VILNIAUS UNIVERSITETAS KAUNO HUMANITARINIS UNIVERSITETAS FINANS IR APSKAITOS KATEDRA

Verslo vadybos ir administravimo studij programa

PREKS ANALIZ
Marketingo grups darbas

Darb atliko: Darb tikrino:

Kaunas 2007

TURINYS
VADAS........................................................................................................................................4 1. PREK...................................................................................................................................... 5 1.1. Preks vardijimas ............................................................................................................5 1.2. Preks pristatymas ............................................................................................................6 1.3. Tikslin rinka....................................................................................................................8 1.4. Svokos ir j apibdinimai...............................................................................................8 1.4.1. Preki asortimentas.................................................................................................8 1.4.2. Preki grup (linija) ...............................................................................................9 1.4.3. Preki asortimento gylis........................................................................................10 1.4.4. Preki asortimento plotis.......................................................................................10 1.4.5. Preki gyvavimo ciklo stadijos.............................................................................10 1.4.6. Preki kain nustatym takojantys veiksniai.......................................................12 1.5. Parduotuvs (skyrius), kur prekiaujama nagrinjama preke...........................................15 1.6. AB Naujoji rta asortimentas......................................................................................17 1.7. Potencials konkurentai..................................................................................................18 2. SVOKOS IR J APIBDINIMAI.......................................................................................19 2.1. Paskirstymas...................................................................................................................19 2.2. Tiesioginis paskirstymas.................................................................................................19 2.3. Netiesioginis paskirstymas..............................................................................................20 2.4. Intensyvus paskirstymas..................................................................................................20 2.5. Atrankinis paskirstymas...................................................................................................21 2.6. Iskirtinis paskirstymas....................................................................................................21 2.7. Rmimas..........................................................................................................................22 2.8. Komunikacinis procesas..................................................................................................22 3. REKLAMOS TAKA (PREKEI) PRODUKTUI.....................................................................23 3.1. Bendra informacija apie reklam.....................................................................................23 3.1.1. Reklamos klasifikavimas.......................................................................................24 3.1.2. Reklamavimo bdai...............................................................................................24 3.1.3. Reklama spaudoje..................................................................................................25 3.1.4. Reklama per televizij...........................................................................................26 3.1.5. Reklama per radij................................................................................................28 3.1.6. Reklama internete.................................................................................................29

IVADOS....................................................................................................................................33 LITERATRA..............................................................................................................................34 1 PRIEDAS AB Naujoji rta internetinis tinklalapis.............................................................35 2 PRIEDAS AB Naujoji rta apklausa Reklama spaudoje ir vieojoje erdvje....................36

VADAS
okoladas - diev ir moni maistas. Ne veltui tiek daug prirayta apie jo naud ir gersias savybes. Daugeliui tai ne tik vaikysts potraukis ar pomgis, o tam tikras draugysts, laims simbolis. Manoma, kad valgyti okolad yra menas: jei saldainiai yra dutje, tai duts virelis dedamas striai po saldainiais pieiniu vir, kad valgantieji j matyt. Ms pasirinkta tiriamoji prek yra AB Naujoji rta okoladiniai saldainiai dutje Monserat. Pasirinkome i prek, nes ji paklausi ir vertinama. Sunku surasti mog, kuris nemgt okoladini saldaini. Suvalg 100 gram okolado, gauname net 550 kcal (2300 kJ), todl nuo seno okoladu papildomi nar, sportinink, ypa kopiani kalnus, student (egzamin, sesij metu) maisto daviniai. Jis padeda atstatyti jgas, o okolado kvapas teigiamai veikia centrin nerv sistem, kelia nuotaik ir padeda susikaupti. domu tai, kad okoladas kur kas stipriau veikia moteris. Manoma, kad jo sudtyje yra ne tik nuotaik gerinani, bet ir moterik hormon sekrecij veikiani mediag. Tad tirti i prek mums domu, naudinga ir aktualu. Darbo tikslas inagrinti AB Naujoji rta produkt - okoladinius saldainius dutje Monserat. Darbo udaviniai: Pristatyti pasirinkt prek, jos pagrindines savybes, specifik, tikslin rink; Apibdinti svokas, susijusias su nagrinjama preke; Pristatyti parduotuv (skyri), kur prekiaujama nagrinjama preke; Ianalizuoti konkurentus nagrinjamai prekei; Ianalizuoti reklamos priemones, naudojamas reklamuojant nagrinjam prek; Padaryti ivadas.

Darbo objektas - AB Naujoji rta okoladiniai saldainiai dutje Monserat. Darbo metodologija: literatros ir statistikos duomen analiz, paiekos internete.

1. PREK 1.1. Preks vardijimas AB Naujoji rta istorija prasidjo 1993 m., kuomet valstybinis konditerijos fabrikas Rta, privatizavs valstybin kapital, kr nauj gamykl. Nuo 2000 m. pabaigos didel dalis akcij priklauso vienam savininkui koncernui Achemos grup. iandien Lietuvoje sunku rasti mog, kuris neinot Naujosios rtos gamini. Internetins apklausos, skirtos itirti vartotoj nuomon apie AB Naujoji rta bei jos gaminam produkcij, duomenimis (1 PRIEDAS), net 57.47% respondent valgo saldumynus kasdien, o 22.09% apklaustj labiausiai pasirinkim perkant saldumynus takoja pats gamintojas, t.y. konkreti mon. AB Naujoji rta pateikia rinkai plat ir puikaus skonio konditerijos gamini asortiment. Produktai gaminami pagal specialist sukurtas originalias receptras, atsivelgiant vartotoj skon ir nenaudojant sintetini konservant. Todl AB Naujoji rta yra ypa populiari vartotoj tarpe. Siekdama ilaikyti ger vard ir lyderio pozicijas, bendrov rpinasi gaminamos produkcijos kokybe, vieumu ir prekine ivaizda. AB Naujoji rta diegta ISO kokybs valdymo sistema, padedanti utikrinti produkt kokyb j gamybos stadijose. Kokybs vadybos sistem standarto ISO 9001 diegimas ir nuolatinis gamybos technologijos bei vadybos tobulinimas sudaro slygas bti patikimu verslo partneriu, tiekianiu kokybikus bei saugius produktus vartotojams.

altinis: prieiga per internet: http://www.nruta.lt/lt/

1 pav. Kokybs valdymo sistema ISO 9001 AB Naujoji rta - viena didiausi cukrins konditerijos produkt gamintoj ne tik Lietuvoje, bet ir Pabaltijo alyse: gaminiais mgaujasi i ali gyventojai Latvijos, Vokietijos, Rusijos, Estijos, JAV, D. Britanijos bei kt., nes ias alis eksportuojama bendrovs produkcija. iuo metu monje dirba 228 darbuotojai, 52 i j administracijoje. Visi darbuotojai pasiymi aukta kvalifikacija, kurios dka mon pajgi vykdyti savo reikalavimus bei realizuoti idjas ar pasilymus. iandien AB Naujoji rta rinkai pateikia plat konditerijos gamini asortiment: Velykiniai produktai 5

Karamel Vafliniai saldainiai okoladiniai saldainiai Griliainiai saldainiai Saldainiai dutse Saldainiai su likeriu Neglaistyti saldainiai el saldainiai Marcipaniniai saldainiai Zefyrai Dra

Kiekvienas klientas gali pasirinkti pagal savo skon. 1.2. Preks pristatymas

Ms pasirinkta nagrinti AB Naujoji rta prek - Monserat saldaini dut. Sena kilmingos Monserat eimos sakm byloja apie nenugalim dviej jaunuoli turtingos aristokrat dukters Isabelos Monserat ir klajojanio muzikanto eromo meil. Neatsirado jgos, galinios iskirti dvi mylinias irdis, ir jaun moni meils istorija virto legenda, perduodama i lp lpas kaip giesm apie meil ir itikimyb. Skanstas, pavadintas Monserat vardu, amina i romantik istorij. Saldi vilion itirpsta burnoje, adindama velnias svajas, dovanodama svaiginani usimirimo akimirk ir kurdama mayt vent. Tai penki ri rank darbo saldaini, pagamint i juodojo, pieniko ir dekoruot baltu okoladu, rinkinys. Saldaini darai: Pienikas daras Kreminis daras su migdol gaballiais daras su ryi trakuiais Griliainis daras Karamelizuoto pieno daras Pakuot tai talpa arba kitas preks apvalkalas, taip pat naudojamas kaip preks identifikavimo priemon. Be ios funkcijos ji taip pat atlieka ir apsaugos bei papildomo patogumo funkcijas. Saldainiai Monserat yra kartoninje pakuotje - dutje. Tai patogu transportuojant bei sandliuojant saldainius. Be to, dut apsaugo viduje esani saldaini kiek nuo iorini

Saldainiai parduodami 200 g dutse, kaina apie 11 Lt.

veiksni, ant jos paprasta pateikti informacij, kuri atkreipia dmes jos sigijimo ir produkto vartojimo metu. Kalbant apie pakuots dizain, reikt paminti, kad pasirinkti velni ton rudi atspalviai, dominuoja okolado ir aukso spalvos. Saldaini pavadinimas uraytas aukso spalvos raidmis, per vidur. emiau pateikti saldaini pavyzdiai. Pakuot su apsaugine blizgia plvele, o jos nugarlje pateikta isami informacija apie saldaini sudt (6 kalbomis) ir j maistin vert . Monserat saldaini dut elegantika ir dvelkia saldia ramybe.

