Dr.M.

Bucaille

v. KORANAS
IR IUOLAIKINIS MOKSLAS

(The Quran) and modern science ()

Lietuvos Musulmon Jaunimo Bendrija

Turinys Pratarm...............................................................5 Mielas skaitytojau!...............................................6 Padka..................................................................8 v.Koranas ir iuolaikinis mokslas......................9 Enciklopedins inios, btinos v. Koranui suprasti...............................................................12 Pasaulio sukrimas.............................................16 Astronomija viesa ir judjimas......................21 em...................................................................24 mogaus sukrimas...........................................29 v. Koranas ir v. Biblija...................................33 Apreikimo viesa..............................................39 Tiesos kriterijai...................................................43

"Vardan ALLAH Maloningojo, Gailestingojo" "lov ALLAH, pasauli Valdovui, Maloningajam, Gailestingajam, Teismo Dienos Valdovui. Tau vieninteliam meldiams Ir tik Tavs vieno praome pagalbos. Vesk mus teisingu keliu, keliu t, kuriuos tu apdovanojai Savo grybmis, o ne t, kurie usitrauk Tavo nemalon, ir ne t, kurie paklyd Amen" 3

Lietuvos Musulmon Jaunimo Bendrija 4

Pratarm
Dr. Maurice Bucaille ymus prancz chirurgas, mokslininkas ir knygos "v. Biblija, v. Koranas ir mokslas" autorius. i knyga pagrsta jo tyrim ivadomis, tyrinjant Koran ir yd krikioni Apreikim. Tai unikalus indlis religijos ir mokslo srit. Jau bdamas inomu mokslininku jis buvo irinktas itirti faraono Merneptajaus mumij. Vizito Saudo Arabijoje metu jam buvo parodytos v. Korano eils, kuriose ALLAH sako, kad negyvas faraono knas iliks kaip "enklas" palikuonims. Dr. Bucaille, bdamas krikionis, gerai inojo ir v. Biblijoje aprayt versij apie faraono istorij: is paskendo, kai vijosi prana Moz. Dr.Bucaille buvo maloniai nustebintas: kai pasaulyje dar nebuvo inoma apie tai, kas vyko toliau, v. Korane jau tiksliai apraytas iliks Mozs laikais gyvenusio faraono knas. Tai paskatino dr. Bucaille itirti v. Koran, prie tai imokus arab kalb. Ityrs v. Koran ir palygins j su Biblija, dr. Bucaille padar ivad, kad moksliniai apraymai v. Korane visikai 5

atitinka iolaikin moksl, o v. Biblijos pasakojimai yra mokslikai nepagrsti. i broira paskaita, skaityta dr. Bucaille apie v. Koran ir iuolaikin moksl Valstybiniame Londono institute, tebna lyg vadovas greta aminosios Islamo tiesos.

Mielas skaitytojau!
mogus nra veriamas priimti TIES, bet i ties mogui gda, jei jis net nebando surasti TIESOS. Islamas moko, kad Dievas dav mogui sugebjim mstyti ir tikisi, jog mogus mstys objektyviai ir sistemingai. Mstys, abejos ir vl mstys. Niekas neturt js versti greitai apsisprsti priimti Islamo mokym, nes Islamas teigia, kad mogus turi pasirinkimo laisv. Netgi kai mogus akivaizdiai susiduria su TIESA, jis neturi bti veriamas j pripainti. Bet prie susidarydami nuomon apie Islam, paklauskite savs, ar js inios apie Islam pakankamai isamios. Paklauskite savs, ar tas inias gavote i nemusulmonik altini, kuriuose tik prabgomis buvo susipainta su Islamo mokymu, ar toliau objektyviai ir 6

sistemingai j tyrinjo. prasta, kad nuomon apie kok nors valg susidarome i to, k apie j sako kiti, nors ir neragav to valgio. Panaiai ir informacijos apie Islam reikia iekoti patikimuose altiniuose ir ne tik j "ragauti," bet ir gerai "suvirkinti" prie susidarant nuomon. Tai bt protingas poiris Islam. Kit ingsn turite engti patys. Islamas nuolatos primena, kad, engiant kit ingsn js teis pasirinkimo laisv ir laisv naudotis Dievo suteikta minties galia ir protu bus gerbiami. Asmenin vali turi kiekvienas mogus. Niekas negali jos i js atimti ar priversti paklusti Dievo valiai. Js turite patys surasti ir priimti t sprendim. Tegul js intelektuali kelion TIES bna maloni. Dr. Maurice Bucaille yra ymus medikas, mokslininkas ir Pranczijos Medicinos Akademijos narys. Jis knygos "v. Biblija, v. Koranas ir mokslas" autorius. 1978m. birelio 14d. dr. Bucaille skait praneim apie v.Koran ir iuolaikin moksl Britanijos ali sandraugos institute Londone. 7

Mintas jo praneimas ir spausdinamas ioje knygoje.

