SKRYDIO CHARAKTERISTIKOS IR PLANAVIMAS

TVIRTINU Pltros prorektorius ____________________ Liudvikas Rimkus 2007 m.____________________mn. ___d.

Modulis sukurtas vykdant projekt Inovatyvi aviacijos specialist mokymo metod krimas ir diegimas, siekiant pagerinti aviacijos profesin mokym ir j integracij Lietuvos bei ES darbo rinkas, gyvendinam pagal 2006 m. gegus mn. 05 d. paramos skyrimo sutart Nr. ESF/2004/2.4.0-03-264/BPD-87.

Autorius

Virgilijus Kaminskas _______________

(vardas, pavard, paraas)

Projekto vadovas

Darius Ereminas ___________________

(vardas, pavard, paraas)

2007

TURINYS
0. 1. Naudojami sutrumpinimai ........................................................................................................... 6 MAS IR CENTRUOT ............................................................................................................ 8 1.1. 1.2. 1.3. 1.4. 1.5. Bendrosios nuostatos ........................................................................................................... 8 Svokos.............................................................................................................................. 13 Krova, mas ir centruot .................................................................................................... 14 gulos mas ........................................................................................................................ 14 Keleivi ir bagao mas .................................................................................................... 15 Procedra pakoreguotiems keleivi ir bagao standartiniams mass dydiams

1.5.1.

nustatyti 19 1.6. 1.7. Mass ir centruots dokumentai ........................................................................................ 28 Pakrovimas ir svorio centras.............................................................................................. 30 Apibrimai ............................................................................................................... 30

1.7.1. 1.8. 1.9. 1.10. 1.10.1. 1.11. 1.12. 1.13. 1.14. 2.

Lktuv svrimas ............................................................................................................... 32 Svrimo ranga. .................................................................................................................. 33 Svorio centras ................................................................................................................ 34 SC vietos keitimas ..................................................................................................... 37 Lktuvo grind apkrovos ............................................................................................... 39 Kelions krovinio skaiiavimas ..................................................................................... 41 Krovos ir centruots lap pavyzdiai. ........................................................................... 41 Krovos, centruots ir povairi lapas .............................................................................. 44

Skrydio charakteristikos .......................................................................................................... 52 2.1. BENDROSIOS SKRYDI NUOSTATOS .................................................................... 52 Paskirtis ..................................................................................................................... 52 Svokos...................................................................................................................... 53

2.1.1. 2.1.2. 2.2.

Bendrosios nuostatos ......................................................................................................... 55 2

2.3. 2.4.

TURIMIEJI KTT NUOTOLIAI ........................................................................................ 61 A KLASS SKRYDIAI.................................................................................................. 61 Bendrosios nuostatos ................................................................................................. 61 Kilimas ...................................................................................................................... 62 Klii perskridimas kylant....................................................................................... 66 Skrydis marrutu neveikiant vienam varikliui ........................................................... 69 Skrydis marrutu trij ar daugiau varikli lktuvu neveikiant dviem varikliams ..... 71 Tpimas. Paskirties ir atsarginis aerodromai ............................................................. 72 Tpimas. Sausi KTT .................................................................................................. 73 Tpimas. lapi ir uterti KTT .................................................................................. 75 Padidint posvyrio kamp patvirtinimas ................................................................... 77 Stataus artjimo tpti procedros .............................................................................. 77 Trumpojo tpimo skrydiai ....................................................................................... 78 Skrydio lauko kriterijai trumpo tpimo skrydiams ................................................ 79

2.4.1. 2.4.2. 2.4.3. 2.4.4. 2.4.5. 2.4.6. 2.4.7. 2.4.8. 2.4.9. 2.4.10. 2.4.11. 2.4.12. 2.5.

B KLASS SKRYDIAI .................................................................................................. 79 Bendrosios nuostatos ................................................................................................. 79 Bendrosios nuostatos. Kilimo ir tpimo auktjimas ................................................ 80 Kilimo trajektorija. Vizualioji kurso orientyr navigacija ........................................ 81 Kilimas ...................................................................................................................... 82 Klii perskridimas kylant. Keli varikli lktuvai ................................................ 84 Skrydis marrutu. Keli varikli lktuvai.................................................................. 89 Skrydis marrutu. Vieno variklio lktuvai ................................................................. 90 Tpimas. Paskirties ir atsarginis aerodromai ............................................................. 91 Tpimas. Sausi KTT .................................................................................................. 91 Stataus artjimo tpti procedros .............................................................................. 92 Trumpojo tpimo skrydiai ....................................................................................... 93 3

2.5.1. 2.5.2. 2.5.3. 2.5.4. 2.5.5. 2.5.6. 2.5.7. 2.5.8. 2.5.9. 2.5.10. 2.5.11.

2.5.12. 2.6.

Tpimas. lapi ir uterti KTT .................................................................................. 95

C KLASS SKRYDIAI .................................................................................................. 96 Bendrosios nuostatos ................................................................................................. 96 Kilimas ...................................................................................................................... 96 Klii perskridimas kylant....................................................................................... 99 Skrydis marrutu veikiant visiems varikliams ......................................................... 101 Skrydis marrutu neveikiant vienam varikliui ......................................................... 102 Skrydis marrutu. Trij ar daugiau varikli lktuvai, kai du i j neveikia ............ 103 Tpimas. Paskirties ir atsarginis aerodromai ........................................................... 104 Tpimas. Sausi KTT ................................................................................................ 104 Tpimas. lapi ir uterti KTT ................................................................................ 106

2.6.1. 2.6.2. 2.6.3. 2.6.4. 2.6.5. 2.6.6. 2.6.7. 2.6.8. 2.6.9. 3.

Skrydi planavimas ............................................................................................................... 107 3.1. SKRYDIO PLANAS .................................................................................................... 107 Terminai .................................................................................................................. 107 Bendrosios taisykls ................................................................................................ 109

3.1.1. 3.1.2. 3.2.

Skrydio plano pildymo instrukcija ................................................................................. 114 Bendrieji reikalavimai ............................................................................................. 114 Duomen vedimo oro eismo paslaugoms (ATS) instrukcija ................................. 114 Orlaivi tip ymjimas .......................................................................................... 129 Orlaivi tip apraymas ........................................................................................... 130

3.2.1. 3.2.2. 3.2.3. 3.2.4. 3.3.

DEGAL PLANAVIMAS ............................................................................................. 142 Supaprastintas degal apskaiiavimas. .................................................................... 147

3.3.1. 3.4. 3.5. 3.6. 3.7.

Kritinis takas (CP).......................................................................................................... 148 Grimo (negrimo) takas (PNR) .................................................................................. 150 Kitas GT sprendimo bdas .............................................................................................. 151 Grimo atsargin aerodrom takas (PNA) .................................................................. 152 4

3.8.

Greiio vektorius ir santykinis greitis .............................................................................. 153 Pasivijimas. .............................................................................................................. 153 Greiio apskaiiavimas kai nurodytas atvykimo laikas ........................................... 154

3.8.1. 3.8.2.

0. Naudojami sutrumpinimai
ACAS susidrim ore vengimo sistema ADF automatinis radijo kompasas ADS automatinis priklausomas stebjimas AIP aeronavigacins informacijos rinkinys AOC vejo paymjimas AOM lktuvo skrydi vadovas ASDA esamasis nutrauktojo kilimo nuotolis ASDR reikiamasis nutrauktojo kilimo nuotolis BEM tuioji mas D pasiprieinimas DME toliamatis DOM sausoji skrydio mas E rytai ELT avarinis kreipiamasis sistuvas ETA planuotas atvykimo laikas ETOPS padidinto dviej varikli nuotolio procedra Ft pda (-os) GPWS ems artumo spjimo sistema GS kelions greitis H sunkus HDG kursas HI aukto intensyvumo IAS prietaisinis oro greitis ILS tpimo pagal prietaisus sistema IMC meteorologins slygos pagal prietaisus Km kilometras Kt mazgas L keliamoji jga L lengvas LDA esamasis tpimo nuotolis LDR reikiamasis tpimo nuotolis LMC paskutins minuts pakeitimai LVP prasto matomumo procedra LVTO kilimas prasto matomumo slygomis M - Macho skaiius M vidutinis MAC vidutin aerodinamin styga MEL minimalios rangos sraas MI vidutinio intensyvumo MLM maksimali struktrin tpimo mas MMEL pagrindinis minimalios rangos sraas MNPS minimalaus navigacinio utikrinimo oro erdv MRM maksimali struktrin riedjimo mas MSA minimalus saugus auktis MTOM maksimali struktrin kilimo mas 6

MZFM maksimali mas be degal N iaur NDB bekryptis radijo vyturys NM jrmyl OCA klities perskridimo absoliutusis auktis OCH klities perskridimo santykinis auktis OFP skrydi planas OL - orlaivis RLM charakteristikomis apribota tpimo mas RNP reikalingos navigacins charakteristikos RTOM charakteristikomis apribota kilimo mas RVR kilimo ir tpimo tako matomumo nuotolis RVSM sumainto vertikalaus skirstymo erdv S maas S piets SAR paieka ir gelbjimas SC svorio centras SL (FL) skrydi lygis T trauka TAS tikrasis oro greitis TODA esamasis kilimo nuotolis TODR reikiamasis kilimo nuotolis TORA esamasis riedos nuotolis TORR reikiamasis riedos nuotolis UTC koordinuotas universalusis laikas V1 apsisprendimo greitis V2 saugus kilimo greitis su vienu neveikianiu varikliu VMC vizualiosios meteorologins slygos VMCA minimalus valdymo ore greitis (pakilimo konfigracijoje, vaiuokl traukta) VMCG minimalus valdymo emje greitis VMCL minimalus valdymo ore greitis (tpimo konfigracijoje, vaiuokl traukta) VR priekins vaiuokls paklimo greitis VS smukos greitis W svoris W vakarai

1. MAS IR CENTRUOT
1.1. Bendrosios nuostatos

Naudotojas utikrina, kad visuose skrydio etapuose pakrovimas, lktuvo mas ir svorio centras atitikt apribojimus, nurodytus patvirtintame Lktuvo pilotavimo taisyklse ar Skrydi vykdymo vadove, jei jie yra labiau ribojantys. Naudotojas privalo nustatyti kiekvieno lktuvo mas ir svorio centr, faktikai j pasvrs prie pradedant naudoti ir vliau kas 4 metai, jei naudojamos individualios lktuv mass, ir kas 9 metai, jei naudojamos laivyno mass. Modifikacij ir remont taka masei ir centruotei turi bti deramai vertinama ir tinkamai ufiksuojama dokumentuose. Be to, lktuvai privalo bti pakartotinai sveriami, jei modifikacij taka masei ir centruotei nra tiksliai inoma. Lktuvo sausosios skrydio mass nustatymas 1) Lktuvo svrimas: i) paprastai nauji lktuvai yra sveriami gamykloje ir gali pradti skrydius be pakartotinio svrimo, jei mass ir centruots raai buvo sutvarkyti pagal lktuvo pakeitimus ar modifikacijas. Lktuv, kuriuos patvirtint mass kontrols program turintis naudotojas perduoda kitam naudotojui, turiniam patvirtint program, nereikia sverti iki j prads naudoti gaunantysis naudotojas, nebent po paskutinio svrimo prajo daugiau nei 4 metai. ii) Kiekvieno lktuvo individuali mas ir svorio centro vieta turi bti periodikai i naujo nustatomos. Maksimalius intervalus tarp dviej svrim nustato naudotojas ir jie turi atitikti OPS 1.605 punkto b papunkio reikalavimus. Be to, kiekvieno lktuvo mas ir svorio centras turi bti pakartotinai nustatomas: A) B) sveriant, arba apskaiiuojant, jei naudotojas gali rodyti pasirinkto skaiiavimo metodo pagrstum, kai sausosios skrydio mass pokyiai virija 0,5 % maksimalios tpimo mass arba pokytis svorio centro vietoje virija 0,5 % vidutins aerodinamins stygos. 2) Laivyno mas ir svorio centro vieta 8

i)

To paties modelio ar konfigracijos lktuv grupei ar laivynui gali bti naudojama vidutin sausoji skrydio mas ir svorio centro vieta kaip laivyno mas ir svorio centro vieta, jei atskir lktuv sausosios skrydio mass ir svorio centro vietos atitinka ii pastraipoje nurodytas paklaidas. Be to, yra taikomi iii ir iv pastraipose bei a papunkio 3 dalyje nurodyti kriterijai.

ii)

Nuokrypiai A) Jei bet kurio pasverto lktuvo sausoji skrydio mas arba apskaiiuota laivyno lktuvo sausoji skrydio mas skiriasi daugiau nei 0,5 % maksimalios struktrins tpimo mass nuo nustatytos laivyno sausosios skrydio mass arba svorio centro vieta daugiau kaip 0,5 % vidutins aerodinamins stygos skiriasi nuo laivyno centro vietos, toks lktuvas turi bti ibraukiamas i to laivyno. Gali bti sukurti atskiri laivynai su skirtinga laivyno vidutine mase. B) Tais atvejais, kai lktuvo mas atitinka laivyno sausosios skrydio mass leistino nuokrypio ribas, bet svorio centro yra u laivynui leistino nuokrypio rib, lktuv galima toliau naudoti pagal laivynui taikom sausj skrydio mas, bet su individualia svorio centro vieta. C) Jei atskiras lktuvas, lyginant su kitais laivyno lktuvais, turi aikiai paaikinam fizin skirtum (pvz., virtuvs ar krsl konfigracij), dl kurio virijami laivynui leistini nuokrypiai, lktuv galima palikti laivyne, jei jam taikomos atitinkamos mass ir (arba) svorio centro vietos pataisos. D) Lktuvai, kuriems nebuvo nustatyta vidutin aerodinamin styga, privalo skraidyti pagal individualius mass ir svorio centro vietos dydius arba turi bti specialiai itiriami ir gaunamas leidimas.

iii)

Laivyno dydi taikymas A) Pasvrus lktuv arba jei padaromi lktuvo rangos ar konfigracijos pakeitimai, naudotojas privalo patikrinti, ar is lktuvas patenka 2 dalies ii pastraipoje nurodytas leistin nuokrypi ribas. B) Lktuvai, kurie nebuvo sveriami nuo paskutinio laivyno mass tikrinimo, gali bti laivyne ir skraidyti pagal laivyno dydius, jei 9

individuals dydiai yra patikslinti atlikus skaiiavimus bei atitinka 2 dalies ii pastraipoje nurodytas leistin nuokrypi ribas. Jei ie individuals dydiai neatitinka leistin nuokrypi rib, naudotojas turi nustatyti naujus laivyno dydius, vykdydamas 2 dalies i ir ii pastraipose nustatytas slygas, arba neatitinkanius rib lktuvus naudoti pagal jiems taikomus dydius. C) Kad lktuvas bt trauktas pagal laivyno dydius skraidant laivyn, sverdamas ir apskaiiuodamas naudotojas privalo patikrinti, ar jo faktiniai dydiai patenka 2 dalies ii pastraipoje nurodytas nuokrypi ribas. iv) Laikantis io papunkio 2 dalies i pastraipos reikalavim, laivyno dydiai privalo bti peririmi bent kiekvieno laivyno mass vertinimo pabaigoje. 3) Svertin lktuv skaiius nustatant laivyno dydius i) Kai n lktuv skaiius laivyne, naudojaniame laivyno dydius, naudotojas per laikotarp tarp dviej laivyno mass tikrinim privalo pasverti lentelje nurodyt lktuv skaii: Lktuv skaiius laivyne 2 arba 3 49 10 ar daugiau ii) Minimalus svrim skaiius N (n +3)/2 (n + 51)/10

Pasirenkant svertinus lktuvus, turi bti pasirenkami tie laivyno lktuvo, kurie nebuvo sveriami ilgiausi laik.

iii) 4)

Laikotarpis tarp 2 laivyno mass tikrinim negali viryti 48 mnesi.

Svrimo procedra i) Svrim privalo atlikti gamintojas arba patvirtinta technins prieiros organizacija. ii) Btina imtis prastini ger praktik atitinkani atsargumo priemoni, t. y.: A) tikrinti lktuvo ir rangos komplektacij,

10

B) C) D) iii)

nustatyti, ar tinkamai atsivelgta skysius, utikrinti, kad lktuvas bt varus, ir utikrinti, kad lktuvas bt sveriamas udaroje patalpoje.

Svrimui naudojama ranga privalo bti tinkamai kalibruota, nustatyta ties nuliu ir naudojama pagal gamintojo instrukcijas. Visas svarstykles gamintojas, civilinis svrimo ir matavimo priemoni departamentas arba atitinkamai galiota organizacija turi kalibruoti kas 2 metai ar per svrimo rangos gamintojo nustatyt laikotarp, priklausomai nuo to, kuris laikotarpis yra maesnis. ranga turi bti tokia, kuria bt galima tiksliai nustatyti lktuvo mas.

Svrimo rangos tikslumas 1. Lktuvo mas, naudojama nustatyti saus skrydio mas ir svorio centr, privalo bti tiksliai nustatyta. Kadangi naudojamas tam tikras svrimo rangos modelis labai skirting masi klasi lktuv pradiniam ir periodiniam svrimui, svrimo rangai negali bti nurodytas vienas bendras tikslumo kriterijus. Taiau svrimo tikslumas laikomas patenkinamu, jei naudojamos svrimo rangos atskiros svarstykls/elementai ilaiko iuos tikslumo kriterijus: a. b. c. Svarstyklms/elementams maiau, nei 2.000 kg Svarstyklms/elementams nuo 2.000 kg iki 20.000 kgSvarstyklms/elementams vir 20.000 kg paklaida 1%; paklaida 20 kg; paklaida 0.1%.

Speciali standartin skrydio krovos mas. Be standartins keleivi ir registruoto bagao mass, naudotojas gali kreiptis galiotj institucij, kad ji patvirtint standartines kit krovini mases. Lktuvo krova 1) Naudotojas privalo utikrinti, kad kraunant lktuvus, juos priirt kvalifikuotas personalas. 2) Naudotojas privalo utikrinti, kad kroviniai bt kraunami pagal duomenis, naudojamus lktuvo masei ir centruotei apskaiiuoti. 3) Naudotojas privalo laikytis papildom struktrini apribojim, pvz., grind tvirtumo apribojimo, maksimalaus krovinio kvadratiniame metre, maksimalios mass krovini skyriuje ir (arba) maksimalaus krsl apribojim. Svorio centro ribos 11

1)

Skrydio svorio centro diapazonas. Jeigu skaiiuojant centruot netaikomas krsl paskirstymas bei tiksliai neatsivelgiama keleivi skaiiaus krsl eilje, krovinio atskiruose krovini skyriuose ir degal atskiruose bakuose tak, sertifikuotam svorio centro diapazonui turi bti taikomos skrydio ribos. Nustatant svorio centro ribas, btina atsivelgti galimus nukrypimus nuo numanomo krovinio paskirstymo. Jei konkrets krslai nra paskiriami, naudotojas privalo nustatyti procedras, utikrinanias, kad skrydio ar keleivi salono gula imtsi koreguojamj veiksm, kai btinas tam tikras iilginis krsl pasirinkimas. Svorio centro ribos ir su jomis susijusios skrydio procedros, skaitant prielaidas, turi bti priimtinos galiotajai institucijai.

2)

Svorio centras skrendant. Pagal io punkto d papunkio 1 dal naudotojas privalo rodyti, kad procedros visikai atitinka ypating svorio centro kait skrydio metu, sukelt keleivi/gulos judjimo ir degal naudojimo/perpylimo.

Svorio centro ribos 1. Lktuvo skrydio vadovo apribojim sertifikavimo skyriuje yra nustatytos priekins ir galins svorio centro (CG) ribos. ios ribos utikrina, kad viso skrydio metu laikomasi sertifikuot stabilumo ir valdymo kriterij, ir ilaikomas deramas balansavimas kilimo metu. Vejas turt utikrinti, kad, apibrus skrydi procedras ar CG diapazon, kuris kompensuoja emiau ivardytus nukrypimus ir klaidas, laikomasi i rib: 1.1. faktinio CG nukrypimai, kai yra tuia ar skrydio mas, nuo nustatyt dydi, pavyzdiui, dl svrimo klaid, nereikming modifikacij ir/ar rangos vairovs; 1.2. degal pasiskirstymo bakuose nukrypimai nuo taikomo grafiko;

1.3. bagao ir krovini vairiuose skyriuose nukrypimai, palyginus su manomu krovinio pasiskirstymu ir faktins bagao ir krovini mass netikslumais; 1.4. faktinio keleivi susodinimo nukrypimai nuo numatyto susodinimo pasiskirstymo, kai buvo pildomi mass ir centruots dokumentai. (r. pastab); 1.5. krovini ir keleivi krovinio faktinio CG nukrypimai atskiruose krovini skyriuose ar keleivi salono dalyse nuo prastini vidutini padi; 1.6. CG nukrypimai, kuriuos sukl vaiuokls ir usparni padtys ir nustatyt degal naudojimo procedr taikymas (iskyrus, kai numatyta sertifikuot norm ribose); 1.7. Nukrypimai, kuriuos sukl gulos nari, virtuvs rangos ir keleivi judjimas skrendant.

PASTABA: Stambios CG klaidos gali kilti, kai leidiama laisvai sussti (keleivi laisv pasirinkti viet, lipant lktuv). Nors daugumoje atvej pagrstai galima tiktis tolygaus iilginio 12

keleivi susdimo, ilieka tam tikra viet pasirinkimo priekyje ar gale rizika, sukelianti labai dideles ir neleistinas CG klaidas (manant, kad centruots apskaiiavimas yra atliekamas menamo tolygaus pasiskirstymo pagrindu). Stambiausios klaidos gali vykti, kai yra madaug 50% apkrovimo faktorius, jei visi keleiviai susodinti salono priekinje ar galinje dalyse. Statistin analiz rodo, kad tokio susodinimo pavojus, turintis neigiamos takos CG, yra didiausias mauose lktuvuose. Naudotojas privalo nustatyti vis, lktuvo sausj skrydio mas patenkani, skraidinam daikt ir gulos nari mas, pasverdamas juos arba naudodamas standartines mases. Privalo bti nustatyta j padties taka lktuvo svorio centrui. Naudotojas privalo nustatyti gabenamo krovinio mas, skaitant bet kur balast, faktikai pasverdamas j, arba nustatyti gabenamo krovinio mas pagal standartines keleivi ir bagao mases, kaip nurodyta OPS 1.620 punkte. Naudotojas privalo nustatyti degal mas, naudodamas faktin tank, o jei is neinomas pagal Skrydi vykdymo vadove nurodyt metod apskaiiuot tank. Degal tankis 1. Jei tikrasis degal tankis nra inomas, vejas degal mass nustatymui gali taikyti standartinius degal tankio dydius, nurodytus Skrydi vykdymo vadove. ie standartiniai dydiai turt remtis esamais degal tankio matavimais konkretiems oro uostams ar vietovms. Bdingi degal tankio dydiai yra: a. b. c. d. Benzinas (stmoklini varikli degalai) Reaktyviniai degalai JP 1 Reaktyviniai degalai JP 4 Alyva 0.71 0.79 0.76 0.88

Masi dydiai Pagal ICAO 5 pried ir Tarptautin mat sistem (SI), lktuv faktins ir ribojamos mass, kroviniai ir j sudedamosios dalys, degal krova yra ireikti JAR-OPS 1 pateiktais mass vienetais (kg.).Taiau daugumoje patvirtintuose Lktuv skrydi vadovuose ir kituose skrydi dokumentuose ie dydiai yra publikuojami kaip svoris, kuris naudojamas bendroje kalboje. SI sistemoje svoris yra daugiau jga negu mas. Kadangi termino svoris naudojimas nekelia joki problem kasdieniniame lktuv naudojime, jo tolimesnis naudojimas skrydi praktikoje ir publikacijose yra priimtinas.]

1.2.

Svokos

Sausoji skrydio mas Visa specialiam skrydio tipui parengto lktuvo mas be vis naudotin degal ir veamos krovos. i mas sudaro:

13

1) 2) 3)

gula ir gulos bagaas, virtuvs ir kilnojamoji keleivi aptarnavimo ranga, ir geriamasis vanduo ir tualeto chemikalai.

Maksimali mas be degal Maksimali leidiama lktuvo mas be naudojam degal. Atskiruose bakuose laikom degal mas privalo bti traukta mas be degal, kai ji aikiai nurodoma pagal Lktuvo pilotavimo taisyklse numatytus apribojimus. Maksimali struktrin tpimo mas Maksimali leidiama visa lktuvo mas tpiant prastomis aplinkybmis. Maksimali struktrin kilimo mas Maksimali leistina visa lktuvo mas pradedant kilimo riedjim. Keleivi klasifikacija 1) 2) 3) Suaug (vyrai ir moterys) asmenys, sulauk 12 ir daugiau met. vaikai asmenys, sulauk 2 ir daugiau met, bet jaunesni nei 12 met. kdikiai asmenys, jaunesni nei 2 met.

Veama krova Bendra keleivi, bagao ir krovini mas, taip pat pelno neduodanios krovos mas.

1.3.

Krova, mas ir centruot

Naudotojas Skrydi vykdymo vadove nustato krovos bei mass ir centruots sistemos principus ir metodus, atitinkanius OPS 1.605 punkto reikalavimus. i sistema privalo apimti visus numatom skrydi tipus.

1.4.

gulos mas

Nustatydamas sausj skrydio mas, naudotojas taiko iuos mass dydius: 1) 2) faktines mases, skaitant gulos baga, arba standartines mases, skaitant rankin baga: 85 kg skrydio gulos nariams ir 75 kg keleivi salono gulos nariams, arba

14

3)

kitas galiotajai institucijai priimtinas standartines mases.

Esant papildomam bagaui, naudotojas privalo koreguoti papildom sausj skridimo mas. Nustatant lktuvo svorio centr, btina atsivelgti io papildomo bagao padt.

1.5.

Keleivi ir bagao mas

Naudotojas apskaiiuoja keleivi ir registruoto bagao mas, naudodamas faktin kiekvieno asmens mas ir faktin pasverto bagao mas arba 13 lentelse pateiktus standartinius mass dydius, iskyrus tuos atvejus, kai esam keleivi krsl skaiius yra maesnis nei 10. Tokiais atvejais keleivi mas gali bti nustatoma, pasinaudojant kiekvieno keleivio ar jo vardu padarytu odiniu pareikimu ir pridedant prie jo nustatyt konstant, vertinani rankin baga ir rbus. Procedra, nustatanti kada pasirinkti faktines ar standartines mases ir procedra, kurios reikia laikytis, kai naudojami odiniai pareikimai, privalo bti traukta Skrydi vykdymo vadov. Keleivi mas, nustatoma odiniu pareikimu 1. Kai lktuvuose yra maiau nei 10 viet, prie vis keleivi apklaustos mass (svorio), turt bti pridtos specialios konstantos, atsivelgiant rankin baga ir drabuius. ias konstantas turt nustatyti vejas tyrim, skirt jo konkretiems marrutams ir kt., pagrindu ir turt bti ne maesns, nei: a. b. drabui rankinio bagaui 4 kg; ir 6 kg.

2. Keleivius laipinantys darbuotojai iuo pagrindu turt vertinti keleivi nurodyt mas ir keleivi drabui bei rankinio bagao mas, kad patikrint j teisingum. ie darbuotojai turt gauti instrukcijas iems mass dydiams nustatyti. Kai btina, nustatyta mas ir specialiosios konstantos turt bti padidintos, kad bt ivengta dideli netikslum.

Jei faktin mas nustatoma sveriant, naudotojas privalo utikrinti, kad j bt traukiami keleivi asmeniniai daiktai ir rankinis bagaas. Juos sverti btina prie pat keleivi laipinim, tam tikslui skirtoje greta esanioje vietoje. Jei keleivi mas nustatoma taikant standartins mass dydius, turi bti naudojami 1 ir 2 lentelse nustatyti standartins mass dydiai. Standartin mas sudaro rankinis bagaas ir vis kdiki iki 2 met, gabenam suaugusi vieno keleivio krsle, mas. Kdikiai, uimantys atskirus keleivi krslus, iame papunktyje laikomi vaikais. Keleivi mass: 20 keleivi krsl arba daugiau 15

1)

Kai lktuve keleivi krsl skaiius yra 20 ar daugiau, taikomos 1 lentelje nurodytos standartins vyr ir moter mass. Kaip alternatyva tais atvejais, kai keleivi krsl skaiius yra 30 ar daugiau, taikomi 1 lentelje nustatyti vis suaugusij mass dydiai.

2)

1 lentelje atostog arteris tai usakomasis reisas, numatytas tiktai kaip atostog organizuotos turistins kelions elementas. Atostog arterio mass dydiai taikomi, jei ne daugiau nei 5 % keleivi krsl lktuve yra naudojami neatlygintinai veti tam tikros kategorijos keleiviams. 1 lentel Keleivi krslai: 20 ir daugiau Vyrai Visi skrydiai, iskyrus atostog arterius Atostog arteriai Vaikai 88 kg 83 kg 35 kg Moterys 70 kg 69 kg 35 kg 84 kg 76 kg 35 kg 30 ir daugiau Visi suaugusieji

Atostog usakomieji reisai Usakomasis reisas, esantis tik atostog kelions paketo dalis - tai skrydis, kai visas orlaivis yra pasamdytas vieno ar daugiau vej keleiviams veti, kurie visikai ar i dalies, aplink ar ratu keliauja oru atostog tikslais. Tokios keleivi kategorijos, kaip kompanijos darbuotojai, turo vejo personalas, spaudos atstovai, JAA/galiotos institucijos pareignai ir t.t. gali bti traukti 5% lengvat sra, nepaeidiant atostog usakomojo skrydio mass dydi taikymo.

