Arnas Kleimantas, Vilniaus universitetas

Berilo mineralo spalv ypatumai ir nauja atmaina chromakvamarinas

Abstract Nuo sen laik smaragdas ir akvamarinas buvo vertinami kaip brangieji mineralai, dl alios ir melsvos spalvos. Taiau berilo mineralas turi daugiau atmain, kurios yra gelsv, alsv ir rausv spalv. Dl neryki ir nepatraukli spalv ios berilo atmainos yra kaitinamos, kad pakeisti j spalvas. Kaitinant gelsva spalva kinta melsv. Pakaitinti auksiniai berilai ir heliodorai tampa akvamarinais. Kaitinimo metu nustatyta, kad iblunka spalva, kai melsva spalva keiia alsv (Kleimantas, 2003, 2006). Paaikintas spalvos keitimosi nuoseklumas. Atlikus kaitintiems akvamarinams spektroskopinius ir kolorimetrinius tyrimo metodus atrasta unikali savyb - spalvos atmintis (Kleimantas, 2003, 2006). Surastas metodas paveiktiems akvamarinams nustatyti. Pasinaudojus Giots spalv ratu sudarytas Berilo spalv ratas, kuriuo pasinaudojus galima isprsti neaikumus, kuriai atmainai priskirti tiriam beril. Tiriant chemin sudt ir atlikus spektroskopinius ir kolorimetrinius tyrimo metodus iskirtas naujas brangakmenis chromakvamarinas (Kleimantas, 1998, 2001, 2003, 2006, Kleimantas ir Skridlait, 2004) (II6 pav.). Tai nauja berilo mineralo atmaina. vadas Berilo mineralas yra vairi spalv. Skiting spalv berilai yra nevienodai vertinami. Smaragdas vertingiausias berilo mineralas, kuris yra alios spalvos (1 pav.). Vertingi ir akvamarinai (2 pav.) tai melsvas mineralas, biksbitai (3 pav.) ir morganitai, j spalvos yra rausv atspalvi. Patraukls gelsv atspalvi mineralai auksinis berilas (4 pav.) ir heliodoras (5 pav.), taiau jie maiau vertinami. Todl gelsv spalv berilai kaitinami, kad pakeisti j spalvas vertingesnes. Mane sudomino mineralo spalv keitimasis, optiniai efektai, chemin sudtis, nuo kurios priklauso spalva. Todl atlikome berilo mineralams vairius tyrimus.

1 pav Smaragdas.

2 pav. Akvamarinas.

3 pav. Biksbitas.

4 pav. Auksinis berilas.

5 pav. Heliodoras.

6 pav. Nauja berilo atmaina - chromakvamarinas. Tyrim metodai Atlikti ie berilo mineralams tyrimai: kristalocheminiai, kaitinimo, kolorimetriniai, tankio, lio rodikli. Atliktas spalvos apraymas pagal Amerikos gemologijos institute naudojam sistem. I viso tirti 238 berilo pavyzdiai. Spalvos tyrimai kolorimetriniu metodu buvo atlikti 82 vairi spalv bei bespalviams berilo mineralams i Rusijos, Zambijos, Brazilijos, Australijos, JAV ir pietins Afrikos. Berilo praleidimo spektrus registravome su dvispinduliniu spektrofotometru Pye Unicam 8800. Spalvin analiz atlikome 380-800 nm srityje, 10 nm ingsniu, naudodami D65 viesos altin. Buvo naudojamas algoritmas, pasilytas CIE* (1931) (Judd ir Wyszecki, 1978). Apskaiiavome spalvingumo koordinates x, y. Gautas spalvingumo koordinates perklme CIE (1931) diagramas. Kaitinimo tyrimai buvo atlikti 11 gelsv spalv berilams i Rusijos. Pavyzdiai buvo kaitinami elektrinje krosnelje laipsnikai didinant temperatr 5C ir po kiekvieno temperatros paklimo buvo nustatoma mineralo spalva. Kiekvienas temperatros paklimas buvo laikomas apie 10 min. Chemini element kiekiai buvo tirti 69 berilo mineralams i Kolumbijos, Brazilijos, Zambijos, Zimbabvs, Nigerijos, Australijos, Indijos, Rusijos, JAV. Tyrimai atlikti elektroniniu mikroskopu JXA-50A su Rentgeno spinduli mikroanalizatoriumi. Berilo mineralo chemin sudtis ir atmainos

CIE Commerssion International de I'Eclaire (pranc.).

