PAGRINDINIS NUMERIO PARTNERIS
Ekoblogas siūlo savo Dviratininkai bus
1822-6191
„Lifosos“ atliekø kalnai,
ásiamþinæ Lietuvos peizaþe.
Pagerbkime tylos minute..
nuotr. Marius Jovaiða, „Neregëta Lietuva“
Ar chemija gali būti žalia?
Chemija, achema, kita alchemija ekologų ir sąmoningų vartotojų lūpose tapo
keiksmažodžiu. Švelniai pažvelkime, ar kaltas pats požiūris, ar kiti vartojimo aspektai,
ar pati disciplina ir jos produktai. Netoliese „Ozone7“ – ir biotechnologijų klausimas
Lietuvoje, sergantys namai, drabužių ekologija..
LINA KUNGYTĖ
lina@olimpiados.lt
Chemijos mokslas pasaulyje egzistuoja nuo
XVII amžiaus. Bėgant metams jis sparčiai
vystėsi ir tobulėjo, tenkindamas įvairius
žmonių poreikius. Apsidairykime aplink
– juk mus supantis komfortas yra ir chemi-
jos pramonės nuopelnas. Pasak Vilniaus
universiteto doc. dr. Laimutės Salickaitės–
Buikienės, chemija – antroji mūsų motina,
kuri rengia, maitina, gydo, tiesia kelius, tie-
Partneriai:
Renkis
viziją ateities
Lietuvai
3 psl.
kia kurą visoms susisiekimo priemonėms ir
pan. Tačiau visa tai turi savo kainą. Kuriant
naujas medžiagas vis daugiau buvo (ir yra)
sunaudojama gamtos išteklių, išmetama
nereikalingų atliekų. Dėl besikeičiančio
mūsų planetos veido daugelis žmonių
pradėjo nerimauti ir... kaltinti chemiją.
1990 metais JAV teršalų ir nuodų prevencijos
tarnyba OPPT (Office of Pollution Preven-
tion and Toxics) nusprendė imtis priemonių,
kad chemijos produktai ir procesai būtų
kuo mažiau pavojingi žmogui ir aplinkai.
tramdomi liemenėmis
ir šalmais
7 psl.
Ši tarnyba sukūrė programą „Alternatyvūs
sintezės keliai teršalų prevencijai“. 1993 m.
ši programa buvo dar patobulinta ir pavad-
inta „Žaliąja chemija“. Nuo tada žaliosios
chemijos programa paskatino bendradar-
biauti akademinę visuomenę, pramonę,
vyriausybės institucijas ir nevyriausybines
organizacijas. Žalioji chemija tapo nauja
chemijos mokslo šaka. 1997 metais JAV
įkurtas Žaliosios chemijos institutas.
nukelta á 2 psl.
Atspausdintas ant ekologiško popieriaus,
aplinkai nekenksmingais dažais.
Neskubėk išmesti, geriau pasiūlyk drau-
gams arba atiduok perdirbti.
ekologiškai
10 psl.
Chemistry – a science that has been with human-
ity since the 18th century, it has provided us with
comfort and possibilities, and now it receives all the
blame for the damaged environment and the green
house effect! However try to look beneath the sur-
face and think whether it's the science itself or just
an enormous consumeristic desire and greed that is
causing all this trouble. Chemistry is helping us to
"convert" into more environmental way of life, it is
the chemistry specialists that constantly check and
track the cleanliness of our water, soil, and air. It is
the chemistry specialists who helped to develop the
bio-fuels and it was the same people who developed
the catalytic converters that reduce the toxic ele-
ments in our environment as well as the green house
gas. These are just a few of the endless list; batter-
ies that we use everyday, refrigerating system (that
has been modified to reduce environmental impact),
fertilisers and the list goes on, as almost everything
that we use everyday has been in fact influenced or
affected by the science of chemistry. Yet the scien-
tists still adapt to our needs, as they can not afford
to do otherwise for simple economical and practical
reasons. At the end of the day if we consumed less
of the chemical industry produce, that would reduce
the demand and along with that the production. It all
depends on us whether the chemistry will be a green
or a black science.
GENERALINIS LEIDINIO RĖMĖJAS
Ekoproduktų paklausa taip išaugo (ne Lietuvoje – nurim-
kite), jog reikalingi didžiuliai nauji dirbamos žemės plo-
tai. Čia turėtume suklusti. Ką baisesnio gamtai galime
įsivaizduoti, nei besiplečiantys dirbamos žemės plotai?
(Asfaltas, betonas ir kiti aplinkos planavimo būdai – tai
visai kita tema.) Tad neįsivaizduoju kito būdo, kaip tik
auginti ekologiškus produktus neekologiškųjų sąskaita.
O kas trukdo?
Kodėl išvis (jau klausiau) nenubrėžiami (bent jau)
tikslai ar terminai, kai produktai bus TIK ekologiški?
Arba, kaip Mindaugas Galiauskas cituoja jam nežinomą
išminčių, „kodėl būtent ekologiški produktai Turi Nešti
Būdvardžio Naštą“? Juk tai NEekologiškas maistas
ir kitkas turėtų būt žymima specialiomis etiketėmis ir
nugrūdama į atokiausias lentynas.
Plečiasi ne vien dirbama žemė. Ispanija džiaugsmingai
pristatė saulės energijos plantaciją, aprūpinsiančią 20
000 namų. Milžiniškame plote augmeniją ir gyvūniją
pakeitė nauji švytintys vasiukai – (turbūt) silicio ir
plieno augalai, negyvomis rieškučiomis rinksiantys
saulės spindulius. Būtų puiku, jei tai vyktų dykumoje
ar vietoj minėto asfalto, betono ar ant begalinių stogų--
--- tačiau vietoj miško (ar, tebūnie, vynuogienojų)???!
Šito suprasti kol kas negaliu. Įdomu, beje, kiek energijos
prigeneruoja Lietuvos stogų derva ir bituminė danga,
ruberoidas ir žvalieji žavieji asbesto kraigų peizažai?
Turbūt ne mažiau, nei žiovaujantys valstybininkų
pakaušiai, kurie tebevolioja radioaktyviojo „leo lt“
tragikomediją.
Jei vis dar abejojate, palaikyti „leo“ ar ne, atsakykite
į kelis klausimus 1. Kam projektui žūtbūt reikalin-
gas žymus prekybos tinklas, pasak protestuojančių
aktyvistų, susidedantis iš sandėlių ir nepasižymintis
niekuo teigiamu, išskyrus pinigus? 2. Kiek jų konkrečiai
šis investuotojas įsipareigojęs investuoti? 3. Kada ir
koks konkursas atvedė šį „investuotoją“ į pagrindinių
projekto partnerių gretas? 4. Kada bus realūs sprendi-
mai radioaktyvioms atliekoms laidoti? O kada į tai
bus atsižvelgta? Vardan ko jas apskritai saugosime? 5.
Branduolinė energija pristatoma kaip pigi. Kiek ji kainu-
os įskaitant visas projektui reikalingas investicijas ir in-
vestuotojams bei partneriams būtinus antkainius? Kiek
matėte studijų ir skaičiavimų, jog branduolinės jėgainės
statyba Lietuvai kaip niekad apsimoka? 6. Kiek ir kokių
priemonių Lietuva skiria ALTERNATYVIŲ energijos
šaltinių ir gavybos plėtrai? 7. Kokia avarijos tikimybė,
įvertinant ir ligšiolinės projekto eigos tikslumą? Per
kiek laiko niekuo neargumentuojamas branduolinės en-
ergijos pigumas atpirktų tokios avarijos padarinius?
Iš JAV į Jungtinę Karalystę persimeta spartus bičių
nykimas. Jas naikina trąšoms naudojami pesticidai,
plintantys avilių parazitai, atšilęs klimatas ir net
vabzdžių dizenterija. Mokslininkai nustatė – jeigu
angliškosios bitės ir toliau nyks taip pat sparčiai, jau po
dešimties metų šalies peizažai nepažįstamai pasikeis –
pievose išnyks gėlės, miškuose sumažės jaunų medelių,
paukščiai liks be maisto, o žmonės – be medaus.
Dėl susilpnėjusio imuniteto vabzdžiai darosi
neatsparūs šalčiui ir ligoms. Pernai bitininkai „bičių
dieną“ paskelbė gedulą, nes patyrė didžiausias
bičių kolonijų netektis per visą bitininkystės istoriją.
Manoma, jog šiemet vaizdai bus dar liūdnesni.
Britų bitininkų asociacija neveiksnumu kaltina
aukščiausiąją JK valdžią.
Kiti ūkininkai netaupydami purškia auginamas
daržoves ir vaisius stipriais pesticidais. 1992 m. šalyje
užsiveisė parazituojantys vabalai, kurie puola bites ir
siurbia jų kraują. Nors kurį laiką sėkmingai kovota su
vampyrais nuodų pagalba, šiuo metu vabalai jau yra
jiems atsparūs ir toliau plinta po visą šalies teritoriją.
Bitės kenčia ir nuo įvairiausių ligų. 2006 m. JAV
išmirė beveik visos laukinių ir prijaukintų bičių kolo-
nijos. Netrukus ligos epidemija persikėlė į Europą.
Randama vis daugiau tuščių avilių – bitės miršta
ištisomis kolonijomis. Neatmetama, kad liga dar
labiau paūmėja, nes daugelis bičių šeimų kenčia
nuo streso. Jį vabzdžiai patiria dėl kaimynystės
su gausybę chemikalų naudojančiais žmonėmis.
Kai kurie mokslininkai galvoja, kad dėl vabzdžių mirtin-
gumo gali būti kaltas nestabilus klimatas. Šiltos žiemos
– bičių kolonijoms tikra pražūtis. Staiga atšilę orai jas
prikelia iš žiemos miego. Tada bitės skrenda ieškoti ma-
isto, kurio dar nėra. Kai po kelių šiltų valandų grįžta
šaltis, jos masiškai miršta.
Londoniete.lt
Pasaulinis gamtos fondas (WWF) išrinko latvių kom-
panijos ekologiškos kosmetikos prekės ženklą „Madara"
kaip pavyzdį kitiems prabangos ženklams pasau-
lyje. „Madara“ produktai gaminami iš Baltijos šalyse
surinktų gėlių, taip pat ir iš reikalavimus atitinkančių
Lietuvos ūkių. „Madara“ išrinktas į septynetuką
sėkmingiausiai veikiančių ir naujoviškiausių kompanijų
visame pasaulyje. WWF siekia praplėsti visuomenės
mąstymą, parodyti, kad galima gyventi šiuolaikiškai,
prabangiai ir nedaryti žalos gamtai.
wwf.org
 2 / redakcija Ozonas 2008/3 (7) www.ekologija.lt

atkelta ið 1 psl. ekonomika ir praktiškumas. ir ilgesnio veikimo ličio baterijos. Baterijos

Remkite „Ozoną“ – kursite švaresnę ateitį!

Tarptautinė chemikų sąjunga IUPAC (Inter-
national Union of Pure and Applied Chemis-
Tapkite leidinio OZONAS rėmėju, paskirdami nedidelę savo lėšų dalį ekologiško gy- try) žaliąją chemiją apibūdina kaip cheminių
venimo būdo leidiniui OZONAS, kurio misija produktų ir procesų išradimus, panau-
– užmegzti, vystyti ir palaikyti dialogą tarp visuomenės, valstybės ir verslo, sie- dojimus ir projektus siekiant sumažinti arba
kiant ekologinio sąmoningumo ir vartojimo racionalumo strateginėje visuomenės panaikinti pavojingų medžiagų gamybą ir
gyvavimo eigoje. naudojimą. Mokslininkai P. Anastasas ir J.
Warneris 1998 metais paskelbė 12 žaliosios
Jei Jūs esate ekologinio, t. y. švaresnio ir racionalesnio vartojimo sąmoningumo chemijos principų:
šalininkas/-ė ir galite OZONUI skirti šiek tiek lėšų sparčiau vystyti šią veiklą – per- 1. Vengti atliekų.
2. Kurti saugesnes chemines medžiagas.
veskite Jūsų pageidaujamą arba Jums priimtiną, kad ir nedidelę ar simbolišką sumą
3. Atlikti kuo mažiau kenksmingas reakci-
į mūsų redakcijos sąskaitą ir taip prisidėkite prie kiekvieno naujo numerio išleidimo
jas.
bei jo kokybės gerinimo. Pervesdami lėšas, jei pageidaujate, galite nurodyti, kaip
4. Naudoti atsinaujinančias žaliavas.
norite, kad šios lėšos būtų panaudotos – pavedime be pavedimo paskirties „Parama“
5. Reakcijoms naudoti katalizatorius.
trumpai pridėkite, kokiam tikslui (autoriniams honorarams, spausdinimo išlaidoms
6. Vengti cheminių darinių, papildomų
ir kt.).
reakcijų stadijų.
7. Laikytis atomų ekonomijos – siekti kuo
Jei Jūs esate juridinis asmuo (t.y. įmonė) ir manote, kad Jūsų paslaugos arba lėšos didesnės reakcijos išeigos.
gali būti naudingos OZONUI, o tuo pačiu Jūsų prekės ženklas arba reklama lei- 8. Naudoti saugesnius tirpiklius ir papildo-
dinyje OZONAS būtų naudingi Jūsų įmonės įvaizdžiui – susisiekite su mumis ir mes mas medžiagas.
pasiūlysime Jums geriausią pasirinkimą, kokį tik galėsime! 9. Naudoti efektyvesnę energiją: aplinkos
temperatūrą, nedidelį slėgį.
Iki kiekvienų metų gegužės mėn. 1 d. paskirkite 2 % pajamų mokesčio sumos nau- 10. Kurti tokius cheminius produktus, kurie
dojantis savo banko elektroninės bankininkystės paslauga arba užpildydami 2 % po reakcijos lengvai degraduotų.
standartinę VMI prašymo formą. 11. Kontroliuoti aplinkos taršą.
Nuoširdžiai dėkojame paskyrusiems 2 % pajamų mokesčio sumos už 2006 metus 12. Vengti nelaimingų atsitikimų.
– už jūsų skirtas lėšas apmokėjome didesnę autorinių straipsnių dalį.
O ar yra šie principai svarbūs Lietuvoje?
Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto
Mūsų duomenys paramai gauti: prof. habil. dr. Sauliaus Armalio nuomone,
kiekvienas chemikas dirbdamas laikosi bev-
eik visų šių principų. Juk niekas sąmoningai
Paramos gavėjo identifikacinis numeris nenaudoja nuodingų ir kenksmingų
(įmonės kodas): 300125569 medžiagų, vengia atliekų, siekia kuo
Paramos gavėjo pavadinimas: VšĮ „Kultūros idėjų institutas“ didesnės reakcijos išeigos ir pan. Tik du iš
Registracijos adresas: Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius šių principų būdingi būtent žaliajai chemi-
Atsiskaitomosios sąskaitos numeris: LT28 7044 0600 0574 0636 jai: atsinaujinančių medžiagų naudojimas ir
degraduojančių produktų kūrimas. Įprastoje
chemijoje šiuos principus dažniausiai nugali
Chemikai lygiai taip pat kaip ir visa
likusi visuomenės dalis siekia švarios ir
neužterštos aplinkos. Galima išvardinti
daugybę chemijos produktų, kurie turėjo
svarbios reikšmės aplinkos apsaugai.
Prisiminkime freonus – aerozoliuose,
šaldytuvuose naudojamas medžiagas. Iki
1928 m. kaip šaldymo reagentas buvo
naudojamas sieros dioksidas, amonia-
kas, metilchloridas, o freonų atradimas
pakeitė šias kenksmingas medžiagas. Po
keturiasdešimties metų paaiškėjo, jog fre-
onai ardo ozono sluoksnį. Kaip spręsti šią
problemą? Juk neišmesime savo šaldytuvų?
Čia sprendimą surado chemikai: vietoje
klasikinių freonų dabar naudojami freonai,
kurių sudėtyje ne visi vandenilio atomai
pakeisti fluoru ir chloru, t. y. vietoj CFCl
freonų šiuo metu naudojami HCFCl freonai.
Kuo jie skiriasi nuo klasikinių? Naujieji fre-
onai yra mažiau patvarūs, todėl, kildami iki
stratosferos sluoksnio, suskyla. Putoplastai
anksčiau buvo gaminami naudojant freonus,
kuriuos dabar pakeitė pentanas. Tačiau
pentanas yra angliavandenilis, kuris kau-
piasi stratosferoje kaip šiltnamio dujos. Be
to, pentanas yra gaunamas iš naftos ir yra
neatsinaujinantis šaltinis. Taigi, išsprendus
vieną problemą, susiduriama su kitomis.
Kitas chemijos produktas – baterijos.
Chemikai jas keičia, tobulina ir vis labiau
didina jų energiją. Taip pat stengiamasi jas
sukurti kuo mažiau pavojingas aplinkai.
Įkraunamose baterijose kenksmingą kadmį
pakeičia nikelis. Taip pat baterijos yra ku-
riamos pagal specialų jų panaudojimą:
laikrodžių baterijos turi būti pastovios
srovės, akumuliatorių – priešingai, turi
suteikti didelę srovę, grąžtų baterijos dėl
saugumo kuriamos be sieros rūgšties, mo-
biliesiems telefonams naudojamos lengvos
yra perdirbamos, nes jose esančius cinko,
mangano ir nikelio elementus Galima
panaudoti dar kartą, o tai yra pigiau ir
paprasčiau nei vėl juos išgauti iš rūdų.
Valymo įrenginių sukūrimas labai pasi-
tarnavo aplinkosaugai. Pavyzdžiui, au-
tomobiliuose įrengiami katalizatoriai,
mažinantys pavojingų oksidų išmetimą.
Biodegalų sukūrimas taip pat neapsieina
be chemikų. Biotechnologai gauna rapsų
aliejų, o chemikai bando jį praskiesti, pri-
taikyti automobilių varikliams. Chemijos
mokslas gali pasitarnauti ir perdirbant
atliekas. Iš susmulkintų medžiagų dažai,
metalai, plastikai gali būti išfiltruojami
cheminiais metodais.
Chemikai atlieka dar vieną svarbią misiją
saugant aplinką: jie analitiškai įvertina
aplinkos objektus. Pavyzdžiui, tiria vandens
telkinius, dirvožemio rūgštingumą, oro
užterštumą ir pan.
Čia pateikti tik keli pavyzdžiai, kuo chem-
ija prisideda prie aplinkos užterštumo
mažinimo. Tačiau kyla klausimas, kur
vis dėlto yra „žalia“ chemija, o kur jau
nebe. S. Armalio nuomone, chemija ne-
gali būti nei žalia, nei jokia kitokia. Gali
būti „žalias“, ekologiškas ir ekonomiškas
žmogaus gyvenimo būdas. Chemikai spe-
cialiai negamina nuodingų konservantų,
nekuria toksiškų produktų. Jie dažniausiai
įgyvendina žmonių poreikius. Juk jei
nebūtų gaminamos trąšos, žmonių populi-
acija šiandien būtų mažesnė. Taigi, jeigu
norime, kad į aplinką patektų kuo mažiau
trąšų, gal pirmiausia reiktų mažinti mūsų
pačių vartojimą? O dėl aplinkos taršos rei-
kia kaltinti ne chemiją, o gyvenimo būdą.
Ir galbūt tik nuo mūsų pačių chemijos pra-
monei diktuojamo darbo tempo priklausys,
kokia ji bus – žalia ar juoda...

OZONAS 7 / Chemija

Redaktorius
Linas Kranauskas
8 682 52 400, editor@ekologija.lt

Koordinatorius
Artūras Nečejauskas
8 699 37 833, info@ekologija.lt

Projekto vadovas:
Mindaugas Galiauskas
8 614 68 145, ozonas@ekologija.lt
O TAIP PAT:
Rubrikų redaktorė
Kristina Kučinskaitė kitose vietose Vilniuje
8 671 35 049, news@ozonas.lt The Body Shop „Akropol-
yje“, Ozo g. 25
“EkoDaiktas”
Miglė Anušauskaitė
IKI parduotuvėse:
Vertimai „Jasinskio“, J.Jasinskio g. 16;
Skirmantė Gough „Žvėryno žiedas“, Sėlių
Kristina Bugelskytė g. 54/Žalioji g. 2
„Šeškinė“, Šeškinės g. 32
Kalbos kultūra ir stilius,
„Rūšiuok Rūšiuok“ Kaune
Akvilė Rėklaitytė
IKI parduotuvėse:
8 610 08 285, redakcija@ekologija.lt
„Kalniečiai“, P.Lukšio g. 60
Maketas „Lituanica“, Jonavos g. 3
Kristina Pipiraitė The Body Shop „Akropolyje“,
8 652 21 189 Karaliaus Mindaugo pr. 49

Leidėjas Klaipėdoje
VšĮ „Kultūros idėjų institutas“
IKI parduotuvėse:
Korespondencijai „Bigas“, Taikos pr. 139
Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius „Universitetas“, Herkaus Manto g.84
The Body Shop „Akropol-
Buveinė yje“, Taikos pr. 61
Konstitucijos pr. 23C-618, Vilnius,
tel./faks. (8 5) 273 5919, info@ekologija.lt Šiauliuose
IKI parduotuvėje
Internete
www.ekologija.lt „Dainai“, Gardino g. 2
The Body Shop „Saulės mi-
ISSN 1822-6191 este“, Tilžės g. 109
Leidinys leidžiamas nuo 2006 metų.
Panevėžyje
IKI parduotuvėje
„Basanavičiaus“, Ukmergės g. 18

UAB „Žalvaris“ Atliekų utiliza-

vimo centre bei Vilniaus, Klaipėdos,
Šiaulių, Panevėžio filialuose.
Aplinkos ministerijos regionų
aplinkos apsaugos departamentuose.
Regioniniuose atliekų tvar-
kymo centruose.

