INSTRUKCIJA APIE ANOTUOTOS BIBLIOGRAFIJOS SUDARYM Istorijos tyrim paintin praktika yra skirta supaindinti pirmo kurso istorijos

specialybs studentus su elementariausiais mokslinio tiriamojo darbo metodikos principais, vystyti gebjimus savarankika susirasti ir atsirinkti studijoms bei tyrimams reikaling mediag, j analizuoti, sisteminti ir pateikti ibaigto rato darbo pavidalu. Anotuota kokios nors istorins temos bibliografija, paprastai kalbant, yra vairios informacins mediagos (altini ir literatros) logikas, nuoseklus sraas su trumpais, dalykikais komentarais apie tos mediagos pobd (nusakoma kiek plaiai analizuojamas Jus dominantis klausimas, kokiems aspektams skiriamas didiausias dmesys, kokia mediaga remiamasi autorius, kiek jis originalus, novatorikas kuo jo darbas isiskiria ar neisiskiria i kit panaios tematikos darb). Jokiu bdu nereikia rayti referato pasirinkta / uduota tema utenka tik pakomentuoti, kiek ir kaip ta tema atskleidiama Js susirastoje literatroje bei altiniuose. Pasistenkite paaikinti, kuo perirtos knygos ir straipsniai pasitarnaut Jums ar kitam istorikui, nutarus ta konkreia tema rayti platesns apimties mokslin tekst (straipsn, studij). Istorijos tyrim paintin praktikos eig sudaro trys pagrindiniai etapai: 1) literatros ir publikuot altini pasirinkta tema paiekos bibliotekose; 2) surinktos mediagos analiz; 3) anotuotos bibliografijos raymas, vadovaujantis nustatytais reikalavimais ir pateiktu pavyzdiu. Publikuotus altinius ir literatr reikt aptarti atskirose anotuotos bibliografijos skiltyse. altinis tai bet koks objektas, sukurtas visuomens ir pateikiantis informacij apie t visuomen (tai pat atskirus jos narius, institucijas) ir t laikotarp, kuriame ji (jie) gyveno (kr). Egzistuoja vairios altini grups (raytiniai, daiktiniai, etnografiniai ir t.t.), kurios skirstomos smulkesnius pogrupius. altiniotyra atskira disciplina su ja detaliau susipainsite vlesniais studij metais. Atliekant savarankik uduot, Jums bus aktuals tik publikuoti [raytiniai] altiniai tikslingai atrinkta ir paskelbta (knyg ar tose knygose ispausdint atskir, nedidels apimties tekstini fragment pavidalu) mediaga, pateikianti tiesiogin, faktin informacij apie t objekt ir laikotarp, kur ketinate tyrinti (nesvarbu XIII ar XX amiaus altinio spausdinta kopija). Paprasiau kalbant, publikuoti altiniai tai suredaguoti ir atskiromis knygomis ileisti archyvini dokument (instrukcij, praneim, raport ir kit tarpinybinio susirainjimo rat) rinkiniai, normini teiss akt svadai, statistin mediaga, politikos ir kultros veikj dienoraiai, apmstymai, memuarai (atsiminimai), spauda (to laikotarpio, kur tiriate). Nedidels altini publikacijos bna pateikiamos tstiniuose mokslini straipsni rinkiniuose, monografij prieduose. Tuo tarpu literatra (arba istoriografija siaurj prasme) istorijos moksle, yra laikomi vairaus lygio ir apimties tyrim pagrindu ileisti tekstai, vis pirma istorik ir kit mokslo ak atstov (arba tyrintoj apskritai) veikalai (knygos (kolektyviniai darbai, monografijos), moksliniai arba mokslo populiarinimo straipsniai ir studijos), kuriuose kritikai analizuojami vairi altini duomenys (informacija), pateikiami apibendrinimai bei vertinimai. Nortsi atkreipti dmes labai danai student darom klaid, btent bet koki straipsni iankstin, vienareikmik, priskyrim altini kategorijai. Straipsnis (kaip spausdinto teksto pavidalas ar forma), priklausomai nuo turinio ir laikotarpio, kada jis paraytas, gali bti traktuojamas tiek kaip altinis, tiek kaip istoriografin (literatros) pozicija. Jei straipsnis parengtas ir ispausdintas to laikotarpio, kur imats tyrinti (pavyzdiui XX a. 9-ojo deimtmeio) periodinje spaudoje ir, jei jame pateikiama tiesiogin informacija apie Jus dominant objekt, tai t straipsn turtumte rayti savo mokslinio darbo bibliografijos altini skilt. Kita vertus, tai labai svarbu akcentuoti, laikraio arba urnalo senumas, pats savaime dar nesuteikia pagrindo visus leidinyje ispausdintus straipsnius traktuoti kaip altinius vienok ar kitok straipsnio 1

