v i e t i m o M in is t e r i j o s L eid im o K o m isijo s le id in y s

Prof.

v.

EPINSKIS

Fll P K
IV skyrius

BANG MOKSLAS
V skyrius

GARSAS

KAUNAS

Valstybes Spaustuve.

1924 m.

 v i e t i m o M in is t e r i jo s Knyg Leidim o K om isijos leid in ys

Prof.

v. EPINSKIS

IV skyrius

BANG MOKSLAS
V skyrius

G A R S A S

KAUNAS

1924 m.

IV SKYRIUS.

Bang mokslas
(U n d u fa c ijo s te o rija ). 1 . Periodiki judjim ai. P aprasti harm oningi vytavim ai. Judjim o rato apskritim o pakeitim as dviem kom ponentiniais harm oningais vytavim ais statm enai vienas kitam . vytavim periodas, faz ir am plituda. P aprast harm oning vytavim kreivoji ir jos lygtis. Dviej paprast harm oning to paties periodo vytavim sudtis. G rafikas ir analitikas ito u davinio isprendim as. Dviej nevienodo periodo paprast harm oning vytavim statm enai vienas kitam sudtis. Lissajou kreivosios. Airy vy tuokl. Sudtins harm onikos kreivosios.
Ir savo isipltimu pasaulyje ir savo reikme gamtos procesuose yra dvi didels sritys: fizikai chemiki fenomenai ir energijos isiskleidimas erdvje spinduliais, arba radiacija. Visos svarbiausios pirmos ries problemos galima isprsti termodinamikos metodais. Kai radiacijoje, tai pagrindins reikms turi periodini judjim mokslas, kuris anktai ria tarp savs tokias dvi dideles fizikos sritis, kaip optika ir elektro magnetizmai, nekalbant jau apie vis garso moksl, kuris remiasi bang teorija. I mechanikos jau mes inome, kad periodiniu judjimu vadinasi toksai judji mas, kuris per tam tikr laik pilnai atsikartoja. Laikas, per kur atsikartoja judjimas, vadinasi judjimo periodas. ems sukimasis apie savo a, jos bgis apie saul, vy tuokls vytavimai ir t. t. yra periodini judjim pavyzdiai. Paprasiausias periodinis judjimas, kaip mes inome i mechanikos, yra vadi namasis paprastas harmoningas vytavimas, arba svyravimas. Tok paprast harmo ning vytavim atlieka vytuokl, gar mainos stmeklis, suspaustas ir atleistas elas tingas spyruoklis ir t. t. Paprasto harmoningo svyravimo svarbiausias poymis yra tas, kad tas judjimas eina tiesia linija ir tokios jgos takoje, kuri visuomet yra atkreipta normal, arba pusiausvir, padt, ir kurios didumas visuomet yra tiesiai proporcingas materials dalels atsilenkimui nuo normals, arba pusiausviros, padties. sivaizduokime sau, kad ratu vienodu greitumu bga meterial dalel P (ir. 1 pie.). Tad ito materialio tako projekcija ant rato diametro daro paprastus harmoningus svyra vimus. Tegu materialis takas P bga rato apskritimu i deins kair pus (prie laikrodio rodykls judjim). Vadinsime tok judjim kairiuoju. Kada materialis takas yra take X ant rato, tai jo projekcija yra take O ant diametro YY1 . Kada meterialis takas esti take P, tai jo projekcija yra take Q. Pasiekus materialei dalelei diametro YY1 virutin gal, jis sutampa su savo projekcija. Slenkant materialei dalelei toliau kair pus, projekcija slenka emyn, pereina per centr O tada, kada material dalel esti take X1 , tuo paiu laiku, kaip ir material dalel, pasiekia apatin diametro YY1 gal ir pagaliau ima kilti augtyn pasiekdama pirmykt savo padt centre O tuo metu, kada material dalel grta savo pirmykt padt take X. Taigi materialiam takui vien kart apsisukus ratu jo projekcija ant diametro YY1 padar vien piln harmoning svyravim. Savaime suprantama, kad tos paios materials dalels projek cija ant diametro XX 1 daro irgi paprastus harmoningus svyravimus. Taigi ieina, kad judjim materials dalels ratu galima pakeisti dviem komponentiniais judjimais iilgai diametr YY1 ir XX 1 ir atvirkiai, atstojamasai dviej harmoning vytavim iilgai diametr YY1 ir XX 1 judjimas bus judjimas ratu vienodu greitumu.

Paimsime materialio tako padt) ant rato, paymt raide P. Paymsime kamp, kur sudaro radijus-vektorius OP su abscisos linija XX 11 raide < p . Taigi slenkant dale lei vienodu greitumu tas kampas auga nuo O iki 2, 4, 6 ic ir t t. iki m c. Tas kampas vadinasi judjimo faze, nes kiekvienu mo mentu jis apibria materialio tako padt; rato apskritime. Radij-vektori OP, einant paralelogramo taisykle, mes galime pakeisti dviem vektoriais-komponentomis OQ = PR ir OR = QP. Aiku, kad itie vektoriai-komponentos bus materialio tako projekcij atsilenkimai ant ordinatos YYi ir abscisos XX 3 fazje < p . Tegu O P= a, O Q = y i r O R = x. Tad y= a sin 9 , arba a cos < p ) ir x = a cos < p . Aiku, kad tuo metu, kada material dalel, kuri bga ratu, eina per takus XX1 , jos projekcija ant diametro YY1 eina per centr O, kur pavadinsime normale, arba pusiau svira, padtimi. Material dalel X arba X 1 padtyje neturi komponentos iilgai ordina tos YY1 . Vadinasi, projekcija, eidama per centr O arba per vadinamj normal padt, turi maksimum greitumo. Kada ma terial dalel eina per diametro galus YY 1 tai ji neturi judjimo komponentos iilgai XXi ir, vadinasi, projekcijos greitumas, pasiekus padtis ant diametro YY 1 gal, bus nulis. Pro jekcijos judjim iilgai ordinatos YY1 mes galime atvaizduoti tam tikra kreivja, i ties abscis XX 1 dein pus (1 pie.) ir atiddami, pradedant nuo tako a iilgai tos abscisos dein pus materials dalels atsilenkimus nuo savo pirmykts padties take X lankais aq > , o tos dalels projekci jos atsilenkumus iilgai ordinatos YY1 ata tinkamomis ordinatomis. Tada mes gausime kreiv linij, kuri atvaizduoja 1 pieinys ir kuri vadinasi sinus linija, y= a sin. > = a cos (-^ < p ) ir yra lygtis itos sinus krei vosios, kuri atvaizduoja mums projekcijos judjim (paprast harmoning vytavim). Tegu material dalel apibga vis rat per T sekund laik, tada jos greitu mas lygus V = a. Tos daleles pro jekcija Q ant ordinatos YY1 , kaip jau mes matme, turs it greitum eidama per savo normal padt, nes tuomet material dalel neturi greitumo komponentos iil gai XX 1 .

1 pie.

Aiku, kad ireikiant grafikai paprast harmoning materialas dalels projekcijos vytavim iilgai diametro XX 1 gausime toki pat kreiv linij, tiktai jos lygtis bus: X = a cos ?. Palygin it Iygtj su lygtimi y = a sin . = acos (~ ?),arbaacos(<p mes matome, kad komponentiniai vytavimai iilgai XX 1 ir YY1 skirsis fazje Vadinasi, tik sudedant ^ arba 90, arba, kaip sakoma, skirtumas fazje ia bus 1A. skiriasi vienas nuo kito fazje ~

tokius du harmoningus vytavimus iilgai dviej linij, sudarani ties kamp, kurie gausime judjim ratu kaip atstojamj judji m. Paymsime ia dar, kad projekcijos atsilenkimo maksimumas ant YY1 arba XX 1 yra lygus a ir vadinasi vytavimo amplituda. Tegumaterialis takas,kuris slenka rato apskritimu prie laikrodio rodykl, nu keliaus nuo pradios judjimolank XP per t sekundlaik.Kadangi lankas PX= ?a, tad mes turime proporcij a : 2 a = t : T, i kur eina < p= 2 * priimtas vytavim moksle fazs ? ireikimas. Tada abiej paprast harmoning vytavim lygtis statmenai vienas kitam, kuriais galima pakeisti materialio tako P judjim ratu, galima parayti taip: X = a cos 2 ic y y = a sin 2 * j^ Sitos dvi lygtys veikia tuo atveju, kada takas P slenka ratu prie laikrodio rodykl, vadinasi, kada mes turime kairj judjim. Slenkant takui P laikrodio rodykle, vadinasi, kada mes turime deinj judjim o = 2 i | , Tuo atveju dviej paprast harmoning vytavim, kuriais pakeiiamas judjimas ratu, lygtys bus tokios:
X = a cos ( 2 ic ~ ) = - a cos 2 x ^

y = a sin ( - 2 t | ) = asin 2 r^-. Sudsime dabar du to paties periodo judjimus ratu, bet atkreiptus prieingas puses, vadinasi, sudsime kairj ir deinj judjimus. Deiniojo judjimo lygtys bus:
X1 = a cos 2 * ^

Y1 = a sin 2 ic Kairiojo judjimo lygtys bus:

X2 = a cos 2 ic

y2 = a sin 2 X ^r. Taigi sudedant du harmoningus vytavimus iilgai aies (diametro) XX 1 komponentinis atsilenkimas iilgai tos aies bus: X1+ x2 = 2 a cos 2 r. Komponentinis gi atsilenkimas iilgai aies (diametro) YY1 bus: Yi + j= = a s* n' 2 ^ ^ + a sin. 2 r ^ = 0 .