Keleivi mass: 19 krsl arba maiau 1) Kai lktuve keleivi krsl yra 19 arba maiau, taikomos 2 lentelje nurodytos standartins mass. 2) Skrydiuose, kai rankinis bagaas negabenamas keleivi salone arba skaiiuojamas atskirai, 1 lentelje pateikti vyr ir moter mass dydiai gali bti sumainami 6 kg. iame papunktyje tokie daiktai kaip lietpaliai, skiai, maos rankins ar pinigins, skaitomoji mediaga ar maa kamera nelaikomi rankiniu

16

bagau. 2 lentel Keleivi krslai Vyrai Moterys Vaikai Bagao mas 1) Kai lktuve keleivi krsl yra 20 arba daugiau, 3 lentelje nurodyti standartiniai mass dydiai taikomi kiekvienam registruoto bagao paketui. Kai lktuve yra 19 arba maiau keleivi krsl, turi bti naudojama faktin registruoto bagao mas, nustatyta sveriant. 2) 3 lentelje: i) ii) vietinis skrydis tai skrydis, kuris prasidjo ir baigsi vienos valstybs ribose, skrydiai Europos regione tai kiti nei vietiniai skrydiai, kurie prasidjo ir baigsi OPS 1.620 punkto f papunkio 1 priedlyje nurodytoje zonoje, ir iii) tarpkontinentinis skrydis tai ne Europos regione vykdomas skrydis, kuris prasidjo ir baigsi skirtinguose emynuose. 3 lentel 20 arba daugiau keleivi krsl Skrydio tipas Vietinis Europos regione Tarpkontinentinis Kiti Standartin bagao mas 11 kg 13 kg 15 kg 13 kg 1-5 104 kg 86 kg 35 kg 6-9 96 kg 78 kg 35 kg 10 - 19 92 kg 74 kg 35 kg

Skrydi zonos Europos regione nustatymas Nevietiniai skrydiai Europos regione skrydiai, vykdomi apibrto rombo linij zonoje tarp i 17

tak: N7200 N4000 N3500 N3000 N3000 N2700 N2700 N6700 N7200 N7200 kaip parodyta pav.: E04500 E04500 E03700 E03700 W00600 W00900 W03000 W03000 W01000 E04500

Europos regionas 18

Jei naudotojas nori taikyti kitus, nei nurodyti 13 lentelse, standartinius mass dydius, jis privalo informuoti galiotj institucij apie prieastis ir i anksto gauti jos sutikim. Taip pat jis privalo pateikti tvirtinti isam svrimo tikrinimo plan ir taikyti pateikt statistins analizs metod. Po to, kai galiotoji institucija patikrina ir patvirtina svrimo tikrinimo rezultatus, patikslinti standartiniai mass dydiai gali bti taikomi tik tam naudotojui. Pakeistus standartinius mass dydius galima naudoti tik tokiomis aplinkybmis, kurios atitinka atliekamo tikrinimo aplinkybes. Kai patikslinti standartiniai mass dydiai virija 13 lentelse nurodytus dydius, turi bti taikomi didesnieji dydiai.

1.5.1. Procedra pakoreguotiems keleivi ir bagao standartiniams mass dydiams nustatyti

Keleiviai 1) Svorio pavyzdi mimo metodas. Keleivi ir j rankinio bagao vidutin mas turi bti nustatoma sveriant atsitiktinius pavyzdius. Atsitiktini pavyzdi parinkimas savo pobdiu ir apimtimi turi atspindti keleivi kiek, atsivelgiant skrydio tip, skrydi vairiais marrutais dan, skrydius usien ir i jo, naudojimo sezon ir lktuvo krsl skaii. 2) Pavyzdi dydis. Rengiant tikrinimo plan, turi bti trauktas svrimas bent didiausio: i) keleivi skaiiaus, apskaiiuoto pagal piloto pavyzd, taikant prastines statistines procedras ir remiantis 1 % santykinio patikimumo diapazono paklaida suaugusiems ir 2 % atskira vyr ir moter vidutine mase, ir ii) Lktuv atveju: A) kai keleivi krsl skaiius yra 40 ar daugiau i viso 2000 keleivi, arba B) kai keleivi krsl yra maiau kaip 40 i viso 50 x (keleivi krsl skaiius). 3) Keleivi mas. keleivi mas turi bti skaiiuojama keleivi daikt, kurie neami lipant lktuv, mas. Kai imami atsitiktiniai keleivi mass pavyzdiai, kdikiai turi bti sveriami kartu su lydiniu suaugusiuoju (T.p. r. OPS 1620 punkto c, d ir 19

e papunkius.) 4) Svrimo vieta. Keleivi svrimo vieta turi bti parenkama kaip manoma ariau prie lktuvo tokioje vietoje, kurioje keleivi mas paliekant ar pasiimant daugiau asmenini daikt, neturt pasikeisti iki keleivi laipinimo lktuv. 5) Svarstykls. Keleiviams sverti naudojamomis svarstyklmis turi bti galima pasverti ne maiau 150 kg. Mas turi bti rodoma pagal maiausiai kas 500 g gradacij. Svarstykli tikslumas turi bti 0,5 % arba 200 g, priklausomai nuo to, kuris i i skaii yra didesnis. 6) Mass dydi registravimas. Kiekvieno tikrinamo skrydio keleivi mas, atitinkama keleivi kategorija (pvz., vyrai, moterys ir vaikai) ir reiso numeris turi bti uregistruojami. Registruotas bagaas. Statistin procedra pakoreguotai standartinei bagao masei nustatyti, imant pagrindu minimalaus reikiamo pavyzdio dydio vidutin bagao mas, i principo yra tokia pati kaip ir ta, kuri taikoma keleiviams ir kaip nurodyta a papunkio 1 dalyje. Bagao santykinis patikimumo diapazonas (paklaida) lygus 1 %. Btina pasverti maiausiai 2000 registruoto bagao vienet. Patikslint keleivi ir registruoto bagao standartins mass dydi nustatymas. 1) Neteikiant pirmenybs sveriant nustatytai faktinei masei, ir siekiant utikrinti, kad patikslintos keleivi ir registruoto bagao standartins mass taikymas nepadaryt neigiamos takos skrydi saugai, turi bti atliekama statistin analiz. Tokia analize bus nustatyti vidutiniai keleivi ir bagao bei kit duomen mass dydiai bei kiti duomenys. 2) 20 ar daugiau keleivi krsl lktuvams ie vidurkiai taikomi kaip patikslinti standartiniai vyr ir moter mass dydiai. 3) Maesni lktuv atvejais nustatant patikslintus standartinius mass dydius vidutin keleivi mas turi bti padidinama iais dydiais: Keleivi krsl skaiius 15 imtinai 69 imtinai Btinas mass padidinimas 16 kg 8 kg 20

1019 imtinai

4 kg

arba kitaip, visi patikslinti standartiniai (vidutiniai) mass dydiai gali bti taikomi lktuvams, kuriuose yra 30 ar daugiau keleivi krsl. Patikslinti standartiniai (vidutiniai) registruoto bagao mass dydiai taikomi lktuvams, kuriuose yra 20 ar daugiau keleivi krsl. 4) Naudotojai turi teis galiotajai institucijai pateikti tvirtinti isam tikrinimo plan ir atitinkam nukrypim nuo patikslintos standartins mass dydio, jei is nukrypimo dydis yra nustatytas taikant iame priedlyje nurodyt procedr. Tokie nukrypimai turi bti peririmi ne reiau kaip kas 5 metus. 5) Visi patikslinti suaugusij standartiniai mass dydiai visuose skrydiuose turi bti paremti vyr ir moter santykiu 80/20, iskyrus atostog usakomuosius skrydius, kuri atveju is santykis yra 50/50. Jei naudotojas nori gauti leidim taikyti kitok santyk konkretiems marrutams ar skrydiams, jis turi galiotajai institucijai pateikti duomenis, parodanius, kad alternatyvus vyr ir moter santykis yra ilaikomas ir sudaro ne maiau kaip 84 % faktinio vyr ir moter santykio, gauto atrinkus ne maiau kaip 100 atstovaujamj skrydi. 6) Nustatyti vidutiniai mass dydiai yra suapvalinami iki artimiausio sveiko skaiiaus, ireikiamo kilogramais. Atitinkamai, registruoto bagao mass dydiai yra suapvalinami iki artimiausio 0,5 kg skaiiaus. Keleivi ir bagao mass duomen statistins analizs metodas Pavyzdio dydis. 1.1. Kad bt paskaiiuotas reikiamo pavyzdio dydis standartini nukrypim

pagrindu, kurie skaiiuojami panaiems gyventoj tipams ar preliminarioms apvalgoms, btina paskaiiuoti standartin nukrypim.

Pavyzdio tikslumas yra skaiiuojamas 95% tikslumu ar svarbumu, t.y. yra 95% patikimumas, kad tikrieji dydiai paklina nustatyt paskaiiuoto dydio patikimumo interval. is standartinis nukrypimo dydis taip pat taikomas paskaiiuoti standartin keleivi mas. 1.2. Pasiskirstant mas parametrais, t.y. vidutiniam ir standartiniam nukrypimui galima iskirti tris atvejus: 21

a.

, = vidutins keleivi mass ir standartinio nukrypimo tikrieji dydiai, kurie yra neinomi ir kurie turi bti apskaiiuojami pasvrus keleivi pavyzdius.

, = iankstinis vidutins keleivi mass ir standartinio nukrypimo paskaiiavimai, t.y. dydiai, gauti i ankstesns apiros, kurie btini nustatyti dabartinio pavyzdio dyd. x,s c. = m ir s dabartini tikrj dydi apskaiiavimai, gauti i pavyzdio. b. Tada pavyzdio dydis gali bti apskaiiuoti pagal i formul: (1.96 * 1 *100) 2 (e1 * 1 ) 2 r n , kai: n = keleivi, kuriuos reikia pasverti, skaiius (pavyzdio dydis) er = leistinas reliatyvus patikimumo dydis (tikslumas) paskaiiuotam pagal x (taip pat r. lygyb 3 punkte).
1

PASTABA: leistinas reliatyvus patikimumo dydis nurodo tikslum, kur reikia pasiekti, skaiiuojant tikrj vidurk. Pavyzdiui, jei siloma apskaiiuoti tikrj vidurk, esant 1%, tai e r bus 1 formulje aukiau. 1.96 = intervalo reikms lygiui. 2. dydis i gauto pasiskirstymo 95% gauto patikimumo
1

Vidutins mass ir standartinio nukrypimo apskaiiavimas. Jei sveriam keleivi pavyzdys imamas nesirenkant, tai pavyzdio ( x ) aritmetinis vidurkis yra moni tikrosios vidutins mass () paskaiiavimas be paklaidos 2.1. Pavyzdio aritmetinis vidurkis

x
j 1

x=

kai:
xj

= atskir keleivi mass dydiai (pavyzdio vienetai). Standartinis nukrypimas

2.2.

( x j x) 2
j 1

s= kai:
xj

n 1

-= individualaus dydio nukrypimas nuo pavyzdio vidurkio.

22

3. Pavyzdio vidurkio tikslumo tikrinimas. Tikslumas (patikimumo dydis), kuris gali bti priskirtas pavyzdio vidurkiui kaip tikrojo vidurkio indikatorius, yra pavyzdio standartinio nukrypimo funkcija, kuri turi bti patikrinta, paskaiiavus pavyzd. Tai atliekama, taikant formul:
1.96 * s *100

er =

n* x

(%)

kai e r neturt viryti 1% visos suaugusi vidutins mass ir 2% vidutins vyr ir/ar moter mass. io apskaiiavimo rezultatas parodo apskaiiavimo reliatyv tikslum 95% reikms lygyje. Tai reikia, kad esant 95% patikimumui, tikroji vidutin mas yra intervale: 1.96 * s n x = 4. Reikalingo pavyzdio dydio ir vidutins keleivi mass nustatymo pavyzdys

4.1. anga. Standartins keleivi mass dydiai mass ir centruots tikslais reikalauja atlikti keleivi svrimo programas. Pateikiamas pavyzdys rodo reikalingus vairius etapus nustatyti pavyzdio dyd ir vertinti pavyzdio duomenis. Vis pirma jis skiriamas tiems, kurie neturi tokios statistini apskaiiavim patirties. Visi mass duomenys, naudojami pavyzdyje, yra igalvoti. 4.2. Reikiamo pavyzdio dydio nustatymas. Kad bt paskaiiuotas reikiamo pavyzdio dydis, reikalingi standartins (vidutins) keleivi mass ir standartinio nukrypimo paskaiiavimai. iam tikslui galima naudoti iankstinius paskaiiavimus i ankstesns apvalgos. Jei toki paskaiiavim nra, nedidelis reprezentacinis madaug 100 keleivi pavyzdys turi bti pasvertas, kad bt galima apskaiiuoti reikalingus dydius. Pastarasis yra laikomas pavyzdiu. 1 etapas: apskaiiuota vidutin keleivi mas n X (kg) 1 79.9 2 68.1 3 77.9 4 74.5 5 54.1 6 x 62.2 7 89.3 8 108.7 * * 85 63.2 86 75.4 2 etapas: apskaiiuotas standartinis nukrypimas n xj (xj-x) (xj-x) 1 79.9 +9.3 86.49 2 68.1 -2.5 6.25 3 77.9 +7.3 53.29 4 74.5 +3.9 15.21 5 54.1 -16.5 272.25 6 62.2 -8.4 70.56 7 8 * 85 86 89.3 108.7 * 63.2 75.4 6071.6 +18.7 +38.1 * -7.4 -4.8 349.69 1451.61 * 54.76 23.04 34 683.40

j 1

86

6071.6
j 1

86

23

x
n

= x =

6071 .6 86
j

(x
=

x) 2

n 1 =70.6 kg 34683 .40 86 1 =

=20.20 kg 3 etapas: reikalingo pavyzdio dydis. Reikalingas pasverti keleivi skaiius turt bti toks, kad patikimumo dydis e r neviryt 1%, kaip nurodyta 3 punkte. (1.96 * 1 *100) 2 (e1 * 1 ) 2 r n
1

(1.96 * 20.20 *100) 2 (1 * 70.6) 2 n

n3145 Rezultatas rodo, kad reikjo pasverti 3145 keleivius, kad bt gautas reikiamas tikslumas. Jei e r pasirinktas kaip 2%, rezultatas bt n786. 4 etapas: nustaius reikiamo pavyzdio dyd, reikia parengti plan keleiviams sverti, kaip nustatyta 1 priede prie JAR-OPS 1.620(g). 4.3. Keleivi vidutins mass nustatymas
1

1 etapas: Surink keleivi mass dydi reikiam skaii, galima paskaiiuoti vidutin keleivi mas. iame pavyzdyje laikoma kad buvo pasverta 3180 keleivi. Atskir masi suma yra 231 186.2 kg. n = 3180
3180 j 1

x
n

x=

= 231186.2 kg 231186.2 = 3180 kg

x = 72.7 kg
2 etapas: standartinio nukrypimo apskaiiavimas Standartiniam nukrypimui apskaiiuoti reikt taikyti metod, nurodyt 4.2 punkto 2 etape.

(x

x) 2

= 745 145.20

24

 ( x j x) 2
s=

n 1

745145 .20 3180 1 s= s = 15.31 kg

3 etapas: pavyzdio vidurkio tikslumo apskaiiavimas 1.96 * s *100

er = er =
e r = 0.73 %

n* x % 1.96 * 15 .31 * 100

3180 * 72 .7

4 etapas: pavyzdio vidurkio patikimumo dydio paskaiiavimas 1.96 * s x n kg 1.96 *15 .31 x 3180 kg 72.7 0.5 kg io apskaiiavimo rezultatas rodo, kad yra faktinio vidurkio 95% tikimyb visiems keleiviams, esantiems nuo 72.2 kg iki 73.2 kg diapazone Keleivi svrimo apvalg paaikinimai 1. Vejas, siekiantis gauti leidim taikyti standartines keleivi mases, kurios skiriasi nuo nustatyt JAR-OPS 1.620 , panaiuose marrutuose ar tinkluose gali sujungti j svrimo apvalgas, jeigu: a. b. galiota institucija dav iankstin leidim bendrai apvalgai; apvalgos procedros ir atatinkama statistin analiz laikosi 1 priedo prie JAR-OPS 1.620(g) kriterij; ir

c. papildomai prie bendr svrimo apvalgos rezultat atskir vej, dalyvaujani bendroje apvalgoje, rezultatai turt bti atskirai nurodomi, kad bt pripainti galiojaniais bendros apvalgos rezultatai. Keleivi svrimo apvalg paaikinimai 1. IEM apibendrina kelet keleivi svrimo apvalg element ir pateikia aikinamj ir interpretacin informacij. 2. Informacija galiotai institucijai. Vejas turt praneti galiotai institucijai apie ketinim atlikti keleivi svrimo apvalg, bendrais bruoais paaikinti apvalgos plan ir 25

gauti iankstin leidim tsti darb. 3. Detalus apvalgos planas

3.1. Vejas turt parengti ir pateikti galiotai institucijai tvirtinti detal svrimo apvalgos plan, kuris visikai atspindi skryd, t.y. vertinam tinkl ar marrut, ir apvalga turt aprpti atitinkamo keleivi skaiiaus svrim. 3.2. Reprezentacinis apvalgos planas reikia svrimo plan, nurodant svrimo vietas, datas ir skrydi skaii, pagrstai atsivelgiant vejo tvarkarat ir/ar skrydi zon. 3.3. Minimalus sveriam keleivi skaiius yra didiausiasis i i:

a. skaiius, kuris yra bendruose reikalavimuose, kad pavyzdys atspindt vis darb, kuriam rezultatai bus taikomi; danai tai bna pagrindinis reikalavimas; ar b. skaiius, kuris yra statistiniuose reikalavimuose, nustataniuose gaut vidutini dydi tikslum, kuris turt bti maiausiai 2% vyr ir moter standartins mass ir 1% visos suaugusij standartins mass, kur taikoma. Reikiam pavyzdio dyd galima apskaiiuoti demonstracinio pavyzdio pagrindu (maiausiai 100 keleivi) ar i ankstesni apvalg. Jei apvalgos rezultat analiz rodo, kad nesilaikoma reikalavim dl vyr ar moter standartini masi ar vis suaugusij standartini masi vidutini dydi tikslumo, reikt pasverti papildom reprezentuojam keleivi skaii, kad bt patenkinti statistiniai reikalavimais. 3.4. Kad bt ivengta nerealiai ma pavyzdi, taip pat reikalingas 2000 keleivi pavyzdio dydis (vyrai + moterys), iskyrus maus lktuvus, kai, atsivelgiant didel skrydi, kuriuos reikia pasverti, skaii apimt 2000 keleivi, priimtinas maesnis skaiius. 4. Svrimo programos gyvendinimas

4.1. Pradedant svrimo program, svarbu atkreipti dmes ir vertinti duomen svrimo apvalgos praneimo reikalavimus (r. papunkt 7 emiau). 4.2. Tiek, kiek taikoma, svrimo programa turt bti vykdoma pagal nustatyt apvalgos plan. 4.3. Keleiviai ir j asmeniniai daiktai turt bti sveriami kuo ariau prie laipinimo vietos ir turt bti nurodomas keleivi kategorijos (vyras/moteris/vaikas) priklausomumas. 5. Svrimo apvalgos rezultat analiz

5.1. Svrimo apvalgos duomenis reikt nagrinti, kaip iaikinta IEM OPS 1.620(g). Kad bt atsivelgta skrydio ar marruto vairov, i analiz turt bti atliekama keliais etapais, t.y. skrydiuose, marrutuose, zonose, atskrendant/iskrendant ir t.t. Reikt paaikinti didelius nukrypimus nuo svrimo apvalgos plano ir j galim tak rezultatams. 6. Svrimo apvalgos rezultatai

26

6.1. Reikt apibendrinti svrimo apvalgos rezultatus. Reikt paaikinti ivadas ir silomus nukrypimus nuo paskelbt standartini mass dydi. Keleivi svrimo apvalgos rezultatai yra vidutin keleivi mas, taip pat rankinis bagaas, kuris gali versti kelti pasilymus pakeisti standartinius mass dydius, pateiktus JAR-OPS 1.620 1 ir 2 lentelse. Kaip nurodyta 1 priede prie JAR-OPS 1.620(g) (c), ie vidurkiai, suapvalinti iki artimiausio sveiko skaiiaus, i principo turt bti taikomi, kaip standartiniai vyr ir moter mass dydiai lktuvuose, turiniuose 20 ir daugiau keleivi viet. Dl faktins keleivi mass vairovs bendras keleivi svoris taip skiriasi ir statistin analiz rodo, kad didelio virsvorio pavojus tampa nepriimtinas lktuvuose su maiau, nei 20 viet. Tai yra prieastis padidinti keleivi mas mauose lktuvuose. 6.2. Vyr ir moter vidutins mass skiriasi apie 15 kg ar daugiau ir dl vyr/moter santykio nestabilumo bendro keleivi svorio kitimas yra didesnis, jei visos suaugusij standartins mass yra taikomos, nei, kai taikomos atskiros vyr ir moter standartins mass. Statistin analiz rodo, kad vis suaugusij standartins mass dydi taikymas turt apsiriboti lktuvais su 30 keleivi viet ar daugiau. 6.3. Kaip nurodyta 1 priede prie JAR-OPS 1.620(g), vis suaugusij standartiniai mass dydiai turi remtis pavyzdyje gautais vyr ir moter vidurkiais, atsivelgiant nurodyt 80/20 vyr/moter santyk vis skrydi metu, iskyrus atostog usakomuosius skrydius, kur taikomas 50/50 santykis. Remdamasis duomenimis i savo svrimo programos ar rods, kad yra kitoks vyr/moter santykis, vejas gali kreiptis dl leidimo taikyti skirting santyk atskiruose marrutuose ar skrydiuose. 7. Svrimo apvalgos praneimas

7.1. Svrimo apvalgos praneimas, atspindintis 1-6 punkt turin, turt bti parengtas tokia standartine forma:

Vis skrydi metu, kai veamas didelis skaiius keleivi, kuri mas drauge su rankiniu bagau, manoma, virys standartin keleivi mas, naudotojas privalo nustatyti faktin i keleivi mas, pasverdamas arba priddamas atitinkam mass padidjim. Jei registruotam bagaui taikomi standartiniai mass dydiai ir registruojamas didelis skaiius keleivi, kuri bagaas gali viryti standartin bagao mas, naudotojas privalo nustatyti faktin io bagao mas, pasverdamas arba priddamas atitinkam mass padidjim. Standartini masi patikslinimas 1. Kai taikomi standartins mass dydiai (h) ir (i) reikalauja, kad vejas nustatyt ir patikslint keleivi ir patikrinto bagao mases tais atvejais, kai tariama, kad didelis keleivi skaiius ar bagao kiekis virija standartinius dydius. is reikalavimas numato, kad Skrydi vykdymo vadove bt atitinkamos direktyvos utikrinanios, kad: a. registracijos, skrydi ir keleivi salono personalas bei krovimo darbuotojai pranea ar imasi reikiam priemoni, kai nustato, kad skrydio metu veamas didelis keleivi skaiius, kuri mas, taip pat rankinis bagaas, manoma virija standartin keleivi mas, 27

ir/arba keleivi grups gabena ypa sunk baga (pvz., karikiai ar sportinink komandos); ir b. mauose lktuvuose, kuriuose virsvorio ir/arba CG klaid rizika yra didiausia, orlaivio vadas skiria kroviniui ir jo idstymui ypating dmes bei atlieka btinus pakeitimus.

Naudotojas utikrina, kad gulos vadui bt praneama apie nestandartinio metodo krovinio masei nustatyti taikym ir io metodo nuorodas mass bei centruots dokumentuose.

1.6.

Mass ir centruots dokumentai

Prie kiekvien skryd naudotojas parengia krov ir jos paskirstym apibrianius mass ir centruots dokumentus. Mass ir centruots dokumentai turi suteikti gulos vadui galimyb nustatyti, ar krova ir jos paskirstymas nevirija lktuvo mass ir centruots norm. Dokumente privalo bti nurodyta mass ir centruots dokumentus rengusio asmens pavard. Lktuvo pakrovim priirintis asmuo savo parau privalo patvirtinti, kad krova ir jos paskirstymas atitinka mass ir centruots dokumentus. ie dokumentai privalo bti priimtini gulos vadui, o j priimtinum jis patvirtina savo parau ar jo atitikmeniu. (T.p. r. OPS 1.1055 punkto a papunkio 12 dal.) Naudotojas privalo nustatyti krovos pakeitim paskutin minut procedras. Gavs galiotosios institucijos leidim, naudotojas gali taikyti kitokias, nei numatytos io punkto a ir b papunkiuose, procedras. Mass ir centruots dokumentai Mass ir centruots dokumentai 1) Turinys i) Mass ir centruots dokumentuose turi bti pateikiama i informacija: A) B) C) D) E) F) lktuvo registracija ir tipas, skrydio identifikacijos numeris ir data, gulos vado vardas ir pavard, dokument parengusio asmens vardas ir pavard, sausoji skrydio mas ir atitinkamas lktuvo svorio centras, degal mas kylant ir kelions degal mas, 28

G) H) I) J) K) L) ii)

suvartojam mediag, iskyrus degalus, mas; krovos komponentai, i j keleiviai, bagaas, krovinys ir balastas, kilimo, tpimo ir nulin degal mass, krovos paskirstymas, taikomos lktuvo svorio centro vietos, ir mas ir CG ribojantys dydiai.

Gavs galiotosios institucijos leidim, kai kuri i i duomen naudotojas gali nenurodyti mass ir centruots dokumentuose.

2)

Pakeitimai pakutin minut. Jei paskutin minut, kai jau yra upildyti mass ir centruots dokumentai, daromi pakeitimai, apie tai turi bti praneama gulos vadui, o paskutin minut padaryti pakeitimai turi bti raomi mass ir centruots dokumentuose. Maksimalus leistinas keleivi skaiiaus pakeitimas ar pavlavs krovinys, priimtinas kaip paskutin minut daromas pakeitimas, privalo bti nurodytas Skrydi vykdymo vadove. Jei is skaiius virijamas, btina parengti naujus mass ir centruots dokumentus.

Kompiuterizuotos sistemos. Kai mass ir centruots dokumentus rengia kompiuterizuota mass ir centruots sistema, naudotojas privalo patikrinti iduodam duomen vientisum. Jis turi parengti sistem, utikrinani, kad jo vedam duomen pakeitimai yra deramai traukiami sistem ir sistema veikia gerai bei nuolat, o iduodamus duomenis tikrina ne reiau kaip kas 6 mnesiai. Lktuvo mass ir centruots sistemos. Naudotojas privalo gauti galiotosios institucijos leidim, jei nori kompiuterin lktuvo mass ir centruots sistem naudoti kaip pagrindin altin leidimui iskristi. Duomen perdavimas. Kai mass ir centruots dokumentai siuniami lktuvams duomen perdavimo priemonmis, galutinio mass ir centruots dokumento, kuriam pritar gulos vadas, kopija turi bti saugoma emje. Mass ir centruots dokumentai B klass lktuvams mass ir centruots dokumentuose nereikia nurodyti CG padties, jei, pavyzdiui, krovinio idstymas yra atliktas pagal iankstinio apskaiiavimo centruots lentel ar galima parodyti, kad numatom skrydi metu galima utikrinti teising centruot, 29

nesvarbu, koks bt realus krovinys.

1.7.

Pakrovimas ir svorio centras

1.7.1. Apibrimai
Momentas T.Y mass sukimo poveikis apie nulin atskait (datum). Gaunamas mas padauginus i peties. Petys nulins atskaitos atvilgiu gali bti teigiamas arba neigiamas. Teigiamas petys sukurs teigiam moment, neigiamas neigiam. Krovos indeksas Skaiius susijs su momentu ir supaprastinantis centruots skaiiavimus. Sausasis skrydio indeksas Indeksas nurodantis svorio centro viet esant sausajai skrydio masei. Tuioji mas Lktuvo mas su visa pagrindine ranga plius deklaruota neinaudojam degal ir tepal mas. Sausoji skrydio mas Visa specialiam skrydio tipui parengto lktuvo mas be vis naudotin degal ir veamos krovos. i mas sudaro: 1) 2) 3) gula ir gulos bagaas, virtuvs ir kilnojamoji keleivi aptarnavimo ranga, ir geriamasis vanduo ir tualeto chemikalai.

Skrydio mas T. y. DOM plius kuras bet be kelions krovinio. Veama krova. Bendra keleivi, bagao ir krovini mas. Naudingas krovinys. Kelions krovinio ir naudingo kuro suma.

30

Mas be degal Sausosios skrydio mass ir veamos krovos suma. Maksimali mas be degal. Maksimali leidiama lktuvo mas be naudojam degal. Atskiruose bakuose laikom degal mas privalo bti traukta mas be degal, kai ji aikiai nurodoma pagal Lktuvo pilotavimo taisyklse numatytus apribojimus. Kilimo mas Lktuvo mas pradedant kilimo riedjim. Maksimali struktrin kilimo mas Maksimali leistina visa lktuvo mas pradedant kilimo riedjim. Maksimali struktrin tpimo mas Maksimali leidiama visa lktuvo mas tpiant prastomis aplinkybmis. Maksimali struktrin riedjimo mas Maksimali leidiama visa lktuvo mas atliekant manevrus emje. Mas gali bti didesn u maksimali kilimo mas dydiu, kuris yra lygus degal, reikaling varikliams paleisti ir riedti, masei.

31

1.8.

Lktuv svrimas
32

Lktuvai yra sveriami apsaugotame nuo skersvj angare. Svrimo metu turi bti sumontuota visa pagrindin ranga ir atlikus svrim yra nustatoma svorio centro vieta. Naujo lktuvo bendrj tuij mas ir jo svorio centro viet nustato gamintojas naudodamas vien i keleto svrimo procedr. Maj lktuv bendroji tuioji mas ir svorio centras daniausiai ir yra naudojami kaip pradiniai duomenys centruots skaiiavimuose. Tuo tarpu didelms lktuvams prie bendrosios tuiosios mass yra pridedama gulos mas, jos bagaas ir speciali ranga tam, kad gauti tuij skrydio mas ir jos svorio centr. Tai iek tiek supaprastina dideli lktuv sudtingus krovos skaiiavimus.

1.9.

Svrimo ranga.

Tuio lktuvo mas nustaius sveriant, pilnai pakrauto lktuvo mas gali bti suskaiiuojama pridedant inomas keleivi, bagao, krovinio bei kuro mases. Kuro mas gali bti paskaiiuojama, kai inome kuro tr ir tank.

Pavyzdys Kokia 50 Imperini galon mas, jei tankis 0,72? Mas = 50 * 10 * 0,72 = 360 lb Kokia 50 US galon mas? Mas = 50 / 1,2 * 10 * 0,72 = 300 lb 33

Tam, kad gauti mas kilogramais, gaut mas svarais reikia padalinti i 2,205.

Surasti 2250 litr kuro, kurio tankis 0,82, mas. Mas = 2250 * 0,82 = 1854 kg.

1.10.

Svorio centras

Jgos veikianios lktuv:

Taiau jgos neveikia vienoje linijoje, kaip parodyta paveiksllyje. Traukos jga gali bti aukiau ar emiau dl varikli vietos. Taip pat praktikoje svorio centras yra prie slgio centr. Ir kuo daugiau priekyje yra svorio centras prie slgio centr tuo lktuvas stabilesnis.