10
BEI
ekologiniuose renginiuose, konfer-
encijose, įvykiuose, pasimatymuose,
pas ekologiškus draugus ir kt.
Ozonas 2008/3 (7) www.ekologija.lt tema / 3

„Lietuvos Dao pagal

Sun-Tzu”
„Neskirti rimto dėmesio biologinių technologijų plėtrai
šiandien yra klaida, prilygstanti nebent atsisakymui nau-
doti garo mašinas per pirmąją industrinę revoliuciją”.
(ekonomistas Lester Thurow, Masačiūseto technologijos
institutas)
„Mes tikime, kad Lietuva turi unikalią galimybę plėtoti
ekologinį žemės ūkį, pereiti prie decentralizuotos
atsinaujinančios energetikos (vėjo, saulės ir kt.), kartu ska-
tinant šiuolaikines pažangias informacines bei biologines
technologijas”. (Ekoblogas.info)
„Biotechnologija ir ekologija yra didis valstybės reika-
las, mirties ir gyvybės pagrindas, išlikimo ir žūties kelias.
Tai privalu apmąstyti ir perprasti” (parafrazė, Sun-Tzu
„Karo menas”, 544-496 m. pr. Kr.)

RAMŪNAS JANAVIČIUS
ramujana@gmail.com
Kelias
Tai tikėjimas savo teisingumu ir pergale.
Atrodytų, biotechnologija ir ekologija yra
nesuderinami dalykai. Tačiau pažvelkime
įdėmiau. Prognozuojama, kad labiau-
siai geidžiami darbai 2012 metais bus
ekologiško (organinio) maisto pramonė ir
sintetinė biologija. Ekologinė žemdirbystė,
kurios metu sukuriama sveika, kokybiška
ir aukštai vertinama produkcija, galėtų būti
puiki prekė eksportui, kurianti pridėtinę
vertę ir didinanti šalies konkurencingumą.
Sintetinė biologija (arba sintetinė genomi-
ka) – tai naujausia biotechnologijos kryp-
tis, kuomet mikroorganizmai sukuriami
de-novo pagal iš anksto griežtai užduotą
programą, taip išvengiant neapibrėžtumo
naudojant šiuo metu esamą transgenų
technologiją. Sukurti mikroorganiz-
mai specialiuose reaktoriuose gebės
gaminti faktiškai visas medžiagas, kurias
šiandieninė visuomenė priversta gaminti
iš naftos, bei kurti naudingus vaistus.
Fotosintezės valdymas atvertų faktiškai
neišsenkančius ir pigius energijos resur-
sus, mikroorganizmai skaidytų susikaupu-
sius teršalus ir padėtų valyti aplinką. Tai
jau yra realybė.
Iš esmės biotechnologijos įgalintų galutinai
pereiti prie darnaus, beatliekio ir uždaro
technologinio gamybos proceso, vadinamo
„uždara kilpa” arba „lopšys į lopšį” (cra-
dle-to-cradle) (priešingai esamai „lopšys
į karstą” (cradle-to-grave) technologi-
jai, kuomet nusidėvėjęs produktas yra
išmetamas, o ne panaudojamas pakartoti-
nai, t. y. perdirbamas).
Tai glaudžiai persipina su kita progr-
esyvia – nano – technologija, kai reikiami
daiktai gali būti kuriami ne „iš išorės į
vidų” (pvz., apdorojant žaliavas), bet „iš
vidaus į išorę” (t. y. daiktai yra tiesiog
„užauginami” pagal iš anksto numatytą
modelį iš paskirų mikrodalelių). Tokiu
atveju specialiai sukurti mikroorganizmai
būtų tarsi mikrofabrikėliai, kurie veiktų
pagal apibrėžtas programas. Tai radikaliai
pakeistų visą mūsų gamybos sistemą.
Tokios yra pozityvios šviesiai žalios atei-
ties arba eko-bio-techno-progresyvizmo
gairės.
Dangus
Tai aplinkybės. Jos buvo ir yra pal-
ankios. Dar vis „yra”, nepaisant „protų
nutekėjimo”. Iš Baltijos valstybių Lietuvoje
yra didelė biotechnologijos specialistų ir
molekulinių biologų koncentracija. Deja,
nemaža jų dalis jau emigravusi (nes tai vi-
eni labiausiai vertinamų specialistų) arba
dirba tiesiogiai su specialybe nesusijusį
darbą. Belieka sukurti jų veiklai palankią
aplinką.
Svarbiausia – mūsų žmonės, kurie yra
kūrybingi ir darbštūs (nesvarbu, ką ten-
dencingai linkusi pateikti užsakomoji
žiniasklaida). Tai mūsų privalumas.
Žemė
Tai vietovė. Ar kas gali paneigti faktą, kad Naujoji Zelandija investuotojams prisistato kaip darnos su gamta industrija, kur gyvûnai minta natûraliomis sàlygomis, tarp jø neplinta ligos, o
Lietuva yra vienoje geriausių geografinių þemdirbystës lygis vienas aukðèiausiø pasaulyje. Net Latvija, kuri 40 proc. reikiamos energijos gauna ið atsinaujinanèiø ðaltiniø, prasiskynusi
padėčių? Ir ta geografinė-klimatinė- kelius kaip „þalia ðalis“. Tuo tarpu dràsi ðalis Lietuva kol kas nematomai kovoja su branduolinëmis maximomis ir ið „Europos senbuviø klubo“
iðguitomis kiauliø fermomis.
kultūrinė padėtis yra Šiaurės Europoje. Tai
svarbu suvokti ir permąstyti.
Esame ne Rytų Europos šalis, bet Šiaurės sistemiškai atliekama kūrybinga veikla, tikslas savaime. Skirtingos šalys sutaria ir apskritai biudžetinių įstaigų darbe. Tai
Europos, žymiai artimesni Švedijai ir Dani- siekianti padidinti žinių lygį (žmonijos, bendrai naudoti įgytas žinias naujiems ir ydingas modelis, likęs nuo sovietinių laikų.
jai, o ne Lenkijai ar Rusijai. Tokia orientac- kultūros ir visuomenės) ir tų žinių pan- inovatyviems produktams kurti. Dažnai Užsibrėžiami nerealūs tikslai, grandiozinės
ija yra svarbi tam, kad puikiai įvaldytume audojimas kuriant naujoves. Ši veikla R&D veikloje yra naujai panaudojamos ir priemonės, tačiau nieko dorai taip ir nepa-
visus esamus pranašumus. Kitiems, ES paprastai atliekama specializuotose optimizuojamos jau sukurtos technologijos daroma, tačiau meistriškai deklaruojama ir
senbuviams, Rytai nėra rimta. Šiaurė gi ke- kompanijų, universitetų ar valstybinių ir gamybos procesai. Tai – post-postmod- pateikiama. Apgaulingai graži išorė, tačiau
lia pagarbą. Tapatumas su Šiaurės šalimis įmonių centruose ar įstaigose. Tai orientuo- erni (t. y. šiuolaikiška) įmonė. tuščias vidus. 50-metė patirtis, mulkinant
užtikrintų greitesnį progresą, gerovės ta į ateitį, ilgalaikė mokslinė ir technologinė Unikalus tokių įmonių privalumas – la- Maskvą, dabar puikiai pritaikoma mulki-
kūrimą ir aukštų standartų plėtrą. veikla, naudojanti panašias metodikas kaip bai maža pradinė investicijų vertė, kuri nant Briuselį. Tačiau taip elgdamiesi mes
akademinis mokslas ir numatanti platų generuoja aukštą pridėtinę vertę. Dažnai mulkiname patys save ir ateities kartas. Tai
Vedliai pelno spektrą. R&D produkto/paslaugos savikaina reikia įsisąmoninti. Svarbūs realūs tikslai,
Tik laisvas žmogus gali kurti ir keisti R&D įmonių skaičius atspindi šiuolaikinės sudaro tik 10 proc. galutinės kainos, kurių rezultatai būtų išmatuojami, o neskai-
pasaulį. Singapūras jau kelis metus pirmau- pramonės būklę, parodo šalies kompe- priešingai tradicinei pramonei (40–60 dri veikla anksčiau ar vėliau paaiškės.
ja pasaulyje kaip šalis, kurioje lengviausia tentingumo ir progreso lygį. Daugiau- proc.). Taip yra todėl, kad paprastai R&D Biotechnologija, kaip ir kiekviena mokslo
pradėti kurti verslą, ypač susijusį su vadi- sia pasaulyje į R&D investuoja Švedija ir užima labai paklausią nišą – dažniausiai naujovė, iš principo nėra nei bloga, nei
namomis aukštosiomis technologijomis. Suomija (pagal skiriamą BVP dalį, 2006 m. medicinos produktų/paslaugų ir mokslinių gera – viskas priklauso nuo to, kaip mes
Kodėl? Maža šalis prieš kelis dešimtmečius duomenys). Taigi mūsų kaimynės – Šiaurės instrumentų gamybą. Jau dabar lietuviai ją naudosime. Genetiškai modifikuotų
buvo varganas Azijos užkampis. Laiku šalys… Iš esmės R&D gali plėtoti ir vienas geba gaminti aukštos kokybės lazerius, augalų gamyba ir lauko bandymai yra
buvo suvokta, kad išlikti gamtos išteklių žmogus – čia svarbu ne gamybos bazė, bet puslaidininkius, molekulinės biologijos kontraversiška ir rizikinga kryptis. Tuo tar-
neturinčiai šaliai ir kurti pridėtinę vertę idėjos ir „know-how”. Svarbu, kad būtų produktus ir biofarmacinius vaistus. Terei- pu genetiškai modifikuotų mikroorganizmų
įmanoma tik orientuojantis į specializuo- palankios veiklai išorinės sąlygos. kia kryptingumo ir sintezės šioje veikloje. panaudojimas griežtai kontroliuojamomis
tas aukšto lygio technologijas ir inovaci- R&D sudaro abipusiai naudingas organ- sąlygomis yra sveikintinas. Mums visiems
jas. Tokios ir yra biotechnologijos. Šiuo izacijos formas tarp dviejų ar daugiau Sąrangos ir drausmės įstatymai (t. y. visuomenei) derėtų labiau suprasti
metu Singapūras yra viena sparčiausiai suinteresuotų šalių, kurios turi bendro Lietuvoje daug kas daroma vien dėl „dary- pačią technologiją ir reikalauti geriausių
ekonomiškai besivystančių šalių su aukštu pobūdžio tikslus ir kartu išlieka neprik- mo”. Svarbus procesas, bet ne rezultatas. įmanomų taikymo bei veiklos sričių.
pragyvenimo lygiu. lausomos, o naujų žinių generavimas yra Tai ypač atsispindi šalies švietimo, mokslo Ekoblogas.info
Lietuva taip pat neturi žymesnių išteklių.
Svarbiausias – žemė ir žmonės. Todėl
ekologinės žemdirbystės plėtojimas yra
ypač perspektyvus provincijoje, o mies-
tuose – biotechnologijos ir informacinių
technologijų plėtra. Kito kelio nėra.
Paslaugų sfera nesukuria žymesnės
ilgalaikės pridėtinės vertės. Tai vergo
Kelias, kuris niekur neveda. Ekologinė
žemdirbystė ir biotechnologijos – tai
tarsi Jin ir Jan, priešingos, bet vieną kitą
papildančios sritys ir pradai.
Vienintelis šiandien teisingas kelias, tur-
intis ilgalaikę viziją ir kryptį – specializuotų
aukštųjų technologijų ir žinių visuomenės
plėtros kelias. Atrodytų, nieko naujo.
Juk ES biotechnologijas, nanotech-
nologijas, informacines technologijas ir
atsinaujinančius energijos šaltinius laiko
prioritetinėmis kryptimis. Tačiau Lietuva
visų jų vienodu pajėgumu plėtoti negali
– tam tiesiog nepakaktų lėšų. Todėl turi
būti pasirinkta pagrindinė/s. Kad taptume
aktyviais gamintojais, o ne tik vartotojais.
10 psl.
Tai jau turėjome pradėti vakar.
Yra kelios lietuviškos biotechnologinės
įmonės, sėkmingai eksportuojančios savo
aukštą pridėtinę vertę turinčią produkciją
į užsienio šalis. Tačiau monopolija nėra
gerai – tai kelias į stagnaciją. Lietu-
vos ateitis – mažos, „nišinės” įmonės,
kuriančios didelę pridėtinę vertę ir sparčiai
internacionalizuojančios savo produkciją
ar paslaugas. Tokios yra vadinamosios
R&D („research & development”) arba
mokslinės-tiriamosios ir taikomosios
veiklos įmonės. Plačiąja prasme tai yra
 4 / alternatyvi energetika
„Mes nepaveldėjome
Žemės iš savo tėvų,
mes pasiskolinome ją
iš savo vaikų”
Šiais globalizacijos laikais nekelia abejonių tai, kad žmonės
vieni kitiems daro įtaką, nepriklausomai nuo savo gyvena-
mosios vietos. Ir ne tik prekybos, žinių ar kultūros srityse.
Klimato kaitos procesas atskleidžia tai, jog kiekvienas iš
mūsų savo kasdieniais sprendimais veikiame Žemės at-
mosferos sudėtį, o taip pat ir ateinančių kartų gyvenimą.
EDITA MILUTIENĖ
Atsinaujinančios energijos informacijos
konsultacinis centras
info@ateik.info
Lietuva – puiki gyventi šalis: čia nesiaučia
tornado, nekyla cunamio bangos, nedreba
žemė. Darniai kurti šalies ir piliečių gyven-
imus trukdo nebent bendro tikslo, vienin-
gos vertybių sistemos, vientisos strategijos
nebuvimas. Tačiau klimato kaita palies ir
mus. Vandens lygio kilimas, šalčio ir karščio
bangos, padažnėję potvyniai, audros bei
kiti ekstremalūs gamtos reiškiniai, maliar-
inio uodo invazijų grėsmė, erkių išplitimas,
augalų bei gyvūnų populiacijų kaita eko-
sistemose, – tai tik kelios klimato kaitos
pasekmės, prie kurių turėsime išmokti
prisitaikyti.
Žemė – sudėtinga sistema, kurioje mes visi
veikiame vieni kitus per lietų, orą, mintis,
darbus. Ar vertybėmis taps darną laike ir
erdvėje kuriantys, ar vienadienių tikslų
įgyvendinimą skatinantys dalykai – taip
pat priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.
Ką paliksime po savęs? Kokio dydžio
atliekų krūvą? Kokios sudėties atmosferą?
Dar neišmokome gyventi be atliekų „gam-
inimo”, tačiau galime pasidomėti, kaip
sumažinti jų kiekį bei ką gero galime pa-
daryti gamtai. Visi šildome savo būstus,
kas dieną naudojamės transportu, elektros
energija, taigi puikiai galime paskaičiuoti,
kiek medžių kiekvieną pavasarį turėtume
pasodinti. Tai būtų lyg skolos grąžinimas.
O palūkanos? Galime būti dosnūs – pa-
sodinkime dukart tiek. Kas žino, gal teisūs
yra budistai, ir mes po kiek laiko atgimsime
Alternatyvi energetika
Japonai planuoja energiją iš orbitinių
Saulės jėgainių perduoti lazerio
šūviais
Ištisus dešimtmečius mokslininkai tyrinėjo
galimybes energiją generuoti Žemės or-
bitoje skriejančiose Saulės jėgainėse. Kai
kurių mokslininkų požiūriu, orbitinės
jėgainės yra švarus ir stabilus energijos
šaltinis, galintis padėti sulėtinti globalųjį
atšilimą; kitiems ši idėja atrodo bran-
gus ir nepraktiškas pasaulio energetinių
toje pačioje Žemėje? Mūsų vaikai tai tikrai
gyvens čia. Amerikos indėnų patarlė sako:
„Mes nepaveldėjome Žemės iš savo tėvų,
mes pasiskolinome ją iš savo vaikų”.
Sausio 28 d. – vasario 1 d. Europos
Sąjungoje vyko „Darnios energetikos
savaitė”. Tai kampanijos „Darni energetika
Europai”, kurią vykdo Europos Komisi-
jos Energijos ir transporto departamentas
kartu su visuomeniniais ir verslo partne-
riais įvairiose šalyse, renginys. Kampanija
yra skirta sąmoningumui didinti ir ener-
getikos įvaizdžiui keisti. Tai pirmoji tokio
masto iniciatyva, sujungusi daugelio Euro-
pos institucijų, visuomenės pastangas bei
dėmesį.
„Darnios energetikos savaitės“ metu
įvyko:
- ES Atsinaujinančiųjų šaltinių politikos
konferencija;
- ES konferencija apie tarptautinį
bendradarbiavimą siekiant energijos efek-
tyvumo;
- „Intelligent Energy – Europe“ II progra-
mos pristatymas;
- 6-oji metinė ManagEnergy konferencija;
- CONCERTO programos konferencija;
(CONCERTO – tai programa Europos mies-
tams, siekiantiems įgyvendinti ekologinės
statybos idėjas. 80 proc. žmogaus generuo-
jamo anglies dvideginio susidaro miestu-
ose, 40 proc. visos pagaminamos energijos
sunaudojama pastatuose).
- ES transporto sektoriaus atstovų konfer-
encija;
- Kiti renginiai Briuselyje bei kituose ES
miestuose.
Iš 10-ties geriausių ManagEnergy geri-
ausios patirties projektų vienas laimėjo
problemų sprendimo būdas. Tuo tarpu
Japonijos Erdvės tyrimų agentūros (JAXA)
mokslininkai pradėjo kurti tam reikalingą
įrangą.
JAXA planuoja turėti veikiančią orbitinę
Saulės jėgainę (angl. Space Solar Power
System – SSPS) iki 2030 metų. Pagal
pradinę viziją, tai bus sistema, susidedanti
iš gigantiškų Saulės energijos kolektorių,
skriejančių geostacionarioje orbitoje
36000 km aukštyje virš Žemės paviršiaus.
Specialūs dirbtiniai palydovai konvertuos
energiją į galingus mikrobangų arba laze-
rio spindulius ir nukreips juos į antžeminių
stočių imtuvus. Čia spindulio energija bus
konvertuojama į elektrą.
Šių metų vasario 20 dieną JAXA plan-
uoja pradėti testuoti mikrobangų energijos
perdavimo sistemą, skirtą energijai per-
duoti fokusuotu spinduliu dideliu nuotoliu.
Hokaido saloje esančiame bandymų poli-
gone bus atlikta serija eksperimentų nau-
dojant 2,4 metro skersmens siunčiančiąją
anteną, kuria mikrobangų spindulys bus
siunčiamas 50 m atstumu į priimančiąją
ManagEnergy Vietinių iniciatyvų 2007
apdovanojimą. Tai buvo projektas „Darnūs
energetikos sprendimai Barselonoje”.
EC įvertino geriausius darnios energe-
tikos projektus. Europos darnios en-
ergetikos 2008 apdovanojimas atiteko
šešiems projektams iš Italijos, Austrijos,
Vengrijos bei Prancūzijos. Buvo atrinkti
6 projektai iš 240. Tai: 1) Tarptautinio
atsinaujinančiosios energetikos tinklo
plėtra skatinant e-mokymąsi ir darnios en-
ergetikos populiarinimą (Italija); 2) Atsin-
aujinantieji energijos šaltiniai žemės ūkyje
(Italija); 3) ÖKOPROFIT programa, pade-
danti privačioms bendrovėms optimizuoti
jų energijos sunaudojimą (Austrija); 4) Ak-
tyvaus mokymosi ir energijos monitoringo
mokyklose programa (Vengrija); 5) En-
ergijos efektyvumo veiksmų planas Milane
(Italija); 6) Specialus prizas buvo įteiktas
perspektyviausiam projektui – Energetikos
anteną, kurioje esantis energijos keitiklis
maitins buitinį šildytuvą. Mokslininkai
tikisi, jog surinkti duomenys bus pagrin-
das kuriant didesnes ir galingesnes tokio
tipo sistemas.
Orbitinių Saulės energijos elementų
masyvų pranašumas – jų galimybė rinkti
energiją visą parą nepriklausomai nuo
Žemės paviršiuje esančių oro sąlygų.
Žinoma, tam reikės parinkti tinkamą
mikrobangų spindulio dažnį, nes tik tam
tikrų dažnių bangų sugėrimas silpnai prik-
lauso nuo atmosferos būklės. Mokslininkai
šiuo metu ketina analizuoti 2,45 GHz ir
5,8 GHz diapazonus, kurie tarptautini-
ais reglamentais yra skirti pramoninės,
mokslinės ir medicininės paskirties pri-
etaisams.
JAXA atstovai teigia, jog galutinė energiją
priimanti stotis užims 3 km skersmens
plotą ir galės generuoti 1 gigavatą elektros
energijos. To turėtų pakakti maždaug pu-
sei milijono (500000) individualių namų.
Japonija pasirengusi padėti kitoms pa-
saulio šalims iki 2050 m. sumažinti an-
glies dvideginio dujų kiekį 45 mlrd. tonų.
Tokia iniciatyva, kaip pranešė Japonijos
Aplinkos problemų tyrimo centras, yra
visiškai reali naudojant naujausias japonų
energijos taupymo technologijas. Centro
sričių valdymas vietinėse savivaldybėse
(Prancūzija).
Darnios energetikos savaitės metu vyko
taip pat ir aplinkai palankaus verslo
įmonių skatinimo programos pristatymas,
diskusijos atsinaujinančiųjų šaltinių rinkos
vystymo tema. Pažymėta, kad siekiant
įgyvendinti ES tikslą iki 2020 m. 20 proc.
sumažinti CO2 emisijas, taip pat svarbu
keisti transporto sistemą. Buvo pristatyta
daugybė naujų idėjų arba seniau iškeltų
idėjų praktiško pritaikymo pasiūlymų.
Vienas iš tokių – anglies dvideginio iš
akmens anglį naudojančių energijos
jėgainių surinkimas ir kaupimas. EK
paskaičiavimais, taip būtų galima surinkti
14 proc. pasaulio mastu generuojamo
anglies dvideginio iki 2030 m. Manoma,
kad iki 2050 m. būtų galima surinkti 60
proc. išsiskiriančių šiltnamio dujų. Iki
2015 m. ES ketinama pastatyti 12 didelių
parodomųjų šios technologijos objektų.
teigimu, Japonijos vyriausybė jau numatė
20 vyriausybinių programų kovai su pa-
sauliniu atšilimu. Joms įgyvendinti per
2008-2018 m. laikotarpį planuojama skirti
10 mlrd. JAV dolerių. Viena efektyviausių
priemonių būtų naujų terminių elektrinių
statyba įvairiuose pasaulio regionuose, taip
pat masiškas hibridinių automobilių diegi-
mas. Jei šios programos bus įgyvendintos,
2050 metais į atmosferą pateks tik 13 mlrd.
tonų anglies dvideginio dujų. Tai yra per-
pus mažiau, palyginus su jo kiekiu 2005
metais.
Jei Lietuvos vyriausybė kreiptųsi į Japoniją
dėl terminių elektrinių statymo paramos,
būtų galima išvengti dabartinių „leo lt“
brūzgynų, o kartu ir milžiniškų sunkiai
valdomų savarankiškų investicijų.
Suvyniojami Saulės energijos
elementai gali pasiekti 80 proc.
efektyvumą
Aidaho Nacionalinės laboratorijos
(JAV) mokslininkai sukūrė lengvus ir
suvyniojamus Saulės energiją į elektrą
konvertuojančius elementus, kurie, pagal
jų prognozes, ateityje pasieks 80 proc.
efektyvumą. Dabartiniu metu geriausi
tokių įrenginių analogų prototipai veikia
Ozonas 2008/3 (7) www.ekologija.lt
2007 m. Vokietijoje pradėjo veiklą pirmoji
antžeminė CO2 saugykla.
VšĮ „Atsinaujinančios energijos informaci-
jos konsultacinis centras” yra kampanijos
„Darni energetika Europai” partneris. Pal-
aikydami kampanijos tikslus ir paminėdami
„Darnios energetikos savaitę”, vasario 1 d.
rengėme diskusijas apie galimybes taupyti
energiją, mažiau teršti aplinką, kalbėjome
apie energiją ir kitus išteklius taupančią
statybą iš presuotų šiaudų, namus be
šildymo sistemos.
„Kartu mes galime pakeisti situaciją“, – tai
pagrindinė kampanijos „Darni energetika
Europai” mintis. Kviečiame prisidėti ir Jus.
Šaltiniai:
Hunam development report 2007/2008
http://www.eusew.eu
http://www.sustenergy.org
http://www.siaudunamai.lt
tik 40 proc. efektyvumu. Kur slypi tokio
našumo paslaptis? Naujuose elementuose
naudojamos nanoantenos, kurios pasižymi
savybe absorbuoti ne tik šviesą, bet ir
Saulės spindulių sugeneruotą šilumą.
Iš aukso pagamintos nanoantenos suformu-
ojamos spausdinimo būdu, o metalo sluok-
snis yra tik apie 1000 atomų storio. Pagal
dydį ir svorį šie Saulės elementai primena
paprasčiausią polietileno plėvelę, tačiau
kaip ir kiekvienas mokslo pasiekimas jie
vis dar yra mokslinių tyrimų stadijoje. Kol
kas mokslininkai tik sumodeliavo tikėtinas
įrenginio galimybes, o realius projektinius
sprendimus teks įgyvendinti artimiausioje
ateityje.
Technologijos.lt
Ozonas 2008/3 (7) www.ekologija.lt
Ligos diagnozė: Sergančio namo sindromas
Sakoma, kad nieko nėra amžino, tačiau kai kas nesikeičia. XXI amžiaus proto ir pažangos apogėjaus visuomenėje amžinasis variklis dar neišrastas,
laimės ir meilės sąvokos nepaaiškintos, o jaunystės eliksyro iš sidabrinio šaukštelio niekas lig šiol neragavo. Gimtis ir mirtis nepakito. Visa kita kinta
greičiau nei spėji mirktelti: buitis, moralinės normos, lyčių vaidmenys, ligos. Vienos įveikiamos ir užmirštamos – pasireiškia kitos. Informacinėje
visuomenėje „serga“ net namai, o šios „ligos“ priežastis – nepakankama patalpų vidaus oro kokybė.
RAMINTA VYZIENĖ
ramintai@one.lt
Grynas oras yra svarbi gyvybės
egzistencijos sąlyga
Jei žmogus be vandens gali išgyventi
keletą dienų, be maisto – keletą savaičių,
gyvenimo be oro trukmė skaičiuojama
minutėmis. Oro kokybės problema
tampa dar aktualesnė, įvertinus faktą,
jog žmogaus per parą suvartojamo oro
kiekis gerokai viršija reikalingus vandens
ir maisto kiekius, atitinkamai 30 kg, 3 kg
ir 1 kg proporcijomis. Daugybė įvairių
pasaulio organizacijų ir mokslininkų
koncentruojasi į oro kokybės tyrimus,
tačiau dėmesys dažniausiai nukreiptas į
išorinės aplinkos tyrinėjimus, pamirštant,
koks svarbus yra patalpų vidaus
oras, ypač šaltesnio klimato šalyse,
kur gyventojai patalpose praleidžia
vidutiniškai 90 proc. viso laiko. „Svensk
Ventilation“ duomenimis, Švedijoje dėl
nepakankamos patalpų kokybės kasmet
miršta 500 žmonių, dažniausiai dėl
apsinuodijimo radonu, o pusė milijono
suserga, paveikti neigiamų vidinės
aplinkos faktorių.
SBS
Vienas iš mažai ištirtų ir sunkiai
pašalinamų žmogaus fizinės savijautos
pakitimų yra Sergančio namo sindromas
arba SBS (Sick Building Syndrome).
Šį terminą 1984 metais Pasaulinė
sveikatos organizacijas (The World
Health Organization) panaudojo
aprašydama alinančius pojūčius, kuriuos
sukelia buvimas pastate ar tam tikroje
jo vietoje, ir kurie išnyksta, pastatą
palikus. Nors literatūroje, aprašančioje
šį sindromą, nurodoma, kad sutrikimai
yra individualūs, susiję su konkretaus
pastato technine charakteristika ir teršalų
deriniais, dažnai būdingi simptomai yra
akių gleivinės dirginimas, pykinimas,
sloga, odos pažeidimai (niežėjimas,
pleiskanojimas, paraudimas), galvos
skausmai, chroniškas nuovargis. Pagal
„Svensk Ventilation“ duomenis, ištyrus
5000 švedų paaiškėjo, kad bent pusė iš
jų kiekvieną savaitę jaučia bent vieną iš
išvardintų simptomų.
Nustatyti tikslias SBS priežastis yra
sudėtinga.
Įvairūs tyrimai neįvardija konkrečios
medžiagos, kurios didesnė koncentracija
galėtų sukelti sveikatos problemų.
Dažniausiai jas sukelia įvairių teršalų
sankaupos. E. Juodis knygoje apie
vėdinimą rašo, kad patalpose žmones
veikia per 300 lakiųjų organinių
junginių, kurių kiekvieno koncentracija
atskirai retai viršija didžiausią leistiną
koncentraciją, tačiau bendras užterštumo
lygis netrunka pasiekti 0,16-5 mg/
m3 ribą, erzinančią kvėpavimo takų
gleivines.
Jungtinių Valstijų aplinkos apsaugos
agentūros (U.S. Environmental
Protection Agency) teigimu, įvairius
negalavimus lemia apdailos, statybinės
medžiagos, baldai, šiluminė izoliacija,
kilimai, biuro technika: kopijavimo
aparatai, kompiuteriai bei spausdintuvai.
Ne išimtis – cheminės valymo priemonės
bei tabako dūmai – lakiųjų organinių
junginių ir kietųjų dalelių pastato viduje
šaltinis. Bakterijos, virusai, pelėsiai,
kurie su dėkingumu tarpsta ir dauginasi
minkštuose balduose, oro drėkintuvuose
ir kitose nevalomose konstrukcijose taip
pat yra nemalonių simptomų sukėlėjai.
Savo aplinką įvairiausiais būdais teršia
ir žmogus, pradedant parfumerijos
naudojimu, maisto gaminimu, bei
anglies dvideginio išskyrimu į aplinką.
Daug teršalų išsiskiria maisto gaminimo
proceso metu. E. Juodžio teigimu, esant
elektrinėms viryklėms, vieno žmogaus
sukeltų teršalų kiekis yra 3, o dujinėms –
5 kartus didesnis nei administraciniuose
pastatuose. Kenksmingos medžiagos taip
pat atkeliauja į patalpas iš lauko kartu su
automobilių išmetamosiomis dujomis,
įvairiomis medžiagomis iš statybos
aikštelių, gamybinių įmonių kaminų ir
kitų taršos šaltinių. Vis tik dažnai oras
patalpose yra kur kas labiau užterštas
nei judrioje sankryžoje.
Lietuvoje dažnas pilietis, paklaustas
apie SBS, išpučia iš nuostabos akis
Išties lietuvių mokslininkų darbų šia
tema nėra daug, nors prielaidos SBS
atsirasti tikrai yra: namai statomi greitai
(sutrumpėję pridavimo terminai reiškia
didesnį užterštumą, nes dauguma
medžiagų labiausiai taršios, kol yra
naujos) ir įrengiami itin sandariai,
diegiamos naujos apdailos medžiagos,
patalpos apstatomos organizacine ir
buitine technika, kuri stipriai teršia orą.
Įvairių cheminių medžiagų poveikis
vidaus oro kokybei būtų mažesnis,
jei būtų užtikrintas tinkamas patalpų
vėdinimas, bet yra atvirkščiai – pastatai
vis labiau izoliuojami energijos taupymo
tikslais, o ventiliacijos sistemos neretai
netinkamai eksploatuojamos, t. y. blogai
valomos, taip pačios tapdamos įvairių
teršalų kaupimosi vieta.
Plastikinių langų poveikis
Netinkamo vėdinimo problema pasidarė
itin akivaizdi mokyklose sudėjus
sandarius plastikinius langus: jau trečios
pamokos metu vaikai skundėsi galvos
skausmais ir bloga savijauta dėl labai
greitai pakilusios anglies dvideginio
koncentracijos. Dėl įvairių negalavimų
dažnai kenčia daugiaaukščių, ofisams
skirtų pastatų darbuotojai, nes
vėdinimo sistemoms taikomi minimalūs
reikalavimai yra nepakankami, o
galimybės patiems žmonėms reguliuoti
vidaus oro kokybę nėra.
Galima patarti žmogui atsidaryti langą,
tačiau ką daryti, jei pastate langai
neatsidaro? Galima teigti, kad kopijavimo
aparatai, kurie žymiai padidina požemio
ozono koncentraciją patalpose, taip pat
spausdintuvai ir kita biuro technika turi
būti laikoma gerai vėdinamoje atskiroje
patalpoje, tačiau didelė tikimybė, kad
vadovybė, sprendžianti erdvės trūkumo
problemą, gali palaikyti tai nesuprantama
prabanga.
Don Milton ištyrė, kad žmonės,
dirbantys patalpose su minimaliais
vėdinimo reikalavimais, 50 proc. dažniau
praleisdavo darbą dėl įvairių negalavimų,
palyginus su tais, kurių darbovietėje
vėdinimas buvo intensyvesnis. Kai
kuriose Europos šalyse – Švedijoje,
Vokietijoje, Olandijoje – darbuotojai turi
teisę dalyvauti projektuojant jų darbo
vietas. Statybos taisyklės numato,
pavyzdžiui, kad kiekvienas turi teisę
į langą, pakankamą kiekį natūralios
ekostatyba / 5
nuotr. Mindaugas Navickas
šviesos ir tinkamą temperatūrą. Lietuvoje mikroorganizmus ir kitus teršalus.
to, matyt, dar reikės palaukti. Drėgmės ir temperatūros kontrolės
užtikrinimas pastato viduje yra
Ką daryti svarbi geros savijautos sąlyga. Dažnai
žmonėms atrodo, kad oras patalpoje yra
Vis tik pagerinti pastato mikroklimatą per sausas ir ši problema sprendžiama
ir savijautą galima ir kai kuriomis pastatant oro drėkintuvus, tačiau
paprastomis priemonėmis. Jei pastatą pastarieji gali problemą tik paaštrinti,
dar tik įrenginėjate, rinkitės tik žinomas paspartindami pelėsių augimą ir
medžiagas, reikalaudami pažymos apie padidindami alergijų riziką. Sausumo
teršalų išsiskyrimą, vengdami nepatikrintų pojūtis dažnai atsiranda dėl per didelės
medžiagų, kuriuose galėtų būti kenksminga temperatūros ar užteršto oro, o ne dėl
teršalų koncentracija. O jei pastatas jau drėgmės trūkumo, todėl prieš įsigyjant
pastatytas, atminkite: reguliarus patalpų drėkintuvus, pirmiausiai reikėtų
vėdinimas – svarbiausiais palankaus įsitikinti, kad problema tikrai slypi oro
patalpų mikroklimato veiksnys, drėgmėje. Tyrimai patvirtina, kad 40
neleidžiantis kauptis toksinams ir proc. ir netgi gerokai žemesnis patalpų
žalingiems mikroorganizmams. Nejaučiant drėgnumas žmogui yra komfortabilus.
net ir nežymaus oro judėjimo, blogėja Įvairioje literatūroje gausu tyrimų,
darbingumas ir savijauta. Gyvenamose bylojančių apie teigiamą gėlių naudą
patalpose oras turėtų keistis ne mažiau kaip pastato mikroklimatui. Jos ne tik
3 kartus per valandą. Natūrali oro kaita dėl suteikia peno akims, bet ir puikiai
slėgių ir temperatūrų skirtumų yra apie 1 drėkina orą, sugeria įvairius chemikalus
kartą per valandą. Specialistų teigimu, ir prisotina patalpas deguonies.
patalpas reikėtų vėdinti 3–4 kartus per Didėjant žmonių sąmoningumui,
dieną po kelias minutes, padarant skersvėjį, pasirinkimo laisvei ir prisiminus, kaip
taip pat svarbu užtikrinti nuolatinę oro greitai viskas kinta XXI amžiuje, norisi
cirkuliaciją, paliekant pravertas orlaides. tikėti, kad vaistas nuo SBS – t. y. daug
Reguliarus patalpų valymas – svarbus natūralios šviesos, kokybiška įranga,
veiksnys gerai savijautai užtikrinti. Ne tik individuali šildymo ir ventiliacijos
kontrolė – bus veiksmingas ir
grindų danga, bet ir kilimai, užuolaidos,
nugramzdins šią namų „ligą“ užmarštin
patalynė turėtų būti reguliariai
valomi šlapiu būdu, pašalinant dulkes, be jokių pėdsakų žmogui.
THE SICK BUILDING SYNDROME
Nothing is steady in this world. The routine, moral principles, diseases change constantly. In 21st
century even buildings have become sick. The Sick building syndrome (SBS) is defined as combi-
nation of ailments associated with particular building. The symptoms include eye irritation, dry or
itchy skin, dizziness, nausea, headaches, fatigue and others. Most of the symptoms abate or disap-
pear soon after leaving the building. No chemical or biological contaminant can be determined as
the source of SBS, usually the problem is associated with combination of plentitude (more than
300) pollutants in small doses, which appear in indoor air. The pollutants come from constructional
and decoration materials, furniture, office equipments, cleaning agents, tobacco smoke etc. Bacte-
ria, molds, pollen, and viruses are the other, biological type of contaminants. No sufficient attention
is given to indoor air quality in Lithuania while the preconditions for SBS existence are favorable:
new buildings are constructed quickly; they are hermetic, overloaded with various materials and
staff. The ventilation is often inadequate, causing the accumulation of pollutants. SBS could be
escaped by choosing high quality materials, sufficient genuine of natural ventilation systems, us-
ing persistent cleaning of the building, avoiding smoking and excessive usage of various chemical
substances. Even houseplants can help to regulate room’s microclimate while oxygenating and
moistening indoor air.
 6 / ekotransportas Ozonas 2008/3 (7) www.ekologija.lt

