Organiniai nitratai Pirmos eils ir svarbiausi vaistai gydyti irdies iemij.

Skirstomi pagal veikimo trukm: Trumpo veikimo preparatai-nitroglicerinas dedamas po lieuviu, gali bti ir purkal pavidalu, purkiama po lieuviu. Prailginto veikimo-substanitron. Veiklioji mediaga nitroglicerinas. Vartojamas per os. Gali bti klijuojamas prie gleivini, krmini dant. Nitrolongas klijuojamas ant odos pleistr pavidalu. Kosorbido nitratas gali bti dinitrato ir mononitrato pavidalu. Visi organiniai nitratai kokybine prasme sukelias tuos paius efektus. Veikia organizme lygiuosius raumenis, stipriausiai venas. Veikimo mechanizmas: organizmo lstelse atskyla azoto oksidas, is oksidas stimuliuoja ferment guanilaciklaz. Atsipalaiduoja lygieji raumenys. Poveikis venas: jos atsipalaiduoja, pleiasi, padidja talpa. Stambiose venose sulaikomas didelis ieminio kraujo tris. Sumaja jo grimas ird ir jo kiekis irdies kamerose. irdis sistols metu turi atlikti maesn darb. Daugiau deguonies lieka irdies raumenyse. arterijas veikia iek tiek silpniau. Antihipertenziniai vaistai: Pirma grup: vaistai veikiantys simpatin nerv sistem. Centrinio veikimo,, antisimpatiko toniniai: KLONIDINAS, REZERPINAS. Preparatai blokuojantys beta 1 adreno receptorius: METAPROLOLIS, CELAPRALOLIS. Antra grup: vaistai veikiantys tiesiogiai. Kalcio antagonistai: preparatai stimuliuojantys guanelaciklaz. Vaistai veikiantys natrio kanalus. Treia grup: Vaistai slopinantys renino-angiotezino sistem. Ketvirta grup: Vaistai mainantys vandens ir drusk kiek organizme. Diuretikai. Vaistai veikiantys renino-angiotenzino sistem Renino angiotenzino sistemos substratas yra fermentas reninas, kuris yra iskiriamas i inkst endotelio tiesiai krauj. Reninas veikia baltym angiotenzinogen ir veria neaktyviu baltymu angiotenzinu. Jis su krauju patenka visus organus ir veikiant fermentams virsta angiotenzinu 2 (aktyviu). Jis dirgina jam jautrius receptorius, to pasekoje sutraukia kraujagysles, didina AKS. Vaistai slopinantys renino angiotenzino sistem Skirstomi pagal veikimo mechanizmus: Blokuojantys renino isiskyrim. Beta adreno blokatoriai PROPANOLIS. AKF inhibitoriai. Tai iuolaikiniai efektyvs vaistai. Klasifikuojami pagal veikimo trukm. KAPTOPRILIS.

