LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO SAKYMAS DL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 15:2005 MAISTO HIGIENA PATVIRTINIMO 2005 m.

rugsjo 1 d. Nr. V-675 Vilnius 1. T v i r t i n u Lietuvos higienos norm HN 15:2005 Maisto higiena (pridedama). 2. P r i p a s t u netekusiais galios: 2.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 1 d. sakym Nr. V392 Dl Lietuvos higienos normos HN 15:2003 Maisto higiena tvirtinimo (in., 2003, Nr. 703205); 2.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandio 22 d. sakym Nr. V-255 Dl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 1 d. sakymo Nr. V392 Dl Lietuvos higienos normos HN 15:2003 Maisto higiena tvirtinimo pakeitimo (in., 2004, Nr. 70-2459). 3. P a v e d u ministerijos sekretoriui pagal administravimo srit io sakymo vykdymo kontrol. 4. N u s t a t a u , kad is sakymas sigalioja 2006 m. sausio 1 d. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ILVINAS PADAIGA ______________

2 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsjo 1 d. sakymu Nr. V-675 LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 15:2005 MAISTO HIGIENA Europos Sjungos teiss aktai, kuri nuostatos perkeltos i higienos norm: 1996 m. sausio 26 d. Komisijos direktyva 96/3/EB, leidianti nukrypti nuo tam tikr Tarybos direktyvos 93/43/EEB dl maisto produkt higienos nuostat dl skyst piltini aliej ir riebal veimo jra; 1998 m. balandio 29 d. Komisijos direktyva 98/28/EB, leidianti nukrypti nuo kai kuri direktyvos 93/43/EEB dl maisto produkt higienos nuostat, susijusi su nefasuoto aliavinio cukraus gabenimu jra; 2004 m. sausio 15 d. Komisijos direktyva 2004/4/EB, i dalies keiianti Direktyv 96/3/EB, leidiani nukrypti nuo tam tikr Tarybos direktyvos 93/43/EEB dl maisto produkt higienos nuostat dl skyst piltini aliej ir riebal veimo jra. I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Maisto verslo operatoriai (maisto tvarkymo subjektai) turi utikrinti, kad j kontroliuojamame maisto versle bt garantuotai laikomasi ioje higienos normoje bei kituose Lietuvos Respublikos ir Europos Sjungos teiss aktuose maisto saug ir higien reglamentuojani reikalavim [8.18.44]. 2. Teikiamas rink maistas turi bti pagamintas teistai, atitikti teiss akt reikalavimus bei deklaruojamus standartus. Realizuoti vietoje skirti vieojo maitinimo moni patiekalai, kulinarijos, konditerijos gaminiai turi atitikti nustatytus reikalavimus pagal monje patvirtintas receptras, technologinius apraymus arba nustatyta tvarka patvirtintus standartus. moni standart projektai turi bti derinami Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka [8.26]. 3. Maisto verslo operatoriai tvarko maist taikydami individuali rizikos veiksni analizs ir svarbij valdymo tak (toliau RVASVT) sistem, parengt pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 5 str. nuostatas, arba savanorikai naudojasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 8 str. nuostatas atitinkaniomis akinmis geros higienos praktikos taisyklmis (RVASVT princip taikymo vadovais). 4. akines geros higienos praktikos taisykles (skaitant pirmins gamybos) rengia ir tobulina maisto verslo sektori atstovai (maisto moni asociacijos, technikos komitetai, konsultacins firmos ir pan.). Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai bei Respublikiniam mitybos centrui vertinus parengt taisykli projektus, Sveikatos apsaugos ministerija derina jas. Apie suderintas taisykles skelbiama Valstybs ini priede Informaciniai praneimai. Suderintas taisykles Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 nustatyta tvarka Respublikinis mitybos centras siunia Europos Komisijai. 