B. F.

Skinner (1904 1990)

Bendrieji teorijos teiginiai

reikia pradti nuo elementari elgesio form analizs; jei egzistuoja elgesio panaumai tarp vairi subjekt, tai neturi reikms, k tiriam; labai didel dmes skyr mogaus elgesio supratimui: psichologas turi nustatyti funkcinius ryius tarp S-R;

 mogaus elgesio negalima paaikinti remiantis sunkiai imatuojamas vidiniais faktoriais (pvz., kompleksai tai aikinamosios fikcijos).
Jis neneig kad egzistuoja tokie vidiniai faktoriai, takojantys mogaus elges. Paprasiausiai j nemanoma grietai kiekybikai pamatuoti.

 Analizs akcent perkelia iorin aplink elges galima paaikinti remiantis aplinkybes determinuojaniais faktoriais. Taiau pastarieji ne visada bna akivaizds.

 Skinner nustatinjo elgesio dsningumus remdamasis grietais moksliniais tyrimais (laboratorinis eksperimentinis tyrimas).

Be to, jis rmsi individuali atvej analize (todl daug kur panaesnis klinicistus, nei eksperimentins psichologijos atstovus).

Pagrindins prielaidos, kuriomis rmsi Skinner

Elgesys pasireikia pagal tam tikrus dsningumus. Vienas pagrindini mokymosi tiksl atskleisti dsningumus. mogaus elgesys gali bti prognozuojamas.

 mogaus elgesys gali bti kontroliuojamas. Skinner paymi btinyb manipuliuoti mogaus elgesiu ir j kontroliuoti. Tai btina daryti dl to, kad kitaip gali bti sunaikinta visa civilizacija, nes nemanoma bus sulaikyti nusikalstamumo. Kontrol vykdoma kasdien: aukljimas, politika.

Struktra
Pagrindinis struktrinis vienetas reakcija - tai iorikai stebima elgesio dalis, kuri galima susieti su iorins aplinkos vykiais. Imokimo esm ryi (asociacij) tarp reakcijos ir iorini vyki susidarymas.

 Iskyr reakcijas, kurias sukelia konkrets stimulai (pvz., mirkiojimo refleksas oro ptim), ir reakcijas, kuri negalima susieti n su vienu stimulu. ias antro tipo reakcijas gimdo pats organizmas, ir jos vadinamos operantais - aplinkos stimulai neveria organizmo elgtis btent taip.

 Elgesio pradin prieastis yra paiame organizme. Operantus gimdo organizmas: uo bga, loja; pauktis skrenda; bedion okinja i medio med; kdikis guguoja taip elgiamasi ne dl kakokio specialaus adinanio stimulo. Operantinis elgesys yra organizmo biologinje prigimtyje.

 Skinner beveik nesidomjo struktriniais asmenybs dariniais. Pagrindinis jo dmesys tenka elgesio pokyiams.
Pagal Skinner, mes galime suprasti asmenyb, jei isiaikinsime elgesio formavimosi ypatumus, monms nuolat sveikaujant su aplinka. Keisdami aplink, mes galim kontroliuoti ir moni elges.

Procesas
Operantinis slygojimas

 Skiria du tipus: operantinis ir respondentinis elgesys Operantinis elgesys kai individas k nors veikia, nors nesimato jokio iorinio dirgiklio. Respondentin elges sukelia tiesioginiai specifiniai stimulai: pamaius ms uniui isiskiria seils. Pagrindin dmes skyr pirmajam tipui.

 Skinner ir jo pasekjai apibria pastiprinim (reinforcer) kaip stimul, sekant paskui reakcij ir didinant jos pasirodymo tikimyb. Kai balandis snapu kerta disk, tai is elgesys yra operantinis, ir jei jis lydimas pastiprinimo (pvz., lesalo), tikimyb, kad ir toliau balandis snapu kapos disk, iauga. Taigi, pastiprinimas palaiko t elges, po kurio seka.

 Stimulai, kurie patys savaime nra pastiprinimai, gali tapti tokiais dl ryi su kitais pastiprinimais.
Kai kurie stimulai (pvz., pinigai) tampa generalizuotu pastiprinimu, nes utikrina galimyb gauti daug kit pastiprinim.