Taigi ieina, kad du judjimai rato apskritimu, kurie prasideda tuo paiu laiku take A (iflr. 2 piein), turi t pat period, bet atkreipti prieingas puses, gali bti pakeisti paprastu harmoningu vytavimu iilgai diametro CA (abscisos XX1 ). Vadinasi, ionai abudu materialiai takai, kurie slenka ratu, per vis judjimo laik, susitinka taskuose A ir C. Jeigu gi jie susitinka takuose Ai ir Ci, vadinasi, jeigu judjimas pra sideda ne take A, bet take Ai, tad ekvivalentingas tiems judjimams paprastas harmoningas vytavimas vyksta iilgai linijos Ai Ci. Tegu abudu materialiai takai pradeda savo judjim prieingomis kryptimis take A tuo paiu laiku, bet atlieka savo judji mus ratu ne pilnai tuo paiu laiku, taip kad tarp period reikiasi maas skirtumas. Te gu kairysis judjimas bus greitesnis kaip deinysis judjimas. Jeigu period skirtu mas nedidelis, tai atliekant pirm apsisukim ratu abudu materialiai takai susitiks gan reit take C ir vliau gan greit take A. aigi per pirm apsisukim t tak jud jimas gali bti pakeistas harmoningu vyta vimu iilgai linijos AC. Bet praslinkus keletai piln apsisukim, kairysis takas (kuris slenka i deins kair pus) jau anks iau pasieks tak C kaip deinysis takas. Taigi abudu materialiai takai susitiks dabar jau nebe take C, bet take C 1 tarp tak C ir D,o vliau susitiks nebe take A, bet V1 take A 1 tarp A ir B. Vadinasi, atstoja2 pie. masai harmoningas vytavimas itam perio dui vyks iilgai linijos A 1 C1 ir bus pasisuks tam tikru kampu atstojamojo harmoningo vytavimo iilgai linijos AC atvilgiu. Aiku, kad ilgainiui tas pasisukimo kampas bus vis didesnis ir didesnis, vadinasi, kryptis atstojamojo harmoningo vytavimo, kuriuo galima pakeisti dviej materiali tak judjimai ratu prieingomis kryptimis ir nevisikai vienodu periodu, suksis. Taigi to ly g in ia i jud iuo atveju galima formuluoti tokia teorema: Du j i m a i ratu p r i e i n g o m i s k r y p t i m i s , esant maam s k i r t u m u i t j u d j i m p e r i o d , y r a e k v i v a 1 e n t i n gi p a p r a s t a m h a r m o ningam v yta v im u i, vykstaniam iilgai tiesios linijos, k u r i p a m a i s u k a s i g r e i t e s n i o j u d j i m o r a t u p r as me .

Sudsime dabar du to paties periodo paprastus harmoningus vytavimus statme nai vienas kito atvilgiu, bet nevienod amplitud. Isprsime it udavin grafikai (ir. 3 pie.) Tegu amplituda paprasto harmoningo vytavimo iilgai abscisos XXi bus lygi radijui didesnio iorinio rato, o amplituda paprasto harmoningo vytavimo iilgai ordinatos YYi bus lygi maesnio vidurinio rato radijui. Tegu materiali tak judjimai abiej rat apskritimais vyksta i deins j kair pus. Jeigu tarp t judjim nra jokio skirtumo fazs atvilgiu, tad materialis takas, kuris slenka didesnio rato apskritimu, eis perabscisXX ituo paiu laiku, kada materialis takas, kuris slenka maesnio rato apskritimu,eis perordinat YYi. Padkime, kad judjimas maesnio rato apskritimu prasidjo per ~ anksiau, kaip judjimas didesnio Tad tarp t dviej judjim bus skirtumas fazje rato apskritimu.

. Toks pat bus skirtumas atatin

kam paprast harmoning vytavim fazje iilgai linijos XXi ir YYi. Kad grafikai surastume atstojamj t dviej harmoning vytavim judjim, padalinsime abudu ratus t pat skaii lygi dali, pavyzdiui, 16 dali, paymdami dalinimo takus

i eils skaitmenimis I 12, 3, 4...... 16, pradedant nuo judjimo pradios ir einant judjimo prasme. Taigi kada materialis takas, kuris slenkaiorinio didesnio rato apskritimu, eina per tak, paymt skaitmeniu 1ant IinijosXXi,materialis takas,kuris slenka ividi nio maesnio rato apskritimu, eina irgi per tak, paymt skaitmeniu 1 , bet kampiniam atokume nuo ordinatos YY1 . Taigi ir padalinimai ant ito ividinio rato reikia pradti nuo tako 1 ir tsti judjimo prasme. Tokiomis slygomis abudu materialiai takai tam tikrais laiko momentais eis per takus, paymtus ant abiej rat tais paiais skaitmenimis. Kad surastume atsto jamj dviej toki harmoning y vytavim judjim, pasielgsime taip. Paimsime tako, slenkanio didesniu ratu, padt, paymt skait meniu 1(vadinasi, judjimo pradi). Tuo momentu paprasto harmoningo Swtavimo atsilenkimas iilgai linijos XXi bus lygus iorinio didesnio rato radijui, btent, bus lygus 01. Tuo paiu momentu materialis takas, kuris slenka maesniu ratu, bus tas- x ke, paymtame irgi skaitmeniu 1 , o -* atatinkanio paprasto harmoningo vytavimo atsilenkimas bus ireiktas linija Oy=Al. Suddami tuos du atsilenkimus, einant paralelogramo dsniu, mes gausime atstojamojo ju djimo padt, paymt taku A. Vadinasi, atstojamajam vektoriui su rasti reikia sudti komponentinius vektorius Ol ir Oy=Al arba, itie sus i tako 1 ant abscisos XXi li nij lygiagreiai ordinantai YYi, i tiesti i tako 1 ant ividinio maesnio rato linij lygiagreiai abscisai XXi iki persikertant su linija Al. Persikirtimo takas A ir duos mums atstojamojo judjimo padt. Paimsime dabar slenkani dviem ratais tak padtis, paymtas skaitmeniu 2. Paprasto harmoningo vytavimo iilgai XXi atsilenkimas tuo momentu bus lygus linijai Ox, o paprasto harmo ningo vytavimo iilgai YYi atsilenkimas bus Oy1 . Kad surastume atstojamj atsilenkim arba atstojamojo judjimo tako padt ituo momentu, vl i tako 2 ant didesnio rato itiesime linij, lygiagreiai YYi iki persikertant su linija, itiesta lygia greiai XXi ieinant i tako 2 ant ividinio rato. Kur tos dvi linijos persikerta, ten ir bus atstojamojo judjimo padtis. T pat padarysime judjimo padtims, pajrmtoms ant abiej rat skaitmeniu 3: ia paprasto harmoningo vytavimo iilgai XXi atsilen kimas bus 011, o paprasto harmoningo vytavimo iilgai YYi atsilenkimas bus O (nes ituo momentu svyruojantis projekcijos takas eis kaip tiktai per abscis XXi). Vadi nasi, atstojamasai atsilenkimas bus ireiktas ia linija O ll ir atstojamojo judjimo tako padtis bus take, paymtame skaitmeniu 11. Taip elgdamiesi mes grafikai surasime atstojamojo judjimo atsilenkimus vairiems viso vytavimo periodo momentams ir, vadinasi, surasime tiems momentams atstojamojo judjimo tako padtis, paymtas A, 11, 6, 3 ir t. t. Jungdami ituos takus linijomis mes gausime, turdami labai daug toki tak, udaryt kreiv linij, kuri kalbamuoju atveju bus ne kas kita, kaip elips. Taigi atstojamasai dviej to paties periodo, bet nevienod amplitud paprast harmo ning vytavim judjimas statmenai vienas kito atvilgiu, esant fazi skirtumai gali boti ireiktas elipse. ,

Isprsime dabar t pat udavin analitikai, paymj harmoning vytavim amplituaas ant didesnio ir maesnio rato raidmis a ir b ir faziskirtum raide b. Tad t abiej harmoning vytavim lygtis bus: X = a cos < p y= = b cos (? -f v X I x2 \lh I ia eina: j- cos (+&) = cos ? cos sin s sin = -- cos 55J ' SI11 5 |nes cos c p= i j . I paskutins lygties ieina: b 7 cos >= (l - -j*/ sin b , arba ( _ 1 cos s)* = (l - g sina8, arba
^5 2 S

ba

ab

cos 8 + ^5 CossS = sin*5 \ sin28, arba a2 sin2^ > ar^a

p (cos2S + sin2&) 2 ^ cos B -b

^ - 2 cos 5 + g = M a* ab n b2 Taigi mes ia gauname bendr elipss lygt. Sita lygtis duoda mums numatyti sudtiniojudjimoorbit i dviej paprast harmoning vytavim kryptimis, sudaraniomis ties kamp. Pavyzdiui, kada 5 = 0, tada ms lygtis gauna tok pavidal: _ a2 arba ~ 2 fv + g = 0t ab b2

nes ta^a sin2S = O ir cos b = 1. I itos lygties ieina y =

Tasai reikinys yra ne kas kita,kaip tiesioslinijos lygtis, kuri eina per judjim pradi, arba per koordinat pradi, ir kuri su abscisos linija arba su x linija sudaro kamp, kurio tangentas yra lygus . Vadinasi, sudedant du paprastus harmoningus a vytavimus tiesiu kampu vienas kito atvilgiu ir su amplitudomis b ir a, esant fazi skirtumui lygiam O , mes gausime atstojamj vytavim tiesia linija lygtimi y = ~ x apibrta. Kada b = ic, vadinasi, esant prieingoms vytavimo fazms, sin2& = O , o cos & = 1, ir tada bendra elipss lygtis virsta lygtimi: +^ = O , i kur eina y =

Tai irgi bus lygtis tiesios linijos, einanios per koordinat pradi ir suda

ranios su X linija kamp, kurio tangentas yra lygus . Vadinasi, ir ituo atveju atstojamasai vytavimas, arba atstojamasai judjimas, vyks tiesia linija, tik kitaip orien tuota abscisos X atvilgiu. Kada fazi skirtumas bus i/* arba 3 / 4, arba 5/4 ir 1.1., vadinasi, kada & = ~ arba arba