status bibliografijos srae lemia turinys (kokio pobdio pateikta informacija) ir to turinio reikm Js darbui. Vienas tame paiame iandieninio laikraio numeryje ispausdintas straipsnis gali bti tyrimo altinis (jei jame pateikiami aminink poiriai, atsiminimai, faktiniai duomenys), o kitas istoriografin (mokslins literatros) pozicija (jei pateikiamas istoriko, eksperto komentaras apie gerokai ankstesn laikotarp, nei tas, kur Js tiriate). Moksliniai straipsniai (sudti tstinius mokslini straipsni rinkinius), beveik visada (jei tai nra istoriografinio tyrimo objektas), laikytini literatra. Taip pat nortsi akcentuoti, jog studentai gana danai neteisingai nustato veikalo autoryst ir jo atsiradimo laikotarp (pirmojo leidimo metus), o tai faktikai nulemia neadekvaius komentarus. Taip atsitinka deramai nesigilinus knygos pradioje (pirmuosiuose puslapiuose) ir pabaigoje pateikt leidj informacij. Paprastai autoriumi klaidingai nurodomas knygos redaktorius ar sudarytojas, nors i ties tai kolektyvinis keli istorik darbas (redaktorius tik vienas i j). Aptariant mokslins literatros pozicij ar publikuot altin reikia turti omenyje to laikotarpio, kai ji pirm kart ivydo dienos vies kontekst, o ne naujausio leidimo metus. Kitaip tariant, XIV a. parayta kryiuoi kronika, graiai ileista 2001-aisiais arba 1939-aisiais ileista knyga, be esmini turinio pakeitim, antr kart ispausdinta 1999-aisiais, savo esme netaps naujesnmis nuosekliai sudarant anotuot bibliografij reikia orientuotis pirmj dat (t.y. atitinkamai XIV a. ir 1939 m.). Svarbiausi darbo apipavidalinimo reikalavimai ir pastabos dl turinio kompozicijos. 1) Pageidautina, kad darbas bt atspausdintas (12 Times New Roman riftas, tarpas tarp eilui - 1,5 intervalo; parats: kairje pusje 3 cm., kitur 2 arba 1,5 cm.). 2) Teksto kalba privalo bti dalykika, venkite stiliaus ir gramatini klaid. 3) Istoriografines (mokslins literatros) pozicijas pristatykite laikydamiesi chronologins tvarkos (t.y. pagal darb paskelbimo metus. Atminkite, gali bti pakartotini tos paios knygos leidimai orientuokits pirmojo dat.) 4) Jei knyga parayta keli istorik, pasistenkite nustatyti, kuris i j yra Jus dominanios knygos dalies (skyriaus) autorius (dmiai perirkite pirmuosius ir paskutiniuosius veikalo puslapius tuos, kuriuose pateikta jo metrika ir kita leidyklos informacija). 5) Venkite rinkti informacij i abejotino patikimumo internetini resurs, pirmenyb teikite spausdintoms knygoms ir moksliniams periodiniams leidiniams. 6) Komentuodami literatr, nenukrypkite nuo pasirinktos temos. Pasistenkite nusakyti surastos informacijos pobd, bet nenagrinkite paties istorinio vykio ar reikinio. 7) Pirm kart savo tekste vardindami monografij, mokslin, straipsn ar publikuot altin, piln j apra nurodykite inaoje. tai pavyzdys, kaip inaoje turt bti pateikta vieno autoriaus knyga1 ir vieno autoriaus mokslinis straipsnis kolektyviniame darbe2, publikuotas altinis (atsiminim knyga3, informacinis leidinys4, dokument rinkinys5).

