1 Pastaba: Italic G.vedo paskaitos I tema. Baudiamosios teiss svoka, funkcijos, sistema. Baudiamosios teiss mokslas. T1. 1.

. Baudiamosios teiss svoka. Baudiamoji teis subjektyvine prasme (ius puniendi). Baudiamoji teis objektyvine prasme (ius poenala). Baudiamosios teiss atsiradimas ir raida vairiais valstybs vystymosi etapais. Baudiamoji teis teisinje valstybje. Baudiamosios teiss svoka. Udaviniai. BT - tai teiss norm visuma, kuri udraudia veikas kaip nusikalstamas ir numato u i draudim paeidim atitinkamas bausmes arba kitas poveikio priemones kaip ios veikos pasekmes, taip pat atleidim nuo bausms ar bausms palengvinim. BT teiss aka, kuri reglamentuoja 3 esminius aspektus: nusikaltim, bausm, slygas, kurioms esant taikoma ta bausm. BT udaviniai yra specifiniai palyginus su kitomis teiss akomis. BT vienintel teiss aka nukreipta praeit, jos veikimas siejamas su praeities veiksmais ir neveikimu, padarytais praeityje. Ji numato atsakomyb u veikas praeityje. BT 1 straipsnis. Baudiamj statym paskirtis Lietuvos Respublikos baudiamieji statymai turi toki paskirt: 1) udrausti veikas, kurios padaro esmin al asmens, valstybs ar visuomens interesams arba kelia grsm tokiai alai atsirasti; 2) tiksliai apibrti, kokios veikos pripastamos nusikaltimais; 3) nustatyti nusikalstam veik pavojingumo pobd bei laipsn ir jas atitinkanias bausmes; 4) saugoti asmenis ir visuomen nuo nusikalstam ksinimsi grasinant kriminalinmis bausmmis ir nustatyti pagrindus, kuriais remiantis baudiami nusikaltusieji asmenys norint juos pataisyti. Literatroje kartais BT svokos turinys yra skirstomas dvi dalis: baudiamj teis subjektyvine prasme (ius puniendi) ir baudiamj teis objektyvine prasme (ius poenala). Baudiamoji teis subjektyvine prasme (ius punlendi) i esms turi atsakyti klausim dl valstybs teiss nubausti piliet,padarius nusikaltim.Yra daug teorij apie tai. Paymtina, kad valstybs teis nubausti pirmiausia atsiranda todl, kad ji teiss norm pagrindu imasi reguliuoti tvark visuomenje. I piliei reikalavimo utikrinti j saugum iplaukia valstybs pareiga utikrinti joje gyvenani moni interesus ir saugum. i valstybs pareiga yra atsiradusi i jos paios paskirties. Teiss nustatytai tvarkai utikrinti panaudoja ir teiss paeidj nubaudim bei taisym. Atsivelgiant tai tam tikri nubaudimo teiss aspektai gyja savarankik prasm ir todl i baudiamosios teiss sritis gali bti specialiai akcentuota. Baudiamoji teis objektyvine prasme (ius poenala) tai visuma statymo numatyt draudim ar pareigojim, kurie idstyti baudiamosios teiss normose. ios baudiamosios teiss normos apibria saugom teisini grybi apimt ir jiems padaromos alos pobd. T1. 2. Baudiamosios teiss dalykas. Baudiamieji teisiniai santykiai. Baudiamosios teiss dalykas, metodai. BT dalyk sudaro - nusikaltimas, bausm, slygos, kurioms esant taikoma bausm Tik BT nustato bausm, bendruosius bausms poymius, paskirt ir atskleidia bausms turin. Tik BT nustato kokiomis slygomis gali bti taikoma kriminalin bausm. Yra ir specifiniai momentai ieinantys u BT rib. Pvz.: nusikaltimo subjekto nepakaltinamumas nepatenka tuos 3 aspektus, medicininio, aukljimo poveikio priemoni nepakaltinamiems, nepilnameiams taikymas. Apskritai sakoma, kas teiss reguliavimo metodai yra du civilinis ir administracinis. Civilinis metodas pagrstas santyki ali lygybe, o administracinis santyki ali pavaldumu. BT rykiausiai pasireikia administracinis santykio reguliavimo metodas (asmuo pavaldus valstybei). Bet BT yra norm, kurios rodo civilins teiss metodo buvim BT, pvz.: BK 531 str. susitarimas tarp ali. Baudiamieji teisiniai santykiai. BT santykiai pasiymi tuo, kad tai yra santykiai tarp valstybs ir konkretaus fizinio asmens, kuris padar nusikaltim. Santyki pagrindas yra nusikaltimo padarymas. Baudiamosios atsakomybs realizavimas galimas: 1. paskiriant bausm, 2. atleidiant nuo BT atsakomybs. T1. 3. Pagrindins baudiamosios teiss svokos: nusikaltimas ir bausm. Nusikalstama veika kaip teisinis reikinys yra susijusi su dviem labai svarbiais ieities momentais: 1) moni ar valstybs interesams apginti baudiamaisiais statymais ar kitomis normomis yra nustatomas draudiam veik ratas. Asmuo, savo veiksmais paeisdamas vien ar kelis nustatytus draudimus, padaro al teiss saugomiems griams t.y. padaro nusikaltim. 2) dl to kyla neivengiama teisin pasekm bausm. Nusikaltimas ir bausm tai tos dvi pagrindins kategorijos, kuri pagrindu formuojama visa teiss aka baudiamoji teis.

2 T1. 4. Baudiamoji teis kaip valstybs teisins sistemos dalis. Baudiamoji teis ir kitos visuomeninius santykius reguliuojanios normos: moral, religija. Atrankinis baudiamosios teiss reguliuojam santyki pobdis. Baudiamoji teis teiss sistemoje. Materialin ir procesin baudiamoji teis. Bausmi vykdymo teis. Baudiamosios teiss atribojimas nuo kit teiss ak: administracins, civilins teiss. Baudiamoji teis ir kitos visuomeninius santykius reguliuojanios normos: moral, religija. Kitos socialins normos (moral ir religija) atspindi visuomenje susiklosiusi vertybi sistem ir daro tak: 1. veik, kurios laikytinos nusikalstamomis politikai kriminalizacijai ar dekriminalizacijai, 2. bausmi politikai, 3. teism praktikai. Moralins nuostatos tai nuostatos, paremtos mogaus vidiniu sitikinimu. Moraliniam elgesiui svarbiausi yra vidiniai motyvai, daniausiai nepriklausomai nuo elgesio turinio. I. Kantas, atskirdamas morals ir teiss sritis, teisinmis normomis vadino tokias, kurios, neatsivelgiant normas vykdanio asmens vidin bsen, reikalauja tik legalaus mogaus elgesio pareigos jausmo. BT visuomet reikalauja objektyviai ireikto mogaus poelgio, nors morals normos smerkia ne tik tokius veiksmus, bet ir mintis. Morals normos danai sutampa su BT draudimais, tuo parykindamos io draudimo prasm. Daug moralini nuostat daro tak m elgesiui, kurio BT ar kitos teiss akos nereguliuoja. Katalik banytin teis skiria nusikaltimus ir nuodmes. Jas galima atskirti taip: 1. Nuodm yra dievo ar banyios sakym, o nusikaltimas baudiamojo banytinio statymo nesilaikymas ar sulauymas, 2. Nusidti galima ir vidiniu bdu mintimi, o nusikaltimui reikia iorinio veiksmo, 3. Nuodmes banyia atleidia priskirdama jas sins sriiai, o nusikaltimai priklauso iorinei sriiai, 4. U padarytus nusikaltimus yra numatytos bausms ar bausmi priemons, u nuodmes yra skiriamos atgailos. Nuodms suvokimas formuoja dorovinio elgesio nuostatas, kurios turi reikms tam, kad m nenusiengt ne tik banyios, bet ir pasaulietiniams baud.statymams. Atrankinis baudiamosios teiss reguliuojam santyki pobdis. Tam, kad juridinis faktas atsirast, teis iki jo padarymo privalo nustatyti atitinkamus draudimus nedaryti koki nors veiksm ar pareigoti visuomens labui tam tikru bdu elgtis (pvz.; nevogti, neudyti ar mokti las savo vaikams ilaikyti ir pan.). Baudiamosios teiss saugomi ne visi moni interesai, dar vadinami teisiniais griais, o tik kai kurie. BT saugo juos pasirinktinai. Saugom gri pasirinkimo pagrindai: 1) gri svarba visuomenje ir 2) jiems padarytos alos pobdis. BT gina tokias svarbias vertybes kaip gyvyb, sveikat, orum, lytin laisv, nuosavyb, paios valstybs egzistavimo slygas ir daug kit. iuos grius saugo ir kitos teiss akos. Baudiamoji teis teiss sistemoje. BT vieta teiss sistemoje gali bti aptariama dvejopai: 1. ji gali bti analizuojama kit baudiamojo pobdio teiss ak (b-ojo proceso ir bausmi vykdymo teiss) poiriu, 2. teiss sistemos apskritai poiriu. 1. BT dar vadinama materialine teise, o baudiamasis procesas ir bausmi vykdymo teis formalija teise. Tai reikia, kad tarp i teiss ak yra tiesioginis ryys. BT apibria nusikalstam veik rat ir bausmes u j padarym. BT nesprendia klausimo, kaip, kokia tvarka nusikaltusiam asmeniui turi bti inkriminuotas padarytas nusikaltimas ir paskirta bausm. Kvotos, tardymo organ bei vis instancij teism veikla traukiant asmen baud. atsakomybn ir paskiriant bausm sureguliuota baud. proceso teiss. Bausmi vykdymo teis sureguliuoja kaip praktikai turi bti vykdyta teismo paskirta bausm u padaryt nusikaltim. i teiss aka numato bausmi vykdymo tvark ir juos vykdani institucij teises bei pareigas. Taigi BT, baud. procesas ir bausmi vykdymo teis sudaro tam tikr visum, kuri teisikai sureguliuoja visus klausimus, susijusius su padaryto nusikaltimo iaikinimu, kaltojo asmens nubaudimu ir paskirtos bausms realizavimu. 2. CT, DT, FT ir kit teiss ak norm pagrindu sukuriamos prielaidos subjekt tarpusavio santykiams formuotis ir vystytis, kartu utikrinant ir visuomens raidos paang. BT normos nekuria joki prielaid ir nereguliuoja koki nors pozityvi visuomenini santyki raidos, j udavinys ukirsti keli toki visuomenini santyki susiformavimui ir raidai, kurie trukdo normaliam visuomenei nauding santyki funkcionavimui. BT ir kitos teiss akos danai gina t pat objekt (gyvyb, sveikat, nuosavyb, viej tvark ir kt.) tik skirtingomis priemonmis ir panaudodamos skirtingus teisinio reguliavimo metodus. iuo metu vis didesn reikm visose valstybse gyja tarptautins teiss normos. Yra ir toki konvencij, kuriuose sprendiami baud. atsakomybs klausimai. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir susiklosiusia statym leidybos praktika, konvencij nuostatai BT-je taikomi tada, kai jie yra inkorporuoti Lietuvos Respublikos baud.statymus. Materialin ir procesin baudiamoji teis. Materialioji baudiamoji teis - tai baudiamoji teis, kuri numato, kokios veikos yra draudiamos ir kokios taikomos bausm u nusikaltim padarym. Baudiamojo proceso ir bausmi vykdymo teiss laikomos formaliomis teiss akomis. Materialin baudiamoji teis trumpai gali bti apibdinama taip: tai teiss norm visuma, kuri udraudia veikas kaip nusikalstamas ir numato atitinkamas kriminalines bausmes kaip tokio draudimo nesilaikymo pasekmes. Bausmi vykdymo teis. Bausmi vykdymo teis sureguliuoja kaip praktikai turi bti vykdyta teismo paskirta bausm u padaryt nusikaltim. i teiss akos normos nustato tvark, kaip turi bti vykdomos paskirtos bausms, kad kartu bt pasiekti bausms tikslai. Svarbi viet bausmi vykdymo teisje uima laisvs atmimo bausms vykdymas ir su tuo susij nuteistj teisins padties (j teisi ir pareig), mokymo, aukljimo, darbins veiklos sureguliavimo ir kt. klausimai. i teiss aka numato ir kit bausmi vykdymo tvark ir juos vykdani institucij teises bei pareigas. Baudiamosios teiss atribojimas nuo kit teiss ak: administracins, civilins teiss. Pagal dalyk ir metod.

3 T1. 5. Baudiamosios teiss funkcijos. Visuomenje pripaint teisini grybi apsauga. Teisini gri, ginam baudiamosios teiss priemonmis ribos. Baudiamosios teiss represins ir prevencins ribos. Baudiamosios teiss subsidinis pobdis. Baudiamosios teiss funkcijos. Bendriausia prasme baudiamoji teis vykdo apsaugin funkcij. Labiau specializuotos BT funkcijos: 1. Bendrosios prevencijos: Baudiamaisiais draudimais siekiama ukirsti kelia nusikaltimams apskritai. Realus BT statym taikymas padariusiems nusikaltimus daro atitinkam poveik kitiems, potencialiai linkusiems nusikalsti asmenims. Esm: ne bausmi grietumas, o atsakomybs neivengiamumas. 2. Informacin: Esant tinkamai pateiktai informacijai apie BTN nustatytus draudimus ir pareigojimus siekiama: 1) apsaugoti nuo neteist veiksm mones, kurie nelink nusikalsti (sulaikyti nusikaltl, btinoji gintis ir t.t.), 2) BT priemonmis galt pasinaudoti nukentjs asmuo, 3) taip formuoti statymui paklusni m kategorij, taip siaurinant galimybes daryti nusikaltimus. 3. Represin: Esm: pagal BT normose nustatytas sankcijas daromi asmeninio ar turtinio pobdio suvarymai nuteistajam. 4. Individualios represijos (pataisymo): Nusikaltusiam asmeniui taikant statym tikimasi jo elgesio pasikeitimo daugiau nedarys nusikaltim. BT poveikis priklauso nuo: tinkamai pritaikyto statymo, individualizuotos bausms parinkimo, jos atlikimo organizacijos ir tt. Visuomenje pripaint teisini grybi apsauga. iuolaikin teis, kai ginami valstybje pripainti griai, atiduoda pirmenyb CT, AT, KT teiss akoms. Padaryta ala sveikatai, garbei, nuosavybei ir kt. gali bti atlyginta pagal civilin iekin, o u daugel nusiengim pritaikyta administracin atsakomyb. i teiss ak nustatyta atsakomyb gali ne tik apsaugoti iuos grius, bet ir esant j paeidimui utikrinti nukentjusiojo interesus. Baudiamoji teis yra paskutin priemon (ultima ratio) padarius paeidim. Tik kai kitomis teiss normomis negalima utikrinti i grybi apsaugos, gali bti taikoma baud.atsakomyb. Teisini gri, ginam baudiamosios teiss priemonmis ribos. Baudiamosios teiss represins ir prevencins ribos. Baudiamosios teiss subsidinis pobdis. T1. 6. Baudiamoji teis kaip ultima ratio dl nusikalstamos veiklos. Nubaudimas u padaryt veik. Nubaudimas kaip nusikaltusio asmens pataisymo prielaida. Bausm, atpildas, kalts ipirkimas. Baudiamoji teis kaip ultima ratio dl nusikalstamos veiklos. iuolaikin teis, kai ginami valstybje pripainti griai, atiduoda pirmenyb CT, AT, KT teiss akoms. Baudiamoji teis yra paskutin priemon (ultimaratio) padarius paeidim. Tik kai kitomis teiss normomis negalima utikrinti i grybi apsaugos, gali bti taikoma baud.atsakomyb. Nubaudimas u padaryt veik. Nubaudimas kaip nusikaltusio asmens pataisymo prielaida. Bausm, atpildas, kalts ipirkimas. T1. 7. Baudiamosios teiss sistema. Bendroji ir specialioji dalys. Pagrindiniai bendrosios ir specialiosios dali sudarymo principai. Baudiamosios teiss sistema. BT sistema. BT sistema - tai logika ios teiss akos struktra. J sudaro bendroji dalis ir specialioji dalis. Bendroji dalis bendri dalykai, kurie reikmingi bet kurio nusikaltimo poymiui. Specialioji dalis konkretaus nusikaltimo sudtis. Teiss teorijoje ios dalys skaidomos dar smulkesnes dalis institutus, o jie normas. Institutai teiss norm dalis kuri reguliuoja santykinai savarankikus . Bendrosios dalies institutai - nusikaltimas, bausm, atleidimas nuo atsakomybs. Specialiosios dalies institutai (pagal BK skirsnius): Itin pavojingi valstybiniai nusikaltimai tai ne institutas. 1. valstybiniai nusikaltimai, 2. nusikaltimai asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ir orumui, 3. n politinms ir darbinms piliei laisvms, 4. valdymo tvarkai, 5. visuomens saugumui ir vieajai tvarkai, 6. krato apsaugos tarnybai, 7. nuosavybei, 8. valstybs tarnybai, 9. teisingumui, 10. kininkavimo tvarkai, 11. finansams, 12. gyvnijai ir augmenijai, 13. karo nusikaltimai. Norma. Du aspektai: bendrosios dalies normos, specialios dalies normos. Kiekvienos akos norma konkreti elgesio taisykl (tai gali bti taikoma S dalies normoms)

4 BD norm turinys kitoks, Jos skirstomos: 1. normos definicijos (pateikia kako samprat, BK 8, 12 str.) 2. normos principai (tvirtina BT principus NK 3 str.) 3. normos slygos (artimos definicijai, bet nustato tt slygas, norm galiojim laike,, apibria nusikaltimo subjekt ami). Galiojanti kontinentins Europos ir daugelio kit ali BT yra kodifikuota. LR galiojantis BT vardija visas veikas, kurios laikomos nusikaltimais, iskyrus veik numatyt 1992 m. priimtame statyme dl atsakomybs u Lietuvos gyventoj genocid. Tiesa, 1998 m. statymu i dalies inkorporuotas BK. BK turi bendrj dal ir specialij dal. Bendroji ir specialioji dalys. BT bendrojoje dalyje yra nustatyta: 1. baud.statym galiojimo tvarka, 2. nusikaltimo bendrieji poymiai, 3. nusikaltimo padarymo formos, 4. asmen, traukiam baud.atsakomybn, amius, 5. kalts formos ir atskleidiamas j turinys, 6. bausms, 7. bausmi skyrimo ir atleidimo nuo j tvarka. Specialiojoje dalyje ivardijamos ir nustatomos: 1. veikos, kurios yra laikomos nusikaltimais, 2. sankcijos u BT norm paeidim. Pagrindiniai bendrosios ir specialiosios dali sudarymo principai. BD ir SD sudaro viening visum. Danai yra taikomos kartu. BD vykauja normos-definicijos, SD normos numato sankcijas. BD savarankikai funkcionuoti negali be SD, taiau SD norm realizavimas praktikai nemanomas be BD. T1. 8. Baudiamosios teiss mokslas. Baudiamosios teiss mokslo paskirtis. Mokslins analizs metodai. Baudiamosios teiss mokslo vieta visuomenini moksl struktroje. Baudiamoji teis ir kitos mokslo akos, padedanios sprsti atsakomybs u padarytus nusikaltimus klausimus. Teiss mokslo raida. Klasikin kryptis. Antropologin kryptis. Sociologin kryptis. iuolaikinis baudiamosios teiss mokslas apie nusikaltimui ir baudiamj atsakomyb. Baudiamosios teiss mokslas. Tai ini visuma apie tokius iskirtinius visuomens teisinius reikinius kaip nusikaltimas ir bausm. Mokslo dalykas yra tirti ios teiss akos normas, pagal kurias veika pripastama nusikaltimu ir kaltininkui paskiriama bausm. Baudiamosios teiss mokslo paskirtis. 1. Analizuoja nusikaltimo esm, jo materialiuosius ir formaliuosius poymius, nusikaltimo padarymo formas, nagrinja bausms esm ir jos teisingo taikymo prielaidas tai sudaro prielaidas tinkamai taikyti baudiamj statym, 2. Tiriant baudiamuosius statymus siekiama iaikinti j slygotum bei taikymo efektyvum. 3. Tiria baudiamj statym raid, kad galima bt suvokti kovos su nusikalstamumu tendencijas ir pateikti mokslines prognozes ateiiai. Mokslins analizs metodai. J naudojimas priklauso nuo mokslins uduoties. 1. Sisteminis nustatant teiss normos viet, parenkant bausmi r ir dyd, sudarant BK dalis,kt 2. Lyginamasis (komparatyvinis) - lyginant atskir ali normas institutus, 3. Statistinis vertinti padaryt, iaikint nusikaltim, paskirt bausmi, nuteistj demografinius ir kt. kiekybinius rodiklius, 4. Sociologinis apklausos bdas, ikiant isiaikinti teiss institut veikim kriminalins ar kitos statistikos patikimum ir kt klausimus. 5. Istorinis atskleidiama norm raida,vertinamos taikymo galimybs, ir kt. Baudiamosios teiss mokslo vieta visuomenini moksl struktroje. Baudiamoji teis ir kitos mokslo akos, padedanios sprsti atsakomybs u padarytus nusikaltimus klausimus. BT mokslas, nagrinjantis nusikaltimo ir bausms klausimus, susiduria su kitomis mokslo akomis kriminologija, kriminalistika, teism statistika, teismo pedagogika ir psichologija. Teismin psichiatrija, kai sprendiami klausimai susij su kaltininko gebjimu atsakyti u padaryt veik. Teismin medicina, kai nustatomas alos dydis mogaus sveikatai. Teiss mokslo raida. I. I romn teiss iki ms laik iliko tik atskiros nuotrupos apie nusikalstam veik ir nubaudim 47 ir 48 Digest knygos. II. Tik XII a. Italijoje pradta dstyti BT disciplina. Vliau kit ali universitetuose. Kanon ir romn teis daniausiai buvo dstomu dalyku Vakar Europos universitetuose. Nacionalins teis tik papildoma mediaga. Dstoma skaitomi konkrei norm komentarai, statym komentarai, kuriuos para yms teisininkai. III. . Monteskje Apie statym dvasi1748, . Ruso Visuomens sutartis 1762, . Bekarijos Apie nusikaltimus ir bausmes 1764 dav pradi BT mokslui kaip jis suprantamas dabar. . Bekarija jau nuo XIX a. yra laikomas vienu i pradinink vadinamosios klasikins BT teorijos. Jis ikl vien savrbiausi iuolaikins baudiamosios teiss princip: pagrindin vaidmen ukertant keli nusikaltimams turi ne bausms iaurumas, bet jos neivengiamumas. IV. Klasikin kryptis. V. Antropologin kryptis. VI. Sociologin kryptis.

5 VII. iuolaikin BT teorija. Klasikin kryptis. i kryptis pagrind vis asmen lygyb prie statym, btinum padaryti esmini pakeitim bausmi srityje (atsisakyti kn alojani bausmi, sumainti mirties bausms taikym, vykdyti kaljim reform, atsisakyta bausti u kai kuriuos nusikaltimus tikybai ir ypa tariamus nusikaltimus, susijusius su raganavimu ar kitais prietarais. Rykus baudiamosios atsakomybs formalizavimas BK-ai, numatydami nusikaltimo poymius, stengsi labai idiferencijuoti nusikaltim ris ir tuo pagrindu konkretizuoti sankcijas (pvz.: vagysts numatoma apie 20 sudi su skirtingomis sankcijomis). is laikotarpis pasiymi nemaais biologijos ir psichologijos laimjimais, pradtais plaiais sociologiniais nusikaltli ir bausms tyrimais. Reikm: ios krypties svarbiausi teiginiai sudaro ir i dien demokratini valstybi BT pagrind gydami neoklasicizmo ar kt bruo. Atstovas: . Bekarija jau nuo XIX a. yra laikomas vienu i pradinink vadinamosios klasikins BT teorijos. Jis ikl vien svarbiausi iuolaikins baudiamosios teiss princip: pagrindin vaidmen ukertant keli nusikaltimams turi ne bausms iaurumas, bet jos neivengiamumas. Antropologin kryptis. XIX a. 8 ame deimtmetyje rykiai ikyla antropologin ir sociologin BT kryptys . ios kryptis tikslas buvo ne iekoti baudiamosios atsakomybs pagrind, o nustatyti realias nusikaltimo prieastis. Atstovas : . Lombrozo mogus nusikaltlis jo ivada nusikaltlis yra atskiras mogaus tipas, kurio savybs lemia jo patologiniai nukrypimai (veido, aki, kaktos ir kt), esantys nusikalstamo elgesio prieastimi ir kartu darantys asmen gimtu nusikaltliu. Taiau tie poymiai buvo ganu bdingi ir kitiems, statymui nenusiengusiems asmenims. Todl i kryptis jau io imtmeio pradioje beveik vieningai BT teoretik buvo pripainta nepagrsta. Reikm: 1. atkreip monijos dmes tai, kad nusikaltlio nubaudimas nra vienintelis valstybs rpestis. Svarbu suvokti nusikaltim prieastis ir jas alinti, tai visuomenei atsieit pigiau. 2. Jos pagrindu susiformavo kriminologija, tyrinjanti nusikalstamumo prieastis ir nusikaltl Sociologin kryptis. Atstovas: F. Listas Visuomens kova su nusikaltimais gali bti vaisinga, jei 1) gerai inomos nusikaltim prieastys, 2) taka, kuri daro valstybs skiriamos bausms nusikaltliams. BT mokslas turi bti suskirstytas kelias akas, kurios sudaryt viening moksl: 1) baudiamosios teiss dogmatika, 2) kriminologija, 3) baudiamoji politika (yra ir kitoks skirstymas). iuolaikinis baudiamosios teiss mokslas apie nusikaltimui ir baudiamj atsakomyb. iuolaikin BT teorija tampa daugiau pragmatine. Nubaudimo tikslai paprastai siejami su nusikaltusio asmens pataisymu, visuomens apsauga nuo nusikaltimo padarymo. Nusikaltim, nusikaltl ir bausm tyrinja v iuolaikinio mokslo akos. BT altiniai. BT altini rys: 1. Konstitucija tiesiogiai taikomas aktas.Bendrieji ir specialieji aspektai taikant konstitucij BT. Bendrieji aspektai: - negalioja joks aktas, kuris nra paskelbtas, - statymo neinojimas neatleidia nuo atsakomybs, - draudimas iauriai elgtis su monmis, - dar keletas.. Specialieji aspektai: - niekas negali bti baudiamas u t pat nusikaltim antr kart, - pripainimas kaltu, nuo tada, kai siteisja kaltinamasis teismo nuosprendis, - nelaikomas priverstiniu darbas, kur dirba nuteistieji. Konstitucinio teismo nutarimai specifinis BT altinis. Specifik nulemia: tai toks altinis, kurio esm sudaro draudimas taikyti vien ar kit baudiamj statym nuo nutarimo paskelbimo dienos. Pvz.: KT nutarimas dl mirties bausms, ios normos po KT nutarimo negaljo bti taikomos. 2. Baudiamieji statymai. iai dienai j yra 3: 1. BK; 2. statymas dl genocido prie Lietuvos gyventojus (Bt norm kaip ir nebeliko dabar). Jis buvo inkorporuotas BK. Jis domus tuo, kad buvo inkorporuotos kelios tarptautins konvencijos). 3. 1991 m. priimtas statymas kovai su spekuliacija sustiprinti (iki iol nebuvo taikytas), liko nepanaikintas. 3. Tarptautins sutartys. Konstitucijos 138str. Seimo ratifikuotos sutartys yra sudedamoji LR teisins sistemos dalis. Bdai kaip valstyb gyvendina tarptautines sutartis. 1. Monistinis kai sutartys taikomos tiesiogiai kaip nacionaliniai teiss aktai. 2. Dualistiniai kai valstyb pagal tos sutarties nuostatas turi pakeisti/priimti nacionalinius teiss aktus. Tokiu bdu, per nacionalinius teiss aktus gyvendindama tarptautin sutart. Lietuvoje BT taikomas tik dualistinis Tarptautins sutarties gyvendinimo bdas, t.y. privalo padaryti tt BK pakeitimus ar papildymus ir taip valstyb gyvendina tarptautins sutarties reikalavimus. Pvz.: vairios tarptautins sutartys apibrdavo, kokias veikas laikyti nusikaltimu, bet neapibrdavo sankcij. Valstybs turi paios sprsti kaip bausti tai dualistinis bdas, nes sutartis nenurodo kaip bausti. Konstitucinis teismas pasisak tarptautini sutari tiesiogiai taikyti nemanoma, nes nra sankcijos.

6 Ratifikuotos sutartys: 1. Europos konvencija prie pinig plovim. Lietuvai aktualu pateikia pinig plovimo kaip nusikaltimo definicij. Ji numato, kokios sankcijos turi nustatomos u nusikaltim, t.y. turto konfiskavimas, o kitas nustato pati valstyb. 2. Europos konvencija prie terorizm. Numato kokios veikos yra pripastamos teroristiniais aktais ir valstyb ratifikuodama i konvencija turi baudiamuosius statymus priderinti prie jos. N viena konvencija nereikalauja, kad veikos bt apibrtos identikai. Lietuvos Respublikos BK yra 6 savarankiki straipsniai, apimantys konvencijos numatytus veiksmus, kuriuos valstyb turi udrausti. 3. Daugyb konvencij skirt aviacijos, orlaivi, laiv apsaugai nuo teroristini veiksm. Konvencijos, kurias galima taikyti tiesiogiai monistins. 1. Europos konvencija dl ekstradicijos; 2. Europos konvencija pagalbos baudiamosiose bylose; 3. Visos 9 dvials sutartys dl teisins pagalbos; 4. Europos konvencija dl nuteistj asmen perdavimo; 5. Europos konvencija dl baudiamojo proceso taikymo; 6. Europos konvencija dl baudiamojo nuosprendio taikymo; 7. Europos konvencija dl tarptaut. baudiamj nuosprendi pripaino ir vykdymo; i grup tarptautini sutari grup galima taikyti tiesiogiai. ia apibriamos slygos kaip taikyti. 8. Europos konvencija prie korupcij; 9. Tarptautinio baudiamojo teismo statutas. ios dvi konvencijos yra specifins, dl ko Lietuvai pastoviai kyla problem. Europos konvencija prie korupcij atidaryta pasiraymui 1999 m. Savo technika labai artima visoms Europos konvencijoms. Ji numato tris pagrindines veikas: 1. pasyvus kyininkavimas (mimas), 2. aktyvus kyininkavimas (davimas), 3. tarpininkavimas kyininkaujant. Ms BT tai udrausta. Numatyta, kad visos alys, siekianios tapti ios konvencijos dalyvmis, turi numatyti baudiamj atsakomyb juridiniams asmenims. Lietuva neturi juridini asmen atsakomybs instituto. BK projektas numato juridini asmen baudiamosios atsakomybs institut. Juridini asmen atsakomyb kilusi i pozityviosios teiss mokyklos, kur juridini asmen atsakomyb manoma, o Lietuva orientuota klasikins mokyklos model, kur atsako tik asmuo individualiai u kaltai padaryt veik, o juridinis asmuo atsako be kalts. Lietuva negali ios konvencijos ratifikuoti, nes i konvencija nenumato joki ilyg, galima prisijungti tik nedarant ilyg. Tarptautinio teismo statutas 1998 m. paskelbtas. Statuto esm jame kodifikuoti visi karo nusikaltimai, nusikaltimai monikumui, genocido nusikaltimai. i konvencija numato ne tik tikslius veik poymius, bet ir bausmes u tuos nusikaltimus. Pagal statut, jam sigaliojus, bus kurtas tarptautinis baudiamasis teismas,kurio jurisdikcijoje bus tokius nusikaltimus tirti, teismo procesas ir netgi bausms vykdymas. Valstyb prisimusi sipareigojimus aukoja savo suvereniteto dal. Tokio tarptautinio teismo egzistavimas sukelia problem. Teismas, nusprends perimti byl i valstybs nekreipia dmesio ar asmuo yra persekiojamas savo valstybje u tariam nusikaltimo padarym ir iki galo vykdo vis proces. Kyla problema: ar nebus iuo atveju paeista ms konstitucija. 4. Amnestijos aktai. Jie numato atleidim nuo bausms ar baudiamosios atsakomybs ir slygas, kurioms esant galima atleisti nuo bausms ir atsakomybs. Amnestijos aktas neprilyginamas statymui. Kas jis yra neaiku. Bet jie priimami statymu. Tokie statymu priimti amnestijos aktai buvo priimti 5 ir kol kas praktini problem nekyla. 5. Kai kurie specifiniai statymai, trumpo galiojimo susij su BT. Pvz.: Savanorikas aunamojo ginklo grinimas (asmenys neteistai laikantys aunamj ginkl per tt laik grin j, atleidiami nuo BA). Tokie statymai buvo du. Vienas galiojo 3 mn, kitas daugiau kaip 3 mn. 6. Aukiausiojo teismo Senato nutarimai (baudiamj statym iaikinimai). Su riebiu klaustuku ar tai altinis. Kur problema? Pagal form ir privalomum nekelia problem, nes pagal teism statym teismai, kitos institucijos privalo atsivelgti AT Senato nutarimus (iaikinimus). Problema kyla diskutuojant, kokia iaikinimo esm. Teismo aikinimas nra naujos teiss normos sukrimas, tai tik aikinimas teiss taikymo prasme. Tokiu atveju jie negali bti altiniu, nes nesukuriamos naujos normos. Kontrargumentas tie iaikinimai yra tokio lygmens, kad praktikai tai yra sukrimas nauj norm, kurios yra privalomos kio subjektams. vedo nuomone toki praktik reikia pateisinti ir skatinti: statymo leidybos procedra ilga, Aukiausiasis teismas reaguoja greiiau, objektyviai AT turi turti teis daryti korekcij statym taikyme, nes Seimas kartais neteisingai, neobjektyviai suvokia. Taiau kartai bna atvirkiai statymo tekstas bna deras, o AT priima tok iaikinim, kuris statym ikreipia. Pvz.: iaikinimas susijs su btinja gintimi asmuo gynybos metu sualojs ar nuuds kit, gali bti pripaintas kaltu ir tuo atveju, kai.AT susiaurina BT nustatyt teis savigyn. 7. Teismo precedentas. Lietuvoje tvirtintas statymu kaip BT altinis. Pasiymi didele specifika bet kurio auktesniojo teismo sprendimas yra privalomas atsivelgti emesns instancijos teismui. Lietuvos teism statyme: teismo precedentu yra tiktai Aukiausiojo teismo kolegijos priimti ir Aukiausiojo teismo senato aprobuotos nutartys. Jos skelbiamos spaudoje specialiame teism biuletenyje ir jas privalo atsivelgti visi teismai, taikydami tuos paius statymus analogikoje situacijoje. Pagal statym teismo sprendimai statymas.

7 8. altiniais gali bti tiktai statymo lygmens aktai. Visi kiti aktai vyriausybs nutarimai, Lbanko nutarimai ir kiti nelaikomi BT altiniais.Bet jie turi tt takos, nes padeda taikyti kitus statymus. Pvz.: kno sualojimas sunkus, apysunkis, lengvas, yra remiamasi Vyriausybs nutarimu dl kno sualojimo nustatymo laipsnio taisykli. Jie nelaikomi BT altiniais bet padeda gyvendinti BT. T2. Baudiamosios politikos pagrindai. T2.1.1. Baudiamosios politikos svoka. Baudiamoji politika yra valstybs vidaus politikos sudedamoji dalis. Baudiamosios politikos paskirtis baudiamj statym pagrindu apsaugoti valstybs gyventojus nuo nusikalstam ksinimsi.Baudiamoji politika skiriasi nuo kit valstybs vykdom socialins politikos kryi savo objektu, udaviniais , metodais ir poveikio priemonmis.Objektas yra nusikalstamumas kaip socialinis reikinys, kuriam valstyb daro poveik baudiamosios teiss priemonmis. Baudiamosios politikos samprata aikinama vairiai( pagrindins 3 autori grups): a) Baudiamoji politika susijusi iimtinai su teiss krimu( A. Feuerbachas , jis laikomas ir iuolaikine prasme baudiamosios politikos sampratos vedju); b) Baudiamoji politika apima ir neteisines kovos su nusikalstamumu priemones (K. Sauer, V. Zeeling); c) Baudiamoji politika reikia ne tik baudiamj statym krim , bet ir j taikym (J.Bluvteinas); Baudiamosios politikos mokslinink traktavimas skiriasi vairiose valstybse . Demokratinse valstybse, kur realiai veikia valdi padalijimo principas, teismai yra savarankika valdia, jie nepolitizuoti. Tuo tarpu valstybse , kur teismai politizuoti, jie tampa valdios ar kit politini institucij vykdomos baudiamosios politikos priedais. Apibendrintai- iuo metu baudiamj politik galima suprasti kaip baudiamj priemoni visum, sudarani vien i nusikalstamumo kontrols krypi. valstybs udavinys sudaryti maksimaliai saugias gyventoj egzistavimo slygas. Pagrindin grandis, sprendiant nusikalstamumo kontrols problemas baudiamoji teis. Pagal j nustatomos nusikalstamo elgesio ribos, formuojami baudiamosios atsakomybs u padarytus nusikaltimus pagrindai ir t.t. Tai reikia, kad baudiamoji teis sudaro baudiamosios politikos pagrind.Baudiamoji procesin, bausmi skyrimo , nusikalstamumo kontrols ir kt. politikos yra tarpusavyje susijusios , bet gali funkcionuoti tiek , kiek nustatyta baudiamosios politikos. T2.1.2. Baudiamosios politikos turinys ir pltot vairiais Lietuvos valstybs raidos laikotarpiais. Baudiamosios politikos turin lemia tie udaviniai, kurie keliami valstybs tam tikrame raidos etape. Tai reikia , kad baudiamosios politikos turinys nukreiptas ateit, ikelt udavini isprendim , naudojant baudiamosios teiss priemones. Baudiamosios politikos turin galima apibdinti tokiais poymiais: a) baudiamja atsakomybe ir jos ribomis; b) pavojing nusikaltim kriminalizacija ir dekriminalizacija; c) nusikalstam veik penalizacija (bausmi struktra , rys, bausmi ribos, alternatyvi bausmi buvimas) d) Nusikalstamumo kontrol prasideda nuo baudiamosios atsakomybs rib nustatymo. Baudiamojo statymo normos numato, kokios veikos pripaintos nusikaltimais ir su kuriomis galima kovoti baudiamosiomis teisinmis priemonmis.Ribas nustatyti labai svarbu .Jeigu daug veik bus pripainta nusikaltimais , galima padaryti kriminalin visuomen ( taip i dalies nutiko Soviet Sjungoje, kai buvo grietai baudiama u teiss paeidimus , pataisos darb lageriuose atsidr milijonai moni,)Be to tais atvejais , kai patraukimo baudiamojon atsakomybn ribos labai iplstos, inyksta ribos tarp nusikaltimo ir administracinio teiss paeidimo.Todl statym leidjas priverstas plsti atleidim nuo baudiamosios atsakomybs, kad susiaurint asmen, nubaust kriminalinmis bausmmis rat. Ankstesnis BK numat apie 30 atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms atvej. Dl to nebuvo aikumo , ar asmuo bus nubaustas u padaryt veik ar tik pagsdintas. iuo metu Lietuvos BK daugelio atleidim nuo baudiamosios atsakomybs atsisak. Formuojasi kita tendencija- pleiamas veik, u kurias traukiama pagal nukentjusiojo skund ratas (privataus kaltinimo bylos).Taip pat daugja atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs kaltinkui ir nukentjusiajam susitaikius atvej (BK 53 (1) str.) b) Kriminalizacijos ir dekriminalizacijos procesas. visa tai, kas naujai baudiamajame statyme nustatoma kaip nusikaltimai, vadinama kriminalizacija, ir atvirkiai, kas toliau nebelaikoma nusikaltimu - dekriminalizacija. ie procesai vyksta vairiose alyse nuolatos, Lietuvoje tai vyksta danai. c) Nusikalstam veik penalizacija. Reformuojant baudiamuosius statymus buvo atsisakyta kai kuri bausms ri (itrmimo, nutrmimo, atleidimo i pareig, vieojo papeikimo, karinio ar specialiojo vardo ar laipsnio atmimo).ios bausms buvo retai taikytos, laikomos neefektyviomis. Esminis nusikaltim penalizacijos papildymas buvo padarytas 1994 m.nustatytas laisvs atmimo bausms maksimumas suaugusiems asmenims- 15 m. (vietoj 10), o padariusiems nauj nusikaltim, kai neatlikta bausm 20m.Dl to iaugo nuteistj laisvs atmimu skaiius, o bendras nusikalstamumas , 1994 iek tiek stabilizavsis, 1995- 1997 toliau augo. Btina i esms pertvarkyti dabar galiojanio BK normose nustatytas sankcijas. Panagrinjus atskiruose straipsniuose numatytas bausmes danai yra neaiku, kuo remdamasis statym leidjas numat skirtingas bausmes, esant tam paiam nusikaltim kvalifikuojaniam poymiui ir kodl u panaias veikas baudiama skirtingai. Vykdant tam tikros krypties baudiamj politik norim rezultat galima pasiekti , jeigu ne tik teissaugos organai , kurie j realizuoja, bet ir visuomen pripains j teisinga. I istorins patirties aiku- jeigu nepaisoma baudiamosios politikos teisingumo principo, visuomen j atmeta. T2.2. Politin ir teisin reforma ir baudiamosios politikos pokyiai. Ateiiai numatytos baudiamosios politikos kryptys Lietuvos Respublikoje: a) Apsisprsti dl galutinio nusikaltim , numatyt Lietuvos BK srao. Vengti konjunktrini norm, kurios danai nra realizuojamos, nes toki norm traukimas paprastai darko baudiamj statym sistem, j apsunkina. Priimant

8 baudiamosios teiss normas tiksliai laikytis statym leidybos technikos, aikiai, precizikai formuluoti nusikaltim sudtis, kad bt ivengta skirtingo j interpretavimo teismuose. b) Perirti bausmi sistem ir numatytiems nusikaltimams nustatyti adekvaias bausmes. c) numatyti baudiamj sankcij struktr, kuri turi padti sprsti dvejopo pobdio udavin,- sudaryti galimybes teismams priimti maiau nuosprendi , kuriais asmenys nuteisiami laisvs atmimu; - plaiau formuoti alternatyvias bausmes ( vieuosius privalomus darbus ir pan.)iuo metu didjantis nuteistj laisvs atmimu skaiius ne tik kad neisprendia nusikalstamumo kontrols, bet ir brangiai kainuoja mokesi moktojams. T2.3.1-2. Pagrindiniai baudiamosios politikos principai. Konstitucini princip realizavimas baudiamojoje teisje. Lietuvos statym leidyboje pagrindiniai principai tvirtinti Konstitucijoje: 1. Lygybs principas (numatytas Konstitucijos 29. str.lygybs principas neatsivelgiant asmens lyt , ras, tautyb , tikjim ir t.t.Baudiamieji statymai privalo utikrinti, kad kiekvienas asmuo , padars nusikaltim bt traukiamas baudiamojon atsakomybn, neatsivelgiant aukiau nurodytus kriterijus.Tai negalima painioti su nubaudimu, nes ityrus byl, konkreti bausm gali bti paskirta , atsivelgiant asmenines savybes. Taiau principas toks- esant vienodoms aplinkybms, statymas negali duoti pagrindo skirtingai nubausti dl lyties , sitikinim ir t.t. 2. Teistumo principas-(Konstitucijos 20,21,22,23,24 str.) Pirmin prielaida teistumui utikrinti statymai , garantuojantys mogaus saugum. Reikia siekti, kad nekilt prietaravim tarp statym ,teiss sprag. iuo metu Lietuvoje galioja dalis seniai priimt baudiamj statym, o kita dalis pertvarkyta, priimti nauji. Gali atsirasti problem tinkamai realizuojant teistum. 3. Humanizmas (Konstitucijos 21 str. negalima mogaus aloti , kankinti, eminto jo orumo ir t.t.Baudiamieji statymai turi tvirtinti humanik elges su teisiamuoju, ukirsti keli tardymo, teisminio proceso, bausms atlikimo metu taikyti priemones ir suvarymus, kurie nenumatyti statymo ir kurios sukelia mogui kanias ar emina orum. T2.3.3. Specials baudiamosios teiss principai: 1) nra atsakomybs, jeigu nenumatyta statyme (nullum crimen, nulla poena sine lege) 2) atsako tik kaltas asmuo(atsakomybs neivengiamumo principas) 3) bausms individualizavimas 4) in dubio pro reo(visi neaikumai ir netikslumai aikinami kaltininko naudai) 5) bausms ekonomijos principas 1. nullum crimen, nulla poena sine lege - iuolaikini statym dauguma gana aikiai apibria statymo galiojimo laik pradi , pabaig , grtamojo galiojimo atvejus, arba yra kategorika nuoroda, kad statymas neturi grtamosios galios. Neirint tai , kad baudiamieji statymai yra kodifikuoti, neretai kyla klausimas ar konkreti veika yra udrausta , dl statymo netikslumo , neaikumo ar blanketini norm taikymo . Danai t pai veik draudia skirtingi statymai . Pvz., baudiamasis ir administracinis kodeksai ivardija panaias veikas, susidaro keblumai juos taikant. Kai statyme , apraant nusikaltimo sudt panaudotas blanketinis poymis normos turinys tampa aikus tik inant postatymin akt. Tai reikia , kad ne statymas , o postatyminis aktas, kuris turi kitus tikslus , iuo atveju panaudojamas baudiamojoje teisje, o postatyminio akto netikslumai gali sukelti nepageidautin padarini baudiamojoje teisje. 2. atsakomybs neivengiamumo principas- io principo realizavimas reikia ,kad kiekvienas , padars nusikaltim privalo u j atsakyti.iuo metu is principas realizuojamas tik i dalies. Pvz. BK 310 str. atsakomyb u nam gamybos stipri alkoholini grim gaminim ir realizavim- jis buvo keistas 4 kartus ir vis siekta grietinti kov su samans gaminimu ir vartojimu, o i esms toki vartotoj- gamintoj nesumajo. Padaryt nusikaltim statistikai iaikinama < nei pus vis registruot. 3. bausms individualizavimas- principas reikia , kad baudiamosios teiss normos turi utikrinti , kad baudiamojon atsakomybn bt traukiamas tik kaltas nusikaltimo padarymu asmuo . Taiau vairiose valstybse yra taikoma ir kolektyvins atsakomybs principas. Bausms individualizavimas nra atribotas nuo aplinkos kaltininko nubaudimas daro tak kaltininko artimiesiems , eimai ir tokios takos ivengti beveik nemanoma. Bausms individualizavimas reikmingas siekiant nubaudimo teisingumo. Teisingumas reikia statymo nustatyt, optimal pataisymui reikaling bausms dyd. 4. in dubio pro reo (visi neaikumai ir netikslumai aikinami kaltininko naudai)- susietas su baudiamuoju procesu. Vis aplinkybi , kurios ne visikai aikios ir tikslios , vertinimas atsisakymas lemia kaltinimo pagrstum.Taiau tas pats reikminga ir baudiamosios teiss prasme- yra visi statymo numatyti nusikaltimo sudties poymiai ar ne negali bti joki abejoni. Kai kyla abejoni sprendiant veiklos kvalifikavimo klausimus, turi bti parinkta tik ta nusikaltimo sudtis, kuri be abejons atitinka surinktus duomenis. Neturi bti taikomi grietesni statymai, kad nepaeist mogaus teisi. 5. bausms ekonomijos principas - reikmingas pereinamojo laikotarpio valstybms, kai nusikalstamumo problemas siekia isprsti grietinant bausmes. Bausms ekonomijos principas reikia , kad turi bti nustatytos tokios sankcij ribos , kurios leidia teismui parinkti tokias minimalias bausmes , kuri utekt nuteistajam pasitaisyti. T3. Baudiamoji atsakomyb ir jos pagrindai. T3.1. Baudiamosios atsakomybs svoka. Baudiamosios atsakomybs skirtumas nuo kit teisins atsakomybs rib. Lietuvos BK svoka baudiamoji atsakomyb naudojama danai ir skirtingais aspektais,- girto ar apsvaigusio nuo narkotini ar toksini mediag atsakomybBK 13 str.,patraukimo baudiamojon atsakomybs senatis BK 49 str. ir t.t. Sociologinje ir teisinje literatroje svoka atsakomyb vartojama 2 reikmmis: perspektyvine- kai mogus imasi atsakomybs u savo veiksmus, irdamas ateit, ir retrospektyvine- atsakyti u praeityje padarytus veiksmus. Baudiamojoje teisje paprastai atsakomybs svoka vartojama tik retrospektyvine prasme.

