1

VIDURAMI TEIS Anglosaks statymai Etelberto statymas

Anglosaks karaliaus Etelberto (560-616 m.) teisynas yra seniausias Anglijos teiss paminklas
1

tai statymai, kuriuos karalius Etelbertas ved gyvenant Augustinui : 1. Dievo ir Banyios turto [vagyst] baudiama 12 kart didesniu atlyginimu; vyskupo turto [vagyst] - 11 kart, ventiko turto - 9 kartus, diakono - 6 kartus, klieriko - 3 kartus. Banyios taikos [paeidimas] [turi bti atlygintas] dvigubai, taikos tautos susibrime - dvigubai. 4. Jei laisvas mogus pavogs i karaliaus, turi atlyginti devyneriopai. 6. Jei kas umu laisv mog, privalo sumokti karaliui 50 iling kaip kompensacij eimininkui. 9. Jei laisvas mogus pavogs i laisvojo, privalo atlyginti trigubai, o karalius gaus baud ir vis jo turt. 12. [U] karaliaus namio [nuudym] [privaloma] sumokti 20 iling. 13. Jei kas nuudys mog erlo valdose, privalo sumokti [savininkui] 12 iling . 21. Jei kas nuudys mog, privalo sumokti vidutin vergeld -100 iling. 22. Jei kas nuudys mog, privalo sumokti 20 iling prie atviro kapo ir per 40 nakt atlyginti vis [likus] vergeld. 25. Jei koks mogus umu kerlo nam, tegu sumoka 6 iling atlyginim. 26. Jei umu lt
2

, reikia atlyginti u pirmj [pagal rang] 80 iling; jei umu antro [rango] [lt] - 60 iling; u trei tegul sumoka 40 iling. 73. Jei laisva gedinti moteris pasielgs eminamai, turi sumokti 30 iling. 74. U merginos sualojim reikia skirti tok pat atlyginim kaip ir u laisvo vyro sualojim . 77. Jei koks mogus perka [veda] mergin, turi bti sumokta ipirka, jeigu nekyla ginas. 77.1. Jei vis dlto kyla ginas, jis privalo grinti j namus, o jam privalo grinti jo ipirk. 90. Jei vergas pavogs, tegul atlygina dvigubai.

Hlotario ir Edriko statymas

Priskiriami dviem karaliams: Hlotariui (673-685 m.) ir Edrikui (685-686 m.) statymai vesti Kento karali Hlotario ir Edriko. Hlotaris ir Edrikas, kentiei karaliai, pagausino anksiau j senoli vest teis iais statymais, kurie skelbiami emiau: 11. Jei koks mogus kieno nors namuose kit pavadins priesaikos lauytoju arba usipuls iurkiais odiais, privalo sumokti 1 iling namo savininkui, 6 ilingus tam, kur jis [eid, ir 12 iling karaliui. 12. Jei [namuose], kuriuose veniama, koks mogus atims taur i kito, be to, jei [pastarasis] niekuo nekaltas, j i s [atms taur] pagal senovin paprot privalo sumok ti 1 iling tam, kuris valdo nam, 6 ilingus tam, i kurio atm taur, ir 12 iling karaliui. 16. Jei kas i kentiei perka turt (gyvulius?) Londone, jis privalo! turti du arba tris liudytojus, nesuteptus [kaltinimu] kerlus arba miesto karalikj valdytoj. 16.1. Jei po to kas mog apkaltins [tuo, kad jo sigytas turtas - vogtas], jis
1

Krikioni misionierius, popieiaus Grigalijaus I pasi stas Anglij , kad j pakriktyt . Augustinui pavyko tikinti karali Etelbert pereiti katalikyb, po ko Kente prasidjo pagonyb s igyvendinimas, atsispind j s ir Kento teisynuose.
2

Tai vienintel uuomina apie ltus. Sprendiant i l to vergeldo dydio ir remiantis analogija su kontinentiniais litais, galima daryti prielaid, kad ltai buvo pusiau laisvi mons.

Page 2
2

[apkaltintasis] turs atvykti karaliaus rezidencij mieste ir nurodyti mog, kuris jam pardav, jei j

pasta, ir ikelti jam iekin. 16.2. Jei jis to padaryti negali, tegul paaikina prie altori, dalyvaujant vienam i savo liudytoj arba miesto karalikajam valdytojui, kad nusipirko t turt tame mieste vieai, garbingu sandoriu; ir tas mogus [apkaltins j jam priklausanio turto vagyste] privalo grinti] jam [to turto, kuris jam grinamas] kain.

Vitredo statymai

Urayti 695 arba 696 metais, valdant karaliui Vitredui Penktaisiais maloningojo kentiei karaliaus Vitredo valdymo metais, devint indikt , rugpjio mnesio et dien, vietovje vadinamoje Berghemstedu, buvo suaukta garbingiausi moni taryba, kurioje dalyvavo Bertvaldas, Britanijos arkivyskupas ir mintas karalius; taip pat dalyvavo Roesterio vyskupas (vardu Gubmundas); visa ios tautos dvasininkija buvo vieninga su itikimais pasaulieiais; tada vyriausieji bendru sutarimu sudar statymus, papildan ius [esam] kentie i teis, kurie toliau pateikiami ir tai k skelbia: 1. Tegul Banyia bus laisva nuo mokesi ir rinkliav ir tegul [dvasinininkai] meldiasi u karali ir garbina j ne veriami, bet savanorikai. 2. Mokestis u Banyios teikiamos globos paeidim tebna lygus 50 iling, kaip ir [mokestis u paeidim globos, suteiktos] karaliaus. 3. mon s, susituok paeisdami [banytines] taisykles, turi gr ti prie dorovingo gyvenimo ir atgailauti u nuodmes, arba bus paalinti i banytins bendruomens. 9. Jei esnas eimininkui sakius dirba vergo darb nuo etadienio saullydio iki pirmadienio saullydio [ivakarse], jo eimininkas privalo sumokti 80 iling. 15. Jei vergas valgo [ms per pasnink] savo valia, [turi sumokti] 6 ilingus arba turi bti nubaustas fizine bausme. 16. Vyskupo ar karaliaus odis nepriekaitingas ir be priesaikos. 17. Vienuolyno vyresnysis tegu apsivalo taip pat kaip ir ventikai. 18. ventikas tegul apsivalo [nuo kaltinimo] priesaika prie altoriaus, apsivilks ventiko rbais, sakydamas: Prisiekiu Kristumi - ties sakau, nemeluoju." Taip pat apsivalo ir diakonas. 25. Jei kas nuudys mog u vagyst, tegul [nuudytojo gimin] lieka be vergeldo. 26. Jei kas pagaus laisv mog [vagiant] su kaliais, karalius gali paskelbti vien i trij [galim nuosprendi]: arba j nubaus mirtimi, arba parduos [ vergij] u jros, arba jis isipirks savu vergeldu. 26.1. Tas, kuris ji pagavo ir atvesdino f teism], tegul gaus pus jo [vergeldo arba sumos, ganios pardavus nusikaltli! vergij]; jei j nuudys, privaloma jam uniokli 70 iling. 27. Jei vergas pavogs ir kas nors j ipirks, [turs sumokti], jei karalius leis, 70 iling ; jei ji nuudys, privaloma sumokti puse [vergo] eimininkui.

Ins statymas

Valdant karaliui Inei (688-695 m.) buvo urayta vakar Vcsekso saks paprotin teis 1. Vis pirma mes sakme, kad dvasininkija nenukrypdama laikytsi savo kanon. 1.1. Paskui mes sakme, kad visa tauta tinkamai laikytsi teiss ir statym . 2. Kdikis turi bti pakriktytas per 30 nakt. Jei jis nebus pakriktytas, reiks sumok ti 30 iling. 2.1. Jei jis [kdikis] mirs nekriktytas, privaloma atiduoti visk, k jis [jo tvas] valdo. 3. Jei vergas. sakius jo eimininkui, dirbs sekmadieni, tegul jis bna laisvas, o eimininkas tegul sumoka 30 iling baud. 3.1. Jei vergas dirbs be eimininko inios, jis neteks savo odos (arba sumoks ipirk , atleidiani nuo plakimo')
3

.
3

Papildym skliausteliuose pasitaiko lik kai kuriuose v lesniuose rankra iuose.

