Professional Documents
Culture Documents
Intercultural Education Brochure by Shalva Tabatadze
Intercultural Education Brochure by Shalva Tabatadze
Sesavali
aRniSnuli broSuris mizania, maswavleblebs miawodos zogadi informacia
interkulturuli ganaTlebis da misi efeqturi gamoyenebis Sesaxeb saswavlo procesSi.
aRniSnuli Tavis gacnobis Sedegad maswavlebeli:
- gaecnoba cneba kulturas da mis rols swavla-swavlebis procesSi;
- gaecnoba interkulturuli ganaTlebis arss;
- sxvaobas interkulturul da multikulturul ganaTlebas Soris;
- saqarTvelos konteqsts da interkulturuli ganaTlebis mniSvnelobas saqarTvelos
saganmanaTleblo sistemisTvis;
- saqarTveloSi arsebul mravalferovnebas, mis dadebiT mxareebs da
upiratesobebs swavlebis procesisTvis;
- interkulturuli ganaTlebis praqtikul sakiTxebs, strategiebs da rekomendaciebs
swavlebis procesSi “kulturulad adekvaturi pedagogikis” dasamkvidreblad.
- interkulturuli kompetenciebis ganviTarebis modelebs, romlebic gamoiyeneba
saswavlo procesSi.
kuSneri,
makklilandi,
safordi, 2006,
gv. 70
am Tormet wyaros gaaCnia, ra Tqma unda, gadakveTis wertilebi. arsebiTia, rom
individis kulturuli identoba (Rirebulebebi, rwmena, codna, unarebi, damokidebulebebi)
yalibdeba am Tormeti wyaros mimarTebiT arsebuli gamocdilebiT. Eam gamocdilebis
SeZena ki xdeba individis urTierTobiT socializaciis iseT agentebTan, rogoricaa ojaxi,
eklesia, samuSao adgili, skola, mediasaSualebebi da a.S. (ix. sqema). swored
socializaciis am agentebis meSveobiT iZens individi kulturul codnas.
b) gare mravalferovneba
ganaTlebis internacionalizacia 21-e saukunis umniSvnelovanes amocanad iqca
ara marto saganmanaTleblo dawesebulebebisTvis, aramed samTavrobo
struqturebisTvisac. Gglobalizaciis procesi, sabazro ekonomikisa da konkurentuli bazris
pirobebi ki mTavari faqtorebia ganaTlebis internacionalizaciisaTvis. umaRlesi
saswavleblebis globalizaciisadmi momatebulma interesma ki `ganapiroba axali
saganmanaTleblo sistemebis, programebis da infrastruqturis ganviTareba rogorc
institucionalur, aseve samTavrobo doneze~ (naiTi, 2001, gv. 228). saqarTvelo gaxda
boloniis procesi monawile qveyana, amasTanave, saqarTvelos mosaxleoba plebiscitis
Sedegad mkveTrad daafiqsira misi ganuxreli swrafva evro-atlantikuri struqturebisken.
aseT viTarebaSi ki saganmanaTleblo sistemisa da dawesebulebebis socialuri
pasuxismgeblobaa Seqmnas iseTi saswavlo procesi, romelic moamzadebs moswavles
da konkurentunarians gaxdis saerTaSoriso SromiT bazarze. Sesabamisad, saswavlo
procesma unda uzrunvelyos iseTi moqalaqis formireba, romelic mzad iqneba, icxovros
multikulturul da mravalferovan msoflioSi da imuSaos multikulturul da mravalferovan
SromiT dawesebulebebSi;
g) proeqti
proeqtis gansaxorcieleblad mniSvnelovania moswavleTaTvis im funqciis micema, rasac
isini yvelaze efeqturad ganaxorcieleben. erTi proeqtis ganxorcieleba SeiZleba
moiTxovdes sxvadasxva sferoSi codnas, Sesabamisad, maswavlebelma
moswavleebisTvis funqciebi ise unda gadaanawilos, rom TiToeuli moswavle
maqsimalurad iyos CarTuli da maqsimaluri kontribucia gaakeTos proeqtis
ganxorcielebisas. Pproeqtis, rogorc saswavlo strategiis, efeqturobis dasadastureblad
gTavazobT erT-erTi zrdasruli adamianis monaTxrobidan amonarids, romelic Seexeba
mis mier meoTxe klasSi ganxorcielebul proeqts, rac saSualebas mogcemT, gaaanalizoT
proeqtis, rogorc strategiis, dagegmvisa da ganxorcielebis sakiTxebi da misi efeqturoba.