Padka
Singapro atsivertusi musulmon asociacija nori padkoti Islamikajai moksl akademijai (20B Jalan Daud, Kg.Bahru, Kuala Lumpur, Maoji Azija), leidusiai spausdinti i knyg (angl kalba).

v.Koranas ir iuolaikinis mokslas

1976 met lapkriio 9d. Pranczijos medicinos akademijoje vyko neeilin paskaita. Jos pavadinimas - "Fiziologiniai ir embriologiniai duomenys v. Korane. " A pristaiau savo tyrinjimus apie tai, kad v. Korane yra teigini, susijusi su fiziologija ir dauginimusi. i tyrinjim prieastis buvo ta, kad dabar ms ios srities inios yra tokios isamios, jog nemanoma paaikinti, kaip odiai, parayti v. Korane, gali slpti tiesas, kurios buvo atrastos tik moderniaisiais amiais. I tikrj nra jokio veikalo, parayto prie moderniuosius amius, kuriame bt apraomi teiginiai, buv tuo laikmeiu ypa paangs ir kuriuos bt galima lyginti su v. Korano teiginiais. Be to, galima palyginti panaios temos informacij v. Biblijoje (Senajame Testamente ir Evangelijose). is sumanymas pagrstas konfrontacija tarp iuolaikinio mokslo ir kiekvienos monoteistins religijos ventj Rat tam tikr pastraip. Sumanymo rezultatas ileista knyga "v. Biblija, v. Koranas ir mokslas." Pirmasis leidimas prancz kalba 9

pasirod 1976m. gegus mnes (Seglers, Paryius). Dabar i knyga ileista ir angl, ir arab kalbomis. Nenuostabu, kad Islame religija ir mokslas visada buvo neatsiejami. Dabar, kai mokslas engia septynmyliais ingsniais priek, jie vis dar susij netgi aikinant v. Korano tekst, remiamasi konkreiais moksliniais duomenimis. Maa to, iame amiuje, kai mokslo tiesos tiesiog nokautuoja religinius sitikinimus, btent mokslo atradimai, objektyviai tyrinjant Islamo Apreikim, paaikino tam tikrus antgamtinius apreikimo aspektus. Visa tai inagrinjus atrodyt, kad mokslo inios labai padeda apmstant Dievo egzistavim. Kai pradedame nealikai ir be iankstinio nusistatymo savs klausti apie metafizikos pamokas, kurios suteikiamos mums iandieni ini (pvz., inios apie neapibrtai maus dydius, gyvybs problem), i ties randame daug prieasi, dl ko galime galvoti taip, kaip anksiau aprayta. Taiau kai pagalvojame apie stab gyvybs atsiradimo ir jos palaikymo reikin, ikart tampa aiku, kad tikimyb, jog 10

gyvyb tai atsitiktinumo rezultatas, darosi vis maesn ir maesn. Tam tikros svokos pamau tampa nepriimtinomis. Pavyzdiui, svoka, pasilyta pranczo, apdovanoto Nobelio premija u pasiekimus medicinoje: jis siek tikinti mones, kad gyvoji materija susikr savaime kaip palanki aplinkybi rezultatas, veikiant paaliniams veiksniams, kuri pagrindas buvo paprasti cheminiai elementai. I ia daroma ivada, kad gyvi organizmai vystsi tol, kol susikr toks ypa sudtingas organizmas kaip mogus. Man atrodo, kad moksliniai laimjimai, padedantys suprasti fantastik auktesnij btybi sudtingum, pateikia svarius argumentus prieingos teorijos naudai. Kitaip tariant, tai nepaprastai metodiko organizmo, valdanio spding gyvybs reikin, egzistavimas. Daugumoje v. Korano dali to ir mokoma. Taiau jame yra ir daugyb tiksli duomen, tiesiogiai susijusi su iuolaikiniais mokslo atradimais: jie ypa domina iandienos mokslininkus.

11

Enciklopedins inios, btinos v. Koranui suprasti

Daugel imtmei mogus negaljo suprasti v. Korano, nes neturjo tam pakankamo mokslinio isilavinimo. Tik iandien dauguma v. Korano eili, kalbani apie gamtos reikinius, tapo visikai suprantamos. Galbt reikt pasakyti, kad XX-ajame amiuje, net vykstant specializavimuisi, vidutiniam mokslininkui, neturiniam specializuot tyrim rezultat, ne visada lengva suprasti visk, k jis perskaito v. Korane. Tai reikia, kad norint suprasti tokias v. Korano eiles, reikia turti enciklopedini ini, t.y. ini, apimani daugel mokslo ak. od "mokslas" vartoju nusakyti inioms, kurios visapusikai apibrtos. Jis neapima teorij, kurios tam tikru laiku padeda paaikinti reikin ar j grup ir vliau yra pamirtamos, o vietoje j mokslo progreso dka atsiranda daug tikinamesni paaikinim. A ketinu (daugiausia) nagrinti teigini palyginimus tarp v. Korano ir ini, dl kuri tikrumo neabejojama. Jei paminsiu mokslin fakt, kurio 12

tikrumas nra 100% rodytas, btinai apie tai aikiai ir pasakysiu. Taiau v. Korane yra keletas ret teigini, kuri mokslas dar nepatvirtino: apie juos kalbsiu nurodydamas, kad visi rodymai veria mokslininkus priimti juos kaip labai tiktinus. To pavyzdys yra teiginys, kad gyvyb atsirado i vandens. Kitas teiginys, kad kakur Visatoje egzistuoja ems, panaios msik. Nepaisant vis i mokslini svarstym, nereikia pamirti, kad v. Koranas yra tobuliausia religin knyga ir joje negalima irti joki mokslini tiksl siekimo. Kai mogus kvieiamas apmstyti sutvertuosius krinius ir stebimus skaitlingus gamtos reikinius, akivaizdus toki pavyzdi tikslas yra noras pabrti Dievo Visagalyb. Tas faktas, kad iuose apmstymuose randame mokslini ini, rodo, jog tai dar viena Dievo dovana ir jos vert reikia deramai vertinti iame amiuje (kai mokslu teisinamas materialistinis ateizmas siekia uvaldyti pasaul tikjimo Dievu sskaita). 13