5. Maisto verslo operatoriai, tvarkantys maus kiekius negreitai gendanio maisto jo negaminantys, neperdirbantys ir neparuoiantys, gali netaikyti RVASVT principais pagrstos savikontrols, taiau privalo laikytis kit ioje higienos normoje ir kituose teiss aktuose nustatyt maisto higienos reikalavim. Tokia ilyga taikytina ioms maisto tvarkymo vietoms: 5.1. kioskams, laikinoms patalpoms (tokioms kaip palapins), bakaljos ir kito supakuoto negreitai gendanio maisto parduotuvms, smulki preki automatams, sandliams, maisto turgavietms; 5.2. maisto gabenimo ar pardavimo automobiliams, veimliams, maisto ineiotojams; 5.3. grim prekyvietms, kavinms, barams;

3 5.4. kitoms, ios higienos normos 5 punkte nurodytus kriterijus atitinkanioms, maisto tvarkymo vietoms. 6. Respublikinis mitybos centras pagal kompetencij vykdo su maistu, mityba ir visuomens sveikata susijusios rizikos analiz bei vertinim [8.1, 8.4]. 7. Saugant gyventoj sveikat nuo lig, galini atsirasti dl Lietuvos Respublikos geografinje teritorijoje esanio jodo trkumo, mamenins prekybos parduotuvi maisto skyriuose parduodama, o vieojo maitinimo bei duonos gamybos monse vartojama tik joduota valgomoji druska, turinti 2040 mg/kg jodo. Asmens sveikatos prieiros staigose atskir ligoni dietinio maisto gamybai pagal gydytojo nurodym gali bti vartojama nejoduota valgomoji druska. II. NUORODOS 8. Teiss aktai, kuriuos ioje higienos normoje pateikiamos nuorodos: 8.1. 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirt teiss akt bendruosius principus ir reikalavimus, steigiantis Europos maisto saugos tarnyb ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedras; 8.2. 2004 m. balandio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dl maisto produkt higienos; 8.3. 2004 m. balandio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkreius gyvnins kilms maisto produkt higienos reikalavimus; 8.4. Lietuvos Respublikos maisto statymas (in., 2000, Nr. 32-893); 8.5. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens statymas (in., 2001, Nr. 64-2327); 8.6. Lietuvos Respublikos veterinarijos statymas (in., 1992, Nr. 2-15); 8.7. Lietuvos Respublikos augal apsaugos statymas (in., 1995, Nr. 90-2013; 2003, Nr. 102-4583); 8.8. Lietuvos Respublikos metrologijos statymas (in., 1996, Nr. 74-1768); 8.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999 m. gegus 7 d. nutarimas Nr. 544 Dl darb ir veiklos srii, kuriose leidiama dirbti darbuotojams, tik i anksto pasitikrinusiems ir vliau periodikai besitikrinantiems, ar neserga ukreiamosiomis ligomis, srao ir i darbuotoj sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo (in., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127); 8.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodio 24 d. sakymas Nr. V-773 Dl Lietuvos higienos normos HN 54:2003 Maisto produktai. Didiausios leidiamos teral ir pesticid likui koncentracijos patvirtinimo (in., 2004, Nr. 45-1487); 8.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. lapkriio 10 d. sakymas Nr. 646 Dl Lietuvos higienos normos HN 26:1998 Maisto aliavos ir produktai. Didiausias leidiamas mikrobinio utertumo lygis tvirtinimo (in., 1998, Nr. 99-2753); 8.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. sakymas Nr. V-455 Dl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 Geriamojo vandens saugos ir kokybs reikalavimai patvirtinimo (in., 2003, Nr. 79-3606); 8.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodio 31 d. sakymas Nr. V-793 Dl Lietuvos higienos normos HN 53:2003 Leidiami vartoti maisto priedai patvirtinimo (in., 2004, Nr. 45-1491); 8.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodio 29 d. sakymas Nr. 682 Dl Lietuvos higienos normos HN 53-1:2001 Leidiami vartoti maisto priedai. Leidiamos vartoti kvapiosios mediagos ir kvapij mediag gamybos aliavos tvirtinimo (in., 2002, Nr. 24-891); 8.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodio 24 d. sakymas Nr. 686 Dl Lietuvos higienos normos HN 53-2:2002 Leidiami vartoti maisto priedai. Specifiniai saldikli, daikli ir kit maisto pried grynumo kriterijai patvirtinimo (in., 2003, Nr. 91-4135);

