1. TEISMO SPRENDIM TEISTUMO IR PAGRSTUMO KONTROLS REIKSM IR FORMOS. Kodl reikalingas apeliacinis procesas?

: Priimtas teismo sprendimas, daniausiai dar nereikia bylinjimosi pabaigos. Kad ir koks bt teismo sprendimas, viena alis visada lieka nepatenkinta. Tinkamo proceso, alies teiss bti iklausytos ir kt. CP principai reikalauja nepatenkintai aliai suteikti teis sksti priimt teismo sprendim ir itaip sudaryti jai dar vien galimyb rodyti savo ties. Teismas, sprsdamas bylas, danai klysta. Teisjas gali klysti tiek aikindamas ir vertindamas faktines bylos aplinkybes, tiek aikindamas ir vertindamas statym. Neteist ir nepagrst teismo sprendim gali lemti teisjo patirties stoka, menka teisin kvalifikacija ar nesingumas. Galimyb analizuoti bylos faktus du kartus pirmosios ir apeliacins instancijos teismuose, t.y. kad juos analizuos ne vien kart ir ne vienas teisjas, sumaina fakt nustatymo ir j vertinimo klaidos tikimyb. Tai laikoma vienu i apeliacijos privalum. Teism ir teisj nepriklausomumo principas reikalauja, kad teism sprendim teistum ir pagrstum tikrint ne statym leidiamoji ar vykdomoji valdia, bet auktesn teismo instancija. Daugumoje valstybi yra hierarchin teism sistema: I instancijos teismai, antrosios (apeliacins) instancijos teismai ir valstybs Aukiausiasis Teismas kaip vienintel ir galutin instancija. Auktesn ios hierarchijos grandis tikrina emesns grandies priimt sprendim, todl daniausiai byla, inagrinta I instancijos teisme, pagal ali skund gali patekti II instancijos teism, o paskui - ir Aukiausij Teism. i pakopin teismo sprendim kontrol vadinama INSTANCINE SISTEMA. J lemia tokios prieastys: Teismo klaidos ir btinybs jas itaisyti siekiant apginti alis, t.y. privat interes. Auktesns instancijos teismas, tikrinantis teismo sprendim, yra pranaesnis u emesns instancijos teism ir kiekybiniu, ir kokybiniu atvilgiu. Auktesns instancijos teisme bylas kolegialiai nagrinja keli teisjai profesionalai, turintys daugiau gyvenimo ir profesins patirties. i teism krvis daniausiai maesnis, todl jie yra objektyviai pajgs skirti bylai daugiau dmesio. Galimyb patikrinti teismo sprendim auktesniame teisme veria emesns instancijos teism teisjus nagrinti bylas atidiau, nes tai, kad danai naikinami j sprendimai, gali turti takos teisjo karjerai. Neteist teismo sprendim btina panaikinti ne tik ali interesais. Dar yra vieas interesas, kad visi teismo sprendimai bt teisti, o neteisti panaikinami. Todl instancin sistema leidia ginti ir privat, ir vie interes. Kiekviena valstyb suinteresuota darnia, nuoseklia teiss sistema, vienodu teiss aikinimu ir taikymu. tiksl padeda pasiekti instancin sistema, kurios hierarchijos virn aukiausiasis teismas kaip tik vykdo vienodos teism praktikos ir vienodo teiss aikinimo bei taikymo utikrinimo funkcij. Taigi i sistema skirta dviem tikslams:

1. Teisingumui konkreioje byloje gyvendinti; 2. Darniai teiss sistemos raidai utikrinti. Teism sprendim kontrols formos pasaulinje praktikoje labai vairios. Pagal tai, koks teismas tikrina teismo sprendim, j kontrols formos skirstomos: 1. Bylos atnaujinimas (teismo sprendim tikrina j prims teismas (aiku kitos sudties), perirdamas byl de novo t.y. i naujo) 2. Bylos perirjimas. (Teismo sprendim tikrina auktesns instancijos teismas). Teismo sprendimo tikrinimas auktesnje instancijoje taip pat yra nevienalytis. Kontinentinje Europoje, Japonijoje, kitose civilins teiss tradicijos v-bse skiriamos dvi kontrols formos, atsivelgiant tai, byla tikrinama ir teisiniu, ir faktiniu aspektais ar tik teisiniu aspektu. 1. Pirmuoju atveju yra apeliacija 2. Antruoju kasacija arba revizija. Dar civilins teiss tradicijos valstybse teismo sprendimo apskundimo ir jo kontrols bdai dar skirstomi: 1. prasti (pvz. Pranc. apeliacija, Vok. apeliacija, revizija, skundas). 2. Iimtiniai (pvz. Pranc. tre. asmens skundas, kasacija, skundas dl neapeliuotino ar priimto u aki sprendimo, Vok. protestas, iekinys dl bylos atnaujinimo). Jie galimi tik statymo nurodytais atvejais ir j taikymas automatikai nesustabdo skundiamo teismo sprendimo vykdymo. Bendrojoje, taip pat Skandinavijos valstybi teisje numatyta tik viena kontrols forma (ia nedaromas skirtumas tarp faktinio ir teiss klausim tikrinimo): 1. Apeliacija.( Spr. perirjimas tiek tarpins instancijos teisme, tiek aukiausiame teisme vadinamas apeliacija, nors nagrinjimo procedra abiejose instancijose nra identika). Instancins sistemos trkumai: 1. Gali suformuoti instancin mentalitet: kai bylininkai i anksto nusiteikia bylintis visose instancijose, o danai tik dl principo. Galimyb kreiptis auktesn instancij leidia bylininkams atsainiai elgtis bylos procese I instancijos teisme, o vis dmes sutelkti bylintis apeliacinje ir kasacinje instancijose. 2. i sistema yra brangi ir laiko, ir pinig atvilgiu tiek valstybei, tiek alims. Apeliacijos teiss svarba yra akcentuojama ir tarptautiniame lygmenyje: Europos Tarybos Ministr komiteto rekomendacijoje Nr. R(95)5 Dl apeliacini sistem ir procedr civilinse ir komercinse bylose vedimo ir funkcionavimo tobulinimo nurodoma, kad i principo alims turi bti sudaryta galimyb sksti pirmosios instancijos teismo sprendim. ios Rekomendacijos 4 str. atkreipia dmes neleistinum piktnaudiauti