“maswavlebelma SemogvTavaza gangvexorcielebina proeqti “saberZneTi”. Cven
daviyaviT ramdenime jgufad da TiToeul jgufs evaleboda emuSava klasikuri saberZneTi
specifikur aspeqtebze, istoria, miTologia, yoveldRiuri cxovreba da xelovneba da
proeqtis bolos gamovlindeboda proeqtze momuSave saukeTeso jgufi.. jgufis TiToulma
wevrma moiZia informacia im mimarTulebiT, razec isini muSaobdnen. informaciis
moZieba xdeboda saskolo saxelmZRvaneloSi, skolis biblioTekaSi arsebul wignebsaSi da
internetSi. informaciis mogrovebis Semdeg unda mogvexdina prezentacia. Cven
avirCieT, ra tipis prezentacias gavakeTebdiT da rogor mivawvdidiT davalebis Cvens
nawils mTel klass. jgufma, romelic saberZneTis istoriaze muSaobda, airCia komikuri
Janri; miTologiaze momuSave jgufma Teatralizebuli warmodgena moawyo, yoveldRiur
cxovrebaze momuSave jgufma - skolis derefani namdvil qalaqad aqcia, sadac iyo
bazroba, Teatri da sxva, xolo xelovnebaze momuSave jgufma moawyo gamofena,
romelzec warmodgenili iyo arqiteqturuli nimuSebi, sxvadasxva skulptura da Zegli,
poeziisa da mwerlobis nawarmoebebi. maswavlebeli gvexmareboda mTeli am procesis
ganmavlobaSi, naxulobda masalebsa da resursebs, gvisworebda Tu Tvlida, rom rames
arasworad vakeTebdiT, gvexmareboda gangvesazRvra, vin ukeTesad gaarTmevda Tavs
ama Tu im saqmis Sesrulebas, Tu raime sakiTxi wamoiWreboda jgufis SigniT, romelic
kamaTs iwvevda jgufSi, gvexmareboda situaciaSi garkvevaSi da am sakiTxis garSemo
mxardamWer da sawinaaRmdego argumentebs gvawvdida. dRe, rodesac movaxdineT
Cveni proeqtis prezentacia, iyo Zalian warmatebuli. Cven moviwvieT mTeli skola Cveni
warmodgenis sanaxavad, Cven viyaviT namdvili berZnebi. mogvianebiT
maswavlebelma wagviyvana suraTebis gamofenaze. Ggamofenaze gamofenili naxatebi
asaxavda sxvadasxva erovnebis kulturas. maswavlebelma gvTxova, aRmogveCina is
naxatebi, romlebic saberZneTis kulturas gamoxatavda. amJamad namdvilad aRar
maxsovs, proeqtSi romeli jgufis muSaoba Sefasda yvelaze warmatebulad da romelma
jgufma gaimarjva, magram namdvilad maxsovs yvelaferi, rac saberZneTis Sesaxeb im
proeqtis farglebSi Sevityve”.