 Operantinio imokimo teorija tai savotika gyvn dresros teorija: sudtingi veiksmai imokstami pastiprinant tuos elgesio elementus, kurie atitinka numatyt elgesio form. ios teorijos autoriai daug tyr pastprinimo reimus, intervalus ir j tak elgeso imokimui.

 Augimas ir vystymasis. Vaikui vystantis reakcij imokstama pastiprinant iorikai (materialiai arba socialiai).

 Psichopatologija.i imokimo teorij ipastantys psichologai teigia, kad elgesio patologija ne liga: individas ne serga, bet tiesiog neteisingai reaguoja stimulus. Jis arba neimoko teisingai reaguoti, arba imoko neteisingai (neadaptyviai) reaguoti. Pvz., individai, kurie neadekvaiai elgiasi visuomenje, greiiausiai negavo reikiamo pastiprinimo praeityje, ir todl nesusuformavo tinkami socialiniai gdiai.

 Korekcija. Slopinti netinkamas reakcijas, imokyti tinkam, taikant tinkamas pastiprinim schemas (pvz., eton metod).

 Diagnostika. Kilus problem, atliekama elgesio diagnostika. Pvz., netinkamas vaiko elgesys turi bti tiksliai, smulkiai apraytas: turi bti apraytos situacijos, kuriose toks elgesys stebimas; pilnas tv ir kit asmen, galini pastiprinti tok elges, reakcij apraymas; tinkamo elgesio galimybi analiz ir t.t.

 Geriausias bdas keisti elges tai pageidautino elgesio pastiprinimas Pastiprinim suprato kaip stimulus ar reakcijas, kurie padidina pageidautino elgesio pasireikimo tikimyb Egzistuoja du pagrindiniai elgesio slygojimo bdai: klasikinis ir operantinis (dar vadinamas instrumentiniu, nors Skineris pasisak prie tok pavadinim).

 Pagrindinis dmesys operantiniam slygojimui. Klasikinio slygojimo metu stimulas, kuris sukelia neslygin reakcij, pateikiamas su neutraliu stimulu. Pastarasis po kiek laiko ima sukelti irgi t pai reakcij. Teig, kad kalbant apie mogaus elges klasikinio slygojimo paradigma negali jo paaikinti.

 Dauguma mogaus reakcij yra labai spontanikos, sunku identifikuoti stimulus, sukelianius t elges. Esant klasikiniam slygojimui pasireikia respondentinis elgesio tipas, t.y. galim sukelti tik tas reakcijas, kurios yra genetikai ukoduotos (reakcijos sukeliamos organizmui nebdingoj aplinkoj).

 Operantinis slygojimas - ia pastiprinimas siejamas ne su reakcij sukelianiu stimulu, bet su paia reakcija, t.y. pastiprinimas pateikiamas po pageidautinos reakcijos pasireikimo. Galim sukelti tok elges, kuris neeina gimt organizmo elgesio repertuar, t.y. tas elgesys niekad nepasireikia organizmo elgesyje.

 Operantinio slygojimo pranaumas slypi lankstume. Mes galim suformuoti tokias reakcijas, kurios niekad nepasireik anksiau ir nepasireik ateityje.

Skinner d. Sukr slygas, kuriose individas atribojamas nuo kit kintamj, nes kartais mes neinom vis kintamj, takojani elges.

Pastiprinimo schemos tai efektyviausias bdas kontroliuoti elges. Svarbus ne tik pastiprinimo faktas, bet pastiprinim kiekis, pateikimo bdas ir betarpikumas. Kuo didesnis pastiprinim kiekis, tuo tas elgesys labiau sitvirtina elgesio repertuare. Iskirtos tokios pastiprinimo schemos, formuojanios skirtingo atsparumo reakcijas:

1. Nuolatinis pastiprinimas pastiprinamas kiekvien kart, kai atlieka pageidaujam reakcij. Tinka ir monms, ir gyvnams. Kyla persisotinimo efekto pavojus: danai pasikartojantis pastiprinimas nebetenka galios.

