1

Slauga. Mokslas ir praktika

SLAUGA. Mokslas ir praktika Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centro leidinys Slaugos specialistams, akueriams ir visuomens sveikatos prieiros specialistams
ISSN 1648-0570 Leidiamas nuo 1997 m. sausio mn. 1 d. Eina kart per mnes.

Mokslinis redaktorius Klaipdos universiteto Sveikatos moksl fakulteto Mokslo tarybos pirmininkas, Reabilitacijos ir slaugos katedros vedjas doc. dr. Artras Razbadauskas Redaktor Elvyra Lauiuvien tel. (8-686) 415 25 el.patas elvyra.lauciuviene@sdtsc.lt Redakcija: Nuotolines studijas organizuoja Elona Steckien, stilist Graina Pruskuvien Redakcijos telefonas (8-5) 270 13 62, faksas (8-5) 271 22 73, Redakcijos adresas: Rugi g. 1, LT-08418 Vilnius Redakcins kolegijos nariai SAM vyr. specialist Nijol Bielinien SDTSC generalinis direktorius Juozas Ruolia, SDTSC mokymo ir program skyriaus direktor Loreta Gudelien-Gudeleviien, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto pedagogai-mokslininkai: prof. Virginija Gaigalait (taip pat ir mokslin recenzent), doc. Audrius Gradauskas, prof. Danut Kalibatien (taip pat ir mokslin recenzent), dr. Edita Kaznait (taip pat ir mokslin recenzent), doc. Violeta Oeraitien (taip pat ir mokslin recenzent), doc. Algimantas Vingras (taip pat ir mokslinis recenzentas). Klaipdos universiteto Sveikatos moksl fakulteto asistent ir Turku universiteto slaugos mokslo doktorant Natalja Istomina (taip pat ir mokslin recenzent). V Vilniaus universiteto ligonins Santariki klinikos vyriausioji specialist slaugos ir reabilitacijos magistr Jolita Trinknait. Vilniaus kolegijos Sveikatos apsaugos fakulteto Praktinio mokymo skyriaus vedja slaugos ir reabilitacijos magistr Jurgita Matuizien, slaugos katedros lektor Gravil erpytien, Klaipdos kolegijos Sveikatos fakulteto dekan doc. Vida Staniulien, prodekan lektor Nijol Galdikien, iauli kolegijos dstytoja Emilija Tamaauskien, Utenos apskrities virinink doc. dr. Angel Kauylien, Panevio kolegijos Sveikatos, socialins prieiros ir edukologijos fakulteto prodekan Laima Uait, Lietuvos slaugytoj vadov sjungos prezident Kauno medicinos universiteto klinikos slaugos direktor KMU slaugos doktorant Daiva Zagurskien.

Leidinio Slauga. Mokslas ir praktika moksliniai recenzentai Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto pedagogai-mokslininkai: doc. Vidmantas Alekna doc. Eugenijus Broslavskis, doc. Vita Danileviit, doc. Nijol Drazdien, doc. Sigita Lesinskien, dr. Odilija Rudzeviien. Klaipdos universiteto Sveikatos moksl fakulteto pedagogai-mokslininkai: doc. Irena Idzelien, doc. Henrikas Kazlauskas, prof. Algimantas Kirkutis, prof. Julija Broaitien, prof. Marijona Kuleikait, edukologijos doktorant Rasa Dumbrauskien. Kauno medicinos universiteto Slaugos fakulteto pedagogai-mokslininkai: PSO Slaugos tstini studij ekspertas, Lietuvos moksl akademijos studij ekspertas, Lietuvos moksl akademijos Studij komiteto narys, Kauno medicinos universiteto slaugos fakulteto dekanas, Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos prezidentas prof. Arvydas ekeviius Tarptautiniai patarjai-recenzentai Kanados Toronto universiteto Slaugos fakulteto dekan prof. Diane Doran, Lundo universiteto Sveikatos moksl fakulteto prof. Ingalill Rahm Hallberg RN, PhD, Suomijos Turku universiteto asocijuotoji prof. Tarja Suominen, PhD, RN. Patarjai LSSO prezident Aldona ioien, Lietuvos medicinos darbuotoj profesins sjungos prezidentas Algirdas Radvila, Gailestingj seser sjungos prezident Nijol Jakubaitien (Redakcin kolegija, recenzentai, patarjai patvirtinti SDTSC generalinio direktoriaus 2005-05-20 sakymu Nr. I-20) Redakcija neatsako u autori nuomon.
SL 1005. 2,5 sp.l. Spaudino AB Spauda, Laisvs pr. 60, LT-05120 Vilnius Tiraas 3300 egz.
Panevyje Ramn ulskien, tel.(8-687) 5 40 53, Utenoje Jrat Stankeviien, tel.(8-389) 638 23, Vilniuje Audron Grigaitien, Danut Mekutaviien, Vera iktorova tel.(8-5) 2 71 22 79. SLAUGA. Mokslas ir praktika galite usiprenumeruoti visuose Lietuvos pato skyriuose. Leidinio prenumeratos indeksas 0260 (laikrai kataloge).

!
Nuotolini studij Sveika mityba KUPONAS Nr. 4.

Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centro padalini kratuose mokymo organizators:

Druskininkuose Angel Matulaitien, tel.(8-615) 4 40 99, Kaune Janina Ivakeviien, Jovita Maleviien, tel. (8-37) 32 67 39 Klaipdoje Regina Rolencien, Aldona eponien, tel.(8-46) 49 67 18, iauliuose Rasa Buivydien, Vita Mikloien, tel. (8-41) 52 43 09,

Gerbiamieji, Sveikinu Jus su v. Kaldomis ir Naujaisiais 2007-siais metais! Linkiu Jums ir Js artimiesiems dvasios stiprybs, skms visuose Js darbuose bei siekiuose! Tegul 2007-ieji bna Js slaugytoj pagalbos monms vertinimo ir pripainimo metai. Laims Jums ir Js eimoms!
LR sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turinskas

Mieli kolegos, Kaldos stebukl metas... Tekrinta baltos snaigs, atnedamos Jums grai vilt ir tikjim. Tekryktauja sniego jroje linksmi ir laimingi vaikai, priversdami mus pagalvoti, kad vis dlto gyventi norisi. Tesiauia pga, pasdama kiekvieno namuose santarv ir gerum. Tedovanoja Jums ios Kaldos diaugsm glbiais, sveikat maiais, o lidesiui lai nepalieka vietos...

d d d

Nuoirdiai Js Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos skyriaus vyriausiosios specialists Nijol Bielinien ir Odeta Vitknien

Tu r i n y s
Loreta Gudelien-Gudeleviien

Puikiausios slygos tobulti

Vanda Slaboeviien

4 5 6 8 12 13

Apie slaug ir slaugytojo paaukim

Audra Knyvien

Slaugytoj licencij perregistravimas

Kristina Kaveckait

Darbo sunkumo veiksniai medicinos staigose ir darbo slyg gerinimo priemoni rekomendacijos
Algirdas Radvila

