoti Tvynei tai, k ji mums dav. Kai Tvyns ems netremp svetimieji, kai ji nebuvo persunkta broli krauju, ji tuomet mums dav Laisv. Kada tos Laisvs ji neteko, ji dabar reikalauja i ms, kad mes jai suteiktume Laisv, kuri mes suteiktume tik per kov, per kruvin kov. Trumpas atsisveikinimas su vyrais. Juos palieku. iandien ivykstu link Paeeri. Mane lydi Vytis 2 7 ir dar keletas asmen. Su jais vaikioju kelet dien. T u r j a u ger prog pasikalbti su Vyiu, nes, kai buvom

39

Klampuiuose, jis pas mane buvo atvyks, kartu dirbau. Vien vakar su juo pasikalbjau plaiau. Apie ms idavim. - Kaip tau atrodo, kas mus galjo iduoti? - pradjau pasikalbjim. - Sunku pasakyti. Juk a labai maa turiu duomen. Ir man be galo sunku sprsti. - Ms tarpe dirbo vienas enkavedistas. - Enkavedistas? - nustebo jis. - Taip. - Ir kas tai galt bti? - I tardymo a supratau, kad idavikas turjo visk gerai inoti apie ms darb. Juk idavime nupasakotos net maiausios smulkmenos. - Ir tai buvo vienas i ms tarpo? - T a i p , - patvirtinau jo nustebim. Kelet sekundi mudu abu tyljome, tarsi laukme, gal koks paslaptingas balsas isklaidys ms neinojim. Bet veltui - juo ilgiau tyljome, juo ilgiau skendome tyloje. Usidegme po papiros. Mums nutrko kalba. Abudu galvojome, kas galjo bti tas igama. - O kaip, gal kapelionas k nors tariate? - nutrauk tyl Vytis. - A kol kas n vienam negaliu primesti net elio tarimo, bet patys faktai rodo, kad reikia vien-kit tarti. - domu k? - paklaus jis. 28 - Turiu ini, kad vien kart pasyvus kovotojas uolas yra ikalbjs, kad gauns nelegalios spaudos. - Ir jis tikrai yra ikalbjs? - paklaus, lyg abejodamas uolo darbu, Vytis. - Taip. Tuomet buvo smarkiai igrs. Ir a manau, kad Klampui bolevik unes i kiekvienos progos rado mediagos, kuo mane sksti. - Reikjo uol grietai perspti, net paalinti i paios organizacijos. - Tas tiesa, bet a apie jo nusikalstam darb suinojau tik po savo areto. Daugiausia a galiu kaltinti pats save. - Kaip tai? - Labai paprastai: per maa buvo drausms mano organizavime, per daug pasitikjau vyrais. Net organizacijos paslaptis jiems danai patikjau. I antros puss - buvo visikai menka valgyba. inoma, a t turiu kuo
40

pasiteisinti. Juk a vienas per trump laik galjau visk sutvarkyti. Juk a turjau kuo nors pasitikti, kitaip nemanomas darbas, bet, visdlto, reikjo pravesti geresn valgyb. Juk a turjau inoti, su kuo bendrauju ir k veikia mano kovotojai. - Bet, jeigu nebt buv nip, nebt vykus ir i katastrofa, nusijuok Vytis. - Savaime aiku. Abu skaniai nusijuokme. Ir vl tyla. - itas uolo isikalbjimas yra tik maas silelis. Visa nelaim gldi tame, kad buvau smulkmenikai iduotas. - O kas tai galjo padaryti? A tyljau ir galvojau. - Man taip pat itas dalykas svarbu, nes a taip pat kartu dirbu. - Kol kas negaliu nieko aikaus pasakyti, bet manau, itas dalykas vien kart paaiks. Tik reikia kantrybs. Tuo reikalu a manau vykti (...) Lankelikes ir ten, atrodo, pavyko man dalykas isiaikinti. Taip mudviem bekalbant, mus upuol nakties glduma. Draugai jau seniai miegojo. Nustojome ir mudu kalbtis. Laikas slinko, umigo Vytis. Galutinai ir a sumerkiau nakties pilnas akis. Vienok miegas mans nem. Per lang versi autanio ryto viesa. Per atvir lang skverbsi tyli, tyli vyturlio rytmetin giesm. Dar ilgai girdjau jo iulbes, bet mieguistos akys usimerk ir a umigau. Apie deimt valand visi sukilome. Prie ms akis stovjo mautis Paeeri eeras. I vienos puss supo krmokniai, kas teik gana gra gamtos vaizd. iandien eeras buvo ramus. Vakare isirengme kasdienin yg. Pakelyje ujome pas mano gimines. Jie nemaa nustebo, pamat mane su vyrais. Seniai jau buvau mats - kaip nortsi vien dienel kartu praleisti, pasidalinti vargais, bet partizaninis gyvenimas priveria vis umirti, isiadti savo asmenini reikal. Pora valand prabgo kaip viena minut. Ir vl turime ieiti. - Nors vargingas partizano gyvenimas, - eidamas galvoju, - bet savotikai domus. Ir liks malonus prisiminimas io viso praleisto gyvenimo. Tai vargo mokykla, kuri ugrdina visam gyvenimui. Juk gyvenimas tik tuomet yra malonus, kai j puoia vargas.
41

- ia gyvena vienas bolevikuojantis, - parod vienas i kovotoj. - Kuo jis yra nusikalts? - paklausiau jo. - Pas j nuolatos atvaiuoja rusai, juos jis vaiina. Ir neabejotinai kalba mums alingas kalbas. Vyrai prijo prie jo nam. - Ar ia ueisime? - paklausiau. - Perspsime, kad su rusais nebendraut. - Atidarykite duris, - pareikalavo vyrai. Nors matyti kambaryje viesa, bet dur niekas neatidar. Vyrai reikalavo grietai, galutinai neteko kantrybs ir prievarta siver vid. Mat pas partizanus yra nusistatymas: kai nesileidia, tai per jg eina, nes kitaip partizanai patys save juokui pasistatyt. - Kodl neatidarte dur? - paklaus Vytis. - Kad mes neinojome kas, - isigandusi atsak tarnait. - O kur eimininkas? - Serga. Rytoj vaiuos ligonin. - Gal persigr, besivaiindamas su rusais? - O kas tamsta bsi? - paklausiau vien vyruk, kur radome besdint su tarnaite. - Kaimynas. - Tai merginji, paukteli, - nusijuokme visi. - Ne, a tik taip atjau. - Jau dvylikta valanda, laikas namo, - siterpiau a. - J a m , mat, su mergomis smagiau, juoksi vienas i kovotoj. - Ar danai ia ueini? - Ueinu. - Tai gal manai j vesti? - klausinjo Vytis. -Ne. - Tai ko taip danai vaikioji? Atsirado kavalierius. Eik namo ir gulk. Vyrai grietai perspjo eiminink, kad su rusais daugiau nebendraut. Ijome. Kelyje turjom skani juok, prisiminus t vyruk. Tai nepavydtina padtis. Prie pat ryt ujome dienavoti pas vien stamb kinink, kuris buvo pilnas baims, kad neueit rusai. - Ar tamstos turtas yra brangesnis, ar ms gyvyb? - paklausiau jo.
42

Jis nieko neatsak. Sulipome per lang, kad negirdt svetima eimyna. Pasakikai bailus. Matydami jo baim, jj palikome ramybje, o mes nujome gultis saikas. ia ypatingai patogu ir saugu. eiminink mus vaiino gana puikiai. Ji net neparod baims. - Nebijote, ponia? - paklausiau jos. - Ko ia bijosi. Vyras, tiesa, bijosi, bet a visikai nebijau, kaip bus jums, taip ir mums. Apie vidurdien uvaiavo du rusai. Mes net neinojome. A tarsi nujausdamas, tuo momentu pasimiau pistolmaink". Rusams ivaiavus, atjo eiminink ir pasak, kad buvo du ivanai atvaiav. - Vaizdas lidnas, - kalbjo eiminink. - Taukuoti, apskur, suply ir tai vis kiekvienas savo dain gieda: Rusija bagota, Rusijoje visko yra. - O ar nenusigandote, ponia? - paklausiau jos. - Ko ia bijoti? Rusai tik du, gi js - penki. - Visai patriotikai galvojate, ponia, - pagyriau j. - Mums kaip bus, taip bus gerai, svarbu, kad js netute, nes dar daug Lietuva i js tikisi. Js ir taip daug vargstate, bet js nors inote, u k tas vargas, gi tie stribiteliai, suply, nevalg vargsta ir neino u k. Juk, kai Lietuva stosis, jiems jau ne gyvenimas. Ir dabar juos mons unimis vadina, j neapkenia, o k kalbti, kai Lietuva bus laisva? Juos patys mons pirtais ubadys, juk beveik kiekvien tie unes apvog, rusams skundia... eimininkei ijus, kreipiausi vyrus: - Koks gilus tos moteriks Tvyns meils jausmas. Kaip maa ms tautoje panai moni. Jos odiai tarsi tampa darbais. Supranta, kad tautos laisv yra brangesn u turtus. - Maa yra toki moni, - pritar vyrai. vakar atsiskyriau su itais vyrais. Perjau kit grup. itai kuopai vadovavo Diemedis 29 . Kelet dien vaikiojau su jo vyrais. Vien nakt sustojome dienavoti pas vien ryinink. Ten susitikau su Perkno rinktins vadu ponu Auksuiu 3 0 ir jo adjutantu Grambuoliu 3 1 . Pradjau klausinti, kaip tvarkosi jo rinktins vyrai, ar daug yra kuop. Tas man buvo svarbu, nes, aplanks Vytauto rinktin, turjau vykti it Perkno rinktin. Dienavodami praleidome laik prie preferanso, nes vasaros dienos tokios ilgos, taip pabosta sdti kambaryje, kad nerimaudamas pradedi laukti vakaro, o tuomet vl laisvas, kaip tas lauk pauktis.
43

 vakar a su Auksuiu perjau jo rinktin, nes tenai turjau reikal pas vien kunig, kuris taip pat slapstsi. Man buvo svarbu su juo pasikalbti, gal jis sutiks dirbti pas mus. A maiau gyv reikal, nes daugelis vyr sta, j dvasiniais reikalais niekas nesirpina. A vienas visos apygardos greitu laiku aprpinti nepajgiu, o daugiau kunig, iskyrus mane, partizan tarpe nra. Su viltimi artinausi prie to gyventojo, pas kur slapstsi mintas kunigas, bet mano viltys uvo. Atsakymas neigiamas: - A mielai tam pritariu, bet dabar dar nepramatau reikalo. - Bet klausyk, kolega, ar tuomet bus reikalas, kai Lietuva bus laisva? Tuomet ir taip kiekvienas kovotojas ras banyi. Gi dabar, kada jie negali nueiti t banyi, mes, kunigai, turime eiti j iekoti. A visikai pas tave biau neatjs, jeigu tu legaliai galtum gyventi, bet dabar taip tu, taip ir a slapstoms. Ir t slapstymosi laik galima sunaudoti kilniam darbui. Tiesa, pavojai gresia kiekviename ingsnyje, bet artimo meil veria isiadti savs. - T a pilnai suprantu, bet a manau, kad dar neatjo tam laikas. - I antros puss, partizanai savo tikjim, kaip teko patirti, ilaik reikiamoje auktumoje. Net pats pamaldumas j tarpe yra gyvesnis, negu kad bus civiliniame gyvenime. To prieastis gldi tame, kad mirties pavojus tyko kiekvienoje vietoje, kiekvien valand. io fakto akivaizdoje, partizanai eina patys klebonijas ir ieko kunig atlikti ipainiai, priimti v. Sakrament. Toks j lankymsis klebonijas pakenkia tik patiems kunigams. Danai juos kaltina, tardo, kad su partizanais tur ry. Geriau pasiaukoti vienam, dviem, negu daugelis bt pastatyti pavoj. - Tas teisyb, - prabilo mano kolega, - bet a... A taip staiga ukluptas nieko aikaus negaliu pasakyti. - Mes neveriame, bet labai nuoirdiai praau prisidti prie io misionieriko darbo. - Neinau. - Noriau gauti konkret atsakym - taip ar ne. - Ne, - trumpai atsak. - O gal sutiktum tik laikinai pereiti vien rinktin, j aprpintum dvasiniais reikalais ir vl grtum savo viet? - pradjau kalb i kitos puss. - domu kuri? - paklaus jis. - Geleinio Vilko rinktin, nes a taip greitai nepramatau, kad galiau
44

 t rinktin nuvykti, o vis dl to a noriau, kad ir tie vyrai kaip galima greiiau bt aplankyti. - Ne, - trumpai atsak. - Nieko nepadarysi, bet a tikjausi. Slinkome atgal. Perjome plent. Kelion darsi gana varginga, nes man iki krauj nugrau batai koj. Atsisdau ant rasotos ols, nes toliau eiti jau negaljau. Nusiaviau batus ir neuosi. Bet nauja bda: neprats basas vaikioti. Koj padus pradjo badyti kaip ylomis. - A r dar toli? - nekantraudamas paklausiau Baland 32 . - J a u visai arti. tai pas it kinink dienavosime. ia bus atj ir visi kiti vyrai. Sukaups jgas, pasileidau bgti link to kininko. Stengiausi nekreipti dmesio skausm. Vargais negalais pasiekme ir numatyt viet. Atsisdau. Kaip gera. Nusiploviau kojas ir usiriau iki aizd nugrautas vietas. - inai, ermuknli 33 , i to biznio nebus. Bat jau nemainysiu. - Mai? - Ne, bet taip grauia kojas, kad geriau basam, negu su batais. - Pamiau vl savo batus, kaip didiausi turt, nes ms gyvenime apsiavimas yra ypatingai didelis dalykas. Jau nra blogesnio dalyko, kai blogas autuvas nugrauia kojas. Jauiausi baisiai pavargs. Ryto met iklausiau vyr ipainties, atlaikiau v. Mii auk. Viso buvo atuoniolika vyr. Pervelgiau savo vyrus akimis. J akys sakyte sak: mes vis aukojame Lietuvai. Negaljau praleisti progos, keletu odi neprabils juos: - Neapvilkite, mielieji partizanai, ms Tvyns, - pradjau iais odiais. - Visuomet jauskite, jog Tvyn i js reikalauja, kad jai pasiaukotute, Tvyns meils niekuomet nebus per daug ( . . . ) . Mes juk kovojame ir stame, kad kiti gyvent. Mes veskime t kov iki galutins pergals. Kai susigyveni per t trump laik su vyrais, tai nesinori ir isiskirti. Rodos, keliautum ir keliautum, bet pareiga veria vl palikti vyrus ir ygiuoti pas kitus, kuri dar nesi mats. Auksutis ir jo adjutantas Grambuolys, dar keli vyrai ir a ivykome link arno rinktins adjutanto, nes pats Auksutis turjo nemaa reikal Apygardoje.
45

-3iandien trumpam pasitarimui susirenkame netoli arno, nes pas j nelabai patogu. Ateina vejys, Vampyras, arnas ir mudu su Auksuiu. Daug dalyk reikt isiaikinti, isprsti. Mes dabar nutariame nustatyti tik darb tvark, o patiems dalykams isiaikinti isikviesime rinktini vadus ir pat Apygardos vad. Ikeliame klausim, kad reikt kokiu nors bdu kovotojuose gyvendinti drausm, nes nedrausmingumas kenkia tik paiai organizacijai. Gi dvasingumui gyvendinti, reikia imtis griet priemoni, kad bt ukirstas kelias nesaikingam svaiginani grim vartojimui. Toliau darbo tvark traukiame tai, kad partizano uimamoji vieta bt atymta kariuomens enklais tariant laipsniais. Dar daug kit projekt nustatme, kuriuos sprsti paliksime rinktini vadams sujus. Atjus vakarui, Auksutis liko pas arn, o a ijau su veju jo bstin, nes iki posdio dar buvo apie savait laiko. Keletas dien prabgo ypatingai greitai. Per t laik ispausdinome Laisvs valg" 3 4 , nes vejys vis laik tvark laikratl, ir n nepajutom, kad jau laikas ygiuoti numatyt posd. Mes ijome viena diena anksiau, nes gana tolimas kelias, o kelyje gali bti visoki netiktum. Atvyko ir algirio rinktins vadas arnas su savo palydovais. Vykome numatyt viet, pakelyje palik arno palydovus. Pagaliau atvyko ir Geleinio Vilko rinktins vadas iedas 35 , o su juo kartu ir Apygardos vadas Mykolas Jonas. Tarp ms kilo maas nesutarimas: Mykolas Jonas reikalavo, kad posd vykt ir rinktini vad adjutantai, o ms buvo numatyta tik atuoni moni dalyvavimas, nes pavojaus atveju turjo slptuv daugiausia atuoniems monms. Mykolas Jonas dar reikalavo, kad kartu vykt ir Geleinio Vilko kuopos vadas Apynys 3 6 , bet tam pasiprieino vejys. Kilo tarp ms maas nesutarimas. Skandal reikjo kuo greiiausia likviduoti, nes kiekvienu momentu galjo itikti pavojus. A su Mykolu Jonu nujome pas arn, o kiti liko iki atskiro pardymo. Neuilgo atjo ir likusieji keturi. Nors jau pamau pradjo visti, bet mes buvome vis tiek pavarg ir tuojau visi sugulme. Po poros valand vl klms, nes iandien pramatme didel darb.
46

Posd pradjome pamaldomis u uvusius partizanus. Padaryt altorl apdeng trispalve vliava. - Kur dingo ms laisvs dienos? - spontanikai isiver skundas. v. Mii auk aukojau u daugel karygi, kritusi kovos lauke. Jie uvo, bet sutem vergais neliko, geriau ti, negu vergauti plikams azijatams. Prasidjo posdis. Viskas vyko gana sklandiai. Vienas kitas prieing nuomoni pasidalinimas privert dalykus sprsti dar giliau, apsvarstant visapusikai. Kilo taip pat sumanymas steigti elpimo komitet, kuris per tam tikrus galiotinius rinkt aukas ir tomis aukomis elpt ivetj partizan eimas, kaljime esaniuosius ir ia Lietuvoje likusius be pastogs, be duonos ksnio. Komitetas buvo sudarytas i Apygardos pareign. Ir pats Komitetas nutar greiiausiu laiku pradti darb, kuris negali bti atidliotinas n vienai valandai. Juk, prisiminus tkstanius ivetj, kuri likimu niekas nesirpina, verste veria greiiau organizuoti auk rinkim visoje Apygardoje. Visas darbas priklausys nuo ger moni valios, nes mes galsime tiek elpti, kiek auk gausime patys. Kitais klausimais buvo tartasi visai trumpai. Skubjome, nes jau ir vakaras artinosi. Daug klausim liko tik pavirutinikai apsvarstyta, pilnai neisprsta. Skirstoms. Apygardos vadas Mykolas Jonas, lydimas algirio rinktins vado arno ir jo palydovo, iygiavo tarnybiniais reikalais emaitij. Vis Lietuvos partizan vyriausio tabo steigimo reikalas jau pilnai buvo subrends. T u o reikalu galiotas Piet Lietuvos Partizan vado Kazimieraiio 37 ir vyko Mykolas Jonas emaitij. Geleinio Vilko rinktins vadas iedas su savo vyrais iygiavo iki Kazl Rdos, o nuo ten turjo skirtis. A turjau vykti kartu su iedu jo rinktin, bet mano laim, kad a savo plan pakeiiau ir iygiavau Perkno rinktin su Auksuiu, nes Vytauto rinktins vadas prane, kad rytoj jo vyrai, vadovaujami Karijoto 38 , surengs Marijampols stribiteliams pasalas. Mes patraukme nuo bsimo vykio vietos prieinga kryptimi. Mus lydjo Oelis 39 , Diemedis ir Aras 4 0 . Naktis buvo tyli. Pavojaus nesijaut n vienoje vietoje. ygiuojame link Skardupi. Sustojame dienavoti pas vien maaem kinink.
47

Tauro apygardos tabo pareign ir rinktini vad suvaiavimas Skaisin kaime 1946 m. gegus 23 d. Sdi: apygardos vadas Zigmas Drunga-Mykolas Jonas, kapelionas Justinas Leleius-Grafas. Stovi: Geleinio Vilko rinktins vadas Juozas Stravinskas-iedas, Gedimino rinktins vadas Vaclovas Navickas-Auksutis, algirio rinktins vadas Jurgis Ilgnas-arnas, "Laisvs valgo " redaktorius Antanas Baltsis-vejys, apygardos adjutantas Jonas Pileckisarnas

Darbo akimirka suvaiavimo metu Tauro apygardos tabo bstinje: adjutantas Jonas Pileckisarnas, kapelionas Justinas Leleius-Grafas, tabo ryininkas Kazys Matuleviius-Radvila, Vytauto rinktins vadas Vytautas Gavnas- Vampyras 48

Tauro apygardos kabo pareignai ir rinktini vadai prie vaii stalo suvaiavimo metu. Justinas Leleius-Grafas centre

Apygardos tabo pareign ir rinktini vad posdiui pasibaigus: Jonas Pileckis-arnas, Vytautas Gavnas- Vampyras, Antanas Baltsis-vejys, Vaclovas Navickas-Auksutis, Justinas Leleius-Grafas

49

Pasukome keleliu jo kiem. Kakas mums tartino prajo keleliu pro on. Mes sutpme prie rugi. Girdisi tyliai rus kalba panekesys, bet nieko tartino. Tuo tarpu kaimuose daugelyje viet pasigirsta un lojimas. - Partizan neturt bti, - aikina Oelis. Vl viskas nurimsta. einame trob. Tuojau vis. Sulipame kluone ant iaud ir sugulame. Oelis lieka sargyboje, tas mus ir igelbsti, nes kitaip btume visi uv. Vos valand paguljus, mus visus paadina Oelis: - Vyrai, pas kaimyn rusai daro krat. - Kiek j? - kakas i ms paklausia. - Matyti septyni, vienas i j turi kulkosvaid. Greitai rengiams. Ieiname i kluono. Slenkame su didiausiu atsargumu per kiem. Ieiname sod. Ten pasislpti nra kur. Prie mans prieina Oelis ir tyliai prabyla: - Atrodo, kad patekome koim. A pats esu mats keliose vietose rusus. Greitai ir ia bus. - Nieko nepadarysi, - atsakau jam. Ilauiame sodo tvor ir slenkame maut rugi plot. Visas rugi plotas galjo bti nedidesnis kaip dvideimt ar. Laukiame. Saul teka. Rugi varpos, prisigrusios ras, nulink. - Kvaila padtis, - pamanau a. Klausoms. Girdti tik kyrus un lojimas, i ko galima sprsti, kad mes esame i vis pusi apsupti. Pozicija, kokia tik gali bti prasiausia: visur lygu, kaip stiklas. Jokio dengianio pasitraukimo nei vien pus nra. - kur trauksims? - paklausiau vyr. - Visur tas pats, - beviltikas atsakymas. Suloja unelis ir to kininko, pas kur mes buvome sustoj. Klausoms. Girdti bildesys ir rusikos kalbos. Krata", - pagalvojam. Sdime ir laukiame. Rankose suspausti ms ginklai. Saulut taip ltai, ltai kyla horizont. Pairiu laikrod: eios. Visi mes tylime. Kiekvien minut ms laukia mirtis. Pro rugius praeina rusai. Girdti j ingsniai. Jie kalbasi. - Na, ar ir apie Marijampol yra bandit? - paklausia vienas kit. - Na, inoma, - atsako ir antras rus kalba, - yra gana daug.
50

Sulaikome kvpavim. Momentas. Arba ras ir bus kova, kova iki sime, arba nepastebs, nesuras. Vienai minutei rusai lyg sustoja. I ms vyr kakas kosti. Nervuojams, nes gali igirsti. Rusai, ms nepastebj, praeina. . . Pilna krtine traukiame or. Laisviau atsikvepiam. Nerv okis pasibaig. Pairiu laikrod - dar tik septynios. Prie mans prislenka Auksutis. Jis prabyla: - I pasikalbjimo aiku, kad ia j sutraukta gana didels jgos. ia yra Marijampols ir Kalvarijos enkavedistai. - Oeli, koks ia kaimas? - paklausiau po kurio laiko. - Rodos, Deivoniki. Ir vl tyla. Nervai atsileidia. Tyliai juokaujame. Usidegame po papiros. Maskuodami dmus, rkome. - Kain, ar jau prajo pavojus? - paklausia Aras. - Dar visko gali bti. Man atrodo, kad dar tik pradia. inoma, jeigu plaiu mastu jie darys ablav, - tvarkoj, daugiau neueis, bet, jeigu tik iuose keliuose kaimuose daro kratas, tai dar kelet kart gali ueiti, dst Diemedis. I un lojimo suprantame, kad rusai nuslinko link Skardupi. Pavojus bent iuo laiku atslgo. Ieiti i rugi vis tiek jokiu bdu dar nebuvo galima. Gulime rugiuose ir laukiame vakaro. Saulut, pakopusi kiek aukiau, pradjo negailestingai kaitinti. Judti po rugius dar nedrstame, nes neinome, kas darosi u j, gal dar valkiojasi azijatai, o gal istatyti stebjimo postai. Stengdamasis nesukelti rugi lamjimo, pasitraukiu truput toliau. Isiimu i kiens papiros ir skaniai j surkau. - mogelis, sdamas iuos rugius, nieko negalvojo, - pamaniau sau, kad itame maame rugi plote bus igelbtos eios partizan gyvybs. Juk, jeigu arti nam nebt it rugi, vargu ar mes btume galj pasitraukti nepastebti. Kaip arti stovjau prie mirties. Jeigu tik btume visi sumig, garantuotai iuo laiku btume gulj - ei kraujuose pasruv Lietuvos partizan lavonai. Ir i tikro: ... akis ne motina uspaud, prie kapo neverk sesuo..." Kas bt mus, iniekintus pain, kai btume nutrenkti ant purvyn (...).
51

Staiga pasigirdo smarkus kulkosvaidi ir automat audymas. Mes nutilome. temp ausis, klausoms. audymas vyksta ne toliau kaip u kilometro, Skardupi link. - Kas ia galt bti? - paklausiau Oelio. - Gal utiko ms vyrus? - splioja Aras. - ioje apylinkje turjo bti ms kuopos vyr, - paaikina Diemedis. - Kurie? - paklausiau. - ermuknis ir Garnys 41 . - Vargeliai, - atsidusau. audymas vyko kok penket minui. Po to vl viskas nutilo. Ramu. - J e i g u uklupti vyrai trauksis it pus, aiku ir mes tursime sijungti kov, nes rusai tuomet neabejotinai eis ir per rugius, - aikina Grambuolys. Planuojame pasitraukim. Nutariame trauktis Valavii mikel, ir, jeigu j laimingai pasiekiam, iki vakaro iaip taip ilaviruosime, o nakt pasitrauksime i ios vietos. I civili moni pasikalbjimo nugirdome, kad susiaudymas vyko pas Juodzevii, pas kur a neseniai su atuoniolika vyr dienavojau. - Dega Juodzevii 42 namai, - vl igirdome civili kalbas. Tuo laiku pasigirdo granat sprogimas. - Kluone buvo paslpt audmen ir granat, - paaikino Diemedis, ir jos sproginja. Pairiu laikrod. Dar tik deimta valanda. - Kaip pamau laikas eina, - nusijuok Auksutis, - prie preferanso daug greiiau. Vl pavojus. Antr kart rusai daro kratas pas mones. Vl girdti j ingsniai, keiksmai. Tyla. Nejudame. Laukiame, kad rugius eis ivanai. Kai tik pasirodys -atidarome ugn ir traukiams. Ms smprotavimu pavojus dabar jau nra toks didelis, nes rusai subgo t viet, kur vyko susiaudymas, o ia tik maais daliniais slankioja. Pas mus ateina eiminink ir pasako, kad rus pilni laukai. Pas Juodzevii vyko susiaudymas, dar ir dabar dega trobos. - Gal valgyti norite? - nueidama paklaus geroji monel. - Ne, dabar - ne. vakar.
52

- Gerai, pasakysiu dar vyrui, kad paiekot po vien erkut. Manau tie nevidonai jau neatsivilks. Tris kartus jau dar krat. Ten, kur js guljote, visus kartus buvo ulip. Vis klausinja ir klausinja: kur banditai? - Ot siunta ivanai, - nusijuokia Aras. -Jeigu dabar pradt lyti - pavojus praeit, nes lyjant rugius nelandios, o dabar dar visko gali bti, - dst Diemedis. - A manau, kad pavojus ir taip jau prajo. Juk jau vienuolikta valanda, ivanai ruois namo, - baigiau a. Igirdome main im. Ms padtis pagerjo, nuotaika praskaidrjo, pasidarme net per daug neatsargs. - Pavoj skelbiu prajus, - prabilo Oelis. - Dabar ivanai trauksis prie unsk, nes ten Karijotas jiems (...) ir tuojau pradjo mainos vaiuoti link Marijampols. - Vyras Karijotas, - diaugsi Auksutis. - Ir mes galsime dabar atsikvpti, o tenai ruskiai nuvaiuos ir, aiku, nieko neras, kaip tik uvusius stribus. Mums ir laikas pradjo skristi daug greiiau. Viena po kitos bgo valandos, aplinkui visa nutilo. Nesigirdjo nei vi, nei un lojimo ir i to sprendme, kad pavojus jau prajo, rusai pasitrauk, mes laisvai, atjus vakarui, galsime ygiuoti toliau.

Vytauto rinktins partizanai apaudo atsitraukiant prie.

1946 m. 53

Pradjo lyti. Pirmiau, kai grs pavojus, norjome, kad tik lyt, o dabar, kai pavojus prajo, lietus mums visai nereikalingas. Lietus pila, kaip i kibiro, o mes susitraukiame po lietpaliais. Pradeda darytis alta, - perlijo. Jau ir sipyko tas lietus, bet nieko nepadarysi. Reikia kentti. Nustojo lyti. Mes visi permerkti. Sdime ant lapios ems. Ateina eiminink ir atnea mums valgyti. ilta msa ir arielkl mus atgaivina. Niekad gyvenime taip skaniai nevalgiau, kaip iandien. Valgis suteik nauj jg, net pasidar ne taip alta. - mons kalba, - pradjo eiminink, - kad pas Juodzeviius uvo vienas partizanas. uvo taip pat ir j vyresnioji dukt. Mums vl naujas galvoskis: kas galjo i ms vyr ti. Sutemus vienas paskui kit ilendame i rugi. Padarome kelet brydi, kad umaskuotume ijim. Kaip paslaptingi vaiduokliai sustojame parugje ir klausoms. Nieko nesigirdi. Slenkame pamau tvart. ia taip ilta, gera, o mes turime vl ygiuoti. Per laukus einame atsargiai, nes rusai galjo nakiai dar palikti slapukus. Netoli pasigirsta rat bildesys. Girdisi kalba. Sustojame. Negalime atskirti, ar tai rusikai ar lietuvikai kalba. Pasigirsta daina. Suprantame, kad grta Kalvarij stribiteliai. - Ot, kad bt dabar ms jga didesn, arba, kad turtume nors vien kulkosvaid, mes jiems ugrotume, - prabyla Aras. - Tai bt skandalas. Vis dien valkiojosi po laukus, dar kratas pas mones, o ia banditai, kuri taip stropiai iekojo, dar kail jiems ipyl. Jie n nesapnuoja, kad ia dabar gali bti bandit, - baigia Auksutis. Mes tik dabar nusigandome, kai i moni suinojome, kad iuose kaimuose rusai vaikiojo per rugius. J (rus - red.) buvo apie atuoni imtai. - Ot, bt buvusi pirtis ir mums, - kalbjo Grambuolys. - Laimingi, tikrai mes laimingi, - pritariau jam. - Juk, jeigu vaikiojo po rugius, galjo ueiti ir mus, o ypa, kai tie rugiai buvo tarp dviej kinink. Jie vis laik darydavo lank, o per rugius njo. - J atuoni imtai dar kratas tik trijuose kaimuose, - aikino Diemedis, - btent: Skardupi, Deivoniki ir Valavii. Aiku, jie ia turjo k nors pastebti pirmiau. - Tai, pasirodo, kad vakar mes tuo keleliu girdjome rusus einant, jie, matyt, jau i vakaro slankiojo po kaim, - kalbjausi su Diemediu.
54

Perjome keli. Jame buvo matyti daug pd. iaip nieko tartino nepastebjome. - ia ypatingai eikite atsargiai, - perspjo Oelis. - Kas yra? - paklausiau jo. - Nieko, bet ia tai gyvena vienas bolevikas. J jau seniai rengiams nudti, bet vis neprisitaikome. Namuose nakt nenakvoja, o dien reikia geros progos. - it tai jau tikrai reikia sutvarkyti, - siterp ir Diemedis. - Jis vaikioja su stribais naktimis, skundia mones. A jam vis tiek vien kart surengsiu pirt. Sustojome pas Balin 43 , taip vadinosi vienas ms ryininkas. Ten randame Perkno rinktins vien kovotoj, btent: Led 44 . ioje vietoje nutarme dienavoti. Nors ia pat rusai iandien dar kratas, bet mes jautms truput pavarg ir nutarme ia pasilikti, o be to ioje vietoje yra gana geras bunkeris. Pavojaus atveju pasislpsime. Vis dien dalinoms vakar dienos spdiais. Ledas klausinjo ms, o mes jo. - Ger pirt ir js turjote, - juokavo Ledas. - Man per didelio pavojaus nebuvo. Rusai buvo ir ia. A lindau bunker. Ibuvau tris valandas bunkeryje, jauiu, kad trksta oro. iaip taip ikeniau. - O mums oro buvo pakankamai, - nusijuokiau a, - net per daug. Tik kad rusai nedav ramybs: vis laik, kaip unes, suko aplink ir suko. Visa laim, kad Karijotas su savo vyrais supykino ties unskais stribus, bgo ir itie pagalb, bet, a manau, jau buvo vlu. Vakare ijome toliau. Perjome plent. - tai ir mano rinktins prasideda riba, - perjs plent, prabilo Auksutis. Sustojame dienavoti prie pat eups. ia jautms kaip usienyje: geras pasitraukimas, vietos kalnuotos, eups pakrants apaug krmais. Keliams per eup. Pirmas persikl Grambuolys ir dar vienas. - Prastai. Valtis vanden leidia, - grs pasakoja Grambuolys. Jisai kaip Kristaforas visus pernea per up. Nedamas Oel, ko tik nesugriuvo. Mes pasileidome juoktis. Visus perneus, susitvarkome. - ia a turiu pas it kinink reikaliuk, - sukdamas prie vieno vienkiemio, prabilo Ledas. Ueiname. - Kas naujo, pone? paklaus Auksutis.
55

- Nieko gero. - Ar rusai nesivalkioja? - Buvo an dien keli stribai, - pasakojo snus, - bet tik dairosi, dairosi, bijo net kambar ueiti. Tik skubina, skubina, bijo, kad saul nenusileist, dar jiems esant kaime. Mes i tos strib baims skaniai nusijuokme. - Ar iandien pasieksime Ssnink mik? - paklausiau Grambuol. - Mikas nuo ia nra jau taip toli, jeigu norsime, galime laisvai pasiekti, bet a manau, kad nra reikalo taip greitai skubti mik, nes tenai ir taip pribusime. Spsime, ponas kapelione, spsime, - siterp ir Auksutis. Gal po vien erkut malonsite, - pasil eiminink. Praau, js, vyrai, gerkite - a ne. Ai. Kodl? Praau, - ragino eiminink. Ai, ponia, kit kart kai ueisime, iandien neturiu apetito.

Pamau slinkome link Ssnink miko. - mik iandien neisime. ia sustosime, o dien per ryininkus isikviesime vyrus. Mums juos sunkoka bus rasti, tegul jie patys ateina, paaikino Auksutis, - eikime it viet ir ia dienavosime. - Lab vakar, ponia, - js vid, prabilo Auksutis. - Lab vakar, - pasigirdo moterikas balsas. - Ar vyr nebuvo atj? - paklaus Grambuolys. - Ne, nebuvo. - Ponia, patarkite, k daryti? - prabilo Ledas. - domu, ko norite? - Bekeliaujant pradjo visti. Toliau ygiuoti jau negalime. Mes neinome, kas daryti, - dst Ledas. - Neinau n a. - O a jau sugalvojau, - nusijuok Ledas. - Mes liksime ia, ponia, per dien, iki nusileis saul. Mus visus pagavo skanus, ilgas juokas. - Anglikas politikavimas, - pagalvojau a. - Kad pas mus nra jau taip saugu, - kratsi neprayt svei ponia. - Nieko, ponia, nieko. Mes garantuojame, jeigu tik rusai neueis, bus ramu ir nieko bloga neatsitiks, - suramino Ledas.
56

- Na, k su jumis padarysi, - juokaudama atsak eiminink. - Jeigu, ponia labai bijots, mes galime eiti mik, bet pati matote, kad jau pravit, o viesoje mums vaikioti yra pavojinga, - juokavo Ledas.

-4 Vakare atjo kuopos vadas Vilkas 45 ir kovotojas Balandis 46 . Visi nujome mik. I pirmo pamatymo vyrai atrod gana gerai susitvark. Pats Vilkas, kaip pasakojo Auksutis, yra daug baims nes stribiteli tarpe, jiems tiesiog taps mitologiniu partizanu. Rusai, nordami suraminti stribitelius, igalvojo niekuo neparemt fakt, kad Vilkas jau yra pakliuvs enkavedist rankas, savo melagingiems odiams apginti, parao Taryb Lietuvoje" straipsn antrate: Banditas be kauks", kad partizanas Vilkas yra gyvas suimtas, ir, kaip baisusis vris, patalpintas u geleini grot. itokia rusika propaganda, inoma, niekuo neparemta, nuvieia tik rusikj mel ir niekuo paveria visus j tvirtinimus. Nordamas patirti, kaip partizanai iri pat organizacin darb, vedu pasikalbjimus su atskirais asmenimis. Nors jie yra organizuoti, bet apie pai organizacij turi savotik supratim. Pradedu su jais gilesn pasikalbjim, kad toks ir toks metodas yra daug geresnis, negu jie mano. Kad kovotojas turi umirti savo asmeninius interesus, jeigu tai kenkia paiai organizacijai. inoma, jie visi sutinka, kad organizuoti partizaniniai briai daug daugiau atnea naudos, negu palaidos bandos. Vienok, mintis, kad nedrausmingi, kenkiantys paiai organizacijai, net teriantys jos vard partizanai, gali bti baudiami teistos vadovybs, j galvosenoje netelpa. J argumentavimas keistas: - A esu partizanas, k noriu, t a galiu daryti. - Ne, vyrai, - bandau sugriauti j klaidingus sitikinimus. - Kas i to ieit, jeigu mes kiekvienas darytume, k norime. Sakykime, js kuris turi piktum ant tokio ar tokio mogaus, nueit ir j likviduot. Gi tas mogelis yra kaip tik didelis ms rmjas. Kaip atrodo, kas i to ieit? Mes ijome kov tik prie bolevikus, o ne prie beginklius mones. Dar gali bti ir toki atsitikim. Yra kur nors kaime, moni manymu, bolevikuojantis. Jis uima net valdikoje tarnyboje viet, bet jis turi ry su kuopos vadu ir jam praneinja, kurie yra bolevik agentai. Toks
57

mogus rusams nieko nedirba, mums patiems yra naudingas. tai vien vakar kovotojas nueina ir j likviduoja. Kaip jums atrodo? Ar partizanas gali daryti tai, k jis tik nori? " - Na, inoma, ia jau negerai, - pritaria jie. - Arba kitas dalykas, - rodinju. - Ms organizacija reikalauja ir kovotoj siningumo ir drausmingumo. Sakykime, kovotojai daro ofenzyv: paima daugiau ar maiau turto, j paveria pinigais ir visus tuos pinigus, uuot sunaudojus paios kuopos reikalams - prageria. Organizacijai reikalingi pinigai, kaip antai: spaudos reikalams, ryiui ir t. t. K duos organizacijai tas kovotojas, kuris per dienas girtas ir girtas? Ms visuomen laukia, ilgisi lietuviko odio, laikratli. Kas i to, kad ms visuomen matys girtus, nedrausmingus partizanus, ji jais anksiau ar vliau prads bjaurtis, j alintis. I antros puss ta pati visuomen bijo tokius partizanus net remti, nes girti gali isipasakoti, o juo labiau, kas gali tokiems patikti kokias nors paslaptis? tai js pasakymas: partizanas k nori, t gali daryti. Ne, vyrai, partizanas gali daryti tik tai, kas nekenkia ms organizacijai. Partizanas turi bti drausmingas ir siningas, visuomet blaivus, atsargus. Korektikai, net grietai. Partizanas turi atsiadti t pusvalandi, kurie praleidiami tutiems pasikalbjimams su moterimi, jeigu to reikalauja paskirtas udavinys, virininko sakymas, organizacijos nauda. tai partizanas vis naktel kalbasi ir kalbasi su kokia atuoniolikine. Jis jai pasakoja, kaip gyvena partizanai, kas yra ms vadai, kur ueina partizanai, kokius mones yra numatyta, kaip ms tautai alingus, likviduoti, kokie yra kiti partizanai, kokios j pavards, i kur jie yra kil, kokie yra partizan ryininkai ir panaiomis temomis. ita mergait - kitai ir taip vaiuoja kalbels, iki atvaiuoja enkavedistai ir pradeda aretuoti ms rmjus. Kaip atrodo, partizanas gali visk daryti? - Tas tai tesyb, bet... Bet partizano bausti tai nereikt. - inoma, - nusijuokiau a, - u panaius nusikaltimus reikia partizanus gal apdovanoti? Apie partizan nusikaltimus sprendia virininkai, ir jie, tie nusikaltimai, jau perengia ribas, kaip antai: u visik pasigrim, u paslapi idavim prieui, u iprievartavim moters, u dezertyravim ir daugel kit nusikaltim sulig drausms statutu, partizanas gali bti atiduotas karo lauko teismui ir ia paskelbiamas mirties nuosprendis arba iteisinamas.
58

- Partizanus audyti! - nustebs suuko uolas . - Taip, jeigu jis kenkia paiai organizacijai. Partizanas, sulig statutu, gali bti suaudomas. - Baisu, pasipurt kiekvienas j. - Bet dar baisiau, kai per nedrausmingum vieno ar kito kovotojo, turi ti imtai. Juk kaip gali bti pateisinamas idavikas? Arba tas, kuris kenkia ir emina savo lykiais darbais vis organizacij. Reiks vien kart i pogrindio ieiti laisv, tai ar gali per vien ar kit kovotoj visa organizacija netekti vardo, tautoje autoriteto? Kovotojai, inodami, kad u tokius ir tokius nusikaltimus bus baudiami, jaus siningum ir drausmingum. Be to, partizano garb negali bti paeista, ji turi stovti reikiamoje auktumoje. Taiau baisu tik teorikai, o praktikai labai maai kam ta bausm pritaikoma. Krimosi stadijoje, tiesa, mirties bausms sprendimas buvo keliems taikytas, bet dabar, kada organizacija stovi reikiamoje auktumoje, net nepasitaiko panai dalyk. Pasakykite man, kaip js pasielgtute, jeigu vienas i js tarpo jus idavint enkavedistams? - Nuautume, - prabilo Kristupas 48 . - Na, matote, tai ko stebits, jeigu tie kovotojai, kurie kenkia mums patiems, gali bti nuteisti mirties bausme? - Su tuo sutinkame, bet mes manme, kad u kiekvien menkniek tuojau ir audoma. - Juokas, - nusiypsojau a, - keistai galvojate. Drausmingas, uolus ir siningas partizanas turi bti pagiriamas ir apdovanojamas, o ne baudiamas. Tvyn i ms kiekvieno reikalauja, kad mes btume siningi ir uols kariai. Mes, stodami partizn eiles, ikilmingai prisiekme uoliai dirbti Nepriklausomos Lietuvos atstatymo darb, nesigailti nei jg, nei gyvybs. T priesaik patvirtino dangus, jai turime likti ir itikimi. Dabar, manau, suprantate, k reikia is odis: Lietuvos partizanas? Mes turime taip organizuotis, kad ms organizacija bt tvirta, kaip granitas ir nesugriaunama, kaip jros uola. Ir visos prie pastangos mus demoralizuoti, turi sugniuti, nerasti mumyse atgarsio. Savaime aiku, mes krtinmis prie nenugulsime, bet organizuodamiesi, mes griausime jo tvirtov i pai pamat. Ms patrankos - atsiaukimai, ms kardai spauda, o mes patys turime taip atsargiai usilaikyti, kad prieas jaustsi, tarsi ms jau nra. Toks turt bti kiekvienas partizanas.
59

47

- Tas tiesa, pritar jie, - tuomet ms ir net. - Bet kaip isisaugoti, kad liktume prieo nepastebti? - paklaus kitas. - Tiesa, lengva yra kalbti, bet praktikoje tai gyvendinti yra gana sunku, taiau galima. Mikuose ir kaimuose kiekviena grup turi turti bunkerius. ituos bunkerius, iskyrus labai patikimus ryininkus, niekas i civili neturi inoti. Padaro partizanai vien kit upuolim, grta bunkerius, o enkavedistai tegul ieko. Gi dabar mus pastebi daugiau moni. Kuo mes galime garantuoti, kad j tarpe nra nip? Partizano niekas neturi matyti ir inoti, kur jis yra. Arba vl: pasitaiko, kad pusgiriai po kaimus klajoja, su didiausiu riksmu, partizanai. Tuo pakenksime tik patys sau. Juk ne paslaptis, kad du tredaliai partizan uvo tik per degtin. Gi gyvendami drausmingai, gerai usimaskav, mes ivengtume bereikaling auk. Suprantu, itoks gyvenimas grsta iki gyvo kaulo, bet, jeigu mes nesisaugosime, niekas ms neapgins. Mes turime taupyti jgas, nes ateis valanda, kada mums reiks vyr, o i kap j neprikelsime. it kov mes laimsime tik per didiausi varg, rytingum ir pasiaukojim. - Bet itai gyvendinti labai sunku, - dst jie. - Sunku, bet galima. Tiesiog btina. Juk yra grupi, kurios taip ir isilaiko. Tokie partizaniniai briai daug daugiau duoda Tvynei naudos, negu tie, kurie, kaip palaidnai sns, vaistosi be jokios drausms po kaimus ir mikus. - Na, bet jus per daug a ia varginu savo kalbomis. Js, manau, esate geros valios ir ateityje visas jgas sukaupsite organizuotam darbui. Artinosi Sekmini vents. Susitarme pirm Sekmini dien mike atlaikyti pamaldas. Nakvoti a su Diemediu ir Oeliu, lydimas j kuopos kovotojo Klevo 4 9 , ijau kaim. Malons mons mus prim su didiausiu diaugsmu. Seiminink snus studentas su savo draugu taip pat studentu, buvo parvaiav veni proga namus. Jie mus pamat uniformuotus, negaljo atsistebti: juk moni, ypa gyvenani mieste, yra nuomon, kad partizanai atrodo kaip kokie banditai: nesipraus, apaug plaukais, nesiskut, suply, menkais, surdijusiais ginklais apsiginklav, o ia - puikiausiai atrod vyrai. Puikios diagonalo uniformos, puikiais ginklais apsiginklav, kaip tikri lietuvikos kariuomens kariai, net, sakyiau, paiu apsiginklavimu pranaesni. - Nesitikjau, kad taip graiai atrodo Lietuvos partizanai, - prasitar sveias studentas. - Koks didelis skirtumas su stribiteliais.
60

- Bet ir kautynse partizanai kaip litai, o tie stribiteliai tik bga, tik bga, - gyr mus eimininkas. - To viso paslaptis gldi tame, - siterpiau ir a, - mes inome, u k kovojame. U Tvyn. O jie - igamos, tarnauja svetimiesiems. U tautos reikalus mes ir galv guldysime, bet gyvi nepasiduosime. Ms tikslas aikus - mirti arba laimti, bet nevergauti. J tikslo a net nesuprantu - ar u tai tarnauja, kad alkani ir basi... J likimas partizan jau seniai isprstas: mirtis Tvyns idavikams. Juk tai tautos padugns, kurie ms Nepriklausomybs laikais auk: K duoda mums tikjimas, k duoda mums Banyia." Ir kada ms Tvyn upuol azijatai, jie visi, su maom iimtim, tapo bolevikais. Tai pamoka ateities gyvenimui: Banyios prieas - Tvyns prieas, iskyrus tuos, kurie, nors religijos ir nepraktikuoja, bet jauia kart Tvyns meil. - Taip, tas tai tikra tiesa, - pritar eimininkas. - Tokie iandien parduoda savo Tvyn ir brolius. - Kokios krypties iandien universitete profesra? - nukreipiau pasikalbjim kita tema. - Daugumas laviruoja, bet yra ir bolevizmo skiepytoj, - paaikino studentai. - Kaip, pavyzdiui, medicinos fakulteto profesorius Kupinskas 50 . Mes nesame jam jokie banditai. Juk priimdamas klientus kalba: K tie kaimo pienburniai- valdi nuvers. Iraus su aknimis vyriausyb visus bandit lizdus. Galt tauta ramiai gyventi, jeigu ne tie banditai," - baigiau, pakartodamas profesoriaus Kupinsko odius. Vyr akyse pastebjau pykt. - Jeigu kalbt bemokslis kaimietis, - tsiau toliau, - tiek to, bet kad gydytojas savo klient tarpe skiepija antipartizanikum, tas negali bti umirta ir dovanota. - O kaip studentija? - paklaus Oelis. - Tvarkoje. Tiesa, yra vienas kitas igama, parsidavlis. N nepasijutome, kai atjo vlyvas vakaras. Sumigome. Dar tamsyje grome mik. Radome Auksut, Grambuol ir Led. Po kurio laiko atjo ir Kristupas. - O kur kiti vyrai? - paklausiau. - Blogai, kapelione, - atsak Auksutis, - pas juos vyko agitacija, kad n vienas neit mik. Pusgiriai dar sdi kaime.
61

Nusiypsojau. - Kas to kaltininkas? - vl paklausiau. 51 - Partizanas Voverukas , kiek turiu ini, - aikino Auksutis, - visiems vyrams kalbinjo, kad neit mik, o pasilikt kaime. A tyljau. - Nieko. Dalyk iaikinsiu, kai susirinks visi vyrai, o dabar - eikime toliau mik. Pamau slinkome miku. A jau tyldamas, vienas sau, atsiliks nuo kit, galvojau: Viso to kaltininkas kuopos vadas. Baisus nedrausmingumas. Nedovanotinas nusikaltimas. Pas juos - palaida bala, banda, o ne partizan brys." is faktas man sugadino nuotaik. Atsisdau ant kelmo ir galvoju: kaip ia pasielgus. Mesti ugn arij dar didesnis gaisras. O t ugn, t nedrausmingum, reikia greiiausiu laiku likviduoti. Laukiu. Pasirodo ir pusgirt banda. Mane pagauna juokas, pavelgus tokius partizanus. Jie pamau susirenka prie lauo. Aplinkui susda. I aki matyti, kad jie pasireng tui gin kovai. A pairiu vienam kitam akis ir nusiypsau. Jie lyg susigsta, nuleidia akis. - Gerai, laimsiu, - pamanau sau. Pradeda lynoti. Kas kart vis labiau ir labiau. Ugsta ir nekrenamas lauas. Tiesiame palapines. Po jomis sulendame ir stovime. Rinktins vadas Auksutis su Vilku pradeda barn. - Tai blogiausia proga, - pamaniau sau, - juk jie girti. Kokie gali bti protingi su jais ginai. Ginas siliepsnoja gana didelis: girdjosi tik atskiri riksmai. Kiekvienas auk, kaip turgavietje spekuliantai. K kuris padar gero, kokius ygius atliko, kiek naudos jie dav organizacijai. A klausiau j gin ir juokiausi. Mano nuomone, js n vienas nieko gero negaljote padaryti, nes, jeigu nra drausms, o pats darbas nra organizuotas, tai jokiu bdu tokia banda nra pateisinama. Lietus nenustoja. Mes jau perlyti. - Vyrai, gal einam kur kaim? Js vis tiek po kaimus vaikiojate, o ia mus jau ir taip kiaurai perlijo, - pasiliau a.
62

- Gerai, - visi pritar. - Kuopos vad Vilk praau likti - eisime kartu, o js visi eikite pirma, - prabilau vyrams. - Matai, pone Vilkai, - rodinjau eidamas, - prie ko priveda nedrausmingumas. A atvykau kaip apygardos pareignas, o js pasielgte visais atvilgiais peiktinai. Pats esi kuopos vadas, turtum parodyti pavyzd. Vietoj to grai pusgirtis. Js pasielgimas eidia asmenikai mane. A, tiesa, garbs neiekau, bet kada palieiama pati organizacija, a tylti negaliu. Juk a pats galiau be jokio vargo, be pavojaus slapstytis ir man nereikt perneti ito partizaninio vargo, bet vien kart daviau ikilming priesaik ir jai liksiu itikimas. Js manote, kad a i to turiu kok iskaiiavim? Ne. Mano tikslas - pasiaukoti Lietuvai. Mano noras - visus partizanus matyti drausmingais ir pasiaukojaniais. Dl ms Tvyns igelbjimo jokia auka nra didel, joks vargas nra per sunkus. Dl tautos igelbjimo argi negalima pasiaukoti? Tas nesaikingas alkoholio vartojimas kenkia mums ir visai ms tautai. Esi partizanas ir turi visuomet bti blaivus. - Suprantu, a negerai pasielgiau, bet ateityje mano kuopoje bus gyvendinta drausm. A ir mano vyrai ateityje i klaid nebekartos. - Gerai, bet irk, ponas Vilkai, tavo rankas yra atiduota daugelio vyr likimas. Jeigu eisite tuo keliu, kuriuo iki iol jote, js nieko gero nei organizacijai, nei tautai neduosite. Ujome pas vien mogel. Vyrai tuojau sumigo. Artinosi vakaras. Tik pat vakar grta Voverukas ir kiti. - Kovotojau Voverukai, - pradedu a, - kodl laiku negrai br? Atsakymo nra. - Ar praneei kuopos vadui, kad laiku negri? - Ne, - nuleids galv, trumpai atsak. - Kur buvai, kad negrai? - Namuose. - Ar girdjai, kad buvo sakymas iandien visiems laiku susirinkti stovykl? - Girdjau. - Kodl negrai ir dar kitus agitavai, kad negrt mik, o pasilikt kaime? - A neagitavau.
63

- Bet kalbjai, kad vyrai neit mik? - Kalbjau. - Tamsta griauni partizan organizacij. - Kuopos vade Vilkai, kodl laiku su vyrais neatvykai mik? - Jie gr pas kinink ir mans neklaus. - Ar jiems sakei, kad laikas eiti stovykl? -Ne. - Kodl? Atsakymo nebuvo. Visi dairsi vienas kit. Apie pus minuts siviepatavo visika tyla. - Rytoj, vyrai, atlaikysim pamaldas, galsite atlikti ipaint. Dalyvavimas btinas. Kuopos vade Vilkai. -A. - N vieno kovotojo neprivalai ileisti iki rytojaus ryto. - Klausau. - Matote, vyrai, js tik sau darote gd. A tikiu, kad ateityje js tarpe panai dalyk nevyks. Nakiai maesnmis grupmis isiskirstme po kaim. Ryto met susirinkome visi pas vien kinink prie pat miko. Dabar atrod visai ne tie vyrai. Auksutis stebjosi, kas jiems vakar pasidar, nes panai dalyk niekuomet neatsitikdavo. - Visk padar degtin, - nusijuok Grambuolys. Atlaikiau pamaldas. Kalbjau kelet odi apie drausm, apie alingum svaiginam grim, apie bdus, kaip turi usilaikyti partizanai. Apie paios organizacijos reikalingum ir kovos taktik. Visus kovotojus prisaikdinau. Po to buvo ikilmingi pusryiai. Visai tvarkingai ir pagirtinai elgsi iandien vyrai. Apie pietus, prisidengdami rugiais ir krmokniais, slinkome mik. - Visai graiai atrodo, - pasigrdamas uniformuotais vyrais, kreipiausi Oel. - J i e ia negali ivengti enkavedist siautjim, nes dienomis vaikioja tokiais dideliais pulkais, - stebjosi Oelis. - Visa tai priklauso nuo vietini moni: jeigu nra nip, o valsius yra toli, tai pavojaus nesudaro. inoma, toks vieas vaikiojimas, aiku, iifruoja.
64

Vakare, vos tik saul nusileido, ms grupel isireng pas kitus vyrus, link Rudels beryno. Prijome Kirsnos up. Iekome tilto ar liepto, bet jokiu bdu negalime rasti. Auksutis pats pirmas perbga per up. Mes visi paskui. Sulapome iki juostos. Pilni ebatai vandens. A nusiaunu batus, nes labai nesmagu eiti. Sutartoje vietoje randame laukianius vyrus. J gupel labai maa vos atuoni vyrai. stovykl veda jau nutremptas takas, kas ypatingai pavojinga, nes enkavedistai tiesiog gali ateiti tuo taku be jokio vargo stovykl. Pats berynas, kuriame jie gyvena, nra didelis. - A ia bijoiau ilgiau gyventi, - kraip galv Diemedis. - Vyrai, - kalbjau jiems, - js btinai turite keltis kit viet, nes itoks gyvenimas vienoje vietoje yra labai pavojingas. - Jau kelsims, nes jau trys mnesiai kaip ia gyvename, paaikino vienas i j.

Vytauto rinktins 4-os kuopos partizanai: sdi Jonas Lasavickas-Basanaviius, Petron Valentait-Lasavickien-Gegut-Pavaist, Sigitas Kajokas-Kovas, Vitalius Valenta-Dobilas. Stovi Petras Misiukeviius-Strazdas, Ciprus Miliauskas-Sopranas, kuopos vadas Adolfas ValentaOys, Antanas Marcinonis-Balandis, Sergiejus Bendaraviius-pokas, Antanas PeiulisBaritonas. 1946 m. 65

 Per daug rizikuojate savo gyvybmis. Kelkits i ia kuo greiiausiai. Reiks. itie vyrai drausmingi. Nieko jiems negalima prikiti. Dvi dienas pasikalbj su vyrais, sudarme sutart su Oio kuopa 5 2 ir vl iygiavome. Kelion vis laik vyko be pavojaus, nors itie parubeiniai rajonai yra ypatingai pavojingi: kiekviename ingsnyje gali ulipti ant rus. Oio kuopos vyrai ir manevruoja su rusais - vieni ieina, kiti ateina. Danai tenka ir susiaudyti. Jiems tokie susiaudymai yra beveik kasdieniniai. Auk jie neturi, nes ypatingai prityr. Jeigu ueina ant pasal, tuojau meta prietankines granatas, parblokia rusus, o patys (...), palikdami kelet rus lavon, pasitraukia. it kuop ir vadina paslaptingja kuopa. J taktika tikrai partizanikapadaro koki nors ofenzyv ir dingsta. Veltui ieko rusai - jie dingo, tarsi em prarijo. Rusai ino, kad partizan ia yra, bet jokiu bdu negali j surasti ar susekti. ita j taktika yra pati geriausia: viena - sukelia baims rusams, nipams; antra - patys neturi auk, isaugoja ryius.

-5Pasiekme vien berynl, prie kurio lauk pats kuopos vadas Oys 5 3 ir jo vyrai. Pradjome slinkti tolyn. jome labai atsargiai, nes rusai iose vietose kiekvien nakt patruliuoja. A jau su vienu kovotoju, kuris buvo lydjs i Anglijos atvykusius 54 lietuvi atstovus , tikslu sudaryti glaud ry su partizanais. - Kaip atrodo tarptautinje padtyje Pabaltijo reikalai? - paklausiau jo. - Kol kas anglai ito klausimo nelieia, nes ino, kad rusai nenusileis. Tam dar neatjo laikas, bet, kiek turime ini, Pabaltijo reikalai bus vien kart paliesti. Angl bendras nusistatymas - ivyti rusus i Pabaltijo, bet vis laukia progos. Anglai nori iprovokuoti rusus, kad jie pirmi pradt kar. - Tai atrodo, kad karas neivengiamas? - vl paklausiau. Sulig t atstov pasakojim, karas tarp rus ir anglosaks neivengiamas, nebent rusai visais frontais nusileist. Anglai nepripasta taip pat komunistins demokratijos. Reikia laukti, kad vyks griet susikirtim tarp anglosaks ir rus, nes vieni ir kiti smerkia vien ir kit demokratij. Bendrai anglai Pabaltijo klausimu laikosi grietos linijos: itie kratai turi
66

bti nepriklausomi. Jie nepripasta tokio prisijungimo, kuris vyko, esant rus kariuomenei. Trumpai sakant, ms reikalai ne paskutinje vietoje. - Kokiu bdu jie (atstovai - red) pasiekia Lietuv? - paklausiau. - Lenk partizanai atveda iki Lietuvos sienos, o ms vyrai, kurie yra Lenkijoje, perveda per sien. - Tai su lenk partizanais turite ryius? - Taip, turime. Jie net sakinja vietiniams monms, kad, atjus i Lietuvos partizanams, juos priimtute, kitaip bsite baudiami. - Gana protingai elgiasi: mes visi turime bendr prie - rusus. - Lenk partizanai net norjo, kad Lietuvos partizan vadovyb sutikt pasikeisti partizanais: lenk partizanai pereit Lietuv, o ms atitinkamas skaiius - Lenkij. - Tai bt neprotinga. Dalinai net alinga. - Lietuvi partizan vadovyb, inoma, nesutiko, - atsak jis. - O js kuopos vyrai nueina Lenkij? - vl jo paklausiau. - Ir dabar ms kuopos vyr apie dvideimt gyvena Lenkijoje. Danai jie sugrta Lietuv, pabna kur laik ir vl ieina Lenkij. Ten yra lietuvi kinink, pas kuriuos ir randa pastog. - Ar labai pavojinga pereiti sien? - klausinju vis j. - Reikia didelio atsargumo: yra nutiestos tam tikros vielos. Joms susijudinus, sprogsta raketa, tuomet kyla pavojus. Bet mes taip priprat, kad perliauiame. Pasitaiko ir juok. Bebgdami kikiai, irk, iaudo visas rus raketas. Rusai pyksta ir vl daro abangas, o jos mums n kiek nepavojingos, tik reikia visuomet didelio atsargumo, bet pats gyvenimas to imoko. Ms kuopa vis laik gyvena be jokio miko. I vis pusi mus supa rus zastavai (ukardos - red). Nei nepajutome, kai kloniais atslinkome numatyt viet. Sulindome bunkerius. Usidegme lemp. Visai puiks bunkeriai, tarsi mauiai kambariukai. Ryto met ilindome i bunkeri. Toje vietoje yra apie penki atskiri bunkeriai. Ms viso buvo daugiau kaip dvideimt vyr. Suteikiau religin patarnavim. Pagyriau u tinkam, tikr partizanik usilaikym. Apdalinau, kaip ir kiekvien kuop, dievocinalais. Susdome ant pievos, i vis pusi apsuptos medi, pusryi. itie pusryiai man primin rugiapjts vaizd, kai talka susda pavakari.
67

Vos tik pritemus, atsisveikinau ios kuopos vyrus, ir su visais savo atjusiais vyrais ivykome atgal. Slinkome labai atsargiai. Laimingai perjome ir pavojingiausi vietov, kurioje kiekvien nakt patruliuoja rusai. - J e i g u ia laimingai prajome, - prabilo vienas i lydjusi Oio vyr, - laimingai pasieksime ir pai viet. Sutartoje vietoje ms turjo laukti du Vilko kuopos vyrai. Paj apie tris kilometrus, susdome parugje. Kalvarijos pusje pasirod keletas raket. - Kas ia man iandien, taip miegas ima, - sddamas parugje kalbjo Auksutis, - turbt reiks su rusais susiaudyti. Tuo tarpu pasigirdo i automato ir pusautomaio trumpas audymas. aud madaug t viet, kur mes turjome eiti. Klausoms. Tylu. - Kuo apsiginklavs uolas su Tzu 5 5 ? Gal jie ateidami susiaud? paklaus Ledas. - Kaip tik jie ir ginkluoti tokiais ginklais, - patvirtino Grambuolys. - Reikia jie atjo pas t kinink sutikt ms ir susiaud, - sprend Auksutis. - Vis tiek reikia eiti. Eisime atsargiai, nes visko gali bti, - kalbjau a. Slenkame su didiausiu atsargumu. Kaime girdisi didelis ir tartinas un lojimas, i ko galima sprsti, kad arba partizanai, arba rusai, bet ms iniomis, partizan ia bti negali. - Aiku, ia slankioja rusai, - pamaniau sau. Ateiname prie vieno kelelio. Jo neprij, sustojame. Ant kelio nieko tartino nesimato. - Greitai, vyrai, per keli, - sukomandavo Auksutis. Mes vorele pereiname per keli. ia pat kininkas. Nieko nesigirdi pas j, tik nuo jo dein ir kair pas jo kaimynus girdisi smarkus un lojimas, kai kas i msiki girdjo net rusikai kalbant, bet a negirdjau, nors iki sodybos netoliau, kaip imtas metr. Greitai mau keleliu pasileidome tolyn. Tuoj randame rugius, prie kuri ir sustojame. - tai pas it kinink turime ueiti, - parodo pirtu Auksutis. - Apie it viet susiaud? - paklausiau a. - Rodos apie ia, - atsak Auksutis.
68

Isidstome didelmis distancijomis ir einame. autuvai rankoje. Prijome netoliau kaip trisdeimt metr. Sustojame. Auksutis pasiduoda kair, a su Oeliu dein. Mudu prisiglaudiame prie medio. Klausoms. Staiga pamatome, kad nuo kalno slenka ginkluotas kareivis. - Rusas, matai, - parodau Oeliui. - Matau, - atsako jis. Tuo tarpu i kiemo kakas ijoja. Stebime. Mnulio viesoje matosi, kad uniformuotas ir su ginklu. Pamau traukiams, nes aikiai suprantame, kad rusai. Pasigirsta un lojimas ir pas t kinink, pro kur mes prajome. Slenkame vl paruge. Visai netoli girdisi rusikai kalbant. Staiga or iauna raket. Mes sugulame ant ems. Raketa krinta ir ugsta. Mes okame rugius ir greitai traukiams. Padtis nra pavojinga, bet neaiki. Traukdamiesi einame ganyklas. Tai - didiuls pievos. Pozicija labai prasta: lygu, o be to randame daugelyje viet spygliuot viel tvoras. Mes gana smarkiai traukiams. I raket audymo suprantame, kad rusai mus vejasi, nors pastebti ms negaljo. - Gal eina pdomis? - prabilo Oelis. - Tiesa, lieka baisi bryd, - atsiliepiu a. - Bet ko tas Auksutis taip skubina, negalima n suspti, - prijs prie mudviej kalba Diemedis. einame pelkes. Ms kairje lieka eeras. Mes einame per pelkes. Kai einame vis laik kopiame vir, nes pelkt viet usistojus koja, grimsta emyn. Rusai raketomis vis laik nuvieia, bet mums jau pavojaus nra, nes juos nuo ms jau skiria dviej kilometr tarpas. - Ms laim, kad mes laiku prajome keli, nes jei penkias minutes btume j vliau, garantuotai btume susitik su rusais, - kalbjau Oeliui ir Diemediui. - Btume juos pastebj ir gr atgal, - atsak Oelis. Mes perjome Turlojiki ir Kvietkins kaimus. Dabar jau jautms saugs, tik, jeigu rusai seks paskui, gali atsekti pdomis. Kaime dienavoti pavojinga. Pereiname per Kirsnos up ir einame Rudels beryn. - ia, jeigu ir uklups, galsime dar laviruoti, - kalba Auksutis, pasitrauksime Ssnink mik.
69

Iekome vietos sustoti mike. Nutariame dienavoti toje stovykloje, kur prie dien buvome. Ateiname. Vyrai i tos vietos jau pasitrauk. - Nieko, prabusime vieni, - kalba Grambuolys. Pradeda visti. Mes, nors nemig, bet miegoti i ankstyvo ryto pavojinga. Sdime ir laukiame. Laikas slenka gana greitai, nes juokaujame: kad laikas greiiau eit, pasakojame anekdotus. N nepasijuntame, kai jau ketvirta valanda po piet. Viskas gerai, tik nuo vakar piet dar nieko nevalgme. Jau gerokai ialkome. Vienas i ms vyr ijo iekoti, gal k nors sumedios. Po maos valandls gro neinas pieno ir duonos. - Na, kaip reikalai su valgiu? - beveik visi kartu paklausme. - Radau vien piemenuk mike. A j kalbinu: Ar nematei rus?" Ne." ,Ar nematei partizan?" Ne." Ar bna itame beryne kada nors partizan?" Neinau." Ar nebt galima gauti maisto?" Neinau." Paauk, vaikeli, kok nors mogel, kad atnet maisto." Niekam mik mes neneame maisto." Tik po ilg kalb pavyko su juo susikalbti. - Protingai vaikas laikosi. Juk k jis gali inoti, kas su juo kalba, pareik Ledas, - iandien daug yra provokatori. Su didiausiu apetitu valgome atnet maist. Saulei leidiantis, ijome link Ssnink miko. Atjus pamik, saul buvo jau nusileidusi. Ujome pas vien kinink, kur suinojome, kad netoli nuo ms vietos apie trisdeimt rus per vis dien ibuvo pas vien kinink. - Atjo visi lapi, - pasakojo kininkas, - mat isimaud eere. Diovinosi ir keik. - J i e , matyt, mus pdomis atsek, - nusijuokiau a. - Greiiausiai jie mus vakar bus pastebj, - kalbjo Aras. Apie ryt pasiekme Ssnink mik. Susitikome Vilko vyrus. Kartu radome ir Rudels beryno vyrus. Jie po dienos ijo. Bdami pas Vilk, turjome ger laimik. Vien ryt pastebjome, kad Ssnink kaime vaikioja tartinas tipas. Jisai ateina ir mik. Per civilius mones jis pareik nor susitikti su partizan vadais. Mudu su Auksuiu jam prisistatome. Po trumpo pokalbio Auksutis prieina prie mans ir sako: - ito tipo jau seniai Kalniki miko vyrai ieko. Jo mes nepaleisime.
70