altinis: prieiga per internet: http://www.nruta.lt/lt/ :

3 pav. Monserat saldaini dut Labai svarbu kiekvienai monei iskirti savo prek i konkuruojani. Viena i marketingo priemoni tai padaryti preks enklas. AB Naujoji rta naudoja logotip, kuris paprastai identifikuoja ne pai prek, bet mon. Taiau iuo atveju logotipas naudojamas ir identifikuojant prekes, t.y. naudojamas kaip grupinis preki enklas. AB Naujoji rta prekinis enklas yra: Trumpas ir paprastas Legalus Nesenstantis Nesukelia negatyvi asociacij Lengvai tariamas, raomas ir skaitomas Pritaikomas pakuotje

ie bruoai ir lemia prekinio enklo skm.

altinis: prieiga per internet: http://www.nruta.lt/lt/

2 pav. AB Naujoji rta preks enklas 1.3. Tikslin rinka Tikslin rinka tai vartotoj grup, turinti panai poreiki, kuriuos orientuodamasi mon kuria marketingo kompleks. AB Naujoji rta saldainiai dutje Monserat mgstami ir perkami vairaus amiaus ir skirtingo tipo moni: tiek vaik, tiek paaugli, tiek moter ir vyr. Galtume teikti, kad ios bendrovs tikslin grup okolado mgjai ar smaliiai. Taiau statistika rodo kitaip: vyrai saldumyn klausimu yra konservatoriai: jie renkasi juodj okolad, moterys baltj, o vaikai labiausiai mgsta pienik. Apskritai daugiausia parduodama juodojo okolado (60 %), pienikas lieka antroje vietoje, baltojo pardavimai sudaro vos 10 %. Be to, mauosius smaliius stabdo kaina, jie stengiasi u lit nusipirkti kuo daugiau. Vaikai daniausia renkasi dra ir guminukus, o mantrs desertai j neavi. Apibendrindami statistikos duomenis, galima teigti, kad AB Naujoji rta saldainiai Monserat populiariausi iek tiek vyresnio amiaus moni grupse, ypa moter. Taiau pirkj poreikiai nuolat keiiasi, atsivelgiant tai, kasmet yra papildomas ne tik saldaini asortimentas, bet ir tobulinama gamybos technologija. Pastebta, kad okolado mgjai (o jie - potencials AB Naujoji rta klientai) daniausiai yra lieknesni, j talija plonesn, jie reiau serga diabetu nei tie, kurie renkasi kitus saldumynus. Be to, jie iek tiek geriau isilavin. 1. 4. Svokos ir j apibdinimai 1.4.1. Preki asortimentas 1 lentel Preki asortimento samprata Autorius ir leidinio metai Apibrimas S. Urbonaviius Marketingo Preki asortimentas tai firm gaminamos ir parduodamos pagrindai, 1990, p. 72 viena ar kelios preki linijos. A. virblis Marketingas: kursas Preki asortimentas, kur i dalies slygoja gamybins ir menederiui, 1992, p. 68 technins firmos galimybs, suprantamas, kaip vis grupi preki visuma, apimani giminingas prekes, skirtas parduoti. R. Virvilait Marketingas, 1997, Preki asortimentas tai grup preki, labai panai savo p. 53 funkcijomis. V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Preki asortimentas tai vis preki ir preki grupi, kurias 8

Urbonaviius, R. Virvilait Marketingas, 2000, p. 158 Ph. Kotler, G. Armstrong, J. Saunders, V. Wong Rinkodaros principai, 2003, p. 492

parduoda mon, rinkinys. Preki asortimentas product mix (product assortment) - vis preki grupi ir atskir gamini vairov, kuri konkretus prekiautojas silo pirkjams.

altinis: sukurta autori pagal: Urbonaviius, S. (1990) Marketingo pagrindai, p.72; virblis, A. (1992) Marketingas: kursas menederiui, p. 68; Virvilait, R. (1997) Marketingas, p. 53; Pranulis, V. ir kt. (2000) Marketingas, p.158; Kotler, Ph. ir kt. (2003) Rinkodaros principai, p.492

Ivados: dauguma autori preki asortimento svok apibdina panaiai, vardindami tai, kaip prekes, kurias gamina ir/ar parduoda mon, tik skiriasi formuluots. Skirtingai paymi S. Urbonaviius (1990), kad gaminamos ir parduodamos ne preks, o j linijos. R. Virvilait (1997) neakcentuoja preki pardavimo, bet asortiment apibria kaip grup preki, panai savo funkcijomis. Svarbs mons priimami asortimento platumo sprendimai. Pasak S. Urbonaviiaus (1990), kelet preki linij gaminanti mon (turinti platesn asortiment) paprastai gauna stabilesn peln: vien ri preki pardavimo neskmes kompensuoja kit skm. Be to, daugiau skirting preki parduodani mon ino didesn visuomens dalis, o tai kelia firmos reputacij. Kasmet AB Naujoji rta vartotojui pateikia apie 10-15 nauj gamini. Jie kuriami atlikus kruopius vartotoj tyrimus ir duomen analiz. Nuolat atnaujinamas pakavimo dizainas ir kokyb. 1.4.2. Preki grup (linija) 2 lentel Autorius ir leidinio metai S. Urbonaviius Marketingo pagrindai, 1990, p. 73 R. Virvilait Marketingas, 1997, p. 54 V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonaviius, R. Virvilait Marketingas, 2000, p. 158 Ph. Kotler, G. Armstrong, J. Saunders, V. Wong Rinkodaros principai, 2003, p. 492 Preki grups (linijos) samprata Apibrimas Preki linija tai firmos silom gimining preki grup. Preki linija tai mons silom gimining preki grup. Preki linija tai panaios paskirties preki rinkinys. Preki/gamini, panai savo funkcijomis, grup, galinti turti savo pogrupius, pvz., kosmetikos parduodam preki grups: kosmetika, papuoalai... Pogrupiai: vok eliai, lpdaiai... Kiekvienoje grupje ir pogrupyje gali bti skirtingi gaminiai.

altinis: sukurta autori pagal: Urbonaviius, S. (1990) Marketingo pagrindai, p.73; Virvilait, R. (1997) Marketingas, p. 54; Pranulis, V. ir kt. (2000) Marketingas, p.158; Kotler, Ph. ir kt. (2003) Rinkodaros principai, p.492

Ivados: skirtingi autoriai preki grup apibdina kaip panaios ar vienodos paskirties prekes, silomas vartotojams, tik Ph. Kotler ir kt. (2003) paymi ir galimus toki preki grupi pogrupius.

Preki linijos gali bti skirting ilgi, priklausomai nuo jas sudarani preki skaiiaus. Naujos preks ir j linijos kuriamos platinant preki asortiment.

1.4.3. Preki asortimento gylis 3 lentel Preki asortimento gylio samprata Autorius ir leidinio metai Apibrimas V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonaviius, R. Preki asortimento gylis tai preki linij Virvilait sudarani modifikacij skaiius. Marketingas, 2000, p. 158 Ph. Kotler, G. Armstrong, J. Saunders, V. Preki asortimento isamumas tai preki grupje Wong Rinkodaros principai, 2003, p. 492 silom gamini skirting variant skaiius.
altinis: sukurta autori pagal: Pranulis, V. Ir kt. (2000) Marketingas, p.158; Kotler, Ph. ir kt. (2003) Rinkodaros principai, p.492

Ivados: abu autoriai preki asortimento gyl apibdina panaiai, tik Ph. Kotler ir kt. (2003) preki asortimento gyl vardija kaip preki asortimento isamum. 1.4.4. Preki asortimento plotis 4 lentel Preki asortimento ploio samprata Autorius ir leidinio metai Apibrimas V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonaviius, R. Preki asortimento plotis tai preki linij Virvilait skaiius. Marketingas, 2000, p. 158
altinis: sukurta autori pagal: Pranulis, V. ir kt. (2000) Marketingas, p.158

Naujoji Rta silo ias preki linijas: okolad, saldainius, dra ir t.t. Taiau savo asortiment ji gali jungti ir papildom preki linij, tarkime, okoladinius vaflius (asortimento plotis). okolado grups asortimento gylyje jis gali turti atskiras pieno, rieut, marcipano ris, o, be to, pieniko okolado pakeliai yra 50, 100, 200 g svorio. ios preks artimos, nes jos gaminamos ir naudojamos panaiu bdu, parduodamos tame paiame rinkos segmente per tos paios ries prekybos mones bei turi artimas kainas. 1.4.5. Preki gyvavimo ciklo stadijos mon, vedusi nauj prek rink, tikisi, kad ji joje isilaikys kuo ilgiau, taiau kiekviena prek rinkoje isilaiko tik tam tikr period ir per t laik pereina kelias gyvavimo ciklo stadijas. Preki gyvavimo ciklo stadijos tai laikotarpis nuo preks atsiradimo iki jos inykimo. 1 pav. pateiktas bazinis preks gyvavimo ciklo modelis.