9 Norint suvokti baudiamosios atsakomybs prasm, reikia atsakyti tokius klausimus: 1) kas atsako? 2) kam atsako? 3) u k atsako? 1) Kas atsako? Pagal BK atsako tik nusikalts asmuo, kuris sulauk atitinkamo amiaus ir yra pakaltinamas. Kai kuriose alyse(JAV, veicarijoje) i dalies statymuose realizuotas ne tik fizinio , bet ir juridinio asmens atsakomybs klausimas, tokiu atveju , kai kurios alys numato juridinio asmens ne tik civilin, bet ir baudiamj atsakomyb.Juridiniam asmeniui baudiamieji statymai numato specialias sankcijas ( pinigines baudas, juridinio asmens veiklos sustabdym ir kt.) 2) Kam turi atsakyti nusikalts asmuo? tuvos Konstitucijos 31 str. pasakyta, kad asmuo nekaltu laikomas tol , kol jo kaltumas nerodytas statymo numatyta tvarka ir pripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu.Taigi betarpikai u savo neteistus veiksmus asmuo atsako teismui, kuris pagal konstitucijos 5 str. yra viena i sudedamj valstybs valdios dali. Taiau nusikaltimo padarymo klausimus greta teismo parengtinio tardymo metu nagrinja policija , prokuratra ir t.t. Privataus kaltinimo bylose patraukimo baudiamojon atsakomybn klausim faktikai isprendia nukentjusysis. Taigi, nors pagrindinis organas , kuris isprendia baudiamosios atsakomybs realizavim yra teismas, faktikai nuo kit pareign ir net nukentjusiojo priklauso , ar asmens veiksmai bus pripainti neteistais , ar jis bus patrauktas baudiamojon atsakomybn. 3) U k asmuo atsako? Baudiamoji atsakomyb atsiranda, kai asmuo padaro veik, toje valstybje laikom nusikaltimu. Kas sudaro baudiamosios atsakomybs turin? Baudiamoji atsakomyb yra ten, kur valstyb per savo galiotas institucijas faktikai priveria teiss paeidj vykdyti teiss normoje numatytas pareigas, atitinkanias padarytos nusikalstamos veiklos pobd, ir tuo sukelia kaltininkui neigiamas pasekmes. Vadinasi, atsakomybs svoka apima: 1)Valstybs prievartos taikym. Tai reikia , kad kaltininkui prievartine tvarka nustatomi tam tikri asmeniniai ir turtiniai apribojimai. 2) Normatyvikum, t.y. baudiamoji atsakomyb atsiranda kaip teiss normos paeidimo rezultatas ir realizuojama pagal ios normos sankcijoje nustatytas ribas. 3) Neigiamo poveikio realizavim dl padarytos veikos iuo metu, o ne kada nors ateityje. 4) Teisin santyk, kaip baudiamosios atsakomybs egzistavimo form. Apibendrinant, baudiamj atsakomyb galima apibdinti kaip asmens ir jo padaryto nusikaltimo pasmerkim valstybs vardu, kur vykdo galiotos institucijos (teismas) ir kuris pasireikia baudiamaisiais statymais apibrt asmeninio ar turtinio pobdio suvarym kaltininkui nustatymu. T3.2.1. Baudiamosios atsakomybs esm. Baudiamoji atsakomyb- tai teisins pasekms, baudiamosios teiss norm taikymo rezultatas. Baudiamosios atsakomybs esm- asmens , padariusio nusikaltim, pasmerkimas valstybs vardu. Savo pobdiu, baudiamoji atsakomyb reikia valstybs prievartos taikym ir kartu asmens padaryto nusikalstamo elgesio pasmerkim. Baudiamoji atsakomyb, iorikai veikdama kaltinink, yra nukreipta jo vidin bsen- elgesio reguliavim. Tokiu bdu yra realizuojama viena i baudiamosios teiss funkcij daryti poveik kaltininko smonei ir psichikai ir per jo smons ir psichikos sukrtimus, tikimasi formuoti tokias io asmens savybes , kurios neleist jam daryti nauj nusikaltim. T3.2.2. Atsakomyb ir sankcija. Atsakomyb ir sankcija ios svokos savo turiniu nesutampa. BK sankcija- tai statymo numatytos bausms ribos. ios ribos pasireikia ne tik nustatant bausmi ris ir dydius BK Specialiosios dalies normoje, bet ir koreguojant jas Bendrosios dalies normomis- skiriant velnesn , negu statyme numatyta bausm ir kt. Tuo tarpu baudiamoji atsakomyb negali bti maesn arba didesn- ji yra arba jos nra. O j realizuojant jau gali bti pritaikytos aplinkybs, takojanios grietesn ar velnesn bausms paskyrim. T3.2.3. Atsakomyb ir bausm. Baudiamoji atsakomyb pasireikia kaip valstybs prievartos taikymo forma. Baudiamosios atsakomybs ir kriminalins bausms santykis: literatroje neretai raoma, kad atsakomyb i esms atitinka bausm, arba kad vienintel atsakomybs realizavimo forma ir yra bausm.Toks poiris neatitinka iuo metu galiojani Lietuvoje baudiamj statym turinio. Atsakomyb ir bausm i tikrj yra artimos svokos, bet sutapatinti pagal BK nuostatas j negalima .( Nors Vakar Europos kai kuriose alyse yra vartojama svoka bausm, o baudiamoji atsakomyb nevartojama .) BK vartoja mos svokos patraukimas baudiamojon atsakomybn, atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, atleidimas nuo bausms. Baudiamoji atsakomyb gali bti realizuota paskiriant bausm. Taiau BK normos leidia baudiamj atsakomyb realizuoti ir nepaskiriant bausms, pvz. kaltininkui ir nukentjusiajam susitaikius, nepilnameiui pritaikius priveriamsias aukljimo priemones ir t.t. Asmens atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs nereabilituojaniais pagrindais reikia, kad asmuo pripastamas kaltu dl padarytos veikos, ir tik remiantis statymo numatytais pagrindais jam netaikoma kriminalin bausm. Taiau asmuo pripaintas kaltu realizuoja svarbiausi atsakomybs element- asmens ir jo padarytos veikos pasmerkim. Kiti baudiamosios atsakomybs ir bausms poymi skirtumai: 1. nesutampa j atsiradimo ir pabaigos laikas; 2. skirtinga teisin padtis asmens , kuris traukiamas baudiamojon atsakomybs, ir asmens , nubausto kriminaline bausme; 3. specifins pasekms teistumas, kuris atsiranda asmen nubaudus kriminaline bausme.

10 T3.3.1. Filosofiniai baudiamosios atsakomybs aspektai. T3.3.2. Valios laisvs problema. Formuojantis iuolaikinei demokratijai, filosof, teisinink darbuose daug dmesio imta skirti laisvs problemai, mogaus poelgio laisvei. Atsirado vairios teorinio pagrindimo kryptys, kurios atsispindjo baudiamosios teiss teorijoje ir baudiamj statym leidyboje. Pagrindinis klausimas kodl mog galima smerkti u jo poelg atsakymas priklauso nuo to, kaip aikinamas nusikalstamo elgesio mechanizmas ir jo prieastys. a) Indeterminizmas nusikalstamo elgesio prieastis yra absoliuti valios laisv.Neteistas elgesys yra smerkiamas dl to , kad asmuo turdamas visik veiksm pasirinkimo laisv,paeid baudiamj statym. Tokiu atveju valia yra aukiausias ir vienintelis mogaus elgesio reguliatorius, kuris nuo nieko, net nuo mogaus proto nepriklauso. b) Mechaninio materializmo (determinizmo) pozicija prieinga. mogaus elgesys visikai priklauso nuo aplinkos, mogus yra fatalikai priklausomas nuo aplinkybi.Todl smerkti galima aplinkybes, bet ne pat mog.Grsdami atsakomyb, deterministai mato ne paties nusikaltimo pasmerkim, o jo pavojingum visuomenei. c) Marksist teorija - mogaus valia santykinai priklausoma nuo aplinkinio pasaulio.Taiau sprendim dl konkrei veiksm lemia ne tik objektyvios aplinkybs ,bet ir asmens smon , jo protas, sin.Tai reikia , kad mogaus poelgis nulemtas iorini aplinkybi ir vidini slyg, tarp j proto ir sins.Marksistai yra determinizmo alininkai. d) Teisinis pozityvizmas - asmenybei lemiamos takos turi aplinka, kita vertus mogaus charakteris , reaguodamas pasaul, turi tam tikro savarankikumo. Kadangi charakteris, reaguodamas pasaul turi tam tikr valios laisv, tai mogus atitinkamai yra atsakingas u savo padarytus veiksmus. Taigi pozityvistai uima vidur tarp daterminizmo ir indeterminizmo. i pozicija vakar alyse yra plaiausiai prigijusi kaip baudiamosios atsakomybs pagrindas. T3.3.3. Neotomistinis, neokantistinis, pragmatinis valios laisvs supratimas. T3.3.4. Baudiamosios atsakomybs reikm moni poelgiams. Baudiamoji atsakomyb iorikai veikdama kaltinink yra nukreipta jo vidin bsen- elgesio reguliavim. ia prasme galima irti vien i baudiamosios teiss funkcij realizavim daryti poveik kaltininko smonei ir psichikai. Per smons ir psichikos sukrtimus tikimasi formuoti tokias io asmens intelekto ir valios savybes, kurios neleist jam daryti nauj nusikaltim. T3.4.1. Atsakomybs u konkrei nusikalstam veik pagrindas. Lietuvos BK yra specialus 3 str., kuris nustato baudiamosios atsakomybs pagrindus.Jo nuostatos tvirtina vairius baudiamosios atsakomybs aspektus) veikos baudiamum tik tuo atveju, kai ji buvo nustatyta jau sigaliojusio statymo; 2) veikos baudiamum , kai veika turi nusikaltimo poymius ir asmuo kaltas nusikaltimo padarymu; 3) veikos baudiamum , kai subjektas galjo vykdyti teistus statymo reikalavimus, bet to nepadar; 4) draudimas bausti u t pai veik 2 kartus; 5) teismo iimtin prerogatyv, nubausti asmen, kalt nusikaltimo padarymu. Aptariant baudiamosios atsakomybs pagrindus reikia iskirti: - statymo aprayt nusikaltimo sudt, kuri tiksliai fiksuoja tos ries ( vagysts, plimo, nuudymo ir t.t.) poymius. Jei skiriasi bent vienas i aprayt nusikaltimo sudties poymi, skiriasi ir nusikaltimas. (pvz. vagyst nuo sukiavimo i esms skiriasi tik vienu poymiu: pirmu atveju turtas neteistai paimtas slaptai arba atvirai, o antruoju, panaudojant apgaul. Visi kiti poymiai gali sutapti) - Veik, kuria paeistas baudiamojo statymo draudimas arba reikalavimas. Baudiamojo statymo draudimo paeidim paprastai fiksuoja kaltai padaryta veika, kuri atitinka visus statymo apraytus nusikaltimo sudties poymius. Taiau gali bti atvej , kai paeistas baudiamojo statymo numatytas draudimas, taiau pripastama, kad ji padaryta nekaltai ( pvz. dl btinosios ginties, nusikaltlio sulaikymo ar pan). Vadinasi , kad padaryta veika ir jos sutikimas su baudiamaisiais statymais ne visuomet reikia, kad yra pagrindas patraukti asmen baudiamojon atsakomybs ir nubausti, jeigu nra kalts. T3.4.2. Baudiamojo statymo udraustos kaltai veikos padarymas. Viena i baudiamosios atsakomybs pagrind nuostat atsako klausim- kas yra patraukimo baudiamojon atsakomybs pagrindas: asmens kaltai padarytas nusikaltimas. Kiekvienas asmuo atsako ne u padaryt nusikaltim apskritai, o u konkrei kaltai padaryt nusikalstam veik, kurios poymiai aprayti BK Specialiosios dalies straipsniuose. T3.4.3. Nusikaltimo sudties poymi nustatymas formalus baudiamosios atsakomybs pagrindas. Jau Romn teisje buvo bandoma formalizuoti klausimus :kas, kur, kada, kieno padedamas padar nusikaltim? Remiantis klasikins teorijos idjomis buvo sukurtas mokymas apie nusikaltimo sudt, kuris atspindi formalius nusikaltimo sudties poymius ( objektyvi element poymius- objekt, veik, pasekmes, prieastin ry tarp pasekmi ir veikos, nusikaltimo padarymo viet , bd, laik , aplinkybes ir subjektyvi element poymius kaltininko ami, pakaltinamum, kalt, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus. ie poymiai leidia pasakyti ar buvo padarytas nusikaltimas , o jeigu taip , tai koks nusikaltimas. Nusikaltimo sudtis apima poymius , bdingus tos ries nusikaltimams. ie poymiai apibdina nusikaltimo esm, pobd, pavojingum.Pagal baudiamosios teiss teorij nusikaltimo sudtis tai objektyvi ir subjektyvi nusikaltimo poymi, kurie apibdina veik , kaip nusikaltim , visuma. Lietuvos BK svoka nusikaltimo sudtis pavartota tik 1 kart , alutiniame klausime, nustatant atsakomyb u nusikaltim , kur buvo atsisakyta pabaigti daryti, jeigu jau padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo sudtis (BK 17 str.) Tai galima vertinti kaip ms BK trkum.( Nusikaltimo sudties poymiai yra aprayti BK Specialiosios dalies normose.) Esminis klausimas kur yra nusikaltimo sudtis,- kaltininko veikoje ar aprayta baudiamojo statymo normoje. Jei daryti prielaid , kad nusikaltimo sudtis yra veikoje, tuomet ne visikai aiku, kam yra reikalingas baudiamasis statymas apskritai. K kaltininkas

11 padaro- veik, kurioje yra nusikaltimo sudties poymiai, ar tiesiog veik, kurioje reikia nustatyti statymo apraytus nusikaltimo sudties poymius. Teismas , nagrindamas byl, nenustatinja, ar konkretus veiksmas yra nusikaltimo poymis. Teismas to padaryti ir negali , nes atskirai paimti nusikaltimo veiksmai gali bti padaryti ir nusikaltlio ir ne nusikaltlio ( pvz. audymas i pistoleto). Teismo bylos sprendimo logika yra ta, kad jis ianalizuoja faktus ir derina juos su baudiamajame statyme numatytais nusikaltimo sudties poymiais. Jeigu toks atitikimas nustatomas , tuomet daroma ivada , kad asmuo padar ne nusikaltimo sudt, o nusikaltim , u kur jis turi bti nubaustas. T3.5. Baudiamosios atsakomybs kaip baudiamojo teisinio santykio raida. T3.6. Patraukimo baudiamojon atsakomybn pagrindimas usienio ali baudiamojoje teisje. Baudiamoji atsakomyb kaip savarankikas institutas usienio ali statymuose vertinama nevienodai. Vokietijos , veicarijos , Japonijos BK apskritai nevartoja odio baudiamoji atsakomyb.i ali BK baudiamosios atsakomybs reguliavimas sutapatinamas su nusikaltimo iaikinimu ir bausms paskyrimu. Kitos alys- Pranczija, Lenkija, skiria baudiamosios atsakomybs ir bausms svokas. Baudiamoji atsakomyb tokiu atveju yra kaip bausms realizavimo prielaida ir jos sudedamoji dalis. T4. Lietuvos baudiamosios teiss altiniai T4.1. Pirmieji raytiniai Lietuvos baudiamosios teiss altiniai. Kazimiero teisynas (1468), Lietuvos statutai (I-1529, II 1566m, III- 1588). Raytini statym, kuriuose buvo numatyta baudiamoji atsakomyb u padarytus nusikaltimus- gana sudtinga. Ankstyvi statymai, baudiamosios teiss normos, besiremianios nusistovjusiais paproiais bei tradicijomis, lyginant su kit alilabai progresyvs. Bet Liet. Valstybs lugimas, aneksija ir t.t. nieko gero nedav. Todl danai keitsi statymai, kas aneksavo- to ir statymai.Etapai: 1) ikistatutin; 2) BT nustatyta Liet. Statutuose; 3) carins Rusijos statymai; 4) Nepriklausomos Lietuvos; 5) sovietiniai; 6)Baudiamj statym reforma nepriklausomoje Lietuvoje. Matome, kad beveik iki praeito imtmeio galiojo nacionaliniai. Iki XVI vadinamas ikistatutiniu etapu. Turjo ne tik paprotines teises bet ir kit akt, kurie numat baudiamj atsakomyb. I raytini dokument be Magdeburgo teisi, kurias turjo kai kurie Lietuvos miestai, iliko tik du aktai Prs (Pameds) teisynas(1340) ir Kazimiero Teisynas(1468)m. Pameds teisynas skirtas tam tikram pavergtam prs sluoksniui laisviesiems prsams. BT normos neiskirtos i civilini, eimos norm. Visoje LDK galiojo kitas teiss aktas Kazimiero teisynas. 1498, skirtas nuosavybei apsaugoti (gyn nuosavybes santykius baudiavoje, civilins,administracins teises normomis. Apimtis nedidele 25 straipsniai. Normos numat atsakomybe u vagyst, savavalik miko kirtim turto atmim upuolant. Vagyst - ir nelaisvj valstiei pasisavinimas, jei valstietis pabga ir kitas ponas ji priima- vagyste. Vagyste ir paklydusio irgo ir arba rastu daiktu pasisavinimas, jei po vieo skelbimo jo niekas nepasim.Pagal senov tai kunigaikio nuosavyb. Pagal Kazimiero teisyn eima u savo nario vagyste galjo atsakyti tik jei inojo. Kalts rodymas- pagavimas su vogtu daiktu, prisipainimas kankinant, ger liudinink parodymai. Bausm feodalui nenustatyta, o valstieio nubaudim sudaro du komponentai alos atlyginimas ir nubaudimas(duokl teismo naudai).Mirties bausm pakartotinumo atveju. Statutai- ypatingai reikmingi. Artimas kompozicijos sistemos kodeksams. Nusikaltimas - Krivda. Nukentjs turi pats iekoti nusikaltlio, traukti ji atsakomybn rodinti jo kalt. Kalte nra tiesiogiai susieta su kaltininku, tai ir eimos nari pareiga. Svarbu kad alia krivdos iskiriama ir ala visuomenes tvarkai (vystupok) ar ramybei (pokoj pospolity). Susiformuoja nuostata kad nusikaltimu padaroma ne tik ala privaiam asmeniui bet ir visuomenei. Kai kurie nusikaltimai siejami su katalik tikjimu ir nuodms samprata, t.y. statutas numato ir blog yding veikla. Baudiamoji atsakomybe ir u nusikaltimus kaip valstybs idavimas, pasitraukimas i karo lauko.. Dar toliau II ir III statutai. Numatyta baudiamoji Atsakomybe u maito rengim, ksinimsi kunigaikt. Atsakomyb u nusikaltimus sveikatai, gyvybei. Grietos bausms u iaginim. Smulkiai reglamentuoti turtiniai nusikaltimai. Atskirai u arkli grobim, nelaisv moni ivedim. Pripastama, kad nusikaltimas yra ala visuomenei ir valdia privalo rpintis. Keiiantis statut redakcijoms, keiiasi bausms grietja (I statute mirties bausm numatyta dvideimt kart, tai III imt). Galiojo iki 1840 m. T4.2. Rusijos B statymu galiojimo vedimas. Ugolovnoje uloenija priimti 1845 ir Valstybs taryba nutar vesti visoje Rusijoje. Nuostatai nebuvo gerai vertinami, tai eklektika Europos teise, Rusijos teismu praktikos ir paproi rinkinys. Apie 2300 straipsniu. 1881 m. pradti rengti nauji statymai. ymiausieji specialistai rmsi Europos saliu patirtimi pareng gana aukto lygio, kurie buvo patvirtinti 1903, buvo numatyta vesti palaipsniui, bet nespjo. T4.3. Baudiamosios teises altiniai, atkrus nepriklausomyb. 1918 m. Rusijos baudiamojo statuto (1903 m.) galiojimo vedimas. Vokietijos baudiamj statym galiojimas Klaipdos krate. Papildomi baudiamosios teiss statymai, priimti Lietuvos teritorijoje ir Klaipdos krate nepriklausomybs laikotarpiu. Pirmojo karo metu, 1917 m. nustat, kad galioje senieji statymai, pakeiiami 1903 m. Baudiamaisiais nuostatais. Paskelbus nepriklausomyb ikilo statym bazs klausimas. 1919 priimtas Laikinasis Lietuvos teism ir j darbo sutvarkymo statymas, kuriuo teisintas tolesnis Rusijos 1903 m. kodekso galiojimas. Kartu buvo nurodyti negaliojantys straipsniai. Statut sudar vienas skyrius, skirtas BT bendrai daliai ir 35 Specialios dalies skyriai.

12 Bendroje dalyje formali nusikaltimo samprata (72 straipsniai.) Bausmes skyrimas buvo paliktas teisjo nuoirai. Speciali dal sudar 600 straipsni. Daugelis nusikaltim labai idiferencijuoti. BK atsivelgiant I Lietuvos valstybs Interesus buvo ne kart keiiamas.. Svarbia reikme turjo ir kiti aktai: 19191 priimti Ypatingi Valstybes apsaugos statymai, jis 1938 pakeistas detalizuotu Tautai ir valstybei saugoti statymu. Nusikaltimai skirstomi didiuosius nusikaltimus, nusikaltimus ir nusiengimus. T4.4. Lietuvos okupacija ir 1940 m. ir Rusijos Federacijos BK galiojimo vedimas Lietuvos teritorijoje. Rusijos baudiamojo kodekso taikymas u tariamus nusikaltimus nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu. 1940 okupavus Lietuva, pakeisti Baudiamojo Statuto straipsniai, o 1940 lapkriio mn. TSRS AT prezidiumas prim sak dl laikino taikymo baudiamj, civilini ir darbo statym. Tuo iurktus paeidimas dar romn principo lex retro non agit , t.y. nustatytas grtamasis baudiamj statym galiojimas, ir nustatyta baudiamoji atsakomyb u veikas kitoje nepriklausomoje valstybje, t.y. u vykdym ioje valstybje atitinkam pareig ar dalyvavim politinje veikloje. Demagogikai buvo aikinama, kad tokie asmenys nusikalto savo valstybje trukdydami darbinink klass revoliuciniam judjimui ir u tai jie privalo atsakyti. Taip buvo nuteisti mirties bausme ar ilgalaikiu laisvs atmimu deimtys tkstani niekuo nekalt moni. T4.5. Lietuvos Respublikos Baudiamojo kodekso primimas (1961 m.) Baudiamojo kodekso pakeitimai ir papildymai iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybs atkrimo. Naujas buvo priimtas 1961 06 26 ir sigaliojo nuo 09 01. Kodeks sudar Bendroji dalis 61 str. Ir Specialioji dalis(221 str.). Vliau buvo gan intensyviai pildomas ir keiiamas gana prietaringai, i esms vyko kriminalizacijos procesas, t.y. buvo numatyta atsakomyb u naujas veikas.. Kita vertus, siekiant sumainti nuteistj skaii buvo pleiamas atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms galimybs. Susidar situacija, kad daugiau nei tredalis dl padaryt nusikaltim buvo atsisakoma patraukti baudiamojon atsakomybn, arba jie buvo atleidiami nuo jos. Svarbesni tobulinimo momentai: 1. Klasinio principo taikymas. 2.Prioritetinis gris valstyb su visu jos aparatu ir valstybs valdoma nuosavybe. 3. Valstybin nuosavyb ginama ne tik nuo tiesioginio ksinimosi, bet ir nuo kitais jai alos atvejais (prirainjimas apie plan nevykdym, nekokybik produkcij) 4.BK taikymas ribotas atsiranda terminas reguliuojamas nusikalstamumas. 5. Orientacija vien bausm laisvs atmim. T4.6. Baudiamj statym pakeitimai ir papildymai atkrus Lietuvos nepriklausomyb. Naujo baudiamojo kodekso rengimo problemos. Atkrus nepriklausomyb - esminiai ekonominiai ir politiniai pasikeitimai. Prasidjo ekonomine reforma- perjimas rinkos ekonomik, reikia grinti privatins teiss institut Lietuvos teisin sistem. 2 kryptys: 1) keiiamas ir pildomas sovietinis BK; 2) sudaryta darbo grup naujam BK projekto parengimui. Nauji pakeitimai todl, kad senasis gyn Sovietu Sjungos , o ne Lietuvos valstyb nuo nipinjimo, teroristini akt ir kt. Kiti straipsniai neatitiko naujos politines ir ekonomines tvarkos. Nuo 1990 iki 1994 BK keistas 90 kart. I Bendrojoje dalyje galiojusi 73 straipsni, net 35 turi nauja redakcija, 17 panaikinti, t.y. 2/3 atnaujinta. Specialiojoje dalyje irgi nemaai visopadaryti pakeitimai ir papildymai sudaro 90 %. Dl naujo projekto teorinio pagrindo, koncepcijos klausimas. Susiduriama su susijusiomis problemomis-1) teisini gri efektyvi apsauga, 2) teisingo kaltininko nubaudimo sprendimas. Jas isprsti siloma- maksimaliai kriminalizuoti veikas ir nustatyti grietas bausmes nusikaltusiems. Visuomen(tikri lietuviai) nori kraujo. Tam takos turi labai iaugs nusikalstamumas ir sumajs iki 30% jo iaikinamumas. Naujos BK normos turt tvirtinti, kad BK ne pirmoji o paskutin priemon sprendiant nusikalstamumo problemas. Tai turt reikti, kad labai svarbu asmeniui pasitaisyti yra bausms skyrimo faktas, bet ne pats grieiausias. Baudiamosios teiss esm turt bti jos teisingumo siekimas, tai k romnai vadina jus, bet ne formals reikalavimai, iplaukiantys i lex. Kartu reikia neumirti alies gyventoj tarpusavio santyki kultros lygio, poirio ir kad ia Lietuva. T4.7. Tarptautiniai BT altiniai. Tarptautins atsakomybs u atskirus nusikalstamus veiksmus konvencijos. Tarptautiniai atsakomybs u karinius nusikaltimus, nusikaltimus monikumui ir monijai dokumentai. Nacionalins valstybs ir tarptautines baudiamosios teiss santykis. Konstitucijos 138 str. sako, kad Tarp. Sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra Lietuvos teisines sistemos dalis. Bet baudiamj. statymu nuostatos ne visada gali bti tiesiogiai realizuotos. Tarptautines konvencijos paprastai neformuluoja konkrei BT norm, t.y. nenustato konkretizuotos nusikaltli baudiamosios atsakomybs, nra procesines jurisdikcijos. Tai reikia, kad tarptautin konvencij pasiraiusi valstyb turi derinti su konvencij nuostatomis savo nacionalinius statymus, juos pildant ir taisant. JTO dar 1954 buvo parengusi Tarptautini nusikaltim kodeks, kuris buvo daugiau orientuotas tarptautinius nusikaltimus. Bet socialistini ali atstovai trukd procesui, taiau plintant kai kuriems tarp. nusikaltimams kaip terorizmui, ginkl, narkotik kontrabandai vl parengtas naujas. Kol jo nra nusikaltliai bus teisiami pagal atitinkam valstybi nacionalinius statymus, iskyrus atvejus, kai tarpt. Bendrija nusprs jog reikalinga numatyti konkrei B atsakomyb, u labai apibrtus nusikalstamus veiksmus. Pagrindiniai tarpt. Dokumentai/Konvencijos : dl kelio ukirtimo genocidui ir baudim u j(1948); dl rasins diskriminacijos likvidavimo(1966); dl vergovs (1926); dl kovos su prekyba monmis ir treij asmen prostitucijos eksploatacija(1950), dl narkotini priemoni (1961), dl kovos su neteistu lktuv ugrobimu(1970).

13 iuo metu l. svarbus regioniniai dokumentai Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencija, Europos Tarybos nutarimai su neteistu pinig plovimu ir t.t. Lietuva yra ratifikavusi tik kelias konvencijas, taiau tai nereikia, kad Lietuvos BT nenumato atsakomybes u veiksmus kurie aptarti kituose dokumentuose. I nauj BK traukiamos naujos teiss normos neatsivelgiant ar jos ratifikuotos. Kita vertus ilieka Lietuvos valstybs priederm pritarti daugeliui tarptautini dokument, kad bt utikrinta atitinkama baze nacionaliniams baudiamiesiems statymams rengti. T.5. Baudiamasis statymas ir jo galiojimo ribos LR baudiamieji statymai turi toki paskirt: 1) udrausti veikas, kurios daro esmin al asmens,valstybs ar visuomens interesams arba kelia grsm tokiai alai atsirasti; 2) tiksliai apibrti, kokios veikos pripastamos nusikaltimais; 3) nustatyti nusikalstam veik pavojingumo pobd ir jas atitinkanias bausmes; 4) saugoti asmenis ir visuomen nuo nusikalstam ksinimsi grasinant kriminalinmis bausmmis ir nustatyti pagrindus, kuriais remiantis baudiami nusikaltusieji asmenys, norint juos pataisyti. T5.1. Baudiamj statym sandara. Baudiamoji teis remiasi iimtinai statymu, kurie neturi prietarauti LR Konstitucijai, kuri numato ne tik bendruosius alyje galiojanius teiss principus, bet ir tiesiog tvirtina daugel reikming nuostat. Tai reikia, kad kiekvienas asmuo gindamas savo teises gali tiesiogiai remtis ne tik baudiamojo statymo, bet ir Konstitucijos nuostatomis. Pagrindas BK vis norm rinkinys. Bendroji dalis: apibdina udavinius ir kitus bendrus klausimus; atskleidiama priemoni esm, turinys. Specialioji dalis: fiksuoja draudimus ir sankcijas. Abiej dali norm vienos be kitos taikyti negalima. Bendrojoje dalyje normos skirstomos skyrius, o specialiojoje skirsnius (projekte tik skyrius). Specialios dalies skirsniai dstomi pagal ginamas ir saugomas vertybes, pagal j reikm. Skyriuose apjungiami baudiamosios teiss institutai. Kodifikuojant atsivelgiama nusikaltim pavojingum, subjekt poymius. Numeracija yra grieta, priimant nauj straipsn, jis turi bti priderintas (negauna savarankiko numerio), taiau projekte numeracija nauja. Straipsniai turi dalis (aprayti skirtingu pavojingumo vienos ries nusikaltimus: kvalifikuotos bei privilegijuotos sudtys) arba punktus. Bendrojoje dalyje dalys reikalingos, kad atskirti panaias nuostatas arba vystyti pirmines (projekte dalys irgi numeruotos). Straipsniai turi pavadinimus (institutai, kokie klausimai sprendiami turinys). Straipsnio dispozicija tai speciali dalis, nurodanti, apraanti veik, kuri padarius kaltiems asmenims numatytos sankcijos. Ji turi bti aiki, gerai atskleista, kad utikrint statymo teisingum: 2) paprastos taikoma, kai nusikaltimas yra visiems aikus, suprantamas, pateikiamas tik veikos pavadinimas; pvz.: tyinis nuudymas, nuudymas dl neatsargumo; 3) apraomosios kai yra ne tik pavadinimas, bet ir atskleidiamos jo detals, isamus ir aikus veikos poymi apraymas; pvz.: diversija; 4) blanketins kai yra pavadinimas, o poymiai nurodomi kituose statymuose ar teiss aktuose; pvz.: atsakomyb u veterinarijos taisykli paeidim; pats paeidimas negalt bti nusikaltimu, dar turt bti papildomi poymiai; 5) alternatyvins keli veik poymiai, kurios atskirai ar visos kartu sudaro vieno nusikaltimo sudt; 5) nukreipianios kai yra nusikaltimo pavadinimas, o poymi reikia iekoti kituose Baudiamojo statymo straipsniuose; pvz.: kai yra odiai tie patys veiksmai, ta pati veika; 6) kompleksins panaudojami keli dispozicij ri bdai; 7) su vertinamaisiais poymiais dedami odiai: didel ala, sunkios pasekms ir pan. Jiems nustatomi aiks vertinimo kriterijai paiame statyme. Arba vertinamuosius poymius atskleidia Teism praktika, kur nurodo jog dar reikalingi ir kiti kriterijai. Straipsnio sankcija bausms ris ir bdas u dispozicijoje nurodyt veik. Jose atsispindi veikos pavojingumas. Visada nurodomos pagrindins bausms, gali bti ir papildomos (privalomos ir fakultatyvios). 2) absoliuiai apibrtos ( buvo mirties bausm, dabar nra); 3) santykinai apibrtos galimi 2 poriai: a) kai nustatoma tik aukiausia riba. Dl minimalios ribos remiamasi bendrja dalimi (laisvs atmimas 3 mn.; pataisos darbai-2 mnesiai; bauda 10 MGL); b) kai nustatoma apatin ir virutin riba; 4) alternatyvios kai yra kelios pagrindins bausms ir teismas turi irinkti vien i j; 5) kumuliatyvins kai yra ir pagrindins, ir papildomos bausms; 6) kompleksins sankcija numatyta keliais bdais. Toki daugiausia. T5.2 Baudiamosios teiss normose yra apraytos tam tikros elgesio taisykls, draudimas jas paeisti. Jose atsispindi baudiamosios teiss esm, o straipsniai iraikos forma, apraytos veikos. Normos struktra: 1) hipotez slygos, kada yra taikoma baudiamosios normos sankcija ( 1 ir 3 str.); 2) dispozicija atitinkamos elgesio taisykl, reikalavimas arba draudimas (tam tikri draudimai yra bendrojoje dalyje); 3) sankcija poveikio priemon u dispozicijoje nurodytos taisykls nesilaikym. Nors kit autori nuomone BN sudaro tik dvi dalys (dispozicija ir sankcija), G.vedas su tuo nesutinka ir mano, kad yra klasikin 3-j dali struktra.

14 T5.3. Baudiamj statym galiojimas erdvje . Teritorinis principas visi asmenys, padar nusikaltimus LR teritorijoje, atsako pagal LR baudiamuosius statymus. LR teritorija: 1) ems pavirius ir gelms valstybs sien ribose, 2) teritoriniai vandenys ir 12 jrmyli ploio Baltijos jros pakrai vandenys, 3) kiti vandens telkiniai iki nustatytos ribos , o jei jos nra, tai iki vidurio, 4) oro erdv vir sausumos ir vanden teritorijos, 5) jr laivai ir orlaiviai su LR skiriamaisiais enklais, esantys neutraliose teritorijose. Lietuvos usienio diplomatini atstovybi teritorija ir diplomat automobiliai, kuriais jie vainja, nelaikomi Lietuvos teritorija ir jie naudojasi nelieiamumo teise: juose negalima daryti kratos, areto ir pan. Usienio ali diplomatinis korpusas naudojasi diplomatinio imuniteto teise j jurisdikcijos klausimas yra sureguliuotas Vienos konvencijos Dl diplomatini santyki bei tarpvalstybinmis sutartimis. Diplomatinis imunitetas yra dviej ri: 1) diplomatini atstovybi imunitetas (eksteritorialumas) jos patalp ir transporto nelieiamyb; 2) asmeninis diplomat imunitetas (darbuotojai, turintys diplomatinius rangus ir einantys diplomatines pareigas, j eimos nariai, nesantys LR pilieiais ir gyvenantys su diplomatais). Tok imunitet paritetiniais pagrindais turi konsuliniai pareignai, diplomatini atstovybi personalas;taip pat usienio valstybi vadovai, parlamentarai, vyriausybini delegacij nariai bei pagal dvipus susitarim vairi delegacij nariai bei j bendradarbiai. Tok imunitet turintis asmuo, padars nusikaltim usienyje, paskelbiamas persona non grata ir jam nustatomas ivykimo i alies laikas. Taip pat pagal LR Konstitucij nelieiamyb turi Prezidentas, Seimo nariai (sesij metu), Konstitucinio teismo teisjai, teisjai ir pan. jiems yra numatyta tam tikra procedra. Nusikaltimo padarymo vieta yra ta vieta, kurioje asmuo veik ar galjo veikti, arba ta vieta, kurioje kilo baudiamojo statymo numatytos pasekms. Bendrinink nusikaltimo padarymo vieta yra ta, kur buvo is nusikaltimas padarytas, o jeigu bendrininkas veik kitoje vietoje tai jo veikimo vieta. Visi nusikaltimai pagal baigtinum yra skirstomi : 1) formalius tokie nusikaltimai, kurie laikomi juridikai baigtais, padarius tam tikr veik, 2) materialius - tokie nusikaltimai, kurie laikomi juridikai baigtais, kilus statyme numatytoms pasekmms, 3) nukirstinius - tokie nusikaltimai, kurie laikomi juridikai baigtais, atlikus nors vien veiksm, kuris eina nusikaltimo objektyvij pus. Toki nusikaltim nra daug (3-4). Jei nusikaltimo sudtis yra formali, tai nusikaltimo vieta bus ta, kur buvo atlikta veika. Jei nusikaltimo sudtis materiali vieta ta, kur atsirado pasekms. Jei nukirstin ta vieta, kur padarytas pirmas veiksmas. Padarius t pat nusikaltim LR ir kitos valstybs teritorijoje, nusikaltimas laikomas padarytu LR teritorijoje, jeigu jis ten buvo pradtas arba baigtas ar jam ukirstas kelias. Pagal LR baudiamuosius statymus atsako taip pat asmenys, padar nusikaltimus orlaiviuose, jr ar upi laivuose, kurie buvo su LR vliava ar skiriamaisiais enklais u LR rib. Usienio valstybi diplomatini atstov bei kit jiems prilygint asmen baudiamosios atsakomybs klausimas, iems asmenims padarius nusikaltim LR teritorijoje, sprendiamas diplomatiniu bdu. Pilietybs principas LR pilieiai ir nuolatos LR teritorijoje gyvenantys asmenys be pilietybs u nusikaltimus, padarytus usienyje, atsako pagal LR baudiamuosius statymus. Kiti asmenys, padar nusikaltimus, gali bti traukiami baudiamojon atsakomybn pagal LR statymus tik tuo atveju, jei padaryta veika pripastamas nusikaltimu ir yra baudiama pagal nusikaltimo vietos padarymo ir LR baudiamuosius statymus. Jeigu asmuo, padars nusikaltim usienyje, traukiamas baudiamojon atsakomybn pagal LR baudiamuosius statymus,taiau abiejose alyse is nusikaltimas baudiamas skirtingai, nusikaltusiam asmeniui skiriama bausm, numatyta velnesnio statymo. Padars nusikaltim usienyje, asmuo netraukiamas baudiamojon atsakomybs, jeigu jis: - visikai atliko usienyje teismo paskirt bausm; - usienio valstybs siteisjusio teismo nuosprendiu buvo visikai iteisintas, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs arba bausm nebuvo paskirta dl senaties ar kitais toje alyje numatytais teisiniais pagrindais. Realinis principas kiekviena valstyb baudia u svarbius jai ir jos pilieiams usienyje padarytus kit ali asmen nusikaltimus: kiti asmenys, padar nusikaltimus usienyje gali bti traukiami baudiamojon atsakomybn pagal LR statymus tik tuo atveju, jei padaryta veika pripastama nusikaltimu ir yra baudiama nusikaltimo padarymo ir LR baudiamuosius statymus. Lietuva yra suinteresuota asmen, savo veiksmais padarius alos Lietuvos valstybei ar jos pilieiui, nubausti savo alyje, o ne iduoti j valstybei, kurios pilieiu kaltininkas yra. Universalusis principas visos valstybs baudia nusikaltlius, jeigu jie bet kurioje i j yra sulaikyti, neatsivelgdamos nusikaltimo padarymo viet . Tokiam nubaudimui pagrind sudaro tai, kad valstybs ratifikavusios tam tikras konvencijas ar tarptautines sutartis, paprastai papildo savo baudiamuosius statymus, numatydamos atitinkam atsakomyb. T5.4. Baudiamj statym galiojimo laikas. Veikos nusikalstamum ar baudiamum nustato statymas, galiojs ios veikos (veikimo ar neveikimo) darymo metu. Lietuvos statym sigaliojimo datos yra trys:1) paskelbimo Valstybs iniose diena; 2) data, nurodyta paiame statyme, kuris paskelbtas V; 3) paskelbimo Seimo spec. leidinyje diena. Gyventojai turi susipainti su teiss aktais, todl praktikai traukti baudiamojon atsakomybn galima tik tada, kai nusikalstama veika padaryta kit dien po statymo sigaliojimo. Baudiamojo statymo galiojimas pasibaigia: 1) kai jis panaikinamas spec. aktu; 2) kai jis pakeiiamas kitu statymu; 3) pasibaigus jo terminui, jeigu toks buvo nurodytas paiame statyme. Nusikaltimo padarymo laikas: 1) pavojingos visuomenei veikos pabaiga arba laikas, kai atsirado ios veikos pasekms; 2) paskutinio veiksmo pabaiga, kai veik sudaro keli veiksmai; 3) ios veikos nutraukimo momentas trunkamojo nusikaltimo atveju;

