LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO SAKYMAS DL ERGONOMINI RIZIKOS VEIKSNI

TYRIMO METODINI NURODYM PATVIRTINIMO 2005 m. liepos 15 d. Nr. V-592/A1-210 Vilnius Vadovaudamiesi Profesins rizikos vertinimo nuostat, patvirtint Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. sakymu Nr. A1-159/V-612 ,,Dl profesins rizikos nuostat patvirtinimo (in., 2003, Nr. 100-4504), 12 punktu: 1. T v i r t i n a m e Ergonomini rizikos veiksni tyrimo metodinius nurodymus (pridedama). 2. P a v e d a m e sakymo vykdym kontroliuoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sekretoriui pagal administruojam srit. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS SOCIALINS APSAUGOS IR DARBO MINISTR ______________ ILVINAS PADAIGA VILIJA BLINKEVIIT

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 15 d. sakymu Nr. V-592/A1-210 ERGONOMINI RIZIKOS VEIKSNI TYRIMO METODINIAI NURODYMAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ergonomini rizikos veiksni tyrimo metodiniai nurodymai (toliau nurodymai) parengti vadovaujantis Profesins rizikos vertinimo nuostat, patvirtint socialins apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. sakymu Nr. A1-159/V612 (in., 2003, Nr. 100-4504), nuostatomis. 2. Nurodymuose nustatyta ergonomini rizikos veiksni (toliau ergonomini veiksni) vertinimo monje tvarka ir nurodytos bendros prevencijos priemons dl darbuotoj apsaugos nuo rizikos j sveikatai ir saugai, kuri kelia ar gali sukelti ergonominiai veiksniai. 3. Nurodym nuostatos taikomos bet kurios ekonomins veiklos ries monse ir j darbo vietose, kur darbuotojams kyla ar gali kilti ergonomini veiksni sukeliama sveikatos pakenkimo rizika, organizuojant ir atliekant ergonomini veiksni rizikos identifikavim, tyrim ir nustatym. II. SVOKOS 4. Nurodymuose vartojamos ergonomini veiksni svokos: 4.1. darbo tampa temptas dmesio koncentravimas ir / ar regos analizatoriaus tampa atliekant vairi veiklos ri darbus; 4.2. darbo poza kaklo, rank, nugaros, klub ir koj padtis darbo metu; darbo poza daniausiai bna stovima ir sdima;

4.3. darbo sunkumas fizin tampa, reikalinga atlikti dinamin ir / ar statin darb, susijus su krovinio klimu rankomis ir / ar perneimu, daugkartiniais pasilenkimais, nuolat pasikartojaniais rank judesiais, ilgalaikiu krovinio laikymu ir nepatogia darbo poza; 4.4.darbo vietos pritaikymas darbuotojo galimybms darbo renginio, darbo priemoni, darbo kds rengimas ir idstymas atsivelgiant darbuotojo antropometrinius duomenis ir darbo zonas; 4.5. darbo zona erdv, apribota pagrindini ir pagalbini darbo priemoni, kurioje darbuotojas dirba tam tikra darbo poza ir atliekamai darbinius judesius; 4.6. dmesio koncentravimas ilgalaikio stebjimas ir darbuotojo dmesio sutelkimas atliekam darb per vis darbo dien (pamain); 4.7. dinaminis darbas jgos reikalaujantys raumen susitraukimai atliekant judesius, susijusius su krovini klimu rankomis ir daugkartiniais pasilenkimais bei perneimais, kai dalyvauja rank, koj ir nugaros raumenys; 4.8. fizinio darbo krvis fizin tampa (jga), naudojama atliekant vairi veiklos ri darbus; 4.9. krovinio klimas rankomis veiksmas, kai vienas ar keli darbuotojai krovin (daikt, mog ar gyvn) kelia, laiko, nea, remia, leidia, stumia, traukia, ridena