Savo tyrinjimuose stengiausi ilikti visikai objektyvus. Tikiu, kad man pavyko bti objektyviam lygiai taip pat, kaip ir gydytojas yra objektyvus, atversdamas paciento ligos kortel; kitaip tariant, tik sugretins visus simptomus, jis gali nustatyti diagnoz. Turiu pripainti, kad i pradi a vadovavausi ne tikjimu Islamu, o paprasiausiai stengiausi iekoti TIESOS. Bent taip man atrodo iandien. Tai buvo pagrindin prieastis, dl kurios, baigs nagrinti v. Koran, pradjau jame suvokti odius, atskleistus Pranaui (tebus Jam ramyb). Panagrinsime v. Korano teiginius, kuriuos iandien patvirtina mokslo tiesos. Anksiau mons juos suprasdavo tik paodiui. Argi manoma sivaizduoti, kad keiiant tekst (jei tai buvo daroma), tokiuose negausiuose skyreliuose, isklaidytuose visame v. Korane, ilaikyta j prasm. Maiausias teksto pakeitimas bt i karto sugadins spding odi ry ir mes nebegaltume j sutapatinti su mokslo iniomis. Nealikam stebtojui i teigini egzistavimas v. Korane suvokiamas kaip akivaizdus autentikumo poymis. 14

v. Koranas tai mokymas, kuris tapo mogui inomas per apreikim, trukus apie 23 met. Jis buvo padalintas du vienodus laikotarpius: prie ir po Hidros*. Atsivelgiant tai, atrodo visai natralu, kad moksliniai apmstymai isklaidyti po vis Knyg. Ms tyrinjim metu reikjo pergrupuoti juos pagal tem, renkant sur po suros. Kaip juos suskirstyti? v. Korane neradau joki nurodym, patariani, kaip klasifikuoti iuos teiginius. Todl nusprendiau sugrupuoti juos savo nuoira. Man atrodo, kad pirmoji tema galt bti "Sukrimas". ia galima palyginti eiles, susijusias su ia tema, ir bendras idjas, kuriomis iandien remiasi Pasaulio sukrimo suvokimas. "Kitas eiles sugrupavau tokiais pavadinimais: "Astronomija", "em", "Gyvn ir augal karalyst", "mogus ir moni dauginimasis". Pastaroji tema v. Korane pateikta

Hidra - Pranao Muhammedo (tebus Jam ramyb) emigracija i Mekos Medin, nuo kurios prasidjo Islamo istorija, ir nuo kurios musulmonai m skaiiuoti savo kalendori.

15

labai svarbioje vietoje. Prie i bendr tem pavadinim galima pridti ir potemes. Maa to, pamaniau, kad bus naudinga palyginti v. Koran ir v. Biblij iuolaikini ini poiriu. Tai padariau "Sukrimo", "Tvano" ir "Ijimo" temose.

Pasaulio sukrimas
Panagrinkime, kaip Sukrimas apraomas v. Korane. Kyla ypa svarbi apibendrinanti mintis: v. Koranas nesutampa su v. Biblijos pasakojimu. i mintis prietarauja ivadoms, kurias danai klaidingai daro Vakar autoriai, nordami pabrti abiej tekst panaum. Kalbant apie Sukrim, kaip ir kitomis temomis, pastebima Vakar tendencija teigti, kad Muhammedas (tebus Jam ramyb) pamgdiojo bendrsias v. Biblijos idjas. I ties galima palyginti v. Biblijoje apraytas eias Sukrimo dienas ir t dien, kai Dievas ilsjosi. Apie tai apraoma suroje Al-A'raf ("Klitys"):

16

"I tiesu Viepats js ALLAH, kuris sukr dang1 ir em per eias laiko atkarpas(Ajjam)..." (v. Koranas 7:54) Tuoj pat reikia paminti, kad iuolaikiniai aikintojai pabria odio "Ajjam" interpretacij, kuris veriamas kaip "dienos", norint pasakyti "ilgas laiko tarpas" arba "amiai", o ne 24 valand laiko tarpas. Ypa svarbu, man atrodo, tai, kad prieingai nei v. Biblijoje, v. Korane neakcentuojama ems ir Dangaus Sukrimo seka. Kai kalbama apie Sukrim bendrja prasme, kartais Dangus bna minimas prie em, o kartais em prie Dang, kaip matome suroje Ta-Ha: "Apreikimas nuo To, kuris sukr em ir auktaj dang2." (v. Koranas 20:4) v. Korane akcentuojamas dangikasis ir emikasis evoliucijos ryys. ia minimi
1

Arab kalboje, originale daugiskaita,-red.pastaba. 2 irti pastab nr.:1.

minima

odio

dangus

17

pagrindiniai faktai, susij su unikalios pradins duj mass (dukhan) egzistavimu. ios duj mass komponentai, i pradi sulieti vien (rat), vliau buvo atskirti (fatg). Tai matome suroje Fussilat: "Paskui kreipsi Jis dang, kuris buvo dm pavidalo, ir pasak jam ir emei..." (v. Koranas 41:11) Tas pat ireikiama ir suroje Al-Anbiya' ("Pranaai"): "Argi nemat tie, netikintieji, kad dangus ir em buvo kartu vientisai, o Mes iskyrme juos ir sukrme i vandens visa, kas gyva." (v. Koranas 21:30) Atskyrimo procesas apraomas daugeliu odi, kurie daug kart kartojami v. Korane, kad ir ioje suroje Al-Fatiha ("Atverianioji"): "lov Dievui, Pasauli Viepaiui." (v. Koranas l:l) Visa tai visikai sutampa su iuolaikinmis idjomis apie pirmins miglos egzistavim ir pradins unikalios mass element isiskaidym. Isiskaidius iai masei, 18