1
2

P. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, t. 2, Chicago, 1986. P. Janauskas, Istorin byla. POW nari teismas Kaune 1920 metais, Darbai ir dienos, 2004, Nr. 40, p. 4753. 3 P. Bugailikis, Gyvenimo viekeliais, iauliai, 1994. 4 Lietuva 1918 1938, fotografuot. leid., red. V. Kemeys, Vilnius, 1990. 5 Lietuva vokiei okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais 1915 1918: Lietuvos nepriklausomos valstybs genez, sud. E. Gimauskas, Vilnius, 2006.

Nam darb uduoties atlikimo etapai ir terminai. 1) Temos pasirinkimas i pateikto srao 2012 m. rugsjo 7 spalio 1d. Apie savo pasirinkim reikt informuoti dstytoj odiu (atjus konsultacij, oficialiai paskelbtu laiku) arba elektroniniu patu (m.kuodys@hmf.vdu.lt). Geriausia, kad kiekvienas studentas nurodyt penkias reitinguotas jam patrauklias temas. I to srao bus uregistruota pirmoji esanti laisva. Pirmenyb teikiama suskubusiems apie savo pasirinkim praneti anksiausiai. Vien ir t pai tem gali registruoti ne daugiau kaip trys studentai i viso kurso. 2) Turite teis pasikeisti tem, bet ne vliau kaip iki spalio 29 d. Antr kart galima registruoti tik vien i likusi laisv tem. 3) Konsultuotis dl literatros, altini ir apskritai uduoties atlikimo (elektroniniu patu arba geriau susitikus su dstytoju) bus galima tik iki lapkriio 30d. (imtinai). Oficialios (taiau neprivalomos) konsultacijos rudens semestro metu vyks pirmadieniais nuo 10 iki 12 val., Istorijos katedros dstytoj kambaryje (K. Donelaiio g. 52, V auktas, 501 kabinetas). 4) Jei iki lapkriio 30 d. (imtinai) pateiksite pirmin (juodratin) darbo variant, Jums bus suteikta galimyb pataisyti esminius trkumus ir galsite tiktis auktesnio vertinimo. 5) Galutin praktikos darbo variant reikt pateikti iki 2013 m. sausio 7 d. (imtinai) (Galima ir anksiau). Vlavimas nebus toleruojamas. Pageidautina, kad darbas bt atspausdintas ir paliktas istorijos katedroje dr. M. Kuodio lentynlje. Studentai, gyvenantys ne Kaune galt paprayti kurso draug kauniei, kad ie darb atspausdint ir nunet istorijos katedr. Iimtiniais atvejais, anotuot bibliografij galima atsisti dstytojui elektroniniu patu aukiau nurodytu adresu (taiau, grus po iemos atostog btina istorijos katedroje palikti atspausdint, n kiek nepakeist tekst, kadangi visi darbai bus kur laik saugomi). 6) Paymiai internete bus paskelbti 2013 m. sausio mn. pabaigoje.