Ilgesnio veikimo ENAPROLILIS, LIZINAPROLILIS. Abiej grupi preparatai sukelia tokius pat farmakologinius efektus, taiau skiriasi pradia. Kaptoprilis tiesiogiai jungiasi prie ferment. Inaprolis provaistas, pateks kepenis, virsta aktyviu metabolitu endoprilatu. Tuomet jis jungiasi prie ferment ir juos inhibuoja. Uslopinus AKF pasireikia ie farmakologiniai efektai: Sumaja angiotenzino koncentracija, dirginami angiotenzino receptoriai, maja AKS. Veikia plaui kraujagysles, vis kraujagysli lygieji raumenys atsipalaiduoja. Spaudimas juose maja. Sumaja spaudimas irdyje kraujo ir jos kamerose. Dl io poveikio vartojami kaip pirmaeiliai vaistai irdies nepakankamumui gydyti. AKF inhibitoriai veikia bradikinino sistem. Padidja jo kiekis, lygieji raumenys atsipalaiduoja, spaudimas sumaja. Angioprotenzinui jautri receptori blokavimas. Preparatai: LOZORTANAS, VALSORTANAS. ie preparati blokuodami kraujagyslse angiotenzinui 2 jautrius receptorius sukelia tokius pat efektus kaip ir AKF inhibitoriai, taiau neveikia ferment. AKF inhibitori nepageidaujamas poveikis. Preparatai labai efektyvs, sumaina spaudim net iki ortostatini reakcij dl to, kad nepasireikt staigus AKS kilimas. Pradin doz duoti maesn nei terapin. ios grups praparatai didina kalio kiek organizme. Kad nesukelti hiperhalemijos negalima duoti kal sulaikani diuretik. Kadangi AKF inhibitoriai simaio bradikinino sistem, gali sukelti kosul. Pavojinga naudoti sergant bronchine astma. Jei kosulys atsiranda sergant bronchine astma, btina nutraukti preparatus. Negalima vartoti niosioms dl toksinio ir tercetogeninio poveikio. DIURETIKAI Vaistai didinantys drusk ir vandens kiekio isiskyrim i organizmo. Pagal veikimo potencial skirstomi: Stiprs diuretikai FURRAZENIDAS Vidutinio stiprumo INDAPAMINAS Silpni TRREMTIRENAS, SPIROLAKTANAS-kal sulaikantys diuretikai. Furazenidas- sukelia 2 farmakologinius efektus kaip ir visi diuretikai. Pirmas mechanizmas. Slopina natrio reabsorbcij inkst kanalliuose, maina diuriz. Maina arterin kraujospd. Furazenidas veikia Henle kilpoje.

Antras mechanizmas. ia slopina Na ir K reabsorbcij. Didesns jo dozs gali slopinti ir pirm mechanizm. Uslopinus antr mechanizm sumaja osmosinis slgis aplink nusileidiani kilp, nes blokuojamas vandens grimas organizm. Vanduo lieka pirminiame lapime ir su visais jonais keliauja distalinius kanallius. juos patenka didesnis kiekio pirminio lapimo stimuliuojamas ketvirtas mechanizmas priklauso nuo aldosterono metu kanallius patenka ir K. Proksimaliniuose kanalliuose veikia pirminis mechanizmas dalyvaujant fermentui karbohidrazei. Susidaro is vandens ir co2 h2co3. Disocijuoja is junginys vandenilio jon ir hco3 anijona. Tai vyksta kanalli sienelje. Spindyje vandenilio jonai eina i spindi, o natris organizm. Paskui natr keliauja ir