Praëjusiame Ozone teko pripaþinti,
kad dabar prieinami biodgalai – tiesiog akligatvis.
Gal iðeitis – naujoji sQuba? nuotr. Vytauto Lukðio
įmanomas, jei ne vienas įdomus aspektas:
Indija neturi didelių naftos telkinių. Todėl
patenkinti daugiau nei milijardą gyventojų
turinčios valstybės naftos poreikius būtų
nežmoniškai brangu.
Suprantama, suspaustu oru varomi auto-
mobiliai nėra tobuli – didžiausios prob-
lemos, taip pat ir galimybės tobulėti, slypi
termodinamikos srityje, pavyzdžiui, pildant
bakus dėl svyruojančių oro temperatūrų
prarandamas slėgis. Taip pat ši technologija
nėra tokia efektyvi kaip elektromobilių, be
to, pati elektra gali būti gaunama planetai
žalingais būdais. Vis dėlto pats automobilis
oro neteršia, tik perleidžia jį per savo mecha-
nizmus.
Suspaustu oru varomo automobilio pris-
tatymą galite pamatyti www.youtube.com
paieškoje įvedę „The air car“.
Darkart bioetanolis
Apie šią alternatyviosios energetikos kryptį
„Ozonas“ rašė ne kartą. Ir jau anksčiau buvo
prieita prie išvados, kad bioetanolis tėra
laikinas (o dabar dar paaiškėjo, kad ne toks
jau ir ekologiškas) pakaitalas naftai. Taigi,
reikia kažko kito. Kažko, kas patobulintų
pakankamai patrauklią idėją automobilius
maitinti atsinaujinančiais gamtos produk-
tais. Pasiūlymų, aišku, yra, tačiau visus juos
vienija tai, kad jie vis dar tebėra vystymo ar
apskritai tyrinėjimų stadijoje. Bet juos sieja ir
slypintis didžiulis potencialas.
Dėmesio centre išnyra Jungtinės Amerikos
Valstijos. Didžiausia pasaulyje naftos varto-
toja, atrodo, yra pasiryžusi peršokti pirmo-
sios kartos bioetanolį ir iškart pereiti prie
žymiai ekologiškesnio biokuro.
Jo šaltiniu turėtų tapti sora – vienametis
kultūrinis augalas, kuris yra kone visais
atžvilgiais pranašesnis už dabar etanolio
gamybai naudojamus javus ar cukranendres.
Pirmiausia, soros nereikia kasmet iš naujo
pasėti. Nuimti soros derliui užtenka įprastos
žemės ūkio technikos, o iš paties augalo gali-
ma išgauti penkis kartus daugiau energijos
nei reikia jam užauginti. Be to, sora yra vi-
ena iš labiausiai paplitusių Šiaurės Amerikos
prerijų žolinių augalų rūšių.
Anot JAV aplinkosaugos specialistų, įvertinus
visus etanolio gamybos iš soros faktorius, en-
ergijos išeiga tampa apie 20 kartų (!) didesnė
nei naudojant javus. Taip pat apskaičiuota,
kad, norint patenkinti apie trečdalį JAV kuro
poreikio, nereikia atlikti žymių pakeitimų
žemės ūkio ir miškininkystės praktikose.
Kliūtys? Jų, žinoma, yra. Kaip teigia „The
Economist“, pirmoji soros etanolio gamykla
dar tik turi būti pastatyta, o gamyklų prototi-
pai vis dar yra kūrimo stadijoje, todėl praeis
ne vieneri metai, kol vairuotojai galės šį kurą
įsigyti tiesiog degalinėse.
Vystomos ir ganėtinai neįprastos etano-
lio gavimo sritys. Pakankamai egzotiškai
skamba ketinimai šiam tikslui panaudoti
termitus: Jungtinių Tautų atstovas teigia, kad
termitai turi mikrobų, gebančių „efektyviai
ir ekonomiškai“ medienos atliekas paver-
galimybę įkrauti automobilio bateriją tiesiog
namuose, o ir pati baterija bus tobulesnė,
jei nesprogs – patikimumas ir toliau išlieka
didžiausiu iššūkiu elektros technologijai.
Vien tik elektra varomi automobiliai yra dar
mažiau pastebimi nei „hibridai“, tačiau egz-
istuoja. Apie ambicingus planus ir apskritai
elektromobilio raidą jau buvo rašyta ank-
stesniuose „Ozono“ numeriuose, o kol kas
didžiausi automobilių gamintojai vis skelbia
datas, kuomet rinkai pradės tiekti bent jau
hibridinius automobilius.
Iš mažųjų gamintojų patraukliausiai atrodo
„Tesla Motors“ siūlomas elektra varomas
automobilis. Jis ir viliojančiai atrodo, ir
techninės charakteristikos galėtų patenk-
inti daugumos poreikius: baterija pilnai
įkraunama per 3,5 valandos, ir to užtenka
nuvažiuoti 400 kilometrų, o kur dar puikūs
įsibėgėjimo rodikliai. Ir nors visi planuo-
jami pagaminti modeliai jau yra užsakyti, jų
skaičius neperkopia nė keturženklio skaičiaus
ribos, o kaina taip pat ne kiekvienam – apie
100 000 dolerių. Iki masinės gamybos, ir
mažesnės kainos, turės praeiti dar ne vieneri
metai.
Daugiau apie elektromobilius skaitykite an-
kstesniuose „Ozono“ numeriuose (archyvas
www.ekologija.lt). Pavyzdžiui, „Ozonas“
nr.4 – „Eektromobilis – trečias kartas neme-
luoja?“ ar „Ozonas“ nr.5 „Danny Epp: ele-
ktromobilius žudo politikai”.
Tylusis vandenilis
Pati futuristiškiausia iš čia pristatomų
krypčių yra vandeniliu varomi automobiliai.
Kol kas jie susiduria su daugiausia iššūkių, ir
manoma, kad jiems įveikti prireiks net kelių
dešimtmečių. Pirmiausiai reikėtų paminėti,
kad vandenilis yra energijos pernešėjas, o
ne šaltinis, kokia yra nafta. Todėl norint iš
vandenilio išgauti energiją vis tiek reikia
įprastinio energijos šaltinio. Didžiausias
šios technologijos privalumas yra tas, kad
ji sugeba iškastinio kuro perdirbimą per-
kelti iš automobilio į centralizuotus energi-
jos įrenginius, kur šalutiniai produktai daug
efektyviau kontroliuojami nei dujų išmetimo
vamzdyje.
O problemų, kurias reikia įveikti, yra labai
daug: tai ir brangi kuro kamera, atliekanti
esminį vaidmenį gaunant energiją iš vandenil-
io, ir mažas jos gyvavimo laikotarpis bei mažas
efektyvumas žemoje aplinkos temperatūroje.
Pats George W. Bushas paskelbė tikįs, jog šios
problemos bus išspręstos tyrimų metu, tačiau
didžiausias abejones kelia tai, jog elektra
varomas automobilis yra kur kas greitesnė,
realesnė ir efektyvesnė alternatyva naftai nei
vandenilis.
Važiuojame šiandien
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog visas šis
ekologinis progresas vyksta kažkur toli
už Lietuvos ribų ir menkai teveikia mūsų
kasdienybę. Nors Šiaulių universiteto stu-
dentai ir įrodė, kad taip nėra, pagamindami