Pasiaukm vien i kovotoj ir sakm, kad it asmen pristatyt mums stovykl. -Jeigu paleisi, inok, bsi atiduotas karo lauko teismui, - sak Auksutis. - Klausau, - atsak kovotojas. Mudu su Auksuiu jom pirma ir kalbjoms apie it tip. Visiems vyrams liepme eiti giliau mik, Diemedis surio iam tipui rankas. - Vyrai, ikrskite kienes, - paliepiau padaryti krat. Visus dokumentus pasimiau sau. Tarp t dokument radau smulk Lazdij miesto plan. Namai, kuriuose gyveno enkavedistai, buvo paymti juodomis spalvomis, o kur gyveno N K V D kapitonas, buvo pabraukta trimis brkniais. - Ar tamsta Lazdij miest gerai pasti? - paklausiau a. - A jame tik kelis kartus buvs, - atsak nipas. - Kur tamsta gavai it Lazdij miesto plan? - klausinjau toliau. - A ia pats j nubraiiau. - Lazdijuose ar ia, kaime, bdamas? - ia, kaime, bdamas. - Tai kaip tamsta galjai taip taisyklingai nubraiyti Lazdij miesto plan tik kelet kart jame buvs? Atsakymo negavome, nors kelet kart pakartojome. - Kur tu it plan gavai? - Pats pasidariau. - Kam jis tau reikalingas? - iaip sau, neturdamas k veikti. - Meluoji. Sakyk geriau teisyb, nes vliau jau bus vlu. A tave tardysiu tik tol, kol sakysi teisyb. Jeigu meluosi - perduosiu kovotojams. - Kuriam tikslui juodomis spalvomis paymjai tuos namus, kuriuose gyvena NKVD ir milicija? - miau vl klausinti. - A norjau perduoti partizanams, - atsak jis. - Meluoji! - suuko Auksutis. - Daugiau a tavs netardysiu, - pasitraukdamas truput on, pasakiau jam. Tuo tarpu i mogaus, pas kur jis gyveno jau visa savait, suinojome, kad jis yra bolevik agentas. Tas mogelis N K V D yra uverbuotas, kad teikt inias apie partizanus. Tuo tikslu buvo atsistas ir itas tipas. Tam
71

mogeliui patarme dar vakar i ios vietos su visa eima ir turtu pasialinti. Jam nuostolio i to jokio nra, nes jis gyveno svetimuose namuose, o arklius ir karv yra gavs valdik. mogus ms patarimo paklaus ir uuot js vakare Kalvarij pas NKVD kapiton, jis pasiryo i io rajono visikai pasitraukti. Agentas vis laik gynsi ir n vienu odiu neprisipaino, bet aikiai buvo matyti, kas per tipas. Savo pasiaikinimuose taip susipainiojo, kad nuolatos isigindavo to, k prie kelet minui buvo saks. Galutinai pradjo nieko neatsakinti, tik bjauriais odiais m keikti partizanus. Vyrai pavartojo jg. Agentas vl pradjo aikintis, kad jis nra kaltas, bet tas aikinimas b u v o toks nelogikas, kad g r i o v jo paties ankstyvesniuosius pasiaikinimus. - Meluoji! - vl suuko Auksutis. - A vis laik kalbu ties, - atsak agentas. - J u k pirma kalbjai taip, o dabar sakai kitaip. Kur tiesa? - A tik itaip sakiau, a kitaip nesakiau, - vis laik gynsi. - Jeigu sakysi teisyb - mes paleisime. Mes netroktame kraujo. Prisipaink ir paadk mums dirbti - mes paleisime. Ipasakok visus nipus ir bus viskas tvarkoje, - band jo padt palengvinti Auksutis. - Nieko a neinau. Daryk k nori, - atsak jis ir vl pasipyl itisa eil tyli keiksm. - Sakyk teisyb ir, kol nevlu - prisipaink. Mes neturime Sibiro, mes neturime kaljim, nei skiep, ms bausm viena mirties bausm, band dar tikinti Auksutis. Vietoj prisipainimo, praymo pasigailjimo, pasiadjimo mesti nieking darb, pasipyl visas vulkanas rusik keiksm daugiausia partizan adresu. Buvusieji prie jo vyrai pyko. Auksutis im i dklo ginkl ir trimis viais nutild agento keiksmus. Grome pas vyrus stovykl. Jie nekantriai ms lauk. - Dar taip ilgai su juo terliojots, kalbjo vyrai, - juk aiku, kaip dien, kas per diegas. - Man atrodo, - kalbjau a, - kad i io Ssnink mikelio, turime po keli dien pasitraukti, nes turt bti koimas. Mus vijosi grtanius i Oio, dabar iekos savo agento, ims teirautis ir suinos, kad partizanai j
72

nusived mik, be to prads iekoti ir to mogelio, kodl jis nenuvyko pas N K V D kapiton. Jo neras ir, aiku, tars, kad ia partizan darbas. - Tas gali bti, nes jau keturis kartus it mikel ko. Kas tik vyksta, irk, jau ir apsuptas mikas, - aikino Kristupas. - Reiks pasitraukti aliosios mik, - pritar Vilkas. Mudu su Oeliu pradjome planuoti apie grim, nes darbas ioje rinktinje jau baigtas. Dar reikt nueiti Palias, kur yra apie trylika vyr, bet galutinai nutarme, kad juos a aplankysiu kita proga, nes dabar, atrodo, padtis pasidar tempta, be to mane vert noras kuo greiiausia grti apygard, ten turjau isiaikinti kai kuriuos reikalus. Tarp ms susidar tam tikra neaiki padtis ir j a norjau kuo greiiausiai likviduoti. - Pakelyje, - kalbjau a, - paleisime Auksut ir Grambuol, o mes dar pasuksime on. Mat js rinktinje dar liko neaplankyta Skydo kuopa 5 6 . Gi dabar tam gera proga. - Surasti juos pirma pasiskime Diemed ir Ar, o mes sutartoje vietoje lauksime, - planavo Oelis. - Gerai, - pritariau jam.
6 -

iomis dienomis pergyvenau didel smg. Didiausia mogui kania yra tuomet, kai patys artimiausi darbo draugai pradeda nepasitikti. Tam tikslui paskiria mog, kuris kiekviename ingsnyje seka sekamojo darbus. Tas vyko ir su manim. To viso prieastis gldi tame, kad a, bdamas tikras lietuvis, po pasiraymo dirbti enkavedist labui, ypatingai sekti kunigus, pasitraukiau ir nutariau slapstytis. Enkavedistai i mans tikjosi, kad a jiems dirbsiu, bet a, kaip ir kiekvienas susiprats lietuvis, to darbo dirbti negaljau. Antra vertus, jeigu visa tauta kovoja prie raudonj faizm, kaip a galiu toje kovoje likti nuoalus? Be to, a esu kunigas. Prie sin veikti a negaliu. Geriau mirti, negu suterti juodais darbais lietuvio vard. Geriau perneti didiul varg, negu amiams paminti save ir savo luom. Dl i prieai a ir pasiryau, umirs asmeninius iskaiiavimus, kartu su tauriausiais Lietuvos snumis dirbti. Be to, mane saist priimta partizan priesaika, nuo kurios paliuosuoja tik mirtis.
73

A ijau mik, aliuojant Lietuvos mik, i kurio per vargus ir kovas parne partizanai Lietuvai laisv. Su didiausiu entuziazmu pradedu lankyti partizanines grupes, nedamas jiems dvasin ramyb ir skelbdamas Tvyns meil. Nors esu apygardos kapelionas, bet pavojus netekti gyvybs mane seka kiekvienoje vietoje. A paaukoju savo gyvyb u Tvyn ir, nors didiausi pavojai, a neatsisakau ten eiti. itokiame pasiryime ir nusistatyme man esant, kerta smg pai ird. Mane pradeda tarti, kad a dirbu enkavedist naudai. J argumentavimai gldi dviejuose vienas antram prieinguose pasireikimuose. Pirmiausia, a per daug uoliai dirbu, kaip kad dirbo Apygardos tabo Virininkas Vygandas, kuris savo laiku suter karininko vard idavimu. Ir a, kaip isireik kart Vampyras, su tokiu uolumu dirbu kaip Vygandas. Tai viena, antra - a esu pasiras dirbti enkavedistams, ir jie pradeda tarti, kad a tikrai dirbu. Tam pagrind dav tai, kad enkvedistai, degdami pykiu, kad a pabgau ir jiems nedirbu, msi vyliaus. Tiems monms, kuriuos paleidia i kaljimo, m kalbti, kad a juos esu skunds. J mintis ta: enkavedistai suinojo, kad a esu partizan eilse. Negaldami mans sunaikinti, msi gudrumo. Partizanai, suinoj, kad a bk tai skundiu mones, mane, kaip pavojing ir nepatikim, likviduos. Ms organizacijoje valgyba yra btina, nes kitaip mes galime visi prati. iai susidariusiai neaikiai padiai iaikinti, jie turjo imtis ygi, bet ne tokiu metodu, kad sukompromituot mane kovotoj akyse. Juk kiekvienas kovotojas man per ipaint patiki slapiausius dalykus, o dabar pakiama mintis, kad kapelionas yra nipas ir su juo reikia elgtis labai atsargiai. Susidarius iai padiai, a pareikiau, kad js Apygardoje daugiau dirbti negaliu. I j puss kilo grietas pasiprieinimas, kad mane pakeisti kuo kitu nra, o kapelionas yra btinai reikalingas. iuo reikalu a smulkiai isikalbjau su Auksuiu, kuris tuo laiku jo Tauro Apygardos vado pavaduotojo pareigas. Jis prie tok valgybos pravedimo bd grietai pasisak, o be to jam, kaip Apygardos pareignui, itas dalykas turjo bti taip pat referuotas. Jeigu eiliniai kovotojai, atseit, partizanai it dalyk ino i vieno ar kito altinio, tai juo labiau Apygardos pareignui, kuris su manim iuo laiku vaikiojo, dalykas turjo bti visapusikai nuviestas.
74

I antros puss darosi juokinga. Kai kurie Apygardos pareignai pakeit gyvenamj viet, kitaip tariant bstin, o man, kaip nepatikimam, leidia toliau eiti per rinktines dirbti savo darb. Juk jeigu a esu pavojingas ir tariamas, juo labiau, kad a it j sekim jau inau, kaip galjo man leisti eiti per rinktines. A kiekvienu momentu su patiktomis partizan paslaptimis galjau pasitraukti ir padaryti visoje Apygardoje didiausi katastrof. Nes nei Apygardos vadas, nei kiti Apygardos pareignai neinojo taip kaip a vienos ar kitos partizan rinktins pasidaryt bunkeri, nes jie, iskyrus pat Apygardos vad Mykol Jon, nei vienos rinktins nra vizitav. I tokios j komedijos darosi net juokinga. Tik vienas Apygardos adjutantas arnas iems gandams nepatikjo ir ramus gyveno savo bstinje. Juos kaltinu tuo, kad nesiima dalyk aikinti, o laukia, kad a pats nemalon reikal ikeliau. Juk jeigu esu tariamas - dalyk reikia kuo skubiausiai iaikinti, pravesti smulk apklausinjim t asmen, i kuri girdjo, ir pravesti smulk tardym. Gi, jeigu rimto pagrindo mano tariamjai kaltei nra, dalyk kuo greiiausiai ugniauti. Jie nei vieno, nei kito nesim. ita dvasin kania mane ir priblok. iuo laiku, nors jau savo pareigas su tokiu uolumu kaip ir seniau, bet iam darbui irdis buvo alta. Matydamas i neteisyb a nepykau ant bendradarbi, nes jie nra to viso kaltininkai, nes gaisr sukl enkavedistai, bet nugalti ir igrauti irdies skausm a negaljau ir nepajgiau. Didiausia kania yra tuomet, ir nieks jo nepajgs nuraminti, kai pajunti, kad savieji nepasitiki ir vengia, net bijosi. i dvasin kania yra tiesiog nepakeliama, o nuo jos vaist nra. Darbas vyksta natraliai, niekas ios dvasins kovos neturi pastebti. I kovos arenos nepasitrauksiu, nes kitaip laimt enkavedistai. i mini prislgtas, iygiuoju Skydo kuop. Pakelyje tenka suinoti, kad prie unsk Marijampols strib sunaikinime uvo Karijotas ir mirtinai sueistas Vanagas 5 7 , kuris po keli dien mir, itardamas iuos odius: - Dl Tvyns kovojau, dl Tvyns ir mirtu. Js, likusieji kovos broliai, kovokite toliau ir vykite prie i ms Tvyns. Toliau, besitraukiant ms vyrams, dar du uvo. Juos upuol gana didels rus jgos. I prieo puss uvo apie dvideimt keturis. J tarpe ir didiausi Tvyns duobkasiai - Bronius Glambinskas ir kiti.
75

Visi mes atsisveikiname Vilko kuopos vyrus ir ieiname. Atjome t viet, kur Kirsnos up teka eup. Diemedis ir Aras ryio reikalais nuo 58 ms atsiskiria ir iygiuoja pas Skyd . Mes, likusieji - Auksutis, Ledas, Oelis ir a ueiname pas vien kinink ir ia manome dienavoti. Ponia nujo rs atneti atsigerti pieno iki paruo vakarien. Greitai atbgusi klausia: - Ar ia js ir daugiau yra? - Ne, - atsakome, - visi. - ia apie rs kakas vaikioja. Rodos, ginkluoti, - susijaudinusi kalba ponia. Mes griebiame ginklus ir greitai einame lauk. Nieko nesigirdi. Isidstome ir pasiruoiame ginklus. Ledas eina u rsio. Staiga igirstame, kad Ledas suunka: - Kas ia? Vietoj atsako pasigirsta i kovos autuvo vis. Ledas atidaro trumpomis serijomis ugn. Mes visi traukiams. Nuo trob pabgame apie imt metr ir sustojame. Klausoms. Pasigirsta keliose vietose un lojimas. Nutariame grti vl Ssnink mik. Prieiname Kirsnos up. Isirengiame ir perbrendame. Vos tik perjome, igirstame visai netoli kak kalbant. Klausoms. Atrodo rusikai. Isidstome ir traukiams. Jau beveik vinta. Skubame mik, o jis dar u septyni kilometr. Sukaupiame jgas, nes pravitus galime isiifruoti. Beveik pustekine skubame link miko. Mik pasiekiame laimingai. Randame V i l k o kuopos vyrus. Sustojame pamikje. Vieni

Vytauto rinktins tabo valgybos skyriaus virininkas Albinas Ratkelis-Oelis, rinktins vadas Vytautas Gavnas-Vampyras, Rikiuots skyriaus virininkas Bronius KavaliauskasKarijotas. 1946m. 76

sugulame ant grind, kiti einame sargyb, nes visoki netiktum po itisos eils vyki gali bti. Pagulj apie dvi valandas, einame mik. Pavalgome pusryi ir sugulame ant ems. - Dabar tikrai koimo reikia laukti, - atsikls kalba Oelis. - Spausime ir mes i io miko, - juokiasi Vilkas. Atjus vakarui, iygiuojame. Prie ms dar prisideda Grambuolys. Ateiname prie eups ir ia liekame dienavoti. Be jokio bunkerio taip igyvename dvi dienas. Iygiuojame toliau. Kelyje pasiekia inia, kad enkavedistai koia Ssnink mik. - Tegul koia, - juokiasi Ledas, - vyrai vis tiek pasitrauk. Ms kompanija dar sumaja. Lieka Ledas. Mes keturiese iygiuojame link Balinio. ia randame Diemed ir Skyd su jo vyrais. Nuo ia atsiskiria Auksutis ir Grambuolys, o mes visi ieiname Skydo rajon. Ateiname netoli Bartinink. Gia sustojame pas vienus man gerai pastamus mones. Isiaukiame per pasyvius partizanus vien tarybin valdinink, kuris su pasiventimu dirba ms labui. Vakare aplankau, susirinkusius vien viet, pasyvius partizanus. juos prakalbu keletu odi juos paragindamas nenustoti savo darbe pasiryimo, uolumo, pasiaukojimo. Palieiu ir atsargumo bei paslaptingumo reikal. Taip pat bdus, kuriais jie gali padti aktyviems partizanams. Galutinai suteikiau Tauro Apygardos nustatyt priesaik. Tuojau ijome toliau. Pasiekme Graikius. Sustojome Danivankos(?) kaime. I pat ryto vyrus aprpinau dvasiniais reikalais. ita kuopa, kaip ir daugelis kit, pasiymi uolumu ir pasiaukojimu. Vyrai gana drausmingi ir malons. Vis dien turjome skani juok. Mat ia radome labai juokingai atrodant moterik sutvrim, kuris mums sukl juokus. Juokus padaugino dar vienas kitas i partizaniko gyvenimo nupasakotas nuotykis. iandien isiaukme pasyvij partizan kuopos vad Bried 59 , su kuriuo ir a vis laik dirbau. Man pasitraukus i oficialaus gyvenimo, jo visi ryiai su partizanais nutrko. Dabar buvo labai svarbu j suriti su Skydu. Bried pristaiau Skydui ir palinkjau tolesnio skmingo ir nenuilstamo darbo. Pasirod, kad Briedio pasyvij grup gana gerai organizuota - tik skundsi, kad jiems trksta (...) ir ryio su aktyviaisiais partizanais.
77

Turjome menk pavoj. Ten, kur dienavojome, buvo uj stribitelis ir rusas. Pamat, kad tik dviese, nekreipme dmesio. Juos btume galj labai lengvai, be joki auk i savo puss, paimti, bet mums i to labai menka nauda. Nenorime statyti pavoj moni. Sutemus iygiavome toliau. iandien turjome pasiekti Lankelikes, nes a, kaip i viet inovas, norjau su gerais monmis suriti Skyd. Apjome kelias vietas. Sustojome Moliniki kaime. mons iuose rajonuose yra tik girdj apie partizan veikim, bet j pai nemat, nes ia partizanai labai retai atsilanko. Man, taiau, rpjo ir kitas dalykas. Jau seniai norjau galutinai isiaikinti, kas mane yra idavs. Ir dabar, pasitaikius gerai progai, usukau su kovotojais kelias vietas, kuriose man pavyko suinoti tai, apie k seniai norjau. Aplankiau vien asmen, su kuriuo a seniau dirbau, kuris taip pat buvo aretuotas, bet jam pavyko laimingai isisukti. Jis man aikiai pasak, kad mus visus yra idavs Akuceviius. Tik dabar supratau, k reikia tie enkavedisto odiai: Klebonas turjo suprasti, kad posdiuose kartu buvo ir enkavedistas. domu ar ir mane bt prims?" - Kodl a tuomet nesupratau, - miau kaltinti save, - kodl a juo pasitikjau, kai jis man parod NKGB knygel, atseit, paymjim? Kodl taip lengvai a juo patikjau? Jis pas mane gyveno tik todl, kad suinot mano veikim ir mano turimus ryius su partizanais. J neabejotinai pasiunt pas mane enkavedistai, nes jis tik tol gyveno, kol surinko reikiam ini, paskui nujo pas N K V D virinink, tas dl aki j aretavo, bet po tam tikro laiko vl paleido. itos inios man suteik diaugsmo, bet kartu primin tuos lidnus faktus, kad iandien trys ar keturi mano bendradarbiai, su kuriais daugiau ar maiau dirbau, kankinasi kaljime. Baisu net pagalvojus, kad ms, lietuvi, tarpe yra toki em moni, kurie tarnauja svetimiesiems, parduoda brolius ir Tvyn. Vienok - neumir j darbo gynjai, neumir Lietuva niekados. Teko taip pat suinoti, kad jo brolis, kuris pirmiau dirbo Zagotzerne (grd paruoos mon - red'.), i tenai buvo pabgs, kur laik slapstsi pas mane, dabar vl dirba valdikoje staigoje Kybartuose. Man kyla aikus tarimas: juk jis teisingumo akimis irint yra didelis nusikaltlis, jis yra ieikvojs kelet ton valdik jav. Gi rus akimis irint, jau jam tinka sabotaninko, liaudies prieo, faisto vardai.
78

- Kaip galjo staiga visk umirti ir jam dovanoti, net skiriant vl valdik viet? ia yra abiej broli kombinacija, - prijau ivados. - Jie abu turjo suteikti enkavedistams ini, kad ipirkt savo padaryt kalt. Juk jeigu dl vieno centnerio jav ar vieno kilogramo sviesto, neatiduoto valdiai, kinink, kaip sabotanink, kaip liaudies prie, nuteisia keliems metams kaljimo, tai k bekalbti apie keletos ton ieikvojim? Per daug dalykas aikus, kad jame nebt galima irti klastos. it vis referavau Skydui, nes ie asmenys yra jo kuopos ribose. Pabriau, jog dalyk gerai itirt, itardyt, kad kartais nevykt apsirikimas ir nenukentt nekalti asmenys, nors iuo atveju labai maa yra abejojimo. Atjus vakarui, iygiuojame toliau, nes a noriu greiiau pasiekti Apygard, ir vis t nemaloni painiav galutinai isiaikinti. Vyrai mane palydi link Keturvalaki, o nuo ten mudu su Oeliu rasime tolimesn ry. Praygiavome pro sugriaut Lankeliki banyi. A pavelgiau i viet ir man pasidar nejauku, kad dl vieno ar kito idaviko turjau palikti savo parapijieius, kuri a supratau t didel varg, tuos baisumus, kai gr i evakuacijos rado tik savo trobesi degsius, o laukuose - granat ir sviedini duobes. Ir a, su jais begyvendamas, pasirinkau t varg, bet likimas lm, kad a turjau pasitraukti dar didesn varg ir rasti prieglobst mik tankumynuose. Ir tos visos svajons dirbti ioje parapijoje, nutrko it silas. Slinkome per karo audros nuniokotus kaimus. Reginys baisus: visur griuvsiai ir degsiai, koks didelis skirtumas t viet, kur kovos audra nesiaut, kur mons gyvena savo namuose, o ia it kregds susilipd i molio maas lindynes. Ateiname Bardausk kaim, ia reginys staiga pasikeiia. - Na, jau palikome peli karalyst, - nusijuok Skydas. Mat, vis nuniokot karo audros krat, partizanai ir vadina peli karalyste. - Vargas tiems monms, - pritariu a, - itisi plotai lauk lik be eiminink, j laukus uvald usnys ir dagiai. O valdia nesiima joki priemoni, kad tie derlingi plotai bt apsti. Jie aukia, kad Taryb Lietuvoje kiekviena ems pda yra apsta, kad ems kultra imtu procent pakilo. Kokia veidmainyst!
79

- Galt beemiams skirti tuos plotus, tegul dirba, - pareik arvas . - Juokas. Manai, kad jiems rpi? J tikslas i kurio ia atimti ir vis Lietuv padaryti rojaus kratu, tokiu, kokia yra Rusija, btent: nudriskusiais ubagais ir kolchoznikais, - dst Kardas 61 , - galsi ir tu, arvai, bti kokio kolchozo vedju. Visi skaniai nusijuokme. ituose rajonuose yra maas sekimas, todl mes ir jome su mau atsargumu, vis laik keliais, isilenkdami tik krykeli ir viekeli. Po dviej nakt kelio pasiekme ir viet. Vien nakt gavome lietaus, kaip unes. Ujome pas Naktibald 6 2 visi perlyti. ia radome Vampyr. Po kurio laiko atjo arnas ir Auksutis su Grambuoliu. Turjo ateiti ir vejys, nes daug dalyk turjome apsvarstyti, taiau, gr ryininkai prane, kad vejys nevyko, nes girdjo, kad yra didelis sekimas, tai pavojinga judti. - Juokas, - prabilo Vampyras, - jam pavojinga, o mums tai ne. Mane pasiauk arnas ir m kalbti, kad su Auksuiu jie taip susiginijo, kad toliau su juo nenors net dirbti. - U k susiginijote? - paklausiau jo. - U tavo veikalus. Jis mus pradjo pulti prie civili moni, kad mes apmeime Apygardos kapelion. inoma, tai buvo ne vietoje, is nemalonus reikalas ir taip jau plaiai paplits, kam j dar platinti. Mes j perspjome, kad ia ne vieta tokiais klausimais kalbti, jis tuomet mus pradjo pulti, kad mes nieko neveikiame, kad nra gero ryio su Piet Lietuvos partizan tabu. A jam atsakiau, tai kodl nedirbi, juk kaip a, taip tu dirbi Apygardoje, kurioje, tiesa, tik tu labai retai pasirodai. Vis laik kakur linds guli. itas j papjov. Kad ims aukti, kiek jis apvaikiojs, k jis padars. - Ir kuo baigsi? - pertraukiau arn. - Isiskyrme. A ijau sau, o jis sau. - Tiesa, ar dav tau t raport? - Pasiut enkavedistai. Dabar aiku, kad taip tave, kaip ir mane, nori iprovokuoti. Prievarta mogui bruka, nuduodami, kad pameta. Mano: partizanai vis tiek ras, o tuomet mane, kaip nip, patys partizanai likviduos. Dabar visiems aiku, kad mudu abudu nori kokiu nors bdu likviduoti. Ne tokie jau kvaili partizanai, kaip jie mano, - baig arnas.
80

60

- K Auksutis mano reikalais kalbjo? - paklausiau jo. - Jis mus puola, kad vis tyrinjim reikjo pravesti kitaip. A suprantu, kad tau nra malonu, bet to kaltininkai mes juk nesame. inoma, ia padaryta kiaulyst, didel kiaulyst, bet nieko nepadarysi. itaip sutvark Apygardos vadas Mykolas Jonas. A ir esu tos nuomons, kad visk reikjo iaikinti paioje Apygardoje ir bt neikil to didelio skandalo. - Vis tai yra niekis, bet a sukompromituotas kovotoj akyse, pabriau a. - Suprantu, bet tas priklauso ne nuo mans. I antros puss - kas ia baisaus? Pravesime sakymu, kad paleistais enkavedist gandais netikti ir dalykas savaime likviduosis. A dedu rank ant irdies, kad tu nesi kaltas. Taip lygiai tave, taip mane enkavedistai provokuoja, tik mane vienokiu, o tave kitokiu bdu. - inai, - pakreipiau pasikalbjim kita tema, - suinojau savo skundj. Pamanyk - Akuceviius. - Tas visai galimas daiktas: jis man atrod tartinas ir a savo laiku rengiausi tave perspti, kad su juo btum atsargus. - O a juo pasitikjau. Tas mane ir suklupd. - Gerai, kad pavyko suinoti. Tuo dalykas dar palengvs ir savaime likviduosis. Bet a su tavim norjau kitu reikalu pasikalbti. Dalykas tame, kad kelyje emaitij uvo Apygardos vadas Mykolas Jonas. - uvo? nustebau a. - Taip. Abu nuleidome rankas ir nutilome. - uvo taip pat Geleinio Vilko rinktins vadas iedas, - pareik arnas. - Smgis po smgio, - prabilau a, - sunki kova. Daug brangi auk. - A tikrai tikjausi, kad Mykolas Jonas priims savo Apygardos vyr parad, - atsiduso arnas. - Kada jis uvo? - paklausiau. - Birelio trylikt dien. - Kokioje vietoje? - Kakur prie Agurkiks kaimo. - inau, buvau tam kaime. Rodos tarp Viakio Rdos ir Jank. - Vargelis nepasiek emaitijos, - vl atsiduso arnas.
81

- Kaip ten vyko? - Po posdio, - pradjo jisai aikinti, jie visi nujo Kazl Rdos link. Sumuus Vampyro vyrams prie unsk main, enkavedistai, atvaiav i Marijampols, puol juos vytis. ie trauksi po ilakoj Kazl Rdos mikus. Sekani dien upuol Kazl Rdos mikus. Iblakyti Vampyro vyrai susirado ia mike algirio rinktins vyrus. Tuo kartu dar buvo Mykolas Jonas, arnas ir iedas. Viso buvo apie septyniasdeimt partizan. Msikiai laiku pastebjo enkavedistus ir, nieko nelaukdami, patys puol. vyko kova. Enkavedistai, staiga uklupti, pradjo trauktis, palikdami dvideimt du nukautus ir daug sueist. I ms puss auk nebuvo. Po ios kovos visi pradjo skirstytis, nes buvo galima laukti i enkavedist puss stipraus kontrapuolimo. Vampyro vyrai gro savo rinktin per Geleinio Vilko rajonus. iedas su savo rinktins vyrais iygiavo savo mikus, o Mykolas Jonas, lydimas algirio rinktins vado arno, tabo virininko Sakalo, kuopos vado Mekos, rinktins vado adjutanto Branguts 63 , rinktins tabo pareigno Tauro 6 4 ir dar keleto kovotoj, ijo link emaitijos. Perj per Nemun, igirdo, kad anoje pusje vyksta susiaudymai, matyt, buvo koimai. Nutaria, iki tempta padtis atslgs, grti atgal saugesn viet. Tuo kartu vyko smarkios apsuptys ir algirio rinktinje. Jie dienavojo kaime. mons prane, kad kaimuose yra daug rus. ie nutaria pasitraukti mik. Kadangi antra para buvo nemiegoj, tai ei j sugul, o likusieji ei jo sargyb. Vos tik pradjo migdytis, pasigirdo smarkus audymas. Visi stvrsi u ginkl. Jie ir enkavedistai atideng smarki ugn. Iov i vis ri ginkl, ir vieni, ir kiti griebsi pasipildyti. Tuo tarpu vyko, kaip pasakoja algirio rinktins vadas, puss minuts pertauka. Ms vyrai, pasinaudodami proga, pradjo trauktis. Tuo tarpu rusai puol i trij pusi, ms vyrus isklaid. To paskoje ir uvo Apygardos vadas Mykolas Jonas, algirio rinktins tabo virininkas Sakalas, adjutantas Brangut, kuopos vadas Meka ir dar du eiliniai kovotojai, kiek pamenu Perknas 65 ir Vaidila 66 . Gi arnas, rinktins vadas Tauras ir dar keturi kovotojai laimingai pasitrauk. - K dabar pramatyti Apygardos vadu? - susirpins prabilau a. Neturime moni. Nors i pirto imk ir lauk. Juk vis dl to reikia su nemau autoritetu karininko. - Kas, kas, bet Auksutis tai jau ne, - uprotestavo arnas.
82

- Yra vejys. mogus dirba su pasiaukojimu, bet, klausimas, ar jis sutiks. - Bloga, bloga, - pakraip galv arnas. - Kur dingo ta Lietuvos karininkija? Bailiai, jie sulau net Tvynei duot priesaik. - Nra - nereik, - nutraukiau jo pasikariavim. - Uteks to, k turime. Yra vejys. Prie organizacijos reikal jis turs nusileisti. Jis yra ir jis turs bti Apygardos vadas. Mudu vienas antr pasiirjome. I aki vilgsni buvo galima sprsti, kad mudviej nuomons sutampa. - Bet k tuo reikalu pasakys ponas Auksutis? Juk iaip ar taip jis, kaip Apygardos vado pavaduotojas turi pirmiausi teis atsissti Apygardos vado kd, - dsiau a. - Eik su savo Auksuiu po velni, - piktai atov arnas, - jeigu jisai bus apygardos vadu, a i savo pareig pasitrauksiu. Kiek inau, Vampyras irgi kelet kart yra susikirts. Kas su juo gali dirbti? - Gerai, tuoj pairsime, pradsime posd ir dalykus isiaikinsime, - suraminau j. - Tiesa, o kaip vyko su Geleinio Vilko rinktins vado uvimu? - Gavome i kuopos vado Apynio trump raport, kuriame paymta, kad Pagraiio girioje apie devint birelio uvo rinktins vadas iedas, sanitarijos skyriaus virinink Laimut 67 ir dar septyni kovotojai. Smulki ini kol kas dar negavome. - Savaime suprantama, - spliojau a, - koimai vyko, aiku, ir Geleinio Vilko rinktinje. - Tiesa, - pertrauk mane arnas, - teko girdti, kad sargybiniai juos mieganius paliko ir ijo kaim. - Grai tvarka. Rinktins vad paliko be apsaugos, - pakraipiau galv. - Kaip tau atrodo, kas tikt Geleinio Vilko rinktins vadu? - Sunku pasakyti. Jauiamas didelis tinkam moni trkumas. Man atrodo, tom pareigom tikt algirio rinktins kuopos vadas Turklys, dabar pakeits slapyvard Kazoku. Prie pusryius atlaikiau u uvusius vadus ir partizanus v. Mii auk, kuri metu juos visus prisiminiau. Dar neseniai, rodos, jie gyveno tarpe ms. Nors jie uvo, bet lieka mums gyvi. J darbai negali ti. Jie paaukojo ant Tvyns aukuro savo brangiausi turt - gyvyb. J Lietuva negali
83

umirti, o visa tauta u j darbus lieka per amius jiems skolinga. Lyg juodo gedulo ydas iandien apdeng ms veidus, nes i ms tarpo negailestinga budelio ranka ipl mums taip brangius ir reikalingus mones. Tvyn ir mes dar daug i j tikjoms, bet nustojo plakusios j irdys, j akys usimerk. iandien t didvyri knai, gal bt, guli ant purvin rink. Jie myljo Tvyn ir Tvynei paaukojo save. J uvimas mus turi paskatinti didesniam uolumui ir pasiaukojimui. Pradjome posd. Jis tokios maos sudties: Auksutis, arnas, Vampyras, Grambuolys ir a. Trumpai apie uvusius referuoja arnas. Juos pagerbti atsistojame. Tylos minut mus sukausto. Einame prie darbo. Pirmiausia sprendiame Apygardos vado klausim. Prie tai vyko maas nesusipratimas tarp Auksuio ir arno, bet a, vardan ventos ramybs, papraau baigti asmeninius kivirus, o sprsti imt kart svarbesnius klausimus. Auksutis Apygardos vadu pasilo arn arba vej, bet prie arno kandidatr pasisakau a. - A prie pon arn nieko neturiu, bet jo kandidatros a nepalaikysiu. Apygardos vadas iaip ar taip turi bti karininkas. Kas kita yra ponas vejys. Man atrodo, jis yra tinkamiausias kandidatas bti Apygardos vadu. Tuo dalykas ir baigiasi. vejys numatomas Apygardos vadu. Lieka isprsti antras dalykas: Geleinio Vilko rinktins vado paskyrimas. siviepatauja tyla. Niekas nesilo jokio kandidato. - Silyk tu, - kreipiasi mane arnas, - pasilei algirio rinktinei vad arn ir neapsirikai, silyk ir dabar. Tu geriau pasti kovotojus. - A silyiau algirio rinktins kuopos vad Kazok. Praau silyti kitus. - A irgi palaikyiau kapeliono nuomon: Kazokas tam yra tinkamas, - patvirtino Vampyras. Kitu klausimu a ikeliu ir savo reikal. - Taip susidjo aplinkybs, kad a visoje Apygardoje kovotoj akyse tapau neaikus, net nepatikimas ir vengtinas. Nordamas paalinti i klit, a matau gryn reikal, kad saugumo dlei ir paios organizacijos labui a pasialiniau i ios Apygardos. Manau, js, ponai, itam mano reikalavimui n vienas nebt prieingas. Juk Tvynei vis tiek, ar a dirbsiu ioje
84

Apygardoje, ar kitoje. Man itoje Apygardoje dirbti yra nepatogu, todl praau reikal pilnai suprasti ir man netrukdyti i ios Apygardos pereiti kuri nors kit. A dirbau, kol galjau itoje Apygardoje. Darb, manau, baigs ta prasme, kad esu aplanks kiekvien rinktin. Artimiausioje ateityje aplankysiu likusias Geleinio Vilko rinktins kuopas ir tuomet noriau i ios Apygardos pasialinti visam laikui, nes a, kaip kapelionas esu sukompromituotas, ir man dirbti ioje Apygardoje yra nepatogu. Dalyk suprantate js, suprantu ir a. Man pabaigus kalbti, trumpai minutei siviepatavo tyla, kuri tuojau nutrauk arnas. - Mes suprantame, kad kapelionui labai nemalonu, taiau kapelionui nra ko usigauti. Ms Apygardai kapelionas yra btinai reikalingas ir mes, turdami kapelion, jokiu bdu negalime ileisti. itas dalykas kilo ne i ms kalts. Tai pai enkavedist provokacija. - Tai kaip tik bt enkavedist moralinis laimjimas, - prabilo Grambuolys, - o mes neturime leisti, kad jie itokiu bdu laimt. - Bet jeigu kapelionui susidaro nepatogum, reikia tai atsivelgti, prabilo Auksutis, - juk jo pareigos suritos su slapiausiomis paslaptimis, ir, logikai galvojant, patiems kovotojams jis tampa nepatikimu. I antros puss - jeigu eiliniai kovotojai gali pereiti i vienos rinktins kit su vadovybs leidimu, tai kodl varytis Apygardos pareignui. - Man atrodo, kad dalykas savaime likviduosis, - siterp Vampyras, maa, kad enkavedistai provokuoja. Per sakymus turi bti greiiausiu laiku pervesta, kad tai yra provokacija ir visos kalbos nutrks. Be to, apie i provokacij i eilini kovotoj dar maai kas ino. Gi kapelionui pasitraukus, kaip tik tarp kovotoj kilt tarimas. Taip mano reikalai ir liko iki galo neisprsti. A savo nusistatymo neataukiau, o jie n negalvojo i ios Apygardos ileisti. Vakare visi isiskirstme. A su Vampyru, Oeliu, Vyiu ir dar dviem kovotojais ijome pas vej. arnas gi ivyko savo bstin, o Auksutis ivyko Piet Lietuvos partizan tab. Grambuolys liko Vampyro rinktinje adjutanto pareigoms, nes Perkno rinktin vadovaujantis Apygardos sakymu yra panaikinta ir prijungta prie Vytauto rinktins. Atjome pas vej. Su juo asmenikai draugikai pasikalbjome mano reikalu. Jis it dalyk irjo kaip grai, enkavedist sugalvot komedij.
85

vejas man nuviet, kad prie it gand skleidimo prisidjo ir pora kunig, kurie j pat tikinjo, kad su manim bt atsargs, o kunig tarpe skleidia inias, kad su manim nepalaikyt joki ryi. ita neteisybs banga mane labiau paliet, negu ankstyvesni nemalonumai. - A negaliu sivaizduoti, - msiau sau vienas, - kaip galjo mano draugai kunigai ramia sine skleisti apie mane neteisingus gandus. A t visa perneiu, nes, matyt, Visagaliui Dievui patiko udti ant mano pei dar vien kryi. T kryi kantriai perneiu. Tik skaudu, kad t kani turiu perneti nuo savj. . . vejys su naujomis pareigomis nenorjo sutikti, bet mudu su Vampyru j tikinjom, kad vakuojani viet vis tiek reikia uimti. Po ilgesnio tikinjimo jis gal gale sutiko. Dabar buvo gyvas reikalas kuo greiiausiai sugauti Kazok ir j pristatyti Geleinio Vilko rinktins vadu, nes darbas, kad ir po dideli smgi ms organizacijai, negali sustoti vietoje. - Kazok rytoj nakt susitiksime, - pareik naujasis Apygardos vadas vejys, - jis turi atvykti. Nauj Apygardos vad tikinjau, kad btinai imtsi priemoni ir Apygardoje ukirst keli nesaikingam alkoholio vartojimui, nes daugiausia ms sta nuo io baisaus slibino. Mes turime imtis priemoni ir visu grietumu kovoti su ia blogybe. Be to partizanai nra aprpinti paskaitomis. itas darbas taip pat negali bti umirtas. Sekant vakar susitikome Kazok. Kartu dienavojome. Jis buvo ypatingai nepatenkintas, kad reiks skirtis su savo kuopos vyrais. - Juk taip esu susigyvens su Tauro apygardos kapelionas Justinas Leleiussavo kuopos vyrais, kalbjo jis, Grafas, adjutantas Jonas Pileckis-arnas, kad neturiu nei minties, jog man tabo Politins dalies virininkas Antanas reiks su savo vyrais skirtis. Baltsis-vejys. 1946 06 01
86

Mane Apygardos vadas vejys galiojo pristatyti Geleinio Vilko rinktinei nauj rinktins vad Kazok. Taip pat ir Mykolo Jono pradtas darbas negaljo bti atidtas al. Reikalas vert kam nors vykti emaitij. is ygis buvo pavestas man. A turjau susitikti su emaitijos partizanais ir galutinai susitarti Lietuvos partizan susijungimo reikalu. Kelyje man turjo prisisti galiojimus kalbti Tauro Apygardos vardu. Taip pat turjau, bdamas Geleinio Vilko rinktinje, susitikti su auktaiiais. Prie mano akis buvo didel ir pavojinga kelion. Apie pietus pradjo labai smarkiai lyti. Pakilo didel audra. Vanduo patvino upeliais, uliejo net laukus. kininko, pas kur mes dienavojome trobas, vanduo apsupo i vis pusi. Mes jautms lyg gyventume mautje saloje. Lietus nesibaig. - Kaip mes ygiuosime, - kalbjo Vampyras, - itiek vandens dar met nebuvo. Bus vargas i nakt eiti. - Dar domiau, - nusijuokiau a, - isimaudai ir lapias ygiuoji toliau. vakar nustojo lyti. Vanduo aptvind emesnes lauk vietas. Upeliai buvo ypatingai patvin. Nakt reikia laukti dar gausesnio lietaus. Vampyras su savo vyrais isiskyr, palinkdami man laimingos kelions emaitij. A likau su veju ir Kazoku. Trise ivykome susitikti su Kazoko vyrais, nes visi kartu nutarme dienavoti. Kelion buvo juokinga. Kojas vos itraukiame i dirvon, o pievose visur liliavo vanduo. Mes einame neisilenkdami nei kloni. Brendame per patvinus vanden. Mano kompanionai, ypa vejys, skundsi, kad per aul virus prism ebatus. A iuo atveju buvau laimingesnis, nes buvau prisms tik vien ebat. Laukuose rugiai ir vasarojus buvo suguldyti ant ems. - Kain ar nepakenks rugiams? - paklaus Kazokas. - Atrodo, kad jie suguldyti tik nuo lietaus, - atsak vejys. - Vjas nukrs vanden ir vl sustos. Atjome sutart viet. Vyrus jau radome laukianius. Jie, kai suinojo, kad Kazokas yra paskirtas Gelein Vilk rinktins vadu, labai nusimin ir m kalbti, jog dabar j kuopa turi isiformuoti, nes kito tokio vyro jie nenumato, kuris j galt pakeisti.
87

- Nenusiminkite, vyrai, kai reiks, tai ir atsiras. ia rinktins vado reikalas, - atsakiau a, - o Apygarda skiria rinktini vadus tokius, kurie t darb galt pilnai atlikti. Kaip js manote, ar kuopos reikalai yra svarbiau, ar rinktins? Jie nieko neatsak, tik savo apgailestavimo dain ir toliau dainavo. Iygiavome toliau, nes numatyt sustojimo viet dar buvo apie dvejetas kilometr. jome labai atsargiai. Nieko tartino nesigirdjo. Pasiekme ir numatyt viet. Keturi vyrai liko sekti, ar niekas paskui mus neseka. Nieko nepastebj, po pusvalandio gro ir jie. Dar kelet minui pakalbj, skirstms gulti. Vyrai ijo klojim, o a, vejys ir Kazokas likome miegoti kambaryje. Mes dar ilgokai kalbjoms. Ijau lauk. Po kiem vaikiojo sargybinis. - Na, brolyti, ar nealta? - paklausiau jo. - Nealta. Po trij minui einu kelti kit, nes mano valanda jau pasibaig, - atsak jis. A grau kambar. Jiedu jau miegojo.

-7Ivykus vejui savo bstin, i viso ms liko apie atuoniolika vyr. Visa ita grup nusprendiame ygiuoti Geleinio Vilko rinktin, nes iame rajone jauiamas iuo metu nemaas pavojus. Kazokas dar turjo reikal, nes, prie ivykstant Geleinio Vilko rinktin, norjo susitikti su keletu moni. Liekame dienavoti nuo ios vietos u pusantro kilometro. Atygiuojame pas vien kinink, pas kur danai sveiuojasi Pilviki valsiaus milicija ir stribiteliai. ia ir sustojame. Iki auros dar apie pusantros valandos laiko. Vyrai iandien linksmi. Kambaryje suskamba tyli daina. Pradjus visti, skirstoms gulti. A, Kazokas ir Tarzanas liekame kambaryje, o visi kiti eina klojim. Diena bga geroje nuotaikoje. Mes visi valome ginklus, tarsi nujausdami, kad iandien reiks kautis. Apie penkt valand vakaro atjusi eiminink dukt pranea, kad atvaiuoja stribiteliai. - Kiek j yra? - tuojau paklaus Tarzanas.
88

- Rodos, keturi. Jie ia labai danai atvaiuoja. i savait jau penkt kart, - atsakinja dukt. 68 - Tai - juokas, - atsiliep Vijnas , - galsime juos likviduoti. - Nekrskite juok, - nusigsta ji. Su ginklais mes pereiname i vieno kambario kit. Penki vyrai liko klojime. Stribai susda kitame kambaryje vaiintis. Gauname ini, kad ginkluoti vienu rusiku kulkosvaidiu, anglikos sistemos automatu ir dviem paprastais kovos autuvais. - K darysime? - paklausiau a. - Palikime ramybje, - atsako Kazokas. Ateina eiminink dukt. Ji patenkinta ypsosi. - Panele, - paklausiau jos, - kas jie tokie yra? - Dulskis, Baknas ir du kacapukai. Apie Dulsk jau seniai i moni buvome girdj, kad tai ypatingai iaurus tipas. Aretuotus mones vrikai kankino ir yra didelis ms tautos prieas. Dirbo Pilviki valsiuje milicijos galiotiniu. Baknas gi yra partinis mogus. Jis ir jo mona tik du Pilviki valsiuje yra komunistai, t. y. komunist partijos nariai. Be to vokiei laikais jis buvo rus partizanas: vis laik gyveno Kazl Rdos mikuose. Anie du kacapukai taip pat pasiymjo kaip iaurs ir savanaudiki istrebiteliai. - ia tai geras kepsnys, - nusijuok Vijnas. - A t r o d o , labai gera proga, - pritariau a, - Dulskis jau yra nusipelns savo iaurumais bausms. - Suprantame, kad juos palikti yra didel nesmon, bet gaila moni, - abejojo Kazokas. - Tokie ia ir mons, jeigu per dienas su stribais baliavoja, - siterp Genys 69 . - Dulsk turime paimti. - Na, imame, - sutiko ir Kazokas. - Imame, - pritar visi. - A manau, kad nenukents n eimininkai, nes mes juos paimsime be vio, o paskui nakt sutvarkysime, - baig Vijnas. - Vieni apstosime langus, o paskui eisime vid, - pareik Kazokas. Vyrai su kieniniais ginklais jo t kambar, kur gr ir linksmai jautsi ie tautos pardavikai. A atsistojau prie dur. Pareikalavus kelti rankas auktyn, vyko baisus smyis. Pasigirdo klyksmai ir auksmai. Tuo
89

momentu pasigirdo ir tankus audymas i pistolet. Ms vyrai pabaig ovinius. Greitai spruko atgal. Griebsi u kulkosvaidi. A su dar vienu kovotoju stovjau prie dur. Staiga duryse pasirodo vienas stribas. Kerta prie mans stovintis vyras strib, bet nedega ovinys. Tuo tarpu stribas dingsta. Mudu pasitraukiame i ios vietos. A pribgu prie uolio 7 0 ir klausiu: - Ar n vieno i karto nenukirtote? - Du nukirtome, o kiti du dar liko. Vis reikal sugadino eimininkai: jie kartu su jais sdjo, tai mums mai taikyti. Per tai dviej nenukirtome. Tuo tarpu Vijnas, bgs vid, met kotin granat. Pasigirdo duslus trenksmas. I vidaus vienas i strib, pasidjs ant lango kulkosvaid, pradjo audyti ms vyrus, kurie i trij kulkosvaidi ir dviej sunkij maink ir pusautomai atidar pragarik ugn. Strib pasiprieinimas nutilo. Vienas i j vertsi per lang ir pradjo bgti link kiaulinink, bet taikli partizano ranka j pakirto. Liko jau tik vienas. is taip pat oko per lang, bet ia pat stovjo Kazokas. Jie sustojo vienas prie kit. Akimirka. Kuris greiiau to laim. Kazokas paspaudia sunkiosios mainkos gaiduk. Blogai. Neskelia ovinys ir jam. Kazokas pasitraukia u namo pakeist kit apkab, nes jau i itos pabaig ovinius. Dulskis metasi bgti. Genys i kulkosvaidio, o Kazokas i sunkiosios mainkos atidaro ugn. Pasigirsta didelis sprogimas ir stribas krinta. Pasirodo, kad pataik granat ir ta sprogdama sunaikino Dulsk. - Jau visi, - patenkinti kalba vyrai. - Ar i ms puss nra auk? - paklausiau a. - Ne, - atsako Kazokas. - Sueist nra? - vl teiraujuosi. - Irgi nra. Laimingai. A nesitikjau, kad taip ilgai reiks su jais kautis. Susirenka vyrai. - Greitai traukiams, - sako Kazokas, - surinkite ginklus, nuaukite ebatus ir traukiams, nes kiekvienu momentu gali pribti rusai. - eimininke, greitai kinkykite arklius, - paliep Tarzanas. Akies mirksniu susitvarkome. Surenkame ginklus ir sdame veim. Suraginame arklius ir lekiame link unsk miko. U koki dviej imt metr randame ir Dulskio veim. Kazokas, a ir dar du kovotojai sdame j ir lekiame pirma, o liks veimas - paskui.
90

Vyrai, laimingai baig kov, utraukia dain. I jaun partizan krtini nuaidi per kaimus lietuvika daina. mons sustoj klaussi... Pasukame mik, nes laiku atsitraukti yra btinas dalykas. Pravaiuojame t viet, kur prie mnes su virum buvo sunaikinta Marijampols strib maina. vaiav mik, tariams, kur trauktis. iandien negresia joks pavojus, bet rytoj ia gali bti didels enkavedist jgos. - Rytoj, kai mes bsime u koki penkiolikos kilometr, tegul koia. Svarbu pasitraukti, - nusijuok Vijnas. - Traukiams prie ilakojo, - kalba Kazokas. Vaiuojame per mik. Nutariame sustoti iki sutems kitoje miko pusje, o paskui persikelsime per eup ir nuygiuosime per nakt numatyt viet. Mike randame vien sen kacap. Jam duodame arklius, kad pristatyt tok ir tok kaim. Dulskio gi arkl atiduodame su veimliu jam, nes mes neturime kur jo dti. Kacapas imt kart dkoja ir patenkintas su grobiu dingsta miko tankumyne. Mes pasukame kit pus. ia laikinai sustojame. Persiauname batus. Susitvarkome ir pamau slenkame per mik palauk. Isiuniame valgyb. Ten ramu ir tylu. Pamau pradeda temti. Ieiname i miko. Ueiname vakariens pas vien mog. Skubiai pavalgome ir skubame ygiuoti, nes kelion ilga, o vasaros naktys labai trumpos. Prieiname eup. Didel klitis. Bristi, kada nra reikalo, nenorime. Randame mog, kuris turi luot. iuo luotu po tris vyrus ir perkelia kit eups pus. Naktis ypatingai ilta. Visi suil, susdame ant rasotos ols nors vienai minutei atvsti, bet, pajut alt, stojams ir einam tolyn. Skubame, kiek galime, eiti greiiau, nes iki auros vos pasieksime viet. Praeiname pro Sasnav. J paliekame one u trij kilometr. Beeidami sulodome vis gauj un. Pradedame eiti atsargiau, isilenkdami kiekvieno vienkiemio, nes kyrus un lojimas iifruoja partizan nakties yg. Ateiname numatyt viet. ia sustojame. A vienas sau galvoju, kad sunku surasti enkavedistams partizanus: ia padar vyk, j toje vietoje jau ir nra, jie pereina kit valsi ir ia ramiai sau jauiasi. Enkavedistai jgas traukia kit viet, o partizanai nuo tos vietos jau toli, toli. Nors vargingas ir sunkus partizano gyvenimas, jis blakomas ir mtomas it jroje apelis, bet i kitos puss - domus.
91

Sekani nakt pasiekme Kazl Rdos mikus. Vyrus rasti sunku, tiesiog nemanoma. Ueiname pas ryinink, kuris mus nuveda stovykl. ia randame tik keturiolika vyr. Kiti isiskirst kitas grupes, nes didelei grupei laikytis vienoje vietoje visais atvilgiais nepatogu. ia randame ir naujai stojusi partizan. J tarpe paymtinas Gediminas 71 , kuris savo laiku dirbo Pranczijoje prie Lietuvos konsulato, o paskutiniu laiku Lietuvos universitete humanitariniame fakultete dst prancz kalb. Dar radome Plien 72 , kuris dabar, Sakalui uvus, jo algirio rinktinje tabo virininko pareigas. Nepriklausomoje Lietuvoje dirbo Prezidentroje, antrame skyriuje. Tuo yra gera, kad vis didesnis skaiius Lietuvos inteligent prisideda prie ms sunkaus darbo. Ms jgos didja, pasiprieinimas spauda ir propaganda tampa gyvesnis ir aktualesnis. A btinai norjau sutikti rinktins vad arn, nes jis turjo man sudaryti ryius su emaitijos partizanais, bet jis i ia tik prie kelet dien ivyko. - Pasivysim, - prabilau Plien. - Mes gan smarkiai judame. A jau visas mnuo, kai ygiuoju gana didelmis distancijomis. - Toks ygiavimas gana pavojingas, - dst Plienas. - Turiu dar daug ygiuoti, nra kada atidti. Sulaukus vakaro, ms atuoniolika vyr, leidoms tolyn, one palikdami Viakio Rd ir patraukdami tolyn link lauk. Ujome pas mones pasiklausti padties. Paaikjo, kad apie mik kiekvien dien slankioja rusai. Ateiname prie pat miko. Ueiname pas Baltukes 73 . (Taip vadinosi ms ryininks). Viena mergaii ieina su mumis mik iekoti vyr. Apie pusantros valandos ieko, bet nesuranda. - Jie persikl kit viet, - nustojusi vilties surasti vyrus, prabilo mergait. - A eisiu namo, nes vyrai adjo i ryto ateiti pas mus. Kai ateis, a jiems pasakysiu, kur js esate. Mergaitei nujus, mes sugulame, nes buvome labai pavarg. Vienas liko sargyboje. Po pusantros valandos atjo ir vyrai. - Lab ryt, - prabilo Vanagas 7 4 . - Ar nenusigandote? - nusijuok Girininkas.
92

Visi sukilome. Pasisveikinome. - Praome, eikime stovykl, - pasil Vanagas. - Ar imaitinsite mus, toki didel gauj? - paklausiau ypsodamasis Vanago. - Neseniai pjovme karv. Maisto turime. Mes irgi manome greitai i io miko pasitraukti, nes jauiamas sekimas. - Kiek ia js yra? - paklausiau. - Dabar tik penkiese. Pereit nakt apie trylika ijo. Eidami dar susiaud su rusais. Manome i nakt ieiti ir mes. Pavalgme pietus ir sugulme, nes buvome nutar sekani nakt vl padaryti didel yg. Dar iki saulleidio prie tris valandas iygiavome toliau. Vis laik jome per mik. Pereidami per keli pastebjome daugyb pdsak, bet tuo laiku mes nekreipme dmesio, o pasirod, kaip vliau paaikjo, kad rusai dar miko koim. Mums ivykus i stovyklos, j rusai ir utiko. Prijome kaim, kur i trij pusi supo mikas. Nors saul dar buvo nenusileidus, bet mes turjome ygiuoti tolyn, todl, prisidengdami kloniais ir krmokniais, dienos metu perjome kaim. Vl pasiekme mik ir iygiavome toliau. Gerokai sutemus, pasiekiame kaim. ia sustojame. Vanagas su savo keturiais vyrais grta atgal. Nors pavojinga iuo laiku likti kaime, bet mes nutariame sustoti prie pat miko pas kinink, nes toliau ygiuoti n vienas neinome vietovi, o aklai eiti rizikinga. Vis dien laukiame grtanios ryininks, bet veltui. Sutemus prisikalbiname jos seser, kad ji mus per mik ivest ir surit su Katino 7 5 vyrais, pas kur ir buvome numat sustoti ilgesniam laikui. Iki Katino kuopos 7 6 vadaviets dar buvo lik apie keturiolika kilometr. Iygiavome link Kauno. jome per mik vis nakt. Mergait mus turjo nuvesti iki pirmo ryininko, o rastas ryininkas - suvesti su Katino vyrais. Ijome kaim. Jau vinta. Iekome ryininko, nes mergait tikrai neinojo. Po dideli varg pavyko rasti mog, kuris sutiko mus nuvesti pas tikr ryinink. Mergait gro namo. Jai u jos pasiaukojim nuoirdiai padkojome.
93

Jau visikai vinta. Mes beveik protekine pereiname kaim ir sustojame mike. Mintas mogelis nueina pas ryinink. Susdame prie medi ir tuojau imame snausti, nes vis nakt ygiavus, jauiams labai pavarg. Atjo ryininkas. - Ar galsite suvesti mus su vyrais? - paklausiau jo. - Neinau, - ypsodamasis atsak jisai. - Ar rinktins vadas arnas dar yra pas Katin? - paklausiau jo. - Turt dar bti, - atsak jis. - Kiek madaug kilometr iki stovyklos? - Trys, daugiau nebus. - Vyrai, galime eiti, - paraginau visus. jome mik. Per pelktas ir krmais apaugusias vietas slenkame miko gilum. Po pusvalandio pasiekiame ir Katino vyrus. Gana didel kuopa - vir penkiasdeimt moni. Susdame prie lauo, nes altoka, protarpiais lynoja. Susitariu su vyrais dl pamald. Tikrai stebino pasiaukojimu ir atkakliu pasiryimu itie vyrai: jokia vadovyb nepalaik su jais jokio kontakto, o jie vis dl to liko savo pasiryimams itikimi. Daug partizan patikjo apgaulingiems bolevik paadams, jo registruotis, o vliau juos itrm Sibir ar Altaj, gi itoje kuopoje, dka energingo vado, vyrai nepaklaus bolevik, o liko mikuose vesti tbtin kov, gindami savo Tvyns teises. - A i moni kalb girdjau, kad u Nemuno dar yra vyr, - kalbjo Katinas, - sakau - kovosime ir mes. - Ir jokio kontakto su jokia vadovybe js neturjote? - paklausiau jo. - J o k s virininkas nei i rinktins, nei i Apygardos pas mus neatsilank, - atsak Katinas, - dabar pirm kart mes matome ir tuo a be galo esu patenkintas: mano daugelis vyr gal galvoja, kad tik a ia juos laikau, o jokios kitos vadovybs jau nra. Dabar palengvs ir man, kai jie visa tai pamatys. Vakare rinktins vadas arnas, jo adjutantas Faustas 77 , kuopos vadas Katinas, kovotojas Stepas 78 , a ir kiti ijome vakariens kaim. Kiti isiskirst kitas vietas, keletas gi liko stovykloje. Praleidome gana linksmai laik. Valandos bgo minui greitumu. - Jau vinta. Laikas mikus tamsiuosius, - paragino arnas. Einame miku. Visur tylu. Nuo medi ir krm krinta alta rasa.
94

Apie deimt valand pradedu pamaldas. Vyrus iklausau ipainties, juos dvasiniai sustiprinu. - A suprantu, kad ms kova nra lengva, - prabylu juos, - ji net per sunki, bet prisiminus, kad dl Tvyns nieko nra sunkaus, tas ms vargas ir kanios nra nepakeliamos. Argi nuleido rankas Piln kunigaiktis Margis, kai i vis pusi apgul prieas? Ne. Jis su savo kariais uvo, bet Tvyns meilei liko itikimas. iandien jam garb. iandien mes juo didiuojams. Argi nepanai ir ms iandienin kova? Tegul ir visa tauta sime, bet tuo mes paliksime visam pasauliui Tvyns meils paminkl. iandien gal mums skaudu, kad tie, kurie taip garsiai auk, begerdami putojant ampan, kad mes Tvyns neapleisime, kad i kiekvienos lnels prieo lauks mirtis, jeigu ketins pulti Tvyn. A drstu paklausti: kur jie yra iandien? Jie paliko Tvyn ginti vl tam juodam kaimui, kur taip su panieka irjo. iandien mes nematome savo eilse n karinink, kurie taip puoniai atrod kavinse ir gatvse. Taiau mes, mano vyrai, nebkime pinigo patriotai, o tikri kunigaikio Margirio ainiai. Mes veskime kov iki laimsime. Sugrius bolevizmas, o ant jo pamat iaugs, geriau kelsis naujam gyvenimui naujos tautos. Tvyns laisv atperkama tik krauju. Baigs kalbti, a maiau kaip vyr akyse rjo ugnis, Tvyns meils ugnis. Kaip emi jiems atrod ms tautos sns, kurie beiekodami svetur savo laims, paliko vargstani Tvyn. Turdamas reikal Geleinio Vilko rinktinje, a su Kazoko vyrais isiskubinome. jome labai pavojingu rajonu, bet laimingai - ms neitiko joks pavojus. Atjome Garliavos mik, suradome ryinink, kuris mums suiekojo por vyr, bet su jais mes nesusikalbjome. Jie m aikintis, kad sutikti reikiamus partizanus reikt palaukti trij dien, tai vl kalba, kad juos ino, kur jie randasi. Paraiau aliukui 7 9 , Deiniui 80 ir Vyiui 8 1 tarnybinius laikus ir iygiavau, atjus vakarui link Skriaudi, kur turjau susitikti arn 8 2 . Atjome laimingai. arn jau radau atjus. Kazokas su savo vyrais, artinantis vakarui, iygiavo link Pilviki, o a su arnu ir dar keletu vyr patraukme link Sasnavos mik. ia tikjausi rasti savo brol Jovar 8 3 , su kuriuo jau pus met kai nesimaiau. Sustojome dienavoti imki kaime. Kakoks nujautimas sak, kad geriau ygiuoti mik, bet arnas pasirinko sustojimo viet iame kaime. Gavome ini, kad gretimuose kaimuose yra apie penkiolika rus.
95

Pasitraukimas nra geras, bet iki Pagraiio miko dar apie penki kilometrai. Diena taip pamau slenka, kad niekaip negali sulaukti vakaro. Staiga atbgusi eiminink pranea, kad pas kaimyn jau rusai. - Kiek j yra? - paklaus arnas. - Neinome, bet tik prane, kad atjo rusai. Vyruiai, traukits, nervavosi eiminink. Stveriame ginklus ir, prisidengdami trobesiais ir kalnuotomis vietovmis, traukiams link Pagraiio miko. Diena tokia ilta. Stambs prakaito laai bga nuo ms. - Skubame, vyrai! - ragina Faustas. Nutolame apie kilometr. Sustojame. Aplinkui nieko tartino nesimato. - Nra ko skubti, - pasilau a, - nueisime ir pamau. Taupykime jgas, nes neinome, k dar kelyje sutiksime. - ygiuojame. ia pavojinga sustoti. Gal rusai ir pastebjo, - eidamas pirma, kalbjo Faustas. Nuo ms stambiais laais bgo prakaitas. Sunku ir kvpuoti. Oras be galo iltas, o ia su ginklais ir oviniais dar sunkiau ygiuoti. Pajome dar kilometr. Sustojame. Usirkome po papiros ir pamau traukiams link miko. Pavojus, kaip galima sprsti, jau prajo. Pasiekiame galutinai ir mik. Susdame ant ems, nusivelkame mundierius, pasidedame ginklus, jauiams visi be galo pavarg, bet savyje esame be galo patenkinti, nes, lamingai pasitraukus, jauiams visais atvejais laimj. Rkome vien paskui kit papiros, nes tik tuo ir galima atsiginti kyrius uodus. Kelet minui pailsjome, susitvarkme ir pagiriu traukiame toliau. Saulut jau arti laidos. Ueiname pas vien pagirin kinink. Atsigeriame pieno. - Laimingi js, vyruiai, - kalba kininkas. - Vis dien ia pagiryje stovjo usimaskav penkiolika rus. Pusvalandiu prie js atjim jie pasitrauk. Mes tik dabar pajutome grsus mums pavoj. Juk galjome turti dideli nuostoli, jeigu btume anksiau trauksi mik. - Kur jie dabar nujo? - paklaus arnas. - ilavot. Vos tik pritemus, mes skubame grti atgal. Laimingai praeiname t
96

viet, i kurios turjome pasitraukti. Pas kaimyn sustojame vakariens, nes jauiams pustinai alkani. Patraukm pro Plutikes mik. Vargais negalais suradome vyrus. Ant ali saman kilim sugulme. Miegojom gana skaniai, nes buvom labai pavarg. Ryto met sujom kontakt su civiliais gyventojais, kas mums buvo itin svarbu, nes jautms alkani. Puikios vais padidino ms jgas, pagerjo savijauta. Rytoj taip pat susitarme pasimatyti. Sekmadien a atlaikiau v. Miias. Pavalgme pusryius ir nujome kit pagir, kur ms lauk skans piets. - Gerai, kai nra pavojaus ir mums, - nusijuokiau Faustui. - inoma, kai nereikia bgti, - pritar jis. Sutikome apie deimt vyr, kurie jau nekantriai lauk ms. Sutikau ir Jovar. Man buvo domu, kaip laikosi tvik. Kad mirs ttis, jau inojau, bet kaip kiti reikalai - nieko neinojau. Trumpai pasikalbj su Jovaru, sdome prie bendro miko stalo. Vais buvo gana puikios. Nuotaika gyva, net per daug vestuvika, kas ms gyvenime net pavojinga, nes pavojus mus gali itikti kiekvienoje vietoje, kiekvien minut. - Kada, kapelione, mus vizituosite? - pasiteiravo vyrai. - Dabar dar turiu reikal susitikti su emaitijos partizan vadovybe. Ten kai suvaikiosiu, btinai atvyksiu js rinktin. Per daug didelis mano rajonas, matote, vyrai, nesuspju. Pamau slinko diena. Vyrai pradjo skirstytis savo rajonus. ia ms buvo vir dvideimt. Nutariau ia pasilikti dar vienai dienai, nes tikjausi susitikti kuopos vad Apyn. Pinavijas 84 pakviet mus savo stovykl. Nujome. Puikioje vietoje, tarp dekoratyvini eglaii, radosi Pinavijo vyr stovykla. Vakarien buvo numatyta mike. Gerieji mons savo vaiingumu mus tik stebino. Puikus, putojantis alus mus atgaivino. - Tikrai romantika aplinkuma! - kreipiausi Aid. - Kaip kino ekrane, patenkintas nusiypsojo jis. Viena i mergaii man buvo pastama i gimnazijos laik, bet mans ji neprisimin, nors buvome vienoje klasje. Isikalbjome apie praeitus laikus. - Kaip greitai visa tai prabgo, - atsiduso ji.

97

Vakaruose pradjo kilti juodi debesys. mons, kurie mus taip maloniai vaiino, skubjo namus, o mes, mik karaliai, nebijodami nei audr, nei lietaus, pasukome giliau mik. Miegojome iki vlyvo ryto. Sukilome. Pavalgme pusryius ir nutarme pamau slinkti link uol Bdos. Mike dar sustojome keletui valand, nes ieiti kaim buvo per anksti. Susdome. rapnelis 85 pasirpino pietumis. Po geros valandos sukilome eiti toliau. Vos tik nujome apie penkiolika metr, atbga rapnelis ir pranea, kad kaime yra rus. Traukiams giliau mik. Tuo tarpu prie ms pribga enkavedist uo. Mes j greitai nuvejame ir traukiams, nes, aiku, kad rusai jau mike. Pasitraukiame tris imtus metr, isidstome gerose pozicijose ir laukiame azijat. - Tai pavaiintume, - ypsosi arnas. - mik neis, bijos, - kalba rapnelis. Veltui mes laukiame, - rusai giliau mik njo. Saulei leidiantis, prijome palauk. Visur ramu. Nieko tartino nesimat. Perjome per plent. Sustojome uol Bdos maoje giraitje. ia ir nutarme praleisti dien, nes Kazl Rdos mik iki ryto jokiu bdu nepasieksime. Dien praleidome laimingai ir linksmai. Atjus vakarui, isiskubinome toliau.