4 8.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodio 24 d. sakymas Nr. V-772 Dl Lietuvos higienos normos HN 17:2003 Maisto papildai patvirtinimo (in., 2004, Nr. 7-158); 8.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodio 24 d. sakymas Nr. V-771 Dl Lietuvos higienos normos HN 16:2003 Mediagos ir gaminiai, besilieiantys su maistu patvirtinimo (in., 2004, Nr. 45-1486); 8.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegus 24 d. sakymas Nr. 277 Dl Lietuvos higienos normos HN 98:2000 Natralus ir dirbtinis darbo viet apvietimas. Apvietos ribins verts ir bendrieji matavimo reikalavimai (in., 2000, Nr. 44-1278); 8.19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 24 d. sakymas Nr. 571 Dl Lietuvos higienos normos HN 90:2000 Kenkj kontrol. Higienos normos ir taisykls (in., 2000, Nr. 95-3001); 8.20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodio 24 d. sakymas Nr. 677 Dl Lietuvos higienos normos HN 119:2002 Maisto produkt enklinimas tvirtinimo (in., 2003, Nr. 13-530); 8.21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodio 29 d. sakymas Nr. 683 Dl Lietuvos higienos normos HN 106:2001 Nauji maisto produktai ir nauji maisto ingredientai patvirtinimo (in., 2002, Nr. 26-945); 8.22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodio 22 d. sakymas Nr. 666 Dl Lietuvos higienos normos HN 107:2001 Specialios paskirties maisto produktai patvirtinimo (in., 2002, Nr. 5-199); 8.23. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 24 d. sakymas Nr. V-56 Dl Maisto pried vartojimo maisto produkt gamyboje derinimo taisykli patvirtinimo (in., 2005, Nr. 12-398); 8.24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 1 d. sakymas Nr. V393 Dl Maisto ir jo ingredient apdorojimo jonizuojanija spinduliuote reikalavim patvirtinimo (in., 2003, Nr. 70-3206); 8.25. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkriio 27 d. sakymas Nr. 695 Dl Greitai gendani maisto produkt laikymo taisykli tvirtinimo (in., 1998, Nr. 1072941); 8.26. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. birelio 26 d. sakymas Nr. 357 Dl moni standart projekt (in., 2001, Nr. 58-2096); 8.27. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjio 19 d. sakymas Nr. V-586 Dl Sanitarini apsaugos zon rib nustatymo ir reimo taisykli patvirtinimo (in., 2004, Nr. 134-4878); 8.28. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjio 14 d. sakymas Nr. 421 Dl Biocid autorizacijos ir registracijos taisykli patvirtinimo (in., 2002, Nr. 87-3760); 8.29. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 31 d. sakymas Nr. V-51 Dl Asmen, kurie privalo gyti ini sveikatos klausimais, profesij srao ir Asmen, kurie dl savo darbo ar kitos veiklos pobdio privalo gyti pirmosios medicinos pagalbos teikimo ini ir gdi, profesij ir veiklos srii srao bei mokymo tvarkos tvirtinimo (in., 2003, Nr. 18-795); 8.30. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegus 3 d. sakymas Nr. D1-239 Dl Detalij plan rengimo taisykli patvirtinimo (in., 2004, Nr. 79-2809); 8.31. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodio 27 d. sakymas Nr. 420 Dl reglamento STR 2.01.01(3):1999 Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga patvirtinimo (in., 2000, Nr. 8-215); 8.32. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodio 27 d. sakymas Nr. 421 Dl reglament STR 2.01.01(4):1999 Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga ir STR 2.01.01(5):1999 Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukmo patvirtinimo (in., 2000, Nr. 8-216);

