l

MOKSLO DARBAI

ISSN 0236 0551 LIAUDIES KULTRA. 2008 / 3 (120)

amaniki elementai balt religinje tradicijoje

Egl ALEKNAIT
Objektas amaniki elementai balt religinje tradicijoje. Tikslas panagrinti amanik element balt religinje tradicijoje sampratos pagrstum. Metodas lyginamoji, kritin analiz. Ivados: balt tradicijoje amanikos ssajos velgiamos Sovijaus, Lizdeikos kilms mituose, kai kuriose XVIII a. valstiei pranaavimo praktikose, tautosakiniame raganos vaizdinyje. Daugiausia ir labiausiai argumentuot amanik element atpains G. Beresneviius juos siejo pirmiausia su autochtonika Deivs motinos tradicija, kai kuriuos siejo su kaimyn (pirmiausia finougr) taka. Vieni jo ikelti es amaniki vaizdiniai atsiduria prieprieoje su oficialija indoeuropiei ideologija, kiti buv pasitelkti pastarj tvirtinant. Vis dlto daugelio mitini vaizdini universalumas ir platesnio j konteksto stoka daro amanik element balt tradicijoje samprat abejotin. k), ir vlesniame sinkretiniame religingume (pavyzdiui, M. Pretorijaus apraytose yni-burtinink praktikose). Todl io tyrintojo interpretacijos iuo atvilgiu itin nusipelno dmesio. Tokie palyginimai iaip jau yra gana problemiki ir dl tam pasitelkiamos amanizmo sampratos, ir dl interpretacij (ne)nuosaikumo, ir dl pernelyg bendr nuostat religijos bei kultros atvilgiu. Lengvabdikiausia kalbti apie visame pasaulyje klestjus ar net tebeklestint amanizm. Btent amanikos tradicijos vis dlto yra iskirtinos i vis kit, o amanai netapatintini su burtininkais, mistikais, ekstatikais, pranaautojais ar iniuonimis apskritai. inoma, jie gali atlikti ias funkcijas, bet ne kiekvienas burtininkas, magas, iniuonis yra amanas. Be to, balt religins tradicijos elementus, reikinius, idjas bei atstovus, siejamus su amanizmu, dert nagrinti kit indoeuropiei tradicij kontekste, tuo bdu atsivelgiant bendr tokio pobdio interpretacij problematik. io straipsnio tikslas panagrinti amanik element balt religinje tradicijoje valgas. iuo tikslu bus aptarti balt religins tradicijos tyrimuose su amanizmu mginti sieti reikiniai, idjos bei personaai, j amanikumo argumentavimas ir j grindianti amanizmo samprata, taip pat bus trumpai priminta bendra amanik element paiekos indoeuropiei tradicijose problematika.

vadas
Skirting religini tradicij lyginimas yra vienas svarbiausi bd joms suprasti. Archajik, bendramogik religini element iskyrimas liudija seniausij religijos arba bendr su kitomis tradicijomis klod. Todl visai pagrsta iekoti viena archajikiausi laikomos religins tradicijos amanizmo element vlesnse, su ja nesiejamose tradicijose. Iki iol nra vieningo sutarimo dl paties amanizmo sampratos ir jo geografini rib, bet paprastai manoma, kad daugiau maiau bdingi amanizmo poymiai yra trisluoksnis kosmosas, apgyvendintas mogaus gyvenim veikiani dvasi, tarp j ir dvasi pagalbininki, taip pat amano ekstatins kelions, kuri metu jis gydo ar tenkina kitus bendruomens poreikius. Nemaai amanik interpretacij yra susilauk ir vairs indoeuropiei religini tradicij reikiniai. Ypa linkstama j iekoti german ir kelt religijose. Balt religins tradicijos tyrjai taip pat yra usimin apie galimas jos ssajas su amanizmu. Daugiausia, vairiausiuose kontekstuose ir nuosekliausiai amanik pdsak ia velg G. Beresneviius jis j aptiko ir senuosiuose mituose bei legendose (pavyzdiui, apie Sovij, Lizdei-

Mitin tradicija: Sovijus ir Lizdeika

Sovijus ir Lizdeika i metrai inomos mitins figros, o su jais siejami mitai liudija svarbias lietuvi religins tradicijos reformas. Btent taip juos nagrinjo ir j ssajas su amanizmu atskleid G. Beresneviius. Be to, abiej mit vaizdinius jis glaudiai siejo tarpusavyje, teigdamas, kad arba jie abu atsirado amanikoje kultrinje terpje, arba ventaragio legenda (kurios dalis ir kalba apie Lizdeik) tra vlesn Sovijaus mito versija.1 Sovijaus mitas papasakotas 1261 m. Malalos kronikos intarpe. Manoma, kad mitas liudija pastangas tvirtinti