15 4) paskutinio io nusikaltimo sudt einanio veiksmo pabaiga tstinio nusikaltimo atveju; 5) bendrininkavimo atveju kada kiekvienas bendrininkas padaro sutartus veiksmus. statymas, panaikinantis veikos nusikalstamum, suvelninantis bausm ar kitokiu bdu palengvinantis veik padariusio asmens teisin padt, turi grtamj gali, tai yra taikomas asmenims, padariusiems atitinkam veik iki tokio statymo sigaliojimo, taip pat atliekantiems bausm bei turintiems teisnum. statymas, nustatantis veikos nusikalstamum, grietinantis bausm arba kitaip sunkinantis veik padariusio asmens teisin padt, neturi grtamosios galios. Iimtis statym taikymas u genocido, karo nusikaltimus bei nusikaltimus mogikumui. Medicininio ir aukljamojo poveikio priemons skiriamos tos, kurios yra nustatytos teismo sprendimo primimo metu. Veikos baudiamumas panaikinamas statymu paalinant i jo numatytas nusikaltimo sudtis, o vedamas jas naujai nustatant. Taip pat veika gali bti ribojama arba pleiama traukiant ar paalinant tam tikrus nusikaltimo poymius. Bausm gali bti velninama: 1) sumainant minimum arba maksimum; 2) vedant nauj alternatyvi sankcij; 3) paliekant statyme numatyt pagrindins bausms min ar max, taiau atsisakant vis ar dalies privalom papildom bausmi ar jas paliekant fakultatyvias; 4) vedant nauj straipsnio dal, numatani velnesn bausm ir pan. Tarpinio baudiamojo statymo problema veikos padarymo metu galioja vienas statymas, tardymo metu kitas, o sprendimo primimo metu treias. Pirmiausia lyginamas veikos padarymo metu ir nuosprendio primimo metu galioj statymai. Taikomas velnesnis. Jei abu lygs taikomas veikos metu galiojs statymas. Baudiamosios teiss norm konkurencija , paymi tuos atvejus, kai kelios baudiamosios teiss normos gali bti pritaikytos konkreiam juridiniam faktui (nusikaltimui). Norm konkurencijos ir kolizijos skirtumai: - kolizins normos prietarauja viena kitai, o konkurencins neprietarauja, o abi galioja savarankikai ir savarankikai turi bti pritaikytos; - norm kolizija tai statym leidybos netobulumas, konkurencijos atveju tarp galiojani statym nra prietaravim klausimas koki norm pritaikyti atsiranda tik tuomet, kai yra konkretus nusikaltimas, kuriam galima pritaikyti skirtingas normas. Norm kolizij turi isprsti statym leidjas, o konkurencij tardytojas, prokuroras, teisjas ar kitas pareignas. Norm konkurencijos rys: 2) Bendrosios ir specialiosios normos konkurencija. Kai vienam nusikaltimui gali bti pritaikomos dvi normos viena bendresn, kita konkretesn. Todl btina nustatyti norm pobd: nustaius, kad dvi ar daugiau norm tarpusavyje konkuruoja, reikia isiaikinti, kuri i j taikytina. Bendroji ir specialioji normos kartu gali bti taikomos tik tuo atveju, jeigu padaryti keli tarpusavyje nesusij nusikaltimai (realioji sutaptis). 3) Specialij norm konkurencija. Kartais su bendrja norma konkuruoja ne viena, o kelios normos, kurios dl savo apibrtumo gali bti priskirtos prie specialij norm. Taisykls: 2) kai konkuruoja normos su lengvinaniomis ir sunkinaniomis aplinkybmis, prioritetas atiduodamas normai su lengvinaniomis aplinkybmis; 2) kiekvienas labiau pavojingas poymis apima visus kitus, maiau pavojingus, taigi, jei tarpusavyje konkuruoja keli to paties straipsnio punktai arba dalys, numatanios skirtingas kvalifikuojanias aplinkybes, - pateikus vis poymi apraym turi bti taikomos tos, kurios numato labiausiai pavojingas. 3) Visumos ir dalies konkurencija. Kelios veik atitinkanios normos sutampa nevienodai: viena norma i veika apibdina visapusikai, o kitos tik i dalies (sudjus ias dalis gaunama apytikr veikos charakteristika). Tokiai konkurencijai bdinga (bendrosios ir specialiosios normos konkurencijai), kad: 1) dvi ar daugiau norm numato atsakomyb u padaryt veik; 2) bendra norma apima vis veik, kitos atitinka kvalifikuojamos veikos dalis (viena norma atitinka veik bendrais bruoais, kitos specifinius bruous); 3) bendroji norma atitinka veik tiksliausiai, nes atskiras ios veikos dalis apibdinanios normos neirykina ios veikos specifikos; 4) normos dl savo turinio yra tarpusavyje pavaldios. Ivada: turi bti taikoma bendroji norma. T5.5. Baudiamj statym aikinimas intelektuali veikla, skirta tikram baudiamojo statymo turiniui suvokti. Rys: pagal subjektus: 2) autentikas aikina statymo leidjas. LR Konstitucija nenumato specialaus autentiko statym aikinimo, kur atlikt pats Seimas. Taiau neretai statymo leidjas iaikina kai kurias statyme naudojamas svokas, kad nekilt abejoni dl j turinio; 3) teisminis: norminis turintis normin gali (Aukiausiojo Teismo Senato aprobuoti teismo sprendimai, Konstitucinio teismo sprendimai) ir kazuistinis nagrinjant konkrei baudiamj byl; 4) mokslinis pateikiamas moksliniuose straipsniuose, monografijose, praneimuose (neturi privalomosios galios). pagal apimt: 1) adekvatus kas yra parayta, taip ir aikinama; 2) siaurinamasis taisoma statymo leidjo padaryta klaida ir statymas praktikai taikomas siauriau; 3) pleiamasis praktikoje taikomas plaiau, negu atrodo. Principins aikinimo taisykls: 1) jei kyla neaikum dl statymo teksto ar jo taikymo naudojama asmeniui palankesn kryptis; 2) pleiamasis aikinimas taikomas, kai reikia siaurinti atsakomyb ar kitaip palengvinti kaltininko padt;

16 3) pleiamuoju aikinimu neturt bti ipleiamos baudiamosios atsakomybs ribos ar kitaip apsunkinama kaltininko padtis. Pagal bdus: 1) gramatinis gramatinis teksto aikinimas, nes reikms gali turti ir padtas ne vietoje kablelis; 2) sisteminis palyginant atskirus straipsnius ar j dalis; 3) istorinis padeda atskleisti statymo primimo slygas; 4) loginis logikos taisykli panaudojimas statymo turiniui atskleisti. T5.6. Analogija ir sprag problema. Analogijos draudimas. Pleiamasis aikinimas ir analogija. Sprag baudiamojoje teisje problema. Tai tokie atvejai, kai baudiamasis statymas numat baudiamj atsakomyb u tam tikras veikas, taiau dl netinkamo statymo formulavimo ar kit statym pakeitimo veikos, turinios i dalies analogikus poymius, yra nebaudiamos. Norint atskirti kriminalizacijos proces nuo sprag, pirmiausia reikia isprsti klausimus: 1) ar veikos baudiamumo nustatymo reikalavimas nra tik neteisingas slyg, kurioms esant baudiamasis statymas apskritai gali bti pritaikytas, suvokimas; 2) ar nra kit teiss norm, kurias statym leidjas mano esant pakankamas, kad bt galima isprsti atsakomybs u padarytas veikas; 3) ar nra smoningo statymo leidjo vengimo nustatyti u tokias veikas baudiamj atsakomyb (pvz.: nra nustatyta baudiamoji atsakomyb u lesbiei prievartinius veiksmus, taip pat u analogik vyr homoseksualizm); 4) ar negalima esamos statym spragos upildyti pleiamuoju aikinimu, atitinkamai nukreipiant teism praktik. Vienintelis bdas panaikinti spragas baudiamuosiuose statymuose yra j pakeitimas ir papildymas. Analogijos problema. statymo analogija kai vietoj trkstamo teisinio santykio sureguliavimo panaudojamas kitas statymas. Baudiamojoje teisje analogija negalima. Taiau statymuose yra kai kurie analogijos aspektai: sukelia sunkias pasekmes, sunkus eidimas T5.7. Prieglobsio suteikimas (asylum). Visuotin mogaus teisi deklaracija: Persekiojamas kiekvienas mogus turi teis iekoti prieglobsio kitose alyse ir juo naudotis. ia teise negali bti pasinaudota, kai persekiojimas tikrai pagrstas padarytu kriminaliniu nusikaltimu ar veiksm, prietaraujani JT tikslams ir principams. BK konkreiai neisprendia klausimo, dl koki padaryt veiksm suteikiama prieglobsio teis. Tai turi isprsti kiti statymai, skirti iai teisei realizuoti. I BK nuostatos galima daryti prielaid, kad prieglobsio teis pagal LR statymus suteikiama tada, jei usienio pilietis padar veiksmus, kurie pagal jo alies baudiamuosius statymus yra pripastami nusikaltimu. Jeigu tokie veiksmai neutraukia baudiamosios atsakomybs, atvyks asmuo gali turti kit status, bet ne asmens, kuriam yra suteiktas prieglobstis. I visuotins mogaus teisi deklaracijos iplaukia, kad asmens padaryti veiksmai neturi bti kriminalinio pobdio. Tarptautins teiss praktika paprastai sieja prieglobsio suteikim su politine veikla, kuri veikos padarymo alyje yra vertinama kaip nusikaltimas. T5.8. Asmen, padariusi nusikaltimus idavimas (ekstradicija) Nusikaltli idavimas (ekstradicija). Bendriausi principai BK 7 1 straipsnyje. Usienio pilieiai, padar nusikaltimus, iduodami atitinkamoms valstybms remiantis tarptautinmis ir tarpvalstybinmis sutartimis, o jeigu toki sutari nra vadovaujantis LR statymais. LR pilietis, padars nusikaltim, negali bti iduotas usienio valstybei. Usienio pilieiai neiduodami: - jei nors vienoje i valstybi asmens veika nra pripastama nusikaltimu; - jeigu asmeniui yra suteikta prieglobsio teis. - jeigu to asmens atvilgiu jau priimtas galutinis sprendimas; - jeigu praanioje alyje asmeniui gresia mirties bausm ir kitais tarptautinse sutartyse numatytais atvejais. iuo metu ekstradicija taikoma tik u nusikaltimus kuri bausm yra daugiau kaip 1 metai laisvs atmimo. ES jau pasil nauj ekstradicijos konvencij: atsisakoma dvigubo nusikaltimo koncepcijos praaniojoje valstybje veika kvalifikuojama kaip nusikaltimas,o praomojoje valstybje to gali ir nebti; negalima neiduoti asmens, jei jis yra praanios valstybs pilietis. Nenumato slygos, kad ekstradicija netaikoma u nusikaltimus, kurie baudiami maesne nei 1 met laisvs atmimo bausme. Tarptautinio baudiamojo teismo Statutas teisina asmens perdavim iai institucijai. Tai panau ekstradicij. Esminis skirtumas perduodama ne kitai valstybei, o virvalstybinei teisminei institucijai, nra slyg atsisakyti iduoti, turi bti iduodamas ir savas pilietis. Jeigu prao iduoti kelios valstybs, atsivelgiama padaryt nusikaltim sunkum ir praym padavimo eilikum. Taip pat danai yra nurodoma, kad negali traukti baudiamojon atsakomybn u kitus nusikaltimus, kurie nebuvo nurodyti prayme iduoti t asmen (pvz.: bausti tik u kriminalinius, o ne u politinius nusikaltimus). 6 T. Nusikaltimas ir nusikalstamumas T6.1.Nusikaltimo svoka. Nusikaltimo svokos raida. Formalinis ir materialinis nusikaltimo apibrimas. Nusikaltimo apibdinimas statyme ir baudiamosios teiss moksle. Nusikaltimas ir nusiengimas. Nusikaltimo svokos raida. Nusikaltimo apibdinimas statyme ir baudiamosios teiss moksle . Senovs ir vidurami statymuose bendros nusikaltimo svokos nebuvo apibriami tik pavieniai nusikaltimai. Bendros nusikaltimo svokos atsiradimas 18 a. pabaigoje 19 a. pradia. Nusikaltimo svokai didel tak turjo 1789 mogaus ir pilieio teisi deklaracija (tvirtino nullum crimen, nulla poena sine lege)

17 Be baudiamuosiuose statymuose pateikiamos statymins nusikaltimo svokos nusikaltimas, jo poymiai nagrinjami ir BT teoretik darbuose. Iskiriamos 3 mokymo apie nusikaltim teorijos: 1. Klasikin susiformavo 19 a. F. Listas, E.Belingas. Iskyr tokius pagrindinius nusikaltimo poymius: veik, nusikaltimo sudt, prieingum teisei ir kalt. Veik jie traktavo ne kaip gamtos vyk, ne kaip nevaling mogaus poelg jie siejo veik su valingu mogaus elgesiu, kuris sukelia pakitimus ioriniame pasaulyje. Nusikaltimo sudtis siejama tik su objektyviais apraomaisiais poymiais. Prieingumas teisei teisinis veikos vertinimas. Kalts apibrimas psichologinis, tai subjektyvus asmens santykis su jo daroma veika. 2. Neoklasikin pradjo formuotis 20 a. pr. H. Jeekas, G.Radbruchas. Pritar klasikins teorijos nusikaltimo poymiams, bet it poymi turin traktavo kitaip. Veika ne tik valingas mogaus kno elgesys, bet parodomas ir jos socialinis slygotumas. Nusikaltimo sudties apibrimas iplstas j apibdinani poymi ratas prie nusikaltimo sudt apibdinani poymi priskirti ir norminiai bei subjektyvs poymiai. Prieingumas teisei siejamas su socialiniu nusikaltimo alingumu (tai jau nebe formalus nusikaltimo poymis, atskleidiamas ir materialus jo turinys). 3. Finalin teorija 20 a. 3 X yje pradjo formuotis. M. Velcelis, A. Kaufmanas. I esms pakeit veikos apibrim: mogaus poelgiai yra nukreipiami numatytam tikslui pasiekti. (veika tikslingos veiklos atlikimas). teig, kad tyia priklauso ne kaltei, o nusikaltimo sudiai. Nusikaltimo svoka. BT nusikaltimus tiria teisiniu aspektu (yra dar- sociologinis ir antropologinis nusikaltimo tyrimo aspektai, bet tai- kriminologijos nagrinjimo dalykas). LR BK 8 str. pateikia nusikaltimo svok: -nusikaltimu laikoma baudiamojo statymo numatyta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), kuria ksinamasi LR visuomenin santvark, jos politin ir ekonomin sistemas, nuosavyb, piliei asmenyb. politines, darbines, turtines ir kitas j teises bei laisves, taip pat kitokia baudiamojo statymo numatyta pavojinga veika, kuria ksinamasi Lietuvoje nustatyt teistvarka. {BK proj. 11 str. - Nusikaltimas yra baudiamajame statyme udrausta, pavojinga, sulaukusio baudiamajame statyme nustatyt ami ir pakaltinamumo arba ribotai pakaltinamo asmens kaltai padaryta nusikalstama veika (veikimas ar neveikimas), u kuri statymas numato laisvs atmimo bausm.} LR BK statyminiame nusikaltimo apibrime yra iskirti 2 nusikaltimo momentai: materialusis ir formalusis. Nusikaltimu laikoma baudiamajame statyme numatyta veika (veikimas arba neveikimas), kuriuo ksinamasi LR visuomenin santvark, politin, ekonomin sistem, nuosavyb ir t.t. BT teorijoje iskiriami 2 poiriai nusikaltim: 1.) materialusis ( nusikaltimas aikinamas per jo pavojingum), 2.) formalusis (aikinamas per jo prieingum teisei). ie poiriai susiformavo istorikai. iuolaikini valstybi baudiamuosiuose statymuose stebima keista situacija: slyginai demokratikos civilizuotos valstybs savo statymuose arba i vis nepateikia nusikaltimo svokos arba pateikia formal poir, o buvusios socialistini valstybi baudiamieji statymai daugiau orientuoti materialj poir nusikaltim. LR BK iuos poirius sujungia, pateikdamas viening nusikaltimo samprat tai pavojinga veika, kuri numatyta baudiamajame statyme. Kodl nusikaltimui yra keliami tokie reikalavimai? 1. Pavojingumas - vienas esmini nusikaltimo poymi. BT reglamentuoja nedidel dal teiss paeidim, o kadangi BT grieiausia valstybs reakcija teiss paeidimus, natralu, kad ji reglamentuoja tik paius svarbiausius. Svarbumo atskyrimas ir yra realizuojamas per pavojingum. Teiss paeidimo pavojingum apsprendia: 1. pavojingumo pobdis rodo, kok gr yra nukreipta veika (kas yra nusikaltimo objektas). BK 8 str. ivardyti bendrieji griai, kurie ginami BT pagalba. 2. pavojingumo laipsnis kokia ala yra padaroma arba kokia ala gresia. BT veikia ne tik kai ala yra realiai atsiradusi, bet ir tuo atveju, kai yra reali grsm tokiai alai atsirasti. Tiek pavojingumo pobdis, tiek pavojingumo laipsnis turi aplinkybes: 2. kalt (ar tyia, ar neatsargumas), 3. veikos padarymo motyvas ar tikslas, 4. kai kuriuos objektyvios aplinkybs (veikos padarymo vieta, laikas, bdas, tam tikrais atvejais ir priemons) Pavojingumas nra statikas, jis gali kisti abiem kryptim pobdis ir laipsnis gali didti, gali ir nykti (inykti). Pavojingumas yra objektyvus statym leidjas negali sumastyti, kad viena ar kita veika pavojinga ir rayti j BK. Jis turi isiaikinti, kad veikos pavojingumas toks, kad ji gali bti priskiriama prie baudiamj statym. Poymio svarba: 1.juo remiantis sprendiama, ar veika pripastama nusikaltimu, ar ne. 2.jei veika pripastama pavojinga, ji turi bti rayta BK; priklausomai nuo jos pavojingumo pobdio ir laipsnio turi bti konstruojamos bausms ir numatytos sankcijos. BT apima tik paias pavojingiausias veikas. J rat filosofikai apibrti lengva, o praktikai sunku. Filosofikai BK tik tokios veikos, kurios tiesiogiai kenkia visuomens funkcionavimui ir gyvenimui. { kriterijai 1. objektas k veika nukreipta (pvz. prostitucija moni sveikat ) 2. alos prasme (ta pati prostitucija venerini lig altinis) 3. reikinio paplitimas (reikinys neturi bti labai plaiai paplits, o i kitos puss tai turi bti reikinys, o ne pavieniai atvejai) 4. kokios bus pasekms, kai tikslas bus pasiektas, t.y. kai ta veika bus kriminalizuota} 2. Pavojingumas teisei -kitas nusikalstamumo poymis:

18 Nusikaltimu gali bti laikoma tik tokia veika, kuri yra numatyta baudiamajame statyme. Principas atsirado Pranczijos revoliucijos laikais. Jo esm: 1. BT negali bti taikoma analogija { nors toks principas yra tvirtintas LR BK , pats BK princip paeidia BK 225 chuliganizmo sudti gali pritaikyti bet kokiam nusikaltimui} 2. baudiamj statym negaliojimo atgal principas (jie gali bti taikomi tik tom veikom, kurios padarytos j galiojimo metu), 3. nusikaltimu gali bti pripastama tik ta veika, kuri visikai ir pilnai atitinka statyme numatytos veikos poymius. 3. Veika kitas nusikaltimo poymis Ji gali pasireikti: 1. aktyviais veiksmais BT veikimas, 2. pasyviais veiksmais, t.y. tam tikr veiksm neatlikimas BT neveikimas. Negali bti baudiamas mogus u mintis ar sumanymus, kol yra nepereinama veikimo ar neveikimo bsen. Nusikaltimu gali bti laikoma tik ta veika, kuri atitinka visus tris poymius: veika, pavojinga, prietaraujanti teisei. BT teorijoje bendras poiris nusikaltim yra stipriai kritikuojamas. Visi 3 poymiai siejami tik su objektyvia veika. O antroji veikos pus tarsi paliekama u nusikaltimo rib. bendr nusikaltimo samprat traukti aspektai, siejami su: 1. Kalte, 2. Nusikaltimo subjektu amius, pakaltinamumas G. vedas pateik tok nusikaltimo apibrim (i BK projekto): Nusikaltimas baudiamajame statyme numatyta pavojinga veika, kuri padaro kaltai, fizinis asmuo, sulauks statymo nustatyto amiaus ir kuris yra pakaltinamas. Formalinis ir materialinis nusikaltimo apibrimas . Materialusis nusikaltimo svokos momentas ireikia socialin nusikaltimo esm. Nusikaltimu (pagal LR BK 8) laikoma ne bet kokia, o pavojinga veika. Veikos pavojingumas pasireikia tuo, kad ksinamasi konkreius valstybs saugomus teisinius grius. Formalus nusikaltimo svokos momentas ireikia teisin nusikaltimo poym prieikum teisei. is momentas paalina analogijos instituto taikymo galimyb BT, daro paeidjus lygius prie baudiamj statym. Iskiriami tokie pagrindiniai nusikaltimo poymiai: 1. nusikaltimas tai veika, 2. nusikaltimas tai pavojinga veika, 3. nusikaltimas tai teisei prieinga veika Nusikaltimas ir nusiengimas. {LR BK proj. yra iskiriamas baudiamasis nusiengimas baudiamajame statyme udrausta, pavojinga, sulaukusio baudiamajame statyme nustatyt ami ir pakaltinamo arba robotai pakaltinamo asmens kaltai padaryta nusikalstama veika (veikimas arba neveikimas), u kuri statymas nenumato laisvs atmimo bausms.} Nusikaltim atribojimas nuo kit teiss paeidim (nusiengim AT ir delikt CT): 1. daniausiai statymo leidjas numato konkreius poymius, leidianius administracin teiss paeidim atriboti nuo nusikaltimo, taiau kai kuriais atvejais statym leidjas ito nepadaro (nenurodo konkrei poymi, kurie leist nusiengim atriboti nuo nusikaltimo) pvz.vertimasis udrausta komercine ar kine veikla BK 306str. 2 d. ir ATPK 173. Aukiausiojo Teismo iaikinime kai yra baudiamj ir administracini norm konkurencija taikomas statymas, velninantis atsakomyb ar kitaip lengvinantis padariusio veik asmens teisin padt. 2. o jei vpla statymo leidjas nenumat konkreius poymi- nusikaltim bei kit teiss paeidim atskyrimas turt remtis tokiais kriterijais: 1.pavojingumo laipsniu ir pobdiu: a)Nusikaltimas pavojinga veika, o administracinis, drausminis nusiengimai, civiliniai paeidimai yra maiau pavojingi nei nusikaltimai. b)Nusikaltimo pasekms paprastai yra sunkesns nei nusiengim ar paeidim c) nusikaltimu ksinamasi labiausiai visuomenje saugomus grius: mogaus gyvyb, lytin nelieiamyb ir kt. 2.prieingumu teisei: Nusikaltimai visada udrausti baudiamojo statymo, kitus reglamentuoja kiti teiss aktai. 3.sukeliamomis teisinmis pasekmmis a) padariusiam nusikaltim yra skiriama pati grieiausia valstybs prievartos priemon kriminalin bausm, u kitus teiss paeidimus ne tokios grietos prievartos priemons. kriminalin bausm kaltininkui visada utraukia teistum. b) kiriasi atsakomybs pagrindai ir slygos u nusikalytim atsako tik tas asmuo, kuris pats padar nusikalstam veik, o u administracin nusiengim gali bti atsakomybn traukiami asmenys, kurie patys to nusiengimo nedar. Lyginant su civiline atsakomybe ji yra kompensacinio pobdio, o baudiamoji atsakomyb tikrai nesiejama su konkretaus asmens teisi atstatymu. Baudiamoji atsakomyb ne tik pltoja pozityvi santyki raid, bet ir siekia ukirsti keli negatyviems reikiniams. c) Nusikaltimu yra laikoma tokia veika, kuri yra padaroma kaltai, o civilinis paeidimas t.t. atvejais gali bti padaromas ir be kalts. Nusikaltimo atskyrimas nuo amorali poelgi: Amoralus elgesys visuomens morals norm paeidimas

19 1.nusikaltimas- amoralus poelgis, kuriuo ksinamasi ne tik visuomens morals normas, bet ir baudiamj statym saugomus teisinius grius. bet ne visi amoralus poelgiai pripastami nusikaltimais. 2.nusikaltimu pripastama tik asmens veika, o amoraliais gali bti laikomi ir kito asmens sitikinimai, mintys, emocijos 3.nusikaltimas sukelia valstybs prievartos priemoni taikym, o amoralus poelgis tik pasmerkim. T6.2. Nusikalstama veika baudiamosios atsakomybs pagrindas. Nusikalstamas veikimas. Nusikalstamas neveikimas. Nusikaltimu gali bti laikoma tik smoninga ir valinga veika, kuri pasireikia: 1.aktyvia elgesio forma veikimu, 2.pasyvia forma neveikimu. Nei sitikinimai, nei mintys kol tai nra realizuojama mogaus iorinje veikloje, negali bti laikoma nusikaltimu. Iorikai veika gali pasireikti 2 formomis: veikimu ir neveikimu. Veikimas. pasireikia v. veiksm, kuriais ksinamasi baudiamojo statymo saugomus teisinius grius, atlikimu. kiekvien veiksnum sudaro smoningas ir valingas mogaus kno judesys. Reikmingi tik tokie judesiai, kuriuos lemia asmens smon ir valia (dl fizins prievartos padaryti kno judesiai, refleksiniai negali bti nusikalstamu veiksmu). Atitinkam jg, dsningum panaudojimas yra u veikimo rib. Veikimas gali susidti i 1 judesio ar judesi komplekso. Neveikimas. Tai pasyvus mogaus elgesys, sukeliantis ar galintis sukelti ioriniame pasaulyje tam tikrus pakitimus. Jam yra bdingas pavojingumas ir prieingumas teisei. pavojingumas jo pasireikia tuo, kad susilaikant nuo tam tikr veiksm atlikimo atsiranda ala teisiniams griams ar keliama tokios alos grsm. Neveikimu tokiu bdu taip pat yra ksinamasi baudiamojo statymo saugomus teisinius grius. Neveikimas nuo veikimo skiriasi fizine prasme. Asmuo neatlieka toki kno judesi, kuriuos galjo ir privaljo atlikti. Gali bti paprastas (sudaro 1 epizodas), gali bti ir sudtinis (susideda i daugelio epizod). Jis turi bti smoningas ir valingas asmens poelgis. Asmuo turi suvokti, kad jis privalo veikti atitinkamu bdu, jei nesuvok ar negaljo suvokti baudiamoji atsakomyb jam neatsiranda. taip pat neatsiranda baudiamoji atsakomyb, jei asmuo suvok, kad jis turi veikti atitinkamu bdu, bet dl objektyvi, nuo jo nepriklausani prieasi negaljo to padaryti. Norint asmen patraukti baudiamojon atsakomybn u neveikim, pirmiausia reikia nustatyti ar jis privaljo veikti atitinkamu bdu. Pareig veikti atitinkamu bdu gali lemti: asmens profesija ar tarnybins pareigos, giminysts ryiai, pilietins pareigos, ankstesnis to paties asmens elgesys. daugiau apie tai ir. 10 tem T6.3. Nusikaltimo pavojingumas. Nusikaltim klasifikavimas pagal pavojingumo laipsn ir pobd. Nusikaltimo pavojingumas reikia, kad nusikalstama veika ksinamasi valstybs saugomus teisinius grius, kurie yra vardyti BK 8 str. 1 d. Btent dl tokio ksinimosi iems griams yra padaroma ala ar sukeliama tokios alos atsiradimo grsm. Svoka pavojingumas nra tapati svokai alingumas (pavojingumas platesn nes apima ir grsms sudarym teisiniams griams). Veikos pavojingumas pasireikia ne tik ksinimusi reikmingus visai visuomenei teisinius grius, bet pasireikia ir ksinimusi teisinius grius, kurie priklauso pavieniams asmenims. Nusikaltimas yra pavojinga veika ir visuomenei, ir atskiriems visuomens nariams. Pavojingumas objektyvi savyb, ji nepriklauso nuo nei nuo t, kurie leidia statymus (ir baudiamuosius), nei nuo t, kurie tuos statymus taiko. Pavojingumas dinamikas, kintantis poymis.(veikos, kurios laikomos pavojingomis gali net tapti naudingomis -pvz. komercinis tarpininkavimas, spekuliacija ir pan.). Pavojingum lemia objektyvs ir subjektyvs veiklos poymiai. Pagrindinis vaidmuo objektyviems poymiams (veikos pobdiui, pasekmms, vietai, laikui ir pan.) Veikos pavojingumas apibdinamas 2 rodikliais: 1.pavojingumo pobdiu kokybin veiklos charakteristika, rodo koks yra pavojingumas, t.y. jo turinys. Jis priklauso nuo nusikaltimo objekto (teisini gri, kuriuos ksinamasi) vertingumo. Jam turi takos ir padarytos alos turinys (nes jis susijs su objektu). Jis priklauso nuo kalts formos (vienodomis slygomis tyini nusikaltim pobdis skirtingas nei neatsargi nusikaltimu) 2.pavojingumo laipsniu kiekybin veiklos charakteristika. Rodo kokio dydio yra pavojingumas. J lemia daug faktori:padarytos alos dydis, nusikaltimo padarymo bdas, padarymo tikslai, laikas, kitos aplinkybs. Vien pavojingumo nepakanka, kad veika bt laikoma nusikaltimu. Nusikaltimu laikoma tik tokia pavojinga veika, kuri yra numatyta baudiamajame statyme. Tai prieingumas teisei. Nusikaltim klasifikavimas pagal pavojingumo laipsn ir pobd. Tai nusikaltim skirstymas atskiras grupes pagal v. kriterijus. BK nra atskiro straipsnio, kuris reglamentuot nusikaltim klasifikavim bei kriterijus. Minimos tik nesunkaus bei sunkaus nusikaltimo svokos. statym leidjas iskiria 2 poymius, pagal kuriuos atitinkamos veikos yra priskiriamos prie sunki nusikaltim (BK 8): 1 poymis apibdina kalts form tik tyins veikos, 2 poymis apibdina veikos pavojingum veikos sukelianios didesn (padidint) pavoj. Pateikiamas baigtinis toki nusikaltim sraas. BT reikmingiausias yra skirstymas pagal pavojingumo laipsn ir pobd: 1.nusikaltimai, nesudarantys didelio pavojaus

20 2.nesunks nusikaltimai 3.apysunkiai nusikaltimai 4.sunks nusikaltimai. Nusikaltimai klasifikuojami iskirstant juos grupes, nes kriterij labai daug (pagal kalts r, pagal ksinimosi objekt ir kt.). BT svarbiausi yra: 1.)pagal pavojingumo pobd ir laipsn: 4.nusikaltimai, nesukeliantys didelio pavojaus 3.maiau pavojingi nusikaltimai, 2.sunks nusikaltimai, 1.itin sunks nusikaltimai. * maareikmiai nusikaltimai Kriterijai: 1.itin sunks nusikaltimai- statym leidjas isprendia nustatymo problem. BK 8 pateikdamas isam (galutin) itin sunki nusikaltim sra {sraas nevienareikmis yra veik, kurios ten atsidr atsivelgiant situacij valstybje, nors j turinys bendros svokos neatitinka.} ir pateikdamas bendr itin sunki nusikaltim svok. Itin sunks nusikaltimai: 1. tyins veikos 2 .jos turi sukelti padidint pavoj visuomenei {filosofinis aikinimas - padidintas pavojus visuomenei pavojingumas itin sunkaus nusikaltimo sampratoje tai pavojus, kuris didesnis nei prastai ir veika ia kelia pavoj visuomenei, tik visuomenei} 2.sunks nusikaltimai - nusikaltimai, u kuriuos statym leidjas numato laisvs atmimo bausm daugiau 2 met , bet kurie nepatenka BK 8 sra. 3.maiau pavojingi nusikaltimai - nusikaltimai, u kuriuos statym leidjas numato laisvs atmimo bausm iki 2 met arba taip pat sankcijoje numatytas velnesne bausmes. 4.nusikaltimai, nesukeliantys didelio pavojaus nusikaltimai, u kuriuos statym leidjas numato laisvs atmimo bausm iki 1 met arba kuri kit velnesn bausm. Maareikmiai nusikaltimai (maiausiai pavojingi) - BK 8 2 dalis Nra nusikaltimas toks veikimas arba neveikimas, kuris formaliai kad ir turi kokios nors baudiamojo statymo numatytos veikos poymius, bet dl maareikmikumo nra pavojingas. {pvz. pavagiamas kilimlis kojom valyti tradicikai tai maareikm veika, jei kilimlio vert maesn u 1 MGL. tai teiss paeidimas, bet ne nusikaltimas. } Grupes galima ivesti kaip BK interpretavim, o ne pagal bausm LR BK specialiojoje dalyje v. straipsniuose sutinkami terminai: nesunkus nusikaltimas, nusikaltimas, nesukeliantis didelio pavojaus. Toki termin naudojimas pradeda kelti problem nusikaltim klasifikavimui nesueina galai (tokios svokos BK 25, 47, 52.) Problema atsiranda dl to, kad LR BK aikiai apibrta 1 nusikaltim grup - itin sunks nusikaltimai (BK 8), o kit grupi iskyrimas teoriniai apibrimai. Dl to, kad statym leidjas neiskiria joki kit grupi jis yra nesusaistytas j pavadinimais, todl ir vartoja nesunkaus nusikaltimo samprat. T BK nesunkaus nusikaltimo samprat reikt vertinti kaip galimyb tok nusikaltim priskirti prie bet kurios grups (2,3,4) 4. 3. pagal BK tai nesunks nusikaltimai, o pagal kitus 2. kriterijus juos jau galima konkretizuoti grupes 1. Ateityje numatomas klasifikavimas pagal bausms dyd sankcijoje: iki 1m, iki 3 m, iki 6 m, vir 6 m. BK projekte iskiriama emiau nusikaltimo baudiamieji nusiengimai (atsiribojimas per sankcijas bausms nesusietos su laisv atmimu). Jei BK tolygiai vertinami tiek tyiniai, tiek neatsargs nusikaltimai BK projekte siloma, kad neatsargs nusikaltimai pagal savo pavojingumo laipsn nebt klasifikuojami tai bt vientisa neatsargi nusikaltim grup. Juo daugiau klasifikacini grupi juo lengviau nustatyti teisines pasekmes u nusikaltimo padarym, atsivelgiant jo pobd ir laipsn. Pagal BK projekt daug sunkiau kaitalioti BK straipsni sankcijas. Bet koks nusikaltimas yra pavojingas, bet ne bet kokia pavojinga veika yra nusikaltimas. T6.4.Prieingumas teisei nusikaltimo poymis. Prieingumas teisei formalus nusikaltimo poymis. Atsako klausim kas yra laikoma nusikaltimu, bet neatsako klausim kodl tai laikoma nusikaltimu. is poymis reikia, kad padaryta veika laikoma nusikaltimu, jei ji sutampa su baudiamajame statyme apraytais nusikaltimo sudties poymiais. Prieingumas teisei yra teisin pavojingumo iraika baudiamajame statyme. Bet veika negali bti laikoma nusikaltimu vien dl to, kad ji atitinka baudiamajame statyme numatytus nusikaltimo sudties poymius. Ji gali bti nepripastama nusikaltimu jei yra maareikm. Veikos maareikmikum apibdina 2 kriterijai:

21 1.objektyvusis tokia veika i viso nebuvo padaryta ala baudiamojo statymo saugomiems teisiniams griams ar padaryta labai nedidel ala, t.y. veikos pavojingumas maas ir padaryta veika nra laikoma pavojinga teisine prasme. Ma pavojingum lemia kilusi pasekmi pobdis arba paio nusikaltimo dalyko poymiai. 2.subjektyvusis kaltininko tyios kryptingumas, jo tikslai. U maareikm nusikaltim baudiamoji byla nekeliama, taiau asmuo gali bti traukiamas drausminn ar administracinn atsakomybn. T6.5. Kalt kaip nusikaltimo poymis. Nusikaltimu laikoma tik tokia veika, kuri yra padaroma kaltai. Nra kalts nra ir nusikaltimo. Kalt psichinis asmens santykis su daroma pavojinga veika ir pasekmmis. Daugiau apie tai ir. 13 tem. T6.6.Nusikaltimo baudiamumas. Nullum poena sine lege. BT teiss normos realizuojamos panaudojant imperatyvj metod , t.y. jos taikomos ne tik laikantis jose apibrt reikalavim, bet ir panaudojant valstybs prievart. BT normos apsaugins, jos yra nukreiptos teiss paeidj, nes turi nustatytas sankcijas, taikomas u padaryt nusikaltim. ia svarbus asmenins atsakomybs ir bausms individualizavimo principas. BA traukiamas tik kaltas nusikaltimu padarymu asmuo Nullum crimen, nulla poena sine lege principas.(Niekas negali bti pripaintas kaltu ir nubaustas, jeigu nra statymo) esm - statyminje nusikaltimo turinio sampratoje. T.y. baudiama tik u baudiamuosiuose statymuose tvirtintas veikas , kuriomis paeidiami teisiniai griai. daugiau apie tai 7.1 temoje T6.7. Nusikaltimas ir nusikaltimo sudtis Negalima tapatinti nusikaltimo ir nusikaltimo sudties svok. Nusikaltimas realaus gyvenimo reikinys, konkretaus asmens poelgis. Jis visada pasireikia pavojinga veika, kuria ksinamasi valstybs saugomus teisinius grius. Tam kad i pavojinga veika bt pripainta nusikaltimu, ji turi bti udrausta baudiamuoju statymu. Taiau statymai udraudia ne konkrei` veik, o tam tikro pavojingumo veikos r (atsiribodamas nuo individuali konkreios veikos poymi). Nusikaltimo sudtis, lyginant su nusikaltimu yra abstraktus asmens elgesio apraymas statyme, iskiriant bdingiausius tokio elgesio poymius. Nusikaltimo sudtis yra statymo abstrakcija, nusikaltimo statyminis modelis. Nusikaltimo sudtis tik atspindi nusikaltimo pavojingum (pati ios savybs neturi). Nusikaltimo pavojingumo iraika baudiamajame statyme yra prieingumas teisei. Pavojinga veika yra pripastama nusikaltimu todl, kad jos poymiai atitinka apraytus nusikaltimo sudties poymius. Nusikaltimo sudtis tik parodo nusikaltimo prieingum teisei T6.8. Nusikalstamumo samprata. Nusikalstamumo bkl, struktra ir dinamika. Nusikalstamumo Lietuvoje 1918 1993 m. charakteristika Yra susiformavusios kelios nusikalstamumo nagrinjimo kryptys: biopsichologin sociologin. Nusikalstamumas apibdinamas kaip reikinys, visuomenje vykstantis procesas (nenurodant jo poymi). Danai apraoma abstrakti nusikalstamumo samprata. Kartais nusikalstamumo samprata apibdinama nurodant v. poymius ir rodiklius. A.Abramaviius su A. epu silo nusikalstamum apibrti kaip masikai paplitusi istorikai kintant reikin, turint antagonistin, teisin, kriminalin pobd ir susidarant i nusikaltim, matom tam tikrose valstybse arba j dalyse, padaryt per tam tikr laik, visumos. ie autoriai iskiria tokius nusikalstamumo poymius: 1.masikum (j sudaro ne pavieniai nusikaltimai, bet dsningai pasikartojantys nusikaltimai) 2.istorin kintamum (vienos veikos kriminalizuojamos, kitos dekriminalizuojamos) 3.socialin esm (nusikaltimo prigimtis ir esm socialin, nes jie padaromi visuomenje) 4. antagonistin pobd (antagonizmas dvejopas politiniai antagonizmas tarp valstybs ir jai prieik jg, o kitasprieikumas visuomens interesams, visuomens moralinms nuostatoms) 5.teisin kriminalin pobd (tuo skiriasi nuo kit socialini reikini.Nusikalstamum sudaro ne tik pavojingos, bet ir baustinos veikos, kurios yra numatytos baudiamajame statyme) 6.nusikaltim visum (ne mechanin, o organin visuma- tai kad tarp vis nusikalstamumo poymi ir scvybi yra tarpusavio ryys ir vienyb. Nusikalstamumo bkl, struktra ir dinamika. Nusikalstamumo Lietuvoje 1918 1993 m. charakteristika Nusikalstamumo bkl nusako: nusikaltim paplitimas, j pavojingumas bei raidos tendencijos. Nusikaltim paplitimas matuojamas nusikaltimo lygiu,t.y. uregistruot nusikaltim ir iaikint nusikaltim santykiu su tos valstybs arba jos dalies gyventoj skaiiumi (nurodoma kiek nusikaltim ar nusikaltli tenka 100 ar 10 tkst, gyventoj, gyvenani toje teritorijoje, kur analizuojamas nusikalstamumas. Lietuvoje kasmet padaroma apie 70 tkst. nusikaltim, i j apie 15 % sunki. Nusikalstamumo koeficientas vidutinikai 100 tkst. gyv. 1800 nusikaltim. per metus nuteisiama apie 8 tkst. moni Nusikalstamumo struktra kokybin nusikalstamumo iraika. Parodo tam tikr nusikaltim ri ir grupi pobd bei pavojingum. Nusikalstamumo struktra susideda i 2 dali: inomos ir latentins (visuma nusikaltim, kuri neatspindi kriminalin statistika, t.y. jie neregistruojami). Dsningumas kuo pavojingesni nusikaltimai, tuo maesnis j latentikumas.

22 Nusikalstamumo struktra gali bti skirstoma ir pagal nusikaltim pavojingum sunks nusikaltimai 1998 m. sudar apie 15 proc, maiau sunks apie 82 proc ir nesudarantys didelio pavojaus apie 3 proc. Rin nusikalstamumo struktra Lietuvoje 1990 1996 m.: vagysts 83 proc., chuliganizmas 3, plimas 1,1, tyiniai nuudymai 0,7 , reketas 0,6 , iaginimai 0,4 ir kt. grupiniai nusikaltimai 20 proc., tyini 90 proc. Moterys 1 i 8 nusikaltim. Nusikalstamumo dinamika jo bkls ir struktros pakitimai per tam tikr laik.i analiz turi bti daroma per ilgesn laik per 5 ir daugiau met. pirmiausia reikia matyti kaip keitsi nusikaltim ir juos padariusi asmen skaiius; nusikalstamumo koeficientas; nusikalstamumo struktra. Patikimiausi duomenys apie Lietuvos nusikalstamumo dinamik 1931 1938 m., 1962 1987, 1990 1994. Taiau lyginti tuometin nusikalstamum su dabartiniu negalima, nes nusikaltimai buvo fiksuojami pagal skirtingus statymus, vyko dekriminalizacijos procesai. Tarpukario Lietuvoje nusikalstamumas augo 1931 m. 60 440 nusikaltim, o 1937 m. 87 230 nusikaltim (koeficientas 100 tkst. gyventoj 3420 nusikaltim) Sovietinje Lietuvoje dinamika sudtingesn kartais augo, kartais majo, bet bendra augimo tendencija iliko. Nusikalstamumo koeficientas 100 tkst. gyventoj 1967 1987 iaugo nuo 320 iki 710. Dabartinje Lietuvoje nusikalstamumo dinamika augo ir tik 1994 m. iek tiek sumajo uregistruot nusikaltim skaiius. 1990 m. 100 tkst gyventoj 1007 nusikaltimai, 1993 m. 1609 nusikaltimai, 1996 m. 1830 nusikaltim. Tyini nuudym skaiius iaugo, vagysi. plim, nepilnamei nusikaltimai iaugo nuo 12 iki 19 procent bendrame nusikaltim skaiiuje, recidyvini nusikaltim nuo 20 iki 23 procent. T6.9. Nusikalstamumo ir konkretaus nusikaltimo prieastys. Nusikalstamumo prieastys. Tai viena sudtingiausi mokslini bei praktini problem.Todl daug skirting poiri, mokslini krypi: Nusikaltimo prieasi svoka nusikaltimo prieastys yra vairi socialini ir socialiai reikming reikini, proces, fakt ir vyki, sukeliani ir lemiani nusikalstamum visuma. Jos gausios ir skirtingos, todl yra sisteminamos vairiais kriterijais (pvz. prieasi veikimo mechanizmas, veikimo mastas, prigimtis, altiniai ir t.t) Konkretaus nusikaltimo prieastys . Panaios nusikalstamumo. Asmenins mogaus savybs sveikauja su gyvenimo aplinka (sudtingas mechanizmas). Nusikaltimo mechanizmas- sudtinga aplinkybi sistema, kuri sudaro konkrei gyvenimo situacij, o jos suvokimas ir asmenini savybi reakcija sukelia nusikaltim. iame mechanizme veikia 2 jgos: 1.aplinkybs, kurios labai vilioja mog padaryti nusikaltim (objektyvios, subjektyvios; socialins, ekonomins, kultrins, organizacins, technins ir pan.) 2.asmenins savybs, kurios viliojim priima (o nusikaltliai dar ir susikuria palanki nusikaltimui situacij) { taip protingai sura A. Abramaviius drauge su A. epu} Dar yra nusikaltimo mechanizmo veiksniai: 1. konkreti gyvenimo situacija 2. situacijos suvokimas 3. nusikaltimo motyvai 4. aukos vaidmuo 5. nusikaltimo pateisinimas ir kt. T7. Nusikaltimo sudtis T7.1. Nusikaltimo sudties svoka. Nusikaltimo sudtis ir nullum crimen sine lege principas. T7.2. Nusikaltimo sudties struktra. Nusikaltimo sudties elementai ir poymiai. Nusikaltimo sudtis baudiamajame statyme numatyt objektyvi ir subjektyvi poymi visuma. Taigi, nusikaltimo sudtis susideda i atitinkam struktrini vienet, kuriuos btina isiaikinti nagrinjant pai nusikaltimo sudt. Kiekvienas nusikaltimas yra objektyvaus ir subjektyvaus, t.y. veikos ir veik daranio asmens vienyb. Nusikaltimo sudties poymiai apibdina iorin ir vidin nusikaltimo pus. Tarp nusikaltimo sudties poymi galima iskirti atskiras poymi grupes, apibdinanias ir vidin, ir iorin nusikaltimo padarymo puses. ias poymi grupes galima bt pavadinti nusikaltimo sudties elementais. (Nusikaltimo sudties elementai yra tam tikro lygio abstrakcija. Jie rodinjami ne tiesiogiai, o per nusikaltimo sudties poymius, kurie statym leidjo naudojami nusikaltimo sudiai aprayti. Nusikaltimo sudties poymiai btinai priskiriami kuriam nors nusikaltimo sudties elementui. Nustaius juos, rodomas tas nusikaltimo sudties elementas, kuriam priskiriamas apibdinamas poymis. Poymiai, apibdinantys nusikaltimo objekt, objektyvij pus, vadinami objektyviaisiais nusikaltimo sudties poymiais, o poymiai, apibdinantys subjekt, subjektyvij pus subjektyviaisiais nusikaltimo sudties poymiais.) Nusikaltimo sudties elementai tai btinos, sudedamosios jo vieningos struktros dalys, apibdinamos tam tikrais poymiais. Nusikaltimo sudties poymiai tai atitinkamos savybs, apibdinanios, individualizuojanios sudties elementus. Nusikaltimo sudties poymiai padeda iskirti nusikaltimo sudi specifines savybes, atskirti vienas nusikaltimo sudtis nuo kit nusikaltimo sudi. Galima iskirti tokius nusikaltimo sudties elementus: 1. objektas; 2. objektyvioji pus; 3. subjektas; 4. subjektyvioji pus.