d) saxelosno/`vorkSofi~
`vorkSofi~ aris aqtivobaTa erToblioba, romelic dagegmilia saerTo interesebis mqone
moswavleTaTvis, romlebic swavlebis sxvadasxva safexurze imyofebian. `vorkSofi~
gamoiyeneba saswavlo procesSi specifikuri da samotivacio aspeqtebis
gasaaqtiureblad. amasTan, `vorkSofi~ xorcieldeba SedarebiT patara jgufebSi, rac misi
kidev erTi upiratesobaa. `vorkSofebis~ dros SeiZleba CaerTon sxva maswavleblebic,
mSoblebic da es kidev damatebiT upiratesobas aZlevs am strategias. `vorkSofebis~
farglebSi SesaZlebelia skolis radios, gazeTis, veb-gverdis Seqmna, romelic asaxavs
skolis kulturas, moswavleTa interesebs, dasaxlebis specifikas, saSualebas miscems
TiToeul moswavles, moaxdinos sakuTari niWisa da codnis warmoCena.
e) mowveuli stumari
stumris mowveva raime konkretuli Temis swavlebisas agreTve efeqturi gzaa swavlebis
procesSi. mowveuli stumari damatebiT interess zrdis moswavleebSi, garda amisa,
moswavleebi ismenen imisgan gansxvavebul pespeqtivebs, xedvebs da midgomebs,
rasac maT maswavlebeli awvdiT. mniSvnelovania, mowveuli stumris SerCevisas misi
kulturuli mravalferovnebac iyos gaTvaliswinebuli, SesaZlebelia moiwvioT stumari,
romelic warmatebuli iyo saqarTveloSi Tavis sferoSi da, amave dros, warmatebebs
miaRwia saqarTvelos farglebs gareT moRvaweobisasac, an mowveuli iyos stumari,
romelic kulturuli identobis TvalsazrisiT umciresobas warmoadgens saqarTveloSi, Tumca
es ar gamxdara dabrkoleba misTvis sazogadoebaSi integraciisTvis. SesaZlebelia
mowveuli iyos saerTod saqarTveloSi droebiT macxovrebeli da moswavleebs gauziaros
rogorc sakuTari mosazrebebi garkveul sakiTxebTan mimarTebiT, agreTve Tavisi kulturuli
msoflmxedvelobidan gamomdinare danaxuli da aRqmuli qarTuli realoba.
v) kuTxeebi
aRniSnuli strategia iZleva saSualebas saklaso oTaxSi gamoviyenoT dro da sivrce
sxvadasxvanairad. saklaso oTaxSi ewyoba ramdenime samuSao adgili. TiToeuli
samuSao adgilis daniSnuleba moswavleebSi sxvadasxva unarisa da SesaZleblobis
ganviTarebaa. moswavleebs SeuZliaT imuSaon, rogorc individualurad, agreTve jgufebSi
TiToeul am kuTxeSi. yvela moswavlem unda daikavos erTi kuTxe raRac momentSi, ise,
rom mTeli aqtivobis periodSi TiToeul moswavles mieces saSualeba, ramdenime kuTxeSi
imuSaos, an SeiZleba strategiis ise dagegmva, rom yvela moswavles mouwios yvela
kuTxeSi muSaoba. gTavazobT erT-erTi maswavleblis monaTxrobs, romelmac gamoiyena
aRniSnuli strategia pirvelklaselebTan: “roca vaswavlidi pirvelklaselebs, xSirad
viyenebdi kuTxeebis strategias da erT dResac movawyve saswavlo oTaxi kuTxeebad.
kuTxeebi Semdegi principiT gavakeTe: saklaso oTaxi davyavi saerTo aqtivobebis
nawilad da ramdenime kuTxed. TiToeuli kuTxis daniSnuleba iyo moswavleebSi
specifikuri unarebi ganeviTarebina, kerZod, simboloebis gaazrebis, saubris da
aRmoCenis unarebi... Sesabamisad, saklaso oTaxi dayofili iyo simboluri TamaSebis
kuTxed, sakiTxav kuTxed, eqxperimentul kuTxed, kompiuterul kuTxed da saerTo
aqtivobebisTvis dasajdom (skamebis) kuTxed. moswavleebi gadadiodnen erTi
kuTxidan meoreSi, isini Tavad wyvetdnen, romeli kuTxe da rodis moenaxulebinaT. Mme
SevzRude TiTo kuTxeSi moswavleebis raodenoba. moswavleebs hqondaT sakuTari
saindeqso baraTebi, romelzec maTi saxeli, suraTi da personaluri simbolo exata.