10

Pardavim apimtis

vedimas

Augimas

Branda

Smukimas

Pardavimai Pelnas Laikas altinis: sukurta autors pagal: Pranulis, V. ir kt. (2000) Marketingas, p. 175-178

4 pav. Preks gyvavimo ciklo modelis 5 lentel Autorius ir leidinio metai S. Urbonaviius, Marketingo pagrindai, 1990, p. 67 Preks gyvavimo ciklo stadijos Svoka Iskiriamos preks Bazini stadij gyvavimo ciklo apibdinimas stadijos Preks gyvybs ciklas tai Skiriamos 4 preks vedimas tai laikotarpis nuo preks gyvybs ciklo stadijos: preks atsiradimo rinkoje iki jos vedimas gyvavimo ciklo inykimo. stadija, kai Augimas naujai rinkoje Branda pasirodiusios Smukimas preks Preks gyvavimo ciklas tai Iskiriami 2 pardavimas po laikotarpis nuo preks idjos pagrindiniai etapai: truput didja. ar jos sukrimo ir atsiradimo Sukrimas ir Augimas rinkoje iki gyvavimo rinkoje gamybos pradia (didjimas) tai pabaigos. Kartu gyvavimo Egzistavimas preks ciklas tai ir tam tikra rinkoje gyvavimo ciklo koncepcija, grindiama tuo, o vedimas stadija, kai jos kad gaminiai, preks (kaip ir rink pardavimas mons) gimsta, kai kurios i o Augimas spariai didja. j greit mirta (jas istumia o Brandumas Branda tai tobulesns), o kitos auga, o Smukimas preks klesti, taiau vis dlto sensta gyvavimo ciklo ir inyksta. stadija, kai jos Preks gyvavimo ciklas tai Skiriamos 4 stadijos: pardavimas laikotarpis nuo preks vedimas stabilizuojasi ir atsiradimo rinkoje iki jos Didjimas ima po truput inykimo. Branda mati. Smukimas

A. virblis, Marketingas: kursas menederiui, 1992, p. 62-63

R. Virvilait Marketingas, 1997, p. 49

11

5 lentel (tsinys) V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonaviius, R. Virvilait Marketingas, 2000, p. 175-178 Ph. Kotler, G. Armstrong, J. Saunders, V. Wong Rinkodaros principai, 2003, p. 522 Preks gyvavimo ciklas tai laikotarpis nuo preks atsiradimo iki jos inykimo rinkoje. Skiriamos 4 preks Smukimas tai gyvavimo ciklo preks stadijos: gyvavimo ciklo vedimas stadija, kai jos pardavimas Augimas nuolat maja. Branda Smukimas Produkto gyvavimo ciklas Iskiriami 5 bdingi (PGC) product life cycle etapai: (PLC) preks pardavimo ir Produkto krimas duodamo pelno kitimas per Pateikimas rinkai jos gyvavimo laik. Augimas Branda Nykimas

altinis: sukurta autori pagal: Urbonaviius, S. (1990) Marketingo pagrindai, p.67; virblis, A. (1992) Marketingas: kursas menederiui, p. 62-63; Virvilait, R. (1997) Marketingas, p. 49; Pranulis, V. ir kt. (2000) Marketingas, p.175-178; Kotler, Ph. ir kt. (2003) Rinkodaros principai, p.522

Ivados: skirtingi autoriai preks gyvavimo ciklo svok pateikia panaiai, tik A. virblis (1992) preks gyvavimo ciklo pradi vardija ne tik paios preks sukrimu ir vedimu rink, kaip daugelis kit autori, bet ir dar ankstesniu vykiu - paios preks idjos sukrimu. Tuo tarpu Ph. Kotler ir kt. (2003) preks gyvavimo ciklo svok apibdina ne per preks prizm rinkoje, o per jos duodamo pelno santyk viso gyvavimo laikotarpiu. Dauguma autori iskiria 4 pagrindines preks gyvavimo ciklo stadijas: 1) vedimas; 2) augimas; 3) branda; 4) smukimas, tik Kotler ir kt. (2003) jas papildo produkto krimo veiksniu. Skirtingas ir A. virblio preks gyvavimo ciklo stadij skirstymas, kur i pradi iskiriami 2 pagrindiniai etapai, o po to jie smulkinami. 1.4.6. Preki kain nustatym takojantys veiksniai 6 lentel Veiksniai, takojantys kainodaros sprendimus Autorius ir leidinio metai S. Urbonaviius Marketingo pagrindai, 1990, p. 85-96 Iskiriami veiksniai Pardavjo ilaidos/situacija rinkoje Paklausa Pasila Konkurencin situacija Vidiniai veiksniai: Marketingo tikslai Marketingo strategija Katai Ioriniai veiksniai: Apibdinimas Pardavjo ilaidos arba situacija rinkoje laikomi pradiniai kainos apskaiiavimo kriterijai, o kain reguliavimo galimybs labai priklauso ir nuo konkurencins situacijos.

R. Virvilait, I. Valainyt Strateginis marketingo valdymas, 1996, p. 135-138

Marketingo tikslai Prie nustatydama kainas, mon turi pasirinkti strategij. Kuo aikiau mon numato savo tikslus, tuo lengviau jai nustatyti kain. Marketingo strategija mon, nustatydama kain, turi vertinti visus marketingo programos elementus. 12

 Rinka ir paklausa Konkurencija Makroaplinka

R. Virvilait Marketingas, 1997, p. 69-87

V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonaviius, R. Virvilait Marketingas, 2000, p. 210 Ph. Kotler, G. Armstrong, J. Saunders, V. Wong Rinkodaros principai, 2003, p. 572-586

Katai 6 lentel (tsinys) Katai lemia, koki maiausi preks kain mon gali nustatyti, kad padengt gamybos ir pardavimo katus ir gaut peln. Rinka ir paklausa Rinka ir paklausa lemia aukiausi kainos rib. Konkurencija monei btina istudijuoti kiekvieno konkurento silomas prekes. Makroaplinka Sprendimus dl kain slygoja tokie ekonominiai veiksniai kaip infliacija, preki bumas, paklausos sumajimas, palkanos. Pagrindinai veiksniai: Paklausa, katai, konkurent kainos ir Paklausa preks Paklausa slygoja maksimali kain, kuri Katai Konkurent kainos mon gali nustatyti savo prekei. Katai slygoja minimali kain. Nors maksimali kaina ir preks gali bti nustatoma pagal paklaus, o minimali Papildomi veiksniai: pagal katus, monei nustatant vidutin kain Psichologiniai diapazon, daro tak konkurent kainos ir j veiksniai Preki vartotoj reakcija rinkoje. Psichologiniai veiksniai pasirinkimas Pateikimo kanal Pardavjai manipuliuoja pirkjo psichologija ir kain nesuapvalina. Tokias kainas vartotojas dalyviai nesmoningai laiko maomis ir ji atrodo kaip Valstybinis nuolaida. reguliavimas Preki vartotoj pasirinkimas Kain svyravimo ribos priklauso nuo kainos reikmingumo pasirinktai vartotoj grupei, jos jautrumo kainos pokyiams bei poirio konkreias prekes. Pateikimo kanal dalyviai Gaminto galimybs parduoti prekes tarpininkams nemaai priklauso nuo to, kokias nuolaidas jis gali pasilyti. Valstybinis reguliavimas Kovos prie diskriminacin kain pobd; kain fiksavim reguliavimas. Nuo paklausos paprastai priklauso maksimali Paklausa kaina, kuri mon gali nustatyti savo prekei. mons katai Minimali kain nulemia mons katai. mon stengiasi nustatyti prekei toki kain, kad i padengt visus katus, susijusius su preks gamyba bei pardavimu, ir duot pelno. Vidiniai veiksniai: Rinkodaros tikslai Rinkodaros tikslai Kuo aikiau firma mato savo tikslus, tuo lengviau jai nustatyti kainas. Rinkodaros komplekso Rinkodaros komplekso strategija strategija Danai geriausia rinkodaros komplekso strategija yra ne ta, kuri orientuota emiausi Snaudos 13

 Kainodaros organizavimas Ioriniai veiksniai: Rinkos ir paklausos pobdis Konkurencija Kiti aplinkos veiksniai: ekonomika, prekybos tarpininkai, vyriausyb

kain, bet ta, kuri orientuota rinkodaros 6 lentel (tsinys) pasilymo iskirtinum, leidiant nustatyti auktesnes kainas. Snaudos Bendrov siekia nustatyti toki kain, kuri padengt gamybos, paskirstymo ir produkto pardavimo snaudas ir duot pakankamai pelno u bendrovs pastangas bei rizik. Kainodaros organizavimas Bendrovs vadovai patys nusprendia, kas j organizacijoje turt nustatinti kainas. Rinkos ir paklausos pobdis Snaudos nustato apatines kain ribas, o rinka ir paklausa virutines jos ribas. Konkurencija Konkurent snaudos, kainos bei galimos reakcijos bendrovs veiksmus. Kiti aplinkos veiksniai Kainodaros sprendimus veikia gamybos pakilimas ar nuosmukis, infliacija ir palkan normos, nes jie lemia ir produkto gamybos snaudas, ir vartotoj suvokim apie produkto kain bei vert.

altinis: sukurta autori pagal: Urbonaviius, S. (1990) Marketingo pagrindai, p.85-96; Virvilait, R., Valainyt, I. (1996) Strateginis marketingo valdymas, p. 135-138; Virvilait, R. (1997) Marketingas, p. 69-87; Pranulis, V. ir kt. (2000) Marketingas, p.158; Kotler, Ph. ir kt. (2003) Rinkodaros principai, p.572-586

Ivados: dauguma autori iskiria iuos pagrindinius veiksnius, takojanius kainodaros sprendimus: 1) ilaidos; 2) rinka; 3) konkurentai. Tik R. Virvilait (1997) iskiria dar papildomus kainodaros sprendimus veikianius veiksnius, V. Pranulis ir kt. (2000) neakcentuoja konkurent takos, o Ph. Kotleris ir kt. (2003) visus veiksnius suskirsto vidinius ir iorinius, didel dmes skiria rinkodarai ir jos tikslams. Kaina, be abejons, yra viena pagrindini mons rinkos politikos priemoni: tai vienintelis pajamoms ir pelnui tiesiogin tak turintis veiksnys bei itin svarbus marketingo komplekso elementas. Kainos nustatymas be ivardint veiksni taip pat priklauso nuo preks gyvavimo ciklo. Todl manomi 5 kain nustatymo atvejai:

nustatoma naujo, analog neturinio produkto kaina; nustatoma naujo iai bendrovei produkto kaina; kaina keiiama bendrovs iniciatyva (strategijos koregavimas); kaina keiiama dl iorini pokyi (pasikeit rinkos veiksniai); kaina keiiama pakitus ilaidoms.