5 8.33. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birelio 9 d. sakymas Nr. D1-289 Dl statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 ildymas, vdinimas ir oro kondicionavimas patvirtinimo (in., 2005, Nr. 75-2729); 8.34. Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegus 5 d. sakymas Nr. 85/233 Dl Darboviei rengimo bendrj nuostat patvirtinimo (in., 1998, Nr. 44-1224); 8.35. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. sakymas Nr. 217 Dl Atliek tvarkymo taisykli patvirtinimo (in., 1999, Nr. 63-2065); 8.36. Lietuvos Respublikos ems kio ministro 2003 m. gruodio 24 d. sakymas Nr. 3D555 Dl Augal apsaugos produkt kontrols taisykli patvirtinimo (in., 2004, Nr. 15-480); 8.37. Lietuvos Respublikos ems kio ministro 2003 m. gruodio 30 d. sakymas Nr. 3D564 Dl Augal apsaugos produkt veimo, sandliavimo, prekybos ir naudojimo taisykli patvirtinimo (in., 2004, Nr. 15-481); 8.38. Lietuvos Respublikos ems kio ministro 2004 m. balandio 26 d. sakymas Nr. 3D227 Dl Geros augal apsaugos praktikos taisykli patvirtinimo (in., 2004, Nr. 66-2349). 8.39. Lietuvos Respublikos valstybins maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. rugpjio 1 d. sakymas Nr. 355 Dl moni veterinarinio patvirtinimo (in., 2002, Nr. 79-3401); 8.40. Lietuvos Respublikos valstybins maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. rugpjio 27 d. sakymas Nr. B1-750 Dl Maisto tvarkymo subjekt patvirtinimo reikalavim patvirtinimo (in., 2004, Nr. 135-4917); 8.41. Lietuvos Respublikos valstybins maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegus 10 d. sakymas Nr. 217 Dl Transporto priemons maisto produktams gabenti higienos paso (in., 2002, Nr. 51-1971); 8.42. Lietuvos Respublikos valstybins maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. balandio 30 d. sakymas Nr. B1-411 Dl I treij ali veam Lietuvos Respublik negyvnini maisto preki saugos ir kokybs kontrols tvarkos patvirtinimo (in., 2004, Nr. 762646); 8.43. Lietuvos Respublikos valstybins maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 19 d. sakymas Nr. B1-163 Dl iimi tam tikroms monms, gaminanioms pieno produktus, patvirtinimo (in., 2003, Nr. 19-847); 8.44. Lietuvos Respublikos valstybins maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 19 d. sakymas Nr. B1-160 Dl iimi tradiciniams pieno produktams patvirtinimo (in., 2003, Nr. 19-844). III. SVOKOS IR J APIBRIMAI 9. ioje higienos normoje vartojamos svokos ir j apibrimai: 9.1. svarbusis valdymo takas (SVT) bet kuri RVASVT sistemos maisto tvarkymo etapo vieta, kurioje rizikos veiksniai kontroliuojami, stabilizuojami, paalinami arba sumainami iki priimtino lygio; 9.2. rizikos veiksniai biologiniai, cheminiai ar fizikiniai veiksniai, kurie gali bti maisto nesaugumo j vartojant prieastimi. Kitos ioje higienos normoje vartojamos svokos apibrtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 178/2002, Nr. 852/2004, Nr. 853/2004 bei Lietuvos Respublikos maisto statyme. IV. BENDRIEJI HIGIENOS REIKALAVIMAI 10. Asmenys, kurie tvarko maist, turi pasitikrinti sveikat Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka prie praddami dirbti maisto monje ir nustatytu danumu tikrintis periodikai [8.9].