bavSvebi aTavsebdnen TavianT saindeqso baraTebs TiToeul kuTxeSi arsebul yuTSi da
roca yuTSi ukve Caiyreboda eqvsi saindeqso baraTi, es niSnavda, rom kuTxe mTlianad
iyo dakavebuli da moswavleebs unda aerCiaT sxva adgili. mTeli am procesis
ganmavlobaSi me vakvirdebodi maT moqmedebebs. bolo etapze yvela SevikribeT
saerTo aqtivobebisTvis dasajdom (skamebis) kuTxeSi da TiToeuli maTgani yveboda,
romel kuTxeSi iyo, ratom airCia es kuTxe, ra gaakeTa am kuTxeSi, rogor gaakeTa,
visTan erTad gaakeTa da a.S. swored am monaTxrobebis Sedegad gavicani me Cemo
moswavleebi ukeTesad. . . TandaTanobiT me aRmovaCine, ras aniWeben isini
upiratesobas, ra unari gaaCniaT, urTierTobebi daamyaron sxvebTan, rogor axdenen
sxvaze gavlenas an eqcevian gavlenis qveS, maTi iniciativebi, maTi drois marTvis
unari. . . am gziT moswavleebs klasSi swavlis paralelurad mouwiaT yoveldRiuri
cxovrebisTvis damaxasiaTebeli qmedebebis ganxorcieleba, maT unda aerCiaT raRac,
maT monawileoba unda mieRoT, isini unda CarTuliyvnen diskusiaSi. . . me yovelTvis
mainteresebda skola, romelic ar iyo gansxvavebuli da mowyvetili yoveldRiuri
cxovrebidan, radgan mimaCnia rom ganaTlebas mxolod am dros aqvs mniSvneloba Tu
misi realizeba xdeba yoveldRiur cxovrebaSi.…xSirad vfiqrob da verafriT gamigia
maswavleblebi ratom ar iyeneben kuTxeebis strategias moswavleebTan ufro maRal
klasebSic da iwyeben gakveTils Semdegi SekiTxviT “aba, raze gavCerdiT guSin? ” ”
z) TanatolTa swavleba
TanatolTa swavlebis strategia klasSi or SemTxvevaSi gamoiyeneba: (a) Semswavlelebs
Soris inteleqtualur monacemebSi sxvaobis SemTxvevaSi; (b) moswavleebSi
urTierTTanamSromlobis dabali xarisxis SemTxvevaSi. maswavlebeli qmnis ori
moswavlisagan Semdgar jgufs da ayalibebs asimetriul urTierTobebs maT Soris, erTi
aswavlis, meore ki swavlobs. gTavazobT erT-erTi moswavlis monaTxrobs, Tu ra Sedegi
mohyva TanatolTa swavlebis strategias: “me gamovicvale skola da rusuli skolidan
gadavedi erTenovan qarTul skolaSi, Tavdapirvelad sakmaod dabneul viyavi, faqtiurad
dakarguliviT viyavi klasSi. verafers vigebdi, roca maswavlebeli iwyebda axsnas,
gansakuTrebiT gamiWirda maTematika, maswavlebeli gvaswavlida gayofas, magram
dafaze werda cifrebs da gayofis niSnebs iseTi formiT, romelic absoluturad ucxo iyo
CemTvis da verafers vgebulobdi, me gayofis swavlisas viyenebdi sxva meTods,
magram raSi iyo gansxvaveba, ver vamCnevdi da verc maswavlebeli xvdeboda, ratom
ver vigebdi da ras mixsnida gansxvavebulad. erT-erTi Tanaklaseli mixvda Cemi da
maswavleblis gaWirvebas da Taviseburad, Zalian BbavSvurad da martivad amixsna,
rogor asrulebda gayofas. misi axsnis Semdeg CemTvis yvelaferi naTeli gaxda da
aRarasodes Semqmnia problema swavlis periodSi. zogjer Tanatoli namdvilad ukeTesad
gagebinebs; garda amisa, zogjer TanatolTan girCevnia aRiaro, rom swavlasTan