12

Egl ALEKNAIT. AMANIKI ELEMENTAI BALT RELIGINJE TRADICIJOJE

religin ideologij, nuvertinant Deivs motinos tradicij ir kartu tvirtinant naujas religines vertybes ir elgsen. Tai daroma paneigiant laidojimo emje (bei mediuose) reikm ir pirm viet ikeliant palaik deginim. Geriausio, teisingo Sovijaus laidojimo bdo paieka, anot G. Beresneviiaus, tai pirmojo mirusio kelion, turinti atitikmen [...] amanikoje tradicijoje. Sovijus ia prilyginamas amanui, sprendianiam problem, kaip mirusiojo sielai galutinai nutraukti ry su knu ir pasilikti anapusiniame pasaulyje. Vliau priduriama, kad itaip Sovijus tampa pirmuoju mirusiuoju ir pomirtinio pasaulio valdovu, kaip get Zamolksis / Zalmoksis ir ind Jama.2 Sovijaus ir Jamos tapatinimas i ties logikas: abu nra dievai, bet pirmieji mirusieji, tap pomirtinio pasaulio valdovais, kuri atrastu keliu nuo iol eina visi kiti mirusieji. Bet ar toks pat logikas Sovijaus prilyginimas amanui? amanas i ties susijs su mirusiaisiais: jis keliauja mirusij pasaul, rpinasi, kad jie saugiai ir skmingai palikt pasaul. Taiau nemanoma, kad klasikiniam amanui bt aktuali pagrindin Sovijaus problema: kaip nutraukti sielos ry su knu ir aminai pasilikti pomirtiniame pasaulyje. Prieingai, amanas ventinimo metu ne tik gyja gebjim keliauti po anapusin erdv, bet vyresnio amano ar dvasi yra mokomas, kaip mirusij pasaulyje nepasiklysti, nestrigti ir nepasilikti. Sovijaus mitas su amanizmu gretinamas ne tik dl pirmosios kelions an pasaul, bet ir dl paios ventinimo ritualo schemos bei skaiiaus 9. Ities, ventinimo ritualo metu bsimasis amanas bna vienumoje, priirimas amano-tvo ir 9 jo sn. ventinimo dien jis lipa jurtos viduryje kast med ir kas devint aplink jurt esant med. G. Beresneviius, sekdamas V. Toporovu, teigia, kad ir Sovijaus sn turjo bti devyni. Lipimas med reikia kelion anapusin pasaul, o lipimas kas devint med kaip tik reikis tai, kad an pasaul galima eiti tik per devintus vartus, kaip kad teigiama Sovijaus mite. Autorius taip pat sugretina bsimojo amano pasninkavim prie ventinim su erno blunies negavusiu Sovijumi. Galiausiai G. Beresneviius daro ivad: Ir Sovijaus mitas, ir aman ritualas yra tiek panas, kad pakankamai tvirtai galima teigti, jog amano kelions ritual grindiantis mitas i esms turt sutapti su Sovijaus mitu.3 Taiau i esms bet kuris ventinimo ritualas atliepia t pai schem: atskyrimas nuo bendruomens (vienuma), ibandymai (pasninkas), mirtis (kelion mirusij, dvasi pasaul ir pan.) ir prisiklimas.4 i schema universali, sutinkama paiose vairiausiose kultrose, ventinant kuo vairiausias bendruomenes

( suaugusiuosius, slaptas brolijas ar draugijas ir t.t.). I esms ceremonijas, lydinias perjim i vienos amiaus grups kit arba primim koki nors slapt bendruomen, visada sudaro kelios apeigos, kurias galima nusakyti paprasta formule: kandidato mirtis ir prisiklimas, rao M. Eliade.5 Jau pats ventinamojo atskyrimas, vienuma, taip pat pasninkavimas simbolikai nurodo mirt pasitraukim i gyvj bendruomens. Tad visuose, ne tik amanikuose, ventinimo ritualuose galima numanyti u j slypint mit apie pirmj kelion an pasaul ir susitapatinim su mitiniu pirmeiviu. Vis dlto vis ventinim tikslas yra naujas atnaujintas gyvenimas, prisiklimas. Mirtis ia suprantama veikiau kaip tarpin bkl, o ne tikslas, ne galutinis atsiskyrimas nuo gyvj, kaip kad Sovijaus atveju. Todl Sovijaus ir pirmojo amano paralel neatrodo pagrsta. Lietuvi tradicijos ssaj su amanizmu G. Beresneviius randa ir pasakojime apie vyriausio Lietuvos ynio Lizdeikos suradim erelio lizde. Apie toki io vyriausiojo ynio kilm pasakoja Bychovco kronika, arba Lietuvos metratis,6 dar plaiau i legend perteikia M. Strijkovskis.7 Lizdeika buvs kunigaikio Narimanto snumi. Po tvo mirties dd ketins atsikratyti snnais, bsimj yn igelbjusi neiot, paslpdama j ventame uolyne. Ten j aptinka tuometinis vyriausiasis ynys ir paskelbia rads vaik erelio lizde. M. Strijkovskis toki Lizdeikos kilm pirmiausia sieja su panaiais antikiniais pasakojimais apie nepaprast herojaus kilm. Taiau G. Beresneviius atkreip dmes btent suradimo viet erelio lizd medyje. motyv jis susieja su amanikais mitais apie bsim aman sielas ereli lizduose ant Pasaulio medio ak. Lizdeikos legendoje tad susiduriame su aikia amanikos tradicijos taka, tai esanti didiojo amano (vyriausiojo ynio) atsiradimo amanika versija.8 Galima atkreipti dmes tai, jog kit indoeuropiei religini tradicij su amanais lyginami vairi kategorij yniai, o lietuvi Lizdeikos analogija yra bene vienintelis toks atvejis. Taiau bsimo vyriausiojo ynio suradim lizde galima susieti ir su daugybe mitologini vaizdini, bding ne tik amanikoms kultroms. Erelis, kaip dangaus, griausmo dievo pauktis, jo pasiuntinys bei tarpininkas tarp jo ir moni, inomas daugelio taut, tarp j ir indoeuropiei (graik, slav ir kt.) mituose. Paprastai su juo siejama galia, jga, karingumas, karalika valdia (kaip priepriea kitam griausmo dievo paukiui gandrui, siejamam su vaisingumu). Tai gali pasirodyti svarbu aikinant btent kari luom remianio ynio kilm. Ne maiau paplits ir

13

MOKSLO DARBAI

pats Pasaulio medio akose gyvenani pauki-siel vaizdinys. Todl Lizdeikos kilms legend vertinti kaip amanik dert labai atsargiai, vertinus galimas kit religini tradicij takas bei paios lietuvi tradicijos galimybes.

