VILNIAUS UNIVERSITETAS

TEISS FAKULTETAS
CIVILINS TEISS KATEDRA

DARIUS KULIKAUSKAS
teis, 3 gr. (neakivaizdinis kursas), III kursas

CIVILINIS PROCESAS I/II

Paskait konspektas

Dstytojas: prof. A. Nekroius

Vilnius, 2011-04-22

Turinys
Turinys..................................................................................................................................2
1Civilinio proceso teis kaip savarankika teiss aka........................................................ 4
1.1Civilinio proceso teiss metodas.................................................................................4
1.2Civilinio proceso teiss mokyklos ir mokslas............................................................. 5
1.3Civilinio proceso tikslai...............................................................................................5
1.4Civilinio proceso teisenos ir stadijos...........................................................................5
1.5Civilinio proceso teiss santykis su kitomis teiss akomis........................................6
1.6Civilinio proceso teiss altiniai..................................................................................6
2Civilinio proceso teiss principai.......................................................................................8
2.1Teismo vadovavimo procesui principas...................................................................... 8
2.2Rungimosi principas....................................................................................................8
2.3Dispozityvumo principas.............................................................................................8
2.4ali lygiateisikumo principas...................................................................................8
2.5Teiss bti iklausytiems principas............................................................................. 8
2.6Proceso ekonomikumo ir koncentruotumo principas................................................ 8
2.7Kooperacijos (bendradarbiavimo) principas............................................................... 9
2.8Laisvo rodym vertinimo principas........................................................................... 9
2.9Kiti principai................................................................................................................9
3Civilinio proceso teism jurisdikcija ir kt. kompetencija.................................................10
3.1Teismingumo rys....................................................................................................10
3.1.1Rinis teismingumas.........................................................................................10
3.1.2Teritorinis teismingumas.................................................................................... 11
3.1.3Funkcinis teismingumas.....................................................................................12
4Civilinio proceso bylos dalyviai.......................................................................................13
4.1ali svokos civiliniame procese.............................................................................13
4.1.1ali procesinis veiksnumas...............................................................................13
4.1.2ali teiss ir pareigos........................................................................................13
2

4.1.3Bendrininkavimas civiliniame procese.............................................................. 13

4.1.4Netinkama alis civiliniame procese..................................................................13
4.1.5Procesini teisi permimas...............................................................................14
4.2Tretieji asmenys civiliniame procese........................................................................ 14
4.2.1Tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus............................. 14
4.2.2Tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim.............................14
4.3Atstovavimas civiliniame procese.............................................................................15
5Bylinjimosi ilaidos........................................................................................................ 17
5.1Procesinis ustatas.....................................................................................................17
6Procesiniai dokumentai.................................................................................................... 18
6.1Procesini dokument turinys, pateikimo forma, skaiius ir kalba.......................... 18
6.2Procesini dokument trkum alinimas................................................................ 18
6.3Teismo aukimai ir praneimai..................................................................................19
6.4Procesini dokument teikimo bdai.......................................................................19
6.4.1prastiniai procesini dokument teikimo bdai...............................................19
6.4.2teikimas tarp advokat (CPK 119 str.).............................................................. 19
6.4.3teikimas procesinio bendrininkavimo atveju.................................................... 20
6.4.4teikimas kuratoriui (fiktyvus teikimas)............................................................20
6.4.5Kiti teikimo bdai..............................................................................................20
7Procesiniai terminai..........................................................................................................21
8rodinjimas......................................................................................................................22
8.1rodinjimo tikslas.....................................................................................................22
8.2rodinjimo nata.......................................................................................................22
8.3rodinjimo dalykas...................................................................................................23
8.4rodym svoka ir bruoai.........................................................................................23
8.5rodym rys (klasifikacija).....................................................................................24
8.6Atskiros rodym rys............................................................................................. 24
8.7rodym utikrinimas................................................................................................25

8.8Teismo pavedimai......................................................................................................25
9Iekinys.............................................................................................................................26
9.1Iekinio keitimas........................................................................................................26
9.2Iekinio atsimimas ir atsisakymas........................................................................... 26
9.3Teis pareikti iekin ir teis iekinio patenkinim................................................27
9.4Prieiekinis...............................................................................................................27
9.5Atsikirtimai................................................................................................................28
9.6Atsiliepimas iekin.................................................................................................28
10Laikinosios apsaugos priemons....................................................................................29

Egzaminas: skaita trys teoriniai klausimai. Pavasar du teoriniai klausimai ir

udavinys.
Literatra:
1. Civilinio proceso kodeksas.
2. Vadovlis.
3. Nekroius Europos Civilinis Procesas.
I seminaro: pasirengimas bylai mgstamas prof. Nekroiaus klausimas. Gali
pakliti klausimas apie proceso norm galiojim. inoti, kad galioja procesins normos
tos, kurios galioja tuo metu, kai pateikiamas iekinys (ar apeliacija ir pan.).

Civilinio proceso teis kaip savarankika teiss aka

Civilinis procesas reikalingas tam, kad alys galt gyvendinti teises teistai (nereikt
taikyti savigynos). Jo reikia ir tam, kad bt utikrintas bylos nagrinjimo objektyvumas,
teismo sprendim bt galima gyvendinti realiai, bt utikrinta valstybs santvarka ir
bt galima pareigoti teisingumo institucijas vykdyti vairius veiksmus.
Paprastai civilinis procesas suprantamas kaip teisminis procesas, t. y. kai bylos
nagrinjamos civiliniuose teismuose. Civilinis procesas garantuoja i vienos puss
tinkam privai teiss subjekt gynyb, i kitos puss vieo intereso apsaug. Civilinio
proceso btinum slygoja pati civilins materialins teiss struktra:
1. teis atlikti tam tikrus veiksmus;
2. teis reikalauti tam tikr veiksm atlikimo;
3. teis reikalauti civilins gynybos, kai neatliekami privalomi veiksmai.
Civilinis procesas, tai tas procesas teisme, kai bylos yra nagrinjamos. Civilinio
proceso teis teiss normos, kurios taikomos civiliniame procese. Civilinis procesas
plaija prasme:
1. teismui vykdant teisingum civilinse bylose ir utikrinant priimt juose
sprendim vykdym;
2. sprendiant civilines bylas arbitrao bdu;
3. notarams

registruojant

jiems

priklausanias

civilini

materialini

subjektini teisi apsaugos bei realizavimo funkcijas.

Civilinio proceso teis (siaurja prasme) sistema teiss norm, kurios reguliuoja
teismo, dalyvaujani byloje asmen bei kit proceso dalyvi veikl, teismui nagrinjant
ir sprendiant civilines bylas ir vykdant teismo sprendimus (dar vadinama tiriamuoju
procesu). Lietuvoje civilinio proceso teis laikoma savarankika teiss aka, taiau
pasaulyje vyrauja trys koncepcijos:
1. Anglosaksikose teiss tradicijos alyse vyrauja nuomon, kad civilinio
proceso teis apskritai neegzistuoja. Ji laikoma materialins teiss sudtine
dalimi.
2. Kai kurie Europos autoriai mano, kad yra teisingumo vykdymo teis, o
civilinis procesas yra ios teiss akos dalis. Jie laiko bendrais
baudiamj, civilin ir administracin procesus (pvz., Norvegijoje
Teisminio proceso kodeksas).
3. Civilinio proceso teis laikoma savarankika teiss aka. Tai lemia, kad
visikai skirtingi teisiniai santykiai yra baudiamojoje ir civilinje byloje,
6

be to, taikomi principai yra i esms skirtingi (pvz., civiliniame procese

naudojamas

dispozityvumo

principas,

kuris

siaurai

taikomas

baudiamajame procese).

1.1 Civilinio proceso teiss metodas

Civilinio proceso teisje taikoma mirusis teiss metodas (tiek dispozityvusis, tiek
imperatyvusis). Taip yra todl, kad gyvendinamos teiss kyla i civilins teiss akos, bet
imperatyvusis metodas yra neivengiamas, nes teismai yra valstybs valdios ris
(teisme gali bti taikomas vairios sankcijos, pvz., asmuo gali bti paalinamas i teismo
sals).
Civilinio proceso teiss norm ypatumas yra tas, kad paprastai jose nra sankcij
(pvz., kai rodymai nepriimami, praleidus termin, tai nelaikoma sankcija tai tiesiog
proceso tsa, o rodym neprimimas apsunkinimas). Lietuvoje visada bus taikomas tik
nacionalinis civilinis procesas (gali taip gautis, kad alies civiliniame procese bus
taikomos kitos alies materialins normos, bet ne atvirkiai).
CPK 1 str. parayta, kad civilinis procesas gali bti taikomas civilinse, eimos,
darbo, bankroto, tarptautini sutari bylose. Didiausi tak i kit teiss akt
civiliniam procesui turi ES reglamentai. Didiausi tak turi Reglamentas Briuselis 1.
2201-2003 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim susijusi su santuoka ir tv pareigomis
pripainimo ir vykdymo, dar vadinamas Briuselis 2A reglamentu irgi yra svarbus
civiliniam procesui.
Pagal normas iskiriamos bendroji civilinio proceso dalis ir ypatingoji. Bendrajai
civilinio proceso daliai priskirtinos teiss normos, kurios bdingos visam civiliniam
procesui (pvz., civilinio proceso tikslai, teismingumas, procesiniai dokumentai,
procesiniai terminai ir pan.). Ypatingajai civilinio proceso daliai priskiriamos teiss
normos, kurios reglamentuoja tik dal civilinio proceso, paprastai susijusios su tam tikru
bylos nagrinjimo etapu, pvz., normos, reglamentuojanios civilins bylos iklim,
apeliacin, kasacin iklim ir pan.
Civilinio procesas gali bti skirstomas teismin proces ir vykdomj proces.
Teism, Antstoli, Advokatros statymai, Vyriausybs nutarimai dl ekspert
paskyrimo ir kain indeksavimo svarbs civilinio proceso altiniai.

1.2 Civilinio proceso teiss mokyklos ir mokslas

Mokslas jungiamoji dalis tarp teorijos ir praktikos. Didiausi vaidmen civiliniame
procese suvaidino dvi teisins mokyklos nuo j priklauso, kas taikoma civiliniame

procese. Viena mokykla yra liberalioji, antra socialioji. Pagal dabar galiojant CPK,
Lietuvoje yra socialioji teiss mokykla.
Liberalioji civilinio proceso mokykla susikr po Pranczijos revoliucijos. Tai
buvo atsakas ir reakcija visagal valstyb. i mokykla sutapo su ekonominiu liberalizmu
ekonomikoje, buvo manoma, kad valstyb negali reguliuoti visko iki smulkmen. Pagal
i mokykl sukurti Pranczijos, Vokietijos, Rusijos CPK. Pagrindinis liberaliosios
mokyklos principas proces reguliuoja paios alys. Buvo manoma, kad dl to, jog
civiliniame procese ginamos privaios teiss, tai procesas yra ali reikalas. Teismas savo
iniciatyva nedaro nieko. Pagrindin idja: valstyb utikrina tik toki gynyb, kokios yra
praoma, ir tik tokiu bdu, kurio yra praoma. Teismo funkcija pasakyti, kas yra teisus
pagal pateikt mediag, kad bt tinkama kova teisme. Rungimosi ir dispozityvumo
principai liberaliojoj mokykloj svarbiausi, bet iskyr ir vieum, odikum, teisjo
nepriklausomumas, tik statymo klausymas (ie principai liko iki dabar).
XX a. pradioje buvo pamatyta, kad alys ne visada bna lygios, todl liberalusis
procesas ne visada vyksta sklandiai. Dl to susiformavo socialioji civilinio proceso
mokykla. Pirmasis kodeksas pagal i mokykl Austrijos CPK. Franzas Kleinas io
CPK autorius. Socialinio CPK pagrindin mintis, kad procesu suinteresuotos yra ne tik
alys, bet ir valstyb. Proceso tikslas kuo greiiau ir efektyviau isprsti gin. Dl to
teisjas turi turti gali imtis tam tikr veiksm byloje. Ilgas procesas trukdo priimti
teising sprendim byloje, be to, tai ekonomin nata visai valstybei. Ikelti buvo tokie
principai: koncentruotumas, ekonomikumas, bendradarbiavimo (ali su teismu), teismo
vadovavimo principas (teismas ne tik irovas byloje, bet vadovauja aktyviai procese,
gali pareigoti alis paalinti tam tikrus neaikumus, pateikti papildomus rodymus, tam
tikrais atvejais ieiti u reikalavimo rib). Teismas turi imtis priemoni, kad nebt
vilkinama byla.

1.3 Civilinio proceso tikslai

Civilinio proceso tikslai tam tikri statym leidjo arba doktrinos suformuluoti siekiai,
kuri gyvendinimui turi tarnauti civilinio proceso teis. Tiksl gyvendinimas i esms
priklauso nuo to, kokia civilinio proceso teiss mokykla vadovausims.
Lietuvos civilinio proceso teiss tikslai yra sureglamentuoti. CPK 2 str. surayti
civilinio proceso teiss tikslai ginti asmen, kuri materialins subjektins teiss ar
statymu saugomi interesai paeisti, tinkamai taikyti statymus, teismui nagrinjant
civilines bylas, kuo greiiau atkurti teisin taik tarp gino ali, aikinti bei pltoti teis.