vanduo. Nusileidianioje kilpoje jon reabsorbcija nevyksta. Kadangi nra ferment taiau kanalli sienels yra pralaidios vandeniui. Kylanioje kilpoje vandens apykaita nevyksta, todl funkcionuojant antram mechanizmui isiskiria arba reabsorbuojama na, k, cl, ca ir dl to padidja osmosinis slgis. Tuomet i nusileidianiosios kilpos organizm grta vanduo. Distalini kanalli pradioje funkcionuoja treias mechanizmas, priklausantis nuo ferment ir jam funkcionuojant organizm grta na ir cl. Ketvirtasis mechanizmas priklauso nuo aldosterono. Veikiant iam mechanizmui pirmin lapim grta k, o organizm na. Furozemidas- visi diuretikai ir furozemidas sukelia du pagrindinius farmakologinius efektus. Pirma slopina na reabsorbcij inkst kanalliuose ir todl sukelia diurez. Maina arterin kraujospd. io preparato veikimo vieta kylanioji henlje kilpa, antras mechanizmas. ia slopina na ir k reabsorbcij. Didesns jo dozs gali slopinti ir pirmj mechanizm. Uslopinus antr mechanizm, sumaja osmosinis slgis aplink henlje kilp, nes blokuojamas vandens grimas organizm. Tuo atveju vanduo lieka pirminiame lapime ir su visais jonais keliauja distalinius kanallius, tad juos pakliva ymiai didesnis kiekis pirminio lapimo, todl stimuliuojamas ketvirtas mechanizmas, priklausantis nuo aldosterono. Tuomet kanallius arba pirmin lapim patenka kalis ir natris. Tad automatikai iskiriamas ir didelis kiekis vandens. Slopinamasis efektas ne ilgalaikis. Trunka kelias valandas. Tad reikia vartoti kelis kartus per dien. Naudojamas urgentinj terapijoj. Gydant plaui edem, m irdies nepakankamum, miai keisti kraujospaudim: arterij lygieji raumenys atsipalaiduoja, taip pat ir kit kraujagysli lygieji raumenys. Tuo paiu maja ir kraujospdis. Padidjus diurezei, sumajus kraujo plazmos triui. Dl poveikio kraujagysles purazemidas naudojamas gydant hipertenzines krizes. Dicholteazidas- kaip ir furazemidas sukelia diurez ir maina arterin kraujospd. Jis veikia trei mechanizm distalini kanalli pradioje. iam mechanizmui funkcionuojant reabsorbuojamas na kartu su k pirmin lapim. Tokiu bdu j pirmajam lapime buna daugiau. Dl to sumazinamas slgis ir iskiriami skysiai. Veikiant tiazidams i organizmo alinami: na, k, cl, mg ir vanduo. Taiau ca jie veikia skirtingai negu kiti diuretikai. Distalini kanalli pradioje funkcionuoja kalio reabsorbcijos mechanizmas kuris priklauso nuo parat hormono. Veikiant iam hormonui ca i pirminio lapimo reabsorbuojamas atgall organizm. Tad su pirminiu lapimu jo neisiskiria. Lordeazidas vartojamas ilgalaikiam gydymui. Ltiniam inkst ar kepen funkcijos nepakankamumui esant. Taip pat jis atpalaiduoja lygiuosius raumenis ir maina dl to kraujospd. Chlortolidonas-sukelia tuos paius efektus kaip ir chlorteazidai, taiau veikia ilgiau nei par. Todl juos reikia vartoti kas antr dien.

