UDK 311(075.

8) Mo-71

AUKTOJI MOKYKLA VILNIAUS VERSLO KOLEGIJA Ona Grayt-Molien ST A T I S T I K A ( I ) Mokomoj i knyga

Recenzavo prof., hab.dr. S.Martiius

Ona Grayt-Molien, 2004 Vilniaus verslo kolegija, 2004 UAB CIKLONAS, 2004 ISBN 9955-497-42-4

TURINYS
TURINYS...................................................................................................... 3 VADAS......................................................................................................... 5 1. STATISTIKOS SAMPRATA IR JOS RAIDA.......................................6 2. STATISTIKOS ORGANIZAVIMAS, JOS VEIKLOS PRINCIPAI IR FUNKCIJOS................................................................................................13 3. STATISTINIS STEBJIMAS............................................................... 16 3.1. Statistinio stebjimo formos ir rys................................................... 16 3.2. Statistinio stebjimo planas ir programa............................................. 17 3.3. Imi metodas.....................................................................................19 3.3.1.Imi metodo esm ir jo privalumai............................................... 19 3.3.2. Imi sudarymo bdai................................................................... 20 3.4. Anketin apklausa............................................................................... 23 4. STATISTINI DUOMEN SISTEMINIMAS.....................................29 4.1. Grupavimo metodo vieta statistiniuose tyrimuose...............................29 4.2. Matavim skals..................................................................................30 4.3. Grupavimo udaviniai, rys, etapai (grupavimo teorija)....................32 4.4. Pasiskirstymo eiluts...........................................................................36 4.5. Variacini eilui grafikai...................................................................37 4.6. Antrinis grupavimas............................................................................39 4.7. Statistins lentels...............................................................................40 5. STATISTIKOS RODIKLIAI. SANTYKINIAI DYDIAI..................43 6. PASISKIRSTYMO CENTRO CHARAKTERISTIKOS....................45 6.1. Vidurkio esm. Vidurki rys ir jiems keliami reikalavimai.............45 6.2. Aritmetinis vidurkis ir jo savybs........................................................47 6.3. Harmoninis vidurkis............................................................................48 6.4. Moda ir struktriniai vidurkiai.............................................................49 6.5. Vidurki pranaumai ir trkumai; j tenkinami kriterijai.................... 52 7. POYMI SKLAIDOS TYRIMAS...................................................... 54 7.1. Sklaidos esm ir jos matai..................................................................54 7.2. Skirstinio momentai ir j priklausomyb............................................ 61 7.3. Pagrindiniai skirstinio tipai. Asimetrijos ir eksceso rodikliai..............64 7.4. Normaliojo skirstinio kreiv................................................................ 68 7.5. Poymi pasiskirstymo netolygumo tyrimas...................................... 70 8. REIKINI DINAMIKOS TYRIMAS (DINAMIKOS EILUTS) ....74 8.1. Dinamikos eiluts, j rys................................................................. 74 8.2. Dinamikos eiluts analitiniai rodikliai................................................ 75 8.3. Dinamikos eiluts apibendrinamieji rodikliai: tradiciniai ir netradiciniai j apskaiiavimo bdai............................................................................... 76 8.4. Dinamikos eiluts komponentai. Adityvusis ir multiplikatyvusis modeliai 82

8.5. Trendo nustatymo bdai......................................................................85 8.6. Sezonini svyravim tyrimas...............................................................89 8.7. Dinamikos eiluts ekstrapoliacija........................................................ 92 9. INDEKSAI_______________________________________________ 95 9.1. Indeks esm ir paskirtis.....................................................................95 9.2. Indeks rys.......................................................................................97 9.3. Bendrj indeks formos....................................................................98 9.4. Vidurkiniai indeksai..........................................................................103 9.5. Vidutinio lygio indeksai.................................................................... 106 9.6. Teritoriniai indeksai..........................................................................108 10. VADAS KORELIACIN - REGRESIN ANALIZ.................110 10.1. Koreliacijos ir regresijos samprata.................................................. 110 10.2. Parametriniai ssajos stiprumo rodikliai......................................... 114 10.3. Dani lentels. Neparametriniai ssajos stiprumo rodiklai............117 1 PRIEDAS. FORMULS UDAVINIAMS SPRSTI.........................125 1.1.Vidurkiai.............................................................................................125 1.2. Sklaidos, asimetrijos ir eksceso rodikliai.......................................... 127 1.3. Dinamikos eiluts rodikliai............................................................... 129 1.4. Indeksai..............................................................................................131 1.5. Koreliacija ir regresija.......................................................................133 2 PRIEDAS. TIPINIAI UDAVINIAI................................................... 134 2.1. Statistiniai grupavimai.......................................................................134 2.2. Intervalins variacins eiluts analiz.............................................. 136 2.3. Dinamikos eilui analiz................................................................. 140 2.3.1. Intervalins dinamikos eiluts analiz........................................140 2.3.2. Dinamikos eiluts komponents.................................................. 144 2.4. Koreliacija ir regresija.......................................................................152

VADAS

Statistine informacija naudojasi daug kas: ekonomistai, verslininkai, statym leidjai ir pan. Vieniems pakanka duomen i publikuot statistini leidini, kitiems reikalinga pirmin informacija, taiau visiems privalu suprasti skaii ir mat kalb. ios mokomosios knygos tikslas - supaindinti su statistika kaip taikomuoju metodologiniu mokslu, parodyti jos filosofin prigimt (kad suvoktume, jog tai nra sausas mokslas); aptarti informacijos rinkimo, jos sisteminimo ir analizs metodus, siekiant imokyti apibendrintai aprayti masinius reikinius, t. y. i nesuderint duomen gauti prasmintas ivadas. Pirmuosiuose skyriuose pateikiama statistikos mokslo ir praktikos samprata, nurodomos statistikos funkcijos ir vaidmuo demokratinje visuomenje. Kituose skyriuose aptariami statistinio tyrimo etapai ir metodai (statistinio stebjimo, grupavimo, santykini dydi, vidurki, indeks bei koreliacins regresins analizs), kurie pads suvokti, kaip rinkti statistin informacij, kada ir kaip taikyti imi metod kokios galimos statistins mediagos sisteminimo procedros, kaip gaunamos ir analizuojamos pasiskirstymo ir dinamikos eiluts, kokia indeks bei koreliacijos metod paskirtis ir j praktinio naudojimo galimybs. Statistikos kurs geriau sisavinti pads pateikiami kontroliniai klausimai ir kai kuri udavini tipiniai sprendimai bei silomos atlikti savarankik darb uduotys. i mokomoji knyga suteiks teorinius pagrindus vieno semestro statistikos (I) studijoms. Ji skiriama Vilniaus verslo kolegijos studentams, taiau ja gals naudotis ir kit auktj mokykl vis mokymo form studentai, klausantys statistikos (I) kurso. Autor dkoja visiems, padjusiems ileisti i mokomj statistikos knyg.

1. STATISTIKOS SAMPRATA IR JOS RAIDA

S t a t i s t i k o s praktika savo ami skaiiuoja tkstaniais met, o statistikos mokslo arba teorijos pradi tegalima sieti su politins aritmetikos atsiradimu XVII a. Taiau statistikos mokslo (teorijos) ir praktikos amiaus skirtumaTnrS vien statistikos ypatyb, pvz., medicinos mokslas taip pat daug jaunesnis u gydymo praktik o pedagogika - tik kdikis, palyginti su mokymo praktika. Senovs Egipte, Romos imperijoje jau 2-3 tkstaniai met prie Kristaus gimim buvo vykdomos gyventoj apskaitos administraciniams bei kariniams reikalams, kad bt inoma, kiek gyventoj gali neioti ginkl mokti mokesius ir pan. Suprantama, ankstyvj suraym negalima lyginti su iuolaikiniais statistiniais tyrimais, nes jie nebuvo pagrsti statistikos mokslo teorija, pvz., Visuotinis eminink suraymas Lietuvoje - 1528 ---- ------ _--------- --- ------metais. * ~ Statistikos mokslo pradininkais laikomi du angl politins aritmetikos^* atstovai V. P e t i s (E . Peny 1623-1687) ir P.G -r'aun F t &~XJohnas Grauntas - 1620-1674)77 d^boFrandSria^Stifikosj kaip mokslo, uuomazg. V, P e t i s ikl domi mini apie stebjimo organizavim plaiai panaudojo vidurki kategorij mgino sigilinti gyvenimo vert, didel dmes skyr tarptautiniams palyginimams, buvo vienas i labiausiai isilavinusi to meto moni (irado kopijavimo main studijavo medicin domjosi anatomija, muzika, matematika). D. Graunto genialum rodo idja - statistik^ panaudoti prognozavimui. Jam pasisek igarsti rodius, kad gimim ir mirim duomenys leidia nustatyti svarbius gyventoj natralaus judjimo dsningumus, i j ir t, kad didesn tikimyb numirti pirmaisiais gyvenimo metais. D. Grauntas konkreius demografijos klausimus pradjo tirti savita skaii ir mat kalba. Jis pirmasis paband sudaryti mirtingumo lenteles, buvo ne kart prie didij skaii dsnio atskleidimo ir suformulavimo ribos. Jis padjo pagrindus demografijai kaip mokslui. Esminis D. Graunto naas - mokslini analizs metod pritaikymas gyventoj tyrimams. V. Petis ir D. Grauntas, analizuodami ir apbdindami faktus, siek skaiiais atvaizduoti visuomenini reikini bkl ir vystymsi, remdamiesi masiniais duomenimis, atskleisti juose pasireikianius dsningumus. Nuo apraymo odiais palaipsniui buvo pereita prie apraymo skaitmenimis, lentelmis, o odio argumentai pasitelkiami tik skaiiams paaikinti. Dar vienas politins aritmetikos atstovas - G. K i n g a s (1648-1712) plaiai panaudojo grupavimo metod socialini ekonomini reikini analizei (sudar vis Anglijos gyventoj socialini grupi pajam ir ilaid balans). G. Kingas naudojo duomenis (Anglijos ir Velso) apie mokesius u ird, apskaiiavo bst skaii alyje, vliau - vidutin asmen skaii bste ir
6

galiausiai - bendrj gyventoj skaii. Jis, kaip ir kiti ios krypties atstovai, gyventoj skalitrlvarnaiT'aspektais nagrinjo aritmetikos metodais, savo stebjimus atliko remdamasis empiriniais duomenimis. mokslo apyvart od s t a t j_s_t i k ajved_vokiei moksjininka(filoso&TFTeteh^fas)^6fe'sonFG o t f r i d a s A c h e n v a f i s (1719 1773) ir j suprato kai^JattetyBes^rnoksl. G. Achenvalis 1746 m. Marburgo universitete pradjo dstyti statistikos kurs - apraomojo pobdio disciplin apie valstybs bkl ir ymybes. Statistikos mokslo raidai didel tak dar tikimybi teorija. Tikimybi s v o k o s ^ turi labai senas tradicijas (ital ^tem atikas L. Paciuolo - 1445-1514, prancz filosofas, fizikas B. Paskalis - 1623-1662, ital matematikas G. Kardanas, mechanikos moksl krjas D. Galiljus - 1542-1642). Vigai nauja tikimybi teorijos ir moderniosios statistins metodologijos era prasidjo 1713 m.,kai buyo_.pasklbtas-X.iL2m//o veikalas, kuriame jis apIbrzT tikim yb kaip matematin dyd. Statistikos mokslo raidos poiriu labai svarbi J. Bernulio suformuluota viena pradini didij skaii dsnio teorem. Didieji XIX a. 1-osios puss matematikai P. Laplasas ir K. Gausas padjo pagrindus matematins statistikos teorijai, ipltoio stebjimo paklaid 'Teqn$Z55ar6ai leido prancz matematikui I T THuuiomi (1781-1840) suformuluoti atitinkam didij skaii dsnio teorem. Tai, savo ruotu, turjo takos tolesnei statistins metodologijos ratSuTkiHi m formuotis 19 a. viduryje ir yra siejama su belg matematiko.A. d-o-L f o K-e 1 1 e (17961874) darbais, A. Ketle didij savo gyvenimo dal paskyr statistikos mokslo ir praktikos klausimams sprsti. Pagrindin jo idja - mogus tyrimo objektas. Jis nustat socialini dsni, toki pat objektyvi ir griet Eaipgamtos*3esniai, egzistavim. Panaudodamas masinius duomenis, jis nustat, kad tam tikri dsningumai pastebimi ne tik fizinse moni savybse, bet ir j socialiniuose santykiuose ir elgesyje. Jam vadovaujant, pirmkart susijung vairi ali statistikai, vyko tarptautiniai statistikos kongresai. Statistikos fUndamentaliu pagrindui. Ketle ikl tikmybi teorij: 'HTikimybi Moryd'^ine Teveik kartu su statistika, savo jaunesnija
seserimi, kuriai j i turi tapti paia itikimiausia ir neiskiriama drauge. Sis ryys visai neatsitiktinis: vienas i i moksl savo skaiiavimais tiria ir koordinuoja tai, k kitas gyja savo stebjimais. (A. Ketle. Socialnaja jizika.
1911, t. 1).

A. Ketle band naujai pagrsti statistikos moksl, statistiniu skaiiavimus pagrsti tikimybiniais skaiiavimais. I tikrj, be tikimybi teorijos statistiniai skaiiavimai nebt pakankamai pagrsti, o be statistins metodologijos negalima bt tikimybi teorijos pritaikyti masini

visuomenini reikini ir proces kiekybinei analizei, atskleidiant statistinius dsningumus. XIX a. 2-oje pusje ir XX a. pradioje statistikos mokslo prieakyje buvo angimokslininkai F. G a 11 o n a s (1822-1911) ir K. P i r s o n a s (1857-1936), kurie pagarsjo kaip biometrijos - mokslo apie kiekybini metod taikym^BToTogijoje pradininkai, ne didiausi na statistikos Teoffjir metodologij. K. Pirsonas didel dmes skyr filosofiniam mokslini tyrim pagrindimui. Jis sukr reikini dinamikos, sklaidos, tarpusavio priklausomybs tyrimo metodus. Pirsono kriterijus chi kvadrat naudojamas tikrinant statistines hipotezes. Pagrindinis jo tyrim tikslas - rengti masini proces tyrimo metodologij, tinkantr^raktemiTproblemoms tyrinti, o ne matematinei teorijai tobulinti. Koreliacins ir regresins analizs svokas suformulavo i 7 Galtonas, ojoms matematin pagrindim suteik A Pirsonas. . ". XX a. pabaigoje vairi ali mokslinink ir statistikos inyb darbuotoj bendromis pastangomis m fpmtuots naujos taikomosiom statistikos kryptys: 1. Iffii metodo teorija ir praktika; 2. Tarptautin statistini lyginim metodika; 3. Statistikos indeks teorij a ir praktika; 4. Empiriniais tyrimais pagrsta kio ir socialins statistikos teorija ir metodai. XX a. visose Europos valstybse buvo sukurtos atitinkamos administracins statistikos tarnybos. Svarbus XX a. mokslo ir praktikos laimjimas - tarptautins statistikos teorijos ir metodologijos susiformavimas. Naujos makroekonomins analizs elementais tapo: 1. Konkrei region kio raidos modeliai; 2. Nacionalin sskait sistema (NSS); 3. Snaud ir ieigos matricins lentels (tarpakinis balansas). Kas yra..* t a t i s t i k jiZ Daugyb statistikos apibrim galima sugrupuoti tokias grupes: 1. Statistika, kaip praktika;. > Informacijos ris. Daugeliui moni odis statistika siejasi su apibendrinimais apie kio socialin ekonomin raid. Taiau skaitmeniniai duomenys reikalingi ne tik ekonomistui ar sociologui, jie reikalingi ir gamtininkui, medikui, meteorologui, biologui ir kt. ie duomenys gaunami po daugkartini eksperiment, matavim, masini stebjim. Jie leidia sitikinti, jog tie ar kiti rezultatai - neatsitiktiniai. Btent iuos duomenis ir vadiname statistika', > moni veiklos ris, nukreipta rinkti, apibendrinti ir analizuoti masinius duomenis apie vairius visuomens reikinius ir procesus.
2. Statistika, kaip mokslas.

Buvusiose socialistinse alyse sovietmeiu dominavo vienpusika

p nuomon apie statistik, kaip visuomenin giliai partini moksl, paremta lehinimvirFIi^^ laBstikos mokslikum. HeT~ marksizmas, nei lnmizmas joki statistikos metodologini problem nesprend; statistika buvo perdaug politizuota, kai tuo tarpu statistikos mokslas visame laisvame pasaulyje padar milinik paang. Nors ir sovietmeiu buvo pavieni mokslinink, kurie statistik laik universaliu mokslu, pvz., profesorius N. Druininas ir kai kurie jo pasekjai. ^Lietuvoje statistikos mokslo pradininkas prof. akademikas Alb.JRimka ( 1 8 8 6 - 1 944}jiarenge ir ileido tris orijinalias statistikos knygas: 1. Statistikos pagrindai, K., 1925. ~ 2. Socialekonomin statistika, K., 1933. 3. Statistika: teorija ir metodai, K., 1939. Pagal Alb. Rimk, Statistika nra paprastas skaiiavimas, o
sistemingas ir prasmingas ymjimas skaiiais, atsivelgiant tam tikr ymimojo daikto ar dalyko ypatybi . Alb. Rimkos pasekjo G. Galvanausko-Galvos (1905-1979) manymu,

statistikos mokslo udavinys - suvokti masini reikini dsningumus. Vadovlio Statistikos teorija autorius (1937) aikiai skyr taikomj statistikos teorij nuo grynosios matematikos, aikindamas, kad statistikos skaiiai atstovauja realiems objektams, o matematikieji - abstraktiems, kad

statistikoje skaiiai yra tikforma, kuri atstovauja tam tikram turiniui. Dabartin statistika apibriama taip: statistika - tai metodologinis tmkoiiiash. mgkslas, tiriantis Tfctmemni duomen rinkimo'^sisteminimo, analizs ir interpretacijos metodus irj taikym. Pirmoji io apibrimo dalis siejasi su teorine statistika (apraomja ir indukcine), kurios objektas yra metod nagrinjimas ir j taikymo teorija. Apraomosios statistikos objektas yra visos populiacijos tyrimo statistiniai metodai ir procedros, kuriais stebjimo duomenys tik apraomi. Indukcin statistika nagrinja t matematin statistin metodologij kuri leidia gautas

ivadas apie visumos dal (imt) iplsti visai populiacijai. Statistikos metod taikymas gamtos, medicinos, biologijos, sociologiniuose ir ekonomikos tyrimuose padjo atsirasti terminui taikomoji statistika. Taikomosios statistikos tikslas - pritaikyti statistikos metodus e^059.fflyiiams, socialiniams ir pan. reikimams analizuoti, uos painti ir aprayti. ~K vadiname s t a t i s t i k o s m e t o d ui Statistikos metodas paprastai apibriamas kaip idmWcr~metod ir princip kompleksas, kuriuo
remiantis renkami statistiniai duomenys, grupuojami, analizuojami, lyginami lr interpretuojami, siekiant gauti mokslines ir praktines ivadas. io

komplekso turin sudaro matematin statistika bei nematematin jos pus, knai priklauso: statistinio tyrimo organizavimo, jo vykdymo metodologijos 11 logikos klausimai, statistini duomen apdorojimo iuolaikine elektronine

skaiiavimo technika organizavimas, apskaiiuot rodikli pateikimo formos ir pan. Statistikos metodas viena i objektyvios tikrovs painimo priemoni, leidianti matematikai ireikti tyrime proceso metu surastus konkreius santykius ir priklausomybes, o daugeliu atvej - ir padedanti juos surasti. Taigi statistikos metodas pasireikia kaip bdas aprayti konkretaus mokslo tiriamus reikinius' ir juos atitinkamai paaikinti._ remiantis nagrinjamos Srities svok siifina (j teikia konkreti mokslin teorija - ekonomikos, medicinos, biologijos, sociologijos ir pan). Naudojant i svok sistem ir atliekamas masini statistini duomen sisteminimas, apibendrinimas ir analiz. Identifikavus atitinkamas teorini moksl kategorijas, formuojami statistiniai tos srities rodikliai; statistiniais metodais nustatomi tiriam
reikini lygio, struktros, dinamikos ir j priklausomybs (ssajos) dsningumai.

Statistinio tyrimo tikslas - gauti apibendrinamj kiekybin charakteristik apie tam tikr sudting reikin, tam tikr daugyb, siekiant painti j. I statistini duomen, remiantis tam tikrais reikini kitimo dsningumais, galima susidaryti vaizd ne tik apie praeit, dabart, bet ir ateit. Kas yra d s n i n g u m a s ? mons nuolat susiduria su pasikartojimais, tam tikra gamtos ir visuomens reikini tvarka ir j nuoseklumu. Toks reikmijmsikartojimas._nuoseklumas ir tvarka ydiripjias dsningumu. TaiauT~Te~ dsningumai pasireikia vairiai. Po kiekvienos iemos ateina pavasaris, po pavasario - vasara, taiau ne kiekvienas jaunas mogus gyvena ilgiau u pagyvenus, ne kiekviena moteris gyvena ilgiau u vyr. Vadinasi, vieni dsningumai pasireikia kiekviename pavieniame reikinyje, kiti - tik j masje, dideliame stebjimo vienet skaiiuje. Pirmieji vadinami dinaminiais, antrieji -statistiniais dsningumais. Vienas, i svarbiausi^ statistini dsningum buvo santykis tarp berniuk ir mergaii gmiinift',^ri?te^'~Kur atskleid V okiei politinis aritmetikas, pagal isimokslinim medikas, J o h a n a s P t e r i s Z i u s m i 1 c h a s (Sussmilch) XVIII a. viduryje. Jis pirmasis nustat*. kafcifK) mergaii gimsta 105-106 berniukai. domus faktas, kfd^yrnus lenk kilms mokslininkas Vladislavas B o r t k e v i i u s, daug met dirbs Rusijoje ir sudars pirmsias mirtingumo bei gyvenimo trukms lenteles alyje, XIX a. per 3 deimtmeius apskaiiavo santyk atitinkamai: 112,2, 110,1, 109, kas nepatvirtino minto dsningumo, lyg Rusija bt iimtis. Taiau vliau paaikjo, jog tuo laikotarpiu ia buvo netiksli gimusi mergaii apskaita, o kai ji tapo tikslesn - dsningumas, kad berniuk gimsta daugiau, negu mergaii (btent Ziusmilcho nurodytu santykiu) - pasitvirtino. Dsningumas numato kad egzistuoja prieasties ir pasekms ryys, taiau is ryis dinaminiuose ir statistiniuose dsningumuose pasireikia skirtingai. Dinaminiuose dsningumuose ryys tarp prieasties ir pasekms gali bti ireiktas tikslia matematine formule, lygi sistema ir pan. Tai

10

leidia, jei ie dsningumai painti, i anksto numatyti (vyki, proces ateinam - Pvz., remiantis visuotins traukos dsniu ypatingai tiksliai galima apskaiiuoti bet kurio dangaus kno judjimo trajektorij ir jo padt daugeliui deimtmei priek, kadangi, esant dinaminiam dsningumui, vien veiksni reikmes atitinka grietai apibrtos priklausom dydi reikms. Tuo tarpu statistinis dsningumas susijs su didij skaii dsnio svoka, t.y. jis irykja tik stebint daug to paties tipo reikini. Statistinis dsningumas ireikia btinumo ir atsitiktinumo vienyb. Sudtingiau suprasti statistini dsningum esm ir panaudoti juos, nes jie pasireikia tik didelse visumose ir juos apsprendia daugelis prieasi, skaitant ir atsitiktines. ie dsningumai kiekybikai ireikiami absoliui ir santykini dydi eilutmis bei vidurkiais. Kiekvieno konkretaus (taikomojo) ekonominio, sociologinio ar kitokio tyrimo, besiremianio masiniais statistikos duomenimis, galutinis tikslas nustatyti statistin dsningum, o remiantis juo - numatyti reikinio vyksm ateityje.
Taigi-iuolaikms taikomosios statistikos esm galima nusakyti tokiais

'T

- taikomoji statistika - tai masini reikini ir proces kiekybinis apraymas (charakteristika) konkreiomis vietos ir laiko slygomis; - statistikos pagrind sudaro didij skaii dsnis (statistika nagrinja dsningumus, kurie pasireikia masiniuose reikiniuose); - statistiniai dsningumai leidia atlikti tikimybinius sprendimus,

prognozuoti.

Statistikai itin svarbus teiginys, kur suformulavo prancz filosofas O. K o n t a s (XIX a. vid.): inoti, kad numatytum, ir numatyti, kad valdytum ", TtlJS &nhcimis statisti^oslllslas- gcmffTjprasmintas iVad i nesuderint duomen (t. y. i masini duomen nustatyti statistinius dsningumus), o pagrindin statistikos (statistikos institucij) funkcija - teikti informacij (tam, kad bt galima priimti sprendimus). Statistikos mokslo samprata ir statistikos disciplin pavadinimai vairuoja, taiau nekyla abejoni, kad tai svarbi taikomojo mokslo disciplina, tirianti statistini duomen rinkimo, sisteminimo ir analizs metodus ir j praktin taikym. Tai savotika skaii kalba, kuri privalo imokti ne tik busimasis ekonomistas ar verslininkas, bet ir sociologas bei kitos srities specialistas. 1. KONTROLINIAI KLAUSIMAI
2. Kas yra statistikos mokslo pradininkai?

1. Koks statistikos praktikos ir statistikos mokslo amius? -j'J f}m4\ > 3. K vadiname dabartiniu statistikos mokslu? 4. Kokie Alb. Rimkos nuopelnai Lietuvos statistikai?

5. Kas sudaro statistikos metod? 6. Kas yra statistinis dsningumas? dsningumo?

Kuo skiriasi nuo dinaminio

12

2. STATISTIKOS ORGANIZAVIMAS, JOS VEIKLOS PRINCIPAI IR FUNKCIJOS

S ta J istik o ^ praktin veikl valstybje reglamentuoja Statistikos statymas (LietavosTCspObHlEOS statistikos statymas priimtas 1993 m. ir

vlesniais metais patikslintas1 Js nustato statistikos organizavim, tikslus, ). duomen gavimo bdus, formas bei. prievol, naudojimo slygas, taip pat atsakomyb u duomen pateikimo ir naudojimo tvarkos paeidimus. Pagal statistikos statym, galima keli lygi statistika: valstybin, apskrii ir savivaldybi inybin, visuomeninijudjim ir privati. Statistikos darbui alyje vadovauja Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs bei administracini vienet statistikos skyriai. Statistikos organizacinius ir metodologinius klausimus nagrinja Statistikos Taryba. Beje, Centrins statistikos institucijos vairiose alyse vadinamos nevienodai, pvz., Cenz biuras (JAV), Fedaralins statistikos tarnyba (Vokietija), Nacionalinis statistikos institutas (Pranczija), Centrin statistikos valdyba (Lenkija), Valstybins statistikos komitetas (Rusija) ir pan. Statistikos sistema valstybje daniausiai yra centralizuota (tai garantuoja" metodologin vientisum, TEuns btinas atliekant makroekonominius skaiiavimus). Be to, btinas ir kitas principas regioninis statistikos decentralizavimas (miest statistikos skyriai ne tik teikia duomenis Statistikos departamentui, bet ir atlieka statistins informacijos usakymus, gautus i savivaldybi). Svarbs ir kiti statistikos organizavimo ir veiklos principai: -T^^irdlKas (statistikai turi atspindti toki tikrov, kokia ji yra, o ne toki, koki kas nors nort matyti); - Mokslinis savarankikumas (niekas negali primesti statistikos rodikli skaiiavimo metodik - jas pasirenka tik valstybs statistikos aprobuotos statistikos tarnybos); -Legalizavimas ir informacijos pateikimo prievol (teisinmis priemonmis reglamentuojama, kaip ir koki informacij gali rinkti atitinkamos statistikos tarnybos); - Vardini duomen konfidencialumas (personifikuoti duomenys turi bti neprieinami, juos privalu naudoti tik suvestinei informacijai gauti).

reikalavimus.

1999 gruodio 23 d. priimtas LR statistikos statymo pakeitimo statymas (r. Valstybs > Nr. 114, gruodio 31 d.). Ruoiant nauj statymo redakcij buvo atsivelgta ES

13

/ - Paintin (ji gali pasakyti, kas vyksta valstybje, kokie yra susiklost santykiai, proporcijos ir ryiai visame kyje ir kaip jie kinta);
f - Prognostin;

I - Valdymo; V - Vieumo (sudaro slygas periodikai publikuoti statistinius duomenis apie visas svarbiausias valstybs gyvenimo sritis - ekonomin, socialin, demografin, ekologin). EUROSTAT direktoriaus Ph. Nanopoulo odiais - Nra demokratijos be skaidrumo, ir skaidrumo be statistikos. Lietuvos statistikos departamento vadov nuomone, pagrindins demokratnsi statistikos prielaidos yra ios: - statistikos tarnyb neutralitetas; - vardini duomen konfidencialumas; - agreguot duomen prieinamumas; - statistikos profesinis integralumas ir skaidrumas; - reputacijos gerinimas; - vartotoj diskriminacijos nebuvimas; - statistikos efektyvumas ir jo tobulinimas. 1. Siekiant atskirti privalom ir savanorik duomen teikim, naujoje statymo redakcijoje oficialioji statistika atribota nuo neoficialiosios. 2. Iplstos respondento teiss: jis turi teis gauti informacij apie teisin statistinio tyrimo pagrind, duomen rinkimo tiksl, pateikt duomen apsaug; jis gali susipainti su informacijos sistema bei registruose saugomais savo duomenimis. 3. Teissaugos institucijos negali reikalauti, kad oficialios statistikos staigos teikt konfidencialius duomenis apie asmenis, kuriems ikelta baudiamoji byla. 4. statyme numatyta oficialij statistik tvarkani tarnautoj atsakomyb u neteist statistikos tvarkym bei konfidencialios informacijos atskleidim. Informacija valdymo poreikiams ir vieumo funkcija statistikoje turi bti derinamos su asmens laisvs teisi ir komercins veiklos paslapties saugojimu. Visa praktin statistik veikla turi remtis Profesins etikos deklaracija, kuri 1985 m. prim Tarptautinis statistikos institutas. Be kita ko, joje raoma, kad statistikai turi bti objektyvs ir neslpti
prieasi, trukdani tiesai. Ypa statistik profesin pareiga reikalauja pasiprieinti tokiam poiriui duomen rinkim, analiz, interpretavim ir publikavim, kurio tikslas - klaidinti (tiesiogiai ar netiesiogiai), o ne gilinti painim

Pagrindiniai statistikos tarnyb tikslai: - rinkti, apibendrinti, analizuoti ir skelbti duomenis apie ekonominius, socialinius, demografinius ir aplinkos reikinius;

14

statistikos tarnyb duomenimis; - laiku teikti patikim informacij prognozms sudaryti ir 1. 1. Rinkos slygomis didja statistins informacijos poreikis. Ji reikalinga ne tik "Seimui "ir- Vyriausybei,..rengianT statymus ir kontroliuojant j vykdym, bet ir ministerijoms, monms (firmoms) priimant sprendimus. Socialini ekonomini problem sprendimas turi bti grindiamas ne bendrais samprotavimais ar pavieniais faktais, o isamia ir nuolat aktualizuojama statistine informacija. Norint skmingai naudotis tokia informacija, reikia turti ini apie jos rinkimo, sisteminimo ir analizs metodus bei j praktinio taikymo galimybes. Pagal G. Galilj (1569-1642) ...matuoti visk kas yra matuojama ir daryti visk matuojamu, kas dar nra matuojama

2. KONTROLINIAI KLAUSIMAI 1. K numato Lietuvos Respublikos statistikos statymas? 2. Kokie yra praktins statistikos veiklos principai? Kokios jos funkcijos? 3. Kokios pagrindins demokratins statistikos prielaidos? 4. Kaip paaikinti O. K o n t o teigin: inoti, kad numatytum, ir numatyti, kad valdytum "? 5. Kam reikalinga statistin informacija rinkos slygomis?

3. STATISTINIS STEBJIMAS
3.1. STATISTINIO STEBJIMO FORMOS IR R YS
Pirmasis statistinio tyrimo etapas - statistins informacijos rinkimas, t. y. statistinis stebjimas. Tai planingas, mokslikai organizuotas sistemingas
masini diiomen apie tiriamus reikinius ir procesus rinkimas, registruojant jt(esminius poymius pagal i anksto sudarytprogram.

Statistinio stebjimo metu turi bti surenkama ir palyginama visapusika, tiksli, patikima pirmin statistin informacija, objektyviai atspindinti faktin reikini bkl. Kiekvienoje alyje teisinmis priemonmis reglamentuojama, kaip ir koki informacij statistikos tarnybos gali rinkti. Pvz., gyventoj suraymo metu negalima siekti suinoti apie mog daugiau, negu patvirtina suraymo programa. Netikusio duomen teisinio reguliavimo pavyzdys - 1913 m. Argentinos parlamento priimtas statymas dl gyventoj pirt antspaud fiksavimo suraymo metu. Nors statymas kriminalistikos poiriu buvo racionalus (tiktasi pasiekti didelio efekto kovoje su nusikalstamu pasauliu), bet sukl didel gyventoj nepasitikjim ir greitai buvo atauktas. Statistinio ^stebjimo metu gautus duomenis statistika naudoja tik suvestinei (agreguotai) informacijai gauti (tuo ji skiriasi nuo tos, kuri naudoja urnalistai, apraydami atskirus vykius, ar teissaugos darbuotojai, tiriantys atskirus vykius ir faktus). Statistikos nedomina pavieniai faktai, o tik j visuma, bendras lygis, dsningumai laike ir erdvje; j kiekybin iraika. Statistinis stebjimas gali bti atliekamas tokiomis formomis:
- Statistins atskaitomybs; ~~ - Speciali statistini tyrim; - Registr. Statistin atskaitomyb yra tokia statistinio stebjimo organizacin

forma, kai nustatytais terminais ir tam tikrais adresais pateikiamos ataskaitos, upildytos remiantis pirmins apskaitos duomenimis, pasiraytos asmen, atsaking u duomen apie moni ir staig veikl ataskaitiniu laikotarpiu patikimum. Statistikos departamentas yra patvirtins per 200 vairaus periodikumo statistini ataskait, kuriose yra i viso apie 5000 statistikos rodikli (ES reikalavimus atitinka apie 70 proc). Lietuvi ir angl kalbomis ileistas Statistikos rodikli sraas, kuriame statistikos rodikliai klasifikuojami pagal tarptautinius ir nacionalinius klasifikatorius. Statistikos departamentas pagal galimybes maina ataskait skaii, nuolat periri statistinius rodiklius bei metodikas, siekia, kad rodikliai visikai atitikt ES reikalavimus. 2001 metais Statistikos departamentas

16

Statistini ataskait formuliar rinkin, kuriame pateikti 224 ataskait vyzdiai (r. internete adresu http://www.std.lt). Lietuvos Respublikos Vyriausyb paved Statistikos departamentui iki 002 met pabaigos parengti ir patvirtini e l e k t r o n i n i ataskait formas |r j pateikimo bdus. Elektronini ataskait tikslas - pereiti prie nauj, "iuolaikinu statistins informacijos rinkimo bd, panaudojant interneto 'galimybes. Tai leis sumainti duomen rinkimo kain, palengvinti duomen 'leikj darb, padidinti renkam duomen kokyb bei j gavimo ^operatyvum. V, Specials statistiniai tyrimai gali bti -atliekami dviem formom: Suraymo (pvz., Visuotinis gyventoj ir bst suraymas) ir vienkartins -(pvz., Specialist su auktuoju ir viduriniu isimolfflJimcr djjskaita). Jei suraymai daniausiai vykdomi periodikai, tai vienkartins apskaitos - pagal poreik ir galimybes. Statistiniai tyrimai yra pagrsti Vyriausybs nutarimais bei ES Tarybos teisiniais dokumentais. Registras (lot. registrum sraas) - tai apskaitos dokumentas, turintis teisin gali. Pvz., Valstybinis gyventoj registras reikia personali vis .valstybs gyventoj apskait duomen banke pagal bendr rodikli sistem. Btina kiekvieno registro funkcionavimo slyga - informacijos identifikacija ir jos aktualizacija. . t '^'Statistinis stebjimas skirstomas pagal: j. \1 a) stebimojo objekto vienet apimt (itisinis ir dalinis)', b) stebjimo laik (einamasis ir pertraukiamasis); a c) stebjimo bd (tiesioginis, dokumentinis, apklausa). Didesn dmes reikia skirti pagrindinei dalino stebjimo riai Atrankiniam stebjimui, vadinamajam imi metodui, ir stebjimui apklausos bdu (r. atitinkamas temas). i vairi statistin informacija teikiama alies valdymo ir mokslo ; institucijoms, siuniama EUROSTAT, JT, Pasaulio bankui, TDO, OECD, UNESCO ir kt. tarptautinms organizacijoms. Periodikai pildomi i f organizacij klausimynai.
e id o

3.2. STATISTINIO STEBJIMO PLANAS IR PROGRAMA

Statistinio stebjimo plan sudaro dvi dalys:
1- Programiniai ir metodiniai klausimai (tikslas ir udaviniai,

. bjimo objektas, stebjimo vienetas, stebjimo programa, statistinis

"Strumentarijus) : 2- Organizaciniai klausimai (kas atliks stebjim, ataskaitinis vienetas, , ebjimo vieta, stebjimo laikas, jo atlikimo laikas, kritinis momentas, cials paruoiamieji darbai iki stebjimo pradios).

Trumpas i klausim aptarimas: Stebjimo tikslas tai stebjimo painimo udavinys, kuris turi bti konkretus ir aikiai suformuluotas. Pvz., gyventoj suraymo tikslas nustatyti alies gyventoj skaii, sudt vairiais poymiais ir j pasiskirstym. Stebjimo objektas tai tie procesai ir reikiniai, kurie tiriami iuo stebjimu, tiksliai nurodant j skiriamuosius bruous, pvz., suraomi esamieji, ar tik nuolatiniai gyventojai. Stebjimo vienetas tai tiriamojo objekto sudedamasis elementas, kuris yra skaiiavimo pagrindas ir turi esminius statistinio stebjimo metu registruojamus poymius, pvz., suraant gyventojus, stebjimo vienetu gali bti kiekvienas mogus arba jo bstas. Stebjimo programa tai statistinio stebjimo metu registruojam poymi sraas, t. y. klausimai, kuriuo reikia atsakyti kiekybiniu ir kokybiniu atvilgiu apibdinant stebjimo vienet. Pagrindiniai reikalavimai: - stebjimo program turi bti traukti tik esminiai poymiai; - suformuluoti aiks ir nedviprasmiki klausimai; - traukti kontroliniai klausiniai; - pageidautinas duomen palyginamumas su ankstesni tyrim rezultatais ir 1.1. Statistin instrumentarij sudaro statistinis formuliar^jjustmkMS.Statistinis formuliaras - tai dokumeffis (ataskaita), apklausos lapas, kuriame pateikti statistinio stebjimo programos klausimai ir palikta vietos atsakymams rayti. Instrukcija - tai statistins stebjimo programos paaikinim visuma (danai pateikiami ir tipiniai formuliar upildymo pavyzdiai). Atlikus statistin stebjim, tikrinamas gaut rezultat tikslumas. Galimos kontrols formos - login ir aritmetin. klausim, Kam reikalingas stebjimas? atsakome prancz raytojo Romno Rolano (1866-1944) odiais Reikia stebti, kad suprastum, ir
stengtis suprasti, kad veiktum .