TREIAS SKYRIUS
- 1 Vos tik sutemus, iygiavome tolyn. Kaime buvo tartinas un lojimas, i ko buvo galima spti, kad tai arba partizanai, arba enkavedistai bastosi po gyventojus. Artjome link ilakojo miko. ia sustojome pas vien kinink, pas kur turjo atvykti ir daugiau ms vyr. Atsargiai prijome prie sodo. Ramu kambaryje, nors per udengtus langus matsi viesa. Pasibeldme tyliai lang. Duris atidar eimininkas, kuris, mus pamats, pakviet vid. Kambaryje radome jau atvykusius kelis vyrus. Neuilgo atjo dar apie deimt partizan. Susidar gana nemaas, gerai ginkluotas ms brys. - Kaip laikosi Ddiukas 86 ? - prijs prie vieno i kovotoj, ukalbinau. - Ai, gana gerai! O kaip js? - Kelion atlikau laimingai, tik prie Sasnavos mike upuol enkavedist uva. Ddiukas skaniai nusijuok. - O kaip ten jums (Ddiukui - red) vyko? Girdjau, kad turjot skaudi nuostoli. - Blogai. - Kaip ten buvo? - I pat ryto ryinink Skruzd 8 7 prane, kad prie miko rusai traukia stambias jgas. Mes iardme stovykloje palapines ir pasitraukme toliau. Sustojome ir tariams. arnas 88 , kuopos vadas, pakio blogiausi mint. A, ponas Gediminas, Plienas ir kiti pradjome prieintis, bet jis nesutiko, girdi, rusai krm ir bal nekoia, - nra ko bijoti. - Kvailas pasilymas, - siterp rinktins vadas arnas. - Ir mes jam kalbjome, kad reikia trauktis, bet jis nesutiko ir vis kartojo: krm ir pelkt viet rusai nekoia. Galutinai jis pridr: "Tai k, bijots
99

mirti?"" Taip ir likome pelktoje vietoje. Sugulme eglaitse ir laukiame. Visi vyrai sumigo. Laukme apie tris valandas. Staiga pamaiau per kelis metrus artjanius rusus. A dar du nukirtau. Atsigrtu - jau vyr nra. Mudu su Gediminu bgame. irime, dar ponas Plienas miega. J prikeliame ir bgame. Rusai mus apaudo. Pabgame kelet metr, o rusai mums svilina. Krinta Plienas, o mudu su Gediminu bgame ir bgame. Rusai mus apaud kokius du kilometrus, bet mes, ai Dievui, laimingai pasprukome. Jeigu arnas bt paklauss, n vienas vyras nebt uvs, nes t krypt, kuri a siliau trauktis, kelias nebuvo ustotas. - Kiek ms vyr uvo? - paklausiau vl. - Septyni. uvo pats arnas, tabo virininkas Plienas, ivetj ir kalini globos komiteto galiotinis Bajoras 8 9 ir keturi eiliniai. Tarp j trys vokietukai: Hansas 90 , Paulius 91 ir Karolis 92 . Palikome ir tris kulkosvaidius. - Kokie dideli nuostoliai, - stebjosi rinktins vadas arnas. - mogus inotum savo likim ivengtum nelaims, - atsidusau a. - arnas, atrod, kad, tarsi, lauk mirties, - dst Ddiukas. - Kiek mes jam kalbjome, kad reikia trauktis, ia nra patogu, o jis vis laik usispyrs ir usispyrs. - Bganio pdos - stovinio kraujas. Juk aiku - reikjo trauktis. Ar mes krtinmis atremsime raudon skri armij, - kalbjau a. - Kiek i viso js buvo stovykloje? - teiravosi arnas. - Keturiolika. Septyni uvo, septyni likome, - atsak Ddiukas. Po i paaikinim mane apm tarsi pyktis: kodl nepasitrauk? Gaila vyr. J jau neprikelsi, o Tvynei jie taip bt reikalingi. - Gal traukiams mik, nes, vasaros metu tos nakties taip maa. Neuilgo prads visti, - pasil arnas. Ijome. Lauke tylu. Pt altokas vakar vjas. Pamau slinkome link Kazl Rdos miko. iandien jauiausi pavargs, nes jau dvi paros, kai nemiegojs. Atjome giliau mik. Sustojome. Ant saman patalo atsiguliau. Sugul ir kiti vyrai. Bebrktant dienos viesai, skaniai umigau. Klajojau sapn karalystje, umirs varg ir pavojus. Po dviej kieto miego valand pabudau. Jauiausi pakankamai pasisotins miegu. Miko upelyje nusiprausiau. Nusiploviau kojas.
100

Patraukme kit miko palauk, nes ten tikjoms sukombinuoti" pietus, nes visi jautms pakankamai ialk. Atjus vakarui, ijome kaim. ia pas gerus mones pavalgme vakarien ir puikioje nuotaikoje skubjome toliau. Usukome dar vien viet, kur ms lauk Gediminas ir Ddiukas. Mums nemaas siurprizas. Paruota puiki vakarien. Ant stalo nerv pataisymui stovjo ir arielkls. Po pusvalandio paliekame Ddiuko vyrus, o mes ir Gediminas iygiuojame link Jank valsiaus. ia vargais negalais surandame kitos kuopos vyrus. Sdiu girioje ir pykstu. Niekaip nesulaukiu i Apygardos emaitij vykti partizaniniais reikalais galiojim. Laukiu vien dien, kit, kaip nra taip nra. Per dieninius ryininkus susiraau su emaitijos ebenkties Rinktins vadu 9 3 . Susitariame su emaii partizan vadovybe susitikimo dat. Mano kelions tikslas - tartis susijungimo reikalu vis Lietuvos partizan, nes iuo laiku viena Apygarda su kita neturi glaudaus bendradarbiavimo. Be to pribrendo laikas sudaryti visos Lietuvos vyriausi partizan vadovyb, nes gresia mums pavojus, kad vykiai ms neuklupt nepasiruousi, o tai bt ms didiausias pralaimjimas ir apsileidimas. Juk visas ms vargas, tos baisios, kruvinos aukos neatnet Lietuvai jokios naudos, jeigu vl mes grtume tas paias klaidas, t luom ir partij kov, kuri tik griov ms Tvyns pamatus, o paiai tautai ne tik al ir prat. Mums laikas dabar, kol dar nevlu, organizuotis, ruoti taut bsimiems vykiams, nepriklausomam gyvenimui. Kad vl Lietuvoje nesiliepsnot partij kova, kai visokie karjeristai, valstybs turto eikvotojai ir vagys neuzurpuot Tvyns vairo savo niekingas rankas. Lietuva po ios ibandymo valandos turi atitekti toki rankas, kurie Tvyn myli, jai aukojasi. Prabgo keletas dien nirioje nuotaikoje. Gyvenimas nestovi vietoje. Ikeliauju ir a. Kelyje gaunu i Apygardos vado laik, kuriame mane kvieia atvykti Apygardos tab, nes artimiausioje ateityje yra aukiamas Apygardos pareign ir rinktini vad posdis. Taip pat nurodo, kad mano misija vykti emaitij atpuola, nes tuo reikalu PLP tabas imasi ygi ir man nra reikalo vykti. Dalinai nudiugau, kad tas reikalas nebus atidtas al, o man paiam nereiks vykti, nes iuo laiku jauiuosi fizikai isieikvojs.
101

Gediminas, arnas ir a nutariame dvi savaites pailsti. Man truput nepatogu pasidar su ponu Gediminu. Matydamas jo sugebjim, jo isilavinim, a pasiliau Apygardos vadui, kad Gedimin priimt Apygardos tab, nes mums moni, ypa su auktuoju mokslu, kaip tik ir trko. I Apygardos vado gavau atsakym, kad Gediminas Apygardos tabe nepageidaujamas, nes nra ini, kas jis per vienas. Vis dl to a nenustojau vilties. Gedimin pasimiau su savimi. A buvau sitikins, kad Gediminas ms Apygardos tabe ateityje tikrai dirbs. Apie dvideimt vyr ikeliavome link Pilviki. Perbridome eup. Vanduo altas. Skubame bristi. Greitai vl apsirengiame ir skubame ygiuoti, nes kelio dar daug, o aura ia pat. Viekeliu einame visu smarkumu. Staiga pirmutinieji valgai sustoja. Sustojame ir mes. - Kas eina? - igirstame j balsus. Tyla. - Kas eina? - paklausia antr kart. Visi sugulame. Subraka autuv spynos. Isidstome. Laukiame ugnies. - Kas ten? - vl pasigirsta klausimas. - Enkavd patruliai, - pasigirsta tylus atsakymas. Prieas, prisidengdamas sodu ir trobomis, dingsta. - Pabgo gyvats! - kakas sunabda. siviepatauja kap tyla. Mes isidstome ir laukiame. Pamau pasitraukiame nuo trob ir savo yg pakreipiame truput on. Pairiu laikrod. U puss valandos prads visti, o mes dar turime iki numatytos dienavojimo vietos apie eis kilometrus. ygiuojame greitu tempu. Mtome pdas, kad prieas nesuinot ms nuygiavimo krypties. Pasiekiame ir numatyt viet dar paiu laiku. Einame gulti. Sugulame iene. Diena prabgo laimingai. iandien skiriams. Dalis vyr mus lydi toliau, o apie trylika grta savo rajon. Mus paima pagunda paimti stambok uv. Pas kaimyn sustoja nakvoti Marijampols mokesi inspektorius. - Geras bolevikas, - aikina vyrai. - Rengiams paimti.
102

Suino savininkas ir atbga pas mus. - Vyruiai, bkite tokie geri, palikite t un ramybje. Pasigailkite mans ir ma vaik, nes jeigu j paimsite, a turiu kraustytis i nam. - Dl vieno bestijos paaukoti ger ir mums prijauiant mog neverta, - prabylu vyrus. - Bet stambi uvis. Gaila paleisti, - kalbjo vyrai. - Vyruiai, bet kur man dtis? - jaudinosi mogelis. - Eik, tvai, namo. Tai grynai ms reikalas. Mes apsvarstysime. Jeigu rasime, kad jis reikalingas likviduoti, tai jokie tavo maldavimai negelbs. Eik namo ir ramiai gulk, - kalbjau a. mogelis nulingavo link nam. - Matot, vyrai, gera uvis, bet ji niekur neprapuls. Ateis laikas. it rajon a iandien padaryti tartin nesilyiau, nes mes pramatome, kad juo mums reiks ilgesn laik pasinaudoti. - Bet jeigu bt enkavedistas koks nors, tai a nieko neiriau, trindamas rankas, kalbjo vienas kovotojas. A nusijuokiau. - Taip jau labai pyksti ant enkavedist? - ypsojausi j irdamas. - Tegul, gyvats, tik pasisuka. - Mums, vyrai, laikas brangus. Skirsims, - atsisveikindamas paraginau skirstytis. Kuopos vado turmo 9 4 lydimi, iygiavome ms numatyt viet. jome pavojingu rajonu. Su dideliu atsargumu praslinkome tyliai, kaip nakties eliai, tuos pavojingus rajonus. Ujome pas vien mogel, pas kur vyrai danai susirenka, bet savj neradome. Gavome ini, kad rytoj ia susirinks Kazoko kuopos vyrai. Palikau visus vyrus dienavoti pas j, o a su arnu patraukiau link Apygardos tabo. Nors iame rajone jau kelet kart esu buvs, bet nieko nesiorientavau. jau, bet kur - n pats neinojau. - Kvaila padtis, - pamaniau sau. Sustojau ir galvojau. Patraukiau link miko, nes nuo tos puss tikjausi lengviau rasti. Suradau Apygardos ryinink. Ujau pasiteirauti padties. - Viskas ramu, - atsak jis.
103

Jis mums taip pat nurod ir t viet, kur gyveno Apygardos vadas ir adjutantas. Prislinkau su didiausiu atsargumu, kad tik nesulodyiau uns. Prisispaudme prie sienos ir klausms. Pabudo uo. - Bjauryb, igirdo, - prabilau arn, - reiks palaukti iki aprims. uo vl nurimo. Atsigul. Tyliai prislinkom prie kito namo. Pasibeldiau lang. Prisikliau. - Kas ia? - pasigirdo tylus balsas. - Kapelionas. - Ar vienas? - Ne. Dviese. Ms, partizan, tikslas - stovti tautos sargyboje, ruoti taut bsimiems vykiams. Juk negalima umirti, kad atsakingi Lietuvos valdyme asmenys, niekingai pardav taut, rado sau prieglobst toli usienyje, o Tvyn ginti nuo azijat paliko vl i samanot pirkeli kilusiems tautos snums. Didel tautos dalis paliko t Tvyn, ibgo ir laukia, kada kaimo artojliai vl savo krauju jiems ipirks ministeri ar bank direktori kdes. Skaudu tai prisiminti, bet tai teisyb. Jeigu nebuvai tautininkas, tai negaljai uimti atsakingos vietos, nors tam ir btum pasiruos. Mintyje man kyla, bevizituojant kuopas, smalsumas pasiteirauti, ar daug t tautinink iandien dirba partizan eilse. J neradau. Skaudu taip pat konstatuoti fakt, kad ir ms inteligentija bolevik okupacijos metu neatlaiko savo udavinio. Jie geriau tarnaus okupantams, vergikai nulenks galvas Kremliaus dievaiiui, isiads Tvyns, kad tik jiems bt gera, kad j nekabint enkavd, kad tik iaip taip ilaviravus, o paskui, kai Lietuva kelsis nepriklausomam gyvenimui, kad ir pusiau susiterus raudonu skarmalu, garsiai aukti, kad ir mes mylime Tvyn, mes aukojoms dl Lietuvos, mums grs Sibiras, kaljimai. Savaime aiku, nra reikalo, kad visa tauta sulst mikus. Bet nei vienas lietuvis neturi suterti savo rank broli krauju. Kuo pasiteisins ponai profesoriai, kurie taip garsiai auk: A balsuoju u taryb Lietuv!"? Mes, lietuviai, turime bti tokie vieningi, kaip suomi tauta. Ar ne herojikas bt ms Nepriklausomybs paminklas, jei visa tauta, o ne jos maa dalel, kovot pagal laiko aplinkybes su okupantu?
104

iomis dienomis ios juodos mintys mane ir kankino. ios ms praeities klaidos, baisios klaidos, ir ieb pragarik vulkan ms tautoje, kad mes turime bijoti ir slapstytis miko tankumynuose. Ir tai nuo savo broli! Stribiteli bandos, parsidavli gaujos tyko, itrokusios kraujo t, kurie myli Tvyn. - Dabar einame gulti, o dien pasikalbsime vairiais klausimais, - pasil arnas. - Gerai, nes mudu esame pavarg, - krisdamas lov, pasakiau a. Ryto met mudu su arnu paadino jiedu (vejys su adjutantu red). - Kelkits. Laikas pusryi. Nenoromis atsiklme. - Kokius nesklandumus pastebjai vizituodamas rinktines? - paklaus vejys. - Didiausia nelaim, tai per didelis degtins vartojimas partizan tarpe. I to kyla dani barniai, ginai, umirta atsargum, pasidaro per daug pleps. - O kaip, ar daugiausia geria atsiskirdami maesnmis grupelmis? teiravosi toliau vejys. - Taip. Po du, tris atsiskyr, ieina visikai i rib. Man atrodo, kad t turt daugiau kreipti dmesio rinktini vadai. - K daugiau? - Vyrai pageidauja, kad ir kiti Apygardos pareignai juos vizituot. Mano nuomone gyvas odis vyrus gana gerai paveikia. Tas stiprina j moral, ugrdina kovos dvasi, diegia kartesn Tvyns meil. Juk tas j pilkas, monotonikas miko gyvenimas juos sukasdienina. Jiems grsta iki gyvo kaulo. Jie dvasikai isieikvoja, o nematydami ia pat laisvs, jie ima skandinti savo rias gyvenimo dienas degtinje. Kas kita, jeigu juos danai lanko vadovyb, pakelia juose p, stiprina j pasiryimus, prablaivina j kanotas dienas. A tai kalbu i praktikos. Po kiekvieno mano atsilankymo, aikiai jauiamas vyruose dvasinis pakilimas. Ir jeigu mes, Apygardos pareignai, vienas po kito lankysime - mes neleisime juose ugesti tai Tvyns meils ugniai, jie bus siningesni ir drausmingesni savo pareigose. Be to reikia imtis vis priemoni gyvendinti partizanik drausm. O ypa ukirsti keli bet kokiam vandalizmui. Juk mums patiems,
105

atseit vadovaujantiems asmenims, bus gda dl padaryt juod darb i partizan puss. ia negali bti joki kompromis: partizanai turi bti ir likti taurs Lietuvos laisvs kovotojai, o ne banda, kurios tikslas gerti ir plti. - Dl ko, kapelione, danai sielojuosi ir a, - susimsts lingavo galv adjutantas. Dar ilgai panaiais klausimais kalbjome, planavome, kaip tai vykdyti, kad pai ms organizacij pastatytume tokioje auktumoje, kad ja galtume didiuotis ir grtis iki karsto lentos. pavakar su adjutantu arnu ijome sod. - Klausyk, - prabilau j, - girdjau turjai vl pavoj, kaip ten buvo? - A, kaip inai, i tos vietos turjau ieiti, nes pats gyvenimas to jau reikalavo. Mans ikraustyti atjo Vampyras ir Oelis, bet t nakt a dar negaljau ivykti. Jiedu ijo. I ankstyvo ryto apstojo mane rusai. Dar kratas. Visk vert, iekojo. Girdiu, kaip jie vaikioja po kambar, kalba, kad jie ia dar bus tris dienas. Manau - bkite, a ibsiu kad ir keturias. eimininkus klausinja, ar yra pas juos bandit. Viskas nieko, bet mane ima baim. Vakare, inau, ateis mans i ia kraustyti Vampyras ir Oelis. Nra kaip praneti. Guliu bunkeryje ir laukiu. Ateina ir vakaras. Klausausi, kada pasigirs viai. Staiga suloja unytis. Kambaryje pasigirsta keleto moni ingsniai. A sulaikau net kvpavim. Klausausi. Igirstu vius. Kambaryje rusai sugula ant ems. Vl tylu. Jauiu, kad kambar kak nea. Numeta ant grind. Dar girdisi sunkus dejavimas. Sukaupiu klaus, nes i dejoni noriu atspti, ar tai nebus sueistas kuris i ms vyr. Rodos, dejuot Oelis. Kraujas per grindis laena net mano bunker. Jauiu, kad atnea ir antr. Daugiau nieko tartino negirdiu. Pravitus vl kratos. Keliose vietose prakirto grindis. Prakirto taip pat prie mano bunkerio, bet laimingai. Nerado. Apie pietus ivaiavo. Kaip vliau paaikjo, tai Vampyras su Oeliu: vien (rus red) nuov, o kit sunkiai sueid ir abudu laimingai pabgo, baig pasakoti arnas.
- 2 -

Iki posdio turime dar dvi savaites laiko. Mes trise nutarme praleisti t laik drauge. Apsigyvename ramioje vietoje. Laikas slenka pamau.
106

Tiesiog keista: vis laik pripratusiems ygiuoti, o dabar sdti vienoje vietoje. Guliu iauduose ir galvoju: dl ko mes turime vargti, dl ko mes tik vieni turime neti tautos kryi ir vargus? Turdamas laiko, imu iekoti viso to kaltinink. I kur Lietuvoje atsirado tiek daug igam, parsidavli? Prieinu ivados, kad b i e d n u o m e n s socialin padtis ms Nepriklausomybs laikais jiems buvo nepakeniama. Jeigu u pus lito darbininkas turjo kirsti ydui per dien malkas, tuo tarpu jis mat prabangoje skstanius Kauno ponus. Darbininkas su savo eima kent bad, tuo tarpu kita moni dalis ruo itaigingus balius, kuriuose danai keldavo net naktines orgijas. T vis mat varge beskstantis darbininkas. Jo galvosenoje bujojo neapykanta buruazijai. Toki umirt ir varge skstani eim buvo ne viena. Jos brsi viena prie kitos vis didesnius ratelius. Budri bolevik akis t didel bedugn tarp biednuomens ir pasiturinios visuomens greitai panaudojo savo juodiems darbams. Juos trauk komunistinius ratelius. Maskva, nors pati skendo neturte, bet tam pinig negailjo. Ji br saujomis auks. Gi varge paskendusios biednuomens mases suavjo auksas. Mestas kis, kad ir js esate mons, ir js galite naudotis turtais, kad ir js turite teis gyvenim, ubr bemoksles mases. Jeigu ms Nepriklausomybs laikais bt buvs kreipiamas dmesys t vargstani liaud, jos varging buit - to iandien nebt vyk. Jeigu visi mes esame Lietuvos pilieiai, toje tautoje gim, tai visi turime teis tautos grybmis naudotis. Reikjo duoti slygas, kad visi galt monikai pragyventi. Jeigu auktas valdininkas turjo keli aukt nam, kur danai sigydavo vogdamas i valstybs ido, o tuo tarpu darbininko eima gyveno fortuose ar tamsiuose, drgnuose skiepuose. Ar negaljo valstyb sudaryti slygas, kad ir tos darbinink eimos turt tinkamus butus, kaip pridera mogui, pragyvenim? I antros puss: su pavydu irjo kininkas dygstant Lapno mr, tuo tarpu pats, atsisakydamas msos ksnelio, ve u trisdeimt penkis litus savo bekon, kad tik galt apsimokti mokesius. Juodi pono Lapno darbai iandien visai tautai nra paslaptis. Kiekvienas valdininkas jautsi padties viepats. Tarnautojas yra skirtas patarnauti visuomenei. Gi ms valdininkija ibardavo, ikoliodavo

107

bemoksl kaimiet, sisdavo velniop. Pagiea tautoje augo. Vieni dairsi Maskv, antri - Berlyn, o treti - Varuv. Didiausias teises ms Tvynje turjo ydai. J rankose buvo kapitalas ir nebuvo galima tai nacionalizuoti, bendram tautos interesui panaudoti moni prakaitu udirbtus yd kapitalus. Nedovanotinos tai klaidos, nedovanotini apsileidimai, kurie ir prived taut prie praties. Neturjome mes net tinkam pedagog. Kaimo mokytojas danai be jokio paaukimo pedagoginiam darbui, vietoj to, kad ugdyt jaunuomen savo gyvenimu - juos stm nuo savs. Mokytojas per dienas girtas, bendraudamas su tartinos doros asmenimis, pats bdamas dvasios elgeta, negaljo iebti jautri vaikui siel Tvyns meils jausmo. Toks mokytojas, neturdamas pedagoginio takto jaunuomen baid nuo mokslo. Vaikas ruo savo pamokas ne i meils mokslui, bet grynai i baims, kad girtuoklis mokytojas jo nedauyt ryktmis. Buvo blogai tvarkomas ir medicinikas aprpinimas. Apskrities gydytojas, jeigu atvaiavo kaim pas ligon, tai kad ugiedos u savo vizit, tai mogelis bevelyt geriau mirti, negu parduoti paskutin karv. Valstyb tai nekreip dmesio. Jeigu gydytojas gauna alg, tai kokia dar reikalinga antra alga, kuri turi sudti sergantieji mons? iandien, prisiminus fakt, kad nedaugel gydytoj galima prisiaukti prie sueisto kovotojo, uverda pyktis ir drstu juos pavadinti pinigo idealistais. Ateityje j skvernai turi bti apkirpti. Valstyb turi taip sutvarkyti, kad gydytojai, gaudami tinkam umokest, priimt pacientus veltui arba u ma atlyginim. Vaiuot pas ligonius valstybs lomis. Tokiu bdu pagert Lietuvoje socialin padtis. Inykt tas luom skirtumas, pradingt praraja, kuri skyr darbinink nuo valdininko. Juk visi mes esame Dievo sutverti, panas Tvrj, reikia visi mons esame lygs. Ta lygyb turt reiktis ir visuomeniniame gyvenime. Nereikia Lietuvai elget, nes visiems pakanka duonos, nereikia taip pat ir pon, kurie valgyt kit prakaitu udirbt duon. Neleistinas dalykas, kad kininkas turi prarasti savo tv palikim varytini bdu. Jam skaudu skirtis su savo eme, kuri turi palikti vien tik dl to, kad statydamas trobesius, leisdamas vaikus moksl, slaugydamas sergani savo mon, turjo prasiskolinti. Argi valstyb negali savo lomis

108

statyti kininkams namus, o ie - per ilgamet isimokjim atsiskaityti su valstybe? Gal daugelis sakys: o i kur valstyb viskam gaus pajam. Tik prisiminkime, kiek valstyb skyr ginkl fondui, kokias dideles algas mokjo karininkams. Visa buvo skiriama ir skelbiama, kad, jeigu tik prieas bandys pulti ms al, mes moksime j apginti. Tai buvo grau, kas tai tokio venta, idealu. Ginti savo tv em ir u j ti. Bet praktika parod visai k kit. Kur dingo tie ginklai? Kur iandien tie diginalais pasipuo karininkai? Kai Tvynei pavojus - j nra. Tai kam reikjo apgaudinti ms taut, kuri tikjosi ir turjo teis reikalauti, kad tas ginklas bt atkreiptas prie, kad ponai karininkai stot kartu su tais kaimo artojliais ginti Tvyns. iandien Lietuvos klausimas pasaulinje politikoje atrodyt kitaip, jeigu mes btume pasipriein keturiasdeimtais metais rusams. O dabar atidavme ir ginklus, ir beginklius mones. Esu tikras, kad daugiau kraujo nebt pralieta ant Lietuvos ems karo metu negu dabar, kai nuklojome Sibiro ir Altajaus kalnus tremtini kaulais. Kiek uvo partizan, kiek kaljimuose imir moni, kuriuos sadistai nukankino. Mes, partizanai, savo vadovybje pasigendame karinink. Jie dav ikilming priesaik Tvyn ginti ir jos neapleisti. Kur jie dabar, kaip drso tautos akivaizdoje sulauyti duot priesaik? Mes visur j rasime, ir usienyje, ir rus bei vokiei armijoje, ir tarnaujant bolevikams, net dirbani enkavd organuose, tik j maa yra partizan eilse, nes ia gresia kiekvien minut mirtis. Gi jeigu ponai tautininkai pramat, kad jie nedrs pakelti ginklo prie iors prieus, tai kuriam galui jie mulkino taut? T pinig dal, kuri ileido kariuomens ilaidoms, galjo skirti tautos aukljimui, vietimui, socialinei padiai pakelti, darbinink ir kinink bklei pagerinti, ems kultrai pakelti, o dabar visko netekome. A nekalbu, kad nereikjo stiprinti ms kariuomen, bet esu prieingas, kad visas tautos pajamas skyr vien tik kariuomenei ir karininkams, o kitas sritis umiro. Ir nedovanotina klaida, kad tuos ginklus nepanaudojo savo Tvyns garbei apginti. Ar iandien mes, partizanai, turtume gulti iauduose, slapstytis mikuose, jeigu visa tauta bt priauklta, jeigu biednuomen ir

109

darbininkija nebt Smetonos ministeri kabineto apvilta. mogus yra mogumi ir jis negali bti pastumtas unio viet. Kiekvienas darbininkas ar maaemis, jeigu jis i tos Tvyns, kurioje jis gims, galt tinkamai pragyventi, jis nesidairyt Maskv, o dirbt savo tautos labui. Negalima dovanoti tautos duobkasiam, kurie dirba bolevik naudai, bet nemaai yra kalti ir tie, kurie ruo keli bolevizmui Lietuvoje. Esu tikras, kad bsimoje Lietuvoje ios klaidos nesikartos, inyks ta luom neapykanta, kiekvienas savo uimamoje vietoje bus patenkintas, niekas neskriaus ir neinaudos darbininkijos, bus pakelta ems kultra, atsivelgta sunki kinink padt. Bsima Nepriklausoma Lietuva turi keltis i t klaid, kurios j praud, bet kartu ir ugrdino, paruo bsimam nepriklausomam gyvenimui. Kad n vienas asmuo nebt inaudojamas, kad, neirint ideologij, galt dirbti nauding Tvyns atstatymo darb. Lietuvoje turi inykti ir ponikumas. Pas mus negali bti nei pon, nei tarn. Ar reikalinga miesto poniutei visa armija tarnaii, kurios u ma atlyginim, kaip vergs, turi jai tarnauti? A nepateisinu t miesto poni, kurios naktiniuose kabaretuose nuodijo aistringame gyvenime save ir kitus. Jos, umir savo motinos pareigas, iekojo akimirkos malonum gdingose sueigose, o savo vaikut palieka auklti gatvs damai. Nejaugi ms gimnazijos ugd tik ponikum, tiesiog pamiim? Atsiminkime tas dideles algas valdininkams. Skirkime tuos pinigus vietimui, prieglaudoms, tautos atstatymui ir inyks i ms miest tas rafinuotas ponikumas, ta juoda kabaretika aistr prekyba. To viso akivaizdoje dabar a suprantu, kas patrauk tas darbininkijos mases irti Maskv ir i ten laukti Stalino sauls. Dabar suprantu, kodl ms, lietuvi, tarpe tiek daug idavik, nip, kurie u suplyus ervonc parduoda savo brolius ir seses. Kad didel tautos dalis nra persisunkusi Tvyns meile. Ne mano reikalas nustatyti bsimoje Lietuvoje valdymo form, bet mano, kaip Lietuvos pilieio pareiga, kalbti, kad negrtume tas paias klaidas, kurios prived taut prie tokios baisios katastrofos. Taip pat negalima umirti Lietuvos kaimo, kuris liko ir priespaudos metu itikimas savo tautai, kuris savo gausiomis aukomis ir pasiventimu, jo ingsnis ingsn su partizanais. A liksiu aminai dkingas tiems kininkams, kurie
110

mane laik, slp persekiojimo metu nuo bolevik. Kaip girios mediai man tapo venti, nes jie ne kart mane paslp nuo prieo, taip lygiai tas kininkas, kuris rizikuodamas savo turtu, gyvybe ir eima mane ir kitus partizanus laik ir maitino. ioje kovoje turi dalyvauti visa tauta, nes ir mes, partizanai, kovojame, kaip unes gulime peluose, keniame varg ir bad ne dl ministerio kds, bet dl to, kad keltsi Nepriklausoma Lietuva. Mes kovojame ir stame, kad kiti gyvent, mes atsiadame karjeros, bet kartu neleisime, kad tautos vairas atitekt sulenkjusiems, surusjusiems, suvokietjusiems. Tvyns vair savo rankas turi paimti idealistai, pilna odio prasme - lietuviai, kuriems rpt tauta ir jos klestjimas. Kaip skaudu perneti, matant tautos uvim, prie kurio prived tik praeities klaidos. iomis dienomis aplank mane ir nusivylimas. Mirties a nebijau. Dl Tvyns galiu pralieti krauj kiekvien minut. Bet ar atne is ms vargas bent kiek naudos, ar pravis Lietuvai laisvs diena? Kani galo nematyti, bolevik siautjimas didja, ms jgos maja. Jau praretjo ms brys. Daug tautos gynj paguld galvas. Kruvini rink akmenys liudija, kad daugelis partizan paguld galvas ant Tvyns aukuro paioje jaunystje. iandien mes neinome, kiek pareikalaus dar kraujo Tvyns ilaisvinimas. Jau per daug auk, per daug, rodos, kraujo, bet gal dar tik pradia. Kelsis Lietuva, - ms jau nebebus. Joje vl uvirs gyvenimas, - ms niekas neatmins, bandit vardais vadins, - mums bus skaudu. Manyje uverda kova. Kelio atgal nra. K duosime mes tautai, jeigu sime? Juk gyventi mes gi troktame, bet karta Tvyns meil, venta Lietuvos em, tie kloniai ir mikai mane sustiprina, priduoda jg ir skatina tbtin kov. Juo didesni persekiojimai, - tuo mes atkaklesni. Ginklo i rank nepaleisiu. ti, bet prasmingai, ti, bet nevergauti. Neumir tauta savo gynj, neumir, kurie guli kapuos". Mes krauju rame ant ems, per amius tu, Lietuva, bsi laisva. Slenka diena po dienos. Jos tokios nuobodios, taip nortsi paskrajoti po kaimo laukus, bet okupantas neleidia mums diaugtis Tvyns laukais. Mes, kaip kaliniai, turime gulti bunkeriuose ir tik atjus motulei nakiai mes pasijuntame laisvi.
111

Bet visa praeis. Mes vl bsime laisvi. (...) Mokykla bus baigta. Usigrdinimo pamokos baigtos. Ir rankoje laikydami partizaniko gyvenimo atestat, mes ieisime dirbti laisvam gyvenimui. Mes suprasime tuomet, k reikia odis: Laisva Tvyn. Mes branginsime tai kas lietuvika, mes paalinsime tas piktoles, kurios teria ms em. Neras joje prieglobsio nei ydas, nei rusas, nei lenkas, nei vokietis, nes jie per daug jau igr ms broli kraujo. Gi tautos igamoms ras tauta bausm. Mes netroktame j kraujo, bet jie negali likti nenubausti, nes to reikalauja pats teisingumas, to reikalauja nekaltai pralietas broli partizan kraujas, kad jie u Tvyns idavim bt nubausti.

-3Susirenkame antrajam Apygardos posdiui. moni skaiiumi gana skaitlingas: dalyvauja visi Apygardos pareignai, Rinktini vadai, iskyrus

Tauro apygardos vadovyb: tabo ryininkas Kazys Matuleviius-Radvila, Vytauto rinktins vadas Vytautas Gavnas-Vampyras, Geleinio Vilko rinktins vadas Algirdas Varkala-Zaliukas, apygardos adjutantas Jonas Pileckis-arnas, algirio rinktins vadas Jurgis Ilgnas-arnas, apygardos kapelionas Justinas Leleius-Grafas, algirio rinktins tabo virininkas Juozas Jasiulaitis-Turklys, Kazokas. 1946-08-16 112

arno Rinktins vad pon Mindaug , Rinktins pareignai ir vienas 96 sveias i Kauno - ponas Ramonis . Atlaikau u uvusius pamaldas. Pat posd pradedame pakilia nuotaika. J atidaro ms Apygardos vadas ponas vejys. Jis savo anginje kalboje kvieia visus pareignus ikelti savo pastabose tai, kas ms organizacije taisytino, nurodyti bdus ir priemones, kaip bt galima ms i organizacij visais atvilgiais pakelti. vairiais klausimais dvi dienas vyksta diskusijos, nuomoni skirtumai, ikelt klausim sprendimai. Nes daug kas yra taisytino paiame laisvs kovotoj gyvenime, kai kur pasitaiko nedrausmingumo, nesiningumo, o be to, yra sibrov ir peiktin proi. ios dienos posdio ir buvo tikslas: ukirsti keli visom negerovm. Kaip ms kova yra garbinga, taip turi bti taurs ir kovotojai. Trei dien posdis vyksta jau maame ratelyje. Apygardos vadas ir Rinktini vadai sprendia k tai tokio svarbaus udarame posdyje, o kai kuriuose klausimuose dalyvauja ir Apygardos pareignai. Praslinkus trims dienoms, kupini geriausi pasiryim, skirstoms savo darbams. A ivykstu Geleinio Vilko Rinktin. Po dviej nakt kelio pasiekiame mudu su Rinktins vadu ponu aliuku Varnabds mikus. Ten surandame Apynio kuopos vyrus, kurie mus palydi tolyn. Nakt ygiuojame link Ilauo. Pakelyje sustojame praleisti dienai Garlausgirs miko pakratyje. ia netiktai susitinkame du kovotojus, btent: Kurt 97 ir Kair98. Su jais vos nesusiaudme. Mes igirdome pamike kak ateinant, sugulme. Prisileidome arti. Klausiame: Kas eina?" Jie sustojo. Laimei, kad aliukas juos paino, nes mums jie atrod labai tartini. Vl sulaukus nakties, tsme kelion toliau (...), neprijus Ilauo, pelktas vietas, suinojome, kad dar saulei nenusileidus po i apylink bastsi enkavedistai. Teko eiti su dar didesniu atsargumu, nes kiekviename ingsnyje buvo galima tiktis, kad susidursime su rusais. Praeiname pro vien kinink. Pasigirsta tartini bildesiai ir smarkus dur trankymas. Kieme kakas kalbjo keliose vietose. Vis laik lojo uo. Mums buvo aiku, kad ia rusai daro kratas. Isilenkti io kininko mes negaljome, nes spygliuot viel utvaros, pelktos vietos mus vert per daug priartti
113

95

prie io kininko. Mes pritpme prie ems, nes gulti paliugusi nuo vandens piev nenorjome. Triukmas ir tartini bildesiai kartojosi ir toliau. Mes buvome ne toliau kaip per imt metr. Reikjo kaip galint greiiau praeiti, nes pavojaus atveju, neturjome net kur trauktis. Kovotojas Jovaras, kuris mus lydjo, pradjo tikinti, kad yra pavojinga ia ilgiau pasilikti, o reikia greiiau praeiti. Nepastebti laimingai prajome. Perjome plent. numatyt viet laimingai atjome. Diena prajo geroje nuotaikoje. Isirengme atgal. Ms tikslas buvo pasiekti Deinio kuopos vyrus, nuo kurios a ir pradjau savo vizitacij. Mik, kuriame laiksi i kuopa, pasiekme laimingai. ios rinktins vyrai pirmajam spdiui suteik progos pasigrti Lietuvos laisvs kovotojais. Jau neminint, kad Geleinio Vilko rinktin p i r m o m i s ms o k u p a c i j o s d i e n o m i s spjo pelnyti pagarb ir pasididiavim. Tai pirmoji ms Apygardoje rinktin, kuri taip atkakliai grmsi su aminaisiais tautos prieais, kai kitos rinktins dar gyveno krimosi stadijoje. Bet i kitos puss, ji daugiausia praliejo kraujo u Lietuvos Laisv ir Nepriklausomyb. iandien Deinio kuopos 1 9 9 vyr veiduose taip pat lidesys. I j tarpo vl keletas Laisvs kovotoj paaukojo savo jaunyst u Lietuvos laisv. 100 101 - Tvorel , koks karys! - apgailestaudamas pasakojo Griausmas . Gaila toki vyr. Man gana ger spd paliko Deinys ir jo vyrai. Pas juos pasilikau dar keletui dien, nes mano tikslas - kuo ilgiausiai, kiek leidia laikas ir aplinkybs, gyventi su vyrais. Nes tik dvasinje srityje ms vyrai yra maiausiai aprpinti. Trksta kunig, kurie su pasiaukojimu dirbt laisvs kovotoj eilse. Grau vl Apynio kuop. ia buvau nutars praleisti kok mnes laiko, nes daug negerovi yra sibrov i kuop. Ms eetukas atygiuojame Gyviki kaim. Jau pradjo visti. Kad neuklupt ms dienos viesa, jome mik. Nujome Pinavijo stovykl. Juos nejuokais igsdinome. Jie paliko net stovykl, i ko mes turjome skani juok.
114

Bdami be galo pavarg, mes sugulme pailsti. Oras, nors buvo altokas, bet paiose palapinse buvo ilta ir jauku. Ypatingai tenka pasigroti i vyr stovykla. J puoia ali saman pagrainimai, puiki tvarka, iskutinti apie stovykl takeliai, poilsiui padaryti suoleliai. Vienu odiu, akis krinta tvarkingos rankos darbas. Dvi dienas praleidiame pas Pinavij ir jo vyrus. Vakarais ieiname kaimus, nes ir mikas, ir tie kasdieniniai mediai mums grsta. Nors trumpomis valandomis, praleistomis kaime, mes prisimename tuos laikus, kad kadaise ir mes diaugms laisve, savo pastoge, o dabar mus nuo okupanto priglaudia ms alies mikai. Iygiavome toliau. Pasiekme rapnelio vyrus. ia nutarme suaukti bent pus visos kuopos, o su likusiais vliau. Po piet Griausmas, rapnelis ir a paliekame stovykl ir ieiname palauk, nes nutarme su Griausmu perduoti kurpiui taisyti batus. Atsitolinome nuo stovyklos apie eis kilometrus. Girdjosi keliose kryptyse main imas. Mes sustojome ir klausms. Main imas kartojosi ir toliau, bet mes tai nekreipme rimto dmesio. Nuneme batus. Norjome pasilikti kaime, bet man tarsi kas kalbjo, kad trauktums mik, nors kaime, kaip pasakojo mons, iandien rus nesimat. Ijome mik. Tai buvo ms didiausia laim, nes u dviej minui, mums jus mik, pasipyl didiausios gaujos rus. Pas t kinink, pas kur palikom batus, vos mums ijus, atjo dvideimt rus. Po geros valandos laiko atj dvi maos mergaits prane, kad visuose kaimuose pilna rus. - Ar daug ir kituose kaimuose? - paklaus Griausmas. - mons kalba, pasakojo mayt mergait, - kad uol Bdoje vir penkiolika main atvaiavo. Visos pilnos kareivi. Sasnav septynios, Iglikliuose - dvylika, (...) kaime - trys ir deimt main. ia, kaimuose sustojo su virtuvmis. Pjauna karves. - Matyt, bus mik "ablava"- valymas, - prabilau a. - Pasirodo, gali bti apie du tkstanius ivan, - nusijuok rapnelis. - Pavojus rimtas, - prabilo gana rimtai Griausmas. - Vis iaip taip ineime muil, - nusijuokiau a. - inoma, nra reikalo baugintis to, kas dar bus, - nusijuok Griausmas. - O ar negaltum, mayte, mums atneti batus, o basiems per alta, papraiau tos mayts.
115

- Jeigu tik nebus rus, u valandos bsiu ia. Jei neateisiu, tai bus enklas, kad per rusus nra galima pristatyti jums bat. Laukiame, bet veltui. Artja vakaras. - Kas daryti? - pradeda rapnelis, - grti pas savuosius vyrus jau nemanoma. Mes esame rus atkirsti. ioje vietoje pasilikti nemanoma. - Reikia trauktis, - prabylu ir a. - Bet kur? - paklausia Griausmas. - Man ia vietovs neinomos. - Reikt trauktis link Marijampols arba Palias, nes pasilikti kaime arti miko yra dar pavojingiau negu paiame mike. Po ilgesni pasitarim prieiname ivados, kad saugiausia pasitraukti link Prien. - Ir jeigu tik laimingai ieisime i io miko, iaip taip praslinksime ir Pentupi kaim, o tuomet pro Pagraiio mik link Prien, - baig Griausmas. - Tiesa, didiausia rizika, tai ibgti i io apsupimo, gi nakt kaime menkniekis, - patvirtinau jam. Saul jau visai arti laidos. Mes pamau slenkame palauk. Kaime girdti kyrus un lojimas. Prislenkam ir pai palauk. Nieko nematyti. Kaime dar pakankamai viesoka. Mums dabar svarbu ivalgyti, ar pagirys apstotas, ar dar ne. Medyje tuo tarpu pradeda savo kyri melodij pelda. Ji mums grso. - Ar ta bjauryb ia pranaauja laim, ar nelaim? - tyliai prabyla Griausmas. - Negailiau a jai n deimt ovini, - ypsausi, irdamas Griausm. Trumpai minutei sulaikome kvpavim. Klausoms. Pats momentas sprukti i miko: saul nusileidusi, mnul apgaub juodas ir tirtas debesis. Pasitikdami Dievo ir Marijos pagalba ir apsauga, ilendame i miko. Rankose suspausti ginklai. Paruoti kiekvienam momentui atidaryti mirt neani ugn. I deins ir kairs pas kininkus i triukmo ir kalb sprendiame, kad tai sustoj rusai. ie kininkai nuo ms per pusantro-du imtus metr. Visu smarkumu, pasinaudodami truput raiytu paviriumi, skubame tolyn. Pats pavojingiausias momentas - praeiti kaim, kuriame turimomis iniomis sustojo vir imto enkavedist.
116

- Jeigu laimingai nuslinksime nors du imtus metr nuo miko bsime isigelbj, - nabdu Griausmui. - Ar ia ne rusai? - parodo pirtu kakokius judanius siluetus. Sugulame ant ems. Klausoms. - Ne, tai civiliai. Veda namus gyvulius. Pakylame ir vl skubame pirmyn. Po keli minui skubaus kelio, sustojame. - Isigelbjome, - pamanau sau. Pavelgiu mik. Jis jau tolokai. J gaubia gili nakties tamsa. - Skubame, vyrai, bent iki io beryno, nes tuojau nuslinks debesys nuo mnulio, - papraiau skubti. Ger valand kelio jome be sustojimo. Pajutome alk, nes iandien dar nieko nevalg. Sustojome pas vien kinink vakariens. Ms veiduose vl ypsena. Nors basi, suvarg, sulap, bet to niekas nepastebi. Mes juokaujame, kaip laimingiausi pasaulyje mons. iandien mes nieko nenorime, kad tik gautume po suplyusius batus, nes kojos jau subadytos, skauda. Praeiname pro Pagraiio mik per (...), kurioje bridome beveik vis laik per pelkes. Susibadiau atrias akas kojas. Padai nuo kario net dega. Septyniolika valand ibnu ant altos rasos. Kojas skauda, nes labai susibadiau, jauiu didel nuovarg. - O Dieve, Dieve, kam leidi tokias kanias, - sudejuoja Griausmas. Mike nerandame vyr. Penkias valandas iekome, bet veltui. Nustojame ir vilties rasti, bet vis dar iekome, vaikiojam po mik, nors kojos jau nebenori engti. Staiga igirdome kak lauant akas. Klausoms. Panaus garsas vl pasikartoja. Einam artyn. Ms nemaam nustebimui taip pat ir dideliam diaugsmui pamatome kuopos vad Deinj ir jo vyrus... - Kas vyko? - nusteb paklaus jie. Matydami ms neskustas barzdas, nesipraususius, purvinus, basus ir nuvargusius, turjo pagrindo tarti, kad vyko kakas negero. - O kur aliukas ir kiti? - paklaus Deinys. - Mus vakar nuo j atskyr. iandien eina to miko koimas. Koks j likimas mes neinome.
117

Apie tris dienas igyvenome su jais. Vien ryt nusimins gro i Prien ilo Deinys ir vyrai. Mat rusai per baisias kratas rado jo kuopos ginkl sandl, dl kurio jie taip sielojosi. Po keli dien atjo kitos kuopos vadas Tigras 102 , su kuriuo mes sekani nakt ir iygiavome. A savaitei laiko likau pas j, o rapnelis ir Griausmas nuygiavo t viet, i kurios prie savait pabgome. I Apygardos adjutanto gavau laik, kuriame pageidauja, kad vykiau arno Rinktin. Pakeliui dar sustojau Apynio kuopoje. ia ibuvs dvi dienas laiko, isiskubinau per Vytauto Rinktin arno. Prie akis buvo didel ir ilga kelion.

Tsinys

BARBARAI UPLDO
1947 01 02 - 1 Paliks Geleinio V i l k o Rinktin, lydimas k o v o t o j o Kazoko, isiskubinau Dzkij. Jau daug kart mes Apygardoje spliojome, teiravoms, kaip tvarkosi i naujai priskirta ms Apygardai Rinktin, bet visos ms pastangos nedav joki rezultat: neturjome su arno Rinktine jokio ryio. Pasinaudodamas greitu Vytauto Rinktins vado ryiu, a per tris naktis pasiekiau Ssninkus. ia vienai dienai sustojau. Radau kovotoj Led, Uos 1 0 3 ir Kristup, kurie mane turjo lydti iki Kalniks miko. Dienavoti sustojome prie eups. ioje apylinkje iuo laiku buvo ramu, bet ms netiktumui gauname ini, kad prajusi nakt ms vyrai susiaud su rusais. Ir i anksyvo ryto suinome, kad visai netoli siauia rusai. Padtis rimta ir tempta: mes, palyginus, lengvai ginkluoti. Pavojaus atveju planuojame pasitraukimo krypt. Vis dien padtis buvo tempta, nes kiekvienu momentu galjo priartti ir mus uklupti rusai. O tas laikas bga taip pamau, tarsi i ms tyiodamasis. Jokio bunkerio n slptuvs nra. Laikydami ginklus, laukiame, kada prane, kad artja rusai. - J a u ir pirma valanda, - patenkintas prabyla Ledas. - Pavojus maja, Galim bti rams, nes jeigu iki io laiko neatjo, jau n neateis. Prisiartino ir ms laukiamasis vakaras. Pradjo temti. Nulipome nuo tvarto. Prisidengdami grioviu ir krmais, sujome trob. Jautms gerokai sual. Skans piets ir viena kita arielkl mus atgaivino. Gerokai pritemus, apleidome geruosius eimininkus ir iygiavome link Kalniks miko. Kelyje jokio pavojaus nesutikome.
119

Prajome pro etokus. Sustojome. Link aliosios miko matsi raket viesa, tai buvo enklas, kad rus siautimas pakrypo mums nepavojinga kryptimi. Kaip i po ems girdjosi duslus, retas audymas. - Tur bt, susikov su ms vyrais, - prabilo Uosis. Prijome pirmj arno Rinktins ryinink Nat 104 . I karto jis laiksi labai pasyviai, bet, pains Uos, mus maloniai prim. - Ar pagausime Kalniks vyrus? - paklausme Nat. - Kiekvienu momentu. Rytoj a pats nuvyksiu ir suiekosiu. Nujome gulti, nes visikai jautms pavarg. Diena prajo be joki pavoj. Vakare gauname ry. Ateina kovotojas Ramunis 1 0 5 . I jo suinome, kad su Kalniks miko vyrais susiriti galsime tik vliau. Dabar tursime kelias dienas praleisti su Rudaminos vyrais. Uosis ir Kristupas grta atgal, o mes trise ieiname, lydimi Ramunio. Savait laiko sdiu slptuvje. Pirmi spdiai ios Rinktins vyr menkoki: maai aktyvs, trksta tos brolikos meils, kuri juos visus rit visai ms eimai. Tarp j vyrauja intrigos, nesutarimai, asmenikumai. J slptuvse trksta tvarkos. Po savaits laiko ieinu Kalniks mik, nes bunkerio gyvenimas man grso iki gyvo kaulo. Prie ryt atjome Kalniks mik.-Sustojame. Miegstos akys merkiasi. Sugulame iki pravis ant ems, bet miegas ms neukariauja, nes per daug alta. altas drebulys nukreia vis kn, reikia keltis. Vos tik pradjus visti, ygiuojame toliau. Kalniks mikas tikrai malonus: daugyb vidutinio auktumo kalneli, sausas ir pakankamai tankus. Viena bda, kad per maas. is mikas mums yra brangus, nes 1945 metais gegus mnesio 16 dien daug karygi krito kovoje u Lietuvos laisv, u viesesn rytoj. is mikas ir iandien mums liudija, kad Lakno 1 0 6 brys it litai kovsi su imt kart skaitlingesniu prieu. Nors vir keturiasdeimt vyr padjo savo galvas ant Tvyns aukuro, bet prieas prisimins, kad lietuvis geriau mirs, negu vergaus upuolikui, azijatui. I to mio dalyvi suinojau, kad prieas turjo pasibaistin nuostoli: j uvo apie keturi imtai. Pats kalnas. Suvirt nuo kulk lietaus imtamets puys ir uolai: buvo
120

kova, iauri kova, kurioje lietuvis parod, kaip reikia ginti savo Tvyn. is miko kalnas bus liudininkas, jis kalbs kart kartoms, kad geriau mirti, negu vergauti... - Prieas, - pasakoja vyrai, - mus puol keturis kartus, bet kiekvien kart gro su didiausiais nuostoliais. Mes, kurie likome gintis, auk turjome maai. Daugiausia uvo t, kurie ibgiojo po mik. Puolim metu nuo parako dm mums stigo oro. Granat ir vi aidai skambjo po vis mik. Tai buvo tikras pragaras. Ugnis liete liejosi kaln, bet mes, nors i vis keturi pusi apsupti, nepabgome. Mes skynme j imtus, ir, nors liejosi enkavedist banga po bangos kalno auktum, bet mes juos nutildme taikliais viais. Kaip vrys, siut enkavedistai mus puol jau penkt kart, nors j lavon guljo kalno papdje imtai, bet jie djo paskutines pastangas ukopti kalno virn, kurioje gynsi dar dvideimt Lietuvos laisvs kovotoj. Mes neatlaikme. M u m s stigo ovini. Sukoncentrav kulkosvaidi ir autuv ugn vien pus, mes laimingai, su maomis aukomis, prasiverme. Slenka rudenio dienos, mes bastoms mike. Laukiu grtant Rinktins vado pono Mindaugo, bet apie j negaunu jokios inios. Laikas bt pradti ios Rinktins vizitavim, bet be eimininko inios nepatogu. Vien dien stovime apie trylika vyr miko palaukje ir groims puikiu gamtos reginiu. Prie ms akis stovi didinga Dzkijos jra - Dusios eeras. Nors ruduo ir pavydus gamtos graiems vaizdams, bet jis nepajgia udengti savo skraiste taip gra vaizd. valgausi pro ironus. Matosi Dusios ir Meteli eerai, keletos banyi boktai, puiks ir viliojantys mikai. . . - Kaip gaila, - pamanau sau, - kad negaljau Rinktins vizituoti vasar, kada taip puiks gamtos vaizdai. Pamau slenkame per mik numatyt viet pietums. Artjame prie vietos. Staiga pirma einantieji suunka: - Rusai! Sustojame. Prie ms akis pasipila rusai. Mes traukiams. Gali bti ir miko koimas. Bgame giliau mik.
121

- Ar visi? - paklausiau a. Tuo tarpu pasigirsta vis. 107 108 - Nra Baravyko ir Ateities , - prabyla kakas. - Nra ko, vyrai, skubti, - pasilau a. - Turime laukti Baravyko ir Ateities. Sustojame. valgoms visas puses. Ateina ir jiedu. - Mus vijosi ir apaud, - kalba Baravykas. - Reikia trauktis giliau tankesn mik, nes padtis visikai neaiki, kalba Krmas 1 0 9 . - Maskuokite, vyrai, pdsakus, - prabyla Baravykas, - nes jie mus gali atsekti. Sulendame tankumynus. Pasirenkame ger pozicij ir laukiame. - Ateis - gaus ugnies ir dm, - nusiypso Ateitis, - o mes vl traukiams. Iki vakaro, esu tikras, ilaviruosime. Pamikje susiaudo, bet tai ms nejaudina. Sdime ir laukiame vakaro. Apie trei valand po piet pakylame ir einame apsivalgyti kit miko pus. Ieiname prie pat plento. Nieko tartino nesimato. - Reiks skirstytis, nes rytoj enkavedist i visur privaiuos. Seniai jau ko it mik, visko gali bti, - planuoja vyrai. - Btinai reikia i miko pasialinti, - aikina Baravykas. - Tuomet tegul koia. - Gaila, kad isiifravome: vis vasar is mikas buvo ramus, apgailestauja Ateitis. 110 Vos tik pritemus, skirstoms. Led, Kazok ir mane paima Baravykas, o likusieji vyrai skirstosi kitas vietas. Atsisveikiname ir iygiuojame. Ateiname kaim. Skaniai valgome vakarien, nes vis dien nevalg. Kaime, atrodo, yra rus. Su dideliu atsargumu slenkame. Galop, laimingai prieiname t viet, kuri ir buvome numat. Sulendame slptuv. Storas ems sluoksnis mus paslepia nuo iauraus enkavedisto. - Kaip malonu, - nusiypso Ledas, - tegul dabar bastosi bagoiai po mik. Mes saugs. Ryto met suinome, kad mai rus daliniai bastosi apie Kalniks mik, o vis nakt dar pasalas kaimuose. Paaikjo taip pat, kad nakt mes prajome pro rusus visikai netoli.

122

I slptuvs ilsti negalime, nes ir kaimuose siauia rusai. Sdime ir laukiame vakaro. Po dviej dien suinome, kad ms tris vyrus mike upuol rusai. uvo brio vadas Ateitis. - Vargelis, tyliai atsidusau, - vis naujos ir naujos aukos. Per ilgas mums kovos laikas. Jgos ms maos, prieas stiprja. Pasikeitimo dar iais metais nesimato. - Visi nesime, - prabyla Ledas. - Taip, visi, aiku, nesime, bet kiek ms liks, kada Tvynei taip bus reikalinga vyr, o j i kap niekas neprikels. - Jeigu dar vieni metai reiks ivargti, mau yra vilties gyvam likti, nusiypsojo Kazokas. - Reik tiktis, kad pavasar iau laisv ir mums. Anglosaks interesai suduoti mirtin smg bolevizmui turi realizuotis, nes kitaip jiems patiems grs mirtinas pavojus. Bunkerio nuobod gyvenim nieks mums nepavairino. Slinko viena kitai panaios dienos, o ini apie padt negauname. Neturime net ryio su atsiskyrusiais vyrais. Vis savait ibname slptuvje. Nors ini apie padt neturime, bet nutariame, aplenkiant Kalniks mik, eiti vl prie Rudaminos, i kur Kazokas su Ledu nori grti atgal savo rinktines. Ssnink vyr lydimi Kazokas ir Ledas grta atgal. A lieku vienas. Nesulaukdamas Rinktins vado, pradedu darb, nes jau visas mnuo laiko, kai esu atvyks i Rinktin. Vakare susiaukiu visus Rudaminos kovotojus. Daug kas ia taisytino, daug tarpusavio nesutarim, bet viso to nekeiiu, palieku Rinktins vadui, o a trumpai nuvieiu, koks vyksta partizaninis gyvenimas kituose rajonuose, kaip reikt tvarkytis ir organizuotis. Jiems visa tai - terra incognita. Nedelsdamas pradedu savo tiesiogin darb: iklausau vyr ipainties, juos dvasiniai sustiprinu, paskatinu nenuilstamai aukotis dl tautos ir visuomens. Juos prisaikdinu, kad likt ir toliau itikimi ms organizacijai, ms tautai. Ta nakties glduma man primena katakomb gyvenim, kur nuo budelio akies turjo slptis, kaip ir mes.
123

Visi t pai nakt isiskirstome. A laikinai apsigyvenau pas buvus ios 111 112 Rinktins vad pon Gedimin . Ten randu dar du kovotojus: algir 113 ir Baland . Daug kalbame apie organizacin darb, apie ms siekimus. I i ilg pasikalbjim susidariau ivad, kad maa aktyvumo parodyta io buvusio Rinktins vado. Maa pasiaukojimo ir idealizmo. Negaliu smerkti vyr, kurie taip maa naudos duoda ms kovai, jeigu j vadas yra netinkamas. Pas iuos vyrus ibnu apie dvi savaites laiko. Per laik ponui Gediminui kyla mintis aplankyti ms Apygardos vad ir prayti kokios nors vietos, nes dabar, bdamas be joki pareig, savs nepateisina, juo labiau kaip karininkas. Pagaliau gaunu ini, kad yra atvyks ponas Mindaugas. T pat vakar, paliks Baland ir algir, a ivykstu nurodyt viet. I Mindaugo suinojau, kad i met (1947 m. - red) spalio mnesio 28 dien uvo ponas Auksutis. - Saulei leidiantis juos upuol rusai. Jie visi pradjo trauktis, bet Auksutis apaudymo metu atsiskyr nuo vyr ir trauksi neinomomis vietomis vienas. Taip ir uvo, atsiskyrs nuo savj, - baig Mindaugas. - Apie kuri viet uvo? - paklausiau a. - Palin kaime. Prisiminiau t laik, kur praleidau kartu su Auksuiu, tas keliones, nakties ygius, tuos pavojus, kuriuos kartu pergyvenome. Gi iandien jo ms tarpe jau nra. Tai mogus, kuris daugelio buvo nesuprastas ir nevertintas. Antras vykis taip pat nemaai mus sukrt: iandien aretavo io brio ryinink Var 1 1 4 . Jis su pasiaukojimu atlikdavo paias rizikingiausias keliones. Daug naudos savo pasiaukojimu dav paiai organizacijai. Mus is vykis privert grietai susimstyti: Variui yra inomi io brio visi bunkeriai. - Ar tardymo metu jis bus atsparus, ar ilaikys kankinimus, ar neiduos? - teiravoms mes vienas kito. - J u o a pilnai pasitikiu, - tikinjo kovotojas Gluosnis 1 1 5 . ie odiai mus nuramino ir mes dar likome vienai dienai. Rusai tiek naktimis, tiek dienomis dar aplinkui kratas, vaikiojo po kaimus, iekojo bandit." Toks kyrus j vaikiojimas, mus kelis kartus

124

 dien priversdavo bgti slptuv. Atsitikdavo, kad rusai jau kieme, o mes dar viruj. Tuomet sprukdavom slptuv ir vl viskas tylu, ramu. Sekani nakt ieiname. Dien praleidiame Kalniks mike. I pat ryto tartinas main imas mus priveria susikaupti, o juo labiau, kad prie savait rusai pam gyv Aid 1 1 6 , kuris laiksi Kalniks vyr tarpe. Taiau jokio pavojaus vis dien nevyko. Vakare Mindaugas, Baravykas, Krmas ir a paliekame Kalniks mik ir ygiuojame link Giraits miko. ia vargais negalais randame penkis vyrus, kuri pagalba mums pavyks rasti kitus Vargdienio kuopos 1 1 7 vyrus. Dvi naktis praleid be miego, jautms pavarg. Ponas Mindaugas sekant vakar iygiavo ryio reikalais toliau, Baravykas su Krmu gro Rinktins tab prie savo pareig, o a su iais penkiais vyrais dar praleidau tris paras. Turdami laiko ir nejausdami rus siautjim, aplankme kelet viet. Dzkija daug kuo skiriasi nuo kaps krato. Nesimato ia to turtingumo, to itaigingumo, bet j tarpe spindi tas lietuvikas vieningumas, kurio danai pasigendi kaps krate. mons atviri, vienas antru pasitiki, beveik visi yra sijung t tbtin kov prie ms engjus. Kiekvienas mogelis su diaugsmu atidaro savo trobels duris, kai jas pasibeldia laisvs kovotojas. Gi, pasirodius kaime rusams, vienas kaimynas kitam tuoj pranea ir esi tikras, kad staiga nebsi upultas. - Tai - vieningoji Dzkija, - pagalvojau sau. Prie ivykstant toliau, ie vyrai suruo gana puik primim. J ryininks, keletas kaimyn ir mes sudarme maloni kompanij. Palik krat, praeiname pro diding Dusios eer ir atsiduriame netoli Seirij Trako miko. ia ms laukia Rinktins vadas Mindaugas. Nueiname sutart viet. ia randame vir dvideimt vyr. Tai Vilko 1 1 8 brio vyrai. ie vyrai palieka man gra spd: drausmingi, gerai organizuoti ir rytingi. J veiklumas yra gana didelis. Apie pus valandos laiko kalbu jiems apie ms kovos kilnum, apie reikal pasiaukoti Tvynei, apie reikal, kad laisvs kovotojai bt taurs, visuomet blaivs, kad, umir asmeninius malonumus, visas jgas, net jeigu reikt ir gyvyb paaukot Tvynei, kad i ms organizacijos tarpo inykt bet koks banditizmas, kad, pasibaigus kovai, mes tautos btume sutikti, pilna odio prasme, kaip taurs Lietuvos laisvs gynjai.

125

Vyr veiduose matau susikaupim. J rankose ginklas dar labiau suspaudiamas. Jie pilni rytingumo ir pasiaukojimo. Prabgo keletas dien, bevaikiojant su Vilko brio vyrais. Vl visos nakties kelion. Pereiname Seirij Trako mik ir pasiekiame Mikyio Trak. Lydimas keletos vyr, laimingai pasiekiu Kalniaus 119 vyr ribas. ia sustoju dviem dienom poilsiui. Puikioje nuotaikoje slenka laikas. Sekmadienio vakar susirenka apie dvideimt penki vyrai. Juos dvasiniai sustiprinu ir paskatinu rytingai laukti tos valandos, kai kelsis tauta laisvam gyvenimui. Nakties gldumoje visi vyrai, dvasiniai paguosti ir sustiprinti, isiskirsto. A su trimis vyrais dar lieku ioje vietoje pailsti, nes prie akis dar ilga ir varginga kelion, kuri pareikalaus daug jg. Praslinkus dviem dienom, vl susitinku su Mindaugu ir isirengiame kit kuop, kuri, nors ponas Mindaugas djo dideles pastangas, bet dl didelio rus siautjimo, jokiu bdu nebuvo manoma nueiti. Mudu nutariame, kad nors ir gyvybe rizikuojant, bet kaip nors turime pasiekti, nes abiej buvo interesai tuos vyrus aplankyti. Kadangi kito ryio neturjome, pasirinkome per Dainavos Apygardos rajon pasiekiant Kapiamiest.
- 2 -

Sutinkame Bestraigiks vyrus, su kuriais praleidiame apie savait laiko. 120 J pastangomis sudarme ry su Pios kovotojais. Kovotojai Klajnas 121 ir Jokeris pasiada mus vis laik lydti. Keturis kilometrus u Bestraigiks miko sustojame dienavoti. Apie pietus gauname ini, kad kaime bastosi stribai. Mes pasitraukiame puynus ir laukiame. - Malonu bt sukirsti, - juokiasi Sakalas 122 . - Rus vis nemuime. Su jais, jei leidia galimyb, neverta susikauti, bet stribus tai kiekviename ingsnyje reikia ventinti. Juk jiems ar anksiau, ar vliau... Grs ryininkas, apvalgs apylink, prane, kad yra tik septyni stribai. Jie, sustoj pas vien kinink, geria. - Gaila, kad itame rajone mums dar reiks pasilikti, o kitaip mes jiems ikeltume neblog pirt, - kalba Mindaugas.

126

Pamau vl grtame pas t kinink. Sdame pietauti. Vakare Sakalas su keturiais vyrais grta atgal, o mes, likusieji, tame pat kaime dar liekame keletui dien. Vakare susitinkame tris Pios kovotojus: Rimgaud 1 2 3 , Nev 124 ir Skrobl 1 2 5 , kurie pasiada sudaryti ry su kitais vyrais. I j taip pat suinome, kad apie Pi rusai siaut apie du mnesius ir dl to uvo kuopos vadas uolas 1 2 6 ir dar keli kovotojai. Susitariame ketvirt gruodio susitikti numatytoje vietoje ir t pai nakt pasiekti Pios mik. Per laik jie susps praneti visiems vyrams, kad susirinkt numatytoje vietoje. Sekani dien Mindaugas, Klajnas, Jokeris ir a vl dienavojame tame pat kaime. iame rajone drsiai vaikiojame dienos metu, nes visas kratas yra labai ramus - vietini idavik neatsiranda, vietovs pasitraukimui labai geros: daugyb puynli, ems pavirius labai raiytas. Malonu pavaikioti po kaimus dienos metu, nes jau daug laiko prajo, kai ramiai, be pavojaus, galjau vaikioti po laukus dienos metu. I karto nedrsu, net keista, neprasta. Mes pamau slenkame nuo vieno puynlio prie kito. Aplinkui mus dengia vienas u antr auktesni kalneliai, apaug graiomis puaitmis. Sustojame pas vien kinink. Laukiame vakaro. Staiga eimininkas, atbgs trob, pranea, kad viename puyne pasirod ginkluotas vyras. Stveriame ginklus. Pasirodo, kad tai vienas i msiki. - Rusai! - atbgs pranea. - Daug? - paklausia Klajnas. - Neinau. Mane prikl ir prane, kad pas kaimyn rusai daro krat. A u ginklo ir, prisidengdamas puynliais, atbgau. Traukiams ir mes. Pamau prieiname vien puynl ir ia sustojame. - Pastebsime, kad artinasi - trauksims toliau, o dabar nra jokio reikalo trauktis, - sustodamas kalba Jokeris. Isiuniame civilius mones, kad ivalgyt padt, o mes tuo tarpu nueiname pietauti. Turdami dar kelet dien laiko iki vykimo Pios mik, nutarme paygiuoti kitos Apygardos ribas, pasiekti Siaub 1 2 7 . Man buvo domu susipainti su Dainavos Apygardos kovotoj taktika, kovos ir isilaikymo
127

metodais. Ypatingai norjau susitikti su paiu Siaubu, nes mus vert grynas interesas dl kai kuri jo nedrausming vyr, kurie, besibastydami po arno Rinktins ribas, yra padar daug peiktin veiksm. Ms pastangos rasti Siaub nujo veltui. Ujome vien viet, i kurios Butageidis 1 2 8 su savo vyrais tik prie kelet minui buvo ijs. Maloni eiminink mus kviet pasilikti vienai kitai valandai, bet mes, nordami surasti vyrus, atsisakme. - Malonkite truput palaukti, - kalbjo eiminink, - a pati gal greiiau juos surasiu. - Gerai, ponia, mes palauksime, jeigu js bsite tokia gera ir u mus surasite tuos "banditus", - nusijuokiau a. - Praau ssti. A tuojau. Po keletos minui jinai gro. - Vyrus radau. Tuojau ateis. Ilgai nereikjo n laukti. Tuojau atjo Butageidis su trimis kovotojais. Su jais visais ir ijome. Kelyje prijome Nemuno krantus. Pavyduol naktis mus apdeng savo miglotu, juodu rbu t vis gro. - Nemunas nakt, - pavelgiau j, - koks grois! Rodos stovtum ilgas valandas, jo krantais vaikiotum, bet gyvenimas veria palikti vis ir, suspaudus rankoje ginkl, ygiuoti ten, kur dar niekuomet nebuvs ir nieko nepasti. Eidamas galvoju: - A niekuomet negalvojau, kad naktimis tursiu bastytis po neinomas vietoves, belstis, it elgeta, nepastam moni duris. Bet gyvenimas to pareikalavo. Umirti save dl kit - tai yra kilnu. Paskends nykiose svajonse, n nepastebjau, kai inyko i mano aki Nemunas. jome ma mikel, kurio pakraiu ir jome. Usukame pas vien, pamikje gyvenant kinink, pas kur danai atsilanko laisvs kovotojai, bet kaip pasakoja savinink - vyrai jau kelios dienos kai nebuvo. Gi pereit nakt rusai itame kaime dar kratas. Keletui minui poilsio ia pasilikome. eiminink pasil nukelti kortas. Mane pagavo skanus juokas, bet vis dl to sutikau, kad kelt kortas. Ji pasakojo apie praeit, kuri iais laikais visiems yra labai panai, todl ir man daug atspjo. Spjo ir ateit. inoma,
128

ji i mano drabui sprend, kad nesu eilinis kovotojas, todl kalbjo, kad daug rpesi turiu dl paios organizacijos, kad mano trokimas isipildys, kad artimoje ateityje tursiu didel pavoj, kuris, tiesa, praeis laimingai, kad tursiu didel kelion, kad liksiu gyvas ir net nesueistas, kad po vis varg bsiu laimingas ir turtingas. Patenkintas nusiypsojau ir jai maloniai padkojau. Ir galvoju: ar ia tikti, ar ne, o ji kartas nuo karto vis primena, kad tai rodanti korta. Susigund ir ponas Mindaugas. Jo praeitis su maais pakeitimais labai panai mano, o ateitis dar panaesn. Korta rod ir jam, kad trij dien laikotarpyje turs pavoj, bet jis laimingai praeis, kad liks gyvas. Tik jam korta pavydjo, po vis kov, po varg, dideli turt ir laims. Skaniai juokms. Umirom visus pavojus. Atjome prie pat Kriktoni banytkaimio. Perjome per pat banytkaim. ia vienoje vietoje sustojome vakarienei. Laikas slinko gana greitai, mes n nepasijutome, kaip prabgo trys valandos laiko. - Laikas ir ygiuoti, - kalbjome keldamiesi nuo stalo. Brio vadas Butageidis maloniai pra, kad vienai dienai pasilikiau su jais. Sutikau, nes iki susitikimo su Pios vyrais dar turjome tris dienas laiko. Gi mums buvo svarbu, kur nors tas tris dieneles praleisti. - Gerai, ponas Butageidi, - kalbjau a, - jeigu gerai vaiinsite, mes neatsisakysime su jumis praleisti vien kit dienel. Palikome Kriktoni banytkaim ir iygiavome toliau. jome apie keturis kilometrus per laukus. jimas buvo labai prastas: purvas, dani grioviai, kurie kartais ir suklupdydavo. Dienavoti pasirenkame vien kinink. ia susirenka ir daugiau vyr. I viso turjo susirinkti trylika Butageidio vyr ir mes keturi. - Brelis nemaas, kalbjo Jokeris, - galsime ir kautis. Greitai sugulme ant grind. A dar ilgai neumigau. Nors buvau pavargs, bet miegas mans nem. Guljau ir stengiausi nieko negalvoti. Ryt girdjau, kai vienas po kito keitsi vyrai, bet pilnai pabusti nepajgiau. Po kurio laiko pramerkiau akis. alia mans guljo Jokeris ir dar vienas. Kiti jau buvo atsikl. Lauke dar buvo tamsu. A vl usndau. Ar ilgai miegojau - neinau, bet staiga pribudino kakoks mogelis, kuris, atjs i Kriktoni prane, kad ten rusai. N nepasijutau, kaip atsistojau ant koj, stvriau rank ginklus, drabuius ir ibgau kiem.

