Erika Rimkut Andrius Utka

METODINIAI PATARIMAI RAANTIEMS KALBOTYROS DARBUS

Metodin priemon

Vytauto Didiojo universitetas

Kaunas 2012

Recenzavo prof. dr. Asta Kazlauskien

Svarstyta VDU Lietuvi kalbos katedroje 2012-03-07, protokolo nr. 2-1

Patvirtinta VDU Humanitarini moksl fakulteto taryboje 2012-03-08, protokolo nr. 2-4.

ISBN 978-9955-12-763-5

E. Rimkut , 2012 A. Utka, 2012

TURINYS Pratarm .................................................................................................................................5 I DALIS. METODINIAI NURODYMAI MOKSLINIAMS DARBAMS (E. Rimkut ) ....6 1. MOKSLINI DARB ANRAI IR YPATYB S...........................................................6 1.1. Bendrosios mokslini darb ypatyb s...........................................................................6 1.2. Mokslini rato darb ypatyb s ....................................................................................7 1.3. Rato darb kalba.........................................................................................................9 1.4. Mokslini darb anrai...............................................................................................12 2. REIKALAVIMAI MOKSLINIAMS DARBAMS.........................................................15 2.1. Mokslinio darbo dalys ................................................................................................16 2.1.1. vadas ..................................................................................................................16 2.1.2. Tiriamoji darbo dalis............................................................................................21 2.1.3. Ivados ................................................................................................................21 2.1.4. Papildomosios dalys ............................................................................................22 2.2. Formalieji mokslinio darbo reikalavimai ....................................................................25 2.3. Formalieji kompiuteriu renkamo teksto reikalavimai ..................................................28 3. BAIGIAM J DARB GYNIMAS..............................................................................30 3.1. Pasirengimas baigiam j darb gynimui ....................................................................30 3.2. Baigiam j darb gynimas .........................................................................................30 3.3. Baigiam j darb vertinimas......................................................................................31 4. RAYMO PROCESAS ..................................................................................................34 5. LITERAT ROS PAIEKA, ATRANKA IR PATEIKIMAS.......................................38 II DALIS. ELEKTRONINI TEKST RUOIMO PRIEMON S IR J NAUDOJIMAS (A. Utka) ..................................................................................................42 1. KOMPIUTERINI PRIEMONI (PROGRAM ) NAUDOJIMO SVARBA FILOLOGAMS ..................................................................................................................42 2. SVARBIAUSIOS ELEKTRONINI TEKST RUOIMO PRIEMON S ................44 2.1. Teksto redaktoriai ......................................................................................................44 2.2. Skaiiuokl s lentel s ..................................................................................................45 2.3. Pristatym rengimo programos...................................................................................45 2.4. Grafin s ir pieimo programos ...................................................................................46 2.5. Internetin s narykl s .................................................................................................46 2.6. Elektroninio pato programos.....................................................................................46 3. MICROSOFT WORD....................................................................................................47 3.1. MS Word versijos ......................................................................................................47 3.2. MS Word: greitieji klaviai ........................................................................................47 3.3. MS Word: dokumento konstravimas...........................................................................50 3.3.1. Teksto dali ym jimas .......................................................................................50 3.3.2. Rodymo reimai ..................................................................................................50 3.3.3. Dokumento em lapis..........................................................................................51 3.3.4. Stiliai ...................................................................................................................51 3.3.5. Automatinis turinys .............................................................................................52 3.3.6. Teksto numeravimas ............................................................................................55 3.3.7. L iai ..................................................................................................................56 3.3.8. Puslapi numeracija.............................................................................................56 3.3.9. odi ir spaudos enkl skaiiavimas.................................................................57 3.4. MS Word: paieka......................................................................................................58 3.5. MS Word: lentel s......................................................................................................64 3.5.1. Lentel s braiymas ..............................................................................................64 3.5.2. Automatinis lenteli formavimas .........................................................................66 3

3.5.3. Duomen r iavimas lentel je .............................................................................66 3.5.4. Teksto konvertavimas lentel ir atvirkiai.........................................................67 3.5.5. Skaiiavimas lentel se .........................................................................................68 3.6. MS Word: makrokomandos........................................................................................69 4. SPECIALIEJI LIETUVIKI RIFTAI ........................................................................71 4.1. Paskirtis, vairov , diegimas ......................................................................................71 4.2. Palemonas ..................................................................................................................71 5. MICROSOFT EXCEL ...................................................................................................72 5.1. Darbas su duomenimis ...............................................................................................72 5.1.1. Duomen formatai ...............................................................................................72 5.1.2. Vienod duomen raymas .................................................................................73 5.1.3. Duomen sek raymas ......................................................................................74 5.1.4. Automatiniai ir pasirinktiniai s raai tekstinei informacijai rayti........................74 5.2. Skaiiavimas ..............................................................................................................76 5.2.1. Formuli elementai..............................................................................................77 5.2.2. Formuli tikrinimas .............................................................................................78 5.3. R iavimas ir filtravimas............................................................................................80 5.3.1. Lentel duomen baz ......................................................................................80 5.3.2. R iavimas ..........................................................................................................81 5.3.3. Filtravimas...........................................................................................................83 5.4. Grafikai ir diagramos .................................................................................................84 6. MICROSOFT POWERPOINT......................................................................................88 6.1. Rodymo reimai.........................................................................................................88 6.2. Skaidri maketai ........................................................................................................88 6.3. Pristatymo konstravimas ............................................................................................90 6.4. Skaidri dizainas ........................................................................................................91 6.5. Animacija...................................................................................................................92 6.5.1. Skaidri per jimas ...............................................................................................92 6.5.2. Vartotojo susikurta animacija...............................................................................92 6.5.3. Animacijos schemos ............................................................................................95 7. DOKUMENTO FORMATAS PDF ...............................................................................96 8. TEKSTYN LINGVISTIKOS IR STATISTINIAI METODAI ..................................97 8.1. Tekstyn lingvistika ...................................................................................................97 8.1.1. Tekstyn lingvistikos metodai..............................................................................97 8.1.2. Tekstynai ir j r ys.............................................................................................97 8.1.3. Tekstyn reprezentatyvumas, rezultat interpretavimas........................................98 8.1.4. Tekstyn analiz s priemon s................................................................................98 8.2. Statistiniai duomenys, statistiniai metodai ................................................................101 8.2.1. Statistini metod naudojimas kalbotyroje .........................................................103 8.2.2. Statistin programin ranga...............................................................................104 LITERAT RA .................................................................................................................105 PRIEDAI...........................................................................................................................106 1 priedas. Bakalauro darbo antratinis lapas.................................................................106 2 priedas. Kursinio darbo antratinis lapas ...................................................................107 3 priedas. Bibliografijos aprao pavyzdiai..................................................................108

Pratarm
i metodin priemon skirta pad ti Vytauto Didiojo universiteto Lietuvi filologijos bakalauro programos studentams naudoti elektronini tekst ruoimo priemones, taikyti vairius tyrimo metodus, suvokti mokslini rato darb pob d , paaikinti tokiems darbams keliamus reikalavimus ir palengvinti raymo proces . Patarimai gali b ti naudingi ir studijuojantiems kitose kalbotyros bakalauro programose, taip pat rengiantiems magistro darbus. Knygoje pateikti reikalavimai, kuri reikia laikytis norint pateikti gerai parengt mokslin darb . Pabr iama, kad svarbus ne tik darb turinys, bet ir forma ( kuri danai nekreipia tinkamo d mesio ir auktesni kurs studentai): citavimas, lenteli ir paveiksl pateikimas, literat ros s rao sudarymas, teksto id stymas ir pan. Studijuojantiems VDU Lietuvi filologij daugiausia reikia atsiskaityti ratu, t. y. parayti referat , nam darb , kursin darb ir pan. odiniai atsiskaitymai paprastai vyksta per seminarus praktinius usi mimus. D l daniau raom rato darb ioje metodin je priemon je daugiausia d mesio skiriama rato, o ne odiu pristatomiems darbams. Taiau pateikiama patarim , kaip pasirengti mokslin darb pristatyti odiu. Rato darbai svarb s tuo, kad padeda sigilinti atskiras mokomojo dalyko temas ir ugdo student analitinio darbo g dius. Raydami darbus studentai susipa sta su mokslinio tiriamojo darbo metodologija, altini vairove ir bibliografija, imoksta taikyti mokslinio darbo techninius bei apipavidalinimo reikalavimus. iandien student rato darbai jau neatsiejami nuo kompiuterini program naudojimo. ios metodin s priemon s antrame skyriuje gausu praktini patarim , kaip taikyti kai kurias kompiuterines programas rengiant vairius rato darbus. Tikim s, kad i metodin priemon pad s studentams, prad jusiems studijuoti Vytauto Didiojo universitete. Knygoje pateikti patarimai tur t b ti pravart s ir pirmakursiams, ir Lietuvi filologijos program bebaigiantiems bakalauro darbus raantiems ketvirtakursiams. D kojame VDU Lietuvi kalbos katedros Lietuvi kalbos katedros ved jai prof. dr. Astai Kazlauskienei, d stytojams ir doktorantams u vertingas pastabas bei pasi lymus, kaip patobulinti leidin .

Autoriai

I DALIS. METODINIAI NURODYMAI MOKSLINIAMS DARBAMS (E. Rimkut )

1. MOKSLINI DARB ANRAI IR YPATYB S 1.1. Bendrosios mokslini darb ypatyb s
Mokslo kalbai b dingas apibendrinimas, dalykinis tikslumas, d stymo logikumas, objektyvumas, glaustumas, isamumas, aikumas. Mokslo kalbos dalykin tikslum lemia termin ir vienareikmi , tiesiogin s reikm s odi vartojimas. Mokslinio teksto odio reikmei apibr ti nereikia platesnio konteksto jis turi b ti aikus ir vienareikmis. Mokslo kalbos sintaksei b dingos konstrukcijos, pabr ianios d stymo logikum (pvz.: pirma, antra, kita vertus), terpiniai (pvz.: vadinasi, taigi, pavyzdiui), sud tiniai jungtukiniai sakiniai (pvz.: Daiktavardiai, reikiantys poj iais suvokiamus konkreius dalykus, yra konkretieji, o visi kiti priklauso abstraki j daiktavardi klasei.). Objektyvum pabr ia beasmen s ir pasyvin s konstrukcijos (pvz.: ioje darbo dalyje yra apibr iamas daugiareikmikumas apskritai. Toliau analizuojami smulkesni daugiareikmikumo tipai, pateikiama j klasifikacija. Paaikinama, kod l darbo objektu pasirinktas morfologinis daugiareikmikumas). B dingi mokslinio stiliaus tr kumai yra grem zdikos sakinio konstrukcijos, daiktavardi gausa (pvz.: io darbo ra ym ui (= iam darbui rayti; raant darb ) pasirinkta tokia tema...), nekonkret s, neaik s, netinkami odiai (pvz.: didel reikm , be galo svarbus, labai domus). Mokslo kalbai b dingas nominatyvinis stilius: vartojama daug abstraki daiktavardi . Toks raymas daro kalb abstraki ir sud ting , o tai daugelio mokslinink ir student siekiamyb . J manymu, tai yra svarbiausias mokslo kalbos skiriamasis poymis. Taiau reikia stengtis vartoti kuo maiau bent jau veiksmaodini ir b dvardini daiktavardi su priesagomis -imas, -ymas, -umas. Darbe patartina vartoti esam j arba b t j kartin laik , o ne b sim j . Net ir vade reik t vartoti ne b sim j laik , nes, kai skaitomas vadas, visas darbas jau b na paraytas, tod l logikai atrodo esamasis ar b tasis laikas. Daugelio d stytoj nuomone, rato darbuose studentai tur t vengti rayti pirmuoju asmeniu. Vis d lto kai kuriais atvejais (motyvuojant temos, metod pasirinkim , apraant eksperiment ) gali b ti pavartotas ir pirmasis asmuo (pvz.: Pasirinkau i tem , nes; Tod l manau, kad ie metodai tinkamiausi.). Pirmojo asmens vartojimas netur t b ti suprantamas kaip teksto individualumas. Teksto individualum lemia kalbos odingumas, geb jimas parinkti kuo taiklesn sinonim , gramatini form vairov , sakinio strukt ra. Per didelis darbo asmenikumas tipika studij pradinink problema, o bebaigiantiems mokslus studentams b dingas kitas kratutinumas pateikti gausyb pavyzdi ir nedr sti jais kaip nors pasinaudoti ar vertinti. Mokslini darb autorius turi atskleisti ne savo asmenikum , bet turi pasirodyti es s tam tikros srities specialistas, kai renkasi tem , mediag , literat r , teorijas, metodus ir kt.; kai sprendia, kaip tirti surinkt mediag , kokias numatyti tyrimo perspektyvas. Asmenikumu b t laikoma, jei studentas reikt si kaip privatus asmuo su mokslikai nepagr sta nuomone ar vertinimais, jei daryt asmeninius apibendrinimus (Rienecker et al. 2003: 40). Pradedantys rayti mokslinius darbus, ne visada sivaizduoja, ko i j reikalaujama ir tikimasi. Toliau pateikta keletas klaiding mini apie tai, koks turi b ti geras darbas: 6

santykis su darbu turi b ti asmeninis, ne vien dalykinis; geriausiai vertinamos isamios, plaios inios; privalu b ti originaliam, m styti naujai; negalima nesutikti su d stytoju; svarbiausia, kad turinys b t geras, o forma n ra labai svarbi; labai gerai, jei raoma kuo abstrakiau ir sud tingiau.

Kituose poskyriuose pateiktos mokslo darb ypatyb s, reikalavimai, keliami mokslo darb kalbai, aprayti pagrindiniai mokslo darb anrai tur t pad ti suvokti, k rayti ir ko vengti mokslo darbuose.

1.2. Mokslini rato darb ypatyb s

iame poskyryje aikinama, kokiomis ypatyb mis turi pasiym ti savarankikas rato darbas kursinis ar bakalauro darbas. iems darbams keliami tam tikri reikalavimai. Svarbiausi yra tokie (Rienecker et al. 2003: 17): x pagrindinis tikslas itirti; x visada grindiamas teorija ir (arba) tam tikru metodu; x teksto siunt jas ir gav jas yra specialistai; x paskirtis mokslui priimtina forma skleisti mokslinio tyrimo rezultatus akademin je visuomen je; x darbas raomas atsivelgiant tam tikrus mokslinius reikalavimus; x darb sudaro tam tikros nustatytos sudedamosios dalys, j strukt ra gana grieta (ypa vado ir ivad ); x darbui keliami apibr ti literat ros s rao, citavimo, ina tvarkos ir kt. reikalavimai; x darbe vartojami tiriamos srities terminai, metakalba. Visiems rato darbams bendra tai, kad juose, remiantis atitinkamomis mokslo s vokomis ir metodais, tiriama viena aktuali kokios nors disciplinos problema.1 Problema nereikia sunkum , kurie kilo raant darb , pvz., sunku rinkti mediag , n ra reikiamos literat ros, tr ksta laiko ir pan. io odio nereikia suprasti kaip kako labai problemika, tai gali b ti vadinama ir darbo klausimu. Problema tai kakas, apie k dar ne viskas pasakyta, iaikinta iki galo, ne taip ar nepakankamai, netinkamu aspektu, vairiai interpretuojama. Taigi problema n ra bet koks klausimas, neturintis atsakymo, bet klausimas, kur reikia atsakyti, t. y. kurio atsakymas gal t b ti kam nors panaudotas. Tirti neb tinai reikia ispr sti pasirinkt j problem ; i humanitarini moksl paprastai tikimasi problemos analiz s, interpretacijos, polemikos ar vertinim . Taigi pagrindinis mokslinio darbo reikalavimas itirti, tod l nereikia atpasakoti visko, kas raoma tema yra inoma. Kaip didelis mokslini darb tr kumas pabr iamas ini atpasakojimas, o ne ini taikymas. 1 lentel je apibendrintai pateikti ini atpasakojam j ir ini taikom j darb skirtumai, kuriuos vert t atkreipti d mes raant mokslinius darbus.

Aktuali problema tokia problema, kuri spr sti disciplinai yra vienoks ar kitoks poreikis.

1 l e n t e l . ini atpasakojam j ir ini taikom j darb skirtumai (pagal Rienecker et al. 2003: 4142) ini atpasakojamuosiuose darbuose sutelkiamas d mesys tem remiamasi pasakojimu pateikiama viskas, kas inoma orientuojamasi darbo pavadinim (tem ), o ne problem nesiejamos atskiros dalys; laikomasi teksto s saj tik skyri ar poskyri viduje ini atpasakojamieji darbai taikomi paiam raaniajam ini taikomuosiuose darbuose sutelkiamas d mesys tiksl tiriama problem , analizuojama atsirenkama ir apdorojama informacija orientuojamasi problem ilaikoma s saj tarp atskir darbo dali turimas mintyje skaitytojas

Daniausiai geriausi savarankiki darbai daugiausia d mesio skiria ini taikymo ir analiz s lygmeniui, o prastesni darbai beveik visada b na pernelyg referatiki: nors juose atsirenkama ir vertinama literat ra, tas vertinimas paprastai yra subjektyvus, nesiremiantis iankstiniais, disciplinai priimtinais kriterijais. Blogai vertinti darbai paprastai b na per plat s, juose pernelyg daug betikslio atpasakojimo, nesusijusi dali . Paprastai inias atpasakojantys studentai skaito per daug, rao per maai ir raydami per retai kelia klausimus. Be ini taikymo ar atpasakojimo kriterijaus, mokslo darbai vertinami ir pagal kitus reikalavimus. 2 lentel je pateikti bendrieji mokslini rato darb reikalavimai, i kuri galima spr sti apie darbo vert . ia skiriami turinio kriterijai, t. y. tos ypatyb s, kuriomis turi pasiym ti mokslinio darbo tekstas (pateikta kair je lentel s pus je), ir mokslin retorika, t. y. darbo forma (pateikta dein je lentel s pus je). Oponentas paprastai imano bendruosius disciplinos dalykus, specialusis darbo turinys ne visada b na inomas. B tent tod l oponentui kaip ir kitiems specialiai ne sigilinusiems tyrin jam klausim skaitytojams daug labiau nei darbo vadovui reikalinga tvarkinga darbo forma ir kalba.
2 l e n t e l . Bendrieji mokslini rato darb reikalavimai (pagal Rienecker et al. 2003: 3637) Turinio kriterijai Formos kriterijai (mokslin retorika) Gerame rato darbe: Gerame rato darbe: x rodomas profesinis susidom jimas, x taikomasi prie adresato, x taikomos, o ne atpasakojamos inios, x atsakoma problemos formuluot s klausim , x pagrindiamas vienoks ar kitoks pasirinkimas ir elgesys, x yra aiki ir logika strukt ra, x rodomas mokslinis pastabumas, x taisyklinga kalba, x pateikiama teisinga ir patvirtinta x vartojama metakalba, informacija, x tinkamai vartojama tos mokslo x ikeliama tinkama problema, srities terminija, x naudojama tinkama metodika ir x nuosekliai laikomasi pasirinkto teorija, citavimo b do, x naudojama tik reikalinga literat ra, x geras rato darbas atitinka techninius reikalavimus, yra vientisas teksto ir x laikomasi fakt pateikimo etikos, sakinio poi riu. x geras rato darbas yra savarankikas, sutelktas vien pagrindin dalyk .

Toliau pateikta dar keletas formali kriterij , kurie tiek studentui, tiek jo vadovui, tiek oponentui pad s nustatyti mokslinio darbo vert (pagal Rienecker et al. 2003: 3738): x Kokia darbo apimtis palyginti su katedros nustatyta tokio darbo puslapi skaiiaus norma? x Kaip atrodo bibliografija? Ar ji pateikiama nuosekliai? Ar naudojamasi naujausia literat ra? x Ar turinyje atsispindi nuoseklus jimas nuo problemos ivados link? 8

x x x x x x x x

Ar darbas lengvai skaitomas? Ar inaos vartojamos pagr stai, ar n ra per ilgos, nesuprantamos? Ar sudarytas specifini termin odyn lis? Ar skyri antrat s atitinka j turin ? Ar darbo kalba gera: suprantama, tiksli, vientisa, vienareikm ? Ar aptariama ir vertinama darbe naudojama literat ra? Ar tinkamai cituojama, ar citatos pateikiamos vienodai? Ar pateikiamos prieingos nuomon s? Ar nenutylimi nepatog s pavyzdiai?

Taigi geras mokslinis rato darbas yra sutelktas vien pagrindin dalyk , nepaisant to, kad apimtis gali b ti imtas lap . Tekstas turi tur ti vien tem , vien problem , turi b ti vientisas. Nor dami patobulinti mokslo darb , ipl skite t teksto dal , kurioje priimate sprendimus ir pagrindiate pasirinkim ; savo tikslams pasitelkiate kit sukurtas s vokas, metodus, teorijas; analizuojate ir interpretuojate; siejate, lyginate, darote ivadas; vertinate kit ar savo paties tekst . O t teksto dal , kurioje aprain jate, parafrazuojate, apvelgiate mediag , reik t trumpinti (Rienecker et al. 2003: 46).

1.3. Rato darb kalba

Visuose moksliniuose darbuose dalykinis turinys turi b ti pateiktas objektyviai, isamiai, tiksliai, teisingai ir riliai. Moksliniai darbai raomi profesine kalba, kurioje vartojamos konkreios reikm s s vokos, tiksl s terminai. Kad darbas b t dar tikslesnis, kai kuriuos terminus reikia apibr ti. Paprastai apibr iami ne visi terminai, o tik: x pagrindiniai, kurie ne eina pagrindin konkreios profesijos odyn , j gali nesuprasti net ir tos profesijos mon s, nesusij su darbe analizuojama problematika; x paimti i kit mokslo krypi ar kasdien s kalbos; x tie terminai, kuriuos reikia patikslinti, nes darbe vartojami kitokia reikme; x terminai, vartojami keliose disciplinose. Vienas i mokslin s kalbos poymi yra metakalba. Tai kalb jimas apie pat tekst . Ji gali b ti vartojama pristatant tem , paaikinant metodus, susiejant pastraipas, skyrius ir poskyrius, atskiriant sav tekst nuo cituojamo, primenant, kas jau buvo rayta. Visa tai lemia metakalbos vienet pasirinkim (Rienecker et al. 2003: 244245): x met ap a st r a ip o s raomos skyri pradioje bei pabaigoje ir paaikina, kas bus raoma ar buvo parayta, pvz.: Ankstesniame skyriuje buvo aptarta Dabar belieka ianalizuoti; x met a sa k in ia i nurodo skyriaus tem , pvz.: iame skyriuje bus nagrin jamas; x met ao d ia i rodo: o login ir semantin pastraip bei sakini ry (be to, tod l, nes, kaip buvo min ta ir kt.), o kalbos akt (toliau bus analizuojama, nagrin jama, remiamasi ir kt.); o teksto (kaip min ta 3 puslapyje; kaip matyti i 3 paveikslo; r. 1 pried ir kt.) ir literat ros nuorodas (kaip teigia X; Y nurodo ir kt.); o vertinim (turb t, i dalies, gal ir kt.), o sustiprina tekst , daro j patikim (akivaizdu, be abejon s, inoma ir kt.), o autoriaus reakcij (galima paprietarauti, stebina ir kt.), o kreipim si skaitytoj (atkreipkite d mes );

met a e nk la i (dvitakiai, vardijimas papunkiui) ir met aa p ip a v id a l i n i m a s (iskyrimas kursyvu, parykinimas, iretinimas) padeda atkreipti skaitytojo d mes , id styti teiginius tam tikra tvarka, nurodyti svarbiausius dalykus.

Gerame rato darbe matyti metakomunikacija su skaitytoju, t. y. darbo autorius pasako, kas bus daroma, kod l, kaip, ir taip susieja atskiras teksto dalis. Metakalb geriausia vartoti, kai pristatoma tema; paaikinama, kaip naudojamasi literat ra, teorijomis ir metodais; atskiriant, kur paties autoriaus odiai, o kur kit autori tekstas; siejant pastraipas; primenant, kas rayta ir kas dar bus raoma; siejant buvusio skyriaus pabaig su kito skyriaus pradia; parodant, kur keiiasi tema, kaip susij aptariami dalykai; paaikinant, kam darbe reikalinga tam tikra informacija. Metakalba atskleidia, kas daroma su darbo turiniu, parodo skaitytojui, k atkreipti d mes . Per metakalb studentas pademonstruoja velgi s savo darbo visum (Rienecker et al. 244247). Kaip rayta anksiau, metakalba laikoma svarbiu mokslinio darbo privalumu. Taiau atkreiptinas d mesys ir mokslinio darbo tr kumus, susijusius su darbe vartojama kalba. Viena i didiausi klaid , pasitaikani pradedani rayti mokslinius darbus tekstuose, raymas mokslo populiarinam ja kalba. Mokslo populiarinamieji darbai skirti pristatyti savo specialyb s dalykus nespecialistams, tod l reikia rayti paprasiau, vartoti maiau tarptautini odi , specialyb s termin nei moksliniame darbe. Mokslinio darbo kalba, palyginti su mokslo populiarinamojo, turi b ti sausa, be vaizding , emocini odi , be sakytin s kalbos element ; reik t vengti moralizavimo, netur t b ti danai reikiama niekuo nepagr sta asmenin nuomon . Reikia paisyti kalbos tikslumo, o ne estetikumo. Kalba neturi b ti mantri. Reikia vengti metafor (pvz., sakytin s ir raytin s kalbos dvikova), nes jos vaizdingos ir dviprasm s; vertinam j odi (pvz.: mano manymu, tai gan tinai keistas teorijos interpretavimo b das; tai neprotingas teiginys); pernelyg daug pabr iam j kiek nusakani odi (pvz.: labai, be galo, nepaprastai); sutrumpint form (pvz., svetimyb m laikomi skoliniai i slav ar german kalb ); kategorik teigini 2 (pvz.: visi vartoja, visur vartoja, niekas neino, kalba nyksta). Norint teigti, kad visi visur vartoja tam tikr od , reikia t rodyti patikimais duomenimis. Kita vertus, vargu ar galima rasti toki atvej , kurie patvirtint absoliui tam tikro kalbinio reikinio vartosen . Raant mokslinius darbus reik t vartoti odius dauguma, dalis, daugiau nei pus , nedaugelis ir pan. Taiau tokius apibendrinimus galima daryti tik tada, kai turima pakankamai mediagos, rodanios iuos teiginius. Mokslo populiarinamosios kalbos skverbimusi mokslo darbus galima laikyti pagyras, danai skirtas autoriui, o ne jo k rybai (nors analizuojami k riniai). Mokslo darbuose reikia tirti k rybos, o ne mogaus patrauklum atspindinias ypatybes. Moksliniame darbe skyri pavadinimai negali b ti klausiamieji sakiniai, pvz.: Kod l vartojame skolinius? Tai tinka tik mokslo populiarinamiesiems darbams. Plg. ias itraukas i pirmakursi rayt kursini darb :
x Mano nuomone, skolini , kurie i tikr j skamba nelietuvikai, gausus vartojimas, tai vis populiar jani usienio kalb taka. Lietuviai ir taip ne itin didiuojasi dabartine Lietuva. Gal ir kalba pasirod ne tokia jau tobula, kuri stengiamasi papuoti svetimyb mis. O gal tai tiesiog noras b ti panaesniems diding j Amerik arba avi j Anglij . Juk tikrojo lietuvio kraujyje yra augusi fraz : visur gerai, kur m s n ra. Gal tod l ir stengiamasi siekti to, ko mes neturime. x Kalbinink surinkti nauj j svetimodi s raai kelia ne vien lingvistini , bet ir socialini problem . Svarbiausia i j : kod l tur dami savo kalboje nuo seno vartojam odi skolinam s svetimus? Li dnas atsakymas: negerbiame nei savo tautos, nei savo kalbos visa, kas sava, negrau, pasen ,
2

Kategorikumas ypa b dingas pirmakursiams.

10

nebemadinga, o kas at j i svetur, gerbtina, vartotina, nes tai yra at j i Vakar , kuri kult ra ryja Ryt kult r . x Danas pilietis tardamas skolin net nesusim sto, kokia yra sudarkyta jo kalba, kaip pamau nyksta senoli sukrautas turtas. Tad ikylanios problemos kod l lietuvi tauta neatsigina svetimybi , pl stani i Vakar , kod l mes, kalbos t s jai, patriotai, pamau skurdiname savo unikali kalb .

ios itraukos tikt mokslo populiarinamiesiems straipsniams, neformalioms diskusijoms apie skolini al lietuvi kalbai, mitingams, bet ne moksliniams darbams. ia pernelyg daug asmenin s nuomon s, tam tikr ki , bendr frazi , raaniojo subjektyvi (danai neigiam ) nuomon atspindini odi . Moksliniuose darbuose ivados daromos remiantis savo surinktais duomenimis, o ne paplitusiais stereotipais, tod l savo darbo ivadose nereikia pateikti ir taip akivaizdi , visiems inom dalyk , pvz.: lietuvi kalba yra viena seniausi kalb , priklausanti balt kalb grupei; daiktavardis kalbos dalis, reikianti daikto pavadinim . Ivados turi b ti konkreios, pagr stos atliktu tyrimu (plaiau r. 2 skyri ). Moksliniuose darbuose neturi b ti neaiki , ne rodyt teigini , pvz.: A manau, kad is skolinys yra at j s i angl kalbos. fakt galima patikrinti, tod l min to sakinio arba i viso nereikia rayti, arba reikia parayti (prie tai pasitikslinus), kad tiriamasis skolinys tikrai pasiskolintas i angl kalbos. Apibendrintai mokslini ir mokslo populiarinam j darb kalbos skirtumus iliustruoja 3 lentel , kurioje pateikti rato darb kalbos aktai: kair je lentel s pus je pateiktos tos ypatyb s, kurios b dingos moksliniams darbams, o dein je pus je mokslo populiarinamiesiems darbams.
3 l e n t e l . Rato darb kalbos aktai (pagal Rienecker et al. 2003: 238) Moksliniame darbe reikia Mokslo darbe nereikia argumentuoti agituoti pagr sti recenzuoti rodyti, parodyti prisipainti diskutuoti mokyti interpretuoti paiepti niuansuoti populiarinti probleminti liaupsinti tikinti propaguoti tirti peikti vertinti postuluoti

Moksliniai darbai turi b ti raomi taisyklinga lietuvi kalba. Reik t vengti neaiki , nesuprantam odi . Rekomenduojama daugiau vartoti lietuvik , o ne tarptautini odi ; viename darbe nevartoti to paties termino sinonim . Kaip min ta, moksliniam stiliui b dingi sud tiniai sakiniai, bet tokie sakiniai netur t b ti pernelyg ilgi, nes ilgame sakinyje kartais sunku suvokti pagrindin mint . Ypa reikia atkreipti d mes rayb , skyryb , kalbos kult r . Galutinis darbo variantas turi b ti be min t klaid . Susid rus su sud tingesniais raybos, skyrybos ar kalbos kult ros atvejais, reikia pasitikrinti atitinkamose knygose ar inynuose. Kalbotyros darbuose pasitaiko kalbos kult ros norm paeidim , pvz., viskas, kas susij su kalba (odiai, terminai, fraz s ir pan.) yra vartojama, o ne naudojama; pavyzdiai, klaidos yra ne sutinkami, o randami (plaiau r. Kazlauskien et al. 2011). Labai atidiai reikia peri r ti paskutin darbo variant (rekomenduojama perskaityti atspausdint , o ne kompiuteryje) ir itaisyti korekt ros klaidas, t. y. sui r ti tarpus, skyrybos enkl , ypa kabui , rayb , riftus, raidi dyd ir pan. (plaiau r. 2.2).

11

Mokslo darbuose reikia vengti to paties termino sinonimijos, pvz.: pried lis prefiksas, dialektas tarm , deminutyvas maybinis odis. Visame darbe reikia vartoti vien kur pasirinkt termino variant . Apibendrinant rato darb kalbos ypatybes, galima pateikti tokius patarimus (pagal Rienecker et al. 2003: 235): x kalb dailinkite tik paskutiniame darbo variante; x nesistenkite rayti kuo sud tingiau ir abstrakiau; x adresuokite darb kolegai, o ne tos paios temos specialistui; x darbo tekstas turi iplaukti i atliekamo tyrimo; x raykite dalykikai, tiksliai, taisyklingai, profesine kalba; x vartokite metakalb ; x venkite mokslo populiarinamosios kalbos.