Sveikatos prieiros staigose nepriimtinos darbo slygos

Doc. dr. Rimantas Stukas

Nij ir indyvi mitybos ypatumai

SDTS centro informacija

Puikiausios slygos tobulti

SDTS centro Mokymo ir program skyriaus direktor Loreta Gudelien-Gudeleviien
Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centras, gyvendindamas strateginius tikslus, dalyvauja dviejose Sveikatos apsaugos ministerijos programose: * Asmens sveikatos prieiros kokybs utikrinimas. * Specialioji sveikatos prieiros, farmacijos stiprinimo ir modernizavimo. Abiejose programose yra numatyti mokymosi poreikio ir mokymo paslaug kokybs tyrimai. Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centras, siekdamas isiaikinti slaugytoj nuomon apie SDTS centre organizuojam kurs kokybs tobulinimo poreik ir kryptis, reguliariai atlieka slaugytoj apklausas. Paprastai apklausos vyksta kelet mnesi, prie tai kruopiai parengiant klausimyn, kuriuo siekiama kuo tiksliau atspindti svarbiausius slaugytoj nuomons aspektus profesinio tobulinimo klausimais. Taip pat lyginami keleri met apklaus duomenys ir stebimos respondent nuomons kitimo tendencijos, kas suteikia naudingos informacijos ir padeda numatyti SDTS centro veiklos ateities gaires, inicijuoti program, mokymo organizavimo ir kt. pokyius, laiku atlikti atitinkamas korekcijas gerinant teikiam paslaug kokyb ir tenkinant slaugytoj ir kit specialist poreikius. Apklausa, atlikta 2005 m. rugsjogruodio mnesiais, kurioje dalyvavo 757 respondentai (pirmini sveikatos prieiros staig, ligonini ir kit gydymo staig slaugytojai, slaugos administratoriai ir slaugos specialistai, kuri darbo stao vidurkis 2025 metai, i 10-ies apskrii), parod jog SDTS centro tobulinimo programos tenkina slaugytoj poreikius, o kursuose ir kituose usimimuose gytos inios naudingos ir pritaikomos j kasdieniame darbe 88 proc. (palyginkime 2003 m. atliktoje apklausoje, kurioje dalyvavo 545 slaugytojai ir slaugos administratoriai i vairi Lietuvos ligonini, sveikatos prieiros staig, klausim, ar tenkina esam mokymo program skaiius, teigiamai atsak 78 proc. respondent). Kaip priimtiniausios mokymo formos daniausiai buvo minimi seminarai (44 proc.) ir konferencijos (30,31 proc.), kiek reiau nuotolins ir neakivaizdins studijos. 60 proc. respondent teig kursuose gij nauj ini. 2006 m. i devyniasdeimt atuoni apklaust akueri dauguma SDTS centro organizuojamus kursus vertino labai gerai ir gerai, 67 proc. apklaustj tenkina mokymosi program tematika, 72 proc. nurod, kad tobulinimosi program pakanka. Tik nedidel dalis apklausoje dalyvavusi akueri nurod, kad siaurokas program akueriams pasirinkimas. Taiau inant, kad pastaruoju metu keitsi kai kurie SAM sakymai dl akueri licencijavimo, nereikia stebtis, kad btent tai slygojo didesn tobulinimosi program akueriams poreik. 2007 m. SDTS centras silo daug daugiau tobulinimosi program, skirt tik akueriams arba akueriams kartu su kitais specialistais. Visa mediaga apie 2003 m. apklausos rezultatus ir j analiz paskelbta urnale Slauga. Mokslas ir praktika, 2004 m., Nr. 9, apie 2005 m. apklaus taip pat urnale Slauga. Mokslas ir praktika, 2006 m., Nr. 2 ir SDTS centro interneto svetainje. Su apklaus rezultatais daug klausytoj buvo supaindinti ne vienoje konferencijoje, skirtoje slaugos administratoriams, slaugytojams ir gydymo bei sveikatos prieiros staig vadovams. Nordamas isiaikinti ne tik slaugytoj nuomon, poreikius ir lkesius, SDTS centras kitmet ketina atlikti darbdavi, nustatani gydymo ir sveikatos prieiros staig personalo tobulinimosi poreik, nuomon apie centro veiklos naudingum rengiant bei tobulinant slaugytoj ir kit specialist personal, atitinkant tiek pacient, tiek gydymo staigos poreikius. 2007 m. Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centras kvieia tobulintis slaugos specialistus net pagal 180 program. Dar viena gera inia: tobulinimosi kurs kainos maesns nei bet kada. Nustatytos naujos SDTS centre organizuojam kurs kainos sigalios nuo 2007 m. sausio 2 d. 16 val. 26,40 Lt; 24 val. 39,60 Lt; 30 val. 49,50 Lt; 32 val. 52,80 Lt; 36 val. 59,40 Lt; 40 val. 66,00 Lt; 40 val 118,00 Lt Autoklav eksploatavimas ir prieira (tobulinimosi kursai 66,00 Lt, atestacija 52,00 Lt); 60 val. 99,00 Lt; 72 val. 118,80 Lt; 80 val. 132,00 Lt; 144 val. 237,60 Lt Slaugos teorija ir praktika. Radiacin sauga asmens sveikatos prieiros staigose (64 val.) 221 Lt. Darbas su jonizuojaniosios spinduliuots altiniais asmens sveikatos prieiros staigose (34 val.) 105 Lt. Darbas su jonizuojaniosios spinduliuots altiniais odontologijos kabinetuose ir skyriuose (34 val.) 105 Lt. Darbas su jonizuojaniosios spinduliuots altiniais odontologijos kabinetuose ir skyriuose (pakartotinis mokymas, 34 val.) 132 Lt. Rentgenologinio darbo specifika odontologijoje, darbas su dentaliniais rentgeno aparatais (35 val.) 319 Lt. Papildomos informacijos apie SDTS centro organizuojamus seminarus, konferencijas, kursus iekokite SDTS centro interneto svetainje www.sdtsc.lt

Nusipeln Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojai

Vanda Slaboeviien: Apie slaug ir slaugytojo paaukim

iemet drauge su dar atuoniomis slaugytojomis gavusi nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vard Vanda Slaboeviien, 1958 m. su pagyrimu baigusi Klaipdos medicinos mokykl, mst apie tolesnes medicinos studijas auktojoje mokykloje. Bet kaip tik tais metais pasikeit stojimo auktsias mokyklas tvarka, ir su pagyrimu baigusiems reikjo laikyti stojamuosius egzaminus, taigi, jauna specialist nusprend nebandyti jg ir i karto pradti dirbti. Gavusi paskyrim Nid, ji nusprend vis dlto grti pas tvelius Kaltinnus (ilals raj.). Turdama medicinos felers diplom ponia Vanda sidarbino vietos ambulatorijoje medicinos felere ir iandien prisimena savo veiklos pradi: Tuomet beveik nebuvo jokio profilaktinio darbo, iskyrus skiepijimus. Dabar gi mes tam skiriame daug daugiau dmesio. Nors ijusi pensij dirbu pirmins sveikatos prieiros centro medicinos registratore, kiekvien mnes turiu aplankyti namuose deimt negalij, o kart per metus atlikti apie tris imtus savo pacient profilaktini patikrinim. Ponia Vanda irdyje saugo daug grai prisiminim apie savo ir pacient santykius, maloniais odiais mini ir kolektyv, kur iandien sudaro devyni mons: Net neinau, kodl man teko garb iemet gauti nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vard? Juk visi mes tarsi darni eima, visi dirbame vienodai, stengiams. inoma, diaugiuosi tuo ir linkiu, kad kiti kolegos taip pat bt vertinti ir pagerbti. Kai pradedame kalb apie sunk ir pasiaukojimo reikalaujant slaugytojos darb, ponia Vanda valiai nusiypso: Bet koks darbas reikalauja imanymo, atsidavimo, irdies. inoma, slaugytojo (ir apskritai mediko) darbas ypatingas tuo, jog tu bendrauji su mogumi, kuriam skauda, kuris isigands, gal net puols nevilt. Tada juk privalai ne tik gydyti lig ar negalavim, bet ir suildyti mogika iluma, padti veikti nevilt, patikti, jog viskas bus gerai. Kiekvienas ms profesijos mogus yra patyrs vairiausi dalyk, kurie kartais nepaaikinami ir nenusakomi odiais, bet giliai stringa irdin: kakas, rodos, pagyja vien nuo ypsenos, kakam palengvja, kai ilta ranka perbrauki il galv ar rpestingai nubrauki aar. Dmesys ir rpestingumas turbt vienos svarbiausi savybi, kuri reikia, kad btum geras slaugytojas. inoma, btinas profesionalumas, savo darbo imanymas ir noras siekti ini bei tobulti. To siekiame vis profesin karjer. O tai bendramogikosios savybs, charakteris... Kokie gimstame, uaugame eimose, tokie ir bname vis gyvenim, ia jau maai k pakeisi. Todl visai nesistebiu ir nesigailiu, kad mano vaikai nepasirinko mediko profesijos. Matyt, taip reikjo, jie savarankikai vertino savo galimybes ir poreikius. Ponia Vanda negaili ilt odi kalbdama apie jaunj slaugytoj kart: Man smagu matyti jaunas slaugytojas, kurios ateina medicin kupinos idj, entuziazmo ir didelio noro dirbti. Linkiu, kad nei sunkumai, nei (pripainkime) menki atlyginimai, nei kitokios problemos neugot jaunatviko pasiryimo, kad j irdels nesurambt, kad jos ilikt atviros ir nuoirdios. Juk ms slaugytoj profesija ities yra labai svarbi, tauri, ir turime tuo didiuotis. kalbjosi Elvyra Lauiuvien

Nuotraukos i asmeninio Vandos Slaboeviiens archyvo

aktualijos

Slaugytoj licencij perregistravimas

Artja slaugytoj licencij perregistravimo laikotarpis. Pirmosios slaugos praktikos licencijos iduotos 2002 m. vasario 27 d. Per 2002 m. apie 23 tkst. slaugytoj gavo bendrosios ir (ar) specialiosios slaugos praktikos licencijas. 2007 m. jie privalt pasirpinti turim licencij perregistravimu, nes LR Slaugos praktikos statymo 9 straipsnyje nurodyta, kad slaugos praktika, kai ja veriamasi neturint licencijos arba kai i negaliojanti, yra neteista. Apie licencij perregistravim ir dokument pateikimo tvark kalbams su Valstybins akreditavimo sveikatos prieiros veiklai tarnybos (VASPVT) prie SAM Specialist licencijavimo skyriaus vedja AUDRA KNYVIENE.
Kas bus vertinama, perregistruojant licencij? kia pateikti tobulinimosi valand ir koki institucij paymos apie tobulinimsi galioja?

A. Knyvien: Perregistruojant licencij pagal pareikjo pateikt paraik ir licencijavimo dokumentus bus vertinama, ar licencijos galiojimo laikotarpiu licencijos turtojas laiksi slaugos praktikos, kaip licencijuojamosios veiklos, slyg. Pagrindins licencijuojamosios veiklos slygos, kuri licencijos turtojas privalo laikytis, yra dvi teistai praktikuoti pagal profesin kvalifikacij (ne maiau kaip trejus metus per penkerius licencijos galiojimo metus) ir pakankamai tobulinti profesin kvalifikacij.

Kokius reikia pateikti dokumentus, rodanius teist slaugos praktik?