Page 3
3

3.2. Jei laisvas mogus t diena dirbs be savo eimininko sakymo, jis neteks savo laisv s (arba [sumoks] 60 iling, o ventikas bus kaltas dvigubai).

4. Banyios mokest privaloma rinkli per vent Martyn

4

, jei kas t dien nesumoks, [turs sumokti] 60 iling baud ir atiduoti 12 kart didesni Banyios mokest. 5. Jei kas, kalias dl mirties, pasislps banyioje, tegul jis isaugos savo gyvybe ir sumok s baud, koki statymas jam numato. 5.1. L Jei tas, kuris turi prarasti savo od, pasieks banyi, tegul jis ivengia plakimo. 6. Jei kas sukels ginkluotas mutynes karaliaus namuose, tegul jis praranda vis savo turt, ir atsivelgiant karaliaus sprendim praras ar isaugos savo gyvyb. 6.1. Jei kas kaunasi vienuolyno teritorijoje, turs sumokti 120 iling. 7. Jei kas pavogs, bet jo mona ir vaikai to neinos, tegu sumoka 60 iling baud. Jei jis pavog inant visiems namikiams, jie visi turi tapti vergais. Deimties met berniukas turi inoti apie vagyst. 12. Jei vagis bus pagautas, tegul bna nubaustas mirtimi arba isiperka savu vergeldu. 13.1. Vagimis" vadiname iki 7 moni; nuo 7 iki 35 - gauja"; jei daugiau - kariauna". 20. Jei mogus, kils i kitos vietovs, arba svetimalis, eina miku, alia kelio, ir neaukia, nepuia rago, j reikia laikyti vagimi: arba j reikia nubausti mirtimi, arba tegul jis isiperka. 23.3. Uilio
5

, mokanio (gafolgeldo
6

) pagalv, [vergeldas yra] 120 iling

7

, jo snaus - 100, vergo - 60, kit - 50; [nelaisvo] uilio od [nuo plakimo galima isaugoti sumokjus] 12 iling. 25. Jei pirklys prekiauja alies viduje tarp moni, jis turi tai daryti prie liudytoj. 32. Jei uilis valdo gaid
8

, jo vergeldas yra 120 iling, jei jis vaido pus [gaido] - 80 iling, o jei jis visai neturi [ems] 60 iling. 40. Kerlo kiemas turi bti aptvertas iem ir vasar; jei jis neaptvertas ir kaimyn gyvuliai prasibraus pro jo paties [palikt] skyl [tvoroje], jis nieko negaus u tuos gyvulius; jis turs ivyti juos lauk ir patirti nuostoli [kuriuos sukels gyvuliai, sibrov jo kiem]. 42.1. Jei raguoiai ilau tvor ir pateks [bendr piev], dl to, kad [eimininkas] nenorjo ar negaljo j suturti, tegul tas, kuris ras [gyvulius] savo lauke, umu juos, o savininkas tegu gauna od, ms ir tegul praranda tai, kas liko. 43. Jei kas mike sudegins medi ir paaiks, kas tai padar, jis turs sumok ti vis baud: jis duos 60 iling, kadangi ugnis yra vagis. 43.1. Jei kas mike nukirs daug medi, ir paskui tai iaiks, jis privals atlyginti [tik j u tris medius po 30 iling u kiekvien, o daugiau mokti jis neprivalo, kiek j ten bebt, nes kirvis yra skundikas, o ne vagis. 44. Jei kas nukirs med, po kuriuo galt tilpti 30 kiauli, ir [tai] iaiks, jis privals sumokti 60 iling. Jei kas nusipirks koki gyvuli, o paskui per 30 nakt pastebs, kad jie serga, tegul grina gyvulius [buvusiam] savininkui, nebent [pastarasis] prisiekt neinojs joki tr kum , kai jam pardav. Jei kerlas pavogs turt ir parsine i savo namus ir ji ten utiks, tai tik jis vienas kaltas, be monos, nes ji privalo paklusti savo vyrui; jei ji idrsta prisiekusi paliudyti nesinaudojusi pavogtu turtu, tegul jai lieka treia dalis [nam tuno
9

]. 74. Jei nelaisvas uilis nuudys angl kilms mog, jo eimininkas turi ji perduoti [nuudytojo] eimininkui ar artimiesiems arba [jiems] sumokti 60 iling u jo [vergo] gyvyb . Jei jis nenori [u j] sumokti ios kainos, eimininkas gali j paleisti; tada jo [mogudio]
4

Lapkriio 11 d.
5

Uiliai - vietiniai brit gyventojai, nukariauti anglosaks .

6

Manoma, kad gafolgeldai buvo vietiniai brit gyventojai, nukariauti anglosaks , - skirtingai nuo saks valstie i - gebur .
7

r. 32 titul .
8

Gaidas - valstieio ems sklypas, em, kuri bdavo ariama per kinius metus.
9

Liks konfiskuojamas

Page 4
4

artimieji turi sumokti [nuudytojo] vergeld [jo giminei], jei jis [vergas] turi laisv gimini ; o jei neturi, jie [nuudytojo gimins] gali keryti. Laisvas mogus neprivalo teikti pagalbos savo nelaisvam giminai iui, nebent reikia sumok ti atlyginim, kad bt ivengta kraujo kerto, taip pat ir nelaisvas gali nepadti laisvam.

Alfredo Didiojo statymas

Karaliaus Alfredo (871-899 m.) teisynas sudarytas IX amiaus pabaigoje

Nnai a, karalius Alfredas, surinkau iuos statymus ir sakiau urayti daugel i t , kuri laik si ms pirmtakai, ir kurie man patiko, daugum t, kurie man nepatiko, a atmeiau imintingj patartas, o likusius sakiau vykdyti; be to, a nesiryau urayti daugybs savo asmenini [nutarim}, nes man neinoma, ar bus priimtini tiems, kurie bus po ms. O tie, kuriuos a radau, [priskiriami] arba In s, mano giminaiio, laikams, arba Ofos, Mersijos
10

karaliaus, arba Etelberto, pirmojo i angl tautos, primusio krikionyb; i i [statym/ ia a surinkau tuos, kurie man atrodo teisingiausi, o kit a ne traukiau.

Vis pirma mes mokome, kad vis reikalingiausia, jog kiekvienas apdairiai naudotsi savo priesaika ir savo teistai duotais paadais. Jei kas, padars koki nusikaltim, ieko prieglobsio banyioje, kuri ilaikoma karaliaus
11

, ar kitame neapmokestintame garbingame vienuolyne, jis turi teis tris naktis sl ptis [ten] su s lyga, kad nori susitaikyti [su persekiotojais], 2.1. Jei j per t laik nuudys arba surakins grandinmis, arba sueis, [kaltininkai privals sumokti] u tai pagal statym tiek vergeld, tiek ir baud, o vienuolynas gaus 120 iling atlyginim u banyios taikos paeidim. Ir negaus [u tai] savo [atlyginimo, kur bglys turi duoti persekiotojui]. 4. Jeigu kas piktavalikai ksinasi karaliaus gyvyb pats ar suteikdamas prieglaud tremtiniui arba vienam i jo moni, jis atlygins savo gyvybe ir viskuo, k valdo. 4.2. Mes taip pat nutariame dl vis luom, tiek keri, tiek eri: tas, kuris pasiksins savo eimininko gyvyb, sumoks u tai savo gyvybe ir viskuo, k turi, arba apsivalys priesaika pagal savo vergeld. 6. Jei kas pavogs k i banyios, tegul sumoka u tai vienkartin atlyginim ir baud, lygi atlyginimui, ir tegul jam nukerta rank, kuria jis i [vagyst] padar,. 9. Jei kas nuudys ni moter, neiojani kdik, tegul jis sumoka u moter vis [jos] vergeld, o u kdiki - atlyginim, lyg pusei tvo gimins vergcldo. 19. Jei kas duos kitam savo ginkl, kad tas juo nuudyt mog, tai jeigu jie nori, gali susivienyti, kad [sumokt] vergeld. 19.1. Jeigu jie nesusivienys, tegul tas, kuris paskolino ginkl, sumoka 1/3 vergeldo ir 1/3 baudos. 19.2. Jei jis nori apsivalyti su priesaika, kad nenorjo nieko bloga, kai skolino [ginkl ], gali tai padaryti. 29. Jei kokia gauja nuudys nekalt mog, kurio vergeldas 200 iling, tas, kuris prisipains nuuds, turs sumokti vergeld ir baud, ir kiekvienas mogus, kuris buvo ten kelyje, turi sumokti 30 iling baud u dalyvavim gaujoje. 30. Jei [nuudytasis] buvo mogus, kurio vergeldas lygus 600 iling, kiekvienas gaujos narys turi sumokti 60 iling, o mogudys tegul sumoka vergeld ir vis baud. 31. Jei nuudytasis buvo mogus, kurio vergeldas 1200 iling, kiekvienas turi sumok ti 120 iling, o udikas - vergeld ir baud.