1.4. Mokslini darb anrai

Prie pradedant rayti tam tikro anro mokslin darb , reik t atkreipti d mes kelet dalyk : x susipainkite su tam tikram anrui keliamais reikalavimais bei kokyb s kriterijais ir sugeb kite juos taikyti; x savarankikas rato darbas tai tam tikrai sriiai aktualios problemos mokslinis tyrimas, kuriam pasitelkiamos atitinkamos mokslin s teorijos ir metodai; x skirtingos mokymo staigos kelia nevienodus reikalavimus to paties anro moksliniams darbams; x auktojoje mokykloje raomiems darbams keliami kiti reikalavimai nei vidurin je mokykloje ar gimnazijoje; x aukt j mokykl rato darbai tai ne laisvo stiliaus rain liai, vadov li tekstai, mokslo populiarinamieji straipsniai ir pan. x raydami darb ypa atsivelkite jam keliamus stiliaus reikalavimus (Rienecker et al. 2003: 15). Toliau aptarti daniausiai student filolog raomi mokslini darb anrai: referatas, kursinis darbas, bakalauro darbas, mokslinis praneimas, tez s, straipsniai, recenzija. 1) Referatas svarbiausi vieno ar keli autori citat raoma tema santrauka. Tod l referatas n ra savarankikas mokslinis darbas, nors jame tur t atsispind ti ir referato autoriaus pozicija. Referate nereik t rayti visko, kas inoma apraomuoju klausimu. B tina imokti sigilinti tem , atsirinkti autorius (j gali b ti nedaug) ir atmesti tai, kas n ra b tina ar savaime suprantama. Referato strukt ra n ra sud tinga: j gali sudaryti tik vadas, vienas arba du d stymo skyriai ir ivados. Referat temos yra pateikiamos atitinkamo kurso pradioje. Referatus skaitysiantis ir vertinsiantis d stytojas paaikina temas, id sto pagrindinius reikalavimus. Referatams keliami ne tokie aukti turinio reikalavimai kaip kursiniams ar bakalauro darbams. Referatai gali b ti prilyginami nam darbui arba gali b ti traktuojami kaip dalis student savarankiko darbo. Paprastai referato paymys skaiiuojamas atitinkamo dalyko bendr paym . 2) Kursiniams darbams keliami auktesni reikalavimai negu referatams. Nuo referato jie pirmiausia skiriasi tuo, kad paremti studento surinktais duomenimis, kurie turi b ti apdoroti, ianalizuoti ir tinkamai aptarti bei interpretuoti. Kursin darb raantis studentas tur t daugiau konsultuotis su vadovu. Skirtingai nei referate, ia jau reik t remtis keliais ar net keliolika autori . Kursinio darbo strukt ra sud tingesn : pagrindin dal reik t id styti 34 skyriuose, galimi priedai, vairi iliustracin mediaga (plaiau r. 2 skyri ). 12

Kursini darb temos gali b ti susijusios su konkreiu studijuojamu dalyku, pvz., leksikologija, kai visi studentai rao panaaus pob dio kursinius darbus. Treiame kurse studentai apsisprendia, kuri studij krypt kalb ar literat r nori labiau gilintis ir rao atitinkam tem kursinius darbus. Lietuvi filologijos bakalauro programoje kursiniai darbai raomi pirmame, antrame ir treiame kurse. Kursiniam darbui parengti skiriami 3 ECTS kreditai. Kursiniai darbai vertinami kaip atskiras studij dalykas. 3) Bakalauro ir magistro darbas strukt ros poi riu i principo beveik nesiskiria nuo kursinio darbo, taiau akivaizdiai skiriasi darbo problemikumu, isamesniu temos nagrin jimu ir paties darbo apimtimi. Bakalauro darbas raomas ketvirtaisiais studij metais. Lietuvi filologijos bakalauro studij baigiamasis darbas tai studento savarankikai atliktas ir formintas tyrimas, rodantis geb jim taikyti studij metu gytas inias. Bakalauro darbe studentai turi parodyti geb jim formuluoti studij krypties problemas; savarankikai atlikti teorin ir praktin tyrim ; taikyti tinkamus tyrimo metodus; tinkamai pasirinkti mokslin literat r ir ja naudotis (pristatyti, analizuoti, interpretuoti); tinkamai interpretuoti tiriam j mediag ir tyrimo metu gautus duomenis; aikiai ir pagr stai formuluoti tyrim ivadas, rekomendacijas; glaustai, aikiai, nuosekliai, taisyklinga kalba ratu ir odiu pristatyti tyrim . Bakalauro darbe tur t b ti ne maiau kaip 10 literat ros pozicij , t. y. knyg , straipsni ar kitoki darb , kuriais remtasi raant darb . Kursini ir bakalauro darb tyrim laukus ir tematik apibr ia Lietuvi kalbos ir Lietuvi literat ros katedros. Darb temos skelbiamos vieai rudens semestr ir nurodomi temoms vadovaujantys d stytojai. Pasirinkt darbo tem studentas turi suderinti su darbo vadovu. Pasirinktas bei suderintas temas ir vadovus tvirtina katedros ved jas ne v liau kaip iki rudens semestro pabaigos. Danai treio kurso kursiniai darbai yra t siami kaip bakalauro darbai. Taiau galima rayti kitos temos bakalauro darb , negu buvo kursinis. Be to, galima keisti ir studij krypt : jei kursinis darbas raytas kalbos tema, bakalauro darb galima rayti i literat ros arba atvirkiai. Tiek kursini , tiek bakalauro darb temas gali sugalvoti patys studentai. Pasirinktas darbo vadovas gali vadovauti j s norimam atlikti tyrimui arba gali iek tiek pakoreguoti tem . Baigiam j , t. y. bakalauro, darb temas tvirtina Rektorius katedros ved jo teikimu ne v liau kaip prie m nes iki vieojo gynimo datos. Rektoriaus patvirtintos baigiam j darb temos nekeiiamos. Leidiama tik patikslinti baigiamojo darbo pavadinim . Studentai pagal katedros metodinius nurodymus rengia darb savarankikai, konsultuodamiesi su darbo vadovu, laikydamiesi Lietuvi kalbos ir Lietuvi literat ros katedr nustatyt baigiam j darb rengimo metodini nurodym . Darbo vadovas konsultuoja nustatytomis konsultacij valandomis. Raydami kursinius ir bakalauro darbus studentai privalo laikytis mokslini tyrim etikos reikalavim . Jei rengiant darb nustatomi duomen falsifikavimo ar neobjektyvaus interpretavimo atvejai, s moningai ikraipoma teorin mediaga, paeidiamos autori teis s, darbo autorius privalo itaisyti etikos norm paeidimus. Jei jis to nepadaro iki darbo vadovo nustatyto termino, specialiu katedros pos dio nutarimu udraudiama ginti tok darb . Neleidiama ginti arba, jei etikos norm paeidimas nustatomas tik per vie gynim , neigiamai vertinamas nesavarankikai atliktas darbas. Nesavarankiku laikomas darbas: 1) jei visas darbas arba jo dalis parayta kito autoriaus; 2) jei visas darbas ar jo dalis yra be nuorod perraytas kito autoriaus darbas (plagiatas); 3) jei darbas sudarytas tik i kit autori k rini ar j dali , nurodant i k rini ar j dali autorius, bet virijant citavimo tikslui reikaling mast , t. y. kai perraomi arba perpasakojami beveik itisi kit tyrin toj darbai ir nepateikiama savo apibendrinim . 13

Bakalauro darbui parengti ir apginti skiriama 15 ECTS kredit . Kiti mokslini darb anrai: 4) Mokslinis praneimas paprastai yra skaitomas per mokslines konferencijas. Jame reikia ne tik kalb ti apie koki nors mokslo problem , id jos naujum , bet ir pateikti argument , rodym , komentar . Rengiant praneim , reikia nepamirti, kad jis bus skaitomas. Tad ia geriau vengti ilg sakini , skaitmeninius duomenis der t apvalinti ir pasiruoti vaizdin mediag . 5) Tez s paprastai yra trumpa mokslinio praneimo santrauka, kurioje glaustai apib dinamas tyrimas, pateikiami apibendrinti rezultatai ir ivados. Daniausiai tez s ispausdinamos prie konferencij , kad konferencijos dalyviai b t geriau susipain su pristatysimais praneimais. 6) Straipsniai gali b ti dvejopi: gryni moksliniai ir populiarinamieji. Pirmieji raomi tos srities mokslininkams ir nuo mokslinio praneimo skiriasi apimtimi, isamesne problemos analize, platesniu bei gausesniu duomen , rodym , iliustracij pateikimu ir, inoma, sud tingesne kalba. Populiarinamieji straipsniai raomi neprofesionalams. Paprastai juose raoma ne apie koki nors problem , o apie jau itirtus dalykus. Toks tekstas turi b ti labai patrauklus. 7) Recenzija kritinis mokslo darbo ar meno k rinio vertinimas. Kritika turi b ti korektika ir argumentuota. Tad recenzijos autorius privalo gerai apgalvoti ir turin , ir kalbines rakos priemones.

14

2. REIKALAVIMAI MOKSLINIAMS DARBAMS

Mokslinis tekstas i kit isiskiria grieta strukt ra, i dalies palengvinania raaniojo darb : paprastai nereikia galvoti, kokios turi b ti sudedamosios dalys, kokia tvarka jas id styti. Taiau strukt ra mokslo srityse nevienoda. Humanitarini , socialini moksl darb strukt ra laisvesn , gali b ti ir ne visos sudedamosios dalys. Grietos strukt ros paprastai laikomasi fizini , technologijos, biomedicinos moksl darbuose. Apibendrinta mokslinio darbo strukt ra b t tokia: x temos pristatymas, problemos formuluot ; x darbo tiksl , udavini nurodymas, metod paaikinimas; x ankstesni darb tiriam ja tema apvalga; x paties tyrimo analiz ; x pateikiamos ivados ir apibendrinimai; x nurodomos toki tyrim perspektyvos, o kai kada aptariami pasirinkto metodo tr kumai. Svarbiausias teksto strukt ros vienetas pastraipa. Tai rili sakini grandin , vienijama bendros minties. Mokslinio teksto skirstym pastraipomis reikia labai apgalvoti: kiekvienoje pastraipoje turi b ti pagrindinis sakinys teiginys. Danai rekomenduojama pastraip prad ti teiginiu ir baigti apibendrinimu, o tarp j turi b ti aikinimas. Mintys pastraipoje turi b ti id stomos nuosekliai laiko, erdv s tvarkos, svarbos poi riu. Riliame tekste pastraipos tur t b ti panaaus dydio. Netur t b ti vieno sakinio pastraip . Panaios strukt ros kaip pastraipa tur t b ti ir didesnis mokslinio teksto vienetas skyrius. Kiekvienas skyrius pradedamas angine ir baigiamas apibendrinam ja pastraipa, tarp j raomos d stymo pastraipos, kurios taip pat turi pagrindin teigin ir pateikia, detalizuoja konkrei informacij , susijusi su pagrindine skyriaus mintimi. Visos d stymo pastraipos turi b ti susijusios, tarp j negali b ti minties uoli , plg. i teksto itrauk i kursinio darbo:
Lietuvi kalboje yra ne viena spr stina problema. Viena i j , ypa aktuali iomis dienomis, yra skoliniai.3 Skolinys paimtas i kitos kalbos odis: barbarizmais paprastai laikomi skoliniai, kurie vartojami be reikalo, turint taisyklingus atitikmenis savojoje kalboje taip skolinio reikm aikinama Lietuvi kalbos odyne. Skoliniai yra nelietuvikos kilm s odiai, vartojami vietoj lietuvik atitikmen . Skolinius vartoja vairi profesij ir amiaus grupi mon s: politikai, pardav jai, finansininkai, teisininkai, taip pat vairi meno srii atstovai, mokslininkai. Skolinius platina vert jai, urnalistai, usienieiai.4 Tiesiog tapo mada savo kalboje anglikai pavadinti muzikos grup ar firm .5 Danai skoliniai i m s buitin s nekamosios kalbos plinta rat kalb , ypa periodin spaud , tod l yra labai sunku visikai istumti6 skolinius i lietuvi kalbos. N ra pasaulyje n vienos kalbos, kuri netur t svetim kalb kilm s odi , skolini .7 Lietuvi kalboje yra daug tikr j skolini , kurie m s kalb i kit kalb at jo labai seniai kaip kult ros reikiniai. Pasaulyje, galima sakyti, n ra tokios kalbos, kuri neb t kada nors skolinusis ar net dabar tebesiskolina kit kalb odi , ir verst si vien savo odynu.8 Tai yra nat ralus reikinys, kuris n ra vien teigiamas ar vien neigiamas. Visi jo
3

Atkreipkite d mes nevienod pastraip ilg . Pastraipos visame tekste tur t b ti panaaus ilgio. Reikia vengti pastraip , sudaryt i vieno trij trump sakini . Antrojoje pastraipoje tekstas tur t b ti suskaidytas bent tris pastraipas. 4 Jeigu raoma, kad skolinius vartoja vairi profesij ir amiaus grupi mon s, n ra prasm s ivardyti kai kurias profesijas. 5 is sakinys ir toliau esantis tekstas tur t b ti raomas kitoje pastraipoje, nes ia jau kalbama apie kitus dalykus. Tarp ankstesn s ir iame sakinyje esanios informacijos yra minties uolis: i pradi kalbama apie tai, kas vartoja skolinius, o kitame sakinyje (toje paioje pastraipoje) pateiktas kursin raanio studento pasteb jimas (galima sakyti, netgi vertinimas) apie skolinius i angl kalbos. 6 Moksliniuose darbuose reikia vengti toki odi , kaip istumti, nes jie parodo neigiam raaniojo vertinim . Mokslo darbuose turi b ti neutralus stilius. 7 V l minties uolis tarp ankstesniame ir iame sakinyje pateiktos informacijos. 8 Visiems inoma ir savaime suprantama informacija. Toki dalyk nereikia rayti moksliniame darbe.

15

vertinimai priklauso nuo skolinio ir jo atitikmens santykio. Kaip pastebi Aldonas Pupkis knygoje Kalbos kult ros studijos: Daugiausia buvo skolintasi i slav kalb (senosios slav kalbos, baltarusi (gud ), lenk , rus ), german (vokiei ), iek tiek i ugrofin , latvi ir kit kalb .9

2.1. Mokslinio darbo dalys

Mokslinis darbas skirstomas pagrindines ( vadas, d stymas ir ivados) ir papildom sias (antratinis lapas, turinys, santrauka, priedai, altini ir literat ros s raai) dalis. D stymas tur t sudaryti apie 85 proc., vadas apie 10 proc., ivados apie 5 proc. pagrindin s darbo dalies. Pried apimtis daugelyje darb neribojama. 2.1.1. vadas vadas viena i svarbiausi mokslinio darbo dali , jis reprezentuoja vis darb ir jo autori , parodo darbo viet mokslo pasaulyje; tai mokslinio darbo vizitin kortel . Manoma, kad vad geriausia rayti, kai visas darbas jau baigtas. Taiau darbo pradioje galima tur ti juodratin vado variant , kuris b t viso darbo orientyras. vade turi b ti pateikti patys bendriausi dalykai: x Darbo objektas daniausiai sutampa su darbo tema. Apibr iant objekt tur t b ti pateikiamas ne tik temos pavadinimas, bet ir nurodomi jos pasirinkimo motyvai, aptariamos mokslin s perspektyvos, darbo aktualumas. x Darbo objektas gali sutapti ir su tiriam ja mediaga. Pavyzdiui, jei darbe analizuoti naujieji i angl kalbos at j skoliniai, vadinasi, objektas yra skoliniai, o apraant tiriam j mediag sukonkretinama, kokie skoliniai tirti, t. y. nurodoma, kokia empirin mediaga surinkta.10 vade reikia nurodyti tiriamosios mediagos pob d (pvz.: publicistikos tekstai, pokalbi raai, apklaus duomenys); mediagos apimt (pvz.: surinkta 100, 5300 pavyzdi ); atrankos kriterijus (pvz.: duomenys surinkti atlikus kiekybin apklaus ; duomenys rinkti i pirmo kurso student rato darb ). x Jei raomas darbas, kuriame naudojami empiriniai duomenys, b tina nurodyti, i kur tie duomenys surinkti, t. y. reikia nurodyti altin . Kaip min ta, duomenys gali b ti labai vair s, taigi ir altiniai gali b ti skirtingi. Pavyzdiui, duomenis galima rinkti i groin s literat ros, tekstyn , televizijos ir radijo laid , pokalbi ra , student darb ir pan. x Tikslas paaikinimas, ko siekiama raomu darbu, kam is darbas reikalingas. Tikslas tur t b ti pateikiamas vienas. x Udaviniai nurodoma, kas turi b ti padaryta, kad b t pasiektas tikslas. Daniausiai utenka nurodyti 25 udavinius. Formuluojant udavinius, vartotinos veiksmaodi bendratys, o ne veiksmaodiniai daiktavardiai, t. y. palyginti, itirti, nustatyti, o ne palyginimas, tyrimas, nustatymas. x Metodai tai mediagos nagrin jimo b das. vade metodas ar metodai tik nurodomi, jie ia netur t b ti plaiai aptariami ar analizuojami. Atliekami tyrimai gali b ti susij su m s patirtimi, jie vadinami empiriniais. Empiriniai tyrimai remiasi dvejopais principais: indukcijos arba dedukcijos. Atliekant ind uk c i n iu s tyrimus pirmiausia surenkami duomenys, jie analizuojami, klasifikuojami, o tada daromi
9

10

Paskutiniame sakinyje pateikta informacija gal t b ti pateikta po skolini apibr imo. is sakinys nesisieja su ankstesniu, kuriame raoma apie kit kalb odi skolinim si kaip reikin . Empirija mediaga, kuri yra tyrimo objektas ir kuri galima aprayti (steb jimai, duomenys, tekstai, altiniai).

16

apibendrinimai, ivados. Tiriant dedu kc in iu metodu pirmiausia suformuluojama problema, tada nurodoma, kaip j reik t spr sti. Danai tokiais atvejais yra gaunamos naujos teorijos, o tos teorijos iliustruojamos pavyzdiais ar eksperimentais. Remiantis dedukciniais metodais ivados daromos i pirmini teigini . Taigi dedukcija yra atvirktinis procesas indukcijai: ia nuo teorijos einama prie pavyzdi . Remiantis dedukcija ne visada galima padaryti pagr stas ivadas, nes kartais teorijai pagr sti parenkami tik t teorij rodantys pavyzdiai, o tie pavyzdiai, kurie prietarauja, ignoruojami. Indukcinis metodas pranaesnis u dedukcin dar ir psichologiniu poi riu, nes indukcija skaitytoj tarsi padaro atradimo, t. y. ivados, dalyviu. Lingvistikos darbuose galima remtis ne tik patirtimi, t. y. konkreiais duomenims, steb jimu, bet ir kalbos jausmu, intuicija. Tokie metodai vadinami intuityviaisiais. Vis d lto dauguma lingvist darb yra empiriniai, tod l toliau aprayti empiriniuose darbuose taikomi metodai. Tiek dedukciniai, tiek indukciniai tyrimai yra pagr sti tam tikrais metodais. Metodai yra vairiai klasifikuojami. Pagal tai, ar analizuojami dabartinio ar ankstesnio laikotarpio reikiniai, skiriami sinchroniniai ir diachroniniai metodai. Pastarieji skirstomi filologin , lyginam j istorin ir vidin s rekonstrukcijos. Filologinis metodas remiasi ta paia kalba rayt skirting epoch tekst lyginimu. Lyginant vienodas funkcijas atliekanius kalbos reikinius ankstesniuose ir v lesniuose tekstuose, nustatoma t reikini raida (pvz., palygin M. Daukos ratuose randamas daiktavardi linksni formas su v lesniuose rato paminkluose ufiksuotomis, nesunkiai gal sime atskleisti lietuvi kalbos daiktavardi linksniavimo evoliucij , vykusi per ilgesn ar trumpesn laiko tarp ). (Palionis 1985: 270). Lyginamasis istorinis metodas naudojamas, kai lyginami giminik kalb faktai ir taip stengiamasi atkurti t kalb praeit . Artimas lyginamajam istoriniam yra vidin s rekonstrukcijos metodas, kai atkuriami senesni epoch kalbos reikiniai remiantis tos paios kalbos duomenimis (Palionis 1985: 271). Sinchroniniai metodai apima vieno laikotarpio mediag , jie neatsivelgia kalbos reikini kitim . I sinchronini metod grup s filolog baigiamuosiuose darbuose daniausiai remiamasi apraomuoju ir lyginamuoju metodais. Apromasis (deskriptyvinis analitinis) metodas toks metodas, kai surenkami tam tikri duomenys ir analizuojami. Tai reikia, kad apibr iamas reikinys ar objektas, skaidomas sudedam sias dalis, tos dalys lyginamos ir klasifikuojamos. Galiausiai pateikiamos ivados, kuo pasiymi analizuoto vieneto vartosena. Lyginamasis metodas naudojamas tada, kai lyginami vair s duomenys, pvz., lyginama daiktavardio vartosena raytin je ir sakytin je kalboje. Norint palyginti, reikia ianalizuoti duomenis, taigi apraomasis ir lyginamasis metodai yra glaudiai susij . Kiekybin s analiz s metodas toks metodas, kai darbe pateikiama statistini duomen . Raant darbus sociolingvistikos ar psicholingvistikos temomis, danai naudojami kokybiniai ir kiekybiniai metodai. Kokybiniai tyrimai pasiymi lankstumu ir duomen indukcine analize. Kokybiniai tyrimai danai yra nestrukt rizuoti, neturi standartin s tyrimo strukt ros, tinkanios bet kuriai tiriamai aplinkai. Be to, skirtingai negu kiti, kokybiniais tyrimo metodais labiau siskverbiama daikt ir reikini kilm , o ne skaii , kiek (Kardelis 2002). Kita svarbi kokybini tyrim ypatyb yra ta, jog iems tyrimams netaikomi grieti imties t rio reikalavimai. J reprezentatyvum lemia ne atsitiktiniai tiriam j parinkimo b dai, o lankst s vienokie ar kitokie teoriniai kriterijai. Svarbiausias kokybini tyrim elementas tyrimo duomen apibendrinimas (Kardelis 2002; Rienecker et al. 2003). Kokybiniams tyrimams paprastai priklauso steb jimo, pokalbio (interviu), dokument rinkimo, anketin s apklausos ir analiz s metodai. 17

Kiekybin apklausa taip pat danai naudojama sociolingvistikos ar psicholingvistikos darbuose. ia svarbu apklausti kuo didesn moni kiek ir nustatyti tam tikras tendencijas. Dirbant su empirine mediaga galima eiti dviem keliais. Pirmasis surinkti daug pavyzdi ar duomen , pvz., paprayti kryiukais upildyti anketas nema moni skaii . Tada reik s suskaiiuoti, kiek ir kokios r ies atsakym gauta, galb t reik s atlikti statistinius skaiiavimus, pvz., ar viena moni grup pateikia daugiau teising atsakym u kit (apie statistinius metodus plaiau r. 6.2 skyri ). Norint apklausti kuo daugiau informant , reikia pateikti lengvai skaiiais paveriamus duomenis, pvz., pad ti varneles prie teigiam atsakym , kuriuos suskaiiavus galima gauti kiekvienos kategorijos skaii . Toks metodas ypa tinka i anksto ikeltoms hipotez ms patvirtinti arba paneigti. Raant darbus galima dirbti tokia eiga: prad ti nuo kokybinio tyrimo ir pai r ti, ko galima tik tis. Toliau, remiantis gautais duomenimis, gali b ti ikeliama hipotez , o tada, jei reikia, galima eiti toliau prie kiekybini duomen rinkimo ir pabandyti t hipotez patvirtinti. Toliau trumpai aptarti kiti filolog darbuose taikomi metodai: - statistinis (plaiau r. 6.2 skyri ), - tekstyn lingvistikos (plaiau r. 6.1 skyri ), - interpretacinis (daniausiai taikomi literat ros darbuose), - instrumentinis (kalbos reikini tyrin jimas vairiais prietaisais, pvz., spektrografu; daniausiai taikomas fonetikoje), - distribucinis (nustatomas odi junglumas, pasiskirstymas ir vartojimas tekstuose; daniausiai taikomas fonologijos, morfologijos, sintaks s, leksikologijos tyrin jimuose), - gretinamasis (labiau nutolusi dalyk lyginimas; galima taikyti morfologijos, sintaks s, leksikos, fonologijos tyrin jimuose), - opozicij (kai gretinami skirtingi tyrimo objektai, kad d l kontrasto geriau iryk t j skirtyb s11; taikomas fonologijoje, morfologijoje, sintaks je, leksikologijoje), - transformacij (kai keiiama kalbos element , pvz., sakinio dali , iorin tvarka, kalbin raika, siekiant nustatyti, ar d l to pakinta teksto turinys, sakinio prasm ir pan.; daniausiai taikomas sintaks je), - negalimo pavyzdio (kai s moningai sukuriami realiai nevartojami odi junginiai ar sakiniai, irykinantys tiriam j vienet reikm s arba vartosenos ypatumus), - eksperimento (eksperimento metu sukuriamos s lygos vartoti kalbos vienetus ir taip parodyti j vartojimo ypatumus, pvz., psicholingvistinis eksperimentas, kai praoma pateikti pirmus galv at jusius odius, kurie asocijuojasi su pateiktais odiais stimulais), - kartografinis (kalbos reikini paplitimo vaizdavimas tam tikrais s lygikais enklais em lapiuose; paprastai taikomas dialektologijos tyrin jimuose). Kur metod pasirinkti raant mokslin darb , paprastai pataria darbo vadovas. vade dar galima nurodyti: x Problema tai klausimas, kur ketinama darbe atsakyti. Aptariant problem nereikia rayti, su kokiomis problemomis susidurta renkant mediag , raant

11

Leksin je semantikoje opozicija suvokiama kaip santykis tarp dviej odi , kuriems b dingas bendras ir bent vienas skiriamasis poymis. Skiriamos 5 opozicij r ys: privatyvin , gradualin , ekvipolentin , dizjunkcin , nulin , plaiau r. Jakaitien 1988.

18

darb . Reikia pabr ti tiriamo reikinio problemikum : kokias problemas bus galima ispr sti ianalizavus j s darbo objekt .12 x Hipotez sp jimas, koks gal t b ti atsakymas ikelt klausim . Hipotez gali pasitvirtinti, gali ir nepasitvirtinti. Nereikia bijoti kelti toki hipotezi , kurios atlikus tyrim nepasitvirtina. x Teorijos pasirinkimas nurodoma, kokiomis teorijomis naudotasi ir kod l jos pasirinktos. Kursiniuose darbuose daniausiai utenka nurodyti metodus, bakalauro darbuose kartais nurodomos ir teorijos, pvz., priklausomybi gramatikos, funkcin s gramatikos, strukt ralizmo ir pan. x Ankstesni darb apvalga jeigu nagrin jama tema jau kas nors ra , vade galima aptarti t autori darbus, trumpai nusakyti j tyrim rezultatus. Jei tiriama tema parayta nemaai darb , jiems apvelgti galima skirti dal tiriamosios darbo dalies. x Terminai aptariami tuo atveju, kai jie gali b ti vairiai interpretuojami arba yra labai specifiniai; galima po vado ar kitur pateikti pagrindini darbe vartot termin odyn l , ypa jei toki termin gana daug. x Apsiribojimas paaikinimas, kas darb ne traukta, k neatsivelgta ir kod l. x Darbo strukt r prasminga pristatyti tada, kai d l skyri , j id stymo gali kilti abejoni . Tai netur t b ti tik dali ivardijimas, reik t keliais odiais apib dinti, kas bus raoma kiekvienoje dalyje. x Dar vert t nurodyti darbo aktualum , naujum , t. y. kuo tiriama tema aktuali tam tikrai mokslo akai, praktikai; ar maai tyrin ta. Kiekvienas mokslinis darbas turi duoti k nors naujo kurios nors mokslo krypties teorijai ir praktikai antraip jo apskritai neverta rayti. Bet naujumas neb tinai nauj dalyk atradimas; tai gali b ti to paties dalyko analiz kitais metodais, kitais aspektais; to paties dalyko kit problem pabr imas. x vade galima aprayti teorin ir praktin vert . Jeigu yra apibr tas mokslinis naujumas, tai teorin s darbo vert s galima neskirti arba keliais sakiniais nurodyti, kokie pagrindiniai darbo teiginiai yra svarb s analizuojant tam tikro dalyko teorij . Jeigu darbo aspektai turi praktin vert , juos b tina nurodyti. Reik t parayti, kaip konkreiai gali b ti diegti tyrimo metu gauti rezultatai ir metodiniai teiginiai. Anksiau min ti dalykai, t. y. objektas, tikslas, hipotez ir pan., vade tur t b ti pajuodinti, kad skaitytojas i karto atkreipt d mes svarbiausius dalykus. vadas tur t b ti raomas ne visk imananiam skaitytojui (nors danai j skaito tik vienas darbo vadovas, geras tos srities inovas). J tur t suprasti kiekvienas, net ir nieko neimanantis apie analizuojam srit . vade nepageidauti vair s pasiteisinimai, apgailestavimai d l laiko, vietos, mediagos stokos. Kai kuriuose darbuose (vadov liuose, monografijose) raomos pratarm s, kuriose gali b ti trumpai aptariamos darbo atsiradimo, raymo s lygos, d kojama pagalbininkams, recenzentams, techniniams darbuotojams. Kursiniuose, bakalauro, magistro darbuose
12

Toliau pateikta viena problemos formuluot i J. Raiyt s 2009 m. apginto bakalauro darbo Skolini ir svetimvardi kaitymo problemos: Senieji nusistov jusios sulietuvintos raybos skoliniai abejoni niekam nekelia. iame darbe analizuoti tie kit kalb kilm s odiai, kuri kaitomumas ar nekaitomumas yra aktuali problema ne tik kalbos specialistams, bet ir visuomenei. Kalbininkai rekomenduoja daugel nekaitom skolini , turini gale nekiriuot skiemen , kaityti, o turini kiriuot nekaityti, taiau n ra aikaus s rao, kurie skoliniai tur t b ti kaitomi, o kurie ne. Tod l tiriamojo darbo tikslas parodyti skolini ir svetimvardi kaitymo problemas lietuvi kalbos vartosenoje: kiek ir kuri vartojamos taisyklingos formos, o kuri ne. Siekiant usibr to tikslo, keliami tokie udaviniai: <...>.

19

pratarmi rayti nereikia. Kartais raomos dedikacijos, t. y. kam skirtas darbas j kursiniuose ir bakalauro darbuose taip pat nereikia. Toliau pateikta bakalauro darbo vado itrauka.13 Atkreipkite d mes , kaip id styti pagrindiniai vado dalykai.
Komercin reklama jau seniai tapo kasdienyb s dalimi, o socialin reklama dar neseniai, bet intensyviai, patraukia adresato d mes . Nekomercin reklama i esm s skiriasi nuo komercin s. Pagrindiniai jos udaviniai yra: pakeisti elgesio modelius, populiarinti socialines problemas, sukurti teigiam visuomen s nuomon tam tikru klausimu (Jokubauskas 2003: 143). Socialin reklama po truput veriasi vis gyvenimus, skatindama keisti ir keistis, nelikti abejingiems, tolerantikiau velgti aplink . Socialini reklam , naujos reklam r ies Lietuvoje, tekstai yra io tiriamojo darbo objektas.14 Raomo darbo tema kalbin socialini reklam analiz pasirinkta ne atsitiktinai, o motyvuotai: socialin s reklamos pastaraisiais metais tapo aktualios, tod l svarbu itirti anksiau lingvistikai neanalizuotos ios reklamos kalbos d sningumus. Pasteb ta, kad beveik visada nekomercin mis reklamomis raginama keisti ir keistis. Tod l galima daryti prielaid , kad toks reklamos poveikis sukuriamas lingvistin mis priemon mis. Tai liudyt apie s moning tam tikr kalbini form vartojim siekiant efekto. D l to keliama tyrimo hipotez , jog socialinei reklamai paveikumo suteikia tam tikros gramatin s kategorijos, odi reikm s, tam tikras funkcijas atliekantys sakiniai. Norint paneigti ar patvirtinti hipotez , keliamas tiriamojo darbo tikslas: ianalizuoti socialini reklam kalbos ypatybes. Min tam tikslui pasiekti keliama keletas udavini :15 1. Apvelgti anksiau atliktus komercini reklam tyrimus. 2. Itirti daiktavardio, b dvardio, veiksmaodio kategorijas socialini reklam tekstuose. 3. Apvelgti socialin se reklamose vartojam odi reikmes. 4. Aptarti sakini funkcinius tipus. 5. Kai kuri gramatini kategorij ir funkcini sakini tip analiz s rezultatus palyginti su anksiau tirt komercini reklam duomenimis. Mokslinei analizei naudojami per 2 m nesius i pakel s stend (plakat ), interneto, televizijos surinkti 74 socialini reklam tekstai (109 sakiniai / 454 odiai). Toks laikotarpis ir informacijos kanalai pasirinkti neatsitiktinai: jie parodo, kiek ir koki socialini reklam per 2 m nesius pasiekia kiekvien vartotoj .16 <...> Straipsni ar knyg , kuriose b t analizuojama lietuvik socialini reklam kalba, n ra. iuo aspektu tyrimas yra naujas, d l to ir aktualus. 17 <...> Tiriant kalbos dalis ir sakinius pasitelkiami ie metodai: analiz s (analizuojamos gramatin s kalbos dali kategorijos, odi reikm s, sakini funkcij tipai), apraomasis (apraomi anksiau atlikti komercini reklam tyrimai, socialini reklam klasifikacija), lyginamasis (lyginamos kai kurios socialini ir komercini reklam gramatin s kategorijos, sakini funkciniai tipai). Darbas susideda i keturi pagrindini dali : vado, teorin s dalies, analiz s dalies ir ivad . Teorin je dalyje pateikiama reklam klasifikacija, apraomi anksiau atlikti komercini reklam tyrimai. Analiz s dalyje tiriamos gramatin s kategorijos, odi reikm s, sakini funkciniai tipai.