VYTAUTO DIDIOJO UNIVERSITETAS HUMANITARINI MOKSL FAKULTETAS ISTORIJOS KATEDRA

Temos

Lietuvos Nepriklausomybs kovos 1919 - 1920 m. ANOTUOTA BIBLIOGRAFIJA

Darb atliko VDU Humanitarini moksl fakulteto istorijos specialybs I kurso student Vard PAVARD Darb tikrino dr. Modestas Kuodys

Kaunas, 2013
Trumpas temos Lietuvos Nepriklausomybs kovos 1919 1920 m. pristatymas ( 5 sakiniais apibdinti tem, jos problematik. )

ANOTUOTA BIBLIOGRAFIJA 1.Publikuoti altiniai. 1.1. Jono Navako atsiminim knyga Lietuvai besikeliant6. Autorius vienas i lietuvi partizanini grupuoi Raudonosios armijos uimtoje iaurs Ryt Lietuvoje, organizatori. Knygoje pateikiama autentik detali apie bolevik politik uimtoje teritorijoje, gyventoj pasiprieinim. Pasakojama apie ginkluotus susidrimus tarp lietuvi partizan ir raudonarmiei. J. Navakas atskleidia savo bendraygi, rmj portretus, aprao j veikl. Minimi ir su Raudonja armij kolaborav asmenys, bandoma paaikinti tokio j apsisprendimo motyvus. Atsiminimuose esama informacijos lietuvi partizan ir Kaune rezidavusios M. Sleeviiaus vadovaujamos Lietuvos vyriausybs ryius. Knygos pabaigoje apraomas Raudonosios armijos istmimas i krato, lietuvik valdios struktr krimasis j pastangos vesti tvark, sprsti socialines problemas. J. Navako atsiminimai galina vertingomis detalmis iliustruoti 1918 -1919 m. Lietuvos moni pasaulir, patriotines nuostatas ir ryt kovojant prie svetim, ginklu atnet santvark. 1.2. Adolfo Bironto Lietuvos kariuomens karininko, dalyvavusio kovose su bermontininkais atsiminimai7. [10 sakini komentaras] 1.3. Dvitomis atsiminim rinkinys Savanori ygiai8. Leidinio sudarytojas Petras Ruseckas karininkas, dalyvavs Nepriklausomybs kovose. Knygoje pateikti susisteminti kari, kovojusi bolevik, bermontinink ir lenk frontuose memuar fragmentai [ 10 sakini komentaras] 1.4.

2.Literatra. 2.1. Tiesiogiai su tema susijusios istoriografins pozicijos

6 7

J. Navakas, Lietuvai besikeliant, Kaunas, 1928. A. Birontas, Bermontininkams Lietuv upuolus: Atsiminimai i kov u Lietuvos nepriklausomyb, Kaunas, 1934. 8 Savanori ygiai. Nepriklausomybs kar atsiminimai, sud. P. Ruseckas, t.1 ir t.2, Kaunas, 1937.

2.1.1. Kazio Aliausko JAV ileistoje monografijoje9 pateikiama apibendrinta informacija apie Nepriklausomybs kovas, svarbiausius mius, jiems vadovavusius karininkus. [10 sakini komentaras] 2.1.2. Vytauto Lesiaus monografija Lietuvos kariuomen Nepriklausomybs kovose 1918 192010. Tai neabejotinai isamiausias ir solidiausias iki iol publikuotas darbas, skirtas Nepriklausomybs kov temai. Monografijos pradioje detaliai nuvieiamas Lietuvos kariuomens krimasis, proces lydj sunkumai. Taiau daugiausia vietos ir didiausias dmesys yra skiriamas kov su bolevikais, bermontininkais, lenkais analizei. Kiekvienam i i trij front skiriama atskira knygos dalis. Detaliai nagrinjami ir pavieniai miai, ir platesnio masto karins operacijos. Pateikiamos isamios schemos. Knygoje yra daug vertingos statistins mediagos apie kovojani pusi ginkluotsias pajgas, j aprpinim, nuostolius. Neliko pamirtas ir politinis bei socialinis Nepriklausomybs kov kontekstas, tarptautin Lietuvos padtis. Istorikas, atlikdamas tyrim, rmsi gausia ir vairiapusika informacine mediaga, kurios didij dal sudar pirminiai altiniai archyviniai dokumentai. Taigi i solidi monografija pateikia visapusik, nuosekl, gerai dokumentuot Nepriklausomybs kov Lietuvoje 1919 1920 m. vaizd. 2.1.3. V. Jankausko monografija apie generol Kazimier Ladig11.[10 sakini komentaras] 2.2. Antraplans (kontekstins) istoriografins pozicijos