35. Jei kas suri nekalt kerl, turs sumokti 10 iling atlyginim. 35.1. Jei kas j iplaks, tegul atlygina sumokdamas 20 iling. 35.2. Jei jis pasodins j kaljim, turs atlyginti sumokdamas 30 iling. 35.3. Jei jis, nordamas ji igdinti, nukirps, tegul sumoka 10 iling . 35.5. Jei jis [jam] nuskus barzd, tegul sumoka 20 iling.
10

Mersijos karalius Offa vald 757-796 m. Alfredo minimi Offos [statymai neiliko.
11

Anglosaks karaliai suteikdavo dvasininkijai teis rinkti mokest ir gauti maitinimus" tam tikrose gyvenviet se.

Page 5
5

40. [Atlyginimas u] siverim karaliaus namus yra 120 iling, arkivyskupo - 90 iling , kito vyskupo ar eldormeno - 60 iling, mogaus, kurio vergeldas 1200 iling , - 30 iling, mogaus, kurio vergeldas 600 iling, -15 iling; [atlyginimas u] siverim kerlo aptvar - 5 ilingai.

Eduardo Senojo statymas

(899-925 m.)
I.1. Ir a noriu, kad kiekvienas turt savo laiduotoj [sudarydamas prekybinius sandorius]; ir niekas neturi pirkti [ko nors] u miesto rib, bet tegu pasirpina miesto valdytojo arba kito nepriekaitingo mogaus, kuriuo galima pasitikti, liudijimu. Jei vis dlto jis [pardavjas, apkaltintas tuo, kad pardavinja svetim turt] negali [atitinkamai prisiekti, kad apsivalyt], jam reikia paskirti eis mones i tos gyvenvietes, kurioje jis gyvena, ir tegul i t ei irinks vien [kuris prisieks kartu ] tuo atveju, jei [ginijamasi dl] vieno jau io arba d l tiek [smulki] gyvuli, kuri kaina tokia pati; ir [priesaikos galia] turi didti priklausomai nuo [ginijamo] turto kainos ir atitinkamai reikia didinti [kartu prisiekiani] skaii. 6. Jei kas nuosprendiu u vagyst praras laisv ir atiduos savo ran k rank
12

, o jo giminaiiai paliks ji, ir jis nepainos n vieno, kuris u ji sumokt baud, tegul jis atlieka vergo prievoles tiek, kiek paskirta; o giminaiiams atiteks jo vergeldas [jei jis bus nuudytas]. 7. Tegul niekas nedrsta priimti [i savo glob] svetimo pavaldinio be leidimo to, kuriam jis anksiau tarnavo, ir iki tol, kol jis visiems neatsiskaitys u skolas. Jei vis dlto kas taip pasielgs, turs man sumokti baud u nepaklusnum.

Etelstano statymas

(925-939 m.) II.2. Apie mones, neturinius eimininko Ir mes nusprendme dl t moni, neturini eimininko, kuriems negalima taikyti teiss
13

, kad j giminaiiams bt sakyta toki mog padaryti ssliu vardan tautos teiss ir [jie] turi rasti jam eiminink [glaford
14

] tautos susirinkime. ...Ir jeigu jie jo [mogaus, neturinio eimininko] nenors ar nesugebs laiku pristatyti [ teism], ateityje jo reikia saugotis, ir tas, kuris j persekios, gals nuudyti kaip vag . ...O kas po to j paslps, tas tegul sumoka u j jo vergeld arba apsivalo tam skirta priesaika. 3. Apie kliudanius gyvendinti teis Seimininkas, kuris kliudo gyvendinti teisingum gindamas kalt jam [priklausanti] mog , [turi bti nubaustas taip]: [jei] bus kreiptasi karali, [siekiant apginti], eimininkas tur s [iekovui] sumokti [pavogto] daikto kain ir duoti karaliui 120 iling. 4. Apie neitikimyb eimininkui Dl eimininko idavimo mes nutariame, kad tas [kaltasis] turi bti nubaustas mirties bausme, jei jis nestengs paneigti [kaltinimo], arba vliau bus ibandytas trigubomis ordalijomis. 19. Apie verg, kuris bus apkaltintas ordalijomis Ir mes nutarme, kad jei vergas ordalijomis bus pripaintas kaltu, [eimininkas iekovui] turi

sumokti atlyginim, ir tas [vergas] turi bti triskart nuplaktas arba tegu dar kart bus sumoktas atlyginimas; o bauda i verg tegul bna perpus [maesn negu i laisvj]. 24. Apie tuos, kurie perka gyvulius Jei kas pirks gyvulius ir po to jam reiks atsakyti dl to pirkinio, jis turi kreiptis t mog, i kurio pirko, nesvarbu, jis bt laisvasis ar vergas.
12

T. y. atsiduos jo apvogto mogaus valdion.

13

Kalbama apie tuos mones, kurie neturjo ems ir dl to nepriklaus vietinms teism institucijoms. Tod l valstybin valdia buvo priversta pasinaudoti asmeniniais, jau susiklosiusiais valdios ir pavaldumo santykiais.
14

Turimi omenyje tik asmenys, kurie nebuvo ssls; sikrs mogus gal jo ir netur ti glob jo.

Page 6
6

14.6. Jei koks mogus yra tiek turtingas arba priklauso tokiai kilmingai giminei, kad jo nemanoma sulaikyti [nuo nusikaltim darymo], arba jis nenori j nutraukti, tegul su juo pasielgia taip pat kaip ir kitose... karalysts dalyse, t. y. vakarinse dalyse
15

, [kur tokius mones] itremia, nesvarbu, tai inomas ar paprastas mogus. IV.6. Jei paaiks, kad vergas yra [vagis], turi ateiti atuoniasdeimt verg ir umtyti j akmenimis. Jei kuris nepataikys, jis pats [nepataiks] bus tris kartus nuplaktas. ...O kai vergas, kuris vog, bus nebegyvas, tegu kiekvienas vergas sumoks jo eimininkui po 3 pensus. ...Jei tarnait verg pavogs kur nors ne i savo eimininko arba i savo eimininko, tegul ateina atuoniasdeimt vergi ir kiekviena tegu atsinea po tris pliauskas, sudegina t verg ir surenka tiek pat pens kiek turi [analogiku atveju] sumokti vergai, antraip jos bus iplaktos, kaip pasakyta apie vergus.

Edgaro statymas
(959-975 m.)
1.2. [Jei bus vykdyta vagyst, i vagies turto] reikia sumokti atlyginim [pavogt] gyvuli eimininkui; likus turt padalyti per pus: pus - imtinei
16

, pus [vagies] eimininkui. 3. Ir kiekvienas, kuris isisukins ir paeis imtins susirinkimo nuosprend, turi sumok ti baud: 30 pens imtinei, antr kart - 60 pens, [be to, sumokti] pus imtinei, o pus [savoj eimininkui. IV 1. Jei kas i (geneatmano) priklausom moni nemoka mokesi savo eimininkui (his hlafordws gafol) ir nemoka nustatytu laiku, jei eimininkas gailestingas, jis jam atleis ir jam [priklausanius] mokesius paims ir nepaskirs [bausms]. ...bet jei jis ne kart per savo pavaldin primin, kad mokesiai turi bti sumokti, bet tasai [valstietis] pasirod ess usispyrs ir spyriojasi, tikriausiai eimininkas taip supyks, kad jam nepaliks nei turto, nei gyvybs. 7. Ir tas, kuris nori vaiuoti k nors pirkti, turi praneti kaimynams, dl ko jis nori vaiuoti; ir kai jis gr namo, taip pat turi praneti, kokiems liudytojams esant jis pirko prekes. Bet jei jis nusipirks prek kelionje netiktai, tegu pranea apie tai [jei jis neprane, kai vaiavo], kai tik gr namo; ir jei tai gyvi gyvuliai, tegu nuveda [juos] bendr piev, savo kaimui liudijant. ...Jei jis per penkias naktis to nepadarys, tai kaimo gyventojai privalo apie tai praneti imtins vyresniajam, ir tada tiek jie patys, tiek j piemenys nebus kaltinami, o gyvuliai, kuriuos jis ten atved , bus konfiskuoti, nes jis neprane apie juos savo kaimynams; ir pus tegul pasiima ems savininkas, o pus - imtin.