susiformavo galaktikos, o i j skilimo produkt vaigds, i kuri turjo atsirasti planetos. v. Korane taip pat minimas erdvs tarp Dangaus ir ems sukrimas. Sura Al-Furkan ("Atskyrimas"): "Jis yra Tas, kuris sukr dang ir em, ir visa, kas yra tarp j." (v. Koranas 25:59) Atrodyt, kad erdvs sukrimas atitinka iuolaikinius materijos jungi atradimus. Jungtys egzistuoja u organizuot astronomini sistem. i apvalga parodo, kad i tikrj daugeliu atvej iuolaikiniai mokslo duomenys sutampa su v. Korano teiginiais. Tuo bdu mes labai nutolome nuo v. Biblijos teksto, apie sukrim kuris visikai nepriimtinas; ypa kai kalbama, jog em sukurta anksiau (3-j dien), o Dangus vliau (4-j dien), nors gerai inoma, kad ms planeta kilusi i savo vaigds Sauls. Tokiomis aplinkybmis tiesiog nemanoma sivaizduoti, kad mogus, smsis kvpimo i v. Biblijos, bt v. Korano autorius ir bt itaiss v. Biblijos tekst 19

bei sukrs bendr Visatos sukrimo svok, kai tuo tarpu i mokslin teorija buvo sukurta prajus daugeliui imtmei po Jo mirties.

20

Astronomija viesa ir judjimas

Dabar panagrinkime astronomijos tem. Kai vakarieiams aikinu v.Korano teiginius apie astronomij, visada sulaukiu pasakym, jog ia nra nieko ypatingo, nes ios srities svarbius atradimus arabai padar daug anksiau nei europieiai. I ties tai klaida, daroma neinant istorijos. Pirma, arab alyse mokslas isivyst daug vliau nei buvo uraytas v. Korano apreikimas, antra, Islamo civilizacijos mokslo ini nebt utek, norint parayti apie Dang taip, kaip raoma v. Korane. Taiau i tema yra tokia plati, kad ia tegaliu j apvelgti bendrais bruoais. v. Biblijoje apie Saul ir Mnul kalbama kaip apie du skirtingo dydio viesulius, o v. Korane jie vadinami skirtingais epitetais: viesa (nur) Mnuliu, fakelas (sira) Saule. Pirmasis yra inertinis vies atspindintis knas, o antrasis aminai degantis dangaus knas, viesos ir ilumos altinis.

21

odis "vaigd" (nam) lydimas kito odio, payminio, jog ji dega ir inyksta nakties tamsybse: tai odis sakib. v. Korane odis kaukab reikia planetas, t.y. dangaus knus, kurie neskleidia viesos kaip saul, bet j atspindi. iandien jau inoma, kaip dangaus kn pusiausvyra subalansuota vaigdi padtimi tam tikrose orbitose traukos jg veikimu, atsivelgiant j mas ir judjimo greit, kuris kiekvienai vaigdei yra skirtingas. Bet ar ne t pat byloja v. Koranas, kurio suroje Al Anbiya' apraomas ios pusiausvyros nustatymas? Taiau iuos odius galime suprasti tik iandien: "Jis tas, kuris sukr nakt ir dien, ir saul, ir mnul. Kiekvienas i j skrieja (plaukia), savo keliu (savo orbita)." (v. Koranas 21:33) Arabikas odis, reikiantis tok judjim, yra veiksmaodis sabaha (tekste-jasbahun): jis reikia bet kurio judanio kno judjim, ar tai bt bganio mogaus koj judjimas, ar plaukimas vandenyje. Dangaus kn atveju 22

od reikia versti originalia prasme, t.y. "judti sava orbita". Dienos ir nakties eilikumo apraymas atrodyt visai paprastas, jei ne tas faktas, kad v. Korane jis iandien apibdinamas labai aktualiais odiais. Taip yra dl veiksmaodio kauwwara vartojimo suroje Al Zumar (39:5) ("Minios"). Norint aprayti, kaip naktis "sukasi" arba "vyniojasi" aplink dien, o diena aplink nakt, lygiai kaip tiesiogine to odio prasme aplink galv vyniojamas turbanas. Tai visikai galimas palyginimas, taiau v. Korano apreikimo metu to nebuvo galima padaryti dl astronomijos ini stygiaus. Taip pat apraoma Visatos evoliucija ir Saulei parinkta vieta joje. Viskas sutampa su detaliomis iuolaikinmis pairomis. v. Korane lyg ir usimenama apie Visatos pltimsi. Minimas ir erdvs ukariavimas. Tai buvo vykdyta dl spdingo technologijos progreso, kurio rezultatas mogaus kelion Mnul. Tai galima sivaizduoti, skaitant sur Al Rahman ("Mielairdingas"): 23

"O din ir moni briai! Jei galite praeiti u dangaus ir ems ribos, eikite gi! Taiau negalsite praeiti, nebent tik su Ms leidimu, su turima (Ms) Galia." (v. Koranas 55:33) i gali suteikia Visagalis, ir visos suros turinys kvietimas painti Dievo geradaryst mogui.