Indapamidas- taip pat sukelia tuos paius efektus kaip tiazidai. Jis labai plaiai naudojamas arterinei hipertenzijai gydyti, nes maiau toksikas. Silpni diuretikai- autozalamidas veikimo vieta pirmas mechanizmas (proksimaliniai kanalliai). jis slopina ferment karbohidraz dl to nesusidaro vandenilio jon, ir na keliauja lauk i organizmo, o ne organizm. Kaip diuretikas yra silpnas, nes funkcionuoja dvipusiai nei kiti mechanizmai. Taiau j galima vartoti su kitais diuretikais, kurie sukelia alkaloz. Nes jis maina na h co3 susidarym, kuris ir didina. Kal sulaikantys diuretikai- tremterinas, amiloridas, spiraloktonas. Jie yra visi silpni diuretikai, kadangi uslopina ketvirt mechanizm. ie silpni diuretikai vartojami su kitais silpnais diuretikais.

Antikoaguliantai-Tai vaistai veikiantys kraujo krejim. Tiesioginiai: heparinas. Endogenin mediaga, randama irdies, plaui, lstelse. Jis aktyvina antitrombin trys, kuris jungiasi prie trombino ir dl to sutrinka fibrinogeno virtimas fibrinu. Slopina paskutines kraujo krejimo grandines. Jis praktikai nesirezorbuoja. Todl vartojamas PARANTIALIAI. Praksiparinas- tai mao molekulinio svorio heparinas. Jis neaktyvina trombino, o veikia tik deimtj kreumo faktori. J ir aktyvuoja, veikia iki dvylikos valand, dl to maiau paalini reakcij kaip pas heparin. Paalin reakcija kraujavimas. Netiesioginiai antikovuliantai: Varfarinas-jis konkuruoja kepenyse. Sustabdo devint deimt dvylikt ir vienuolikt faktori sintez. Vartojamas tik per os. Trombozi profilaktikai ir gana ilgai(mnesiais). Taiau perdozavuskraujavimo pavojus. Tromboliziniai preparatai: tai mediagos, tirpinanios trombus. (trombolizinai). Pirmos kartos: streptokinaz. Ji jungiasi prie plazminogeno, susidaro aktyvus plazminas ir kreulys itirpinamas. Bet jis aktyvuoja vis plazminogen, todl gali bti masyvus kraujavimas, taip pat gali pasireikti alergins reakcijos. Kadangi daug pacient sirgo streptakok infekcija. Urokinaz- pagal sudt identika inkstams. Inkstuose gaunama iam fermentui. Nealergika. antros kartos trombolizinai: antaplaz. Ji yra audini plazminogeno aktyvatorius. Organizme yra audini....ir isiskiria ten kur susidaro kreulys. Antiagregaciniai vaistai. Acetilsalicilo r. (aspirinas) ios rgties poveikio takoje maja ferment agregacijos. Priklauso nuo prostaciklino koncentracijos, endotelio lstelse. Maos ios rgties dozs nuslopina tromboksano sintez trombocituose ir prostaciklinu sintez kraujagysli sienelse. Prostaciklin sintez nuslopinama grtamai, o tromboksano visam laikui, nes trombocitai neturi branduolio. Pasikeiia tromboksano proksociklinio santykis(padidja prostaciklino kiekis).

Tiklopidinas veikia trombocit sienelje esanius receptorius ir tuo paiu trikdo trombocit agregacij. Klopidogrelis- veikia kaip ir tiklopidinas per receptorius. alutin reakcija- poveikis virkinamajam traktui: dirginimas, opos, o tiklopidinio poveikis neigiamas kraujodaros organus. Koovuliantai kraujavimo stabdymui sisteminio poveikio vaist nra, todl stabdomas perpilant krauj arba mechanikai vartojant preparatus lokaliai. Trimbinas, fibrinogenas tiesiogiai nei koovuliantai. Naudojamos separuotos dalys.

Ritmo sutrikimai irdies ritmo sutrikimai skirstomi : 1) Sinusin tachikardij (bdingas laipsnikas irdies susitraukim danio didjimas ir laipsnikas sumajimas), bradichardij (irdies susitraukim danis ltas) 2) Ekstrasistolij: (prieirdin, atrioventrikulin ir skilvelin); 3) Paroksizmins tachikardijos: tai staiga padidjs irdies susitraukim danis (sinusinio mazgo paroksizmin tachikardija, prieirdin tachikardija, atrioventrikulinio mazgo tachikardija); 4) Skilveli paroksizmin tachikardija (skilveli tachikardija, skilveli virpjimas); 5) Prieirdi virpjimas, prieirdi plazdjimas; 6) Sinusinio mazgo disfunkcija ir irdies laidumo sutrikimai (bradiaritmijos); 7) Atrioventrikulinio laidumo sutrikimai: AV blokados; 8) Viduskilvelinio laidumo sutrikimai: Hiso pluoto kojyi blokados. Vaistai nuo aritmij Visi vaistai, kuriais atstatomas sutriks irdies ritmas, pagal vartojimo indikacijas klasifikuojami dvi grupes: 1) vaistai bradikardijoms gydyti (atskiros vaist grups nra, taiau daniausiai gydoma su adrenomimetikais ir anticholinerginiais); 2) vaistai tachikardijoms gydyti, jie apima pagrindines keturias klases. Vaistai tachikardijoms gydyti: 1. Preparatai stabilizuojantys membran pralaidum Na+ jonams arba pasiymintys vietiniu anestezuojaniu poveikiu: 1a. Preparatai slopinantys greit ir lt Na+ jon srov per membran.: Chinidinas, prokainamidas, dizopiramidas.