apeliacijos teise ir rekomenduoja valstybms taikyti keli alims piktnaudiauti teise sksti sprendim ukertanias priemones. 2 KLAUSIMAS. APELIACIJOS SAMPRATA, REIKM IR RYS. Apeliacijos procesas buvo vestas Lietuvoje 1994 m. Nepatenkintai aliai suteikti teis sksti priimt sprendim, sudaro galimyb jai rodyti savo ties. Taip pat apeliacinis procesas reikalingas dl to, kad ne visada teisjai bna teiss (dl patirties, kvalifikacijos stokos, aplinkybi etc.), todl analizuojant byl du kartus ir kai tai daro ne vienas teisjas, galima ivengti fakt nustatymo ir j vertinimo klaid. APELIACIJOS ESM ali galimyb siekti, kad bt perirtas priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, yra viena i pagrindini, gyvenimo tikrovs nulemt civilini procesini teisi. Skirtingose valstybse apeliacijos turinys yra skirtingas. Kontinentins Europos alyse apeliacija yra suinteresuoto asmens kreipimasis apeliacins instancijos teism su praymu perirti nesiteisjus pirmosios instancijos teismo sprendim ir j panaikinti ar pakeisti dl teismo padaryt fakto ar teiss klaid. Bendrosios teiss tradicijos valstybse apeliacija apima ne tik tai, bet ir kreipimsi treiosios grandies teism su praymu perirti sprendim, priimt apeliacine tvarka. APELIACIJOS RYS Europos valstybi teiss doktrinoje skiriama dviej ri apeliacija: - visika (neribota); - dalin (ribota). Analizuojant apeliacijos raid istoriniu ir lyginamuoju aspektu, galima iskirti kelis apeliacijos modelius: - Prancz apeliacijos modelis. Apeliacinis procesas gali bti suprantamas kaip bylos, inagrintos pirmosios instancijos teisme, nagrinjimas i naujo. Tokiu atveju, alys gali pateikti apeliacins instancijos teismui nauj argument ir rodym. Tai yra neribota apeliacija. Toks bylos nagrinjimas jokiu bdu nereikia visikai naujo pakartotinio nagrinjimo: alys negali pareikti nauj reikalavim; nauj argument ir rodym teikim riboja iekinio dalykas, suformuluotas pirmosios instancijos teisme. Apeliacija reikia ne tik pirmosios instancijos teismo sprendimo siteisjimo sustabdym (suspensyvinis apeliacijos poveikis), bet ir gino perklim i pirmosios instancijos apeliacins instancijos teism (devoliucinis (pasiekimo) apeliacijos poveikis). Faktikai apeliacinis procesas identikas procesui pirmosios instancijos teisme. Toks apeliacijos procesas buvo ir Lietuvoje 1918-1940 m. is modelis kritikuojamas dl vairi prieasi: teigiama, kad sudaromos galimybs vilkinti teismo proces, nes alys gali kai kuri rodym pirmosios instancijos teismui nepateikti smoningai, o pasilikti juos panaudoti apeliacins instancijos teisme; taip pat nuvertinama proceso pirmosios instancijos teisme reikm; procesas brangus tiek besibylinjanioms alims, tiek valstybei.

Apeliacins instancijos teismo paskirtimi gali bti laikomas ne pakartotinis bylos nagrinjimas, o jau priimto teismo sprendimo teistumo ir pagrstumo tikrinimas. Tokiu atveju apeliacins instancijos teismo nagrinjimo dalykas yra ne ginas dl teiss, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, jo teistumo ir pagrstumo klausimas. Apeliacija reikia tik pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teistumo ir pagrstumo tikrinim, t.y. revisio prioris instantiae. Atsivelgiant tai, kokia mediaga remiantis tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teistumas ir pagrstumas, skiriami trys apeliacijos, revisio prioris instantiae, modeliai: Pirmosios instancijos teismo sprendimo teistumas ir pagrstumas tikrinamas tik pagal pirmosios instancijos teismo posdio protokol ir kit bylos mediag. ia apeliacija reikia tik i esms teiss klaid itaisym: apeliacins instancijos teismas apsiriboja tik bylos mediagos analize, nauji rodymai ir faktai netiriami, o analizuojami vien teiss klausimai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teistum ir pagrstum galima tikrinti remiantis ne tik bylos mediaga, bet ir papildomai pateiktais naujais rodymais. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teistumas ir pagrstumas gali bti tikrinami remiantis bylos mediaga ir tik iimtiniais atvejais papildomai pateikiamais naujais rodymais (ribota apeliacija). Galimyb pateikti naujus rodymus apeliacins instancijos teismui yra ribojama.

Iki 1999 m. Lietuvoje galiojusi apeliacija atitiko neribotos apeliacijos, revisio prioris instantiae, model, nes galimyb pateikti naujus rodymus apeliacins instancijos teismui nebuvo ribojama. Nuo 1999 m. pereita prie ribotos apeliacijos modelio. Visikos ir ribotos apeliacijos negalima vertinti vienareikmikai. Jos abi turi privalum ir trkum. Esant ribotai apeliacijai negali sigalti instancinis mentalitetas, byla apeliacins instancijos teisme inagrinjama greiiau, o apeliaciniai teismai, sumajus skund srautui, neuveriami bylomis, didja pirmosios instancijos teismo vaidmuo etc. 4. APELIACINIO SKUNDO TURINYS. APELIACINIO SKUNDO PADAVIMO TERMINAS IR TVARKA. Apeliacinio skundo turinys Apeliacinis skundas yra suinteresuoto asmens kreipimasis apeliacins instancijos teism su praymu perirti nesiteisjus pirmosios instancijos teismo sprendim ir j panaikinti ar pakeisti dl teismo padaryt fakto ar teiss klaid. Apeliacinis skundas - pagrindas pradti apeliacin proces. Apeliacinis skundas - procesinis dokumentas, jo turinys turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 str.). Taip pat btina nurodyti iuos duomenis (306 str. 1 d.): 1) Skundiam sprendim bei j primus teism; 2) Ginijam sum (jei ginas turtinis);