3.2. KONTROLINIAI KLAUSIMAI 1. K vadiname statistiniu stebjimu? 2. Kokios yra statistinio stebjimo formos? 3. Kokios yra statistinio stebjimo rys? 4. Kokios yra statistinio stebjimo plano dalys ir kas jose atsispindi? 5. Kaip paaikinti G. Galiljaus odius ...matuoti visk, kas yra matuojama, ir daryti visk matuojamu, kas dar nra matuojama ?

3.3. IMI METODAS

* 3.3.1. Imi metodo esm ir jo privalumai Informacij M feJiaaimtOHgtolilis galima gauti itisinio arba dalinio ao bdu,, o pastarasis daniausiai taikomas kaip atrankinis Rimi) -metodas - kai tiriama tik tam tikrar'^^Tairne aibs (populiacijos) dalis, o gauti rezultatai ipleiami visai generalinei aibei (populiacijai). Tada analizs tikslas - gauti statistines ivadas, o ne tenkintis gautos informacijos
apraymu.

Generalin aib (populiacij) nebtinai turi sudaryti tik didelis element skaiius,' ne" visada ji gaTnretTif 'geografines rib^TTvZTTirRtnt ilgaami moni ypatumus - generalin aib (populiacija) bus nedidel. Svarbu ne tai, kiek element sudaro populiacij bet tai, kad tyrimui paimta imtis negali bti didesn u populiacij. T pat duomen rinkin galima nagrinti kaip populiacij, esant vienam tyrimo tikslui, ir kaip imt, esant kitam tyrimo tikslui. Pvz., jei pagal vienos student pirmakursi grups matematikos inias daroma ivada apie vis pirmakursi matematinius sugebjimus, tai tos grups studentai sudaro imt, o jei tos grups student ini i matematikos paymiai panaudojami tik rengiant tam tikr mokymo program nustatytai student grupei, kurios inios patikrintos, tai ios grups studentai sudaro generalin aib (populiacij). Populicija - tai objekt-ar
imividgrup, imtis - ti populicijos dalis, pasrnSaJyrimui.

Populiacijos tam tikros charakteristikos skaitin reikm vadinama

etru, o parametro vertis, gautas i imties, - statistika.

Mstymas, kurio metu nuo bendresni dalyk pereinama prie dalini, vadinamas dedukcija, o mstymas, kurio metu nuo dalini dalyk pereinama priebendresni- indukcija. PagrindinianrntiSs'metodo privalumai: 1. Maesns tyrimo snaudos (pinigins, laiko, darbo jgos); 2. Trumpesni tyrimo terminai ir didesnis operatyvumas; 3. Detalesns informacijos gavimas; 4. Didesnis gaunam duomen tikslumas ir patikimumas. Beje, yra atvej, kada itisinis stebjimas visikai nemanomas (pvz., tikrinant mediagos stiprum j pliant arba vertinant lempui tarnavimo laik jas udegant, kol nudegs vieiantis silas). / Taikant imi metod yra neivengiamos didesns ar maesns ( paklaidos, t. y. nuokrypis tarp atitinkam parametr ir j veri - statistik. V Paklaidos yra dvieju ri:
a) sistemins', f b) atsitiktins. l_^Atstj.ktim paklaid atsiranda tada, kai renkama ir analizuojama daug

mediagos, taiau ios paklaidos i anksto gali bti vertintos, jei tinkamai

19

naudojama imi metodo teorija. Atsitiktins paklaidos - tai veri, gaut i skirting imi, nuokrypis nuo tikrosios vertinamo parametro reikms. Nuokrypio matu paprastai pasirenkama absoliuti standartin arba santykin standartin paklaida. Santykin standartin paklada nustatoma kaip absoliutins standartins paklaidos santykis su statistika (parametro veriu) ir ireikiama procentais. Labiau pavojingos sistemins paklaidos, kuri gali atsirasti dl vairi prieasi: - respondento noro padidinti arba sumainti atsakymo svarb; - paeidus atrankos atsitiktinumo princip (subjektyvus element parinkimas); - pakeitus atrankos elementus (ini gavimas i treiojo asmens); - negavus atsakym i atrinkt respondent; - matavimo klaid; - netinkamos vertinimo formos (pvz., taikytas paprastas aritmetinis vidurkis, esant labai skirtingiems daniams). Pigiausias duomen gavimo bdas - turimos naudojimas informacijos, kuri gali bti vidin k iorin. Vidiniai duomen altiniai yra vairios ataskaitos (mnesins, ketvirtins, metins), kompiuteriniai duomen failai, kuriuos kaupia firmos ir organizacijos savo reikmms. Ioriniai ^duomen. altiniai - tai vairs statistiniai leidiniai, statistins informacijos rinkimo organizacijos, leidianios tyrjui pasinaudoti j surinkta mediaga. Kai kit surinktos informacijos nagrinjamu klausimu nra, duomenis tenka gauti savarankikai tyrinjant arba atliekant eksperiment (pastaruoju prasta remtis nagrinjant prieastinius ryius, pvz., medicinoje). 3.3.2. Imi sudarymo bdai Imtis gali bti sudaroma pagal: A . N e a t s i t i k t i n (netikimybin) schem; B. A t s i t i k t i n (tikimybin) schem. Vykdant neatsitiktin atrank, dominuoja subjektyvumas, todl rezultat reprezentatyvumas priklauso nuo tyrjo - specialisto - sugebjimo formuoti imt (tokiu atveju joks teorinis tikslumo pagrindimas negalim as) N e a t s i t i k t i n imt galima sudaryti: a) sprendimo bdu (ekspertin imtis)', b) kvotos bdu (kvotin imtis)', c) imtis patogumo dlei (progin imtis). Ekspertins imties atveju elementai (stebjimo vienetai) imt traukiami atsivelgiant ekspert nuomon (ypa didelis subjektyvumas), todl j rezultatai negali bti iplsti visai populiacijai.

20

Kvotine imtimi vadinama tokia imtis, kurioje kvotos upildomos nevisikai atsitiktinai (kai kvotos upildomos visikai atsitiktinai, gaunama atsitiktin sluoksnin imtis). .Kai imt traukiami pirmi pasitaik populiacijos elementai (stebjimo vienetai), gaunama vadinamoji progin imtis, kuri visikai nereprezentatyvi ir i jos rezultat negalima daryti statistini ivad apie vis populiacij (pvz., pagal krepinink komandos g dar negalima teigti, jog visi vyrai yra auktagiai). A t s i t i k t i n s atrankos privalumas tas, jog kiekvienas tiriamos visumos vienetas turi apibrt galimyb patekti imt ir, remiantis tikimybinmis charakteristikomis, galima pagrsti gaunam parametr veri tikslum. Be to, didinant imt, rezultatai gaunami tikslesni, o grietas atsitiktinumo principo prisilaikymas visikai eliminuoja sistemin paklaid. Galimi vairs imties sudarymo bdai: 1. Paprastoji atsitiktin imtis^""tai vadinamasis urnos modelis, garantuojantis visiems populiacijos elementams lygi tikimyb patekti imt. Tokiai imiai sudaryti reikalingi visi populiacijos elementai, todl toks imties mimo bdas efektyvus tada, kai tiriama visuma nra labai didel ir kiekvienam elementui nesunku priskirti numer. Paprastoji atsitiktin imtis galima dviej ri - grintine ir negrintin (nelygi tikimybi). 2. Sisteminsoji imtis ('mechanin). Ji galima tik turint tam tikr tiriamos visumos element (stebjimo vienet) pirmin sutvarkym, pvz., sra, i kurio ir sudaroma imtis. Tai daroma tokiu nuoseklumu: a) atsivelgus populiacijos didum ir numatom paios imties didum, parenkamas irinkimo ingsnis, pvz. kas 10 - tas , 20 - tas ir 1.1.; b) i keli srao element atsitiktinai atrenkamas vienas; c) pasirinktu ingsniu atrenkami visi lik elementai. Beje, sraai atrankai gali bti sudaromi: a) be jokio dsningumo (pvz., kaimo gyventojai apylinki srauose pagal abcl arba mons pagal teritorin isidstym); b) pagal tam tikr tvark, greta idstant elementus, panaesnius tiriamomis savybmis. Daniausiai sistemingoji atranka taikoma buhalterins apskaitos ra teisingumui tikrinti bei kokybs kontrols udaviniams sprsti. 3. Sluoksnin 0016. stratifikuota). kai visa populiacija pirmiausia suskirstoma sluoksnius (stratas), po to kiekvienam sluoksniui taikoma atsitiktin paprastoji imtis, o gauti rezultatai apibendrinami visai populiacijai, atsivelgiant kiekvieno sluoksnio uimam dal visoje populiacijoje. Teigiama tai, kad be papildom l galima atlikti kelis tyrimus ir atskir sluoksni, ir visos populiacijos. (Pvz., nuo 1994 m. kiekvienais metais spalio mn tiriamas darbuotoj pasiskirstymas pagal bruto darbo umokest sluoksnin atsitiktine imtimi. Kiekvienai tiriamos ekonomins veiklos riai moni visuma suskirstoma 1-6 sluoksnius priklausomai nuo darbuotoj skaiiaus). Kai kuriais atvejais, kai kriterij, pagal kuriuos

apibriami sluoksniai, yra daug, pvz., gyventoj sudtis pagal ami, profesijas ir pan., vis populiacij suskirstyti sluoksniais nra lengva. Bendras reikalavimas sluoksninms imtims - populiacija turi bti heterogenika (nevienalyt) sluoksni atvilgiu ir homogenika (vienalYtf) filnnlmini Yiitnjr 4. T.idin flclasterin'). kai visa populiacija pagal tam tikr po suskirstoma panaias grupes - lizdus (klasterius), i kuri aibs paprastosios atsitiktins imties bdu atrenkama tam tikra dalis ir imt patenka visi atrinktj lizd (klasteri) elementai. Lizdai (klasteriai) sudaromi naudojant emlapius, miest, gyvenviei schemas ir pan. Dl kompaktiko idstymo, atrinktus teritoriniu principu objektus tirti yra paprasiau ir pigiau, taiau i imtis yra maiau tiksli. Bendras reikalavimas lizdinms imtims - populiacija lizd atvilgiu turi bti homogenika, o lizd viduje heterogenika. Pvz., i vis EF pirmojo kurso student grupi visikai atsitiktinai parenkama dalis grupi ir paangumui vertinti tyrime dalyvauja visi parinktj grupi studentai. Kadangi lizdin (klasterin) imtis taip pat yra tikimybin, rezultatus tam tikrais metodais galima apibendrinti visai populiacijai. Be abejo, yra ir kitoki imi sudarymo bd, pvz., daugiapakops bei daugiaetaps imtys, kurios gaunamos vairiai derinant jau mintus imi sudarymo metodus. Daugiapakop imtis - kai atskirose pakopose imties vienetai yra skirtingi. Pvz., tiriant nam ki gyvenimo slygas, gali bti vykdoma trij pakop atranka. Pirminiai imties vienetai, pvz., geografiniai rajonai, vliau i j parenkami antriniai imties vienetai, pvz., miest mikrorajonai arba kaimai ir, pagaliau, i j - galutiniai imties vienetai nam kiai. Svarbi aplinkyb - grupi, atrenkam vairiose pakopose, dydis. Optimalus grups dydis - tai tas dydis, kuris prie duot ilaid utikrina maksimal tikslum. Daugiaetap imtis - kai kiekviename tyrimo etape tiems patiems atrankos vienetams taikoma skirtinga tyrimo programa (paprastai vis detalesn). Atliekant daugiaetap tyrim, svarbi klausim branduolio svoka (daniausiai demografins charakteristikos - lytis, amius, eimin padtis, tautyb, isimokslinimas ir kt.), t. y. klausimai, kurie traukiami kiekvien kito tyrimo etap. Toks branduolys, kaip taisykl, papildomas vairiais moduliais arba standartinmis klausim grupmis pagal konkreias problemas, kurios gali keistis atskiruose tyrimuose (pvz., gyvenimo slyg, sveikatos bkls ir kt. klausimai). Pagal galimyb, temos kombinuojamos taip, kad turt esmin analitin reikm sudarant kombinuotas lenteles. Pvz., yra stipri ssaja tarp profesijos ir isimokslinimo, kvalifikacijos ir darbo umokesio, mitybos ir sveikatos bkls ir 1.1. Tiriant reikini priklausomyb, pvz., skalbimo milteli ries ir perkamumo ry (ssaj), susirgim plaui viu ir rkymo ry ir t. t., naudojamos eksperiment imtys. Tokiais atvejais sudaromos kelios imtys, o tiriamasis poymis matuojamas eksperimento nulemtose situacijose. Organizuojant eksperiment, imtys derinamos tarpusavyje. Galimos

22

lygiagreiosios ir porins imtys. Pirmuoju atveju atsitiktinai i visos

populiacijos ~udaramd~ Keliosmatuojamo poymio atvilgiu vienodos imtys, i j viena (kontrolin) dalyvauja viename eksperimente, o likusios - kituose. Po eksperimento tiriamasis poymis imatuojamas visose imtyse. Pvz., taip galima tirti keli mokomj program efektyvum (ini testo priklausomyb nuo taikytos mokomosios programos). Porins, imtys - tai tokios dvi imtys, kuri elementai nesusij, bet kiekvienas pirmos imties elementas turi porinink antrojoje imtyje. Pvz., priklausomybs tarp vyro ir monos isimokslinimo tyrimas. 3.3. KONTROLINIAI KLAUSIMAI 1. Kas yra atrankinis stebjimas (imi metodas)? 2. K vadiname parametru ir k - statistikai 3. Kokie pagrindiniai imi metodo privalumai? 4. K laikome atsitiktine paklaida? 5. Kokios sistemini paklaid atsiradimo prieastys? 6. Kokios neatsitiktini (netikimybini) imi rys? 7. Kokie atsitiktini (tikimybini) imi sudarymo bdai? 8. Kuo skiriasi daugiapakop ir daugiaetap atrinkimo schemos? 9. K statistikai reikia Romno Rotano odiai: ,Jleikia,stebti, kad
suprastum, ir stengtis suprasti, kad veiktum? Gfobut *f ( r'' * < J ^

3.4. ANKETIN APKLAUSA

' A p k l a u s a - tai vienas lahiaiisiai paplitusi metod konkreiuose sociaUnmese-- tyrimuose:' Tai universalus metodas, kuriuo galima gauti infefrraeijrfapie individe elgesio motyvus, jo realius poelgius praeityje bei dabartiniu metu ir apie jo ketinimus ateityje. Ypa nepakeiiamas apklausos metodas yra tais atvejais, kai norima gauti informacij apie subjektyvias individo nuomones, jausmus, elgesio motyvus. Apklausos bd gaunamos informacijos patikimumo (atitikimo reali tikrov) laipsnio dyd lemia respondento (apklausiamojo asmens) siningumas ir tai, kaip gerai jis imano tiriamojo dalyko esm, t. y. ar gali i esms atsakyti. Priklausomai nuo informacijos pobdio ir jos gavimo bd skiriama: Ja) anketin apklausa;
f b) interviu; c) sociometrin apklausa.

iierikiei psichologo D. M o r e n o pasilytas sociometrijos "terminas kils i dviej lotynik odi: soius (draugas, biiulis) ir , ..metrum (matavimas, matas). Tiesiogine prasme sociometrija reikia

draugik santyki matavim ir yra savotikas grupini tarpusavio santyki kiekybinio vertinimo bdas. Anketavimas - tai raytin, neakivaizdin apklausa (dniausiai udaro tipo), interviu odin apklausa (daniausiai atviro tipo). Priklausomai nuo komunikacijos su respondentu bdo, skiriamos asmenins (akivaizdins), kuri proceso metu palaikomas tiesioginis apklausjo kontaktas su respondentu, ir neakivaizdins, kai tokio kontakto nebna, apklausos. Pagal procedr, apklausa gali bti individuali (kai pats respondentas yra savo nuomons reikjas) ir grupin, nukreipta i karto koki nors asmen grup (ekspertin, kai respondentas yra tam tikros asmen grups interes reikjas). Apklausos taip pat gali skirtis ir pagal uduodam klausim
konstrukcij. ) atvira (kai respondentas atsakinja laisva forma); b) udara (kai visi atsakym variantai i anksto numatyti ir ufiksuoti

klausimyne); c) pusiau udara (kai kombinuojamos abi anksiau mintos procedros). PAVYZDIAI. Atvira apklausa-. Su kokiomis problemomis, Js manymu, susiduria studentai Vilniaus universitete? Ar bna problem, kurios bdingos pirmo kurso studentams? Udara apklausa: Kaip pasikeit Js gyvenimo lygis per pastaruosius 12 mnesi? Labai pagerjo; Pagerjo; Nepasikeit; Pablogjo; Labai pablogjo.
Pusiau udara apklausa: Jei laisvalaik leidiate namuose, tai:

a) irite televizori; b) skaitote knygas; c) sdite prie kompiuterio; d) kita ( rayti). Apklausos tip ir jo ris nulemia konkretaus tyrimo tikslas ir udaviniai. Vis apklausos metod pagrind sudaro klausimynas (klausim sraas), kurio sudarymas yra daugiau menas, negu mokslas. Anketa - tai tam
tikru bdu struktrikai sudarytas klausim rinkinys, kuriu kiekvienas logikai susijs su pagrindiniais tyrimo udaviniais.

24

Anketos klausimus prasta skirstyti pagal tris poymius: AJturin:~~ a) klausimai apie faktus, veiksmus praeityje ir dabar; b) klausimai apie motyvus, vertinimus, nuomones. B) form: a) atviri; b) udari; c) pusiau udari. Visi jie gali bti tiesioginiai ir netiesioginiai Udari klausimai - tai tam tikr atsakym alternatyv sraas. Klausimai gali bti kokybinio (klausimai su atsakym vduokle) ir kiekybinio (vertinimo klausimai, kuriais matuojamas nuomoni intensyvumas) pobdio. Pvz. Ar moterys diskriminuojamos vyr atvilgiu? Niekada; Labai retai; Kartais; Danokai; Labai danai. Pvz. Kiek cigarei surkote per dien, jei rkote kasdien? 1-4; 5-9; 10-19; 20 >; C) funkcij: ) filtruojantys (patikrina respondent informatyvumo laipsn), pvz.Ar rkote? , TaiP Ne ( kitas klausimas, jei ruko, kiek suruko cigarei); b) kontroliniai (jais vertinama gaunamos informacijos kokyb); Pvz., Gimimo metai? Amius? Isami ir patikim informacij galima gauti derinant visus anket imu tipus ir uduodant tiek tiesioginius, tiek ir netiesioginius klausimus tarieji danai formuojami beasmene forma: Kai kas mano, ... o kaip ote Js?). Anketinje apklausoje klausimynas-skirtas respondentui, o interviu jui. Klausimynas turi bti sudaromas taip, kad bt efektyvus ir ausai, ir duomen apdorojimui. Todl, sudarant klausimyn, reikia iovautis tam tikrais jo sudarymo principafs Tr taisyklmis. Pagrindiniai icipai: v_ _ l) programini klausim idstymas loginiu nuoseklumu', kai jama problema ypa aktuali paiam apklausiamajam, pvz., jaunimo

pasitenkinimas darbu, galima pradti formuoti bendr klausim, charakterizuojant tiriamj problem visumoje, ir konkreius klausimus, atskleidianius poir problem ir atsakym motyvus. Kitais atvejais klausimai gali bti pateikiami daliniai, konkrets, o i atsakym juos ir formuosis apklausiamojo nuomon apie nagrinjam problem. Klausimai idstyti skirtinga tvarka gali duoti skirting informacij; 2) tik esminiu klausim traukimas, kuriuos pateikti atsakymai teikia kaip tik t informacij, kuri reikalinga svarbiausiems tyrimo udaviniams sprsti ir kurios negalima gauti kitaip (nra reikalo rinkti t informacij, kn galima gauti i kit altini); 3) geras stilistinis (kalbos, konceptualumo) ir prasminis klausim formulavimas (neleistinas klausim dviprasmikumas); 4) apklausos lapo (anketos) prasminiai blokai turi bti apytiksliai
vienodos apimties; 5) btinas klausim idstymas pagal sudtingumo laipsn (pirma ~ lengvesni, vliau - sunkesni, svarbiausieji galiausiai intyms klausimai)', 6) anketoje neturi bti klausim, sukeliani neigiam respondento reakcij;;

Pvz. Kiek svaigal Js suvartojate per mnes ar savait? (Galimas netikslus atsakymas, nes respondentas ino, jog etiniu poiriu visuomen to netoleruoja). 7) kiti reikalavimai. Anketos kompozicij paprastai sudaro trys dalys: a) vadin (kas atliks i apklaus, koks tyrimo tikslas, kokia respondento asmeninio dalyvavimo svarba, atsakym anonimikumo utikrinimas); b) pagrindin; c) demografin. Baigiamasis etapas ruoiant mokslikai pagrst anketos klausim sra - tai bandomasis tyrimas, kurio metu ir isiaikinama, ar gerai suformuluoti klausimai, ar tinkamai jie idstyti. Bandomajam tyrimui (pilotaui) suformuojama 25 -30 moni mikroauditorija i tos visumos, kuri numatoma ateityje masikai apklausti. ia turi patekti asmenys su vairiomis demografinmis charakteristikomis, nes tik tokiu atveju galima patikrinti anketos tinkamum. Bandomasis anketos patikrinimas vykdomas asmeninio interviu forma. Klausjai privalo registruoti bet kurias apklausiamojo reakcijas ir komentarus kiekvienu klausimu, esant reikalui performuluoti klausimus, kad jie bt suprantami respondenui (klausimo formulavimo pakeitimai tiksliai ufiksuojami). ^Bandomuoju tyrimu siekiama isiaikinti, ar ilaikyti tam tikri anketos reikalavimai, kaip antai: a) ar nepasirod, jog kai kuriems respondentams anketa buvo per sunki, o kitiems - per daug primityvi;

26

b) ar visi klausimai ir atsakym variantai suprantami; c) ar ne per daug abstrakts ar konkrets klausimai; d) ar respondentai kompetetingi atsakyti visus anketos klausimus; e) ar nra pavojaus nuvarginti apklausimj (kaip to ivengti; kaip sumainti monotonikum); f) ar pakankamai gera apklausiamojo atmintis, kad atsakint 'f klausimus apie praeit; ' g) ar nra pavojaus gauti stereotipinius atsakymus; h) ar ne per daug atsakym variant, ar gali respondentai isirinkti jiems tinkant; i) ar nra pavojaus sukelti respondento nepasitikjim arba kokias nors teigiamas emocijas; j) kokius atsakymus reikia priimti u gryn pinig, o kokius suprasti perkeltine prasme; k) ar tinkamai apipavidalintas apklausos lapas, ar iskirti atitinkamu .<'riftu klausimai ir instrukcija; 1 ar netikslinga kai kuriems klausimams suformuluoti alternatyvas; ) m) kiti. . Esant mintiems anketos sudarymo reikalavim paeidimams, gali bti daug atsisakani atsakinti, dani j atsakymai neinau arba negaliu jtesakyti arba vis, be iimties, respondent atsakymai t pat klausim Jvisikai vienodi. Tik ityrus bandomosios apklausos rezultatus ir klausim sra sunorminus iki tam tikros kondicijos, galima pereiti prie pagrindins ausos. Anketavimo bdai: 1) pato (kai anketos isiuntinjamos, o paskui grinamos tyrjui patu); 2) spaudos (kai anketa paskelbiama laikratyje ir visi norintieji gali j atsakyti). Abiem atvejais anketavimas lengvai organizuojamas, pigesnis, bet daug ket negrta, o dl to gali ikreipti tyrimui numatyt imt. ,'^ 3) idalijamasis (kai anket idalija ir j upildo vietoje arba namuose k Sutartu laiku grina tyrjui). Tokiu atveju visos anketos grinamos, o dar, p i jos upildomos vietoje, galima kontroliuoti anket upildymo proces, ko jmanoma padaryti anketuojant kitais bdais. i Interviu - tai tiesioginis kryptingas interviuotojo pokalbis su J^spondentu, reikalingas pirminei informacijai gauti. Klausjas yra ciatorius, organizuojantis ir vedantis pokalb, o respondentui priklauso formacijos altinio vaidmuo. Interviu metodo pranaumas prie anketin Betod atsiskleidia naudojant pusiau fbffflalTO arba-nefbrmalius klausimyno variantus. Tokiuose interviu numatomas tik pagrindini klausim sraas ir ^.dalinai - j tvarka (ji gali keistis pagal aplinkybes), o gaunama informacija
I" : ' 27

padeda formuoti hipotezes, irykina tiriamas problemas. Apskritai, interviu panaudojimo sritys gali bti vairios: a) dideli apklaus tyrim metodikai paruoti; b) kaip pagrindinis informacijos altinis psichologiniuose tyrimuose, kai esti ribota atranka; c) kaip papildomas informacijos altinis; d) kontroliniuose tyrimuose kitais metodais gautiems duomenims patikrinti ir patikslinti. Interviu bdu gaunamos informacijos kokyb priklauso nuo daugybs veiksni. Pagrindin uduotis klausjui kuo tiksliau registruoti respondento atsakymus uduodamus klausimus, sugebti juos pateikti (panaudojant savo sumanum ir aibik reakcij) bei sugebti iklausyti respondent nuomoni vairov. Pastebta, kad respondento elges veikia ir klausjo kalbos tempas, jo taktikumas ir isilavinimas. Konkretiems tyrimams pasirenkamas tinkamiausias apklausos bdas. Kadangi gaunama informacija yra subjektyvi (kiekvienas mogus objektyvi tikrov suvokia skirtingai), svarbu utikrinti duomen tikslum.Tuo reikia rpintis jau prie pradedant konstruoti anket. Reikia nusprsti, kokiai auditorijai bus skirta anketa, kaip bus vykdoma respondent atranka, kokius duomenis tikimasi gauti {hipotezi formulavimas), apgalvoti svokas, kad jos bt aikios ir nedviprasmikos, apsvarstyti, ar numatytu bdu bus manoma gauti vis rpim informaci. Atsakym klausimus rezultatai gali bti pateikti vairi ri skalse: pavadinim, rang, intervalins, santyki ir kt., pvz., Laikerto, Gutmano (apie pastarsias daugiau skaityti sociologinje literatroje).

3.4. KONTROLINIAI KLAUSIMAI 1. Kokiais atvejais informacija gaunama apklausos bdu? 2. Kas bdinga anketinei apklausai? Kokios jos rys? 3. Pagal kokius poymius ir kokias grupes skirstomi anketos klausimai? 4. Kokios pagrindins k l a u s i m y n o sudarymo taisykls? 5. Koks b a n d o m o j o tyrimo tikslas ir udaviniai? 6. Kokie i n t e r v i u ypatumai?

4. STATISTINI DUOMEN SISTEMINIMAS

> 4.1. GRU PA VIM O M ETO DO VIETA STATISTIN IU O SE TY R IM U O SE

Statistini duomen sisteminimas yra antrasis statistinio tyrimo etapas. Kad masiniai pirminiai duomenys bt naudingi turiningai analizei ir galt tarnauti ivadoms pagrsti, jie turi bti atitinkamu bdu sutvarkyti (susisteminti). Vienais atvejais pakanka palyginti paprast operacij - gio eiluts, grupavimo ir lenteli sudarymo, kitais - btini sudtingesni metodai itorins ar klasterins analizs ir kt.). fets paprasiausias pirmini duomen sutvarkymo bdas yra gio /^sHarymas, t. y. tiriamojo poymio reikmi idstymas TficRpnd ar majimo kryptimi. Pvz., toki procedr atlieka Statistikos departamentas, Sistemindamas NBT duomenis apie vidutines vartojimo ilaidas, tenkanias vienam nam kio nariui per mnes, ir suskirstydamas jas deciliais. Visais atvejais pirmiausia btina gauti bendr vaizd apie pirminius duomenis, t. y. atlikti iankstin regimj duomen tyrim (taip, lyg mes anot HtMrenbergo, stengtumms irti u atskir medi vis mik), o tada jpsitinkti tinkamiausij sisteminimo bd. iuo atveju praverst prisiminti vaizding ekonomisto S. Mitelo ^ginim: Statistika - tai iaudai, kuriuos a, kaip ir kiekvienas omistas turiu supresuoti, kad gauiau briket'. I tikrj, bet kokiu bdu . fakt gausyb (masiniai duomenys) apie tiriamus reikinius ir os neaprpiama apbendrinti, jei ji nebus mokslikai susisteminta ir

stinis grupavimas - tai stebjimo vienet suskirstymas (arba i - aitrini--gr^avimo atveju) pagal esminius poymius vienares grupes. Tai pagrindin statistins medi o (plaija pfasme)~operacija (kitos operacijos - grupi Skaiiaus ir bendr sum apskaiiavimas, gaut rezultat idstymas stinse lentelse ir grafinis j pavaizdavimas). Beje, statistins mediagos aas gali bti centralizuotas ir decentralizuotas. Didels grupavimo metotO panaudojimo galimybs socialini ir aomini reikini analizei. Pirm kart grupavimo metod mokslinei alini ekonomini reikini analizei panaudojo angl statistikas D. faantas (1620-1674), padjs demografijos, kaip mokslo, pagrindus. Kitas ; mokslininkas, G. Kingas (1648-1712), suskirst Anglijos gyventojus ' Visuomenines grupes, po to pagal kiekvien grup apskaiiavo pajamas ir 29 *idas. Tai leido sudaryti vis Anglijos socialini grupi pajam ir ilaid fans. Vliau, belg statistikas A. Ketle (1796-1874) savo darbuose

grupavimo metod panaudojo reikini ryi analizei, iplts paprast porini ryi analizs rmus, plaiai pritaik trimates ir keturmates lenteles. Grupavimo metod iki iol mokslininkai laiko pagrindiniu metodu, leidianiu priversti duomenis kalbti (anot Erenbergo), nes visuomens gyvenimo reikiniai - politiniai, socialiniai, ekonominiai, demografiniai ir pan. yra tarpusavyje susij ir pasiymi vairove. Todl juos reikia sisteminti taip, kad bt iaikinti j esminiai bruoai, savybs ir vystymosi ypatumai.

4.2. MATAVIM SKALS

Tiriant vairius reikinius, j ypatybes padeda atskleisti ne tik kiekybin, bet ir kokybin informacija apie juos. Statistikos udavinys imatuoti ir pateikt, nes tik, kiekybini, bet ir kokybini poymi charakteristikas. Tam tikslui tarnauja matavimo skals (skaii sistemos;- , skirtos dydiams vertinti arba imatuoti). Daniausiai naudojamos tokios kintamj matavimo skals: 1) P a v a d i n i m {nominali, vardin); 2) R a n g {eils); 3) In t e r v a l ,
A) S a n t y k i . P a v a d i n i m skal skirta kokybiniams poymiams klasifikuoti

(sutvarkyti), priskiriant juos kokybikai vienarei visumai. Pvz., darbininko profesija, automobilio mark, ekonomins veiklos kodas, sportini markinli numeris, telefono numeris, pato indeksas, kraujo grup, gyvenamoji vieta, tautyb ir 1.1. ia nra jokios natralios tvarkos, o skaiiai (numeriai, kodai ar indeksai) tik identifikuoja atitinkamus vienetus ar j poymius, bet neatspindi j dydio (pvz., nra prasms skaiiuoti vidutin kod ar numer). Taiau ir iuo atveju galima nustatyti kai kurias statistines charakteristikas: danius, mod, vairius neparametrinius kriterijus (Pirsono, uprovo ryio koeficientus). R a n g (eils) skal numato tam tikr poymi sutvarkym vienas kito atvilgiu. Jos pagrindin savyb yra eilikumas (ji gali bti taikoma kokybiniams ir kartais - kiekybiniams kintamiesiams imatuoti): x a< x b < x c ir 1.1. Pvz., darbininko tarifin kategorija, apibdinanti jo kvalifikacij, vieta, uimta pasibaigus sportinms varyboms, visuomens socialinis statusas {emas, vidutinis, auktas), mokslinis laipsnis, parodantis tam tikr viet (laiptel) mokslinink hierarchijoje ir 1.1. Matuojant poymius, galima taikyti rangus (1, 2, 3,.... n), balus (1-10, 10-100) ir pan. i skal leidia nustatyti tokias specifines charakteristikas, kaip: decilius, kvartilius, median ir kai , kuriuos ryio rodiklius {rang koreliacijos koeficientus). Interval ir santyki skals yra, skirtos tik kiekybiniams poymiams (kintamiesiems)-imatuoti.

I n t e r v a l skal gali bti gaunama i eils skals, vedus mato vienetus. Ji leidia nustatyti skirtum tarp dviej sutvarkytos eiluts nari, kuris rodo, kiek daugiau (maiau) matuojamo poymio yra viename elemente, palyginti su kitu elementu. Nulinis takas interval skalje yra susitarimo reikalas (laisvai parenkamas). Pvz., temperatros matavimas pagal Celsijaus arba Farenheito skales. i skali nulinis takas ir matavimo vienetai skiriasi, taiau abi jos pateikia vienod informacijos kiek, nes j parodymus sieja tiesinis ryys: F= 1,8 C + 32, ia F - laipsni skaiius Farenheito skalje, C - laipsni skaiius Celsijaus skalje.

4.1 lentel. Celsijaus ir Farenheito skali palyginimas

CELSIJAUS ( C ) FARENHEITO ( F )

0 5 10 20

32 41 50 68

Abiejose skalse dviej atitinkam reikmi skirtum (interval) santykis yra vienodas. Pvz., (20 - 10)/ (10 - 5) = 2 Celsijaus skalje ir tiek pat Farenheito skalje: (68 50) / (50 - 41) = 2. Vadinasi, ios skals savybes ilaikys bet kokia teigiama tiess transformacija: y= a + bx, (4.1) ia x - pradinis skals takas, b - teigiama konstanta, a - laisvasis narys, y - transformuota skals reikm. I n t e r v a l skale galima matuoti ne tik temperatr bet ir kalendorin laik (nuo Kristaus gimimo, nuo Romos krimo ir pan.), intelekto, gabum ir pan. test rezultatus ir vertinti j kiekybinius skirtumus. I intervalins skals kintamj galima apskaiiuoti aritmetini vidurk, sklaidos rodiklius, tiesins koreliacijos koeficient, atlikti operacijas su natraliaisiais skaiiais. S a n t y k i ii skal skiriasi nuo i n t e r v a l skals tik tuo, kad joje yra apibrta absoliuti atskaitos pradia, t. y. nulinis takas, rodantis, kad tiriamojo poymio nra. i skal leidia nustatyti proporcijas, t. y.skaitmenin matuojamojo poymio santyk (pastarasis nuo matavimo vienet nepriklauso). Pvz., deimtadalio turtingj vidutinis pajam lygis 8 kartus didesnis negu deimtadalio neturtingj. Santyki skals kintamieji gali bti: gis, svoris, amius, kaina, savikaina, atlyginimas, produkcija, preki apyvarta, pajam lygis, vartojimo lygis ir 1.1. Su santyki skals kintamaisiais galimos visos matematins operacijos, visos skirstinio padties ir sklaidos charakteristikos bei atitinkami ryio rodikliai. Paymtina, jog i kiekybini tolydij (jie gali bti ireikti ne

31

tik sveikais, bet ir trupmeniniais skaiiais), galima gauti ranginius, o i pastarj - nominaliuosius kintamuosius, taiau tokiu atveju prarandama dalis informacijos (atitinkamos skaitins reikms pakeiimos kokybinmis svokomis, pvz., maas, vidutinis, didelis). Galima tik proporcinga santyki skals transformacija: y = bx, (4.2) ia b - teigiama konstanta, x - pradin reikm, y - transformuota skals reikm (pvz., 1 m = 100 cm, 1 h = 60 min.).

4.3. GRUPAVIMO UDAVINIAI, RYS, ETAPAI (GRUPAVIMO TEORIJA)

Statistikoje grupavimo metodas taikomas vairiems udaviniams sprsti: A. Reikini tipams iskirti (tipologiniai grupavimai)', B. J sudiai ir struktrai nustatyti (struktriniai grupavimai)', C. Reikini priklausomybei nustatyti {analitiniai grupavimai)', Kai konkreiame tyrime yra sprendiami visi minti udaviniai, grupavimo ris negali bti tiksliai vardijama. Tiriant masinius socialinius ekonominius ar kitokio pobdio reikinius grupavimo metodu, galima atsakyti klausimus, kuriuos atsakym negali duoti jokie teoriniai samprotavimai. Svarbu tik, kad grupavimai bt atlikti mokslikai, laikantis grupavimo teorijos. Grupavimo teorija ir praktika numato tokius nuoseklius
etapus'.

1. Esmini grupavimo poymi parinkimas; 2. Grupi skaiiaus nustatymas; 3. Interval ploio ir j rib nustatymas (kai grupuojama pagal kiekybin poym); 4. Grupi apibdinimas apibendrinamaisiais rodikliais (absoliutiniais ir santykiniais dydiais, vidurkiais). Grupuoj ant imami. es/mmai^pagrindiniai poymM, taiau skirstymas esminius ir neesminius, pagrindinius ir antraeilius, priklauso nuo tyrimo bavim ir slyg. Skirtingomis slygomis tie patys poymiai gali turti nevienod reikm, todl btina juos vertinti konkreiomis vietos ir laiko slygomis (ypa reikia tai atsivelgti sudarant intervalus). Pagal iraikos form visi poymiai skirstomi dvi ris: 1. Kokybinius {atributinius)',
2. Kiekybinius. Kiekybiniai poymiai dar skirstomi : A. Diskreiuosius (jie gali bti ireikti tik sveikais skaiiais, pvz.,

vaik skaiius eimoje, nam kio nari skaiius); B. Tolydiuosius (jie gali gyti bet kuri trupmenin arba sveikojo skaiiaus reikm, pvz., preks kaina, darbo umokestis ir pan.).