129

- Kur rusai? - trindamasis akis paklausiau Joker. - Sako, septynios mainos enkavedist jau Kriktonyse, - aikino jis, mes turime kuo greiiausiai trauktis. Prisidengdami kalneliais mes traukiams link mao mikelio. - O kur Mindaugas su Butageidiu? - paklausiau vyrus. - Jie anksti kakur ijo ir nieko apie juos neinome. Padtis labai bloga: nei j laukti, nei trauktis. Rusai kiekvien minut galjo bti ia. Ms jgos prie toki skri armij - lygios nuliui. Sustojame puynlyje ir tariams. Nutariame trauktis, kiek galima, nuo ios vietos toliau. Slenkame prie kaln. Maskuojams, kiek galime, puynliais, grioviais. U keli imt metr pastebime grtanius Mindaug ir Butageid. Mes mojame, o jie artja mus vlio greitumu. - Greiiau, - suunka Klajnas, - traukiams! Rusai! Galop ateina ir jie. Trumpas pasitarimas. Nutariame trauktis mikel, o paskui, jeigu nebus ustoti keliai, paliksime mik ir trauksime per kaimus link Lenkijos. - Vyrai, - prabyla Mindaugas, - skubiai turime trauktis. Laikykite tinkamas distancijas. Maskuokite pdsakus. Pasiekiame ir mikel. - Mautis, - pakraipiau galv, - turi vos imt septyniasdeimt hektar ploto. Pamikje sustojame. Planuojame, kuria kryptimi trauktis. Main imas visais onais didja. - Gyvats, tur bt vis Rusij sutrauk, - kalba Jokeris. (...) t pus, kuri mes traukiams, girdisi keletos main imas. - Supa mik, - kalba Butageidis. - Mes jau nespsime, o pasilikti itame sodelyje dar pavojingiau. Pasirenkame kit krypt. Ieiname i miko. - Trauksims kaimu, nors pavojinga, bet vienintel ieitis, - dsto Butageidis. Dienos metu per kaimus slenka ms deimtukas. Kiekvien minut tikims susikauti. Gauname i civili moni ini, kad Kriktonyse jau privaiavo vir deimties main; keturios mainos, pilnos rus, nuvaiavo link mikelio.
130

Padtis darosi rimta: mes esame tarp rus. Mums dar reikia perbgti viekel, kuriuo ir traukia rus jgos. Bgame link viekelio, nes kiekviena pavluota minut gali atneti mirt. Jau matosi ir viekelis, o ia kaip tyia lyguma, matyti net per pus kilometro. Nei bgti, nei stovti. Kiekvien sekund gali pasirodyti maina. Vis dlto rizikuojame - bgame kiek tik kojos nea link viekelio. Pribgame kinink. Sustojame. Tuo tarpu link Kriktoni viekeliu rieda keturios didiuls amerikonikos mainos. Jose prigrsta enkavedist. Nuo iauri enkavedist mus maskuoja kininko trobesiai, kurie iuo momentu mus igelbsti nuo mirties. Vos tik pravaiavo ios keturios mainos, mes greitais uoliais perbgame per viekel. Igirstame vl atvaiuojanias mainas. Bgame u kalnelio. A su Jokeriu, prisidengdami puaitmis, liekame ant kalnelio stebti. Pravaiuoja dvi pilnos enkavedist mainos. - Tai mums ir sveiuotis, - bandau juokauti. - Ar tik nepavaiins mus paraku ir dmais enkavedistai, - tyliai nusikvatoja Jokeris. - Man ir atrodo, kad jie suruo ger pirt. Ir kain, ar nors vienas paspruksime. - Turkime vilt, - leisdamasis pakaln prabilo Jokeris. - inoma, blogiau mirties nebus, - nusijuokiau vl. - irk, ar tik vakaryktis kort klimas nerod ms apsupim. - Ieit, kad laimingai viskas praeis. Viekeliu girdjosi vl main vaiavimas. M u d u pagreitinome ingsnius, nes reikjo pasivyti vyrus. Toliau mes traukms kloniais, prisidengdami maais puynliais. - Atrodo, itrukome i apsupimo. Dabar svarbu kuo toliausia pasitraukti, nes tokia didel daugyb rus gali labai plai apylink ikoti, - kalbjo Klajnas. - O gal turite kur nors koki slptuv? - paklausiau Butageidio. itokioms plataus msto kratoms ir menkiausia slptuv atlaiko. - Yra ia u kokio kilometro. Galtume j visi subgti. - Puiku, - pritariau jam. - Nereiks su ivanais lenktyniauti. numatyt viet pasileidome bgti. Atbgome prie to kininko, pas kur buvo slptuv. Du ms vyrai slinko prie to kininko, o mes, likusieji,
131

isidstme gerose pozicijose, nes nebuvome tikri, ar pas t kinink dar nra rus. Igirdome, kad main imo garsai artja ir prie ms. Mes nubgome pas kinink slptuv. Vos spjus sulsti slptuv, pasigirdo main imas. kaim jo rusai. - eimininkas namuose? - paklaus rusikai enkavedistai. Tyliu ir galvoju, ar tik rusai nebus pastebj, kaip mes sujome pas it kinink. - Jeigu pastebjo - baigta. Mes j rankose, - galvoju sau. - Maa yra vilties, kad mes itrksime. Juk neprajo nei penkios minuts, kai mes sulindome slptuv, o ia jau kieme rusai. Kalbti nei vienas nedrstame, nes maiausias nabdesys gali mus iduoti. Sdime ir laukiame to momento, kada pravers lentas, u kuri mes esame. - A tikjausi rasti geresn slptuv, kuri mus garantuotai igelbs, bet itai - maa pasitikjimo, - galvoju sau vienas. - Per didelis bt rusams diaugsmas, jeigu mus ia rast. Visi deimt turtume ti. Rusai ijo. Mes lengviau atsikvpme. Atjusi eiminink mergait, mums prane, kad daugyb rus yra kaime. Buvo ir ia penkiolika, bet ijo. Dabar artinasi apie keturiasdeimt. Mes vl tylime, laukiame kratos. - Jeigu pirmieji nedar kratos, matyt, ms atjimo nepastebjo, tyliai kreipiausi Klajn. Kaime vl rusai. Azijatiki auksmai mus net apkurtino. Nieko daugiau negirdjome tik atskirus, pavieni rus kavimus. Vienas auk visa gerkle, reikalaudamas tabako, kitas duonos, treias pieno ir t.t. Vl pasigirdo main imas. Viena i j sustojo. Rusai pradjo smarkiai aukti: davai piriot" (duok priek - red). I to buvo galima sprsti, kad neivaiuoja per purv. Jie kaudami ir rkdami nujo toliau. Mes pasijutome vl rams. Pairiu laikrod. Dar tik vienuolikta valanda. Bjauri padtis: alta, norisi valgyti, o ia kiekvienu momentu gali mus rasti. Mirtis ms tyko kiekvien minut. Isitraukiu i kiens papiros ir imu vien po kito rkyti. Pamau padtis atslgsta. Pradedam sitikinti, kad kratos jau nebus. Pagaliau visikai aprimome, bet ms netiktumui kieme vl pasipila rusai.
132

I bildesi ir vaikiojim sprendiame, kad daro krat. Vaikioja po kitus trobesius, po kiem, bet ms dar kol kas nelieia. Mes tik girdime bjaurius rusikus keiksmus. Atsidaro tvart. Girdime, kad lipa tais paiais laipteliais, kuriais ir mes lipome, lsdami i slptuv. Lipdami usitaiso automatus ir tiesiai eina link ms. Mes sulaikome kvpavim. Tai momentas - arba gyventi, arba ti. A, nors pavojus gana didelis, jauiuosi kart gana ramus ir sitikins, kad neras. Rusai prieina visai arti. Per lent plyius man matyti vaikiojani rus eliai. Vienas i j prieina prie mans ariau, kaip per metr. Mus skiria viena lenta. Abu laikome rankose automatus. - Vis tiek, ivane, pirmas krisi, - pamanau sau. Dar kelet minui jie vaikiojo, iekojo, vert, kas tik pakliuvo jiems po rankom. Ms tarpe viepatauja mirtina kap tyla. Mus pradeda kankinti kosulys. Keniame, nes kitaip nors vienam sukosjus, visi pratume. Rusai bjauriai nusikeik ir, pasak, kad ia... bandit nra, nujo. Mes giliai atsikvpme. Nerado" - buvo ms pirmoji mintis. Po keli minui vl atjo eiminink mergait ir prane, kad kaime dar daug yra rus, kad pas kaimyn apsistojo j tabas, kad ant keli kaln sustatyti rus kulkosvaidiai. Mums dar reikjo isprsti klausim ar, atjus nakiai, i ia pasitraukti, ar likti dar ioje slptuvje sekaniai dienai. Jokeris, Klajnas ir a buvom tos nuomons, kad pasilikti dar vienai dienai bt pats neprotingiausias ir rizikingiausias veiksmas. Juk mes dienos metu, daugeliui moni matant, bgome iuos namus; antra - mes nesame tikri, ar koks nipas ms nepastebjo. Be to, jeigu pas kaimyn apsistojo rus tabas, reikia manyti, kad jie pasiliks ia ilgesniam laikui. Gi ms slptuv, palyginus, yra menkoka. - Dkokime Dievui, kad mus saugojo i dien, - kalbjo Jokeris. Visi kiti buvo skirtingos nuomons. Jie tikinjo mus, kad neprotinga bt statyti save pavoj.
133

- J u k kaimuose pilna rus, ant kaln istatyti kulkosvaidiai, mes galime jiems tiesiog patekti nasrus. - Bet supraskite, vyrai, jeigu mus ia uklups, sime visi. Gi prasiverimo atveju, sime du, trys, o gal, Dievas duos, visi laimingai pasitrauksime. Kiekvienas vyras mums yra brangus. Geriau rinktis tok keli, kuriuo eidami, maiau tursime auk. Svarbiausia mums isiverti i ios slptuvs kiem, o kieme mes lygs ponai - taip mus, taip juos kulka ima, - kalbjau jiems. Vyrai tyljo. A supratau, kad juos pavergs baims jausmas. Butageidis taip pat pritar, kad geriau trauktis. Visikai sutemo. Susitvarkome ginklus. Jau rengiams eiti, bet tuo tarpu kieme vl atsiranda pusgiriai rusai. Mes tylime ir laukiame momento, kad visur aptils ir mes bandysime laim. Pravrme lent dureles. Tylu. Tyliai nusileidiame laiptais emyn. Sustojame visi prie dur. Pasiruoiam ginklus, nes tikims susikauti. Atidarome kiem tvarto duris. Kieme nieko nesimato ir nesigirdi. Drsiai ieiname kiem. Kaime girdisi un lojimas. Pabeldiame lang. Ieina eiminink dukt. - Vyrai, kur js eisite - pilna rus, - isigandus kalbjo ji. - Niekis - praeisime. Per viekel mes persimetame pelkt piev. Atsargiai traukiams atgal. Pereiname t pat mikel, i kurio mes ryte ibgome. Sustojame vienai minutei. iuo laiku aktualiausias dalykas - kur nors pavalgyti, nes jau para laiko, kai mes nieko nevalg. Dar nuygiuojame apie deimt kilometr ir sustojame viename kaime. ia gauname pieno ir duonos. iek tiek pasistiprin, vl ygiuojame. Po dviej valand kelio vl sustojame. ia gauname puiki vakarien. I ia mes skirstoms. Ms ketvertukas einame link Pios, nes rytoj vakare tursime susitikti su Pios vyrais. - Puikios vais Butageidio rajone, - nusijuokiu prie umiegant.

134

- 3 -

Sulaukus vakaro, mes nueiname sutart viet. Ten randame tris kovotojus, kuri lydimi iygiuojame link Pios miko. Po penki valand kelio pasiekiame pamik, prie kurios pas vien kinink laukia vyrai. Kovotojai, atrodo, gana drausmingi, kariki. Tik ivirin j ivaizda sako, kad j isilaikymo slygos labai sunkios. Apylink, kurioje jie laikosi, yra ypatingai neturtinga. Todl ir patiems vyrams materialin bkl yra sunki: trksta drabui, apavo. Taiau dvasioje jie stiprs: nepalauiamos valios, kupini kilni pasiryim, knu ir siela pasiaukoj Tvynei. Sustojame mike. Mikas, kuriame jie gyvena, yra vienas i didiausi ms Apygardoje, tik visa nelaim - labai retas. Susirenka vir deimt vyr. Gaila, kad didel dalis j neatvyko. Nors truput lynoja, bet, kiek slygos leidia, pastatome primityv altorl, ant kurio aukoju nekruvin Kristaus auk. Kelmas atstoja man klausykl. Tyliai sibuodamos puys, mums tarsi kalba: lietuvis moka kentti, perneti didiausias audras, pakelti sunkiausias gyvenimo slygas, - tai visa dl kilnios idjos, dl Dievo ir Tvyns. - Gali i ms prieas iplti turt, laisv, - prabylu iais odiais kovotojus, - bet jis nepajgs ugniauti ms pasiryim. Jis nepajgs pagrobti i ms Tvyns meils jausmo, nes ir mirdami, brangieji broliai, kartosime: Tvyne, a tave myliu, dl tavs ir mirtu." Krauju mes aplaistme Lietuvos laukus ir mikus, kasdien ms irdys nulid, matant tas neteisybes, o jei ms irdys galt verkti krauju, mes btume kruvini, ms gyslose nelikt n laelio kraujo, jose tekt aaros ir aaros. Tas visas neteisybes mato pasaulio Valdovas, dangaus Karalius. I ms kani Jis mums nupins pergals vainik. Patikkime mes Dievu, o Dievas mus igelbs. iandien jums lidna, kad neturite tveli, broliuk, sesui. Jie, gal Sibire mirta badu. Bet dar skaudiau, kad ms Motina Tvyn, prikalta prie kryiaus, mirta. Tad, ar galime i savo rank paleisti ginkl, jeigu prieas terorizuoja ms taut? Mes turime suliepsnoti dar kartesne Tvyns meils ugnimi, kovoti iki pergals, kovoti ir mirti, kovoti ir laimti.
135

Maiau t vyr akyse aaras, vyr, kurie nebijo mirties, kurie kasdien mato besiliejant krauj, i kuri pats gyvenimas pareikalavo iaurumo, kurie be irdies sukrtimo nutildo nieking bolevik. Ir jeigu dar trei kart mums grst bolevizmo pavojus, tai tik per ms lavonus jie engt ms kaimus ir miestus. Kaip noriau dar kelet dien praleisti su iais vyrais, dalintis su jais vargu, bet pareigos veria juos palikti, tik kelet valand su jais praleidus, vl isiskirti ir, gal niekuomet ioje aar pakalnje jau nesusitikti. Tas skurdus j gyvenimas, bet nenugalimi j pasiryimai, mane suavjo ir ukariavo. Jeigu ne Apygardos vado kvietimas grti tab, a dar likiau juos paguosti, i j pasisemti kantrybs savo gyvenimo varguose. Atsisveikinu kuopos vad Liep 129 , kovotojus ir vl, lydimas Rimgaudo, Nevio ir Skroblo iygiuoju atgal. ingsnis po ingsnio a tolinuosi nuo Pios miko, kuriame radau pilnus entuziazmo vyrus, koki nesutikau kitose rinktinse. Praygiuojame pro kelet maui eerli. A eidamas galvoju: ar tik itas ms tautai udtas kani kryius atne gerov. Varguose mes suprasime vienas antr, kad esame lietuviai; iponjusiam miestui bus nuimta kauk ir atidengtas jo tikrasis veidas, kur danai po naraniu ilku slpsi supuvimas. Dabar visa tauta supras, koki karygik rol ms priespaudos laikais suvaidino kaimas. Gi pats atgimimas vl kyla i t samanot lneli. Mindaugas, Jokeris ir a grtame atgal. Mus dar palydi Nevis. Perjus Veisiej plent, Nevis grta atgal. Jis palieka man nesuprasto spd. A niekuomet nepamiriu jo atsisveikinimo odi: "Js nekite. Mes kad ir sime, bet js likite gyvas. Js Lietuvai gal reikalingesnis. " Kaip vertinti tok Lietuvos laisvs kovotoj? Juo reikia tik pasididiuoti, juo pasigrti, o mums visiems pasimokyti. Jeigu visi ms kovotojai jaust tok gil pareigos auksm, tok karygik pasiaukojim - ms per imt met nepajgt prieas nugalti, palauti ms morals, bet, deja, daug ms laisvs kovotoj eilse buvo peiktin asmen, kuriems rpjo ne Tvyn, bet j asmeniniai iskaiiavimai. Ir tik dka Apygardos vado pono vejo, pon Rinktini vad pastangomis baigiama irauti i ms organizacijos sibujojusias piktoles. iandien jau galima pasidiaugti Tauro Apygarda: inyko
136

banditizmas, girtuokliavimas, sauvaliavimas ir kitos panaios negerovs, kurios ir emino laisvs kovotoj vard. Praleidia ms trejuk nuobodi rudenio dien. Sulaukus nakties, tsiame yg toliau: man svarbu kuo greiiausiai grti Apygard. Kas nakt darau vir dvideimt kilometr. Mudu su Mindaugu ateiname agariu kaim. Sustojame pas vien kinink dienavoti. Slptuvs nra. Sulendame iaudus, kuriuose igulime vis dien, nes po kaim valkiojasi rusai ir stribai. Vakare susirandame vyrus. ia taip pat randame Kstuio bataliono vyr 1 3 0 . A, nors labai skubu, bet lieku dar vienai dienai: noriu pasikalbti su kitais Apygardos vyrais. Iki vlyvos nakties kalbuosi su ponu Negru 1 3 1 . Jis su usidegimu gvildena tas mintis, kuriomis a esu persisunks. Jis mini kai kuriuos smerktinus ms Nepriklausomybs laik vyriausybs apsileidimus: nekreipim dmesio socialin padt, kur visas kapitalas guljo nedaugelio moni rankose, o visi kiti dl to kent skurd; ms tautieiai iekojo laims u jr mari, o tuo tarpu danai, vedai, olandai, vokieiai ir kiti Lietuvoje udirbdavo milijonus. Maa ms tarpe buvo idealist, pasiaukojusi Tvynei ir visuomenei, visi troko it i kokio aruodo, grobti auks, linksmai leisti laik... Visi valdininkai auk, kad per maos jiems algos, o tuo tarpu kininkai ir darbininkija skendo skurde ir brido neapykant. - Turjo Lietuv itikti katastrofa, - dst Negras. - Ir kada itiko tvyn laukta nelaim, Smetona su savo gauja, priperjs tkstanius bolevik, smuko usien. Ir iandien ms visi ponai ten geria putojant ampan, o mes, tie kaimo sermgiai, giname Tvyn. Prie pat ryt umigome. Apie antr valand po piet gauname ini, kad gretimame kaime bastosi apie dvideimt rus. Mums taip pat pranea, kad penki artinasi link ms. Mes, nenordami statyti pavoj mogel, pas kur dienavojome, traukiams. Pamau einame Dusios eero krantais. Apie jok pavoj negalvojame: saulut arti laidos, mes gana gerai ginkluoti. Pasitraukiame pas sekant kaimyn. ia patogesn pozicija ir daug geresnis i vis pusi matomumas. Pavalgome pietus. Pamau pradeda temti. A, nors prao dar vienai dienai pasilikti, pasirytu ikeliauti. Atsisveikinu su Negru, kuris tarnybiniais reikalais su savo vyrais iygiuoja pas bataliono vad Siaub.

137

Atsisveikinu ir a su vyrais. Kaip sapnas prabgo du mnesiai Dzkijoje. Nuoirdiai atsisveikinu su ponu Mindaugu. Jam palinkiu itverms ir toliau vadovauti arno Rinktinei. Tas momentas, kai reikia skirtis su monmis, su kuriais pradedi susigyventi, yra per daug sunkus. Dar nortum su jais gyventi, bet gyvenimo aplinkybs priveria paduoti rank ir sakyti: - Sudiev. Laimingai gyvenkite, nenuilstamai dirbkite. Lydimas kovotoj Tarzano 1 3 2 ir Gintaro 1 3 3 ijome link Kalniks miko. Pamau slenkame Dusios eero krantais. Mnulio apviestos sidabrins bangos neramiai dauosi smlt krant. Eeras atrod piktas ir neramus. Jam trko to susikaupimo, kuriuo jis buvo pasipuos prie por savaii, kai a jo krantais ygiavau vis toliau ir toliau Dzkij. Pasijutau, tarsi, kokioje klaikumoje: nesigirdjo n un lojimo, nesimat gyventoj trobeli, mus supo krmokniai. Didingas eeras, aisdamas bejausmmis bangomis, savo imu kartodamas, tarsi kalbjo: Viskas praeis, viskas praeis." Suspausta kani siela buvo nerami. Mans neavjo mnulio spinduli apibertas eeras. Ir kaip gali mogus diaugtis, kada vis taut slegia baiss priespaudos reteiai, kai kiekviename ingsnyje tyko mirtis, kai ausyse nenutyla sueist laisvs kovotoj aimanavimo aidai, kai akyse stovi iurpulingi vaizdai: Sibire gal mirta brolis, motina, imetama kaip gatvs uo i savo nam, rinkoje, kraujuose paplds, guli laisvs kovotojas, apipeljusiam rsy gyvas psta lietuvis, lietuvait... O kas pajgt imatuoti t tvo, motinos irdies skausm, kad gulinio ant rinkos savo snaus jie nepasta, isiada. Eero vilnys kalba: "Viskas praeis, viskas praeis". Mes, visi lietuviai, tikime, kad vergovs reteiai nutrks, kils naujam gyvenimui Lietuva, vl skambs lietuvika daina, sugr tremtiniai, atsivers kaljim durys, visas kratas prisipildys diaugsmu... Bet nieks nepaguos tos kaimiets motinos, kuri brangiausi savo turt - sn paaukojo Tvynei. Nieks nepajgs prikelti laisvs kovotoj i kap. Lietus nuplaus kruvinus rinkos akmenis, bet niekas nepajgs idildyti motinai iurpulingo vaizdo i jos aki: ji mat savo vienturt sn, kraujuose papldus, gulinti ant rinkos.
138

Mergaits ne graiausias gli puoktes. Jas ds ant laisvs kovotojo kapo, moni minios nulenks iam jaunam didvyriui savo galvas, tauta per imtus met neras didesnio pasididiavimo laisvs kovotoju, nes jis aukojo savo jgas, savo jaunyst, savo krauj u Tvyn. I gilaus kapo, kuriame guls laisvs kovotojas, pasigirs be odi, be gars kalba: Man netrko drsos mirti u Tvyn, o jums, gyvieji, tenetrksta jg dirbti Tvynei. Man bus lengva gulti kapely, kai Tvyn diaugsmu suyds." - O kad suprast visiems amiams Tauta, - atsidusau a, - dl ko mes liejome krauj! Kad negrt tas paias klaidas vl Lietuva, bet a bijau... Bijau. Pralietas laisvs kovotoj kraujas praeis veltui: lietuvis vl nesupras lietuvio, nelaimingieji vl kents vargus, turtuolis vl atstums varg, miestietis vl nepains kaimieio, kuris t krat gyn ir savo krauj liejo, banyios vl liks tuios, Aukiausiajam nieks negiedos Himn u ilaisvinim, o smuklse vl pasigirs girt dainos ir triukmas. Ir bus veltui pralietas kraujas, jeigu grime tas paias klaidas. Uels olynais laisvs kovotojo kapelis, isiblaivys nuo parako dm Lietuvos padang, visi umir praleistus vergovs laikus, bet tik vienas apsamanojs kryius ant laisvs kovotojo kapelio visiems amiams liudys, kad pralietas devyni tkstani Lietuvos laisvs kovotoj kraujas reikalauja: Lietuva neturi grti senas klaidas, kurios j praud, o mes krauju atpirkome. Svajonse paskends, pasijutau, kad jome kakok mikel. ia trumpai minutlei sustojame. Pasijuntame, tarsi, diunglse - i vienos puss eeras, i kit - samanoti miko mediai. Einame miku. einame tok tankumyn, kad rankomis turime skirtis keli. Slenkame, kaip laukiniai vrys, igsdinti mediotoj. Juo toliau einame, juo blogiau. engiame mauiais ingsniais, iaip taip pralsdami pro tankumyn. Vargais negalais tankyni puskilometr praeiname per pusantros valandos. Pasiekiame palauk. Pradeda lyti. Nukreia altas drebulys. Praeidami pro vien vienkiem, usukame. Randame susirinkusias kaimo mergaites, kurios, mus pamaiusios, maloniai ypsojosi. - Kaip laikots, mergaits? - paklausiau j. - Gerai, - atsak nereikmingai visos kartu. - Blogi, turbt, laikai - pirliai pas jus nevaiuoja. Jos visos pradjo kvatoti.

139

eiminink ir dar jo vien kaimyn paprame, kad mus perkelt per kamp Dusios, nes eiti aplinkui buvo dar tolokai, o, be to, ten ir pavojinga, nes prie tilto rusai danai stato pasalas. Gerieji mons mielai suteik mums it patarnavim. Prijome vl prie Dusios. Bangos buvo dar didesns. Sulipome valtis. A sdau vien, Tarzanas su Gintaru kit. Irklininkai pastm valtis nuo kranto. Jos susvyravo abudu onus. Tai maas apelis ta ms valtis. Bangos, kaip kalnai, riedjo eero paviriumi. Kiekviena atbgusi banga ikeldavo ms valtis ir vl jas mesdavo emyn. Mes yrms prie bangas, jos vis laik met tai auktyn tai emyn ms valtis. A iuo bang aismu buvau patenkintas: visk umirau ir tik irjau, kaip viena po kitos bgo ir bgo bangos. Pavelgiau kaimyn valt. Man atrod baisu. J valtis ko ne staia kovojo su bangomis. Artjome prie kranto. Viena banga vos tik neapvert mano valties. bgo vandens. Usikabinau ant kaklo maiiuk, nes jeigu dar viena tokia banga, galiu ivirsti. Irklininkas nusijuok: - Nebijokite, iandien dar palyginus ramus eeras. - Kur ia ramus, - atsakiau jam. Valtis atsimu krant. Greitai iokau. Nuo milins nusipuriau vanden. - Daugiau a kaip gyvas nesikelsiu valtimi, - kalbjo Tarzanas. - Bijaisi? - paklausiau jo - A taip nebijau enkavedist. .. Visi nusikvatojome. - Kol dar neiriu js valt, tai nieko, bet kai pamatau, kaip bangos j mto, nusigstu ne juokais. - O man atrodo, kad js valt labiau mt negu ms. Atjome Kalniks mik. Dienavoti mike buvo nemanoma, eiti kaim gana rizikinga, nes beveik kiekvien dien siaut enkavedistai. Sustojame mike ir galvojame. Nusprendiame eiti pamik pas kok kinink, kad, pavojaus atveju, galtume be auk pasitraukti mik. Pakelyje usukame pas Aguonl 134 , kuri turjo iaukti Krm ir Baravyk. Vargais negalais, lydimas Krmo ir Baravyko, atsidriau vl prie Rudaminos. ia mane pasiek inia, kad enkavd sum Kerto 135 brio penkis kovotojus, su kuriais neseniai buvau sudars ry. Dingo mano viltis. Tikjausi per juos gauti ma spaustuvl ir kit mums reikaling dalyk.
140

Gyvendamas Rudaminos vyr tarpe, bandau sudaryti ry su Ssninkais, bet, mano nelaimei, kad ir didiausiomis pastangomis, jokiu bdu negaunu ryio. Sdiu ir nervuojuosi. Persikeliu gyventi pas algir ir Baland. I ia man pavyksta sudaryti ryys, bet vyrai, kurie mane turi lydti, neateina ir neateina. Tas j neleistinas apsileidimas mane taip nervuoja, kad a vos pajgiu susivaldyti. Slenka nuobodios dienos. Mintimis gyvenu savo bendradarbi tarpe, Apygardoje, bet kai pavelgi t kasdienik aplinkum, vel kyla nusiminimas. Gal gale, t vakar prie Kias pasirodo Vilkas ir dar trys kovotojai. Paaikjo, kad a taip ilgai negavau ryio per kovotojo Ledo apsileidim. - Jeigu visi bt toki kovotojai, kaip Ledas, viskas turt sugriti. mogus, kuris iri tik savs, - neikents prabilau. Persiklm per eup. ia numatytoje vietoje ir ventme Kias, nes, atjus vir dvideimt penki kilometr kelio, n vienas neturjo maiausio noro toliau ygiuoti. Diena prabgo geriausioje nuotaikoje. Susdome prie Ki stalo. Man jos keistos: alia ms sustatyti ginklai, u lango girdisi sargybinio ingsniai, ms tarpe nra tos nuotaikos, kuri turt viepatauti ventj Ki vakar. - Kenia baisi priespaud visa tauta, - paaikino vis prieast ta gaubianti tyla. - 4 T pat tylj Ki vakar ikeliavau link Marijampols. vintant atjome numatyt viet. ia turjo laukti Vytauto Rinktins vadas ponas Vampyras, bet, mano nelaimei, jis jau buvo ivyks. Man susidar rimtas pavojus pasilikti iose apylinkse. Vakar, Ki dien, enkavedistai netoli ios vietos upuol keturis ms kovotojus. vyko kautyns. Msikius didel gauja rus persekiojo net deimt kilometr. Keturi vyrai, kurie kartu trauksi, laimingai itrko, palikdami kelis nukautus rusus. uvo vienas ir i msiki: ermuknis. Ryinink Saulut 1 3 6 mums nurod t viet, kurioje mans lauks Vampyras ir Kunigaiktis 137 . Juos pasiekti buvo nemanoma, nes jau vito, o iki tai vietai buvo septyni kilometrai. Sustojome ia pat dienavoti. Rizikuojame. Slptuvs nra.
141

Pirmoji Kald diena. Diaugsmo ir laims diena, bet mes n vienas to diaugsmo nejauiame. valgoms per lang, ar nepasirodys rusai. Gauname ini, kad u poros kilometr siauia rusai, ieko "bandit". Ms laimei, nepasirodo joks ivanas. Vos tik pritemus, mes isiskubinome t viet, kur ms laukia Vampyras ir Kunigaiktis. T pai nakt pasiekiame ir Apygard. Man nemaas siurprizas: Apygardoje suruotos vais. Susirink visi Apygardos pareignai, Vytauto Rinktins vadas ir tabo virininkas, algirio Rinktins vadas ir ios Rinktins kio skyriaus virininkas, be to, vaise dalyvauja keletas ryininki, kurios savo pasiaukojimu ms organizacij yra djusios didel indl. Vais, kurios buvo taip itaigingos, tai pirmas ir retas ms gyvenime reikinys. Keista ir pagalvoti: visur siunta bolevik gaujos, didiausias teroras, o ia, malonioje kompanijoje tie, kuri gaudymui sumobilizuota itisos laukini azijat gaujos, be baims kelia tostus u viesesn ateit, u Lietuvos greit laisv. Umir tas aizdas, kurias Lietuvai atvr prieas, mes per tas kelias valandas laiko prisimename tuos Nepriklausomybs laikus, kurie mus paragina dar atkakliau kovoti, dar daugiau dti energijos, kad per nenuilstam darb susigrintume Tv emei laisv. Praleisti vienai, antrai dienai sustojau pas Apygardos vad pon vej. Mane apgaub juod ir lidn mini debesys: kiek daug brangi darbinink, kuri iandien nra kuo pakeisti, mes netekome per t laik, kai a vaikiojau po plai Dzkij. 1946 met spalio mnesio 22 dien Viltraki kaime enkavedistai apaud grtanius i algirio Rinktins Apygardos Vad, jo adjutant arn, algirio Rinktins Vad arn, tos Rinktins tabo pareign Taur 1 3 8 , kuopos vad Kazok ir dar vienuolika kovotoj. Mirt neaniose kautynse uvo Apygardos adjutantas arnas, algirio Rinktins vadas arnas, Tauras, kovotojai Briedis 139 , Jreivis 1 4 0 ir Pauktis 141 . I Apygardos vado pasakojim suinojau, kad juos upuol dar mieganius. Visi stvrsi u ginkl. Pasigirdo kulkosvaidi pragarika daina. Rusai i vis pusi apsupo trobesius, padtis buvo beviltika. Ms vyrai sugul ant grind, tik Apygardos vadas stovjo namo kertje ir beviltikai
142

irjo i pragarik ugn. Prie jo koj u Lietuvos Laim ir Nepriklausomyb paaukojo savo jaunyst du jauni Lietuvos didvyriai - kovotojai Briedis ir Jreivis. - A negaliu umirti, - kalbjo Apygardos Vadas ponas vejys, kovotojo Tauro vilgsnio, kuris mirtaniomis akimis pavelg mane. Tos akys pra pagalbos, bet a buvau bejgis. Kiekvien sekund man grs mirtis. Tuo tarpu prabilo Tauras: "Vade, nepalikite mans. " Ir neinau, kuo viskas bt baigsi, jeigu ne kuopos vadas Kazokas, kuris, save statydamas didiausi pavoj, ioko pro lang ir ugnimi privert nutilti rus kulkosvaid, esant u deimties ingsni. Tas mus ir igelbjo. Jeigu ne Kazokas mes visi btume uv. Sumajo rus audymas. sakiau visiems vyrams iokti pro langus. A, ikls sueist Taur, iokau pats. Padtis pagerjo. Kazokas tuo tarpu um ger pozicij. Traukms. Mano adjutantas, jam beokant per lang, sueidiamas pet. Jis atsiskiria nuo vis ir traukiasi per kalnel. ia ir sta. Tauras gi pasiduoda per daug dein ir ubga ant kulkosvaidio ugnies. Krinta ir jis. Besitraukdamas sta ir kovotojas Pauktis. Likusieji traukiams laimingai. algirio Rinktins vadas paaukoja save, nordamas igelbti slaptus tarnybinius ratus. Jis slenka prie uvusio adjutanto, nordamas paimti jo planet, bet ia iauri prieo kulka perveria jo krtin. Vargelis krinta didvyrio mirtimi. is Apygardos vado pasakojimas mane pritrenk. Kokios, Viepatie, brangios aukos! Apygardos adjutantas, nors turjo savotikum, bet, prisiminus jo darbus, jo nenuilstm jg, bei nor aukotis ir dirbti Tvynei, jo umirti negalime. Jam liksime aminai dkingi. Jis peln savo darbais sau garb bei tautos kankinio vainik. A atsimenu tuos vakarus, kai mudu kalbjome, planavome, diaugms ateitimi. Man dabar, jam uvus, darosi nyku. A netikjau, kad jis mus paliks, bet likimas lm, jam pavydjo sulaukti tos valandos, kurios jis taip ilgjosi, dl jos aukojo savo jgas - jis uvo, nesulauks Laisvs. Arba algirio Rinktins vadas, mano numyltas arnas, kurio mirties a esu pribloktas. uvus ios Rinktins vadui alvariui, a arn rekomendavau Apygardai. Jeigu nebiau sils, iandien jis gal bt gyvas. Jo man gaila, gaila labiau negu ko kito. Nieks negali umirti jo uolumo:
143

jis visuomet dl Tautos, dl organizacijos umirdavo save. Tas uolumas, tas ventas pasiaukojimas j iskyr i ms tarpo. Daug dar darb jo lauk, daug ger plan ir idj jis nusine su savim kapus. - J e i g u galiau daryti stebuklus, - klaikiai galvojau a, - prikeliau j i kap. Nieks neumir jo darb, nes per daug rykus darbais jo pasiaukojimas, jo uolumas. Nekainojam savo darbais turt jis paliko iai Rinktinei. Jis atidav visas jgas, jis atidav net savo gyvyb, kaip enkl parodyti, kad visi lietuviai savo Tvynei turime aukotis, nebijoti mirties. Jis liko itikimas priesaikai: "... nesigailti nei jg, nei gyvybs..." - Netekau vado, - lidnai prabilo Apygardos vadas. A suprantu: mes netekome mogaus, ant kurio pei mes galjome sudti savo nelaimes, savo vargus. Jis vienas tam turjo jg. Jis mokjo paveikti savo vyrus, jis buvo jiems tvas. Jis atlikdavo paias pavojingiausias keliones, jis, kur galjo pats, nestat kito pavoj. - Mes verksime ir neumirime Tavs, kai tuo tarpu staugs i diaugsmo, Tave pains, prieas. Gaila mums visiems ir Tauro. Jaunuolis - nepalauiamos jgos. Jo drsumu stebjoms visi. Ir kaip nelidti, prisiminus tokius brangius asmenis, kuri mes iandien neturime ir netursime. Ms kova tampa dar atkaklesn, gauna dar rykesn atspalv, nes uvusi draug kraujas, j nemonikai iniekinti knai, mus paragina dar uoliau kovoti, sekti j pavyzdiu: kovoti ir mirti. Mirtimi laimti kitiems laisv. emje atsivr pragaras. Ar gali kas bti iauresnio? Iniekinti knai, sudegintos sodybos, visoje alyje siauia teroras: atima i kininko paskutin duonos ksn, o vis al kruvinas azijatas maitina tik melu: Taryb Lietuvoje utekjo saul." Mes aukiams Dievo, bet ar negirdi ms mald, ar nemato t kruvin aar... Viena viltis mus gaivina: ms moralin jga dar stipri. uvusieji draugai mus skatina. Slenka nirios dienos. Jos pilnos kraujo ir aar. Teroras siauia, bolevikai siunta; atrodo, kad aminai, kad visuomet, bet Tautoje viltis, skaidri viltis - neilgai...
144

Laisvieji broliai ir sess liks aminai. Laisvj nenugals. Tuo iandien mes ir galime diaugtis, kad didel tautos dalis moka perneti vargus ir teror. Jie nebijo ateiti prie iniekinto laisvs kovotojo kno ir ia ilieti savo raudas, nors po to juos meta kaljim, aretuoja, tardo, spardo ir dauo. Praslinkus dviem dienom po Apygardos vaii, ateina Vampyras ir Kazokas, su kuriais dar kart apgailime uvusius vyrus. Vakare juos atsisveikiname. Atsiskirdami su Kazoku, mes dar neinome, kad jam paskutin kart spaudiame rank. iuo laiku, jau seniai pribrendus reikalui sudaryti vyriausiai Ginkluot Pajg Vadovybei visoje Lietuvoje, galima sakyti, buvo engiamas paskutinis ingsnis. Po keleto nepasisekim vien kart prieita prie to, kad nekalbant apie ryio sudarym su usieniu, visos Apygardos sudar bendr vadovyb, kuri pasivadino Bendro Demokratinio Pasiprieinimo Sjdio vardu. Veikimo gairs jau buvo nustatytos. Reikjo galutinai susirinkti Apygard vadams ir isirinkti Vyriausi Ginkluot Pajg Vad. io sjdio uuomazgos reikia iekoti 1946 met gegus mnesyje, kai Andrius 1 4 2 su Hektoru 1 4 3 perjo angl zonos sien ir atjo Lietuv. Jie ia susirio su Lietuvos laisvs kovotojais ir, susitik su Geleinio Vilko Rinktins vadovybe, nurod visas veikimo direktyvas. ingsnis po ingsnio darbas jo pirmyn. Tauro Apygardos vadas Mykolas Jonas susitiko Geleinio Vilko Rinktinje su Andriumi ir Hektoru, i kuri gavo udavin io susijungimo reikalu tartis su emaitija. Mykolas Jonas susitiko su Kazimieraiiu, Piet Lietuvos partizan vadu ir buvo galiotas vykti emaitij, bet, nepasieks emaitijos, uvo. iuo laiku Vilniuje BDPS, (...) Laikinoji Lietuvos vyriausyb msi io darbo. Ypatingai aktyviai darbavosi gydytojas Markulis 144 , pasivadins Erelio slapyvardiu. i laikinoji Lietuvos vyriausyb sudar glaud ry su usienio lietuviais, tvirtino ir skyr diplomatinius atstovus. Mums isigelbjimo aura tekjo. Gautomis i usienio iniomis, kad Lietuvos klausimas nra ir nebus umirtas, mes digavome ir laukme to momento, kad ir ms alyje nuvis laisv. Erelis vainjo pas Apygard vadus. Visus jau buvo patrauks savo pus, bet vis jo darb tartinai irjo Dainavos Apygardos vadas ponas uolis 1 4 5 . Jis, mat, tame Erelio veikime irjo k tai tokio klastingo.
145

Ms Apygardos vadas ponas vejys nors Erelio veikimu patikjo, bet buvo labai atsargus. Vis dl to prieita prie to, kad 1947 metais sausio mnesio 18 dien turjo Tauro apygardos ribose susirinkti Laikinoji Lietuvos Vyriausyb, vis ei Apygard vadai ir iame posdyje galutinai baigti taip ilgai svajot ir laukt darb. Laikinoji Lietuvos vyriausyb turjo sueiti glaud kontakt su Apygard vadovais, be kuri pripainimo i Laikinoji Vyriausyb neturjo teiss atstovauti Lietuv. 1947 metais sausio mnesio 3 dien Apygardos vadas ponas vejys ivaiuoja Kaun ir Vilni. Ten turjo tiksl susitikti su ponu Ereliu, kuris iuo laiku jo laikinai tarsi prezidento pareigas, be to norjo pasitarti vairiais klausimais. Kelions metu turjo numatyti io posdio galutin dat ir viet. Ivyko dienos metu, naudodamasis p. Erelio padirbtais dokumentais. Man visi ie vykiai buvo tarsi sapnas. A negaljau savs priversti tuo tikti. Vykstant tokiam baisiam enkavedist siautjimui, tokiam baisiam terorui, baisiam enkavedist kontrvalgybiniam veikimui, argi galima buvo tikti, kad ponui Ereliui taip lengvai pavyksta gauti tkstanius nauj dokument. Tuo a netikjau, bet Apygardos vadas mane tikinjo, kad daug enkavedist dirba ms pusje ir j pagalba gaunami ie dokumentai. A supratau, kad toks veikimas galimas yra, bet jis turt reiktis daug paslaptingiau. Mano galvoje tuo laiku netilpo mintis, kad oficialiai gyvenantieji asmenys taip aktyviai, nesiskaitydami nei su laiku, nei su pavojais, galt be isiifravimo baims darb dirbti. Juk takingesni moni, kurie dar gyvena oficial gyvenim, enkavd suskaito ir ingsnius. Nekantriai laukiu pono vejo, kuris turjo diena po dienos grti Apygardos tabo bstin, kurioje iuo laiku a vienas tebuvau. Jo grimas man turjo daug k atidengti, nuviesti. A, mat, t darb vaisiais pajgiau tik diaugtis, o ne tikti, nes visa tam per maa buvau painformuotas. Dabar tikjausi daug k igirsti ir suinoti. Vienu odiu persiorientuoti, i io mao ini kevalo pakilti. Sekmadienio vakar kambario duris pravr ponas vejys. Jo veido iraikoje klajojo lidesys. Kas tai galt bti, a neinojau ir negaljau suprasti. Jis buvo nekalbus. - Galiu praneti lidn ini, - prabilo jis. A pairjau jam akis.
146

- uvo algirio Rinktins vadas Kazokas ir kio skyriaus virininkas 146 Kapsas . i baisi staigmena pritrenk ir mane. Kambaryje siviepatavo kap tyla. Bijojau a, bijojo gal ir jis i tyl sudrumsti. Man galvoje netilpo mintis: uvo Kazokas. A dabar supratau pono vejo lidesio prieast, jo baisius pergyvenimus. Juk tai jo artimas giminaitis. - iauru, - prabilo jis. - A atkerysiu u Kazoko uvim. Atkerysiu Veiveriams. iandien a jo daug neklausinjau, nes jis pareik, kad nenors nieko kalbti n inoti. Per didelis smgis kirstas jam, kaip giminaiiui. - Kokia nelaiminga ta algirio Rinktin, - nutraukiau tyl. - J a u penktas Rinktins vadas, - pritar vejys. - Baisu, - pamaniau sau vienas, - baisu. Pirmasis Rinktins vadas Vygandas. Jis - idavikas. Jis savo toniku darbu, tarsi, prakeik i Rinktin. uvo Rinktins vadas Spyglys, po jo alvaris, arnas, o dabar Kazokas. Ir tai ne bet kokie, bet rinktiniai vyrai Tvynei ventai ir i sitikinimo pasiaukoj. Kas juos iandien pavaduos? Kas juos iandien pakeis? Tai per daug baisu, per daug skaudu. . . - iauru, tai - lietuviai, - kalbjo vejys. Supratau, kad jo mintys klajojo kitoje temoje. - Ar tik nra kokio idavimo? Gal kas baisaus su BDPS? - Suinosi ateityje, iandien negaliu kalbti. Per daug, per daug baisu. Msl. A mintimis bandiau atspti, bet veltui, man liko visa paslaptinga ir neinoma. Tik vien supratau, kad kakas baisaus, negero vyko. Man buvo gaila irti Apygardos vad, kuris , dar man neinom smg, taip baisiai pergyveno. - iauru, - prabilo jis vl, - iauru. Rytoj vienas niekas mirs. Liepiau nudurti peiliu. A nedrsau klausti, kas tai galt bti, bet dabar aikiai supratau, kad tai yra kokia idavyst, baisi idavyst. - Kokiomis aplinkybmis uvo Kazokas su Kapsu? - vl paklausiau. - Dar nra tikr ini. Greitu laiku suinosime.
147

Ir vl tyla. Klaiki tyla viepatavo kambaryje. A nenorjau jo klausinti. - Mirtis mog traukia ir nieks nepajgs nuo mirties sulaikyti, - kalbjo vejys. - Kazok su Kapsu mons draud, bet jis neklaus ir ijo. Ijo ir uvo. Netekau brangaus ir gero vado, o k a jo vietoje skirsiu? - Sunku pasakyti, - abejingai prabilau. - Nra kas skirti. A ilgai negaljau umigti. Akyse man stovjo Kazokas. A tikjausi, kad jis tikrai neus, jis man vaizdavo nemirtingumo simbol. Kiek daug jis turjo kautyni, bet i vis ijo nugaltoju, laimtoju. Jo prieas bijojo. Daug kart prieas spend spstus, bet Kazokas visuomet, palikdamas kruvinus prieams nuostolius, ieidavo laimingai. Ir iandien, nors jis uvs, bet a negaliu tuo tikti. A matau jo veide klajojant ypsn, jo aminai linksm nuotaik, kuria po sunki pergyvenim, jis sugebdavo kitus paveikti, nedav lidti, bet versdavo dar daugiau susikaupti ateities darbams. Jis tikrai peln didvyrio vard. T vard jis gavo kovos lauke. Jis nepabgo nei pavoj, nei prieo daugumo, jis inojo tik viena - mirtis kraugeriams! Jis mokjo laimti visus. Visi su pasigrojimu pavelgdavo jo veid, kuriame spindjo didyb, narsumas. Kiekvienas su juo jautsi saugus, nes kur jis - ten pavojus niekai. Jis taikliais viais priversdavo prie trauktis, jis mums visiems ne kart praskyn keli i prie apsupimo. Ir visi sakydavo: Ten, kur Kazokas - ten nra pavojaus." A su pasigrjimu prisimenu tuos ygius, kai mane lyddavo Kazokas. A jauiausi ramus, saugus, nes ms tarpe Kazokas. A vaikikai tikjau jo nemirtingumu. Utekdavo pavelgti vyrikus jo veido bruous, spindini i aki drs, veido ramum ir kiekvienas pasijusdavo ramus. J, kaip vad, vyrai myljo. Guld u j galv. Jis visus patrauk ne iaurumu, bet tuo paprastumu, tuo draugikumu, tuo nepaprastu drsumu. Neinau, ar atsiras mogus, kuris, susitiks Kazok, juo nepasigrt. Kovotoj tarpe jis turjo autoritet. Jis visus patrauk, visus subr, visus udeg. Mes radome Kazok pirmomis dienomis laisvs kovotoj eilse. Jis vienas i pirmj igirdo kovos trimit garsus. Kai Tvyn utvind azijat banga, jis nepabgo, nors j tkstaniai ir imtai, bet jis turjo drsos su keliais vyrais pradti kov, tbtin kov. Mes su diaugsmu
148

prisimename garbing Lietuvos praeit, pirmuosius savanorius. Su ne maesniu diaugsmu mins visa Suvalkija Kazoko vard, kuris savo kovomis djo brang perl ms pergals vainik. Jam mes liksime aminai dkingi, juo didiuosims. Per daug skaudu - uvo Kazokas. uvo tas, i kurio algirio Rinktin dar daug lauk, dar daug tikjosi. Bet Apvaizdos kiti keliai. J atm i ms tarpo tuomet, kuomet jis mums buvo reikalingiausias. Jis praliejo savo krauj ant Tv ems kaip enkl, kad per praliet krauj, per kanias galima laimti laisv. Nors skaudu, bet mums liko idealios kovos didvyrio pavyzdys, kuris u Tvyn atidav savo gyvyb. Jis mus pamok, kad laisv perkama ne graiais kiais, ne patriotinmis dainomis, bet pasiaukojimu, kova ir net mirtimi. Jo vietoje stos imtai. Lietuva atkerys u jo ir imt broli praliet krauj. uvusi draug pralietas kraujas - tai skla, i kurios iaugs mums pergals aura. Bet tegul nemano prieas, kad mes nuleisime rankas. Ms dvasia stipri. Fizini jg apginti tautos garbei dar uteks. Dar tkstanius paragins Tvyn broli, kurie kaip litai kovos lauke moks apginti Tvyns garb. Gi niekai, idavikai, kur dingsite, kur bgsite? Neliks nenubausta ir Kazoko idavik, kuri, kaip igama, pamaiusi laisvs kovotojus, prane azijatams, o ie, kraujo itrok tironai, puol ir atm i ms tarpo du brangius vyrus, dl kuri mes lidime ir lidsime. Jie uvo nelygioje kovoje. Prie du, pavargusius nuo tolimo ygio, puol didiul gauja azijat. Jie garbingai uvo, bet j darbai neus. Ryto met atlaikiau u Kazok pamaldas. Mes trise, tai yra Apygardos Vadas, Politins dalies virininkas Gediminas ir a kartai meldms u uvusio Kazoko vl. Suinojs apie Kazoko mirt, nulido ir Gediminas. - Nesivaizduoju, - kalbjo Gediminas, - kad Kazokas galjo ti. Jeigu jis uvo, viskas, atrodo, turjo ti. A tikjausi, kad Kazokas negali ti. - Jo vietoje stos deimt, - prabilo Apygardos vadas. - A vis dl to nesivaizduoju, a negaliu savs priversti tikti, kad uvo Kazokas, kuriame kaupsi jga, vyrikumas, drsa, - kalbjo ponas Gediminas.
149

- Yra dar lidnesni ini, - prabilo ponas vejys. Mudu su Gediminu abu pairjom vej. - Kas yra? - paklaus Gediminas. - Suinosite vliau, o dabar galit man padkoti, kad nesat enkavedist rankose. Visi nutilome. Ms tarpe bangavo neramumas, noras atspti, k vis tai reikia. - Tai lietuviai! - kalbjo vejys. - Kas galt tikti, sunku net sivaizduoti, kad ms tarpe atsirado antras Vygandas, kuris, tiesa daug gudriau ir paslaptingiau dirbo enkavedist naudai. ie Apygardos vado odiai mus pritrenk, tarsi, suparalyiavo. Mes stovjome vienas prie kit, veiduose deg ugnis. . . - Kas tai galt bti? - teiravosi Gediminas. - Graiai tu btum ivaiavs usien. iandien btum enkavedist naguose. Daktaras 14 , kuris tavo vietoj vaiavo, jau enkavedist suimtas, Hektoras taip pat. Pasirodo, kad mano pasikariavimas nenujo veltui: jeigu tik biau su viskuo taip lengvai sutiks, iandien ir tu ir daugelis jau bt prauv. Mudu tyljome ir laukme. - Erelis idavikas. ie odiai mudu su Gediminu pritrenk. Gediminas n nepajuto, kaip atsisdo ir persiegnojo. iuo momentu mes jautms kaip stabo itikti. - Matai, kaip graiai tave bt ive usien, - kalbjo vejys. - Man visa tai - sapnas. A nesivaizduoju, kad Erelis gali bti idavikas. - Per daug visa aiku, kad bt pagrindo tuo abejoti. Kai pradedi jo darbus analizuoti, tai kaltiname tik save, kad per vlai mes visa tai pastebjome. Kiekvienas rus siautjimas turi glaud sry su Erelio idavystmis. Piet Lietuvos Partizan vado Kazimieraiio bstins radimas ir jo uvimas priklauso Erelio idavimui, Geleinio Vilko Rinktinje tokie baiss siautjimai - tai Erelio darbas. Tkstaniai nauj dokument liudija, kad Erelis daug galingesnis net u paius enkavedistus. Jo dani vainjimai kalba, kad tai galima tik su enkavedist inia. Ir imtai kit fakt sakyte sako, be jokios baims suklysti, kad Erelis yra tikras idavikas. - O kas j iifravo? - paklausiau a.
150

- Vytis ir kiti, - atsak vejys. - Smulkmen a ir pats neinau, bet galite tai suinoti i aliuko ir Vyio. - Graus su savo darbais Erelis, nusiypsojau a. - Dar graiau jis bt ir padars. Per jo idavim turjo prati trys valstybs: Lietuva, Lenkija ir Latvija. Su visomis jis turjo glaud ry. Per jo rankas ateidavo siuntiniai i usienio, kurie, inoma, patekdavo ne ms, bet enkavedist rankas, o jis mus tik melu ir apgaule maitino. Jis veik velnikai gudriai. Vien po kito jis ve "usien" ir tos nelaimingos aukos visos pateko enkavedistams. 18 sausio enkavedistai bt upuol, ramiai beposdiaujant, visus Apygard vadus. - Tai kas dabar daryti? - abejingai paklaus Gediminas. - Turime duoti ini usien, kad jie bt atsargs. - A pasiuniau aliuk ir Vyt, kad jie kartu su Ereliu nuvaiuot Didiosios Kovos Apygard ir tenai, smulkmenikai itard Erel, j nudurt peiliu. Mes turime veikti taip, kad apgautume enkavedistus. Juos turime suklaidinti, jog mes apie Erelio idavyst nieko neinome. Liepiau j nudurti peiliu, o kn imesti prie geleinkelio. Vis tai taip turime sutvarkyti, kad enkavedistai jaustsi, jog Erel apipl ir nuud rus kareiviai. - Bet turime kokiu nors bdu spti usienio lietuvius? - planavo Gediminas. - A vis laik kalbjau aliukui ir Vyiui, kad tardymo metu daugiausia kreipt dmesio tak, k jis yra padars, kokius turi ryius su usienio lietuviais. - Jis gali nieko ir nesakyti, - siterpiau a. - J a m bus pastatyta slyga, jeigu iki to ir to laiko nepasakai, tai vejys, kuris dabar sdi Vilniuje tavo bute, iaudys tavo eim. iuo bdu j ir apgausime. Myldamas savo eim, aiku, jis visk iduos. - Reikia gelbti ir profesorius, - prabilo Gediminas. - Suprantu, bet kaip? Praneti negalime, nes ir profesori tarpe gali bti uverbuot, o enkavedistai turi neinoti, kad mes inome. Deimt profesori turime paaukoti. Gaila, bet mes bejgiai. Gediminas nuleido rankas. - Pagal galimybes tegul jie saugojasi. Daugiausia, k mes galime padaryti, tai praneti profesoriui emaiiui 148 , o is tegul savo nuoira...
151

- Sunku pakelti tok bais smg. Kiek blogio gali padaryti vienas mogus - praudyti tris valstybes, - prabilau a. - Mums, inoma, sudav bais smg, bet ne galutin. Mes galime susilaukti tik aktyvesnio siautjimo. Daugiau, kiek mums pakenk, jau nepakenks, bet Latvijos ir Lenkijos tautoms dar daug gali Erelio mesta meker atneti alos, - dst Gediminas. - Dabar reikia pas mus laukti plataus msto aret. Jis savo tonik darb jau pradjo. Aretuoti beveik visi Lietuvos vyskupai, daug kunig, artimiausiomis dienomis aretuos daugyb profesori... Ir visa tai bus Erelio darbai. ie odiai mudu su Gediminu dar daugiau elektrino. Nortsi gelbti, bet mes bejgiai. - Kruvinasis Erelis, - pamaniau sau vienas. - Kokie emi jo darbai. Tai knytas Velnias, tai veidmainis mogus, kuris djosi pamaldus, net per daug dievotas, o visa tai dar tam, kad tik daugiau auk, mums brangi auk, galt duoti besoiam bolevizmui. Jis iekojo su dvasininkija artimo kontakto tik tam, kad j galt praudyti... A negaliu sivaizduoti, kokia bjauri, veidmainika jo prigimtis. Jis tariamai dirba Tvynei, bet tik tam, kad j galt praudyti, Jis yra lygus Judui, kuris idav Krist. is (Markulis - red.) norjo iduoti ir praudyti Tvyn, dl kurios keli tkstaniai laisvs kovotoj paioje jaunystje paguld galvas, dl kurios laisvs kovojo savanoriai, tkstaniai kovotoj kenia Sibiro katorgoje, o jis, toks pat lietuvis, kaip ir visi - parduoda Taut. Jis baisesnis idavikas u generol Vitkausk, Paleck, Gedvil, Venclov, nes jie atviromis kortomis naikina ms Taut, jie savo juod darb n neslepia, gi Erelis, dedasi dirbs kiln darb, kartu su tauriausiais Lietuvos snumis kovoja ir dirba Tvynei, o tuo tarpu visomis jgomis lugdyte lugdo t kilnj darb. Ne vienas lietuvis iandien j keikia. Ateityje j prakeiks visa Tauta. Ir io idaviko eima neturi rasti prieglobsio ms Tvynje. - Nesuprantu, - prabilo po ilgos tylos Gediminas, - Tautos svoka kas tai tokio neapiuopiama, paslpta, bet idavinti savo kolegas, gyvus asmenis, kuriuos kiekvien dien matai, su jais t pat darb dirbi, to a nesuprantu. Koki jis gali turti sin: iduoda savo draugus, savo darbo draugus... Mano galvosenoje tas netelpa. Kaip jis gali ypsotis, su draugu kalbtis, o po penki minui j praudyti enkavedist nasruose. Tai jau
152

per daug. Ta svoka yra svetima mogaus prigimiai. mogaus prigimties rmuose tas netelpa. ia kas tai tokio velnika, sugadintos mogaus prigimties iraika, kuri gali turti tik bolevikas. Kainas nuud savo brol, bet vadovaudamasis pavydu, aistr takoje, bet kuo it jo (Markulio - red) darb galima pateisinti? Belieka tik vienintel ivada: mogus velnias. - Man atrodo, kad jis turjo dirbti i idjos. Jis turjo bti bolevikas pilna to odio prasme, - siterpiau a. - Bet juk neturime ini, kad gydytojas Markulis bt susiteps bolevizmu. Jeigu jis bt bolevikas - to negaljo nuslpti per kelet met. - Kart jis isitar, - prabilo vejys, - kad deimt met, kai neina ipainties. - Na, bet uteks ia mums j keikti. Tegul Tauta j prakeikia. Laikas mums pagalvoti, k toliau tursime daryti. Kaip tursime i katastrofik padt atitaisyti? - pasiliau a. - Dar prie 18 sausio, - prabilo vejys, - mes tursime suaukti bent keli Apygard vadus. Numatyti kaip galima greiiau asmenis, kurie atstovaus BDPS, atseit Laikinj Lietuvos vyriausyb. Mes turime kaip galima greiiau, skubiau reikal sutvarkyti. Po to, neatidliojant sisti usien bent du mones, kurie ten smulkiai galt painformuoti veikiant Ilaisvinimo Komitet. Mes turime rasti du mones, mokanius lenk kalb, kurie turs pasiekti angl zon ir ten susitikti su lietuviais. Nors atrodo sunkus ir nemanomas darbas, bet kilns pasiryimai visk nugali. A esu pakviets Dainavos Apygardos vad, algirio Apygardos vadas dav sutikim, kad visk pripains, Kstuio Apygardos atstovai, reikia tiktis, atvyks. Keturi Apygard nutarimai juk turs savo reikm ir vert. Gi darbas, visi sunkumai krinta ant Tauro Apygardos pei. Prislgti i baisi smgi isiskyrme. Kazoko uvimas, Erelio idavimas tai du baiss smgiai. ia vl gavome praneim, kad uvo algirio Rinktins kuopos vadas Tarzanas. - Ir visa tai perneti, - galvojau a, - nepalti reikia milinik nerv, neturti irdies. Smgis po smgio - tai atviros aizdos ms Tautai. Lengva i alies t kov stebti, nesunku yra perneti ir tas kanias, bet nepakeliama nata toje kovoje dalyvauti, visus tuos sunkumus pakelti.
153

Mums trksta ir darbinink. Maa yra tautoje intelektuali jg, kurios mums dirbt, jeigu ir atsiranda, tai idavikika ranka juos nuluoja. Ir vl mes liekame vieni. - Nejaugi mes, lietuviai, esame tokie emi, - suvaitojau irdies gilumoje, - nejaugi mes taip lengvai isiadsime savo kilni siekim, dvasioje palime. Baisu ir pagalvoti, kad ms inteligent tarpe atsiranda toki niek, kaip antai: profesorius Markulis, profesorius Kupinskas, profesorius Dabuis 149 , kuris taip pat yra idavs vir dviej tkstani moni. Gaila mums j, bet j pikti darbai ras ir skaudi bausm. iandien ms profesoriai, kuri laikysen nukreiptos Tautos akys, drsta vieumoje kalbti: Tik Taryb Lietuvoje utekjo mums saul"; A balsuoju u demokratin Taryb Lietuv..." K gali galvoti bemokslis ar maamokslis ms kaimietis, kai ms Tautos elitas parduoda taip brangi Tv em, kuri mes gynm nuo ami. ioje ibandymo kovoje liko stiprus, dvasia nepalautas, ms kaimas. Tuo Lietuva gali ir didiuotis. Bgo neramios valandos. ie dideli ir skauds igyvenimai ms neparblok. Mes kaupiame jgas paskutinei kovos valandai. uvusi vad eiles stojo kiti. Darbas, tbtin kova nesustojo. algirio Rinktins vadu paskyr kuopos vad pon turm. Atvertas aizdas mes galime isigydyti tik darbu, nenuilstamu darbu. Vien vakar atjo Vytauto Rinktins vadas ponas Vampyras, su kuriuo dar kart apgailjome uvus Kazok. Erelio idavimas be galo nustebino ir j. - itokie niekai ir atidengia enkavedistams ms kovos metodus. Enkavedistai gudrja, - kalbjo Vampyras. - Kiek jie buvo kvaili pirmaisiais metais - tiek dabar gudrs. Tris dienas pragyveno Vampyras pas mus. Su Apygardos vadu jie planavo bdus, kaip pakeisti kovos metod, kad enkavedistams vl viskas tapt neinoma. Artimiausiu laiku yra numatyta algirio Rinktin dalinti dvi, kad vaisingiau galt vesti kov. 1947 01 10 Grafas

K O V O T O J O KELIAIS
-1 Erelio (daktaro Markulio) idavikikas darbas i ms rank atm paskutin ginkl, gaivinani vilt - susisiekti su usieniu. Vienok, nors ms organizacijai smog skaudiausi smg, rank nenuleidiame, o planuojame, kad u bet koki kain, vl persibrauti per sien ir sudaryti naujus ryius su usieniu. ms Tauro apygard atvyksta Tautvaia 1 5 0 ir Skirmantas 1 5 1 , kurie iki iol dirbo kartu su Ereliu, ms vadinamu Pesliu, Vilniuje. Su jais kartu atvyksta ir Dainavos apygardos atstovas, Rimvydas 1 5 2 . Sudaroma apgraibomis visos Lietuvos karin ir civilin vyriausioji Partizan Vadovyb, kuri greitoje ateityje prads egzistuoti ir dirbti nustatyt darb. i Vyriausi Vadovyb yra jungiami tik pogrindyje dirbantieji asmenys, nes skaudi gyvenimo pamoka mus dar kart pamok, kad su oficialiai gyvenaniais asmenimis dirbti yra per didel rizika. Nustatoma gairs ir naujiems ryiams su usieniu. kruopt darb atlikti pavedama Tautvaiai su Rimvydu, kurie greitoje ateityje ir ivyks ryio reikalais usien. Liekame vl dviese su veju Apygardos tabe. Pamau slenka vasario dienos. Kiekvien dien valgausi per lang, kad tik greiiau nuleist snieg: mans laukia Rinktini vizitacija, o antra griso sdti be pastovaus darbo. Retkariais pasimaio ioje apylinkje ir rusai, taiau dideli pavoj nesutinkame, tiesa, tenka retkariais sulsti slptuv, kol pasialina neprayti sveiai - ivanai. Nuobodumui paalinti pora kart mudu su veju ivykstame lietuvik baliuk. Prie garsiuosius balsavimus", teisingai sakant, prie Lietuvi Tautos valios klastojim, ivyksta Politins dalies Virininkas kit vietov. A keletai dien ivykstu jo buvusi bstin. Tenai jauiuosi ne visai saugus,
155

vien kart vos spjau lsti slptuv, o ivanai, girdiu jau kauja: Yra bandity?.." Sveiki, usukite," - nusiypsojau. Balsavim dien praleidau kartu su veju. I pat ankstyvo ryto paokome i lovos: girdime - u kilometro ar poros - susiaudymas. Ilga kulkosvaidio serija, o taip pat girdimas nakt susiaudymas mus, ypa i balsavimo dien, verste veria bti atsargiais. Nereikia ilgai laukti: laukuose pasipyl rusai. Sulendame slptuv. Pavojus prajo laimingai. valgoms vl per langus. Pavakare paaikj, kad Klajno kuopos 1 5 3 trys vyrai, nakt uj ant pasalos, nukirto du enkavedistus, o patys laimingai pasitrauk. Taiau anksti ryte vl upuol ms vyrus ir kautyni pasekoje prieas neteko savo keturi kareivi. kart likimo buvo lemta didvyrikai kautynse ti ir ms vienam laisvs kovotojui Viliui 1 5 4 , kuris, nors bdamas vokietis, nelygiose kautynse nusipeln didvyrio vardo. Nors balsavimo laikas, kaip prane Vilniaus ir Maskvos vadai, baigsi sekmadienio 12 valand nakt, taiau uols Stalino bernai dar ir pirmadienio vlyv ryt valkiojosi po kaimus elgetaudami bals. Tai komedija - ne balsavimas: bolevikikas radijas aukte aukia, kad tarybin liaudis su entuziazmu heroikai atlieka savo kilniausi ir veniausi pareig, o tuo tarpu kam prievartavimai, kam bauginimai su automatu beginkli moni. Prie pat ms gyvenamosios vietos vyko juokinga balsavimo scena. Pirmadien anksti ryt enkavedistai bgiojo pas gyventojus ir maldavo bei prievartavo, kad balsuot, bet mons atsakinjo, kad balsavimo laikas jau baigsi. Tuomet enkavedistai, nieko nelaimj, o su lig planu visi turi balsuoti patys, sustoj prie vieno kininko iviets, sumet balsus. Savinink, tai pastebjus, suuko: - Gerai sekasi balsuoti? Enkavedistai susigd nujo toliau. apygardos tab gauname i vienos, tai i kitos rinktins ini, kad vienur, tai kitur sta ir sta ms vyrai. Sustabdyti uvimus mes bejgiai. Apie pabaig vasario mnesio atvyksta jau seniai paskirtas adjutantu Krmas. A kaip tik t dien ivykstu darb. Vizitavim pradedu Vytauto rinktinje. Su kuopos vadu Diemediu t vakar ivykstame. Su mumis kartu vyksta ir naujai paskirtas arno rinktins vadas Apynys 1 5 5 . Vien dien praleidiame trise. Sekant vakar sutinkame kitus vyrus. Su jais kartu
156

dienavojame. Aprpinu vyrus dvasiniais reikalais, kalbdamas kreipiu juos ypating dmes, kad kiekvienas laisvs kovotojas atstovauja vis organizacij, todl mums svarbu vengti mus kompromituojani veiksm. Man met itin malonu lankytis laisvs kovotoj briuose, nes mus eminantieji veiksmai kovotoj tarpe bema nepasikartoja. Sekani dien Tranvilis 1 5 6 su savo brio vyrais ivyksta. Liekame tik Apynys, Diemedis a ir dar du kovotojai. Sustojame pas vien kinink dienavoti, bet ryto met, pastebj rusus, turime iokti per lang. liauiame, rus nepastebti griov ir juo, nors sniego aukiau keli slenkame mik. Laimingai pasiekiame mik. Tai pirmosios darbo dienos ir pirmas met pavojus. Atbgame mik. Salta. Bgiojame nuo medio prie medio, nes ilgai stovti neleidia altis. Sekant vakar susd roges vaiuojame tolyn. Mus pavina vienas kininkas, kuris tiek plaka arklius, kad mes n nepajuntame kaip atvaiuojame reikiam viet. Nakt atvaiuoja Viesulo 1 5 7 vyrai ir mane isivea savo kuop. Apyn ir Diemed palieku. Malonu nakt pasivainti rogmis. Peteris 158 , su kulkosvaidiu stovdamas rogse mums garantuoja, kad su rusais nesusidursime. Po dviej valand kelio atvaiuojame numatyt viet. Ginklai ir ms balti apsiaustai beveik suledj. Praleidiame dien ramiai, be joki pavoj. Turdami laiko isikalbame apie Marijampols deputat ir kit aukt pareign likvidavim. Visi mes stebims kovotojo Mayio 159 narsumu, kuris vienas, prie Ugavni stalo, likvidavo penkis arius bolevikus ir vien komjaunuol. Sutemus vl sdame roges ir lekiame toliau. Randame kuopos vad Viesul ir jo kovotojus. Sustojame dienavoti. Vyrus aprpiname dvasiniais reikalais, paskatinu vesti garbing pradt kov ir toliau su tokiu pasiaukojimu. Vakare atvaiuoja Rinktins Vadas Vampyras, valgybos skyriaus Virininkas Oelis. Paliks vyrus, ivaiuoju su jais tabo bstin. Ten randu tabo virinink Kunigaikt ir Saulut. - Bus blogai, mergaits, - kreipiuosi Puel 1 6 0 ir Saulut, - kam padjote audyti Marijampols pareignus! Mergaits tik juokiasi. Puels ranka, kuri per Ugavni bali susiaudant jai sueid, baigia gyti. Mergait matydama t vis vaizd, kaip krito nuo taikli Mayio
157

vi vienas paskui kit bolevikai, dabar pergyvena. Su ja isikalbjau ir j raminau, bet ji nuolatos kartojo: - Man, tai man, bet, jeigu bolevikai griebs tvus, ar jie supras apie kok tai pasiaukojim dl Tvyns. Jie aminai mane keiks. A suprantu, bet jie nesupras mans niekuomet. A atmiau jiems rami senatv. Kiek pajgiau, tiek raminau Puel. Jai rodinjau, kad ia nieko baisaus, dl to, jeigu aretuos jos tvus, paleis. Vakare su kovotoju arvu ijome pas jo vyrus. Kovojame su sniego klitimis. Eiti tiesiog nemanoma. Paengi penkiolika metr ir stoji ilstis. Sniego aukiau keli, jis pusiau palaidas. iaip taip, be galo pavarg, pasiekiame numatyt viet. Sustojame ant kiemo, nusikratome snieg ir per ryininkus surandame vyrus, kurie nakt atvyksta pas mus. Praleidiame su jais dien. Keista mano pastoracija: i vieno rajono vainju ar, teisingiau sakant, einu kit ir iekau vyr, kad juos dvasiniai sustiprinus, iblakius j nirias mintis, juos moraliai paklus, vl palieku itisiems metams. Su kovotoju arvu pragyvenu dvi savaites. A imu nerimauti, kodl neatvyksta turmas ar jo vyrai mans paimti. Isiuniu arv pas Vampyr. Jis grta lidnas. I jo veido galima suskaiiuoti, kad vykusi didel nelaim. Ir neapsirinku. Skaudi ir lidna inia: uvo kuopos vadas Oys, kur, kakoks igama Slavickas nuov. Smulki ini apie kuopos vado Oio uvim iuo laiku neturime, o tik inoma, kad, atjus Oiui prie Slavicko namo pasigirdo vis, o atvyk vyrai, rado negyv kuopos vad. Slavicko ir jo eimos jau nebebuvo. - Gaila itokio vyro, - prabilau a. - Tiek daug turjs kautyni, parods visuomet toki drs, dabar turjo ti. iaurus likimas. - Yra dar kit, baisesni ini, - prabilo arvas. - Septint kovo uvo kuopos vadas Diemedis, kio poskyrio virininkas turmas 1 6 1 , kovotojai: Teras 1 6 2 , ilvitis 163 , Debesys 1 6 4 ir Vikis 1 6 5 (buvs Klajno slapyvardis). Mudu su arvu pavelgme vienas antr: - Likimo draugai, kurie u Lietuvos viesesn ateit paaukojo patys save, -prabilau a. - Man ypatingai gaila Diemedio, su kuriuo tiek daug kartu praleista laiko, tiek daug kartu vaikiota, juokauta, kalbta. Puikus karys, jis nebijojo pavoj. Arba turmas - pirmj dien partizanas. Retja ir retja ms eils. Prieo spaudimas didja, kovos pabaigos nesimato.
158

Praslinko dar kelios dienos. Jos bgo nuobodiai. Mintis, kad ms tarpe nra septyni vyr, mus verste veria pagalvoti, kad gal artinasi ta valanda, kad ir mes tursime tvyns meils egzamin kruvinose kautynse, apsupti daugybs prie, beviltikoje padtyje, ilaikyti ir parodyti Lietuvi Tautai, kaip mirta jos gynjai. Lidna, kad daugelis vyr, kurie, sunkiau sueisti; turi patys save pistoleto viu prisibaigti: ms vyrai gyvi nepasiduoda. Nors tai iauru, pirmu povelgiu pagonika, bet saugodami organizacijos paslapt, kit moni gyvyb, laisv, saugum, jie, kaip senovs Piln kunigaiktis Margis su savo visais kariais palieka prieui tik lavonus. Gal daugelis, bevartydami istorijos lapus kalbs apie i ms kov su pasibaisjimu, kad tai savs inaikinimas. Taiau prisiminus, kad vedama kova su barbarais, kurie ir lavonus, gyvuliko instinkto vedami, iniekina, spardo, dauo... Sueist laisvs kovotoj, azijatai rad ima kankinti, dauyti: uuot suteikus pirmj pagalb kankina, kad, suinoj laisvs kovotojo pavard, galt jo tvus itremti Sibir, ar pdyti kaljime. Danai nemonikai ima dauyti, kad iduot kitus kovotojus, j gyvenamas vietoves, organizacijos paslaptis... Pasmerkti yra lengva, bet daugiau reikt smerkti tuos, kurie t tvyn pavojaus momentu paliko, j myljo tik tuomet, kai ji jiems teik naudos ir rytojaus dienos utikrinim. Krikionika doktrina, inoma, to neleidia ir prie visokius statutus turtume nuleisti galvas, bet tai paliksime gerajam Dievui sprsti, o Jie gi mums palieka pavyzd, kaip reikia mylti Tvyn ir j ginti. Tie kaimo berniokai artojliai savo idealiu Tvyns meils pavyzdiu, paaukodami net savo gyvyb u Tvyn, u jos laisv, verste veria susimstyti ir ms inteligentij, kuri taip lengvai nusiplauna rankas, rasdama tkstanius pasiteisinim, kad jiems dar neatjo laikas, dar per anksti, kad i to dar nra naudos. Tvynei jie pasidarbuos, kai ji bus laisva. Nuvykstame Vytauto Rinktins tab. Kunigaikio lydimas ivykstu 4- kuop. ia randu naujai paskirt kuopos vad pok 1 6 6 , vien ligon ir medicinos seser Aurel 1 6 7 . Vien ryt mus i miego paadina smarkus beldimas slptuvs duris. Atidarome. Pamau pradeda leisti dejuojant kuopos vad Viesul ir kovotoj Aitvar 1 6 8 . Paaikjo, kad 19 kovo vyko ties Liudvinavu kautyns, per kurias sueid Viesul, Aitvar, Perl 169 ir labai lengvai Mayt. Perlas ir Aitvaras sueisti nepavojingai, kiek daugiau ir gana rimtai sueistas Viesulas. Kulka perjusi per rank ir likusi krtinje. Ligonis sunkiai alsuoja ir nuolatos dejuoja.
159

Aitvaras papasakoja, kad uvo arvas ir Tranvilis. - Nespjome umirti neseniai uvusi, o tai vl naujos aukos. Gaila vyr! Pirmj dien kovotojai. Kas gali atstoti arv, kas gali atstoti Tranvil? Jie ms Tvynei buvo geresni u auks, gi ms organizacijai skaudi aizda netekti vieno po kito kautynse ibandyt vyr. irdyje esu patenkintas, kad jie neseniai atliko ipaint, prim v. Sakrament. - Kokiu bdu vyko kautyns? - paklausiau j. - Buvo surengtos Liudvinavo stribams ir enkavedistams pasalos. Kautyni metu uvo apie 20 enkavedist ir keli stribai. Mes netekome dviej. (...) Gerai, kad radome Geleinio Vilko Rinktins vyrus, kurie, mums paklydus, nurod keli ir ived. - Dl atsitraukimo, - kalbjo kiti, - kaltas Rinktins Vadas Vampyras. Nebuvo jokios komandos trauktis, vienas tik Perlas, tris kartus sueistas, prilaik prie. Vliau Oelis, Maytis ir Kovas 170 . - O mums kai reikjo trauktis, - kalbjo Kovas, - tikras vargas. Niekas ms nedengia, sniego aukiau keli, o rusai, kad pila, tai pila. Visa ms laim, kad netoli mikas, kitaip btume uv. Po keli dien suinojome, kad Liudvinave rusai puol Geleinio Vilko Rinktins vyrus aliosios mike. Kautyni metu prieas neteko deimties enkavedist, ms pusje auk nebuvo. Sekani nakt pokas, Kovas, Nyktukas 1 7 1 , Ateitis 1 7 2 ir a ivaiavome j kuop. Vienoje vietoje sustojome vakariens. Pas mane i nakt buvo ypatingai prasta nuotaika, spjam, kad reiks kelionje susiaudyti ir neapsirinkam. Vos tik pavaiavus apie penkis kilometrus, kur turjome sustoti, mudu su kuopos vadu poku ilipome ir jome Ukrain 1 7 3 , taip vadinosi slptuv. Vyrai gi nuvaiavo palikti arklius. Staiga igirstame smark susiaudym. Mudu sustojame. Klausoms. audymas vyksta i vienos puss. Ateiname slptuv, ia randame kovotojus Bariton 1 7 4 ir Vidgin 1 7 5 Po keli minui atbga ir Nyktukas, kuris papasakoja, kad vos tik mums ilipus, jie susidr su rusais. - J buvo trys rogs. Mes kai tik pastebjome, tuojau atidarme ugn. Rusai sugriuvo ir mus n neaud. A traukiuosi link Ukrainos, o Kovas su Ateitimi kit pus. - Ar i j kuris neuvo? - paklausiau.
160

- Atrodo, ne. Mes visi tuojau okome i slptuvs, griebme ginklus ir leidoms tolyn. 176 U kilometro kelio pamme pastot ir leidoms Baltuosius Rmus , kitos slptuvs vardas. Apie trylika kilometr lkme kaip vjas: rusai kiekvien minut galjo ustoti kelius, tad delsti nebuvo kada. Nyktukas ragino arklius: - Greiiau, ne snelis vaiuoja, ne tvo arkliai. Kelet kart ivirtome. Teko vaiuoti ir be jokio kelio, per laukus. Arkliai vos ilipa. Keliose vietose turjome patys kelti roges. Vargais negalais dar pusvalandis prie vintant pasiekme Baltuosius Rmus. Suvirtome kambar (...). Prie Velyk ventes aprpins (...), ivykstu pas Karvel 177 ir jo vyrus. Teko keliauti lieting, audring nakt. Snieg visur smarkiai leido. Pievose ir emesnse vietose plduriavo vanduo. Artinams prie eups. eup dar neineta, bet ledas jau visur ikeltas, up isiliejus. Brendam per usemtus laukus apie pusantro kilometro. Baisus nuovargis: lapi, perlyti... Vanduo altas, kaip geleis. Prisemi per aulus ebatus, vanduo toks altas, net nuo alio ima skaudti kojas. ebatuose suyla vanduo, atrodo jau gerai, bet po keleto ingsni ir vl prisemi alto, alto vandens. Vargais negalais pribrendame eup. Kaimo tiltelis ikeltas. Vanduo niokdamas bga vir ledo. Laimingai pereiname up. Per uliet piev dar tenka bristi apie du imtus metr. - J e i g u dabar reikt susiaudyti, - juokiuosi Kovui, - nebt kada n gulti. Stati vertumms prie. Daugiau negu bet kada pavarg, pasiekm Karvelio slptuv. Igrme po por stikleli spirito, ukandome ir kietai sumigome. I miego pabudino garsus Karvelio juokas. Mat, vyrai gana geroje nuotaikoje umiro ir saugum. Vis dien gyvenau, kaip toje pasakoje, pas juok karali. Nori ar nenori, bet jeigu Karvelis k nors pasakoja, turi juoktis, nors rusai bt ia pat. Turdami laiko, isikalbame su vyrais, kaip jie eina per rubei Lenkij. Nors labai dideli pavojai, bet kartas nuo karto rizikuoja, eina ir pereina. Daniausiai tenka eiti kovotojui Tigrui 1 7 8 , kuris ypatingai drsus ir sumanus. Enkavedistams tie keli vyrai privaro tokios baims, kad pagalvojus ir juokai: dl penki vyr, kurie per metus kelet kart pereina
161

sien, rusai sutrauk apie keturis imtus enkavedist. Atrodo, subyrs Taryb Sjunga, jeigu vienas kovotojas pereis sien. Atliks darb ir aprpins kovotoj brius, grtu poko, Tigro ir Karvelio lydimas atgal Baltuosius Rmus. Pakelje sustojame ir pas Pemps 1 7 9 vyrus. Nuotaika gera, nes su mumis Karvelis. Per eup klms keltu. Mus perkelia kakoks mogus, kuris paima ilg kart irimuisi. Karvelis pamats tuojau suuko: - irkite, Maiieius mus veda adtj em per Raudonj jr. Umir bet kok atsargum pradjome visu balsu kvatoti. Ir vos tik pasiirime t mog, kuris, tiesa (...), o jo juokas iaukia ir ms juok. Velyk ventm grau Baltuosius Rmus. ventes praleidiu ypatingai kukliai: slptuvje, nes prie ventes ir veni metu buvo jauiamas stiprus rus siautimas. Jokia veni nuotaika ms veiduose nebuvo ymi: ios dienos niekuo nesiskyr nuo vis pilk gyvenimo dien.