ir 1. 1., tad sin2& = 1 ir cos b O, ir bendra elipss lygtis gauna pavidal

Tai ir bus elips, kurios pusays yra respektyviai lygios a ir b ir sutampa su aimis x ir y. Vadinasi, sudedant du harmoningus vytavimus tiesiu kampu vienas kito atvilgiu, ir su amplitudomis a ir b, esant fazi skirtumui 1/4, arba nelygiam i/* skaiiui, atsto jamojo judjimo orbita bus elips. Pagaliau, jeigu vytavimo amplitudos lygios, vadinasi, kada a = b, mes gausime lygt x2 + y 2 = a2. Tai bus rato lygtis. Vadinasi, toki dviej vytavim atstojamasai judjimas vyks rato apskritimu, kaip jau mes tai matme anksiau (kada dviej vytavim tiesiu kampu vienas kito atvilgiu amplitudos lygios ir kada fazi skirtumas bus 1/4 arba nelygus i/* skaiius). k e lia s, kuriuo slenka takas kaip idava dviej paprast harmoning judjim tiesiu kampu vienas kito atvilgiu, vadinasi Lissajou figQra. Vadinasi, paymtos atsto jamj judjim trajektorijos, kaip tiesi linija, elips ir ratas, yra Lissajou figros. Visais tais atvejais mes turjome to paties periodo vytavimus, tik vairi amplitud ir esant tam tikram fazi skirtumui. Bet tos atstojamojo judjimo trajek torijos, arba orbitos, darosi paines ns ir danai turi grai simetrik pavidalu, kada susideda du paprasti harmoningi vytavimai tiesiu kampu vienas kito atvilgiu, bet nevieno do periodo. Duosime ia pavyzd, kaip geometrikos konstrukcijos ke liu galima surasti tokio atstoja mojo-judjimo orbita. Tegu vienas komponentinis paprastas harmonin gas judjimas vyksta vertikale linija, o kitas gulsia linija. Tegu gulsio vytavimo periodas bus dusyk di desnis kaip vertikalio, arba stati nio, vytavimo periodas, ir pagaliau tegu amplituda gulsio vytavimo bus 1,25 syki didesn, kaip ampli tuda statinio vytavimo. Itiesime vertikal, arba statin, linij AV tam tikro ilgio ir gulsi linij AH 1,25 syki ilgesn kaip AV (ir. 4 pie.). Apraysime apie itas linijas, kaip apie diametrus, pusraius ir padalinsime diametro AV pusrat 4 lygias dalis, o diametro AH pusrat 8 lygias dalis (arba aplamai maesnio periodo pusrat j n dali, o didesnio period pusrat m dali, taip kad santykis n : m bt lygus period santykiui). Kadangi slenkant takui ratu, to tako projekcija ant diametro arba aplamai ant linijos, lygiagreios diametrui, atlieka paprast harmoning vytavim, tai itiesus stat menis diametrams AV ir AH i atatinkam pusrai padalinimo tak, mes gausime ant diametr paprast harmoning vytavim atsilenkimus, atatinkanius tam tikroms slenkani pusraiais tak padtims. Tegu linija, einanti per diametro AV vidur statmenai tam diametrui, vadinasi, gulsia linija, bus x linija, o linija, einanti per vidur diametro AH tam diametrui statmenai, vadinasi, statin linija, bus y-grek linija. Be to, tegu abudu paprasti harmoningi judjimai prasideda takuose O tuo paiu laiku. Vadinasi, mes imame judjimus toj paioj fazj. i pieinio aiku, kad tuomet, kada statinio harmoningo judjimo iilgai AV atsilenkimai bus paymti takais 1, 2, 3, 4, 5 ir t. t., tai ir gulsio harmoningo judjimo iilgai AH atsilenkimai bus irgi pay mti skaitmenimis 1 , 2, 3, 4, 5 ir t. t. Bet atsilenkimas ant statins linijos, paymtas skaitmeniu 1 , atatinka fazei atsilenkimas, paymtas skaitmeniu 2 fazei atsilenki

mas, paymtas skaitmeniu 3 fazei

ir t. t. O atsilenkimai, paymti tais paiais

- I U -

^kaitmenimis ant gulsios linijos, atatinka fazms

ir t t

Taigi aiku i

pieinio, kad vytavimai iilgai gulsios linijos AH yra dusyk ltesni, kaip vytavimai ant sta tins linijos AV ir, vadinasi, jeigu mes paimsime ant statins linijos faz, paymt bet kuriuo skaitmeniu, tai ant gulsios linijos ta pati faz bus paymta dusyk didesniu skaitmeniu. Taip faz ~ ant statins linijos AV paymta skaitmeniu 2, o ant gulsios linijos AH skaitmeniu 4. Bet per takus, paymtus tais paiais skaitmenimis, statinis ir gulsias jud jimas eis tais paiais laiko momentais. Taigi, kad surastume toki dviej harmoning vytavim atstojamojo judjimo orbit arba kreivj, mes galime pasielgti ionai taip pat kaip suddami du to paties periodo harmoningus vytavimus (ir. 3 pie.). Kadangi ia, prasidedant judjimams, skirtumo fazje nra, tai, kad surastume atsto jamojo judjimo padt judjimo pradioj, itiesime per takus 0 dvi linijas: gulsi ir statin. Tos dvi linijos persikerta take x. Tas takas ir bus atstojamojo judjimo pradia. Kada mes turime harmoning vytavim atsilenkimus, paymtus skaitmeniu 1, tai tuo momentu atstojamojo j jdjimo padtis bus irgi ant persikirtimo gulsios ir statins linijos, einanios per diametr AV ir AH takus, paymtus skaitmeniu 1. Tai bus takas X1 , Kad surastume atstojamojo judjimo padtj tuo momentu, kada mes turime harmoning judjim atsilenkimus, paymtus skaitmeniu 2, itiesime i tako 2 ant abiej linij AV ir AH gulsi ir statinlinijas ikipersikirtimo take . Tai ir bus atstojamojo judjimo padtis tuo momentu.Suddami tokiu pat bdu paprast harmoning judjim atsi lenkimus, paymtus skaitmenimis 3, 4, 5 ir 1.1. mes gausime kreiv linij dvigubos kilpos pavidalu, panaios skaitmen 8, ta kilpa prasideda take x, iki tako Xa kyla augtyn, paskui slenka emyn iki tako 2, paskui vl kyla augtyn iki tako x ir toliau, slenka vl emyn ir, kildama augtyn, grta vl tak x, atlikus vien period. Taigi mes ia turime kreiv linij, kuri yra dviej paprast harmoning vytavim statine ir gulsia kryptimi atstojamojo judjimo orbita, esant period santykiui kaip 2:1. itas period santykis, arba intervalas, vadinasi Y ^ oktava (ia terminas paimtas i gar- so mokslo, nes ten mes turime pa grindin ton ir oktav tada, kada j periodai santykiuoja kaip 2:1). Konstruosime dar geometri kai atstojamojo judjimo orbit nu rodytiem dviem harmoningiem pa prastiem vytavimam, bet esant fa zi skirtumui ta prasme, kad guls ias judjimas yra pasistms pir myn V8 savo periodo dalimi nuo savo pusiausviros padties tada, ka da statinis judjimas eina per pu siausvir padt. Itiesime vl stati n ir gulsi linijaspastarj 1,25 syki ilgesn kaip statin ir ant t linij, kaip ant diametr, nupie ime pusraius (ir. 5 pie.). Pa dalinsime pusrat ant AV 4 lygias dalis, pusrat ant AH 8 lygias da lis, ir i padalinimo tak itiesime statmenis diametrams AV ir AH. T statmen galai ant diametr, paymti skaitmenimis O , 1, 2, 3, 4, 5, ir 1.1, duos mums paprast harmo ning judjim atsilenkimus tais paiais laiko momentais. Kadangi mes primme, kad gulsias judjimas per l/s periodo dal yra nuengs pirmyn sulyginus su statiniu jud

 II

jimu judjimo pradioje, tai, kad bt surasta atstojamojo judjimo pradia, reikia itiesti i tako O ant statinio diametro AV gulsia linija ir i tako 2 ant gulsio diametro AH (nes tasai takas kaip tik duoda gulsio judjimo padt per i/s judjimo periodo dal) statin linija. Tos dvi linijos persikerta take x, kur ir bus atstojamojo judjimo pradia. Toliau itiesime gulsi linij per tak 1 ant statins linijos AV ir statin linij per tak 3 ant gulsios linijos AH iki persikirtimo take X1. Tai bus atstojamojo judjimo padtis per l/e dal periodo nuo pradios judjimo ant statins linijos AV. Toliau, itiesime gulsi linij per tak 2 ant AV ir statin linij per tak 4 ant AH iki persikirtimo take Xg. Tai bus atstojamojo judjimo padtis per */* periodo, skai tant nuo pradios judjimo ant statins linijos AV. Elgdamiesi taip toliau mes gausime kreSv linij VOXX1 X2 kaip atstojamojo judjimo orbit dviej paprast harmoning vy tavim, kuri periodai santykiuoja kaip 1: 2 ir kurie i pradios skiriasi fazje-^. * T T

'

ra

-1:5

S.* 5

6 pie.

Augiau apraytos geometrikos kpnstrukcijos keliu galima nupieti atstojamj jud jim orbitas dviej paprast harmoning vytavim iilgai dviej tiesi linij, suda rani ties kamp viena su kita, vairi period ir vairi fazi skirtum. 6 pieinys duoda eil toki orbit eil vadinamj Lissajou kreivj. Pieinio viruje ii

kairs dein pus parodytas fazi skirtumas, o i kairs pieinio puss i augtp emyn parodytas period santykis. Taip sudj du to paties periodo vytavimus, bet jvairi amplitud, mes gausime atstojamj judjim tiesia linija esant fazi skirtumui 0 ( = 0). Taip pat gausime tiesi linij e, kada b = arba b =. z ir eilipses b, c = o = -I = ^ ir 3 = 8 /e T (o *).

ir d esant fazi skirtumui b = -I

Esant maam period skirtumui t dviej harmoning vytavim atstojamasai judjimas i eils nupie visas tas figras per tok laik, kuris reikalingas, kad vienas komponentinis vytavimas pralenkt kit vienu pilnu vytavimu. Antra 6 pieinio eil kreivj atvaizduoja atstojamj judjim dviej paprast harmoning vytavim tiesiu kampu vienas kito atvilgiu, santykiuojant periodams kaip 1 : 2 (akustikoje kaip pagrindinis tonas ir oktava). Ketvirta 6 pieinio kreivj eil atvaizduoja atstojamj judjim santykiuojant komponentini judjim periodams kaip 2 : 3. itas intervalas akustikoje vadinasi kvinta. Visos tos figros turi simetrik pavidal ir daro estetik spd. Du tonai, kuri periodai santykiuoja kaip 1:1, 1:2, 2:3 ir i t konsonuoja ir daro mums harmonijos spd. Ir juo graesn atstojamojo, arba sudtino, judjimo figra, juo htrmoningesn spd daro atatinkamieji tonai, skambdami tuo paiu laiku. Ir dl pa skutins 6 pieinio eils reikia pasakyti tas pat, kas pasakyta dl pirmos eils, btent, kad jeigu period santykis nepilnai atatinka santykiui 2 : 3, tai atstojamasai judjimas nupieia visas toje eilje parodytas figras per tok laik, per kur vienas harmoningas vytavimas pralenk kit vienu pilnu periodu. Tas pat, inoma, reikia atkartoti ir visoms kitoms Lissajou kreivj eilms. Taigi ieinant i to galima naudotis Lissajou kreivosiomis sulyginti dviej vytuojani arba svyruojani kn periodams. Jeigu per 6 pieinio paskutins eils vidurin figr itiest tiesi linij lygiagre iai gulsiai judjimo komponentai, tai ta linija perkirst Lissajou kreivj dviejuose takuose. O itiesus per j tiesi linij lygiagreiai statinei judjimo komponentai ji perkirs Lissajou kreivj trijuose takuose. Vadinasi, tak skaiiai, kuriuose itos dvi tiesios linijos perkirs Lissajou kreivj, santykiuoja kaip 2 : 3. Tas pat bus, jeigu mes paimsime bet kuri kit Lissajou kreivj i tos paios eils, pavyzdiui, kratu tin i kairs puss. Taip, pravedus tiesi linij gulsiai netoli nuo tos kreivosios virns, ji bus perkirsta keturiuose takuose. O pravedus tiesi linij staiai vertikaliai tarp figros vidurio ir periferijos, figra bus perkirsta eiuose takuose. Vadinasi, ir vl mes gausime santyk 4 :6 = 2:3. Tas pat reikia atkartoti ir visoms kitoms Lissajou kreivj eilms, kurios atvaizduoja atstojamj judjim kitiems period santykiams. Taigi ir ituo bdu galima nustatyti dviej vytuojani, arba vibruojani, knu period santykiai, nes visuomet tas period santykis yra lygus tak skaii santykiams, kuriuose dvi linijos, pravestos lygiagreiai dviem komponentiniam vytavimam tiesiu kampu vienas kito atvilgiu, perkerta Lissajou figr. Visos tos Lissajou kreivosios turi savo lygtis, kurias galima ivesti i dviej pa grindini lygi X = a cos ^2 1: ~ f- a ) ir y = b sin. ^2 1c ^- + 3^. Pirma lygtis at vaizduoja paprast harmoning vytavim gulsia linija periodo T1 ir amplitudos a, antra gi lygtis ireikia komponentin vytavim statine periodo T3 ir amplitudos b linija, b ir ia reikia fazi skirtum. I t dviej lygi galima prieiti prie vienos lygties taip, kaip tai padaryta atstojamajam to paties periodo dviej vytavim jud jimui statmenai vienas kito atvilgiu, bet skirting amplitud ir esant fazi skirtumui b. {vairias Lissajou figras galima gauti vadinamja dviguba Airy vytuokle, kuri vaizduoja 7 pieinys. Mes ia turime medinius rmus ant medins lentos, kuri galima ukloti balto popiergalio lapu. [ virutins rm skersins vidur grta skyl, \ kuri dtas medinis kuolelis. I abiej kuolelio pusi skersai igrtos dar dvi matesns skyls. Per tas skyleles ivesti stipraus silo galai, apsukti apie kuolel. Paskui

