SELEMONAS PALTANAVIEIUS=,-

sELEMo NA

p AL T AN

AV r e I u s

Kas girel"i oSia

Dailininke Lina Eitmantyte-ValuZiene

l$vtJl
VILNIUS

Kai pavargstame mokykloje ar darbe, pailseti vaZiuojame

51am6jimas, miSko kvapai

garsai gydo geriau uZ vaistus, tad vakare sugriZtame 2valus ir pamirsg ankstesni nuovargi. Ziem4 miSke slidinejame ir mokomes paiinti Lv6rir.t, pedas, pavasarf groZimes Ziedais ir dZiaugiam6s paukSiiq giesm6m. Vasarai baigiantis miSkan b6game uogauti, rie6utauti ar grybauti, miSke renkame vaistaZoles. Mi5kas teikia medienos ir Zaliavq daugybei naudingq dalykq - nuo medinio Saukdto iki baldq, nuo dervos iki vaistq. MiSko augalai pagamina daugiausia deguonies, kuriuo mes kv6puojame. Musq gyvenime midkas toks svarbus, kad apie jf galima ra5yti, pasakoti, dainuoti, bet visko vis vien neparaSysi, neiSpasakosi, neiSdainuosi. MiSkas - sudetingas gamtos kompleksas, kurio svarbiausia dalis yra sumeddjg augalai - krumai ir medZiai. Tadiau miSkas susideda ne vien i5 iq. Kartu su medZiais miSke auga fvairus Zoliniai augalai, kerp6s, samanos,, grybai. Atskirai augti jie vargu ar gal6tq, nes per ilgq laikq prisitaik6 vieni prie kitq ir prie miSko sqlygq, - prie savito dirvoZemio, oro dregmes, Sviesos, temperafllros. Taigi tie nesumed6jg miSko augalai yra savita, neatskiriama jo dalis. MiSkai Zaliavo beveik visoje senoves Lietuvoje, kai Zmon6s joje pradejo kurtis. Bet pamaZdle lietuviai miSkus vis labiau kirto ir degino, nes truko dirvq javams seti ir pievq galvijams ganyti. Dabar miSkai apima treidali Lietuvos ploto. MiSkas lietuviui visada buvo draugas ir gelbetojas. Gal todel miSkui duota tiek visokiq vardq. Tik paklausykite, kaip jie skamba, nors reik5me jq visq ta pati: rniSkas, mi5kelis, mi5kyne, giri.a, gittt/, giraite, girynas, mede, medZias, medynas, miSkaviete, retis. Tai dar ne viskas, daug naujq mi3ko vardq galite jus patys surasti ar suZinoti. O dainq i,odi,itose miSkas - vienas daZniausiq.

ir

mibka. MedZiq

Oi giria giin, Girele ialioji, - dainuojama vienoje dainoje. Per iileli jojau, Vidury sustojau... - pritariama antroje. O tredioje Lraukiama jau kitaip
Iibegs iibigs Peld ii miiko.
.
.

Sioje knygeleje kalb6sime apie svarbiausiE miSko augalijos dali - medZius. Jq Lietuvoje auga apie 100 ru5iq, tadiau ne visos jos vietin6s. Kai kurios labai retos, ikurdintos tik parkuose ar sodybose. Pasakodami apie daZnesnes ru5is, pristatysime ir joms giminingas ret4sias. Perskaitg knygelg, jns patys pagal kamienus, lapus, seklas galesite pasakyti, kaip vadinasi surastas medis, kuo jis
ypatingas.

Kvietiame

nuostabq medZiq pasauli.

KUR cTRELE oSrA

tS ro SUSIDEDA MEDIS
Kiekvienas medis - vis kitoks. Tadiau stov6dami tarp miSko medZiq atrasime, kad greta augantys turi daug bendrumo. Visq pirma - sudetines dalis, kuriq Zinojimas padeda paZinti medZius ir atskleisti daugelf jq sawybiq' Dygstant medZio seklai, iSleidZiama tiesiai Zemyn besiskverbianti stipri pagrindin6 baknis. Si Saknis daugeliui medZiq iSlieka svarbiausia atrama vis4 gyvenimq. Nuo pagrindin6s Saknies v6liau atsiSakoja Sonines daknys, kuriomis i5 dirvos siurbiamas vanduo ir maistingosios medZiagos. sonin6s Saknys ypai iisiSakoja derlingoje dirvoje. MedZio kamienu arba stiebu laikome beveik vis4 medf nuo Saknq iki virdunes, jungianti kitas augalo dalis. Kamienas sumedajgs, tatiau gyvas. Negyvas tik Zieves pavirSiuje esantis sluoksnis, vadinamas Ziauberimi. Tiesa, kai kurie medZiai, kaip baltalksniai, skroblai ar bukai, jos neturi. Ziauberis saugo medf nuo Saliio, nuo suZeidimq, tad jE turintys medZiai yra atsparesni. Vidinis medZiq Ziev6s sluoksnis yra luobas arba kama, o po juo - btazdas' Brazdu medis auga' ] iSorq iis augina kam4, i vidq - medienq.

METINE

RIEVE

BRAZDAS

PAGRINDINE

KAMIENAS SoNINEMIS SAKNIMIS AUGANTIS MEDIS (egli)

SAKNIMI AUGANTIS MEDIS (4iuolas)

SAKNYS

Pavasari augandios medZiq l4stel6s bnna dide16s, su siauromis sienelemis. Rudeniop, medZiui pereinant I ramyb6s busen4, l4stel6s maLdja, bet storeja ju sienel6s. 2iem4 brazdas neauga, tad per6jimas i5 rudeniniq l4steliq i pavasarines yra Zenklus ir vadinamas metine rieve. Padiame medZio kamieno viduryje yra medZio Serdis, o apie j4 - mediena, vadinama balana. Nuo medZiq kamienq i visas puses driekiasi Sakos. visi medziai Sakojasi pagal tam tikr4 tvark4, tadiau geba prisitaikyti prie aplinkos sqlygq. Antai laukq vidury auganti pavien6 puSis buna labai Sakota, o girios tankm6je pu5is aukSta, liekna, su 5akq vainiku tik paiioje virduneje. Jeigu nuo medZio kamieno Sakos driekiasi i 5alis, toks Sakojimasis vadinamas Soniniu(1), jei daliiasi pats kamienas - dviSakiu(2).

Sakq ir bakeliq galuose auga medZio lapai ar spygliai. Lapuodiq lapai skirstomi i kotuotus ir bekoiius. Pagal lapo 1ak5t4 skiriami paprastieji ir sudatiniai 1apai. Savo ruoZtu paprastieji lapai buna i5tisiniai(1), skiauteti(2), iikarpyti(3), idpjaustyti(4) ir suskaldyti(5). sudetiniai lapai buna trilapiai(1), pirStuoti(2) ir plunksniski(3). LAPAI
PAPRASTIEJI

SUDETINIAI LAPAI

MedZiq Ziedai labai fvairus. Labai retai medZiai puobiasi stambiais pavieniais Ziedais. DaZniau jrtr smulkus Ziedeliai yra iSsidestg taisyklingomis grupmis, vadinamomis Ziedynais. Ziedynai buna paprastieji ir suddtiniai. Kiekvienos medZiq ru6ies Ziedynai susideda i5 savitos sandaros Ziedelir4. Kai medis pefiydi, vietoj Ziedq pradeda vystytis vaisiai, brandinantys ir platinantys s6klas. Ne visi Zinome, kaip tiksliai vadinasi tie ar kiti medZiq vaisiai, todel susipaZinkime su jq jvairove. Obelis, kriauSe bei er3ketis augina vadinamuosius netikrus vaisius. Visi kiti vaisiai vadinami tikraisiais, jrl ivairove labai didele. Vaisiai gali bnli bkie: ankitis - akacijos, iirnrnedLio(1), rieiutas - lazdyno(2), gili - 4Luolo, buko, kaStono(3), sparnnraisis - uosio, guobos, klevo(4), kqulsaaisis - wySnios, slyvos, 5alteksnio(5), obuolilis - SermukSnio(6), uoga - agrasto, serbento(7). I5 vaisiuose prinokusiq s6k1q iSauga naujas medis, turintis tokias pat sud6-

tines dalis.
(1)

(7)

NUO SEKLETES

IKI MEDZIO

Kiekvienas medis iSaugina ir subrandina hrkstantius ar net milijonus s6klq. Kai kurios jq yra labai maZos: t0kstdntis egl6s sekleliq sveria 7 gramus/ maumedZio - 3, o juodalksnio - tik 1 gram4. ,{Zuolo gil6 sveria 5 gramus, kadtono sekla - 15 gramq. Kai kuriq tropikuose augandiq palmiq rieSutai buna 8 - 9