Kiekvienu atveju kainodaros krimo procedra yra skirtinga. Skirtum esama dl nevienod bendrovs tiksl, su kuriais turi bti suderinta kain politika. Be to, viena pagrindini kainodaros 14

strategijos krimo problem btinyb derinti ne tik iors (pardavjas ir vartotojas, gamintojas ir pardavjas, gamintojas ir konkurentai, pardavjai ir konkurentai), bet ir vidaus interesus. Daniausiai nesutarim monje kyla tarp finans, gamybos ir marketingo padalini. 1.5. Parduotuvs (skyrius), kur prekiaujama nagrinjama preke

AB Naujoji rta Monserat saldaini dutmis prekiaujama firminse bendrovs parduotuvse bei vairiuose Lietuvos prekybos centruose: Firmins parduotuvs: iauliai V. Bielskio g. 15, Tel.: 8 41 437342 Darbo laikas: I - V: 8.30 19.30, VI: 8.30 15.30 Vilnius Ozo g. 25, (PC "Akropolis", Talino al.), Tel.: 8 687 50194 Darbo laikas: I - VII: 10.00 22.00 Kaunas Islandijos pr. 32, (PC "Mega"), Tel. 8 615 44395 Darbo laikas: I - VII: 10.00 22.00

Barausko g. 66A (PC "Molas"), Tel. 8 620 74278 Darbo laikas: I - VII: 10.00 21.00

Zanavyk g. 25E, Tel. 8 611 16327 Darbo laikas: II - VI: 8.00 16.00, VII: 8.00 14.00 Daukos g. 20-5, Tel.: 8 37 204940 Darbo laikas: I - V: 10.00 18.00, VI: 10.00 15.00 Klaipda Taikos pr. 61 (PC "Akropolis", Rus al.), Tel. 8 687 50194 Darbo laikas: I - VII: 10.00 22.00 Vilnius Viruliki g. 40, Tel.: 8 612 85086 Darbo laikas: I - VII: 10.00 21.00 Jakto g. 5, Tel.: 8 5 2122068 Darbo laikas: I - V: 8.30 18.30, VI: 10.00 16.00 Klaipdos g. 1, Tel.: 8 5 2314256 Darbo laikas: I - V: 8.00 19.00, VI: 9.30 15.30 Kaunas emaii pl. 66, Tel.: 8 37 377202 15

Darbo laikas: I - VII: 8.00 16.00 Veiveri g. 27, Tel.: 8 37 320720 Darbo laikas: I - V: 9.00 19.00, VI: 9.00 18.00, VII: 9.00 14.00 Gedimino g. 33, Tel.: 8 37 202224 Darbo laikas: I - V: 7.30 20.00, VI: 9.00 19.00, VII: 9.00 16.00 Klaipda iauliai Tilt g. 19, Tel.: 8 698 88195 Darbo laikas: I - V: 10.00 19.00, VI: 10.00 16.00 Vilniaus g. 179A, Tel.: 8 41 416800 Darbo laikas: I - V: 9.00 19.00, VI: 9.00 17.00 Lyros g. 13 Darbo laikas: I - V: 9.00 19.00, VI: 9.00 17.00 Vilniaus g. 204 ("Maxima X" patalpose), Tel.: 8 615 22069 Darbo laikas: I - V: 9.00 19.00, VI: 9.00 16.00

Alytus Maeikiai Utena Birai Rokikis Palanga Kelm Radvilikis

Rotus g. 16 Darbo laikas: I - V: 9.00 18.00, VI: 9.00 14.00 Laisvs g. 33/13, Tel. 8 443 27500 Darbo laikas: I - V: 9.00 18.00, VI: 10.00 14.00 Auros g. 26, Tel.: 8 656 22901 Darbo laikas: I - V: 8.30 19.00, VI: 9.00 14.00 Rotus a. 7, Tel.: 8 450 36425 Darbo laikas: I - V: 8.00 18.00, VI: 8.00 14.00 Jaunysts g. 1 (PC "IKI"), Tel.: 8 687 18397 Darbo laikas: I - V: 9.00 17.00, VI: 9.00 14.00 Virbaliks takas 3, Tel.: 8 656 15677 Darbo laikas: I - V: 9.30 19.00, VI: 9.00 18.00 Vytauto Didiojo g. 64 Darbo laikas: I - V: 8.30 17.30 Gedimino g. 31 (PC "IKI") Darbo laikas: I - VII: 10.00 19.00

16

1.6. AB Naujoji rta asortimentas Bendrovs asortimentas buvo pamintas 1.1 Preks vardijimas skyriuje. Dabar panagrinsime j plaiau, vertinsime jo parametrus, t.y. gyl ir plot: 8 lentel AB Naujoji rta preki linijos
Preki asortimento plotis

Saldainiai Zefyrai Dra Karamel Vafliniai saldainiai Sluoksniuota karamel okoladiniai saldainiai Vaisin karamel su daru Griliainiai saldainiai Ledin karamel Preki asortimento Saldainiai su likeriu Pienika karamel gylis Neglaistyti saldainiai Kramtoma karamel el saldainiai Karamel milteliniu daru Marcipaniniai saldainiai Karamel be cukraus Karamels rinkiniai altinis: sukurta autors pagal: prieiga per internet: http://www.nruta.lt/lt/ Naujoji Rta silo 4 preki linijas (preki asortimento plotis): saldainius, zefyrus, dra ir karamels produktus. Didiausias pasirinkimas yra karamels produkt grupje (didiausias preki asortimento gylis): asortimente ji turi net 8 atskiras modifikacijas. 9 lentel AB Naujoji rta asortimentas
Velykiniai produktai okoladinis kiauinis okoladinis kiauinis Kikutis Saldaini rinkinys Saldaini Rinkinys Griliao skiltels Saldainiai dutje Likerini saldaini rinkinys Velykinis Margutis Neglaistyti saldainiai Karvut Vafliniai saldainiai Meka iaurje Kertoja Coliuk Spragtukas Pieno laas Euro Mauglis Arlekinas Undinl Batuotas katinas Saldus horoskopas Mgstu Juoda-Balta el saldainiai Vaisinuk okoladiniai saldainiai Reveransas Aistra Debiutas Alegro Vilion lsmas Batonliai lsmas Vizija Mza Ieva Ekspromtas Griliainiai saldainiai Griliaas Griliao skiltels Saldainiai dutse Happy Moments Puikus okoladini saldaini rinkinys Reveransas Monserat Nida Melodija Pieno laas Florentinai Florentinai su sezamu Saldainiai su likeriu Vakaras Balad Liker Flamenko Paslaptis Balt likeris Komplimentas Eliza

Marcipaniniai saldainiai Iliuzija Batonliai Iliuzija

Zefyrai Vanilinis zefyras Zefyras Grybai Zefyras

Dra Glaistytos razinos Rieutin ems rieutai cukruje Rieutin Migdolai su trakia

Karamel Pieno laas Veliai s kojels ...

17

okolade Roinis zefyras Spalvingieji zefyrai Kriauinis zefyras

luobele Vyni kauliukai ems rieutai trakia luobele Rieutin ems rieutai kakavoje Rieutin Spalvoti ems rieutai Jros spalvos Margutis

9 lentel (tsinys)

altinis: sukurta autors pagal: prieiga per internet: http://www.nruta.lt/lt/

10 lentel AB Naujoji rta karamels produkt grup

Sluoksniuota karamel "Pieno laas" Veliai s kojels Melodija Bliuzas Vaisin karamel su daru Vaisi uog asorti Ledin karamel Pienika karamel Kramtoma karamel Karamel milteliniu daru "okas" vaisi skonio "okas" gaivij grim skonio "okas" tropini vaisi skonio Karamel be cukraus Becukr karamel "Sugafree - Mta" Becukr karamel "Sugafree - Aviet" Becukr karamel "Sugafree - Citrina" Karamels rinkiniai "Karamels rinkinys metalinje dutje"

Dius aisliukas Siurprizas Raugerikis "M-M" Irisinis Citrina "Pienika su siurprizas apelsinas kava" Mta Vaivorykt Tropik kokteilis Gaivinanti Kukutis "Pipirmt" Eukavitas altinis: sukurta autors pagal: prieiga per internet: http://www.nruta.lt/lt/

1.7. Potencials konkurentai Pagrindiniai AB Naujoji rta konkurentai yra 3 okolado konditerijos bendrovs: "Vilniaus Pergal", "Klaipdos konditerija" ir "Kraft Foods Lietuva". Bene stipriausia konkurent yra Kraft Foods Lietuva", uimanti pus alies okolado konditerijos gamini rinkos. iemet i bendrov investavo 12 mln. lit administracijos pastato rekonstrukcij ir nauj biologins bei mikrobiologins laboratorij krim. "Kraft Foods Lietuva" produkcijos pavadinimai gauna tarptautin skambes: paskutiniai rinkai pristatyti produktai "Siesta" ir "3Bit" bus vienodai perskaityti tiek Lietuvoje, tiek Estijoje, tiek Ispanijoje. Tai didelis pranaumas prie kitas konditerijos bendroves Lietuvoje, tarp j ir AB Naujoji rta. Antrosios pagal dyd okolado gamintojos "Vilniaus Pergals" gamini "Sostins" ir "Vilniaus Pergals" pavadinimai yra gerai inomi ir pakankamai populiars Latvijoje, Estijoje, Rusijoje. Atliekant visuomens nuomons tyrimus pagal vartojim ir spontanik inomum, "Karna" surinko 89,7, o "Sostin" vos 11,4 proc., o AB Naujoji rta gamini pavadinim reitingai tesiekia 2 proc. Tai rodo, kad AB Naujoji rta turt daugiau dmesio skirti reklamai ir savo produkt populiarinimui.

