LIETUVOS SVEIKATOS MOKSL UNIVERSITETAS Visuomens sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra

Milda Matiukait

PRIVAIOS KINEZITERAPEUTO VEIKLOS POREIKIO IR GALIMYBI VERTINIMAS

Magistro diplominis darbas (Visuomens sveikatos vadyba)

Mokslinis vadovas doc. dr. Laimonas iupinskas 2013.05.15

KAUNAS, 2013

SANTRAUKA
Visuomens sveikatos vadyba PRIVAIOS KINEZITERAPEUTO VEIKLOS POREIKIO IR GALIMYBI VERTINIMAS Milda Matiukait Mokslinis vadovas doc. dr. Laimonas iupinskas Lietuvos Sveikatos moksl universitetas, Visuomens sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2013. 82 p. Darbo tikslas. vertinti privaios kineziterapeuto veiklos poreik ir galimybes Lietuvoje. Udaviniai: 1. Apvelgti ir ianalizuoti kineziterapeuto veikl reglamentuojani teisin baz bei oficiali statistik apie privaios kineziterapeuto veiklos galimybes Lietuvoje. 2. Nustatyti privaios kineziterapeuto veiklos poreik bei vertinti kineziterapeut poir tai. 3. vertinti pagrindinius privaiai kineziterapeuto veiklai Lietuvoje kliudanius veiksnius. Tyrimo metodika. Atlikta mokslins literatros ir dokument analiz, anonimin anketin apklausa. Respondentai, Lietuvos Sveikatos moksl universiteto ir Lietuvos Sporto universiteto kineziterapijos bakalauro ir magistratros studij studentai. Apklausos metu idalinta 115 anket, i kuri 105 sugrintos teisingai upildytos. Atsako danis 91,3 proc. Statistin analiz atlikta programos SPSS 20.0 paketu. Rezultatai. Kineziterapijos paslaugos priskiriamos prie licencijuojam asmens sveikatos prieiros paslaug, todl esmin slyga verstis privaia kineziterapeuto veikla yra asmens sveikatos prieiros staigos licencija teikti kineziterapijos paslaugas. Kineziterapeuto profesija yra traukta Lietuvos Respublikos reglamentuojam profesij sra, taiau specialistai yra nelicencijuojami, o esmin slyga verstis privaia kineziterapeuto veikla yra kineziterapeuto profesin kvalifikacija. Respondentai 100 proc. pasisako u tai, kad Lietuvoje kineziterapeutams turi bti sudaromos slygos usiimti privaia kineziterapeuto veikla. Asmenikai usiimti privaia kineziterapeuto veikla nort 87 proc. respondent, 13 proc. nenort usiimti privaia kineziterapeuto veikla. Labiausiai kineziterapijos ir privaios kineziterapeuto veiklos pltrai Lietuvoje kliudantys veiksniai yra nesudarytos slygos tiesiogiai kreiptis kineziterapeut (5,010,4), nepakankamas kineziterapeuto veiklos teisinis reglamentavimas (5,290,4), kineziterapeut licencijavimo nebuvimas (5,810,4), nepakankamas reabilitacijos ir kineziterapijos sektoriaus finansavimas (5,990,3), teisins bazs susijusios su privaia kineziterapeuto veikla ir reikalavim kineziterapijos kabinetui stoka (6,320,4), ribota galimyb pacientui pasirinkti kineziterapijos paslaug privaioje

kineziterapijos klinikoje/kabinete ir gauti apmokjim i PSDF (6,340,3), nepakankamas kineziterapijos vertinimas gydytoj tarpe (6,350,3) bei sunkios darbo slygos ir menki kineziterapeut atlyginimai (6,500,4). Ivados. 1. Lietuvoje kineziterapijos paslaugas teikia nelicencijuojami kineziterapeuto profesin kvalifikacij turintys specialistai, tuo tarpu asmens sveikatos prieiros staiga turi gauti licencij teikti kineziterapijos paslaugas. 2. Visi apklausoje dalyvav respondentai pasisako u slyg privaios kineziterapeuto veiklos vykdymui sudarym Lietuvoje. Beveik 90 proc. respondent asmenikai nort usiimti privaia kineziterapeuto veikla. 3. Labiausiai kineziterapijos ir privaios kineziterapeuto veiklos pltrai Lietuvoje kliudantis veiksnys yra nesudarytos slygos tiesiogiai kreiptis kineziterapeut (p<0,05). Raktaodiai. Privati kineziterapeuto praktika, kineziterapeut licencijavimas, kineziterapija.

SUMMARY
Public Health THE EVALUATION OF THE DEMAND AND OPPORTUNITIES OF PRIVATE PHYSICAL THERAPY PRACTICE Milda Matiukait Scientific adviser doc. dr. Laimonas iupinskas Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Health Management. Kaunas; 2013. 82 pg. The aim of the thesis. To evaluate the demand and opportunities of private physical therapy practice in Lithuania. Objectives: 1. To review and analyse the legal base regulating physical therapy practice and official statistics concerning the opportunities of private physical therapy practice in Lithuania. 2. To assess the demand of a private physical therapy practice and to evaluate the attitude of physical therapists towards this matter. 3. To evaluate the main factors hindering private physical therapy practice in Lithuania. Methods of the research. The analysis of scientific literature and documents and an anonymous questionnaire survey have been carried out. The respondents were the students of Bachelors and Masters Physical Therapy studies of Lithuanian University of Health Sciences and Lithuanian Sports University. During the survey 115 questionnaires were handed out, 105 of which were returned correctly filled in. The response rate was 91.3 %. Statistical analysis has been carried out with the program package SPSS 20.0. Results. Physical therapy services are classified as licensed services of personal healthcare therefore an essential condition to practise physical therapy privately is the license of a personal healthcare institution to provide physical therapy services. The profession of a physical therapist is included in the list of professions regulated by the Republic of Lithuania, however, specialists are not licensed whereas an essential condition to practise physical therapy privately is the professional qualification of a physical therapist. 100 %. of the respondents give their voice for the idea that the conditions under which physical therapists could practice physical therapy privately have to be established in Lithuania. 87 %. of the respondents would like to practise physical therapy personally and 13 %. would not like to practise physical therapy privately. The most important factors hindering the development of physical therapy and private physical therapy practice are unfavourable conditions to consult a physical therapist directly (5,010,4), insufficient legal regulation of physical therapy

practice (5,290,4), the absence of the licensing of physical therapists (5,810,4), insufficient financing of the rehabilitation and physical therapy sector (5,990,3), the absence of the legal base related to private physical therapist practice and requirements for a physical therapy consulting-room (6,320,4), limited opportunity for the patient to choose a physical therapy service in a private physical therapy clinic/consulting-room and to receive a coverage from PSDF (6,340,3), insufficient appreciation of physical therapy among doctors (6,350,3), poor working conditions and low salaries of physical therapists (6,500,4). Conclusions. 1. In Lithuania physical therapy services are provided by non-licensed specialists who have a professional qualification of a physical therapist, whereas a personal healthcare institution has to obtain a license to provide physical therapy services. 2. All the respondents of the survey give their voice for ensuring the conditions of practicing physical therapy privately in Lithuania. 3. The factor that hinders the development of physical therapy and private physical therapy practice is unfavourable conditions to consult a physical therapist directly (p<0,05). Keywords. Private physical therapy practice, the licensing of physical therapists, physical therapy.

SANTRUMPOS
AB akcin bendrov. HN higienos norma. I individuali mon. KT kineziterapija. LRS Lietuvos Respublikos Seimas. LR Lietuvos Respublika. LENT lentel. LT litai. ND nra duomen. PAV paveikslas. PSDF privalomasis sveikatos draudimo fondas. PROC procentai. UAB udaroji akcin bendrov. V vieoji staiga. VASPVT Valstybin akreditavimo sveikatos prieiros veiklai tarnyba.

SVOKOS IR TERMINAI

Asmens sveikatos prieira - valstybs licencijuota fizini ir juridini asmen veikla, kurios tikslas laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir ukirsti jiems keli, padti atgauti ir sustiprinti sveikat [54]. Fizinis asmuo teiss subjektas, kuris nra juridinis asmuo [4]. statymas - aukiausi teisin gali turintis norminis teiss aktas, ileistas Seimo arba priimtas referendumu [4]. statinis kapitalas - minimali suma, kuri akcininkai perduoda bendrovs nuosavybn prie pradedant veikl [59]. Juridinis asmuo savo pavadinim turinti mon, staiga ar organizacija, kuri gali savo vardu gyti ir turti teises bei pareigas [4,56]. Ligotumas - serganij skaiius, tenkantis 100 000 gyventoj, ataskaitini met pabaigoje [40]. Licencijavimas nustatymas, kad staigos veikla atitinka teiss akt reikalavimus, staigos teiss teikti paslaugas pripainimas ir licencijos idavimas [10,57]. Reglamentavimas tam tik taisykli nustatymas [80]. Sveiki gyvenimo metai metai, kuriuos asmuo tikisi nugyventi bdamas sveikas, kokybikai, be lig ir negalios [37,38]. Sveiko senjimo rmimas sveikatos ugdymas vis gyvenim siekiant ivengti sveikatos problem ir negalumo ankstyvame amiuje [35,39]. Sergamumas - ataskaitiniais metais uregistruot nauj susirgim skaiius, tenkantis 100 000 gyventoj [40]. Teiss aktas tautos, valstybs institucij, pareign ar pavieni asmen tam tikra tvarka priimtas oficialus raytinis dokumentas, kuriame yra suformuluotos teiss normos [4,56,80]. Teisnumas galjimas turti teises ir pareigas pripastamas visiems fiziniams asmenims [56]. Vidutin tiktina gyvenimo trukm tikimybinis rodiklis, rodantis, kiek vidutinikai met gyvens kiekvienas gims arba sulauks tam tikro amiaus mogus [40]. Veiksnumas fizinio asmens galjimas savo veiksmais gyti teises ir susikurti pareigas [56]. mogikasis kapitalas individo isilavinimas, gdiai bei sveikata [3,41].

TURINYS
VADAS................................................................................................................................9/10 1. LITERATROS APVALGA ......................................................................................... 11 1.1. 1.2. 1.3. 1.4. 1.5. 1.6. 1.7. 1.8. 1.9. 2. 3. mogikasis kapitalas ir sveiki gyvenimo metai ....................................................... 11 Reabilitacija ir kineziterapija kaip ekomomikai naudingos sritys ........................... 13 Kineziterapeut mogikj itekli planavimas ir licencijavimas .......................... 18 Kineziterapija kaip savarankika profesija ................................................................ 20 Juridinio asmens steigimas ........................................................................................ 22 Juridini asmen licencijavimas ................................................................................ 26 Fizini asmen licencijavimas................................................................................... 29 Asmens sveikatos prieiros staigoms keliami reikalavimai ................................... 31 Reabilitacijos ir kineziterapijos paslaug apmokjimas ............................................ 35

TYRIMO METODIKA .................................................................................................... 38 REZULTATAI IR J APTARIMAS ............................................................................... 41 3.1. 3.2. 3.3. 3.4. 3.5. 3.6. 3.7. 3.8. 3.9. 3.10. Apklaustj amius ir lytis ........................................................................................ 41 Apklaustj darbin veikla ir darbo staas ................................................................ 42 Apklaustj amius ir darbo sektorius ...................................................................... 43 Kineziterapeut darbo umokestis............................................................................. 44 Kineziterapeut darbo sektorius ir darbo vieta .......................................................... 46 Slygos usiimti privaia kineziterapeuto veikla Lietuvoje ...................................... 49 Apklaustj poreikis ir prieastys usiimti privaia kineziterapeuto veikla ............. 52 Privaios kineziterapeuto veiklos taka ..................................................................... 56 Kineziterapeut licencijavimas ir privalomi kompetencijos klimo kursai .............. 58 Kineziterapijos ateitis Lietuvoje ............................................................................ 61

3.11. Veiksniai, labiausiai kliudantys kineziterapijos ir privaios kineziterapeuto veiklos pltrai Lietuvoje .................................................................................................................... 62 IVADOS.................................................................................................................................66 PRAKTINS REKOMENDACIJOS.......................................................................................67 LITERATRA.........................................................................................................................68 PRIEDAI...................................................................................................................................75

VADAS
Medicinin reabilitacija, o ypa ambulatorin reabilitacija minima kaip prioritetas Lietuvos Respublikos Seimo nutarime 2011 2020 metams, Valstybini ligoni kas direktoriaus sakyme 2012 metams medicinin reabilitacija minima kaip prioritetin kryptis, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sakyme teigiama, kad btina prioritet teikti nepriklausom rangov privaiai veiklai, pltoti ambulatorines reabilitacijos paslaugas [15,16,30,34]. Temos aktualumas ir naujumas. 2005 metais Vilniuje buvo steigtas privatus kineziterapijos centras turintis asmens sveikatos prieiros staigos licencij teikti kineziterapijos paslaugas [68]. Lietuvoje formuojasi privatus sektorius teikiantis reabilitacijos, o tame tarpe ir kineziterapijos paslaugas [50]. Kineziterapeutai vis daniau dirba ne tik tradicinse darbo vietose tokiose kaip ligonin, poliklinika ar sanatorija, bet usiima ir individualia kineziterapeuto veikla [63,68,74]. Vis dlto kineziterapeutai pirmiausiai suprantami, kaip reabilitacijos komandos nariai, o norintys verstis individaulia kineziterapeuto veikla ir gauti licencij vykdyti i veikl, neretai susiduria su nepakankamai aikiu ios srities regalmentavimu, nepakankama teisine baze bei sveikatos politikos aikumo ir nuoseklumo trkumu. Daugelyje pasaulio ali kineziterapeut veikla yra detaliai apibrta ir grietai reglamentuojama, kineziterapija yra pripastama kaip savarankika profesija, kineziterapeutai yra licencijuojami, o alyse, kuriose kineziterapeutai yra prilyginami specialistams pacientai gali kreiptis tiesiogiai, o u paslaugas yra apmokama [89]. Lietuvoje kineziterapija ir privati kineziterapeuto veikla susiduria su nepakankamu teisiniu reglamentavimu, kineziterapeutai yra nelicencijuojami, daugeliu atvej pacientai neturi galimybs tiesiogiai kreiptis kineziterapeut usiimant privaia kineziterapeuto veikla ir gauti apmokjim i privalomojo sveikatos draudimo fondo [89]. Lietuvos mokslinink darbuose plaiai nagrinjami reabilitacijos ir kineziterapijos metodai, j efektyvumas, analizuojami kineziterapeut rengimo ir karjeros klausimai, kineziterapijos paslaug kokyb, kineziterapeut pasitenkinimas darbu ir darbo slygomis, taiau pasigendama kineziterapijos ekonominio efektyvumo vertinimo, pavyko rasti tik kelet darb isamiau nagrinjani kineziterapeut profesinio savarankikumo, privaios kineziterapeuto praktikos, licencijavimo klausimus. Taigi, privaios kineziterapeut veiklos

pltra, nepakankamai aikus ios srities teisinis reglamentavimas ir mokslini darb ia tema stoka rodo io darbo temos aktualum ir naujum. Darbo tikslas - vertinti privaios kineziterapeuto veiklos poreik ir galimybes Lietuvoje. Udaviniai: 1. Apvelgti ir ianalizuoti kineziterapeuto veikl reglamentuojani teisin baz bei oficiali statistik apie privaios kineziterapeuto veiklos galimybes Lietuvoje. 2. Nustatyti privaios kineziterapeuto veiklos poreik bei vertinti kineziterapeut poir tai. 3. vertinti pagrindinius privaiai kineziterapeuto veiklai Lietuvoje kliudanius veiksnius.

10

1. LITERATROS APVALGA
1.1. mogikasis kapitalas ir sveiki gyvenimo metai

XXI amiuje lemiamu ekonominio augimo veiksniu tapo protinio darbo darbuotojai, kito protins ir fizins veiklos element santykis moni darbe. iuolaikinje informacinje visuomenje mogus turi mokytis vis gyvenim, o tai danai slygoja pasyv gyvenimo bd [3,8]. mogikojo kapitalo teorija kiekvieno mogaus sveikat laiko turtu arba sveikatos kapitalu. Dalis io turto yra paveldima, t.y. dalinai sveikata priklauso nuo i tv gauto tam tikro gen rinkinio, kita dalis gyjama [3]. Sveikatos kapitalas susideda i nesirgimo laiko, kuris panaudojamas darbui, vartojimui, laisvalaikiui [3,8,41]. Nuo sveikatos bkls i dalies priklauso ir tokie faktoriai, kaip darbingumas, darbo efektyvumas, konkurencingumas, sugebjimas prisitaikyti prie besikeiiani gyvenimo slyg, atsparumas stresui [3,8]. Kuo anksiau pradedama investuoti mogaus sveikat, tuo greiiau ios investicijos duoda apiuopiamus rezultatus. Europos Komisija prognozuoja, kad jeigu mons ilikt sveikesni ilgiau gyvendami, ilaidos sveikatos prieirai bt per pus maesns [35]. Taiau kaip ir kiekvienas turtas, taip ir sveikata laikui bgant nepriirima prastja, o kalbant apie mogaus sveikat prastjimas yra akivaizdus. Sveikatos problemos yra viena pagrindini njimo darb ir ankstyvo ijimo pensij prieasi [38]. Vidutin tiktina gyvenimo trukm Europos Sjungoje, pastaraisiais deimtmeiais ilgja spariai, taiau sveik gyvenimo met skaiiaus vidurkis didja ymiai liau [8,37,39]. Taigi, vis dar didesn ilgjanio gyvenimo dalis praeina esant blogai sveikatos bklei, gyvenant pasyv gyvenimo bd, o tai ilgainiui slygoja sveikatos prieiros ilaid augim, sukelia sunkumus dalyvauti darbo rinkoje, neigiamai veikiama mogikojo kapitalo pltra [8,37,38,39]. Populiacijos kaita ir struktra gyja vis didesn svarb priimant politinius, ekonominius, socialinius sprendimus. alies gyventoj kaita daro tiesiogin tak alies ekonomikai ir gebjimams veikti pasaulio ekonomikos kontekste [38]. Remiantis Europos Sjungos 2012 met duomenimis, vidutin tiktina gyvenimo trukm Lietuvoje buvo 72,9 metai [37,39,66]. Vis dar ilieka didelis skirtumas tarp moter vidutins tiktinos gyvenimo trukms 78,4 metai ir vyr 67,3 metai [37,39,66]. 2012 met Eurostat duomenimis, vidutin tiktina gyvenimo trukm tarp Europos Sjungos moter pasiek 81,7 metus, vyr 75,3 metus [37,39,66]. Taigi, nors vidutin tiktina gyvenimo trukm Lietuvoje ilgja, taiau vis dar ilieka daugiau nei 11 met skirtumas tarp Lietuvos moter ir vyr vidutins tiktinos gyvenimo trukms ir daugiau nei 3 met skirtumas tarp Lietuvos ir Europos
11