Nustatant saugias svorio centro ribas yras atsivelgiama 4ktuvo stabilum ir auktumos vair 34

pakankamum. Svorio centrui esant u saugios priekins ribos: - didja iilginis stabilumas; - gali pailgti sibgjimo atstumas, dl to kad sunku atplti priekin vaiuokl; - kad ilaikyti horizontal skryd aukio vair reikia trimeriuoti vir, dl ko didja pasiprieinimas ir kuro snaudos; - tpimo metu lktuvas turi tendencij nuleisti nos; Svorio centrui esant u saugios galins ribos: - stabilumas maja; - nosis turi tendencij kilti netgi prie pasiekiant atplyimo greit; - kad ilaikyti horizontal skryd aukio vair reikia trimeriuoti emyn, dl ko didja pasiprieinimas ir kuro snaudos; - yra tendencija nuvirsti suktuk; Svorio didjimas turi takos: - kuro snaudoms; - nuvirtimo suktuk greiiui; Pavyzdys 120000 kg svorio lktuvo tpimo greitis yra 130 kt, suskaiiuotas i 1,3*Vs. Koks bt tpimo greitis esant 135000 kg lktuvo svoriui? Sprendimas: lktuvo svoris didja 135000/120000=1,125 karto. Tai reikia, kad Vs greitis didja - 1,125=1,06 Naujas greitis bus 130*1,06=138 kt. Jei SC yra saugiose ribose, bet didja bendroji mas, tai: - gali bti virytos leidiamos konstrukcins ribos; - didja nuvirtimo suktuk greitis; - sumaja skrydio galimybs ir nuotolis; - didja kuro snaudos; - maja praktinis skrydio auktis; - intensyviau dvisi padangos ir stabdiai; Svorio centras yra nustatomas atskirai vertinant tui lktuv bei krovin ir kur. Yra skaiiuojamas kiekvieno i j momentas apie santykin atskaitos tak (Datum), po to jie yra susumuojami tam, kad surasti tak, kur veikia visa mas. Momentas

35

Santykinis atskaitos takas (Datum). D viet nustato gamintojas , ir ji gali bti: - prie ar u lktuvo; - sutapti su lktuvo nosimi; - lktuvo viduje; D yra ne SC, o atskaitos takas. Taigi SC santykinio atskaitos tako atvilgiu yra = visas momentas/visa mas. Pavyzdys Surasti pavaizduoto lktuvo svorio centr.

Mase 250 1000 1000 2500

x x x x x

Petys 20 70 70

+ momentas + 5000 + 70000 + 70000 +145000

- momentas

145000/2500 = 58 cm gal nuo D Vidutin aerodinamin styga.

36

SC MAC atvilgiu visada skaiiuojamas nuo priekins briaunos: SC (%MAC) = (A-B)/C*100; Kur: A SC atstumas nuo D; B MAC priekins briaunos atstumas nuo D; C MAC ilgis; Pavyzdys Jei MAC yra 152 cm ir jos priekin briauna 40 cm nuo D, o SC 66 cm nuo D gal, kokia procentin SC padtis MAC atvilgiu? (66-40)/152*100=17,1%

1.10.1.

SC vietos keitimas

SC keitimas raunant ar iraunant krovin Mass pokytis/Visa sena mas = SC vietos pokytis/Atstumas tarp naujo SC ir mass SC keitimas keiiant krovinio viet: Perkeliama mas/Visa mas = SC pokytis/mass perklimo atstumas Punktai (Station) Dideliems lktuvams gamintojai rangos viet nusako punktais (Station Stn Santykinis atskaitos punktas visada yra Stn 0. Gali bti duoti matavimo vienetai centimetrai, coliai ar pdos, kurie nurodo Stn atstum nuo D atstumo vienetais. Pvz. Stn 20 yra 20 (cm, in ar ft) gal nuo D.

Pavyzdys Lktuvo SC ribos tarp +Stn 240 ir + Stn 280. Dabar SC yra ties + Stn 300. Kiek krovinio reikia perkelti i + Stn 370 + Stn 120, kad SC bt ribose?

37

Mas = 20 cm + 3758 kg / 250cm = 300 kg Danai stmokliniams ir maiems turbosraigtiniams lktuvams krovos lapuose krovimo duomenys pateikiami lentele, kurioje yra parodyti peiai iki kiekvienos krovimo (sdjimo) vietos. Prie skryd pilotas upildo lap, kad suinot ar SC yra saugiose ribose. Kadangi skrydio metu yra naudojami degalai ir tepalai, tai taip pat turi bti vertinama, kad suinoti ar SC bus ribose ir tpimo metu. Pavyzdys emiau esanioje lentelje parodyti daugiavariklio turbosraigtinio lktuvo krovos duomenys. SC ribos yra tarp 45 in ir 50 in gal nuo D. Skrydio metu buvo sunaudota 410 kg kuro ir 15 kg tepalo. Reikia nustatyti ar SC bus ribose skrydio metu.

Suskaiiuojame momentus:

38

SC kilimo metu 221580/4705 = +47,09 in (ribose); SC tpimo metu 200305/4280 = 46,8 in (taip pat ribose)

1.11.

Lktuvo grind apkrovos

Iilgin apkrova

39

Ploto apkrova:

40

1.12.

Kelions krovinio skaiiavimas

Visa skrydio mas susideda i trij element: - DOM; - Kelions krovinio (TL); - Kuro; Ribojanios mass, turinios takos kelions kroviniui: - MTOM; - MZFM; - MLM; - MTM; Kad surasti didiausi galim kelions krovin turime vertinti visus apribojimus. vertinus visus apribojimus maiausia reikm ir duos didiausi galim kelions krovin. Pavyzdys DOM 112000kg; MTOM 187000 kg; MZFM 147000 kg; MLM 153000 kg; Kelions kuras 42000 kg; Atsarginio ir neinaudojamas kuras 8000 kg; Kadangi duoti tik trys ribojimai, tarsime, kad MTM neriboja ir j ignoruosime. MTOM 187000 112000 50000 25000 MZFM 147000 112000 35000 MLM 153000 112000 8000 33000

iuo atveju didiausias galiamas kelions krovinys -25000 kg.

1.13.

Krovos ir centruots lap pavyzdiai.

Maiems lktuvas krovos ir centruots lapai daniausiai pateikiami lentels forma, kaip parodyta anksiau. Kad sumainti klaid tikimyb ir pagreitinti skaiiavimus yra pateikiamos grafins moment priklausomybs nuo masi.

41

Taip pat yra pateikiami SC rib grafikai, kuriuose yra SC priklausomyb nuo viso svorio.

Gali bti grafikai, kuriuose matomos SC ribos, svoriai ir momentai

42

Ir pagaliau daniausiai gyvenime sutinkamas grafikas

43

1.14.

Krovos, centruots ir povairi lapas

is lapas susideda i dviej skyri: - kairje pusje suraytas krovinio paskirstymas ir tikrinama, ar nevirijamas pakrovimas - deinje pusje nustatoma SC vieta ir stabilizatoriaus povairi nustatymas

44

Pakrovimo skyrius yra suskirstytas tris sekcijas: - 1-oje nustatomas didiausias galimas krovinys; - 2-oje parodomas krovinio idstymas; - 3-ioje galimi paskutins minuts pakeitimai (LMC)

45

Pavyzdys DOM DOI MTOM MZFM MLM Pax zona A Pax zona B Pax zona C Pax zona D Pax zona E Pax zona F

34300 kg 45,0 62800 kg 51300 kg 54900 kg 4S 5S 18 S 2V 20 S 10 S 5S 46

Pax zona G Cargo 1 Cargo 2 Kuras 1&2 bakai Kuras centrinis bakas Riedjimo kuras Skrydio kuras

4S 630 kg pato 2100 kg bagao; 9084 kg 4900 kg 260 kg 9500 kg

Tarkime, kad pirmiausia inaudojamas centrinis kuro bakas ir tik po to i sparn. Naudosime standartines 84 kg mases suaugusiems ir 35 kg vaikams. Pradsime nuo 1 sekcijos. raysime MTOM, MZFM, MLM ir DOM. Kuras 9084 + 4900 = 13724 kg

Pasirenkame maiausi reikme i A, B ar C ir i jos atimame OM. Gauname didiausi galim u-krovim

47

Surad didiausi galim krovin einame 2 sekcij, kurioje numatomas krovinio idstymas. Keleiviai turime 66 suaugusius ir 2 vaikus. Kadangi iuo atveju neskirstome suaugusi vyrus ir moteris, tai visi jie uraomi kaip vyrai. Suaugusi mas 66*84 = 5544 kg, vaik 2*35 = 70 kg. Kadangi keleiviai sdi salone, tai j mass raomos 0 zonoje.

Dabar suraome krovin, kuris skirstomas baga (B), krovin (C) ir pat (M).

Sudedame visas mases ir gauname vis kelions krovin: 630+2100+6514=8344 kg. Sum raome 1- sekcija, po to j atimame i didiausio galimo ukrovimo ir gauname papildom galim ukrovim prie LMC.

48

Dabar upildome 3-i sekcij

Dabar pereiname dein lapo pus. Suraome bagao ir pato mases bei keleivi paskirstym pagal zonas. ioje sekcijoje mes priimame visus keleivius kaip suaugusius, nes paklaidos yra labai nedidels.

49

Pakilimo kuro 13724 kg indeksas yra 11,1. J taip pat raome. Toliau nuo DOI vietos briame linij pagal krovinio ir keleivi mases ir pasiskirstym.

50

Linijai pasiekus SC grafik, briame j tiesiai emyn iki susikirtimo su TOM. Susikirtimo vietoje randame SC, kuris yra 16,7% MAC. Povairio pastatymo padtis yra skaiiai apskritimuose (5, 4, 3). Ms atveju tai bt apie 4. Dabar galime rasti ZFM ir LM SC. ZFM SC yra 19,8% MAC, o LM SC 18,2% MAC.

51

2. Skrydio charakteristikos
2.1. BENDROSIOS SKRYDI NUOSTATOS

2.1.1. Paskirtis
Keli varikli turbosraigtiniai lktuvai, kuri maksimali patvirtinta keleivi krsl konfigracija yra didesn nei 9 krslai arba maksimali kilimo mas virija 5700 kg bei visi keli varikli 52

turboreaktyviniai lktuvai priskiriami A klasei. Sraigtiniai lktuvai, kuri maksimali patvirtinta keleivi krsl konfigracija yra 9 krslai ar maiau arba maksimali kilimo mas 5700 kg ar maesn, priskiriami B klasei. Lktuvai su stmokliniais varikliais, kuri maksimali patvirtinta keleivi krsl konfigracija yra didesn nei 9 krslai arba maksimali kilimo mas yra didesn nei 5700 kg, priskiriami C klasei. Jei negalima visikai laikytis atitinkamos klass reikalavim dl ypating konstrukcijos charakteristik (pvz., virgarsiniai ar vandens lktuvai), naudotojas turi taikyti patvirtintus skrydi standartus, kurie utikrint saugos lyg, lygiavert tam, kuris numatytas atitinkamai klasei.

Propeller driven ME Jet ME Turbo-prop Piston

W: > 5700 kg. A Pax: >9 W: 5700 kg. A Pax: 9 B B A C

2.1.2. Svokos
ios naudojamos svokos turi ias reikmes: Esamas nutrauktojo kilimo nuotolis (ASDA) Esamo kilimo riedjimo ilgis ir stabdymo kelio ilgis, jei stabdymo keli atitinkama galiotoji institucija paskelbia esant ir jis gali ilaikyti lktuvo mas vyraujaniomis veikimo slygomis. Utertas kilimo ir tpimo takas (KTT)

53

KTT laikomas utertu, kai daugiau nei 25 % KTT paviriaus ploto (nesvarbu, atskirose vietose ar ne) reikiamame ilgyje ir plotyje dengia: i) didesnis negu 3 mm (0,125 colio) storio vandens sluoksnis arba paliugs ar purus sniegas, prilygstantis daugiau negu 3 mm (0,125 colio) vandens, ii) vientis mas suspaustas sniegas, kurio daugiau suspausti nemanoma, o j keliant laikysis sulips ar skils gabalus (suspaustas sniegas), arba iii) ledas, taip pat lapias ledas.

Drgnas KTT KTT laikomas drgnu, kai pavirius nra sausas, bet ant jo esanti drgm neturi blizgesio. Sausas KTT Sausas KTT tai takas, kuris nra lapias ar utertas, taip pat toks grstas KTT, kuris buvo specialiai rengtas su grioveliais ar akytu grindiniu ir priirimas taip, kad utikrint veiksming saus stabdym, net esant drgmei. Esamas tpimo nuotolis (LDA) Atitinkamos galiotosios institucijos paskelbtas turimas KTT ilgis, kuris yra tinkamas lktuvo tpimo riedjimui eme. Maksimali patvirtinta keleivi krsl konfigracija Naudotojo naudojamas galiotosios institucijos patvirtintas ir Skrydi vykdymo vadove nurodytas individualaus lktuvo maksimalus keleivi krsl skaiius be pilot krsl ar gulos kabinos krsl ir gulos krsl keleivi salone, jei tokie yra. Esamas kilimo nuotolis (TODA) Esamas kilimo siriedjimo ilgis ir esamas laisvosios juostos ilgis. Kilimo mas Lktuvo kilimo mas yra jo mas nuo kilimo riedjimo pradios kartu su viskuo, kas jame gabenama. Esamas riedos nuotolis (TORA) KTT ilgis, kur atitinkama galiotoji institucija paskelb esant ir kuris tinka lktuvo kilimo

54

riedjimui. lapias KTT KTT laikomas lapiu, kai KTT paviri dengia vanduo ar jo atitikmuo maesniu sluoksniu, nei nurodyta a papunkio 2 dalyje, arba kai KTT paviriuje yra pakankamai drgms, kelianios blizges, bet be dideli stovinio vandens plot. Pastaba. Svokos nutrauktojo kilimo nuotolis, kilimo nuotolis, kilimo riedjimas, grynoji kilimo trajektorija, marruto grynoji skrydio trajektorija, neveikiant vienam varikliui ir marruto grynoji skrydio trajektorija, neveikiant dviem varikliams, susijusios su lktuvu, yra apibrtos tinkamumo skraidyti reikalavimuose, pagal kuriuos lktuvas buvo sertifikuojamas, arba galiotosios institucijos, jei ji mano, kad ta svoka yra netinkama siekiant laikytis skrydi apribojim.

2.2.

Bendrosios nuostatos

Naudotojas utikrina, kad lktuvo mas: 1) 2) kilimo pradioje arba, keiiant plan skrydio metu, take, nuo kurio taikomas pakeistas skrydio planas, bt ne didesn, nei mas, kuriai esant vykdomo skrydio metu galima laikytis atitinkamo skirsnio reikalavim, numatant, tolesniam skrydiui, tiktin mass majim ir degal ipylim, kaip numatyta konkreiame reikalavime. Naudotojas utikrina, kad Lktuvo pilotavimo taisyklse pateiktos patvirtintos skrydi charakteristikos bt naudojamos nustatant, ar jos atitinka atitinkamo skirsnio reikalavimus, papildytus, kai btina, kitais galiotajai institucijai priimtinais duomenimis, kaip nurodyta atitinkamame skirsnyje. Taikant atitinkamame skirsnyje nustatytus veiksnius, galima atsivelgti visus skrydio veiksnius, jau trauktus Lktuvo pilotavimo taisykli skrydi charakteristikas, kad taip bt ivengiama dvigubo veiksni taikymo. Tpimas - atgalins traukos naudojimas AFM (ar POH ir kt.) nurodytus tpimo nuotolio duomenis, kai naudojama atgalin trauka, gali bti svarstomi tvirtinti tam, kad bt parodyta, kad laikomasi taikom reikalavim, jei yra specialus atitinkamos tinkamumo skraidyti galiotos institucijos patvirtinimas, kad jis laikosi nustatyt tinkamumo skraidyti reikalavim (pvz., FAR 23/25, JAR 23/25, BCAR D/K dali).] Automatinio tpimo nuotolio duomen koeficientas (tik A klass skrydi lktuvams) 55

1. Tais atvejais, kai tupiant reikia naudoti automatin tpimo sistem, ir Lktuvo skrydi vadove (AFM) nurodytas nuotolis numato saugos koeficient, ekvivalentik nurodytiems JAR-OPS 1.515(a)(1) ir JAR-OPS 1.520, lktuvo tpimo mas turt bti maesnioji i: a. tpimo mass, nustatytos pagal JAR-OPS 1.515(a)(1) ar JAR-OPS 1.520, jei taikoma; ar

b. tpimo mass, nustatytos automatinio tpimo nuotoliui atitinkamomis paviriaus slygomis, kaip nurodyta AFM ar atitinkamame dokumente. Taip pat turt bti nurodyti padidjimai dl toki sistemos savybi, kaip vyturio vieta ar vietos auktis, ar tokios procedros, kaip greiio virijimas.]

Laikantis atitinkamo skirsnio reikalavim, reikia deramai atsivelgti lktuvo konfigracij, aplinkos slygas ir skrydio sistemas, kurios gali daryti neigiam tak skrydiui. Skrydio tikslais drgnas KTT gali bti laikomas sausu, jei jis nra gruntinis. Vertindamas atitikt taikomo skirsnio kilimo reikalavimams, naudotojas atsivelgia duomen uraymo tikslum. Reaktyvin trauka Reaktyvins traukos priklausomyb nuo greiio:

Traukos priklausomyb nuo aukio:

56

Galia ir trauka du skirtingi terminai. Galia tai trauka padauginta i greiio. Jei tartume, kad reaktyvin trauka yra santykinai pastovi, tai galia didjant greiiui didt.

Taip pat galia maja didjant aukiui, nes trauka maja. Galia taip pat maja didjant temperatrai. 57

Sraigto trauka Sraigto trauka yra sukuriama reaktyvinio ar stmoklinio variklio pagalba j sukant. Sraigto ments keliamasis pavirius sukuria trauk, kuri traukia varikl pirmyn. Turbosraigtiniai varikliai sukuria papildom traukos dedamj, bet tai yra ignoruojama.

Sukuriama trauka praklauso nuo ments atakos kampo. O i kitos puss ments atakos kampas priklauso nuo TAS ir oro srauto greiio. Esant maam TAS atakos kampas bus didelis, artimas srauto atplyimui, ir trauka bus didiausia. TAS didjant atakos kampas maja ir trauka maja.

58

Sraigto trauka maja didjant aukiui ar temperatrai taip pat kaip ir reaktyvin trauka. Sraigto galia. Kadangi sraigto trauka staigiai maja didjant greiiui, tai sraigto galios priklausomyb nuo greiio yra ne tiesin.

Oro pasiprieinimas susideda i dviej dedamj: - indukuotojo pasiprieinimo; - parazitinio pasiprieinimo;

59

Sraigtini ir reaktyvini lktuv pasiprieinimo kreivi forma skiriasi.

Kuro snaudos. Reaktyvinio lktuvo kuro snaudos gali bti nusakomos dviem bdais: -kiekvienam traukos vienetui sudegintas kuras santykins kuro snaudos (SFC FF/T); - kuro kiekis sudeginamas nuskrendant tam tikr atstum ore santykinis skrydio 60

nuotolis (SAR TAS/FF) Reaktyviniams lktuvams SFC maja didjant skrydio aukiui iki tropopauzs, toliau jos ilieka pastovios. Sraigtiniams lktuvams SFC FF/P

2.3.

TURIMIEJI KTT NUOTOLIAI

Esamas nutrauktojo kilimo nuotolis (ASDA) Esamo kilimo riedjimo ilgis ir stabdymo kelio ilgis, jei stabdymo keli atitinkama galiotoji institucija paskelbia esant ir jis gali ilaikyti lktuvo mas vyraujaniomis veikimo slygomis. Esamas tpimo nuotolis (LDA) Atitinkamos galiotosios institucijos paskelbtas turimas KTT ilgis, kuris yra tinkamas lktuvo tpimo riedjimui eme. Esamas kilimo nuotolis (TODA) Esamas kilimo siriedjimo ilgis ir esamas laisvosios juostos ilgis. Esamas riedos nuotolis (TORA) KTT ilgis, kur atitinkama galiotoji institucija paskelb esant ir kuris tinka lktuvo kilimo riedjimui.

2.4.

A KLASS SKRYDIAI

2.4.1. Bendrosios nuostatos

Naudotojas utikrina, kad nustatant, ar laikomasi io skirsnio reikalavim, Lktuvo pilotavimo taisyklse patvirtintos skrydi charakteristikos, prireikus, bt papildomos kitais, galiotajai institucijai priimtinais duomenimis, jei nepakanka Lktuvo pilotavimo taisyklse esani patvirtint skrydio charakteristik, susijusi su: 1) atsiskaitymu u pagrstai tiktinas neigiamas skrydio slygas, pavyzdiui, kilimas ir tpimas utertuose KTT, ir 2) variklio gedimo galimybs visuose skrydio etapuose vertinimu.

Naudotojas utikrina, kad esant lapiems ir utertiems KTT bt naudojamos skrydio 61

charakteristikos, nustatytos pagal dideli lktuv sertifikavimui taikomus reikalavimus arba galiotajai institucijai priimtin atitikmen. Jei eksploatacijos duomenys buvo nustatyti imatuoto KTT trinties koeficiento pagrindu, vejas turt taikyti procedr, susijusi su imatuotu KTT trinties koeficientu ir lktuvo tipo efektyviu stabdymo trinties koeficientu reikiamam greiio diapazonui esamomis KTT slygomis.

2.4.2. Kilimas
Naudotojas utikrina, kad kilimo mas neviryt Lktuvo pilotavimo taisyklse nurodytos maksimalios kilimo mass pagal aerodromo, i kurio bus kylama, barometrin aukt ir aplinkos temperatr. Naudotojas, nustatydamas maksimali leidiam kilimo mas, privalo laikytis i reikalavim: 1) 2) nutrauktojo kilimo nuotolis negali viryti esamo nutrauktojo kilimo nuotolio, kilimo nuotolis negali viryti esamo kilimo nuotolio, kai laisvosios juostos nuotolis nevirija puss esamo kilimo riedjimo nuotolio, 3) 4) kilimo riedjimas negali viryti esamo kilimo riedjimo nuotolio, io papunkio reikalavimai turi bti vykdomi, taikant vien V1 dyd nutrauktam ir tsiamam kilimui, ir 5) lapiuose ar utertuose KTT kilimo mas negali viryti mass, leidiamos kilimui sausu KTT tokiomis pat slygomis. Laikydamasis b papunkio, naudotojas privalo atsivelgti : 1) 2) 3) aerodromo barometrin aukt, aerodromo aplinkos temperatr, KTT paviriaus bkl ir KTT paviriaus tip,

1. Padengt vandeniu, paliugusiu sniegu, sniegu ar ledu KTT naudojimas, reikia abejones dl KTT trinties ir nevarum pasiprieinimo ir, tuo paiu, dl lktuvo pasiekiam darbo charakteristik ir valdymo kilimo metu, nes faktins slygos gali ne visikai sutapti su prielaidomis, kuriomis remiasi naudojimo informacija. Nevaraus KTT atveju pirmoji orlaivio vado pareiga yra laukti, kol KTT bus nuvalytas. Jei tai nepadaroma, jis gali apsvarstyti galimyb kilti, pasinaudojant esamais eksploatacijos pakeitimais ir visomis saugos priemonmis, kurios, jo nuomone, pasiteisina esamomis slygomis. 2. Reikiamas bendrasis saugos lygis bus palaikomas, jei veiksmai pagal JAR-OPS AMJ 25x1591 apsiriboja tik retais atvejais. Kai i veiksm nevariuose KTT danis neapsiriboja 62

retais atvejais, vejas turi nustatyti papildomas priemones, utikrinanias ekvivalentik saugos lyg. ios priemons galt numatyti specialj gulos mokym, papildomo nuotolio koeficiento panaudojim ir grietesnius vjo apribojimus. 4) 5) KTT nuolyd kilimo kryptimi, ne daugiau nei 50 % praneto prieprieinio vjo komponento ar ne maiau nei 150 % praneto pavjo komponento, ir 6) KTT ilgio praradim, jei toks yra, dl lktuvo ilyginimo prie kylant.

TORR veikiant visiems varikliams (AEO)

TORR neveikiant vienam varikliui ir esant sausam bei lapiam KTT

63

ASDR esant sausam KTT ir veikiant visiems varikliams, arba vienam neveikiant

1. KTT, kuris nurodytas TODA, ASDA ir TORA paskaiiavimui, ilgis nenumato lktuvo ilyginimo naudojamame KTT kilimo kryptimi. io ilyginimo nuotolis priklauso nuo lktuvo geometrijos ir galimybs patekti naudojam KTT. Paprastai reikia skaiiuoti 64

900 posk riedjimo tako jimui KTT ir 1800 posk ant KTT. Reikia atsivelgti du nuotolius: a. pagrindini rat minimal atstum nuo KTT pradios TODA ir TORA, L nustatymui; ir priekinio rato(-) minimal atstum nuo KTT pradios ASDA, N nustatymui.

b.

Kai lktuvo gamintojas nenurodo atitinkam duomen, 2 punkte pateiktas skaiiavimo metodas gali bti taikomas nustatyti lktuvo ilyginimo nuotol. 2. Ilyginimo nuotolio skaiiavimas

Nuotoliai, nurodyti 1 punkte (a) ir (b), yra: 90 RIEDJIMAS Rm + X Rm + X Wb 180 POSKIS + Y + Y Wb

L= N

Rn Rn

Kai:

Rn=

A+Wn=

Wb Cos (90 - @)

+ Wn 65

Ir Rm= X Y B + Wm = Wb tan (90 - @) + Wm = iorinio pagrindinio rato saugus nuotolis nuo KTT krato poskio metu = iorinio priekinio rato saugus nuotolis nuo KTT krato poskio metu

Pastaba: Minimalus saugus X ir Y nuotolis nuo KTT krato yra nustatytas FAA AC 150/5300-13 ir ICAO 14 priedo punktas 3.8.3 Rn Rm Wn Wm Wb a = iorinio priekinio rato poskio spindulys = iorinio pagrindinio rato poskio spindulys = atstumas nuo lktuvo ains linijos iki iorinio priekinio rato = atstumas nuo lktuvo ains linijos iki iorinio pagrindinio rato = rato baz =poskio kampas]

2.4.3. Klii perskridimas kylant

Naudotojas utikrina, kad grynoji kilimo trajektorija praeit visas klitis ne maesniu nei 35 pd vertikaliu atstumu ar ne maesniu nei 90 m plius 0,125 x D horizontaliu atstumu, kai D horizontalus nuotolis, kur lktuvas veik nuo esamo kilimo nuotolio pabaigos ar kilimo nuotolio pabaigos, jei poskis yra numatytas iki esamo kilimo nuotolio pabaigos. Lktuvams, kuri sparn mojis maesnis nei 60 m, gali bti taikomas puss lktuvo sparn mojo horizontalusis klii perskridimo ilgis plius 60 m plius 0,125 x D. 2. ie duomenys, vadovaujantis apibrimais, naudojamais nustatant kilimo nuotol ir kilimo skrydio trajektorij, turi bti pateikti Lktuvo skrydio vadove: a. laikoma, kad bendra kilimo skrydio trajektorija prasideda 35 pd auktyje vir KTT ar laisvosios juostos kilimo nuotolio, nustatyto lktuvui pagal (b) punkt, pabaigoje; b. kilimo nuotolis yra ilgiausias i i nuotoli: a. 115% nuotolio su visais veikianiais varikliais nuo kilimo pradios iki tako, kai lktuvas yra 35 pd auktyje vir KTT ar laisvosios juostos; ar ii. atstumas nuo kilimo pradios iki tako, kai lktuvas yra 35 pd auktyje vir KTT ar laisvosios juostos, manant, kad kritinio variklio gedimas vyks take, atitinkaniame apsisprendimo greit (V1) sausame KTT; ar iii. jei KTT nevarus ar lapias, nuotolis nuo kilimo pradios iki tako, kai lktuvas 66

yra 15 pd auktyje vir KTT ar laisvosios juostos, manant, kad kritinio variklio gedimas vyks take, atitinkaniame apsisprendimo greit (V1) nevariame ar lapiame KTT. JAR-OPS 1.495(a) nurodo, kad bendra kilimo skrydio trajektorija, nustatyta pagal duomenis, esanius Lktuvo skrydio vadove pagal 1(a) ir 1(b) punktus, privalo bti 35 pdos vir klii. Kai kylama lapiu ar nevariu KTT ir variklis sugenda take, atitinkaniame apsisprendimo greit (V1) lapiame ar nevariame KTT, tai reikia, kad lktuvas i pradi gali bti ne daugiau, nei 20 pd emiau bendrosios skrydio trajektorijos pagal 1 punkt ir tuo bdu gali priartti iki klii tik per 15 pd. Kai kylama lapiu ar nevariu KTT, vejas turt ypatingai atsivelgti klii vertinim, ypatingai, jei kilimas yra apribotas klitimis ir klii tankis yra didelis. Laikydamasis a papunkio, naudotojas privalo atsivelgti : 1) 2) 3) 4) lktuvo mas, pradedant kilimo riedjim, aerodromo barometrin aukt, aerodromo aplinkos temperatr, ir ne daugiau nei 50 % praneto prieprieinio vjo komponento ar ne maiau nei 150 % praneto pavjo komponento. Laikantis a papunkio: 1) skrydio linijos pakeitimai neleidiami iki tako, kuriame grynoji kilimo trajektorija pasiek aukt, prilygstant pus sparno mojo, bet ne maesn nei 50 pd vir esamo kilimo riedjimo pabaigos aukio. Po to iki 400 pd aukio laikoma, kad lktuvas yra pasvirs ne daugiau nei 15. Vir 400 pd aukio posvyrio kampai gali bti numatyti didesni nei 15 , bet ne didesni nei 25, 2) visos grynosios kilimo trajektorijos dalys, kuriose lktuvas pasvirs daugiau nei 15, turi aplenkti klitis horizontaliuose atstumuose, nurodytuose a, d ir e papunkiuose, ne maesniu nei 50 pd vertikaliu atstumu, ir 3) galiotajai institucijai leidus, naudotojas, taikydamas didesnius posvyrio kampus, nevirijanius 20 tarp 200 pd ir 400 pd arba nevirijanius 30 vir 400 pd, privalo veikti pagal specialias procedras (r. OPS 1.495 c papunkio 3 dalies priedl), 4) turi bti tinkamai atsivelgiama posvyrio kampo tak skrydio greiiams ir skrydio trajektorijai, taip pat nuotolio padidjimams, susidarantiems dl padidjusi skrydio greii.

67

1. Lktuvo skrydio vadove paprastai numatomas auktjimo gradiento sumajimas 15 poskyje. Poskiams, maesniems nei 15, turt bti taikomas proporcingas dydis, nebent gamintojo ar Lktuvo skrydio vadove bt nustatyti kiti duomenys. 2. Nebent bt kitaip nustatyta Lktuvo skrydio vadove arba kituose gamintojo skrydio charakteristik vadovuose, nustatytos tokios priimtinos pataisos, kad utikrinti atitinkamas smukos ribas ir gradiento paklaidas:
POSVYRIS 15 20 25 GREITIS V2 V2 + 5 kt V2 + 10 kt GRADIENTO PAKLAIDA 1 x Lktuvo skrydio vadovo 15 gradiento sumajimas 2 x Lktuvo skrydio vadovo 15 gradiento sumajimas 3 x Lktuvo skrydio vadovo 15 gradiento sumajimas

Laikantis a papunkio reikalavim, kai dl numatomos skrydio trajektorijos nereikia keisti kurso daugiau nei 15, naudotojui nereikia atsivelgti tas klitis, kuri oninis nuotolis yra didesnis nei: 1) 300 m, jei pilotas gali ilaikyti reikiam navigacin tikslum klii atskaitomybs zonoje, arba 2) 600 m skrydiams kitomis slygomis.

