LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETIMO STATYMO PAKEITIMO STATYMAS

2011 m. kovo 17 d. Nr. XI-1281 Vilnius

(in., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2004, Nr. 103-3755, Nr. 120-4437; 2006, Nr. 73-2758; 2007, Nr. 43-1628, Nr. 77-3045, Nr. 81-3324; 2009, Nr. 89-3802, Nr. 93-3975; 2010, Nr. 15-701)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos vietimo statymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos vietimo statym ir j idstyti taip:

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETIMO STATYMAS

vietimas veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverio savarankiko gyvenimo pagrindus ir padti jam nuolat tobulinti savo gebjimus. Mokytis yra prigimtin kiekvieno mogaus teis. vietimas, kaip asmens, visuomens ir valstybs ateities krimo bdas, grindiamas mogaus nelygstamos verts, jo pasirinkimo laisvs, dorins atsakomybs pripainimu, demokratiniais santykiais, alies kultros tradicijomis. vietimas saugo ir kuria tautos tapatyb, perduoda vertybes, kurios daro mogaus gyvenim prasming, visuomens gyvenim darn ir solidar, valstybs paang ir saug. vietimas savo paskirt geriausiai atlieka tada, kai jo raida lenkia bendrj visuomens raid. Jis yra prioritetikai valstybs remiama visuomens raidos sritis.

2 PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. io statymo paskirtis is statymas nustato Lietuvos Respublikos vietimo tikslus, vietimo sistemos principus, vietimo sistemos sandaros, vietimo veiklos, vietimo santyki pagrindus, valstybs sipareigojimus vietimo srityje.

2 straipsnis. Pagrindins io statymo svokos 1. Akreditavimas procedra, kurios metu galiota institucija pripasta, kad vertinta vietimo programa, vietimo teikjas atitinka nustatytus reikalavimus. 2. Bendrasis ugdymas pradinis ugdymas, pagrindinis ugdymas, vidurinis ugdymas. 3. Formalusis vietimas vietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teiss akt nustatyta tvarka patvirtintas ir registruotas vietimo programas, kurias baigus gyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba auktasis isilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripastama kompetencija, reikalinga statym reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti. 4. Isilavinimas Lietuvos Respublikos teiss akt nustatyta tvarka pripastama asmens tam tikro lygio branda, kompetencija, kvalifikacija. 5. Kompetencija gebjimas atlikti tam tikr veikl, remiantis gyt ini, mokjim, gdi, vertybini nuostat visuma. 6. Kvalifikacija Lietuvos Respublikos teiss akt nustatyta tvarka pripastama asmens turim kompetencij arba profesins patirties ir turim kompetencij, reikaling tam tikrai veiklai, visuma. 7. Laisvasis mokytojas fizinis asmuo, usiimantis individualia vietimo teikjo veikla. 8. Lietuvos kvalifikacij sandara Lietuvos Respublikoje nustatyt

kvalifikacij, grindiam asmens veiklai reikalingomis kompetencijomis, lygi sistema. 9. Lituanistinis vietimas lietuvi kalbos, Lietuvos valstybs istorijos, kultros mokymas ir supaindinimas su Lietuvos dabartimi, taip pat slyg saviraikai lietuvi kalba usienio valstybse sudarymas.

3 10. Mokykla juridinis asmuo, valstybs nars juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, steigtas Lietuvos Respublikoje teiss akt nustatyta tvarka, kurio pagrindin veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis vietimas. 11. Mokyklos bendruomen mokyklos mokytojai, mokiniai, j tvai (globjai, rpintojai) ir kiti asmenys, vienijami mokymo santyki ir bendr vietimo tiksl. 12. Mokyklos kio los netiesiogiai su vietimo procesu susijusios los mokyklos kiui valdyti ir naudoti, mokiniams veioti ir kitoms kio ilaidoms skiriamos los. 13. Mokymo los tiesiogiai vietimo procesui btinos los darbo umokesiui pagal ugdymo plan, mokytoj ir kit ugdymo procese dalyvaujani asmen kvalifikacijai tobulinti, vadovliams ir kitoms mokymo priemonms, taip pat ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, mokyklos bibliotekai, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai, profesiniam orientavimui, mokykl vykdomai sveikatos stiprinimo veiklai ir kitoms mokymo reikmms skiriamos los. 14. Mokymosi forma vietimo teikjo silomas ir asmens pasirinktas mokymosi organizavimo bdas. 15. Mokinys asmuo, kuris mokosi. 16. Mokytojas asmuo, ugdantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo vietimo programas. 17. Neformalusis vietimas vietimas pagal vairias vietimo poreiki tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos gijimo programas, iskyrus formaliojo vietimo programas. 18. Nevalstybin mokykla mokykla, kurios savinink ar viena i dalinink nra valstyb ar savivaldyb. 19. Pedagogas asmuo, gijs auktj (auktesnj, gyt iki 2009 met, arba specialj vidurin, gyt iki 1995 met) isilavinim ir pedagogo kvalifikacij. 20. Pedagogo kvalifikacija Lietuvos Respublikos teiss akt nustatyta tvarka pripastama asmens turim kompetencij arba profesins patirties ir turim kompetencij, reikaling mokiniams ugdyti, visuma. 21. Privalomasis vietimas Lietuvos Respublikos pilieiams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, ir usienieiams, turintiems teis nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalomas ir valstybs garantuojamas ugdymas iki 16 met pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas.

4 22. Savivieta savarankikas mokymasis, kuris remiasi asmens i vairi altini gaunamomis iniomis ir jo praktine patirtimi. 23. Savivaldybs mokykla mokykla, kurios savinink arba viena i dalinink yra savivaldyb (kai valstyb nedalyvauja dalininks teismis). 24. Specialieji ugdymosi poreikiai pagalbos ir paslaug ugdymo procese reikm, atsirandanti dl iskirtini asmens gabum, gimt ar gyt sutrikim, nepalanki aplinkos veiksni. 25. vietimas ugdymas ir isilavinimo teikimas, savivieta; taip pat mokini, j tv (globj, rpintoj), vietimo staig, mokytoj ir kit vietimo teikj, vietimo pagalbos specialist veikl visuma. 26. vietimo staiga mokykla arba vietimo pagalbos staiga. 27. vietimo pagalba mokiniams, j tvams (globjams, rpintojams), mokytojams ir vietimo teikjams specialist teikiama pagalba, kurios tikslas didinti vietimo veiksmingum. 28. vietimo pagalbos staiga staiga, kurios pagrindin veikla vietimo pagalbos teikimas. 29. vietimo programa i anksto apibrtos formaliojo arba neformaliojo vietimo veiklos, kuria siekiama numatyto rezultato, apraymas. 30. vietimo programos modulis i anksto apibrta savarankika vietimo programos dalis. 31. vietimo stebsena nuolatin vietimo bkls ir kaitos analiz, vertinimas, prognozavimas. 32. vietimo teikjas mokykla, laisvasis mokytojas arba kitas vietimo teikjas (staiga, mon, organizacija, taip pat valstybs nars juridinis asmuo ar kita organizacija, ar j padaliniai, steigti Lietuvos Respublikoje, kuriems vietimas nra pagrindin veikla), Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka turintys teis vykdyti vietim. 33. Ugdymas dvasini, intelektini, fizini asmens gali auginimas bendraujant ir mokant. 34. Valstyb nar bet kuri Europos Sjungos valstyb nar ar kita Europos ekonomins erdvs valstyb. 35. Valstybin mokykla mokykla, kurios savinink arba viena i dalinink yra valstyb.

5 36. Visuotinis vietimas visiems Lietuvos Respublikos pilieiams ir usienieiams, turintiems teis nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, valstybs laiduojamas vietimas.

3 straipsnis. vietimo tikslai vietimo tikslai yra ie: 1) iugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidianias tapti doru, siekianiu ini, savarankiku, atsakingu, patriotikai nusiteikusiu mogumi, ilavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebjimus, padti sisavinti ini visuomenei bding informacin kultr, utikrinant valstybins kalbos, usienio kalb ir gimtosios kalbos mokjim, informacin ratingum, taip pat iuolaikin socialin kompetencij ir gebjimus savarankikai kurti savo gyvenim ir sveikai gyventi; 2) nustatyti asmens krybinius gebjimus ir pagal tai padti jam sigyti kompetencij ir (ar) kvalifikacij, atitinkani iuolaikin kultros bei technologij lyg ir padedani jam sitvirtinti ir skmingai konkuruoti tolydiai kintanioje darbo rinkoje, perteikti technologij, ekonomikos ir verslo kultros pagrindus, btinus alies kio paangai, konkurencingumui bei darniai raidai laiduoti, sudaryti slygas nuolat tenkinti painimo poreikius ir tobulti mokantis vis gyvenim; 3) stiprinti visuomens galias utikrinant krato kio, aplinkos ir mogikj itekli darn vystymsi, vidin ir tarptautin kio konkurencingum, nacionalin saugum ir demokratins valstybs raid; 4) perteikti asmeniui tautins ir etnins kultros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistins kultros tradicijas ir vertybes, laiduoti slygas asmens brandiai tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultrai, pasaulirai formuotis, taip pat garantuoti tautos, krato kultros tstinum, jos tapatybs isaugojim, nuolatin jos vertybi krim, puoselti krato atvirum ir dialogikum; 5) sudaryti slygas asmeniui gyti demokratijos tradicijas knijanius pilietins ir politins kultros pagrindus, ipltoti gebjimus ir patirt, btin asmeniui, kaip kompetentingam Lietuvos Respublikos pilieiui, Europos ir pasaulio bendrijos, daugiakultrs visuomens nariui.

4 straipsnis. Ugdymo turinys 1. Ugdymo turin sudaro tai, ko mokoma ir mokomasi, kaip mokoma ir mokomasi, kaip vertinama mokini paanga ir pasiekimai, kokios mokymo ir mokymosi priemons naudojamos. 2. Ugdymo turinys kuriamas io statymo 3 straipsnyje nurodytiems vietimo tikslams gyvendinti. Konkretus ugdymo turinys kuriamas ir sistemingai atnaujinamas atsivelgiant atitinkamos grups ar tipo mokyklai keliamus ugdymo, mokymo ir studij tikslus, besikeiianios socialins ir kultrins aplinkos lemiamus Lietuvos visuomens poreikius, vietos ir mokyklos bendruomens reikmes, taip pat mokini ir student turim patirt, ugdymosi poreikius ir interesus. 3. io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyt reikalavim laikomasi rengiant ikimokykliniam, priemokykliniam ugdymui, bendrajam ugdymui, profesiniam mokymui, studijoms auktosiose mokyklose skirtas vietimo programas ar j modulius, ugdymo planus ar studij krypi reglamentus, mokymosi pasiekim patikrinim programas, vadovlius, kitas mokymo priemones, papildom ugdymo mediag.

5 straipsnis. vietimo sistemos principai vietimo sistemos principai yra ie: 1) lygios galimybs vietimo sistema yra socialiai teisinga, ji utikrina asmens teisi gyvendinim, kiekvienam asmeniui ji laiduoja vietimo prieinamum, bendrojo isilavinimo bei pirmosios kvalifikacijos gijim ir sudaro slygas tobulinti turim kvalifikacij ar gyti nauj; 2) kontekstualumas vietimo sistema yra glaudiai susieta su krato kins, socialins, kultrins raidos kontekstu, kartu su juo atsinaujina ir atitinka nuolat kintanias visuomens reikmes; 3) veiksmingumas vietimo sistema siekia geros kokybs rezultat sumaniai ir taupiai naudodama turimus iteklius, nuolat vertindama, analizuodama ir planuodama savo veikl, remdamasi veiksminga vadyba tinkamais ir laiku priimamais sprendimais; 4) tstinumas vietimo sistema yra lanksti, atvira, pagrsta vairi form ir institucij sveika; ji sudaro slygas kiekvienam asmeniui mokytis vis gyvenim.

7 ANTRASIS SKIRSNIS VIETIMO SISTEMOS SANDARA

6 straipsnis. vietimo sistema Lietuvos vietimo sistema apima: 1) formalj vietim (pradin, pagrindin, vidurin ugdym, formalj profesin mokym ir auktojo mokslo studijas); 2) neformalj vietim (ikimokyklin, priemokyklin, kit neformalj vaik (taip pat formalj vietim papildant ugdym) ir suaugusij vietim); 3) saviviet; 4) vietimo pagalb (profesin orientavim, vietimo informacin, psichologin, socialin pedagogin, specialij pedagogin ir specialij pagalb, sveikatos prieir mokykloje, konsultacin, mokytoj kvalifikacijos tobulinimo ir kit pagalb).

7 straipsnis. Ikimokyklinis ugdymas 1. Ikimokyklinio ugdymo paskirtis padti vaikui tenkinti prigimtinius, kultros, taip pat ir etnins, socialinius, paintinius poreikius. 2. Ikimokyklinis ugdymas vyksta eimoje, o tv (globj) pageidavimu pagal ikimokyklinio ugdymo program. vietimo ir mokslo ministro ir socialins apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir atvejais vaikui ikimokyklinis ugdymas gali bti privalomas. 3. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priemokyklinis arba pradinis ugdymas. 4. Ikimokyklinio ugdymo program, parengt pagal vietimo ir mokslo ministro patvirtintus ikimokyklinio ugdymo program kriterijus, vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas vietimo teikjas. 5. Ikimokyklinio amiaus vaikui ir jo tvams (globjams) kompleksikai teikiamos vietimo pagalba, socialin parama, sveikatos prieiros paslaugos vietimo ir mokslo ministro, socialins apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Priemokyklinis ugdymas 1. Priemokyklinio ugdymo paskirtis padti vaikui pasirengti skmingai mokytis pagal pradinio ugdymo program.

8 2. Priemokyklinis ugdymas vykdomas pagal vien met vietimo ir mokslo ministro patvirtint priemokyklinio ugdymo bendrj program. Priemokyklin ugdym vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas vietimo teikjas, vadovaudamiesi vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 3. Priemokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Priemokyklinis ugdymas gali bti teikiamas anksiau tv (globj) praymu, vadovaujantis vietimo ir mokslo ministro patvirtintu Vaiko brandumo mokytis pagal priemokyklinio ir pradinio ugdymo programas vertinimo tvarkos aprau, bet ne anksiau, negu jam sueina 5 metai. vietimo ir mokslo ministro ir socialins apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir atvejais vaikui priemokyklinis ugdymas gali bti privalomas. 4. Priemokyklinio amiaus vaikui ir jo tvams (globjams) kompleksikai teikiamos vietimo pagalba, socialin parama, sveikatos prieiros paslaugos vietimo ir mokslo ministro, socialins apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

9 straipsnis. Pradinis ugdymas 1. Pradinio ugdymo paskirtis suteikti asmeniui dorins ir socialins brandos pradmenis, kultros, taip pat ir etnins, pagrindus, elementar ratingum, padti jam pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo program. 2. Pradinis ugdymas vykdomas pagal ketveri met pradinio ugdymo programas. Jos gyvendinamos vadovaujantis Pradinio ugdymo programos aprau, Pradinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina vietimo ir mokslo ministras. Pradinis ugdymas gali bti vykdomas kartu su dails, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu. 3. Pagal pradinio ugdymo program vaikas pradedamas ugdyti, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. Atskiru atveju vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatin kvalifikuot specialist pagalba bei sveikat tausojantis dienos reimas, tv (globj) praymu vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka vienus metus gali bti ugdomas ikimokyklinio ugdymo staigoje ar namuose pagal jo specialiesiems ugdymo poreikiams pritaikyt ugdymo program. 4. Tv (globj) praymu, vadovaujantis vietimo ir mokslo ministro patvirtintu Vaiko brandumo mokytis pagal priemokyklinio ir pradinio ugdymo programas vertinimo

9 tvarkos aprau, pradinis ugdymas pradedamas teikti vienais metais anksiau, negu nurodyta io straipsnio 3 dalyje. 5. Pradinio ugdymo programas vykdo bendrojo ugdymo ir kitos mokyklos ar kitas vietimo teikjas. 6. Pradinis isilavinimas gyjamas baigus pradinio ugdymo program.

10 straipsnis. Pagrindinis ugdymas 1. Pagrindinio ugdymo paskirtis suteikti asmeniui dorins, sociokultrins ir pilietins brandos pagrindus, bendrj ratingum, technologinio ratingumo pradmenis, ugdyti tautin smoningum, iugdyti siekim ir gebjim apsisprsti, pasirinkti ir mokytis toliau. 2. Pagrindinis ugdymas teikiamas mokiniui, gijusiam pradin isilavinim. 3. Pagrindinis ugdymas vykdomas pagal eeri met pagrindinio ugdymo programas. Pagrindinio ugdymo program pirmoji dalis apima ketveri met pagrindinio ugdymo tarpsn, antroji dalis dvej met pagrindinio ugdymo tarpsn. Pagrindinio ugdymo programos gyvendinamos vadovaujantis Pagrindinio ugdymo programos aprau, Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina vietimo ir mokslo ministras. pagrindinio ugdymo program antrj dal gali bti traukiami profesinio mokymo program moduliai ir skaitomi tsiant mokymsi pagal profesinio mokymo programas vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Pagrindinis ugdymas gali bti vykdomas kartu su dails, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu. 4. Pagrindinis isilavinimas gyjamas baigus pagrindinio ugdymo program ir patikrinus mokymosi pasiekimus, iskyrus atvejus, kai asmuo vietimo ir mokslo ministro nustatytais atvejais yra atleidiamas nuo mokymosi pasiekim patikrinimo.

