Brangij ir juvelyrini mineral tyrimai Lietuvoje

Arnas Kleimantas, Vilniaus universitetas Tkstantmeiais brangakmeniai avjo ir trauk visuomen. Ir dabar turbt visos dailiosios lyties atstovs svajoja apie papuoalus su brangakmeniais ir tikisi, kad j gautos dovanos ar puonios sigytos preks yra su natraliais spindiniais akmenimis. Bet ne viskas kas spindi yra natralu. Todl ir ne visuomet svajons isipildo. Ir visgi daniau bna nusivylim nei diaugsmo, kai su papuopalais apsilanko pas brangakmeni ekspert. Bet nra lengva ir specialistui i nemaloni ties pasakyti, neeidus papuoalo savinink. Nes visi tikisi, kad turimi akmenys yra vertingi. Kodl taip yra? Jau nuo seno juvelyriniuose dirbiniuose naudojo dirbtines mediagas imituojanias tauriuosius mineralus. Pavyzdiui: dirbtinis turkis gaminamas jau prie 7 tkstantmeius, sauls akmuo (avantirinis stiklas) prie 3 tkstantmeius, pirmasis sintetinis rubinas laboratorinmis slygomis uaugintas 1877m. Nuo XX a. pabaigos neliko juvelyrinio mineralo (iskyrus turmalin), kuris neturi sintetinio analogo. Be to prastos kokybs juvelyriniai akmenys yra vairiais bdais paveikiami, kad pagrainti j spalv, spindes, paslpti defektus. Tokie akmenys nra vertingi ir neturi iliekamosios verts. Dauguma juvelyrini dirbini yra gaminama su dirbtiniais ar dirbtinai pagerintais akmenimis. Tai pigiau ir paprasiau, nes apie tai maai kas nusimano, be to ir pigi prek lengviau parduoti, o jei dar ir iek tiek apgauls - tai ir daug udirbti. Juk prekybos dievas yra Merkurijus. Tarybiniais metais juvelyriniai dirbiniai buvo gaminami tik su TSRS teritorijoje randamais ar dirbtinai sukurtais juvelyriniais akmenimis. Natrali juvelyrini akmen ri naudojama buvo labai nedaug. Pagrinde tai buvo deimantas ir smaragdas. Nedidel dalis buvo naudojama ametist, agat, turki, malachit, aroit, nefrit, Lietuvoje gintar. Taiau ir jie ne visi buvo natrals. Diduma juvelyrini akmen buvo sintetiniai mineralai: tai sintetinis korundas, kuris imitavo rubin, vairi spalv safyr, aleksandrit; sintetinis bespalvis, dulsvasis, roinis kvarcas; ametistas; citrinas; sintetinis granatitas; fianitas ir kt. Pasirinkimas natrali juvelyrini akmen buvo nedidelis. Bet ir j ne visuomet buvo galima nusipirkti. Be to buvo vairs ir apribojimai. Dar seniau, iki I pasaulinio karo, Lietuvoje brangakmeni ir juvelyrini akmen pasirinkimas buvo negausus. Vertingais ir prestiiniais akmenenimis buvo laikomi deimantai, smaragdai, rubinai ir safyrai. Tai yra 4 mineralai, kurie vadinami brangakmeniais. I j daniausiai juvelyriniuose gaminiuose buvo sutinkami deimantai. Kiti mineralai, kurie vadinami juvelyriniais akmenimis, Lietuvos rinkoje pamintini kaip granatai, ametistai, dulsvasis kvarcas, akvamarinai, peridotai (kitaip vadinami chrizolitai), agatai. Autoriui tyrinjant Lietuvos krikionybs turtus nustatyta, kad diduma naudojam akmen banytiniuose apeiginiuose induose, monstrancijose, relikvijoriuose buvo naudojami stiklai ir kombinuotos mediagos, tai yra suklijuotos i dviej skirtingos ar tos paios ries mediag. Tokie kombinuoti akmenys vadinami dupletais. Pavyzdiui imituojant rubin buvo naudojamas stiklas ir kaln kritolas (kvarcas), kurie buvo suklijuoti raudonos spalvos skaidriais daais. Arba stiklas stiklas, kaln kritolas kaln kritolas, granatas stiklas ir kiti dupletai. Tik nedidel dalis banytiniuose meno kriniuose, o taip pat ir pas parapijieius, buvo natrals juvelyriniai akmenys.

O kas tarybiniais ir senesniais laikais buvo specialistai? Juvelyrins parduotuvs pardavja, kuri neprajo n menkiausi kurs apie juvelyrinius akmenis. Juvelyras, kuris menkomis iniomis apie akmenis band konsultuoti visuomen. Ir iais laikais ne visi inovai yra kompetentingi. Retas juvelyrins parduotuvs pardavjas ar juvelyras paysta mineralus, dirbtinius ar dirbtinai paveiktus (pagerintus") akmenis. Be to brangakmenio ir juvelyrinio akmens vert priklausdo nuo akmens kokybs - tai yra spalvos, varumo (skaidrumo), lifavimo. i ini Lietuvoje nesigysi. Ne vienerius metus reikia mokintis svetur ir praeiti ilg praktik, kad taptum juvelyrini akmen specialistu gemologu*, ar brangakmeni ekspertu. Profesionaliau brangiaisiais ir juvelyriniais akmenimis Lietuvoje pradta domtis XX a. pabaigoje. Po Arno ir Giedriaus Kleimant stauoi usienyje 1991m. buvo kurtos pirmosios brangakmeni tyrimo laboratorijos Kaune ir iauliuose. ioms laboratorijoms teko didel atsakomyb, nes pirm kart nepriklausomoje Lietuvoje vertintiems juvelyriniams akmenims buvo iraomi kokybs sertifikatai. Dabar jau 17-ti metai A. ir G. Kleimant brangakmeni laboratorijose yra tiriami juvelyrinai ir brangieji akmenys, jie identifikuojami, nustatomos j kokybins charakteristikos, vert, konsultuojami klientai ir iraomi kokybs sertifikatai. Kaune 1996 m. prie tyrimo laboratorijos kurtas Brangakmeni (gemologijos) muziejus, kuriame visuomen supaindinama su puonij mineral ir uolien groio pasauliu. Brangij ir juvelyrini mineral tyrimai pritrauk ir geologijos specialistus. Susibrus bendraminiams 1994 m kurta Lietuvos gemolog draugija prie VU geologijos ir mineralogijos katedros. Nuo 2006 m. mineralogijos ir kristalografijos paskait metu VU geologins krypties studentai yra supaindinami gemologijos pradmenimis. Tikims, kad i mokslin - praktin sritis Lietuvoje bus vystoma ir toliau, ir gemolog gretas sijungs jaun geologins krypties specialist. *Gemologija tai mokslas apie brangiuosius ir juvelyrinius akmenis, kuris apima j
tyrinjim, apdorojim, jo evoliucij, madas ir kitus aspektus. Gemologija glaudiai susijusi su geologinmis, mineraloginmis petrografinmis, fizikinmis cheminmis mokslo akomis. Taip pat ji siejama su technologinmis, socialinmis teisinmis, kultros istorinmis, ekonominmis ir kitomis praktinmis sritimis.