6 11. Patalpose, kuriose tvarkomas nesupakuotas maistas, rankiai, ranga ir konstrukcijos turi bti varios, priirimos taip, kad netert maisto. Patalp, rangos ir tualet valymui turi bti naudojamos atskiros, enklintos priemons. 12. Maistas apdorojamas iluma, aldomas, laikomas, gabenamas ar kitaip tvarkomas teiss aktuose arba gamintojo nustatytoje temperatroje. aldymo renginiuose turi bti kontroliniai termometrai. Tinkamumo vartoti terminai turi garantuoti maisto saug ir kokyb nurodytomis laikymo slygomis. 13. Kontrols prietaisai ir renginiai, naudojami SVT, priirimi ir metrologikai tikrinami laikantis teiss aktuose nustatyt reikalavim [8.8]. 14. Maist lieiantiems paviriams valyti ir dezinfekcijai naudojami plovikliai ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka [8.28] teisinti biocidai. Jie naudojami laikantis gamintojo nurodym. Ant maist lieiani paviri neturi likti plovikli, biocid likui. 15. Mediagos ir gaminiai, skirti liestis su maistu, turi bti pagaminti laikantis geros gamybos praktikos ir atitikti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus saugos reikalavimus [8.17]. Mediniai su maistu besilieiantys gaminiai daug kart gali bti naudojami, kai nemanomas kitoks pasirinkimas. 16. Dirbant su nepakuotu, be iluminio apdorojimo ar plovimo skirtu vartoti maistu, darbuotojai privalo kruopiai plautis ir (ar) dezinfekuoti rankas. 17. Maistas, skirtas tiesioginiam vartojimui, neturi susiliesti (per rankas, svarstykles, rankius ir kit inventori) su vieia msa, pauktiena, uvimi, neplautais aliais kiauiniais ir kitais galimais taros altiniais. 18. Draudiama: 18.1. pakartotinai ualdyti atildyt maist; 18.2. kepant naudoti kepimui neskirtus riebalus ir riebalus, pakeitusius bding spalv, kvap, skon; 18.3. tvarkyti maist, vykus vandentiekio ar kanalizacijos tinkl avarijai, nutrkus karto ar alto vandens ar elektros energijos tiekimui, sugedus aldymo renginiams, taip pat atliekant remont, dezinfekcij, dezinsekcij, deratizacij. 19. Grauikai ir vabzdiai maisto tvarkymo vietose naikinami pagal teiss akt reikalavimus [8.19]. Juos naikinant turi bti utikrinama, kad nebt uteriamas maistas. 20. Maisto verslo operatoriai, tvarkantys nepakuot maist, iskyrus prekybos, maisto pakavimo, laikymo, saugojimo, gabenimo, paskirstymo ir tiekimo mones, turi organizuoti tvarkomo maisto laboratorin savikontrol. Produktus, kuriems teiss aktais nenustatyti konkrets laboratorins kontrols reikalavimai, turi bti tikrinami priklausomai nuo j pobdio bei rizikos gyventoj sveikatai laipsnio. Laboratorijos, atliekanios maisto moni savikontrols laboratorinius tyrimus, turi taikyti galiojanius tyrimo metodus, kad j rezultatai galt bti lengvai vertinami ir palyginami. 21. Maisto saugos prieiros veiksmai turi bti registruojami taip, kad bt galima visais maisto tvarkymo etapais atsekti maisto produkt, ingredient ar kit mediag, skirt dti arba dt maist, bei j tiekj, taip pat mones, kurias tiekiami tvarkomi produktai. Maisto verslo operatoriai saugo su maisto sauga bei jos prieira susijusius dokumentus 2 metus, bet ne trumpiau kaip gaminamo maisto tinkamumo trukm. V. SPECIALIEJI MAISTO RUOIMO, TVARKYMO AR PERDIRBIMO REIKALAVIMAI 22. Pagamint maist, kuris patiekiamas kartas, btina laikyti ne emesnje kaip 68C temperatroje. 23. iluma apdorotas maistas turi bti atvsinamas iki nustatytos temperatros ne ilgiau kaip per 4 valandas. 24. Atvsintas kartas maistas laikomas aldytuve esant ne auktesnei kaip 4C temperatrai ne ilgiau kaip 12 valand. Po pakartotinio iluminio apdorojimo maisto realizavimo terminas turi bti ne ilgesnis kaip 1 valanda.