2.2.1. Romo armaiio XX a. 6-ojo deimtmeio viduryje ileistoje knygoje12, sovietinei istoriografijai bdinga karinga retorika yra demaskuojami Vakar ali imperialistiniai tikslai Lietuvoje 1918 - 1919 m. Beatodairikai juodinama Nepriklausomybs kovose prie bolevikus kovojusi Lietuvos kariuomen, Valstybs taryba vadinama liaudies interes idavike, kapitalist marionete. Knygoje, siekiant vienpusikai sukompromituoti Lietuvos valstyb, jos valdaniuosius sluoksnius ir kariuomen, tendencingai manipuliuojama faktais. iuolaikini istorik tyrimai daugel R. armaiio teigini argumentuotai paneig, irykino smoningas io ideologikai angauoto istoriko praeities vyki klastotes. Darbe yra pateikiama informacija apie Didiosios Britanijos ir JAV materialin param besikurianiai Lietuvos kariuomenei, pristatoma t ali karini instruktori veikla. Fiksuojami statistiniai duomenys apie suteiktas finansines las, ginklus,
9

K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos Nepriklausomybs 1918 1920, Chicago, 1972. V. Lesius, Lietuvos kariuomen Nepriklausomybs kovose 1918 1920, Vilnius, 2004. 11 V. Jankauskas, Kario kelias. Generolas Kazimieras Ladiga Nepriklausomybs kovose, Vilnius, 2004. 12 R. armaitis., Amerikos Anglijos imperialist intervencija Lietuvoje 1918 1920, Vilnius, 1955.
10

amunicij, aprang. Paymima, jog visa i pagalba sutrukd tvirtinti Taryb valdi Lietuvoje. Kov su Raudonja armija eiga detaliau nra nagrinjama. Inaos rodo, jog autorius didij dal mediagos surinko archyvuose, tai pat rmsi kit sovietini istorik darbais. Dl itin ideologizuoto turinio, faktini ikraipym R. armaiio knyga galima remtis labai ribotai, pateikt informacij btina vertinti kritikai, lyginti su , partinio diktato ivengusiais lietuvi, o tai pat usienio istorik tyrimais. 2.2.2. Prano epno JAV ileisto veikalo Naujj laik Lietuvos istorijos13 antrojo tomo

atskirame skyriuje bendrais bruoais pristatomos Lietuvos Nepriklausomybs kovos, nuvieiamas j politinis kontekstas. Autorius remiasi kit t tem tyrinjusi istorik darbais, kov veteran atsiminimais, publikuotais altiniais. [10 sakini komentaras] 2.2.3. Vidmanto Jankausko knygoje14, skirtoje ymiausi Lietuvos kariuomens generol

trumpoms biografijoms taip pat yra fragmentikos informacijos apie Nepriklausomybs kovas Lietuvoje. Daugelis aukt karinink dalyvavo kuriant valstybs ginkluotsias pajgas, vadovavo pirmiesiems lietuvi kari daliniams bolevik, bermontinink, lenk ar net, skirtingu laiku, visuose trijuose frontuose. [10 sakini komentaras] 2.2.4. Audriaus Abromaiio straipsnyje15 parodoma, karinio konflikto tarp Lietuvos ir Lenkijos reikm kolektyvinei lietuvi smonei. [10 sakini komentaras]

Lietuvos istorijos tyrim paintins praktikos savarankiko darbo temos 1. Mindaugo karnacija
13 14

P. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, t. 2, Chicago, 1986. V. Jankauskas, Nepriklausomos Lietuvos generolai, Vilnius, 1998. 15 A. Abromaitis, Prieo vaizdio sitvirtinimas: Lenkijos suvokimas Lietuvoje, 1919 1920, Lietuvos auktj mokykl mokslo darbai, Istorija, LIV, Vilnius, 2002, p. 15-25.