Sjungos ali moter vidutins tiktinos gyvenimo trukms bei 8 met skirtumas tarp Lietuvos ir Europos Sjungos vyr vidutins tiktinos gyvenimo trukms. Kitas Lietuvai ir Europos Sjungos alims aktualus klausimas progresuojantis alies gyventoj senjimo procesas ir kintanti populiacijos amiaus piramids struktra. Europos Sjungoje ir Lietuvoje darbingo amiaus moni santykis, lyginant su vyresnio amiaus monmis maja. 2012 met Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 0-14 met amiaus grup sudar 15 proc. gyventoj, 15-64 met amiaus grup 68,3 proc. ir 65 met bei vyresni moni amiaus grup sudar 16,7 proc. gyventoj [73]. Europos Sjungos statistikos tarnybos, Eurostat, prognozmis Lietuvai ir toliau numatomas spartus gyventoj senjimas. Skaiiuojama, kad 2060 met pradioje beveik 37 procentai Lietuvos gyventoj bus pagyven mons. Europos Sjungoje 65-79 met amiaus grup sudarys 17,8 proc., 80 bei vyresni asmen grup - 12,1 proc. [37,38,73]. Dabartiniu laikotarpiu europiei vidutin tiktina gyvenimo trukm yra kur kas ilgesn u ankstesni kart, taiau sveiki gyvenimo metai Lietuvoje ir Europos Sjungoje vis dar yra nepakankami [37,38]. Sveiki gyvenimo metai metai, kuriuos asmuo tikisi nugyventi bdamas sveikas, kokybikai, be lig ir negalios [37,38]. Europos Sjungoje numatomi sveiki gyvenimo metai moterims 62,6 metai, vyrams 61,7 metai. Lietuvoje numatomi sveiki gyvenimo metai moterims 62,3 metai, vyrams 57,7 metai [37,38,66,73]. Taigi, Lietuvos moter sveiki gyvenimo metai yra artimi Europos Sjungos moter numatomiems sveikiems gyvenimo metams, tuo tarpu Lietuvos vyrams dar trksta 4 met iki Europos Sjungos ali vyr sveik gyvenimo met skaiiaus. Svarbu paminti, kad tarp Lietuvos moter ir vyr sveik gyvenimo met yra vienas didiausi met skaiiaus skirtum tarp Europos Sjungos ali [66]. Prailginti sveikus ir aktyvius gyvenimo metus, skatinti sveikatingum yra vienas i Europos Sjungos prioritetini sveikatos politikos tiksl, atsispindini Europa 2020 dokumente [36,66]. Siekiama, kad 20-64 met amiaus gyventoj uimtumo lygis bt 75 proc. ir bt ivengta ankstyvo ijimo pensij dl lig [38]. Vyresni nei 65 metai amiaus moni ilaikymas sveikais ir aktyviais, gali turti teigiamos takos j dalyvavimui darbo rinkoje ir padti reikmingai sutaupyti sveikatos prieiros biudeto l [8,38]. Gera sveikata ir ilgas gyvenimas yra ir turi bti fundamentals mogaus veiklos tikslai. Jeigu sveiki gyvenimo metai spariau ilgt nei vidutin tiktina gyvenimo trukm, mons bt ne tik laisvi nuo sveikatos problem, bet tai turt takos l paskirstymui sveikatos sistemai [37, 38]. Taigi, atsivelgiant Europos Sjungos sveikatos politik, vienas pagrindini Lietuvos sveikatos politikos tiksl turt bti sveiko senjimo rmimas. Sveiko senjimo rmimas
12

sveikatos ugdymas vis gyvenim siekiant ivengti sveikatos problem ir negalumo ankstyvame amiuje [35,39]. Kineziterapeuto veikla apima sveikatos stiprinim, prevencij, gydym ir reabilitacij, o kineziterapeutas savo praktikoje dirba su vaikais, darbingo amiaus suaugusiaisiais ir pagyvenusiais monmis, todl kineziterapija yra universali priemon, kuri gali padti efektyviai sprsti iuolaikines sveikatos problemas bei prisidti prie sveiko ir aktyvaus senjimo skatinimo [39,63,89]. Nekyla abejoni, kad sveikas, usigrdins, aktyvus mogus lengviau prisitaiko prie kintani ekonomini socialini slyg, lengviau pernea vairius sukrtimus, todl natraliai turt atsirasti paskata investuoti prevencij, aktyv poils ir sport, vairias sveikatingumo programas, reabilitacij [44]. Kineziterapija, kaip viena pagrindini reabilitacijos sudedamj grandi, gali bti efektyvi priemon mainant Lietuvos moter daugiau nei 16 met ir Lietuvos vyr 10 met trukm esant blogai sveikatos bklei ir dl to gyvenant pasyv gyvenimo bd [39,44,66]. Apibendrinant galima teigti, kad artimiausiais deimtmeiais Europa, kaip ir Lietuva, susidurs arba jau susiduria su demografijos pokyi sukeltomis pasekmmis darbo rinkos, sveikatos prieiros, socialini paslaug srityse. Ilgjant vidutinei tiktinai gyvenimo trukmei, augant pensinio amiaus moni skaiiui, o darbingo amiaus moni pamau majant arba jiems negalint bti aktyviais darbo rinkos dalyviais dl sveikatos problem, svarbu imtis veiksm, utikrinani i moni sveikatos kapitalo nuvertjimo sumainim. Atsivelgiant kintanius lig ypatumus, skatinti sveik bei aktyv senjim. Sveikatos prieiros sistemos prioritetus ir las nukreipiant tas sritis, kurios utikrina efektyv iuolaikini sveikatos problem sprendim ir racional itekli panaudojim, padt ne tik sutaupyti, bet ir skatint i sveikatos prieiros sektori pltr. 1.2. Reabilitacija ir kineziterapija kaip ekomomikai naudingos sritys

Lietuvos Respublikos Seimo nutarime (LRS) 2011 2020 metams minima, kad btina skatinti sveikatos ugdym, stiprinim bei prevencij, pltoti sveikatos prieiros paslaug rink siningomis konkurencijos slygomis, skatinti racional ir efektyv sveikatos prieiros itekli naudojim [15,16]. Sveikatos sistemoje svarbiausias pacientas, o sveikatos sistema turi bti organizuojama atsivelgiant kintanius, individualius paciento ir bendrus visuomens poreikius [15,16]. LRS nutarime taipogi minima btinyb optimizuoti sveikatos prieiros paslaug spektr, skatinti ambulatorini paslaug pltr, mainti nepagrst stacionarini paslaug skaii, priartinti sveikatos prieiros paslaugas prie gyventoj, pltoti
13

alternatyvias sveikatos prieiros organizavimo formas. Kaip viena i alternatyvi sveikatos prieiros organizavimo form minima ambulatorin reabilitacija [15,16]. Demografiniai pokyiai, didjantis ligotumas ir sergamumas bei ltini lig paplitimas, igyvenamumas po sunki lig ar traum, su gyvenimo bdu susijusi sveikatos sutrikim paplitimas didina reabilitacijos poreiki apimt, kartu yra ikis kineziterapeutams [1]. Pagrindin finansini itekli praradim sudaro ne ilaidos asmens sveikatos prieirai, bet nesukurtas produktas dl to, kad asmenys dl ligos ar negalumo nedirbo ar nedirbs iki pensinio amiaus [1]. Reabilitacija iuo atveju anksiau padt grinti asmen darb, bt ivengiama komplikacij, sumat slaugos ar kit sveikatos sprieiros paslaug poreikis bei apimtis, sumat laiko snaudos, skiriamos veiklai neduodaniai ekonomins gros. Reabilitacija, ypa ambulatorin reabilitacija, yra viena efektyviausi kio ak [1,5,62]. rodyta, kad vienas piniginis vienetas, skirtas reabilitacijai, atsiperka devynis kartus [63,87]. Taigi, reabilitacija yra ta sritis, kurios veikla apima ne tik LRS nutarime minimus siekius bei poreik racionaliai ir efektyviai panaudoti sveikatos prieiros iteklius, bet yra iskiriama kaip prioritetas Lietuvos sveikatos politikoje [15,16]. Itekliai visuomet riboti ir yra daugiau nauding srii nei itekli joms finansuoti, todl tenka rinktis i keli galimybi. Dl ios prieasties svarbu nustatyti prioritetus ir rinktis tas sveikatos prieiros sritis, kurios yra ekonomikai efektyviausios [5]. Vertinant tam tikros sveikatos prieiros programos ar metodo vert svarbu atsivelgti kain ir vertinti, ar ilaidos atitinka laukiamus rezultatus [5]. Lietuvos Respublikos (LR) Sveikatos apsaugos ministro sakymu V-50 yra patvirtintos reabilitacijos bei sveikatos grinimo bazins kainos [27] (r. PRIEDAS Nr.4).

14

Reabilitacijos bei sveikatos grinimo bazins kainos yra pateikiamos atsivelgiant reabilitacijos etapus [27] (1 pav.).

1 pav. Reabilitacijos etapai [27] Taigi, i sakyme pateikt duomen matyti, kad ambulatorins reabilitacijos I bazin kaina suaugusiam asmeniui 48,2 Lt, ambulatorin reabilitacija II suaugusiam asmeniui 57,8 Lt, vaikui 58,9 Lt [27]. Kainos skaiiuotos vienam asmens apsilankymui ar lovadieniui. Reabilitacija II ir pakartorin reabilitacija II vertintos 134,2 Lt suaugusiems asmenims ir 136,6 Lt vaikams. Reabilitacija III ir pakartotin reabilitacija III suaugusiems asmenims ir vaikams vertintos po 246,3 Lt [27]. A. Kriinas silo, kad lovadienio kainoje atskira eilute turi bti iskirta reabilitacijos paslaug kaina, kuri turi sudaryti 3-4 proc. kainos [43]. Sveikatos apsaugos ministro sakyme V-50 kainos yra pateikiamos bendros, traukiant visas reabilitacijos proceso metu atsirandanias ilaidas [27]. Taiau kyla klausimas, kokia dalis i reabilitacijos paslaug kaini tenka kineziterapijos procedroms, kaip vienoms pagrindini reabilitacijos procese. Remiantis L. Brazdionyts atliktu tyrimu, kurio metu buvo vertintos darbdavio socialinio draudimo mokos, komunalini patarnavim ilaidos, kineziterapijos priemoni nusidvjimas ir pridta kineziterapeuto darbo umokesio dalis,

15

tenkanti vienam pacientui, buvo gauta, kad neurologijos skyriuje vieno paciento, serganio galvos smegen insultu, vieno lovadienio kineziterapija kainuoja 3,62 Lt, fizins medicinos ir reabilitacijos skyriuje 16,7 Lt, ambulatorins reabilitacijos skyriuje 14,65 Lt. [5]. Kineziterapijos kainis buvo gautas susumavus visas ilaidas, atsirandanias teikiant kineziterapijos paslaug galvos smegen insultu sergantiems pacientams. Lauros Brazdionyts tyrimo rezultatai apibendrintai pateikiami lentelje [5] (1 lent.). 1 lentel. Neurologijos, fizins medicinos ir reabilitacijos bei ambulatorins reabilitacijos skyriuose taikomos kineziterapijos kainio sudtins dalys [5]

Svarbu paminti, kad tyrimas buvo atliktas 2006 metais, o 2008 metais Sveikatos apsaugos ministro sakyme V-50 buvo idstytos naujos reabilitacijos bei sveikatos grinamojo gydymo paslaug bazins kainos, todl kainiai iuo metu yra pasikeit. Vis dlto akivaizdu, kad kineziterapijos kainis yra didiausias fizins medicinos ir reabilitacijos skyriuje, o maiausiai kainuoja kineziterapijos procedros neurologijos skyriuje ir ambulatorijoje [5]. Panaios tendencijos yra ir Sveikatos apsaugos ministro sakyme V-50, kur ambulatorins reabilitacijos kaina yra maiausia, kas paaikina siek pltoti ambulatorins reabilitacijos paslaugas, kaip bd taupyti ir racionaliai panaudoti sveikatos prieiros sistemos las [27]. Apibendrinus autors tyrimo rezultatus, matyti, kad, skaiiuojant kineziterapijos procedros kainius, nepakankamai vertinama kineziterapeuto, kaip specialisto, vert, jo inios, patirtis, krybin ir intelektin darbo pus [5].

16

2013 metais, pateikus uklausim Valstybinei Ligoni kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dl to, kokia dalis kainos nuo bazini Sveikatos apsaugos ministro sakymu V-50 patvirtint reabilitacijos bei sveikatos grinimo kain tenka kineziterapijos paslaugai, buvo gautas atsakymas, kad skaiiuojant paslaugos reabilitacija III bazin kain yra traukta 1,5 val. kineziterapijos paslaug. Atskirai kineziterapijos paslaugos kaina yra neskaiiuojama. Taigi, skaiiuojant reabilitacija III bazin kain, buvo traukta 1,5 val. kineziterapeuto atlyginimas, mokesiai sodrai. Taip pat traukiama naudojam medikament kaina, kitos priemons. Apie kineziterapijos kainos dal nuo bazins reabilitacijos bei sveikatos grinimo kainos, teikiant paslaug ambulatorin reabilitacija I, ambulatorin reabilitacija II bei reabilitacija II ir pakartotin reabilitacija II, duomen negauta. L. Brazdionyt teigia, kad Sveikatos apsaugos ministerija nenustat n vieno kineziterapijos reabilitacijos bazini kain lygio, iskyrus ambulatorinio gydymo etapu. Vienos kineziterapijos procedros kaina yra vertinta 13,90 Lt [5]. Nors Lietuvos sveikatos politika yra pltojama atsivelgiant Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas ir Europos Sjungos standartus, o daugelyje alies dokument yra akcentuojama lig profilaktika, sveikas senjimas, fizinio aktyvumo skatinimo svarba, o specialistai Lietuvoje ir usienyje pripasta reabilitacij kaip efektyvi, ekonomikai nauding ir las taupani srit, taiau reabilitacijai Lietuvoje vis dar skiriamas nepakankamas dmesys ir finansavimas. Kineziterapijai, kaip pagrindinei medicinins reabilitacijos priemonei, kuri apima ne tik baigiamj sveikatos prieiros sistemos etap, bet ir sveikatinim, prevencij bei gydym taip pat vis dar neskiriama derama vieta sveikatos prieiros sistemoje, o statymai ir teiss aktai nepakankamai aikiai reglamentuoja kineziterapeut, kaip pagrindini ios paslaugos teikj, veikl ir finansavim, susiduriama su daugybe ios sritries pltojimo problem [44,45,68,77,88,89,93]. Trksta mokslini tyrim, susijusi su ekonomine kineziterapijos verte [5]. I atlikto Lauros Brazdionyts tyrimo ir apibendrinus Sveikatos apsaugos ministro sakymu patvirtintas reabilitacijos bei sveikatos grinimo bazines kainas galima daryti ivad, kad ambulatorins paslaugos yra vienos pigesni paslaug, taiau savo efektyvumu nenusileidia stacionare teikiamoms paslaugoms ir leidia ias paslaugas suteikti didesniam pacient skaiiui [5]. Paslaugomis gali pasinaudoti dirbantys asmenys, paslaugos teikiamos ariau nam bei yra minimos kaip prioritetas sveikatos politikos dokumentuose ir apima daugel LRS nutarime, 2011 2020 metams minim tiksl [15,16,43,49].

17

1.3.

Kineziterapeut mogikj itekli planavimas ir licencijavimas

Sveikatos prieiros specialist itekliai yra svarbiausia sveikatos sistemos sudedamoji dalis ir funkcionavimo slyga, o mogikj itekli planavimas yra sudtingas udavinys, reikalaujantis nuoseklumo ir aikios sveikatos politikos strategijos [30,75], Sveikatos prieiros specialist itekliai susideda i gydytoj, odontolog, slaugytoj, kineziterapeut, visuomens sveikatos specialist ir kit sveikatos prieiros sistemos atstov [30,64,75]. Prognozuojant sveikatos prieiros specialist skaii, pirmiausia yra vertinamas paslaug poreikis prognozuojamuoju laikotarpiu pagal gyventoj amiaus, lyties grupes, sergamumo ir mirtingumo rodiklius [7]. Remiantis Europos Sjungos standartais buvo didinamas reabilitacijos specialist, tarp j ir kineziterapeut, skaiius Lietuvoje, tenkantis 10 000 tkstani gyventoj [68,89]. Buvo prognozuojama, kad Lietuvai kineziterapijos specialist reikt apie 5000 [43,44]. Lietuvos Kineziterapeut draugijos duomenimis, draugijoje yra uregistruota apie 700 kineziterapeut [89]. A.Kriino duomenimis, 2002 metais Lietuvoje kineziterapeut skaiius, tenkantis alies gyventoj skaiiui buvo 1:6333 [43,44,78]. O Mildos ukauskiens 2011 metais paskelbtoje disertacijoje skaiiuojama, kad Lietuvoje kineziterapeut skaiius, tenkantis alies gyventoj skaiiui yra 1:4700 [89]. Estijoje is skaius yra 1:3500, Italijoje 1:1450, Danijoje 1:610, vedijoje 1:600, Suomijoje 1:450, Belgijoje 1:355, Etiopijoje 14 kineziterapeut tenka 60 milijon gyventoj [89]. Skirtumai tarp autori pateikiam duomen apie Lietuvos kineziterapeut skaii liudija, kad Lietuvoje trksta tikslios su kineziterapeut skaiiumi susijusios informacijos, nra tiksliai inoma, kiek kineziterapeut yra praktikuojani, o tai turi takos ios srities specialist poreikio planavimui. Profesijos nari skaiius lemia ir paios profesijos vystymsi bei tobuljim [89,64], o lyginant su kitomis isivysiusiomis alimis, kineziterapeut skaiius Lietuvoje yra nepakankamas, taiau jis turi bti planuojamas atsivelgiant individualius alies ypatumus bei tradicijas. Taigi, Lietuvoje nra pakankamai vieningo, isamaus ir reguliariai atnaujinamo duomen altinio, kuriame bt visa btina informacija apie sveikatos prieiros sistemos mogikuosius iteklius, o apie tam tikrus sveikatos prieiros specialistus informacija alies mastu nra renkama arba ji yra nepakankama. Dl ios prieasties sveikatos prieiros specialist pasilos ir poreikio planavimas yra sudtingas ir fragmentikas [75]. Sveikatos prieiros paslaug skaiius yra ribojamas, todl suteikt paslaug skaiius ne visada parodo j poreik, neatsivelgiama paslaug kokybinius aspektus, nevertinama ekspert ir Lietuvos piliei, kaip paslaug

18

vartotoj, nuomon [7,30,75]. Lietuvoje kryptingas sveikatos prieiros mogikj itekli planavimas pradtas 2000 metais, taiau informacija buvo renkama daugiausia apie gydytojus ir odontologus [7,30,75]. Pasaulio sveikatos organizacija Europos regiono leidinyje ,,Sveikata visiems pabria btinyn ne tik utikrinti tinkam sveikatos prieiros specialist pasil, bet ir suteikti slygas optimaliai veiklai [30]. LRS nutarime 2011 2020 metams minima, kad btina skatinti sveikatos prieiros paslaug rinkos pltr siningomis konkurencijos slygomis, sudaryti lygias slygas ir vienodas galimybes teikti sveikatos prieiros paslaugas valstybinio ir privataus sektoriaus sveikatos prieiros paslaug teikjams, diegti vairias valstybinio ir privataus sektori bendradarbiavimo formas, mainti verslo pltr ribojanias slygas sveikatos prieiros sektoriuje. Kaip viena i prioritetini krypi yra minima ambulatorins reabilitacijos paslaug pltra [15,16]. Kalbant apie reabilitacijos specialistus, tarp j ir kineziterapeutus, slygos optimaliai veiklai yra nepakankamos [44,68,88]. Neretai dl sveikatos prieiros specialist poreikio planavimo klaid ar nesudarom optimali slyg specialistui pltoti veikl, tokios alys, kaip Jungtin Karalyst, Norvegija, Vokietija sudaro palankias slygas Lietuvos sveikatos specialist integracijai savo sveikatos prieiros sistemas. Taigi, sveikatos prieira praranda ne tik specialistus, be ir las, kurios buvo investuotos specialisto parengim [5,30,41]. Lietuvoje kineziterapeutus rengia auktosios universitetins ir auktosios neuniversitetins vietimo staigos. Kasmet kineziterapeuto profesin kvalifikacij gyja nemaas brys absolvent, taiau neretai yra skiriamas nepakankamas dmesys LR Sveikatos apsaugos ministro sakyme isakytam teiginiui, kad rengiant aukiausios kvalifikacijos specialistus btina atsivelgti, jog studentai pagal atskiras studij kryptis bt priimami remiantis specialist sidarbinimo tyrimais, alies ir Europos darbo rinkos tendencijomis [30]. Taip pat trksta aikumo, kaip kineziterapeut teiss ir pareigos, kompetencija, veikla ir dl jos atsirandanti atsakomyb priklauso nuo gyto isilavinimo laipsnio: bakalauras, magistras [89]. Kineziterapeuto normoje yra pasakyta, kad kineziterapeutas asmuo, gijs kineziterapeuto profesin kvalifikacij [18]. Baigus studijas auktojoje universitetinje ir auktojoje neuniversitetinje vietimo staigoje yra suteikiama ta pati profesin kvalifikacija reabilitacijos kvalifikacinis laipsnis, profesin kvalifikacija kineziterapeutas [89]. Kineziterapija ir kineziterapeuto padjjo praktika priskiriamos prie licencijuojam asmens sveikatos prieiros paslaug, nors kineziterapeut padjjai yra neberengiami [22]. Taigi, asmenys, gij auktj universitetin ir auktj neuniversitetin isilavinim, pretenduoja ne tik tas paias darbo vietas, bet ir turi teis gauti kineziterapeuto spaudo numer, j veikl
19

reglamentuoja ta pati kineziterapeuto norma, kurioje esmin slyga, leidianti verstis kineziterapeuto praktika, yra gyta profesin kvalifikacija [18,89]. Kaip jau buvo minta, kineziterapijos paslaugos priskiriamos prie licencijuojam asmens sveikatos prieiros paslaug, taiau kineziterapeutai, kaip specialistai, yra nelicencijuojami [22,89]. Taip pat nepevyko aptikti joki statymais ar kitais teiss aktais numatyt apribojim, susijusi su gytu isilavinimu, jo laipsniu ir vykdoma individualia kineziterapeuto veikla, nra keliama joki speciali su isilavinimu susijusi reikalavim steigiant kineziterapijos paslaugas teiksiani asmens sveikatos prieiros staig. Juntinse Amerikos Valstijose kineziterapeutams, norintiems usiimti privaia veikla, yra keliamas reikalavimas turti daktaro laipsn [89]. Lietuvoje kineziterapijos doktorantros studijos yra nevykdomos, ios srities specialistai doktorantros studijas renkasi i kit biomedicinos srities krypi [44, 89]. Apibendrinant galima teigti, kad specialist licencijavimas ir dirbani pagal gyt profesin kvalifikacij asmen registras leidia planuoti mogikuosius iteklius, paslaug pasil ir poreik. Nepaisant to, kineziterapijos specialistai Lietuvoje yra nelicencijuojami, o tiksli duomen apie kineziterapeut skaii Lietuvoje aptikti nepavyko, todl greiiausiai informacija apie ios srities specialistus yra renkama fragmentikai [30]. Pagrindine slyga teikti kineziterapijos paslaugas laikant kineziterapeuto profesin kvalifikacij inyksta auktojo mokslo ir gyto isilavinimo laipsnio vert, nesudaromos optimalios slygos ios srities specialistams verstis kineziterapeuto praktika, usiimti individualia veikla [89].

