1

Turinys

Kuriant Lietuvos moni gerov: 5 ingsniai priek ir 5 - atgal................................................. 3 Lietuv priek pastmj ingsniai ......................................................................................... 4 1. 2. 3. 4. 5. Versl kontroliuojani institucij reforma ................................................................. 5 Administravimo reforma ............................................................................................... 6 Auktojo mokslo reforma ............................................................................................. 7 Biudeto ilaid taupymas ........................................................................................... 8 Pridtins verts mokesio ribos didinimas ir tvarkos pagerinimas ........................ 9

Lietuv atgal nublok ingsniai ............................................................................................ 10 1. 2. 3. 4. 5. Pirmoji naktin mokesi reforma ............................................................................. 10 Antroji mokesi reforma ........................................................................................... 12 Pensij kaupimo naikinimas....................................................................................... 14 Viraai gamtini duj sektoriuje ................................................................................ 16 Vaist kain reguliavimas .......................................................................................... 17

Metodologija ............................................................................................................................ 18 Priedas. Nuorodos balsavimo rezultatus. ............................................................................. 19

Kuriant Lietuvos moni gerov: 5 ingsniai priek ir 5 - atgal

Prie kiekvienus Seimo rinkimus politins partijos parengia rinkimines programas, kuriose ratu tvirtina savo paadus rinkjams. Savo ruotu, verslininkai, politologai, ekonomistai ir kit srii profesionalai analizuoja programas ir pateikia valgas, idant pateikt svarbiausi informacij rinkjams. Rinkjai ne kart galjo sitikinti, kad vien rinkimini nuostat analizi nepakanka, nes politik darbai ne visuomet sutampa su j programomis. Vykdydami rinkimin projekt Pagalba rinkjui 2012, siekiame supaindinti visuomen su ios kadencijos Seime esani politini partij frakcij balsavimais statym primimo metu tais klausimais, kurie ypa svarbs kuriant Lietuvos moni gerov. Specialiai paruotame leidinyje ingsniais priek yra vadinami tie balsavimai priimant statymus, kuomet balsavimas u turjo teigiamos takos Lietuvos ekonominei padiai, maino biurokratij, suteik daugiau laisvs kio subjektams, maino reguliavimus ir suteik mums postm pirmyn. ingsniais atgal ms analizje vadinami tie balsavimai priimant statymus, kuomet balsavimas u turjo neigiamos takos alies ekonominei padiai, didino mokesius ir reguliavimus, sunkino verslo slygas, naikino ankstesnes reformas ir stm mus atgal. I viso pasirinkta analizuoti 10 svarbi sprendim, ms analizje - po 5 teigiam ir 5 neigiam tak Lietuvos ekonomikos vystymuisi turjusi sprendim. Vienas sprendimas gali bti priimtas vienu statymu arba daugiau, pavyzdiui, vykdant naktin mokesi reform buvo priimtas daugiau negu vienas statymas. Maksimalus teigiamas vertinimas, kur galjo surinkti kiekviena partija yra 100 bal, o maksimalus neigiamas vertinimas yra -100 bal. Vis metodologijos apraym rasite ia (17psl). tai kaip atrodo apibendrinti vis 10 sprendim rezultatai:

ingsniai atgal

ingsniai pirmyn

Apibendrinti rezultatai rodo, kad nei viena partija nepadar proverio kuriant Lietuvos moni gerov, o skirtumas tarp daugiausiai ir maiausiai bal surinkusi partij sudaro vos 28 i galim 200.

Lietuv priek pastmj ingsniai

1. Versl kontroliuojani institucij reforma

Nuolatinis biurokratinio aparato didjimas, verslo reguliavim sudtingumas ir apimtys bei prieikas kontroliuojani institucij poiris versl buvo suformavs neigiam aplink privaiai iniciatyvai ir veiklai. Siekiant sukurti bendradarbiavimo atmosfer, vesti bendr problem sprendim principus ir palengvinti verslo slygas, pokyiai buvo btini. Versl kontroliuojani institucij reforma siekiama sumainti kio subjektams tenkani administracin nat, kuri sukuriama atliekant j prieir, taip pat - mainti galimybes pasireikti piktnaudiavimo ar korupcijos atvejams. Reforma siekiama verslo prieiros institucij veikloje diegti konsultavimu pagrst kultr ir veiklos principus, taip pat - paalinti baudomis ir verslo bei kontroliuojani institucij suprieinimu pagrstus veiklos metodus. i reforma enkliai prisidjo prie verslo slyg gerinimo alyje, didina Lietuvos konkurencingum, maina biurokratij, todl yra ypatingai svarbi visam alies kiui. Dl i prieasi 2010 m. Seimo priimtas Vieojo administravimo statymas buvo pasirinktas kaip vienas i ingsni priek. Balsavimo rezultatai