32

Diskretieji duomenys gaunami kiekvien kart skaiiuojant ;puliacijos ar imties vienetus (elementus), o tolydieji - imatuojant i vienet poymius. Pvz., akcij skaiius fond biroje - diskretusis poymis ritamasis), o akcij vidutin kaina - tolydusis. Visi kiekybiniai poymiai ireikiami skaiiais, (pvz., gyventoj liius, darbo staas, preki apyvarta ir t. t.) ir j priskyrimas atitinkamai ,%rupei priklauso nuo io poymio skaitins reikms dydio. Kai grupuojama - pagal kokybin poym (lyt, gyvenamj viet, profesij ir t. t.), sudarytos grups skiriasi poymio pobdiu, o ne jo dydiu. , Priklausomai nuo grupavimo poymi skaiiaus, grupavimai gali bti skirstomi paprastus (kai grupuojama pagal vien poym) ir kombinuotus (kai grupuojama pagal du ir daugiau poymi). Pvz., bedarbi grupavimas pagal lyt - paprastas grupavimas, o pagal lyt ir ami - kombinuotas grupavimas. Pasirinkus grupavimo poym, ikyla grupi skaiiaus nustatymo klausimas. Svarbus grupavimo teisingumo kriterijus - optimalus grupi upildymas, o kartu - ne per didelis ir ne per maas grupi skaiius. Apskritai, mokslinink nuomone, grupi skaiius, priklausomai nuo poymio tinamM'viumos % 3 zi6 7 to ^ * b ^ F w aJes fy nei4-4_grups ir ne nei 15-20 grupi, iskyrus tuos atvejus, kai pats grupavimo poymis apsprendia ribot grupi skaii, pvz., grupuojant pagal lyt. Grupi skaii galima nusatyti pagal amerikiei mokslininko G. S t e r d e s o pasilyt formul: m = 1 + 3,322 lg N, (4.3) ia N - stebjimo vienet skaiius. Pastebta, kad, skaiiuojant pagal i formul, grupi skaiius m, priklausomai nuo stebjimo vienet skaiiaus N arba n, i pradi gana intensyviai didja (m = 4-7, kai n = 10-100), po to jo augimas sultja (m = 7-11, kai n = 100-1000) ir pagaliau tampa beveik nepastebimas (m = 11-14, kai n = 1000-10 000). Grupi skaii m galima nustatyti ir pagal T e r e 1 o (Terrel) ir S k o t O (Scott) pasilyt formul: * m = 2 n 0,3333 ; (4.4) ia n - tiriamo poymio reikmi variant skaiius. : Kai grupuojama pagal kiekybin poym, kurio reikms smarkiai svyruoja, reikia sudaryti grupi intervalus ir nustatyti ribas (rius). Grupi intervalai gali bti lygs ir nelygs (pastarieji daniausiai progresikai

Vejantys);--------------------- Kai kiekybinio grupavimo poymio reikms kinta tolygiai, reikia ig jg ryti lygius intervalus, kitais atvejais - nelygius; svarbiaura;katf"Bt Pteiektas pagrindinis tikslas - iaikintos tiriamos visumos vienet esmins #vybs. /

TytT' in1ffrw a1|q plot, galima apskaiiuoti kaip maksimalios ir minimalios poymio reikmi skirtum, padalint i grupi skaiiaus, t. y. pagal toki formul: 'd ..(X roax-' ) / m, (4*5) ia m - grupi skaiius, kur galima laisvai pasirinkti, arba nustatyti pagal anksiau nurodytas formules.. Sudarant grupes, svarbu teisingai nustatyti interval ribas (rius): nuo iki. Grups ribos (rus. predely ) - tai skaiiai, kuriais paprastai naudojamasi identifikuojant grupes pasiskirstymo eilutse. Jas galima vadinti nominaliomis ribomis. Grups ris (rus. granica) - tai tam tikras takas, skiriantis vien grup nuo kitos, o ne reikm, traukta vien i grupi. Jis, paprastai bna idstytas viduryje tarp vienos grups virutins ribos ir gretimos grups apatins ribos. Pvz., turime tok respondent pasiskirstym pagal ami (metais): (n = 54) v 1 6 -1 9 10 15,5-19,5 / > 2 0 -2 4 28 19,5- 24,5 l 2 5 -2 9 16 24,5-29,5 -y k : (ribos) (riai) iuo atveju ris, skiriantis grup (16-19) nuo grups (20-24) yra tarp 19 ir 20, t. y. take 19,5. Pagal Alb. Rimk, kiekybini poymi grupes galima sudaryti dviem bdais: ffldricanuou ^ pmgLmmnfu Kai grupavimo poymis diskretusis, interval ribos ymimos taip, kad vieno intervalo virutin riba ir gretimo intervalo apatin riba skirtsi apibrtu dydiu (daniausiai - vienetu) - tai skiriamasis bdas.; Kai grupuojama pagal tolydj poym, daniausiai intervalai raomi taip^kad gretim interval virutin ir apatin ribos (riai) sutapt (arba skirtsi labai neymiai) - tai jungiamasis bdasS^ a) kai poymis diskretusis moni grups pagal darbuotoj skaii * . /, ,, . Iki 10 ^ 1 0 -1 9 ... 2 0 -4 9 5 0 -9 9 100 + b) kai poymis tolydusis Pensinink grups pagal pensijos dyd (Lt) / /, Iki 150 r 150-200 200-250 250 - 300 300 - 400 400 +

Tais atvejais, ka kiekybinio poymio maksimali ir minimali reikms gerokai atitrk nuo gretim reikmi, tikslinga sudaryti neapibrtus

34

(atvirus) intervalus, pirmajai grupei nenurodant apatins ribos (rio), o paskutinei grupei - virutins ribos (rio). Kai grups sudarytos jungiamuoju bdu, ikyla klausimas, kuriai grupei priskirti tuos tiriamos visumos vienetus, kuri reikms visikai sutampa su nustatyt rib (ri) reikmmis, r. b) pvz. kuri grup turt patekti pensininkai, kuri pensija lygi 200 Lt? Atsakymas priklauso nuo to, kaip uraytas paskutinis neapibrtas intervalas. Duotuoju atveju - 400+ (reikia 400 ir daugiau), vadinasi reikm 200 turt patekti 3, o ne 2 grup. Jei paskutinis neapibrtas intervalas bt uraytas daugiau 400, tai reikm 400 turt patekti priepaskutin grup, o reikm 200 - 2 grup. Idstant intervalus, j pradinio atskaitos tako (rio) nustatymas kartais nra taip svarbus ir siejamas su patogumu, kad interval ribos bt sveikieji skaiiai arba kad interval centrai bt ireikti sveikaisiais skaiiais. Norint ivengti sunkum visumos vienetus skirstant grupes, interval ribas galima pasirinkti tokias, kad n viena j reikm nesutapt su kuria nors i uregistruot poymio reikmi. Grupuojant empirinius duomenis, reikia laikytis tokios taisykls: grupi skaiius, interval tipas ir plotis turi bti parenkami taip, kad grupavimas kuo labiau irykint esmines tiriam reikini savybes bei j pasiskirstymo pobd. XX a. statistikos literatroje skelbiama nuostata, kad neteisinga klasifikuoti pirminius duomenis vien vadovaujantis statistine metodologija, nes toks klasifikavimas negali duoti to, ko i jo labiausiai pageidaujama neiskiria socialini tip. Tam reikia remtis ekonomikos ir sociologijos teorija.Todl, norint painti socialinius reikinius ir procesus, statistikos metodai turi bti takomi kartu su tiriam reikini socialini moksl teorija. Beje, statistin grupavim reikia skirti nuo klasifikacijos. Klasifikacija tai tvirtai nustatytas grupavimas (daniausiai - pagal atributin poym), kuris ilg laik naudojamas kaip tam tikras standartas, patvirtintas nacionalini arba tarptautini statistikos institucij. Pvz., Tarptautin profesij klasifikacija (TDO), Tarptautin standartin ekonomini veikl klasifikacija (EUROSTAT), Tarptautin standartin vietimo klasifikacija (UNESCO), Tarptautin standartin lig klasifikacija (PSO) irt. t. Klasifikacij apibria tam tikras problematikos kryptingumas; kai fcunos j yra universalios (pagal lyt, tautyb ir pan.), kitos - specializuotos, (Pvz., susijusios su visuomens saugumu). Socialinje statistikoje plaiai paplitusios standartins klasifikacijos, pvz., pagal ami (nors ia kiekybinis Poymis): iki 1 met, 1-4, 5-14, 15-19, 20-24, 25- 44, 45-59. 60-69, 70 ir ' au. 1-4 - vaik grup - pagrindinis JT vaik fondo ir sveikatos apsaugos tas; 5 mokyklinio vaik ir paaugli amiaus grup; 14

35

15-19 - tai pereinamasis laikotarpis ir pasikeitimai, susij su mokslo ubaigimu, ilaikytinio padties nutraukimu; 20-24 - darbins veiklos pradia; eimos sukrimas; 60-69 - santykinai aktyvesnis laikotarpis; 70 + - problemos, susijusios su sveikata, nedarbingumu, pajamomis ir ypa rykiomis socialinmis problemomis. Pirmins mediagos grupavimas pagal kiekybin poym galimas ir vadinamuoju Galtono metodu (F. Galionas XIX a. matematins analizs XX metodais tyrinjo paveldimumo klausimus). io metodo. esm- tokia: kiekybinio poymio reikms idstomos didjimo kryptimi- visa tiriama visuma (N) suskaidoma i anksto apibrt grupi skaii, pvz., 10 arba 5, kiekvienai grupei priskriant vienod stebjimo vienet skaii arba j dal. Ms Respublikos statistikos departamentas decili arba kvantili grupmis suskirsto NBT dalyvaujanius nam kio narius pagal vidutin vartojimo ilaid lyg. Tai padeda nustatyti visuomens susisluoksniavim, socialin nelygyb ir atkreipti Vyriausybs dmes sprstinas socialns apsaugos problemas. Grupuojant pagal kiekybin poym, reikmingas ir kumuliatyvinis metodas, kai nustatomi kumuliuoti (sukaupti) grupi daniai. Jie rodo, kiek visumos vienet arba kuri j dalis nevirija tam tikros poymio reikms. Pasiskirstymo eiluts, kuri daniai sukaupti, vadinamos kumuliatyvinmis.

4.4. PASISKIRSTYM O EILUTS

Statistikoje nagrinjamos dviej ri statistikos eiluts:
f \. Dinamikos; .JL Pasiskirstymo.

Dinamikos eiluts parodo reikinio kitim laiko atvilgiu, pvz. preki . apyvartos apimtis kiekvien mnes, ketvirt, metus. Pasiskirstymo eiluts parodo visumos vienet pasiskirstym pagal tam tikr poym. Jos gaunamos kiekvien kart, kai atliekamas pirminis ar antrinis statistini duomen grupavimas. Privalomi pasiskirstymo eilui elementai yra grupavimo poymio reikms - variantai (x;) ir daniai (f;), parodantys, kiek kart tos reikms pasitaiko.Variantai gali bti ireikti teigiamais ir neigiamais skaiiais, daniai - tik teigiamais (absoliuiais arba santykiniais) dydiais. Santykiniai daniai parodo kiekvienos gmps dal bendrame stebjimo vienet skaiiuje; jie ireikiami vieneto dalimis arba procentais ir j suma visada turi bti lygi 1 arba 100 proc. Priklausomai nuo grupavimo poymio {kokybinis ar / kiekybinis), pasiskirstymo eiluts skirstomos : J /? f ' Ai'
1 . Atributines; /
i

]/ , -f >

2. Variacines. ? ;! , r j i Pastarosios, savo ruotu, skirstomos :

/ ; F .

...... ?
A . D i s k r e t i n e s -

B. Intervalines. Statistikos eilut prie analiz apibdinama: v' A & .. - kokia tai statistikos eilut dinamikos ar pasiskirstymo; . , - jei pasiskirstymo, tai kokia jos ris pagal grupavimo poym atributin ar v ariadn; , \ -je i variacin, tai kokia ji diskretin ar intervalin; < j / i CP ' -Qei intervalin variacin, tai kokie intervalai: lygs ar nelygs; visi K ^apibrti ar pirmas ir / arba paskutinis neapibrtas; "" kokiu bdu sudaryti intervalai (jungiamuoju ar skiriamuoju); - jei eilut diskretin variacin, tai kokia tvarka ji idstyta (gio eilut ar ne); - kokie duotos pasiskirstymo eiluts daniai (absoliuts ar santykiniai). Tik teisingai charakterizavus duot statistikos eilut pereinama prie kito etapo - ios eiluts apibendrinamj rodikli apskaiiavimo ir j analizs. Nagrinjant pasirinkt intervalin variacin pasiskirstymo eilut, tenka tiksliai nustatyti kiekvienos grups intervalo p lo t(d j)h in t Kai grup\sudaiyt0s jungiamuojubda, kiekvienos grups intervalo plotis nustatomas i tos grups virutins ribos (rio) atmus apatin rib (r)- Kai grups sudarytos skiriamuoju bdu, kiekvienos grups intervalo plot nustatome i tos grups virutinio rio, atm apatin r arba - kaip gretim grupi apatini rib skirtum. In terv alo centras (vidurin kiekvieno intervalo reikm, kuri skaiiavnntKJse' tri afstovauti visoms kitoms to intervalo reikmms), nepriklausomai nuo to, kaip grups sudarytos - jungiamuoju ar skiriamuoju bdu, apskaiiuojamas kaip paprastas aritmetin vidurkis (xa+ xv)/2, ia xa. apatine riba, arba ris, xv - virutin riba arba ris. Kai grups sudarytos lygiais intervalais ir kai inomi grupi interval centrai, kiekvienos grups intervalo plot (dj) galima nustatyti kaip gretim grupi interval centr skirtum: d = X -x M.

4.5. VARIACINI EILUI GRAFIKAI

Pasiskirstymo variacins eiluts grafikai gali bti pavaizduotos: A. Histograma; B. Dani daugiakampu (poligonu); (^Sukaupt dani laute (kumuliate). f T^istogram a paprastai taikoma intervalinei variacinei eilutei, o dani fotogiakampis - diEretineiW ta in e r M t r^ a fisk a i pavaizduoti. Galima tervalin variacin eilut pavaizduoti ir histograma, ir dani daugiakampiu diagramoje. Briant histogram, horizantalioje (x) ayje paymimi intervalai (nurodomi riai), kurie tampa staiakampi pagrindu, o vQtiklioje (y) ayje - atitinkam grupi daniai (f), kai grupi intervalai

lygs, arba dani tankiai (h = f /d), kai grupi intervalai nelygs, kurie parodo staiakampi aukt. Gali bti nustatomas kiekvienos grups absoliutus arba santykinis tankis, priklausomai nuo to, koks absoliutus ar santykinis danis dalijamas i intervalo ploio. Grafike histogramoje sujungus vis staiakampi vidurio takus vien su kitu ir su horizontalia (x) aimi, gaunama udara figra, vadinama dani daugiakampiu. Grafikai vaizduojant diskretin variacin eilut,

1 pav. Respondent pasiskirstymo pagal vidutin telefono pokalbi trukm histograma.

Lakas (rrin.)

horizantalioje (x) ayje atidedamos poymio reikms ir i j ikeliamos ordinats, ireikianios grupi danius, o tada visi gauti takai sujungiami tarpusavyje ir su horizontalia (x) aimi.
Sukaupt dani laute (kumuliat) briama pagal sukauptus absoliuius arba ffimtykmks damius, kurie paymimi vertikalioje (y) ayje, o horizantalioje (x) ayje nurodomos poymio reikms (kai turime diskretin eilut) arba atitinkami riai (kai turime intervalin eifcrTyfT kiekvienos grups virutinio rio ikeliami takai, atitinkantys sukauptus danius, ir tarpusavyje sujungiami (r. 1 ir 2 pav.).
120 c
T3

100 60 40 0

s. 1

I
0 2 4 6 8 10
L a ik a s (m in)

2 pav. R e s p o n d e n t p a s is k ir s t y m o p a g a l p o k a lb i telefonu tru k m k u m u lia t (s u k a u p t d a n i la ut )

Jei grafikai nubrti teisingai, i histogramos g alim a nustatyti daniausiai pasitaikani poymio reikm (mod), o i sukaupt dani lauts - struktrinius vidurkius (median, kvartilius, decilius).S\arbi vieta socialiniuose ekonominiuose tyrimuose tenka ir kitiems g rafik a m s Jau XIX a. pabaigoje amerikiei mokslininkas G. Stenli-Chelas paymjo, kad grafinis metodas tampa tarptautine mokslo kalba, kuri turime imokti ir mes.

38

4.6. ANTRIN IS G R U PA V IM A S
Antrinis grupavimas - tai nauj grupi sudarymas, remiantis ankstesniu avimu. Duomen pergrupavimas rekalingas tais atvejais, kai: : a).anksiaaiskirtos grup&nra tipikos* ir jas reikiasustambinti; b) reikia lyginti kelis grupavimus, t.y. gauti vienarius duomenis. v Pirmuoju atveju, antrinis grupavimas atliekamas interval SUstambinimo metodu, antruoju - dalinio pergrupavimo metodu. Pavyzdys 4. 2 lentel. Nam kio nari pasiskirstymas pagal pajam lyg Pajam lygis (Lt) Iki 60 60-10A100^150/ 150-200 200-300 300+ Nam kio nari skaiius, % (f)) 16 ^ JL 18 3 20 17 15 14

' < 100 t' " UDUOTIS. Pergrupuoti duomenis interval sustambinimo metodu, t j duotiems intervalams priskirti naujus danius (f;). ' 4.3 lentel. Antrinis nam ki grupavimas pagal pajam lyg Pajam lygis ( L t) I II III IV Iki 100 100-^O 180-250 250-400 Nam kio nari skaiius,% 34,0 30,2 14,3 21,5 u O o

Skaiiavimo pocedra tokia: _ I g r.= 1 gr. + 2 gr. = 16 + 18 = 34 (f); "> Hj&T. - 3 gr. + 4 gr. (180 150)/(200 150) = 20+ 17 0,6 = 30,2 (f2); Ufgr. = 4 gF. Tl-0;S).+ 5 gr. (250 200) / (300-200) = 17 0,4 + 15 0,5 = =^4,3 (f3 );

4.7. STATISTINS LENTELS

Statistinio stebjimo ir mediagos grupavimo rezultatai paprastai idstomi statistinse lentelse. Statistin lentel - tai racionali duomen,
apibdinani socialinius ekonominius reikinius ir procesus, idstymo forma. Statistinse lentelse, kitaip negu ne statistinse (logaritminse,

daugybos ir pan.), pateikiama bendra statistins visumos charakteristika. Statistins lentels yra daug vaizdingesns, negu odinis tekstas. Jau XVII a. statistikos mokslo pradininkai V. Petis ir D. Grauntas suprato statistini lenteli reikm ir paskirt - nuo apraymo odiais palaipsniui buvo pereita prie apraymo skaitmeninmis lentelmis. Statistinse lentelse rodikliai idstomi logikiau ir nuoseklesne forma, be to, lentels uima maiau vietos negu tekstas. Duomenys idstomi eilutmis ir skiltims, tad lengviau juos apvelgti, tarpusavyje palyginti ir analizuoti. Didelis statistini lenteli privalumas - kompaktikas duomen pateikimas. Taigi statistines lenteles sudaro eilui ir skili derinys. Vertikalios linijos sudaro skiltis, horizontalios - eilutes. Vertikali ir horizontali linij susikirtimas sudaro langel, kur raomi statistiniai duomenys. Kairje lentels dalyje pateikiami eilutse idstyt rodikli pavadinimai, o virutinje jos dalyje - skiltyse idstyt rodikli pavadinimai. Be to, kiekviena lentel turi bendr pavadinim. Statistins lentels pagrindiniai elementai yra veiksnys ir tarinys. Lentels veiksnys parodo, apie k lentelje kalbama, o tarinys - tai skaitmeniniai rodikliai, kurie apibdina veiksn. Socialiniuose ekonominiuose tyrimuose naudojamos vairios statistini lenteli rys. Jos skiriasi savo sudtingumu - skirtingais veiksnio ir tarinio idstymo bdais, j santykiais ir t.t. Priklausomai nuo veiksnio sudtingumo, skiriamos trys statistini.leateli-Fays: 1. Paprastos; 2. Grupins; 3. Kombinuotos. Paprastomis vadinamos tokios statistins lentels, kuri veiksnys ne sugrupuotas. Jame pateikiamas tik tam tikr stebjimo vienet, teritorini padalini arba chronologini dat sraas. Paprastos statistins lentels veiksn gali sudaryti ir i poymi junginys (teritorins-chronologins lentels). Pvz., nedarbo lygis apskrityse atskirais metais. GrupinmisydL&mamos, tokios statistins lentels, kuri veiksn sudaro stebjimo vienetai sugrupuoti pagal vien poym. Pvz., bedarbi
pasiskirstymas pagal ami N metais. Kombffiuutuim vadinamos" tokios statistins lentels, kuri veiksn

sudaro sugrupuoti stebjimo vienetai pagal du ar daugiau poymi. Pvz:

Bedarbipasiskirstymas pagal lyt ir ami N metais.

Kombinuotos statistms-te!rfI^"EaIiei suteikia didesnes analitines galimybes, padeda iaikinti reikini vystymosi ypatumus ir j

40

priklausomyb. Kombinuotos statistins lentels projekt 1882 m. pateik ir j teorikai pagrind zemstv statistikas A. Pr~Skkeviius. kuris laikomas

frfflMhiniifttu statistini lenteli pradininku Rusijoje.

*"

Statistini lenteli tarinys gali bti paprastas (tarinio rodikliai idstyti atskirai vienas nuo kito) ir kombinuotas (tarinio rodikliai susij bendru turiniu). Pvz., gimusij skaiius apskrityse N metais (pagal veiksn kuriame nurodom os apskritys, i lentel yra paprastoji - teritorin, taiau, jei tarinyje bus pateikiamas gimusij pasiskirstymas pagal gyvenamj viet ir lyt, jos tarinys bus kombinuotas). Sudarant statistines lenteles, reikia laikytis tam tikr reikalavim: 1) lentel neturi bti gremzdika (geriau sudaryti kelias paprastesnes tarpusavyje susijusiais lenteles); 2) lentel turi turti bendr pavadinim, (atsakant klausimus: kas, kur, kada?) ir numeri (j priimta rayti prie pavadinim, pvz., 1 lentel. Respublikos nam ki vartojimo ilaid struktra 2002 metais, procentais); 3) je i lentel sudaro tam tikro teksto, i kurio aikus jo s turinys, organin dali tokiu atveju jos pavadinimas gali bti praleistas', 4) je i kokio nors reikinio tyrimui skiriama daug lenteli, jos numeruojamos logins sekos tvarka, priskiriant jas atitinkamam darbo skyriui (pvz., 1.2 lentel); 5) turi bti tiksliai ir aikiai suformuluoti statistins lentels veiksnio eilui ir jo s tarinio skili pavadinimai ir nurodyti atitinkami matavimo vienetai' 6) jeigu statistin lentel tenka perkelti kit puslapi jo s skiltis reikia numeruoti (veiksn ymti didiosiomis abcls raidmis, o tarinio skiltis skaitmenimis, pvz., A, 1, 2, 3); 7) jeigu santykinis rodiklis, ireiktas procentais, yra didelis skaiius, tikslinga j ireikti kartais (pvz., jei preki apyvartos indeksas - 250 %, tikslinga rayti 2,5 karto); 8) pildant ir skaitant statistin lentel, reikia laikytis toki sutartini enkite. - - konkretaus reikinio nra; ... - nra duomen apie konkret reikin; 0,0 - skaitmenins reikms maesns nei pasirinktas tikslumas lentelje; ( ) - nepakankamas statistinio vertinimo tikslumas; / - duomenys neskelbiami, nes parametro verio paklaida virija leistin dyd; - duomenys konfidencials (neskelbiami); X - nereikia pildyti eiluts (tokie rodikliai neskaiiuojami); 9) po lentele turi bti inaa, kurioje nurodomi duomen altiniai Ubartais pateikiami kai kurie paaikinimai, pvz., dl rodikli skaiiavimo arba Palyginamumo).

41

Btina sugebti ne tik teisingai sudaryti statistines lenteles, bet ir jas skaityti bei analizuoti. Statistins lentels analiz paprastai pradedama bendrj ir grupini rezultat aptarimu ir tik po to analizuojami atitinkami (iskirtiniai savo dydiu ar savybmis) eilui ir skili rodikliai. UDUOTIS. I Statistikos departamento statistini leidini p a r i n k t i statistini lenteli (paprastos, grupins ir kombinuotos) pavyzdi. 4. KONTROLINIAI KLAUSIMAI 1. K vadiname statistiniu grupavimu? 2. Kokie yra grupavim udaviniai ir rys? 3. K vadiname klasifikacija? 4. Kokie yra statistinio grupavimo etapai? 5. Kaip nustatyti lygi interval plot? 6. Kaip sudaryti grupes jungiamuoju ir skiriamuoju bdais? 7. Kokia grupavimo Galiono metodu m? 8. K vadiname pasiskirstymo eilutmis? Kokios j rys? 9. K vaizduoja histograma, dani daugiakampis ir kumuliat? Kaip ie grafikai briami? 10. Kada ir kaip atlikti antrin grupavim? 11. Kas yra statistins lentels? Kokios j rys? 12. Kokios statistini lenteli sudarymo taisykls? 13. Kokios matavimo skals daniausiai taikomos? Kokia j paskirtis? 14. Nustatyti, kokiai matavimo skalei priklauso kiekvienas poymis: - tarpmiestini skambui skaiius per mnes, - vaik skaiius eimoje, - tautyb, // ; i - mokslinis laipsnis, -svoris, - kalendorinis laikas (nuo Kristaus gimimo, nuo Romos krimo),1^ - nedarbo trukm, - asmens kodas, - gyvenimo slygos (labai geros, geros, vidutins, blogos, labai blogos), -atlyginimas. yi

42

5. STATISTIKOS RODIKLIAI

R ~U

E K S 1 E N S Y V 1 KJ 1 (Absoliuts)

INTENSYVIEJI (Santykiniai)

f" L

Smiiaus gfekio) produkcijos (preki) tiekto; darbuotoj skaiius; pasitfuplotas irt.

A p i m t i e s Ll L y g i n i a i n
produkcijos vert; preki apyvarta; darbo umokesio los; bendrasis derlius.

Daliniai

ir

Struktros
ABSOLIUTS DYDIAI gali bti iSreiSkiami:
*

" " D in a m ik o s tKti&riniais, natriniais slyginiais, vertuliais, darbo laiko mato vienetais K o o r d i n a c i j os Intensyvumo
*

SANTYKINIAI DYDIAI gali bti

(Ekonominio isivystymo)

fyficientais, procentais, promilmis, P*decimilmis, kartais jie yra vardinio ^Pfotens (pvz., gyventoj tankumas).

SANTYKINIAI DYDIAI
Struktros - parodo dalies santyk su visuma, pvz., bedarbi
moter dal bendrame bedarbi skaiiuje',

Dinamikos (grandininiai ir baziniai) - parodo rodiklio kitim, palyginti su kintama ar pastovia baze; Koordinacijos - parodo atskir dali tarpusavio santyk, pvz.,
vyr ir moter skaiiaus; eksporto ir importo',

Intensyvumo -

parodo reikinio paplitimo laipsn, pvz.,

gimusij skaii 1000 gyventoj,

i j - ekonominio isivystymo, pvz., B V P1 gyventojui', Palyginimo - parodo t pai rodikli, priklausani skirtingiems objektams, kiekybin santyk, pvz., kiek kart arba procent
vienos valstybs plotas didesnis negu kitos;

Plano arba sutartini sipareigojim vykdymo - parodo, kiek procent vykdytas, pvz., tiekimo planas). 1 UDUOTIS. I naujausi statistikos rinkini parinkite konkrei santykini dydi pavyzdi, priskirtin visoms j rims. Struktros, dinamikos ir palyginimo santykinius dydius pavaizduokite grafikai. 7. UDUOTIS. inomi tokie oficialiosios statistikos duomenys gyventoj skaii Lietuvoje met pradioje, tkstaniais: Met a i 1998 2000 2002 Gyvento skaiius Kaime Mieste 1178,8 2525,2 1176,1 2522,4 1149,4 2326,2

Pastaba: Lietuvos Respublikos teritorija - 65,3 tkst. km2. Apskaiiuokite s a n t y k i n i u s dydius: a) struktros (rezultatus pateikite statistinje lentelje); b) dinamikos', c) koordinacijos; d) intensyvumo. Paraykite trumpas ivadas.

44

Pa s is k ir s t y m o

c e n t r o c h a r a k t e r i s t ik o s

J6.1. V IDU RK IO ESM . VIDU RKI R Y S IR JIEM S KELIAMI

REIKALAVIMAI

tf Pirmini duomen grupavimas ir j pateikimas pasiskirstymo eilutse Reikalauja tolimesni apibendrinim. Labiausiai paplits apibendrinimo bdas vidurki nustatymas. ... ,:JiiU~ XVTr.a. V. Petis nagrindamas ekonomines problemas plaiai ad o jo vidurkiu. ..... * Vliau juos plaiai taik G. Kingas (XVII-XVIII a.), apskaiiuodamas gyventoj vidutines pajamas. Tolesnis io metodo vystymas i autori darbuose: P. Laplaso (XVIII-XIX a.), A. Ketle (XIX a.) i mogaus teorija, V Leksiso (XIX-XX a.) - laikin vidurki teorija, A. Bouli (XIX-XX a.) - efektyvi vidurki teorija, A. X-XX a.) - atrankini ir patikim vidurki teorija, D. Julo (XIXMilso (X X a.) ir kt. mimo praktikoje vidurkiai kartais nustatomi i akies, remiantis patyrimu ir ribotu stebjim skaiiumi. Statistinis vidurkis piiuojamas i masini duomen, gaut itisinio arba atrankinio d, btinai i kokybikai vienars visumos, i u r k i s - tai apibendrinantis kiekybinis rodiklis, ireikiantis reikini tipik lygi (pvz., vidutinis darbo umokestis, vidutinis s, vidutinis pajam lygis ir pan.). iant didij skaii dsniui, atsitiktiniai individuali poymio uokrypiai tarpusavyje pasinaikina ir vidurkiai atspindi tai, kas i visumai. itinje analizje tikslinga iskirti grupinius ir bendruosius pvz., pagal atrankinius NBT duomenil apkaiiuojamas "vis _ vidutinis vartojimo ilaid lygis - bendrasis vidurkis, taip pat attfcr nam ki grupi (miesto ir kaimo, decilini grupi ir pan.) vartojimo grupiniai vidurkiai. tW inomi vairi ri vidurkiai: aritmetinis, harmoninis, &^fhetrinis, kvadratinis, antiharmoninis. Matematin statistika vairius ius iveda i laipsninio vidurkio: (6.1)

( 6 .2)

Kai k = O - geometrini vidurk (po tam tikro pertvarkymo)

xg =ft:.

(6.3)

Kai k = 2 - kvadratin vidurk

(6.4)

Kai k = -1 - harmonin vidurk

n

(6.5)

ie laipsniniai vidurkiai, apskaiiuoti i t pai duomen, skiriasi savo dydiu ir sudaro toki vidurki gio eilut, vadinam vidurki m a o r .a ^_t-(pranc. majorer - didti):
Xh< x g < x 3< x < x ah. (6 .6 )

Kaip matome, aritmetin vidurk galima laikyti vidurki vidurkiu. Beje, matematiniai vidurkiai skaiiuotini tais atvejais, kai dydi skirtumai yra didesni, o daniai svertiniams vidurkiams skaiiuoti neinomi. Taikant vidurki teorij praktikoje, svarbi reikm turi D. Julo (angl statistikos mokyklos krjo K. Pirsono mokinio) knyga v a d a s statistikos teorij (pirmkart ileista 1911 m.), sulaukusi daugybs leidim, kurioje, be kita ko, suformuluoti vidurkiams tokie pagrindiniai vidurki reikalavimai: - vidurkio apskaiiavimas turi bti grietai apibrtas ir nesiremti tik
subjektyviu vertinimu; - vidurkis turi bti paremtas visis stebjimo vienetais; - pageidautina, kad vidurkis pasiymt aikiomis savybmis, kurios leist suvokti jo prasm; - pageidautina, kad be kit savybi, vidurk galima bt lengvai ir greitai apskaiiuoti; - pageidautina, kad vidurkio dydis kuo maiau priklausyt nuo atsitiktini poymio reikmi svyravim; - ypa svarbi slyga - galimyb su pasirinktu vidurkiu atlikti vairius algebrinius veiksmus (pvz., i grupini vidurki apskaiiuoti bendrj

vidurk). Paymtina, kad beveik visus iuos reikalavimus tenkina aritmetinis

vidurkis.

46

6.2. ARITM ETIN IS V ID U R K IS IR JO SA V Y B S

Analizuojant pasiskirstymo eilutes, i konkrei empirini duomen apskaiiuojamas aritmetinis statistinis vidurkis. Galimos dvi jo formos: paprastas ir svertinis. p a p r astas aritmetinis vidurkis skaiiuojamas i pirmini (nesugrupuot) duomen:

I pasiskirstymo variacini eilui daniausiai skaiiuojamas svertinis aritmetinis vidurkis, kurio formul tokia ( x a): (6.7) f = M J j

ia Xj - poymte-~iiknles (konkreios reikms diskretinje variacinje eilutje arba interval centrai intervalinje variacinje eilutje); fj - variacins eiluts daniai. Skaiiuojant aritmetin vidurk i intervalins variacins eiluts, jis gaunamas maiau tikslus, nes visos intervalo reikms pakeiiamos viena intervalo centru, t. y. grupuojant visada prarandama tam tikra dalis informacijos. Paklaidos dydis priklauso nuo intervalo dydio (maesnis intervalas - maesn paklaida), lygs ar nelygs, apibrti ar neapibrti intervalai.Tais atvejais, kai pirmas ir paskutinis intervalai neapibrti, ir apie juos nra jokios papildomos informacijos, apskaiiuotas aritmetinis vidurkis bus tik apytiksl pasiskirstymo padties charakteristika. Aritmetiniam vidurkiui bdingos savybs, kuri inojimas ir praktinis pritaikymas palengvina jo apskaiiavim (ypa i intervalins variacins eiluts sulygiaisiftteFvalais):----------------- / Pagrindins aritmetinio vidurkio savybs: / 1. Poymio reikmi nuokrypi nuo aritmetinio vidurkio suma lygi 0: l E(xs- x a) = 0. (6.8) ) (i savyb taikoma vidurkio apskaiiavimo teisingumui patikrinti). 2. Visus variantus (x;) padidinus arba sumainus d kart vidurkis taip pat padidja arba sumaja d kart (galima skaiiuoti vidurk i variant X / ; d, taiau gautj vidurk padauginti i d). 3. Visus variantus (xj) padidinus arba sumainus pastoviu dydiu A, vidurkis padidja arba sumaja tuo paiu dydiu A (galima skaiiuoti vidurk i variant X - A, o gautj vidurk padidinti A dydiu). . 4. Visus danius (f) padidinus arba sumainus k kart vidurkis nesikeiia.

5. Vidurkio dydis priklauso ne nuo dani absoliutini reikmi, o nuo j proporcij tarp j (vadinasi, daniai gali bti pakeisti atitinkamais svorio koeficientais). Pasinaudojus aritmetinio vidurkio savybmis, j galima apskaiiuoti (6.9)

momento bd;__

ia M'i - pirmos eils slyginis momentas, kuris skaiiuojamas tokia formule: (6.10) S A - vidurinysis arba su didiausiu daniu intervalins eiluts variantas; d - intervalo plotis, jei intervalai lygs. Paymtina, jog svertinis aritmetinis vidurkis yra ne tik racionalesn vidurkio uraymo forma, bet ir lengvai interpretuojamas dydis. Pvz., skaiiuojant vidutin darbo umokest (x a), formuls skaitiklis f - darbo umokesio fondas, o vardiklis fj - vidutinis darbuotoj skaiius. Taigi turint iuos tarpusavyje susijusius dydius, galima rasti ir neinomj. Skaiiuojant aritmetin vidurk dviem etapais, galima nustatyti progresin ir regresin vidurkius, traukiant tik didesnes arba tik maesnes u aritmetin vidurk reikmes (pvz., tiriant visuomens socialin susiskaidym, tikslinga skaiiuoti progresin ir regresin vartojimo ilaid vidurkius).
I^ ^ 6.3. HARMONINIS VIDURKIS ) l~ Harmoninis vidurkis yra atvirkias aritmetiniam vidurkiui, kuris apskaiiuojamas i atvirktini dydi. Taikomas paprastas ir svertinis harmoninis vidurkis:

- t-

(6.11)

'= =
ia M = X; f

s.

X v./

Harmoninis vidurkis taikomas vietoje aritmetinio tada, kai neinoim individuali poymio reikmi daniai (fp^o inoma sandauga x; f, = M . ^ Pavyzdys. Du mokiniai nuvaiavo t pat atstum (S = 60 km); vieno greitis - 30 km/val., kito - 20 km/val. Koks abiej mokini vidutinis greitis? I fizikos inome, kad S = v t, todl v = S / 1. Kadangi laikas (t), t. y. danis neinomas, reikia taikyti harmonin vidurk:

48

Vadinasi, vidutinis greitis yra 24 km/val., o ne 25 km/val., k neteisingai nustatytume, skaiiuodami paprast aritmetin vidurk (30+20)/2. Priklausomai nuo inom duomen harmonin vidurk reikt taikyti skaiiuojait: _______________ - ----------------a) vidutin darbo umokest, kai inomas atskir darbuotoj arba j grupi darbo umokesio fondas (M;) ir j darbo umokestis (Xj), o darbuotoj skaiius (f;) neinomas; b) vidutin derlingum, kai inomas bendrasis derlius (M ) ir atskir kultr derlingumas (x;), o pasli plotai (f,) neinomi; c) vidutin savikain, kai inomas tos paios produkcijos savikainos lygis (x j) atskirose monse ir ios produkcijos gamybos snaudos (M ), o gamini skaiius (fj) neinomas; d) vidutin akcij kain, kai inoma kiekvieno pirkimo akcij kaina (X) ir joms sigyti ileista pinig suma (M ), o sigyt akcij skaiius (f) neinomas.

6.4. M ODA IR STRUKTRINIAI VIDURKIAI

Moda - tai daniausiai pasikartojanti poymio reikm tiriamoje visumoje (populiacijoje ar imtyje). Diskretinje variacinje. eilutei e moda yra konkreti poymio reikm, turinti didiausi dan, p_\iz_r4aodalusis avalyns numeris, modalioji preks kaina ir pan. Jei du ar daugiauvariacins eiluts vriaatai'-tui^Vienodus didisius danius, toks skkstinys vadinamas bimodaliuoj. Bkaiiuojant mod i intervalins variacins eiluts, pirmiausiai nustatomas modalusis intervalas. ia galimi du atvejai: 1) kai intervalai lygs - pagal didiausi dan (f,) ir 2) kai intervalai nelygs - pagal didiausi tank (h; = f;/d ). Pirmuoju atveju moda Mo skaiiuojama pagal toki formul: (6.12) f - f M o= xn + d 7--------\-r-------s, ( / j - / , ) + ( - / 3) kur x0 - apatin modaliojo intervalo riba (ris); d - modaliojo intervalo plotis; f 2 - modaliojo intervalo danis; f 1 - priemodaliojo intervalo danis; f 3 - pomodaliojo intervalo danis. *Jeigu duotoje pasiskirstymo eilutje f =f 3 modai apskaiiuoti formul , nereikalinga, nes tokiu atveju moda lygi modaliojo intervalo centrui (x j).

Kai intervalai nelygus, moda apskaiiuojama pagal toki formul (Mo):

Mod taip pat galima nustatyti i grafiko - histogramos (r. 1 pav.). Kai analizuojant duot pasiskirstymo variacin eilut nustatoma, kad aritmetinis vidurkis artimas modai, laikoma, kad is vidurkis tipikas. Mediana - poymio reikm, esanti gio eiluts viduryje, t. y. i eilut dalijanti dvi lygias 3an'. Jer vmaCiilj5~Tlgi--!Iutje nari (variant) skaiius nelyginis, mediana yra vidurinioji konkreti poymio reikm', jos eils numeris nustatomas taip: (N+l)/2, o jei lyginis - ji apskaiiuojama kaip dviej
vidurinij poymio reikmi aritmetinis vidurkis.

Pavyzdys. Turime duomenis apie keli student praleistas paskaitas: a) 3 0 4 3 2. ia nesutvarkyti duomenys (Mo=3; X a=2,4); medianai nustatyti reikia sudaryti gio eilut: 0 2 3 3 4. Kadangi poymio reikmi skaiius nelyginis, tai Me = 3; b) 2 2 3 3 4 4. 4-, 5. ia jau duota gio eilut, taiau poymio reikmi skaiius lyginis, todl K5e= (3+4)/2j^ 3,5 (Mo = 4, Xa=3,375). Norint apskaiiuoti m ediani intervalins variacins eiluts, pirmiausia reikia pagal sukauptus danius nustatyti medianin interval, t. y. t interval, kuriame f' > f/2 . Jeigu medianinio intervalo sukaupti daniai (f') lygs pusei vis dani
sumos, medianai apskaiiuoti formul nereikalinga, j i lygi medianinio intervalo virutinei ribai (riuij.