18

Nema konkurencij sudaro ir vetiniai gana nebrangs konditeriniai gaminiai. Taiau nedaugelis i moni gali pasigirti savo gamini kokybe, gaminiais be sintetini konservant. Potencials konkurentai - tai vairios nedidels panaaus pobdio maisto pramons mons, galinios gretai ir nesunkiai specializuotis btent konditerini gamini srityje. Atsivelgus visus esamus ir potencialius konkurentus rinkoje, galime teigti, kad AB Naujoji rta padtis rinkoje nebloga, nes bendrovs patikimum garantuoja utarnautas geras vardas ir gamini kokyb.

2. SVOKOS IR J APIBDINIMAI
2.1. Paskirstymas 11 lentel Autorius ir leidinio metai S. Urbonaviius Marketingo pagrindai, 1990, p. 111 A. virblis Marketingas: kursas menederiui, 1992, p. 110 R. Virvilait Marketingas, 1997, p. 88 V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonaviius, R. Virvilait Marketingas, 1999, p. 211 Paskirstymo svokos samprata Apibrimas Pateikimas tai marketingo komplekso elementas, apimantis preki keli nuo gamintojo iki vartotojo. Paskirstymas/ pateikimas tai toks procesas, kai gamintojas realizuoja prekes tiesiogiai vartotojui arba dalyvaujant tarpininkaujanioms firmoms, organizacijoms ar asmenims. Pateikimas tai marketingo programos elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su preki judjimu nuo gamintojo iki vartotojo. Paskirstymas tai marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su preki judjimu nuo gamintojo iki vartotojo.

altinis: sukurta autori pagal: Urbonaviius, S. (1990) Marketingo pagrindai, p.111; virblis, A. (1992) Marketingas: kursas menederiui, p. 110; Virvilait, R. (1997) Marketingas, p. 88; Pranulis, V. ir kt. (1999) Marketingas, p.211; Kotler, Ph. ir kt. (2003) Rinkodaros principai, p.572-586

Ivados: dauguma autori paskirstymo svok pateikia panaiai. Apibendrinus j apibrimus, galima sakyti, kad paskirstymas tai marketingo komplekso elementas, apibdinantis preks keli nuo gamintojo iki vartotojo. A. virblis (1992) ipleia i svok pamindamas tam kely tarpininkus, tarpininkaujanias firmas ir organizacijas, kurios padeda vartotojui pasiekti prekes ar paslaugas. 2.2. Tiesioginis paskirstymas 12 lentel Tiesioginio paskirstymo svokos samprata Autorius ir leidinio metai Apibrimas S. Urbonaviius Marketingo Tiesioginis pateikimas tai toks procesas, kai gamintojas pagrindai, 1990, p. 111 parduoda prekes tiesiai vartotojui be tarpinink. A. virblis Marketingas: kursas Tiesioginis pardavimas tai toks procesas, kai gamintojas menederiui, 1992, p. 110 realizuoja prekes tiesiogiai vartotojui. 19

R. Virvilait Marketingas, 1997, p. 89 V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonaviius, R. Virvilait Marketingas, 1999, p. 211

Tiesioginis pateikimas tai toks pateikimo tipas, kai gamintojas pats parduoda prekes vartotojui. Tiesioginis paskirstymas gamintoj preki paskirstymas be partneri: pardavimo tarpinink, pagalbinink.

altinis: sukurta autori pagal: Urbonaviius, S. (1990) Marketingo pagrindai, p.111; virblis, A. (1992) Marketingas: kursas menederiui, p. 110; Virvilait, R. (1997) Marketingas, p. 89; Pranulis, V. ir kt. (1999) Marketingas, p.211; Kotler, Ph. ir kt. (2003) Rinkodaros principai, p.572-586

Ivados: S. Urbonaviius (1990) ir A. virblis (1992) tiesiogin paskirstym apibdina kaip tam tikr proces, kai vartotojas pasiekia gamintojo prekes be tarpininkaujani asmen. R. Virvilait (1997) ir V. Pranulis (1999) tiesiogin paskirstym vardija kaip paskirstymo tip. Toliau j apibdina taip pat, kaip ir anksiau minti autoriai. 2.3. Netiesioginis paskirstymas 13 lentel Netiesioginio paskirstymo svokos samprata Autorius ir leidinio metai Apibrimas S. Urbonaviius Netiesioginis pateikimas tai toks procesas, kai gamintojas parduoda Marketingo pagrindai, prekes vartotojui, dalyvaujant tarpininkams. 1990, p. 111 A. virblis Marketingas: Netiesioginis pardavimas tai toks procesas, kai gamintojas parduoda kursas menederiui, 1992, prekes, dalyvaujant tarpininkaujanioms firmoms, organizacijoms ar p. 110 asmenims. R. Virvilait Netiesioginis pateikimas tai toks pateikimo tipas, kai preks i Marketingas, 1997, p. 89 gamintojo pateks pas tarpininkus ir tik i j pas vartotojus. V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Netiesioginis paskirstymas gamintoj preki paskirstymas kartu su Urbonaviius, R. Virvilait partneriais - pardavimo tarpininkais ir pagalbininkais, i gamintojo Marketingas, 1999, p. perimaniais vairias su preki pardavimu susijusias funkcijas. 211
altinis: sukurta autori pagal: Urbonaviius, S. (1990) Marketingo pagrindai, p.111; virblis, A. (1992) Marketingas: kursas menederiui, p. 110; Virvilait, R. (1997) Marketingas, p. 89; Pranulis, V. ir kt. (1999) Marketingas, p.211; Kotler, Ph. ir kt. (2003) Rinkodaros principai, p.572-586

Ivados: S. Urbonaviius (1990) ir A. virblis (1992) netiesiogin paskirstym apibdina kaip tam tikr proces, kai vartotojas pasiekia gamintojo prekes su tarpininkaujani asmen pagalba. Kiti autoriai svok apibdina panaiai, tik V. Pranulis (1999) j ipleia paymdamas, jog tarpininkai ne tik prisiima gamintojo prekes, bet ir visas su preki pardavimu susijusias funkcijas. 2.4. Intensyvusis paskirstymas 14 lentel Intensyvaus paskirstymo svokos samprata Autorius ir leidinio metai Apibrimas S. Urbonaviius Intensyvus pateikimas tai pateikimo bdas, kai panaudojami visi ar Marketingo pagrindai, beveik visi tam tikroje rinkoje veikiantys ir silomos preki ries 1990, p. 112 pateikimu usiimantys tarpininkai. A. virblis Marketingas: Intensyvus pateikimas tai toks pateikimo bdas, kai yra daug viet, 20

kursas menederiui, 1992, p. 110-111 V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonaviius, R. Virvilait Marketingas, 1999, p. 217

kur galima nusipirkti prek, bet tam, be abejo, reikia turti j atsargas sandliuose, o kad bt patogiau sigyti, tarpinink skaiius turi bti maksimaliai galimas. Intensyvus paskirstymas tai toks preki paskirstymas, kai gamintojas savo prekes vartotojui siekia pateikti per kuo didesn prekybos tarpinink skaii.

altinis: sukurta autori pagal: Urbonaviius, S. (1990) Marketingo pagrindai, p.112; virblis, A. (1992) Marketingas: kursas menederiui, p. 110-111; Pranulis, V. ir kt. (1999) Marketingas, p.217; Kotler, Ph. ir kt. (2003) Rinkodaros principai, p.572-586

Ivados: apibendrinus vis autori svokas, galime sakyti, kad intensyvus paskirstymas tai toks paskirstymo tipas, kai rinkoje panaudojama dauguma veikiani tarpinink, norint kuo daugiau preki pateikti vartotojams. Tik S. Urbonaviius (1990) ir V. Pranulis (1999) i svok apibdina daugiau i mons pozicijos, o A. virblis (1992) i vartotoj puss. 2.5. Atrankinis paskirstymas 15 lentel Atrankinio paskirstymo svokos samprata Autorius ir leidinio metai Apibrimas S. Urbonaviius Marketingo Atrankinis pateikimas tai pateikimo bdas, kai panaudojami tik pagrindai, 1990, p. 112 pagal tam tikr poym parinkti tarpininkai. A. virblis Marketingas: Atrankinis pateikimas tai toks pateikimo bdas, kai gamintojas kursas menederiui, 1992, p. naudojasi tik tam parinkt tarpinink paslaugomis, o siekiant 110-111 aktyvinti j pastangas, imamasi motyvacijos. V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Atrankinis paskirstymas toks preki paskirstymas, kai Urbonaviius, R. Virvilait gamintojas pagal tam tikrus kokybinius kriterijus riboja prekybos Marketingas, 1999, p. 217 tarpinink, kuriems jis parduoda savo prekes, skaii.
altinis: sukurta autori pagal: Urbonaviius, S. (1990) Marketingo pagrindai, p.112; virblis, A. (1992) Marketingas: kursas menederiui, p. 110-111; Pranulis, V. ir kt. (1999) Marketingas, p.217; Kotler, Ph. ir kt. (2003) Rinkodaros principai, p.572-586

Ivados: dauguma autori atrankin paskirstym vardija kaip atskir paskirstymo bd, kuriam bdinga gamintojams pasirinkti tarpininkus. Tam naudojami vairs kokybiniai kriterijai.