Vytauto rinktins 4-os kuopos partizanai poeminje slptuvje: brio vadas Sigitas KajokasKovas, rinktins valgybos rajono virininkas Vytautas Matuleviius-Pemp, Juozas Milinkevicius-Kelmas, Vytenis, rinktins tabo valgybos skyriaus virininkas Albinas RatkelisOelis. 1946-1947 m. 162

Po veni vl leidoms kelion. Atsisveikins su vyrais ivykau atgal. Kelyje sutikau valgybos skyriaus Virinink Oel su kuriuo ir ivykau jo bstin. Pakelyje sustojome ir praleidome vis dien Mayio slptuvje. Po dviej nakt ygio atjome Oelio bstin. I miego paadino eimininkas, nes kaime pastebjo rusus. Tai vyko kasdienin kaim ablava, kratos. Rusams besiartinant sulindome slptuv ir laukiame. Jeigu ras, kausims. Pavojus prajo laimingai: rusai pasidau, pavog maisto, keikdami ijo toliau iekoti "bandit". irdami per langus juokiams, o ivanai valkiojasi, ms ieko. Galutinai, baigs darb, apleidiu Vytauto Rinktin, bet dl ryio nesklandum dar savait praleidiu su Viesulu jo kuopos ribose. i savait praleidiame unsk mike, dien pus bdos, bet atjus nakiai dar perdaug alta. Ieiname kaim ir ia praleidiame nakt. Taip kelet par nemiegoj, nutariame vien dien apsidienavoti kaime. Vos tik spjome isimiegoti, mus pabudina pavieniai viai. okame i lov. Paaikja, kad Marijampols du stribai aukiasi t kinink, pas kur mes sustojome dienavoti. Saugodami k, ieiname mik. Viesulas, arnas ir dar vienas kovotojas ieina pirma - parengti stribams pasalos. Rikiuots skyriaus virininkas Skydas, kovotojas Negras 1 8 0 ir a liekame pamikje pas kinink. Einame ir mes mik. Staiga irime, kad tie du stribai artinasi pamik link ms. Skydas kas kartas artja. - Vargeliai, - pagalvojau, - js laukia mirtis. Kiekvienas ingsnis jus artina prie mirties. Jie prijo penkiolika metr prie ms. Staiga viai. Stribai krinta. Taikli kulkosvaidio ugnis ir Negro altumas juos padar daugiau nepavojingais. Patikriname dokumentus, kuriuos Skydas ir pasiima. Atvyksta tuojau su savo vyrais ir Viesulas. uvusius stribus vyrai paslepia mike ir greitai i ia vykstame toliau, nes vairs netikslumai galimi kiekvien minut. Dar vien dien praleidiu Vytauto Rinktinje. (...), sulauk vakaro, iygiuojame Geleinio Vilko Rinktin.

163

- 2 -

Nakt Geleinio Vilko Rinktins ribose randame kuopos vad Radast ir kelis jo kuopos kovotojus, su kuriais, paliks Viesul, iygiuoju toliau. Dvi dienas praleidiame kaime be jokios slptuvs. Apylinkje ramu, nors pamikse jauiamas nemaas rus siautjimas. Priartjame prie miko. Ryininkas pranea, kad ia ir dienomis ir naktimis siauia rusai. Vyrai i io miko rajono pasitrauk. J rasti nra vilties. einame mik. Dar tamsu. Susdame ant kelm ir laukiame vitimo. Diena pamau pradeda brkti. Mes sustojame ir ygiuojame tolyn. Miku einame eis kilometrus. Ateiname prie vieno kaimo. ia atlaikome pusryius ir ygiuojame dar tolyn. Rad patogi viet, sustojame ilgesniam poilsiui, nes jauiams pustinai pavarg. Po piet iygiuojame dar toliau. Einame miku, mus pastebi rusai, kurie tuojau atidar ugn. Nieko nelaukdami atidarme ir mes juos stipri ugn. Rusai traukiasi, nors j jga dvigubai didesn, bet ms pozicija visais atvilgiais geresn. Ivejame rusus i miko. Malonu irti, kaip lepsdami bga penkiolika ivan nuo penki partizan. Gintaras 182 taiklia kulkosvaidio ugnimi ivanams varo rimtos baims. Prieas netenka trij ar keturi savo kari, ms pusje auk nra. - Vis dl to mes mike karaliai, ivanus ivijome i savo aliuojani rm, - juokauja Radastas. Sustojome trumpam pasitarimui. Vyrai po audymo ivalo ginklus, papildo amunicij. Mudu su Radast planuojame kur trauktis, nes rytojaus dien ioje pamikje reikia laukti rus. Tokia jau ms taktika, kad nuo mio vietovs paprastai pasitraukiame. Lietuva plati. Saul jau pamau leidiasi miko tamsum. Skubame kol dar viesu i miko. Kaime sustojame vakariens. Malons mons visus pavaiina ir arielkle. Vl mes juokiams, geroje nuotaikoje dalinams spdiais ir kvatojame i rus. - inos, kad ir banditai" ne bulvmis minta, bus atsargesni ir nesikabins kit kart, - kalba Klajnas. Vis nakt ygiuojame. Protarpiais lynoja. Mes perlyti ir sulap. Tikjoms rasti kitos kuopos vyrus, bet veltui. Sustojome pasyvaus kovotojo Klevo 183 kyje. Yra maut slptuvl, bet daugiausia dviem,
164

181

mes gi penki sulendame slptuv, kurios kubatra labai menka. Kaip silks statinje, vienas prie kito prisiglaud, susispaud, susdame. Toks baisus anktumas, kad monikai n pajudti negalim. Vis dl to, bdami dvi paras nemiegoj, kietai sumingame, mes juk priprat prie vargo ir skurdo, dalinai ir umir apie monik patogum. Mums gera, kur ramu, kai negresia mirtis. Vis dien ibuvome taip susispaud slptuvje. (...) A lieku vienas: Radastas su savo kovotojais grta atgal savo rajon. Na ir griso kelet dien gulti vienam be jokio (usimimo - red). Vien vakar atsibeld kakoks tartinas asmuo, kuris tiesiog akiplikai reikalavo nakvyns. eimininkai jo neprim, o isiunt pas kaimyn. Vliau patikslinus, jo pas kaimyn nebta. Apirjome visus trobesius nors nieko tartino nesirado, bet nebuvome ir tikri, ar jis mans nepastebjo. Nutariau ygiuoti tolyn. Lydimas pasyvaus kovotojo Klevo, iygiavau Arno 1 8 4 tvik ir ten tikjausi rasti vyrus. Prie pat vitim atjo Kurtas ir Juodvarnis 1 8 5 . Dienavoti ijome mik. Kadangi Geleinio Vilko Rinktinje jauiamas smarkesnis rus siautjimas ir sunkiau rasti vyrus, nutariau ios Rinktins vizitacij atidti vlesniam laikui. Vakare ijau Biruts rinktin. Radau adjutant Kirstuk 1 8 6 , Ryio skyriaus virinink Ar 1 8 7 , kovotojus aul 1 8 8 ir Viesul 1 8 9 . Sdime kambaryje ir valgoms dienomis per langus. Lauke trimituoja pavasaris. Vynios ir obelys pasipuousios baltais, it sniegas, iedais. aliuoja pievos. O kokie avs pirmieji gegus vakarai: visur tylu, jauku, ramu. Slenka laikas, laikas ir darb. Ivykstu Dariaus ir Girno kuop 1 9 0 . Kokie malons vakarai mike: nutyla medi lamjimas, suiba danguje tstaniai vaigdi, siviepatauja kap tyla, kuri retkariais nutraukia tylus akeli brakjimas, igsdint ern, ok ar kiki bgimas. Ir toje miko gldumoje, toje pasakikoje tyloje mogus pasineri svajonse. Atsisds ant kelmo rymoji valand, kit, kol miegas pradeda merkti akis. Gi kiekvien ryt bevintant, dar prie sauls tekjim, pabudina miko pauki dainos, laktingalos giesm. Gaunu ini, kad uvo V y t a u t o Rinktins tabo virininkas Kunigaiktis, kovotojas Baritonas ir Puel.
165

- Aukos ir aukos! Ir dar tokios brangios ms Tvynei aukos! Kas painojo Kunigaikt (buvus Grambuolio slapyvardiu) tas tikrai graudiai irdies gilumoje apsiverks: myljo j kariai, myljo dl jo velnumo ir malonaus bdo ir visuomen. Jie uvo tabo bstins slptuvje idavimo pasekoje. Juos apsupo name didiausias brys enkavedist. Gintis jie neturjo laiko: reikjo sunaikinti vertingus tabo dokumentus, kad svarbios inios nepatekt prieui rankas. Baigus naikinti dokumentus, tik tuomet pagalvojo apie beviltik padt. I slptuvs dar ima audyti, bet jau vlu: isigelbjimo viltis juos apleido. Nenordami pasiduoti prieui susisprogdino prietankine granata. Vien pavakar atvyksta brio vyrai paimti mane, su kuriais ir ieinu. Ten randu vad arv ir apie dvideimt kovotoj. Su iais vyrais pagyvenu tris dienas, kuri metu aprpinu vyrus dvasiniais reikalais. Pasirinks patogi dien, lydimas vyr, vykstu link Kauno. Ten randu rinktins tabo virinink Katin su kuriuo praleidiu dien, o vakare ieinu kit viet pas Sakalo 191 brio vyrus. iuo metu Rimvydas ir Skirmantas ryio reikalais ivyksta usien. Gaunam ini, kad sien pereiti jiems pavyko laimingai.

Jurgis Krikinas-Rimvydas ir Juozas Luka-Skirmantas kelyje Lenkij. 1947-05 166

Tautvaiai, kuriam i svarbi misija buvo pavesta atlikti, visikai susikompromitavo: pasiov (...) ir dabar idavinja visa, k tiktai ino ar nujauia. Jo idavimo pasekoje vos nerado ms Apygardos tabo, nes laiku spjo pasprukti vejys su Krmu ir panaikinti slptuvs ymes, paslpti dokumentus. Kiek lidniau vyko su Geleinio Vilko Rinktins tabu, kur Tautvaia atved enkavedistus. Daumanto 1 9 2 ir kit pareign tabo bstinje nebuvo. Enkavedistai pagrob tik visus dokumentus. Tautvaia iuo laiku dirba NKVD eilse, terorizuoja ir dauo mones, pas kuriuos pats buvo nujs arba kiti laisvs kovotojai. Skaudu prisiminti, kad toks ugningas savo odiuose patriotas staiga pasidar bjauresnis ir pavojingesnis Lietuvi Tautai u tuos Maskvos atjnus, kurie i principo naikina ms Taut. Kart kartos pasmerks kiekvien idavik, bet labiausiai - Vygand, Erel, algir 1 9 3 ir Tautvai, kurie turdami tabuose atsakingas vietas, sakysim net vadovaujanias, umir Lietuvi Tautos pavojus, praliet krauj, aaras, itrmimus, dejones, sudav dar skaudesn smg ir taip vos gyv Lietuvi Tautos ird. Kiekvienas idavikikas darbas ms veikime nea daug alos: vyksta masinis moni sumimas, bent laikinai sustoja egzistavs ryys, neretai turi ti vienas kitas kovotojas ar pareignas, reikalas veria keisti gyvenvietes, iekoti kit, kurias taip sunku rasti ir sikurdinti. vairs tab projektai turi bti keiiami, nes juos jau ino enkavedistai. Po toki idavikik darb vl visi kaip skruzds puolame darb, kad prieas neubgt u aki ir nesuduot dar didesnio smgio. Bdamas prie Kauno, sutinku Apygardos vad vej ir jo adjutant Krm, laimingai pasprukusius i Tautvaios pinkli. iuo laiku vejys, rizikuodamas gyvybe, nuvyksta net Kaun ir ten galutinai sudaro vyriausi visos Lietuvos partizan Vadovyb. Darbas pavyksta. Galutinai po tiek svajoni, planavim, ygi atsiekta tai, ko trokome kelet met. Sudaryti vadovyb buvo bandyta jau kelet met, bet vis nelaims ir nelaims. inoma, itas ygis taip pat norjo pareikalauti auk, buvo ukluptas vejys ir Krmas, bet laimingai, baigus darb. Kiekvienas ygis reikalauja kraujo ir auk. N vienas ms Apygardos svarbesnis darbas nebuvo atliktas be auk, be kraujo. Ir tikrai galime drsiai tvirtinti, kad kiekvienas darbas buvo atliktas tik kraujo kaina: kiek daug
167

auk padjome, kol vyko ms Apygardos sucentralizavimas, sutvarkymas. Madaug prie metus uvo Mykolas Jonas, buvs Apygardos vadas, bevykdamas emaitij centralizacijos reikalais; uvo taip pat Piet Lietuvos partizan vadas Kazimieraitis, besirpindamas visos Lietuvos partizan centralizacijos reikalu. Ms Apygardoje taip pat vyksta vizitavim: Apygardos (...). Neretai dalyko neityrus, padaro nema "lepsus". Krmas gi mgsta pagrindinai visk apsvarstyti ir tik tuomet sprsti ir vykdyti. vejys danai perdaug pasitiki (...) kalbinjimais ir daro spaudimus treio nenaudai. inoma, Rinktins pareignui, dalinai Rinktins vadui, klaidos dovanotinos, bet Apygardos vadui niekuomet. Dl i nesutarim ir nesklandum Krmas ir atsistatydina. A ivykstu kit br, kartu vyksta ir Krmas, savo buvusi viet. Keletui dien sustojame kartu vienoje slptuvje. Ten randame leitenant Nakt 1 9 4 , Dainavos Apygardos pareign Lapait 1 9 5 ir apie atuonis kovotojus. Vyrus aprpinau, atseit sutvarkiau j santykius su Dievu ir jie ivyksta. Mus upuola mnesiena. Likome vis savait sdti be darbo. Loiame preferans, o neretai ir lendame slptuv nuo ivan. Turdami pakankamai laiko, grsus loti preferans, t pakalbame ir rimtesnmis temomis. Danai tarp ms vyksta savikritiki pokalbiai. Prajus mnesienoms, Krmas su Lapaiiu ivyksta Dzkij. A laukiu ryio su iedo kuopa. Besddamas slptuvje ir besiklausydamas vairiausi kalb apie karus, kurie moni kalbomis turi greitai prasidti, imi svajoti apie bsim Nepriklausom Lietuv. Taiau karas nekyla ir neprasideda. Pas mus, kovotoj tarpe tokias niekuo nepagrstas kalbas, vadiname specialiu terminu VBP (viena boba pasak) agentros iniomis. Neprasidedant karui, mintimis vl grti dabart. i partizanin kova mums ypatingai sunki ir tuo, kad, umirus didiul persekiojim, mums visko jauiamas didelis trkumas: trksta ger ginkl, amunicijos, drabui, pinig. adti ada mums visko anglai, ms kov vertina, net laiko herojika, bet pagelbti ginklais ir amunicija jie dar negali: juk bt tarptautins teiss paeidimas, dar iokie tokie su Taryb Sjunga yra diplomatiniai santykiai, jiems nepatogu, o mes jau vos beegzistuojame. Per daug sunki kova. Per ilgas kovos laikas. Ms gretos retja, prityr vyrai sta, j pakeisti nra kuo.

168

A net nesuprantu, kaip dar laisvs kovotojuose tokia stipri moral, kurie nieko nepabgsta, o pasiry u Lietuvos garb ir laisv net ti, bet azijatams nevergauti. Ms vyrai veda herojik kov, tbtin kov, bet, nesant ger vad, nesant karinink, vyrai padaro ir klaid, o visuomen i pavieni klaid sprendia apie vis ms organizacij, neprisimindama t vis kovos sunkum, kadr trkumo danai daro klaidingus sprendimus ir apie vis organizacij. ( . . . ) Gaunu i vejo laik, kuriame rao, kad visoje Apygardoje suintensyvjo rus siautimas, daug kiekvienoje Rinktinje yra kritusi. 25 gegus uvo arno Rinktins vadas Mindaugas, Geleinio Vilko Rinktins tabo virininkas Skirgaudas 196 , algirio Rinktins keletas kovotoj, auk yra ir Kstuio Rinktinje. Suinojs apie Mindaugo uvim, ypatingai nusiminiau. mogus, kuris visa siela buvo atsidavs iam konspiratyviniam darbui, jis j (darb - red) buvo pamils ir jam pasiaukojs. Neretai jis umirdavo save, savo nuovarg. A pats patyriau, su kokiu entuziazmu jis lankydavo savo Rinktinje kuopas. Myljo jis kovotojus, jiems buvo savas, ir neveltui arno Rinktins kovotojai Mindaug vadindavo tveliu. Nekart tekdavo igirsti i kovotoj: Palauk, k tvelis pasakys." Taip troko Mindaugas sulaukti laisvs, bet tai laisvei autant, betekant laisvs aurinei, jis ugso ir paaukojo save. Jis uvo tam, kad kiti gyvent. Jis krito ir aukojosi tik Tvynei ir galutinai pasiaukojo tik Tvynei. Jis pilnai suprato iuos Maironio odius: Nevertas tas laisvs, kas negina jos." Jis pilnai suprato, kad laisv Lietuvi Tauta atgaus tik per aaras ir krauj. Jis nepamiro tos vargstanios Tvyns, jis nesidair, ar jau laikas, bet msi darbo, organizavo vyrus ir ruo juos paskutinei ir lemiamai valandai. Jis neumiro ms Tautos dainos odi: Karas! Kraujo upeliai. Daugel us, bet paskutin kania bus." Visos aukos, sakydavo Mindaugas, nenueis veltui, jos atpirks laisv. iuos savo odius, kuriuos nekart kalbdavo vyrams, jis patvirtino savo krauju. Mindaugo neumir Dzkija niekuomet, neumirime ir mes jo: netekome vado, netekome bendradarbio. Jo atlikti darbai su juo neuvo ir neus. i ms veikime jaunut arno Rinktin susitvark tik dka Mindaugo, kuris, j formuodamas, parod tiek sielos, tiek pasiaukojimo. Prajus mnesienai ir negaudamas ryio su iedo kuopa, ivykstu algirio Rinktin. Kartu vyksta vejys, naujai paskirtas Apygardos

169

adjutantas Naktis ir keletas kovotoj. ygiuojame link Nemuno. Vis laik einame miku. Kelyje isikalbu su veju, kuris pranea lidnok ini: 197 suimtas Arnas, Radvila , neaiku kaip yra ir su Gediminu, kuris paskutiniu laiku i ms Apygardos tabo pasitrauk. Beygiuodami nakt miku, paklydome. Penki kilometr ratu vaiktinjame vis nakt iki vitimo. Juokai, kartais ir pikta: kojos nenori klausyti, antra para nemiegoj, ygiuojame ir ygiuojame. Kaip gera bt kristi samanas ir ia, kaip minkiausioje lovoje, isimiegoti kelet valand. Nuovarg padidina dar lietus. Pravitus, atrandame keli ir ygiuojame jau geresnje nuotaikoje. Apie ankstyvus pietus pasiekiame Tigro br, bet ir (...) pavakar, vis ms nustebimui, ateina Rinktins vadas turmas, laimingai gr per sien Rimvydas ir Skirmantas. juos irime ir netikime: nejaugi taip greitai sugro. Pasirodo, kad kart laim ir mums nusiypsojo: reikiamus asmenis sutiko pusiaukelyje, bevaiuojanius Lietuv.

Atstovams grtant i usienio pakeliui apygardos tab. Guli Tauro apygardos atstovas usieniui Juozas Luka-Kstutis, Antanas liauys-Dagilis, brio vadas Albinas Lazauskasalmas, 3-os kuopos vadas Jonas Valaitis- Viesulas. Priklaup Kstuio rinktins vadas Kazimieras Greblikas-Sakalas, Vytauto rinktins vadas Vytautas Gavnas-Vampyras. Stovi Dainavos apygardos atstovas usieniui Jurgis Krikinas-Rimvydas, Tauro apygardos tabo Organizacinio skyriaus virininkas Jonas Aleikas-Rymantas, Julius Berving-Negras. 1947 06 08-09

170

Lietuvos ateitis viesi: artinasi ta valanda, kada raudonj plik gaujas ivysime i savo tvyns, i savo sodyb. Karas tarp anglosaks ir soviet neivengiamas. Bet mus u vis labiausiai nudiugino inia, kad Amerika ir Anglija Lietuvos nepripasta Rusijai, kad veikiani Lietuvoje laisvs kovotoj kov laiko teista, j pripasta tikrja Lietuvos vyriausybe, o greitoje ateityje gausime param pinigais, ginklais ir amunicija. Maiau, kaip vyr veiduose subangavo diaugsmo ypsenos, kad vien kart baigsis vargai, t kruvin istorijos lap uversime, utrenksime kaljim duris, sugriausime kelius, kuriais tiek daug igabenta ms tautiei Sibir. Laisv mums bus venta, o j supras pilnai tik tie, kurie pakl tiek daug varg. Rytojaus dien atlaikiau v. Miias. eiasdeimt vyr, suklaup tarp oiani miko medi, nuplov savo sines atgailos Sakramentu, siunia Aukiausiajam kartas maldas, kad Gerasis Dievas saugot juos, igelbt greiiau vargstani Tvyn, o kritusiems kovoje broliams suteikt laiming aminyb. irdamas taip kartai besimeldianius vyrus, savo irdies gilumoje prabilau: - J e i buvom mes kada lietuviai pamir Diev, tai dabar gr i mik, parodysime, kaip mokame mylti Diev ir Jam dkoti, dkoti, dkoti... Tie, kurie liksime gyvi. Pakeltoje nuotaikoje grtame atgal. A ivaiuoju Geleinio Vilko Rinktin, Apygardos vadas su adjutantu Naktimi ivyksta tarnybiniais reikalais kit kuop. Kelyje vl upuola mnesienos. Noroms nenoroms keletui dien vl turim sustoti. Begyvendami pabaigiame maist, priversti jo iekoti. Ieiname medioti. Boleviko juodmarg jau ms inioje. Kol dar tamsu, okame darb, per dvi valandas karv sutvarkyta, nebijome n krat. Dirbame visi, kaip kokioje msinje. Apsirpin maistu, vl sdime ir laukiame patogesni nakt ygiui. Ms slptuvs tai ne tokie rmai, apie kuriuos kalba Tkstanio ir vienos nakties" pasakose, kame puikiausios sals, poeminiai sodai, skaniausiais valgiais apkrauti stalai, auksins taurs pilnos vyno, o realybje ms slptuvs - mauts emje slptuvls, kur neeina sauls spinduliai, danai trksta oro, o jeigu jo ir yra, tai jis greitai ikvpuojamas.
171

- 3 -

Atvykstu Geleinio Vilko Rinktin, sustoju 3-ioje kuopoje. Praslinko deimtis mnesi nuo tos dienos, kai paskutin kart lankiausi ioje kuopoje. Ir koks didelis pasikeitimas: jau deimties kovotoj ioje kuopoje neberadau. Jie uvo u Tvyn. Beliko j tik herojiki darbai, kilnus pasiaukojimas, o j pai jau nra ir niekuomet nebus. Bekalbdamas su likusiais vyrais, dar valgausi, ar nepamatysiu brio vad Papart 1 9 8 , kovotojus Griausm, Gluosn, Kaln 199 , aib 2 0 0 , Lin 2 0 1 , (...), vej 2 0 2 , Krm 2 0 3 , arv 2 0 4 ir sanitarijos sesel Aurel 2 0 5 . Gi pernai mano atsilankymo metu, dar nespjus susitikti, kovoje krito kovotojai: Tvora 2 0 6 , Audra 2 0 7 , Genys 208 , Ispanas 209 , Beras 210 , Stuobris 211 , Kaspinas 212 ir daugelis kit. Ir kas tuos vyrus atstos. Pirmuosius partizanus jau dengia kapai. Trejet dien pagyvens su ios kuopos vyrais, ivykstu 4- kuop. Kartu vyksta Rikiuots skyriaus virininkas empionas 2 1 3 ir valgybos skyriaus virininkas Juodvarnis. Bet ir ia atvykome laidotuves: iomis dienomis uvo kuopos vadas arnas 214 , kuopos ryininkas Pavasaris 215 , brio vadas Serbentas 216 , kovotojai Bitinas 217 , ermuknis 218 ir Meteoras 219 . Su jais kartu sta ir iedo kuopos vadas Merkys 2 2 0 . Juos prieas uklupo slptuvje, kurioje ie didvyrikai granatomis susisprogdino. itok smg sunku ir pakelti. Netekome pirmj dien kovotoj, kurie mus stebino ir avjo. I j dar daug tikjo Tvyns laisve, tikjome ir mes, bet iaurus okupantas, jo budelika ranka juos i ms tarpo ipl. i kuopa, kuri tiek daug neteko vyr, kuri tiek daug perne kov, galutinai apvainikuoti savo garbs paaukojo net du kuopos vadus: Viesul ir dabar arn. Geleinio Vilko Rinktinje ios 4-a ir 3-ia kuopos tiek daug laimjo kautyni, nukov daug enkavedist ir strib (ypatingai 4-a kuopa). ioje kuopoje iuo metu vyksta enkavedist siautimas, todl man pavyksta aplankyti tik vien br. Todl ir itas brys jauiasi nesaugiai suimtos dvi ryininks: Jrat 22 1 ir Ramun 2 2 2 . Kyla rimtas pavojus, ar mergaits atlaikys, ar neiduos. Jomis visi pasitiki (...). Ramun enkavedistai primua, bet ji, kaip didvyr (...), o visas paslaptis kartu su savimi nusinea kap. Gi dl Jrats vyrai visikai rams: ji mirs, bet neiduos. Ji, tarsi nujausdama, ne kart kalbjo:

172

- J e i mane suims, nebijokite. Negaldamas susiriti su pirmu briu, vl grtu atgal. Sutinku 3-ios 223 kuopos brio vad Sakal ir kovotoj Bijn , su kuriais praleidiu vien dien kartu. - Girdjau, kad turjote kautynes, - teiraujuosi Bijn. - Turjome. - Buvau gavs inias, kad tu ir Speigas 224 uv. - Baisu ir prisiminti. Dar pirm kart man partizanaujant, taip teko susidurti su enkavedistais. Mes einame trise: Speigas, Barsukas 225 ir a. Einame, rodos, rajonu, kuriame niekuomet nebuvo pasal, kartu vedams ir arkl. Enkavedistai prileidia per metr ir atidaro ugn. Mes visi krentame ir audome juos. Enkavedistai nukerta arkl, kuris krisdamas partrenkia Barsuk. Tuo momentu enkavd leitenantas puola ant Barsuko ir pagriebia j gyv. Nudiugs enkavedistas suunka: Papuolei prakeiktas bandite!" Tuo tarpu Barsukas isitraukia pistolet ir nukerta t enkavedist. Gi mudu, tuo momentu, su Speigu, atsiaudydami traukiams. Vargais negalais isivaduojame i apsupimo iedo ir visi trise, net nesueisti pasprunkame mik, palikdami negyv arkl ir keturis nukautus enkavedistus. Tai vienas i tkstanio pavyzdi, su kokia stebtina drsa ir altumu ms vyrai veda tbtin kov. Negaudamas ryio su 2-a kuopa apsigyvenu pas brio vad Sakal ir ia praleidiu mnesienas. Turdami pakankamai laiko, isikalbame apie kelet 3-ios kuopos kautyni, kurias per trejet met vyrai buvo turj. Vienos i domiausi, vykusi 1945 m. birelio mnes 17 dien, Degim kautyns. T dien apie penkiasdeimt vyr buvo susirink Klebikio mike. ia buvo organizuojamas skrajojantis brys, kuris ateityje turs paskirt Rinktins ribose suduoti prieui vienur tai kitur smg. Tuo momentu, iedui besiaikinant apie io skrajojanio brio naudingum, vyrai pastebi rusus, kurie i kaimo slenka mik. Vyrai isidsto, suoka apkasus ir laukia. Sakalas ir Naras 2 2 6 , kaip valgai, ieina kaim. Tuo tarpu mike esanius vyrus puola rusai. Susiaudo. sta ms keturi vyrai ir sueidia io rajono organizatori ir vad Siaur 227 . Ms vyrai traukiasi. Vl vyksta mirtinos kautyns. Septyniolika kulkosvaidi sugroja pragariku griausmu,
173

rusus atmua. Prieas netenka savo vado, enkaved pulkininko, kapitono, keleto leitenant ir daug kareivi. Ms sta dar vienas. Rusai gauna 228 param. Ms vyrai vl traukiasi. Anbo , Sakalas ir dar vienas kovotojas nea sueist vad Siaur. Benedami per miko tankumynus, brzgynus, vyrai pavargsta ir paklaidina savuosius. Tuo tarpu enkavedistai audydami vejasi ir vejasi. Vargais negalais (partizanai - red. ) pasiveja savuosius. Apsaugai gauna kulkosvaid. Atsitrauk ger kelio gal, msikiai sustoja poilsiui. Pasideda sueist Siaur, bet tuo tarpu, i pat ia esani krm, prieas atidaro smarki ugn. vyksta vl mirtinos kautyns, kuri metu sueidia brio vad Dein. Vyrai traukiasi ir nespja paimti sueisto Siaurio, kuris pateko enkavd nagus. Pasipila vl i septyniolikos kulkosvaidi ugnis, kuri kart m atlaiko, kart prieas neatlaik ir panikoj pasitrauk. ios kautyns truko apie keturias valandas, j metu netekome penki vyr. iuo tarpu prieas per ias kautynes netenka septyniasdeimt kareivi ir vad. Antros kautyns, kurias i kuopa turjo, vyko 1946 m. sausio mn. 6 d. epeliki kaime. 25 ms vyrai buvo apsidienavoj kaime. vintant pastebjo rusus. Vyrai griebsi ginkl. Rusai ia pat. J daug. Supa. Msikiai greitai metasi i kambario ir pamau slenka mik. Pasiek mik vyrai atidaro smarki ugn ir traukiasi giliau mik. Mike upuola vl rusai, sta vienas kovotojas Rambynas 2 2 9 . Prieas netenka trylikos savo kari. Treios kautyns, kurios vyko 1946 m. gegus mn. 9 d., domiausios tuo, kad vyrai pabaig net ovinius. Ms devyni vyrai, Paiudiki kaime surengia pasalas. Kautyni metu sta kovotojas Jungas 2 3 0 , u kur jo brolis Sakalas atsimoka enkavedistams tuo paiu - nukaudamas. Prieas netenka septyni moni. Ms vyrai isinea i kovos lauko Jungo lavon ir traukiasi. Staiga juos upuola nauji enkavedist briai. Vyrai isimua i apsupimo ir atidaro paskutiniais oviniais enkavedistus ugn. Prieas netenka dar trij kari. Ms sueidia tris kovotojus: Tvor, Audr ir Ispan. Galt dar kautis, bet jau nra ovini. Vyrai laimingai, paskutiniais oviniais atmu prie, pasitraukia mik. iais pat metais vyrai susirenka vsti Ki. Bevalgant Kias, apie 1 valand nakties sargybinis igirdo tartinus ingsnius. Tuo tarpu, ij

174

kaim apsivalgyti vyrai susidr su rusais ir susiaud. Vyrai ilindo i kambario ir isidst. Laukia grtant savj. Tuo tarpu (...) paklausia: - Kas eina? - Savi, savi, rus kareiviai, - atsako enkavedistas. Vyrai tuo tarpu suunka: - Ko atjote Lietuv, mes jums parodysime savi, Maskv bkite! Valio! Pirmyn! Vyrai meta prie granatas ir atidaro smarki ugn. Ivanai traukiasi. Vyrai juos persekioja ir isklaido (...). Per ias kautynes prieas neteko keturi kareivi ir buvo keli sueisti. Ms pusje auk nebuvo. Ivij rusus i kaimo, vyrai gro atgal (...) v. Kald vsti mik. Ypatingai nelaimingos kautyns ms vyrams vyko 1947 m. kovo mn. 5 d., Jurginiki kaime. ei ms vyrai sustojo dienavoti kaime. Pas t kinink buvo apsinakvojs kakoks tartinas asmuo, kuris anksti ryt, paspruks i to kininko, nubgo ir prane Garliavos enkavedistams. Vyrai io asmens dingim nekreip dmesio, nes buvo tikri, kad jis nieko negirdjo ir neino. Taiau neuilgo atvaiavo dvi enkavedist mainos, kuriose galjo bti eiasdeimt kareivi. Vyrai enkavedistus pastebjo tik tuomet, kai ie jau buvo apsup nam ir isidst. Nors vyrai pasijuto beviltikoje padtyje, bet ryosi gintis. vyksta kautyns. Vyrai veriasi link miko per kulk ugn. Vieta, kuri prieas aud i kulkosvaidi krymine ugnimi, vyrai slinko link miko. Tai buvo vienintel galimyb ir vienintel viltis! Per plik lauk, apklot giliu sniegu, veriasi vyrai. Prieas juos atidar pragarik ugn. Ms eetukas dar ginasi taikliais viais. Krinta vienas paskui kit septyni enkavedistai, bet ir ms vyrus, kuriems niekas neateis pagalb, kuriems po kiekvieno ileisto vio maja amunicija, itinka nelaim. Krinta sueistas kojas Gluosnis, kuris dar atsiaudo, bet trauktis jau nebegali. Besiartinant prieui, pats save susinaikina pistoleto viu. Sueistas krinta ir Griausmas, kuris dar atsistoja ir bando bgti, bet nauja vi ugnis umerkia jam akis. Vyrai prie pat miko. Vl kulk lietus pasipila (...). Krinta nukautas Robinzonas 231 . Likusieji trys vyrai pasiekia mik. is mikas jiems tikras isigelbjimas. (...) Sukaup paskutines jgas, palikdami paskui save kruvino sniego pdsakus, traukiasi ir bga, o juos

175

alkani kaip vilkai vejasi ir audo rusai. Visi trise, btent: Sakalas, Bijnas ir 232 Jaunutis pasitraukia apie keturis kilometrus nuo mio vietos Grabavos kaim. ia, pam arklius, lekia visi (...) tolyn ir tolyn prie (...). Taiau atsiplti nuo prieo nestengia. Prieas vl keliasdeimt metr prie j. Trumpas susiaudymas. (...). Enkavedistai atidar ugn. Sakalas, (...) dar atsiaudo ir nukerta dar vien enkavedist ir vien sueidia. Netek savo kareivio, enkavedistai sustoja ir (...) lekia pasiimti savo sueistuosius, ms kovotojai tuo pasinaudoja ir laimingai pasprunka i mirties nag. Po dviej savaii vargais negalais pavyksta sudaryti apytikr ry su 2a kuopa. Nuvykstu nurodyt viet, bet kaip ir visose Geleinio Vilko Rinktins kuopose, taip ir ioje, ryio neradau. Teko su kovotoju Jaunuiu, kuris mane lydjo, laukti ir iekoti ryio patiems. Sekani nakt 2-os kuopos kovotojas Leitenantas 233 atvyko t viet, kurioje mes nekantriai laukme ir pykome. Su juo ir ivykome. Nakt sutikome ios kuopos vad Anbo, Dein ir kelet kovotoj. Paaikjo, kad a vienos paros laikotarpyje prasilenkiau su Apygardos Rikiuots skyriaus virininku Rymantu 2 3 4 , Geleinio Vilko Rinktins vadu Daumantu, Kstuio Rinktins vadu Sakalu ir su buvusiu arno Rinktins vadu Apyniu. Suinojau taip pat lidn ini: prie tris savaites laiko Sakalas, Rymantas, Apynys ir ilvitis 235 ties Marijampole buvo uklupti rus. Kautyni metu uvo kovotojai: aulys 236 , buvs Lenino slapyvardiu, arnas 237 ir Delfinas 2 3 8 . Praslinkus dviems savaitms po i uvim, krito garbingoje kovoje 1-os kuopos 3-ias brys. Ms vyrus, sustojus dienavoti Raiupio kaime, kakas pasek ar pastebjo. Rusai pradjo traukti jgas. Apie pirm valand po piet i Iglikli, Sasnavos ir Marijampols privaiavo apie 2 0 0 enkavedist. Mint kaim pradjo ablavoti". Ablavos" metu utiko ir ms vyrus pas vien kinink. vyko mirtinos kautyns, kurios tssi valand ir 10 min. Matydami, kad isivaduoti i apsupties nra jokios vilties, laisvs kovotojai pasiryo, kaip ir daugelis tkstani ms vyr, laikytis iki paskutinio atodsio. Pus valandos laiko girdjosi tik lidna automat vi kalba, kuri kartas nuo karto ustelbdavo granat sprogimo trenksmas. Visi supratome, kad ei laisvs kovotojai prie azijatik dviej imt enkavedist gauj neisilaikys. Jie gynsi tik tam, kad likt itikimi priesaikai, palikt pavyzd ir mums rodyt, kaip drsiai mirta ir kaunasi kruvinose kautynse lietuvis, kad azijatai prisimint, jog lietuvis, paliks

176

savo tv em, j aplaistys krauju, bet nevergaus. Ms vyrai didvyrikai besigindami pabaig ovinius, gal, keletas j jau ir buvo krit, to niekas neinome. Prieas tuo pasinaudodamas padeg trobesius. Gaisras ir kulk lietus galutinai pakirto didvyri jgas. Bet jie nepasidav. Prieas atrado tik j apdegintus lavonus. Tai vienas i daugelio pavyzdi, kaip mirta Lietuvos laisvs kovotojas! Kautyni metu uvo visi ei laisvs kovotojai: brio vadas Litas 238 , brininkas almas 239 , kovotojai - Jovaras, aibas 2 4 1 , Laknas 2 4 2 ir Aidas 2 4 3 . Rus pusje krito enkavd majoras, kapitonai, trys leitenantai ir apie penkiasdeimt enkavedist. Savo didvyrikumu tai antros Kalniks miko kautyns. Prieas dar ilgai mins t viet, kur, kaip litai, kovsi ei laisvs kovotojai. Jiems garb, o mums pasididiavimas, kad ms eilse yra didvyri, kurie nebijo nei mirties, o savo tvynei liko itikimi nelygiose kautynse upulti azijat. Skaudu prisiminti, kad ms eils retja, jgos maja. Lietuvos mikuose ir kaimuose sta ir alpsta nuo kruvin kov didvyriai. Tik j mirtanios lpos, sukepusios nuo kraujo dar (...). Gal paskutin sekund stani laisvs kovotoj lpos taria: Sudiev Tvyne, sudiev tti, sudiev broli, sudiev sese, sudiev mama, neverk, nelauk, negriu... Aukoju u Tvyn brangiausi turt - gyvyb. Mes stame, js gyvenkite." Jie mirta, bet mus laimina. Jie trokta mums laims, laisvs... Jie gal savo irdimi dar kalba, nes lpos jau stingsta, akys pasruvusios krauju: Vl praslinks kiek laiko, js, gyvj, irdys bus kupinos diaugsmo, juokas netilps lpose, skambs ir diugins js ausis velniausi muzikos aid garsai... Js umirite mus, bet mes, stantieji, js praome: mylkite Tvyn taip, kaip mes myljome! Neapvilkite ms, u k mes liejome krauj! Mes jus, gyvieji, irsime per amius i kap." iandien mes pajgs imatuoti aukiausius kalnus, giliausias jras, tolimas planetas, bet kas imatuos, kas pajgs suprasti t berib skausm, kuris paliet motin irdis, kuris atm j senatvs paguod, pravirkd seneles t sn, kurie krito didvyrikose kautynse u Lietuvos laisv ir laiming ateit. Laikas ugydys aizdas, bet ne motin. Jos iki karsto lentos irs t vingiuot, balt takel, kuriuo jos snelis ijo parneti laisv. Ji rymos ilgais vakarais, luostydama nuo skruost aaras ir irs, ar nepareis, ar nepradiugins jos senatv. Taiau jos matys savo snelius tik sapne, tik sapne su jais kalbsis, o pabudusios vl apsipils aaromis, skausmo kalavijas

177

vl perdurs j irdis. O gal ir Tauta umir laisvs kovotoj motinas, gal, niekas joms, duonos neturinioms, neities ksnelio, pagalbos rank. Tai bt didiausias Tautos nedkingumas laisvs kovotoj motinoms. Jos u laisv aukojo didiausi auk - savo mylinius snus. inios apie uvusius iuos kovotojus mane parblok: j tarpe uvo mano brolis, kovotojas Jovaras. Kiekvieno kovotojo mirt a sutinku su dideliu nulidimu, susigrauimu. Man gaila j: su jais tiek daug kalbta, juokauta, o ia j nra. Gi dabar prisiminus savo brolio uvim, a negaliu tikti, kad jo jau nematysiu. irdies gilumoje pajutau didel skausm. Bet nra laiko aimanuoti, nra laiko lidti, aukia mane pareigos ir darbas. Nors troktu ias dienas praleisti vienas, bet, pasiilgusios laisvs kovotoj sielos dangiko vaisto ir paguodos, veria eiti pas juos. Dvi dienas praleidiu su ios kuopos vyrais. Tuo metu atlieku savo pastoracin darb: moraliai juos stiprinu, guodiu ir laiminu. Praau Diev ramybs uvusiems, laims ir apsaugos gyviesiems. Po plat rajon vl isiskirsto maomis grupelmis kovotojai. A, iki sudarys ry su pirma kuopa, apsigyvenu su kuopininku Biznu 2 4 4 . Retkariais atsilanko ir kiti kovotojai. Turdamas pakankamai laiko, isikalbu su kuopininku Biznu ir kovotoju aibu 2 4 5 apie partizanins kovas iuose rajonuose. J buv gana daug ir baisi, kuri vien kit ia ir suminsiu. Bene nelaimingiausios io rajono kautyns - tai antrosios ilavoto kautyns, kurios vyko 1945 m. iem. Nakt ms apie 60 vyr priartjo prie ilavoto. Padrsinti jau seniau ilavoto pamimu, ms vyrai, vadovaujant karininkui Briediui 246 , puola gana stipr strib ir enkavedist atramos punkt. Prieo name buvo apie 80 ginkluot moni. I karto puola esanius kaime stribus, kautyni metu sta ms kovotojas Judoius 2 4 7 ir sueidia kovotoj Perkn 2 4 8 ir pat vad Bried. ia esanius tris valsiaus pareignus nukauna. Po to, puola pai strib bstin, kurios paimti nestengia. Nors kelet valand vyksta dienos metu kautyns, bet jos neskmingos: mrinio namo paimti nestengia. Ms sta dar vienas, btent: kovotojas Mays 2 4 9 , sueidia kovotojus Rain 2 5 0 ir Katiu 251 . Briedis, nors bdamas sueistas, prislenka prie ms ir per langus mto granatas. Kautyni pasekoje dar sta septyni prieai. Po io smgio beveik ko ne visi stribai i pareig pasitraukia.

178

iais paiais metais vasario mnes ms vyr dalinys sustojo Medvii kaime pas kelet kinink. Apie pietus io dalinio vadas Briedis, lydimas kovotojo aibo, ijo tik su pistoletais vizituoti vyrus. Kelyje sutinka du stribus, kuriuos paima gyvus. Jie idav, kad ia j esama pas vien kinink dar keturi. Apsupa tuomet ms vyrai nurodyt nam ir pradeda kautynes, kuri metu sta vienas stribas, o trys pasiduoda gyvi. Ms pusje auk nebuvo. Paimtus nelaisv visus penkis sunaikina. Didiausios ir garsiausios io rajono kautyns tai Bdnyk kautyns, kurios vyko 1945 metais balandio mnesio 12 dien, vadovaujant karininkui Briediui. Ms su virum imtas kovotoj apsistojo itame kaime. Kaime pasirodo didelis skaiius enkavedist, kurie trauk i Gudeli ir Balbierikio valsi kaim. Laiku pastebjus prie, vyrai m trauktis mik. Pamikje isidst ir laukia. vyko smarkios kautyns. Ivanai puol visu smarkumu, vis valand vir kova, rus puol kaskart vis naujos ir naujos voros. Msikiai m trauktis giliau mik. Gia sustojo. 12 vyr ieina valgybon, nes pasigedo sanitarijos sesels. valgus upuola stiprios rus jgos. vyksta vl mirtinos kautyns. Ms valgams ateina likusieji vyrai pagalb. Ir vl vis valand verda pragarikos kautyns. Rusai meta vis naujas ir naujas jgas. Ms vyrai vl ima trauktis. Ms sta du kovotojai: Lazdynas 252 , Balkis 2 5 3 ir sanitarijos sesuo 2 5 4 , kovotojus Kurt ir alt 255 sueidia. Rus pusje sta apie 90 enkavedist ir gana didelis skaiius j pusje randasi sueisti. Rusai nepaliauja persekioti ms besitraukianius kovotojus. Rytojaus dien azijatai upuola kelet ms vyr, kur kautyni metu sta io rajono partizan vadas ir organizatorius Briedis. Madaug mnes prie ias Bdnyk kautynes vyksta Ingavangio kautyns. Ms 90 kovotoj apsistojo itame kaime. Pasimaio kakoks nipas, kuris pabga ir pranea ilavoto enkavedistams. Greitai atvyksta apie 40 strib ir keletas rus. Po trumpo susiaudymo stribai su rusais bga ir traukiasi. Prieo pusje uvo enkaved kapitonas, leitenantas ir 10 strib. Ms pusje auk nebuvo. ioms kautynms vadovavo Briedis. Dar vienos pamintinos didesns kautyns, kurios pasiymjo rus barbarikumu prie beginklius gyventojus.

179

1945 metais balandio mnes ms apie penkiasdeimt kovotoj dienavojo emaitkiemio kaime pas kelet kinink. Kaime pasirod rus valgai, kurie, pastebj ms vyrus, tuojau pradingo. Tuoj pat pasirod ir rusai. J slinko didiausi briai. Tiesiog be skaiiaus. Ms vyrai sugul nuo karo usilikusius apkasus. Prasidjo kautyns, vyrai, vengdami bereikaling auk pradjo trauktis link miko. Kautyni metu uvo ms pusje kovotojai: Arusis 256 , Idyklis 257 ir Traknas 2 5 8 . Prieas neteko septyni savo kareivi ir daug sueist. Kovotojas Pjklas 2 5 9 taikliais viais nukirto dar penkis enkavedistus ir prieo pusje prasidjo smarkus bgimas. Nordami azijatai ilieti savo pykt, pradjo kov prie beginklius gyventojus. Juos m terorizuoti, plti, dauyti, kaip ir tinka tik azijatams. Nepasitenkino dar tuo, kad apipl nekaltus ir ramius mones, bet dar m deginti kinink trobesius. ei io kaimo gyventoj trobesius azijatai, vadovaudamiesi laukiniu instinktu ir kertu, visikai iniekino ir sudegino. Palikdami vargus mones be pastogs, be duonos ksnelio, pusnuogius, sudauytus ir sumutus. Po i sumint kautyni, io rajono vyrai dar turjo kitose vietose nemaa kautyni, kurios pareikalavo vienos kitos aukos. Prieas per ias kautynes neteko apie 20 savo kareivi ar valsiaus pareign. (...) 1947 01 10 Grafas

PAAIKINIMAI
1 alvaris Jonas Kleiza-Siaubas, alvaris, g. 1917 m. Nuo 1945 m. pavasario pasyvus partizanas. 1945 m. ruden perjo aktyvi kovotoj gretas. Buvo paskirtas Geleinio Vilko rinktins valgybos skyriaus virininku, vliau Algirdo kuopos vadu. 1945 m. lapkriio mn., uvus Stirnos rinktins vadui Spygliui, buvo paskirtas ios rinktins vadu. uvo kautynse 1946 m. balandio 19 d. Katin k., Jank vls., aki aps. Palaidotas Paskarlupi k., Jank vls. 2 Meka V y t a u t a s Puiys-Meka, g. 1921 m. Buktiki k., Barzd vls., aki aps. Gimnazistas. 1945 m. ruden, vengdamas mobilizacijos perjo pogrind ir Leki mike suformavo partizan br. Susikrus Stirnos rinktinei, brys sijung rinktins sudt. Meka buvo paskirtas 54-os kuopos vadu. uvo 1946 m. birelio 12 d. Agurkiks mike, Leki vls., lyddamas Tauro apygardos vad Mykol-Jon emaitij. 3 Tarzanas J u o z a s Jaktys-Tarzanas, g. 1925 m. Stark k., Vilkavikio vls. 1945m. ruden stojo partizan gretas. Buvo paskirtas Stirnos rinktins Turklio br, vliau iaugus 55- algirio rinktins kuop. 1946 m. vasar paskirtas ios kuopos vadu. 1946 m. gruodio 31 d. nakt 1947 m. sausio 1 d., puolant Alksnn strib bstin, sunkiai sueistas ir mir. Paslpt jo kn okupantai surado ir pasim. 4 Kazokas Juozas Jasiulaitis-Turklys, Kazokas, g. 1922 m. Bobi k., aliosios vls., Vilkavikio aps. Vokiei okupacijos metais tarnavo policijoje Kaune. 1945 m. balandio mn. stojo A. Vizgirdos-Kapso organizuojam partizan br. Vasar paskirtas brio vadu. 1946 m. gegus 20 d. 55-os kuopos vadu, liepos 1 d. algirio rinktins tabo smogiamosios operatyvins grups vadu, einant tiesiogines pareigas. Liepos 10 d. suteiktas jaun. puskarininkio laipsnis. Mnesio pabaigoje paskirtas Geleinio Vilko rinktins vadu, bet rugpjio 15 d. jam paiam praant i pareig atleistas ir liko algirio rinktinje. Rugpjio 27 d. paskirtas rinktins tabo virininku, o spalio 22 d. rinktins vadu. Lapkriio 22 d. suteiktas puskarininkio, o gruodio 24 d. virilos laipsnis. uvo iduotas 1947 m. sausio 4 d. Kampini k., Veiveri vls., pas Vagon. Veiveriuose guljo ant gatvs grindinio. 1950 m. rugpjio 7 d. apdovanotas (po mirties) II laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi (su kardais). 181

5 Balandis Juozas Labnaitis-Balandis, g. 1927 m. Dovyd k., Jank vls., aki aps. Iki 1946 m. balandio mn. tarnavo Jank stribu, paddavo partizanams. 1946 m. balandio 19 d. mio metu Katin k. perjo partizan pus. algirio rinktins 54-os kuopos kovotojas. 1947 m. vasario 26 d. okupant rastas sueistas bunkeryje Degui k. ir suimtas. 1947 m. gruodio 23 d. Karo tribunolo nuteistas 25 m. lagerio. Kaljo Steplage, Karagandos sr., ir Oziorlage, Irkutsko sr. 1959 m. spalio 31 d. paleistas, gro Lietuv. 6 V a n a g a s Z i g m a s A d o m a i t i s - V a n a g a s , Plienas, g. 1914 m. Dovyd k., Jank vls., aki aps. Prasidjus partizaninei veiklai, buvo ryininkas. 1945 m. gegus 20 d. stojo aktyvi kovotoj gretas. 1946 m. spalio 10 d. apdovanotas juostelmis "U uolum" ir "U narsum". 1947 m. liepos 19 d. paskirtas algirio rinktins 34-os kuopos vadu. Baigs partizan mokomosios kuopos pirmj laid. uvo 1948 m. vasario 13 d. Jank vls. 7 Girininkas Bronius Kvietkauskas-Girininkas, g. 1924 m. Dovyd k., Jank vls., aki aps. Nuo 1945 m. vasaros Stirnos (vliau algirio) rinktins partizanas. uvo 1947 m. balandio 8 d. mike prie Degui k., Jank vls., bdamas 34-os kuopos II brio vadu. 8 Vasaris Juozas erniauskas-aibas, Gintaras, Vasaris, g. 1917 m. Virbalyje, Vilkavikio aps. Buhalteris. Partizanas nuo 1945 m. vasaros Vytauto rinktins vado adjutantas. Nuo 1946 m. pavasario algirio rinktins vado adjutantas. Daug prisidjo prie Tauro apygardos laikraio Laisvs valgas" leidimo ir atsiaukim spausdinimo. 1946 m. pabaigoje dl sveikatos i partizan gret pasitrauk. 1948 m. vasar Garliavoje atpaintas ir suimtas. Nuteistas 25 m. lagerio. 9 Vampyras V y t a u t a s Gavnas-Vampyras, Granitas, g. 1922 m. Okasvili k., Marijampols vls. Moksi Jzuit gimnazijoje Kaune, vliau p r e k y b o s mokykloje. 1940 m. p a b a i g o j e stojo pogrindin antisovietinio pasiprieinimo organizacij Lietuvos apsaugos gvardija". Slapyvardis Rambynas. Dirbo organizaciniame tabe. 1941 m. gegus mn. pabaigoje, pereinant Vokietijos Lietuvos sien, suimtas. Prasidjus Vokietijos ir Soviet Sjungos karui, isilaisvins i kaljimo dirbo LAF Vyr. tabe. 1942 m. gegus mn. perjo nelegali padt, turjo ginkl ir vykd kovines uduotis. 1944 m. vasar pradjo organizuoti partizan brius. kr Vytauto rinktin. Aktyviai dalyvavo Tauro apygardos krime, paskirtas tabo Baudiamojo skyriaus virininku, rugpjio 15 d. V y t a u t o rinktins vadu. 1946 m. liepos mn. jam suteiktas jaun. puskarininkio, po mnesio puskarininkio, met pabaigoje virilos laipsnis. Tauro apygardos vadas A.Baltsis-vejys j labai vertino. Buvo ambicingas, drsus, sumanus, iniciatyvus, negailestingas parsidavliams ir bolevikams. Mgo puotis. Jo karininkika uniforma, su kuria iki uvimo nesiskyr, buvo nepriekaitinga.

182

Po neskmi rinktinje, dl didelio reiklumo, nesutarimo su kai kuriais emesniais vadais 1947 m. rugpjio 20 d. perkeltas algirio rinktin, spalio mn. a p y g a r d o s tab y p a t i n g u o j u pareignu rinktins vado teismis. 1949 m. sausio 15 d. greta uimam pareig jam p a v e s t a s u t v a r k y t i padt V y t a u t o rinktinje. G e g u s mn. patvirtintas jos vadu. Slapyvard Vampyras pakeit Granit. Gegus 5 d. LLKS Prezidiumo pirmininko aktu jam suteiktas Laisvs kovotojo partizan leitenanto laipsnis. uvo iduotas MGB agento Plieno" 1950 m. kovo 9 d. Viaid k., Gi vls., Vilkavikio aps. su kitais dviem rinktins tabo pareignais. 2000 m. jam suteiktas (po mirties) majoro laipsnis, apdovanotas Vyio Kryiaus IV laipsnio ordinu. 10 Brokas Jonas Pileckis-Brokas, arnas, g. 1905 m. Puskepuri k., unsk vls., Marijampols aps. Keli-plent statybos meistras. auli sjungos narys. Vokiei okupacijos metais dirbo Marijampols teatro direktoriumi, vliau policijos virininko pavaduotoju. 1944 m. ujus rusams slpsi Skardupi klebonijoje. 1945 m. vasar dalyvavo kuriant Tauro apygard. Liepos 19 d. paskirtas Tauro apylinks Ginklavimo ir komplektavimo virininku. Rugpjio 15 d. krus Tauro apygard paskirtas apygardos tabo adjutantu. Rugsjo 16 d. irinktas LIK nariu. Spalio mn. atsitiktinai iliks nesuimtas su Z. Drunga-ernu, padedant Vytauto rinktins vadovybei, organizavo nauj Tauro apygardos tab. Nuo 1946 m. birelio 1 d. greta tiesiogini pareig jo apygardos kio skyriaus virininko pareigas. Liepos 10 d. suteiktas jaun. puskarininkio, o rugpjio 15 d. puskarininkio laipsnis, apdovanotas juostele U uolum". uvo iduotas 1946 m. spalio 22 d. Viltraki k., virgdaii vls., aki aps., kartu su algirio rinktins vadu ir keturiais tabo pareignais bei palydos partizanais. 1950 m. rugpjio 7 d. apdovanotas (po mirties) II laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi. 1999 m. suteiktas kapitono laipsnis. 11 vejys A n t a n a s Baltsis-vejys, g. 1915 m. Gulbiniki k., Pilviki vls., V i l k a v i k i o aps. Lietuvos k a r i u o m e n s husar ats. leitenantas. Vokiei okupacijos metais Pilviki policijos virininkas. U prieingas pairas dl yd persekiojimo i pareig atleistas mokytojavo. 1943 m., vengdamas sumimo, stojo Lauko andarmerijos 255- savisaugos batalion Kaune, paskirtas kuopos vadu, suteiktas kapitono laipsnis. Dalin perdislokavus Lenkij, paskirtas bataliono vado adjutantu. 1944 m. pavasar parvaiavo tvik atostog ir atgal tarnyb negro. Slapstsi pas pastamus prie Kauno, pas monos gimines prie Grikabdio ir Jank, Vincuose, Sasnavos vls. 1945 m. balandio mn. persikl Puskelni k., prie Marijampols, ir talkino Tauro apygardos laikraio "Laisvs valgas" redaktoriui V.Radzeviiui-Vaidilai.

183

1945 m. lapkriio 10 d. paskirtas apygardos tabo Spaudos ir propagandos skyriaus virininku ir Laisvs valgo" redaktoriumi. 1946 m. birelio 1 d. vejys paskirtas tabo virininku, o uvus Z. Drungai-Mykolui Jonui, liepos 4 d. irinktas apygardos vadu. Buvo energingas, sumanus ir veiklus vadas, geras organizatorius. Jo vadovaujama apygarda tapo viena stipriausi Lietuvoje. Lapkriio 1 d. paskirtas PLP vado pirmuoju pavaduotoju, 1947 m. sausio 2 d. Piet Lietuvos srities vadu. Iaikjus MGB agento J. Markulio-Erelio idavystei, vejys msi BDPS Prezidiumo krimo. Sausio mn. partizan vad suvaiavime irinktas VGP virininku. Gegus mn. isiunt usien atstovus su uduotimi demaskuoti idavikik J. Markulio-Erelio veikl ir nustatyti ryius su nauju BDPS Prezidiumu. vejys sukr BDPS Prezidiumo veikimo plan, 1947 m. gruodio mn. organizavo antr BDPS Prezidiumo galiotini J. Lukos-Skirmanto ir K. Pyplio-Mayio ivykim Vakarus, siekiant gauti materialin bei moralin param partizaninei kovai Lietuvoje. Taip pat supaindinti pasaulio politikus su padtimi okupuotoje Lietuvoje, ia vykstania kova, tikintis j poveikio bei protest Soviet Sjungos vadovybei. uvo iduotas saugumo uverbuotos jo tvikje dirbusios samdins, agents Tiesos", 1948 m. vasario 1 d. Gulbiniki k., Pilviki vls., pas Motiej Baltruait, pas kur kelioms dienoms buvo apsistojs su apsaugos bri vadais. Su okupant pasilymu pasiduoti partizanai nesutiko. Mio metu mirtinai sueidus kulkosvaidinink Pran aldar-apal, nenordami gyvi patekti prieui rankas, vejys ir apsaugos brio vadas Juozas Balsys-Dobilas nusiov. 1950 m. gruodio 4 d. LLKS Prezidiumo nutarimu Nr. 4 apdovanotas (po mirties) I laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi (su kardais). 1997 m. pripaintas kariu savanoriu, suteiktas pulkiflinko laipsnis. 12 Kalbama apie vykius Skardupiuose 1945 m. spalio nakt i 21 22 d. 13 ernas, Mykolas Jonas Zigmas Drunga-ernas, Mykolas Jonas, g. 1904 m. Upali mstl., Utenos aps. Baig Rokikio gimnazijos 8 klases. Priklaus pavasarinink, skaut organizacijoms, buvo auli sjungos narys, ateitininkas. 1926 m. stojo Karo mokykl, kurios X laid 1928 m. baig leitenanto laipsniu. Paskirtas Panevio Mindaugo 4-j pstinink pulk. 1932 m. baigs Vytauto Didiojo Karinink kurs Aviacijos skyri perkeltas tarnybai aviacij. 1934 m. paskirtas Karo aviacijos tabo II (informacijos) skyriaus virininku. 1935 m. suteiktas pirmos eils karo lakno vardas ir kapitono laipsnis. Sukr eim. 1937 m. gim snus Saulius Liudvikas Juozas, 1939 m. Danguol Elena. 1939 m. pabaigoje paskirtas III (mobilizacijos) skyriaus virininku, suteiktas majoro laipsnis.