23 Kiekvienas i i element apima ir iorin, ir vidin nusikaltimo padarymo puses. Kai bent vieno i nusikaltimo sudties element nra, veika negali bti pripastama nusikaltimu. Kiekvien i nusikaltimo sudties element apibdina tam tikri poymiai. OBJEKTAS teisiniai griai, kurie paeidiami, padarant nusikaltim. Nusikaltimo dalykas materiali objekto iraika, per kur paeidiamas objektas. Nusikaltimo sudties poymis teisinis gris, baudiamojo statymo saugomos vertybs*. OBJEKTYVIOJI PUS iorin, matoma nusikaltimo pus, i kurios pirmiausiai atskiriame vien nusikaltim nuo kito, pavojing veik nuo nepavojingos veikos. Nusikaltimo sudties poymiai (j yra 6): 1) veika*; 2) pasekms*; 3) prieastinis ryys tarp veikos ir pasekmi*; 4) laikas; 5) vieta; 6) padarymo bdas, aplinkybs. SUBJEKTAS tas, kas paeidia baudiamosios teiss norm, padaro nusikaltim. Nusikaltimo sudties poymiai (j yra 2): 1) amius*; 2) pakaltinamumas*. SUBJEKTYVIOJI PUS tai vidin, psichin nusikaltimo pus. Nusikaltimo subjektyvioji pus nematoma. Nusikaltimo sudties poymiai (j yra 3): 1) kalt*; 2) motyvas; 3) tikslas. * - pagrindiniai nusikaltimo sudties poymiai. Nepaymti papildomi nusikaltimo sudties poymiai. T7.3. Nusikaltimo sudties poymio svoka, j rys. Nusikaltimo sudties poymiai tai atitinkamos savybs, apibdinanios, individualizuojanios sudties elementus. Nusikaltimo sudties poymiai padeda iskirti nusikaltimo sudi specifines savybes, atskirti vienas nusikaltimo sudtis nuo kit nusikaltimo sudi. Nusikaltimo sudties poymiai, apibdinantys nusikaltimo objekt ir objektyvij pus, vadinami objektyviaisiais nusikaltimo sudties poymiais, o poymiai, apibdinantys nusikaltimo subjekt ir subjektyvij pus subjektyviaisiais nusikaltimo sudties poymiais. Nusikaltimo sudties poymius galima suskirstyti pagrindinius ir papildomus (fakultatyvius). i klasifikacija yra labai svarbi rodinjant nusikaltim. (Student klaida poymiai skirstomi pagrindinius ir papildomus tik tam, kad geriau suprasti i poymi esm). Prie pagrindini nusikaltimo sudties poymi priskiriami tie nusikaltimo sudties poymiai, kurie statym leidjo yra naudojami apraant kiekvienos nusikaltimo sudties poymius, taigi, jie eina kiekvieno nusikaltimo sudt ir privalo bti rodinjami tiriant kiekvien nusikaltim, tai nusikaltimo objekt apibdinantis poymis, pavojinga veika, pasekms, prieastinis ryys tarp veikos ir pasekmi (objektyvioji pus), subjekto amius ir pakaltinamumas (subjektas), kalt (subjektyvioji pus). Papildomiems nusikaltimo sudties poymiams priklauso poymiai, kuriuos statym leidjas naudoja konstruodamas ne kiekvien, o tik kaip kurias nusikaltim sudtis. ie poymiai eina ne visas nusikaltim sudtis, todl rodinjami tiriant ne visas bylas. Reikia atkreipti dmes, kad nusikaltimo sudties poymiai pagrindinius ir papildomus skirstomi tik bendrojoje nusikaltim sudtyje. Konkreiose nusikaltim sudtyse visi konkretaus nusikaltimo sudt einantys poymiai yra pagrindiniai, t.y. rodintini. Dar baudiamosios teiss teorijoje iskiriami deskriptyvs ( apraomieji) ir norminiai (vertinamieji), pozityvs ir negatyvs, pastovs ir kintami nusikaltimo sudties poymiai. Nusikaltimo sudties rys Nusikaltim sudtys gali bti skirstomos remiantis vertikaliuoju, t.y. skirtingais lygmenimis, bei horizontaliuoju, t.y. vienu lygmeniu, principais. Baudiamojoje teisje vertikaliuoju principu iskiriami trys nusikaltim sudi lygmenys: 1) Bendroji nusikaltimo sudtis tai poymi, bding apskritai visiems nusikaltimams, visuma. Pagrindin bendrosios nusikaltimo sudties paskirtis atskleisti vis nusikaltimui bding poymi turin. Remdamiesi bendrja nusikaltimo sudtimi nusikalstamas veikas galime atriboti nuo nenusikalstam veik.

24 2) Rin nusikaltimo sudtis tai baudiamajame statyme numatyt poymi, apibdinani vienari nusikaltim grup, visuma. Rin nusikaltimo sudtis apima poymius, bdingus nusikaltim grupei, turiniai viening rin objekt. Pagal kriterij iskiriami turtiniai, valstybiniai ir kt. nusikaltimai 3) Konkreti nusikaltimo sudtis (pati svarbiausia) tai poymi, bding atitinkamam nusikaltimui (pvz., vagystei, kontrabandai, tyiniam nuudymui) visuma. Tai BK straipsnis ar straipsnio dalis, numatanti atsakomyb u nusikaltim. Kiekviena konkreti nusikaltimo sudtis apibdina keturias nusikaltimo puses: objekt, objektyvij pus, subjekt, subjektyvij pus. Kaip tik pagal poymius, sudaranius konkrei nusikaltimo sudt, vieni nusikaltimai atribojami nuo kit nusikaltim. Baudiamajame statyme negali bti konkrei nusikaltimo sudi su tapaiais poymiais. Konkreios nusikaltim sudtys g.b. klasifikuojamos horizontaliuoju principu pagal 3 kriterijus: I. Pagal sudties apraymo bd; II. Pagal sudties apraymo form; III. Pagal sudties konstrukcij. I. Pagal sudties apraymo bd iskiriamos 3 nusikaltim sudtys: 1) Paprasta nusikaltimo sudtis be sunkinani ar lengvinani aplinkybi. 2) Kvalifikuota nusikaltimo sudtis (nusikaltimo sudtis su sunkinaniomis aplinkybmis); 3) Privilegijuota nusikaltimo sudtis (nusikaltimo sudtis su lengvinaniomis aplinkybmis). II. Pagal sudties apraymo form iskiriamos 2 didels grups: 1) Paprastoji nusikaltimo sudtis tai sudtys, kuriose apraomi vienos veikos, kuria ksinamasi vien objekt, poymiai esant vienai kalts formai. Paprastosios sudtys skirstomos : a) Paprastas tik veikos pavadinimas; b) Apraomsias isamus apraymas; c) Blanketines turinys atskleidiamas kituose teiss norminiuose aktuose; d) Nukreipianisias tai tokios nusikaltim sudtys, kurios nekonkretizuodamos nusikaltimo poymi nukreipia kit BK straipsn ar jo dal. 2) Sudtin nusikaltimo sudtis: a) Su 2-iem veiksmais tai tokios nusikaltimo sudtys, kur objektyvij pus sudaro 2-j veiksm atlikimas. Esm: jei asmuo neatlieka abiej veiksm, kalbti apie baigt nusikaltim negalima (pvz., spekuliacija. J sudaro 2-j veiksm atlikimas: preki supirkimas ir preki pardavimas). b) Su 2-iem objektais kai ksinamasi vienu metu du objektus (pvz., plimas, ksinamasi nuosavyb ir asmens sveikat). Nusikaltim sudtyse su dviem objektais vienas i objekt yra pagrindinis, o kitas papildomas. c) Alternatyvins keletas alternatyvi veiksm, i kuri bent vienas sudaro nusikaltimo sudt; d) Su 2-iem kalts formomis veika gali bti padaroma tiek tyia, tiek neatsargiai, o pasekms turi atsirasti dl neatsargumo (pvz., saugumo taisykli paeidimas, sukls sunkias pasekmes). III. Pagal sudties konstrukcij: 1) Formalios nusikaltimo sudtys kai statym leidjas konstruodamas nusikaltimo sudt apsiriboja tik veikos apraymu, o jos pasekmes palieka u nusikaltimo sudties rib. iuo atveju nusikaltimo baigtumui pakanka tik paios veikos atlikimo, o pasekmi atsiradimas gali turti reikms tik bausms individualizavimui. Prie toki nusikaltimo sudi priskiriamos meiimo, kontrabandos, neteist finansini operacij ir kt. nusikaltim sudtys. 2) Materialios nusikaltimo sudtys tokios, kurios apima ne tik pai veik, bet ir jos sukeltas pasekmes. Tai vagysi, nuudym, kno sualojim ir kt. nusikaltim sudtys. iuo atveju nusikaltim baigtumo momentas tokiose sudtyse siejamas su t.t. pasekmi atsiradimu: mirtimi, kno sualojimo padarymu ir kt. 3) Nukirstins nusikaltimo sudtys tai tokios sudtys, kur pakanka atlikti bent vien veiksm (pvz., banditizmo sudtis. Pakanka vien banditins gaujos organizavimo ir bus baigtas nusikaltimas). T7.4. Nusikaltimo sudties nustatymo klaida. Klaida tai asmens neteisingas padarytos veikos ar jos pasekmi teisinis arba faktinis vertinimas. Klaidos pobdio nustatymas leidia teisingai vertinti subjektyviosios nusikaltimo puss turin ir kvalifikuoti vis nusikaltim. Klaida yra glaudiai susijusi su subjektyviu atsakomybs principu, nes asmeniui negali bti inkriminuojamos tos aplinkybs, kuri asmuo nesuvok ir negaljo suvokti. Baudiamosios teiss teorija iskiria teisin (juridin) ir faktin klaid. Ir teisin, ir faktin klaida apibdina mogaus smons veikl, todl klaida galima tik tyiniuose nusikaltimuose. Teisin klaida bus tada, kai asmuo neteisingai vertina veikos draudiamum, veikos kvalifikavim bei bausms r ir dyd. Neteisingas veikos draudiamumo vertinimas gali pasireikti dvejopai: Pirma, asmuo gali manyti, kad jo veika yra draudiama, nors statymas tokios veikos nepriskiria prie nusikalstam (tariamas nusikaltimas). iuo atveju baudiamoji atsakomyb neikyla. Antra, asmuo gali manyti, kad jo veika nra draudiama, nors statymas toki veik priskiria prie nusikaltim. iuo atveju klaida nepaalina baudiamosios atsakomybs, nes veikos draudiamumo suvokimas nra tyios turinio elementas. Neteisingas veikos kvalifikavimo bei bausms ries ir dydio vertinimas neturi jokios reikms baudiamajai atsakomybei ir kalts formai, nes tyios turin trauktas tik veikos pavojingumo suvokimas, o ne teisingo veikos kvalifikavimo ar galimos bausms suvokimas.

25 Faktin klaida bus tada, kai asmuo neteisingai vertina faktines aplinkybes, kurios sudaro objektyviuosius nusikaltimo poymius. Prie faktins klaidos priskiriamos: klaida dl nusikaltimo objekto ir dalyko . Dl nusikaltimo objekto bus tuomet, kai asmuo neteisingai suvokia tuos visuomeninius santykius, kuriuos ksinasi. i klaida gali pasireikti keliais bdais: 1) kaltininkas norjo pasiksinti maesn objekt, o pasiksino didesn (svarbesn), tai atsakomyb ikils u faktines pasekmes (pvz., asmuo norjo pasiksinti sveikat (kno sualojimas), o pasiksino gyvyb (nuudymas) atsakomyb ikils u nuudym); 2) kaltininkas norjo pasiksinti didesn (svarbesn) objekt, o pasiksino maesn atsakomyb priklausys nuo tyios apibrtumo; 3) kaltininkas norjo pasiksinti vien objekt, o pasiksino kelis (pvz., chuliganizmo metu kaltininkas audydamas sueidia atsitiktin praeiv ir tuo paeidia du objektus visuomens saugum ir gyvyb). iuo atveju atsakomyb kaltininkas u pasiksinim antrj objekt atsakys kaip u nusikaltim, padaryt dl neatsargumo; 4) kaltininkas norjo pasiksinti kelis objektus, o pasiksino vien (pvz., kaltininkas norjo iaginti nukentjusij ir nuudyti jos vyr, o pavyko tik iaginti. iuo atveju kaltininkas u pasiksinim antrj objekt atsakys kaip u pasiksinim nuudyti. Klaida dl nusikaltimo dalyko bus tuomet, kai asmuo neteisingai suvokia visuomenini santyki, kuriuos ksinasi, materialin iraik. i klaida gali pasireikti keliais bdais. Pirma, kaltininkas norjo pasiksinti vien dalyk, o pasiksino kit (norjo nuudyti P., o nuud J.) iuo atveju klaida nedaro takos atsakomybei. Antra, kaltininkas norjo pasiksinti didesn dalyk, o pasiksino maesn (norjo pavogti 1000 lt., o pavog 100 lt.) iuo atveju atsakomyb priklausys nuo tyios apibrtumo. Konkretizuotos tyios atveju veika bus kvalifikuojama kaip pasiksinimas didesn dalyk, o nekonkretizuotos tyios atveju kaip baigtas nusikaltimas pagal faktines pasekmes. Treia, kaltininkas norjo pasiksinti maesn dalyk, o pasiksino didesn atsakomyb ikils u baigt nusikaltim remiantis faktinmis pasekmmis. 2) klaida dl veikos pobdio gali pasireikti neteisingai vertinant veikos faktini aplinkybi, sudarani objektyvij nusikaltimo sudties pus, buvim ar nebuvim. Jei asmuo klaidingai mano, kad jo veiksmuose yra faktins aplinkybs, sudaranios objektyvij nusikaltimo sudties pus, nors tikrovje j nra, tai i klaida nedaro takos kalts formai, taiau veika g.b. kvalifikuojama tik kaip pasiksinimas, pvz., asmuo klaidingai manydamas , kad pinigai padirbti, parduoda tikrus pinigus, atsakys u pasiksinim realizuoti padirbtus pinigus. Jei asmuo klaidingai mano, kad jo veiksmuose nra faktini aplinkybi, sudarani objektyvij nusikaltimo sudties pus, nors tikrovje jos egzistuoja (pvz., asmuo, klaidingai manydamas, kad pinigai tikri, parduoda padirbtus pinigus, tai i klaida leis asmen patraukti baudiamojon atsakomybn tik u neatsarg nusikaltim (jei toki nusikaltimo sudt numato BK), nes tyiai btinas vis faktini aplinkybi suvokimas. 3) klaida dl priemoni pasireikia tada, kai panaudojamos kitos, nei buvo planuojama, priemons. i klaida galima keliais atvejais. Pirma, kai kaltininkas vietoj numatytos priemons panaudoj kit, lygiavert priemon (vietoj pistoleto autuv). Tokia klaida neturi reikms atsakomybei. Antra, kai panaudojama ymiai galingesn priemon, nei kaltininkas j vertino (asmuo prie tvoros prijungia elektros srov, manydamas, kad tai nepavojinga gyvybei, taiau prie tvoros prisiliets asmuo sta). iuo atveju, kaltininkas, nesuvoks tokios aplinkybs, g.b. patrauktas atsakomybn tik u neatsarg nusikaltim. Treia, kai panaudojama priemon, kuri, kaltininko manymu, buvo tinkama, taiau konkreiu atveju negaljo sukelti siekiam pasekmi (sugedusio aunamojo ginklo panaudojimas). iuo atveju kaltininkas bus patrauktas atsakomybn u pasiksinim padaryti nusikaltim, kurio pasekmi buvo siekiama. Ketvirta, kaltininkas panaudoja objektyviai netinkamas priemones, pvz., burtai ir pan. Tokiu atveju atsakomybs klausimas neikyla, nes tai pripastama tik tyios iklimu aiktn. 4) klaida dl prieastinio ryio pasireikia tuo, kad asmuo neteisingai suvokia prieastinio ryio tarp veikos ir pasekmi pltojimosi eig. iuo atveju pabrtina, kad tyiai pripainti pakanka, jog asmuo suvokia pasekmes kaip neivengiam ar galim savo veikos rezultat. Klaida dl prieastinio ryio pltojimosi eigos turi takos veikos kvalifikavimui tik tuo atveju, jei pasekms kilo ne dl veikos, kuria siekta rezultato, o dl kit asmens veiksm. iuo atveju asmuo atsakys u pasiksinim padaryti nusikaltim, kur jis galvojo padars, ir u neatsargiai kilusias pasekmes (jei galjo ir privaljo numatyti tokias pasekmes). 5) klaida dl vietos, laiko ar kvalifikuot nusikaltimo sudties poymi savo esme ir sprendimo taisyklmis atitinka klaid dl veikos pobdio. T7.5. Nusikaltimo ir nusikaltimo sudties svok tarpusavio ryys. Negalima tapatinti nusikaltimo sudties ir nusikaltimo svok. Nusikaltimas tai realaus gyvenimo reikinys, konkretaus asmens poelgis. Nusikaltimas visada pasireikia pavojinga veika, kuria ksinamasi tam tikrus valstybs saugomus grius. Nusikaltimo padarym mes galime stebti savo akimis. Aiku, mes negalime i karto daryti teisikai pagrstos ivados dl nusikaltimo, bet preliminari ivad padaryti galime. Toki ivad daro ir teisininkai, priimdami nutarimus ikelti baudiamj byl ir praddami teisin persekiojim, nes pagrindas baudiamajai bylai ikelti yra nusikaltimo poymi buvimas veikoje. Nusikaltimo sudtis (prieingai negu nusikaltimas) nra objektyvios tikrovs reikinys. Nusikaltimo sudties nemanoma pamatyti. Nusikaltimo sudtis tai mokslin abstrakcija, teiss mokslo iradimas, rankis ivadai dl nusikaltimo padaryti. Tik rodius visus inkriminuoto nusikaltimo sudties poymius, galima bus veik pavadinti nusikaltimu. Taigi, esminis i termin skirtumas yra tas, kad nusikaltimo terminas vartojamas objektyvios tikrovs reikiniui vagystei ar nuudymui paymti, o nusikaltimo sudties terminas vartojamas objektyvios tikrovs reikiniui teisikai apibrti ir konkreiam atvejui teisikai vertinti. Kyla klausimas, ar nusikaltimo sudiai bdingi tokie nusikaltimo poymiai kaip pavojingumas ir prieingumas teisei. Pavojingumas yra materiali nusikaltimo savyb. Pavojingas yra nusikaltimas, o ne jo apraymas baudiamajame statyme, t.y. nusikaltimo sudtis. Nusikaltimo sudtis tik atspindi nusikaltimo pavojingum, bet pati ios savybs neturi. Prieingumas teisei yra teisin nusikaltimo pavojingumo iraika baudiamajame statyme. Pavojinga veika pripastama nusikaltimu todl, kad jos poymiai atitinka baudiamajame statyme apraytus nusikaltimo sudties poymius. Tik nustaius atitikim teigiama, kad tokia veika yra udrausta baudiamajame statyme, t.y. konstruojamas nusikaltimo prieingumas teisei. Taigi, nusikaltimo sudtis tik parodo nusikaltimo prieingum teisei.

26 Nusikaltimo sudties reikm baudiamojoje teisje yra labai didel. Nusikaltimo sudtis yra vienas i baudiamosios atsakomybs pagrind. Kai veikoje nra nusikaltimo sudties, tokia veika negali bti laikoma nusikaltimu. Nusikaltimo sudtis turi didel reikm ir teisingai kvalifikuojant nusikaltimus. T7.6. Nusikaltimo sudtis usienio ali baudiamosios teiss teorijoje ir praktikoje. Nusikaltimo sudties terminas nra iskirtinis Lietuvos baudiamosios teiss teorijos reikinys. Nusikaltimo sudties terminas imtas vartoti dar XVII a. Kaip procesinis pagrindas baudiamajam persekiojimui pradti. is principas buvo pagrstas ir ipltotas ezario Bekarijos. Lotynikai jis skamba "non crimen sine lege". Dabartiniu metu daugumos Europos valstybi baudiamosios teiss vadovliuose ar net statymuose vartojamas nusikaltimo sudties terminas. Kaip ir Lietuvoje, nusikaltimo sudtis laikoma baudiamosios atsakomybs pagrindu. Taiau vairi Vakar Europos valstybi teisje nusikaltimo sudtis suprantama nevienodai. Pvz., Anglijos baudiamojoje teisje ji apima tik objektyvij (actus reus) ir subjektyvij (mens rea) nusikaltimo pus. Subjekto amiaus bei nusikaltimo objekto poymi nusikaltimo sudties terminas neapima. Panaiai nusikaltimo sudtis suprantama ir JAV baudiamojoje teisje. Labiausiai mokslas apie nusikaltimo sudt pltotas Vokietijos baudiamojoje teisje. Tiesa, Vokietijos baudiamojoje teisje nusikaltimo sudtis suprantama kiek kitaip negu ms baudiamojoje teisje. Nusikaltimo sudtis apima nusikaltimo objekt, objektyvij pus, subjekt, subjektyvij pus. Subjektyviajai pusei be kalts bei motyv, dar priklauso pakaltinamumo poymis. Be to, kalt tik i dalies eina nusikaltimo sudt. Be kalts, kuri suprantama kaip tyia ir neatsargumas, dar iskiriamas kaltumas, kuris ir yra baudiamosios atsakomybs pagrindas greta nusikaltimo sudties. Nusikaltimo sudtis vokiei baudiamojoje teisje slygoja tik veikos prieingum teisei. Veika gali bti prieinga baudiamajai teisei, bet nekalta, taigi neutrauks baudiamosios atsakomybs. Rusijos ir buvusi TSRS bei kaip kuri Ryt Europos valstybi teisje nusikaltimo sudtis suprantama taip pat, kaip nusikaltimo sudtis Lietuvos baudiamojoje teisje. T 8. OBJEKTYVS NUSIKALTIMO SUDTIES POYMIAI 8. 1.Objektyvaus esm nusikaltimo sudtyje. Objektyvioji nusikaltimo pus - tai iorin pavojingo ksinimosi, kuriuo paeidiami baudiamojo statymo saugomi teisiniai griai, pasireikimo pus. Baudiamajame statyme konstruojant nusikaltimo sudtis reikia atsivelgti atitinkamos nusikaltimo ries esminius, bdingiausius objektyviosios puss poymius. Objektyvieji poymiai: pavojinga veika, pasireikianti veikimu ar neveikimu - tai btinas poymis; nusikalstamos pasekms; prieastinis ryys tarp veikos ir atsiradusi pasekmi; nusikaltimo padarymo laikas, bdas, rankiai, priemons bei kitos objektyvios aplinkybs. 8. 2. Objektyvi nusikaltimo sudties poymi klasifikavimas. Visi poymiai ivardinti 8. 1. Btinasis poymis yra tik vienas - veika. Visi kiti tik papildomi, kurie gali bti ir nenumatyti konkreiose nusikaltim sudtyse, bet inoma konkreiam nusikaltimui jie visi yra bdingi. 8.3. Objektyvi nusikaltim sudties poymi nustatymo reikm vertinant kalt bei sprendiant bausms skyrim pagrindas pagrindiant baudiamj atsakomyb; ji galima tik, kai yra veika - vien u pavojing bsen nebaudiama; tai prielaidos asmens nelieiamybei, jei jo veiksmai neprietarauja statymams; pilniausiai ireikiama statymuose, taip pat atribojama nusikalstoma veika nuo nenusikalstamos; atribojami panas nusikaltimai; galima ja remiantis atskleisti ir subjektyvij pus; galima ufiksuoti ir prevencin poym..

T 9. NUSIKALTIMO OBJEKT APIBDINANTYS POPYMIAI T9.1. Teisinis gris kaip nusikaltimo objektas Nusikaltimo objektas - tai teisiniai griai, kuriuos ksinamasi nusikaltimu ir kurie yra saugomi baudiamojo statymo. ie griai gali priklausyti mogui (nuosavyb, gyvyb; tai asmens subjektins teiss) ar visai visuomenei (valstybs suverenitetas, teritorijos nelieiamyb; tai konstituciniai pagrindai). Kiekvieno nusikaltimo pavojingumas ir pasireikia tuo, kad valstyb teiss normomis nustato tuos grius, kurie yra vertingi siekiant utikrinti normal asmen bei paios valstybs egzistavim. Teiss norm pagalba saugomi tik tie griai, kurie turi visuomenin reikm - teisiniai griai (griai, saugomi teiss norm). Teisiniam griui, atsivelgiant jo pobd, gali bti padaroma fizin, turtin, moralin, politin ir pan. ala. Teisiniai griai gali turti real (gyvyb, sveikata) arba ideal (garb, orumas, religiniai jausmai), pobd. Baudiamojo statymo gali bti saugomas:

27 pats teisinis gris, ginamas nuo sunaikinimo ar pakeitimo; asmens santykis su tuo teisiniu griu, t. y. gali bti saugoma gyvyb ir laisv tok gr valdyti , disponuoti ir naudotis juo. Reikm: yra tuo kriterijumi, kuris padeda atriboti nusikaltimus nuo kit teiss paeidim (veika yra nusikaltimas, kai veika nukreipta prie baudiamojo statymo saugom objekt); padeda suprasti materialj pavojingumo poym (kodl taikomos prievartos priemons); svarbu atribojant vien nusikaltim nuo kito - klasifikacija; padeda atskleisti pavojingumo pobd - vertinama pati veika; diferencijuojama baudiamoji atsakomyb - proporcija tarp pavojingumo ir sankcijos. Nusikaltimo objektu negali bti laikomi mons, rankiai, gamybos priemons ir kiti materialios paskirties daiktai. T9.2. Nusikaltimo objekt rys. Atskir nusikaltimo objekt ri apibdinimas. Rys: -Bendrasis objektas(BO) - visi teisniai griai, kuriuos ksinamasi nusikalstamumu, kurie yra saugomi ms valstybje baudiamj statym, visuma. Jis yra vieningas visiems nusikaltimams. Pagal BK: -LR visuomenin santvarka, -visuomenins santvarkos politin ir ekonomin sistema; -nuosavyb; -piliei asmenyb; -piliei politins, dabartins, turtins ir kitos teiss ir laisvs; -Lietuvos teistvarka. J eilikum nustato pagal reikmikum ir svarb. Pagrindin BO paskirtis - atskirti nusikalstamas veikas nuo nusikalstam. Rinis objektas - tai atitinkama vienari ar tapai teisini gri dalis, saugoma baudiamojo statymo. Jis bdingas atitinkamai vienari nusikaltim grupei, kuriai priklauso pvz., nusikaltimas vienam teisiniam griui- gyvybei ar nuosavybei. Tai pagrindas, ir praktikai vienintelis, Specialiosios dalies sisteminimui. Pagal j visos nusikaltim sudtys yra suskirstytos atitinkamus skirsnius: -valstybiniai nusikaltimai; -nusikaltimai asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ir orumui; -nusikaltimai valdymo tvarkai; -nusikaltimai visuomens saugumui ir vieajai tvarkai; -nusikaltimai nuosavybei ir t. t. Taip pat rinis objektas lemia ir veikos pavojingumo pobd. Teisingas rinio objekto nustatymas turi gana didel reikm klasifikuojant konkrei nusikalstam veik. Veikos, panaios ioriniais poymiais, gali bti kvalifikuojamos pagal skirtingus BK straipsnius atsivelgiant rin objekt antai, pasiksinimas nuudyti policinink vienu atveju, kai tai siejama su jo tarnybini pareig atlikimu, kvalifikuojamas kaip nusikaltimas valdymo tvarkai (BK 203 (1) str.), kitu atveju, kai tai daroma i pavydo, buitinio konflikto metu - kaip nusikaltimas asmens gyvybei (BK 104 str.). taigi rinis objektas padeda atriboti vienos grups nusikaltimus nuo kitos grups nusikaltim. Tiesioginis objektas - tai teisinis gris, kur ksinamasi konkreiu nusikaltimu. Jis yra btinas kiekvienos konkreios nusikaltimo sudties elementas. Kiekvienu nusikaltimu visada yra ksinamasi tam tikr teisin gr. Taiau yra nusikaltim, kuriais vienu metu yra ksinamasi du ar daugiau teisini gri. Tokiu atveju, kai vienu nusikaltimu yra paeidiami du ar keli objektai, visada yra iskiriamas pagrindinis btinasis objektas ir alutinis (papildomas) btinasis objektas (pvz., plimas nusikaltimas ir nuosavybei, ir sveikatai). Ir pagrindinis, ir papildomas objektas yra privalomai konkreios nusikaltimo sudties elementai. Be btinojo objekto (pagrindinio - nulemia nusikaltimo sudties viet Specialiosios dalies sistemoje; ir papildomo), baudiamosios teiss teorijoje dar iskiriami fakultatyvieji objektai - tie teisiniai griai, kurie nra btini, atitinkamo nusikaltimo sudties poymiai, bet juos galima atsivelgti sprendiant bausms individualizavimo klausimus. T9.3. Nusikaltimo dalykas. Nusikaltimo objektas ir nusikaltimo dalykas. Nusikaltimo dalykas - tai konkrets materialaus pasaulio daiktai, kuriuos veikiant daroma ala teisiniams griams ar keliama tokios alos grsm. Tai materiali teisinio grio iraika realiame pasaulyje. Pavyzdiui, teisinio grio nuosavyb iraika realiame pasaulyje yra pinigai, namas, maina bei kitas turtas. Yra teisini gri, kurie realiame pasaulyje gali ir neturti savo materialios iraikos. Tai daniausiai yra teisiniai griai, turintys ideal pobd, - garb, orumas, normali valstybs valdios bei valdymo institucij veikla, siningo kininkavimo principai ir pan. Reikm: nusikalstamas veikas galima atriboti nuo nenusikalstam; atriboja panaius nusikaltimus vien nuo kito; kartais lemia didesn tos paios nusikaltimo ries pavojingum. Reikia atskirti dalyk nuo nusikaltimo padarymo ranki, priemoni, kuriuos nusikaltlis panaudoja darydamas nusikaltim (pvz., kai ginklas pavagiamas nuo kai juo daromas nusikaltimas). T9.4. Nukentjusysis. Nukentjusysis -asmuo, kuriam nusikaltimu padaryta moralin, fizin ar turtin ala; reikia nepainioti su nusikaltimo subjektu fizinis, pakaltinamas, sulauks tam tikro amiaus asmuo, darantis nusikaltim. Nukentjusiuoju gali bti pripastamas bet

28 kuris asmuo, neatsivelgiant jo ami ir pakaltinamum, skirtingai nuo nusikaltimo subjekto, kuriam btinas tam tikras amius ir pakaltinamumas. T 10. NUSIKALSTAMOS VEIKOS POYMIAI T10.1.Veikos svoka. Veikimo ir neveikimo samprata, j atskyrimas. Veikos smoningumas, valingumas, prieingumas teisei Nusikalstama veika - tai prieingas teisei, pavojingas, smoningas ir valingas mogaus elgesys ioriniame pasaulyje (veikimas arba neveikimas). Nusikalstamos veikos pavojingumas yra tas, kad ja daroma ala baudiamojo statymo saugomiems griams; ji visada yra objektyviai pavojinga. Yra prieinga teisei, nes udrausta statym. Taip pat ji pasireikia ioriniame pasaulyje, nes negalima bausti u mintis, sitikinimus, pairas. Nusikalstama veika turi bti smoninga ir valinga; todl asmuo, kuris veik dl nenugalimos jgos ar fizins prievartos, negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn. Nenugalima jga - tai nenumatytas, neivengiamas iorinis vykis, kurio asmuo, padars veik negaljo kontroliuoti. Fizin prievarta - tai veiksmai, nukreipti kito asmens valiai suvaryti ar j palenkti nusikaltlio norima linkme. Dl psichins prievartos takos reikia atsivelgti jos turin, pavojingum bei veikos, padarytos esant psichinei prievartai, pasekmes (ji gali bti traktuojama tik kaip atsakomyb velninanti aplinkyb). Veikimas -tai aktyvus mogaus elgesys (judesys, judesi visuma); tai smoninga veika, kai mogus valdo tam tikras priemones ir panaudoja jas nusikaltimui. Taiau nusikaltlis gali veikti ir odiu, pavyzdiui, meiimo, karo kurstymo atveju ir pan. odiu daniausiai veikia nusikaltimo bendrininkai: kurstytojas, organizatorius. Veikimas odiu irgi yra tam tikras kno judesio pasireikimas. Neveikimas -mogus neatlieka tam tikr pareig , veiksm, kuriuos buvo btina atlikti ir jis subjektyviai galjo elgtis taip, kad nekilt pavojaus monms. Veikimas nuo neveikimo skiriasi fizine prasme - pirmu atveju daro tam tikrus judesius , o neveikimo - nuo j susilaiko, nors privaljo juos atlikti. T10.2. Veikimo teorijos: kauzalin, finalin, socialin Kauzalin teorija- atsirado kartu su klasikine mokykla (F. Listas, E. Belingas) veik siejo su atitinkamais pakitimais ioriniame pasaulyje, tai valingas iorinio pasaulio poveikis , sukeliantis jam tam tikrus pakitimus (judesys arba susilaikymas nuo jo), turi bti nulemtas asmens valios. Finalin teorija (V. Velcelis, G. Radbruchas) veika siejama su mogaus poelgio tikslingumu - tai mogaus tikslingos veiklos iraika. Socialin teorija (E. midtas, H. Jeekas, K. Enigas) - veika domino kaip socialinis fenomenas, kuris yra nukreiptas socialin tikrov; tai socialiai slygota mogaus veikla. Negatyvioji teorija (Hercbergeris ir kt.) - rmsi ivengiamumo principu; kaltininkui bus inkriminuojama pasekm, jei jis jos neiveng, nors ir galjo ivengti. Kiekvieno nusikaltimo galima ivengti. Tik veikiant reikia nustoti veikti, neveikimo atveju pradti veikti. T10.3. Veikimas per tarpinink. Vykdymas gali bti tiesioginis, netiesioginis. Tiesioginiu vykdytoju yra pripastamas tas bendrininkas, kuris pats asmenikai vykdo baudiamj veik. Netiesioginis vykdytojas yra tas asmuo, kuris padaro baudiamj veik, pasiekia nusikalstam rezultat per asmen (asmenis)tarpinink (tarpininkus), kuris nesuvokia savo veiksm esms ar negali j valdyti arba yra nesulauks amiaus, nuo kurio galima baudiamoji atsakomyb. Nusikaltimo vykdytojas - asmuo, kuris yra nusikaltimo ukulisiuose, bet teisingai suvokia situacij, kurioje daromas nusikaltimas, supranta jo padarymo mechanizm ir planingai pasinaudoja tarpininku, kuris marionetikai vykdo duot uduot. Sykiu jis supranta, kad veikos tarpininkas nepakaltinamas arba ino kitas aplinkybes, dl kuri is tarpininkas nebus patrauktas baudiamojon atsakomybn. Neveikimas pradjus veiksmus. Kalbant apie neveikim pradjus veiksmus,reikt aptarti neveikim nusikaltimo stadijose: rengiantis nusikaltimui (nors rengiantis padaryti nusikaltim, jis faktikai dar nepadaromas, bet tai yra pavojingi juridikai konkrets veiksmai), pasiksinim padaryti nusikaltim. Rengimasis padaryti nusikaltim veikimu, o vliau j gyvendinti neveikimu. Dauguma kontinentins Europos ali rengimosi nusikaltimui stadijos nepripasta (sunku atskirti elementarius buitinius veiksmus nuo rengimosi nusikaltimui, be to realizuoti atsakomyb u rengimsi nusikaltimui tik ,kai asmuo rengiasi padaryti sunk nusikaltim). LR BK tokia nusikaltimo stadija pripastama. Tokia nusikaltimo konstrukcija, kai aktyviai rengiamasi atlikti nusikaltim, kuris bus padarytas neveikimu, galima. BK 79 straipsnio antrosios dalies konstrukcija yra tokio pobdio. Joje numatytas . eilinio aukimo tikrj krato apsaugos ar alternatyvij ( darbo) tarnyb vengimas susialojant kn, simuliuojant lig, suklastojant dokumentus arba kitokios apgauls bdu. Visais iais veiksmais siekiama ivengti krato apsaugos tarnybos. Veiksmus, padarytus i anksto , inant, kad ateity reiks atlikti karin prievol, galima vardinti kaip rengimsi iam nusikaltimui. io nusikaltimo esm - aukim tikrj ar alternatyvij tarnyb ivengimas. statyme ivardinti nusikaltimo padarymo bdai j padarymo momentu dar nereikia tiesioginio vengimo atlikti mint tarnyb -tai tik rengimasis iam nusikaltimui. Kai tokiu

29 bdu asmuo visai ar laikinai ivengia tarnybos, nusikaltimas laikomas baigtu.(kaip pasiksinimas nusikaltimui - atvejai, kai asmuo panaudojo vien, kelis statyme ivardytus bdus mintai tarnybai ivengti, taiau to padaryti nepavyko). Apie panai konstrukcij galima bt kalbti vengiant mokti alimentus ar tvams ilaikyti. Veikimo ir neveikimo derinimas rengiantis padaryti nusikaltim yra galimas tiek, kiek rengimasis yra savarankikas, palyginti su tolesne veika. Tok rengimosi savarankikum lemia tai, jog tuo metu padaryti veiksmai ir neveikimas nra organinis tiesioginio objektyvaus poymio - veikos tsinys. Kitaip pasiksinimo nusikaltim atvejais. Pasiksinimas yra objektyvi nusikalstamos veikos poymi gyvendinimo pradia. Kaltininkas, nordamas baigti pradt nusikaltim, turi tsti pradtus veiksmus. Todl ia daniausiai pasiksinimo nemanoma pradti veikimu ir baigti neveikimu (taip pat atvirkiai). T10.4. Neveikimas. Teisin pareiga ivengti nusikalstamo rezultato. Pasekmi reikm vertinant neveikim. Neveikimas pradjus veiksmus.(?) Dvigubas neveikimas. (?) Neveikimas - tai pasyvus mogaus elgesys, sukeliantis ar galintis sukelti ioriniame pasaulyje tam tikrus pakitimus. Jam bdingas pavojingumas (atsiranda ala teisiniams griams ar keliama tokios alos grsm), prieingumas teisei (atsakomyb turi bti reglamentuota baudiamajame statyme). Neveikimas turi bti smoningas (asmuo turi suvokti, kad jis privalo atitinkamai veikti) ir valingas mogaus poelgis. Norint patraukti baudiamojon atsakomybn u neveikim, pirma, reikia nustatyti, ar asmuo privaljo veikti atitinkamu bdu; baudiamajame statyme numatyt pareig veikti atitinkamu bdu gali lemti: asmens profesija bei jo tarnybins pareigos (gydytojas privalo suteikti medicinin pagalb); giminysts ryiai (tvai privalo ilaikyti vaikus ir atvirkiai); pilietins pareigos (asmuo privalo praneti apie nusikaltim); ankstesnis paio asmens elgesys (vairuotojas privalo nukentjusiajam suteikti pagalb). Neveikimas gali bti paprastas, kai j sudaro vienas epizodas; taip pat gali bti sudtinis, t. y. susidedantis i daugelio epizod. T10.5. Veikos pavojingum ir prieingum teisei alinanios aplinkybs. Provokacija, klaida. Btinoji gintis. Btinasis reikalingumas. Nukentjusiojo sutikimas. Tarnybos galiojimai. Baudiamosios teiss teorijoje aplinkybs, kurioms esant padaryti veiksmai, turintys nusikalstamos veikos poymi, nelaikomi nusikaltimu, apibriamos kaip aplinkybs, paalinanios veikos pavojingum ir prieingum teisei.LR BK i aplinkybi grupei priskiriama: veikos maareikmikumas; btinoji gintis; asmens, padariusio nusikaltim, sulaikymas; btinasis reikalingumas; savanorikas atsisakymas nuo nusikaltimo padarymo. Prie ios grups btina priskirti dar ir kitas baudiamajame statyme nenumatytas aplinkybes: nukentjusiojo sutikimas; profesins pareigos vykdymas; sakymo vykdymas; gamybin arba kin rizika; mokslinis eksperimentas; savo teiss realizavimas nenugalima jga; fizin ir psichin prievarta; nusikaltimo imitacija. Aplinkybi poymiai: btinas alos, numatytos BK, padarymas (prieingu atveju neatsiranda baudiamieji teisiniai santykiai ir nebelieka diskusijos objekto; aplinkyb turi paalinti btent baudiamj atsakomyb, o ne veikos baudiamum; baudiamosios atsakomybs paalinimas negali bti siejamas su kalts nebuvimu. Visos aplinkybs pagal j teisin prigimt gali bti klasifikuojamos: - aplinkybes, paalinanias veikos pavojingum (veikos maareikmikumas, savanorikas atsisakymas nuo nusikaltimo padarymo, btinoji gintis ir pan.): -ir aplinkybes, paalinanias veikos prieingum teisei (nukentjusiojo sutikimas, sakymo vykdymas, profesins pareigos vykdymas ir pan.) Klaida - tai asmens neteisingas padarytos veikos ar jos pasekmi teisinis arba faktinis vertinimas. Baudiamosios teiss teorija iskiria teisin ir faktin klaid. Ir teisin, ir faktin klaida apibdina mogaus smons veikl, todl klaida galima tik tyiniuose nusikaltimuose. Teisin klaida bus tik tada, kai asmuo neteisingai vertina: veikos draudiamum, veikos kvalifikavim bausms r ir dyd. Baudiamoji atsakomyb neikyla tik, kai asmuo gali manyti, kad jo veikla yra draudiama, nors statymas tokios veikos nepriskiria prie nusikalstam (tariamas nusikaltimas).