Kitais atvejais, mediana skaiiuojama pagal toki formul (Me):

(6.14)

kur x0- apatin medianinio intervalo riba (ris); d - medianinio intervalo plotis; fm- medianinio intervalo danis; Sm i - dani suma iki medianinio intervalo. _ Kaip interpretuoti mediancp. Jei, pvz., tiriant darbo umokesio diferenciacij nustatyta, kad mediana lygi 800 Lt, tai reikia, kad pus tiriamj darbuotoj gauna ne daugiau kaip 800 Lt, o kita pus - ne maiau kaip 800 Lt (praktikoje interpretuojama dar paprasiau: puss darbuotoj atlyginimas maesnis negu 800 Lt, o kitos puss - didesnis negu 800 Lt). Jei mediana gio eilut pagal dani sum dalija dvi lygias dalis, tai kvartiliai - keturias, o deciliai - deimt lygi dali. Visi ie vidurkiai

vadinami struktriniais vidurkiais ir apskaiiuojami pagal analogikas formules: (6.15) (6.16)

Q2 =M e

(6.17) (6.18) (6.19) X /--V 1 fD 1

D5 = Me.

(6.20)

Struktrinius vidurkius galim nustatyti ir pagal T a l i o teorem, sustatant atitinkam proporcij. Be to, struktriniai vidurkiai gali bti nustatomi i grafiko - sukaupt dani lautis (r. 2 pav.). Kai pirminiai duomenys pagal tiriamj poym suskirstyti decilines grupes G alion metodu, t. y. kai inomi deciliai, atitinkamus kvartilius galima nustatyti tokiu bdu: Q, = 2 (D2+D3); / (6.21) (6.22) Q2 = D5 = Me; (6.23) Q3 = '/a (D7+D8). Skaiiuojant mod ir visus struktrinius vidurkius i intervalins variacins eilutes^ s udarvtos^sJdriamuoju bdu, pirmiausia reikia nustatyti rius, o tada taikyti atitinkamas formules.

51

6.5. VIDURKI PRANAUMAI IR TRKUMAI; J TENKINAMI KRITERIJAI

Kaip jau buvo minta, aritmetinis vidurkis tenkina beveik visus vidurkiams keliamus reikalavimus. Pvz., lengva suvokti jo prasm. Jei 10 darbinink imokta 9800 Lt atlyginimo, tai vidutinis vieno darbininko darbo, umokestis sudarys 980 Lt. Tuo atveju, kai inomas vidutinis darbo umokestis ir darbinink, skaiius, j sandauga parodys bendr darbo umokesio fond. Median padaugin i darbuotoj skaiiaus, darbo umokesio fondo negausime (iskyrus t atvej, kai Me =X a). Be to, mediana, apskaiiuota i lyginio nari skaiiaus diskretinje variacinje eilutje kaip dviej vidurini poymio reikmi aritmetinis vidurkis, ne visikai atitinka medianos apibrim. Nepatartina skaiiuoti medianos i tokios pasiskirstymo eiluts, kai stebjimo vienet skaiius nedidelis ir kai kurios j reikms vienodos, pvz., 5 6 6 6 6 9 10. iuo atveju Me = 6, taiau jos interpretacija netiksli. Mediana netenkina ir kitos slygos - su ja negali bti atliekami algebriniai veiksmai. Be to, Me maiau patikima negu Xa statistinms ivadoms gauti. Vis dlto kai kuriais atvejais mediana pranaesn u aritmetin vidurk: a) j nesunku apskaiiuoti, pvz., nebtina tiksliai nustatyti kiekvieno respondento g, o irikiavus juos - tik viduriniojo; b) ji tiksliau atspindi visum kai intervalai neapibrti; c) jai maesn tak turi ypa didels ar maos poymio reikms (Me
jautri prie j ar po jo s esani reikmi skaiiui, o ne j skaitiniams dydiams), todl ji maiau priklauso nuo atsitiktini poymio reikmi svyravim. Taigi, mediana yra aritmetinio vidurkio alternatyva, kai skirstinys yra labai asimetrikas. Moda (Mo) yra paprasiausias ir vienintelis - kokybini duomen)

centrins tendencijos matas. J galima apskaiiuoti-,iai skirstinyje yra atvir (neapibrt) interval. Jai nedaro takos ekstremalios reikms, taiau ji pernelyg paveikiama populiarios grups, kai skirstinys yra labai asimetrikas. Kartais moda neegzistuoja (kai pasiskirstymo eilutje vis stebjimo vienet poymio reikms skirtingos). Kokius matematinius kriterijus tenkina Me ir Mo, nesunku sitikinti i tokio pavyzdio: Penki studentai per vasaros atostogas perskait knyg: 0 1 4 5 5. ios eiluts centro charakteristikos tokios: Xa = 3; Me = 4; Mo = 5.-~ Nustatome individuali poymio reikmi (X;) nuokrypi nuo i vidurki modulius ir i nuokrypi kvadratus:

52

Xi 0 1 4 5 5 E

|X i- x j 3 2 1 2 2 10

Xj - M e 4 3 0 1 1 9

|xj - M o 5 4 1 0 0 10

( X i Xa)2 (x -M e)2 9 16 4 9^ 1 0 1 4 1 4 27 22

(Xj-Mo)2 25 16 1 0 0 42

^ N e= 5 Ne = 4 N e= 3 ie skaiiavimai patvirtina 3 matematinius kriterijus, kuriuos tenkina aritmetinis vidurkis, moda ir mediana: 1) Ne = mirt, t. y. paklaid (e) skaiiaus minimizavimo kriterij tenkina moda (Ne = 3);
2) Ee = min, t. y. paklaid dydio minimizavimo kriterij tenkina mediana (Ee = 9); 3) Ee2 = min, t. y. paklaid kvadrat sumos minimizavimo kriterij tenkina aritmetinis vidurkis (Ee2 = 22).

Remiantis iais kriterijais galima daryti ivad, jog papildius duot gio eilut didesnmis poymio reikmmis, tai labiausiai veiks X a, maiau Me ir nedarys takos Mo (pvz., 0 1 4 5 5 8 19, i ios gio eiluts nustatome, kad X a = 6, Me = 5 , o Mo = 5, t. y. nepasikeit). K. Pirsonas empirikai nustat, kad esant vidutinei skirstinio asimetrijai |Mo - X a| = 3 | Me - X a|. (6.24) Ivada. Kai pasiskirstymo eilutje yra ekstremali reikmi, vietoje aritmetinio vidurkio ir modos centrins tendencijos matu galima panaudoti rftedian. Projektuojant masinio aptarnavimo punkt (degalini, taksofon ir pan.) idstym, pasinaudojama medianos matematine savybe E |X; - Me| = = min. ' 6 . KONTROLINIAI KLAUSIMAI I f 1. Kas yra vidurkiai! Kokios j rys? J 2. Kokie reikalavimai keliami vidurkiams? ? 3 ) Kaip skaiiuojamas ir /kada taikomas paprastas ir svertinis aritmetinis vidurkis! - fi-O-t f s a ,y/?; > *" v'''r 4. Kaip skaiiuojamas ir kada taikomas paprastas ir svertinis harmoninis vidurkis? 5. Kas yra moda? Kaip ji skaiiuojama i diskretins ir intervalins variacins eiluts? 6. Kas yra mediana? Kaip ji skaiiuojama i diskretins ir intervalins variacins eiluts? 7. Kaip skaiiuojami ir k rodo kvartiliai ir deciliai? 8. Kokius matematinius kriterijus tenkina aritmetinis vidurkis, moda ir mediana?
53

7. POYMI SKLAIDOS TYRIMAS

7.1. SKLAIDOS ESM IR JOS MATAI
Tiriant skirstin, neutenka inoti vien tik jo padties charakteristik: vidurkio, modos, medianos. Galimi atvejai, kai dviejose ar didesniame to paties poymio pasiskirstymo eilui kiekyje aritmetiniai vidurkiai visikai sutampa, taiau jos skiriasi io poymio reikmi isibarstymu, t. y. sklaidos laipsniu. Todl svarbus statistikos, udavinys - imatuoti individuali poymio reikmn sklaid. Sklaidos matai turi paMuH"^5yg(3n7k5nos sulormuTuoto vidurkiams. Tai reikia, kad jie turi: a) remtis visais stebjimais; b) bti lengvai suprantami; c) lengvai apskaiiuojami; d) kiek galima maiau priklausyti nuo atsitiktini svyravim; e) bti patogs algebriniams veiksmams. Pats paprasiausias absoliutus sklaidos rodiklis - sklaidos plotis, kuris skaiiuojamas kaip maksimalios ir minimalios poymio re!SKn skirtumas
R X Tnay X rnin

(kai duomenys nesugrupuoti) arba paskutinio intervalo auktutinio rio ir pirmojo intervalo emutinio rio skirtumas (kai grups sudarytos skiriamuoju metodu apibrtais intervalais). Jeigu nors vienas grups intervalas neapibrtas, sklaidos plotis neskaiiuojamas. Sklaidos plotis yra pats grubiausias sklaidos vertinimas, nes visikai priklauso tik nuo kratini (neretai ir atsitiktini) skirstinio reikmi. Toks sklaidos matas naudojamas kain analizei, gamybos statistinei kontrolei ir kitais atvejais.Taiau praktikoje jis daniau naudojamas nustatant lygius intervalus bei kituose skaiiavimuose. Kartais skaiiuojamas kvartilinis plotis (Q3 - Qi) (7.2) ir pusiau kvartilinis (Qj - Qi) / 2. (7.3) Esant simetriniam skirstiniui galima tokia lygyb: M e -Q = Q! (7.4) Me + Q = Q3 (7.5) Me Q apjungia tik 50 proc. vis duoto skirstinio poymio reikmi.Q lengvai apskaiiuojamas, aiki prasm, taiau su juo neatliekami algebriniai veiksmai, sunku numatyti jo pakitimus dl atsitiktini svyravim, todl taikomas reiau. . Kitas absoljutus_.-Skiaidos matas,- --vidutinis^ tiesinis nuokrypis, kuris apskaiiuojamas, kaip individuali poymio reikmi absoliutini nuokrypi nuo vidurkio aritmetinis vidurkis. io sklaidos rodiklio trkumas -

54

sivelgiama nuokrypo enkl. I nesugrupuot duomen skaiiuojamas sta (nesvertine) forma, o i sugrupuot duomen - svertine forma: (7.6) (7.7)

d =

Ih
N

- x h - xV> d' X/,

Pastaba. Vidutinis nuokrypis gauna maiausi reikm, kai is nuokrypis matuojamas nuo medianos. ,; Nors is rodiklis labiau apibrtas negu sklaidos plotis (atsivelgiama visas poymio reikmes), taiau jis nenustato nuokrypi krypties, todl praktikoje taikomas retai. Svarbus absoliutus sklaidos rodiklis yra dispersija, t. y. individuali poymio reikmi nuokrypi nuo vidurkio kvadrat vidurkis (cr). I nesugrupuot duomen dispersija skaiiuojama paprasta (nesvertine) forma, i sugrupuot duomen - svertine forma: (7.8) ' -.......(7-9) _ x _ iA
N

X (v

i ia X - kiekvieno intervalo vidurinioji reikm, kuri tik apytikriai atspindi vis to intervalo reikmi tipik dyd (tiksliau - tik simetriniame skustinyje ir esant ne stambesniam kaip 1/20 R intervalui). epardas rod, kad: ,, Jeigu a) skirstinys tolygusis ir b) daniai abiem kryptim artja prie 0 (kreiv varpo formos) - tai dispersij, gaut i sugrupuot duomen, tikslinga neti patais- atimti 1/12 grupinio intervalo kvadrato: (7.10) *
r *

t 2 d2 Oy = G
-------------

12

Z, . stebjimo vienet skaiius nedidelis arba grupi intervalai Blbesni nei 1/20 R - tokia pataisa nebtina. .Dispersijai bdingos kai kurios .savybs, kuri inojimas ir praktinis kynH5 "pateRgvHKr^r sklaidos rodiklio apskaiiavim (ypa i lygi val variacins eiluts). Pagrindins dispersijos savybs tokios: 1- Pastovaus dydio (vienod reikmi) dispersija lygi 0, t. y. a2c= 0. 2. Visas poymio reikmes padidinus ar sumainus pastoviu dydiu A, sja nesikeiia:

55

3. Visas poymio reikmes padidinus ar sumainus d kart, disper padidja arba sumaja d kvadratu.
(7

x/d '(*

j2_

O x

_2

4. Visus danius padidinus ar sumainus k kart, dispersija nesikeiia. 5. Poymio dispersija (c2x) yra maesn u poymio reikmi j nuokrypi nuo pastovaus dydio A kvadrat vidurk skirtumo tarp aritmetinio vidurkio ir io dydio A kvadratu, t. y. (x a- A ) 2. Taikant 2-4 savybes, dispersij galima apskaiiuoti moment bdu: (7.11) c2 = d2(M2 -M!2). Atitinkamai antros ir pirmos eils slyginiai momentai: (7.12) (7.13)

ia A = x0 - vidurinis arba turintis didiausi dan eiluts variantas (intervalo centras); d - intervalo plotis, kai intervalai lygs. (7.14) Danai dispersija skaiiuojama tokia formule:

Dispersija tenkina reikalavimus, kurie keliami sklaidos rodikliams. Pvz., su ja lengviau negu su kitais sklaidos rodikliais atlikti algebrinius veiksmus. Jei skirstin padalintume dvi lygias dalis su vienodu stebjim skaiiumi, tai esant vienodiems j vidurkiams viso skirstinio dispersija bt lygi aritmetiniam grupini dispersij vidurkiui: o2 = 1 /2 (at2 + a22). Taiau, jei skirstinys padalintas grupes su nevienodu stebjimo vienet skaiiumi ir nevienodais vidurkiais (vadinasi, ir nevienoda sklaida tose grupse), apskaiiuojant bendrj dispersij tenka atsivelgti tai, kiek vidutinikai grupiniai vidurkiai nukrypsta nuo bendrojo vidurkio ir kokie sklaidos rodikliai (o 2) grupse. / Pagal dispersij sudties taisykl, bendroji dispersija lygi tarpgrupins dispersijos ir vidurkins dispersijos sumai: (7.15)
a o +<7 .
s 2 . _2

56

ia lygybe praktikai pasinaudojama tada, kai tiriama visuma yra pagal du poymius kokybikai vienares grupes, kuri Jjkvien apibdina atitinkamas rezultatinio poymio aritmetinis vidurkis (y,) ir atitinkama dispersija (ay ). Tada : (7.16)
a 2y = 8 2y +cr2 y <?y - bendroji dispersija', gali bti apskaiiuojama vienu i nurodyt

bd: , 2
'Liyi-yff Y 'f,

(7.17) (7.18)

0 y = y - t -0) ; ; y

y=

Bendroji dispersija parodo rezultatinio poymio reikmi sklaid, priklausani nuo vis slyg. & y - tarpgrupin dispersija; apskaiiuojama pagal toki formul:
(7.19)

O y ----------^ ----------->

3i

2 >< ia n j - grupi daniai.

( Tarpgrupin dispersija parodo rezultatinio poymio grupini vidurki sklmd'kuri lemia faktorinis poymis. Vidurkin dispersija apskaiiuoj ama pagal toki formul: (7.20) j Ty --------- ^ l--------- . hE U i
O

2>,
Vidurkin dispersija parodo vidutin sklaidos dyd grupse, kur lemia

visi veiksniai, iskyrus t pagal kur buvo atliktas grupavimas.

Palyginus tarpgrupin dispersij su bendrja dispersija, gaunamas determinacijos koeficientas, kuris parodo, kuri rezultatinio poymio y

sklaidos dal lm faktorinis poymis x. Tai savotikas prieastinio ryio

Pavyzdys

7.1 lentel. Ddarbinink grupavimo pagal darbo sta ir valandin

idirb rezultatai

STAAS X Iki 5 met

5 ir >

IDIRBIS y 2 3 4 X 2 3 4 X xv

fi 2 2 1 5 2 5 8 15 20

Y fi i 4 6 4 14 4 15 32 51 65

V fi i 8 18 16 42 8 45 128 181 223

APSKAIIUOTI: 1. Vidutinio valandinio idirbio grupinius ir bendrj vidurkius. 2. Valandinio idirbio sklaidos rodiklius - grupin ir bendrj dispersijas. 3. Tarpgrupin ir vidurkin dispersijas (patikrinti dispersij sudties taisykl). 4. Koki dal valandinio idirbio sklaidos lm darbininko darbo staas? SPRENDIMAS 1. Grupinius ir bendrj vidurkius skaiiuojame pagal svertinio
aritmetinio vidurkio formul (vietoje x imame y):

1 /,

a) yt = 14/5 = 2,8; b) y2= 51 /15 = 3,4; c)'y. = 65/20 = 3,25; 2. Grupines ir bendrj dispersijas skaiiuojame pagal toki formul:
o 2y = y 2-$yf; a21 = 4 2/5 - 2,8 2 = 0,56; o22 = 181/15 - 3,4 2 = 0,5067; o2y = 223/20 - 3,25 2 = 0,5875;

58

3. Tarpgrupin dispersija (82y) lygi: [(2,8 - 3,25) 2- 5 + (3,4 - 3,25)2- 15 ] / 20 = 0,0675. Vidurkin dispersija lygi: (0,56 5 + 0,5067 15) / 20 = 0,52. Patikrinimas. Tarpgrupin dispersija + vidurkin dispersija = bendroji dispersija, t.y. 0,0675 + 0,52 = 0,5875, tiek pat, kiek ir pagal tiesiogin dispersijos apskaiiavim. 4. Determinacijos koeficientas lygus: 82y / a 2 = 0,0675/ 0,5875 = y > 0,1149, arba 11,5 %. Tai reikia, kad idirbio sklaid tik 11,5 % lm darbo staas. Dispersijos praktin reikm: * ja pagrsti kai kurie kiti svarbs statistiniai rodikliai (sklaidos, j|oreliacinio ryio)', jk. * ji yra dispersins analizs metodo pagrindas; d ffiB L * spja dl galim per drsi poymio reikmi savybi M)ibendrinimo, remiantis tik vidurkiu, pvz., jei dispersijos skaitin reikm p ||r a didel, tai rodo, jog poymio reikms labai isisklaidiusios apie vidurk ir jis nra tipikas dydis, . ** Atkreiptinas dmesys alternatyvi poymi sklaidos imatavim. Ta vienet dalis, kuri tam tikr pfrym ttrriV~ynSmap, o kuri jo neturi - q. Variant skaitins reikms atitinkamai ireikiamos 1 ir 0. Tada p + q = 1, i ia: p = 1 q arba q = 1 - p. Alternatyvaus poymio vidurkis lygus: (7.21) 1 p +0 q
p +q Alternatyvaus poymio dispersija lygi: p+q p+q
x = ------------ = P-

(7.22)

=- - p J P+{ * - p f g = q2p + p 1L=pq=p{l _ p y

ios formuls taikomos indukcinje statistikoje, vertinant imties paklaidas. Didiausia alternatyvi poymi dispersijos reikm - 0,25 gaunama tada, kai p = q = 0,5. Pavyzdys. Student, gaunani stipendij skaiius yra 70, o jos negaunani 30 (i viso 100 student). iuo atveju p = 70 / 100 = 0,7, o q = 0,3. Alternatyvaus poymio dispersija sudarys: 0,7 0,3 = 0,21. Vienas i dispersijos trkum - mato vienetai pakelti kvadratu, kas apsunkina jos interpretacij. Taiau dispersija panaudojama nustatant kit

59

plaiai paplitus sklaidos rodikl - standartin (vidutin kvadratin) nuokryp o - (7.23) (kvadratin aknis i dispersijos): (7.24) a = ^ arba^ *2~^

Standartinis nuokrypis o yra ireikiamas tais paiais mato vienetais, kaip ir poymio reikms ir parodo t reikmi nuokrypio nuo vidurkio vidutin lyg. Standartinis nuokrypis leidia su tam tikra (pasirinkta) tikimybe sprsti apie duoto skirstinio artum normaliajam skirstiniui. Pvz., jegu X 2o ribose telpa ne maiau kaip 95,4 proc. vis visumos vienet, tai su praktikoje pakankama tikimybe 0,954 galima tvirtinti, kad tai yra normalusis skirstinys. Beje, skirstini, kurie yra apytikriai normals, standartinis nuokrypis turi sudaryti sklaidos ploio R. 1/6 Standartinio nuokrypio trkumai: a) standartinio nuokrypio skaitin reikm gali ikreipti kelios santykinai ekstremalios reikms, todl jis, kaip ir aritmetinis vidurkis, gali prarasti savo atspindimj savyb labai asimetrikuose skirstiniuose; b) kai nra papildomos informacijos, j netikslinga skaiiuoti i atviro skirstinio. * Kai kintamasis x pakeiiamas standartizuotu z (tai daroma atliekant daugiamaius grupavimus), kuris nustatomas pagal formul: zi=(xi-Xa)/ox), (7.25) standartizuoto (normalizuoto) dydio z; vidurkis lygus 0, o dispersija - 1. * Natralij skaii eiluts (1,2, 3,4, ... n) aritmetinis vidurkis lygus (n+l)/2, (7.26) o dispersija -1 /1 2(n2 1). (7.27) UDUOTIS. Teigin rodyti konkreiais skaiiais. Be aptart vardini ir bevardi absoliui sklaidos mat, danai naudojami santykiniai sklaidos rodikliai. Dauguma i j apskaiiuojami absoliuius sklaidos rodiklius lyginant su aritmetiniu vidurkiu. Osciliacijos koeficientas apskaiiuojamas kaip sklaidos ploio ir (/ aritmetinio vidurkio santykis: (7.28) [ Vr= R / xa100. i Tiesinis sklaidos koeficientas apskaiiuojamas kaip vidutinio tiesinio ' nuokrypio santykis su aritmetiniu vidurkiu: (7.29) Vd d / x a-100. =
60

Variacijos koeficientas apskaiiuojamas kaip standartinio nuokrypio ir tinio vidurkio santykis: (7.30)

Va= o / * a 100. Tai labiausiai paplits santykinis sklaidos rodiklis, kur priimta vertinti yai variacijos koeficientas yra iki 10 proc. - sklaida maa, 10-20 proc. - sklaida vidutin; 20 proc. - sklaida didel; 30 30-50 proc. - sklaida labai didel. Kai V > 50 proc., manoma, kad variacijos koeficientas realios prasms jau neturi.
Variacijos koeficiento privalumai: * nepriklauso nuo poymio matavimo vienet;

* leidia vertinti tiriamos visumos vienarikumo laipsn; * leidia iaikinti poveikio tiriamajam reikiniui galimybes, jo gerinimo rezervus (maas variacijos koeficientas rodo, kad tiriamas reikinys yia daugiau ar maiau susiformavs ir todl sunkiai pasiduodantis poveikiui, t y. reguliavimui). Variacijos koeficientas taip pat turi trkum - jo negalima naudoti sklaidai vertinti tais atvejais, kai: . * poymis turi ir teigiam, ir neigiam reikmi, arba kai jo vidurkis poymio vidurkis, palyginti su standartiniu nuokrypiu, labai maas gauti kiek norima maai besiskiriant nuo 0 dyd. .Kai aritmetinis vidurkis neinomas arba jo tikslumas abejotinas, gali iuojami kvartiliniai variacijos (sklaidos) koeficientai. I pastarj rodikli tiksliai nustatyti sklaidos laipsn nemanoma, nes skirtumas apima tik 50 proc. vis poymio reikmi, tad ir sprsti galima tik 5j sklaid. Dl ios prieasties, kvartiliniai variacijos koeficientai visada (M variacijos koeficientus). (7.31) ^ , (7-32) a - a / MelOO. V = a - a 100; 'e a+a

SKIRSTINIO MOMENTAI IR J PRIKLAUSOMYB

rstinio momentu vadinamas individuali poymio reikmi (X) nuo bet kurio pastovaus dydio A k-ojo laipsnio aritmetinis

(7.33) S h-A jf S /,

f6 1 \

ia k - nuokrypio laipsnis (momento eil), A - pastovus dydis. Priklausomai nuo to, kam lygus A, skiriami trij ri momentai: a ) p r a d i n i a i ( m k), kai A= 0: (7.34)

" ' T

r (7.35)

b) c e n t r i n i a i ((it), kai A = X a;

11

c) s l y g i n i a i (M k), kai A ^ X a ir A > 0. X /

(7.36)

Statistikos praktikoje paprastai taikomi pirmos, antros, treios ir ketvirtos eils momentai. J formuls tokios: Momento eil PIRMOJI ANTROJI TREIOJI KETVIRTOJI PRADINIAI mi=Exf/Xf Oa) m2=2x2f/Efi (* ) m3=Ex3f/Ef m4=Lx4f/fj SLYGINIAI CENTRINIAI M1 =(X-A)f/2f Hi=S(xi-xa)f/2;f (0) / ^2=S(Xi-Xa)2f,/Sf, M2=E(xr A)2f1 I f (c2) (i3= s(x i-x a)3f/2;f, M3=L(X-A)Jf/Sfi H 4=i:(x a)4fj/sfj x M4=2(x1 )4fi/Sf: -A

Kaip matome, pradinis pirmos eils momentas (mi) ireikia aritmetin vidurk ir naudojamas kaip pasiskirstymo padties rodiklis (mi= x a). Centrinis pirmos eils momentas (j.i) visada lygus 0. Centrinis antros eils momentas (p.2) ireikia dispersij (i2 =a2) ir naudojamas kaip poymio sklaidos matas. Centrinis treios eils momentas (jj.3), kai skirstinys simetrinis, lygus 0, todl naudojamas asimetrijos laipsniui nustatyti. Centrinis ketvirtos eils momentas (m) naudojamas apskaiiuojant eksces (lot. excessus - ijimas, nukrypimas).

62

Kiti momentai savarankikos reikms neturi, bet yra naudojami ^ iavimams palengvinti nustatant centrinius momentus. Centriniams ir pajiniam s atitinkamos eils momentams galioja tokia priklausomyb:
ii
2_

_ - m 2-m i 2 . ,

(7.37) (7.38) (7.39)

a = 3

m3 - 3 mim2 + 2mi ;

H = n - 4 mim3 + 6 m |2m2 - 3mi4. 4

Centriniai momentai tokia paia priklausomybe susij ir su slyginiais momentais. Pastaba. Jei slyginiai momentai apskaiiuoti i poymio reikmi, sumaint d kart, juos reikia atitinkamai padauginti i dk : = d; M2 =M 2'-d2; M3 =M 3-d3; M4 = MV- d4.

7.3. PAGRINDINIAI SKIRSTINIO TIPAI. ASIMETRIJOS IR EKSCESO RODIKLIAI

Jei pasiskirstymo eilutje (skirstinyje) sumaintume intervalus ir tuo paiu padidintume grupi skaii, tai skirstinio grafikas (daugiakampis ar histograma) labiau priarts prie tolygios kreivs. Tokia sivaizduojama daugiakampio ar histogramos riba vadinama pasiskirstymo kreive. Skiriamos empirins ir teorins pasiskirstymo kreivs. Empirin kreiv - tai faktika pasiskirstymo kreiv, gauta pagal stebjfrno duomenis, kurioje atsispindi bendros, ir atsitiktins slygos, veikianios pasiskirstym. Teorin kreiv - tai kreiv, ireikianti funkcin ry tarp varijuojanio poymio pakitimo ir dani pakitimo, kuri charakterizuoja tam tikr pasiskirstymo tip. Skirtingo sudtingumo kreivs gali bti priskirtos 4 tipams: 1. Simetrins] 2. Vidutins (saikingos) asimetrijos; 3. Labai asimetrins arba J-tosios formos; 4. U-tosios formos; Simetrinio skirstinio kreiv yra varpo formos (X a = Me = Mo). (7.40) Tokiu atveju tarp atitinkamiems sklaidos rodikliams galioja tokia priklausomyb: Sklaidos plotis R = 6 o = 9 Q = 7,5 d. (7.41) Esant pakankamam stebjimo vienet skaiiui a = 1,25 d. , Esant vidutinei asimetrija, grupi daniai nuo maksimumo i vienos puss maja greiiau, negu i kitos puss. Pvz., gimusij pasiskirstymas pagal motinos ami. Praktikoje vidutins asimetrijos kreiv labai dana. Esant J-tosios formos pasiskirstymo tipui, grupi daniai pasiekia maksimum viename poymio reikmi svyravim amplituds gale (arba arti jo). Pvz., gyventoj pasiskirstymas pagal turto dyd, naujagimi pasiskirstymas pagal mirties atvej skaii ir pan. U-tosios formos pasiskirstymui bdingas grupi dani susitelkimas poymio reikmi svyravim amplituds galuose, o jo minimumas yra arti centro. Praktikoje pasitaiko palyginti retai. Pvz., pagal ilgameius stebjimus pavaizdavus debesuotumo laipsn: didelis debesuotumas, maas debesuotumas, giedras dangus. Neretai ie pasiskirstymo tipai pasireikia ne visa forma, todl atskirti vidutin arba J-tosios formos pasiskirstym ymiai sunkiau, negu atskirti simetrin ir asimetrin tipus. Kaip inome, simetriniuose skirstiniuose Xa ; Me = Mo. Kuo didesnis skirtumas tarp Mo ir Xa, tuo'ffidenFsErstinio asimetrija (simetrinis skirstinys yra toks, kuriame dviej variant, esaniu vienodu atstumu nuo centro, daniai yra lygs).

64

 Galimi atvejai, kai Xa = Mo, tai reikia, kad statistins eiluts dydiai I* pasiskirst simetrikai apie Me. \ n _ Gali bti, kad Xa = Me, o Mo bus gana atokiai nuo abiej (X a ir Me). Tokiu atveju, didesns sankaupos bus dviejose vietose (bus madaug vienodai pffthl smulkij ir stambij dydi), o viduryje apie Me dani bus visai nedaug. _ Esant vidutinei asimetrijai, skirtumas tarp Mo ir X a madaug 3 kartus didesnis negu skirtumas tarp Me ir Xa, t. y. | X a - M o | 3 | X a - M e |. (7.42)

I ia, pagal inomus rodiklius galima nustatyti treij - neinomj: Mo = X a + 3 (Me - Xa) arba Mo - X a - 3 ( X a - Me). Me = (Mo + 2 Xa) / 3. X a = (3 Me - Mo) / 2. (7.43) (7.44) (7.45)

; Jei skirstinyje vyrauja variantai su maesnmis negu aritmetinis vidurkis poymio reikmmis, tai skirstinio kreivs virn pasislinkusi kair ir kreivs deinioji dalis yra ilgesn. Tokia asimetrija vadinama

deiniaone (teigiama); X a >Me > Mo.

(7.46) Jei skirstinyje vyrauja variantai su didesnmis negu aritmetinis vidurkis reikmmis, tai skirstinio kreivs virn pasislinkusi dein, o kreivs kautoji dalis yra ilgesn. Tokia asimetrija vadinama kairiaone (neigiama): (7.47) Norint palyginti dviej ar daugiau pasiskirstymo eilui (skirstini) asimetrij, galima panaudoti tokius asimetrijos rodiklius: PIRSONO^asimetrijos-. As = (X a -M o )/o (7.48) ir As = (X a -M e )/ a. (7.49) i-, ^ > ~ teigiama (deiniaone) asimetrija; Kai As < 0 - neigiama (kairiaone) asimetrija Kai As = 0 skirstinys simetrinis t/ULO asimetrijos (taikomas, kai neinoma Mo): fAs = 3 (X a -M e )/o . (7.50) 3 1A artimesnis 0, o ne 1, o variacijos koeficientas nesiekia 50 proc., kad skirstinio asimetrija neesmin. L asimetrijos (taikomas, kai sklaidos matu imamas tsplotis, o standartinis nuokrypis neinomas):

x . (a -A fe )-(A fe-a) (Q3- Me)+ (Me - g , )

Kai (Q3-M e) > (Me-Qi), asimetrijos koeficientas teigiamas, vadinasi, asimetrija deiniaon. Praktikoje daniausiai taikomi asimetrijos rodikliai, pagrsti centriniais momentais. PIRSONO asimetrijos koeficientas Pi = (J.32 / j.23. (7.52) FIERIO asimetrijos koeficientas y 1 = 1 1 3 / a 3. f/
(

(7-53)

Fierio asimetrijos koeficientas yra pagrindinis skirstinio asimetrikumo vertinimo rodiklis. Pagal j galima nustatyti: a) asimetrijos egzistavim, kai As (yi) ^ 0. Tai rodo, kad tarp poymio reikmes veikiani daugybs veiksni yra toki, kurie j veikia viena kryptimi ir lemia skirstinio kreivs asimetrij vien ar kit pus. iuo atveju tyrjo udavinys - isiaikinti tokius veiksnius; b) asimetrijos pobd (kai As > 0 - teigiama, kai As < 0 - neigiama). Jis nusako t lemiani veiksni veikimo krypty c) asimetrijos laipsn ir jos esmingum. Manoma, kad asimetrij galima laikyti neesmine (silpna), o skirstin artim normaliajam, kai |As| < 0,5. Skirstinio asimetnkin- galima vertinti ir ved matematiko LINDBERGO pasilytu rodikliu: As = P-50, (7.54) ia P - procentas t reikmi, kurios virija aritmetin vidurk. Kai P = 50 proc. - simetrinis skirstinys. Kai P > 50 - kairiaon asimetrija (daugiau atstovaujamos reikms didesns u aritmetin vidurk). Kai P < 50 deiniaon asimetrija (daugiau atstovaujamos reikms maesns u aritmetin vidurk). Skirstinys vadinamas simetriniu, jeigu vienodai nutolusi abi puses nuo vidurkio poymio reikmi daniai yra lygs. Toks arba artimas jam skirstinys susidaro tada, kai reikin veikia (didina ar maina) daugyb vairiu veiksni, o kiekvieno j poveikis yra labai maas, palyginti su veiksni bendra taka. Simetriniai skirstiniai, savo ruotu, gali skirtis vienas nuo kito pagal kreivs virns form. Kriterijumi ia imamas normaliojo skirstinio kreivs virns smailumas. Nustatyta, kad iame skirstinyje 99,7 proc. vis visumos vienet yra isidst intervale X a - 3cs iki X a + 3o (trij sigm taisykl), todl skirstinio, kurio tik 3 vienetai i 1000 yra u X a 3o rib, kreivs virns smailumas vadinamas normaliuoju. Remiantis centriniu ketvirtos eils momentu, galima ap sk aiiu oti eksceso rodikl, kuris parodo empirinio skirstinio nuokryp nuo norm aliojo pagal vertikal. Ekscesu vadinamas skirstinio kreivs igaubtumas. Skiriafli1

normalusis, aukiau normalaus (smailiavirnis) ir emiau (plokiavirnis). Eksceso laipsniui nustatyti skaiiuojamas ejgeeso koeficientas {Ek): j f / 5 0 2 = 4/24^ 3 . FIERIO y 2= H / o4 - 3 - 0. 4 Vertinimas. Normalus ekscesas, kai p2 = 3, arba y2 = 0. Aukiau normalaus, kai (3 > 3, arba y2 > 0. 2 emiau normalaus, kai (32 < 3, arba y2 < 0. Tuo atveju, kai tirimojo poymio kratins ir ypa vidurins poymio reikms turi didesnius u normaliojo skirstinio danius, tokio skirstinio virn yra smailesn ir auktesn. Ir prieingai, jeigu apie skirstinio kratus ir vidur j susikoncentruoja maiau, negu normaliajame skirstinyje, tai kreivs virn yra ploktesn ir emesn. Daniausiai taikomas Fierio eksceso koeficientas, kuris padeda tiesiogiai nustatyti eksceso pobd (teigiamas ar neigiamas), jo laipsn (silpnas, vidutinis, stiprus) ir tiriamojo skirstinio artum normaliajam. Kai Ek = 0, ekscesas yra normalus. Kai Ek > 0, ekscesas yra teigiamas. Tokiu atveju, jei Ek < 0,4, jis nereikmingu. Vadinasi, dl eksceso nra pagrindo tiriamojo skintinio nepriskirti normalij skirstini klasei. Kai Ek < 0, ekscesas yra neigiamas. Tokiu atveju kreivs virn yra tidrj^ubusi, jog siekia X, a. Tai rodo statistins visumos nevienarikum (fafctiSkai gaunamos dvi kreivs). Norint palyginti tiramj skirstin su normaliuoju, asimetrijos ir eksceso koeficientus tikslinga skaiiuoti tik tada, kai n > 30-40. * As reikmingumas generalinje visumoje (populiacijoje) P e rin a m a s apskaiiavus asimetrijos koeficiento vidutin kvadratin kun priklauso nuo visumos apimties n ir yra nustatoma pagal toki ________ (7.57) formul; 6(w-l)
/( + 1 + 3)'

ekscesai:

(7.55) (7.56)

U(?. atveiu> ^ai |As|/a A < 3, asimetrija generalinje visumoje s yra nereikminga ir jos buvimas yra nulemtas atsitiktini Ek reikmingumas populiacijoje patikrinamas apskaiiavus vidutin kvadratin paklaid pagal toki formul: (7-58)

67

_ I 24n(n-2X-3) E \ (w-l)2(n + 3X + 5) k Jei | Ek |/ o Ek < 3, ekscesas populiacijoje yra nereikmingas, todl duoto skirstinio nra pagrindo nepriskirti normalij skirstini grupei.