Laikantis a papunkio reikalavim, kai dl numatomos skrydio trajektorijos reikia keisti kurs daugiau nei 15, naudotojui nereikia atsivelgti tas klitis, kuri oninis nuotolis yra didesnis nei: 1) 600 m, jei pilotas gali ilaikyti reikiam navigacin tikslum klii atskaitomybs zonoje, arba 2) 900 m skrydiams kitomis slygomis.

1. Skrydio kabinos sistemos. 300 m (r. JAR-OPS 1.495(d)(1)) ir 600 m (r. JAROPS 1.495(e)(1)) klii atskaitomybs vidutiniai ploiai gali bti naudojami, jei navigacijos sistema, kai neveikia vienas variklis, leidiamos atitinkamos 150 m ir 300 m dvi standartins paklaidos (2 s). 2 Vizualusis kurso orientyras

2.1. 300 m (r. JAR-OPS 1.495(d)(1)) ir 600 m (r. JAR-OPS 1.495(e)(1)) klii atskaitomybs vidutiniai ploiai gali bti naudojami, kai utikrinamas navigacinis tikslumas visuose reikiamuose skrydio trajektorijos takuose, naudojant iorinius orientyrus. ie orientyrai gali bti laikomi matomais i skrydio kabinos, jei jie yra isidst daugiau, nei 45 i abiej numatomos trajektorijos pusi ir yra ne emiau, nei 20 nuo horizonto. 2.2. Vizualij kurso orientyr navigacijai vejas turt utikrinti, kad oro slygos, 68

dominuojanios skrydio metu, taip pat debes padas ir matomumas, bt tokie, kad klitys ir/arba anteminiai orientyr takai bt aikiai matomi ir atpastami. Konkretiems aerodromams Skrydi vykdymo vadovas turt nurodyti minimalias oro slygas, kurios leist skrydio gulai visada nustatyti ir ilaikyti teising skrydio trajektorij antemini orientyr tak atvilgiu, ir utikrinti tok saug klii perskridimo aukt klii ir vietovs atvilgiu: a. procedra turt taip bti aikiai apibrta antemini orientyr tak atvilgiu, kad trajektorija, kuria numatoma skristi, galt bti analizuojama pagal klii perskridimo aukio reikalavimus; b. procedra turt atitikti lktuvo galimybes greiio, posvyrio kampo ir vjo poveiki poiriu; gulos naudojimui turt bti pateiktas ratikas ir/arba grafinis apraymas;

c.

d. turt bti nurodytos tokios ribojanios aplinkos slygos (kaip vjas, emiausias debes padas, apatin debes riba, matomumas, diena/naktis, vidutinis apvietimas, klii apvietimas)]

Naudotojas nustato procedras nenumatytiems atvejams, kad bt laikomasi OPS 1.495 punkto reikalavim ir nustatytas saugus marrutas, ivengiant klii, kad lktuvas galt laikytis OPS 1.500 punkto marruto reikalavim ar tpti iskridimo arba kilimo atsarginiame aerodrome. Jei JAR-OPS 1.495(f) laikymasis remiasi variklio gedimo marrutu, kuris skiriasi nuo vis varikli ivykimo marrut ar SID normalaus ivykimo, gali bti nustatytas nukrypimo takas, kuriame variklio gedimo marrutas nukrypsta nuo prastinio ivykimo marruto. Paprastai yra pasiekiamas adekvatus klii perskridimo auktis normaliame ivykimo marrute, kai kritinis variklis sugeds nukrypimo take. Taiau tam tikrose situacijose klii perskridimo auktis normaliame ivykimo marrute gali bti ribinis ir turt bti tikrinamas, kad variklio gedimo atveju po nukrypimo tako bt galima utikrinti tsiam skryd pagal normalaus ivykimo procedr.

2.4.4. Skrydis marrutu neveikiant vienam varikliui

Naudotojas utikrina, kad skrendant, kai neveikia vienas variklis, Lktuvo pilotavimo taisyklse pateikti marruto grynosios skrydio trajektorijos duomenys, atitinkantys numatomas meteorologines skrydio slygas, visuose marruto takuose atitikt b arba c papunkius. Grynoji skrydio trajektorija privalo bti teigiamo gradiento 1500 pd auktyje vir aerodromo, kuriame numatoma tpti po variklio gedimo. Kai dl meteorologini slyg reikia, kad veikt prieledio sistemos, privaloma atsivelgti j naudojimo tak grynajai skrydio trajektorijai. 69

Grynosios skrydio trajektorijos gradientas turi bti teigiamas maiausiai 1000 pd vir ems ir klii per 9,3 km (5 jrmyles) i abiej numatomo marruto pusi. Grynoji skrydio trajektorija turi bti tokia, kad lktuvas galt tsti skryd i kreiserinio aukio iki aerodromo, kuriame galima tpti atitinkamai pagal OPS 1.515 arba 1.520 punktus, grynajai skrydio teritorijai esant vertikaliai maiausiai 2000 pd vir ems ir klii palei marrut per 9,3 km (5 jrmyles) i abiej pusi vadovaujantis toliau pateiktomis 1 4 dalimis: 1) 2) 3) manoma, kad variklis suges kritikiausiame marruto take, atsivelgiama vjo tak skrydio trajektorijai, degal ipilti leidiama tiek, kad likusi utekt pasiekti aerodrom, ir yra naudojama saugi procedra; ir 4) aerodromas, kuriame lktuvas numato tpti po variklio gedimo, privalo atitikti iuos kriterijus: i) ii) numatoma tpimo mas atitinka reikalaujamas skrydio charakteristikas, ir praneimai apie or ar oro prognozs, arba j derinys, ir skrydi lauko slyg praneimai rodo, kad apskaiiuotu tpimo laiku tpim galima atlikti saugiai. Laikydamasis OPS 1.500 punkto, jei navigacinis tikslumas nesiekia 95 % palaikymo lygio, naudotojas privalo iplsti io punkto b ir c papunkiuose nurodytas ribas iki 18,5 km (10 jrmyli). 1. Auktos vietovs ar klii analiz, reikalaujanti parodyti, kaip laikomasi JAROPS 1.500, gali bti atliekama vienu i dviej bd, kaip paaikinta iuose trijuose punktuose. 2. Detali marruto analiz turt bti atliekama, naudojantis auktos vietovs kontriniais emlapiais ir paymint aukiausius takus nustatytame marruto koridoriaus plotyje. Kitas etapas yra nustatyti, ar manoma ilaikyti horizontalj skryd, kai neveikia vienas variklis 1000 pd auktyje vir aukiausio perskridimo tako. Jei tai nemanoma ar atitinkamas svoris nra priimtinas, turt bti parengta emjimo kreiseriniu reimu procedra, kuri remiasi variklio gedimu kritikiausiame take ir perskridimu kritini klii emjimo kreiseriniu reimu maiausiai per 2000 pd. Minimalus kreiserinis auktis yra nustatomas dviej emjimo trajektorij kreiseriniu reimu susikirtime, atsivelgiant apsisprendimo paklaidas (r. 1 lentel). iam metodui reikia daug laiko ir btina turti smulkius vietovs emlapius.

70

3. Atitinkamai galima naudoti nustatytus minimalius skrydi aukius (minimalus marruto auktis, MEA ar minimalus ne marruto auktis, MORA) nustatyti, ar manomas horizontalus skrydis su vienu neveikianiu varikliu ar btina naudoti nustatytus minimalius skrydio aukius, emjimo kreiseriniu reimu konstrukcijos pagrindu (r. 1 lentel). iai procedrai nereikia detalios auktos vietovs kontrins analizs, bet gali bti grietesn, nei atsivelgianioji faktin vietovs profil, kaip 2 punkte. 4. Kad bt laikomasi JAR-OPS 1.500(c), vienas i bd yra MORA naudojimas, ir, kad bt laikomasi JAR-OPS 1.500(d), MEA nustat, kad lktuvas atitinka navigacins rangos standartus, esanius MEA apibrime.

Pastaba: MEA ar MORA paprastai numato 2000 pd klii perskridimo aukt kreiseriniu reimu. Taiau 6000 pd auktyje ar emiau MEA ir MORA negalima naudoti tiesiogiai, nes tik 1000 pd perskridimo auktis yra utikrintas.

2.4.5. Skrydis marrutu trij ar daugiau varikli lktuvu neveikiant dviem varikliams
Naudotojas utikrina, kad kai skrendama vis varikli ilgo nuotolio kreiseriniu greiiu standartinje temperatroje ramiu oru, i vis numatyto marruto tak trij ar daugiau varikli lktuvas nebt nutols daugiau kaip 90 minui skrydio nuo aerodromo, kuriame yra atitinkami skrydio reikalavimai, keliami numatomai tpimo masei, iskyrus atvejus, kai lktuvas atitinka io punkto bf papunki reikalavimus. Marruto grynosios skrydio trajektorijos duomenys, kai neveikia du varikliai, turi leisti lktuvui tsti skryd numatytomis meteorologinmis slygomis nuo tako, kuriame laikoma, kad du varikliai sugedo vienu metu, iki aerodromo, kuriame manoma nutpti ir galutinai sustoti, taikant tpimo procedr, kai neveikia du varikliai. Grynoji skrydio trajektorija turi bti vertikaliai ne emesn kaip 2000 pd vir ems ir klii visame marrute per 9,3 km (5 jrmyles) i abiej pusi. Tokiame auktyje ir tokiomis meteorologinmis 71

slygomis, kai reikia, kad veikt prieledio sistemos, btina atsivelgti j tak grynajai skrydio trajektorijai. Jei navigacinis tikslumas nesiekia 95 % palaikymo lygio, naudotojas privalo padidinti nurodyt ploio ruo iki 18,5 km (10 jrmyli). Laikoma, kad du varikliai gali sugesti paiame kritikiausiame marruto take, kuriame lktuvas yra toliau nei u 90 minui skrydio visais varikliais ilgo nuotolio kreiseriniu greiiu standartinje temperatroje ramiu oru nuo aerodromo, kuriame yra atitinkami skrydio reikalavimai, keliami numatomai tpimo masei. Grynosios skrydio trajektorijos gradientas turi bti teigiamas 1500 pd vir aerodromo, kuriame ketinama tpti sugedus dviem varikliams. Degal ipilti leidiama tiek, kad likusi utekt pasiekti aerodrom, ir yra naudojama saugi procedra. Numatoma lktuvo mas tame take, kuriame laikoma, kad suges abu varikliai, negali bti maesn nei ta, kuri sudaryt pakankamas degal kiekis skristi iki tpimo aerodromo ir atskristi ten ne emiau nei 1500 pd auktyje tiesiog vir tpimo zonos ir po to horizontaliai skristi 15 minui.

2.4.6. Tpimas. Paskirties ir atsarginis aerodromai

Naudotojas utikrina, kad lktuvo tpimo mas, nustatyta pagal OPS 1.475 punkto a papunkt, neviryt maksimalios tpimo mass, nustatytos pagal aukt ir aplinkos temperatr, kuri yra numatoma paskaiiuotu tpimo laiku paskirties ir atsarginiame aerodromuose. Artjim tpti pagal prietaisus su didesniu kaip 2,5 % nutraukto artjimo tpti gradientu atvejais naudotojas privalo patikrinti, kad numatoma lktuvo tpimo mas leis vykdyti nutraukt tpim su auktjimo gradientu lygiu ar didesniu kaip taikomas nutruktojo artjimo tpti gradientas, kai taikomi vieno neveikianio variklio konfigracija ir greitis (r. dideli lktuv sertifikavimui taikomus reikalavimus). Alternatyv metod taikyti galima tik galiotajai institucijai leidus. Artjim tpti pagal prietaisus, kai apsisprendimo auktis yra maesnis nei 200 pd, atvejais naudotojas privalo patikrinti, kad numatoma lktuvo tpimo mas leidia nutraukto artjimo tpti auktjimo gradient su kritinio variklio gedimu ir greiiu bei tpimo nutraukimui naudojama konfigracija, ne maesn kaip 2,5 % ar paskelbtu gradientu, priklausomai nuo to, kuris i j yra didesnis (r. CS AWO 243). Alternatyv metod

72

taikyti galima tik galiotajai institucijai leidus. Reikalaujamus nutraukto tpimo gradientus gali pasiekti ne visi lktuvai, skrendantys su pilna ar jai artima maksimalia sertifikuota tpimo mase ir tokiomis slygomis, kai neveikia variklis. Skrendant iais lktuvais reikt atsivelgti mass, aukio ir temperatros apribojimus bei vj nutraukto tpimo aerodromuose. Kaip atsarginis metodas, padidinti apsisprendimo aukt ar minimal emjimo aukt, [ir/arba nenumatyt atvej procedros (r. JAR-OPS 1.495(f)), utikrinanios saug marrut ir klii vengim, gali bti patvirtintos.

2.4.7. Tpimas. Sausi KTT

Naudotojas utikrina, kad lktuvo tpimo mas pagal OPS 1.475 punkto a papunkt apskaiiuotam tpimo laikui paskirties aerodrome ir visuose atsarginiuose aerodromuose leist atlikti visiko sustojimo tpim nuo 50 pd vir slenksio: 1) turboreaktyviniuose lktuvuose: esant 60 % esamo tpimo nuotolio, arba

2)

turbosraigtiniuose lktuvuose: esant 70 % esamo tpimo nuotolio,

73

3)

stataus artjimo tpti procedroms galiotoji institucija gali patvirtinti tpimo nuotolio duomen, atitinkamai apskaiiuot pagal io punkto a papunkio 1 ir 2 dalis, taikym, paremt maesniu nei 50 pd, bet ne maesniu nei 35 pdos aukio diapazonu. (r. OPS 1.515 punkto a papunkio 3 dalies 1 priedl),

4)

Laikantis io punkto a papunkio 1 ir 2 dali, galiotoji institucija, sitikinusi kad tai btina, gali iimties tvarka leisti (r. 1 priedl) vykdyti trumpo tpimo skrydius pagal 1 ir 2 priedlius drauge su bet kuriomis kitomis papildomomis slygomis, kurios galiotosios institucijos nuomone yra btinos, kad konkreiu atveju bt utikrintas reikiamas saugos lygis.

Laikydamasis a papunkio, naudotojas privalo atsivelgti : 1) 2) aerodromo aukt, ne daugiau nei 50 % prieprieinio vjo komponento ar ne maiau nei 150 % pavjo komponento, ir 3) KTT nuolyd tpimo kryptimi, jei is yra didesnis nei +/-2 %.

Laikantis io punkto a papunkio, turi bti daroma prielaida, kad: 1) 2) lktuvas tps ant paties tinkamiausio KTT ramiu oru, ir lktuvas tps ant KTT, kuris labiausiai tiktina bus nurodytas, vertinant galim vjo greit ir krypt bei lktuvo anteminio valdymo charakteristikas bei kitas slygas, tokias kaip tpimo priemons ir vietov. Parodydamas, kad laikomasi JAR-OPS 1.510 ir 1.515, vejas savo veikloje turt naudoti slgio aukt ar geometrin aukt ir tai turt atsispindti Skrydi vykdymo vadove. 74

1. JAR-OPS 1.515(c) nustato du principus nustatyti maksimali leistin tpimo mas paskirties ir atsarginiame aerodromuose. 2. Pirma, lktuvo mas bus tokia, kad atvyks lktuvas gali tpti, inaudojant 60% ar 70% (kaip taikoma) esamo tpimo nuotolio paio palankiausio (paprastai ilgiausio) KTT ramiu oru. Nepriklausomai nuo vjo slyg, maksimali aerodromo/lktuvo konfigracijos tpimo mas konkreiame aerodrome negali bti viryta. 3. Antra, reikt atsivelgti numatomas slygas ir aplinkybes. Dl numatomo vjo ar ATC ar triukmo mainimo procedr gali bti nurodyti kit KTT naudojim. ie faktoriai gali lemti maesn tpimo mas, nei leidiama pagal punkt 2 aukiau, kurios atveju, siekiant JAR-OPS 1.515(a) laikymosi, suteikiant leidim reikt vadovautis ia maesnija mase. 4. Numatomas vjas, nurodytas 3 punkte - tai vjas, kurio tikimasi atvykimo metu.

Jei naudotojas neturi galimybs laikytis io punkto c papunkio 1 dalies vien KTT turinio paskirties aerodromo atveju, kai tpimas priklauso nuo nurodyto vjo komponento, lktuvas gali skristi, jei yra numatyti 2 atsarginiai aerodromai, kuriuos skrendant bt visikai laikomasi io punkto a, b ir c papunki reikalavim. Prie pradedant artjim tpti paskirties aerodrome, gulos vadas privalo sitikinti, kad tpimas gali bti atliktas pagal visus OPS 1.510 punkto ir io punkto a ir b papunki reikalavimus. Jei naudotojas neturi galimybi laikytis io punkto c papunkio 2 dalies reikalavim dl paskirties aerodromo, lktuvui gali bti leista skristi, jei yra numatytas atsarginis aerodromas, kur skrendant bt visikai laikomasi a, b ir c papunki reikalavim.

2.4.8. Tpimas. lapi ir uterti KTT

Naudotojas utikrina, kad kai atitinkamuose praneimuose apie or ar oro prognozse arba j derinyje nurodoma, jog KTT apskaiiuotu atskridimo laiku bus lapias, esamas tpimo nuotolis bt ne maesnis kaip 115 % reikiamo tpimo nuotolio, nustatyto pagal OPS 1.515 punkt.

75

Naudotojas utikrina, kad kai atitinkamuose praneimuose apie or ar oro prognozse arba j derinyje nurodoma, jog KTT apskaiiuotu atskridimo laiku gali bti utertas, esamas tpimo nuotolis bt ne maesnis, nei nustatyta io punkto a papunktyje, arba ne maiau kaip 115 % tpimo nuotolio, nustatyto pagal patvirtintus tpimo nuotolio esant utertumui duomenis ar kitus galiotajai institucijai priimtinus duomenis, priklausomai nuo to, kuris i j yra didesnis. Tpimo nuotolis lapiame KTT gali bti trumpesnis nei reikalaujama io punkto a papunktyje, taiau ne trumpesnis nei nustatyta OPS 1.515 punkto a papunktyje, jei Lktuvo pilotavimo taisyklse yra speciali papildoma informacija apie tpimo nuotolius lapiuose KTT. Tpimo nuotolis specialiai parengtame utertame KTT gali bti trumpesnis nei reikalauja io punkto b papunktis, taiau bet kuriuo atveju jis turi bti ne trupesnis nei nustatyta 76

OPS 1.515 punkto a papunktyje, jei Lktuvo pilotavimo taisyklse yra speciali papildoma informacija apie tpimo nuotolius utertuose KTT. Laikantis io punkto b, c ir d papunki reikalavim, turi bti taikomi atitinkami OPS 1.515 punkto kriterijai, iskyrus OPS 1.515 punkto a papunkio 1 ir 2 dalis, kurios netaikomos io punkto b papunkiui.

2.4.9. Padidint posvyrio kamp patvirtinimas

Naudojant padidinto posvyrio kampus, reikalaujanius specialaus patvirtinimo, reikia laikytis i kriterij: 1) Lktuvo pilotavimo taisyklse turi bti pateikti patvirtinti skrydio greiio didinimo ir skrydio trajektorijos sudarymo duomenys, vertinant padidintus posvyrio kampus ir greiius, 2) 3) navigacijos tikslumui privalo bti nurodyti vizuals orientyrai, visiems KTT privalo bti nustatyti ir galiotosios institucijos patvirtinti oro minimumai ir vjo ribojimai, 4) mokymas pagal OPS 1.975 punkt.

2.4.10.

Stataus artjimo tpti procedros

galiotoji institucija gali patvirtinti praym naudoti stataus artjimo tpti procedras, taikant tptins nuolydio 4,5 ar didesnius kampus ir su maesniu nei 50 pd (bet ne maesniu nei 35 pdos) aukio diapazonu, jei laikomasi i kriterij: 1) Lktuvo pilotavimo taisyklse turi bti nurodytas maksimalus patvirtintas tptins nuolydio kampas, kiti ribojimai, prastos, neprastos ar avarins stataus artjimo tpti procedros bei skrydi lauko ilgio duomen pakeitimai, kai taikomi stataus artjimo tpti kriterijai, 2) tinkama tptins trajektorijos orientyr sistema, sudaryta maiausiai i vizualiosios tptins trajektorijos indikacijos sistemos, privalo veikti visuose aerodromuose, kuriuose turi bti vykdomos stataus artjimo tpti procedros, ir 3) turi bti nustatyti vis naudojam KTT stataus artjimo tpti oro minimumai. iuo atveju turi bti atsivelgiama : i) klii isidstym, 77

ii)

tptins trajektorijos orientyr tip ir KTT orientyrus, tokius kaip vizualiosios priemons, MLS, 3DNAV, ILS, LLZ, VOR, NDB,

iii) iv) v) vi) vii)

Minimalius vizualiuosius orientyrus, reikalingus DH ir MDA, turim lktuvo rang, piloto kvalifikacij ir susipainim su atitinkamu aerodromu, Lktuvo pilotavimo taisyklse numatytus apribojimus ir procedras, ir nutraukto tpimo kriterijus.

2.4.11.

Trumpojo tpimo skrydiai

OPS 1. 515 punkto a papunkio 4 dalyje nuotol, kuris naudojamas apskaiiuojant leidiam tpimo mas, gali sudaryti paskelbtos saugios zonos naudojamas ilgis su esamu paskelbto tpimo nuotoliu. galiotoji institucija gali leisti tokius skrydius pagal iuos kriterijus: 1) rodomas trumpo tpimo skrydi poreikis. Privalo bti aikus visuomens interesas ir btinyb vykdyti tokius skrydius dl oro uosto atokumo ar dl su KTT ilgiu susijusi fizini apribojim. 2) Lktuvo ir skrydio kriterijai: i) trumpo tpimo skrydiai bus leidiami tik lktuvams, kuriuose vertikalus nuotolis tarp piloto aki linijos ir rat emiausios dalies, kai lktuvas skrenda prast tptin, nevirija 3 metr, ii) nustatant aerodromo naudojimo minimumus, matomumas/RVR negali bti maesnis nei 1,5 km. Be to, Skrydi vykdymo vadove turi bti nurodyti vjo apribojimai, iii) Skrydi vykdymo vadove turi bti nurodyta tokiems skrydiams reikalinga minimali piloto patirtis, mokymo reikalavimai ir susipainimas su atitinkamu aerodromu. 3) laikoma, kad kirtimo auktis vir paskelbtos saugios zonos naudojamo ilgio pradios yra 50 pd, 4) Papildomi kriterijai: galiotoji institucija, atsivelgdama lktuvo tipo charakteristikas, kalnodaros charakteristikas artjimo tpti zonoje, esamas 78

artjimo tpti priemones ir nutraukto tpimo/antro rato galimybes, gali nustatyti papildomas slygas, kurios yra btinos saugiam skrydiui. Tokiomis papildomomis slygomis gali bti, pavyzdiui, VASI/PAPI tipo nuolydio iburi sistemos, reikalavimai.

2.4.12.

Skrydio lauko kriterijai trumpo tpimo skrydiams

Saugios zonos naudojim privalo tvirtinti oro uosto administracija. Paskelbtos saugios zonos naudotinas ilgis pagal 1.515 punkto a papunkio 4 dalies ir io priedo slygas negali viryti 90 metr. Paskelbtos saugios zonos plotis negali bti maesnis nei dvigubas KTT plotis ar dvigubas sparn mojis, priklausomai nuo to, kuris i j yra didesnis, skaiiuojant nuo pailgintos KTT ains linijos. Paskelbta saugi zona privalo bti be klii ar dub, kurios kelt grsm lktuvui, iriedaniam u KTT rib, o judamiems objektams draudiama bti paskelbtoje saugioje zonoje, kai KTT naudojamas trumpo tpimo skrydiams. Paskelbtos saugios zonos nuolydis negali viryti 5 % auktyn ir 2 % emyn tpimo kryptimi. Vykdant tokius skrydius, OPS 1.480 punkto a papunkio 5 dalyje numatytas keliamosios gebos reikalavimas netaikomas paskelbtai saugiai zonai.

2.5.

B KLASS SKRYDIAI

2.5.1. Bendrosios nuostatos

Naudotojui draudiama skraidyti vieno variklio lktuvu: 1) 2) nakt, arba meteorologinmis slygomis pagal prietaisus, iskyrus pagal speciali vizualij skrydi taisykles. Pastaba: vieno variklio lktuv skrydi apribojimai yra idstyti OPS 1.240 punkto a papunkio 6 dalyje. dviej varikli lktuvus, kurie neatitinka OPS 1.525 punkto b papunkio 1 priedlyje numatyt auktjimo reikalavim, naudotojas turi naudoti kaip vieno variklio lktuvus.

79

2.5.2. Bendrosios nuostatos. Kilimo ir tpimo auktjimas

Kilimo auktjimas 1) Veikiant visiems varikliams i) Pastovus auktjimo gradientas po kilimo privalo bti maiausiai 4 % kai: A) B) kiekvienas variklis veikia kilimo galia, ileista vaiuokl, iskyrus atvejus, kai ji gali bti traukta ne daugiau kaip per 7 sekundes, laikoma esanti traukta, C) D) 2) usparniai yra kilimo padtyje (-se), ir auktjimo greitis yra ne maesnis nei didesnysis i 1,1VMC ir 1,2VSI.

Neveikiant vienam varikliui i) Pastovus auktjimo gradientas 400 pd auktyje vir kilimo paviriaus privalo bti tam tikru mastu teigiamas, kai: A) kritinis variklis neveikia ir jo sraigtas yra minimalaus pasiprieinimo padtyje, B) C) D) E) kitas variklis veikia kilimo galia, vaiuokl traukta, usparniai yra kilimo padtyje (-se), ir auktjimo greitis prilygsta greiiui, kuris pasiekiamas 50 pd auktyje. ii) Pastovus auktjimo gradientas privalo bti ne maesnis nei 0,75 % 1500 pd auktyje vir kilimo paviriaus, kai: A) kritinis variklis neveikia ir jo sraigtas yra minimalaus pasiprieinimo padtyje, B) C) D) E) kitas variklis veikia ne didesniu nei maksimalus pastovus reimas, vaiuokl traukta, usparniai traukti, ir auktjimo greitis yra ne maesnis nei 1,2VS1.

80

Tpimo auktjimas 1) Veikiant visiems varikliams i) Pastovus auktjimo gradientas privalo bti maiausiai 2,5 % kai: A) galia ar trauka ne didesn nei ta, kuri pasiekiama po 8 sekundi pastmus galingumo svirtis i minimali skrydio ski reimo padties, B) C) D) 2) vaiuokl ileista, usparniai tpimo padtyje, ir auktjimo greitis prilygsta VREF.

Neveikiant vienam varikliui i) 1500 pd auktyje vir tpimo paviriaus pastovus auktjimo gradientas negali bti maesnis nei 0,75 %, kai: A) kritinis variklis neveikia ir jo sraigtas yra minimalaus pasiprieinimo padtyje, B) C) D) E) kitas variklis veikia ne didesniu nei maksimalus pastovus reimas, vaiuokl traukta, usparniai traukti, ir auktjimo greitis yra ne maesnis nei 1,2VS1.

2.5.3. Kilimo trajektorija. Vizualioji kurso orientyr navigacija

Kad bt galima vykdyti vizualij kurso orientyr navigacij, naudotojas privalo utikrinti, kad skrydio metu vyraujanios oro slygos, skaitant debes pad ir matomum, bt tokios, kad klii ir (arba) antemini orientyr takai bt matomi ir atpastami. Skrydi vykdymo vadove turi bti apibrtos atitinkam aerodrom minimalios oro slygos, kurios leist skrydio gulai nuolat nustatyti ir ilaikyti teising skrydio trajektorij antemini orientyr tak atvilgiu, utikrinani saug skridimo aukt vir klii ir vietovs taip, kad: a) antemini orientyr tak atvilgiu procedros bt aikiai apibrtos, kad skrydio keli bt galima analizuoti pagal klii perskridimo aukio reikalavimus, b) procedra atitikt lktuvo galimybes judjimo tiesija greiio, posvyrio kampo ir vjo 81

takos poiriu, c) d) gulai naudotis bt pateikiamas procedros apraymas ratu ir (arba) grafikuose, ir bt nurodomos ribojanios aplinkos slygos (pvz., vjas, debesys, matomumas, diena/naktis, aplinkos bei klii apvietimas).

2.5.4. Kilimas
Naudotojas utikrina, kad kilimo mas neviryt Lktuvo pilotavimo taisyklse nurodytos maksimalios kilimo mass pagal aerodromo, i kurio bus kylama, barometrin aukt ir aplinkos temperatr. Naudotojas utikrina, kad Lktuvo pilotavimo taisyklse nurodytas kilimo nuotolis be koeficiento neviryt: 1) esamo kilimo riedjimo nuotolio, padauginto i koeficiento 1,25, arba

2)

kai yra stabdymo takas ir (arba) laisvoji juosta: i) esamo kilimo riedjimo nuotolio,

ii)

esamo kilimo riedjimo nuotolio, padauginto i koeficiento 1,15, ir

82

iii)

turimo nutrauktojo kilimo nuotolio, padauginto i koeficiento 1,3.

Laikydamasis b papunkio, naudotojas privalo atsivelgti : 1) 2) 3) 4) lktuvo mas, pradedant kilimo riedjim, aerodromo barometrin aukt, aerodromo aplinkos temperatr, KTT paviriaus bkl ir KTT paviriaus tip,

Nebent kitaip nurodyta Lktuvo skrydio vadove arba kituose gamintojo charakteristik ar skrydi vadovuose, kintamieji, turintys takos kilimo charakteristikom ir susijusiems [koeficientams, kurie turt bti taikomi Lktuvo skrydio vadovo duomenims, yra pateikti lentelje emiau. Jie turt bti taikomi papildomai prie skrydi koeficient, kaip nustatyta JAR-OPS 1.530(b). PAVIRIAUS TIPAS ol (ant kieto grunto) iki 20 cm aukio Grstas Pastabos: 2. 1. SLYGOS Sausas lapias lapias KOEFICIENTAS 1.20 1.30 1.00

Dirva yra kieta, kai yra rat pdsakai, bet nelieka vi.

Kai kylama nuo ols su vieno variklio lktuvu, reikt vertinti greitjimo spart ir atitinkam nuotolio didjim. 83

3.

Kai kilimas nutraukiamas ant labai trumpos lapios ols, po kuria yra tvirtas gruntas, pavirius gali bti slidus ir tuo atveju nuotolis gali stipriai padidti.]