3) Ir faktin, ir teisin apeliacinio skundo pagrind (tai faktai, rodymai, teisiniai argumentai, kuriais patvirtinamas skundiamo sprendimo neteistumas, nepagrstumas); Apeliacinis skundas negali bti grindiamas aplinkybmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. (306 str. 2 d.) 4) Apelianto praym (apeliacinio skundo dalykas); 5) Apelianto praym byl nagrinti raytinio proceso tvarka, jei jis to pageidauja (taip pat r. 322 str.); 6) prie apeliacinio skundo pridedam pried sra; Jei pateikiami visikai nauji rodymai, reikia nurodyti motyvus, kodl ie rodymai nebuvo pateikti ar tiriami anksiau (306 str. 3 d., 314 str.) Apeliacin skund pasirao j paduodantis asmuo - apeliantas arba jo atstovas. Su apeliaciniu skundu apeliantas pateikia turim raytin mediag (nauji rodymai, rodymai, patvirtinantys, kad sumoktas yminis mokestis ir pan.). Taip pat pateikia tiek apeliacinio skundo ir jo pried nuora, kiek yra ali ir treij asmen (311 str.) Apeliacinio skundo padavimo terminas ir tvarka Apeliacinis skundas paduodamas per pirmosios instancijos teism, kurio sprendimas yra skundiamas (310 str.). Taigi tiesiogiai kreiptis su skundu apeliacins instancijos teism negalima. Paduoti galima per 30 dien nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo primimo dienos, o asmeniui, kurio gyvenamoji ar buveins vieta usienio valstybje - per 40 dien (307 str. 1 d.) Terminas ne naikinamasis. J galima atnaujinti praleidus dl svarbi prieasi. Atnaujinamas teismo nutartimi priimant apeliacin skund (307 str. 2 d.). DBA, preleids apeliacinio skundo padavimo termin, kartu su apeliaciniu skundu gali paduoti pareikim j atnaujinti. Praleisto termino atnaujinimo klausim sprendia skundiam sprendim prims teismas. Teismas, manydamas, kad terminas praleistas dl svarbi prieasi, nutartimi j atnaujina ir priima apeliacin skund. Kokios termino praleidimo prieastys yra svarbios, priklauso nuo konkreios bylos aplinkybi. iuo atveju atsivelgiama CPK 156 str. ivardytas aplinkybes, kuri statymas nepripasta svarbiomis prieastimis. Termino atnaujinimas yra teismo teis, o ne pareiga. Teismas sprendia, kokios prieastys praleisti termin konkreiu atveju yra svarbios, kokios - ne. Taip pat atsivelgiama tai, kiek terminas yra praleistas. Kol baigsis apeliacinio apskundimo terminas, apeliantas turi teis pakeisti ar papildyti apeliacin skund. Vliau tai daryti draudiama (323 str.) Prajus daugiau kaip 6 mnesiams nuo teismo sprendimo paskelbimo, atnaujinti termino negalima (307 str. 3 d.). is terminas yra naikinamasis. 6 KLAUSIMAS. APELIACINIO SKUNDO ATSISAKYMAS.

Apeliacinis skundas nepriimamas ir grinamas asmeniui, kai yra toki jo trkum, kurie neleidia prasidti apeliaciniam procesui ir kurie arba apskritai negali bti paalinami arba kuri alinimas gali ilgai utrukti, o btent kai: 1. skundas paduotas praleidus nustatyt jam paduoti termin ir nepraoma jo atnaujinti arba apelianto praymas atnaujinti praleist termin netenkinamas; 2. skund paduoda neveiksnus ar neturintis teiss j paduoti asmuo, pvz., asmuo, netrauktas bylos nagrinjim, atstovas, neturintis jo galiojimus patvirtinani dokument; 3. skundiamas sprendimas, kuris negali bti apeliacinio apskundimo objektas. Antrame punkte nurodyti trkumai gali bti paalinami. Todl juos paalinus apeliacinis skundas gali bti paduotas i naujo (CPK 315 str.). Pirmame ir treiame punktuose nurodyti trkumai yra nepaalinami, todl atsisakymas priimti apeliacin skund apskritai paneigia apeliacinio proceso galimyb. Teisjas, atsisakydamas priimti apeliacin skund, priima nutart, kurioje nurodo atsisakymo pagrind ir motyvus. i nutartis gali bti skundiama paduodant atskirj skund (CPK 315.4). Jei aplinkybs, kurios buvo pagrindas atsisakyti priimti apeliacin skund, paaikja nagrinjant byl apeliacins instancijos teisme, apeliacinis procesas apeliacins instancijos teismo nutartimi nutraukiamas (CPK 315.5). Apeliacinio skundo trkum alinimas Kai apeliacinio skundo trkumai nra esminiai ir juos galima greitai paalinti, pirmosios instancijos teismo teisjas priima nutart paalinti trkumus. Tokie trmumai gali bti susij su CPK 111, 306, 311 str. Nustatyt reikalavim paeidimu, pvz., nenurodyti reikalaujami duomenys, nepateikti skundo priedai ar reikiamas j skaiius, nesumoktas yminis mokestis ir pan. Teisjas nutartyje paalinti apeliacinio skundo trkumus nurodo juos ir nustato termin, per kur jie turi bti paalinti (CPK 115, 316 str.). Apelianto, per teisjo nustatyt termin tinkamai paalinusio apeliacinio skundo trkumus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dien. Apeliantui per nustatyt termin tinkamai nepaalinus, teisjas nutartimi apeliacin skund grina j padavusiam asmeniui, t.y. pripa-stama, kad apeliacinis skundas nebuvo paduotas (CPK 315.2). Pirmosios instancijos teisjas gali ir nepastebti apeliacinio skundo trkum ir j priimti, o trkumai gali paaikti tik apeliacins instancijos teisme. Tokiu atveju apeliacins instancijos teismas pats priima nutart ir nustato apeliantui termin tiems trkumams paalinti (CPK 316.3). 7KLAUSIMAS. PRISIDJIMAS PRIE APELIACINIO SKUNDO. 309 straipsnis. Prisidjimas prie apeliacinio skundo 1. Asmenys, turintys teis paduoti apeliacin skund, gali prisidti prie paduoto apeliacinio skundo, paduodami raytin pareikim apeliacins instancijos teismui. Taip prisidti yra galima iki bylos nagrinjimo i esms pradios. Jeigu prisidedama prie apeliacinio skundo, u pareikim dl prisidjimo yminis mokestis neimamas. Pareikime dl prisidjimo prie apeliacinio skundo prisidedantis asmuo negali pareikti savarankik reikalavim ir apsksto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrind.