2.6. Iskirtinis paskirstymas 16 lentel Iskirtinio paskirstymo svokos samprata Autorius ir leidinio metai S. Urbonaviius Marketingo pagrindai, 1990, p. 113 A. virblis Marketingas: kursas menederiui, 1992, p. Apibrimas Iimtinis pateikimas tai pateikimas, suteikiant galimyb vienam tarpininkui aptarnauti tam tikro regiono vartotojus. Iimtinis pateikimas tai toks pateikimo bdas, kai gamintojas suteikia iimtin teis prekiauti gaminamomis prekmis vieninteliam tarpininkui ar kai kuriems tarpininkams, be to, ikeldamas atitinkamus reikalavimus 21

110-111

realizacijos ir paslaug teikimo organizavimui; tai padeda palaikyti ne tik preks, bet ir firmos vaizd ir taikoma brangioms prekms. V. Pranulis, A. Pajuodis, Iskirtinis paskirstymas toks preki paskirstymas, kai gamintojas tam S. Urbonaviius, R. tikrame regione tik vienam prekybos tarpininkui suteikia teis prekiauti Virvilait savo prekmis. Marketingas, 1999, p. 218
altinis: sukurta autori pagal: Urbonaviius, S. (1990) Marketingo pagrindai, p.113; virblis, A. (1992) Marketingas: kursas menederiui, p. 110-111; Pranulis, V. ir kt. (1999) Marketingas, p.218; Kotler, Ph. ir kt. (2003) Rinkodaros principai, p.572-586

Ivados: apibendrinus autori pateiktus apibrimus, galima sakyti, kad iskirtinis paskirstymas tai toks paskirstymo bdas, kai vartotojai prekes pasiekia per vien tarpinink. A. virblis (1992) i svok dar ipltoja vardindamas slygas, reikalingas vykti iam paskirstymui. 2.7. Rmimas 17 lentel Autorius ir leidinio metai S. Urbonaviius Marketingo pagrindai, 1990, p. 130 A. virblis Marketingas: kursas menederiui, 1992, p. 134 R. Virvilait, I. Valainyt Strateginis marketingo valdymas, 1996, p. 212 R. Virvilait Marketingas, 1997, p. 104 V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonaviius, R. Virvilait Marketingas, 1999, p. 255 Rmimo svokos samprata Apibrimas Rmimas tai vartotoj orientuoti informavimo ir tikinjimo veiksmai, turintys takos pirkimo sprendimams. Stimuliavimas vienas i keturi kertini marketingo komplekso blok, apimantis pastangas ryiams su vis grupi vartotojais (skaitant ir tarpininkus) suderinti, juos informuoti, tikinjimui ar paskatinimui pirkti. Tai realizavimo skatinim nukreipti veiksmai ir sprendimai. Rmimas tai vartotoj nukreipti informavimo ir tikinjimo veiksmai, turintys takos vartotojo sprendimams. Rmimas tai vartotoj orientuoti informavimo ir tikinjimo veiksmai, darantys tak pirkim sprendimams. Rmimas yra ketvirtasis marketingo komplekso elementas. Viena i svarbiausi jo uduoi potencialiems pirkjams perduoti reikaling informacij ir paskatinti juos pirkti.

altinis: sukurta autori pagal: Urbonaviius, S. (1990) Marketingo pagrindai, p.130; virblis, A. (1992) Marketingas: kursas menederiui, p. 134; Virvilait, R., Valainyt, I. (1996) Strateginis marketingo valdymas, p. 212; Virvilait, R. (1997) Marketingas, p. 104; Pranulis, V. ir kt. (1999) Marketingas, p.255; Kotler, Ph. ir kt. (2003) Rinkodaros principai, p.572-586

Ivados: S. Urbonaviius (1990), I. Valainyt (1996) ir R. Virvilait (1997) pateikia analogikus rmimo svokos apibrimus. Pagal iuos autorius, rmimas - tai tam tikri veiksmai, reikalingi informuoti ir tikinti vartotojus. A. virblis (1992) ir V. Pranulis (1999) rmim vardija kaip marketingo komplekso element, apimant pastangas informuoti ir tikinti ne tik vartotojus, bet ir tarpininkus. 2.8. Komunikacinis procesas 22

Komunikacinio proceso svokos samprata Autorius ir leidinio metai Apibrimas S. Urbonaviius Marketingo Komunikacinis procesas tai rmimu umezgamas ryys tarp pagrindai, 1990, p. 130 firmos (informacijos siuntjo) ir vartotoj (informacijos primj). io ryio tikslas pasiekti, kad vartotojai reaguot pateikiam informacij. A. virblis Marketingas: Komunikacij procesas marketinge tai ukoduotos informacijos kursas menederiui, 1992, perdavimas primjui informacijos platinimo priemonmis ir p. 134 kanalais, jos gavimo, ikodavimo ir interpretacijos autentikumo patvirtinimas per grtamj ry su siuntju. R. Virvilait, I. Valainyt Komunikacinis procesas toks ryys tarp mons ir vartotoj, kuris Strateginis marketingo leidia monei pasiekti marketingo tikslus. Sukurti tok ry yra valdymas, 1996, p. 212 bendriausias rmimo tikslas. R. Virvilait Marketingas, Komunikacin marketingo sistema tai rmimu umezgamas ryys 1997, p. 104 tarp mons (informacijos siuntjos) ir vartotoj (informacijos primj). V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Komunikacinis procesas tai veiksmai, kuriais informacijos Urbonaviius, R. Virvilait siuntjas siekia paveikti jos gavj ir sukelti pageidaujam jo Marketingas, 1999, p. 255 reakcij.
altinis: sukurta autori pagal: Urbonaviius, S. (1990) Marketingo pagrindai, p.130; virblis, A. (1992) Marketingas: kursas menederiui, p. 134; Virvilait, R., Valainyt, I. (1996) Strateginis marketingo valdymas, p. 212; Virvilait, R. (1997) Marketingas, p. 104; Pranulis, V. ir kt. (1999) Marketingas, p.255; Kotler, Ph. ir kt. (2003) Rinkodaros principai, p.572-586

18 lentel 18 lentel (tsinys)

Ivados: apibendrinus autori svokas, galime sakyti, kad komunikacinis procesas tai tarp gamintoj ir vartotoj umezgamas ryys, kurio tikslas informuoti vartotojus ir pasiekti kitus marketingo tikslus. Svarbiausia komunikacinio proceso prielaida yra vartotoj reakcija.

3. REKLAMOS TAKA (PREKEI) PRODUKTUI

3.1. Bendra informacija apie reklam Reklama - tikinjimo, silymo, informavimo, tam tikros propagandos priemon. Dauguma pirkj mgsta prekes rinktis ir pirkti savarankikai. Taiau gausi preki vairov skatina pardavjus kovoti u pirkj dmes jie stengiasi klientams k nors praneti, aikinti, raginti. darb atlieka reklama. Iskiriamos ios pagrindins reklamos funkcijos: informavimas; skatinimas; priminimas; advokatavimas.
Informavimo funkcij reklama atlieka, auditorijai pristatydama prekes, paslaugas, prekinius vardus. Be to, gali bti skleidiama informacija apie paias mones ar j veiksmus.

23

Skatinimo funkcij reklama gali atlikti atvira arba umaskuota, netiesiogine forma. Pirmuoju atveju raginama skubti parduotuves, pirkti, teirautis ir pan. Antruoju - tiesiog demonstruojami emocikai patraukls vaizdai, naudojami dmes patraukiantys garsai ar siuetai. Auditorijai tenka priminti net ir gerai inomus firm ar preki vardus, svarbiausias preki savybes ar j pardavimo vietas. Reklama naudojama tiesiogiai atsakyti konkurent kaltinimus ("advokatauti") arba paneigti neteisingas, taiau visuomenje paplitusias nuomones.