7.4. NORMALIOJO SKIRSTINIO KREIV

Normalusis skirstinys apibdinamas simetrija ir normaliu ekscesu (skirstinys yr simetrikas, kai X a = Me = Mo arba As = 0; o ekscesas normals, kai Fiero Ek =" 0). Asimetrijos ir eksceso rodikliai, pagrsti centriniais momentais, padeda nuodugniau itirti skirstin ir jo dsningumus, kurie labiau irykja veikiant didij skaii dsniui (didjant stebjim skaiiui, ribiniu atveju santykiniai daniai virsta tikimybmis). Normalus skirstinys bdingas daugeliui gyvenimo reikini.Tokio skirstinio pavyzdiu gali bti duomenys apie moni g i svor, krituli kiek per tam tikr laikotarp, augal dyd, konkretaus darbo atlikimo laik, sviedimo kritimo nuotol ir 1. 1. Konkretaus skirstinio atveju reikia nustatyti jo kreiv. Normaliojo skirstinio kreivs ypatumai: 1. Kreiv simetrin maksimalios ordinats atvilgiu. Maksimali ordinat atitinka reikm X a= Me = Mo, jos dydis yra lygus l/VITo. 2. Grafikas yra varpo formos ir visas juo apribotas plotas lygus 1. 3. Kreiv artja prie X aies, itsusi abi puses iki begalybs. Vadinasi, kuo daugiau poymio reikm nukrypsta nuo vidurkio, tuo reiau ji pasitaiko. 4. Kai X a = const, didjant o, krev labiau nuolaidi. Kai o = const, keiantis X a, kreiv nekeiia savo formos, o tik pasislenka dein arba kair abscisi ayje. 5. Intervale X a o yra 68,3% vis visumos vienet; " X a 2 o - 9 5 ,4 % X a 3 o -99,7% . K. Gauso ir P. Laplaso atrasta (19 a. pirmoje pusje) normaliojo (7.59) skirstinio kreiv ireikiama tokia lygtimi f(x): (*,-*. f 2a2

Kadangi (x -X a)/o = t, tai gaunama tokio pavidalo pasiskirstymo funkcija f(t):

(7.60)

68

ia II = 3,14159... (konstanta); e -2,71828... (natrinio logaritmo pagrindas); t - normuoti nuokrypiai. i lygtis vadinama normuota (standartizuota) s kirstinio tankio funkcija. Jos reikms nustatomos pagal t; i speciali lenteli, nekreipiant dmesio enkl. Teoriniai daniai, sudarant normaliojo skirstinio kreiv pagal turimus (7.61) duomenis, nustatomi pagal formul

ia N - visumos vienet skaiius; d - grupavimo intervalas. Apskaiiavus teorinius danius, reikia patikrinti hipotez, ar tikrai empiriniai duomenys aproksimuoja pasirinkt normaliojo skirstinio kreiv. Hipotezs tikrinimas pagrstas empirini ir teorini dani sutapimo laipsniu ir j nesutapimo atsitiktinumu. Hipotez apie empirinio skirstinio artum normaliajam skirstiniui gali bti patikrinta Pirsono % 2 (chi - kvadrato) kriterijumi (7.62)

* Specialiose lentelse surandama P('/) reikm atitinkamam laisvs laipsni skaiiui ir pasirinktam reikmingumo lygiui a (0,01 arba 0,05). Jei apskaiiuotoji reikm < u lentels reikm (arba P>a), tai hipotez apie normalj skirstin neatmetama, o empirini ir teorini dani skirtumai gali

bti traktuojami kaip atsitiktiniai. Taikant Pirsono kriterij jj2 reikia laikytis toki slyg: 1) stebjim skaiius turi bti pakankamai didelis; . 2) jei teoriniai daniai kai kuriuose intervaluose yra lygs 0, tai tokie mtetvalai sujungiami su gretimais.

empirinio skirstinio sutikim su normaliuoju normuot skirstinio tankio funkcij ).

7.2 lentel. Ligonipasiskistymaspagal sirgt dien skaii Grups pagal sirgt dien skaii 0-2 2-4 4-6 6-8 8-10 10-12 E Teoriniai daniai f* 4 10 14 13 7 2 50

fi 4 12 14 10 6 4 50

Xi

X if

X 2f; 4 108 350 490 486 484 1922

t -1,662 - 0,933 -0,204 0,525 1,254 1,983

f (t) 0,1006 0,2589 0,3910 0,3485 0,1826 0,0562

52 C 0 0,4 0 0,69 0,14 2,00 3,23

1 3 5 7 9 11

4 36 70 70 54 44 278

Xa = 278 / 50 = 5,56; o2= 1922 / 50 - 5,56 2 = 7,5264; o = 2,7434. Kai laisvs laipsni skaiius k = 3, reikmingumo lygis a = 0,05, %2= 7,815. Kadangi apskaiiuotas % 2 = 3,234, t.y. maesnis, negu nurodytas lentelje, vadinasi, duotas empirinis skirstinys atitinka normalj o empirini ir teorini dani skirtumai yra atsitiktiniai.

1 pav. Ligoni pasiskirstymas pagal sirgt dien skaii. Empirin ir teorin kreivs.

Apie kitus skirstinius (lognormalj, binomin Puasono ir kt.) kalbama indukcins statistikos kurse.

7.5. POYMI PASISKIRSTYMO NETOLYGUMO TYRIMAS

Poymio reikmi pasiskirstymo netolygum apibdina jU koncentracija. Grafikai j galima pavaizduoti L o r e n z o kreivematematikai - G i n i ir kitais koeficientais.

70

pajam / vartojimo statistinei grafinei analizei naudojama kreiv. Tam tikslui, reikia sukaupti tiriamj nam ki nari sius svorius (dalis) - fj ir pajam / vartojimo ilaid pagal decilines grupes lyginamuosius svorius (dalis) - cp (procentais), kvadratas 100*100 ir horizontalioje (X) ayje ymimi f;, o ^Skgiioje ayje (Y) - cp. Sujung atitinkamus takus, gauname Lorenzo Tjfrr Jeigu pajamos/vartojimo ilaidos pagal nam kius bt pjgjkirsiusios absoliuiai po lygiai (pvz., 10 % nam ki nari turt 10 % pgjdta/vartojimo ilaid, 20 % - 20 % pajam/vartojimo ilaid ir t. t.), tai Lorenzo kreiv sutapt su 45 kampu pasvirusia tiese (kvadrato striaine), ifuri vadinama absoliuios lygybs tiese arba tolygaus pasiskirstymo linija, pymt netolygiam pajam / vartojimo ilaid pasiskirstymui, j koncentracijos i;ija atitolsta nuo tiess ir sudaro ilenkt kreiv. Kuo gilesn Lorenzo kreiv, tuo didesnis pajam / vartojimo ilaid koncentracijos lygis. Svarbiausios Lorenzo kreivs savybs: tT Krivs pradia' sutampa su nulin reikme, nes nulinis tiriamj skaiius turi nulines pajamas / vartojimo ilaidas. 2. Kreiv visada pasibaigia virutiniame deiniajame apibrto ploto kampe, kuriame 100 % nam ki nari tenka 100 % pajam / vartojimo
p a v y z d iu i,

ilaid. 3. Lorenzo kreiv atspindi reali ekonomin padt, pasislenka emyn nuo absoliuios lygybs tiess, tuo parodydama esamus pajam/vartojimo ilaid netolygumus.
Plotas, esantis tarp Lorenzo kreivs ir absoliuios lygybs tiess, \ atimamas koncentracijos plotu (KF). Jis parodo skirtumus tarp siekiamos ir realios padtfeffp ^^^T v ^S p ttcrllaid pasiskirstymo atvilgiu: (7.63) {
kf

-~ 1

transformuoti matematin. Tam tikslui nustatomas G i n i ----- __ _ koeficientas: -------- ---! K G KF/ Vi = 2KF. ini=

Grafin pajam/vartojimo ilaid pasiskirstymo analiz galima lengvai (Dini)

j 54^

atitinkam decilini grupi kumuliuoti nam ki nari bei artojimo ilaid lyginamieji svoriai (Oi) ireikti procentais, G i n i to formul atrodo taip: (7.65) _ 10000- ^ / ( 0 .+. J KG = M
10000

= <p'.

71

Yra ir kitokios G i n i koeficiento modifikacijos. Kuo didesn io koeficiento reikm, tuo pajam / vartojimo ilaid pasiskirstymas netolygesnis (svyruoja nuo 0 iki 1). G i n i koeficientas skaiiuojamas ne tik tarptautinje praktikoje, bet ir ms Respublikoje. Beje, literatroje silomi ir kiti koncentracijos ir diferenciacijos rodikliai, kaip antai: (7.66) (7.67)

e feren h c.

f , ~<P,

_________________.

_ ' > 1 / _ I / / - P .I .

K
LORENZO

2 100

ie rodikliai taip pat gali gyti reikmes nuo 0 iki 1.

7. KONTROLINIAI KLAUSIMAI 1. Kokia yra sklaidos esm ir kokie yra sklaidos matams keliami reikalavimai? 2. Kokie yra absoliuts sklaidos rodikliai? 3. Kokie galimi dispersijos apskaiiavimo bdai? 4. Kokia yra dispersij sudties taisykl? 5. Kaip skaiiuojama ir k rodo tarpgrupin dispersija? 6. Kaip skaiiuojama ir k rodo vidurkin dispersija? 7. Kaip skaiiuojamas ir k rodo vidutinis kvadratinis (standartinis) nuokrypis? 8. Kam lygi alternatyvaus poymio dispersija? 9. Kokie yra santykiniai sklaidos rodikliai? 10. Kaip skaiiuojamas ir k rodo variacijos koeficientas? 11. Kam skirti kvartiliniai sklaidos rodikliai? 12. Kokie yra skirstinio momentai ir kaip jie susij? 13 Kaip skaiiuojamas ir k rodo Fierio asimetrijos koeficientas? 14. K rodo Fierio eksceso koeficientas? 15. Kas bdinga normaliojo skirstinio kreivei? 16. Kam skirta Lorenzo kreiv ir Gini koeficientas?

1 UDUOTIS > '. I a n a l i z u o t i pasirinkt intervalin variacin eilut i r p a r a y t i %

Tam tikslui reikia a p s k a i i u o t i : 1. Pasiskirstymo centro charakteristikas: a) aritmetin vidurk; b) mod ir medi an; ; c) kvartilius ir decilius. 2. Sklaidos rodiklius (dispersij, standartin nuokryp, kvartilin ir ijfeacjos koeficientus). ,< iii 3. Fierio asimetrijos ir eksceso koeficientus. N u b r t i histogrami r n u r o d y t i mod. . r %

7.1 lentel. vaikint vaik skaiius pagal ami 2001 metais* Amiaus grups, metais fi

0,5-2 12

3-5 22

6-11 7

12-17 2

* altinis - SOCIALINIS PRANEIMAS 2001, Vilnius, 2002. P. 129. 7.2 lentel. Bedarbiai pagal nedarbo trukm 1999 metais Nedarbo trukm, mn. fi (%)

1 -3 26,1

4 -6 22,0

7-12 31,7

13 + 20,2

7.3 lentel. Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb nariai pagal (1997 03 23 rinkim duomenimis)*

61-70 51-60 31-40 41-50 21-30 25,6 7,3 38,0 25,2 3,1 altinis - http://rc.lrs.1t/n/rinkimail9970323/amzius.htm

71-80 0,8

8. REIKINI DINAMIKOS TYRIMAS (DINAMIKOS EILUTS)

8.1. DINAMIKOS EILUTS, J RYS
Socialiniai ekonominiai reikiniai tiriami ne tik statikos, bet ir dinamikos metu. Tam sudaromos dinamikos (laiko) eiluts. Dinamikos (laiko) eiluts tai tokios statistiniu dydi eiluts, kurios apibdina reikini kitim laiko atvilgiu. Svarbiausia slyga, sudarant dinamikos (laiko) eilutes, yra duomen palyginamumas objekto apimties, mato vienet apskaiiavimo metodologijos, laiko bei teritorijos aspektais. Dl administracinio - teritorinio pasikeitimo palyginami duomenys gaunami sujungiant dinamikos eilutes. Pvz., 1999 metais reorganizuota prekybos organizacija. Tai atspindi mamenin preki apyvarta (tkst. Lt): 1998* 1999 2000 Iki 216 225 reorganizavimo Po (302,4) 315 320 reorganizavimo * 1998 m. mamenin preki apyvarta nustatyta naudojantis perskaiiavimo koeficientu: 315 / 225 = 1,4; 216 1,4 = 302,4. Dinamikns. eilutei bdingi du elementai - laikas (t) ir eiluts lygiai (yt). Rodikliai, sudarantys dinamikos eilut, vadinami dindrmfco' eiluts lygiais (nariais) ir ymimi y0 yi y2 y3 - ..y m, arba y! y2 y3 ....y (y0 arba y, - pradinis eiluts lygis, ym arba yn - galutinis eiluts lygis). Dinamikos eiluts lygiai gali bti, ireikti absoliuiais ir santykiniais dydiais. Priklausomai nuo to, skiriamos absoliutini ir santykim 'ydi dinamikos eiluts. Pagrindins dinamikos (laiko) eilui rys: intervalin, momentin. Jos nustatomos pagal tai, kam priskiriami atitinkami eiluts lygiai - atskiriems laikotarpiams (metams, ketviriams, mnesiams) ar tam tikroms datoms. Pvz.,.atskir mnesi preki apyvartos duomenys sudaro intervalin dinamikos eilut, o duomenys apie preki likuius kiekvieno mnesio pabaigoje - momentin dinamikos eilut. Intervalins dinamikos eiluts lygius (narius) galima sumuoti (gaunama suma priklauso nuo laikotarpio trukms). Momentins dinamikos eiluts lygius sumuoti nra prasms, nes j reikms gali bti apskaiiuojamos po kelis kartus. Beje, kiekvien momentin dinamikos eilut galima pertvarkyti

intervalin (vidurkini dydi) dinamikos eilut. Tikslesni toki skaiiavim rezultatai gaunami tada, kai pertvarkomos eiluts lygiai yra absoliuts, o ne santykiniai dydiai. Kiekvienai dinamikos eilutei btina nurodyti pavadinim ir atitinkamus mato vienetus. A Pavyzdys ,-~iV 8.1 lentel. Nusikalstamumas Lietuvoje 1995-2000 metais * 1995 Uregistruota nusikaltim Iaikinta nusikaltim, % 60819 40,0
U * .* .-. / L * *

1996 68053 41,3

1997 75816 42,8

1998 78149 40,3

1999 77108 41,0

2000 82370 40,4 '&tf" I i /

ia turime dvi intervalines dinamikos eilutes: pirmoji - absoliutini dydi, antroji - santykini dydi. ,' ^ 0 <
....

<3 C ?(.'.-f '

8.2. DINAMIKOS EILUTS ANALITINIAI RODIKLIAI^ > ? l f 3

Analizuojant dinamikos (laiko) eilut, pirmiausiai nustatomi jos analitiniai rodikliai: / 1) absoliutus lygio pokytis (Ay); ! 2) kitimo (didjimo / majimo) tempas (Tk); 3) pakitimo (padidjimo / sumajimo) tempas (Tp); 4) p okyio 1% absoliutin reikm (Ap). Priklausomai nuo palyginimo bazs, analitiniai dinamikos rodikliai gali faiti grandininiai ir baziniai. Grandininiai dinamikos rodikliai gaunami tada, kai palyginimo baz kinta (lyginama su prie tai esaniu lygiu), o baziniai kai palyginimo baz pastovi (daniausiai lyginama su pradiniu eiluts lygiu). 1) absoliutus lygio pokytis nustatomas kaip dviej dinamikos eiluts lygi skirtumas atitinkamais mato vienetais (gali bti teigiamas arba neigiamas). A y g = y i i -i (grandininis); y (8.1) A y b= y i ~ y i(0 (bazinis). ) (8.2) Grandininiams ir baziniams absoliutaus lygio pokyio rodikliams galioja tokia priklausomyb: A y g = A yb, t.y. y n- y ko). _ (8.3) Pastaba. Kai duota santykiniu dydi dinamikos eilut ir jos lygiai -ireikti procentais, absoliutus lygio pokytis turi bti rodomas procentiniais punktais, o ne procentais. ' " 2) kitimo (didjimo / majimo) tempas (koeficientas) ireikia dviej dinamikos eiluts lygi santyk (jei is santykis didesnis u 2, reikia j vertinti kartais, kitais atvejais - procentais):
75

k k = y J y i-i arba T k = y j / y ., 100 (grandininis); (8.4) k k= y i / y i (0) arba T t = y i / y i (oj 100 (bazinis). (8.5) Grandininiams ir baziniams kitimo koeficientams galioja tokia priklausomyb; ~ \ f T f k g = k b t. y. y n / y i (o)* (8.6) 3) pakitimo {padidjimo / sumajimo) tempas parodo reikinio santykin pakitim laiko atvilgiu (procentais) ir gali bti apskaiiuojamas dviem bdais: Tpg = A yg / yj_i-100 arba Tpg = Tkg - 100 (grandininis); (8.7) (8.8)

Tp A yb/ yi (oj 100 arba Tpb= Tk - 100 (bazinis). b= b

4) pokyio 1 % absoliutin reikm - tai savotikas integralinis dinamikos eiluts rodiklis, parodantis kiekvieno pokyio procento svor; galima apskaiiuoti dviem bdais: Ap = Ayg / Tpg arba (pertvarkius formul) Apg = 0,01 ym . (8.9)

Analizuojant dvi tarpusavyje susijusias dinamikos eilutes galima nustatyti aplenkimo koeficient t. y.abiej dinamikos eilui to paties /Jaikotarpio kitimo temp (koeficient) santyk. Pavyzdys. mons darbuotoj darbo naumas (produktyvumas) einamuoju laikotarpiu, palyginti su baziniu, padidjo 5 %, o j darbo umokestis - 2 %. Kam yra lygus aplenkimo koeficientas? K* = 1,05 / 1,02 = 1,029 arba 102,9 %. .. Tai rodo, jog darbo naumas (produktyvumas) per tiriamj laikotarp didjo 2,9 % spariau, negu darbo umokestis. Palyginus atitinkamus dinamikos eilui padidjimo tempus, gaunamas elastingumo koeficientas: ' E = T^Tum/^T n.= 2 / 5 = 0,4. Tai reikia, jog darbo naumui (produktyvumui) padidjus 1 %, darbo umokestis padidjo 0,4 %.

8.3. DINAMIKOS EILUTS APIBENDRINAMIEJI RODIKLIAI. TRADICINIAI IR NETRADICINIAI J APSKAIIAVIMO BDAI

/ Dinamikos eiluts apibendrinamieji rodikliai: 1) vidutinis eiluts lygis (chronologinis vidurkis)-, 2) vidutinis absoliutus pokytis', 3) vidutinis kitimo (didjimo / majimo) tempas; 4) vidutinis pakitimo (padidjimo / sumajimo) tempas (procentais).

76

Vidutinio eiluts lygio apskaiiavimo bdas priklauso nuo dinamikos eiluts ries (intervalin ar momentin) ir nuo eiluts lygi pateikimo interval - lygs ar nelygs. Intervalins dinamikos eiluts vidutinis lygis (chronologinis vidurkis) apskaiiuojamas kaip paprastas aritmetinis vidurkis: (8.10) - =Z * . y ^
n

ia n - visos dinamikos eiluts nari (lygi) skaiius. Apskaiiuojant vidutin lyg (chronologin vidurk) pagal momentin dinamikos eilut (priklausomai nuo laikotarpi trukms), galimi trys bdai: 1. Paprasto aritmetinio vidurkio, kai dinamikos eilut sudaro tik du lygiai; pvz., duomenys apie bedarbi skaii mnesio pradioje ir pabaigoje:
(8.11)
2

2. Svertinio aritmetinio vidurkio, kai dinamikos eilut sudaro keli nariai (lygiai), o laikotarpiai tarp dat nelves: (8.12) - _ Z yf t ^ ^ ' ia t - laikotarpiai tarp dat. 3. Modifikuoto aritmetinio vidurkio (chronologinio tikrja prasme), kai dinamikos eilut sudaro keli nariai (lygiai), o laikotarpiai tarp dat lygs;. (8.13)
_

T>,l+^2+>,3 + - + T3' y =A
n- 1

ia n - visos eiluts nari (lygi) skaiius. Arba:

(8.14)

_ - y o +y i +y i +^ y ,
m

y = A----------------- i ,

kur m - eiluts nari (lygi) skaiius be pradinio lygio (ia m = n - 1; y=ym;yo = yi). Pavyzdys Turime tokius duomenis apie N rajono bedarbi skaii atskirais 2001 met mnesiais: 01 01 y i 800 02 01 y 2 780 03 01 y 3 720 04 01 y 4 760 Koks vidutinis mnesinis bedarbi skaiius pirmj ketvirt?

11

Kadangi duota momentin dinamikos eilut ir laikotarpiai taip dat lygs, vidutin eiluts lyg reikia skaiiuoti kaip modifikuot aritmetini vidurk (chronologin tikrja prasme). Modifikuotu jis vadinamas todl, kad aritmetinis vidurkis skaiiuojamas dviem etapais: 1) duotoji momentin dinamikos eilut pertvarkoma intervalin (pagal paprast aritmetin vidurk nustatomas vidutinis kiekvieno mnesio bedarbi skaiius). Gaunama tokia intervalin (vidurkini dydi) dinamikos eilut: N rajono vidutinis bedarbi skaiius atskirais 2001 met mnesiais: Sausio - 790; V asario- 750; v / s f* (J- Kovo - 740. 2) naujos dinamikos eiluts vidutinis lygis nustatomas kaip paprastas aritmetinis vidurkis: (790+750+740)/3 = 760. T pat rezultat gauname, taikydami chronologin (tikrja prasme) vidurk: (l/2-800+780+720+l/2-760)/3 = 760. Vadinasi, vidutinis mnesinis pirmojo ketvirio bedarbi skaiius pirmj ketvirt N rajone - 760 moni. Apibendrinamj reikinio kitimo charakteristik duoda vidutinis absoliutus ir vidutinis santykinis pokytis (padidjimas ar sumajimas) procentais. Vidutinis absoliutus pokytis, priklausomai nuo turim duomen, gali bti apskaiiuojamas tokiais bdais: 1) grandinini absoliutaus pokyio rodikli sum E Ayg dalijant i j skaiiaus m t.y.: (Ay!+ Ay2+ ... +Aym)/m ; (8.15) 2) bazin absoliutaus pokyio rodikl Ay b dalinant i laikotarpi skaiiaus m arba visos dinamikos eiluts nari (lygi) skaiiaus n-1 (be pradinio lygio): (8.16) (8.17) -X = y ^ l L arha y Xy = y ^ 2 .
n -1 m

ia m = n - 1; ym= yn; y0 = yiVidutinis absoliutus pokytis rodo, kiek vidutinikai kasmet (kas ketvirt, kas mnes) padidjo ar sumajo tiriamas reikinys) atitinkamais mato vienetais ar procentiniais punktais. Vidutiniam santykiniam pokyiui nustatyti taikomas geometrinis vidurkis (paprastas ar svertinis - tai priklauso nuo turim duomen). iuo vidurkiu pradioje nustatomas vidutinis kitimo (didjimo arba majimo) koeficientas. Galimi tokie jo apskaiiavimo bdai: 1) traukiant m laipsnio akn i grandinini kitimo (didjimo majimo) koeficient sandaugos n kg; (8.18)

78 i/y' >

k = akl k 2 k v . k n = ^ U k g ; 2) traukiant n-1 (eiluts nari skaiius be pradinio lygio) laipsnio akn i bazinio kitimo (didjimo / majimo) koeficiento kb: (8.19)

ia y - galutinis dinamikos eiluts lygis; yo ar yi - pradinis dinamikos eiluts lygis (kaip ymti susitarimo reikalas); m = n - 1. Apskaiiavus vidutin kitimo (didjimo / majimo) koeficient, galima nustatyti ir vidutin kitimo (didjimo / majimo) bei vidutin pakitimo (padidjimo / sumajimo) tempus, ireiktus procentais: (8.20)
(8.21)

Tt =kt 10Q Tp =Tk- 10Q Vidutinis pakitimo (padidjimo / sumajimo) tempas rodo, kiek procent vidutinikai kasmet (kas ketvirt, kas mnes) padidjo ar sumajo tiriamas reikinys. Kartais inomi duomenys apie keli nevienodos trukms laikotarpi vidutinius kitimo arba pakitimo tempus, o reikia nustatyti viso tiriamojo laikotarpio vidutin pakitimo temp. Tokiu atveju, nustatant vidutin kitimo koeficient, btina naudoti svertin geometrin vidurk. Pavyzdys inoma, kad N produkto vartojimas per 2 metus vidutinikai kasmet padidjo 5 %, o per kitus 3 metus vidutinikai kasmet padidjo 1 %. Kokie yra viso tiriamojo laikotarpio vidutiniai metiniai didjimo ir padidjimo tempai? ia inomi vidutiniai metiniai padidjimo tempai procentais, kuriais remiantis nustatomi atitinkam laikotarpi vidutiniai didjimo koeficientai:
jfei = l,0 5 ;/t2 =1,01.

iuos koeficientus pakl atitinkamu laipsniu (atskir laikotarpi trukm metais) ir juos sudaugin, gauname bazin viso tiriamojo laikotarpio didjimo koeficient: 1,05 2 -1,01 3 = 1,1025 1,0303 =1,1359, o i jo itrauk penktojo laipsnio akn (viso tiriamojo laikotarpio trukm metais), gauname io laikotarpio vidutin metin didjimo koeficient (1,0258 arba 102,6 %). Tada:
79

T p = 1 0 2 ,6 -1 0 0 = 2,6%.

ia aptarti tradiciniai dinamikos eiluts apibendrinamj rodikli skaiiavimo bdai, taiau inomi ir kai kurie netradiciniai j skaiiavimo bdai, pvz.: 1) vidutin kitimo temp galima skaiiuoti kaip aritmetini i grandininiu kitimo temp (koeficient) vidurk: (8.22)

n 2) pagal specialias lenteles sudaryti vidutinius parabolinius tempus pagal X k / o / n, kur n - dinamikos eiluts nari (lygi) skaiius be pradinio lygio, t. y. kitimo koeficient skaiius. Profesorius B. Jastremskis rod jog: kuo grandinini kitimo koeficient sklaidos laipsnis (variacijos koeficientas) maesnis, tuo maesnis vidutini kitimo koeficient, apskaiiuot pagal aritmetini ir geometrin vidurkius (t. y. netradiciniu ir tradiciniu bdu), skirtumas. Autorius pasil formul, ireikiani vidutini kitimo koeficient, apskaiiuot skirtingais bdais, priklausomyb: (8.23)

_ hM f, J ) af1 1 k 2 20 ^ y V
ia v 2= w 2/10, o w = 2 (T max- T m in)2/ (T m + T m - tai apytikslis ax in) kitimo temp variacijos koeficiento apskaiiavimas. Galimi netradiciniai ir vidutinio absoliutaus pokyio nustatymo bdai, kaip antai: 7) svertinio aritmetinio vidurkio taikymas, kai grandininiai absoliuts pokyiai pasveriami (n-i+1) kart: (8.24)

Ay = ^

r ; X (* - * + l)

2) formul:

rmimasis bazini absoliui pokyi suma pagal toki pertvarkyt (8.25) 7 _ 5 > (/0 _ 2 X ^ . . y Y/ n{n + l)

ia n - dinamikos eiluts nari (lygi) skaiius be pradinio lygio.

80

Abiem netradiciniais bdais apskaiiuotas vidutinis absoliutus pokytis duoda t pat rezultat, taiau skiriasi nuo tradiciniais bdais apskaiiuoto atitinkamo rodiklio. Tai lemia grandinini absoliui pokyi svyravimai kuo jie didesni, tuo didesni ir skirtumai tarp i apibendrinamj rodikli, apskaiiuot netradiciniais ir tradiciniais bdais. Apibendrinamieji dinamikos eiluts rodikliai paprastai naudojami dinamikos eilutei ekstrapoliuoti, todl labai svarbu, kaip tiksliai jie atspindi nagrinjamo reikinio kitimo tendencijas, nustatytas vienais ar kitais bdais, ir ar jos bdingos laikmeiui. Kartais gyvenime tenka sprsti praktikus klausimus - nustatyti laik, per kur dominanio reikimo dviej dinamikos eilui galutiniai lygiai (yn) susilygins. Priklausomai nuo inom duomen, galimi du skaiiavimo bdai: 1) remiantis pradiniais duot dinamikos eilui lygiais (yo) ir vidutiniais absoliuiais pokyiais (Ay), taikant formul (8.26)
.. (y 0 - r o i ) . 2

(Ay, -A v2) 2) remiantis duot dinamikos eilui pradiniais lygiais (y o) ir vidutiniais kitimo koeficientais (k), taikant formul (paprastai skaitiklyje ir vardiklyje i didesnio logaritmo atimant maesn) (8.27)

(ln&i-lnfo)

avyzdys Duota: y oi =120; y 02 = 480; Ayl = 60; A y2 = 20; ki =1,2085 ;k2 =1,036. Kada yi = yn (n?). 2 Galima skaiiuoti dviem bdais: 1) n = (480 - 120) / (60 - 20) = 9 (metai), arba 2) n = (ln 480 - ln 120) / (ln 1,2085 - ln 1,0360) = 1,388630 / {154013 = 9. (t pat rezultat gauname formulje natrinius logaritmus pakeist deimtainiais, tada n = 0,60206 / 0,066887 = 9).

8.4. DINAMIKOS EILUTS KOMPONENTAI. ADITYVUSIS IR MULTIPLIKATYVUSIS MODELIAI

Dinamikos eiluts lygi kitim lemia vairs veiksniai, kurie, kaip taisykl, nevienariai savo taka, veikimo laiku ir kryptimi. Lemiamos takos turi pastovs veiksniai, kurie ir formuoja pagrindin dinamikos (laiko) eiluts tendencij (trend). Kiti veiksniai veikia periodikai, o vienkartini veiksni taka pasireikia atsitiktiniais trumpalaikiais dinamikos eiluts lygi pokyiais. Pagrindiniai dinamikos eiluts komponentai yra: trendas (T), sezonin (S) ciklin (C) ir nereguliari (atsitiktin) (A). Trendas - tai ilgalaik dinamikos eiluts dedamoji, lemianti bendr dinamikos eiluts kitim. Sezoninis komponentas priklauso tokiam kitim tipui, kuris laiko atvilgiu pasikartoja reguliariai. Be to, is kitimas turi baigtis per metus ir kartotis metai i met, kad j galima bt laikyti sezonini. Pvz., tr pardavimo apimties didjimas kiekvien pavasar ir jos sumajimas visais kitais t pai met laikais. Kai kuriems reikiniams galima nustatyti ir ciklin komponent. Cikliniai pakitimai panas sezoninius tuo, kad jie taip pat pasikartoja ir yra banguojantys vaizduojant grafikai, taiau skiriasi didesne amplitude ir trukme bei maesne galimybe prognozuoti ateit (pvz., verslo ciklas). Atsitiktin komponent sudaro trumpalaikiai, nepasiymintys lygi dydi formomis, pakitimai. Pvz., kiekvienos dienos ar savaits tr pardavimo apimties svyravimai, kurie susij su oro permainomis. Jie skatina trumpalaikius pakitimus ir sudaro nereguliar (atsitiktin) dinamikos eiluts komponent. Visi minti komponentai atitinkamai veikia dinamikos eiluts lygius. Analizuojant dinamikos eilutes, nustatomas ir eliminuojamas kiekvieno komponento poveikis dinamikos eiluts lygiams. Toks procesas vadinamas dinamikos eiluts suskaidymu. Dinamikos eiluts komponentai gali bti pavaizduoti atitinkamu modeliu - multiplikatyviuoju (paremtu daugyba) arba adityviuoju (paremtu sudtimi): Y = T S - C A = T S ^ , i a - likutinis komponentas (C-A); (8.28) Y = T + S + C + A = T + S + ^, ia - likutinis komponentas (C+A). (8.29) Kada reikia taikyti adityv, o kada multiplikatyv model dinamikos eiluts komponentams nustatyti, galima atsakyti pagal iankstinius skaiiavimus. Kiekvieniems metams i ketvirtini arba mnesini duomen apskaiiuojamas aritmetinis vidurkis ( y a) ir standartinis n u o l^ is (ay)^ Jeigu y a kasmet didja, o ay ~ const, dinamikos eiluts komponentus galima

82

nustatyti adityviuoju metodu (paremtu sumavimu), o jeigu a y ymiai skiriasi, reikia taikyti multiplikatyvuj metod (paremt daugyba); ----- -----------__-------- Pavyzdy s .. --------- -----8.2 lentel. N produkto gamyba (tks 1.1) (Ketviriai) ( y > - y a )2 4 2 4 1 2 3 3 20 30 30 10 20 30 40 40 60 25 30 40 25 25 0 0 0 100 225 100 100 225 100 400

Metai 1998 1999 2000

1 30 30 40

ay 125 11,2 50 7,1 150 12,2

8.3 lentel. BOILIO-BOLIJOTO lentel METAI 1998 1999 2000 ya 25 30 40 < ry 125 50 150

Ivada. Duotuoju atveju geriau tinka multiplikatyvusis modelis, nes y a didja, o ir a y2 nra pastovus. ..._ Atitinkam sprendim galima priimti ir pasinaudojus duotos dinamikos eiluts grafiku. Jei per gautos lauts ikiliausius takus galima nubrti dvi lygigreias linijas - tinka adityvusis modelis, o jei ios linijos sudaro vduokl - taikytinas multiplikatyvusis modelis. Jei dinamikos eiluts trendo nustatymas reikalingas numatant prognozes ilgesniam laikotarpiui, tai dinamikos eiluts sezoninio komponento analiz reikalinga trumpesnio laikotarpio prognozei. Pvz., darbo jgos prognozs turi numatyti laukiamus sezoninius darbo rinkos pakitimus. Sezoninio komponento analiz skiriasi nuo trendo analizs dviem aspektais: 1) trendas nustatomas tiesiogiai pagal turimus empirinius dinamikos eiluts duomenis, o sezoninis komponentas nustatoma ivestiniu bdu, i turim duomen eliminuojant visus kitus komponentus; 2) trendas ireikiamas lygtimi (arba tam tikra linija), o sezoninis dydis indekso forma apskaiiuojamas kiekvienam mnesiui arba ketviriui. Todl sezonikumo analizei reikalingi mnesiniai arba ketviri duomenys, kitaip sezoniniai pakitimai bt nepastebti. Ciklin ir nereguliari dinamikos eiluts komponents nustatomos likutiniu metodu, t. y. eliminuojant sezonin ir trendo komponentus. Jei analizuojami mnesiniai arba ketvirtiniai keleri met duomenys, turi bti elimnuota tiek trendo, tiek sezoninio komponento taka (pastaroji

pirmiausiai). Jeigu analizuojami tik metiniai duomenys - eliminuojama tik trendo taka (pagal mulliplikatyvj model dalijant i T, pagal adityv atimant T). Ciklinio komponento taka gali bti nustatyta apskaiiuojant slenkamuosius vidurkius, o nereguliaraus komponento (A) - pagal likut (dalinant arba atimant C). Ekonominei prognozei labiausiai naudingi trendo ir sezoninis komponentai.