184

1940 m. liepos 2 d. i karo tarnybos paleistas atsarg. Vokiei okupacijos metais dirbo valdininku. Priklaus pogrindiniam LF, dirbo Kauno apygardos tabe. Buvo energingas, veiklus, giliai tikintis, giedojo banyios chore, ra eilraius, nerk, negr. 1944 m. ruden dirbo Kaune gaisrins virininku, Garulio pavarde. Pradjus kviesti saugum, persptas apie gresiant sumim, 1945 m. vasar ivyko Suvalkij. Pakeliui suimtas ir udarytas ilavoto aretin, i kurios ilaus langelio grotas pabgo ir stojo partizan gretas. Prisidjo prie Geleinio Vilko rinktins organizavimo, dalyvavo kuriant Tauro apygard, dirbo jos tabe. Spalio pabaigoje sumus apygardos vad L. Taun-Kov ir kitus v a d o v y b s narius, atkr tab ir tapo apygardos vadu. Suprasdamas vis Lietuvos pasiprieinimo okupacijai pajg suvienijimo btinum ir svarb, 1946 m. balandio mn. atvyko Dzkij, susitiko su A apygardos vadovybe ir bendromis pastangomis kr PLP tab. Z .Drunga paskirtas PLP vado pavaduotoju. Vykdydamas tolimesn partizanini pajg suvienijimo darb birelio mn. ivyko emaitij tartis su ten veikiani partizan vadovybe dl centralizuoto vadovavimo kovai. ygio metu iduotas ir birelio 12 d. Agurkiks k., Luki vls., myje sueistas susisprogdino. Apdovanotas D. L. K. Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938 m.) ir Lietuvos Nepriklausomybs 10 met sukaktuvi medaliu. 1950 m. gruodio 4 d. LLKS Tarybos prezidiumo apdovanotas (po mirties) I laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi (su kardais). 1998 m. suteiktas pulkininko laipsnis. 14 Vygandas V y t a u t a s Baceviius-Algis, Vygandas, g. 1915 m. vasario 10 d. Alksniks k., I Gudeli vls., Marijampols aps. Tvai vald 34 ha k. 1934 m. baig Marijampols Rygiki Jono gimnazij. Nuo 1934 m. birelio mn. auli s j u n g o s narys, paskirtas XIV rinktins 37-ojo Pagyviki auli brio sekretoriumi, o 1935 m. balandio mn. XX auli rinktins lengvosios atletikos vadovu. Geras sportininkas, g a b u s organizatorius, darbtus, siningas ir drausmingas. 1935 m. Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybse rutulio stmimo rungtyje ir trikovje pasiek naujus Lietuvos rekordus. 1935 m. paauktas karo tarnyb ir priimtas Karo mokykl karinu-aspirantu. 1938 m. baigus Karo mokyklos XIX laidos kurs, suteiktas jaun. leitenanto laipsnis. Paskirtas 6- pstinink Piln Kunigaikio Margio pulk Klaipdoje mokomosios kuopos jaunesniuoju karininku brio vado teismis, vliau laikinai jo kuopos vado pareigas. Rugpjio 17 d. paskirtas 2-os kuopos brio vadu. 1939 m. balandio 1 d. pulk evakavus i Klaipdos, perkeltas Plung. Liepos 15 d. baig fizinio lavinimo instruktoriaus kursus. Rugsjo 18 d. paskirtas 8-os kuopos vadu, 1940 m. gegus 1 d. pulko sporto vadovu, vliau pulko maisto tiekju komandos virininko teismis. 185

Soviet Sjungai okupavus Lietuv, paskirtas 179-os auli divizijos 294 auli pulko sporto vadovu, suteiktas leitenanto laipsnis. Met pabaigoje paskirtas Vilniaus pstinink mokyklos brio vadu. 1941 m. birelio mn., prasidjus karui, priverstas trauktis Soviet Sjungos gilum, bet prie Borisovo pateko apsupim ir paimtas vokiei nelaisv. Po trij savaii paleistas, gro Lietuv, stojo Savisaugos batalion Plungje, vadovavo kuopai. 1942 m. vasar i tarnybos pasitrauk ir gro tvik. Nuo 1943 m. rugsjo mn. dirbo Varniuose. 1944 m. kovo mn. stojo Lietuvos Vietin rinktin, paskirtas kuopos vadu, 303-o atskiro pstinink bataliono vadu, vliau kio dalies virininku Marijampols pstinink karo mokykloje. Sunaikinus rinktin, apsigyveno Palangoje, rugpjio mn. stojo LLA ir gyveno nelegaliai. Paskirtas Varni LLA brio vadu, suformavo kuop, vliau Bijno batalion ir iki spalio 10 d. jam vadovavo. Rusams umus emaitij, atvyko Suvalkij ir Jurgio Baltruaiio vardu sidarbino Jrs girininkijoje, Kazl Rdos vls. 1945 m. sausio mn. paskirtas Runki mik k buhalteriu. Gegus mn. pas j a p s i l a n k s LLA atstovas virblis pasil s u j u n g t i besislapstanias ginkluot partizan grupes rinktin ir atgaivinti LLA veikl. V. Baceviius susisiek su LLA nariu kpt. J. Vali ir jaun. ltn. B. AbramaiiuSpygliu, su kuriuo kartu baig Karo mokykl, ir pasil i Kazl Rdos mikuose ir Jank vls. besislapstani partizan suformuoti kuop. Birelio mn. vyko keli pasitarimai su bri vadais, sudaryta Stirnos rinktin ir jos tabas. Partizanai prisiek LLA priesaika. Ileido eis sakymus, nustatanius rinktins, kuop ir bri veikimo ribas ir reglamentuojanius partizan ir vadovybs veikl. Birelio 15 d. kontravalgyba SMER V. Bacevii sum u karins tarnybos vengim. Po savaits paleistas gro rinktin, taiau partizanai ir j vadai sutiko j nepasitikdami, tardami uverbavim, ir pareikalavo ivykti i j veikimo teritorijos. Vadovavim rinktinei perdav B. Abramaiiui-Spygliui. Liepos mn. pervestas Kazl Rdos mik pramons k sandlininku. ia susitiko su formuojamos Tauro apygardos tabo pareignais, kurie pakviet dalyvauti apygardos krime. Rugpjio 15 d. paskirtas a p y g a r d o s t a b o virininku. R u g s j o 1 d. p e r j o dirbti v e d j u Marijampols MTS Liubavo main ir arkli nuomos punkt, esant Kalvarijos vls., Trakiki k. Darbas ia buvo patogus tuo, kad iki apygardos tabo, sikrusio Skardupi klebonijoje, tebuvo tik 6 km. Spalio 21 d. suauktas jungtinis Tauro apygardos tabo ir LIK posdis. posd neatvyko Laisvs valgo" redaktorius, LIK narys V. RadzeviiusVaidila. V. Baceviiui pavesta isiaikinti padt nuvykus Marijampol, kur spalio 22 d. buvo suimtas. 1946 m. liepos 20 22 d. Vilniuje Karo 186

tribunolo nuteistas mirties bausme suaudant. Lapkriio 26 d. nuosprendis vykdytas, knas, ukastas Tuskuln dvaro teritorijoje. 1999 m. V. Baceviius pripaintas (po mirties) kariu savanoriu, suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis ir apdovanotas III laipsnio Vyio Kryiaus ordinu. 15 klebonas A n t a n a s Ylius-Vilkas, g. 1909 m. balandio 21 d. Paginvio k., Ariogalos vls., Kdaini aps. 1925 m. stojo Marijon vienuolyn. 1931 m. baig Marijampols Marijon gimnazij, 1935 m. Kauno Vytauto Didiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto Teologijos skyri. 1934 m. birelio 29 d. ventintas kunigus. Paskirtas Marijampols vikaru ir pradios mokykl tikybos mokytoju kapelionu. 1936 m. ruden tom paiom pareigom pasistas emaii Kalvarij, o 1938 m. gro Marijampol. ia buvo angelaii vadovu ir Pavasario federacijos Marijampols apskrities dvasios vadu. 1940 m., bolevikams udarius Marijon vienuolyn, paskirtas Skardupi k., Marijampols vls., kur pradta kurti parapija ir statyti banyia. Vokiei okupacijos metais ubaig banyios statyb, pastat dviej aukt klebonij, parapijos namus su sale ir kin pastat. Islapst 4 ydus, dabar gyvenanius Izraelyje. 1944 m. ruden s i j u n g Pasiprieinim, susisiek su apylinks partizanais. Jo sumanymu kurta Tauro apygarda ir jos tabas, taip pat Lietuvos ilaisvinimo komitetas. tabe jo Sanitarinio ir kio skyriaus virininko, LIK antrojo pirmininko pavaduotojo pareigas. 1945 m. spalio nakt i 21 22 d. suimtas ir 1946 m. liepos 14 d. nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kaljo K a r g o p o l l a g e , A r c h a n g e l s k o sr., Karagandoje ir Vorkutlage, Komijoje. 1956 m. gegus 10 d. paleistas. 1956 m. vasar grs Lietuv kunigavo Leiuose, Raseini r., iupyliuose, iauli r., iauliuose. Dl jo patriotini pamoksl ir asmeninio pavyzdio takos monms, ypa jaunimui, persekiojamas, kuriam laikui atimta teis dirbti kunigu. Dirbo girininkijoje darbininku, bet nenutrauk ganytojikos veiklos. Spaudoje buvo skleidiami vairs prasimanymai, sukurtas meiikikas filmas. Tik 1974 m. kun. A.Yliui pagrasinus susideginti, jei nebus nutraukta meito kampanija, paliktas ramybje. Kun. A.Ylius buvo paprastas, energingas, puikus organizatorius, oratorius, nepaprastai gabus, mokjo rus, vokiei, prancz, lotyn, graik ir hebraj kalbas. 1946 m. rugpjio 15 d. apdovanotas juostele U uolum". Mir 1994 m. liepos 8 d. iauliuose. Palaidotas Marijampols vienuoli marijon kapinse. 16 pulkininkas Liudvikas Butkeviius-Luobas, g. 1881 m. Vitytyje, Vilkavikio aps. Vaikystje talkino knygneiams. 1902 m. baig Veiveri mokytoj seminarij. Mokydamasis platino udraustas lietuvikas knygas. Baigs seminarij mokytojavo Lenkijoje, nuo 1907 m. eimiuose. 187

Bendradarbiavo rus ir lenk spaudoje, slapyvardiais Til, Tylus, Brusokas, Jaunimo myltojas, Nemo, L.B., Elb. 1914 m. mobilizuotas caro armij, baig Vilniaus pstinink karo mokykl Poltavoje ir tarnavo Kovelio sunkiosios artilerijos brigadoje. 1918 m. gro Lietuv. Paskirtas Gelvoni srities komiteto pirmininku, suorganizavo milicij ir apsaugos br, trukdant lenkams telkti legionierius, o vokieiams rekvizuoti ir iveti gyventoj turt. Lapkriio 14 d. stojo savanoriu besikuriani Lietuvos kariuomen, paskirtas pstinink pulko kio dalies vedju. 1919 m. suteiktas kapitono, 1922 m. majoro, 1925 m. pulkininkoleitenanto, 1930 m. pulkininko laipsnis. Nuo 1923 m. gruodio mn. dirbo III karo apygardos adjutantu, 1927 1937 m. kariuomens Tiekimo valdybos kio inspektoriumi. 1937 m. ileistas atsarg su teise dvti uniform. 19261937 m. Kauno karinink Ramovs senin tarybos narys-idininkas. 1938 1940 m. Ekonomins kari b e n d r o v s direktorius. Ra Vilniaus inias", Lietuvos kinink", Vilt", Kar", Kard", dalyvavo steigiant pasitikjimo bendrov Veikla". Apdovanotas III laipsnio V y i o k r y i a u s ordinu, Krj-Savanori ir Lietuvos Nepriklausomybs medaliais, 1932 m. III laipsnio DLK Gedimino ordinu, 1937 m. III laipsnio Vytauto Didiojo ordinu. Kaip auli sjungos narys apdovanotas auli vaigde. Vokiei okupacijos metais dalyvavo pogrindinje veikloje dirbo LAF virininku, buvo LLA narys, bendradarbiavo pogrindinje spaudoje (Nepriklausoma Lietuva", Laisvs kovotojas", laisv"). Jo iniciatyva ileistas atsiaukimas prie Lietuvos jaunimo mobilizacij. 1944 m. vasario 24 d. vokiei suimtas. Kovo 3 d. paleistas persikl gyventi pas gimines prie Marijampols. Ujus rusams buvo suimtas. Paleistas slapstsi. 1945 m. birelio mn. savo iniciatyva pradjo leisti pogrindin laikrat Girios balsas". Visus straipsnius reng pats. Pradioje laikrat leido rayt ranka, sigijs raomj mainl spausdino. Ileido 8 numerius po 12 egzempliori ir kelis atsiaukimus okupant pakalikus ir parsidavlius. 1945 m. rugpjio 15 d., susikrus Tauro apygardai, paskirtas tabo Politinio skyriaus virininku, o rugsjo 16 d. irinktas LIK pirmininku. Paruo io komiteto statuto projekt. 1945 m. spalio nakt i 21 22 d. Skardupi parapijos klebonijoje suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio. Kaljo Karagandos lageriuose. 1955 m. gruodio mn. grs Lietuv apsigyveno Marijampolje. Mir 1963 m. Palaidotas Kaune, Petrain kapinse. 1946 m. rugpjio 15 d., Tauro apygardos krimo metini proga, apdovanotas juostele U uolum". 17 Daug kas man, kad Tauro apygardos pirmj tab ir Stirnos rinktins tab idav V.Baceviius. Toki nuomon buvo susidar ir 188

partizanai, o partizan vadovyb dl to 1946 m. paskelb atskir sakym. Prisidjo ir V. Baceviiaus sumimas 1945 m. vasar. Buvusio KGB archyvo dokumentai atskleidia, kad jis nebuvo uverbuotas ir nieko bendra neturjo su Tauro apygardos ir Stirnos rinktins tab idavimu. Stirnos rinktins vadovybs dislokacij idav kitas partizanas, nubrais netgi schem, kur yra ta slptuv. Dienoratyje A. Baltsio-vejo pasakojimas irgi pagrstas vien tradiciniais tarimais, nes Skardupi klebonijoje nebuvo rastas net tik vejo, bet ir Peterio, taip pat Broko slptuvs, o suimti vien klebonijoje gyven Vilkas ir Luobas. Tai rodo, kad enkavedistai dar tik pavirin krat ir neiekojo slptuvi, nes apie j buvim neinojo ir netar. Kad Vygandas idav ir pat Justin Lelei-Krivait, vliau dienoratyje paneigia ir pats kapelionas, nurodydamas idavik i savo buvusi bendradarbi pogrindio spaudos veikloje. 18 Almo kuopa Geleinio Vilko rinktins Vytauto kuopa, vadinama jos vado slapyvarde. Jonas Demikis-Eumas, Alms, g. 1915 m. Kuktiki k., Sasnavos vls., Marijampols aps. Marijampols gimnazijos mokytojas. 1945 m. pavasar Sasnavos vls., Varnabds mike organizavo partizan br, kuriam vadovavo. Brys iaugo iki Geleinio Vilko rinktins Vytauto kuopos. 1945 m. spalio 31 d. paskirtas laikinai eiti ios kuopos vado pareigas. 1946 m. vasario 24 d. vykdydamas uduot Puziki ar Plutiki k., ilavoto vls., pateks pasal uvo. 2000 m. jam suteiktas (po mirties) leitenanto laipsnis. 19 arnas Jurgis Ilgnas-arnas, g. 1913 m. Brastos k., Antanavos (vliau Sasnavos) vls., Marijampols aps. Buvs policijos vachmistras. 1945 m. pavasar stojo J. Demikio-Almo, Eumo partizan br. 1946 m. balandio 19 d. perkeltas algirio rinktin ir paskirtas jos vadu. Rugpjio 15 d. suteiktas virilos laipsnis ir apdovanotas juostelmis U uolum" ir U narsum". uvo iduotas 1946 m. spalio 22 d. Viltraki k., virgdaii vls., aki aps., kartu su apygardos tabo adjutantu ir keturiais partizanais. 20 Minimas 1949 m. balandio 20 d. sakymas Nr. 13, kur u apygardos vad pasira V.Gavnas-Vampyras ir apygardos adjutantas J. Pileckisarnas. J. Leleius Tauro apygardos kapelionu paskirtas nuo kovo 1 d., t. y. ankstesne negu paio sakymo data. 21 Sakalo kuopa algirio rinktins ilviio (vliau 54-a, Vyio, 34-a) kuopa. Nuo 1949 m. gegus mn. sudar Trispalvs Vliavos tvnijos pagrind. Vadinama vado slapyvarde. Bronius Brazauskas-Sakalas, g. 1914 m. Bartinink k., Pilviki vls., Vilkavikio aps. 1945 m. rugsjo mn. stojo Stirnos rinktins partizan gretas. 1946 m. gegus 20 d. paskirtas algirio rinktins tabo virininku. uvo 1946 m. birelio 12 d. Agurkiks k., Luki vls. 189

1946 m. spalio 10 d. apdovanotas (po mirties) juostelmis U uolum" ir U narsum". 1950 m. birelio 24 d. III laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi. 22 Degui kaimas Jank vls. 23 Spyglys Bronius Abramaviius-Abramaitis-Spyglys, g. 1914 m. unkari ar Laukini k., Jank vls., aki aps., pasiturinio (30 ha) kininko eimoje. Baigs Marijampols gimnazij, stojo Karo mokykl, kuri baig 1938 m. Jam suteiktas kavalerijos jaun. leitenanto laipsnis. Tarnavo LDK Biruts 2-o ulon pulko II eskadrone Vilkavikyje. 1939 m. ved Marij Elen Sadauskait. 1940 m. gim snus Bronius. Soviet Sjungai okupavus Lietuv, eskadronas perkeltas Kaun, irgai atimti, o kariai ir karininkai pervesti pstininkus. 1941 m. vasar i Pabrads poligono komandiruotas Vilni, todl prasidjus karui iveng priverstinio pasitraukimo Rusijos gilum. Vokiei okupacijos metais dirbo Bdos k., Jank vls., monos tv, ivet 1941 m. birelio 14 d. Sibir, 57 ha kyje. 1943 m. gim snus Justinas, 1944 m. snus Liudvikas. Artjant frontui su eima pasitrauk Vakarus. Rus kariuomenei umus tolimesnio pasitraukimo kelius, i Pomeranijos gro Lietuv ir 1945 m. balandio mn. ijo mik vadovauti partizanams. Tapo Laps kuopos vadu. Daug prisidjo prie Stirnos rinktins organizavimo, suvienijo atskirai veikianias partizan grupes. Rugpjio pradioje paskirtas rinktins vadu. uvo iduotas 1945 m. lapkriio 20 d. Degui k., Jank vls., rinktins tabo bstinje pas J. Tamalin. Kartu uvo rinktins tabo virininkas, du apsaugos partizanai ir sodybos eimininkas. Kareiviai nepam uvusij kn jie palaidoti Degui k. kapinaitse. 1961 m. Spyglio palaikai perlaidoti Kauno Petrain kapines. 1946 m. rugpjio 15 d., Tauro apygardos krimo metini proga, apdovanotas (po mirties) juostelmis U uolum" ir U narsum". 1999 m. pripaintas kariu savanoriu, suteiktas majoro laipsnis. 2001 m. apdovanotas Lietuvos Kariuomens Krj Savanori medaliu. 24 Giedrulis Jonas Senkus-Giedrulis, g. 1918 m. Kazliki k., unsk vls., Marijampols aps. Kalvis. Nuo 1945 m. spalio 25 d. Vytauto rinktins partizanas. 1946 m. vasario 4 d. paskirtas rinktins Okio skyriaus virininku, o liepos 15 d. 3-os kuopos vadu. Liepos 24 d. paskirtas rinktins Karo Lauko teismo prokuroru, einant tiesiogines pareigas. Rugsjo 15 d. i kuopos vado pareig atleistas ir grintas kio skyriaus virininko pareigas. uvo 1946 m. rugsjo 2 1 d . Gi puolimo metu. 25 Sakalas Jonas Ciplijauskas-Sakalas, g. 1919 m. unskuose, Marijampols aps. 1944 m. ujus rusams slapstsi. 1945 m. birelio 15 d. stojo Vytauto rinktins partizan gretas. 1946 m. gegus 5 d. paskirtas laikinai eiti 6-os kuopos vado pareigas, i kuri liepos 15 d. 190

atleistas. 1947 m. balandio 10 d. paskirtas apygardos tabo Maironio kuop. Birelio 30 d. paskirtas 24-os (tabo apsaugos) kuopos vadu. Rugpjio 19d., baigus mokomj kuop, suteiktas jaun. puskarininkio laipsnis. uvo iduotas 1948 m. sausio 6 d. Piniki k., Veiveri vls., pas Naujokien, lyddamas Kstuio rinktins vad J. Jasait-Nakt. 26 uolas A l b i n a s Brokas-uolas, g. 1917 m. Gaisteriki k., Keturvalaki vls., Vilkavikio aps. Nuo 1945 m. pradios Vytauto rinktins partizanas. 1946 m. gegus mn. paskirtas 1-os kuopos vadu. uvo 1946 m. rugsjo 28 d. Pstapdi k., Vilkavikio vls. 27 Vytis Algirdas Leonaviius-Vytis, g. 1926 m. ilosd dvare, tos vls., Kdaini aps. Gyv. Arodiks k., Bartinink vis, Vilkavikio aps. Nuo 1945 m. pabaigos Vytauto rinktins partizanas. 1946 m. gruodio 25 d. paskirtas 2-os kuopos brio, 1947 m. pradioje tos kuopos vadu, o balandio 15 d. rinktins tabo Ginkluots ir susisiekimo poskyrio virininku. uvo iduotas 1948 m. rugsjo 1 d. Veizbniki k., Bartinink vls. 28 uolas pasyvus kovotojas i Lankeliki k., Pajevonio vls. Vilkavikio aps., tapatybs nepavyko nustatyti. Lankeliks banytkaimis, i kurio k u n i g a s J.Leleius ijo partizanauti. 29 Diemedis Jonas eferis-Diemedis, i Liubavo, Marijampols aps. Vytauto rinktins 1-os kuopos vadas. uvo iduotas 1947 m. kovo 7 d. Gurbilio k., Pilviki vls., Vilkavikio aps., kartu su penkiais kuopos kovotojais. 30 Auksutis Vaclovas Navickas-Perknas, Auksutis, g. 1909 m. Pakirsni k., Kalvarijos vls., Marijampols aps. Lietuvos kariuomens kapitonas. Tarnavo Marijampolje 9-ame pstinink pulke. Vokiei okupacijos metu tarnavo savisaugos daliniuose. 1945 m. sujung tviks apylinkje partizan grupes Perkno rinktin, kuri vliau pavadinta Gedimino, ir jai vadovavo. Susikrus Tauro apygardai, rinktin buvo jungta jos sudt, o Auksutis 1946 m. balandio mn. perkeltas apygardos tab ir paskirtas apygardos vado pavaduotoju. uvo 1946 m. spalio 28 d. Palin k., Sangrdos vls., Lazdij aps. 31 Grambuolys V y t a u t a s Vabalas-Grambuolys, Kunigaiktis, g. 1919 m. Grikapolio k., ventaerio vls., Lazdij aps. Baig Sein gimnazijoje 6 klases, 1940 m. Vilniaus vid. mik mokykl. Paskirtas Vilniaus krato, 19431944 m. Veisiej urdijos Veisiej girininku. Tvai 1941 m. itremti Sibir, todl grus okupantams 1944 m. ruden stojo partizan eiles. 1945 m. A apygardos arno rinktins DLK Mindaugo grups vado adjutantas. Perkno (vliau Gedimino) rinktinje jo rinktins tabo virininko pareigas. Gedimino rinktin iformavus, 1946 m. birelio 27 d. perkeltas Vytauto rinktin. Slapyvard pakeit Kunigaikt. 191

Liepos 15 d. paskirtas rinktins adjutantu ir KLT sekretoriumi. Rugsjo 24 d. apdovanotas juostele U uolum". Lapkriio 15 d. paskirtas rinktins tabo virininku, o 29 d. ir KLT pirmininku, suteiktas grandinio laipsnis. uvo tabo ryininkui idavus 1947 m. balandio 27 d. tabo bunkeryje Seklyioje, Gulbiniki k., Liudvinavo vls., pas A.treimikien. 1947 m. rugsjo 6 d. apdovanotas (po mirties) juostele U narsum". 1999 m. suteiktas kapitono laipsnis. 32 Balandis Vitalius Varnagiris-Balandis, g. 1926 m. Ssnink k., Kalvarijos vls., Marijampols aps. Perkno rinktins partizanas nuo 1945m. pradios. jo kuopos vado pavaduotojo pareigas. 1946 m. spalio mn. Paelstvos k. Liudvinavo vls., Marijampols aps., konflikto metu kuopos vado Stasio plos-Vilko buvo nuautas. Palaidotas Mindaug k., Kalvarijos vls. kapinse. 33 ermuknlis Albinas Kinaitis-ermuknis, g. 1922 m. Rdos k., Gi vls., Vilkavikio aps. Nuo 1946 m. pradios Vytauto rinktins 3-os kuopos partizanas. uvo 1946 m. gruodio 24 d. Baltupi k., Marijampols vls. Palaidotas Ilandi k., Gi vls. 34 Laisvs valgas" Tauro apygardoje nuo 1945 m. vasaros iki 1951 m. pradios leistas partizan laikratis. 35 iedas J u o z a s S t r a v i n s k a s - K a r d a s , iedas, g. 1914 m. Mieldaiki k., ilavoto vls., Marijampols aps. Baigs Prien iburio" gimnazij, stojo Kauno V y t a u t o Didiojo universiteto Fizikosmatematikos fakultet. Paauktas kariuomen 1936 m. baig Karo mokyklos aspirantr ats. jaun. leitenanto laipsniu. Baigs universitet dirbo topografinje tarnyboje, ruo emlapius. Vokiei okupacijos metu Prien "iburio" gimnazijoje dst fizik, matematik ir chemij. 1945 m. pavasar, NKGB bandant j uverbuoti, ijo partizanus. Rugsjo mn. paskirtas Geleinio Vilko rinktins vadu. Daug nuveik jungdamas partizan brius rinktin ir j stiprindamas. uvo iduotas 1946 m. birelio 7 d. Pagraiio mike, ilavoto vls., su grupe j lydjusi partizan grdamas i apygardos vad pasitarimo. 1998 m. suteiktas (po mirties) majoro laipsnis. 2004 m. Veiveri Skausmo kalnelyje paventintas paminklas-kenotafas. 36 Apynys Pranas Kuinskas-Ainis, Apynys, Klevas, g. 1913 m. Penkini dvare, Keturvalaki vls., Vilkavikio aps. Vokiei okupacijos metais LF Kstuio karinio padalinio narys. 1945 m. pradioje stojo Prien partizan br, vienas Geleinio Vilko rinktins krj. Buvo rinktins kio skyriaus virininku, vliau kuopos vadu. 1946 m. pabaigoje perkeltas arno rinktin ir paskirtas Rikiuots skyriaus virininku, o 1947 m. vasario mn. rinktins vadu. Rugpjio mn., perdavus rinktin Dainavos apygardai, perkeltas Tauro apygard ir paskirtas Kstuio rinktins vadu. uvo iduotas 1947 m. gruodio 26 d. nakt Sardok k., Vilkavikio vls. 192

37 Kazimieraitis Juozas Vitkus-Kazimieraitis, g. 1901 m. SkuodoKetkn k., Maeiki aps. Lietuvos kariuomens savanoris, 1921 m. baig Karo mokykl Kaune. Kovojo bermontinink ir lenk frontuose. 19241926 m. gilino inias Kauno A u k t e s n i u o s e karo technikos kursuose, tarnavo pionieri batalione. 1934 m. baig Briuselio karo akademij. Grs Lietuv tarnavo Kaune Ininerijos bataliono technikos virininku. Karo m o k y k l o j e d s t k a r i n s ininerijos disciplinas, bendradarbiavo spaudoje. 1938 m. suteiktas pulkininko-leitenanto laipsnis. 1941 m. prasidjus karui i kariuomens pasitrauk. Vilniaus pogrindyje organizavo Kstuio karin organizacij, dst pogrindio Karo mokykloje. 1945 m. LPS narys, gegus mn. pradjo organizuoti partizanin judjim Dzkijoje. Sujung partizan grupes A apygard ir jai vadovavo. 1946 m. balandio mn., s u s i j u n g u s Tauro ir A apygardoms, irinktas Piet Lietuvos Partizan vadu. 1946 m. liepos 2 d. kautynse su NKVD kareiviais aliamikyje prie Likiavos sunkiai sueistas, suimtas ir veamas Leipaling mir. Apdovanotas Nepriklausomybs kov dalyvio medaliu, LDK Gedimino ordinu ir auli vaigde. 1949 m. vasario 16 d. LLKS Prezidiumo apdovanotas (po mirties) I laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi (su kardais), suteikiant Laisvs Kovotojo Karygio garbs vard. 1998 m. jam suteiktas pulkininko laipsnis. 38 Karijotas Bronius Kavaliauskas-Karijotas, g. 1921 m. Markovo dvare, Bartinink vls., Vilkavikio aps. Gyveno Marijampolje. Nuo 1945 m. vasario mn. Vytauto rinktins partizanas. Rugpjio mn. paskirtas operatyvinio brio, o 1946 m. sausio 15 d. operatyvins kuopos vadu. 1946 m. balandio 25 d. rinktins tabo Rikiuots skyriaus virininku. uvo 1946 m. birelio 4 d. Grybins k., unsk vls., vadovaudamas Marijampols strib sunaikinimo operacijai. uvusiojo kn okupantai ukas Marijampols vyrduobse. 1946 m. rugsjo 24 d. apdovanotas (po mirties) juostelmis U uolum" ir U narsum". 39 Oelis A l b i n a s Ratkelis-Oelis, g. 1920 m. ydroni k., Marijampols vls. 1944 m. vasar su V.Gavnu suorganizavo partizan br, vliau iaugus Vytauto rinktin. Dalyvavo Tauro apygardos krime, pirmajame jos tabe jo Propagandos skyriaus virininko pareigas. 1945 m. rugpjio 20 d. paskirtas Vytauto rinktins tabo Komplektavimo skyriaus, o po mnesio valgybos skyriaus virininku. iose pareigose dirbo iki ties. Daug prisidjo prie Tauro apygardos tabo atkrimo ir Laisvs valgo" leidybos atnaujinimo. 1946 m. rugsjo 1 d. paskirtas KLT nariu. Mnesio pabaigoje suteiktas grandinio laipsnis, apdovanotas juostele U uolum", paskirtas laikinai eiti rinktins tabo kio skyriaus virininko pareigas. 1947 m. vasario 8 d. apdovanotas juostele U 193

narsum". Rugpjio 19 d. labai gerai b a i g mokomosios k u o p o s p u s k a r i n i n k i ruoimo kurs, p a k e l t a s jaun. p u s k a r i n i n k i u s ir apdovanotas vardiniu laikrodiu ir pagyrimo ratu. Rugpjio pabaigoje, atleidus i rinktins vado pareig V. Gavn-Vampyr ir vadu paskyrus K. Grblik-Sakal, Oelis, kurio nuomon dl vadovavimo, kovos taktikos ir valgybinio darbo nesutiko su Sakalo nuomone, padav apygardos vadui vejui raport, praydamas atleisti j i pareig, perkeliant kitur. vejys jo praym patenkino ir rugsjo 22 d. atleido i pareig su teise pasirinkti tolimesn tarnybos viet. 1947 m. spalio 25 d. Oelio slptuv Mekui k., Marijampols vls., pas Garnatkevii, iduota. Slptuvje buv Oelis, Vytauto rinktins adjutantas Albinas Salinka-Dainius ir pasyvus laisvs kovotojas Albinas Garnatkeviius-Vilkas pasilym pasiduoti atmet ir neturdami galimybs gintis susisprogdino. 1999 m. A.Ratkeliui suteiktas (po mirties) vyr. leitenanto laipsnis. 40 Aras Vytauto rinktins kuopos partizanas nuo 1945 m. rudens. uvo 1946 m. rugsjo 21 d. Gi puolimo metu. 41 Garnys Helmut Gresser-Garnys, vokietis, karo laknas, kapitonas, Vytauto rinktins 2-os kuopos partizanas nuo 1945 m. uvo 1947 m. kovo 13 d. Paeimeni k., Bartinink vls., Vilkavikio aps. 42 Juodzeviiai Juozas Juodzeviius i Gulbiniki k., Liudvinavo vls., Marijampols aps. Pas Juodzeviius 1946 m. birelio 4 d. uvo partizanas Benjaminas aldaris-arnas ir R e g i n a J u o d z e v i i t ilionien, g. 1926 m. (ar 1919 m.), eiminink dukt. 43 Balinis Justinas Butanaviius-Balinis, Geguis, g. 1926 m. Gintaut k., Kalvarijos vls., Marijampols aps. Nuo 1946 m. kovo mn. Vytauto rinktins vado Vampyro ir tabo ryininkas. 1947 m. vasario 8 d. apdovanotas juostele U uolum". Agent iduotas 1947 m. balandio 22 d. suimtas kartu su motina. Paleistas su slyga, kad iduos Vampyr ir jo tab. Taiau paleistas gegus mn. stojo partizanus, 4- kuop, pakeistu Geguio slapyvardiu. uvo 1948 m. rugsjo 12. d. iduotas, bunkeryje Gintaut k., Degui sodyboje, su brio vadu Juozu BorutaKaributu. 1950 m. lapkriio 3 d. apdovanotas (po mirties) Laisvs Kov Kryiaus 1-os ries Pasiymjimo lapu. 44 Ledas A n t a n a s Burba-Ledas, g. 1908 m. Santakos k., Kalvarijos vls., Marijampols aps. Buvo auli brio vadas. 1941 m. birelio mn. Altajaus krat itremta jo eima: tvai Antanas ir Emilija, dviej metuk dukrel Regina ir nia mona Bron; t pat ruden tremtyje vienas po kito mir dukra ir tvai. Nuo 1944 m. rudens Perkno rinktins partizanas ir jo tabo Ryi skyriaus virininko pareigas. 1946 m. iformavus Perkno rinktin, 194

perkeltas Vytauto rinktins 2- kuop. 1947 m. kovo 28 d. netoli Pajevonio tragikai uvo: sprogus minai sunkiai sueistas ir nenordamas draugams tapti nata, nusiov.. 45 Vilkas Stasys pla-Vilkas, g. 1917 m. Elveriki k., Rudaminos vls., Lazdij aps. 1944 m. tarnavo Vietinje rinktinje. 1944 m. pabaigoje organizavo partizan br, kuris buvo jungtas Perkno rinktin. Vliau brys performuotas Vytauto rinktins 5- kuop. 1946 m. spalio mn. u savo pavaduotojo Balandio nuovim nuo vadovavimo kuopai nualintas, atiduotas Karo Lauko Teismui ir perkeltas Geleinio Vilko rinktin. 1947 m. gruodio 22 d. okupant kareivi rastas slptuvje Ilandi k., Krosnos vls., pas Greblik. 1948 m. gegus 22 d. Ypatingojo pasitarimo nuteistas 25 m. lagerio. Kaljo Norilske, Krasnojarsko kr., Oziorlage, Irkutsko sr. ir Dubrovlage, Mordovijoje. 1972 m. gruodio 20 d. paleistas be teiss gyventi Lietuvoje, gyveno Cerniachovske, Kaliningrado sr. 46 Balandis Vytauto rinktins 5-os kuopos vado pavaduotojas. Tragikai uvo 1946 m. spalio mn. 47 uolas V y t a u t a s Raius-uolas, g. 1926 m. Reketijos k., Liudvinavo vls., Marijampols aps. Nuo 1945 m. Perkno rinktins partizanas. 1946 m. birelio mn. iformavus Perkno rinktin, perkeltas Vytauto. 1947 m. ruden paskirtas 45-os kuopos vadu. uvo 1950 m. kovo 9 d. Ilgalaukos k., Kalvarijos vls. 48 Kristupas Adolfas Sasnauskas-Kristupas, g. 1922 m. Jakimavii k., Kalvarijos vls., Marijampols aps. Nuo 1945 m. Perkno rinktins partizanas. 1946 m. birelio mn. iformavus Perkno rinktin, perkeltas Vytauto. 1947 m. ruden paskirtas 45-os kuopos II brio vadu. uvo 1948 m. balandio 7 d. Orijos k., Kalvarijos vls. 49 Klevas Jonas Raius-Klevas, g. 1924 m. Reketijos k., Liubavo vls., Marijampols aps. Nuo 1945 m. Perkno rinktins partizanas. 1946 m. vasar, iformavus Perkno rinktin, perkeltas Vytauto. 1947 m. ruden paskirtas 45-os kuopos I brio vadu, o 1948 m. pradioje kuopos valgybos rajono virininku. uvo 1950 m. gegus 7 d. Kam k., Kalvarijos vls., Marijampols aps. 50 Juozas Kupinskas (19061971), medicinos moksl daktaras, profesorius, 19461950 m. Kauno universiteto, 19501954 m. Kauno medicinos instituto rektorius. 51 Voverukas Vincas Pekys-Voverukas, g. 1926 m. Tabarausk k., Kalvarijos vls., Marijampols aps. Nuo 1945 m. rugsjo mn. Perkno rinktins, 1-os (Vilko) kuopos partizanas. 1946 m. birelio 27 d. perkeltas Vytauto rinktin. 45-os kuopos II brio vado pavaduotoju. Suteiktas partizan vyr. puskarininkio laipsnis. 1948 m. gegus 19 d. Ssnyk k., Kalvarijos vls., suimtas, nuteistas 25 m. lagerio. Kaljo Vorkutoje, kur 1952 m. birelio 24 d. mir. 195

52 Oio kuopa Perkno rinktins, vliau Vytauto rinktins 4-a kuopa, veikusi pasienyje su Lenkija. 53 Oys Adolfas Valenta-Oys, g. 1916 m. Zovados k., Punsko vls., Sein aps. Buvs auli brio vadas. Nuo 1944 m. vasaros Perkno rinktins partizanas, 4-os kuopos organizatorius, krjas ir vadas. Partizan L e n k i j o s ir Lietuvos p a s i e n y j e bei ryi su u s i e n i u organizatorius. 1947 m. sausio 31 d. suteiktas vyr. puskarininkio laispnis, vasario 8 d. apdovanotas juostelmis "U uolum" ir "U narsum". uvo nuo idaviko rankos 1947 m. kovo 3-4 d. Kalvarijos vls. Palaidotas Gintaut k., Prano iuplio sodyboje. Sodyba sunaikinta. 54 Anglijos astovai Jonas Deksnys-Hektoras ir Vytautas StaneikaMekis. 55 Tzas Dominykas Balkus-Tzas, g. 1919 (1920) m. Valini k., Punsko vls., Sein aps. Nuo 1945 m. pradios Perkno rinktins Vilko kuopos partizanas. 1946 m. birelio mn. perkeltas Vytauto rinktin 4- kuop. uvo 1946 m. gruodio 31 d. Karu k., Lazdij vls. Perlaidotas Kalvarijos kapines. 56 Skydo kuopa Vytauto rinktins 2-a kuopa. 57 V a n a g a s A n t a n a s G i c e v i i u s - V a n a g a s , g. S i b e r i j o s k., Keturvalaki vls., Vilkavikio aps. Nuo 1946 m. pavasario Vytauto rinktines 3-os kuopos partizanas. 1946 m. birelio 4 d. m y j e prie unsk sunkiai sueistas ir birelio 6 d. mir. Palaidotas Skardupi k. kapinse, Marijampols vls. 58 Skydas Jurgis Vasiliauskas-Skydas, Algimantas, g. 1913 m. Deivoniki k., Kalvarijos vls., Marijampols aps. 1935 m. Lietuvos kariuomenje baig mokomj 3-o artilerijos pulko kuop, puskarininkiu. Buvs policininkas, auli brio vadas. Nuo 1946 m. pradios Vytauto rinktins partizanas. Pavasar paskirtas 2-os kuopos vadu, vasar rinktins Karo Lauko Teismo pirmininku. 1947 m. pradioje rinktins Rikiuots skyriaus virininku, o nuo 1948 m. vasaros tabo virininku. uvo iduotas 1949 m. sausio 20 d. Liepyn k., Marijampols vls., tabo bunkeryje, kartu su rinktins vadu ir kio skyriaus virininku. 59 Briedis Jonas Dubickas-Briedis, g. 1897 m. Grauini k., Graiki vls., gyveno Bambini k., Vilkavikio aps. kininkas, partizan ryininkas, nuo 1946 m. vasaros rezervinio brio skyriaus vadas. 1947 m. gegus 26 d. suimtas. 1948 m. balandio 9 d. Karo tribunolo nuteistas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kaljo Steplage, Karagandos sr. 1956 m. balandio 27 d. paleistas. 60 arvas J u o z a s Raytinis-arvas, g. 1916 m. Daigins k., Liudvinavo vls., Marijampols aps. Nuo 1946 m. pradios Vytauto rinktins partizanas. 1946 m. vasar paskirtas 2-os kuopos antro brio vadu. 1946 m. pabaigoje perkeltas 4- kuop IV brio vado pareigoms. 196

Gruodio p a b a i g o j e p a s k i r t a s S u s i s i e k i m o - a p g i n k l a v i m o p o s k y r i o virininku ir laikinai einaniu kio skyriaus virininko pareigas. uvo 1947 m. kovo 19 d. imuli k., Liudvinavo vls., kautynse su Liudvinavo MGB pajgomis. 61 Kardas Jonas Jurgelaitis-Kardas, g. 1928 m. Soden k., Pajevonio vls., Vilkavikio aps. Nuo 1946 m. pradios Vytauto rinktins partizanas. 1946 m. vasar paskirtas 2-os kuopos I brio vadu. Rugsjo pabaigoje laikinai eiti kio skyriaus Ginklavimosi ir susisiekimo poskyrio virininko pareigas. 1946 m. lapkriio 16 d. kautyni metu sunkiai sueistas galv ir 25 d. Vilkavikio ligoninje mir. 62 Naktibalda - Vitalija Juselyt-Naktibalda, g. 1924 m. Balsupi k., Marijampols vls. Partizan ryinink. 1947 m. birelio 13 d. suimta. 1947 m. rugpjio 19 d. Karo tribunolo nuteista 6 m. lagerio ir 5 m. tremties, bet 1948 m. vasario 14 d. i naujo nuteista 25 m. lagerio 5 m. tremties, kaljo Peiorlage, Komijoje. 1955 m. gegus 31 d. paleista. 63 Brangut Juozas Sidabra-Brangut, g. 1926 m. (dokumentuose buvo siras, kad gim 1928 m.) Mokol k., Marijampols vls. Baig keturias Ekonomikos mokyklos klases. Mokjo rus, lenk ir vokiei kalbas. 1944 m. stojo Lietuvos Vietin rinktin. Tarnavo Trakuose. 1944 m. pabaigoje stojo Geleinio Vilko partizan br. 1946 m. pavasar perkeltas algirio rinktin ir gegus 20 d. paskirtas rinktins vado adjutantu. uvo 1946 m. birelio 12 d. Agurkiks k., Luki vls. 1946 m. lapkriio 22 d. apdovanotas (po mirties) juostele "U uolum". 64 Tauras Urbantas Dailid-Tauras, g. 1921 m. Pervazinink k., Kiduli vls., aki aps. Nuo 1946 m. lapkriio 9 d. algirio rinktins V.Kudirkos kuopos II brio partizanas. eima iveta Sibir, sodyba sunaikinta. 1947 m. sausio 1 d. paskirtas II brio brininku, o gegus 12 d. V.Kudirkos kuopos vadu. Rugpjio 19 d. labai gerai pirmas baig mokomj kuop, jam suteiktas jaun. puskarininkio laipsnis, apdovanotas vardiniu laikrodiu ir pagyrimo ratu. 1948 m. balandio 2 d. paskirtas algirio rinktins kio skyriaus virininku. Gruodio 22 1949 m. kovo 10 d. lydjo emaitij Piet Lietuvos srities vad A. Ramanausk-Vanag ir Tauro apygardos vad A. Grybin-Faust. Grus apygard, birelio 1 d. paskirtas algirio rinktins tabo virininku, r u g p j i o 5 d. Tauro a p y g a r d o s atstovu Piet Lietuvos srities vadovybje. Rugsjo 22 d. PL Srities tabo kio skyriaus virininku ir laikinai eiti srities vado adjutanto pareigas. Gruodio 24 d. apdovanotas II laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi. 1950 m. sausio 30 d. paskirtas Vyriausios ginkluotj p a j g v a d o v y b s (LA) tabo kio skyriaus virininku ir suteiktas virilos laipsnis. Nuo lapkriio 1 d. paskirtas LA pagalbiniu pareignu ryi ir aprpinimo reikalams, o gruodio 10 d. greta tiesiogini pareig laikinai eiti LA tabo valgybos-organizacinio 197

poskyrio virininko pareigas. 1951 m. vasario 16 d. suteiktas laisvs kovotojo-partizano jaun. leitenanto laipsnis. uvo iduotas 1951 m. vasario 14 ar 15 d. Jaunioni k., Lelioni apyl., Prien r. 2000 m. jam suteiktas (po mirties) majoro laipsnis. 65 Perknas Antanas Gudaitis-Perknas, g. 1924 m. ikutiki k., Jank vls., aki aps. uvo 1946 m. birelio 12 d. Agurkiks k., Luki vls., aki aps., lyddamas Tauro apygardos vad Mykol-Jon emaitij. 66 Vaidila Jonas Vilionis-Vaidila, i Kauno. 1941 m. birelio mn. sukilimo dalyvis Kaune. Dalyvavo operacijoje gelbstint nuo susprogdinimo Vilijampols tilt per Ner. 1946 m. Raudondvario partizan grups kovotojas. uvo 1946 m. birelio 12 d. Agurkiks k., Luki vls., aki aps., lyddamas Tauro apygardos vad Mykol-Jon emaitij. 67 Laimut Domicl Dipinigaityt-Laimut (Laima) i Bagotosios k., Kazl Rdos vls., Marijampols aps. Marijampols ligonins medicinos sesuo. Nuo 1945 m. gegus mn. Geleinio Vilko rinktins partizan, tabo Sanitarinio poskyrio virinink. uvo 1946 m. birelio 7 d. Pagraiio mike, ilavoto vls. kartu su rinktins vadu J. Stravinsku-iedu. 68 Vijnas V l a d a s ibirka-Vikis, Vijnas, g. 1895 m. Zariki k., Kazl Rdos vls., g y v e n o Bagotosios k., Marijampols aps. Stalius, socialdemokrat partijos narys. Prie kar dirbo tarnautoju prekyboje. 1945 m. vasar, sutiks pastam Lietuvos kariuomens pulkinink L. Butkevii, kuriam buvo reikalinga pagalba pogrindinio laikraio "Girios balsas" spausdinimui, msi jam padti: parpino raomj m a i n l , p o p i e r i a u s , k a l k s , s p a u s d i n o l a i k r a t ir j p l a t i n o . Susiorganizavus Tauro apygardos tabui, paskirtas jo ryininku, o 1945 m. rugsjo mn. Stirnos bataliono kio, vliau Spaudos ir propagandos skyriaus virininku. 1946 m. kovo 30 d. suimtas ir rugsjo 30 d. nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kaljo Jarcevo lageryje, Archangelsko sr., ir Minlage, Komijoje. 1955 m. lapkriio 24 d. paleistas tremt Maklakove, Jeniseisko r., Krasnojarsko kr. 1964 m. kovo 30 d. paleistas, 1965 m. gro Lietuv. 1974 m. mir. Palaidotas uol Bdos kapinse. 69 Genys V l a d a s Kuiauskas-Genys, g. 1922 m. Kaui k., V i l k a v i k i o vls. P a b g s i okupant kariuomens, nuo 1945 m. pradios Vytauto (vliau algirio) rinktins P.Plechaviiaus kuopos partizanas, skyriaus vadas. 1946 m. spalio 1 d. apdovanotas juostele U narsum". 1947 m. pavasar perkeltas Maironio kuop, steigt prie apygardos tabo. uvo 1947 m. liepos 10 d. Pilviki vls. 70 uolis algirio rinktins P.Plechaviiaus kuopos partizanas. 71 Gediminas Alfonsas Vabalas-Gediminas, g. 1909 m. Virbalyje. Juridini moksl daktaras. Studijavo Pranczijoje, Sorbonos universitete. Laisvai k a l b j o p r a n c z i k a i , v o k i k a i , r u s i k a i . Dirbo Lietuvos Respublikos Usienio reikal ministerijoje, telegram agentros ELTA 198

atstovu Paryiuje. 1940 m. i Paryiaus atauktas Lietuv. Vokiei okupacijos metais dirbo Kaune, suaugusij institute inspektoriumi. Dalyvavo pogrindinje veikloje, organizavo Tautos Tarybos Usienio reikal skyri. 1944 m. ruden dirbo Teisingumo komisariate Vilniuje. 1945 m. persikl Kaun. Dirbo Energetikos valdybos amat mokyklos direktoriumi ir dst s u a u g u s i j progimnazijoje. 1946 m. pavasar pakviestas docentu Kauno universitet dstyti prancz kalbos, taiau prasidjus MGB persekiojimui, siekiant uverbuoti, birelio mn. ijo pas partizanus. Dirbo Tauro apygardos tabe. 1946 m. rugsjo 1 d. paskirtas tabo Politins dalies virininku. Nuo rugpjio 15 d. jo apygardos laikraio Laisvs valgas" redaktoriaus ir KLT pirmininko pareigas. Gruodio 24 d. apdovanotas juostele U uolum". 1947 m. birelio mn., susidarius tabe temptai padiai, i pareig atleistas su teise vykti i apygardos rib. Prisidjo prie naujo BDPS krimo, buvo jo prezidiumo nariu. Vert prancz kalb dokumentus, ruoiamus igabenti Vakarus. 1948 m. birelio mn. b u v u s i partizan r m j a i Rokeli k., A.Panemuns vls., saugumo agent, slapyvardiu Bron", idav, kad Armaliki k., pas Varanavii ir Petrukevii lankosi partizanai. Kaime buvo surengtos pasalos. Birelio 25 d. suinota, kad kaim atvyko 4 partizanai, tarp kuri yra svarbus virininkas ir vadas. 26 d., 2 vai. Varanaviiaus ir Petrukeviiaus sodybos buvo apsuptos. Pas Varanavii slpsis Gediminas, bandydamas pasitraukti, buvo sueistas koj. Atsiaudydamas trauksi, kol i automato j nuov persekiotojas Ischakov. Pas uvus Gedimin rastas suplytas Lietuvos emlapis ir pistoletas parabelis" su 8 oviniais. Agentei Bronei" u idavyst buvo imokta 400 rubli premija. 72 Plienas nuo 1946 m. birelio 12 d. algirio rinktins tabo virininkas. uvo 1946 m. liepos 24 d. prie ilakojo miko. 73 Baltuks algirio rinktins ryininks. 74 ia minimas Zigmas Adomaitis-Vanagas, r. 6. 75 Katinas Stasys Jaktas (Jaktaviius)-Katinas, Diedukas, g. 1912 m. Juodeiki k., agars vls., iauli aps. 19331935 m. tarnavo Lietuvos kariuomenje. Demobilizavosi turdamas jaun. puskarininkio laipsn. Nuo 1941 m. rugsjo tarnavo savisaugos batalione puskarininkiu. Kovojo su raudonaisiais partizanais Baltarusijoje. 1943 m. liepos mn. i vokiei kariuomens pabgo ir gyveno nelegaliai monos tvikje Kruinsk k. 1944 m. gruodio mn. stojo A. Arlausko partizan kuop ir buvo paskirtas brio vadu. 1945 m. vasario 26 d. uvus A. Arlauskui su briu veik savarankikai. Liepos mn. Katino brys kaip kuopa (uolo grup) sijung Stirnos (vliau algirio) rinktin. 1946 m. gegus 20 d. oficialiai paskirtas algirio rinktins 53-os kuopos vadu. Spalio 199

1 d. apdovanotas juostelmis "U uolum" ir "U narsum", o spalio 10 d. suteiktas virilos laipsnis. 1947 m. sausio mn. kuopa perduota Biruts rinktinei. S. Jaktas paskirtas rinktins tabo virininku, o rinktins vadui J. Lukai-Skirmantui ivykus Vakarus, balandio 28 d. laikinai jo jo pareigas. Buvo drsus, energingas ir veiklus, sumanus organizatorius ir vadas. 1947 m. rugsjo 21 d. Kaune pateko pasal ir buvo suimtas. Tardymo metu palo ir daug idav. Ypatingojo pasitarimo 1948 m. balandio 8 d. nuteistas 25 m. lagerio. Kaljo Steplage, Karagandos sr., ir Dubrovlage, Mordovijoje. 1962 m. lapkriio 14 d. paleistas. Liko gyventi Vidurinje Azijoje. Apie septint deimtmet buvo pasirods Lietuvoje, bet vl gro Rusij, kur mir. 76 Katino kuopa veik Garliavos ir Zapykio vls., Kauno aps., Veiveri ir rytinje dalyje Kazl Rdos vls., Marijampols aps. Iki 1947 m. pradios algirio rinktins 53-ia, vliau Dariaus ir Girno kuopa. 1947 m. sausio mn. perduoda naujai formuojamai Biruts rinktinei. 1949 m. pavasar kuopa grinta algirio rinktin. 77 Faustas Aleksandras Grybinas-Faustas, g. 1920 m. Lukiuose, aki aps. Baigs Marijampols mokytoj seminarij mokytojavo. auli sjungos narys. 1944 m. artjant frontui, buvo mobilizuotas vokiei kariuomen ir kovojo fronte. Vokietijai kapituliavus band pereiti amerikiei pus, taiau ant tilto per Elb buvo ek sargybini sulaikytas ir grintas atgal. Grs Lietuv slapstsi. 1945 m. birelio 5 d. stojo Stirnos rinktins Laps kuop. 1946 m. balandio mn. pervestas gen. P.Plechaviiaus kuop, o birelio mn. paskirtas algirio rinktins tabo adjutantu. Spalio mn. jam suteiktas grandinio laipsnis, apdovanotas juostele "U narsum". 1947 m. gegus 12 d. paskirtas rinktins valgybos skyriaus virininku. Baigus mokomj kuop, suteiktas jaun. puskarininkio laipsnis. Spalio 1 d. paskirtas Spaudos ir informacijos skyriaus virininku. 1948 m. gegus 5 d. rinktins tabo virininku, spalio 20 d. laikinai eiti Tauro apygardos vado pareigas. Gruodio 15 d. vyko emaitij, kur 1949 m. vasario mn. dalyvavo Lietuvos apygard vad suvaiavime. Vasario 16 d. jam buvo suteiktas Laisvs kovotoj-partizan kapitono laipsnis ir apdovanotas II laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi (su kardais). apygard gro kovo mn. Grdamas tab po Biruts rinktins vizitacijos, 1949 m. rugsjo 28 d. iduotas ujo pasal unkari mike, Jank vls., netoli savo bunkerio, buvo sueistas ir nusiov. 1998 m. jam suteiktas (po mirties) pulkininko laipsnis. 78 Stepas Jonas ieika-Stepas i Kybart, g. 1925 m. 1944 m. pasitrauk Vokietij. Baigs valgybos mokykl met pabaigoje su radijo stotimi ir dviem valgybininkais nuleistas paraiutu Kazl Rdos mikuose. stojo A. Arlausko-Geleinio Vilko br. 1946 m. gegus 200

20 d. paskirtas algirio rinktins 53-os kuopos vado pavaduotoju, o spalio 24 d. rinktins valgybos skyriaus virininku ir apdovanotas juostele "U uolum". 1947 m. balandio 28 d. perkeltas Biruts rinktin toms paioms pareigoms. uvo iduotas 1947 m. rugsjo 24 d. okupant kareiviams upuolus rinktins tabo bunker prie Veiveri. 1999 m. jam suteiktas (po mirties) vyresniojo leitenanto laipsnis. 79 aliukas Algirdas Varkala-aliukas, Daumantas, g. 1927 m. rugpjio 17 d. Valengiks (altupio) k., Prien vls., Marijampols aps. Baigs Prien "iburio" gimnazij. 1944 m. kovo 29 gegus 12 d. tarnavo gen. P. Plechaviiaus Vietinje rinktinje ir moksi rinktins Karo mokykloje Marijampolje. Vokieiams naikinant rinktin sumimo iveng. Rusams okupavus Lietuv, vengdamas mobilizacijos stojo Kauno universiteto Medicinos fakultet, bet nebuvo priimtas dl socialins kilms. 1944 m. gruodio 17 d. stojo partizan gretas, Prien br. 1945 m. kovo 1 d. paskirtas skyrininku, nuo gegus 1 d. brio vadu, lapkriio 1 d. Geleinio Vilko rinktins tabo skyriaus virininku. Nuo 1946 m. sausio 1 d. jo rinktins tabo valgybos skyriaus virininko pareigas iki rugpjio 15 d. paskyrimo rinktins vadu. 1946 m. lapkriio 22 d. s u t e i k t a s j a u n . p u s k a r i n i n k i o laipsnis, g r u o d i o 31 d. puskarininkio, o 1947 m. vasario 15 d. virilos laipsnis. Sausio 6 d. slapyvard aliukas pakeit Daumant. Spalio 10 d. paskirtas Tauro a p y g a r d o s tabo valgybos skyriaus Lokalins v a l g y b o s poskyrio virininku, o gruodio 15 d. laikinai eiti apygardos valgybos skyriaus virininko pareigas, liekant ir rinktins vadu. 1948 m. kovo 18 d. iudiki k., Prien vls. uvo traukdamasis nuo okupant kareivi persekiojimo, sueistas koj nusiov. 1999 m. jam suteiktas (po mirties) majoro laipsnis. 80 Deinys Kazimieras Pinkvarta-Deinys, g. 1919 m. Liepalot k., Prien vls., Marijampols aps. Lietuvos kariuomens puskarininkis. 19421944 m. vokiei kariuomens gretose kovojo Ryt fronte, kelis kartus sueistas. Vienas i Geleinio Vilko rinktins organizatori ir krj. Nuo 1945 m. rudens Kstuio kuopos vadas. 1946 m. vasar paskirtas rinktins Rikiuots skyriaus virininku, o po met 53-os kuopos (nuo 1948 m. vasario mn. tvnijos) vadu. 1946 m. gruodio 28 d. suteiktas virilos laipsnis. uvo iduotas 1949 m. birelio 6 d. Skirptiks k., Gudeli vls., pas Kazimier Janul. 1950 m. vasar apdovanotas (po mirties) II laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi (su kardais). 1998 m. suteiktas majoro laipsnis. 81 Vytis Juozas Luka, g. 1921 m. Juodbdio k., Veiveri vls., Marijampols aps. Kauno Vytauto Didiojo universiteto architektros fakulteto studentas. partizanin judjim sijung 1945 m. pavasar. Slapyvardiai: Juodis Lietuvos partizan sjdio Organizacinio 201

skyriaus virininkas ir Geleinio Vilko rinktins partizanas, Kazimieras Vyriausio ginkluot pajg tabo (VGP) Vilniuje adjutantas, Vytis Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktins tabo virininkas, spaudos ir propagandos skyriaus virininkas ir Tauro apygardos organo Laisvs valgas" redaktorius, Skirmantas Biruts rinktins vadas, Arminas apygardos tabo valgybos skyriaus virininkas, Kstutis ekspedicijos Lenkij ryio atstatymui su usieniu vadovas, Skrajnas Lietuvos partizan BDPS prezidiumo galiotinis V a k a r u o s e , Daumantas Vakaruose paraytos knygos Partizanai u geleins udangos" autorius, S.Mykolaitis LLKS Visuomenins dalies Politinio skyriaus virininkas ir LLKS atstovas usieniui. uvo 1951 m. rugsjo 5 d. prie Par, Garliavos apyl. Isamesn biografij r. Juozas Daumantas. Partizanai. 5-as leidimas. Kaunas 2005. 82 Minimas tas pats rinktins vadas Jurgis Ilgnas-arnas, r. 19. 83 Jovaras Viktoras Leleius-Jovaras, g. 1922 m. Navasod k., Iglikli vls., Marijampols aps. Nuo 1945 m. Geleinio Vilko rinktins arno kuopos partizanas. Met pabaigoje paskirtas ios kuopos vadu. uvo iduotas 1947 m. liepos 30 d. Raiupio k., Marijampols vls., pas Kariausk. 1950 m. spalio 2 d. apdovanotas (po mirties) III laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi (su kardais). 84 Pinavijas Jurgis Petrukeviius-Pinavijas, g. 1916 m. Gyviki k., Sasnavos vls., Marijampols aps. Buvs policininkas. 54-os (Apynio) kuopos II brio vadas. uvo 1946 m. lapkriio 4 d. Smolinyios k., Sasnavos vls. 85 rapnelis A l b i n a s Seliokas-rapnelis, Kazimieras, g. 1918 m. arabds k., ilavoto vls., Marijampols aps. Lietuvos kariuomenje tarnavo ulon pulke, baig mokomj puskarininki kuop. 1940 m. sovietams okupavus Lietuv paleistas atsarg. Vokiei okupacijos metais tarnavo S a v i s a u g o s daliniuose, k o v o j o su rus partizanais Baltarusijoje. 1944 m. ruden organizavo partizanin kov gimtinje. 1945 m. pavasar jo partizanai susijung su J.Demikio-Almo, Eumo briu, veikusiu Sasnavos ir Iglikli vls. 1946 m. kovo 1 d. paskirtas Vytauto partizan grups vado pavaduotoju, vliau jo 1-os kuopos II brio vado, valgybos virininko pareigas. Slapyvard pakeit Kazimier. Gruodio 2 d. apdovanotas juostele "U narsum", paskirtas 1-os kuopos vado adjutantu. uvo 1947 m. kovo 18 d. inkavikio k., Sasnavos vls. slptuvje pas Juoz Veersk. 1950 m. lapkriio 17 d. apdovanotas (po mirties) Laisvs Kovos Kryiaus Pasiymjimo lapu. 86 Ddiukas Pranas Starkeviius-Ddiukas, g. 1898 m. Nedlberio k., Kazl Rdos vls., Marijampols aps. Nepriklausomybs kov 202

savanoris-krjas, Vyties kryiaus kavalierius. Nuo 1945 m. pavasario Stirnos rinktins partizanas, brio vado pavaduotojas. 1946 m. vasar paskirtas algirio rinktins 51-os kuopos I brio vadu, o ruden kuopos vado pavaduotoju. 1947 m. sausio 21 d. Armaliki k., Kazl Rdos vls., bunkeryje paimtas nelaisv. 1948 m. vasario 13 d. Karo tribunolo nuteistas 25 m. lagerio, kaljo Uchtiemlage, Komijoje, ir Oziorlage, Irkustko sr. Dalyvavo Vorkutos lageri kalini sukilime. 1957 m. liepos 3 d. ileistas tremt Taieto sr. gro Lietuv. Mir 1979 m. Palaidotas Kazl Rdos kapinse. 87 Skruzd Salomja Buinskait-Petrulionien-Skruzd, g.1922 m. glupio k., Kazl Rdos vls. Nuo 1945 m. Stirnos (algirio) rinktins ryinink. 1946 m. spalio 17 d. suimta ir gruodio 25 d. Karo tribunolo nuteista 10 m. lagerio ir 5 m. tremties, kaljo Temlage, Mordovijoje. 1955 m. spalio 28 d. paleista tremt Kuibyevo r., Novosibirsko sr. 1956 m. balandio 17 d. paleista i tremties. 1988 m. gro Lietuv. 88 arnas Jonas Staniulis-arnas, g. Juodbariki k., Kazl Rdos vls., Marijampols aps. algirio rinktins kovotojas. Nuo 1946 m. birelio mn. 51-os kuopos vadas. uvo 1946 m. liepos 24 d. prie ilakojo miko. 89 Bajoras algirio rinktins tabo Globos poskyrio virininkas. uvo 1946 m. liepos 24 d. prie ilakojo miko. 90 Hansas vokietis, algirio rinktins partizanas. algirio rinktins 1946 m. liepos 29 d. sakyme Nr. 5 raoma, kad liepos 24 d. uvo vokieiai Hansas, Fricas ir Paulius. 91 Paulius vokietis, algirio rinktins partizanas. uvo 1946 m. liepos 24 d. 92 Karolis vokietis, algirio rinktins partizanas. uvo 1946 m. liepos 24 d. 93 ebenkties rinktins v a d a s minima Kstuio a p y g a r d o s ebenkties rinktin ir tikriausiai Jonas emaitis-Vytautas, g. 1909 m. Palangoje. Lietuvos kariuomens kapitonas. 1941 m. birelio mn. su 617-ojo artilerijos pulko kareiviais liko Lietuvoje. 1944 m. Vietins rinktins 310 bataliono Serediuje vadas. Nuo gegus mn. slapstsi. 1945 m. pavasar tapo ebenkties rinktins tabo virininku. Ruden pareng Raseini aps. bei visos Lietuvos partizan centralizacijos plan. Dalyvavo steigiant Jungtin Kstuio apygard, umezgant ryius su Tauro apygarda. 1947 m. gegus mn. irinktas Kstuio apygardos, 1948 m. liepos mn. Vakar srities vadu. 1949 m. vasario 122 d. krus LLKS Tarybos pirmininku ir Vyriausiuoju Ginkluotj pajg vadu. Suteiktas g e n e r o l o laipsnis. 1953 m. g e g u s mn. i d a v u s suimtas. 1954 m. birelio 7 d. Karo tribunolo pasmerktas suaudyti ir lapkriio 26 d. nuudytas Maskvoje. 203

94 turmas Vincas trimas-turmas, g. 1921 m. Vdar k., Barzd vls., aki aps. Kauno Vytauto Didiojo universiteto Statybos fakulteto studentas. 1944 m. ruden stojo partizan gretas. 1946 m. balandio 20 d. paskirtas algirio rinktins 55-os kuopos vado pavaduotoju, o liepos 10 d. 54-os kuopos vadu. Spalio 1 d. apdovanotas juostele "U narsum", 10 d. pakeltas grandinius, o lapkriio 22 d. paskirtas KLT nariu. 1947 m. sausio 4 d. paskirtas laikinai eiti algirio rinktins vado pareigas, kuriose sausio 12 d. patvirtintas. Sausio 30 d. apdovanotas juostele "U uolum", 31 d. pakeltas puskarininkius, o vasario 15 d. virilas. 1948 m. balandio 10 d. alia tiesiogini pareig paskirtas laikinai eiti apygardos tabo virininko pareigas. Vienas sumaniausi ir autoritetingiausi vad apygardoje. Buvo geras, gailestingas, linksmas, m g s t a n t i s juok, santrus mogus. A p y g a r d o s v a d o vejo labai vertinamas ir gerbiamas partizanas. uvo iduotas 1948 m. balandio 28 d. Kulik k., Barzd vls. Su keturi vyr palyda dienojo sodyboje ant tvarto iene. Pavakare sodyb m supti stribai ir kareiviai. Partizanai atsiaudydami pasitrauk Juodiiaus alksnyn. Stribai lsti alksnyn temstant pabijojo. Rytojaus dien, stribams sugrus sodyb, alksnyne pasigirdo sprogimas. Bdamas sunkiai sueistas, nepajgdamas pasitraukti, kad nepatekt prieui rankas, V. trimas susisprogdino. Buvo ukastas Barzduose, u Pranaiio tvarto. 1996 m. spalio 27 d. palaikai perlaidoti Barzd kapines. 1950 m. rugpjio 7 d. apdovanotas (po mirties) II laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi (su kardais). 95 Mindaugas Vladas Stepuleviius-Stepulis-Mindaugas, g. 1903 m. Jann k., ventaerio vls., Sein aps. Baigs Kaune Karo mokykl. Partizanas nuo 1944 m. vasaros, A apygardos arno rinktins Veisiej bataliono Mindaugo grups vadas, vliau Tauro apygardos Gedimino rinktins vadas. Nuo 1946 m. vasaros arno rinktins vadas. 1947 m. pradioje perkeltas darbui Tauro apygardos tab. uvo iduotas 1947 m. gegus 18 d. Jann k., ventaerio vls., Lazdij aps. 96 Ramonis koks sveias minimas nra aiku. Galbt, turimas galvoje apygardos tabo ryininkas Kazys Matuleviius-Radvila. 97 Kurtas Klemensas Baltruaitis-Kurtas, Skirgaila, g. 1924 m. Mikalins k., Prien vls., Marijampols aps. Moksi Kauno lengvosios pramons mokykloje. 1944 m. paimtas kariuomen, taiau i surinkimo punkto Kaune pabgo ir 1945 m. pradioje stojo V.Senavaiio-aliavelnio partizan br. Formuojant Geleinio Vilko rinktin, 1946 m. sausio 1 d. paskirtas Algirdo kuopos vadu. Gegus 5 d. rinktins Ryi skyriaus, o met pabaigoje dar ir kio skyriaus virininku. 1946 m. gruodio 2 d. apdovanotas juostelmis U uolum" ir U narsum". 1947 m. liepos 2 d. slapyvard Kurtas pakeit Skirgail. Liepos pabaigoje, 204

apygardos vado vejo sakymu, su valgybos skyriaus virininku S. LukaTautvydu surado ir likvidavo MGB agent F. Kutkait-algir. U tai buvo pareikta tarnybin padka ir pagyrimas. Buvo nepaprastai drsus, du kartus slinkiai sueistas. Po vieno sueidimo su fiktyviais dokumentais paguldytas Kauno Raudonojo Kryiaus ligonin. Ikilus sumimo pavojui, padedant Chirurginio skyriaus seselei E. Nausdaitei-Daliai, pabgo ir baig gydytis partizan gretose. 1947 m. gruodio 26 d. irupio k., ilavoto vls., pas Juodsnuk apsistojs Skirgaila ukluptas enkavedist. Besitraukiant sunkiai sueistas, suimtas, atvetas ilavot ir iauriai nukankintas. Palaidotas ilavoto kapinse. 98 Kairys Petras Mockapetris-Kairys, g. 1925 m. epelik k., Prien vls., Marijampols aps. 1944 m. pabaigoje stojo partizan gretas. 1945 m. pradioje puolant ilavot buvo sunkiai sueistas. 1946 m. pabaigoje paskirtas Geleinio Vilko rinktins tabo Okio skyriaus Globos poskyrio virininku ir apdovanotas juostelmis U uolum" ir U narsum". 1947 m. pradioje paskirtas 3-os kuopos II brio vadu, o pavasar kuopos (vliau Vyio tvnijos) vadu. 1948 m. pabaigoje, baigus mokomj kuop, suteiktas jaun. puskarininkio laipsnis. 1949 m. lapkriio 12 d. MGB uverbuoto rmjo iduotas ir klastingai suimtas Naujojo Klebikio k., ilavoto vls. 1951 m. sausio 26 d. nuteistas mirties bausme suaudant. Kadangi tardymo metu nurod d a u g partizan bunkeri, rmj ir ryinink, 1950 m. kovo 25 d. apygardos sakymu atiduotas partizan KLT. 99 Deinio kuopa Geleinio Vilko rinktins Kstuio, vliau Vytauto, 1-a, 54-a kuopa. Nuo 1949 m. balandio mn. Deinio tvnija. Vadinama vado slapyvarde. 100 Tvorel V i n c a s Gerulis-Tvora, g. 1920 m. auliki k., Prien vls., Marijampols aps. Geleinio Vilko rinktins partizanas, skyrininkas, nuo 1946 m. pradios brio vadas. uvo 1946 m. rugsjo 6 d. bunkeryje, iudiki k., Prien vls. 1950 m. apdovanotas (po mirties) Laisvs Kovos Kryiaus Pasiymjimo ratu. 101 Griausmas Klemensas Maceina-Griausmas, g. 1923 m. Ginin k., Prien vls., Marijampols aps. Nuo 1945 m. balandio 28 d. Geleinio Vilko rinktins 3-os kuopos I skyriaus partizanas, skyrininkas. 1946 m. gruodio 2 d. apdovanotas juostele "U narsum". 1947 m. kovo mn. pakeltas grandinius. uvo 1947 m. kovo 5 d. Jurginiki k., Garliavos vls., pas Antan Gyl. 102 Tigras Juozas Baltruaitis-Tigras, g. 1926 m. Mikalins k., Prien vls., Marijampols aps. Moksi Prien gimnazijoje, vliau Kauno amat mokykloje. 1945 m. pradioje stojo Geleinio Vilko pulko V.Senavaiio-aliavelnio partizan br. 1946 m. sausio 1 d. paskirtas 205