1b. Preparatai slopinantys tik lt Na+ jon srov per membran: Lidokainas, meksiletinas. 1c. Preparatai slopinantys greit ir lt Na+, o taip pat K+ jon sroves per membran: Flekainidas, propafenonas ir kt. 2. Vaistai mainantys simpatins nerv sistemos poveik irdiai ( adrenorecetorius blokuojantys vaistai: Propranololis, esmololis, sotalolis ir kt. 3. Vaistai slopinantys K+, bet didelmis dozmis Na+ ir Ca++ jon sroves (preparatai, ilginantys veikimo potencial ir refrakterin period). Amiodaronas, bretiliumas, dofetildas irk t. 4. Ca++ jon kanalus blokuojantys vaistai: Verapamilis, diltiazemas, bepridilis ir k t. 5. Kiti vaistai nuo aritmij: Adenozinas, ird veikiantys glikozidai, magnio preparatai, kalio preparatai. 1a. Chinidinas pateks organizm veikia: a) irdies automatin sistem, b) irdies raumens lsteles, c) sukelia ekstrakardialinius efektus. irdies automatikai dirbanias lsteles veikia neselektyviai, nes veikia greit ir lt atsak generuojanias lsteles. Jas veikia tiesiogiai ir netiesiogiai. Tiesiogiai veikdamas ias lsteles, chinidinas blokuoja Na+ kanal atsidarym (greit ir lt Na+ jon srov). Chinidinas pasiymdamas antimuskarininiu efektu, sumaina parasimpatins nerv sistemos tak lstelms ir slygoja simpatins nerv sistemos dominavim. Tai netiesioginis io vaisto poveikis. Dl mint chinidino veikimo mechanizm gaunami sudtingi farmakologiniai pokyia: 1. Lsteli automatikumas dl tiesioginio poveikio yra slopinamas visoje irdyje, kadangi prailgja 4 faz. Pirmiausiai automatikumas slopinamas tose lstelse, kuriose yra padidjs. Poveikio takoje inyksta ekstrasistol, tachikardija ir virpjimas. Taiau dl antimuskarininio poveikio

sinusinio mazgo lsteli automatikumas padidja. Esant sinusiniai tachikardijai chinidinas nevartojamas. 2. Dl tiesioginio poveikio chinidinas nervinio impulso sklidimo greit slopina, t.y. blokuodamas Na+ greit srov lstel. Taiau dl antimuskarininio poveikio, impulso greitis per atrioventrikulin mazg pagreitja. 3. Lsteli refrakterikum chinidinas prailgina, kadangi prailgja 0 faz. 4. irdies lsteles veikia tiesioginiu mechanizmu. Blokuodamas Na kraujo tris (neigiamas inotropinis efektas). 5. Kraujagyslse chinidinas veikdamas tiesiogiai sumaina Na
+ +

srov lstel, maina Ca++

koncentracij lstelje. io poveikio takoje maja irdies raumens susitraukimo jga ir istumiamo

patekim lstel. Veikdamas

netiesioginiu mechanizmu blokuoja 1 adrenoreceptorius. i mechanizm poveikyje periferins kraujagysls pleiasi, arterinis kraujospdis maja. irdies vainikin kraujotak chinidinas blogina ir dl to maiau deguonies patenka ird: dl neigiamo inotropinio efekto ir kraujospdio sumajimo. Chinidinas vartojamas normaliam sinusiniam ritmui palaikyti pasireikus prieirdi plazdjimui ar virpjimui. Kartais vartojamas skilveli tachikardijai gydyti. Dl alutini poveiki irdiai ir kitiems organams jo vartojimas maas. Skiriamas, jei irdis sveika, bet aritmika. Prokainamidas Farmakologiniai efektai panas chinidino, skiriasi tik kiekybikai: a) anticholinerginis efektas yra ymiai silpnesnis, b) neblokuoja 1 adrenoreceptori, dl to silpniau veikia arterin kraujospd. Gali blokuoti ganglijus, c) veikimo trukm yra ymiai trumpesn nei chinidino, todl reikia vartoti daniau. Kaip ir chinidinas prokainamidas veiksmingas nuo daugelio prieirdi ir skilveli aritmij. Prokainamidas yra antrasis vaistas po lidokaino daugelyje koronarins prieiros skyri gydant usitsusias skilveli aritmijas, siejamas su miniu miokardo infarktu. Dizopiramidas Farmakologiniai efektai nuo chinidino skiriasi taip pat kiekybikai:

a) anticholinerginis efektas 10% stipresnis nei chinidino, b) neigiamas inotropinis efektas taip pat stipresnis, c) kraujospdis maja tik ilgalaikio gydymo atveju, nes gydymo pradioje padidja periferini kraujagysli sieneli pasiprieinimas. Nors dizopiramidu veiksmingai gydomos vairios supraventrikulins aritmijos, bet kai kada gydomos ir skilveli aritmijas 1b. pogrupis Lidokaino grups preparatai skiriasi nuo chinidino grups vaist: a) veikia selektyviai greit atsak generuojanias lsteles (veikia skilveliuose), b) terapinm dozm veikia tik irdies automatin sistem, c) automatin sistem veikia tiesiogiai, neturi anticholinerginio poveikio. Kadangi lidokaino grups preparatai yra vietiniai anestetikai, tai jie kaupiasi lsteli membranose. Jautriausi yra ltos Na+ srovs kanalai, kurie ir yra blokuojami. io poveikio takoje prailgja 4 faz ltame atsake, slopinamas automatikumas, inyksta ekstrasistols, tachikardija, virpjimas ir atsistato normalus minusinis ritmas. Nervinio impulso sklidimo greiio neslopina, nes neblokuoja greit Na+ srov. Taip pat trumpina refrakterikum, nes sutrumpja 3 faz dl greitesnio K+ imetimo i lstels. Tai svarbu gydant grtam aritmij. Daniausiai lidokainas skiriamas tik aritmikiems pacientams. Dl pasireikiani asistolij ribojamas jo vartojojimas skilveli tachikardijos nutraukimui ir kelio skilveli virpjimui po kardioversijos ukirtimui. Meksiltinas is vaistas yra vietini anestetik darinys, skrandyje neardomas. Vienkartins dozs veikia kelias valandas. Tinka vartoti ilgalaikje terapijoje, taip pat ir urgentinje - injekcijomis. Vartojamas skilveli aritmij atveju. 1c. pogrupis Flekainidas Preparatas yra stiprus Na+ ir K+ kanal blokatorius, iblokavimo kinetika lta. Blokuodamas K+ kanalus neprailgina veikimo potencialo trukm. Skiriamas, jei irdis sveika, bet pasireikia