A.Knyvien: Slaugos specialistas turi pateikti dokumentus, patvirtinanius, kad jis slaugos praktika licencijos galiojimo laikotarpiu vertsi staigoje, turinioje licencij usiimti asmens sveikatos prieira ir teikti atitinkamas slaugos paslaugas. Toks dokumentas, rodantis teist praktik, tai specialiame blanke forminta ir staigos vadovo parau patvirtinta payma, kurioje turi bti nurodyta: nuo kada iki kada, kokiu juridiniu pagrindu (sakymo data ir numeris, darbo sutarties data ir numeris ar kt.) ir pagal koki profesin kvalifikacij darbintas slaugos specialistas. Ar slaugytojas dirbo teis teikti slaugos paslaugas turinioje staigoje, patikrins licencijas iduodanios institucijos specialistai. Kartu su licencijavimo dokumentais nereikia pateikti staigos asmens sveikatos prieiros licencijos kopijos.

A. Knyvien: Slaugos praktikos statymo 12 straipsnis nustato, kad slaugytojai privalo tobulinti savo profesines inias. Teiss aktais nustatytas ir privalomas slaugytoj profesins kvalifikacijos ini ir gdi tobulinimo mastas. Taigi bendrosios ir (ar) specialiosios praktikos slaugytoj licencija bus perregistruojama pateikus dokumentus, patvirtinanius, kad slaugytojas paskutinius penkerius metus ne maiau kaip 100 valand tobulino profesin kvalifikacij. Sertifikatas (kai jis privalomas) teikti tam tikras slaugos paslaugas bus perregistruojamas pateikus dokumentus, patvirtinanius, kad slaugytojas paskutinius penkerius metus ne maiau kaip 40 valand tobulino profesin kvalifikacij. Profesins kvalifikacijos tobulinimsi patvirtina paymjimas, kuriame turi bti nurodyta:

paymjim idavusi institucija, paymjimo registracijos numeris (esant keliems renginio organizatoriams, paymjimo registracijos numer rao kiekviena institucija), paymjim gavusio asmens vardas, pavard, renginio (kurs, stauots, konferencijos ir kt.) data, tema, valand skaiius, kokias kvalifikacijas turintiems asmenims renginys skirtas.
Paymjimas turi bti pasiraytas j idavusios (-i) institucijos (-) vadovo (-) bei patvirtintas institucijos (-) spaudu (-ais). Profesins kvalifikacijos tobulinimas vietimo institucijos,

Minjote antr licencijuojamosios veiklos slyg tobulinti profesin kvalifikacij. Kiek rei-

aktualijos
kuriai teiss akt nustatyta tvarka yra suteikta teis vykdyti formalj vietim, organizuojamuose profesins kvalifikacijos tobulinimo kursuose, turi sudaryti ne maiau kaip 60 procent privalomojo profesins kvalifikacijos tobulinimo trukms. Turi bti pateikiamos ir tobulinimsi patvirtinani dokument patvirtintos kopijos. Usienio valstybse iduoti dokumentai turi bti iversti lietuvi kalb, vertimas turi bti patvirtintas vertjo, kurio parao tikrum paliudija notaras. Be to, licencijos turtojas privals grinti turtos licencijos (ar jos dublikato) original. Licencijavimo dokumentai turs bti pateikti kartu su tinkamai upildyta nustatytos formos paraika.

A. Knyvien: Kartu su licencijavimo dokumentais, patvirtinaniais, kad licencijos galiojimo laikotarpiu buvo laikytasi licencijuojamosios veiklos slyg, licencijos turtojas privals pateikti asmens tapatyb ir pilietyb patvirtinanio dokumento patvirtint kopij, vardo, pavards keitim paliudijanio dokumento patvirtinta kopij (jei vardas ar pavard buvo keista licencijos galiojimo laikotarpiu), sveikatos paym (forma 046/a), patvirtinani, kad licencijos turtojo sveikatos bkl yra pakankama verstis praktika pagal profesin kvalifikacij (paymoje neturt bti vardyta ligos (-) diagnozs (-i), o turt bti gydanio gydytojo ar gydytoj komisijos ivada, ar gali slaugytojas dirbti pagal profesin kvalifikacij).

Kokius dar dokumentus reikia pateikti?

Atkreipkite dmes tai, kad pasikeit paraikos forma ji adresuojama ne Nuolatinei slaugytoj licencijavimo komisijai, o Valstybinei akreditavimo sveikatos prieiros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Paraikas ir licencijavimo dokumentus, kaip ir anksiau, reikia teikti Valstybinei akreditavimo sveikatos prieiros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Paraik formas galima atsisisti i interneto adresu http:/ /vaspvt.sam.lt. Pageidautina, kad paraikos ir licencijavimo dokumentai bt siuniami patu ar per kurjer.
Kalbjosi Graina Pauktien

SLAUGOS SPECIALIST KLAUSIMUS ATSAKO VALSTYBINS AKREDITAVIMO SVEIKATOS PRIEIROS VEIKLAI TARNYBOS SPECIALIST LICENCIJAVIMO SKYRIAUS VEDJA AUDRA KNYVIEN
KLAUSIMAS
dokumentus, patvirtinanius privalom 100 val. ir papildom 100 val. profesins kvalifikacijos tobulinim per pastaruosius 5 metus (i viso 200 val.) nnn

Turiu bendruomens slaugytojos licencij ir vis laik nuo licencijavimo dienos dirbu su bendrosios praktikos gydytoja, taiau staigos vadovas pripasta tik bendrosios praktikos licencij ir taip j vardijo, nors darbas atliekamas bendruomenje. staigoje taip dirbame 3 bendruomens slaugytojos.

KLAUSIMAS

Koki licencij galsiu gauti dabar ir kur kreiptis, kad bt pripainta bendruomens slaugytojos licencija?
Nuo 2003 m. bendrosios praktikos slaugytojos praktika be bendrosios praktikos slaugytojos licencijos yra neteista. Specialiosios slaugos praktikos licencija, dirbant bendruomens slaugytoja, jums nesuteik teiss verstis bendrosios praktikos slaugytojos praktika. Jei per pastaruosius 5 metus nesivertte teista bendruomens slaugytojos praktika, t.y. bent 3 metus nedirbote bendruomens slaugytoja arba ja dirbote atitinkamos staigos asmens sveikatos prieiros licencijos neturinioje staigoje, tai, nordama perregistruoti turt specialiosios slaugos praktikos licencij verstis bendruomens slaugytojos praktika, privalsite pateikti

Ar manoma akuerei gyti bendrosios praktikos slaugytojos licencij?

Pagrindin slyga licencijai gauti profesins kvalifikacijos, pagal kuri praoma licencijos, gijimas. Jei prie baigdama akueri mokymo program esate iklausiusi platesnius slaugos teorijos bei praktikos kursus ir dirbusi bendrosios praktikos slaugytoja, tai iuo metu, pateikusi dokumentus, patvirtinanius privalom 100 val. tobulinimsi per pastaruosius 5 metus ir papildom 100 val. profesins kvalifikacijos tobulinim per pastaruosius 2 metus (i viso 200 val.), galsite tiktis gauti bendrosios praktikos slaugytojos licencij. Jei mint slyg neatitinkate, turite kreiptis mokymo institucij, rengiani bendrosios praktikos slaugytojus, ir baigti ilyginamsias slaugos studijas.

ATSAKYMAS

ATSAKYMAS

slaugytoj darbo slygos

Darbo sunkumo veiksniai medicinos staigose ir darbo slyg gerinimo priemoni rekomendacijos
Darbo higienos skyriaus vedja Kristina Kaveckait
Darbo higienos skyrius, vykdydamas Valstybins darbo inspekcijos (VDI) veiklos plano ,,2.2.1. kio subjekt inspektavimas, akcentuojant reikalavim vykdymo kontrol bei teikiant prioritetus veiklos ri monms, kuriose nelaiming atsitikim darbe bei profesini lig skaiius nemaja 4 punkt ir atsiliepdamas Lietuvos medicinos darbuotoj profesins sjungos (LMDP) iniciatyv, atliko sveikatos prieiros staig darbuotoj apklaus dl j profesins rizikos, susijusios su ligoni kilnojimu ir perneimu. Bendradarbiaujant su LMDP atstovais buvo inspektuojamos vis apskrii sveikatos prieiros staigos (toliau SP). Inspektuojant dalyvavo staigos administracijos atstovas, staigos darbuotoj saugos ir sveikatos specialistas, buvo bendraujama su staigos darbuotojais, pagal inspektavimo tem tikrinta staigos darbuotoj saugos ir sveikatos dokumentacija. Bendradarbiaujant su socialiniais partneriais buvo patikrinta 102 SP, i j: 36 bendrojo pobdio ir onkologijos ligonins (toliau ligonins), 34 slaugos ligonins ir pensionatai (toliau slaugos ligonins), 32 greitosios ir neatidliotinos medicinos pagalbos skyriai/stotys (toliau GMP). Lietuvos sveikatos informavimo centro duomenimis, sveikatos apsaugos sistemoje apklausos metu buvo: 71 bendrojo pobdio ligonin, 2 onkologijos ligonins, 72 slaugos ligonins, 43/16 greitosios ir neatidliotinos medicinos pagalbos skyriai/stotys. Duomenys apie patikrint ligonini, slaugos ligonini ir GMP procent vis uregistruot ligonini, slaugos ligonini ir GMP atvilgiu pateikti 1 grafike. I vis patikrint SP beveik po lygiai patikrinta ligonini, slaugos ligonini ir GMP. Patikrint ligonini skyriuose nustatytas du kartus didesnis lov skaiius nei slaugos ligoninse. Bendro pobdio ligoninse slaugos darbuotoj dirba net 4,1 karto daugiau nei slaugos ligoninse ir 2,1 karto daugiau nei GMP. Paymtina, kad slaugos ligoninse slaugytoj ir slaugytoj padjj dirba beveik po lygiai. 1 grafikas Patikrint ligonini, slaugos ligonini ir GMP procentas

Duomenys apie patikrint sveikatos prieiros staig, lov, slaugytoj ir slaugytoj padjj, kuriuos veikia ergonominiai darbo sunkumo veiksniai, skaii (ir procentus) pateikti 1 lentelje ir 2 grafike.