em
Dabar grkime em. Panagrinkime ias suros Al Zumar ("Minios") eilutes: "Argi nematai, kad Dievas atsiunt vanden i dangaus ir per altinius jis susigr em? Po to Jis liep augti vairiaspalviams pasliams." (v. Koranas 39:21) iandien tai visai suprantama, bet nereikia pamirti, kad prie daugel ami tokios svokos dar nebuvo paplitusios. Tik XVI-ame amiuje Bernardas Palisis pirm kart paaikino vandens ciklo esm. Anksiau mons kalbjo apie teorijas, kad vandenyn vandenys, vjo veikiami, buvo suvaryti emyno gelmes. Tada jie per 24

didiul praraj, nuo Platono laik vadinama Tartarus, sugro vandenynus. Dar XVII-ame amiuje buvo kalbama apie Aristotelio teorij, pasak kurios, vanduo buvo udarytas altuose kaln urvuose ir i j susiformavo poeminiai eerai, maitinantys altinius. iandien mes inome, kad altinius maitina em susigrs lietaus vanduo. Jei iuolaikinius hidrologijos faktus palyginsime su v. Korano duomenimis ia tema, tai pastebsime, kad jie labai tiksliai atitinka vienas kit. Geologijoje neseniai buvo atrastas raukljimosi reikinys, dl kurio susiformavo kalnai. T pat galima pasakyti ir apie ems plut, kuri yra lyg kietas luktas, ant kurio mes gyvename, o gilesni sluoksniai yra karti ir skysti, dl to ten negalima jokia gyvybs forma. Taip pat inoma, kad kaln stabilumas siejamas su raukljimosi reikiniu, nes raukls sudar kalnuoto reljefo pagrindus. Dabar palyginkime iuolaikines idjas su v. Korano eilutmis, kuriose raoma apie iuos dalykus. Ji paimta i suros Al Naba' ("inia"): 25

"Argi nepadarme Mes ems pagrindu ir kaln atramomis (kuoleliais)?" (v. Koranas 78:6-7) Kuoleliai (autad), sukalami em lyg tempiant palapin, yra geologini raukli pagrindas. ia, kaip ir kitose temose, objektyvus stebtojas negali irti jokio prietaravimo iuolaikinms inioms. Bet labiau nei kas kitas, mane nustebino v. Korano teiginiai apie gyvus organizmus gyvn ir augal karalystje, ypa tai, kas susij su j dauginimusi. Reikia dar kart pabrti, kad tik iais laikais mokslo paanga padjo suprasti daugelio v. Korano eili prasm. Yra ir lengviau suprantam eili ir jose paslpta biologijos prasm, kuri be galo svarbi. Taip yra ir suroje Al Anbiya', kurios dalis jau buvo cituota: "Argi nemat tie netikintieji, kad dangus ir em buvo kartu vientisai, o Mes iskyrme juos ir sukrme i vandens visa, kas gyva. Nejaugi jie netiks?'' (v. Koranas 21:30) 26

Tai iuolaikini ini patvirtinimas, kad gyvyb atsiradusi i vandens. Muhammedo laikais botanikos progresas nebuvo pakankamas, kad bt nustatyta, jog augalai turi vyrikas ir moterikas dalis. Taiau paskaitykime sur TaHa: "Tai Jis sukr em jums lyguma ir praved per j kelius jums; ir Jis siunia vanden i dangaus ir per tai Mes ivedm vairi augal poras." (v. Koranas 20:53) iandien inome, kad vaisius veda augalai, turintys lytinius poymius (net jeigu tai netriamos gls, kaip pavyzdiui, bananai). Suroje Al Ra'd ("Griaustinis") skaitome: "Ir i vis vaisi sutvr poras po du: vyrikj ir moterikj." (v. Koranas 13:3) Apmstymai apie dauginimsi gyvn pasaulyje siejami su mogaus dauginimusi. Tai ir aptarsime. v. Korane yra vienas skyrelis, kuris fiziologine prasme man atrodo nepaprastai svarbus: tkstantis met prie kraujo cirkuliacijos atradim ir beveik trylika ami prie tai, kai 27

suinojome, kas vyksta arnose, kai organai aprpinami maistingomis mediagomis virkinimo proceso metu, v. Koranas aprao pieno sudedamj dali altinius, o tai visikai sutampa su dabartinmis iniomis. Norint suprasti iuos odius, reikia inoti, kad arnose vyksta chemins reakcijos, kai sudtingos sistemos pagalba i maisto paimamos maistingosios mediagos, ir, priklausomai nuo j chemins sudties, jos per kepenis patenka krauj. Kraujas paskirsto ias mediagas po visus kno organus, tarp kuri yra ir pien gaminanios pieno liaukos. Nesigilindami smulkmenas, galime sakyti, kad vyksta tam tikr mediag perjimas i arn turinio j sieneles ir po to ias mediagas pernea kraujas. ias svokas reikia prisiminti, norint suprasti i v. Korano itrauk Al Nahl ("Bits"): "I ties ir per js galvijus pamokymas jums. Mes girdome jus tuo, kas yra j viduriuose tarp imat ir kraujo pienu variu ir maloniu gerianiam j." (v. Koranas 16:66) 28

mogaus sukrimas
v. Korane moni dauginimosi temoje aptinkama daug teigini, sudarani problem embriologams, besistengiantiems juos paaikinti. Tokius teiginius mogus pradjo suprasti tik atsiradus pagrindiniams mokslams, atskleidusiems daug ini biologijos srityje ir iradus mikroskop. Septintojo amiaus mogus nebt sugebjs ireikti toki mini. Ne paslaptis, kad tuo metu Vidurio Rytuose ir Arab alyse apie mogaus dauginimsi buvo inoma ne daugiau nei Europoje ar kitur. iandien yra daug musulmon, gerai imanani v. Koran ir gamtos mokslus. Jie aikiai pripaino, kad galima lyginti v. Korano tekst apie dauginimsi su mogaus painimu iandien. A niekada nepamiriu, k pasak atuoniolikmetis musulmonas, uaugs Saudo Arabijoje, atsakydamas klausim dauginimosi tema v. Korane. Jis sak: "Bet juk i Knyga suteikia mums vis svarbiausi informacij ia tema. Kai mokiausi mokykloje, mums cituodavo v. Koran nordami paaikinti, kaip gimsta vaikai; 29