dakavSirebiT raRac problema gaqvs da is dagexmaros am saswavlo problemis
mogvarebaSi, Tumca, ra Tqma unda, mniSvnelovania am TanatolTan kargi da
megobruli urTierToba gqondes. . . “
T) roluri TamaSi
aRniSnuli strategia ukve farTod gavrcelebulia saswavlo procesSi da yvela maswavlebeli
iyenebs mas. Aam SemTxvevaSi mTavaria, sworad iyos SeRweuli am strategiis
gamoyenebis dro da adgili. mniSvnelovania agreTve rolebis sworad gadanawileba, xSir
SemTxvevaSi moswavleebi arakomfortulad da mouxerxeblad grZnoben Tavs,
Sesabamisad, mniSvnelovania moswavlis rolidan Sesasrulebel rolze gadasvlis periodi
raRac aqtivobebiT datvirTos pedagogma, rac ufro uSualos gaxdis moswavles da axali
rolis Sesrulebis diskomforts garkveulwilad mainc mouxsnis. gTavazobT aseTi
gardamavali tipis aqtivobebis ramdenime savarjiSos:
movaWreebi
moswavleebi muSaoben wyvilebSi. TiToeuli aris gamyidveli (movaWre) sakuTari
Tvisebis an maxasiaTeblis, romlis gacvlasac cdilobs, magaliTad, iumoris grZnobis,
sibrZnis, kargi garegnobis, sinatifis, musikaluri monacemebis, fexburTelis niWis da a.S.
TiToeuli movaWre cdilobs karg fasad gayidos an iyidos esa Tu is Tviseba Tu
maxasiaTebeli, cdilobs TavisTvis momgebiani garigeba dados. aRniSnuli savarjiSo xels
uwyobs moswavleTa Rirebulebebisa da damokidebulebis garkvevas maswavleblis mier,
rac xels Seuwyobs maswavlebels, sworad SeurCios moswavles konkretuli roli. savarjiSo
moswavleSi aviTarebs komunikaciis unars da amzadebs mas garkveuli rolis
Sesasruleblad.
igav-araki
erT saxlsi cxovrobda kata, romelic mudam mzad iyo Tagvi daeWira, magram
verasodes axerxebda amis gakeTebas. erT dResac gamoekida kata Tagvs dasaWerad,
is-is iyo unda daeWira, rom Tagvma patara xvrelSi SeZroma moaswro da katas
aRaraferi darCenoda, garda imisa, rom damjdariyo im patara naxvretTan da
dalodeboda, Tu rodis gamoZvreboda Tagvi. ucabedad Tagvs moesma ZaRlis xma da
ifiqra, rom Tu ZaRli iyo saxlSi, kata gaiqceoda da aRar daiwyebda xvrelTan lodins.
Sesabamisad, Tagvi gamoZvra xvrelidan da moulodnelad Tavi amoyo katis klanWebSi.
“ki magram, ZaRli sad aris? – ikiTxa akankalebulma Tagvma. “araviTari ZaRli ar aris, es
me viyavi, ZaRlis yefis imitacia gavakeTe, rom Sen daimedebuli xvrelidan
gamomZvraliyavi”- gadaixarxara gamarjvebulma katam da cota xnis Semdeg daamata
“Cemo kargo, Tu sul mcire or enas ar laparakob, veranair warmatebas ver miaRwevs
dRevandel dRes. (Tidti, 1995, gv. 168)
SabaT-kviras qalbatonma marinam Caxeda moswavleTa istoriebs Tavidan, naxa
im gakveTilis Canawerebi, sadac moswavleebs hqondaT sakuTari saxelebis Sesaxeb
interviuebi, agreTve naxa im gakveTilis Canawerebi, sadac moswavleebi sakuTaris enis
codnis Sesaxeb saubrobdnen. am sam wyaroze dayrdnobiT qalbatonma marinam
Seadgina klasis lingvisturi repertuaris sqema.