ar kitaip gabena; 4.10. pasikartojantys darbo judesiai vienodi, nuolat kartojami rank judesiai, dalyvaujant platakos ir pirt ar rank ir pei juostos raumenims; 4.11. priverstiniai liemens palenkimai veiksmai, kai atliekami daugkartiniai pasilenkimai keliant krovin rankomis ar dirbant kitus darbus; 4.12. regos analizatoriaus tampa regos analizatoriaus krvis atliekant darbus, reikalaujanius vizualinio tikslumo ir greitos orientacijos priklausomai nuo stebimo objekto dydio, jo santykio su fonu ir spalvinio sprendimo; 4.13. statinis darbas jgos reikalaujantys raumen susitraukimai neatliekant judesi, kai palaikoma darbo poza, viena ar abiem rankomis palaikoma krovinio mas, dalyvaujant rank, nugaros ir koj raumenims. 4.14. kiti ergonominiai rizikos veiksniai ergonominiai rizikos veiksniai, neapibrti iuose nurodymuose, kurie gali bti nustatyti ir tiriami remiantis atitinkamais standartais ir metodikomis. 5. Nurodymuose vartojamos svokos ,,profesin rizika, ,,rizikos vertinimas, ,,rizikos identifikavimas, ,,rizikos tyrimas, ,,rizikos nustatymas, ,,darbo vieta, ,,rizikos veiksnys ,,ergonominis veiksnys ir j apibrimai apibrtys atitinka svokas ir j apibrimus apibrtis, nustatytas Profesins rizikos vertinimo nuostatuose. Kitos i nurodym svokos atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso (in., 2002, Nr. 64-2569) ir Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymo (in., 2003, Nr. 70-3170) svokas. III. ERGONOMINI VEIKSNI RIZIKOS IDENTIFIKAVIMAS 6. monje ergonomini veiksni rizikos vertinim organizuoja mons vadovas ar jo pavedimu darbdavio galiotas asmuo darbuotoj saugai ir sveikatai (mons administracijos darbuotojas) pagal Profesins rizikos vertinimo nuostat reikalavimus. 7. Rizikos identifikavimo etape atliekami parengiamieji darbai, kuri metu nustatomi ergonominiai veiksniai, keliantys rizik darbuotoj sveikatai ir saugai, darbo vietos, kuriose darbuotojai gali bti veikiami ergonomini veiksni keliamos rizikos. Identifikuojant ergonominius veiksnius analizuojama: 7.1. darbo vietos tipas, veiklos pobdis, technologinis procesas, naudojamos pagrindins ir pagalbins darbo priemons; pagrindins darbo priemons, naudojamos pagrindinms technologinms operacij operacijoms atlikti (stakls, technologiniai stendai, valdymo pultai ir ranga, automatins linijos, kompiuteriai ir kitos); pagalbins darbo priemons, naudojamos darbo proceso pagrindini pagrindinms operacij operacijoms aprpinti (darbo baldai, remonto priemons, transporto priemons ir kitos);

7.2. darbo priemoni idstymas nuolat, trumpai ir retai atliekamo darbo zonose; nuolat atliekamo darbo zonoje (2025 cm) idstomos pagrindins darbo priemons ir atliekami nuolatiniai darbo judesiai, tai pagrindin darbuotojo profesinio dmesio zona; trumpai atliekamo darbo zonoje (40 cm) idstomos reiau naudojamos darbo priemons ir atliekami kartojamieji darbo judesiai; retai atliekamo darbo zonoje (60 cm) idstomos pagalbins darbo priemons, jei trumpai atliekamo darbo zona visikai upildyta darbo priemonmis, ir atliekami epizodiniai darbo judesiai. 8. Ergonominiai rizikos veiksniai apibdinami darbo sunkum sudarani veiksni parametrais ir darbo tampos veiksni rodikliais bei darbo vietos parametr ir darbuotojo antropometrini duomen bei galimybi atitikimumu. 