Knuto statymas
(1016-1035 m.)

36. Ir jei kas nors melagingai prisieks relikvijomis ir bus rodyta jo kalt, tai tegul jis

netenka savo rankos arba puss vergeldo, kuri pasi dalins jo eimininkas ir vyskupas. Ir jei kas nors aikiai melagingai paliudys ir tai bus rodyta, tegul ateity jo liudijimas nebeturi galios. 45. ...Jei eimininkas [glaford] veria savo verg dirbti per ventes, tai tegul jis praranda verg, ir tegu tas nuo tada tampa laisvu pagal tautos teis, o eimininkas dar turi sumokti baud u teiss paeidim danams arba baud, priklausani nuo nusiengimo sunkumo, arba jis turi apsivalyti priesaika
17

. 64. U siverim nam ir padegim, u atvir vagyst, u slapt nuudym, u neitikimyb eimininkui pagal statym nemanoma atlyginti pinigais.
15

Vakarinse Etelstano karalysts dalyse, t. y. Vesekse, Mersijoje, piktybikus nusikalt lius itremdavo
16

imtin - teismin-administracin apygarda, kurios susirinkimas buvo emiausia teismo instancija.

17

Dan teiss srityse" ir likusioje Anglijoje buvo skirtingos baudos ir kai urie nevienodi teisminiai papro iai

Page 7
7

69. tai palengvinimas, kuri a noriu suteikti visai tautai, nes ligi iol ji buvo labai apsunkinta. ...Vis pirma, a sakau visiems mano gerafams, kad jie tinkamai kininkaut mano asmeninse valdose ir sist man produktus, bet kad n vienas i j neverst nieko jiems mok ti, jeigu tik jis pats panors. 70. Jei kas numirs nepaliks testamento dl savo nerpestingumo ar netiktai itikus mir iai, jo eimininkas tegul nepaima i jo turto daugiau, negu jam teistai priklausantis geroitas
18

. 71. tai kokie turi bti gerokai, atsivelgiant mogaus padt: a) erlo: 8 irgai, 4 pabalnoti ir 4 be baln, 4 almai, 4 arvai, 8 ietys ir tiek pat skyd, ir 4 kalavijai, ir 200 mankus auksu. ...Karalikojo teno, jei jis buvo jam [karaliui] artimas: 4 irgai, 2 pabalnoti ir 2 be balno, 2 kalavijai, 4 ietys ir tiek pat skyd, almas, arvai ir 50 mankus auksu. ...Ir vidutinio teno: Vesekse... 1 pakinkytas irgas su ginklais, Mer-sijoje - 2 svarai ir Ryt Anglijoje - 2 svarai. ...Ir dan krate karaliko teno, turinio savo sok
19

, geroitas yra 4 svarai. ...Ir jei jo santykiai su karaliumi artimi: 2 irgai, vienas pabalnotas, kitas be balno, 1 kardas, 2 ietys, 2 skydai, 50 mankus auksu. ...Ir kas maiau pasiturintis - 2 svarai [sidabru], 77. Ir mogus, kuris i baims pabgs nuo savo eimininko arba nuo savo bendraygi , ar tai bt jr ygis, ar auktini kariuomen, praras visk, k valdo, taip pat savo gyvyb, ir tegu eimininkas ugrobia jo turt ir em, kuri jis jam prie tai suteik. ...O jei jis valdo boklend, tegul jis atitenka karaliui.
18

Geroitas - ginkluot. Po vasalo mirties ta ginkluot tekdavo jo senjorui. Ilgainiui geroitu prad ta vadinti t laikytojo nuosavybs dal, kuri po jo mirties pasisavindavo lordas.
19

okas (socne) - terminas, turjs kelias reikmes: 1) privataus asmens teis sau i jam pavaldi moni ar tam tikros teritorijos gyventoj rinkti teismo baudas (be teiss juos teisti); 2) asmenin s jurisdikcijos teis (teisminis imunitetas); 3) teritorija, kurioje galiojo teisminis imunitetas.

Page 8
8

III. NAUJOJI IR NAUJAUSIOJI TEIS Anglijos teiss aktai

Aktas nepatogumams, atsirandantiems dl ilgalaiki protarpi tarp parlament suaukimo, ivengti Aktas priimtas 1641 m. vasario 15 d. vadinamojo Ilgojo parlamento, kuris posdiavo nuo 1640 m. lapkriio 3 d. iki 1653 m. balandio 20 d. iame akte idstytos nuostatos, kurios

taikomos turjo utikrinti, kad parlamento posdiai bus aukiami nuolat.

Atsivelgiant tai, kad pagal Anglijos karalysts statymus ir statutus blogybms paalinti parlamentas turi bti aukiamas bent kart per metus, taiau skirti jo posdiavimo laik ir viet visada priklaus, kaip tai priderjo, jo didenybei ir jo karalikiesiems pirmtakams, ir atsivelgiant i tai, kad parlament nesuaukimas jo didenybei karaliui, banyiai ir valstybei kaip padarinius utrauk vairias dideles nelaimes ir nepatogumus; siekiant ivengti galini pasikartoti panai veiksm ir nepatogum, jo karalikosios didenybs, sutinkant dabartiniame parlamente posdiaujantiems dvasiniams ir pasaulietiniams lordams bei bendruomenms, nutarta, kad tuo atveju, jeigu nra parlamento, sukviesto saku su Anglijos valstybs antspaudu, surinkto ir posdiaujan io iki artimiausi treij met rugsjo 10-osios po io parlamento paskutinio susirinkimo ir pos dio paskutins dienos, ...tai kiekvienu tokiu... atveju parlamentas turi susirinkti ir pos diauti prastoje vietoje Vestminsteryje tokia tvarka ir tokiais bdais, kaip toliau idstyta ir nutarta iame akte, o ne kitaip... Parlamento nesuaukus pirmiau nurodytu terminu, Anglijos lordas -kancleris arba lordas Anglijos valstybs antspaudo saugotojas... privalo nelaukdami karaliaus potvarki ileisti sak apie naujo parlamento suaukim... VI. Ir toliau nutarta, kad nuo iol n vienas surinktas parlamentas negali bti paleistas ar atidtas bent jau per 50 dien po laiko, skirto jo susirinkimui, kitaip tik sutinkant jo didenybei, jo paveldtojams arba pdiniams ir abiem rmams, posdiaujantiems parlamente, ir kad nei Per rm, nei Bendruomeni rm posdiai atskirai negali bti pertraukti bent jau per 50 dien po i rm surinkimo, iskyrus, kai kiekvienas i pirmiau mint rm savanorikai sutinka. VII. Kiekvien rm nariai turi teis savo nuoira rinkti savo pirmininkus spikerius.
20

Aktas nepatogumams, kuri gali atsirasti dl dabartinio parlamento darbo nutraukimo per anksti, atidliojimo arba paleidimo, ivengti Aktas, priimtas 1641 m.gegus10 dien, numat, kad parlamentasaratskirijormainegalibti paleidiami kitaiptikjsprendimu.
...iame parlamente posdiaujanios bendruomens, deramai apsvarsiusios visa, kas pirmiau idstyta, dl to labai pagarbiai prao Js didenybs, kad bt paskelbta ir nutarta, ir tai ms didysis valdovas, karalius, sutinkant dabartiniame parlamente posdiaujantiems lordams ir bendruomen ms bei pirmiau mintai valdiai, skelbia ir nutaria, kad esantis ir dabar posdiaujantis parlamentas negali bti paleidiamas kitaip tik tuo tikslu priimtu parlamento aktu, taip pat jo veikimas negali bti atidedamas arba nutraukiamas kokiam nors laikotarpiui kitaip tik tuo tikslu priimtu parlamento aktu, ir kad dabartinio parlamento Per rm posdiai negali bti atidedami tam tikram laikotarpiui kitaip tik j pai nari arba j pai nutarimu, tokiu pat bdu ir dabartinio parlamento Bendruomeni rm posdiai negali bti atidedami tam tikram laikotarpiui kitaip tik j pai nari arba j pai nutarimu, ir kad bet kokia priemon ar priemons, kieno nors padarytos ar priimtos dl dabartinio parlamento paleidimo, jo posdi atidjimo ar nutraukimo, prietaraujanios iam aktui, turi b ti laikomos visikai negaliojaniomis arba neturiniomis jokios galios.
20