3.1.1. Reklamos klasifikavimas Reklama skirstoma vairiais aspektais: 19 lentel Pagal mogaus poji veikim Regimoji Girdimoji Miri Reklamos klasifikavimas Pagal Pagal poveikio sunaudojimo masikum viet Iorin Individuali Vidin Masika Pagal informacijos perdavj Besiremianti reklamuojamojo objekto apraymu Pagrsta reklamuojamo objekto demonstravimu Besiremianti objekto demonstravimo derinimu su apraymu

altinis: sukurta autori pagal: Urbonaviius, S. (1990) Marketingo pagrindai; virblis, A. (1992) Marketingas: kursas menederiui; Virvilait, R., Valainyt, I. (1996) Strateginis marketingo valdymas; Virvilait, R. (1997) Marketingas; Pranulis, V. Ir kt. (1999) Marketingas; Kotler, Ph. ir kt. (2003) Rinkodaros principai

Saldaini dut Monserat reklamuojama AB Naujoji rta internetiniame tinklalapyje (www.naujojiruta.lt). Reklamos efektyvumas priklauso nuo reklaminio praneimo turinio ir formos. Tinklalapyje pateikiama saldaini duts nuotrauka ir apraymas. Taigi reklama regimoji, iorin, masika ir besiremianti reklamuojamojo objekto apraymu. Aprayme pateikiami argumentai remiasi teigiamomis preks savybmis bei vartotoj, kuriems ji skirta, bruoais. AB Naujoji rta reklama, kaip ir daugumos ri reklama, yra neasmenika: reklamos
usakovas nekomunikuoja su kiekvienu asmeniu individualiai (manoma tik organizuojant tiesiogin reklam patu ar kitomis ryio priemonmis), reklamos usakovas bando pasiekti tam tikr reklamos auditorij (grup asmen, kuriuos numatoma pasiekti reklamos priemonmis ). inoma, reklamos auditorija turi bti parenkama suderintai su tiksline rinka.

3.1.2. Reklamavimo bdai Priklausomai nuo to, kokiai auditorijai skiriama reklama, mon pasirenka vien ar kit reklamos r. Tikslingiausia reklam skirstyti pagal reklamin informacij perduodanias priemones (reklamos neiklius). 24

20 lentel Reklamavimo bdai Reklama spaudoje Spausdinta reklama Reklama per komunikacijos priemones Demonstracin reklama Iorin reklama Reklama patu Kino (vaizdo) reklama Reklama ore Reklama ant transporto priemoni Tiesiogin reklama Reklama pardavimo vietoje Reklamavimo bdai Priemons Laikraiai, urnalai. 20 lentel (tsinys) Katalogai, inynai, broiros, informaciniai laikai, prospektai, lapeliai, skrajuts, vairi kita spausdinta ir platinama reklamin mediaga. Radijas, televizija. Parodos, mugs, degustacijos, seminarai, pristatymai. vairi parametr plakatai, gatvi ir sustojimo aikteli reklama. Reklama paprastu ir elektroniniu patu. Kino (video) filmai, skaidrs-filmai. Oro balionai, lktuvai, lazerins viesos reklama. Uraai, pieiniai ant transporto priemoni, plakatai, pieiniai lipdukai, reklaminiai tekstai transporto priemoni salonuose. Telefonas, telegrafas, internetas, pakvietimai, informaciniai laikai. Vitrinos, ikabos, dmes patraukiantys uraai, pakavimas, pakuot, etikets, apraymai, preki vartojimo instrukcijos, kuponai, specialios nuolaidos, suvenyrai, kalendoriai, loterijos.

altinis: sukurta autori pagal: Urbonaviius, S. (1990) Marketingo pagrindai; virblis, A. (1992) Marketingas: kursas menederiui; Virvilait, R., Valainyt, I. (1996) Strateginis marketingo valdymas; Virvilait, R. (1997) Marketingas; Pranulis, V. Ir kt. (1999) Marketingas; Kotler, Ph. ir kt. (2003) Rinkodaros principai

3.1.3. Reklama spaudoje

Nurodoma preks sigijimo Nurodoma preks sigijimo vieta. vieta.

Kainuoja pigiau, negu kit Kainuoja pigiau, negu kit ri reklama. ri reklama.

PRIVALUMAI PRIVALUMAI

Galima danai kartoti. Galima danai kartoti.

Per trump laik Per trump laik informuojamas didelis informuojamas didelis vartotoj skaiius. vartotoj skaiius.

Lengvai paaikinamos Lengvai paaikinamos preks savybs. preks savybs.

altinis: sukurta autori pagal: Pranulis, V. ir kt. (2000) Marketingas

25

5 pav. Reklamos spaudoje privalumai

Sunkiau pateikti vizualin Sunkiau pateikti vizualin preks pristatym. preks pristatym.

Reklama netikslinga ir ir Reklama netikslinga neefektyvi, jei mons neefektyvi, jei mons preks skirtos nedideliam preks skirtos nedideliam rinkos segmentui. rinkos segmentui.

TRKUMAI TRKUMAI

Laikrai, ypa Laikrai, ypa dienrai, trumpas dienrai, trumpas gyvavimo laikas. gyvavimo laikas.

Dauguma vartotoj net Dauguma vartotoj net nepastebi reklamins nepastebi reklamins inuts. inuts.

altinis: sukurta autori pagal: Pranulis, V. ir kt. (2000) Marketingas

6 pav. Reklamos spaudoje trkumai Esama skirtum reklamuojant prekes laikraiuose ir urnaluose. Reklama urnaluose yra patrauklesn, kokybikesn negu laikraiuose. Be to, urnalai skaitomi kelet kart, todl yra didesn tikimyb, kad mogus perskaitys reklamin inut ir j simins. Vieni urnalai skirti masinei auditorijai, o kiti - tam tikroms auditorijos grupms. Pastarieji urnalai iskiriami kaip specializuota reklamos priemon: skirti verslo monms (gamybininkams, prekybininkams, paslaug teikjams ir pan.), kininkams bei atskiriems vartotoj pomgiams (klei, sodininkystei ir pan.). Tokiose urnaluose patalpinta reklamin inut ymiai geriau pasieks tikslin auditorij, negu kitose periodiniuose leidiniuose. Reklama urnaluose kainuoja brangiau, negu laikraiuose. Kaina priklauso nuo auditorijos dydio. Didelio tirao urnale reklama gali bti labai brangi. urnalai daniausiai leidiame vien kart per mnes, o kai kurie vien kart ketvirtyje. Todl reklam urnaluose reikia planuoti i anksto, prie vien ar du mnesius.

26

3.1.4. Reklama per televizij Televizija yra viena i masikiausi ir galingiausi ir brangiausi reklamos nej. Televizija priskiriama prie pasyvaus traukimo priemoni, nes mogus pats gali pasirinkti koki reklamin inut nori irti. Taiau jis yra veikiamas televizijos reklam, nors ir nekreipia jas didelio dmesio.

Labai vairi auditorija. Labai vairi auditorija.

Galima vaizdiai Galima vaizdiai pademonstruoti prek, kartu pademonstruoti prek, kartu parodyti jos privalumus, parodyti jos privalumus, vartojimo bd ir pan. vartojimo bd ir pan. Geriau suvokiamas Geriau suvokiamas reklamos turinys. reklamos turinys.

PRIVALUMAI PRIVALUMAI

Leidia pateikti daugiau Leidia pateikti daugiau informacijos. informacijos.

Tekst praturtina diktoriaus kalba - Tekst praturtina diktoriaus kalba intonacija, tembras, tempas, ritmas. intonacija, tembras, tempas, ritmas.

altinis: sukurta autori pagal: Pranulis, V. ir kt. (2000) Marketingas

7 pav. Reklamos per televizij privalumai

27

Danai kartojamos Danai kartojamos reklamos greitai atsibosta. reklamos greitai atsibosta.

Reklama brangiai kainuoja. Reklama brangiai kainuoja.

TRKUMAI TRKUMAI

Btinumas vartotojui Btinumas vartotojui susikaupti, sukoncentruoti susikaupti, sukoncentruoti dmes. dmes.

Dauguma vartotoj neiri Dauguma vartotoj neiri reklam, o perjungia reklam, o perjungia kanal. kanal.

altinis: sukurta autori pagal: Pranulis, V. ir kt. (2000) Marketingas

8 pav. Reklamos per televizij trkumai 3.1.5. Reklama per radij Nemaai reklamos pateikiama ir per radij. Radijas, kaip ir televizija, priskiriamas prie pasyvaus traukimo priemoni: klausytojai daniausia bna tuo paiu metu kuo nors usim. Palyginti su televizijos reklamomis, radijo reklamos turi daug privalum: daugiau galimybi pasiekti skirtingas vartotoj grupes vairiu laiku ir vairiose vietose radijo stoi vairov ir j program diferenciacija leidia tiksliau orientuoti reklam pagal klausytoj grupes reklama pagaminama per trump laik reklamos turin galima operatyviai keisti reklama transliuojama ne ilgiau kaip 2-3 min. reklama pigesn, tai leidia reklamin inut transliuoti per kelias radijo stotis nors joje negalima parodyti preks, panaudoti spalv, judes ir pan., bet tai skatina klausytoj vaizduot.

28

3.1.6. Reklama internete Tiriamos preks, saldaini duts Monserat, reklama pateikiama AB Naujoji rta internetiniame tinklalapyje www.naujojiruta.lt (1 PRIEDAS). Reklama internete turi daugiau privalum nei reklama spaudoje ar per televizij, todl toks mons reklamos bdo pasirinkimas geras ir pagirtinas.

Didelis pasiekiamumas. Didelis pasiekiamumas.

Imatuojamas naudingumas. Imatuojamas naudingumas.

PRIVALUMAI PRIVALUMAI

Aktyvi auditorija. Aktyvi auditorija.

Auktas efektyvumas. Auktas efektyvumas.

ema kaina. ema kaina.

altinis: sukurta autori pagal: Pranulis, V. ir kt. (2000) Marketingas

9 pav. Reklamos internete privalumai Didelis pasiekiamumas. Lietuvoje iuo metu yra 767 tkstani interneto vartotoj, vyresni nei 15 met, kuri kiekvienas internete praleidia daugiau nei po 6 valandas, o i viso peririma 236 milijonai puslapi. Aktyvi auditorija. 68 proc. interneto vartotoj yra nuo 15 iki 34 met - ekonomikai aktyviausia visuomens dalis. Beveik 71 proc. internaut naro kasdien, o net pus internaut yra i dviej didiausi alies miest - Vilniaus ir Kauno.