84

8.5. TRENDO NUSTATYMO BDAI

I metini duomen dinamikos eiluts pirmiausiai nustatomas komponentas, kuris pasiymi ilgalaikiu, ltai besikeiianiu poveikiu dinamikos ciluls lygiams, t. y. trendas. Statistikos udavinys - kiekybikai ireikti pagrindin reikinio vystymosi tendencij, abstrahuojantis nuo kit veiksni takos (ia laikas yra kaip prieastis). Kartais vizualiai galima nustatyti bendr reikinio vystymosi tendencij, taiau neretai ji gali bti ireikiama tik apkaiiavimo bdu. Grafikai j galima pavaizduoti linija (apskaiiavimas analogikas regresijos linijos nustatymui). Galimi vairs trendo linijos nustatymo bdai. Pats paprasiausias, taiau maiausiai tikslus, yra rankinis (mechaninis) bdas, kai dinamikos eiluts grafike trendo linijos padtis visikai priklauso nuo analitiko, tirianio duomenis, nuomons. Angl mokslininkas L. Kazmeras nurod tikslesn bd, vadinamj pusini vidurki m eto d ^k al visolaikotarpio duomenys suskirstomi dvi dalis (pageidautina, lygias), po to apskaiiuojami kiekvienos dalies vidurkiai ir grafike paymimi du takai trendo linijai brti (ordinats ikeliamos kiekvieno laikotarpio viduryje). is metodas leidia gauti trendo linjj kaip ties. ' , ~ Pavyzdys > ...y.. 2000 2001 1998 1999 1996 1997 23 11 19 18 15 13 -2^33 Duot 6j^et.laiko]arp..padalijame. pusiau, ir nustatome. vidutini lygi'yi= 13, o y 2 = 20; ikeliame tokio aukio ordinates i i laikotarpi vidurio ir per paymtus du takus nubriame duotos dinamikos eiluts trendo linij - ties. Praktikoje daniausiai taikomi ie trendo nustatymo bdai: 1. Interval sustambinimo; 2. Slenkamj vidurki; 3. Eksponentinis; 4. Analitinio ilyginimo (maiausi kvadrat). Interval sustambinimo bdas geriausiai tinka intervalins absoliutini dydi dinamikos eiluts pagrindinei vystymosi tendeneijai nustatyti, kai vizualiai i duot duomen i tendencija neaiki. Pavyzdys 8.5 lentel. Turime tokius duomenis apie N produkto gamyb Metai Yt

atskirais met mnesiais (tkst vnt)

01 234 02 242 03 250
\

04 246 .J

05 254

06 262

07 270

08 260

09 274

10 282

11 278

12 292

85

Kadangi ia duota intervalin dinamikos eilut (vadinasi, jos lygius galima sumuoti), j galima suglodinti interval sustambinimo metodu, t. y. i mnesini duomen dinamikos eiluts gauti ketvirtini duomen apie N produkto gamyb dinamikos eilut (tkst. vnt.): 1 ketvirtis 726 2 ketvirtis 762 3 ketvirtis 804 4 ketvirtis 852

Kaip matome, gauta visikai aiki N produkto gamybos didjimo tendencija. ------~~ Trendo nustatymas slenkamj vidurki metodu pagrstas inomu teiginiu, jt)g'Vidurkiuose atsitiktiniai nuokrypiai vienas kit padengia ir reikinys gauna bendr tendencij. Pagal metod, kiekvienas dinamikos eiluts narys (lygis) yra pakeiiamas j supani nari (lygi) vidurkiu. Slenkamj vidurk trendui nustatyti geriau skaiiuoti i nelyginio eiluts nari (lygi) skaiiaus, kad kiekvienas slenkamasis vidurkis bt priskiriamas konkreiam laikotarpiui, o ne isidstyt tarp dviej laikotarpi, nes gautoji slenkamj vidurki eilut visada trumpesn u empirin eilut n - 1 nariu (ia n - nari skaiius, pagal kur skaiiojamas slenkamasis vidurkis). Pvz., slenkamasis 3 nari vidurkis skaiiuojamas pagal toki formul: (8.30)

Ms pavyzdyje slenkamj vidurki metodu ilyginta (suglodinta) dinamikos eilut atrodys taip (tkst. vnt.): 01 02 242 03 246 04 250 05 254 06 262 07 264 08 268 09 272 10 ocr (N n !12 284 / -

Kadangi apskaiiuotas 3 nari slenkamasis vidurkis, naujoji dinamikos eilut 2 nariais trumpesn (3-1). Grafikai vaizduojant dinamikos eilut, suglodint slenkamj vidurki metodu, kaip taisykl, negaunama trendo tiess linija, nes atidedami ne du, o keli ar keliolika tak. io metodo pagrindinis tikslas - ilyginti (suglodinti) duomenis, kai jie veikiami atsitiktini veiksni. Eksponentinis ilyginimas - tai savotika slenkamj vidurki metodo atmaina (pradininkas - R. Braunas), pateikianti eksponentikai pasvert, laiko progresijoje judant vidurk. Taikant metod, kiekviena ilyginta (prognozuojama) reikm yra svertinis naujausios stebtos reikms Yt

(pasvertos a koeficientu) ir ankstesns ilygintos (prognozuojamos) reikms Yt_i (pasvertos (1-a) koeficientu) vidurkis: (8.31) Yt = a Yt + (1 - a) Y n arba Yt+ = a Yt + (1 - a) Y t . 1 ia a - subjektyviai pasirenkamas ilyginamasis koeficientas (konstanta); jis gali bti artimas 2/rn+1) ir. svyranti nuo 0 iki 1. Jei norima tik ilyginti duot dinamikos eilut, pasalinant ciklinius ir nereguliarius svyravimus, reikt ilyginamj koeficient rinktis maesn ariau 0, o jei tikslas - prognozuoti, reikt pasirinkti j didesn - artimesn 1. Atlik eksponentin ilyginim, matome, jog galutinis stebimas lygis gauna didiausi svor, o pradinis - maiausi. Kai a artimas 1, gauname nedidel duomen ilyginim, o kai a maas - gana smark ilyginim (glodinim). Paprastas (vienos pakopos) eksponentinis ilyginimas taikytinas dinamikos eilutms apdoroti, kai nra staigi krypties pokyi. Pavyzdys 8.6 lentel. Einamj met mnesiniai duomenys apie ilaidas ( komunalinms paslaugoms (Lt) .V N \ Mnesiai (t) Y, t 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 '* )) 15,4 / 19,8 J f 3 ' .17,6/ l3 y 16,2 19,4 17,6 18,2 15,2 17,8 20,4 19,6 17,6 17,7 16,5 17,1 17,7 18,4 17,0 17,1 17,8 19,3 Slenkamasis vidurkis Eksponentinis ilyginimas (a = 0, 154) , C 17,39.' 17,76 17,74 17,44 17,25 17,58 17.58 17,68 17,30 17,37 17,84 >

Prognoz: ' Y 1 = a Y n + (1 - a) Y i2 = 0,154 19,6 + (1 - 0,154) 17,84 3 =18,11 ' ' ^ ----- ... - _ arba 01 ? T Y ,3 = (Y t - 1 1 a + Y t = (19,6 - 17,84) 0,154 + 17,84 = 18,11. )

81

* Jeigu nustatoma, kad dinamikos eiluts komponentas ireikiama kreive, tai galimi du analizs atvejai: 1) duotos dinamikos eiluts lygius pertvarkyti j logaritmus ir tyrinti i logaritm tiesin tendencij; 2) taikant maiausi kvadrat metod, surasti neinomus parametrus auktesnio laipsnio kreivi lygtyse. Tokiu atveju taikomas analitinio ilyginimo metodas. Jo esm tokia: tiriamojo reikinio lygius irima kaip laiko funkcij - faktikieji (empiriniai) dinamikos eiluts lygiai pakeiiami teoriniais, kurie maiausiai skirtsi nuo empirini, t. y. konkrets dinamikos eiluts lygiai (yt) pakeiiami vidutiniais, kurie tilpt adekvaioje matematinje funkcijoje. Adekvati matematin funkcija danai parenkama pagal formal kriterij (8.32) S = 2 (yt - yt)2 fnin, t.y. (empirini ir teorini reikmi nuokrypi kvadrat sumos minimizavimas). Taiau visada toks pasirinkimas turi bti paremtas loginiais samprotavimais. Trendo statistinio tyrimo praktikoje skiriami tokie etaloniniai socialini ekonomini reikini vystymosi laikui bgant tipai: 1) tolygus vystymasis (jam bdingi pastovs absoliuts pokyiai: A yg ~ const.). Trend galima nustatyti tiess lygtimi: (8.33) yt = ao + ai t; kai ai > 0, dinamikos eiluts lygiai tolygiai didja, kai ai < 0, jie tolygiai maja. Parametras ai rodo, kiek vidutinikai vienet pasikeiia eiluts lygis kiekvien laikotarp 2) tolygiai pagreitintas {sultintas) vystymasis (jam bdingi pastovs padidjimo tempai: T p g ~ const.). iuo atveju trendui nustatyti geriausiai tinka antros eils parabols ----- - (34) lygtis: ---------------------y t = ao + ai t + a212, ia a2 - greiio prieaugis, parodantis pastov vystymosi intensyvumo pakitim laiko vienetui; kai a2 > 0 - pagreitintas vystymasis, kai a? < 0 vyksta ltjimo procesas. Parabols kreiv gauna min, kai a2 > 0, o max, kai a2 < 0. 3) vystymasis su kintamu pagreitjimu (sultjimu). Tokiu atveju taikoma treios eils parabols funkcija: (8.35) y, = ao + ai t + a212 + a313. a3 parodo pagreitjimo pakitim: kai a3 > 0 - greitjimas didja, kai a3 < 0 greitjimas ltja. 4) vystymasis pagal eksponent (laipsnio rodikl): (8.36)

Logaritmuojant paprastoji eksponent pertvarkoma tiess lygt'. (8.37) ln y t = ln a0 + a,/Ine = ln a 0 + axt, ia e =2,71828, o ln e = 1. Kai dinamikos tipas charakterizuoja stabilius kitimo tempus: T k g ~ const., tada geriausiai tinka rodiklin funkcija : (8.38) y t = a 0 t al, ia ai - vidutinis kitimo tempas (rodo vystymosi intensyvum per laiko vienet). Logaritmuojant ji pertvarkoma tiess lygt: (8.39) ln y t = ln a0 + a{ ln t. 5) vystymasis su augimo sultjimu laikotarpio pabaigoje', pagrindin vystymosi tendencija tokiose dinamikos eilutse ireikiama pusiaulogaritmine funkcija: (8.40) yt=ao + ai lgt. Kai dinamikos eiluts lygi didjimas nra begalinis, pvz., preki atsarg ar vartojimo lygio trendui nustatyti tinka hiperbols funkcija (sprendiant ji pertvarkoma tiess lygt): (8.41) y, = ao + ai l/t. Sudtingesns matematins funkcijos aptariamos indukcinje statistikoje. Norint nustatyti, kaip teorins reikms atitinka empirines, gali bti skaiiuojama vidutin aproksimacijos paklaida (e) (8.42) I y k c J .100 y, arba vidutin absoliuti procentin paklaida (MAPE) I y tl J .1 0 0 . n** y, Jeigu ios paklaidos yra < 10 %, laikoma, kad aproksimacija gera. Analitinis dinamikos eiluts ilyginimas (suglodinimas) yra itin svarbus ekstrapoliuojant jos lygius, t. y. juos prognozuojant. (8.43)

8 .6. SEZONINI SVYRAVIM TYRIMAS

Kaip inome, reguliars reikinio dinamikos eiluts lygi svyravimai, kurie kartojasi metai i met, vadinami sezoniniais. J pagrindin prieastis -

klimatins slygos, nors gali turti takos ir vairs socialiniai ekonominiai veiksniai, metins vents ir kt. Sezoniniai svyravimai pasireikia vairiose gyvenimo srityse: gamyboje, cirkuliacijoje, vartojime (pvz., ruden ir iem didja didesnio kaloringumo maisto produkt poreikis, o vasaros mnesiais lengvesnio maisto - vaisi, darovi; nuo sezono priklauso avalyns, drabui ir panai preki paklausa). Statistinio tyrimo tikslas - nustatyti tiriamojo reikinio vystymosi specifik met metais, imatuoti sezoninius svyravimus ir sukurti sezonikumo bangos model. Sezonikumui imatuoti skaiiuojami sezonikumo indeksai, kurie rodo tam tikro reikinio atskir mnesi arba ketviri santykinius nuokrypius nuo lygi, atitinkani pagrindin reikinio vystymosi tendencij. Sezoniniai svyravimai vadinami stabiliais, jei kasmet labai nepasikeiia svyravim ciklas (laikotarpis tarp gretim max ir min tak), svyravim amplitud ( z ^ - z ^ a ) bei ekstremali reikmi isidstymas svyravimo periode. Sezonikumo indeksai gali bti nustatomi trimis bdais: 1. Paprastj vidurki;, 2. Slenkamj vidurki;, 3. Analitinio ilyginimo. Tais atvejais, kai nra rykios reikinio didjimo ar majimo tendencijos, sezonikumo indeksus (z;) galima apskaiiuoti paprastj vidurki metodu, t. y. vienavardi mnesi ar ketviri vidurkius lyginant su bendruoju vidurkiu: (8.44)
------ , Z f = 7 i / 7 = ------/ -' L

12m

ia i - mnuo, j - metai, Z - sezonikumo indeksas. Kartais, kai gruodio mnesio ar ketvirto ketvirio sezonikumo indeksas didesnis nei sausio mnesio ar pirmojo ketvirio, geriau pirmiausia toki dinamikos eilut ilyginti ir sezonikumo indeksus nustatyti ne vidurkio, o trendo atvilgiu. Tokiu atveju, mnesiniai ar ketviri faktiniai lygiai palyginami su ilygintais kiekvieno mnesio ar ketvirio lygiais. Baigiamasis etapas - sezonikumo indeks apskaiiavimas kiekvienam mnesiui ar ketviriui. Juos galima apskaiiuoti keliais bdais: 1) medianinio procentinio santykio; 2) vienavardi mnesi ar ketviri procentini santyki aritmetinio vidurkio (daniausiai taip ir daroma); 3) modifikuoto aritmetinio vidurkio (jei palyginti daug toki santyki, aritmetin vidurk skaiiuoti atmetus max ir min santykius). Vidutiniai kiekvieno mnesio ar ketvirio sezonikumo indeksai turi bti lygs 1 arba 100 %. Vadinasi, sezonikumo indeks suma 12 mnesi

90

lygi 12 arba 1200 %, o 4 ketviri - 4 arba 400 %. Jei apskaiiuot sezonikumo indeks suma gaunama kitokia, iuos indeksus reikia koreguoti atitinkamu koeficientu: Kkooreg.= 1 2 / 2 Z, kai nustatyti mnesiniai sezonikumo indeksai, arba K koreg-= 4 / S Z , kai ie indeksai ketvirtiniai. 12 mnesi arba 4 ketviri sezonikumo indeksai sudaro vadinamj sezonikumo bang, kuri ir rodo svyravim pobd per metus. Sezonikumo intensyvum galima atpindti sezonikumo indeks variacijos koeficientu (kadangi sezonikumo indeks vidurkis lygus 1, variacijos koeficientas i esms sutampa su standartiniu nuokrypiu): (8.45)

ia n - 12 mnesi arba 4 ketviriai. Aptarti sezonikumo indeks skaiiavimo bdai galimi tik tais atvejais, kai dinamikos eiluts komponentai nustatomi pagal multiplikatyvj model. Tais atvejais, kai dinamikos eiluts komponentai nustatomi pagal adityv model, vietoje sezonikumo indeks, apskaiiuojama absoliuti sezonikumo taka ios eiluts lygiams (neretai taikomi slenkamj vidurki arba analitinio ilyginimo bdai). Nustatant sezonikumo komponent slenkamj vidurki metodu, nepriklausomai nuo pasirinkto modelio, santykin ar absoliuti sezonikumo taka gali bti iaikinta tik tada, kai slenkamasis vidurkis apskaiiuotas i 12 ar 4 nari, t. y. i lyginio nari skaiiaus, sudaranio met period, per kur pasireikia sezoniniai svyravimai. iuo atveju tenka skaiiuoti centruot vidurk, kad ilygintos reikms bt priskirtos konkretiems laikotarpiams (r. 2.3.2 priedo 1 lentel).

91

8.7. DINAMIKOS EILUTS EKSTRAPOLIACIJA

Dinamikos eiluts ekstrapoliacija - tai duotos dinamikos eiluts analizs metu nustatyt dsningum perklimas ateiiai (perspektyvai) arba praeiiai (retrospektyvai), o interpoliacija - tai trkstamo nario (lygio) eiluts viduje suradimas. Ekstrapoliacija yra vienas i prognozavimo metod. * - Kodl negalima atspti tikrovs? - Todl, kad niekas negali bti toks drsus, kaip j i pati. Suprantama, patikimesns yra trumpalaiks prognozs. Paprastai prognozuojamo laikotarpio ilgis (prognozs horizontas - L) neturi viryti 1/3 dinamikos eiluts ilgio. Priklausomai nuo tiriamos dinamikos eiluts lygi kitimo tolygumo, ekstrapoliuoti galima keliais bdais - pagal: 1) vidutin absoliut lygio pokyt, kai daugiau ar maiau stabils grandininiai absoliuts pokyiai (Ayg = const.): (8.46) Yn+1 Y n + AY- L; = 2) vidutin kitimo (didjimo ar majimo) koeficient, kai daugiau ar maiau stabils grandininai kitimo koeficientai (kdg = const.): (8.47)
Y+l= Yn k
h\

3) pasirinkt trendo funkcij, pvz., tiess: (8.48) Yn+L= a 0 + a i(n+L). Kai inomi sezonikumo indeksai (multiplikatyvus modelis), jais yra patikslinama prognoz: (8.49) Y+l = {a o + a i (n+1)}- Z;. Taip gaunama vadinamoji takin prognoz, su kuria empiriniai duomenys gali nesutapti (galjo pasikeisti dinamikos eiluts pobdis, netiksliai buvo pasirinkta trendo funkcija ir pan.). Todl reikt atlikti intervalin prognoz:

Y'tita Sjt,

(8.50)

ia Syt - standartin prognozs paklaida, kuri galima apskaiiuoti pagal toki formul: (8.51)

i+-+

i r i

t
(standartin regresijos paklaida); m - trendo lygties parametr skaiius; L - prognozuojamo laikotarpio eils numeris.

92

t - Stiudjento t kriterijaus reikm, nustatoma specialiomis lentelmis pagal atitinkam laisvs laipsni skaii (k = n-m ) ir reikmingumo lyg a = 0,05 arba a = 0,01. Visos prognozs turi bti logikai pagrstos. J paskirtis - ne spti tikslius prognozuojamos eiluts lygius, o perspti, kokia linkme reikinys vystysis ateityje. Net geriausi statistikoje taikomi matematiniai metodai dar negarantuoja rezultat prasmingumo. Visada galutinis odis tenka tyrintojui, jo intuicijai. Ekstrapoliacjos nereikt laikyti baigiamja prognozs stadija. Tai tik iankstinis prognozs etapas. Galutinei prognozei reikia turti papildomos informacijos, kurios nepateikia duota dinamikos eilut. "Oland ekonometrikas T e i l a s pasil prognozs sutapimo koeficient U : (8.52)

|z ( y / - y TJ .
i

ia y T - prognozuotos reikms n laikotarpiui; P y T- faktins reikms prajus iam laikotarpiui. Kuo T e i l o sutapimo koeficientas U artimesnis 0, tuo prognoz tikslesn.

8. KONTROLINIAI KLAUSIMAI 1. Kokias statistikos eilutes vadiname dinamikos eilutmis? Kokios j rys? 2. Kokia savybe pasiymi intervalins dinamikos eiluts? 3. Kokie yra ir kaip skaiiuojami analitiniai dinamikos eiluts rodikliai? 4. Kokia priklausomybe susij atitinkami grandininiai ir baziniai dinamikos rodikliai 5. Kas yra chronologinis vidurkis ir kokie jo skaiiavimo bdai? 6. Kaip nustatomas ir k rodo vidutinis absoliutus pokytis? 7. Kaip nustatomas ir k rodo vidutinis didjimo ir padidjimo tempai? 8. Kokie yra dinamikos eiluts komponentai? 9. Kokie yra trendo nustatymo bdai? 10. Kokie yra sezonikumo indeks nustatymo bdai? 11. Kas yra dinamikos eiluts ekstrapoliacja ir kokie jos nustatymo bdai? 12. K rodo T e i 1 o sutapimo koeficientas?

II UDUOTIS I a n a l i z u o t i pasirinkt dinamikos eilut ir p a r a y t i ivadas. Tam tikslui reikia: 1. Apskaiiuoti dinamikos eiluts rodiklius: a) analitinius (grandininius ir bazinius) ir juos pateikti statistinje lentelje; b) apibendrinamuosius. 2. Nustatyti dinamikos eiluts trend ir j ekstrapoliuoti (L=2). 3. Empirini ir teorini reikmi dinamikos eilut pavaizduoti grafikai.

1
8.7 lentel. Uregistruota norini grti Lietuv eim* 1997 1996 1998 1999 2000 2001 717 656 654 710 836 954 * Socialini staig prieiros ir audito prie SADM duomenys. 8.8 lentel. Nedarbo lygis Lietuvoje 1997-2001 metais (pagal Darbo biros duomenis), procentais 1997 5,9 1998 6,4 1999 8,4 2000 11,5 2001 12,5

8.9 lentel. Nedarni (asociali) Seim skaiius (met pradioje, tkst.)* 1998 1999 2001 2000 2002 14,9 18,1 18,7 16,0 15,1 * Socialins apsaugos ir darbo ministerijos duomenys. 8.10 lentel. Ilaid drabuiams ir avalynei dalis visose vartojimo ilaidose 1996-2000 metais (pagal NBT duomenis), procentais 1996 7,8 1997 7,7 1998 8,0 1999 7,7 2000 6,8

_______ '
; 94 \

9. INDEKSAI
9.1. INDEKS ESM IR PASKIRTIS
Vienas i seniausi ir labiausiai paplitusi statistikos metod - indeks metodas. Jo paskirtis - kiekybikai charakterizuoti sudting socialini reikini santykin kitim laike ar teritorijoje. Svoka indeksas turi dvejop prasm. Vis pirma, indeksas traktuojamas kaip tam tikras rodiklis arba tam tikr skaiiavim rezultatas; antra - kaip ypatinga santykini dydi ris. I tikrj, indeksai yra ypatinga santykini dydi ris, nes vienu rodikliu pateikiama daugelio, danai skirting pavadinim vienet visumos kitimo laiko ir teritorijos atvilgiu charakteristika, pvz., produkcijos fizins apimties indeksas atspindi bendr visos produkcijos kitim. Nors daniausiai indeksai naudojami sudting socialini ekonomini reikini dinamikai tirti, taiau jie taikomi ir iems reikiniams lyginti teritorijos atvilgiu bei atitinkam reikini lygio nukrypimams nuo tam tikro etalono vertinti. Indeksai neatspindi vieno ar kito reikinio dydio arba jo lygio, o suteikia lyginamj charakteristik, t. y. apsiriboja io reikinio kitimo keiiantis situacijai (laiko ar teritorijos atvilgiu) imatavimu. Indeksu, kaip ir bet kuriuo kitu santykiniu rodikliu, abstrahuojamasi nuo reikinio absoliuios reikms, pvz., einamaisiais metais, palyginti su baziniais, didels akcins bendrovs ir maos privaios mons produkcijos apimtis padidjo % (indeksas - 1,05). Abiejose monse produkcijos apimtis didjo vienodais tempais, taiau tai nereikia, kad pagal absoliui produkcijos apimt ios mons vienodos, kad produkcijos padidjimas 5 % abiejose monse turi t pai ekonomin reikm. Todl indeksinius skaiiavimus btina papildyti reikini absoliutaus pasikeitimo skaiiavimais. Ne kiekvien santykin dyd galima vadinti indeksu, nes lyginami turi bti laiko ar teritorijos atvilgiu vieno ir to paties ekonominio turinio reikiniai. Indeksuojam rodikli ekonominis turinys - tai pirmiausia j kokybin pus - rodiklio kategorija (pvz., pramons produkcija), vietos ir laiko bei statistin charakteristika (absoliutinis dydis, santykinis dydis, vidurkis). Kaip nurod angl ekonomistas R. Alenas, reikt neatsieti indeks ekonominio ir statistinio aspekt ir nenagrinti indeksinio skaiiaus abstrakiai. Taiau rodikli ekonominis turinys priklauso nuo j ryio su kitais rodikliais pobdio. Ypa svarbus ia prieasties ir pasekms ryys. Indeksams bdingas bruoas - jie sudaro tarpusavyje susijusi rodikli sistemas. Daniausiai tai rodikli - dauginamj - sistemos, sudarytos funkcinio ryio pagrindu.
95

f Taigi indeksais plaija prasme vadinami ypatingos ries sisteminiai santykiniai dydiai, kurie atspindi sudting socialini ekonomini reikini arba atskir element kitim laiko ar teritorijos atvilgiu. Todl vieni ir tie patys rodikliai (pvz., dinamikos santykiniai dydiai) turi dvejop paskirt: jeigu jie nesudaro sistemos, tai juos vadiname dinamikos santykiniais dydiais (didjimo koeficientais" ar didjimo tempais), o"jeigu~!iu3!ro indeksais (kad bt galima atskirti juos nuo tikrja ta odio prasme apibriam indeks, juos priimta vadinti individualiais indeksais, kai jie atspindi sudtingo reikinio tam tikro elemento kitim pvz., konkreios preks kainos ar kiekio kitim). \ Tais atvejais, kai lyginamieji dydiai laiko ar teritorijos atvilgiu gali bti pakeisti tam tikr tarpusavyje susijusi dydi sandaugos arba t sandaug sumos santykiu, pastarj be abejons vadinsime indeksu, pvz., parduotuvs kasos plauk sum galima pakeisti parduot preki kiekio ir j kain sandaug suma. Vadinasi, i dydi santykis vadinamas indeksu. Indeks metodo privalumas sujungti tam tikr tikslins krypties sistem izoliuotus statistinius dydius ir yra ta kokybikai nauja statistini duomen apdorojimo pakopa, kuri iskiria metod i santykini dydi ir vidurki metod. Konkrets vairiariai udaviniai, kurie sprendiami indeks metodu, gali bti sujungti du pagrindimus: a) socialini ekonomini reikini lygi lyginamoji charakteristika (laiko, teritorijos, normatyv atvilgiu); b) sudtingo reikinio pokyio rodiklio (absoliutaus ir santykinio) iskaidymas jo sudedamsias dalis arba, kitaip sakant, sudtingo reikinio pokyio dl kiekvieno veiksnio atskirai nustatymas. Statistikos praktikoje susiklost dvi indeks koncepcijos. Pirmoji, kuri vadinaraa-siatetine, indeksus traktuoja kaip sudting socialini ekonomini reikini lyginamj charakteristik (t. y. indeks metodu sprendiamas pirmasis udavinys). Antroji, kuri vadinama analitine, indeksus traktuoja kaip veiksni takos rodiklius (t. y. indeks metodu sprendiamas antrasis udavinys). Pavyzdiui, pagal pirmj koncepcij kain indeksas yra nustatytos preki visumos kain kitimo rodiklis, t. y. suteikia dviej laikotarpi kain lygio lyginamj charakteristik, o pagal antrj koncepcij kain indeksas yra preki verts kitimo dl kain kitimo rodiklis. Statistikos praktikoje btina abiej koncepcij vienyb, nes indeks metodas leidia sprsti ir sintetinio, ir analitinio pobdio udavinius. Indeksai - tai i esms praktins konstrukcijos, todl priklausomai nuo tyrimo tikslo ir udavinio, tiriam reikini pobdio bei informacijos apie juos turi bti parenkamos atitinkamos indeks formos bei j skaiiavimo bdai.

96

9.2. INDEKS RYS

Priklausomai nuo to, k indeksas atspindi - ar sudtingo reikinio tam tikro elemento kitim, ar to reikinio tam tikr element grups kitim, ar visos sudtingo reikinio element visumos kitim laiko ar teritorijos atvilgiu - turime individualiuosius, grupinius ir bendruosius (suvestinius) indeksus. '~~'M akrolygiu yra skaiiuojami indeksai defliatoriai, pvz., bendrojo nacionalinio produkto, nacionalini pajam, bendrojo preki bei paslaug vartojimo ir pan. Indeksai defliatoriai_.-. tai tiriamo makrolygio rodiklio faktinmis kainomis santykis su tuo paiu rodikliu pastoviomis kainomis (skirtingi io rodiklio komponentai faktinmis kainomis atitinkamais bdais perskaiiuojami pastoviomis kainomis). Tarptautinje praktikoje indeksus priimta ymti simboliais i ir I (lotyniko odio index pirmOjrraid), ia i - individualusis indeksas, I bendrasis indeksas. enklas 1Lj^iki^^inam gj laikotarp;. Q - bazin laikotarp; q - produkcijos (preki) kiek p - produkcijos (preki) kain. Daugelio kit rodikli simbolika neprivaloma ir yra tik susitarimo dalykas. Socialiniai ekonominiai reikiniai, galinantys tapti indeksins analizs objektu, skirstomi tris tipikas ris: kiekybiniai (charakterizuoja tiriamos visumos arba jos dalies dyd, kur galima tie'siogiai nustatyti, pvz., preki kiekis, darbuotoj skaiius, pasli plotas), kokybiniai (rodo tam tikr savyb'bding atskTriems vientams'arba j grupms, pvz., kairia, savikaina, darbo naumas, darbo umokestis, derlingumas) ir apimties (gaunami kaip pirmj rodikli sandauga, rodanti bendr tiriamo reikinio apimt, pvz., preki apyvarta, gamybos snaudos, produkcijos vert, darbo umokesio fondas, bendrasis derlius). Tarpusavyje susij ir indeksuotini kiekybiniai bei kokybiniai rodikliai gali bti suskirstyti dvi ris: palyginamus ir nepalyginamus. Kiekybini rodikli lyginamum lemia j vienarikumas konkretaus ekonominio ryio atveju, pvz., vienos ir tos paios ries preks lyginamos kaip vartojamosios verts, o vairios preks nepalyginamos, nes skirtingos vartojamosios verts. Tuo tarpu kiekybinio rodiklio mato vienet skirtingumas yra tik formalus, neturintis takos realiam visumos vienet lyginamumui (pvz., gali bti vairiars produkcijos vienodi natriniai mato vienetai, taiau dl to ji netampa palyginama). Kokybini rodikli lyginamumas yra visikai savarankiko pobdio ir nepriklauso nuo visumos vienet arba j grups, kurioms ios reikms priklauso, lyginamumo. Kokybini rodikli lyginamum slygoja vis jo reikmi bendras matas, galinantis nustatyti vis visumos vienet reikmi sum.

97

Apimties rodikli lyginamumas sutampa su kokybinio rodiklio lyginamumu: jeigu is rodiklis palyginamas, tai palyginamas ir apimties rodiklis, ir atvirkiai. Neretai lyginamumo svoka sutapatinama su tiesioginio sumavimo galimybe, o juk yra prieingai, pvz., negalimumas sumuoti vairi produkcijos ri natrine iraika yra j, kaip vartojamj veri, nepalyginamumo padarinys. Todl tiriant sudting reikini kitim indeks metodu, svarbu inoti, jog sumuoti galima tik palyginamus reikinius, o nepalyginam reikim sumjjSSnegSlimal ........ ....... _ _ ...... ------ ___ .Sudarant indeksus reikia vengti formali j konstrukcijTTtlCrTikslu prasmingas kokybini rodikli skirstymas dvi ris: endogeninius (vidins kilms) ir egzogeninius (iorins kilms). Pirmieji yra realus apimties rodiklio veiksnys, antrieji - formalus jo veiksnys. Pavyzdiui, turime du kokybinius rodiklius, (apskaiiuotus remiantis vienu skaitikliu - grd bendrasis derlius): vidutinis grd derlingumas ir grd gamyba vienam gyventojui. Pirmasis rodiklis yra endogeninis, antrasis - egzogeninis. Todl apimties rodiklio (bendrojo derliaus) atvilgiu pirmasis kokybinis rodiklis yra realus veiksnys, o antrasis - formalus. apimties rodikli bendruosius indeksus traukiami tik endogenini poymi rodikliai, nes tik tokiu atveju gaunamas prasmingos statistins visumos modelis su tiesioginiais jos pokyi veiksniais.

9.3. BENDRJ INDEKS FORMOS

Individualij indeks skaiiavimas kiekybiniams ir kokybiniams rodikliams nesudaro joki sunkum (pvz., kain indeksas ip = , kiekio
po

indeksas iq = ). Bendru pavidalu individualj indeks galime urayti taip:

qo

ii/ o = > ia Xi ir x 0 - einamojo ir bazinio laikotarpi indeksuojamas dydis

xo

(kaina, kiekis, savikaina ir pan.). Individualieji (elementars) indeksai pasiymi tam tikromis savybmis, kurios tikrinamos tokiais testais: a) identikumo (tam tikr laikotarp, kur apima indeksas, pamus palyginimo baze, indeksas turi bti lygus 1):
(9.1)

b) grtamumo laike (indeksai, kurie apskaiiuojami einamj laikotarp lyginant su baziniu, o bazin - su einamuoju, yra atvirktiniai dydiai: j sandauga lygi 1):
it/o'io/t=l;
98

(9-2)

c) veiksni grtamumo (veiksni indeks sandauga lygi veiksni sandaugos indeksui), pvz.:
ip'iq=ipq, (9-3)

d) cirkuliariniu (nuosekli grandinini indeks sandauga lygi baziniam indeksui): i t - i / o ' i t - 2/ t - i it/t- n =it/o> (9-4) e) nepriklausomumo nuo mato vienet (mato vienetams pasikeitus indekso dydis nesikeiia), pvz.:
q(kg) = j*(t) qo(kg) qo(t)'
(q

Pagrindiniais paprastai laikomi b), c) ir d) testai, kurie taikomi ne tik individualij , bet ir kai kuri bendrj indeks savybms patikrinti. jf-. Bendriesiems indeksams sudaryti reikia daugiau informacijos, o priklausomai nuo to - ir atitinkamos indekso formos. Praktikoje naudojami bendrieji agregatiniai ir vidurkiniai indeksai. Pagrindin bendrj indeks forma yra agregatiniai indeksai (lot. aggregatus - prijungtas). Agregatiniai indeksai atsirado kaip priemon atlikti sintetin funkcij, kad bt galima gauti apibendrinamj sudting reikini dinamikos charakteristik. Indeks teorijos krjas E. Laspeiresas, pirmkart pasils agregatin kain indeks (1871 m.), j vertino tik kaip apibendrinant santykin rodikl, kurio tikslas - sintezuoti bet kurio vairiari produkt rinkinio vairi krypi kain kitim. Toliau i teorij rutuliojo indeksologai H. Paa, A. Maralas, A. Bouli, I. Fieris ir kt. G. Kovalevskio tvirtinimu, agregatiniai indeksai sukurti ir publikuoti daug anksiau. is nuopelnas priskiriamas angl ekonomistui T. Manui (1609 m.) ir rus ekonomistams F. Virstui (1803 m.) bei V. iotkinui (1810 m.). Per ilg indeks istorij j konstrukcijos keitsi ir tobuljo. Tai matyti 1 lentelje (ia formuls pateiktos supaprastinta algebrine indeks iraikos forma, nurodyta ir indeks paskelbimo data):

99

Svoriai yra atitinkam rodikli vidurkiai Geometrinis atitinkam Laspeireso ir Paa indeks sandaugos vidurkis

Fierio indeksas (1911)

Bendrieji indeksai gali bti apskaiiuojami ir palyginamiems, ir nepalyginamiems reikiniams. Pagrindin nepalyginam indeksuojam reikim ypatyb ta, kad j (pvz., vairiars produkcijos fizins apimties) dinamik galima tirti tik agreguota forma. Agregatinio indekso skaitiklis ir vardiklis ireikiami kaip atitinkam kiekybinio ir kokybinio rodikli sandaug suma. Vienas indekso komponentas yra indeksuojamas dydis (tas, kurio kitim is indeksas atspindi), kitas indekso komponentas - fiksuotas dydis, paprastai vadinamas svoriu (kiekybini rodikli indeksuose jis atlieka bendramaio vaidmen, pvz^-'teiina, savikaina, darbo laiko snaudos). Ilgametje ms statistikos praktikoje agregatiniai kain indeksai buvo skaiiuojami pagal Paa formul, o fizins apimties indeksai - pagal Laspeireso formul (tai sietina su ekonomins prasms traktavimu): I p = Plgl Zj P^l I,L = l ^ qlP (svoriai - einamojo laikotarpio kiekis qt) (9.6)

(svoriai - bazinio laikotarpio kaina p 0).

100

MM l I h (9.7)

Indekso pavadinimas Karli indeksas (1750) Laspeireso indeksas (1871) Paa indeksas (1874) MaraloEdvorto indeksas (1888) Lou indeksas (1822)

9.1 lentel. Bendrj indeks konstrukcijos Pastabos Ip n - preki skaiius; indeksas nesvertinis; maas informatyvumas Svoriai yra bazinio laikotarpio kaina (p 0) ar kiekis (q 0) Svoriai yra einamojo laikotarpio kaina (p i) ar kiekis 1y n
Pi Po

iy

0
'L P o V o

(qi)
Svoriai yra bazinio ir einamojo laikotarpio atitinkam rodikli suma

'L P o V i

(9o+9 i )

?,(/>+/v)

X?(p+p')

MM o

'L P il i,

 ia S p i i, Eq0p 0, ir 2q ip 0 - atitinkamai einamojo ir bazinio laikotarpio bei sutartin produkcijos (preki) vert. Kadangi iuose indeksuose svoriai yra reals dydiai, ie indeksai vadinami apyskaitiniais. Jiems apskaiiuoti btini itisinio stebjimo duomenys apie indeksuojamus dydius ir svorius. Tokia informacija rinkos slygomis galima tik mikro lygiu (mons, firmos). Ir tik turint toki informacij galima tiriam reikini indeksin faktorin analiz (nustatomas santykinis ir absoliutus apimties rodiklio pakitimas dl konkrei veiksni). I tikrj i indeks skaitiklio ir vardiklio skirtumas turi konkrei ekonomin prasm. p iq i- p 0qi rodo absoliui ekonomijos (arba nuostolio) sum, t. y. produkcijos (preki) verts pakitim dl kain pokyio. S qip0-S q 0Po rodo absoliut verts pakitim dl produkcijos (preki) fizins apimties pokyio. Atitinkam indeks I p ir I q (pagal Laspeires ir Paa) sandauga yra produkcijos (preki) verts indeksas: Ipq= I p - I q arba I P -Iq L L p. Tiesiogin io indekso formul tokia: (9.8)

I p q = # ^ L.

(9-9)

Pats indeksas atspindi santykin produkcijos (preki) verts kitim, o io indekso skaitiklio ir vardiklio skirtumas (S p1q 1-S p qo) - absoliut jos pakitim dl dviej veiksni: a) produkcijos (preki) kain pakitimo; b) fizins apimties pakitimo. Beje, kaip nustat V. Bortkeviius (1922-1924), bendriesiems indeksams, apskaiiuotiems pagal Paa ir Laspeireso formules, galioja tokia priklausomyb:
Ip : Ip L

= l + r ipiq-Vip-Viq;

(9.10)

ia rP - tiesinis koreliacijos koeficientas, nustatantis ryio glaudum jq tarp produkcijos kain ir fizins apimties individualij indeks; Vp ir Viq - atitinkamai produkcijos kain ir fizins apimties individualij indeks variacijos koeficientai. V. Bortkeviiaus lygybs sudedamieji elementai apskaiiuojami pagal tokias formules:

101

(9.11) ia: (9.12)

(9.13)

(9.14), (9.15) Analogika priklausomybe susij ir bendrieji fizins apimties indeksai, apskaiiuoti pagal Paa ir Laspeireso formules. Statistinis santykis tarp Paa ir Laspeireso indeks form (t.y. t pai indeks su einamojo ir bazinio laikotarpio svoriais) apibdinamas taip: 1) I p > I ^ , kai r > 0 ; kainos ir kiekiai link keistis viena kryptimi; 2) I^ < Ip kai r < 0 ; kainos ir kiekiai turi tendencij keistis prieingomis kryptimis. 3) tik retais atvejaisl J = I -, kai: a) neegzistuoja koreliacinis ryys tarp individualij kain ir kiekio indeks, t. y. ripq = 0 arba b) visi agreguojam preki individualieji kain indeksai tarpusavyje lygs, t. y. Sp = 0 ir V P = 0 arba c) visi agreguojam preki individualieji kiekio indeksai tarpusavyje lygs, t. y. Siq = 0 ir Viq = 0. Reikia pripainti, kad svori pasirinkimas yra tik slygikas indeksavimo principas. Kai kuri statistik tvirtinimu (V. Peregudovo, L. Kazineco ir kt.), reikt ilaikyti bendr svori parinkimo princip - ir kiekybiniams, ir kokybiniams rodikliams imti bazinio laikotarpio svorius (Laspeireso indeks variantas). Taiau tokiu atveju kiekybini ir kokybini rodikli indeks sandauga neatitikt apimties rodiklio indekso. Tiriant kiekybini palyginam reikini dinamik, nereikia apskaiiuoti indeks agregatine forma, kadangi juos galima nustatyti grynu pavidalu,

102

pvz., dviej moni vienars produkcijos dinamik galima nustatyti kaip jos kiekio natrine iraika santyk: (9.16) 2 ^ Tuo tarpu i reikini agregatinis fizins apimties indeksas atspindi fizins apimties (kiekio) pasikeitim ne grynuoju pavidalu, o kartu su struktra (tiesa, ne su pakitusia ataskaitiniu laikotarpiu, o su buvusia baziniu laikotarpiu). Todl kiekvienas fizins apimties indeksas atspindi reikinio kiekybin pakitim kartu su jo struktrine (kokybine) bkle. Vadinasi, bet kurio apimties rodiklio pokytis formuojasi dl trij veiksni: kiekybinio, kokybinio ir struktrinio. Tai galima ireikti lygybe:

Im
Ipq

_ g . lipiai rZgiPo ,'L ioPo'

o

(9.17)

Taiau tai, kaip ir daugelis kit faktrins indeksins analizs klausim, yra tolesni studij udavinys.

9.4. VIDURKINIAI INDEKSAI

Be agregatini, kaip pagrindins bendrj indeks formos, naudojami ^vidurkiniai_indeksai. Pastarieji apskaiiuojami remiantis aritmetiniu, harmoniniu ir geometriniu (Fierio indeksas) vidurkiais. Ankstyvieji vidurkiniai kain indeksai (D. Karli - XVIII a. pab.; A. Sauerbeko - XIX a. pab.) buvo nesvertiniai, todl negaljo realiai atspindti vis vairiari preki kain pakitimo. XIX a. viduryje U. Devonsas pasil bendrj kain indeks skaiiuoti pagal paprasto geometrinio vidurkio formul Vnip, o XX a. pradioje J. Fierio pasilyta idealaus indekso forma buvo atitinkam agregatini Laspeireso ir Paa indeks sandaugos geometrinis vidurkis: I n = ^Ip -Ip i r I q = H ' F F (9-18)

Ms statistikos praktikoje daniausiai buvo naudojami svertiniai vidurkiniai indeksai - tai vidurkinis aritmetinis ir harmoninis indeksai. Jie yra ivestiniai i agregatins indekso formos. Praktinis j naudojimas siejamas su turima informacija apie tiriam socialini ekonomini reikini apimties rodiklius lyginamaisiais laikotarpiais ir individualius kiekybini ar kokybini rodikli indeksus.

103

Pavyzdiui, inant einamojo ir bazinio laikotarpio produkcijos (preki) vert ir individualius kain indeksus, agregatinis kain indeksas nesunkiai pertvarkomas vidurkin harmonin indeks: (9-19)

j p=

ia po =

p,

ip

Agregatinis fizins apimties indeksas, atlikus pertvarkymus, gauna vidurkinio aritmetinio indekso form:
y
<l\P\ '

ffoPo

'fa

ip
'Z .'lo P o

_
'ioPo Z?oA>

(9.20)

(ia svoriai - yra bazinio laikotarpio produkcijos arba preki vert). Kaip matome, slygikos produkcijos (preki) vert gali bti nustatoma ne tik tiesioginiu bdu (2 q ip 0), bet ir ivestiniu bdu, panaudojant individualius kain indeksus (tada S qip0= indeksus (tada S qip0=I] i q qoPo) Pavyzdys 9.2 lentel. Turime tokius duomenis apie audini parduotuvs preki Pi-) arba fizins apimties

5>

apyvart ir kain indeksus

Preki apyvarta, tkst. Lt Bazin Einamj laikotarpi laikotarp Medvilniniai 300 380 Lininiai 250 300 Vilnoniai 450 520 I viso 1000 1200 Audiniai Kain indeksai Einamojo laikotarpio preki apyvarta bazinio laikotarpio kainomis (sutartin), tkst. Lt 361,9 250,0 456,1 1068,0

1,05 1,20 1,14 -

Apskaiiuojame bendruosius vidurkinius indeksus: a) kain:.

p _ ^
P \9 i

1200

_ j

1Pigi
' ip

1068

124 arba 112,4'

104

b) fizins apimties: I L =

ip = = 1,068 arba 106,8 %; Z j Vo o 1000 P = 1,2 arba 120 %.