supraventrikulin aritmija. Labai veiksmingai slopina prielaikinius skilveli susitraukimus. Preparatas labai toksikas. Propafenonas Natrio kanal blokavimo kinetika panai kaip flekainido. Veikimo spektras panaus kaip chinidino. Jam taip pat bdingas silpnas blokuojantis veiklumas. Vartojamas daugiausiai nuo supraventrikulini aritmij. Daniausi nepalanks poveikiai metalo skonis burnoje ir viduri ukietjimas, gali pasunkinti aritmij. 2. klas. adrenoreceptorius blokuojantys vaistai. Propranololis is vaistas ir kiti ios grups preparatai turi savybi slopinti aritmijas, nes blokuoja adrenoreceptorius ir tiesiogiai veikia membranas. Nors blokatoriai gana gerai pakeliami, skilveli ektopines depoliarizacijas (kai sujaudinimas kyla miokarde, o ne irdies laidiojoje sistemoje) jie slopina ne taip veiksmingai kaip natrio kanal blokatoriai. Vis dlto yra akivaizdi rodym, kad sveikstantiems po minio miokardo infarkto pacientams ios mediagos gali neleisti pasikartoti infarktams ir itikti staigi mirtis. Esmolis trumpai veikiantis blokatorius, vartojamas daugiausiai nuo per operacij kylani ir kit mini aritmij. Sotalolis yra neselektyvus blokatorius, ilginantis veikimo potencial (dl io poveikio is preparatas priskiriamas ir 3 klasei antiairitmik. 3. klas. Vaistai, ilginantys efektyv refrekterin period, pailgindami veikimo potencial. Amiodaronas. irdies autonomin sistem veikia neselektyviai. Veikia lsteli membran lygyje, j nestabilizuoja. Blokuoja K+ srov per membranas. Didels dozs taip pat slopina Na+ ir Ca++ srautus per membranas (ltame ir greitame atsake). Kaip antiaritmikas vaistas labia efektyvus, bet labai toksikas. Automatikum visose irdies struktrose slopina (ir padidjus ir normal). Dl to dingsta visos tachiaritmij rys, taiau slopinamas ir normalus sinusinis ritmas, vystosi sinusin bradikardija iki sinusinio mazgo silpnumo sindromo (40 ir maiau kart). Nervinio impulso sklidimo greit slopina, kadangi prailgina vis veikimo potencial. Lsteli refraktikum taip pat prailgina. Blokuodamas 1 adrenoreceptorius, vaistas pleia periferines kraujagysles.

Jei pasireikia prieirdi virpjimas, nedidels amiodarono palaikomosios dozs gali palaikyti normal sinusin irdies ritm. Vaistas veiksmingas skilveli tachikardijos prevencijai. Bretiliumas. is preparatas prailgina skilveli, bet ne prieirdi veikimo potencial ir absoliut refrakterin period. is poveikis stipriausiai pasireikia ieminse lstelse, kuri veikimo potencialai trumpesni. Tad bretiliumas gali sustabdyti iemijos sukelt veikimo potencial trumpjim. Vartojamas skubiai pagalbai, danai gaivinant, kai nuo skilveli virpjimo lidokainas ir kardio versija (irdies ritmo atstatymas elektriniu impulsu) nepadeda. Sotalolis. Jis veikia blokuodamas adrenoreceptorius (2 klas) ir ilgindamas veikimo potencial (3 klas). Js gali bti vartojamas gydyti gyvybei grsmingas skilveli aritmijas ir palaikyti sinusin ritm, jei yra prieirdi virpjimas. Vaistas skirtas ir supraventrikulinms ir ventrikulinms aritmijoms gydyti pediatrinio amiaus grupei. Dofetildas. Vaistas turi 3 klass veikimo potencial ilginant poveik. Jo paskirtis palaikyti normal sinusin ritm, jei yra prieirdi virpjimas. Jis veiksmingai atkuria ir normal sinusin ritm, jei yra tokia aritmija. 4 klas. Kalcio kanalus blokuojantys vaistai Verapamilis. is vaistas blokuoja L tipo kalcio kanalus. Taigi stipriau veikia audinius, kuri veiklumas priklauso tik nuo kalcio srauto, kaip sinusiniame prieirdi ir prieirdiniame skilveli mazguose. Po terapini vaisto koncentracij prieirdinio skilveli mazgo laidumas visuomet padidja, o veiksmingas refrakterinis periodas pailgja. Verapamilis tiesiogiai ltina sinusinio prieirdi mazgo ritm, bet vaisto hipotenzinis poveikis kartais gali iek tiek pagreitinti refleksin io mazgo ritm. Verapamilis pleia periferines kraujagysles. io preparato kardiotoksikum lemia doz. Klaida skirti verapamil ven sergantiems skilveli tachikardija, neteisingai diagnozavus i aritmij kaip supraventrikulin tachikardij, nes gali pasireikti hipotenzija ir skilveli virpjimas. Verapamilio neigiamas inotropinis poveikis gali riboti jo klinikin naud nesveikoms irdims. Didels vaisto dozs gali sukelti atrioventrikulin blokad, taip pat ir sergantiems prieirdinio skilveli mazgo liga. Supraventrikulin tachikardija svarbiausia indikacija vartoti verapamil nuo aritmij. Jis gali retinti ir skilveli susitraukimus, jei yra prieirdi virpjimas ar plazdjimas. Diltiazemas ir bepridilis. ie vaistai panaiai veiksmingai kaip verapamilis valdo