1.4.

Kineziterapija kaip savarankika profesija

Daugelyje pasaulio ali kineziterapija yra traktuojama kaip savarankika profesija [89]. Kineziterapeutai turi profesin autonomij ir remdamiesi savo kompetencijomis teikia gydymo, sveikatinimo bei sveikatos prevencijos paslaugas [89]. Kineziterapijos specialyb yra traukta LR reglamentuojam profesij sra [17]. Reglamentavimas iuo atveju turi bti suprantamas, kaip tam tik taisykli nustatymas [80]. traukus specialyb LR reglamentuojam specialybi sra reikia remtis LR Sveikatos sistemos statymo 50 str., kuriame pasakyta, kad specialistai gali praktikuoti tik gav licencij [54]. Medicinos normoje MN 124:2004, reglamentuojanioje kineziterapeut veikl, yra teigiama, kad Lietuvoje kineziterapeutai savarankikai arba su kitais reabilitacijos specialistais dirba sveikatos prieiros staigoje, turinioje licencij teikti medicinins
20

reabilitacijos paslaugas [18]. Taigi, i ios normos galima suprasti, kad kineziterapeutas turi teis praktikuoti kineziterapij savarankikai arba dirbti kartu su reabilitacijos specialist komanda, o esmin slyga tokiai veiklai asmens sveikatos prieiros staigos licencija teikti reabilitacijos paslaugas. Taiau toki licencij, vodovaujantis LR Sveikatos prieiros staig statymu ir Asmens sveikatos prieiros staig licencijavimo taisyklmis, gali gauti tik juridiniai asmenys [10,55]. LR Civiliniame kodekse raoma, kad juridinis asmuo - tai savo pavadinim turinti mon, staiga ar organizacija, kuri gali savo vardu gyti ir turti teises bei pareigas [56]. Nepavyko rasti statym ar teiss akt, draudiani kineziterapeutui, turiniam kineziterapeuto profesin kvalifikacij ir gavusiam licencij teikti atitinkamas asmens sveikatos prieiros paslaugas, verstis individualia kineziterapeuto praktika, taiau kineziterapijos paslauga gali bti teikiama tik sveikatos prieiros staigose, turiniose staigos asmens sveikatos prieiros licencij iai veiklai, nepaisant j teisins formos, o fiziniai asmenys, nesteigdami juridinio asmens, ia veikla kaip individualia verstis negali [10,55]. Kaip jau buvo minta, daugelyje ali kineziterapija yra traktuojama kaip savarankika profesija, o kineziterapeutai gali dirbti valstybiniame, privaiame sektoriuose ar usiimti individualia praktika [89]. Kiekvienoje alyje yra susiklosiusios tam tikros su reabilitacijos sistema susijusios tradicijos. Lietuvoje kineziterapijos specialist poreikis atsirado, kuriant daugiaprofilin reabilitacijos sistem ir ilg laik kineziterapeutai dirbo tik valstybinse sveikatos prieiros staigose, reabilitacijos specialist komadoje [46,60,68]. 2005 metais Vilniuje buvo staigas privatus Kineziterapijos centras, turintis asmens sveikatos prieiros staigos licencij teikti kineziterapijos paslaugas [68]. Remiantis Lietuvos medicinos katalogu iuo metu Lietuvoje, o ypa didiuosiuose miestuose, yra nemaas skaiius fizins medicinos ir reabilitacijos paslaugas teikiani gydymo staig, taiau gydymo staig, teikiani tik kineziterapijos paslaugas vis dar nra daug. Daniausiai kineziterapijos paslaugos yra teikiamos kaip viena i paslaug greta kit specialist konsultacij, masao ar groio bei sveikatinimo procedr. Pradtos teikti kineziterapijos paslaugos paciento namuose [50]. LR Sveikatos apsaugos ministro sakyme yra teigiama, kad Lietuvoje turi bti siekiama pltoti ambulatorines asmens sveikatos prieiros paslaugas, didinti j apimtis, asortiment, prioritet teikti nepriklausom rangov privaiai veiklai, pltoti ambulatorines reabilitacijos paslaugas [30]. Taigi, Lietuvos sveikatos politikos dokumentuose privati veikla yra skatinama, o ambulatorins reabilitacijos pltra yra laikoma vienu i prioritet, taiau asmenys, norintys
21

verstis individaulia kineziterapeuto praktika ir gauti licencij vykdyti i veikl, neretai susiduria su nepakankamai aikiu ios srities teisiniu reglamentavimu ir nepakankama teisine baze bei sveikatos politikos aikumo ir nuoseklumo trkumu [68,89]. Nors kineziterapija usienio alyse yra pripastama kaip savarankika profesija, o Lietuvoje pradedamas kurti privatus sektorius, teikiantis kineziterapijos paslaugas, taiau vis dar vyrauja poiris, kad kineziterapeutas vis pirma yra reabilitacijos komandos narys, o individualios kineziterapeuto veiklos klausimai nra plaiai nagrinjami.

1.5.

Juridinio asmens steigimas

Juridinio asmens steigimo dokumentuose nra privaloma tiksliai nurodyti veiklos ries, taiau ji gali bti nurodoma pasirinktinai i Statistikos departamento prie LR Vyriausybs pateikiamo ekonomins veiklos ri klasifikatoriaus [13]. Sveikatos prieira priskiriama N sekcijai sveikatos prieira ir socialinis darbas. Dokumente iskiriamos ios sritys: reabilitacijos ligonini veikla, kita gydytoj veikla fizioterapija, kita moni sveikatos prieiros veikla, viduriniojo medicinos personalo paslaugos teikiamos ligoniams ne ligoninse [13]. Kineziterapijos paslaugas teikianio juridinio asmens veiklos ris priskiriama prie kitos moni sveikatos prieiros veiklos. Steigiant juridin asmen, jo statuose trumpai nurodomas veiklos pobdis. Dokumentus, skirtus juridinio asmens steigimui ir j atitikties statym reikalavimams patvirtinim, bei patvirtinim, kad juridin asmen registruoti galima, nes statymuose ar steigimo dokumentuose nustatytos prievols yra vykdytos, tvirtina notaras, teiss akt nustatyta tvarka [29]. Prie pateikiant dokumentus notarui yra privaloma atidaryti banke sskait, kuri bus mokamas juridinio asmens steigimo statinis kapitalas [29,58]. Juridiniai asmenys yra vairi form ir kiekviena j pasiymi tik jai bdinga specifika. Pagal veiklos tikslus juridiniai asmenys yra skirstomi vieuosius ir privaius juridinius asmenis [4]. Vieieji juridiniai asmenys tai valstybs ar savivaldybs, j institucij arba kit asmen, nesiekiani sau naudos, steigti juridiniai asmenys, kuri tikslas tenkinti vieuosius arba visuomens interesus. O privai juridini asmen tikslas yra tenkinti privaius interesus [4]. Taigi, esminis skirtumas tarp viej ir privai juridini asmen naudos siekimas ir pelnas. Nauda iuo atveju turi bti suprantama kaip materiali, piniginio ar turtinio pobdio [4]. Viej juridini asmen tikslas tenkinti visos visuomens ar bent didiosios jos dalies interesus, o privai juridini asmen tikslas - materialios naudos sukrimas juridinio asmens dalyviams,
22

valdymo organams ar kitoms interes grupms [4]. Lietuvoje reabilitacijos, kineziterapijos, masao paslaugas teikianios gydymo ir sveikatinimo staigos daugiausiai yra pasirinkusios udarosios akcins bendrovs (UAB), akcins bendrovs (AB), individualios mons (I) ir vieosios staigos (V) teisinius statusus [50]. Juridinio asmens teisins formos pasirinkim lemia dalyvi atsakomyb, dalyvi skaiius, dalyvi dalyvavimas valdant mon, juridinio asmens veiklos tikslas, ketinamos vykdyti veiklos pobdis, pradinio kapitalo dydis ir kita [4,58]. Akcin bendrov ir udaroji akcin bendrov Pagrindinis statymas, reguliuojantis akcini (AB) ir udarj akcini bendrovi (UAB) veikl yra Akcini bendrovi statymas ir Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas [56,59]. i teisini form bendrovi statinis kapitalas yra padalytas dalis, akcijas. Bendrovs veikla reglamentuojama steigimo dokumento, stat pagrindu. Taigi, steigiant juridin asmen, statai yra btini. i teisini form juridiniai asmenys yra privats ir ribotos atsakomybs. Ribota atasakomyb reikia, kad juridinio asmens dalyvis atsako u juridinio asmens prievoles tik ta suma, kuri jis sumokjo kaip savo na juridin asmen [4,56,58]. Taiau administracin, baudiamoji atsakomyb nepaisant to, ar juridinio asmens atsakomyb yra ribota ar ne, visada yra neribota [4,59]. Pagrindinis i teisini form juridini asmen tikslas yra pelno siekimas vykdant statym neudraust veikl. Steigiant i form juridin asmen, jo steigjai sujungia savo turimas las, statin kapital [4,59]. Remiantis LR Akcini bendrovi statymo 2 ir 4 str. akcins bendrovs statinis kapitalas turi bti ne maesnis kaip 150 tkst. Lt, o udarosios akcins bendrovs ne maesnis kaip 10 tkst. Lt. Udarojoje akcinje bendrovje maksimalus akcinink skaiius 250. Kiekvienas akcininkas turi sigyti ir apmokti bent vien bendrovs akcij. sigytos akcijos suteikia atitinkamas teises bendrovje. Akcin ir udaroji akcin bendrov turi turti akcinink susirinkim ir vienasmen valdymo organ bendrovs vadov [4,59]. Visuotinis akcinink susirinkimas sprendia svarbiausius bendrovs gyvavimo klausimus. Kasdienius bendrovs veiklos klausimus sprendia ir u juos yra atsakingas vadovas. Jis turi iimtin teis veikti bendrovs vardu ir organizuoti jos darb [4,58,59]. Kitas svarbus aspektas yra buhalterin apskaita. Bendrovs buhalterin apskait tvarko buhalteris ar buhalterins apskaitos paslaugas teikianios firmos. Finansiniams metams pasibaigus pateikiama metin finansin atskaitomyb, atliekamas auditas [4,58,59]. Individuali mon Remiantis LR Individuali moni statymu, individuali mon yra neribotos civilins atsakomybs privatus juridinis asmuo [52]. Individualios mons steigju gali bti tik vienas veiksnus fizinis asmuo. Nuo mons registravimo fizinis asmuo laikomas mons savininku ir pagrindiniu valdymo organu, taiau nuostatuose nurodius, savininkas gali paskirti mons
23

direktori [4,52]. Individuali mon yra neribotos civilins atsakomybs juridinis asmuo, todl individualios mons savininkas atsako u individualios mons prievoles visu savo turtu. mons ir jos savininko turtas nra formaliai atskirtas. Individualios mons pagrindinis veiklos tikslas pelno siekimas, o veikiama vadovaujantis steigimo dokumentu nuostatais. Prireikus galima keisti individualios mons teisin status akcin, udarj akcin bendrov, viej staig [4,52]. Individuali mon tvarko supaprastint buhalterin apskait, pildo mokesi deklaracij, o individualios mons savininkas tai gali atlikti pats ir dirbti vienas [4,52]. Vieoji staiga Vieoji staiga yra pelno nesiekiantis, ribotos civilins atsakomybs juridinis asmuo, kurio tikslas tenkinti vieuosius interesus [4,61]. Vieoji staiga gali vykdyti tik jos statuose nurodyt veikl. Viej staig veikl reglamentuoja viej staig statymas, o veikla vykdoma remiantis statais. Vieosios staigos dalininkas gali bti fizinis ar juridinis asmuo, nes na, o dalinink skaiius yra neribojamas. Vieoji staiga turi turti visuotin dalinink susirinkim ir valdymo organ vadov [61]. Vieosios staigos gautas pelnas gali bti naudojamas tik vieosios staigos statuose nurodytiems veiklos tikslams. Vieosios staigos likvidavimo atveju, dalininkams grinamas tik tas turtas, kuris liko patenkinus kreditori reikalavimus. Visas kitas turtas perduodamas kitoms vieosioms staigoms. Vieoji staiga negali bti pertvarkoma privat juridin asmen, tik biudetin staig ar labdaros bei paramos fond [4,61]. Taigi, siekiant pradti inviduali veikl pirmiausia turi bti pasirenkama naujo juridinio asmens teisin forma ir naujas juridinis asmuo registruojamasValstybinje monje Registr centras [4,58] (2 pav.).

24

2 Pav. Juridinio asmens teisiniai statusai Pasirinkus reabilitacijos paslaugas teikianiam juridiniam asmeniui tinkamiausi juridin status, svarbu atsivelgti, ar jo steigjas bus vienas fizinis asmuo, ar steigjas bus vienas juridinis asmuo, ar bus daugiau nei vienas steigjas [85]. Juridinio asmens steigimas esant vienam steigjui fiziniam asmeniui: Juridinio asmens steigjas Valstybinei monei Registr centras turi pateikti bendrovs steigimo akt, forma JAR AF. Bendrovs steigimo aktas yra sudaromas, kai j steigia vienas steigjas. Steigimo akte juridinio asmens steigjas nurodo juridinio asmens pavadinim, kod ir fizinio asmens duomenis [14,58,85,86]. Kaip buvo minta anksiau, juridinio asmens steigimo forma suteikia teis atidaryti steigiamos bendrovs kaupiamj sskait banke [4,85,86]. Steigjas gali pateikti juridini asmen registro tvarkytojui praym, forma JAR -5, dl juridinio asmens laikino pavadinimo traukimo registr [14,58,85,86]. Juridinio asmens steigimas esant ne vienam juridinio asmens steigjui: Juridinio asmens steigjas Valstybinei monei Registr centras turi pateikti sudaryt bendrovs steigimo sutart. Steigimo sutartis yra sudaroma, kai bendrov steigia du ar daugiau steigj [85,86]. Bendrovs steigimo sutartyje turi bti nurodyta: Steigjai ir j asmens duomenys. Jeigu juridinio asmens steigime dalyvauja juridinis asmuo, btina nurodyti io juridinio asmens pavadinim, teisin form, kod, buvein bei juridinio asmens atstovo asmens duomenis; Steigiamo juridinio asmens pavadinimas ir buvein;

25

 Asmenys, kurie turi teis atstovauti steigiamam juridiniam asmeniui, bei j teiss ir pareigos; Juridinio asmens statinio kapitalo dydis, akcij vert ir j suteikiamos teiss; Kiekvieno steigjo gyjam akcij skaiius, gijimo tvarka ir apmokjimas. Jeigu yra neamas nepiniginis naas, tai turi bti taip pat ufiksuota; Jeigu yra aukiamas steigiamasis susirinkimas, nurodomi jo suaukimo terminai, informacijos ir dokument pateikimo kitiems steigjams tvarka; Juridinio asmens steigimo ilaid kompensavimo ir apmokjimo tvarka; Sandori steigiamo juridinio asmens vardu sudarymo ir j tvirtinimo tvarka bei pradini na grinimo tvarka, jei juridinis asmuo nebt registruotas; Steigimo sutarties sudarymo data. Juridinio asmens steigimo sutartyje gali bti ir kit statymams neprietaraujani nuostat, o steigimo sutart pasirao visi steigjai arba j galioti asmenys [85]. steigus nauj juridin asmen ir j uregistravus Valstybinje monje Registr centras reikia kreiptis Valstybin mokesi inspekcij dl mokesi moktojo indentifikacinio numerio priskyrimo. Pagrindins mokesi inspekcijai pateikiamos formos: FR0791, FR0791A, FR0791B [26]. Apibendrinant galima teigti, kad siekiant steigti nauj juridin asmen teiksiant reabilitacijos, kineziterapijos, masao ar kitas asmens sveikatos prieiros paslaugas yra svarbu pasirinkti tinkamiausi juridinio asmens teisin form ir vertinti, kokios teiss ir pareigos dl to atsiras. Priklausomai nuo pasirinkto juridinio asmens teisins formos priklausys ir atsakingoms institucijoms reikaling pateikti dokument pobdis, taiau iame etape visa naujo juridinio asmens steigimo tvarka yra tokia pati, nepaisant to, kokio pobdio veikl is juridinis asmuo vykdys.

1.6.