9. Identifikavus ergonominius rizikos veiksnius sudaromi rizikos vertinimo objekt (darbo viet) sraai. IV. ERGONOMINI RIZIKOS VEIKSNI TYRIMAS 10. Rizikos tyrimo etape tiriami identifikuoti ergonominiai veiksniai, j pasireikimo prieastys, matuojami ergonomini rizikos veiksni dydiai bei nustatoma j veikimo trukm. Pagrindiniai ergonominiai rizikos veiksniai, nevirytini dydiai, matavimo vienetai ir matavimo rekomendacijos pateikiami 1 priede. 11. Ergonomini rizikos veiksni tyrimus atliekantys Profesins rizikos vertinimo nuostatuose nurodyti specialistai vadovaujasi iais nurodymais, Profesins rizikos vertinimo nuostatais, Krovini klimo rankomis bendraisiais nuostatais, patvirtintais Socialins apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. rugsjo 3 d. sakymu Nr. 134/493 (in., 1998, Nr.79-2242) ir / ar taiko atitinkamus ergonomikos standartus ir tyrimo metodikas. Rekomenduojamo pobdio ergonomini rizikos veiksni tyrimo metodik pavyzdiai pateikiami 24 prieduose. 12. mons specialistai, atliekantys ergonomini veiksni rizikos tyrimus, privalo turti ini apie rizik ir pavojus, atsirandanius dl ergonomini veiksni keliamos rizikos darbuotoj sveikatai, inoti teiss aktus, reikalavimus, standartus ir metodikas, susijusius su ergonomini veiksni rizikos nustatymu. Samdomos staigos ir samdomi specialistai turi turti teorini ini ergonomini veiksni rizikos vertinimo srityje (auktj isilavinim liudijanius diplomus ir profesins rizikos veiksni vertinimo (identifikavimo, tyrimo, nustatymo) podiplominio tobulinimo kurs sertifikatus). 13. Rizikos tyrimo etape gali bti tiriami ie pagrindiniai ergonominiai veiksniai: fizinio darbo krvis keliant krovin rankomis, daugkartiniai priverstiniai liemens palenkimai, nuolat pasikartojantys rank judesiai, statinio darbo krvis, darbo poza, dmesio koncentravimas, regos analizatoriaus tampa, darbo renginio, darbo priemoni, darbo kds ir darbuotojo darbo zon parametrai bei idstymas. 14. Ergonomini veiksni tyrimo pagrind sudaro sisteminga ir tiksli darbo proceso operacij analiz ir darbo vietos tyrimas ergonominiu poiriu. iuo tikslu sudaromas darbo vietoje atliekam darbo operacij (cikl) apraymas, nustatoma, ar darbo vietos rengimas ir naudojamos darbo priemons atitinka galiojani teiss akt reikalavimus, darbuotojo antropometrinius duomenis, ar laikomasi gamintojo nustatyt slyg naudojant darbo priemones. Renkant i informacij naudojami stebjimo ir apklausos metodai, matavimo prietaisai (svarstykls, matuokl, kampainis, sekundmatis ir kt.), monje turima dokumentacija ir duomenys. 15. Fizinio darbo krvio tyrimo metu vertinamas krovini klimas rankomis ir perneimas, daugkartiniai priverstiniai pasilenkimai, nuolat pasikartojantys rank judesiai, ilgalaikis krovinio laikymas, priverstin darbo poza bei kiti su dinaminiu ir / ar statiniu darbu susij ergonominiai rizikos veiksniai. 16. Fizinio darbo krvis keliant krovin rankomis su daugkartiniais pasilenkimais ir / ar jo perneimu, dalyvaujant rank, koj ir nugaros raumenims, galintis kelti rizik darbuotojui, tiriamas nustatant keliamo krovinio svor, horizontal atstum tarp keliamo krovinio ir darbuotojo kno (laikymo rankose nuotolis) ir klimo aukt.