Berilas (grynas Be3Al2[Si6O18]) yra iedinis silikatas su heksagonine struktra (7 pav.) (R. V. Karanth, 2000) (7 pav.).

7 pav. Grynas berilas yra bespalvis, taiau daniausiai gamtoje randamas vairi spalv (1 lentel.). Jos priklauso nuo beriluose esani priemaiini chemini element: Cr 3+, V3+, Fe3+, Fe2+, Mn2+, (Mn3+) bei NO3-, CO32- anijon. Spalva taip pat priklauso nuo Fe 2+ ir Fe3+ jon uimamos vietos kristalo gardelje. 1 lentel. Berilo atmainos bei j spalvos. Berilo atmaina Smaragdas Vanadio berilas Chromakvamarinas* Akvamarinas Maksikse akvamarinas alias berilas Spalva alia, viesiai alia, melsvai alia, tamsiai alia vairiai alia melsva, alsvai ydra, aliai mlyna/ mlynai alia, labai stipriai melsvai alia ydra ,melsva, alsvai mlyna, aliai mlyna/ mlynai alia mlyna, melsva alia, melsvai alia, alsva, gelsvai alia

Heliodoras Auksinis berilas Morganitas arba Vorobjevitas Biksbitas Goenitas Rosteritas

alsvai geltona geltona, oraniniai geltona, gelsvai oranin, gelsvai ruda rausvai oranin, oraniniai raudona, raudona, purpuriniai raudona raudona, purpuriniai raudona bespalv bespalv

* - nauja atmaina, autoriaus papildymai. Berilo ir jo atmain pavadinim kilm: Berilas - i graik kalbos beryllos alias mineralas. Smaragdas - i graik kalbos smaragdos - alias akmuo. Chromakvamarinas nuo cheminio elemento chromo ir melsvo akvamarino atspalvio. pavadinim pateik autorius. Akvamarinas - i lotyn kalbos aqua marine - jros vanduo. Heliodoras - i graik kalbos helios saul ir doron dovana. Morganitas - pavadintas amerikiei brangakmeni kolekcionieriaus, bankininko, J.P. Morgan garbei. Vorobjevitas: pavadintas rus mineralogo V.J. Vorobjov garbei. Goenitas: nuo radimviets Goshen, Masaiusetsas, JAV. Cr3+ ir V3+ nulemia ali smaragdo spalv; kit berilo atmain spalva priklauso nuo Fe , Fe3+ ir Mn2+ bei kartais Mn3+ priemai. Dalis gemolog berilus, turinius tik V3+, kuriuose nra Cr3+, priskiria vanadio berilo atmainai. Geltona spalva (auksinis berilas, heliodoras) priklauso nuo Fe3+ koncentracjos vir 1% (R. V. Karanth, 2000). Daniausiai geleies (Fen+) kiekis natraliuose beriluose yra maesnis nei 1%, bet kai kurie sodriai mlyni pavyzdiai gali turti vir 3% (R. R. Viana ir kt., 2002). Berilo mlyn ir alsv spalvas santykinai nulemia Fe3+, esanios oktaedro vietoje ir Fe2+, esanios kanale, proporcijos. Taigi sodriai mlyni pavyzdiai turi maai Fe 3+, o tuo tarpu alsvi pavyzdiai turi daugiau Fe3+ ar maiau Fe2+ kanale (R. R. Viana ir kt., 2002). Mangano jonai morganitui ir biksbitui suteikia rausv ir roin spalvas. Berilai, turintys ma geleies jon koncentracij, daugiau ar maiau yra bespalviai ir vadinami goenitais. Taiau bespalvis berilas, turintis Na+ ir Li+ priemai, yra vadinamas rosteritu. Rausvas morganitas, turintis Li+ ir Cs+ priemai, inomas kaip vorobjevitas. Melsvos spalvos berilas, turintis sudtyje Cr3+, vadinamas chromakvamarinu (A. Kleimantas, 1998, 2001, 2003, 2006, 2007; A. Kleimantas ir G. Skridlait, 2004). iame berile Cr 3+ kiekis yra maesnis nei Fen+.
2+

Nauja berilo atmaina - chromakvamarinas Tobulindamas inias Indijoje susidomjau melsvais mineralais esaniais smaragd aliavoje i Zambijos radimviets Kafubu kasyklos. iuos mineralus sigijau i