Biodegalai 2.0
Antrasis kartas, sakoma, pats sunkiausias. Galbūt todėl alternatyvioji energetika ir susiduria
su tokiais sunkumais? Nafta puikuojasi pirmosios kartos degalų karūna, tačiau ši vis menkiau
spindi dėl aplinkai daromos žalos. Todėl akivaizdu, jog anksčiau ar vėliau nafta bus nustumta nuo
sosto. Vėliausiai – kuomet paprasčiausiai pasibaigs. Tik tuomet jau gali būti per vėlu – globalinis
atšilimas bus padaręs savo ardomąjį darbą.
MINDAUGAS GALIAUSKAS
ozonas@ekologija.lt
Tiek geba suprasti jau beveik visi šiandieninės
visuomenės nariai. Tačiau jie lygiai taip
pat mato tai, kas yra akivaizdu: lygiavertės
pamainos naftai kol kas nėra (redakcijos
nuomonė nebūtinai sutampa su autoriaus
– red. past.). Nors nuolat bandoma keisti
šią situaciją (Lietuvoje parduoti vos pora
bioetanoliu varomų automobilių), tačiau
technologijos, kuri sukeltų perversmą rinkoje
ir galėtų puikuotis antrosios degalų kartos
karūna, šiuo metu nesimato. Bet technologinis
progresas nestovi vietoje ir vis pasiūlo naujų,
ar atgaivina senų, idėjų.
Pastaruoju metu dažniausiai minimas bioku-
ras iš etanolio. Dabar jau aišku, kad jis ne-
bus toji panacėja, pristabdysianti kaistančią
aplinką. Kai kuriais tyrimais įrodyta, kad
atskirais atvejais etanolio naudojimas netgi
ne mažina emisijų, o didina jas. Taip pat
išaiškėjo ir pašalinis vyriausybių subsidijuo-
jamo etanolio gamybos politikos poveikis –
dėl mažėjančios pasiūlos auga maisto kainos,
nes daugybė ūkininkų persiorientavo į žymiai
pelningesnį biokuro žaliavų auginimą.
Akivaizdu, kad žmonijai reikia kažko
kito. Kažko, kas neverstų abejoti daroma
nauda ir leistų kardinaliai nekeičiant gy-
venimo būdo pakeisti savo nafta mintančius
draugužius. Atrodo, kad išeitis (žvelgiant
dar optimistiškiau – išeitys) vis dėlto egzis-
tuoja. Toliau apžvelgiamos keturios daugiau-
siai žadančios alternatyviojo automobilizmo
kryptys. Visos jos, nors ir būdamos skirtin-
guose raidos etapuose, pretenduoja tapti an-
trosios, draugiškos aplinkai, kartos degalų
karalaitėmis.
Oro, prašau
Juodajam auksui – naftai – iššūkį meta kitas,
daug sunkiau apčiuopiamas auksas – mus
visąlaik supantis oras („oro“ iš ispanų ka-
lbos verčiama „auksas“). Ir nors karūnos (ar
bet ko kito) ir nepagaminsi iš oro, tai ir yra
didžiausias jo privalumas. Oro yra visur, ir
jis yra nemokamas, jo negali pasisavinti joks
kartelinis susitarimas ir taip vėliau paveikti
kainos. Šiuo atžvilgiu oras yra nenugalimas
ir būtent todėl jis yra toks patrauklus kaip
alternatyva naftai. Kitas, ir tikriausiai pats
svarbiausias, neatremiamas oro, kaip kuro,
argumentas yra nulinė aplinkos tarša.
Suspaustu oru varomiems automobiliams
reikalinga tik elektros energija, kuri gali
būti gaunama ir iš atsinaujinančių energijos
šaltinių. Argi nenuostabi vizija: grįžę namo
automobilį įjungiame į elektros tinklą, kuri-
am energiją teikia kažkur laukuose ant kalvos
besisukantis vėjo malūnas ar saulės energijos
kolektorius ant namo stogo. Tiesa, ši vizija
tinka ir elektromobiliui, apie kurį šiek tiek
vėliau.
Pati oru varomų automobilių technologija
skiriasi nuo įprastų tuo, kad stūmoklį varik-
lyje veikia ne sprogstantis kuras, o oro srovė,
paleidžiama iš suspausto oro talpos. Šitokiu
būdu varomas automobilis gali nuvažiuoti
kelis šimtus kilometrų, o tuomet teks iš naujo
suspausti orą. Namų sąlygomis tą padaryti
galima per maždaug keturias valandas, o spe-
cialiose stotelėse – per kelias minutes. Vienas
toks įkrovimas kainuoja vos kelis dolerius,
o ir patys automobiliai dėl paprastesnės
struktūros yra santykinai pigūs.
O dabar atsakymas į klausimą, visuomet
kylantį perskaičius tokį tekstą: kada tai
taps masinio vartojimo produktu? Šių metų
vasarą. Bent jau taip teigia viena didžiausių
Indijos automobilių gaminojų „Tata motors“,
pastaruoju metu žiniasklaidoje atsidūrusi dėl
ketinimų įsigyti „Jaguar“ ir „Land rover“.
Bendradarbiaudama su Liuksemburgo ben-
drove MDI indų bendrovė ketina pradėti
serijinę „orinukų“ gamybą ir tiekti juos Indi-
jos rinkai. Toks proveržis tikriausiai nebūtų
vandeniliu varomą automobilį, tačiau šis
sti cukrumi, kurio reikia etanolio gamy- pasiekimas nesikėsina sukelti revoliucijos
bai. Etanolis iš viso yra ypatingas tuo, kad automobilių pramonėje. Ir vis dėlto mes ne-
gali būti gaminamas iš praktiškai bet ko, same tokioje beviltiškoje padėtyje kaip kad
kas turi celiuliozės – medžio drožlių, lapų, gali pasirodyti. Juk ir dabar yra pakankamai
šiaudų ar net buitinių atliekų. Tačiau kol kas daug galimybių norintiems neprisidėti prie
nėra sukurtų efektyvių kuro gavimo iš šių aplinkos kaitinimo.
medžiagų metodų. Pati seniausia transporto priemonė –
„vaikštomobilis“, dar vadinamas ėjimu
Nesiliaujanti žadėti elektra pėsčiomis – vis dar nėra išnaudojama taip
Šiandieniniame automobilių pasaulyje elektra plačiai kaip galėtų būti. Ar tikrai verta tas
yra labiausiai pastebima tik kaip priedas prie 10 minučių pasivaikščiojimo iki prekybos
benzino. Hibridiniai automobiliai patrauk- centro iškeisti į penkių minučių važiavimą
liai atrodo rinkodaros kampanijose, tačiau automobiliu? Dar viena transporto priemonė,
tikrovėje, panašiai kaip ir biokuru varomi au- romantiškumu nė kiek nenusileidžianti ką tik
tomobiliai, daro palyginti mažą poveikį visai minėtajai, yra dviratis. O kur dar ne vieną
automobilių sistemai. Nors „hibridai“ kas ke- dešimtmetį egzistuojantis elektromobilis
lerius metus pastebimai patobulėja, tačiau jie – troleibusas bei kitos viešojo transporto
vis tiek neatsikrato vieno svarbaus elemento priemonės?
– nafta varomo variklio. Laukiamas trečiosios Išeitis visuomet yra. Reikia tik atrasti savyje
kartos „Toyota Prius“ jau turėtų pasiūlyti valios ja pasinaudoti dabar.
BIOFUELS 2.0
Being the dominant element in car industry, oil is becoming less and less attractive for its devas-
tating impact on global warming. Other alternative technologies are struggling to overcome oil.
Bioethanol was thought to become the fuel, which will reduce the emissions, but today its be-
neficence is questionable. This is the reason why the humanity needs to find an alternative: a
technology with no or very little emission. This article tries to find the answer by reviewing four
most promising technologies – electricity, enhanced bioethanol, air and hydrogen. All of them are
already used in reality; however, they are still to overcome many challenges which interfere with
the expansion of green technologies.
Electricity and air are attractive alternatives, because of zero emission by car. However, the pro-
duction of energy in power stations may cause even more emissions. The production of bioethanol
has to be changed by switching to other raw materials, because today the results of obtaining it
from the wood are deforestation and sky-rocketing food prices. Hydrogen has much more chal-
lenges to overcome than any other of these four technologies, the most important of them being
the cost of production.
Promises are that these technologies will become a part of our daily lives. In reality, no one really
knows when the alternative car industry will overcome the one dominated by oil.
In the meanwhile, “Ozone” encourages to walk more, use bicycles and public transport instead of
cars. These are some of the actions you can take for making a difference right now.
Ozonas 2008/3 (7) www.ekologija.lt ekotransportas / 7

Privalomi šalmai
ir liemenės
dviratininkams
– smūgis dviračių
kultūrai Lietuvoje
LR Seimas 2007 m. lapkričio 22 d. priėmė Lietuvos Re-
spublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo
pakeitimo įstatymą, kuriame be visų kitų dalykų įteisino
dvi iki šiol Lietuvoje negirdėtas naujoves dviratininkams:
privalomą šviesą atspindinčią liemenę tamsiuoju paros
metu ir šalmą, kurį reikės dėvėti visur važiuojant dviračiu
– netgi dviračių takais šalia gatvių. Ar neiðnyks Lietuvoje dviratininkai? Mindaugo Galiausko nuotr.

SAULIUS RUŽINSKAS
saulius@dviratis.lt
Lietuvos dviratininkų bendrija
17 str. 2 punktas „...važiuojant keliu tamsi-
uoju paros metu arba esant blogam mato-
mumui, <…> dviračio vairuotojas privalo
dėvėti šviesą atspindinčią liemenę. Dviračio
vairuotojas, važiuodamas keliu, privalo būti
užsidėjęs ir (ar) užsisegęs šalmą".
Pagal dabar galiojančias Kelių eismo taisyklių
17 str., „Kelias – eismui skirta ir naudojama
žemės arba statinio paviršiaus juosta per
visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį,
sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų
ir dviračių takus, skiriamąsias juostas."
Įstatymas įsigalios nuo 2008 m. liepos 1 d.
Ši naujovė priimta be viešų konsultacijų,
nenumačius neigiamų pasekmių ir neturint
priemonių jai įgyvendinti.
Privalomos liemenės su atšvaitais dvira-
tininkams niekur Europoje nėra įteisintos,
išskyrus Vengriją, kur liemenės privalomos
tik užmiesčio keliuose. Daugelyje Europos
šalių liemenes su atšvaitais rekomenduoja
naudoti eismo saugumą užtikrinančios insti-
tucijos, vykdydamos visuomenės informavi-
mo akcijas. Civilizuotose Europos šalyse dvi-
ratininkai rengiasi ryškių spalvų drabužiais
ir velkasi lietaus apsiaustus su atšvaitinėmis
juostelėmis, važinėja dviračiais su tvark-
ingais žibintais ir atšvaitais.
Privalomi šalmai Europos Sąjungoje (ES)
įteisinti tik Ispanijoje 2004 m. ir tai tik
– užmiesčio keliuose. Ispanijos dviratininkų
organizacijos vertina tai kaip neapgalvotą ir
žalingą politikų veiksmą, padariusį neigiamą
poveikį dviračių naudojimui šalyje (infor-
macijos šaltinis internete www.ecf.com/
376_1).
Keliose ES šalyse šalmai privalomi vaikams
iki 14 m. Australijoje atliktų tyrimų duome-
nimis, privalomų šalmų įteisinimas sumažino
dviračiais važinėjančių žmonių skaičių 30–60
proc. Europos dviratininkų federacijos (ECF)
nuomone, šalmai yra tik pasyvi dviratininkų
apsaugos priemonė ir jokiu būdu nepadeda
išvengti avarijų, bet atvirkščiai – su šalmais
dviratininkai jaučiasi saugiau ir labiau rizi-
kuoja, todėl dažniau patenka į eismo nelaimes
(informacijos šaltinis – ECF memorandu-
mas „Dviračių eismo saugumo gerinimas
neįteisinant privalomo šalmų dėvėjimo“,
kurį galima parsisiųsti .pdf formatu www.
bicycle.lt/lt/main/ldb/leidiniai).
Lietuvoje atsakingos institucijos iki šiol
nekontroliavo, kaip dviratininkai laikosi Kelių
eismo taisyklių ir nesugebėjo užtikrinti net
minimalių reikalavimų dėl šviesų ir atšvaitų
naudojimo. Nesirūpindami sąlygų dvira-
tininkams gerinimu, politikai ir valdininkai
užsimojo dar labiau sugriežtinti reikalavi-
mus ir apsunkinti važinėjimą dviračiais ne
tik Lietuvos gyventojams, bet ir vis dažniau į
šalį atvykstantiems užsienio turistams.
Taip kuriamas neigiamas įvaizdis, kad
Lietuvoje dviračiu važinėti pavojinga,
nesaugu. Tikėtina, kad dalis užsienio turistų
dviratininkų dėl šios priežasties savo atos-
togoms rinksis palankesnes dviračių tur-
izmui šalis, bet ne Lietuvą.
Lietuvos dviratininkų bendrija (LDB) pasi-
sako tik už rekomendacinį, bet ne privalomą
liemenių su atšvaitais ir šalmų naudojimą.
Dviratininkų bendrija siūlys Seimui atšaukti
šias nepagrįstas nuostatas ir pakeisti jas pri-
valomu raudonos spalvos žibintu dviračio
gale, kaip yra daugelyje Europos šalių. Pap-
ildomai LDB rekomenduoja naudoti visas
kitas prieinamas saugaus eismo priemones
dviratininkams (atšvaitines juosteles ant
rankų ir kojų, ryškių spalvų drabužius ir
lietpalčius su atšvaitais, kokybišką ir teisin-
gai dėvimą šalmą, kt.).
Vietoj nepagrįstų draudimų siūlome už
eismo saugumą atsakingoms institucijoms
aktyviai bendradarbiauti su pilietinėmis or-
ganizacijomis ir vietos bendruomenėmis ir
vykdyti efektyvų visuomenės švietimą (ne
vien gąsdinimą) dėl eismo saugumo.
Tačiau labiausiai eismo saugumą užtikrins
bekompromisis karas su neblaiviais
vairuotojais, kelių chuliganais, dviračių
infrastruktūros gerinimas ir bendras eismo
kultūros situacijos pagerėjimas.
Papildomos informacijos kreiptis į
LDB pirmininką Liną Vainių,
tel. 8 699 33 661,
el. paštas LDB@dviratis.lt.
Informacija internete http://ldb.dviratis.lt