2. Jeigu atsisakoma priimti apeliacin skund, pareikimas dl prisidjimo laikomas nepaduotu ir grinamas j padavusiam asmeniui. 3. Pareikimas dl prisidjimo gali bti paduodamas apeliacins instancijos teismui. CPK 309 str. komentaras. Byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, turi teis ne tik paduoti savarankik apeliacin skund, bet ir prisidti prie jau paduoto byloje dalyvaujanio asmens skundo paduodami raytin pareikim tiesiogiai apeliacins instancijos teismui. Prisidti prie apeliacinio skundo gali tik byloje dalyvaujantys asmenys. Asmenys, netraukti bylos nagrinjim, neturi teiss paduoti prisidjimo prie apeliacinio skundo pareikimo. Tok j pareikim turi bti atsisakyta priimti motyvuota teismo nutartimi, kur iaikinama, kad pareikjas nra byloje dalyvaujantis asmuo, todl neturi teiss prisidti prie apeliacinio skundo. byl netraukti asmenys savo teises gali ginti paduodami praym atnaujinti proces CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka. Prisidjimas prie apeliacinio skundo yra byloje dalyvaujanio asmens pritarimas apeliaciniame skunde reikiamiems apelianto reikalavimams ir argumentams. Prisidjimo prie apeliacinio skundo pareikime reikalavim ir apsksto sprendimo panaikinimo ar pakeitimo pagrind, kurie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde, prie kurio prisidedama, negalima reikti. Nordamas nurodyti kitus ginijamo teismo sprendimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindus, byloje dalyvaujantis asmuo turi kreiptis su savarankiku apeliaciniu skundu. Kadangi savarankiki reikalavimai prisidjimo prie apeliacinio skundo pareikime negali bti keliami, toks pareikimas yra priklausomas nuo apeliacinio skundo, prie kurio prisidedama. Todl jei apeliacin skund, prie kurio prisidedama, atsisakoma priimti, prisidjimo pareikimas laikomas nepaduotu ir grinamas j padavusiam asmeniui. Apeliantui atsisakius apeliacinio skundo (CPK 308 str.), prisidjimo prie apeliacinio skundo pareikimas taip pat nebegali bti nagrinjamas, taiau prisidjs prie skundo asmuo nepraranda teiss kreiptis su savarankiku apeliaciniu skundu dl to paties pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teisin prisidjimo prie apeliacinio skundo pareikimo reikm, kad asmuo, prisidedantis prie apeliacinio skundo, nors ir savarankikai neinicijavs apeliacinio proceso, laikomas ireikusiu savo nesutikim su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, todl apeliacins instancijos teismas gali tikrinti priimt sprendim ir prie skundo prisidjusio asmens atvilgiu. Apeliacins instancijos teismas negali bloginti prie apeliacinio skundo prisidjusio asmens padties (CPK 313 str.). Prisidjimo prie apeliacinio skundo pareikim visais atvejais btina pateikti teismui ratu. odinis prisidjimas prie apeliacinio skundo negalimas. Prisidjimo prie apeliacinio skundo pareikimas turi atitikti byloje dalyvaujani asmen procesini dokument formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111 str.). Jame turi bti tiksliai nurodyta, prie kurio i byloje dalyvaujani asmen paduoto apeliacinio skundo yra prisidedama. Prie tokio pareikimo, kur teismui pateikia byloje dalyvaujanio asmens atstovas, turi bti pridti CPK 111 str. 4 d. nurodyti dokumentai, patvirtinantys atstovo galiojimus.

Kadangi savarankikai apsksto sprendimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindai prisidjimo pareikime negali bti nurodomi, be to, toks pareikimas nra apmokestinamas yminiu mokesiu, jis gali bti paduodamas tiesiogiai apeliacins instancijos teismui, nes iuo atveju nereikia atlikti CPK 315 str. nurodyt veiksm. Prisidjimo prie apeliacinio skundo pareikimas gali bti paduodamas tik iki bylos nagrinjimo i esms apeliacins instancijos teisme pradios. Vliau paduotas, toks pareikimas laikomas paduotu pavluotai ir grinamas j padavusiam asmeniui (CPK 75 str. 1 d.). 8 klausimas.. ATSILIEPIMAS APELIACIN SKUND Pirmosios instancijos teismas, prims apeliacin skund, per septynias dienas nuo termino nustatytam sprendimui apsksti pasibaigimo turi nusisti dalyvaujantiems apeliaciniame procese asmenims (alims, tretiesiems asmenims ir kitiems DBA) apeliacinio skundo ir jo pried nuoraus (CPK 317 str. 1 d.). 7 dien terminas nustatytas, kad bt sitikinta, jog sprendimo neskundia kiti BDA. Per t pat 7 dien termin teisjas taip pat privalo isisti apeliacins instancijos teismui byl su gautu apeliaciniu skundu ir jo priedais. Jeigu skundiamas dalinis teismo sprendimas, apeliacins instancijos teismui gali bti persiuniami tik tos bylos dalies, kuri susijusi su io sprendimo primimu, teismo patvirtinti nuoraai (317 str. 2 d.). Jeigu pirmosios instancijos teisme dar svarstomas papildomo sprendimo (CPK 277 str.) primimo klausimas, byla su apeliaciniu skundu apeliacins instancijos teismui suniama tik, kai tas klausimas isprendiamas.(CPK 317 str. 3 d.). DBA gav apeliacinio skundo ir jo pried nuoraus, per 20 dien nuo apeliacinio skundo isiuntimo i pirmosios instancijos teismo dienos surao atsiliepimus apeliacin skund. alys privalo rayti atsiliepim, o kiti BDA turi teis, bet ne pareig j rayti.(CPK 318 str. 1 d.). Neparaiusi atsiliepimo apeliacin skund, alis netenka teiss reikti atsikirtimus apeliacin skund nagrinjant byl apeliacine tvarka. 20 dien terminas yra naikinamasis, todl jam prajus gautas atsiliepimas grinamas jam padavusiam asmeniui. Atsiliepimas procesinis dokumentas, kuriame alis ar kitas DBA idsto savo nuomon dl apeliacinio skudo. Jo turinys turi atitikti CPK 111 str. reikalavimus. Atsiliepimai yra suniami apeliacins instancijos teismui, kuris sprendia j primimo klausim. Atsiliepim apeliacin skund primus, jo nuoraai isiuniami apeliantui ir prie apeliacinio skundo prisidjusiam asmeniui, o kitiems DBA nesiuniami. (CPK 318 str. 2 d.) 9 klausimas. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Nauj rodym pateikimo apeliacins instancijos teisme ribojimas. 312 straipsnis. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavim, kurie nebuvo pareikti nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susij su jau pareiktu iekiniu (pavyzdiui, priteisti delspinigius, palkanas, vaisius ir kiti atvejai). U iuos reikalavimus paduodant apeliacin skund sumokamas yminis mokestis kaip u reikalavim pirmosios instancijos teisme.