supraventrikulines aritmijas ir kontroliuoja irdies susitraukim dan, jei pasireikia prieirdi virpjimas. Tokios paskirties yra intravenin diltiazemo forma, nuo jos santykikai retai kyla

hipotenzija ar bradiaritmijos. Bepridilis ilgina veikimo potencial. Jis vartojamas retai, daugiausiai atspariai krtins anginai gydyti. Kiti vaistai nuo aritmij Adenozinas. Jo veikimo mechanizmas K+ srauto lstel aktyvinimas ir kalcio sraut slopinimas. Tokio veikimo padarinys enkli hiperpoliarizacija ir nuo kalcio priklausom veikimo potencial slopinimas. Vartojamas adenozinas tiesiogiai slopina prieirdinio skilveli mazgo laidum ir padidina jo refrakterin period, bet poveikis sinusiniam prieirdi mazgui maesnis. Vartojamas greitam paroksizmins supraventrikulins tachikardijos grinimui sinusin ritm, bet veikimo trukm labai trumpa. Digitalis. Vaistas dl savo kardioselektyvaus parasimpatomimezinio poveikio yra naudingas prieirdi aritmijoms valdyti. Jei yra prieirdi plazdjimas, vaisto slopinantis poveikis atrioventrikuliniam laidumui pads kontroliuoti skilveli susitraukimo dan. Vaisto poveikis prieirdi raumeniui plazdjim gali paversti virpjimu ir skilveli ritmas ltja toliau. Jei yra prieirdi virpjimas, tas pats vagomimezinis veikimas padeda kontroliuoti skilveli ritm, taip gerinamas skilveli prisipildymas ir didinamas irdies minutinis tris. Magnis. I pradi magnis buvo vartojamas pacientams, kuriems digitalis sukl aritmij ir hipomagnezemij, bet pasirod, kad magnio infuzija gali malinti aritmijas, ir kai kuriems pacientams, kuri kraujyje magnio koncentracija normali. i poveiki mechanizmas neinomas, bet pripastama, kad magnis turi takos Na+/K+ ATFazei, natrio kanalams, kai kuriems kalio ir kalcio kanalams. Gydymas magniu skirtinas pacientams, kuriems digitalis sukl aritmij, jei kartu yra hipomagnezemija, ir kai kuriems pacientams su polimorfine skilveli tachikardija, net jei magnio koncentracija serume normali. Kalis. Serume pagausjusio K+ poveikiui apibendrinti galima taip: ramybs potencialo depoliarizuojantis veikimas, membranos potencial stabilizuojantis veikimas, kur sukelia padidjs kalio laidumas. Dl hipokalemijos atsiranda didesnis ankstyv ir vlyv podepoliarizacij pavojus ir gali suaktyvti ektopiniai ritmo vedliai, ypa vartojant digital. Hiperkalemija slopina ektopinius ritmo vedlius (sinusiniam prieirdi mazgui nuslopinti reikia didels hiperkalemijos) ir maina laidum. Kadangi ir kalio stoka ir perteklius potencialiai gali paskatinti aritmijas, gydymas kaliu skirtas gradientams ir jo atsargoms organizme normalizuoti.