7 25. Draudiama: 25.1. viei maist sumaiyti su anksiau paruotais patiekalais ar j likuiais; 25.2. vieojo maitinimo monse gaminti vark, sri mas, raugintus pieno produktus, konservus (msos, gryb, darovi, pada ir kt.). 26. Kiauinius prie naudojant maisto gamybai privaloma nuplauti specialiais arba pavirinio aktyvumo mediag plovikliais. Maist tvarkantis asmuo, liets neplautus kiauinius, turi nusiplauti ar dezinfekuoti rankas. 27. Jei gaminant maist vartojami maisto priedai, privaloma turti jiems tinkamas geros gamybos ir higienos slygas (tinkam dozavimo rang, technologines, organizacines bei savikontrols priemones), utikrinanias saug maisto pried vartojim, ir j vartojim derinti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka [8.23]. VI. SPECIALIEJI MAMENINS MAISTO PREKYBOS REIKALAVIMAI 28. Maistas, skirtas vartoti be iluminio apdorojimo ar plovimo, parduodamas supakuotas arba apsaugotas taip, kad laikant parduotuvje ar pirkjui renkantis nebt ukrstas ar utertas. Nepakuotam maistui turi bti skirti pakavimo maieliai ir rankiai. 29. Nepakuota vieia msa, pauktiena, uvis bei gatavi maisto produktai, skirti vartoti be plovimo ar iluminio apdorojimo, gali bti lieiami tik tam skirtais rankiais arba mvint apsauginmis pirtinmis. 30. Nuo kit maisto preki turi bti veiksmingai atskirtos ios preks: 30.1. ne maisto preks ir gyvn paaras (jam turi bti atskira arba aikiai paenklinta prekybos vieta); 30.2. vaisiai ir darovs; 30.3. vieia msa, pauktiena, uvis, kiauiniai (ios preks turi bti atskirtos ir tarpusavyje). Supakuoti msos produktai (tarp j deros bei derels dirbtiniuose apvalkaluose) bei nesupakuoti msos produktai, skirti vartoti be papildomo iluminio apdorojimo, turi bti atskirti tarpusavyje; 30.4. specialios paskirties maisto produktai (jiems turi bti atskira arba aikiai paenklinta prekybos vieta). 31. Maisto preki kain etikets tvirtinamos taip, kad nebt paeistas maisto gaminio ar jo pakuots sandarumas. Draudiama nuplti arba pakeisti maisto pakuoi etiketes. 32. Kiauiniai parduodami tik supakuoti gamintojo pakuot. 33. Nefasuotomis raugintomis, sdytomis, marinuotomis darovmis ar grybais i statini bei kit talpykl prekiaujama tik aptarnaujant parduotuvs personalui. Savitarnos skyriuose prekiaujama tik fasuotais (pakuotais) iais produktais. Draudiama prekiauti tiesiai i kepimo rengini prekybos vietoje keptais msos gaminiais bei bandelmis. VII. KAI KURI NEFASUOT MAISTO PRODUKT GABENIMO JROS LAIVAIS ILYGOS 34. Nefasuoto aliejaus arba riebal gabenimo jros laivais ilygos: 34.1. Perdirbti nefasuot aliej arba riebalus, kurie skirti (arba gali bti) vartoti moni maistui, leidiama gabenti jros laiv talpyklose, kurios nra iskirtinai naudojamos maisto produktams, jei: 34.1.1. talpykla pagaminta i nerdijanio plieno arba padengta epoksidine derva ar technikai jai lygiaverte priemone, o prie tai talpykloje gabentas krovinys buvo maisto produktas arba krovinys, nurodytas ios higienos normos priede; 34.1.2. talpykla pagaminta ne i nerdijanio plieno arba nepadengta epoksidine derva ar technikai jai lygiaverte priemone, taiau paskutiniai trys talpykloje gabenti kroviniai buvo maisto produktai arba kroviniai, nurodyti ios higienos normos priede.