17. Daugkartiniai priverstiniai pasilenkimai tiriami nustatant pasilenkim dan ir kamp keliant krovin rankomis ir / ar atliekant kitus darbus. 18. Nuolat pasikartojantys rank judesiai (lenkimas, tiesimas, sukimas ar spaudimas), atliekami su jga, dalyvaujant platakos ir pirt bei rank ir pei juostos raumenims, tiriami nustatant atliekam judesi skaii ir j atlikimo laik per pamain. 19. Statinio darbo krvis (atliekant grimo, sukimo, verimo ir kitus darbus, susijusius su ranki fiksacija), dalyvaujant rank, nugaros ir koj raumenims, tiriamas nustatant prilaikomo rankio ar daikto mas ir prilaikymo laik per pamain. 20. Reikiamos darbo pozos palaikymas yra susijs su statinio darbo krviu, todl vertinamas kaip ergonominis rizikos veiksnys. Darbo poza priklauso nuo darbo zon parametr, darbo pobdio (dinaminis ar statinis), jo krvio, darbo judesi ir j tempo, darbo operacij vykdymo tikslumo, darbo aplinkos ir technologinio proceso organizacini ypatybi. Darbo poza sdint ar stovint tiriama nustatant: 20.1. ar sdint darbuotojo nugara yra tiesi ir ilaiko natralius stuburo linkius bei dubens klubo snari kampus, ar koj snari kampai buki ir abi kojos remiasi pagrind; 20.2. ar, darbuotojui sdint, rank snariai darbo metu nra kratutini padi, o rank judesiai nereikalauja dideli pastang ir rankas galima atremti; 20.3. ar, darbuotojui sdint, nereikia danai palenkti ir / ar sukioti liemen ir galv; 20.4. ar, darbuotojui sdint, utikrinta pakankama erdv darbui atlikti; 20.5. ar, darbuotojui stovint, galima keisti poz ir numatyta galimyb atsissti; 20.6. ar, darbuotojui stovint, nra ilgai trunkani nenatrali kno poz, kuri metu rankoms, kojoms ar liemeniui tenka didelis papildomas statinio darbo krvis (atsitpus, klpant, paklus rankas); 20.7. ar, darbuotojui stovint, darbo judesiai nesukelia pusiausvyros nestabilumo ir nereikalauja pastang j ilaikyti; 20.8. ar, darbuotojui stovint, yra pakankamai erdvs laisvai judti. 21. Darbo tampos tyrimo metu vertinamas dmesio koncentravimas ir / ar regos analizatoriaus tampa bei kiti su darbo tampa susij ergonominiai rizikos veiksniai. 22. Dmesio koncentravimas tiriamas nustatant laik, kurio darbuotojui reikia stebjimui (instrumentams, mechanizmams, displjams, valdymo sistemoms, procesui ir pan.) ir susikaupimui, atliekant darbo uduotis. Didelio dmesio koncentravimo reikalauja surinkimo, montavimo, korektros darbai, uimantys iki 6080 proc. pamainos laiko. 23. Regos analizatoriaus tampa tiriama, kai darbas reikalauja tikslumo ir greitos orientacijos (siuvimas, braiymas, smulki detali surinkimas, juvelyriniai darbai, darbas su optiniais prietaisais ir kt.), nustatant stebimo objekto dyd (nuo 5 mm ir maiau), matymo objekto ir fono, kuriame j reikia irti, skirtum (maas, vidutinis, geras) ir regjimo nuotol (nuo 25 cm ir daugiau) iki stebimo objekto. Regjimo nuotolis turi proporcingai atitikti darbo objekto dyd: maas matymo objektas reikalauja trumpesnio regjimo nuotolio ir auktesnio darbo paviriaus. 24. Darbo vietos pritaikymas darbuotojo galimybms tiriamas nustatant darbo renginio, darbo priemoni, darbo kds ir darbo zon parametrus bei idstym. Darbo vietos pritaikymas darbuotojo galimybms priklauso nuo atliekamo darbo pobdio ir rengim. Darbo vietos rengimas vertinamas pagal tai, kiek technins priemons (kd, atrama nugarai, atramos rankoms, darbo paviriai) leidia darbuotojui ilaikyti normali teising darbo poz ir atlikti ekonomikus, teisingus darbo judesius (pagrindini ir pagalbini darbo priemoni idstymas), utikrina pakankamai erdvs judti ir keisti poz, kiek suteikia galimybs reguliuoti darbo vietos parametrus ir kiek leidia darbuotojui pagal jo antropometrines galimybes (rankos ilgis) idstyti naudojamas pagrindines ir pagalbines darbo priemones nuolat, trumpai ir retai atliekamo darbo zonose. 25. Ergonomini rizikos veiksni tyrimo metu darbdavys turi utikrinti prastin darbo ar technologinio proceso eig, darbo priemoni panaudojim j gamintojo nurodytomis slygomis. 26. Ergonomini rizikos veiksni tyrimo metu gauti duomenys suraomi laisvos formos protokole.