2 grafikas Patikrintose sveikatos prieiros staigose slaugos darbuotoj pasiskirstymas procentais

1 lentel

slaugytoj darbo slygos

Apklausos metu buvo tikrinama, kaip SP slaugos darbuotoj, kurie kelia ir pernea ligonius, darbo slygos atitinka Krovini klimo rankomis bendrj nuostat reikalavimus: 4 grafikas Patikrint ligonini, slaugos ligonini, GMP apklausos duomenys (procentais)

* ar darbuotojai susipain su Krovini klimo rankomis bendraisiais nuostatais; * ar naudojamos technins priemons ligoniams perneti ir perkelti; * ar naudojama technin ranga, pritaikyta ligoniams maudyti ir kitoms asmens higienos procedroms; * ar keliant ligon naudojamos asmenins apsaugins priemons; * keli darbuotojai vienu metu kelia ligon; * ar darbuotojai turi sveikatos nusiskundim, susijusi su j darbu, ir nusiskundim dl darbo slyg.
Apklausos duomenys apie patikrint ligonini, slaugos ligonini ir GPM, kuri slaugos darbuotojai kelia ir pernea ligonius, darbo slyg atitikim Krovini klimo rankomis bendrj nuostat reikalavimus pagal gautus teigiamus atsakymus ianalizuoti ir apibendrinti. Rezultatai pateikti 2 lentelje ir 3 bei 4 grafikuose. Apklausos duomen analiz parod, kad i vis pa3 grafikas Patikrint sveikatos prieiros staig apklausos duomenys (procentais) tikrint tik 60 proc. SP slaugos darbuotoj yra susipain su Krovini klimo rankomis bendraisiais nuostatais. Daugiausia su Krovini klimo rankomis bendraisiais nuostatais susipain ligonini darbuotoj 66,7 proc., maiausiai GMP 50 proc.Tik Marijampols apskrities visose SP slaugos darbuotojai yra susipain su Krovini klimo rankomis bendraisiais nuostatais. Vilniaus apskrities SP slaugos darbuotojai kas 5 m. teorikai ir praktikai apmokomi Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centre pagal mokymo program ,,Pacient klimas ir vartymas, naudoja io centro ileist metodin mediag ,,Taisyklingai kelkime ir vartykime ligon, filmuot mediag apie sunki ligoni slaug. iauli apskrities daugumoje patikrint SP slaugos darbuotojai pagal profesijos reikalavimus kas 2 m. atnaujina inias ir iklauso specialius kursus, kuriuose mokomi taisyklingai kilnoti ligonius. V Kauno medicinos universiteto Onkologijos ligoninje slaugos darbuotoj instrukcijose nevertinti profesins rizikos veiksniai dl svorio klimo ir perneimo, nenurodytos saugos priemons nuo mint veiksni poveikio, nors dauguma ios ligonins slaugytoj specialiuose kvalifikacijos kursuose supaindinti su taisyklingu ligoni kilnojimu, transportavimu, vartymu lovoje ir turi atitinkamus kvalifikacijos paymjimus. Daugumoje Panevio, Utenos ir Teli apskrii patikrint SP slaugos darbuotojai nra susipain su Krovini klimo rankomis bendraisiais nuostatais. 2 lentel

KKRN Krovini klimo rankomis bendrieji nuostatai TPLP technins priemons ligoni perneimui ir perklimui TAH technin ranga, pritaikyta ligoni maudymui ir kitoms asmens higienos procedroms AAP asmenins apsaugins priemons

Nukelta 10 psl.

10
Atkelta i 9 psl.

slaugytoj darbo slygos

Visose patikrintose SP naudojamos technins priemons ligoniui perkelti ir perneti (veimliai, netuvai ir kitos technins priemons), taiau dauguma naudojam technini priemoni yra gautos i labdaros, technologikai ir fizikai pasenusios, nepatogios naudoti. Vilniaus ir Kauno universitetinse ligoninse, keliose apskrii centrinse ligoninse ir Vilniaus, Kauno, Teli, Kelms GMP naudojamos modernios technins priemons: funkcins lovos, reguliuojami veimliai, minktieji netuvai, netuvai su rateliais, rmai su rateliais, vakuuminiai tvarai-netuvai, perklimo lentos. Vis dlto didioji dauguma SP vis dar naudoja jau pasenusius netuvus ir veimlius. Dl l stygiaus SP negali sigyti pakankamo kiekio moderni technini priemoni ligoniams perkelti ir perneti, todl visose patikrintose SP trksta modernesni technini priemoni ligoniams perkelti ir perneti bei jiems slaugyti skyriuose. Tik apie 54 proc. vis patikrint ligonini ir slaugos ligonini naudoja technin rang, pritaikyt ligoniams maudyti ir kitoms asmens higienos procedroms atlikti: veimlius ligoniams maudyti po duu, mechaninius keltuvus, vaiktynes, vartyti skirtus iuinius, funkcines vonias, duuose ir voniose pritaikytus patogius laikiklius ir kt. Ligoninse minta technin ranga naudojama daniau negu slaugos ligoninse. Ligoniams maudyti ir kitoms asmens higienos procedroms atlikti skirtos patalpos danai yra per maos ir nepritaikytos naudoti technin rang. Ligoninse nerengti liftai, per siauros durys, netinkamai rengti tualetai ir vonios. Slaugos darbuotojai beveik nenaudoja asmenini apsaugos priemoni, patikrintose SP jas naudoja tik per 15 proc. slaugos darbuotoj. Daniausiai keliant ligonius naudojami juosmens apsauginiai dirai: slaugos ligoninse 23,5 proc., maiausiai (tik 6,3 proc.) GMP. Panevio ir Taurags apskrii SP slaugos darbuotojai neaprpinti asmeninmis apsauginmis priemonmis. Kitose slaugos ligoninse jos nenaudojamos dl laiko stokos, skubjimo, gdi neturjimo. Ligoninse ligoni klimas ir perneimas organizuojamas atsivelgiant situacij ir ligonio svor. Dienos metu ligon kelia ir pernea daniausiai du slaugytojai. Priklausomai nuo ligonins tipo ligon kelia 3 ar 4 mons. Tokiu atveju ligon perkelti padeda gydytojas (daniausiai vyras) ar ligonio artimieji. Nakties metu ligon kelia vienas ar du slaugos darbuotojai, ypa tai bdinga ligonini primimo skyriams, kur budi vienas slaugytojas. Slaugos ligoninse naktinje pamainoje taip pat daniausiai dirba vienas slaugytojas, kuriam tenka vienam kilnoti ligonius. GMP ligonius nea vairuotojas ir slaugytojas. Vienam slaugos darbuotojui vidutinikai tenka 3040 kg keliamo svorio. Bet kuriuo atveju vienkartinio keliamo svorio mas vienam slaugos darbuotojui virija Higieninje kenksming darbo aplinkos veiksni klasifikacijoje nurodytus leistinus dydius: vyrams ne daugiau 30,0 kg, moterims ne daugiau 10,0 kg. Apskrii SP nustatyt nusiskundim duomenys pateikti 5 ir 6 grafikuose. I vis patikrint SP nustatyta, kad 81,4 proc. i j 5 grafikas Sveikatos prieiros staigos, kuri slaugos darbuotojai turi nusiskundim, pagal apskritis

6 grafikas Sveikatos prieiros staigos, kuri slaugos darbuotojai turi nusiskundim, pagal apskritis (skaiiuota remiantis vis patikrint staig duomenimis)

slaugos darbuotojai turi nusiskundim, susijusi su j darbu: nugaros, rie, pei snari, juosmens skausmai, kaul raumen ligos, radikulopatijos, diskogeniniai radikulitai, stuburo ivaros, ginekologins ligos, net stempls plyimas, ir nusiskundim darbo slygomis (per sunks keliami svoriai). Didiausias skaiius slaugos darbuotoj nusiskundim nustatytas GMP (90,6 proc.). Taurags, Teli ir Utenos apskrii visose patikrintose SP slaugos darbuotojai turjo nusiskundim, susijusi su ligoni kilnojimu ir perneimu bei darbo slygomis. Teli apskrities ligonins traumatologinio skyriaus ir Varni pirmins sveikatos prieiros centro gydymo ir slaugos ligoninse net 50 proc. slaugos darbuotoj skundiasi diskogeniniais radikulitais, pei snari ir nugaros skausmais. Vienai GMP slaugytojai keliant ligon plyo stempl. iauli apskrityje i 21 patikrintos SP net 20-yje apie 40 proc. slaugos darbuotoj skundiasi nugaros skausmais ir sunkiomis darbo slygomis. Marijampols apskrities patikrintose SP slaugos darbuotojai, kurie turi nusiskundim, profilaktini sveikatos tikrinim metu j nenurodo, nes nesieja j su darbine