js knygos apie lytin vietim truput pavlavo!" tai ia ir pastebime, kad v. Korano laik painimas buvo pilnas prietar ir mit, bet v. Korano turinys ir iuolaikiniai mokslo duomenys sutampa: v. Korane nra joki klaiding mini poymi, kurios buvo paplitusios tuo metu. Dabar i vis eili iskirkime konkreias mintis apie vaisinanio skysio sudtingum ir tai, kad norint utikrinti apvaisinim, jo reikia labai nedaug, tik "penktadalio," jei galima iversti arabik od "sulala". Kiauinlio apvaisinimas moters lyties organuose tobulai apraytas keliose eilse odiu "Alaq", kuris taip pat yra ir suros pavadinimas ("Kreullis"): "Vardan Valdovo tavo, kuris sukr mog i kreullio." (v. Koranas 96:2) Nemanau, kad yra kitas racionalesnis odio "Alaq" vertimas, iskyrus jo tiesiogin prasm. Embriono vystymasis motinos siose apraytas trumpai, bet tiksliai, nes paprasti 30

odiai atitinka svarbiausius jo augimo tarpsnius. tai k skaitome suros Al Mu'minun ("Tikintieji") eilutse: "Paskui pavertme Mes sklos la sutirtjimu, po to i tirio sutvrme msos gniuul, sukrme i to gniuulo kaulus, po to apvilkome tuos kaulus msa, po to Mes uauginome tai kitame krinyje." (v. Koranas 23:14) Terminas "kno gniuulas" (mudga) tiksliai atitinka embriono ivaizd tam tikru jo vystymosi laikotarpiu. Kaip inome, kaulai vystosi ioje masje ir jie padengiami raumenimis. Tai ir reikia "nepaliest ms" (lahm). Embrionas pereina tarpsn, kai vieni organai yra susiformav, o kiti ne, ir i viso ito vliau isivysto mogus. Gal apie tai ir raoma suroje Al Had (22:5), kuri skamba itaip: "Mes sutvrme jus i sklos lao, po to i sutirtiimo, po to i msos gniuulo, i dalies suformuoto ir i dalies beformio, kad iaikintume jums (tai)." (v. Koranas 22:5) 31

Suroje Al Sadda ("Nusilenkimas") skaitome apie poji ir vidaus organ atsiradim: "Ir Jis dovanojo jums klaus, ir regjim, ir irdis." (v. Koranas 32:9) ia niekas neprietarauja iandienos duomenims; maa to, v. Korane nra n vienos klaidingos to laikmeio idjos.

32

v. Koranas ir v. Biblija
Dabar prijome prie paskutins temos: tai v. Korano skyri ir v. Biblijos konfrontacija, remiantis mokslo iniomis. i problem iek tiek palietme kalbdami apie Sukrim. Jau anksiau a pabriau tobul atitikim tarp iuolaikini ini ir v. Korano skyri ir paminjau, kad v. Biblijos tekste yra mokslikai nepriimtin teigini. Tai maai testebina, nes inome, kad v. Biblijos Sukrimo tekst para kunigai, gyven VI-ajame amiuje prie Krist, i ia ir terminas "kunig" pasakojimas. Tai buvo daugiausia suprantama mokymo tema, siekiant priversti mones vsti etadien. Pasakojimas sukurtas su konkreia pabaiga ir, kaip sak Tvas de Vaux (buvs Jeruzals Biblijos mokyklos vadovas), ta pabaiga buvo ypa taigi. v. Biblijoje taip pat rasime ir trumpesn, ir senesn Sukrimo pasakojim, vadinamj "Jahovistin" versij, kuri i tem velgia i kitos puss. Abu pasakojimai paimti i Pradios knygos pirmosios i penki Senojo Testamento knyg arba Toros; jos autoriumi laikomas Moz, bet tekstas, kur turime iandien, yra labai pakits. 33

Kunig pasakojimas Pradios knygoje pasiymi savo keistomis kilms istorijomis, sugrtaniomis iki Adomo, ir j niekas nelaiko labai rimtomis. Nepaisant to, tokie Evangelij autoriai kaip Matas ir Lukas jas atgamino beveik odis odin Jzaus kilms istorijose. Matas sugrta prie Abraomo, o Lukas prie Adomo. Visi ie pasakojimai mokslikai nepriimtini, nes jie nusako pasaulio ami ir laik, kada mogus atsirado emje, o tai akivaizdiai nesutampa su iandien turimais faktais. v. Korane panaios datos nra nurodomos. Anksiau minjome, kad v.Koranas puikiai atitinka apibendrintas iuolaikines idjas apie Visatos susiformavim, o v. Biblijos pasakojimai joms prietarauja. Pasaulio vanden alegorij pagrsti sunku, juo sunkiau pagrindiamas viesos sukrimas Pirmj Dien, prie sukuriant vaigdes, kurios skleidia t vies; vakaro ir ryto egzistavimas prie ems sukrim; ems sukrimas Treij Dien prie Saul, kuri sukurta Ketvirtj Dien; vri emje atsiradimas etj Dien, o pauki Penktj, nors vrys atsirado pirmiau. Visi ie 34