ingsniai atgal

ingsniai pirmyn

2. Administravimo reforma
Valdia negali gerai tarnauti pilieiams, jei jos institucij organizacin struktra yra padrika, funkcijos dubliuojasi, o mogus ir verslas yra paklaidinti biurokratiniuose valstybs valdymo mechanizmuose. Poreikis pagerinti valstybs valdym bei optimizuoti jos funkcij vykdym buvo senai pribrends. Vieasis sektorius Lietuvoje yra itin isikerojs ir 2010 metais apm 1061 staig: 14 ministerij, Ministro Pirmininko tarnyb, 14 Vyriausybs staig ir Vyriausybei atskaiting staig, 10 apskrii virinink administracij, 98 staigas prie ministerij, 596 kitas biudetines staigas, 168 viesias staigas, 100 valstybs moni, 60 akcini ir udarj akcini bendrovi, 117 Seimo ir jam atskaiting, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Konstitucinio Teismo, teism, prokuratros institucij, neskaiiuojant savivaldos institucij, staig ir moni. Btent dl i prieasi administracin apskrii naikinimo reforma bei finans sektoriaus prieiros konsolidavimas ms leidinyje priskirti prie svarbi, btin ir nauding pasiekim. gyvendinus ias reformas, liko maiau instancij, su kuriomis mons bei finans mons turi derinti savo veiksmus, o tai sudaro prielaidas ivengti prietaring institucij sprendim, mainti biurokratij.. Taip taupomas piliei laikas, gerinamas tarnavimas jiems, o alies gerovei sudaromos slygos engti ingsn priek. Vykdant ias reformas galima padidinti veiklos efektyvum ir sutaupyti l, o tai sudaro pagrind tiktis, kad is efektas bus pasiektas artimiausiu metu. Balsavimo rezultatai

ingsniai atgal

ingsniai pirmyn

3. Auktojo mokslo reforma

Nuo nepriklausomybs atkrimo auktasis mokslas Lietuvoje buvo valdomas remiantis rinkos dsnius ignoruojania ir progreso neskatinania finansavimo ir valdymo sistema, kuri pasiymjo neefektyvumu ir kokybs stoka. Brangi, taiau studentams kokybik studij nesuteikiani sistem buvo btina keisti. Auktojo mokslo reforma padjo pagrindus dinamikos, student interesus geriau atitinkanios ir konkurencijos principais pagrstos auktojo mokslo sistemos Lietuvoje vystymuisi. Reforma pakeit iki tol galiojus institucin l skirstym studento pasirinkimu pagrst finansavim. ie pakeitimai leis Lietuvos auktojo mokslo sistemai efektyviau ir lanksiau prisitaikyti prie Lietuvos ir pasaulio darbo rinkos pokyi, leis geriau dirbanioms auktosioms mokykloms pritraukti daugiau student ir finansavimo. Reforma taip pat sudar slygas privaioms auktosioms mokykloms lygesnmis slygomis konkuruoti su valstybinmis staigomis. Esmini reformos princip tvirtinimas praktikoje leist Lietuvos auktosioms mokykloms toliau gerinti mokslo kokyb konkurencinje aplinkoje ir suteikti kokybikesn isilavinim studentams. 2009 m. priimtas Mokslo ir studij statymas paliet plat rat Lietuvos gyventoj ir turs ilgalaik teigiam poveik, todl jo balsavimo rezultatai pasirinkti kaip vienas i ingsni priek