slaugytoj darbo slygos

veikla. Kauno apskrities SP, atliekant profilaktin sveikatos tikrinim, slaugos darbuotojai nevertinami kaip dirbantys veikiami kenksming ergonomini veiksni. Ianalizavus ir apibendrinus 102 sveikatos prieiros staig tikslinio patikrinimo apklausos metodu gautus duomenis apie ligonini, slaugos ligonini ir GMP slaugos darbuotoj, kurie kelia ir pernea ligonius, darbo slyg atitikim Krovini klimo rankomis bendrj nuostat reikalavimus, darytinos ios ivados: 1. Ne vis sveikatos prieiros taig (per 30 proc.) slaugos darbuotojai yra susipain su Krovini klimo rankomis bendraisiais nuostatais bei apmokyti taisyklingai kelti, transportuoti, vartyti lovoje ligon. Nors sveikatos prieiros staig slaugos darbuotoj darbin veikla susijusi su ligoni klimu ir perneim, ypa greitosios ir neatidliotinos medicinos pagalbos skyriuose, staig lokaliniuose dokumentuose (pvz., slaugos darbuotoj instrukcijose) nenurodoma, kokius darbo sunkumo krvius patirs slaugos darbuotojas nustatytomis darbo slygomis, nevertinti profesins rizikos veiksniai dl svorio klimo ir perneimo, nenurodytos saugos priemons nuo mint veiksni poveikio. 2. Visose patikrintose sveikatos prieiros staigose vienam slaugos darbuotojui tenkanti vienkartinio keliamo svorio mas virija leistinus dydius. Vidutinikai vienam slaugos darbuotojui tenka kelti 3040 kg svorio mas. Nors ligoni klimas ir perneimas organizuojamas priklausomai nuo situacijos ir keliamo ligonio svorio, dienos metu ligon kelia ir pernea du slaugytojai, nakties metu ligon kelia daniausiai vienas, tik kartais du slaugos darbuotojai. Ypa tai bdinga ligonini primimo skyriams ir slaugos ligoninms, kur budi vienas slaugytojas. GMP ligonius nea vairuotojas ir slaugytojas, tik apskrii miest GMP ligon nea vairuotojas, slaugytojas ir kartais gydytojas. Dani atvejai, ypa GMP, kai perneti ligon pasitelkiama ligonio artimj pagalba. 3. Dauguma sveikatos prieiros staig neturi asmenini apsaugos priemoni, o jei ir turi juosmens apsauginius dirus, j nenaudoja dl laiko stokos ir nepatogumo naudoti. 4. Slaugos darbuotoj darbo slygos ir veikla, kuri susijusi su ligoni perklimu ir perneimu, yra nepalanki j sveikatai. Per 80 proc. slaugos darbuotoj skundiasi kaul-raumen sistemos paeidimais, kuriuos sieja su per didelio svorio klimu ir perneimu. 5. Dauguma patikrint sveikatos prieiros staig vis dar naudoja moralikai pasenusias technines priemones ligoniams perkelti ir perneti. Dl l stygiaus sveikatos prieiros staigos, ypa slaugos ligonins, negali sigyti pakankamo kiekio moderni technini priemoni ligoniams perkelti ir perneti. Visose sveikatos prieiros staigose trksta modernesni technini priemoni ligoniams perkelti ir perneti bei jiems slaugyti skyriuose. 6. Dauguma sveikatos prieiros staig neturi sudariusios slaugos darbuotojus veikiani ergonomini (didelio svorio klimo) rizikos veiksni poveikio mainimo priemoni plano.

11

REKOMENDACIJOS
1. Siekiant pagerinti sveikatos prieiros taig slaugos darbuotoj darbo slygas btina gyvendinti kompleksines darbo slyg gerinimo priemones. 2. Visose sveikatos prieiros staigose vertinti darbo viet, kuriose dirba slaugos darbuotojai, atliekantys veikl, susijusi su ligoni klimu ir perneimu, profesin rizik. 3. Sudaryti slaugos darbuotojus veikiani ergonomini (didelio svorio klimo) rizikos veiksni poveikio mainimo priemoni plan. 4. Vadovaujantis darbuotoj saugos ir sveikatos teiss norminiais aktais, sveikatos prieiros staigos lokaliniuose dokumentuose patikslinti (padidinti) slaugos darbuotoj, kurie perkelia ir pernea ligonius, skaii, ypa GMP ivaiuojamose brigadose, kad vieno slaugos darbuotojo vienkartinio keliamo svorio mas neviryt leistin norm. 5. Didinti slaugos darbuotoj, dirbani naktinje pamainoje, skaii. 6. Visi sveikatos prieiros taig slaugos darbuotojai turi bti ne tik formaliai susipain su Krovini klimo rankomis bendraisiais nuostatais, bet instruktuoti ir apmokyti, kaip saugiai ir taisyklingai kelti ir perneti ligonius, juos vartyti lovoje, maudyti. 7. Plsti ir gerinti sveikatos prieiros staig materialin technin baz, kad jos bt aprpintos moderniomis techninmis priemonmis ligoniams perkelti ir perneti bei jiems slaugyti. 8. Slaugos darbuotojus aprpinti asmeninmis apsauginmis priemonmis, apmokyti jomis naudotis ir kontroliuoti, kaip slaugos darbuotojai jas naudoja. 9. Gerinti slaugos darbuotoj privalomojo profilaktinio sveikatos tikrinimo kokyb, atkreipiant dmes ergonominius darbo sunkumo veiksnius, kuri veikiami jie dirba, ir su jais susijusius nusiskundimus sveikata. 10. Valstybins darbo inspekcijos darbo inspektoriams daniau ir nuodugniau kontroliuoti, kaip sveikatos prieiros staigos priklausomai nuo veiklos specifikos laikosi darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt reikalavim. 11. Lietuvos medicinos darbuotoj profesins sjungos prezidento Algirdo Radvilos silomos prevencijos priemons: 11.1. intensyvesn Valstybins darbo inspekcijos kontrol esamu klausimu. Btina daugiau dmesio skirti staig lokaliniams dokumentams, reglamentuojantiems darbo organizavim, sitikinant ne tik i dokument buvimu (de facto), bet ir principingai vertinti (de jure), ar ie dokumentai slygoja saugias darbo slygas ir nepaeidia darbuotoj teisi; 11.2. darbuotoj ir darbdavi vietimas, kurio procese gali dalyvauti visi socialiniai partneriai; 11.3. propagavimas priemoni, kad slaugos procese daugt vyrikosios lyties atstov (skatinti vyr primim slaugos studijas); 11.4. skatinti kolektyvini sutari sudarym sveikatos prieiros staigose.

12

slaugytoj darbo slygos

SVEIKATOS PRIEIROS STAIGOSE NEPRIIMTINOS DARBO SLYGOS

Lietuvos medicinos darbuotoj profesins sjungos prezidentas Algirdas Radvila

Vadovaujantis sveikatos prieiros staigose, daugiausia greitosios medicinos pagalbos tarnyboje (GMP), dirbani darbuotoj nusiskundimais, Lietuvos medicinos darbuotoj profesin sjunga (LMDP) inicijavo darbo viet vertinim, kad isiaikint, kokie ergonominiai krviai tenka darbuotojams, dirbantiems Lietuvos sveikatos prieiros staigose.
Inspektavimo rezultatai akivaizdiai liudija ir rodo, kad ergonominiai krviai, tenkantys darbuotojams transportuojant pacientus, neatitinka Krovini klimo rankomis bendrj nuostat reikalavim ir vertinama kaip nepriimtina rizika (nustatyta rizika, kuriai esant itirti rizikos veiksniai neatitinka teiss aktais nustatyt normali darbo slyg reikalavim ir yra traumos ar kitoki darbuotojo sveikatos paeidim galimyb). Esant nepriimtinai rizikai btina nedelsiant imtis priemoni iai rizikai alinti arba stabdyti darbus (LR Socialins apsaugos ir darbo ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro 2003-10-16 sakymas Nr. A1-159/V-612, punktas 24 Dl profesins rizikos nuostat patvirtinimo). Atkreiptinas dmesys tai, kad darbo aplinkos ergonominiu aspektu nepriimtina rizika egzistuoja daugumoje nacionalins sveikatos sistemos staig, o GMP paslaugas teikianiose staigose visose. LMDP kreipsi Sveikatos apsaugos ministr dl esam nepriimtin darbo slyg Lietuvos sveikatos prieiros staigose ir pateik silymus, kaip jas gerinti: SAM 2004-04-09 sakymo Nr. V-216 BENDRIEJI GREITOSIOS MEDICINOS PAGALBOS PASLAUG TEIKIMO REIKALAVIMAI punkt 11.2. ir 11.3. esama redakcija tvirtina galimyb formuoti GMP brigadas i dviej darbuotoj, ir tai pagrindinis faktorius, turintis neigiam tak ne tik ergonomini krvi aspektu bet ir GMP paslaug teikimo kokybei, nes vienas asmens sveikatos prieiros specialistas nra fizikai pajgus teikti kokybikas GMP paslaugas, o ypa reanimuojant pacient. Ms silymui gyvendinti reikalingas adekvaiai padidintas GMP paslaug finansavimas (bazins kainos (balo) didinimas).