Tautosakin tradicija: raganos

Raganos neabejotinai religins veikjos, pabrtinai neigiamo charakterio, susiformavo nebtinai tik krikionybs takoje. G. Beresneviiaus manymu, jos galjo bti ikiindoeuropietinio periodo religins veikjos, kaip ne itin toleruojami reliktai ilikusios pakitusioje religinje sistemoje;9 vairi ragan ypatybi paraleli su amanika tradicija yra pastebj ir kiti tyrjai.10 Pat od ragana daugelis tyrj laiko odio regti vediniu.11 Ragana regintis mogus; regintis tai, ko kiti matyti negali. Analogikai ir amanams priskiriama funkcija savo ekstatini kelioni metu suinoti, regti ateit, matyti ir painti paprastiems monms neprieinam dvasi pasaul. Toki raganos etimologij atitinka ir pasakose pasitaikantis fizinis ios btybs bruoas ji vienaak arba, prieingai, turi tris akis. Kai kuriose pasakose tai tik siueto reikalavimas (pavyzdiui, pirmoji raganos dukra turi vien, antroji dvi, treioji tris akis, ir herojui su jomis paeiliui susiduriant, jo ibandymai darosi vis sunkesni), taiau tai irgi vienas i poymi, skiriani j nuo kit moni. N. Vlius, pritardamas V. Propui, teigia, jog mitini btybi vienaakikumas reikia dalin aklum, bding abipus: ragana, kaip dvasi (mirusij) pasaulio btyb, nemato iame, knikame (gyvj) pasaulyje, o paprasti io pasaulio mons (gyvieji) nemato dvasi (mirusij).12 Taip raganos regjimas susiejamas su jos dvasikumu, amanik veikl utikrinaniu gebjimu matyti ir orientuotis anapusiniame, dvasi pasaulyje. prasta raganoms priskiriama ypatyb yra skraidymas. Btent is tautosakos ragan aspektas, G. Beresneviiaus manymu, akivaizdiausiai siejasi su amanizmu.13 amanai irgi skraido taip neretai yra apibdinamas j keliavimo anapusin pasaul bdas, dar parykinamas atitinkama pauktine simbolika. Tautosakoje raganos daniausiai skrenda arba irniauti, arba ragan puot. j ragana paprastai skrenda per Jonines-Rasas, o irni laukus apie Kaldas, kartais prie Tris Karalius ar per Grabnyias.14 ie laiko momentai svarbs kaip lio ir atsinaujinimo metas. Jam bdingas chaosas, suaktyvjusios blogos jgos, o Ki nakiai dar ir ypatinga tamsa. Ragan demonizavimas i dalies paaikina j aktyvum iuo tamsiuoju

laiku. Chaos galima suprasti ir kaip tvarkos tarp trij pasaulio lygmen sutrikim, leidiant lengviau judti tarp j. Krinta akis ir pats irniavimas iem. Kai visa gamta apmirusi, raganos skrenda pilnus irni laukus, esanius kakur iltuose kratuose, ant atrijos kalno arba raganiaus Kralino emje,15 svetimoje karalystje.16 Visos trys vietos nurodo anapusin pasaul jis yra toli, su iapus jungiasi per kaln, jo valdovas raganius, magas, demonika btyb. Galima prisiminti ir toki anapusinio pasaulio savyb kaip atvirktum: kai iame pasaulyje diena, aname naktis, jei ia daiktas sudus, tai ten jis sveikas ir t.t.17 irniai iem gali bti ir tokio atvirktumo iraika, papildomai rodanti, kad skrendama ne tiesiog kakokius laukus, o btent ano pasaulio laukus. Raganos danai iskrenda per kamin vienintel vertikali namo ang vir, vedani dang. O amanikieji ritualai danai vyksta statinio (palapins, jurtos) viduje, ir amanas kaip ir raganos savo ekstatin kelion ivyksta per ang jo viruje.18 prastas aman atributas yra bgnas. Jis nunea aman pasaulio vidur, galina keliauti erdvje, sukvieia ir sugaudo dvasias, padeda susikaupti ruoiantis seansui. Naudojami ir bgno analogai magins lazdels, varpeliai ir pan. Lietuvi raganos panaiais tikslais irgi naudojosi tam tikromis priemonmis skraidydavo ant rsto,19 avilio, luotos, piestos, mintuv ar tik pasitepusios paastis mslingu tepalu.20 Nors ie pagalbiniai daiktai nra muzikos instrumentai, kaip kad amanikieji, taiau jie vis dlto atlieka pagrindin savo funkcij padeda raganai pasiekti kitus pasaulius. Verta pastebti ir avilio bii ry su mirusiaisiais: anksiau aviliai, kaip ir karstai, buvo skobiami, o mogaus siela (vl) kartais tapatinama su bite.21 Ragan naudojami tepalai dar vienas dalykas, leidiantis iekoti ssaj tarp raganysts ir amanik praktik. Manoma, kad toks tepalas darytas i psichotropini augal. Btent iuo pagrindu D. Senvaityt teigia, kad burtinink, ragan veiksmai, panaudojant tam tikrus augalus, itakomis greiiausiai siejasi su senja amanistine praktika, kurios metu amanai, apimti ypatingos transo bsenos, bendravo su anapusiniu pasauliu. Lietuvoje iuo atvilgiu populiariausios, anot autors, buvo juodoji drign, paprastoji durnarop, nelaboji svidr ir unvyn beladona, taip pat kanap, aguona, mauda, raudonoji musmir, islandins kerps, alialunkiai, vilkauogs ir kt.22 Kit ir tokias ssajas paneigiant ragan skraidymo bei irniavimo aikinim pateik B. Kerbelyt.23 Ji irgi