8 34.2. Nefasuot aliej arba riebalus, kurie skirti arba gali bti be perdirbimo vartojami moni maistui, leidiama gabenti jros laiv talpyklose, kurios nra iskirtinai naudojamos maisto produktams, jei: 34.2.1. talpykla pagaminta i nerdijanio plieno arba padengta epoksidine derva ar technikai jai lygiaverte priemone; 34.2.2. paskutiniai trys talpykloje gabenti kroviniai buvo maisto produktai. 34.3. Jros laivo, kurio talpyklose gabenamas nefasuotas aliejus arba riebalai, numatyti vartoti arba kurie gali bti vartojami moni maistui, kapitonas turi saugoti tikslius raytinius trij ankstesni krovini, gabent mintose talpyklose, duomenis ir bti sitikins, kad tarp i krovini krovimo viskas, su kuo lietsi ar galjo liestis gabenami produktai, buvo tinkamai iplauta. Jei krovinys buvo perkraunamas, priimanio laivo kapitonas papildomai turi saugoti tikslius raytinius duomenis apie tai, kad nefasuoto skysto aliejaus arba riebal gabenimas ankstesniame laive atitiko ios higienos normos 34 punkto nuostatas ir kad ankstesniame laive prie pakraunant iuos krovinius viskas buvo tinkamai iplauta. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pareikalavus, laivo kapitonas turi pateikti iuos dokumentus. 35. Nefasuoto aliavinio cukraus gabenimo jros laivais ilygos: 35.1. Nefasuot aliavin cukr, kuris neskirtas maistui arba gali bti laikomas maistu ar jo ingredientu tik visikai ir veiksmingai ivalytas, leidiama gabenti jros laiv talpyklose (skaitant konteinerius ir cisternas), kurios nra iskirtinai naudojamos maisto produktams, jei prie pakraunant aliavin cukr talpykla buvo gerai ivalyta ir kruopiai patikrinta, ar talpykloje nra ankstesni krovini likui. Anksiau gabentas krovinys negali bti nefasuotas skystas produktas. 35.2. U aliavinio cukraus gabenim jra atsakingas maisto verslo operatorius privalo saugoti dokumentus, kuriuose bt isamiai apraytas anksiau ioje talpykloje vetas krovinys ir prie pakraunant aliavin cukr taikyto valymo ris bei jo veiksmingumas. ie dokumentai turi lydti siunt perdirbimo mon, kuri, primusi siunt, privalo pasilikti j kopijas. Dokumentuose turi bti aikiai matomas ir neitrinamas raas lietuvi ir (ar) dar bent viena Europos Sjungos kalba: Prie patiekiant produkt moni mitybai, j btina ivalyti. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pareikalavus, u aliavinio cukraus gabenim jra ir (ar) jo ivalym atsakingas maisto verslo operatorius turi pateikti iame higienos normos punkte mintus dokumentus. 35.3. aliavinis cukrus, gabentas jra talpyklose, neskirtose tik maisto produktams, turi bti visikai ir veiksmingai ivalytas iki patiekiant j maistui ar kaip jo ingredient. U gabenim ir ivalym atsakingi maisto verslo operatoriai, atsivelgdami prie tai ioje talpykloje veto krovinio pobd, atsako, kad talpykla prie pakraunant j aliavin cukr buvo tinkamai ivalyta ir gali utikrinti cukraus saug bei tinkamum moni mitybai taikant savikontrol pagal ios higienos normos 3 punkto nuostatas. ______________

9 Lietuvos higienos normos HN 15:2005 Maisto higiena priedas KROVINI, PO KURI LEIDIAMA TALPYKLOSE JROS LAIVAIS GABENTI NEFASUOT ALIEJ AR RIEBALUS, SRAAS

10
