Organizm adaptacijos bdai

2012-05-30

ADAPTACIJOS REIKINIO ESMINIAI BRUOAI

Prisitaikymo prie aplinkos mechanizmas

Didel dalis prisitaikym yra biocheminio ir fiziologinio pobdio ir akivaizdiai to nematyti. Daugum savybi organizmas paveldi. Paveldimi polinkiai ir savybs sudaro individo genotip, tuo tarpu fenotipas (faktins savybs), yra paveldimumo ir aplinkos sveikos rezultatas. Keisti savybes, reaguojant aplinkos pokyius, sugeba visi gyvi organizmai, taiau skirtingos rys nevienodai. Toks sugebjimas vadinamas fenotipiniu plastikumu.

Organizm reakcijos aplinkos pokyius ir adaptacija

Pakitus aplinkai, organizmas dka jame vykstani pasikeitim pastumia tolerancijos srit tam tikr ekologini veiksni atvilgiu jam reikiam pus. Neskmingos atsakomosios reakcijos aplinkos pasikeitim neaikomos adaptacijomis.

pakitusi aplink organizmai reaguoja atsakomosiomis reakcijomis, kurios gali bti biocheminio, fiziologinio, morfologinio, elgseninio pobdio

Elgsenin adaptacija

Greiiausi, paprasiausi yra elgseniniai atsakai, kuomet organizmai pasialina i jam nepalankios aplinkos arba savo elgsena pakeiia pai apsupt naudinga linkme, nekeisdamas buvimo vietos.

Biochemin ir fiziologin adaptacija

i atsak metu gali pasikeisti ferment koncentracija lstelse arba gali bti susintetinti nauji fermentai, kuri iki tol lstelse nebuvo, bet pasikeitus iorinms slygoms, jie geriau patenkina organizmo poreikius.

Morfologin adaptacija

Kai pasikeitusi aplink organizmas reaguoja keisdamas savo ior arba atskir organ form, skaii, struktr, ios atsakomosios reakcijos yra morfologins ir vadinamos morfologine adaptacija. i prisitaikymo forma ypa paplitusi tarp augal.

Skirtingose geografinse platumose elgseniniai, fiziologiniai, biocheminiai ir morfologiniai skirtumai yra fiksuoti genotipe. Pakeitus gyvenamj viet, dl genetins adaptacijos organizmai iuos skirtumus ilaiko ir toje aplinkoje, kur jie nereikalingi.

Koadaptacija

Kiekvienas organizmas prisitaiks gyventi ne tik tam tikroje abiotinje aplinkoje, bet ir prie biotins apsupties. Organizmams ne maiau svarbus ir j tarpusavio atitikimas, suderinamumas. Abipusis, o ne vienos krypties prisitaikymas vadinamos koadaptacija (lot. co...<cum -su, kartu +adaptacija), j dka sveikaujantys tarpusavyje organizmai (vienos ar skirting ri) gali koegzistuoti nepakenkdami vienas kitam, o kartais netgi turdami abipuss naudos. Pusiausvyra tarp gretim mitybos lygmen tai j tarpusavio koadaptacijos pasekm. Taiau vartotojai, suj kontakt su naujomis jiems aukomis, danai sutrikdo pusiausvyr.

Preadaptacija

Dauguma gyvn i anksto pasiruoia nepalankiam met sezonui. Toks iankstinis prisitaikymas vadinamas preadaptacija.

Adaptacijos kiekybinio vertinimo rodikliai

prisitaikymo laipsnis;
adaptyvumas arba plastikumas;

Prisitaikymo laipsnis gali bti nustatomas pagal dauginimosi greit, dauginimosi efektyvum, kno mass prieaug ir pan., t.y. prisitaikymo laipsnis vertinamas biologin aktyvum nusakaniais parametrais.

Organizmai taip pat skiriasi adaptyvumu arba plastikumu, t.y. vieni organizmai yra labai plastiki ir sugeba greitai prisitaikyti prie vairiausi slyg, tuo tarpu kiti yra konservatyvs, neplastiki, dar kiti uima tarpin padt tarp i dviej.

Adaptyvumas arba plastikumas turi du komponentus:

prisitaikymo greitis

prisitaikymo ribas

Prisitaikymo ribos dar vadinamos ekologiniu valentingumu (lot. valentia jga). Tai aplinkos slyg diapazonas, kuriame organizmo prisitaikymas yra manomas, kitaip tariant - tai tolerancijos sritis.

Darb atliko:Vardas Pavarde

10 kl.

altiniai: www.ututi.com