Privatus tikslas ginti asmen interesus, kad bt priimamas teisingas teismo

sprendimas. Visi kiti tikslai yra susij su vieuoju pobdiu.
Teisingas teismo sprendimas yra susijs su tiesos svoka. Ji civiliniame procese
gali bti suprasta trejopai:
1. Formalioji byl nagrinjantis teismas, bdamas procese pasyvus, priima
byloje sprendim pagal ali pateiktus rodymus. Teismas negali bti
veikiamas papildom rodym, veikti savo iniciatyva. Tokius procesus
laimi ta alis, kuri turi geresn advokat.
2. Materialioji priimdamas sprendim byloje teismas yra sitikins arba
beveik sitikins jo teisingumu, t. y. tuo, kad aplinkybs, kuriomis alys
rmsi i tikrj egzistavo arba neegzistavo. Tokiame procese teismas
uima aktyvi pozicij, jam priklauso iaikinimo pareiga. iuo metu
Lietuvoje nustatoma materialioji tiesa.
3. Objektyvioji priimtas byloje sprendimas visikai atitinka reali tikrov
ginijam

aplinkybi

atvilgiu.

taisykle

buvo

vadovaujamasi

tarybiniame procese ir dabar baudiamajame. Lietuvos Respublikos

Konstitucinis teismas poroje nutarim (2006 m. ir 2007 m.) kalbjo apie
tiesas.
Vieieji tikslai:
1. Koncentruotumo tikslas.
2. Teisins taikos atkrimas. Teisin taika pasiekiama teismo sprendimu arba
susitaikius alimis.
Teiss aikinimo funkcij teismas atlieka kiekvienoje byloje taikydamas ir
aikindamas kiekvien konkrei teiss norm. Teismas tokiu bdu turi upildyti teisinio
reguliavimo spragas. Svarbiausi vaidmen ioje vietoje atlieka Lietuvos Aukiausiasis
Teismas, jis turi gali vienodinti teiss aikinim.

1.4 Civilinio proceso teisenos ir stadijos

Civilinio proceso teisena tam tikra vienodo pobdio civilini byl nagrinjimo tvarka.
Pagal CPK iskiriamos dvi teisenos (gino (iekini) teisena ir ypatingoji teisena).
Gino teisenoje nagrinjamos viso civilins, eimos ir pan. bylos, kuriose yra
ginai dl teiss. iame procese visada yra dvi alys: iekovas ir atsakovas. Proceso metu
sprendiamas ginas tarp ali. ioms byloms ikelti pagrindas yra iekinys. Tarp ios
teisenos byl gali bti nustatyti tam tikri ypatumai skirtingoms byloms: eimos byl,
darbo byl, teismo sakym idavimo procedra ir byl dl nedideli sum ypatumai.

Ypatingoji teisena tam tikra teisena, skirta apsaugoti tam tikrus svarbiausius
valstybs interesus, kad tinkamai bt realizuotos tam tikros asmen teiss. CPK 442 str.
dl juridin gali turini fakt nustatymo. Ypatingosios teisenos bylose teismas turi bti
labai aktyvus, gali teikti rodymus savo iniciatyva, be to, gali nebti vienos alies, t. y.
pareikjo.
Civilinio proceso stadija tam tikra procesini veiksm visuma, kuri nukreipta
tam tikram tarpiniam procesiniam tikslui pasiekti. Stadijos garantuoja bylos nagrinjimo
nuoseklum ir sistemingum. Dl civilinio proceso stadij yra dvi nuomons, viena j
skiria pirmosios instancijos proceso teismin stadij tris dali (iklim, pasirengim,
teisim). Kita nuomone yra tokios stadijos:
1. proceso pirmosios instancijos teisme stadija.
2. bylos nagrinjimas apeliacine tvarka;
3. bylos vykdymo proceso stadija;
4. kasacinio proceso stadija;
5. proceso atnaujinimo stadija.
Civiliniai ginai gali bti nagrinjami ne tik teismo tvarka. Ginus alys gali
sutarti perduoti ne teismui, o arbitraui, prayti naudoti meditacij ir pan. Teismai skatina
naudotis alternatyviais gin sprendimo bdais.
Pagrindinis alternatyvus gin sprendimo bdas arbitraas. iame procese
paios alys organizuojasi arbitrus, kurie sprendia j gin. Arbitrao procesas yra
slyginai brangus. I esms, arbitraas yra privatus teismas. Pagal Niujorko konvencij,
tarptautinio arbitrao sprendimai pripastami praktikai viso pasaulio alyse.

1.5 Civilinio proceso teiss santykis su kitomis teiss akomis

Yra daugyb Konstitucini teiss princip, kurie taikomi ir civiliniame procese (pvz.,
teism nepriklausomumas, teismo posdio vieumas, teisingum vykdo tik teismai).
Konstitucija, be to, nustato teism sistem. Konstitucija yra tiesiogiai taikomas teiss
aktas sprendiant bylas.
Civilinis procesas su civiline teise susijs per tai, kad jis skirtas materialij teisi
gyvendinimui. Civilin teis dar nurodo, kas gali bti taikoma u materialij norm
paeidimus. I civilins teiss civiliniame procese naudojami tam tikri principai (pvz.,
dispozityvumo).
Su baudiamja teise civilinis procesas siejasi tik vienodais terminais, bet niekuo
daugiau. Skiriasi ties rys, principai ir t. t., taiau galimas civilins bylos sprendimas
baudiamajame procese ar atvirkiai. Iteisinamieji nuosprendiai neturi prejudicins

10

galios, o apkaltinamieji nuosprendiai civiline prasme neturi takos, tik nurodo kalts
fakt.
Su administraciniu procesu civilinis procesas daug bendro neturi. Taiau ABT
numato, kad gali bti taikomos tam tikrais atvejais civilinio proceso normos.
Civilinio proceso santykis su tarptautine privatine teise atsiranda tada, kai gino
alys yra i skirting valstybi. Tai tokie atvejai, kai rodymai yra kitose valstybse ir pan.
Tokiais atvejais taikomos tam tikros tarptautins konvencijos.

1.6 Civilinio proceso teiss altiniai

Po Konstitucinio teismo nutarimo, visos Aukiausiojo Teismo nutartys formuoja teism
praktik, bet iimtinais atvejais Apeliacinis teismas turi gali formuoti praktik (ypa
bankroto bylose).
Konkrets civilinio proceso teiss altiniai:
1. Konstitucija ir bendrieji teiss principai. Konstitucija nustato teism
sistem, tiesiogin Konstitucijos taikymo galimyb, draudia versti duoti
parodymus prie eimos narius ir t. t. Konstitucija gali bti pasiremta
upildant teiss spragas. Jeigu teismui kyla tarim dl taikom teiss
norm atitikimo Konstitucijai, byla turi bti stabdoma ir dl atitikimo
uklausiama Konstitucinio Teismo. Konstitucija svarbi ir kaip bendruosius
teiss principus nustatantis aktas.
2. Civilinio proceso kodeksas. Tai pagrindinis ir daugiausiai civilinio proceso
teiss norm turintis altinis.
3. statymai (pvz., Teism statymas, Antstoli statymas ir t. t.). Kai yra
kolizija tarp statymo ir CPK, pirmumas turi bti teikiamas CPK, iskyrus
atvejus, kai pats CPK teikia pirmum statymams.
4. statym lydimieji aktai. I i akt reikmingiausi yra Vyriausybs
nutarimai (pvz., Teismo psichiatrins, narkologins ir psichologins
ekspertizs organizavimo bei atlikimo tvarka). Daniausiai tokiuose
aktuose

nustatomas

vien

ar

kit

gin

priklausymas

teismo

kompetencijai. Vis dl to Vyriausybs galimybes reguliuoti civilin proces

reikia vertinti kritikai, nes jos nutarimai turi neprietarauti statymams, jai
nra suteikta teis reguliuoti civilinio proceso teis, be to, vykdomoji
valdia savo teiss aktais gali riboti teism nepriklausomum.

11

5. inybiniai teiss aktai. Tai vairios ministerij, departament instrukcijos,

taisykls (pvz., teisingumo ministro patvirtinti Ekspertizi darymo
Lietuvos teismo ekspertizs institute nuostatai).
6. Tarptautin teis. CPK tvirtintas tarptautins teiss pirmumas prie
nacionalin. Tai gali bti dvials ir daugiaals tarptautins sutartys (pvz.,
Europos konvencija dl informacijos apie usienio teis).
7. Teism praktika. Lietuvoje tai laikoma antriniu civilinio proceso teiss
altiniu. Nukrypimas nuo LAT suformuoto teiss aikinimo yra pagrindas
perirti byl kasacine tvarka. Teiss altiniu nelaikytini LAT Senato
nutarimai ir konsultacijos, nes jie priimami nevykdant teisingumo
funkcijos. Konstitucinio Teismo sprendimai ir nutarimai laikomi
neabejotinu altiniu kaip ir tarptautini teism precedentai.
8. Teiss doktrina. Tai netiesioginis teiss altinis, veikiantis tiesiogini
altini krimsi ir pan.

12

Civilinio proceso teiss principai

Civilinio proceso teiss principai tvirtinti CPK 5-21 str. Princip reikm keleriopa, bet
svarbiausia jie civiliniame procese leidia laikytis tam tikr rib. Taikymo stadijoje
neaikias normas galima aikinti per principus (arba alinti spragas). Paiame CPK
pasakyta, kad teismas turi vadovautis principais, kai neaikus teiss normos turinys.
Principai gali bti klasifikuojami Konstitucinius, tarpakinius ir akinius, taip pat
principus, reglamentuojanius teisingumo sistem arba proceso eig. Dauguma civilinio
proceso princip tarpakiniai.

2.1 Teismo vadovavimo procesui principas

is principas nra betarpikai tvirtintas CPK, taiau logikai seka i kit CPK straipsni.
Jeigu civilinio proceso pradia, pabaiga ir apimtys priklauso iimtinai nuo iekovo (ali)
valios, tai bylos nagrinjimo tvarka, jos judjimas priskiriama teismui (utikrinti
esmini bylos aplinkybi atskleidim). Teismas vadovauja bylos nagrinjimuisi, imasi
priemoni, kad byla bt inagrinta tinkamai ir racionaliai. Konkreiai procese
vadovavimo principas reikiasi dviem srautais:
1. Utikrinama elementari posdio tvarka ir tinkama proceso eiga. CPK 158
str. 2 d. pirmininkaujantysis pradeda ir ubaigia, vadovauja posdiui,
suteikia proceso dalyviams od ir atima j. CPK 162 str.
2. Utikrina (CPK 159 str.), kad bt atskleistos esmins bylos aplinkybs
statym nustatyta tvarka. Tai nereikia, kad teismas ex officio privalo tirti
rodymus, bet gali per savo galias inicijuoti, kad atsirast trkstam detali
procese. alys visgi turi autonomija ir paios apsprendia, kiek teismas,
kaip ir k nagrins. i sritis nra absoliuti, yra nustatytos galios, kurias
teismas turi: uduoti klausim bylos dalyviams, reikalauti i j
paaikinim, nurodyti aplinkybes, kuri reikia, reikalauti papildom
rodym arba rinkti rodymus savo iniciatyva CPK tvarka (pastarj
priemon gali taikyti 3-jose kategorijose byl: eimos, darbo ir
ypatingosios teisenos bylose).

2.2 Rungimosi principas

iuo principu paremta visa bylos nagrinjimo ideologija. Jis tvirtintas CPK 12 str. Jo
egzistavimas grindiamas prieingais teisini santyki dalyvi interesais. Principo tikslas
utikrinti visapusik ir teising bylos iaikinim. io principo turin sudaro 2
elementai:
13

1. rodinjimo sritis. Rungimosi principas paskirsto rodinjimo nat tarp

proceso dalyvi. Onus probandi (liet. rodinjimo nata). Kiekvienas
rodinja aplinkybes, kuriomis remiasi. Onus probandi neretai vadinama
rodinjimo pareiga, bet tai nra visikai teisinga, nes jos nevykdymas
neutraukia sankcijos tikslingiau vartoti svok nata.
2. Rungtynin pati civilinio proceso forma. Jos esm civilini byl
nagrinjimas teisme nuo pradi iki pabaigos yra grindiamas procesine
ginijam materialini teisini santyki dalyvi kova.

2.3 Dispozityvumo principas

Jis apibrtas CPK 13 str. Principas reikia, kad tik alims priklauso teis disponuoti
bylos dalyku. Gino dalykas - reikalavimas atsakovui vykdyti tam tikr pareig arba
susilaikyti nuo tam tikr veiksm atlikimo, bet tiksliau gino dalyku vadinti kreipimsi
teism su praymu isprsti tam tikr gin. Tik nuo ali valios priklauso, bus ar ne
sudaryta taikos sutartis, kreiptasi teism, pateiktas rodymas ir t. t. i alims priklausanti
teis atitinka visikai to paties principo turin materialinje teisje. Ypatingos teisenos
bylose is principas neveikia. CPK detalizuoja dispozityvumo principo turin: alims
priklauso teis nustatyti bylos ribas, sudaryti taikos sutart, atsiimti iekin ir pan. is
principas nra absoliutus:
1. Apribojimai, esantys bendrojoje civilini byl nagrinjimo tvarkoje. CPK
42 str. 2 d. pasakyta, kad teismas nepriima iekovo iekinio atsisakymo,
atsakovo iekinio pripainimo, jei j veiksmai prietarauja imperatyvioms
teiss normoms arba vieajam interesui. CPK 187 str. 2 d. ireikta, kad
teismas turi teis priimti tam tikr fakt pripainimo, kurie buvo gauti
siekiant apgauti arba smurtu. Iekinys vieajam interesui apginti nra
laikomas dispozityvumo principo apribojimu, nes tai yra pats atskiras
ginas, kuriam galioja visos taisykls (t. y. kreipiasi prokuroras ir t. t.).
CPK 181 str. numato ali neatvykimo teismo posd pasekmes: bylos
atidjimas, palikimas nenagrinta ir pan. nra dispozityvumo principo
apribojimas.
2. Apribojimai, esantys atskir civilini byl nagrinjime. Teismas gali ieiti
u bylos rib, ginti teises pagal statymais numatytus alternatyvius bdus,
rinkti rodymus savo iniciatyva. ioms kategorijoms byl galioja ir
bendrieji ribojimo bruoai.