1664 metais Karolis II akt panaikino su pastaba, kad beparlamentis valdymas negali tstis ilgiau nei

Page 9
9

Slaptosios tarybos veiklos reguliavimo ir teismo, paprastai vadinamo vaigdi r mais, panaikinimo aktas
Aktas priimtas 1641 m. liepos 5 dien. Juo buvo panaikinta vaigdi r m , Slaptosios tarybos, kit nepaprastj teism jurisdikcija ir galiojimai. I. ...Dabartinio parlamento valdia sakoma ir nutariama, kad... teismas, paprastai vadinamas vaigdi r mais, ir visa jurisdikcija, galiojimai ir valdia, priklaus ar gyvendinami min to teismo ar kieno nors i jo teisj, teismo ar kit pareign, nuo rugpjio 1 d. (1641 m.) beslygikai ir visikai panaikinami, likviduojami ir nutraukia savo gyvavim. III. Dabartinio parlamento valdia tokiu pat bdu skelbia ir nutaria, kad nei jo didenyb, nei jo Slaptoji taryba neturi ir negali turti kokios nors jurisdikcijos, valdios ar galiojim per bil , peticij pateikti kaltinim, ikelti byl dl meito pateikimo spaudoje ar kito kokio savavaliko

bdo, nesvarbu, koks jis bebt, nagrinti arba skirti nagrinjim, sprsti ar duoti nurodymus d l kieno nors i ios karalysts pavaldini kilnojamojo arba nekilnojamojo turto ir kad nurodytos bylos turi bti nagrinjamos ir sprendiamos prastuose teismuose ir taikant prast teisenos tvark. VI. Taip pat numatyta ir nutarta, kad jeigu kas vliau bus aretuotas, apribota jo laisv arba bus kalintas minto vaigdi r m teismo arba kito min to, dabar turin io arba v liau pretenduojanio turti toki pai ar panai jurisdikcij, valdi arba galiojimus aretuoti ar kalinti, teismo sakymu ar potvarkiu, arba jo asmeniniu potvarkiu, arba jo karalikosios didenyb s, jo p dini ar palikuoni sakymu, arba tarybos ar kieno nors i lord ar karaliaus Slaptosios tarybos nari potvarkiu ar sakymu, tai kiekvienu atveju tokia tvarka aretuoto, apribotos laisv s ar kalinto asmens praymu arba jo patikto ar kito tuo tikslu galioto asmens tarpininkavimu, karaliaus suolo arba bendrj byl teism vieuose teisminiuose posdiuose, nedelsiant dl kokio nors preteksto, u prast tokiais atvejais mokest turi bti iduotas sakas Habeas corpus, pasistas erifo kaljimo sargui, priirtojui ar kuriam kitam asmeniui, kurio prieiroje yra aretuotasis arba kalintasis; ir erifo kaljimo sargas, priirtojas ar kuris kitas asmuo, kurio prieiroje yra aretuotasis arba kalintasis, grindami sak, privalo pristatyti arba imtis priemoni pristatyti aretuot arba kalint asmen teismo, ileidusio sak dl vieo posdio, teisjams arba nariams, kartu pateikti atsiliepim apie io asmens sulaikymo arba kalinimo tikrj prieast , paskui teismas per tris dienas atsiliepim pristaius ir atidavus vieame posdyje turi inagrinti ir nustatyti, ar sulaikymo prieastis yra teisinga ir teista, ar neteisinga ir neteista, po to nusprsti, koki priemon taikyti - ilaisvinti, paleisti pagal laidavim arba grinti atgal i kalinimo viet. (Asmenys, paeid mintus nutarimus, privalo trigubai apmokti nukentjusiajam jo patirtus nuostolius.)

Didioji remonstracija
Aktas priimtas 1641 m. gruodio 1 dien. Jame ivardytos karaliuireikiamos pretenzijos d l jo vykdomos veiklos, piktnaudiavimo tarnyba iridstyti programiniai esamproblemsprendimo bdai. Vis... nelaimi altin mes velgiame piktavalikose ir pratingose pastangose nuversti pagrindinius statymus ir valdymo pradmenis, kuriais tvirtai rmsi Anglijos karalyst s religija ir teisingumas. 107. Btinai reikjo pasirpinti karaliaus kiu, nes jis buvo taip nuskurdintas, kad karalius be savo tautos pagalbos negaljo padengti savo prast ir btin ilaid. 115. Kad visos monopolijos bt sunaikintos, nes dl j nedaugelis asmen dar valdiniams al... 120. Kad bt irauta aknis vis blogybi, kuriomis buvo savavalika valdia, jo didenybs vardu pretendavusi apdti valdinius ir nuo j turto rinkti mokesius be parlamento sutikimo.... 125. Kad parlamento veiklos pertraukoms bt ukirstas kelias trej met parlamento biliu, o netiktam dabartinio parlamento paleidimui -kitu biliu, numataniu, kad parlamentas negali bti paleistas arba atidtas jo veikimas be abiej rm sutikimo.... 130. Kad besaikiai Slaptosios tarybos galiojimai ir piktnaudiavimai tais galiojimais b t tiek sutvarkyti ir apriboti ..., kad jokios priemons, kurios danai buvo atliekamos darant al visuomeninei laisvei, ateityje negalt bti gyvendinamos... trejus metus.

Page 10
10

132. Pernelyg didel vyskup valdia ir j teismai likviduoti atitinkamais nutarimais bilyje dl auktosios komisijos teismo panaikinimo. 140. Sutvarkyti teismai ir likviduoti teisenos vilkinimas ir brangumas... 195. Siekiant geriau apsaugoti karalysts statymus ir laisves btina, kad visi prietaraujantys statymui piktnaudiavimai ir reikalavimai per sesijas ir asizus bt teisiami ir baudiami. 197. Kad jo didenyb pagarbiu abiej rm praymu, skirt tvarkyti jo reikalus namie ir usienyje tuos patarjus, pasiuntinius ir kitus pareignus, kuriais parlamentas turt pagrind pasitikti, be ko mes negalsime jo didenybei suteikti... subsidij.

Bendruomeni rm nutarimas dl pasiskelbimo aukiausija Anglijos karalysts valdia

Aktas, priimtas 1649 m. sausio 4 d., reikmingas tuo, kad ikl idj, jog vienintelis teis tos valdios altinis yra tauta ir jai atstovauja Bendruomeni rmai. Sis aktas su kitais dviem vliau priimtais aktais d l karaliaus vardo panaikinimo ir Lord rm panaikinimo faktikai reik, kad Anglijoje vedama nauja valdymo forma - respublika. Nutarta, kad Anglijos bendruomens, posdiaujanios parlamente: 1) skelbia, kad Dievo palaiminta tauta yra visos teistos valdios altinis; 2) taip pat, kad Anglijos bendruomens, posdiaujanios parlamente, esanios irinktos ir atstovaujanios tautai, yra aukiausia valdia valstybje; 3) ir kad tai, kas bendruomeni, posdiaujani parlamente, nutarta ir paskelbta kaip statymas, turi statymo gali ir yra privaloma tautai, nors karalius arba perai su tuo nesutiko.

Karaliaus vardo panaikinimo aktas Aktas priimtas 1649 m. kovo 17 dien.