Vd

tie silo galai praleisti per dvi skyleles mauio skritulio su sraigtu, kuriuo galima tas skritulys kietai sujungti su silais ariau ar toliau nuo lentos. Praleisti per skritu lio skyleles abudu silai netoli nuo lentos sueina j vien mazg nuo kurio eina trys silai kietai sujungti su didesniu ir sunkesniu skrituliu, per kurio vidur igrta skyl. I it skyl galima dti kotuvl su smulkiu smliu arba su bet kuriais nudaytais milteliais. Ant vienos rm onins yra skala vieno metro ilgio, padalinta centimetrus. AiSkur kad ituo prietaisu galima naudotis kaip paprasta vytuokle, kurios ilgis bus lygus atokumui nuo virutins rm skersins apaios ligi apatinio skritulio vidurio. nes itas skritulys vaidina ia vytuokls lio vaidme n. Su kuoleliu usukant ant jo sil arba nuvyniojant nuo jo sil galima mainyti tos vytuokls ilg daryti j trumpesn arba ilgesn. Bet tuo paiu laiku tas prietaisas veikia kaip dvi vytuokls nevienodo pe riodo, nes einant nuo mauio skrituliuko (mazgo) mes turime ia kit trumpesn vytuokl, kurios ilgis yra lygus atokumui nuo ito skrituliuko ligi sunkaus skritulio viduriu. Jeigu dabar atlenkti, itempus sil, sunk skritul, sakysime, prieak, tai ilgesn vytuokl vy tuos tiesia linija i prieakio upakal ir atgal. Jeigu gi atlenkti trumpesn vytuokl, imant nuo mazgo, sa kysime, i kairs dein pus, tai ta trumpesn vy tuokl vytuos tiesia linija i deins kair pus ir atgal, vadinasi, vytuos linija, sudarania ties kamp su ilgesns vytuokls vytavimo linija. Taigi aiku, kad jeigu mes atlenksime, itemp sil, sunk skritul nuoulniai, tai mes tursime tuo paiu laiku du vy tavimus tiesiu kampu vienas kito atvilgiu vairi period ir vairi amplitud. vytuojant taip, smlys arba milteliai i kotuvlio nupie mums atstojamj it dviej vytavim judjim, ir mes gausime t ar kit Lissajou kreivj. 7 pieinys kaip tik atvaizduoja tok dviej vytuokli ilgi santyk, kuris atatinka inter 7 pie. valui, vadinamam kvarta, kitaip sakant, period santykiui 4:3, nes trumpesns vytuokls ilgis skaitant nuo mazgo bus ia 56,25 cm., o ilgesns vytuo kls ilgis IOOcm., vadinasi, vytuokli ilgiai santykiuoja kaip 100:56,25 ir periodai kaip 4:3, nes T = 2 Pastflmus maut skrituliuk (mazg) emyn tiek, kad atokumas nuo to mazgo iki sunkaus skritulio viduriu bt 25 cm. ir su kuoleliais nustaius atokum nuo vir utins skersins apaios iki sunkaus skritulio viduriu 100 cm. mes tursime dvi vy tuokles, kuri ilgiai santykiuos kaip 25 : 100 = 1:4. Vadinasi, periodai j santykiuos kaip 1 : 2. Taigi mes tada tursime interval, vadinam oktava, ir smlys, birantis i kotuvlio, nupie vien i 6 pieinio kreivj antros eils. Yra dar eil ir kitoki aparat, vadinamj harmonograf, kuriais galima sudti du, trys ir net daugiau paprast harmoning vytavim vairiomis linkmmis, vairi period, vairi amplitud ir vairi fazi skirtum. Jeigu mes turime eil vytavim to paties periodo ir ta paia linija, bet vairi amplitud ir vairi fazi, tai tokie vytavimai sudedami vektorini didi sudties taisykle (paralelogramo dsniu). Tegu linija OPi (ir. 8 pie.) bus vieno tokio vyta vimo amplituda, o linija OPa kito tokio vytavimo amplituda. Tegu takai Pi ir Pt slenka atatinkamais ratais prie laikrodio rodykl, vadinasi, i deins kair pus. Tada kdtapas Pi OP2 bus t vytavim fazi skirtumas. O komponentini harmoning

 14

vytavim iilgai abscisos X iX atsilenkimai, atatink tak P 1 ir P2 padtims, bus ireiktilinijomis OB ir OC.Itiesime dabar i tako P1 linij P1 R lygi linijai OP2 ir lygiagreiai jai.Sujungsime takus O ir R linija. Tad aiku, kad OR bus ampli tuda atstojamojo judjimo, kuris atatinka tako R judjimui prie laikrodio rodykl ratu, apraytu radijum OR. ito atstojamojo judjimo tokio pat periodo, kaip ir komponentiniai judjimai, faz bus ireikta ia kampu ROX. Jeigu mes dabar i tako R nuleisime statmen abscis X 1 X, tai OD bus atsto jamojo harmoningo vytavimo iilgai abscisos X 1 X atsilenkimas padiai R. I pieinio aiku, kad OC = BD. Taigi ieina, kad atstojamasai atsilenkimas bus ly gus ionai OB -H BD arba OB -H OC, vadinasi, bus lygus koroponentini atsilenkim sumai, nes ia mes turime atsilenkimus ta paia linija ir ta paia prasme. Savaime suprantama, kad turint atsilenkimus ta paia linija, bet prieinga prasme (vadinasi, esant fazi skirtumui fr = *) atstojama sai atsilenkimas bus lygus komponentini atsilenkim skirtumui. Slenkant takams P1ir P9 ata tinkamais ratais ir esant tam pa iam j judjim periodui, paralelogramas P1 OPjR suksis i deins kair pus ne mainydamas savo formos (konfigracijos). Bet jeigu tak P1 ir P2 periodai nevienodi, tai figra (konfigracija) nuolat mainysis. Tegu linijos , OB, OC, OD ir OE (ir. 9 pie.) atvaizduoja amplitudas eils paprast harmoning vyta vim iilgai abscisos X1 X to paties pe riodo ir fazi AOX, BOX, COX ir 11. Kad surastume atstojamojo vytavimo amplitud, i tako A itiesime linij Ab, lygi OB ir lygiagTei jai, ir sujung sime takus O ir b. Tad Ob bus atsto
jamojo vytavimo amplituda linijom*

OA ir OB. I tako b itiesime linij be, lygi OC ir lygiagrei jai, ir su jungsime takus O ir c. Tad linija Oc bus atstojamojo vytavimo ainplituda dl OA, OB ir OC. I tako c itiesime linij dc, lygi OD ir lygia grei jai, ir pagaliau i tako d itie sime linij de, lygi OE ir lygiagrei jai. Sujung tak O ir e gausime li nij Oe, kuri bus atstojamojo vyta vimo iilgai X1 X amplituda dl OA, OB, OC, OD ir OE. Vadinasi, amplitudos pa prast harmoning vytavim to paties periodo ta paia tiesia linija sudedamos vektori sudties paprastomis taisyklmis.

harmoninga kreivja, ir mes turime tada sudtin harmoning judjim. Tokio jud' jimo pavyzd atvaizduoja 10 pieinys, A, B ir C ia mes turime du paprastus har-

moningus nevienodo periodo vytavimus. Periodai ia santykiuoja kaip 3 : 4. Sudedant tuos judjimus vektorini didi sudties taisyklmis gausime sudtin harmoning kreivj C kurios jau nebegalima ireikti paprasta sinus linijos lygtimi. Sudtins harmoningos kreivosios aplamai galima padalinti i du tipus: 1) kada viena komponent yra ymiai stipresn ir turi ilgesn period, tad tos komponentos forma viepatauja ir kitos komponentos veikimu ta forma daugiau ar maiau atitolinama nuo paprastos sinus formos ir daniausiai turi taisyklingo zigzago (gimbs) pavidal; 2) kada dviej komponent period skirtumas nedidelis, tad judjimas tai stiprja, tai silpnja. Jeigu prie tokio nedidelio period skirtumo komponent amplitudos lygios, tai judjimas maja iki nulio ir stiprja iki maksimumo, ir mes turime tada vadina muosius muimus. Tirtos kreivosios F, G, H ir K 10 pieinio atvaizduoja pirm tip. Kreivoji F gauta sudedant du paprastus harmoningus vytavimus, kuri periodai santykiuoja kaip 1 : 2. Kreivoji G reikia t pat, tiktai ia mes dar turime fazi skirtum ~ (arba 90). Antrojo tipo kreivsias atvaizduoja to paties pieinio linijos D ir E. Linija D nupieta vadinamosios bang mainos, ir ia mes turime komponentini potvyni ir atoslgi sudties idav, kuriuos iaukia mnulio periodas 12,5 val. ir sauls periodas 12 valand su mnulio potvyni ir atoslgi amplituda penkis sykius didesne, kaip sauls potvyni ir atoslgi amplituda. Kreivoji D ir ireikia periodin judjim, kuris tai silpnja, tai stiprja. Turint bang main galima per kelet valand nupieti potvyni ir atoslgi kreivj, i kurios galima i anksto dvejiems arba net trejiems metams iskaityti ito reikinio pradi ir pabaig. Pagaliau kreivoji E irgi reikia atstojamj dviej paprast harmoning vytavim judjim mao periodo skirtumo, bet lygi amplitud. Mes ia matome, kad prad damas nuo tam tikro judjimo, maksimumo judjimas apmirta ir vl pasikelia iki to paties maksimumo, vl apmirta ir taip toliau. Jeigu i dviej, trij ir daugiau paprast harmoning judjim susidaro sudtinis periodinis judjimas, kuris gali bti ireiktas tam tikra periodine sudtine kreivja, tai ir atvirkiai, kiekvien tok sudtin judjim galima pakeisti paprast harmoning vytavim eile ir, vadinasi, kiekvien sudtin periodin kreivj galima iskaidyti eil sinus kreivj (teorema Foumier). Bet apie tai bus kalba vliau.