14

2.4 ali lygiateisikumo principas

tvirtintas CPK 17 str. is principas papildo rungimosi principas ir ivedamas i
konstitucinio lygiateisikumo principo. is principas tinkamai realizuojamas tik tada, kai
utikrinama reali kovos dalyvi lygyb, t. y. negalima silyti rungimosi principo, kai
alys yra i prigimties visikai skirtingos. Vienos alies procesin teis visada turi atitikti
kitos alies procesin teis. io principo egzistavimas ir tinkamas gyvendinimas sudaro
palankiausias slygas gyvendinti tinkamai rungtynin proceso form.
Antroji lygiateisikumo svarbi dalis galimybs naudotis teisiniais instrumentais
lygyb (jei aliai nepakanka l konsultuotis, pateikti iekin, teisinei gynybai ir pan., tai
valstyb imasi kompensuoti ias paslaugas). Realizuojant lygyb tarp ali, tuo paiu
numatytos ir tam tikros teiss CPK 161 str.: teismas, pamats, kai viena alis yra
nekvalifikuota, o kita labai kvalifikuota, turi teis pasilyti pasiiekoti teisinio
atstovavimo.

2.5 Teiss bti iklausytiems principas

is principas nra tvirtintas betarpikai CPK, bet i jo iplaukia. Principas reikia, kad
alims turi bti sudaryta galimyb pasisakyti visais esminiais gino nagrinjimo
klausimai, jis yra neatsiejama teiss tinkam proces dalis. alies pozicija gali bti
pareikiama tiek odiu, tiek ratu abi formos laikomos tinkamomis realizuojant
iklausymo teis. Yra numatyt atvej, kai galima tik ratu realizuoti teis, pvz., iekinys
pateikiamas tik ratu. Svarbi io principo slyga tinkamas praneimas aliai apie
galimyb pareikti savo nuomon ginijamais klausimais, ji realizuojama per procesini
dokument teikimo institut. Bet iklausymo principas susijs ir su alies pareiga sekti
proceso eig.

2.6 Proceso ekonomikumo ir koncentruotumo principas

ie principai tvirtinti CPK 7 str. Koncentruotumo principas ivestas i ETK 6 str.,
kuriame numatyta, kad kiekvienas mogus turi teis, jog jo byla bt inagrinta per
proting laik. iuos principus lemia ir civilinio proceso tikslas utikrinti, kad ginas bt
kaip galima greiiau paalintas i visuomens.
Koncentruotumo principo tikslas utikrinti arba sudaryti statyme slygas, kad
ginas bt inagrintas per pirmj teismo posd. Jo turin sudaro teismo pareiga
rpintis manomai greitesniu proceso nagrinjimu ir ukirsti keli proceso vilkinimui
(pvz., atsisakyti priimti pavluotus rodymus) bei pareiga alims rpintis proceso
skatinimu, t. y. utikrinti, kad informacija bt pateikta greitai, kokybikai ir aikiai.

15

Netinkamas alies pareigos vykdymas suteikia teismui teis nepriimti pareigos vykdymo.
Proceso koncentruotumo principo santykis su tiesa yra ne k maiau svarbus.
Ekonomikumo principas reikia, kad teismas privalo stengtis, kad byla bt
inagrinta kaip manoma pigiau taupant ir valstybs, ir ali pinigus. Teismas turi
atsivelgti ekonomikumo kriterijus, kai renkasi tarp alternatyv.

2.7 Kooperacijos (bendradarbiavimo) principas

CPK 8 str. numato, kad teismas, io Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su
dalyvaujaniais byloje asmenimis, imasi priemoni, kad byla bt tinkamai inagrinta.
is principas susijs su alies pareiga rpintis proceso skatinimu ir teismo pareiga imtis
priemoni, kad byla teisingai bt inagrinta. Apibdinant bendradarbiavim, labai
svarbu, kad teismas kooperavimesi nesprendia u alis (teismas silo, alys sprendia).

2.8 Laisvo rodym vertinimo principas

Jokie teismui nustatyti rodymai neturi galios, iskyrus nurodyti CPK. Teismai vertindami
rodymus vertina laisvai, bet rodymai turi pateikti pagal CPK taisykles.

2.9 Kiti principai

Kiti civiliniam procesui svarbs principai yra:
1. Teiss tinkam teismo proces principas. J suformulavo JAV teismai,
dabar jis tiesiogiai tvirtintas ETK. is principas apima: gin turi
nagrinti nepriklausomas teismas, teismas turi bti sudarytas statymo
tvarka, alims turi bti sudaryta galimyb susipainti su visa bylos
mediaga ir pan. aspektus.
2. Teism nepriklausomumo, nealikumo ir klausymo tik statymo
principas. princip slygoja Konstitucijos 109 str., jis glaudiai susijs ir
su kitais principais. io principo pavyzdys: teismo iimtin teis paiam
sprsti, ar jo kompetencijai priklauso byla.
3. Teismo proceso vieumo principas. Principas iauktas Konstitucijos 117
str. 1 d. Vieumas plaiuoju poiriu visuomens teis dalyvauti procese,
siauruoju bylos ali.
4. Valstybins kalbos principas: proceso kalba lietuvi. Dalyvaujant
usienieiams turi bti vertjas (Konstitucijos 117 str. 2 d.).
5. Tiesioginio dalyvavimo principas. is principas reikia, kad teisjas turi
asmenikai itirti visus rodymus, apklausti liudytojus ir pan., be to,
teismas gali savo sprendim grsti tik teisme panaudotais rodymais.
16

6. Teisminio nagrinjimo vientisumo ir teisj sudties nekintamumo

principas. Bylos nagrinjime gali bti pertrauka tik numatytais atvejais, o
kitas bylas teismas gali nagrinti tik tuo atveju, kai padaroma pertrauka,
posdis atidedamas ar sustabdoma. Pasikeitus teisjui (mirus, susirgus ir
pan.), byl nagrinti privalu i pradi.
7. Teisj pasitarimo slaptumo principas. Svarbu, kad ityrusio byl teisjo
nuomons niekas nepaveikt, todl sprendim primimo kambaryje gali
bti tik byl nagrinj teisjai ar teisjas.
8. Proceso operatyvumo principas. Teisin gynyba yra tuo efektyvesn, kuo
spariau byla inagrinjama.
9. Draudimo piktnaudiauti procesu principas. Teismo procesas tiek vieojo,
tiek privataus intereso atvilgiu gali vykti tik tada, kai yra btinas ir
reikalingas.
10. Valstybs garantuotos teisins pagalbos principas. i garantija yra ali
lygiateisikumo ir kit princip utikrinimo paseka.
11. odinio ir raytini proces derinimo principas. Lietuvos CPK tvirtintas
odinis procesas, bet j reikia suprasti kaip odinio ir raytinio proceso
derinim.

17

Civilinio proceso teism jurisdikcija ir kt. kompetencija

Teism kompetencij apibdina 2 pagrindins svokos:

1. Priskirtinumas. is poymis atriboja teism ir kit institucij, kurios
nagrinja ginus kompetencij. Priskirtinumas gali bti vienetinis (pvz.,
ginus dl tvysts nagrinja tik teismai) ir dauginis (kai ginus nagrinti
gali keletas institucij). Dauginis priskirtinumas skirstomas slygin
(galima kreiptis teism tik inaudojus visas ikiteismines gino
nagrinjimo galimybes), alternatyvj (alys gali pasirinkti koki
institucij kreipsis dl gino sprendimo) ir sutartinis (kai alys susitaria
kreiptis ar arbitra, ar teism).
2. Teismingumas. is poymis paskirsto teism kompetencij tarp vairi
teism. Galima iskirti tokius teismingumo instituto aspektus:
a. konstitucinis aspektas teismingumas yra vienas i teiss tinkam
teismin proces sudtini dali;
b. teiss kreiptis teism tinkamo realizavimo slyga;
c. nustato teismo, kaip valdios institucijos, kompetencijos ribas;
d. teismingumas tikrinamas teismo ex officio;
e. viena i atsakovo gynimosi priemoni neteisminga byla negali
bti nagrinjama.
Darbo bylos turi bti pirmiausiai nagrinjamos (tam tikros) ikiteismine tvarka.

3.1 Teismingumo rys

Teismingumas gali bti rinis (CPK 25-28 str.), teritorinis ir funkcinis.
3.1.1 Rinis teismingumas
Rinis teismingumas atriboja, kuriame teisme (administraciniame ar bendrosios
kompetencijos) bus nagrinjama byla, taip pat, kurioje teism vietoje bus nagrinjama
byla pirmja instancija (apylinkje ar apygardoje).
Pagal CPK rinis teismingumas nustatomas pagal:
1. Gino dalyko pobdis.
2. Gino subjekt teisins padties ypatumai.
3. Gino suma (iki 100000 LTL nagrinjama apylinks teisme).
Rin teisingum lemia imperatyvios teiss normos ir alys savo susitarimu
negali pakeisti j.

18

Atribojamas administracini ir bendrosios kompetencijos teism teismingumas

pagal tai, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinja privaius, o administraciniai
vieuosius ginus. Absorbcijos principas padeda atskirti administracines bylas ir
bendrosios kompetencijos bylas: byla sprendia tas teismas, kuriam yra skirtas
pagrindinis reikalavimas. Jeigu visikai neaiku, kur turi bti sprendiama byla, pagal
CPK 36 str. sukuriama speciali teismingumo kolegija, kuri sudaro 4 asmenys (AT
civilini byl skyriaus pirmininkas, VAT pirmininko pavaduotojas ir po 1 teisja i AT ir
VAT), nagrinjantys teismingum.
Jeigu viduryje gino pamatoma, kad byla yra neteisminga, tai byla turt bti
perduodama kitos ries teismui, bet daniausiai teismai nutraukia bylas.
Rinis teismingumas dar sprendia dl byl priskyrimo pirmja instancija arba
apylinks, arba apygardos teismams. Bendra taisykl visi ginai turi bti nagrinjami
apylinks teisme pirmja instancija, iskyrus nurodytas CPK bylas. CPK 27 str. parayta,
kad apygard teismai nagrinja bylas:
1. kuriose iekinio suma didesn kaip vienas imtas tkstani lit, iskyrus
eimos teisini santyki bylas dl turto padalijimo;
2. dl autorini neturtini teisini santyki;
3. dl civilini vieo konkurso teisini santyki;
4. dl bankroto ir restruktrizavimo;
5. pagal banko laikinojo administratoriaus pareikim dl banko akcinio
kapitalo sumainimo;
6. kuri viena alis yra usienio valstyb;
7. pagal iekinius dl priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo;
8. pagal iekinius dl juridinio asmens veiklos tyrimo;
9. kitas civilines bylas, kurias pagal statymus kaip pirmosios instancijos
teismas nagrinja apygardos teismai.
Bylos, kurios yra teismingos tik Vilniaus apygardos teismui:
1. dl gin, numatyt Lietuvos Respublikos patent statyme;
2. dl gin, numatyt Lietuvos Respublikos preki enkl statyme;
3. dl vaikinimo pagal usienio valstybi piliei praymus vaikinti
Lietuvos Respublikos piliet, gyvenant Lietuvos Respublikoje arba
usienio valstybje;
4. kitas civilines bylas, kurias pagal galiojanius statymus kaip pirmosios
instancijos teismas nagrinja tik Vilniaus apygardos teismas.

19

3.1.2 Teritorinis teismingumas

Teritorinis teismingumas tai kompetencijos paskirstymas tarp tos paios instancijos
teism. Jis nustatomas ikeliant civilin byl, todl teismas turi nagrinti byl net jeigu j
iklus teritorinis teismingumas pasikeist. Teritorinio teismingumo nustatymo kriterijai
susij su gyvenamja vieta, daikto buvimo vieta ir pan.
Teritorinis teismingumas skirstomas :
1. Bendrj.
2. Alternatyvj.
3. Iimtin.
4. Keli, tarpusavyje susijusi, byl.
Nustatant teritorin teismingum taikomas forum domicili principas. Iekinys
pareikiamas pagal atsakovo gyvenamj viet, pagal juridinio asmens buvein arba pagal
valstybs ar savivaldybs institucijos buvein. Tok teismingum alys gali keisti savo
susitarimu.
Teritorinis teismingumas gali bti:
1. Alternatyvus teismingumas. Jis Nurodytas CPK 30 str. statymas nustato
galimyb nagrinti byl dviejuose ar daugiau tos paios grandies
teismuose, o konkret variant pasirenka iekovas. Kreipsis vien i
teism, iekovas praranda teis kreiptis kitus teismus. Alternatyvusis
teismingumas nustatomas, kai ypa reikmingi iekovo interesai (alos
atlyginimas, tvysts nustatymas, vartojimo sutartys ir pan.). Alternatyv
teismingum alys gali pakeisti savo susitarimu. 3K-3-33 2007 m. byla.
2. Iimtinis teritorinis teismingumas kai statymas vardija teism, kuris turi
nagrinti byl. Forum rei sitea principas (eimos, skyryb bylos). Forum
kereditatis principas. Iimtinio teismingumo negalima pakeisti sutartimi
kaip ir rinio. 3K-3-537 2007m. byla. io teismingumo nesilaikymas
daro teismo sprendim absoliuiai negaliojant.
3. Sutartinis teritorinis teismingumas. Susitarimas dl teismingumo teritorijos
turi bti raytinis ir pateikiamas teismui kartu su iekiniu. is susitarimas
gali bti prorogacinis (susitariama, kad bus nagrinjama konkreiame
teisme) arba derogacinis (susitariama, kurie teismai negals nagrinti
bylos). 3K-3-196 2008 m. byla.
4. Keli, tarpusavyje susijusi, byl teismingumas. Iekinys keliems
atsakovams, gyvenantiems ne vienoj vietoje, galima pareikti iekin pagal
vieno i atsakov buvein. i teismingumo r nustato CPK 33 str. Jeigu
20