30 Faktin klaida bus tada, kai asmuo neteisingai vertina faktines aplinkybes, kurios sudaro objektyviuosius nusikaltimo poymius. Prie faktins klaidos priskiriamos: klaida dl nusikaltimo objekto ir dalyko; klaida dl veikos pobdio ; klaida dl priemoni; klaida dl prieastinio ryio; klaida dl vietos, laiko ar kvalifikuot nusikaltimo sudties poymi. Btinosios ginties provokacija - alos padarymas besiksinaniam po to, kai upuolimas buvo smoningai sukeltas paties besiginanio, siekianio panaudoti upuolim kaip pretekst savo neteistiems veiksmams - tai tyinis nusikaltimas. Btinoji gintis - nra nusikaltimas toks veikimas, kuris nors formaliai atitinka baudiamajame statyme numatytos veikos poymius, taiau padarytas esant btinajai giniai, t. y. ginant save, kit asmen, nuosavyb, bsto nelieiamyb, kitas teises, visuomens ar valstybs interesus nuo pradto ar tiesiogiai gresianio pavojingo ksinimosi, jei tuo metu nebuvo perengtosios btinosios ginties ribos. mogus turi teis btinj gynyb nepriklausomai nuo to, ar jis turjo galimyb ivengti ksinimosi arba kreiptis pagalbos kitus asmenis ar valdios organus. Btinosios ginties rib perengimas yra aikus gynybos neatitikimas ksinimosi pobdiui ir pavojingumui. Nelaikomas btinosios ginties rib perengimu veiksmas, kurio metu besiksinaniam padarytas lengvas ar apysunkis kno sualojimas, materialin ala. Neutraukia baudiamosios atsakomybs toks veikimas, kai btinosios ginties ribos buvo perengtos dl didelio sumiimo ar didelio igsio, kur sukl ksinimasis, arba ginantis nuo sibrovimo bst: taip pat jeigu besiksinaniam padaryta ala dl neatsargumo, taip pat atvejais, kai btinosios ginties rib perengimas utraukia baudiamj atsakomyb, gali bti skiriama velnesn negu statymo numatyta bausm. Btinasis reikalingumas - nra nusikaltimas toks veiksmas, kuris kad ir atitinka baudiamojo statymo numatytos veikos poymius, bet padarytus btinojo reikalingumo bklje, t. y. siekiant paalinti pavoj, gresiant Lietuvos valstybs interesams, visuomens interesams, to asmens ar kit piliei asmenybei arba teisms, jeigu is pavojus tomis aplinkybmis negaljo bti paalintas kitomis priemonmis, ir jeigu padarytoji ala yra maiau reikminga, negu ivengtoji ala. Nukentjusiojo sutikimas - kai padaroma ala baudiamojo statymo ginamiems interesams, taiau ji padaroma su asmeniu, kuriam priklauso ie interesai, sutikimu. Teistumo reikalavimai: -sutikim turi duoti veiksnus asmuo ( pakaltinamas) , sulauks t. t. amiaus; -sutikimas turi bti savanorikas (neturi bti panaudota fizin ar psichin prievarta) ir duotas iki..arba veiksm atlikimo metu. Plaiausiai asmuo gali naudotis savo turtiniais interesais, daug siauresnis yra asmenini interes ratas ( negali laisvai disponuoti savo gyvybe). Profesins pareigos vykdymas (tarnybos galiojimai)- kai al baudiamojo statymo ginamiems interesams padaro asmuo, vykdantis statymo numatytas funkcijas ar pareigas. Tokia veika kaip aplinkyb, paalinanti veikos prieingum teisei, siejama su gydytojo bei teissaugos institucij pareign veika. Teistumo reikalavimai: -toks pareigos vykdymas turi bti numatytas statyme; -pareiga turi bti vykdoma pagal statymo nustatytas slygas; -neturi perengti statyme numatyt rib. T.10.6. Nusikalstamos pasekms. Pasekmi rys ir reikm. Nusikalstamos pasekms - tai ala, padaroma nusikaltimo objektui. Jei objekto turin sudaro teisiniai griai, susijs su nuosavybe, paprastai atsiranda turtinio pobdio pasekms; jei su asmens gyvybe, sveikata - fizinio pobdio pasekms ir t. t. nuo nusikaltimo objekto vertingumo priklauso ir pasekmi pavojingumas. Taiau nusikaltimo objekto nereikia tapatinti su nusikalstamomis pasekmmis: nusikaltimo objektas - tai baudiamojo statymo saugomi teisiniai griai ( nurodo kokius grius ksinamasi nusikaltimu), o nusikalstamos pasekms nusikaltimo rezultatas (parodo, kokie pakitimai vyko nusikaltimo objekte).paymtina, kad BK yra nusikaltimo sudtys su vienodomis pasekmmis, bet skirtingais objektais. Nusikaltimo pasekms glaudiai susijusios su nusikaltimo dalyku - materials daiktai, kuriuos ksinantis daroma ala objektui ir atsiranda nusikalstamos pasekms; taiau ala nusikaltimo dalykui gali bti ir nepadaroma, o nusikalstamos pasekms atsiras. Pavyzdiui, vagyst:nusikaltimo dalykas (vogtas daiktas) nenukenia, o nusikaltimo pasekms - turtin ala atsiranda. Rys pagal alos pobd: turtins, pagal turtins alos dyd nusikaltimo sudtys suskirstytos paprastas ir klasifikuotas ( padarytos stambiu mastu), danai nurodoma ir konkreti pinigins alos dydio iraika; fizins, pagal fizins alos dyd yra diferencijuojamos nusikaltim asmens sveikatai sudtys; organizacins; politins; socialins; moralins. Pagal tai, ar statymo leidjas numato nusikalstamas pasekmes, ar ne, nusikaltim sudtys skirstomos materialisias(yra numatytos nusikaltimo pasekms). ir formalisias Nors reikia paymti, jog visi nusikaltimai turi nusikalstamas pasekmes. Pasekms gali bti pagrindins ir papildomos: pagrindin atsiranda kaltininkui veikiant tyia, o papildomos - neatsargiai. Reikm: nuo j priklauso nusikaltimo pavojingumas; padeda atriboti nusikaltimus nuo kit, ypa administracini teiss paeidim;

31 gali bti nusikaltimus kvalifikuojaniomis (kai yra kelios pasekms ir viena i j pagrindin, o kita - papildoma; pagal nusikaltimo pasekmes, pagal tai, kuri pagrindin kvalifikuojama nusikaltimo sudtis); gali bti atsivelgiama kaip atsakomyb sunkinanias aplinkybes. T.10.7. Veikimo ir neveikimo prieastingumas. Prieastinio ryio teorijos baudiamojoje teisje: ekvivalentins teorijos, adekvataus prieastinio ryio teorija. Prieastinio ryio suvokimo problema. mogus tik tada gali atsakyti u atsiradusi al, kai ala buvo jo veikos pasekm, t. y. kada tarp jo padarytos veikos ir atsiradusi pasekmi yra prieastinis ryys - tai toks santykis tarp reikini, kuriam esant vienas reikinys ar sveikaujani reikini visuma ( prieastis) sukelia ir nulemia kit reikin (pasekm). Teorijos ( susiformavo 19 a. Vokietijoje): -ekvivalentin (Buri, F. Listas, M. Lipmenas);kiekviena slyga, be kurios alingo rezultato n nebt buv, yra to alingo rezultato pasekm; veiksmas turi bti ekvivalentin pasekms prieastis, t. y. btina, privaloma slyga; -adekvati; prieastinis ryys egzistuoja tada, kai veiksmai padidina alos atsiradimo galimyb; adekvati prieastis nra vienintel t pasekmi prieastis, bet isiskiria tuo, kad pasekmi atsiradimo tikimyb paveria tikrove. Bet kurioje moni santyki srityje reikia skirti btinas ( reikinio vidin savyb, jo prieastis) ir atsitiktines (neiplaukia i reikinio, bet yra jo slygota) mogaus veiksm pasekmes. Baudiamojoje teisje nusikalstam pasekmi atsiradimo prieastis ir slyga yra jo slygota) mogaus veiksm pasekmes. Baudiamojoje teisje nusikalstam pasekmi atsiradimo prieastis ir slyga yra tik nusikaltimo subjekto veikimas ar neveikimas, kurie udrausti baudiamajame statyme. Pagrindins taisykls nustatant prieastin ry: 1) veikimas ar neveikimas turi bti bent asocialus (turti savyje bent galimyb sukelti alingas pasekmes); todl svarbiausia reikia nustatyti, ar subjekto veika buvo udrausta baudiamojo statymo; taip pat veika laiko poiriu turi bti padaroma anksiau, nei atsirado nusikalstamos pasekms. reikia nustatyti, ar tokia veika buvo btina nusikalstam pasekmi atsiradimo slyga. veika turi bti pripainta ne tik nusikalstamos veikos atsiradimo slyga, bet ir jos btina prieastimi; nustatyti, kad ne tik pasekms, bet ir veika yra to paties asmens sukelta. Jeigu pasekms atsiranda dl keli asmen veikos, tuomet prieastinis ryys turi bti nustatomas kiekvienu atveju (bausms gali bti skirtingos). Taigi prieastinio ryio tarp veikos ir nusikalstam pasekmi buvimas - tai objektyvus baudiamojon atsakomybn pagrindas, taiau 6)btina nustatyti ir subjektyvj pagrind - kalt. T.10.8. Nusikaltimo padarymo vieta, laikas, aplinkybs bei priemons. J taka baudiamajai atsakomybei. Nusikaltimo padarymo bdas, laikas, vieta, priemons, rankiai - tai fakultatyvieji bendrosios nusikaltimo sudties poymiai. statymo leidjas, konstruodamas daugel nusikaltimo sudi, iuos palieka u i sudi rib. Jei jie yra konkreioje nusikaltimo sudtyje- jie tampa btinaisiais. Nusikaltimo padarymo bdas parodo, kaip buvo padarytas nusikaltimas. is poymis gali bti klasifikuojaniu nusikaltim poymiu, taip pat gali bti atsivelgiama skiriant bausm. Nusikaltimo padarymo priemons -tai daiktai, kurie patys nenaudojami nusikaltimui padaryti, taiau palengvina atlikti nusikalstamus veiksmus arba sudaro jo materialias prielaidas. Nusikaltimo rankiai tai daiktai ir priemons, kurias kaltininkas tiesiogiai vartoja darydamas nusikaltim. Paprastai nusikaltimo padarymo priemones ir rankius atsivelgiama individualizuojant bausmes Nusikaltimo padarymo vieta ir laikas dispozicijose nurodoma labai retai. Daniausiai ias aplinkybes atsivelgiama skiriant bausmes. Nagrinjant objektyvij nusikaltimo pus gali bti atsivelgiama ir kitas aplinkybes, apibdinanias objektyvij pus, pavyzdiui, nusikaltimo padarymo situacij (aplinkybs). T.10.9. Veikos charakteristika usienio ali baudiamojoje teisje(?) T11. SUBJEKTYVS NUSIKALTIMO SUDTIES POYMIAI T11.1. Subjektyvaus esm nusikaltimo sudtyje Subjektyvs nusikaltimo poymiai lieia nusikaltimo vidin pus. Tai yra poymiai, apibdinantys asmen, darant nusikaltim, jo elgesio motyvacij, tikslingum. Nusikaltimo sudties poymiai, tame tarpe ir subjektyvieji, apraomi baudiamojo statymo Specialiosios dalies normos dispozicijoje. T11.2. Subjektyvi poymi aikinimas ir klasifikavimas Subjektyvieji poymiai apima poymius,kurie apibdina subjekt ir subjektyvij pus. Subjekt apibdina ie poymiai: amius ir pakaltinamumas. Be i bendrj poymi, nusikaltimo subjekt gali apibdinti ir kiti poymiai: lytis, pilietyb, tarnybin padtis, profesija ir pan. (i poymi apibdinim r. 12 temoje). Subjektyviosios nusikaltimo puss nustatymas yra sudtingas, nes susiduriama su psichiniais procesais, kurie vyksta mogaus smonje. i proces eig galima iaikinti tik esant objektyviems duomenims. Prie j priskirtinos aplinkybs, apibdinanios veikos pobd (veikos padarymo priemons, rankiai, bdai), veikimo pobd (veiksm vienkartikumas ar daugkartikumas, intensyvumas, apimtis), kaltininko elges prie ir po nusikaltimo padarymo (priemoni ar ranki suradimas arba slpimas, grasinimai), konkrei nusikaltimo padarymo situacij, kaltininko asmenyb. i aplinkybi visuma leidia tiksliai parodyti subjektyvij padaryto nusikaltimo pus.

32 Nusikaltimo subjektyvij pus, kuri parodo asmens psichin santyk su daroma veika, apibdina: kalt, tikslas, motyvas. Kalt tai asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir pasekmmis. (platesn kalts apibdinim r. 13 temoje) Nusikaltimo padarymo motyvas tai suvoktos vidins paskatos, kurios nulemia asmens pasiryim padaryti nusikaltim. Nusikaltimo padarymo tikslas tai asmens sivaizduojami objektyviosios tikrovs pasikeitimai, kurie turi atsirasti dl nusikaltimo padarymo. Tarp motyvo ir tikslo yra egzistuoja glaudus vidinis ryys. Motyvas yra ta jga, kuri asmen veda tiksl. Nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas turi takos tyios ir jos kryptingumo susiformavimui, taiau jie netraukiami tyios turin. Antra vertus, nusikaltimo padarymo tikslo negalima tapatinti su nusikaltimo pasekmmis. Tikslas, kaip norimo rezultato vaizdis, apibdina mogaus mstym, tuo tarpu pasekms yra objektyvios tikrovs faktas. Motyvai pagal visuomenin vertingum gali bti klasifikuojami : 1) pozityvius (noras padti, siekimas palengvinti kanias ir pan.); 2) neutralius (meil, draugyst ir pan.); 3) negatyvius (savanaudikumas, pavydas, chuliganikos ar kt. paskatos ir pan.). Paymtina, kad nusikaltimas gali bti padarytas dl keli, net prieingai vertinam, motyv. Nusikalstamo tikslo siekimas bdingas tik nusikaltimams, padaromiems tiesiogine tyia, t.y. kaltininkas nori ir siekia tam tikr pasekmi. Nusikaltimuose, padarytuose netiesiogine tyia, ir neatsargiuose nusikaltimuose nusikalstamo tikslo nra. Suprantama, kad valinga mogaus veikla visada motyvuota, taiau neatsargi nusikaltim atveju galima iskirti tik elgesio, suklusio pavojingas pasekmes, o ne nusikaltimo motyvus. Tikslai skiriasi savo turiniu (antivalstybiniai, savanaudiki ir kt.). Tikslo pavojingumas nulemia ir nusikaltimo pavojingumo laipsn. Subjektyvius poymius galima suskirstyti pagrindinius ir fakultatyvinius. Pagrindiniai: pakaltinamumas, amius, kalt. Fakultatyviniai: motyvas ir tikslas. is skirstymas reikmingas tik teorijai. Realiai visi poymiai yra privalomi. T11.3. Subjektyvi poymi nustatymo reikm baudiamojoje atsakomybje. Nusikaltimo subjektu galima pripainti tik tok fizin asmen, kuris yra pakaltinamas ir sulauks baudiamojo statymo nustatyto amiaus. iuos poymius btina nustatyti neatsivelgiant tai, kokioje stadijoje nusikaltimas ubaigtas: rengimosi, pasiksinimo ar esant pabaigto nusikaltimo sudiai. Nusikaltimo subjekto poymiai labai maai atspindi nusikaltim padariusio asmens individualias savybes, taiau tai leidia gyvendinti LR K 29 str. tvirtint asmen lygybs prie statym princip. Antra vertus, asmens individ. savybs daro tak skiriant bausms r ir dyd, taikant bausms vykdymo atidjim ar atleidiant nuo bausms ir pan., taiau neturi jokios reikms nustatant, ar asmens veikoje yra nusikaltimo sudtis. Teisingas subjektyviosios nusikaltimo puss poymi nustatymas turi didel reikm kvalifikuojant nusikaltimus, atribojant panaius objektyvija puse nusikaltimus, taip pat parenkant ir skiriant bausms r ir dyd. Kadangi nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas yra fakultatyvieji poymiai, j reikm gali bti trejopa: 1. Motyvas arba tikslas gali bti privalomu nusikaltimo sudties poymiu, pvz., valstybs idavimas (62 str.) , diversija (66 str.) ir pan. iais atvejais motyvo arba tikslo nebuvimas liudija apie visos nusikaltimo sudties nebuvim. 2. Motyvas arba tikslas gali bti kvalifikuojaniu ar privilegijuotu nusikaltimo sudties poymiu, pvz., tyinis nuudymas dl savanaudik ar chuliganik paskat. iais atvejais motyvo ar tikslo nebuvimas nusikalstam veik leidia kvalifikuoti pagal bendr norm, pvz., kaip paprast nuudym. 3. Kai motyvas ir tikslas netraukiami privalomus nusikaltimo sudties poymius, taiau ir tada jie privalomai nustatomi. iuo atveju motyvas ir tikslas atlieka svarb pagalbin vaidmen, nes padeda atskleisti tikrj nusikaltimo mechanizm, atriboti tyinius nusikaltimus nuo neatsargi, leidia nustatyti tyi ir jos kryptingum, apibdina kaltinink ir veikos pavojingumo laipsn, o kartu turi takos skiriant bausm.. Motyvas ir tikslas gali bti atsakomyb lengvinania arba sunkinania aplinkybe, motyvus teismas privalo atsivelgti pripaindamas asmen itin pavojingu recidyvistu. Subjektyvioji pus - tai subjektyvi poymi visuma. J sudaro 3 poymiai: kalt, motyvas, tikslas (Paskait konspektas) T.12 Nusikaltimo subjektas BT teorijoje yra skirtingi poiriai: 1.subjektas yra priskiriamas prie objektyvi poymi jis egzistuoja objektyviai, jo amius objektyvus ir pakaltinamumas objektyvus. 2 tradicinis nusikaltimo skaidymas 4 elementus. LR BT nusikaltimo subjektu gali bti tik fizinis asmuo. Jam keliami 2 reikalavimai: 1. amius 2. pakaltinamumas Amius. LR BK 11 str. 2 amiaus ribos 16 m. ; 14 m.

33 Teorijoje baudiamoji atsakomyb u nusikaltimus ikyla jei asmuo padaro nusikaltim jau turdamas 16 met. siekiant ivengti interpretacij taisykl elementari asmuo tampa atsakomingu kit dien po gimimo dienos. Amius nustatomas remiantis gimimo liudijimu, pasu, o jei toki neturi medicinos ekspertize (medikai teigia, kad gali nustatyti metus ir t.t. atvejais ior mnes) tokiais atvejais taikomos tokios taisykls jei medikai duoda tarp visada taikoma paskutinioji, palankiausia kaltininkui data (paskutiniai metai, paskutinis mnuo, paskutin diena). 14-16 m. BK 11 str. vardina nedidel sra nusikaltim, kuomet baudiamoji atsakomyb kyla sulaukus 14, bet dar nesulaukus 16. tradicikai tai pavojingiausi nusikaltimai. Nors, jei lyginsime su 8, tai: 1.11 strp. sraas trumpesnis (t.y. nepilnamei atsakomyb siauresn) 2.11 str. yra toki nusikaltim, kurie nra traukti 8 sra, t.y. tie nusikaltimai nra pripastami sunkiais. Todl reikia manyti, kad traukimo sra kriterijai ia yra apsprsti psichologini moment asmens sugebjimo suvokti savo elges: 11 strp. formaliai konstatuoja 14 met tas veikas i 11 str, srao taip suvokia. Apatin amiaus riba kelia diskusijas (taiau taisykl asmens gebjimas suvokti savo elges) Taiau riba gali bti susieta ir su religija, istorija, net geografija (musulmonikose valstybse religinis momentas pakaltinamas, sulauks 7 10 m). Aspektai, susij su amiumi: 1.16 m. riba baudiamojoje atsakomybje u nusikaltimus (teorinis aspektas). Taiau realiai BK amiaus rib daug pvz. skyriuje apie nusikaltimus krato apsaugai nusikaltim ia gali padaryti karys, t.y. 19 m. amius, pvz. teisjo padarytas nusikaltimas 25 m. ir pan. 2.iplaukia i BK specialiosios dalies straipsni konstrukcij (numatani t.t. statym taikym) pvz. nusikalstamo susivienijimo organizavimas 16 m., bet jei asmuo, kuris yra 14 16 dalyvauja lygtai negali bti patrauktas, taiau realiai reikia irti k toks susivienijimas padar jei yra bent vienas nusikaltimas i 11 strp. 2 dalies nepilnametis bus patrauktas atsakomybn u to nusikaltimo padarym. Banditizmas baudiamoji atsakomyb nuo 16 met, taiau jei 14 16 dalyvauja jis bus patrauktas atsakomybn ar u vagyst ar u plim (pagal 11 strp.) Pakaltinamumas. Tai asmens sugebjimas suvokti savo veiksm esm bei juos valdyti. abi puss btinos vienu metu, jei bent 1 nra kalba apie nepakaltinamum arba apie ribot pakaltinamum. LR BK niekur nepateikiama pakaltinamumo samprata (t.t. prasme tai keista, teorin bda). statymas pasako kas nra pakaltinamumas, t.y. pakaltinamumo samprata iplaukia i nepakaltinamumo sampratos. BK negali btitraukiamas baudiamojon atsakomybn toks asmuo, kuris padar pavojing veik bet buvo nepakaltinamoje bsenoje asmuo negaljo suprasti savo veiksm esms arba j valdyti dl chronikos psichins ligos, laikino psichins veiklos sutrikimo, silpnaprotysts ar kitos patologins bsenos. Nepakaltinamumo bsena skaidoma pagal 2 kriterijus: 1. teisin kriterij: intelektualusis kriterijus nesugebjimas suvokti veiksm esms valinis kriterijus - nesugebjimas valdyti toki veiksm 2. medicinin kriterij: 1.chronika psichin liga 2.laikinas psichins veiklos sutrikimas 3.silpnaprotyst 4. kita patologin bsena . m. medicinos reikalus reglamentuojantis statymas 1-4 laiko psichikos sutrikimais. Tam, kad asmuo bt pripaintas nepakaltinamu turi bti bent 1 ris i medicininio kriterijaus ir bent 1 ris i teisinio kriterijaus. Pirmiausia nustatomas medicininis kriterijus (medikai). medikai nenustato ar asmuo pakaltinamas, ar ne. jie tik konstatuoja asmuo serga psichine liga arba ne. Juridin ir vis nepakaltinamumo klausim sprendia teisininkai esant medicininiam kriterijui. Faktas, kad asmuo serga psichine liga 100 % nereikia, kad asmuo yra nepakaltinamas (pvz. izofrenija tik apie 50 %galutinai pripastami nepakaltinamais ir pan.) Pakaltinamumas nra tokia pat bsena kaip neveiksnumas civilinje teisje (CT). BT nepakaltinamumas yra nustatomas atgal ar veikos padarymo metu asmuo buvo pakaltinamas ar ne ir yra siejamas tik su konkreiom veikom, kuriomis asmuo kaltinamas. Todl, jei dl vienos veikos asmuo buvo pripaintas nepakaltinamu ateityje dl tos paios veikos gali bti pripastamas pakaltinamu. Asmuo, kuris yra pripaintas nepakaltinamu negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn, bet teismas gali jam paskirti privalomojo pobdio medicinines priemones: - atiduoti artimj giminaii prieirai, - jei veika pavojinga gali bti ir atiduodamas psichiatrin ligonin ar bendro ar sustiprinto stebjimo. Tuomet teismas privalo kas 6 mn priimti sprendim dl tolimesnio toki priemoni taikymo. Analogikos pasekms ir kai asmuo padaro nusikaltim bdamas pakaltinamas, o iki nuosprendio tampa nepakaltinamas tokiu atveju tik medicininio poveikio priemons taikomos. Iimtis tokiems asmenims vliau pasveikus ir nra

34 baudiamosios atsakomybs senatis sujusi jie gali bti baustini u t veik, kuri padar. Tai esminis skirtumas nuo nepakaltinamumo darant veik. Ribotas pakaltinamumas (institutas) i esms sampratos prasme artimas nepakaltinamumui. Tik j apibriant teisin kriterij sudaro siauresnis aspektas asmuo tik i dalies sugeba suvokti savo veiksm esm arba tik i dalies juos valdyti, o medicininis pagrindas didesnis (platesnis) apima ir psichologines moni problemas psichikos nukrypimus (tai ne psichikos ligonis, bet ir ne sveikas mogus) Riboto pakaltinamumo teisin reikm dvejopa: 1.baudiamj atsakomyb alinanti aplinkyb 2.bausm velninanti aplinkyb K.k. valstybi statymuose ir abi ios teisins pasekms. LR BK nra tiesiogiai suformuluoto riboto pakaltinamumo instituto. taiau specialiojoje dalyje yra 2 straipsniai, kuriuose yra ribotas pakaltinamumas numatytas nuudymas didiai susijaudinus ir tyinis sunkus kno sualojimas didiai susijaudinus. Didiai susijaudinus riboto pakaltinamumo iraika). Kaip institutas ribotas pakaltinamumas turi argument ir u, ir prie: U: 1.leidia adekvaiai reaguoti gyvenimo aktualijas, nes ribos tarp psichikai ir psichologikai nesveiko grietos nra; 2.is institutas atskir straipsni prasme jau yra ir bendros normos vedimas praktine prasme problem sukelti neturt. Prie: 1. tokiais atvejais mogui, turiniam psichologini problem lyg ir i anksto suteikiama tarsi inguldencija; 2. esant ribotam pakaltinamumui medikai eit lengviausiu keliu ikilus abejonms tvirtint esant ribot nepakaltinamum; 3. LR BT yra klasikins BT modelis ia atiribojimas nuo nusikaltimo ir ne nusikaltimo turi aiki rib, jei abejojama ar asmuo padar nusikaltim ar ne, preziumuojama, kad ne. itoje vietoje ribotas pakaltinamumas neturi svari teorini argument, kurie pagrst jo vedimo btinum. Specialusis subjektas Toks subjektas, kuris be amiaus ir pakaltinamumo turi turti ir bent 1 special poym: 1. liudijant apie kaltinamojo pilietyb (pvz. valstybs idavimas j gali padaryti tik LR pilietis pilietybs reikalavimas specialaus subjekto poymis); 2. pareigas (prokuroras, teisjas, tardytojas, kvotjas, valstybs pareignas ir pan.) 3. isilavinimas (kriminalinio aborto padarymas asmens, kuris neturi atitinkamo isilavinimo) 4. amius (16 m.- nra bendra taisykl ir. prie amiaus) 5. lytis (pagal LR BK iaginti gali tik vyras) Ir kiti patys vairiausi specials subjektai nra isamaus j kriterij srao tai priklauso nuo vienos ar kitos veikos pavojingumo. 1 variantas, kuris BT kitaip interpretuojamas recidyvo problema. Tai specialaus subjekto aspektas. Nes poymis keliamas ne veikai, taiau teorijoje tai priskiriama prie nusikaltimo daugeto (taiau toks priskyrimas susilaukia priekait) Specialiojo subjekto poymis keliamas tik 1 bendrinink riai tik nusikaltimo vykdytojui. Organizatorius, kurstytojas, padjjas gali ir neturti io poymio, bet jie bus traukiami atsakomybn pagal straipsn, kuriame yra numatytas is poymis (pvz. kriminalinis abortas daro medikas antisanitarinmis slygomis, jam padeda bobut, baigusi 3 klases atsako vykdytojas gydytojas (turi auktj med isilavinim bausm bus velnesn), o bobut padjjas traukiama atsakomybn taip pat pagal straipsn nors jokio med. isilavinimo neturi; dar pvz. jei moteris agina moter u aginim nebus teisiama, nes ji neturi spec poymio, o jei aginime dalyvaus vyras ir moteris moteris jau gali bti u tai teisiama. Vykdytojas tas, kuris atlieka veik ar bent dal veikos. Alkoholio, narkotik ar kit psichotropini mediag paveikto asmens atsakomyb BK girto ar apsvaigusio nuo narkotik ir kt. mediag asmens padaryta veika utraukia baudiamj atsakomyb lygiai taip pat kaip ir blaivaus ar neapsvaigusio. I ios taisykls 2 iimtys: 1.medicininis aspektas ar apsvaigimo bsena fiziologin ar patologin. Tai viena i medicinini nepakaltinamumo kriterij. Patologinis girtumas daugumoje tie atvejai, kai asmuo pripastamas nepakaltinamu t.t. doz mog paveikia neadekvaiai (maai igr, o jauiasi kaip erelis) 2.jei asmuo tokioje bsenoje atsiduria prievarta (LR BK asmuo, kuris buvo prie savo vali apsvaigintas iur dl to ne visai sugeba suvokti veiksm esm ir juos valdyti gali bti baudiamas velniau ar bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs) Vertinant girtumo tak baudiamajai atsakomybei sunku pagrsti kodl taip yra. vedas savo abejones sieja su tuo, kad medicininiu kriterijumi yra ir laikinas psichikos sutrikimas (apsvaigimas tokiu irgi yra). Ar tas laikinas psichikos sutrikimas sukelia atitinkamas teisines pasekmes, ar ne jau kitas klausimas. Dl girtumo populiariausias aikinimas visi gers ir darys nusikaltimus, o antras argumentas realus gyvenimas rodo, kad 1/3 nusikaltim padaro igr ar neblaivs. Taiau tai tik medicininis kriterijus, o dar turi bti juridinis (ar suvokia ir valdo kiek reikia gerti, kad nesuvoktum savo veiksm) Girtumo svoka skirtinga nei medicinoje- nesvarbu kiek promili , iorikai mogus turi bti paveiktas. Ateityje nusikaltimo subjektu taps ir juridinis asmuo. 8 deimtmetyje buvo keletas Europos konvencij, kurios numat slyg` valstybms numatyti JA kaip baudiamosios atsakomybs subjekt (daugiausia ekologins konvencijos), taiau kaip tai padaryti nebuvo nusakyta. 1990 m. Europos konvencija prie korupcij numato valstybms absoliui pareig numatyti baudiamj atsakomyb ir JA ir pateikia pagrindin samprat kada i atsakomyb gali bti taikoma:

35 1. veika padaroma JA naudai 2. susideda i keleto alternatyv tai yra padaroma to JA vadovybs sprendimu tai yra padaroma be vadovybs sprendimo, bet vadovybei leidus (iant, neprietaraujant) Konvencija vardina ir veik ris (kurios sudaro korupcij), u kuri valstyb privalo numatyti atsakomyb: 1. kyio davimas, 2. tarpininkavimas kyininkaujant, 3. kyio primimas 4. i trij veik pagrind gaut pinig plovimas. Atsivelgiant aplinkosaugini konvencij reikalavimus prie io srao prijungtos ir tos veikos, kurios daro al aplinkai, taiau kad atsakomyb kilt JA vienas i esmini toki veik bruo turi bti jos turi sukelti sunkias pasekmes. Baudiamosios atsakomybs JA nustatymas iimtis. Todl, kad susiduriama su daugybe neisprendiam aspekt (kalts pakaltinamumo ir pan.) Dl to tai traktuojama kaip ypatinga priemon ir dl to siauras nusikaltim ratas. Principe u t veik atsako ir JA, ir FA (konkreiai padars veik). JA baudiamoji atsakomyb skiriasi nuo FA baudiamosios atsakomybs ir tuo, kad JA taikomos skirtingos nusikaltimo padarymo teisins pasekms, poveikio priemons: 1. JA spjimas 2. pinigin bauda (tvirtomis sumomis) 3. JA veiklos apribojimas: draudimas usiimti konkreia veikla padalinio udarymas 4. JA likvidavimas (priemon iki galo neaiki nes sukelia socialini pasekmi, likvidavimo procedra taip pat neaiki turi bti labai greita, o ji tokia nra) 5. dar JA gali bti taikomos papildomo poveikio priemons viena toki tokio JA pavieinimas (pvz. Vokietijoje tai viena pagrindini priemoni) T13. KALT IR SU JA SUSIJ KLAUSIMAI T13.1. Mokymo apie kalt pagrindai. Principas nra atsakomybs be kalts. Teisin kalt ir moralin kalt. Konkreios veikos kalt ir kalt, pagrsta gyvenimo bdu. T13.2. Kalts apibrimas: psichologinis, norminis. Kalts samprata finalinje veikos teorijoje. T13.3. Smons ir valios reikm sprendiant kalts klausimus. T13.4. Kalts formos. Tyin kalt. Jos elementai. Tyios rys baudiamajame statyme ir baudiamosios teiss teorijoje. Kalt - asmens psichinis santykis su daroma veika ir pasekmmis. Kalt jungia dvi intelekto ir valios kategorijas. Tarp i kategorij egzistuoja glaudus ryys. Bet kuris valingas mogaus veiksmas nemanomas be asmens intelektualaus vertinimo bei bd, kuriais gali bti pasiektas norimas rezultatas. Antra vertus, intelektualus procesas negali duoti rezultat be valios iraikos. Psichologinis kats turinys apima ir intelektualj ir valin moment. Skirtingas i moment tarpusavio derinys padarant nusikalstam veik leidia iskirti dvi kalts formas. Kalts formos (BK 9 ir 10 str.) tyia neatsargumas Nusikaltimo sudtyje gali bti nurodyta kalts forma, pvz., tyinis nuudymas; gali ir nenurodyti kai pats veikos pobdis nurodo, kad konkretus nusikaltimas gali bti padarytas tik tyia (piktybinis, inomai, taip pat sudtyje numatytas motyvas ar tikslas) arba kai nusikaltimas gali bti padaromas ir tyia, ir dl neatsargumo. Kalts formos nustatymas turi ypating reikm teisingai kvalifikuojant nusikaltimus. Be to, nuo kalts formos priklauso ir atsakomybs u konkretaus nusikaltimo padarym dydis. Tyinis nusikaltimas laikomas pavojingesniu, todl, be grietesns atsakomybs, B statymas numato ir kai kurias kitas teisines pasekmes. Vis pirma pripainti itin pavojingu recidyvistu galima tik asmen, anksiau teist u tyinius nusikaltimus. Antra, tik u tyinius nusikaltimus, iskyrus nuudym dl neatsargumo, b atsakomybn gali bti patraukti asmenys nuo 14 met. Treia, sunki nusikaltim kategorijai BK 8(1) str. priskiria tik tyinius nusikaltimus. Ketvirta, asmenims, nuteistiems u tyinius nusikaltimus, B statymas nustato ilgesn bausms atlikimo laikotarp, po kurio gali bti taikomas lygtinis atleidimas nuo bausms prie termin arba bausms pakeitimas velnesne bausme, lygtinis paleidimas i laisvs atmimo viet. Tyia (BK 9 str.) tai tokia kalts forma, kuomet asmuo suvokia savo veikos pavojingum, numato ios veikos pavojingas pasekmes ir i pasekmi siekia arba smoningai leidia joms kilti. Tyia - tokia kalts forma kai kaltininkas supranta daromos veikos pavojingum, numato jos pasekmes ir j siekia arba jei ir nenori toki pasekmi, taiau smoningai leidia joms kilti Tyios rys: tiesiogin netiesiogin

36 Tyios poymiai: intelektualusis: 1. asmuo suvokia savo veikos pavojingum (nereikalaujama, kad suvokt draudiamum) 2. asmuo turi numatyti savo veiklos pasekmes, t.y. turi suvokti, kad veika sukelia t.t. pavojingas pasekmes. valinis: tiesiogins tyios atveju kaltininkas turi norti (siekti) pasekmi netiesiogins - nors ir nenori, bet smoningai leidia joms kilti. Elgesys apibriamas trejopai: 1. dl tiesiogins tyios: - kokia kalts forma turi bti padaryta, pvz., 104 str. Tyinis nuudymas - statym leidjas tiesiogiai nenurodo formos, bet dispozicijos tekste yra kertiniai odiai, leidiantys suprasti , kokia kalts forma turi bti padaromas nusikaltimas. Jei keliamas privalomasis poymis, motyvas ar tikslas- tai tiesiogin tyia. Pvz., valstybs idavimas - tikslas susilpninti valstyb, motyvas (105 str.) - tyinis nuudymas dl chuliganik paskat - turi bti terminai liudijantys apie tyin kalt, pvz., u melaging parodym davim inomai, melagingai - tai pat terminai piktybinis, aikiai - liudija apie tiesiogin tyi. 2. kai vardinama neatsargi kalts forma Neatsargus gyvybs atmimas 3. kai nevardijama kalts forma - tai reikia, kad tokia veika gali bti padaryta tiek tyia, tiek neatsargiai. Tiesiogin tyia yra tada, kai asmuo suvokia savo veikos pavojingum, numato pavojingas pasekmes ir j siekia. Netiesiogin tyia, kai asmuo suvokia savo veikos pavojingum, numato pavojingas pasekmes, ir nors j nenori, taiau smoningai leidia joms kilti. Intelektualusis tiesiogins ir netiesiogins tyios elementas i esms sutampa. Veikos pavojingumo suvokimas- tai suvokimas t aplinkybi, kurios sudaro nusikaltimo dalyk ir objektyvij pus. Jei nusikaltimo sudiai bdingi kvalifikuojantys poymiai, kuriais apibdinamas dalykas (nia moteris, maamet) ar veika (itin iauriai), tai kaltininkas privalo suvokti ir iuos poymius. Jei kaltininkas nesuvokia, kad udo nia moter, tai nusikaltimas turi bti kvalifikuojamas kaip paprastas nuudymas. B statyme numatomas veikos pavojingumo, o ne draudiamumo suvokimas. Jei asmuo suvokia, kad jo veika pavojinga, nors ir neino, kad ji B statym udrausta, tai ir tokia veika yra padaryta tyia (K 7 str. neinojimas neatleidia nuo atsakomybs). Taiau jei veik sudaro toki taisykli, su kuriomis asmuo turjo bti supaindintas, paeidimas, tai toki taisykli neinojimas gali bti pagrindas atleidiant nuo b atsakomybs. Pavojing pasekmi numatymas tai pasekmi, kurias turi sukalti veika, neivengiamumo ar galimumo suvokimas. Pagrindinis skirtumas tarp tiesiogins ir netiesiogins tyios gldi valiniame elemente. Jei asmuo nori pavojing pasekmi, tai jis veikia tiesiogine tyia. Norimos yra ir tos pasekms, kurias asmuo iri neigiamai, taiau jos reikalingos poreikiams patenkinti. Pasekmi norjimas, kaip tiesiogins tyios elementas, yra akivaizdus materialiose nusikaltim sudtyse (nuudymas, vagyst). O formaliose pasekms nra btinas poymis, todl j norjimas neturi reikms. Netiesiogins tyios atveju, smoningas pasekmi atsiradimo leidimas reikia, kad asmuo numato j atsiradimo galimyb, taiau nesiima priemoni joms ivengti, sutinka su tokia galimybe arba yra abejingas joms. Jei asmuo numato, kad pasekms atsiras neivengiamai, nors jis j ir nenori, ir vis dlto elgiasi nusikalstamai, tai toks asmuo veikia tiesiogine tyia. Netiesiogin tyia galima tik materialiose nusikaltim sudtyse. Esant netiesioginei tyiai negalima parengtin nusikalstama veika: rengimasis, pasiksinimas padaryti nusikaltim. Skirtumas tame, k nukreipta kaltininko veikla: jei akcentuoja pasekmes - tiesiogin tyia jei kaltininkas pasekmms abejingas - netiesiogin tyia Netiesiogin tyia - kai kaltininkas siekia tik veikos. BT teorijoje ir teism praktikoje tyia klasifikuojama dar pagal du kriterijus. Tyias teorija klasifikuoja pagal du kriterijus: 1. pagal tyios atsiradimo moment: a) i anksto apgalvota tyia (kai nuo nusikaltimo ketinimo iki realizavimo praeina pakankamai ilgas laiko tarpas, per kur apgalvojama, kaip bus daromas nusikaltimas. Ji santykinai pavojingesn nei staigioji) b) staiga atsiradusi tyia (kai tarp ketinimo ir realizavimo yra laiko tarpas nedidelis arba nusikaltimo ketinimas realizuojamas tuoj pat. Ji maiau pavojinga, nes j nulemia t.t. situacija, o ne pasirengimas) b1) staigiosios poris - afektin tyia (jos esm - staigiai kils ketinimas i karto realizuojamas. ia skirtumas tas, kad btini du jos altiniai: arba neteistas nukentjusiojo elgesys arba sunkus eidimas.) BK yra 2 straipsniai (107 ir 113), kurie teisina afektin tyi - didiai susijaudinus

37 i tyia liudija apie maiausi kaltininko pavojingum. Ji - kaip riboto pakaltinamumo teisinimas (kaltininkas nepilnai suvokia savo veiksm esm). is iskyrimas nusikaltim kvalifikavimui didels reikms neturi, bet svarbus paskiriant bausm. 2. pagal jos apibrtum arba konkretum a) apibrta tyia a1) paprasta apibrta tyia - kai tikslas aikus ir vienas; a2) alternatyviai apibrta tyia - kai kaltininkas numato 2 ar daugiau konkreiai apibrt tiksl (eina vogti auto arba radijo) b) neapibrta tyia kaltininkas suvokia savo nusikalstamos veikos pobd, numato pasekmes, taiau j neindividualizuoja. io iskyrimo esm sudaro tai, kaip kaltininkas numato pasekmes. jei numato konkreius rezultatus - apibrta tyia (eina vogti daikt) jei rezultatai bendri - neapibrta tyia (eina vogti) Neapibrta tyia - nekonkretizuoja veikos. Klasifikavimo reikm: apibrtas nusikaltimas - kvalifikuojamas pagal tyios kryptingum: 1) kaltininkas nepasiek rezultat 2) kaltininkas pasiek rezultatus, kuri siek 3) kaltininkas virijo rezultatus. iais atvejais veikos kvalifikavimas skirtingas: 1) nebaigtas nusikaltimas ir veika bus kvalifikuojama kaip pasiksinimas padaryti nusikaltim, kurio siek (eina plti banko ir tikisi 1 mln. Lt, bet randa tik 200 tkst.) - tikslo nepasiek. 2) baigtas nusikaltimas 3) norjo 1 mln., o paima 5mln. - teorijoje taikoma taisykl, pagal kuri apibrta tyia perauga neapibrt ir veika kvalifikuojama pagal faktikai atsiradusias pasekmes (kvalifikavimas pagal 5 mln. grobim). Neapibrta tyia Taikoma taisykl: kokios pasekms atsirado, taip ir bus kvalifikuojama veika, kai baigtas nusikaltimas. iuo atveju, atsiremiama faktines pasekmes. Neapibrtos tyios atveju galimi du variantai kai sunku kvalifikuoti nusikalstam veik: tai grobimuose ir nusikaltimuose prie asmen. Pvz.: eina vogti (neapibrta tyia), bet rezultat nepasiekia ir yra sulaikomas. Kaip kvalifikuoti? 1) grobimas smulkus iki 1MGL (administracin atsakomyb) 2) paprasta vagyst 3) vagyst stambiu mastu k daryti? Baigto nusikaltimo neturime, o tik pasiksinim. Bet k? Teorijoje yra principins nuostatos: visos abejons yra kaltininko naudai. Ji iplaukia i nuostatos, kad BT nesupranta objektyvaus pakaltinimo. Minta veika kvalifikuojama kaip pasiksinimas velniausias pasekmes, t.y. paprast vagyst. Tai taikoma tik turtiniuose nusikaltimuose. Kai tyia neapibrta, veika prie asmen, pasekmi nra. pvz., iema, statybos, igertuvs, du ijo kiem, susistumd ir vienas su metaliniu strypu trenk kitam per galv, bet kitas turjo alm (arba neturjo smegen) ir medikai sualojim nerado. Kaip kvalifikuoti? aiku, kad pasiksinimas, bet neaiku k. galimi 6 straipsniai: nuo smgio sudavimo iki nuudymo. Teismai prasidjo nuo smgio sudavimo, o baigsi nuteisimu u pasiksinim nuudyti. iuo atveju veik reikia kvalifikuoti, kaip pasiksinim sunkiausias pasekmes, kurias galjo numatyti kaltininkas. Teorijoje: nusikaltimas prie asmen, kai veika, esant neapibrtai tyiai, nesukelia pasekmi, kvalifikuojama kaip pasiksinimas sunkiausias pasekmes, kurias galjo numatyti kaltininkas. tarsi turime objektyvj pakaltinamum. Kiti aspektai: Materialiose nusikaltim sudtyse gali bti abi tyios formos (tiek tiesiogin, tiek netiesiogin), o formaliose - tik tiesiogin tyia. jei nusikaltimas nutrko pasiksinimo ar rengimosi metu - tik tiesiogin tyia. pvz., keli jaunuoliai gatvje papra pilieio 6 lit. Pilietis nedav. Jaunuoliai dav. Medikai konstatavo, kad smgiai buvo nepavojingi, taiau plyo vieta, kuri buvo operuota, nukraujavo, mir. Taigi pavojingum jaunuoliai suvok, pasekmes galjo numatyti. Tyios svarbus aspektas - bendroji tyia. Bendroji tyia bus tuomet kai, kai kaltininkas suvokia savo nusikalstamos veikos pobd ir numato konkreias pasekmes, taiau norimas pasekmes pasiekia kitais veiksmais nei planavo.