Balsavimo rezultatai

ingsniai atgal

ingsniai pirmyn

4. Biudeto ilaid taupymas

Pastarasis Seimas pradjo dirbti viso pasaulio ekonomikai itin sunkiu laiku 2008 m. pabaigoje itikus giliai krizei. Lietuva sudtingai igyveno sunkmet. Majantis bendrasis vidaus produktas, krentanios biudeto pajamos privert Seim priimti svarbius, taiau nepopuliarius sprendimus viej ilaid srityje. ioje kategorijoje analizuojami balsavim dl ei statym rezultatai: Lietuvos Respublikos 2009 met valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo pakeitimo ir papildymo statymas, kuriuo biudeto ilaidos lyginant su 2008 m. biudeto statymu buvo sumaintos 751 mln. lit. Valstybs politik, teisj, valstybs pareign ir valstybs tarnautoj pareigins algos (atlyginimo) bazinio dydio sumainimas nuo 475 iki 450 lit; Valstybs politik, prokuror ir valstybs pareign pareigini alg koeficient mainimas; Teisj pareigini alg koeficient mainimas; Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto 2010 m. rodikli patvirtinimo statymas ir Socialini imok perskaiiavimo ir mokjimo laikinasis statymas, kuriais bendros valstybs biudeto ir Sodros biudeto ilaidos dvej met laikotarpiu sumaintos 2 mlrd. 904 mln. lit. Be vardint statym, biudeto ilaidos buvo mainamos dar dviejuose statymuose (2009 m. liep tikslinant 2009 m. biudet ir 2012 m. biudete). Turint omenyje, kad kartu su ilaid mainimu buvo tvirtinamas ir mokesi didinimas, dl to j balsavimo rezultatai nra analizuojami kategorijoje ingsniai priek. Biudeto ir nebiudetini fond ilaid mainimas sultino valstybs skolos augim ir sumaino neefektyv l panaudojim, todl buvo pasirinktas kaip vienas i ingsni priek. Balsavimo rezultatai

ingsniai atgal

ingsniai pirmyn

5. Pridtins verts mokesio ribos didinimas ir tvarkos pagerinimas

Europos Sjungos Pridtins verts mokesio direktyva leidia nesiregistruoti PVM moktoju tuo atveju, jeigu bendra atlygio u parduotas prekes ar suteiktas paslaugas suma nevirija 345 tkst. lit. Nepaisant galimybs taikyti toki rib, Lietuvoje daugel met buvo taikoma daug emesn 100 tkst. lit riba. Registravimasis PVM moktoju nra patrauklus smulkiam ir vidutiniam verslui ne tik dl didesns mokesi natos, bet ir dl sudtingo ir daug laiko uimanio io mokesio administravimo. 2011 m. pabaigoje priimtas Pridtins verts mokesio statymas, kuriuo padidinta registravimosi PVM moktoju riba nuo 100 iki 155 tkst. lit. Tame paiame statyme tvirtinta dar viena nuostata, kurios ilgai lauk Lietuvos verslas. Tai leidimas susigrinti sumokt PVM tuo atveju, jeigu pirkjas per 12 mnesi neatsiskait u prek ar paslaug ir dl to atsirado beviltika skola. ios nuostatos ypa trko ekonominio nuosmukio metu, kai buvo daug siskolinim, o mons bdavo priverstos sumokti PVM nuo negaut ir nebeatgautin l. Dl teigiamo io sprendimo poveikio visam alies verslui jis pasirinktas kaip vienas i ingsni priek.