vienas i reikalavim yra susijs su tam tikru (pvz., riniu) teismingumu,

tai visa byla turi bti nagrinjama tame teisme. Jeigu iekinys kils i
BPK, bet ten nebuvo nagrintas, tai pareikiamas pagal CPK normas.
Apeliacinio teismo byla 22-648 2008 m.
3.1.3 Funkcinis teismingumas
Funkcinis teismingumas tai byl paskirstymas instancijos sistemoje tarp teism. Tik
teismas tikrina teismingum ex officio. Pirma instancija nagrinja apylinki ir apygard
teismai, apeliacine instancija nagrinja apygard ir apeliaciniai teismai, kasacine tvarka
bylas nagrinja tik Aukiausiasis Teismas. Funkcinio teismingumo nesilaikymas bylos
sprendim daro negaliojaniu.
Teismas gali savo iniciatyva perduoti byl kitam teismui, tai reglamentuoja CPK
34 ir 35 str. Kad tai galt padaryti, turi bti tokios slygos:
1. Pripastama, kad byla bus operatyviau ir ekonomikiau inagrinta kitame
teisme, iskyrus iimtinio teismingumo atvejus.
2. Jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta anksiau nebuvo inoma, paprao
perduoti byl nagrinti jo gyvenamosios vietos teismui.
3. Jeigu nualinus vien ar kelis teisjus arba teisjui nusialinus nra kam
bylos nagrinti.
4. Pripastama, kad byla buvo priimta paeidiant teismingumo taisykles.
5. Sustabdoma

byla

dl

to,

kad

atsakovui

ikelta

bankroto

ar

restruktrizavimo byla.
Apeliacinio Teismo 2-925 2008 m. byla, Aukiausiojo Teismo 3K-3-93 2007 m.
Dl usienio arbitra sprendim pripainimo bylos nagrinjamos Apeliaciniame teisme.
Dl komercinio arbitrao sprendim skundiama Apeliaciniam teismui.
Absorbcijos principas jeigu vieno teismingumo byloje pateikiamas reikalavimas
padaryti kakok veiksm (pvz., panaikinti sutart), kuris priklausyt pagal kompetencij
sprsti ne tam teismui, kuriame sprendiamas pagrindinis ginas, tai teismas turi teis pats
priimti sprendim dl to veiksmo neperdavs jo atitinkamos kompetencijos teismui.

21

Civilinio proceso bylos dalyviai

4.1 ali svokos civiliniame procese

Civiliniame procese yra 2 alys: iekovas, kuris pareikia iekin, ir atsakovas, kuriam
pareikiamas iekinys. Ypatingojoje teisenoje dvialikumo tarsi ir nelieka (gali nebti
vienos i ali). Pagal CPK 41 str. 1 d. iekovu arba atsakovu gali bti fiziniai ir juridiniai
asmenys, turintys civilin procesin veiksnum. Teorijoje iskiriama alis formalija
prasme ir alis materialija prasme.
alis materialija prasme alis, kurios teiss yra ginamos teisme, teismo
sprendimas tiesiogiai takos jo teises ir pareigas. alis formalija prasme asmuo, kuris
savo vardu reikalauja apginti savo ar kito teises, bet teismo sprendimas jo tiesiogiai
neveiks. alys tai asmenys, kuri ginas dl teiss ar statym saugom interes yra
nagrinjamas teisme arba vykdomas vykdomasis dokumentas ir kurios turi tik joms
bdingas specifines procesines teises ir pareigas.
Kalbant apie alis galima iskirti tokius j bruous: procesas vyksta ali vardu.
alys yra centrin proceso figra, per jas realizuojamas dispozityvumo ir rungimosi
principai. alys turi specifines teises, bdingas tik joms: gali disponuoti gino dalyku.
ios teiss surayto CPK 42 str. gale. (iekovas gali padidinti, sumainti, pakeisti arba
atsisakyti iekinio, atsakovas turi teis pripainti iekin ir alys gali baigti byl taikos
sutartimi, bet teismas gali atsisakyti taikos sutart priimti, jei tai prietarauja
imperatyvioms normoms).
4.1.1 ali procesinis veiksnumas
ali procesinis veiksnumas labai susijs su civiliniu veiksnumu. Fizinio ar juridinio
asmens turimas civilinis veiksnumas slygoja procesin veiksnum (jo turin) tiesiogiai.
Procesinis veiksnumas reikia, kad asmuo gali savarankikai gyvendinti savo procesines
teises ir pareigas arba galimyb vesti byl kaip atstovui (ar tokiam j vesti pavesti).
Pagal CPK 38 str. visik procesin veiksnum fiziniai asmenys gyja sulauk
pilnametysts (18 met) arba emancipuoti asmenys. Juridiniai asmenys veiksnum gyja
nuo j registravimo Registr centre momento.
Ribotai veiksns asmenys yra 14-18 met asmenys arba pilnameiai, kai j
veiksnumas yra apribotas. Tokios alys turi savo juridinius atstovus. Atstovai civiliniame
procese atrodo tarsi bendraatsakoviai (subsidiarus). Iki 14 met fiziniai asmenys neturi
veiksnumo, tada juos pakeiia atstovai visikai.

22

CPK 39 str. aliai, kuri neturi procesinio veiksnumo ir atstovo arba kurio
gyvenamoji vieta neinoma, norint teikti jam iekin gali bti paskirtas kuratorius
(advokatas i srao).
4.1.2 ali teiss ir pareigos
CPK 42 str. ivardintos pareigos, jos skirstomos :
1. Bendrosios (sumokti ymin mokest, elgtis procese graiai). Dauguma
pareig slygins, nes i ties tai nra privaloma atlikti.
2. Specialiosios. ios yra susijusios su gino objektu (iekinio disponavimo).
4.1.3 Bendrininkavimas civiliniame procese
Bendrininkavimas civiliniame procese apibrtas CPK 43 str. Civilinis procesas yra
dvialis, bet tai nereikia, kad iekovas arba atsakovas gali bti tik vienas asmuo.
Civiliniame procese galima iekovo ir atsakovo daugtas, kai gino dalykas susijs su
keletu asmen.
Bendrininkavimas

galimas

ir

treij

asmen

pareikus

savarankikus

reikalavimus savo pusje. Bendrininkavim gali lemti ir tai, kad taip greiiau ir
ekonomikiau byl inagrinti, kai tas pats reikalavimas vienoje byloje. Lietuvoje pagal
CPK 43 str. iskiriamos 2 bendrininkavimo rys:
1. statyminis. is bendrininkavimas privalomas. Toks bendrininkavimas
yra tais atvejais, kai bendrininkus sieja bendras materialinis teisinis
santykis. Gino atveju juos sieja bendros teiss, pareigos ir t. t., bendras
gino dalykas. iuo atveju sprsti galima tik tada, kai visi bendrininkai yra
kartu, t. y. pareikti iekin gali tik kartu ir atsakyti kaip atsakovai gali tik
kartu. Jei dalis iekov nenori kelti iekinio, tai jie bna traukiama
treiosiomis alimis byl, o atsakovai negali atsisakyti atsakyti.
2. Fakultatyvus. is bendrininkavimas neprivalomas. is bendrininkavimas
leidiamas su slyga, kad reikalavimai, kurie yra sujungiami viename
iekinyje yra vienariai, pagrsti ta paia teiss ir fakto mediaga.
Daniausiai tai, pvz., bna daug but, skoling u komunalines paslaugas
tame paiame name.
Bendrinink teiss ir santykiai ivardinti CPK. Kiekvienas bendrininkas veikia
atskirai ir savo vardu, bet gali pavesti byl vienam i bendrinink. Jeigu
bendrininkavimas privalomas ir neatvyko vienas i bendrinink, tai priimtas teismo
sprendimas jam galioja visikai. Neprivalomo bendrininkavimo atveju, neatvykusiojo
dalyje galima priimti sprendim u aki, o kitose dalyse sprsti byl toliau. Privalomo

23

bendradarbiavimo atveju laikoma, kad tai, k atliko vienas bendrinink, atliko visi (pvz.,
pateik apeliacij). Kiekvienas bendrininkas gali turti atstov. Taikos sutariai sudaryti,
priimti iekin, atsiimti iekin reikia vis bendrinink sutikimo, kai bendrininkavimas yra
privalomas (neprivalomo atveju ne). Pavesti byl vienam bendrininkui gali bti
paprayta iekinyje arba odiu teismo protokole.
4.1.4 Netinkama alis civiliniame procese
Netinkama alis civiliniame procese asmuo, kuris nra ginijamo materialiojo teisinio
santykio, i kurio kilo ginas, dalyviu ir kuris neturi reikalavimo teiss arba pareigos
atsakyti. Gali bti netinkamas atsakovas arba netinkamas iekovas. is institutas susijs
su koncentruotumo ir ekonomikumo principu.
Teismas savo iniciatyva negali sprsti, kas yra atsakovo alis, bet pamats, kad
alis yra netinkama, gali pasilyti paiam atsiimti iekovui iekin arba tai pats
konstatuoti. Netinkamos alies institutas netaikomas antrojoje instancijoje. Netinkama
alis gali bti pakeista tik esant iekovo sutikimui: jei sutinkama, byla atidedama ir
pradedama nagrinti i naujo, nebent nauja alis sutinka, kad viskas toliau vykt.
Pakeiiant netinkam al tinkama galimi tokie atvejai:
1. Jeigu iekovas atsisako pasitraukti, kai bna netinkamas, teismas turi
informuoti tinkam al ir ji gali stoti byl kaip treiasis asmuo ir
pareikti

savarankikus

reikalavimus.

Jeigu

netinkamas

iekovas

pasitraukia, o tinkamas nesitraukia, byla nutraukiama.

2. Jeigu yra netinkamas atsakovas ir iekovas sutinka, kad bt jis pakeistas
byla nagrinjama. Nesutinkant dl pakeitimo byla toliau nagrinjama ir
iekinys atmetamas.
Teismas neturi atmesti iekinio, kai mato, kad alis netinkama, bet turi pasilyti
alims pasikeisti. Netinkamos alies institutas galimas tik svarstymo ir nagrinjimo i
esms stadijose.
4.1.5 Procesini teisi permimas
CPK 48 str. reglamentuoja procesini teisi permim. institut slygoja civilin teis
ir materiali teisi pereinamumas kitiems asmenims, pvz., mirties, reorganizavimo,
skolos perklimo atvejais ir pan.
Skiriasi nuo netinkamos alies is institutas tuo, kad viskas, kas byloje buvo
padaryta iki permimo, galioja ir naujai aliai. Procesini teisi permimas galimas visose
stadijose. Jeigu perjimas materialinse teisse negalimas, tai negali pereiti ir procesins

24

teiss. Dar nuo netinkamos alies skiriasi tuo, kad su pirminiu iekovu/atsakovu alies
nesieja teisiniai santykiai.

4.2 Tretieji asmenys civiliniame procese

Teisin suinteresuotum byloje gali turti ne tik proceso alys, bet ir kiti asmenys,
manantys, kad teismo sprendimas gali daryti tak j materialinms teisms ir pareigoms.
Materialinis suinteresuotumas sprendimas lieia tiesiogiai, teisinis suinteresuotumas
tiesiogins takos sprendimas neturi. Kiti asmenys proceso dalyviai valstybs
institucijos ir pan. nesuinteresuoti net teisiniu bylos sprendimu, iems dalyviams
tereikia pateikti ivadas, liudyti ir atlikti kt. veiksmus.
Tretieji asmenys civiliniame procese tai tokie byloje dalyvaujantys asmenys,
kuri dalyvavimas gino nagrinjime yra grindiamas teisiniu suinteresuotumu bylos
baigtimi ir kurie stoja proces arba j traukiami jam jau prasidjus. Tai yra
koncentruotumo ir ekonomikumo principo gyvendinimas. Tretieji asmenys skirstomi
pagal CPK 46-47 str. :
1. Treiuosius asmenis, pareikianius savarankikus reikalavimus;
2. Treiuosius asmenis, nepareikianius savarankik reikalavim.
Nuo bendrinink tretieji asmenys skiriasi tuo, kad treij asmen atveju j
interesai gali skirtis ir teiss arba pareigos juos sieti gali tik su viena bylos alimi.
4.2.1 Tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus
I esms tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus, tai iekovas,
pareiks iekin jau prasidjusiame procese. Daniausiai j atvilgiu atsakovais bus ir
iekovas, ir atsakovas. Iekinio dalykas daniausiai bus tas pats, ko ir iekovas pra, bet
treiasis asmuo reik, kad jis turi teis ginijam dalyk, o ne iekovas.
Jeigu patenkinamas treiojo asmens reikalavimas, tai atmetamas iekovo iekinys.
Treiasis asmuo gali rinktis, ar prisijungti prie bylos, ar reikti nauj visikai iekin.
Treiasis asmuo turi visas teises ir pareigas, kurias turi ir iekovas procese. Jis gali stoti
iki baigiamj kalb pradios.
Teismas turi teis atsisakyti priimti treiojo asmens iekin, jeigu yra CPK
numatyti pagrindai. Kai teismas atsisako priimti asmen kaip treij, tai neskundiama
atskiruoju skundu, nes gali asmuo teikti kit iekin.
4.2.2 Tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim
Tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim yra tais atvejais, kai teismo
sprendimas gali netiesiogiai takoti asmens teises ir pareigas (gali bti pareiktas

25

represinis iekinys arba gali pablogti dl nepalankaus sprendimo padtis). Toks treiasis
asmuo susijs tik su viena bylos alimi, daniausiai atsakovu.
Tretieji asmenys turi visas alies teises ir pareigas, iskyrus tas, kuri pagrindu
disponuojama gino dalyku (mainti, didinti reikalavimus, sudaryti taikos sutart, priimti
iekin ir pan.).
Toks asmuo gali stoti iki baigiamj kalb pradios. Be to, is asmuo gali bti
trauktas byl ne tik pats, bet ir teismo arba ali iniciatyva. Visais atvejais turi bti
pagrsta, kodl asmuo traukiamas byl. Jeigu teismas atsisako traukti treij asmen
byl, tai galima sksti atskiruoju skundu. CPK 47 str. sako, kad treiasis asmuo negali
veikti prie al, kurios pusei jis atstovauja.