38 Bendroji tyia - tai situacija, kai kaltininkas siekdamas t.t. tiksl, juos pasiekia ne tais veiksmais, kuriais galvojo, o kitais. pvz., nori nuudyti, smogia kirviu per galv ir manydamas, kad nuud ukasa, bet vliau nustatoma, kad asmuo neumutas, o uduso. Rezultatas nepasiektas, nes lavono ukasimas pats savaime nra pavojingas. Jei kaltininkas turi aik tiksl, bet pasiekia j kitais bdais, tai pasekms inkriminuojamos kaip tyins. Tyia visada nustatoma konkrei pasekmi atvilgiu ir kaip buvo padaryta ( vienas ar ei smgiai; jei prie asmen, kurias vietas). Tyios rys B statyme: tiesiogin ir netiesiogin. Tyios rys BT teorijoje: tiesiogin, netiesiogin, i anksto apgalvota, staiga atsiradusi (jos poris afektin), apibrta (paprasta, alternatyvi), neapibrta. T13.5. Neatsargi kalt. Neatsargumo poymiai. Neatsargios kalts rys baudiamajame statyme ir baudiamosios teiss teorijoje. Neatsargumas ir pasekmi kvalifikuoti deliktai. Nusikaltimas bus padarytas dl neatsargumo, jei asmuo numat pavojingas pasekmes, bet lengvabdikai tikjosi j ivengti, taip pat jei asmuo nenumat, kad bus pasekms, bet galjo ir turjo jas numatyti. Tai nusikalstamas pasitikjimas ir nerpestingumas. Atsakomyb gali kilti tik tada, kai atsiranda pasekms. Neatsargi veikos forma - tik materialiuose nusikaltimuose. Neatsargumo turinys artimas netiesioginiai tyiai. Nusikalstam pasitikjim (Np) apibdina intelektualusis ir valinis momentai. Intelektualj moment sudaro pavojing pasekmi dl savo veikos numatymas, o valin - lengvabdikas tikjimas, kad i pasekmi bus ivengta. Np intelektualusis momentas siejamas tik su pasekmmis, nes vien tik veika be pasekmi neturi baudiamosios teisins reikms. iuo atveju veika negali sudaryti nei rengimosi, nei pasiksinimo padaryti nusikaltim. Tai nereikia, kad asmuo visikai nevertina savo veikos, taiau is vertinimas yra abstraktaus pobdio. Asmuo pasekmes numato ne kaip neivengiam o tik kaip galim dalyk. Np valin moment sudaro tikjimas ivengti pavojing pasekmi. Np atveju asmuo nra abejingas pasekmms, nes jo valia nukreipta tai, kad i pasekmi bt ivengta. is tikjimas remiasi konkreiomis, realiomis aplinkybmis: kaltininko savybs (jga, patirtis, meistrikumas), kit asmen veiksmai, mechanizm veikimas, gamtos jgos ar slygos ir pan. ios aplinkybs i tikrj galt ukirsti keli pavojingoms pasekmms, jei asmuo nebt j lengvabdikai pervertins. Tikjimas,pagrstas neapibrtomis aplinkybmis (skme, dievu) arba tokiomis aplinkybmis, kurios objektyviai negali padti ivengti pasekmi (burtai, amuletas), nesudaro Np esms ir gali bti pagrindu pripastant, kad asmuo veik netiesiogine tyia. Kvalifikuojant nusikaltimus btina skirti Np nuo netiesiogins tyios, nes abiem atvejais kaltininkas numato pavojingas pasekmes. Skirtumai: 1) netiesiogins tyios atveju asmuo savo veikos pobd ir pasekmes suvokia konkreiai, o Np atveju - abstrakiai, nesiedamas su konkreia asmens veika 2) netiesiogins tyios atveju kaltininkas suvokia, kad jo veika pavojinga, bet pasekmms jis yra abejingas, tai nusikalstamo pasitikjimo atveju, kaltininkas mano, kad tokio pobdio veikla apskritai yra pavojinga, gali sukelti pasekmes, taiau pasekmi nenumato kaip pavojing. Todl kaltininkas lengvabdikai tikisi pasekmi ivengti. pvz., suvainjo mog perjoje, virijo greit. Suvokia, kad vaiavimas pavojingas, kad gali kilti avarija, bet suvainti nenorjo. Skirtumai: netiesiogins tyios atveju kaltininkas suvokia, kad jo veika pavojinga, bet pasekmms jis yra abejingas, tai nusikalstamo pasitikjimo atveju, kaltininkas mano, kad tokio pobdio veikla apskritai yra pavojinga, gali sukelti pasekmes, taiau pasekmi nenumato kaip pavojing. Todl kaltininkas lengvabdikai tikisi pasekmi ivengti. pvz., suvainjo mog perjoje, virijo greit. Suvokia, kad vaiavimas pavojingas, kad gali kilti avarija, bet suvainti nenorjo. Lengvabdikas pasitikjimas - tikisi pasekmi ivengti, bet pasekms atsiranda. ia svarbu isiaikinti valin moment. Kuo kaltininkas pasitikjo. Kai kaltininkas rmsi objektyviomis aplinkybmis: vaiavo nakt, maai moni, ilgas staas be avarij. Bet situacijos iki galo nevertino - nusikalstamas pasitikjimas. Nusikalstamas nerpestingumas (Nn) Tai, kada kaltininkas nenumato, kad gali kilti pasekms, bet galjo ir privaljo tai padaryti. ia nieko nekalbama apie veik. Tai reikia, kad veiksmai gali bti nepavojingi ir net teisti. Nn atveju asmuo nenumato pavojing pasekmi, taiau tai nereikia, kad nra intelektualiojo kalts momento. Jis pasireikia tuo, kad asmuo, nenumatydamas pavojing pasekmi, ignoruoja visuomens interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ar profesines pareigas, nesilaiko statymo ar kit normini akt reikalavim. Valin Nn moment sudaro tai, kad asmuo, turdamas reali galimyb numatyti pavojingas savo veikos pasekmes, nesistengia tempti psichini jg ir ukirsti keli ioms pasekmms. B statyme pavartotas odis turjo ireikia asmens pareig numatyti savo veiklos pavojingas pasekmes. is odis apibdinamas objektyviais kriterijais, kurie remiantis galima nustatyti tik tai, kaip kiekvienas mogus privalo irti savo elges konkreioje situacijoje, numatyti pavojingas pasekmes ir ukirsti joms keli. Jei konkreioje situacijoje pareiga numatyti pavojingas pasekmes neatsiranda, tai negali kilti klausimo ir dl veikos kaltumo. Kadangi objektyvs kriterijai neatsivelgia konkreias kaltininko savybes, jie nra pakankami. Subjektyvias savybes ireikia odis galjo, kuris suvokiamas kaip reali asmens galimyb numatyti pavojingas savo veikos pasekmes. Subjektyvios, individualios asmens savybs turi lemiam reikm, nes pvz., liga ar pervargimas gali sutrukdyti

39 asmeniui numatyti pavojingas pasekmes, net jei jis ir jauia toki pareig. Nustatant reali pavojing pasekmi numatymo galimyb, panaikinama objektyvaus pakaltinimo galimyb. Grindiama tuo, kad kaltininkas neterpia proto ir nesiima vis atsargumo priemoni.Jo veiksmai (elgesys) sukelia baudiamajame statyme numatytas pasekmes, kuri kaltininkas nenumat, o esminis valinis momentas, kad jis galjo ir privaljo jas numatyti. vairiose valstybse Nusikalstamas nerpestingumas traktuojamas vairiai: pvz., siejamas su vidutinikai protingo mogaus svoka. Pagal klasikin baudiamosios mokyklos model: vertinamas konkretus asmuo, konkreioje situacijoje padaryt veiksm atsiradusios pasekms. Esminiai terminai: gali, privalo. Jie liudija to konkretaus kaltininko abi psichologines puses objektyvin - privaljo, subjektyvin - galjo. Privalomj pus nustatome per t.t. kaltininko pareig prizm. Jos gali iplaukti i statymo, pareigini instrukcij, visuomenje priimtin atsargumo taisykli (nebtinai raytini). Subjektyvioji pus liudija tai, ar konkreioje situacijoje asmuo su savo iniomis, isilavinimu galjo pasekmes numatyti. is veiksnys vertinamojo pobdio. pvz., mrijo nam ir sukdamasis pasiimti plyt, nustumia kit plyt, kuri krenta kakam ant galvos. Veiksmai nra pavojingi, j rezultate kyla pasekms. ar jis galjo ir privaljo suvokti pasekmes? Sprendiama ar buvo laikomasi saugumo taisykli. Jei nesilaik - prival numatyti. Ar galjo? Jei diena, daug darbinink - taip, jei dirba jau 14 val. ir veiksmai maiau koordinuoti gal ir negaljo. Jei neprivaljo ir negaljo nusikaltimo nebus. Jei nra bent vieno elemento nusikaltimo nebus. Nerpestingumo pvz. - cigarets numetimas, kilo gaisras, ala. Btinai turi bti pasekms. T13.6. Mirios kalts (Mk) klausimai baudiamosios teiss teorijoje Vertinama nevienareikmikai. Vieni autoriai Mk pripasta, argumentuodami tuo, kad B statymai numato nusikaltimo sudi, kuriose kaltininko veiksmai yra tyiniai, o pasekms - neatsargios (pvz., iaginimas, sukls sunkias pasekmes). Kiti nepripasta teigdami, kad B statymas tiesiogiai nenumato Mk, o BT teorija negali sukurti naujos kalts formos. Vadovlio autoriai pripasta. Miri kalt galima tik materialiose nusikaltim sudtyse. Miri kalt - tai skirtingas kaltininko psichinis santykis su veika ir pasekmmis. Veikla - tyin, pasekms - dl neatsargumo. BT suformuluota taisykl: visais atvejais viso nusikaltimo atvilgiu kalts forma nulemia kaltininko psichin santyk su pasekmmis. Kvalifikuojamas kaip neatsargus. Iimtis, kai statym leidjas numato toki sudt, kai veika padaroma tyia, o pasekms atsiranda dl neatsargumo Eismo taisykli paeidimas, sukls sunkias pasekmes. BT teorijoje Miri kalt suvokiama plaij ir siaurj prasme. Plaij prasme Miri kalt bus, kai kaltininkas veikia tyia, o pasekms atsiranda dl neatsargumo. ia galimi keli kvalifikavimo variantai: 1) bendra taisykl nustato, kad materialiose nusik. sudtyse nusik-mo kvalifikavim nulemia kaltininko psichinis santykis su pasekmmis, todl toks nusik-mas bus laikomas padarytu dl neatsargumo. 2) minta taisykl nebus taikoma, kai B statymas numato dispozicij, pagal kuri veika turi bti tyin, o pasekms gali atsirasti ir dl neatsargumo (pvz., neteistas aborto darymas, sukls nukentjusiosios mirt). Siaurj prasme Miri kalt bus tada, kai kaltininko tyin veika sukelia dvi savarankikas pasekmes, i kuri vienos kalt yra tyin, o kitos - neatsargumas. ia btinos trys slygos: 1) viena veika sukelia dvi savarankikas pasekmes; 2) veikai ir vienoms pasekmms kalt yra tyin, o antroms pasekmms - neatsargumas; 3 tarp veikos ir pasekmi egzistuoja du savarankiki prieastiniai ryiai. Siaurja prasme miri kalt interpretuojama tik teorijoje. Btinos 3 slygos: 1) btina viena veika, 2) ji turi sukleti dvi savarankikas pasekmes, 3) veika turi bti tyin, o pasekmi atvilgiu vien - tyia, o kit - neatsargumas. Pasekmes turi sukelti skirtingi prieastiniai ryiai. Jei mirt sukl kno sualojimas, mirios kalts nebus - bus nuudymas. pvz., bus, kai kaltininkas nori idurti ak ir padaro tai nevariu pirtu, o nukentjusysis dl kraujo ukrtimo mirta. Jei idrus ak, asmuo mirta nuo nukraujavimo - vienas prieastinis ryys ir tursime nuudym. Tipinis pavyzdys BK 111 str. 2 d. numatanti atsakomyb u tyin sunk kno sualojim, suklus nukentjusiojo mirt. Paymtina, kad tarp veikos ir sunkaus kno sualojimo bei gyvybs atmimo turi bti du savarankiki prieastiniai ryiai. Jei gyvybs atmimo prieastis yra sunkus kno sualojimas, tai Mirios kalts nebus, o vis nusik-m reikia kvalifikuoti kaip nuudym, padaryt netiesiogine tyia. Mirios kalts nustatymas svarbus norint teisingai kvalifikuoti nusik-m ir skirti pagrst bausm. T13.7. Faktini aplinkybi klaida ir draudimo klaida. Klaida dl objekto, veikos, pasekmi ir prieastinio ryio. Draudimo klaida: klaidingas veikos neteisingumo suvokimas, baudiamumo klaida. Klaid taka baudiamajai atsakomybei. Klaida - tai asmens neteisingas padaryto veikos ar jos pasekmi teisinis arba faktinis vertinimas.

40 BT teorija iskiria teisin ir faktin klaid. Jos abi apibdina mogaus smons veikl, todl klaida galima tik tyiniuose nusikse. Teisin klaida - kai asmuo neteisingai vertina veikos draudiamum, veikos kvalifikavim bei bausms r ir dyd. Neteisingas veikos draudiamumo vertinimas gali pasireikti dvejopai: 1) asmuo gali manyti, kad jo veika draudiama, nors statymas tokios veikos nepriskiria prie nusikalstam (tariamas nusikaltimas). B atsakomyb neikyla; 2) asmuo gali manyti, kad jo veika nra draudiama, nors statymas j priskiria prie nusikalstam. iuo atveju klaida nepaalina b atsakomybs, nes veikos draudiamumo suvokimas nra tyios turinio elementas. i klaida paalina b atsakomyb tik tada, kai BK spec. dalies straipsnio dispozicijoje numatytas neteistumo poymis, o nusikaltimas gali bti padaromas tik tyia, pvz., neteistas valstybins vliavos iklimas ant prekybinio laivo. Kai kuriais atvejais i klaida gali turti takos kalts formai, pvz., neteisti pareigno veiksmai, esant teisinei klaidai, negali bti vertinami kaip tyinis piktnaudiavimas tarnyba, nes juose yra tik neatsargus tarnybos pareig neatlikimo arba netinkamo atlikimo poymi. Neteisingas veikos kvalifikavimas bei bausms ries ir dydio vertinimas neturi jokios reikms b atsakomybei ir kalts formai, nes tyios turin trauktas tik veikos pavojingumo suvokimas, o ne teisingo veikos kvalifikavimo ar galimos bausms suvokimas. Faktin klaida - kai asmuo neteisingai vertina faktines aplinkybes, kurios sudaro objektyviuosius nusik-mo poymius. Prie faktins klaidos priskiriamos: a) klaida dl nusik-mo objekto ir dalyko; b) klaida dl veikos pobdio; c) klaida dl priemoni; d) klaida dl prieastinio ryio; e) klaida dl vietos, laiko ar kvalifikuot nusikaltimo sudties poymi. Klaida dl nusik-mo objekto - kai asmuo neteisingai suvokia tuos visuomeninius santykius, kuriuos ksinasi. i klaida gali pasireikti keliais bdais: 1) kaltininkas norjo pasiksinti maesn objekt, o pasiksino didesn. Atsakomyb ikils u faktines pasekmes (pvz., norjo pasiksinti sveikat, o pasiksino gyvyb). Atsakomyb u nuudym. 2) norjo pasiksinti didesn, o pasiksino maesn (norjo gyvyb, o pasiksino sveikat). Atsakomyb priklausys nuo tyios apibrtumo. Apibrtos tyios atveju - kvalifikuojama kaip pasiksinimas didesn (svarbesn) objekt. Neapibrtos kaip baigtas nusikaltimas remiantis faktinmis pasekmmis. 3) norjo pasiksinti vien objekt, o pasiksino kelis (chuliganizmo metu kaltininkas audydamas nuauna atsitiktin praeiv ir tuo paeidia du objektus- visuomens saugum ir gyvyb). iuo atveju atsakomyb u pasiksinim antrj objekt - kaip u nusikaltim, padaryt dl neatsargumo. 4) norjo pasiksinti kelis, o pasiksino tik viena (norjo iaginti nukentjusij ir nuudyti jos vyr, o pavyko tik iaginti). Kaltininkas u ksinimsi antrj objekt atsakys kaip u pasiksinim nuudyti. Pamintinas ir ksinimasis netinkam objekt (pvz., aunama lavon). Atsakomyb kaip u pasiksinim nuudyti. Klaida dl nusikaltimo dalyko - kai asmuo neteisingai suvokia visuomenini santyki, kuriuos ksinasi, materialin iraik. i klaida gali pasireikti: 1) kaltininkas norjo pasiksinti vien dalyk, o pasiksino kit (norjo nuudyti P., o nuud J.). i klaida atsakomybei takos neturi; 2) norjo ksintis didesn dalyk, o pasiksino maesn (norjo 1000 Lt, o pavog 100 Lt). Atsakomyb priklauso nuo tyios apibrtumo. Apibrtos tyios atveju veika kvalifikuojama, kaip pasiksinimas didesn dalyk, o neapibrtos - baigtas nusikaltimas pagal faktines pasekmes; 3) norjo ksintis maesn dalyk, o pasiksino didesn. Atsakomyb ikils u baigt nusikaltim remiantis faktinmis pasekmmis. Klaida dl veikos pobdio - pasireikia neteisingai vertinant veikos faktini aplinkybi, sudarani obj. nusik-mo sudties pus, buvim ar nebuvim. 1) Jei asmuo klaidingai mano, kad jo veiksmuose yra mintos faktins aplinkybs, nors tikrovje j nra, tai i klaida nedaro takos kalts formai, taiau veika gali bti kvalifikuojama tik kaip pasiksinimas, pvz., asmuo klaidingai manydamas, kad pinigai padirbti, parduoda tikrus pinigus, atsakomyb u pasiksinim realizuoti padirbtus pinig.; 2) Jei asmuo klaidingai mano, kad jo veiksmuose nra mint faktini aplinkybi, nors tikrovje jos egzistuoja (manydamas, kad pinigai tikri, parduoda padirbtus pinigus), tai i klaida leis asmen patraukti atsakomybn tik u neatsarg nusikaltim. Klaida dl priemoni - kai panaudojamos kitos, nei buvo planuojama, priemons.i klaida galima keliais atvejais: 1) vietoj numatytos priemons panaudoja kit, lygiavert (pistoletas - autuvas). Tokia klaida takos atsakomybei neturi; 2) panaudojama ymiai galingesn priemon, nei kaltininkas j vertino (prie tvoros prijung el. srov, manydamas, kad nepavojinga, o tlas pilietis prisiliets prie tvoros gauna gal). Kaltininkas nesuvoks tokios klaidos gali bti patrauktas atsakomybn tik u neatsarg nusikaltim. 3) panaudojama priemon, kuri, kaltininko nuomone, buvo tinkama, taiau konkreiu atveju negaljusi sukelti siekiam pasekmi (sugedusio aunamojo ginklo naudojimas). Atsakomyb - u pasiksinim padaryti nusikaltim, kurio siek. 4 ) kaltininkas panaudojo objektyviai netinkamas priemones (burtus ir pan.). Atsakomybs klausimas neikyla, nes tai pripastama tik tyios iklimas aiktn.

41 Klaida dl prieastinio ryio - asmuo neteisingai suvokia prieastinio ryio tarp veikos ir pasekmi pltojimosi eig. iuo atveju, tyiai pripainti pakanka, jog asmuo suvokia pasekmes kaip neivengiam ar galim savo veikos rezultat. i klaida turi takos veikos kvalifikavimui tik tuo atveju, jei pasekms kilo ne dl veikos, kuria siekiama rezultato, o dl kit asmens veiksm. iuo atveju asmuo atsakys u pasiksinim padaryti nusik-m. kur jis galvojo padars, ir u neatsargiai kilusias pasekmes (jei galjo ir privaljo tokias pasekmes numatyti). Klaida dl vietos, laiko ar kvalifikuot nusik-mo sudties poymi savo esme ir sprendimo taisyklmis atitinka klaid dl veikos pobdio. T13.8. Kazusas. Objektyvusis pakaltinimas. Atsitikimas (Kazusas) yra toks atvejis, kai asmuo savo veika sukl pavojingas pasekmes, kuri neprivaljo ir negaljo numatyti. Kadangi atsitikimo (kazuso) atveju asmuo pavojingas pasekmes sukelia nekaltai, todl jo veikoje negalima nustatyti statymo numatyt nusikaltimo sudties poymi, sudarani b atsakomybs teisin pagrind. BT teorijoje atsakomyb u objektyvias pasekmes, neatsivelgiant psichologinius aspektus, vadinama objektyvaus pakaltinimo principu. Lietuvos B statymai nepripasta objektyvaus pakaltinimo, t.y. atsakomybs u padaryt al be kalts. T13.9. Kalts klausimai usienio ali baudiamojoje teisje. Praktikai visose usienio valstybse vienas i b atsakomybs pagrind yra kalt (mens rea arba moralinis elementas). Antra vertus, B statymai daniausiai neapibria kalts, o tik nurodo jos formas, kuriomis tradicikai yra tyia (intention) ir neatsargumas (recklessness). Paymtina, kad b atsakomyb ikyla u neatsarg nusikaltimo padarym tik statymo numatytais atvejais (Suomija, vedija, il, Argentina, Peru, Danija, Vokietija). Kai kuri valstybi (Kosta Rikos, Somalio, Kolumbijos, Ekvadoro, Salvadoro) B statymai nustato trij kalts form sistem - tyia, neatsargumas ir nerpestingumas (negligence). Anglosaks teisins sistemos valstybse (Anglijoje, JAV) egzistuoja grietos atsakomybs institutas. io instituto esm sudaro tai, kad tam tikr, statyme numatyt nusikaltim atveju (pvz., nekokybiko maisto produkt gaminimas, aplinkos terimas) nereikalaujama rodinti asmens kalt. Tai nereikia, kad iuo atveju nra kalts, taiau b atsakomybei kilti pakanka konstatuoti statymo paeidimo fakt ir nustatyti pavojingas pasekmes suklus asmen. Pagrindine kalts forma usienio valstybi B statymai laiko tyi. Kontinentins teisins sistemos valstybse (VFR, Pranc., Danijoje, Olandijoje) B statymai tyios neapibria, palikti jos turinio aikinim teism praktikai ir BT teorijai. Anglosaks t. sistemos valstybse tyia apibrta statymuose, pvz., JAV tyinis psichinis santykis apibriamas svokomis tikslingai bei inomai. Tarptautinje BT tyia laikoma pagrindine (ir vienintele) kalts forma. JTO ir ET konvencijos, nustatanios valstybms pareig kriminalizuoti tam tikras veikas, nurodo, kad jos gali bti padarytos tik tyia, pvz., Europos 1990 m. konvencijos dl pinig iplovimo ir nusikalstamu bdu gyt pajam paiekos, areto bei konfiskavimo 6 str., apibrdamas nusikalstam veik poymius, pabr, kad ios veikos gali bti padaromos tik tyia. Neatsargumo B statymai taip pat daniausiai neapibria. Jo turin aikina teismai ir BT teorija. ia skiriamos dvi neatsargumo rys - pasitikjimas (asmuo suvokia ir smoningai ignoruoja nepateisinam rizik, dl kurios atsirado pasekms) ir nerpestingumas (asmuo nesuvokia ir nenumato pasekmi, nors protingas mogus tai gali suvokti) (JAV, Danija). Mirios kalts dauguma valstybi nepripasta. Tik kai kuriose Lotyn Amerikos valstybse. T14. KALT PANAIKINANIOS APLINKYBS APLINKYBS ALINANIOS VEIKOS PAVOJINGUM IR PRIEINGUM TEISEI T14.1. Kalt panaikinani aplinkybi svoka ir rys BT teorijoje aplinkybs, kurioms esant padaryti veiksmai, turintys nusikalstamos veikos poymi, nelaikomi nusikaltimu, apibriamos kaip aplinkybs, paalinanios veikos pavojingum ir prieingum teisei. LR BK i aplinkybi grupei priskiriama veikos: maareikmikumas (8 str. 2 d.), btinoji gintis (14 ir 14(1)str.), asmens padariusio nusikaltim sulaikymas (14(2) str.), btinasis reikalingumas (15 str.) ir savanorikas atsisakymas nuo nusikaltimo padarymo (17str.). Prie ios grups btina priskirti dar ir kitas, B statyme nenumatytas aplinkybes: nukentjusiojo sutikimas; profesins pareigos vykdymas; sakymo vykdymas; gamybin arba kin rizika; mokslinis eksperimentas; savo teiss realizavimas; nenugalima jga; fizin ir psichin prievarta; nusikaltimo imitacija. Siekiant tiksliai apibrti i aplinkybi grup, btina isiaikinti bendrus vis aplinkybi poymius. Prie j priskiriami: a) btinas alos, numatytos BK, padarymas (prieingu atveju neatsiranda b teisiniai santykiai ir nebelieka diskusij objekto);

42 b) aplinkyb turi paalinti btent b atsakomyb, o ne veikos baudiamum; c) b atsakomybs paalinimas negali bti siejamas su kalts nebuvimu. Visos aplinkybs pagal j teisin prigimt gali bti klasifikuojamos 1) aplinkybes, paalinanias veikos pavojingum: veikos maareikmikumas; savanorikas atsisakymas nuo nusikaltimo padarymo; btinoji gintis; asmens, padariusio nusikaltim, sulaikymas; btinasis reikalingumas; gamybin ar kin rizika; mokslinis eksperimentas. 2) aplinkybes, paalinanias veikos prieingum teisei : nukentjusiojo sutikimas sakymo vykdymas profesins pareigos vykdymas savo teiss realizavimas nenugalima jga fizin ir psichin prievarta nusikaltimo imitacija. Visos aplinkybs gali bti klasifikuojamos: 1) aplinkybs, numatytos baudiamajame statyme 2) aplinkybs, nenumatytos baudiamajame statyme Numatytos: 1) Btinoji gintis (BG) 2) Btinasis reikalingumas T14.2. Btinoji gintis. Btinosios ginties teistumo slygos, apibdinanios ksinimsi ir gynyb. Tariamoji btinoji gintis. Btinosios ginties provokacija. Btinoji gintis (Bg) - tai tokia situacija, kai B statymo ginamiems interesams ala padaroma ginant save, kit asmen, nuosavyb, kitas teises, visuomens ar valstybs interesus nuo pradto ar tiesiogiai gresianio pavojingo ksinimosi, jei tuo nebuvo perengtos Bg ribos. Nra nusikaltimas, toks veikimas, kuris nors ir formaliai atitinka B. statyme numatytos veikos poymius, taiau padarytas ginant save, kit asmen, nuosavyb, bsto nelieiamyb, kitas teises, visuomens ar valstybs interesus nuo pradto ar tiesiogiai gresianio pavojingo ksinimosi. Veiksmai padaryti esant Bg, yra socialiai vertingi, nes nukreipti prie pavojing ksinimsi. Bg yra kiekvieno mogaus prigimtin teis, nepasinaudojimas kuria neutraukia jokios teisins atsakomybs. mogus turi teis BG nepriklausomai nuo to ar jis galjo ivengti ksinimosi arba kreiptis pagalbos kitus asmenis ar valdios organus. BG yra prigimtin mogaus teis gintis nuo ksinimosi. Ultima ratio paskutin galimyb. Iskiriami du dalykai: - ksinimasis - gynyba Bg visada susijusi su alos padarymu upuolikui. Jei atremiant ksinimsi upuolikui nepadaroma ala, kuri numatyta B statymuose, tai veiksmai laikomi socialiai vertingais, taiau nesudaro Bg situacijos. alos padarymas upuolikui pripastamas teistu tik tais atvejais, kai ji padaroma laikantis tam tikr reikalavim, kurie susij su ksinimusi ir gynyba. Ksinimuisi keliami reikalavimai: 1) turi bti pavojingas 2) turi bti realus 3) turi bti akivaizdus BT teorijoje ksinimasis suprantamas kaip aktyvus veikimas. Aktyvumas reikia, kad besiksinantis turi bti aktyvus (puolimas su lazda). Jei pvz., nemoka aliment ginti save galima tik teisinmis priemonmis. Iimtis: kai kaltininko neveikimu daromas nusikaltimas. Pvz., iemininkas neperjungia svirties. Kitas duoda jam per galv ir perjungia. Turt bti taikomos BG nuostatos. Kol kas to nra.. 1) Ksinimosi pavojingum rodo tai, kad jie nukreipti prie asmens gyvyb, sveikat, lytin laisv, nuosavyb, bsto nelieiamyb ar kitas teises, valstybs ar visuomens interesus. BT teorijoje pabriama, kad pavojingu ksinimusi laikomos tik B statymo numatytos veikos. Pavojingas gr turi saugoti B statymas (ATPK yra analogikas institutas) BK kalba ne apie pavojing veik, bet apie pavojing ksinimsi, nes gali ksintis Ir nepilnametis, nepakaltinamas.

43 Besiginantis turi stengtis ivengti skaudi pasekmi. statymas suteikia teis pradti gintis anksiau nei realiai prasideda ksinimasis, bet jau yra reali grsm. Ar ksinimasis buvo tiesiogiai gresiantis, reikt vertinti kaip besiginantysis suvok situacij. Gintis taip pat leidiama ir nuo pavojing veiksm, kuriuos daro nepakaltinamas asmuo ar maametis. iuo atveju humanizmo principas reikalauja, kad toks ksinimasis bt atremtas padarant minimali al, o esant galimybei - ivengiant alos padarymo. Negali bti pripastami pavojingu ksinimu teisti pareign veiksmai, kuriais ribojamos mogaus teiss ir laisvs (administracinis sulaikymas, sumimas). Antra vertus ksinimasis bus pavojingas ir asmuo nepraras teiss gintis, jei upuolikas bus pareignas, net ir vykdydamas profesines pareigas. Taiau pareigno veiksm neteistumas turi bti objektyvus faktas, o ne vaizduots rezultatas, nes prieingu atveju gali ikilti atsakomyb u pasiprieinim pareignui klausimas. Akivaizdumas ir realumas iraika erdvje ir laike. 2) Realus egzistuoja i tikrj Akivaizdiu laikomas ksinimasis, kuris jau daro arba jau yra aiki jo grsm. BT teorijoje nurodoma, kad Bg bkl be mint atvej gali bti ir kai gynybos aktas vyksta vos tik pasibaigus ksinimuisi, kurio pabaigos momentas besiginaniajam nebuvo ikus. Ksinimosi sustabdymas, siekiant pagerinti ksinimosi slygas, negali bti pripastamas ksinimosi nutraukimu. Ginkl ar kit daikt, pavartot upuolimo metu, atitekimas besiginaniajam dar beslygikai nereikia ksinimosi pabaigos. 3) Akivaizdus prasidjo arba tuoj prasids. Ksinimosi pradios ir pabaigos momentai turi takos Bg teistumui: 1) jei upuolikui ala padaroma po to, kai ksinimasis buvo atremtas ar pasibaigs ir aikiai nebuvo reikalo panaudoti gynybos priemones, tai besiginaniojo veiksmai nra Bg. iuo atveju btina, kad besiginantysis tai suvokt ir tyia daryt al; 2) nra Bg, kai taisomi pavojingi gyvybei rengimai, nes nra akivaizdios ksinimosi grsms; 3) Bg negalima tyios iklimo aiktn metu arba nusikaltimo rengimosi stadijoje. iuo atveju gynybos bdas - praneimas teissaugos organams apie rengiam nusikaltim. Reikalavimus gynybai tam tikra prasme nulemia pats ksinimosi pobdis. Gynybos poymiai 3 teistumo reikalavimai 1) tik nuo pavojingo ksinimosi, 2) ala gali bti padaryta tik besiksinaniajam, 3) gynyba turi atitikti ksinimosi pobd ir pavojingum. 1) B statymas leidia ginti ne tik savo, bet ir kit asmen, valstybs ar visuomens interesus. Tai reikia,kad gintis gali ne tik upultasis. Ginant kit asmen ar jo teises nebtinas io asmens sutikimas. svarbs aspektai: - gynybos laikas. Pradti galima laiko atvilgiu iek tiek anksiau, negu prasideda ksinimasis, kuris turi bti traktuojamas kaip tiesiogiai gresiantis. Gynybos pabaiga iek tiek vliau negu ksinimasis baigsi. Nuo ko priklauso pabaiga? ia vertinama i besiginaniojo poirio. Jei jis nesuvokia, kad ksinimasis jau baigsi gynyba teista. Jei suvok, kad baigsi gynyba gali peraugti pvz., sulaikym arba gali kilti atsakomyb u alos padarym. Gynyba nuo pareign veiksm: nei teorijoje, nei praktikoje absoliui princip nra. Preziumuojama, kad pareigno veiksmai visada teisti, tai lyg ir rodo, kad gintis nuo jo negalima, bet praktikoje kai kada galima. vedamas teistumo kriterijus, kuris reikia, kad jei besiginantysis mano, kad pareigno veiksmai neteisti, jis gali gintis. Praktikoje kai pareignas aikiai elgiasi neteistai. 2) alos nei treiajam asmeniui nei kit turtui padaryti negalima ala, padaryta besiksinaniajam Bg atveju gali bti gyvybs atmimas, sunkus kno sualojimas, smgi sudavimas, laisvs apribojimas ir pan. ia nesvarbu ar ala padaryta besiksinaniajam didesn ar maesn u al, kuri is ksinosi padaryti besiginaniajam. Upultasis gali gintis ir netiesioginiu bdu, pvz., usiundydamas un, kurio padaryta ala bus vertinama pagal Bg taisykles. 3) gynyba turi atitikti ksinimosi pobd ir pavojingum is poymis nustato, kad nebt perengtos Bg ribos. Gynybos priemons ir padaryta ala laikoma teistomis, jeigu jos atitinka ksinimosi pavojingum ir pobd. Ksinimosi pavojingumas ir pobdis priklauso nuo objekto kur ksinamasi vertingumo, veikimo bdo (pavartotos priemons) , ksinimosi intensyvumo (upuolik skaiius, j ginkluotumas), vietos, laiko ir kit aplinkybi. Yra dar dvi stadijos: a) tariamoji btinoji gintis - kai besiginantysis klaidingai suvokdamas ksinimsi pradeda gintis. Kaip sprendiama? Jei besiginantysis galjo ir privaljo suvokti klaidingai suvoktas aplinkybes atsakomyb kaip u neatsarg nusikaltim. Jei negaljo ir neprivaljo suvokti BG taisykls; b) btinosios ginties provokacija ksinimsi iaukia besiginaniojo veiksmai. iuo atveju nepripastama btinja gintimi ir atsivelgiant tai, k padaro kiekvienas, gali bti atsakomyb u tai k padar. Bg provokacija - BT teorija Bg provokacij apibria kaip alos padarym besiksinaniajam po to, kai upuolimas buvo smoningai sukeltas paties besiginaniojo, siekianio panaudoti upuolim kaip pretekst savo neteistiems veiksmams

44 T14.3. Btinosios ginties virijimas. Atsakomyb u veikas perengiant btinosios ginties ribas. BK 14 (1) str. btinosios ginties rib perengim apibria, kaip aik gynybos ir ksinimosi pobdio bei pavojingumo neatitikim. iuo atveju upuolikui tiesiogine ar netiesiogine tyia padaroma daug didesn ala, negu verti interesai, kuriuos buvo ksinamasi, o pasiksinimui buvo pavartotos priemons, kurios konkreioje situacijoje nebuvo btinos. Taiau vien tas faktas, kad besiksinaniajam buvo padaryta didesn ala, negu atremtoji arba ta, kuri buvo pakankama upuolimui atremti, dar nereikia, kad buvo perengtos Bg ribos. BG rib perengimas yra aikus gynybos neatitikimas ksinimosi pobdiui ir pavojingumui B statymas nurodo spec. poymius, kuriems esant nepripastama,kad buvo perengtos Bg ribos: Kriterijai kai nelaikoma perengimu: a) jei besiksinaniajam padaromas lengvas ar apysunkis kno sualojimas arba ala; b) taip pat jei ta ala padaroma dl neatsargumo; c) ala neatitinkanti pavojingumo pobdio buvo padaryta dl didelio sumiimo ar didelio igsio; d) kai buvo ginamasi nuo sibrovimo bst Svarbios ios aplinkybs: perengimas i objektyviosios puss bus, kai yra sunkus kno sualojimas arba nuudymas. I subjektyvins puss tik tyinis kno sualojimas ar nuudymas bus perengimas. Aukiausiojo teismo iaikinime teigiama, kad ribos gali bti perengiamos tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyia (G. vedas aikinimas klaidingas) Svarbs aspektai: 1) statym leidjas nereikalauja alos adekvatumo. Besiginantysis gali paeisti geresn gr nei yra ksinamasi, pvz., ksinasi turt ginantis sveikat; 2) nereikalaujama gynybos priemoni atitikimo ksinimosi priemonms. Gynybos priemons gali bti galingesns; 3) ypa svarbu ksinimosi intensyvumas ir apimtys - kokiu bdu daromas ksinimasis (kiek upuolik, kokios priemons, kok gr nori paeisti). Kitos svarbios aplinkybs laikas, vieta, tiek besiksinaniojo, tiek besiginaniojo fizins galimybs. Pastaruoju metu teismin valdia yra primusi toki interpretacij: visos abejons dl BG teistumo yra interpretuojamos i besiginaniojo pozicij. Perengimas utraukia baudiamj atsakomyb ji pagal du straipsnius (didiai susijaudinus), bet tokiais atvejais bausm gali bti velninama. Taip pat teismas bausm gali bti dar labiau sumainti remdamasis 45 str. velnesns negu statymo numatyta bausms skyrimas.

T14.4. Nusikaltlio sulaikymas. Veiksm nusikaltliui sulaikyti teistumo slygos. Asmens, padariusio nusikaltim, sulaikymas (BK 14 (2) str.) - tai tokia situacija, kai vejantis, sustabdant, neleidiant itrkti ar kitais veiksmais aktyviai vengianiam sulaikymo nusikaltim padariusiam asmeniui padaroma materialin ala, lengvas ar apysunkis kno sualojimas, o sulaikant asmen, padarius tyin nuudym, nusikaltimo vietoje - sunkus kno sualojimas, jeigu kitaip jo nebuvo galima sulaikyti. Sulaikymas mogaus teis , o ne pareiga. Netaikoma pareign elgesiui. Pareign vykdomas nusikaltlio sulaikymas turi bti traktuojamas kaip profesins pareigos vykdymas, kurio teistumo klausimus reglamentuoja specials statymai. Asmens, padariusio nusikaltim, sulaikymas, net ir panaudojus fizin prievart, yra socialiai vertingas elgesys, nes juo ukertamas kelias naujiems nusikaltimams daryti, garantuojamas bsimas teisingumo vykdymas ar paskirtos bausms atlikimas. Sulaikymo teistumui keliamos 3 slygos, kurios turi bti vienu metu: 1) sulaikomas turi bti asmuo, kuris padar nusikaltim; Apie tai, kad asmuo padar nusikalstam veik gali liudyti tokios aplinkybs: asmuo uklumpamas bedarantis nusikaltim arba tuoj po jo padarymo, maiusieji tiesiogiai nurodo asmen kaip padarius nusikaltim, ant asmens ar jo drabui randami aiks nusikaltimo pdsakai ir pan. Jei asmuo, sulaikydamas tariam nusikaltl, suklydo ir pagal faktines aplinkybes neprivaljo ir negalj to suvokti - b atsakomybn netraukiamas. Jei galjo ir privaljo suvokti, kad daro klaid - atsakys kaip u nusikaltim, padaryt dl neatsargumo. 2) sulaikaniojo veiksmai turi bti proporcingi bganiojo veiksmams, t.y turi imtis toki veiksm, kuri pakanka sulaikymui. iuo atveju sulaikomasis nesiprieina, o tik stengiasi pabgti; Fizin prievart galima panaudoti tik tada, kai nusikaltlis aktyviai vengia sulaikymo. 3) alos apimtis gali bti padaroma materialin ala, lengvas, apysunkis kno sualojimas, sunkus kno sualojimas. Tai maksimalios alos riba. Jei asmuo sulaikymo nevengia alos padaryti negalima. Asmens, padariusio nusikaltim, sulaikymas skiriasi nuo Bg savo tikslu: Bg atveju siekiama apginti interes, kur saugo statymas, nuo alos, o sulaikant asmen, padarius nusikaltim, siekiama apginti teisingumo interesus. Sulaikant al galima padaryti tik nusikaltim padariusiam asmeniui, Bg galima ir nuo maameio ar nepakaltinamo asmens vykdomo ksinimosi.

45 Sulaikymas galimas tik po nusikaltimo padarymo ir aktyvus iuo atveju yra sulaikantysis asmuo, tuo tarpu Bg galima ksinimosi metu, ia aktyvus yra upuolikas. Sulaikymas gali peraugti BG. Jei sulaikomasis pasiprieina, pradeda galioti BG taisykls. Taip pat BG gali peraugti sulaikym. T14.5. Btinasis reikalingumas. Btinojo reikalingumo slygos Btinasis reikalingumas (Br) (BK 15 str.) - tai tokia situacija, kai teistai padaroma ala B statymo saugomiems interesams siekiant paalinti pavoj, gresiant Lietuvos valstybs interesams, visuomens interesams, to asmens ar kit piliei asmenybei arba teisms, jei is pavojus tomis aplinkybmis negaljo bti paalintas kitomis priemonmis ir jeigu padarytoji ala yra maiau reikminga, negu ivengtoji ala. BR kai siekiama paalinti pavoj, kuris gresia valstybs, visuomens interesams, to asmens ar kit piliei asmenybei arba teisms, jeigu pavojus tomis aplinkybmis negaljo bti paalintas kitomis priemonmis ir jeigu padaryta ala yra maiau reikminga, negu ivengtoji ala. Veikimas Br atveju yra asmens teis ir nepasinaudojimas ja neutraukia atsakomybs. Br situacija atsiranda susidrus dviem teiss saugomiems interesams, kuri vien galima apsaugoti tik padarant al antrajam. Veiksmai, padaryti esant Br, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama isaugoti ymiai vertingesn interes. Tam, kad Br bt teistas, yra btinos tam tikros slygos. BR teistumui keliamos slygos: 1) pavojaus kilms altinis tam tikra prasme yra objektyvus: pvz., stichins nelaims, mechanizm veikimas, kai kada ir mogaus elgesys, bet ia negalima kalbti apie mog, kuris veikia BR slygomis 2) pavojaus altinis turi kelti grsm valstybs, visuomens, mogaus interesams 3) pavojus turi bti realus ir akivaizdus ie pavojaus poymiai atspindi jo egzistavim laike ir erdvje. Akivaizdiu laikomas toks pavojus, kuris ikilo, bet dar nesibaig, ir nors dar nepasireikia, taiau kelia tiesiogin grsm saugomiems interesams. Bsimas ir prajs pavojus negali sudaryti Br. Realus - egzistuojantis tikrovje. Klaidingas pavojaus ir jo realumo suvokimas nesudaro Br, taiau daro tak subjektyviajai veikos pusei. Jei asmuo man, kad egzistuoja pavojus, kurio realiai nebuvo ir jis neprivaljo ir negaljo to suvokti - b atsakomybn netraukiamas. Jei nebuvo pakankamai apdairus ir todl neteisingai suvok pavoj, kurio i tikrj nebuvo, u padaryt al atsakys kaip u nusikaltim, padaryt dl neatsargumo. 4) to pavojaus negalima ivengti kitaip, o tik padarant al. ala turi bti padaroma treiajam asmeniui Jei asmuo turi galimyb paalinti pavoj nepadarydamas jokios alos, tai jis privalo pasinaudoti ia galimybe, nes prieingu atveju jo veikimas nebus pripaintas Br. iems asmenims gali bti padaryta fizin, materialin ar kitokia ala siekiant ivengti alos vertingesniems interesams. 5) padaryta ala turi bti maesn nei ta, kuri bt atsiradusi, jei nebt imtasi veiksm. al palyginimas nereikalauja, kad padaryta ala bt minimaliausia galima. Svarbu, kad bt maesn u ivengt. Savo gyvybs negalima gelbti kitos gyvybs sskaita. al santyk btina vertinti ne tik kiekybiniu, bet ir kokybiniu rodikliu. Br yra teistas tik esant visoms slygoms. Jei nra bent vienos slygos, u padaryt al asmuo gali bti patrauktas b atsakomybn. B statyme nenumatytas Br rib perengimas. Jei asmuo padaro nereikaling al, tai jo veiksmai nebus vertinami kaip Br. Be to, pagal civilinius statymus, al, padaryt esant Br, turi atlyginti asmuo, kurio labui buvo atlikti al padar veiksmai. Teismas, atsivelgdamas aplinkybes, kuriomis buvo padaryta ala, gali asmen visikai ar i dalies atleisti nuo jos atlyginimo. Kitos aplinkybs 1) Profesins pareigos vykdymas 2) Profesin kin veikla 3) Mokslinis eksperimentas 4) Nukentjusiojo sutikimas 5) sakymo vykdymas 6) Nusikaltimo imitacija 7) Medicininiai bandymai (santykinai) ****************************************Programoje nra 1) Profesins pareigos vykdymas Tai B statyme numatytos veikos padarymas vykdant profesines pareigas, jei jas vykdant nebuvo perengtos galiojim ribos. Jos teistumo slygos: a) pareigas turi atlikti galiotas asmuo b) pareigos vykdomos statymo numatyta tvarka c) nra perengiami galiojimai Pareig vykdymas pateisina arba paalina atsakomyb u alos padarym sveikatai ar turtui. Gali bti panai BG, sulaikym ar BR. Pareigno vykdomas sulaikymas bus traktuojamas per profesins pareigos vykdym. (Jei policijos pareignas taikomos Policijos statyme numatytos taisykls) Policininkas turi imtis proporcing priemoni, kai braunamasi bst.