14

Egl ALEKNAIT. AMANIKI ELEMENTAI BALT RELIGINJE TRADICIJOJE

usimena apie paralel tarp raganos ir amano, bet tiesiogiai nebando vertinti jos pagrstumo. Nors i jos pateikto ragan skraidymo aikinimo galima suprasti, kad tokiai paralelei ji nepritaria. Sakmi apie irniauti jojanias ir ant luotos skraidanias raganas pagrindu autor siekia rodyti, kad ragan irniavimas ir skraidymas, pasitelkus vairias pagalbines priemones, turi ssaj su kadaise i tikrj vykusiomis maginmis vaisingumo skatinimo apeigomis, o skraidymo vaizdinys tra i sakmi fantastinis elementas, j degradavimo padarinys: Kai metafor kalba imta suprasti tiesiogine prasme, krinyje atsirado fantastini element.24 I B. Kerbelyts uuomin apie galimas ragan ir aman paraleles ir svarstym apie ragan skrydi prigimt atrodo, kad i autor, be abejo, puikiai imano lietuvi tautosak, bet ma maiausiai miglotai suvokia ekstatini praktik bei kelioni kitus pasaulius prigimt. Vargu ar amanikose kultrose rastume bent vien aman, su visu knu iskrendant pro virutin jurtos ang Nestebina ir B. Kerbelyts abejons raganas knikai landiojus pro kamin,25 nes j skraidym i tikrj ir reikia suprasti ne fizikai (r. toliau aptariamus Pretorijaus duomenis, liudijanius, jog burtininkai savo praktik metu keliavo ne knu, o siela). Taigi ir atradimas raganas skraidius ne fizikai neatrodo labai jau pritrenkiantis. Autors straipsnis tad vertingas daugiau tuo, kad atskleidia kit tautosakos tyrintoj nepastebtas ar nenagrintas raganos vaizdinio reikmes, papildanias raganysts simbolik ir realaus jos atitikmens rekonstrukcij. Raganos galjo keisti savo pavidal pasiversti vairiais gyvnais: gyvuliais, uvimis, ropliais, paukiais. Sakmse teigiama, kad raganos gali pasiversti kiaulmis, katmis, kumelmis, okomis, lydekomis, raudmis, karosais, rupmis, kirmlmis, arkomis, kurapkomis, kregdmis.26 Pavidalo keitimas, susijs su ekstatine patirtimi ir dvasiomis pagalbininkmis, amanikose kultrose irgi plaiai inomas. Pagrindin ragan funkcija yra kenkimas. Retkariais teigiama, kad jos gydo, taiau tai yra joms nelabai bdinga.27 Raganos kenkia nuirdamos arba per vairius daiktus (aman atveju tai irgi pasitaiko, taiau nra svarbiausia), arba vien valia (panori padaro28). Nei ragan kenkime, nei gydyme nematyti joki transo, ekstatins kelions pdsak. Keliones anapusinius pasaulius gali reikti btent ragan skrydiai. alia kit ragan usimim jie atrodo gana autonomikai, daniausiai nra paaikinami jokiais logikais tikslais. Tiesa, kartais iokios tokios logikos esama pavyzdiui, ragan irniavim, kad ir

pritemptai, galima suprasti kaip bsimo kenkimo priemoni gijim (kas suvalgys it irn, tas numirs, ir pan.). Vis dlto panau, kad tikrasis skrydi tikslas jau pamirtas dauguma sakmi tik kalba apie pat skraidymo fakt, net nebandydamos jo aikinti. Tautosakos raganos skraid ir puotas, susirinkimus, sulaukusius ypa daug krikioni interpretatori dmesio. Puot vaizdinio kilm siejama su senj Europos pagonik religini tradicij praktikomis bei idjomis graik-romn bakchanalijomis ir panaiais ritualinio palaidumo paproiais, german laukine mediokle, mediokls ir augalijos klestjim skatinaniais kultais. Mintuose german vaizdiniuose ypa svarbs buvo tokie elementai kaip skrydis ir pavidalo keitimas.29 Be to, laukins mediokls ir augalijos skatinimo kultai sieti su Odinu ir Frja, o tai dievai burtininkai, kuri mitai kaip tik danai pasitelkiami argumentuojant iaurs german amanizm. Tiesa, neaiku, kaip ragan skraidymo susirinkimus motyvas atsirado btent lietuvi tautosakoje ar jis paremtas atitinkamais vietiniais ikikrikionikais tikjimais, ar pateko Lietuv kartu su krikionybe bei jos ragan teorija. Pavyzdiui, N. Vlius, nors toki sskrydi vaizdinio kilms neaikina, ikikrikionikomis lietuvi ragan funkcijomis i esms laiko tik j kenkim (ir kartais pagalb).30 Ragan ryiai su velniu, savo ruotu daug kuo panaiu german Odin,31 tautosakoje inomi puikiai. Tai visoje Europoje plaiai inoma tema, inoma, susijusi ir su krikionybs taka. Taiau patys velnio bei raganos ir j tarpusavio santyki vaizdiniai tikrai yra ikikrikioniki ir isaugojo daugel savo senj bruo. Ir juose vlgi galima irti vairi paraleli su santykiais tarp amano ir jo dvasi pagalbininki bei kit anapusini btybi. I velnio ragana gyja savo magines inias, su juo palaiko nuolatin ry.32 Vaiganto teigimu, velniai j [t.y. ragan] gimin.33 amanas per iniciacij gauna nauj, kokybikai geresn kn, taip pat gyja inias bei gebjimus, reikalingus orientuotis anapusiniuose pasauliuose ir pasidaryti panaiam j gyventojus dvasias. Raganiai ir raganos irgi, anot Vaiganto, dar tebegyvendami, jau patampa pusdvasiais [] ir jau turi beveik visai toki pat privalum kaip dvasios, ne mons.34 Toki dvasik bsen gali rodyti isiskirianios ragan akys: jas pavelgs, savo atspind ivystum atvirki, auktyn kojomis. Taip pat inomi ragan ir velni seksualiniai santykiai (raganos su jais paleistuvauja,35 gyvena su jais eimynin gyvenim36), savo ruotu primenantys aman ir j dvasi pagalbininki tarpusavio santykius.