2 j Po 1 <o
1000

c) preki apyvartos: I

Preki apyvartos indeks galima apskaiiuoti ir ivestiniu bdu, remiantis indeks priklausomybe: Ipq Jp ' Iq ~ 1124 * 1.068 1,2. Ivada. Audini kainos einamj laikotarp, palyginti su baziniu, padidjo 12,4 %, j fizin apimtis - 6,8 %, o visa preki apyvarta - 20 %. Analogikai agregatiniams indeksams ir pastarj apyskaitini indeks ekonomin prasm nustatoma kaip atitinkam indeks skaitiklio ir vardiklio skirtumas. Dabartiniu metu statistikos praktikoje vis plaiau naudojami atrankiniai duomenys bendriesiems indeksams apskaiiuoti. Ypa paplits vartojimo kain indeksas (VKI), atspindintis reali fiksuoto preki ir paslaug rinkinio (atitinkanio vidutinio tipo eimos vartojimo lyg ir struktr), kain dinamik. iam indeksui apskaiiuoti taikoma modifikuota Laspeireso kain indekso formul: V K I= S ip -w0, ia ip = individualieji preki - reprezentani indeksai;
po

(9.21)

wo = J i oPo-----bazinio laikotarpio vartojam preki ir paslaug ZVoPo lyginamieji svoriai (vartojimo krepelio struktra). (Kadangi w0= l, svertinio aritmetinio vidurkio formulje vardiklis neraomas). VKI skaiiuojamas naudojant atrankinius nam ki tyrimo bei atrankinius vartojimo preki ir paslaug kain stebjimo rezultatus. Todl vienintel jo atliekama funkcija - sintetin, t. y. lyginamoji kain lygio charakteristika. Sintetin ir analitin funkcijos bdingos tik apyskaitiniams indeksams. Plaiau apie VKI skaiiavimus r. S. Martiius, O. Molien. Vartojimo kain indeks teorija ir praktika. V.: VU, 1994.

105

9.5. VIDUTINIO LYGIO INDEKSAI

Statistikos praktikoje danai susiduriame su reikini vidutinio lygio rodikliais. Tai palyginam (vienari) kokybini rodikli svertiniai vidurkiai (pvz., vienars produkcijos kaina, vidutin savikaina, vidutinis idirbis, vidutinis darbo umokestis, vidutinis derlingumas). Bendr kokybinio rodiklio vidurkio dyd lemia, viena vertus, io rodiklio lygis atskirose visumos dalyse (grupse), antra vertus, t dali (grupi) lyginamasis svoris visumoje. Vadinasi, vidutinio lygio kitim lemia tie patys veiksniai, t. y. j pokytis. Analizuojant vidutinio lygio dinamik ir j lemiani veiksni tak (analitin indeks funkcija), naudojama bendrj indeksu sistema: kintamos sudti^Jiaitovias4ftkxm m ^ u d t i e s ir stridtuniu&&ijnk indeksai. JejJuiJtjin i rodikli (kain, savikain, darbo naum/'3arb0"amokest, derlit%uM^'pSzymesime x, kiekybin rodikl (produkcijos ar preki kiek, darbuotoj skaii, pasli plot) - f ir apimties rodikl (produkcijos (preki) vert, darbo umokesio fond, bendrj derli) - M, tai ie indeksai atrodys taip: (9.22) (kintamos sudties) ia ir xa - einamojo ir bazinio laikotarpio vidutinis lygis. T pat rezultat galima gauti ir ivestiniu bdu, naudojant indeks tarpusavio priklausomyb, t. y. apimties rodiklio indeks dalijant i kiekybinio rodiklio indekso: IM/ I f . _^-T Kiekvienas kintamos sudties indeksas atspindi tiriamo reikinio ^ vidutinio lygio santykin kitim dl dviej veiksni: ----s a) reikinio lygio kitimo konkreiose visumos grupse; b) reikimo struktros kitimo. Norint nustatyti i veiksni tak, apskaiiuojami pastovios sudties ir struktrini poslinki indeksai, kuri kiekvienas turi konkrei ekonomin prasm. Kokybini reikini pastovios sudties indeksas gali bti uraomas dviem formom: 2) I x = 2 ,-A L ,) i =4, (9.23)

106

(pastovios sudties) ia x' - slygikas vidutinis lygis. Pastarj indeks galima urayti ir agregatine forma: T _ X xi/i _ X Mi XVi 'Z K

(9.24)

'" Abiem atvejais pastovios sudties indekso santykinis dydis vienodas Gis atspindi tiriamo reikinio vidutinio lygio kitim tik dl vieno veiksnio - to reikinio lygio konkreiose visumos grupse kitimo, esant pastoviai reikinio struktrai), taiau i indeks ekonomin prasm (kuri nustatoma kaip io indekso skaitiklio ir vardiklio skirtumas) kitokia: Axx = * ,-* ; (9.25)

absoliutus vidutinio lygio pokytis dl tiriamo reikinio lygio (kokybinio rodiklio) pakitimo konkreiose visumos dalyse; AMx= S X ifi-S x 0f 1= SM1-SMo'. (9.26)

absoliutus apimties rodiklio pokytis dl to paties veiksnio - tiriamo reikinio lygio pakitimo konkreiose dalyse. Ir pagaliau struktrini poslinki indeksas atspindi tiriamo reikinio vidutinio lygio santykin kitim taip pat dl vieno veiksnio, iuo atveju l^^jejjkioo^stniktro^ kitimo:
-j-4 T
J) 1 (struktunni poslinki)

_ ^ xofi X xo fp _ 2^0_

I/i

X"1 r

----------

Kai struktrini poslinki indeksas uraomas kaip dviej vidurki slygiko (xj) ir bazinio laikotarpio (x0) santykis, skaitiklio ir vardiklio skirtumas rodo absoliut vidutinio lygio pakitim dl reikinio struktros pokyio. Visais atvejais tarp i trij indeks galioja priklausomyb:
i I kintam os sudties I pastovios sudties * I struktrini poslinki ( 9 .2 8 )

Remiantis ia priklausomybe, galima apskaiiuoti bet kur neinomj, pvz.:

I struktrini poslinki I kintam os sudties I pastovios sudties. ( 9 .2 9 )

107

Vidutinio lygio indeks sistema gauna kitok pavidal, kai i indeks svoriai yra ne kiekybini rodikli absoliutins reikms (f), o j lyginamieji svoriai (d). iuo atveju indeks formuls tokios:

1 I; = ^ L )
^J^l ia

=
0
*0

(9J0)

d,= I* d,,=X
Be to, sdi=sd0 =l.

- f\

A. -

-Ji

2)

x
_

3) id

Iv , Z Vi X*orfo

(9.31) (9.32)

Tai akivaizdus abiej indeks sistem atitinkam indeks tapatumas. J praktinis naudojimas priklauso nuo turim duomen apie indeks svorius absoliuts jie, ar - santykiniai dydiai (lyginamieji svoriai). Pastarieji vis plaiau taikomi indeksiniuose skaiiavimuose. Vidutinio lygio dinamik lemiani veiksni tyrimas indeks metodu galimas tik inant tiriamos visumos sudt (struktr) ir atitinkamo kokybinio rodiklio grupinius vidurkius lyginamais laikotarpiais. Tai, be abejo, siejama su tikslingu grupavimo metodo naudojimu, kuris leidia detaliau analizuoti struktrinius poslinkius ir j kaitos intensyvum. ie klausimai isamiai nagrinjami S. Martiiaus Indeksiniai skaiiavimai: teorija ir algoritmai. V., 1990. 9.6. TERITORINIAI INDEKSAI Indeksai, kurie ireikia sudting socialini ekonomini reikini santykin kitim erdvje (moni, miest, ekonomini rajon, ali atvilgiu), ^gHinarpi Individuals teritoriniai indeksai i esms yra lyginimo santykiniai dydiai ir j apskaiiavimas nesudaro sunkum (jeigu ilaikytos visos tokiems santykiniams dydiams keliamos lyginamumo slygos). Sudarant bendruosius teritorinius indeksus, ikyla lyginimo bazs (tam tikros teritorijos arba objekto) bei atitinkam svori pasirinkimo problema,
108

kuri sprendiama priklausomai nuo tyrimo tikslo ir udavini. Pavyzdiui, jei norime palyginti darovi kainas Vilniaus ir Klaipdos miestuose, i karto kyla klausimas, kok tiriam darovi kiek (arba j dal) imti svoriu: qv,q K, qv+qK ar q - standartin rinkin. Priklausomai nuo to, galimi tokie bendrj teritorini kain indeks variantai:

(9'33)' (9'34)

Ziv(qv +qK . )

_ Xjvq
d),p = X <P-Q rk <9J5)-(9'36)

(Maralo-Edvorto atsvrimo principas). Pastaroji teritorinio kain indekso forma gali bti naudojama tiriant preki ir paslaug vartojimo kain skirtumus atskiruose miestuose ir rajonuose. iuo atveju svoriais galt bti fiksuota visos alies gyventoj vartojam preki ir paslaug struktra, t. y. atitinkam preki ir paslaug grupi dalis vidutinse nam ki nari vartojimo ilaidose. Tai, savo ruotu, leist vertinti ir teritorin pinig perkamosios galios svyravim aspekt. Skaiiuojant bendruosius teritorinius fizins apimties indeksus, svoriais paprastai imamos vidutins atitinkam preki kainos lyginamuose objektuose (pvz., Vilniaus ir Klaipdos miestuose):

Iq= | ^ ,

(9.37)

ia p - atitinkamos preks vidutin kaina abiejuose miestuose. Analogikai atliekami ir kiti socialini ekonomini reikini teritoriniai palyginimai indeks metodu.

9. KONTROLINIAI KLAUSIMAI
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. prasm? 8. 9. Kas yra indeksai ir kokia j paskirtis? K reikia indeks sintetin ir analitin funkcijos? Kaip skirstomi indeksuotini dydiai? Kokios yra indeks rys? Kokios yra bendrj indeks formos? Kuo skiriasi Paa ir Laspeireso bendrieji indeksai? Kokia yra vidutinio lygio indeks sistema? Kokia i indeks Kokie inomi indeks priklausomybs atvejai? Kokia teritorini indeks esm ir paskirtis?

109

10. VADAS KORELIACIN-REGRESIN ANALIZ

10.1. KORELIACIJOS IR R E G R E S IJO S SAMPRATA Reikini ryi tyrimas - svarbi empirini tyrim sritis. Visapusika socialini ekonomini reikini analiz galima tik nustaius j tarpusavio ssaj, t.y. iaikinus faktorinius ir rezultatinius poymius (kintamuosius), nustaius ssajos form ir jos stiprum. Kaip inome, tie poymiai, kurie lemia kit poymi reikmes, vadinami f aktoriniais (X), o poymiai, kurie priklauso nuo pirmj - rezultatiniais (Y). Pvz., pajam lygis - X, vartojimo lygis - Y.Galimi atvejai, kai tas pats poymis gali bti faktoriniu arba rezultatiniu, priklausomai nuo to, kieno atvilgiu jis nagrinjamas, pvz., darbo staas (X) darbo produktyvumas (Y); darbo > produktyvumas (X) darbo umokestis (Y). Tikroji reikini priklausomyb irykja ne i pavieni fakt, o i didelio j skaiiaus, nustaius pasikartojanius lemianius veiksnius. Visuomens socialiniame gyvenime egzistuojantys ryiai (ssajos) didia dalimi priklauso nuo moni tikslins veiklos ir yra apsprendiami daugybs vidini ir iorini veiksni, kuri poveikis rezultatiniam poymiui (pvz., gyvenimo lygiui) nevienareikmis ir nelengvai imatuojamas. Rezultatiniu poymi lyg gali atitikti danai skirtingos faktoriniu poymi reikms. Esant tokiai situacijai, kalbama apie stochastinius (tikimybinius) ryius. Statistikos teorijoje stochastinis ryys laikomas nedeterminuotu, atsitiktiniu (ireikiamas koreliacijos ir regresijos svokomis). Stochastinis ryys tai toks ryys, kuris pasireikia tarp
atsitiktini dydi taip, jo g vieno dydio pokytis veikia kito dydio pasiskirstym ir pastarasis nra grietai apibrtas. (Stochastinis procesas -

tai procesas, kuris priklauso nuo atsitiktinumo, pvz., gali laukti autobuso nuo 0 iki 30 minui). Koreliaciniai ryiai sudaro stochastins priklausomybs dal: poymiai gali tarpusavyje nekoreliuoti, bet bti stochastiniai priklausomi, taiau atvirkias teiginys - poymiai stochastiniai nepriklausomi, bet tarpusavyje koreliuoja - neteisingas.
Koreliacinis (prieastinis) ryis - tai toks ryis, kai f aktorinio poymio reikmi kitimas veikia tik vidutines rezultatinio poymio reikmes. Tuo tarpu funkcinio ryio atveju kiekvien/aktorinio poymio reikm (j kompleks) atitinka visikai apibrta rezultatinio poymio reikm (pvz., apskritimo ilgis

- 2IIR; trikampio pagrindas ir auktin vienareikmikai apibria jo plot). Taiau pajam lygis ir eimos nari skaiius vienareikmikai neslygoja

110

ilaid kuriai nors prekei sigyti, nes ia turime nefunkcin, o stochastin ry. Savo esme stochastin priklausomyb yra ymiai sudtingesn negu funkcin (pastarj reikia suprasti taip: arba ji yra, arba ne). Todl reikia vengti melagingos priklausomybs atvej. Pvz., mirtingumo lygis bus didesnis ten, kur koncentruojasi ligonins; nusikaltim vykdoma daugiau ten, kur daugiau policinink (juk didesnio policinink skaiiaus buvimas nra nusikaltim skaiiaus didjimo prieastis, kaip ir ligonini buvimas nra mirtingumo didjimo prieastis). Dar vienas pavyzdys. Sault vasaros dien daugelis moni neioja tamsius akinius, taip pat daugelis valgo led. Remiantis tokiais pastebjimais neturt kilti noras iekoti ryio tarp neiojanij tamsius akinius skaiiaus ir - valganij ledus skaiiaus, nes tai nra prieastis ir pasekm (ia abu dydius veikia klimatas). Visais atvejais, norint atsakyti klausim, kokios rezultatinio poymio kitimo prieastys, t. y. kokie tikrieji faktoriniai veiksniai, reikia giliau painti tiriamj reikin, remtis atitinkamos srities moksline teorija ir loginiu mstymu. Abu priklausomybs tipai - stochastinis ir funkcinis - stebimi ekonomikoje. Funkcine priklausomybe pagrsti visi apibendrinamj rodikli (vidurki, indeks ir kiti) skaiiavimai, balansiniai analizs metodai. Determinuotas ryys (determinuoti - lemti, slygoti) fiksuojamas apskaiiuojant ekonominius rodiklius (darbo umokesio fond, peln ir kitus) ir juos analizuojant. Socialiniams reikiniams daugiau bdingas koreliacinis ryys. Svarbi slyga, tiriant reikini tarpusavio priklausomyb, yra kokybinis j visumos vienarikumas (pvz., geriausia tirti konkrei gyventoj socialini grupi, o ne vis gyventoj, vartojimo lygio priklausomyb nuo pajam lygio) ir pakankamai didelis stebjimo vienet skaiius (kadangi dsningum atskleidimas pagrstas didij skaii dsniu). Be to, i daugelio veiksni reikia atrinkti pagrindinius, kurie apsprendia rezultatinio poymio reikmi sklaidos didij dal, ir nepriklausomus vienas nuo kito (prieingu atveju, tokie veiksniai charakterizuot vienas ir tas paias tiriamo reikinio puses ir didele dalimi dubliuot vienas kit), pvz., amius ir bendras darbo staas, nustatant ssaj su darbo produktyvumu. Visais atvejais gautos prieastini ryi ivados turi bti prasmingos ir logikai paaikintos. Regresija vertina statistinio ryio (ssajos) form o koreliacin analiz to ryio '(ssajos) stiprum. Regresijos svok pirmasis pavartojo F. Galtonas (XIX a. antroji pus). Jis domjosi paveldimumo problemomis ir pastebjo tv ir vaik gio priklausomyb: didelio gio tv ir vaikai daniausiai yra auktagiai, o emo gio tv vaikai - nedidelio gio (ia pastebjimas ne itin gilus). Taiau suaugusi sn atvilgiu jam pavyko nustatyti detalesn ry. Jis apskaiiavo

111'

vidutin tv g ir nustat, kad vidutinis suaugusi sn gis yra tarp vidutinio gyventoj ir vidutinio j tv gio. Jeigu vidutinis tv gis didesnis, negu vidutinis gyventoj gis, tai j suaugusi sn, kaip taisykl, maesnis ir - atvirkiai. Kitaip tariant, vaik gis siekia pasislinkti nuo vidutinio tv gio prie vidutinio vis gyventoj gio. reikin F. Galtonas pavadino regresija prie vidurkio, o linij, einani per paymtus grafike takus - regresijos linija. I 1078 stebjim Galtonas nustat: tv vidutinis gis (x) - 179 cm, o j suaugusi sn (y) - 180 cm (virija 1 cm). em tv (iki 170 cm) suaugusi sn gis didesnis u tv g 5,5 cm, o aukt tv (191 cm ir daugiau) - tik 0,67 cm. Ivada. Auktesni tv suaugusi sn gis santykinai maesnis negu emo gio tv vaik, palyginus su j tv gio vidurkiu. Skiriamos tokios regresijos rys: a) kintamj atvilgiu - paprastoji (ryys tarp dviej kintamj); - grupin (ryys tarp keleto kintamj); b) formos atvilgiu - tiesin (kai rezultatinio poymio reikms kinta tolygiai); - netiesin arba kreivin (kai j kitimas netolygus). Skirtinga ir j matematin iraika. Tiesin regresija ireikiama tiess
lygtimi'.

y = ao + aix, ia ai - regresijos koeficientas, kuris rodo, kiek vienet pasikeiia rezultatinis poymis, faktoriniam poymiui pasikeitus vienu vienetu. x Netiesin regresija ireikiamaparabols: y = a0+ ajx + a2 2; (10.1)

hiperBoteSrf'=%^r&J\

~~ ~

ir kitomis lygtimis (plaiau - indukcinje statistikoje). Priklausomyb tarp poymi (kintamj) gali bti: a) tiesiogin {teigiama regresija), kai didjant X didja ir Y; b) atvirktin {neigiama regresija), kai didjant X maja Y. Tiriant reikini priklausomyb, pirmiausia nustatomas koreliacinio ryio buvimo faktas, jo kryptis ir forma. Tam tikslui taikomi tokie bdai: * eilui sugretinimo (kai X reikms idstomos didjimo ar majimo tvarka ir irima, kaip keiiasi atitinkamos Y reikms); * analitinio grupavimo (daniausiai pagal du ir daugiau poymi); * koreliacini lenteli, * grafinio duomen vaizdavimo (sklaidos diagrama); * dispersins analizs', * Fechnerio enkl koreliacijos ir kiti. Dvimaio skirstinio pavyzdys - koreliacin lentel, leidianti sprsti apie dviej kintamj ryio (X ir Y) egzistavim. Jos tipin forma tokia:

( 10.2)

112

Faktorinis poymis (Xi)

Rezultatinis poymis (Yj)

Y, nn n2i n3i
n kl

Y2 ni2 2 2 n3 2 nk2 1 .2 1
k l

Y3 ... n ... n3 ... 3

H23
...

Y; nu n2 l n3 i nu n.l

Poymio (Xj) daniai (n;.)

Xj
x2 X3

U in2 . n3 . Ilk. n

Xk
Poymio (Yj) daniai (n.j)

n.1

n.3 ...

i f f ' I j |
i

! ,

I I *= * i= y i l = Pvz., jei faktorinis poymis X - darbininko darbo staas, o rezultatinis poymis Y - darbo produktyvumas (naumas), tai nagrinjant koreliacin lentel vertikaliai, jos kratinje skiltyje yra darbinink pasiskirstymas pagal darbo sta, vadinamas bendruoju empiriniu skirstiniu, o likusiose lentels skiltyse gename slyginius (dalinius) empirinius skirstinius. Nagrinjant lentel horizontaliai, paskutinje eilutje gauname darbinink pagal darbo produktyvum (naum) bendrj empirin skirstin, o visose kitose eilutse slyginius (dalinius) empirinius skirstinius. Stochastins priklausomybs egzistavim apibdina slyginiai skirstiniai (r. dani isidstym pagal striain), taiau koreliacin lentel neatsako klausim apie ryio stiprum, Koreliacins lentels, t. y. dvimaio empirinio skirstinio pagrindins charakteristikos yra bendrj ir slygini skirstiniu aritm etiniai vidurkiai ir dispersijos. Poymiai tarpusavyje nekoreliuoja, jei slygini skirstin vidurkiai yra vienodi, o dispersijos - skirtingos. Tokiu atveju yra tik stochastin priklausomyb. Esant maai pradins informacijos apimiai, vietoje grupini ar koreliacini lenteli galima nustatyti G. Fechnerio enkl koreliacijos koeficient, turint t pai paskirt - atsakyti klausim, ar yra koreliacinis ryys ir kokia j o kryptis. K F c n rio (na n) / (n;l t H ,), eh e (10.3) ia n a ir n b - individuali poymio reikmi Xj ir Y nuokrypi nuo vidurki X a ir Y a sutampani ir nesutampani enkl skaiius. Sis koeficientas gali gyti reikmes nuo - 1 iki + 1.

113

10.2. PARAMETRINIAI SSAJOS STIPRUMO RODIKLIAI Nustaius ryio form tarp poymi (kintamj), svarbu vertinti io ryio (ssajos) stiprum. Ryio (ssajos) stiprumui tarp kiekybini poymi (10.4), (10.5) vertinti gali bti taikomas kovariacijos koeficientas: cov lU .- h ,- * ). cov> * OV O ,.,
L L nv

cov (y, x) - paprastas arba svertinis (jei duomenys sugrupuoti).io koeficiento trkumas - priklausymas nuo mato vienet (pvz., kg ar g ; m ar cm). Todl praktikoje daniausiai taikomas porinis tiesins koreliacijos koeficientas (vairios jo formuls): (10.6), (10.7)
^

_ xy-x-y_

_ ^ xi ~ xh i - y )

'" " V * ,

^ =

-a,-a,

;
(10.8), (10.9)

I nesugrupuot duomen atitinkami vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai apskaiiuojami ne svertine forma. Jei duomenys pateikti koreliacinje lentelje, ie rodikliai nustatomi svertine forma. iuo atveju koreliacijos koeficiento reikm priklauso nuo grupi skaiiaus (interval dydio), todl yra tiksliau j skaiiuoti pagal nesugrupuotus duomenis. Kai inomas tiess lygties parametras (regresijos koeficientas) ab tiesins koreliacijos koeficientas gali bti apskaiiuojamas pagal toki formul: (10.10)

Tiesins koreliacijos koeficientas pagal jo skaitin reikm daniausiai vertinamas taip: kai ||= 0 - nra tiesinio ryio r iki 0,3 ryys labai silpnas . 0,3 - 0,5 ryys silpnas \ 0,5 - 0,7 ryys vidutinio stiprumo \ 0,7 - 0,9 ryys stiprus 0,9- 1 ryys labai stiprus \ \ 1 ryysfunkcinis

114

Kai kurie autoriai naudoja iek tiek kitoki tiesins koreliacijos koeficiento vertinimo skal. Patikrinti hipotez apie ryio (ssajos) nebuvim galima pagal Fierio sudaryt lentel, kurioje pateikti koreliacijos koeficientai, esant tam tikram stebjimo vienet skaiiui ir laisvs laipsni skaiiui, kuris lygus n - 2. Kai prie duot slyg faktinis rx > rie t, turime esmin ry. y n Keli veiksni (X ) takos rezultatinam poymiui ryio (ssajos) stiprum galima vertinti daugins koreliacijos koeficientu (K ylio): (10.11)

ia r y , r yz, r x/-poriniai tiesins koreliacijos koeficientai. , Pvz.: Y - N produkto vartojimo lygis; X-pajam lygis; Z - eimos nari skaiius. Daugins koreliacijos koeficientas svyruoja nuo 0 iki 1. Tiesins daugins regresijos lygtis atrodo taip: Y = ao+aiXi+a2X2+.. .+ anXn,
(10.12)

ia a] &, ... an - dalins regresijos koeficientai, kurie rodo, keliais > 2 vienetais pakinta rezultatinis poymis, faktoriniam poymiui pasikeitus vienetu, kai kit poymi reikms nekinta. Atliekant daugin koreliacin-regresin analiz, pirmiausia atrenkami (pagal porins koreliacijos koeficientus) pagrindiniai ir nepriklausomi veiksniai (atmetami tarpusavyje glaudiai susij - kolinears - poymiai, jeigu j tarpusavio koreliacijos koeficientas didesnis negu 0,6-0,8). Atrenkam faktrini poymi (veiksni) skaiius ribojamas dl darb apimties ir analizs sudtingumo (manoma, kad stebjim skaiius turt bti net 8 kartus didesnis u faktrini veiksni skaii). Beje, porins regresijos atveju nustaius tiesin ry, nebtinai jis toks liks ir dauginje regresijoje (dl veiksni tarpusavio sveikos gali pasikeisti daugins koreliacijos ryio forma). Tiesins koreliacijosJarefirientas gali bti artimas arba lygus 0, taiau tai dar^aerdSkT^ ka^tFa.kpreliacinkn^tu:4m:ia 7rej,;o ryio); iuo atveju gali bti kreivims ryys^ Tekiais atvejais, ryio stiprumui vertinti galima taikyti empirin koreliacijos santyk (r|): (10.13)

ia 62 - tarpgrupin dispersija (charakterizuoja rezultatinio poymio y sklaid dl grupavimo poymio sklaidos). Kadangi tarpgrupin dispersija yra lygi bendrosios dispersijos ir vidurkins dispersijos skirtumui, empirinis koreliacijos santykis gali bti skaiiuojamas ir pagal toki formul: (10.14)

Empirinis koreliacijos santykis svyruoja nuo 0 iki 1. Reikia pastebti, kad empirin koreliacijos santyk galima taikyti tik eantpakankamai dideliam stebjimo vienet skaiiui, kai duomenys pateikti koreliacinje arba grupinje lentelje. Ryio kryptis nustatoma pagal dani isidstym koreliacinje lentelje jos striaini atvilgiu - ryys tiesioginis, kai daniai susitelk apie pagrindin striain, ir - atvirkiai. Esant tiesiniam ryiui |r |= t. Jei (2 - r2) < 0,1 ry galima ireikti
tiess lygtimi.

Empirin koreliacijos santyk galima taikyti ir tada, kai grups sudarytos pagal atributin poym, pvz., tiriama isimokslinimo ir darbo umokesio, isimokslinimo ir nedarbo lygio priklausomyb. Empirinio koreliacijos santykio poalmis yra determinacijos koeficientas (t2 kuris rodo, kuri rezultatinio poymio sklaidos dal lm ), faktorinio poymio sklaida. Kai inoma regresijos lygtis ir pagal j apskaiiuotos teorins rezultatinio poymio reikms, ryio stiprum galima vertinti ir teoriniu koreliacijos santykiu (koreliacijos indeksu): (10.15)
n fc - y J

E (y - yJ -

liy .- y J l'lU - J ) '

Teorinio koreliacijos santykio, kaip ir empirinio r skaiiavimo | pagrindas - rezultatinio poymio y bendrosios dispersijos suskaidymas /aktorin ir liekamf dispersijas. Taiau yra ir skirtum: 1) bendroji rezultatinio poymio dispersija nra lygi jo faktorins ir liekamosios dispersij sumai (lygios tik atitinkam nuokrypi kvadrat sumos): (10.16)
X h - y f = l(y < - y j + fc - y f;

t. y. bendro nuokrypio kvadrat suma lygi klaid nuokrypio kvadrat sumai ir regresinio nuokrypio kvadrat sumai. 2) naudojami nesugrupuoti duomenys;

ii6

3) vietoje rezultatinio poymio grupini vidurki imamos jo teorins reikms. rodikl tam tikra prasme reikt laikyti ne tiriam poymi ryio stiprumo, o pasirinktos teorins regresijos linijos artumo laipsnio empiriniams duomenims rodikliu.

10.3. DANI LENTELS. NEPARAMETRINIAI SSAJOS STIPRUMO RODIKLAI Socialini reikini analizje danai tenka vertinti kokybini (atributini) poymi ryio (ssajos) stiprum. Tam tikslui sudaromos dani lentels ir apskaiiuojami atitinkami neparametriniai ryio rodikliai (ikeltos hipotezs apie poymi suderinamum, nepriklausomum ir homogenikum tikrinamos ^kriterijumi). Ryiui tarp alternatyvi poymi nustatyti sudaroma 2x2 dani lentel: Xx a c a +c x 2 b d b +d E a +b c +d n

Yi 2 S

i poymi ryio (ssajos) stiprum tarp X ir Y galima vertinti J u l o (1871-1951) asociacijos koeficientu: (10.17)
ad - be ad + be

, .

1 A //]

K ao. kinta nuo -1 iki +1. Ryis patvirtinamas, kai |K^c | > 0,5. sc
Alternatyvi (dichotomini) poymi ssajos stiprum galima vertinti ir kontingencijos bei koligacijos koeficientais: (10.18) ad - be
konting.

-J(a +b\c +d\a +c)(b + d )

(10.19)
ad~4bc
kolig.

J a d + 4b

ie koeficientai skirtingai reaguoja kratini pasiskirstymo dani pasikeitim 2x2 lentelje. Jei eilut ar stulpel padauginsime i tam tikro

117

skaiiaus, tai asociacijos ir koligacijos koeficientams takos neturs, o kontingencijos koeficientui - turs. . Manoma, kad ryys yra, jei ie koeficientai yra lygs ar didesni negu 0,3. Jie visi gali svyruoti nuo -1 iki +1. Beje, i 2x2 lenteli kontingencijos koeficientas sutampa su tp koeficientu, kuris skaiiuojamas pagal toki formul: (10.20), (10.21)

6iax1= | X - 1 n J n

Kai tarp tiriamj poymi (kintamj) yra vienpusis ryis, empirin ry geriau atskleidia asociacijos koeficientas, o kai sieja dvipusis (lygiavertis) ryys, j geriau nusako koeficientas tp. Sis koeficientas taip pat gali gyti reikmes nuo -1 iki +1.
Pavyzdys

10.1 lentel. vertinti ssajos stiprum tarp rkymo ir lyties, turint tokius apklausos duomenis: Y X VYRAI MOTERYS I _ RKO 25 10 35 NERKO 15 50 65 I 40 60 100 \ ' '

- 6c _ 25 50 - 10 15 _ 1100 _
S

asoc~ ad +bc ~ 20 -50 +10 15 _ 1400 !\

'

Ryys yra, nes IK U ^. > 0,5.

_ .
^

iioo

~ V40 -60 -35 -65 " 0,471 '

Ryys patvirtinamas, nes |K |? 0,3. > Kai kokybiniai (atributiniai) poymiai pateikti didesnje negu 2x2 dani lentelje, pvz., r*c ssajos stiprumui vertinti, taikomi K. Pirsono ii A. uprovo ryio rodikliai: (10.22), (10.23)

..2

118

n - stebjim skaiius; r - eilui skaiius ; c - stulpeli skaiius. Abu ssajos rodikliai gali gyti reikmes nuo 0 ik 1. Kuo ie rodiklai yra ariau 1, tuo tiriamj poymi ssaja yra stipresn (A. uprovo ryio rodiklis ssajos stiprum vertina grieiau, t. y. C>D). Kai pradiniai duomenys ireikti rangais, ssajos stiprumui nustatyti (10.24) naudojami rang koreliacijos koeficientai - Spirmeno ir Kendalo:

i a R x i r R y- X i r Y poymi (kintamj) rangai. Beje, ranguojant kiekybini poymi reikmes, kai yra kelios pasikartojanios reikms, joms priskiriama vidutin t reikmi uimt viet - gaut bal - reikm. Kendalo rang koreliacijos koeficientas skaiiuojamas pagal toki (10.25) formul 2(5,- S j , (- 1) . ia S~rTezultatinio poymio rang, didesni u nagrinjam rang, skaiius; S 2 - rezultatinio poymio rang, maesni u nagrinjam rang, skaiius. Skaiiuojant Kendalo rang koreliacijos koeficient, poymio X rangai idstomi didjimo kryptimi (eilutje i kairs dein arba stulpeliu emyn) ir pagal Ry rangus nustatomas Si ir S2 skaiius. Sis koeficientas dar grieiau, negu Spirmeno, vertina porinio ryio glaudum. Jis patogus skaiiuoti, kai gio eilut papildyta naujais nariais. Esant pakankamai dideliam stebjimo vienet skaiiui, Spirmeno ir Kendalo rang koreliacijos koeficientus sieja toks santykis: AbiH^tngt^kai^acijos,keeficieotai svyruoja nuo -1 iki +1. Reikia pastebti, jog iais koeficientais vertin kiekybini rodikli ry (ssaj), negauname tikslaus atsakymo apie to ryio glaudum (koreliacijos koeficientai nustatomi tik atsivelgus eils tvark, o ne tikruosius reikmi skirtumus). Vadinasi, iuos koeficientus tikslinga taikyti kokybini poymi, matuojam e i l s skale, ssajos stiprumui vertinti. Neparametriniai koreliacinio ryio matai turi privalum ir trkum. iuos matus galima naudoti tada, kai:

119

 nieko neinoma apie populiacij (generalin aib), i kurios paimti imties duomenys. duomenys negali bti ireikti prastiniais bdais, o turi bti vertinti pagal tam tikr tvark (rangus), t. y. vertinti pagal silpn matavimo skal; rezultatai reikalingi greitai, o kompiuterin analiz nra galima; reikalinga tik apytiksl koreliacijos mato reikm. Taiau neparametriniai matai: yra maiau efektyvs, negu parametriniai vienodomis slygomis (esant duotam imties dydiui ir reikmingumo lygmeniui); daniau ignoruoja turim imties informacij (pvz., daugiau kreipiama dmesio stebjimo reikmi tendencijos krypt, o ne j dydi skirtumus).

10. KONTROLINIAI KLAUSIMAI

1. Kokie poymiai (kintamieji) vadinami/aktoriniais ir rezultatiniaisl 2. K vadiname koreliacine ir funkcine priklausomybe? 3. Koki slyg reikia laikytis tiriant reikini priklausomyb? 4. K vertina regresijai Kokios jos rys? 5. Kokie yra koreliacinio ryio buvimo fakto nustatymo metodai? 6. Kam skirtas porinis tiesins koreliacijos koeficientas? 7. Kam skirtas empirinis koreliacijos santykis? 8. Kada taikomi rang koreliacijos koeficientai? 9. Kokiais rodikliais vertinamas alternatyvi poymi ssajos stiprumas? 10. Kokie yra neparametrini ssajos stiprumo rodikli privalumai ir trkumai? '

120

LITERATRA 1. Apraomoji statistika: mokomoji priemon. Vilnius: VU. 1998. 2. Avenel J.D., Azolay E. Statistique descriptive. Ediscience international, Paris, 1995. 3. Bartoseviien V. Ekonomin statistika. Mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2001. 4. Bernard P.Y. Exercices corriges de statistique descriptive. Paris, 1991. 5. ekanaviius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymai, 1 t., Vilnius, TEV, 2000. 6. Efimova M.R, Petrov E.V., Rumencev V.N. Obaja teorija statistiki. M,

2001.

7. Kazmer A. Metody statistieskovo analiza v ekonomike (perevod s angliskovo). M., 1972. 8. Lietuvos statistika XX amiuje. Straipsni rinkinys. V., 1999. 9. Martiius S.A.,Vaiinas G. Taikomoji statistika ekonomistams ir vadybininkams. Teorija ir metodai. iauliai: U, 2001. 10. Martiius S.A. Pagrindiniai statistiniai matai. Mokomoji knyga EF studentams. Vilnius, 2001. 11. Martiius S.A. Koreliacins-regresins analizs pradmenys. Mokomoji knyga EF studentams. Vilnius, 2001. 12. Martiius S.A., Kdaitis V. vadas dinamikos eilui analiz. Mokomoji knyga EF studentams. Vilnius, 2002. 13. Martiius S., Molien O. Vartojimo kain indeks teorija ir praktika. Vilnius, 1994. 14. Martiius S. Indeksiniai skaiiavimai: teorija ir algoritmai. Vilnius, 1990. 15. Newbold P. Statistics for Business and Economies. 4* ed. Prentice Hali International Editions, 1996. 16. Molien O. Socialins statistikos praktikumas. Vilnius: VU, 1997. 17. Oktiabrijskij P.J. Statistika. Sankt-Peterburg, 1999. 18. Rimka Alb. Statistika: teorija ir metodai. Kaunas. 1939. 19. Sakalauskas V. Statistika su Statistica. Vilnius, 1998. 20. Statistikos departamentas. Statistini ataskait formuliar rinkinys. Vilnius, 2001. 21. Valkauskas R. Statistika. Mokomoji knyga. Vilnius: VVK, 2002.

121

PRIEDAI

1 PRIEDAS. FORMULS UDAVINIAMS SPRSTI

1.1. V I D U R K I A I

HARMONINIS

n
XI

= Ifl

S 1 -/
GEOMETRINIS

X =I/x1 xf2-2 -..x^ g A- 2 xn

KVADRATINIS

X?Z
n x =

1 UDUOTIS. Savarankikai pasirinkite kelias pasikartojanias X, reikmes ir rodykite nurodyt vidurki m a z o r a n t : X< X g< X a< X q< X a h

125

Moda ir struktfiriniai vidurkiai

MODA

f -f Mo = x0+d -- r - -^,d = const; ( f i - / > ) + ( / ,- / ,) '

Mo = x n + d j -

(h2- J+ (h2- h3) ,

j -Z j i

-p r

,d *com t;

di

MEDIANA

Me = x0 + d

KV A R TILIA /
l2 J - s<M
JQ \

Q = x 0+d^

---- ;

= ^

a = Xo+d^

---J<h

DECILTA T

'D IA

L =^, +d \ D fl l

D5=Q 2=Me ;

D 9-1 D9=x0+d m ^ - s

D 9

126

1.2. SKLAIDOS, ASIMETRIJOS IR EKSCESO RODIKLIAI

Sklaidos plotis: R=X max - X min; Kvartilinis plotis: Rq=Q3- Qi; Pusiaukvartilinis plotis : Q= (Q3 -Qi)/2;

Vidutinis tiesinis nuokrypis'.

Dispersija (o2 ):

I I H iv

lx' X /;

a 2= 7 - ^ ;

7 .2 * 1

A T

" I T Tarpgrupin dispersija (52 ): y

Vidurkin dispersija (cr^):

J i
'

I f c - y f , .
1, S

Bendroji rezultatinio poymio dispersija (c^y):

^2 ^ =^

y f f i,

7.