4.3 Atstovavimas civiliniame procese

Pagal CPK asmuo gali vesti byl pats arba per atstov. Asmens nedalyvavimas byloje
neatima i jo teiss bylos sprendim per atstov. Dalyvavimas procese danai reikia
daug teisini ini.
Atstovavimo procese susidaro trejopo pobdio santykiai
1. tarp atstovaujamojo ir atstovo;
2. tarp atstovo ir teismo;
3. tarp atstovaujamojo ir teismo.
Atstovavimas civiliniame procese tai procesinis teisinis santykis, kurio vienas
dalyvis, t. y. atstovas, teisme atstovaujamojo vardu ir jo interesais atlieka tam tikrus
procesinius veiksmus, teikia atstovaujamajam teisin pagalb, kad bt apginto jo teiss
ir teisiniai interesai.
Atstovavimas civiliniame procese skiriasi nuo atstovavimo civilinje teisje:
1. Tikslas. Civilinje teisje atstovas visikai pakeiia atstovaujamj,
civiliniame procese danai dalyvauja ir atstovaujamasis, ir atstovas, o
tikslas yra tik padti atstovaujamajam, o ne j pakeisti.
2. Civilinje teisje galiojimus atstovui sprendia galiojimas, o jo turinys
priklauso nuo atstovaujamojo, civiliniame procese atstovaujamajam teisi
apimtis apibria statymas, o atstovui galiojimai gali bti tik susiaurinti.
3. Civiliniame procese atstovu gali bti tik fiziniai asmenys, kai civilinje
teisje ir fiziniai, ir juridiniai asmenys.
Iskiriamos atstovavimo formos civiliniame procese:
1. Pagal atstovaujamj subjekt:
a. atstovavimas fiziniams asmenims;

26

b. atstovavimas juridiniams asmenims.

2. Atsivelgiant atstovavimo atsiradimo pagrind:
a. statyminis atstovavimas (pvz., tvai atstovauja vaiku, globjas
globotinius);
b. sutartinis (pvz., advokatas arba darbo sutartis).
3. Pagal privalomum atstovavimas:
a. savanorikas (nori turi advokat, nori ne);
b. privalomas (nurodyta, kad tam tikrose bylose privalo dalyvauti
advokatas).
Pagal CPK 51 str. 2 d. atstovo atvykimas teismo posd laikomas tinkamu bylos
alies atvykimu. Tokiu atveju nebtina, kad pati alis dalyvaut posdyje, nebent teismas
nustato, kad reikia, jog atvykt pati alis. Viskas, k teigia atstovas, laikoma, teigia pati
alis. Pasirengimo stadijoje turi bti nusprsta, ar aliai btina dalyvauti.
Prieiekin, iekin suteikti gali atstovas tik tada, kai nurodyta sutartyje
(atstovavimo). Jei kako nra nurodyta, toki dalyk atstovas negali daryti. Atstovais
pagal pavedim gali bti advokatai, advokat padjjai (tik 2-ais metais ir tik 1-oje
instancijoje), bendrininkai, giminaiiai, turintys auktj universitetin isilavinim,
profsjungos.
CPK 60 str. nurodo, kas negali bti atstovai: teisjai, prokurorai, asmenys,
kuriems nustatyta globa arba rpyba ar asmenys, kuriems i teis apribota. Apeliacinje
instancijoje atstovauti gali tik asmenys, turintys auktj teisin isilavinim. Jei asmuo
neturi atstovo jam gali bti skiriamas kuratorius.

27

Bylinjimosi ilaidos

Bylinjimasis veikla, kuri kainuoja visuomenei (moka i mokesi teisjams algas ir

pan.) ir proceso alims (finansuoja bylos nagrinjim). Laikoma, kad ilaidos, kurias alys
patiria proceso metu, yra bylinjimosi ilaidos. ios ilaidos sudarytos i dviej dali:
1. yminis mokestis. Tai tam tikra suma, kuri iekovas moka valstybei u jo
bylos nagrinjim. io mokesio paskirtis:
a. prevencija (pagrindin funkcija), kad mogus, eidamas teism
pagalvot, ar jo teis i tikrj paeista;
b. bent i dalies padengti valstybs ilaidas teism sistemos
funkcionavimui.
yminio mokesio dydis yra reglamentuotas CPK 80 str. Maksimali
yminio mokesio suma 30 tkst. Lt, jis skaiiuojamas dvejopai, t. y.
arba tvirta suma, arba nustatant procentine iraika (daniausiai turtiniuose
ginuose). Tvirtos sumos yminiai mokesiai indeksuojami kas ketvirt
Valstybs iniose. Procentine iraika skaiiuojamas yminis mokestis
surandamas skaiiuojant nuo iekinio sumos.
2. Ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimu.
Valstybs politika negali bti nukreipta taip, kad yminis mokestis ukirst keli
asmeniui pasinaudoti teismine gynyba. Dl to egzistuoja virutin yminio mokesio riba,
atleidimas nuo yminio mokesio ir yminio mokesio sumainimas. CPK 83 str.
nurodyti asmenys, kurie atleidiami arba i dalies atleidiami nuo yminio mokesio
mokjimo. CPK 84 str. nustato, jog gali bti atidtas yminio mokesio mokjimas.
Nuo vis bylinjimosi ilaid (ne tik yminio mokesio) atleidiami tik socialiai
remtini asmenys.
Mainti ymin mokest galima iki 1 ct, pagal institut visikai atleisti nuo
yminio mokesio negalima.
Ginijama suma tai tokia suma, nuo kurios skaiiuojamas yminis mokestis per
apeliacin ar kasacin instancij. Jos nereikia maiyti su iekinio suma. Ginijama suma
yra skirtumas tarp to, k pra iekiniu ir to, k juo gavo. Kasacinje ir apeliacinje
instancijoje yminis mokestis mokamas tokia pat procentine iraika.
CPK numato, kad yminis mokestis gali bti grinamas tam tikrais atvejais.
CPK 88 str. nurodo visas ilaidas, susijusias su procesu. yminis mokestis
nedengia proceso ilaid, tai tik mokestis u tai, kad valstyb nagrinja gin. CPK

28

ilaid sraas nra isamus, teismas gali pripainti ir papildomas ilaidas susijusiomis su
bylos nagrinjimu.
Lietuvoje ilaidos advokatui yra pripastamos susijusiomis su bylos nagrinjimu,
bet ribotai. CPK 98 str. ilaidos u advokato ir advokato padjjo pagalb yra susijusios
su bylos nagrinjimu, bet ne daugiau nei nustatyta Teisingumo ministro ir Advokat
tarybos primininko rekomendacijose. i ilaid pripainimas susijusiomis su bylos
nagrinjimu ribojimas yra susijs su tuo, kad nebt vilkinami teismo posdiai ir pan.
Bylinjimosi ilaidas atlygina proces pralaimjusi alis. Jeigu iekinys
patenkintas i dalies, bylinjimosi ilaidos (ir yminis mokestis, ir bylos nagrinjimo
ilaidos) paskirstomos proporcingai iekinio patenkinimui. Jei sudaroma taikos sutartis,
tai joje turt bti sutarta, kaip paskirstomos bylinjimosi ilaidos. To joms nepadarius
taikos sutartyje, teismas paskirsto bylinjimosi ilaidas atsivelgdamas pareikt ir
patenkint reikalavim proporcijas. Nepaisant to, kad alis yra atleista nuo yminio
mokesio mokjimo arba nuo bylinjimosi ilaid mokjimo, ji neatleidiama nuo ilaid
atlyginimo prieingai aliai.

5.1 Procesinis ustatas

Procesinio ustato paskirtis finansikai utikrinti tam tikr procesini veiksm atlikim.
statymas numato, kad ustatas gali bti skiriamas tik procesini veiksm atlikimo
utikrinimui ir tik CPK numatytais atvejais. Ustato suma yra ribojama: CPK 102 str.
ustato dydis negali bti didesnis u 100 tkst. Lt.

29

Procesiniai dokumentai

Procesini dokument klausimai reguliuojami CPK XI skyriuje. Procesiniai dokumentai

tie dokumentai, kurie aptarnauja pat bylos nagrinjim. Procesiniai dokumentai bna:
1. Teismo procesiniai dokumentai.
2. Byloje

dalyvaujani

asmen

procesiniai

dokumentai.

Tai

tokie

dokumentai, kuriuos procese pateikia byloje dalyvaujantys asmenys.

Procesiniai dokumentai: visada yra raytiniai, j autoriumi visada yra byloje
dalyvaujantis asmuo, iuose dokumentuose visada pareikiama asmens, dalyvaujanio
byloje, nuomon dl bylos nagrinjimo arba pateikiamas atitinkamas praymas teismui.
Byloje dalyvaujani asmen procesiniai dokumentai skirstomi :
1. Paruoiamieji ali procesiniai dokumentai. Tai tokie dokumentai, kurie
pateikiami pasirengimo teisminiam nagrinjimui metu. I esms tai yra
atsiliepimas iekin, duplikas, triplikas.
2. Procesiniai dokumentai, takojantys teism atlikti tam tikrus procesinius
veiksmus. Tai tokie dokumentai, kurie pagal savo paskirt turi takoti
teism atlikti tam tikrus veiksmus.
3. Paprasti procesiniai dokumentai. Tai tokie dokumentai, kuriais atliekami
praneimai teismui, kitai aliai ir pan.
CPK numatyta galimyb procesin dokument pateikti ir elektronine forma.
Elektronins formos dokumentas prilyginamas raytinei formai.

6.1 Procesini dokument turinys, pateikimo forma, skaiius ir kalba

statymas privalo numatyti btinus kiekvieno procesinio dokumento turinio reikalavimus,
nes tokiu bdu utikrinama tinkama informacijos sklaida, vienodos slygos bylintis
visiems. ia prasme CPK yra numatyti bendrieji reikalavimai procesini dokument
turiniui (visiems procesiniams dokumentams privalomi, CPK 111 str.). Atsivelgiant
konkretaus dokumento specifik, statymas gali numatyti ir numato specifinius
reikalavimus alia bendrj (pvz., CPK 135 str. papildomi reikalavimai iekinio turiniui).
Kiekviename procesiniame dokumente turi bti nurodyta teismas, pats praymas,
motyvai, alis, kuri kreipiasi, rodymai ir t. t.
Procesini dokument funkcijos:
1. Bdas, nurodantis, kaip tinkamai dalyvaujantis procese asmuo turi ireikti
savo vali teismui.

30

2. Tai priemon, kurios pagalba procese dalyvaujantis asmuo, pranea savo

vali kitai aliai.
3. Tai priemon, kurios pagalba procese dalyvaujantis asmuo, pranea savo
vali kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims.
Procesini dokument turi bti tiek kopij, kiek byloje dalyvauja asmen. CPK
113 str. teismui yra pateikiami procesini dokument originalai, visi kiti procesini
dokument egzemplioriai yra laikomi nuoraais, kuriuos tvirtina notaras, pats teismas,
advokatas arba juridinis asmuo.
Tam tikrais atvejais gali bti sudtinga (arba brangiai kainuoti) pateikti vis
dokumentacij arba visus rodymus. Tokiais atvejais CPK 114 str. 3 d. numato, kad
teismui gali bti pateikiamos tik su procesu susijusios dokument dalys. Be to, teismas
gali nusprsti, kad bt dokumentai pateikti ne visiems proceso asmenims,
atsivelgdamas apimt.
Dokumentai turi bti pateikti lietuvi kalba, jeigu dokumentai ne lietuviki, tai
prie j turi bti pateiktas ir vertimas lietuvi kalb. Be lietuvi kalbos, statym
numatytais atvejais, leidiamos angl ir prancz kalbos. Oficialus vertimas lietuvi
kalb bet koks vertimas, kuris patvirtintas vertim biuro antspaudu (nra atsakomybs,
nra kvalifikacini reikalavim).

6.2 Procesini dokument trkum alinimas

Jeigu pateiktas procesinis dokumentas neatitinka statyme numatyt formos arba turinio
reikalavim, arba netinka jo skaiius, arba nesumoktas yminis mokestis, teismas
nustato ne maesn kaip 7 dien termin trkumams paalinti. ia kalbama tik apie
formalius reikalavimus (pried skaiius, adres nurodymas ir t. t.). Jeigu per termin
byloje dalyvaujantis asmuo paalina trkumus, tai dokumentas laikomas byloje netas
pirmin padavimo dien, jei trkumai nepaalinami, dokumentai laikomi teismui
nepaduotais.
CPK 115 str. 4 d. sako, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo
nurodymas ar pan. nra klitis procesinius veiksmus atlikti.

6.3 Teismo aukimai ir praneimai

aukimas nuo praneimo skiriasi: aukimu praneama apie teismo posdio dat, viet ir
laik. Gavs aukim asmuo privalo atvykti teism. Civiliniame procese privalo yra
slygin pareiga, iskyrus tais atvejais, kai teismas pripasta asmenin dalyvavim
btinu. Atstovo atvykimas yra laikomas pakankamu dalyvavimu.

31

aukimo teikimo reikalavimai gana grieti. aukimo dokument turi pasirayti

dviem egzemplioriais j gaunanti alis (btinai).
Praneimai paprastai siuniamas tada, kai alis yra informuota apie proceso
pradi. aukimai pareigoja atvykti teismo proces, u neatvykim galimas priverstinis
atvesdinimas, baudos ir pan. alims atvykimas ar neatvykimas posd yra j
apsisprendimo teis, j versti negalima.