Dl atsirandanios rizikos skrydiai nuo utert KTT yra nepatartini ir j reikt vengti, kai manoma. Todl patartina atidti kilim iki KTT bus nuvalytas. Kai tai neatliekama, orlaivio vadas taip pat turt vertinti esam papildom KTT ilg, taip pat iriedjimo i KTT zonos kritin bkl.

5)

KTT nuolyd kilimo kryptimi,

Jeigu kitaip nenurodyta Lktuvo skrydio vadove arba kituose gamintojo charakteristik ar skrydi vadovuose, kilimo nuotol reikt padidinti 5% kiekvienam 1% kalns, iskyrus tuos atvejus, kai korekcijos koeficientams KTT su nuolydiais vir 2% reikalingas galiotos institucijos leidimas.

6)

ne daugiau nei 50 % praneto prievjo komponento ar ne maiau nei 150 % praneto pavjo komponento.

2.5.5. Klii perskridimas kylant. Keli varikli lktuvai

Naudotojas utikrina, kad pagal punkt nustatyta dviej ar daugiau varikli lktuv kilimo trajektorija bt ne emesn nei 50 pd vertikaliai vir klii ar horizontaliu atstumu ne maesn nei 90 m plius 0,125 x D, kai D lktuvo veiktas horizontalusis nuotolis nuo turimo kilimo nuotolio pabaigos ar kilimo nuotolio pabaigos, jei poskis numatytas iki turimo kilimo nuotolio pabaigos, iskyrus kaip nurodyta io punkto b ir c papunkiuose. Lktuvams, kuri sparn mojis maesnis nei 60 m, horizontalusis klities perskridimo nuotolis, kur galima taikyti pus lktuvo sparn mojo plius 60 m, plius 0,125 x D. Laikantis io papunkio, turi bti laikoma, kad: 1) kilimo trajektorija prasideda 50 pd auktyje vir kilimo nuotolio paviriaus, numatyto pagal OPS 1.530 punkto b papunkt, pabaigos ir baigiasi 1500 pd auktyje vir paviriaus, 2) lktuvas nepasvyra tol, kol nepasiekia 50 pd aukio, o po posvyrio kampas nevirija 15, 3) kritinio variklio gedimas vyksta tame kilimo visais varikliais skrydio trajektorijos take, kuriame numanoma, kad vizualusis orientyras klitims ivengti bus pamestas, 84

4)

kilimo trajektorijos gradientas nuo 50 pd iki menamo variklio gedimo aukio yra lygus vidutiniam vis varikli gradientui auktjimo ir perjimo marruto konfigracij metu, padaugintam i koeficiento 0,77, ir

5)

kilimo trajektorijos gradientas nuo aukio, pasiekto pagal io papunkio 4 dal, iki kilimo trajektorijos pabaigos yra lygus Lktuvo pilotavimo taisyklse nurodytam marruto auktjimo neveikiant vienam varikliui gradientui.

1. JAR-OPS 1.535 ir 1 priedo prie JAR-OPS 1.430 (a)(3)(ii) papunkio papildom reikalavim tikslas - utikrinti skrydi saug B klass skrydi lktuvais, kai matomumo slygoms prastos. Prieingai nei A klass skrydi tinkamumo skraidyti reikalavimai, ie skirti B klass skrydiams nebtinai numato variklio gedim visuose skrydio etapuose. Nustatyta, kad variklio gedimo tak skrydio patikimumui nereikia atsivelgti iki pasiekiamas 300 pd auktis. 2. Oro minimumas, pateiktas 1 priede prie JAR-OPS 1.430 papunkio (a)(3)(ii), 300 pd auktyje ir iki jo leidia manyti, kad, jei kylama, minimumui esant emiau 300 pd, skrydio trajektorija su vienu neveikianiu varikliu turi bti nustatyta, pradedant nuo skrydio trajektorijos su visais varikliais manomame variklio gedimo auktyje. i trajektorija privalo atitikti vertikal ir onin klii perskridimo aukt, nustatyt JAR-OPS 1.535. Jei variklio gedimas vykt maesniame auktyje, imamas susijs matomumas, kaip minimalus, kuris leist pilotui, jei btina, atlikti priverstin tpim kilimo kryptimi. Esant 300 pd ar maiau, skrydio ratu ir tpimo procedra yra ypatingai nepatartina. 1 priedas prie JAR-OPS 1.430 papunkio (a)(ii) nurodo, kad, jei numanomas variklio gedimo auktis yra vir 300 pd, matomumas privalo bti maiausiai 1500 m ir kad leist manevruoti, tas pats minimalus matomumas turt bti taikomas, kai nemanoma laikytis klii perskridimo kriterij tstinam kilimui. 1 anga. Siekiant pademonstruoti, kad lktuvas perskrenda visas klitis vertikaliai, skrydio trajektorija turt bti nustatoma, sudarant j i skrydio visais varikliais segmento, iki numatomo variklio gedimo aukio, po kurio eina segmentas su sugedusiu varikliu. Kai Lktuvo skrydio vadove nra reikiam duomen, apytikslis skaiiavimas, pateiktas 2 punkte, gali bti taikomas segmentui, skrendant visais varikliais, kai menamas variklio gedimo auktis yra 200 pd, 300 pd arba aukiau. 2. Skrydio trajektorijos nustatymas

2.1. Skrydio visais varikliais segmentas (50-300 pd). Vidutinis gradientas, skrendant visais varikliais, skrydio trajektorijos su visais varikliais segmente, prasidedantis 50 pd auktyje kilimo nuotolio pabaigoje, pasibaigianioje ar praeinanioje per 300 pd tak, yra pateikiamas pagal i formul: Y 300 = 0.57 (Yerc) 1+ (Verc - V2) / 5647 PASTABA: 0.77 koeficientas, kaip nustatyta JAR-OPS 1.535(a)(4), jau trauktas, kai: 85

Y300 = Vidutinis gradientas, skrendant su visais varikliais, nuo 50 iki 300 pd YERC = Nustatytas kreiserinis bendrasis auktjimo gradientas, skrendant visais varikliais, Verc = Kreiserinis auktjimo greitis, visais varikliais, mazgais, TAS V2 = Kilimo greitis 50 pd auktyje, mazgais, TAS (r. IEM OPS 1.535(a), 1a lentel su grafiniu pavaizdavimu) 2.2. Skrydio visais varikliais segmentas (50-200 pd). (Gali bti naudojamas kaip alternatyva 2.1 punktui 2.1, kai leidia oro minimumai.) Vidutinis gradientas, skrendant visais varikliais, skrydio trajektorijos su visais varikliais segmente, prasidedantis 50 pd auktyje kilimo atstumo pabaigoje, pasibaigianioje ar praeinanioje per 200 pd tak, yra pateikiamas pagal i formul: Y 200 = 0.51 (Yerc) 1+ (Verc - V2) / 3388 PASTABA: 0.77 koeficientas, kaip nustatyta JAR-OPS 1.535(a)(4), jau trauktas, kai Y200 = Vidutinis gradientas, skrendant su visais varikliais, nuo 50 iki 200 pd Yerc = Nustatytas kreiserinis bendrasis auktjimo gradientas, skrendant visais varikliais, Verc = Kreiserinis auktjimo greitis, visais varikliais, mazgais, TAS V2 = Kilimo greitis 50 pd auktyje, mazgais, TAS (r. IEM OPS 1.535(a), 1a lentel su grafiniu pavaizdavimu) 2.3. Skrydio visais varikliais segmentas (vir 300 pd). Skrydio trajektorijos segmentas, skrendant visais varikliais, einantis nuo 300 pd aukio, pateiktas kaip AFM marruto bendras auktjimo gradientas, padaugintas i koeficiento 0.77. 2.4. Skrydio trajektorija, neveikiant vienam varikliui. Skrydio trajektorija, neveikiant vienam varikliui, pateikiama gradiento, neveikiant vienam varikliui, schemoje, esanioje AFM. 3. Aukiau pateikti parengti metodo pavyzdiai yra pateikti IEM OPS 1.535(a).

1. iame IEM pateikiami parodyti kilimo skrydio trajektorijos nustatymo metodo pavyzdiai, pateikti AMC OPS 1.535(a). emiau pateikti pavyzdiai remiasi lktuvu, kuriam Lktuvo skrydio vadovas, esant nustatytai masei, aukiui, temperatrai ir vjui, pateikia iuos skrydio duomenis: Kilimo nuotolis su koeficientu 1000 m 86

Kilimo greitis, V2 Kreiserinis auktjimo greitis, Verc Kreiserinis auktjimo gradientas, neveikiant vienam varikliui, Yerc 0.032

-90 kt -120 kt -

a. Menamas variklio gedimo auktis 300 pd. Vidutinis gradientas su visais varikliais nuo 50 iki 300 pd gali bti paimtas i 1a lentels (psl. 2-H-8) ar paskaiiuotas pagal i formul: Y 300 = 0.57 (Yerc) 1+ (Verc - V2) / 5647 PASTABA: 0.77 koeficientas, kaip nustatyta JAR-OPS 1.535(a)(4), jau trauktas, kai Y300 = Vidutinis gradientas, skrendant su visais varikliais, nuo 50 iki 300 pd Yerc = Nustatytas kreiserinis bendrasis auktjimo gradientas, skrendant visais varikliais, Verc = Kreiserinis auktjimo greitis, visais varikliais, mazgais, TAS V2 = Kilimo greitis 50 pd auktyje, mazgais, TAS

b. Menamas variklio gedimo auktis 200 pd. Vidutin gradient su visais varikliais nuo 50 iki 200 pd galima gauti i 1b lentels (psl. 2-H-9) ar paskaiiuotas pagal i formul: Y 200 = 0.51 (Yerc) 1+ (Verc - V2) / 3388 PASTABA: 0.77 koeficientas, kaip nustatyta JAR-OPS 1.535(a)(4), jau trauktas, kai Y200 = Vidutinis gradientas, skrendant visais varikliais, nuo 50 87

iki 200 pd Yerc = Nustatytas kreiserinis bendrasis auktjimo gradientas, skrendant visais varikliais, Verc = Kreiserinis auktjimo greitis, skrendant visais varikliais, mazgais, TAS V2 = Kilimo greitis 50 pd auktyje, mazgais, TAS

c. Menamas variklio gedimo auktis maesnis nei 200 pd. Kilimo skrydio trajektorijos nustatymas yra manomas tik, jei AFM pateikti reikiami skrydio trajektorijos duomenys. e. f. Menamas variklio gedimo auktis vir 300 pd. Kilimo skrydio trajektorijos nustatymas menamam variklio gedimui 400 pd auktyje parodytas emiau.

Laikantis io punkto a papunkio reikalavim, kai dl numatomos skrydio trajektorijos nereikia keisti kurso daugiau nei 15, naudotojui nereikia atsivelgti tas klitis, kuri oninis nuotolis yra didesnis nei: 1) 300 m, jei skrendama vizualiosios kurso orientyr navigacijos slygomis, arba yra navigacijos priemons, leidianios ilaikyti numatyt skrydio trajektorij tuo paiu tikslumu (r. OPS 1.535 punkto b papunkio 1 dalies ir c papunkio 1 dalies 1 priedl), arba

88

2)

600 m vykdant skrydius kitomis slygomis.

Laikantis io punkto a papunkio reikalavim, kai dl numatomos skrydio trajektorijos reikia keisti kurs daugiau nei 15, naudotojui nereikia atsivelgti tas klitis, kuri oninis nuotolis yra didesnis nei: 1) 600 m vykdant skrydius vizualiosios kurso orientyr navigacijos slygomis (r. OPS 1.535 punkto b papunkio 1 dalies ir c papunkio 1 dalies 1 priedl), 2) 900 m vykdant skrydius kitomis slygomis.

Laikydamasis io punkto a, b ir c papunki reikalavim, naudotojas privalo atsivelgti : 1) 2) 3) 4) lktuvo mas, pradedant kilimo riedjim, aerodromo barometrin aukt, aerodromo aplinkos temperatr, ir ne daugiau nei 50 % praneto prievjo komponento ar ne maiau nei 150 % praneto pavjo komponento. Skaiiavimams galima naudoti ir paprastesnes formules:

Gradientas = auki skirtumas (ft) / nuskristas atstumas (ft) * 100 Atstumas (NM) = (Auki skirtumas (ft) / gradientas) * (100 / 6080) Atstumas (NM) = (auki skirtumas / kopimo sparta) * (GS / 60)

2.5.6. Skrydis marrutu. Keli varikli lktuvai

89

Naudotojas utikrina, kad lktuvas skrydio metu numatytomis meteorologinmis slygomis ir vieno i varikli gedimo atveju, kai lik varikliai veikia maksimaliu pastoviu galingumu nurodytomis slygomis, galt saugiai skristi reikiamuose minimaliuose aukiuose ar vir j, kaip nurodyta Skrydi vykdymo vadove, iki tako, esanio 1000 pd vir aerodromo, kuriame galima laikytis skrydio reikalavim. Laikantis io punkto a papunkio: 1) lktuvas laikomas negaliniu skristi aukiuose, virijaniuose t, kuriame auktjimo sparta prilygsta 300 pd per minut, kai visi varikliai veikia maksimaliu pastoviu galingumu nurodytomis slygomis, ir 2) menamas marruto gradientas, kai neveikia vienas variklis, yra didiausias atitinkamais atvejais emjimo ar auktjimo gradientas, atitinkamai padidintas 0,5 % koeficientu ar sumaintas 0,5 % koeficientu. 1. Auktis, kuriame auktjimo tempas lygus 300 pd per minut, nra maksimalaus kreiserinio aukio, kuriame lktuvas praktikai gali skristi, apribojimas, tai tik maksimalus auktis, i kurio galima planuoti pradti kreiserin emjim. 2. Galima planuoti, kad lktuvai perskris marruto klitis, atsivelgiant kreiserinio emjimo procedr, i pradi 0.5% gradiento padidinus numatytus skrendant marrutu, neveikiant vienam varikliui, emjimo duomenis.

2.5.7. Skrydis marrutu. Vieno variklio lktuvai

Naudotojas utikrina, kad lktuvas skrydio metu numatytomis meteorologinmis slygomis ir sugedus varikliui, galt pasiekti viet, kurioje galima atlikti saug priverstin tpim. Sausumos lktuvams reikalinga vieta sausumoje, iskyrus kai kitaip patvirtina galiotoji institucija. 1. Variklio gedimo atveju vieno variklio lktuvai turi utikrinti sklendim iki tako, tinkamo saugiam priverstiniam tpimui. i procedra akivaizdiai nesuderinama su skrydiu vir debes sluoksnio, kuris driekiasi emiau reikiamo minimalaus saugaus aukio. 2. I pradi vejas turt 0.5% gradiento padidinti numatytus, neveikiant vienam varikliui, sklendimo duomenis, kai tikrinami marruto klii perskridimo auktis ir galimyb pasiekti tinkam viet priverstiniam tpimui. 3. Auktis, kuriame auktjimo sparta lygi 300 pd per minut, nra maksimalaus kreiserinio aukio, kuriame lktuvas praktikai gali skristi, apribojimas, tai tik maksimalus auktis, i kurio galima planuoti vieno neveikianio variklio procedr. 90

JAR-OPS 1.542(a) reikalauja, kad vejas utikrint, kad variklio gedimo atveju lktuvas galt pasiekti tak, i kurio skmingai bt galima atlikti priverstin tpim. Jeigu galiota institucija nenurodo kitaip, is takas turt bti 1000 pd vir numatytos tpimo vietos.]

Laikantis io punkto a papunkio: 1) Lktuvas laikomas negaliniu skristi, kai variklis veikia maksimaliu pastoviu galingumu nurodytomis slygomis auktyje, virijaniame t, kuriame auktjimo sparta prilygsta 300 pd per minut, ir 2) menamas marruto gradientas yra didiausias emjimo gradientas, padidintas 0,5 % koeficientu.

2.5.8. Tpimas. Paskirties ir atsarginis aerodromai

Naudotojas utikrina, kad lktuvo tpimo mas, nustatyta pagal OPS 1.475 punkto a papunkt, neviryt maksimalios tpimo mass, nustatytos pagal aukt ir aplinkos temperatr, kuri yra numatoma paskaiiuotu tpimo laiku paskirties ir atsarginiame aerodromuose. Parodydamas, kad laikomasi JAR-OPS 1.545 ir JAR-OPS 1.550, vejas iems skrydiams turt naudoti slgio aukt ar geometrin aukt ir tai turt atsispindti Skrydi vykdymo vadove.

2.5.9. Tpimas. Sausi KTT

Naudotojas utikrina, kad lktuvo tpimo mas, nustatyta pagal OPS 1.475 punkto a papunkt numatomam tpimo laikui, leist nutpti iki visiko sustojimo nuo 50 pd vir slenksio per 70 % esamo tpimo nuotolio paskirties aerodrome ir visuose atsarginiuose aerodromuose. 1) galiotoji institucija gali leisti naudoti tpimo nuotolio duomenis, apskaiiuotus pagal punkt, grindiamus maesniu nei 50 pd, bet ne maesniu nei 35 pd aukio diapazonu

91

2)

galiotoji institucija gali leisti trumpojo tpimo skrydius pagal OPS 1.550 punkto a papunkio 2 priedlyje nustatytus kriterijus.

2.5.10.

Stataus artjimo tpti procedros

galiotoji institucija gali patenkinti praym taikyti stataus artjimo tpti procedras, taikant 4,5 ar didesnius kampus ir maesnius nei 50 pd, bet ne maesnius nei 35 pdos aukio diapazonus su slyga, kad laikomasi i kriterij: 1) Lktuvo pilotavimo taisyklse turi bti nurodytas maksimalus patvirtintas tptins nuolydio kampas, kiti ribojimai, prastos, neprastos ar avarins stataus artjimo tpti procedros bei skrydi lauko ilgio duomen pakeitimai, kai taikomi stataus artjimo tpti kriterijai, 2) tinkama tptins trajektorijos orientyr sistema, sudaryta maiausiai i vizualiosios tptins trajektorijos indikacijos sistemos, privalo veikti visuose aerodromuose, kuriuose turi bti vykdomos stataus artjimo tpti procedros, ir 3) turi bti nustatyti vis naudojam KTT stataus artjimo tpti oro minimumai. iuo atveju turi bti atsivelgiama : i) ii) klii isidstym, tptins trajektorijos orientyr tip ir KTT orientyrus, tokius kaip vizualiosios priemons, MLS, 3DNAV, ILS, LLZ, VOR, NDB, iii) iv) v) minimalius vizualiuosius orientyrus, reikalingus DH ir MDA, turim lktuvo rang, piloto kvalifikacij ir susipainim su atitinkamu aerodromu,

92

vi) vii)

Lktuvo pilotavimo taisyklse numatytus apribojimus ir procedras, ir nutraukto tpimo kriterijus.

2.5.11.

Trumpojo tpimo skrydiai

Taikant OPS 1.550 punkto a papunkio 2 dal, atstum, naudojam leistinai tpimo masei apskaiiuoti, gali sudaryti paskelbtos saugos zonos naudojamas ilgis plius paskelbtas turimas tpimo nuotolis. galiotoji institucija gali leisti tokius skrydius pagal iuos kriterijus: 1) 2) paskelbtos saugos zonos naudojim turi leisti aerodromo administracija, paskelbta saugi zona privalo bti be klii ar dub, kurios kelt grsm lktuvui, iriedaniam u KTT rib, o judamiems objektams draudiama bti paskelbtoje saugioje zonoje, kai KTT naudojamas trumpo tpimo skrydiams. 3) paskelbtos saugos zonos nuolydis negali viryti 5 % auktyn ir 2 % emyn tpimo kryptimi, 4) paskelbtos saugos zonos naudojimo ilgis pagal io priedo slygas negali viryti 90 metr, 5) paskelbtos saugos zonos plotis negali bti maesnis nei dvigubas KTT plotis, skaiiuojamas nuo pratstos KTT aies linijos, 6) laikoma, kad perskridimo auktis vir paskelbtos kilimo zonos naudojamo ilgio pradios turi bti ne maesnis nei 50 pd, 7) Vykdant skryd, OPS 1.480 punkto a papunkio 5 dalyje numatytas keliamosios gebos reikalavimas netaikomas paskelbtai saugiai zonai. 8) turi bti nustatyti ir patvirtinti vis numatyt naudoti KTT oro minimumai, bet jie negali bti maesni nei didesnysis i artjimo tpti pagal VFR ar netikslaus artjimo tpti minimumai, 9) privalo bti nustatyti reikalavimai pilotams (taikomas OPS 1.975 punkto a papunktis), 10) galiotoji institucija gali nustatyti papildomas slygas, btinas saugiems skrydiams, atsivelgiant lktuvo tipo charakteristikas, artjimo tpti priemones ir nutraukto tpimo/skridimo antr rat sumetimus. 93

Laikydamasis a papunkio, naudotojas turi atsivelgti : 1) 2) aerodromo aukt, ne daugiau kaip 50 % prievjo komponento ar ne maiau kaip 150 % pavjo komponento, 3) KTT paviriaus bkl ir KTT paviriaus tip, ir

Jeigu kitaip nenustatyta Lktuvo skrydio vadove ar kituose gamintojo charakteristik ar skrydi vadovuose, [kintamasis, turintis takos tpimui, ir atitinkamas koeficientas, kuris turt bti taikomas drauge su Lktuvo skrydio vadovo duomenimis, pateiktas lentelje emiau. Jis turt bti naudojamas drauge su skrydi koeficientais, kaip nustatyta JAROPS 1.550(a).] PAVIRIAUS TIPAS ol (ant tvirto grunto iki 20 cm aukio)

KOEFICIENTAS 1.15

PASTABA: Dirva yra tvirta, kai yra rat yms, bet nelieka vi.

4)

KTT nuolyd tpimo kryptimi.

Jeigu kitaip nenustatyta Lktuvo skrydio vadove ar kituose gamintojo charakteristik ar skrydi vadovuose, btini tpimo nuotoliai turt bti padidinti 5% kiekvienam 1% nuolydio, iskyrus, kai koreguojantiems faktoriams KTT su nuolydiais vir 2% reikalingas galiotos institucijos leidimas.

Leidiant lktuvui skristi pagal io punkto a papunkt, turi bti laikoma, kad: 1) lktuvas tps ant paio tinkamiausio KTT ramiu oru, ir 94

2)

lktuvas tps ant KTT, kuris labiausiai tiktina bus nurodytas, vertinant galim vjo greit ir krypt bei lktuvo anteminio valdymo charakteristikas bei kitas slygas, tokias kaip tpimo priemons ir vietov.

1. JAR-OPS 1.550(c) numato du principus nustatyti maksimali leistin mas paskirties ir atsarginiame aerodromuose. 2. Pirma, lktuvo mas turi bti tokia, kad atskrids lktuvas galt tpti [tinkamiausio (paprastai ilgiausio) KTT 70% tpimo nuotolio ramiu oru.] Neirint vjo slygas, maksimali aerodromo/lktuvo konfigracijos tpimo mas konkreiame aerodrome negali bti viryta. 3. Antra, reikt atsivelgti numatomas slygas ir aplinkybes. Dl numatomo vjo ar ATC ir triukm mainimo procedr gali bti nurodyti kiti KTT. ie faktoriai gali nulemti maesn tpimo mas, nei leistina pagal 2 punkt ir tuo atveju, kad bt parodyta, jog laikomasi JAR-OPS 1.550(a), leidimas turt bti duotas vadovaujantis ia maesnija mase. 4. Numatomas vjas, nurodytas punkte 3 aukiau, - tai vjas, kurio tikimasi atvykimo laiku.

Jei naudotojas neturi galimybi laikytis io punkto c papunkio 2 dalies reikalavim paskirties aerodromo atvilgiu, lktuvui gali bti leista skristi, jei yra numatytas atsarginis aerodromas, kur skrendant bt visikai laikomasi io punkto a, b ir c papunki reikalavim.

2.5.12.

Tpimas. lapi ir uterti KTT

Naudotojas utikrina, kad kai atitinkamuose praneimuose apie or ar oro prognozse arba j deriniuose nurodoma, jog KTT apskaiiuotu atskridimo laiku gali bti lapias, esamas tpimo nuotolis prilygt ar viryt pagal OPS 1.550 punkt nustatyt reikiam tpimo nuotol, padaugint i koeficiento 1,15. 1. Kai tupiama ant labai trumpos lapios ols, kuri auga tvirtoje dirvoje, pavirius gali bti slidus ir tuo atveju atstumas gali padidti 60% (koeficientas 1.60). 2. Kadangi pilotui gali bti nemanoma tiksliai nustatyti ols drgnumo laipsnio, ypa i oro, kilus abejonms, rekomenduojama taikyti drgnumo koeficient (1.15).]

Naudotojas utikrina, kad kai atitinkamuose praneimuose apie or arba oro prognozse ar j deriniuose nurodoma, jog apskaiiuotu atskridimo metu KTT gali bti utertas, tpimo 95

nuotolis, nustatytas naudojant galiotajai institucijai priimtinus duomenis, iomis slygomis neviryt esamo tpimo nuotolio. Tpimo nuotolis lapiame KTT gali bti trumpesnis nei reikalaujama io punkto a papunktyje, taiau netrumpesnis nei nustatyta OPS 1.550 punkto a papunktyje, jei Lktuvo pilotavimo taisyklse yra konkreti papildoma informacija apie tpimo nuotolius lapiuose KTT.

2.6.

C KLASS SKRYDIAI

2.6.1. Bendrosios nuostatos

Jei Lktuvo pilotavimo taisyklse esani patvirtint skrydio duomen nepakanka, naudotojas turi utikrinti kad, nustatant, ar laikomasi io skirsnio reikalavim, jie bt atitinkamai papildyti kitais galiotajai institucijai priimtinais duomenimis.

2.6.2. Kilimas
Naudotojas utikrina, kad kilimo mas neviryt Lktuvo pilotavimo taisyklse nurodytos maksimalios kilimo mass pagal aerodromo, i kurio bus kylama, barometrin aukt ir aplinkos temperatr. Naudotojas utikrina, kad naudojant lktuvus, kuri kilimo lauko ilgio duomenys Lktuvo pilotavimo taisyklse pateikiami neatsivelgiant variklio gedim, nuotolis nuo kilimo riedjimo pradios, reikiamas lktuvui pasiekti 50 pd aukt vir paviriaus, visiems varikliams veikiant maksimaliu kilimo galingumu nurodytomis slygomis, padaugintas i i koeficient: 1) 2) 3) 1,33 dviej varikli lktuvams, arba 1,33 trij varikli lktuvams, arba 1,18 keturi varikli lktuvams,

neviryt aerodromo, i kurio bus kylama, esamo kilimo riedjimo nuotolio. Naudotojas utikrina, kad naudojant lktuvus, kuri kilimo lauko ilgio duomenys nurodyti t Lktuv pilotavimo taisyklse, atsivelgiant variklio gedim, Lktuvo pilotavimo taisyklse numatytos charakteristikos atitikt iuos reikalavimus: 1) nutrauktojo kilimo nuotolis negali viryti esamo nutrauktojo kilimo nuotolio,

96

2)

kilimo nuotolis negali viryti esamo kilimo nuotolio, kai laisvosios juostos nuotolis nevirija puss esamo kilimo riedjimo nuotolio,

3) 4)

kilimo riedjimas negali viryti esamo kilimo riedjimo nuotolio, io papunkio reikalavimai turi bti vykdomi, taikant V1 dyd nutrauktam ir tsiamam kilimui, ir

5)

lapiuose ar utertuose KTT kilimo mas negali viryti mass, leidiamos kilimui sausu KTT tokiomis pat slygomis.

Laikydamasis io punkto b ir c papunki reikalavim, naudotojas privalo atsivelgti : 1) 2) 3) aerodromo barometrin aukt, aerodromo aplinkos temperatr, KTT paviriaus bkl ir KTT paviriaus tip,

Kilimas Naudojant padengtus vandeniu, paliugusiu sniegu, sniegu ar ledu KTT, kelia abejoni dl KTT trinties ir nevarum pasiprieinimo ir, tuo bdu, dl lktuvo pasiekiam kilimo charakteristik bei valdymo kilimo metu, nes faktins slygos gali nevisikai sutapti su prielaidomis, kuriomis remiasi kilimo charakteristik informacija. Uterto KTT atveju pirmoji orlaivio vado pareiga yra laukti, kol KTT bus nuvalytas. Jei tai neatliekama, jis gali apsvarstyti galimyb kilti, jei jis pasinaudojo esamais kilimo charakteristik pakeitimais ir msi vis saugos priemoni, kurios, jo nuomone, pasiteisina esamomis slygomis. 4) KTT nuolyd kilimo kryptimi,

KTT nuolydis Jeigu kitaip nenurodyta Lktuvo skrydio vadove arba kituose gamintojo charakteristik ar skrydi vadovuose, kilimo nuotol reikt padidinti 5% kiekvienam 1% kalns, iskyrus, kai korekcijos koeficientams KTT su nuolydiais vir 2% reikalingas galiotos institucijos leidimas.

5)

ne daugiau nei 50 % praneto prievjo komponento ar ne maiau nei 150 % praneto pavjo komponento; ir

6)

KTT ilgio praradim, jei toks yra, dl lktuvo ilyginimo prie kylant. KTT ilgio praradimas dl lktuvo ilyginimo KTT, kuris nurodytas TODA, ASDA ir TORA paskaiiavimui, ilgis nenumato lktuvo ilyginimo naudojamame KTT kilimo kryptimi. io ilyginimo nuotolis priklauso nuo lktuvo geometrijos ir galimybs patekti naudojam KTT. 97

1.

Paprastai reikia skaiiuoti 900 posk riedjimo tako jimui KTT ir 1800 posk ant KTT. Reikia atsivelgti du nuotolius: a pagrindini rat minimal nuotol nuo KTT pradios TODA ir TORA, L nustatymui; ir b priekinio rato(-) minimal nuotol nuo KTT pradios ASDA, N nustatymui.