Geleinio Vilko rinktins Ryi skyriaus virininku. Gegus 5 d. i i pareig atleistas ir paskirtas Algirdo partizan kuopos vadu, o spalio 5 d. 2-os k u o p o s vadu, vliau rinktins valgybos skyriaus virininku. Gruodio 2 d. apdovanotas juostelmis "U uolum" ir "U narsum". 1947 m. vasario 16 d. i valgybos skyriaus virininko pareig atleistas ir balandio 10 d. perkeltas apygardos tabo apsaugos Maironio kuop, pavaldi apygardos vadui. Liepos 30 d. paskirtas apygardos tabo Ryi poskyrio virininku. Rugpjio 19 d., baigus mokomj kuop, jam suteiktas jaun. puskarininkio laipsnis. 1948 m. balandio 4 d. paskirtas laikinai eiti Geleinio Vilko rinktins vado pareigas, kuriose spalio 8 d. patvirtintas. Gruodio 31 d. suteiktas puskarininkio, o 1949 m. gegus 5 d. LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko 1949 m. vasario 16 d. aktu Nr. 5 Laisvs kovotojo-partizano leitenanto laipsnis. uvo 1949 m. liepos 23 d. Latvaiio sodyboje, Kupri k., Veiveri vls. 103 Uosis Vytautas pla-Uosis, g. 1926 m. Elveriki k., Rudaminos vls., Lazdij aps. Nuo 1945 m. pradios Perkno rinktins partizanas. 1946 m. vasar iformavus Gedimino (buvusi Perkno) rinktin, perkeltas Vytauto rinktin. uvo 1947 m. gruodio 20 d. Ilandi k., Krosnos vls., Marijampols aps., pas Greblik. 104 Nata arno rinktins ryininkas. 105 Ramunis arno rinktins partizanas. 106 Laknas Jonas Neifalta-Laknas, g. 1915 m. ventaeryje, Lazdij aps. Lietuvos kariuomens ulon puskarininkis. Partizanas nuo 1944 m., kuopos vadas. Po Kalniks mio arno rinktins Mindaugo grups brio vadas. uvo 1945 m. lapkriio 20 d. 107 Baravykas arno rinktins Mindaugo grups partizanas. uvo 1946 m. ruden. 108 Ateitis Antanas Alekeviius-Ateitis. arno rinktins Mindaugo grups partizanas. uvo 1946 m. 109 Krmas Vaclovas Kavaliauskas-Krmas. A apygardos vado adjutantas, arno rinktins tabo virininkas. 1946 m. pabaigoje perkeltas Tauro apygardos tab ir gruodio 26 d. paskirtas apygardos vado adjutantu. 1947 m. gegus mn. gro arno rinktin ir rugpjio mn. paskirtas rinktins vadu. uvo iduotas 1947 m. rugpjio 11 d. Dainavos apygardos tabo bunkeryje, Punios ile, kartu su apygardos vadu ir kitais tabo pareignais. 110 Kazokas Stasys Vaiiuleviius-Kazokas, g. 1917 m. 1939 m. Lietuvos kariuomenje baigs husar mokomj kuop puskarininkiu. Vokiei okupacijos metais tarnavo policijos vachmistru. Nuo 1945 m. pradios Geleinio Vilko pulko (rinktins) partizanas. Balandio mn. paskirtas skyriaus vadu, 1946 m. pradioje brio vadu, o 1947 m. 206

pabaigoje 54-os kuopos vadu. uvo iduotas 1947 m. gruodio 25 d. ernins k., Kazl Rdos vls., Marijampols aps., pateks pasal. 111 Gediminas Jonas Petras Aleikas-Gediminas, Gintautas, Margis, Rymantas, g. 1917 m. Mikini k., Rudaminos vls., Sein aps. auli sjungos narys, Lietuvos kariuomens prielktuvins tarnybos l e i t e n a n t a s . 1941 m. p a s i t r a u k i Lietuvos ir t a r n a v o v o k i e i kariuomenje karininku. 1944 m. gro Lietuv ir perjo pogrind. 1945 m. ruden Dzk grups vado Kazimieraiio paskirtas organizuojamos Algimanto (Gedimino) rinktins Lazdij aps. vadu, slapyvardiu Gediminas. 1946 m. gegus 1 d. i rinktins vado pareig atleistas ir paskirtas Piet Lietuvos srities vado adjutantu. Ruden perkeltas Tauro apygardos tab, spalio 20 d. pakeit slapyvard Gintaut ir 22 d. paskirtas laikinai eiti apygardos adjutanto pareigas. Gruodio 2 d. patvirtintas tose pareigose ir slapyvard pakeit Marg, o 26 d. paskirtas apygardos tabo Rikiuots skyriaus virininku ir KLT prokuroru. Slapyvard pakeit Rymant. 1947 m. rugpjio 2 d., organizuojant partizan mokym puskarininkio laipsniui gauti, paskirtas a p y g a r d o s tabo Organizacinio s k y r i a u s virininku ir egzamin komisijos pirmininku. uvus Biruts rinktins vadovybei, 1947 m. rugsjo 24 d. i Rikiuots skyriaus virininko pareig atleistas ir paskirtas Biruts rinktins vadu. 1948 m. vasario 1 d. uvus vejui, balandio 4 d. perm vadovavim apygardai, pasilikdamas Biruts rinktins vado pareigose. uvo rugpjio 10 d. Jonuiuose, prie Garliavos, rinktins tabo bstinje pas Dagil, kartu su dviem tabo pareignais. 1999 m. jam suteiktas (po mirties) majoro laipsnis. 112 algiris A l f o n s a s Trakimaviius-algiris, g. Pagrd k., Rudaminos vls. arno rinktins Mindaugo grups partizanas. uvo 1949 m. vasario mn. 113 Balandis Stasys Marijauskas-Balandis, g. 1909 m. Pagrd k., Rudaminos vls. arno rinktins Mindaugo grups partizanas. Suimtas 1947 m. liepos 25 d. 114 Varis arno rinktins Mindaugo grups ryininkas. 115 Gluosnis V y t a u t a s Kerulis-Gluosnis, g. Kirsnels k., Rudaminos vls. arno rinktins Mindaugo grups partizanas. uvo 1948 m. Simno vls. 116 Aidas arno rinktins Mindaugo grups partizanas. 117 Vargdienio kuopa arno rinktins 1-a kuopa, Mindaugo grup, tvnija. Vadinama vado slapyvarde. Vincas Mikelionis-Vargdienis, g. 1913 m. Bajoriks k., Lazdij aps. Nuo 1944 m. arno rinktins Mindaugo grups partizanas, vliau kuopos ir tvnijos vadas. 1947 m. gegus rugsjo 25 d. laikinai jo rinktins vado pareigas. uvo 1948 m. kovo 19 d. Laibagali k., Lazdij aps. 207

118 Vilkas Pranas Milkeviius-Vilkas, g. 1922 m. Spart k. arno rinktins Mindaugo grups (1-os kuopos) partizanas, I brio skyriaus vadas. 119 Kalnius Jurgis Gylys-Kalnius, g. 1915 m. Gait k.. arno rinktins Mindaugo grups (1-os kuopos) partizanas, I brio vadas. 120 Klajnas V y t a s Buinskas-Klajnas, g. 1920 m. Taizinink k., ventaerio vls. Nuo 1945 m. rudens arno rinktins Mindaugo grups (1-os kuopos) partizanas. Skyriaus vadas. uvo 1947 m. balandio 9 d. 121 Jokeris Antanas Stravinskas-Jokeris, g. 1922 m. Jovaii k., Leipalingio vls., Lazdij aps. Nuo 1946 m. arno rinktins Kar. Juozapaviiaus grups partizanas,, brio vadas. uvo 1949 m. lapkriio 11 d. Jovaii k. 122 Sakalas Juozas Jurelionis-Sakalas, g. 1922 m. Pasernink k., Seirij vls., A l y t a u s aps. Nuo 1945 m. arno rinktins Kar. Juozapaviiaus grups partizanas, brio vadas. 1950 m. liepos 12 d. paskirtas rinktins vadu. uvo 1951 m. vasario 6 d. Pasernink k. 123 Rimgaudas - g. 1909 m. Mikalin k. Nuo 1945 m. kovo 12 d. arno rinktins Vytenio grups partizanas, skyriaus vadas. Suimtas (uvo) 1947 m. sausio 11 d. 124 Nevis Antanas Radiukynas-Nevis, g. 1918 m. Leipalingyje, Veisiej vls., Lazdij aps. Nuo 1945 m. sausio 3 d. arno rinktins partizanas. Nuo 1947 m. gruodio mn. Vytenio grups vadas. uvo 1948 m. gegus 3 d. Gerviki k.. 125 Skroblas Jonas Leizinkas-Skroblas, g. 1919 m. Nemoboli k., Veisiej vls., Lazdij aps. Nuo 1945 m. balandio mn. arno rinktins partizanas, Vytenio grups skyriaus vadas. uvo 1948 m. gegus 3 Gerviki k. 126 uolas A n t a n a s Buionis-uolas, g. 1904 m. Buteliznos k., Leipalingio vls., Lazdij aps. Nuo 1945 m. birelio 10 d. arno rinktins partizanas, Veisiej bataliono vadas. uvo 1946 m. spalio 4 d. 127 Siaubas Antanas Gruauskas-Siaubas, g. 1901 m. Radyiaus k., Merkins vls., Alytaus aps. Nuo 1944 m. rudens arno rinktins partizanas, Seirij bataliono (vliau pavadinto Kar. Juozapaviiaus grupe) organizatorius ir vadas. uvo 1947 m. spalio 31 d. Eeryn k., Merkins vls. 128 Butageidis Juozas Mariulionis-Butageidis, g. 1912 m. Judoni k., Seirij vls. Nuo 1945 m. vasaros arno rinktins Kar. Juozapaviiaus grups partizanas, brio vadas. uvo 1948 m. vasario 26 d. Kriktoni k., Seirij vls. 129 Liepa Jurgis Ptakauskas-Liepa, g. 1912 m. Mizer k., Veisiej vls., Lazdij aps. Nuo 1944 m. spalio 28 d. arno rinktins partizanas. 208

Nuo 1946 m. spalio mn. Vytenio grups vadas. uvo 1947 m. gruodio 14 d. Milin k. 130 Kstuio batalionas Dainavos apygardos Dzk rinktins DLK Kstuio grup, veikusi Alytaus aps. 131 Negras Jonas Grinceviius-Negras, g. Taurags aps. Nuo 1945 m. Dzk rinktins Kstuio grups partizanas. Nuo 1947 m. rudens Kstuio grups vadas. uvo 1948 m. balandio 17 d. Obelijos k., Simno vls. 132 Tarzanas arno rinktins Mindaugo grups partizanas. uvo 1947 m. balandio mn. Stonkn k. per v. Velykas. 133 Gintaras V l a d a s Neifalta-Gintaras, g. ventaeryje. arno rinktins Mindaugo grups partizanas. uvo 1947 m. 134 Aguonl arno rinktins Mindaugo grups ryinink. 135 Kertas neaiku apie kok br kalbama. 136 Saulut Janina Kazelyt-Saulut, g. 1922 ar 1925 m. ydroni k., Keturvalaki vls., Vilkavikio aps. Moksi Marijampols ems kio mokykloje, Kauno konservatorijoje. Buvo muzikali, daininink, gerai grojo akordeonu ir gitara. Nuo 1945 m. Vytauto rinktins ryinink. Iveus tvus Sibir, nutraukusi studijas gyveno nelegaliai. 1946 m. gegus 15 d. stojo partizan gretas. Dirbo rinktins tabe. Rugsjo 24 d. apdovanota juostele U narsum". Viena i 1947 m. vasario 19 d. Suadtuvi baliaus" organizator ir dalyv. Operacijos metu sueista. Kovo 6 d. u i operacij apygardos vadas jai pareik tarnybin padk ir pagyrim. uvo iduota 1947 m. spalio 28 d. Geisteriki k., Keturvalaki vls., pas ved bunkeryje, kartu su kuopos vadu Perlu ir dviem tabo pareignais. 1950 m. lapkriio 3 d. apdovanota (po mirties) Laisvs Kovos Kryiaus I ries Pasiymjimo lapu. 137 Kunigaiktis V y t a u t a s Vabalas-Grambuolys, r. 31. 138 Tauras algirio rinktins sanitarinio poskyrio virininkas. 139 Briedis algirio rinktins Vyio kuopos partizanas. 140 Jreivis algirio rinktins generolo Plechaviiaus kuopos vado pavaduotojas. 141 Pauktis algirio rinktins generolo Plechaviiaus kuopos partizanas. 142 Andrius V y t a u t a s Staneviius-Staneika-Andrius, Mekis, Oskaras, Stuoga, g. 1913 m. iauli aps. 1936 m. baig Karo mokykl. Lietuvos kariuomens leitenantas, tarnavo Karo mokykloje aspirant k u o p o s vadu. Voldemarininkas. Vokiei o k u p a c i j o s metais dirbo Savitarpinje pagalboje. LLK sjungos narys. U pogrindin veikl 1943 m. kovo mn. vokiei suimtas ir ivetas tuthofo koncentracijos stovykl. 1945 m. iem ivaduotas ir mobilizuotas rus armij. Veant per 209

Lenkij ioko i traukinio vagono ir slapstsi. 1946 m. sausio mn. perjo sien ir atvyko angl zon. 1947 m. g e g u s mn. su J.Deksniu-Daunoru, kaip V a k a r u o s e k o v o j a n i lietuvi atstovas, slaptai a t v y k o Lietuv. D a l y v a v o pasitarimuose su partizan vadovybe, BDPS ir VLAK steigime. Nakt birelio 26 d. su mona Jrate partizan pervestas atgal Lenkij ir ivyko vedij. Dirbo VLAK Usienio delegatroje. Persikl JAV, 1953 1956 m. ikagoje redagavo Laisvj Lietuv". Gyveno Floridoje. Mir 1977 m. 143 Hektoras Jonas Deksnys-Daunoras, Alfonsas, Hektoras, Prapuolenis, g. 1914 m. Daugpilyje, geleinkelieio eimoje. 1918 m. su tvais gro Lietuv ir apsigyveno Rokikio aps. 1932 m. atvyko Kaun, eksternu baig Suaugusij gimnazij. 1936 m. paauktas kariuomen. Tarnavo Prielktuvins apsaugos rinktinje. Po tarnybos stojo Kauno VDU Gamtos-matematikos fakulteto Fizikos-chemijos skyri. Buvo imlus ir gabus. Per trump laik imoko angl, latvi, rus ir vokiei kalbas. Domjosi teise, sociologija ir ekonomika. 1940 m. dalyvavo antisovietiniame pasiprieinime, buvo suimtas ir kalintas Kauno IX forte. Karui prasidjus ilaisvintas, paskirtas LAF generaliniu sekretoriumi. Vliau priklaus Lietuvos Laisvs kovotoj sjungai (LLKS), dirbo laikraio Laisvs kovotojas" redaktoriumi. 1943 m. pabaigoje LLKS atstovas VLIK. U antinacin veikl 1944 m. balandio pabaigoje vokiei suimtas ir kalintas. Baigiantis karui amerikiei ivaduotas i Bairoito (Bayreuth) kaljimo. 1945 m. vasar J.Deksnys nusprend vykti Lietuv itirti padties. Pirm kart atvyko 1945 m. ruden, kaip tvyn grtantis repatriantas. ia susitiko su Dzkijos partizan vadu plk. ltn. J. Vitkumi-Kazimieraiiu ir jo partizanais, susipaino su padtimi ir nakt gruodio 1 d. partizan buvo pervestas atgal Lenkij. Antr kart Lietuv atvyko slapta 1946 m. pavasar. Sien pereiti padjo Lenkijoje esantys Tauro apygardos Vytauto rinktins 4-os (Oio) kuopos partizanai. Jie suved j su partizan vadovybe. Susisiek su J. Markuliu-Ereliu. J. Deksnio iniciatyva kurtas Bendras Demokratinio Pasiprieinimo Sjdis (BDPS) ir Vyriausias Lietuvos Atstatymo komitetas (VLAK). Kadangi J. Deksnys siek karin pogrindio veikl perorganizuoti politin pasyv pogrindin judjim, j m kontroliuoti MGB agentai. Jis buvo panaudojamas netiesiogiai (jam paiam neinant). Siekiant suskaldyti usienio lietuvi organizacijas, partizan sjd bei perimti j ryius, netrukdomai ileistas atgal Lenkij, o vliau vedij. Ten atstovavo Lietuvos rezistencij, sukr BDPS Usienio delegatr, tapusi VLIK priepriea. Bdamas MGB agent takoje ir naudodamasis j dezinformacija veik prie VLIK. 1948 m. liepos 7 9 d. dalyvavo Baden Badeno konferencijoje. Buvo ilaikomas ir remiamas angl valgybos. 210

1949 m. pavasar trei kart jros desantu su grupe atvyks Lietuv, g e g u s 7 d. MGB smogik suimtas ir uverbuotas Petrenko (Petrausko) slapyvardiu. MGB j panaudojo iaikinant kitus partizan junginius, dl jo parodym suimta 15 moni, sukompromituota daugyb lietuvi pasiprieinimo dalyvi, ypa Vakaruose. Padjo dezinformuoti Vakarus (1949 1952 m. radijo aidimams MGB bylose Volna" ir Les" pareng vir 150 dezinformacini tekst). 1960 m. vasario 20 d. Tiesoje" ir vyturyje" ispausdinta jo ipaintis", juodinanti Lietuvos rezistencij, su atgailavimais dl veiklos prie tarybin Lietuv". Mir 1982 m. Vilniuje. 144 Markulis Juozas A l b i n a s Markulis-Erelis, dr. Narutaviius, prof. alinas, KGB agentas uolas", Noreika", provokatorius Peslys, g. 1913 m. Pitsberge, JAV. Iki 1935 m. moksi kunig seminarijoje. I jos istojs 1936 m. baig Karo mokykl ats. leitenanto laipsniu. 1941 m. Kauno VDU Medicinos fakultet ir iki 1943 m. jame dst. Udarius universitet persikl Ukmerg. 1944 m. antrosios rus okupacijos pradioje paskirtas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos katedros vedju. Docentas, profesorius (1970 m.). Medicinos moksl kandidatas (1956 m.), daktaras (1969 m.). 1943 1945 m. buvo LLA rezervinis narys. 1945 m. sausio mn. MGB uverbuotas vidaus agentu slapyvardiu uolas". 1946 m. balandio mn. MGB per J. A. Markul m vaizduoti Lietuvos tautins tarybos atkrim i jos likui. 1946 m. gegus 28 d. kaip Auktaii partizan tabo galiotinis Erelis susitiko su Piet Lietuvos partizan vadovybe. Pasitarimo klausimai rodo, kad jo udavinys tuo metu dar apsiribojo prastine marrutinio agento uduotimi lokalizuoti partizan vadovyb, jos ryi tvark. Po agento apsilankymo tuoj pat vyko kariuomens siautimai, kuriems vadovavo pats MVD ministras J. Bartainas. Padtis pasikeit, kai birelio 6 d. J. A. Markulis gavo Tauro apygardos ryinink kvietim susitikti su atvykusiais i usienio "urnalistais". Birelio 18 d. Geleinio Vilko rinktins tabo bstinje pasitarime su J. Deksniu-Daunoru ir V. Staneika-Mekiu buvo steigtas Bendras demokratinio pasiprieinimo sjdis (BDPS), o asmeniniame agento pokalbyje su J. Deksniu ir VLAK. Po ios skms sukurtas MGB planas Vakarai" (Zapad") kiti savo agentus kuriam vyriausij Pasiprieinimo vadovyb, perimti ryius su Vakaruose esaniais lietuvi centrais bei panaudoti BDPS kaip ginkl, nuslopinant partizanin pasiprieinim. Siekiant io udavinio man, kaip BDPS generaliniam sekretoriui, MGB ikl udavin sujungti, vadovaujant BDPS, visas Lietuvos teritorijoje antisovietines organizacijas... BDPS turjo vykdyti teroro nutraukimo politik i ginkluoto pogrindio nari puss", teig 1956 m. J. A. Markulis. 211

Rugpjio 12 d. Vilniuje jis organizavo apygard vad pasitarim, kuriame dalyvavo beveik vieni MGB agentai. Pasitarimo priedangoje atviliotas Vilni ir suimtas Didiosios Kovos apygardos vadas, aktyvus pasiprieinimo judjimo organizatorius J. Misinas-aliasis Velnias. 1946 m. pabaigoje J. Markulis apsilank pas emaitijos ir Auktaitijos partizanus. Visur skleid pasyvios kovos ir partizan legalizavimosi idj. Gruodio 5 d. J. Lukos tvikje susitiko su Tauro apygardos vadu A. Baltsiu-veju. Netrukdama Erelio veikla bei kai kuri pogrindio veikj sumimai sukl tarim ir 1947 m. sausio pradioje J. A. Markulis buvo demaskuotas kaip MGB agentas. Tauro, Dainavos ir Kstuio apygardos nuo jo veiklos atsiribojo. vejys sak Erel likviduoti ir djo pastangas spti vis apygard tabus apie atskleist provokacin Erelio veikl. Bijant atpildo, 1948 1954 m. J. Markulis buvo isistas Leningrad Pavlovo fiziologijos institut pasitobulinti". Dl to, kad idavikika veikla tapo inoma lietuvi ieivijai Vakaruose, 1956 m. buvo ibrauktas i agentrinio tinklo rezerv. Grs Lietuv dirbo Teismo medicinos laboratorijos vedju ir dst Vilniaus universitete. Nuo 1977 m. dirbo universiteto Patologins fiziologijos ir anatomijos katedros vedju, dst oratorin men. 1982 m. jam buvo suteiktas LTSR nusipelniusio kultros v e i k j o vardas. Para vadovl Teismo medicina" (1969), knyg Oratorinio meistrikumo pagrindai" (1981). Mir 1987 m. Vilniuje. 145 uolis Dominykas Jys-uolis, g. 1896 m. Medin k., Vabalninko vls., Bir aps. 1919 m. savanoriu stojo besikuriani Lietuvos kariuomen, dalyvavo nepriklausomybs kovose, pateko lenk nelaisv, iem pabgo. Bgdamas nualo kojas ir rankas. Gydsi Kauno Karo ligoninje. 1920 m. baig Karo mokyklos I laid. Tarnavo XI pstinink pulke Alytuje, vliau Ukmergs aps., Tauragje, Zarasuose. 1930 1936 m. Utenos II auli rinktins komendantas, 19361940 m. Alytuje XIX rinktins vado pavaduotojas. Lietuvos kariuomens kapitonas. 1940 m. Soviet Sjungai okupavus Lietuv, paskirtas Lazdij aps. komendantu. 1941 m. birelio mn. vengdamas sumimo slapstsi. Ujus vokieiams paskirtas Alytaus aps. komendantu. Vliau dirbo apskrities Socialinio aprpinimo skyriaus vedju. 1944 m. pavasar paskirtas Vietins rinktins dalinio vadu Alytuje. Rinktin sunaikinus slapstsi. 1944 m. pabaigoje pradjo organizuoti partizanus. 1945 m. birelio mn. irinktas Dzk rinktins, o nuo 1946 m. balandio mn. A (vliau Dainavos) apygardos vadu. uvo iduotas 1947 m. rugpjio 11 d. tabo bunkeryje Punios ile. 1998 m. suteiktas (po mirties) pulkininko laipsnis. 146 Kapsas A n t a n a s Martinaitis-Kapsas, g. 1928 m. Subaiks k., Sasnavos vls., Marijampols aps. Veiveri gimnazijos moksleivis. 1944 m. 212

pabaigoje stojo partizan gretas. 1946 m. rugsjo 2 d. paskirtas algirio rinktins Susisiekimo ir apginklavimo poskyrio virininku, vliau tabo Ryi skyriaus virininku. Spalio 10 d. apdovanotas juostele U narsum". Lapkriio 21 d. paskirtas rinktins tabo Okio skyriaus vir-ininku. uvo iduotas 1947 m. sausio 4 d. Kampini k., Veiveri vls., pas Vagon. Guljo Veiveriuose ant gatvs grindinio. 147 Daktaras A n t a n a s Kulikauskas-Daktaras, g. 1918 m. Suvalkuose. Alytaus mokytoj seminarijoje dst matematik ir chemij. 1945 m. balandio mn. kartu su Adolfu Ramanausku pasitrauk i seminarijos ir stojo Putino vadovaujam partizan br, veikus Alytaus aps. Birelio mn. vadovavo partizanams kautynse Varios mike. Daug prisidjo organizuojant A (vliau Dainavos) apygard ir vienijant partizan brius. Paskirtas PLP tabo II (Spaudos ir propagandos) skyriaus virininku ir laikraio "Laisvs Varpas" redaktoriumi. 1946 m. ruden ivyko Vilni kaip Dainavos apygardos atstovas BDPS tabe. Kaip Lietuvos rezistencijos atstovas ivyko Vakarus, netardamas, kad jo kelion organizavo MGB. Lapkriio 24 d. traukinyje Vilnius Lvovas suimtas ir po met tardymo 1947 m. lapkriio 15 d. Ypatingojo pasitarimo nuteistas 25 m. lagerio. Kaljo Peiorlage, Komijoje, Dubrovlage, Mordovijoje, ir Steplage, Karagandos sr. 1956 m. birelio 22 d. paleistas i lagerio tremt Irkutsko sr. Lietuv negro liko gyventi Irkutske. 148 emaitis Zigmas emaitis (1884 1969), matematikas, profesorius (1922 m.). Iki 1940 m. dst Kauno Vytauto Didiojo, vliau Vilniaus universitete, buvo Matematikos-gamtos fakulteto dekanu, Geometrijos katedros vedju. 1944 1964 m. Matematins analizs katedros vedjas, 19461948 m. universiteto rektorius. 19471950 m. LTSR Aukiausios tarybos deputatas. LTSR nusipelns mokslo veikjas. 149 Dabuis neaiku, koks profesorius minimas. 150 Tautvaia A l g i m a n t a s V i n c a s Zaskeviius-alna, Tautvaia, Narimantas, g. 1917 m. Selis mstl., Amenos aps. Lietuvos kariuomens majoro, vliau generolo Stasio Zaskeviiaus snus. Baigs gimnazij stojo Karo mokykl, kuri baigs 1939 m. gavo ats. jaun. leitenanto laipsn. Vokieiams upuolus Lenkij, paskirtas internuot lenk kareivi lagerio virininko adjutantu Kulautuvoje. Mokjo prancz, vokiei, rus ir lenk kalbas. Buvo labai gabus mokslui ir geras sportininkas. 1942 m. baig Vilniaus universiteto Filologijos fakultete rus kalbos ir literatros studijas. Liko dirbti universitete, Slavistikos katedroje, asistentu lektoriumi. Ruden s t o j o LLA o r g a n i z a c i j Utenoje. P a s k i r t a s Ginklavimosi skyriaus virininku, vliau apskrities tabo vadu. 1943 m. rugsjo mn. persikl Vilni ir paskirtas LLA Vyr. tabo Agitacijos ir propagandos skyriaus virininku. Redagavo ir leido LLA tabo leidin 213

Karin ir politin apvalga". 1944 m. vasar su tabu pasitrauk emaitij, vykd vairias partizan-vanag organizavimo uduotis. Front praleido slptuvje Kelms apylinkse. Ujus rusams, Raseini aps. organizavo partizanin sjd. 1945 m. gegus mn. paskirtas Vgls (vliau ebenkties) rinktins tabo Agitacijos ir propagandos skyriaus virininku. Band organizuoti Vyties, aibo apygardas, prisidjo prie Jungtins Kstuio apygardos krimo. 1946 m. rugsjo mn. kaip jos atstovas ivaiavo Vilni ir sijung BDPS veikl. Dirbo VGP. Iaikjus Erelio provokacijai, 1947 m. sausio mn. atvyko Tauro apygard ir paskirtas apygardos vado pavaduotoju. Buvo numatyta j su J.LukaSkirmantu isisti Vakarus. Kovo 11 d. Kaune lankydamas gimines buvo suimtas. Tardymo metu idav daug Kstuio ir Tauro apygard partizan, ryinink ir rmj. Uverbuotas MGB agentu-smogiku, slapyvardiais Bagdonas", Benamis". Dirbdamas prieui pasiymjo ypatingu iaurumu, iradingumu, itverme ir altakraujikumu. Jo dka okupantai vairiose Lietuvos vietose sunaikino daug partizan skyri, apygard ir rinktini tab, atvykusi i Vakar valgybinink, partizan ryinink ir rmj. Asmenikai nuud Palemono partizanus ir j rmj Grikeli eim ir kt. Vadovavo smogik briui suimant J. Deksnio valgybinink grup. U idavikik veikl 1950 m. apdovanotas LTSR AT Prezidiumo Garbs ratu. 1965 m. gegus mn. LTSR AT Prezidiumo sakymu iimties tvarka nuo bausms u buvusi antisovietin veikl atleistas. 151 Skirmantas Juozas Luka-Vytis, r. 81. 152 Rimvydas Jurgis Krikinas-Rimvydas, Vytautas, g. 1919 m. Samaroje, Rusijoje. 1940 m. baig Karo mokyklos aspirantros XV laid, ats. jaun. leitenantas. Kauno universiteto studentas geodezininkas. 1944 m. gruodio mn. MGB suimtas u antisovietini lapeli. 1945 m. paleistas, stojo Vaidoto grups partizan gretas. 1946 m. vasar paskirtas Dainavos apygardos Mindaugo partizan grups vadu, vliau valgybos skyriaus, dar vliau apygardos tabo Organizacinio skyriaus virininku. 1947 m. gegus 12 d. su J.Luka-Kstuiu kaip VGP galiotinis atliko yg Lenkij ryio su usieniu atstatymo reikalais. Grs liepos mn. paskirtas Dainavos apygardos tabo virininku. Antras jo ivykimas per Lenkij Vakarus ryi reikalais organizuotas 1949 m. pavasar. Perjus sien, Rimvydui pavyko perduoti atsigabent mediag tolyn Vakarus, bet pats gruodio 15 d. lynakiemio k., Punsko vls., Sein aps., iduotas uvo. 1949 m. vasario 16 d. jam suteiktas Laisvs kovotojo-partizano kapitono laipsnis. 1950 m. gruodio 31 d. apdovanotas (po mirties) I laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi (su kardais), kartu suteikiant Laisvs Kovotojo Karygio vard. 1998 m. gegus 15 d. jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. 214

153 Klajno kuopa vadinama vado slapyvarde. J o n a s Brazys-Klajnas, g. 1921 m. Oprt k., Pilviki vls., Vilkavikio aps. Nuo 1946 m. pavasario Vytauto rinktins partizanas. 1947 m. sausio 1 d. paskirtas laikinai eiti Kstuio rinktins gen. P.Plechaviiaus kuopos vado pareigas, o sausio 6 d. paskirtas Kstuio r i n k t i n s v a d u , einant ir k u o p o s v a d o p a r e i g a s . G e g u s 10 d. apdovanotas juostele U uolum", o rugpjio 28 d. dar viena juostele U narsum". Rugpjio 19 d. baig mokomj kuop, suteiktas jaun. puskarininkio laipsnis. 1949 m. kovo 21 d. paskirtas Kstuio tvnijos vadu, birelio 30 d. perkeltas algirio rinktin ir paskirtas apygardos tabo aprpinimo poskyrio virininku. 1949 m. g e g u s 5 d. LLKS prezidiumo aktu Nr. 12 jam suteiktas Laisvs kovotojo-partizano jaun. leitenanto laipsnis. uvo iduotas 1949 m. spalio 16 d. Graiki k., Barzd vls. 1950 m. rugpjio 7 d. apdovanotas (po mirties) II laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi (su kardais). 154 Vilius pabgs i nelaisvs ir stojs partizanus vokiei vermachto kareivis. uvo 1947 m. vasario 9 d. 155 Apynys Pranas Kuinskas-Apynys, r. 36. 156 Tranvilis Jonas Miliauskas-Tranvilis, g. 1925 m. Berini k., Keturvalaki vls., Vilkavikio aps. Nuo 1945 m. pavasario Vytauto rinktins partizanas. 1946 m. pabaigoje paskirtas 1-os kuopos I brio vadu, o 1947 m. kovo mn. rinktins tabo Aprpinimo ir maitinimo poskyrio virininku. uvo 1947 m. kovo 19 d. imuli k. kautynse su Liudvinavo stribais ir MGB kareiviais. Palaidotas Skardupi kapinse, Marijampols vls. 157 Viesulas Jonas Valaitis-Viesulas, g. 1927 m. Trakiki k., Marijampols vls. Nuo 1945 m. rudenio iki 1946 m. vasaros buvo Marijampolje veikusio rezervinio partizan brio Vytenis" vado p a v a d u o t o j u . M o k s i g i m n a z i j o j e . 1946 m. liepos mn. suimtas, uverbuotas ir paleistas su uduotimi stoti partizanus ir iduoti rinktins ir apygardos tabus. Grs stojo Vytauto rinktins 2- kuop ir ryius su MGB nutrauk. 1946 m. rugsjo mn. paskirtas rinktins 3-os kuopos vadu. Pasiymjo kaip drsus ir sumanus vadas. 1947 m. spalio 24 d. Trakiki k. rastas slptuvje, pasidav. 1948 m. balandio 12 d. nuteistas u aki 25 m. lagerio. U didelius idavimus atiduotas partizan Karo Lauko Teismui. 1958 m. gruodio 19 d. i lagerio paleistas. Grs Lietuv gyvena Kaune. 158 Peteris p a b g s i rus nelaisvs vokiei kareivis. Nuo 1945 m. spalio mn. Tauro a p y g a r d o s partizanas. uvo 1947 m. Valavii k., Keturvalaki vls., Vilkavikio aps. 215

159 Maytis Kazimieras Pyplys, Maytis, Mavydas, Mindaugas, Audronis, g. 1923 m. Kbliki k., Pakuonio vls., Kauno aps. Moksi Kauno Auros" berniuk ir Jzuit gimnazijose. 1943 m. baig Kauno Auktesniosios technikos mokyklos du kursus. auli sjungos narys, geras sportininkas, boksininkas, diu-ditsu inovas, taiklus aulys. 1940 m. rusams okupavus Lietuv, lapkriio 4 d. suimtas, bet nesudarius bylos paleistas. 1941 m. birelio 24 d. stojs Pakuonio sukilli br dalyvavo sukilime. 1944 m. liepos 23 d. stojo Aro partizan br. 1945 m. pirmj pusmet Tigro slapyvardiu buvo Viesulo kuopos brio vadas. Sueistas gydsi ir gyveno nelegaliai Kaune. Painojo pik. L. Butkeviiaus-Luobo sn Algird, todl rugpjio mn. krus Tauro apygard atvyko tab, sikrus Skardupi klebonijoje, ir buvo paskirtas ypatinguoju pareignu. Gruodio mn. gro Geleinio Vilko rinktin kuopos vado Viesulo adjutantu. 1946 m. balandio mn. paskirtas rinktins vado adjutantu, o liepos mn. dar ir valgybos skyriaus virininku. 1947 m. sausio mn. perjo Vytauto rinktins tab. Kovo mn. paskirtas apygardos tabo apsaugos Maironio kuopos vadu, liepos mn. tabo ypatinguoju pareignu. 1947 m. gruodio 13 d. paskirtas BDPS prezidiumo galiotiniu usieniui, Audronio slapyvardiu, ir su J. LukaSkrajnu ivyko Vakarus. Bdamas vedijoje moksi naudotis slaptaraiu, dirbti radijo sistuvu. 1949 m. gegus 1 d. jros desantu gro Lietuv. Ivengs provokotari, kurie sum vis desantinink grup, gro Tauro apygard. Alytaus aps., Kalesnink mike susitiko su LLKS ginkluotj p a j g vadu A. Ramanausku-Vanagu ir prane apie padt usienyje. uvo iduotas rugpjio 23 d. Kalesnink mike, Dainavos apygardos tabo bunkeryje kartu su Juozu Makareviiumi-ilviiu. K. Pyplys dalyvavo atuoniolikoje kautyni, kuriose pasirod kaip ypatingai sumanus ir narsus laisvs kovotojas. Keturis kartus sueistas, 1946 m. gruodio 28 d. apdovanotas juostelmis U narsum" ir U uolum", suteiktas grandinio, o 1949 m. partizan leitenanto laipsnis. 1950 m. gruodio 31 d. apdovanotas (po mirties) I laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi (su kardais), suteikiant Laisvs Kovotojo Karygio garbs vard. 1997 m. apdovanotas Vyio Kryiaus I laipsnio ordinu. 1998 m. suteiktas kapitono laipsnis. 160 Puel A n e l Julija Senkut-Puel, g. 1922 m. Kazliki k., unsk vls., Marijampols aps. Nuo 1946 m. pavasario Vytauto rinktins partizan ryinink. Ruden rinktins tabo v a d o v y b s p a v e d i m u a p s i g y v e n o Marijampolje. Dirbo V y k d o m o j o komiteto Socialinio aprpinimo skyriuje vyr. buhaltere. Spalio 15 d. traukta rinktins laisvs kovotoj eiles. 1947 m. vasario 19 d. Vytauto rinktins vado 216

V. Gavno-Vampyro sakymu organizavo Suadtuvi bali", kurio priedangoje buvo numatyta sunaikinti Marijampols partinio aktyvo darbuotojus. Kartu su Vytauto rinktins tabo pareignu K. PypliuMayiu savo suadtiniu" likvidavo penkis pareignus. Pati lengvai sueista. Po vykio pasitrauk aktyvij partizan eiles. 1947 m. kovo 22 d. u operacijos atlikim jai pareikta apygardos vado tarnybin padka ir pagyrimas. Kovo 20 d. paskirta rinktins ido poskyrio virininke. uvo iduota 1947 m. balandio 27 d. rinktins tabo b u n k e r y j e Seklyioje", Gulbiniki k., Liudvinavo vls., pas A. treimikien, kartu su dviem tabo pareignais. 1947 m. rugsjo 4 d. apdovanota (po mirties) juostele U narsum". 161 turmas A l b i n a s Bajoraitis-turmas, g. 1922 m. Okasvili k., Marijampols vls. Nuo 1944 m. rugsjo 21 d. Vytauto rinktins partizanas. 1946 m. rugsjo 24 d. apdovanoras juostele U uolum". Rugsjo mn. paskirtas 1-os kuopos I brio vadu, o met pabaigoje rinktins kio brio vadu. uvo iduotas 1947 m. kovo 7 d. Gurbilio k., Pilviki vls., Vilkavikio aps., kartu su kitais penkiais kuopos kovotojais. Po mirties apdovanoras juostele U narsum". 162 Teras A l f o n s a s Arlauskas-Teras, g. 1924 m. ydroni k., Keturvalaki vls., Vilkavikio aps. Nuo 1945 m. balandio 17 d. Vytauto rinktins 2-os kuopos partizanas. 1946 m. gruodio 8 d. suteiktas partizan grandinio laipsnis. uvo iduotas 1947 m. kovo 7 d. Gurbilio k., Pilviki vls., kartu su kitais penkiais k u o p o s kovotojais. Palaikai iniekinti Giuose. 163 ilvitis J o n a s irys-ilvitis, g. 1924 m. Balsupi k., Marijampols vls. Nuo 1945 m. balandio 17 d. Vytauto rinktins 1-os kuopos partizanas. uvo iduotas 1947 m. kovo 7 d. Gurbilio k., Pilviki vls., kartu su kitais penkiais kuopos kovotojais. Palaikai iniekinti Giuose. 164 Debesys V a i n i u s Glinskas-Debesys, g. 1927 m. Sardok k., Vilkavikio vls. Vytauto rinktins kio brio kovotojas. uvo iduotas 1947 m. kovo 7 d. Gurbilio k., Pilviki vls., Vilkavikio aps., kartu su kitais penkiais kuopos kovotojais. 165 Vikis Algirdas aldaris-Vikis, Klajnas, g. 1927 m. Gi k., Vilkavikio vls. 1944 m. stojo stribus, dirbo partizan naudai. Ikilus iaikinimo pavojui, 1945 m. pabaigoje perjo Vytauto rinktins 1- kuop. uvo iduotas 1947 m. kovo 7 d. Gurbilio k., Pilviki vls., Vilkavikio aps., kartu su kitais penkiais kuopos kovotojais. 166 pokas Sergijus Bendaraviius-pokas, g. 1918 m. Pasduonio k., Kalvarijos vls. Lietuvos pasienio policininkas. 1944 m. vasar stojo partizan gretas. Perkno rinktins tabo Okio skyriaus virininkas, 1945 m. ruden paskirtas 4-os kuopos kuopininku, 1947 m. kovo 4 d . 217

kuopos vadu. uvo, kai 1947 m. birelio 10 d. po idavysts Gintaut k., Kalvarijos vls., pas Broni Zaveck, kareiviai surado Paneri" slptuv, kurioje gydsi sueistas pokas. 167 Aurel A n g e l Senkut-Aurel, g. 1921 m. Tursui k., unsk vls., Marijampols aps. 1943 m. baig medicinos seser kursus Kaune, dirbo Marijampols ligoninje gailestingja sesele. Partizan nuo 1946 m. g e g u s mn. V y t a u t o rinktins sanitarinio poskyrio virinink. 1949 m. ruden, be i pareig, paskirta dar rinktins Visuomenins dalies Tautinio skyriaus virininke ir rinktins ratvedybos vedja. uvo iduota 1952 m. birelio 23 d. Laibiki k., Kalvarijos r. 168 Aitvaras Juozas Kmieliauskas-Aitvaras, Napoleonas, g. 1922 m. Pasuduonio k., Kalvarijos vls., Marijampols aps. Nuo 1945 m. vasaros Vytauto rinktins partizanas. 1948 m. pabaigoje paskirtas 43-os kuopos I brio vadu, 1949 m. pabaigoje Gedimino tvnijos I grandies vadu, 1950 m. pavasar Vytauto rinktins tabo valgybos skyriaus virininku, rugsjo mn. rinktins tabo Okio skyriaus virininku, o spalio mn. rinktins vado pavaduotoju. 1950 m. lapkriio 3 d. apdovanotas Laisvs Kovos Kryiaus I ries Pasiymjimo ratu. uvo iduotas 1952 m. sausio 21 d. Patili k., Vilkavikio r., kartu su rinktins vadu ir trimis rinktins tabo pareignais. 169 Perlas V l a d a s alongeris-Perlas, g. 1921 m. Geisteriki k., Keturvalaki vls., Vilkavikio aps. Nuo 1946 m. rudens Vytauto rinktins 1-os kuopos partizanas. 1947 m. vasar paskirtas I brio vadu, o ruden 42-os kuopos vadu. uvo iduotas 1947 m. saplio 28 d. Palaimos k., Keturvalaki vls., kuopos tabo bunkeryje, kartu su kitais trimis tabo pareignais. 170 Kovas Sigitas Kajokas-Kovas, Audra, Varniukas, g. 1925 m. Aguonio k., Kalvarijos vls., Marijampols aps. 1944 m. i mokytoj seminarijos stojo gen. P. Plechaviiaus Vietin rinktin. Moksi Marijampols Karo mokykloje. Rinktin sunaikinus, iveng sumimo ir pradjo slapstytis. 1946 m. pradioje stojo Perkno rinktins partizan gretas. 1947 m. pradioje paskirtas Vytauto rinktins 4-os kuopos I brio vadu, vasar 2-os kuopos vadu, ruden rinktins tabo valgybos skyriaus virininku. Pablogjus sveikatai po sueidimo, 1948 m. pradioje i partizan gret pasitrauk ir su fiktyviais dokumentais apsigyveno Kaune, vliau A l y t u j e . Gyvendamas Kaune, priklaus pogrindinei organizacijai Laisvos Lietuvos Gynimo frontas". Turjo slapyvard Varniukas. Dalyvavo ivet Sibir lietuvi gelbjimo darbe. 1950 m. ruden susektas, suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio. Gro Lietuv. 171 Nyktukas Stasys Gureviius-Nyktukas, g. 1918 m. Senabdio k., Liubavo vls., Marijampols aps. Nuo 1945 m. pradios Lenkijos pasienyje veikusio dalinio, vliau Vytauto rinktins 4-os kuopos kovotojas. 218

1947 m. gegus mn. vadovavo J.Lukos-Kstuio ir J.Krikino-Vytauto perjimui Lenkij. Birelio pradioje paskirtas I brio ir Lenkijoje esanio partizan brio vadu. Rugsjo 20 d. apdovanotas juostele U uolum". uvo 1951 m. Augustavo apylinkse, Lenkijoje. 1951 m. vasario 4 d. apdovanotas (po mirties) Laisvs Kovos Kryiaus I ries Pasiymjimo lapu. 172 Ateitis Vincas Gureviius-ebrys, Aleksa, Ateitis, g. 1928 m. Giluii k., Sangrdos vls., Lazdij aps. Buvs gimnazistas, Vytauto rinktins 4-os kuopos partizanas. Nuo 1946m. pabaigos kuopos ratvedys. uvo 1947 m. birelio 1213 d. kareiviams suradus tabo slptuv J. Pupkos sodyboje, Menkupi k., Kalvarijos vls. Bunkeris buvo uminuotas, taiau j isprogdinti nepavyko. Minai nesprogus, Ateitis nusiov. 173 Ukraina Vytauto rinktins 4-os kuopos tabo bunkeris Janaukos k., Kalvarijos vls., Marijampols aps., pas Pran Okel. 174 Baritonas A n t a n a s Peiulis-Baritonas, g. 1923 m. Mockavos k., Bdvieio vls., Sein aps. Dirbo Sangrdoje paruo agentu. Nuo 1946 m. pavasario Vytauto rinktins 4-os kuopos partizanas, vliau paskirtas rinktins globos poskyrio virininku. Vienas i Kaune veikusios pogrindins organizacijos Laisvos Lietuvos gynimo frontas", kuri rpinosi teikti pagalb ivetiesiems Sibir, organizatori. Narsus, sumanus, altakraujis. Gerai mokdamas rus kalb, p e r s i r e n g s rus MVD kariuomens kapitono uniforma bendraudavo su karikiais, vainjo Kaun ir kitur partizan reikalais. uvo (susisprogdino) 1947 m. balandio 27 d. Gulbiniki k., Liudvinavo vls., pas Adel treimikien rengtame Vytauto rinktins tabo bunkeryje Seklyia" kartu su tabo pareignais Kunigaikiu ir Puele. 1947 m. rugsjo 6 d. apdovanotas (po mirties) juostele U narsum". 175 Vidginas V y t a u t a s Didvalis-Vidginas, g. 1926 m. Kaune. Gyveno Marijampolje. Nuo 1947 m. pradios Vytauto rinktins 4-os kuopos III brio partizanas. uvo kautynse su NKVD kariuomene 1948 m. vasario 13 d. Bdviei k., Liubavo vls., kartu su kitais eiais kuopos partizanais 176 Baltieji rmai Vytauto rinktins 4-os kuopos tabo bunkeris Menkupi k.., Kalvarijos vls., Marijampols aps., pas Jon Pupk. 177 Karvelis Feliksas ereka-Karvelis, g. 1912 m. Brazavo k., Kalvarijos vls., Marijampols aps. Buvs policininkas. 1944 m. vasar stojo partizan br. 1945 m. pabaigoje paskirtas Perkno rinktins 4os kuopos II brio vadu. 1946 m. birelio mn. perkeltas Vytauto rinktin. 1947 m. pavasar apdovanotas juostelmis U uolum" ir U narsum". Vasar paskirtas Kalvarijos rajono valgybos virininku, o met pabaigoje 44-os kuopos vadu. 1948 m. vasario 9 d. aliosios 219

mike, Liudvinavo vls., kautyni metu sueistas, nualo kojas ir buvo atleistas i kuopos vado pareig. 1949 m. pabaigoje paskirtas Vytauto rinktins Gedimino tvnijos 2-os grandies vadu. 1950 m. pabaigoje jam suteiktas jaun. puskarininkio laipsnis. 1951 m. balandio 2 d. apdovanotas Laisvs Kovos Kryiaus I ries Pasiymjimo lapu. Gegus 5 d. paskirtas rinktins tab Visuomenins dalies virininku, vliau j o tabo virininko pareigas. uvo iduotas 1952 m. sausio 21 d. Patili k., Vilkavikio r., kartu su rinktins vadu ir trimis tabo pareignais. 1999 m. jam suteiktas (po mirties) leitenanto laipsnis. 178 Tigras A l e k s a s Keleris-Tigras, g. 1921 m. Vaitokiemio k., Punsko vls., Sein aps. 1928 m. eima persikl gyventi Lietuv, Liubavo vls. L i e t u v o s v o k i e t i s . 1940 m. u a k t y v i v i s u o m e n i n v e i k l Nepriklausomoje Lietuvoje soviet okupant suimtas ir kalintas Kauno IX forte. Isilaisvino prasidjus karui, stojo savisaugos batalion, kovojo Ryt fronte, buvo sueistas. 1945 m. pavasar pateko angl-amerikiei nelaisv, usiverbavo valgybos mokykl, kuri baigs per klaid nuleistas paraiutu Lenkijoje. Met pabaigoje perjo Lietuv ir stojo Perkno rinktins 4-os kuopos II brio partizan gretas. 1946 m. birelio mn. perkeltas Vytauto rinktin. 1947 m. gegus mn. 4-os kuopos I brio vadui S. Gureviiui-Nyktukui perjus Lenkij, laikinai jo brio vado pareigas. Dalyvavo operacijose pervedant i Lenkijos Lietuv atvykusius i Vakar pasiuntinius, ivedant i Lietuvos Lenkij lenk eimas, lydjo Lenkij ir atgal J. Luk-Kstut ir J. Krikin-Vytaut. 1947 m. vasar susirgo plaui udegimu. Gydsi bunkeryje Saulgri k., Liubavo vls., pas Dadurkeviius. Liepos 31 d. kareivi surastas, suimtas ir nuteistas 25 m. lagerio. 1956 m. gro Lietuv, sukr eim. 1981 m. mir. Palaidotas Graiki kapinse, Vilkavikio r. 179 Pemp V y t a u t a s Matuleviius-Pemp, Mindaugas, g. 1921 m. Kazlavo k., Liubavo vls., Marijampols aps. Nuo 1945. vasaros Perkno rinktins partizanas. 1946 m. vasar paskirtas 4-os kuopos III brio vadu. Iformavus Perkno rinktin 1946 m. birelio mn. perkeltas Vytauto rinktin ir 1947 m. vasar paskirtas valgybos rajono virininku. 1948 m. pradioje paskirtas 43-os kuopos valgybos skyriaus virininku, 0 balandio mn. ir kuopos II brio vadu, einant ankstesnes pareigas. 1949 m. rugsjo pradioje perkeltas Kstuio tvnij vado pavaduotoju. 1949 m. pabaigoje susirgo plaui udegimu ir 1950 m. sausio 5 d. mir. 1951 m. pradioje apdovanotas (po mirties) Lietuvos Laisvs Kryiaus 1 ries pasiymjimo ratu. 180 Negras Julius Berving-Negras, vokietis, g. 1921 m. Grybins k., Marijampols vls. Nuo 1946 m. pabaigos Vytauto rinktins 1-os kuopos partizanas. 1947 m. rugsjo 9 d. okupantams suradus bunkeryje ydroni k., Keturvalaki vls., Vilkavikio aps., pasidav. Tardymo metu daug idav. 220

181 Radastas A l b i n a s vedas-Radastas, g. 1927 m. Marijampolje. 1946 m. pavasar stojo Raginio br, veikus Balbierikio vls. 1946 m. pabaigoje perjo Geleinio Vilko rinktin, paskirtas 1-os kuopos vadu. 1948 m. rinktins valgybos skyriaus virininku. 1949 m. vasar perjo Vytauto rinktins tab, valgybos skyriaus virininko pareigoms. Nuo spalio mn. paskirtas dar ir Visuomenins dalies virininku, o nuo met pabaigos rinktins revizijos komisijos pirmininku. uvo iduotas 1950 m. vasario 9 d. Viaid k., Gi vls., Vilkavikio aps., kartu su rinktins vadu ir kio skyriaus virininku. 182 Gintaras Geleinio Vilko rinktins 1-os kuopos partizanas. 183 Klevas Geleinio Vilko rinktins 1-os kuopos pasyvus kovotojas. 184 Arnas A n t a n a s Luka-Arnas, g. 1923 m. Juodbdio k., Veiveri vls., Marijampols aps. Baigs Kauno Auros gimnazij ir mokytoj seminarij, stojo Kauno universiteto statybos fakulteto geodezijos skyri. Partizan vadovybs pavedimu 1946 m. rugsjo mn. persikl mokytojauti Kaiiadori aps. Prisidjo prie J.Markulio-Erelio idavysts iaikinimo. Ikilus sumimo pavojui, perjo pogrind. 1947 m. vasario 10 d. paskirtas Geleinio Vilko rinktins valgybos skyriaus virininku, o balandio 3 d. A.Baltsis-vejys j pasim tab etatiniu pareignu (tiesiogiai pavaldiu vadui) Tauro apygardos tabo Ryi poskyrio virininku. Jis palaik ryius tarp a p y g a r d o s vado, tabo pareign, rinktini bei padalini vad. Kartu jo ir Biruts rinktins tabo pareigno pareigas: padjo broliui Juozui-Skirmantui organizuoti Biruts rinktin Kaune. 1947 m. gegus mn. Tabariki k. vyko Biruts rinktins padalini (kuop ir bri) vad pasitarimas su apygardos vadu A.Baltsiu-veju. Juos atlydjo A. Luka-Arnas. Po pasitarimo apygardos kapelionas J. Leleius-Grafas prim ikilming kovotoj vad priesaik. 1947 m. birelio 12 d. suimtas Kaune. Rugsjo 2 4 - 3 0 d. MVD Lietuvos pasienio apygardos Karo tribunolas nuteis 25 metams lageri ir 5 metams tremties. Kaljo Komijoje, T i u m e n s sr. U streik organizavim ir dalyvavim sukilime perkeltas Taieto lager (Bratsk), Irkutsko sr., o vliau Sevostlag (Kolym), Magadano sr. 1956 m. birelio 27 d. paleistas. Gro Lietuv, gyvena Kaune. 185 Juodvarnis Stasys Luka-Juodvarnis, g. 1926 m. Juodbdio k., Veiveri vls., Marijampols aps. Nuo 1946 m. pradios Geleinio Vilko rinktins partizanas. Rugsjo mn. ivyko Vilni kaip BDPS centro ryininkas. Po Markulio idavysts 1947 m. sausio mn. vl gro kuop ir balandio 3 d. paskirtas Geleinio Vilko rinktins valgybos skyriaus virininku. Gegus 15 d. suteiktas grandinio laipsnis ir pareikta tarnybin padka bei pagyrimas u ypatingai aktyvi veikl ir sugebjim valgybos srityje, u byl uvedim bolevikikiems nusikaltliams, u 221

organizacijos nauding veikl kuopose ir tarybiniame aparate". Liepos 2 d. pakeit slapyvard Tautvyd. Rugsjo 12 d. Kazl Rdos mikuose, prieui upuolus partizan puskarininki ruoimo mokomj kuop, kulkosvaidiu dengdamas partizan pasitraukim uvo. 186 Kirstukas Algirdas imanskis-Kirstukas, Algirdas, g. 1925 m. Petkeliki k., Veiveri vls. 1945 m. vasario 1 d. i septintos gimnazijos klass ijo partizanus Dariaus ir Girno kuop. 1946 m. spalio 15 d. apdovanotas juostele U uolum". 1947 m. sausio mn. kuop jungus Biruts rinktin, paskirtas rinktins tabo adjutantu, spalio 15 d. Spaudos-informacijos skyriaus virininku. 1948 m. gegus 12 d. apdovanotas juostele U narsum". Gegus 15 d. baigusiam antrj mokomosios k u o p o s laid, s u t e i k t a s jaun. puskarininkio laipsnis. Rugpjio 10 d., uvus J.Aleikui-Rymantui, paskirtas rinktins vadu. uvo iduotas 1948 m. lapkriio 3 d. Kajack k., Kazl Rdos vls., kartu su rinktins tabo virininku Algirdu Staioku-Arnu. 187 Aras - V y t a u t a s Mikalauskas-Aras, g. 1925 ar 1927 m. Skriaudi k., Veiveri vls., Marijampols aps. I gimnazijos suolo 1945 m. pavasar stojo Stirnos rinktins partizan gretas. 1947 m. balandio 28 d. perkeltas i algirio rinktins Biruts rinktin, tabo Ryi poskyrio virininku. Spalio 15 d. i i pareig atleistas ir paskirtas tabo valgybos s k y r i a u s virininku. 1948 m. sausio 18 d. paskirtas Broli teismo pirmininku. uvo 1948 m. vasario 10 d. Dygri k., Garliavos vls., nelaimingo atsitikimo metu. Palaidotas Dygri kapinse. 188 aulys J u o z a s Skuas-aulys, g. 1920 m. Veiveri vls., Marijampols aps. 1944 m. ruden stojo partizan br. Nuo 1947 m. pradios algirio rinktins Dariaus ir Girno kuopos I brio, o nuo rudens kuopos vadas. uvo iduotas 1948 m. rugpjio 10 d. Jonui k., Garliavos vls., Kauno aps., rinktins tabo bunkeryje, kartu su Tauro apygardos vadu. 189 Viesulas Biruts rinktins partizanas. 190 Dariaus ir Girno kuopa buvusi Katino kuopa, r. 76. 191 Sakalas V i n c a s Kleiza-Sakalas, g. 1921 m. ar 1925 m. Paiudiki k., Klebikio vls., Marijampols aps. Nuo 1945 m. kovo 25 d. Geleinio Vilko rinktins partizanas. Paskirtas 3-os kuopos I brio skyrininku. 1946 m. gruodio 2 d. apdovanotas juostele U narsum". 1947 m. kovo 8 d. pakeltas grandinius, o rugpjio 14 d. patvirtintas 52-os (buvusios 3-os) kuopos I brio vadu. 1948 m. rugpjio 11 d. patvirtintas rajono valgybos virininku. Rugsjo 23 d., baigus II mokomj kuop, pakeltas jaun. puskarininkius. Spalio 29 d. vakare Kaune, susidrs su prieu, kautynse nukov Kauno karinio komisariato virininko pavaduotoj vyr. ltn. Frolov, sueid ltn. Jurenk ir milicijos galiotin Ivanausk. Pats sunkiai sueistas s u g e b j o pasitraukti ir 222

pasislpti pas Antan idlausk, Meno mokyklos mokytoj, taiau 31 d. nuo aizd mir. 1950 m. lapkriio 11 d. apdovanotas (po mirties) II laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi (su Kardais). 192 Daumantas Algirdas Varkala, r. 79. 193 algiris Feliksas Kutkaitis-algiris, g. 1900 m. Vandeni k., Viakio Rdos vls., Marijampols aps. Buvs Kazl Rdos durpyno direktorius. 19441945 m. pradioje Pakaunje organizavo partizan brius ir jiems vadovavo. Partizan tituluojamas pulkininku. Dirbo Geleinio Vilko pulko Propagandos skyriaus instruktoriumi. 1945 m. lapkriio 1 d. paskirtas Tauro apygardos tabo bendradarbiu ypatingiems reikalams karininko vietoje, o 1946 m. pavasar apygardos vado p a v a d u o t o j u aprpinimo reikalams, vliau Politins m o k y k l o s virininku. 1946 m. birelio 1 d. Mikalins mike, ilavoto vls., Puziks k. kareiviams upuolus iduot bunker, kuriame slpsi F. Kutkaitis, is pasidav ir tapo idaviku. Jo iduoti uvo apie 20 partizan. 1947 m. vasar, Tauro apygardos vado sakymu, partizanai K. Baltruaitis-Skirgaila ir S. Luka-Tautvydas F. Kutkait surado ir likvidavo. 194 Naktis Justinas Jasaitis-Naktis, g. 1917 m. Kaune. Lietuvos kariuomens jaun. leitenantas. Studentas. 1944 m. stojo partizan gretas. Paskirtas Geleinio Vilko rinktins Gedimino kuopos vado pavaduotoju. 1946 m. vasar uvus kuopos vadui, paskirtas vadu. Gruodio 26 d. perkeltas algirio rinktin ir 1947 m. gegus 20 d. paskirtas Tauro apygardos adjutantu. Rugpjio 2 d. paskirtas pirmos mokomosios kuopos vadu ir egzamin komisijos nariu. 1948 m. sausio 5 d. i apygardos adjutanto pareig atleistas ir paskirtas Kstuio rinktins vadu. Vykdamas paskyrimo viet iduotas ir sausio 6 d. Piniks k., Veiveri vls. su trimis j lydjusiais pareignais uvo. 195 Lapaitis Juozas Antanas Petraka-Patrimpas, Lapaitis, g. 1916 m. Mardos k., Balbierikio vls., Marijampols aps. Baig ems kio mokykl. 1938 m. paauktas atlikti karin prievol tarnavo 2-ajame DLK Biruts ulon pulke Alytuje. Baig puskarininki mokykl ir pakeltas jaun. puskarininkius. 1940 m. balandio mn. paleistas atsarg. 1944 m. ujus rusams slapstsi. 1945 m. pavasar stojo K.DeguioRaginio partizan br Balbierikio mike. Paskirtas brio tabo virininku. 1946 m. birelio 13 d. uvus K. Deguiui-Raginiui, paskirtas Vaidoto grups vadu. Patrimpo slapyvard pakeit Lapait. 1947 m. rugpjio 11 d. Punios ile okupant kareivi upultame Dainavos apygardos tabe kontzytas ir paimtas gyvas. Ypatingojo pasitarimo 1948 m. sausio 17 d. nuteistas 25 m. lagerio. Kaljo Minlage ir Intoje, Komijoje. 1958 m. vasario 24 d. gro Lietuv. Apsigyveno Alytuje. 223

1992 m. suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Apdovanotas I laipsnio Vyio kryiaus ordinu ir Lietuvos Nepriklausomybs medaliu. Suteiktas Garbs savanorio vardas. Para atsiminimus vilgsnis atgal" (T. 12. V. 1992). Mir 2001 m. gegus mn. 196 Skirgaudas Geleinio Vilko rinktins 4-os kuopos partizanas. 1947 m. pavasar paskirtas rinktins tabo adjutantu, o nuo gegus 15 d. ir rinktins tabo virininku. uvo 1947 m. g e g u s 22 d. imki k., Veiveri vls., Marijampols aps. 197 Radvila Kazimieras Matuleviius-Radvila, g. 1924 m. Vidgiri k., Keturvalaki vls., Vilkavikio aps. Nuo 1945 m. rudens Vytauto rinktins partizanas. 1946 m. pavasar paskirtas Tauro apygardos tabo ryininku ypatingiems reikalams. Nuo rudens dirbo apygardos tabo Politins dalies skyriuje. Daug prisidjo prie apygardos laikraio Laisvs valgas" leidimo. 1947 m. birelio 22 d. Kaune, surengtoje pasaloje, suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio. 198 Papartis Vytautas Gudynas-Papartis, g. 1922 m. Gustaityns k., Prien vls., Marijampols aps. Nuo 1945 m. gegus 20 d. Geleinio Vilko pulko (rinktins) partizanas, 3-os (vliau 52-os) kuopos II brio vadas. 1946 m. gruodio 2 d. apdovanotas juostele U narsum". uvo 1947 m. vasario 5 d. Graui k., Prien vls., pas Jundilus. 199 Kalnas Juozas Luiza-Kalnas, g. 1898 m. Panemunje, Kauno aps. Lietuvos kariuomens atsargos karininkas. Nuo 1945 m. pabaigos Geleinio Vilko rinktins partizanas. uvo (susisprogdino bunkeryje) 1946 m. spalio 30 d. Mozriki mike, prie Garaniks k., Veiveri vls. 1946 m. gruodio 2 d. apdovanotas (po mirties) juostele U narsum". 200 aibas Antanas Markauskas-aibas, g. 1922 m. Ilgakiemio k., Garliavos vls., Kauno aps. Nuo 1944 m. pabaigos Geleinio Vilko p u l k o (rinktins) partizanas, Deinio k u o p o s brio v a d a s . uvo (susisprogdino bunkeryje) 1946 m. spalio 30 d. Mozriki mike, prie Garaniks k., Veiveri vls. 201 Linas Kazys Stravinskas, g. 1925 m. Ilgakiemio k., Garliavos vls., Kauno aps. Nuo 1944 m. gruodio 20 d. Deinio kuopos partizanas. uvo (susisprogdino bunkeryje) 1946 m. spalio 30 d. Mozriki mike, prie Garaniks k., Veiveri vls. 1946 m. gruodio 2 d. apdovanotas (po mirties) juostele U narsum". P.Buzas-vejas teigia, kad tai A l b i n a s Slavinskas, g. 1923 m. 202 vejas Povilas Buzas-vejas, g. 1919 m. Bakinink k., Pakuonio vls., Kauno aps. Geleinio Vilko rinktins 3-os kuopos II brio partizanas nuo 1946 m. pradios. 1946 m. spalio 30 d., kareiviams suradus Mozriki mike, prie Garaniks k., partizan bunker, kontzytas pateko prieams. 224

Atvetas tardymui Marijampol, jis sugebjo isilaisvinti suritas rankas, band nuginkluoti sargybin ir bgti, taiau nepavyko. 1947 m. kovo 20 d. Karo tribunolo nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kaljo Peioros, Intos, Abezs lageriuose, Komijoje. Nuo 1955 m. balandio 20 d. iki 1956 m. lapkriio 18 d. ibuvo tremtyje Komijoje. Gro Lietuv. 203 Krmas Geleinio Vilko rinktins 3-os kuopos partizanas. 204 arvas Simonas Kleiza-arvas, g. 1908 m. iudiki k., Prien vls. Nuo 1945 m. rudens Geleinio Vilko rinktins 3-os kuopos I brio partizanas. 1947 m. kovo 8 d. Main k., Prien vls. buvo suimtas. Rugpjio 13 d. Karo tribunolo nuteistas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kaljo Oziorlage, Irkutsko sr. 1956 m. liepos 31 d. paleistas gro Lietuv, kur 1957 m. rugsjo 26 d. vl suimtas. 1963 m. birelio 18 d. paleistas i Dubrovlago, Mordovijoje. Gro Lietuv. 205 A u r e l A n a s t a z i j a Kleizait-Aurel, Rasa, g. 1922 m. Pakampiki k., Klebikio vls., Marijampols aps. Kauno universiteto Medicinos fakulteto IV kurso student, nuo 1945 m. spalio 2 d. Geleinio Vilko rinktins medicinos sesuo. uvo iduota 1947 m. vasario 5 d. Graui k., Prien vls., Jundil sodyboje, kartu su broliu Krienu ir brio vadu Papariu. 206 Tvora V i n c a s Gerulis, r. 100. 207 Audra V i n c a s Morknas-Audra, g. 1925 m. Main k., Prien vls., Marijampols aps. Nuo 1944 m. pabaigos Geleinio Vilko pulko (rinktins) 3-os kuopos partizanas. uvo 1946 m. rugsjo 6 d. bunkeryje, iudiki k., Prien vls. 208 Genys Jurgis Kuinskas-Genys, g. 1920 m. Dirbo eiguliu Mainuose, Prien vls., Nuo 1944 m. pabaigos Geleinio Vilko pulko (rinktins) 3-os kuopos partizanas. uvo 1946 m. rugsjo 6 d. bunkeryje, iudiki k., Prien vls. 209 Ispanas Motiejus Franka-Ispanas, g. 1924 m. iudiki k., Prien vls. Nuo 1945 m. pavasario Geleinio Vilko rinktins 3-os kuopos partizanas. uvo 1946 m. rugpjio 8 d. auliki k., Prien vls. 1950 m. ruden apdovanotas (po mirties) Laisvs Kovos Kryiaus Pasiymjimo ratu. 210 Beras Jurgis Pinkvarta-Beras, g. 1927 m. Ginin k., Prien vls. Nuo 1944 m. pabaigos Geleinio Vilko pulko (rinktins) 3-os kuopos partizanas. uvo 1946 m. rugpjio 8 d. auliki k., Prien vls. 211 Stuobris Matauas alius-Stuobris, g. 1916 m. Prienlaukio k., Prien vls. Nuo 1945 m. pavasario Geleinio Vilko rinktins 3-os kuopos partizanas. uvo 1946 m. balandio 22 d. auliki k., Prien vls. 212 Kaspinas Kazimieras A u k t i k a l n i s - K a s p i n a s , g. 1921 m. auliki k., Prien vls. Nuo 1945 m. pavasario Geleinio Vilko rinktins 3-os kuopos partizanas. uvo 1946 m. balandio 22 d. auliki k., 225