15

MOKSLO DARBAI

inomi trys pagrindiniai bdai tapti amanu: aman pasirenka dievai, dvasios, protviai ar mirusieji amanai; amano funkcijos paveldimos; amanas pats nusprendia tapti amanu ir ieko kontakto su dvasiomis. Lietuvi tautosakoje pastaraisiais dviem bdais galima tapti ragana. Raganos kartais (tam tikro tipo sakmse) turi dukter arba tris dukteris (pasakose), kurios raganauja kartu su motina. Vaiganto teigimu, mogus, kils i nevarios gimins, paveldi ir nevari prigimt, nepriklausomai nuo jo paties valios.37 Taiau esama bd, kuriais ir varus mogus gali gyti raganavimui reikaling gali bei gebjim jis tai gali imokti kur nors toliau nuo gyvenamosios vietos nuvaiavs ir gerai umokjs, tik itaip gyta galia neprilygsta paveldtajai.38 Toks mogaus savo noru gytos ir paveldtos (ar dvasi suteiktos) galios skyrimas inomas ir tradicinse amanikose kultrose. Lietuvi raganos vaizdinio paralels su amanika tradicija ikyla bene pilniausiai. Kita vertus, pats raganos vaizdinys nra kuo nors iskirtinai baltikas. Sakms apie raganas, pasak N. Vliaus, turi labai maai nacionalini bruo, o j siuetai inomi daugeliui taut.39 Be to, ekstatins kelions, bendravimas su dvasiomis pagalbininkmis, pavidal keitimas ir kiti panas dalykai bdingi daugeliui magini tradicij. Ragan amanikumui rodyti btina panagrinti j veiklos kosmologin kontekst.

Atsiskyrimas nuo kno ir keliavimas erdvje (XVIII a. valstiei praktikos)

M. Pretorijus XVIII a. antrojoje pusje ufiksavo valstiei pranaavimus, kuriuose G. Beresneviius irjo paraleli su amanikuoju transu, sielos atsiskyrimu nuo kno ir kelionmis.40 M. Pretorijus ne vienoje vietoje usimena apie pranaautojus, kurie kartais sustingsta tarsi negyvi: antai sena nadruv turinti gulti tris dienas ir tris naktis kaip apavta.41 Geriausiai tokia amano trans primenanti bsena matyti vieno emaiio pranaavimo aprayme. M. Pretorijui vyk papasakojo j slapia stebjs kunigas. Pasakojime minimi pranaavusiojo bei kit moni veiksmai, kai kurie itarti odiai, veiksmo vieta bei tikslas. Stebtojas pranaavim mat ne nuo pradios. Jis tik netyia pastebjo sen emait, vl vasaros vakar, kai buvo labai vaigdtas dangus, stovint tarp dviej uol ir retsykiais abiem rankomis graibstant or, ir dar retsykiais kak sumurmant. Vyras stovjo sustings ir nejudrus, smeigs akis dang, nereagavo kunigo ukalbintas. Taip prabuvs dvi tris valandas, emaitis m linguoti visas puses, puol ant

keli, triskart pabuiavo em ir triskart suuko Way, Way, Way. Tuomet i slnio subgo mons, suklaup prie uolo ir, velgdami bei ikl rankas dang, meldsi. Burtininkas tris kartus pakl ir vl nuleido rankas, o mons kiekvien kart pabuiuodavo em. Apeiga baigsi tuo, kad visi atsistojo, ir emaitis papasakojo, k suinoti mons jo buvo pra.42 G. Beresneviius palyginimui pateikia i principo analogik sami pranaavimo atvej. Visus tokius atvejus autorius aikina kaip sielos atsiskyrim ir keliavim erdvje, taip igaunant reikiamas inias. G. Beresneviiaus odiais: Tai valdomi, dar amanikos tradicijos galinti atsiskyrimai nuo kno. J amanika prigimtis grindiama transu, kurio metu siela palieka kn: Burtininkas nereaguoja aplinkinius dirgiklius, jis sustings, lyg i ems iaugs (sukietj, susting raumenys yra transo poymis).43 Taigi, transas ir btent valdomas transas yra pagrindiniai i atvej priskyrimo amanizmui argumentai. Taiau kiek aptarti atvejai i tikrj yra amaniki? Net ir platesniame minto emaiio pranaavimo aprayme nra duomen, kurie leist tiksliau interpretuoti i praktik. Veiksmas vl vakar ar nakt bdingas daugeliui magini-religini apeig, veiksmo vieta (tarp dviej uol) irgi nebtinai turi sietis su kokia nors konkreia praktika (neaiku, ar uolai ia nurodo vietos ventum, atitinkam dievyb ar dvasi, kaip nors dalyvaujani veiksme, ar tiesiog atsitiktinai pasitaik alia). Tokie apraymai bei uuominos liudija, kad transo bdu atliekamas pranaavimas galjo bti paplits. Taiau neinant io reikinio pasaulirinio konteksto, jo dvasins topografijos ir ideologinio pagrindo, vargu ar galima teigti j turint neabejotin paraleli su amanikomis praktikomis.

G. Beresneviiaus interpretacija
Siekiant suprasti G. Beresneviiaus amanikumo samprat ir balt religini reikini interpretavimo pobd, svarbu nepamirti, kad jis balt religins tradicijos nelaik statika ir monolitika. Bene daugiausia dmesio jis skyr btent vairiems virsmams, susidrimams ir j sprendimams, irdamas juose keli religini tradicij ir lygmen sveik, kurioje ir susiformavo balt religija. Studijose, kuriose usimenama apie vairi balt religini element panaumus su amanizmu, pastarasis niekada neapibriamas. Autoriaus amanizmo samprat galima numanyti veikiau i pasitelkiam altini (pirmiausia tai P. W. Schmidto veikalas Dievybs vaizdinio kilm44), i minim konkrei atvej (daugiausia tai klasikinio Sibiro amanizmo