Kai lktuvo gamintojas nenurodo atitinkam duomen, 2 punkte pateiktas skaiiavimo metodas gali bti taikomas nustatyti lktuvo ilyginimo nuotol. 2. Lktuvo ilyginimo nuotolio paskaiiavimas

Atstumai, nurodyti 1 (a) ir (b) punktuose, yra: 90 RIEDJIMAS Rm + X Rm + + Wb 180 POSKIS Rn + Rn + Y Wb

L= N=

Kai: 98

Rn=

A+Wn=

Wb Cos (90 - @)

+ Wn

Ir Rm= X Y B + Wm = Wb tan (90 - @) + Wm = iorinio pagrindinio rato saugus nuotolis nuo KTT krato poskio metu = iorinio priekinio rato saugus nuotolis nuo KTT krato poskio metu

Pastaba: Minimalus saugus nuotolis nuo KTT krato X ir Y yra nustatytas FAA AC 150/5300-13 ir ICAO 14 priedo 3.8.3 punktas Rn Rm Wn Wm Wb a = iorinio priekinio rato poskio spindulys = iorinio pagrindinio rato poskio spindulys = nuotolis nuo lktuvo ains linijos iki iorinio priekinio rato = nuotolis nuo lktuvo ains linijos iki iorinio pagrindinio rato = rato baz =poskio kampas]

2.6.3. Klii perskridimas kylant

Naudotojas utikrina, kad kilimo trajektorijos, neveikiant vienam varikliui, klities perskridimo auktis vir vis klii vertikaliu atstumu bt ne maesnis kaip 50 pd plius 0,01 x D arba horizontaliu atstumu ne maesnis kaip 90 m plius 0,125 x D, kai D horizontalusis nuotolis, kur lktuvas nuskrido nuo esamo kilimo nuotolio pabaigos. Lktuvams, kuri sparn mojis maesnis nei 60 m, gali bti taikomas puss lktuvo sparn mojo horizontalusis klii perskridimo ilgis plius 60 m plius 0,125 x D. Kilimo trajektorija turi prasidti 50 pd auktyje kilimo nuotolio pabaigoje, numatytoje atitinkamai OPS 1.565 punkto b arba c papunkiuose, ir baigtis 1500 pd auktyje. Laikydamasis io punkto a papunkio, naudotojas privalo atsivelgti : 1) 2) 3) lktuvo mas, pradedant kilimo riedjim, aerodromo barometrin aukt, aerodromo aplinkos temperatr, ir

99

4)

ne daugiau nei 50 % praneto prievjo komponento ar ne maiau nei 150 % praneto pavjo komponento.

Laikantis io punkto a papunkio reikalavim, kurso pakeitimai neleidiami iki to kilimo trajektorijos tako, kuriame pasiekiamas 50 pd auktis vir paviriaus. Po to iki 400 pd aukio laikoma, kad lktuvas yra pasvirs ne daugiau nei 15. Vir 400 pd aukio gali bti numatyti didesni nei 15, bet ne didesni nei 25 posvyrio kampai. Turi bti tinkamai atsivelgiama posvyrio kampo tak skrydio greiiams ir skrydio trajektorijai, taip pat nuotolio padidjimams, susidarantiems dl padidjusi skrydio greii. Kilimo skrydio trajektorija 1. Lktuvo skrydio vadovas paprastai numato auktjimo gradiento majim 15 poskyje. Nebent bt kitaip nustatyta Lktuvo skrydio vadove ar kituose gamintojo charakteristik ar skrydi vadovuose, taiau yra nustatytos priimtinos pataisos kad utikrinti atitinkamas smukos ribas ir gradiento paklaidas: POSVYRIS 15 20 25 GREITIS V2 V2 + 5 kt V2 + 10 kt GRADIENTO PAKLAIDA 1 x Lktuvo skrydio vadovas 15 gradiento majimas 2 x Lktuvo skrydio vadovas 15 gradiento majimas 3 x Lktuvo skrydio vadovas 15 gradiento majimas

2. Poskiams maesniems, nei 15 turt bti taikomas proporcingas dydis, nebent gamintojo ar Lktuvo skrydio vadovo bt nustatyti kiti duomenys. Laikydamasis io punkto a papunkio reikalavim, tais atvejais, kai nebtini didesni nei 15 kurso pakeitimai, naudotojas gali neatsivelgti tas klitis, kuri oninis nuotolis yra didesnis nei: 1) 300 m, jei pilotas gali ilaikyti reikiam navigacin tikslum klii atskaitomybs zonoje, arba 2) 600 m vykdant skrydius kitomis slygomis. r.

Btinas navigacinis tikslumas

1. Skrydio kabinos sistemos. 300 m (r. JAR-OPS 1.495(d)(1)) ir 600 m (r. JAR-OPS 1.495(e)(1)) klii atskaitomybs vidutiniai ploiai gali bti naudojami, jei navigacijos sistema, kai neveikia vienas variklis, leidiamos atitinkamos 150 m ir 300 m dvi standartins paklaidos (2 s). 100

2.

Vizualusis kurso orientyras

2.1. 300 m (r. JAR-OPS 1.495(d)(1)) ir 600 m (r. JAR-OPS 1.495(e)(1)) klii atskaitomybs vidutiniai ploiai gali bti naudojami, kai utikrinamas navigacinis tikslumas visuose reikiamuose skrydio trajektorijos takuose, naudojant iorinius orientyrus. ie orientyrai gali bti laikomi matomais i skrydio kabinos, jei jie yra isidst daugiau nei 45 i abiej numatomos trajektorijos pusi ir yra ne emiau nei 20 nuo horizonto. 2.2. Vizualij kurso orientyr navigacijai vejas turt utikrinti, kad oro slygos, dominuojanios skrydio metu, taip pat debes padas ir matomumas, bt tokie, kad klitys ir/arba anteminiai orientyr takai bt aikiai matomi ir atpastami. Konkretiems aerodromams Skrydi vykdymo vadovas turt nurodyti minimalias oro slygas, kurios leist skrydio gulai visada nustatyti ir ilaikyti teising skrydio trajektorij antemini orientyr tak atvilgiu, ir utikrinti tok saug klii perskridimo aukt klii ir vietovs atvilgiu: a. procedra turt bti taip aikiai apibrta antemini orientyr tak atvilgiu, kad trajektorija, kuria numatoma skristi, galt bti analizuojama pagal klii perskridimo aukio reikalavimus; b. procedra turt atitikti lktuvo galimybes greiio, posvyrio kampo ir vjo takos poiriu; c. gulai naudotis turt bti pateiktas ratikas ir/ar grafinis apraymas; d. turt bti nurodytos tokios ribojanios aplinkos slygos (kaip vjas, emiausias debes padas, apatin debes riba, matomumas, diena/naktis, vidutinis apvietimas, klii apvietimas)]

Laikydamasis io punkto a papunkio reikalavim, tais atvejais, kai didesni nei 15 kurso pakeitimai yra btini, naudotojas gali neatsivelgti tas klitis, kuri oninis nuotolis yra didesnis nei: 1) 600 m, jei pilotas gali ilaikyti reikiam navigacin tikslum klii atskaitomybs zonoje, arba 2) 900 m vykdant skrydius visomis kitomis slygomis.

Naudotojas nustato procedras nenumatytiems atvejams, kad bt vykdyti OPS 1.570 punkto reikalavimai ir nustatytas saugus marrutas, ivengiant klii, bei lktuvas galt laikytis OPS 1.580 punkto marruto reikalavim ar tpti iskridimo arba kilimo atsarginiame aerodrome.

2.6.4. Skrydis marrutu veikiant visiems varikliams

Naudotojas utikrina, kad lktuvas skrydio metu numatytomis meteorologinmis slygomis 101

visuose marruto takuose ar numatyt nuo jo nukrypim metu sugebs ilaikyti maiausiai 300 pd per minut auktjim, visiems varikliams veikiant maksimaliu pastoviu galingumu nurodytomis slygomis: 1) minimaliuose aukiuose saugiam skrydiui visuose marruto etapuose, kuriuose bus skrendama, arba numatyt nukrypim nuo j metu, nurodyt Skrydi vykdymo vadove ar paskaiiuot pagal jame pateikt su lktuvu susijusi informacij, 2) minimaliuose aukiuose, kuri btina laikytis pagal atitinkamas OPS 1.580 ir 1.585 punktuose numatytas slygas.

2.6.5. Skrydis marrutu neveikiant vienam varikliui

Naudotojas utikrina, kad lktuvas skrydio metu numatytomis meteorologinmis slygomis, sugedus vienam varikliui, visuose marruto takuose ar numatyt nuo jo nukrypim metu, kai kitas ar kiti varikliai veikia maksimaliu pastoviu galingumu nurodytomis slygomis, sugebs tsti skryd i kreiserinio aukio iki aerodromo, kuriame galima tpti atitinkamai pagal OPS 1.595 arba OPS 1.600 punktus, praskrendant klitis per 9,3 km (5 jrmyles) i abiej numatyto marruto pusi vertikaliais intervalais maiausiai: 1) 2) 1000 pd, kai auktjimo sparta lygi nuliui ar didesn, arba 2000 pd, kai auktjimo sparta maesn, negu nulis.

Skrydio trajektorijos 450 m (1500 pd) auktyje vir aerodromo, kuriame numatoma tpti sugedus vienam varikliui, nuolydis turi bti teigiamas. Vadovaujantis iuo papunkiu, esama lktuvo auktjimo sparta turi bti 150 pd per minut maesn nei nustatyta auktjimo bendroji sparta. Laikydamasis io punkto reikalavim, naudotojas privalo iplsti io punkto a papunktyje numatytas ploio ribas iki 18,5 km (10 jrmyli), jei navigacinis tikslumas nesiekia 95 % patikimumo lygio. Degal ipilti leidiama tiek, kad likusi utekt pasiekti aerodrom, ir jei yra naudojama saugi procedra. Skrydis marrutu neveikiant vienam varikliui Auktos vietovs ar klii analiz, kurioje parodomai, kaip laikomasi JAR-OPS 1.500, gali bti atliekama detalios marruto analizs bdu, naudojantis auktos vietovs kontriniais 102

emlapiais ir paymint aukiausius takus nustatytame marruto koridoriaus plotyje. Kitas etapas yra nustatyti, ar manoma ilaikyti horizontalj skryd, kai neveikia vienas variklis 1000 pd auktyje vir aukiausio perskridimo tako. Jei tai nemanoma ar atitinkamos svoris nra priimtinas, turt bti parengta emjimo kreiseriniu reimu procedra, kuri remiasi variklio gedimu kritikiausiame take ir perskridimu kritini klii emjimo kreiseriniu reimu maiausiai per 2000 pd. Minimalus kreiserinis auktis yra nustatomas pagal emjimo kreiseriniu reimu trajektorij, atsivelgiant apsisprendimo paklaidas ir numatyt auktjimo greit (r. 1 lentel).

2.6.6. Skrydis marrutu. Trij ar daugiau varikli lktuvai, kai du i j neveikia

Naudotojas utikrina, kad visuose numatyto marruto takuose trij ar daugiau varikli lktuvas bt ne toliau nei u 90 minui skrydio visais varikliais ilgo nuotolio kreiseriniu greiiu standartinje temperatroje ramiu oru nuo aerodromo, kuriame yra atitinkami skrydio reikalavimai, keliami numatomai tpimo masei, iskyrus atvejus, kai lktuvas atitinka io punkto be papunki reikalavimus. Pagal pateikt skrydio marrut, neveikiant dviem varikliams, lktuvas turi galti tsti skryd numatytomis meteorologinmis slygomis, praskrendant visas klitis per 9,3 km (5 jrmyles) i abiej numatyto marruto pusi maiausiai 2000 pd vertikaliu intervalu iki aerodromo, kuriame yra atitinkami skrydio reikalavimai, keliami numatomai tpimo masei. Laikoma, kad du varikliai gali sugesti paiame kritikiausiame marruto take, kuriame lktuvas yra toliau nei u 90 minui skrydio visais varikliais ilgo nuotolio kreiseriniu greiiu standartinje temperatroje ramiu oru nuo aerodromo, kuriame yra atitinkami skrydio 103

reikalavimai, keliami numatomai tpimo masei. Numatoma lktuvo mas tame take, kuriame, kaip manoma, gali sugesti du varikliai, negali bti maesn, negu ta, kuri sudaryt pakankamas degal kiekis tsti skryd iki tpimo aerodromo, bei pasiekti j maiausiai 450 m (1500 pd) auktyje tiesiai vir tpimo zonos ir po to horizontaliai skristi 15 minui. Vadovaujantis iuo papunkiu, esama lktuvo auktjimo sparta parenkama 150 pd per minut maesn nei nurodytoji. Laikydamasis io punkto reikalavim, naudotojas privalo iplsti io punkto a papunktyje numatytas ploio ribas iki 18,5 km (10 jrmyli), jei navigacinis tikslumas nesiekia 95 % patikimumo lygio. Degal ipilti leidiama tiek, kad likusi utekt pasiekti aerodrom, ir yra naudojama saugi procedra.

2.6.7. Tpimas. Paskirties ir atsarginis aerodromai

Naudotojas utikrina, kad pagal OPS 1.475 punkto a papunkt nustatyta lktuvo tpimo mas neviryt Lktuvo pilotavimo taisyklse aukiui nustatytos maksimalios tpimo mass ir, jei numatyta Lktuvo pilotavimo taisyklse, atitikt aplinkos temperatr, esani numatyto tpimo laiku paskirties ir atsarginiame aerodromuose.

2.6.8. Tpimas. Sausi KTT

Naudotojas utikrina, kad pagal OPS 1.475 punkto a papunkt nustatyta lktuvo tpimo mas apskaiiuotam tpimo laikui leidia nutpti iki visiko sustojimo i 50 pd aukio vir slenksio per 70 % esamo tpimo nuotolio paskirties ir visuose atsarginiuose aerodromuose. Laikydamasis a papunkio, naudotojas privalo atsivelgti : 1) 2) aerodromo aukt, ne daugiau kaip 50 % prievjo komponento ar ne maiau kaip 150 % pavjo komponento, 3) KTT paviriaus tip, ir Tpimo nuotolio korekcijos koeficientai Jeigu kitaip nenustatyta Lktuvo skrydio vadove ar kituose gamintojo charakteristik ar 104

skrydi vadovuose, kintamasis, darantis tak tpimui, ir atitinkami koeficientai, kurie turt bti taikomi drauge su Lktuvo skrydio vadovo duomenimis, pateikti lentelje emiau. Jis turt bti naudojamas drauge su koeficientu, nustatytu JAR-OPS 1.595(a). PAVIRIAUS TIPAS ol (ant tvirto grunto iki 13 cm aukio) KOEFICIENTAS 1.20

PASTABA: Dirva yra tvirta, kai yra rat yms, bet nelieka vi.

4)

KTT nuolyd tpimo kryptimi. KTT nuolydis

Jeigu kitaip nenustatyta Lktuvo skrydio vadove ar kituose gamintojo charakteristik ar skrydi vadovuose, btini tpimo nuotoliai turt bti padidinti 5% kiekvienam 1% nuolydio. c) Leidiant lktuvui skristi pagal io punkto a papunkt, turi bti laikoma, kad: 1) 2) lktuvas tps ant paties tinkamiausio KTT ramiu oru, ir lktuvas tps ant KTT, kuris labiausiai tiktina bus nurodytas, vertinant galim vjo greit ir krypt bei lktuvo anteminio valdymo charakteristikas bei kitas slygas, tokias kaip tpimo priemons ir vietov. Tpimo KTT 1. JAR-OPS 1.595(c) numato du principus nustatyti maksimali leistin mas paskirties ir atsarginiame aerodromuose. 2. Pirma, lktuvo mas bus tokia, kad atvyks lktuvas gali tpti, inaudojant 70% (kaip taikoma) esamo tpimo nuotolio paio palankiausio (paprastai ilgiausio) KTT ramiu oru. Nepriklausomai nuo vjo slyg, maksimali aerodromo/lktuvo konfigracijos tpimo mas konkreiame aerodrome negali bti viryta. 3. Antra, reikt atsivelgti numatomas slygas ir aplinkybes. Dl numatomo vjo ar ATC, ar triukmo mainimo procedr gali bti nurodyti kit KTT naudojim. ie faktoriai gali lemti maesn tpimo mas, nei leidiama pagal 2 punkt, kurios atveju, siekiant JAROPS 1.515(a) laikymosi, suteikiant leidim reikt vadovautis ia maesnija mase. 4. Numatomas vjas, nurodytas 3 punkte - tai vjas, kurio tikimasi atvykimo metu.

Jei naudotojas neturi galimybi laikytis io c papunkio 2 dalies reikalavim paskirties aerodromo atvilgiu, lktuvui gali bti leista skristi, jei yra numatytas atsarginis aerodromas, kur 105

skrendant bt visikai laikomasi a, b ir c papunki reikalavim. Tpimas paskirties ir atsarginis aerodromai Tpimas sausi KTT

Kad parodyt, jog laikosi JAR-OPS 1.590 ir 1.595, vejas skrydio metu turt naudoti slgio aukt bei geometrin aukt ir tai turt bti nurodyta Skrydi vykdymo vadove.

2.6.9. Tpimas. lapi ir uterti KTT

Naudotojas utikrina, kad kai atitinkamuose praneimuose apie or ar oro prognozse arba j deriniuose nurodoma, jog KTT apskaiiuotu atskridimo laiku gali bti lapias, esamas tpimo nuotolis prilygt ar viryt pagal OPS 1.595 punkt nustatyt reikiam tpimo nuotol, padaugint i koeficiento 1,15. Naudotojas utikrina, kad kai atitinkamuose praneimuose apie or arba oro prognozse ar j deriniuose nurodoma, kad apskaiiuotu atskridimo metu KTT gali bti utertas, tpimo nuotolis, nustatytas naudojant galiotajai institucijai priimtinus duomenis, iomis slygomis neviryt esamo tpimo nuotolio.

106

3. Skrydi planavimas
3.1. SKRYDIO PLANAS

Skrydi planas yra svarbus dokumentas galinantis skryd efektyviai planuoti, koordinuoti piloto ir ATS tarnybos veiksmus, tuo paiu utikrinant skrydi saug. Pateiktas ir ATS tarnybos priimtas bei skrydyje ATC leidimais patvirtintas skrydio planas leidia pilotui skristi kaip tas numatyta plane inant kad vis skryd orlaivis bus globojamas ir jam bus suteikiamos deramos oro eismo paslaugos, ir jis bus perduodamas i vienos skrydi valdymo tarnybos kitai. iame skyriuje pateikiamos inios apie skrydi plan, jo ryys su skrydi taisyklmis ir procedromis, pildymo instrukcija kaip t aprao ICAO 2 Priedas bei dokumentas Doc-4444;

3.1.1. Terminai
Skrydio planas oro eismo paslaug tarnyboms pateikiama informacija apie skryd arba jo dal; Kartotinis skrydio planas (RPL) reguliari, danai pasikartojani ir turini vienodas savybes skrydi planas, kur vykdytojas pateikia naudotis ir turti ATS tarnybai. Skrydio informacijos centras padalinys teikiantis skrydio informacijos ir aliarmo skelbimo paslaugas. Apskaiiuotas atskridimo laikas skrendant IFR, tai apskaiiuotas orlaivio atskridimo laikas vir navigacijos priemons numatyto paskirties punkto, nuo kurio ketinama pradti artjimo pagal prietaisus procedr arba, jei aerodrome nra navigacijos priemoni, tai orlaivio atskridimo laikas vir aerodromo. Skrendant VFR, tai apskaiiuotas orlaivio atskridimo laikas vir aerodromo; Apskaiiuotas iblokavimo (trinkeli patraukimo) laikas apskaiiuotas laikas kai orlaivis pradeda judti iskridimui; Artjimo tpti numatytas laikas

107

skrydi valdymo tarnybos numatytas laikas, kada atskrendantis ir gaitantis laukimo schemoje orlaivis, paliks laukimo tak, kad ubaigt artjimo tpti procedr; Kilimo atsarginis aerodromas atsarginis aerodromas, kuriame orlaivis gali tpti netrukus po kilimo, jei tai btina ir nemanoma pasinaudoti iskridimo aerodromu; Konsultacinis marrutas nustatytas marrutas kuriame teikiamos nustatytos konsultacins oro eismo paslaugos; Konsultacins oro eismo paslaugos paslaugos, teikiamos konsultacinje oro eismo erdvje, kad bt utikrintas palankiausias lygi skirstymas orlaiviams skrendantiems pagal IFR skrydi planus; Leidimo galiojimo riba punktas, iki kurio galioja orlaiviui suteiktas skrydi valdymo tarnybos leidimas; Orlaivio vadas pilotas, atsakingas u orlaivio valdym ir saug skrydio metu; Oro eismo informacija oro eismo paslaug tarnybos teikiama informacija, spjanti pilot apie kit inom arba stebim oro eism, kuris gali bti greta jo ar numatytame skrydio marrute, ir padedanti pilotui ivengti susidrimo; Pateiktasis skrydio planas piloto arba galiotojo atstovo oro eismo paslaug tarnybai pateiktas skrydio planas be pakeitimu; Radiotelefonas ris radijo ryio, skirt pagrindinai keistis informacija kalbos formoje Turimasis skrydio planas X skrydio planas bei galimi jo pakeitimai, kuriems reikalingi leidimai; Skrydio vadovo piloto duomen linij ryiai - (CPDLC) Ryio tarp skrydi vadovo ir piloto palaikymo priemon, naudojantis duomen perdavimo linijomis; Duomen linij ryiai 108

bdas ryio skirto keistis, praneimais duomen perdavimo linijomis;

3.1.2. Bendrosios taisykls

Informacija apie numatom skryd ar jo dal pateikiama oro eismo paslaug teikimo tarnyboms pagal ICAO 2 pried, 3.3.1 poskyr, prie pradedant: a) kiekvien skryd ar jo dal, jei jam reikalingos skrydi valdymo tarnybos paslaugos; b) kiekvien IFR skryd valdomojoje oro erdvje; c) kiekvien skryd nustatytame rajone arba j, arba nustatytu marrutu, kai to reikalauja atitinkama oro eismo paslaug teikimo tarnyba (ATS), siekdama supaprastinti paslaugas, susijusias su skrydio informacija, praneimu apie avarij bei paieka ir gelbjimu; d) kiekvien skryd Lietuvos Respublikos 15 km pasienio zonoje; e) kiekvien skryd nustatytame rajone arba j, arba nustatytu marrutu, kai to reikalauja atitinkama oro eismo paslaug teikimo tarnyba (ATS), siekdama supaprastinti veiksm koordinavim su atitinkamomis karinmis institucijomis arba kaimynini valstybi oro eismo paslaug teikimo tarnyba, susijus su orlaivio permimu, kad bt galima ivengti orlaivio permimo atpainimo tikslu; f) kiekvien skryd perskrendant tarptautines sienas. Pastaba: Terminas "SKRYDIO PLANAS", kai jis naudojamas atitinkamais atvejais gali apimti piln informacij apie skryd, kada upildomi visi skrydi plano punktai, arba ribota informacija kurios reikia kad gauti leidim nedidelei skrydio daliai, kaip pvz. leidim kirsti oro keli arba, kontroliuojamame aerodrome leidim pakilti i arba nutpti jame. Kai nenustatyta kitaip skrydio planas pateikiamas ATS tarnybai. Iskyrus kai susitarta dl pakartotin skrydio plan, skrydi planas pateikiamas oro eismo paslaug tarnybos biur (ofis), arba kai orlaivis yra skrydyje atitinkamam oro eismo paslaug punktui ar oras em kontrols stoiai. Skrydio planas turi bti pateikiamas ne vliau 60min iki iskridimo, arba skrydyje -10 min iki orlaivis pasieks: ketinamj skridimo tak kontrols ar konsultacin erdv; arba kirs orkel ar konsultacin marrut. Pastaba: skrydiams ms alies viduje skrydi planas pateikiamas ne vliau kaip prie 30min numatyto iskridimo laiko, o tarptautiniams skrydiams intensyvaus eismo rajonuose -ne vliau kaip prie 3val.

109

Skrydio plano turinys. ICAO skrydio planus galima gauti aerodromo oro eismo paslaug informacijos tarnyboje (ARO). Skrydio plane turi bti ie duomenys: - orlaivio atpainimo enklas; - skrydi taisykls ir skrydio pobdis; - orlaivi skaiius ir tipas(ai) bei valkties turbulencijos kategorija; - radijo, radijo navigacijos ranga bei atsakiklio rys; - iskridimo aerodromas (jei planas pateikiamas skrydio metu, ioje vietoje nurodoma, kur gali bti gauti papildomi duomenys); - apskaiiuotas trinkeli patraukimo laikas (jei planas pateikiamas skrydio metu, ioje vietoje nurodomas plane nurodyto marruto pirmojo punkto perskridimo laikas); - kreiserinis greitis(~iai); - kreiserinis lygis(~iai); - skrydio marrutas(~ai); - paskirties aerodromas ir apskaiiuojamas skrydio laikas; - atsarginis aerodromas(~ai); - degal kiekis; - moni skaiius orlaivyje; - avarin ir gelbjimo ranga; - kiti duomenys. Skrydi plano laikymasis orlaivis privalo laikytis esaniojo skrydi plano, jei nra reikalo ar neketinam j keisti, arba nekilo ypatinga situacija, kai orlaivio gula savo atsakomybe imasi veiksm keiiani skrydi plan. Apie tokius veiksmus nedelsiant informuojama ATS tarnyba.

Pakeitimai skrydi plane Kai prie skryd pateikto skrydio plano degal kiekis ir bendras keleivi skaiius iskridimo momente skiriasi nuo esamojo, tokie pasikeitimai priskiriami prie svarbi ir apie tai btina praneti. Netyiniai pakeitimai Kai kontroliuojamame skrydyje nenorom nukrypstama nuo skrydio plano turi bti atlikti ie veiksmai: 110

Nukrypus nuo kelio linijos turi bta imtasi veiksm kurso korekcijai, kad nedelsiant grti planuot kelio linij; Pasikeitus skrydio greiiui (TAS) , kai kreiseriniame skrydi lygyje vidutinis TAS tarp dviej kontrolini tak pasikeit arba laukiama kad pasikeis daugiau 5% nuo planuoto TAS, informacija apie tai nedelsiant siuniama ATS tarnybai. Pasikeitus numatytam laikui, kai pilotas rado, kad numatytas laikas sekanio kontrolinio tako, skrydio informacijos rajono ribos arba atskridimo laikas paskirties aerodrom (priklausomai kas nutiks pirma) skiriasi nuo laiko, kuris buvo pranetas ATS tarnybai, daugiau kaip 3 minutmis, arba kiek nustat ATS administracija ar kiek numatyta regionins sutartys, apie tai nedelsiant informuojama atitinkama ATS tarnyba. Ketinamieji (tyiniai) pakeitimai daromi praant "pakeisti skrydio plan" ir turi apimti i informacij: Keiiant kreiserin lyg: orlaivio atpainimo indeksas; praymas naujo kreiserinio lygio ir kreiserinio greiio iame lygyje; perirto paskaiiuoto laiko (kai taikoma) sekanios sienos FIR. Keiiant marrut: Paskirties punktas nepasikeit: orlaivio atpainimo indeksas; skrydio taisykls; naujojo marruto apraymas apimant duomenis susijusius su skrydio planu, pradedant nuo vietos kur keiiamas marrutas; perirtas paskaiiuotas laikas; bet kokia turinti ry informacija, Paskirties punktas pasikeit: 1) punkte esanti informacija nurodant nauj paskirties aerodrom. Kai meteorologins slygos emiau VMC:-kai akivaizdu, kad tsti skryd VMC nemanoma, orlaivis skrendantis VFR kaip kontroliuojamas skrydis privalo: prayti papildomo leidimo galinanio tsti skryd VMC iki paskirties aerodromo, arba palikti oro erdv kurioje btinas ATC leidimas; arba jei pagal a) punkt leidimas negautas, orlaivis operuoja pagal VMC ir informuoja ATC punkt apie tai, ar jis ketina palikti atitinkam oro erdv, arba nutpti artimiausiame tinkamame aerodrome; arba jei skrydis vyksta kontroliuojamoje zonoje, prayti leidimo operuoti pagal Specialisias VFR taisykles; arba prao leidimo operuoti pagal IFR taisykles Skrydi plano ubaigimas

111

Kai inoma, kad atskridimo aerodrome ryio priemoni nepakanka ir nra kit galimybi antemine ranga praneti apie atskridim, prie tpim atitinkamai oro eismo paslaug teikimo tarnybai, jei galima, i orlaivio turi bti perduota informacija, analogika atskridimo praneimui. Tokia informacija paprastai turi bti perduota oro eismo paslaug tarnybai, atsakingai u skrydi informacijos rajon, kuriame yra mintasis orlaivis. Jeigu atvykimo aerodrome nra oro eismo paslaug teikimo tarnybos, praneimas apie atskridim per 30 minui laikotarpiu perduodamas artimiausiai oro eismo paslaug teikimo tarnybai (ATS) telefonais. Pastaba. Jei po nutpimo prajus 30 minui negaunamas praneimas apie skrydio plano udarym, bus pradedami paiekos ir gelbjimo darbai. Nutpus aerodrome, kuris nra paskyrimo vieta (pakeistas nutpimas), atitinkama vietos ATS turi bti specialiai informuota. Jei pakeisto nutpimo aerodrome nra ATS, praneimas apie atskridim turi bti perduodamas paskirties aerodrom. Orlaivio atskridimo praneime turi bti i informacija: - orlaivio atpainimo kodas; - iskridimo aerodromas; - paskirties aerodromas (tik tpimo atsarginiame aerodrome atveju); - atskridimo aerodromas; - atskridimo laikas.

112

113

3.2.

Skrydio plano pildymo instrukcija

3.2.1. Bendrieji reikalavimai

Privaloma grietai laikytis formato ir duomen ymjimo metod; Visuomet naudojamas universalus koordinuotas laikas (UTC) ymint keturiais skaitmenimis; Visi praslink laikai (elapsed times) raomi 4 skaitmenimis (valandos ir minuts); trichuotas dalis iki 3 punkto pildo ATS ir COM (ryio) tarnybos;

3.2.2. Duomen vedimo oro eismo paslaugoms (ATS) instrukcija

Upildyti punktus nuo7 iki 18 kaip nurodo instrukcija emiau; Upildyti taip pat 19 punkt kaip nurodyta instrukcijoje, jei to reikalauja ATS tarnyba, arba dl kit prieasi; Pavyzdinje formoje punkt numeracija nra nuosekli, taiau ji atitinka tipini lauk numeracij ATS praneimuose. 7 PUNKTAS: ORLAIVIO ATPAINIMO KODAS (ne daugiau 7 enklai)

VESTI vien i i orlaivio identifikacij nevirijani 7 enklus: orlaivio registracijos enklas (pvz. ElAKO, AXBCD, N2567GA, tuo atveju kai: 1) radiotelefonijoje naudojamas orlaivio aukinys sudarytas i vienintelio painimo indekso (pvz. OOTEP) arba dar papildomo, pirma jo einanio, orlaivio eksploatacins agentros indekso pagal ICAO rinkin (pvz. SABENA OOTEP); 2) ARBA orlaivio eksploatavimo agentros painimo indeksas, po kurio seka skrydio (reiso) painimo indeksas (pvz. KLM511, NGA213, JTR25) tuo atveju kai orlaivio aukinys kuris bus naudojamas radiotelefonijoje susideda i orlaivio eksploatacins agentros indekso po kurio seka skrydio atpainimo indeksas (pvz, KLM 511, NIGERIA 213, HERBIE 25) 114 Orlaivis neturi radioryio priemoni;

Pastaba: Radiotelefonijos aukini naudojimo tvarka idstyta 10 Priede, II tome, 5 dalyje. Indeksai ir radiotelefonijos indeksai ICAO orlaivi eksploatacinms agentroms randasi dokumente Doc-8585 -"Designators for Aircraft Operating Agencies, Aeronautical Authonties and Services" 8 PUNKTAS: SKRYDIO TAISYKLS ir SKRYDIO TIPAS (vienas arba du enklai)

VESTI vien i sekani raidi ymini skrydi taisykli kategorij kurios pilotas ketina prisilaikyti: I V Y Z kai IFR kai VFR kai pirma IFR ) ir 15 punkte nurodyti tak ar takus kur skrydio kai pirma VFR) taisykles ketinama keisti.