Juridini asmen licencijavimas

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos statyme asmens sveikatos prieira yra apibriama kaip valstybs licencijuota fizini ir juridini asmen veikla, kurios tikslas laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir ukirsti jiems keli bei padti atgauti ir sustiprinti sveikat [54]. Asmens sveikatos prieiros apibrime yra minima licencijavimo slyga, kuri riboja juridinio asmens teisnum papildomais kvalifikaciniais reikalavimais, nustatytais tam tikrai veiklai vykdyti. Tokia veikla yra vadinama licencijavimu [4,10,54]. Neatitikdamas
26

nustatyt kvalifikacini reikalvim ir neturdamas atitinkamos licencijos, juridinis asmuo negali gyti joki teisi ir prisiimti pareig, susijusi su licencijuojama veikla. mons ar staigos vykdoma asmens sveikatos prieiros veikla neturint licencijos yra laikoma neteista [4,10,54]. Licencijavimas nustatymas, kad staigos veikla atitinka teiss akt reikalavimus, staigos teiss teikti paslaugas pripainimas ir licencijos idavimas [57]. Lietuvoje mones ar staigas asmens sveikatos prieiros veiklai licencijuoja Valstybin akreditavimo sveikatos prieirai tarnyba (VASPVT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Licencij idavimo tvark ir reikalavimus licencijai gauti nustato Vyriausybs ar jos galiotos institucijos patvirtintos Sveikatos prieiros licencijavimo taisykls. Gavus licencij verstis asmens sveikatos prieiros veikla mons ar staigos turi bti registruojamos Valstybiniame Sveikatos prieiros staig registre [10,54,57]. Taigi, veiklos ribojimas licencijomis nra absoliutus, nes gavus atitinkamos ries licencij teisnumas yra prapleiamas [4]. statymais ir licencijomis juridinio asmens teisnumas ribojimas ir veiklai keliami papildomi kvalifikaciniai reikalavimai dl to, kad manoma, jog usiimti tam tikra specifine veikla gali ne bet kuris, bet tik atitinkamos patirties, gdi, materialini itekli, personalo ir kit reikaling priemoni turintis juridinis asmuo [4]. Taiau, reikalavimas gauti licencij bet kokiai veiklai labai apsunkint verslo santykius, todl licencijuojama tik ta veikla, kuri gali daryti esmin neigiam poveik aplinkai, moni sveikatai ir gyvybei arba dl vieojo intereso ribojamas dalyvi, turini tokio pobdio licencij, skaiius [4]. Kad licencijavimas netapt diskriminavimo prielaida, reikalavimai licencijai gauti ir licencij idavimo tvarka turi bti aikiai reglamentuota ir prieinama visiems juridiniams asmenims. Taigi, licencij idavimo ir licencijuojamos veiklos slygos negali priklausyti nuo licencij gyjanios mons ar staigos ries [4]. Turi bti utikrinta teis visiems juridiniams asmenims, atitinkantiems licencijai gauti nustatytus reikalavimus, teis kreiptis dl licencijos, j gauti arba gauti motyvuot atsisakym j iduoti. Konkrets reikalavimai licencijoms gauti priklauso nuo licencijos ries ir yra nustatomi konkrei teiss akt [4,57]. Civiliniame kodekse yra tvirtinta nuostata, kad yra draudiama nustatyti licencijos galiojimo termin, taiau dl to licencija neturi bti laikoma absoliuia [56]. Licencijos iduodamos neribotam laikotarpiui, taiau licencijos galiojimas gali bti sustabdytas ar jos galiojimas panaikintas, jeigu yra nevykdomos licencijavimo taisykli nustatytos slygos. Licencijos galiojimo ir veiklos atitikim nustatytiems reikalavimams vykdo atitinkam veikl priirinios institucijos [4,10]. Licencijos turtojas turi grietai laikytis licencijuojamai veiklai keliam reikalavim ir utikrinti atsaking institucij prijim prie informacijos apie vykdom veikl. Informacija surenkama per teikiamas ataskaitas ar patikrinim metu. Juridini asmen registras kaupia ir vieina informacij apie juridiniams asmenims iduotas
27

licencijas, j galiojimo sustabdym ar panaikinim [4,57]. Lietuvoje nra vieno statymo, kuriame bt ivardintos visos licencijuojamos veiklos. Daniausiai licencijavimo reikalavimas yra nustatomas atitinkam veikl reglamentuojaniuose statymuose [4,10]. LR Sveikatos apsaugos ministro sakyme V 364 ir V - 273 yra pateikiamas licencijuojam ambulatorini ir stacionarini asmens sveikatos prieiros paslaug sraas. Prie licencijuojam ambulatorini asmens sveikatos prieiros paslaug grups medicinos paslaugos yra priskiriama fizin medicina ir reabilitacija, manualin terapija ir refleksoterapija [23,24]. Kineziterapija, ambulatorin reabilitacija, vaik raidos sutrikim ankstyvoji reabilitacija, masaas, kineziterapeuto padjjo praktika priskiriamos prie kit paslaug grups, taiau joms licencija taip pat yra privaloma [23,24]. Remiantis LR Sveikatos apsaugos ministro sakymo V-273 priedu, prie licencijuojam stacionarini asmens sveikatos prieiros paslaug priskiriama medicinin reabilitacija II, antirecidyvinis vaik gydymas II, sveikat grinamasis gydymas II, palaikomoji reabilitacija II, medicinin reabilitacija III, vaiko raidos sutrikim ankstyvoji reabilitacija IIIA, vaiko raidos sutrikim ankstyvoji reabilitacija IIIB [23]. Asmens sveikatos prieiros staiga gali teikti tik licencijoje nurodytas paslaugas, kurios yra nurodomos pagal asmens sveikatos prieiros staigos organizavimo lyg: pirmins, antrins, tretins. Paslaugos skirstomos ambulatorines ir stacionarines bei atsivelgiant licencijuojam asmens sveikatos prieiros paslaug sraus [10,23,24,27]. Taigi, licencijoje bus nurodoma, kad licencij idav VASPVT prie Sveikatos apsaugos ministerijos. staigos asmens sveikatos prieirai licencijoje nurodoma licencijos idavimo data, licencijos numeris ir nurodoma, koki asmens sveikatos prieiros veikl yra suteikiama teis vykdyti. Tai gali bti viena paslauga kineziterapija arba keletas paslaug: kineziterapija ir gydomasis masaas. Tai reikia, kad i gydymo staiga turi teis teikti tik licencijoje nurodytas paslaugas, vis kit paslaug teikimas yra laikomas neteistu. Taigi, jeigu juridinio asmens ketinama vykdyti asmens sveikatos prieiros veikla traukta licencijuojam asmens sveikatos prieiros paslaug sra, yra privaloma iai veiklai vykdyti gauti licencij [10,23,24]. Juridiniam asmeniui suteikta licencija rodo, kad vykdoma veikla atitinka teiss akt reikalavimus ir atitinkama mon ar staiga turi teis vykdyti licencijoje nurodyt veikl. Tokiu bdu yra apsaugomas vieasis interesas.

28

1.7.

Fizini asmen licencijavimas

Teis verstis tam tikros ries sveikatos prieiros veikla pripastama fiziniams asmenims, statymo nustatyta tvarka gavusiems licencij ir sertifikat. Fizini asmen veikla neturint licencijos ar leidimo yra laikoma neteista [4,54]. Fiziniai asmenys, kurie nra sveikatos prieiros specialistai ar neatitinka Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyt reikalavim, neturi teiss verstis sveikatinimo veikla. Sveikatos prieiros specialistai gali praktikuoti tik pagal gyt specialyb, o statym nustatytais atvejais specialistai gali praktikuoti tik gav licencij [4,54]. Lietuvoje kineziterapeut veikla yra nelicencijuojama, taiau remiantis VASPVT prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, kineziterapeutams yra suteikiami spaudo numeriai [89]. Lietuvos Kineziterapeut draugija siekdama, kad kineziterapija bt registruojama profesija, inicijavo kineziterapeut registravim bei spaudo numerio idavim [68]. Sveikatos prieiros specialistas, siekiantis gauti spaudo numer, turi pateikti dokumentus, patvirtinanius gyt kineziterapeuto profesin kvalifikacij. Nepaisant to, kineziterapeutais Lietuvoje dirba skirtingo lygmens isilavinim gij, turintys skirtingas profesines kvalifikacijas ir darbo patirt asmenys [89]. Remiantis LR Sveikatos apsaugos ministro sakymu Nr. 61 ir V - 402, kineziterapija yra priskiriama prie grups - kitas auktasis isilavinimas, o licencij idavim asmens sveikatos prieiros specialistams pavedama vykdyti atsivelgiant patvirtint asmens sveikatos prieiros specialybi ir subspecialybi sra [9,54]. Pagal tarptautin profesij klasifikacij International Classification of Occupation, ISCO, kuria pagrsta ir Lietuvos profesij klasifikacija, kineziterapeuto klasifikacija yra priskiriama specialist grupei ir yra viename pogrupyje su tokiomis profesijomis kaip gydytojas, gydytojas odontologas, vaistininkas ir kt. [22,89]. Kineziterapija yra tarptautiniu mastu pripainta sveikatos prieiros profesija, kuria gali usiimti tik kompetentingi ir, kur to reikalauja valstybiniai statymai, registruoti ir licencijuoti kineziterapeutai [89]. Kineziterapeuto norma yra pagrindinis dokumentas Lietuvoje, juridikai apibriantis kineziterapeuto veikl [18]. iame dokumente yra pasakyta, kad kineziterapeutas turi teis tobulinti profesin kvalifikacij LR teiss akt nustatyta tvarka, i nuostata yra minima ir prie pareig [18]. Kineziterapeutas nuolat turi tobulinti gyt profesin kvalifikacij, atsivelgdamas nuolatin medicinos mokslo ir praktikos paang [18]. Taigi, teisin prielaida kineziterapeuto kompetencijai kelti yra sudaryta, tai yra numatyta

29

kineziterapeuto normoje, taiau pasigendama detalesnio ir aikesnio regalmentavimo, kas neretai nea neaikumus ir sukelia netikrum dl specialist kompetencijos ir jos tobulinimo [89]. Lietuvoje nesukurta ir kineziterapeut pakartotins atestacijos sistema [89]. Taip pat kineziterapeuto normoje trksta detalaus Lietuvoje teisint kineziterapijos metod apraymo. Nevardijama, kokius diagnostinius pacient bkls vertinimo bei gydymo metodus savo darbe gali taikyti kineziterapeutai [18,89]. Didiojoje Britanijoje kineziterapeutai yra registruojami Sveikatos profesij taryboje, the Health Professions' Council; HPC. i tarnyba yra atsakinga u studij akreditavim bei tobulinim, todl ilaikomas glaudus ryys tarp kineziterapeut rengimo teorijos ir j profesins veiklos praktikos [89]. Tuo tarpu vedijoje, kur 9,1 mln. gyventoj tenka apie 16000 kineziterapeut, i j apie 12000 yra vedijos kineziterapeut asociacijos nariai. sidarbinti kineziterapeutu galima tik baigus studijas ir usiregistravus Nacionalinje sveikatos ir socialinio aprpinimo tarnyboje, The National Board of Health and Welfare [89]. Kiti Europos Sjungos gyventojai privalo rodyti savo kineziterapeuto kvalifikacij pateikdami galiojant savo alies universitetinio isilavinimo diplom, o tarnyba vertina kineziterapeut diplomus ir laipsnius [89]. Naujojoje Zelandijoje usiimti kineziterapeuto praktika gali tik Kineziterapijos taryboje, Physiotherapy Board, registruoti kineziterapeutai [76,89]. Taigi, daugelyje ali kineziterapeut veikla yra detaliai apibrta, pastebima reikminga kineziterapeut profesini draugij taka rengiant kineziterapeutus ir priirint j veikl nuo studij iki aktyvios profesins veiklos. Siekiant visuomen apsaugoti nuo nekvalifikuot specialist, Lietuvoje ir usienyje, kineziterapeutai yra registruojami. Daniausiai registruojami visi kineziterapijos studijas baig studentai, taiau kai kuriose alyse priimta praktika kineziterapeutus registruoti tik ilaikius kompetencij rodant egzamin ar kitais numatytais bdais [89]. alyse, kur kineziterapeutai taiko manualin manipuliacij ar skiria medikamentus, vertis kineziterapeuto praktika yra leidiama tik licencijavimo egzamin ilaikiusiems ir registruotiems kineziterapeutams. Vienose alyse licencija yra iduodama visam laikui, kitur licencijavimo egzamin periodikai reikia perlaikyti [89]. Taigi, visose mintose alyse yra keliamas kineziterapeuto profesins kvalifikacijos ir registracijos reikalavimas, siekiant visuomen apsaugoti nuo nekvalifikuot specialist ir galimos alos, ypa grietai vertinami tie specialistai, kurie savo darbe taiko manualin terapij, medikamentus. O Lietuvoje kineziterapeut veikla nra aikiai apibrta, vis dar neteisinti Lietuvos kineziterapeut taikomi kineziterapijos metodai, diagnostiniai pacient

30

bkls vertinimo metodai [89]. Kineziterapeutai negali atlikti kai kuri elektroterapijos ar hidroterapijos procedr, nes jas atlieka gydytojai fizioterapeutai ar slaugytojos, nors kineziterapeuto normoje MN:124:2004 yra pasakyta, kad kineziterapeutai turi inoti fizikins terapijos metodus ir priemones bei gebti taikyti fizioterapijos priemones. Kineziterapijos paslaugos yra licencijuojamos, taiau i paslaug teikiantys kineziterapeutai yra nelicencijuojami. Specialist registravimas ir spaudo numerio idavimas pradtas vykdyti neseniai [18,68,89]. Dirbani specialist tobulinimuisi yra sudaryta teisin prielaida, taiau jis daugiau yra rekomendacinio pobdio, Lietuvoje nesukurta pakartotins kineziterapeut atestacijos sistema. Kineziterapeuto normoje taip pat yra pasakyta, kad kineziterapeutai turi teis dalyvauti rengiant statymus ir kitus norminius aktus, taigi kineziterapeutams ir kineziterapeut draugijoms yra sudarytos teisins galimybs dalyvauti profesijai svarbi klausim sprendime ir tobulinime, o tai yra visuotinai priimta praktika daugelyje Europos valstybi [18,89].

1.8.

Asmens sveikatos prieiros staigoms keliami reikalavimai

Greta licencijos atitinkamai veiklai reikalingi vairs leidimai, sertifikatai, paymjimai [4], tokiu bdu siekiama utikrinti visuomens sveikatos saug ir kontroliuoti juridini ir fizini asmen veikl bei atitikim teiss aktuose numatytiems reikalavimams. Vis dlto specialistai kritikuoja, kad neretai Lietuvos teiss aktuose nepagrstai nustatomas reikalavimas gauti vairius leidimus ir tokiu bdu papildomai ribojama veikla, apsunkinami verslo santykiai [4]. Pagrindinis teiss aktas, kuriuo yra remiamasi rengiant asmens sveikatos prieiros staig, yra LR Sveikatos apsaugos ministro sakymas Dl Lietuvos Higienos Normos HN 47:2011 Asmens sveikatos prieiros staigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai [19]. ia norma turi remtis kineziterapeutai ar kiti fiziniai asmenys, siekiantys steigti juridin asmen, teiksiant licencijuojamas asmens sveikatos prieiros paslaugas. Kaip jau buvo minta anksiau, fizin medicina ir reabilitacija, kineziterapija, manualin terapija, refleksoterapija, ambulatorin reabilitacija, masaas yra priskiriami prie licencijuojam asmens sveikatos prieiros paslaug, todl steigiant juridin asmen, teiksiant ias paslaugas yra privaloma vykdyti normos HN 47:2011 keliamus reikalavimus [19,23,24]. Taigi, i norma nustato asmens sveikatos prieiros staig rengimo sveikatos saugos reikalavimus [19]. staigos teikti asmens sveikatos prieiros paslaugas gali tik teiss akto nustatyta tvarka gavusios leidim-higienos pas, kuris liudija, kad veiklos slygos atitinka visuomens
31

sveikatos saugos teiss akt reikalavimus ir suteikia jo turtojui teis verstis dokumente

nurodyta kine komercine veikla [25]. Leidimus higienos pasus iduoda, atsisako iduoti, sustabdo j galiojim tos teritorijos, kurioje veikia juridinis asmuo, Visuomens Sveikatos prieiros centras. Leidimas-higienos pasas iduodamas prie pradedant vykdyti kin komercin veikl 5 metams, iskyrus atvejus, kai pareikjas paraikoje gauti leidimhigienos pas nurodo, kad jis kin komercin veikl vykdys trumpesn laikotarp [19,25].
Prie kins komercins veiklos ri, kurioms btinas leidimas hiegienos pasas, yra priskiriama ligonini veikla, medicinins praktikos veikla, stomatologins praktikos veikla ir masao kabinet veikla. Taigi, kineziterapija turt bti priskiriama prie medicinins praktikos grups [19,25].

Atsakingos institucijos turi teis patikrinti ir vertinti, ar vykdomos veiklos slygos atitinka higienos normas ir kitus visuomens sveikatos saug reglamentuojanius teiss aktus. Radus neatitikimus jie turi bti paalinami, kitu atveju atsakinga institucija turi teis s ustabdyti, panaikinti leidimo higienos paso galiojim [19,25].
Kad steigiama asmens sveikatos prieiros paslaugas teiksianti staiga atitikt visus reikalavimus, turi bti remiamasi i ir kit norm reikalavimais (2 lent.).

32

2 lentel. Asmens sveikatos prieiros staigoms keliamus reikalavimus reglamentuojanios normos ir reglamentas [19]

Kad Valstybin Visuomens sveikatos prieiros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos iduot leidim higienos pas, privaloma pateikti juridinio asmens registravimo paymjimo kopij, naudojimosi patalpomis teistum rodanius dokumentus, patalp brinius. Jeigu numatoma tuo paiu adresu vykdyti kelias kins komercins veiklos ris, kiekvienai i j pateikiama atskira paraika [25]. Gavus visus reikiamus dokumentus ne vliau kaip per 10 darbo dien pradedamas kins komercins veiklos slyg vertinimas. Vertinimas atliekamas kins komercins veiklos vykdymo vietoje [25]. iuo metu yra priimtas statymo nutarimas, kad asmens sveikatos prieiros paslaugos gali bti vykdomos tik medicinins gydomosios paskirties patalpose [84]. Reikalavimus tokio pobdio patalpoms nustato LR Sveikatos Apsaugos Ministras, tvirtindamas higienos normas. Higienos normose tvirtinti

33

reikalavimai yra privalomi asmens sveikatos prieiros staigas projektuojantiems, statantiems, rengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems fiziniams asmenims [25,84]. Vertintojams taip pat turi bti pateikiami steigiamo juridinio asmens savikontrols dokumentai: hospitalini infekcij prevencijos, geros higienos praktikos. Turi bti pateikiamos vidaus tvarkos taisykls, specialist, dirbsiani steigiamoje asmens sveikatos prieiros staigoje profesini kvalifikacij sraas, darbuotoj asmens medicinins knygels. Privaloma pateikti medicinini prietais, kurie bus naudojami veiklos metu sraas, o esant reikalui turi bti vertinamas i prietais poveikis aplinkai, atliekami laboratoriniai tyrimai, kins komercins veiklos slygoms vertinti [20]. Remiantis Valstybins ne maisto produkt inspekcijos prie kio ministerijos duomenimis, prietaisai naudojami asmens sveikatos prieiros staigos veiklos metu turi bti paenklinti CE enklu [20]. CE enklinimas yra pagrindinis gaminio atitikties Europos Sjungos teisei rodiklis, utikrinantis laisv gamini judjim Europos rinkoje. Ddamas CE enkl ant gaminio ir prisiimdamas vis atsakomyb, gamintojas pareikia, jog vykd visus teisinius reikalavimus, taikomus CE enklinimui [20]. Asmens sveikatos prieiros staigos veikloje naudojami prietaisai, priemons turi atitikti Metrologijos statyme tvirtintas nuostatas [53]. Prietaisai yra tiriami, enklinami specialiais enklais ir (arba) iduodamas patikros sertifikatas, kuriuo konstatuojama bei patvirtinama, kad priemon atitinka teiss akt reikalavimus [53]. Speciali reikalavim kineziterapijoje naudojamiems prietaisams nepavyko rasti, taiau kiekvieno sigyto medicininio prietaiso, priemons techninis pasas turi bti saugomas ir prireikus pateikiamas atitinkamoms institucijoms. Pateikiamas procedr, utikrinani paslaug kokyb sraas: vadybins procedros, medicinos dokumentacijos ir informacins bazs valdymo pagal veikianius norminius teiss aktus sraas, pacient skund ir pareikim nagrinjimo, lokalaus (vidaus) medicininio audito, miri atvej nagrinjimo tvarka. Btina parengti vidaus tvarkos taisykles remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos prieiros staig statymu [10,31,55]. Taip pat yra keliamas reikalavimas, kad pirmosios medicinos pagalbos vaistinls bt staigose, monse, sveikatos tarnybose, sveikatos prieiros staigose [32]. Kineziterapeuto kompetencijas apibrianioje kineziterapeuto normoje MN124:2004 yra pasakyta, kad kineziterapeutas turi mokti suteikti pirmj medicinos pagalb, taiau i nuostata nra detalizuojama ir neaiku, ar kineziterapeutas turi teis atlikti vaist injekcijas, pacientui duoti medikament [18,32]. O asmens sveikatos prieiros staigai privalomoje pirmosios medicinos pagalbos vaistinls sudtyje yra nemaa dalis leidiam vaist, todl kyla klausimas, ar visi ie medikamentai yra privalomi ir kineziterapijos paslaugas
34

teiksianiai staigai, ar kineziterapeutas turi teis pasinaudoti vaistinlje esaniais medikamentais [32]. Apibendrinant galima teigti, kad VASPVT prie Sveikatos apsaugos ministerijos reikia pateikti nustatytos formos praym, juridinio asmens steigimo dokumentus, registaravimo paymjim ir status, dokument, rodant, kad patalpos, kuriose bus vykdoma licencijuojama veikla, paskirtis atitinka Sveikatos apsaugos ministro sakymu nustatytus reikalavimus. Privaloma pateikti vykdomos veiklos leidim higienos pas, vidaus veiklos taisykles, sveikatos prieiros specialist, kurie reikalingi numatomoms paslaugoms teikti, profesini kvalifikacij sra ir asmeniui iduotos licencijos verstis atitinkama praktika ar kito kvalifikacij rodanio dokumento duomenis [10,55,82,86]. Pateikiamas medicinos prietais, privalom paraikoje nurodytoms paslaugoms teikti sraas su detaliu apraymu, sutari su kitomis staigomis, jeigu planuojama pirkti i j asmens sveikatos prieiros paslaugas sutartys. Asmens sveikatos prieiros paslaugas teiksianioms staigoms privaloma pateikti dokumentus, rodanius, kad gydymo staiga yra apdrausta civilins atsakomybs draudimu u pacientams padaryt al [6,69]. Teikiami dokumentai, rodantys, kad pareikjo norimos teikti paslaugas atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sakymu patvirtintus atitinkam licencijuojam paslaug teikimo reikalavimus [82]. Taigi, norint, kad asmens sveikatos prieiros staiga, teiksianti kineziterapijos ar kitas reabilitacijos paslaugas, atitikt normose tvirtintus reikalavimus, btina vykdyti daugyb reikalavim, kurie yra skirti bendrai visoms asmens sveikatos prieiros staigoms. Odontologijos paslaugas teikianioms gydymo staigoms yra numatyta speciali higienos norma HN 74:2011, kurioje tvirtinti reikalavimai skirti tik odontologins prieiros paslaugas teiksianios staigos rengimui [21]. Kyla klausimas, kodl nra numatyt speciali reikalavim, skirt reabilitacijos, kineziterapijos paslaugas teiksianioms asmens sveikatos prieiros staigoms atsivelgiant ias paslaugas teiksiani juridini asmen specifik. 1.9. Reabilitacijos ir kineziterapijos paslaug apmokjimas