6.4 Procesini dokument teikimo bdai

Dokumentai gali bti teikiami arba ratu, arba odiu. odiu informacija gali bti
keiiamasi teisme, kai galima sitikinti, kad informacij adresatas gavo. Ratu teikimas
yra formalizuotas.
Jeigu procesini dokument teikimas asmeniui yra betarpikai negalimas, tai vis
tiek jam turi bti sudaryta galimyb susipainti su dokument turiniu. Nuo to priklauso
Konstitucin teis bti iklausytam. Norint, kad procesinio dokumento teikimas bt
laikomas teistu ir sukelt teisines pasekmes, reikalaujama:
1. teikimo procedra turi atitikti statym reikalavimus.
2. Turi bti adresato patvirtinimas apie teikim (su tam tikromis iimtimis).
Egzistuoja adresato pareiga priimti teikiam procesin dokument. Jeigu
adresatas atsisako tai daryti, dokumente paymima, kad jis atsisak ir laikoma, kad
dokumentas buvo teiktas.
Tinkamas procesinio dokumento teikimas teismo pareiga, todl dokumentai
keliauja tokiu keliu: alis teismas adresatas. Teismas saugo rodymus apie procesini
dokument teikim, rpinasi, kad dokumentai bt teikti. teikimo dalyku yra tiek
teismo, tiek ir byloje dalyvaujani asmen procesiniai dokumentai.
teikimo funkcij teismas realizuoja per tarpininkus, kurie nurodyti CPK 117 str. 1
d., t. y. registruotas patas, antstoliai, kurjeriai bei kitais kodekse nurodytais bdais arba
statym numatytais atvejais telekomunikacij galiniais renginiais.
Tiesioginis tarpasmeninis procesini dokument teikimas turi bti vertinamas
atsargiai.
Klasikiniai teikimo bdai yra patas, kurjeris ir antstolis. Saugiausias ir
utikriniausias bdas yra antstolis.
6.4.1 prastiniai procesini dokument teikimo bdai
Vadovaujantis bendra taisykle, dokumentai turi bti teikiami asmenikai adresatui. Jeigu
asmuo neveiksnus, dokumentai turi bti teikiami jo statyminiam globjui. Dokumentai
turi bti teikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje. Jeigu adresatas yra juridinis
32

asmuo, tai dokumentas teikiamas jo buveinje ar kitu to paties juridinio asmens nurodytu
adresu, jeigu vadovo neina rasti, dokument galima teikti bet kuriam juridinio asmens
darbuotojui. Jeigu buveins vietoje teikti dokumento nemanoma, tokiu atveju tinkamu
dokumento teikimu laikomas dokumento teikimas registr centre nurodytiems
administratoriams kaip fiziniams asmenims ar j pilnameiams eimos nariams.
Jeigu

procesin

dokument

pristatantis

asmuo

neranda

fizinio

asmens

gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje, tai dokumentas gali bti teikiamas kuriam nors
i gyvenani su juo pilnamei asmen, o jei nra ir toki asmen, tai gali bti teikta
gyvenamosios vietos administratoriui (pvz., bendrijos seninui ar pan.). Toks asmuo turi
rayti savo vard ir pavarde dokumente ir tampa atsakingas u dokumento teikim.
statyme nurodytas eilikumas, kuriuo reikia teikti kartu gyvenantiems pilnameiams
eimos nariams, kai nemanoma teikti paiam tiesioginiam asmeniui.
Jeigu byla vedama per atstov, visi procesiniai dokumentai ir visa procesin
informacija yra teikiama atstovui, atstovaujamajam teikinti nieko nereikia.
6.4.2 teikimas tarp advokat (CPK 119 str.)
Jeigu abi alys yra atstovaujamos advokat, tokiu atveju valstyb sau leidia numatyti,
kad nereikia teikimo per teism. iuo atveju leidiamas tiesioginis teikimas, t. y.
advokatas dokument, skirt adresatui, isiunia paraleliai teismui ir adresatui,
paymdamas, kad dokumentas buvo isistas ir kitam advokatui. i pareiga kyla tik
advokatam, bet ne advokat padjjams.
Esant abiejose pusse advokatams, toks teikimo bdas pareiga.
6.4.3 teikimas procesinio bendrininkavimo atveju
Procesinio bendrininkavimo atveju yra numatyta procedra, kuri turi pagreitinti proces ir
padaryti kooperacij tarp teismo ir ali. Jei bendrininkai neturi savo atstovo, tai teismas
turi teis pasilyti bendrininkams paskirti sau asmen, kuris galt gauti procesinius
dokumentus j vis vardu. Jeigu asmenys neisirenka savo atstovo procesiniams
dokumentams gauti, tai teismas per 10 dien negavs atsakymo, pats gali paskirti tuos
atstovus.
6.4.4 teikimas kuratoriui (fiktyvus teikimas)
Tais atvejais, kai neinoma adresato gyvenamoji vieta, alies praymu teismas gali
paskirti kuratori, kuris ir priimins informacij.
Jeigu negalima byloje paskirti kuratoriaus arba jeigu negalima byloje taikyti
teikimo bendrininkavimo atvej ir bent vien i CPK 130 str. straipsnio (neinoma
gyvenamoji vieta arba yra daugiau nei 10 asmen ir negalima paskirti atstovaujamojo
33

asmens) slyg, tai teismas gali taikyti vieo paskelbimo bd. Realiai is bdas galimas
tik kai neinoma atsakovo gyvenamoji vieta, tai alies praymu (ne teismo iniciatyva) ir
jos lomis teismas gali paskirti vieo paskelbimo bd (regioniniame ir nacionaliniame
laikratyje).
Fiktyvus teikimas leidia tsti proces, apklausti liudytojus ir priimti sprendim,
bet ne sprendim u aki (sprendimas u aki, kai teismas nevertina rodym, neapklausia
liudinink ir tik pagal vienos alies rodymus priima sprendim; sprendimas aliai
nedalyvaujant realiai itiriami rodymai ir pan., o tik tada priimamas sprendimas).
6.4.5 Kiti teikimo bdai
Procesini dokument teikimas teisme gali bti taikomas, kai adresatas yra teisme ir
posdio metu, tai ikart iraomi ir teikiami dokumentai.
teikimas kalintiems asmenims ir sukarintose organizacijose. Abejais atvejais
asmenys susiduria su judjimo laisvs apribojimu ir statutine drausme. iais atvejais CPK
125 str. numato teikim per tarpininkus, t. y. atitinkamos organizacijos padalinio vadui ar
budtojui arba atitinkamos kalinimo organizacijos administratoriui, kuriam kyla pareiga
teikti adresatui.

34

Procesiniai terminai

Procesiniai terminai tam tikras laiko tarpas, per kur yra atliekami vieni arba kiti
procesinio pobdio veiksmai. Procesiniai terminai pagal subjekt, kuris tuos terminus
nustato, skirstomi :
1. Teismo nustatytus.
2. statymo nustatytus.
Per procesini termin institut bylos nagrinjimas gauna konkrei samprat
laiko prasme. CPK nenumato, nebent iskirtiniais atvejais (darbo ir eimos byloms), bylos
nagrinjimo termin.
CPK 72 str. tvirtinta teismo pareiga rpintis tuo, kad procesas judt priek, t. y.
kad byla inagrinta bt kuo greiiau. alia to yra nustatyti terminai vairiems
procesiniams veiksmams, o per j buvim rminamas procesas tam tikras protingas
laiko ribas.
Terminai gali bti skaiiuojami metais, mnesiais, savaits dienom. Termino
pradia yra kit dien nuo jo paskyrimo, o pabaiga, kai kalbama apie metus, tai
atitinkam met atitinkama diena, tas pats galioja ir mnesiams.
Termino praleidimo pasekms: inyksta teis atlikti procesin veiksm, kuriam jis
pasibaig. Terminai gali bti atnaujinami arba pratsiami tam tikrais atvejais.
Naikinamieji terminai negali bti nei pratsti, nei atnaujinti.
Atnaujinamas gali bti tik pasibaigs terminas, pratsiamas gali bti dar
nepasibaigs terminas. Atnaujinami gali bti statymo ir teismo nustatyti terminai,
pratsiami gali bti tik teismo nustatyti terminai, nebent paiame statyme tai sakmiai
numatyta.
Pratsimo esm: nepasibaigus terminui matoma, kad dl objektyvi aplinkybi
nebus atlikti veiksmai, tada turi bti kreipiamasi teism, o teismas gali paskyrs ustat
pratsti termin (vertins situacij). Nutartis nepratsti termino neturt bti skundiama.
Atnaujinamas pasibaigs terminas, jeigu jis nra naikinamasis. Dl atnaujinimo
reikia teikti praym teismui kartu su prieastimis, dl kuri buvo praleistas terminas, taip
pat kartu turi bti atliekamas tas procesinis veiksmas, kuriam buvo praleistas terminas
(pvz., kartu pateikiama ir apeliacija, kai nebuvo spta jos pateikti). Jeigu atsisakoma
atnaujinti termin, galima duoti atskirj skund.

35

rodinjimas

rodinjimas pats svarbiausias civilinio proceso teiss institutas, nes per institut
gaunamas atsakymas, kokios aplinkybs civiliniame procese buvo, kokios nebuvo. Tai
tam tikras atkrimo procesas, kai alims ir teismui udedama nata per t atkrim
parodyti vaizd, kokie buvo ginijami teisiniai santykiai. rodinjimas susijs su praeities
faktini aplinkybi nustatymu, bet galima rodinti ir kitus dalykus (statym rodinti
nereikia, teismas teis ino iura iura curio), pvz., usienio teiss turin.
Teismas gali ex officio taikyti kit teiss akt negu yra praomas ir tai nelaikoma
ijimu u iekinio rib. Teismui egzistuoja draudimas grsti sprendim prielaidomis ir
samprotavimais, jis turi bti grindiamas faktinmis aplinkybmis, kurios rodytos.
rodinjimo etapai:
1. Fakt nurodymas. Faktai turi bti nurodomi jau iekinyje, nuo jo
pasireikimo atsiranda asmens pareiga skatinti teismo proces.
2. rodym nurodymas. Reikia nurodyti aplinkybes, kuriomis grindiami
faktai. i pareiga atsiranda kartu su iekiniu iekovui, o atsakovui kartu su
atsiliepimu iekin.
3. Pateikiami

btini

aplinkybms

pagrsti

arba

paneigti

rodymai.

Nesavalaikis parodym pateikimas gali sukelti teismo teis atsisakyti

priimti, CPK 181 str. pagrindu, rodymus. i teis siejama su alies pareiga
rpintis proceso skatinimu ir jos nevykdymu. ia teise teismas turi
naudotis tik tais atvejais, kai alis specialiai vilkina proces (tai teis
teismui, o ne pareiga). i teismo teis nereikia, kad alis su pirmu
procesiniu dokumentu turi pateikti teismui visus galimai reikiamus
rodymus. Teismo teis atsisakyti priimti rodymus reikia skirti nuo
evantualumo principo, kuris reik, kad bdavo nustatytas terminas
pateikti rodymus, po kurio jau nebuvo galima jokiu bdu j pateikti. Tam,
kad teismas galt pasinaudoti CPK 181 str., turi bti:
a. teismas realizavs iaikinimo pagrind;
b. alis turi bti nerealizavusi savo pareigos rpintis proceso
skatinimu;
c. termino praleidimas turi bti padarytas dl alies kalts;
d. dl nepateikto laiku rodymo primimo turi atsirasti esminis viso
proceso vilkinimas.

36

Lietuvos CPK sukonstruotas tokiu bdu, kad pagrindin instancija yra

pirmoji instancija, todl apeliaciniame procese nauji rodymai negalimi
(iskyrus kelias neymias iimtis).
4. rodym rinkimas. is etapas gali vykti ir vienu metu su pasiruoimu ir jau
vykstant procesui. etap gali vykdyti ir teismas savo iniciatyva, be to,
gali ir padti aliai surinkti rodymus, kai aliai dl objektyvi prieasi
rodym gauti nemanoma.
5. rodym tyrimas. Tai labai svarbi procesin veikla, kuri atlieka tiek alys,
tiek ir teismas. i veikla atliekama abiej proceso dalyvi. rodym
tyrimas vyksta bylos nagrinjimo i esms metu.
6. rodym vertinimas. etap atlieka tiek alys, tiek teismas. Galutinai juos
vertina teismas, priimdamas sprendim (motyvuojamojoje dalyje).
Kiekviena i ali baigiamosiose kalbose atlieka savo rodym vertinim.

8.1 rodinjimo tikslas

CPK 176 str.

sako, kad rodinjimo tikslas yra teismo sitikinimas, kad tam tikros

aplinkybs, susijusios su gino dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal Aukiausij

Teism, tiesa yra tos aplinkybs, kurias teisjas laiko labiau nustatytomis, nei
nenustatytomis (nors truput vienos alies rodymai tvirtesni, tai laikoma, kad taip buvo).
i Aukiausiojo Teismo pozicija anglosaksikoji.
iaip Lietuvos civiliniame procese turt bti taikoma materialioji tiesa. i tiesa
bna nustatyta tada, kai teismo sitikinimas, kad tam tikros aplinkybs buvo arba nebuvo,
yra pagrstas tiktinumu, besiribojaniu su realybe, t. y. teismas beveik visikai arba
visikai sitikins, kad buvo vienaip, ne kitaip. Materialios tiesos nustatymas byloje kaip
tikslas egzistuoja tik tada, jeigu visi proceso dalyviai elgiasi siningai ir to siekia. Jeigu
siningumo nra sijungia kiti procesiniai mechanizmai, o tikslas persikelia formalios
tiesos nustatym (pvz., aliai neatvykus posd).
Tam tikrose byl kategorijose materialiosios tiesos tikslas modifikuojasi.