VESTI vien i sekani raidi kad paymti skrydio tip tuo atveju kai, to reikalauja atitinkama ATS administracija: S N G M X reguliariam skrydiui (pagal tvarkarat) ne reguliariam transportiniam skrydiui bendrosios aviacijos skrydiui kariniam skrydiui kitoms kategorijoms negu nenurodytos aukiau.

9 PUNKTAS. SKAIIUS IR ORLAIVIO TIPAS IR VALKIO TURBULENCIJOS KATEGORIJA

115

VESTI orlaivi skaii jei j daugiau kaip 1.

VESTI atitinkam orlaivio tipo enkl (2-4 enklai) pagal ICAO DOC-8643 "Aircraft Type Designators" ARBA jei tokio enklo nra, arba skrydiui bryje esant daugiau kaip vieno tipo orlaiviams, VESTI ZZZZ. ir 18 punkte po grups enkl TYP/............NURODYTI orlaivio (i) (skaii ir) tip (us)

VESTI po strio brknelio viena i pateikt raidi paymti orlaivio valkio turbulencijos kategorij: H - SUNKUS didesn, M - VIDUTINIS kad paymti orlaivio tip kurio maksimali sertifikuota mas yra maiau 136 000 kg, bet ne daugiau kaip 7000kg, L - LENGVAS kad nurodyti orlaivio tip kurio maksimali sertifikuota mas maiau 7000kg. Pvz. orlaivis B-737 200 (maks. Sertif. Mas 52t) ymimas kaip M 116 kad paymti orlaivio tip kurio maksimali sertifikuota mas yra 136 000 kg ir

10 PUNKTAS RANGA

VESTI vien i sekani raidi: N S jei COM/NAV/appr. rangos skrydyje nra arba ji neveikia, jei orlaivis turi COM/NAV/appr. rang skrydiui marrutu ir i ranga veikia (ir. 1 Pastab) IR/ARBA VESTI vien ar daugiau i sekani raidi, rodani turim ir veikiani COM/NAV/appr. priemoni rang A B C D E (paskirties neturi) (paskirties neturi) LORAN C DME (paskirties neturi) M O P Q R Pastab) F G H I J Pastab) K (MLS) Y tai k nurodo ATS ADF (GNSS) HF RTF Inercin nav. sistema (Duomen grandis) (r. 3 T U V W X TACAN UHF RTF VHF RTF tai k nurodo ATS tai k nurodo ATS Omega VOR (paskirties neturi) (paskirties neturi) RNP tipo sertifikacijai (r.5

117

ILS

kita ranga (r. 2Pastab)

1 Pastaba. Standartinei rangai priskiriama labai aukt dani radiotelefoninio ryio priemons VHF RTF, radiokompasas ADF, pelengatorius VOR, sistema ILS, nebent atitinkama ATS tarnyba nustato kitaip. 2 Pastaba.-Tuo atveju kai naudojama Z raid 18 Punkte po grups COM/...........ir/arba NAV/........... nurodyti atitinkam borto rang. 3 Pastaba,- Tuo atveju kai naudojama J raid 18 Punkte po grups DAT/................nurodyti borto rang raant vien ar kelias atitinkamas raides, 4 Pastaba.- Informacija apie navigacijos charakteristikas pateikiama skrydi valdymo tarnybai reikalinga leidim idavimui ir orlaivi iskirstymui marrute, 5 Pastaba. - Kai raoma raid R tas reikia kad orlaivis patenkina RNP tip marruto daliai -(ims) ir/arba rajone

VESTI vien ar dvi sekanias raides kad paymti turim ir veikiani stebjimo rang SSR (antrins radiololacijos) ranga N A C X rangos nra Atsakiklis (transponderis) -Mode A (4raids-4 096 kodai) Atsakiklis (transponderis) -Mode A (4raids-4 096 kodai) ir Mode C Atsakiklis (transponderis) -Mode S, neperduodantis orlaivio atpainimo enklo ir Atsakiklis (transponderis) -Mode S, perduodantis barometrin-altitud, taiau Atsakiklis (transponderis) -Mode S, perduodantis orlaivio atpainimo enkl, taiau Atsakiklis (transponderis) -Mode S, perduodantis barometrin - altitud, ir orlaivio

barometrins - altituds. P neperduodantis orlaivio atpainimo enklo. I neperduodantis barometrins altituds. S atpainimo enkl. ADS (nepriklausomo stebjimo) ranga D ADS galimybes

118

13 PUNKTAS ISKRIDIMO AERODROMAS IR LAIKAS (8 ENKLAI)

VEST ICAO keturenkl vietos indeks iskridimo aerodromui, ARBA jei vietos indeksas nenustatytas. [VESTI ZZZZ, ir NURODYTI, 18 Punkte po grups DEP/..........aerodromo pavadinim, ARBA jei skrydio planas priimtas i orlaivio esanio ore, VESTI AFIL ir NURODYTI, 18 Punkte ICAO keturenkli vietos indeks, kur randasi ATS tarnyba pas kuri galima gauti duomenis skrydio plano papildymui, j raant po grups DEP/..........

PO TO, BE INTERVALO, [VESTI skrydi plan, kuris buvo pateiktas prie skryd, paskaiiuot iblokavimo laik (off-block time), ARBA skrydi plan kuris gautas iskrendanio orlaivio, faktin arba paskaiiuot laik pirmojo kontrolinio tako marrute, nurodytame skrydio plane. 15 PUNKTAS: MARRUTAS

119

VESTI, kaip nurodyta papunktyje a), pirmj kreiserin greit ir, kaip nurodyta papunktyje b), pirmj kreiserin lyg be intervalo tarp j. PO TO tuoj po rodykls VESTI, kaip nurodyta papunktyje c) marruto apraym. (a) Kreiserinis greitis (daugiausia 5 enklai)

NURODYTI greit TAS pirmajai daliai ar visam kreiseriniam marrutui ireikt: kilometrais per valand, ymint raide K po kurios seka 4 skaiiai (pvz. K0830); arba mazgais, ymint raide N po kurios seka 4 skaiiai (pvz. N485), arba skaiiumi "M" imtosiomis, kai to reikalauja ATS administracija, ymint raide M po kurios seka 3 skaiiai (pvz. M082). (b) Kreiserinis lygis (daugiausia 5 enklai)

VESTI planuojamj kreiserin lyg pirmajai daliai ar visam marrutui, ireikiant: Skrydio lygiu, ymint raide F po kurios seka trys skaiiai (pvz. F085; F330). arba * Standartiniu Metriniu Lygiu deimtimis metr, ymint raide S po kurios seka 4 skaiiai (pvz.

120

S1130), arba Altidude imtais pd ymint raide A po kurios seka 3 skaiiai (pvz, A045;A100), arba Altitude deimtimis metr ymint raide M po kurios seka 4 skaiiai (pvz, M840), arba Nekontroliuojamiems skrydiams VFR ymint raidmis VFR (c) Marrutas (skaitant greiio, lygio ir/arba skrydio taisykli pasikeitimus)

Skrydis nustatytais ATS marrutais VESTI jei iskridimo aerodromas yra jame susijungia su ATS marrutu, indeksas pirmojo ATS marruto, ARBA jei iskridimo aerodromas nra jame ar nesusijs su ATS marrutu, raides DCT po kuri nurodyti pirmj, punkt jungiant marrut ATS po kurio seka ATS marruto indeksas. PO TO NURODYTI kiekvien punkt kur ketinama keisti greit, arba skrydio lyg, keisti ATS marrut ir/arba skrydio taisykles. Pastaba. -Kai planuojama keisti ATS marrutus nuo emutinio auktutin ir jie eina viena kryptimi keitimo tako nurodyti nereikia. PO KURIO KIEKVIENU ATVEJU nurodomas indeksas sekanio ATS marruto segmento netgi kai jis yra tas pats kaip ir prie tai. ARBA raids DCT, jei skrydis iki sekanio tako bus vykdomas u nustatyto marruto rib, nebent abu takai apibrti geografinmis koordinatmis. Skrydiai u nustatyt ATS marrut rib [VESTI punktus nutolusius vienas nuo kito , kaip taisykl, ne daugiau kaip 30min skrydio laiko arba 121

370km(200NM), be to kiekvien punkt kur planuojama keisti greit ar skrydio lyg, keisti keltin arba planuojama keisti skrydio taisykles. ARBA tuo atveju kai to reikalauja atitinkama ATS administracija (os) NURODYTI kelines skirtas skrydiui pagrindinai kryptimi rytai-vakarai tarp 70N ir 70S nurodant svarbius takus gautus sankirtose lygiagrei ir meridian intervaluose kas 0,5 arba 1 platumoje ir kas 10ilgumoje. Skrydiams kurie, vykdomi u i platum rib, kelins formuojamos lygiagrei ir meridian sankirtos takais, esaniais kaip taisykl kas 20 ilgumos. Nuotolis tarp svarbi tak neturt viryti 1 h skrydio laiko. Papildomi svarbs takai nustatomi kai to reikia. DL skrydi vykdom pagrindinai kryptimi iaur - piets, kelin dera nurodyti paymint svarbius takus suformuotus sankirtomis meridian ir lygiagrei su nustatytais intervalais kas 1o pagal ilgum ir 5 pagal platum. VESTI raides DCT tarp dviej punkt kai jie nepaymti geografinmis koordinatmis arba pelengu ir nuotoli NAUDOTI TIKTAI ymjimus nurodytus punktuose 1-5 emiau ir ATSKIRTI kiekvien papunkt intervalu. (1) ATS marrutas (2-7 enklai)

Koduotas indeksas, skirtas marrutui ar marruto segmentui, apimant, kur tas taikoma, koduotus indeksus standartini iskridimo arba atskridimo marrut ( pvz. BCN1, B1, R14, UB10, KODAP2A). Pastaba. - Nuostatai apie marrut indeks taikym idstyti 11 Priede, 1 priedlyje, o informacij apie RNP tip taikym marrute(uose) ar j dalyje, o taip pat rajonuose galima rasti ICAO techniniame leidinyje "Manual on Reguired Navigation Performence (RNP) (Doc-9613). (Navigacijos technini charakteristik vadovas) (2) Svarbus takas (2-11 enkl)

Koduotas indeksas (nuo 2 iki 5 enkl) kurie suteikti takui (pvz. LN, MAY, ELEKA), ARBA Jei koduoto indekso nra, taikomas vienas i i bd: 122

Vien laipsniai (7 enklai) du skaitmenis rodanius platum laipsniais po kuri seka "N" (iaur) arba "S" (piets), po to trys skaiiai ireikiantys ilgum laipsniais po kuri seka "'E" (rytai) arba "W" (vakarai). Kad gauti teising enkl skaii kai to reikia pridedami nuliai (pvz.46N078W) - Laipsniais ir minutmis (11 enkl): keturis skaitmenis rodanius platum laipsniais ir minui deimtimis ir vienetais po kuri seka "N" arba "S" po ko eina S skaiiai rodantys ilgum laipsniais ir minui deimti mis ir vienetais, po kuri seka "E" arba "W" Kad gauti teising enkl skaii, kai to reikia pridedami nuliai (pvz.4620N07805W) - Pelengas ir nuotolis nuo navigacijos priemons: Navigacijos priemons (kaip taisykl VOR) ymimos 2 arba 3 enklais, PO TO, pelengu nuo ios nav. priemons ymint 3 skaiiais reikianiais laipsnius magnetinius, PO TO nuotol nuo nav. priemons 3 skaiius reikianius jrmyles. Teisingas enkl skaiius utikrinamas pridedant nulius kai tas btina, pavyzdiui punktas esantis 180 pelenge ir nuotolyje 40NM nuo VOR DUB dera ymti kaip DUB 180040, (3) Greiio ir lygio pakeitimai (daugiausia 21 enklas) Keitimo takas ties kuriuo planuojama keisti greit (5% TAS arba 0,01 M arba daugiau) arba planuojama keisti lyg, ymima tiksliai taip kaip ir (2)punkte aukiau, su paskesni striu brkneliu, po kurio eina kreiserinis greitis ir kreiserinis lygis paymtais kaip parodyta (a) ir (b) punktuose aukiau, nepaliekant tarp, net tuo atveju kai keiiasi vienas dydis. Pavyzdiai LN/NO284A045 MAY/N0305F180 HADDY/N0433020F 4602N07805W/N0500F350 46N078W/MO82F330 DUB 180040/N0350M0840 (4) Skrydio taisykli keitimas (daugiausia 2 enklai) Keitimo takas ties kuriuo planuojama keisti skrydio taisykles, ymimas tiksliai taip kaip nurodyta (2) ir (3) punktuose aukiau su tarpais tarp j ir ymint tokiu bdu: VFR IFR kai pereinama i IFR VFR kai pereinama i VFR IFR 123

Pavyzdiai: LN VFR LN/N0284A050 IFR (5) Kreiserinis auktjimas (daugiausia 28 enklai) Raid R po kurios strias brknelis; PO TO, planuojamas auktjimo kreiseriniame reime pradios takas, kuris ymimas kaip (2) punkte aukiau, po ko seka skiriamasis strias brknys, PO TO greitis kuris bus ilaikomas kreiseriniame auktjime, paymtas kaip (a) punkte aukiau, su toliau sekaniais dviem lygiais rodaniais atmosferos sluoksn kur uims auktjantis orlaivis, tuo paiu, kiekvienas lygis ymimas tiksliai taip kaip ir (b) punkte aukiau, arba lygis vir kurio planuojama kreiserin auktjim tsti po kurio ymimos raids PLUS, be tarpu tarp j. Pavyzdiai C/48N050W/M082F290F350 C/48N050W/M082F290F350PLUS C/N050W/M220F580F620 16 PUNKTAS: PASKIRTIES AERODROMAS IR VISAS PASKAIIUOTAS PRABGS LAIKAS, ATSARGINIS AERODROMAS (-AI)

VESTI ICAO keturenkl vietoves indeks paskirties aerodromo, po kurio be tarpo nurodomas visas paskaiiuotas prabgs laikas, ARBA jei vietovs indekso nra, 124

VESTI ZZZZ, po kurio, be tarpo 18 punkte NURODYTI io aerodromo pavadinim prie kur ymima grup DEST/.......... Pastaba.- Skrydio plane gautame i skrendanio orlaivio visas paskaiiuotas prabgs laikas laikomas visas prabgs laikas nuo pirmojo punkto marruto su kuriuo siejasi skrydio planas.

VESTI ICAO keturenkl vietovs indeks (us) ne daugiau dviej aerodrom atskyrus juos tarpu. ARBA, jei atsarginiam aerodromui vietovs indeksas nesuteiktas, VESTI ZZZZ ir NURODYTI18punkte io aerodromo pavadinim prie tai paymint grup ALTN/........

VESTI 0 (nul) jei kitos informacijos nra, ARBA, bet kuri kita reikalinga informacija pageidautinai emiau nurodyta tvarka indekso pavidale su striu skiriamuoju brkneliu ir informacija kuri norima pateikti. EET/ Pagrindiniai (svarbs) takai arba indeksai FIR sien ir suminis paskaiiuotas prabgs laikas iki kiekvieno tokio tako arba FIR sienos, kai tas numatyta regioninse aeronavigacijos sutartyse arba reikalauja atitinkama ATS administracija.

125

Pavyzdiai EET/CAP0745 XYZ0830 EET/EINN0204 RIF/ Duomenys apie marrut vedant perirt (pakeist) paskirties aerodrom, po kurio ymimas io aerodromo vietovs keturenklis indeksas. Perirtam marrutui skrydyje btina gauti atitinkamos ATS administracijos leidim Pavyzdiai RIF/DTA HEC KLAX RIF/ESP G94 CLA APPH RIF/LEMD. REG/ punkte. SEL/ OPR/ SELCAL kodas, jei to reikalauja atitinkama ATS administracija. Eksploatuotojo pavadinimas, jei jo nemanoma nustatyti pagal orlaivio atpainimo Prieastys ATS tarnyb ypatingam poiriui; pavyzdiui sanitarinis orlaivis, orlaivis su Tipas(ai) orlaivio(i) prie kuriuos esant reikalui nurodomas orlaivi skaiius jei 9 Orlaivio technins charakteristikos jei tam nustatyti ATS administracijos reikalavimai Pagrindiniai duomenys apie ryio priemones pagal ATS administracijos reikalavimus, Pagrindiniai duomenys apie duomen linij galimybes naudojant vien ar daugiau Orlaivio registracijos enklai jei jie skiriasi nuo orlaivio atpainimo indekso nurodyto 7

indeks nurodyt pagal 7 punkt. STS/ vienu neveikianiu varikliu: pavyzdiui STS/HOSP, STS/ONE ENG INOP TYP/ punkte vesta ZZZZ. PER/ COM/

pvz. COM/UHF only DAT/ raidi S, H, V ir M, pvz. DAT/S galimyb duomenis perduoti satelitinmis linijomis, DAT/H -linijomis HF, DAT/V -linijomis VHF, DAT/M- linijomis naudojant SSR reime S. NAV/ DEP/ Pagrindiniai navigacijos rang duomenys pagal ATS administracijos reikalavimus. Iskridimo aerodromo pavadinimas, jei 13 punkte vesta ZZZZ, arba ICAO keturenklis

vietovs indeksas paymti ATS tarnybos punkt, i kurio gali bti gaut duomenys apie papildom skrydi plan, jei 13 punkte vesta AFIL. DEST/ ALTN/ RALT/ CODE/ Paskirties aerodromo pavadinimas, jei 16punkte vesta ZZZZ. Paskirties atsarginio aerodromo pavadinimas, jei 16 punkte vesta ZZZZ Marruto atsarginio aerodromo pavadinimas. Orlaivio adresas (ireiktas raidia skaitmeninio kodo pavidalu i ei eiolikanari

126

enkl), jei to reikalauja ATS administracija Pavyzdiui: "F00001" yra maiausias orlaivio adreso kodas esantis konkreiame ICAO administruojamame bloke. RMK Bet kuri kita atviro teksto informacija, jei to reikalauja ATS administracija arba manoma kad tas btina. 19 PUNKTAS: PAPILDOMA INFORMACIJA

Degal atsargos (endurance) Paskui E/ VESTI keturi skaitmen grup reikiani degal kiek valandomis ir minutmis Asmen skaiius orlaivyje (persons on board) Paskui P/ VESTI visus borte esanius asmenis (keleivius ir gul), kai to reikalauja atitinkama ATS administracija. VESTI raides TBN (turs bti paskelbta), jei pildant skrydio plan keleivi skaiius neinomas Avarin-gelbjimo ranga R/(RADIO RANGA) IBRAUKTI raid U jei nra ryio UHF daniu 243,0 MHz. IBRAUKTI raid V jei nra ryio VHF daniu 121,5 MHz. IBRAUKTI raid E jei nra avarijos vietovs vyturio (ELT). S/ (GELBJIMOSI RANGA)

127

IBRAUKTI visus indeksus, jei orlaivyje nra gelbjimosi rangos. IBRAUKTI raid P, jei orlaivyje nra poliarins gelbjimosi rangos. IBRAUKTI raid D, jei orlaivyje nra dykumos gelbjimosi rangos. IBRAUKTI raid M, jei orlaivyje nra jros gelbjimosi rangos. IBRAUKTI raid J jei orlaivyje nra diungli gelbjimosi rangos. J/(GELBJIMOSI LIEMENS) IBRAUKTI visus indeksus jei orlaivyje nra gelbjimosi liemeni.' IBRAUKTI raid L jei gelbjimosi liemens neturi vies. IBRAUKTI raid F jei gelbjimosi liemens neturi fluorescencins dangos IBRAUKTI raid U arba raid V, kaip R punkte aukiau, kad parodyti gelbjimosi liemeni radio (jei jis yra) galimybes. D/ (VALTYS) (SKAIIUS) IBRAUKTI indeksus D ir C, jei nra gelbjimosi vali arba NURODYTI esani orlaivyje vali skaii: ir (TALPUMAS) (DANGA) (SPALVA) NURODYTI vis talpum (viet skaii) vis turim vali orlaivyje; ir IBRAUKTI indeks C, jei valtys yra atviros; ir NURODYTI vali, spalv, jei jos orlaivyje yra. NURODYTI orlaivio spalv ir jo pagrindinius enklus.

A/ (SPALVA IR

ORLAIVIO ENKLAI)

N/(PASTABOS) IBRAUKTI indeks N, jei pastab nra arba NURODYTI bet koki kit turim orlaivyje gelbjimosi rang, palydint pastabomis apie i rang. C/ (PILOTAS) NURODYTI gulos vado pavard. Skrydi planas pateiktas 128

NURODYTI padalinys, mon arba asmuo, pateikiantys skrydi plan. Skrydi plano primimas Paymti Skrydi plano primim, pagal ATS administracijos nustatyt tvark. Instrukcija apie radijo ryio priemoni (COM) duomen vedim. Punktai kurie turi bti upildyti UPILDYTI dvi virutines utrichuotas formos eilutes; treioji utrichuota eilut UPILDOMA tik esant reikalui atitinkant 2.1.2 punkto IX dokumente PANS -RAC nuostatas, jei ATS administracija nenustat kitaip. Kitos susijusios instrukcijos ir pavyzdiai: 3. Instrukcija apie skrydio plan (FPL) praneim perdavim (pateikiama PANS -RAC DOC-4444) 4. Instrukcija apie papildomo skrydi plano (SPL) praneimo perdavim. (pateikiama PANS -RAC DOC-4444) 5. Ubaigto skrydi plano pavyzdys (pavyzdys pridedamas) 6. ICAO pasikartojanio skrydi plano (RPL) srao forma. (pateikiama PANS -RAC DOC-4444) 7. Pasikartojanio skrydi plano (RPL) pildymo instrukcija. (pateikiama PANS -RAC DOC-4444)

3.2.3. Orlaivi tip ymjimas

Kai ymimi orlaivi tipai ICAO silo vadovautis iais pagrindiniais principais: tip rinkin raomi visi orlaiviai sunkesni kaip mikro-/ultralengvieji (micro/ultra-light); ymjimas sideda i ne daugiau kaip 4 enkl (charakteristik) kurias pagrindinai ketinamos panaudoti skrydio planuose ir atitinkamuose oro eismo paslaug praneimuose; ymjimas grindiamas numeriu arba gamintojo modelio pavadinimu arba plaiai paplitusiu karinio tipo numeriu; orlaiviui suteikiamas tik vienas ymjimas; 129

ymjimas nebus keiiamas kai orlaivis gaminamas pagal licencij, arba io tipo orlaivis yra parduotas arba gaminamas kitoje kompanijoje arba keiiasi kompanijos gamintojos pavadinimas, arba io tipo orlaivis kils arba perdarytas i kito tipo orlaivio; kitoks ymjimas, skirtas kitam variantui arba potipiui, bus taikomas kai i esms skiriasi charakteristikos, kurios svarbios oro eismo paslaugose, arba kai negali bti ymima bendrojo naudojimo enklu; kai ymjimas skirtas aerostatui, sklandytuvui, diriabliui, mikro -/ultralengviems orlaiviams, mikro -/ultralengviems sraigtasparniams arba mikro -/ultralengviems autoyrams, naudojami ie atitinkami ymjimai: BALL, GLID, SHIP, ULAC, UHEL, GYRO; Pastaba 1. io dokumento tikslams mikro -/ultralengviesiems orlaiviams priskiriami orlaiviai turintys maksimali sertifikuot kilimo mas 454kg (1000 svar) ir smukos greit 35 mazgus. Pastaba 2. Mikro -/ultralengviesiems sraigtasparniams ir autoirams priskiriami sraigtasparniai ir autoirai su maksimalia sertifikuota pakilimo mase 454kg (1000 svar). orlaivi tipai kuri nra iame dokumente skrydi plane 18 punkte ymimi ZZZZ tip apraant; be to bus ymimi svarbs tipai "pagaminti alies viduje", taiau jie bus vardyti pirminio gamintojo pavadinimu, kur suteik krjas arba gamintojas; kad ivengti painiavos romniki skaitmenys, esantys numerio arba orlaivio pavadinimo dalimi, iame dokumente pakeisti arabikais skaitmenimis;

3.2.4. Orlaivi tip apraymas

Orlaivi tip apraymui bus naudojami trys enklai. Pirmasis enklas: L S A H G T sausumos lktuvas, hidroplanas, amfibija, sraigtasparnis, autoiras, orlaivis su pakreipiamu sparnu. Pastaba: hidroplanai kurie laikinai gali bti perdaryti sausumos lktuvus ir atvirkiai nebus naudojami kaip hidroplanai arba amfibijos, o vietoje j bus naudojami kaip sausumos lktuvai Antrasis enkl: 130

1,2,3,4.5,6,8 arba C varikli skaiius. Treiasis enklas: P T J stmoklinis, turbosraigtinis, turboreaktyvinis.

Pavyzdys L2T - sausumos lktuvas su dviem turboreaktyviniais varikliais. Valstybs veiksmai Valstybs praomos atlikti iuos veiksmus: informuoti orlaivio gamintojus apie dokumento ' Orlaivi tip ymjim rinkinys " tikslus ir prayti juos bendradarbiauti diegiant ir vystant io dokumento principus suteikiant ir ymint orlaivi tipus; siekiant pastoviai dokument atnaujinti, kiekvienais metais pateikti ICAO, pagal galimybes elektroninio failo pavidale i savo orlaivi registr i informacij: dat. prayti karini struktr ymjime naudotis civiliniais ymjimais ir juos naudoti tiek civiliniuose tiek kariniuose skrydiuose. orlaivio registracijos numer; gamintoj, tip ir modelio numer; gamyklin arba gamintojo serijos numer; ir tinkamumo paymjimo galiojimo dat arba leidimo naudotis/vykdyti skrydius galiojimo

131

Kai kuri orlaivi tip ymjimas (kodai pagal gamintoj) AEROSPATIA Caravelle LE Corvette ATR-42-300 ATR-42-400 ATR-42-500 ATR-72 AIRBUS A-310 A-318 A-319 A-320 A-321 A-330-200 A-330-300 A-340-300 A-340-500 A-340-600 A-380-800 ANTONOV An-2 S601 Landplane Jet 2 L M M M M H M M M M H H H H H H L 132 S210 Landplane Jet 2 M

AT43 Landplane Turboprop 2 AT44 Landplane Turboprop 2 AT45 Landplane Turboprop 2 AT72 Landplane Turboprop 2 A310 Landplane Jet A318 Landplane Jet A319 Landplane Jet A320 Landplane Jet A321 Landplane Jet A332 Landplane Jet A333 Landplane Jet A343 Landplane Jet A345 Landplane Jet A346 Landplane Jet A388 Landplane Jet AN2 Landplane Piston 2 2 2 2 2 2 2 4 4 4 4 1

An-12 An-22 Antheus An-24 An-26 An-38 An-72 An-74-300 An-124 Ruslan An-140 An-148 An-225 Mriya BOEING B-17 Flying Fortress 707-100 707-300 717-200 727-100 727-200 737-100 737-200

AN12 Landplane Turboprop 4 AN22 Landplane Turboprop 4 AN24 Landplane Turboprop 2 AN26 Landplane Turboprop 2 AN38 Landplane Turboprop 2 AN72 Landplane Jet A743 Landplane Jet A124 Landplane Jet 2 2 4

M H M M M M M H M M H M M H M M M M M

A140 Landplane Turboprop 2 A148 Landplane Jet A225 Landplane Jet B17 Landplane Piston 2 6 4 4 4 2 3 3 2 2

B701 Landplane Jet B703 Landplane Jet B712 Landplane Jet B721 Landplane Jet B722 Landplane Jet B731 Landplane Jet B732 Landplane Jet

133

737-300 737-400 737-500 737-600 737-700 737-800 737-900 747-100 747-200 747-300 747-400 (int, winglets) 747-400 (dom, no winglets) 757-200 757-300 767-200 767-300 767-400 777-200 777-300

B733 Landplane Jet B734 Landplane Jet B735 Landplane Jet B736 Landplane Jet B737 Landplane Jet B738 Landplane Jet B739 Landplane Jet B741 Landplane Jet B742 Landplane Jet B743 Landplane Jet B744 Landplane Jet B74D Landplane Jet B752 Landplane Jet B753 Landplane Jet B762 Landplane Jet B763 Landplane Jet B764 Landplane Jet B772 Landplane Jet B773 Landplane Jet

2 2 2 2 2 2 2 4 4 4 4 4 2 2 2 2 2 2 2

M M M M M M M H H H H H M M H H H H H

134

CANADAIR

CL-600 Challenger 600 Regional Jet CRJ-100 Regional Jet CRJ-200 Regional Jet CRJ-700 Regional Jet CRJ-900

CL60 Landplane Jet CRJ1 Landplane Jet CRJ2 Landplane Jet CRJ7 Landplane Jet CRJ9 Landplane Jet C140 Landplane Piston C150 Landplane Piston C152 Landplane Piston C170 Landplane Piston C172 Landplane Piston C72R Landplane Piston C175 Landplane Piston C177 Landplane Piston C77R Landplane Piston C180 Landplane Piston C182 Landplane Piston C82R Landplane Piston C185 Landplane Piston C190 Landplane Piston

2 2 2 2 2 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1

M M M M M L L L L L L L L L L L L L L

CESSNA

140 150 152 170 172 172RG Cutlass RG 175 177 177RG Cardinal RG 180 182 R182 Skylane RG 185 Skywagon 190

135

205 206 Super Skywagon 206 (turbine) 207 Skywagon 207 207 (turbine) 208 Caravan 1 210 P210 (turbine) 310 Skyknight 336 Skymaster 337 Super Skymaster 340 402 402 (turbine) 404 Titan 411 414 Chancellor 414 (turbine)

C205 Landplane Piston C206 Landplane Piston

1 1

L L L L L L L L L L L L L L L L L L L

C06T Landplane Turboprop 1 C207 Landplane Piston 1

C07T Landplane Turboprop 1 C208 Landplane Turboprop 1 C210 Landplane Piston 1

C10T Landplane Turboprop 1 C310 Landplane Piston C320 Landplane Piston C336 Landplane Piston C337 Landplane Piston C340 Landplane Piston C402 Landplane Piston 2 2 2 2 2 2

C02T Landplane Turboprop 2 C404 Landplane Piston C411 Landplane Piston C414 Landplane Piston 2 2 2

C14T Landplane Turboprop 2

136

421 421 (turbine) 425 Conquest 1 500 Citation 1 501 Citation 1SP Citation Mustang 525 CitationJet 525A Citation CJ2 525B Citation CJ3 526 CitationJet Citation 2 551 Citation 2SP 560 Citation 5 560XL Citation XLS 650 Citation 6 680 Citation Sovereign 750 Citation 10 EMBRAER EMB-111 Bandeirulha EMB-135 Legacy

C421 Landplane Piston

L L L L L L L L L L L L M M M M M L M

C21T Landplane Turboprop 2 C425 Landplane Turboprop 2 C500 Landplane Jet C501 Landplane Jet C510 Landplane Jet C525 Landplane Jet C25A Landplane Jet C25B Landplane Jet C526 Landplane Jet C550 Landplane Jet C551 Landplane Jet C560 Landplane Jet C56X Landplane Jet C650 Landplane Jet C680 Landplane Jet C750 Landplane Jet 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2

E110 Landplane Turboprop 2 E135 Landplane Jet 2

137

EMB-145RS EMB-145XR 170 FOKKER F-28 Fellowship 50 Maritime Enforcer 60 70 100 ILYUSHIN Il-14 Il-18 Il-62 Il-76 Il-86 Il-96 Il-114 MCDONNELL DC-8-50 DOUGLAS DC-8-60 DC-8-70 DC-9-10

E145 Landplane Jet E45X Landplane Jet E170 Landplane Jet F28 F50 F60 F70 Landplane Jet

2 2 2 2

M M M M M M M M M M H H H H M H H H M

Landplane Turboprop 2 Landplane Turboprop 2 Landplane Jet 2 2 2

F100 Landplane Jet IL14 IL18 IL62 IL76 IL86 IL96 I114 Landplane Piston

Landplane Turboprop 4 Landplane Jet Landplane Jet Landplane Jet Landplane Jet 4 4 4 4

Landplane Turboprop 2 4 4 4 2

DC85 Landplane Jet DC86 Landplane Jet DC87 Landplane Jet DC91 Landplane Jet

138

DC-9-30 DC-9-40 DC-9-50 MD-87 MD-10 MD-11 MD-81 MD-83 MD-88 MD-90 MOONEY Executive M-22 PIPER PA-23-160 Apache Comanche PA-25 Pawnee PA-23-250 Turbo Aztec PA-28-180 Cherokee Archer Cherokee (PA-28-235) Cherokee Arrow 3

DC93 Landplane Jet DC94 Landplane Jet DC95 Landplane Jet MD87 Landplane Jet DC10 Landplane Jet MD11 Landplane Jet MD81 Landplane Jet MD83 Landplane Jet MD88 Landplane Jet MD90 Landplane Jet M20P Landplane Piston M22 Landplane Piston

2 2 2 2 3 3 2 2 2 2 1 1 2 1 1 2 1 1 1

M M M M H H M M M M L L L L L L L L L

PA23 Landplane Piston PA24 Landplane Piston PA25 Landplane Piston PA27 Landplane Piston P28A Landplane Piston P28B Landplane Piston P28R Landplane Piston

139

Navajo Chieftain 6X Malibu Mirage PA-46-500TP Malibu SAAB 340 2000 SPORTINE AVIACIJA LAK-19T LAK-20M TUPOLEV Tu-22M Tu-95 Tu-134 Tu-144 Tu-154 Tu-204 YAKOVLEV Yak-18 Yak-28 Yak-40 Yak-42 LAK-17AT

PA31 Landplane Piston PA32 Landplane Piston PA46 Landplane Piston

2 1 1

L L L L M M L L L M H M H M M L M M M

P46T Landplane Turboprop 1 SF34 Landplane Turboprop 2 SB20 Landplane Turboprop 2 LK17 Landplane Piston LK19 Landplane Piston LK20 Landplane Piston T22M Landplane Jet 1 1 1 2

TU95 Landplane Turboprop 4 T134 Landplane Jet T144 Landplane Jet T154 Landplane Jet T204 Landplane Jet YK18 Landplane Piston YK28 Landplane Jet YK40 Landplane Jet YK42 Landplane Jet 2 4 3 2 1 2 3 3

140

Yak-50 Yak-52 Yak-55

YK50 Landplane Piston YK52 Landplane Piston YK55 Landplane Piston

1 1 1

L L L

141

3.3.