16

Egl ALEKNAIT. AMANIKI ELEMENTAI BALT RELIGINJE TRADICIJOJE

apraymai) ir galiausiai i pai ssajas suklusi reikini (transo bkl, sielos kelions) bei pasaulvaizdio analogij. Be to, G. Beresneviiaus baltikojo amanizmo interpretacija yra gana nuosaiki (pirmiausia, matyt, dl to, kad pai balt tradicij jis mat kaip daugelio vairi tradicij sveik). Mokslininkas tiesiogiai neteig egzistavus kakok konkret baltikj amanizm, yra netgi isaks gana griet nuomon baltams (ir apskritai indoeuropieiams) amanizm nebuvus bding.45 Balt amanikumas pasirodo veikiau per daugyb vairi archaizm, tik panai kai kurias Sibiro religines praktikas ar galini turti su jomis ir tiesiogin ry, kurie gali bti paveldti dar i indoeuropiei bendrybs laik ar kaip nors atsirad jau balt tradicijoje vliau. Raganos skrydio amanikum G. Beresneviius apibdina kaip moters-burtininks savarankikai, maginmis priemonmis, o ne transcendentini veiksni dka, atliekam keliavim anapusin pasaul. iuo poiriu, sakmms apie ragan keliones artimos pasirodo ir dvi lietuvi pasakos: Pupos stiebu dang ir Praoktos kurpaits. Jas i daugelio pasak apie keliones an pasaul iskiria veikj savarankikumas, davs pagrind G. Beresneviiui jas priskirti maginei tradicijai. Pirmojoje augalo (pupos, kartais irnio) stiebu patenkama dang. is vaizdinys amanikose kultrose, tarp j ugrofin tautose, labai paplits. Gali bti, kad i ioje pasakoje ilikusi amanikos kelions an pasaul vaizdi ities matyti jos ugrofinika kilm; ji galt bti perimta sen ir ilgalaiki balt kontakt su ugrofinais metu. G. Beresneviius i prielaid grindia ioje pasakoje matoma kio sankloda bei tuo, kad lietuvi tradicijoje is vaizdis jau yra degradavs (priklauso juok pasakai). Tiesa, ugrofin tak, autoriaus odiais, vis dlto reikt patikrinti.46 O pasakoje Praoktos kurpaits anapusin pasaul ( dang ir pragar per kalnus ar vandenis) keliauja karalait-ragana. Sakms apie ragan skrydius ir pasaka apie karalaii keliones neatrodo degradavusios (es pasakoje jaunikaitis, atstovaujantis indoeuropiei kultrai, veikia maginei pasaulirai atstovaujanias karalaites), o tai liudija, kad balt tradicijoje iliko smerkiama, taiau kultivuojama magin tradicija, kuri ir buvo ne kas kita, kaip raganyst.47 Vis dlto tokia G. Beresneviiaus tradicij perskyra, es vienai buvo bdingos kelions anapusin pasaul maginmis, amanikomis priemonmis, o antrajai padedant transcendentiniam veiksniui, pavyzdiui, Dievui seneliui ar numirliui,48 yra abejotina: amanikose tradicijose pirmojo amano atsiradim irgi lm vyriausiasis ar vienas

i vyriausi diev, o ir kiekvienoje kelionje amanui talkina vairios anapusins dvasios, ypa mirusi aman (= numirli). Svarbesn bt perskyra pagal keliavimo anapusin pasaul reikm religinje ideologijoje ir praktikoje. is savarankikos magins veiklos prilyginimas maginei amanikai tradicijai kelia ir kit abejoni. Pirmiausia, tokie lyginimai remiasi aikiai evoliucionistine nuostata religijos atvilgiu, kai ankstyvesne laikoma faz pavadinama magine, o vlesnei priskiriamas btent religinis elgesys santykiai su dievais. ios dvi fazs siejamos atitinkamai su autochtonine Deivs religija ir, kita vertus, ateivi indoeuropiei religija, kuri tarpusavio sveika galiausiai ir suformuoja balt religij. Ideologins kovos tarp vietini Deivs garbintoj ir ateivi indoeuropiei idja iaip jau, matyt, sietina su M. Gimbutiens vardu. O G. Beresneviiaus poiris j lieka neaikus: plaiausiai i idj pristataniose studijose ms ymiosios archeologs teorijomis nesiremiama, o vlesniuose darbuose i tema ivis nebepltojama. Kita vertus, amanizmo klausimui aktualiose G. Beresneviiaus studijose Deivs ir indoeuropiei religij samprata i esms skiriasi nuo M. Gimbutiens: prieingai M. Gimbutienei, jis Deivs tradicij nuvertina ligi magijos. Kita vertus, tokia G. Beresneviiaus samprata ir amanik pasaulir, iaip jau daugialyp ir vairi, redukuoja schem, kurioje jai priskiriama iimtinai magin motyvacija ir perdaug sureikminamas aktyvus amano vaidmuo, jo iniciatyva, nustatant santyk su anapusybe. Betgi amano veikla daugeliu atvej akivaizdiai perengia magijos ribas, amano funkcijos neretai buvo aikiai religins, jis vadovavo visos bendruomens religiniam gyvenimui. Abejotinas ir amano savarankikumas pai amano institucij daniausiai steigia dievyb, ir konkret bsimj aman isirenka antgamtins btybs, ir tik joms padedant paprastai tra manoma pasiekti amaniko seanso tikslus. Nepaisant vis argument ir palyginim, G. Beresneviiaus amanizmas danai atrodo kaip paprasiausia archajin magin-religin tradicija. Sovijaus mitas io autoriaus darbuose i esms pristatomas kaip Deivs motinos tradicijos indoeuropietikoji reforma, taiau ir vienoje, ir kitoje skirtinguose kontekstuose randama esmini amanik element, ir jais beatodairikai mginama grsti svarbiausius atitinkamos tradicijos ritualus bei vaizdinius. Vargu ar galima aptartus abiej tradicij elementus laikyti amanikais; vis dlto pagrstesns atrodo Deivs motinos tradicijos ssajos su amanikja pasaulira.