46 Taip pat traktuojami gaisrininko, mediko veiksmai. 4) Nukentjusiojo sutikimas Sutikimas gali bti tvirtintas B. statyme arba ikilti i moralini aplinkybi. Gali bti paeidiami materialiniai arba sveikatos griai Materialiniai sutikimas absoliutus; jei sutinka, kad turtas bt paimtas arba sunaikintas, tai reikia???? Sutikimas turi bti: Laisvanorikas Savanorikas Asmuo turi bti veiksnus Sutikimas turi bti gautas iki veikos padarymo arba jos darymo metu. Kai nukentjusiojo sutikimu daroma ala jo sveikatai, tai neapima gyvybs atmimo. ****************************************Programoje nra T14.6. Profesin ir kin rizika Profesin ir kin rizika - tai tokia situacija, kai ala B statymo ginamiems interesams padaroma siekiant ekonomikai nauding rezultat ir neperengus pateisinamos rizikos rib. Profesin arba kin rizika manoma bet kurioje smoningoje mogaus veiklos sferoje. BT teorijoje yra suformuluoti profesins arba kins rizikos teistumo reikalavimai: 1) padaryti veiksmai turi atitikti iuolaikinius mokslo pasiekimus. Btinas veiksm pagrindimas, j modeliavimas ir bent jau apytikris rezultatas; 2) norimo tikslo negalima pasiekti be rizikos. io reikalavimo negalima vertinti vien formaliai, nes bet kok tiksl galima pasiekti nepadarant alos, taiau per ilg laik arba ileidus milinikas pinig sumas. iuo atveju btinas norimo tikslo ir rizikos (galimos alos) palyginimas, nes reikmingesnis tikslas pateisina didesn rizik. Negalima reikalauti, kad bt pasirinktas objektyviai naudingiausias variantas. Asmuo turi pasirinkti tok sprendimo variant, kuris, jo nuomone, leis pasiekti maksimal rezultat minimaliai rizikuojant. Rizikos objektu paprastai bna materials veiksniai. Galimi atvejai, kai rizikuojama ir mogaus gyvybe, pvz., laknas bandytojas. iuo atveju btinas asmens , kurio gyvybe rizikuojama, sutikimas. 3) buvo imtasi vis galim saugumo priemoni, ukertani keli alai atsirasti. Asmuo turi imtis tik t vis galim saugumo priemoni, kurios egzistuoja rizikos metu. Reikalauti objektyviai vis galim saugumo priemoni yra beprasmika, nes tokiu atveju ala nebt padaroma. Veiksmai, kuriais perengiama pateisinama rizika, yra pavojingi ir gali sudaryti nusikaltimo sudt. Pateisinamos rizikos rib perengimas galimas tik esant nusikalstamam pasitikjimui, o negalimas esant tyiai, nes tai paalins pateisinamumo moment, ir nusikalstamam nerpestingumui, nes rizika turi bti i anksto apgalvota. T14.7. sakymo vykdymo reikm sprendiant baudiamosios atsakomybs klausimus. sakymo vykdymas - tai tokia situacija, kai B statymo ginamiems interesams asmuo padaro al vykdydamas auktesnio pagal pavaldum pareigno sakym. Kai sakymas teistas, tai u jo vykdym pavaldinys neatsakys net ir tuo atveju, jei padaroma ala B statymo saugomiems interesams. Kai sakymas neteistas - pavaldinys j gali suvokti trejopai: 1) suvokia, kad neteistas; 2) abejoja teistumu; 3) nesuvokia, kad jis neteistas. Neteisto sakymo vykdymo pasekms skirtingos civilinje ir karinje sferoje. Civilins tarnybos slygomis: 1) jei pavaldinys suvok, kad sakymas (nurodymas) neteistas, tai jis kartu su virininku atsakys u tyin nusikaltim; 2) jei abejojo - atsakys u neatsargu (nusikalstamas pasitikjimas) nusik-m; 3) jei nesuvok neteistumo, tai pagal bendr taisykl jis neatsakys u jo vykdym. Iimtys: kai dl tam tikr galiojim, numatyt statyme, pavaldinys privalo ir gali numatyti pasekmes, pvz., finansininkas atsako u staigos finansin veikl. iuo atvejus pavaldinys atsakys u neatsarg (nusikalstamas pasitikjimas) nusik-m. Karins tarnybos slygomis: ia pavaldinys neturi teiss svarstyti gauto sakymo, nes jo nevykdymas utraukai b atsakomyb. Pavaldinys privalo vykdyti ir tok sakym, kurio teistumu jis abejoja ar net taria, kad jis nusikalstamas. U tokia sakymo vykdymo pasekmes atsako tik sakym davs pareignas. Pavaldinys turi teis nevykdyti tik aikiai neteisto sakymo. LR BK 351 str. 2 d. karys, nevykds virininko sakymo, verianio sulauyti priesaik ar aikiai neteisto, pagal B statymus neatsako. Jei vykdo ir sukelia sunkias pasekmes, tai b atsakomybn traukiamas ir sakym davs pareignas, ir j vykds pavaldinys. T14.8. Seimo nari parlamentins nelieiamybs dl pasisakym ir informacij Seime ribos. LR Konstitucijos 62 str. Seimo nario asmuo nelieiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali bti traukiamas b atsakomybn, suimamas, negali bti kitaip suvaroma jo laisv. Seimo narys u balsavimus ar kalbas Seime negali bti persekiojimas. Taiau u asmens eidim ir meit jis gali bti traukiamas atsakomybn bendrja tvarka.

47 T14.9. Baudiamj statym dl kalt panaikinani aplinkybi reforma. i klausim sprendimas usienio ali baudiamojoje teisje. Apie reform nepavyko nieko rasti. Gal vedas per konsultacij gals k pasakyti. Greiiausiai ia kalbama apie nauj BK. Visos usienio valstybs B statymuose numato aplinkybi, paalinani veikos pavojingum ir prieingum teisei, sra. Antra vertus, aplinkybi skaii nulemia valstybs teiss sistema, teisins tradicijos ir paproiai. Praktikai vis valstybi B statymuose numatyta btinoji gintis ir btinasis reikalingumas, o kai kuri valstybi (VFR, Danija) ir apsiribojama tik iomis aplinkybmis. Prie daniau B statymuose aptinkam aplinkybi priskirtini sakymo ir profesins pareigos vykdymas (Japonija, Olandija, Gana, Indija, Alyras), nusikaltlio sulaikymas (Zambija, Estija, Ukraina, JAV, vedija) ir nukentjusiojo sutikimas (Indija, Sudanas), o prie retesni - savo teiss realizavimas (Gana), karinio sakymo vykdymas (vedija), nusikaltimo imitacija (JAV). Bg teistumo slygos turi tam tikrus ypatumus: gynyba galima tik tuo atveju,kai ksinamasi asmen arba nuosavyb (Danija) ar tik asmen (Gvinja). Gynybos teistumas neginytinas, kai atremiamas naktinis silauimas smurtu ar klasta gyvenamj viet arba ginantis nuo smurtini vagysi ir plim (Pranczijoje), taip pat ala padaryta dl sumiimo, baims ar igsio (Vokietija). Asmens, padariusio nusikaltim, sulaikymas: Olandijoje, Danijoje sulaikymas prilyginamas btinajai giniai. Ganoje asmen leidiama net nuudyti, jei nra kit galimybi j sulaikyti. vedijos BK tik nustatyta asmens teis panaudoti fizin jg sulaikant nusikaltl, bet nekonkretizuojama ios teiss realizavimo tvarka bei apimtis. Br - (Danija, Olandija, VFR) pripasta teistais veiksmus, padarytus Br atveju, tik tuomet, kai pavojus gresia asmeniui arba turtui. Pranczijos kolonijos veiksmus, padarytus Br situacijoje, traktuoja kaip elges nenugalimos jgos metu. Nukentjusiojo sutikimas - Olandija teisino eutanazij - gydytojo padaryt teist gyvybs atmim asmeniui, kuris serga nepagydoma liga ir pats to prao. sakymo vykdymas - tarptautinje BT nepripastamas sakymo vykdymas kaip aplinkyb, paalinanti veikos pavojingum ir prieingum teisei, u nusikaltimus taikai ar monikumui, karinius nusikaltimus. Nusikaltimo imitacija - kaip viena i nusik-m tyrimo form numatyta ir tarptautinje BT. JT 1988 m. Vienos konvencijos dl kovos su neteista narkotini ir psichotropini mediag apyvarta 11 str. apibria kontroliuojam mint mediag tiekim bei jo panaudojimo tarptautiniu mastu galimybes. T15. Tyinio nusikaltimo padarymo stadijos T15.1. Tyinio nusikaltimo stadij svoka. Nusikaltimai, kuriuose skiriamos stadijos. Stadij rys. Nusikaltimo stadij nustatymo reikm baudiamajai atsakomybei ir bausmei. Nusikalstama veika gali turti savo stadijas pasirengim jai, realizavimo eig ir pabaig, todl ir nusikaltimas gali bti tik rengiamas, jau daromas, bet nebaigtas ir pabaigtas. Tai ir yra nusikaltimo stadijos. Tais atvejais, kai veika turi visus statyme numatytus nusikaltimo sudties poymius, nusikaltimas laikomas baigtu. Taiau ir pradta nusikalstama veika, kai nusikaltimas lieka nebaigtas dl prieasi, nuo asmens valios, objektyviai yra pavojinga. Todl ir esant nebaigtam nusikaltimui reikalinga baudiamoji atsakomyb. Nusikaltimo stadijos atspindi objektyvioje tikrovje realiai egzistuojanius pavojingos ir nusikalstamos veikos raidos etapus. Nusikaltimo stadijos yra kokybikai skirtingi, apibrti nusikalstamos veikos periodai, kurie vienas nuo kito skiriasi atliekam pavojing veiksm pobdiu ir atspindi skirting nusikalstamo sumanymo realizavimo laipsn. BK iskiria 3 tyinio nusikaltimo padarymo stadijas: I. Rengimasis padaryti nusikaltim; II. Pasiksinimas padaryti nusikaltim (kuris gali bti baigtas arba nebaigtas); III. Baigtas nusikaltimas. Pirmoji ir antroji stadijos rengimasis padaryti nusikaltim ir pasiksinimas padaryti nusikaltim vadinamos parengtine nusikalstama veika. Taiau ne visi nusikaltimai jas abi turi. ios stadijos bdingos tik darant tyinius nusikaltimus. Nusikaltimo stadijos nustatomos ir j savarankikumas grindiamas tuo, kad nusikaltimu laikoma ir pavojinga veika, o ne tik pabaigtas nusikaltimas. Reikm: 1. Baudiama ir u parengtin nusikalstam veik; 2. Leidia diferencijuoti atsakomyb bei individualizuoti bausm. T15.2. Baigtinis (gal baigtas?) nusikaltimas. Atskir nusikaltimo ri baigtumo momentas. Ne kiekvienas nusikaltimas yra baigiamas, todl BK numato t.t. taisykles, kaip elgtis tuo atveju, jei veika juridikai nra baigiama. Veika juridikai baigta: Materialiose sudtyse atsiradus pasekmms; Formaliose sudtyse padarius veik; Nukirstinse sudtyse atlikus bent vien veiksm (iki veikos pradios). Baigtas nusikaltimas skiriamas pagal du momentus: 1. Juridin nusikaltimo baigtinumo moment (pagal j iskiriamos nusikaltim sudtys: materialios, formalios, nukirstins); 2. Faktin nusikaltimo baigtinumo moment (t.y., kada i tikrj baigiasi nusikalstama veika).

48 ie abu momentai sutampa tik materialiose sudtyse. Juridini ir faktini moment iskyrimas reikalingas tam, kad bt tinkamai kvalifikuojama veika. Reikm turi tik juridinis baigtinumo momentas. Faktinio reikm tik skiriant ir parenkant bausm. BT teorija baigtu nusikaltimu laiko toki asmens veik (veikim arba neveikim), kuri turi visus btinus ios ries nusikaltimo sudties poymius, numatytus Baudiamajame statyme. vairi nusikaltim ri baigtinumo momentas gali bti skirtingas ir priklauso nuo tos ries nusikaltimo sudties BK Specialiosios dalies normoje konstrukcijos. Nusikaltim baigtum galima aikintis remiantis nusikaltimo sudi skirstymu materialisias, formalisias ir nukirstines. Materialiose sudtyse pavojingos pasekms yra btinas objektyvus nusikaltimo sudties poymis ; nusikaltimas yra baigtas tik toms pasekmms atsiradus . Tokios yra nuudym (BK 104-109str.), kno sualojim (BK 111-116str.), sudtys, dauguma nusikaltim nuosavybei sudi ir kt. Todl, nuudymas yra baigtas nusikaltimas tik nukentjusiam mirus, kno sualojimas sualojus ar susargdinus mog, vagyst uvaldius svetim turt. Formaliose sudtyse kai sudt netrauktas pavojing pasekmi atsiradimas, nusikaltimas laikomas baigtu atlikus statyme nurodyt pavojing veik atitinkamai veikiant ar susilaikant nuo veiksm, nesvarbu, ar veika sukl kokias nors alingas pasekmes, ar nesukl . Tokios yra valstybs idavimo (BK 62str.), kenkimo (BK 67str.), tvirkinamj veiksm (BK 121str.), turto prievartavimo (BK 273str.) ir daugelis kit sudi. Pvz., valstybs idavimas yra baigtas nusikaltimas jau nuo to momento, kai Lietuvos pil. duoda sutikim usienio valstybs atstovui vykdyti prieik Lietuvos Respublikai veik; turto prievartavimas pateikus neteist grasinam reikalavim perduoti turt. Nukirstinse sudtyse atlikus bent vien veiksm, kuris eina nusikaltimo objektyvij pus . J nra daug (gal kokios 4), pvz., banditizmo sudtis, nusikalstamo susivienijimo sudtis. Banditizmas (BK 75str.) turi bti suorganizuota ginkluota gauja, ji turi upulti valstybin ar kt. mon ar asmenis. iuo atveju utenka vien gaujos organizavimo. T15.3. Rengimosi padaryti nusikaltim svoka ir poymiai. Rengimosi skirtingumas nuo tyios. Rengimosi veiksm rys. Rengimosi padaryti nusikaltim pavojingumas ir jo nustatymo kriterijai. Rengimosi baudiamumas. BK 16 str. 1 d. Pirmja nusikaltimo stadija laikomas rengimasis padaryti nusikaltim. Rengimusi padaryti nusikaltim laikomas priemoni arba ranki suiekojimas ar pritaikymas arba kitoks tyinis slyg nusikaltimui sudarymas. Nusikalstamas sumanymas, ketinimas padaryti konkret nusikaltim, susiformavs mogaus mintyse, jo smonje, yra mogaus smegen, psichikos veikla, o tokia veikla, neireikta konkreiais poelgiais, nra nusikaltimo padarymo stadija, nes baudiamoji teis vadovaujasi principu, kad nusikaltimu gali bti tik veika, t.y. aktyvs kaltininko veiksmai arba neveikimas, esant pareigai ir galimybei atitinkamai veikti. mogaus pairos, sitikinimai, mintys ir sumanymai k nors daryti ar nedaryti, nors j realizavimas ir bt labai pavojingi, negali bti baudiami (dar ir todl, kad j nemanoma ufiksuoti, apie juos negalima suinoti). Taiau ir tais atvejais, kai apie ketinim padaryti nusikaltim tampa inoma (asmuo tai parao, isako ar kitaip ireikia) baudiamosios atsakomybs negali bti, kol jis nieko nepadaro, siekdamas bent pasirengti realizuoti sumanym. Ketinimo padaryti nusikaltim pareikimas dar vadinamas tyios iklimu. Tyios iklimas aiktn asmuo sumsto, kad jis turi padaryti k nors negero jis nra baudiamas. Tai svarbu tam, kad nustatytume, kada atsirado sumanymas padaryti nusikaltim. Nuo io momento iki objektyviosios puss realizavimo rengimosi stadija. i stadija kebli 2-iem aspektais: 1. Atsakomybs pagrindas ketinimas (jis nieko, kas numatyta BK nepadar); 2. Nemanoma rodyti rengimosi padaryti nusikaltim. Ketinimo padaryti nusikaltim pareikimas (dar vadinamas tyios iklimu) tai nra parengtin nusikalstama veikla, nra to nusikaltimo, kur ketinama padaryti, stadija (tokios stadijos nenumato statymas). Taiau ketinimo padaryti nusikaltim pareikimas, ireiktas grasinimo forma, yra pavojinga veika. Grasinant daromas psichinis poveikis mogui ar institucijai, ksinamasi asmens, visuomens ar valstybs interesus, todl t.t. grasinimai statyme yra suformuluoti arba kaip savarankikas baigtas nusikaltimas (grasinimas nuudyti ar sunkiai sualoti) arba kaip kito nusikaltimo poymis (grasinimas tuoj pat panaudoti fizin smurt iaginimo, plimo, grasinimas ateityje panaudoti smurt turto prievartavimo, savavaldiavimo). Grasinimo padaryti nusikaltim pavojingumo laipsn daugiausia lemia grasinamos padaryti alos pobdis bei tikslai, kuri siekiama grasinimu. Rengiantis nusikaltimui tiesiogiai dar nesiksinama statymo saugom objekt. Rengimasis yra nusikaltimo stadija tik tada, kai asmuo rengiasi daryti konkret nusikaltim ar nusikaltimus (pabgti i kalinimo vietos, nuudyti mog, silauti but). Nra rengimosi padaryti nusikaltim, kai asmuo, ketinantis daryti nusikaltimus, rengiasi ne konkreiam nusikaltimui ar nusikaltimams, o neapibrtai nusikalstamai veiklai (pasirpina ginkl, kurie gali praversti tokiai veiklai, silauimo priemoni, suklastot dokument ir pan., domisi padarytais nusikaltimais, aikinasi, kokia nusikalstama veikla bt naudingiausia ir saugiausia usiimti, klausinja, kas prisidt prie tokios veiklos ir t.t.). Tokie ir panas veiksmai nra nusikaltimo padarymo stadija. Kai tokie veiksmai savaime yra pavojingi, jie sudaro savarankik nusikaltim, pvz., neteistas aunamojo ginklo, audmen gijimas, laikymas, oficialaus dokumento suklastojimas ir pan. Objektyvs rengimosi poymiai priemoni arba ranki nusikaltimui padaryti suiekojimas, pritaikymas, kitoks slyg padaryti nusikaltimui sudarymas. Daniausiai rengimasis yra aktyvs veiksmai, taiau sudaryti slygas nusikaltimui padaryti manoma ir neveikimu (asmuo, sumans apvogti savo staigos kabinet, nakiai palieka j neurakint). Subjektyvus rengimosi padaryti nusikaltim poymis yra tyia. Rengimasis visada yra tyin veika, nes ja siekiama sudaryti slygas padaryti nusikaltim. Tyia visada yra tiesiogin ir apibrta, konkretizuota. Netiesiogine tyia sudaryti slygas nusikaltimui padaryti nemanoma. Juo labiau atsargiai. Kai asmuo, rengsis padaryti nusikaltim, savo noru atsisako j daryti, u rengimsi neatsako. Jeigu jis nutraukia rengimosi veiksmus ar negali padaryti nusikaltimo, kur reng, dl prieasi, nepriklausani nuo jo valios, u rengimsi atsako, t.y. jis

49 baustinas pagal t BK Specialiosios dalies norm, kuri reglamentuoja atsakomyb u atitinkam pabaigt nusikaltim su nuoroda BK 16 str. 1d. Taip yra teorikai, taiau faktikai u rengimsi padaryti nusikaltim baudiamoji atsakomyb nerealizuojama, iskyrus l. retus pavienius atvejus. T15.4. Pasiksinimo padaryti nusikaltim svoka. Pasiksinimo skirtingumas nuo rengimosi padaryti nusikaltim ir nuo baigtinio nusikaltimo. Subjektyvs ir objektyvs pasiksinimo poymiai. Pasiksinim rys. Baigtinis ir nebaigtinis pasiksinimas. J skyrimo kriterijai. BK 16 str. 2 d. Pasiksinimu laikomas tyinis veikimas, kuriuo tiesiogiai siekiama padaryti nusikaltim, jeigu nusikaltimas nebuvo pabaigtas dl prieasi, nepriklausani nuo kaltininko valios. Pasiksinimas nusikalstamos veikos grandinje uima tarpin viet tarp rengimosi padaryti nusikaltim ir baigti nusikaltimo. Nuo rengimosi jis skiriasi tuo, kad pasiksinimo veiksmais kaltininkas tiesiogiai siekia nusikaltim padaryti, t.y. jau yra pradjs realizuoti nusikaltimo subjektyvij pus ksindamasis konkret objekt. Tuo tarpu rengimusi tik sudaromos slygos tokiam pasiksinimui. Nuo baigto nusikaltimo pasiksinimas skiriasi tuo, kad ia yra ne visi norto padaryti nusikaltimo objektyviosios puss poymiai, t.y. kaltininkas nra ubaigs pradto nusikaltimo. Vertinant tokius veiksmus labai svarbu nustatyti nusikaltimo ubaigimo moment. Pasiksinimo atveju kaltininkas atlieka veik, kuri sudaro baudiamojo statymo normos dispozicijoje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudties poymius ar bent j dal. Objektyvs pasiksinimo padaryti nusikaltim poymiai: 1. Veika tiesiogiai siekiama nusikalstam ksl, t.y. ji sudaro BK Ypatingojoje dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios puss sudedamj dal; 2. Veika tiesiogiai sukelia grsm ksinimosi objektui; 3. i veika nebaigiama dl prieasi, nepriklausani nuo kaltininko valios. Subjektyvs pasiksinimo padaryti nusikaltim poymiai: Pasiksinimas tyin veika, kuria tiesiogiai siekiama padaryti nusikaltim. Pasiksinti galima tik tiesiogine tyia, t.y. siekiant, turint tiksl padaryti konkret nusikaltim, sukelti nusikalstamas pasekmes. Pasiksinimo rys: 1. Pabaigtas pasiksinimas; 2. Nebaigtas pasiksinimas; 3. Netinkamas pasiksinimas. Pabaigtas pasiksinimas yra tuomet, kai kaltininkas atlieka visus veiksmus, kuriuos jis laik btinais nusikaltimui padaryti, taiau nusikaltimas nepadaromas dl prieasi, nepriklausiusi nuo jo valios (ov, bet nepataik, arba pataik, bet medikai igelbjo gyvyb). Nebaigtas pasiksinimas yra tuomet, kai kaltininkas nepadaro vis veiksm, kuriuos man esant reikalingais, dl prieasi, nepriklausiusi nuo jo valios (kaltininkas usimoja kirviu, bet jo ranka yra sulaikoma). Baigtas ir nebaigtas pasiksinimas skiriasi nusikalstamo sumanymo realizavimo laipsniu, atstumu iki nusikalstam pasekmi, todl ir j pavojingumo laipsnis yra skirtingas. tai gali bti atsivelgta skiriant bausm u pasiksinim. Netinkamas pasiksinimas tai toks pasiksinimas, kuris dl pasirinkt nusikalstamo sumanymo realizavimo bd bei priemoni realiai negali paeisti baudiamojo statymo saugom interes ir padaryti jiems alos dl prieasi, nepriklausani nuo kaltininko valios. BT literatroje skiriamos dvi netinkamo pasiksinimo rys: 1. Pasiksinimas netinkam dalyk (danai neteisingai vardijamas pasiksinimu neteising objekt) kai kaltininkas klysta vertindamas nusikaltimo dalyko savybes. Pvz., kaltininkas auna lavon; siekdamas iaginti panaudoja fizin smurt prie vyr, laikydamas j moterimi (nieko sau) ir pan. iais ir panaiais atvejais nusikalstami sumanymai nerealizuojami, pasekms neatsiranda todl, kad jos ir negaljo atsirasti kaltininkas klydo dl nusikaltimo dalyko. Tokios veikos baudiamos kaip pasiksinimas padaryti nusikaltim, nes veika pavojinga ir nebuvo baigta dl prieasi, nepriklausani nuo kaltininko valios. 2. Pasiksinimas netinkamomis priemonmis . iuo atveju kaltininkas klysta dl nusikaltimo priemoni ar bdo, naudoja tokias priemones ar bdus, kuriais dl j objektyvi savybi nemanoma to nusikaltimo padaryti. Pvz., nordamas nuudyti mog, naudoja nuodus, kurie toki pasekmi sukelti negali; auna neveikianiu ar neutaisytu ginklu ir pan. iais ir panaiais atvejais nusikaltimas nebuvo pabaigtas dl klaidos ar atsitiktinumo, veika yra pavojinga ir utraukia atsakomyb u pasiksinim padaryti nusikaltim. Taiau tais atvejais, kai veika, kuri atlieka asmuo, i viso nemanoma padaryti siekiamos alos, kai klaidingai sivaizduojamas ryys tarp reikini, pvz., pastangos numarinti mog ar padaryti kitoki al, sukelti nelaim ukeikimais, prakeikimais, brimu ar maldomis, t.y. kai nepadaroma nusikalstama veika, nra ir atsakomybs. T15.5. Baudiamosios atsakomybs u parengtin veikl pagrindai ir ribos. Aplinkybs, kurias teismas atsivelgia skirdamas bausm u parengtin nusikalstam veikl. Baudiamoji atsakomyb u parengtin nusikalstam veikla, kuria tik rengiamasi arba bandoma padaryti nusikaltim, turi reikms kovai su nusikalstamumu ar nusikaltim prevencijai. Rengimosi ir pasiksinimo baudiamumu siekiama sutrukdyti realizuoti nusikalstam sumanym jau pirmosiose jo realizavimo stadijose patraukiant atsakomybn asmenis, besirengianius daryti nusikaltim ar besiksinanius j padaryti. Ne maiau svarbi nusikaltim prevencijos poiriu yra statymo nuostata, kad u pradt, bet nebaigt nusikalstam veik nebaudiama, jeigu asmuo, rengs ar pradjs daryti nusikaltim, pats savo noru atsisako tsti pradtj nusikaltim. Taip statymas ragina savanorikai atsisakyti nusikalstamo sumanymo, nutraukti jo realizavim. Bausm u rengimsi ir pasiksinim skiriama pagal statym, numatant atsakomyb u tok pat pabaigt nusikaltim. Taigi, u parengtin nusikalstam veikl baudiama pagal BK specialiosios dalies straipsn, numatant kaltininko pradt, nors ir nepabaigt nusikaltim. BK 16 str. 3d. nustatyta, kad skirdamas bausm u rengimsi ar pasiksinim, teismas turi atsivelgti :

50 1. Kaltininko padaryt veiksm pobd ir laipsn; 2. Nusikalstamo ketinimo vykdymo laipsn; 3. Prieastis, dl kuri nusikaltimas nebuvo baigtas. Rengimusi ir pasiksinimu padaryt veiksm pobd pirmiausiai lemia ksinimosi objektas. Pvz., rengimasis nuudymui ar kt. sunkiam nusikaltimui iekant bendrinink, labai skiriasi pavojingumo pobdiu nuo bendrinink iekojimo vagystei. Parengtins nusikalstamos veiklos pavojingumo laipsn lemia jos turinys, panaudotos priemons, bendrinink skaiius ir kt. aplinkybs. T15.6. Savanorikas atsisakymas pabaigti nusikaltim. Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs dl savanoriko atsisakymo pagrindai ir slygos. Aktyvioji atgaila ir jos skirtingumas nuo savanoriko atsisakymo. BK 17 str. Asmuo, savo noru atsisaks pabaigti pradt nusikaltim, atsako pagal baudiamuosius statymus tik tuo atveju, jeigu jo faktikai padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo sudtis. Atsisakymas nuo nusikaltimo padarymo yra savanorikas, kai toks atsisakymas padaromas esant tokioms slygoms: 1. Atsisakymas turi bti savanorikas, tai reikia, kad: - asmuo atsisako baigti nusikaltim neveriamas objektyvi aplinkybi ir sitikins, kad gali t nusikaltim baigti; - veik nutraukia smoningai, o ne priverstas koki nors objektyvi aplinkybi, sutrukdiusi jam iki galo vykdyti nusikalstam ketinim; Prieingu atveju bt ne savanorikas atsisakymas, o rengimosi ar pasiksinimo nutraukimas prie kaltininko vali. - atsisakymas yra beslygikas ir galutinis. Jei kaltininkas pasiksinim nutraukia tik dl to, kad tikisi j pabaigti parankesnmis slygomis, tai nra aplinkyb, alinanti baudiamj atsakomyb. Atsisakymas nebus savanorikas ir tokiu atveju, kai kaltininkas atsisako pakartoti veiksmus, kurie i pirmo karto dl koki nors aplinkybi neduoda norim rezultat. 2. Atsisakymas turi bti iki tol, kol apie t veik suino teissaugos institucijos (subjektyviai). 3. Atsisakymas turi bti grindiamas pozityviais motyvais, pvz., sins grauatis. Savanorikas atsisakymas pabaigti nusikaltim manomas abiejose parengtins nusikalstamos veiklos stadijose tiek rengimosi, tiek pasiksinimo metu. Atsisakymas gali bti aktyvus (sukliudymas kilti nusikalstamoms pasekmms) ir pasyvus (susilaikymas nuo tolimesni veiksm). Nemanoma savanorikai atsisakyti nuo nusikaltimo, kai pasiksinus tuoj pat atsiranda pasekms, bei kai nusikaltimas pripastamas faktikai baigtu rengimosi stadijoje. Asmuo, savanorikai atsisaks pabaigti nusikaltim, negali bti baudiamas nei u rengimsi, nei u pasiksinim padaryti nusikaltim. Veika, kuri savanorikai atsisakyta pabaigti, nelaikoma pavojinga. Taiau, jeigu ta veika kuri atsisakyta pabaigti, turi visus btinus kito nusikaltimo poymius, asmuo atsako u t nusikaltim. Pvz., rengdamasis gaminti netikrus pinigus, asmuo pavog rengin netikriems pinigams spausdinti, bet po to nuo savo nusikalstamo sumanymo atsisak ir netikr pinig negamino. U rengtj nusikaltim jis neatsako, taiau u vagyst atsako. Savanorikas atsisakymas pabaigti nusikaltim tai aplinkyb, kuri paalina atliktos parengtins nusikalstamos veiklos pavojingum ir baudiamum, nes: 1. Rengimasis ir pasiksinimas yra pavojingos veikos, bet kai asmuo jas nutraukia, jos tampa nepavojingomis, todl ir nebaustinomis; 2. Baudiamieji statymai turi prevencin tiksl. Aktyvioji atgaila pasekms jau atsirado, taiau kaltininkas aktyviais veiksmais arba velnina tas pasekmes, arba atlygina pasekmes, arba neleidia toms pasekmms padidti. Aktyviosios atgailos esm: 1. Tai pagrindas atleisti nuo baudiamosios atsakomybs; 2. Atsakomyb velninanti aplinkyb. Taiau, skirtingai nuo savanoriko atsisakymo pabaigti nusikaltim, aktyvioji atgaila padaroma po to, kai nusikaltimas yra pabaigtas. Todl aktyvioji atgaila nra aplinkyb, alinanti veikos pavojingum ir baudiamum, o yra aplinkyb velninanti baudiamj atsakomyb (BK 40 str.). Tiesa, keliais atvejais, tiesiogiai nurodytais statyme, aktyvioji atgaila, esant t.t. slygoms, pripastama pagrindu atleisti nuo baudiamosios atsakomybs u valstybs idavim (BK 62 str.2d.), u nipinjim (BK 63str. 3str.), u neteist narkotini priemoni gijim, laikym, gabenim ir siuntim (BK 232 1 str. 5 ir 6d.), u neteist aunamojo ginklo, audmen ir sprogstamj mediag laikym (234str. 3d.), u papirkim (284str. 2d.) bei u dalyvavim organizuotoje grupje ar nusikalstamame susivienijime ar j daromuose nusikaltimuose (BK 15 1 str.). T15.7. Atsakomyb u rengimsi ir pasiksinim usienio ali teisje. Daugumos usienio valstybi baudiamieji statymai pripasta tik dvi nusikaltimo stadijas pasiksinim padaryti nusikaltim ir pabaigt nusikaltim. Rengimasis nelaikoma nusikaltimo stadija, bet kartais vardinama rengimusi padaryti nusikaltim bendrininkaujant ir tai prilyginama pasiksinimu padaryti nusikaltim, o kaip kurie pasirengimo padaryti nusikaltim atvejai traktuojami kaip baigti nusikaltimai. Parengtins nusikalstamos veiklos stadija nepripastama. Vokietijoje parengtine nusikalstama veikla laiko tik pasiksinim padaryti nusikaltim tai veika, kuria tiesiogiai pradedama vykdyti nusikaltimo sudtis. Jis baudiamas visada; gali bti baudiamas velniau nei pabaigta veikla. Panaiai parengtin veikla suprantama ir anglosaks sistemos alyse, tik kiek kitaip formuluojama. JAV numato tris parengtins nusikalstamos veiklos formas: susitarim (kai vienas i suokalbio dalyvi atliko esminio pobdio ir aik veiksm, kuriuo buvo siekiama realizuoti suokalb), kurstym (pasilymas, praymas bei vertimas padaryti nusikaltim) ir pasiksinim (tai bendriausia nebaigto nusikaltimo forma). Neformuluojamos bendros savanoriko atsisakymo pabaigti nusikaltim taisykls, taiau kaip kuriems nusikaltimams numatytos parengtins veiklos nebaudiamumo u toki parengtin veikl slygos. Tarybiniai baudiamieji statymai buvo suformulav bendr taisykl, kad bet kurie rengimosi veiksmai padaryti bet kur nusikaltim yra baudiami kaip parengtin nusikalstama veikla.

51 16 tema. Bendrininkavimas padarant nusikaltim T16.1. Bendrininkavimo svoka Bendrininkavimu laikomas tyinis bendras dviej ar daugiau asmen dalyvavimas nusikaltimo padaryme. Bendrininkavimo teorijos. Bendrininkavimo institutas Lietuvos valstybs ir kit ali baudiamojoje teisje. Usienio (tiek kontinentins, tiek anglosaks teisins sistemos) valstybi baudiamuosiuose statymuose apskritai nra bendrininkavimo svokos. Kontinentins bei anglosaks teisini sistem valstybi baudiamieji statymai bendruosius bendrininkavimo klausimus sprendia panaiai. Pvz. , klasifikuojant bendrininkavim paprastai apsiribojama bendrinink ri ivardinimu, iskiriant vykdytojus, bendravykdius ir bendrininkus. Pastaraisiais laikomi kurstytojai, padjjai. Beje tokia bendrinink klasifikacija anglosaks teisins sistemos ali baudiamojoje teisje m sigalti parengus ir apsvarsius JAV Pavyzdinio BK projekt. Taigi akivaizdi kontinentins teisins sistemos valstybi baudiamosios teiss bendrininkavimo instituto taka, nes kai kuri valstij baudiamieji kodeksai ir iki iol neiskiria bendrininkavime kurstytoj, padjj veiklos. Kontinentins, anglosaks teisini sistem valstybi BK paprastai analogikai apibdina bendrininkavimo subjektyvij pus, kadangi bendrininkavim laiko galimu tik tyiniuose nusikaltimuose. Neatsargaus bendrininkavimo galimyb numato tik kai kuri JAV valstij BK, kuriuose nustatyta, kad, jei bendrai padaromo nusikaltimo sudties poymis yra tam tikr pasekmi atsiradimas, tai, sprendiant asmen patraukimo bendrininkais klausim, turi bti nustatyta tokia bendrinink kalts forma, kuria i sudtis gali bti padaroma. Taigi sudaromos prielaidos ivadai, kad bendrininkavimas manomas ne tik tyiniuose nusikaltimuose ( pavyzdys i Kentukio: dviem tikriem litovcam surengus lenktynes Kentukio gatvmis ir vienam i j partrenkus ir mirtinai sualojus psij ( kurio tautyb neinoma), antrasis vairuotojas buvo patrauktas baudiamojon atsakomybn kaip neatsargaus nuudymo bendrininkas.) Baudiamosios teiss doktrinoje lyginant bendrininkavimo institut kontinentins teisins sistemos valstybi baudiamojoje teisje su tokiu pat institutu anglosaks teisins sistemos valstybse, neretai tvirtinama, kad pagrindinis skirtumas yra tas, jog t pai ri bendrininkavimo pavojingumas vertinamas skirtingai. O tai lemia skirtingus atsakomybs u tok pat bendrininkavim pagrindus ir ribas. Taiau ir i ivada nra absoliuti, nes ir atsakomybs u bendrininkavim nustatymu ir reguliavimu abi teisins sistemos kai kuriais aspektais panaios. Pvz. Anglosaks ir prancz teisje laikomasi principo, kad tiek vykdytojams, tiek padjjams turi bti skiriamos tokios paios bausms. Beje, dl tokios nuostatos pripainimo ir laikymosi JAV baudiamosios teiss doktrinoje kai kada kyla problema, kam i viso reikalingas bendrinink skirstymas ris, jei skirtingi bendrininkai baudiami vienodai. Taigi galima teigti, kad ms baudiamoji teis vairiapusikiau nagrinja bendrininkavimo institut, nes yra suformuluota bendroji bendrininkavimo svoka, pateikiama bendrininkavimo klasifikacija, atskleidiamas bendrininkavimo form, ri turinys, nurodomi pagrindiniai j poymiai. Tuo tarpu usienio ali baudiamojoje teisje pagrindinis dmesys skiriamas bendrinink atsakomybs klausimams. Objektyvs ir subjektyvs bendrininkavimo poymiai. Objektyvaus ir subjektyvaus ryio tarp bendrinink veiksm ir j pasekmi ypatumai. Bendrumo poymis ir jo reikm. Bendrininkavim, kaip ir bet kuri kit nusikaltimo padarymo form, apibdina bei atskleidia esm daugelis objektyvij ir subjektyvij poymi. Svokos apibrime yra beveik visi bendrininkavimo poymiai: 2. Tyia vairi bendrinink veiksm visum jungia tyia. BK 18 str. ir 9 str. (nusikaltimo padarymas tyia) analiz leidia teigti, kad bendrininkavimui bdingos abi tyios rys: tiesiogin ir netiesiogin. Bdingesn tiesiogin tyia. Bendrininkavimo intelektualj tyios turin sudaro ie momentai: Kiekvieno bendrininko suvokimas, kad jis dalyvauja bendrai daromame nusikaltime ir padeda vienas kitam; Bendrinink suvokimas vykdytojo ketinim bei siekiamo rezultato nusikalstamo pobdio; Supratimas, kad savo veiksmais vykdytojui sudaro btinas slygas padaryti nusikaltim. Bendrininkavimo valin tyios turin sudaro: Bendrininko noras veikti kartu su kitais bendrininkais ir siekimas sujungti savo nusikalstamas pastangas su kit asmen, dalyvaujani tame paiame nusikaltime, veika; Bendro nusikalstamo rezultato siekimas arba smoningas leidimas tokiam rezultatui atsirasti Susitarimas tarp bendrinink tiek iankstinis, tiek ir nusikaltimo darymo metu sujungia juos, taiau jis nra btinas valinis subjektyviosios puss poymis. Bendrininkavimas manomas ir tada, kai bendrininkai veikia bendrai remdamiesi ne susitarimu, o tik abipusiu inojimu vieno apie kito prisidjim prie bendros veikos. Nors bendrininkavim subjektyvija prasme galima vertinti kaip bendr tyin dviej ar daugiau asmen dalyvavimas tame paiame tyiniame nusikaltime, taiau atskir bendrinink bendros nusikalstamos veikos tikslai ar motyvai gali skirtis. Bet tokia situacija manoma tik tada, kai bendrai daromo nusikaltimo sudtyje motyvas ar tikslas nra btinas jos poymis. Neatsargiai bendrininkaut nemanoma pvz.: kuomet papraoma paneti ar atneti ne sau priklausant lagamin tai veikos padarymas per tarpinink. 2. Veika daroma bendrai, jeigu tik susitariama k nors padaryti, o padaro vienas, tai bendrininkavimo nra. Abu asmenys turi nusikalsti bendrai nors vykdytojais abu bti neprivalo. 3. Du ir daugiau asmen reikalaujama, kad visi bt sulauk reikiamo amiaus, nuo kurio galima baudiamoji atsakomybe ir bt pakaltinami, t.y, sugebt suvokti savo veiksmus bei juos valdyti. Jeigu taip nra, tai gaunasi tarpininkavimas. Nepakaltinamo asmens traukimas nusikaltimo padarym palengvina nusikaltlio padt, taiau i kitos

52 puss toks asmuo yra nekontroliuojamas ir neprognozuojamas. Kaltininkai, pasinaudoj tokiais asmenimis lyg nusikaltimo padarymo priemonmis, atsako kaip tiesioginiai atitinkamo nusikaltimo vykdytojai. 4. Tai ne dviej asmen nusikaltimo padarymas, o dalyvavimas. Visi galimi bendrininkai: Nusikaltimo vykdytojas asmuo betarpikai padars nusikaltim, jis realizuoja nusikaltimo objektyvij pus; Organizatorius asmuo, kuris organizavo arba vadovavo; Kurstytojas asmuo, kuris palenk kit asmen padaryt nusikaltim; Padjjas asmuo, kuris padjo patardamas, teikdamas priemones, paalindamas klitis arba, kuris i anksto paadjo paslpti priemones, daiktus, pdsakus, pavogtus daiktus. Intelektualusis padjjas pataria, fizinis padjimas fizini veiksm atlikimas. Kiekvieno bendrininko veiksmai yra reikmingi bendroje nusikalstamoje veikoje, nes sudaro prielaidas, slygas kit bendrinink veiksmams. Btent i veiksm visuma nulemia tai, kad vykdytojas (vykdytojai) gyja reali galimybi realizuoti objektyvij bendro nusikaltimo dal. Jeigu kuris nors bendrininkas neatlikt savo veikos, bendro nusikaltimo bt nemanoma vykdyti arba jo vykdymas kitiems bendrininkams i esms pasunkt. Taigi kiekvieno bendrininko veiksmai yra btini. Dl bendros veikos atsiradusios pasekms yra bendros visiems ir atskirai nedalijamos bendrininkams. Tai bendr veiksm visumos bendrai pasiektas rezultatas Kiekvieno bendrininko veiksmai (neveikimas) turi prieastin ry su bendromis pasekmmis T16.2. Bendrininkavimo formos. Nusikalstamas susivienijimas. Bendrininkavimo formos iskiriamos pagal bendrinink susitarimo moment ir pagal j organizuotumo form. Pagal susitarimo moment skirstoma: 2. be iankstinio susitarimo kai susitariama iki veikos pabaigos; i bendrininkavimo form statym leidjas apibdina svoka grup ir laiko kvalifikuojaniu poymiu tik vieno nusikaltimo iaginimo, padaryto grups asmen (BK 118 str. 3 d.) sudties poymiu; 3. su iankstiniu susitarimu kai susitariama iki veikos darymo pradios. (BK yra tik vienas 118 str. kur nekeliamas iankstinis susitarimas). Pagal organizuotumo form skirstomos tik i anksto susitarusi asmen grups: 1. Grup i anksto susitarusi asmen 2. Organizuota grup 3. Nusikalstamas susivienijimas (antivalstybin organizacija, banditin gauja, nusikalstamas susivienijimas) Pripastama, kad nusikalstamas susivienijimas yra aukiausias organizuotumo lygmuo, kuriam reikia 3 asmen, turi bti hierarchija, bendra pinigin kasa, technins priemons. Nusikalstamas susivienijimas sukuriamas siekiant daryti sunkius nusikaltimus (paprastai sistemingai nusikalstamai veiklai), taiau kartais jis gali bti reikalingas vienam, bet labai sudtingam nusikaltimui padaryti. Nusikalstamam susivienijimui bdinga ne tik iankstinis trij ar daugiau bendrinink susitarimas, aikaus organizatoriaus vadovo ar vadov buvimas, detalus vaidmen pasiskirstymas (nors kartais ir visi nariai gali bti vykdytojais), bet ilgalaikiai, labai glauds, tvirti konspiraciniai tarpusavio ryiai, sukurti ir ipltoti atitinkami veiklos metodai. Nusikalstamo susivienijimo subjektyviajai pusei bdinga tik tiesiogin tyia. Asmuo stodamas (kai kada atlikdamas tam tikr procedr) nusikalstam susivienijim, suvokia jo tikslus, j pasiekimo bdus bei priemones ir yra pasirys aktyviai vykdyti jam paskirt vaidmen. Btinas banditins gaujos poymis yra ginkl turjimas. Organizuota grup pasiymi didesniu organizuotumu negu grup i anksto susitarusi asmen, bet tai dar ne nusikalstamas susivienijimas. Daniausiai teigiama, kad yra organizuota grup, kai yra inkriminuojamas turto prievartavimas. Organizuotos grups nariai i anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomo bendrai padaryti nusikaltimo ar nusikaltimo momentus: paruoiamas ir suderinamas nusikaltimo padarymo planas, ianalizuojamas nusikaltimo padarymo (ir slpimo) mechanizmas, bendrininkams paskirstomi vaidmenys, sutariama dl nusikaltimo padarymo vietos, laiko. Neretai atliekami ir tam tikri pasirengimo nusikaltimui veiksmai manomos situacijos, kai organizuotoje grupje visi jos nariai atlieka vykdytojo funkcijas; kai yra keli organizatoriai; kai atskiruose to paties nusikaltimo epizoduose ar darant kitus nusikaltimus tam paiam dalyviui tenka skirtingi vaidmenys/ Taiau visais atvejais jie realizuoja bendrai suderint nusikalstamos veikos plan. Taigi tokie bendrininkai supranta sukr ir priklaus btent organizuotai grupei. Susitarusi grup 2 asmenys dalyvauja nusikaltimo padaryme i anksto susitar. Susitarimo pobdis gali bti labai vairus: dl tam tikr bendros nusikalstamos veikos epizod, dl konkrei nusikaltimo padarymo mechanizmo moment, dl nusikaltimo slpimo ir t.t. Taiau i anksto aptarto rengimosi nusikaltimui nra, visa nusikalstama veika nesuderinama, pastovs ryiai tarp bendrinink neatsiranda, bendrinink nra daug, paprastai jie visi bna nusikaltimo vykdymo bendrininkai Bendrininkavimo rys pagal bendrinink vaidmen padarant nusikaltim gali bti: Paprastasis bendrininkavimas (Bendrakaltyb) kai visi yra vykdytojai, kurie dar k nors, kas sudar objektyvij nusikaltimo pus; Sudtinis bendrininkavimas kai yra vaidmen pasidalinimas vykdytojas tik vienas. iuo atveju bendrininkai atlieka skirtingus, t.y. ne tik BK Specialiosios dalies atitinkamame straipsnyje apraytus veiksmus, bet ir