Atsivelgiant tai, jog patirtis nustat ir rod, kad karaliaus vardas ioje alyje ir Airijoje ir jo galiojim priklausymas kokiam nors vienam asmeniui yra nenaudingas, apsunkinantis ir pavojingas laisvei, visuomens saugumui ir vieam tautos interesui, ...dabartinio parlamento ir jo valdios nutariama ir skelbiama, kad angl tautos karaliaus vardas nuo iol neturi priklausyti ir b ti gyvendinamas kokio nors vieno asmens...

Lord rm panaikinimo aktas Aktas priimtas 1649 m. kovo 19 dien

Anglijos bendruomens, posdiaujanios parlamente, labai ilgos patirties tikintos, kad Lord rm tolesnis egzistavimas yra nenaudingas ir pavojingas angl tautai, pripaino, kad naudinga nutarti ir ileisti statym, ir iuo nutariama ir dabartinio parlamento bei jo valdios nustatyta, kad nuo iol parlamente lord rm neturi bti ir iuo jie panaikinami ir likviduojami; nuo iol lordai neturi rinktis ir posdiauti rmuose, vadinamuose Lord rmais, ar kokiuose kituose r muose ar kitoje vietoje kaip Lord rmai, ir lygiai taip pat jie neturi posdiauti, balsuoti, duoti patarim, svarstyti ar sprsti koki bebt reikal kaip Lord rmai parlamente...

Anglijos, kotijos ir Airijos valstybi bei joms priklausani vald... valdymo forma (Valdymo rankis")
Aktas priimtas 1653 m. gruodio 13 dien. Sis aktas reikmingas tuo, kad juo m ginta sukurti vienintel Anglijos valstybs raytin konstitucij I. Aukiausia laisvos Anglijos, kotijos ir Airijos valstybs bei joms priklausan i vald statym leidiamoji valdia sutelkiama viename asmenyje ir tautoje, atstovaujamoje parlamente; min to asmens titulas vadinasi lordas - laisvos Anglijos, kotijos ir Airijos valstyb s protektorius". II. gyvendinti aukiausiojo valdytojo galiojimus ir valdyti pirmiau mintas alis ir valdas bei j gyventojus priklauso lordui-protektoriui, padedamam tarybos, kurios nari skaiius negali viryti dvideimt vieno ir bti maesnis nei trylika. III. Bet kokie sakymai, aukimai teism, galiojimai, patentai, apdovanojimai ir kiti potvarkiai, kurie iki iol buvo leidiami Anglijos laisvs saugotoj parlamento valdios vardu ir titulu, turi bti leidiami vardu ir titulu lordo-protektoriaus, kuris ateityje skirs mint trij taut pareignus ir suteiks garbs vardus. Jis turi malons teis (iskyrus mogudyst s ir idavimo atvejus) ir

Page 11
11

vis konfiskacij, padarom vieiems tikslams, teis. Jis turi tvarkyti visus mint ali ir vald reikalus padedamas tarybos ir remdamasis iuo aktu ir statymais. IV. Lordas-protektorius per parlamento posdius parlamento sutikimu turi disponuoti ir vadovauti milicijai, ginkluotosioms pajgoms tiek sausumoje, taip ir jroje, siekdamas trij taut taikos ir gerovs, o per parlamento posdi pertraukas lordas-protektorius, siekdamas ivardyt tiksl, turi disponuoti ir vadovauti milicijai daugumos tarybos nari sutikimu. V. Lordas-protektorius, mintai tarybai inant, turi tvarkyti visus reikalus, palaikyti ir stiprinti geros kaimynysts santykius su usienio karaliais, valdytojais, valstyb mis, taip pat daugumos tarybos nari sutikimu turi teis kariauti ir sudaryti taik. VI. statymai negali bti keiiami, sustabdomas j galiojimas, nenaudojami ar

naikinami, taip pat negali bti leidiami jokie nauji statymai ar tautai nustatomi nauji mokesiai, rinkliavos be jos sutikimo, iskyrus atvejus, numatytus XXX punkte
21

. VII. Parlamentas turi bti suauktas posdiauti Vcstminsteryje 1654 m. rugs jo 3j, ir vlesni parlamentai turi bti aukiami kart kas treji metai, skaiiuojant nuo dabartinio parlamento paleidimo dienos. VIII. Nei pirm kart aukiamas parlamentas, nei vlesni parlamentai negali bti atidedami, nutraukiami arba paleidiami be j sutikimo per penkis mnesius nuo pirmojo posdio... XVII. Asmenys, kurie bus irinkti i parlament, turi bti (ir kitokie negali bti) inomi kaip siningi, dievobaimingi, gero elgesio ir dvideimt vien met. XVIII. Visi ir kiekvienas asmuo ir asmenys, savo vardu turintys dviej imt svar sterling verts kilnojamojo arba nekilnojamojo turto, nuosavybs arba valdymo teis ... pripastami turiniais teis rinkti parlamento narius nuo grafysi. XXII. Irinkti ir turintys posdiauti pirmiau nurodyta tvarka asmenys arba eiasdeimt i j turi bti pripastami ir yra pripastami Anglijos, kotijos ir Airijos parlamentu, be to, aukiausia statym leidiamoji valdia priklauso lordui-protektoriui ir min tam parlamentui toliau idstyta tvarka... XXIV. Visi parlamento priimti biliai turi bti pateikiami lordui-protektoriui pritarti. Jei lordas-protektorius per dvideimt dien pateiktam biliui nepritars arba per nurodyt laikotarpi nepateiks parlamentui pakankam atsisakymo pritarti biliui paaikinim, tada parlamentui primus deklaracij, kad lordas-protektorius nedav sutikimo arba pakankam atsisakymo patvirtinti bil motyv, minti biliai, jei tik jie neprietarauja iame akte esanioms taisykl ms, sigalioja ir turi bti laikomi statymais, nors lordas-protektorius ir nedav savo sutikimo. XXV. (Ivardyti penkiolikos asmen, esani Tarybos nariais, vardai.) Kieno nors i j mirties arba istojimo atveju kiekvieno istojusiojo viet parlamentas renka eis kandidatus. Taryba bals dauguma i t ei irenka du ir teikia lordui-protektoriui, kuris vien i t dviej asmen tvirtina Tarybos nariu. XXXII. Lordo-protektoriaus vardas... yra ne paveldimas, o renkamas; po lordoprotektoriaus mirties jo viet nedelsiant turi bti irinktas kitas tinkamas asmuo; kandidatus renka Taryba... XXXIII. Oliveris Kromvelis, Anglijos, kotijos ir Airijos kariuomens kapitonasgenerolas, pripastamas ir iuo iki mirties skelbiamas laisvos Anglijos, kotijos ir Airijos valstyb s ir joms priklausani vald lordu-protektoriumi.

Geresnio valdini laisvs utikrinimo nuo kalinimo u jr apsaugos aktas (Habeas corpus act)
22

Habeas corpus aktas, priimtas 1679 m. gegus 26 d., sureguliavo speciali procedr, kurios pagrindinis tikslas buvo apibrti teisin padt t asmen, kurie bdavo aretuojami iki teismo (iankstinis kalinimas). Iki io akto ileidimo aretuotj asmen nelieiamumas tur jo daug trkum (pirm kart apie Habeas corpus procedr usiminta XV a. pradioje).
21

XXX punktas suteik lordui-protektoriui teis prie suaukiant pirm parlament rinkti mokes ius ir rinkliavas bei leisti statymus ir ordonansus, kuriuos parlamentas gal jo panaikinti.
22

Habeas corpus ad subjieiedum - tai lotynika teismo sakymo formul, kuria teismas reikalaudavo atvesdinti aretuotj.