kilogramq svorio. MedZiq s6klos padios, padedamos v6jo ar ivairiq gyvunq, plinta kuo toliau nuo gimtojo medZio. Tos, kurios nukrito tlesiai po jo Sakomis, niekada netaps medZiais - SeSelyje jq lapeliams truks Sviesos, o Saknims - dr6gm6s ir maisto medZiagq. Ir ne i5 visq seklq, paplitusiq toli nuo gimtojo medZio, iSauga medeliai. Daug seklq iSdZiusta ar permirksta, supelyja ar supuva. Kitos paklinva i nepalankias augti sElygas, o dar kitas sulesa pauk5tiai ar sugrauZia
Zv6reliai. Pavasar! at5ilus orams; iSlystame i5 Zem6s prasikalusius maZus Zalius medZiq daigus. Jie turi tik vien4 stor4 5aknelg ir du lapelius ar rna24 spygliq Sepeteli. Per pirm4j4 savo gyvenimo vasar4 daigas iSaugina vos kelis lapelius, tadiau jo kamienas sumed6ja ir augalas virsta medeliu. Jo vir5unel6je buna augimo pum.puras, kuris kitE pavasari atgyja, iSskleidZia lapelius ir pradeda stiebtis aukdtyn. MedZiai auga skirtingai. Karklai, drebul6s per metus gali iSaugti iki 2 metrq aukbtio, o trimet6 eglute buna tik 30 centimetrq. Daugiau nei de5imd metq turinti egl6 kasmet gali i5augti po metrq, o qZuol6lis - po pusmehi. Simtametis maumedis buna 40 metrq auk5iio ir 45-50 centimetrq skersmens, Simto metq egl6 - 32 metrq aukSEio ir 35 centimetry skersmens, Simto metq qZuolas - apie 30 metrq aukSdio ir 40 centimetrq skersmens. Zinorrra, ne visi Simtametiai buna auge geromis s4lygomis, tad galima rasti ir daug maZesniq bei plonesniq tokio amZiaus medZiq. Jeigu palyginsime dvi 70 metq pu5is, kuriq viena augo saul6s apSviestame kalnelyje, o kita - pelk6je, pamatysime, kad pirmoji yra aukStas iSlakus medis, antroji - dviejq metrq aukddio kreiva pu5el6. Augdami medZiai kasmet priaugina po vienE sumedjusi4 rievg. Greitai 100 augandiq ir mink5tq medien4 turindiq ru5iq Sios mefin6s rievs pladios, letai augandiq - siaurutes. Jei metai medZiui buvo sunkus, sausringi riev6s tai rodo, - jos Zymiai siauresnes uZ gerq metq rieves. Todel nupjovus medi, i5 jo kelmo galima ne tik suskaidiuoti metus, bet ir nustatyti, kurie metai buvg geresni, o kurie - prasti. 2

METV

MENESIV

METV

12 METV

Zrnu.q vASAR,{ Zl^tt

Kai baigiantis rudeniui medZiai nubarsto savo lapus, miSkams gyvumo teikia Zaliuojantys spygliuotiai - puSys. egl6s ir kadagiai. Jq lapai - siauri adatos formos spygliai su kieta odele, pro kuriq augalas i5garina labai maZai dregm6s. Spygliuose ir medienoje spygliuodiai turi daug dervq, saugandiq augalus nuo temperaturos pasikeitimo, panzlt4, grybq ir paZeidimq. I5 visq spygliuodiq iSsiskiria tik maumedZiai, kiekvien4 pavasarj uZauginantys Zalius Svelnius spygliukus, kurie rudenf pagelsta ir nukrinta. Kiti medZiai spyglius keidia pamaZele, numesdami ne visus, o tik senus. PuSq spygliai ant Sakeliq L,aIiroja 2-3 metus, egli,4 5-7, o keniq iki 12 metq. Suaugusi egle gali tureti net tris milijonus spygliq, pu3is - milijon4. Savo seklas spygliuodiai brandina kankoreZiuose, po Zvyneliais. Kai aterna metas jas paberti Zemen, Lvyneliai pasiSiaudia ir sdklos iSbyra. Kad kuo daugiau jq galetq sudygti ir kad medZiai plistq kuo toliau, seklos daZnai turi lengvus skristukus. Su tokiu sparnu seklas vejas nuneSa toli, tadiau ir be vejo jos nusklendZia toleliau nuo motininio medZio. Suaugusi egle gaii subrandinti net 300 kankoreZiq, o hektaro dydZio eglynas - paseti 50 kilogramq seklq. Jeigu bandytume jas suskaidiuoti, gautume astronornini skaidiq - aBtuonis su puse bilijono. Tik i5 labai maZos 5iq sekleliq dalies iSaugs egles. Visos kitos s6kle16s atiteks rniSko paukbiiams ir Zv6rims, kurie jas be galo m6gsta.

-i\

'-*f

r { , rr

i}:j

ilrf *''j

-\

;.\

EGLE
Lietuvos miSkuose nattraliai auga tik viena eglir4 ruSis paprastoii egl6. Jos spygliai ry5kiai iali, kieti ir smailus. Ar prisimenate, kaip rankas bade Kal6dq eglut6s Sakos? Spygliq ilgis 2-2.5 centimetro, o plotis tik 2-3 milimetrai. Rudi egles kankor6Ziai kybo ant aukddiausiq 5akq. Jie yra 1.0-15 centimetrq ilgio ir iki 4 centimetrq skersmens. Po kankor6Ziq Z',yneliais randamos tamsiai rudos su geltonu Permatomu sparneliu s6klos. Egles Zydi geguZes menesi. S6klos prinoksta rudeni, taiiau i5 kankor6Ziq iSbyra tik kitq metq pavasari. Egl6s auga greitai, gyvena iki 300 metq. Aukddiausios Lietuvos egl6s pasiekia net 45 metrq auk5d. Egliq Saknys gludi padiame Zemds pavirdiuje, tad stipresni v6jai jas ne-

sunkiai idverdia.
Egl6se m6gsta pereti daug paukSdiq ru5iq, egliq s6klomis minta paukSiiai ir Zv6riukai. Zmon6s eglut6mis apsodina savo sodybas, pakeles. O kokios Kaledos be papuoStos eglut6s? Egl6s mediena balta, mink5ta ir lengva. Eg16 naudojama muzikos instrumentams gaminti, taip pat popieriaus, celiulioz6s gamyboje. Be gamtoje augandios paprastosios egles, Lietuvoje yra auginamos ir kitos jq ru5ys. Baltoji egl6 kilusi i5 Siaurds Amerikos. Ji iSauga iki 25 melrq aukddio, sodinama parkuose bei sodybose. Lengviausiai paZinsite jq i5 spygliq - jie nesmailus, melsvi ar pilk5vai Zali ir trumpuiiai, vos 1-1.5 centimetrq. Kankor6Ziukai Sviesiai rudi ir visai nedideli - iki 6 centimetrrl ilgio ir 1 centimetro skersmens. Dygioji egl6 taip pat i5 Siaur6s Amerikos. Ji mielai auginama parkuose, miestuose ir sodybose. Yra nereikli dirvoZemiui, be to, gali augti ir uZter5toje aplinkoje. Dygiosios egles spygliai smaili ir dygus. Jq ilgis iki 3 centimefrq. Kankor6Ziai Sviesiai rudi,

PAPRASTOJI EGLE

6-10 centimetrq ilgio

ir 2-3 skersmens.

DYGIOJI

PUSIS
Vienintel6 Liefuvoje natttraliai auganti puSq rnSis - paprastoji pu5is. Tai tiesiu kamienu medis, kurio Ziev6 kamblyje - kelet4 pirmqjq metrq nuo Zemes - yra tamsi ir sueiZ6jusi, o auk5diau iki pat virbun6s - gelsvai rusva, besilaupanti plonais lakSteliais. Zali spygliai buna iki 8 centimetrq
KUR GTRELE

ogrA

/9

smailus. VasarE kankoftLiai LaIi, o ruden!, kai prinoksta - pilki. Jie k0giSki, maZdaug 4-6 centimetrq ilgio ir 2-3 centimetrq skersmens. Pu5ys Zydi geguli - tada padulksta smulkiq aukso geltonumo jq Ziedadulkiq debes6liai. Labiausiai puSys megsta smeletus lengvus dirvoZemius, nors auga ir pelk6se, dr6gnose vietose. jos atsparios Baldiams ir sausroms, nes ilgos Saknys pasiekia giliai esant! gruntini vandenf. Gyvena pudys gyvena mai.darg 300 metr1, tadiau gali sulaukti net 600-800 metq. PuSys Lietuvos mi3kuose yra vieni daZniausiq medZiq. Jq mediena naudojama statybose bei lvairiq baldq, kitq daiktq gamybai. I5 spygliq gaunami vitaminizuoti miltai bei ekstraktai, i5 sakq - terpentinas bei kanifolija. IS pu5q kelmq sun-

ilgio, tvirti

ir

PAPRASTOJI PUSIS

BANKSO PUSIS

kiamos ivairios dervos. Be paprastosios puSies, Lietuvoje auginama dar 11 pudq ru5iq. Kai kurios jU ypai retos., tadiau kitas nesunku surasti ir su jornis susipaZinti. Kalnin6 pusis sodinama tik Kur5iq nerijoje bei prie Palangos, kur vejai pusto geltonq pajurio smeliuk4. Siam smeliui sulaikyti kalnines pu5is pradeta sodinti prieS 150 metq. Kalnind pu5is retai iSauga daugiau kaip 10 metrq. Jos kamienas kreivas, daZnai besidriekiantis paZeme. Zali spygliai 3-B centimetrq ilgio, tank0s. Rudi kankoreLiai 2-5 centimetrq ilgio ir 2-4 centimetrq skersmens. Kankor6Zius m6gsta aiZyti geniai bei kryZiasnapiai. Kalniniq pu5q tankynes Lrnogai sunkiai praeinamos, tadiau pauk5diai ir Lv6tys ypat vertina 5iq priebegq. Bankso pubis kilusi id Siaures Amerikos. Pietq Lietuvos nederlinguose dirvoZemiuose Sios pudys auga neblogai, yra nereiklios, tadiau lieka plonos, kreivaliemenes, menkomis Sakomis lcaip skurstantis medis. Jq spygliai vos 2-4 centimetrq ilgio ir kreivi. KankoreZiai tap pat kreivi, 3-6 centimetrq ilgio ir 2 centimetrq skersmens. Ant Bakq jie kybo kekernis ir laikosi nenukritg bent de6imti meh4. Galima rasti jau nudZirfvusias pu5is, ant kuriq Sakq tebesilaiko kankor6Ziukai. Veimutind pudis - viena puoSniausiq. Jq retai surasite mi5ke, jos sodinamos parkq, sodybq papuosimui. Kuok5teliuose po 5 esantys jos spygliai ploni ir bvelnus, 6-!2 centimetrq ilgio. Kankor6iiai cilindriSki, 1,0-20 centimetrq ilgio ir apie 3 centimetnl skersmens. Jie buna aptekg sakais ir laikosi ant 2 centimetrq ilgio kotelio. Be 5iq rn5iq, Lietuvoje kur ne kur auga ir kitos puSys: balkanine, kor6fin6, sibiring kedrin, gelsvoii, juodoji, Mur6jaus, Biurkbdioji.