teiginiai yra rezultatas to tikjimo, kuris buvo paplits tada, kai buvo raomas is tekstas ir jokios kitos reikms neturi. Taip pat nepriimtinos v. Biblijos kilms istorijos, sudaranios yd kalendoriaus pagrind ir teigianios, kad dabar pasauliui yra 5738 metai. Ms Sauls sistemai jau gal daugiau kaip 4.5 milijard met, o toks mogus, kok mes inome iandien, emje galjo atsirasti prie deimtis tkstani met, jei ne anksiau. Todl btina pastebti, kad v. Korane nra joki laiko ymjimo nuorod, jos bdingos tik v. Biblijos tekstui. Yra dar vienas labai svarbus palyginimas tarp v. Biblijos ir v. Korano tai Tvanas. I tikrj v. Biblijos pasakojime yra apraymas, kuriame du skirtingi vykiai suliejami vien. v. Biblija kalba apie visuotin tvan ir sako j esant vykus apytiksliai 300 met prie Abraom. Pagal tai, k mes inome apie Abraom, ieit, kad pasaulin katastrofa vyko XXI-ajame ar XXIIajame amiuje prie Krist. To nebt galima pagrsti jokiais istoriniais duomenimis. 35

Kaip galima pritarti miniai, kad XXIajame ar XXII-ajame amiuje prie Krist vis civilizacij nuo ems paviriaus nulav pasaulinio masto katastrofa, jei inome, kad is periodas sutampa su Viduriniosios Karalysts Egipte egzistavimo laikotarpiu, madaug Pereinamuoju periodu prie vienuoliktosios dinastijos viepatavim. Atsivelgiant iuolaikines mokslo inias, tokie teiginiai nepriimtini. Taigi galima pamatyti didiul praraj, skiriani v. Biblij nuo v. Korano. Prieingai nei v. Biblijoje, v. Korane katastrofa siejama tik su Nojaus monmis. Jie buvo nubausti u savo nuodmes kaip ir kitos nedievobaimingos tautos. v. Koranas nenurodo katastrofos laiko. v. Korano pasakojime nra absoliuiai joki istorini ar archeologini prietaravim. Treias labai reikmingas palyginimas yra Mozs istorija, o ypa yd, vergaujani Faraonui, ijimas i Egipto. ia galiu pateikti tik labai glaust ios temos apvalg, kuri idstyta mano knygoje. A atkreipiau dmes punktus, 36

kuriuose sutampa ar nesutampa v. Biblijos ir v. Korano pasakojimai, ir detalumo dlei suradau punktus, kur abu tekstai labai naudingai vienas kit papildo. Tarp daugelio hipotezi ir svarstym, koki viet faraon istorijoje uima Ijimas, a padariau ivad, kad labiausiai tiktina teorija, pagal kuri Ijimo istorijos faraonu tampa Merneptajus Ramzio II palikuonis. Ratuose randam duomen ir archeologini rodym, kurie kalba ios hipotezs naudai. Su malonumu galiu pasakyti, kad v. Biblijos pasakojimas akivaizdiai rodo Mozs vaidmen faraon istorijoje: Moz gim valdant Ramziui II. Bibliniai duomenys Mozs istorijoje turi didel istorin reikm. Medicininiai Merneptajaus mumijos tyrimai suteik naudingos informacijos apie galimas faraono mirties prieastis. Tas faktas, kad iandien turime io faraono mumij, atrast 1898 m., yra nepaprastai svarbus. v. Biblija sako, kad jo knas buvo mestas jr, bet nenurodo, kas su juo atsitiko vliau. v. Korano suroje (Junus) sakoma, kad 37

pasmerkto faraono knas bus ivaduotas i vanden: ''Todl dabar Mes igelbsim tave su tavo knu, kad tu btum enklu tiems, kurie ateis po tavs." (v. Koranas 10:92) Medicininis mumijos ityrimas parod, kad knas negaljo ilgai ibti vandenyje, nes audiniai nesuir, o tai daniausiai atsitinka dl ilgo buvimo po vandeniu. ia ir vl v. Korano pasakojimo ir iuolaikini idj sugretinimas neleidia kilti n menkiausiai abejonei moksliniais atradimais. Senj Testament sudaro literatros kriniai, paraymo laikotarpis apytiksliai devyni amiai, ir jie yra labai smarkiai pakit. v. Biblijos teksto krimo procese aikiai matoma mogaus veikla. v. Korano Apreikimo istorija yra visikai kitokia. Jis buvo apreiktas, simintas ir uraytas Muhammedo gyvenimo laikotarpiu. Dl to v. Koranui niekada nebuvo ikilusi autentikumo problema. 38

Visikai objektyvus v. Korano nagrinjimas iuolaikini ini viesoje veda prie aikaus abiej fakt sutapimo, kas ne kart jau buvo minta. Turdami galvoje t laik inias, sunkiai sivaizduojame, kad Muhammedo laik mogus bt toki teigini autoriumi. Tokie apmstymai yra dalis to, kas suteikia v. Koranui unikalumo ir veria bealikus mokslininkus pripainti savo nesugebjim pateikti vienintel, tik materialistin, paaikinim.