Slaugytoj dmesiui!
Reikalinga slaugytoja, turinti medicinin isilavinim slaugyti namuose 80-met moter. Darbas Vilniuje, vryne 00 00 nuo 8 iki 17 val. Jeigu reikia, apgyvendinsime atskirame bute. Atlyginimas pagal susitarim. Kreiptis telefonu (8 698) 471 18

Tobulinti SAM 2004-04-09 sakym Nr.V-216 DL BENDRJ GREITOSIOS MEDICINOS PAGALBOS PASLAUG TEIKIMO REIKALAVIM PATVIRTINIMO: 1. punkt 11.1. B tipo transporto priemonje GMP paslaugas teikia trij tip brigados rayti taip: B tipo transporto priemonje GMP paslaugas teikia dviej tip brigados; 2. punkt 11.2. bendruomens slaugytojas, turintis medicinos felerio diplom, arba skubios pagalbos specialistas ir paramedikas rayti taip: gydytojas arba bendruomens slaugytojas, turintis medicinos felerio diplom, arba skubios pagalbos specialistas ir du paramedikai; 3. punkt 11.3. gydytojas bei paramedikas ibraukti.

nuotolins studijos
Mokymosi programa Sveika mityba truks iki 2007 m. balandio. Bus iduotas 40 val. kvalifikacijos tobulinimosi paymjimas. Mokomj program ia tema pareng Ntumo metu moteris turt priaugti 1116 kg svorio. Jei moteris prie pastodama bna nutukusi, jai patariama priaugti ne daugiau kaip 7 kg svorio. Nioji turt valgyti labai vair maist, kad su juo gaut vis reikiam maistini mediag reikaling kiek. Kasdien reikt valgyti darovi, grd, msos ir pieno produkt. Patartina valgyti ar gerti pieno produktus tris kartus, o jaunesnms nei atuoniolikos met moterims keturis kartus per dien.

13

Doc. dr. Rimantas STUKAS

NIJ IR INDYVI MITYBOS YPATUMAI

Nios moters ir vaisiaus bkl labai priklauso nuo mitybos. Niosios organizme vyksta daug pokyi, reikalaujani papildomos energijos ir maisto mediag. Tinkama mityba ntumo metu gali padti moteriai ilikti sveikai, energingai, pasirpinti tiek savimi, tiek bsimu kdikiu. Seniai inoma, kad kno mas, riebal atsargos turi takos vaisingumui, o maiste esanios mediagos veikia vaisiaus raid. Vaisiaus maitinimasis priklauso nuo motinos maitinimosi, jos organizme esani mediag atsarg. Maitinimosi proiai, kno mas ir vartojami maisto papildai tiesiogiai veikia moters organizm, vaisiaus audini ir organ formavimsi. Pagrindiniai organai ir audiniai susiformuoja iki dviej mnesi ntumo. Adekvatus motinos maitinimasis yra labai svarbus ntumo ir indymo metu. Idealu, kai moters kno mas iki ntumo yra optimali. Niosios organizme vyksta vairs fiziologiniai pokyiai, kurie veikia ir niosios sveikat, ir vaisiaus raid. iek tiek padidja niosios energijos ir maistini mediag poreikiai. Be to, pagreitja pagrindin mediag apykaita, kinta hormon pusiausvyra. Niosios mityba turi bti tinkama ir gerai subalansuota. Svarbu nevartoti alkoholio, nerkyti, gerai pailsti. Reikia atminti, kad alingi motinos proiai veikia vaisi. Nioji turi inoti, k, kiek ir kada reikia valgyti, kad vaisius gerai vystytsi ir kad bt ivengta alutini ntumo reikini.

Nioji per dien turt suvalgyti:

69 porcijas krakmoling produkt i pamatins sveikos mitybos piramids grups 23 porcijas vaisi 35 porcijas msos produkt t maiausiai 3 porcijas pieno produk-

Nij mitybos principai:

maisto produktus rinktis vadovaujantis sveikos mitybos piramids rekomendacijomis valgyti reguliariai, neskubti ir gerai sukramtyti maist vartoti 400 mg folio rgties per dien nevartoti alkoholio neperdozuoti maisto papild valgant jausti pasitenkinim

igerti pakankam skysi kiek 810 puoduk per dien

Svarbu, kad nioji gaut reikiam kalorij kiek paros maisto raciono kaloringumas turi bti 2500 kcal. Niosios paros maisto kaloringumas 300 kcal didesnis nei to paties amiaus nenios moters. Baltymai nij maisto racione
Niosios maisto davinyje turi bti daugiau baltym (papildomai 610 g per par), nes i j susidaro vaisiaus audiniai, placenta, motinos audiniai. Baltymai reikalingi hormonams ir fermentams susidaryti. Pastarieji reguliuoja meNukelta 14 psl.

Nij mitybos poreikiai

Nios moters energijos poreikiai padidja nedaug. Pradedant ketvirtuoju ntumo mnesiu, papildomai jai reikia tik 300 kcal per dien. Niosios paros maisto raciono kaloringumas turi bti 2500 kcal, t.y. 300 kcal didesnis nei to paties amiaus nenios moters.

14
Atkelta i 13 psl.

nuotolins studijos
diag apykait, kontroliuoja skysi balans. Baltymai taip pat yra energijos altinis (1 g iskiria 4 kcal). Baltym altinis yra gyvninis ir augalinis maistas. Baltymingas gyvninis maistas msa, vitiena, kiauiniai, pienas ir jo produktai savo sudtyje turi riebal. Tos niosios, kuri kno mas yra padidjusi, i produkt turt vengti. Baltym poreikiams patenkinti vidutinikai per dien reikt suvalgyti 60 g msos, vitienos ar jros produkt ir maiausiai trij ri pieno produkt. Baltymai yra pagrindin organizmo statybin (plastin) mediaga. Jie sudaryti i aminorgi. Aminorgtys labai svarbios niosios sveikai mitybai, kadangi jos dalyvauja baltym, gliukozs sintezje, yra pagrindinis azoto altinis, rezervinis energijos altinis (tuo atveju, kai maiste trksta angliavandeni ir riebal). Augaliniai baltymai sisavinami blogiau, nes augal apvalkalliai virkinamajame trakte sunkiau susmulkinami ir virkinimo fermentams sunkiau paveikti baltymus. Pagal sveikos mitybos koncepcij, baltymai turi tiekti apie 12% paros raciono energins verts. parinkti liesus produktus, ypa liesus saldumynus vietoj riebal turini ukandi daniau valgyti vaisi ir darovi gaminant maist vartoti kuo maiau riebal nyje tirpi vitamin atsarg nesusidaro, todl labai svarbu ntumo metu gauti reikiam kiek B grups vitamin ir vitamino C. Niosioms su maistu svarbu gauti vis vitamin ir mineralini mediag, taiau ypa svarbu gauti pakankam kiek vitamin A. D, folio rgties, mineral geleies, kalcio, cinko, jodo. Vitamino A yra gyvniniame ir augaliniame maiste. Gyvniniuose produktuose yra retinolio, vaisiuose ir darovse karotinoid, kurie organizme virsta vitaminu A. Vitamino A nioji per par turi gauti 1000 mg retinolio ekvivalent, t.y. 200 mg retinolio ekvivalent daugiau negu nenia moteris. Vitamino A altiniai: saldiosios bulvs, morkos, pinatai, pienas, praturtintas vitaminu A, kepenys, kiauinio trynys, laiini uv ikrai. Vitaminas D skatina kalcio absorbcij i maisto ir padeda kalciui patekti kaulus. Vitaminas D gerina vaisiaus augim, kaul kalcifikacij, dant ir emalio formavimsi. Vitamino D reikia 10 mg, t.y. 5 mg daugiau nei neniajai. Esant vitamino D stokai gali atsirasti hipokalcemija, dl kurios vaisiui gali susiformuoti blogos kokybs dant emalis. Vartojant vitamino D preparatus reikia vengti perdozuoti, nes gali atsirasti infantilins hiperkalcemijos sindromas. Veikiant od sauls ultravioletiniams spinduliams, odoje gaminasi vitaminas D. Vitamino D altiniai: uv taukai, ikrai, sviestas, sriai, msa, kiauinio trynys, riebi Atlanto silk, menki kepenys, laios, pienas. Folio rgtis ypa svarbi pirmaisiais ntumo mnesiais. Ji dalyvauja susidarant vaisiaus audiniams. Dl folio rgties trkumo bna vaisiaus stuburo vystymosi defektai. Nioji per par turi gauti 400 mg folio rgties. Folio rgtis dalyvauja mediag apykaitoje, vairiose metabolizmo reakcijose, nukleino rgi, kai kuri aminorgi, cholino sintezje, kraujo gamyboje, maina aterosklerozs isivystymo rizik.

Angliavandeniai nij maisto racione

Angliavandeniai yra paprasti ir sudtiniai. 1 g angliavandeni iskiria 4 kcal. Niosios maisto racione turi vyrauti sudtiniai angliavandeniai. Daugiau kalorij reikt gauti i angliavandeni turini produkt duonos, miltini produkt, vaisi ir darovi. Organizmas angliavandenius sunaudoja greitai. Maistins skaidulos tai nevirkinami angliavandeniai. J yra augaliniame maiste, jos neiskiria kalorij. Maistins skaidulos skirstomos tirpias ir netirpias. Netirpios maina viduri ukietjimo ir hemorojaus rizik. Jos minktina imatas, didina imat mas, stimuliuoja arn peristaltik, greitina arn isitutinim. Maistins skaidulos absorbuoja vanden, todl rekomenduojama gerti skysius be kofeino vanden, pien, sultis ir kt. iki 8 stiklini per dien. Per par reikt suvartoti 20 35 g maistini skaidul. Daug j yra rupiai malt grd produktuose, vaisiuose, darovse, rieutuose ir slenose, ypa kviei slenose. Tokius produktus reikt vartoti reguliariai.