VEIMUTINE PUSIS

MAUMEDIS
Tai vienas idomesniq spygliuodiq, kurio Svelnus spygliai iSsprogsta pavasarf, o rudeni pagelsta ir bflna numetami' Manoma, kad visi maumedZiai Lietuvoje auga tik iveisti t4 patvirtina ir gana apibr6Ztos jq augimvietes. MaumedZiai
auga labai greitai - 50 metq medZio auk5tis siekia 30 metrq. MaumedZio Ziev6 stora, daZnai suplei56jusi. Zemutin6s Sakos aukdtokai nuo Zemes, horizontalios. Auga derlingose Zem6se. Europinio maumedZio spygliai bnna iki 3 centimelrq ilgio, puokStel6mis po 30 - 40 i5sid6st9 ant trumpqjq 5akeliq. Trijq centimetrq ilgio ir dviejq skersmens kankoreZiukai ant 5iq Sakeliq laikosi tvirtai prikibg. MaumedZio mediena tvirta ir sunki, vertinama statybose, baldq pramon6je. Daug maumedZiq auga ne miSkuose, bet parkuose, miestuose, pake16se. Net ir pavieniai medZiai sugeba atsispirti v6jams - jq Saknys labai tvirtos. Lietuvoie rasta 8 maumedZiq rudys, kurios viena nuo kitos nedaug skiriasi, bent jau ne specialistams jas nelengva atskirti. Be europinio maumedZio, dar auga sibirinis, Sukaiiovo, ku-

MAUMEDIS

rilinis, plaiiaLvynis, lenkinis ir kitos jq

rubys.

KADAGYS
Kadagi daZniau Zinome kaip spygliuot4 krum4, tatiau neretai galima rasti 10-15 metrq aukbiio kadagius kaip medZius. Daugiausiai jq auga sm6l6tose Zemese, tatiau pasitaiko ir uZpelk6jusiose vietose. Labai megsta saulg, tod6l mieliau auga retuose pubynuose ar visai atviruose plotuose. Paprastojo kadagio spygliai smailus ir a5trus, 10-15 milimetrq ilgio. MedZiq ir krumq lajos tankios. Kadagiq kankor6Ziukai pikbvai rudos su melynu apnabu uogel6s, kuriq viduje buna keletas sdklq. Pirm4jE vasarE kankoreZiukai btrna ZaIi, o pamelynuoja ir prinoksta tik kitq metq rudeni. Jq skonis aitrus, tod6l ne visi pauk5diai lesa juos ir badui prispyrus. Zmon6s m6lynEsias uogeles naudoja patiekalams pagardinti. Kadagio mediena taip pat kvapi, gana tvirta. I5 jos gaminami smulkus dirbiniai, o i5 spygliq, kankoreZiukq bei medienos galima iSgauti kadagini aliejq. Lietuvoje dar auginami i5 Siaur6s Amerikos kilg virginininiai kadagiai, kazokiniai kadagiai bei fvairios 5iq augalq sukulturintos formos.
KUR GIRELE oSrA

/11

KUKMEDIS
Sie visZaliai medZiai nuo senq senovds augo ir Lietuvoje, tadiau v6liau buvo i5naikinti. Dabar kukmedZiq galima rasti kaip pasodintq dekoratyviniq krumq. MiSkuose auge kukmedZiai pasiekdavo 20 metrq auk5ti, budavo labai i5si5akojg. Krumais augantys die augalai taip pat veSlis, tankus. Kuk-

KIJ'KMEDIS

medZio spygliai ploksti, 2-3 centimetrq ilgio, tamsiai Zali. Nors spygliq vir5un6les smailios, tatiau jie neduria. Ant Bakeliq spygliai iSsidestg tarsi 5ukq dantys, abiejose jq pus6se. Sie spygliai nuodingi, tad jq geriau neragauti nei Zmogui, nei gyvrlnui. Kas kita rudens pradZioje ant Sakeliq sunokstan{zs raudoni vaisiukai. Jie primena uogE su viena s6kla viduje ir daugelio paukSdiq yra labai megstami. KaZkada i5 kukmedZio medienos buvo gaminami muzikos instrumentai, ivairus smulkus dirbiniai. Kukmedis auga labai i5 l6to, jo amZius itin ilgas - nuo fikstaniio iki trijq tuks-

tantiq

metq.

IS KITUR ATKELIAVE SPYGLIUOEIAI Zrnogr1 visada trauke nematytos augalq rrlSys ir dekoratyvios jq formos. Todel parkams puoSti, miestq Zeldiniams
formuoti augalai budavo lveZami i5 pietinds Europos, Azijos ir Siaurds Amerikos. Ne visi jq atlaike klimato atSiaurumus, tadiau idlikg uieme svarbi4 viet4 parkuose tarp sumedjusiq augalq. Kiti gali tapti vertingais medienq teikiandiais medZiais. Daugeli i5 svetur atveZtq spygliuodiq paZistame menkai mat nors pirmieji 3iq ruSiq medZiai pakliuvo i Lietuvq pried 150-200 metq, dauguma jq sodinta tik 5io amZiaus pradZioje. Beveik visi jie randami tik parkuose, miestq Zeldiniuose ir n6ra plaiiai paplitg. Siek tiek daZniau jie imti sodinti prieS 40-50 metq prie sodybq bei naujuose parkuose ir dar netapo iivaizdLiais medZiais. Be to, jq veisimu uZsiima nedaug medelynq, tad mums neiprastq, bet gan idomiq fu gaiiq spygliuotiq plitimas n6ra spartus.

TUIA
Sodybose, miestq skveruose ir parkuose tujos pasidare iprastos. Vakarin6 tufa kilusi i5 Siaur6s Amerikos. Kai kada auga kaip krtmas, tadiau daZniausiai buna medZio formos. Sios tujos laja piramidiSka, Sakos trumpos ir horizontalios.
TUJA

'ernernu resaurl

Tujq spygliai Zryniiki, i5sidestg po 2 ant plok5iiosios ugliq

pusds ir po 2 i5 5onq. KankoreZiukai nesud6tingi, i5 8-1.0 Zvyneliq. Jie buna maZdaug centimetro ilgio. Tujq medZiai iSauga iki 20 metrq aukiiio ir gali gyventi iki 200 metq. Nors Europoje 5i tujq ruSis auginama bent 500 metq, tadiau Lietuvoje nerasime n6 Simtamediq medZiq. Yra iSvesta daugyb6 vakarines tujos dekoratyviniq atmainq, kurios viena nuo kitos skiriasi savo atspalviais bei formomis. DidZioji tuja daug retesnti, nors yra gana graLi. Tai spardiai augantis didelis - iki 30 metrq aukStio - medis su netankiom 5akom. Savo t6vyn6je Siaur6s Amerikoje iSauga iki 60 metrq aukStio ir 3 metrq storio ir yra vertinama indenq, kurie i5 jos medienos daro savo totemus.

KENIS
Sibirinis k6nis gamioje auga
Lietuvoje Siuos medZius prad6ta sodinti tik nuo dvide5imto amZiaus pradZios. Tai aukbtas - siekiantis 30 metrq medis siaura laja. Jo spygliai 2-3 centimetrq ilgio, bukais galais ir siauri. Vir5utin6 jq puse tamsiai Lalia fu Zvilganti. Kankor6Ziai buku galu, daZniausiai 7-9 centimetrq ilgio. Jie daZnai brtna aptekg sakais ir lyg Zvak6s styro aukStyn. K6nio mediena minkSta, prastesne negu egl6s. I5 kenio sakq Saminami balzarnai, o i5 spygliq - eterinis aliejus. Keniai auga l6tokai ir i5gyvena iki 200 metq. Europinis k6nis - budingas Europos rni5kq spygliuotis. Lietuvoje jis auginamas tik parkuose, nors ir juose yra gana retas. I$auga iki 30-50 metrq aukSdio. Sio kenio spygliai 23 centimetrq ilgio, su ikirpta vir5un6le. Kankor6Ziai rudi, lyg Zvak6s kylantys nuo Sakq. iie dideli - apie 10-15 centimefrq ilgio. Auga taip pat l6tai, gyvena iki 400 metq.

i rytus nuo Uralo kalnq.

SIBIRINIS KENIS

EUROPINIS KENIS

Kanadin6 ctrga kilusi i5 Siaur6s Amerikos ir Lietuvoje auginama tik parkuose, miestq ir gyvenviediq Zeldiniuose. ISauga iki 20-25 metrq auk5dio, medZio laja turi pla6ios piramides formq. Cugos spygliai tik 1 centimetro ilgio, plokSti ir buki, ant Sakeliq persiskyrg i 2 eiles. KankoreZiukai labai smulkus, 1-2 centimetrq ilgio. Pagal Siuos poZymius ctrgq lengviausiai atskirsite nuo kitq spygliuodiq.