53 veiksmus, numatytus BK 18 str. 3-6 dalyse. Taigi bendrame nusikaltime greta vykdytojo gali veikti organizatorius, kurstytojas, padjjas. Bendrininkavimo form ir ri iskyrimas yra svarbus nusikaltimo kvalifikavimui: grup asmen, grup i anksto susitarusi asmen, organizuota grup, nusikalstamas susivienijimas numatyti kaip kvalifikuota atskir BK straipsni sudtis. Tam, kad bt grup i anksto susitarusi asmen ar organizuota grup turi bti bendrakaltyb (maiausiai du vykdytojai). Kai nusikaltimo padaryme dalyvavo daugiau kaip du asmenys, gali bti trys vykdytojai, kuri skaii reikia btinai nustatyti. Kai vykdytojai du, vertinama pagal sudtinio ir paprasto bendrininkavimo poymius. Jeigu objektyvij pus realizavo du asmenys tai bus grup i anksto susitarusi asmen, o treiam bendrininkui kaltinimai pagal vaidmen. Organizuota grup turi bti nustatytas didesnis organizuotumo lygis negu grupei i anksto susitarusi asmen (rykus organizatorius, ryio priemons ir pan.). Nusikalstamas susivienijimas nepriklausomai pagal r, visi nariai pripastami vykdytojais. Nepriklausomai nuo dalyvavimo atskir nusikaltim padaryme, visi bendrininkai atsako u visus nusikaltimus. Organizuota grup kaip sunkinanti aplinkyb 111 str. suprantama plaiausia prasme. T16.3. Bendrinink rys. BK 18 str. 2 d. kaip nusikaltim bendrininkai greta vykdytoj vardijami organizatoriai, kurstytojai ir padjjai. is galim nusikaltimo bendrinink sraas yra baigtas. Kiekvieno bendrininkavimo atveju galimas, ir kartu btinas, tikslus bendrinink ries nustatymas, nes tai reikalinga slyga sprendiant bendrinink atsakomybs pagrind bei bausms individualizavim. Bendrinink ri apibdinimas. Vykdytoju laikomas asmuo, betarpikai padars nusikaltim (BK 18 str. 3 d.), t.y. tiesiogiai vykds bendro nusikaltimo sudt ir pasieks bendr nusikalstam rezultat. To paties nusikaltimo sudt gali realizuoti tiek vienas asmuo, tiek keli. Kiekvieno bendrininkavimo atveju vykdytojui tenka ypatingas vaidmuo jis realizuoja vis bendrinink nusikalstamus ketinimus. Jei nra vykdytojo, bendrininkavimas nemanomas. I vykdytojo veiksm sprendiama apie nusikaltimo baigtumo laipsn. Jei vykdytojo nusikalstama veika sustojo pasirengimo ar pasiksinimo stadijoje, tai laikoma, kad ir kiti bendrininkai baig savo veik atitinkamose stadijose. Organizatoriumi laikomas asmuo, organizavs nusikaltimo padarym ir vadovavs jo padarymui (BK 18 str. 4 d.). Esminis io bendrininko poymis yra tas, kad jis sujungia ir nukreipia kit bendrinink pastangas, sukuria sistem, organizuotum bendroje nusikalstamoje veikoje - ar iankstinse jos stadijose, ar jau nusikaltimo darymo metu. Tai bendro nusikaltimo vadovas. Organizatorius galimas darant bet kur tyin nusikaltim bet kuria bendrininkavimo forma net jei bendrininkaujama be iankstinio susitarimo, kai vienas i vykdymo bendrinink jau paties nusikaltimo darymo metu imasi vadovautis kitiems. Organizuota grup ir nusikalstamas susivienijimas be vadovo praktikai nemanomi. Organizatorius vadovauja nusikaltimo pasiruoimui: lenkia, verbuoja asmenis dalyvauti nusikaltime, juos suvienija, kuria nusikalstamos veiklos planus, numato j vykdymo bdus, priemones, paskirsto vaidmenis bendrininkams, nustato tarpusavio ryius ir t.t. Norint pripainti vien i bendrinink organizatoriumi nebtinai visi ie veiksmai turi bti jo veikoje, utenka bet kurio i j. Tame paiame nusikaltime organizatorius gali atlikti ir vykdytojo veiksmus. Sprendiant bendrinink atsakomybs pagrindimo, bausms individualizavimo klausimus visi to paties asmens vaidmenys bendroje nusikalstamoje veikoje turi bti iskiriami. Organizatorius pavojingiausias. BK Specialiosios dalies normos tam tikrais atvejais nustato, kad vien pati organizacin veikla yra baigtas nusikaltimas, pvz. aNtivalstybini organizacij krimas (BK 70 str.), grupini veiksm, kuriais paeidiama vieoji tvarka, organizavimas (BK 199(3) str.), nusikalstamo susivienijimo krimas (BK 227(1) str.). Kurstytoju laikomas asmuo, palenks kit asmen padaryti nusikaltim (BK 18 str. 5 d.). Tai nusikaltimo iniciatorius, nes sukelia kitiems asmenims pasiryim, nor siekti padaryti atitinkam nusikaltim. Taiau kurstytojas nebtinai turi bti nusikaltimo autoriumi. Kurstyti visada, net ir umaskuota forma, galima tik aktyviais veiksmais. Kurstymas turi bti konkretus, t.y. lenkiama padaryti konkret nusikaltim arba bent jau apibdint riniais poymiais, sukeliant vairaus sunkumo, bet vienodo pobdio pasekmes. Padjju laikomas asmuo, padedantis padaryti nusikaltim: Duodamas patarimus, nurodymus; Teikdamas priemoni; alindamas klitis; I anksto paaddamas paslpti nusikaltl, nusikaltimo padarymo rankius ir priemones, nusikaltimo pdsakus ar daiktus, gytus nusikalstamu bdu. Padjimas kitiems bendrininkams gali bti intelektualus ar fizinis. Galimas padjimas ir neveikimu, taiau tik tuo atveju, kai padjjas, turjs speciali teisin (ne moralin) pareig trukdyti, neleisti nusikalstamiems bendrinink veiksmams atsirasti, smoningai jos nevykdo. Padjjo pagalba visados nukreipta konkretaus nusikaltimo padarym ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Taip padjjo veiksmai prisideda prie bendros veikos prieastinio ryio su nusikalstamomis pasekmmis Norint pripainti asmen padjju btina nustatyti jo veikoje tyi. Daniausiai tai tiesiogin tyia, bet gali bti, kad padjjas suvokia, kad jo veiksmai padeda rengiamam ar vykdomam nusikaltimui ir smoningai leidia tam vykti.

54 Nusikaltimo vykdymas per tarpinink. Objektyvs ir subjektyvs poymiai, apibdinantys bendrinink veiksmus. Vykdymas gali bti: tiesioginis, netiesioginis, bendras vykdymas. Tiesioginiu vykdytoju yra pripastamas tas bendrininkas, kuris pats asmenikai vykdo baudiamj veik. Netiesioginiu vykdytoju laikomas tas bendrininkas, kuris baudiamj veik o padaro per kit asmen, t.y. svetimomis rankomis realizuoja nusikaltimo sudt. Tas kitas asmuo tarsi veikos tarpininkas veikia mogikojo rankio pavidalu. Netiesioginis vykdytojas tai nusikaltimo ukulisiuose esantis asmuo, taiau jis neteisingai suvokia situacij, kurioje daromas nusikaltimas, supranta jo padarymo mechanizm ir planingai panaudojs nukreipia mogikj rank. Sykiu jis supranta, kad veikos tarpininkas nepakaltinamas arba ino kitas aplinkybes, dl kuri is tarpininkas nebus patrauktas baudiamojon atsakomybn. T16.4. Bendrinink baudiamosios atsakomybs pagrindai ir ribos. Akcesorikumas. Bendrinink veiksm kvalifikavimas. Bendrinink atsakomybs ir bausmi individualizavimas. Sunkinani ir lengvinani aplinkybi inkriminavimo bendrininkams ribos. Baudiamasis statymas visiems, kaltiems nusikaltimo padarymu, nustato vienodus baudiamosios atsakomybs pagrindus (BK 3 str.). Koki nors papildom bendrinink atsakomybs pagrind be nusikaltimo sudties j veikoje nra numatyta. Bendrininkavimas yra manomas praktikai visuose tyiniuose nusikaltimuose. Nusikaltim sudt bendrinink veiksm atsakomybs pagrind sudaro bendrai daromo nusikaltimo poymi visuma: bendrininkavimo poymi, numatyt BK 18 str., ir nusikaltimo, numatyto BK Specialiosios dalies straipsnyje, pagal kur kvalifikuojama bendrinink veika, poymi. Bendrinink atsakomybs principai: Bendrininkams u bendras nusikalstamas pasekmes taikomos tos paios bausms, neperengiant minimalios ir maksimalios ribos, numatytos straipsnio, pagal kur kvalifikuojama j veika, sankcijoje; Individualizuojant bausm laikomasi t pai bausms skyrimo pradmen ( BK 18 str. VII d., 39 str.). Taigi vienodi bendrinink atsakomybs pagrindai nepaneigia bendrinink atsakomybs individualizavimo ir nereikia lygios vis bendrinink atsakomybs. Bendrininkavimo faktas pats savaime dar nesunkina kiekvieno bendrininko atsakomybs. ios taisykls iimtis yra tik viena bendrininkavimo forma organizuota grup, kuri visada laikoma sunkinania aplinkybe. Visais kitais atvejais svarbs yra dalyvavimo bendrame nusikaltime pobdis ir laipsnis. Bendrininko dalyvavimo nusikaltime pobd pirmiausia apibdina bendrininkavimo ris. Taiau taip pat turi bti vertinamas realus kiekvieno bendrininko poveikis kitiems bendrininkams, visai nusikaltimo eigai. Kiekvieno bendrininko dalyvavimo nusikaltimo padaryme laipsn nulemia jo veiklos indlis, io indlio svarba kit bendrinink veiksmams. Apie tai byloja bendrininko sumanumo, atkaklumo, valios, aktyvumo ir kt. savybi panaudojimo siekiant bendro nusikalstamo rezultato vertinimas. Paprastai bendrinink veiksm kvalifikacija priklauso nuo to, kiek vykdytojas realizuoja bendr nusikalstam ketinim. Btent vykdytojo veiksmai lemia, kuri stadij pasiekia bendra nusikalstama veika. Taiau nra ir negali bti visiko bendrinink atsakomybs priklausymo nuo vykdytojo atsakomybs. Bendrininkams negali bti inkriminuojamos vykdytojo asmenins savybs: pakartotinumas, itin pavojingas recidyvas. Bendrininkai neatsako u vykdytojo eksces. Bendrinink savanorikas atsisakymas pabaigti bendr nusikaltim yra galimas tik jei vykdytojas dar nra pabaigs nusikaltimo. Kai savanorikai pabaigti nusikaltim atsisako vykdytojas, jo atsakomybs klausimas sprendiamas kaip individualiai veikusio subjekto. Organizatorius ar kurstytojas, atsisaks tsti bendr nusikalstam veik, privalo bti aktyvus. Savanorikas padjjo atsisakymas gali pasireikti: Nepadarymu t veiksm, kuriuos jis, kaip padjjas, privaljo atlikti ir be kuri tolimesn kit bendrinink veika bt nemanoma arba labai sunkiai tsiama; Aktyvia veikla, kuria siekiama paalinti savo indl, savo pagalb ir ukirsti keli galimoms pasekmms, kurioms slygas atsirasti ruo ir jis. Jei organizatoriui ar kurstytojui, savanorikai atsisakiusiam pabaigti nusikaltim, nepasisek nutraukti kit bendrinink veikos, jei padjjui nepavyko atsisakyti teikti savo pagalb, jiems baudiamosios atsakomybs pagrindai u bendrininkavim neinyksta ir tai gali bti tik kaip aplinkyb, velninanti atsakomyb. 5. Bendrininkavimas padarant nusikaltimus, numatanius special subjekt Baudiamajame kodekse yra numatyta nusikaltim, pvz., valstybs tarnybai, krato apsaugos tarnybai, sudi, i kuri akivaizdu, jog toki nusikaltim vykdytoju gali bti tik asmuo, be bendrj subjekto poymi, turintis ir specialiuosius subjekto poymius, pvz., pareigno, kario. statymas numato, kad tokias savybes privalo turti kiti asmenys vykdytojo bendrininkai. BK bendrosios dalies normos, nustatanios bendrinink atsakomybs pagrindus ir principus, atskirai minimo klausimo nesprendia. Taiau pamint norm ir BK 270 str. analizai leidia tvirtinti, kad asmenys, organizav, kurst ar padj padaryti nusikaltimus, kuri vykdytoju gali bti tik specialusis subjektas, atsako pagal tuos paius straipsnius, kaip ir vykdytojas. 6. Vykdytojo ekscesas Bendrininkai neatsako u vykdytojo eksces, t.y. u tokius vykdytojo veiksmus, kurie nors kartais ir turi ry su bendrai daroma veika, bet nebuvo apimti bendrinink tyia. Taigi inyksta btini bendrininkavimo poymiai: veiksm bendrumas,

55 subjektyvusis ryys. Todl vykdytojui, o ne visiems bendrininkams, turi bti inkriminuojamos tik jo suvoktos kvalifikuotos nusikaltimo aplinkybs. Vykdytojo ekscesu laikytini ir tokie veiksmai, kurie nebuvo bendrinink susitarimo dalyku arba kurie buvo padaryti neatsargiai. U tokius veiksmus ir j pasekmes vykdytojas atsako vienas. Suprantama, kad ekscesu nebus laikomas toks vykdytojo elgesys, kuris nors ir skiriasi nuo bendrinink numatytos, sutartos veikos, bet nekeiia ksinimosi esms ir neturi reikms veikos kvalifikavimui. Paymtina, kad ne tik vykdytojas, bet ir bet kuris bendrininkas gali paeisti bendrai numatyto nusikaltimo padarymo mechanizm, siekti kit pasekmi ar atlikti bendrai neaptartus veiksmus ir t.t. Taigi galimas kiekvieno bendrininko ekscesas, u kur jis atsako asmenikai. Savanorikas atsisakymas, esant bendrininkavimui. Nepavyks kurstymas ir padjimas. Paprastai bendrinink veiksm kvalifikacija priklauso nuo to, kiek vykdytojas realizuoja bendr nusikalstam ketinim. Btent vykdytojo veiksmai lemia, kuri stadij pasiekia bendra nusikalstama veika. Taiau nra ir negali bti visiko bendrinink atsakomybs priklausymo nuo vykdytojo atsakomybs. Bendrininkams negali bti inkriminuojamos vykdytojo asmenins savybs: pakartotinumas, itin pavojingas recidyvas. Bendrininkai neatsako u vykdytojo eksces. Bendrinink savanorikas atsisakymas pabaigti bendr nusikaltim yra galimas tik jei vykdytojas dar nra pabaigs nusikaltimo. Kai savanorikai pabaigti nusikaltim atsisako vykdytojas, jo atsakomybs klausimas sprendiamas kaip individualiai veikusio subjekto. Organizatorius ar kurstytojas, atsisaks tsti bendr nusikalstam veik, privalo bti aktyvus. Savanorikas padjjo atsisakymas gali pasireikti: Nepadarymu t veiksm, kuriuos jis, kaip padjjas, privaljo atlikti ir be kuri tolimesn kit bendrinink veika bt nemanoma arba labai sunkiai tsiama; Aktyvia veikla, kuria siekiama paalinti savo indl, savo pagalb ir ukirsti keli galimoms pasekmms, kurioms slygas atsirasti ruo ir jis. Jei organizatoriui ar kurstytojui, savanorikai atsisakiusiam pabaigti nusikaltim, nepasisek nutraukti kit bendrinink veikos, jei padjjui nepavyko atsisakyti teikti savo pagalb, jiems baudiamosios atsakomybs pagrindai u bendrininkavim neinyksta ir tai gali bti tik kaip aplinkyb, velninanti atsakomyb. 7. Prisidjimo prie nusikaltimo svoka Baudiamajame statyme nustatyta, kad prisidjimo prie nusikaltimo institut sudaro normos, nustatanios atsakomyb u nusikaltimo slpim, nepraneim apie nusikaltim, nesudraudim. Prisidjimo skirtingumas nuo bendrininkavimo Prisidedant prie kit asmen nusikalstamos veikos, nra determinuojami jos vykdytoj ar kit bendrinink veiksmai ir tada smoningai nepadedama atsirasti nusikalstamoms pasekmms. Taigi bdingiausias tokio prisidjimo prie nusikaltimo poymis yra tai, kad subjekto, nors ir prisidjusio prie nusikaltimo, veiksmai (neveikimas) nra susij prieastiniu ryiu su kit asmen daromu ar padarytu nusikaltimu ir jo pasekmmis. Toks subjektas nra kaltas u pasekmes, atsiradusias ne dl jo, bet dl kit asmen nusikalstamos veiklos, ir todl nra j bendrininkas. Skirtumas nuo bendrininkavimo prisidedantis asmuo i anksto nra priadjs padti. Ne u vis nusikaltli slpim ar u nepraneim apie padaryt nusikaltim yra numatyta baudiamoji atsakomyb. Prisidjimo rys Prisidjimo rys: 1. Nepraneimas apie nusikaltim; Tai bus nusikalstamas prisidjimas, kai bus sekanios slygos: Subjektui apie nusikalstam kit asmen veikl turi bti tikrai inoma; Subjektui turi bti suvokiamas nusikaltimo pobdis. Jeigu ios slygos yra, o subjektas neduoda stuko, tai io nusikaltimo subjektyvioji pus pasireikia tiesiogine tyia. Nepraneimo apie nusikaltim sudtis formalioji, todl atsakomyb ikyla u pat nepraneimo fakt. Baudiamoji atsakomyb negalima jeigu po stuko gali ikilti grsm artimiems giminaiiams, kad bus ikelta byla. 2. Nusikaltimo ar nusikaltlio slpimas. Nusikaltl slepiantis asmuo turi inoti ne tik tai, kad slepia nusikaltl, bet ir suvokti nusikaltlio padaryto nusikaltimo esm, nes ne u vis nusikaltim slpim numatyta baudiamoji atsakomyb. (BK 295 str.). eimos narius galima slpti tik po antklode, o jeigu yra noras tai ir kitur nes u tai nebaudiama. Subjektyviajai nusikaltimo slpimo pusei bdinga: Slepiamo nusikaltimo pobdio suvokimas; Supratimas, kad atliekami veiksmai, u kuriuos numatyta BA Siekimas tokia savo veika apsunkinti nusikaltimo ir j padariusi asmen iaikinim bei j nubaudim. 3. Nesudraudimas Tai netrukdymas daryti nusikaltim, kai savo ir (arba) kit asmen (valstybini institucij, pareign, piliei) pastangomis tai buvo galima padaryti.

56 BK bendrojoje dalyje neminimas. Todl tai daugiau moralin, o ne teisin pareiga. Taiau jeigu nusikaltimui kelio neukerta pareignas, kuris tai privalo daryti, jis gali bti traukiamas u piktnaudiavim tarnyba. Subjektyvija prasme bdinga tiesiogin tyia, nes subjektas supranta kito asmens daromos veikos nusikalstam pobd, suvokia savo pareig ukirsti keli nusikaltimui, nori likti daromo nusikaltimo nuoalyje. Skirtumas nuo kitu prisidjimo form padaromas tik neveikimu asmens, privalanio pagal pareigas ukirsti keli nusikaltimams ir tas neveikimas pasireikia kit asmen nusikalstamos veikos metu. T17. Nusikaltim daugetas (vedo paskaita) Pavienio nusikaltimo samprata ir rys Pavienio nusikaltimo samprat formuoja teorija. Pavienis nusikaltimas tai veika, kuri yra nukreipta viening objekt (objekto vieningumas nustatomas pagal tyios kryptingum), vieninga kalts forma ir padaroma tapaiais ar panaiais veiksmais. Pavieniai nusikaltimai, kurie yra panas nusikaltim dauget: 3. Tstiniai nusikaltimai kuomet yra keli epizodai, kurie kartu sudaro vien nusikaltim (jeigu 10 kart vagia po 10 plyt objektas vieningas, veiksmai panas, kalts forma jeigu tikslas buvo pavogti 100 plyt tai bus pavienis nusikaltimas, nes tyia buvo apibrta. Jeigu tyia neapibrta ir pavog daugiau tai jau maiausiai du nusikaltimai. Jeigu pavogs 100 plyt, nusprs, kad neiu kol ineiu, tai kiekvienas epizodas atskiras nusikaltimas.) 4. Trunkamieji nusikaltimai kuomet veikimu ar neveikimu padaromas pareigos nevykdymas laiko tarpe. Pvz. : dezertyravimas, aliment nemokjimas. 5. Nusikaltimas su dviem objektais pvz. Plimas paeidiama nuosavyb ir sveikata, bet nepaeidus j abiej, nebus baigto vieno nusikaltimo. 6. Nusikaltimai su alternatyviniais poymiais kuomet statym leidjas, konstruodamas nusikaltim sudtis, nurodo kelis vienodos reikms skirtingus veiksmus, kuri kiekvienas atskirai paimtas kartu su kitais nusikaltimo sudties poymiais sudaro vien nusikaltim. Pvz. Neteistas aunamojo ginklo neiojimas, gaminimas ir realizavimas. 7. Nusikaltimas su administracine prejudicija nusikaltimu laikomi tokie veiksmai, kurie padaryti pakartotinai. Pirm kart padaryti veiksmai paprastai utraukia administracin atsakomyb, o antr kart yra baudiama pagal BT normas. 8. Kai nusikaltim sudaro veikos kartotinumas (nebtinai 2 kartus). Vienas veiksmas neutraukia atsakomybs, o padarytas pakartotinai, utraukia atsakomyb. Sistemingas smgi sudavimas ne maiau kaip 3 kartus. 9. Nusikaltimai su kvalifikuojaniom aplinkybm . Tai tokie veiksmai, kurie iorikai atrodo kaip savarankiki nusikaltimai. Abort, kuris sukelia apysunk kno sualojim, vertiname kaip vien nusikaltim; iaginimas, sukls itin sunkias pasekmes. Greta pagrindins sudties straipsny numatyta kvalifikuojantys poymiai, kurie gali bti atskiru nusikaltimu. Nusikaltim daugetas yra tuomet, kai padaryta du ar daugiau nusikaltim, padaryt vieno asmens, u kuriuos asmuo nra patrauktas baudiamojon atsakomybn ir nra klii patraukti baudiamojon atsakomybn bent u du nusikaltimus. Poymiai: 1. Nusikaltimus padaro vienas asmuo; 2. Padaryti maiausiai du nusikaltimai; 3. Nei u vien i padaryt nusikaltim, asmuo nra baustas (io poymio neturi recidyvai); 4. Neturi bti juridini klii patraukti asmen baudiamojon atsakomybn: senatis, kai btinas privatus kaltinimas, o jo nra, recidyvo atvilgiu ir nuosprendio vykdymo senatis arba teistumo inykimas arba panaikinimas, kai kurios atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs aplinkybs. Daugeto skirstymas: 1. Pagal veiksm atlikimo laik: Idealioji sutaptis Realioji sutaptis 2. Pagal veik pobd: Pakartotinumas skirstomas paprastj ir specialj, kuris dar skirstomas vienar ir tapat. 3. Recidyvas: Paprastas; Sudtinis Itin pavojingas recidyvistas Idealioji sutaptis kai viena veika paeidiami dviej BK straipsni reikalavimai ( namo sprogimas ir na mons viena veika du nusikaltimai). Papildomas poymis veiksm vienalaikikumas. Realioji sutaptis kai dviem veikom paeidiami dviej BK straipsni ar j dali reikalavimai. Dvi veikos du nusikaltimai. Sutapi skirtumai: 2. Skirtingai skaiiuojama patraukimo baudiamojon atsakomybn senatis:

3. 4.

57 Idealiosios sutapties atveju senaties terminas prasideda kartu , o baigiasi kai baigiasi senatis u sunkesn nusikaltim; Realiosios sutapties atveju antras nusikaltimas nutraukia pirmo nusikaltimo senat ir pradeda eiti i naujo. BK tvirtina skirtingas bausms skyrimo taisykles; Tai, kokie nusikaltimai turi bti padaromi: idealioj tik nusikaltimai numatyti skirtinguose BK straipsniuose, o realiosios ir straipsni dalyse.

Pakartotinumas Pagal pobd pakartotinumas gali bti paprastas ir specialus, kuris dar skirstomas vienar ir tapat. Paprastas pakartotinumas tai bet koks dviej nusikaltim padarymas, kuris kvalifikavimui reikms neturi, o yra tik sunkinanti aplinkyb, kuri teismas gali ir neatsivelgti. Tapats nusikaltimai dviej tapai veik padarymas (vagyst stambiu mastu), kurios kvalifikuojamos pagal vieno straipsnio vien dal. Vienariai tie, kuriuos statymas prilygina vienariams (pagal BK svok iaikinim pvz. 280 str.). Specialus pakartotinumas yra svarbus kai reikia kvalifikuoti veik kaip padaryt pakartotinai. Kai kuriais atvejais pakartotinumas tapatus su realija sutaptimi, kadangi j iskyrimo kriterijai yra skirtingi. Recidyvas Paprastas recidyvas teistas asmuo padaro nauj, nesusijus nusikaltim ( vagis nuudo) Specialusis recidyvas teistas asmuo padaro nauj nusikaltim, kuris yra susijs su ankstesniu ( tyinis nuudymas nuudymas) Itin pavojingas recidyvistas tokiu pripastamas teismo sprendimu. Toks sprendimas turi kaip ir speciali reikm kvalifikavimui. Minusas tas, kad pvz. Asmuo u 5 vagystes bus pripaintas itin pavojingu ir nuuds bus baudiamas kaip itin pavojingas.

58 I tema. Baudiamosios teiss svoka, funkcijos, sistema. Baudiamosios teiss mokslas..............................................................1 T1. 1. Baudiamosios teiss svoka. Baudiamoji teis subjektyvine prasme (ius puniendi). Baudiamoji teis objektyvine prasme (ius poenala). Baudiamosios teiss atsiradimas ir raida vairiais valstybs vystymosi etapais. Baudiamoji teis teisinje valstybje.......................................................................................................................................................................1 T1. 2. Baudiamosios teiss dalykas. Baudiamieji teisiniai santykiai.......................................................................................1 T1. 3. Pagrindins baudiamosios teiss svokos: nusikaltimas ir bausm. ...............................................................................1 T1. 4. Baudiamoji teis kaip valstybs teisins sistemos dalis. Baudiamoji teis ir kitos visuomeninius santykius reguliuojanios normos: moral, religija. Atrankinis baudiamosios teiss reguliuojam santyki pobdis. Baudiamoji teis teiss sistemoje. Materialin ir procesin baudiamoji teis. Bausmi vykdymo teis. Baudiamosios teiss atribojimas nuo kit teiss ak: administracins, civilins teiss.........................................................................................................................2 T1. 5. Baudiamosios teiss funkcijos. Visuomenje pripaint teisini grybi apsauga. Teisini gri, ginam baudiamosios teiss priemonmis ribos. Baudiamosios teiss represins ir prevencins ribos. Baudiamosios teiss subsidinis pobdis........................................................................................................................................................................3 T1. 6. Baudiamoji teis kaip ultima ratio dl nusikalstamos veiklos. Nubaudimas u padaryt veik. Nubaudimas kaip nusikaltusio asmens pataisymo prielaida. Bausm, atpildas, kalts ipirkimas...........................................................................3 T1. 7. Baudiamosios teiss sistema. Bendroji ir specialioji dalys. Pagrindiniai bendrosios ir specialiosios dali sudarymo principai.......................................................................................................................................................................................3 T1. 8. Baudiamosios teiss mokslas. Baudiamosios teiss mokslo paskirtis. Mokslins analizs metodai. Baudiamosios teiss mokslo vieta visuomenini moksl struktroje. Baudiamoji teis ir kitos mokslo akos, padedanios sprsti atsakomybs u padarytus nusikaltimus klausimus. Teiss mokslo raida. Klasikin kryptis. Antropologin kryptis. Sociologin kryptis......................................................................................................................................................................4 BT altiniai. .................................................................................................................................................................................5 T2. Baudiamosios politikos pagrindai............................................................................................................................................7 T2.1.1. Baudiamosios politikos svoka......................................................................................................................................7 T2.1.2. Baudiamosios politikos turinys ir pltot vairiais Lietuvos valstybs raidos laikotarpiais..........................................7 T2.2. Politin ir teisin reforma ir baudiamosios politikos pokyiai.........................................................................................7 T2.3.1-2. Pagrindiniai baudiamosios politikos principai. Konstitucini princip realizavimas baudiamojoje teisje............8 Lietuvos statym leidyboje pagrindiniai principai tvirtinti Konstitucijoje:...................................................................................8 T2.3.3. Specials baudiamosios teiss principai: ......................................................................................................................8 T3. Baudiamoji atsakomyb ir jos pagrindai.................................................................................................................................8 T3.1. Baudiamosios atsakomybs svoka..................................................................................................................................8 T3.2.1. Baudiamosios atsakomybs esm. ................................................................................................................................9 T3.2.2. Atsakomyb ir sankcija. .................................................................................................................................................9 Atsakomyb ir sankcija ios svokos savo turiniu nesutampa. BK sankcija- tai statymo numatytos bausms ribos. ios ribos pasireikia ne tik nustatant bausmi ris ir dydius BK Specialiosios dalies normoje, bet ir koreguojant jas Bendrosios dalies normomis- skiriant velnesn , negu statyme numatyta bausm ir kt. Tuo tarpu baudiamoji atsakomyb negali bti maesn arba didesn- ji yra arba jos nra. O j realizuojant jau gali bti pritaikytos aplinkybs, takojanios grietesn ar velnesn bausms paskyrim. ........................................................................................................................................................................9 T3.2.3. Atsakomyb ir bausm....................................................................................................................................................9 T3.3.1. Filosofiniai baudiamosios atsakomybs aspektai........................................................................................................10 T3.3.2. Valios laisvs problema.................................................................................................................................................10 Formuojantis iuolaikinei demokratijai, filosof, teisinink darbuose daug dmesio imta skirti laisvs problemai, mogaus poelgio laisvei. Atsirado vairios teorinio pagrindimo kryptys, kurios atsispindjo baudiamosios teiss teorijoje ir baudiamj statym leidyboje....................................................................................................................................................10 T3.3.3. Neotomistinis, neokantistinis, pragmatinis valios laisvs supratimas. .........................................................................10 T3.3.4. Baudiamosios atsakomybs reikm moni poelgiams.............................................................................................10 T3.4.1. Atsakomybs u konkrei nusikalstam veik pagrindas............................................................................................10 T3.4.2. Baudiamojo statymo udraustos kaltai veikos padarymas.........................................................................................10 T3.4.3. Nusikaltimo sudties poymi nustatymas formalus baudiamosios atsakomybs pagrindas..................................10 T3.5. Baudiamosios atsakomybs kaip baudiamojo teisinio santykio raida..........................................................................11 T3.6. Patraukimo baudiamojon atsakomybn pagrindimas usienio ali baudiamojoje teisje...........................................11 T4. Lietuvos baudiamosios teiss altiniai...................................................................................................................................11 T4.1. Pirmieji raytiniai Lietuvos baudiamosios teiss altiniai. Kazimiero teisynas (1468), Lietuvos statutai (I-1529, II 1566m, III- 1588)........................................................................................................................11 T4.2. Rusijos B statymu galiojimo vedimas. ..........................................................................................................................11 T4.3. Baudiamosios teises altiniai, atkrus nepriklausomyb. 1918 m. Rusijos baudiamojo statuto (1903 m.) galiojimo vedimas. Vokietijos baudiamj statym galiojimas Klaipdos krate. Papildomi baudiamosios teiss statymai, priimti Lietuvos teritorijoje ir Klaipdos krate nepriklausomybs laikotarpiu....................................................................................11 T4.4. Lietuvos okupacija ir 1940 m. ir Rusijos Federacijos BK galiojimo vedimas Lietuvos teritorijoje. Rusijos baudiamojo kodekso taikymas u tariamus nusikaltimus nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu.............................................12 T4.5. Lietuvos Respublikos Baudiamojo kodekso primimas (1961 m.) Baudiamojo kodekso pakeitimai ir papildymai iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybs atkrimo...................................................................................................................12 T4.6. Baudiamj statym pakeitimai ir papildymai atkrus Lietuvos nepriklausomyb. Naujo baudiamojo kodekso rengimo problemos......................................................................................................................12

59 T4.7. Tarptautiniai BT altiniai. Tarptautins atsakomybs u atskirus nusikalstamus veiksmus konvencijos. Tarptautiniai atsakomybs u karinius nusikaltimus, nusikaltimus monikumui ir monijai dokumentai. .................................................12 Nacionalins valstybs ir tarptautines baudiamosios teiss santykis.......................................................................................12 T.5. Baudiamasis statymas ir jo galiojimo ribos.........................................................................................................................13 T5.1. Baudiamj statym sandara.........................................................................................................................................13 T5.3. Baudiamj statym galiojimas erdvje . .....................................................................................................................14 T5.4. Baudiamj statym galiojimo laikas...........................................................................................................................14 T5.5. Baudiamj statym aikinimas ...................................................................................................................................15 T5.6. Analogija ir sprag problema. Analogijos draudimas. Pleiamasis aikinimas ir analogija. Sprag baudiamojoje teisje problema....................................................................................................................................16 T5.7. Prieglobsio suteikimas (asylum).....................................................................................................................................16 T5.8. Asmen, padariusi nusikaltimus idavimas (ekstradicija)..............................................................................................16 6 T. Nusikaltimas ir nusikalstamumas...........................................................................................................................................16 T6.1.Nusikaltimo svoka. Nusikaltimo svokos raida. Formalinis ir materialinis nusikaltimo apibrimas. Nusikaltimo apibdinimas statyme ir baudiamosios teiss moksle. Nusikaltimas ir nusiengimas............................................................16 Tiek pavojingumo pobdis, tiek pavojingumo laipsnis turi aplinkybes:.......................................................................................17 T6.2. Nusikalstama veika baudiamosios atsakomybs pagrindas. Nusikalstamas veikimas. Nusikalstamas neveikimas.. .19 T6.3. Nusikaltimo pavojingumas. Nusikaltim klasifikavimas pagal pavojingumo laipsn ir pobd......................................19 Itin sunks nusikaltimai:............................................................................................................................................................20 T6.4.Prieingumas teisei nusikaltimo poymis.......................................................................................................................20 T6.5. Kalt kaip nusikaltimo poymis.......................................................................................................................................21 T6.6.Nusikaltimo baudiamumas. Nullum poena sine lege.......................................................................................................21 T6.7. Nusikaltimas ir nusikaltimo sudtis..................................................................................................................................21 T6.8. Nusikalstamumo samprata. Nusikalstamumo bkl, struktra ir dinamika. Nusikalstamumo Lietuvoje 1918 1993 m. charakteristika......................................................................................................21 T6.9. Nusikalstamumo ir konkretaus nusikaltimo prieastys....................................................................................................22 T7. Nusikaltimo sudtis.................................................................................................................................................................22 T7.1. Nusikaltimo sudties svoka. Nusikaltimo sudtis ir nullum crimen sine lege principas................................................22 T7.2. Nusikaltimo sudties struktra. Nusikaltimo sudties elementai ir poymiai..................................................................22 OBJEKTAS teisiniai griai, kurie paeidiami, padarant nusikaltim. Nusikaltimo dalykas materiali objekto iraika, per kur paeidiamas objektas. ..........................................................................................................................................................23 T7.3. Nusikaltimo sudties poymio svoka, j rys...............................................................................................................23 T7.5. Nusikaltimo ir nusikaltimo sudties svok tarpusavio ryys..........................................................................................25 T7.6. Nusikaltimo sudtis usienio ali baudiamosios teiss teorijoje ir praktikoje..............................................................26 T 8. OBJEKTYVS NUSIKALTIMO SUDTIES POYMIAI.................................................................................................26 8. 1.Objektyvaus esm nusikaltimo sudtyje. ...........................................................................................................................26 8. 2. Objektyvi nusikaltimo sudties poymi klasifikavimas.................................................................................................26 8.3. Objektyvi nusikaltim sudties poymi .........................................................................................................................26 T 9. NUSIKALTIMO OBJEKT APIBDINANTYS POPYMIAI.........................................................................................26 T9.1. Teisinis gris kaip nusikaltimo objektas...........................................................................................................................26 T9.2. Nusikaltimo objekt rys. Atskir nusikaltimo objekt ri apibdinimas. ................................................................27 T9.3. Nusikaltimo dalykas. Nusikaltimo objektas ir nusikaltimo dalykas. ...............................................................................27 T9.4. Nukentjusysis. ................................................................................................................................................................27 T 10. NUSIKALSTAMOS VEIKOS POYMIAI........................................................................................................................28 T10.1.Veikos svoka. Veikimo ir neveikimo samprata, j atskyrimas. Veikos smoningumas, valingumas, prieingumas teisei..........................................................................................................28 T10.2. Veikimo teorijos: kauzalin, finalin, socialin.............................................................................................................28 T10.3. Veikimas per tarpinink..................................................................................................................................................28 T10.4. Neveikimas. Teisin pareiga ivengti nusikalstamo rezultato. Pasekmi reikm vertinant neveikim. Neveikimas pradjus veiksmus.(?) Dvigubas neveikimas. (?).................................................................................................29 T10.5. Veikos pavojingum ir prieingum teisei alinanios aplinkybs. Provokacija, klaida. Btinoji gintis. Btinasis reikalingumas. Nukentjusiojo sutikimas. Tarnybos galiojimai. .............................................................................................29 T.10.6. Nusikalstamos pasekms. Pasekmi rys ir reikm...................................................................................................30 T.10.7. Veikimo ir neveikimo prieastingumas. Prieastinio ryio teorijos baudiamojoje teisje: ekvivalentins teorijos, adekvataus prieastinio ryio teorija. Prieastinio ryio suvokimo problema.....................................31 T.10.8. Nusikaltimo padarymo vieta, laikas, aplinkybs bei priemons. J taka baudiamajai atsakomybei..........................31 T.10.9. Veikos charakteristika usienio ali baudiamojoje teisje(?)....................................................................................31 T11. SUBJEKTYVS NUSIKALTIMO SUDTIES POYMIAI..............................................................................................31 T11.1. Subjektyvaus esm nusikaltimo sudtyje ......................................................................................................................31 T11.2. Subjektyvi poymi aikinimas ir klasifikavimas........................................................................................................31 T11.3. Subjektyvi poymi nustatymo reikm baudiamojoje atsakomybje.......................................................................32 T13. KALT IR SU JA SUSIJ KLAUSIMAI............................................................................................................................35 T13.1. Mokymo apie kalt pagrindai. Principas nra atsakomybs be kalts. Teisin kalt ir moralin kalt. Konkreios veikos kalt ir kalt, pagrsta gyvenimo bdu............................................................................................................................35 T13.2. Kalts apibrimas: psichologinis, norminis. Kalts samprata finalinje veikos teorijoje............................................35

60 T13.3. Smons ir valios reikm sprendiant kalts klausimus...............................................................................................35 T13.4. Kalts formos. Tyin kalt. Jos elementai. Tyios rys baudiamajame statyme ir baudiamosios teiss teorijoje. ....................................................................................................................................................................................................35 T13.5. Neatsargi kalt. Neatsargumo poymiai. Neatsargios kalts rys baudiamajame statyme ir baudiamosios teiss teorijoje. Neatsargumas ir pasekmi kvalifikuoti deliktai.........................................................................................................38 T13.6. Mirios kalts (Mk) klausimai baudiamosios teiss teorijoje.......................................................................................39 T13.7. Faktini aplinkybi klaida ir draudimo klaida. Klaida dl objekto, veikos, pasekmi ir prieastinio ryio. Draudimo klaida: klaidingas veikos neteisingumo suvokimas, baudiamumo klaida. Klaid taka baudiamajai atsakomybei...............39 T13.8. Kazusas. Objektyvusis pakaltinimas..............................................................................................................................41 T13.9. Kalts klausimai usienio ali baudiamojoje teisje...................................................................................................41 T14. KALT PANAIKINANIOS APLINKYBS APLINKYBS ALINANIOS VEIKOS PAVOJINGUM IR PRIEINGUM TEISEI..............................................................................................................................................................41 T14.1. Kalt panaikinani aplinkybi svoka ir rys.............................................................................................................41 T14.2. Btinoji gintis. Btinosios ginties teistumo slygos, apibdinanios ksinimsi ir gynyb. Tariamoji btinoji gintis. Btinosios ginties provokacija..........................................................................................................42 T14.3. Btinosios ginties virijimas. Atsakomyb u veikas perengiant btinosios ginties ribas...........................................44 T14.4. Nusikaltlio sulaikymas. Veiksm nusikaltliui sulaikyti teistumo slygos. ..............................................................44 T14.5. Btinasis reikalingumas. Btinojo reikalingumo slygos..............................................................................................45 T14.6. Profesin ir kin rizika..................................................................................................................................................46 T14.7. sakymo vykdymo reikm sprendiant baudiamosios atsakomybs klausimus..........................................................46 T14.8. Seimo nari parlamentins nelieiamybs dl pasisakym ir informacij Seime ribos.................................................46 T14.9. Baudiamj statym dl kalt panaikinani aplinkybi reforma. i klausim sprendimas usienio ali baudiamojoje teisje.................................................................................................................................................................47 T15. Tyinio nusikaltimo padarymo stadijos.................................................................................................................................47 T15.1. Tyinio nusikaltimo stadij svoka. Nusikaltimai, kuriuose skiriamos stadijos. Stadij rys. Nusikaltimo stadij nustatymo reikm baudiamajai atsakomybei ir bausmei........................................................................................................47 T15.2. Baigtinis (gal baigtas?) nusikaltimas. Atskir nusikaltimo ri baigtumo momentas.................................................47 T15.3. Rengimosi padaryti nusikaltim svoka ir poymiai. Rengimosi skirtingumas nuo tyios. Rengimosi veiksm rys. Rengimosi padaryti nusikaltim pavojingumas ir jo nustatymo kriterijai. Rengimosi baudiamumas.....................................48 T15.4. Pasiksinimo padaryti nusikaltim svoka. Pasiksinimo skirtingumas nuo rengimosi padaryti nusikaltim ir nuo baigtinio nusikaltimo. Subjektyvs ir objektyvs pasiksinimo poymiai. Pasiksinim rys. Baigtinis ir nebaigtinis pasiksinimas. J skyrimo kriterijai...........................................................................................................................................49 Pasiksinimo rys:........................................................................................................................................................................49 T15.5. Baudiamosios atsakomybs u parengtin veikl pagrindai ir ribos. Aplinkybs, kurias teismas atsivelgia skirdamas bausm u parengtin nusikalstam veikl...............................................................................................................49 T15.6. Savanorikas atsisakymas pabaigti nusikaltim. Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs dl savanoriko atsisakymo pagrindai ir slygos. Aktyvioji atgaila ir jos skirtingumas nuo savanoriko atsisakymo.......................................50 T15.7. Atsakomyb u rengimsi ir pasiksinim usienio ali teisje...................................................................................50 16 tema. Bendrininkavimas padarant nusikaltim.........................................................................................................................51 T16.1. Bendrininkavimo svoka................................................................................................................................................51 T16.2. Bendrininkavimo formos. Nusikalstamas susivienijimas...............................................................................................52 T16.3. Bendrinink rys. .........................................................................................................................................................53 BK 18 str. 2 d. kaip nusikaltim bendrininkai greta vykdytoj vardijami organizatoriai, kurstytojai ir padjjai. is galim nusikaltimo bendrinink sraas yra baigtas. Kiekvieno bendrininkavimo atveju galimas, ir kartu btinas, tikslus bendrinink ries nustatymas, nes tai reikalinga slyga sprendiant bendrinink atsakomybs pagrind bei bausms individualizavim.......................................................................................................................................................................53 Bendrinink ri apibdinimas. ..............................................................................................................................................53 Nusikaltimo vykdymas per tarpinink. Objektyvs ir subjektyvs poymiai, apibdinantys bendrinink veiksmus..............54 T16.4. Bendrinink baudiamosios atsakomybs pagrindai ir ribos. Akcesorikumas. Bendrinink veiksm kvalifikavimas. Bendrinink atsakomybs ir bausmi individualizavimas. Sunkinani ir lengvinani aplinkybi inkriminavimo bendrininkams ribos...................................................................................................................................................................54 T17. Nusikaltim daugetas (vedo paskaita).................................................................................................................................56 Pakartotinumas...........................................................................................................................................................................57 Recidyvas...................................................................................................................................................................................57