iame straipsnyje pateikiamas reikalavim, kurie nepripastami naujais, sraas nra baigtinis. Naujais taip pat nelaikytini reikalavimai atlyginti al, atsiradusi ar padidjusi pirmosios instancijos teismui primus sprendim; reikalavimai, kuri pirmosios instancijos teismas nepagrstai neprim ir nesvarst; reikalavimas atmesti iekin; reikalavimas taikyti konkret teiss altin; reikalavimai, kurie turi teisini argument prasm (pvz., praymas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendm dl to, kad apelianto nuomone, toks sprendimas yra nepagrstas ir neteistas); reikalavimas taikyti laikinsias apsaugos priemones, priteisti laikin ilaikym ir panaiai. 314 straipsnis. Nauji rodymai Apeliacins instancijos teismas atsisako priimti naujus rodymus, kurie galjo bti pateikti pirmosios instancijos teisme, iskyrus atvejus: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrstai juos atsisak priimti; 2) kai i rodym pateikimo btinyb ikilo vliau (pvz. tokia aplinkyb gali atsirasti tik susipainus su pirmosios instancijos teismo motyvais. Tokiu atveju nauj rodym pateikimas apeliantui gali bti vienintelis bdas rodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrstum.) Aukiausiasis teismas yra pasisaks vienoje byloje, jog nauj rodym pateikimo apeliacinje instancijoje draudimo tikslas sudaryti tokias slygas bylos nagrinjimui, kad visi rodymai bt pateikti ir itirti jau pirmosios instancijos teisme. Kartu i draudimas negali bti taikomas tik formaliai ir panaudojamas prie siningus teismo proceso dalyvius bei vertinamas kaip klitis vykdyti teisingum konkreioje byloje. Naujais rodymais taip pat nelaikomi rodymai, kuriuos apeliantas pateikia ir apeliacins instancijos teisme ir naudoja kaip pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrstum. 10. APELIACINIO SKUNDO NAGRINJIMAS APELIACINS INSTANCIJOS TEISME: PASIRENGIMAS BYLOS NAGRINJIMUI, BYLOS NAGRINJIMO FORMOS IR TVARKA. ODIKUMO PRINCIPO RIBOJIMAS APELIACINS INSTANCIJOS TEISME. APELIACINIO SKUNDO NAGRINJIMO RIBOS. DRAUDIMAS PRIIMTI BLOGESN APELIANTUI SPRENDIM. Primus apeliacin skund, baigiasi apeliacinio proceso iklimo stadija ir prasideda pasirengimo bylos nagrinjimui stadija. Apeliacins instacijos teismo pirmininkas ar io teismo Civilini byl skyriaus pirmininkas nutartimi sudaro trij teisj kolegij, paskiria jos pirminink ir pranej, kuriam perduod byl su apeliaciniu skundu. Pasirengimo bylos nagrinjimui tikslas utikrinti bylos inagrinjim jau pirmame posdyje. U pasirengim bylos nagrinjimui apeliacine tvarka atsakingas ir btinus veiksmus bylos nagrinjimui pasirengti atlieka pranejas (CPK 319 str.). Pranejas istudijuoja pai byl, priimt teismo sprendim ir apeliacin skund. Pirmiausia isiaikinama, ar nra absoliui sprendimo negaliojimo pagrind (CPK 329 str.), jei yra, tai byla bus nagrinjama raytinio poceso tvarka. Patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrstai prim apeliacin skund. alys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys pateikia apeliacins instancijos teismui atsiliepimus apeliacin skund (CPK 318 str.). Jei byla nagrinjama odiu, tai byloje dalyvaujantys asmenys kvieiami teismo posd, bet j neatvykimas netrukdo nagrinti bylos. Jei byla ngrinjama ratu byloje dalyvaujantus asmenys nekvieiami teismo posd, bet apie j informuojami. Bylos nagrinjimo apeliacine tvarka formos Bylos ngrinjimo apeliacine tvarka formos: ratu ir odiu. Pagal bendr taisykl apeliacinis procesas vyksta odiu.