11 straipsnis. Vidurinis ugdymas 1. Vidurinio ugdymo paskirtis padti asmeniui gyti bendrj dalykin, sociokultrin, technologin ratingum, dorin, tautin ir pilietin brand, profesins kompetencijos pradmenis. 2. Valstybs garantuojamas visuotinis vidurinis ugdymas teikiamas mokiniui, gijusiam pagrindin isilavinim. 3. Vidurinis ugdymas vykdomas pagal dvej met vidurinio ugdymo programas. Jas sudaro privalomieji ir pasirenkamieji bendrojo ugdymo dalykai bei galimi profesinio

10 mokymo program moduliai. Jos gyvendinamos vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprau, Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina vietimo ir mokslo ministras. Vidurinis ugdymas gali bti vykdomas kartu su dails, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu. Jeigu vidurinio ugdymo programa vykdoma kartu su profesinio mokymo programa, jos gali bti vykdomos ilgiau negu dvejus metus. 4. vidurinio ugdymo program profesinio mokymo program moduliai gali bti skaitomi tsiant mokymsi pagal profesinio mokymo programas vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 5. Vidurinis isilavinimas gyjamas baigus vidurinio ugdymo program ir ilaikius brandos egzaminus, iskyrus atvejus, kai asmuo vietimo ir mokslo ministro nustatytais atvejais yra atleidiamas nuo brandos egzamin.

12 straipsnis. Profesinis mokymas 1. Profesinio mokymo paskirtis padti asmeniui gyti, keisti ar tobulinti kvalifikacij ir pasirengti dalyvauti kintanioje darbo rinkoje. 2. Profesinis mokymas gali bti pirminis ir tstinis. 3. Pirminis profesinis mokymas yra formalusis, visuotinis ir skirtas gyti pirmj kvalifikacij. Jis teikiamas mokiniams, gijusiems pagrindin arba vidurin isilavinim. Mokiniams, gijusiems pagrindin isilavinim, jis gali bti teikiamas kartu su viduriniu ugdymu. Pirminis profesinis mokymas gali bti teikiamas ir pagrindinio isilavinimo negijusiems ne jaunesniems kaip 14 met mokiniams. Mokiniui, negijusiam pagrindinio isilavinimo, sudaromos slygos tsti mokymsi pagal pagrindinio ugdymo program. Atskirais atvejais, nustatytais vietimo ir mokslo ministro sakymu patvirtintame Primimo valstybin ir savivaldybs bendrojo ugdymo, profesin mokykl bendrj kriterij srae, mokiniams, turintiems specialij ugdymosi poreiki, jis gali bti teikiamas neturint reikiamo isilavinimo. 4. Tstinis profesinis mokymas teikiamas asmeniui, turiniam pirmj

kvalifikacij. Jis skirtas tobulinti turim ar gyti kit kvalifikacij arba gyti kompetencij, reikaling atlikti statym reglamentuot darb ar funkcij. Tstinis profesinis mokymas apima asmen formalj ir neformalj profesin mokym. 5. Atitinkamo lygio kvalifikacija suteikiama asmeniui, baigusiam profesinio mokymo program ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo gyt kompetencij vertinim.

11 6. Profesin mokym nustato Lietuvos Respublikos profesinio mokymo statymas (toliau Profesinio mokymo statymas).

13 straipsnis. Auktojo mokslo studijos 1. Auktojo mokslo studij paskirtis padti asmeniui gyti iuolaikin painimo ir technologij lyg ir kio poreikius atitinkani auktojo mokslo kvalifikacij, pasirengti aktyviai profesinei, visuomeninei ir kultrinei veiklai. 2. Auktojo mokslo studijos yra visuotins. Jos teikiamos asmeniui, gijusiam ne emesn kaip vidurin isilavinim, stojusiam auktj mokykl ir gebaniam savarankikai studijuoti. 3. Auktojo mokslo studijos vykdomos pagal akredituotas studij programas. Studentas gali studijuoti dalimis vairiose auktosiose mokyklose. Dalines studijas ir j rezultat skaitym nustato Lietuvos Respublikos mokslo ir studij statymas (toliau Mokslo ir studij statymas). 4. Baigus auktojo mokslo studij program, gyjama auktojo mokslo kvalifikacija, atitinkanti Lietuvos kvalifikacij sandaroje nustatyt lyg. 5. Auktj mokykl veiklos pagrindus ir studijas jose nustato Mokslo ir studij statymas.

14 straipsnis. Mokini, turini specialij ugdymosi poreiki, ugdymas 1. Mokini, turini specialij ugdymosi poreiki, ugdymo paskirtis padti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebjimus, gyti isilavinim ir kvalifikacij, pripastant ir pltojant j gebjimus ir galias. Mokini, turini specialij ugdymosi poreiki, ugdymas organizuojamas vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 2. Mokini, turini specialij ugdymosi poreiki, grups nustatomos ir j specialieji ugdymosi poreikiai skirstomi nedidelius, vidutinius, didelius ir labai didelius vietimo ir mokslo ministro, sveikatos apsaugos ministro, socialins apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. 3. Mokinio specialij ugdymosi poreiki pirmin vertinim atlieka Vaiko gerovs komisija. Mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius (iskyrus atsirandanius dl iskirtini gabum) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais vertina Pedagogin psichologin tarnyba ir specialj ugdymsi skiria Pedagogins psichologins tarnybos vadovas, atskirais atvejais mokyklos vadovas su tv (globj, rpintoj) sutikimu vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

12 4. Pedagogini psichologini tarnyb darbo organizavimo tvark nustato vietimo ir mokslo ministras, suderins su sveikatos apsaugos ministru. 5. Mokiniams, turintiems specialij ugdymosi poreiki, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programos prireikus pritaikomos io straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka, studij programos auktosios mokyklos nustatyta tvarka. 6. Mokiniai, turintys specialij ugdymosi poreiki, formaliojo vietimo programas gali baigti per trumpesn ar ilgesn negu nustatyt laik, gali mokytis su pertraukomis, ias programas gali baigti atskirais moduliais. Mokiniai, turintys labai dideli ir dideli specialij ugdymosi poreiki, bendrojo ugdymo mokyklose (klasse), skirtose mokiniams, turintiems specialij ugdymosi poreiki, gali mokytis iki 21 met. 7. Mokini, turini specialij ugdymosi poreiki, ugdym gyvendina visos privalomj ir visuotin vietim teikianios mokyklos, kiti vietimo teikjai, atskirais atvejais mokyklos (klass), skirtos mokiniams, turintiems specialij ugdymosi poreiki, ugdyti. 15 straipsnis. Kitas neformalusis vaik vietimas 1. Neformaliojo vaik vietimo paskirtis tenkinti mokini painimo, ugdymosi ir saviraikos poreikius, padti jiems tapti aktyviais visuomens nariais; formalj vietim papildanio ugdymo paskirtis pagal ilgalaikes programas sistemikai plsti tam tikros srities inias, stiprinti gebjimus ir gdius ir suteikti asmeniui papildomas dalykines kompetencijas. 2. Neformaliojo vaik vietimo programas vykdo neformaliojo vaik vietimo ir kitos vietimo staigos, laisvieji mokytojai, kiti vietimo teikjai. Neformaliajam vaik vietimui priskiriamas taip pat ir formalj vietim papildantis ugdymas, kur vykdo muzikos, dails, kitos men ir sporto mokyklos. Bendruosius i valstybs ar savivaldybi biudet finansuojam neformaliojo vietimo program kriterijus nustato vietimo ir mokslo ministras. 3. Neformaliojo vaik vietimo ir formaliojo vietimo programas vykdanios mokyklos yra priskiriamos atitinkamos grups ir (ar) tipo formaliojo vietimo mokykloms. Muzikos, dails, meno, sporto krypi auktojo isilavinimo siekiantys asmenys, jeigu tai nustatyta auktosios mokyklos primimo tvarkos aprae, kartu su viduriniu isilavinimu turi bti baig vietimo ir mokslo ministro patvirtint atitinkam neformaliojo vietimo program. 4. Neformaliojo vaik vietimo programos mokini atostog metu vykdomos valstybins ir savivaldybs mokyklos biudetins ir vieosios staigos savininko teises

13 ir pareigas gyvendinanios institucijos (dalyvi susirinkimo), kit mokykl savininko (dalyvi susirinkimo) ar vietimo teikjo nustatyta tvarka. 5. Neformaliojo vaik vietimo programa gali bti pripastama kaip formaliojo vietimo programos (iskyrus studij programas) dalis vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka arba kaip studij programos dalis auktosios mokyklos nustatyta tvarka.

16 straipsnis. Neformalusis suaugusij vietimas 1. Neformaliojo suaugusij vietimo paskirtis sudaryti slygas asmeniui mokytis vis gyvenim, tenkinti painimo poreikius, tobulinti gyt kvalifikacij, gyti papildom kompetencij. 2. Neformalusis suaugusij vietimas teikiamas kiekvienam j pasirinkusiam asmeniui, ne jaunesniam kaip 18 met. 3. Neformalj suaugusij vietim teiss akt nustatyta tvarka gali teikti visi vietimo teikjai. Bendruosius i valstybs ar savivaldybi biudet finansuojam neformaliojo vietimo program kriterijus nustato vietimo ir mokslo ministras. 4. Neformaliojo vietimo bdu asmens gyta kompetencija gali bti pripastama kaip baigta formaliojo vietimo programos (iskyrus studij programas) dalis vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka arba kaip studij programos dalis auktosios mokyklos nustatyta tvarka. 5. Neformalj suaugusij vietim nustato Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusij vietimo statymas (toliau Neformaliojo suaugusij vietimo statymas).

17 straipsnis. Savivieta 1. Savivietos paskirtis suteikti galimybes asmeniui nuolat savarankikai mokytis remiantis supania informacijos erdve (bibliotekomis, visuomens informavimo priemonmis, internetu, muziejais ir kita) ir i kit perimama gyvenimo patirtimi. 2. Savivietos bdu asmens gyta kompetencija gali bti pripastama kaip baigta formaliojo vietimo programos (iskyrus studij programas) dalis vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka arba kaip studij programos dalis auktosios mokyklos nustatyta tvarka.

18 straipsnis. Profesinis orientavimas ir vietimo informacin pagalba 1. Profesinio orientavimo paskirtis profesinio informavimo, profesinio konsultavimo ir ugdymo karjerai priemonmis padti asmeniui rinktis jam tinkam

14 vietim ir uimtum, gyti karjeros planavimo ir valdymo kompetencijas ir aktyviai kurti savo profesin karjer. 2. Profesinis orientavimas vykdomas bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo ir kitose vietimo staigose, profesinio orientavimo centruose ir kitose institucijose vietimo ir mokslo ministro kartu su socialins apsaugos ir darbo ministru nustatyta tvarka, auktosiose mokyklose j nustatyta tvarka. 3. vietimo informacins pagalbos paskirtis padti mokyklai ir kitam vietimo teikjui, mokytojams, mokiniams, visiems Lietuvos Respublikos pilieiams ir

gyventojams gauti informacij apie vietim, jo kokyb, isilavinimo paklaus darbo rinkoje. 4. vietimo informacin pagalba apima informacini vietimo program krim ir gyvendinim, informacijos tinkl sistemos krim ir j funkcionavimo utikrinim. Informacin pagalba garantuoja nuolatin ir prieinam informacij apie reikiamo isilavinimo gijimo galimybes. 5. vietimo informacin pagalb valstybs, savivaldybs, mokyklos lygiais teikia vietimo, kultros, mokslo ir kitos staigos bei asmenys.

19 straipsnis. Psichologin pagalba 1. Psichologins pagalbos paskirtis stiprinti mokini psichologin atsparum ir psichikos sveikat, prevencinmis priemonmis skatinti saugios ir palankios ugdymuisi aplinkos mokykloje krim, padti mokiniams atgauti dvasin darn, gebjim gyventi ir mokytis, aktyviai bendradarbiaujant su j tvais (globjais, rpintojais). 2. Asmenybs ir ugdymosi problem turiniam mokiniui psichologin pagalba visuotinai teikiama pagalbos teikjams bendradarbiaujant su mokinio tvais (globjais, rpintojais) ir mokytojais, juos konsultuojant. 3. Psichologin pagalb teikia, psichologini problem prevencij vykdo pedagogini psichologini tarnyb, mokykl psichologai, turintys psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius arba psichologijos magistro kvalifikacin laipsn baigus vientissias studijas arba vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka prilygint auktojo mokslo kvalifikacij, arba teiss akt nustatyta tvarka pripaint kaip lygiavert usienyje gyt kvalifikacij. Psichologins pagalbos teikimo tvark nustato vietimo ir mokslo ministras.

15 20 straipsnis. Socialin pedagogin pagalba 1. Socialins pedagogins pagalbos paskirtis padti tvams (globjams, rpintojams), kad bt gyvendinta vaiko teis moksl, utikrinti jo saugum mokykloje: alinti prieastis, dl kuri vaikas negali lankyti mokyklos ar vengia tai daryti, sugrinti mokykl j palikusius vaikus, kartu su tvais (globjais, rpintojais) padti vaikui pasirinkti mokykl pagal protines ir fizines galias ir joje adaptuotis. 2. Mokykla, teikdama mokiniui socialin pedagogin pagalb, bendradarbiauja su socialin pagalb teikianiomis tarnybomis, sveikatos prieiros ir teistvarkos institucijomis ir konsultuoja mokinio tvus (globjus, rpintojus) ir mokytojus. 3. Socialins pedagogins pagalbos teikimo tvark vaikui ir mokiniui nustato vietimo ir mokslo ministras.

21 straipsnis. Specialioji pedagogin ir specialioji pagalba 1. Specialiosios pedagogins ir specialiosios pagalbos paskirtis didinti asmens, turinio specialij ugdymosi poreiki, ugdymosi veiksmingum. 2. Specialij pedagogin pagalb asmeniui iki 21 met teikia pedagogini psichologini tarnyb, mokykl specialieji pedagogai vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 3. Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam teikiamos odins kalbos vertimo gest kalb, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinanios ugdymosi prieinamum. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (iskyrus auktsias mokyklas) tvark nustato vietimo ir mokslo ministras. Auktojoje mokykloje specialioji pagalba teikiama auktosios mokyklos nustatyta tvarka. 4. Pedagogini psichologini tarnyb, mokykl specialieji pedagogai konsultuoja specialiosios pedagogins pagalbos gavjus, j tvus (globjus, rpintojus) ir mokytojus.

22 straipsnis. Sveikatos prieira mokykloje 1. Sveikatos prieiros mokykloje paskirtis saugoti ir stiprinti mokini sveikat, aktyviai bendradarbiaujant su j tvais (globjais, rpintojais). 2. Sveikatos prieira mokykloje apima savivaldybi sveikatos prieiros staig specialist ar sveikatos prieiros specialist, dirbani mokyklose, vykdom visuomens sveikatos prieiros veikl. 3. Visuomens sveikatos prieiros organizavimo tvark mokykloje (iskyrus auktsias mokyklas) nustato sveikatos apsaugos ministras kartu su vietimo ir mokslo

16 ministru. Mokyklose gali bti vykdomos tik vietimo ir mokslo ministerijos, kit ministerij ar savivaldybs institucij patvirtintos mokini sveikatinimo programos. 4. Mokyklose, skirtose mokiniams, turintiems specialij ugdymosi poreiki, asmens sveikatos prieira vykdoma teiss akt nustatyta tvarka. 5. Valstyb skatina ir remia juridini ir fizini asmen, taip pat valstybje narje steigt juridini asmen ar kit organizacij, ar j padalini, iniciatyvas, kurios padeda saugoti ir stiprinti mokini sveikat Lietuvoje. 6. Mokyklos rengia ir gyvendina sveikatos stiprinimo programas. Jos gali bti remiamos i valstybs ir (ar) savivaldybi visuomens sveikatos rmimo tikslini program ir kit l. 7. Statistin informacija apie mokini sveikat, sveikatos rizikos veiksnius naudojama mokyklos veiklos kokybs sivertinimui ir ioriniam vertinimui bei stebsenai.