Pavadinimas 1. Acto rgtis (etano rgtis, acto esencija, metankarboksirgtis) 2. Acto anhidridas (etano rgties anhidridas) 3. Acetonas (dimetilketonas; 2-propanonas) 4. Rgtieji aliejai ir riebal rgi distiliatai, gauti i augalini aliej ir riebal ir (arba) j miini, taip pat i gyvulini ir jros gyvn aliej ir riebal 5. Amonio hidroksidas (amonio hidratas; amoniako tirpalas; amoniakinis vanduo) 6. Amonio polifosfatas 7. Gyvuliniai, jros gyvn ir augaliniai aliejai ir riebalai (iskyrus anakardi rieut keval aliej ir aliavin talo alyv) 8. Bii vakas 9. Benzilo alkoholis (tik NF ir analizikai grynas) 10. Butilacetatai (n-, antr-, tret-) 11. Kalcio chlorido tirpalas (tik neivengiamais atvejais, kai prie tai buvs krovinys trauktas sra) 12. Kalcio lignosulfonatas 13. Kandelila vakas 14. Karnaubo vakas (Brazilijos vakas) 15. Cikloheksanas (heksametilenas; heksanaftenas; heksahidrobenzenas) 16. Epoksidintas soj aliejus (oksirano grups deguonies kiekis ne maesnis kaip 7 % ir ne didesnis kaip 8 %) 17. Etanolis (etilo alkoholis) 18. Etilacetatas (acto eteris, acto esteris, actas) 19. 2-etil-1-heksanolis 20. Riebal rgtys: 20.1. Arachidino rgtis (eikozano rgtis) 20.2. Beheno rgtis (dokozano rgtis) 20.3. Sviesto rgtis (n-butano rgtis, butano rgtis, propilskruzdi rgtis) 20.4. Kaprino rgtis (n-dekano rgtis) 20.5. Kaprono rgtis (n-heksano rgtis) 20.6. Kaprilo rgtis (n-oktano rgtis) 20.7. Eruko rgtis (cis-13-dokozeno rgtis) 20.8. Heptano rgtis (n-heptano rgtis) 20.9. Lauro rgtis (n-dodekano rgtis) 20.10. Lauroleino rgtis (cis-5-dodeceno rgtis) 20.11. Linolo rgtis (9,12-oktadekadieno rgtis) 20.12. Linoleno rgtis (9,12,15-oktadekatrieno rgtis) 20.13. Miristo rgtis (n-tetradekano rgtis) 20.14. Miristoleino rgtis (cis-9-tetradeceno rgtis) 20.15. Oleino rgtis (cis-9-oktadeceno rgtis) 20.16. Palmitino rgtis (n-heksadekano rgtis) 20.17. Palmitoleino rgtis (cis-9-heksadeceno rgtis) 20.18. Pelargono rgtis (n-nonano rgtis) 20.19. Ricinolio rgtis (cis-12-hidroksioktadec-9-eno rgtis; ricinos aliejaus rgtis) 20.20. Stearino rgtis (n-oktadekano rgtis) 20.21. Valerijono rgtis (n-pentano rgtis) 21. Sotieji alkoholiai gamtiniai alkoholiai 21.1. Butilo alkoholis (1- butanolis) 21.2. Heksilo alkoholis (1-heksanolis) 21.3. Oktilo alkoholis (1-n-oktanolis) 21.4. Cetilo alkoholis (1-heksadekanolis, pirminis n-heksadecilo alkoholis; palmitilo alkoholis) 21.5. Decilo alkoholis (1-dekanolis) 21.6. Heptilo alkoholis (1-heptanolis) 21.7. Laurilo alkoholis (1-dodekanolis, dodecilo alkoholis) 21.8. Miristilo alkoholis (1-tetradekanolis) 21.9. Nonilo alkoholis (1-nonanolis, pelargono alkoholis) 21.10. Oleilo alkoholis (oktadecenolis) CAS Nr. 64-19-7 108-24-7 67-64-1 1336-21-6 68333-79-9 10124-31-9 8006-40-4 8012-89-3 100-51-6 123-86-4 105-46-4 540-88-5 10043-52-4 8061-52-7 8006-44-8 8015-86-9 110-82-7 8013-07-8 64-17-5 141-78-6 104-76-7 506-30-9 112-85-6 107-92-6 334-48-5 142-62-1 124-07-2 112-86-7 111-14-8 143-07-7 4998-71-4 60-33-3 463-40-1 544-63-8 544-64-9 112-80-1 57-10-3 373-49-9 112-05-0 141-22-0 57-11-4 109-52-4 71-36-3 111-27-3 111-87-5 36653-82-4 112-30-1 110-70-6 112-53-8 112-72-1 143-08-8 143-28-2

11 ______________