magaliTis analizi
am magaliTSi Cans ramdenime strategia, rac qalbatonma marinam gamoiyena,
rom Seeqmna jansaRi saswavlo garemo, gacnoboda moswavleebs da moswavleebi
gacnobodnen erTmaneTs da Sesabamisad aego TiToeul moswavlesTan Semdgomi
muSaoba. kerZod:
1)maswavlebelma moawyo saklaso oTaxi ise, rom SesaZlebloba yofiliyo saklaso
oTaxis mravali moZravi da dinamiuri aqtivobis gansaxorcieleblad:
2)maswavlebelma ori kviris ganmavlobaSi misca moswavleebs da sakuTar Tavs
saSualeba, gaecnoT erTmaneTi saxelebis interviuebis CatarebiT, klasis gazeTis
Seqmnis da ojaxebisa da gvarebis Sesaxeb ambebis gadmocemis gziT. TiToeuli
es aqtivoba zrdis moswavleTa Soris erTmaneTis msgavsebis da sxvaobebis
gaazrebis unars;
3)maswavlebelma Seityo sakuTari moswavleebis Sesaxeb jer saskolo istoriis
gacnobis da Semdgom klasis lingvisturi fonis sqemis Sedgenis safuZvelze;
4)maswavlebelma CarTo saswavlo procesSi mSoblebi da ojaxis wevrebi, erTi
mxriv, rogorc moswavleTa damxmareebi sakuTari saxelis, gvaris da istoriis
dasamuSveblad da, meore mxriv, rogorc mowveuli stumrebi;
5)maswavlebelma daamkvidra demokratiuli da TanamSromlobiTi gamocdileba,
radgan xeli Seuwyo moswavleTa ideas, mTeli wlis ganmavlobaSi yvela moswavlis
monawileobiT Seqmniliyo “nasesxebi sityvebis leqsikoni”;
6)maswavlebelma Seqmna enaTa xe, daiwyes muSaoba nasesxebi sityvebis
leqsikonze, ritac daamkvidra tendencia, rom klasSi arsebuli lingvisturi
mravalferovneba aris resursi da ara Semaferxebeli faqtori qarTuli enis swavlebis
procesSi;
7)maswavlebelma yvela zemoCamoTvlili aqtivoba amave dros gamoiyena qarTul
enaSi moswavleTa kompetenciis gasazrdelad.
Kkritikuli SemTxvevebi
SemTxveva 1, “misioneri” qarTuli enis pedagogi
sityvebis ganmarteba
instruqciis ena- oficialuri ena (erTi an zogierT saxelmwifoSi erTze meti) an ucxo
ena, romelic gamoiyeneba, rogorc instruqtirebis ena skolaSi. es ena yovelTvis
moswavleebis `mSobliuri ena~ SesaZloa, ar iyos; instruqtirebis ena moicavs ganxilvis
formebs (kerZod, weriT msjelobas), romelic axalia SemswavlelTaTvis. imisTvis, raTa
sakuTriv enisagan gansxvavebuli sagnebi aswavlon, skolebi iyeneben enobriv
saxesxvaobas, romelic ZiriTadad aris oficialuri ena (enebi). SemuSavda ganaTlebis
normebi emigrantebis bavSvebisaTvis (romelTa pirveli ena ar aris is ena, romelic
gamoiyeneba skolebSi), romelSic bavSvis mSobliuri ena saganTa swavlebis procesSi
gaiolebas uwyobs xels, Tumca zogierT ojaxs es maspinZel qveyanaSi maTi integraciis
dabrkolebad miaCnia. miuxedavad amisa, arsebobs mravali programa, romlebSic
oficialuri ena gamoiyeneba instruqciis veqtoriT: situaciebSi, sadac Semswavlelebi
umciresobaTa enaze metyvelni arian, Tu skolis oficialur enad maTi pirveli enaa
dadgenili, maSin is gadaSenebis gzas daadgeba, Tu sazogadoebaSi ar gamoiyeneba
(es cnobilia, rogorc subtraqtuli orenovneba), an, piriqiT, enobrivi saxesxvaobis
daufleba, romelic gamoiyeneba maspinZel qveyanaSi (damatebiTi bilingvizmi), ar
gamoiwvevs pirveli enis dakargvas. instruqciis ena, SesaZloa, sxva oficialuri
saxesxvaoba iyos federalur saxelmwifoebSi an realurad ucxo saxesxvaoba. am
SemTxvevebSi orive ena xelmisawvdomia skolebisaTvis, profesiuli da sauniversiteto
ganaTlebisaTvis.