KANADINN CUCA

KUR GTRELE oarA

/73

KANADINE CIf GA

DUGLASO POCOGE
Duglaso poctrg6s t6vyne - Siaur6s Amerika. Lietuvoje ji nereta, ypad gausu jaunq, bet jau derindiq medZiq. Pocuge auga gana greitai. Jos spygliai apie 2 centimetrq ilgio, mink5ti ir plokbti. Augal4 lengviausia paLinti pagal kankoreZius. Jie buna iki 10 centimetrq ilgio, o pro kankoreZiq seklinius Zvynelius matyti i51ind9 ilgi triskiauliai dengiantieji Ltrynai.

DINOZAURU AMZININKAS
DUGLASO POCIIGE

Taip visi vadina ginkmedi, kuris taliavo dar juros ir

kreidos perioduose - maZdaug prieS 130-200 milijonq metq. Sie medZiai taip pat ilgaamiiai, galintys augti 1000 ir daugiau metq. Jq tevyne - Pietryiiq Kinija, ten ginkmedZiai auga kalnuose, kur klimatas Siltas ir dr6gnas. Nors Lietuvoje ginkmedis auginamas retokai, bet i save i5 karto atkreipia demesf . Visq pirma, ypatingi 5io medZio lapai. Jie ant ilgq kotelirl, aptraukti nelyginant Svelnia odele ir yra padios neiprasdiausios formos: v6duokliSki ar rombiSki, su Zenkliomis i5ilgin6mis gyslelemis. Beje., ginkmed Lio Iapai rudenf pagelsta ir nukrinta, o pavasari iSauga nauji. Ginkmedis - inoringas augalas. Musq Ziemos jam gali buti per Saltos, tad auginant butina jaunus medelius pridengti. Tadiau jeigu savo sodyboje norite auginti k4 nors labai nepaprast4, pasisodinkite ginkmedi, juk 5is medis - tikras dinozaurq gadyn6s augalas.

GINKMEDIS

arnanru rasaur;

Nors tl.rugnrna meclZiLl ktekvien4 rucleni nutnetar l:rpus, t.riiau ii sa\rllre llera p.rti s-.'albiausi.r, skiriant spr-eliuc'ri-i us nr.Lo lapuoiiti. Sr':rrbi;ru t;ri, k.riP arL:la lapuoiiirl scklos ir kokia r-r;r l:rpL1 sanclara. Spvgliuoiiai vr:r plikasirl<1iai, irl sel<los k.rnkoreZt'je. .rtvrlar grrli ant 2','vr-rtliq. C,.r rrbtaseklirl l.rpuoiirl seklLls LrZiltlsit \..r1 si:rus rricluje, o 5is iisivlslo ii Ziecfu rricluje' es.rniiios prcstcles. Lapai i.rtpr pa1 skirrirsi nrro splglirl - jie cl.r2niaL.Lsrai platr-1s, su t.un tikra tvarka iiclistr lorn js
gvslornis. LilFr.io!:iai

piie aplinkos

s41r-gq plisit.rikq' geri;ru

p.rplitirnas nlio tuncltos iki clvktunq ir kirlnq. N'.er;r l:rptLot'it1 tik Arrtarkticloje. Lietuvojt' atteantr-s visialiai lapuoiiai r.ra litbiari pl.rZe'ic12iarni, nei 1.rpus rnetaniie'ji vasarialiai. Zi.^tn.1 r''.rstrr2:'tliarns negiesi.r 5;r1tis, r't:iai bei sniego n.rita \'.rsarZaliiri mecl2iai pasibaiuus atrgirno L',ei vaisirl ir si:klq auginirno periotiui

uZ spvgliuot'ius - til

r'()(lo

ir jq

llumeta lal.us.

rnetu tarp lapo koto ir iakelis, ant kurios jis tLZ;rLrgo, susid.rro skiri.rrnirsis slrtoksnerlis. lo 14stcles aprnirit;t, ir u2tenk.r vejo Eiusio .r1 lic.t.rrrs, k;rcl lapas urrliristtl. ltuc1e'n1 l.rpttose atsir.lncla n;ruju claTomqjtl rn.' cl2iagrl - pigrnentq, tarl jie p;rsicll.rro geltoni, lucli, raucloni .rr in.rrgi. Sumcclejusi11 1apr166i,* LiettLvoje cl.rugi:rLL nei sp1-glils;iq, nernarZai jq rLrsitl i:ia pritapo jveZtos i5 sr.'etimt! klaitq ir rn.rZai sl<iriasr nuo senq;u. rtrtLsll 1<raitcr
TLL,-r

tneci2iq.

l_ r.'

..i

'*r,
,,1

:-

f-t".i.-W

4ZUOLAS
Lietuvoje auga trys 4Zuolq ru5ys, id kuriq dvi - papras_ tasis ir bekotis - tikrieji musq kra5to medZiai, o raudonasis, arba Siaurinis, fveZtas i5 Siaur6s Amerikos. paprastieii 4iuolai tik retame mi5ke sudaro didesnius plotus. paprastai jie auga kartu su kitais lapuotiais bei spygliuodiais. Lietuvos midkuose paplitg nevienodai - rediau jq rasite Dz[kijoje, Auk5tai_ tijoje bei Siaurin6je respubllkos dalyje. Daug gausesni jie Vidurio Lietuvoje, pajnryje bei Suvalkijoje. .{Zuol4 kaip stip_ rybes simboli Zmones visada labai gerbe, laike ji bventu medZiu. -{Zuoliukus sodino ne tik savo miikuose, bet ir pakel6se, sodybose. I5 qZuolo dirbdinosi paEius stipriausius irankius ir padargus, droZe skulphlras. Paprastasis 4luolas - ilgai gyvenantis ir labai atsparus medis. Net per Saldiausias Ziemas iis neibi4la, tad keleto Simtq metq amZiaus 4Luolai jokia retenybe. pats seniausias Lietuvoje ir Europoje StelmuZes 4Ltolas, augantis Zarasu, rajone, turi daugiau kaip 1500 metq. Paprastasis 4Zuolas tiauga iki 40 metrq aukbdio, jo Zieve stora ir sueiZ6jusi. MedZio skersmuo gali siekti 2 metrus ir daugiau. ,{Zuolq lapai sprogsta velai - geguZes ar birZelio menesi. Pagal ankstum4 skiriamos dvi qZuolo formos - anksffvoji bei v6lyvoji, kurios lapai skleidZiasi net dviem savait6mis v6liau. ,{Zuolo iapas tamsiai Zalias, iki 15 centimetrq ilgio ir 3-7 centimetrq skersmens. Kiekvienas lapas turi 38 skiautes. .{Zuolai Zydi .skleidZiantis lapams, o jq vaisiai (giles) prinoksta rugsejo ar spalio menesiais. Bekotis 4Zuolas Lietuvoje retas, didZiausia jo augimviete aptikta Lazdijq rajone, - Trako mi3ke netoli Dusios eZero. Atskirti bekoti qZuol4 nuo paprastojo yra lengva. Visq pirma,, jo giles prie 5akeliq buna prisitvirtinusios tiesiogiai, ne koteliu. Lapq kotas ilgas, pastebimai ilgesnis uZ paprastojo 4Zuoio. Nukriig bekodio qiuolo lapai nesuyra ilgai, tad pavasari rasite juos gulindius sveikus ir lygius. Raudonasis arba Siaurinis qZuolas idauga iki 25-40 metrq auk5dio, apie 70 centimetrq skersmens. Lietuvoje tokiq medZiq reta, nes 5iE ru5i pradeta sodinti palyginti neseniai. Raudonojo EZuolo kamieno Zieve lygi, plona, kamienas apvalus. Sakos prasideda Zemai ir btna gana stambios. ypatingi 5io 4Zuolo lapai. Jie Zvilgantys, tamsiai Zali, o rudeni pasidaro

PAPRASTASIS AZUOLAS

RAUDoNASTS

4Zuores

arrarou rasrurl

rausvi ar rausvai rudi. Lapai bnna 8-22 centimetrq ilgio ir 8-12 plotio. Lapo skiautes su smailomis virdunemis. Giles trumpos ir pladios, prie Sakeliq prisitvirtinusios tiesiogiai ar visai trumpu koteliu.

BERZAS
Lietuvoje auga keturios tarpusar,yje Zenkliai besiskiriantios berZq ru5ys, nors mes berZ4 daZniausiai lsivaizduojame tik balta Lieve ir dailiai nusvirusiomis Bakomis. Karpotasis beri,as ui.auga iki 20-25 metrq aukd6io, gyvena
150 metq. Kadangi jis atsparus daltoms Ziemoms ir kitoms nepalankioms sElygoms, auga greitai ir visi5kai ti.auga per

iki

50-60 metq. Jaunq berZeliq Ziev6 buna rausvai ruda, tik veliau ji pab4la ir iSsiiygina. Senesniq medZiq apatineje kamieno dalyje Zieve buna juoda ir sueiZejusi. BerZo ugliai ploni, pliki ir karpoti. Lapai kotuoti, trikampiai ar rombo formos. Jq pakraSdiai dvigubai pjukli5ki. Zydi karpotasis berZas geguZes m6nesi, skleidZiantis lapams. Zirgineliuose prinoksta du sparnelius turindios seklytes, kurios iibyra antroje
vasaros puseje. Plaukuotasis berZas labai panaius i karpot4ji, tadiau ne toks aukStas, siekia tik 20 metrq. Jo ngliai rausvai
KARPOTASIS BERZAS

rudi, plaukuoti. Lapai kotuoti, apvaliai trikampiBki ar rombi5ki, kartais primena dirdies form4. Jie buna 4-6 centimetrq ilgio, bukomis vir5unel6mis ir pjnkli5kais krabtais. Abi lapq puses plaukuotos. Zydi lapams sprogstant, sparnuotos seklos i5 Zirginiq byra nuo rugpjudio menesio iki pat Ziemos. Abiejq 5iq ruSiq lapai rudeni pagelsta. BerZq mediena nepatvari, todel daZniausiai naudojama gaminti fanerai, sporto inventoirankiams.