Ratu apeliacinis procesas vyksta: 1. Kai prao apeliantas, o visi kiti proceso dalyviai neprietarauja raytiniam procesui; 2. Pirmosios instancijos teismas nepagrstai prim apeliacin skund, nors privaljo atsisakyti j priimti remdamasis CPK 315 str. 5 d. numatytais pagrindais. Tokiu atveju apeliacinis procesas nutraukiamas; 3. Nustatytas absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str.) Tvarka: Tvarka panai bylos nagrinjimo pirmojoje instancijoje tvark. Kai byla nagrinjama raytinio proceso tvarka: Pranejas padaro praneim apie byl, t.y. idsto skundiamo sprendimo, apeliacinio skundo dalyko ir pagrindo, prisidjimo prie skundo, atsiliepim apeliacin skund esm. Visi kolegijos teisjai pareikai savo nuomon; Balsuojama ir priimama nutartis. Apie priimt sprendim ar nutart DBA informuojami isiuniant jiems sprendimo ar nutarties nuora. Nagrinjant byl raytinio proceso tvarka teismo posdio protokolas neraomas. Kai byla nagrinjama odinio proceso tvarka: Parengiamoji dalis: teismo posd pradeda kolegijos pirmininkas paskelbia kokia byla ir pagal kieno skund bus nagrinjama, paskelbia teismo sudt ir atlieka kitus parengiamuosius veiksmus: patikrina, kokie kviesti asmenys atvyko teismo posd, patikrina j tapatyb, atstov galiojimus, isiaikina, ar dalyvaujantys teismo posdyje asmenys turi praym, ir dl j nusprendia. Bylos nagrinjimas i esms prasideda pranejo praneimu, kuriame idstoma bylos, skundiamo teismo sprendimo esm, apeliacinio skundo dalykas ir pagrindas. Po to teismas iklauso dalyvaujani byloje asmen paaikinimus dl apeliacinio skundo (1. apeliantas, 2. kt. alis, 3. kt. byloje dalyvaujantys asmenys). Sprendim apskundus abiem alims, pirmas kalba iekovas. Byloje dalyvaujantys asmenys trumpai ir argumentuotai idsto savo nuomen ir reikalavimus dl pirmosios instancijos sprendimo ir nurodo, su kokiomis nuostatomis, argumentais, nutarimais jie nesutinka ir kodl, kokias aplinkybes ar rodymus, j manymu, reikia itirti. Sprendiama, ar btina dar kart tirti byloje esanius rodymus, ar priimti naujus. Baigiamosios kalbos asmenys idsto savo nuomon dl to, kok sprendim turt priimti teismas; Nutarties primimas ir paskelbimas. Kai pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas priimamas apeliacins instancijos teismo sprendimas, kitais atvejais nutartis. Visas teismo sprendimas suraomas ir teisj pasiraomas ne vliau kaip per 14 dien nuo sprendimo primimo dienos. Sprendimas sigalioja nuo sprendimo primimo dienos. Visa posdio eiga fiksuojama teismo posdio protokole. Jei byla yra labai sudtinga, apeliacins instancijos teismas gali atidti sprendimo primim ne ilgiau kaip 14 dien. (CPK 325 str. 5 d.). CPK nenustato termino, per kur apeliacins instancijos teismas turi inagrinti byl.

13 KL. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO NUTARI (NUTARIM) APSKUNDIMAS. ATSKIRJ SKUND NAGRINJIMO PROCESINIAI YPATUMAI. Pirmosios instancijos teismas priima ne tik sprendimus, bet ir nutartis. Nutartimis sprendiami ne k maiau svarbs klausimai nei sprendimais, neteista ar nepagrsta nutartis taip pat paeidia byloje dalyvaujani asmen teises. Todl pirmosios instancijos nutartys gali bti skundiamos apeliaciniam teismui. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas (CPK 334 str.). jo reikm ir esm panai apeliacinio skundo. Teismo sprendimas skundiamas paduodant apeliacin skund vadinamj paprastosios apeliacijos tvarka, o teismo nutartis paduodant atskirj skund, t. y. taikant iimtin, arba nepaprastj, apeliacij. Atskirojo skundo padavimas reikia, kad nutarties siteisjimas sustabdomas, o apeliacins instancijos teismui perduodama sprsti dl nutarties teistumo ir pagrstumo. Apeliacinio apskundimo objektai. Pirmosios instancijos nutartys gali bti skundiamos paduodant atskirj skund dviem atvejais: 1. kai tokia galimyb numatyta tiesiogiai CPK; 2. kai teismo nutartis ukerta keli tolesnei bylos eigai (is atvejis galimas ne tik, kai nutartis visai ukerta keli tolesnei proceso eigai, bet ir kai ji tampa klitimi dalyvauti procese kuriam nors asmeniui). Nutartys, kuri apskundimo galimybs CPK nenumatytos ir kurios neukerta kelio tolesnei proceso eigai, negali bti skundiamos. Taiau apeliaciniame skunde, kuriuo apskundiamas priimtas teismo sprendimas, apeliantas gali nurodyti ir i nutari primimo nepagrstum arba neteistum. Atskirj skund dl pirmosios instancijos teismo nutarties turi teis paduoti visi byloje dalyvaujantys asmenys. ie skundai gali bti paduoti per 7 dienas nuo nutarties primimo dienos. Taiau, jei skundiama nutartis CPK nustatyta tvarka buvo priimta raytinio proceso tvarka, septyni dien terminas skaiiuojamas nuo nutarties nuorao teikimo apeliantui dienos. Atskirasis skundas paduodamas tokia pat kaip ir apeliacinis skundas tvarka, t. y. per nutart primus teism. iuo atveju taikoma CPK 315 str. antroji dalis. Jo turiniui atitinkamai taikomi CPK 306 str. reikalavimai. Yra 2 atskirj skund nagrinjimo formos: 1. pirmosios instancijos teismo teisjas, gavs atskirj skund, per 3 dienas nuo jo gavimo raytinio proceso tvarka gali pats panaikinti skundiam nutart, jeigu sutinka su atskirojo skundo argumentais. Tokiu atveju byloje dalyvaujantiems asmenims isiuniama nutarties kopija. Taiau teisjas negali panaikinti nutarties nutraukti byl. Atskirieji skundai dl toki nutari turi bti perduoti nagrinti apeliacins instancijos teismui. 2. pirmosios instancijos teismo teisjas, kai nesutinka su atskiruoju skundu, taip pat kai skundiama nutartis nutraukti byl, per tris dienas nuo atskirojo skundo gavimo dienos privalo isisti byl su atskiruoju skundu apeliacins instancijos teismui. Bendroji taisykl ta, kad apeliacins instancijos teismas atskiruosius skundus nagrinja raytinio proceso tvarka. Taiau jis gali nusprsti atskirj skund nagrinti ir odinio