2. Sauls mis 1236 m. 3. Gediminaii dinastijos kilm 4. Kauno pilis XIV a. antroje pusje 5. Gedimino Ryt politika 6. Vygando Marburgieio kronika 7. LDK ir Tvers ryiai XIV a. antroje pusje 8. Kstuio bandymai kriktytis 9. Pirmosios Lietuvos valstybs monetos 10. Kovos dl valdios Lietuvoje 1380 1382 m. 11. 1387 m. Jogailos privilegija LDK bajorijai 12. LDK ir Aukso orda XIV-XVa. 13. Totoriai ir karaimai Vytauto dvare 14. Lietuvos metraiai 15. 1413 m. Horodls unija 16. LDK ir Vokiei ordino ginas Konstancos banytiniame susirinkime (1414 1418 m.) 17. Vytauto palaidojimo vietos paiekos XX a. 18. LDK didikai XVI a. 19. Mykolo Lietuvio traktatas Apie totori, lietuvi ir maskvn paproius 20. LDK prekyba su Europa XVI a. 21. XIV a. lietuvikoji ratija 22. LDK kariuomen XVI a. 23. Studentai i Lietuvos Karaliauiaus universitete XVI a. 24. Livonijos karas 1559 1582 m. 25. Baudiavins kio sistemos susiformavimas Lietuvoje XVI a. 26. Paaislio vienuolyno statyba 27. 1655 m. Kdaini unija 28. Kaunas XVII a. vidurio kar su rusais ir vedais metu 29. LDK politin bkl Abiej taut Respublikoje XVI XVIII a. 30. Alberto Vijko Kojelaviiaus Lietuvos istorija 31. Didik vidaus kovos LDK XVII XVIII a. sandroje 32. Edukacin komisija 1773 1794 m. 33. Pirmasis Abiej Taut Respublikos padalijimas (1772 m.) 34. LDK miestai 1794 m. sukilimo metu 35. 1769 m. iauli ekonomijos valstiei sukilimas 8

36. Simono Daukanto biografijos studentikasis laikotarpis 37. Lauryno Ivinskio kultrin - visuomenin veikla 38. Lietuvoje gyventoj nuotaikos 1812 m. Napoleono ygio Rusij metu 39. 1831 m. sukilli valdios struktros Lietuvoje 40. Lenk prad naikinimo politika Lietuvoje 1832 1863 m. 41. Broli Dalevski Brolybs sjunga (XIX a. 5-asis de.) 42. Vilniaus Archeologijos komisijos veikla 1850 1862 m. 43. Motiejaus Valaniaus blaivybs sjdis 44. Lietuvi emigracija JAV XIX a. pab. XX a. pradioje 45. 1863 m. sukilli Raudonj sparno politin programa 46. Represijos prie 1863 m. sukilimo dalyvius Lietuvoje 47. Usienio ali reakcija 1863 m. lenk mait Rusijos imperijoje 48. 1893 m. Krai vykiai (Krai skerdyns) 49. Kauno tvirtov Pirmojo pasaulinio karo ivakarse 50. Slaptosios lietuvikos mokyklos XIX a. pabaigoje 51. Knygneys Jurgis Bielinis 52. Tvyns sargas (1896 1904 m.) 53. Jono lipo visuomenin veikla JAV Lietuvi kolonijose XX a. pradioje 54. Lietuvos demokrat partijos steigimas 1902 m. 55. Ipuoliai prie caro pareignus Lietuvoje 1905 m. 56. Lietuviki vakarai XIX a. pab. XX a. pr. 57. Pramon Kaune XX a. pradioje 58. 1905 m. Didiojo Vilniaus Seimo organizavimas 59. Lietuviai Rusijos Valstybs Dmoje 1907 1917 m. 60. Lietuvi pabgliai Rusijoje Pirmojo Pasaulinio karo metais 61. Lietuvi draugija nukentjusiems nuo karo elpti 1914 1917 m. 62. Vokiei okupacins valdios struktros Lietuvoje 1915 1918 m. 63. Lietuviai Rusijos imperijos kariuomenje 1914 1917 m. 64. Pirmoji Lietuvos Respublikos vyriausyb (1918 lapkriio 11 gruodio 26 d.) 65. Lietuvos atstovai Paryiaus taikos konferencijoje 1919 m. 66. POW smokslas Lietuvoje 1919 m. 67. Bermontinink pasitraukimas i Lietuvos 68. irvint Giedraii kautyns (1920 m.) 69. JAV lietuvi parama Lietuvai pirmaisiais valstybingumo metais 9