2. Intervalinis pastiprinimas bna fiksuotas ir kintamas. Esant fiksuotam intervaliniam pastiprinimui, individas pastiprinamas u pageidautin reakcij po tam tikro laiko intervalo. Kintamas intervalinis pastiprinimas individas pastiprinamas po t.t. skirting interval, kurie varijuoja apie pasirinkt vidurk. i schema suformuoja reakcijas atsparesnes ugesimui, ir reakcijos pasireikia vienodu danumu.

3. Proporcinio pastiprinimo schema pati efektyviausia. Skiriamos fiksuoto ir kintamo pastiprinimo schemos. Fiksuoto proporcinio pastiprinimo esm individas pastiprinamas u pageidautin reakcij kiekvien kart po tam tikro skaiiaus pakartojim (pvz., pastiprinama kas 5 reakcija). Kintamas pastiprinamas - kai atlieka skirting kiek teigiam reakcij, atsivelgiant pastiprinimo vidurk.

 Realiame gyvenime reakcijos tik retkariais susilaukia tokio pastiprinimo, bet ir tomis slygomis gali susiformuoti labai atsparus ugesimui elgesys (pvz., agresija). Reakcijos yra slygotos proporcinio pastiprinimo schem, todl ilieka ilg laik. Labai stabilios mogaus reakcijos gali bti slygojamos visai atsitiktinai.

 Atsitiktinai slygotas pastovias mogaus reakcijas galime pastebti prietaringame elgesyje. Liaudies medicinos ritualai tai atsitiktiniai pastiprinimai, slygojantys stabil elges (nors prieastinio ryio tarp pasveikimo ir oleli nra). i schem matome ir realiame gyvenime: sportininkas, ilos su vienais markiniais, vis laik eis su jais varybas.

Pastiprinimo tarpikumas Kuo didesnis laiko tarpas tarp reakcijos ir pastiprinimo, tuo maesn pastiprinimo galia. Nors mogus gali orientuotis pastiprinim po tam tikro laiko tarpo, jis teikia pirmenyb betarpikiems pastiprinimams. Danas atvejis, kai tolimas pastiprinimas neveikia: rkaniam mogui reklamos rodo vio sustus plauius, gydytojas baugina vairiom baisiom pasekmm, bet mogus, ijs i gydytojo kabineto, vis tiek rko.

 iuo atveju pasitenkinimas trumpalaikis, bet mogus vis tiek negali susilaikyti jo elges takoja betarpiki pastiprinimai, tad nebegalvojama apie pasekmes. Pastiprinimas ypa efektyvus deprivacijos slygomis. Pvz., norint vaik greitai ko nors imokyti, pastiprinim - saldain reikia duoti tada, kai jis alkanas. Vadinasi, norint suformuoti reakcij, reikia sukurti deprivacijos slygas.

Pastiprinimo rys pirminiai ir antriniai pastiprinimai Pirmieji yra neslyginiai, turi biologin reikm. Pvz., pastiprinimas, susijs su maistu, galimyb isimiegoti ir pan. Tai taikoma tardymo procedrose. Panaudojant iuos pastiprinimus galim slygoti tiek gyvn, tiek moni elges.

 Didioji mogaus elgesio dalis sukuriama panaudojant antrinius - slyginius pastiprinimus, juos siejant su pirminiais. Taip jie gauna pastiprinimo gali. Jie yra apibendrinti, pritaikomi vairiose situacijose (pvz., kito mogaus mums rodomas dmesys - mus pastiprina tie mons, kurie yra mums dmesingi).

 Tai, kas atlieka pastiprinimo funkcijas vienam mogui, kitam tai gali bti neutralus dalykas. Vadinasi mogus reaguoja individualius pastiprinimus. Individualius skirtumus nulemia konkreti gyvenimo istorija. Pvz., iekant atsakymo, kodl vieni mons agresyvs, o kiti - paklusns, reikia isiaikinti, kokius pastiprinimus vieni ir kiti gavo ankstyvoje vaikystje - nuolaids mons gal bdavo pastiprinami, kai jie nusileisdavo, o baudiami u dominavim.