Indijos verslinink, kaip akvamarinus. Taiau ityrus j chemin sudt, paaikjo, kad tai nauja berilo atmaina, kuri pavadinau chromakvamarinu (Kleimantas, 1998, 2001, 2003, 2006, Kleimantas ir Skridlait, 2004) (6 pav.). Vliau tiriant melsvus berilus i Australijos Poona kasyklos taip pat iskyriau i nauj atmain. ios atmainos chemin sudtis yra artima smaragdams, taiau juose yra ymiai didesnis kiekis Fen+ (0.4751.11%) nei Cr3+ (0.081-0.146%) ar V3+(0-0.018%). Fe2+ bdama berilo kristalo gardels kanale suteikia mineralui melsv spalv (Viana & et.*, 2002). Chromakvamarine turt bti Fe2+ didesnis kiekis kristalo gardels kanale, o ne struktros oktaedro vietoje. Taip bt galima pavadinti melsvos spalvos smaragd. Taiau smaragdas bna tik alios spalvos. Melsvos spalvos bna tik akvamarinas. Dl cheminio elemento chromo jis priklausyt smaragdams, o dl spalvos - akvamarinams ar geleingiems aliems berilams. Todl is unikalus mineralas buvo lig iol vadinamas neteisingai. Be to ir parduodamas klaidingai. Dl melsvos spalvos komercij papuldavo kaip akvamarinai ar ali berilai. Smaragdai yra ymiai vertingesni nei akvamarinai ar dar maiau vertingi ali berilai. Apie iuos neprastus melsvai alios spalvos smaragdus pasiyminiais pleochroizmu i Zambijos (Miku Kafubu) telkini straipsnyje mini Dr. Karlas Schmetzeris ir Prof. Dr. Hermanas Bankas. Sintetinant smaragdus Rusijoje neplanuotai susintetinti ir melsvos spalvos smaragdai, kurie mokslininkam sukl eil klausim. Taiau atskir atmain tiek natrals, tiek sintetiniai ie mineralai nebuvo iskirti. Man pristaius neprast melsvos spalvos berilo mineral, kaip atskir atmain chromakvamarin, 2006 m. IV tarptautinje gemologini tyrim konferencijoje ir gemologijos simpoziume San Diege, ir 2007 m. 30-toje tarptautinje gemolog konferencijoje Maskvoje ji buvo pripainta kaip nauja atmaina. Dabar reikia tik laiko, kad i atmaina papult prekystalius su nauju pavadinimu ir didesne kaina nei lig iol. Beril spalvos iblukimas ir spalv pasikeitimo nuoseklumas Atliekant kaitimo tyrimus nustatytas naujas reikinys. Jau seniai buvo inoma, kad kaitinat vairiai gelsv spalv berilus j spalva kinta. Gelsva spalva kinta melsv. Pakaitinti auksiniai berilai ir heliodorai tampa akvamarinais. Kaitindamas gelsv spalv berilus nustaiau, kad berilo mineral, kuri sudtyje yra spalv lemianios Fe3+, spalvos kitimo schema, keliant temperatr yra tokia: gelsvai rudageltonagelsvaalsvabespalv su lengvai alsvai melsvu atspalviumelsva. i tyrim naujumas yra tai, kad ali berilai iblykta (Kleimantas, 2003, 2006) esant 420oC temperatrai alsvai spalvai keiiantis melsv (8 pav.).
Fe3+ struktrinje vietoje - geltona Fe kanalo vietoje - bespalv Fe2+ struktrinje vietoje - bespalv 2+ Fe kanalo vietoje - mlyna Fe 2+
3+

geltonas berilas
goenitas bespalv alias berilas alsva heliodoras gelsva auksinis berilas geltona Fe gelsvai ruda
3+

t (C)

akvamarinas melsva

8 pav. Berilo atmain kitimo seka pagal spalvas. J priklausomyb nuo geleies oksidacinio laipsnio ir uimamos vietos kristalo gardelje, keliant temperatr.