Taigi i io vado matyti, kad autor isamiai pristat savo tyrim : jau i vado aiku, kas, kaip ir kod l bus tiriama. Kursini darb vadai gali b ti trumpesni, ne tokie isam s,
Tai Neringos Pakalnyt s 2008 m. VDU apginto bakalauro darbo Kalbin socialini reklam analiz sutrumpintas vadas. prasta, kad vadas pradedamas bendrais teiginiais apie tiriam objekt ; situacij , kuri paskatino imtis vienokio ar kitokio tyrimo. Kursiniame darbe galima i karto prad ti nuo esmini dalyk : objekto, tikslo, problemos ir pan. 15 Atkreipkite d mes , kad pateikiamas vienas tikslas ir i karto paaikinama, kokiais etapais bus siekiama to tikslo, taigi pateikiami keli udaviniai. Darbo udavinius galima pateikti ne i karto po tikslo. 16 Raant kalbotyros darbus, vade arba tiriamojoje darbo dalyje reikia nurodyti analizuotos mediagos pob d ir kiek , nes i to galima spr sti apie atlikto darbo sud tingum , patikimum , vert . 17 Kursiniuose darbuose neb tina nurodyti naujumo ir aktualumo. Paprastai raant kursin darb dar tik gilinamasi mokslo problemas, retai toks darbas b na kakuo naujas, o raant bakalauro darbus svarbu suvokti j naujum , teorin ar praktin vert ir tai galima nurodyti vade. Reik t vengti nepagr st teigini , plg. i itrauk i kursinio darbo: Darbe pateiksiu savo surinkto skolinio vartojimo pavyzdius, kurie nulems mano kursinio darbo originalum , iskirtinum i kit tokio pob dio darb . I tikr j darbe pateikti skolinio vartojimo pavyzdiai anaiptol n ra nei mokslo darbo originalumas, nei iskirtinumas; kalbotyros darbuose t b tina padaryti.
14 13

20

taiau skaitytojui turi b ti aik s svarbiausi dalykai: darbo objektas, tikslas, udaviniai, analizuotos mediagos pob dis. 2.1.2. Tiriamoji darbo dalis Tiriamojoje darbo dalyje (d styme) turi b ti nuosekliai analizuojami ir apraomi vade numatyti udaviniai, rodin jami teiginiai, aikinamos hipotez s. ita dalis turi b ti suskirstyta skyrius ir poskyrius. Kiekvienas poskyris tur t b ti pradedamas vadine pastraipa, kurioje raoma, kas bus analizuojama tame poskyryje, ir baigiamas apibendrinimu, t. y. trumpomis to poskyrio ivadomis. Pirmojoje tiriamojoje darbo dalyje galima pateikti teorin darbo pagrindim , literat ros apvalg . Baigus literat ros apvalg , reik t padaryti apibendrinanias ivadas ir informuoti skaitytoj apie tai, kas inoma apie problemas, kurias planuojama tirti. Kitoje d stymo dalyje reikia pateikti savo surinktos mediagos analiz , konkretaus tyrimo duomenis. Gautus rezultatus reikia palyginti su kit autori duomenimis (jei toki yra). Lygindamas ir nustatydamas tyrimo rezultat panaumus, ypa skirtumus, autorius privalo b ti labai atsargus ir taktikas, nedaryti skubot ivad . Reikia atsivelgti lyginam j tyrim atlikimo s lygas, tyrimo metodus ir kitas aplinkybes (Kardelis 2002: 351). Aptariant rezultatus, iryk ja autoriaus erudicija, geb jimas analizuoti ir sintezuoti tyrimo rezultatus, lyginti juos su kit autori duomenimis, formuoti tolesnio mokslinio tyrimo kryptis, hipotezes ir t. t. Skyriaus pabaigoje galima aptarti galimas tyrimo klaidas ir abejones d l duomen patikimumo. Tai jokiu b du nemenkina darbo vert s, nes pats autorius geriau negu kas kitas gali kritikai vertinti tyrimo rezultatus, o tai palengvina kit tyr j darb (Kardelis 2002: 351). 2.1.3. Ivados Ivados, kaip ir vadas, turi savo strukt r . Ivados tur t b ti raomos taip, kad atsakyt vade ikelt tiksl ir udavinius. Ivadose b tina parayti: x k tyr te ir kokius gavote rezultatus; x kas gal t pasinaudoti darbo rezultatais; x k dar reik t tirti. Ivadose netur t b ti lenteli ar grafik , visa tai pateikiama d stymo dalyje; netur t b ti cituojama. Visos darbo ivados turi iplaukti i j s darbo, ia negali b ti teigini , nesusijusi su j s tyrimu. Ivados turi b ti konkreios, atitikti darbo pavadinim , tiksl , udavinius, gautus rezultatus. Turi patvirtinti arba paneigti darbo pradioje ikelt hipotez . Patartina ivadas numeruoti. Galima skaidyti smulkesnes dalis, pvz., 2.1.2. Toliau pateiktos sutrumpintos bakalauro darbo apie socialini reklam kalbines ypatybes ivados:
1. Atlikus kalbin socialini reklam analiz paaik jo, kad kalbos dali gramatini kategorij , odi reikmi ir sakini funkcij pasirinkimas socialini reklam kalboje n ra atsitiktinis. Jais raginama, kvieiama populiarinti socialines problemas, pakeisti elgesio modelius, sukurti teigiam visuomen s nuomon tam tikru klausimu. 2. Morfologin reklamos kalbos analiz parod , kad daniausiai socialini reklam kalboje vartojamos kalbos dalys yra daiktavardis ir veiksmaodis (atitinkamai 31 proc. ir 30 proc.). B dvardis, kuris yra daniausia kalbos dalis vyrikosiose ir moterikosiose komercin se reklamose (Sinkevii t 2007), socialin se reklamose yra retas. Veiksmaodis socialin se reklamose yra danas taip pat kaip ir vaikikosiose komercin se reklamose (Sinkevii t 2007). 2.1. Daiktavardi vartosenos ypatybi analiz parod , kad socialin se reklamose labiausiai paplit s neym tasis gimin s kategorijos narys vyrikoji gimin . Daiktavardiai danai vartojami vienaskaita.

21

2.2. Veiksmaodi analiz parod , kad socialini reklam kalboje paplit s vienaskaitos antrasis asmuo, kuris danai b na liepiamosios nuosakos formos. Tokia vartosena suteikia reklamai paveikumo, nes sumainamas atstumas tarp adresanto ir adresato, liepiama veikti. <...> 2.3. B dvardi morfologin analiz parod , kad socialin se reklamose labiau paplit daresni kokybiniai b dvardiai. 2.3.1. B dvardiai socialini reklam kalboje danai vartojami vienaskaita, paplit s neym tasis gimin s kategorijos narys vyrikoji gimin . 2.3.2. Informatyvus b dvardi laipsni tyrimas, kuris parod , kad socialin se reklamose reiau nei komercin se reklamose vartojami aukiausiojo laipsnio b dvardiai. Tai patvirtina, jog socialin se reklamose b dvardis n ra toks reklamikas kaip komercin se. 2.4. Reklam kalbos daiktavardi ir b dvardi linksni danumo analiz patvirtino anksiau itirtus duomenis, kad gramatiniai linksniai yra labiau paplit nei konkretieji. Tai susij ir su tranzityvini veiksmaodi dominavimu prie intranzityvinius. 2.5. Kit , ne toki informatyvi , kalbos dali analiz parod , kad neretai socialini reklam kalboje vartojami asmeniniai, klausiamieji ir neapibr iamieji vardiai. Skaitvardiai, prieveiksmiai ir tarnybin s kalbos dalys retesn s. <...> 5. Tyrimo hipotez pasitvirtino: paaik jo, kad socialin ms reklamoms paveikumo suteikia veiksmaodi antrasis asmuo pavartotas liepiam ja nuosaka, esamasis laikas ( vykio veikslas), daiktavardi asmen pavadinim vartosena (skatinama spr sti su asmenimis susijusias problemas), b dvardi , reikiani psichin vidin poym vartosena (apeliuojama adresato savijaut ir psichologin b sen ), aktyv veiksm reikiani veiksmaodi ir skatinam j sakini vartosena. Tyrimo rezultatai parod , kad b dvardi aukiausiasis laipsnis socialin se reklamose n ra toks danas kaip komercin se. Abstraktesn s reikm s daiktavardiai retai randami. aukiamieji sakiniai emocikai stiprina skatinim . <...> 8. Darbo rezultatais gal t naudotis socialini reklam k r jai, reklamos kalb analizuojantys tyr jai, sociolingvistik tiriantys ar vairius kalbos reikinius analizuojantys asmenys. <...> 10. Be kalbini socialini reklam ypatybi analiz s galima b t tirti i reklam vaizd , gars ir j tak toms reklamoms suvokti, padaryti jas taigias.

Paprastai ivados pateikiamos tokia eil s tvarka, kokia buvo pateikti udaviniai (ivad ir udavini numeracija neb tinai turi sutapti). Kaip matyti i anksiau pateikto pavyzdio, tam tikr udavin atitinkanti ivada turi b ti isamesn , ilgesn nei vade pateikta udavinio formuluot . 2.1.4. Papildomosios dalys Pirmoji papildomoji darbo dalis antratinis lapas. Jame turi b ti nurodyta: x tikslus institucijos pavadinimas (ne santrumpa); x autorius (vardas ir pavard ); x pavadinimas; x rato darbo pob dis (kursinis, bakalauro, magistro darbas (ne bakalaurinis ar magistrinis darbas!), referatas, nam darbas ir kt.); x vadovas ar darb tikrinantis d stytojas (greta vardo ir pavard s reikia nurodyti d stytojo mokslin laipsn ir pedagogin vard ; b tina suderinti gimines, t. y. vadovas arba vadov ); x paraymo metai ir vieta (r. 1 ir 2 priedus). Turinys turi gerai atspind ti darbo strukt r , reikia ivardyti visas sud tines dalis (skyrius, poskyrius, skyrelius) ir nurodyti j puslapius. Teksto nereikia suskaidyti pernelyg smulkius skyrelius, pvz., 5.1.3.2.4.2. Strukt rin s darbo dalys turi b ti labai aikiai suformuluotos. Skaitytojas turi inoti, ko gali tik tis i kiekvieno skyriaus: jeigu dalies pavadinime yra odis analiz , vadinasi, bus analizuojama, jeigu aptarimas, bus tik aptariama. Patartina d stymo dalis sunumeruoti 22

(paprastai numeruojama arabikais skaitmenimis), kitos dalys ( vadas, ivados ir kt.) gali b ti nenumeruojamos. Toliau pateikti du turini pavyzdiai: pirmame pavyzdyje sunumeruota tik tiriamoji dalis, o antrame pavyzdyje visos pagrindin s dalys.
Turinys Lietuvi kalbos fonem automatin gars kaita (santrauka)18 ...................................................3 The automatic changes of phonemes in Lithuanian (summary) ................................................4 vadas.....................................................................................................................................5 1. Automatin gars kaita lietuvi kalbos aknyse ...................................................................6 1.1. Priebalsi pakitimai...................................................................................................8 1.1.1. Disimiliacija ....................................................................................................8 1.1.2. Kontrakcija....................................................................................................15 1.1. Balsi pakitimai .....................................................................................................17 1.2.1. Ilg j balsi trumpinimas...............................................................................18 1.2.2. oj, j, v vienbalsinimas.................................................................................20 Ivados .................................................................................................................................22 altiniai ir literat ra ..............................................................................................................25 Sutrumpinimai......................................................................................................................26 Priedai..................................................................................................................................27 Turinys Lietuvi kalbos fonem automatin gars kaita (santrauka) ....................................................... 3 The automatic changes of phonemes in Lithuanian (summary) .................................................. 4 1. vadas................................................................................................................................... 5 2. Automatin gars kaita lietuvi kalbos aknyse ..................................................................... 6 2.1. Priebalsi pakitimai..................................................................................................... 8 2.1.1. Disimiliacija ...................................................................................................... 8 2.1.2. Kontrakcija...................................................................................................... 15 2.1. Balsi pakitimai ....................................................................................................... 17 2.2.1. Ilg j balsi trumpinimas................................................................................. 18 2.2.2. oj, j, v vienbalsinimas................................................................................... 20 3. Ivados ............................................................................................................................... 22 4. altiniai ir literat ra ............................................................................................................ 25 5. Sutrumpinimai .................................................................................................................... 26 6. Priedai ................................................................................................................................ 27

Analizuojama mediaga, didel s lentel s gali b ti pateikiamos prieduose. Priedus reikia numeruoti ir pavadinti, jeigu b tina, paaikinti, kas prieduose pateikiama. Puslapiai ia numeruojami kaip ir visame darbe. Tiriamojoje dalyje turi b ti nuoroda pried . Jeigu vartojama daug pasikartojani sutartini enkl , simboli , vienet , termin santrump ir jeigu jie pavartoti daugiau nei por kart , reik t pateikti sutrumpinim ir santrump s ra . s ra nereikia traukti visiems inom sutrumpinim (pvz.: pvz., t. y., kt.). Sutrumpinim ir santrump s ra reikia pateikti darbo pabaigoje. Santrauka turi b ti raoma taip, kad j gal t suprasti ir ne tos srities specialistas. ia turi b ti labai apibendrintai pateikta: x objektas, x tikslas, x udaviniai, x metodai, x turinys, x rezultatai, x ivados ir rekomendacijos.
18

Santraukos reikalingos tik bakalauro ir magistro darbams.

23

Santrauka turi b ti glausta ir informatyvi, ji tur t pad ti apsispr sti, ar verta skaityti darb . Santrauka reikalinga tik bakalauro ir magistro darbams. Santraukos pateikiamos i karto po turinio. Bakalauro ir magistro darbuose turi b ti dvi santraukos: santrauka lietuvi kalba ir santrauka viena i pagrindini Europos Bendrijos kalb . Santraukos netur t b ti ilgesn s nei vienas puslapis, t. y. vieno puslapio apimties santrauka lietuvi kalba ir vieno puslapio apimties santrauka usienio kalba. Pateikiant santraukas paiame darbe ir turinyje turi b ti paraomas darbo pavadinimas ir nurodoma, kad tai santrauka. is reikalavimas galioja santraukoms ir lietuvi , ir usienio kalba. Santraukos nenumeruojamos kaip atskiri poskyriai (r. turinio pavyzdius). Santrauk reikia rayti riliu tekstu, o ne punktais. Nereikia numeruoti ivad ir udavini , r. toliau pateikt pavyzd :
iame darbe analizuotos horoskop leksikos ypatyb s. Toki tem pasirinkti paskatino knygoje anro ribos ir paribiai isakyta pozicija, kad horoskop kalba labai aptaki ir danai daugiaprasm , kad kiekvienas skaitytojas suprast kaip nori (Marcinkeviien 2008: 171). Tod l io tiriamojo darbo tikslas ianalizuoti horoskop leksikos ypatybes, norint patvirtinti arba paneigti hipotez , kad skirtingiems zodiako enklams parayti tekstai netur t skirtis leksikos ypatyb mis. Tikslui pasiekti kelti tokie udaviniai: sudaryti bendr horoskop tekstyn ir dvylika atskir horoskopo enkl tekstyn ; apvelgti teorin literat r , kurioje apraomos lietuvi kalbos leksikos ypatyb s; ianalizuoti tekstyn leksikos ypatybes: irinkti prasminius odius ir odi junginius, sudaryti daninius odi s raus, nustatyti daniausias odi ir odi jungini lemas bei jas suskirstyti temines grupes. Ityrus tekstynus ir j duomenis paaik jo, kad pati didiausia temin grup yra aktyvaus veiksmo, maiausiai horoskopuose minimi daiktai astrologin se prognoz se daniausiai aptariamos abstrakios realijos. Ateit pranaaujaniuose tekstuose neretai kalbama apie darb , santykius, skaitytojas skatinamas veikti. Pagrindinis dominuojantis jausmas meil . Ypa akcentuojamas asmenikumas. ie pagrindiniai horoskop bruoai atsiskleidia visuose analizuotuose tekstynuose. Nepaisant horoskopo enklo, visi tekstai pasiymi tomis paiomis leksikos savyb mis. Daugumoje temini grupi paios daniausios lemos rastos visuose tekstyn daniniuose s rauose. Tik pastovi j jungini analiz parod , kad visuose horoskopo enkl tekstuose aptariamos tos paios realijos, bet skirtingiau ir vairiau, ilaikant t pai esm .19

altini ir literat ros s rae (jie gali b ti ir atskiri) pagal bibliografijos aprao taisykles (r. 3 pried ) pateikiami tik naudot altini ir cituotos literat ros duomenys. Vadinasi, s ra traukiami tik tie altiniai ir literat ra, kurie turi nuorodas tekste. S raas sudaromas ab c l s tvarka. Publikacijas nelotynikais ramenimis rekomenduojama transliteruoti (t. y. perrayti lotynikais ramenimis) ir pateikti bendrame s rae. Literat ros s rae pateikt knyg ir kit darb nereikia numeruoti. Moksliniuose darbuose ne visada tinkamai atskiriami altiniai ir literat ra. a lt i n ia i tai tekstai, pokalbi raai, knygos, duomen baz s, i kuri rinkta mediaga moksliniam darbui. Pavyzdiui, raant darb tema odio klausimas vartosena dabartin je lietuvi kalboje altiniu galima pasirinkti Dabartin s lietuvi kalbos tekstyn didel elektronini tekst duomen baz . Norint isiaikinti vardininko funkcijas dabartin je lietuvi kalboje, vienu i altini galima pasirinkti sakytin kalb , pvz., spontanikos kalbos raus. Jei moksliniame darbe tiriamos metaforos, pavartos iuolaikini raytoj es , tokiu atveju darbo altiniu gal t b ti, pvz., R. erelyt s, S. Parulskio, G. Beresneviiaus ir kt. autori k riniai. Jeigu mediaga rinkta i vieno dviej altini , juos utenka aptarti vade; nereikia skirti atskiro skyriaus. Jei altini daugiau, rekomenduotina visus altinius surayti atskiroje dalyje darbo gale. L it er at r a tai ta teorin mediaga, kuria remiamasi raant mokslinius darbus; tai mokslinink , student darbai, kurie yra svarb s tiriant tam tikr tem , kuriuose galima rasti naudingos informacijos, padedanios rodyti tam tikrus teiginius, pagr sti tam tikros teorijos ar metodo pasirinkim . Pavyzdiui, jei raomas darbas apie metafor vartosen , apie
19

Tai 2011 m. ivil s Varnagiryt s apginto bakalauro darbo Horoskop leksikos ypatyb s santrauka.

24

metaforos samprat , j klasifikacij galima paskaityti ir savo darbe pasiremti K. uperkos Stilistika, R. Koeniauskien s Retorika. Ikalbos stilistika ir pan. darbais. Jeigu tiriami linksniai ir j funkcijos, b tina paskaityti ir pacituoti A. Paulauskien s Lietuvi kalbos morfologij , V. Labuio Lietuvi kalbos sintaks ir pan. darbus. Analizuojantiems reikmi pasiskirstym , b tina remtis E. Jakaitien s Lietuvi kalbos leksikologija, Leksine semantika ir pan. Kita vertus, jei buvo perskaitytas vadov lis, straipsnis, bet i jo moksliniame darbe nepanaudota n viena mintis, tokiu atveju tie darbai ne traukiami literat ros s ra .

2.2. Formalieji mokslinio darbo reikalavimai

Pastabos (inaos, komentarai, nuorodos) tekstas, kuriuo komentuojama, papildoma, paaikinama tam tikra informacija. Jos nepriklauso darbo tekstui, tod l pateikiamos: a) skliausteliuose (tai literat ros, pried , kit skyri nuorodos); b) inaose (tai b tini trumpi paaikinimai, kuri negalima tiesiogiai susieti su visu tekstu); c) teksto pabaigoje (ia pateikiami visi komentarai eil s tvarka, kaip jie ir buvo suym ti tekste). Pavyzdiai turi b ti pateikiami kursyvu (skaii kursyvu rayti nereikia). Reikm aikinama paprastosiose kabut se, pvz.: kaduogys kadagys, kadagys saus viet dekoratyvinis spygliuotis kr mas ar medis juodomis uogomis, kadagys (lot. Juniperus). odis ar junginys, kur norima irykinti pavyzdyje, gali b ti iretinamas. Iretinami, pabraukiami arba parykinami gali b ti labai svarb s teiginiai ar mintys. K rini pavadinimai gali b ti raomi kabut se arba kursyvu, pvz.: emait s apsakymas Marti arba emait s apsakymas Marti. Moksliniame darbe danai reikia pasiremti kit teiginiais, j autoriai turi b ti nurodomi. Svetimos mintys gali b ti paodiui perteikiamos (t. y. cituojamos) arba perpasakojamos (perfrazuojamos, referuojamos). Citatos raomos kabut se, tekst terptas perfrazuotas teiginys raomas be kabui (plaiau r. 5 skyri ). Paodin je citatoje gali b ti praleidiamas tekstas, t viet reikia ym ti <>. Citatoje terptas darbo autoriaus komentaras raomas lautiniuose skliausteliuose [komentaras]. Labai ilga citata gali b ti atitraukiama nuo parat s ir surinkta maesn mis raid mis arba raoma kursyvu. Kai kada citatos tekstas neatitinka dabartin s bendrin s kalbos (raybos, kalbos kult ros) norm , tada rekomenduojama po tokio odio rayti nuorod [sic!]. Kabui , skyrybos, ina enklus patartina id styti tokia tvarka: Brandiose bendrin se kalbose neb na itisin s kodifikacijos.2 Taigi pirmiausia raomas takas ar kitas skyrybos enklas, po to udaromos kabut s ir u j raomas inaos enklas. Kartais cituojant kai kuriuos odius ar teiginius norima irykinti. Tokiu atveju raoma taip: Brandiose bendrin se kalbose neb na itisin s kodifikacijos. (pabraukta mano V. P.). Tai reikia, kad darbo autorius, kurio inicialai nurodomi skliaustuose (pvz., Vardenis Pavardenis), nori pabr ti od itisin s ir j pabraukia citatoje. Jei citat norima terpti ir prad ti rayti ma ja raide ir jei citatos pirmasis odis buvo paraytas didi ja raide, pirm citatos raid rekomenduojama rayti lautiniuose skliaustuose:
Ribos tarp sinchronijos ir diachronijos ne visada aikios. Kaip teigia Vincas Urbutis (2009:165), [r]iba tarp skaidomo morfemas ir neskaidomo kamieno yra negrieta ir istorikai pereinama: buv skaidomi kamienai ilgainiui tampa neskaidomi, o neskaidomi kamienai, kad ir ymiai reiau, gali pasidaryti skaidomi. Kiekvienu momentu kalboje yra pereinam j reikini , kur skaidymas ar neskaidymas i esm s yra susitarimo dalykas. Ir ten, kur morfema tikrai isiskiria, jos isiskyrimo laipsnis, arba rykumas, n ra visur vienodas.

25

Citat , perfrazuot teigini autori nuorodos pateikiamos paiame tekste: skliausteliuose nurodoma autoriaus pavard , publikacijos leidimo metai ir puslapis, pvz.:
Kai kurie mokslininkai (Zinkeviius 2000: 25; Girdenis 2001: 223) reikin aikina Kai kurie mokslininkai (Zinkeviius 2000; Girdenis 2001) reikin aikina

Prie autori ar veikal tuose paiuose skliaustuose gali b ti vartojamos santrumpos plg., r., pvz.: (plg. Urbutis 1978: 50), j sutrumpinim s rae paaikinti nereikia. Kai minimos to paties autoriaus tais paiais metais ileistos publikacijos, pridedamos maosios raid s. Jos id stomos ab c l s tvarka, pvz.:
Esama ir kitoki vertinim (Zinkeviius 2000a, 2000b).

Literat ros s rae jie suraomi taip pat tokia tvarka. Jeigu pateikiama paodin citata, puslap b tina nurodyti. Jeigu perfrazuojama, tada puslapio galima ir nenurodyti.20 Jeigu autoriaus pavard pateikiama tekste, tada skliausteliuose nurodomi tik metai (jeigu b tina, ir puslapis), pvz.:
Zinkeviius (2000) teigia, kad

Jeigu yra keli tos publikacijos autoriai, tai nuorodoje raoma viena pavard ir et al. (i lot. et alii ir kiti), bet riliame tekste reikia nurodyti visas pavardes, pvz.:
E. Jakaitien , A. Laigonait ir A. Paulauskien (1976) teigia, kad...

Kai kuri gerai inom veikal gali b ti nurodomos raidin s santrumpos, pvz.: Lietuvi kalbos odynas LK (odyno puslapiai nenurodomi); LKe internetinis (elektroninis) Lietuvi kalbos odyno variantas; Lietuvi kalbos gramatika LKG 1965: 255; DLKT Dabartin s lietuvi kalbos tekstynas. Raant literat ros darbus, rekomenduojama vartoti altini santrumpas (ypa jei naudojami keli altiniai, jei altini pavadinimai yra ilgi), pvz., BD Balta drobul . Santrumpomis galima ym ti ir institucijas: VDU Vytauto Didiojo universitetas, VLKK Valstybin lietuvi kalbos komisija, LKI Lietuvi kalbos institutas. Jeigu cituojamas darbas paraytas nelotyniko alfabeto raid mis, tai autorius ar pavadinimas riliame tekste transliteruojami, pvz.: Lukov (galima prid ti ir gal n , t. y. rayti Lukovas), o kaip literat ros nuoroda skliaustuose raoma originalo kalba, pvz.: ( 1976: 25). Norint pacituoti vieno autoriaus tekste cituojam kit autori , rekomenduojama rayti taip:
<> juo labiau, kad skiautinys (daiktavardio vedinys) n ra vienias darinys, plg. panaius vedinius drobinys, abinys, irginys (Keinys 1975: 45, cituojama i Girien 2003: 48).

Literat ros s rae nurodomas tik tas altinis, i kurio cituojama. N ra vienos nuomon s d l autori vard raymo: 1) vardo raid galima rayti tik pirm kart pavard ;

minint autori , toliau rayti tik

20 Reik t pernelyg nepiktnaudiauti iuo patarimu. Mokslo darbuose rekomenduojama nurodyti perpasakojamos vietos puslap .

26

2) galima ir visada greta pavard s tekste (ne nuorodose) rayti ir vardo raid arba vis vard . Svarbiausia, kad visame darbe b t vienodai cituojama ir tuo paiu principu nurodomi autori vardai bei pavard s. Tas pats pasakytina ir apie usieniei pavardes: jas galima lietuvinti, galima palikti originalo kalba. Rekomenduotina prie usienietik vard ir pavardi , kur galima, prid ti lietuvikas gal nes. Kokias gal nes galima prid ti, reik t pasitikslinti Valstybin s lietuvi kalbos komisijos nutarimuose (r. http://www.vlkk.lt/nutarimai/svetimvardziai.html). Lentel s, paveikslai numeruojami i eil s per vis darb arabikais skaitmenimis, alia parykintomis raid mis paraomi j pavadinimai. odiai lentel , paveikslas ir j numeriai turi b ti iretinti. Lentel s pavadinimas raomas vir jos, paveikslo apaioje. Po pavadinim nereikia tak . Toliau pateikti paveikslo ir lentel s pavyzdiai.
50% 45% 40% 35% 30% 25% 20% 15% 10% 5% 0% 1 kiriuot 2 kiriuot 3 kiriuot 4 kiriuot
9,8% 9,5% 43,2% 37,5%

1 p a v e i k s l a s. Daiktavardio kiriuoi santykiai 1 l e n t e l . Linksni semantin s ir sintaksin s funkcijos

Linksnis Vardininkas Kilmininkas Naudininkas Funkcija Subjektas Objektas, aplinkyb s Objektas, subjektas, aplinkyb s

kiekvien lentel ar paveiksl darbe turi b ti nuoroda, pvz.: Linksni semantin s ir sintaksin s funkcijos apibendrintai pateiktos 1 lentel je. Kaip rodo tyrimo rezultatai, 3 ir 4 kiriuoi odi n ra daug (r. 1 pav.21). Paveikslais darbe turi b ti vadinami vair s grafikai, diagramos. Tod l negalima rayti: kaip matyti i 1 grafiko, turi b ti kaip matyti i 1 paveiksle pateikto grafiko. Jei tekste yra tik viena lentel arba vienas paveikslas, j numeruoti nereikia. Lenteli ir paveiksl numeracija yra atskira. Kai kada lentel se ar paveiksluose teikiami duomenys n ra nustatyti darbo autoriaus, tada reikia nurodyti altin (alia pavadinimo arba po lentele maesn mis raid mis). Duomenis lentel se, paius lenteli ir paveiksl pavadinimus galima rayti prastu dydiu, t. y. 12 pt. raid mis, bet galima rayti ir maesn mis raid mis: 10 ar 11 pt. Svarbu, kad paveiksluose bei lentel se pateikti duomenys b t skaitomi ir suprantami. Iliustracin mediaga (paveikslai, lentel s) ir tekstas turi vienas kit papildyti, o ne dubliuoti. Tod l netikslinga tekste ivardyti visus lentel je ar paveiksle esanius skaiius. Svarbu neperkrauti teksto lentel mis ir paveikslais, nes tada sunku skaityti.
21

Jei raote vis od paveikslas, lentel , b tina suderinti linksnius, t. y. r. 1 lentel ; plg. 1 paveiksl .

27

Jeigu norima aptarti dviej d men vartosen , pvz., vienaskaitos ir daugiskaitos; moterikosios ir vyrikosios gimin s ir pan., tada nereikia duomen pateikti paveiksluose, nes paveikslai skirti tam, kad b t galima lengviau vizualiai sivaizduoti darbe pateikiam informacij . Jeigu norima pateikti daug lenteli , jas reik t kelti priedus. Prieduose patartina pateikti dideles (viename puslapyje netelpanias) lenteles. Lituanist raom darb apimtis (be pried ) tur t b ti tokia: x kursinis darbas apie 1 autorin lank (apie 40 000 spaudos enkl , 1525 psl.), x bakalauro darbas apie 1,5 autorinio lanko (apie 60 000 enkl , 3545 psl.), x magistro darbas apie 2,5 lankus (apie 100 000 enkl , 5565 psl.). Raoma tik vienoje lapo pus je A4 formato (210 x 297 mm) popieriuje paliekant tokias parates: virutin ir apatin po 20 mm, kairioji 30 mm, deinioji 10 mm. Puslapiai, iskyrus antratin , numeruojami, bet antratinis lapas skaiiuojamas bendr puslapi skaii , tik ant jo neturi b ti puslapio numerio. Puslapio numeris raomas lapo apatin s parat s centre, arabikais skaitmenimis, be tak ir kableli . Kiekvienos pastraipos pirmoji eilut atitraukiama nuo kairiosios parat s 15 mm. Pastraipoms nustatoma abipus lygiuot tekstas sulygiuojamas ir pagal deini j , ir pagal kairi j parates. Tarp eilui paliekamas 1,5 eilut s intervalas. Skyri pavadinimai atitraukiami nuo teksto per 2 eilui interval , poskyri per 1,5 eilut s interval . Darbo ir skyri pavadinimai raomi parykintomis didiosiomis raid mis, poskyri parykintomis maosiomis. Skyri pavadinim raidi auktis turi b ti 16 pt., poskyri 14 pt., skirsni 12 pt. Puslapio apaioje ar viso teksto gale inaos raomos 10 dydio raid mis. Maesn mis raid mis rekomenduojama rayti pavyzdius, ypa jei j pateikiama keletas i karto; ne tokius svarbius teiginius. Tekstas turi b ti raomas Times New Roman arba Palemono riftu. Kitokie riftai nerekomenduoti moksliniuose darbuose. Moksliniuose darbuose reikia stengtis nenaudoti vairi , danai skaitytoj d mes blakani simboli , pvz., numeruojant ne skaiiais, o simboliais, reik t naudoti vieno (to paties lygmens teksto numeracijai) tipo simbolius: kvadrat lius, rutuliukus, varneles; nereik t varijuoti iais simboliais. Moksliniai darbai turi b ti parayti taisyklinga lietuvi kalba, be klaid , mintys id stytos aikiai, nuosekliai, suprantamai, sistemingai. Darbas turi b ti spausdintas kompiuteriu.

2.3. Formalieji kompiuteriu renkamo teksto reikalavimai

Po beveik vis skyrybos enkl (, . ; : ? !) turi b ti tarpas, po odio prie skyrybos enkl tarpas nededamas, pvz.: Kad vaiko organizme tr ksta skysi , rodo ie poymiai: sausos l pos, lieuvis ir burnos gleivin ; kritusios akys, verksmas be aar ; tamsus lapimas, retas lapinimasis. Visame pasaulyje udrausta reklamuoti pieno pakaitalus. Kod l? Norima skatinti nat ral k diki maitinim ! Tarp nereikia, jei kableliu skiriamos sud tinio skaiiaus dalys, pvz.: per m nes benzino kaina padid jo 3,5 procento, arba kai keli skaiiai sudaro skyriaus pavadinimo dal , pvz.: 2.5.1. Terminijos apvalga. Be tarp raomos kai kurios enkl kombinacijos, pvz.: ?! !.. ?.. !!! ..., bet po kablelio prie br kn dedamas tarpas, t. y. , . Kartais su tarpais raomi ilgesni skaiiai, kad juos b t lengviau suvokti ir perskaityti, pvz.: 3 876 234 gyventoj . sid m tina, kad tokiais atvejais skaiiai negali b ti skiriami kableliais ar takais.