17

MOKSLO DARBAI

Kontekstas: amanik element paiekos indoeuropiei tradicijose

Indoeuropiei tradicij amanikumas grindiamas nurodant mitologiniuose siuetuose aptinkamus vaizdinius, bdingus klasikiniam Sibiro amanizmui: gebjimas keisti savo pavidal, iniciacija (mirtis ir atgimimas), kelions anapusin pasaul, intoksikant naudojimas, pranaavimas ir kt. Daugiau ar maiau pagrst amanik element randama daugelyje indoeuropiei tradicij, nors daugiausia iuo atvilgiu nagrintos kelt ir iaurs german. Tokio pobdio argumentai vertinami vairiai. Pagrindin kelt ir iaurs german amanizmo argumentavimo problema yra ta, kad vienas ar keli atskiri vaizdiniai negali liudyti amanizmo kaip sistemos. Kita problema tai galimyb tuos paius vaizdinius, kuriais grindiamas tradicijos amanikumas, interpretuoti vairiai. Galiausiai daugeliu atvej patys autoriai vengia grietai apibrti, kok religin reikin turi omenyje, vartodami amanizmo svok, kokia amanizmo samprata remiasi. Reikia pripainti, kad toli grau ne visi autoriai, indoeuropietikose tradicijose atpain kokius nors amanikus elementus, teig jas esant amanizmu. Nuosaikesn pozicija btent atskiro elemento amanikumo teigimas yra kur kas pagrstesn. Btent toks yra ir balt tradicijoje kai kuri amanik element aptikusio G. Beresneviiaus poiris: balt religijoje teigdamas sveikaujant daugel tak, jis joje atpasta ir kai kuriuos amanikus vaizdinius bei praktikas, bet anaiptol neteigia amanik esant j pai. Vis dlto net ir tokiai pozicijai bdingos kai kurios i mint problem. Su indoeuropiei tradicij amanikomis interpretacijomis siejasi amanizmo regioninio paplitimo klausimas. Siauresn samprat paprastai liudija bandymai pagrsti vairi taut kontakt bei idj perdavimo galimybes,49 o pasaulinio amanizmo entuziastai link pabrti amanik vaizdini bei praktik universalum. Pastaruoju atveju, ypa pasitelkiant archeologinius duomenis, neretai vadovaujamasi idja, kad amanizmas esanti tiesiog pirmykt religija, ireikianti pirmaprades mogaus antgamtikumo sampratas. ia pagrindini amanikj kultr poliarin geografija susiejama su ledynmeio religijos svoka, j grindiant Europos paleolito menu.50 Abiejose interpretacijose pastebimas noras indoeuropiei tradicijose velgti primityviausios ir archajikiausios bkls element. Vienu atveju tradicijos primityvumas, taigi ir artimumas pirmapradei ventybei, grindiamas kontaktais su

primityviuoju Sibiru, kitu atveju aikinamas jos universalumu, nors ir pastaruoju atveju artimum ventybei vl tenka patvirtinti palyginimais su primityviuoju Sibiru. G. Beresneviiaus irykintose paralelse galima iaip jau atpainti abi ias interpretacijas.

Ivados
Balt tradicijoje amanikos ssajos aptinkamos Sovijaus, Lizdeikos kilms mituose, XVIII a. valstiei pranaavimo praktikose, tautosakiniame raganos vaizdinyje. Vis dlto daugelio mitini vaizdini universalumas ir platesnio j konteksto neinojimas daro toki interpretacij abejotin. Lietuvi raganos vaizdinyje atsivelgiama vardo etimologij, skrydius an pasaul, psichotropini mediag naudojim, dvasin raganos prigimt ir santykius su dvasiomis. iuo atveju amaniki elementai pasirodo bene labiausiai kompleksiki. Vis dlto ini apie tikruosius raganos skrydi tikslus bei platesn kosmologin kontekst trkumas amanik interpretacij daro gana slygik. Vieninteliai istoriniai duomenys apie religin trans XVIII a. pateikti M. Pretorijaus, bet jie i ties liudija tik pat religinio transo fakt, ir dl jo universalumo i to dar negalima sprsti apie jo amanikum. Tad vis i interpretacij pagrstumas i esms abejotinas. Daugiausia ir labiausiai argumentuot amanik ssaj esama G. Beresneviiaus studijose. is mokslininkas balt religin tradicij suvok kaip dinamik daugelio tak ir srovi sveik, kurioje tad galima atpainti vairi jos dmen atbalsius. Balt amanizm kaip tok jis neig, kita vertus, neapibr ir to amanizmo, kurio vaizdinius balt tradicijoje atpaindavo. Savo atpaintus amanikus elementus G. Beresneviius kildino daugiausia i autochtonikos Deivs motinos tradicijos, kai kuriuos siejo su kaimyn (pirmiausia finougr) taka. Vieni jo ikelti es amaniki vaizdiniai pasirodo prieprieoje su oficialija indoeuropiei ideologija, kiti buvo pasitelkti pastarj tvirtinant. Vis dlto ir i interpretacij pagrstumas nra neginijamas. Balt tradicijoje esama nemaai reikini, kuriuos vairs tyrjai mgina sieti su amanizmu: pavidal keitimas, kelions anapusin pasaul, ritualinis intoksikant naudojimas, transu grindiamos pranaavimo praktikos. Taiau balt, kaip ir kit indoeuropiei tradicij, amanikumo argumentai susiduria su tais paais sunkumais: aptinkami amanikieji elementai pasirodo pavieniui ir skirtinguose kontekstuose, ir pernelyg isibarst chronologikai.