70. Moterys Lietuvos Respublikos Steigiamajame Seime 71. Tautins maumos Lietuvos seimuose (1920 1927 m.) 72. Lietuvos ir Latvijos ginas dl sienos 1920 1921 m. 73. 1922 m. ems reforma Lietuvoje 74. Klaipdos krato sukilimo 1923 m. organizavimas 75. Lietuvos socialdemokrat partija 1920 1926 m. 76. 1926 m. gruodio 17-osios perversmo Lietuvoje prieastys 77. 1928 m. Lietuvos Respublikos konstitucija 78. Augustino Voldemaro paalinimas i valdios 1929 m. 79. Spaudos cenzra Lietuvoje 1927 1940 m. 80. Mykolas Rmeris Vytauto Didiojo universiteto rektorius 81. Lietuvi ir lenk sukarint grupuoi susidrimai Neutraliojoje zonoje 1920 1923 m. 82. Palangos kurortinis gyvenimas XX a. 3-4 deimtmeiuose 83. Privalomo pradinio vietimo raida Lietuvos Respublikoje XX a. 4-jeme deimtmetyje 84. Nacionalins valiutos lito vedimas Lietuvos Respublikoje 1922 m. 85. yd tautin - kultrin autonomija Lietuvoje (1919 1923 m.) 86. Lietuvos Respublikos prezidentas Kazys Grinius 87. Vokietijos spaudimas Lietuvai 1935 1939 m. 88. Lietuvos ir Didiosios Britanijos santykiai 1919 1940 m. 89. Lietuvos ir Vatikano konkordatas 1927 m. 90. Knyg leidyba Lietuvos Respublikoje 1919 1940 m. 91. Klaipdos krato gubernatorius Jonas Navakas (1933 1935 m.) 92. Ketvirtasis Lietuvos Respublikos Seimas (1936 1940 m.) 93. 1935 m. kinink streikas Suvalkijoje 94. Lietuvos auli sjunga ir sporto propagavimas 95. Kauno kino teatrai XX a. 34 deimtmeiuose. 96. 1939 m. Europos krepinio empionatas Lietuvoje 97. Klaipdos krato reikm Lietuvos ekonomikai 1924 1939 m. 98. T. Sasso ir E. Neumano ir j bendraygi teismo procesas (1934 1935 m.) 99. Laivyba Nemune XX a. 3 4 deimtmeiuose 100. Antano Merkio vyriausyb 19391940 m. 100. 101. 102. Neoficials Lietuvos ir Lenkijos vyriausybi kontaktai XX a. 4-jame de. SSRS diplomatins atstovybs veikla Lietuvoje 1920 1939 m. Vokietijos pastangos traukti Lietuv kar prie Lenkij (1939 m. rugsjis) 10

103. 104. 105. 106. 107. 108. 109. 110. 111. 112. 113. 114. 115. 116. 117. 118. 119. 120. 121. 122. 123. 124. 125. 126. 127. 128. 129. 130. 131. 132. 133. 134. 135. 136.