29

ema kaina. Lyginant 1000 vartotoj pasiekimo kain skirtinguose iniasklaidos kanaluose - reklama internete yra 8 kartus pigesn u reklam urnaluose, 6 kartus - u reklam laikraiuose ir 5 kartus pigesn u reklam televizijoje. Auktas efektyvumas. Interaktyvumas, precizikai tikslus interneto lankytoj auditorijos imatavimas ir tyrimas, didiulis reklamos form pasirinkimas, nedidel kaina leido interneto reklamai tapti labai efektyvia ir patrauklia reklamos forma. Imatuojamas naudingumas. Su paangiausiomis interneto technologijos galima visikai tiksliai nustatyti kiek lankytoj per tam tikr laik naudojosi internetu, kokius tinklapius jie lank, kiek reklamos kontakt teko vienam lankytojui ir t.t. AB Naujoji rta internetiniame tinklalapyje sukurtas reprezentacinis dizainas, integruota turinio valdymo sistema. Papildomai turinio valdymo sistema iplsta sekaniomis funkcijomis: - produkt katalogas - reklaminiai skydeliai - daugiakalbikumas - lankytoj apklausos - lankytoj atsiliepimai Tai labai patogu lankytojams, norintiems greitai suinoti naujienas ir kit svarbi informacij apie bendrov. Reklama internete patraukli ir kokybika. iandienin situacija pareigoja organizacijas apibrti, kurti, vertinti bei pltoti veikl elektroninje erdvje. Kokybika ir profesionali AB Naujoji rta tinklalapis leidia nepasimesti elektroniniam firmos veidui skaitmeninje erdvje. Taip pat tinklalapis suteikia galimyb tvirtinti organizacijos ir kliento ry. Akivaizdiai matosi, kad sprendimai kuriant internetin tinklalap buvo priimti ekspert ir pagrsti strategine valga, krybikumu, individualiai orientuotomis rinkodaros idjomis bei naujausiomis technologijomis. okoladiniai saldainiai Monserat reklamuojami ne tik produkt kataloge (10 pav.), bet ir atsivertus mons tinklalapio titulin lap (11 pav.).

altinis: www.nruta.lt

10 pav. Monserat reklama internete 30

altinis: www.nruta.lt

11 pav. Monserat reklama tituliniame lape Atsivelgus AB Naujoji rta apklausos, skirtos vartotoj poiriui reklam spaudoje bei vieojoje erdvje suinoti bei itirti jos kokyb ir poveik auditorijai, rezultatus (12 pav.), galime teigti, kad bendrov naudoja per maai priemoni vaizdiui kurti bei veiklai plsti. Taiau dui, pakuoi apipavidalinimas vartotojams patinka, o tai taip pat efektyvi reklamos priemon.

altinis: http://www.google.lt/search?hl=lt&as_qdr=all&q=+%22karuna+sokoladas%22&meta=

12 pav. AB Naujoji rta apklausa Reklama spaudoje ir vieojoje erdvje

31

Pagal kitus apklausos duomenis (2 PRIEDAS), matome, kad dauguma pirkj (80%) susigundo nusipirkti btent reklamuojam produkt. Tai turt paskatinti bendrov labiau imtis savo produkt, tarp j ir saldaini duts Monserat, populiarinimo priemoni. Lyginant reklamas vairiose srityse, labiausiai vartotojus nervina reklama televizijoje (32.24%) ir reklama patu (25.68%), taigi AB Naujoji rta pasirinktas reklamavimosi bdas internete turi dar vien privalum lyginti su mintomis reklamomis. domu, kad maiausiai vartotojus nervina reklama spaudoje (3.28%). Respondent manymu, efektyviausia reklama yra televizijoje, o maiausiai efektyvi reklama patu. Tai suprantama, nes reklama patu paeidia vartotojo privatum, dl to ji nervina ir yra nepageidaujama. Tokia reklama neefektyvi. 14.74% apklaustj mano, kad efektyviausia reklama internete. Reklamos efektyvumui didels takos turi ne tik reklamos turinys ir apipavidalinimas, bet ir jos konkretus kiekis spaudoje ar vieojoje erdvje. Net 58.82% AB Nujoji rta apklaustj prisipasta, kad atkreipia dmes reklamos kiek mintose srityse ir per didelis jos kiekis tiesiog erzina. Galiausiai lietuvikai reklamai trksta originalumo, intrigos, kokybs, informatyvumo, taigumo, humoro jausmo bei erotikos.

32

IVADOS
Darbo tikslas inagrinti AB Naujoji rta produkt - okoladinius saldainius dutje Monserat. Pasirinkome i prek, nes ji paklausi ir vertinama. Remiantis vairiais literatros altiniais, statistikos duomenimis bei duomenimis internete, darbe pateikme: informacij apie nagrinjamo produkto gamintoj AB Naujoji rta; preks pagrindines savybes, specifik; parduotuv (skyri), kur prekiaujama nagrinjama preke; AB Naujoji rta asortiment: preki linijas, asortimento gyl; AB Naujoji rta ir pasirinkto produkto konkurent analiz; reklamos priemoni, naudojam reklamuojant pasirinkt prek, analiz. Taip pat inagrinjome AB Naujoji rta produkto tikslin rink, pateikme ir apibdinome svokas, susijusias su darbo tikslu: preki asortimentas; preki grup (linija); preki asortimento gylis, plotis; preki gyvavimo ciklo stadijos; preki kain nustatym takojantys veiksniai; paskirstymas (tiesioginis, netiesioginis, intensyvus, atrankinis, iskirtinis); rmimas; komunikacinis procesas.

33

LITERATROS SRAAS
1. URBONAVIIUS, S. Marketingo pagrindai. -Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1990. -196p. 152 2. VIRBLIS, A. Marketingas: kursas menederiui. Vilnius: Balticon, 1992. -192p. 3. URBONAVIIUS, S. Marketingas: apie sudtingus dalykus - paprastai. -Vilnius: Paiolis, 1995. -160p. ISBN 9986-487-26-9 4. VIRVILAIT, R., VALAINYT, I. Strateginis marketingo valdymas. Kaunas: Technologija, 1996. -236p. ISBN 9986-13-411-0 5. VIRVILAIT, R. Marketingas. -Kaunas: Technologija, 1997. -145p. ISBN 9986-13-453-6 6. PRANULIS, V., PAJUODIS, A., URBONAVIIUS, S., VIRVILAIT, R. Marketingas. Vilnius: Eugrimas, 1999. -424 p. ISBN 9986-752-49-3 7. PRANULIS, V., PAJUODIS, A., URBONAVIIUS, S., VIRVILAIT, R. Marketingas. Vilnius: The Baltic Press, 2000. -470 p. ISBN 9955-9318-0-9 8. KOTLER, Ph., ARMSTRONG, G., SAUNDERS, J., WONG, V. Rinkodaros principai. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2003. -856 p. ISBN 9986-850-50-9 9. EREKA, B. Reklama: teorija ir praktika. Vilnius: Homo liber, 2004, p. 363. ISBN 9955-44975-6 10. MARTINKUS, B., ILINSKAS, V. Ekonomikos pagrindai. Kaunas: Technologija, 2001. p. 790. ISBN 9986-850-50-9 11. BARTKIEN, A. Rinkos kain politika ir kainodara. Vilnius: valst. leidimo centras, 1993. p. 214. ISBN 9986-09-004-0 12. AB Naujoji rta [interaktyvus]. [irta 2007 m. Balandio 23 d.]. Prieiga per internet: www.nruta.lt

34

1 PRIEDAS
AB Naujoji rta internetinis tinklalapis

altinis: www.nruta.lt

35

2 PRIEDAS
AB Naujoji rta apklausa Reklama spaudoje ir vieojoje erdvje

Ar susigundote nusipirkti reklamuojam produkt? Perku tik reklamuojamas prekes (0) 0.00% Danai Kartais Retai (17) 20.00% (51) 60.00% (17) 20.00%

Kokia reklama Jus labiausiai nervina? (galite paymti kelis variantus) Spaudoje (6) 3.28% Televizijoje Radijuje Internete Patu (59) 32.24% (28) 15.30% (35) 19.13% (47) 25.68%

Vieojoje erdvje (8) 4.37%

Js manymu, kur paskleista reklama yra efektyviausia? (galite paymti kelis variantus) Spaudoje Televizijoje Internete Vieojoje erdvje (39) 20.53% (72) 37.89% (28) 14.74% (30) 15.79%

Radijuje (16) 8.42%

Patu (5) 2.63% Ar kreipiate dmes reklamos kiek spaudoje ir vieojoje erdvje? Taip. Jos yra per daug ir tai mane erzina. (50) 58.82% Taip. Galt bti ir daugiau. (5) 5.88% Ne. Man tai visai nerpi. (6) 7.06% Kartais. (24) 28.24%

Ko trksta lietuvikai reklamai? (galite paymti kelis variantus) Originalumo Intrigos Kokybikesnio atlikimo (49) 19.68% (33) 13.25% (46) 18.47% 36

Informatyvumo (18) 7.23% Drsos (12) 4.82% Spalv (11) 4.42% taigumo Humoro (28) 11.24% (38) 15.26%

Erotikos (6) 2.41% Kita (8) 3.21%

altinis: www.nruta.lt

37