Pasaulio sveikatos organizacija paangiausiomis laiko tas sveikatos prieiros sistemas, kuriose ipltotas valstybini ir privai gydymo staig bendradarbiavimas. Privati medicina didina konkurencij, gerja paslaug kokyb ir efektyvumas [51]. Lietuvos pilieiai, mokantys mokas privalomj sveikatos draudimo fond (PSDF), turi teis pasirinkti asmens sveikatos prieiros staig ir gydytoj, o los gydymo stagoms yra skirstomos pagal sutartis su Valstybine ligoni kasa [42,54]. Valstybinse gydymo staigose yra apmokamos beveik
35

visos gydymo snaudos, o privaios gydymo staigos isilaiko i pacient mok , jeigu nra sudariusios sutari su Valstybine ligoni kasa [51]. O Vokietijoje kiekviena ligos gydymui skirta kvota juda paskui pacient, tokiu bdu sveikatos prieiros staigos konkuruoja paslaug kokybe, siekdamos pritraukti pacientus. Gerai ir skaidriai sutvarkyta sistema skatina privaius investuotojus investuoti ioje srityje [51]. Lietuvoje, jeigu pacientas nort gauti paslaugas privaioje asmens sveikatos prieiros staigoje, o gydymo staiga nebt sudariusi sutarties su Valstybine ligoni kasa, pacientas u paslaug turt susimokti pats. Dl ios prieasties privaios gydymo staigos neretai sudaro sutartis su draudimo kompanijomis dl paslaug apmokjimo [51,71]. Valstybin ligoni kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos suteikia spaudo numer asmenims, kurie teikia asmens sveikatos prieiros paslaugas, apskaitomas privalomojo sveikatos draudimo informacinje sistemoje Sveidra ir apmokamas i PSDF [33]. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sakymu V-1153, kineziterapeutai privalo gyti spaudo numerius iki 2013 m. lapkriio 1 d., taiau ie privalomi spaudo numerio gijimo terminai netaikomi, kai specialistas siekia teikti asmens sveikatos prieiros paslaugas, apmokamas i PSDF [33]. Taigi, spaudo numerio gijimas yra privaloma slyga prie pradedant teikti asmens sveikatos prieiros paslaugas, neapmokamas i PSDF. i nuostata daugiausiai apima privaius asmens sveikatos prieiros paslaug teikjus, nes tik nedidel dalis privai juridini asmen, teikiani reabilitacijos, kineziterapijos paslaugas, turi galimyb sudaryti sutartis su Valstybine ligoni kasa dl paslaug apmokjimo i PSDF [33]. Pasak G. Krutulyts, Higgs ir kit autori, kineziterapeutai daugelyje pasaulio ali turi ne tik profesin autonomij kaip specialistai, taiau ir j teikiamos prevencijos, sveikatinimo ir gydymo paslaugos yra apmokamos i valstybs biudeto [2,47,89]. Tuo tarpu M. ukauskien teigia, kad u kineziterapijos paslaugas nra mokama i PSDF, taiau is teiginys prietarauja LR Sveikatos apsaugos ministro sakymuiV-50, kur yra pasakyta, kad reabilitacijos specialist teikiamos paslaugos sveikatos prieiros staigose yra apmokamos i PSDF biudeto, taiau tam turi bti sudarytos sutartys su Valstybinmis arba Teritorinmis ligoni kasomis [27,89]. Lietuvoje reabilitacijos ir sanatorinio gydymo organizavimo ir apmokjimo tvarka yra tvirtinta LR Sveikatos apsaugos ministro sakyme V - 50 [27], o pagrindine slyga apmokjimui u teikiamas rebailitacijos ar kineziterapijos paslaugas reikia laikyti sutart su Valstybinmis arba Teritorinmis ligoni kasomis. Usienio alyse, kuriose sveikatos prieiros sistemos finansavimas yra didesnis, kineziterapijos paslaugos taip pat yra labiau ivystytos, o specialist paslaugos apmokamos i PSDF fondo, sveikatos prieirai skirt valstybs l, tiek ir i privai asmen mok
36

[27,89]. Kai kuriose Europos Sjungos alyse kineziterapeutai negali paciento priimti be gydytojo siuntimo, tokia praktika yra ir Lietuvoje, kur reabilitacijos paslaugos yra skiriamos pacientui bendrosios praktikos gydytojo, gydytojo specialisto arba fizins medicinos ir reabilitacijos gydytojo, o Jungtinse Amerikos Valstijose u kineziterapijos paslaugas yra mokama, kaip u bet kurio kito specialisto konsultacijas. kineziterapeutus pacientai gali kreiptis tiesiogiai ir be gydytojo siuntimo [27,89]. Taigi, fiziniai asmenys, teikiantys kineziterapijos ar kitas reabilitacijos paslaugas privaioje asmens sveikatos prieiros staigoje ir nesudar sutarties su Valstybine ar Teritorine ligoni kasa, dl paslaug apmokjimo i PSDF turi galimybes isilaikyti i pacient mok arba sudaryti sutartis su draudimo kompanijomis dl paslaug apmokjimo. Nra aikiai reglamentuota tvarka dl paciento kreipimosi tiesiogiai kineziterapeut, teikiant kineziterapijos ar kitas reabilitacijos paslaugas ir i paslaug apmokjimo tvarkos i PSDF.

37

2. TYRIMO METODIKA
Visa tyrimo eiga buvo suskirstyta keturis etapus (3 pav.).

3 pav. Tyrimo vykdymo etapai

Pirmasis etapas. Siekiant isiaikinti privaios kineziterapeuto veiklos poreik ir galimybes Lietuvoje parengta anonimin anketin apklausa, remiantis Lietuvoje atliktais moksliniais tyrimais kineziterapijos srityje (r. PRIEDAS Nr.2). Anket sudar 18 atviro ir udaro tipo klausim. Pirmoji grup klausim. Buvo siekiama isiaikinti respondent demografinius ir socio-ekonominius duomenis: lytis, amius, isilavinimas, darbin veikla, darbo staas, pajamos. Antroji grup klausim. Buvo siekiama isiaikinti respondent priklausym darbo sektoriui (valstybinis, privatus) ir konkrei darbo viet. Treioji grup klausim. Buvo siekiama isiaikinti respondent poir privaios kineziterapeuto veiklos galimybes Lietuvoje bei prieastis kodl Lietuvoje turi arba neturi bti sudaromos slygos privaiai kineziterapeuto veiklai.

38

 Ketvirtoji grup klausim. Buvo siekiama suinoti respondent poreik usiimti privaia kineziterapeuto veikla bei to prieastis. Penktoji grup klausim. Buvo siekiama isiaikinti koki tak privati kineziterapeuto veikla gali turti vairiems veiksniams bei respondent nuomon apie kineziterapijos specialybei aktualius licencijavimo, kompetencijos klimo kurs klausimus ir bendr respondent nuomon apie kineziterapijos ateit Lietuvoje. etoji grup klausim. Buvo siekta isiaikinti veiksnius labiausiai kliudanius kineziterapijos ir privaios kineziterapeuto veiklos pltrai Lietuvoje. Gautas Bioetikos centro leidimas atlikti respondent anketin apklaus (r. PRIEDAS NR.1).

Antrasis etapas. Anketin apklausa vykdyta 2012 met gegus birelio mnesiais. Apklausoje dalyvavo Lietuvos Sveikatos moksl universiteto ir Lietuvos Sporto universiteto kineziterapijos bakalauro ketvirto kurso studij studentai bei Lietuvos Sveikatos moksl universiteto ir Lietuvos Sporto universiteto kineziterapijos magistro pirmo kurso studentai. Respondentams buvo idalinta 115 anket. Patikrinus grintas anketas, paaikjo, kad 10 anket upildyta netiksliai, neatsakyta kai kuriuos klausimus. Atrinktos ir analizuotos 105 anketos, atsako danis 91,3 proc. Apklaustj amiaus vidurkis buvo 23,7 0,2 metai, moterys sudar 77 proc., vyrai 23 proc. apklaustj. Treiasis etapas. Siekiant apvelgti ir ianalizuoti kineziterapeuto veikl reglamentuojani teisin baz bei oficiali statistik apie privaios kineziterapeuto veiklos galimybes Lietuvoje atlikta i altini analiz: 1. Analizuota mokslin literatra, vadovliai, Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. 2. Analizuoti statymai, sakymai, nutarimai, normos. 3. Lietuvos ir Europos sjungos statistikos departement ir tarnyb ataskaitos. 4. 2013 metais pateiktas oficialus uklausimas Valstybinei Ligoni kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
39

5. Konsultuotasi su Vilniaus ir Kauno privai kineziterapijos klinik vadovais.

Ketvirtasis etapas. Statistin analiz atlikta programos SPSS 20.0 paketu. Kiekybiniai kintamieji aprayti kaip aritmetinis vidurkis standartin paklaida (VSP) bei pateikti procentine iraika. Analizuojant duomenis buvo skaiiuojamos apraomosios statistikos, tikrinamos statistins hipotezs apie skirtumus tarp vidurki danum bei poymi tarpusavio priklausomum. Tikrinat statistines hipotezes, statistinio reikmingumo lygmuo pasirinktas 0,05. Dviej grupi vidurkiams palyginti taikytas parametrinis Stjudento t-testas ir neparametrinis Mano-Vitnio testas. Kokybini poymi tarpusavio priklausomumui vertinti pasirinktas chi kvadrato (2) kriterijus. Priklausomai nuo imi dydio buvo taikytas tikslus (maoms imtims) ir asimptominis 2 kriterijus. Ryiui tarp poymi nustatyti buvo vertinamas Spirmeno koreliacijos koeficientas. Analizs rezultatai pateikiami lentelse ir grafikuose.

40

3. REZULTATAI IR J APTARIMAS
Apklaustj amius ir lytis

3.1.

Remiantis anketins apklausos metu gautais duomenimis apklaustj amiaus vidurkis buvo 23,7 0,2 metai. Jauniausias apklaustasis buvo 20 met, vyriausias 35 met. Mediana 23 metai. Gauti rezultatai yra artimi kit Lietuvoje atlikt mokslini tyrim rezultatams, kur kineziterapeutai iki 30 met sudar nuo 48 iki 57 proc. [63,68,88]. E. emaitiens tyrime respondent amiaus vidurkis buvo 22 metai [88]. Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje tarp kineziterapeut yra daug jaun specialist, kas rodo, kad kineziterapija turs gausius mogikj itekli resursus ateityje ir yra vykdomos primimo kineziterapijos studijas politikos rezultatas. Apklausoje dalyvavusi asmen kontingent daugiausiai sudar moterys - 77 proc., vyrai sudar 23 proc. apklaustj. Tyrimo rezultatus pagrindia M. ukauskiens (88 proc. moterys, 12 proc. vyrai), D. Plekaitiens (80 proc. moterys, 20 proc. vyrai), A. Draugelyts (87 proc. moterys, 13 proc. vyrai), D. Mankeviiaus (80,1 proc. moterys, 19,9 proc. vyrai), E. emaitiens (79,2 proc. moterys, 20,8 proc. vyrai) mokslini tyrim rezultatai. Panaios tendencijos ilieka ir usienio alyse, kur moterys sudaro nuo 72 iki 78 proc., vyrai nuo 22 iki 28 proc. kineziterapeut [12,63,68,88,89]. Taigi, kineziterapij yra daugiau linkusios rinktis moterys nei vyrai, taiau, pasak M. ukauskiens, lyi santykis kinta [89] (4 pav.).

23 proc.
Vyrai

77 proc.

Moterys

4 pav. Apklaustj procentinis pasiskirstymas pagal lyt

41

3.2.

Apklaustj darbin veikla ir darbo staas

Apklaustieji klausim, ar dirba kineziterapeutu(e), asak, jog 28,6 proc. kineziterapeutu(e) dirba, o 71,4 proc. nedirba. Vertinant gautus rezultatus svarbu atsivelgti jaun respondent ami, amiaus vidurkis 23,7 0,2 metai. Dauguma apklaustj dar tik pradeda darbin veikl, taiau kiti Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad 44,1 proc. kineziterapeut susidr su sunkumais iekodami darbo, o 53,9 proc. teig, kad susirasti darb pagal kineziterapeuto specialyb bus sunku [68,78] (5 pav.).

28,6 proc.
Taip

71,4 proc.

Ne

5 pav. Atsakym klausim, ar dirba kineziterapeutu(e) procentinis pasiskirstymas

Analizuojant anketins apklausos metu gautus duomenis buvo nustatyta, kad tarp apklausoje dalyvavusi asmen daugiausiai dirbani kineziterapeutmis buvo moter. Tai sudar 32,1 proc. apklaustj, o kineziterapeutais dirbani vyr buvo tik 16,7 proc. Statistikai reikmingas skirtumas nebuvo nustatytas ( p = 0,142). Statistikai reikmingai daugiau kineziterapeutais dirbani asmen buvo tarp vyresni apklaustj (p<0,001). Amiaus vidurkis 25,032,6 metai. Gauti rezultatai rodo, kad kineziterapeut darbin veikla yra pradedama vliau, o tam takos gali turti tokie veiksniai, kaip perpildyta rinka 58,9 proc., nepakankamas darbo viet pasirinkimas 33,5 proc., jaun specialist darbo patirties stoka nuo 28 iki 30 proc. [68,78].

42

Apklaustj pasiteiravus, kiek met jie dirba kineziterapeutu(e), buvo gauti atsakymai, kad vidutinikai dirbta kineziterapeutu(e) 2,40,4 metus. Daugiausiai kineziterapeutu(e) buvo dirbta 10 met, maiausiai 5 metus. Mediana 2 metai. Gautus rezultatus pagrindia ir kit autori rezultatai, kur buvo nustatyta nuo 2 iki 5 met kineziterapeut darbo staas [88]. M. ukauskiens tyrime iki 3 met darbo sta turini kineziterapeut buvo 38 proc., 3-10 met sta 32 proc. [89]. Nedideliam apklaustj darbo staui takos gali turti jaunas apklaustj amius, taiau prieastys gali bti susijusios ir su sudtinga darbins veiklos pradia, darbo viet trkumu, kineziterapeut pasilos bei paklausos planavimo aspektais.

3.3.

Apklaustj amius ir darbo sektorius

Analizuojant apklausos duomenis buvo nustatytas statistikai reikmingas skirtumas tarp valstybiniame ir privaiame sektoriuose dirbani asmen amiaus. Pastebta, kad valstybiniame sektoriuje statistikai reikmingai dirbo vyresni apklaustieji. Amiaus vidurkis 26,61,1 metai. Mediana 25 metai. O privaiame sektoriuje statistikai reikmingai dirbo jaunesnio amiaus apklaustieji. Amiaus vidurkis 24,2 0,3 metai. Mediana 24 metai (p = 0,02). Remiantis D.Mankeviiaus tyrimo metu gautais rezultatais, kad statistikai reikmingai valstybinse ligoninse dirbani kineziterapeut darbo staas yra didesnis nei privaiose gydymo staigose ir laikant, kad asmenys turintys didesn darbo sta taip pat yra ir vyresni, galima pagrsti io tyrimo rezultatus [63]. Maesnis apklaustj amiaus vidurkis privaiame sektoriuje gali atspinti nesen privataus sektoriaus krimosi istorij Lietuvoje bei jaun kineziterapijos specialist prioritet dirbti btent iame sektoriuje (6 pav.).

43

6 pav. Apklaustj amiaus vidurki pasiskirstymas priklausomai nuo darbo sektoriaus

3.4.

Kineziterapeut darbo umokestis

Apklaustj atsakymai anketos klausim, ar patenkinti darbo umokesiu, pasiskirst taip, kad 68 proc. apklaustj darbo umokesiu buvo nepatenkinti ir 32 proc. darbo umokesiu buvo patenkinti. Remiantis Lietuvoje atliktais tyrimais galima teigti, kad mai kineziterapeut atlyginimai yra labai aktuali problema, kuri 40,6 proc. responden vardijo kaip nepasitenkinimo darbu prieast, o 33,3 proc. respondent maas atlyginimas buvo prieastimi, nulmusia sprendim nedirbti kineziterapijos srityje [68,78] (7 pav.).

44

32 proc.
Taip

68 proc.

Ne

7 pav. Atsakym klausim, ar esate patenkintas darbo umokesiu procentinis pasiskirstymas

10 proc. valstybiniame sektoriuje dirbani apklaustj nurod, kad darbo umokesiu yra patenkinti. Privaiame sektoriuje tarp dirbani asmen patenkint darbo umokesiu buvo 47,1 proc. (p<0,05). D. Plekaitien teigia, kad atlyginim augimo galimybi trksta visose kineziterapeut darbo vietose, iskyrus tuos atvejus, kai yra veriamasi privaia kineziterapeuto veikla. Privaiose sveikatos prieiros staigose atlyginimo augimo galimybi netrksta 60 proc. apklaustj [68]. Taigi, privati kineziterapeuto veikla ir privatus sektorius turi geresnes atlyginim augimo galimybes lyginant su valstybiniu sektoriumi, kas pagrindia io tyrimo metu nustatyt didesn patenkint darbo umokesiu kineziterapeut procent privaiame sektoriuje. (8 pav.).

45

8 pav. Atsakym klausim, ar esate patenkintas darbo umokesiu procentinis pasiskirstymas priklausomai nuo sektoriaus (*p <0,05)

3.5.