Lietuvos kariuomens ygis Vilni 1939 m. Internuoti lenk kariai Lietuvoje 1939 1940 m. Paskutinis Nepriklausomos Lietuvos vyriausybs posdis (1940 m. birelio 15 d.) Liaudies vyriausybs sudarymas 1940m. Rinkimai Liaudies Seim 1940 m. liepos 14 15 d. Lietuvos kio pertvarkymai 1940 m. rugpjtis 1941 m. birelis Lietuvos diplomatins atstovybs usienyje 1940 m. liep - rugpjt Bandymai pabgti i Sovietins Lietuvos 1940 m pab. 1941 m. 1941 m. birelio 23-osios sukilimas Lietuvos provincijoje udyns Lietkio garae (1941 m. birel) yd gelbjimas Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais (19411944 m.) Vytauto Didiojo universitetas naci okupacijos metais Lietuvi inteligentija tuthofo koncentracijos stovykloje 19431944 m. Antinacin pogrindin spauda Lietuvoje 19411944 m. Lietuvos gyventoj veimas priverstiniams darbams Vokietij 19421944 m. Sovietini partizan baudiamosios akcijos pietryi Lietuvoje 19431944 m. Lietuvos gyventoj mobilizacija Raudonj armij 19441945 m. Karo veiksmai Lietuvos teritorijoje 1944 m. A. Smetona emigracijoje 19401944 m. Vietins rinktins organizavimas 1944 m. Lietuvos gyventoj traukimasis Vakarus 1944 m. Lietuvi pabgli materialinis aprpinimas DP stovyklose 19451947 m. Pokario Klaipda (19451947 m.) VKP(b) CK Lietuvos biuro veikla 1944 1946 m. Lietuvi pabgli kultrin veikla DP stovyklose VLIKo atkrimas Vokietijoje 1944 m. Lietuvos komunist partijos sudtis 1944 153 m. Kultrinis gyvenimas Lietuvoje 1944 1953 m. Ginkluotos antisovietins rezistencijos Lietuvoje pabaiga Kolki steigimas Lietuvoje 1947 1952 m. Vytauto Didiojo universiteto udarymas 1951 m. Agent - smogik panaudojimas slopinant antisovietin partizanin judjim Lietuvoje Lietuvos partizan ryiai su Vakarais 1944 1951 m. Ateistin propaganda Sovietins Lietuvos mokyklose XX a. 6-9 deimtmeiuose 11

137. 138. 139. 140. 141. 142. 143. 144. 145. 146. 147. 148. 149. 150.

Reakcija 1968 m. ekoslovakijos vykius Lietuvoje Kino kronika Taryb Lietuva 1956 m. XX TSKP suvaiavimo atgarsiai Lietuvoje Udraust veni minjimai Sovietinje Lietuvoje XX a. 6-9 deimtmeiuose Lietuvos praeities paminkl atstatymas ir restauravimas sovietmeiu algirio ir CASK krepinio dvikovos XX a. 8-9 deimtmeiuose Lietuvi ir rus disident ryiai XX a. 8-ajame deimtmetyje Lietuvos SSRS pramon XX a. 8-9 deimtmeiuose Lietuviai Sovietins armijos kariai Afganistane 1979 1987 m. Roko marai po Lietuv XX a. 9-ojo deimtmeio pabaigoje Vilniaus Arkikatedros grinimas tikintiesiems 1988 m. Lietuvos persitvarkymo sjdio steigimas 1988 m. Michailo Gorbaiovo vizitas Lietuvoje 1990 m. 1991 m. rugpjio puo Maskvoje atgarsiai Lietuvoje

12