2 . Prim estieji, arba priverstieji, svyravimai.

Jeigu dalel svyruoja dl veikimo jgos, kuri susidaro atlenkus dalel i jos nor mals, arba pusiausviros, padties, kuri visada yra proporcinga didumo atvilgiu tam atlenkimui ir visada atkreipta normals padties pus, tai tokios dalels vytavimas vadinasi laisvas vytavimas. Bet jeigu dalel esti dar kitos periodins jgos takoje^ be nurodytos, tai tada mes turime vadinamj priverst, arba primest, dalels vytavim su kitokiu periodu kaip laisvo vytavimo periodas. Pavyzdiui, paprasta vytuokl, atlenkta i savo normals padties, vytuoja laisvai, ir to laisvo vytavime periodas matematins vytuokls ilg, o g ems

greitjim. Bet sivaizduokime sau, kad tokia vytuokl pakabinta prie tako, kuris pats svyruoja tam tikru periodu. Tada, atlenkus vytuqkl i jos normals padties, .ji i pradios vytuos sudtingai ir netaisyklingai, bet ilgainiui jos laisvas vytavimas bus nuslopintas, ir vytuokl ims vytuoti ne savo periodu, bet pakabinimo tako periodu. Tai ir bus priverstas, arba primestas, vytuokls vytavimas. Tegu A'A bus vytuokl, pakabinta prie judamo tako A', kuris irgi gali vytuoti. Tegu tos vytuokls ilgis bus I1 ir periodas T1 . Tad vytuokls laisvo vytavimo Antra vertus, tegu pakabinimo, tako Ai vytavimo periodas

bus T, kuris atatinka matematins vytuokls i!gio 1 periodui. Tad T = 2: Taigi tokia vytuokl, atlenkta i savo normals padties, ims pagaliau vytuoti periodu T, kuris atatinka matematins vytuokls ilgiui 1 . Jeigu T >T1 , tai ir l > l t ir, vadi nasi, iseis taip, kad ms vytuokl vytuoja ne vytuokls ilgio I1 = AA periodu, bet vytuokls gio I = OA periodu. Taigi ituo atveju takas O bus augiau tako A*. Aiku, kad ituo atveju vytuokls lio ir pakabinimo tako A fazs bus lygios, Kada pakabinimo takas slinks i padties A1 padt B , tai tuo paiu laiku vytuo kls lis slinks i padties A padt B (ir. 1 1 pie., I).
o C t ft E '

H pie.

Jeigu gi T < T1 , tai 1< I1 , ir takas O yra tada tarp A* ir A (iur. 11 pie., 1 ) iuo atveju pakabinimo tako ir vytuokls lio fazs skiriasi per n. Kada paka binimo takas slenka i padties A j B, tai vytuokls lis slenka i padties A C Vadinasi, kiekvienu momentu pakabinimo takas ir vytuokls lis slenka prieingomis kryptimis, kaip tai matyti i 1 1 pieinio, HL I 1 1 pieinio, I ir , aiku, kad lankas, kur nupieia vytuokls lis prie duotos pakabinimo tako amplitudos, auga arti nantis takui O prie tako A\ Kada takas O sutampa su taku A*, tad I = I1 , ir pakabinimo tako vytavimo periodas yra lygus vytuokls laisvo vytavimo periodui. Tokiuo atveju be galo maas pakabinimo tako atsilenkimas iauks neaprtai didel vytuokles lio sibavimo amplitud. Tuo atveju mes kalbame apie simpatetik vytavimo suteikim. Kada T labai maas sulyginus su T1 ir takas O gangreit sutampa su taku A4 tad 1 bus labai maas sulyginus su I1 , ir vytuokls lis pasiliks nejudamas per laik, kuris reikalingas pakabinimo takui atlikti vien piln svyravim. Vienu odiu, tuo atveju vytuokls lis nevytuos, vytuojant pakabinimo takui (ir. 1 1 pie., IV). Tegu aa bus vytuokls lio vytavimo amplituda, o a pakabinimo tako vytavimo amplitude (11 pie., T ). Itiesime linij BA statmenai linijai AA. TadAB=^a1 U AB = a. I trikampi BAO ir B A'O panaumo eina = arbay = f- ~ p

I ia mes turime a, = a . * . . Bet T = 2% 1/ ir T1 = 2 * 1/ . I ia eina 1 I ^l i ^ g 1 y g T7 S T2 St I = ^ jf ir I1= --f. Pakeitus duotoje lygtyje I ir I1 itais reikiniais mes gausime: T2 B1 = a p ^ 2 (O* Sita lygtim galima apskaityti priversto vytavimo amplitud, inant laisv vytuokls ir pakabinimo tako vytavim periodus ir pakabinimo tako amplitud.

 l Kada > , tai ax ir a turi t pat enkl. Kada T = Tjt tad H 1 = oo. Jeigu gi T < T1 , tai ir ax ir a turi prieingus enklus. Pagaliau kada T = O , tai ir aA = O (visa tai tiesiog ieina i [lj lygties). Itiesime dabar i tako B* linij B1 E statmenai linijai A'B\ Tegu ta linija per kirs linij AB take E. Tad EB = a. Kada pakabinimo takas atsilenkia i padties A* padt B1 1 vytuokls lio pusiausviros padtis atlenkiama i A E. Padtis A vadinasi absolutin lio pusiau svira, padtis gi E jo relatyvi pusiausvira. Taigi i analogijos EB = at a vadinama relatyvus vytuokls lio atsilenkimas. Jeigu laisvai vytuojant jg, kuri stengiasi atstatyti pusiausviros padt, visada yra proporcinga atsilenkimui nuo tos pusiausviros padties, tai ir priverstai vytuojant t jg, kuri veikta vytuokls l ir stengiasi atstatyti jo normal, arba pusiausvir, padt, bus proporcinga relatyviam lio atsilenkimui. Vadinasi, kada lis yra padtyje B, ta jga bus proporcinga EB = a. Paymsime raide f atstatymo jg, kada vytuokls lio atsilenkimas yra lygus vienetui. Tad esant atsilenkimui EB = ax a, ta jga bus F = f (ax a). Kada F> 0 , tada ta atstatymo jga veikia i B A. Pakabinimo silo arba ryio tarp vytuokls lio ir pakabinimo tako tempimas reik pakabinimo takui A* reakcij, lygi jgai F. Kada ta jga turi teigiam enkl, toji reakcija stengsis padidinti pakabinimo tako atsilenkim. I trikampi B EB t ir B1 A1 O panaumo eina: EB _ AB BB' ~ B O , _ a: _ _a = a arba T2 : a xiZ /fl JeiSu m e s Pa ^eisim e 1 ir I1 j reikiniais, ireik tais periodais. Taigi jga F = f (a, a) = fa (2).

Kada vytuokls lis slenka i padties A B, tai ryio reakcija pakabinimo takui auga nuo O iki F. ita reakcija stengiasi arba padidinti arba sumainti paka binimo tako atsilenkim, atsivelgiant i tai, ar T > Tll ar T < T1 . Jeigu T savo didumu artinasi prie T1 , tai F artinasi prie db oo. Darbas W, atliktas vytuokls lio pakabinimo tako atvilgiu per t laik, kada pakabinimo takas atsilenkia i A B , yra lygus vidutiniam tos reakcijos dydiui, padauginus atsilenkimu AB\ Taigi darbas
W -

2 -

AR -

fa

T4 -T1 2- 2

Ti'a

{ i !

T2 -T1 *

Ti i _

Kada T > T1 , tai dalis vytuokls lio kinetins energijos, koki jis turi eidamas per pusiausviros padt A, atsilenkiant jam i A B, eikvojama pakabinimo tako atsilenkimui padidinti. Jeigu gi T < T1 , tai tuo atveju pakabinimo takas atlieka darb vytuokls lio atvilgiu, kurio energija tuoatveju visuomet yra didesn, esant liui kratutinio atsilenki mo padty, kaip einant jam per pusiausviros padt. Lygtys (1), (2) ir (3) lieia ne tik vytuokl, bet ir kiekvien kn, kuris trau kiamas prie tako jga, proporcinga atsilenkimui, ir jeigu tas takas atlieka paprast harmoning vytavim. itos lygtys pads mums vliau apskaityti priverst vytavim smulki daleli, terpt homogenin medium, kuriame skleidiasi bangomis energija.