Geleing beril atmainos vairiose spalv sistemose alsva spalva gali pasikeisti melsv tik kirtusi bespalv zon. Tai rodoma spalv kitimo sek, perklus Gets spalv rat (9 pav.), Maksvelo trikamp (Agoston *, 1982) (10 pav.) ir CIE (1931) spalv trikamp (11 pav.). Spektrofotometru nufotografav vairi berilo atmain spalv praleidimo spektrus ir perkl CIE (1931) spalv trikamp, gauname nuosekli spalv sek, kuri atitinka berilo atmainas: auksin beril heliodor ali beril goenit akvamarin (12 pav). CIE (1931) diagramoje rykiai isiskiria auksinis berilas ir heliodoras kaip atskiros atmainos. Remiantis vairiais altiniais tik nedaugelis autori auksinius berilus ir heliodorus iskiria kaip atskiras atmainas. Amerikos gemologijos institutas, kaip pasaulio lyderis gemologijos srityje, berilo atmain klasifikacijoje auksinio berilo nemini. i atmaina sutapatinama su heliodoro atmaina. iais tyrimais rodiau, kad auksinis berilas yra kita atmaina nei heliodoras.

alia

melsva

alsva

bespalv

mlyna purpurin

gelsva

ydra

geltona

raudona

9 pav. Berilo spalv isidstymo seka Gets spalv rate (schema pagal autori).

alias berilas

akvamarinas

ydra
kanalo vietoje

.
3+

heliodoras

geltonas berilas

alia

geltona
struktrinje vietoje

Fe

2+

gelsvai ruda

kanale

Fe bespalv Fe2+

mlyna

p u r p u r in

struktroje

Fe3+

raudona

10 pav. Berilo atmain isidstymo seka Gets spalv rate ir Maksvelo trikampyje (schema pagal autori).
0.9

0.8

0.7

0.6

0.5

0.4

0.3

0.2

0.1

.. . . . .. . . . . .. .. . . .. . .. ... ... . . . . . .. ..
515 520 525 530 535 510 540 545 550 505 555 560 565 500 570 575 580 495 490
au k si nis ber ila he s lio gel al do ia s ras sva ir b e ak ud rila g va a, g s els ma v elt a rin on as a D65 a m e bes lsva lsv pal a v

585

590 595 600 605 610 615 620 630 650 700 (nm)

485

480

475

470

460 400 450

D65 - standartinis ispinduliavimas (D.B. Judd ir G. Wyszecki, 1978 )

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

0.6

0.7

0.8

11 pav. Spalv ir berilo atmain, nulemt geleies oksidacinio laipsnio ir uimamos vietos kristalo gardelje, isidstymo seka CIE (1931) diagramoje (D. B. Judd ir G. Wyszecki, 1978) pagal 12 pav.

yG

YG

gY
auksinis berilas

G yO
he liodoras

O bG
akvamarinas alias berilas goe nitas

BG

D65

x
- auksinis berilas - heliodoras - alias berilas - goenitas - akvamarinas

12 pav. Berilo atmain, kurias lemia geleies oksidacinis laipsnis ir uimama vieta kristalo gardelje, isidstymas CIE (1931) diagramoje. Berilo spalv ratas Pasinaudojus Gets spalv ratu berilo atmain vairovei atspindti sudarytas Berilo spalv ratas (Kleimantas, 2003, 2006) (13 pav.), kuris isprendia neaikumus kurioms atmainoms priskirti tiriamus panai atspalvi pavyzdius. Berilo spalv rate uimama mineralo atmainos vieta priklauso nuo spalvos, chemini element sudties, j oksidacinio laipsnio ir uimamos vietos kristalo gardelje. i schema patvirtinama kolorimetrijos metodu gautais tyrim duomenimis (14 pav.). Chromakvamarinas (Cr3+<Fe2+) yra nauja berilo atmaina, kuri tiek chemine sudtimi, tiek isidstymo vieta Berilo spalv rate neatitinka alio berilo ar akvamarino atmain. Auksinis berilas yra kita atmaina nei heliodoras, kurie isidsto skirtingose vietose tiek Berilo spalv rate, tiek CIE (1931) diagramoje. Taip pat i schema gali bti pritaikyta ir kitiems mineralams.

alia Cr3+ V3+

Cr3+ Cr V3+
3+

a t on g el

y d r

smaragdas chromakvamarinas

auksinis berilas 3+

Fe

Cr <Fe2+ Fe2+
Fe >Fe
2+

3+

Fe <Fe
3+

2+

3+

heliodoras

vietoje

kanalo

Fe

2+

Fe

2+

akvamarinas

a lias berilas morganitas Mn2+

Fe

3+

NO3 goenitas Mn2+ Fe3+ 2+ 2+ 3+ Maksikse berilas Fek. Fek=0 Festr. NO3 CO3
-

CO3

2-

struktrinje
vietoje

Fe

3+

biksbitas
anijonai

2-

Mn

2+

purpurin
- pagal tyrimo rezultatus ( irti pav. 9) - prielaida k. - kanalo vietoje; str. - struktrinje vietoje