Ekotransportas
Praėjusių metų gale skelbta apie Šveicarijos
įmonės „Rinspeed“ projektą – automobilį,
galėsiantį važiuoti tiek sausuma, tiek plaukti
vandens paviršiumi (tokios amfibijos jau
gaminamos senokai) ir net saugiai panerti
po vandeniu. Idėja pasiskolinta iš Džeimso
Bondo ir jo filmo „The Spy Who Loved Me“.
Tuomet tai tebuvo projektas, o dabar pristaty-
tas tikras veikiantis modelis.
„Rinspeed“ naująjį modelį pademonstruoti
ketino šį pavasarį, tačiau pirmosios žinios
apie jį mus pasiekė jau dabar – nepasibaigus
kalendorinei žiemai.
Povandenis automobilis sQuba turi kiek
netikėtą išorę – jis yra be stogo. Taigi, pan-
erti su juo galima, bet sausi neišliksit. Toks
sprendimas priimtas dėl dviejų priežasčių
– pirmiausia, uždaras salonas turėtų būti her-
metizuotas ir norint panerti su salone esančiu
oru, tektų automobilio masę padidinti dviem
tonomis. Be to, nesant stogo, bet kada galima
lengvai išplaukti į paviršių, jei jau netikėtai
kas nors nutiktų automobiliui. Jeigu sa-
lone nelieka žmonių, sQuba pats išplaukia į
paviršių.
Po vandeniu automobilį varo du sraig-
tai, įtaisyti po užpakaliniu bamperiu ir du
išmetamo vandens srautai, esantys netoli
priekinių ratų. Sausumoje automobilis varo-
mas ratais. Kiekvienas iš trijų varomųjų
elementų sujungtas su atskiru elektros mo-
toru, maitinamu iš ličio-jonų akumuliatorių.
Prieš pat pasinėrimą vairuotojas ir bend-
rakeleivis užsideda permatomas kaukes su
deguonies padavimo vamzdeliais, einančiais į
oro balioną. Automobilio interjeras pagamin-
tas iš detalių, atsparių sūriam jūros vandeniui.
Sėdynės padengtos didelį trinties koeficientą
turinčia medžiaga, kuri kartu su saugos
diržais padeda išlaikyti žmones savo vietose.
Oru varomi automobiliai iš jamos jo komercinio pritaikymo galimybės. kelis tūkstančius kilometrų – bakuose esant
koncepcinių modelių keliasi į serijinę „Moteur Development International“, kurios suslėgto oro, veiktų oro variklis, o rezervams
gamybą variklis konkuruoja su varžovų technologi-
jomis, nuo elektrinių ir varomų biodegalais
pasibaigus įsijungtų benzininis variklis, kuris
suktų ratus bei tuo pat metu gamintų energi-
variklių iki hibridinių bei vandeniliu varomų jos, reikalingos vėl oro bakams pripildyti.
Jau senokai pasklido žinios apie automobilį,
variklių, tikina, kad pirmasis rinkai prit- „Pirmi pirkėjai būtų žmonės, kuriems rūpi
kuris vietoj degalų naudoja orą ir neišskiria
aikytas modelis bus pateiktas pardavimui aplinka, – teigia prancūzas išradėjas Guy
kenksmingų medžiagų. Tuomet tai tebuvo
šiemet. Pilno suspausto oro bako užteksią iki Negre. – Automobilis taip pat turi būti
koncepcinis-eksperimentinis modelis. Kurį
dešimties valandų. Maksimalus greitis, kaip ekonomiškas“.
laiką viskas buvo nurimę ir dabar vėl iš naujo
teigiama, yra apie 110 km/h, tepalus keisti rei- MDI ne kartą išbandė savo automobilius – jie
atgimsta kalbos apie tokius automobilius. Tik
kia nuvažiavus maždaug 50 tūkst. km ar dau- puikiai važiuoja. Nors kiek triukšmingai ir
šįkart ne apie pačią unikalią idėją, bet apie
giau, o oras, išleistas iš variklio, bus švarus ir lėtokai, tačiau į atmosferą neišskirdami nė
serijinės gamybos pradžią.
šaltas, jis gali būti naudojamas oro kondicion- dūmelio teršalų. Bendrovė jau senokai bend-
Spaudoje jau kuris laikas skelbiama, kad oru
ieriuje. Kūrėjai teigia, kad ilgose kelionėse šis radarbiauja su partneriais ir rengiasi serijinei
ir dujomis varomus automobilius planuoja
automobilis prilygtų automobiliui, su vienu švariųjų automobilių gamybai, prasidėsiančiai
gaminti Indijos bendrovė „Tata Motors“. Jos
galonu degalų nuvažiuojančiam 120 mylių jau šiemet.
pigiausias pasaulyje automobilis – 2500
(arba maždaug 1,96 l/100 km). Važinėjant mi- Per pasaulį nusiritus kalboms apie Indijos
dolerių kainuojantis „Tata Nano“, kuris
este šis rodiklis būtų dar geresnis. planus gaminti oru varomus automobilius, į
važiuojant dideliu greičiu sudegina nedaug
Su pilnais oro bakais „OneCAT“ gali naują energetikos nišą suskubo įšokti ir JAV.
įprastinių degalų, buvo sukurtas kompanijos
pravažiuoti apie 200 km ir įsibėgėti iki 113 Kompanija „Zero Pollution Motors“ planuoja
„Moteur Development International“ (MDI),
km/h, tačiau didžiausią atstumą jis įveiks per artimiausius 2 metus į JAV kelius išvaryti
Prancūzijoje veikiančios šeimos verslo
važiuodamas apie 70 km/h greičiu. Įdomu tai, analogiškus „OneCAT“ suspaustu oru var-
įmonės. Ši įmonė dirbo maždaug dešimtmetį,
kad išmetamas oras papildomai praleidžiamas omus automobilius.
kad sukurtų oru varomą automobilį. Idėjos au-
pro anglies filtrus. Taigi automobilis ne tik Bendrovės svetainėje pateikiami išankstiniai
torius ir pagrindinis oru varomo variklio kon-
visiškai nekenksmingas gamtai, bet dar ir valo „oro automobilių“ techniniai duomenys.
struktorius Guy Negre jau yra sukonstravęs
kitomis transporto priemonėmis užterštą orą. Bazinio modelio dydis – 4x1,8x1,7 m, auto-
ne vieną tokį koncepcinį modelį. Teigiama,
Didesniems nei kelių šimtų kilometrų atstumas mobiliu gali važiuoti 6 žmonės. Šešių cilindrų
kad variklis yra efektyvus, ekonomiškas ir
MDI siūlo „hibridinius" modelius – su oro ir variklio galia – 75 arklio jėgos, maksimalus
galimas pritaikyti taip pat ir kitiems tikslams
vidaus degimo varikliais. Su pilnu benzino greitis – 150 km/h.
– pavyzdžiui, elektros srovės gamybai.
MDI jau sukūrė ir išbandė kelis koncepcinius
baku tokiu automobiliu būtų galima įveikti Technologijos.lt
oru varomų automobilių modelius. Vienas
variantų – trivietis „MiniCAT", kurio 4 cilindų
variklio stūmoklius judina iš 3-jų anglies
pluošto bakų atitekantis iki 300 atmosferų
slėgio oras. Kiekvieno bako talpa siekia 100
litrų, tačiau MDI teigia galinti padidinti tiek
talpą, tiek slėgį. Visais kitais parametrais jis
panašus į „One CAT“ modelį. Šiame tilps 5
žmonės, jis bus gaminamas iš stiklo pluošto
ir svers tik 350 kg. Tikimasi, jog modelis kai-
nuos apie 5000 dolerių.
Kuomet pirmieji modeliai buvo sukurti ir
sėkmingai išbandyti, beliko laukti stambiųjų
automobilių gamintojų susidomėjimo. Nors
įvairios kompanijos tuo domėjosi, tačiau
ryžtingiausi pasiūlymai atėjo iš „Tata“.
Masinė gamyba priartėjo vienu žingsniu, kai
Prancūzijos įmonė tapo „Tatos“ partneriu,
su kuria buvo sutarta plėtoti šią technologiją.
Indijos grupės atstovai teigia, kad ši sistema
leidžia sukurti labiausiai aplinkai palankų
variklį, koks tik gali būti. Šiuo metu studijuo-
 8 / ekoproduktai. Rubriką remia „Meniu.lt“
Nauja tendencija: ekologiškas vynas
Jau senovės egiptiečiai atrado vyno gamybos paslaptis. Vienareikšmiškai jie negalėjo naudoti šiuolaikinių trašų ar priemonių
vabzdžiams naikinti, todėl jų gaminamas vynas išties buvo ekologiškas. Štai ir dabar vyndariai atsigręžia į natūralias
vynuogių auginimo tradicijas – nors derlius ir gali būti mažesnis, bet vyno kokybė tikrai bus kur kas geresnė.
Yra dvi kryptys, kurias kultivuoja ekologiško
vyno gamintojai: biologinė-ekologinė ir
biologinė-dinaminė. Pastaroji paremta Ru-
dolf Steinerio doktrinomis, ir čia dėmesys
kreipiamas ne vien į medžiagas bei natūraliai
vykstančius procesus, bet ir į mėnulio fazes,
– pvz., perkeliant vyną iš vienos statinės į
kitą, atsižvelgiama į astrologinį kalendorių
– ar tam tinkamas laikas. Nuo senų laikų
mūsų protėviai žvelgdavo į dangaus kūnus,
norėdami nustatyti laiką, kada geriau atlikti
vienus ar kitus žemės ūkio darbus. Taigi
nenuostabu, kad ir vyndariai pasitelkia
tokius „mistinius“ metodus.
Lapkričio mėnesį daugiau nei 1000 JAV
virtuvės šefų, priklausančių Amerikos kuli-
narijos federacijai, siekė išaiškinti ateinančių
metų tendencijas. Atlikus apklausą
paaiškėjo, jog ekologinis vynas yra vienas iš
20 naujų trendų, vyrausiančių 2008 metais
PARENGĖ JOLITA VITKAUSKAITĖ
jolita@meniu.lt
proc. auginamų bulvių Europos
Sąjungos šalyse yra ekologiškos
Pagal 2006 metų statistiką, 27 Europos
Sąjungos šalyse 23 000 hektarų yra skirti
ekologiškoms bulvėms auginti. Šis plo-
tas sudaro 1 proc. viso Europoje bulvėms
auginti skirto ploto. Duomenys rodo, kad
daugiausiai ekologiškų bulvių augina Voki-
etija – joms skirti net 7500 hektarai, Austri-
joje – 2426 ha, Didžiojoje Britanijoje – 2360
ha.
Didžiausias organinių bulvių sektorius,
palyginus su kitomis šalyje auginamomis
bulvėmis, yra Austrijoje ir sudaro net 11
proc., Švedijoje – 3,1 proc., Vokietijoje
– 2,7 proc., 2,5 proc. – Danijoje, Estijoje
– 2 proc.
2007 metais Vokietijoje ekologiškų bulvių
regionas prasiplėtė nuo 8400 iki 8600 ha.
Pasak šalies specialistų, po dvejų metų
intensyvios plėtros, 2008 metais šio ūkio
plėtra nėra numatoma, ekologiškų bulvių
gamintojai pasiekė pajėgumų ribas.
Zmp.de
Britų valdžia grąžina maisto gaminimo
pamokas į mokymo programą
Britų valdžia priėmė sprendimą į pagrin-
dines mokyklų mokymo programas grąžinti
maisto ruošimo pamokas. Šios pamokos
bus dėstomos 11-14 metų vaikams. Pasak
Žemės asociacijos specialistų, per maisto
ruošimo pamokas mokyklose vaikai la-
biausiai įsisavina ir daugiausiai sužino
apie patį maistą, jo vartojimą, gamybą.
Visoje šalyje mokyklos pasirašo kontraktus
su „Food for Life“, pagal kuriuos keis mais-
JAV restoranuose. Jau dabar auščiausios
klasės restoranuose siūlomi gurmaniško
maisto ir ekologiško vyno deriniai. Šį vyną
irgi galima pavadinti gurmanišku. Kaina
atitinka kokybę.
Paprastai ekologinis vynas yra brangesnis,
tačiau didėjant paklausai vis plečiasi šio
vyno sektorius. Ekologinis vynas gamina-
mas JAV, Australijoje, Naujoje Zelandijoje,
Europos ir kitose šalyse. Nors jo pardavimai
sudaro vos keletą procentų nuo bendros
pasaulinės vyno pardavimo apimties, tačiau
tendencijos labai optimistiškos: 2006 metais
pardavimai, palyginus su 2005 metais,
padvigubėjo. Ekspertų teigimu, šie skaičiai
tik augs.
Augantį susidomėjimą ekologišku vynu
pareiškia ne tik vartotojai, bet ir patys
vyndariai. Ispanijoje La Mancha, Rio-
ja, Penedès ir Levant regionuose tokių
to ruošimo taisykles ir suteiks žinių nuo
produkto auginimo lauke iki jo patiekimo
lekštėje. Jauni žmonės bus skatinami gamin-
ti ir valgyti šviežius, sezoninius, vietinius
ir ekologiškus maisto produktus, lankys
ūkius, kuriuose auginami tokie produktai.
Žemės asociacijos „Food for life“ pro-
grama jau dirba su šimtais mokyklų ir 8
vietinėmis švietimo institucijomis Anglijoje
ir Škotijoje. Ji išvystė vietinių ir ekologinių
maisto produktų tiekimo sistemą, specialiai
ruoštą mokykloms ir ligoninėms.
Soilassociation.org
Klonuotų gyvūnų produktai JAV
nelaikomi ekologiškais
Jungtinių Amerikos Valstijų Organinės
Prekybos Asociacija (OTA) patvirtino, kad
mėsos, pieno ir kitų produktų, pagamintų
iš klonuotų gyvūnų, negalima laikyti
ekologiškais. OTA šį patikslinimą išleido
po to, kai JAV Maisto ir vaistų adminis-
tracija (FDA) paskelbė savo išvadas, kurios
byloja, jog maistas iš klonuotų gyvūnų ir
jų palikuonių yra saugus vartoti kaip ir
tradiciškai veisiamų gyvūnų.
Nacionaliniuose ekologinio maisto standar-
tuose, išleistuose JAV Žemės ūkio departa-
mento, nurodoma, kad organizmai turi būti
vystomi ir auginami sistemose, kurios ati-
tinka natūralias sąlygas ir procesus – taigi ir
veisimas bei gyvulių mėsos, pieno produktų
ar kitos gyvulių produkcijos auginimas.
Klonavimas, kaip produkcijos metodas, yra
nesuderinamas su ekologinio maisto produk-
cijos aktu (OFPA-Organic Foods Production
Act) ir yra uždraustas JAV nacionalinės
organinių produktų programos taisyklių.
Taigi, klonuoti gyvūnai yra nesuderinami
su nacionaliniais ekologinių produktų stan-
dartais, todėl jie ir iš jų gaunami produktai
negali būti ekologiški.
Ateityje vartotojai, siekiantys išvengti
klonuotų gyvūnų mėsos, pieno ar kitų
Ekologiðkas vynas ðiø metø parodoje „BioFach“. Kristinos Kuèinskaitës nuotr.
vynuogynų plotai vis auga: šiuo metu jie
užima apie 15 tūkst. hektarų. Daugiausia
šio vyno eksportuojama statinėse kaip
starteriai. Ekologinio vyno gamintojai
pabrėžia, jog tai puiki žaliava aukščiausios
kokybės vyno gamybai. Tai patvirtina ir
faktas, jog vynuogių plantacijos šiuose
regionuose paskutiniais metais buvo vis
plečiamos, siekiant patenkinti padidėjusią
rinkos paklausą vynams, kurie kainuoja
daugiau nei 10 eurų.
Tuo tarpu vienas Austrijos vyndarys, Peter
Veyder-Malberg, tikina, jog bio-dinaminė
vyndarystės banga vyrauja nuo 2005 metų.
Jo teigimu, šio naujo trendo nepaaiškina
rinkodara, kadangi šiam vynui nereikia
papildomos reklamos. Peteris tikina, kad
laimi šio vyno kokybės stabilumas ir pas-
tovumas.
Vokietijoje situacija ekologinio vyno gamy-
produktų, ant perkamo produkto turėtų
ieškoti ekologiškumą nurodančio lipduko.
Ota.com
Londono ligoninėse taikomas
ekologiškas valgiaraštis
Sprendimas Londono ligoninėse pacientams
tiekti ekologišką maistą priimtas tada, kai
bai irgi gana palanki. Šiuo metu tokie
vynuogynai užima 2 tūkstančių hektarų
plotą. Viena iš proceso varomųjų jėgų
yra Verein Deutscher Prädikatswe-
ingüter (VDP) – 15 vyndarių jungianti
asociacija. Jų ūkiai sudaro 12 proc. visų
ekologiškai auginamų vynuogynų Voki-
etijoje. Dauguma jų propaguoja bio-
dinaminės vyndarystės metodą. Pasak
asociacijos prezidento, šis vynas – grei-
tai plintanti tendencija, kuria susidomi
vis daugiau vyndarių.
Prancūzija pagal natūraliai auginamų
vynuogynų plotą neatsilieka nuo Is-
panijos: čia šie vynuogynai užima 15
tūkst. hektarų. Šioje šalyje ekologinio
vyno gamyba užsiima ne tik privatūs
vyndariai, bet ir kooperatyvai, daugiau-
siai Šiaurė Prancūzijoje: Langedokas ir
Rono/Provanso regionuose. Natūraliai
buvo nustatyta, kad įprastas maistas pa-
cientus greičiau stumia į riziką nei padeda
pasveikti.
Programa pradėta įgyvendinti širdžių ligų
ligoninėse, kuriose pacientams maistas yra
gausiausiai finansuojamas – jiems skiriama
3 poundai per dieną.Ši suma yra net tris kar-
tus didesnė nei kitose įprastu maistu mai-
tinamose ligoninėse.
Ozonas 2008/3 (7) www.ekologija.lt
auginami vynuogynai užima čia dažniausiai
apie vieną trečdalį visų vynuogynų ploto.
Italija vis dar išlieka absoliuti lyderė
ekologiško vyno gamyboje. Natūraliai
auginamų vynuogynų plotai čia siekia apie
30 tūks. hektarų. Anot Carlo Petrini, Lėto
maisto organizacijos direktoriaus Italijoje,
ekologinė vyndarystė yra Italijos vyndarių
ateitis. „Lėtas maistas“ (angl. „Slow Food“)
yra nepelno siekianti decentralizuota or-
ganizacija, veikianti daugelyje šalių, kurios
pagrindinis tikslas yra užtikrinti ir palaikyti
šalių virtuvių įvairovę – išlaikyti tradicijas.
Jos prezidentas Italijoje vykdo įvairias
kampanijas, skatinančias vyndarius pereiti
prie ekologinio vyno gamybos.
Ekologinio vyno ateitį ekspertai vertina
gan teigiamai. JAV atsiranda vis daugiau
ekologinio vyno gerbėjų – tai ne tik pa-
prasti vartotojai, bet ir vynų žinovai. Taip
pat sparčiai auga europiečių susidomėjimas
amerikietiškais ekologiškais vynais: net
sunkiaisiais 2006 metais „Bonterra Vine-
yards“, didžiausio ekologinių vynų gamin-
tojo JAV, pardavimo apimtys Europoje
nesumažėjo, o Vokietijoje netgi išaugo.
Neverta net aiškinti, kad ekologiškas vynas
pasižymi geresnėmis skonio savybėmis ir
yra kur kas sveikesnis. Įprasto vyno gamy-
bai naudojamos vynuogės, kurios tręšiamos
ir laistomos pesticidais. Vyndariai nepriva-
lo nurodyti, ar vyno sudėtyje yra bent vi-
eno pesticido pėdsakų. Norint pagaminti
8 tūkst. butelių burgundiško vyno suvarto-
jama viena tona sintetinių chemikalų, neka-
lbant apie kitus garsius vynus.
Egzistuoja apie 240 cheminių junginių, kurių
pėdsakų galima aptikti vyne, tačiau papras-
tas vartotojas norėdamas juos išaiškinti į
pagalbą turėtų pasitelkti specialų prietaisą
– chromatografą. Turbūt eidami rinktis
vyno, nepasiimate jo kartu? Nenuostabu,
kad paragavus vyno dažnai burnoje lieka
nemalonus jausmas. Štai kodėl vis didesnio
dėmesio susilaukia ekologiškas vynas.
Vasario 21–24 dienomis Vokietijoje, Niurn-
bergo mieste vyko BioFach 2008, Pasaulio
ekologinės prekybos mugė, kuri taip pat
yra didžiausia ekologiško vyno paroda pa-
saulyje. Parodoje dalyvauja apie 2,6 tūkst.
eksponentų, parodą aplanko apie 45 tūkst.
žmonių. Vyndariai iš viso pasaulio pristato
savo geriausius ekologiškus vynus.
Pagal Foe.co.uk, Biofach.de parengė Elena
Germanovič
Projekto įgyvendinimo metu pastebėta,
kad pacientai besimaitinantys šviežiais,
ekologiškais produktais, geriau jaučiasi
ir greičiau sveiksta. Rezultatai rodo, kad
net 92 proc. ligonių, iš sektorių, kuriose
įprastas maistas buvo pakeistas ekologišku,
tokį maistą vertina kaip labai gerą ir puikų,
lyginant su 37 proc. patenkintų pacientų
kitose šalies ligoninėse.
Guardian.co.uk
Ekologiðki produktai parodoje „BioFach“.
Kristinos Kuèinskaitës nuotr.
Ozonas 2008/3 (7) www.ekologija.lt ekodaiktas / 9

EkoDaiktas
Žaidimas „Xeko“
Ekosistemos nyksta visame pasaulyje.
Daugybės įstabiausių gyvūnų galime greitai
netekti net nesužinoję, kur jie gyveno ir kaip
atrodė. Ką darote? Atsiverčiate Raudonąją
knygą ir mokotės joje surašytas rūšis at-
mintinai? Jei taip – pagirtina, bet kaip per-
duosite šį žinojimą ateities kartoms? Jūsų
vaikas kažkodėl netrykšta entuziazmu, kai
pasakojate apie Surinamo rupūžes, greičiau
priešingai – mėgina ištrūkti į kiemą, kad su
draugais suloštų žaidimą kortomis, ką tik
iškirptomis iš žurnalo. Jūs pats pasibodėjęs
taip pat padedate Raudonąją knygą atgal į
lentyną ir iš stalčiaus išsitraukiate „Xeko“
– žaidimą, kuris siūlo sužinoti daugiau apie
gyvūnijos pasaulį linksmai leidžiant laiką.
Jis skirtas lyg ir vaikams, taigi iš kiemo ir
sūnų pasišaukiate. Tiesiog – dėl kompani-
jos.
Taisyklės visai nesudėtingos: kortos su
tam tikros teritorijos gyvūnų atvaizdais
dėliojamos taip, kad atspindėtų jų ryšius
ekosistemoje. Kaip ir kiekviename žaidime,
varomoji jėga čia – konkurencija: stipresni
jūsų gyvūnai gali laimėti daugiau kortų,
atimdami jas iš priešininko. Nugali sukūręs
stipriausią ekosistemą.
Gerai, išmokome gyvūnus. O kokia iš to
nauda gamtai? Kaip svarbiausiąjį tikslą
„Xeko“ skelbia visuomenės švietimą. Štai
jūs jau žinote, kuriose vietose kokie gyvūnai
nyksta ir žaidimo kūrėjai tikisi, jog padėsite
šias ekosistemas išsaugoti. Tiesą sakant,
pirkdami žaidimą jau šiek tiek prie to
prisidedate: 4 proc. pajamų skiriama „Con-
servation international“ – organizacijai,
kuri rūpinasi nykstančių rūšių apsauga. Dar
„Xeko“ tinklapyje yra žaidimas-konkur-
sas: „atiduok žaidimo pakuotę perdirbti ir
laimėk Kažką“. Neaišku, ar tokiu būdu gali-
ma įkalti vaikams į galvą perdirbimo svarbą,
bet pastangos vertos sveikinimų.
Taigi – mokykitės. Ir kitąsyk svečioje šalyje
pamatę nuostabiai oranžinį šimtakojį slapčia
nesivešite jo namo ir nemėginsite užtrėkšti
bato padu: juk niekas nemėgsta tų, kurie
trukdo žaidimui.
„Xeko“ žaidimas – nuo 14,49 $. www.ama-
zon.com
„Xeko“ taisyklės: www.xeko.com
Turi ekodaiktą?
Siųsk jį mums į Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius,
kad nufotografuotume ir reklamuotume jį specialioje „Ozono“ vidurio rubrikoje.
Arba bent jau aprašymą su nuotrauka į redakcija@ekologija.lt
Popierius
Šalin plastiką, pesticidus, chemiją,
sintetiką ir kitus tarptautinius žodžius.
Metas grįžti prie seno gero popieriaus.
Jo rasti galite visur: biuruose, namu-
ose, parduotuvėse (nors buvo spėjama,
kad popieriaus vartojimas su skait-
meninio amžiaus pradžia sumažės, šios
medžiagos sunaudojama vis daugiau). Jį
naudoti paprasta ir saugu (nebent galite
įsipjauti pirštą popieriaus lapo krašteliu).
Džiaugiasi ir planeta – panaudotą
popierių juk galima perdirbti, o ne palikti
dūlėti tūkstančius metų.
Nors ir taip daug kasdien jo sunaudojame
(spausdindami, kopijuodami ir palikdami
giminėms raštelius ant šaldytuvo...),
popieriaus galimybės čia nesibaigia.
Pavyzdžiui, vieną dieną galima susiimti
į rankas, pasileisti iš rankų ir išmesti iš
namų visas plastikines dėžutes. Vietoj
jų išlankstyti popierines. Kaip? Jei ne-
sate pakankamai drąsūs improvizuoti,
naudokitės profesionalų patarimais. Juos
galite rasti – kaip visada – internete.
Dėžių lankstymas neatrodo pakanka- blizgučiais, išsikerpi ir suklijuoji. Rezul- nepamirškite pasodinti medį. Gamta jums
mai įmantrus? Reikia dekoracijų tatas – erdvinės figūros: nuo rombinio padėkos.
artėjančiai šventei? O gal stereometrija dodekahedrono iki tiesiog kuboktahedro- Kaip išlankstyti dėžutę:
yra vienintelė jūsų tikroji aistra? Ką no. Įspūdingi pavadinimai dar toli gražu http://web.syr.edu/~nsonmez/
gi, yra toks tinklapis (ir vėl!) internete: neatskleidžia viso šių figūrų grožio. Erdvinių figūrų išklotinės:
atsispausdini išklotinę, išdekoruoji Svarbu: išdekoravę savo namus popieriumi http://gfm.cii.fc.ul.pt/people/jrezende/

nuolatinis iškylų palydovas bus... bulvė. cukraus ir odą raminančio sandalmedžio

Stalo įrankiai iš bulvių krakmolo
Stalo įrankiai – opus klausimas gamto-
saugos entuziastams. Metalinius peilius ir
šakutes lyg ir galima perdirbti, bet metalui
išlydyti reikalinga didelė temperatūra, o
norėdami ją pasiekti teršalų neišvengsime.
Na, metalą dar galima atleisti – juk nau-
doti jį galima kone visą gyvenimą. Bet
plastikinių stalo įrankių era baigėsi: dabar
Šie stalo įrankiai nepjaustomi iš bulvių, kaip
antspaudai vaikystėje. 80 proc. jų masės
sudaro daržovių (bulvių, kukurūzų) krak-
molas, o likusius 20 proc. – sojų ar kitų
daržovių aliejus. Gamintojai teigia, kad šie
įrankiai atlaiko aukštas temperatūras (iki
105°C), taigi rankose neištiš.
Išvaizda bulviniai įrankiai pernelyg ne-
siskiria nuo plastikinių, nors gamintojai
teigia, esą bulviniai stilingesni. Galbūt stalo
įrankių žinovas ir pajustų skirtumą, bet pa-
prasti mirtingieji dažniausiai koncentruojasi
į maistą. Jam gali ir tikrą bulvę į rankas
įbrukti – nė nepastebės.
Užtat ekologijos entuziastas privalo žinoti
daugiau – kad ir tokį faktą, jog bulviniai sta-
lo įrankiai suyra per šimtą aštuoniasdešimt
dienų, kai tuo metu plastikiniai – per du
šimtus metų. Taigi, jei nenorite proanūkiams
palikti priminimo apie savo iškylas, preky-
bos centruose plastikinių įrankių lentynas
ignoruokite. Ir sodinkite bulves – turėsite ir
maisto, ir šakučių.
Stalo įrankių iš bulvių krakmolo rinki-
nys (dešimt peilių, dešimt šaukštų, dešimt
šakučių) – 2.97 £. Perkant daugiau – pi-
giau.
www.vegware.co.uk
aliejaus.
Ekologiškai depiliacijai naudokite
natūralias daugkartines juosteles iš
medvilnės. Jas pagamino „Teddy Exports“
(Indija), dirbanti pagal Bendruomenių
verslo rėmimo programą, kuri už surink-
tus pinigus finansuoja gyventojų sveikatos
ugdymo programas ir stato mokyklas.
SUGARING HAIR REMOVAL vaškas
leidžia kiekvienu Jūsų kojos plaukeliu
prisidėti prie švaresnio, sveikesnio ir dar-
nesnio pasaulio.
SUGARING HAIR REMOVAL
Ekologiška gertuvė
Pastaruoju metu ypač madinga visur
SUGARING HAIR REMOVAL vaškas nešiotis vandens ir periodiškai jį gurkšnoti.
depiliavimui Perkant iš užsienio atgabentą mineralinį
vandenį prisidedama prie visos tos taršos,
Eko-, Bio-, Organic visai nereiškia, kad kurią sukelia transportavimas. Vieti-
reikia kvepėti natūraliomis žmogiškomis nis mineralinis vanduo šiuo požiūriu yra
sultimis ir vaikščioti kailinėmis kojomis. pranašesnis, tačiau visvien ekologiškiausia
The Body Shop gamintojai aktyviai ma- yra daug kartų naudoti tą patį butelį, o
rina šį mitą ir nuolat sukuria ką nors ypač vandeniu pripildyti tiesiog namie. Vienas
organiško ir ypač malonaus kiekvienam iš tokių butelių gali būti iš lengvai yrančio
STRIP OFF SUGAR plastiko pagaminta gertuvė, kurią, nesi-
kūnui. Pavasariui budinant svietą, The medvilninės juostelės
Body Shop siūlo natūralų depiliacinį (30 vnt.) baiminant greito susidėvėjimo, galima
siestą, tiksliau, vašką, pagamintą iš panaudoti daugybę kartų. Ir madinga, ir
ekonomiška.