riui,

Liekninis berZas auga pelk6se. Nera retas, taiiau neieikokite didelio medZio - jis uZauga tik iki 1-2 metrq auk5dio ir daZniausiai kaip krumas. Jo lapai kiau5iniSki, kartais beveik apskriti, dantytais kraStais. Lapai buna 1-4 centimetrq ilgio, jq ilgis virSija ploti. Taip pat pelkese auga ir keruZinis
berZas, aukbtumu nepralenkiantis greta Zaliuojaniiq krumeliq ar Zoliq. KeruZinio berZo krumeliai buna 30-60 centimetrq aukdiio. Lapeliai apskriti, dantytais pakraidiais, 5-15 milimetrq ilgio ir 10-20 plodio. Paprastai jq plotis didesnis Dt ilgl.

ffr
PLAUKUOTASIS BERZAS

Kai kur Lietuvoje auginamas i5 Siaures Amerikos

ki19s

popierZievis berZas. Jis gana dekoratyvus, su plonomis nuo e /77

KURGTRELE

svirusiomis Sakomis. Berl,o Liev| balta ir lygi, besilupanti plonomis lyg popierius juostelEmis. Lapai 4-8 centimetrq ilgio ir 2-5 centimetrq plodio, kiau5iniski, pjnkliskais kra3tais. Visos berZq rr15ys, augdamos greta, gali tarpusavyje kryZmintis, tad kai kurie medZiai turi sunkiai nustatomus poZvmius.

KLEVAS
Klevai labai graLis, visq megstami medZiai. Pavasarf jie
ptaLysta graLiais, daZnai skaniai kvepiandiais Liedais, .uy',augina skristukus turiniias seklas, o rudeni lapus nudaZo ivairiomis spalvomis - geltona, ruda, raudona. Paprastasis klevas paZistamas geriausiai - jo lapai su 5-7 nusmailejusiomis skiautemis, 5-15 centimetrq ilgio ir tokio pat plodio. Zydi lapams skleidZiantis, rugs6jo m6nesf prinoksta apie 5 centimetrq ilgio sparnavaisiai. Klevas iSauga iki 30 metrq auk5Eio. daZnas mi5riuose miSkuose, o sodybose ir parkuose ypai gerai vebi pavieniui. Klevo mediena kieta, naudojama fvairiems dirbiniams, droZiniams, muzikos instrumentams gaminti. Pavasari i5 klevq teka salsva ir aromatinga sula. Trakinis klevas Lietuvoje retokas, auginamas parkuose ir sodybose. Nors gali augti kaip medis ir pasiekti 20 metrq aukSti, taiiau neretai auginamas ir karpomas kaip gyvatvor6. Trakinio klevo Zieduose daug nektaro - sakoma, kad id vieno hektaro klevyno galima gauti vienq ton4 medaus. Lapai 415 centimetrq ilgio ir 4-10 plodio, daZniausiai penkiaskiaudiai, skiauEiq virSines bukos. VirSutin6 lapq pus6 tamsiai talia, apatin| Sviesi ir pukuota. Raudonasis klevas kilgs i5 Siaur6s Amerikos. Medis iSauga iki 30 metrq aukbEio. Lapai penkiaskiaudiai, 6-L0 centimetrq ilgio, pjukliSkais kraStais. Vasar4 lapai tamsiai Zali, rudeni rausvi ar rausvai oranZiniai. Sidabrinis klevas taip pat iveZtas i5 Siaur6s Amerikos, auginamas parkuose ar vandens telkiniq pakra5diuose. ]o lapai penkiaskiaudiai, tamsiai Zalia virdutine puse ir pilkai sidabriSka apatine. Rudeni lapai pagelsta. Uosialapis klevas labai daLnas, auginamas palei kelius, miestq skveruose. Nebijo uZterSto oro, atsparus klimatin6ms s4lygoms. Jo lapai sudetiniai, sudaryti i5 5-9 lapeliq. VirSrlninis lapelis didZiausias, daZnai triskiautis. Dera kasmet ir labai gausiai. S6klos idsilaiko net per Ziemq ir yra m6gstamos sniegenq.

PAPRASTASIS KLEVAS

*{t
JUODALKSNIS

ALKSNIS
fuodalksnis - vienas paprasdiausiq ir daZniausiq musq miSkuose medZiq. Jis auga dr6gnose, kitiems medZiams netinkamose vietose. Auga gana greitai, tadiau retai iigyvena daugiau kaip 150-200 metq. Jo Ziev6 juosvai ruda, sueiZejusi, medf nupjovus mediena ruduoja. ]uodalksnio lapai paprasti, su koteliu, kiauSiniSki, 4-10 centimetrq ilgio, pjukli5kais kradtais ir lipnus. Zydi juodalksnis anksti, iiemai dar nepasibaigus; jo Liedai gludi Zirginiuose. Spalio menesi apvaliuose kankoreZiukuose sunoksta s6k1os. Ziem4 jas labai megsta aiZyti paukbdiai alksninukai. I5 juodalksnio medienos gaminama tara, baldai. Baltalksnis neiSauga toks didelis. Jo kamieno Ziev6 lygi, o lapai smailomis vir5unemis. Baltalksniai Zvdi siek tiek anksdiau uZ juodalksnius.

BALTALKSNIS

UOSIS
Paprastasis uosis paplitgs visoje Lietuvoje, nors pietrytin6je respublikos dalyje labai retas. Uosis ibauga iki 30-35 metrq aukSdio, pusantro metro skersmens. Jaunq uosiukq i:ievd lygi, senesniq stora, pilkos spalvos, i5ilgai sueiZejusi. Uosio lapai sudetiniai, plunksnidki, 30-40 centimetrq ilgio. Kiekvienas jq susideda i5 5-15 maZesnir4 lapeliq. Zydi gegrti.6s pradLioje, o rudens pradLioje prinoksta rnai.datg 4 centimetnf ilgio. s6klavaisiq kekes. Uosiai neretai sodinami sodybose, prie keliq. Jq mediena tvirta, naudojama baldams,

fvairiems jrankiams gaminti. Kai kur Lietuvoje auginamas amerikinis uosis, kurio sudetiniai lapai maZesni - tesiekia 30 centimetrq ilgio ir yra sudaryti tik iS 3-g lapeliq.

BUKAS
Lietuvoje paprastieii bukai paplitg

se, taiiau

ir ten jie buvo pasodinti. Masq

tik Zemaitijos miSkuoZiemos diems

PAPRASTASIS UOSIS

medZio Zieve. Lapai su koteliais, 5-10 centimetrq ilgio. jr1 kraStai lygus, kartais Siek tiek banguoti. Rudenf lapai pasidaro rudi ar rausvi. Bukai Lydi pavasafl, skleidiiantis lapams, o spalio m6nesi prinoksta deZut6se esandios s6klos. Kiekvienoje

jq ugliai ar nukenEia ir visi medZiai. Bukas gali iSaugti iki 40 metrq auk5dio ir iki 2 metrq skersmens. I akis krinta lygi, Bvelniai pilka bio
medZiams per Saltos, tad neretai ap5ala

KUR

crRELl oSrA

/79

deZuteje, papuodtoje savotiSkais plaukeliais, subrgsta 2-4 s|klos. Jos turi riebalq, tad yra mgstamos ne tik gyviinq, bet ir Zmoniq. I5 buko medienos gaminami baldai, parketas, papuoSalai. Pats augalas dekoraty'vus, ypad jo raudonlape ar karpytalape formos. Bukai gyvena iki 500 metq.

LIEPA
Lietuvos miSkuose, parkuose, miestuose bei sodybose rasta augant 11 liepq ri5iq, tadiau jq gali bnti ir daugiau, nes Zmon6s 5i medf megsta/ ji mielai sodina prie namq ir iedko kuo graZesniq jo formq. Labiausiai paplifusi maZalap6 liepa. Palankiomis sElygomis ji gali iSaugti didele ir tankiaSak6. Neretai i5 vieno kelmo kyla net keletas liepos kamienq. Jq Zieve pilka ir sueiZdjusi. Liepos lapai kiau6iniSki, 5-10 centimetrq ilgio, pjnkliSkais kraStais ir smailomis virdrfnelmis. Kasmet birZelio ar liepos m6nesi liepos gausiai Zydi geltonais Ziedais, kuriq kuokSteliai po 4-6 prisitvirting prie maZdaug 5 centimetrq ilgio paZiedlapio. Zydindias liepas gausiai lanko bites, Ziedq arbata Zinoma kaip vaistas nuo perdalimo. Liepos mediena balta, naudojama droZiniams, mediniams indams. Siek ti.k anksdiau, birZelio pradiioje, praLysta didZialap6 liepa. Ji Lietuvoje ikurdinta, tad auga tik pakelese, sodybose ar parkuose. Sios ruSies lapai didesni, 6-15 centimetrq ilgio. Stambus geltoni Ziedai po 3-4 prisitvirting prie 8-9 centimet-

MAZALAPE LIEPA

rq
DIDZIALAPE LIEPA

paZiedlapio.

Be 5iq rn5iq, dar auga ar auginamos: gelsvoii/ kalnine, mongolind, amerikinE, sidabrinG, ivairialap4 grak5iioji, paprasfoii, europinG liepos.