Apreikimo viesa
ANGA: KAS YRA GYVYB? mogaus egzistavimas pasaulyje ir visos Visatos sukrimas nra atsitiktiniai vykiai ar palankios gamtos rezultatas. i Visata kiekvienu savo atomu skelbia ir moko mus suprasti Mylint, Gailesting ir Visagal Krj. Niekas negali egzistuoti be Krjo. Kiekvienas mogus ino, kad jo egzistavimas priklauso nuo Krjo: jis tikrai ino, kad negali pats susikurti savs. Todl jo pareiga painti savo krj Diev. 39

MONIJA mogus yra unikalus sutvrimas. Dievas skiria mog savo atstovu arba patiktiniu, kuris valdyt visus kitus io pasaulio sutvrimus. mogui suteikta IMINTIES galia, kuri j skiria nuo gyvn. Pranaas (Tebus Jam ramyb) sako: "Dievas nesukr nieko geriau u Imint, ir nieko tobulesnio ar graesnio u Imint..." Kartu su iminties galia mogui suteikta laisv (laisva valia), kad jis galt atskirti ir pasirinkti garbing Dievo vietininko gyvenimo keli arba pulti emiau u paius niekingiausius gyvius ar sutvrimus. mogus gimsta tyras ir be nuodms. Jis turi laisv vali daryti gerus darbus arba pulti nuodm. DIEVO KELIAS I didels meils ir gailestingumo monijai Dievas nepaliko ms klaidioti tamsybse, iekant teisingo kelio per bandymus ir paklydimus. Kartu su sugebjimu mstyti Dievas mums nurod DIEVIK KELI, nustatant 40

tiesos kriterij, inias ir ms egzistavimo iame ir kitame pasaulyje realyb. APREIKIMAI Nuo pat monijos pradios Dievas siunt Pranaus, kad jie skelbt savo APREIKIMUS ir kviest TIESOS ir TAIKOS keli bei ragint PAKLUSTI vieninteliam tikram Dievui. Tai ISLAMAS. i inia per daugel Prana buvo paskelbta daugeliui monijos kart. Taiau vlesns kartos ikraip ankstesnius Dievo apreikimus. Dl to tikr Dievo Apreikim aptemd mitai, prietarai, stab garbinimas ir neracionals filosofiniai ivediojimai. Dievo religija inyko kitose religijose. monijos istorija yra mogaus klaidiojimo tarp viesos ir tamsos kronika, bet Dievas i didels Meils monijai ms nepamiro. PASKUTINIS APREIKIMAS Kai monija gyveno Tamsiaisiais Amiais, Dievas pasiunt paskutin Pasiuntin, Prana Muhammed (tebus Jam ramyb) 41

igelbti monij. Apreikimas Pranaui Muhammedui yra visas ir pastovus altinis, kuriuo turi vadovautis monija.

42

Tiesos kriterijai
Kaip painti, kad toks apreikimas kaip v. Koranas, yra Dievo krinys? Tiesos kriterijus lengvai suprasime sekdami iais punktais: 1. RACIONALUS MOKYMAS. Kadangi Dievas suteik monijai prot ir intelekt, ms pareiga yra atskirti ties nuo melo. Dievo apreikim reikia suprasti racionaliai ir priimti J kit ties nepaveiktu protu. 2. TOBULUMAS. Kadangi Dievas yra tobulas, Jo apreikimas turi bti tobulas ir tikslus, be klaid, praleidim, perdirbim ar daugiareikmikumo. Jo pasakojime negali bti joki prietaravim. 3. JOKI MIT AR PRIETAR. Tikras Dievo apreikimas bna be mit ar prietar, menkinani Dievo ar mogaus kilnum. 4. MOKSLINIS. Kadangi Dievas sukr visas inias, tikras apreikimas yra mokslinis ir gali atlaikyti vis laik mokslo ikius. 5. PRANAYST. Dievas ino praeit, dabart ir ateit. Taigi Jo apreikimo pranaysi odiai isipildys, kaip ipranaauta. 43

6. NEPADIRBAMUMAS. Tikras Dievo apreikimas teisingas ir mogus negali jo imituoti. Dievo apreikimas yra Gyvas stebuklas, atvira Knyga, raginanti monij paiai pamstyti ir sitikinti.

44

ILEISTOS KNYGOS:
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. ANGA ISLAM elektronin versija ISLAMO MOTERIS. (Ko dar geresnio ji laukia?) V. KORANAS IR IUOLAIKINIS MOKSLAS KUR YRA ALLAH?! PASNINKAS ISLAME ISLAMO PAGRINDAI (Garbinimas Ir Malda Islame) KETURIASDEIMT HADIS PRANAO MISIJOS YPATYBS TIKJIMO KELIAS V. KORANO DALIES "MARIJA" (Paaikinimas) elektronin versija PRANA ISTORIJOS MAIAUSIEMS V. KORANAS YRA DIEVO ODIS VILGSNIS ISLAM KAS LEISTINA IR KAS DRAUDIAMA ISLAME MOTERYS ISLAME (Lyginant Su Moterimis yd-Krikioni Tradicijoje: Mitai Ir Realyb) ISLAMAS: DIEVO KELIAS MOKSLINIAI FAKTAI, ATSKLEISTI LOVINGAJAME V. KORANE BENDRAS VADAS ISLAM

16. 17. 18.

45

19. ATRASTI ISLAM (Yra Tavo Prigimtin Teis) 20. ISLAMO FAKTAI (Paneigiantys Nepagrstus Teiginius Prie Islam) 21. MUHAMMADAS, DIEVO PASIUNTINYS (Te Dievas paauktina jo paminjim)

ILEISTI LANKSTINUKAI:

KAS YRA ISLAMAS? Visuminis vaizdas MUHAMMEDAS: Elgesio pavyzdys naujam tkstantmeiui V. KORANAS: Knyga, kuria galite tikti MOTERYS ISLAME

Lietuvos Musulmon Jaunimo Bendrija 46

Lietuvos Musulmon Jaunimo Bendrija 47

Lietuvos Musulmon Jaunimo Bendrija Lithuanian Muslim Youth Society Totori g. 6, Kaunas, Lithuania www.musulmonai.lt LMYS_1995@yahoo.com info@musulmonai.lt 48