Kineziterapeut darbo sektorius ir darbo vieta

Apklausoje dalyvavusi asmen papraius nurodyti, kokiam sektoriui jie priskirt savo darboviet, 61 proc. nurod, kad j darboviet priklauso privaiam sektoriui, valstybiniame sektoriuje dirbani skaiius sudar 39 proc. O M. ukauskien pateikia prieingus rezultatus, kad 68 proc. apklaustj dirbo valstybiniame sektoriuje, 26 proc. privaiame [89]. Tokie prieingi rezultatai gali bti siejami su tuo, kad ios apklausos dalyviai buvo jauno amiaus apklaustieji, kurie, kaip buvo nustatyta anksiau, statistikai reikmingai daniau dirbo privaiame sektoriuje (p<0,05). Taigi, galima teigti, kad jauni kineziterapijos specialistai prioritet teikia privaiam sektoriui arba privaiame sektoriuje yra sudaromos geresns slygos sidarbinti jauniems specialistams (9 pav.).

46

39 proc.

61 proc.

Valstybinis sektorius Privatus sektorius

9 pav. Atsakym klausim apie darboviets priklausym sektoriui procentinis pasiskirstymas

Apklausoje dalyvavusi asmen papraius konkretizuoti savo darbo viet buvo nustatyta, kad daugiausiai dirbanij yra privaiose sveikatos prieiros staigose. Tai sudar 21,4 proc. apklaustj. Dirbantys poliklinikoje, privaiame reabilitacijos kineziterapijos centre nurod vienodas skaiius apklaustj, po 14,3 proc. Po 10,7 proc. apklaustj nurod, kad j darbo vieta yra sporto klubas arba ligonin. Reabilitacijos ligoninje, sanatorijoje, spa masao salone nurod, kad dirba po 7,1 proc. apklausoje dalyvavusi asmen. Maiausiai apklaustj dirbo slaugos ligoninje ir vaik darelyje, tai sudar po 3,6 proc. (p<0,001) (10 pav.).

47

Ligonin Reabilitacijos ligonin Sanatorija SPA/ masao salonas

Poliklinika Slaugos ligonin Privati sveikatos prieiros staiga Vaik darelis

Privatus reabilitacijos/kineziterapijos centras Sporto klubas

21,4%

14,3% 10,7% 7,1% 3,6% 7,1%

14,3% 10,7% 7,1% 3,6%

Darbo vieta 10 pav. Atsakym procentinis pasiskirstymas atsakius klausim apie darbo viet (2=25,904; lls=9)

Analizuojant duomenis buvo pastebta, kad i apklaustj, nurodiusi, kad dirba valstybiniame sektoriuje, daugiausiai dirbanij buvo poliklinikoje 36,4 proc. Kiti apklaustieji dirbo ligoninje 27,3 proc., reabilitacijos ligoninje 18,2 proc. Slaugos ligoninje ir sanatorijoje dirbo po 9,1 proc. respondent. Didiausias procentas apklaustj, nurodiusi, kad dirba privaiame sektoriuje, dirbo privaioje sveikatos prieiros staigoje 35,3 proc., 23,5 proc. dirbo privaiame reabilitacijos/ kineziterapijos centre, 17,6 proc. sporto klube, 11,8 proc. spa/ masao salone, 5,9 proc. vaik darelyje. Sanatorijoje dirbo tiek privaiame 5,9 proc., tiek ir valstybiniame 9,1 proc. sektoriuje dirbantys apklaustieji (11 pav.).

48

Privatus sektorius
Ligonin Poliklinika Reabilitacijos ligonin Slaugos ligonin

Valstybinis sektorius
27,3% 36,4% 18,2% 9,1% 5,9%

Sanatorija
Privati sveikatos prieiros staiga Privatus reabilitacijos/kineziterapijos centras Sporto klubas SPA/masao salonas Vaik darelis
0 5

9,1% 35,3% 23,5% 17,6%

11,8% 5,9%
10 15 20 25 30 35 40

11 pav. Apklaustj procentinis pasiskirstymas priklausomai nuo darbo sektoriaus Tyrimo metu buvo nustatyta, kad apklaustieji, nurod, kad dirbo valstybiniame sektoriuje, daugiausiai poliklinikoje, ligoninje ir reabilitacijos ligoninje. Gautus rezultatus patvirtina ir kit tyrim rezultatai, kad tradicikai didiausias procentas kineziterapeut, dirbani valstybiniame sektoriuje, dirbo ligoninse - nuo 21 iki 33 proc. apklaustj, sanatorijose - nuo 13 iki 25 proc., poliklinikose - nuo 10 iki 12 proc. [63,68]. Nurodiusieji, kad dirbo privaiame sektoriuje, daugiausiai dirbo privaiose sveikatos prieiros staigose, privaiuose reabilitacijos/kineziterapijos centruose bei sporto klubuose. Kiti autoriai nurodo tik neym procent apklaustj, dirbusi privaiose sveikatos prieiros staigose - nuo 6 iki 10 proc. [63,68]. Gautiems prieingiems rezultatams gali turti takos tai, kad Lietuvoje privatus sektorius, teikiantis reabilitacijos, kineziterapijos paslaugas, dar tik pradedamas pltoti, todl nustatytas toks ymus skirtumas tarp io ir anksiau atlikt tyrim rezultat. 3.6. Slygos usiimti privaia kineziterapeuto veikla Lietuvoje

Apklausoje dalyvavusi asmen pasiteiravus, ar Lietuvoje turi bti sudaromo slygos kineziterapeutams usiimti privaia veikla, buvo gauta, kad visi apklaustieji mano, jog kineziterapeutams turi bti sudaromos slygos usiimti privaia veikla. Kito Lietuvoje atlikto tyrimo metu pasiteiravus medicinos staig vadov apie tai, ar kineziterapeutai gali dirbti savarankikai, buvo gauta, kad didesn dalis tam pritaria 43,8 proc., o 40,6 proc. tam nepritaria [78,88].
49

Apklaustj

pasiteiravus,

kodl

Lietuvoje

turi

bti

sudaromos

slygos

kineziterapeutams usiimti privaia veikla, daugiausiai apklaustj - 27,6 proc. nurod, kad Lietuvoje sudarant slygas privaiai kineziterapeuto veiklai bt pltojamos galimybs kineziterapeut savirealizacijai ir savarankikiems sprendimams priimti. Kineziterapeut savirealizavijos problema nra plaiai nagrinjama Lietuvos mokslinink darbuose, taiau D. Plekaitiens apklausos metu 7,1 proc. apklaustj savirealizacijos stok vardijo kaip nepasitenkinimo kineziterapeuto darbu prieast [68]. Literatroje profesinis savarankikumas ir savirealizacija yra priskiriami prie vien svarbiausi faktori, lemiani darbuotoj pasitenkinim, o kineziterapija, pasak M. ukauskiens, yra laikoma savarankika specialybe [89]. 21 proc. apklaustj teig, kad slyg privaiai kineziterapeuto veiklai Lietuvoje sukrimas turt takos kineziterapijos paslaug kokybei. Nors patys kineziterapeutai paslaug kokyb vardija kaip prieast privaiai kineziterapeuto veiklai, taiau 61 proc. pacient j vertina gerai, taigi tai gali rodyti, kad patys kineziterapeutai yra nepatenkinti teikiam pacientams paslaug kokybe [78]. 10,5 proc. apklaustj kaip prieast nurod maus kineziterapeut atlyginimus. Ma kineziterapeut atlyginim problema yra nagrinjama daugelyje Lietuvoje atlikt tyrim ir tai yra rykus veiksnys, lemiantis kineziterapeut nepasitenkinim bei sprendim atsisakyti kineziterapeuto darbins veiklos [63,68,78,89]. Taigi, respondent nuomone, privati kinziterapeut veikla turt takos atlyginimams augti. 9,5 proc. nurod, kad usiimti privaia veikla yra kineziterapeut teis, todl Lietuvoje turi bti sudaromos tam slygos. Nors kineziterapeutai dauguma atvej dirba reabilitacijos specialist komandoje ir 65,6 proc. atvej yra laikomi pilnateisiais komandos nariais, taiau vykdius teiss akt nustatytus reikalavimus teis verstis privaia veikla turi bti suteikiama [78,89]. 8,6 proc. apklaustj kaip prieast privaiai kineziterapeuto veiklai nurod Lietuvoje augant kineziterapijos paslaug poreik. Tai patvirtina ir Lietuvoje atliktas tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad 64,4 proc. pacient ketina pakartotinai kreiptis dl kineziterapijos paslaug gavimo, o 62,7 proc. kineziterapijos paslaugomis nort naudotis daniau [78]. Taip pat svarbu atsivelgti, kad kineziterapijos paslaug poreik didina Lietuvos demografiniai bei ltini lig paplitimo aspektai. Po 7,6 proc. apklaustj isak nuomon, kad slygos usiimti privaia veikla suteikt galimyb pacientui pasirinkti tarp privataus ir valstybinio sektoriaus bei specialisto, bt sudaromos geresns slygos taikyti individualias kineziterapijos procedras pacientams. Lietuvos Respublikos statymai suteikia teis pasirinkti gydymo staig ir gydytoj, o pacientai gali rinktis valstybinje ar privaioje gydymo staigoje gydytis [54]. 5,7 proc. teig, kad tai turt takos kineziterapijos populiarumui ir prestiui didinti, galimybei taikyti naujausius kineziterapijos metodus bei
50

trumpinti laukimo laik ir paslaugos bt prieinamesns. Tyrimai rodo, kad 77,5 proc. gydymo staig vadov ir 56 proc. pacient mano, kad visuomens informavimas apie kineziterapij yra nepakankamas, o tai turi takos specialybs populiarumui ir prestiui. Kalbant apie kineziterapijos paslaug prieinamum 30,5 proc. nurod, kad paslaugos yra lengvai prieinamos, 13,6 proc. nurod, kad gydytojas i paslaug neskiria, 27,1 proc. nurod, kad kineziterapijos paslaug yra skiriama per maai, o 25,4 proc. kineziterapijos reikjo prayti [78]. 4,8 proc. isak nuomon, kad slyg privaiai kineziterapeuto veiklai sukrimas Lietuvoje turt takos geresnms darbo slygoms specialistams, o pacientai galt tiesiogiai kreiptis kineziterapeutus bei bt sudaroma konkurencija tarp valstybinio ir privataus sektori. iuo metu siekiant gauti reabilitacijos ir kineziterapijos paslaugas, apmokamas i PSDF, yra btina gauti gydytojo siuntim, o apklaustj nuomone, kad slyg privaiai kineziterapeuto veiklai sukrimas turt takos darbo slygoms, patvirtina Lietuvoje atliktas tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad privaiose gydymo staigose dirb gydytojai buvo labiau patenkinti savo darbu ir darbo slygomis [83]. Maiausiai apklaustj, i viso 3,8 proc. man, kad slyg privaiai kineziterapijos veiklai sukrimas Lietuvoje turt takos kineziterapijos mokslo pltrai ir investicijoms (12 pav.).

12 pav. Atsakym procentinis pasiskirstymas atsakius klausim, kodl Lietuvoje turt bti sudaromos slygos usiimti privaia kineziterapeuto veikla (* p<0,05)

51

Analizuojant duomenis buvo pastebta, kad tie apklaustieji, kurie nurod, kad Lietuvoje turi bti sudaromos slygos usiimti privaia kineziterapeuto veikla, nes tai turt takos kineziterapeut savirealizacijai 27,6 proc., statistikai reikmingai daniau teig, kad takos turs visi teiginiai nuo teiginio apie kineziterapeut atlyginim augim 10,5 proc. (p<0,05).

3.7.

Apklaustj poreikis ir prieastys usiimti privaia kineziterapeuto veikla

Apklausoje dalyvavusi asmen pasiteiravus, ar jie asmenikai nort usiimti privaia kineziterapeuto veikla, 87 proc. apklaustj atsak, kad nort usiimti privaia kineziterapeuto veikla, o 13 proc. nurod, kad nenort usiimti privaia kineziterapeuto veikla. E. emaitiens tyrimo metu buvo nustatyta, kad 31,8 proc. respondent nort usiimti privaia kineziterapeuto veikla [78]. I kit autori tyrim matyti, kad realiai tik nedidelis procentas kineziterapeut pradeda vykdyti privai kineziterapeuto veikl. Tai sudaro 0,6 proc., 5,3 proc. apklaustj [63,68,78] (13 pav.).

13 proc.

Taip, noriau

87 proc.

Ne, nenoriau

13 pav. Atsakym procentinis pasiskirstymas klausim, ar Js asmenikai nortumte usiimti privaia kineziterapeuto veikla Analizuojant respondent atsakym procentin pasiskirstym pagal tai, ar apklaustieji dirbo kineziterapeutu(e), nebuvo nustatytas statistikai reikmingas skirtumas, vis dlto tiek
52

tarp dirbanij - 90 proc., tiek tarp nedirbanij - 85,3 proc. buvo daug norini usiimti privaia kineziteraputo veikla. Tarp dirbani kineziterapeutu(e) buvo maesnis procentas 10 proc. nenorini usiimti privaia veikla nei tarp nedirbani -14,7 proc. Apibendrinant galima teigti, kad i tyrimo metu gaut rezultat matyti, jog nepaisant kineziterapeut darbins veiklos, privaios kineziterapeuto veiklos galimybs domina daug apklaustj (14 pav.).

100 90 80 70

90%

85,3%

Ar nortumte usiimti privaia kineziterapeuto veikla

Procentai

60 50 40 30 20 10 0

Taip Ne 14,7%

10%

Taip

Ne

Ar dirbate kineziterapeutu(e) 14 pav. Atsakym klausim, ar norite usiimti privaia kineziterapeuto veikla procentinis pasiskirstymas priklausomai nuo to, ar apklaustieji dirbo ar ne Analizuojant apklaustj procentin pasiskirstym pagal tai, kokiam sektoriui priklauso apklaustj darbo vieta, nebuvo gautas statistikai reikmingas skirtumas, vis dlto net 90,9 proc. apklaustj, dirbani valstybiniame sektoriuje, nort usiimti privaia kineziterapeuto veikla, o privaiame sektoriuje norinij skaiius buvo kiek maesnis - 88,2 proc. Tarp valstybiniame sektoriuje dirbani buvo maesnis procentas - 9,1 proc. nenorini usiimti privaia kineziterapueto veikla, privaiame sektoriuje toki buvo 11,8 proc. Apibendrinant galima teigti, kad greiiausiai dl palankesni darbo slyg privaiame sektoriuje maesnis procentas apklaustj nort usiimti privaia veikla, bet, kaip rodo tyrimai, valstybiniame sektoriuje yra daug veiksni, netenkinani kineziterapeutus, o tai gali turti takos norui usiimti privaia kineziterapeuto veikla [11,63,68,78,88,89] (15 pav.).

53

100 90 80 70

90,9%

88,2%

Ar nortumte usiimti privaia kineziterapeuto veikla

Procentai

60 50 40 30 20 10 0

Taip
Ne 9,1% 11,8%

Valstybinis Darbo sektorius

Privatus

15 pav. Atsakym klausim, ar norite usiimti privaia kineziterapeuto veikla, procentinis pasiskirstymas priklausomai nuo darbo sektoriaus Siekiant isiaikinti, kodl apklaustieji nort usiimti privaia kineziterapeuto veikla buvo paprayta nurodyti to prieastis. Vertinant apklaustj atsakymus klausim galima remtis F. Hercbergo dviej veiksni teorija, kuri prie pasitenkimo darbu veiksni priskiria galimyb siekti rezultat, pripainim, darbo patrauklum, atsakomyb, galimyb kopti karjeros laiptais, profesin augim. ie veiksniai suadina darbuotojo motyvacij dirbti [83]. Veiksniai sukeliantys nepasitenkinim darbu yra darbo umokestis, darbo slygos, staigos politika, kontrols ir reikal valdymo klausimai. ie veiksniai daro neigiam tak darbuotojui ir neretai tampa prieastimi ieiti i darbo [83]. Daugiausiai apklaustj kaip prieast kodl jie nort imtis privaios veiklos nurod, kad tai daryt dl didesnio darbo umokesio. Taip man 21,9 proc. apklaustj. Tiek is tyrimas tiek ir kit autori tyrim rezultatai rodo, kad kineziterapeuto atlyginimai Lietuvoje yra mai, o 53,9 proc. kineziterapeut nurodo, kad materialin gerov jiems yra labai svarbi. 56,3 proc. gydymo staig vadov pritaria, kad kineziterapija yra finansuojama nepakankamai [65,68,78,89]. 17,1 proc. respondent kaip prieast nurod nenor priklausyti nuo kit. Amerikos Kineziterapeut Asociacijos tyrimo metu buvo nustatyta, kad kineziterapeutams didiausi pasitenkinim kelia nepriklausomyb priimant sprendimus [70]. 14,3 proc. nurod, kad privaia kineziterapeuto veikla usiimt dl galimybs dirbti su pacientais individualiai. Po 13,3 proc. apklaustj nurod, kad tai daryt dl galimybs teikti

54

kokybikesnes paslaugas pacientams, noro padti bei didesni galimybi tobulti. Individualios kineziterapijos paslaugos neretai yra siejamos su didesniu dmesiu paciento problemoms, kas galiausiai atsiliepia paslaugos kokybei, o 46,1 proc. apklaustj nurodo, kad individualus tobuljimas jiems yra labai svarbus. Taigi, be autonomijos kineziterapeut pasitenkinim lemia galimybs mokytis ir tobulinti gdius [67]. 10,5 proc. nort usiimti privaia kineziterapeuto veikla dl geresni darbo slyg. Lietuvoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad 36 proc. kineziterapeut trksta darbo priemoni, 35,6 proc. teigia, kad reikalinga modernesn ranga, o 61 proc. apklaustj teigia, kad darbo vieta yra tik kartais patogi [12,81,88]. 8,6 proc. apklaustj individualia kineziterapeuto veikla usiimt dl galimybs dirbti su vairiais pacientais. 42,9 proc. kineziterapeut nurodo, kad jiems yra labai svarbus savo sugebjim ireikimas, darbo domumas [70,72]. 7,6 proc. dl galimybs reguliuoti pacient srautus ir darbo krv, kad darbo krvis kineziterapeutams yra didelis patvirtina Lietuvoje atliktas tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad 38 proc. kineziterapeut nurodo, kad jiems darbo krvis yra perdidelis. Literatroje yra pripastama, kad kineziterapeuto darbas yra sunkus fizikai ir psichologikai [12,88]. 4,8 proc. dl nepakankamo darbo viet skaiiaus. 33,5 proc. kineziterapeut nurodo, kad Lietuvoje yra nepakankamas darbo viet pasirinkimas, t pagrindia tai, kad 43,7 proc. gydymo staig vadov nurodo, kad j vadovaujamoje staigoje nedirbo n vienas kineziterapeutas, 34,4 proc. nurod, kad dirba tik vienas specialistas [81,88]. 3,8 proc. dl nenoro dibti valstybiniame sektoriuje. Po 2,9 proc. dl galimybs taikyti naujausius metodus, taip pat dl to, kad respondentai mano jog kineziterapeutai yra kompetentingi dirbti savarankikai. 1,9 proc. nurod, kad usiimt privaia kineziterapeuto veikla dl to, kad pacientams tiesiogiai kreipiantis privaiai dirbant kineziterapeut bt didesn besikreipianij motyvacija aktyviai dalyvauti reabilitacijos procese. i situacij aikiai parodo tai, kad net 42,4 proc. apklaust pacient apie kineziterapij nieko neinojo ir ia paslauga naudojosi todl, kad j paskyr gydytojas ir tik 23,7 proc. inojo apie kineziterapij ir patys motyvuotai kreipsi specialist [78]. Maiausiai apklaustj, tik 1 proc. nort usiimti privaia kineziterapeuto veikla dl to, kad kineziterapijos palsaugas galt teikti pacientams Lietuvos periferijoje. Remiantis VASPVT duomenimis kineziterapijos paslaugos daugiausiai yra teikiamos miestuose, tuo tarpu kaimikose vietovse i paslaug prieinamumas yra daug prastesnis (16 pav.).