8.2 rodinjimo nata

Visas rodinjimo procesas grindiamas rungimosi principu. rodinjimo natos 2
aspektai:
1. rodinjimo nata reikia alies pareig rodyti tam tikrus faktus;
2. rodinjimo nata pareigoja al pateikti rodymus, patvirtinanius jos
nurodytus faktus.
ia pareiga nra pareiga tikrj prasme, nes ji netvirtinta sankcijomis.
37

Bendra taisykl kiekvienas rodinja tas aplinkybes, kuriomis remiasi. Iimtys:

Aplinkybs, kuri nereikia rodinti CPK 182 str.:
1. Visiems inomos aplinkybs tai tokios aplinkybs (istorins datos ar
faktai ir pan.), kuriuos ino didioji visuomens dalis arba tam tikroje
teritorijoje gyvenantys asmenys, be to, teismas turi konstatuoti, kad ios
aplinkybs nereikia rodinti dl jos inomumo.
2. Prejudiciniai faktai faktas turi bti tvirtintas siteisjusiame teismo
sprendime, kuriame dalyvavo tie patys byloje dalyvaujantys asmenys. Tie
patys byloje dalyvaujantys asmenys reikia, kad subjektai yra tie patys, t.
y. nebtinai turi bti tos paios procesins padtys. Baudiamuosiuose
sprendimuose prejudicija veikia tik dl civilini teisi pasekmi, t. y. jei
baudiamojoje byloje nustatyta, kad asmeniui buvo padaryta ala ir tas
konstatuota nuosprendyje, tai tik dl civilini teisi pasekmi veiks
prejudicija (bus vertinama i naujo, ar btent tas subjektas padar al).
Administracin teis sudaro ne tik teisminiai procesai, bet ir pareign
teis skirti nuobaudas. Administracini teisi paeidimo protokolas arba
nutarimas skirti baud nra lygus teismo sprendimui ir tai nra prejudicija,
o kad tai nebuvo ginyta yra paties subjekto reikalas. Administracini
teism sprendimuose prejudicija veikia tokia pat apimtimi kaip ir
civilinse bylose.
3. Preziumuojami faktai tai tokios statyme numatytos aplinkybs, kurios i
esms apveria rodinjimo pareig, t. y. remiantis aplinkybe daroma
prielaida, kad taip yra, o jei kita alis mano, kad taip nra, tai ji ir privalo
tai paneigti (pvz., vaikas gim santuokoje, o ttis mano, kad tai ne jo
vaikas). Prezumcijos formuojamos statymo.
4. Fakt pripainimas teismui yra suteikta teis atsisakyti pripainti
pripastam fakt, jei tariama, kad tai buvo pasiekta prievarta.

8.3 rodinjimo dalykas

rodinjimo dalyk (k reikia rodyti byloje) sudaro trys grups aplinkybi:
1. Materialiojo-juridinio teisinio pobdio faktai kurie sukuria, pakeiia,
nutraukia materialiuosius teisinius santykius.
2. Procesinio teisinio pobdio faktai.

38

3. rodomieji faktai. Tai faktai, susij su juridiniais faktais ta prasme, kad tai
aplinkybs, kuriomis vadovaujantis galima pripainti buvus arba nebuvus
tam tikrus juridinius faktus.

8.4 rodym svoka ir bruoai

rodymai priemons, padedanios aplinkybms, sudaranioms rodinjimo dalyk, tapti
inomomis ir aikiomis. Svoka pateikta CPK 177 str. 1d., t. y. tai bet kokie faktiniai
duomenys,

kuriais

remdamasis

teismas

gali

konstatuoti,

kad

yra

aplinkybi

pagrindiani ali reikalavimus, arba pagrindiani, kad j nra.

rodym bruoai:
1. rodymas turi savyje tam tikr informacij.
2. Informacija turi bti susijusi su byla (rodym ssaja). Teismas turi pareig
alinti aplinkybes, kurios yra nesusijusios su byla.
3. rodymo leistinumas. Reikia skirti 2 rodym leistinumo aspektus:
a. rodinti

galima

tik

statym

nurodytomis

rodinjimo

priemonmis CPK 177 str. aikiai pasako rodinjimo priemones.

Teismas gali vertinti garso ra tik tada, kai jis buvo padarytas
alies sutikimu, arba buvo padaryta laikantis slapto pokalbi
pasiklausymo statymo;
b. tam tikroms aplinkybms pagrsti statymas gali nustatyti, kad
galima rodinti tik tam tikra rodinjimo grupe, pvz., oficialaus
raytinio rodymo negalima neigti liudytoj parodymais.
4. rodymai turi bti surinkti statym nustatyta tvarka (nepaeidiant
statym).

8.5 rodym rys (klasifikacija)

Pagal rodym turinio santyk su rodomuoju faktu rodymai skirstomi :
1. Tiesioginius tai tokie rodymai, kuriuos ityrus galima daryti kategorik
ir vienintel ivad dl rodomo fakto. Tokio rodymo utenka vieno, kad
galim bt patvirtinti aplinkybes.
2. Netiesioginius informacija, kuri daugiareikmiai susijusi su rodomu
faktu, i tokios informacijos negalima daryti vienareikmikos ivados. ie
rodymai gali sukelti prielaidas. Toki rodym reikia keleto.
Pirminiai ir ivestiniai rodymai:
1. Pirminiai atsirad tiesiogiai i rodomojo fakto.
2. Ivestiniai atsirad i rodomojo fakto per tarpinink.
39

Asmeniniai, daiktiniai ir mirs rodymai:

1. Asmeniniai liudytojo parodymai.
2. Daiktiniai informacija slypi tam tikrame daikte.
3. Mirs tai tokie rodymai, kurie atsiranda kaip fizinio asmens veiklos
padarinys, o informacija ireikiama ne odiu, bet enklais, veiksmais ar
pan.
rodymai pagal rodomj gali:
1. Paprast rodomj gali turinius.
2. Prima facia (padidint rodomj gali turinius). Padidintos galio
rodymai yra oficialieji ratai tai tokie raytiniai rodymai, kurie gauti i
oficiali valstybs, savivaldybs institucij arba privai asmen, kurie
vykdo

valstybs

funkcijas,

jeigu

tie

dokumentai

atitinka

jiems

reikalaujamas formas. Padidinta rodomoji galia nereikia, kad jo negalima

paneigti. Prima facia yra ne kas kita kaip statymin prezumpcija, t. y.
preziumuojama, kad taip ir buvo, kaip oficialiame altinyje, iskyrus tada,
kai yra paneigiama (negalima neigti liudytoj parodymais).

8.6 Atskiros rodym rys

Atskiros rodym rys yra tokios:
1. ali ir treij asmen paaikinimai. alys ir tretieji asmenys yra
suinteresuotos bylos baigtimi, todl j odiai turi bti vertinami atsargiai.
Asmenys duoda priesaik nemeluoti, o u jos sulauym gresia 1000 Lt
bauda. Gali bti pateikiami tvirtinimai ir pripainimai. Pripainimas gali
bti pateikti ratu. Asmen nuomons, jausmai ir pan. negali bti laikomi
rodymais: btina atrinkti reikmingus duomenis. Fakto pripainimas
nereikia iekinio pripainimo. Asmen atstovai neturi atskirai prisiekti.
2. Liudytoj parodymai. Liudytoju laikomas bylos baigtimi teisikai
nesuinteresuotas fizinis asmuo neatsivelgiant jo ami ar giminysts
ry su byloje dalyvaujaniais asmenimis, kuris yra aukiamas teism
duoti parodymus apie jam inomas reikmingas ir turinias ry su byla
aplinkybes (CPK 189str.). Liudytojas yra rodym altinis, o liudytojo
parodymai (odiniai jam inom bylos aplinkybi paaikinimai) yra
rodinjimo priemon. Asmuo, kurio subjektines teises ir pareigas gali
tiesiogiai paveikti byloje priimtas teismo sprendimas, negali bti
apklausiamas kaip liudytojas, j reikia pripainti byloje dalyvaujaniu

40

asmeniu. Liudyti negali dvasininkai ir medikai dl profesini

aplinkybi, bylos asmen atstovai ir psichikai negals. Liudytojai
apklausiami teismo salje atskirai po vien. Kartais liudytoj galima
apklausti ir jo buvimo vietoje.
3. Raytiniai rodymai. Raytiniais rodymais pripaintini tokie materials
daiktai, kuriuose enklais ireikta informacija apie reikmingas
nagrinjamai bylai aplinkybes. Raytiniai rodymai paprastai kyla i
asmen, nesani byloje dalyvaujaniais asmenimis ar ekspertais.
Dokumentai turi atitikti statymo formos reikalavimus.
4. Daiktiniai rodymai. Daiktiniai rodymai yra daiktai, kurie dl savo
ypating savybi arba patys savaime gali bti priemon, padedanti
nustatyti bylai reikmingas aplinkybes (CPK 204 str.). Paprastai tai
materials daiktai, kuri buvimas, ior, kokyb ar kitos savybs, buvimo
vieta, taip pat ant kuri palikti pdsakai ir kiti poymiai gali patvirtinti
arba paneigti tam tikras bylai reikmingas aplinkybes. Vertindamas iuos
rodymus, teismas gali nustatyti padarytos turtins alos dyd, sigytos
preks kokyb, daikto vert ir kita.
5. Eksperto ivada. Ekspertizs skyrimo pagrindas yra poreikis isiaikinti
tam tikrus bylai reikmingus klausimus, kuri negalima isiaikinti be
speciali mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato ini (CPK 212
str. l d.). Tik teismas gali paskirti ekspertiz, taiau btina atsivelgti
bylos dalyvi nuomon. Ekspertizs skyrimas ar neskyrimas yra
neskundiamas, taiau gali bti skundiamas bylos sustabdymas, jei tai
lm ekspertiz. Teismas turi aikiai suformuluoti, ko klausiama ekspert.
6. Apira. Apiros atlikimo pagrindas - teismo ir byloje dalyvaujani
asmen poreikis vietoje isiaikinti tam tikras bylai reikmingas
aplinkybes. Pagal CPK 210 straipsnio pirmj dal prireikus itirti bylos
aplinkybes teismas savo iniciatyva arba byloje dalyvaujani asmen
praymu gali skirti daiktini ir raytini rodym apir j buvimo vietoje
arba vietos apir. Apir atlieka visos sudties teismas, iskyrus, kai j
atlieka posdyje.
7. Kitos rodinjimo priemons. Tai gali bti nuotraukos vaizdo raai, bet tik
tada, kai nepaeistos j gavimo taisykls ar normos.

41

8.7 rodym utikrinimas

rodym utikrinimas - tai statymo nustatyta tvarka rodym isaugojimas ir
ufiksavimas esant realiam pavojui, jog iki bylos teisminio inagrinjimo bylai
reikminga informacija neiliks. rodym utikrinimo pareikimas paduodamas teismui
nurodant prieastis. Teismas ne vliau kaip per 3 dienas priima nutart, pagal kuri atsako
utikrinimo pareikim (atmeta, patvirtina, nurodo tvark ir pan.). Utikrinamos gali
bti visos rodym rys. Visa utikrinimo mediaga pridedama prie civilins bylos.

8.8 Teismo pavedimai

statymas nustato, kad prireikus surinkti rodymus kitame mieste arba rajone byl
nagrinjantis teismas paveda atitinkamam teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus
(ali, treij asmen ir liudytoj apklaus, vietos apir ir kt.) (CPK 173 str.).
Nutartis dl teismo pavedimo gali bti priimama tiek rengiantis, tiek nagrinjant
byl teisme. Ji gali bti priimama tiek byl nagrinjanio teismo iniciatyva, tiek byloje
dalyvaujani asmen praymu. Teisminis pavedimas galimas, kai byl nagrinjantis
teismas pats negali surinkti rodym.
Nutartyje dl pavedimo trumpai idstoma bylos esm ir ko norima i pavedim
gausianij. Pavedimas vykdomas pagal CPK taisykles, pvz., liudytojo apklausimo
reikalavimus ir t. t.

42

Iekinys

Iekinys paprastai suprantamas kaip kreipimasis teism su reikalavimais. Norint ikelti

iekin btina laikytis statymo reikalavim.
Iekinio teisenos bylose paduodami iekinio pareikimai. statymas reikalauja, kad
iekovas iekinio pareikime, be bendrj duomen, kurie privalo bti nurodyti
kiekviename procesiniame dokumente (CPK 111 str.), nurodyt iekinio sum, savo
reikalavim (iekinio dalyk), aplinkybes, kuriomis grindiamas reikalavimas (faktin
iekinio pagrind), ir rodymus, patvirtinanius iekovo idstytas aplinkybes.
Reikalavimas kyla i materialiosios subjektins teiss, jis adresuojamas ir atsakovui, ir
teismui.
vertinus pateiktus motyvus, iekin galima apibdinti kaip suinteresuoto asmens
konkreiomis aplinkybmis pagrst ir nustatyta procesine tvarka pateikiam kreipimsi
teism su reikalavimu apginti paeist ar ginijam subjektin teis.
Skiriamos trys iekinio rys:
1. Actio in rem siekiant iiekoti turt, priklausani nuosavyb ir pan.
2. Actio in personam siekiant patraukti asmen atsakomybn.
3. Mirus variantas siekiama abiej anksiau mint tiksl.
Pagal materiali norm, i kuri kyla ginas, prigimt, iekinius galima skirstyti
i sutari kylanius, kvazisutartinius ir deliktinius.
Pagal procesin tiksl iekiniai skirstomi iekinius dl pripainimo (teiss ar
materiali teiss santyki, gali bti pozityvs, t. y. patvirtinimo ir negatyvs, t. y.
paneigimo), iekinius dl priteisimo (reikalaujama, kad teismas pareigot atsakov atlikti
tam tikrus veiksmus) ir iekinius dl teisini santyki modifikavimo. Iekiniai dl
pripainimo danai turi prejudicin gali kitose bylose (siekiama sukurti, pakeisti arba
paneigti teisinius santykius).
Iekinio elementais yra:
1. Iekinio dalykas tai iekovo per teism atsakovui pareiktas
reikalavimas.
2. Iekinio pagrindas tai faktins aplinkybs, kuriomis iekovas grindia
iekinio dalyk. Juridinio iekinio pagrindo nebtina nurodyti, pakanka
faktinio pagrindo. Faktinis iekinio pagrindas juridiniai faktai, kuriais
grindiamas iekinys.