 l -

3 . Slopinam ieji vytavim ai. Logaritm inis slopinim o dekrem entas. P ritai kinim ai: svarstykli rodykles nulins padties suradim as ii eils atsilenkim ir lyginam ojo skysi klam pum o nustatym as logaritm iniu dekrem entu*
Pakabinus ant elastingos metalins vielos sunk kn (pavyzdiui, metalin cilindr arba skritul), pasukus j bet kuriuo kampu ir paleidus, tasai kanas atliks paprast harmoning sukimo judjim. Pasukant bet kuriuo kampu kn mes usukame elasting viel ir tuo'bdu iaukiame elasting vielos jg reakcij, kuri esant ne dideliems atsilenkimams yra proporcinga atsilenkimo kampui a (kampiniai atsilenkimai ia visada ireikiami radianais). Vadinasi ir ia, kaip ir prie paprast harmoning vytavim tiesia linija, usukus tam tikru kampu viel, susidaro atstatymo jga, kuri suka kn ir viel atgal j normal, arba pusiausvir, padt. Kaip jau mes inome i kn elastingumo nagrinjimo (iflr. 1 1 skyrius, Skysiai ir Dujos, 10 pusi.) tai jga yra lygi ia reikia suktin vielos modul, arba vadinamj paprast vielos kietum, r vielos radij ir 1 vielos ilg. jgos momentas Li = Taigi sukamasai tos atstatomosios

a (ia imamas enklas, nes atstatymo jga veikia prieing susideda i pastovi dydi, taigi itas

pus kampiniam atsilenkimui a). Reikinys

reikinys yra tam tikra konstanta, kuri pareina nuo vielos ilgio ir diametro ir nuo jos suktinio elastingumo modulio, vadinasi, mes galime parayti: Tad atstatymo jgos sukamasai momentas bus L1 = Jto (1). Jeigu viela bt i tobulai elastingos mediagos ir jos kampinius vytavimus mes sektumm tutumoje, tai kampinis atsilenkimas, arba kampin vytavim amplitude, nesimainyt ilgainiui, ir mes turtumm paprastus harmoningus kampinius vytavimus su nuolatine amplituda. Bet jeigu viela su prikabintu ant jos galo cilindru yra ore, arba bet kuriame klampiame skystime, tai pasuktas tam tikru kampu cilindras vytuos arba atliks paprast harmoning sukimo judjim nuolat majania kampine amplituda. Vadinasi, ia amplituda pareis nuo laiko: ji mas ilgainiui. Tokie kampiniai vytavimai (lygiai kaip ir panaiose slygose vytavimai tiesia linija) vadinasi slopinamais vytavimais, arba slopinamomis oscilacijomis, arba slopinamomis vibracijomis. Tokiomis slygomis atlenktas i savo pusiausviros padties knas, arba pasuktas tam tikru kampu, yra dviej jg takoje: jau nurodytos atstatymo jgos, proporcingos atlenkimo, arba pasukimo, kampui, ir kitos dar jgos, visuomet atkreiptos prie judjimo krypt dl trynimo jg arba kit kuri ltinani judjim jg. Kada knas yra ore, arba kuriame nors kitame klampiame skystime, tai ta ltinanti, arba slopinanti, judjim )ga pareina nuo skystimo klampumo ir, vadinasi, bus proporcinga veiksniui, arba konstantai, k, kuris pareina nuo skysio klampumo, arba kitais atvejais nuo kit prie asi, iaukiani slopinim. Taigi ia mes tursime antr sukamj moment, btent, slopinimo jg sukamj moment, kuris bus proporcingas vytuojanio kno kampiniam greitumui esant ne dideliems kampiniams atsilenkimams a. Paymsime kampin greitum tuo laiko momentu, kada atsilenkimas a, raide w. Tad slopinimo jg sukamasai momentas
r

L2 - kw = .

.d a

(2), nes w =

,_.

da

(ia sukamasai momentas imamas su enklu +, nes slopinimo jgos visada veikia ta paia prasme nepaisant to, ar knas sukasi vien, ar kit pus). Konkreiose slygose visi vytavimai tiesia linija lygiai kaip ir kampiniai vyta vimai slopinami, nes visuomet vytavimai vyksta tam tikrame mediume, taip kad
2*

 20

visuomet tos ar kitos prieastys ltina judjim, kuris pagaliau per trumpesni ar ilgesn laik ir sustoja. Taigi vytuojant kflnui nurodytose slygose atstojamasai sukamasai momentas L bus lygus elasting jg ir slopinimo jg sukamj moment skirtumui, vadinasi f n i da L T L1 T L2 pa k -j. (3). Paymsime sukamos sistemos inercijos moment raide I. kampinis greitjimas, esant kampiniam atsilenkimui a, bus ^ Tada tos sistemos = ~ (ir. I skyr., Mecha

nika, 85 pusi.). Taigi padalijus abi (3) lygties puses j I mes gausime: L d2a l k da . T= d t2 = - r ?e TdF- - S + ^ f f + P = 0< Mes ia turime antro laipsnio diferencin lygt, kuri reikia isprsti dl a, kitaip sakant, ms udavinys yra nustatyti, kokia bus laiko funkcija kampinis atsilenkimas c (kaip pareis a nuo laiko). Kadangi tai yra linijin lygtis su nuolatiniais (pastoviais) koeficientais, tai mes galime parayti: a = ebt (5), kur t reikia laik, kuriuo atsilenkimas yra lygus a, b tam tikr konstant ir e natralini, arba Napierio, logaritm baz (pagrindas), kitaip, sakant mes visada galime ireikti atsilenkim a kaip tam tikr laipsn e. Kad isprstume pastatyt klausim, mums dabar reikia surasti konstanta b. Diferencijuodami (5) lygt mes gausime kampiniam greitumui per laik t ^ = bebt ir diferencijuodami it lygt gausime kampiniam greitjimui ~ gaus tok pavidal:
lb -eb t + k b ebt -- ebt = O

b2 ebt. Taigi (4) lygtis

ebt(lb2 + kb + p) = O (6). Jeigu b ir t ne begaliniai dydiai, bet baigti dydiai, tai ebt negali bti lygu O , Taigi (6) lygtis gali bti patenkinta tiktai tada, kada lb2 H -k i> + = 0. I itos kvadratins lygties eina k= f cV 'k* - 4IB_ k i /k2 R 2 1 2 1 V 41* i Jc 2 J^ 2 K a d a jp ^ tada lygtis turs dvi reales aknis. Jeigu gi ^ < -p aknys bus menamos. Vadinasi, ia mes tursime du atsitikimu, ir abiem tais atsitikimais judjimai bus skirtingi. Isprsime i pradios klausim tam atsitikimui, kada pastaroji lygtis turi dvi _ /-p oIr reales aknis. Tegu J / y = ji- Tadn b = 2| = * =Ji- TeSu tos abidvi aknys bus b ir b . Tada b = k h ir b k H - j\. Vadinasi, at = ebt
av = eb t

arba

itos aknys patenkina lygt Ib2 + kb 0.

bus ituo atveju (4) lygties sprendimas. ' Jeigu b* ir b turi skirtingus didumus, tai mes galime sutraukti abidvi lygtis dl G 1 ir O 2 j vien: a = Ceb't + C'eb"t, i lygtis bus ne kas kita, kaip antro laipsnio diferencins lygties integravimo rezultatas
Td2 a , da .

dt + ? e = a

 21

Pakeitus a lygtyje b ir b j reikiniais mes gausime: O= C e i r e ' ilV C e l r e h <=Sei r ( C e '''V C e i''). Surasime dabar inegravimo konstantas C ir C . Duotoji lygtis veikia bet kuriam laikui, vadinasi, ir laikui t = 0. Bet tada atsilenkimas a = 0.
-kt

Vadinasi
- kt

e 2 1 (Ce 1 1 + C e 1 '1 *) = 0.
.

Kada 1=0, tad e 2 1 = 1. Taigi Ce

+ C e * * = 0. Betdel t =0, e

= 1

ir e' = 1 . Taigi 0 = C -r C , arba C C". Antravertus, kada t = r 0, knas eina per pusiausvir, arba pernulin, padt ir ]o greitumas pasiekia maksimum. Paymkime it maksimal greitum, einant knui per nulin padtj, raide w0 . Tad W0 =.
kt

Diferencijuojame dabar lygt a = e 2 1 (Ce 1 1 - fC e ^t) i t, turint galvoje, kad t r 0, Tad mes gauname: Ql
^ wo s ?e

4 1

n (Ce

J t "bC e I# lt) -b e 2 1 ( C b e Jlt + C p e Jlt).

Bet dei t = 0

-kt e2 1 = 1, taip pat e ,1 = 1 ir ellt = 1 . (C f- C ) + ( J1 Cf + jt C ). C =ir Cm = Bet jau mesmatme, kad Vadinasi, konstanta 2jj

Vadinasi,

- W0 =

C . Taigi ieina, kad W0 = 2 J1 C . Grdami prie lygties

- kt

2ji

a=e 2 1 C1 e*1 '1+ C eht) ir pakeisdami toje lygtyje konstantas C ir C surastomis j vertmis, mes gausime lygt: - e - bV kuri rodo, kaip atsilenkimas a pareina nuo laiko (ita lygtis ireikia a kaip laiko t funkcij). Isprsti klausimui, kurios ries ia bus judjimas, reikia dar inoti, kaip pareina io judjimo greitumas nuo laiko. Taigi diferencijuojame it lygt ir gauname:

Augant laikui begaliniai e artinasi prie nulio, taip pat ir e 2,1\ Vadinasi, ito judjimo greitumas nuolat maja ir esant t = oo virsta nuliu. Taigi augant laikui kampinis atsilenkimas i pradi augs, bet pasiekus laikui t tam tikr dyd ims mati ir pasidarys lygus nuliui, kada t = oo. Vadinasi, ia mes tursime nesvyruojant, arba neoscilatorin, judjim (e periodin judjim). Toksai judjimas esti, kada - jy, arba kada k ^ 2 vadinasi, kad stab danios judjim jgos (proporcingos k) yra didesns arba bent lygios paimtoms du syk palaikanioms judjim jgoms (proporcingoms 2 kur ireikia elastingumo

jg veikim, o I judanios sistemos inercijos moment). Tokio judjimo pavyzdi mes tursime suteik sukimo impuls skrituliui, arba cilindrui, kuris pakabintas am vielos yra labai klampiame skystime. Gavs impuls knas, atsilenks i savo pusiau sviros padties, pasieks tam tikr atsilenkimo maksimum ir paskui grj atgal savo pusiausvir padt, bet pasieks it padti tik asimptotikai, vadinasi, per be galo didel laik. Toksai judjimas vadinasi aperiodinis judjimas. Kitas tokio judjimo pavyzdys tai vadinamasis aperiodinis galvanometras, kuriam irgi veikia santykis k* gr 4pl. k2 B Kada -v-< -f, lygties Ib2 + kb + P = O aknys bus ne realios, bet menamos, nes 4 i po radikalo enklu mes tursime neigiam dydj ir tuo atveju mes tursime kitos r ies judjim, btent, periodini judjim, tai reikia tada, kada odiu, kada stabdanios judjim jgos bus maesns kaip dusyk paimtos palaikanios ju djim jgos. _______ _______ _______ A _ ka ]/ - 1, tai pamus 4P'

" j/

j/ 1 = i mes tursime dl b

2 1

k i j2l Li * 2 1 ' J2 ,. k . 2 1 JIa1

Jeigu b, ir b., patenkina lygt b = ^ = * =j2 i , tad i ebt (Iba 4 -1 < f- p > = 0 eina. kad a = e
bt

patenkina lygt , g +k| + N _0

Ir jeigu bt ir b2 yra dvi skirtingos lygties b = j2 i aknys, tad integruojant (4) lygt b,t b o t mes gausime toki Iygtj: a = C1 e j- C2 e . Pakeitus itoje lygtyje bj ir b2 j vertmis, gausime:
Jf t

a ^ C1 e 2 1 e-f C2 e 2 1 e 'b I trigonometrijos mes inome, kad reikinys e

joit

(7).