Balsavimo rezultatai

ingsniai atgal

ingsniai pirmyn

Lietuv atgal nublok ingsniai

1. Pirmoji naktin mokesi reforma

Iki ios dienos turbt retas yra pamirs naktins mokesi reform, skubotai atlikt 2009 m. ivakarse. Naujoji valdanioji dauguma siek papildyti valstybs biudet didindama daugum pagrindini mokesi - pelno ir pridtins verts (PVM) mokesius, akcizus, apmokestindama autorines, kinink, sportinink ir atlikj pajamas "Sodros" mokomis. I viso buvo priimti 106 statym straipsni pakeitimai, susij su mokesi skaiiavimu ir mokjimu. Skubotai atskiriant sveikatos draudimo mokas nuo gyventoj pajam mokesio, buvo padarytos neapdairios klaidos, kurias jau ateinaniais metais Seimui teko taisyti. Prisitaikyti prie nauj tarif ir taisykli gyventojai turjo minimal laikotarp tarp Kald ir naujj met. Naktin mokesi reforma turjo neabejotinai neigiamos takos alies kiui ir paiam biudetui. Mokesi didinimas pagilino ekonomin sunkmet ir iauk elins ekonomikos didjim, kuris LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis iaugo nuo 18 proc. nuo BVP 2008 m. iki 28 proc. 2010 m. To paties tyrimo duomenimis, 26 proc. ekonomins veiklos susitraukimo buvo nulemta netinkam valdios sprendim, 66 proc. dl rinkos aplinkybi. Sumajusios ekonomins veiklos apimtys ir augantis elis nulm, kad suplanuotas biudeto mokestini pajam planas nebuvo vykdomas. Pavyzdiui, pirmin plan dl 9 mlrd. 337 mln. lit pajam i PVM teko mainti iki 6 mlrd. 252 mln., pelno mokesio pajam planas sumaintas nuo 2

ingsniai atgal

ingsniai pirmyn

10

mlrd. 896 mln. iki 1 mlrd. 743 mln., akciz nuo 3 mlrd. 992 mln iki 3 mlrd. 269 mln. lit. ioje kategorijoje analizuojami balsavim dl ei svarbiausi mokesi didinim Seimo kadencijos pradioje rezultatai: PVM didinimas nuo 18 iki 19 ir vliau nuo 19 iki 21 proc. (kadangi PVM buvo didinamas ne tik naktins mokesi reformos metu, bet ir 2009 m. viduryje, analiz traukiami balsavimo rezultatai dl abiej PVM didinim numatani statym); pelno mokesio didinimas nuo 15 iki 20 proc.; akciz benzinui, dyzelinui, naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, alkoholiui ir tabakui didinimas; azartini loim mokesio didinimas; autori, kinink, sportinink ir atlikj pajam apmokestinimas Sodros mokomis. Naktin mokesi reforma paliet daugum Lietuvos gyventoj, didioji dalis padidint mokesi tarif nebuvo sumainti, i sprendim poveikis yra ilgalaikis ir finansine iraika reikmingas, todl balsavimas dl i statym pasirinktas kaip ingsnis atgal.

Balsavimo rezultatai

11

2. Antroji mokesi reforma

2011 m. pabaigoje Lietuv itiko dar viena biudeto kriz. Atnaujinus ekonomines rodikli projekcijas iaugo planuojamas biudeto deficitas, dl ko Seimas ryosi dar kart engti pratingu mokesi didinimo keliu. Pradinis Seimo planas buvo padidinti ir vesti daug daugiau nauj mokesi, negu buvo gyvendinta. ioje kategorijoje analizuojami balsavim dl keturi mokesi didinim rezultatai: 1 proc. mokestins verts dydio gyventojams priklausanio nekilnojamojo turto mokesio vedimas; ems mokesio didinimas nuo 1,5 proc. iki galimai 4 proc.; keliagubai didinamas mokestis u valstybinius gamtos iteklius; kompensacinio atlyginimo u parduodam rang vedimas (dl leidimo atgaminti krinius asmeniniais tikslais).

ingsniai atgal

ingsniai pirmyn

Vienas i alingiausi antrosios mokesi reformos sprendim buvo gyventojams priklausanio nekilnojamojo turto mokesio vedimas. Nors pradinis nusistatymas buvo apmokestinti tik 1 mln. lit

12

virijant, eimai priklausant nekilnojamj turt, tai buvo pirmas ingsnis gyvendinant visuotin nekilnojamojo turto mokest, kas jau yra atvirai deklaruojama kai kuri politini partij. ie keturi sprendimai turs neigiam ilgalaik poveik, mainant Lietuvos gyventoj gerov, todl buvo pasirinkti kaip reikmingi ingsniai atgal.