28

Reikalingi tarpai po santrumpos ir kito odio, pvz.: I. Simonaityt ; doc. dr. V. Pavardenis22; nr. 15; 30 %; t. y.; t. t.; . m. Jei sakinys baigiasi sutrumpinimais, pvz., t. t., kt., pan., po j raomas vienas, o ne du takai. Negalima odi jungini sutrumpinim skirti pasviruoju br kniu. Turi b ti a. k., o ne a/k (asmens kodas); p. d., o ne p/d (pato d ut ). Pasviru br kniu ymimas dviej odi santykis, pvz.: m/sek. (metr per sekund ), arba du lygiaveriai dalykai, pvz., 130/80 (arterinio kraujosp dio dydiai). Reikia sid m ti, kad po tarptautini mat santrump neraomi takai, pvz.: cm, km, h, ha, kg ir kt. Takai neraomi po akronim , pvz.: ES, JAV, VDU. Skliaustai raomi tokiu b du: em yra fatalizmo motina, d l to daugelis azijiei danai pasiduoda likimui, kur j ros (bei dvasios) j g sukurstytas vakarietis pats kalasi, t. y. po skliausto ir prie j neturi b ti tarp . Toliau pateiktame sakinyje matyti, kaip tur t b ti raomos lietuvikos kabut s: Jos tarptautiniu atvilgiu esanios maai naudingos, nes savo mikroskopikumu tik kliudanios didiosioms valstyb ms racionaliai tvarkyti pasaul . Tarp kabui ir odio neturi b ti tarp . Koks nors pavadinimas gali b ti raomas tarp kabui arba kursyvu, pvz.: Dabartin s lietuvi kalbos odyne pateikta apie 50 000 odi lizd arba Dabartin s lietuvi kalbos odyne pateikta apie 50 000 odi lizd . Jei tekste susiduria dveji skliausteliai ar dvejos kabut s, reikia rayti tik vienus skliaustus ir vienas kabutes. Danai neinoma, kur raytinas br knelis, o kur vidutinio ilgio br knys. Br knelis raomas tarp dviej lygiareikmi odi , kurie reikia sud tin vieno dalyko pavadinim , pvz.: lopelis-darelis, paroda-pardavimas. Neraomas tarp odi , kuri vienas paaikina ar patikslina kit , pvz.: gydytojas chirurgas, bit motin l . Br knelis taip pat raomas tarp dvigubos pavard s dali ar tarp pavard s ir slapyvardio, pvz.: Stuoka-Guceviius, Mykolaitis-Putinas; nurodant pato kod , pvz.: LT-49296; po skaiiaus, pvz.: 1-oji, 50- j mirties metini proga. Prie br knel ir po jo neturi b ti tarp . Tekste vietoj praleisto tarinio, siekiant intonacikai iskirti ir kai kuriais kitais atvejais, raomas br knys, prie ir po jo turi b ti tarpai, pvz.: Maosios valstyb s siela laisv . Br knys dar raomas tarp odi ar skaitmen , ymini daikt bei reikini vietos, laiko, kiekio, eil s ribas, pvz.: mon je dirbo 20002005 m.; traukinys vyksta marrutu Vilnius Kaunas; knygynuose pasirod naujas ital lietuvi kalb odynas; dien bus 1620 laipsni ilumos; apie tai raoma 1528 psl. iuo atveju tarp prie br kn ir po jo neturi b ti. Bet: birelio 18 d. liepos 1 d.; X a. pab. XI a. pr. Jei numeruojama punktais ir punkto pabaigoje raomas takas, kitas sakinys tur t b ti raomas didi ja raide; jei punkto pabaigoje raomas kablelis ar kabliatakis, kit sakin reik t prad ti rayti ma ja raide. prasta, kad jei po numeracijos skaitmens dedamas takas (pvz.: 1., 5.2.) ivardijami dalykai pradedami rayti didi ja raide, o po tokio teiginio dedamas takas. Jei po numeracijos skaitmens ar raid s raomas skliaustelis (pvz.: 1); a)), teigin prasta prad ti rayti ma ja raide ir pabaigoje d ti kablel arba kabliatak (daugiau apie kompiuteriu renkamo teksto reikalavimus r. Kazlauskien et al. 2011).

22

Vardo pirmoji raid ir pavard tur t b ti toje paioje eilut je. Norint, kad santrumpa ir pavard likt toje paioje eilut je, galima naudoti klavi kombinacij ctrl + shift + space.

29

3. BAIGIAM J DARB GYNIMAS

Referatai ir kursiniai darbai gali b ti ginami, jei taip nusprendia tam tikr dalyk d stantis d stytojas arba jei sprendimas priimtas Lietuvi kalbos katedroje. Bakalauro ir magistro darbai (toliau jie vadinami baigiamaisiais darbais) privalo b ti ginami. Toliau pateikta bendra informacija, apimanti pasirengim baigiam j darb gynimui, pat gynim ir vertinim .

3.1. Pasirengimas baigiam j darb gynimui

Pasirengimas baigiam j darb gynimui ir gynimas vykdomi laikantis Vytauto Didiojo universitete galiojanios Baigiam j darb rengimo ir gynimo tvarkos (2008 02 06 SAK Nr. 74a) ir katedros nustatyt tarpini darbo rengimo bei atsiskaitymo termin . Baigiamuosius darbus gali ginti studentai, vykd vis studij program . Ar studij programa yra vykdyta, sprendia Lietuvi kalbos ir Lietuvi literat ros katedros. Tinkamai parengto ir rito bakalauro baigiamojo darbo du egzempliorius kartu su kopija elektronin je laikmenoje studentas teikia katedrai ne v liau kaip prie 10 darbo dien iki baigiam j darb vieojo gynimo pradios. Darbo vadovas turi pateikti atsiliepim ne v liau kaip prie 5 dienas iki numatyto vieojo gynimo pradios. Vadovo dalyvavimas baigiam j darb vieajame gynime yra pageidautinas. Katedros ved jas ne v liau kaip prie 10 darbo dien iki baigiam j darb vieo gynimo pradios skiria recenzent . Bakalauro baigiam j darb recenzentui studentas teikia ne v liau kaip prie 5 dienas iki darbo vieo gynimo. Baigiam j darb vieam gynimui fakulteto dekano teikimu Rektoriaus sakymu sudaroma kvalifikacin komisija (toliau komisija). Komisijos pirmininkas ir bent vienas komisijos narys turi b ti i kitos institucijos (socialini partneri atstovai arba kit universitet , mokslo institucij mokslininkai). Recenzentas atsiliepim apie darb teikia baigiam j darb gynimo komisijai ne v liau kaip iki darbo vieo gynimo dienos ir studentui ne v liau kaip vien dien iki vieojo gynimo. Recenzento dalyvavimas baigiam j darb vieajame gynime yra pageidautinas.

3.2. Baigiam j darb gynimas

Baigiamojo darbo gynimas yra vieas ir vyksta Rektoriaus sakymu paskirtos kvalifikacin s komisijos pos dyje. Darbai vieai ginami egzamin sesijos metu. Vieo gynimo metu baigiamojo darbo autorius trumpai pristato darb , nurodydamas tyrimo problem , tiksl , udavinius, apib dina objekt , gautus rezultatus, taikyt metod patikimum , supaindina su ivadomis ir jas pagrindia, pateikia rekomendacij . Bakalauro baigiamajam darbui pristatyti skiriama iki 10 min. Po darbo pristatymo studentui klausimus gali pateikti gynimo komisijos nariai ir kiti vieajame gynime dalyvaujantys asmenys. Po ios diskusijos studentas atsako recenzento pateiktus klausimus. Studentas, negyn s arba neapgyn s baigiamojo darbo, alinamas i universiteto. Antr kart ginti neapgint baigiam j darb , sudarius sutart su universitetu, leidiama egzamin sesijos metu ne anksiau kaip po pus s met , jei susidaro ginani j grup pagal studij reguliamino nustatyt tvark (ne maiau kaip 5 studentai). Antr kart neapgynus baigiamojo darbo, sudarius atitinkam sutart , turi b ti rengiamas naujas baigiamasis darbas.

30

Baigiamasis darbas ne v liau kaip po dvej met vien kart gali b ti ginamas eksternu, pasiraant eksterno studij sutart , jei darbas ankstesniais studij metais buvo parengtas, teiktas ir rekomenduotas ginti. Rekomenduojama bakalauro darbus pristatyti naudojant pateiktis (.ppt failus). Pirmoje pateiktyje reikia nurodyti bakalauro darbo pavadinim , j parengusio studento vard ir pavard , taip pat galima nurodyti darbo vadovo vard , pavard .23 Toliau reik t pateikti pagrindinius dalykus i vado: darbo objekt , tiksl , udavinius, altin , problem , hipotez ir pan. Pateiktyse reikia surayti pagrindinius atlikto tyrimo rezultatus. Kaip min ta, ivadose galima nurodyti, k dar reik t tirti toliau, ar darbas gali b ti t siamas. T galima pasakyti ir per pristatym . Pateiktyse informacija gali b ti tekstin , bet danai informatyvesni b na lentel se ir paveiksluose pateikti duomenys. Svarbu, kad b t manoma i r ti lentel se ir paveiksluose pateiktus duomenis, taigi reikia pasirinkti tinkam raidi dyd (rekomenduojama ne maesn s nei 20 pt. dydio raid s). Taip pat svarbu pasirinkti tok pateiki ablon , kuriame gerai matyt si informacija, t. y. vengti pateiki , kuri tamsiame fone pateikiamos tamsios raid s ir pan. Be to, reikia vengti pateiki ablon su paveiksliukais, rykiais ornamentais, nes jie netinka moksliniams darbams pristatyti, taip pat danai sunku b na i r ti informacij . Pateiki pabaigoje nereikia rayti ai u d mes , negalima terpti ypsen li ar kit simboli . Ruoiantis 710 minui bakalauro darbo pristatymui odiu, rekomenduojama tur ti 1520 pateiki . Tai tik rekomendacija, nes pateiki skaiius priklauso nuo jose pateikiamos informacijos kiekio, kalb jimo tempo ir pan. Geriau tur ti daugiau pateiki , bet jose pateikti po nedaug informacijos, kad b t lengviau klausytis pristatymo ir j suvokti. Pristatant baigiamuosius darbus reik t ne skaityti tai, kas parayta pateiktyse, o stengtis papasakoti, kitais odiais perteikti pateiktyse esani informacij . Pristatant odiu baigiam j darb (taip pat kalbant konferencijose, seminaruose) parayt tekst reik t pritaikyti kalb jimui: sutrumpinti sakinius, kad juos b t galima lengviau suvokti; skaiius sakyti apytiksliai, pvz., skaii 2 879 pristatant darb odiu sakyti beveik trys t kstaniai, o ne du t kstaniai atuoni imtai septyniasdeimt devyni. Svarbiausius dalykus pateiktyse galima parykinti. Tekst rekomenduojama skaidyti pastraipas, naudoti numeracijos enklus. Prie pristatym b tina pasitikslinti pagrindini termin , tarptautini odi kiriavim 24, kad neb t daroma kalbos klaid .

3.3. Baigiam j darb vertinimas

Baigiamieji darbai vertinami pasibaigus gynimui udarame gynimo komisijos pos dyje, kuris yra protokoluojamas. Kiekvienas gynimo komisijos narys baigiam j darb vertina atskirai. Galutinis baigiamojo darbo vertinimas yra lygus vis komisijos nari vertinim aritmetiniam vidurkiui, suapvalintam iki sveiko skaiiaus. Ikilus ginams d l vertinimo, galutin sprendim priima kvalifikacin s komisijos pirmininkas. Komisija taip pat atsivelgia recenzento pareikt nuomon apie baigiam j darb ir vadovo atsiliepim . Darbo recenzentas ir vadovas pateikia savo nuomon apie darb , bet nevertina jo paymiu. Tuo atveju, kai darbo vadovas yra trauktas kvalifikacin s komisijos sud t , jo vertinimas skaiiuojant vertinim aritmetin vidurk ne traukiamas.
23 Jei pateiktyse nurodomas darbo vadovo vardas ir pavard , reikia nepamirti parayti ir jo mokslinius bei pedagoginius vardus, pvz., doc. dr.; prof. habil. dr. 24 Danai netaisyklingai sukiriuojami ie odiai ar j formos: objktas, hipotz , rikmes, apromasis metdas, m diaga, klusimai, tyrmas, tyrims.

31

Baigiamieji darbai vertinami atsivelgiant iuos kriterijus:

1. Darbas, kuris vertinamas puikiai (10), atitinka tokius reikalavimus:
x x x x x x x x x x x x x x x x x darbas paraytas aktualia arba nauja tema, tinkamai suformuluotas tyrimo tikslas, udaviniai, hipotez s; autorius yra susipain s su kit mokslinink darbais, naudojasi naujausiais tos srities darbais; darbe taikomos, o ne atpasakojamos inios; naudojama tik reikalinga ir patikima informacija; visa mediaga panaudota tikslingai; pasirinkta tinkama teorija ir metodika; duomenys yra patikimi, reikmingi kitiems tyrimams, tinkamai pateikti; gauti rezultatai ne tik pateikti, bet ir paaikinti; ivados atitinka darbo tiksl ir udavinius; n ra dalykini klaid ; darbas paraytas taisyklinga, aikia kalba, be kalbos ir korekt ros klaid , mintys id stytos logikai ir nuosekliai; vartojama metakalba; lengvai skaitomas darbas; tinkamai vartojami terminai; darbas yra vientisas, skyri antrat s atitinka turin ; darbas yra strukt rikai subalansuotas; cituojama tiksliai ir nuosekliai, bibliografinis apraas sudarytas laikantis reikalavim ; darbo apimtis atitinka nustatytus reikalavimus;25 taikomasi prie adresato; domus, sklandus, aikiai bakalauro darbo esm atskleidiantis pristatymas su tinkamai pateikta vaizdine mediaga; pristatymo turinys ir ekstralingvistiniai elementai atitinka reikalavimus; darbo autorius tinkamai sureaguoja ir aikiai atsako gynimo metu pateiktus klausimus; geba dalyvauti mokslin je diskusijoje.

2. Darbas, kuris vertinamas labai gerai (9), atitinka tokius reikalavimus:

x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x darbas paraytas aktualia arba nauja tema, tinkamai suformuluotas tyrimo tikslas, udaviniai, hipotez s; autorius yra susipain s su kit mokslinink darbais, naudojasi naujausiais tos srities darbais; darbe taikomos, o ne atpasakojamos inios; pasirinkta tinkama teorija ir metodika; duomenys yra patikimi, tinkamai pateikti; gauti rezultatai ne tik pateikti, bet ir paaikinti; ivados atitinka darbo tiksl ir udavinius; n ra dalykini klaid ; darbas paraytas taisyklinga, aikia kalba, be kalbos klaid (galimos kelios korekt ros klaidos), mintys id stytos logikai ir nuosekliai; tinkamai vartojami terminai; darbas yra vientisas, skyri antrat s atitinka turin ; darbas yra strukt rikai subalansuotas; cituojama tiksliai ir nuosekliai, bibliografinis apraas sudarytas laikantis reikalavim ; darbo apimtis atitinka nustatytus reikalavimus; domus, sklandus, aikiai bakalauro darbo esm atskleidiantis pristatymas su tinkamai pateikta vaizdine mediaga; pristatymo turinys ir ekstralingvistiniai elementai atitinka reikalavimus.

3. Darbas, kuris vertinamas gerai (8), atitinka tokius reikalavimus:

darbas paraytas aktualia arba nauja tema, tinkamai suformuluotas tyrimo tikslas, udaviniai, hipotez s; autorius yra susipain s su kit mokslinink darbais, naudojasi naujausiais tos srities darbais; darbe taikomos, o ne atpasakojamos inios; duomenys yra patikimi, tinkamai pateikti; gauti rezultatai ne tik pateikti, bet ir paaikinti; ivados atitinka darbo tiksl ir udavinius; n ra dalykini klaid ;

25 kriterij reikia atsivelgti labai individualiai: jeigu parayta daugiau negu numatyta reikalavimuose d l to, kad pasirinkta plati darbo tema, ji isamiai itirta, tokiu atveju paymys n ra mainamas, bet jei darbo apimtis viryta tik d l to, kad jame daug netinkamos mediagos, tai tokiu atveju reik t mainti paym .

32

x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x x

darbas paraytas taisyklinga, aikia kalba, be kalbos klaid (galimos kelios korekt ros klaidos), mintys id stytos logikai ir nuosekliai; tinkamai vartojami terminai; darbas yra vientisas, skyri antrat s atitinka turin ; darbas yra strukt rikai subalansuotas; ne visur cituojama tiksliai ir nuosekliai, bibliografinis apraas sudarytas nesilaikant vis reikalavim ; darbo apimtis atitinka nustatytus reikalavimus; bakalauro darbo pristatymas atskleidia tyrimo esm , pateikiama tinkama vaizdin mediaga; pristatymo turinys ir ekstralingvistiniai elementai atitinka reikalavimus.

4. Darbas, kuris vertinamas pakankamai (7), atitinka tokius reikalavimus:

darbe tinkamai suformuluotas tyrimo tikslas, udaviniai, hipotez s; autorius yra susipain s su kit mokslinink darbais; duomenys yra patikimi; gauti rezultatai ne tik pateikti, bet ir paaikinti; ivados atitinka darbo tiksl ir udavinius; gali b ti pasirinktas netinkamas metodas ar tyrimo aspektas; n ra daug dalykini klaid ; darbe rasta keletas kalbos ir korekt ros klaid , galimi tam tikri nelogiki teiginiai; darbas n ra strukt rikai subalansuotas; cituojama nenuosekliai, bibliografinis apraas sudarytas nesilaikant vis reikalavim ; darbo apimtis neatitinka nustatyt reikalavim ; bakalauro darbo pristatymas neisamus, nerilus; tinkamai neatsakoma gynimo metu pateiktus klausimus; nesugebama mokslikai diskutuoti.

5. Darbas, kuris vertinamas patenkinamai (6), atitinka tokius reikalavimus:

darbe netinkamai suformuluotas tyrimo tikslas, udaviniai, hipotez s; pasigendama kit mokslinink darb apvalgos; darbe atpasakojamos, o ne taikomos inios; ne visi duomenys yra patikimi; gauti rezultatai tik pateikti, bet isamiau nepaaikinti; ivados nevisikai atitinka darbo tiksl ir udavinius; yra dalykini klaid ; darbe rasta daug (daugiau negu 10) kalbos ir korekt ros klaid , galimi tam tikri nelogiki teiginiai; darbas n ra strukt rikai subalansuotas; cituojama nenuosekliai, bibliografinis apraas sudarytas nesilaikant vis reikalavim ; darbo apimtis neatitinka nustatyt reikalavim ; bakalauro darbo pristatymas neisamus, nerilus; nesugebama paaikinti pagrindini atlikto tyrimo dalyk ; darbo autorius nesugeba atsakyti gynimo metu pateiktus klausimus.

6. Darbas, kuris vertinamas silpnai (5), atitinka tokius reikalavimus:

darbe netinkamai suformuluotas tyrimo tikslas, udaviniai, hipotez s; pasigendama kit mokslinink darb apvalgos; darbe atpasakojamos, o ne taikomos inios; pateikti duomenys yra nepatikimi; gauti rezultatai tik pateikti, bet isamiau nepaaikinti; ivados neatitinka darbo tikslo ir udavini ; yra dalykini klaid ; darbe rasta daug (daugiau negu 20) kalbos ir korekt ros klaid , galimi tam tikri nelogiki teiginiai; darbas n ra strukt rikai subalansuotas; cituojama nenuosekliai, bibliografinis apraas sudarytas nesilaikant vis reikalavim ; darbo apimtis neatitinka nustatyt reikalavim ; bakalauro darbo pristatymas neisamus, nerilus; nesugebama paaikinti pagrindini atlikto tyrimo dalyk ; darbo autorius nesugeba atsakyti gynimo metu pateiktus klausimus; pristatymo turinys ir ekstralingvistiniai elementai neatitinka reikalavim .

33

4. RAYMO PROCESAS
Iki iol rayta, kokie reikalavimai keliami moksliniams darbams. Taiau danai studentams, net ir sigilinusiems pateiktus reikalavimus, ikyla toki klausim : k apskritai rayti? kiek laiko rayti? kada rayti? ir pan. Toliau remiantis Rienecker et al. 2003 knyga Kaip rayti mokslin darb , pateikta keletas patarim , kurie galb t pad s tinkamai organizuoti raymo proces , suvokti sunkumus, su kuriais susiduriama raant. Nor dami parayti geresn darb , tarkit s su savo vadovu. Labai dana darbus raani student klaida veltui, netikslingai eikvojama energija. Jei abejojate, kokie darbo kokyb s kriterijai laikomi svarbiausi, b tinai klauskite. Jei jau esate tur j problem d l mokslo darbo, patartina: x paprayti i vadovo kuo isamesnio buvusio darbo vertinimo; x pastudijuoti mokymo planus ar katedros metodinius nurodymus; x perskaityti kelet gerai vertint koleg darb , taip pat perskaityti darbe esanius d stytoj komentarus; x pastudijuoti mediag apie mokslinius darbus. Kad rayti b t malonu ir lengva, reik t pasinaudoti iomis rekomendacijomis: x rayti tema, leidiania atsiskleisti savarankikumui; x rayti lanksiai naudotis vairiomis raymo strategijomis, lygiagreiai rayti vairias darbo dalis; x prad ti rayti kuo anksiau; x rayti kaskart, kai tik randama laiko, nuolat parayti bent po truput ; x nusiteikti nuolat perrain ti darb ; x pirmiausia prad ti nuo turinio, v liau pereiti prie strukt ros, formos ir tik galiausiai dailinti kalb ; x taisyti darb einant nuo antratini , svarbi j , prie paantratini dalyk (vadinamasis i viraus emyn principas); x taisyti darb , galvojant apie jo esm (problemos formuluot ), tiksl ir adresat . Moksliniai darbai raomi tam tikra tema, o pasirinkti (ir pasi lyti) ger tem nelengvas darbas. Isirinkti tem , kuri gal t patraukti, galima taip: per trump laik pervelgti daug vairi tem . Galima peri r ti katedroje ar bibliotekoje esanius anksiau paraytus darbus. Jei randama tema, kuri labai patinka, reikia usirayti. Galima rayti darb panaia tema, galb t t sti kakieno anksiau prad tus darbus. Reikia stengtis rasti tok temos aspekt , kuris atrodyt ypa domus, b t prietaringas, netyrin tas ir pan. Sunku, bet ir domu rayti darbus maai ar visai netyrin tomis temomis. Tema tur t b ti aktuali, t. y. svarbi mokslo krypties teorijai ir praktikai. Ji tur t b ti susijusi ir su teorija, ir su praktika. Pravartu pagalvoti, ar bus galima rasti literat ros temai ipl toti ir moksliniam darbui ta tema parengti. Svarbu, kad tema neb t nei per siaura, nei per plati. Daniausias mokslini darb tr kumas per plati tema, kuri tinkamai inagrin ti neretai pritr ksta laiko ir patirties. Tokiu atveju studentas pateikia daug pavirutinikos, tinkamai neapraytos mediagos, danai pats nesusigaudo, k tiria. Tinkamai suformuluoti tem ir atlikti reikiam tyrim padeda kursinio ar bakalauro darbo vadovas. Gera tema laikoma ta, kai matyti ryki problema, randama pakankamai teorin s ir empirin s mediagos, tem bus galima t sti, o darbo vadovas sugeb s pad ti. Pasirinkus tem , reikia prad ti rayti. Net pirm dien po temos pasirinkimo jau galima prad ti rayti. Rayti galima apie tai: x kuo sudomino pasirinkta tema; 34

kas domiausia darbe; pagrindinius argumentus; savo pavyzdius; inomus faktus; savo iankstin nuomon apie kalbam j srit ; savo pasi lymus d l metodo, apsiribojimo, perspektyv ; nedetalizuotas ivadas. Rayti galima dar neprad jus skaityti ir beskaitant. Tai, kas bus parayta tik prad jus dirbti, turb t neiliks galutiniame darbo variante, taiau pad s iekant atsakymo literat roje ir kaupiant empirin mediag . Neretai pats nat raliausias b das prad ti rayti vadinamasis id j srautas arba mini lietus (angl. brainstorm). Tai reikia, kad ant popieriaus ar kompiuteryje uraomos visos galv aunanios mintys, negalvojant apie form ir strukt r (apie kitus raymo b dus r. toliau). Nereik t skub ti rayti teorini dali . Tai sunkiausias ir daugiausia pasirengimo reikalaujantis tekstas ir paprastai jis tampa didiausia kli timi rayti. Be to, neretai prad jus nuo teorin s dalies, priraoma per daug daugiau negu reikia darbo analizei. Nuo raymo tur t priklausyti literat ros paieka. Skaityti reikia i rint, ar skaitoma mediaga pad s atsakyti problemos formuluot . Bet koks raymas (kad ir maai su darbu susijusi dalyk ) ir skaitymas skatina m styti, padeda atsirasti reikiamoms mintims. M stant neb tinai imamasi rayti. Id j , nauj sumanym kyla, kai leidiama sau m styti laisvai, atsisakoma suvarym . Rayti reik t lanksiai, tod l rekomenduojame pasiremti dein je 4 lentel s pus je pateiktais patarimais.
4 l e n t e l . Raymo strategijos (pagal Rienecker et al. 2003: 67) Rayti nepatartina Rayti patartina Itisai, be pertrauk Kas kiek laiko, bet nuolat Remiantis grietu planu (strukt ra) Be plano, strukt rinti v liau Nuo pradi Nuo galo arba vien , arba kit dal I karto sklandia, taisyklinga kalba Nekreipiant d mesio form , tik turin Tik visk perskaiius Prie skaitant, beskaitant Pirmiausia apraant darbo prielaidas Pradedant nuo ivad Referuojant Taikant inias Ataskaitos stiliumi Argumentuojant

x x x x x x x

Kiekvienas turime savit raymo b d . Rienecker et al. (2003: 7072) knygoje pateikti keturi pagrindiniai mokslini darb raymo b dai (arba raymo technikos): 1) Id j srautas (angl. brainstorm) toks raymo b das, kai nedarant atrankos uraomos visos pasirinkta tema tuo metu galv ateinanios mintys, sumanymai, asociacijos. 2) Grafinis tinklas (temos em lapis) (angl. mindmapping) tai tam tikra tema suraytos mintys, id jos, sumanymai, asociacijos. Temos pavadinimas paraomas popieriaus lapo viduryje, o aplink j spinduliais ar apskritimuose uraoma viskas, kas susij su ta tema. Palyginti su mini srautu, grafiniame pieinyje sistemingiau matyti uraom dalyk santykiai. 3) Raymas non stop tai greitasis (laisvasis) raymas, kai raoma neplanuotai, neredaguojama, kas parayta, nesustojama pagalvoti ir pasiplanuoti, negr tama prie to, kas parayta, netaisoma. Tokio raymo tikslas atsisakyti vidin s kontrol s, kritinio jausmo, noro planuoti. 4) Raymas padrikai tai nedideli , skirting darbo viet teksto dali raymas be strukt ros, t. y. raoma tai, kam tuo metu turima mediagos, nesiekiant b tinai pabaigti. 35

Geriausia b t atskirti teksto k rim ir taisym . Pvz., kelet savaii tik rayti, o paskui (kiek trumpiau) vien tik taisyti. Arba kasdien iki piet (kai turima daugiau j g ) rayti k nors nauja, o po piet taisyti tai, kas parayta. Nelengva vertinti savo darb , tod l patartina padaryti pertrauk ir savo tekst skaityti svetimomis akimis po keli dien ar keli savaii . Tada bus lengviau radikaliai taisyti savo tekst , ne tik vien od pakeiiant kitu. Nereik t apsiriboti tik odyno ar stiliaus taisymu. Kartais darb reikia radikaliai pertvarkyti: prirayti teksto, ibraukti nereikalingas dalis, sukeisti skyrius vietomis. Tekst paprasiausia tvarkyti ispausdinus j popieriuje, o ne kompiuterio ekrane, nes skaitant tekst kompiuterio ekrane nematyti bendro didel s apimties teksto vaizdo. Rekomenduojama duoti savo tekst paskaityti kam nors kitam. Tokiu atveju bus itaisoma daug kalbos ir korekt ros klaid , taip pat skaitantysis gali pasteb ti ir dalykini klaid . Taisant darb reik t prad ti nuo to, kas svarbiausia, o taisym baigti smulkiais, bet taip pat svarbiais darbo formos dalykais. Taigi tekst reik t taisyti trimis pakopomis (Rienecker et al. 2003: 77):
1. Pirmiausia didieji taisymai: turinys x problemos formuluot , x tikslas (adresatas), x argumentacija, x dokumentacija, x pavyzdi panaudojimas, x mediagos paskirstymas pagal svarbum . 2. Maesni taisymai: strukt ra (forma) x pateikiamos informacijos eilikumas, x per jimas nuo vieno skyriaus prie kito, x prdios ir pbaigos, x pasikartojimai. 3. Smulkieji taisymai: formuluot s, techniniai dalykai x kalba, stilius, tonas, x rayba, skyryba, x citatos, x inaos, x literat ros nuorodos, x antrat s ir paantrat s, x maketas, riftai.

Mokslini darb raymas nelengvas procesas, bet kartais atrodo, kad visikai neieina nieko parayti. Atrodo, tarsi b t itikusi negalia. Raymo negalia realus dalykas, itinkantis turb t kiekvien raant mokslinius darbus. Tik vieni lengviau j veikia, kiti sunkiau. Raymo negali galima bandyti veikti keliais b dais: x imkit s atsikratyti raymo problem ir negalios kuo anksiau; x iekokite sustojusio darbo prieasi ; x raykite apie tai, kas jums atrodo svarbu; x jei tema jums ne domi, o rayti galite tik i susidom jimo, pasikeiskite tem ; x pasvarstykite, ar nevert t sumainti raymo apimties apsiribojus ar sukonkretinus mediag ;

36

x x x x x x x x x x

prad kite rayti, neatid liokite raymo, kol viskas bus perskaityta rayti b tina, kad v liau raytum te gerai; susitaikykite su tuo, kad darb reik s perrain ti kelet kart tada suma s tampa raant juodraius; kuriam laikui atid kite sunkiai raom skyri ir imkit s lengvesn s vietos; nuolat gr kite prie problemos formuluot s, naudokit s ja kaip viso darbo raymo gaire; pasiym kite, ko nesiseka parayti ir pasikonsultuokite su vadovu; ilgai nelauk susiraskite k nors, su kuo gal tum te pasikalb ti apie darb geriausia vis pirma eiti pas vadov ; isiaikinkite, koks i tikr j turi b ti darbo lygis ir kokie jam keliami reikalavimai; paskaitykite kit darb , duokite vadovui vertinti darbo itrauk ; geriau raykite po truput kasdien: geriau dirbti trumpai, bet nuolat, nei ilgai, bet tik retkariais; pripainkite, kad itiko raymo negalia; prie prad dami rayti pasir pinkite, kad darbo neapsunkint galimos problemos (daugiau r. Rienecker et al. 2003: 8392).

Raymo negalia neatsiranda staiga. J signalizuoja tam tikri avariniai enklai (Rienecker et al. 2003: 84): x noras perskaityti visk prie pradedant rayti; x noras apr pti per daug vienu metu: per plati problemos formuluot , pernelyg didelis abstraktumas, per daug teoretizavimo; x noras remtis tekstais, kuri nesupranti; x noras per anksti rayti galutin variant ; x noras vienu metu rayti skirtingoms adresat grup ms; x noras kiekvien sakin prikimti per daug informacijos; x noras b ti vertinant 9 arba 10, neinant vadovo kokyb s kriterij ; x noras isiversti be niekieno pagalbos; x noras dirbti daug, sunkiai ir ilgai; x noras beraant susp ti atlikti ir daugyb paalini darb ; x ankstesn raymo patirtis pernelyg s kminga arba pernelyg nes kminga. Taigi labai svarbu atpainti raymo negali , suvokti jos atsiradimo prieastis, rasti sprendim , kaip veikti i negali ir, svarbiausia, tai padaryti laiku. Net jei j s patiriami mokslinio darbo sunkumai neprimena raymo negalios, jei sulaukiate nauding darbo vadovo patarim , vis tiek apie mokslin darb pravartu pasikalb ti su kolegomis, kurie neretai gali pasi lyti nauding patarim . Ar mokslin darb seksis rayti lengvai ar sunkiau, ar raymo procesas bus nuobodus ir pernelyg varginantis, tam iokios tokios takos turi ir darbo vadovas. Kad bendravimas su mokslinio darbo vadovu b t produktyvus, pasinaudokite iais patarimais (pagal Rienecker et al. 2003: 93100): x pasirinkite ger vadov , neb tinai temos inov tiriamoji sritis ir vadovavimas darbui ne visada turi sietis; x visaip inaudokite galimyb konsultuotis, bet kartu stenkit s dirbti savarankikai; x susitikite su vadovu kuo anksiau, geriausia tada, kai pasirinkote tem ir turite ratu pasiym j pirm sias mintis apie j ;

37

x x x x x

kiek manoma, ruokit s konsultacijoms ratu, raykite vadovui: si skite tekst ir komentarus el. patu, usirain kite, apie k kalb jote per konsultacij ; aikiai apsibr kite, kuriais i vadovo pasi lym naudosit s; b t gerai, kad apie vienok ar kitok apsisprendim informuotum te vadov ; klauskite vadovo, jei ikilo kokia abejon ; isakykite vadovui, ko nor tum te i konsultacij , nesvarbu, kad visko neb t galima ipildyti; atlikite savo darb u tai, kad vadovavimas b t geras, atsako ne tik vadovas.

Geras vadovas tai pirmiausia mogus, kuris nors kiek savo laiko gali skirti konsultacijoms. Antra, jis turi inoti, koks turi b ti geras darbas. Taigi vadovavimas geras, kai: x darbas domina ir student , ir vadov ; x studento darb i rima rimtai; x abi pus s ino, koks bus j vaidmuo iame bendradarbiavime; x vadovas ir studentas lanksiai i ri akademinio darbo proces ; x vadovavimas tai pokalbiai vairiomis temomis: apie darbo turin , metodus, teorijas, galimas strukt ras, darbo proces ; x vadovas laikosi tam tikr darbo kokyb s reikalavim ir isako juos studentui; jis vertina studento darbo itraukas, pasako, kas gerai, o k galima pagerinti; x vadovaujant siekiama patobulinti, o ne tik vertinti pateikt darbo itrauk ; x studentui neleidiama gaiti laiko aikiai nevaisingoms mokslin ms paiekoms; x konsultacijos duoda studentui tiek profesin s (turinio prasme) naudos, tiek moko j rayti mokslin darb (Rienecker et al. 2003: 94). Svarbu sid m ti, kad vadovas neturi taisyti technini dalyk : korekt ros, kalbos klaid , aikinti, kaip sudaryti literat ros s ra ir pan. tam skirti ie metodiniai nurodymai. Jei pateiksite darb su klaidomis, gali b ti, kad tos klaidos blakys vadovo d mes ir sulauksite ne verting komentar darbo tema, o tik darb su pataisyta kalba.