= cos j2 t -f i sin j2 t ir - j2 it e .= cos j2 t i sin J2 t. Taigi (7) lygtis turs tok pavidal: a= e 2 1 (C l cos j9 t + C1 i sin j2 t + C2cos j3 t C2 i sin j2 t) =
:_kt

= e 2 1 (A cos jjt B sin j*t) ^ (8), jeigu paimtum C1 + C9 = A ir C1 i C2 i = B. Surasime dabar konstantas A ir B. Kadangi (8) lygtis veikia bet kuriam laikui, tai ji veikia ir laikui t = O , o tada a = 0. Lygtis gi (8) gali virsti nuliu tada, kada -kt O A cos j2 tf- B sin j2 t= O , nes e 2 1 = e = 1. Jeigu t = O ,tai ir B sin j9 t= O , bet cos j2 t= 1 . Vadinasi, A = O , nes tik tokiomis slygomis bus lygus nuliui.

- 23 -

Antra vertus, kada t = O , judanti sistema eina per nulin, arba pusiausvir, padt ir turi maksimumo greitum, kur paymsime raid w0 . Kad surastum it greitum, diferencijuojame lygt (8) i t, atsimindami, kad A = O ir t = 0. Tad gausime: W0 = 4 ? = Bj,. Vadinasi, B = ^ ir A = 0.
dt J2

Pakeiiant (8) lygtyje konstantas A ir B surastomis j vertmis mes gausime

kt

a=

*e 2 1 sin jst

(9).

Kadangi ia a yra sinus laiko funkcija, tai aiku, kad ituo atveju mes tursime periodinj judjim. Kad tiksliau charakterizuotume it judjim, surasime to judjimo greitum kaip laiko funkcij, diferencijuodami (9) lygt. Taigi ^ =
at Js

e 2 1

Jja cos jat ^ sin j2tj (10).

ita lygtis rodo, kad ir kampinis greitumas bus perio

dinis dydis, nes ito greitumo reikin eina funkcijos cosinus ir sinus. Taigi i lygi (9) ir (10) ieina, kad ituo atveju ir kampinis atsilenkimas ir kampiniai greitumai bus periodins laiko funkcijos ir, vadinasi, mes tursime vytuojant judjim (vibra cija arba oscilacija). Surasime dabar ito judjimo period. I (10) lygties ieina, kad jeigu greitumas buslygus nuliui, kada laikas t= tlt taitas greitumas buslygus nuliui ir tada, kada X 2n 3t t = t* + t = ti + -A; t = tx t ir t. t. (aplamai greitumas yra lygus nuliui
J2 J2 J2

visaistais atvejais, kadavibruojantis, arba vytuojantis, kanas pasiekiaatsilenkimo maksimum nuo pusiausviros padties vien arba kit pus. Vadinasi, laisvai knui vytuojant, jeigu greitumas yra lygus nuliui, kada laikas t = t tai jis bus lygus nuliui ir tada, kada laikas t = -h X 14 - 2r, X 11 -3* ir t. t. Bet kada vytavimai slopi n t narni, tai atsilenkimai maja, ir laik skirtumas bus jau nebe , bet -^). Taigi paprastas slopinamo vytavimo, arba slopinamos vibracijos, laikas bus lygus + * - ( > + = ' + - ( - + ) = Tai bus laikotarpis tarp abiej i eils atsilenkim ikikratutins padties.

Gi tokio

slopinamo vytavimo, arba slopinamos vibracijos, periodas T1= , nes periodas yra dusyk didesnis kaip paprastas vytavimo laikas. j2 = y

2z

1/0

i?

Vadinasi, j2 pareina tarp kitko

nuo koeficiento k, kuris i

reikia slopinani jg veikim. itas gi koeficientas k yra pastovus dydis tik tada, kada slopinimas maas. Taigi ieina, kad bus pastovus dydis ir, vadinasi, vytavimas, arba vibracija, turs nuolatin period tik tada, kada slopinimas bus labai maas. Jeigu gi slopinimas didelis, tai periodas bus nepastovus, ir tada judjimas bus nepe riodinis ir, kaip jau mes matme augiau, kada slopinimo jgos bus didesns kaip palaikanios judjim jgos, tai mes tursime net aperiodin judjim. fx . 2z 2

ITi=^ema * =

Pakeitus j2 (9) lygtyje it vert mes gauname a=

Ti

e sin 2r.

ita lygtis veikia bet kuriam laikui.

 24

Jeigu periodo T1 vytavimas, arba vibracija, nebt slopinami, tai toksai vytines aplamai knas turi greitumo maksi2 * 7 1 mum eidamas per pusiausviros padt, ir tada tas greitumas W 0 = A i kur ir ieina reikinys amplitudai A. tokioj formoj: Imant tai galvon, (11) lygtis gali bti parayta ir _ kt a = Ae 2 1 sin 2- Jeigu gi vytavimai bt laisvi (neslopinami), tai atsilenkimui mes turtume reikin: a = A sin 2 Seksime dabar vis laik slopinamas vibracijas, arba osciladjas, dlindro arba skritulio, pakabint ant vielos ir merkt klamp skystim. Atskaitysime eil atsilenkim nuo pusiausviros padties vien ir kit pus. Ireikiant it atsilenki m eil grafikai mes gausime vaizd, kur atvaizduoja 12 pieinys. ia linija a i reikia normal, arba pusiausvir, vytuojanio kno padt. Linijos ab (= be), ef (= fg) ir t. t. bus eilini atsilenkim amplitudos dein pus nuo pusiausviros padties. Linijos gi cd (.= de), gh, (= bi) ir t t. bus atsilenkim amplitudos kair pus nuo pusiausviros padties. Paymsime i eils atsilenkimus dein pus raidmis ai, a*, a# ir t. t. ir kair pus raidmis , ah, 4 ir t. t. Ireikti itiems atsilenkimams pasinaudosime (11) lygtimi. Pirmas atsilenkimas dein pus vyks per laik T t= nuo itos padties knas pasieks kratutin padt i kairs puss per laikotarp T1
-g-, vadinasi, skaitant nuo pradios judjimo per laik t = 3 JiT 1; antras atsilenkimas

vimas turt nuolatin amplitud A =

dein pus vyks per laik t = T1 , treias kair pus per laik t = 7 /* T1 ir t. t. skaitant nuo pradios judjimo. Taigi pakeiiant (11) lygtyje t itomis vertmis ir imant galvon, kad sin sin ir 1.1. yra lygs vienetui, mes tursime:
- kT1

C 1 = A e si
-1

1 8J
5fcTJ

12 pie.

O L i = A e S 1 -TkTI 21 A e 8 [ Takai b, d, f..., kur keiiasi vytavimo, arba osciladjos kryptis, vadinasi pasukimo takais (12 pie.). Atokumas tarp dviej pasukimo tak bd, d i... vadinasi vytavimo, arba vibracijos elongadja. Taigi esant slopinimui, tos elongadjos maja ir asimptotikai artinasi prie nulio. Elongacija:
-kT 1 -SkT1 - kT1 -JcjP

bd = ai t- aii = A e 8 1 -h A * e 8 1 = : Ae 8 1 O Antra elongadja

-SkT1 -SkT1 -SkT*

e 4 1)
JcT

df = Ot1 +

0 2

= Ae

81 + Ae
-5kTl

81

= A e 81 ( l + e

41 ) '
-kT*

Treia elongacija
-7kT -5kT*

fh = 02 -f

o2 l= Ae

8 1-b

Ae 8 1 = Ae

8L ( l H - e 4 1 )*

Taigi gretimj elongacii santykiai bus: kH -3kT cT -3 -kT1 kT ~ = Ae 8 1 : Ae ^ e i r - g - A e * : - - = Taigi ieina, kad gretimj elongacij santykiai yra pastovs, vadinasi bd df a r = fh--- = e ' =const

kT

ita konstanta e 4 1 yra charakteringas dydis slopinamiems vytavimams, arba slo^ pinamoms vibracijoms, ir to dydio natralis Iqgaritmas vadinasi logaritminis vytavimo* arba vibracijos, dekrementas. kT1 itas dydis visuomet ymimas fizikoje graik raide X, taip kad X = -jp Paymj laisvo vytavimo, arba vibracijos, period raide T ir amplitud raide A mes atsilenkimui per laik t tursime: ai Asin2~ * . Jeigu slopinam vytavim periodas tas pats, tai slopinamo vytavimo, arba vibracijos, atsiicnkimui per laik t mes tursime:
a -w 2 ot t asl = A e 2f sin z

(enkliukas 1 apaioj a reikia laisvus vytavimus, o enkliukas si slopinamus vytakt

vimus).

Taigi laisvo ir slopinamo vytavim atsilenkim santykis bus = e2 1 . T

esi

Kada t

tada atsilenkimas yra lygus amplitudoms. Taigi ituo atveju atsi Al u Ai = e Tf 0 1 , arba r = ev
kT >

lenkim santykis bus amplitud santykis, ir mes tursime:

Asl Asl 1 4 1 (ia Ai reikia laisvo vytavimo amplitud, o Asl slopinamo vytavimo amplitud). Taigi,.

%= kT. nes X

X laisvo vytavimo amplituda At = A8 I e^ r. Bet ii Taylor1 o

p

X2 Jeigu X yra maas dydis, tad pradedant nuo eils nario -g visus narius galima atmesti kaip labai maus dydius*, ir tuo atveju mes tursime X e 2 = I + L Vadinasi Al = A5 I +

1 ^ 2 + 8 48 1 5 25

---- I

J_

J-

J-

ita lygtis duoda mums apskaityti laisvo vytavimo amplitud, jeigu mes inome to paties, periodo slopinamo vytavimo amplitud ir suradome logaritmini vytavimo dekrement. Taip pat galima apskaityti laisvo vytavimo period T, jeigu mes surasime slopi namo vytavimo period T1 ir logaritminj_vytavimo dekrament X. Laisvo vytavimo periodas T = 2* ]/l/ (1-vytuojantos, arba vibruojanios, sistemos, inercijos momentas, o -tos sistemos elasting jg sukamasai momentas). Slopinamo vytavimo periodas T1 = t-. I*

2r.