23 straipsnis. Pagalba mokyklai ir mokytojui 1. Pagalbos mokyklai ir mokytojui paskirtis teikti informacin, ekspertin, konsultacin ir kvalifikacijos tobulinimo pagalb, didinani vietimo veiksmingum ir skatinani mokyklos veiklos tobulinim ir mokytojo profesin tobuljim. 2. Mokyklai ir mokytojui padedama tobulinti veikl, siekti geresns vietimo kokybs konsultuojant, atliekant mokyklos veiklos kokybs sivertinim ir iorin vertinim bei sudarant slygas mokytojams tobulinti kvalifikacij. 3. Pagalb mokykloms ir mokytojams teikia psichologins, specialiosios pedagogins, specialiosios, socialins pedagogins pagalbos teikjai, kvalifikacijos tobulinimo, visuomens sveikatos prieiros specialistai, profesins asociacijos ir kiti asmenys. 4. Pedagogini darbuotoj kvalifikacijos tobulinimas yra sudedamoji neformaliojo suaugusij vietimo dalis. Valstybini (iskyrus auktj mokykl darbuotojus) ir savivaldybi vietimo staig pedagogini darbuotoj kvalifikacija tobulinama

vadovaujantis vietimo ir mokslo ministro patvirtintais nuostatais. 5. Kvalifikacijos tobulinimo programas gyvendina vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka akredituotos kvalifikacijos tobulinimo staigos.

17 TREIASIS SKIRSNIS VIETIMO PRIEINAMUMAS IR KOKYB

24 straipsnis. Lietuvos gyventoj teis ir pareiga mokytis 1. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, usienietis, turintis teis nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turi teis mokytis, gyti isilavinim ir kvalifikacij. 2. Valstyb imasi priemoni, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje mokytsi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas. 3. Kiekvienam Lietuvos Respublikos pilieiui, usienieiui, turiniam teis nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, valstyb garantuoja: 1) pradin, pagrindin ir vidurin ugdym; 2) auktojo mokslo studij arba profesinio mokymo, suteikianio pirmj kvalifikacij, program prieinamum. 4. Mokinys, nutrauks mokymsi ar studijas, teiss aktuose ar sutartyse nustatyta tvarka gali jas atnaujinti toje paioje ar kitoje mokykloje. 5. Asmeniui, gijusiam pagrindin ar vidurin isilavinim ir pageidaujaniam geriau pasirengti toliau mokytis, sudaromos slygos mokytis pageidaujam bendrojo ugdymo dalyk ir pasitikrinti mokymosi pasiekimus vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 6. Lietuvos gyventojai turi teis mokytis kitose usienio valstybse. i teis gyvendinama asmens iniciatyva, jos garantijas nustato Lietuvos Respublikos statymai arba tarptautiniai susitarimai.

25 straipsnis. Lituanistinis vietimas ir galimyb mokytis lietuvi kalbos 1. Usienio lietuvi lituanistinio vietimo paskirtis padti imokti lietuvi kalb ir j ilaikyti, isaugoti tautin tapatum, supaindinti su Lietuvos valstybs istorija, kultra, paveldu ir sudaryti slygas saviraikai lietuvi kalba. 2. Valstyb finansuoja ar kitaip skatina usienio lietuvi veikl lituanistinio vietimo srityje, lietuvi kilms usienieius ir usienieius, kurie mokosi lietuvi kalbos ar studijuoja lietuvi kalb ir kultr. 3. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs (toliau Vyriausyb) ar jos galiotos (galiot) institucijos (institucij) program skiriama l mokykloms usienyje, kuriose mokoma lietuvi kalbos ar lietuvi kalba, ir asmenims, vykstantiems dirbti mokytojais ir

18 dstytojais lituanistinio vietimo staigas, lituanistikos centrus usienyje. Mokykloms usienyje, kuriose mokoma lietuvi kalbos ar lietuvi kalba, valstybs turtas gali bti perduodamas panaudos pagrindais. 4. vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka sudaromos galimybs lietuvi kilms usienieiams ir ieiviams mokytis lietuvi kalba Lietuvos Respublikos mokyklose. Ieiviais laikomi Lietuvos Respublikos pilieiai, ne maiau kaip 3 metus gyvenantys usienyje, arba usienio valstybi pilieiai, netek Lietuvos Respublikos pilietybs. Lietuvi kilms usienieiu laikomas usienietis, kurio tvai ar seneliai arba vienas i tv ar seneli yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripasta save lietuviu.

26 straipsnis. Informavimas apie vietim 1. Informavimo apie vietim paskirtis teikti asmeniui informacij, kuri padt pasirinkti jo interesus, polinkius, gebjimus atitinkant vietim ir jo teikj, siekiam isilavinim ir profesij. 2. Mokykla informacij apie mokykloje vykdomas formaliojo ir neformaliojo vietimo programas, j pasirinkimo galimybes, primimo slygas, mokamas paslaugas, mokytoj kvalifikacij, svarbiausius mokyklos iorinio vertinimo rezultatus, mokyklos bendruomens tradicijas ir pasiekimus skelbia vieai. 3. Profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugos informacija apie mokymosi galimybes pagal profesinio mokymo ir auktojo mokslo studij programas, mokymosi galimybes kit usienio valstybi mokyklose, sidarbinimo galimybes Lietuvos darbo rinkoje ir konsultavimas. ios paslaugos teikiamos mokyklose, informavimo centruose, konsultavimo tarnybose, darbo birose pagal vietimo ir mokslo ministro bei socialins apsaugos ir darbo ministro nustatytus reikalavimus.

27 straipsnis. Galimyb pasirinkti vietimo programas 1. Asmuo, rinkdamasis vietimo programas, laikosi io statymo 713 straipsniuose nustatyto program nuoseklumo. 2. Mokiniui suteikiama galimyb pagal gebjimus ir polinkius rinktis vietimo programas, skirtingus j variantus, vietimo program modulius, dalyk kurs programas. Mokinys taip pat renkasi vietimo program vykdani mokykl, kit vietimo teikj, mokymosi form. Mokymosi pagal formaliojo vietimo programas (iskyrus auktojo mokslo studij programas) formas ir mokymo organizavimo pagal mokymosi formas tvarkos apraus tvirtina vietimo ir mokslo ministras.

19

3. Mokinys, be privalomj mokomj dalyk, j skirting program (kurs), gali mokytis mokyklos silom pasirenkamj dalyk. 4. Neformaliojo vietimo programas ir saviviet asmuo renkasi laisvai.

28 straipsnis. vietimo teikj tinklas 1. vietimo teikj tinklo paskirtis utikrinti visiems Lietuvos Respublikos pilieiams ir usienieiams, turintiems teis nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio vietimo prieinamum, jo vairov, galimybes mokytis vis gyvenim. 2. vietimo teikj tinkl sudaro valstybins, savivaldybi ir nevalstybins bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo staigos, auktosios mokyklos, neformaliojo vietimo mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti vietimo teikjai. 3. vietimo teikj tinklas kuriamas: 1) pltojant vietimo program ir vietimo vairov; 2) koordinuojant teikiamas vietimo programas; 3) steigiant, reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant mokyklas ir atliekant j struktros pertvark. 4. vietimo ir mokslo ministras kartu su savivaldybmis ir Vyriausyb utikrina pakankam valstybini ir savivaldybi profesinio mokymo staig ir bendrojo ugdymo mokykl, skirt alies (regiono) mokiniams, turintiems specialij ugdymosi poreiki, tinkl: Vyriausyb valstybini kolegij tinkl, Seimas valstybini universitet tinkl. 5. Kuriant valstybini ir savivaldybi mokykl tinkl teiss akt nustatyta tvarka, turi bti konsultuojamasi su gyventojais ar j grupmis, kad bt apgintas vieasis interesas. 6. Savivaldyb privalo turti optimal pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaik ir suaugusij vietimo program teikj tinkl, utikrinant asmen ugdymsi ir j teis mokytis valstybine kalba, ir pagalb mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiani staig tinkl. Vietovse, kuriose savivaldyb neutikrina asmen teiss mokytis pagal ikimokyklinio, priemokyklinio ir bendrojo ugdymo programas valstybine kalba, gali bti steigiamos valstybins mokyklos, kuriose ugdymo programos vykdomos valstybine kalba.

20 7. Vietovse, kuriose tradicikai gausiai gyvena tautin mauma, jeigu bendruomen prao, savivaldyb laiduoja mokymsi tautins maumos kalba arba tautins maumos kalbos. 8. Mokykl (iskyrus auktsias mokyklas), vykdani formaliojo vietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis Vyriausybs patvirtintomis Mokykl, vykdani formaliojo vietimo programas, tinklo krimo taisyklmis ir mokykl bendruomeni nutarimais, jeigu ie neprietarauja nurodytoms taisyklms. vietimo ir mokslo ministerija, savivaldybs, vadovaudamosi iomis taisyklmis, tvirtina ir gyvendina mokykl tinklo pertvarkos bendruosius planus. 9. Valstyb ir savivaldybs sudaro slygas nevalstybinms mokykloms steigtis ir veikti. 10. Neformaliojo vietimo teikj tinkl kuria valstyb, savivaldybs, fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybje narje ar kitoje usienio valstybje steigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar j padaliniai.

29 straipsnis. Primimas mokykl, perjimas ir perklimas kit mokykl 1. Asmuo turi teis rinktis valstybin, savivaldybs ar nevalstybin mokykl ir j keisti. 2. Primimo valstybin ir savivaldybs bendrojo ugdymo mokykl tvark nustato savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija (dalyvi susirinkimas),

vadovaudamasi vietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais primimo kriterijais. 3. valstybin ir savivaldybs bendrojo ugdymo mokykl pirmumo teise privalo bti priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos savininko teises ir pareigas gyvendinanios institucijos (dalyvi susirinkimo) tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Tv (globj, rpintoj) ir vaiko pageidavimu vaikas gali bti priimtas kit bendrojo ugdymo mokykl tuo atveju, jeigu joje yra laisv viet. 4. valstybin ir savivaldybs ikimokyklinio ugdymo mokykl ir bendrojo ugdymo mokykl, skirt mokiniams, turintiems specialij ugdymosi poreiki, ugdyti, ikimokyklinio ugdymo mokyklos grup ir bendrojo ugdymo mokyklos klas, skirt mokiniams, turintiems specialij ugdymosi poreiki, ugdyti, priimami asmenys, turintys dideli ir labai dideli specialij ugdymosi poreiki. 5. Primimo nevalstybin mokykl, vykdani formaliojo ir (ar) neformaliojo vaik vietimo programas, tvark nustato savininkas (dalyvi susirinkimas),

vadovaudamasis io statymo nustatytais primimo atitinkamas programas reikalavimais.

21 6. Primimo valstybin ir savivaldybs ikimokyklinio ugdymo, formalj vietim papildanio ugdymo mokykl ir neformaliojo vaik vietimo mokykl tvark nustato savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija (dalyvi susirinkimas). 7. Primim auktsias mokyklas nustato Mokslo ir studij statymas. 8. Asmen primim profesinio mokymo staigas ir neformaliojo suaugusij vietimo programas vykdanias mokyklas nustato Profesinio mokymo statymas ir Neformaliojo suaugusij vietimo statymas. 9. Vaikas iki 16 met negali nutraukti mokymosi pagal privalomojo vietimo programas. 10. Mokykla, dl objektyvi prieasi negalinti utikrinti mokiniui, kuris mokosi pagal privalomojo vietimo programas, psichologins, specialiosios pedagogins, specialiosios ar socialins pedagogins pagalbos, suderinusi su jo tvais (globjais, rpintojais), pedagogine psichologine bei vaiko teisi apsaugos tarnyba, silo jam mokytis kitoje mokykloje. 11. Mokinys Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutins prieiros statymo (toliau Vaiko minimalios ir vidutins prieiros statymas) nustatytais pagrindais ir tvarka gali bti perkeltas kit mokykl arba jam gali bti skirta kita minimalios ar vidutins prieiros priemon.

30 straipsnis. Teis mokytis valstybine ir gimtja kalba 1. Kiekvienam Lietuvos Respublikos pilieiui ir usienieiui, turiniam teis nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, garantuojamas mokymas valstybine kalba ir valstybins kalbos mokymasis. 2. Bendrojo ugdymo ir neformaliojo vietimo mokykloje, kurios nuostatuose (statuose), atsivelgiant tv (globj, rpintoj) ir mokini pageidavim, teisintas mokymas tautins maumos kalba ir tautins maumos kultros puoseljimas, ugdymo procesas vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautins maumos kalba. iose mokyklose valstybins lietuvi kalbos dalykas yra sudtin ugdymo programos dalis ir jos mokymui skiriama ne maiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui. Tokiose mokyklose: 1) pradinio ir pagrindinio ugdymo programos vykdomos tautins maumos kalba, o tv (globj, rpintoj) pageidavimu pasirinkt ugdymo programos dalyk gali bti mokoma valstybine kalba; 2) vidurinio ugdymo programa vykdoma tautins maumos kalba. Mokini pasirinkt ugdymo programos dalyk gali bti mokoma valstybine kalba.

22 3. Valstybin, savivaldybs ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokykla sudaro slygas tautinms maumoms priklausantiems mokiniams papildomai mokytis gimtosios kalbos, jeigu yra realus poreikis, yra tos kalbos specialistas ir ugdymo procesas vykdomas kita mokomja kalba. 4. Tautinei maumai priklausantis asmuo gimtosios kalbos gali mokytis neformaliojo vietimo programas vykdanioje mokykloje ar pas kit vietimo teikj. 5. Asmens, turinio teis nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vaikams sudaromos slygos mokytis valstybins kalbos, valstybine kalba ir esant galimybei mokytis j gimtosios kalbos. 6. Kuriajam ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose, skirtose mokiniams, turintiems specialij ugdymosi poreiki, sudaromos slygos mokytis gimtosios (gest) kalbos. 7. Visos bendrj ugdym teikianios mokyklos turi utikrinti valstybins kalbos mokjim pagal vietimo ir mokslo ministro patvirtintas bendrsias programas. 8. Tradicikai gausiai tautini maum gyvenamuose rajon centruose ir gyvenamosiose vietovse, kuriose veikia kelios valstybine ir tautini maum kalbomis mokym vykdanios mokyklos arba viena valstybine ir tautins maumos kalba mokym vykdanti mokykla, kuriose yra po vien skirting mokymosi kalb vienuolikt klasi komplekt, j savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija, dalyvi susirinkimas (savininkas) turi utikrinti, kad vidurinio ugdymo programa bent vienoje mokykloje (bent vienoje klasje) bt gyvendinama valstybine kalba (iskyrus gimtj kalb).

31 straipsnis. Teis mokytis tikybos 1. Tikyba yra pasirenkama dorinio ugdymo dalis. Dorinis ugdymas yra pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo dalis. Tv (globj, rpintoj) pageidavimu tikybos dalykas gali bti trauktas j vaik ikimokyklin ugdym. Gali bti vykdomas religinis neformalusis vietimas ir savivieta. 2. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdanios mokyklos mokinys, sulauks 14 met, turi teis rinktis vien i privalomojo dorinio ugdymo dalyk: tradicins religins bendruomens ar bendrijos tikyb arba etik. 3. Jaunesniam negu 14 met mokiniui tradicins religins bendruomens ar bendrijos tikybos arba etikos dalyk parenka tvai (globjai, rpintojai), valstybs globojamam mokiniui jo eimoje ar giminje ipastamos tradicins religins bendruomens ar bendrijos tikyb arba etik parenka vaik globojanti institucija.

23 4. Tikybos mokymo formaliojo vietimo mokykloje (iskyrus auktj mokykl) program rengia atitinkama tradicin religin bendruomen ar bendrija, pagal kompetencij j vertina ir tvirtina jos vadovyb bei vietimo ir mokslo ministras. 5. Tikybos mokyti pagal formaliojo vietimo programas (iskyrus auktojo mokslo studij programas) gali asmuo, gijs auktj arba auktesnj isilavinim ir pedagogo kvalifikacij arba turintis tam reikaling specialj pasirengim. Toks asmuo privalo turti tradicins religins bendruomens ar bendrijos vadovybs nustatyta tvarka iduot leidim (siuntim) mokyti tikybos. 6. Mokykla, negalinti utikrinti mokini ar j tv (globj, rpintoj) pageidaujamos tradicins religins bendruomens ar bendrijos tikybos mokymo, skaito mokiniui tikybos mokym sekmadieninje mokykloje ar kitoje tikybos mokymo grupje pagal io straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus. 7. Tikybai mokyti ir tikybos program papildantiems bei mokini saviraikos poreikius tenkinantiems ios programos moduliams vykdyti sudaromos tokios paios slygos kaip ir kitiems mokomiesiems pasirenkamiesiems dalykams mokyti bei j programas papildantiems ir mokini saviraikos poreikius tenkinantiems i program moduliams vykdyti.