Page 12
12

...Kadangi erifai, kaljimo priirtojai ir kiti valdininkai, kuri prieirai buvo atiduodami karaliaus pavaldiniai u kriminalines arba laikomas kriminalin mis veikas, ilgai delsdavo vykdyti jiems skirtus Habeas corpus sakymus, ... dl ko daugelis karaliaus pavaldini tais atvejais, kada remiantis statymu galima paimti pagal laidavim, buvo ir ateityje galjo bti ilgai laikomi kaljime; II. Todl norint to ivengti ir greiiau ilaisvinti visus asmenis, kalintus u kriminalines arba laikomas kriminalinmis veikas, ...toliau nustatoma: Jeigu koks asmuo arba asmenys pateiks erifui arba erifams, kaljimo priirtojui, prievaizdui skirt Habeas corpus sakym, tai mintas pareignas ar pareignai... per tris dienas nuo minto sakymo pateikimo... privalo (iskyrus atvejus, kada aretuota u valstyb s idavim arba sunk baudiamj nusikaltim...) vykdyti tok sakym ir lordui kancleriui arba lordui - Anglijos antspaudo saugotojui, arba teisjams, arba to teismo, kur iduotas min tas sakymas, baronams, pristatyti aretuotj arba suimtj... ir kartu patvirtinti teisingas sulaikymo prieastis. III. ...Ir minti lordas kancleris, lordas saugotojas, teisjai arba baronai... tuo galiojami ir sipareigoja pagal raytin (sulaikyto) asmens arba asmen, arba kieno nors jam, jai ar jiems atstovaujanio praym... priteisti ir padovanoti Habeas corpus sakym su antspaudu to teismo, kurio vienas i teisj bus asmuo... iduodantis sakym... ir paskui per dvi dienas po to, kai jiems bus pristatytas suinteresuotas asmuo, lordas kancleris... arba teis jas, kuriam bus atvestas kalintasis, kaip buvo pasakyta, privalo ilaisvinti vardyt kalin i kaljimo, paimti i jo ar j pasiadjim kartu su vienu ar daugiau laidavim, savo nuoira, remdamasis kalinio padtimi ir jo nusikaltimo rimi atvykti kit karaliaus suolo teismo posd arba teismo su prisiekusiaisiais (assizes) artimiausi ivaiuojamj viet, ... arba atvykti kit tok teism , kuriame sprendiamas mintas nusikaltimas..; atmetami tie atvejai, kada lordui kancleriui... arba teisjui bus aiku, kad aretuotasis sulaikytas statym tvarka... u tokias veikas ir nusikaltimus, kuriuos padarius pagal statym kalinys negali bti atiduotas pagal laidavim. V. ...Jeigu koks nors pareignas arba pareignai... nepaisys minto (Habeas corpus) sakymo,... tokiu atveju kiekvienam kaljimo virininkui ir priirtojui ar kitam asmeniui, kuris saugo kalin, u pirmj (aprayt) nusiengim kalinio naudai skiriama... 100 svar sterling bauda, o u antrj nusiengim - 200 svar sterling bauda, kartu jis bus pripaintas nesugeban iu tur ti ar eiti savo mintos pareigos... VI. ...Ilaisvintas arba paleistas pagal Habeas corpus asmuo arba asmenys negali bti kalinti arba aretuoti kada nors ateityje u t pat nusikaltim ...kitaip tik pagal teist paliepim arba sakym to teismo, kur jis arba jie bus raytiniu pasiadjimu sipareigoj atvykti, arba kito teismo, kurio jurisdikcijai priklauso i byla... ...Jeigu koks nors asmuo arba asmenys bus kalinti u valstybs idavim arba sunk baudiamj nusikaltim... ir j praymas arba peticija skirti byl nagrinti ... artimiausiu teisminiu periodu nebus atiduoti teismui,... tai karaliaus suolo teisjams turi bti ir bus teista ...ir iuo tampa j pareiga... ilaisvinti kalin pagal laidavim... jeigu tik teisjams nebus aiku,... kad karaliaus liudytojai negali bti pristatyti tuo paiu teisminiu periodu... Ir jeigu koks nors asmuo, aretuotas kaip pasakyta pirmiau,... nebus atiduotas teismui ir teisiamas antrojo teisminio periodo po sulaikymo metu..., tai jis turi bti paleistas i kalinimo. Nustatoma, kad is aktas nra taikomas, norint paleisti i kaljimo kok nors asmen , kalint u skolas arba pagal koki nors kitoki civilin byl... X. Bus leidiama kiekvienam kaliniui arba kaliniams paduoti pareikim ir gauti savo arba j Habeas corpus tiek i aukiausiojo kanclerio teismo arba ido teismo, tiek ir i karaliaus suolo arba bendrj byl teism... ir jeigu minti... teisjai... atmes... kok nors Habeas corpus sakym, kuris turi bti iduotas pagal akt,... tai kiekvienas bus nubaustas 500 svar sterling bauda nukentjusio naudai...

XII. Kad bt ivengta neteist kalinim kaljimuose ujryje, teisinama..., kad n vienas Anglijos karalysts pavaldinys... negali bti itremtas kaljim kotijoje, Airijoje, Dersyje... arba uj rio tvirtov je... ir kiekvienas kalinimas pasmerkiamas ir skelbiamas neteistu ir u j teisiama... XXI. Kadangi apkaltinti petty treason, felony
23

arba bendrininkavimu jose asmenys danai sulaikomi tik

23

Petty treason ir Felony - svarbiausios sunki nusikaltim kategorijos remiantis Anglijos baudiamojoje

Page 13
13

juos tarus, po to jie gali arba negali bti atiduoti pagal laidavim, atsivelgiant aplinkybes, patvirtinanias t tarim, kurias geriausiai gali inoti tokius asmenis aretav teis jai..., tod l nustatoma, kad jeigu kok nors asmen aretuoja teisjai arba taikos teisjai, tarus padarius petty treason ar felony... arba bendrininkavimu jose..., tai io akto dka tokie asmenys negali bti perkeliami arba atiduodami pagal laidavim...

Teisi bilis

Aktas priimtas 1689 m. vasario 13 dien. Juo apribota karaliaus valdia, daugiauteisi suteikiama parlamentui, ivardytos karalysts valdini teissirpriemon s, kuribtinalaikytis, siekiant tobulinti teism veikl . Teisibilis tapo aktu, ireikianiu plaiaipaplitusius konstitucins teiss principus. Kadangi paskutinis karalius Jokbas II, vairi piktadari patarj, teisj ir valdinink, jam tarnavusi padedamas, mgino nuversti ir sunaikinti ios karalysts protestantikj tikjim ir statymus bei laisves... dvasiniai ir pasaulietiniai lordai ir bendruomens,... iuo metu susirink kaip absoliut s ir laisvi ios tautos atstovai po isami svarstym... nordami atkurti ir patvirtinti sen sias teises ir laisves, toliau skelbia: 1. Be parlamento sutikimo pretenzijos dl galios karaliaus sakymu stabdyti statym galiojim arba statym vykdym neteistos. 2. Pretenzijos dl galios karaliaus sakymu ivengti statym arba statym vykdymo ... neteistos... 4. Mokesio rinkimas karnos naudai ir disponuoti neva pasinaudojant prerogatyva be parlamento sutikimo arba u ilgesn laikotarp, arba kitokia tvarka, nei nustatyta parlamento, neteistas. 5. Kreiptis karali su praymais yra pavaldini teis ir sulaikyti bei persekioti u tokius praymus neteista. 6. Nuolatins kariuomens rinkimas ir ilaikymas karalystje taikos metu be parlamento sutikimo prietarauja statymui. 8. Parlamento nari rinkimai turi bti laisvi. 9. odio, diskusij ir viso to, kas vyksta parlamente, laisv negali b ti persekiojimo pagrindu arba nagrinjimo kokiame nors teisme ar kitur, iskyrus parlament, objektu. 10. Draudiama reikalauti per dideli mokesi, skirti per dideles baudas arba iaurias ir neprastas bausmes. 11. Prisiekusieji turi bti nustatyta tvarka traukiami sraus ir kvieiami pagal eil: prisiekusieji, kurie sprendia mogaus likim bylose dl idavimo, turi bti laisvi emvaldiai... 13. Siekiant ivengti visokiausi piknaudiavim ir pagerinti, sustiprinti bei apsaugoti statymus, parlamentas turi bti aukiamas pakankamai danai. Ir jie patys pripajsta, reikalauja ir gina visus iuos punktus... kaip savo neabejotinas teises ir laisves... VII. Ir minti dvasiniai bei pasaulietiniai lordai ir bendruomens... pripasta, tvirtina ir skelbia, kad dl karaliaus Jokbo II atsisakymo valdyti ir j didenyb ms
24

pirmiau mint karn bei karaliaus sost primus, remiantis ios karalysts statymais, mintieji j didenyb s tapo, buvo ir yra teistai ms valstybs valdovais, valdovu ir valdove, Anglijos karaliumi ir karaliene... XI. Ir j didenybs leido, kad ie norai bt dabartinio parlamento valdios paskelbti,

teisinti ir patvirtinti bei galiot, isaugot gali ir bt ios karalysts statymu per amius, dl ko j didenybi, parlamento valdios silymu ir pritarimu bei posdiaujani parlamente dvasini ir pasaulietini lord ir bendruomeni skelbiami, teisinami ir tvirtinami.