Riebalai nij maisto racione

Riebal kiekis ntumo metu neturt padidti, taiau kategorikai vengti riebal nereikt. Nios, kaip ir nenios moters organizmui riebal reikia nuo 61 iki 70 g per par. 1 g riebal iskiria 9 kcal. Riebalai btini riebaluose tirpiems vitaminams A, D, E, K sisavinti. J nioji su maistu turi gauti tiek, kad jie sudaryt 30% paros energijos poreikio. Taigi, ntumo metu nereikia kategorikai vengti riebal, o reikia juos riboti, vartoti saikingai: valgyti lies ms, vitien, daniau jros produktus. Prie verdant vitien nulupti od, nuo msos nupjauti matomus riebalus vartoti lies pien ir jo produktus

Vitaminai ir mineralins mediagos nij maisto racione

Normaliai vaisiaus raidai ir augimui btini visi vitaminai. Jie reguliuoja metabolizm, virkinim ir absorbcij. Vitaminai yra dviej grupi tirps riebaluose (A, D, E ir K) bei tirps vandenyje (B grups vitaminai, C). Riebaluose tirpi vitamin atsargos kaupiasi kepenyse ir riebaliniame audinyje. Vande-

nuotolins studijos
Folio rgties altiniai: visos alialaps darovs petraols, pinatai, brokoliai, Briuselio kopstai, salot lapai ir kt. Jos randama kepenyse, inkstuose, kiauiniuose, motinos ir karvs piene, alaus mielse. Geleies poreikis ntumo metu enkliai padidja iki 25 mg per dien. Geleis reikalinga hemoglobino sintezei, imuninei sistemai stiprinti, vaisiui augti. Dl geleies trkumo moteriai gali vystytis deficitin geleies anemija, ypa antrj ntumo trimestr, kai padidja geleies poreikis. Padidjus kraujo plazmos kiekiui, niosios kraujyje hemoglobino koncentracija bna 10 proc. maesn nei prie ntum. Trkstant maiste geleies, hemoglobino koncentracija dar labiau sumaja. Tuomet vaisius i moters kraujo gauna per maai deguonies augti ir vystytis. Moteris jauia silpnum, greitai pavargsta. Geleies altiniai: liesa msa (jautiena, vitiena), uvys, kepenys, kiauinio tryniai, pupels, irniai, anktini bei avi produktai, rieutai, grd produktai, lapins darovs, vaisiai. Kiaulienoje geleies yra maiau negu, pavyzdiui, pinatuose ar rupaus malimo duonoje. Taiau i kiaulienos geleies pasisavinama daugiau. Kartu valgant ir augalin, ir gyvulin maist, geleis i augalinio maisto pasisavinama geriau. Maai geleies yra piene, jo produktuose, vairiuose riebal produktuose, daugumoje vaisi, akniavaisi, aukiausios ries miltuose. Jei yra didelis geleies trkumas, jos skiriama papildomai. Kalcis reikalingas formuotis vaisiaus kaulams ir dantims. Jei niosios maiste trksta kalcio, naudojamos motinos kalcio atsargos. Todl svarbu, kad nioji per dien papildomai gaut 200 400 mg kalcio. Kalcis reikalingas ne tik niajai, bet ir vaisiaus kaulams ir dantims formuotis. Daugiausia jo kaupiasi kauluose. Niajai kalcio reikia du kartus daugiau nei prasta. Stokojant kalcio kaulai pasidaro trapesni, greiiau lta, gali atsirasti osteoporoz ir kitos kaul ligos, ypa vlesniu moters amiaus periodu. Nij kalcio poreikiai yra apie 1200 mg kasdien. Patartina valgyti daugiau pieno ir jo produkt: jogurto, vairi sri ar atitinkam kiek augalinio maisto. Kai kuris augalinis maistas maina kalcio absorbcij pinatai, kviei slenos ir kt. Jei nioji netoleruoja pieno ir jo produkt, btina vartoti maist, turint daug kalcio sultis, soj pien, duonos gaminius. Cinko poreikis niosioms yra 15 mg per par. Cinkas dalyvauja vaisiaus ir placentos vystymosi procese. Trkstant cinko vaisiaus augimas gimdoje sultja. Ntumo metu cinko koncentracija moters kraujyje sumaja 30 proc., taiau jo pasisavinimas i maisto produkt pagerja. Geleies preparatai slopina cinko pasisavinim. Cinko altiniai yra msa, sriai, kruopos, anktini sklos, rieutai, kava, arbata. Cinkas btinas mogaus augimui ir brendimui, dalyvauja virkinimo procese. Cinko ir geleies yra tuose paiuose produktuose (msoje, praturtintuose iais elementais produktuose ir diovintose pupelse). Esant adekvaiam cinko kiekiui, niosios yra atsparesns infekcijai, vaisius geriau auga. Jodas btinas vaisiaus smegenims. Trkstant niosios maiste jodo, naujagimiui gali vystytis kretinizmas, struma. Kdikis gali gimti maesnio svorio. Kartais jodo trkumas sukelia vaisiaus t. Motinai taip pat gali atsirasti struma. Jodo trkumas ntumo metu gali bti viena i vaiko emesnio intelekto, blogesnio mokymosi prieasi. Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojams trksta jodo. Todl visiems gyventojams patariama vartoti drusk su jodu. Ypa svarbu, kad j vartot nios moterys. Jau 1416 savaii vaisiaus skydliauk motinos organizme pradeda funkcionuoti. Stokojant jodo sutrinka vaisiaus nerv sistemos ir smegen vystymasis. Gali atsirasti protinis atsilikimas, kurnebylyst, vairumas. Padidja perinatalinis ir vaik mirtingumas, persileidim tikimyb. Daugiausia jodo randama jr uvyse ir jros produktuose. Taiau Lietuvoje vartojamuose maisto produktuose trksta jodo, nes io mikroelemento beveik nra nei alies glame poeminiame vandenyje, nei dirvoemyje. Taigi, svarbu kasdien vartoti joduot drusk.

15

Kava nij mityboje

Kofeino poveikis vaisiui nra gerai itirtas, todl kav ir arbat reikia gerti saikingai (ne daugiau kaip 300 ml per dien). Kai kuri tyrim duomenys rodo, kad moterys, gerianios daug kavos, pagimdo maesnio svorio naujagimius. Kofeinas praeina pro placentos barjer, pakliva vaisiaus kraujotak ir gali pakenkti vaisiui. Vaisius ir naujagimis neturi pakankamai ferment, mainani kofeino veikim. Naujagimi ir kdiki organizme pus j patekusio kofeino suskyla per 32149 val. Kofeinas, ntumo metu pateks vaisi, dirgina jo ird. Be to, kav ir arbat reikt gerti tarp pagrindini valgym, nes jose esanios mediagos slopina geleies pasisavinim arnyne.

Nij mityba pirmoje ntumo pusje

Pirmoje ntumo pusje moteris gali valgyti visk. Pirmus du ntumo mnesius niajai rekomenduojama maitintis vadovaujantis sveikos mitybos piramids rekomendacijomis.

Nij mityba antroje ntumo pusje

Antroje ntumo pusje ima spariai augti vaisius, intensyvja moters organizmo funkcijos, todl maisto kaloringumas turi bti iek tiek didesnis apie 2500 kcal. Niosios paros maisto racione turi bti 100110 g baltym, apie
Nukelta 16 psl.

16
Atkelta i 15 psl.

nuotolins studijos
75 g riebal, 350400 g angliavandeni. Sveika nioji per par turt igerti madaug 2 litrus skysi. Labiausiai trokul malina mineralizuotas vanduo bei silpnos mineralizacijos natralus mineralinis vanduo. Papildomai reikia suvartoti 150 mg magnio per dien. Magnio altiniai liesas pienas, liesa msa, neskaldyti grdai, darovs, vaisiai. Btinas pakankamas geleies kiekis. Geriausiai sisavinama msoje, pauktienoje, uvyse esanti geleis. Vitaminas C gerina geleies rezorbcij. Reguliuoti kno mass didjim. Nevalgyti riebi saldumyn, taip pat vengti atri pada, kepto bei riebaus maisto. Kno mas galima mainti tik po gimdymo. Vatoti turting vitamin maist: pien ir jo produktus, ms, uvis, pauktien, kepenles, neskaldytus grdus, rupi duon, alias daroves, citrusinius vaisius, pomidorus, kopstus, bulves. Vengti vartoti alkohol, rkyti. Riboti kavos ir kofeino turini grim vartojim iki 1 puodelio (220 g) per dien. Jei pykina ar vemiama, riboti rieb maist. Valgyti danai, bet po truput. Jei gimdyv valgo pati tarp srmi, turi vyrauti angliavandeni turintis maistas, tyrs konsistencijos maistas. Siloma balta duona, divsiai su uogiene, kepti ar virti vaisiai, drebuiai, vaisi sultys, sultinys, arbata su cukrumi. Pirmasis valgymas po gimdymo skystas maistas. kantis maist svarbu parinkti biologikai vertingus produktus, kuriuose bt daug mint mediag. Mityb galima papildyti multivitaminais 6 savaites po gimdymo. Angliavandeni indyv turt gauti i grdini produkt.