Ssnuux5Nls
Liefuvos miSkuose paprastasis SermukSnis gana daLnas, tik ne visada jis iSauga dideliu medZiu. 20 metrq aukSdio ir storesni Sermuk5niai retoki, o plonesni ir besikrumijantys daZnesni. SermukSnio kamieno Liev6 lygi, storesniq medZiq sueiZ6jusi. Lapai sudetiniai, iki 20 centimetrq ilgio. Jie susideda i5 10-15 pailgq pjnkliSkais kraStais lapeliq. Rudenf 5ie lapai pasidaro rausvi ar geltoni, daZnai - rnargl.Zydi Sermuk5nis

SERMUKSNIS

o rugseji kek6mis prinoksta oranLiniai ar raudoni iki 1 centimetro skersmens vaisiukai. Nors jie aitriai rr1g5tus, bet Zmoniq naudojami vynui, sultims gaminti, o pauk5diai - ypad strazdai, vamenai, svirbeliai - juos mielai lesa. Auginamos ir lvairios kulturins Sermukiniq formos, taip pat hibridinis, vedinis bei miltuotasis Bermuk5niai.

geguZ6s ar birZelio menesi,

KASTONAS
Ka5tonas - ne miSko medis. Ji rasime auganti daZnoje sodyboje, o parkus, skverus be kaitonq tiesiog sunku isivaizduoti. Tai iSvaizdus storaSakis medis. pavasari stambus jo pumpurai buna aptekg lipniu skysdiu, saugandiu sprogsrandius lapelius nuo Saliio bei kenk6jq. Sudetiniai ka5tono lapai ilgakodiai, sudaryti ii; 5-7 pailg1, pjnklbkais krabtais lapeliq. GeguZ6s gale medZiai pta|ysla - lyg Zvakes nuo dakq kyla balti Ziedynai. Veliau dalis Ziedq nubyra, ib kitq ibauga Zali smailiaspygliai vaisiai. Rugsejo gale ar spali Bie vaisiai plyita ir iSkrinta dideles Zvilganlios rudos spalvos seklos. Jos su-

dygsta kit4 pavasari. KaStono Ziedai gausiai lankomi biiiq. Medien a graL| nors naudojama retai. Daug labiau kaitonas vertinamas kaip dekoratyvus, musq aplinkE puo5iantis medis.

IEVA
Paprastoji ieva retai ti.auga didesniu medZiu - jos kamienas daZniausiai Bakojasi i keletq kreivq, horizontaliq atbakq. Auga paupiuose, prie pelkiq, rediau sausose vietose. Kamienas apgaubtas juosvai pilka Zieve, kuri turi a5trq kvapq. YpaE kvepia jaunos ievos atialos. Ievos lapai elipsiSki, smailomis virSrln6mis ir dantytais krabtais. GeguZes pradZioje ievos praZysta nusvirusiomis baltq kvepianiiq Ziedq kekemis. Ziedat gteila! nubyra, o jq vietoje vasarE sunoksta juodq Zvilgantiq kaulavaisiq kek6s. Kaulavaisiai aitri:s, bet strazdai, liepsnelds, delynbalsds mielai juos lesa. Ievq Ziedus gausiai lanko bit6s. I5 medienos gaminami papuoSalai. Lietuvoje daug kur auginama v6lyvoii ieva. Ji ir idauga kaip medis didesne, ir Zydi veliau ui. paprast4j4 iev4. Rudeni kekemis prinokg juodi kaulavaisiai btrna stambesni nei

KASTONAS

KUR GIRELE aTTA

/21
PAPRASTOJI IEVA

gana malonaus skonio. Velyvosios ievos lapai rudeni darosi raudoni ar roZiniai.

paprastosios ievos

ir

SKROBLAS
Tai gana aukStas, briaunotu kamienu medis. Per Lietuv4 praeina Siaurin6 skroblo paplitimo riba - Siauriau jis yra gana retas. Skroblo Zieve pilka ir lygi, senesniq medZiq sueiZ6jusi. Lapai kiauiini5ki, smailavir5uniai, pjukliSkais kraStais. Jq ilgis 5-12 centimetrq. Zydi pavasari, lapams sprogsSKROBLAS

tant. Baigiant Zydeti skroblo Lirglni.ai gali siekti 15 centimetrq ilgi. Rudenj prinoksta briaunoti kieti riedut6liai, kurie gamtoje sudygsta tik antraisiais metais. Nors skroblas auga l6tai, tadiau gyvena tik apie 150 metq. Paprastai auga miSriame miBke. I5 kietos skroblo medienos daromos detales ivairioms maSinoms, muzikos insfrumentams. Tiesa, jo medien4 gana sunku apdoroti.

VINKSNA VinkSna - didelis, iki 30 metrq aukSdio medis pilkai rusva

Zieve. Lapai kiau5ini5ki, nesimetridku pagrindu, piikliSkais kraStais. Jie Siurkdtns, vir5utin6 lapq puse Zalia, apatin6 Sviesesn6 ir plaukuota. Rudeni vink5nos lapai paruduoja. Kiekvien4 vaisiq supa sparnelis fkirpta virSunele. Prinoksta vaisiai geguZ6s menesi ir tuoj pat nukrinta. Nors vinkdna gali gyventi 300 metq, tatiau Lietuvoje auganti ruSis labai kendia nuo guobq maro ir tod6l daug kur yra prareGjusi.

GUOBA
Kalnin6 guoba gana daLnas, iki 30 metrq aukSdio medis, augantis mi5kuose, upiq sleniuose, tinkamas auginti palei kelius bei parkuose. Kamieno Zieve juosvai ruda. Lapai kiau5ini5ki, irivir5nniai. Jie buna 8-15 centimetrq ilgio, plaukuoti ir pjnkliskais kraStais. Zydi balandlio menesi. Vasar4 prinoksta savotiSki sparnavaisiai, kuriq rieSut6lis gltdi sparnelio centre. Pa{zs sparnavaisiai siekia 2-3 centimetrus ilgio.

SKIRPSTAS
Paprastasis skirpstas - miSkq medis pilkai rusva Zieve ir paprastais trumpakoiiais lapais. Lapai 3-10 centimetrq ilgio, pjnkliSkais kradtais. Zenklus yra lapq nesimetri5kas pamatas.

GUOBA

Medis Zydi balandZio m6nesi, o geguZes vidury ar pabaigoje prinoksta skristukuose esanlzs rie5ut6liai. Jie yra netoli sparnelio vir5unes, tad jo ikirpimas beveik juos siekia. Skirpstai m6gsta augti kriaudiuose, griovose, kur savo Saknimis sutvir-

tina

Zemg.

SErvavrnpls
Lietuvoje augandius juodauogi ir raudonuogi SeivamedZius paprastai Zinome kaip aukbtus krumus, nes kaip medeliai jie auga daug reliau. SeivamedZio vardas kilo i5 ypatingos kamieno sandaros - jo vidus uZpildytas balta minkbta medLiaga, kuri4 iSvalius lieka 5eiva, paprasEiausias vamzdelis. Spardiai augantys SeivamedZiai m6gsta dr6gnq, bet labai derling4, puvening4 iemg, gana daZnai veSi sqvartynuose ar Siuk5lynuose. Jie gali augti pavesyje. BirZeli juodauogis Seivamedis praZysta baltais, stipriai ir aitriai kvepiandiais Ziedeliais, kurie glaudZiasi skedio formos Ziedynuose. Rugpjuti prinoksta juodq uogq kekes, kiekviena beveik po 100 uogeliq. Jas megsta strazdai, kek5tai ir kiti pauk5diai. Raudonuogis deivamedis Zydi geltonais i:redais, jo uogos raudonos. Jas taip pat lesa varn6nai, strazdai ir kiti sparnuodiai. Abiejq SeivamedZio rudirl lapai pana5us: sud6tiniai, sudaryti i5 3-7 pjnkli6kais kradtais ir smailomis virSun6mis lapeliq.

LAZDYNAS
Lazdynas savaime auga daugelyje lapuoiiq miSkq bei midriuose, o sodybose bei parkuose iis visq sodinamas ir m6gstamas. Tai - sumedejgs krumas, kurio i Salis nulinkusios at3akos gali siekti 10 metrq. Lazdyno Zieve tamsiai pilka ar rusva, jaunos atZalos buna labai tiesios, apZ6lusios plaukeIiais. Ziemos pabaigoje lazdynai prai.ysta. Nuo Sakeliq nutista gelsvi vyriSki Zirginiai, o ant Sakeliq glaudZiasi rausvi moteridki Ziedeliai. Jq vietoje lazdynas iSaugina riebutus. jie gali augti pavieniui ar kekemis, tatiau kiekvienas rie5utas iki puses glldi skroteleje. Lazdyno lapai paprasti, su koteliu. Jq kraStai nelygiai pjnkhbki, o virdun6les smailos. Riedutus megsta ne tik Zmones, bet ir daugelis grauZikq bei paukddiai: kekb-

SEIVAMEDIS

tai, geniai,

riebutinds.

KUR

crREL, oit,o, /

2I

LAZDYNAS

Turkinis lazdynas auga kaip medis - pasiekia 20 rnetrq auk5d. Jo lapai ant ilgq koteliq, smailavirSfiniai, su kraStuose
esandiomis iSkirptemis. Turkinio lazdyno rieSutai maZiau vertingt - jq kevalo daugiau nei branduolio. Riedutai bnna giIiose skrotel6se, kuriq kradtai garbanoti. Neretai galima rasti

i5tisas Biq kietq riedutq kekes.