Santvarkos aktas (aktas dl bsim ribojim ir geresns valdini teisi ir laisvi apsaugos)
24

Aktas priimtas 1701 m. birelio 12 dien. is dokumentas prats Teisi bilio idjas ir dar labiau teisje susidariusi klasifikacija.
Vilhelmo Oranieio ir jo monos bei Jokbo II dukros princess Marijos.

Page 14
14

apribojo karaliaus vaidmen bei tvirtino parlament kaip pagrindin statym leidybos institucij . II. ...Numatoma ir nutariama.., kad kiekvienas asmuo, kuris taps mintos karnos (t. y. Anglijos - vert. past.) valdytoju, privalo, kaip nustatyta statymo, prisijungti prie Anglikon banyios. Joks asmuo, kuris vliau taps Anglijos karnos valdytoju, be parlamento sutikimo negals ivykti i anglikj, kotikj ir airikj vald. Nuo dabar ir paskui, kai sigalios tolesn io akto slyga, visi su geru Anglijos karalysts valdymu susij klausimai ir reikalai, kurie pagal Anglijos karalysts statymus ir paproius priklauso Slaptosios tarybos kompetencijai, bus jos nagrinjami, o visi dl j priimti nutarimai pasiraomi t Slaptosios tarybos nari, kurie tam pritar ir sutiko
625

. Joks asmuo, tarnaujantis mokamoje karaliui pavaldioje tarnyboje ar vietoje, arba gaunantis karnos pensij, negali bti Bendruomeni rm nariu. ...Patentai eiti teisj pareigas bus iduodami kol jie elgsis nepriekaitingai"
726

, o teisj atlyginimas bus nustatytas ir paskirtas, taiau abiej parlamento rm teikimu pripastama galimyb juos atleisti. Neleidiama remtis jokiu malons praymu, patvirtintu Anglijos didiuoju antspaudu, prie Bendruomeni rm ikelt impeachment (impiment - valstybs apkalt). IV. Ir atsivelgiant tai, kad Anglijos statymai yra prigimtins jos tautos teis s,... visi karaliai ir karaliens... privalo valdyti angl taut vadovaudamiesi pirmiau ivardytais statymais, ir visi j pavaldiniai, ir ministrai turi eiti tarnybines pareigas laikydamiesi t pai statym...

Lord ir Bendruomeni rm tarpusavio santyki parlamente nustatymo ir parlamento galiojim trukms ribojimo aktas
Aktas priimtas 1911 m. rugpjio 18 d., buvo pirmasis Anglijos statymas, kuriuo reglamentuoti Bendruomeni rm ir Lord rm santykiai, juo tvirtintas Bendruomeni rm vadovaujamas vaidmuo parlamente statym leidybai. Kadangi btina imtis priemoni sureguliuoti dviej parlamento rm tarpusavio santykius..., svarbu nustatyti Lord rm ribojimus, tai ir yra daroma iuo aktu... 1 straipsnis 1) Jeigu Bendruomeni rm priimtas ir likus mnesiui iki sesijos pabaigos Lord rmams isistas finansinis bilis per mnesj Lord rm nebus priimtas be patais, tai is bilis, nesant kitokio Bendruomeni rm sprendinio, bus pateiktas jo didenybei, ir karaliaus patvirtintas taps parlamento aktu, nors Lord rmai jo ir neprim. 3) Prie kiekvieno finansinio bilio, isiuniant j Lord rmams ir pateikiant tvirtinti jo didenybei, bus pridedamas Bendruomeni rm spikerio pasiraytas liudijimas, tvirtinantis, kad tai yra finansinis bilis... 2 straipsnis 1) Jeigu vieasis bilis (iskyrus finansini bil ir parlamento galiojim prat sim ilgiau kaip 5 metams) Bendruomeni rm bus vetuotas trijose i eils sesijose (nesvarbu, kokios legislat ros) ir Lord rmams isistas kiekvien kart, blogiausiu atveju likus mnesiui iki sesijos pabaigos, bus i

rm atmestas kiekvienoje sesijoje, tai is bilis, vos tik Lord rm atmestas trei kart ir nesant kitokio Bendruomeni rm sprendimo, bus pateiktas jo didenybei ir karaliaus patvirtintas taps parlamento aktu ir be Lord rm sutikimo. Vis dlto, kad is nutarimas bt taikomas, nuo min to bilio antrojo skaitymo dienos pirmoje i mint Bendruomeni rm sesij iki j priimant treioje t pai rm sesijoje turi praeiti dveji metai. 3) Lord rm atmestu bus laikomas bilis, j nepriimtas be patais... 7 straipsnis
25

i taisykl pavadinta Kontrasignacija". Panaikinta 1705 m. Geresn s jo didenyb s asmens apsaugos aktu, ji tapo b tinas vadinamosios atsakingos vy riausybs elementas Anglijoje
26

Kol jie elgsis nepriekaitingai" reik panaikinim senosios formul s, pagal kuri teis jai eina savo pareigas tol, kol to pageidauja... karalius".

Page 15
15

Maksimalus parlamento galiojim laikas bus ne septyneri metai, kaip nustatyta 1715 m. Septynmets legislatros statyme
27

, o penkeri metai.

Tautos atstovybs aktas

Aktas priimtas 1948 metais. Pirma dalis. Balsavimo teis per parlamento rinkimus. 1 straipsnis. 2) Balsavimo teis per parlamento rinkimus gyja pilnametysts sulauk asmenys, kurie iki kvalifikuojanios datos gyvena apygardoje, yra Britanijos pilieiai ir nra apribotos j teis s. Numatoma, kad asmuo negali gauti balsavimo teiss rinkim apygardoje, kol ten nebus registruotas parlamento rinkj srae ir niekas negali balsuoti... daugiau kaip vienoje apygardoje.

Parlamento akto pakeitimo statymas

1949 m. gruodio 16 d. priimtas aktas visikai susiaurino Lord rm statym leidybos gali . 1. Nurodymo dl trij sesij ir dvej met pakeitimas nurodymu atitinkamai dl dviej sesij ir vien met... 1911 m. Parlamento statymas turs gali ir bus laikomas galiojan iu nuo sesijos, kurioje parengtas io statymo projektas (bet ne pats statymas), pradios su s lyga, kad: a) 2 straipsnio 1 ir 4 punktuose odiai trijose i eils sesijose", trei kart", treioje sesijoje", treioje i i sesij" ir antroje ir treioje sesijose" atitinkamai keiiami odiais: dviejose i eils sesijose", antr kart", antroje i i sesij", antroje sesijoje" ir antr sesij": b) 2 straipsnio 1 punkte odiai dveji metai" keiiami odiais vieni metai". 2.Trumpas pavadinimas, aikinimas ir nuorodos (citavimas). 1) is statymas gali bti vadinamas 1949 m. Parlamento statymu. 2) is statymas ir 1911 m. Parlamento statymas turi bti aikinami kaip vienas statymas ir nuorodos juos gali bti daromos bendrai kaip 1911 m. ir 1949 m. Parlamento statymus, pagal k 1911 m. Parlamento statymo 4 straipsnis 1 punktas (kuris tiksliai nustato statymo sigaliojimo slygas, trauktas Jo Didenybei pagal statym pateikt statymo projekt) galios su odi 1911 m. Parlamento statymas" pakeitimu odiais 1911 m. ir 1949 m. Parlamento statymai".
27

1949 met statymu nustatyta, kad bili svarstymo trukm Lord rmuose mainama nuo dvej met iki vien (praktikai dar maiau). 1963 met statymu asmuo, pero titulo paveld tojas, gali jo atsisakyti tam, kad gaut teis b ti irinktas Bendruomeni rmus, ir kartu usiimti aktyvia politine veikla. Nuo 1914 met ir iki iol lordai tik kelet kart (pavyzdiui, 1949 m.) atmet parlamento bilius, bet maai gyn savo pataisas, kai Bendruomeni r mai su jomis nesutikdavo.