~ 2

f~Y

,.2 _ ' " " E P

Dispersij sudties taisykl:

(T 7=<52 + > 2 y <r2,;

127

Standartinis (vidutinis kvadratinis) nuokrypis'.

r=, | S Z N

a=. 1

% - ^ f.
1 /,

Variacijos koeficientas:

Kvartilinis variacijos koeficientas:

V = =100; X

o-------- l ;

2 e3+a
^

Fierio asimetrijos koeficientas:

A^

Simetrinis skirstinys, kai As - 0; Teigiama ldeiniaon) asimetrija, kai As > 0; WWitiiriti (kiriiiitm) asinwlrija. kai As 0. Fierio eksceso koeficientas:

-- X - Me - Mo -- X a> Mc > Mo
___ \, - Mi* Mo

Ekscesas (kreivs ikilumas) normalus, kai Fierio Ek _ 0; Ekscesas aukiau normalaus (smailiavirni). kai Fierio F* > C Ekscesas emiau normalaus (nlokiavirnis). kai Fierio Ei, < 0

* Skirstinys laikomas normaliuoju, kai As = 0 ir Ek= 0; tada jo grafikas yra varpo formos, o intervale Xa 3o telpa 99,7 % visumos vienet.

128

1.3. DINAMIKOS EILUTS RODIKLIAI

kz =

yt y i- 1

1b K

yi

T =kg - m g
Kitimo (didjimo / majimo) koeficientas (tempas)

; =

v i o o

4 yb
yi Pakitimo (padidjimo / sumajimo) tempas, proc.

100;

T Pb=Tb- 100
Ay

Absoliutin pokyio 1% reikm

t . p

1.

APIBENDRINAMIEJI

Vidutinis dinamikos eiluts lygis Vidutinis absoliutus pokytis (padidjimas / sumajimas) Vidutinis kitimo koeficientas (tempas) Vidutinis pakitimo (padidjimo / sumajimo) tempas

X /> .
y =-

- _ 1/2* +y2 +...+l/2_y _

129

2 /

-1

4 = ~

= -1 ;
1

= ^ ' 2- = 4 ,

TP = Td - m . DINAMIKOS EILUTS E K S T R A P O L I C I J

S =+ 1

I ,.~'

n i.

=a0+a](n+L)

t=n+L

y n L = ao+ ar +

130

1.4. I N D E K S A I
INDIVIDUALIEJI

BENDRIEJI
S

AGREGATINIAI

VIDURKINIAI

I
y

p _ ^ i g i

p_ V iM li

'
lP =

E /M
j

J l = 'Z p }% P

L _2^P _^P o^O _

\ - ip

X^o9o

P
j

X a ,? o

L _ X g i

L _ E * ' ffoPo 'g

1= ,

I I go

"

E^oPo

J P _ g iA
" X ? o A

p _ X gi A

5>W i = !> < , =

= S *? Pog0;

Pigi
lpq

Pogo

Z P i^i
/w X P o?o

pq

= Ip P-I L q

I p i = IpL-I P q

VIDUTINIO LYGIO INDEKSAI

Kintamos sudties
t
Xi E xi^ , Z V o _ *

X /i

X /o

131

Pastovios sudties

Struktrini poslinki

T V o _Xo
str.posl

/. ' / J\

j.

/ ./n

~ > Xo

Absoliutus vidutinio lygio pokytis'.

'
X0

A x= xi -xo

xi

[J

' str.posl. X o

Xo

x - slyg. kokybiniai (intensyvieji) rodikliai (kaina, savikaina, darbo naumas, darbo umokestis, derlingumas); f - kiekybiniai (ekstensyvieji) rodiklai (produkcijos / preki kiekis, darbuotoj skaiius, pasli plotas); xf apimties rodikliai (produkcijos / preki vert, gamybos snaudos, darbo umokesio fondas, bendrasis derlius).

132

1.5. KORELIACIJA IR REGRESIJA

Tiesins koreliacijos koeficientas:

_ xy-x-y
<** <*y

ry* =

J i x ~xh - y )

.
r?,x = a i

Empirinis koreliacijos santykis (r) - eta):

- y f n77=

S*
<J

- (> '}:

8y (delta) - tarpgrupin dispersija; 2 Determinacijos koeficientas[]r)2.; Spirmeno ranginis koreliacijos koeficientas:

,
Spirmeno

Ik - * ,} T iT DANIU LENTELES

Asociacijos koeficientas: K asoc. = - 1 . 7

ad-bc ad+bc

Kontingencijos koeficientas: K

ad - be
ko n tin g .

+ b\c + d\a + c\b + d ) J(a

P ir o n o tarpusavio sveikos koeficientas: (,gr9 - fi,X ~ chi)

KPirsono_ \ ~ t
'1 v
n, n i

n .
133

2 PRIEDAS. TIPINIAI UDAVINIAI

2.1. STATISTINIAI GRUPAVIMAI 1 udavinys klausim Kiek valand per savait irite sportines televizijos laidas?, 20 student atsak itaip: 0; 3; 6,5; 7; 1,5; 4,5; 6,5; 8,5; 1; 5; 7; 8,5; 2,5; 5,5; 7; 9; 3; 5; 7;

10.
Uduotis:

1. Reikia sugrupuoti iuos duomenis kelias grupes lygiais intervalais. Kiekvienai grupei priskirti absoliuius ir santykinius danius. Grupavimo rezultatus idstyti statistinje lentelje. 2. Reikia pergrupuoti pirminio grupavimo rezultatus interval stambinimo metodu ir sudaryti 3 naujas grupes. Antrinio grupavimo rezultatus idstyti statistinje lentelje. Sprendi mas 1. Lygi interval plotis nustatomas pagal formul
^ _ Xmax Jtmin -

'y ' ^ ' <^ -

ia xmxir K m- atitinkamai maksimali ir minimali grupavimo poymio a m reikms; m - grupi skaiius (gali bti pasirenkamas laisvai arba nustatomas pagal Sterdeso formul: m =1 + 3,322 log N). Ms atveju m =1 + 3,322 log 20 5;

5 Kadangi iuo atveju grupavimo poymis yra tolygusis (gali bti ireikiamas ne tik sveikaisiais, bet ir trupmeniniais skaiiais), grupes tikslinga sudaryti jungiamuoju metodu, t. y. taip, kad vieno intervalo auktutin ir kito intervalo emutin ribos sutapt. Gauname tokius grupavimo rezultatus:

134

1 lentel. Student grupavimas pagal sportini televizijos laid irjimo laik per savait (val.) Laikas Student skaiius moni 0-2 2-4 4-6 6-8 8-10
III III II n III III

S ___

3 3 4 6
/2 o )

////

15,0^ 15,0 20,0 30,0 20,0 ; 100,0

Pergrupuojame pirminio grupavimo rezultatus interval stambinimo metodu. I 5 grupi sudarome 3 grupes iais intervalais: 0-3 3-6
6- 10.

I grupei priskiriame tuos studentus, kurie sportines laidas iri iki 3 valand per savait. Toki student dalis (nustatome santykinius danius) sudarys: f i = f i + f 2 ' (3-2) / (4-2) = 15,0 + 15,0 0,5 = 22,5 %. II grupei priskiriame tuos studentus, kuri is laikas yra ne maesnis nei 3 val., t. y. 3-6 intervalas, kurio santykinis danis sudarys: f ii = f 2 ' (1 - 0,5) + f 3= 15,0 0,5 + 20,0 = 27,5 %; III grupei priskiriame visus likusius studentus, kuri is laikas ne maesnis nei 6 val., t. y. 6-10 intervalas. Gavome: f m = f 4 + f s = 30,0 +20,0 = 50,0 % arba 100 - (22,5 +27,5) = 50,0 %. 2 lentel. Antrinis student grupavimas pagal sportini televizijos laid irjimo laik per savait (val.) Laikas *. 0-3 3-6 6-10 E S t u d e n t skaiius, proc. 22,5 27,5 50,0 100,0

135

2.2. INTERVALINS VARIACINS EILUTS ANALIZ

1 lentel. Nuteistj pasiskirstymas pagal ami 1994 metais Lietuvoje

Amiaus Nuteistj Interval grups skaiius centrai
fi(% ) Xi Xf

Riai

Intervalo Tankis Sukaupti daniai plotis

di hi

14-17 18-24 25-29 30-49 50 + L

13 31 18 33 5 100

15,5 21 27 39,5 59,5

13,5201,5 17,5 651 17,524,5 486 24,529,5 29,51303,5 49,5 49,5+ 297,5 2939,5

3,25 '' 4,43 '

Si (%) 13 44 62 ) 95 100

7 1 5 20 20

3,60 ' r 1,65 0,25

1. Pasiskirstymo centro charakteristikos a) a r i t m e t i n i s v i d u r k i s : xa = S*/* = ^ 3 1 = 29,395 29,4;

O 7

X /

100
/\

b) m o d a:

(Kadangi intervalai nelygs, modalj interval nustatome pagal didiausi tank - intervalas 18-24.) Modos ir vis struktrini vidurki formulse, kai grups sudarytos skiriamuoju bdu, X imamas apatinis modaliojo, medianinio ir pan. r i s. o 4,43-3,25

M o=x0+d~,--- \ f 1 --- r = 17,5+7 = 17,5+4,1 = 21,6; {h2-hl)+{h2-h}) (4,43-3,25)+(4,43-3,60)

136

c)m d i a na :
{Medianinis intervalas yra 25-29, nes Vi Ef =50 ir patenka io intervalo sukauptus danius.)

Me = xo +d ------- = 24,5 +5- = 24,5 +1,67 = 26,2;

fm
18

50-44

d) kv a r t i l i a i:
(Apatinio kvartilio Qi intervalas yra 18-24, nes 'A Sf = 25, t. y. patenka io intervalo sukauptus danius.)

jZ / - V , r 100-13 a = x0+d - ---- L = 17,5 +7 ---= 17,5 +2,71 20,2;

JQ l 31

Q2 Me = 26,2;

Q3=x0+d 4 - ----- = 29,5 +20 --- = 37,4;

J Qi
33

4 l/- v ,

r 100-62

( Virutinio kvartilio Q3 intervalas yra 30 nes % S f = 75, t. y. 49, patenka io intervalo sukauptus danius.) e)deciliai:

Atitinkamai nustatomi ir deciliniai intervalai. Apatinio decilio Di intervalas -14-17, nes 1/10 Zf = 10, o virutinio decilio Dg intervalas - 30 nes 9/10 Xf 49, = 90, t. y. patenka nurodyt interval sukauptus danius. Gavome tokius decilius:
-Yf-Sm,

> = jc , 0+</10--fm

-100-0 = 13,5+4-----= 16,6; 13

D 5 = Me = 26,2;

137

^100-62
D9=x0+ d ------- =29,5+20^2----- =46,5. 33 Jm

IVADOS: 1994 metais nuteistj pasiskistymo pagal ami analiz parod, kad: a) vidutinis nuteistj amius - 29,4 m.; b) daniausiai pasitaikantis nuteistj amius - 21,6 m.; c) puss vis nuteistj amius buvo iki 26,2 m., kitos puss - per 26,2 m.; d) Va vis nuteistj buvo jaunesni nei 20,2 m. ir Va m; e) 1/10 vis nuteistj buvo jaunesni nei 16,6 m. ir 1/10 - vyresni negu 46,5 m. Pastaba. Kai ginje eilutje greta viena kitos yra vienod reikmi ir jos gali bti priskirtos skirtingiems kvantiliams, struktrinius vidurkius reikt interpretuoti tiksliau. Pvz., Me = 26,2 reikt, kad pus vis tirimj buvo ne vyresni nei 26,2 met ir kita pus - nejaunesni nei 26,2 met.
2. Sklaidos ir asimetrijos rodikliai
-

vyresni negu 37,4

f)
(xi~ xl f k f t

~ '* V
Xi

fi 13 31 18 33 5 100

2f j xi f i

15,5 21 27 39,5 59,5 I

2187,36 103,68 3366,33 4530,05 12699,15

3123,25 13671 13122 51488,25 17701,25 99105,75

-34913,047 485291,353 -18373,824 154340,122 -248,832 597,197 33999,933 343399,323 136354,505 4104270,601 116818,735 5087898,596

Sklaidos plotis neskaiiuojamas, nes paskutinis intervalas neapibrtas. Kvartilinis plotis Q3- Q i = 37,4 - 20,2 = 17,2. __ , __ Dispersija apskaiiuota dviem bdais: V -v /

-v.

{ " 'O

Standartinis nuokrypis:
a = VctT = -J126 ,9915 =11,269 11,3.

Tai rodo, kad 1994 m. nuteistj amius vidutinikai nukrypo nuo j vidutinio amiaus 11,3 met.
Variacijos koeficientas
V = - 1 0 0 = ^ - 100 = 38,4 proc. 29,4 x

Tai rodo, kad nagrinjamais metais nuteistj amiaus sklaida labai didel, nes variacijos koeficientas V patenka interval 30-50 %.
Kvartilinis variacijos koeficientas:
V = ~ Q - 100 = 3 7 4 ~ 2 0 2 Q Q} +Q, 37,4 + 20,2
= 29,9 proc.

. 1 0 0

Kvartilinis sklaidos plotis ir kvartilinis variacijos koeficientas rodo ne visos pasiskirstymo eiluts reikmi sklaid, o tik 50 % viduriniosios jos dalies reikmi sklaid (duotuoju atveju 1994 m. nuteistj pasiskirstymo pagal ami sklaida ioje eiluts dalyje yra didel, nes kvartilinis variacijos koeficientas patenka interval 20-30 %). Variacins eiluts asimetrijai vertinti pirmiausia palyginami ritmetinis vidurkis, mediana ir moda. Gavome, kad:

xa> Me > Mo, t.y. 29,4 > 26,2 >21,6. Tai rodo, kad yra teigiama (deiniaon) asimetrija. Vadinasi, 1994 m. daugiau buvo nuteista jaunesnio, negu vidutinis vis nuteistj amiaus asmen. T pai ivad patvirtina ir Fierio asimetrijos koeficientas, kuris skaiiuojamas pagal toki formul:
^
3

. I ( . - ?
/;

r,

, 16818,735
100

, = 116848735
1431,054

ia jo treios eils centrinis momentas. .3 Kadangi Fierio asimetrijos koeficientas | s > 0,5, tai dar rodo, kad A| duoto skirstinio asimetrija - esmin (skirstinys - ne simetrinis).
Fierio eksceso koeficientas skaiiuojamas pagal toki formul:

139

Ek=.JaA =^ L -^ -i
X /

/ a 4 -3 = 508789_ 8596 /1 2694 -g = 3,155-3 = 0,155. 100

Kadangi Et > 0, tai reikia, kad duotasis skirstinys yra aukiau normalaus, t. y. smailiavirnis. Pastaba. Skirstinys laikomas normaliuoju, kai As = 0 ir Ek = 0. Vadinasi, io skirstinio negalima laikyti normaliuoju. Tiksliau galima vertinti apskaiiavus atitinkamas vidutines paklaidas cjas ir aE . k

2.3. DINAMIKOS EILUI ANALIZ

2.3.1. Intervalins dinamikos eiluts analiz

1 lentel. Vidutin minimali mnesio alga (MMA), Lt

A n a l i t i n i a i dinamikos eiluts rodikliai

Absoliuts lygio pokyiai, Lt (Ay)

Metai
1995 1996 1997 1998 1999 2000 Y1 Y2 Y3 Y4 Y5 Y6

Kitimo koeficientai
(didjimo / majimo)

Pokyio tempai
(padidjimo / sumajimo),

Pokyio 1
%

(Kd)
Bazin.
1,783 2,780 3,102 3,195

(Tp) %
Grand. Bazin.
78,3 55.9 11,6 3,0 0,0 78,3 178,0 210,2 219,5 219,5

absoliutin reikm Ap
0,01-Y.i 1,346 2,400 3,742 4,175 0*

Yt
134,6 240,0 374,2 417,5 430,0 430,0

Grand.
105,4 134,2 43,3 12,5 0,0

Bazin. Grand.
105,4 239,6 282,9 295,4 295,4 1,783 1,559 1,116 1,030 1,000

3,195

* Ap = 0, kai Y j Patikrinimas
AY = AY
u =

= YM

295.4

Lt:

II Kd g= Kd b = 3^195.


A n a l i t i n i a i dinamikos eiluts rodikliai apskaiiuoti pagal tokias formules:

1. A b s o l i u t s l y g i o p o k y i a i : _____________________ Grandininiai: AY g= Y j - Y n
AY i = Y 2- Y ! = 240,0 - 134,6 = 105,4 AY 2= Y 3 - Y 2 = 374,2 - 240,0 = 134,2 AY 3= Y 4- Y 3= 417,5- 374,2= 43,3 ir 1 1 . .

Baziniai: AY b= Y j -Y i

AY ! = Y 2- Y j = 240,0 - 134,6 = 105,4; AY 2= Y 3- Y i = 374,2 - 134,6 = 239,6; AY 3= Y 4- Y , = 417,5 - 134,6 = 282,9; ir t. t.

2. D i d j i m o k o e f i c i e n t a i (tempai, proc.; Td = Kd 100): Grandininiai: Kd g= Y / Y __________ Baziniai: Kd b - Y / Y

Kd i = Y 2/ Y ,= 240,0 / 134,6 = 1,783; Kd i = Y 2/ Y i = 240,0 / 134,6 = 1,783 Kd 2= Y 3/ Y 2 374,2 / 240,0 = 1,559; Kd 2= Y 3/ Y ! = 374,2 / 134,6 = 2,780 = K d 3= Y 4/ Y 3= 417,5/374,2= 1,116; Kd 3 = Y 4 / Y j = 417,5 /134,6 = 3,102 ir t. t. ir t. t.

3. P a d i d j i m o t e mp a i , proc.; Tp = Kd-100 -100: Grandininiai: Tp g= Kd g-100 -100 Baziniai: Tp b= Kd b 100 -100;

Tp!= 1,783 -100 - 100 = 78,3 Tp 2= 1,559- 100- 100 = 55,9 Tp 3= 1,116 -100- 100 = 11,6 ir t. t. Tp! = 1,783-100- 100= 78,3; Tp 2= 2,780 100 - 100 = 178,0; Tp 3=3,102- 100- 100 = 210,2; ir t. t.

4.A b s o l i u t i n p a d i d j i m o 1 % reikm A p = 0,01 Y M

A P l = 134,6 -0,01 = 1,346; A p 2 = 240,0 -0,01 =2,400; A p 3= 374,2 0,01 = 3,742 ir 1. 1. Pastaba. Grandininiai analitiniai absoliutaus ir santykinio pokyio rodikliai rodo reikinio kitimo tendencijas (tolygiai ar netolygiai jis kinta), o atitinkami baziniai analitiniai rodikliai rodo, kiek absoliuiu dydiu ir procentais (arba kartais) is reikinys pakito (padidjo ar sumajo) per vis tiriamj laikotarp.

141

Ivados 1. Per vis tiriamj 1995-2000 met laikotarp vidutin MMA padidjo 295,4 Lt arba ~ 3,2 karto. 2. Vidutin MMA metai i met didjo, taiau vis ltesniais tempais, o 2000 metais jau nebekito. I _______ 2. A p i b e n d r i n a m i e j i dinamikos eiluts rodikliai ~b 3 C(h ? d , "fv _ '^C 1. Vidutinis eiluts lygis: Y # Yi\ n = 2026,3 / 6 = 337,72 Lt. 1 Pastaba. Vidutinis eiluts lygis-^agal intervalin dinamikos eilut skaiiuojamas kaip paprastas aritmetinis vidurkis, o pagal momentin dinamikos eilut - kaip modifikuotas aritmetinis vidurkis, vadinamas chronologiniu vidurkiu, kurio formul tokia:
- _ l / 2 ^ + r 2 +y3+.... + l/27
/7

2. Vidutinis absoliutus pokytis: p. J& S r AK =

n -1 > L < U

= 59,08Lt.

JZ /

tf

, 2 i- a c

3. Vidutinis didjimo ir padidjimo tempai:

K = ^ = ^ f ii= l,2 6 2 ; J .
,

t**' J J > f/ 'V'/

^

'

Tp = Kd 100 -100 = 1,262 100 -100 = 26,2% . ^

Ivados .y -J 1. Tiriamojo laikotarpio vidutin MMA buvo 337,72 Lt. 2. Vidutin MMA padidjo vidutinikai kasmet 59,08 Lt arba 26,2 %. V

f 2. Dinamikos eiluts ilyginimas pagal h i p e r b o l s lygtj

t Y, t' = l/t Y-1 (t f 1 0,25 0,111 0,063 0,040 0,028 1,492 Yt=494,587 - 384,171 l/t 110,42 302,50 366,66 398,54 417,75 430,43 20263

3^ ^ 0

1 134,6 2 240,0 3 374,2 4 417,5 5 430,0 6 430,0 E 2026,3

1 134,6 0,5 ^ 120,0 0,333 1124,609 0,250 104,375 0,200 83,0 0,167 i 71,81 2,450 638,394

(Yt-Y,)/ Yt 100 21,898 20,661 2,056 4,757 2,932 0,100 52,404

142

Hiperbols lygtis Y . = an +a rl/1 pertvarkoma tiess lygt:

Y t = a n+a i/t

a,

Gavome hiperbols trendo lygt Yt = 494,587 - 384,171-t' ir pagal j ilyginome duot dinamikos eilut. Patikrinimas. S Y t = Y t = 2026,3.
Teorini dinamikos eiluts reikmi atitikim empirinms patikrinome pagal vidutin aproksimacijos paklaid:

Kadangi i paklaida maesn nei 10 %, teigiame, kad aproksimacija gera ir duotoji hiperbols lygtis prognozei sudaryti tinka labiau, negu tiesin trendo lygtis (pastaroji gauta tokio pavidalo: Yt = a o+ a j-1 = 128,686 + 59,723-t, ii = 13,2 %). 4. Dinamikos eiluts ekstrapoliacija (prognoz) Vidutin MMA 2002 metais (L=2), jei jos kitimo tendencijos nebt pasikeitusios, galjo bti tokia: a) Y n+2 = Y + AYL = 430 + 59,08-2 = 548,16 Lt (jeigu bt AY g ~ const.); b) Y n 2= Y K L = 430 1,2622= 684,84 Lt O + eigu bt Kd g~ const.); u c) Y 2 = a o+ a j* 1 ftj= 494,587 - 384,171 f* b 446.57 Lt. + 1

143

Seriesl Series2

Metai 4 pav.Vidutin M M A (teorins reikms pagal hiperbols ir tiesinio trendo lygtis)

2.3.2. Dinamikos eiluts komponentai 1 lentel. Respublikos nam ki vartojimo ilaid lygio 1997-1999 met atskirais ketviriais trendo nustatymas tiess lygtimi t 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 n=12 Yt = 370,436 +6,156-1 359,3 359,3 376,6 360,2 720,4 382,7 391,1 1173,3 388,9 416,5 395,1 1666,0 400,0 2000,0 401,2 424,8 2548,8 407,4 429,5 3006,5 413,5 439,8 3518,4 419,7 422,2 3799,8 425,8 424,4 4244,0 432,0 432,3 438,2 4755,3 425,3 5103,6 444,3 4925,4 J 2 S 2 5 ^ 4925,4 Yt t.
J

Y, t

|Yt-Yt| 100/Y, 4,594 5,879 0,566 5,416 0,299 4,271 3,869 4,789 0,845 1,759 1,346 4,276 37,909

|Yt-Yt| 100/Y t 4,815 6,247 0,563 5,138 0,300 4,096 3,725 4,570 0,853 1,791 1,365 4,467 37,930

Yt/ Y t 100 95,4 94,1 100,6 105,4 99,7 104,3 103,9 104,8 99,2 98,2 98,7 95,7

f Y,* = an + a

Tiess4ygtiei?fmmn&ttams nustatyti taikome tokias formules:

144

X"1

X* = X ' ^ a 0 = y -a i t;

v 1 2w 4-1

5>
X '2

X>-2> (X ^

Mus pavyzdyje: 2t = 12-13 / 2 > 78.,Zt2= 78 25 / 3 = 650.

4925,4-78

32895,4-

12
65078 12

880,3 143

= 6,156;

4925,4

1 2

-6456-2* = 370,436.
12

Gavome toki^tiesinio trendo lygti'. Y. = 370.436 +6.156 t. 1 lentelje pateikiamos pagal i trendo lygt ilygintos (teorins) vartojimo ilaid lygio reikms, kuri suma yra lygi empirini reikmi sumai, t.y. 4925,4. Kaip teorins reikms atitinka empirines, vertiname pagal atitinkamas paklaidas. Vidutin aproksimacijos paklaida i i = 37,909 / 12 = 3,16 % ir paklaida MAPE 37,93 / 12 =3,16 %. 2 lentel. Dinamikos eiluts komponent nustatymas pagal _ multiplikatyvj model t 2-j met Centruotas Y /Yt Yt 'Slenka slenkamasis 0 moji suma / slenka 10 ( v (4ketv.) f moji suma vidurkis (T) (St) ____ . / 1 359,3
360,2! li 527,1 3094,9 391,1 \ 1567,8 3200,2 416,5/ } 1632,4 3303,2 1670,8 4ecr;6 424,8 1694,1 1 3364,9 3410,4 429,5 1716,3 3432,2 439,8 1715,2 422,2 1718,7 3433,9 3422,9 424,4 1704,2 -r.

Y./S; (Y t*) 369,65

Yt*-1

369,65 723,30 1168,62 1620,64 2057.60 2559,06 2994,53 3422,56 3909,24 4261,00

2 3 4 5 6 7 8 9 10

386,86 400,03 " 412,90 420,61 426,30 429,03 429,24 427,86

-

361,65 101,1 389,54 104,1 405,16 96,9 411,52 101,0 ,51 100,8 427,79 102,5 427,82 98,4 434,36 99,2 426,10

11 432,3 12 425,3 /f S

430,58 4736,38 413,72 4964,64 4924,4 32787,22

145

3 lentel. Sezonikumo indeks apskaiiavimas slenkamj vidurki metodu Y / Y , 100 Ketviriai 1 2 3 4 1997 1998 96,9 101,0 100,8 102,5 1999 98,4 99,2
-

Z i ( %) (Xa)

Koreguoti sezonikumo indeksai .

101,1 104,1

97,65 /1 97,2 100,10 ' i 99,6 100,95/ 1 100,4 / 103,30 \ 102,8 / 402,0 M /

Pastaba. Kadangi sezonikumo indeks suma nelygi 400 %, reikia apskaiiuoti koregavimo koeficient (k = 400 / 402 = 0,995) ir nustatyti koreguotus sezonikumo indeksus (r. 3 lentel). Empirinius dinamikos eiluts lygius Yt dalijame i sezonikumo indeks Z\ ir gauname desezonizuotas j reikmes Y*r (r. 2 lentel), pagal kurias ir nustatome tisin-tcend. Kaip jau indme, S t = 78; S t 2= 650; ZY*'t = 32787,22. Apskaiiuojame parametrus a i ir a 0:
4924,4-78 32787,22--

12

650-

78

778,62 = 5,445; 143

a =

4924 4 78 = 5,445 = 374,974.

12

12

12

Gavome toki desezonizuot duomen tiesinio trendo lygt.

Y *t = 374,974 +5,445 t.

Pagal i lygt nustatome teorines vartojimo ilaid reikmes ir tai, kaip jos atitinka empirines; nustatome ir likutin dinamikos eiluts komponent ( t, (T ) f* , =^374,974 +5,445-1 380,42 385,86 391,31 396,75 0,972 0,937 0,995 1,021
Yt-YtA Yt*

t 1 2 3 4

1 100

5,552 6,650 0,054 4,978

146

5 6 7 8 9 10 1 1 12

402,20 407,64 413,09 418,53 423,98 429,43 434,87 440,32 4924,40

1,023 1,046 1,036 1,022 1,024 0,992 0.990 0,940

... _

0,547 4,210 3,972 5,082 0,420 1,171 0,591 3,411 36,638

Vidutin aproksimacijos paklaida ji = 36,638 / 12 = 3,05 %, t. y. maiau, nei 10 %. 4 lentel. Sezonikumo indeks apskaiiavimas aritmetinio vidurkio metodu Faktiniai dinamikos 4\ eiluts lygiai (Yt) z ,= 1998 1999 Ketviriai 1997 ZYi j \ Y i
Y i / Y a 100

1 2 3 4 S

359,3 360,2 391,1 416,5

400,0 424,8 429,5 439,8

422,2 424,4 432,3 425,3

1181,5

393,83

96,0

&TO

1209,4 403,13 98,2 1252,9 417,63 101,7 1281,6 427,20 104,1 4925.4 1641,79 400,0

ia i - ketviriai, j - metai. "Sezonikumo indeksai aritmetinio vidurkio metodu: Z = Y i / Y ; Y ^ 4925,4 / 12 = 410,45 arba 1641,79 / 4 = 410,45. 5 l&htel. Sezonikumo indeks apskaiiavimas analitinio ilyginimo r if - h metodu / ; 4 Empirini dinarnikos eiluts lygi santykis jT) f su lygiais ilyjfintais tUs.v ly timi (proc.)* Ketviriai 1 2 3 4 r. 1 lentel. 1997 95,4 94,1 100,6 105,4 1998 99,7 104,3 103,9 104,8 1999 99,2 98,2 98,7 95,7
Zi (proc.)

(Xa) 98,100 98,866 101,066 101,966 399,998

147

Apskaiiuojame sezonikumo indeks variacijos koeficient:

v=

J Z ( Z ,-100r

(97,2 -100)2 + (99,6 -100)2 + (l00,4 -100f + (l 02,8 -100)2 4

= >/4=2%.

i sezonikumo indeks, apskaiiuot pagal multiplikatyvj model slenkamj vidurki metod, naudojant 1997-lyyy met T&tvirtini duomeni''5vy[avirii^mpntud (sklaidos plotis): Z max - Z min = 102,8 97,2 = 5,6 punkto. Kadangi variacijos koeficientas lygus 2 %, t. y. maesnis nei 10 %, galima teigti, jog vartojimo ilaid lygio sezonikumo indeks sklaida maa. 6 lentel. Respublikos nam ki mnesinio vartojimo ilaid lygio dinamikos eiluts (1997-1999 met atskirais ketviriais) komponent nustatymas adityviuoju metodu t 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 1 1 12 E Y, 359,3 360,2 391,1 416,5 400,0 424,8 429,5 439,8 422,2 424,4 432,3 425,3 4925,4 Y,
-

(S 0 Y,- Y,

(S)

-11,904 - 1,569 386,86 4,24 1,786 400,03 A m 11,686 412,9tf -42,90 420,61' -1,569 426,30 3< ,2 \ 1,78d 429,03 10,77 \ 11,68$ 429,24 7.04 427,86 -3,46 ~ 1,569 1,786 11,686 (0,003)

(Y ,* ) Yf-S; 371,20 361,77 389,31 404,82 411,90 426,37 427,71 428,12 434,10 425,97 430,51 413,62 4925,4

f in

371,20 723,54 1167,93 1619,56 2059,50 2558,22 2993,97 3424,96 3906,90 4259,70 4735,61 4963,44 32784,53

(T ) Yt* 380,85 386,23 391,62 397,00 402,38 407,76 413,14 418,52 423,90 429,28 434,67 440,05 4925,4

Y,*-T -9,65 -24,46 - 2,31 7,82 9,52 18,61 14,57 9,6 10,2 - 3,31 - 4,16 - 26,43 0

= ~ 12,9 + f 7> = - 997; 04)

2

4,24 + 3,20
2 2

S2= 41 +(-346) = 036S, 9

2

^ =IM T + O ^ ^

* Sezonikumo takos nustatymas slenkamj vidurki metodu: Kadangi S Sj 4 0, nustatoma koreguota sezonikumo taka: 7.735 S , ' = S , - - L = S I -1,934.

148

1 ketvirtis 2 ketvirtis 3 ketvirtis 4 ketvirtis

-11,904 -1,569 1,786 11,686

_sj=P
** Kita procedra - eliminuojama sezonikumo taka (Yt*) ir nustatomi desezonizuot duomen tiesinio trendo lygties parametrai. inome, kad : X t = 78; 1 1 2= 650; Y t*-1 = 32784,53.
32784,53650 4925,4-78 12_____ 769,43 782 12 143

a1.= --------n 2 - = S -i aL = 5381 ^ ^ s ; 'i

_ 492^4 0 12

3 8 i78 _ 12

3 7 5

4 ^ 4

Taigi, gavome toki desezonizuot duomen tiesinio trendo lygt:

Y * = 375,474 + 5,381 , t.

Pagal i lygt ir nustatomas trendo komponentas (T), o po to - ir likutinis komponenas: , t = Yt* - T, arba , t = Y t - (S +T). Patikrinimas pagal adityvtg model: Yt=T + S +^ tYi= 380,85 +(-11,904) +(- 9,65) = 359,3; Y 2= 386,23 + (-1,569) + (- 24,46) =360,2; ir 1.1. DINAMIKOS EILUTS EKSTRAPOLIACIJA

Respublikos nam ki mnesinio vartojimo ilaid lygio prognozs variantai (L=4): 1) naudojant empirinius dinamikos eiluts duomenis pagal toki tiesin trendo lygt: Yt = 370,436 + 6,156 (n+L) 2000-j met vartojimo ilaid lygis (Lt): 1 ketvirtis - 450,46 (370,436 + 6,156 13); 2 ketvirtis - 456,62 (370,436 + 6,156 14);

149

3 ketvirtis - 462,78 (370,436 + 6,156 15); 4 ketvirtis - 468,93 (370,436 +6,156 16). 2) Atsivelgiant sezonikum ir desezonizuotus dinamikos eiluts duomenis (multiplikatyvus modelis) pagal toki tiesinio trendo lygt: Y t=[ 374,974 +5,445 ( n+L ) ] Z , ia Z - sezonikumo indeksai: 2000-j met vartojimo ilaid lygis (Lt): 1 ketvirtis - 433,28 [(374,974 + 5,445-13) 0 972]; 2 ketvirtis - 449,40 [(374,974 + 5,445 14) 0,996]; 3 ketvirtis - 458,48 [(374,974 + 5,445 15) 1,004]; 4 ketvirtis - 475,03 [(374,974 + 5,445 -16)-1,028]. 3) Atsivelgiant sezonikum ir desezonizuotus dinamikos eiluts duomenis (adityvusis modelis) pagal toki tiesinio trendo lygt: Yt = [375,474 + 5,381(n+L)] + Sj, ia Sj - sezoninis komponentas
{adityvusis modelis):

2000-j met vartojimo ilaid lygis (Lt): 1 ketvirtis - 433,52 [(375,474 +5,381 13) + (-11,904)]; 2 ketvirtis- 449,24 [(375,474 + 5,381 -14) + (-1,569)]; 3 ketvirtis - 457,98 [(375,474 + 5,381 + 1,786]; 15) 4 ketvirtis - 473,26 [(375,474 + 5,381 16) + 11,686].

* 2000-j met atskir ketviri Respublikos nam ki mnesi vartojimo ilaid lygio prognozi vertinimas Teilo sutapimo koeficientu (U):

U =

S rT ! J) Ketviriai 1 2 3 4 E YTP 433,3 449,4 458,5 475,0 YT 395,4 392,8 407,3 426,0 (Y /- Y T )2 1436,41 3203,56 2621,44 2401,00 9662,41 YT2 156341,16 154291.84 165893,29 181476,00 658002,29

. u -- I- 924-1 = ^0,015 = 0,121; V 658002,29 y

150

Ketviriai 1 2 3 4

Yt 433,5 449,2 458,0 473,3

YT 395,4 392,8 407,3 426,0

( Y t p- Y t ) 2 1451,61 3180,96 2570,49 2237,29

Y t1 156341,16 154291,84 165893,29 181476,00

9440,35
= ^0,014 = 0 ,1 2 0 ; ^

658002,29

u =J j^ 40!35 JL

V 658002,29

Ketviriai 1 2 3 4

Y TP 450,5 456,6 462,8 468,9

YT 395,4 392,8 407,3 426,0

(Y Tp- Y t ) Z 3036,00 4070,44 3080,25 1840,41

Y T2 156341,16 154291,84 165893,29 181476,00

E
U = I I2Q27!_ = ^0,018 = 0,135.
\658002,29

12027,10

658002,29

Kaip matome, patikimesn prognoz (maesnis Teilo nesutapimo koeficientas) gauta pagal antrj variant, t. y. naudojant i desezonizuotus duomenis (multiplikatyvusis modelis) pagal nustatyt tiesinio trendo lygt ir atitinkam sezonikumo indeks.

2.4. KORELIACIJA IR REGRESIJA

1 udavinys
Tiesins koreliacijos koeficientu reikia vertinti gaut matematikos (x) ir statistikos (y) egzamin bal ssajos stiprum, turint tokius student anketins apklausos duomenis, pateiktus koreliacinje lentelje:

yj

5-6 5,5

7-8 7,5 41,25| | 0 0

9-10 9,5 52,25|

nj

t ^

n,X 1 n.X2 O s .

S njX yj

j
302,5 618,75 812,25 1733.5 335,5 648,75 755,25 1739,5
IT )

|]

5-6 7-8 t

5,5

82,5

9-10 9,5 n.j

1 1 10 281.25T 285 | 2 5 4 f 11/ ^ __^ 213,75| 541,5} 3 6 9 10 9 30 11 67,5 506,25 536,25 104,5

, 82,5 85,5

223

55 n.jyj2
S n S iy j

227

302,5 324,5

992,75 1801,5 878,75 1739,5

i
Tiesins koreliacijos koeficient skaiiuojame pagal toki formul:

xy-x-y ry,x -
I koreliacins lentels vidurkius ir standartinius skaiiuojame svertine forma pagal tokias formules:
; = ^ = 7,43; 30

nuokrypius

y = ~30 = W

^ = I f r jU

= 579833;

Ox = J x 2-(xJ =

- 7,432 = ^5,5784 = 2,362;

= J ^ - ~ 7572 =>/2,7451 =1,657; 57,9833-7,43-7,57 1,7382 r ---------------------- ! = -------- =0,444. > s 2,362 1,657 3,9138

152

Taigi tiesins koreliacijos koeficientas yra lygus 0,444. Tai rodo, kad matematikos ir statistikos egzamin balus sieja tiesin tiesiogin vidutinio stiprumo ssaja. 2 udavinys Apskaiiuoti empirin koreliacijos santyk, turint tokius duomenis apie nedarbo trukm (mn.): ___________________________________________ 6-12 12 ir > Iki 3 3-6 E \ y
X

1,5

4,5 68 20 88 396 1782

9 40 60 100 900 8100

15 20 50 70 1050 15750 160 140 300 2409 25726,5

Vyrai Moterys 2

yf y!f

32 10 42 94,5 ..

Pirmiausia pagal svertinio aritmetinio vidurkio formul apskaiiuojame rezultatinio poymio grupinius ir bendrj vidurkius, t. y. vidutin nedarbo trukm (mn.):
- --- . y - ^ - > 2409 y = ----= 8,03;

Y, f t
" 160

300
160 " 160 .

1,5-32 + 4,5-68 + 9-40 + 15-20 _ 48 + 306 + 360 +300 _ 1014 _ 63

l,5-10 + 4,5-20 + 9-60 +15-50_ 15 + 90 +540 + 750 _ 1395 _

y"M/ 1

140

140

~ 140

Y& -yf-ni
y

fe3-B,03)2 -160 + (l0,0-8,03)2 -140 _ 1022,19

300

300

Kadangi empirinis koreliacijos santykis gali svyruoti nuo 0 iki 1, tai duotuoju atveju, kai jis lygus 0,4, jis rodo nedidel lyties ir nedarbo trukms ssajos stiprum. Tai patvirtina ir determinacijos koeficientas, kuris lygus 0,16 (nedarbo trukm priklauso nuo lyties tik 16 proc.).

153