proceso tvarka (CPK 336 str.). Bylos pagal atskiruosius skundus nagrinjamos taip pat kaip ir bylos pagal apeliacinius skundus (CPK 338 str.). Inagrinjs atskirj skund apeliacins instancijos teismas gali: 1. palikti teist ir pagrst pirmosios instancijos teismo nutart nepakeist; 2. panaikinti pirmosios instancijos teismo nutart ir klausim isprsti i esms; 3. panaikinti pirmosios instancijos teismo nutart ir perduoti klausim pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo (tai daroma, kai sprsti klausim nepriklauso apeliacins instancijos teismo kompetencijai); 4. pakeisti pirmosios instancijos teismo nutart. Apeliacins instancijos teismo nutartis, priimta dl atskirojo skundo, siteisja nuo primimo dienos (CPK 339 str.). 11. Apeliacins instancijos teismo teiss. Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindai. Absoliuts pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. Teismo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas nagrinti i naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacins instancijos teismas, inagrinjs byl apeliacine tvarka, turi teis: pirmosios instancijos teismo sprendim palikti nepakeist, t.y. palikti galioti, o apeliacin skund atmesti; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim (vis ar i dalies) ir priimti nauj sprendim; pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendim; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim vis ar i dalies, o byl perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo, jeigu nustato CPK 327 str. nurodytus pagrindus; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim (vis ar i dalies) o byl nutraukti arba pareikim palikti nenagrint, jeigu nustato CPK 293, 296 str. nurodytas aplinkybes, iskyrus CPK 296 str. Pirmosios dalies 7-8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus. I-osios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti, jeigu apeliacins instancijos teismas, inagrinjs byl, padaro ivad, kad sprendimas teistas ir pagrstas, o apeliaciniame skunde idstyti reikalavimai ir motyvai nepagrsti. Nagrinjant byl Iosios instancijos teisme padarytos neesmins klaidos, kurios neturi takos sprendimo teistumui ir pagrstumui, neturt bti pagrindas naikinti sprendim. Teisingas teismo sprendimas neturt bti panaikintas vien formaliais sumetimais. Apeliacins instancijos teismas gali pakeisti sprendim, pvz., tenkindamas atsakovo apeliacin skund, jis gali priteisti iekovui maesn, negu buvo priteiss I-osios instancijos teismas, sum. Apeliacins instancijos teismas naikina I-osios instancijos teismo sprendim ir priima nauj arba sprendim pakeiia, jeigu I-osios instancijos teismas padar fakto ar teiss klaid, dl kuri priimtas sprendimas yra neteistas ir nepagrstas, pvz., nustats, kad Iosios instancijos teismas neisamiai isiaikino visas bylai reikmingas aplinkybes, ityr ne visus rodymus, priimdamas sprendim rmsi aplinkybmis, kurios nebuvo rodytos, klaidingai taik materialiosios ir proceso teiss normas. Apeliacins instancijos teismas,

nagrindamas byl i esms, gali nustatyti buvusias neiaikintas aplinkybes, itirti naujus rodymus, padaryti visai prieing, negu yra padars I-osios instancijos teismas, ivad. Pagrindas panaikinti ar pakeisti I-osios instancijos teismo sprendim gali bti netinkamas materialiosios teiss norm taikymas, pvz., kai I-osios instancijos teimas taik ne t materialiosios teiss norm, kuri reguliuoja ali gino santyk, kai rmsi negaliojaniu statymu ar neteisingai suprato statymo prasm. I-osios instancijos teismo, teisingai inagrinjusio byl, tinkamai taikiusio materialiosios teiss norm, taiau padariusio neesmin proceso teiss norm paeidim, priimtas sprendimas turt bti paliktas galioti, pvz., jeigu I-osios instancijos teismas padar vienintel paeidim paeid bendrojo teritorinio teismingumo taisykl ir inagrinjo jam neteisming byl, sprendimas neturt bti naikinamas. Taiau jeigu teismas paeid rinio teismingumo taisykles sprendimas turi bti naikinamas kaip neteistas. Taigi proceso teiss norm paeidimas ne visada yra pagrindas panaikinti sprendim. Sprendimas naikinamas esant prieastiniam paeidimo ir neteisingo bylos inagrinjimo ryiui, kuomet akivaizdu, kad dl paeidimo teismas prims neteist ir nepagrst sprendim. Jeigu sprendimas naikinamas dl proceso teiss norm paeidimo, tai tok paeidim turi itaisyti apeliacins instancijos teismas. Byla gali bti perduota I-osios instancijos nagrinti i naujo tik, jeigu to paeidimo negalima itaisyti nagrinjant byl apeliacine tvarka. Absoliuts sprendimo negaliojimo pagrindai yra tokie proceso teiss norm paeidimai: byla inagrinta neteistos sudties I-osios instancijos teismo; I-osios instancijos teismas nusprend dl netraukt dalyvauti byloje asmen teisi ir pareig; I-osios instancijos teismo sprendim prim ne tas teisjas, kuris nagrinjo byl; Nepateikti sprendimo motyvai. Byloje, nagrintoje odinio proceso tvarka, nra teismo posdio protokolo; Paeistos rinio ar iimtinio teritorinio teismingumo taisykls; I-osios instancijos teismas nusprend ne dl vis byloje pareikt reikalavim ir bylos negalima iskirti CPK 327 str. 2 d. nustatyta tvarka. Nustaius bent vien i i pagrind, teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama I-osios instancijos teismui nagrinti i naujo. Santykikai absoliuts sprendimo negaliojimo pagrindai (teismas j buvimo ex officio netikrina, o jais turi remtis apeliantas): I-osios instancijos teismas inagrinjo byl, kai nebuvo nors vieno i DBA, kuriam nebuvo praneta teismo posdio laikas ir vieta; Nagrinjant byl I-osios instancijos teisme, buvo paeistos proceso kalbos taisykls; Apeliacins instancijos teismo teis perduoti byl I-osios instancijos teismui nagrinti i naujo panaikinus sprendim yra ribojama. Byla gali bti perduodama I-osios instancijos teismui nagrinti i naujo tik 3 atvejais: Toki teis apeliacins instancijos teismas turi, kai nustatomi absoliuts sprendimo negaliojimo pagrindai. iuo atveju grinti byl pakartotinai nagrinti reikia dl to, kad tinkamo proceso I-osios instancijos teisme nebuvo, todl j reikia pakartoti, kad alys neprarast galimybs pasinaudoti viena teismo instancija. Kuomet yra neatskleista bylos esm ir pagal byloje pateiktus rodymus bylos negalima inagrinti i esms apeliacins instancijos teisme. Tokia padtis galima,