32 straipsnis. vietimo prieinamumas dirbantiems asmenims 1. Darbdavys sudaro slygas dirbaniam asmeniui mokytis statym ir kit teiss akt nustatyta tvarka. 2. vietimo teikjai sudaro slygas dirbaniam asmeniui mokytis vairiomis mokymosi formomis.

33 straipsnis. vietimo prieinamumas socialin atskirt patiriantiems asmenims 1. Socialin atskirt patiriantiems skurdiai gyvenani eim, pabgli, nesimokantiems mokykloje vaikams, bedarbiams, asmenims, grusiems i kalinimo staig, taip pat asmenims, kurie gydosi nuo alkoholizmo ir narkomanijos, ir prie visuomens nepritampantiems asmenims vietimo prieinamumas utikrinamas teikiant jiems socialines paslaugas ir vietimo pagalb. 2. Tikslines socialines ir vietimo programas vykdo Vyriausyb ir savivaldybs tiesiogiai arba per mokyklas. ias programas gali rengti ir vykdyti nevyriausybins organizacijos bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.

24 3. Valstybs ir savivaldybi institucijos ir staigos, remdamosi gyventojus registruojani ir kit valstybs ir inybini registr duomenimis, nustato mokykl nelankani vaik skaii ir j ugdymosi poreikius, kartu su mokyklomis vykdo tikslines i vaik traukimo vietimo veikl programas.

34 straipsnis. vietimo prieinamumas mokiniams, turintiems specialij ugdymosi poreiki 1. Mokiniui, turiniam specialij ugdymosi poreiki, jeigu jo tvai (globjai, rpintojai) pageidauja, sudaromos slygos ugdytis ariau jo gyvenamosios vietos esanioje ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo staigoje arba bet kurioje valstybinje, savivaldybs (regiono) mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialij ugdymosi poreiki. Mokykl vaikui rekomenduoja pedagogin psichologin tarnyba. 2. Profesinio mokymo staiga, auktoji mokykla nustato primimo ias mokyklas tvark asmenims, turintiems specialij ugdymosi poreiki. 3. Mokini, turini specialij ugdymosi poreiki, ugdymo prieinamumu rpinasi savivaldyb, kurios teritorijoje jie gyvena. vietimo prieinamumas utikrinamas pritaikant mokyklos aplink, teikiant psichologin, specialij pedagogin, specialij ir socialin pedagogin pagalb, aprpinant ugdymui skirtomis technins pagalbos priemonmis mokykloje ir specialiosiomis mokymo priemonmis, kitais statym nustatytais bdais.

35 straipsnis. vietimo prieinamumas riboto judumo asmenims 1. Vaikui, dl ligos ar patologins bkls negaliniam mokytis bendrojo ugdymo mokykloje, sudaromos slygos mokytis stacionarinje asmens sveikatos prieiros staigoje, namuose, savarankikai mokytis ir laikyti egzaminus. Mokini mokymo stacionarinje asmens sveikatos prieiros staigoje ir namuose organizavimo tvark nustato vietimo ir mokslo ministras, suderins su sveikatos apsaugos ministru. 2. Asmeniui, kuriam laikinai atimta ar apribota laisv, Vyriausybs nustatyta tvarka sudaromos slygos mokytis jo peraukljimo ar bausms atlikimo vietoje, kad is asmuo galt gyti pradin, pagrindin ir vidurin isilavinim, kvalifikacij, savarankikai lavintis. 3. Privalomosios karo tarnybos kariui jo tarnybos metu sudaromos slygos mokytis pagal bendrojo ugdymo mokyklos program modulius, dalyvauti neformaliojo vietimo programose ir savivietoje.

25

36 straipsnis. Veimas, apgyvendinimas, maitinimas 1. Mokiniai atitinkam ugdymo program vykdani mokykl vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto lengvat statymu (toliau Transporto lengvat statymas) veami visuomeniniu transportu mokinio paymjime nurodytu marrutu, mokykliniu autobusu arba kitu transportu. mokykl ir atgal privalo bti veami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priemokyklinio ir bendrojo ugdymo programas. Priemokyklinio ugdymo ir 18 klasi mokiniai veami artimiausi atitinkam ugdymo program vykdani mokykl. 2. Mokini, kurie turi specialij ugdymosi poreiki ir nepajgia patys atvykti bendrojo ugdymo mokykl (negali savarankikai vaikioti, dl dideli sutrikim yra nesaugs gatvje), veim mokykl ir atgal organizuoja valstybins ir savivaldybs mokyklos savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija (dalyvi susirinkimas), kit mokykl savininkas (dalyvi susirinkimas) savo nustatyta tvarka ir atvejais. 3. Studentai, profesinio mokymo staig mokiniai, kurie mokosi pagal pirminio profesinio mokymo programas, ir neformaliojo vaik vietimo mokykl mokiniai mokykl veami vietinio (miesto) ir (ar) tolimojo susisiekimo transportu. Kelions mokykl ir atgal lengvatos jiems suteikiamos ir ilaidos kompensuojamos Transporto lengvat statymo nustatyta tvarka ir atvejais. 4. Mokinys, priimtas mokytis bendrojo ugdymo mokykl i nepriskirtos tai mokyklai aptarnavimo teritorijos, jo tv (globj, rpintoj) pageidavimu

apgyvendinamas bendrabutyje. Primimo mokyklos bendrabut tvark nustato mokyklos valdymo organas. 5. Mokinys u gyvenim valstybins ir savivaldybs profesinio mokymo staigos bei auktosios mokyklos bendrabutyje moka i dalies. Atlyginimo dyd ir lengvatas, atsivelgus tv (globj, rpintoj) ir mokinio socialin padt, u gyvenim bendrabutyje nustato mokyklos valdymo organas. ios los skiriamos bendrabuio ilaikymo ilaidoms padengti. 6. Mokini gyvenimo valstybins ir savivaldybs bendrojo ugdymo mokyklos bendrabutyje ilaidos apmokamos i mokyklos savininko teises ir pareigas

gyvendinanios institucijos (dalyvi susirinkimo) skirt kio l. Tvai (globjai, rpintojai) u mokini maitinim moka vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

26 7. Ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo staigose, vykdaniose pirmin profesin mokym, mokini maitinimas turi atitikti sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus. 8. Mokiniai maitinami nemokamai Lietuvos Respublikos socialins paramos mokiniams statymo nustatyta tvarka ir atvejais. 9. U slyg sudarym vaik ir mokini maitinimui organizuoti valstybinje ir savivaldybs ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokykloje atsako savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija (dalyvi susirinkimas), kitose ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklose savininkas (dalyvi susirinkimas). U maitinimo organizavim ioje dalyje nurodytose mokyklose ir profesinio mokymo staigose, vykdaniose pirmin profesin mokym, atsako mokyklos vadovas.

37 straipsnis. vietimo kokyb 1. U vietimo kokyb atsako vietimo teikjas ir savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija (dalyvi susirinkimas). Formaliojo vietimo kokyb utikrina valstyb, neformaliojo vietimo kokyb, skaitant ir formalj vietim papildanio ugdymo kokyb, valstyb utikrina i dalies. 2. vietimo programos kokybs tobulinim gali inicijuoti fiziniai ir juridiniai asmenys, kreipdamiesi vietimo valdymo subjektus, vietimo teikjus. 3. vietimo kokybs samprata kuriama visuomens, vietimo dalyvi ir vietimo valdymo subjekt. vietimo valdymo subjektai inicijuoja ir organizuoja vieus vietimo paskirties, tiksl, j siekimo bd ir princip svarstymus, teikia svarstymams tyrimais ir analize pagrstus vietimo bkls rodymus, pagal savo kompetencij teisina susitarimus ir priima strateginius sprendimus. 4. vietimo kokybei gerinti vykdoma vietimo stebsena, tyrimai, mokykl veiklos sivertinimas ir iorinis vertinimas, mokykl vadov ir mokytoj atestacija, mokymosi pasiekim vertinimas. 5. Mokyklos (iskyrus auktsias mokyklas) veiklos sivertinimo sritis, atlikimo metodik pasirenka mokyklos taryba. Ji analizuoja sivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dl veiklos tobulinimo. 6. Mokyklos (iskyrus auktsias mokyklas) iorinis vertinimas atliekamas periodikai, j inicijuoja mokyklos savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija (valstybins mokyklos biudetins staigos), savivaldybs vykdomoji institucija (savivaldybs mokyklos biudetins staigos), savininko teises ir pareigas gyvendinanti

27 institucija (dalyvi susirinkimas) (valstybins ir savivaldybs mokyklos vieosios staigos), savininkas (dalyvi susirinkimas) (kit mokykl). Mokykl, vykdani bendrojo ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programas, veiklos iorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvark nustato vietimo ir mokslo ministras. Neformaliojo vietimo mokykl veiklos iorinio vertinimo tvark nustato valstybins ir savivaldybs mokyklos savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija (dalyvi susirinkimas), kit mokykl savininkas (dalyvi susirinkimas). 7. Auktosios mokyklos veiklos vertinimas atliekamas Mokslo ir studij statymo nustatyta tvarka.

38 straipsnis. Mokymosi pasiekim vertinimas 1. Mokymosi pasiekim vertinimo paskirtis padti mokiniui pasitikrinti mokymosi paang, nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su bendrosiose programose nustatytais pasiekim lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo standartais, padti priimti sprendimus dl tolesnio mokymosi ar veiklos. 2. Mokymosi pasiekimus sivertina mokinys, vertina mokytojas, vietimo teikjas, mokyklos savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija (valstybins mokyklos biudetins staigos), savivaldybs vykdomoji institucija ar jos galiotas asmuo (savivaldybs mokyklos biudetins staigos), savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija (dalyvi susirinkimas) (valstybins ir savivaldybs mokyklos vieosios staigos), savininkas (dalyvi susirinkimas) (kit mokykl), vietimo ir mokslo ministerija ir jos galiotos institucijos. 3. Bendrojo ugdymo programose dalyvaujani mokini mokymosi pasiekim vertinimas ir vertinimo rezultat panaudojimas reglamentuojamas vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Mokymosi pasiekim vertinimas mokiniams, turintiems specialij ugdymosi poreiki, atitinkamai pritaikomas. 4. vietimo ir mokslo ministro galiotos institucijos ir savivaldybi vykdomosios institucijos organizuoja mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekim patikrinimus (brandos egzaminus, kitus egzaminus, skaitas ir kitus mokymosi pasiekim patikrinimo bdus) pagal vietimo ir mokslo ministro patvirtintas mokymosi pasiekim patikrinim programas ir mokymosi pasiekim patikrinim organizavimo ir vykdymo tvarkos apraus, mokini pasiekim tyrimus. ie mokymosi pasiekim patikrinimai organizuojami vienodi vis mokomj kalb mokykl mokiniams, nepaeidiant lygi galimybi principo, apibrto io statymo 5 straipsnyje. Visos bendrojo ugdymo

28 mokyklos utikrina lietuvi kalbos mokjim pagal bendrj vietimo ir mokslo ministro patvirtint program (pagrindinio ugdymo pasiekim patikrinimo ir brandos egzamin). 5. Profesinio mokymo programose dalyvaujani mokini mokymosi pasiekimai vertinami Profesinio mokymo statymo nustatyta tvarka. 6. Auktj mokykl student mokymosi pasiekimai vertinami Mokslo ir studij statymo nustatyta tvarka.

39 straipsnis. Mokymosi pasiekim teisinimas 1. Mokymosi pasiekimus teisinani dokument, patvirtinani bendrojo ugdymo program baigim ir isilavinimo gijim, turin, form ir idavimo tvark nustato vietimo ir mokslo ministras. 2. Mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekim teisinimo dokumentai iduodami: 1) pradinio isilavinimo paymjimas gijusiam pradin isilavinim; 2) pagrindinio isilavinimo paymjimas gijusiam pagrindin isilavinim; 3) brandos atestatas gijusiam vidurin isilavinim; 4) paymjimas baigusiam formaliojo vietimo programas, nurodytas io statymo 72 straipsnio 1 dalyje; 5) mokymosi pasiekim paymjimas negijusiam pradinio, pagrindinio ar vidurinio isilavinimo. 3. Kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimus teisinani dokument, patvirtinani profesinio mokymo program baigim, kompetencij vertinim, kvalifikacijos suteikim, idavim nustato Profesinio mokymo statymas. 4. Mokymosi pasiekimus teisinani dokument, patvirtinani auktojo mokslo studij program baigim, auktojo isilavinimo, auktojo mokslo kvalifikacijos suteikim, idavim nustato Mokslo ir studij statymas. 5. Asmeniui, baigusiam neformaliojo vietimo program, iskyrus formalj vietim papildanio ugdymo program, gali bti iduotas paymjimas. Formalj vietim papildanio ugdymo program baigusiam asmeniui iduodamas paymjimas. 6. Isilavinimas ir kvalifikacija, gyti pagal usienio valstybi ir tarptautini organizacij vietimo programas, pripastami Lietuvos Respublikos tarptautini sutari, statym ir Vyriausybs nustatyta tvarka. Sprendimai dl isilavinimo ir kvalifikacijos pripainimo gali bti skundiami Vyriausybs galiot institucij sudarytoms apeliacinms komisijoms.

29

40 straipsnis. Materialinis vietimo aprpinimas ir mokymosi krvis 1. Mokymosi aplinka mokykloje ir mokini mokymosi krvis turi atitikti higienos normas ir teiss akt nustatytus mokini saugos bei sveikatos reikalavimus ir laiduoti vietimo program vykdym. 2. Ikimokyklinio ugdymo, priemokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas teikianios mokyklos materialioji aplinka kuriama vadovaujantis vietimo ir mokslo ministro patvirtintais vietimo aprpinimo standartais. 3. vietimo ir mokslo ministras tvirtina bendrojo ugdymo dalyk vadovli ir mokymo priemoni atitikties teiss aktams vertinimo ir aprpinimo jais tvarkos apra, nustatyta tvarka derina sveikatos apsaugos ministro tvirtinamas mokykl higienos normas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS MOKYKL, PAGALBOS STAIG STEIGIMAS, VEIKLA, PABAIGA IR PERTVARKYMAS

41 straipsnis. Mokykl grups ir tipai 1. Formaliojo vietimo mokyklos skirstomos ias grupes: 1) bendrojo ugdymo mokykl; 2) profesinio mokymo staig; 3) auktj mokykl. 2. Bendrojo ugdymo mokykl tipai yra: pradin mokykla, progimnazija, pagrindin mokykla, vidurin mokykla, gimnazija. 3. Pradins mokyklos tipui priskiriamos mokyklos, vykdanios pradinio ugdymo program. 4. Progimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdanios pagrindinio ugdymo programos pirmj dal arba pagrindinio ugdymo programos pirmj dal ir pradinio ugdymo program. 5. Pagrindins mokyklos tipui priskiriamos mokyklos, vykdanios pagrindinio ugdymo program ar pagrindinio ugdymo ir pradinio ugdymo programas. 6. Vidurins mokyklos tipui priskiriamos mokyklos, vykdanios vidurinio ugdymo program ar vidurinio ir pagrindinio ugdymo programas arba vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programas.

30 7. Gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdanios vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka akredituot vidurinio ugdymo program ir pagrindinio ugdymo programos antrj dal. Atskiru atveju (mokykla gyvenamosiose vietovse, kuriose nra kit vidurinio ugdymo program lietuvi ar (ir) tautins maumos kalba vykdani bendrojo ugdymo mokykl, arba bendrojo ugdymo mokykla, pagal Vyriausybs patvirtintus kriterijus priskirta miesto pakraio mokyklai; pasienio ruoe esanti bendrojo ugdymo mokykla; nevalstybin mokykla; mokykla, skirta alies (regiono) mokiniams, turintiems specialij ugdymosi poreiki; mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties program, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, ir atitinkanti Vyriausybs patvirtintus kriterijus) gimnazija gali vykdyti akredituot vidurinio ugdymo program ir pagrindinio ugdymo program ar akredituot vidurinio ugdymo program, pagrindinio ugdymo program ir pradinio ugdymo program vadovaudamasi io statymo 28 straipsnio nuostatomis ir Vyriausybs patvirtintomis Mokykl, vykdani formaliojo vietimo programas, tinklo krimo taisyklmis. 8. Bendrojo ugdymo mokyklos io statymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka gali vykdyti profesinio mokymo programas. 9. Tenkinant skirtingus mokini ugdymosi poreikius ir atsivelgiant skirtingas vietimo program vykdymo slygas, bendrojo ugdymo mokyklos gali bti vairi paskiri. Bendrojo ugdymo mokykl paskiri ir vykdom ugdymo program galim vairov nustato Vyriausybs patvirtintos Mokykl, vykdani formaliojo vietimo programas, tinklo krimo taisykls. 10. Profesinio mokymo staigos tipus neskirstomos. 11. Profesinio mokymo staigos gali vykdyti pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas. 12. Auktj mokykl tipus nustato Mokslo ir studij statymas. 13. Neformaliojo vietimo mokyklos skirstomos ias grupes: 1) ikimokyklinio ugdymo mokykl; 2) neformaliojo vaik vietimo mokykl ir formalj vietim papildanio ugdymo mokykl; 3) neformaliojo suaugusij vietimo mokykl. 14. Ikimokyklinio ugdymo, neformaliojo vaik vietimo ir neformaliojo suaugusij vietimo mokyklos tipus neskirstomos. 15. Mokykl pavadinim (iskyrus auktj mokykl pavadinimus) sudarymo ir raymo tvark, suderinus su Valstybine lietuvi kalbos komisija, tvirtina vietimo ir

31 mokslo ministras. Mokyklos pavadinime grup ar tip nusakantis odis gali bti nevartojamas.