Balsavimo rezultatai

13

3. Pensij kaupimo naikinimas

Prie deimtmet Lietuvoje buvo pradta vykdyti pensij reforma, kuri sumaino finansin gyventoj priklausomyb nuo valstybins "Sodros" sistemos ir leido gyventojams susitaupyti l senatvei savarankikai. mokos pervedimas gyventoj asmenines sskaitas pensij fonduose buvo pradtas 2004 m. Palaipsniui kaupimo mokos tarifas didjo nuo 2,5 proc. ir 2007 m. pasiek 5,5 proc. Pensij kaupimo mokos buvo vykdomos per Sodr, kuris buvo tik tarpininkas pervedant las. Dl ekonominio sunkmeio vieiesiems finansams atsidrus blogoje padtyje ir iekant bd sutaupyti, pervedimai gyventoj asmenines sskaitas buvo klaidingai prilyginti "Sodros" ilaidoms, o ne tarpininkavimui pervedant las kaupimui, ir sumainti. Gelbjant "Sodros" sistem, pensij kaupimo mokos tarifas buvo sumaintas tris kartus.

ingsniai atgal

ingsniai pirmyn

ioje kategorijoje analizuojami balsavim dl trij pensij kaupimo mokos tarifo mainim rezultatai: Pensij kaupimo mokos sumainimas nuo 5,5 iki 3 proc. nuo 2009 m. sausio 1 d.; Pensij kaupimo mokos sumainimas nuo 3 iki 2 proc. nuo 2009 m. liepos 1 d.; Pensij kaupimo mokos sumainimas nuo 2 iki 1,5 proc. nuo 2012 m. sausio 1 d.

14

Gyventojams ie sumainimai reik didelius finansinius nuostolius ateityje. Pavyzdiui, 3 000 lit udirbantis gyventojas vien per iuos ketverius metus tiesiogiai neteko 5 040 lit. vertinus galim 5 proc. metin investicij prieaug, jo praradimai 2012 m. pabaigoje sudarys 5 530. Jeigu pensija jis ieis 2040 m., visi praradimai vien dl ketverius metus trukusi sumainim sudarys 21 700 lit. Pensij kaupimo apimi sumainimas neigelbjo "Sodros" fondo biudeto nuo deficito ir auganios skolos (iuo metu ji sudaro apie 10,5 mlrd. lit), o tik sumaino moni ateities pensijas, pakirto pensij sistemos reform ir gyventoj pasitikjim dl statymais tvirtint paad vykdymo. Kadangi trijuose Pensij sistemos reformos statymo pakeitimo statymuose tvirtintas pensij kaupimo mokos tarifo mainimas jau dabar tiesiogiai paliet milijon dirbanij, jis turi ilgalaik ir finansine iraika itin reikming poveik Lietuvos gyventoj gerovei, balsavimas dl i statym buvo pasirinktas kaip vienas i sprendim, nublokusi al didiuliu "ingsniu atgal".

Balsavimo rezultatai

15

4. Viraai gamtini duj sektoriuje

Veiksmai Lietuvos gamtini duj sektoriuje yra pavyzdys, kaip reikalingus tikslus pigesns energijos siek - galima sukompromituoti netinkama taktika. Kritikuotinas ne visas Gamtini duj statymas, o skubotas valdios pasirinkimas gyvendinti ES Gamtini duj direktyv paiu grieiausiu bdu, t.y. atskiriant tiekim ir vamzdynus. Atskyrimas pats savaime nesukuria konkurencijos, konkurencij sukuria nauji vamzdynai arba importo terminalai. Norint pastatyti jungtis ar terminalus, atskyrimas nra btinas. Pasirinkdama grieiausi Direktyvos variant, Lietuva negavo nei pigesni duj, nei konkurencijos, tik alingus ginus su Vokietijos ir Rusijos investuotojais. Statyti suskystintj gamtini duj terminal buvo galima ir nepriimant naujo Suskystintj gamtini duj terminalo statymo. Taiau is statymas svarbus tuo, kad leidia valdiai nesilaikyti savo paios priimto Gamtini duj statymo. Dar daugiau, Suskystintj gamtini duj statymu yra paminama esmin ES energetikos politikos ais vartotojo pasirinkimo laisv. Pirma, teisintas mechanizmas, kad projekt finansuot vartotojai (projekto katus numatant finansuoti i gamtini duj perdavimo tarifo). Antra, dujas importuojanios mons (o taigi ir vartotojai) 25 proc. duj privals pirkti i SGD terminalo. Deklaruojamos naudos, t.y. pigesni gamtini duj vartotojai gali ir nesulaukti, bet jiems yra perkeliama terminalo verslo rizika. Galima sutikti, kad nemaai politik prieinosi, isak savo neigiam nuomon i pertvark atvilgiu ar net inicijavo alternatyvias formuluotes. Taiau galutinis nuomons pareikimas, vis dlto yra balsavimas. Balsavimo rezultatai