5. LITERAT ROS PAIEKA, ATRANKA IR PATEIKIMAS

Prie pradedant skaityti ir iekoti literat ros, rekomenduojama pasinaudoti iais Rienecker et al. (2003: 121) pateiktais patarimais: x geriau nuodugniai pasinaudokite nedideliu literat ros kiekiu nei pavirutinikai daugeliu knyg ar straipsni ; x nusistatykite galutin literat ros paiekos dat ir jos laikykit s; x eikite nuo plaios temos paiekos prie siauresn s, remdamiesi problemos formuluote; x nepamirkite, kad naujausia mokslin informacija daniausiai publikuojama straipsniuose ar konferencij praneim mediagoje; nemaa dalis mediagos apskritai randama tik straipsniuose; x imokite kompiuterin s literat ros paiekos; x skaitykite literat r , tur dami mintyje, kam darbe j panaudosite nereikia skaityti vis knyg ar straipsni itisai ir vienodai nuodugniai; x skaitydami konspektuokite, k ketinate panaudoti. Iekant literat ros nereikia susikoncentruoti kiek (inoma, moksliniuose darbuose reikia remtis tam tikru knyg ar straipsni skaiiumi, pvz., raant bakalauro darb reik t 38

remtis bent 10 literat ros altini ), nes vertinama ne tai, kiek perskaityta, o tai, kas parayta. Taigi geriau remtis maiau, bet atidiai perskaityt tekst , negu pervelgti pavirutinikai; geriau rayti kokybikiau, remiantis tik keliais tekstais, negu rayti prastai, paskubomis, bet remiantis daugybe tekst . Tod l prie pradedant skaityti, naudinga susidaryti 3 s raus: 1) literat ros, kuri reikia perskaityti pirmiausia; 2) literat ros, su kuria pageidaujama susipainti; 3) literat ros, kuri bus galima paanalizuoti, jei liks laiko. Knygoje Kaip rayti mokslin darb (Rienecker et al. 2003: 127) teigiama, kad raantys mokslinius darbus studentai danai per anksti pradeda skaityti mokslin literat r , be to, skaito per daug ir per nuodugniai. Skaityti dar neprad jus rayti darbo galima tada, kai norima susipainti su tema. Imtis nuodugnaus skaitymo darbo tema reik t tik tada, kai darbo strategija jau nors kiek apgalvota, o dar geriau kai jau pasiym ta, ko tikimasi i skaitysimos literat ros. Studentai, gav ar susirad literat ros s ra , netur t skaityti vis knyg itisai, nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Kai kurias knygas reik s perskaityti visas, kit tik atskirus skyrius, dar kai kurias knygas ar kitus mokslo darbus uteks permesti akimis, pasklaidyti ir susidaryti visumos vaizd . I pradi rekomenduojama skaityti apibendrinanio pob dio literat ros altinius: monografijas26, disertacijas, knygas ir pan. Tai pad s tiriam problem suprasti, j sigilinti. Po to galima pereiti prie literat ros, aptarianios atitinkamus siaurus klausimus tai straipsniai, tez s, anotacijos ir kt. Kita vertus, straipsniai svarb s tuo, kad yra naujesni, nes mokslininkai pirma rao straipsnius, o tik po to knygas; daugelis tem n ra tokios plaios, kad apie jas b t galima parayti vis knyg ; tik tina, kad tam tikra tema galima rasti kelis imtus straipsni ir n vienos knygos. Chronologiniu poi riu geriausia prad ti nuo naujausios literat ros. Ypa daug mediagos galima rasti internete, bet j reikia vertinti kritikai, nes danai internete pateikta mediaga yra nekokybika, nepatikima, neinia kieno pateikta. Taigi internetas negali atstoti bibliotekos. Reikia skirti literat r , kuria buvo remiamasi vidurin je mokykloje ar gimnazijoje, ir kuria reik t remtis studijuojant universitete. Pavyzdiui, mokiniams skirtas Lietuvi kalbos inynas netur t b ti cituojamas raant kursinius ar bakalauro darbus. inyne pateikta glausta informacija apie lietuvi kalb , jos ypatybes, o raant mokslin darb , reikia remtis atitinkamos srities specialist darbais. Pavyzdiui, gilinantis fonetik , reik t skaityti A. Pakerio Bendrin s lietuvi kalbos fonetik ; raantiems darb i akcentologijos praverst paskaityti D. Mikul nien s, A. Pakerio, B. Stundios Bendrin s lietuvi kalbos kiriavimo inyn ; morfologijos tema daug darb yra paraiusi A. Paulauskien , sintaks s V. Labutis, leksikologijos E. Jakaitien , taigi pirmiausia reik t skaityti min t mokslinink paraytus vadov lius ir straipsnius.27 Literat ra reikia naudotis tikslingai. Kaip danas mokslini darb tr kumas paminima tai, kad autorius nesugeba paaikinti, argumentuoti, kod l remtasi vienu ar kitu literat ros altiniu. Darbe reikia paaikinti, kod l naudojat s b tent tais autoriais. Kaskart k nors pacitavus reikia pakomentuoti. Pavyzdiui:
x x x x pasitelksiu x poi r y, nes x poi ris mano darbo tikslui bus pravartus ia prasme... x darbai daro tak jau keleto kart mokslininkams, tiriantiems... x yra vienintelis ra s apie y; x teiginys gana domiai prietarauja z teiginiams, nes pasak z, x yra svarbus teoretikas, nes... T pat apie x yra pasak s ir y (Rienecker et al. 2003: 143).

Monografija mokslo veikalas, isamiai nagrin jantis vien klausim , tem , vieno autoriaus k ryb ir pan. Pirmakursi , kartais ir ketvirtakursi darbuose galima pamatyti nuorod Karoliniki gimnazijos mokytojo Algimanto Urbanaviiaus internetin svetain (http://ualgiman.dtiltas.lt/). ia pateikta daug naudingos informacijos, bet raantiems mokslo darbus reikia remtis pirminiais altiniais, kuriuose tas pats dalykas, pvz., frazeologizmai, aptarti daug isamiau.
27

26

39

Reikia stengtis pacituoti pirmin altin , nepaisant to, kad danai kurios nors srities specialist darbai yra perpasakojami, aptariami student darbuose; be to, neretai antrinius altinius b na lengviau rasti nei pirminius. Jei remiamasi antriniu altiniu, t. y. perpasakojimu, percitavimu, tada galima ne taip suprasti kai kuriuos teiginius, galima ikreipti mintis. Percituoti i kito altinio galima tik tuo atveju, kai negalima rasti knygos (ji ileista seniai, n ra Lietuvos bibliotekose ir pan.). Skaitant literat r , b tina pasiym ti kai kuriuos duomenis: x autorius, redaktorius; x pavadinim ; x leidim ; x viet ; x leidykl ; x leidimo metus; x straipsniams: tom , numer , straipsnio puslapius; x cituojamos vietos puslap (kaip tekste pateikti bibliografij , r. 2.1 skyri ). Literat ros daniausiai iekoma pagal du paiekos tipus: Gr a n d i n in paieka, kai darbui tinkama literat ra iekoma einant nuo vieno teksto prie kito, tada dar prie kito ir t. t. Kartais galima rasti sudarytas bibliografijos rodykles, kuriose chronologikai arba pagal temas pateikti tam tikros mokslo akos darbai. Grandinin paiek geriausia b t prad ti nuo tokio leidinio.28 x S ist e m in (elektronin s literat ros) paieka, kai iekoma pagal teminius odius arba pavardes. Iekoti galima internetin se paiekos sistemose, bibliotek kataloguose, duomen baz se, elektroniniuose urnaluose, universitet svetain se ir pan. x Suradus reikiam literat r , reikia mok ti j tinkamai perteikti. Skiriami keli literat ros perteikimo b dai. Daniausi i j yra citavimas, parafrazavimas ir referavimas. x C it u o t i reikia tada, kai svarbu perteikti tekst odis odin, kai svarbu ne tik tai, kas pasakyta, bet ir kaip pasakyta; b tinai reikia pasiremti teksto autoritetu. Cituoti galima ir tada, kai norima prietarauti cituojamo autoriaus poi riui. Citatos turi b ti negausios ir gerai parinktos. Citat tekste reikia aikiai iskirti. Trumpesn s citatos raomos kabut se, o ilgesn s iskiriamos atitraukiant nuo parat s, kartais raant maesn mis raid mis. Cituoti privaloma visikai tiksliai, net jei tekste akivaizdi klaida. Kita kalba parayt citat reikia iversti lietuvi kalba. Jei ta citata labai svarbi, jei gali kilti d l vertimo atsirandani netikslum , citat originalo kalba rekomenduojama pateikti inaoje. x P ar a fr a zu o ja ma, kai reikia perteikti turin ; tiksli formuluot nesvarbi; teksto stilius neatitinka j s darbo stiliaus; tekste akcentuojami kiti dalykai nei reikia j s darbui; reikia trumpinti. x Re fe r u o t i reikia, kai norima perteikti teksto esm ; reikia praleisti nereikalingas detales; reikia apibendrintai pristatyti tekst (plaiau r. Rienecker et al. 2003: 146 150).
28 Keletas bibliografijos rodykli pavyzdi : Kazimieras Gaivenis: bibliografijos rodykl (parengta Lietuvi kalbos institute, 2003); Lietuvi kalbos termin odyn bibliografijos rodykl (parengta Lietuvi kalbos institute, 2007); Gaivenyt -Butler J., Keinys S., Noreikait A. Lietuvi kalbos termin odynai: anotuota 19002005 m. bibliografijos rodykl (parengta Lietuvi kalbos institute, 2008).

40

Moksliniuose darbuose reik t daugiau parafrazuoti ir referuoti, o ne cituoti. Referavimas laisviausias teorin s mediagos perteikimo b das. Tiek parafrazuojant, tiek referuojant nieko negalima prid ti nuo sav s; reikia rayti savais odiais, savu stiliumi, bet neikreipiant teksto turinio ir atskiriant ne sav mint nuo sav komentar . Danai studentai moksliniuose darbuose nenurodo, i kur cituoja ar perpasakoja, nors akivaizdiai matyti, kad mintys n ra pai student . Taigi kit mintis savo darbuose reikia pateikti atidiai, visada nurodant, i kur jos paimtos. Prieingu atveju moksliniai darbai virsta plagiatais. Pradedantys rayti pirmuosius mokslinius darbus studentai paprastai stengiasi labai s iningai nurodyti i kit autori paimt mediag : stropiai kabut mis ir inaomis suymi citatas. Tokiems studentams b dingi du pagrindiniai tr kumai: jie pernelyg daug tiesiogiai cituoja ir j darb teorin dalis beveik itisas kit autori darb nuraymas. Danai citavimas b na nemotyvuotas.29 Antras tr kumas neiradingas citat siejimas su autoriaus tekstu. Cituojami sakiniai nesusiejami, tod l jauiamas teksto nenuoseklumas. Danai laikomasi schemos: citata ir j iliustruojantys pavyzdiai (Pirokinas 1990: 122123).

29 Nemotyvuoto citavimo pavyzdiai: nurodomi prasti, visiems inomi, banal s dalykai, pvz., kad lietuvi kalbos garsai skirstomi balsius ir priebalsius; skiriama vienuolika lietuvi kalbos dali ; nurodant raytojo gimimo ir mirties datas ir pan. Bet jei yra diskutuotina d l kai kuri dalyk , tada reikia pacituoti, pvz., nesutariama d l A. Strazdo gimimo vietos ir met ; diskutuojama, kiek lietuvi kalboje yra fonem ; kaip skirstyti sujungiamuosius sakinius ir pan. (Pirokinas 1990: 122123).

41

II DALIS. ELEKTRONINI TEKST RUOIMO PRIEMON S IR J NAUDOJIMAS (A. Utka)

iandien student rato darbai jau neatsiejami nuo kompiuterini program naudojimo: visi baigiamieji rato darbai turi b ti parengti kompiuteriu, danai reikia pateikti net tik spausdint , bet ir elektronin variant . ioje metodin s priemon s dalyje gausu praktini patarim , kaip taikyti svarbiausias teksto ruoimo kompiuterines programas rengiant vairius rato darbus. Tiesa, ia nesistengiama apr pti vis kompiuterini priemoni , vis j galimybi , funkcij ir komand , nes tam yra skirta speciali literat ra (pvz., Leonaviien 2005, 2007, 2011 ir kt.). Taip pat tikimasi, kad studentai jau ino pagrindines tekst rinkimo ir formatavimo komandas, tod l ioje metodin je priemon je tik stengiamasi pateikti specifinius ilgo teksto peri ros, rengimo ir formavimo b dus, tyrimo duomen tvarkymo ir analizavimo galimybes.

1. KOMPIUTERINI PRIEMONI (PROGRAM ) NAUDOJIMO SVARBA FILOLOGAMS

20072012 m. lietuvi kalb ir literat r studijuojani 4 kurso student apklausa parod , kad filologijos studentai vis daniau naudoja vairius kompiuterinius renginius ir svarbiausias kompiuterines programas, be to, pastebima tendencija, kad studentai link geriau vertinti savo kompiuterin ratingum (r. 1 ir 2 paveikslus).

1 p a ve i k s l a s . Vidutinis aktyviai naudojam kompiuterini rengini skaiius, tenkantis 1 studentui ( renginiai: stacionarinis kompiuteris, neiojamasis kompiuteris, skeneris, skaitmeninis fotoaparatas, skaitmenin kamera, atmintukas, belaidis internetas, mp3 grotuvas, imanusis telefonas)

42

2 p a v e i k s l a s . Student savo kompiuterinio ratingumo vertinimo rezultatai penkiabal je skal je (1 labai blogai, 2 blogai, 3 patenkinamai, 4 gerai, 5 labai gerai)

Tokie apklausos rezultatai rodo, kad filologijos studentams kompiuterin s priemon s tampa vis svarbesn s, o geb jimas naudoti tas priemones vis aktualesnis. Nors svarbiausias ios metodin s priemon s tikslas pad ti tinkamai parayti ir pristatyti baigiamuosius darbus, kitas tikslas pagerinti bendr student kompiuterin ratingum . Dabartin s teksto redagavimo, skaiiavimo ir analiz s programos yra labai sud tingos priemon s, kuriose diegta daug mogaus rankin darb palengvinani funkcij . Tiesa, danam vartotojui nepavyksta vis j sisavinti, tod l prarandamas brangus laikas, daroma klaid . Tod l svarbu ne tik aktyviai naudotis kompiuterin mis priemon mis, bet ir inaudoti kuo daugiau j galimybi . Specialistas, gebantis efektyviai panaudoti kompiuterines priemones, bus konkurencingesnis darbo rinkoje ir labiau vertinamas darbdavi .

43

2. SVARBIAUSIOS ELEKTRONINI TEKST RUOIMO PRIEMON S

Galima skirti eias svarbiausias kompiuterini program r is, kuriomis ruoiami elektroniniai tekstai. Tai teksto redaktoriai, skaiiuokl s lentel s, pristatym rengimo programos, grafin s ir pieimo programos, internetin s narykl s ir elektroninio pato programos. Ne visos ios priemon s vienodai naudojamos elektroniniams tekstas ruoti, tod l jas dar galima skirstyti tiesiogines (naudojamas elektroniniams tekstas ruoti tiesiogiai) ir pagalbines (naudojamas elektroniniams tekstas ruoti netiesiogiai). Tiesiogin s programos x x x x Teksto redaktoriai tekstui paruoti, skaiiuokl s lentel s duomenims apdoroti, lentel ms, grafikams sudaryti, skaiiuoti, pristatym rengimo programos pristatymams ruoti, grafin s ir pieimo programos iliustracijoms ruoti.

Pagalbin s programos x x Interneto narykl s padeda iekoti informacijos, elektroninio pato programos naudingos komunikacijai, jas naudodami gauname arba siuniame informacij .

Reikia pamin ti, kad nors pasaulyje egzistuoja keletas kit plaiai paplitusi operacini sistem (Unix, Linux, Macintosh), kuriose pateikiama didel vairov elektronini tekst ruoimo priemoni , ioje metodin je priemon je apvelgsime tik MS Windows operacin je sistemoje naudojamas elektronini tekst ruoimo priemones, nes kit operacini sistem priemon s yra reiau naudojamos Lietuvoje.

2.1. Teksto redaktoriai

Teksto redaktoriais mogus tiesiogiai kuria arba renka tekst elektronine forma, taip pat j redaguoja, keiia, saugoja ir galiausiai paruoia skaityti, publikuoti ar spausdinti. iame skyrelyje ivardysime ir trumpai apib dinsime svarbiausius MS Windows operacin s sistemos teksto redaktorius. Du paprasiausi teksto redaktoriai Notepad ir Wordpad yra MS Windows operacin s sistemos dalis. x Notepad atidaro ir leidia redaguoti tik tekstinius dokumentus (pvz., su pl tiniu .txt). Jame n ra galimyb s keisti rift , pajuodinti teksto ar naudoti kokias nors automatines funkcijas. is teksto redaktorius patogus trumpiems ir paprastos strukt ros tekstiniams dokumentams ruoti. Wordpad atidaro ir leidia redaguoti dokumentus su pl tiniais .rtf, .doc, .txt. is redaktorius turi daugiau redagavimo funkcij nei Notepad. Su juo galima naudoti paprasiausias teksto formatavimo funkcijas: raym kursyvu, pajuodinim , rifto keitim , pabraukim ir kt.

44

i teksto redaktori nepakanka sud tingesn s strukt ros dokumentams paruoti. Tam vartotojas turi sidiegti sud tingesnius teksto redaktorius, kurie paprastai yra licencijuoti, t. y. vartotojams juos reikia pirkti. x x x MS Word licencijuotas teksto redaktorius. Plaiau naudojamos 2003, 2007, 2010 met versijos. Programos paruot fail pl tiniai yra .doc ir .docx (MS Word 2007, 2010). Programa atidaro ir isaugo daugeliu kit format . PageMaker licencijuotas teksto redaktorius, skirtas leidykloms. Atidaro ir leidia kurti failus su .pm# pl tiniu. ios programos teksto ruoimo galimyb s atitinka profesionalios leidybos reikalavimus. OpenOffice Writer atvirojo kodo30 teksto redaktorius. Programa nemokamai platinama internete. Su ia programa sukurti dokumentai turi pl tin .odt, taiau programa gali atidaryti ir kurti vairius kitus tekstinius formatus, taip pat ir failus su .doc ir .docx pl tiniais. i programa gali b ti naudojama kaip licencijuot program pakaitalas, nes leidia atlikti daugum sud ting funkcij , kurios b dingos tik brangiems licencijuotiems teksto redaktoriams. Kiti. Egzistuoja ir daugyb kit licencijuot ir nemokam teksto redaktori , kurie skirti tam tikroms specifin ms vartotoj reikm ms (pvz., UltraEdit dirbti su didel s apimties tekstais).

ioje metodin je priemon je (3 skyriuje) plaiau susipainsime su MS Word teksto redaktoriaus galimyb mis, nes b tent i kompiuterin programa daniausiai naudojama filolog baigiamiesiems darbams paruoti.

2.2. Skaiiuokl s lentel s

Darbui su tekstiniais ar skaitiniais strukt rizuotais duomenimis yra skirtos skaiiuokli lenteli programos. Paprastai i program elektroniniai rezultatai lenteli , skaii ar grafik pavidalu yra naudojami prastiniuose elektroniniuose tekstuose. Svarbiausios skaiiuokli lenteli programos: x MS Excel licencijuota programa, atidaro ir kuria failus su .xls ir .xlsx (MS Excel 2007, 2010) pl tiniais, taip pat strukt rizuotus failus su .txt pl tiniais ir kt. x OpenOffice Math atvirojo kodo programa, analogika MS Excel. x SPSS licencijuota statistin priemon , skirta socialini moksl tyrimams. i programa leidia vartotojui patogiai pritaikyti statistinius duomen tyrimo metodus (pvz., faktorin analiz ). ioje metodin je priemon je 5 skyriuje plaiau bus supaindinama su MS Excel programos galimyb mis.

2.3. Pristatym rengimo programos

Darb , rezultat vaizdin s informacijos pristatymams skirtos pristatym rengimo programos. ios programos yra pritaikytos pateiktims kurti ir jas rodyti kompiuterio ekrane arba projektoriumi ant ekrano. x MS PowerPoint licencijuota programa, atidaro ir kuria failus su pl tiniais .ppt ir .pptx (MS PowerPoint 2007, 2010). x OpenOffice Impress atvirojo kodo programa, analogika MS PowerPoint. x Kitos (pvz., Harvard Graphics).
30

Atvirojo kodo programos yra nemokamai platinamos programos, be to, jas tobulinti turi teis bet kuris tai sugebantis daryti programuotojas ar kompanija.

45

ioje metodin je priemon je plaiau susipainsime su svarbiausiomis MS PowerPoint programos galimyb mis, nes b tent i programa reikalinga baigiamiesiems darbams pristatyti.

2.4. Grafin s ir pieimo programos

Grafin s ir pieimo programos skirtos grafiniams vaizdams, nuotraukoms ar iliustracijoms kurti arba modifikuoti. x MS Paint licencijuota programa kartu su Windows, leidia kurti ir isaugoti (.bmp, .jpg, .gif, .tif ir kitus formatus). x MS Picture Manager licencijuota programa kartu su Windows. x Kitos. Egzistuoja nemaai grafini ir pieimo program , skirt vairiems vaizd k rimo poreikiams. ioje metodin je priemon je plaiau i priemoni neapraysime.

2.5. Internetin s narykl s

Internetin s narykl s yra programin ranga, kuri leidia vartotojui iekoti informacijos (naryti) ar kurti informacij internete. Internetin mis narykl mis vartotojas gali ruoti tekstus, kurie yra prieinami visiems interneto vartotojams. Labiausiai paplitusios narykl s Lietuvoje yra: x MS Internet Explorer narykl , licencijuota kartu su Windows operacine sistema. ios narykl s populiarumas s lygotas Windows operacin s sistemos populiarumo. x Mozilla Firefox nemokamai platinama narykl , kuri specialist vardijama kaip saugesn ir greitesn alternatyva MS Explorer naryklei. Tokie specialist vertinimai sunkiai patikrinami, nes visos narykl s yra labai intensyviai tobulinamos ir turi skirting vartotoj skaii . x Chrome nemokamai platinamas Google kompanijos produktas. x Opera nemokamai platinamas norveg kompanijos produktas. x Kitos. Egzistuoja daugyb komercini ir nemokamai parsisiuniam narykli , skirt vairiems interneto vartotoj poreikiams. ioje metodin je priemon je plaiau i priemoni neapraysime.

2.6. Elektroninio pato programos

Elektroninio pato programos tai teksto ruoimo priemon s, kurias vartotojas pirmiausia naudoja komunikacijai, si sdamas tekst ar kit elektronin mediag internetu. Elektronini pato program ioje metodin je priemon je smulkiau nenagrin sime d l pernelyg didel s j vairov s.

46

3. MICROSOFT WORD 3.1. MS Word versijos

Kompiuterio technin s galimyb s ir diegta Windows operacin s sistemos versija lemia, kuri Microsoft Word programos versija yra diegta vartotojo kompiuteryje.31 Atsivelgiant ymesnius kokybinius pasikeitimus, ios versijos gal t b ti skirstomos tris grupes: x MS Word 6.0 versija yra pirmasis Microsoft kompanijos bandymas sukurti daugiafunkc teksto redaktoriaus vartotojo s saj Windows operacin je sistemoje. Nors i versija turi daug panaum su v lesn mis versijomis, taiau grafin s ir funkcin s ios programos galimyb s yra gerokai menkesn s nei v lesni programos versij . x MS Word 97/2000/2003 versijos yra panaaus funkcionalumo ir j skirtumai n ra dideli. i MS Word grup vis dar paplitusi seniau sigytuose kompiuteriuose. x MS Word 2007 versijoje yra gyvendinta vartotojo s sajos architekt ra, orientuota rezultatus. ios versijos kuria jau nauj dokumento format su pl tiniu .docx, kurio neatpa sta senesn s teksto redaktoriaus versijos. i versija pasirod kartu su nauja Windows operacine versija Windows VISTA. x MS Word 2010 versija yra naujausias Microsoft kompanijos produktas, tai patobulinta MS Word 2007 versija.
1 l e n t e l . MS Word programos versijos

MS Word 6.0 MS Word 97 MS Word 2000 MS Word 2003 MS Word 2007 MS Word 2010

(panaaus funkcionalumo versijos) ( rezultatus orientuotos vartotojo s sajos, atsiranda .docx formatas)

Reikia pamin ti, kad ioje metodin je priemon je n ra galimybi apr pti vis funkcionalumo skirtum , kurie egzistuoja tarp skirting Word programos versij , tod l buvo pasirinktos dvi skirtingo funkcionalumo versijos: MS Word 2003 ir 2007.

3.2. MS Word: greitieji klaviai

MS Word turi daugiau nei 4000 skirting komand . I j madaug ketvirtadalis turi priskirtus greituosius klavius. Tik nedaugelis i komand yra vartotoj naudojamos ypa danai. Norint ikviesti daniausiai naudojamas komandas, patogu naudoti greituosius klavius. Greitieji klaviai tai tam tikra klavi kombinacija, leidianti ikviesti jai priskirt komand (pvz., Ctrl ir s klaviai, spaudiami kartu, leidia isaugoti tuo metu atidaryt dokument ). Greitiesiems klaviams priskirtos komandos yra vienareikm s, t. y. viena klavi kombinacija priskiriama tik vienai komandai. Vartotojas gali kurti savus greituosius klavius (pvz., specialiems simboliams rayti). Svarbiausi greitieji klaviai veikia ne tik MS Word programoje, bet daugelyje kit Windows program . Kam j reikia?
31

Naudojamos programos versij galima suinoti paleidiamos programos pradiniame lange arba spustel jus klavi F1.

47

x leidia greiiau atlikti danus veiksmus, x nereikia atitraukti d mesio nuo kuriamo teksto, x nereikia atitraukti rank nuo klaviat ros. Dauguma greit j klavi yra kombinacijoje su CTRL ir ALT klaviais. i klaviai naudojami iek tiek skirtingai: CTRL mygtuko paspaudimas leidia, pasiym jus fail ar tekst ir su pele pakeitus jo viet , kopijuoti paym t fail /tekst ; svarbus funkcinis mygtukas kombinacijoje su kitais mygtukais. ALT mygtuko paspaudimas leidia eiti meniu reim ; leidia atlikti pel s funkcijas kombinacijoje su raid mis (pabrauktos raid s); svarbus funkcinis mygtukas kombinacijoje su kitais mygtukais.

2 lentel je pateiktos daniausiai naudojam greit j klavi kombinacijos. (Atsispausdinkite lap , kad gal tum te greiiau prisminti daniausiai naudojam greit j klavi kombinacijas.)

48

2 l e n t e l . Daniausiai naudojami greitieji klaviai

Ctrl

Alt

- mygtuko paspaudimas leidia, pasiym jus fail ar tekst ir su pele pakeitus jo viet , kopijuoti paym t fail arba tekst ; - svarbus funkcinis mygtukas kombinacijoje su kitais mygtukais. - mygtuko paspaudimas leidia eiti meniu reim ; - leidia atlikti pel s funkcijas kombinacijoje su raid mis (pabrauktos raid s); - svarbus funkcinis mygtukas kombinacijoje su kitais mygtukais.

Lang valdymo - leidia vaikioti tarp atidaryt program lang ( dein ) alt+tab - leidia vaikioti tarp atidaryt program lang ( kair ) alt+tab+shift - leidia vaikioti tarp atidaryt program lang ( dein ) + tab (VISTA) - leidia vaikioti tarp atidaryt program lang ( kair ) + tab + shift (VISTA) Vaikiojimo po tekst - 1 puslapis vir Pg up - 1 puslapis apai Pg dn - ymeklis oka dokumento pabaig ctrl+end - ymeklis oka dokumento pradi ctrl+home - leidia nuokti (Go to) ctrl+g - leidia pereiti paskutin kart redaguot dokumento dal SHIFT+F5 Kopijavimo ir klijavimo - kopijuoja paym t fail ar tekst atmint (Copy) (clipboard) ctrl+c - klijuoja paym t fail ar tekst i atminties (Paste) (clipboard) ctrl+v - ikerpa paym t fail ar tekst ir padeda atmint (Cut) (clipboard) ctrl+x Paiekos - ikvieia paiekos (Find) lang ctrl+f - ikvieia pakeitimo (Replace) lang ctrl+h Teksto maketavimo - udeda arba nuima teksto parykinim (Bold) ctrl+b - paym t tekst pakeiia kursyvu arba atvirkiai (Italics) ctrl+i - paym t tekst pabraukia arba nuima pabraukim (Underline) ctrl+u - sumaina rift ctrl+shift+, - padidina rift ctrl+shift+. - pakeiia paym t tekst Antrat 1 (Heading 1) stili ctrl+shift+1 - pakeiia paym t tekst Antrat 2 (Heading 2) stili ctrl+shift+2 - pakeiia paym t tekst Antrat 3 (Heading 3) stili ctrl+shift+3 Kiti ctrl+s F12 ctrl+z ctrl+p ctrl+a ctrl+Enter

- saugoja atidaryt fail (Save) - saugoja atidaryt fail nurodant pavadinim (Save As) - ataukia paskutin veiksm (Undo) - ikvieia spausdinimo lang (Print) - paymi vis tekst (Select All) - terpia puslapio l (Insert -> Break)

49

3.3. MS Word: dokumento konstravimas

iame skyrelyje apvelgsime MS Word komandas ir veiksmus, kurie yra reikalingi sud tingesn s strukt ros tekstams rayti. 3.3.1. Teksto dali ym jimas Raant tekst danai reikia teksto dalis trinti, perkelti, keisti j vaizdines savybes. Tekst ar jo dalis ym ti galima keliais b dais: Naudojant klaviat r Perk lus ymekl ymimos teksto dalies pradi arba pabaig ir paspaudus SHIFT klavi , rodykli klaviais reikia paym ti norim teksto dal .

Naudojant pel tiesiogiai ymint tekst Paspaudus kair j pel s klavi , reikia jo neatleisti ir ym ti norim teksto dal . Jei reikia ym ti ilgesn teksto dal , galima nuspausti SHIFT klavi ir spustelti kair j pel s klavi ymimo teksto pabaigoje. Norint paym ti od , reikia j pele spustelti du kartus; norint paym ti pastraip , reikia j spustelti tris kartus. Naudojant pel ym jimo laukelyje Kairysis teksto redaktoriaus laukelis yra ym jimo laukelis. ia paspaudus su pele galima paym ti teksto eilut arba kelias eilutes. Naudojant klavi SHIFT ir vaikiojimo po tekst greituosius klavius Jei kartu su paspaustu SHIFT klaviu paspausime greituosius klavius (Home, PgUp, PgDN, End, ir kt.) ar j kombinacijas, tai atitinkamai paym sime tekst . Jei norite paym ti kelias ne i eil s einanias teksto dalis, prie kiekvien kit ymim dal naudokite Ctrl klavi .

3.3.2. Rodymo reimai Teksto redaktoriaus lango apaioje, dein je pus je galima rasti skirting rodymo reim mygtukus (iuos mygtukus taip pat galima rasti pagrindin s ranki juostos Rodymo (View) skiltyje). iais mygtukais galima pasirinkti dokumento rodymo reim kompiuterio ekrane. x x x x Atspausdinto puslapio vaizdas (Print Layout) matomas dokumento vaizdas yra toks, koks jis atrodys popieriuje. Skaitymas visame ekrane (Full Screen Reading) skirtas tekstui skaityti. Internetinio puslapio vaizdas (Web Layout) skirtas dokumentui pavaizduoti taip, kaip jis atrodyt interneto narykl je. Dokumento strukt ra (Outline) skirtas skirtingoms strukt rin ms dokumento dalims irykinti.

50

Juodratis (Draft ar Normal) matomas tik itisinis tekstas be puslapio rib , parai ir kolontitul . 3.3.3. Dokumento em lapis

Dokumento em lapio (Document Map) funkcija yra labai naudinga dirbant su didesniais, sud tingos strukt ros dokumentais. i funkcija leidia vartotojui dokumento kair je parat je matyti vis dokumento antrai strukt r ir panor jus greitai perokti pasirinkt dokumento viet (r. 3 paveiksl ). Matyti dokumento em lap galima tik tuo atveju, kai skyri pavadinimai paym ti kaip atitinkamos antrat s, t. y. Antrat 1 (Heading 1), Antrat 2 (Heading 2) ir t. t.

3 p a v e i k s l a s . MS Word 2007 programos dokumento em lapio langas

i funkcija gali b ti ikviesta: MS Word 2003 programos versijoje pasirinkus pagrindiniame meniu Rodymas (View) -> Dokumento strukt ra (Document Map). MS Word 2007 programos versijoje pasirinkus pagrindiniame meniu Rodymas (View) ir ranki juostoje paym jus dokumento em lapio (Document Map) langel (r. 3 paveiksl ). 3.3.4. Stiliai Skirtingus stilius sudaro tam tikr teksto formavimo pasirinki visuma (riftas, teksto dydis, lygiavimas, tarpai tarp eilui arba pastraip ir kt.). Kiekvienas stilius turi pavadinim (pvz.: prastasis (Normal), Antrat 1 (Heading 1)). Specialiame laukelyje nurodius stiliaus

51

pavadinim , tam tikrai teksto daliai galima priskirti visas to stiliaus pasirinktis. Stili naudojimas labai palengvina dokument formavim (r. 4 paveiksl ).

4 p a v e i k s l a s . Word 2003 programos stili meniu

Word 2007 versijoje teksto stiliaus vaizdas ne tik pavaizduojamas kiekvieno stiliaus mygtukuose, bet ir automatikai keiiamas perk lus pel ant stiliaus mygtuko (r. 5 paveiksl ). Taip gyvendinamas programos k r j noras leisti vartotojui matyti rezultat dar prie pasirenkant stili .