42 straipsnis. Mokykl ir vietimo pagalbos staig steigimas 1. Mokyklas ir vietimo pagalbos staigas (toliau pagalbos staigos) gali steigti: 1) Lietuvos Respublikos Seimas (toliau Seimas) valstybin universitet Vyriausybs teikimu; 2) Vyriausyb valstybin kolegij vietimo ir mokslo ministerijos teikimu, prireikus vadovaudamasi Vyriausybs patvirtintomis Mokykl, vykdani formaliojo vietimo programas, tinklo krimo taisyklmis vietimo staigas, kuri teisin forma vieoji staiga; 3) vietimo ir mokslo ministerija profesinio mokymo staigas, prireikus bendrojo ugdymo mokyklas, kuri teisin forma biudetin staiga, vadovaudamasi Vyriausybs patvirtintomis Mokykl, vykdani formaliojo vietimo programas, tinklo krimo taisyklmis ir gavusi finans ministro raytin sutikim; neformaliojo vietimo mokyklas, pagalbos staigas, gavusi finans ministro raytin sutikim; 4) kitos ministerijos, Vyriausybs staigos, staigos prie ministerij profesinio mokymo staigas, kuri teisin forma biudetin staiga, vadovaudamosi Vyriausybs patvirtintomis Mokykl, vykdani formaliojo vietimo programas, tinklo krimo taisyklmis ir gavusios vietimo ir mokslo ministro bei finans ministro raytinius sutikimus; neformaliojo suaugusij vietimo mokyklas, kuri teisin forma biudetin staiga, gavusios vietimo ir mokslo ministro bei finans ministro raytinius sutikimus; 5) savivaldybs taryba neformaliojo vietimo mokyklas savarankikai, pagalbos staigas vadovaudamasi Vyriausybs nustatytais pagalbos staig steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais, bendrojo ugdymo mokyklas, profesinio mokymo staigas vadovaudamasi Vyriausybs patvirtintomis Mokykl, vykdani formaliojo vietimo programas, tinklo krimo taisyklmis; 6) kiti Lietuvos Respublikoje steigti juridiniai asmenys, taip pat valstybs nars juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, fiziniai asmenys bei kit valstybi juridiniai ir fiziniai asmenys bendrojo ugdymo, neformaliojo vietimo mokyklas, profesinio mokymo staigas, auktsias mokyklas, pagalbos staigas. 2. Auktosios mokyklos steigiamos vadovaujantis Mokslo ir studij statymu.

32 3. Mokyklos steigjais gali bti keli fiziniai ir juridiniai asmenys, sudar mokyklos steigimo sandor. Valstybins ir savivaldybs mokyklos dalyviais negali bti usienio valstybi juridiniai ir fiziniai asmenys. 4. Usienio mokykl filialai ir tarptautini organizacij mokyklos Lietuvoje gali bti steigiamos Lietuvos Respublikos tarptautini sutari ir teiss akt nustatytomis slygomis ir tvarka. iems filialams ir mokykloms netaikomas finansavimas i valstybs biudeto, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys ar specials statymai nenustato kitaip.

43 straipsnis. Mokyklos veikla 1. Valstybin ir savivaldybs mokykla yra vieasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudetin arba vieoji staiga. Ji savo veikloje vadovaujasi atitinkamai iuo ir Lietuvos Respublikos biudetini staig statymu arba Viej staig statymu. Nevalstybin mokykla yra juridinis asmuo. Jo teisin form pasirenka savininkas (dalyvi susirinkimas). 2. Mokykla savo veikl pradeda registravus mokykl Juridini asmen registre Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau Civilinis kodeksas) ir Juridini asmen registro nuostat nustatyta tvarka. 3. Mokykla veikia pagal nuostatus, status, statut (toliau statai), mokyklos steigimo sandor. Mokykla nusistato mokyklos bendruomens nari elgesio ir etikos normas. 4. Valstybins ir savivaldybs mokyklos (iskyrus auktsias mokyklas) statai rengiami vadovaujantis vietimo ir mokslo ministro patvirtintais Nuostat, stat ar statut forminimo reikalavimais. 5. Auktosios mokyklos veikl nustato jos statutas. Statutas rengiamas ir tvirtinamas Mokslo ir studij statymo nustatyta tvarka. 6. Mokslo met pradi ir trukm bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo staigose pagal pirminio profesinio mokymo programas nustato vietimo ir mokslo ministras; valstybinse ir savivaldybi neformaliojo vietimo mokyklose savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija (dalyvi susirinkimas), kitose neformaliojo vietimo mokyklose savininkas (dalyvi susirinkimas). Tstinio profesinio mokymo pradi nustato mokykla. Ugdymo pagal neformaliojo vietimo programas pradi valstybinse ir savivaldybi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo staigose nustato savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija (dalyvi

33 susirinkimas), kitose bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo staigose savininkas (dalyvi susirinkimas). 7. Mokykloje gali bti vykdomos tik Studij, mokymo program ir kvalifikacij registre registruotos formaliojo vietimo programos. Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka Vyriausybs patvirtintose Mokykl, vykdani formaliojo vietimo programas, tinklo krimo taisyklse nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus. Mokykla formaliojo profesinio mokymo programas gali vykdyti tik turdama vietimo ir mokslo ministro iduot licencij, u kurios idavim, papildym ar patikslinim mokama valstybs rinkliava. Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausyb. 8. Mokykla (iskyrus auktj mokykl) ar kitas vietimo teikjas mokini primim ir mokym pradeda tik gav licencij ir (ar) raytin sutikim, jeigu jie yra privalomi. 9. Valstybin ir savivaldybs formaliojo vietimo mokykla savininko teises ir pareigas gyvendinanios institucijos (dalyvi susirinkimo), kitos formaliojo vietimo mokyklos savininko (dalyvi susirinkimo) sprendimu gali vykdyti neformaliojo vietimo programas. 10. Mokykla gali: 1) savininko teises ir pareigas gyvendinanios institucijos (dalyvi susirinkimo) (valstybins ir savivaldybs mokyklos), savininko (dalyvi susirinkimo) (kit mokykl) arba mokyklos statuose nustatytu mastu prisiimti sipareigojimus, sudaryti mokymo ir kitas sutartis; 2) savininko teises ir pareigas gyvendinanios institucijos (dalyvi susirinkimo) (valstybins ir savivaldybs mokyklos), savininko (dalyvi susirinkimo) (kit mokykl) leidimu steigti filialus ir atstovybes; 3) statym nustatyta tvarka jungtis asociacijas; 4) nustatyti teikiam vietimo ar papildom paslaug kainas, kainius ir tarifus tais atvejais, kai io bei kit statym nustatyta tvarka j nenustato Vyriausyb arba savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija (dalyvi susirinkimas) (valstybins ir savivaldybs mokyklos), savininkas (dalyvi susirinkimas) (kit mokykl); 5) vietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka vykdyti alies ir tarptautinius vietimo projektus; 6) verstis mokyklos statuose leista kine komercine veikla, jeigu tai neprietarauja statymams;

34 7) turti kit io statymo nenustatyt teisi ir pareig, jeigu jos neprietarauja statymams. 11. Mokykla privalo utikrinti sveik, saugi, ukertani keli smurto, prievartos apraikoms ir alingiems proiams aplink, ugdymo, mokymo, studij, vietimo program vykdym, atvirum vietos bendruomenei, mokymo sutarties sudarym ir sutart sipareigojim vykdym, geros kokybs vietim. 12. Bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose, profesinio mokymo staigose, vykdaniose pirmin profesin mokym, saugios ir palankios mokiniams aplinkos krimu rpinasi Vaiko gerovs komisija. Ji organizuoja ir koordinuoja vietimo program pritaikym mokiniams, turintiems specialij ugdymosi poreiki, vietimo pagalbos teikim ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas. Vaiko gerovs komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvark nustato vietimo ir mokslo ministras. 13. Mokykloje gali veikti mokini ir jaunimo organizacijos, kurios skatina mokini dorin, tautin, pilietin smoningum, patriotizm, puoselja kultrin ir socialin brand, padeda tenkinti j saviugdos ir saviraikos poreikius. Mokini ir jaunimo organizacijos savo veikl grindia nustatyta tvarka registruotais statais, j veikla neturi prietarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir statymams. 14. Mokykloje veikianioms mokini ir jaunimo organizacijoms sudaromos palankios veiklos slygos. ias organizacijas gali finansuoti ir kitais bdais j veikl skatinti valstyb, valstybins ir savivaldybs mokyklos savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija (dalyvi susirinkimas), kit mokykl savininkas (dalyvi susirinkimas) ar kiti fiziniai bei juridiniai asmenys.

44 straipsnis. Mokyklos, pagalbos staigos pabaiga ir pertvarkymas 1. Valstybins profesinio mokymo staigos, bendrojo ugdymo mokyklos savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija (dalyvi susirinkimas) mokykl reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko vadovaudamasi Vyriausybs patvirtintomis Mokykl, vykdani formaliojo vietimo programas, tinklo krimo taisyklmis ir gavusi mokyklos steigimui pritarusi institucij raytinius sutikimus. Valstybins neformaliojo vietimo mokyklos, pagalbos staigos savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija (dalyvi susirinkimas) mokykl, staig reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko gavusi mokyklos, staigos steigimui pritarusi institucij raytinius sutikimus.

35 2. Savivaldybs taryba neformaliojo vietimo mokyklas (biudetines staigas) reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankikai, bendrojo ugdymo mokyklas (biudetines staigas), profesinio mokymo staigas (biudetines staigas) vadovaudamasi Vyriausybs patvirtintomis Mokykl, vykdani formaliojo vietimo programas, tinklo krimo taisyklmis, pagalbos staigas (biudetines staigas) Vyriausybs nustatytais pagalbos staig steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais. Savivaldybs neformaliojo vietimo mokyklos (vieosios staigos) reorganizuojamos, likviduojamos ar pertvarkomos savininko teises ir pareigas gyvendinanios institucijos (dalyvi susirinkimo) sprendimu, bendrojo ugdymo mokyklos (vieosios staigos), profesinio mokymo staigos (vieosios staigos) savininko teises ir pareigas gyvendinanios institucijos (dalyvi susirinkimo) sprendimu vadovaujantis Vyriausybs patvirtintomis Mokykl, vykdani formaliojo vietimo programas, tinklo krimo taisyklmis, pagalbos staigos (vieosios staigos) savininko teises ir pareigas gyvendinanios institucijos (dalyvi susirinkimo) sprendimu vadovaujantis Vyriausybs nustatytais pagalbos staig steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais. Tais atvejais, kai savivaldybs tarybos sprendim projektai dl bendrojo ugdymo mokykl reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prietarauja mokyklos bendruomens sprendimams, silymus dl tokios mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo pateikia vietimo ir mokslo ministerija. Mokyklos bendruomens sprendim primimo tvark nustato vietimo ir mokslo ministras. 3. Nevalstybin mokykla, nevalstybin pagalbos staiga reorganizuojama, likviduojama ar pertvarkoma savininko (dalyvi susirinkimo) sprendimu ar kitais statym nustatytais atvejais. 4. Mokyklos (iskyrus auktsias mokyklas) struktros pertvarka mokyklos grups ar tipo pakeitimas arba vykdomos organizacins veiklos pakeitimai (klasi, grupi, skyri, filial steigimas ar likvidavimas, mokymo valstybine kalba ar tautins maumos kalba vedimas ar pabaiga mokykloje, paskirties keitimas) vykdoma valstybins ir savivaldybs mokyklos savininko teises ir pareigas gyvendinanios institucijos (dalyvi susirinkimo), kit mokykl savininko (dalyvi susirinkimo) sprendimu, jeigu statymai, nustatantys konkreias juridini asmen teisines formas, nenustato kitaip. Mokykl (iskyrus auktsias mokyklas), vykdani formaliojo vietimo programas, struktros pertvarka vykdoma vadovaujantis Vyriausybs patvirtintomis Mokykl, vykdani formaliojo vietimo programas, tinklo krimo taisyklmis. Valstybins mokyklos

36 (iskyrus profesinio mokymo staig) grups ar tipo pakeitimas atliekamas gavus vietimo ir mokslo ministro raytin sutikim. 5. Mokyklos vadovas apie savininko teises ir pareigas gyvendinanios institucijos (dalyvi susirinkimo) (valstybins ir savivaldybs mokyklos), savininko (dalyvi susirinkimo) (kit mokykl) sprendim dl mokyklos reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo arba mokyklos grups ar tipo pakeitimo privalo ratu praneti kiekvienam mokiniui ne vliau kaip per vien mnes nuo sprendimo primimo dienos. Mokykla privalo vykdyti mokymo sutartyje numatytus mokyklos sipareigojimus mokiniams. 6. Savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija (dalyvi susirinkimas) (valstybins ir savivaldybs mokyklos), savininkas (dalyvi susirinkimas) (kit mokykl) mokykl, pagalbos staig reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko Civilinio kodekso ir kit teiss akt nustatyta tvarka. Mokyklos (iskyrus auktsias mokyklas), pagalbos staigos reorganizavimo procedros pradedamos ne vliau kaip 4 mnesiai iki j pabaigos ir turi bti baigtos iki einamj met rugpjio 31 dienos (o jeigu mokslo metai prasideda ne rugsjo 1 d., iki mokslo met pradios). 7. Auktosios mokyklos reorganizuojamos, likviduojamos ir pertvarkomos Mokslo ir studij statymo nustatyta tvarka.

PENKTASIS SKIRSNIS MOKINIO, TV (GLOBJ, RPINTOJ), MOKYTOJO IR KITO VIETIMO TEIKJO TEISS IR PAREIGOS

45 straipsnis. Mokinio ir vietimo teikjo susitarimai 1. vietimo santykiai tarp mokinio ir vietimo teikjo forminami mokymo sutartimi. 2. Mokymo sutart u vaik iki 14 met jo vardu sudaro tvai (globjai), veikdami iimtinai vaiko interesais. 3. Vaikas nuo 14 iki 18 met mokymo sutart sudaro turdamas tv (rpintoj) raytin sutikim. 4. Mokymo sutartyje nurodomos mokymo sutarties alys, mokymosi programa, jos baigimo forma, ali sipareigojimai, mokymo sutarties terminas, jos keitimo, nutraukimo pagrindai ir padariniai. 5. vietimo santykiai prasideda nuo mokinio pirmos mokymosi dienos. Mokymo sutartys sudaromos iki pirmos mokymosi dienos. Mokymo sutarties nuostata,

37 prietaraujanti iam ir kitiems statymams, negalioja. Mokymo sutartis registruojama mokykloje, jeigu kiti statymai nenustato kitaip. 6. Profesinio mokymo sutartys sudaromos Profesinio mokymo statymo nustatyta tvarka, auktojo mokslo studij sutartys Mokslo ir studij statymo nustatyta tvarka.

46 straipsnis. Mokinio teiss ir pareigos 1. Mokinys turi teis: 1) nemokamai gauti informacij apie veikianias mokyklas, vietimo programas, mokymosi formas; 2) pagal savo gebjimus ir poreikius mokytis mokykloje, savarankikai mokytis ir gyti isilavinim, kvalifikacij; 3) sulauks 14 met, savarankikai pasirinkti dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) program; 4) gauti geros kokybs vietim; 5) pasirinkti formaliojo vietimo programas papildanius ir jo saviraikos poreikius tenkinanius i program modulius, pasirenkamj dalyk programas, kursus; 6) psichologin, specialij pedagogin, specialij, socialin pedagogin pagalb, profesin orientavim ir vietimo informacin pagalb, sveikatos prieir mokykloje, informacij apie savo pasiekim vertinim ir kit su mokymusi susijusi informacij; 7) mokytis savitarpio pagarba grstoje, psichologikai, dvasikai ir fizikai saugioje aplinkoje, turti higienos reikalavimus atitinkanius mokymosi krv ir aplink; 8) nealik mokymosi pasiekim vertinim; 9) dalyvauti mokyklos savivaldoje; 10) statym nustatyta tvarka ginti savo teises; 11) naudotis kitomis Profesinio mokymo statymo ar Neformaliojo suaugusij vietimo statymo ir kit statym nustatytomis teismis. 2. Mokinys privalo: 1) sudarius mokymo sutart, laikytis vis jos slyg, mokyklos vidaus tvark nustatani dokument reikalavim; 2) lankyti mokykl, stropiai mokytis, laikytis mokinio elgesio norm, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomens narius, nepaeisti j teisi ir teist interes; 3) mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 met.