ingsniai atgal

ingsniai pirmyn

16

5. Vaist kain reguliavimas

Kain reguliavimas yra viena didiausi ir viena alingiausi intervencij rink. Socialistinje ekonomikoje dl visuotinio kain reguliavimo mons kentjo deficit, juodj preki rink, o parduotuvi lentynose usiguldavo preks, kuri niekam nereikjo. Btent todl nepriklausoma Lietuva reformas pradjo nuo preki kain dereguliavimo. Nuo 2010 met balandio 1 dienos sigaliojo Farmacijos statymo pakeitimas, sugrins vis vaist kain reguliavim. ios itin plataus masto ir alingo poveikio intervencijos buvo atsisakyta 2002 metais, kuomet vaist kain reguliavimas apsunkino vaist prieinamum pacientams (kai kuriuos vaistus vaistinms pardavinti buvo nuostolinga) ir sumaino konkurencij rinkoje (nes ma vaistini snaudos netilpo antkain). Vaist kain reguliavimo 2002 aisiais buvo atsisakyta ir kaip antikonstitucinio, ymiai suvaranio kins veiklos laisv. 2006-2008 metais augant ekonomikai, ir pasaulio valstybms neribotai spausdinant pinigus, buvo fiksuojamas daugelio preki kain augimas. Vaist rinkoje pinig infliacijos slygoto kain kilimo irgi bta, taiau bendro kain lygio stipr kilim maino pasibaigusios galioti etini vaist licencijos ir generini vaist dalies augimas. Lietuvos Vyriausyb, nesigilindama kainodaros principus, prieastis, lmusias vaist kain svyravimus bei neivengiamas kain reguliavimo pasekmes, nesiklausydama argumentus, pasil Seimui riboti receptini vaist kainas. Seimas gi, pasilym dar iplt ir apribojo vis vaist didmeninius ir mameninius antkainius. is sprendimas paliet daugum Lietuvos gyventoj, kurie arba rado artimiausi vaistin udaryt, arba negavo savo prasto vaisto, arba mokjo brangiau u anksiau pigesniais buvusius vaistus. SAM pateikiama informacija apie vaist kain majim i pasekmi nevertina, selektyviai eksponuojami tik ministerijai palanks vaist kain sumainimo atvejai. Dl plataus, ilgalaikio ir precedentiniu poiriu reikmingo io sprendimo poveikio, jis yra vertinamas kaip vienas i ingsni atgal. Balsavimo rezultatai

ingsniai atgal

ingsniai pirmyn

17

Metodologija

Galutinis frakcijos balas susideda i frakcijos vertinim deimtyje LLRI ekspert parinkt sprendim (5 ingsniai priek teigiami sprendimai, ir 5 ingsniai atgal neigiami sprendimai). Konkreiame sprendime frakcija vertinama pagal tai, kaip balsavo frakcijai priklausantys nariai. Frakcija gauna 10 bal, jei frakcijos narys balsuoja u teigiam sprendim, ir -10 bal, jei balsuoja prie teigiam sprendim. Ir atvirkiai, frakcija gauna -10 bal jei balsuoja u neigiam sprendim ir 10 bal, jei balsuoja prie neigiam sprendim. Frakcijos nari susilaikymas arba nedalyvavimas balsavimuose vertinamas 0 bal. Skaiiuojant frakcijos vertinim konkreiame sprendime, frakcijos bal suma dalinama i frakcijos nari skaiiaus. Frakcijos seimo nario balsas U Prie Susilaik Nedalyvavo ingsnis priek (teigiamas sprendimas) 10 -10 0 0 ingsnis atgal (neigiamas sprendimas) -10 10 0 0

Pavyzdiui, jei u teigiam sprendim konkreios frakcijos 5 nariai balsavo u, 3 nariai prie, 2 susilaik, ir vienas balsavimuose nedalyvavo, frakcijos vertinimas iame sprendime skaiiuojamas taip:

=2 balai

Maksimalus frakcijos vertinimas konkreiame sprendime yra 10 bal, minimalus -10 bal. Jeigu konkret sprendim sudaro keli balsavimai, vedamas frakcijos surinkt bal atskiruose balsavimuose vidurkis. Galutinis frakcijos bal skaiius yra deimties sprendim suma, kuri gali svyruoti nuo -100 iki 100 bal.