55

16 pav. Atsakym klausim kodl nortumte usiimti privaia kineziterapeuto veikla procentinis pasiskirstymas (* p< 0,05) Analizuojant gautus duomenis buvo pastebta, kad tie apklaustieji kurie teig, kad nort usiimti privaia kineziterapeuto veikla dl didesnio darbo umokesio, statistikai reikmingai prioritet teik atsakymams nuo teiginio apie geresnes darbo slygas 10, 5 proc. (p<0,05). 3.8. Privaios kineziterapeuto veiklos taka

Respondent buvo paprayta pasirinkti ir pabraukti teiginius, kuriems j manymu privati kineziterapeuto veikla galt turti takos. Daugiausiai apklaustj nurod, kad privati kineziterapijos veikla turt takos paslaug kokybei po 81,9 proc. ir nauj darbo viet krimui. 71,4 proc. teig, kad tai turt takos kineziterapeut darbo slyg gerjimui, 65,7 proc. atlyginim augimui, 64,8 proc. pacient galimybei rinktis, 54,3 proc. kineziterapijos vaizdiui ir prestiui, 48,6 proc. kineziterapeut teoriniam ir praktiniam tobuljimui. 37,1 proc. respondent nurod, kad privati kineziterapijos veikla turt takos investicijoms ir nauj technologij pritraukimui kineziterapijos srityje, 33,3 proc. kineziterapijos mokslo pltrai ir moksliniam tyrimams.

56

Maiausiai apklaustj - 30,5 proc. nurod, kad privati kineziterapijos veikla turt takos konkurencijai tarp valstybinio ir privataus sektori. Kaip teigia V. Lelien didesnis kokybs poreikis danai lemia privaios gydymo staigos pasirinkim [48], taiau dl nesenos privai kineziterapijos paslaugas teikiani taig krimosi istorijos sunku pasakyti ar privati kineziterapeuto veikla turt tiesiogins takos paslaug kokybei. Nepakankamas kineziterapeut darbo viet skaiius, nedidelis kineziterapeut skaiius gydymo staigose ir pai kineziterapeut nuomon, kad kineziterapeutai turi menkas karjeros galimybes, o rasti darb pagal specialyb bus sunku rodo, kad apklaustieji mano, jog privati kineziterapeuto veikla bent dalinai gali i problem isprsti [63,68,78,89] Darbo slygos ir kineziterapeut atlyginimai yra tie veiksniai, kurie pasak F. Hercbergo dviej veiksni teorijos gali lemti pasitraukim i darbo vietos, o slyg sudarymas kineziterapeut teoriniam ir praktiniam tobuljimas gali lemti didesn pasitenkinim darbu ir motyvuoti dirbti [83]. Kaip jau buvo minta anksiau pacientai statym nustatyta tvarka turi teis pasirinkti gydymo staig ir gydytoj, todl privati kineziterapeut veikla suteikt platesnes galimybes pacientui rinktis. Remiantis Lietuvos privai sveikatos prieiros staig asociacija privati medicina didina konkurencij, gerja paslaug kokyb ir efektyvumas [51] (17 pav.).

Konkurencijai tarp valstybinio ir privataus sektori Profesijos pltrai ir moksliniams tyrimams Investicijoms ir naujoms technologijoms Teoriniam ir prkatiniam tobuljimui vaizdiui ir prestiui Paciento galimybei rinktis Atlyginim augimui Darbo slyg gerjimui Nauj darbo viet krimui Paslaug kokybei

30,5%*, 33,3%*, 37,1%*, 48,6%*, 54,3%*, 64,8%* 65,7%* 71,4% 81,9%* 81,9%*

10

20

30

40

50

60

70

80

90

17 pav. Atsakym klausim apie privaios kineziterapijos veiklos tak procentinis pasiskirstymas (*, p<0,05)

57

Analizuojant duomenis buvo pastebta, kad tie apklaustieji, kurie pasirinko teiginius, kad privati kineziterapeuto veikla turt takos paslaug kokybei ir nauj darbo viet krimui po 81,9 proc. statistikai patikimai daniau prioritet teik visiems atsakymams, iskyrus teigin, kad privati kineziterapijos veikla turt takos darbo slyg gerjimui 71,4 proc. (* p<0,05). Taiau tie apklaustieji, kurie prioritet teik teiginiui, kad privati kineziterapeuto veikla gali turti takos darbo slygoms gerti, statistikai patikimai daniau prioritet teik visiems teiginiams, iskyrus teiginius apie tak paslaug kokybei ir nauj darbo viet krimui po 81,9 proc., atlyginim augimui 65,7 proc. bei paciento galimybei rinktis 64,8 proc. ( p<0,05) (17 pav.).

3.9.

Kineziterapeut licencijavimas ir privalomi kompetencijos klimo kursai

Apklaustj pasiteiravus, kaip jie vertina kineziterapeut licencijavim, buvo gauta, kad 96 proc. respondent licencijavim vertina teigiamai ir tik 4 proc. neigiamai. Taigi akivaizdu, kad didioji apklausoje dalyvavusi kineziterapeut dalis mano, kad kineziterapeutai turi bti licencijuojami, nors iuo metu kineziterapeutai, kaip specialistai, yra nelicencijuojami [89] (18 pav.).

4 proc.

Teigiamai Neigiamai

96 proc.

18 pav. Atsakym klausim, kaip vertinate kineziterapeut licencijavim, procentinis pasiskirstymas

58

Respondent pasiteiravus apie privalomus kineziterapeut kompetencijos klimo kursus, apklaustj nuomons pasiskirst panaiai, kaip ir licencijavimo klausimo atveju. Teigiamai vertinusi privalomus kompetencijos klimo kursus buvo 94 proc., neigiamai tik 6 proc. Didioji dalis apklaustj privalomus kompetencijos klimo kursus vertino teigiamai, nors Lietuvoje, pasak M. ukauskiens, kineziterapeut profesinio tobuljimo klausimai nra aikiai apibrti [89] (19 pav.).

6 proc.

Teigiamai Neigiamai

94 proc.

19 pav. Atsakym klausim, kaip vertinate privalomus kineziterapeut kompetencijos klimo kursus, procentinis pasiskirstymas

Respondent atsakymai apie kineziterapeut kompetencijos klimo kursus ir kineziterapeut licenzijavim teigiamai reikmingai koreliavo r=0,4 (p<0,001). Statistikai reikmingai tarp teigiamai vertinusi privalomus kineziterapeut kompetencijos kursus buvo daugiau teigiamai vertinusi kineziterapeut licencijavim - 98 proc. O tarp neigiamai vertinusi privalomus kineziterapeut kompetencijos klimo kursus statistikai reikmingai buvo maiau teigiamai vertinusi kineziterapeut licencijavim - 66,7 proc. (p<0,001) (20 pav.).

59

100

98%*

80

Kompetencijos klimo kurs vertinimas 66,7%*

Procentai

60

Teigiamai
40

Neigiamai

20
0

Teigiamai Teigiamai Kineziterapeut licencijavimo vertinimas 20 pav. Apklaustj teigiamai arba neigiamai vertinusi privalomus kineziterapeut kompetencijos klimo kursus procentinis pasiskirstymas kineziterapeut licencijavimo atvilgiu (*p=0,001).

Analizuojant gautus rezultatus priklausomai nuo apklausoje dalyvavusi asmen darbo stao buvo gauta, kad apklaustieji, kurie dirbo maiau nei 2 metus statistikai reikmingai - 100 proc. teigiamai vertino privalomus kineziterapeut kompetencijos klimo kursus ir kineziterapeut licencijavim. Taiau apklaustj, dirbusi kineziterapeutu(e) daugiau nei du metus, statistikai reikmingai buvo maiau teigiamai vertinusi privalomus kineziterapeut kompetencijos klimo kursus ir licencijavim - 71,4 proc. (21 pav.).

60

100
80 Procentai 60 40 20 0

100% Kompetencijos klimo kursai ir licencijavimas 71,4%*

Teigiamai Teigiamai

Dirbo < 2 m.

Dirbo > 2 m.

21 pav. Apklaustj privalom kineziterapeut kompetencijos klimo kurs ir licencijavimo vertinimo procentinis pasiskirstymas priklausomao nuo darbo stao (*p=0,001)

3.10. Kineziterapijos ateitis Lietuvoje

Apklausoje dalyvavusi asmen pasiteiravus, koki jie mato kineziterapijos ateit Lietuvoje, buvo gauta, kad 82 proc. apklaustj kineziterapijos ateit Lietuvoje mato teigiam, bet 18 proc. apklaustj kineziterapijos ateit mato neigiam. Tyrimai rodo, kad kineziterapija ir jos perspektyvos yra vertinamos labai vairiai. 64,3 proc. kineziterapeut kineziterapij laiko perspektyvia, 40,6 proc. apklaustj prestiine, kitame tyrime prestiine kineziterapij laiko tik 6,1 proc. apklaustj. 44,1 proc. teigia, kad kineziterapija yra neaikios paskirties, remiantis kitu tyrimu toki buvo tik 9,7 proc. 15,3 ir 9,1 proc. kineziterapij laiko neprestiine, 10,4 proc. neperspektyvia. Tai, jog net 86,4 proc. respondent esant galimybei sutikt keisti specialyb, rodo, kad btina sprsti su kineziterapijos ateitimi Lietuvoje susijusius klausimus [68,78,83] (22 pav.).

61

18 proc.

Teigiama

82 proc.

Neigiama

22 pav. Atsakym klausim, koki matote kineziterapijos ateit Lietuvoje, procentinis pasiskirstymas

3.11. Veiksniai, labiausiai kliudantys kineziterapijos ir privaios kineziterapeuto veiklos pltrai Lietuvoje

Paskutiniame anketos klausime respondent buvo paprayta sunumeruoti teiginius nuo aktualiausio iki maiausiai aktualaus ir tokiu bdu atsakyti klausim, kas, j manymu, labiausiai kliudo kineziterapijos ir privaios kineziterapeuto veiklos pltrai Lietuvoje. Labiausiai aktualus teiginys buvo ymimas 1, maiausiai aktualus 13. emiau pateiktoje lentelje surayti atsakym bal vidurkiai ir j standartins paklaidos - VSP. Taigi, kuo buvo gautas maesnis balo vidurkis, tuo atitinkamas teiginys apklaustiesiems atrod aktualesnis ir labiausiai kliudantis kineziterapijos ir privaios kineziterapeuto veiklos pltrai Lietuvoje. Atsakymai pateikti nuo maiausiai aktualaus iki labiausiai aktualaus (3 lent.). Apibendrinus gautus duomenis matyti, kad apklaustiesieji man, jog labiausiai kineziterapijos ir privaios kineziterapeuto veiklos pltrai Lietuvoje kliudo nesudarytos slygos tiesiogiai kreiptis kineziterapeut 5,010,4. Kitas veiksnys - nepakankamas kineziterapeuto veiklos teisinis reglamentavimas 5,290,4, kineziterapeut licencijavimo nebuvimas 5,810,4, nepakankamas reabilitacijos ir kineziterapijos sektoriaus finansavimas 5,990,3, teisins bazs, susijusios su privaia kineziterapeuto veikla ir reikalavim

62

kineziterapijos kabinetui stoka 6,320,4, ribota galimyb pacientui pasirinkti kineziterapijos paslaug privaioje kineziterapijos klinikoje/kabinete ir gauti apmokjim i PSDF 6,340,3. Nepakankamas kineziterapijos vertinimas tarp gydytoj, apklaustj nuomone, taip pat yra labai svarbus aspektas, kliudantis kineziterapijos ir privaios kineziterapeuto veiklos pltrai Lietuvoje - 6,350,3. Sunkios darbo slygos ir menki kineziterapeut atlyginimai surinko 6,500,4, ribotos kineziterapeuto profesins galimybs, savarankikumo stoka 7,920,3, ribotos visuomens inios ir domjimsis kineziterapija 8,720,4, neprivalomas kineziterapeut tobulinimasis 8,780,3, nepakankamas kineziterapeut skaiius gydymo staigose 8,870,3. Respondent nuomone, kineziterapeut iniciatyvumo, domjimosi kineziterapijos problemomis stoka 9,130,4 maiausiai kliudo kineziterapijos ir privaios kineziterapeuto veiklos pltrai Lietuvoje. Kit autori duomenimis, labiausiai kineziterapijos pltrai Lietuvoje kenkia ydingas gydytoj poiris - 31,2 proc., nepakankamas finansavimas 27,9 proc., prastas kineziterapeut profesinis pasirengimas - 14,4 proc., per maa darbo viet pasirinkimo vairov - 13 proc, kineziterapeut savarankikumo stoka - 3,2 proc. [78,81,88]. 86,2 proc. teigia, kad turt bti sutvarkyta statymin baz, reglamentuojanti kineziterapeut veikl, 81,9 proc. mano, kad turt bti geresnis kineziterapijos finansavimas, 77 proc. mano, kad labai svarbu, jog pasikeist gydytoj poiris kineziterapij, 67,7 proc. pasikeist visuomens poiris kineziterapij, 63,8 specialistams bt suteikiama daugiau savarankikumo, 81,2 proc. mano, kad trksta isamesnio visuomens informavimo apie kineziterapij [63] (3 lent.).

63

3 lentel. Atsakym vidurki pasiskirstymas atsakius klausim, kas, Js manymu, labiausiai kliudo kineziterapijos ir privaios kineziterapijos pltrai Lietuvoje

Analizuojant duomenis buvo pastebta, kad atsakym vidurkiai ir j standartins paklaidos susiskirsto dvi grupes. Galima teigti, kad kineziterapeut iniciatyvumo, domjimosi kineziterapijos problemomis stoka 9,130,4, ribotos visuomens inios ir domjimsis kineziterapija 8,720,4, ribotos kineziterapeuto profesins galimybs, savarankikumo stoka -7,920,3, nepakankamas kineziterapeut skaiius gydymo staigose 8,870,3, neprivalomas kineziterapeut tobulinimasis 8,780,3 staistikai reikmingai skiriasi nuo vis kit teigini (p<0,05). Teiginys, kad yra nesudarytos slygos tiesiogiai kreiptis kineziterapeut 5,010,4, statistikai reikmingai skiriasi nuo vis likusi teigini (p<0,05). Taigi, galime daryti prielaid, kad toks teigini pasiskirstymas rodo, kad teiginiai su maesniu vidurkiu buvo statistikai reikmingai apklaustj pasirinkti kaip labiausiai kliudantys kineziterapijos ir privaios kineziterapeuto veiklos pltrai Lietuvoje, o antrosios grups teiginiai su didesniu vidurkiu buvo statistikai reikmingai pasirinkti kaip maiausiai kliudantys (p<0,05).

64

Teiginio apie tai, kad nesudarytos slygos tiesiogiai kreiptis kineziterapeut maiausias vidurkis rodo, kad is teiginys buvo laikomas labiausiai kliudaniu kineziterapijos ir privaios kineziterapeuto veiklos pltrai Lietuvoje ir statistikai reikmingai skyrsi nuo likusi teigini (p<0,05) (23 pav.).

65

1. Kineziterapeut iniciatyvumo, domjimosi kineziterapijos problemomis stoka. 2. Ribotos visuomens inios ir domjimsis kineziterapija. 3. Nepakankamas kineziterapijos vertinimas tarp gydytoj . 4. Ribotos kineziterapeuto profesins galimybs, savarankikumo stoka. 5. Nepakankamas reabilitacijos ir kineziterapijos sektoriaus finansavimas. 6. Nepakankamas kineziterapeut skaiius gydymo staigose. 7. Sunkios darbo slygos ir menki kineziterapeut atlyginimai. 8. Ribota galimyb pacientui pasirinkti kineziterapijos paslaug privaioje kineziterapijos klinikoje/kabinete ir gauti apmokjim i PSDF. 9. Nesudarytos slygos tiesiogiai kreiptis kineziterapeut. 10. Neprivalomas kineziterapeut tobulinimasis. 11. Kineziterapeut licencijavimo nebuvimas. 12. Teisins bazs, susijusios su privaia kineziterapeuto veikla, ir reikalavim kineziterapijos kabinetui stoka. 13. Nepakankamas kineziterapeuto veiklos teisinis reglamentavimas. 23pav. Teigini apie tai, kas kliudo kineziterapijos ir privaios kineziterapeuto veiklos pltrai Lietuvoje vidurki pasiskirstymas

66

IVADOS

1. Kineziterapijos paslaugos priskiriamos prie licencijuojam asmens sveikatos prieiros paslaug, todl esmin slyga verstis privaia kineziterapeuto veikla yra asmens sveikatos prieiros staigos licencija teikti kineziterapijos paslaugas. Kineziterapeuto profesija yra traukta Lietuvos Respublikos reglamentuojam profesij sra, taiau specialistai yra nelicencijuojami, o esmin slyga verstis privaia kineziterapeuto veikla yra kineziterapeuto profesin kvalifikacija (r. PRIEDAS Nr.2). 2. vertinus apklausoje dalyvavusi kineziterapeut atsakymus buvo gauta, kad respondentai 100 proc. pasisako u tai, kad Lietuvoje kineziterapeutams turi bti sudaromo slygos usiimti privaia kineziterapeuto veikla. Nustatyta, kad 87 proc. respondent asmenikai nort usiimti privaia kineziterapeuto veikla, tuo tarpu 13 proc. nurod, kad nenort usiimti privaia kineziterapeuto veikla. 3. vertinus respondent atsakymus buvo nustatyta, kad labiausiai kineziterapijos ir privaios kineziterapeuto veiklos pltrai Lietuvoje kliudantis veiksnys yra nesudarytos slygos tiesiogiai kreiptis kineziterapeut (p<0,05). Vienus i labiausiai kliudani veiksni kineziterapijos ir privaios kineziterapeuto veiklos pltrai Lietuvoje respondentai laik nepakankam kineziterapeuto veiklos teisin reglamentavim, kineziterapeut licencijavimo nebuvim, nepakankam reabilitacijos ir kineziterapijos sektoriaus finansavim, teisins bazs susijusios su privaia kineziterapeuto veikla ir reikalavim kineziterapijos kabinetui stok, ribot galimyb pacientui pasirinkti kineziterapijos paslaug privaioje kineziterapijos klinikoje/kabinete ir gauti apmokjim i PSDF, nepakankam kineziterapijos vertinim gydytoj tarpe bei sunkias darbo slygas ir menkus kineziterapeut atlyginimus (p<0,05).

67

PRAKTINS REKOMENDACIJOS

Kineziterapeuto normoje yra pasakyta, kad kineziterapeutai turi teis dalyvauti rengiant statymus ir kitus norminius aktus [18]. 1. Kineziterapeutams kartu su juos atstovaujania Lietuvos Kineziterapeut draugija inicijuoti vienintelio juridikai kineziterapeuto veikl apibrianio dokumento, medicinos normos MN124:2004 Kineziterapeutas. Teiss, Pareigos, Kompetencija ir Atsakomyb perirjim ir tobulinim. 2. Kineziterapeutams kartu su juos atstovaujania Lietuvos Kineziterapeut draugija inicijuoti Higienos normos reglamentuojanios kineziterapijos paslaugas teikiani staig rengimo reikalavimus parengim. 3. Kineziterapeutams kartu su juos atstovaujania Lietuvos Kineziterapeut draugija inicijuoti kineziterapeut licencijavim ir kineziterapeut tstinio tobulinimosi tvarkos nustatym. 4. Kineziterapeutams kartu su juos atstovaujania Lietuvos Kineziterapeut draugija inicijuoti diskusij su visomis suinteresuotomis alimis dl privaios kineziterapeuto veiklos pltojimo galimybi Lietuvoje bei tai reglamentuojani teiss akt perirjimo bei rengimo.