Ekologiškas medus
Nevalgote cukraus? Kiekvieną rytą į arba-
tos puodelį įkrečiate šaukštelį sunkaus ir
saldaus lietuviško medaus? Elgiatės teisin-
gai: valgyti medų yra skanu ir naudinga, o
ir bitynų Lietuvoje netrūksta – kiekviename
kaime yra vietų, kur neatidesnis praeivis
gali būti skaudžiai įgeltas. Jei bijodami
bičių į kaimus nevažiuojate, tai bent jau
parduotuvės lentynoje susirandate nedidelį
stiklainį su geltonąja ambrozija. Bet ar tikrai
medus toks jau sveikas?
Pasirodo, ne visai… Jei netoli avilio yra
dirbamų ir įprastinėmis trąšomis maitinamų
laukų, kenksmingos medžiagos kartu su
augalų nektaru patenka ir į medų, o per
jį – į jūsų organizmą. Pavojų kelia ne tik
trąšos: kai kurie bitininkai per ilgai mai-
tina brangiąsias biteles cukrumi. Tada jos,
ir žiemai pasibaigus, nebeskrenda į laukus
rinkti nektaro, o gamina medų iš cukraus,
kuris dažnai net nebūna ekologiškas.
Tokią produkciją nesunku pažinti: medus
pernelyg saldus, balkšvas. Kitaip sakant,
cukringas.
Vis dėlto ekologiško medaus Lietuvoje es-
ama. Ekologinių bitynų skaičiumi gerokai
lenkiame Slovakiją, Čekiją ir beveik prilyg-
stame Ispanijai. Bet dar ankstoka džiaugtis
pirmavimu. Medus – tai ne kokia Euroviz-
ija. Sąnaudos – didžiulės, o ir reikalavimai
ekologiniams bitynams griežti.
Trijų kilometrų spinduliu aplink avilius
negali būti jokių dirbamų laukų. Žiemai
bitelėms turi būti duodamas tik ekologiškas
cukrus, o aviliai turi būti padirbti iš
nekenksmingų medžiagų. Bitininkai grie-
biasi už galvos ir prašo pirkti ekologišką
medų, nes ekologinių bičių išlaikymas
brangus ir kol kas nelabai pelningas.
Jei nemėgstate saldžiai, žinokite: medų
galima ne tik valgyti. Kleopatriškų
medaus ir pieno vonių atitikmuo šiandien
– medaus masažai. Tiksliau – mišinys iš
medaus, greipfrutų, levandų ir rozmarinų
eterinių aliejų. Sukurtas naudoti pirtyje,
tačiau, kaip sakoma, svarbu ne kur, bet su
kuo. Turiu omenyje – su ekologija.
Ekologiškas medus – nuo 8,50 Lt
Medus masažui – 15,50 Lt
www.ekologiskiproduktai.lt
 10 / ekoproduktai Ozonas 2008/3 (7) www.ekologija.lt

Kuo čia dėti džinsai?

Ekologija ir
drabužių pramonė
Turbūt praėjo šviesmečiai nuo tų laikų, kai drabužio paskir-
tis buvo saugoti kūną nuo šalčio ir drėgmės. Šiandieninėje
visuomenėje drabužis tarnauja kaip sudėtingos
komunikacinės sistemos elementas, aplinkiniams suteiki-
antis nepaprastai daug žinių apie dėvėtoją. Rūbas gali at-
skleisti nemažai informacijos tiek apie socialinę šeimininko
padėtį, tiek apie asmenines savybes.

KRISTINA KUČINSKAITĖ Ar tai tikrai nors kiek kenkia organiz-

news@ozonas.lt
Mada – tas genijus, kuriantis aprangos
abėcėlę. Mada – monstras, kiekvieno se-
zono pradžioje priverčiantis pulti į isteriją
daugybę žmonių. Prigrūstose spintose visa-
da atsiranda vietos „būtinai reikalingoms“
kelnėms, kurios nuo kitų kelių turimų porų
skiriasi tik šiek tiek kitokiu sukirpimu. Kas
su malonumu nevirpa parduotuvėje įsigijęs
megztuką, kvepiantį naujumu? Bet kalba
šįkart ne apie naujausias diržų mados ten-
dencijas ir ne apie šiurpą keliančius mados
narkomanus.
Cheminis sušis
Nieko nėra arčiau kūno už drabužius. Tik
šiandien jie dažnai yra ne kas kita, kaip
sveikatai galinčių pakenkti cheminių
medžiagų kaupykla. Sintetiniai žmogaus
sukurti pluoštai tokie kaip poliesteris,
nailonas, viskozė savo „medžiaginį“
gyvenimą pradeda nuo chemikalų kubilo.
Dauguma žmonių turbūt supranta, kad
net medvilnė, daug laiko priimta kaip
grynumo simbolis, auga gausiai tręšiamose
plantacijose. Pavyzdžiui, kiekvienais
metais medvilnės laukai Kalifornijoje yra
padengiami daugiau nei 17 milijonų svarų
pesticidų. Paskaičiuota, kad JAV prireikia
trečdalio svaro chemikalų užauginti tam
medvilnės kiekiui, kurio pakanka tik vi-
eniems marškinėliams.
Beveik visose drabužių gamybos pako-
pose fabrikai naudoja galybę cheminių
medžiagų. Blukinimui ir balinimui nau-
dojamas chloras. Audiniai plaunami ir dep-
igmentuojami naudojant natrio hidroksidą.
Sunkiųjų metalų druskos ir cerio junginiai
– paruošimui dažyti. Dažų sudėtyje yra
sunkiųjų metalų priemaišų, chromo ir for-
maldehido fiksatorių. Paskutinėse gamy-
bos stadijose audiniai neretai impregnuo-
jami cheminiais junginiais, kurie vėliau
palengvina drabužio priežiūrą.
mui? Iškalbingas faktas – JAV uždrausti
drabužių dažai, sudėtyje turintys benzi-
nido, kaip pernelyg kancerogeniški. Ap-
darai, kuriuos perkame net ir gana brangi-
ose parduotuvėse, ne visada yra gaminami
JAV. Dar daugiau – jie labai retai gaminami
net ir Europoje.
Visų jau išvardintų chemikalų nuosėdos
lieka ne tik drabužiuose, kurie taip vil-
ioja išstatyti vitrinose, bet ir patenka į
aplinką su gamybos atliekomis. Tai nepa-
prastai aktualu besivystančiose šalyse,
kur savo fabrikus dėl pigios eksploatacijos
ir apie savo teises net nedrįstančių pagal-
voti darbininkų yra įsteigę daugybė garsių
firmų. Tose šalyse ne tik pigi darbo jėga,
bet ir menkas valdžios institucijų dėmesys
taršos problemoms.
Žala organizmui
Drabužiai nuolat liečiasi su oda, tad nuo-
dingos medžiagos į organizmą patenka
būtent per ją. Lengviausiai tuomet, kai
kūnas yra sušilęs, o poros atsivėrusios,
oda kvėpuoja. Absorbuoti sunkiųjų metalų
junginiai kaupiasi kepenyse, inkstuose,
kauluose ir smegenyse. Įtaką sveikatos
sutrikimams toksinai pradeda daryti tik
tada, kai susidaro jų perteklius.
Audinių gamyboje naudojamuose
įprastiniuose dažuose ar kitose medžiagose
esantys toksinai gali paskatinti įvairių
sveikatos sutrikimų: galvos skausmą,
alergines odos reakcijas, dėmesio kon-
centracijos sunkumų, svaigulį, kvėpavimo
sunkumų, raumenų skausmų, viduriavimą,
širdies sutrikimų.
Aišku, nereikia manyti, kad vos apsimo-
vus naujutėles kelnes, paleis vidurius…
Žmonės chemikalais apdorotus drabužius
dėvi jau nebe pirmus metus. Nuodijimosi
procesas lėtas. Į organizmą skverbiasi la-
bai maži nuodingųjų medžiagų kiekiai, kai
kurios jų nepasišalina metabolizmo procesų
metų, bet akumuliuojasi įvairiuose organ-
izmo audiniuose. Be to, nereikia pamiršti,
kad žmogaus kūno tarša vyksta iškart
daugybėje plotmių – per orą, per maistą,
naudojamas technologijas...
Ekologiški audiniai
Jau kurį laiką ir mados pasaulyje sklando
ekologijos virusas. „Žalia“ vis dažniau
siejama su „madinga“. Nežinia kurią šio
reiškinio dalį sudaro sąmoningumas, o
kurią tendencingumas. Tačiau, kol ieškoma
alternatyvių sveikesnių sprendimų apran-
gos industrijoje, tereikia džiaugtis.
Sveikiausias pasirinkimas – drabužiai iš
natūralaus pluošto, nedažytų audinių.
Svarbu, kad tiek pluošto ruošimas, tiek
medžiagos gaminimas būtų atliekamas
ekologiškai. Abi šios fazės yra svarbios. Jei
natūralaus pluošto medžiaga bus paveikta
nuodingomis medžiagomis, taps visai nes-
varbu, kad ji kadaise buvo natūrali.
Tiems, kurie kas mėgsta spalvas,
natūralumas – liūdna perspektyva. Vis
tik galima bent pamėginti ieškoti audinių,
kurie dažomi naudojant silpnesnius fiksa-
torius.
Ekologiškas drabužis, ne paslaptis, kain-
uoja brangiau nei tas, kurio pagaminimo
aplinkybės kelia abejonių. „Žalia“ mada
reiškia ne tik natūralų pluoštą ir nepavojingą
audinio paruošimą. Jei „ekologiški“ rūbai
gaminami Azijos fabrikėlyje, kurio darbuo-
tojai (būna ir vaikų) už dešimties valandų
darbo dieną gauna vieną dolerį – negalima
kalbėti apie jokią ekologiją.
Tie, kurie neturi galimybių apsirūpinti
pakankamai natūraliu garderobu, taip
pat gali imtis tam tikrų priemonių,
kad dėvimi drabužiai būtų bent kiek
„sveikesni“. Patartina sakyti „ne“ tokiems
drabužiams, kurių etiketėse yra žymimos
„anti“ savybės. Visi tie nesiraukšlėjantys,
nepraleidžiantys kvapo, nesielektrinantys,
nesitepantys, nedegantys, antimikrobiniai
ir visokie kitokie „patobulinimai“ – prastas
pasirinkimas. Priežiūrą palengvinančios
drabužio savybės atsiranda ne mostelėjus
stebuklinga lazdele, o paveikus audinį tam
tikrais chemikalais, kurie vargu ar su laiku
pasišalins.
Dar viena puiki alternatyva – kuklus
susimąstymas, ar tikrai reikia tiek prigrūsti
spintą drabužių, kurie perkami tik dėl to,
kad yra įtraukti į „10 dalykų, kuriuos priv-
alai turėti šią žiemą“ sąrašą arba sukabinti
ant išpardavimų kabyklos už patrauklią
kainą.
Valymas kenkia?
Kad ir kiek daug skudurų turėtų
vartotojiškos visuomenės elementai, vis
dar neprieinama ta stadija, kad susitepę
drabužiai būtų tiesiog išmetami. Namuose
kukliai dūzgia skalbimo mašinos, o tie, kas
jų neturi, pasitiki skalbyklomis. Drabužių
plovimas asocijuojasi tik su švara, bet ko-
kia tos švaros kaina?
Sauso drabužių valymo metu dėmėms
pašalinti dažnai naudojamas tetrachloretile-
nas. Šio chemikalo nuosėdos, liekančios
audiniuose kenkia žmogaus organizmui.
Gali pasireikšti galvos skausmai, svaigu-
lys, kvėpavimo sutrikimai. Pastebėta, kad
gyvūnams tetrachloretilenas sukelia vėžį.
Jei neįmanoma apsieiti be sausojo valymo,
patartina bent jau parą rūbus vėdinti, kad
pasišalintų cheminės liekanos.
Benjamin Vautrin nuotr.
Paprastas skalbimas taip pat nėra nekaltas
dalykas. Įprastiniai skalbimo milteliai
sudaryti iš 15–20 cheminių junginių kok-
teilio. Jie gali sukelti alergines odos reak-
cijas. Įvairūs balikliai, kurių sudėtyje
yra chloro, gali pakenkti plaučiams ir
viršutiniams kvėpavimo takams.
Į įvairius minkštiklius-kvapiklius, ku-
rie reklamose atrodo tikri higienos
įsikūnijimai, taip pat galima pažvelgti
kritiškiau. Elementaru, kad ne pavasario
kalnai ar pakalnutės suteikia tų kvapų
įvairiems skalbikliams. Drabužiuose pa-
silikusios kvapų dalelės vėliau patenka į
organizmą. Nekaltas kvapiklis gali sukelti
alergiją, apsunkinti dėmesio koncentraciją,
kvėpavimą, sukelti nuovargį.
Ar yra alternatyvų? Taip. Ir mūsų
parduotuvių lentynose, už visų
išreklamuotų ir dažnai ne itin ekologiškų
priemonių, galima rasti tokių, kurios
draugiškesnės tiek vartotojui, tiek aplinkai.
Nebūtinai tos priemonės bus brangesnės
– dažnai brangesnės tos, kurių pavadini-
mai nuolat šmėsčioja televizijos ekranu-
ose, (juk už reklamą moka pirkėjai). Li-
etuvos gamintojų produkcija gaminama iš
natūralių žaliavų, tad patartina išmėginti
ją. Tie, kurie nori radikalios ekologijos
– prekių susiras kataloguose. Arba galima
eksperimentuoti su liaudiškais receptais,
kurie gali būti stulbinančiai paprasti ir
efektyvūs.
Aišku, gaila, kad miesto gyventojams
sunku patikrinti balinančią saulės galią.
Didesnė tikimybė, kad saulėkaitoje
besiplaikstančios paklodės pasidengs ore
tvyrančiomis teršalų dalelėmis.

WHAT JEANS GOT TO DO WITH IT?