5 p a v e i k s l a s . Word 2007 programos stili meniu

Vartotojas gali naudoti standartinius programos stilius arba juos keisti pagal savo poreikius. Nor dami keisti stili , pasirinkite stili , spragtelkite dein j pel s klavi ir pasirinkite komand Modifikuoti (Modify). Atsidarys lentel , kurioje gal site keisti norimo stiliaus pasirinktis. 3.3.5. Automatinis turinys Jei turin kursime rankomis, tai keisdami dokument neivengsime pakartotinio jo redagavimo ir tikslinimo. MS Word teksto redaktorius turi funkcij , kuri leidia greitai ir patogiai susikurti bei atnaujinti dokumento turin . Automatinis turinys remiasi stiliais: jei nekeisime vidini programos nustatym , turin bus traukiamas tik tas tekstas, kuri stilius yra Antrat # (Heading #, pvz., Heading 1, Heading 2 ... Heading n). Nor damas automatikai susikurti savo dokumento turin , vartotojas pirmiausia turi nuosekliai taikyti stilius toms teksto dalims, kurias nori traukti turin (pvz., antrates), t. y. 52

bendriausiems skyri pavadinimams turi b ti taikomas Antrat 1 (Heading 1) stilius, poskyri pavadinimams Antrat 2 (Heading 2), skyreli pavadinimams Antrat 3 (Heading 3) ir t. t. (r. 6 paveiksl ).
1. Skyriaus pavadinimas Antrat 1 (Heading 1) Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. 1.1. Poskyrio pavadinimas Antrat 2 (Heading 2) Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. 1.1.1. Skyrelio pavadinimas Antrat 3 (Heading 3) Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. 1.1.2. Skyrelio pavadinimas Antrat 3 (Heading 3) Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. 1.2. Poskyrio pavadinimas Antrat 2 (Heading 2) 2. Skyriaus pavadinimas Antrat 1 (Heading 1) Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas.
6 p a v e i k s l a s . Antrai stiliai dokumente

Susik rus nuosekli antrai strukt r , jau galima sudaryti ir automatin turin . MS Word 2003 programoje pagrindiniame meniu reikia pasirinkti: terpimas (Insert) -> Nuoroda (Reference) -> Rodykl ir s raai (Index and contents) > Table of contents. MS Word 2007 programos versijoje: Reference -> Table of Contents -> Insert Table of Contents arba pasirinkti kur nors vien i anksto sudaryt turinio variant . Abiejose programos versijose atsidarys automatinio turinio langas (r. 7 paveiksl ), kuriame galima pasirinkti turinio lygi skaii , lygiavim ir kt. iame lange pasirinkus Pasirinktys (Options), automatin turin galima traukti ir kitus stilius. Pasirinkus atitinkamus nustatymus, turinys atsiras toje vietoje, kur tuo metu buvo ymeklis. Automatinis turinys tai specialus laukas (field), kur reikia atnaujinti pasikeitus dokumentui (t. y. automatikai turinys neatsinaujina). Atnaujinti reikia tam, kad po didesni dokumento pakeitim ir prie spausdinant turinyje b t naujausia informacija. Tam reikia spragtelti dein j pel s klavi ir pasirinkti komand Naujinti lauk (Update field). Galima atnaujinti vis turin (Update entire table) arba tik puslapi numerius (Update page numbers only) (r. 8 ir 9 paveikslus).

53

7 p a v e i k s l a s . MS Word programos automatinio turinio langas

8 p a v e i k s l a s . Automatinio turinio atnaujinimo pavyzdys

54

9 p a v e i k s l a s . Atnaujinimo pasirinktys

3.3.6. Teksto numeravimas Automatinis teksto numeravimas naudinga funkcija, leidianti vartotojui sukurti automatikai sunumeruotus s raus. Automatinis numeravimas patogus ne tik tuo, kad vartotojui nereikia paiam rayti s rao numeri , bet ir tuo, kad pasikeitus s rao tvarkai ar element skaiiui, programa atitinkamai pakeiia ir numeracij . Norint prad ti automatin numeracij , ranki juostoje vartotojas turi paym ti tekst , kur nori sunumeruoti, ir pasirinkti klavi Numeravimas (Numbering): raius tekst ir paspaudus vesties klavi ENTER, numeracija bus t siama. Jei tekstas nebus paraytas, numeracija bus nutraukta. Paspaudus s rao dein j klavi , pasirodys komand langas (r. 10 paveiksl ), kuriame galima nustatyti, kad numeracija b t t siama (Continue numbering) arba galima pakeisti numeracijos skaii (Set numbering value). itos komandos naudingos, jei sunumeruoto s rao viduryje yra nesunumeruoto teksto dali .

1 0 p a v e i k s l a s . MS Word 2007 programos numeracijos komand langai

55

Programa leidia susikurti vartotojui ir keli lygi numeracijos s ra . Numeracijos lygius patogu valdyti klaviais Mainti trauk (Decrease intent) ir Didinti trauk (Increase intent):

3.3.7. L iai L iai (Breaks) reikalingi tam, kad norimoje vietoje nukeltume ar padalytume tekst . Jie gali b ti puslapio, dokumento dalies (section), teksto stulpeli (column breaks). Dirbant su didesniais, sud tingesn s strukt ros ir dinamikai besikeiianiais dokumentais, patogu naudotis puslapio l iais (Page breaks). iuos l ius patogu terpti tada, kai vartotojas nori prad ti nauj puslap , pavyzdiui, prad damas nauj skyri , nors redaguojamo puslapio dar iki galo neupild . Puslapio l iui terpti galima naudoti greit j klavi Ctrl+ENTER arba: MS Word 2003 programoje pagrindiniame meniu pasirinkti terpimas (Insert) -> L is (Break) -> Puslapio l is (Page Break). MS Word 2007 programoje pagrindiniame meniu pasirinkti terpimas (Insert) ir ranki juostoje Puslapio l is (Page Break). 3.3.8. Puslapi numeracija Nor damas sunumeruoti puslapius vartotojas turi: MS Word 2003 programos versijoje pagrindiniame meniu pasirinkti terpimas (Insert) -> Puslapio numeris (Page Numbers). MS Word 2007 programos versijoje pagrindiniame meniu pasirinkti terpimas (Insert) ir naudoti klavi Puslapio numeris (Page number):

Puslapio numeris bus terptas vis puslapi virutin arba apatin kolontitul (Footer, Header).

`
1 1 p a v e i k s l a s . MS Word 2003 programos puslapio numeri nustatymo langai

Atsidariusiuose languose galima pasirinkti puslapio viet (viruje arba apaioje (Top of page (Header), Bottom of page (Footer)), numerio lygiavim (Alignment) (kair je, viduryje, 56

dein je), numerio rodym pirmame puslapyje (Show number on first page) ir pradios skaii (Start at) (r. 11 paveiksl ). MS Word 2007 programos versijoje puslapio numerio pozicij , lygiavim ir numerio stili galima pasirinkti atsidariusiame interaktyviame s rae (r. 12 paveiksl ).

1 2 p a v e i k s l a s . MS Word 2007 programos puslapio numerio vietos pasirinkimo langas

Nor damas paalinti puslapi numeracij vartotojas turi pagrindiniame meniu pasirinkti Rodymas (View) -> Virutinis ir apatinis kolontitulas (Header and Footer) ir pasiym j s puslapio numer j itrinti. 3.3.9. odi ir spaudos enkl skaiiavimas Neretai prireikia suinoti, kiek odi ar spaudos enkl yra sukurtame tekste ar teksto dalyje. odi ir spaudos enkl skaiius visame faile MS Word 2003 programos versijoje pagrindiniame meniu reikia pasirinkti Failas (File) -> Properties (Ypatyb s) ir pasirinkti kortel Statistika (Statistics) arba rankiai (Tools) -> Word Count. MS Word 2007 programos versijoje viso dokumento odi skaii programa nuolat rodo apatiniame kairiajame ekrano kampe. Pasirinkus teksto dal , programa rodo tos teksto dalies odi skaii ir viso dokumento odi skaii . Jeigu prireikt isamesni duomen , pagrindiniame meniu reikia pasirinkti Peri ra (Review) ir mygtuk Spaudos enkl apskaita (Word Count).

57

Tada atsidarys langas, kuriame bus pateikti isamesni viso failo duomenys:

Puslapiai odiai Spaudos enklai (be tarp ) Spaudos enklai (su tarpais) Pastraipos Eilut s traukti puslapio ir dokumento inaas

odi ir spaudos enkl skaiius paym toje teksto dalyje Jei reikia suinoti tik kurios nors teksto dalies duomenis, prie atsidarant apskaitos rank reikia paym ti t teksto dal .

3.4. MS Word: paieka

Paiekos langas gali b ti ikviestas greituoju klaviu Ctrl+F arba mygtuku: MS Word 2003 programoje i komand galima pasirinkti ir pagrindiniame meniu Redagavimas (Edit) -> Rasti (Find). Paieka skirta: x informacijos paiekai (raktiniai odiai), x simboli paiekai (simbolis) arba pakeitimui, x formato paiekai (pvz., rasti kursyvo tekst ) arba pakeitimui, x teksto elementams skaiiuoti.

58

1 3 p a v e i k s l a s . Radimo (Find) ir keitimo (Replace) langas

Atsidariusiame paiekos lange (r. 13 paveiksl ) dar galima pasirinkti Keitimo (Replace) ir Eiti (Go to) komandas, taip pat ipl sti lang spustel jus Daugiau (More) mygtuk .

1 4 p a v e i k s l a s . Ipl stas paiekos langas

Paprasta paieka iekant informacijos ir keiiant Nor damas faile surasti reikiam informacij , vartotojas turi Rasti (Find what) laukelyje rayti od , simboli grandin l ar fraz , kuriuos norima rasti tekste. Paspaudus klavi Find in, programa persikels t viet , kur yra iekomas odis, simboli eilut ar fraz . Norint rasti tolimesn paiekos objekto atvej , reikia spausti Rasti kit (Find next) (r. 14 paveiksl ).

59

raytas odis, simboli grandin l ar fraz bus surasti, neatsivelgiant teksto format ir tai, ar raid s bus didiosios ar maosios. Jei norima, kad paiekos uklausa atsivelgt didi sias ir ma sias raides, reikia paym ti Skirti ABC nuo abc (Match case). Jei norima, kad paiekos uklausa rast tik pilnus odius, reikia paym ti Iekoti tik viso odio (Find whole words only). Jei norima paiekos objekt pakeisti kit , reikia pasirinkti klavi Keisti (Replace) ir laukelyje Keisti (Replace with) rayti tai, k norima pakeisti. Jei reikia surasti odio pradi , reikia paym ti Match prefix. Jei reikia surasti odio pabaig , reikia paym ti Match suffix. Teksto ypatybi paieka arba keitimas MS Word programa turi patogi galimyb iekoti ir (arba) keisti teksto ypatybes, pavyzdiui, tam tikro dydio tekst , pajuodint tekst , kursyvu parayt tekst , parykint tekst , pabraukt tekst ir pan. Galima iekoti: 1. Konkretaus teksto su tam tikra savybe (pvz., odio Antanas, parayto kursyvu): a) Tam reikia rayti paiekos langel iekom tekst . b) ymekliui esant tame langelyje spustelti mygtuk Formatavimas (Format) ir pasirinkti rifto (Font), Paragrafo (Paragraph), Tabuliacij (Tabs), Kalbos (Language), R melio (Frame), Stiliaus (Style), Parykinto teksto (Highlight) teksto savybes. iame langelyje galima naudoti ir formatavimo greituosius klavius (pvz., Ctrl+I pasirenka kursyvo savyb ).

1 5 p a v e i k s l a s . Paiekos langas su formatavimo savyb mis

60

Pasirinkta iekoma savyb ar savyb s bus parayta emiau paiekos laukelio (r. 16 paveiksl : Format Font: Italic).

1 6 p a v e i k s l a s . Rasti (Find) lango fragmentas su pasirinkta teksto kursyvo savybe (Format Font: Italic)

c) Paspaudus Rasti (Find) ymeklis sustos ant teksto su pasirinkt ja savybe. PASTABA: iuo atveju, kad b t patenkinta paiekos uklausa, tekste turi b ti ipildytos abi uklausos s lygos tekstas su nurodytomis savyb mis. Kitaip sakant, jei tekste bus odis Antanas be kursyvo, jis nebus rastas. d) Norint pakeisti konkretaus teksto savybes, reikia pasirinkti Keisti (Replace) mygtuk ir ymekliui esant keitimo laukelyje rayti t pat tekst kaip ir radimo laukelyje, taip pat nurodyti atitinkam teksto savyb . (r. 17 paveiksl ).

1 7 p a v e i k s l a s . Rasti (Find) langas, kuriame keiiama

2. Vien tik tam tikr teksto savybi (pvz., bet kokio odio ar teksto, parayto kursyvu) paieka. iuo atveju teksto paiekos langel nereikia nieko rayti, o tik pasirinkti norim teksto savyb . Paspaudus Rasti (Find) ymeklis sustos ant teksto su pasirinkt ja savybe. Reguliari reikini naudojimas Kartais prireikia iekoti teksto, kuriame viena dalis yra nekintanti, o kita dalis kinta. Tada paiekos langel raomi reguliarieji reikiniai (regular expressions), kuriuose kintaniajai daliai surasti yra naudojami pakaitos simboliai (Wildcards). Pavyzdiui, reikia surasti ir paym ti frazes 1 paveikslas, 2 paveikslas ir 3 paveikslas; i frazi kintanti dalis yra skaiius (1, 2, 3), o nekintanti odis paveikslas. Vietoj skaii panaudojus pakaitos simbol ^# reguliarusis reikinys bus ^#^# paveikslas. Pakaitos simboliai yra dvejopi: 61

1. Vieni simboliai gali b ti naudojami paprastame paiekos lange. Daniausiai naudojamus pakaitos simbolius galima rasti paspaudus mygtuk Specialus (Special) (r. 18 paveiksl ).

1 8 p a v e i k s l a s . Paprasto paiekos lango pakaitos simboliai

Anglikas s raas Paragraph Mark Tab Character Any Character Any Digit Any Letter Carret Character section Character Paragraph Character Column break Em Dash En Dash

Lietuvikas s raas Pastraipos ym Tabuliacijos simbolis Bet koks simbolis Bet koks skaitmuo Bet kokia raid Intarpo enklas Skyriaus simbolis Pastraipos simbolis Stulpelio l is Ilgas br knys Trumpas br knys 62

Pakaitos simbolis ^p ^t ^? ^# ^$ ^^ ^% ^v ^n ^+ ^=

Endnote Mark Field Footnote Mark Graphic Manual line break Manual page break Nonbreaking Hyphen Nonbreaking Space Optional Hyphen Section Break White Space Page Break Pavyzdiai
n^?s ^wlang^$^w Nr.^w^#^# Nr.^w^#^#^w ^p^p

Dokumento inaos ym Laukas Puslapio inaos ym Grafinis vaizdas Neautomatinis eilut s l is Neautomatinis puslapio l is Neperkeliamas br knelis Neperkeliamas tarpas Neb tinas br knelis Skyriaus l is Tarpas (tarpeliai ir tabuliacijos) Puslapio l is
randa (pabraukta dalis) randa (pabraukta dalis) randa (pabraukta dalis) randa (pabraukta dalis) randa tui eilut

^e ^d ^f ^1 ^l ^m ^~ ^s ^^b ^w ^12

Ugav n s, reikinys, NEP, nur, N4S lange , lango , lang (neranda langas) Nr. 10, Nr. 19, Nr. 009 (neranda Nr. 1,) Nr. 10 , Nr. 19

2. Kiti simboliai, naudojami paiekos lange, kuriame paym ta Naudoti pakaitos simbolius (Use wildcards)

1 9 p a v e i k s l a s . Pakaitos simboliai paiekos lange, kuriame paym ta Use wildcards (Naudoti pakaitos simbolius)

63

Anglikas s raas Any Character Character in Range Beginning of Word End of Word Expression Not Num Occurrences Previous 1 or More 0 or More Character Tab Character Carret Character Column break Em Dash En Dash Graphic Manual line break Page/Section break Nonbreaking Hyphen Nonbreaking Space Optional Hyphen Paragraph Mark Pavyzdiai: <s as> :^13

Lietuvikas s raas Bet koks simbolis Simbolis sekoje odio pradia odio pabaiga Reikinys Ne Vartojimo danis Vienas ankstesnis arba daugiau 0 arba daugiau simboli Tabuliacijos simbolis Intarpo enklas Stulpelio l is Ilgas br knys Trumpas br knys Grafinis vaizdas Neautomatinis eilut s l is Puslapio arba skyriaus l is Neperkeliamas br knelis Neperkeliamas tarpas Neb tinas br knelis Pastraipos ym

Pakaitos simbolis ? [-] < > () [!] {,} @ * ^t arba ^9 ^^ ^n arba ^14 ^+ ^= ^g arba ^1 ^l arba ^11 ^m arba ^12 ^~ ^s ^^13

randa visus odius, prasidedanius s raide, randa visus odius su gal ne -as, randa visas pastraipas, kuri gale yra dvitakis.

3.5. MS Word: lentel s

3.5.1. Lentel s braiymas MS Word programoje lenteles galima sukurti keliais b dais. MS Word 2003 programos versijoje pagrindiniame meniu pasirinkite Lentel (Table) ir tada terpti (Insert) > Lentel (Table) (r. 20 paveiksl ).

2 0 p a v e i k s l a s . Lentel s terpimas Word 2003 programos versijoje

64

MS Word 2007 programos versijoje reikia pasirinkti pagrindiniame meniu terpimas (Insert) ir pasirinkti Lentel (Table) mygtuk . Jei kuriama lentel yra paprastos strukt ros, jos dyd galima pasirinkti pele nurodius norim langeli skaii (r. 21 paveiksl ):

2 1 p a v e i k s l a s . Lentel s dydio pasirinkimas

MS Word 2003 programos versijoje t pat galima padaryti ranki juostoje pasirinkus mygtuk Lentel (Table): Jeigu vartotojas pasirinks komand terpti lentel (Insert table), jis kuriame tur s pasirinkti lentel s parametrus (r. 22 paveiksl ): x stulpeli skaii (Number of columns), x eilui skaii (Number of rows), x automatinio k limo parinktis (Autofit behavior) - Fiksuotas stulpelio plotis (Fixed column width) nurodyti nekintant stulpelio plot , - Automatikai talpinti turin (AutoFit to contents) kinta priklausomai nuo rayto teksto uimamos vietos, - Automatikai talpinti lang (AutoFit to window) nustatomas pagal lango dyd . pamatys lang ,

vartotojas gali stulpelio plotis stulpelio plotis

65

MS Word 2003

MS Word 2007

2 2 p a v e i k s l a s . MS Word 2003 ir MS Word 2007 program versij lentel s terpimo langai

Be to, vartotojas gali pasirinkti komand Pieti lentel (Draw table), tada atsidar s ranki langelis leis vartotojui nusipieti pageidaujamos strukt ros lentel naudojant elektronin pietuk (Pen) ir trintuk (Eraser).

3.5.2. Automatinis lenteli formavimas Automatinio lenteli formatavimo (AutoFormat) funkcija leidia vartotojui greitai pasirinkti lentel s dizain . MS Word 2003 programos versijoje i funkcij galima pasirinkti lentel s terpimo lange (r. 22 paveiksl ). MS Word 2007 programos versijoje pagrindiniame meniu atsiranda lentel s dizainui skirtas langas Table Tools -> Design, kuriame vartotojas interaktyviai gali pasirinkti su lentel s ivaizda susijusias parinktis.

3.5.3. Duomen r iavimas lentel je Lentel s duomenis galima r iuoti ymekliui esant lentel je ir pasirinkus komand Lentel (Table)-> R iuoti (Sort) (MS Word 2003 programos versijoje) arba mygtuk

Atsidarys langas, kuriame vartotojas turi nurodyti r iavimo kriterijus (r. 23 paveiksl ): x pagal kur stulpel r iuoti (Stulpelis 1 (Column 1)); x kokius duomenis r iuoti (skaii , tekst ar dat ); 66

x x x

kokia tvarka r iuoti (Did janti (Ascending), Ma janti (Descending)); ar turi lentel antratin eilut (Header row), jei turi, tai joje esanti informacija nebus r iuojama; galima r iuoti pagal kelis stulpelius, tada reikia nustatyti r iavimo pirmenyb (pvz., pirmiausia r iuoti (Sort by) pagal Stulpel 1, tada (Then by) pagal Stulpel 2).

2 3 p a v e i k s l a s . R iavimo langas

3.5.4. Teksto konvertavimas lentel ir atvirkiai Bet kur tekst galima paversti lentel ir bet koki lentel galima paversti tekst . Tam MS Word programoje yra komandos Konvertuoti lentel (Convert to table) ir Konvertuoti tekst (Convert to text). Norint tekst konvertuoti lentel , reikia konvertuojam tekst pasiym ti ir tada: MS Word 2003 programos versijoje pagrindiniame meniu pasirinkti Lentel (Table) -> Konvertuoti (Convert) -> Konvertuoti tekst lentel (Convert Text to Table); MS Word 2007 programos versijoje pagrindiniame meniu pasirinkti terpimas (Insert) -> Lentel (Table) -> Konvertuoti tekst lentel (Convert Text to Table). Atsidarys langas, kuriame bus si loma, kaip tekstas bus skirstomas lentel je, nurodant stulpeli skaii ir teksto atskyrimo viet . Jei tas variantas vartotojui netinka, tai jis pats gali nurodyti, kaip tekstas lentel je tur t b ti skirstomas (r. 24 paveiksl ). Tam reikia nurodyti Teksto atskyrimo viet (Separate text at), kuri gali b ti: x ties pastraipomis (Paragraphs), x ties tabuliacijomis (Tabs), x ties kabliatakiais (Semicolons), x ties vartotojo pasirinktomis vietomis (Others).

67

2 4 p a v e i k s l a s . Teksto konvertavimo lentel langas

Apaioje matote pavyzd , kaip tekstas pagal 24 paveiksle nurodytas parinktis bus paverstas lentel . Antanas; Petras; Jonas 20 m.; 22 m.; 53 m. Antanas Petras 20 m. 22 m.

Jonas 53 m.

Jei vartotojas nori lentel paversti tekst , jis, ymekliui esant lentel je, tur t pasirinkti komand Konvertuoti lentel tekst (Convert Text to Table). Atsidarys lentel , kurioje vartotojas tur s pasirinkti skyrikl . Programa vietoj lentel s linij terps pasirinkt j skyrikl (pastraip ym , tabuliacij , kabliatak arba kit ). 3.5.5. Skaiiavimas lentel se Ir specializuotose skaiiuokli lenteli programose, ir MS Word programos lentel se galima taikyti formules. Norint jas rayti reikia: MS Word 2003 programos versijoje, ymekliui esant langelyje, kuriame norite rayti formul , pagrindiniame meniu pasirinkti Lentel (Table) -> Formul (Formula). MS Word 2007 programos versijoje, ymekliui esant langelyje, kuriame norite rayti formul , atsidariusiame pagrindiniame meniu pasirinkti Lentel s rankiai (Table Tools)-> Id stymas (Layout) ir mygtuk Formul (Formula).

Atsidarys formul s langas, kuriame galima rayti norim formul :

68

2 5 p a v e i k s l a s . Formul s terpimo langas

Visos formul s turi prasid ti lygyb s enklu. Kiekvienas lentel s langelis turi adres , kuris susideda i dviej dali : x stulpeliai turi raidinius kodus ab c l s tvarka (A, B, C, D, E ...), x eilut s turi skaitmeninius kodus (1, 2, 3, 4 ...). A1 A2 A3 B1 B2 B3 C1 C2 C3

Formul je nurodius langelio adres , galima atlikti aritmetinius skaiiavimus, pavyzdiui, formul =A1+A2 A1 langelio skaii prid s prie A2 langelio skaiiaus ir formul s lauke pateiks rezultat . Jei langelyje bus tekstas, o ne skaiius, tai formul s lauke pamatysime klaidos praneim . Formul s lauk reikia atnaujinti, jeigu pasikeit formul je naudojami duomenys. Norint lauk atnaujinti, reikia spragtelti dein j pel s klavi ir komand lange pasirinkti Atnaujinti lauk (Update field). Jei norite formul s lauke matyti pai formul , o ne jos rezultat , pasirinkite komand Perjungti lauko kodus (Toggle field codes). Formuli pavyzdiai =SUM(ABOVE) sumuoja aukiau esanius skaiius, =SUM(LEFT) sumuoja skaiius kair je, =(A1+A2) susumuooja A1 ir A2 langeliuose esanius skaiius, =AVERAGE(2:2) suskaiiuoja antros eilut s vidurk . Lentel je gali b ti klijuotos ir kitos funkcijos (COUNT, DEFINED, INT ir kt.), taiau sud tingesnius skaiiavimus patogiau atlikti su specializuotomis skaiiuokli lenteli programomis, pvz., MS Excel.

3.6. MS Word: makrokomandos

Makrokomanda tai veiksm ir komand seka, skirta kokiai nors uduoiai automatizuoti. Ji turi pavadinim ir gali b ti ikviesta ranki juostoje ar klavi deriniu. Makrokomanda atliekami veiksmai uraomi naudojantis komanda Record New Macro. Makrokomandos paspartina nuobod rutinin darb . MS Word 2003 programoje norint susikurti makrokomand , pirmiausia reikia pasirinkti i pagrindinio meniu: 1. rankiai (TOOLS) ->Makrokomandos (Macros) -> rayti nauj makrokomand (Record New Macro). 69

MS Word 2007 programoje: 1. Rodymas (VIEW) -> Makrokomandos (Macros) -> rayti nauj (Record New Macro). Tada abiejose programose: 2. pavadinti; 3. priskirti greit j klavi (Keyboard) ar mygtuk (Button); 4. atlikti operacijas, kurias norite rayti; 5. paspausti sustabdymo mygtuk .

makrokomand

70

4. SPECIALIEJI LIETUVIKI RIFTAI 4.1. Paskirtis, vairov , diegimas

Kompiuterinis riftas sujungia tris komponentus: x GRAFEM (rato enklo turinys (pvz., A)); x GRAFIN VAIZD (pvz., A A A A A); x KOD (enklo skaitin identifikatori (pvz., A 0041 Unicode)). Nors lietuvikus ramenis dabar jau tinkamai perteikia daugelis rift , taiau jeigu vartotojas nori naudoti specialius kiriavimo simbolius, rayti senoviniais baltikais ramenimis ar naudoti graius bei estetikai suderintus ramenis, jis tur t pasirinkti vien i speciali j lietuvik rift . Ruoiant i metodin priemon , buvo inomi keturi specialieji riftai: x x x x TimeLT Accented seniau naudotas riftas tekstams kiriuoti; Aistika mokamas riftas, lietuvikiems ir rusikiems kiriuotiems tekstams (http://www.fotonija.lt/); Palemonas nemokamas riftas, lietuvikiems kiriuotiems tekstams ir specialiems sen j rat simboliams (http://www.vlkk.lt/); Vytis nemokamas riftas, pirmiausiai skirtas atvirojo kodo OpenOffice programai, bet tinka ir kitoms (ftp://ftp.akl.lt/sriftai/Vytis/Naujas_Vytis/).

Parsisi stus specialiuosius riftus reikia diegti savo operacin je sistemoje, tada jie bus prieinami visoms riftus naudojanioms programoms. Tai galima padaryti Valdymo skydelyje (Control Panel) pasirinkus katalog riftai (Fonts) ir tada pasirinkus komand Instaliuoti nauj rift (Install New Font).

4.2. Palemonas
is riftas skirtas lietuvikoms kiriuotoms raid ms pavaizduoti. Be to, juo galima pavaizduoti senovinius baltikus simbolius. riftu siekiama spr sti ir estetines problemas: x nosini raidi sand r su kableliu ir kitomis raid mis; x kiri sand r su diakritikais; x daniausi lietuvi kalboje raidi grandin li estetin atvaizdavim (pvz.: gyv, ios, ik, pas, sis, uma, uva); x norima, kad maiau kenkt reg jimui.

71

5. MICROSOFT EXCEL
MS Excel yra skaiiuokl lentel , kuri skirta: x duomenims rayti, x skaiiavimams atlikti, x duomenims r iuoti, x filtruoti, x grafikams ar diagramoms sudaryti, x apibendrinti, x analizuoti. Kompiuterio technin s galimyb s ir diegta Windows operacin s sistemos versija lemia, kuri Microsoft Excel programos versija yra diegta vartotojo kompiuteryje. ioje metodin je priemon je trumpai aptarsime naudingas Excel 2003 ir Excel 2007 program galimybes.

5.1. Darbas su duomenimis

5.1.1. Duomen formatai raom duomen formatus MS Excel programa atpa sta automatikai, t. y. jeigu raysite tekst , duomenims bus priskirtas teksto tipas, jeigu raysite skaii skaiiaus. Jei n ra kit nustatym , MS Excel programa tekst lygiuoja kair je, o skaiius dein je. Neretai pasitaiko, kad automatinis duomen priskyrimas yra ne toks, kokio reikia vartotojui, tada vartotojas gali pats nustatyti eilut s, stulpelio ar langelio teksto format .

2 6 p a v e i k s l a s . Duomen formato nustatymo langas

72

Jei raydamas skaiius vartotojas nori, kad jie b t interpretuojami kaip tekstas, tai prie prad damas rayti turi rayti apostrofo simbol `. Reikia atsiminti, kad Skaiiai rayti kaip tekstas (Numbers stored as text) negali b ti naudojami skaiiuojant. Vartotojas gali susikurti ir savo format (Custom), kur pasirinkus rayti duomenys bus interpretuojami pagal susikurt ablon . Norint pakeisti duomen format , reikia pasirinkti pagrindiniame meniu Formatavimas (Format) -> Formatuoti langelius (Format cells) (r. 26 paveiksl ). Atsidariusiame langelyje reikia pasirinkti tinkam format . Kai taip nustatysite duomen format langeliui (ar langeliams), tai visi ten raomi duomenys bus interpretuojami pagal formato nustatymus. 5.1.2. Vienod duomen raymas

MS Excel programa yra gerai pritaikyta rayti pasikartojanius duomenis arba duomen sekas. Kopijavimas Deinysis apatinis paym to langelio ar lango kampas turi ma kvadrat l , ant kurio perk lus pel , pel s ymeklis pavirsta kryiuk . Spustel jus kvadrat l , reikia j tempti tiek, kiek jums reikia, ir taip nukopijuoti langelyje esanius duomenis.

Atlikus veiksm , pasirodys rankio ikona, su kuria galite pakoreguoti nukopijuotus duomenis (r. 27 paveiksl ).

2 7 p a v e i k s l a s . Duomen upildymo rankis

Jei pasirinksite Upildymo seka (Fill Serries), tai nukopijuot skaii eilut pavirs sek (13, 14, 15, 16). Jei pasirinksite Tik formatavimo upildymas (Fill Formatting Only), tai pirmojo langelio formatavimo pasirinktys bus pritaikytos ir kitiems langeliams, taiau patys kit langeli duomenys nebus pakeisti. Jei pasirinksite Upildyti be formatavimo (Fill Without Formatting), tai bus nukopijuoti tik duomenys, bet nenukopijuotas langeli formatavimas. Langeli duomenis galite nukopijuoti ir naudodami Upildas (Fill) komand i meniu. Tada reikia kartu su raytais pradiniais duomenimis paym ti langeli plot , kuriuos norite nukopijuoti pradinius duomenis, ir pasirinkti kopijavimo krypt (emyn, Dein , Auktyn, Kair n). Vienodus duomenis daugel langeli galima traukti dar vienu b du: reikia paym ti langelius, kuriuos norite rayti vienodus duomenis, rayti tuos duomenis ir paspausti Ctrl+Enter. Jei norite paym ti ne alia esanius langelius, juos ym dami naudokite Ctrl klavi .

73

5.1.3. Duomen sek

raymas

MS Excel programa leidia vartotojui greitai ir patogiai rayti sekas, kurios did ja arba ma ja pagal tam tikr taisykl . Paprasiausia ir populiariausia seka yra did janti skaiiumi 1 (pvz., 1, 2, 3, 4). Tokiai sekai parayti pakanka parayti skaiius 1 ir 2, juos paym ti ir pa mus u kryiuko tempti i sek tiek, kiek jums reikia. Kitas b das rayti tik vien pradin skaii , nutempti u kryiuko ir pasirodiusiame rankyje paym ti Upildymo seka (Fill series) (r. 27 paveiksl ). Jeigu raysime 0 ir 2, tai seka did s kas du skaiius: 0, 2, 4, 6, 8. Pasirinkus komand Upildas (Fill) -> Sekos (Series), galima pasirinkti ir kitus sekos upildymo b dus atsivelgiant augimo pob d ar duomen tip (r. 28 paveiksl ).

2 8 p a v e i k s l a s . Sek upildymo langelis

ia galima pasirinkti: Sekos krypt stulpelyje (Columns) arba eilut je (Rows). Linijin (Linear) augimo b d , t. y. seka did ja vis pridedant tarpin vert (Step value), kuri vartotojas gali pats pasirinkti. Reikia nurodyti ir sekos galutin reikm . Augimo (Growth) b d seka did ja padauginus i tarpin s vert s (Step value). Pavyzdiui, remiantis 28 paveikslo nustatymais, seka yra 1, 3, 9, 27, 81. Jei sekos duomenys yra data (Date), vartotojui dar reikia pasirinkti, kuris datos komponentas turi kisti: diena, savait s diena, m nuo ar metai. 5.1.4. Automatiniai ir pasirinktiniai s raai tekstinei informacijai rayti Jeigu vartotojas rinks tekstin informacij stulpeliu emyn ir prad s rayti od , kuris jau buvo surinktas virutiniame langelyje, tai programa pasi lys to odio pabaig . Paspaud s Enter klavi vartotojas priims si lom odio pabaig . Be to, raydamas tekstin informacij stulpeliu emyn, vartotojas gali pasinaudoti automatikai sudarom s ra funkcija. Automatinis s raas sudaromas i vis viruje jau panaudot tekstini ra . Esant tuiame langelyje reikia paspausti dein j pel s klavi ir pasirinkti komand Pasirinkti i s rao (Pick from Drop Down List): i atsidariusio s rao bus galima isirinkti reikiam tekstin informacij (r. 29 paveiksl ).