68

LITERATROS SRAAS

1. Andziulis A, Jasiukeviien L, Vasiliauskas D, Bivainyt J, Jukeviit A. Ilgalaik kardiologini ligoni antrin profilaktika ir reabilitacija taupo visuomens las ir gerina ekonomik. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2009; tomas XIII, Nr. 6-8: 395-399. 2. Andrijauskait D. Kineziterapeutai nori bti savarankiki. Lietuvos medicinos kronika 2007; 12(48): 1-4. 3. Bagdanaviius J. mogikasis kapitalas: mokymo metodin priemon. Vilnius: Vilniaus Pedagoginis universitetas; 2002. 4. Bosait A, Butov S. Civilin teis: bendroji dalis.Vilnius: Justitia; 2009.p. 211-314. 5. Brazdionyt L. Ligoni, sergani galvos smegen insultu, kineziterapijos katai: magistro diplominis darbas. Kaunas: Lietuvos kno kultros akademija; 2006. 6. Brogien D. Paciento teiss kokybik sveikatos prieiros paslaug ir alos sveikatai atlyginim: daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas; 2010. 7. Buivydien J, migelskas K, Buivydas E. Gyventoj skaiiaus pokyi amiaus ir lyties grupse taka gydytoj poreikiui. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2010; tomas XIV Nr. 7: 487-493. 8. iburien J. Integracinis ekonomikos augimas: sveikatos apsaugos sektoriaus aspektas. Ekonomika ir Vadyba 2011; 152-158. 9. Dl asmens sveikatos prieiros specialybi ir subspecialybi srao: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. vasario 5d. sakymas Nr. 61. Valstybs inios 1999; 15 -404. 10. Dl asmens sveikatos prieiros staig licencijavimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007m. kovo 2d. sakymas Nr. V-156. Valstybs inios 2007; 311148. 11. Diryt A, Patapas A, Mikelionyt R. Vieojo ir privaiojo sektori vadov darbo motyvacijos ypatumai. Vieoji politika ir administravimas 2010; 34: 122-138. 12. Draugelyt A. Kineziterapeut darbo aplinkos, pobdio ir griaui raumen sistemos skausm sryis: magistro baigiamasis darbas. Kaunas: Lietuvos kno kultros akademija; 2009.

69

13. Dl ekonomins veiklos ri klasifikatoriaus patvirtinimo: Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31d. sakymas Nr. D -226. Valstybs inios 2007; 119-4877. 14. Dl juridini asmen registro tvarkytojui teikiam praym, praneim ir kit form patvirtinimo: Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodio 21d. sakymas Nr. 1R -341. Valstybs inios 2012; 153-7878. 15. Dl Lietuvos sveikatos sistemos 20112020 met pltros metmen patvirtinimo: Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. birelio 7d. nutarimas Nr.XI 1430. Valstybs inios 2011; 73-3498. 16. Dl Lietuvos sveikatos sistemos pltros 20112020 metais metmen patvirtinimo: Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. birelio 7d. nutarimo projektas Nr. XIP 2883(2). 17. Dl Lietuvos Respublikoje reglamentuojam profesij srao patvirtinimo: Lietuvos Respublikos kio ministro 2010 m. rugpjio 31d. sakymas Nr. 668. Valstybs inios 2010; 104 5419. 18. Dl Lietuvos Respublikos medicinos normos MN 124:2004 kineziterapeutas. Teiss, pareigos, kompetencija ir atsakomyb patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodio 14d. sakymas Nr. V-934. 19. Dl Lietuvos higienos normos HN 47:2011 Asmens sveikatos prieiros staigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai patvirtinimo : Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. sakymas Nr. V-737. Valstybs inios 2011; 100-4720. 20. Dl Lietuvos medicinos normos MN 4:2009 Medicinos prietais saugos techninis reglamentas ir Lietuvos medicinos normos MN 100:2009 Aktyvij implantuojamj medicinos prietais saugos techninis reglamentas : Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19d. sakymas Nr. V-18. Valstybs inios 2009; 13-523. 21. Dl Lietuvos higienos normos HN 74:2011 Odontologins prieiros (pagalbos) staigos: bendrieji rengimo reikalavimai: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 22d. sakymas Nr. V 715. Valstybs inios 2011; 97-4569. 22. Dl Lietuvos Respublikos profesij klasifikatoriaus atnaujintos eiaenkls struktros pagal ISCO-08 patvirtinimo: Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialins ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsjo 30d. sakymas Nr. V (5)-167. Valstybs inios 2010; 117-5989.
70

23. Dl licencijuojam asmens sveikatos prieiros paslaug sra patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. balandio 11d. sakymas Nr. V 273. Valstybs inios 2006; 44-1619. 24. Dl licencijuojam asmens sveikatos prieiros paslaug sra patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegus 14d. sakymas Nr. V 364. Valstybs inios 2004; 86-3152. 25. Dl leidim higienos pas idavimo taisykli patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13d. sakymas Nr. V-632. Valstybs inios 2010; 86-4573. 26. Dl mokesi moktojo indentifikacinio numerio priskyrimo ir taikymo tvarkos aprao patvirtinimo: Valstybins mokesi inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos virininko 2004 m. gegus 17d. sakymas Nr. VA -95. Valstybs inios 2004; 83-3037. 27. Dl medicinins reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugsjo 20 d. sakymas Nr. V- 879. Valstybs inios 2012; 111-5648. 28. Dl numerio sveikatos specialisto spaudui suteikimo ir panaikinimo taisykli patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjio 3d. sakymas Nr. V 754. Valstybs inios 2011; 102-4787. 29. Dl notar imamo atlyginimo u notarini veiksm atlikim, sandori projekt parengim, konsultacijas ir technines paslaugas laikinj dydi patvirtinimo: Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. vasario 5d. sakymas Nr. 1R-69. Valstybs inios 2008; 17-590. 30. Dl strateginio sveikatos prieiros ir farmacijos moni itekli planavimo Lietuvoje 2003-2020 m. programos patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkriio 21d. sakymas Nr. V-891. Valstybs inios 2005; 140-5048. 31. Dl sveikatos prieiros staig dokument saugojimo tvarkos: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkriio 9d. sakymas Nr. 640. Valstybs inios 2000; 100-3195. 32. Dl sveikatos prieiros ir farmacijos specialist kompetencijos teikiant pirmj medicinos pagalb, pirmosios medicinos pagalbos vaistinli ir pirmosios pagalbos rinkini: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11d. sakymas Nr. V-450. Valstybs inios 2003; 79-3605.

71

33. Dl teritorini ligoni kas ir asmens sveikatos prieiros staig sutari sudarymo tvarkos aprao patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. spalio 19 d. sakymas Nr. V-914. Valstybs inios 2011; 128-6071. 34. Dl 2012 m. asmens sveikatos prieiros paslaug ilaid kompensavimo i privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto prioritetini krypi srao patvirtinimo: Valstybins Ligoni kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direkotoriaus 2011 m. liepos 19d. sakymas Nr. 1K-148. 35. Europos Bendrij komisija. Kartu sveikatos labui: 20082013 m. ES strateginis poiris. Briuselis: Komisija; 2007 36. Europian commission [Online]. Europe 2020 [cited 2013. March 18]. Available from: < URL: http:// Www.ec.europa.eu >. 37. Europian commission. Europe in figures: Eurostat yearbook 2011. Luxembourg: Eurostat; 2011. 38. Europos Komisija. ES sveikatos srities veiksm 20142020 m. programa: sveikata ekonomikos augimui skatinti. Briuselis 2011. 39. Europos sjungos taryba. Tarybos ivados sveikas senjimas vis gyvenim. Liuksemburgas: EUR lex, 2012. 40. Elektroninis statistikos termin odynas [interaktyvus]. Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs. [irta 2013 m. balandio 14d.]. Prieiga per internet: < http://zodynas.stat.gov.lt/index/detail.aspx?Id=14 >. 41. Jonikait V. mogikojo kapitalo pltros problemos Lietuvoje: magistro diplominis darbas. Vilnius: Mykolo Riomerio universitetas; 2006. 42. Kauno teritorin ligoni kasa. [interaktyvus]. [irta 2013. 04. 18] Prieiga per internet: < http://www.ktlk.lt/gyventojams/reabilitacija/> . 43. Kriinas A. Reabilitacijos sistema Lietuvoje (praeitis, dabartis, ateitis). Medicina 2005; 41(3): 246-250. 44. Kriinas A. Kineziterapijos raida Lietuvoje. Ugdymas. Kno kultra. Sportas 2009; 1(55): 23. 45. Kriinas A. Holistinis poiris reabilitacijoje. Medicinos teorija ir praktika 2005; 1(41): 10-12. 46. Kriinas A. Reabilitacija 1996. 47. Krutulyt G, iliukas G, Gulbinas R, Broaitien J, Jakutien V, Karanauskien D, Lietuvos kno kultros akademija, Klaipdos universitetas. Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 2011; 1(4).
72

48. Lelien V. Pacient poiris pirmins sveikatos prieiros paslaugas: magistro diplominis darbas. Kaunas: Kauno medicinos universitetas; 2008. 49. Lenickien S, Juoceviius A, Merkyt D. Ambulatorins reabilitacijos paslaug, teikt Vilniaus universiteto ligonins Santariki klinik Reabilitacijos, fizins ir sporto medicinos centre 20062007 metais, struktra. Gerontologija 2009; 10(3):161-167. 50. Lietuvos medicina [interaktyvus]. [irta 2013. 03.17] Prieiga per internet:<http://www.medicina.lt/>. 51. Lietuvos privai sveikatos prieiros staig asociacija [interaktyvus]. [irta 2013 m. kovo 22d.]. Prieiga per internet: < http://www.privatimedicina.com/ > . 52. Lietuvos Respublikos individuali moni statymas: priimtas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. lapkriio 6d. Nr. IX-1805. Valstybs inios 2003; 112-4991. 53. Lietuvos Respublikos metrologijos statymas: priimtas Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. birelio 22d. Nr. X-717. Valstybs inios 2006; 77-2966. 54. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos statymas: priimtas Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m.liepos 19d. Nr. I-552. Valstybs inios 1944; 63-1231. 55. Lietuvos Respublikos sveikatos staig statymas: priimtas Lietuvos Respublikos Seimo 1996m. birelio 6d. Nr. I 1367. Valstybs inios 1996; 66-1572. 56. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas. Civilinis kodeksas: priimtas Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 18d. Nr. VIII-1864. Valstybs inios 2000; 74:2262 57. Lietuvos Respublikos sveikatos prieiros staig statymas: priimtas Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. lapkriio 24d. Nr. VIII -940. Valstybs inios 1998; 1092995 58. Lietuvos Respublikos kio ministerija [interaktyvus].[irta 2013. 04. 20] Prieiga per internet:<http://www.ukmin.lt/web/lt/verslo_aplinka/imoniu_teise/pavyzdiniai_steigimo_dok
umentai%20(48>.

59. Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymas: priimtas Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 13d. Nr. VIII 1835. Valstybs inios 2000; 64-1914. 60. Lietuvos Respublikos negalij socialins integracijos statymas: priimtas Lietuvos Respublikos Seimo 1991 m. lapkriio 28d. Nr. I-2044. Valstybs inios 1991; 36-969. 61. Lietuvos Respublikos viej staig statymas: priimtas Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. liepos 3d. Nr. I-1428. Valstybs inios 1996; 68:1633. 62. Mark BD, Hlatky MA. Medical economics and the assessment of value in cardiovascular medicine. Circulation 2002; 106: 516-520.
73

63. Mankeviius D. Kineziterapeut profesins kompetencijos sivertinimas Lietuvoje: magistro baigiamasis darbas. Kaunas. Lietuvos kno kultros akademija; 2010. 64. Neverauskien O, Pocius A. Auktj isilavinim turini specialist poreikio vertinimas.Verslas: teorija ir praktika 2010; 11(1):20-29. 65. O`Brien BJ. Costs and costing in the economic appraisal of the health care programs. Class notes 2004 . 66. OECD. Health at a Glance: Europe 2012. OECD publishing 2012. 67. Okerlund VW, Jacson PB, Parsons RJ. Factors affecting recruitment of physical therapy personnel in Utah. Physical Therapy 1994;74(2):177-184. 68. Plekaitien D. Kineziterapeut nuomons apie profesin pasirengim ir darbo slygas bei specialybs perspektyv Lietuvos sveikatos prieiros sistemoje vertinimas: magistro diplominis darbas. Kaunas: Kauno medicinos universitetas; 2009. 69. Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo stat ymas: priimtas Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. l apkriio 19d. Nr. XI- 499. Valst ybs inios 2009; 145-6425. 70. Phillips B. Conative mode of operating and job satisfaction among physical therapists: doctor of public administration . La Verne: University of la Verne; 2005. 71. Rapoleviit A. Privaios medicinos problemos Lietuvoje. Gydymo menas 2006; 04(127): 9-10. 72. Randolph D.S. Predicting the effect of extrinsic and intrinsic job satisfaction factors on recruitment and retention of rehabilitation professionals. J Healthc Manag 2005; 50(1):49-60. 73. Statistikos departamentas = Statistics Lithuania. Demografijos metratis =

Demographic Yearbook 2011. Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs; 2012. 74. Starkut E. Reabilitacijos paslaug administravimas Lietuvoje: magistro diplominis darbas. Kaunas: Vytauto Didiojo universitetas; 2008. 75. Starkien L, Strika M, Padaiga , Macijauskien J, Riklikien O. Sveikatos prieiros mogikj itekli planavimo duomen rinkimo aktualijos ir praktiniai pavyzdiai. Sveikatos politika ir valdymas: mokslo darbai/ Mykolo Riomerio universitetas 2011; 1(3): 37-49. 76. Skinner M. Physiotherapy Education in New Zealand. Physical therapy reviews 2007; 12, 122-128.

74

77. pokien I. Papildomosios ir alternatyviosios (netradicins) medicinos paslaug teisinis reguliavimas: dabartis ir perspektyvos. Socialini moksl studijos 2012; 4(2): 621-644. 78. tendelien V. Kineziterapijos paslaug kokyb: magistro baigiamasis darbas. Kaunas: Lietuvos kno kultros akademija;2007. 79. vietimo ir mokslo ministerija, darbo ir socialini tyrim institutas. Specialist su auktuoju isilavinimu poriekio prognozs tyrimas. Vilnius, 1999 80. Tarptautini odi odynas [interaktyvus]. [irta 2013. 05.04] Prieiga per internet:< http://www.zodziai.lt/ >. 81. Urbonien A. Reabilitacijos komandos specialist pasitenkinimas darbu: magistro diplominis darbas. Kaunas: Kauno medicinos universitetas; 2008. 82. Valstybin akreditavimo sveikatos prieiros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos [interaktyvus]. [irta www.vaspvt.gov.lt >. 83. Vladikait G. Pirmins sveikatos prieiros staig darbuotoj motyvacij skatinantys veiksniai vadov poiriu: magistro diplominis darbas. Kaunas: Lietuvos sveikatos moksl universitetas; 2011. 84. Valstybin teritorij planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos [interaktyvus]. [irta 2013.04.09]. Prieiga per internet: < 2013.03.19 ]. Prieiga per internet: <

http://www.vtpsi.lt/node/736 (103 >. 85. Valstybin mon registr centras [interaktyvus]. [irta 2013.03.15] Prieiga per internet:<http://www.registrucentras.lt/jar/atmintines/egidas.php?L=2&tipas=uab&ste ig-fiz=on>. 86. Verslo galia [interaktyvus]. [irta 2013. 04. 26] Prieiga per internet: < http://verslogalia.lt/verslo-teise/straipsniai/uab-steigimo-schema >. 87. Voronaja N. Medicinin reabilitacija: siekiai ir galimybs. Gydymo menas 2007; 12. 88. emaitien E. Kineziterapijos student karjeros galimybi vertinimas: magistro diplominis darbas. Kaunas: Kauno medicinos universitetas; 2010. 89. ukauskien M. Kineziterapeut profesinio rengimo turinio modeliavimas: daktaro disertacija. Kaunas: Vytauto Didiojo universitetas; 2011.

75

PRIEDAS NR.1

76

PRIEDAS NR.2
Mieli kolegos kineziterapeutai, Esu Lietuvos sveikatos moksl universiteto magistrant, mano magistro darbo tema Privaios kineziterapeuto veiklos poreikio ir galimybi vertinimas. Tyrimui atlikti labai svarbi Js nuomon, taigi bt labai malonu, jeigu atsakytumte anketoje pateiktus klausimus. Anketa yra anonimin, o visi gauti duomenys bus naudojami apibendrinti ir tik mokslo tikslais. Jums tinkanius atsakymus apibraukite arba raykite atsakym tam skirt viet. Dkoju u isamius ir nuoirdius atsakymus. Lietuvos sveikatos moksl universiteto Visuomens sveikatos vadybos magistrant Milda Matiukait matiukaitemilda@gmail.com 1. Js lytis? 2. Js amius (metais) 3. Js isilavinimas: Auktasis universitetinis Auktasis neuniversitetinis 4. Ar dirbate kineziterapeute(u)? Jeigu nedirbate pereikite prie devinto klausimo. 5. Kiek met dirbate kineziterapeute(u)? (metais) 6. Ar esate patenkintas darbo umokesiu? 7. Js darboviet priklauso? 8. Js darbo vieta: Pabraukite pasirinkt atsakym. Taip Ne

Moteris

Vyras

Taip Valstybiniam sektoriui Ligonin Poliklinika Reabilitacijos ligonin Slaugos ligonin Sanatorija Privati sveikatos prieiros staiga

Ne Privaiam sektoriui

Privatus kineziterapijos(rebilitacijos) centras/kabinetas

77

Sporto klubas SPA/Masao salonas Mokykla Vaik darelis Kita (raykite): 9. Ar Lietuvoje turt bti sudaromos slygos kineziterapeutams usiimti privaia veikla? 10. Jeigu atsakte Ne, kodl taip manote? 11. Jeigu atsakte Taip, kodl taip manote?

Taip

Ne

12. Ar Js asmenikai nortumte usiimti Taip Ne privaia kineziterapeuto veikla? 13. Kodl nortumte usiimti privaia kineziterapeuto veikla? 14. Privati kineziterapijos Nauj darbo viet kineziterapeutams krimui; veikla gali turt takos: Kineziterapeut atlyginim augimui; Pasirinkite ir pabraukite Jums Kineziterapeut darbo slyg gerjimui; labiausiai tinkanius teiginius. Kineziterapijos paslaug kokybei; Kineziterapeut teoriniam ir praktiniam tobuljimui; Konkurencijos tarp valstybinio ir privataus sektoriaus augimui; Pacient galimybei rinktis; Kineziterapijos mokslo pltrai, moksliniams tyrimams; Investicijoms, nauj technologij pritraukimui; Kineziterapijos vaizdiui ir prestiui. 15. Kaip vertinate kineziterapeut licenzijavim? 16. Kaip vertinate kineziterapeutams Teigiamai Neigiamai

Teigiamai

Neigiamai

78

privalomus kompetencijos klimo kursus? 17. Koki matote kineziterapijos ateit Lietuvoje? 18. Kas Js manymu labiausiai kliudo kineziterapijos ir privaios kineziterapeuto veiklos pltrai Lietuvoje? Sunumeruokite teiginius nuo aktualiausi (1) iki maiausiai svarbi (13).

Teigiam

Neigiam

Nepakankamas kineziterapeuto veiklos teisinis reglamentavimas; Teisins bazs susijusios su privaia kineziterapeuto veikla ir reikalavim kineziterapijos kabinetui stoka;

Kineziterapeut licenzijavimo nebuvimas; Neprivalomas kineziterapeut tobulinimsis; Nesudarytos slygos tiesiogiai kreiptis kineziterapeut t.y. reikia kreiptis eimos gydytoj, vliau reabilitologas paskiria kineziterapijos paslaugas.

Ribota galimyb pacientui pasirinkti kineziterapijos paslaug privaioje kineziterapijos klinikoje/ kabinete ir gauti apmokjim i privalomojo sveikatos draudimo u suteikt paslaug;

Sunkios darbo slygos ir menki kineziterapeut atlyginimai; Nepakankamas kineziterapeut skaiius gydymo staigose; Nepakankamas reabilitacijos ir kineziterapijos sektoriaus finansavimas; Ribotos kineziterapeuto profesins galimybs, savarankikumo stoka; Nepakankamas kineziterapijos vertinimas gydytoj tarpe; Ribotos visuomens inios ir domjimsis kineziterapija;

79

Pai kineziterapeut iniciatyvumo, domjimosi kineziterapijos problemomis stoka.

80

PRIEDAS NR.3

81

PRIEDAS NR.4
Lietuvos Respublikos (LR) Sveikatos apsaugos ministro sakymu V-50 patvirtintos reabilitacijos bei sveikatos grinimo bazins kainos [27].

82