kai I-osios instancijos teismas nepareikalavo i ali sukonkretinti savo reikalavim ir atsikirtim, pateikti rodym, todl i bylos mediagos nemanoma aikiai nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja alis. Taiau jeigu visus klausimus, kurie nebuvo isiaikinti byl nagrinjant I-osios instancijos teisme, galima operatyviai isiaikinti j nagrinjant apeliacins instancijos teisme, apeliacins instancijos teismas neturi teiss perduoti byl nagrinti i naujo. Jeigu I-osios instancijos teismas nusprend ne dl vis byloje pareikt reikalavim, byla grinama ir pakartotinai nagrinjama tik ta jos dalis, kuri susijusi su neisprstais reikalavimais, o kit bylos dal apeliacins instancijos teismas nagrinja bendrja tvarka. 3. Teis apsksti teismo sprendim (nutart) apeliacine tvarka. Apeliacijos objektas. Apeliacijos ribojimai. Apeliacijos subjektai. Apeliacinio apskundimo objektas yra siteisjs I-osios instancijos teismo sprendimas (nutartis). siteisjs teismo sprendimas nebegali bti apeliacijos objektas. Teismo sakymas apeliacine tvarka neskundiamas. Apeliacinio apskundimo objektas gali bti visas sprendimas ar tik jo dalis, susijusi su apelianto teismis ir pareigomis. Dl ios prieasties negalima sksti tik motyvuojamosios teismo sprendimo dalies. Apeliacijos teis nra absoliuti, todl galimi jos ribojimai. Apeliacijos ribojimai reikia, kad kai kurie I-osios instancijos teismo sprendimai negali bti apeliacijos objektas. Ribojimai galimi dl bylos nagrinjimo procesini ypatum. Pvz., apeliacija negalima dl: Sprendimo u aki, jeigu skund paduoda asmuo, kurio atvilgiu jis priimtas. Toks asmuo turi teis prayti j tik perirti; Preliminaraus teismo sprendimo, priimto nagrinjant byl dokumentinio proceso tvarka; Teismo sakymo Taipogi apeliacijos ribojimai galimi turtinio pobdio bylose dl maareikmikumo. Apeliacija negalima esant smulkiems turtiniams ginams, jeigu ginijama suma yra maesn kaip 250 lt. Taiau is ribojimas kai kuriuose bylose netaikomas, pvz.: Darbo umokesio ar kit imok, susijusi su darbo santykiais, priteisimo bylose; Ilaikymo priteisimo bylose; alos, padarytos sveikatos sualojimu, susirgimu profesine liga ar gyvybs atmimu, atlyginimo bylose; Apeliacinis procesas gali prasidti tik alies, kuriai priimtas teismo sprendimas nepalankus, iniciatyva padavus atitinkam skund. Taigi apsksti teismo sprendimus yra ali teis, o ne pareiga. Todl alys ia savo teise gali ir nesinaudoti. Apeliacinio apskundimo teis turi ne tik alys, bet ir kiti DBA. Asmuo, kuris byl netrauktas kaip DBA, bet kurio teises ir pareigas veikia teismo sprendimas, turi teis kreiptis teism dl proceso atnaujinimo. Esant keliems bendrininkams, vieno bendrininko apeliacija neturi takos kito bendrininko teisms, iskyrus atvejus, kai ginas kils i nedalomos ar bendros prievols, t.y. kai yra privalomasis bendrininkavimas. Pastaruoju atveju, apskundus teismo sprendim apeliacine tvarka vienam i bendrinink, pripastama, kad sprendim apskund visi bendrininkai.

Bendrieji apeliacijos principai Suspensyvinis apeliacijos poveikis padavus apeliacin skund, sustabdomas teismo sprendimo siteisjimas, kartu - jo vykdymas. I-osios instancijos teismo sprendimo siteisjimas sustabdomas iki bylos inagrinjimo apeliacine tvarka pabaigos. Suspensyvinis poveikis netaikomas, kai I-osios instancijos teismo sprendimas vykdomas skubiai tokiu atveju sprendimas vykdomas, nors apskstas apeliacine tvarka. Devoliucinis apeliacijos poveikis byla perduodama nagrinti apeliacins instancijos teismui, t.y. teismo procesas pratsiamas antrosios instancijos teisme. Draudimo reikti naujus reikalavimus ir pateikti naujus argumentus principas apeliacinio proceso paskirtis patikrinti I-osios instancijos teismo sprendimo teistum ir pagrstum. Todl apeliacinio nagrinjimo ribos negali bti platesns u bylos nagrinjimo I-osios instancijos teisme ribas. Dl ios prieasties apeliaciniame skunde draudiama kelti naujus reikalavimus. Draudimas kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikti nagrinjant byl I-osios instancijos teisme, nra absoliutus. Naujais reikalavimais nelaikomi alutiniai reikalavimai, t.y. tie, kurie neatsiejamai susij su jau pareiktu iekiniu. Draudimo pateikti naujus rodymus principas is principas nra absoliutus. is draudimas netaikomas iais atvejais: Apeliacins instancijos teismas priima ir tiria naujus rodymus, jeigu apeliantas mgino juos pateikti I-osios instancijos teismui, taiau is nepagrstai atsisak juos priimti; Nauji rodymai apeliacins instancijos teismui gali bti pateikiami ir tiriami jeigu btinyb juos pateikti atsirado tik inagrinjus byl I-osios instancijos teismui. Pvz: tokia btinyb gali atsirasti tik susipainus su I-osios instancijos teismo sprendimo motyvais. Tokiu atveju nauj rodym pateikimas gali bti vienintelis bdas apeliantui rodyti I-osios instancijos teismo sprendimo nepagrstum.