38 47 straipsnis. Tv (globj, rpintoj) teiss ir pareigos 1. Tvai (globjai, rpintojai) turi teis: 1) nemokamai gauti informacij apie veikianias mokyklas, vietimo programas, mokymo formas; 2) dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo program, form, mokykl ar kit vietimo teikj; 3) gauti informacij apie vaiko bkl, ugdymo ir ugdymosi poreikius, paang, mokyklos lankym ir elges; 4) dalyvauti mokyklos savivaldoje; 5) dalyvauti vertinant vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius ir gauti isami informacij apie vertinimo rezultatus; 6) 6 met sulaukus vaik, jei jis yra pakankamai subrends, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo program; 7) reikalauti, kad vaikui bt teikiamas geros kokybs ugdymas; 8) naudotis kit statym nustatytomis teismis. 2. Tvai (globjai, rpintojai) privalo: 1) vaik, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo program, iskyrus io statymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus; 2) sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo slygas, gerbti vaiko asmenyb, apsaugoti j nuo smurto, prievartos ir inaudojimo, utikrinti, kad vaikas laiku pasitikrint sveikat; 3) bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu vietimo teikju, mokytojais, kitais specialistais, teikianiais specialij, psichologin, socialin pedagogin, specialij pedagogin pagalb, sveikatos prieir, sprendiant vaiko ugdymosi klausimus ir vykdyti j rekomendacijas; 4) parinkti savo vaikams iki 14 met dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) program; 5) ugdyti vaiko vertybines orientacijas, kontroliuoti ir koreguoti jo elges; 6) utikrinti vaiko parengim mokyklai, jo mokymsi pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 met; 7) utikrinti vaiko punktual ir reguliar mokyklos lankym; jeigu vaikas negali atvykti mokykl, nedelsdami informuoti mokykl; 8) dalyvauti parenkant vaikui, turiniam specialij ugdymosi poreiki, ugdymo program ir mokykl.

39

48 straipsnis. Teis dirbti mokytoju 1. Dirbti mokytoju turi teis: 1) pedagogas pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo vietimo programas; 2) asmuo, gijs auktj (auktesnj, gyt iki 2009 met, ar specialj vidurin, gyt iki 1995 met) isilavinim, pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo vietimo programas; asmenys per 2 metus nuo darbo mokytoju pagal ikimokyklinio ugdymo, priemokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo programas pradios privalo gyti pedagogo kvalifikacij; asmenys per vienus metus nuo darbo mokytoju pagal profesinio mokymo ir neformaliojo (iskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priemokyklinio ugdymo programas) vietimo programas pradios privalo iklausyti vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagogini ir psichologini ini kurs; 3) asmuo, baigs profesinio mokymo program, gijs vidurin isilavinim ir kvalifikacij, turintis 3 met atitinkamos srities darbo sta ir iklauss vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagogini ir psichologini ini kurs, pagal profesinio mokymo ir neformaliojo (iskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priemokyklinio ugdymo programas) vietimo programas; 4) asmuo, nurodytas io statymo 31 straipsnio 5 dalyje, mokyti tikybos; 5) asmuo, gijs vidurin isilavinim ir iklauss vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagogini ir psichologini ini kurs, pagal neformaliojo (iskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priemokyklinio ugdymo bei formalj vietim papildanio ugdymo programas) vietimo programas; 6) asmuo, studijuojantis auktojoje mokykloje, pagal ikimokyklinio ugdymo, priemokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo programas. 2. Kvalifikacij, priskiriam pedagogo kvalifikacijai, apra tvirtina vietimo ir mokslo ministras. Atvejus, kada asmenys laikomi turiniais pedagogo kvalifikacij, nustato vietimo ir mokslo ministras. 3. io straipsnio 1 dalyje nurodyti mokytojai privalo turti vietimo ir mokslo ministro nustatyt kvalifikacij. 4. Asmuo, kuris yra gijs kvalifikacij valstybje narje arba veicarijos Konfederacijoje, kuriam Lietuvos Respublikos reglamentuojam profesini kvalifikacij pripainimo statymo nustatyta tvarka pripainta atitinkama kvalifikacija ir kuris atitinka io straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, gali dirbti mokytoju Lietuvoje.

40 5. Asmuo, kuris yra gijs kvalifikacij usienio valstybje, iskyrus kvalifikacij, gyt valstybje narje arba veicarijos Konfederacijoje, kuriam Vyriausybs nustatyta tvarka pripainta atitinkama kvalifikacija ir kuris atitinka io straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, gali dirbti mokytoju Lietuvoje. 6. Jeigu kiti statymai mokytojams nustato kitokius reikalavimus, negu numatyti io straipsnio 1 ir 3 dalyse, taikomi kituose statymuose nustatyti reikalavimai. 7. Mokykloje Lietuvos Respublikos teiss akt ir tarptautini sutari nustatyta tvarka gali dirbti usienio valstybs pilietis ar asmuo be pilietybs. 8. Mokytoju negali dirbti asmuo: 1) neatitinkantis io straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyt reikalavim; 2) nuteistas u tyin nusikalstam veik; 3) teismo sprendimu pripaintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, iki jo pripainimo veiksniu ar veiksnumo apribojimo panaikinimo; 4) kuriam teismo sprendimu apribota tv valdia, apribojimo laikotarpiu; 5) sergantis Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamame srae nurodytomis ligomis; 6) buvs SSRS valstybs saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadrinis darbuotojas, kuriam taikomi Lietuvos Respublikos statyme Dl SSRS valstybs saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir ios organizacijos kadrini darbuotoj dabartins veiklos numatyti apribojimai; 7) kitais teiss akt nustatytais atvejais. 9. Mokyklos vadovas mokytojus priima ir atleidia i darbo vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

49 straipsnis. Mokytojo teiss ir pareigos 1. Mokytojas turi teis: 1) silyti savo individualias programas; pasirinkti pedagogins veiklos bdus ir formas; 2) ne maiau kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose; 3) bti atestuotas ir gyti kvalifikacin kategorij vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka; 4) dirbti savitarpio pagarba grstoje, psichologikai, dvasikai ir fizikai saugioje aplinkoje, turti higienos reikalavimus atitinkani ir tinkamai aprpint darbo viet;

41 5) dalyvauti mokyklos savivaldoje; 6) silyti mokyklos vadovui kreiptis savivaldybs administracijos direktori dl minimalios ar vidutins prieiros priemons vaikui skyrimo, taip pat silyti mokyklos vadovui skirti vaikui u vietimo staigos vidaus tvarkos taisykli ir mokinio elgesio norm paeidimus drausmines aukljamojo poveikio priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos vaiko teisi apsaugos pagrind statyme (toliau Vaiko teisi apsaugos pagrind statymas); 7) naudotis kitomis Profesinio mokymo, Neformaliojo suaugusij vietimo ir kit statym nustatytomis teismis. 2. Mokytojas privalo: 1) utikrinti ugdom mokini saugum, geros kokybs ugdym; 2) ugdyti tvirtas mokini dorovs, pilietines, tautines ir patriotines nuostatas, pagarb tvams, savo kultriniam identitetui laiduoti mokini asmenybs gali pltot, suprantamai ir aikiai, taisyklinga lietuvi kalba perteikti ugdymo turin, kai teiss aktais nustatyta, kad atitinkamas ugdymo turinys perteikiamas lietuvi kalba; 3) laikytis vietimo staig nusistatyt etikos norm ir vietimo staigos vidaus tvark nustatani dokument reikalavim; 4) tobulinti savo kvalifikacij; 5) ugdyti remdamasis mokini gebjimais ir polinkiais, stiprinti mokymosi motyvacij ir pasitikjim savo gebjimais, suteikti pagalb mokiniams, turintiems ugdymosi, mokymosi sunkum ir specialij ugdymosi poreiki, pritaikyti jiems dalyko program, turin, metodus; 6) nealikai vertinti mokini mokymosi pasiekimus ir nuolat juos informuoti apie mokymosi paang; 7) mokyklos nustatyta tvarka informuoti tvus (globjus, rpintojus) apie j vaiko bkl, ugdymo ir ugdymosi poreikius, paang, mokyklos lankym ir elges; 8) bendradarbiauti su kitais mokytojais, kad bt pasiekti mokymo tikslai; 9) gerbti mokin kaip asmen, nepaeisti jo teisi ir teist interes; 10) vykdyti kitas Profesinio mokymo, Neformaliojo suaugusij vietimo statym nustatytas pareigas. 3. Pedagogams atstovaujani profesini sjung atstovai turi teis statym nustatyta tvarka atstovauti pedagog interesams ir ginti j teises.

42 50 straipsnis. Laisvojo mokytojo teiss ir pareigos 1. Laisvasis mokytojas teiss akt nustatyta tvarka gali vykdyti ikimokyklinio ugdymo, priemokyklinio ugdymo ir kitas neformaliojo vietimo programas, formaliojo vietimo program modulius, formaliojo vietimo programas papildanius ir mokini saviraikos poreikius tenkinani program modulius, o gijs licencij, formaliojo profesinio mokymo programas. 2. Laisvasis mokytojas turi teis: 1) dirbti pagal savo individualias programas; 2) pasirinkti pedagogins veiklos bdus ir formas; 3) teikti vietimo pagalb. 3. Laisvasis mokytojas privalo: 1) utikrinti ugdom mokini saugum; 2) turti higienos reikalavimus atitinkani ugdymui skirt aplink; 3) vykdyti su mokiniu sutart ugdymo proces; 4) suprantamai ir aikiai, taisyklinga lietuvi kalba perteikti ugdymo turin, kai teiss aktais nustatyta, kad atitinkamas ugdymo turinys perteikiamas lietuvi kalba. 4. Laisvajam mokytojui neleidiama ugdyti t mokini, kuriuos jis ugdo mokykloje pagal to paties dalyko program.

51 straipsnis. Kito vietimo teikjo teiss ir pareigos 1. Kitas vietimo teikjas turi teis: 1) vykdyti ikimokyklinio ugdymo, priemokyklinio ugdymo ir kitas neformaliojo vietimo programas, formaliojo vietimo program modulius, formaliojo vietimo programas papildanius ir mokini saviraikos poreikius tenkinani program modulius; 2) gijs licencij, vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas; 3) teikti vietimo pagalb; 4) gauti nustatyt finansavim ir lengvat. 2. Kitas vietimo teikjas privalo: 1) utikrinti vietimo kokyb ir mokini saugum ugdymo proceso metu; 2) suprantamai ir aikiai, taisyklinga lietuvi kalba perteikti ugdymo turin, kai teiss aktais nustatyta, kad atitinkamas ugdymo turinys perteikiamas lietuvi kalba; 3) sudaryti mokiniams higienos normas atitinkanias ugdymosi slygas; 4) laikytis mokytojo etikos norm; 5) rpintis mokytoj kvalifikacijos tobulinimu.

43

ETASIS SKIRSNIS VIETIMO VALDYMAS. SAVIVALDA

52 straipsnis. vietimo valdymas ir valdymo subjektai 1. vietimo valdymo paskirtis laiduoti valstybs vietimo politikos vykdymo kokyb vadybos priemonmis: stebsena, planavimu, galiojim ir atsakomybs paskirstymu ir prieira. 2. vietimo valdymo subjektai yra: 1) Seimas; 2) Vyriausyb, vietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos, Vyriausybs staigos; 3) savivaldybs institucijos; 4) nevalstybins mokyklos savininkas (dalyvi susirinkimas); 5) vietimo staigos vadovas. 3. Dalis vietimo valdymo galiojim gali bti perduota vietimo savivaldos institucijoms.

53 straipsnis. vietimo stebsena 1. vietimo stebsenos paskirtis sudaryti slygas visiems vietimo valdymo subjektams priimti pagrstus sprendimus ir vykdyti vietimo kokyb laiduojant valdym. 2. Valstybs vietimo stebsen, vadovaudamosi vietimo ir mokslo ministro patvirtintais vietimo stebsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, vykdo vietimo ir mokslo ministerija bei kitos vietimo ir mokslo ministro galiotos staigos, savivaldybi administracijos, mokyklos. 3. vietimo ir mokslo ministerija kiekvienais metais paskelbia praneim apie vietimo sistemos bkl alyje ir regionuose.

54 straipsnis. vietimo planavimas 1. vietimo planavimo paskirtis vertinus vietimo bkl ir atsivelgus visuomens vietimo poreikius, nustatyti ilgalaikius ir trumpalaikius vietimo tikslus ir udavinius, apibrti prioritetus ir priemones udaviniams vykdyti. 2. Lietuvos vietimo politikos prioritetai, ilgalaikiai vietimo tikslai, vietimo turinio kaitos kryptys, finansavimo prioritetai nustatomi Valstybinje vietimo strategijoje.

44 J rengia ir teikia Seimui tvirtinti Vyriausyb. Strategija rengiama deimiai met, tikslinama ne reiau kaip kas ketveri metai. 3. Savivaldybs, gyvendindamos Valstybin vietimo strategij, nustato ilgalaikius vietimo pltros tikslus ir priemones jiems pasiekti. 4. Mokykla rengia strategin plan. Mokyklos tarybos, savininko teises ir pareigas gyvendinanios institucijos (valstybins mokyklos biudetins staigos), savivaldybs vykdomosios institucijos ar jos galioto asmens (savivaldybs mokyklos biudetins staigos), savininko teises ir pareigas gyvendinanios institucijos (dalyvi susirinkimas) (valstybins ir savivaldybs mokyklos vieosios staigos) savininko (dalyvi susirinkimas) (kit mokykl) pritarimu mokyklos strategin plan tvirtina mokyklos vadovas. 5. Mokykla rengia metin veiklos plan. Mokyklos tarybos pritarimu mokyklos metin veiklos plan tvirtina mokyklos vadovas. 6. Auktasis mokslas planuojamas Mokslo ir studij statymo nustatyta tvarka.

55 straipsnis. Vyriausybs galiojimai vietimo valdymo srityje Vyriausyb: 1) vykdo vietim reglamentuojanius statymus, Respublikos Prezidento dekretus ir Seimo nutarimus, ilgalaikes valstybines vietimo programas, Vyriausybs program vietimo srityje, tvirtina jos gyvendinimo programas; 2) koordinuoja vietimo ir mokslo ministerijos, kit ministerij ir Vyriausybs staig veikl vietimo klausimais; 3) steigia, reorganizuoja, likviduoja ir pertvarko valstybines kolegijas, vietimo staigas, kuri teisin forma vieoji staiga, prireikus vietimo valdymo subjektus Vyriausybs staigas, steigia staigas prie vietimo ir mokslo ministerijos ir paveda iai ministerijai gyvendinti staigos prie ministerijos savininko teises ir pareigas (iskyrus sprendim dl toki staig reorganizavimo ir likvidavimo primim); 4) paveda jai pavaldioms vykdomosios valdios institucijoms rengti Valstybin vietimo strategij, atsako u Valstybins vietimo strategijos ir Vyriausybs programos vietimo srityje gyvendinim.