lingva franka- (1) istoriulad Seqmnili ena, romelic TariRdeba Sua saukuneebidan
(frangulidan da sxva enebidan Seqmnili) xmelTaSua zRvispireTis regionidan,
gamoyenebuli rogorc sazogadoebebis saziaro ena; (2) adre arsebuli enis saxesxvaoba,
romelic gamoiyeneba rogorc urTierTobis ena sxvadasxva molaparakeebsa da sxva
saxesxvaobebs Soris, romlebic swavloben da iyeneben mas, rogorc saerTo enas;
saSuamavlo ena, romelic damxmare saurTierTo saSualebad gamoiyeneba
gansxvavebul enebze molaparake adamianebis mier. igi SeiZlena iyos an hibriduli
xasiaTisa da nawilobriv ganviTarebuli (magaliTad, romelime pijini) an esa Tu is erovnuli
ena, romelic ar aris mSobliuri komunikantebisaTvis. Tavdapirvelad l. f. (Lingua Franca
[frankebis ena]) (anu sabiri [<laT. sapere ‘gageba’]) ewodeboda erT, konkretul enas,
romelic SuasaukuneebSi xmelTaSua zRvis arealSi gamoiyeneboda savaWro
urTierTobebSi.
orenovneba- ori (an ramdenime) enis gamoyeneba erTi da imave enobrivi erTobis
wevrTa mier sxvadasxva sakomunikacio situaciaSi (Tumca jer kidev leonard blumfildi
(Leonard Bloomfield) masSi ori an meti enis mSobliurisdarad flobas gulisxmobda). o.
zogjer mTels saxelmwifosTan mimarTebaSi ixmareba, zogjer romelime
sazogadoebasTan mimarTebaSi, zogjer ki sulac im individis mimarT, romelic erT, or an
met enas flobs. hainc klosi (Heinz Kloss) gaxldaT pirveli, vinac mkveTrad gamijna
erTmaneTisagan o. da mravalenovneba erovnul da individualur doneebze. o. aseve
ixmareba ganzogadebuli, mravalenovnebis mniSvneobiT.