18

Priedas. Nuorodos balsavimo rezultatus.

1. Versl kontroliuojani institucij reforma a. Vieojo administravimo statymo 1, 2, 9, 43 straipsni pakeitimo ir papildymo, statymo papildymo nauju ketvirtuoju skirsniu ir 9(1) straipsnio pripainimo netekusiu galios statymas 2. Administravimo reforma a. Apskrities valdymo statymo ir j keitusi statym pripainimo netekusiais galios statymas b. Finans rinkos prieiros sistemos pertvarkos statymas c. Lietuvos banko statymo 3, 6, 8, 11, 12, 41, 51, 52 straipsni, septintojo skirsnio ir priedo pakeitimo ir papildymo ir statymo papildymo septintuoju (1) skirsniu ir nauju 1 priedu statymas 3. Auktojo mokslo reforma a. Mokslo ir studij statymas 4. Biudeto ilaid taupymas a. 2009 met valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo pakeitimo ir papildymo statymas b. Valstybs politik, teisj, valstybs pareign ir valstybs tarnautoj pareigins algos (atlyginimo) bazinio dydio, taikomo 2009 metais, statymo 3 straipsnio pakeitimo statymas c. Valstybs politik ir valstybs pareign darbo apmokjimo statymo priedlio pakeitimo statymas d. Teisj atlyginim statymo priedlio pakeitimo statymas e. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto 2010 met rodikli patvirtinimo statymas f. Socialini imok perskaiiavimo ir mokjimo laikinasis statymas 5. Pridtins verts mokesio ribos didinimas ir tvarkos pagerinimas a. Pridtins verts mokesio statymo 5(1), 14, 19, 31, 32, 36, 43, 47, 49, 53, 57, 64, 66, 71, 71(1), 78, 79, 80, 83, 92 straipsni pakeitimo ir papildymo, 2 priedo papildymo, 82 straipsnio pripainimo netekusiu galios ir statymo papildymo 63(1), 78(1), 89(1) straipsniais statymas

19

6. Pirmoji naktin mokesi reforma a. Pridtins verts mokesio statymo 2, 19, 51, 56, 58, 91, 125(1) straipsni pakeitimo ir 125(1) straipsnio pripainimo netekusiu galios statymas b. Pridtins verts mokesio statymo 2, 58, 91 ir 125(1) straipsni pakeitimo statymas c. Pelno mokesio statymo 2, 5, 12, 34, 382, 41, 58 straipsni pakeitimo ir papildymo ir statymo papildymo 40(1) straipsniu ir IX(1) skyriumi statymas d. Loterij ir azartini loim mokesio statymo pakeitimo statymas e. Akciz statymo 21, 22, 23, 24, 28, 33, 34, 35 ir 37 straipsni pakeitimo statymas f. Valstybinio socialinio draudimo statymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29 ir 31 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas 7. Antroji mokesi reforma a. Nekilnojamojo turto mokesio statymo 2, 4, 6, 7, 11, 12, 14 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas b. ems mokesio statymo pakeitimo statymas c. Autori teisi ir gretutini teisi statymo 2, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 28, 33, 39, 58, 75 straipsni ir statymo priedo pakeitimo ir papildymo ir statymo papildymo 20(1) straipsniu ir 1, 2 priedais statymas d. Mokesio u valstybinius gamtos iteklius statymo 6, 7 straipsni ir 1, 2 pried pakeitimo ir papildymo statymas 8. Pensij kaupimo naikinimas a. Pensij sistemos reformos statymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo statymas b. Pensij sistemos reformos statymo 4 straipsnio pakeitimo statymas c. Pensij sistemos reformos statymo 4 straipsnio pakeitimo statymas 9. Viraai gamtini duj sektoriuje a. Suskystintj gamtini duj terminalo statymas b. Gamtini duj statymo pakeitimo statymas 10. Vaist kain reguliavimas a. Farmacijos statymo dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir statymo papildymo 59(1) straipsniu statymas

20