43

Daug autori dar skiria ir treij element: iekinio turin arba tiksl. Iekinio
tikslas yra pasirinktas teisi gynimo bdas. Lietuvoje bet kuris CK nurodytas gynybos
bdas automatikai tampa turiniu.
Pagal iekinio elementus sprendiamas gin tapatumas. Pagal Lietuvos CPK 146
straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus kiekviename iekininiame pareikime iekovas privalo
nurodyti savo iekinio elementus - iekinio dalyk (iekovo reikalavim) ir pagrind
(aplinkybes, kuriomis iekovas grindia savo reikalavim bei ias aplinkybes
patvirtinanius rodymus). Nesant bent vieno i i dviej element, nra iekinio.
Teismas gali numatyti termin trkumams paalinti.

9.1 Iekinio keitimas

Pagal CPK 42 straipsnio pirmj dal iekovas turi teis pakeisti iekinio dalyk arba
pagrind. ios teiss gyvendinimas detalizuojamas 141 straipsnyje. Iekinio dalyk arba
pagrind iekovas gali pakeisti tik iki nutarties skirti byl nagrinti teismo posdyje
primimo. Vlesnis iekinio dalyko ar pagrindo keitimas galimas tik jeigu itai tapo
btina vliau arba yra gautas prieingos alies sutikimas, arba teismas mano, kad tai
neuvilkins bylos nagrinjimo.
Iekovas, nordamas pakeisti iekinio dalyk arba pagrind, pateikia teismui
raytin pareikim. is turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesini
dokument turiniui (CPK 111 str.). Iekinio reikalavimo, t. y. iekinio dalyko,
sumainimas ar padidinimas, iekinio pagrind papildani faktini aplinkybi
nurodymas (CPK 42 str. l d.) nelaikoma iekinio dalyko arba pagrindo pakeitimu, nes tai
yra savarankika iekovo procesin teis.
Pakeisti iekinio dalyk arba pagrind gali tik pats iekovas. Vieojo intereso
atveju CPK nurodo tam tikr iimi, kai leidiama teismui savo nuoroda plaiau
nagrinti byl ir pan.
Iekovui pakeitus iekinio dalyk arba pagrind, teismas nustato ne trumpesn
kaip keturiolikos dien termin nuo procesinio dokumento teikimo dienos bylos
nagrinjimui pasirengti. Teis pakeisti iekinio dalyk ar pagrind nra absoliuti. Todl
teismas turi teis atsisakyti tenkinti pareikim pakeisti iekinio dalyk ar pagrind, jeigu
toks pakeitimas uvilkint bylos nagrinjim.

9.2 Iekinio atsimimas ir atsisakymas

Procesas prasideda iekovo iniciatyva, bet jos iniciatyva jis gali ir baigtis. Taigi iekinio
atsimimas ir atsisakymas yra viena i daugelio iekovo procesini teisi (CPK 42 str.),
kuri gyvendinimas reikia ir dispozityvumo principo gyvendinim.
44

CPK 139 straipsnis numato iekovo teis atsiimti iekin. ia teise iekovas gali
pasinaudoti tik kol teismas neisiunt iekinio pareikimo nuorao atsakovui. Vliau
iekovas gali atsiimti iekin tik atsakovo sutikimu.
Atsiimant iekin nereikia nurodyti io procesinio veiksmo motyv, nes jie neturi
teisins reikms. i nutartis pateikiant atskirj skund neskundiam. Atsimus iekin,
iekovui grinama jo sumoktas yminis mokestis.
Iekinio atsisakymas, skirtingai nuo iekinio atsimimo, reikia pareikto
reikalavimo atsisakym. Taiau iekinio atsisakymas nra teiss kreiptis teism
atsisakymas (CPK 5 str. 2 d.). Iekin pareiks iekovas savo teis kreiptis teism toje
byloje jau yra gyvendins, todl neturi ko atsisakyti. Iekinio atsisakymas reikia
materialiojo teisinio reikalavimo, t. y. materialiosios teiss, atsakovui atsisakym.
Daniausiai toki atvej pasitaiko, kai jau iki teismo posdio atsakovas patenkina
iekovo reikalavim arba pats iekovas praranda nor ginti savo teis dl intereso
maareikmikumo ir pan.
Iekovas turi teis atsisakyti iekinio esant bet kuriai proceso stadijai, taiau turi
bti arba teismo supaindintas arba nurods, kad ino tokio veiksmo padarinius. Iekovo
praymo atsisakyti iekinio teismas netenkins, kai tai prietaraus imperatyvioms teiss
normoms.

9.3 Teis pareikti iekin ir teis iekinio patenkinim

Materialiuoju teisimu atvilgiu teis iekin yra teis reikalavimo patenkinim, t. y.
teis teigiam teismo sprendim. Iekovo reikalavimas bt patenkintas, jeigu is j
rodyt, pagrst tam tikrais faktais, patvirtinaniais, kad atsakovas paeid iekovo
subjektin teis, kitaip tariant, jeigu iekovas rodyt iekinio pagrind. Be to,
reikalavimas turi bti teisikai pagrstas, pareiktas ne prie numatyt termin, senaties
terminas nesujs (nebent atsakovas neprao taikyti senaties termino). Pirmos dvi
aplinkybs, kad iekinys bt patenkintas bendrosios, kitos dvi specialiosios.
Teis iekin procesiniu teisiniu atvilgiu suprantama kaip teis pareikti iekin,
teis kreiptis teism. Tai priklauso nuo teiss pareikti iekin prielaid, t. y. nuo:
1. asmens procesinio teisnumo;
2. gino priklausymo teismo kompetencijai;
3. neteisminio gino sprendimo tvarkos laikymosi;
4. dl to paties gino priimto teismo ar arbitrao sprendimo buvimo;
5. teismo atsisakymo dl to paties iekinio buvimo;
6. bylos dl t pai aplinkybi ir pagrindo egzistavimo teismo inioje;

45

7. gino ali susitarimo perduoti gin arbitraui buvimo;

Teis pareikti iekin yra procesin teis, todl ji negali priklausyti nuo
materialiojo teisinio pobdio aplinkybi. Teisjas neturi teiss atsisakyti priimti
pareikim, o teismas - nutraukti byl dl materialiojo teisinio pobdio motyv,
pavyzdiui, dl iekinio senaties termino praleidimo, reikalavimo teiss neturjimo ir
panaiai.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis teism, privalo laikytis statymo
nustatyt tinkam teiss kreiptis teism (teiss pareikti iekin) gyvendinimo slyg
(veiksnumas, teismingumas, galiojimai, yminis mokestis). ios slygos takos teisei
pareikti iekin nedaro, o tik rodo, asmuo tinkamai ar netinkamai gyvendina savo teis
pareikti iekin.

9.4 Prieiekinis
Prieinis iekinys tai toje paioje byloje pareiktas atsakovo iekinys iekovui siekiant
apsiginti nuo pirminio iekinio reikalavimo. Daugeliu atvej esant materialiesiems
teisiniams santykiams subjektus sieja abipuss teiss ir pareigos. Todl ne tik iekovas
turi teis pareikti reikalavim atsakovui.
Prieinis iekinys turi bti pareikiamas pagal bendrsias iekinio pareikimo
taisykles (CPK 143 str.). Taiau teismo nutartis priimti priein iekin pateikiant atskirj
skund neskundiam. Atsakovas turi teis pareikti priein iekin tik kol priimama
nutartis skirti byl nagrinti teismo posdyje. Vliau priein iekin teismas gali priimti
tik esant vienai i toki slyg:
1. Btinyb prieiekiniui atsirado vliau.
2. Gautas kitos alies susitikimas su prieiekiniu.
3. Teismas pripasta, kad prieiekinio primimas neuvilkins bylos.
Prieinio iekinio pareikimas yra pagrindas atidti bylos nagrinjim, nes
iekovas turi pasirengti gintis nuo jam pareikto prieinio iekinio (CPK 156 str. l d.).
CPK 143 str. 2 d. numatyti trys atvejai, kai atsakovas gali gintis reikdamas
priein iekin:
1. Prieiekiniu bandoma patenkinti iekovo reikalavim.
2. Prieiekinio patenkinimas visikai arba i dalies padarys nemanom
patenkinti iekin.
3. Tarp iekinio ir prieiekinio yra ryys, o juos nagrinjant kartu bus
sutaupyta laiko.

46

9.5 Atsikirtimai
Atsikirtimai iekin - tai atsakovo pateikiami argumentai, kuriais jis siekia paneigti jam
pareikto reikalavimo pagrstum arba ginija iekovo teis pareikti iekin. Atsikirtimai
gali bti:
1. Materialinio teisinio pobdio. Tai atsakovo nurodomos faktins
aplinkybs, argumentai, paaikinimai, kuriais siekiama paneigti iekinio
pagrstum, t. y. rodyti, kad iekovas neturi teiss iekinio patenkinim.
2. Procesinio teisinio pobdio. Tai atsakovo argumentai, kuriais jis siekia
rodyti, kad iekovas neturjo teiss pareikti iekinio, todl procesas prie
j (atsakov) pradtas neteistai.

9.6 Atsiliepimas iekin

Atsiliepimas iekin yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas idsto savo
nuomon dl jam pareikto iekinio. Tai procesin priemon atsakovui pareikti savo
atsikirtimus iekin.
Teismas nurodo ne trumpesn kaip keturiolikos, bet ne ilgesn kaip trisdeimties
dien termin atsiliepimui pareikti. Iimtiniais atvejais teismas, atsivelgdamas
atsakovo praym ir bylos sudtingum, termin gali pratsti iki eiasdeimties dien.
Kartu praneime nurodoma atsiliepimo nepateikimo padariniai teismo sprendimo u
aki primimas ir atsisakymas priimti laiku nepateiktus rodymus.
Be CPK 111 str. nurodyt reikalavim, atsiliepime turi bti nurodyta:

sutinka ar ne su pareiktu iekiniu;

nesutikimo motyvus;

rodymus, kuriais grindia nesutikimo motyvus;

nuomon dl sprendimo u aki primimo, jeigu iekovas nepateiks

paruoiamj procesini dokument;

informacij, ar byla bus vedama per advokat.

Atsiliepimo nepateikimas arba netinkamas patiekimas gali ukirsti keli pateikti

rodymus vliau, kurie galjo bti pateikti kartu su atsiliepimu (iskyrus, kai tai
neuvilkins bylos).

47

10 Laikinosios apsaugos priemons

statymas numato, kad teismas byloje dalyvaujani ar kit suinteresuot asmen
praymu gali imtis laikinj apsaugos priemoni, jeigu j nesimus teismo sprendimo
vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti nebemanomas (CPK 144 str. l d.). Teismo
iniciatyva laikinosios apsaugos priemons gali bti taikomos tik kai btina siekiant
apginti viej interes (CPK 144 str. 2d.).
Laikinosios apsaugos priemons nurodytos CPK 145 str. (pvz., turto aretas,
realizavimo sustabdymas). Paymtina, kad teismas gali taikyti kelias laikinsias
apsaugos priemones, taiau bendra j suma neturi bti i esms didesn u iekinio sum
(CPK 145 str. 2 d.).
Praym taikyti laikinsias apsaugos priemones teismas nagrinja ne vliau kaip
per tris dienas nuo jo gavimo dienos. Teismas gali imtis laikinj apsaugos priemoni
esant suinteresuoto asmens praymui iki iekinio teismui pareikimo dienos (CPK 148 str.
2 d.). Asmuo, praantis taikyti laikinsias apsaugos priemones, iki iekinio pareikimo
dienos privalo nurodyti teismui, dl koki prieasi iekinys negali bti pareiktas i
karto, ir pateikti rodymus, patvirtinanius tam tikr grsm pareikjo turtiniams
interesams. Suinteresuotas asmuo pateikdamas praym taikyti laikinsias apsaugos
priemones iki bylos iklimo privalo sumokti pus CPK 80 straipsnyje numatyto
yminio mokesio. Jei iekinys nepareikiamas, yminis mokestis negrinamas.
Laikinos apsaugos priemons priimamos motyvuota teismo nutartimi.
statymas nustato, kad asmuo, kurio turtas aretuotas, atsako u nustatyt ribojim
paeidim nuo nutarties aretuoti turt paskelbimo jam momento, o nesant galimybs jam
paskelbti, taip pat kai nutartis priimama tokiam asmeniui nedalyvaujant, - nuo nutarties
registravimo turto areto akt registre (CPK 145 str. 8 d.).
Teismas gali prayti suinteresuoto asmens, kad pateikt nuostoli, galini
atsirasti dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, utikrinim.
Nutartys dl laikinj apsaugos priemoni skundiamos pateikiant atskirj
skund (CPK 148 str. 5d., 151 str. l d.) dl j taikymo, pakeitimo ir panaikinimo. Atskiro
skundo pateikimas nestabdo bylos nagrinjimo, nes ios priemons turi bti taikomos
skubiai i savo prigimties.
Nutartys vykdyti yra nedelsiant isiuniamos vieo registro tvarkytojui ar kitam
pareignui ar asmeniui, galiotam vykdyti nutartis. Nutartis, kuri vykdo antstolis,
vykdoma teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.

48

Laikinosios apsaugos priemons gali bti taikomos teismo ir nagrinjant gin

arbitrae, kai to prao viena i ali.

49