V. ERGONOMINI RIZIKOS VEIKSNI NUSTATYMAS 27. Rizikos nustatymo etape analizuojami ergonomini veiksni rizikos tyrimo rezultatai, nustatoma rizika ir priimamas sprendimas dl ergonomini veiksni rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo. 28. Rizika dl ergonomini veiksni poveikio nustatoma rizikos tyrimo rezultatus lyginant su iuose nurodymuose ir kituose teiss aktuose, atitinkamuose standartuose ir metodikose nustatytais rekomenduojamais nevirytinais dydiais ir reikalavimais, atsivelgiant ergonomini veiksni veikimo trukm, j savybes ir darbuotojo sveikatos pakenkimo galimyb. 29. Nustaius ergonomini veiksni rizik ir primus sprendim dl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo, Profesins rizikos vertinimo nuostat nustatyta tvarka duomenys suraomi Profesins rizikos nustatymo kortel. VI. ERGONOMINI VEIKSNI KELIAMOS RIZIKOS PREVENCINS PRIEMONS 30. Nustaius ergonomini veiksni nepriimtin rizik, ji turi bti paalinta arba sumainta vadovaujantis Profesins rizikos vertinimo nuostatais. mons vadovas ar jo pavedimu darbdavio galiotas asmuo darbuotoj saugai ir sveikatai organizuoja technini, organizacini ir kit priemoni, skirt ergonomini veiksni keliamai rizikai sumainti ar paalinti, parengim ir gyvendinim, i j: 30.1. taikyti technins paangos priemones rengiant darbo vietas, parenkant darbo priemones, atitinkanias darbuotojo galimybes; 30.2. kur tik leidia technologinis darbo procesas, stovim darbo poz keisti patogi sdim darbo poz; 30.3. siekti ivengti arba riboti krovini klimo ir perneimo rankomis darbus, naudoti technines priemones, mechaninius rengimus planuojant ir organizuojant darbus; 30.4. subalansuoti darbuotoj fizin aktyvum ir j fizini jg atstatym (poilsio ir pertrauk reimus); 30.5. teisingai idstyti darbo priemones nuolat atliekamo darbo zonoje; 30.6. informuoti darbuotojus apie darbo vietas ir darbo priemones, kelianias ergonomini veiksni rizik. 31. Su ergonomini rizikos veiksni prevencijos priemoni planu supaindinami darbuotojai, darbuotoj atstovai saugai ir sveikatai, mons darbuotoj saugos ir sveikatos komitetas. VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 32. Ginai tarp mons ir staig, suteikusi ergonomini veiksni rizikos vertinimo ar atskir rizikos vertinimo etap paslaugas monei, nagrinjami statym nustatyta tvarka. 33. Ginai tarp darbdavio ir darbuotojo (-) dl ergonomini rizikos veiksni vertinimo sprendiami mons darbuotoj saugos ir sveikatos komitete statymais nustatyta darbo gin nagrinjimo tvarka. ______________