pirveli ena- aris akademiuri termini, romelic gamoiyeneba zogadad mSobliuri enis
aRsaniSnad. es aris enobrivi saxesxvaoba (saxesxvaobebi), romelic SeZenilia adreul
bavSvobaSi, ori-sami wlis asakamde. am saxesxvaobas gansakuTrebuli statusi aqvs
bavSvisaTvis, ramdenadac bavSvi misiT aRmoaCens samyaros adreuli socializaciis
farglebSi: lingvisturi urTierTqmedebani sxva molaparakeebTan aucilebelia normaluri
ganviTarebisaTvis. es aris saxesxvaoba, romelSic adamianis enobrivi niWi pirvelad
gamovlindeba bunebriv enaze. es SesaZloa saxesxvaobac iyos, romliTac bavSvi
lingvisturi `wesebis~ gacnobierebasa da SeTvisebas iwyebs mis uSualo garemoSi da,
amave dros, iZens komunikaciuri qcevis wesebs (magaliTad, vis, rogor da rodis unda
miesalmos?). mSobliuri ena aris yoveldRiurad gamosayenebeli termini, romelsac, amis
miuxedavad, aqvs emociuri qveteqsti, magaliTad, ojaxi da warmoSoba, romlebic
xSirad ar aris pirveladi enobrivi termini. ufro metic, is yovelTvis koreqtuli ar aris,
radgan bavSvebi pirvel enas SeiZenen ara mxolod maTi dedebisagan, aramed maT
SeuZliaT SeiZinon ramdenime ena (ori an meti) erTdroulad mravalenovan ojaxur
garemoSi. mkvidri ena da STamomavlobis ena xSirad gamoiyeneba am mniSvnelobiT,
magram maT msgavsi asociaciebi aqvT jgufTan, romelsac miiCneven, rom
miekuTvnebian. aRniSnuli iqneba, rom enobrivi saxesxvaoba, romelSic SesaZloa
ganisazRvros ama Tu im wevris mikuTvneba jgufisadmi, aucilebeli araa pirveli enis
povniereba, aramed, SesaZloa, es iyos mogvianebiT SeZenili saxesxvaoba.
winare gansja- rogorc Tavad sityvac miuTiTebs, es aris idea, romelic warmoiSoba jer
kidev gansjamde. winare gansjis klasikuri ganmarteba ekuTvnis harvardis universitetis
fsiqologs gordon alports, romelmac 1954 wels gamosca wigni “winare gansjis buneba”.
Aalportis ganmartebiT, “winare gansja aris antipatiuri ganwyoba, romelic efuZneba
mcdar ganzogadebas. Ees ganwyoba SeiZleba igrZnobodes an iyos gamoxatuli.
aRniSnuli antipatiuri ganwyoba mimarTulia garkveuli jgufis an am jgufis romelime
wevris mimarT.”
gamoyenebuli literatura:
Gurin, P., Dey, E., Hurtado, S., & Gurin, G. (2002). Diversity and higher
education: Theory and impact on educational outcomes. Harvard
Educational Review, 72(3), 330-366.
Hyun, E. (2006). Teachable Moments, reconceptualizing curricula
understandings
Kagia R., (2006). Securing the future through education: A tide to lift all
boats.Global issues for global citizens. Washington, D.C.World Bank,187-
200.
Kegan, R. (1994). In over our heads: The mental demands of modern life.
Cambridge, MA: Harvard University Press.
King, P., & Magolda, M. B.(2005). A developmental model of intercultural
Maturity. Journal of College Student Development, 46 (6), 571-592.
Mayhew, J. M. & Grunwald, E. H. (2006). Factors contributing to faculty
incorporation of diversity-related course content. The Journal of Higher
Education, 77 (1), 148-168.
Milem, J. F., & Hakuta, K. (2000). The benefits of racial and ethnic diversity in
higher education. In D. Wilds (Ed.), Minorities in higher education:
Seventeenth annual status report (pp. 39-67).Washington, DC: American
Council on Education.
Socrates Comenius Publication (2002). A Practical Guide To Implement
Intercultural Education at Schools
The National Council for Curriculum and Assessment of Ireland (2005).
Intercultural Education in the Primary Schools.
Spring J. (1998). Education and the rise of global economy, Lawrance Erlbaum
Associates
Umbach, P.D. & Kuh, D.G. 2005) Student experiences with diversity at liberal
art colleges: Another claim for disticnevness. The Journal of Higher
Education, 77 ( 1), 169-192.
Zuniiga, X., Williams, E., & Berger, J. (2005). Action-oriented democratic
outcomes: The impact of student involvement with campus diversity.
Journal of College Student Development. 46 (6), 660-678.