RIESUTMEDIS
TURKINIS LAZDYNAS

RIESUTMEDIS

RieiutmedZiai auginami sodybose, parkuose., nes yra graZus medZiai su sud6tiniais plunksni5kais lapais ir augina gausias kekes stambiq ir skaniq riedutq. Tiesa, daugeliui rieSutmedZiq musq klimatas nepalankus - per didesnius 5aliius ap5ala jq 5akos, o kartais Zrfsta ir patys medZiai. Graikinis rieiutmedis uLaaga iki 30 metrq aukidio ir dviejq metrq storio. Sudetiniai jo lapai gali siekti 70 centimetrq ilgi, o kiekviename lape esantys 5-10 lapeliq turi po 5-10 centimetrus. Rugsejo menesi medis prinokina 4-5 centimetrq skersmens rieSutus raukbl6fu kevalu. Zrnorrra, ptadlioje rie5utq nematyti, nes juos dengia Zalias apyvaisis. Geriausiai 5is medis dera kas 2 - 3 metai. IB Siaur6s Amerikos afveZti pilkieji rieiutmedZiai auga taip pat auk5ti ir stori. Lapai iki 70 centimetrq ilgio, sudaryti i5 10-20 pjukliSkais kraStais lapeliq, kuriq kiekvienas yra 6-15 centimetrq ilgio. Sio rieSutmedZio vaisiai kiau5iniSki, iki 10 centimetrq ilgio. |uodojo rie5utmediio lapai panaSrls i kitq riedutmedZiq lapus, tik sud6tinio lapo virSflninis lapelis pats maZiausias ar i5vis jo n6ra. Vaisiai 3-5 centimetrq skersmens, nukritus apywaisiui matyti juosvas rieSuto kevalas. RiedufmedZio mediena labai t^rtirta, gratatts ra5to, tadiau Lietuvoje beveik nenaudojama, nes juodasis rieSutmedis tia retas. Putinas yra krumas ir retai iSauga didelis. MiSkuose jis aptinkamas daZnokai, tadiau didesniq augynq nesudaro. Nors gali augti pudynuose, pavsingose vietose, tadiau geriausiai tarpsta atvirose pakrant6se, paupiuose. Jei Zem6 ten derlinga, triskiauiiai dantyti putino lapai gali buti .dideli. Vasaros pradZioje putinas praLysta. Jo Ziedynai sudaryti i5 balq kvepiandiq Ziedeliq. V6lq rudeni putino uogq kek6s visiSkai prinoksta ir net lapams nukritus raudonuoja iki pavasario. Jos itin aitraus sko-

PUTINAS

PUTINAS

nio, tad netgi pauk5diai jas lesa retai. Putinas dekoratyrrrs, o raudonos jo uogos ypab pagyvina aplinkq Ziemos m6nesiais.

oZnxSNrs
Lietuvoje sutinkamos dvi oZekSniq rr15ys - europinis bei karpotasis - auga krumais ir pasiekia 2-3 metrq aukSii. Karpotasis oZekSnis neretas; jo lapai ant tq padir4 Sakeliq buna skirtingos formos - nuo pailgq iki kiau5ini5kq. Ziedeliai smulkrls, ant ilgq koteliq. Rudeni akis diiugina neiprasti oZek5nio vaisiai - d6Zutes, kurios neprinokusios buna balsvos, o po to paraudonuoja. Atsidarius ddZut6ms, matyti ant pakab6liq esantios s6klos. Karpotojo oZekSnio s6klos i5 vienos pus6s juodos. Europinio oZek5nio lapeliai maZesni, s6klos deZut6s viduje baltos.

s,q.rrnxSNrs
Tai nedidelis krumas ar medelis, retai pasiekiantis 4 metrq aukStf. Saltek5nio lapai paprasti, kiauSiniSki ir lygiais kraStais. Ziedeliai gelsvi ar Svelniai rcLiniai, juos mielai lanko bites ir kin vabzdLiai.Vasaros gale sunoksta juodos Zvilgantios uogos, kurias lesa daugelis paukSdiq. SaltekSniai auga pomiSkyje, m6gsta derlingq Zemg.

OZEKSNIS

SuNonnrn
Sunobele daZniausiai auga kaip dygliuotas sfipriai iSsikerojgs kn:mas, rediau - kaip medelis. Jos Zieve pilka, o 36 centimetrq ilgio lapai ant Sakeliq gana tankus, ovaliSki ir smailavir5uniai. Jq kra5tai pjukliski. Rudenf sunoksta Sakeles apkibusios Lirnio dydLi.o juodos Zvilgandios uogos. |ei metai palankis, jos gali buti istisai apkibusios 5akas. Augalo uogos, lapai ir Zieve turi nemalonq kvap4, tad ne atsitiktinai duotas toks vardas - Sunobele. Labiausiai jrl sqZalynus vertina pauk$diai, nes pro tankias Sakas ir spyglius prie Sunobelese susuktq jq lizdq sunkiai prasibrauna pledrr:nai.

SALTEKSNTS

GUDOBELE
Lietuvos mi5kuose nuo seno auga bent 5 gudobeliq ru5ys, tadiau jq yra ir daugiaq iveLtq i5 kitur ir iiplitusiq Zmoniq kuriamoje aplinkoje bei gamtoje. Gudobel6s - nedideli medeiiai ar kmmai dygliuotais kamienais, augantys pavieniui

KUR GTRELB oarA

/ 25
SUNOBELE

sEZalynais. Zmones daZnai gudobeles sodina tankiomis eilemis, taip suformuodami beveik nepraeinamas dygliuotas uZtvaras. Visos gudobeles Zydi baltais nemaloniai kvepiandiais Ziedais, rudeni jos sunokina raudonus, miltingus obuoliukus, kuriq viduje buna kietos s6klos.Vienpiest6 gudobelE sutinkama bene daZniausiai. Ji gali iSaugti iki 10 metrq aukSEio. Jos lapai paprasti, dantytomis skiaudiq virSunemis. Rugs6ji prinoksta raudoni vaisiai, kuriais Ziemq kai kada maitinadi paukSteliai. Lietuvoje dar auga, tik yra retesn6s, mi5kine, gauZelin6, Dauguvos gudobel6s bei iveZtos ilgaspygles ruSys - velnioji, tadkuotoji, raudonoji, juodoji.

ar

Srxusors
VIENPIESTE GUDOBELE

MiSkuose dio medZio nerasime, nes iveZg Lietuvon Zmon6s jf sodino tik parkuose. Siaip Sis medis platintas po pasauli tik del jo lapq, kuriais minta 5ilkE gaminangrs drugiq Silkverpiq vik5rai. Silkmedis iSauga iki 20 metrq, jauni medeliai daZnai nukendia nuo Saldiq. Lapai Zalsvai gelsvi, pukuota apatine puse. Jie plaiiai kiauSiniski, iki 15 centimetn4 ilgio, gali buti skiaut6ti. Jq kradtai dantyti ar karbuoti. Liepos gale prinoksta saldus vaisiukai, forma pana5is I avietes. Baltojo SilkmedZio jie balti, juodojo - melsvai juodi.

OBELIS
Nepasakosime jums apie soduose auginamas sukultrfrintas obelis - je nemaZai auga gamtoje laukinirtr. I5 kitq miSko medZiq beveik niekuo neiSsiskirianti miSkin6 obelis geguZ6s menesi trumpam pasipuo5ia, pnLysta baltais ar rausvais Ziedais. Jeigu Zinote auganEi4 toki4 obeli, rugs6jo gale rasite j4 prinokinusi4 2-3 centimetrq skersmens vaisius. L3ukiniai obuoliukai rugddiai aitrus, tad netraukia net giros gyvunq. Tik po Salnq tas aitrumas sumaZeia, tada iuos mielai 6da stirnos, Sernai, Iesa strazdai.

-rntrtSILKMEDI

KRIAUSE
PanaSiai kaip miSkine obelis auga ir paprastoji kriauSe, tik jos Sakos labiau glaustos, kamienas tiesesnis ir aukStesnis, siekiantis 20 metrq. KriauS6s m6gsta atviresnes, iSkilesnes vietas. BalandZio gale jos praLysta baltais Ziedais, o rugseji pri-

nokina 4-5 centimetrq ilgio kietas kriaudytes. |q skonis Zmogui maZai priimtinas, tad visas derlius lieka nukritgs ant Zem6s, sutrgSta ir supuva, jeigu juo nespja pasinaudoti didesni bei maZesni girios gyventojai.

MEDLIEVA
I5 Siaures Amerikos iveZta medlieva Lietuvoje prigijo rasime j4 daLnoje kaimo sodyboje, kai kur jq apstu ir mi5kuose. Tai krumas ar nedidelis medelis ovaliSkais lapais. BalandZio ar geguZ6s menesiais medlieva apsipila baltais ar rausvais kvepiandiais iiedais, o liepos menesi sunoksta kek6s apvaliq, 6-10 milimetrq skersmens juodq Zvilgandiq obuoleliq. ]ie paprastai netrukus nubyra, tadiau ne visi iSsyk, nes ant tos padios kekes galima rasti ir juodq prinokusiq, ir dar visiSkai Zaliq vaisiq. Medlievos vaisiai skanis ne tik Zmon6ms, juos m6gsta ir paukbtiai, ypad varnenai, strazdai bei liepsneles. Pasodinus bent vien4 medlievos krumeli, ji pradeda plisti aplink atZalomis ar dygsta i5 nukritusiq Zemen seklq.