56 straipsnis. vietimo ir mokslo ministerijos galiojimai vietimo ir mokslo ministerija yra galiota: 1) dalyvauti formuojant, vykdyti ir utikrinti valstybin vietimo politik;

45 2) atsakyti u vietimo kokyb; 3) teikti Vyriausybei silymus ir nutarim projektus: dl statym ir kit teiss akt rengimo bei tobulinimo; dl vietimo finansavimo, mokykl materialins bazs, disponavimo mokykl turtu; 4) Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka tvarkyti Studij, mokymo program ir kvalifikacij registr, steigti ir tvarkyti kvalifikacijos tobulinimo program ir rengini, vietimo ir mokslo institucij, licencij, isilavinimo paymjim blank, diplom, atestat ir kvalifikacijos paymjim, mokini, student, mokytoj registrus ir valstybs vietimo informacines sistemas; 5) koordinuoti savivaldybi administracij vietimo padalini veikl gyvendinant valstybs vietimo politik, teikti Vyriausybei tvirtinti bendruosius j nuostatus; nustatyti kvalifikacinius reikalavimus savivaldybi administracij vietimo padalini vadovams ir specialistams; 6) koordinuoti profesinio mokymo staig ir bendrojo ugdymo mokykl, skirt alies (regiono) mokiniams, turintiems specialij ugdymosi poreiki, tinklo krim; 7) organizuoti ir koordinuoti vidurinio ugdymo program akreditavim; 8) Vyriausybs nustatyta tvarka iduoti licencijas formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti; 9) palaikyti ryius su atitinkamomis usienio valstybi institucijomis ir tarptautinmis organizacijomis, skatinti savarankik alies mokykl ir organizacij bendradarbiavim su atitinkamomis kit usienio valstybi mokyklomis ir

organizacijomis, finansuoti ar kitaip skatinti usienyje gyvenani lietuvi veikl vietimo ir studij srityse, atstovauti Lietuvos Respublikai usienio valstybse ar tarptautinse organizacijose; 10) vykdyti mokykl, kuriose teiss akt nustatyta tvarka gyvendina valstybs kaip savininks ar dalininks teises ir pareigas, vadov, j pavaduotoj ugdymui, ugdym organizuojani skyri vedj atestacij; 11) organizuoti mokykl, kuriose teiss akt nustatyta tvarka gyvendina valstybs kaip savininks ar dalininks teises ir pareigas, mokytoj, vietimo pagalbos specialist atestacij; 12) tvirtinti ikimokyklinio ugdymo program kriterijus, Priemokyklinio ugdymo bendrj program, formaliojo vietimo bendrj ugdymo, mokymo turin (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo program apraus, bendrsias programas, ugdymo, mokymo planus), kur tvirtina vietimo ir mokslo ministras; Vidurinio ugdymo program

46 akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos apra; bendruosius i valstybs ar savivaldybi biudet finansuojam formalj vietim papildanio vietimo (ugdymo) neformaliojo vietimo program kriterijus, kuriuos tvirtina vietimo ir mokslo ministras; 13) tvirtinti Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos apra, Priemokyklinio ugdymo tvarkos apra; 14) tvirtinti valstybini (iskyrus auktsias mokyklas) ir savivaldybi mokykl vadov, j pavaduotoj ugdymui, ugdym organizuojani skyri vedj kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytoj, pagalbos mokiniui specialist kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagog rengimo reglament; 15) rpintis lietuvi kalbos mokymu ir mokymu lietuvi kalba usienio valstybse; analizuoti, ar tinkamai naudojamos vietimui skirtos valstybs biudeto los, atsiskaityti visuomenei u bendrj vietimo bkl alyje ir atlikti kitas statym ir Vyriausybs nustatytas funkcijas; 16) konkurso tvarka skirti biudeto las staigoms, monms ir organizacijoms, vykdanioms vietimo, mokslo, kultros ir sporto programas, projektus.

57 straipsnis. Ministerij, Seimui atskaiting valstybs institucij ir Vyriausybs staig galiojimai vietimo valdymo srityje 1. Ministerijos ir Vyriausybs staigos: 1) dalyvauja vietimo politik ir mokykl veikl reglamentuojani dokument rengimo darbo grupse, teikia silymus vietimo ir mokslo ministerijai dl rengiam teiss akt projekt; 2) kartu su vietimo ir mokslo ministru leidia su vietimu susijusius teiss aktus; 3) vykdo mokykl, kuriose teiss akt nustatyta tvarka gyvendina valstybs kaip savininks ar dalininks teises ir pareigas, vadov, j pavaduotoj ugdymui, ugdym organizuojani skyri vedj atestacij vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka; 4) organizuoja mokykl, kuriose teiss akt nustatyta tvarka gyvendina valstybs kaip savininks ar dalininks teises ir pareigas, mokytoj, vietimo pagalbos specialist atestacij vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 2. Ministerij ir Vyriausybs staig specialij kompetencij ir atsakomyb vietimo valdymo klausimais nustato Vyriausyb.

47 3. Seimui atskaitingos valstybs institucijos pagal savo kompetencij teikia ivadas ir pasilymus Seimui ir Vyriausybei dl vietimo politik reglamentuojani statym ir kit teiss akt projekt.

58 straipsnis. Savivaldybs institucij galiojimai vietimo valdymo srityje 1. Savivaldybs atstovaujamoji institucija: 1) gyvendina valstybin vietimo politik savivaldybje, nustato ilgalaikius vietimo pltros tikslus ir priemones jiems pasiekti; 2) steigia, reorganizuoja ir likviduoja savivaldybs administracijos vietimo padalinius; 3) formuoja ikimokyklinio, priemokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vaik ir suaugusij neformaliojo vietimo programas teikiani mokykl tinkl, sudaro slygas vaik privalomajam vietimui vykdyti. Inicijuoja, kad bt formuojamas gyventoj poreikius atitinkantis profesinio mokymo ir suaugusij vietimo teikj tinklas, savarankikai formuoja neformaliojo vietimo teikj tinkl. 2. Savivaldybs vykdomoji institucija: 1) analizuoja vietimo bkl, utikrina valstybins vietimo politikos vykdym; 2) organizuoja ikimokyklin ugdym, priemokyklin ugdym, bendrj ugdym, profesin mokym ir profesin orientavim, kit vaik neformalj vietim, suaugusij neformalj vietim; 3) organizuoja ir koordinuoja vietimo pagalbos teikim mokiniui, mokytojui, eimai, mokyklai, vaiko minimalios prieiros priemoni vykdym; 4) teiss akt nustatyta tvarka skiria savivaldybs administracijos vietimo padalini vadovus ir specialistus; 5) vykdo savivaldybs mokykl vadov, j pavaduotoj ugdymui, ugdym organizuojani skyri vedj atestacij vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka; 6) organizuoja savivaldybs mokykl mokytoj, vietimo pagalbos specialist atestacij vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka; 7) Vyriausybs nustatyta tvarka organizuoja ir tvarko savivaldybs teritorijoje gyvenani vaik apskait; utikrina, kad visi vaikai mokytsi pagal privalomojo vietimo programas; 8) organizuoja savivaldybs teritorijoje esani mokykl mokini mokymosi pasiekim patikrinimus;

48 9) statym nustatyta tvarka atsako, kad kiekvienas jos teritorijoje gyvenantis mokinys bt veamas mokykl ir atgal, pagal io statymo 36 straipsnio 1 ir 2 dalis organizuoja nemokam mokini veim mokyklas; 10) teikia informacij vietimo ir mokslo ministerijai ir visuomenei apie vietimo bkl savivaldybje.

59 straipsnis. vietimo staigos vadovo skyrimas ir jo galiojimai 1. Valstybins vietimo staigos (iskyrus auktsias mokyklas) vadovo pareigybs apraym tvirtina, vadov konkurso bdu pareigas skiria ir i j atleidia savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija (dalyvi susirinkimas) ar jos galiotas asmuo. 2. Savivaldybs vietimo staigos vadovo pareigybs apraymas tvirtinamas, vadovas konkurso bdu pareigas skiriamas ir i j atleidiamas teiss akt nustatyta tvarka. 3. Kvalifikacinius reikalavimus valstybini ir savivaldybi vietimo staig (iskyrus auktsias mokyklas) vadovams ir konkurso i staig vadov pareigoms eiti tvark nustato vietimo ir mokslo ministras. 4. Nevalstybini vietimo staig vadovai skiriami pareigas ir atleidiami i j statym nustatyta tvarka. 5. vietimo staigos vadovas: 1) vadovauja vietimo staigos strateginio plano ir metini veiklos plan, vietimo program rengimui, juos tvirtina, vadovauja j vykdymui; 2) nustatyta tvarka skiria ir atleidia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujanius asmenis ir aptarnaujant personal, tvirtina j pareigybi apraymus; 3) atsako u io statymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbim, demokratin vietimo staigos valdym, utikrina bendradarbiavimu grstus santykius, mokytojo etikos norm laikymsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomens nari informavim, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesin tobuljim, sveik, saugi, ukertani keli bet kokioms smurto, prievartos apraikoms ir alingiems proiams aplink; 4) analizuoja vietimo staigos veiklos ir valdymo itekli bkl ir atsako u vietimo staigos veiklos rezultatus; 5) atlieka kitas funkcijas, nustatytas mokyklos statuose ir vietimo staigos vadovo pareigybs aprayme;

49 6) kartu su mokyklos taryba sprendia, ar leisti ant mokyklos pastat ar mokyklos teritorijoje statyti judriojo (mobiliojo) ryio stotis statym nustatyta tvarka; 7) u mokinio elgesio norm paeidim gali skirti mokiniui drausmines aukljamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisi apsaugos pagrind statyme; 8) Vaiko minimalios ir vidutins prieiros statymo nustatyta tvarka kreipiasi savivaldybs administracijos direktori dl minimalios ir vidutins prieiros priemoni vaikui skyrimo. 6. Auktosios mokyklos vadovo skyrim pareigas, galiojimus ir atsakomyb nustato Mokslo ir studij statymas.

60 straipsnis. Mokyklos savivalda 1. Mokyklos savivalda grindiama vietimo tikslais, mokykloje vykdomomis vietimo programomis ir susiklosiusiomis tradicijomis. 2. Mokyklos savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos ir finansavimo klausimus ir pagal kompetencij, apibrt mokyklos statuose, priima sprendimus, daro tak vadovo priimamiems sprendimams, atlieka visuomenin mokyklos valdymo prieir. Mokyklos savivaldos institucij vairov, j kompetencij ir sudarymo principus teisina mokyklos statai. 3. Mokyklos taryba aukiausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tvams (globjams, rpintojams) ir vietos bendruomenei. U savo veikl mokyklos taryba atsiskaito j rinkusiems mokyklos bendruomens nariams. 4. Mokykloje gali veikti ir kitos mokyklos savivaldos institucijos (mokytoj, mokini, tv (globj, rpintoj). 5. Auktj mokykl savivaldos ypatumus nustato Mokslo ir studij statymas.

61 straipsnis. Savivaldybs vietimo savivaldos institucijos 1. Savivaldybs visuomens dalyvavimui skatinti formuojant savivaldybs vietimo politik, veikti ios politikos vykdym gali bti steigiamos savivaldybs vietimo ir atskir vietimo srii tarybos. 2. Savivaldybs vietimo taryboje atstovaujami mokiniai, mokytojai, tvai (globjai, rpintojai), socialiniai partneriai, vietimo teikjai ir (ar) j asociacijos. 3. Savivaldybs vietimo tarybos nuostatus tvirtina savivaldybs taryba. 4. Savivaldybs vietimo taryba analizuoja, kaip vykdoma bendroji vietimo politika, pritaria ilgalaikiams vietimo pltros tikslams ir telkia visuomen jiems siekti.

50

62 straipsnis. Valstybs vietimo savivaldos institucijos Visuomens dalyvavim formuojant vietimo politik ir priimant vietimo sprendimus skatina valstybs vietimo savivaldos institucijos: 1) Lietuvos vietimo taryba atlieka ekspertin vertinim ir konsultuoja strateginiais Lietuvos vietimo pltros klausimais. Lietuvos vietimo tarybos nuostatus tvirtina Seimas; 2) Bendrojo ugdymo taryba inicijuoja ir pritaria ikimokyklinio, priemokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo program kaitos, mokytoj kvalifikacijos ir profesins raidos, mokykl aprpinimo projektams. Bendrojo ugdymo tarybos nuostatus tvirtina vietimo ir mokslo ministras; 3) Lietuvos profesinio mokymo taryba pataria sprendiant strateginius profesinio mokymo klausimus. Lietuvos profesinio mokymo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausyb; 4) Lietuvos neformaliojo suaugusij vietimo taryba svarsto pagrindines Lietuvos neformaliojo vietimo pltros perspektyvas, atlieka neformaliojo suaugusij vietimo sistemos pltots projekt analiz. Lietuvos neformaliojo suaugusij vietimo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausyb; 5) Auktojo mokslo taryba yra vietimo ir mokslo ministerijos patariamoji institucija strateginiais auktojo mokslo pltros klausimais. Auktojo mokslo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausyb.

63 straipsnis. Mokyklos bendruomens nari dalyvavimas vietimo valdyme 1. Mokyklos bendruomens nariai gali dalyvauti vietimo valdyme, burtis vairi grupi (mokini, student, mokytoj, tv (globj, rpintoj), mokykl, vietimo valdymo lygi vadov) interes asociacijas, organizacijas, sjungas, vykdanias j nari nustatytus vietimo, kultros, mokslinio tyrimo pltots udavinius ir funkcijas, numatytas j veiklos statuose. 2. Mokytoj asociacijos, draugijos, sjungos dalyvauja kuriant mokomojo dalyko turin, sprendiant su mokytoj kvalifikacijos tobulinimu susijusius klausimus, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos asociacij statymu. 3. vietimo valdymo subjektai io straipsnio 1 dalyje nurodytoms organizacijoms ir asociacijoms j funkcijoms atlikti nustatyta tvarka teikia informacin, konsultacin ir metodin pagalb, gali jas kviestis konsultuoti, bti ekspertais. 4. Profesini sjung veikl nustato Lietuvos Respublikos profesini sjung statymas.

51

64 straipsnis. vietimo prieira 1. vietimo prieiros paskirtis stebti vietimo prieinamum ir kokyb ir skatinti vietimo tobulinim, konsultuoti ir vertinti veikl. 2. vietimo prieira apima vietimo prieinamumo ir kokybs stebsen, vietimo teikj, pagalbos staig ir vietimo valdymo subjekt konsultavim, prevencini priemoni vykdym, iorin vertinim, poveikio priemoni taikym, vietimo tobulinimo skatinim ir kitas statym numatytas priemones. 3. Valstybin vietimo teikj veiklos prieir atlieka vietimo ir mokslo ministerija. 4. Mokyklos veiklos prieir atlieka savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija (valstybins mokyklos biudetins staigos), savivaldybs vykdomoji institucija (savivaldybs mokyklos biudetins staigos), savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija (dalyvi susirinkimas) (valstybins ir savivaldybs mokyklos vieosios staigos), savininkas (dalyvi susirinkimas) (kit mokykl), prireikus pasitelkdami iorinius vertintojus. 5. Auktojo mokslo studij kokybs prieira atliekama Mokslo ir studij statymo nustatyta tvarka.

SEPTINTASIS SKIRSNIS VIETIMO FINANSAVIMAS

65 straipsnis. vietimo finansavimo altiniai vietimo finansavimo altiniai: 1) valstybs biudeto ir savivaldybi biudet asignavimai; 2) kitos los.

66 straipsnis. Investicijos vietimo pltot 1. Valstybs lygiu investicins los vietimo pltotei (statyboms, renovacijai, moni itekli pltrai ir kt.) skiriamos pagal programas, nustatytas Lietuvos Respublikos atitinkam met valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statyme. Vien met ir ilgalaikes investicines programas vietimo srityje rengia vietimo ir mokslo ministerija, vadovaudamasi Valstybine vietimo strategija ir Vyriausybs programa.

52 2. Savivaldybi lygiu investicins los vietimo pltotei skiriamos pagal programas, nustatytas savivaldybi taryb patvirtintuose biudetuose. Savivaldybi investicins programos rengiamos atsivelgiant valstybs investicines programas ir vadovaujantis vietimo strateginiais planais. 3. Valstybs los kapitalo investicijoms skiriamos savivaldybms atsivelgus mokykl tinklo pertvarkos veiksmingum ir kitus vietimo kokyb laiduojanius kriterijus.