18

Egl ALEKNAIT. AMANIKI ELEMENTAI BALT RELIGINJE TRADICIJOJE

NUORODOS: 1. BERESNEVIIUS, G. Balt religins reformos. Vilnius: Taura, 1995, p. 176. 2. BERESNEVIIUS, G. Ekstremalios bkls balt tradicijoje (I). I: iaurs Atnai, 2005, Nr. 6 (736), p. 4. 3. BERESNEVIIUS, G. Balt religins reformos, p. 5051. 4. Plg. , . : . : , 2002, p. 321 ir kt. 5. , . : . : , 1998, p. 56. 6. Bychovco kronika. I: Balt religijos ir mitologijos altiniai, II. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2001, p. 382. 7. STRIJKOVSKIS, M. Lenkijos, Lietuvos, emaii ir visos Rusijos kronika. I: Balt religijos ir mitologijos altiniai, II, p. 555557. 8. BERESNEVIIUS, G. Balt religins reformos, p. 176179. 9. BERESNEVIIUS, G. Dausos. Vilnius: Taura, 1990, p. 157. 10. Pvz., SENVAITYT, D. Psichotropiniai augalai lietuvi tradicijoje. I: Liaudies kultra, 2006, Nr. 4 (109). 11. r.: VLIUS, N. Mitins lietuvi sakmi btybs: laims, laums, aitvarai, kaukai, raganos, burtininkai, vilktakiai. Vilnius: Vaga, 1977, p. 220. 12. VLIUS, N. Chtonikasis lietuvi mitologijos pasaulis: folklorinio velnio analiz. Vilnius: Vaga, 1987, p. 175. 13. BERESNEVIIUS, G. Dausos, p. 154157. 14. VLIUS, N. Mitins lietuvi sakmi btybs, p. 232. 15. VLIUS, N. Mitins lietuvi sakmi btybs, p. 232. 16. VAIGANTAS, A. Kalbamieji mons. I: Lietuvi mitologija, II Vilnius: Mintis, 1997, p. 90. 17. BERESNEVIIUS, G. Dausos, p. 155, 164171. 18. ELIADE, M. ventyb ir pasaulietikumas. Vilnius: Mintis, 1997, p. 3839. 19. VAIGANTAS, A. Kalbamieji mons, p. 90. 20. VLIUS, N. Mitins lietuvi sakmi btybs, p. 232. 21. BERESNEVIIUS, G. Dausos, p. 155. 22. SENVAITYT, D. Psichotropiniai augalai lietuvi tradicijoje. I: Liaudies kultra, 2006, Nr. 4 (109), p. 21. 23. KERBELYT, B. Pien atimanios ir ant luotos skrendanios raganos: fantastika ir tikrov. I: Tautosakos darbai, 1997, Nr. 67; KERBELYT, B. Raganos joja irniauti, I: Augal ir gyvn simboliai. Vilnius: Gervel, 1999. 24. KERBELYT, B. Raganos joja irniauti, p. 246. 25. KERBELYT, B. Pien atimanios ir ant luotos skrendanios raganos, p. 72. 26. VLIUS, N. Mitins lietuvi sakmi btybs, p. 222. 27. Ten pat, p. 220. 28. VAIGANTAS, A. Kalbamieji mons, p. 89. 29. , . . . -: , 2001, p. 69, 78. 30. VLIUS, N. Mitins lietuvi sakmi btybs, p. 247. 31. VLIUS, N. Chtonikasis lietuvi mitologijos pasaulis, p. 26 262. 32. Ten pat, p. 161. 33. VAIGANTAS, A. Kalbamieji mons, p. 89. 34. Ten pat.

35. Ten pat. 36. VLIUS, N. Chtonikasis lietuvi mitologijos pasaulis, p. 161. 37. VAIGANTAS, A. Kalbamieji mons, p. 89. 38. Ten pat, p. 86. 39. VLIUS, N. Mitins lietuvi sakmi btybs, p. 218. 40. BERESNEVIIUS, G. Ekstremalios bkls balt tradicijoje (I), p. 4. 41. PRETORIJUS, M. Prsijos domybs, arba Prsijos regykla. I: Balt religijos ir mitologijos altiniai, III. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2003, p. 278. 42. Ten pat, p. 269. 43. BERESNEVIIUS, G. Ekstremalios bkls balt tradicijoje (I), p. 4. 44. SCHMIDT, P. W. Der Ursprun der Gottesidee. Mnster in Westfallen, 1954. 45. BERESNEVIIUS, G. Dausos, p. 154. 46. Ten pat, p. 154. 47. Ten pat, p. 154157. 48. Ten pat, p. 156. 49. ATHANASSAKIS, A. N. Shamanism and amber in Greece: the northern connection. I: PENTIKINEN, J. (ed.) Shamanhood symbolism and epic. Budapest: Akadmiai Kiad, 2001; plg. POWEL, T. G. E. Keltai. Vilnius: Alma Littera, 2002, p. 184. 50. PRICE, N. S. The Viking way: religion and war in late Iron Age Scandinavia. Uppsala: Department of Archaeology and Ancient History, 2002, p. 313.

Shamanic Elements in the Baltic Religious Tradition

Egl ALEKNAIT

The purpose of this article is to discuss the possibility of interpreting some elements in the Baltic religious tradition as shamanic. Elements of shamanism are found in the myths of Sovijus and Lizdeika, some 18th century peasant divination practises, and the folklore image of a witch (ragana). Most of the links between the Baltic religion and shamanism were detected by G. Beresneviius, who also offered the best arguments towards it. He derived shamanic elements in Baltic tradition either from the autochthonic pre-Indo-European Mother Goddess religion or regarded them as borrowings from neighbouring peoples (foremost the FinnoUgric). However, because of the universal character of many mythical images and the ignorance of the wider context in the research on the Baltic tradition the concept of the shamanic elements in the Baltic tradition remains highly questionable.
Kviei g. 5, LT-08418 Vilnius, el. patas: zaltis@delfi.lt Gauta 2008-01-20, teikta spaudai 2008-06-30

19