74

2 9 p a v e i k s l a s . Automatikai sudaryto s rao naudojimas

Taip pat MS Excel programoje yra galimyb naudotis tekstin s informacijos pasirinktinius s raus (Custom lists), kuriuos naudodamas vartotojas gali greitai ir patogiai rayti tekstini sek duomenis. iuos s raus galima rasti: MS Word 2003 programos versijoje pagrindiniame meniu pasirinkus rankiai (Tools) -> Pasirinktys (Options) -> Pasirinktiniai s raai (Custom Lists). MS Word 2007 programos versijoje reikia spustelti biuro mygtuk (Office button), tada Excel pasirinktys (Excel Options) -> Populiar s (Popular) -> Redaguoti pasirinktinius s raus (Edit Custom Lists). Atsidarys langas, kuriame matysis tuo metu programoje traukti pasirinktiniai s raai (r. 30 paveiksl ). diegus program vartotojas gali naudoti standartinius pasirinktinius s raus: anglik ir lietuvik savait s dien , m nesi pavadinim , sutrumpintos ir ilgosios formos s raus.

3 0 p a v e i k s l a s . Pasirinktini s ra langas

Nor damas pasinaudoti standartiniais pasirinktiniais s raais, vartotojas turi rayti bet kur vien element i to s rao ir tempti u deiniajame apatiniame langelio kampe 75

atsiradusio kryiuko. Pavyzdiui, jei vartotojas para vasaris, tai patempus kryiuk norima kryptimi isirikiuos kit m nesi pavadinimai.

Nor damas susikurti savo s ra , vartotojas gali deiniajame langelyje surayti odius po kiekvieno odio paspausdamas Enter. Baigus rayti s ra reikia paspausti Prid ti (Add) mygtuk . Savo sukurtuosius s raus vartotojas gali redaguoti ir trinti kada panor j s. pasirinktin s ra vartotojas gali traukti ir duomenis i jau esani lentel je duomen . Tam skirtas laukelis Importuoti (Import). Reikia: - pasirinkti ikon laukelio dein je pus je, tada atsiras langas Pasirinktiniai s raai (Custom Lists) (r. 31 paveiksl ), - pasiym ti elementus, kuriuos norite rayti kaip automatin s ra , - paspausti ikon dein je langelio pus je, - paspausti mygtuk Importuoti (Import).

3 1 p a v e i k s l a s . Pasirinktini s ra

traukimas i lentel s

5.2. Skaiiavimas
Formul s gali b ti raomos tiek formuli lange, tiek ir lentel s langelyje, taiau matomos tik formuli lange, o lentel je matomas tik skaiiavimo rezultatas. Visos formul s prasideda lygyb s enklu (=).

3 2 p a v e i k s l a s . Skaiiavimo pavyzdys

76

5.2.1. Formuli elementai Formul se gali b ti naudojami 7 r i elementai: 1. Aritmetiniai operatoriai + sumavimas atimtis / dalyba * daugyba % procentas ^ k limas laipsniu 3. Tekstinis operatorius & sujungia du teksto vienetus vien . 4. Nuorod operatoriai : rodo srit (nuo iki) , ; / (priklausomai nuo nustatym ) atskiria atskirus elementus, funkcijos argumentuose. Pvz., =SUM(A1;A2;A3) minuso enklas, skaiiaus neigiamumui. 5. Funkcijos Funkcijos i anksto sudarytos formul s. Kiekviena funkcija turi pavadinim , o jos argumentai yra skliaustuose - =SUM(A1;B5;C6). Funkcij galima rayti paprastai arba isirinkti specialiame funkcij terpimo lange. Kair je pus je alia formuli lango yra funkcij mygtukas fx, kur spustel jus atsidaro funkcij terpimo langas, leidiantis vartotojui isirinkti neseniai naudotas, visas arba tam tikros r ies funkcijas (finansines (Financial), datos ir laiko (Date & Time), statistines (Statistical) ir kt., r. 33 paveiksl ). 2. Lyginimo operatoriai = lygyb > daugiau nei < maiau nei >= daugiau arba lygu <= maiau arba lygu <> nelygu

3 3 p a v e i k s l a s . Funkcij

terpimo langas

77

Isirinkus funkcij atsidaro funkcij argument langas, kuriame vartotojas gali rayti funkcijos argumentus Skaiius 1, Skaiius 2 (Number 1, Number 2 ir t. t.), gali matyti funkcijos rezultat (=9) ir funkcijos paaikinim .

3 4 p a v e i k s l a s . Funkcijos argument

raymo langas

6. Langeli adresai Santykiniai (pagal nutyl jim ) keiiantis formul s raymo vietai, kopijuojant formul atitinkamai keiiasi ir langeli adresai. Pvz.: A1, B1, A1:A6. Absoliut s (pasirenkami vartotojo) keiiantis formul s raymo vietai, langeli adresai nesikeiia. Pvz.: $A$1, $B$1, $A$1:$A$6. Mir s (pasirenkami vartotojo) keiiantis formul s raymo vietai keiiasi vienas i adreso komponent , o kitas nesikeiia. Pvz.: $A1, $A2, A$1, A$2. formules galima rayti ir srii vardus (antratin s lentel s eilut s odius), pvz., SUM(Bendra kaina). 7. Konstantos ar skaiiai 2, 5, 1000 Konstantos ar skaiiai, keiiantis formul s raymo vietai, nesikeiia. Pvz.: =A1*3,4528. 5.2.2. Formuli tikrinimas Ne visada yra aiku, k kuri formul skaiiuoja ir i kur ima duomenis. Paprasiausias b das patikrinti formul paym ti langel , kuriame yra formul , ir su pele perkelti ymekl formul s lang . Tada visi formul je esantys langeli adresai ir juos atitinkani langeli r meliai nusidays vienodomis spalvomis (r. 35 paveiksl ).

78

3 5 p a v e i k s l a s . Formuli tikrinimas

Be to, MS Excel programoje yra special s rankiai, skirti formulei tikrinti (Formula Auditing). MS Excel 2003 programos versijoje iuos rankius galima rasti pagrindiniame meniu pasirinkus rankiai (Tools) -> Formuli tikrinimas (Formula Auditing). MS Excel 2007 programos versijoje reik t pagrindiniame meniu pasirinkti Formul s (Formulas), kur ir galima pasirinkti reikaling rank (r. 36 paveiksl ).

3 6 p a v e i k s l a s . MS Word 2007 programos formul s tikrinimo (Formula auditing) rankiai

Formuli tikrinimo rankiai atlieka ias funkcijas: Aptikti precedentus (Trace Precedents) rodykl mis parodo, i kur duomenys atkeliauja formul (r. 37 paveiksl ).

79

3 7 p a v e i k s l a s . Formuli tikrinimas naudojant rank aptikti precedentus (Trace Precedents)

Priklausomybi aptikimas (Trace Dependents) is rankis rodykl mis parodo, kuriai formulei priklauso paym tasis skaiius.

3 8 p a v e i k s l a s . Formuli tikrinimas naudojant rank priklausomybi aptikimas (Trace Dependents)

alinti visas rodykles (Remove Arrows) is rankis paalina tikrinimo ranki nubr tas rodykles. Rodyti formules (Show Formulas) is rankis visame darbo lauke vietoj rezultat parodo formules. Rasti klaidas (Error Checking) is rankis parodo vartotojui formul , kurioje yra klaida ir nurodo klaidos tip . vertinti formul (Evaluate formula) is rankis leidia vartotojui pamatyti, kas slepiasi po kiekvienu formul s elementu ir kokia seka atliekami skaiiavimai. Rodyti pervalgos lang (Watch window) is rankis leidia vartotojui specialiame lange steb ti daugelio formuli rezultatus i vairi viet darbo lapuose, langeliuose ar darbo knygose.

5.3. R iavimas ir filtravimas

5.3.1. Lentel duomen baz Strukt rizuoti lentel s duomenys MS Excel programoje interpretuojami kaip duomen baz , kuri susideda i ra , lauk ir lauk pavadinim (r. 39 paveiksl ).

80

3 9 p a v e i k s l a s . Duomen s raas duomen baz

Tiesa, norint, kad duomenys b t tinkamai interpretuojami ir kad neb t netik tum juos apdorojant, reik t laikytis keleto reikalavim : x viename darbo lauke (Sheet) turi b ti tik vienas s raas, x neturi b ti tui eilui arba stulpeli , x viename stulpelyje turi b ti tik vieno tipo duomenys (tekstas, skaiiai, datos), x stulpeliai turi tur ti antrates. Tinkamai sutvarkytus duomenis yra paprasta ir lengva r iuoti bei filtruoti. 5.3.2. R iavimas Paprasiausiai r iuojant tekstin ir skaitmenin informacij , patogiausia naudoti r iavimo mygtukus, kuriuos galima rasti ranki juostoje:
r iuoja did jania tvarka r iuoja ma jania tvarka

ie mygtukai veikia tik vertikalia kryptimi, t. y. r iuoja pagal to stulpelio, kuriame tuo metu b na paym tas langelis, duomenis. MS Word 2007 programos versijoje iuos mygtukus galima rasti pagrindiniame meniu pasirinkus Duomenys (Data) arba pradin je ranki juostoje Pradinis (Home), pasirinkus mygtuk R iuoti ir Filtruoti (Sort & Filter).

4 0 p a v e i k s l a s . MS Word 2007 programos versijos r iavimo ir filtravimo komandos pasirinkimas

R iuojant reik t vadovautis iais patarimais: - Jei reikia sur iuoti vieno stulpelio duomenis, neatsivelgiant kitus duomenis (t. y. kiti duomenys lieka savo vietose), tuos duomenis reikia paym ti ir atsidarius persp jimo langui pasirinkti T sti dabartin pasirinkim (Continue with the current selection) (r. 41 paveiksl ).

81

4 1 p a v e i k s l a s . R iavimo persp jimo langas

- Reik t atkreipti d mes , ar r iuojama antratin eilut , kurios paprastai nereikia r iuoti. Jei ji r iuojama, reik t paym ti duomenis be ios eilut s arba pasirinkti komand R iuoti (Sort), kur galima pasirinkti atitinkamus nustatymus. Norint r iuoti pagal kelis kriterijus, reik t : MS Word 2003 programos versijoje pagrindiniame meniu pasirinkti Duomenys (Data) -> R iuoti (Sort). Tada atsidarys langas, kuriame galima nustatyti iki 3 r iavimo kriterij ; MS Word 2007 programos versijoje paspausti R iuoti ir Filtruoti (Sort & Filter) mygtuk ir pasirinkti Pasirinktinis r iavimas (Custom sort) komand (r. 40 paveiksl ), arba pagrindiniame meniu pasirinkti Duomenys (Data) ir pasirinkti R iuoti (Sort) mygtuk :

Tada atsidarys R iavimo (Sort) langas, kuriame galima:

4 2 p a v e i k s l a s . MS Word 2007 programos versijos r iavimo langas

x x x x

Prid ti lyg (Add Level) iuo mygtuku galima prid ti iki 64 r iavimo kriterij . Trinti lyg (Delete Level) iuo mygtuku galima trinti nereikalingus r iavimo kriterijus. Kopijuoti lyg (Copy Level) iuo mygtuku galima kopijuoti ankstesnio kriterijaus nustatymus. Rodykl mis galima sukeisti r iavimo kriterij tvark .

82

x x

Mano duomenys turi antrates (My date has headers) iuo mygtuku nustatome, ar duomenys turi antrates ar j neturi. Pasirinktys (Options) ia galima nustatyti, kad r iuojant b t skiriama a, b, c nuo A, B, C (Case sensitive), ir r iavimo krypt (galima r iuoti eilutes i kair s dein (Sort left to right)).

5.3.3. Filtravimas Filtravimas tai ra atranka pagal tam tikrus kriterijus. raai, kurie netenkina kriterij , paslepiami. MS Word 2003 programos versijoje pagrindiniame meniu reikia pasirinkti Duomenys (Data)-> Filtruoti (Filter) -> Automatinis Filtravimas (AutoFilter) (r. 43 paveiksl ).

4 3 p a v e i k s l a s . Word 2003 programos versijos filtravimo langas ir rezultatas

MS Word 2007 programos versijoje filtruojamoje duomen lentel je pagrindiniame meniu Pradinis (Home) reikia pasirinkti mygtuk R iuoti ir Filtruoti (Sort & Filter) arba pagrindiniame meniu pasirinkti Duomenys (Data) ir pasirinkti mygtuk Filtruoti (Filter).

Tada atsidarys langas, kuriame bus galima pasirinkti pageidaujamus kriterijus (r. 44 paveiksl ). Filtravimo komandos grafinis ipildymas naujesn je MS Word programos versijoje kiek skiriasi nuo MS Word 2003 programos versijos, taiau visos pagrindin s filtravimo funkcijos yra tos paios. Laukams, kuriuose yra tekstin informacija, taikytini teksto vienodumo kriterijai (pvz., pasirinkus tekstin kriterij elektr. pr galima irinkti visas elektros prekes); laukams, kuriuose yra skaitmenin informacija, galima taikyti skaitmeninius kriterijus (10 daniausi , ne danesni u 10 ir kt.).

83

4 4 p a v e i k s l a s . Word 2007 programos versijos filtravimo langas ir rezultatas

5.4. Grafikai ir diagramos

Nors yra nemaa vairov diagram tip , taiau galima skirti tris pagrindinius diagram tipus. T tip diagramos gali b ti vairiai modifikuojamos. 1. Stulpelin s ir k gio diagramos geriausiai tinka diskretiesiems duomenims32.

4 5 p a v e i k s l a s . Stulpelin s diagramos pavyzdys Diskretieji duomenys tai duomenys sudaryti i skirting element arba i dydi turini aikiai skiriamas reikmes (pvz., litai ir centai, vienetai, metai ir pan.)
32

84

2. Ploktieji ar linijiniai grafikai geriausiai tinka norint parodyti dydio kitim , pvz., laike.

4 6 p a v e i k s l a s . Linijinio grafiko pavyzdys

3. Skritulin s ir iedin s diagramos geriausiai tinka procentiniam reikmi pasiskirstymui pavaizduoti.

4 7 p a v e i k s l a s . Skritulin s diagramos pavyzdys

Norint susikurti diagram , pirmiausia reikia pasiym ti duomenis, kurie tur t b ti pavaizduoti diagramoje. Jei norite paym ti ne alia esanius duomenis, prie paym dami nuspauskite Ctrl mygtuk . MS Excel 2003 programos versijoje pagrindiniame meniu reikia pasirinkti terpimas (Insert) -> Diagrama (Chart) arba ranki juostoje paspausti mygtuk : Tada atsidaro Diagramos vedlys (Chart Wizard), kuriame vair s diagramos nustatymai pasirenkami 4 diagramos k rimo etapais (veiksmais (steps)). 1 etapas. iame etape reikia pasirinkti diagramos tip . 2 etapas. iame etape galima patikslinti duomen srit , kurios pagrindu yra kuriame diagrama.

85

3 etapas. iame etape pasirinkus atitinkamas korteles, galima nurodyti diagramos pavadinim (Chart title), diagramos ai pavadinim (Category x/y axis), diagramos ai rodym , suskirstym tinklelius (Gridlines), duomen rodym (Legend), duomen etikei rodym (Data labels) ir duomen lentel (Data Table). 4 etapas. iame etape reikia nurodyti, kur kelti sukurt diagram : kaip atskir darbo lap (As new sheet) arba kaip objekt tame paiame darbo lauke (As object in). Jau sukurtos diagramos 4 etap parinktys gali b ti redaguojamos pasirinkus pagrindiniame meniu punkt Diagrama (Chart) ir atitinkamus veiksmus: Diagramos tip (Chart type), Diagramos altinio duomenys (Source Data), Diagramos parinktys (Chart options) arba Vieta (Location). Grafinius diagramos poymius galima keisti du kartus paspaudus atitinkam diagramos dal arba paym jus redaguotin diagramos dal ir pasirinkus Formatavimas (Format) ir atitinkam punkt . Naujesn je MS Word 2007 programos versijoje diagram k rimas labai pasikeit . ia diagram paym tiems duomenims galima sukurti dviem pel s paspaudimais. MS Excel 2007 programos versijoje pagrindiniame meniu reikia isirinkti terpimas (Insert) ir pagrindiniame meniu isirinkti vien i 7 diagram tip :

4 8 p a v e i k s l a s . Diagram tip pasirinkimo langas

Tada visos kitos parinktys bus automatikai nustatytos paios programos ir vartotojui bus nupieta diagrama. ias parinktis galima pakeisti pagrindin je ranki juostoje

86

atsidariusiuose trijuose interaktyviuose meniu punktuose dizaino (design), id stymo (layout), formatavimo (format), kuriuose vartotojas, jei reikia, gali pakeisti automatikai nustatytas parinktis. I karto diagramoje matyti pasikeitimai, susij su pasirinktomis ypatyb mis.

87

6. MICROSOFT POWERPOINT
Microsoft PowerPoint programa skirta pristatymams rengti tiek projektuojant vaizd ekrane ant sienos, tiek ir kompiuterio ekrane. Programa yra tinkama baigiamiesiems darbams pristatyti. Kompiuterio technin s galimyb s ir diegta Windows operacin s sistemos versija lemia, kuri Microsoft PowerPoint programos versija diegta vartotojo kompiuteryje. ioje metodin je priemon je trumpai aptarsime svarbiausias MS PowerPoint 2003 ir MS PowerPoint 2007 program galimybes.

6.1. Rodymo reimai

Atsivelgdamas atliekam uduot , vartotojas su MS PowerPoint programa gali dirbti 7 reimais. Reimus galima pakeisti pasirinkus pagrindinio meniu punkt View.

Pagrindinius tris reimus (skaidri redagavimo, skaidri rikiavimo ir skaidri demonstravimo) taip pat galima rasti ir programos lango apaioje: Darbo reimai yra ie: x Paprastas (Normal) tai pagrindinis programos rodymo reimas, skirtas pristatymui parengti ir skaidr ms redaguoti. x Skaidri r iuotuvas (Slide Sorter) is reimas leidia apvelgti visas kuriamo pristatymo skaidres, tod l patogus norint keisti pristatymo eig , id stym . x Pastab puslapis (Notes Page) is reimas skirtas pastab lapui atidaryti, kuriame prie skaidri patogu prid ti pastabas ar papildom informacij . Virutin pastab lapo dalis yra matoma ir skaidri redagavimo reime. x Skaidri demonstravimas (Slide Show) is reimas skirtas parengtam pristatymui demonstruoti. Jo metu vis ekrano plot upildo pristatymo skaidr , t. y. nesimato jokios pristatymui nepriklausanios informacijos. is reimas gali b ti aktyvuojamas paspaudus klavi F5. x Skaidri ruoinys (Slide Master) io reimo metu galima pakoreguoti skaidr s informacijos lauk ir dizaino element isid stym . x Ruoini instruktorius (Handout Master) io reimo metu galima pakoreguoti dalomosios mediagos id stym . x Pastab instruktorius (Notes Master) io reimo metu galima pakoreguoti pastab lapo mediagos id stym .

6.2. Skaidri maketai

Rengiant pristatym reik t pasirinkti tinkam skaidri maket (Layout). Norint pakeisti skaidr s maket : MS PowerPoint 2003 programoje pagrindiniame meniu reikia pasirinkti: - Formatavimas (Format) -> Skaidr s maketas (Slide Layout);

88

- paslinkite ymikl ant skaidr s, spragtelkite dein j pel s klavi komand Skaidr s maketas (Layout). MS Word 2007 programos versijoje: - Pasirinkite Pradia (Home) -> Skaidr s maketas (Layout); - paslinkite ymikl ant skaidr s, spragtelkite dein j pel s klavi komand Skaidr s maketas (Layout). Pagrindiniai abiej programos versij maketai yra ie (r. 49 paveiksl ):

ir pasirinkite

ir pasirinkite

x Pavadinimo skaidr (Title Slide) antratin s skaidr s maketas tinkamas pristatymo pavadinimui, is maketas paprastai naudojamas pirmajai pristatymo skaidrei. x Pavadinimas ir tekstas (Title and Content) tai paprastas maketas, susidedantis i teksto su antrate. x Skyriaus antrat (Section Header) jei pristatymas yra ilgas ir turi atskiras dalis, tai is maketas gali b ti naudojamas tos dalies pavadinimui. x Pavadinimas ir dviej stulpeli tekstas (Two Content) maketas, leidiantis tekst pavaizduoti dviem stulpeliais. x Palyginimo (Comparison) 2-j stulpeli teksto maketas, skirtas lygiagreiai lyginamiems tekstams. x Tik pavadinimas (Title Only) maketas, kuriame yra tik skaidr s antrat , jei norima skaidr pavadinti, o turin pateikti klijuojant paveiksl l , lentel , tekst i kitos programos arba kuriant savus originalius objektus. x Tuia (Blank) tuia skaidr ; joje galima kurti savo original maket . x Tekstas su pavadinimu (Content with Caption). x Paveiksl lis su pavadinimu (Picture with Caption).

4 9 p a v e i k s l a s . Maket pasirinkimas MS PowerPoint 2007 programoje

89

6.3. Pristatymo konstravimas

Pasirinkus tinkam maket , turin galima kurti spragtel jus tekstui skirt lauk ir ten rayti tekst arba klijuoti i kitos programos. I kit program pristatymo skaidr taip pat galima klijuoti nuotraukas, paveiksl lius, grafikus, lenteles ir kitus objektus. Atkreiptinas d mesys, kad pristatymas skirtas ne tam, kad b t rodomas spausdinti skirtas tekstas. Pristatymas reikalingas, kad pad t klausytojams sekti odin praneim , kad b t galima ufiksuoti pagrindines praneimo mintis ir pateikti vaizdin informacij . Tod l pristatymo skaidr se tekstas danai yra paprastinamas, strukt rizuojamas, paliekant tik pagrindines mintis (plg. 50 ir 51 pav.).

5 0 p a v e i k s l a s . Tinkamai sudaryta skaidr pateikiama esmin informacija su vaizdiniais pavyzdiais

5 1 p a v e i k s l a s . Netinkamai sudaryta skaidr informacijos

pateikiama pernelyg daug tekstin s

90

6.4. Skaidri dizainas

Nor dami savo pristatymui suteikti tam tikr stili , galite naudotis programoje sukurtais dizaino sprendimais: MS PowerPoint 2003 programoje pagrindiniame meniu reikia pasirinkti: Formatavimas (Format) -> Skaidr s dizainas (Slide Design) MS Word 2007 programos versijoje pagrindiniame meniu reikia pasirinkti Design ir isirinkti tinkam dizaino ikon l .

5 2 p a v e i k s l a s . Dizaino pasirinkimas MS PowerPoint 2007 programoje

Jeigu standartini dizaino sprendimo nepakanka, galima j paiekoti internete (2007 programos versijoje reikia pasirinkti More Themes on Microsoft Office Online) arba susikurti savo original dizain . Be to, programoje esanius standartinius dizainus galima pritaikyti savo reikm ms, keiiant atskirus dizaino elementus (juos paalinti, keisti j viet , spalv ir pan). Tam reikia atsidaryti skaidri ruoinius. MS PowerPoint 2003 programoje pagrindiniame meniu reikia pasirinkti: Rodymas (View) -> Instruktorius (Master) -> Skaidri ruoinys (Slide Master) MS Word 2007 programos versijoje: Rodymas (View) -> Skaidri ruoinys (Slide Master)

91

5 3 p a v e i k s l a s . Dizaino element redagavimas MS PowerPoint 2007 programoje

6.5. Animacija
Pristatymui pagyvinti skirta animacijos funkcija. Galima animuoti skaidri per jimus ir skirting skaidr se esani element rodym . 6.5.1. Skaidri per jimas MS PowerPoint 2003 programoje pagrindiniame meniu reikia pasirinkti: Skaidri demonstravimas (Slide Show) -> Skaidri per jimas (Slide Transition), tada i dein je pus je atsidariusio s rao isirinkti tinkam per jim . MS Word 2007 programos versijoje pagrindiniame meniu reikia pasirinkti: Animacija (Animations) ir tada pasirinkti tinkam kon l .

Galima nustatyti tinkam skaidri per jimo greit , taip pat galima skaidri pasikeitim automatizuoti ar netgi prid ti gars . 6.5.2. Vartotojo susikurta animacija Galima animuoti ir atskirus turinio elementus. Tam skirta programos funkcija Pasirinktin animacija (Custom animation). MS PowerPoint 2003 programoje pagrindiniame meniu reikia pasirinkti:

92

Skaidri demonstravimas (Slide Show) -> Pasirinktin animacija (Custom Animation) MS Word 2007 programos versijoje pagrindiniame meniu reikia pasirinkti: Animacija (Animations) ir pasirinkti klavi Pasirinktin animacija (Custom Animation). Tada skaidr je reikia pasirinkti t turinio element , kur nor tum te animuoti, pvz., antrat , tekstin lauk , paveiksl l , lentel ir pan., o dein je pus je pasirinkti Prid ti efektus (Add Effect).

5 4 p a v e i k s l a s . Pasirinktin s animacijos pasirinkimas

Animuoti galima: x turinio element x turinio element x turinio element x turinio element

pasirodym eitis (Entrance); pabr im Emfaz (Emphasis); inykim I jimas (Exit); perst mimus Jud jimo marrutai (Motion paths).

Turinio element pasirodymas Tarkime, jei pasirinksime eitis (Entrance) ->Atskridimas (Fly In), visi judantys elementai ir j pasirodymo tvarka bus paym ti numeriukais ir bus matomi s rae dein je juostoje (r. 55 paveiksl ). Kiekvienam animuotam elementui galima nustatyti: x Kaip elemento pasirodymas yra aktyvuojamas: o su pele Spustel jus (On Click); o pasirodo su akstesniu elementu Su ankstesniu (With Previous); o pasirodo po ankstesnio elemento po tam tikro laiko Po ankstesnio (After Previous) iam pasirinkimui reikt nustatyti laik , spragtel jus dein j pel s klavi ir pasirinkus Laiko planavimas (Timing); x Kokia jud jimo Kryptis (Direction); x Kokia jud jimo Sparta (Speed); x Kokia element pasirodymo eil Pertvarkyti (Re-Order) ; x Panaikinti animacij alinti (Remove).

93

5 5 p a v e i k s l a s . Pasirinktin s animacijos atskridimo schema

Padarius bet kok pakeitim , galima peri r ti animuot skaidr pasirinkus Vykdyti (Play) arba pasirinkus Skaidr s demonstravim (Slide Show). Turinio element pabr imas i funkcij galima naudoti, kai norima kai kuriuos tekstinius elementus iskirti, pavyzdiui, pakeisti spalv , padidinti rift , pabraukti arba kaip nors judinti. Reikia pasirinkti Prid ti efektus (Add effect) -> Emfaz (Emphasis) ir tekstiniams elementams pasirinkti tinkam efekt .

Turinio element inykimas Funkcija nustatoma analogikai turinio element rezultatas yra elemento inykimas i skaidr s. Turinio element perst mimas Su ia funkcija galima pakeisti turinio element leidia nustatyti element jud jimo krypt ir viet . viet . Ekrane nupietos rodykl s pasirodymo funkcijai, tik jos

94

5 6 p a v e i k s l a s . Animuotas element perst mimas

6.5.3. Animacijos schemos Viso pristatymo arba vienos skaidr s visiems teksto elementams galima parinkti vienod animacijos schem . Animacijos schemos pasirinkimas leidia greitai animuoti visas pristatymo skaidres. MS PowerPoint 2003 programoje pagrindiniame meniu reikia pasirinkti: Skaidri demonstravimas (Slide Show) -> Animacijos schemos (Animation Schemes), tada i dein je juostoje atsidariusio s rao isirinkti tinkam schem ir pritaikyti arba vienai skaidrei, arba Taikyti visoms skaidr ms (Apply to All); MS Word 2007 programos versijoje n ra funkcijos Animacijos schemos (Animation Schemes), taiau yra kitas b das, kaip parinkti animacij visoms pristatymo skaidr ms. Rodymas (View) -> Skaidr s ruoinys (Slide Master), tada pasirinkti Animacija (Animations) ir norimam skaidr s elementui pritaikyti norimus animacijos efektus (r. skyrel 6.5.2).

95

7. DOKUMENTO FORMATAS PDF

PDF (Portable Document Format) sukurtas Adobe kompanijos 1993 metais. is formatas leidia vartotojui utikrinti, kad jo sukurtas dokumentas b t atspausdintas arba matomas toks, kok j suk r vartotojas. Nepaisant kompiuteri ar operacini sistem skirtum , PDF formato failas yra matomas ir spausdinamas lygiai toks pats, koks buvo sukurtas vartotojo. Dabar is formatas labai paplito: x publikuojant dokumentus ar straipsnius internete, x keiiantis dokumentais. Dokumento konvertavimas PDF format gali b ti palyginamas su spausdinimu: konvertavai PDF, vadinasi, atspausdinai. PDF formato privalumai: x nepriklauso nuo kompiuterin s ar programin s rangos, x nepriklauso nuo raikos (resolution), x nepriklauso nuo kompiuteryje diegt rift . Norint savo kompiuteryje matyti PDF formato fail , reikia sidiegti nemokam program Adobe Reader (anksiau vadint Acrobat Reader). Su ia programa galima PDF failus skaityti ir spausdinti, bet negalima j keisti. PDF formato dokumentus galima susikurti naudojant: Mokamas programas x Acrobat Distiller; x MS Office 2007 (parsisiuntus special skiep ); x ir kt. Nemokamas programas x Ghostsript ir Ghostviewer, parsisiuntus ir sidiegus ias programas i http://www.ghostscript.com, galima konvertuoti failus PDF format ; x Pdf995, parsisiuntus ir sidiegus i program i http://www.pdf995.com vartotojo kompiuteryje diegiamas virtualus spausdintuvas, kuris dokumentus konvertuoja PDF format ; x OpenOffice, sidiegus teksto redaktori galima bet kur atidaryt ar sukurt dokument konvertuoti PDF format ; x kt.

96

8. TEKSTYN LINGVISTIKOS IR STATISTINIAI METODAI 8.1. Tekstyn lingvistika

Tekstyn lingvistika tai toks kalbos tyrimo metodas, kurio tyrimo pagrindas yra tekstynai. Tekstynai (angl. corpus (vns.), corpora (dgs.)) tai didiuliai elektronini tekst rinkiniai, kurie paprastai naudojami nat raliosios kalbos vartosenai tirti (plaiau apie tekstynus r. Marcinkeviien 1997 ir 2000; Sinclair 1991). Tekstynams analizuoti naudojamos specialios tekstyn analiz s priemon s. 8.1.1. Tekstyn lingvistikos metodai Tekstynais paremta analiz (corpus-based) tradicinis tyrimo metodas, kuris paremtas arba iliustruotas mediaga i tekstyn . Tekstyn inspiruota analiz (corpus-driven) metodas, kurio id ja, hipotez ir keliamos problemos rado pradi tekstynuose (plaiau r. Marcinkeviien 2000). 8.1.2. Tekstynai ir j r ys Tekstynus galima skirstyti remiantis vairiais parametrais: Pagal kalbos atmain : x raytin s kalbos, x sakytin s kalbos, x mir s. Pagal kalb x x x skaii : vienakalbiai, dvikalbiai, daugiakalbiai.

Dvikalbiai ir daugiakalbiai dar skirstomi pagal sandar : x lygiagret s, x palyginamieji. Pagal kalbos anotavim : x neanotuoti, x anotuoti. Pagal reprezentuojamos kalbos pob d : x sinchroniniai, x diachroniniai. Vienakalbiai tekstynai tai vienos kalbos elektronini tekst rinkiniai. Nedidel i keli ar keli deimi tekst sudaryt tekstyn galima susikurti greitai ir be dideli laiko s naud , o keli ar keli imt milijon odi apimties tekstynai gali b ti daugyb s met darbo rezultatas. Reikia pamin ti, kad sakytin s kalbos tekstyn k rimas yra daug sud tingesnis procesas nei raytin s kalbos tekstyn , nes sakytin kalb reikia rayti, transkribuoti ir tinkamai forminti. Sakytin s kalbos tekstynuose svarbiausias elementas yra ne sakinys, o pasakymas.