67 straipsnis. vietimo program ir mokykl finansavimas 1. Formaliojo vietimo programoms valstybinse, savivaldybi ir nevalstybinse mokyklose, iskyrus auktsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaik vietimo programoms finansuoti i Lietuvos Respublikos atitinkam met valstybs ir savivaldybi biudet taikomas mokymo l skyrimo vienam mokiniui principas. Mokymo los, skiriamos i valstybs biudeto l, apskaiiuojamos ir paskirstomos pagal Vyriausybs patvirtintas metodikas. 2. Mokymo los savivaldybi ir nevalstybinms mokykloms priemokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programoms, taip pat formaliojo vietimo programas papildantiems ir mokini saviraikos poreikius tenkinantiems i program moduliams vaik neformaliojo vietimo mokyklose finansuoti skiriamos i Lietuvos Respublikos atitinkam met valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymu tvirtinam savivaldybi biudetams valstybs biudeto specialij tikslini dotacij, valstybinms mokykloms i valstybs biudete numatyt asignavim. 3. Valstybinms ir savivaldybi mokykloms (iskyrus mokyklas, nurodytas io straipsnio 4 dalies 1 punkte) kio las skiria mokyklos savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija (dalyvi susirinkimas) savo nustatyta tvarka. 4. kio los mokykloms (iskyrus auktsias mokyklas) skiriamos: 1) savivaldybi mokykloms (klasms), skirtoms alies (regiono) mokiniams, turintiems specialij ugdymosi poreiki, atitinkanioms Mokykl, vykdani formaliojo vietimo programas, tinklo krimo taisyklse nustatyt paskirt ir kriterijus, skiriamos i Lietuvos Respublikos atitinkam met valstybs biudeto specialij tikslini dotacij savivaldybi biudetams pagal Vyriausybs patvirtint metodik ir i savivaldybi biudet asignavim;

53 2) nevalstybinms mokykloms, vykdanioms bendrojo ugdymo programas (iskyrus io straipsnio 10 dalyje nurodytas mokyklas), i savininko (dalyvi susirinkimo) ir kit l, nustatyt mokyklos statuose. 5. Mokyklose, kuri teisin forma biudetin staiga, neformaliojo vaik vietimo (iskyrus priemokyklinio ugdymo programas) programos finansuojamos mokyklos savininko teises ir pareigas gyvendinanios institucijos, mokini (j tv (globj, rpintoj) bei rmj teiss akt nustatyta tvarka, kitose mokyklose ios programos finansuojamos mokyklos stat nustatyta tvarka. Valstybinms ir savivaldybi mokykloms, kuri teisin forma vieoji staiga, neformaliojo vaik vietimo (iskyrus priemokyklinio ugdymo programas) programoms vykdyti gali bti skiriama l i valstybs ir savivaldybi biudet. 6. Neformaliojo suaugusij vietimo mokyklos, pagalbos staigos, kuri teisin forma biudetin staiga, finansuojamos savininko teises ir pareigas gyvendinanios institucijos, kitos neformaliojo suaugusij vietimo mokyklos, pagalbos staigos finansuojamos j stat nustatyta tvarka. Valstybinms ir savivaldybi neformaliojo suaugusij vietimo mokykloms, pagalbos staigoms, kuri teisin forma vieoji staiga, gali bti skiriama l i valstybs ir savivaldybi biudet. 7. Profesinis mokymas finansuojamas Profesinio mokymo statymo nustatyta tvarka. 8. Auktosios mokyklos finansuojamos Mokslo ir studij statymo nustatyta tvarka. 9. Ikimokyklinio ugdymo ir neformaliojo vaik vietimo mokykloms, neformaliojo vietimo programoms teiss akt nustatyta tvarka skiriama l i valstybs ir savivaldybi biudet, taip pat Vyriausybs nustatyta tvarka gali bti skiriama l i Lietuvos Respublikos atitinkam met valstybs biudeto specialij tikslini dotacij savivaldybi biudetams. 10. Nevalstybins tradicins religins bendruomens ar bendrijos mokyklos, vykdanios formaliojo vietimo programas, finansuojamos Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka, skiriant i biudeto mokymo l ir mokyklos kio l tiek, kiek j skiriama to paties tipo valstybinms ar savivaldybi mokykloms, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinje sutartyje. 11. Sveikatos prieira mokykloje Vyriausybs nustatyta tvarka finansuojama i Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto, valstybs ir savivaldybi biudet ir kit l.

54 12. staigos, mons ir organizacijos gali gauti biudeto l vietimo, mokslo, kultros ir sporto programoms, projektams vykdyti.

68

straipsnis.

Mokykl

vadov,

pavaduotoj

ugdymui,

ugdym

organizuojani skyri vedj, mokytoj, pagalbos mokiniui specialist darbo apmokjimas 1. Valstybins (iskyrus auktsias mokyklas) ir savivaldybs mokyklos vadovo, jo pavaduotojo ugdymui, ugdym organizuojanio skyriaus vedjo darbo umokestis priklauso nuo isilavinimo, pedagoginio darbo stao, vadybins kvalifikacins kategorijos ir veiklos sudtingumo. 2. Valstybins (iskyrus auktsias mokyklas) ir savivaldybs mokyklos mokytojo, pagalbos mokiniui specialisto darbo umokestis priklauso nuo isilavinimo, pedagoginio darbo stao, kvalifikacins kategorijos ir veiklos sudtingumo. 3. Valstybins (iskyrus auktsias mokyklas) ir savivaldybs mokyklos vadovo, jo pavaduotojo ugdymui, ugdym organizuojanio skyriaus vedjo, mokytojo, pagalbos mokiniui specialisto ir kito ugdymo procese dalyvaujanio darbuotojo darbo apmokjimo tvark nustato Vyriausyb. 4. Valstybins (iskyrus auktsias mokyklas) ir savivaldybs mokyklos vadovo, jo pavaduotojo ugdymui, ugdym organizuojanio skyriaus vedjo vadybins kvalifikacins kategorijos nustatomos ir i asmen veiklos atitikties gytai kvalifikacinei kategorijai vertinimas atliekamas kas penkeri metai, mokytoj, pagalbos mokiniui specialist kvalifikacins kategorijos nustatomos vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 5. Nevalstybins mokyklos vadovo, mokytojo ir kito darbuotojo darbo umokestis nustatomas statym nustatyta tvarka. 6. Valstybins auktosios mokyklos darbuotojams u darb mokama Mokslo ir studij statymo nustatyta tvarka. 7. Pareigybi, kurias einant atliekamas darbas yra laikomas pedagoginiu ir skaitomas pedagoginio darbo sta, sra, suderins su finans ir socialins apsaugos ir darbo ministrais, tvirtina vietimo ir mokslo ministras.

69 straipsnis. Materialin parama 1. Mokiniui, kuris mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdamas gyti pirmj kvalifikacij, taip pat vidaus reikal profesinio mokymo staigos mokiniui Vyriausybs nustatyta tvarka gali bti mokama stipendija, skiriama materialin parama.

55 2. Param auktosios mokyklos studentui nustato Mokslo ir studij statymas. 3. Mokiniui, kuris mokosi pagal neformaliojo vietimo programas, statym nustatyta tvarka gali bti suteikta parama. 4. Mokyklos (iskyrus auktsias mokyklas) savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija (dalyvi susirinkimas) (valstybins ir savivaldybs mokyklos), savininkas (dalyvi susirinkimas) (kit mokykl) savo nustatyta tvarka utikrina, kad mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims bt apmoktos ne maiau kaip 5 dien per metus kvalifikacijos tobulinimo ilaidos. 5. Valstybins mokyklos (iskyrus auktsias mokyklas) savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija (dalyvi susirinkimas) i jai skiriam valstybs biudeto bendrj asignavim ar kit l savo nustatyta tvarka, savivaldybs mokyklos savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija (dalyvi susirinkimas) i savivaldybs biudeto ar kit l savo nustatyta tvarka, kit mokykl (iskyrus auktsias mokyklas) savininkas (dalyvi susirinkimas) savo nustatyta tvarka gali teikti ir kit materialin param ar kompensuoti tam tikras ilaidas (vaiavimo darb ir atgal nuosava, isinuomota ar pagal panaudos sutart perduota transporto priemone, gyvenamojo ploto nuomos ir kitas) mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems specialistams.

70 straipsnis. Apmokjimas u vietim 1. Valstybinje ir savivaldybs mokykloje mokymas pagal priemokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ir profesinio mokymo programas, skirtas pirmajai kvalifikacijai gyti, yra nemokamas. 2. Nevalstybinje mokykloje atlyginim u ugdym, mokym nustato mokyklos savininkas (dalyvi susirinkimas). Atlyginimas mokamas sutarties pagrindu. 3. Mokinys, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, vadovliais naudojasi nemokamai. 4. Mokinys, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, vadovliais aprpinamas i dalies nemokamai. Nemokamai mokinys gali bti aprpinamas vadovliais vertinus tv (rpintoj) ir mokinio socialin padt. 5. Individualiomis mokymosi priemonmis (pratyb ssiuviniais, raymo priemonmis, skaiiuotuvais ir kitomis) mokin aprpina tvai (globjai, rpintojai). 6. Mokinys, turintis specialij ugdymosi poreiki, mokykloje specialiosiomis mokymo priemonmis aprpinamas nemokamai.

56 7. Atlyginimo dyd u ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos statuose nustatytas mokini tv (globj, rpintoj) pageidavimu teikiamas papildomas paslaugas (pailgintos dienos grups, popamokin mokini prieira, klubai, breliai, stovyklos, ekskursijos ir kita) nustato mokyklos savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija (dalyvi susirinkimas) (valstybins ir savivaldybs mokyklos), savininkas (dalyvi susirinkimas) (kit mokykl). 8. Atlyginimo dyd u isilavinimo paymjim blankus, u asmen, gijusi vidurin isilavinim ir pageidaujani geriau pasirengti tolesniam mokymuisi, pakartotin pageidaujam vidurinio ugdymo programos dalyk mokymsi ir i asmen brandos egzaminus nustato vietimo ir mokslo ministras. 9. Atlyginimo dyd u mokyklos (iskyrus auktsias mokyklas) teikiam neformalj vaik vietim (iskyrus ikimokyklin ugdym) ir neformalj suaugusij vietim nustato mokyklos savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija (dalyvi susirinkimas) (valstybins ir savivaldybs mokyklos), savininkas (dalyvi susirinkimas) (kit mokykl). Atlyginimas u neformalj vaik vietim (iskyrus ikimokyklin ugdym) mainamas atsivelgus mokini gabumus ir tv (globj, rpintoj) socialin padt. 10. Profesinio mokymo staig teikiamos papildomos (nenumatytos mokymo programose) mokymo, mokymosi paslaugos (konsultacijos, kursai ir kitos), praktinio mokymo priemons yra mokamos. Atlyginimo dyd u teikiamas paslaugas nustato mokyklos vadovas, suderins su mokyklos taryba. 11. Atlyginimo dyd u vaik, ugdom pagal ikimokyklinio ugdymo programas, ilaikym nustato mokyklos savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija (dalyvi susirinkimas) (valstybins ir savivaldybs mokyklos), savininkas (dalyvi susirinkimas) (kit mokykl). Atlyginimas gali bti mainamas mokyklos savininko teises ir pareigas gyvendinanios institucijos (dalyvi susirinkimo) (valstybins ir savivaldybs mokyklos), savininko (dalyvi susirinkimo) (kit mokykl) nustatytais atvejais ir tvarka. 12. Apmokjimas u studijas auktojoje mokykloje nustatomas Mokslo ir studij statymo nustatyta tvarka. Atlyginimo dyd u auktosios mokyklos teikiam neformalj vietim nustato auktoji mokykla. 13. Mokiniai aprpinami mokinio reikmenimis teiss akt nustatyta tvarka.

57 ATUNTASIS SKIRSNIS TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS 71 straipsnis. Dalyvavimas tarptautinje vietimo erdvje 1. Lietuvos vietimo sistemos subjektai turi teis dalyvauti tarptautinje vietimo erdvje, tarptautinse programose ar kitaip bendradarbiauti su usienio valstybi vietimo sistem subjektais. 2. Dalyvavimo ar kitokio bendradarbiavimo slygas ir tvark nustato Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys, Lietuvos Respublikos institucij ir usienio valstybi institucij susitarimai, kiti Lietuvos Respublikos teiss aktai, Lietuvos Respublikos ir usienio valstybi vietimo staig tiesioginio bendradarbiavimo susitarimai. 3. Jeigu sigaliojusios ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys numato kitas negu is statymas nuostatas, taikomos tarptautini sutari nuostatos. 4. Vyriausybs ar jos galiotos institucijos sprendimu Europos Sjungos ir kitas tarptautines vietimo programas ir iniciatyvas administruoja vietimo main paramos fondas. 72 straipsnis. Usienio valstybi ir tarptautini organizacij vietimo program vykdymas 1. Usienio valstybi ir tarptautini organizacij mokyklos (iskyrus auktsias mokyklas) Lietuvos Respublikoje steigiamos ir veikia io statymo, Lietuvos Respublikos tarptautini sutari ir kit teiss akt nustatytomis slygomis ir tvarka. Usienio valstybi ir tarptautini organizacij vietimo programos (iskyrus auktojo mokslo studij programas) gali bti vykdomos (stabdomos) Vyriausybs nustatyta tvarka gavus vietimo ir mokslo ministro raytin sutikim. 2. Usienio valstybi auktj mokykl studij programos Lietuvoje vykdomos Mokslo ir studij statymo nustatyta tvarka. 3. Usienio valstybi ir tarptautini organizacij vietimo programos Lietuvos Respublikos mokyklose gali bti vykdomos ne lietuvi kalba. Asmenims, Lietuvoje baigusiems usienio valstybi ir tarptautini organizacij vietimo programas, iduodami atitinkam usienio valstybi arba organizacij paymjimai. 2 straipsnis. statymo gyvendinimas 1. Vyriausyb, vietimo ir mokslo ministerija, Socialins apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija iki 2011 m. liepos 1 d. parengia ir patvirtina io statymo gyvendinamuosius teiss aktus.

58 2. vietimo teikjai, vykdantys usienio valstybi ir tarptautini organizacij vietimo programas (iskyrus auktojo mokslo studij programas) Lietuvos Respublikoje ir neturintys vietimo ir mokslo ministro raytinio sutikimo, j privalo gauti per vienus metus nuo io statymo sigaliojimo. 3. Mokytojai, io statymo sigaliojimo metu ugdantys pagal ikimokyklinio ugdymo, priemokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo programas, turintys auktj (auktesnj, gyt iki 2009 met, ar specialj vidurin, gyt iki 1995 met) isilavinim ir neturintys pedagogo kvalifikacijos, j privalo gyti iki 2011 m. rugpjio 31 d. iems asmenims io statymo 1 straipsnyje idstyto vietimo statymo 48 straipsnyje nustatyti kvalifikacijos reikalavimai iki 2011 m. rugpjio 31 d. netaikomi. 4. Mokytojai, io statymo sigaliojimo metu neturintys io statymo 1 straipsnyje idstyto vietimo statymo 48 straipsnyje nustatyto isilavinimo ir ugdantys pagal ikimokyklinio ugdymo, priemokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo programas bei studijuojantys auktojoje mokykloje, auktj isilavinim ir pedagogo kvalifikacij privalo gyti iki 2011 m. rugpjio 31 d. iems asmenims io statymo 1 straipsnyje idstyto vietimo statymo 48 straipsnyje nustatyti isilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimai iki 2011 m. rugpjio 31 d. netaikomi. 5. Mokytojai per io straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyt laikotarp negij kvalifikacijos ir auktojo isilavinimo, atleidiami Darbo kodekso nustatyta tvarka. 6. io straipsnio 3, 4 ir 5 dali reikalavimai mokytojams, kuriems io statymo sigaliojimo dien iki teiss gauti vis senatvs pensij yra lik ne daugiau kaip 5 metai, netaikomi.

3 straipsnis. statymo sigaliojimas, galiojimas ir taikymas 1. is statymas, iskyrus 2 straipsnio 1 dal, sigalioja 2011 m. liepos 1 d. 2. io statymo 1 straipsnyje idstyto vietimo statymo 30 straipsnio 2 ir 3 dali redakcija, galiojanti nuo 2011 m. rugsjo 1 d.: 2. Bendrojo ugdymo ir neformaliojo vietimo mokyklos tautinms maumoms priklausantiems mokiniams sudaro slygas puoselti tautin, etnin ir kalbin identitet, mokytis gimtosios kalbos, istorijos ir kultros. Bendrojo ugdymo ir neformaliojo vietimo mokykloje, kurios nuostatuose (statuose), atsivelgiant tv (globj, rpintoj) ir mokini pageidavim, teisintas mokymas tautins maumos kalbos arba mokymas tautins maumos kalba, ugdymo procesas gali bti vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautins maumos kalba. iose mokyklose lietuvi kalbos dalykas yra sudtin

59 ugdymo programos dalis ir jos mokymui skiriama ne maiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui. Tokiose mokyklose: 1) Priemokyklinio ugdymo programoje ne maiau kaip 4 valandos per savait skiriamos ugdymui lietuvi kalba. Ikimokyklinio ugdymo programos dalis tv (globj, rpintoj) pageidavimu gali bti vykdoma lietuvi kalba; 2) pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos vykdomos dvikalbio ugdymo bdu: tautins maumos kalba ir lietuvi kalba. Lietuvi kalba pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje per tas pamokas, kai einamos ugdymo programos temos i Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio painimo, mokoma pilietikumo pagrind; 3) tv (globj, rpintoj) pageidavimu kit pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalyk mokoma lietuvi kalba. 3. Ugdymo lietuvi kalba tvark bendrojo ugdymo ir neformaliojo vietimo mokykloje nustato vietimo ir mokslo ministras. 3. io statymo 1 straipsnyje idstyto vietimo statymo 41 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsjo 1 d.: 2. Bendrojo ugdymo mokykl tipai yra: pradin mokykla, progimnazija, pagrindin mokykla, gimnazija. 4. io statymo 1 straipsnyje idstyto vietimo statymo 41 straipsnio 6 dalis pripastama netekusia galios 2015 m. rugsjo 1 d. 5. io statymo 1 straipsnyje idstyto vietimo statymo 48 straipsnio 1 dalies 6 punktas pripastamas netekusiu galios 2011 m. rugsjo 1 d.

4 straipsnis. Teiss akt pripainimas netekusiais galios sigaliojus iam statymui, netenka galios: 1) Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo statymas (in., 1998, Nr. 115-3228). 2) Lietuvos Respublikos vietimo statymo 2, 48 ir 69 straipsni pakeitimo statymo (in., 2009, Nr. 89-3802) 4 straipsnis.

Skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo priimt statym.

RESPUBLIKOS PREZIDENT

DALIA GRYBAUSKAIT