Prien vls. Sueistas, degdamas ibgo i deganio tvarto ir, kieme parkrits, mir. 213 empijonas Jonas Valenta-empijonas, g. 1914 m. Trakiki k., Marijampols vls. 1944 m. ruden stojo partizan gretas. Vadovavo briui. 1946 m. pabaigoje apdovanotas juostele U narsum". 1947 m. pavasar paskirtas Geleinio Vilko rinktins Rikiuots skyriaus virininku, o po met laikinai eiti kio skyriaus virininko pareigas. 1948 m. vasar paskirtas mokomosios kuopos antros laidos puskarininki egzamin komisijos pirmininku. 1949 m. pavasar perkeltas Vytauto rinktin valgybos skyriaus virininku, taiau uvus Geleinio Vilko rinktins vadui Tigrui gro ir paskirtas rinktins vadu. uvo iduotas 1949 m. lapkriio 14 d. Prankiks k., ilavoto vls., rinktins tabo bunkeryje. 214 arnas V y t a u t a s Juodis-arnas, g. 1922 m. Kbliki k., Pakuonio vls., Kauno aps. 1945 m. sausio 6 d. stojo partizan gretas. Nuo 1945 m. spalio 30 d. Geleinio Vilko rinktins Gedimino (Viesulo) kuopos II brio vadas. 1946 m. rugsjo 10 d. paskirtas 4-os kuopos vadu, gruodio 2 d. apdovanotas juostelmis U uolum" ir U narsum". Suteiktas grandinio laipsnis. uvo iduotas 1947 m. liepos 17 d. bunkeryje Amintos k., Prien vls. su 6 kovos draugais. 1950 m. spalio 2 d. apdovanotas (po mirties) III laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi (su kardais). 215 Pavasaris Juozas Batutis-Pavasaris, g. 1921 m. Pagarvio k., Prien vls. Nuo 1945 m. pradios Geleinio Vilko pulko (rinktins) partizanas, 4-os kuopos kuopininkas. 1947 m. I brio brininkas. uvo iduotas 1947 m. liepos 17 d. bunkeryje Amintos k., Prien vls. su 6 kovos draugais. 1950 m. ruden apdovanotas (po mirties) Laisvs Kovos Kryiaus Pasiymjimo ratu. 216 Serbentas Bronius Jureviius-Serbentas, g. 1921m. Maurui k., Veiveri vls., Marijampols aps. Baigs dvi gimnazijos klases. 1939 1941 m. tarnavo 3-e artilerijos pulke, baig mokomj kuop. Prasidjus karui, su okupantais nesitrauk, liko Lietuvoje. stojo savisaugos dalinius, kovojo Ryt fronte; suteiktas puskarininkio laipsnis. Nuo 1945 m. vasaros Geleinio Vilko rinktins partizanas, paskirtas 4-os kuopos I brio vadu. uvo iduotas 1947 m. liepos 17 d. bunkeryje Amintos k., Prien vls. su 6 kovos draugais. 1950 m. ruden apdovanotas (po mirties) Laisvs Kovos Kryiaus Pasiymjimo ratu. 217 Bitinas Povilas iugdinis-Bitinas, g. 1925 m. Alksniakiemio k., Prien vls., Marijampols aps. Nuo 1945 m. pradios iki 1947 m. vasaros vadovavo atskirai veikianiam partizan briui prie Nemuno, Prien vls. Briui prisijungus prie Geleinio Vilko rinktins 4-os kuopos, paskirtas 226

darbui rinktins tab. Gerai kalbjo vokikai. uvo iduotas 1947 m. liepos 17 d. bunkeryje Amintos k., Prien vls. su 6 kovos draugais. 1950 m. lapkriio mn. apdovanotas (po mirties) Laisvs Kovos Kryiaus Pasiymjimo lapu. 218 e r m u k n i s K a z y s G r a j a u s k a s - e r m u k n i s , g. 1925 m. Gervnupio k., Auktosios Panemuns vls., Kauno aps. Nuo 1946 m. gegus mn. Geleinio Vilko rinktins 4-os kuopos I brio partizanas. 1947 m. pavasar perkeltas 3- kuop. uvo iduotas 1947 m. liepos 17 d. bunkeryje Amintos k., Prien vls. su 6 kovos draugais. 1950 m. ruden apdovanotas (po mirties) Laisvs Kovos Kryiaus Pasiymjimo ratu. 219 Meteoras Vincas Prajara-Meteoras, g. 1923 m. Vilkabds k., Iglikli vls., Marijampols aps. Nuo 1945 m. pradios Geleinio Vilko rinktins 4-os kuopos I brio partizanas, paskirtas I brio skyriaus vadu, vliau brininku. uvo iduotas 1947 m. liepos 17 d. bunkeryje Amintos k., Prien vls. su 6 kovos draugais. 1950 m. ruden apdovanotas (po mirties) Laisvs Kovos Kryiaus Pasiymjimo ratu. 220 Merkys A l g i r d a s Juodis-Vermachtas, Merkys, g. 1924 m. Kbliki k., Pakuonio vls., Kauno aps. 1945 m. sausio 1 d. stojo partizan gretas. 1946 m. gegus 19 d. paskirtas Mindaugo partizan grups vadu. Vliau i grup tapo Geleinio Vilko rinktins 5-a (iedo) kuopa. 1946 m. gruodio 28 d. apdovanotas juostelmis U uolum" ir U narsum". uvo iduotas 1947 m. liepos 17 d. bunkeryje Amintos k., Prien vls. 221 Jrat A l d o n a Kazlauskait-Jrat. Geleinio Vilko rinktins ryinink. 1947 m. liepos 26 d. suimta Amintos k., Prien vls. 222 Ramun Elena Sabastijauskait-Ramun, g. 1923 m. Kaune. Geleinio Vilko rinktins ryinink, gyveno Kaune, Gedimino 4, bt. 5. 1946 m. gruodio mn. apdovanota juostele U uolum". 1947 m. liepos 26 d. suimta Amintos k., Prien vls., kalinta Kaune, vliau iveta Unlag, Gorkio sr., kur Ypatingojo pasitarimo gruodio 20 d. nuteista 10 m. lagerio. Paleista 1955 m. gro Lietuv. 223 Bijnas A l b i n a s Buzas-Bijnas, g. 1926 m. Kazimieravo k., Prien vls., Marijampols aps. Geleinio Vilko rinktins 3-os kuopos II brio skyrininkas. 1946 m. gruodio 28 d. apdovanotas juostele U narsum". 1947 m. ruden perkeltas 54- kuop. uvo iduotas 1947 m. gruodio 25 d. ernins k., Sasnavos vls., uvaiavs pasal. 224 Speigas A n t a n a s Gudynas-Speigas, g. 1921 m. Gustaityns k., Prien vls., Marijampols aps. Vytauto-Papario brolis. O k u p a c i j o s pradioje 1945 m. buvo stribu Veiveriuose ir dirbo partizanams. Geleinio Vilko rinktins partizanas, nuo 1946 m. brio vado, vliau Vyio tvnijos 227

vado pavaduotojas. uvo 1953 m. liepos 3 d. Bakinink mike nuautas MGB agento Vacio". 225 Barsukas Jurgis Brazaitis-Barsukas, g. 1922 m. Girinink II k., Veiveri vls., Marijampols aps. Buvs policininkas. Nuo 1944 m. Arlausko kuopos, vliau jusios algirio rinktin, partizanas, paskirtas II brio vadu. Nuo 1948 m. pradios rinktins Broliko teismo narys. 1949 m. vasar paskirtas Dariaus-Girno tvnijos tabo virininku. uvo 1951 m. spalio 23 d. Marvos mike, Kauno aps. 226 Naras Pranas Kazlauskas-Naras, g. 1923 m. Purvinink k., Auktosios Panemuns vls., Kauno aps. Nuo 1945 m. pavasario Geleinio Vilko rinktins partizanas. 1946 m. birelio 12 d. kautyni metu Garliavos mike sueistas. Liepos 27 d. rastas mirs Kozer mikelyje, Prien vls. Palaidotas Klebikio partizan kapinse. 227 iaurys V i n c a s Senavaitis-aliavelnis, iaurys, g. 1923 m. Pakiaulikio k., ilavoto vls., Marijampols aps., daugiavaikje kininko e i m o j e . Kov su b o l e v i k a i s p r a d j o 1940 m. dar m o k y d a m a s i s gimnazijoje. 1943 m. baig Vilniaus mik mokykl, dirbo Vilniaus krate, Kenos urdijoje girininku. 1944 m. balandio 3 d. stojo Lietuvos Vietin rinktin savanoriu. Rinktin sunaikinus, slapstsi gimtinje, sidarbino Klebikio girininkijoje. Lapkriio mn. i Pakiaulikio kaimo jaunimo organizavo pirmj partizan br ir jam vadovavo. Vliau Prien brio vadas. Ltn. M. Kuzmickui-Briediui permus vadovavim, V. Senavaitis paskirtas brio Orientacinio skyriaus virininku. 1945 m. balandio mn., uvus Briediui, greta tiesiogini jo ir Prien brio vado pareigas. 1945 m. gegus mn. brys performuotas Geleinio Vilko pulko 8- kuop, kurios vadu irinktas P. Kuinskas-Klevas, Apynys, o iaurys paskirtas kuopos Orientacijos skyriaus virininku. Birelio 17 d. kautynse Degim k., Prien vls. sunkiai sueistas ir, partizanams traukiantis, mike paslptas. Gr po kautyni partizanai sueistojo nerado. Jis dingo be inios. Jo garbei kuopa pavadinta iaurio vardu. 228 Anbo Jonas Bulota-Anbo, g. 1917 m. Mielaiupio k., ilavoto vls., Marijampols aps. Karo laknas, puskarininkis. Bolevikams okupavus Lietuv paleistas atsarg. 1944 m. pabaigoje stojo partizan eiles. Paskirtas brio, kuopos vado pavaduotoju. 1945 m. spalio 30 d. Geleinio Vilko rinktins adjutantu, 1947 m. rugpjio 14 d. rinktins 2-os kuopos vadu, o rugpjio 20 d. laikinai eiti Biruts rinktins vado pareigas. Antros mokomosios kuopos puskarininkiams lektorius. uvo iduotas 1947 m. rugsjo 24 d. rinktins tabo b u n k e r y j e prie Veiveri su apygardos kapelionu ir 4 pareignais. 1947 m. lapkriio 4 d. apdovanotas (po mirties) juostele U narsum". 228

229 Rambynas Juozas Morknas-Rambynas, g. 1910 m. Main k., Prien vls., Marijampols aps. Vienas i keturi broli partizan. Nuo 1945 m. kovo mn. Geleinio Vilko pulko Deinio kuopos partizanas. uvo 1946 m. sausio 7 d. kautynse prie Rim kio, Rutkiki k., Prien vls. 230 Jungas Juozas Kleiza-Jungas, g. 1916 ar 1918 m. Paiudiki k., Prien vls., Marijampols aps. Nuo 1945 m. kovo 25 d. Geleinio Vilko rinktins 3-os kuopos I brio partizanas. Buvo paskirtas skyrininku, vliau brininku. uvo 1946 m. gegus 9 d. auliki k., Prien vls. Perlaidotas Garliavos kapines. 1950 m. spalio 2 d. apdovanotas (po mirties) III laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi (su kardais). 231 Robinzonas A n t a n a s Kasperaviius-Robinzonas, g. 1921 m. Ilgakiemio k., Garliavos vls., Kauno aps. 1944 m. pabaigoje stojo besiformuojani Geleinio Vilko partizan grup. uvo 1947 m. kovo 5 d. Jurginiki k., Garliavos vls. 232 Jaunutis V y t a u t a s Jundila-Jaunutis, g. 1922 m. Graui k., Klebikio vls., Marijampols aps. Nuo 1947 m. pradios Geleinio Vilko rinktins 3-os (Kstuio) kuopos I brio partizanas, vliau paskirtas skyriaus vadu, o met pabaigoje brio vadu. uvo 1948 m. kovo 18 d. iudiki k., Prien vls., kartu su rinktins vadu Daumantu ir kitais tabo pareignais. 233 Leitenantas Jonas Uleviius-Leitenantas, Ainis. Geleinio Vilko rinktins 2-os kuopos II brio vadas. 1947 m. pavasar i pareig atleistas ir pervestas I br eiliniu kovotoju. Met pabaigoje paskirtas io brio vadu. 1948 m. pabaigoje paskirtas rinktins tabo spec. pareignu. uvo 1949 m. vasario mn. Prienilyje. 234 Rymantas Jonas Petras Aleikas-Gediminas, r. 111. 235 ilvitis A n t a n a s Popiera-ilvitis, g. 1929 m. Dambraukos k., Marijampols vls. Nuo 1946 m. pradios Geleinio Vilko rinktins partizanas. Paskirtas 6-os kuopos I brio skyrininku. uvo iduotas 1948 m. birelio 7 d. Nendriniki k., Marijampols vls. 236 aulys, Leninas V l a d a s Senkus-Uosis, Leninas, aulys, g. 1915 m. Kir k., Gi vls., Vilkavikio aps. Gyveno Marijampolje. Priklaus auli Sjungai. 1945 m. pavasar suimtas, uverbuotas ir paleistas. Atjus paskirto susitikimo su MGB darbuotojais dienai, stojo partizanus. 1947 m. liepos mn. paskirtas Kstuio rinktins tabo virininku. uvo liepos 29 d. Liepyn k., Marijampols vls., vykdamas paskyrimo viet kartu su kitais dviem tabo pareignais. 237 arnas Vincentas vingila-arnas, g. 1924 m. Baragins k., Liudvinavo vls., Marijampols aps. Studentas. 1946 m. stojo Geleinio Vilko rinktins 6-os kuopos partizan gretas. Gruodio 26 d. apdovanotas 229

juostele U narsum". 1947 m. vasario 25 d. paskirtas I brio vadu, suteiktas grandinio laipsnis. Liepos mn. paskirtas darbui Kstuio rinktins tab. uvo liepos 29 d. Liepyn k., Marijampols vls., vykdamas paskyrimo viet kartu su kitais dviem tabo pareignais. 238 Delfinas Petras Medelis-Delfinas, g. 1923 m. Patains k., Marijampols vls. Geleinio Vilko rinktins 6-os kuopos Sanitarinio skyriaus virininkas, vliau 55-os kuopos I brio vadas. 1947 m. liepos mn. paskirtas darbui Kstuio rinktins tab. uvo liepos 29 d. Liepyn k., Marijampols vls., vykdamas paskyrimo viet kartu su kitais dviem tabo pareignais. 239 Litas Juozas Stanaitis-Litas, g. 1912 m. Bdnink k., Gudeli vls., Marijampols aps. Lietuvos kariuomens virila. Nuo 1945 m. partizanas, Geleinio Vilko rinktins 1-os kuopos III brio vadas. 1946 m. gruodio 28 d. apdovanotas juostele U narsum". uvo iduotas 1947 m. liepos 30 d. Raiupio k., Marijampols vls., pas Kariausk. 240 almas Jonas Popiera-almas, g. 1925 m. Dambravos k., Marijampols vls. Nuo 1946 m. pradios Geleinio Vilko rinktins 6-os kuopos partizanas. 1947 m. pradioje perkeltas 1- (vliau 54-) kuop brininko pareigoms. uvo iduotas 1947 m. liepos 30 d. Raiupio k., Marijampols vls., pas Kariausk. 1950 m. spalio 2 d. apdovanotas (po mirties) II laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi (su kardais). 241 aibas V i n c a s Bridius-aibas, g. 1910 ar 1920 m. aliosios ar Pagirli k., Sasnavos vls., Marijampols aps. Geleinio Vilko rinktins 1-os kuopos II brio skyrininkas. 1947 m. sausio 12 d. suteiktas grandinio laipsnis. uvo iduotas 1947 m. liepos 30 d. Raiupio k., Marijampols vls., pas Kariausk, kartu su kitais penkiais kovotojais. 1950 m. spalio 2 d. apdovanotas (po mirties) III laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi (su kardais). 242 Laknas Kazimieras Mykolaitis-Laknas, g. Trakiki k., Marijampols vls. Geleinio Vilko rinktins 1-os (vliau 54-os) kuopos partizanas. uvo iduotas 1947 m. liepos 30 d. Raiupio k., Marijampols vls., pas Kariausk , kartu su kitais penkiais kuopos kovotojais. 1950 m. spalio 2 d. apdovanotas (po mirties) III laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi. 243 Aidas V y t a u t a s Mykolaitis-Aidas, g. 1928 m. Trakiki k., Marijampols vls. Geleinio Vilko rinktins 1-os (vliau 54-os) kuopos partizanas. uvo iduotas 1947 m. liepos 30 d. Raiupio k., Marijampols vls., pas Kariausk. 1950 m. spalio 2 d. apdovanotas (po mirties) III laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi (su Kardais). 230

244 Biznas Stasys Vasiliauskas-Biznas i Aukto-Balbierikio k., Marijampols aps., 1944 m. ruden stojo besiformuojant partizan br. Nuo 1947 m. pradios Geleinio Vilko rinktins 2-os kuopos II brio skyrininkas, kuopininkas. Vasar paskirtas kuopos vadu, taiau po mnesio i pareig atleistas. uvo 1948 m. liepos 30 d. nusiov nenordamas patekti gyvas, okupant kareiviams iekant bunkerio, kuriame slpsi. 245 aibas Kazys Urbonaviius-aibas, g. 1925 m. Dmiki k., ilavoto vls., Marijampols aps. Baigs 6 gimnazijos klases. 1945 m. pradioje stojo Vinco Senavaiio-aliavelnio organizuojam partizan br. 1946m. birelio rugsjo mn. partizanavo Dainavos apygardoje Jono Kuinsko-Spyruoklio bryje. Grs Geleinio Vilko rinktins 2os kuopos Pjklo br, jo kuopininko pareigas. 1948 m. pradioje laikinai paskirtas 53-os kuopos vadu, o vasar rinktins tabo Okio dalies virininku. 1949 m. gruodio 26 d. klastingai suimtas ir 1951 m. sausio 26 d. pasmerktas suaudyti. 1950 m. ruden apdovanotas (po mirties) Laisvs Kovos Kryiumi III laipsnio (su kardais). 246 Briedis Martynas Kuzmickas-Briedis, g. 1910 m. Navick k., Alytaus vls. Lietuvos kariuomens Alytaus ulon pulko kavalerijos leitenantas. 1944 m. artinantis rusams, pasitrauk Vakarus. 1945 m. sausio mn. su 14-os lietuvi paraiutinink g r u p e gro Lietuv, nusileido Gudeli vls. Buvo irinktas Geleinio Vilko partizan pulko vadu. uvo 1945 m. balandio 13 14 d. nakt Pabrasi (ar Ringn) k., Balbierikio vls., traukiantis po Bdnink kautyni. 247 Judoius V y t a u t a s Urbonaviius-Judoiukas, g. Dmiki k., ilavoto vls., Marijampols aps. Geleinio Vilko pulko partizanas. uvo 1945 m. vasario 22 d. ilavoto puolimo ivakarse Naujasodio k. Palaidotas Skersabalio mike. 248 Perknas Jonas Gelys-Perknas, g. 1920 m. Kalvi k., Kruonio vls., Kaiiadori aps. Partizanas nuo 1944 m. rugsjo 20 d. Kitapus Nemuno, Darsnikio ir Kalvi k. apylinkse, veikusio brio, vliau Geleinio Vilko rinktins 8-os kuopos II brio vadas. uvo 1945 m. spalio 16 d. Vang k., Pakuonio vls. pateks pasal. uvusio kn rusai nusive Pakuon ir ukas Bajoraiio sodybos patvoryje. 1991 m. palaikai perlaidoti Jonui kapinse. 249 Mays Juozas Liniauskas-Mays, g. 1923 m., i Pakiaulikio k., ilavoto vls., Marijampols aps. Geleinio Vilko pulko partizanas. uvo 1945 m. vasario 22 d. ilavoto puolimo metu: sueistas mir pakeliui Prien il. Palaidotas Skersabalio mike. 250 Rainys Jonas Senavaitis-Rainys, g. 1925 m. Pakiaulikio k., ilavoto vls., Marijampols aps., daugiavaikje kininko eimoje. Nuo 231

1944 m. lapkriio mn. brolio Vinco-aliavelnio brio, vliau Geleinio Vilko rinktins partizanas. uvo 1947 m. gegus mn. kautynse sunkiai sueistas, atvetas Prien MVD bstin ir strib umutas. 251 Katiua Juozas iugdinis-Katiua, g. 1916 m. Pakampiki k., Prien vls. Geleinio Vilko pulko (rinktins) partizanas. Degim kautynse 1945 m. birelio 11 d. sunkiai sueistas ir mir liepos 17 d. tvikje, kur sode ir palaidotas. Perlaidotas ilavoto kapines. 252 Lazdynas neiaikintas. 253 Balkis Juozas Malinauskas-Balkis, g. 1920 m. Kazl k., Kazl Rdos vls., Marijampols aps. 1945 m. pavasar stojo Briedio organizuojam partizan br, paskirtas trei skyri. Bdnink kautyni metu neuvo, bet gyvas pateko prieui rankas. 254 sanitarijos sesuo Maryt Senavaityt-Mirta, g. 1921 m. Pakiaulikio k., ilavoto vls., Marijampols aps., daugiavaikje kininko eimoje. Medicinos sesuo, dirbo ligoninje Vilniuje. Broliui Vincuialiavelniui organizuojant partizanin pasiprieinim okupantams, stojo jo Prien br. uvo 1945 m. balandio 13 d. Bdnink kautynse, teikdama pagalb sueistam partizanui. Partizanai uvusij palaidojo Dmiki k. pamikje. 1989 m. palaikai perlaidoti ilavoto kapinse. 255 altis Geleinio Vilko pulko Deinio brio partizanas. 256 Arusis Jonas Kisielius-Arusis, g. 1924 m., i Sargins k., ilavoto vls. Prien iburio" gimnazijos aukltinis. Geleinio Vilko pulko Deinio brio partizanas. uvo (sueistas susisprogdino) 1945 m. balandio 4 d. emaitkiemio kautynse. Palaikus artimieji palaidojo Plutiki kapinse. 257 Idyklis 1945 m. pavasar vadovavo Sasnavos vls. susikrusiam partizan briui. 258 Traknas Jonas Aliauskas-Traknas i emaitkiemio k., ilavoto vls., Marijampols aps. Geleinio Vilko pulko Deinio brio partizanas. uvo 1945 m. balandio 4 d. emaitkiemio kautynse. 259 Pjklas Zigmas Juka-Pjklas, g. 1923 m. Vilkavikio vls., gyveno Panevio vls. Vokiei kariuomens gretose kovojo Ryt fronte. Pateko rus nelaisv. Pabgs i belaisvi lagerio parsigavo Lietuv ir Alytaus aps. stojo partizan br. 1945 m. pavasar perjo Geleinio Vilko rinktin. 1946 m. gegus 14 d. paskirtas iaurio kuopos vadu, vliau 2-os kuopos vadu. Gruodio 2 d. apdovanotas juostelmis U uolum" ir U narsum". 1947 m. liepos 9 d. i 2-os kuopos vado pareig atleistas. Rugpjio 14 d. pakeit slapyvard Zigmant. 1948 m. sausio 18 d. paskirtas rinktins tabo valgybos skyriaus virininku. uvo iduotas 1948 m. kovo 17 d. iudiki k., Prien vls., kartu su rinktins vadu, kitais tabo pareignais ir partizanais. 232

1950 m. spalio 2 d. apdovanotas (po mirties) III laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi (su kardais). Pareng Kstutis Kasparas

Naudota pirmosios Dienoraio" laidos pavardi rodykl (pareng Dalia Kuodyt) ir Juozo Daumanto Partizan" 5-os laidos paaikinimai (pareng Kstutis Kasparas ir Bonifacas Uleviius)

ASMENVARDI RODYKL
Abramaviius-Abramaitis Bronius Spyglys 37, 147, 181, 186, 190 Adomaitis Zigmas - Vanagas, Plienas 2 8 - 2 9 , 93, 182, 199 Aguonl (sl.) 140, 209 Aidas (sl.) 125, 207 Aidas, r. Mykolaitis Vytautas Ainis, r. Kuinskas Pranas Aitvaras, r. Kmieliauskas Juozas Akuceviius 78, 81 Aleksa, r. Gureviius Vincas Aleikas Jonas Petras Gediminas, Gintautas, Margis, Rymantas 124, 170, 176, 207, 222, 229 Alekeviius Antanas Ateitis 122123, 206 Alfonsas, r. Deksnys Jonas Algis, r. Baceviius Vytautas Aliauskas Jonas Traknas 180, 232 Almas, r. Demikis Jonas Anbo, r. Bulota Jonas Andrius, r. Staneika Vytautas Apynys, r. Kuinskas Pranas Aras (sl.) 5 0 - 5 4 , 71, 73, 76, 194 Aras, r. Mikalauskas Vytautas Arlauskas Alfonsas Geleinis Vilkas 1 9 9 - 2 0 1 Arlauskas Alfonsas Teras 158, 217 Arminas, r. Luka Juozas Arusis, r. Kisielius Jonas Arnas, r. Luka Antanas Arnas, r. Staiokas Algirdas Ateitis, r. Alekeviius Antanas Ateitis, r. Gureviius Vincas Audra, r. Morknas Vincas Audronis, r. Pyplys Kazimieras Auksutis, r. Navickas Vaclovas Auktikalnis Kazimieras Kaspinas 172, 226 Aurel, r. Kleizait Anastazija Aurel, r. Senkut Angel 234

uolas (sl.) 40-41, 191 uolas, r. Brokas Albinas uolas, r. Buionis Antanas uolas, r. Raius Vytautas uolis (sl.) 90, 198 uolis, r. Jys Dominykas Baceviius Vytautas Algis, Vygandas, Jurgis Baltruaitis 34, 74, 147, 150, 167, 185-187, 189 Bajoraitis Antanas turmas 158, 217 Bajoras (sl.) 100, 203 Baknas 89 Balandis (sl.) 57, 195 Balandis, r. Labnaitis Juozas Balandis, r. Marcinonis Antanas Balandis, r. Marijauskas Stasys Balandis, r. Varnagiris Vitalius Balinis, r. Butanaviius Justinas Baliukeviius Lionginas Dzkas 11 Balkis, r. Malinauskas Juozas Balkus Dominykas Tzas 68, 196 Balsys Juozas Dobilas 184 Balsys V. 20 Baltruaitis Juozas Tigras 118, 170, 206, 226 Baltruaitis Jurgis, r. Baceviius Vytautas Baltruaitis Klemensas Kurtas, Skirgaila 113, 165, 179, 204-205, 223 Baltruaitis Motiejus 184 Baltuks (sl.) 92, 199 Baltsis Antanas - vejys 25, 3 2 - 3 3 , 46, 4 8 - 4 9 , 80, 8 3 - 8 8 , 105, 113, 136, 1 4 2 - 1 4 3 , 1 4 6 - 1 4 8 , 150-151, 153, 1 5 5 - 1 5 6 , 1 6 7 - 1 7 0 , 1 8 2 - 1 8 4 , 189, 194, 204, 212, 221 Baravykas (sl.) 122, 125, 140, 206 Baritonas, r. Peiulis Antanas Barsukas, r. Brazaitis Jurgis Bartainas J. 211 Basanaviius, r. Lasavickas Jonas Batutis Juozas Pavasaris 172, 226 Bendaraviius Sergiejus pokas 65, 159160, 162, 218 Berving Julius Negras 163, 170, 221 Beras, r. Pinkvarta Jurgis Bijnas, r. Buzas Albinas 235

Bitinas, r. iugdinis Povilas Biznas, r. Vasiliauskas Stasys Boriseviius Vincentas 20 Boruta Juozas Kaributas 194 Brangut, r. Sidabra Juozas Brazaitis Jurgis Barsukas 173, 228 Brazauskas Bronius - Sakalas 8 2 - 8 3 , 92, 189 Brazys Jonas Klajnas 156, 215 Briedis (sl). 142-143, 209 Briedis, r. Dubickas Jonas Briedis, r. Kuzmickas Martynas Bridius Vincas aibas 177, 230 Brokas, r. Pileckis Jonas Brokas Albinas uolas 39, 191 Bron" (ag. sl.), MGB agent 199 Buinskait-Petrulionien Salomja Skruzd 99, 203 Buinskas Vytas - Klajnas 1 2 6 - 1 2 7 , 1 3 0 - 1 3 3 , 208 Buionis Antanas uolas 127, 208 Bulota Jonas - Anbo 22, 24, 174, 176, 228 Burba Antanas - Ledas 55-57, 62, 70, 7 6 - 7 7 , 119, 122-123, 141, 194 Butageidis, r. Mariulionis Juozas Butanaviius Justinas Balinis, Geguis 55, 77, 194 Butkeviius Algirdas 216 Butkeviius Liudvikas - Luobas 187, 189, 198, 216 Butvydas Vincas, jo dukros Audron, Lee, Kristina 5 Butvydien Viltis 5 Buzas Albinas - Bijnas 173, 176, 227 Buzas Povilas - vejas 172, 2 2 4 - 2 2 5 Ciplijauskas Jonas Sakalas 39, 190 egelinas Boleslovas 20 empijonas, r. Valenta Jonas ereka Feliksas - Karvelis 1 6 1 - 1 6 2 , 219 erniauskas Juozas aibas, Gintaras, Vasaris 28, 3132, 182 pla Stasys - Vilkas 57, 6 2 - 6 4 , 68, 71, 77, 192, 195 pla Vytautas - Uosis 1 1 9 - 1 2 0 , 206 ibirka Vladas Vikis, Vijnas 8 9 - 9 1 , 198 iuplys Pranas 196 ieika Jonas - Stepas, Survila 2 2 - 2 4 , 95, 201 ygas 19 236

Dabrila J. 20 Dabuis 154, 213 Dadurkeviiai 220 Dagilis 207 Dagilis, r. liauys Antanas Dailid Urbantas - Tauras 82-83, 196 Dainius, r. Salinka Albinas Daktaras, r. Kulikauskas Antanas Dalia, r. Nausdait Elena Daumantas, r. Luka Juozas Daumantas, r. Varkala Algirdas Daunoras 22 23 Daunoras, r. Deksnys Jonas Debesys, r. Glinskas Vainius Deguiai 194 Degutis Kazys Raginis 221, 223 Deksnys Jonas Daunoras, Alfonsas, Hektoras, Prapuolenis 145, 150, 196, 2 1 0 - 2 1 1 , 214 Delfinas, r. Medelis Petras Demikis Jonas Eumas, Alms 189, 202 Deinys, r. Pinkvarta Kazimieras Ddiukas, r. Starkeviius Pranas Dipinigaityt Domicl Laimut 83, 198 Didvalis Vytautas - Vidginas 160, 219 Diedukas, r. Jaktas (Jaktaviius) Stasys Diemedis, r. eferis Jonas Dobilas, r. Balsys Juozas Dobilas, r. Valenta Vitalius Drunga Zigmas ernas, Mykolas Jonas 9, 33, 34, 46-48, 75, 8183, 87, 145, 168, 181, 1 8 3 - 1 8 5 Dubickas Jonas Briedis 78, 196 Dulskis 8 9 - 9 1 Dzkas, r. Baliukeviius Lionginas Erelis, r. Markulis Juozas Eumas, r. Demikis Jonas Faustas, r. Grybinas Aleksandras Franka Motiejus Ispanas 172, 174, 225 Frolovas 223

237

Garnatkeviius Albinas Vilkas 194 Garnys, r. Gresser Helmut Gavnas Vytautas - Vampyras, Granitas 3 0 - 3 3 , 46, 4 8 - 4 9 , 74, 76, 80 8 2 - 8 7 , 106, 112, 141-142, 145, 154, 157-158, 160, 170, 1 8 2 - 183, 189 1 9 3 - 194, 217 Gediminas, r. Aleikas Jonas Petras Gediminas, r. Vabalas Alfonsas Gedvilas 152 Gegut, r. Lasavickien-Valentait Petron Geguis, r. Butanaviius Justinas Gelys Jonas Perknas 178, 231 Geleinis Vilkas, r. Arlauskas Alfonsas Genys, r. Kuiauskas Vladas Genys, r. Kuinskas Jurgis Gerulis Vincas - Tvora 114, 172, 174, 205, 225 Giceviius Antanas Vanagas 76, 196 Giedrulis, r. Senkus Jonas Gintaras (sl.) 164, 221 Gintaras, r. erniauskas Juozas Gintaras, r. Neifalta Vladas Gintautas, r. Aleikas Jonas Petras Girininkas, r. Kvietkauskas Bronius Gylys Antanas 205 Gylys Jurgis Kalnius 126, 508 Glambinskas Bronius 76 Glinskas Vainius Debesys 158, 217 Gluosnis, r. Kerulis Vytautas Grafas, r. Leleius Justinas Grajauskas Kazys ermuknis 172, 227 Grambuolys, r. Vabalas Vytautas Granitas, r. Gavnas Vytautas Greblikas 195, 206 Greblikas Kazimieras Sakalas 170, 176, 194 Gresser Helmut Garnys 52, 194 Griausmas, r. Maceina Klemensas Grikeliai 214 Grinceviius Jonas Negras 137, 209 Grybinas Aleksandras - Faustas 9 5 - 9 7 , 197, 200 Gruauskas Antanas Siaubas 128, 138, 208 Gudaitis Antanas - Perknas 83, 198 Gudynas Antanas Speigas 173, 228 238

Gudynas Vytautas - Papartis 172, 2 2 4 - 2 2 5 , 228 Gureviius Stasys - Nyktukas 1 6 0 - 1 6 1 , 2 1 9 - 2 2 0 Gureviius Vincas ebrys, Aleksa, Ateitis 160 Hansas (sl.) 100, 203 Hektoras, r. Deksnys Jonas Hitleris 16 Ilgnas Jurgis - arnas 35-37, 46-48, 82-83, 92, 94-100, 102-105, 112, 142-143, 147, 189, 202 Ischakov 199 Ispanas, r. Franka Motiejus Idyklis (sl.) 180, 232 Ivanauskas 223 Ylius Antanas - Vilkas 187, 189

Jaktas (Jaktaviius) Stasys Katinas, Diedukas 93 95, 166, 199 200 Jaktys Juozas Tarzanas 27, 89, 91, 153, 181 Janulis Kazimieras 201 Jasaitis Justinas - Naktis 191, 168, 170-171, 223 Jasiulaitis Juozas - Turklys, Kazokas 28, 32, 36, 8 4 - 9 1 , 95, 103, 112, 181, 145, 147-149, 1 5 3 - 1 5 4 Jaunutis, r. Jundila Vytautas Jys Dominykas uolis 146, 212 Jokeris, r. Stravinskas Antanas Jovaras, r. Leleius Viktoras Judoius, r. Urbonaviius Vytautas Jundila Vytautas Jaunutis 176, 229 Jundilai 224-225 Jungas, r. Kleiza Juozas Juodis, r. Luka Juozas Juodis Algirdas Vermachtas, Merkys 172, 227 Juodis Vytautas arnas 172, 226 Juodsnukis 205 Juodvarnis, r. Luka Stasys Juodzeviiai 52, 54 Juodzeviius Juozas 194 Juodzeviit-ilionien Regina 194 Jurenka 223 Jurelionis Juozas Sakalas 126127, 208 239

Jureviius Bronius Serbentas 172, 226 Jurgelaitis Jonas Kardas 80, 197 Juselyt Vitalija - Naktibalda 80, 197 Juka Zigmas Pjklas 180, 232 Jrat, r. Kazlauskait Aldona Jreivis (sl.) 1 4 2 - 1 4 3 , 2 0 9 Kairys, r. Mockapetris Petras Kajokas Sigitas Kovas, Audra, Varniukas 65, 160162, 218 Kalnas, r. Luiza Juozas Kalnius, r. Gylys Jurgis Kapsas, r. Martinaitis Antanas Kariauskas 202, 230 Kardas, r. Jurgelaitis Jonas Kardas, r. Stravinskas Juozas Kaributas, r. Boruta Juozas Karijotas, r. Kavaliauskas Bronius Karolis (sl.) 100, 203 Karvelis, r. ereka Feliksas Kasparas Kstutis 12 Kasperaviius Antanas Robinzonas 175, 229 Kaspinas, r. Auktikalnis Kazimieras Kata Algis 8 Katinas, r. Jaktas (Jaktaviius) Stasys Katiua, r. iugdinis Juozas Kavaliauskas Bronius Karijotas 47, 53, 55, 76, 193 Kavaliauskas Vaclovas - Krmas 122, 125, 140, 156, 167-168, Kazelyt Janina - Saulut 141, 157, 209 Kazimieraitis, r. Vitkus Juozas Kazimieras, r. Luka Juozas Kazimieras, r. Seliokas Albinas Kazlauskait Aldona - Jrat 172, 227 Kazlauskas Pranas Naras 173, 228 Kazokas, r. Jasiulaitis Juozas Kazokas, r. Vaiiuleviius Stasys Keleris Aleksas Tigras 161 162 Kelmas, r. Milinkeviius Juozas Kerulis Vytautas - Gluosnis 124, 172, 175, 207 Kstutis, r. Luka Juozas Kirstukas, r. imanskis Algirdas Kisielius Jonas Arusis 180, 232 240

206

Kinaitis Albinas ermuknis 45, 52, 141, 192 Klajnas, r. Brazys Jonas Klajnas, r. Buinskas Vytas Klajnas, r. aldaris Algirdas Kleiza Jonas - Siaubas, alvaris 10, 27, 32, 143, 147, 1 8 1 - 1 8 2 Kleiza Juozas Jungas 174, 229 Kleiza Vincas - Sakalas 166, 1 7 3 - 1 7 4 , 176, 222 Kleiza Simonas arvas 172, 225 Kleiza Krienas 225 Kleizait Anastazija Aurel, Rasa 172, 225 Klevas (sl.) 1 6 4 - 1 6 5 , 2 2 1 Klevas, r. Kuinskas Pranas Klevas, r. Raius Vytautas Kmieliauskas Juozas Aitvaras, Napoleonas 159, 218 Kovas, r. Kajokas Sigitas Kovas, r. Taunys Leonas Krienas, r. Kleiza Krikinas Jurgis - Rimvydas, Vytautas 155, 166, 170, 214, 218, 220 Kristupas, r. Sasnauskas Adolfas Krmas (sl.) 172, 225 Krmas, r. Kavaliauskas Vaclovas Kuiauskas Vladas - Genys 89-90, 198 Kuinskas Jonas Spyruoklis 231 Kuinskas Jurgis Genys 172, 225 Kuinskas Pranas Ainis, Apynys, Klevas 46, 83, 97, 156157, 176, 192, 215, 228 Kulikauskas Antanas Daktaras 150, 213 Kunigaiktis, r. Vabalas Vytautas Kuodyt Dalia 11 Kupinskas Juozas 61, 154, 195 Kurtas, r. Baltruaitis Klemensas Kutkaitis Feliksas - algiris 167, 205, 223 Kuzmickas Martynas - Briedis 178-179, 228, 231 Kvietkauskas Bronius Girininkas 28, 93, 182 Labnaitis Juozas Balandis 28, 181 Laimut, r. Dipinigaityt Domicl Laknas, r. Mykolaitis Vytautas Laknas, r. Neifalta Jonas Lapaitis, r. Petraka Juozas Antanas Lapnas 107 241

Lasavickas Jonas Basanaviius 65 Lasavickien-Valentait Petron Gegut, Pavaist 65 Latvaitis 206 Lazauskas Albinas almas 170 Lazdynas (sl.) 179, 232 Ledas, r. Burba Antanas Leitenantas, r. Uleviius Jonas Leizinkas Jonas Skroblas 127, 136, 208 Leleius 19 Leleiuvien-Draugelit 15 Leleiuvien-Abraityt Magdalena 15 Leleius Antanas 15, 17, 21 Leleius Juozas (snus) 15, 21 Leleius Juozas (tvas) 15 Leleius Justinas - Krivaitis, Grafas 7, 9 - 1 2 , 1 4 - 2 2 , 2 4 - 2 7 , 3 2 - 3 3 , 35, 4 8 - 4 9 , 86, 112, 189, 191, 221 Leleius Kazimieras 19 Leleius Viktoras - Jovaras 10, 15, 1 7 - 1 8 , 2 0 - 2 1 , 9 6 - 9 7 , 114, 178, 202 Leleius Vytautas 11,21 Leleit-Leleiuvien Marija 19 Lelei dukros: Viktorija, Magdalena 15 Leninas, r. Senkus Vladas Leonaviius Algirdas - Vytis 3 9 - 4 1 , 86, 191 Liepa, r. Ptakauskas Jurgis Linas, r. Stravinskas Kazys Liniauskas Juozas Mays 178, 231 Litas, r. Stanaitis Juozas Luiza Juozas Kalnas 172, 224 Luka Antanas Arnas 165, 170, 221 Luka Juozas Juodis, Vytis, Kazimieras, Skirmantas, Arminas, Kstutis, Skrajnas, Daumantas, Mykolaitis 10-11, 22, 95, 150, 155, 166, 170, 184, 2 0 0 - 2 0 2 , 212, 214, 216, 218, 2 2 0 - 2 2 1 Luka Stasys - Juodvarnis, Tautvydas 165, 172, 205, 221, 223 Luobas, r. Butkeviius Liudvikas Maceina Klemensas - Griausmas 114-118, 172, 175, 205 Mackeviius Antanas 20 Mays, r. Liniauskas Juozas Makareviius Juozas ilvitis 216 Malinauskas Juozas Balkis 179, 232 242

Marcinonis Antanas Balandis 65 Mariulionis Juozas Butageidis 128131, 134, 208 Margiris 95, 159 Margis, r. Aleikas Jonas Petras Marijauskas Stasys Balandis 124, 141, 207 Markauskas Antanas aibas 172, 224 Markulis Juozas Erelis, dr. Narutaviius, prof. alinas, uolas", Noreika", Peslys 145-146, 150-155, 167, 184, 2 1 0 - 2 1 2 , 214, 2 2 1 - 2 2 2 Martinaitis Antanas Kapsas 147 148,213 Matuleviius Kazys - Radvila 48, 112, 170, 204, 224 Matuleviius Vytautas Pemp 162, 220 Maytis, r. Pyplys Kazimieras Mavydas, r. Pyplys Kazimieras Medelis Petras - Delfinas 176, 230 Merkys, r. Juodis Algirdas Meka, r. Puiys Vytautas Mekis, r. Staneika Vytautas Meteoras, r. Prajara Vincas Mikalauskas Vytautas Aras 165, 222 Mikelionis Vincas Vargdienis 125, 207 Miliauskas Ciprus Sopranas 65 Miliauskas Jonas Tranvilis 157, 160, 215 Milinkeviius Juozas Kelmas 162 Milkeviius Pranas - Vilkas 125, 141, 208 Mindaugas, r. Pyplys Kazimieras Mindaugas, r. Stepuleviius-Stepulis Vladas Mirta, r. Senavaityt Maryt Misiukeviius Petras Strazdas 65 Misinas Jonas aliasis Velnias 212 Mykolaitis, r. Luka Juozas Mykolaitis Kazimieras Laknas 177, 230 Mykolaitis Vytautas - Aidas 177, 230 Mykolas Jonas, r. Drunga Zigmas Mockapetris Petras Kairys 113, 205 Montvila 22, 24 Morknas Juozas Rambynas 174, 229 Morknas Vincas Audra 172, 174, 225 Naktibalda, r. Juselyt Vitalija Naktis, r. Jasaitis Justinas Napoleonas, r. Kmieliauskas Juozas 243

Naras, r. Kazlauskas Pranas Nata (sl.) 120, 206 Naujokien 191 Nausdait Elena Dalia 205 Navickas Vaclovas Perknas, Auksutis 43 44, 46 49, 51, 53 57, 62, 6 4 - 6 5 , 6 8 - 6 9 , 7 1 - 7 2 , 7 5 - 7 7 , 80, 83, 8 5 - 8 6 , 124, 191 Negras, r. Berving Julius Negras, r. Grinceviius Jonas Neifalta Jonas Laknas 120, 206 Neifalta Vladas - Gintaras 138, 140, 209 Nevis, r. Radiukynas Antanas Nyktukas, r. Gureviius Stasys Oelis, r. Ratkelis Albinas Oys, r. Valenta Adolfas Paleckis 152 Papartis, r. Gudynas Vytautas Pavaist, r. Lasavickien-Valentait Petron Pavasaris, r. Batutis Juozas Pauktis (sl.) 1 4 2 - 1 4 3 , 2 0 9 Paulius (sl.) 100, 203 Peiulis Antanas Baritonas 65, 160, 165, 219 Pekys Vincas Voverukas 62 63, 195 Pemp, r. Matuleviius Vytautas Perknas, r. Gelys Jonas Perknas, r. Gudaitis Antanas Perknas, r. Navickas Vaclovas Perlas, r. alongeris Vladas Peslys, r. Markulis Juozas Petraka Juozas Antanas Lapaitis, Patrimpas 168, 223 Petrenko (Petrauskas), r. Deksnys Jonas Petrikas J. 20 Petrukeviius 199 Petrukeviius Jurgis Pinavijas 97, 114115, 202 Peteris 157, 189, 216 Pileckis Jonas - Brokas, arnas 3 2 - 3 5 , 4 8 - 4 9 , 75, 8 0 - 8 5 , 106, 112, 142, 183, 189, Pinavijas, r. Petrukeviius Jurgis Pinkvarta Jurgis Beras 172, 225 Pinkvarta Kazimieras - Deinys 95, 114, 117, 174, 176, 201 244

Pyplys Kazimieras Tigras, Maytis, Mavydas, Mindaugas, Audronis 1 5 7 - 1 6 0 , 163, 184, 2 1 6 - 2 1 7 Pjklas, r. Juka Zigmas Plechaviius Povilas 201 Plienas (sl.) 92, 9 9 - 1 0 0 , 199 Plienas, r. Adomaitis Zigmas Plienas", MGB agentas 183 Popiera Antanas - ilvitis 176, 229 Popiera Jonas almas 177, 230 Prajara Vincas - Meteoras 172, 227 Pranaitis 204 Prapuolenis, r. Deksnys Jonas Ptakauskas Jurgis Liepa 136, 209 Puiys Vytautas - Meka 27, 8 2 - 8 3 , 181 Pupka J. 219 Puel, r. Senkut Anel Julija Putinas (sl.) 213 Raius Jonas Klevas 60, 195 Raius Vytautas uolas 59, 68, 195 Radastas, r. vedas Albinas Radvila, r. Matuleviius Kazys Radzeviius Vytautas Vaidila 183, 186 Radiukynas Antanas Nevis 127, 136, 208 Raginis, r. Degutis Kazys Rainys, r. Senavaitis Jonas Ramanauskas Adolfas Vanagas 197, 213, 216 Rambynas, r. Gavnas Vytautas Rambynas, r. Morknas Juozas Ramonis (sl.) 112,204 Ramun, r. Sabastijauskait Elena Ramunis (sl.) 120, 206 Raytinis Juozas - arvas 80, 158, 160, 166, 197 Ratkelis Albinas - Oelis 5 0 - 5 3 , 5 5 - 5 6 , 60, 62, 65, 6 9 - 7 0 , 73, 7 6 77, 79, 86, 106, 157, 160, 162-163, 1 9 3 - 1 9 4 Rimgaudas (sl.) 127, 136, 208 Rimvydas, r. Krikinas Jurgis Rymantas, r. Aleikas Jonas Petras Robinzonas, r. Kasperaviius Antanas

245

Sabastijauskait Elena Ramun 172, 227 Sakalas, r. Brazauskas Bronius Sakalas, r. Ciplijauskas Jonas Sakalas, r. Greblikas Kazimieras Sakalas, r. Jurelionis Juozas Sakalas, r. Kleiza Vincas Salinka Albinas Dainius 194 Sasnauskas Adolfas - Kristupas 59, 62, 73, 119-120, 195 Saulut, r. Kazelyt Janina Seliokas Albinas - rapnelis, Kazimieras 98, 115-116, 118, 202 Senavaitis Jonas Rainys 178, 232 Senavaitis Vincas - aliavelnis, iaurys 173-174, 204, 206, 228, 231 Senavaityt Maryt Mirta 232 Senkus Jonas Giedrulis 39, 190 Senkus Vladas Uosis, Leninas, aulys 176, 229 Senkut AnelJulija - Puel 157-158, 165, 216, 219 Senkut Angel Aurel 159, 218 Serbentas, r. Jureviius Bronius Siaubas, r. Gruauskas Antanas Siaubas, r. Kleiza Jonas Sidabra Juozas - Brangut 8 2 - 8 3 , 197 Skirgaila, r. Baltruaitis Klemensas Skirgaudas (sl.) 169, 224 Skirmantas, r. Luka Juozas Skydas, r. Vasiliauskas Jurgis Skrajnas, r. Luka Juozas Skroblas, r. Leizinkas Jonas Skruzd, r. Buinskait-Petrulionien Salomja Skuas Juozas aulys 167, 222 Slavickas 158 Slavinskas Albinas 224 Smetona Antanas 109, 137 Sopranas, r. Miliauskas Ciprus Speigas, r. Gudynas Antanas Spyglys, r. Abramaviius Bronius Spyruoklis, r. Kuinskas Jonas Staiokas Algirdas Arnas 222 Stalinas 16, 110, 156 Stanaitis Juozas Litas 177, 230 Staneika-Staneviius Vytautas Andrius, Mekis, Oskaras, Stuoga 145, 196, 209, 211 246

Staniulis Jonas arnas 99100, 203 Starkeviius Pranas Ddiukas 99101, 203 Stepas, r. ieika Jonas Stepuleviius-Stepulis Vladas - Mindaugas 112, 121, 124-127, 129 130, 136-138, 204 Stravinskas Antanas - Jokeris 1 2 6 - 1 2 7 , 1 2 9 - 1 3 1 , 133, 136, 169, 208 Stravinskas Juozas Kardas, iedas 46 48, 8183, 192, 198 Stravinskas Kazys Linas 172, 224 Strazdas, r. Misiukeviius Petras Stuobris, r. alius Matauas Sukackas 17 Survila, r. ieika Jonas alius Matauas Stuobris 172, 225 almas, r. Lazauskas Albinas almas, r. Popiera Jonas alna, r. Zaskeviius Algimantas Vincas altis (sl.) 179, 232 apalas, r. aldaris Pranas arnas, r. Ilgnas Jurgis arnas, r. Juodis Vytautas arnas, r. Pileckis Jonas arnas, r. Staniulis Jonas arnas, r. aldaris Benjaminas arnas, r. vingila Vincentas arvas, r. Kleiza Simonas arvas, r. Raytinis Juozas aulys, r. Senkus Vladas aulys, r. Skuas Juozas eferis Jonas - Diemedis 43, 50-53, 55, 60, 66, 6 9 - 7 1 , 73, 7 6 - 7 7 , 156-158, 191 ermuknis 22, 24 ermuknis, r. Grajauskas Kazys ermuknis, r. Kinaitis Albinas ernas, r. Drunga Zigmas iaurys, r. Senavaitis Vincas idlauskas Antanas 223 imanskis Algirdas Kirstukas, Algirdas 165, 222 iugdinis Juozas Katiua 178, 232 iugdinis Povilas Bitinas 172, 227 liauys Antanas Dagilis 170 247

pokas, r. Bendaraviius Sergiejus rapnelis, r. Seliokas Albinas treimikien Adel 192, 217, 219 trimas Vincas - turmas 103, 154, 158, 170, 204 turmas, r. Bajoraitis Antanas turmas, r. trimas Vincas vedas 209 vedas Albinas - Radastas 164-165, 221 Tamalinas J. 190 Tarzanas (sl.) 138, 140, 209 Tarzanas, r. Jaktys Juozas Taunys Leonas Kovas 185 Tauras (sl.) 1 4 2 - 1 4 4 , 2 0 9 Tauras, r. Dailid Urbantas Tautvaia, r. Zaskeviius Algimantas Vincas Tautvydas, r. Luka Stasys Teras, r. Arlauskas Alfonsas Tiesa", MGB agent 184 Tigras, r. Keleris Aleksas Tigras, r. Pyplys Kazimieras Traknas, r. Aliauskas Jonas Trakimaviius Alfonsas algiris 124, 141, 207 Tranvilis, r. Miliauskas Jonas Turklys, r. Jasiulaitis Juozas Tvora, r. Gerulis Vincas Tzas, r. Balkus Dominykas Uleviius Jonas Leitenantas 176, 229 Uosis, r. pla Vytautas Uosis, r. Senkus Vladas Urbonaviius Kazys - aibas 178-179, 231 Urbonaviius Vytautas Judoiukas, Judoius kelis Pranas 219

178, 231

Vabalas Alfonsas - Gediminas 92, 9 9 - 1 0 2 , 149-152, 170, 199 Vabalas Vytautas Grambuolys, Kunigaiktis 43, 46, 52, 54 56, 62, 64, 70, 77, 80, 8 4 - 8 6 , 141-142, 157, 159, 1 6 5 - 1 6 6 , 191-192, 209, 219 Vagonis 181, 213 Vaiiuleviius Stasys - Kazokas 119, 123, 142-143, 206 248

Vaidila 22 Vaidila, r. Radzeviius Vytautas Vaidila, r. Vilionis Jonas Valaitis Jonas - Viesulas 157, 159, 163-164, 170, 215 Valenta Adolfas - Oys 6 5 - 6 6 , 68, 73, 158, 196 Valenta Jonas empijonas 172, 226 Valenta Vitalius Dobilas 65 Valtys Jonas 186 Vampyras, r. Gavnas Vytautas Vanagas, r. Adomaitis Zigmas Vanagas, r. Giceviius Antanas Vanagas, r. Ramanauskas Adolfas Varanaviius 199 Vargdienis, r. Mikelionis Vincas Varis (sl.) 124, 207 Varkala Algirdas - aliukas, Daumantas 21, 95, 113, 117, 150, 167, 176, 201, 223, 229 Varnagiris Vitalius Balandis 45, 192 Vasaris, r. erniauskas Juozas Vasiliauskas Jurgis Skydas 76 80, 163, 196 Vasiliauskas Stasys Biznas 178, 231 Veerskis Juozas 202 Venclova 152 Vermachtas, r. Juodis Algirdas Vidginas, r. Didvalis Vytautas Viesulas (sl.) 167, 222 Viesulas, r. Valaitis Jonas Vijnas, r. ibirka Vladas Vikis, r. ibirka Vladas Vikis, r. aldaris Algirdas Vilionis Jonas Vaidila 83, 198 Vilius (sl.) 156, 215 Vilkas, r. pla Stasys Vilkas, r. Garnatkeviius Albinas Vilkas, r. Ylius Antanas Vilkas, r. Milkeviius Pranas Vitkauskas 152 Vitkus Juozas - Kazimieraitis 47, 145, 150, 168, 193, 207, 210 Vizgirda A. Kapsas 181 Vygandas, r. Baceviius Vytautas Vytautas, r. Krikinas Jurgis 249

Vytautas, r. emaitis Jonas Vytis, r. Leonaviius Algirdas Vytis, r. Luka Juozas Voverukas, r. Pekys Vincas Zaskeviius Algimantas Vincas alna, Tautvaia, agentas Bagdonas", Benamis" 155, 167, 213 214 Zaskeviius Stasys 213 Zaveckas Bronius 218 aibas, r. Bridius Vincas aibas, r. erniauskas Juozas aibas, r. Markauskas Antanas aibas, r.Urbonaviius Kazys aibas aldaris Algirdas Vikis, Klajnas 158, 164, 217 aldaris Benjaminas arnas 163, 194 aldaris Pranas apalas 184 algiris, r. Kutkaitis Feliksas algiris, r. Trakimaviius Alfonsas aliabartis Juozas 17 aliasis Velnias, r. Misinas Jonas aliavelnis, r. Senavaitis Vincas aliukas, r. Varkala Algirdas alongeris Vladas - Perlas 159-160, 209, 218 alvaris, r. Kleiza Jonas ebrys, r. Gureviius Vincas emaitis Jonas Vytautas 203 emaitis Zigmas 152, 213 iedas, r. Stravinskas Juozas ilvitis, r. Makareviius Juozas ilvitis, r. Popiera Antanas ilvitis, r. irys Jonas irys Jonas ilvitis 158, 217 vejas, r. Buzas Povilas vejys, r. Baltsis Antanas vingila Vincentas arnas 176, 230 vinys Jonas 20

VIETOVARDI RODYKL
Abez 225 Aguonis 218 Agurkik, k., mikas 82, 181, 190, 1 9 7 - 1 9 8 Alytus, aps. 2 0 8 - 2 0 9 , 2 1 2 - 2 1 3 , 218, 2 2 3 - 2 2 4 , 2 3 1 - 2 3 2 Alksnnai 181 Alksniakiemis 227 Alksnik 185 Altajus 94, 109, 194 Amerika 171 Anglija 66, 171, 196 Antanava, vls. 189 Archangelskas, sr. 187, 198 Ariogala, vls. 187 Armaliki k. 199, 203 Arodik 191 Amena, aps. 213 Aminta 226-227 Augustavas 219 Auktaitija 212 Aukto-Balbierikis 231 Auktoji Panemun, vls. 199, 224, 2 2 7 - 2 2 8 uol Bda 98, 115, 198 Bakininkai 225, 228 Baden Badenas 211 Bagotoji 198 Bairoitas 210 Bajorik 207 Balbierikis, vls. 179, 223, 231 Balsupiai 197, 217 Baltarusija 199, 202 Baltupiai 192 Bambiniai 196

Baragin 230 Bardauskai 79 Bartininkai, vls. 17, 77, 189, 191, 193-194 Barzdai, vls. 181, 204, 215 Berlynas 108 Berini k. 215 Bestraigik 126 Birai, aps. 212 Brasta 189 Brazavas 219 Bobiai 181 Borisovas 186 Briuselis 193 Budavon 20 Buktiki k. 181 Butelizna 208 Bda 190 Bdnykai (Bdninkai) 10, 179, 2 3 0 - 2 3 1 Bdvieiai 219 Bdvietis, vls. 219 epeliks 174, 205 erniachovskas 195 iudiki k. 201, 205, 225, 229, 232 Daigin 197 Dambrauka 229 Dambrava 230 Danivanka 77 Darsnikis 231 Daugpilis 210 Degimai 173, 228 Deguiai 16, 182, 190 Deivoniki k. 51-52, 196 Dygriai 222 Dovydai 181-182 Dubrovlagas 195, 200, 213, 225 Dusia, eeras 121, 125, 137-138, 140 Dmiks 231 Dzkija 119, 121, 125, 138, 142, 168-169, 185, 193, 210 Denelauka 17 252

Elb 200 Eerynai 208 Gaisteriks 191 Gaitai 208 Garanik 224-225 Garlausgir 113 Garliava, vls. 95, 175, 182, 200, 202, 205, 207, 222, 224, 2 2 8 - 2 2 9 Geisteriki k. 209, 218 Gelvonys 188 Gervnupis 227 Gerviks 208 Giluii k. 219 Gininai 205, 225 Gintautai 194, 196, 218 Girait 125 Girininkai II 228 Giai, vls. 17, 183, 190, 192, 194, 217, 221, 229 Gyvikiai 114, 202 Gorkis, sr. 227 Grabava 176 Grauiniai 196 Graikiai, vls. 9, 16, 77, 196, 213, 220 Grauiai 224-225, 229 Grikapolis 191 Grikabdis 183 Grybin 193, 221 Gudeliai I, vls. 179, 185, 201, 2 3 0 - 2 3 1 Gulbiniki k. 1 8 3 - 1 8 4 , 192, 194, 217, 219 Gurbilis 191, 217 Gustaityn 224, 228 Elveriki k. 195, 206 glupis 203 Iglikliai, vls. 9, 16, 115, 176, 202, 227 Ilgakiemis 224, 229 Ilgalauka 195 Ingavangis 179 Inta 2 2 4 - 2 2 5 253

Irkutskas, sr. 182, 195, 203, 213, 221, 225 Ilandiai 192, 195, 206 Ilauas 113 Izraelis 187 Jakimaviiai 195 Janauka 219 Jannai 204 Jankai, vls. 101, 181-183, 186, 190, 198, 200 Jarcevas 198 Jaunionys 198 JAV 211 Javaravas, vls. 9 Jeniseiskas, r. 198 Jonuiai 207, 222, 231 Jovaiiai 208 Judoni k. 208 Juodbariki k. 203 Juodbdis 202, 221 Juodeikiai 199 Jurginiki k. 175, 205, 229 Jr 186 Kaiiadorys, aps. 221, 231 Kajackai 222 Kalesninkai, mikas 216 Kaliningradas, sr. 195 Kalvarija, vls., r. 51, 54, 68, 72, 186, 191-192, 194-196, 2 1 8 - 2 1 9 Kalviai 231 Kalnik 71, 119-120, 122-123, 125, 138, 140, 177, 206 Kampini k. 181, 213 Kamai 195 Kapiamiestis 126 Karaganda, sr. 182, 187-188, 196, 200, 213 Kargopollagas 187 Karuai 196 Katinai 181-182 Kaunas, aps. 11, 14, 19, 2 1 - 2 2 , 25, 93, 107, 146, 166-167, 181-183, 185, 187-188, 190, 192-193, 195, 198-202, 2 0 4 - 2 0 5 , 2 0 9 - 2 1 1 , 2 1 3 214, 216, 2 1 8 - 2 2 9 Kaui k. 198 254

Kazimieravas 227 Kazlai 232 Kazlavas 220 Kazliki k. 190, 216 Kazl Rda, vls. 47, 82, 92, 98, 100, 186, 198, 2 0 0 - 2 0 1 , 203, 207, 222, 232 Kelm 214 Kena 228 Keturvalakiai, vls. 79, 1 9 1 - 1 9 2 , 196, 209, 215, 2 1 7 - 2 1 8 , 221, 224 Kbliki k. 2 1 6 , 2 2 6 - 2 2 7 Kdainiai, aps. 187, 191 Kiduliai, vls. 197 Kirsna, up 65, 70, 76 77 Kirsnel 207 Kirai 229 Kybartai 79, 201 Klaipda 185 Klampuiai 40 Klebikis, vls., mikas 173, 222, 225, 2 2 8 - 2 2 9 Klevin 18 Kolyma 221 Komija 187, 197-198, 203, 213, 221, 2 2 4 - 2 2 5 Kovelis 188 Kozerai 228 Krasnojarskas, kr. 198 Kriktonys 129-131, 209 Krosna, vls. 195, 206 Kruonis, vls. 231 Kruinskai 199 Kuibyevas, r. 203 Kuktiki k. 189 Kulautuva 213 Kulikai 204 Kupriai 206 Kvietkin 70 Laibagaliai 208 Laibikiai 218 Lankeliks 9, 1 6 - 1 7 , 20, 41, 7 8 - 7 9 , 191 Latvija 1 5 1 - 1 5 2 Laukiniai 190 Lazdijai, aps. 71, 191, 195-196, 204, 2 0 6 - 2 0 9 , 212, 219 255

Leipalingis, vls. 193, 208 Lekiai, mikas 181 Lelionys 198 Leningradas 212 Lenkija 67, 1 5 1 - 1 5 2 , 160, 166, 183, 188, 196, 202, 2 0 9 - 2 1 0 , 2 1 3 - 2 1 4 , 219-220 Leiai 187 Liepalotai 201 Liepynai 196, 2 2 9 - 2 3 0 Lietuva 7 - 8 , 1 0 - 1 1 , 17, 20, 36, 43, 45, 47, 57, 59, 61, 63, 67, 74, 80, 8 3 84, 92, 101, 104, 1 0 6 - 1 1 1 , 114, 120-121, 136-139, 142-146, 149, 1 5 1 153, 155, 158, 164, 1 6 7 - 1 7 1 , 174, 176, 182-188, 1 9 0 - 1 9 1 , 193, 1 9 5 203, 207, 2 0 9 - 2 1 3 , 216, 2 1 8 - 2 2 0 , 2 2 3 - 2 2 8 , 2 3 1 - 2 3 2 Likiava 193 Liubavas 186, 191, 195, 2 1 9 - 2 2 0 Liudvinavas, vls. 1 5 9 - 1 6 0 , 192, 194, 197, 215, 217, 2 1 9 - 2 2 0 , 230 Lukiai, vls. 190, 1 9 7 - 1 9 8 , 200 Lvovas 213 Mainai 225, 229 Maklakovas 198 Mardosai 223 Marijampol, vls., aps. 9, 1 5 - 1 6 , 19, 33, 47, 51, 53, 76, 91, 102, 116, 141, 157, 163, 176, 1 8 2 - 1 8 3 , 185-198, 2 0 0 - 2 0 7 , 209, 213, 215, 2 1 7 - 2 2 1 , 223-232 Markovo dvaras 193 Marva 228 Maskva 1 0 7 - 1 0 8 , 110, 156, 167, 174, 204 Mauruiai 226 Maeikiai, aps. 193 Medvii k. 179 Medinai 212 Menkupiai 219 Merkin, vls. 208 Mekuiai 194 Meteli e. 121 Mielaiupis 228 Mieldaiki k. 192 Mikalin 223 Mikalinai 208 Mikyio Trakas 126 256

Milinai 209 Mindaugai 192 Mikalin 204, 206 Minlagas 197, 224 Mikiniai 207 Mizerai 209 Mockava 219 Mokolai 197 Moliniks 78 Mordovija 195, 200, 213, 225 Mozriki mikas 224 225 Naujasis Klebikis 205 Naujasodis 231 Navasodai 9, 15, 18, 202 Navickai 231 Nedlberis 203 Nemoboliai 208 Nemunas 82, 94, 128, 170, 231 Nendriniki k. 229 Neris 198 Norilskas 195 Novosibirskas, sr. 203 Obelija 209 Oprtai 215 Orija 195 Oziorlagas 182, 195, 203, 225 Okasviliai 182, 217 Pabaltijys 6 6 - 6 7 Pabrad 190 Pabrasiai 231 Paiudiki k. 174, 222, 229 Paeeriai 39 Pagravio k. 226 Paginvio k. 187 Pagirliai 230 Pagyvikiai 185 Pagraiio mikas 83, 96, 1 1 6 - 1 1 7 , 192, 198 Pagrdai 207 257

Pajevonys 191, 195, 197 Pakampiki k. 225, 232 Pakiaulikis 228, 2 3 1 - 2 3 2 Pakirsniai 191 Pakuonis, vls. 216, 2 2 5 - 2 2 7 , 231 Palaima 218 Palanga 186, 203 Palemonas 214 Palios 73, 116 Palinai 124, 191 Panevys, vls. 184, 232 Paryius 199 Paserninkai 208 Paskarlupiai 181 Pasduonis 218 Paelstva 192 Patain 230 Patiliai 218, 220 Paeimeniai 194 Parai 202 Peiora, Peiorlagas 197, 213, 225 Penkiniai 192 Pervazininkai 197 Petkeliki k. 222 Petrainai 188, 190 Pietariai 18 Pilnai 159 Pilvikiai, vls. 19, 88, 96, 102, 1 8 3 - 1 8 4 , 189, 191, 198, 213, 217 Piniks k. 191, 223 Pitsbergas 211 Plung 1 8 5 - 1 8 6 Plutiks 16, 97, 189, 232 Poltava 188 Pomeranija 190 Pranczija 199 Prankiks k. 226 Prienai, vls., aps., r. 1 1 6 - 1 1 7 , 192, 198, 201, 2 0 4 - 2 0 6 , 2 2 4 - 2 2 9 , 232 Prienlaukis 225 Prienilis 229, 231 Prsija 17 Punios ilas 206, 212, 224 258

Punskas, vls. 196, 214, 220 Purvininkai 228 Puskelniai 17, 183 Puskepuriai 183 Puziks k. 189, 223 Pstapdiai 191 Pia 1 2 6 - 1 2 7 , 129, 1 3 4 - 1 3 6 Radyius 208 Raiupis 10, 20-21, 176, 202, 230 Raseiniai, aps., r. 187, 203, 214 Raudondvaris 198 Raudonoji jra 162 Reketija 195 Ringnai 231 Rokeliai 199 Rokikis 184, 210 Rudamina, vls. 120, 123, 140-141, 195, 2 0 6 - 2 0 7 Runkiai 186 Rutkiki k. 229 Rusija 43, 80, 130, 171, 190, 200, 214 Rda 192 Rdel 65, 7 0 - 7 1 Samara 214 Sangrda, vls. 191, 219 Santaka 194 Sardokai 193, 217 Sargin 232 Sasnava, vls. 11, 1 8 - 1 9 , 21, 91, 96, 99, 115, 176, 183, 189, 202, 213, 228, 230, 232 Saulgri k. 220 Seinai , aps. 191, 196, 204, 207, 214, 2 1 9 - 2 2 0 Seirijai, vls. 2 0 8 - 2 0 9 Seirij Trakas 125126 Seli 213 Senabdis 219 Seredius 203 Sevostlagas 221 Siberija 196 Sibiras 72, 21, 94, 104, 109, 138, 152, 159, 171, 190, 197, 209, 2 1 8 - 2 1 9 259

Simnas, vls. 207, 209 Skaisinai 48 Skardupiai 34, 52, 55, 183-184, 1 8 6 - 1 8 8 , 194, 196, 2 1 5 - 2 1 6 Skersabalis 231 Skirptiks k. 201 Skriaudiai 195, 222 Skuodo-Ketknai 193 Smolinyia 202 Sodenai 197 Sorbona 199 Soviet Sjunga 182, 184, 186 Spartai 208 Starkai 181 Steplagas 182, 196, 200, 213 Stonknai 209 Subaik 213 Suvalkai 213 Suvalkija 7, 149, 185-186 Ssninkai, k., mikas 56, 70, 73, 7 6 - 7 7 , 119, 141, 192 akiai, aps. 181-183, 1 8 9 - 1 9 0 , 197-198, 200, 204 arabd 202 auliki k. 205, 225 - 226, 229 ernin 207, 228 etokai 120 eup 28-29, 55, 7 6 - 7 7 , 91, 102, 119, 141, 1 6 1 - 1 6 2 ta, vls. 191 iauliai, aps., r. 187, 199, 209 ikutiki k. 198 ilakojis 82, 91, 99, 199, 203 ilavotas, vls. 10, 97, 178-179, 185, 189, 192, 198, 202, 205, 223, 226, 228, 2 3 1 - 2 3 2 ilosdai 191 ilut 19 imkiai 96, 224 imuliai 197, 215 iupyliai 187 irupis 205 lynakiemis 214 tuthofas 210 unkariai 190, 200 260

unskai, vis, 17, 53, 55, 76, 82, 91, 163, 183, 190, 193, 196, 2 1 7 - 2 1 8 vedija 211,216 ventaeris 191, 204, 206, 2 0 8 - 2 0 9 Tabarauskai 195 Tabariki k. 221 Taietas, sr., lageris 203, 221 Taizininkai 208 Taryb Sjunga 162, 168 Taurag, aps. 209, 212 Temlagas 203 Tiumen, sr. 221 Trakai 197 Trakiki k. 186, 215, 226, 230 Turlojiks 70 Tursuiai 218 Tuskulnai 187 Uchtiemlagas 203 Ukmerg, aps. 2 1 1 - 2 1 2 Unlagas 227 Utena, aps. 184, 212, 214 Upaliai 184 Vabalninkas, vls. 212 Vaitokiemis 220 Valaviiai 52, 55, 216 Valengik (altupis) 201 Valiniai 196 Vandeniai 223 Vangai 231 Varia, mikas 213 Varnabd, mikas 189, 113 Varniai 186 Varuva 108 Veisiejai 136, 191, 204, 2 0 8 - 2 0 9 Veiveriai, vls. 10, 19, 2 0 - 2 1 , 2 3 - 2 4 , 25, 147, 181, 187, 1 9 1 - 1 9 2 , 2 0 0 202, 206, 213, 2 2 1 - 2 2 4 , 226, 2 2 8 - 2 2 9 Veizbniki k. 191 Vdarai 204 Vidgiriai 224 261

Vidurin Azija 200 Vilijampol 198 Vilkabd 227 Vilkavikis, vls., aps., r. 9, 1 6 - 1 7 , 19, 1 8 1 - 1 8 3 , 187, 189-194, 196 198, 209, 2 1 5 - 2 1 7 , 232 Vilnius 1 4 5 - 1 4 6 , 151, 156, 186, 188, 1 9 0 - 1 9 1 , 193, 2 1 1 - 2 1 4 , 218, 2 2 0 - 2 2 1 , 224, 2 2 8 - 2 2 9 , 232 Viltrakiai 142, 183, 189 Vincai 183 Virbalis 182, 199 Viakio Rda, vls. 82, 92, 223 Vitytis 9, 16, 187 Viaid k. 183, 221 Vokietija 182, 2 0 0 - 2 0 1 Vorkuta 203 Vorkutlagas 187 Zapykis, vls. 200 Zarasai 212 Zariki k. 198 Zovada 196 agar, vls. 199 agariai 137 aliamikis 193 alioji, k., vls., mikas 73, 120, 160, 181, 220, 230 eimiai 188 emaii Kalvarija 187 emaitija 4 7 , 8 1 - 8 2 , 8 7 , 9 7 , 101, 145, 168, 181, 185-186, 1 9 7 - 1 9 8 , 2 1 2 emaitkiemis 180, 232 ydroni k. 193, 209, 217, 221 virgdaiiai 183, 189

TURINYS
Algis Kata Kunigas Justinas Leleius: neidavs Dievo ir Tvyns Kstutis Kasparas Partizan kapeliono palikimas Vytautas Leleius Prisiminimai apie kunig Justin Juozas Daumantas Biruts rinktins tabe nelaim PARTIZANO GRAFO KUNIGO JUSTINO LELEIAUS DIENORATIS 1946 12 01 (antroji dalis) Treias skyrius Tsinys. Barbarai upldo. 1947 01 02 Kovotojo keliais Kstutis Kasparas Paaikinimai Asmenvardi rodykl Vietovardi rodykl 27 99 119 155 181 234 251

7 9 15 22

Leleius-Grafas, Justinas
Le-165 Partizan k a p e l i o n o dienoratis / Justinas Leleius-Grafas. - K a u n a s : Laisv" f o n d o Lietuvos filialas, 2006. - 264 p. : iliustr. A s m e n v a r d i ir v i e t o v a r d i r-kls: p. 234-262 ISBN 9986-541-21-2 Tauro a p y g a r d o s kapelionas, tabo narys k u n i g a s Justinas Leleius-Grafas (19171947) n u o s e k l i a i p a s a k o j a a p i e a p y g a r d o s tabo ir atskir jo p a d a l i n i veikl, f i k s u o j a tis, a p m s t o g y v e n i m o ir k o v o s prasm. Dienoratis p r a s i d e d a n u o 1946 m. b a l a n d i o 19 d. ir baigiasi 1947 m. r u g p j i o m n . Tai r e i k m i n g a s istorijos altinis b e i d o m u s rezistencins literatrins minties paminklas, atskleidiantis laisvs k o v o t o j o mstysen, paties Pasiprieinimo e s m ir prasm. UDK 947.45.083 +321.6(474.5)]093)+ 23/28(474.5):929Leleius-Grafas + 888.2-94

Justinas Leleius-Grafas PARTIZAN KAPELIONO DIENORATIS

Redaktorius Kstutis Kasparas Virelis Vidmanto Zavadskio 2006 02 23. 16,5 sp. 1. Tiraas 1650 egz. U s a k y m a s 6-092. Leidia Laisv f o n d o Lietuvos filialas. Spaustuv MORKNAS ir Ko", Draugysts g. 17, LT-51229 Kaunas.