KRIAUSE

BALTAZIEDtrS VIKMEDIS
Visi paZista 5i medf, tik vadina skirtingai - vieni robinija, kiti balt4ja akacija ar ZirnmedZiu. I5 Siaures Amerikos atveZtas vikmedis ne visada iSgyvena SaltEsias Liernas, tadiau gali iSaugti iki 20-25 metrq aukidio. Nors daZniausiai sodinamas kaip dekoratyvus medis, tadiau kai kur, pavyzdLiui, KurSiq Nerijoje, atlieka ir apsauging funkcijq. J akis visada krinta giliai sueiZ6jusi 5io medZio Liev6, laip pat sarybe iSsprogti Iabai velai - geguZes vidury ar net pabaigoje. BirZelf vikmedZio lapai jau gaiviai Zali: jie sudetiniai, plunksniSki, iki 25 centimetrq ilgio, o kiekvien4 je sudaro 10-25 elipsi5ki iki 4 centimetrq ilgio lapeliai. Tuo metu pakimba baltos ar roZines maloniai kvepiandiq Ziedq kekes. Spalio menesi 10-12 centimetrq ilgio ankStyse prinoksta s6klos. Vikmedis auga gana greitai, tadiau gyvena neilgai - maZdaug 80 metq.

DREBULE IR KITOS TUOPOS Sviesu ir gera drebulyne: Liem4, kai medZiai be lapr4, balzganai Zalsvi drebuliq kamienai tvyro lyg graLi uLuolaida, vasar4, kai ant Sakq virpa lapeliai, drebuliq pavesyje jauti
dr6gmg

ir

ypating4 salsvE 5io medZio kvapq. Drebule

vie-

KUR GTRELE

asA /27

BALTAZIEDIS VIKMEDIS

nas daZnesniq girios medZiq, daLnai augantis tarp kitq lapuodiq bei spygliuodiq, tadiau geriausiai tarpstantis derliose, puveningose ir gana dr6gnose vietose. Drebul6 iSauga iki 30 metrq aukSdio, buna reta5ak6, bent jau kamieno apatineje dalyje jokiq Sakq neturi. Kelet4 metrq nuo Zemes Zieve pilkai rusva, d6m6ta ir gruobleta, auk5teliau - glotni it lygi, i.alsva ar balzganai Zalia. Drebules lapai - lyg pinigeliai, apvaludiai, netaisyklingai iSvingiuotais pakraBEiais. Jie ant ilgq kotq, tad paputus net menkam vejeliui, virpa ore, 5lama. Drebul6 Zydi balandi, - nuo Sakq Zemyn nukara stori pukuoti jos Zirginiai. Po m6nesio tuose Zirginiuose subrgsta s6klos. Tiesa, drebul6 daZnai dauginasi ir i5 Saknq augandiomis atZalomis. Drebul6s mediena balta ir minkdta, ji naudojama degtukq, baldq, frankiq ir kitokiq naudingq daiktq gamybai. Drebules m6gsta gyvunai - paukddiai jose iSsikala dreves per6ti, Zinduoliai grauZia jq Zievg. Miestuose, pakel6se daZnai sodinamos, o dykvietese ir paiios gerai isitvirtina baltosios tuopos. Tai auksti ispudingi medZiai, kuriuos lengviausia paLint:r pagal lapus. Jie paprasti, ilgakodiai, dantytais kra5tais. Gali buti skiauteti, pladiai kiau5ini5ki. iq vir5utind puse tamsiai ialia, o apatin6 balta, pnkuota lyg aksomas. Tuopos ?ydi balandi:io m6nesi, o geguZ6s gale pradeda skraidyti smulkut6s, pukq skristukus turindios jq seklos. DaZnai tq pukq buna pilni iniestai ir maZesnes gyvenvietes, jq tumulai susitelkia vejo neuZpudiamose vietose. Baltosios tuopos, kaip ir visos kitos tuopq ru5ys, gyvena neilgai, apie 80-100 metq. M6gstamos ir daug kur auginamos juodosios, kanadin6s, berlynin6s tuopos bei maloniai kvepianti balzaminE tuopa.

BALTO JI TUO PA

Liedynai, vadinami kadiukais, tokiu metu traukia akf spalvomis neturtingoje gamioje. Tiesa, pradLioje kadiukai buna balti, tik veliau lyg apsigaubia geltonais debes6liais. Blindes daZniausiai auga kaip medZiai ir pasiekia 15-20 metrq auk5d. Jq kamienai Sakojasi, Zieve rusvai lalsva, sueildjusi. Lapai paprasti, 5-15 centimetrq ilgio, karbuotais krabtais. Vir5utine lapq puse i.alia, apatin6 balsva ir pukuota. Blinde auga visur, ypad

BLINDE IR KITI GLUOSNIAI Anksti pavasari praZysta blindEs - geltoni j9

BLINDE

atvirose vietose, kirtavietdse, kur s4lygos daZnai neleidiia augti kitoms medZiq ruiims. Baltasis gluosnis yra Zmoniq labai mdgstamas. ]o fvairios formos gali skirtis aukddiu - kai kurie gluosniai buna net 30 metrq. Lapai trumpakodiai, 5-L5 centimetrq ilgio ir 3 ploiio, pjukli5kais kraStais. Prie sodybq tvenkiniq bei miestuose daZnai auginamos svyruoklin6s baltojo gluosnio formos. Trapusis gluosnis nereiklus, ypad jis paplites pakriauS6se, griovose, kur Saknimis sutvirtina dirvoZemi. Zmon6s daZnai iais nusodindavo pakeles, nes uZtenka tik ikalti trapiojo gluosnio kuol4, ir jis bttinai lsiSaknyja. Trapiuoju 5is gluosnis vadinamas tod61, kad jaunos jo Sakeles lengvai h:Zta, o kilus stipresniam vejui jq gali daug pribyr6ti po medZiais. Visos gluosniq rubys tarp savgs lengvai kryZminasi, tad pasitaiko medZiq bei krumq su tarpindmis, ne visada lengvai aoibldinamomis sawbdmis.

BALTASIS GLUOSNIS

TRAPUSIS GLUOSNIS

KUR GTRELE

oi:u.

/29

RENKAME MEDZIV KOLEKCII,{

susipaZinome su beveik visomis Lietuvoje augandiomis medZiq ruiimis. Zinoma/ yra labai retq ru5iq, apie kurias iia nekalbejome, - jveZtos iS tolimq kradtq, jos auga tik kur ne kur parkuose ar sodybose. Geriau prisiminsite medZius, kuriuos surasite gamtoje ir su kuriais susipaZinsite, jei surinksite jq kolekcij4. Zinoma, ne paiiq medZiq, o tik kai kuriq jq daliq. Bene paprastiausia rinkti lapq herbarq. Tarp dvieiq kartono ar faneros lakbtq, perdetq laikraSdiu, medZiq lapus galima dZiovinti. suspausti lapai issaugo beveik nepakitusiq savo spalv4. Jau iddZiuvusius juos galima popieriaus juostelemis priklijuoti prie popieriaus lakdto, kuriame tiksliai paZymime: kokia medziq rubis, kada, kur ir kieno lapas rastas. Galima rinkti medziq Zieves pavyzdl,its, tadiau tokia kolekcija uZirns nemaZai vietos, be to, ne visada jE gal6site papildyti retq ru5iq Zieve. Juk lupti Zievg nuo gyvq medZiq nevalia, o lankytis kirtavietese galimybiq turime ne visi. Dar sunkiau igyvendinamas sumanymas rinkti medZiq nuopjovrl kolekcij4. suprantama, ji ypad vertinga, nes nuopjovose matyti medziq rnetines rieves bei medienos spalva ir raitas. Toki4 kolekcijE gali rinkti kaimo vaikai ar mokyklq klases. Be tokios kolekcijos sunkiai fsivaizduojamas mokykloje gamtos kabinetas. Labai idomi medZiq seklq bei vaisiq kolekcija. Kai kuriuos jos eksponatus rinkti lengva - kankoreZius, rieSutus, giles. Tadiau minkbtus vaisius, uogas ar greitai gendandias seklas paprastomis s4lygornis rinkti ir idsaugoti tikrai nelengva.

palyginamai daugiau vietos. Tokias kolekcijas, garsias visoje Lietuvoje, yra sukurg profesorius Tadas Ivanauskas fobelyne prie Kauno], Kgstutis Kaltenis [Kedainiq rajone], Izidorius Nevidanskas [Skuodo rajone] ir kiti gamtos myletojai.

arrgandiq medZiq, medeliq bei krumq kolekcij4. Tai ilgo ir kruopbtaus darbo reikalaujantis tikslas, imanomas tik turint nemaZ4 tarn skirtos Zemes plotq. Prie5 kuriant toki4 kolekcij4, butina pasitarti su miSkininkais, gamtininkais ir visada prisiminti, kad medZiai kada nors bus dideli ir uZims ne-

Galime surinkti

ir

TURINYS
IS Ko SUSIDEDA MEDIS NUO SEKLELES IKI MEDZIO ZIEII/IA VASARA ZALI
PUSIS

4
rf 8
9 9

MAUMEDIS KADAGYS KUKMEDIS

77 11 72 72

IS KITUR ATKELIAV4 SPYGLIUOCIAI

TU}A
KENIS

t2
13

KANADINE CUGA DUGLASO POCOGE DINOZAURU AMZININKAS

74 14

LAPUOEIU PAUNKSMES
42UOLAS
BERZAS
77 18 79 79 79 20 20
27 ,l

15
76

KLEVAS

ALKSNIS
UOSIS BUKAS LIEPA
SERMUKgNTS

KASTONAS IEVA
SKROBLAS

22

VINKSNA
GUOBA SKIRPSTAS
22 22 23 23 24
7tI

SEIVAMEDIS LAZDYNAS
RIESUTMEDIS PUTINAS

oZEKSNIS
SALTEKSNTS
23 25 23 26 26 26 27

SUNoBELE
GUDOBELFJ

iILKMEDIS
OBELIS

KRIAUSE

MEDLIEVA

BALTAZIEDIS VIKMEDIS DREBULE IR KITOS TUOPOS BLINDE IR KITI GLUOSNIAI

RENKAME MEDZIU KOLEKCIJA

FR.p

ak