Nij mitybos rekomendacijos:

Valgyti 6 kartus per dien. Niajai pridti 300 kcal per dien, palyginti su ankstesne mityba iki ntumo. Prie rekomenduojamo baltym kiekio pridti 30 g (0,6 g / 1 kg kno mass) per dien kiekvien ntumo ketvirt. Rekomenduojami gyvnins kilms baltym turintys produktai pienas, liesa msa, vitiena, kalakutiena, uvis, kiauiniai. Beveik pus vis per par suvartojam riebal turt bti augalins kilms (saulgr, soj, raps, kukurz aliejus), kita dalis pieno (sviestas, grietin). Angliavandeni nioji turt gauti valgydama duon, milt gaminius, kruopas, cukr, bulves, pupeles, irnius, vaisius, daroves. Rekomenduojama mainti valgomosios druskos vartojim, antrj ntumo pus jos galima vartoti ne daugiau kaip 10 g, o paskutiniaisiais 23 ntumo mnesiais po 57 g per par. Druska skatina skysi susilaikym audiniuose. Reikt vartoti drusk, praturtint jodu. Padidinti kalcio ir fosforo kiek, pridedant po 0,4 g kalcio per dien prie rekomenduojamo kiekio. Rekomenduojamas paros kalcio kiekis 1500 mg, fosforo 3000 mg. Tok kalcio kiek galima gauti igeriant madaug 1 litr lieso pieno kasdien.

indyvi maisto raciono sudarymo ypatumai

indyvms reikalinga adekvati, subalansuota ir visavert mityba ntumo metu sueikvotoms ir pienui gaminti reikalingoms mediagoms atstatyti. Pienui gaminti kasdien reikt apie 800 kcal. I riebal atsarg pienui gaminti ieikvojama apie 300 kcal (endogenins kalorijos). Dl to indyvei papildomai reikt su maistu gauti apie 500 kcal (egzogenins kalorijos) energijos poreikiams patenkinti (200 kcal daugiau nei ntumo metu). Apytikriai per par indyvms reikt apie 2700 kcal. Pieno maja, jei sunaudojama maiau kaip 1800 kcal. Kiekviename 1 ml krties pieno yra 6777 kalorijos. 100 ml pieno pagaminti reikia 8095 kalorij. Jei krtimi maitinama ilgiau ir indyv liesja, kalorij kiekis didinamas. indyvs kalorij turi gauti apie 25 % daugiau nei niosios. Reikia proporcingai daugiau maistini mediag, todl skiriama turtingesn dieta. indyv jauia trokul, todl jai reikia daugiau gerti. Krties pieno sudtis priklauso nuo to, k indyv valgo. Pieno gaminimo lstels reguliuoja angliavandeni, baltym, riebal ir daugelio mineral kiek motinos piene. Maitinantis neadekvaiai, motinos pieno kiekis maja. Stokojant piene kai kuri vitamin naujagimis gali susirgti vairiomis ligomis. indyvs turi maitintis vairiu maistu, kad gaut adekvat kalorij bei maistini ir biologikai aktyvi mediag kiek. Svarbu rinktis biologikai vertingus liesus maisto produktus. Papildom maistini mediag kiek indyv gali gauti su ukandiais tarp valgym (sumutiniai, lieso pieno stiklin, vark su vieiais vaisiais ar sultimis, liesas jogurtas, viei vaisiai).

indyvi mitybos ypatumai

indyvi mityba turi bti visavert ir adekvati, kad utikrint ne tik moters organizmo poreikius, greiiau atkurt gimdyvs sveikat po gimdymo, bet ir utikrint ger kdikio maitinim krtimi. Pagrindins maistins mediagos, kurios gerina atkrimo period, yra baltymai, cinkas, vitaminai A ir C. Ren-

nuotolins studijos
indyvs mitybos principai
mityba turi bti adekvati, subalansuota ir visavert kalorij indyv turi gauti daugiau kaip 1600 kcal per dien, suvartoti adekvat pieno ir jo produkt kiek; valgyti vair maist, produktus rinktis i vis sveikos mitybos piramids aukt: vaisi, darovi, duonos, grdini, pieno produkt ir msos; vartoti liesus maisto produktus, vengti riebaus maisto margarino, pada, upil, riebios msos, vieio nenugriebto pieno, sauso maisto, pyragaii, bandeli ir kt.; didinti maistini skaidul kiek maisto racione valgyti viei vaisi, darovi, neskaldyt grd, rupiai maltos duonos ir dribsni; pasistengti kasdien vartoti maiausiai vien vitamino A altin morkas, pinatus, mangus ar moligus; gerti pakankam skysi kiek, kad krtys gamint utektinai kokybiko pieno ir motinos dehidracijos profilaktikai. Skysi rekomenduojama 2000 3000 ml; gerti nekaloringus, be kofeino grimus. pien gerti tris kartus per dien; negerti alkoholio; vengti maisto, kuris gali skatinti duj susidarym arnose (kopstai, anktiniai), labai prieskoningo maisto, netoleruojam ar nemgstam produkt; valgyti danai ir po maai 6 kartus per dien. PAGRINDIN LITERATRA: 1. Akuerija ir ginekologija eimos gydytojo praktikoje. Mokomoji knyga. Sudarytoja G. Drsutien. Vaist inios. Vilnius, 2005. P.545/0573. 2. Rekomenduojamos paros maistini mediag ir energijos poreikio normos. LR Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkriio 25 d. sakymas Nr.510. Valstybs inios, 1999, Nr.1022936. PAPILDOMA LITERATRA: 1. J. Zakareviien, G. Drsutien. Nij anemija. Mokomoji knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2001.

17

Atsakydami klausimus, btinai naudokits papildoma literatra!

Kirpimo linija

Nuotolinio mokymo Sveika mityba atsakym kortel

1. Kaip didja nios moters energijos poreikiai?

2. Kodl niosioms btinas pakankamas kiekis mikroelemento jodo ir su kokiais maisto produktais galima jo gauti?

3.

Kokie pagrindiniai mitybos skirtumai pirmoje ir antroje ntumo pusje?

18

mintinos datos

Vasario 11 d. Kovo 24 d. Balandio 7 d. Balandio 29 d. Balandio 27 d. Gegus 12 d. Gegus 15 d. Gegus 20 d. Gegus 31 d. Birelio 14 d. Birelio 26 d. Rugpjio 12 d. Rugsjo 10 d. Rugsjo 15 d. Rugsjo 21 d. Rugsjo 30 d. Spalio 1 d. Spalio 8 d. Spalio 10 d. Spalio 11 d. Spalio 14 d. Spalio 16 d. Spalio 20 d. Spalio 22 d. Lapkriio 14 d. Lapkriio 17 d. Lapkriio 15 d. Gruodio 1 d. Gruodio 3 d.

Tarptautin ligonio diena Pasaulin tuberkuliozs diena Pasaulin sveikatos diena Tarptautin gyvybs diena Lietuvos medicinos darbuotojo diena Tarptautin slaugytojo diena Tarptautin eimos diena Pasaulin mirusij nuo AIDS atminimo diena Pasaulin diena be tabako Pasaulin kraujo donor diena Tarptautin kovos su narkomanija ir narkotik kontrabanda diena Tarptautin jaunimo diena Pasaulin saviudybi prevencijos diena Pasaulin limfomos diena Tarptautin Alzheimerio ligos diena Pasaulin irdies diena Tarptautin pagyvenusi moni diena Pasaulin hospis ir paliatyviosios pagalbos diena Pasaulin psichins sveikatos diena Pasaulin regjimo diena Pasaulin organ donorysts diena Europos organ transplantacijos diena Pasaulin maisto diena Tarptautin osteoporozs diena Tarptautin mikiojimo supratimo diena Pasaulin diabeto diena Pasaulin ltins obstrukcins plaui ligos (LOPL) diena Tarptautin nerkymo diena Pasaulin AIDS diena Tarptautin negalij moni diena

Kirpimo linija

Nuotolinio mokymo Sveika mityba dalyvio atsakymo kortel

Vardas Pavard Dalyvio numeris Js adresas ir telefonas

Nuotolinio mokymo Sveika mityba dalyvi dmesiui

Praome dmiai upildyti atsakym kortel. Pasitikrinkite, ar teisingai urate savo mokymo dalyvio numer. Primename, kad galioja tik ikirpta i leidinio atsakym kortel, siuniama kartu su kuponu i p. 2. io numerio atsakym kortel su kuponu praome isisti iki iki 2007 m. sausio 31 d. adresu: Nuotolins studijos, SDTSC, Rugi g. 1, LT-08418 Vilnius. Jeigu atsakymus Jums patogiau patiems atneti SDTS centr, praome juos palikti sekretoriate (II a.).

NUOTOLINI STUDIJ DALYVI DMESIUI! ioje vietoje btinai pritvirtinkite kupon i p. 2, nes be pritvirtinto kupono atsistos anketos nebus priimamos. Js prarasite vien atsakym!
Nuotolini studij operator Elona Steckien Tel. (8 5) 270 13 62

19

20