DEGAL PLANAVIMAS

Degal skaiiavimas ir j naudojimo kontrol yra neatskiriama skrydi saugos dalis. Skrydyje pilotas nuolat turi bti tikras, kad kas beatsitikt ar tai utrukimai ar nukrypimai, degal, skrydiui ubaigti, pakaks. Kai degal tankis nra inomas, standartins mass nustatymui galima naudotis standartiniais degal (tepal) tankiais: Benzinas (gazolinas), stmoklini varikli degalaiReaktyviniai degalai (JP1) Reaktyviniai degalai (JP4) Tepalai (a) 0,88 Kiekviena aviakompanija bei privatus pilotas turi inoti ir vadovautis degal 0,79 0,76 0,71

naudojimo taisyklmis kaip jas pateikia Skrydi vykdymo vadovas bei apibria Orlaivio eksploatacijos vadovas, taiau visais atvejais planuojant skryd ar j vykdant reikia utikrinti, kad degal kiekis bt pakankamas, kad planuotas skrydis bt ubaigtas, neirint ir kai atsiranda utrukimai ar nukrypimai, nuo plano; (b) Degal planavime turi bti vadovaujamasi: 1) Taisyklmis (procedromis) ir duomenimis, kuriuos nurodo Skrydi vykdymo Skrydio slygomis, kuri tikimasi bsimjame skrydyje: vadovas konkreiam orlaiviui; 2) realiomis orlaivio degal snaudomis; numatyta skrydio mase; meteorologini slyg prognoze; ir skrydi valdymo procedromis bei ribojimais. (c) Orlaivio eksploatuotojas privalo utikrinti kad prie skryd apskaiiuoti degalai numato: degalus riedjimui; skrydio marrutu (kelions) degalus; degal rezerv susidedant i: (1) (2) Nenumatyt atvej degal; Atsargos degal, jei paskirties aerodromui yra btinas atsarginis (tas nekliudo

atsarginiu pasirinkti iskridimo aerodrom) Galutinio degal rezervo; ir Papildom degal, jei ORL vadas mano kad jie reikalingi. (d) Eksploatuotojas turi utikrinti, kad pasikeitus skrydio pianui degal pakaks: 142

Likusiam keliui: Yra degal rezervas susidedantis i: nenumatyt aplinkybi degal; atsargos degal btin keliui atsargin (atsarginiu gali bti pasirinktas ir iskridimo aerodromas) galutinis degal rezervas; ir, papildomi degalai, jei to reikalauja skrydio tipas (kaip pvz. ETOPS); ir (3) Ekstra degalai, kuriuos nustato ORL vadas

Orlaivio eksploatuotojas turi vadovautis aviakompanijos nuostatomis kurie nustato degal, turini bti orlaivyje, apskaiiavim pagal iuos planavimo kriterijus: 1. Visas degal kiekis apima: 1.1 Riedjimo degalus, -kuriuos tikimasi sunaudoti aerodrome prie iskrendant Reikt atsivelgti iskridimo aerodromo vietines slygas ir tuo paiu snaudas naudojant automatin traukos (galios) valdymo sistem (APU); 1.2Kelions degalus susidedanius i: a) degal pakilimui ir auktjimui nuo aerodromo lygio iki kreiserinio skrydi lygio /altituds, atsivelgiant iskridimo schem; b) degal horizontaliam skrydio etapui, tuo paiu auktjimui/emjimui marrute; c) degal emti iki tako, kur prasideda artjimas, atsivelgiant artjimo schem; ir d) degal artti ir tpti paskirties aerodrome. 1.3 Nenumatyt aplinkybi degalus, kuri kiekis turi bti nemaesnis kaip (a) arba (b) emiau: a) vienas i i dviej variant:. 5 % nuo planuojamj kelions degal, arba, tuo atveju kai keiiamas skrydio planas, 5% nuo degal reikaling skristi likus keli; arba II Nemaiau kaip 3% planuojamj kelions degal arba, tuo atveju kai keiiamas skrydi planas, 3% nuo degal reikiam skristi likus keli, kai turimas marruto atsarginis aerodromas. Marruto atsarginis aerodromas turi bti isidsts apibrto rato rajone, kurio spindulio ilgis lygaus 20% nuo viso planuojamo marruto ilgio. Rato centras pasirenkamas planuojamame marruto take, kuris nutols nuo pasirinkto aerodromo 25% viso planuojamo kelio ilgio, arba 20% viso planuoto kelio ilgio plius 50NM, priklausomai kas yra didesnis; arba III Degal kiekis pakankamas skristi 20minui skrydio laiko, paskaiiuoto planuojamo kelio degal snaud pagrindu, jei eksploatuotojas turi degal prieiros program individualiems lktuvams ir naudoja galiojanius duomenis, nustatytus tokios programos kuro paskaiiavimui; arba IV Degal kiekis pakankamas skristi 15 minui nustatytu laukimo greiiu 1500ft I 143

(450m) vir paskirties aerodromo standartinmis slygomis, kai vejas turi sankcionuot program skirt stebti degal snaudas kiekvienoje marruto/orlaivio kombinacijoje ir iuos duomenis naudoja statistinei analizei skaiiuoti kurui nenumatytiems atvejams iose marruto/orlaivio kombinacijose; arba V degalai skristi 5 min laukimo greiiu 1500 ft (450m) vir5 paskirties aerodromo standartinse slygose.

1.4 Atsarginiai degalai, kuri turtu pakakti: a) Nutrauktam artjimui, nuo MDA/DA paskirties aerodrome iki nutraukto artjimo altituds, skaitant ubaigt nutraukto (pa kartotino) artjimo procedr; Auktjimui, nuo nutraukto artjimo altituds iki kreiserinio lygio/ altituds; Horizontaliam kreiseriniam skrydiui, baigus auktjim iki emjimo pradios; emjimui nuo pradios iki pradinio artjimo tpti tako, vadovaujantis tiktina artjimo schema; ir Artjimui ir tpimui paskirties atsarginiame aerodrome pasirinktame pagal JAR-OPS 1.295.

b) c) d) e)

f) Jei pagal JAR-OPS 1.295, paskirties aerodromui reikalingi du atsarginiai, atsargini degal turi pakakti skristi atsargin, reikalaujanti daugiau degal.

1.5 Galutinio rezervo degalai, orlaivyje; a) Lktuvams su stmokliniais varikliais, degalai skristi 45 minutes; arba b) Lktuvams turintiems turbininius variklius, degalai skristi 30minutes laukimo greiiu 1500 ft (450m) vir aerodromo standartinse slygose, paskaiiuota mase atskridus atsargin ar paskirties aerodrom, kai atsarginis netaikomas.

1.6 Ekstra degalai kuriuos nustato orlaivio vadas.

2 Apsisprendimo tako Taisykl. Jei eksploatuotojas degalus planuoja iki paskirties aerodromo ir taiko apsisprendimo tako iilgai aerodromo procedr, degal atsarga turi bti nemaesn kaip papunkiuose 2.1 2.2 emiau; 2.1Suma i: a) Riedos degalai; b) Kelions degalai iki paskirties aerodromo, per apsisprendimo tak; c) Nenumatyt aplinkybi degalai, kuri kiekis nemaiau kaip 5% kiekio degal skrydiui nuo apsisprendimo tako iki atsarginio aerodromo; d) Atsargos degalai, jei taikomas atsarginis aerodromas; 144

e) Galutinio rezervo degalai; f) Papildomi degalai; g) Ekstra degalai, kuri kiek nustato vadas; arba

2.2 Suma i: a) Riedos degalai; b) Paskaiiuoti degalai nuo iskridimo aerodromo iki marruto atsarginio aerodromo, per apsisprendimo tak; c) Nenumatyt aplinkybi degalai, kuri kiekis yra nemaesnis kaip 3% nuo degal kiekio nuo ivykimo aerodromo per apsisprendimo tak paskirties atsargin aerodrom; d) Galutinio rezervo degalai; ir e) Papildomi degalai; ir f) Ekstra degalai, kuri kiek nustato vadas.

3. Izoliuoto aerodromo taisykl. Kai vejo degal planavime paskirties aerodromui atsarginis nenumatytas, degal kiekis iskrendant turi apimti: 3.1 Riedjimo degalus; 3.2 Kelions degalus; 3.3 Nenumatyt atvej degalus paskaiiuotus pagal, pagal 1.3 punkt aukiau; 3.4 Papildomus degalus, jei reikalinga, bet nemaiau, kaip: a) Lktuvams turimiems stmoklinius variklius degal skristi 45 minutes plius 15% skrydio laiko planuoto kreiseriniame lygyje, arba dviem valandoms, imant kuris maesnis; arba b) Lktuvams turintiems turbininius variklius, degal dviem valandoms normalaus kreiserinio skrydio slygomis, atskridus paskirties aerodrom, ir tuo paiu; 3.5 Ekstra degalai, kuriuos nustato orlaivio vadas.

4. I anksto nustatyto tako taisykl. Jei vejas planuoja degalus, tuo paiu paskirties aerodrom kai nuotolis tarp paskirties ir paskirties atsarginio aerodrom yra toks kad skristi vien i j manoma tik per i anksto nustatyt tak (nepriskridus aerodromo), degal kiekis turt bti didesnis negu (4.1) ar (4.2) emiau: 4.1 Suma i:

a) Riedjimo degalai; 145

Degalai kelio, i iskridimo iki paskirties aerodromo vykstant per nustatyt tak; Nenumatyt atvej degal, skaiiuojam pagal papunkt 1.3 aukiau; b) Papildom degal, jei btina, bet nemaiau kaip: I Lktuvams turintiems stmoklinius variklius degal skristi 45 minutes plius 15% planuoto skrydio kreiseriniame lygyje laiko, arba dviem valandoms, imant kuris maesnis; arba II Lktuvams turintiems turbininius variklius, degal skristi dvi valandas normalaus

kreiserinio skrydio slygomis, atskridus paskirties aerodrom, tuo paiu tai yra galutiniai atsargos degalai; ir e) Ekstra degalai, kuriuos nustato vadas; arba

4.2 Suma i: Riedjimo degalai: a) Kelions degalai, i iskridimo iki paskirties aerodromo vykstant per nustatyt tak; b) Nenumatyt atvej degal, skaiiuojam pagal papunkt 1.3 aukiau; c) Papildom degal, jei btina, bet nemaiau kaip: I II Lktuvams turintiems stmoklinius variklius: degalai skristi 45 minutes; arba Lktuvams turintiems turbininius variklius, degal skristi 30 minutes laukimo greiiu

1500ft (450m) vir aerodromo auktyje esant standartinms slygoms; tuo paiu tai yra ir galutins atsargos degalai; ir d) Ekstra degalai, kuriuos nustato vadas

Marruto atsarginio isidstymas skaiiuojant degalus

146

Rajonas kur gali bti Apskritimo centras yra planuotame kelyje nutolsatsarginis nuo paskirties AD 25% viso planuoto kelio arba 20% viso planuoto kelio plius 50 NM, imant didesn reikm Pusiaukels takas

Spindulys = 20% viso planuoto kelio

Paskirties AD Iskridimo AD

3.3.1. Supaprastintas degal apskaiiavimas.

Naudojant aukiau idstytas taisykles ir terminus degal kiekiui paskaiiuoti galima sudaryti formul:

Fs = Tax. + Trip + Cont. + Alt. + Res. + Extra Fs - degal suma; Tax.- emje sunaudoti degalai; Trip - kelio degalai; Cont.- nenumatyt aplinkybi degalai (5% nuo kelio degal kiekio); Alt. - paskirties atsarginio aerodromo degalai; Res.- galutinis rezervas (turboreaktyviniams 30min, stmokliniams 45 min); Extra - ekstra degalai.

Pavyzdys Degal kiekio paskaiiavimas. 1. 2. Orlaivis C-152, kurio vidutin degal snauda Planuojamas kelias Vilnius Palanga 0,4 kg/min; 320 km 147

3. 4. 5. 6.

Vidutinis kelions greitis Paskirties atsarginis aerodromas Utrukimas emje prie skryd Ekstra degalai

130 kt 70 km 7 min nenumatyta

Sprendimas: 1. emje sunaudoti degalai: Tax. = 7 x 0,4 = 2,8 kg

2.

Kelio laikas ir degalai: t = S/W = 320/235 = 80 min x 0,4 = 32 kg Nenumatyt aplinkybi degalai 32 x 5% = 1,6 kg

3.

Atsarginio aerodromo laikas ir degalai: t = 70/235 = 18 min x 0,4 = 7,2 kg

Galutinis rezervas: 45 x 0,4 = 18 kg Ekstra degal orlaivio vado sprendimu nenumatyta

Fs = 2,8 + 32 + 1,6 + 7,2 + 18 = 61,6 kg Atsakymas: Degal kiekis skrydiui yra 61.6 kg.

3.4.

Kritinis takas (CP)

Kritinis takas, aviaciniu terminu angl k. - Critical Point(CP), naudojamas skrydyje neprastose ar avarinse situacijose sugedus varikliams, ligos atveju ar dl kitoki priverstinio nutpimo prieasi kai pilotas turi apsisprsti laiko atvilgiu, kur aerodrom skristi kad greiiau nutpti. Pilotas turi i greitai ir teisingai apsisprsti pagal aplinkybes ir priklausomai nuo esamos vietos: skryd tsti, grti ar pasukti atsargin aerodrom. Vertinimo momentas bei vieta vadinami kritiniais, arba apsisprendimo taku (laiku). Kelio A - B atkarpoje, kai nra vjo, kritinis takas yra kelio viduryje, nes i io tako grti "A" ar skristi "B" orlaivis utruks vienod laik, kuris yra lygus pusei viso skrydio laiko AB.

KT(CP) = D/2

148

C P A B

Esant vjui kritinis takas nebebus viduryje, nors skrydio laikas, tiek pirmyn, tiek atgal yra vienodas. is kritinio tako nuotolis turi bti paskaiiuotas Visas nuotolis (D) Nuotolis namo (d) (Wn) Nuotolis D - d (Wp)

KT(CP)

Vadovaujantis tuo, kad inomas visas nuotolis (D) ir, kad KT yra vietoje i kurios skrydio laikas atgal yra lygus skrydio laikui pirmyn bei inomi kelio greiiai atgal (namo) (Wn) ir pirmyn( Wp). Sudarome formul: Nuotolis/Laikas = W/60, i kurios: laikas = 60 x Nuotolis/W Laikas nuo KT iki "B" = 60 x (D d)/Wp

Laikas nuo KT iki "A" = 60 x d/Wn Kadangi ie laikai tarp savs lygs arba (D d)/Wp = d/Wn 149 60 x (D d)/Wp = 60 x d/Wn

Gauname KT nuotol

d = Wn D/(Wp + Wn)

Pavyzdys: Orlaivis turi skristi vidutiniu kursu 240 i "A" "B" kur visas nuotolis D yra 860 km. Tikrasis orlaivio greitis TAS yra 460 km/h ir vjo komponentas (-60 km/h). Paskaiiuoti nuotol iki KT(d) ir laik, Kelio greitis pirmyn kursu 240 yra Wp = 460 60 = 400 km/h; Kelio greitis atgal kursu 60 yra Wn = 460 + 60 = 520 km/h; Sudarome proporcij: 520/(400 + 520) = d/860

Atsakymas: KT nuo "A" yra 490 km arba 74min nuo skrydio pradios. I KT orlaivis, grti ar skristi pirmyn, utruks vienod laik 57min,

3.5.

Grimo (negrimo) takas (PNR)

Prie tai aptart kritin tak pilotas naudoja pasirinkti aerodrom kad greiiau nutpti. Grimo arba negrimo takas (angl. k Point of no return (PNR), kaip byloja pavadinimas, yra riba, kuri parskrids orlaivis grti negals ir po kurio, pilotas, yra pareigotas skristi planuot paskirties ar atsargin aerodrom. Kai degal skristi i "A" iki "B" ir grti tak "A", pakanka ir isaugoma pakankama (saugi) degal atsarga- grimo takas yra takas "B". Jei degal kiekio skristi i tako "A" iki "B" ir grti "A" nepakanka, turi bti apskaiiuotas grimo takas. Pateikiami apskaiiavimo bdai ir naudojami terminai: Kelio greitis (pirmyn) - i A iki GT Kelio greitis (namo) - i GT iki nam (A) Nuotolis nuo A iki GT Laikas nuo A iki GT Laikas nuo GT iki nam (A) Skrydio degalai (neskaitant saugos degal) Wp; Wn; d; Tp (min); Tn (min); SD (min)

Grimo nuotoliui ir laikui paskaiiuoti siloma formul kuri pilotai turt inoti:

Tp/SD = Wn/(Wp + Wn)

Pavyzdys: 150

Nuo "A" iki "B" 1200 km, orlaivio greitis TAS 360 km/h, vjo komponentas + 60km/h ir skrydio degalai 5 val ir 20 min. Paskaiiuoti laik (Tp) ir nuotol iki GT. Suraome turimus dydius: SD Wp Wn Wp+Wn = = = = 5val20min 360+60 360-60 420+300 = = = = 320 min 420 km/h 300 km/h 720 km/h

Atsakymas. Nuo "A" iki GT orlaivis skris 133 min (2 val l3 min); GT nuotolis yra 930 km

Pastaba Skrydio degal kiekis paskaiiuojamas atsivelgiant nuotoli vj bet kreiserini skrydio lyg ir neapima degal btin, atsarginiam ir nenumatytiems atvejams

3.6.

Kitas GT sprendimo bdas

iuo bdu pirmiausia paskaiiuojami greiiai pirmyn Wp ir atgal Wn ir laikas, slyginio pasirinkto per 60 min skrydio pirmyn greiiu Wp nuotolio bei laikas skrydio io nuotolio atgal greiiu Wn. Sprendimui galime sudaryti toki formul: d/SD = Slyginis nuotolis/Laiko pirmyn ir atgal suma

Pavyzdys: Panaudojame ankstesniojo pavyzdio duomenimis ir tokias procedras: Slyginai pasirinkt 420 km nuotol pirmyn Wp 420 km/h ORL skris= 420 km nuotol atgal greiiu Wn = 300 km/h ORL skris Visas, iam 420 km nuotoliui skristi, laikas yra Sudarome santyk ir j sprendiame: = = 60min 84min 144min

d/SD = 420/144 Kai orkelis sudarytas i skirtingos krypties atkarp A-B-C-D-E ir daugiau GT skaiiuojamas kaip atskir grimo tak atkarpose suma GT=GTAB+GTBC+GTCD+GTDE. 151

3.7.

Grimo atsargin aerodrom takas (PNA)

Grimo (negrimo) atsargin aerodrom takas, (angl k Point of no alternate (PNA) taikomas kai atsarginis aerodromas randasi marruto pakelje ir nutols nuo paskirties aerodromo tiek kad turim degal neutenka, kad nuo paskirties aerodromo atskristi iki atsarginio, ir kad bt isaugota saugos degal atsarga. Iki orlaivis praskris PNA pilotas privalo umegzti su paskirties aerodromu ry ir sitikinti, kad nra prieasi galini sutrukdyti skmingai orlaiviui nutpti. Kirtus PNA pilotas yra pareigotas skristi paskirties aerodrom. PNA paskaiiuojamas geometriniu bdu emlapyje naudojantis pastovaus pelengo linija (PPL) pagalbiniais vektoriais ir linija, esania, sivaizduojamojo (pseudo) orlaivio Judjimo i nustatytos vietos atsargin aerodrom, trajektorija. Atliekamos ios procedros: Dar nepriskridus atsarginio traversos, nustatoma labiausiai tiktina ORL buvimo vieta fiksuota laike; Nuo to tako iki atsarginio aerodromo briama linija, kuri neskirta faktiniam orlaivio skrydiui atsargin, bet tam kad nustatyti PPL (pastovaus pelengo linij) siejani real orlaiv kelyje paskirties aerodrom ir pseudoorlaiv tariamai skrendant tiesiai atsargin tokiu greiiu, kad atvykimo vietoje ieikvojami skrydio degalai ir lieka saugi degal atsarga; kad rasti PPL reikalingi du vektoriai: pseudo orlaivio skrendanio i fiksuoto tako tiesiai atsargin valandinis greiio (W) vektorius, kad atvykimo vietoje ieikvojami skrydio degalai ir lieka saugi degal atsarga ir realaus orlaivio skrendanio planuoto kelio linija paskirties aerodrom valandinis greiio vektorius; pseudo orlaivio greitis (W) paskaiiuojamas pagal nuotol nuo fiksuoto tako iki atsarginio ir turimus skrydio degalus minutmis (neskaitant saugos degal):

Pavyzdys: emlapyje pamatuotas nuotolis nuo fiksuoto tako iki atsarginio 550 km, o laikas i io tako iki bus ieikvoti skrydio degalai yra 115min. Pseudo orlaivio greitis paskaiiuojamas tokiu bdu: 550 x 60/115 min Atsakymas: Pseudo orlaivio paskaiiuotas greitis yra 300km/h Turint greit (W) i fiksuoto tako briamas valandos poveikio vjo vektorius i kurio galo spinduliu R = TOG (tikrojo oro greiio valandinis vektorius) briamas apskritimas. Apskritimo ir planuotos kelio linijos susikirtimo takas "P" yra vienas PPL atramos tak;

152

Randame antrj PPL atramos tak. Tam linijoje fiksuotas takas atsarginis aerodromas masteliu atidedame inom pseudo orlaivio valandinio greiio (W) vektori, kurio galas "Q"bus iekomasis takas; Per takus "P" ir "Q" briama linij kuri kerta apskritim take "R"; Sujungus fiksuot tak su "R" ir tak vjo vektoriaus gale (apskritimo centras) su taku "R"gaunami du vektoriai: - tarp tak LTV-R, realaus orlaivio kelio greiio atsargin aerodrom vektorius (analogas). Deinje jo, i tako "C" nubrta lygiagret yra faktinis orkelis atsargin, o lygiagrets susikirtimo su planuotu orkeliu paskirties aerodrom takas yra iekomasis GTA; -antroji atkarpa, jungianti vjo vektoriaus gal su taku "R", yra faktinio orlaivio skrendanio i GTA atsargin greiio TOG vektorius. Rast vektori ilg ir krypt masteliu imatavus emlapyje randamas orlaivio i GTA atsargin duotoji skridimo trajektorija, reikiamas ilaikyti kursas ir greiiai kelio bei TOG. Schemoje take GTA, atlikus navigacin analiz, pilotas privalo apsisprsti: skristi paskirties aerodrom ar pasukti atsargin.

3.8.

Greiio vektorius ir santykinis greitis

Greiio vektorius yra objekto judjimo krypties ir nuotolio per laiko vienet, iraika. Kai greitis sivaizduojamas greiio vektoriumi ir pateikiamas grafiniu bdu, atitinkamos krypties ir ilgio atkarpa, tas palengvina i fizikini dydi suvokim ir navigacini uduoi sprendim. Taip orlaivio Tikrasis oro greitis (TOG), greitis oro mass atvilgiu, gali bti pateikiamas greiio TOG vektoriumi, o orlaivio kelio greitis (W), greitis ems atvilgiu, kelio greiio W vektoriumi. Terminas Santykinio greiio vektorius (angl k. Relative Velocity) apibdina vieno judanio objekto greit, kito judanio objekto atvilgiu. vertinant manomo susidrimo rizik, santykinis greitis (greitumas), tarp dviej ar daugiau lktuv, gali pasitarnauti orkelyje nustatant tarp j iilginius tarpus (intervalus), pagal nurodytus konkreius greiius arba kontrolini tak praskridimo laik. Vienas i bd vertinti susidrimo rizik yra santykinio greiio taikymas.

3.8.1. Pasivijimas.
Kai viename kelyje orlaiviai juda viena kryptimi ir greiiau judantis orlaivis gali pasivyti ltesn, tas navigacijoje svarbu ir turi bti kontroliuojama. Kai abiej orlaivi judjimo kryptis sutampa vektorinis paskaiiavimo bdas gali bti netaikomas. iuo atveju santykiniu greiiu siekiama vertinti viet ir laik, kur ir kada vienas orlaivis pavis kit.

153

Pavyzdys: 11:00 vienas orlaivis buvo take A, o jo greitis buvo 600 km/h, tuo pat metu kitas orlaivis buvo take B ir skrido 550 km/h greiiu. Jeigu liau skrendantis orlaivis buvo priekyje, akivaizdu kad ORL "A" po kakiek laiko pasivys priekyje liau skrendant ORL "B" kadangi orlaiviai arts vienas prie kito santykiniu greiiu 50km/h.(600km/h-550km/h). Pasivijimas utruks t = s/w = 70/50 = l h 24 min.ir vyks laiku T = 1100 +0124 = 12:24. 10 Pasivijimo takas "X" bus nutols nuo orlaivio "A" pirmins buvimo vietos 770km ir nuo orlaivio "B" pirmins buvimo vietos 840km.

3.8.2. Greiio apskaiiavimas kai nurodytas atvykimo laikas

Skrydi valdymo tikslams skrydi vadovas gali prayti orlaiv atskristi kitu paskaiiuotu vlesniu laiku sumainus greit ir kad skrydio greitis bt sumaintas kiek galima vliau ir ariau kontrolinio tako. Pavyzdys Lktuvas, kelyje 150(T), tikrasis oro greitis (TOG) 750km/h ir sekanio praneimo tako paskaiiuotas atskridimo laikas (PAL) yra 1024. Laiku 0940 pilotas gavo nurodymus sumainti greit iki 650km/h su slyga tai atlikti kiek galima vliau ir kad sekant praneimo tak praskristi laiku 1027. Kada orlaivis turi sumainti greit nuo 750km/h iki 650km/h kad atskristi nurodytu laiku? Sprendimas. Per laiko tarp nuo 0940 iki 1024 (44min), greiiu W750km/h, orlaivis nuskris 0044x750=550km Greiiu W650, 550 km keli orlaivis nuskris per 550/650 = 50 min o tai yra 50-44 =6min vliau nuo pirmojo paskaiiuoto laiko, taiau, kadangi orlaiviui nurodyta atskristi 3min vliau nuo paskaiiuoto laiko, galima sudaryti paprast santyk, kuriame: prarastas laikas sumainus greit sutinka su nuotoliu iki kontrolinio praneimo tako, kaip nurodytas prarasti laikas su praradimo nuotoliu. Prarastasis laikas/Nuotolis iki praneimo tako = Nurodytas prarasti laikas/praradimo nuotolis

6/550 = 3/x Paskaiiuotas kelias kuriame prarandamos 3min grubiai yra 275km; 154

Taigi nurodytas greitis turi bti sumaintas iki praneimo tako nepriskridus 275km, o lygiai pus likusio kelio 275 km orlaivis gals skristi nemaindamas greiio, kas truks 22min. Laiku 0940+22 = 10:02 orlaivis sumains greit iki 650km/h ir praneimo tak pasieks nurodytu laiku 1027.

155