97

Lygiagret s tekstynai tai original s tekstai ir j vertim tekstai, sulygiagretinti sakini lygmeniu. Lygiagreiuosiuose tekstynuose gali b ti sulygiagretinti dviej ar daugiau kalb tekstai. Paprastai it tekstyn kaupimas reikalauja daug didesni laiko s naud nei vienakalbi ar palyginam j tekstyn kaupimas, nes reikia ne tik surinkti reikiamus tekstus, bet ir juos sulygiagretinti. Palyginamieji vienakalbiai tekstynai tai vertimo studijoms skirti tekstynai, kuriuose pagal tuos paius kriterijus sukaupti du vienos kalbos elektronini tekst rinkiniai: viename yra original s tekstai, kitame tos paios kalbos vertimo tekstai. Palyginamuosiuose tekstynuose prasta tirti odio vartosenos skirtumus originalo ir vertimo kalboje (daugiau r. Baker 1995). Palyginamieji dvikalbiai arba palyginamieji daugiakalbiai tekstynai yra pagal tuos paius kriterijus sukaupti original s dviej arba daugiau kalb elektronini tekst rinkiniai. Anotuoti tekstynai tai tekstynai, kuriuose strukt riniai, gramatiniai ar semantiniai poymiai ymimi specialiomis metakalbin mis paymomis (arba anotacijomis). 8.1.3. Tekstyn reprezentatyvumas, rezultat interpretavimas Nors tekstyno dydis yra vienas svarbiausi tekstyno poymi , taiau vien tik tekstyno dydio nepakanka jo kokybei utikrinti. Svarbiausia yra tai, k tekstynas reprezentuoja ir kaip tiksliai atspindi tam tikr kalbos atmain ar anr . Taigi tekstyn dydis yra glaudiai susij s su reprezentatyvumo problema, nes tekstynas tai tam tikras kalbos m ginys arba modelis, kurio tyrim pagrindu daromos bendresn s ivados. Tyr jas dirbdamas su tekstynu arba kurdamas tekstyn visada turi uduoti sau klausim : k tas tekstynas reprezentuoja (vis raytin kalb , vertim kalb ar vieno autoriaus kalb ) ir ar gerai reprezentuoja? Daniems kalbos reikiniams, pvz., jungtukams, tirti pakanka palyginti nedidelio tekstyno, o retesni kalbos reikiniai turi b ti tiriami kuo didesniuose tekstynuose. Vertinant tekstynuose atrastus kalbos reikinius, reikia atsivelgti tekstyno tekst : x tem , x kalbos atmain (sakytin ar raytin ), x anr (groin literat ra, dokumentai, mokslin literat ra ir pan.), x laikotarp (metai ar tam tikras laikotarpis), x tekst ar autori vairov ir kt. Nors egzistuoja vairios tekstyn tyrimo mediagos analiz s metodikos, taiau rezultat interpretacij ir galutines ivadas visada kuria pats tyr jas. Geras tekstynu paremtas tyrimas remiasi ne tik reprezentatyviais ir tinkamais duomenimis, bet ir teisinga j interpretacija. 8.1.4. Tekstyn analiz s priemon s Konkordavimo programos Konkordavimo programa (concordancing programs ar concordancers) pagrindin tekstyn analiz s priemon . I esm s i programa yra teksto arba tekstyno paiekos sistema, leidianti lingvistui rasti tekste reikaling informacij apie atskirus teksto elementus (odius ar odi junginius) ir pateikti j patogia forma konkordansu. Konkordansas yra s raas eilui , kuriose rastas tiriamas odis ar odi junginys, paimtas i teksto ar tekstyno. Gali b ti vienakalbiai, dvikalbiai ir daugiakalbiai konkordansai. Skirting r i konkordansams generuoti reikalingos vairios konkordavimo programos: Vienakalbiai konkordansai (pvz., Simple Concordance program SCP, WordSmith Tools, Dabartin s lietuvi kalbos tekstyno paieka33);
33

r. http://tekstynas.vdu.lt.

98

Dvikalbiai ar daugiakalbiai konkordansai (pvz., Paraconc, Lygiagreiojo tekstyno paieka34). Vienakalbio konkordanso eilut s centre yra tiriamasis odis (angl. node), o jo artimiausiame kontekste i kair s kairieji kolokatai, i dein s deinieji (angl. left collocates, right collocates) (r. 57 paveiksl ). Kolokacij tyrimuose danai b tina apriboti kontekst , t. y. analizuoti tik tam tikr kolokat skaii i kair s arba i dein s, kitaip tariant, nustatyti lango dyd (angl. span). Daniausiai nustatomas 45 odi lango dydis. Kompiuteri programose d l patogumo kairieji kolokatai ymimi sutrumpintai K1K5, o deinieji D1D5 (angl. atitinkamai L1L5, R1R5), kur skaiius nurodo, kurioje pozicijoje yra kolokatas.
lango dydis = 5 Tiriamasis odis

K5

K4

K3

K2

K1

D1

D2 D3

D4

D5

rusik j plot lietuvikumas tokia abejotina filologija: Vitebskas nuo vyti, Pinskas nuo pinti Kairieji kolokatai Deinieji kolokatai

Konkordanso eilut 5 7 p a v e i k s l a s . Konkordavimo programose vartojam termin iliustracija

Dauguma konkordavimo program leidia didinti konkordanso eilut s ilg : eilut galima apriboti sakiniu arba tiksliai nurodyti jos ilg simboliais. Tobulesn s programos dar leidia kurti bendraakni arba bendragal ni odi konkordansus. Pavyzdiui, jei paiekos lange nurodysime filolog*, konkordavimo programa suras visus odius su ia aknimi, jeigu *gija visus odius su iuo baigmeniu. Jeigu tiriame 1015 konkordanso eilui , mums nereikia jokios ypatingos analizavimo metodologijos: sugebame patys puikiai vertinti tai, k matome. Jei tiriame 50100 eilui konkordans , rekomenduotina jam pritaikyti kok nors elementar konkordanso r iavim (r. toliau pateikt pavyzd ). O jeigu m s tyrimo mediaga susideda i t kstanio ar daugiau eilui , b tina pritaikyti konkordansui specialias r iavimo ir skaiiavimo priemones, kitaip nesugeb sime apr pti ir apibendrinti visos jame esanios informacijos. Toliau pateiktas odio filologija konkordansas, sur iuotas pagal K1 ir po to pagal K2:
usik j plot lietuvikumas tokia abejotina filologija: Vitebskas nuo vyti, Pinskas nuo pinti, ialybi spektras: lietuvi filologija, angl filologija, vokiei filologija, vokiei ir rus tete populiariausia nauja specialyb - angl filologija. Norini studijuoti j , kaip ir ekonom neutinio susitikimo b dai taps archeologija. filologija nebepains myl tino Logoso. Buvau atkre s neateit , be to, b t per sud tinga. Balt filologija kaip atskira specialyb d stoma tik tri s Redakcijos sveias Baltistika, arba balt filologija, - mokslas apie balt kalbas, literat tyrin jim disciplinos pagrindas lieka balt filologija, tai yra lietuvi ir/arba latvi kalba, imto dalyk . Dabar vienas toki - ir balt filologija. - Pernai student buvo tik keturi. pastang reikalaujantis autorius, j domina filologija ir filosofija, jis retai kada praleidi am tik jimui nepaliaujamai stiprinti gyvuoja filologija. Jos prielaida ta, kad esama t nedauge s rao arba gali rayti. Noriu pasakyti, kad filologija remiasi kilniu tik jimu - tik jimu tuo, erkeit ir pertvark tokios disciplinos kaip filologija, kuri savo ruotu nat ralizavo, modern studijuoti tokius nepraktikus mokslus kaip filologija. Baig s mokslus, B. Brazdionis d st l ta bals s priebalsius, ir stambaus kalibro filologija lieka bej g ireikti t meil s ir jau emiotikos akos, hermeneutika, komparatyvin filologija ir kt.). dvinar bakalauro studij nimas neaikus (studij planuose - "lietuvi filologija, mano skaitytojo biliete - "lietuvi k kurtas naujas didaktikos skyrius - lietuvi filologija, kuriai iki iol vadovauja profesorius r filologini specialybi spektras: lietuvi filologija, angl filologija, vokiei filologija, ne taip akivaizdu, bet tiek pat nuostolinga. filologija su saviironiku budrumu odiniam, sutar e teig ininieriaus, mediko specialybes, o filologija netur jo pasisekimo. Taip lietuvika s - teig menininkas, - pagimd ne istorija, o filologija; sunku sivaizduoti didesn negu lietu ijos perskyra taip pat tradicin . Ja remiasi filologija: vienas dalykas yra tekstas ir jo prasm no" mama. "Vaikeli, anokia ia specialyb - filologija!, - tikino ji. - Juk neb tina studiju strakcijos ir universalumo lygio strukt ras (filologija akcentuoja konkretyb s ventum ). Galg
34

r. http://tekstynas.vdu.lt.

99

kit krat , kiti ir universitetai. Taigi disertacij "Latvi kalbos s lik j tarmi medicinos srities atstov , antroje vietoje tuvi filologija, angl filologija, vokiei akomis: antropologija, biologija, zoologija,

filologija, nors to termino a ir nelabai suprantu filologija. 1980-1990 metais dirbo mokslin darb filologija, treioje - technikos mokslai. Susitik filologija, vokiei ir rus kalbos, kurias daugia filologija (senais vietovardiais)104. Nors, anot

Taip sur iuotame konkordanse be sud ting skaiiavim galima lengvai nustatyti daniausius junginius su iekomuoju odiu (balt filologija 4, lietuvi filologija 3). Besikartojantys junginiai yra lengviau matomi naudojant vadinam j zigzagin r iavim (angl. zig-zag sorting). R iuojant zigzaginiu b du, pirmiausia r iuojama pagal tiriam j od , po to pagal pirm j i dein s; pagal pirm j i kair s; pagal antr j i dein s; antr j i kair s ir t. t. Taip susidaro pasikartojani jungini grandin s, kurios yra lengvai pastebimos plika akimi. Jei m s konkordansas yra t kstanio ir daugiau eilui , gali nepad ti ir kolokat r iavimas. Tada reikt automatikai skaiiuoti kolokatus, nustatant tiksl kolokat skaii tam tikroje pozicijoje. Dauguma konkordavimo program leidia atlikti tokius skaiiavimus. Daniniai s ra generatoriai ios kompiuterin s priemon s skaiiuoja danines odi charakteristikas, t. y. generuoja daninius s raus (angl. frequency lists). iuose s rauose nurodomas kiekvienos atskiros odio formos arba odio pasirodymo danis tiriamame tekste. Daniniai s raai suteikia vertingos informacijos apie santykin odi dan ir teksto leksem vairov . Daniniai s raai gali b ti sur iuoti pagal dan arba ab c l , taip pat did jania arba ma jania tvarka. Pagal dan sur iuotuose s rauose iryk ja daniausi odiai ir j formos. Toliau pateiktas 10 pai daniausi odi form s raas 60 mln. odi tekstyne. I io s rao akivaizdu, kad pats daniausias odis tekstyne yra jungtukas ir, daniausias prielinksnis , i veiksmaodini form daniausia yra odio b ti b tojo laiko III asmens forma buvo, daiktavardiai, b dvardiai ir prieveiksmiai daniausi j deimtuk nepatenka.
ir kad i su o buvo tai kaip yra 1909469 485436 455142 384463 334613 307064 307006 296544 290564 272266

Generuodami daninius s raus lingvistai gali naudotis nepageidaujam odi s raais (stop lists), t. y. s raais, kuriuose yra tie odiai, kuri tyr jas nepageidauja savo daniniuose s rauose. Pavyzdiui, nor damas dirbti tik su reikminiais odiais (daiktavardiais, b dvardiais, veiksmaodiais), tyr jas funkcines kalbos dalis (jungtukus, prielinksnius, dalelytes ir kt.) gali traukti nepageidaujam odi s raus. Pagal ab c l sur iuotose s rauose labai patogu sugrupuoti visus bendraaknius ir giminikus odius. iuose s rauose taip pat lengviau surasti konkret od (ypa jeigu is s raas yra atspausdintas). Toliau pateiktoje lentel je matome odio filologija dani pasiskirstym pagal linksnius ab c l s tvarka irikiuotame daniniame s rae.
filologes filolog s filologija filologij filologijai 1 10 26 43 8

100

filologijas filologijoje filologijomis filologijos filologine filologin filologin filologinei filologin je

1 10 1 367 12 12 15 2 1

Svarbu vertinti, kad odi form s raai rodo ne odi , o odio form danumus. I ties tikrasis antratinio35 odio filologija danis yra vis to odio linksni dani suma. i problem padeda spr sti lemuokliai, kurie suveda visas gramatines odio formas vien antratin . Lemuotas odio s raas sutrump ja, be to, gali pasikeisti odi isid stymo tvarka sur iavus j pagal dan , taiau lemuojant odi s ra susiduriama su homonimijos problema. Pavyzdiui, odio forma lauo, kuriai daniniame s rae yra priskiriamas tik vienas danis, i ties skyla daiktavardio lauas kilminink ir veiksmaodio lauyti esamojo laiko form . Tiesa, reikia neumirti, kad antratini odi s rae prarandama informacija apie atskir linksni arba veiksmaodio form danius. Dauguma internete prieinam tekstyn turi rankius, kurie leidia atlikti konkordavimo ir danini s ra generavimo funkcijas. Jei studentai nor t patys kurti ir analizuoti tekstynus, b t galima pamin ti nemokamas programas AntConc ir Simple Concordance Programme, bei komercin WordSmith Tools.

8.2. Statistiniai duomenys, statistiniai metodai

Nors tradicikai filologija yra laikoma humanitariniu mokslu, taiau tekstyn , fonetikos ar kompiuterin s lingvistikos tiriamuosiuose darbuose lingvistai neretai susiduria su vairiais skaiiavimais, statistika, statistiniais duomenimis ir statistiniais metodais. Kiekybiniai metodai kalbotyroje reikalingi d l keli prieasi . 1. Kiekybiniai d sningumai egzistuoja gyvojoje kalboje (linksni , kiriuoi , kalbos dali , gramatini form danumas). Remiantis statistika galima greiiau pasteb ti tam tikrus d sningumus. Reikia pasakyti, kad danumas, remiantis odyn ir realios vartosenos duomenimis, labai skiriasi. 2. Tarp kiekybini ir kokybini reikini danai egzistuoja ryys (tarp skiemen skaiiaus ar kiriuoto skiemens vietos ir odio vartojimo danumo). Statistika kokybini ypatybi neatskleidia, bet gali juos paaikinti. Statistikos naudojimas kalbotyroje turi b ti prasmingas. Statistika d l paios statistikos beprasm (kalbotyra negali virsti buhalterija). Kita vertus, reikia gerai imanyti statistikos galimybes ir paius metodus, kad statistikos naudojimas b t s kmingas bei prasmingas. Danai, ypa pradedantieji tyr jai, neteisingai vardija savo tyrimo metod ir nepagr stai priskiria j statistiniam. Statistiniai duomenys vair s tam tikr reikini skaiiavimai (daniai) yra randami daugumoje iuolaikin s kalbotyros darb , taiau vien tik statistini duomen pateikimas tyrime nereikia, kad tyrime naudojami statistiniai metodai. Statistiniai duomenys skirstomi kokybinius ir kiekybinius. Grafikai galima pavaizduoti ir vienus, ir kitus. Skaitin interpretacija galima tik kiekybini poymi . Taiau kokybin poym visada galima interpretuoti kaip kiekybin , suteikiant jam skaitines reikmes, pvz., ilgiesiems balsiams priskirti 1, o trumpiesiems 0.
35 Antratinis odis (angl. headword) tai apibendrinta odio forma, kuri paprastai sutampa su to odio odyninio straipsnio antratine forma. Antratinis odis dar vadinamas lema.

101

Kiekybinis poymis gali b ti: a) tolydusis (jei skirtumas tarp poymio gyjam reikmi gali b ti kiek norima maas, pvz., balsi ilgumas); b) diskretusis (poymio reikm s gali skirtis ne maiau kaip tam tikru minimaliu dydiu, pvz., balsi ar priebalsi skaiius kalbose). Tam tikra tvarka surikiuota mediaga yra statistin variacijos eilut . Tokios eilut s gali b ti diskretin s ir intervalin s. Pvz.: tiriamas lietuvi kalboje vartojam skolini kiekis sociolingvistiniu aspektu (t. y. pagal ami ). Turime 15, 18, 19, 27, 29, 35, 50, 61, 72 met respondentus. Jeigu analizuosime ir aptarsime kiekvieno informanto kalb atskirai (tam tikra tvarka, pvz., nuo jauniausio iki vyriausio, taip, kaip surayta), tai tur sime diskretin eilut . Jeigu juos suskirstysime grupes: 1519, 2735, 5072, tai tur sime intervalin eilut . Intervalin s eilut s labai parankios tada, kai naudojamasi dideliu mediagos kiekiu. Dani lentel s. Pavyzdiui, analizuojama, koks yra lietuvi kalbos daiktavardi kiriuoi danumas (duomenys paimti i Kazlauskien 2000):
1 kiriuot 43,2 % 2 kiriuot 37,5 % 3 kiriuot 9,8 % 4 kiriuot 9,5 %

Kad b t vaizdiau, itos lentel s gali b ti pateikiamos grafikai braiomos vairios diagramos. Apraomoji statistika pirminis skaitmenini duomen apdorojimas: vidurkis, moda, mediana, santykiniai ir absoliut s daniai, dispersija, standartinis nuokrypis. ios charakteristikos gali b ti dvejopos: a) poslinkio (rodo duomen reikmi dyd ) ir b) sklaidos (rodo reikmi isid stym ). Poslinkio charakteristikos vidurkis, mediana, moda Sklaidos charakteristikos absoliutusis nuokrypis, dispersija skaitini poslinkio

Vidurkis (arba aritmetinis vidurkis) viena i svarbiausi charakteristik skaiiuojamas pagal formul : xi x n kur xi (i=1, 2, ..., n) variani reikm s, n variani skaiius.

Reik t nepamirti, kad kai kada jis gali netiksliai rodyti vidutin duomen reikm . Taip b na tada, kai imtyje yra vienas ar keli labai besiskiriantys skaiiai, pvz.: balsi trukm (ms): 70 80 85 75, 80 85 75 70 170 70 75 85. Be to, 170 vidurkis b t 77ms, o su juo 85ms. Mediana. Norint rasti median , pirmiausia reikia sur iuoti duomenis did jimo tvarka. Rikiuot s vidurinis skaiius ir yra mediana. Jei duomen skaiius lyginis, tai mediana dviej vidurini skaii vidurkis. Mediana naudojama tada, kai d l keli ekstremini skaii vidurkis nerodo realaus poslinkio, pvz., ankstesnis balsi trukm s atvejis: 70 70 70 75 75 75 80 80 85 85 85 170. Mediana yra 77 (vidurkis 75 ir 80). Moda daniausiai pasitaikantis steb jimas nagrin jamoje statistini duomen aib je. Jei visi skaiiai pasikartoja tiek pat kart , sakoma, kad aib neturi modos. M s tiriam balsi trukm s aib neturi modos, nes net 3 reikm s pasikartoja 3 kartus. Absoliutusis nuokrypis (mean deviation) apibr iamas kaip vidurkis absoliui j skirtum tarp gyjam reikmi ir vidurkio. Tie skirtumai gyja ir teigiamas, ir neigiamas reikmes, skirtum suma visada lygi 0. Tod l reikia naudotis t skirtum absoliuiaisiais dydiais. Apskaiiuojamas pagal formul : 1 n x x ni 1 i

102

Dispersija (variance) daniausiai vartojama sklaidos charakteristika. Tai atsitiktini dydi isibarstymas aplink vidurk . Ji skaiiuojama kaip ir absoliutusis nuokrypis, tik ia imama ne absoliui dydi suma, o skirtum kvadrat suma (nereikia modulio). 1 n V2 (x  x ) 2 ni 1 i Dispersija yra populiacijos parametras (duomenys apie absoliuiai vis tiriam j grup ). Jei turime ne populiacij , o imt , tada formul iek tiek kitokia: 1 n s2 (x  x ) 2 n 1 i 1 i Dispersijos reikm gali skirtis nuo absoliuiojo nuokrypio. Kad to neb t , naudojamas standartinis nuokrypis (Standart deviation). Tai aknis i dispersijos:
s

(x

x ) n 1
i

standartin nuokryp panaus ir variacijos koeficientas, nustatomas pagal formul : s v 100 x Apraomoji statistika yra naudojama daugelyje iuolaikini kalbotyros darb , taiau ir tai dar n ra tikrieji statistiniai metodai. Statistiniai metodai skirti duomen reprezentatyvumui vertinti, statistiniams ryiams, priklausomyb ms, tikimyb ms, s veikoms nustatyti. Klaidos tikimyb s nustatymo metodai. Koreliacin analiz statistini ryi tarp kintam j tyrimas. Regresin analiz vieno kintamojo priklausomyb s tyrimas nuo vieno arba daugelio kintam j . Dispersin analiz kintamojo reikmi paaikinimas vieno ar keli nepriklausom kintam j veikimu. Faktorin ir klasterin analiz s leidia daugel kintam j sugrupuoti tarpusavyje nesusijusias grupes remiantis j tarpusavio koreliacijomis. Plaiau apie statistinius metodus skaitykite specialioje statistikai skirtoje literat roje (ekanaviius et al. 2000, 2002; Janukeviius 2000). 8.2.1. Statistini metod naudojimas kalbotyroje Statistiniai metodai daugiausia naudojami iose kalbotyros srityse: Eksperimentin je fonetikoje iuose tyrin jimuose statistiniais metodais gali b ti tyrin jami garso signal parametrai: vertinant garso signal matavimo patikimum , skirtumus ir paklaidas. Tekstometriniuose tyrin jimuose ie tyrin jimai apima tekstyn ir kompiuterin s lingvistikos tyrin jimus, kuriuose statistiniai metodai gali b ti naudojami vairiems teksto elementams skaiiuoti: kolokacijoms, autorystei nustatyti, odi pasiskirstymui lyginti, automatikai nustatyti teksto funkcij , grupuoti tekstus ir kt. Anketiniuose arba apklaus tyrin jimuose i tyrin jim duomenys yra surinkti apklausiant respondentus. i tyrin jim itakos yra socialiniuose moksluose jie skirti vairiems visuomeniniams reikiniams tirti. Kai apklausiamas didiulis vairaus amiaus, vairaus isilavinimo, vairi socialini grupi respondent kiekis, tai rezultatams vertinti reikalingi statistiniai metodai.

103

8.2.2. Statistin programin ranga Specializuota statistin programin ranga yra didel pagalba tyr jui, noriniam naudoti statistinius metodus savo tyrin jimuose, nes ja naudojantis sud tingi ir komplikuoti statistiniai udaviniai gana nesunkiai veikiami. Be abejo, svarbu neumirti, kad statistin s analiz s s km priklauso ne tik nuo teisingai pritaikyto statistinio testo ir teising skaiiavim , bet ir nuo patikim duomen . Tik tada, kai ios abi s lygos yra ipildytos, galima laukti patikim ir prasming rezultat . Egzistuoja daug vairi statistini kompiuterini program , taiau galima b t iskirti ias tris programas: MS Excel labiau tinka apraomajai statistikai; STATISTICA specializuotas statistinis program paketas, skirtas vairiems statistiniams metodams taikyti. SPSS programa (Statistical Package for the Social Sciences) pritaikyta statistiniams metodams, naudojamiems socialiniuose moksluose, taikyti.

104

LITERAT RA
Baker M. 1995: Corpora in Translation Studies. An Overview and Suggestions for Future Research. Target 7 (2), 22343. ekanaviius V., Murauskas G. 2000: Statistika ir jos taikymai, I. Vilnius: TEV. ekanaviius V., Murauskas G. 2002: Statistika ir jos taikymai, II. Vilnius: TEV. Jakaitien E. 1988: Leksin semantika. Vilnius: Mokslas. Janukeviius R. 2000: Statistikos vadas. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. Kardelis K. 2002: Mokslini tyrim metodologija ir metodai. Kaunas: Judex. Kazlauskien A. 2000: Daiktavardio kiriuoi danumas. Darbai ir Dienos 24, 8388. Kazlauskien A., Rimkut E., Bielinskien A. 2011: Bendroji ir specialyb s kalbos kult ra. Kaunas: Vytauto Didiojo universitetas. Leonaviien B. 2005: Microsoft Office 2003. Kaunas: Smaltija. Leonaviien B. 2007: Microsoft Office 2007. Kaunas: Smaltija. Leonaviien B. 2011: Microsoft Office 2010. Kaunas: Smaltija. Marcinkeviien R. 1997: Tekstyn lingvistika ir lietuvi kalbos tekstynas. Lituanistica 1, 5878. Marcinkeviien R. 2000: Tekstyn lingvistika: teorija ir praktika. Darbai ir Dienos 24, 764. Palionis J. 1985: Kalbos mokslo pradmenys. Vilnius: Mokslas. Pirokinas A. 1990: Jaunajam lituanistui. Vilnius: Mokslas. Rienecker L., Jrgensen P. S. 2003: Kaip rayti mokslin darb . Vilnius: Aidai. Sinclair J. 1991: Corpus, Concordance, Collocation. Oxford: OUP. Utka A. 2000: Kalbin ranga ir jos galimyb s. Darbai ir Dienos 24, 275285.

105

PRIEDAI
1 priedas. Bakalauro darbo antratinis lapas

VYTAUTO DIDIOJO UNIVERSITETAS

HUMANITARINI MOKSL FAKULTETAS LIETUVI KALBOS KATEDRA

Vardenis Pavardenis

BAIGIAMOJO DARBO PAVADINIMAS Bakalauro baigiamasis darbas

Lietuvi filologijos studij programa, valstybinis kodas 61204H123 Filologijos studij kryptis

Vadovas (- ) _____________________ _________ ______

(Moksl. laipsnis, vardas, pavard ) (Paraas) (Data)

Apginta ___________________
(Fakulteto dekanas)

__________ ______
(Paraas) (Data)

Kaunas, 2012

106

2 priedas. Kursinio darbo antratinis lapas

VYTAUTO DIDIOJO UNIVERSITETAS

HUMANITARINI MOKSL FAKULTETAS LIETUVI KALBOS KATEDRA

Vardenis Pavardenis

KURSINIO DARBO PAVADINIMAS Kursinis darbas

Vadovas (- ) _____________________
(Moksl. laipsnis, vardas, pavard )

Kaunas, 2012

107

3 priedas. Bibliografijos aprao pavyzdiai

Nr. 1. 2. 3. 4. 5. LEIDINYS KNYGOS Vienas autorius Du autoriai Trys autoriai Keturi ir daugiau autori Autori kolektyvas (nurodomi vyriausieji redaktoriai) Daugiatomis leidinys BIBLIOGRAFIJOS APRAAS Pirokinas A. 1990: Jaunajam lituanistui. Vilnius: Mokslas. Sirtautas V., Grenda . 1988: Lietuvi kalbos sintaks . Vilnius: Mokslas. Sirtautas V., Petkeviien R., Grenda . 2001: Rinktiniai kalbotyros straipsniai. iauliai: iauli universiteto leidykla. Janickis V., Rinkeviien E., ukyt J., arnauskas A. et al. 1999: Neorganin chemija. Vadov lis. Kaunas: Technologija. DLKG 1994: Dabartin s lietuvi kalbos gramatika, red. V. Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla. Arba: Dabartin s lietuvi kalbos gramatika, red. V. Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1994. Pikilingis J. 1975: Lietuvi kalbos stilistika. D. 2. Vilnius: Mokslas. LKG 1976: Lietuvi kalbos gramatika, red. K. Ulvydas. T. 3. Sintaks . Vilnius: Mokslas. Arba: Lietuvi kalbos gramatika, red. K. Ulvydas. T. 3. Sintaks . Vilnius: Mokslas, 1976. Sociolingvistika ir kalbos kult ra. Straipsni rinkinys.Vilnius: Gimtoji kalba, 1994. DLK 2000: Dabartin s lietuvi kalbos odynas, vyr. red. S. Keinys. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas. Arba: Dabartin s lietuvi kalbos odynas, vyr. red. S. Keinys. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2000. LK 120: Lietuvi kalbos odynas 12, Vilnius: Mintis, 19681969; 36, Vilnius: Valstybin s politin s ir mokslin s literat ros leidykla, 19561962; 79, Vilnius: Mintis, 19661973; 1015, Vilnius: Mokslas, 19791991; 1617, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 19951996; 1820, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 19972002. Gaivenis K., Keinys S. 1990: Kalbotyros termin odynas. Kaunas: viesa. Ovarenko V. M. 1996: . . . : .

6.

7. 8.

Be autoriaus straipsnio odynas

ir

9.

Leidinys rus kalba MOKSLO DARBAI: KURSINIAI, BAKALAURO IR KT. Bakalauro darbas Disertacija Disertacijos santrauka STRAIPSNIAI VAIRIUOSE LEIDINIUOSE Vieno autoriaus straipsnis urnale Dviej autori straipsnis urnale Trij autori straipsnis urnale Straipsnis knygoje

10. 11. 12.

Pakalnyt N. 2008: Kalbin s socialini reklam ypatyb s. Bakalauro darbas. Kaunas: Vytauto Didiojo universitetas Girien J. 2003: Nauj j skolini atitikmenys: strukt ra ir vartosena. Daktaro disertacija. Vilnius: Lietuvi kalbos institutas. Marcinkeviien R. 2002: Tekstyn lingvistika ir lietuvi kalbos vartosena. Habilitacijai teikiamos disertacijos santrauka. Kaunas: Vytauto Didiojo universitetas.

13. 14. 15. 16.

Girien J. 1998: Kas skatina nelietuvik svetimodi raym ? Kalbos kult ra 71, 54 58. alkauskait G., alkauskas V. 1998: D l kompiuterijos termin laikmena, kaupiklis, skaitlys, tvarkykl ir kaupa vartojimo. Terminologija 5, 6570. Poplack S., Sankoff D., Miller Ch. 1988: The social correlates of lexical borrowing and assimilation. Linguistics 26, 47104. Urbutis V. 1961: Dabartin s lietuvi kalbos sudurtini daiktavardi daryba. Dabartin lietuvi kalba. Vilnius: Valstybin politin s ir mokslin s literat ros leidykla, 65121.

108

17.

18.

Straipsnis daugiatomyje leidinyje Be autoriaus

Skardius P. 1999: Kova su svetimyb mis. Rinktiniai ratai 5, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 799801. Principai 1997: Lietuvi bendrin s kalbos tvarkybos principai, kodifikacijos kriterijai ir j taikymas. Gimtoji kalba 4, 13. LKKN 1998: Lietuvi kalbos komisijos nutarimai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla. Marcinkeviien R. 1999: Paaugli odynas (recenzija). Rec. kn.: Paulauskas J. Paaugli odynas. Kaunas: viesa, 1997. Knyg aidai 13, 3942. Antanaitis A. T. 1986: Metmenys (recenzija). Rec. urn.: Metmenys 50, Chicago, 1980. Akiraiai 7, 810.

19. 20.

Knygos recenzija urnalo recenzija KONFERENCIJ MEDIAGA Praneimas konferencijos mediagoje

21.

Girien J. 2000: Nauj j svetimodi atitikmenys sakytin je ir raytin je vartosenoje. Kalbos norm ir vartosenos lygmenys (praneim tez s). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 45. Razgulina V. 2002: Svetimybi ir j lietuvik atitikmen konkurencija nekamojoje kalboje. Raomosios ir nekamosios kalbos s lytis (6-osios Lietuvos student lituanist mokslin s konferencijos praneimai). Kaunas: Kauno technologijos universiteto leidykla, 1215. Paradigmatika, sintagmatika ir kalbos funkcijos 2000: tarptautin s mokslin s konferencijos praneim mediaga. Kaunas: Naujasis laukas.

22.

23.

Konferencij mediaga be autoriaus ELEKTRONINIAI DOKUMENTAI Duomen baz

24.

Mediaga internete

25.

Kompaktin ploktel

Dabartin s lietuvi kalbos tekstynas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt.36 Lietuvos Respublikos termin bankas. Prieiga internete: http://terminai.vlkk.lt:10001/pls/tb/tb.search. 1. Kai inomas autorius (-iai), publikavimo metai ir internete publikuotos mediagos pavadinimas: Boguslavsky I., Grigorieva S., Grigoriev N., Kreidlin L., Frid N. 2000: Dependency Treebank for Russian: Concept, Tools, Types of Information. In 18th International Conference on Computational Linguistics COLING-2000, Saarbrcken, Germany. Prieiga internete: http://acl.ldc.uppen.edu/C/C00/C00-2143.pdf (i r ta 200704-03). 2. Kai inomas autorius (-iai) ir internete publikuotos mediagos pavadinimas: Atalay N. B., Oflazer K., Say B. The Annotation Process in Turkish Treebank. Prieiga internete: http://www.ii.metu.edu.tr/~corpus/treebank/ (i r ta 2007-04-03). 3. Kai inomas autorius ir publikavimo metai: Arnold D. J. 1995: Prieiga internete: http://clwww.essex.ac.uk/Mtbook/HTML/node53.html (i r ta 2007-04-03). 4. Kai neinomas autorius (ar n ra aikaus autoriaus), riliame tekste naudojamas akronimas ar sutrumpinimas: 1) CHANKO Helsinkio anotuotas rusik tekst tekstynas CHANKO. Prieiga internete: http://www.slav.helsinki.fi/hanco (i r ta 2007-04-03). 2) HPSGB HPSG-based Syntactic Treebank of Bulgarian (BulTreeBank). Prieiga internete: http://www.bultreebank.org/BTBDescription.html (i r ta 2007-04-03). Lietuvikos knygos metai 15471997 (kompaktin ploktel ). Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas, 1998.

36

Jeigu duomen baz yra laikina arba yra tikimyb , kad po tam tikro laiko pasikeis duomen baz s adresas, reikia nurodyti, kada i r ta.

109

Metodiniai patarimai raantiems kalbotyros darbus. Metodin priemon / pareng Erika Rimkut , Andrius Utka ISBN 978-9955-12-763-5 i metodin priemon skirta Lietuvi filologijos bakalauro programos studentams. Patarimai gali b ti naudingi ir studijuojantiems kitose kalbotyros bakalauro programose, taip pat rengiantiems magistro darbus. Knygoje aikinama, kaip naudoti elektronini tekst ruoimo priemones (teksto redaktorius, skaiiuokles-lenteles, prezentacijos programas), taikyti tyrimo metodus; raoma apie mokslini rato darb pob d , tokiems darbams keliamus reikalavimus. ia pateikti reikalavimai, kuri reikia laikytis norint pateikti tinkamo turinio ir formos mokslin darb . Knygoje aikinama, kaip cituoti, sudaryti ir tekste pateikti lenteles bei paveikslus, kaip sudaryti literat ros s ra , kaip id styti tekst , kaip pasiruoti darb pristatyti odiu.

METODINIAI PATARIMAI RAANTIEMS KALBOTYROS DARBUS Pareng Erika Rimkut , Andrius Utka

Metodin priemon elektroninis leidinys

2012-05-24. Usakymo Nr. K12-064 Ileido Vytauto Didiojo universiteto leidykla, S. Daukanto g. 27, LT-44249 Kaunas