13 pav. Berilo spalv ratas pagal cheminius elementus.

ra u do na

a lyn

yG

YG

gY
auk sinis berilas

smaragdas

yO
he liodoras chromak vamarinas

bG
ak vamarinas

alias be rilas morganitas

BG

D65
go enitas

- sm aragdas - alias berilas

- chromakvamarinas - heliodoras

- akvamarinas - auksinis berilas

- goenitas - morganitas

14 pav. Berilo atmain isidstymas CIE (1931) spalv trikampyje. Spalvos atmintis Atlikus gelton beril praleidimo spektr tyrimus, ie mineralai buvo pakaitinti. Pakartotinai nufotografuoti gaut akvamarin praleidimo spektrai. Perkl iuos duomenis CIE (1931) diagram gavome grafik, kuriame melsvas atspalvis liko geltono atspalvio grafiko pusje ir spalv bang ilgiai liko tokie patys - gelsv atspalvi. Tai bt galima vadinti spalvos atmintimi (Kleimantas, 2003, 2006) (15 pav.). Kaitintas berilas turi spalvos atmint, nes iliko kristale prie paveikim buvusios spalvos centrai, o mogaus regjimas nesugeba fiksuoti buvusio gelsvai rudo ar geltono atspalvio atminties spektro. Kolorimetrijos tyrimo metodu galima nustatyti ar berilas yra kaitintas. Natralios spalvos mineralai yra ymiai vertingesni nei paveikti. is atradimas suteik man galimyb sukurti metodik tokiems mineralams identifikuoti.

yG

YG

gY Y

G yO

O bG BG gB
x
- auksinis berilas - kaitintas goenitas - heliodoras - kaitintas akvamarinas D65

15 pav. Auksinio berilo ir heliodor spalvos atmintis CIE (1931) spalv trikampyje. Summary Tiriant kaitinimo metu spalvos keitimsi geleingiems berilams nustatytas spalvos iblukimas. Paaikintas spalvos keitimosi nuoseklumas. Sukurtas Berilo spalv ratas, kuriuo pasinaudojus galima isprsti neaikumus, kuriai atmainai priskirti tiriam beril. Atrasta unikali kaitint akvamarin savyb - spalvos atmintis ir surastas metodas paveiktiems akvamarinams nustatyti. Iskirtas naujas brangakmenis chromakvamarinas (6 pav.). Tai nauja berilo mineralo atmaina. Literatra: Agoston G. A. 1982. Colour theory and its application in art and design (in Russian). Moscow. 62-113. Judd D.B. and Wyszecki G. 1978. Color in business, science and industry (in Russian). Moscow. 132-204. Karanth R.V. 2000. Gems and gem industry in India. Bangalore: Geological Society of India. 405. Kleimantas A. 1998. Beril grups mineral gemologiniai tyrimai. Geologijos akiraiai 3.14-27. Kleimantas A. 2001. Berilo grups mineral chemin sudtis, spalva ir temperatros poveikis jiems. Mokslas gamtos moksl fakultete. 149-162.

Kleimantas A. 2003. Effects of chemical composition and temperature on the formation of beryl varieties. Geologija. 41.3-13. Kleimantas A., Skridlait G. 2004. Smaragd ir chromo akvamarin spalvos bei sudties priklausomyb nuo susidarymo slyg. Geologija. 48. 15-21. Kleimantas A. 2006. Identification of Beryl Varieties: Beryl Color Circle, Color Memory, and a Proposed New VarietyChromaquamarine. Gem & Gemology. XLII. 137. Kleimantas A. 2007. Identification of beryl varieties by means of crystallochemical, colorimetric and colour description research methods. 30th International Gemmological Conference. Moscow, Russia. 57-59, 150. Viana R.R., da Costa G.M., De Grave E., Jord-Evangelista H., Stern W.B. 2002. Characteriztion of beryl (aquamarine variety) by Mssbauer spectroscopy. Physics and Chemistry of Minerals. 29.78-86. Schmetzer K. 1981. An unusual pleochroism in Zambian emeralds. Gemmologie. XVII. 7. 443-446. Schmetzer K. and Bank H. 1988. Characterization of Russian hydrothermallygrown synthetic emeralds. Gemmologie. 21. 145-151.