 Kokios pastiprinimo rys svarbios mogui, galim nustatyti mogaus interes analize: su kokiais monmis bendrauja, kur lankosi taip galim isiaikinti pastiprinimus, kuriems jautrus mogus. Vieni vengia t.t. viet, moni ir pan. Analizuodami aplink isiaikinam, kam pirmenyb teikia mogus.

 Kalbdamas apie mogaus elges Skinner pabr, jog didel dalis mogaus elgesio yra socialins prigimties, j nulemia patys bendrieji dsningumai. Socialin aplinka yra vairialyp, ir identifikuoti socialines reakcijas ir pastiprinimus labai sunku, taiau tai vis tiek pasireikia.

Nepageidautinas elgesys nepageidautinas elgesys formuojamas pagal tuos paius dsningumus, kaip ir pageidautinas elgesys Neretai nepageidautinos reakcijos formuojamos atsitiktinai ir gali ilikti ilg laik (pvz., vaik darelyje vaikas, pastebjs, kad kitus myli labiau, pradeda rkti. Jei suaugs j apkabina, tai vaikas tok elges prads demonstruoti netinkamu metu).

 Skinner daug ra apie bausmes, kurios padeda paalinti nepageidautin reakcij.

Bet tai nra labai efektyvus bdas.

 Bausm efektyvi tik tada, kai mogus j gauna betarpikai po nepageidautino elgesio. Bausm po tam tikro laiko tarpo visai neefektyvi.

 Nepageidautin elges galima nuslopinti efektyviau, jei isiaikinsim jo pastiprinimo altin. Jei nepavyks paalinti to altinio, net ir didiausios bausms bus neefektyvios.

 mogus, nepaalinus altinio, stengiasi kokybikiau atlikti nepageidautinas reakcijas, kad negaut bausms (tobulja). Norint paalinti nepageidautinos reakcijos altinius, reikia pastiprinti pageidautin elges.

 Stimul generalizacija ir diferenciacija nulemia tai, kad per trump laik mogus imoksta efektyvi elgesio bd. Sugebdamas generalizuoti, mogus gdius gali perkelti vairias situacijas. Be diferenciacijos, naujose situacijose mogus taiko netinkam elges, t.y. visose situacijose naudoja t pai reakcij.

Naudoja pagrindin metod eksperimentin strategij pagrindin dmes skyr paprasiausi elgesio form tyrimui. Tai pagrsta: kam pradti nuo sudting, jei neinom paprast. reikalavo, kad eksperimento slygos bt maksimaliai kontroliuojamos. Jei nesugebsim identifikuoti vis kintamj, visos ms pasekms gali bti pasmerktos.

 atliekant tyrimus reikia itirti visus nekontroliuojamus kintamuosius, neutralizuoti j poveik, ar bent isiaikinti

Skinner tyrimai, d labai plaiai panaudojami farmakologini mediag tyrimui tiek monms, tiek gyvnams

 Elgesio intervencijos technikos, pvz., eton technika: u pageidautin elges duodamas etonas, kur galima ikeisti k nori. Taikoma su teiss paeidjais, psichiniais ligoniais. Esm: mogus mokomas reguliuoti savo elgesio pasekmes.

vertinimas
Nesukr asmenybs teorijos, bet kalbjo apie jai priskirtinus fenomenus. Teorijos pliusai: paskatino elgesio tyrimus suderino laboratorins technikos ir kintamos kontrols dsningumus, nustat vairius elgesio dsningumus

remiantis jo darbais sprendiama daug praktini problem (dirbama su fobijom, naudojamos technikos farmakologijos pramonj, dresroj, aukljime).

Teorijos minusai: kritikuojamas holist, humanist, kad supaprastino mogaus elges, suskaid segmentus ir netyr visumos. Kritikuojamas, kad eksperimentai atlikti su paprastais individais labai paprastoj aplinkoj (natraliam gyvenime j elgesys kitoks). Gyvn ivadas pritaik mogaus elgesiui

mogaus elgesio paaikinti vien operantinio elgesio paradigma nemanoma. Nusipeln tik aikindamas t srit. Jo tyrim rezultatai neleidia daryti ivad apie tai, kas nebuvo stebima (prognoz nemanoma). Skinner teig, jog prognozuoti elges reikia remiantis tuo, kas jau yra padaryta.