Clothing industry is one of the most powerful segments in global economics. Hunger for fashion
is a powerful aspect in this area. Producers use it by changing the trends every other month. But
nobody gives a thought to the dangers that hide in all those smooth, shiny skirts, dresses, sweaters,
stockings, etc. Cotton, material that was a symbol of purity for ages, is now fertilized with enor-
mous amounts of pesticides. Many synthetic fabrics are produced in the chemical pots. Moreover,
during the process of production the quantities of hazardous chemicals are used to such an extent
that it is difficult to even comprehend that it is still a legal activity to sell those products on the
market… This article contains basic information on how the chemicals get into our bodies and the
risks it might cause. Also, some information is offered on the dangers of cleanliness and of course
some alternative tips are given for saving one’s body from intervention of hazardous components
that remain in clothes.
Ozonas 2008/3 (7) www.ekologija.lt
Ekologiškas drabužis –
nuo pluošto auginimo iki utilizacijos
Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje (punktas 2, patvirtinta LR vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160) darnus vystymasis
suprantamas kaip kompromisas tarp aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų, sudarantis galimybes pasiekti visuotinę gerovę
dabartinei ir ateinančioms kartoms, neperžengiant leistinų poveikio aplinkai ribų.
JOLITA VITKAUSKAITĖ
jolita@meniu.lt
Šiandien ekologiški principai yra taikomi
visose pramonės srityse. Neišskiriama ir
tekstilės gamyba – gamintojams ir vis-
uomenei vis svarbiau tampa audinio, iš ku-
rio gaminamas drabužis ir paties drabužio
kokybė.
Kokie procesai vyksta nuo pat pluošto
auginimo iki drabužio sunaikinimo-utiliza-
vimo? Specialistai, atsižvelgdami į Europos
Sąjungos nustatytus reikalavimus, kiekvi-
ename tekstilės gamybos etape stengiasi
taikyti ekologiškesnius procesus, saugoti
ne tik gamtą, bet ir žmogaus sveikatą.
Kartais nustembame, kad Europoje gamin-
ti audiniai yra ženkliai brangesni nei,
pavyzdžiui, importuoti iš Kinijos. Žinokite,
kad mokate ne tik už aukštesnę Europos
kokybę, bet ir už ekologiškesnį produktą,
kuris pagaminamas atsižvelgiant į europin-
ius aplinkosauginius standartus, taikant
ekologiškas technologijas, sunaudojant
kuo mažiau dažų, chemikalų, energijos ir
vandens.
Apie ekologiško drabužio „gimimą“
kalbėjomės su Vilniaus kolegijos dizaino
ir technologijos fakulteto dekane p. Zita
Skutulaite.
Pluoštų gavyba
Pirmasis žingsnis tekstilės gamyboje
– pluošto gavyba. Auginant pluoštinius
augalus (medvilnę, linus, ramę ir kt.),
stengiamasi naudoti kuo mažiau cheminių
trąšų ir pluoštus auginti kuo natūraliau
– tręšti natūraliomis trąšomis arba trąšų
atsisakyti.
Sintetinių pluoštų žaliava – naftos ir ak-
mens anglies produktai. Polimerų sintezės
procesai yra kenksmingi ir žalingi aplinkai,
bet jie nuolat tobulinami, kad žala būtų kuo
mažesnė.
Dirbtiniai pluoštai yra žymiai ekologiškesni, Ekologiškų drabužių siuvimas
nes gaminami iš gamtinio polimero
– celiuliozės, kuri gaunama perdirbus Gaminant ir siuvant ekologiškus drabužius
medieną arba prastos kokybės medvilnę. aplinka neteršiama. Čia naudojama tik
Tokia gamyba yra mažiau kenksminga
aplinkai, o iš šių pluoštų pagamintus
drabužius vėliau lengva utilizuoti.
Iš pagaminto pluošto daromas audinys.
Šiame etape daugiausiai energijos ir
cheminių medžiagų sunaudojama tekstilės
apdailai, kai šalinami įvairūs teršalai,
balinama, dažoma, tekstilei suteikiama
specialių savybių ir pan. Pavyzdžiui,
lietpalčiai turi būti atsparūs vandeniui,
gaisrininko kostiumas pasiūtas iš nedegių
audinių. Tekstilinės medžiagos gamyboje
naudojami dideli kiekiai vandens. Jis reika-
lingas dažymui, skalbimui, perplovimui.
Panaudotas vanduo išleidžiamas į aplinką,
bet prieš tai būtinai turi būti išvalomas.
Vandeniui išvalyti reikalingi specialūs
įrenginiai ir technologijos, o tai yra brangu.
Aplinkosauginiais tikslais diegiamos nau-
jos apdailų technologijos, kurioms reikia
mažiau vandens arba procesai atliekami
visai jo nenaudojant. Tokiose technologi-
jose naudojama žematemperatūrė plazma,
atliekamas tekstilės marginimas perkėlimo
(sublistatiniu) būdu, t. y. kai piešinys nuo
specialaus popieriaus šiluminiu būdu per-
keliamas ant audinio.
Ekologiškos tekstilės gamintojai siekia, kad
drabužių dažymui būtų naudojamos kuo
mažiau kenksmingos cheminės medžiagos.
Alergizuojančios, kenksmingos sveikatai
medžiagos keičiamos tobulesnėmis.
Ekologiškiau galima gaminti tekstilę iš
dažytų cheminių pluoštų (pluoštų gamy-
bos metu į skystą masę įdedami dažai),
nes tada audinių apdailoje nereikės atlikti
koloristinių procesų. Tokiu atveju sutaupo-
ma energija ir mažiau teršiama aplinka.
Gamintojas, susidūręs su pigiais, pras-
tos kokybės audiniais, pagamintais nesi-
laikant ekologinių reikalavimų, gali stipriai
nukentėti. Siuvėjams tokių audinių dulkės
gali sukelti alergiją, galimas kojų, rankų
tinimas, alerginis dusulys. O vartotojas nu-
sivils pamatęs, kad jo drabužis dažo kūną,
elektros energija ir garai (jiems pagaminti
reikalingas tik nedidelis kiekis vandens).
Šiame procese pavojingos cheminės taršos
nėra.
Tekstilės pluoštų, medžiagų ir drabužių
gamyboje pradėtos taikyti brangios na-
notechnologijos suteikia medžiagoms ir
drabužiams naujų savybių, išplečia jų
funkcines galimybes ir padeda spręsti
gamybos ir vartojimo aplinkosaugines
problemas Nanotechnologijos drabužiuose
pirmiausiai buvo panaudotos kariniais ir
kosmoso įsisavinimo tikslais, bet pamažu
darosi prieinamos ir kitiems vartotojams.
Naujos tekstilės galimybės:
• Audiniai, kurie apsaugo nuo lietaus, vėjo,
blogo oro. Tokie audiniai yra padeng-
iami specialiomis dangomis, laminuojami
įvairios prigimties membranomis, juos
gaminant naudojami specialūs pluoštai bei
medžiagos struktūra.
• Apsaugantys nuo ekstremalaus šalčio,
turi geras šilumos izoliacinių savybių,
reguliuoja drėgmę ir šilumą. Naudojami
tuščiaviduriai pluoštai; izoliacinis sluok-
snis gaminamas iš specialių poliester-
inio-poliamidinio kopolimero, poliolefino
pluošto. Medžiaga veika kaip termostatas:
kai drabužį vilkintis žmogus fiziškai ak-
tyvus ir kūnas išskiria šilumą, medžiaga
šilumą absorbuoja, šiluma atiduodama,
kai kūnas atvėsta, darosi šalta. Drėgmei
po drabužiais reguliuoti naudojamos
medžiagos su specialiomis membranomis,
kurios iš vidaus praleidžia vandens garus,
o iš išorės vanduo per medžiagą neprasisk-
verbia.
• Atsparumas skalbimui, neglamžumas,
savaiminis apsivalymas. Naudojamos
hidrofobinės apdailos, nanodetalėmis
dengiamas medžiagos paviršius. Kuriamos
pačios sugebančios apsivalyti medžiagos,
kurių nereikia skalbti ar valyti. Bando-
ma sukurti medžiagos paviršiuje lotoso
žiedui būdingą mikroreljefą, kurio dėka
nešvarumai patys pasišalina lietui lyjant.
Reljefas – nanostruktūra, kuriama UV laz-
eriu ar cheminiais preparatais. Medžiagos
apsivalo nuo organinių teršalų veiki-
ant saulės spinduliams. Tokių medžiagų
paviršius turi titano dioksido detalių.
Blogą kvapą iš medžiagų gali valyti ir į
ekoproduktai / 11
tuščiavidurius pluoštus įvestos bakterijos, Drabužio priežiūra
kurios minta kvapo sukėlėjais.
Dėvėjimas irgi svarbus etapas. Ant
• Antimikrobinė apsauga nuo blogo drabužio etiketės vartotojui nurodomi
kvapo, infekcijų. Gamybos metu į pluoštus priežiūros ženklai, nusakantys, ar drabužis
įvedamos cheminės medžiagos; medžiagų
gali būti valomas chemiškai arba skalbia-
dangose panaudojamos mikrokapsulės su mas.
antimikrobinėmis medžiagomis.
Skalbiant taip pat naudojame chemikalus:
• Kosmetotekstilė, kuri gaivina, drėkina, baliklius, skalbiklius, apretus, enzimus.
sleidžia kvapą, apsaugo nuo UV
Šių chemikalų likučiai pakliūna į nuteka-
spindulių. Medžiagų dangose panaudoja- muosius vandenis. Drabužių cheminiam
mos mikrokapsulės su aromatinėmis,
valymui naudojami chemikalai taip pat
stimuliuojančiomis medžiagomis. Nuo kenkia aplinkai ir žmogaus sveikatai. Var-
UV spindulių saugo tankesnės ir storesnės
totojai nemažai sunaudoja elektros energi-
medžiagos, apdorojama UV spindulius jos drabužiams lyginti. Drabužiai, kurie
apsorbuojančias dažais ir balikliais; į
lengvai prižiūrimi, nereikalauja lyginimo
pluoštus įvedamos titano ir cinko oksidų taip pat yra ekologiškesni.
nanodalelės.
• Apsauga nuo elektromagnetinių laukų.
Sukuriama maža specifinė varža; lai-
Drabužių utilizavimas
dumas gaunamas panaudojant sidabro,
Paskutinis etapas yra drabužių utiliza-
nikelio, titano, aliuminio, plieno vienagi-
vimas, ar – dar kitaip – jų sunaikinimas.
jus siūlus; siūlus padengia elektrai laidžių
Gamtinio pluošto drabužių sunaikinimas
detalių sluoksnis.
nesukelia problemų: medvilnė gali supūti,
be to, ji sudega kaip malkos. Dirbtinio
• „Sumanioji“ tekstilė. Tokia medžiaga
pluošto drabužiai taip pat suyra nesunkiai,
keičia apimtį, išvaizdą, struktūrą re-
beveik neteršia gamtos.
aguodamos į aplinką. Medžiagose
Didžiausia problema – sintetinių pluoštų
įmontuoti sensoriai, kurie reaguoja į
sunaikinimas. Specialistai siūlo antrinį
aplinkos pasikeitimą, medžiagoje esantys
pluoštų panaudojimą perdirbant dėvėtus
procesoriai analizuoja signalą ir valdo
drabužius. Perdirbtos medžiagos panau-
vykdantį elementą. Taip gali būti re-
dojamos įvairiais tikslais – panaudojamos
aguojama į kūno temperatūros pasikeiti-
kitam drabužiui ar daiktui pagaminti.
mus ir kūnas vėsinamas arba šildomas,
Žinokite, kad dauguma į Lietuvą įvežamų
keičiamas medžiagos storis kintant lauko
temperatūrai, keičiasi medžiagos spalva,
dėvėtų drabužių didina aplinkosaugines
problemas, nes tuose drabužiuose nau-
nuo atitinkamos temperatūros poveikio,
dojama daug sintetinių pluoštų. Euro-
keičiamas oro ar vandens laidumas, re-
pos šalys atsikrato drabužių utilizavimo
aguojant į klimato pokyčius.
problemų, o mes jas prisiimame.
Ecological manufacturing penetrates to all the branches of industry, not excluding the clothing
industry, which is an easily noticeable tendency in the Western Europe.
This kind of manufacturing is also the reason why clothes are becoming more expensive and better
in quality. All the stages of producing the clothes should be consistently ecological: from textile
making to sewing a cloth. Moreover, nowadays it becomes more and more important to wear
clothes ecologically, or in other words washing and utilizing them in the eco-friendly way. Eco-
logical clothing production is already popular in the Western Europe, while developing countries
only now start to follow their example.
 12 / pasaulis
Tiksinti populiacijos bomba
SKIRMANTĖ GOUGH
skirmante.gough@gmail.com
KRISTINA KUČINSKAITĖ
news@ozonas.lt
Problema – pasaulio populiacija, ar jos
organizacija
Apytiksliai šiuo metu pasaulyje gyvena
apie 6,7 milijardo žmonių. Žemės plotas
– apie 509,600,000 kvadratinių kilometrų,
sausuma užima tik apie 149,000,000
kvadratinių kilometrų. Kiekvienam gy-
ventojui tenka apie 0.02 km2. Tai pakanka-
mai didelė erdvė individui. Be to, reikia
nepamiršti, kad dauguma mūsų gyvena
urbanistinėse struktūrose, kur susigrūdama
kur kas mažesniame plote.
Bet taip pat negalima pamiršti, kad
žmonija yra netolygiai okupavusi visą
sausumos plotą. Kai kurios klimatinės
erdvės yra atšiaurios ir jose neįmanomas
tankaus gyventojų tinklo egzistavimas.
Dideles žemės naudmenas užima įvairios
ūkio šakos, kurių gaminama produkcija
reikalinga palaikyti gyvybei. Atsižvelgiant
į kiekvieną faktorių gyvenamosios erdvės
kamputis vis labiau susitraukia. Ir galima
tik įsivaizduoti kiek jis susitrauks iki 2050
metų. Tuomet pagal gana šiurpias prog-
nozes žmonių populiacija turėtų pasiekti
9,2 milijardų ribą.
Kur visiems sutilpti? Gal laikui einant
bendruomenės koncentruosis ekologiniu-
ose, pagal darnios raidos principus supro-
jektuotuose megapoliuose, kuriuose tilps
visa žmonija? Gal pakaktų net vieno mega-
polio? Gal įmanoma visą žmoniją sutalpinti
plote, ne didesniame nei Indonezija?
Bet tokios futuristinės svajonės, net jei
jas suvoktume kaip realiai įgyvendinamus
modelius, susidurtų su daugybe moralinių
dilemų. To pavyzdys – modernioji Japon-
ija. Nepaprastai taupiai išnaudotame plote
telpa didžiulis kiekis žmonių, bet susiduri-
ama su nemažai psichologinių problemų.
Kuo mažesnė erdvė skiriama gyvenimui,
tuo labiau ribojamas privatumas. Prigim-
tinis laisvės, nepriklausomo judėjimo
poreikis uždaromas narve, nesvarbu net jei
jis išmuštas paauksuotu pliušu.
Vis tik gyvybinės erdvės klausimas nėra
svarbiausias žmogaus išlikimui – nesvarbu,
vakarietiškai komfortiškam, ar skurdokam,
kai besivystančiose šalyse „suryjamas“
katastrofiška neatsinaujinančių plan-
etos resursų kiekis. Jau dabartinės kartos
išteklius savinasi ateities kartų „skolon“.
Aplinkai draugiškas gyvenimo būdas prop-
aguojamas visuose visuomenės lygmenyse,
bet net elementariausi ekologiniai sprendi-
mai, net jei jie pakankamai elementarūs,
įsigali lėtai ir susiduria su dideliu sociumo
abejingumo laipsniu. Kaip pavyzdį galima
paminėti atliekų rūšiavimą, alternatyvių
aplinkai ir organizmui nekenksmingų
produktų pasirinkimą, taršos mažinimą…
Galima tik nuspėti, kad gana greitai bus
susidurta su tokiais žmonijos poreikiais,
kurių planetos resursai nebegalės patenk-
inti. Miestų, kurie nebeaprūpinami energija
ir vandeniu, vizija gali priminti apokaliptinį
paveikslą.
Populiacijos perviršis, atsiradęs per pas-
taruosius keletą metų eksponentiškai au-
gant žmonių skaičiui, veda tik į šiurpią
civilizacijos atomazgą. Dėl žmonijos
ekspansijos jaudintasi dar romėniško pa-
saulio aušroje: „Kas pastebima (dažniausia
besiskundžiant), yra mūsų auganti populi-
acija: mūsų skaičiai yra per dideli ir per
sunkūs mūsų pasauliui, kuris tik beįstengia
aprūpinti mus iš savo natūralių išteklių;
mūsų norai vis auga didyn ir didyn, ir
mūsų skundai kartėja kiekvieno burnoje,
kol Gamta nebeįstengia mūsų išlaikyti
savo įprastais metodais.
Badai, karai, marai ir žemės drebėjimai
turėtų būti pastebimi tiesiog kaip vaistas
mūsų tautoms, išvalantis mus nuo žmonijos
išlepimo” (Terulijus, Rašymai sielai, II arba
III amžius (apytikslė pasaulio populiacija
tarp 200 ir 300 milijonų).
Grėsmingos besivystančios šalys
Kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo lėčiau joje
auga žmonių skaičiaus. Ir priešingai – kuo
skurdesnė šalis, tuo gausesnės šeimos.
Šis paradoksas aiškinamas įvairiai, tiek
filosofiškai, tiek pragmatiškai. Viena iš
teorijų skelbia, kad aktyvus dauginimasis
esant skurdžiai tautos ekonomikai gali būti
siejamas su gyvulišku, pasąmoningu siekiu
išsaugoti „padermę“.
Finansinis stabilumas, atrodo, negatyviai
veikia populiacijos augimą. Galima daryti
naivią išvadą, jog jei visas pasaulis būtų
turtingas, nesusidurtume su populiacijos
perviršio problema. Ir ši išvada teisinga…
Komfortu individai mėgaujasi egoistiškai.
Geros gyvenimo sąlygos, palankios kar-
jeros perspektyvos, viliojantys ir įvairūs
asmeninės ateities pasirinkimai jaunus
žmones sulaiko nuo poreikio anksti kurti
šeimą. Didelis vaidmuo tenka ir moteriai.
Turtingose šalyse jos dažniausiai yra lais-
vos ir nuolat reikalaujančios dar didesnės
laisvės (tyliai galima sutikti, kad perdėta
emancipacija taip pat prie gero nepriveda).
Nuolat skundžiamasi, kad šitoje planetoje gyventi darosi
sudėtinga, nes kažko nuolat trūksta. Bet gal derėtų žvelgti
kiek kitaip? Gal kai ko šitoje planetoje yra per daug?..
Pagal stereotipinį seną visuomenės modelį
pagrindinė moters pareiga ir užsiėmimas
– gimdyti. Moderniuose bendruomenės
modeliuose, kurie atsiskleidžia turtingose
tautose, moteris atsisako arba aktyviai ko-
voja prieš nuo seno jai primestą rolę.
Vienas arba du vaikai – tai renkasi
šiuolaikinė moteris vietoj gimdymo kasmet.
Jei tokius gimdymo tempus įgyvendintų
Indija, Kinija ir kitos „daugiavaikės“ tautos,
populiacijos augimas ženkliai sumažėtų.
Senaisiais laikais pasaulis periodiškai pats
apsivalydavo nuo skėriško žmonijos pertek-
liaus. Maro, šiltinės, choleros epidemi-
jos periodiškai ir drastiškai praretindavo
žmonijos gretas.
Medicinos mokslas padarė sunkai
įmanomus pandemijos atvejus. Be to, dėl
elementarios medicininės priežiūros ilgėja
ir vidutinis žmogaus amžius. Juk retai kas
dabar miršta dėl dantų ligų…
Alternatyvos
Sprendžiant populiacijos perviršį reikia
rasti tokį sprendimą, kuris nepažeistų
moralinių nuostatų ir kuo mažiau kirstųsi
su prigimtinėmis žmogaus teisėmis. Prisi-
menant situaciją, kai Kinijoje dėl ribojamo
vaikų skaičiaus šeimoje gimusios mergaitės
dėl savo „nevertingumo“ kartais buvo net
žudomos, reikia ieškoti kitų sprendimų.
Pagrindinis dalykas – šeimos planavimas.
Paskaičiuota, kad šeima, kurioje auga tik
dvi atžalos, neprisideda prie populiacijos
augimo. Bet problema yra ne tik populiaci-
jos augimas. Problema yra ta, kad jau ir da-
bar ji yra per didelė. Ar galima įsivaizduoti
žmonijos sumažėjimą 80 procentų? Var-
giai… Bet būtent toks kardinalus esamo
Ozonas 2008/3 (7) www.ekologija.lt
Juliaus Geèo nuotr.
skaičiaus pasikeitimas būtų „sveikiausias“
planetai.
Išsinaikinti, arba išsiųsti žmonių perteklių
kolonizuoti Marsą turbūt nenorime. Išeitis
– kuo griežtesnė gimstamumo kontrolė.
Bet šiuo atveju ekologinė neišvengiamybė
susiduria su tvirčiausiais individo instink-
tais. Kaip pasakyti šeimai, kad pasauliui
būtų geriau, jei ji neturėtų vaikų? Būtų pu-
iku tiek socialiniu, tiek ekologiniu požiūriu,
jei būtų ne gimdomi nauji kūdikiai, bet į
šeimas priimami visi tie, kurie „kali“ vaikų
namuose.
Kitas epizodas – kūdikiai „iš mėgintuvėlio“
ir bet kokia medicininė intervencija ko-
vojant su apvaisinimo problemomis.
Šiuolaikinis mokslas peržengia daugumą
gamtos suręstų užkardų. O ir moteris,
negalinti turėti vaikų, jų nori su dvigubai
didesniu užsidegimu nei bet kuri kita.
Šiai planetai esame per „sunkūs“, mūsų per
daug, o plėstis nebėra kur, nes jau seniai
negailestingai užkariavome kitų rūšių plo-
tus. Tik drastiškai pristabdžius gimstamumo
rodiklius galima tikėtis šviesesnės ateities
būsimoms kartoms. Bet sunku įsivaizduoti,
koks prievartos aparatas ar manipuliacinė
reklaminė programa sugebėtų įteigti mo-
teriai ir vyrui, trokštantiems pratęsti savo
kraują, kad to nedarytų. Taigi kova su
populiacijos perviršiu klaidi ir tamsi, net
teorinių svarstymų lygmenyje galima nus-
lysti už plonytės ribos, skiriančios tai, kas
gera ir tai, kas nepateisinama.
Viskas, ko galima drąsiai imtis, – kurti
socialinį ir ekonominį stabilumą. Juk kuo
greičiau visos tautos pasieks išsivysčiusiųjų
statusą, tuo greičiau suveiks žmogiškasis
egoizmas komfortu mėgautis vienatvėje,
neapsikraunant šeima.
Ozonas 2008/3 (7) www.ekologija.lt
„Biofach” – besiplečiančios
ekologiškų produktų rinkos
atspindys
Didžiausia pasaulyje ekologinių produktų paroda „Bio-
fach“ Niurnberge, Vokietijoje, vyko vasario 21–24 dien-
omis. Parodos organizatorių duomenimis, kiekvienais me-
tais dalyvių gretos tik auga. Šiemet „Biofach“ ir jos atšaka
„Vivaness“, aprėpianti kūno priežiūros priemonių gaminto-
jus, kartu sutraukė 2740 dalyvių. „Ozonui“ prisiglaudus
tarptautinės ekologiškos spaudos stende, spėta pasižvalgyti
ir po milžinišką ekspozicijų plotą. Be švelnaus liūdesio, kuri-
am, besižvalgant po ekologiškų produktų gausą ir įvairovę,
pagrindo tikrai yra, galima jausti ir malonią viltį. Perspe-
ktyva yra tik viena, ir ji – ekologiškų produktų rinkų plėtra
bei ekologiškos visuomenės augimas.
ekoproduktai / 13
KRISTINA KUČINSKAITĖ
news@ozonas.lt
Stulbinanti įvairovė
„Biofach“ paroda yra tikras ekologinės
produkcijos gigantas. Arena, kurioje su-
sirenka augintojai, gamintojai, pardavėjai,
sertifikavimo organizacijos ir klientai,
apglėbia visą pasaulį. Niurnbergas – „Bio-
fach“ centras, bet tai ne vienintelė šios par-
odos eksploatacijos vieta. Kasmet ji vyksta
ir Tokijuje (Japonija), Šanchajuje (Kinija),
Baltimorėje (JAV) bei San Paule (Brazilija).
Šiemet parodoje gausiausiai dalyvavo patys
Vokietijos gamintojai. Jų susirinko nei daug,
nei mažai – 935. Daug dalyvių atvyko ir iš
Italijos (392), Ispanijos (204) ir Prancūzijos
(176). Atskira salė ir išskirtinis dėmesys
skirti organinio vyno gamintojams. „Bio-
fach“ paroda yra ir didžiausia organinio
vyno paroda. Šiemet čia susirinko 336
vynininkai iš 21 šalies. Parodos lankytojai
vyno salėje sukiojosi ne tik dėl ypatingos
atmosferos, patogios salės lokacijos, bet ir
dėl įspūdingos vynotekos, kurioje kiekvi-
enas galėjo nemokamai degustuoti daugybę
vyno rūšių.
„Biofach“ paroda išskirtinė dėl nepaprastai
plataus dalyvių geografinio arealo. Indija,
Pietų Amerikos šalys, Afrika, Naujoji Ze-
landija, Australija – vienoje vietoje susi-
renka visas pasaulis. Kai kurie produktai
nustebina net ir visko mačiusį vartotoją.
Kas tos Noni sultys, kurias Afrikoje ir Pietų
Amerikoje garbina kaip gyvybės šaltinį? Ar
kas girdėjo apie Umbu vaisių, kuris yra pas-
aulio čempionas pagal beta-karotino kiekį?
Tiesa ir patys egzotiškų ir unikalių produktų
gamintojai, paklausinėti ar Europos rinkoje
jau cirkuliuoja jų gaminys, dažnai tiesiog
traukė pečiais ir lakoniškai atsakinėjo
„we‘re planning“ (planuojama)…
Verta pastebėti, kad kai kurios šalys
ekologišką ūkį ir gamybą deklaruoja kaip
vienintelę galimybę pakilti iš skurdo.
Dažniausiai jose žemės naudmenos dar nėra
pernelyg užterštos trąšomis, tebėra gajos dar-
bo rankomis tradicijos. Tas aktualu Afrikos
šalims, kurios pirmą kartą „Biofach“ dalyvavo
su didele dalyvių delegacija, o ne su keliais
nariais kaip prieš tai vykusiose parodose.
Organinį ūkį, kaip patraukliausią alternatyvą
ir Indijoje, savo pranešime akcentavo Mano-
jus Kumaras Menonas (Manoj Kumar Me-
non), vykdomasis Tarptautinio Organinės
žemdirbystės kompetencijos centro direktorius
iš Indijos. Anot jo, Indijoje ne tik gera dirvos
būklė, ypatingą postūmį organinio ūkio plėtotei
duoda ir vietinė žmogaus bei gamtos vienovės
samprata, senųjų žemdirbystės tradicijų gy-
vavimas.
Fantazija ar ateitis?
Vaikščiodami po įprastus prekybos centrus
savo šalyje, ekologiškos produkcijos lentynose
kartais turime ieškoti su žiburiu. Arba, jei ji
yra – dažnai kainuoja daug brangiau. Arba,
kas kartais juokina, ji įkalinama specialiame
skyriuje, o iš jo turinio vargiai pasigaminsi
paprastus padorius pietus. Brangios uogienės,
šokoladai, sausainukai, keleto rūšių jogurtas
– ar tai dedame ant savo pietų stalo? „Bio-
fach“ lentynos lūžo nuo visų produktų, kurių
gausa ir kokybės specifikacijos patenkintų net
išrankiausią vartotoją. Pieno produktai, duona,
mėsa, konditerijos gaminiai, kruopos, sultys,
žuvis, vaisiai ir daržovės – ir viskas ekologiška.
Norint patekti į parodą dalyviams teko atitikti
nepaprastais griežtus rengėjų kriterijus.
Aišku, galima skeptiškai samprotauti, kad par-
odoje regėta produktų gausa neatspindi realios
situacijos pasaulyje. Vis tik pasižvalgę Niurn-
berge aptikome prekybos centrą, kuriame visos
prekės yra vien ekologiškos. Be to, net įprastose
parduotuvėse kartu su visais produktais gausu
ir paženklintų ekologiškais. Kas keisčiausia –
ekologiškų produktų kaina konkurencinga, tad
jie nėra prieinami tik keliems išrinktiesiems,
kurie dėl auksinio finansinio būvio nusipelno
valgyti sveiką maistą…
 14 / socialinë atsakomybë
Socialiai atsakingo verslo link
Šiuolaikinis pasaulis gyvena permainomis. Kintant klimato pusiausvyrai, natūralių išteklių atsargoms, turi
keistis ir sustabarėję bendruomenių gyvenimo modeliai. Tuo neabejojama. Ypatinga atsakomybė už tai, kokia Iš dulkių į dulkes
bus ateitis ir ar ji išvis priklausys verslo sektoriui. Jei seniau laikytasi nuomonės, kad darnus vystymasis yra Tradicinių laidotuvių metu toli gražu nėra
strategija, kurią įmonė sau leidžia kaip reklaminio įvaizdžio dalį – šiandien socialiai atsakingas verslas ir laikomasi šio principo. Sandarus, sunkiai
darnus vystymasis yra bene vienintelis tinkamas būdas siekti ilgalaikio ir efektyvaus įmonės egzistavimo.
KRISTINA KUČINSKAITĖ
news@ozonas.lt
Mūsų šalyje įprasta skųstis informaci-
jos sklaida. Bet skųstis galima turbūt tik
mažomis pastangomis tos informacijos
ieškant. Įmonių socialinės atsakomybės
plėtojimo principai ir pavyzdžiai yra išdėstyti
jau antrame šios srities informaciniame lei-
dinyje „Atsakingo verslo praktika. Įmonių
LR Socialinės atsakomybės gairės mažoms
ir vidutinėms įmonėms ir geros praktikos
pavyzdžiai“, kurį išleido Socialinės apsau-
gos ir darbo ministerija. Leidinį parengė
ekonomistė, nepriklausoma atsakingo verslo
ekspertė, tarptautinės Darnaus vystymosi
specialistų asociacijos narė Indrė Kleinaitė.
Leidinyje koncentruotai ir glaustai pateiki-
ami darnaus vystymosi ir įmonių socialinės
atsakomybės apibrėžimai, rekomenduoti-
nos gairės ir sektini realūs geros praktikos
pavyzdžiai. „Įmonių aplinkosauginė ir
socialinė atsakomybė turbūt yra neįprasti
rūpesčiai verslo atstovams, kurie mano, jog
įmonių atsakomybę sudaro tik pelno sieki-
mas, mokesčių mokėjimas, įstatymų laiky-
masis ir darbo vietų saugumo užtikrinimas.
Toks požiūris nėra neteisingas; jis yra tiesiog
per siauras naujame besikeičiančiame global-
izacijos kontekste, kuriame vertybės įgauna
tavo
ats
ak
INICIATORIUS
vis didesnę reikšmę, ir visuomenės lūkesčiai
verslo atžvilgiu keičiasi“, – teigia autorė.
Leidinyje įtaigiai pristatomi argumentai,
įtvirtinantys socialiai atsakingo verslo
strateginę reikšmę. Taip pat pateikiami ir
socialiai atsakingo verslo praktinės naudos
įmonei argumentai. Socialiai atsakingas ver-
slas:
• Padeda sumažinti energijos ir atliekų
kiekį bei joms skiriamas išlaidas;
• Padeda diferencijuoti verslą;
• Padeda pasiruošti pokyčiams
griežtėjant įstatymams;
• Padeda kurti inovacinius
produktus ir procesus;
• Gali padėti atverti naujas rinkas;
• Padeda pritraukti ir išlaikyti
geriausius darbuotojus;
• Padeda pagerinti įvaizdį akcininkų
ir visuomenės akyse;
• Padeda sumažinti teisinę riziką
ir draudimo išlaidas;
• Prisideda prie geresnės gyven-
imo kokybės kūrimo.
Nepaklūstant naujoms tendencijoms ir
trumparegiškai laikantis pasenusių darbo
principų, siekiant greitos finansinės sėkmės
(ir turbūt trumpalaikės) galima atsidurti
verslo pasaulio paribyje. Nesveiki produk-
tai gali būti boikotuojami, galima susidurti
biuras –
n a
i
g n
o
elg zo
esio
INICIATYVOS PARTNERIAI:
suyrantis lakuotos medienos karstas, vidu-
su įvaizdžio problemomis, įsivelti į teisinius
ginčus, „užsidirbti“ nuobaudų dėl taršos.
Be teorinės informacijos apie sąvokas lei-
dinyje nemaža ir praktinių patarimų, kurie
turėtų pagelbėti įmonėms, norinčioms pa-
tobulinti savo veiklą. Pateikiami socialiai
atsakingų praktikų pavyzdžiai iliustruoja,
kad atsakingai plėtojamas verslas firmoms
gali sutaupyti didžiules sumas, kurių pa-
prastai pareikalauja atliekos, energija.
Paslaugų sektoriaus įmonėms taip pat turėtų
būti aktualūs socialiai atsakingo verslo
klausimai. Pavyzdžiui, socialiai atsakinga
įmonė savo biurą įrengtų atsižvelgdama į tai,
kaip pasiekti kuo mažesnių taršos rodiklių. Į
tai įeina ir lengvas viešojo transporto priein-
amumas, elektros energijos taupymas, kiek
įmanoma draugiškesnės aplinkai biuro tech-
nikos įsigijimas ir t. t.
Kai kuriuos žingsnius į švaresnį gyvenimą
galima žengti be jokių finansinių sąnaudų,
vien tik pasitelkus elementarų sąmoningumą.
Pavyzdžiui, vienkartinių plastmasinių
puodelių atsisakymas arba popieriaus
rūšiavimas biure – jau yra judėjimas teisinga
kryptimi.
Leidinyje pateikiami ir sėkmingų socialiai at-
sakingo verslo praktikų realybėje aprašymai.
Sąraše šalia užsienio kompanijų galima rasti
ir gerai žinomų lietuviškų vardų.
Paskelbk
savo biurą
atsakingo
elgesio zona.
Skambink ir sužinok, kaip tai jau padarė kiti.
Tel.: (5) 252 6410
Ozonas 2008/3 (7) www.ekologija.lt
Medis vietoj antkapio
KRISTINA KUČINSKAITĖ vietinės medienos karste. Karstas gali būti
news@ozonas.lt gaminamas net iš perdirbto popieriaus.
Ne be ironijos galima pastebėti, kad mada
savo nagus tiesia ir į šią praktiką – pernai
Mirtis mūsų šalyje supama daugybės tabu pavasarį Londone buvo surengta pirmoji
ir ritualų. Artimieji, nusižengę laidotuvių „žalių“ laidotuvių paroda.
ritualams gali sulaukti ne vieno kreivo Laidojimo vietoje vietoj antkapio sodi-
žvilgsnio. Nesvarbu, jei mirusysis buvo namas vietinis medelis, galima prisodinti
prisiekęs roko gerbėjas – per šermenis jam gėlių. Tie, kurie nori labiau pažymėtos
skambės tik neutrali klasikinė simfonija, o vietos, gali užsiritinti išgraviruotą lauko
kūną puoš klasikinis aprėdas. akmenį. Kuriamoje žaliojoje kapinių zono-
Ar galima įsivaizduoti, kokia būtų reakcija, je nenaudojami jokie pesticidai.
jei artimieji mirusįjį laidotų suvynioję tik Žengiant dar toliau, ekologiškų laidotuvių
į įkapes, arba paguldę iš vytelių nupin- koncepcija nesutinka su kūno balzamavimu.
tame karste? Didžiojoje Britanijoje jau nuo Skrupulingieji amerikiečiai ištyrė, kad tam
1991 metų veikia natūralios mirties cen- naudojamas formaldehidas patekęs į gruntą
tras (natural death center), kurio tikslas ir vandenis teršia aplinką.
– ekologiškos laidotuvės. Šiuo metu pa-
saulyje ekologiškas laidojimo paslaugas Pigiausias pasirinkimas
siūlančių organizacijų – šimtai. Vos atsiradusi „žaliųjų“ laidotuvių tradicija
pradėjo plisti kelis kartus greičiau nei kre-
mavimas. Tam įtakos, matyt, turėjo ne tik
ekologiška dvasia, bet ir finansinis fakto-
rius. Ekologiškos laidotuvės kainuoja kelis
kartus pigiau nei standartinės. Pavyzdžiui,
je išpuoštas audiniu ne tik kad nepaspar- pinto karsto kaina tik apie 50 svarų.
tina, bet ir sulėtina kūno irimo procesą. Alternatyvių laidotuvių rengėjai nepa-
Visas tradicinių laidotuvių ceremonialas, prastai liberalizavo mirties ritualus. „Žalieji
pažvelgus iš šalies, – ekstravagantiškas plotai“ atviri visokių tikėjimų žmonėms.
švaistūniškumas. Mirusiųjų rūbų mados, Šeimos gali susiplanuoti tokią ceremoniją,
karstų mados, antkapinių paminklų ma- kokios tik pageidauja. Galima rengti tradi-
dos reikalingos ne mirusiesiems, bet jų cines laidotuves, gali būti laidotuvės su
artimiesiems. džiazo grupe, ar net su… šampanu.
Ekologiškų laidotuvių idėja išsivystė kaip Patraukliai atrodo tik idėja, kad praėjus
atsakas į mirties komercializavimą. Juk dešimtmečiams kapavietė bus tapusi
iš tiesų, nepaisant finansinės padėties, parku. Ši idėja net ir lietuviams neturėtų
žmonės visada stengiasi iškelti prabangias atrodyti atgrasi. Mūsų protėviai tikėjo, kad
vestuves ir solidžias laidotuves. vėlė apsigyvena medžiuose.
Ekologiškos laidotuvės yra daug pigesnės Vis tik, nors pasaulyje ekologiškų laidotuvių
už standartines, jų tikslas – harmonija su idėja plėtojama jau keliolika metų, sunku
gamta. Mirusysis laidojamas suvyniotas į įsivaizduoti, kad ir Lietuvoje greitu metu
įkapes arba lengvai suyrančiame pintame atsirastų toks mirusiųjų parkas.
Death is a highly ritualized sphere. There are many ancient traditions that can not be broken during
the funereal including outfits of the dead, music, coffin that is a necessity, and of course, the head-
stone. However, nowadays the new form of funeral is getting more and more popular. It is called “the
green funeral” or “the ecological funeral”. The concept of this idea is to arrange an eco-friendly jour-
ney of the dead back to the dust. Thus, the embalmment is not allowed as well as the heavy varnished
coffins. Graveyard is usually settled in the plain, where instead of the headstone funeral organizers
plant a local tree, relatives can put a field stone with the engraved name of the dead. Those funereal
are much cheaper than usual ones. They are also open to the people of all faiths. Natural “green”
death organizers expect to create peaceful parks for future generations instead of stony remains.
Ozonas 2008/3 (7) www.ekologija.lt perdirbimas. Rubriką remia UAB „Žalvaris“ / 15

Atliekų tvarkymo versle trūksta konkretumo

Atliekų tvarkymas – svarbiausia ir sudėtingiausia aplinkos apsaugos sritis. Tačiau teisės aktuose, reglamentuojančiuose ti papildoma veiklos sritimi, nuogąstauja
visai ne dėl visuomenės nuostatų, – jos
atliekų skirstymą, konkretumo pasigenda ne tik gyventojai, bet ir atliekas tvarkančios bendrovės. išugdomos palaipsniui, – bet dėl vis dar
egzistuojančių spragų valstybinės reikšmės
bus daroma toliau. tiksliai išdėstyta informacija, sukonkret- dokumentuose.
„Turime nemaþà potencialà
plësti rûðiavimà, bet tam reika- „Mūsų asociacijos įmonės ir šiandien intas rūšiuojamų atliekų ir antrinių žaliavų Nevykdant atliekų rūšiavimo, vertingos
lingi politiniai sprendimai´, – rūšiuoja antrines žaliavas. Turime nemažą skirstymas. Kitas svarbus dalykas – tinka- antrinės žaliavos keliauja į sąvartyną kartu
sako Þ.Þukauskas. potencialą plėsti rūšiavimą, bet tam reika- mas antrinių žaliavų konteinerių aptarnavi- su bendru komunalinių atliekų srautu.
lingi politiniai sprendimai“, – sako Ž. mas. Viena iš galimybių mažinti tų atliekų
Žukauskas. Anot jo, esanti įstatyminė bazė kiekį yra jas deginti. Vilniuje numatyta
ir „Strateginis atliekų tvarkymo planas“ bei Konteineriams pirkti – milijonai statyti komunalinių atliekų deginimo
„Buitinių atliekų deginimo galimybių pro- įmonę, tačiau kokios konkrečiai atliekos
jekto dokumentų parengimas“ neaprėpia Viena iš minėto Aplinkos ministerijos plano bus joje deginamos, kol kas neaišku.
visų esamų problemų. „Vadovaujantis esa- dalių – darbas su savivaldybėmis, kuri- Atliekų surinkėjų atstovai sako, kad kol to
mais dokumentais, neįmanoma atsakyti, oms pateikti atitinkami atliekų rūšiavimą aiškumo nėra, negalima priimti atitinkamų
kur ir kokios rūšiavimo linijos būtinos tam, skatinantys reikalavimai. Aplinkos minis- sprendimų, susijusių su rūšiavimu, nes at-
kad, vykdydami Europos Sąjungos direk- terijos duomenimis, surengta savivaldybių skirti teks ne tik antrines žaliavas, kurias
tyvas, nekeltume grėsmės šalies aplinkai ir apklausa ir regionų aplinkos apsaugos reikės perdirbti, bet ir tas atliekas, kurias
galėtume vykdyti savo veiklą gyventojams departamentų rengiami patikrinimai rodo, bus galima sudeginti.
finansiškai palankiomis sąlygomis“, – tvir- kad dalis savivaldybių dar nėra sudariu- Vakarų Europos valstybėse atliekų
tina asociacijos viceprezidentas. sios reikiamų sąlygų gyventojams rūšiuoti rūšiuotojų darbą lengvina specialios
atliekas. rūšiavimo linijos, įrengiamos sąvartynuose.
Ar įgyvendinami Vyriausybės Šiemet šalies savivaldybės gaus 6,2 tūkst. Tačiau Lietuvoje tokių linijų projektų
sprendimai? antrinėms žaliavoms skirtų konteinerių, kol kas nėra. Inicijuoti tokius projektus
kurie bus pastatyti miestų gyvenamuosiu- galima pradėti tik nuo sprendimų, kokias
Praėjusiais metais Vyriausybė patvirtino ose rajonuose. Jiems pirkti iš Gaminių ar konkrečiai atliekas jie rūšiuos. Nuo to, ar
Aplinkos ministerijos parengtą naujos pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšų reikės rūšiuoti tik specializuotuose kon-
redakcijos Valstybinį strateginį atliekų buvo skirta 8,3 mln. litų ir pagal Gaminių teineriuose surinktas antrines žaliavas, ar
tvarkymo planą. Naujos redakcijos doku- ar pakuotės atliekų tvarkymo programos visą komunalinių atliekų srautą, priklauso
mentas numato planus, kuriuos ruošiamasi lėšų panaudojimo tarybos nutarimą bus rūšiavimo linijų specifika, pajėgumai bei
vykdyti 2007–2013 m. skirta dar 5 mln. litų. statymo vieta.
Dokumentuose pirmenybė teikiama atliekų Aplinkos ministerijos sekretorius Ale-
susidarymo prevencijai, jų kartotiniam pan- ksandras Spruogis teigė, jog nupirkti kon- Vienos problemos gimdo kitas
audojimui, perdirbimui ir kitokiam taiky- teineriai pirmiausia bus pristatomi toms
mui. Vienas iš ambicingo plano strateginių savivaldybėms, kurios iš anksto parengė Atliekų tvarkymo verslo įsibėgėjimą stab-
tikslų deklaruoja siekį, kad iki 2013 metų konteinerių naudojimo planą, įrengė do neaiškūs rūšiavimo kriterijai, tačiau tai
būtų surenkama ir perdirbama ar kitaip konteinerių stovėjimo aikšteles, parinko tik viena problemų visumos dalis: ją lydi
atliekų tvarkytojus, kurie užtikrina neišspręsti finansavimo ir lėšų paskirsty-
Atliekų rūšiavimas primena voratinklį ir perdirbimui netinkamos komunalinės panaudojama ne mažiau kaip 50 procentų
konteinerių naudojimą ir laiku išveža mo klausimai.
atliekos; naudojant įvairias technologijas, komunalinių atliekų.
atrenkamos skirtingų rūšių atliekos. Tačiau, kad šis siekis palaipsniui būtų surinktas atliekas, sudarė sutartis dėl kon- Rūšiuojant antrines žaliavas, susidaro 40–
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, aplinko- teineriuose surinktų antrinių žaliavų per-
„Norint statyti rūšiavimo linijas, reikia sėkmingai įgyvendintas, tam turi skirti 60 procentų netinkamų perdirbti atliekų,
sauginiai reikalavimai tapo griežtesni ir dirbimo.
žinoti atliekų struktūrą. Atskiruose Li- dėmesio ne tik komunalinių atliekų turėtojai kurias reikia deginti arba deponuoti. Beje,
aiškiau apibrėžti. Jie apsprendžia atliekų
etuvos regionuose ji skirtinga. Taigi prieš ir valstybės atstovai, bet ir komunalinių labai svarbu, kas finansuos šių balastinių
tvarkymo politiką: bendrą ir atskirų atliekų
srautų – pavyzdžiui, pakuočių, pavojingų sprendžiant, ar rūšiuoti visą komunalinių atliekų tvarkymo bendrovės. Gyventojams Trūksta aiškumo atliekų tvarkymą. Neatsakius į šį klausimą,
atliekų srautą, ar tik antrines žaliavas, reikia vis dar stinga informacijos, kur išvežamos neįmanoma paskaičiuoti antrinių žaliavų
atliekų ir kt.
pagal esamas metodikas nustatyti komu- surūšiuotos atliekos bei antrinės žaliavos, Specialistai teigia, kad komunalinių atliekų rūšiavimo rentabilumo.
Lietuvoje yra daugiau nei 800 veikiančių ir
nalinio srauto struktūrą“, – sako Antrinių kaip jos perdirbamos. Visuomenėje paplitęs tvarkymo verslas susiduria su problemo- Taigi atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje
neveikiančių sąvartynų. Į sąvartynus kas-
žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asoci- mitas, jog net ir išrūšiuotos komunalinės mis. Kartais tiesiog stinga konkrečios in- vis dar yra pakankamai komplikuota. Ją
met išvežama maždaug 5 mln. tonų įvairių
acijos viceprezidentas Žilvinas Žukauskas. atliekos ir antrinės žaliavos vis viena atsi- formacijos, o valstybinės reikšmės doku- reglamentuodamos, valstybinės instituci-
atliekų, beveik pusė jų – nerūšiuotos
Tačiau norint priimti apgalvotą sprendimą duria bendruose šiukšlynuose. Kad galima mentai nepakankamai aiškiai apibrėžia jos nevengia palikti atvirų klausimų, o tai
komunalinės atliekos.
dėl atliekų rūšiavimo ir jį įgyvendinti, rei- būtų išsklaidyti abejones, reikalingas vieną ar kitą problemą. Įmonės, kurioms trukdo imtis aktyvios veiklos atliekų tvar-
VšĮ „Žaliasis taškas“ generalinis direkto-
kia žinoti, kas su išrūšiuotomis atliekomis ne vien raginimas rūšiuoti, bet aiškiai ir komunalinių atliekų surinkimas galėtų tap- kymo ir perdirbimo įmonėms.
rius Arūnas Makauskas tvirtina, jog dau-
giausia problemų Lietuvoje šiuo metu tu-
rima su stiklo atliekomis. Jų surenkama tik
50 procentų galimo kiekio.
Atliekų rūšiavimas šalyje prigyja labai
pamažu, dažnai apsiriboja pavienėmis
iniciatyvomis. Lietuvos komunalininkų
ir atliekų tvarkytojų asociacijos prezi-
dentas Algimantas Bakas įvardija tris pa-
grindinius veiksnius, stingdančius atliekų
rūšiavimo politiką šalyje: tai visuomenės
sąmoningumo trūkumas, ekonominių
paskatų nebuvimas ir nepalankios sąlygos.
„Visas šias problemas galima palyginti su
voratinkliu: jei į jį įsipainioji, išsikapstyti
labai sunku“, – teigia A. Bakas. Anot
asociacijos prezidento, visuomenės
sąmoningumas neišugdomas per vieną
dieną.
Vilniuje bandyti vykdyti konkretūs pla-
nai, susiję su atliekų rūšiavimu, pasirodė
ne tokie efektyvūs, kaip tikėtasi. Anot
A. Makausko, gyventojų sąmoningumą
turėtų skatinti tai, jog surūšiuotos atlie-
kos iš specialių konteinerių išvežamos
nemokamai. Tuo tarpu už sukauptų
mišrių komunalinių atliekų išvežimą gy-
ventojai moka išties nemažai. Tačiau ši
sistema, tiksliau – jos taikymas Lietuvoje,
turi esminių trūkumų. Suskaičiuoti, kiek
atliekų surūšiuoja ir išmeta vienas gy-
ventojas, neįmanoma, todėl sprendimai
taikomi vienam ar keliems daugiabučiams.
Beje, tokia sistema labai sėkmingai taiko-
ma daugelyje Europos šalių.

Reikalingi politiniai sprendimai

Kiekviename Lietuvos mieste yra po keletą
komunalines atliekas tvarkančių įmonių.
Rajonuose jų skaičius dar didesnis. Tačiau
konkurencija tarp jų neretai dar tebėra per
maža, kad būtų didinamas paslaugų efek-
tyvumas.
Vakarų Europos valstybės, spręsdamos
atliekų rūšiavimo problemą, įrengia mod-
ernias rūšiavimo linijas sąvartynuose.
Šiose linijose atskiriamos antrinės žaliavos Liucijos Tamulytës nuotr.