2 B it dviej lygi mes gausime: I I 1 -8 I i>4( k2 PV/* 75 j i s = 4^3 I t j* J- Be< Jj = 1 - 4 1 5 - t 1 ' k2 T - l I M P , H Taigi p , T , - 4e2 I i + 411 J 1 6 JC 2 I2 * kTl kT1 1 1 X2 I X = ~jj- eina I = Pakeitusi ita reikme mes gausime^ ^ Ti )2 T^2 X Padauginus abi itos lygties puses j T i3 gausime I = arba ^ = 1 + . TiIs kur eina T2 --- 1 + 2 ita lygtis duoda galimumo, suradus slopinam vytavim period ir j logarit: min dekrement, apskaityti vytavim period, jeigu tie vytavimai nebt slopinami... Fizikoje visada tenka turti darbas su slopinamais vytavimais, kurie sudaro dal to ar kito fizikos proceso. Bet fizikos udavinys nustatyti paprasiausius proceso dsnius, taip sakant, abstraktinje formoje, ir todl nuolat bana reikalas tokiais atve jais i slopinam vytavim eigos gauti laisv vytavim vaizd. Tokiais tai atvejais ir tenka daryti laisv vytavim amplitudos ir periodo apskaitymai i slopinam vy tavim amplitudos ir periodo. Taigi visais tokiais atvejaisreikia surasti slopinam vytavim logaritminis dekrementas. Duosime ia logaritminio dekremento nusta tymo pavyzd. Grdami prie 12 pieinio ir paymj eilines elongacijas bd, df, fli, hi... rai dmis i eiles di, d2, de, d 4 . . . dm mes tursime: d, ds ds _ dm i _ ). d2 d3 d 4 dm d A 2 IK d, d* d, dx da d, dt . . . . (I1 /diWa 1 5 d i = ds ema d T W = d T d , arba =^ dT = Taip pat = e i n a = .a rb a ^ - ( ) ' = ,a r b a ( ) =

= a ? k u re in a k a d-= 7Aiku, kad aplamai pamus pirmj elongarij ir m-tj elongacij mes tursime santyki j Taigi pam m-tj ir n-tj elongacijas i eiles nustatyt elongacij mes tursime:
dm _ d n dm

__e ^ n

-m)

__ Zd1 U - I
d ^ Vda/ ~ e

A(n 1 ).
dm

(A .Y 1 "1 /M "1 1 )
_

d 7 _ d r - e> > ~ e

Taigi ( p ) n m = e^ * Logaritmuojant gausime decimalius logaritmus

3,

In.

arba imant

q 4 3 4 3 fe* jp

^lta

duoda apskaityti loga

ritmini dekrement X, pamus i eils nustatyt elongacij bet kurias dvi. Paimsime konkreiu pavyzdiu svarstykli svyravim. Svarstykli naiai su lk tmis (su svoriais ant lki ar be svori) atlieka slopinamus vytavimus. Sujungta

su naiais statin rodykl vytuoja kaip vytuokl iilgai skalos, sujungtos su ulu, ant kurio yra plokt nai prizmai. Taigi ta rodykl duoda mums sekti kam pinius nai atsilenkimus nuo pusiausviros padties. Sakysime, kad skalos nulis yra skalos vidury ir atatinkamieji padalinimai i deins ir i kairs puss paymti tais paiais skaitmenimis. Duosime ia eils rodykls atsilenkim j dein ir kair pus nuo skalos nulio lentel ir greta paymsime atatinkamas elongacijas, kurios ionai bus visuomet lygios dviej eilini atsilenkim sumai dein ir kair pus, paskui kair ir dein pus, paskui vl dein ir j kair pus ir t. t. Atsilenkimas nuo nulio j kair p . i dein p . , -5,02 4,98 i r 4,79 4,60 4,44 :> 4 ,3 2 4,30 :> 4 ,1 8 ^ > 4 ,0 4 3,95 3,81 ^ > 3 ,9 0 --- -3,86 ^ > 4 ,8 4 :> 4 ,6 2 ^ ^ > 4 ,4 8 1 . 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 10,00 9,82 9,63 9,41 9,22 9,08 8,92 8,76 8,62 8,48 8,28 8,14 7,99 7,85 7,71 7,67 Elongacijos

Logaritminiam dekrementui apskaityti paimsime pavyzdiui 1 ir 1 1 elongacijas. Tad mes tursime X (11 !) 0,4343 lg ' 8j28 = 0,019 (i duotosios lygties dl X). Paimsime dar pavyzdiui 3 ir 13 elongacijas (visada apskaitant X geriau imti to paties tarpo elongacijos, sakysime 1 ir 11, 2 ir 12, 3 ir 13, 4 ir 1 4 ir t. t.) Tad ^ 1 1 9> 63 (13 3) 0,4343 g 7,99 - ia abiem porom elongacij gauname t pat logaritmin dekrement X. Bet daniausiai bus nedideli skirtumai taip X, apskaityt i vairi elongacij. Aiku, kad tokiais atvejais i eils surast X reikia paimti aritmetinis vidurys logaritminiam dekrementui. Prie itos progos paaikinsime dar nulins, arba pusiausviros, svarstykli padties suradim i eils atsilenkim, nes sveriant ant precizini svarstykli tekt sugaiti daug laiko, jeigu reikt laukti, kol svarstykli vytavimai bus visikai nuslopinti, kitaip sakant, laukti* kol svarstykls pasieks pusiausvir padt. Taigi praktikoje nulin, arba pusiausvira, padtis surandama tokiu badu: atskaitoma i viso 3, 5,7, aplamai nelygs skaiiai atsilenkim dein ir kair pus, vadinasi, vien pus, sakysime, dein imama I 9 3, 5 atsilenkimai, o kair pus 2 ir 4 atsilenkimai. I atsilenkim dein pus imamas aritmetinis vidurys, tai pat i atsilenkim kair pus, ir i t aritmetini viduri imamas dar aritmetinis vidurys, ir tasai skaiius ir bus ta skalos vieta, ties kuria atsistos svarstykli rodykl nustojus joms vytuoti, vadinasi, pasiekus pusiausvir padt.

bit praktika taisykle tiesiog ieina i slopinam vytavim prigimties. Ziarint 12 piein aiku, kad nulin padtis yra visuomet gan greit ant vidurio linijos, jungianios, sakysime, tak d su linijos bf viauriu, arba ant vidurio linijos, jungianios tak f su linijos dh viduriu, arba ant vidurio linijos, jungianios tak h su linijos fi viduriu. Kadangi bf yra gan greit tas pat, kaip atokumas fi, tad aiku, kad aritmetinis vidurys i atsilenkim b, f ir i (sakysime 1, 3 ir 5) bus kaip tik lygus atsilenkimui f. Tas pat, inoma, reikia pasakyti ir dl atsilenkim kair pus. Taigi i ito fakto ir ieina duotoji taisykle. Pavyzdiui pasinaudosime daviniais i duotosios lentels imdami atsilenkimus dein pus su enkiu -r, o i kaires puses su enklu .
Atsilenkimai j dein pus Atsilenkimai j kair pus

1. -f 5,02

3. 4- 4,84 2. 4,98 5. -f 4,62 4. 4,79 aritm. vidur. J- 4,826 antru vidur. 4,885 Taigi aritmetinis vidurys i t abiej viduri bus 0,03. Vadinasi, nustojus svar styklms vytuoti, svarstykli rodykl bus atsilenkusi kair pus nuo skalos nulio ant trij vienos skalos padalinimo imtini dali. Pam i tos paios lentels kit eil davini, gausime gan greit tok pat skaii nulinei padiai. Pabrime ia dar, kad imdami didesn skaii atsilenkim, sakysime, 7,9,11, gausime tikslesn rezultat. Apraysime ia dar trumpai Coulombo metod lyginamajam skysio klampumai surasti remiantis slopinam vytavim dsniais. inoti klampumo konstanta arba klampumo koeficientas (ir. II skyrius, Skysiai ir dujos, 36 pusi.) vairiems skysiams ypa svarbu main technikai, kuri vartoja vairius tepalus. Main technikoje nu statoma paprastai lyginamasai tepalo klampumas vandens klampumo atvilgiu, imant vandens klampum vienetu. Lyginamasai tepalo klampumams visada nustatomas tai temperatrai, prie kurios tepalas vartojamas, sakysime, cilindro tepalams vidutinikai esant temperatrai 150 C, o daugumai main tepal vidutinikai esant temperatrai 50 C. Kadangi slopinimo konstanta yra proporcinga klampumo konstantai, tai sekant eil vytavim metalinio skritulio tepale, o paskui vandeny, galima surasti tepalo ir vandens konstant klampumo santykis. Aparatas susideda i metalinio skritulio, sujungto plonu stiebu su kitu skrituliu, kurio apskritumas padalintas gradus ir minutes ir kuris kaba ant metalins vielos. Tos vielos virutinis galas kietai pritrauktas spaustuvais ant tam tikro tatyvo. Metalinis skritulys merktas tepal arba vanden, kuris yra cilindriniam puode, kaitinamam i apaios reguliuojama liepsna taip, kad galima bt pasiekti pastovi temperatr. Usukus skritul su padalinimais ant 180 ir paleidus, tas skritulys lygiai kaip ir sujungtas su juo metalinis skritulys merktas tepal, ims osciliuoti, bet taip, kad jo kampiniai ateilenkimai vis mas ir mas. Atskaitysime skrituliu su padalinimais eil kampini atsilenkim dein ir kair pus ir surasime i t atskait jau nurodytu bdu eil dongacij d2 , d3 , d9 ir t t. Tada mes tursime:

= = * ==,* * = <* =

= a-V =... =

Aplamai du = dm o m n . Nustat, sakysime, 20 elongacij, arba oscilacij, ir imdami, sakysime, 1 ir 11 eloogarijas, 2 ir 12, 8 ir 13 mes tursime: G1 = dnOj1 0 (I8 = djeOj1 0 ^io=2c W3 I1 0 I ia mes turime galimumo nustatyti vidutin aritmetin dyd i i dI + f k + . . . + /t -- -

= CW 0

Atlik tai tepalui, iliesime i puodo tepal, pripildysime puod vandeniu ir atkartoj apraytus tyrimus surasime a9 tokiu pat bdu vandeniui.
k /V

Dabar

e 4 1 Ic2T2 1 c* = r .e 4 1

ia kt ir k2 reikia inomas jau mums slopinimo konstantas vibruojant skrituliui tepale ir vandeny ir T1 1 ir T2 1 yra vibracij periodai tepale ir vandeny, kurie, vadinasi, irgi reikia nustatyti. Logaritmuodami abidvi paduotsias lygtis mes gausime:
i

1 " = - V .
Ina2 2

k,Tl 4i =

ir padalin pirmj lygt i antrosios tursime: palo klampumas

T |

I n o 2

^ 21 2

i kur eina lyginamasai te

Icl _ T 1S Inoi k> T 11 w In a2'

nes slopinimo konstant santykis yra lygus klampumo konstant santykiui. Elektros skyriuje mes turtsime dar progos pasipainti su vadinamuoju balistiniu galvanometru arba su balistiniu metodu elektros kiekiui imatuoti, tas metodas remiasi slopinam vibracij dsniais.

4 . B ang susidarym o slygos. Bangos iilgai lankstaus !niuro. Sker sos ir iilgos bangos. B angos skysiuose ir dujose. Bang linijos n u pieim as su vytuokle. P agrindiniai bang mokslo dydiai ir j santykiai. B ang superpozicija. Stovinios bangos ir j ypatybes. M acho bang m aina.
sivaizduokime sau eil materiali daleli, tarp kuri veikia, sakysime, traukos jgos, bendrai eil daleli, tarp kuri veikia tie ar kiti ryiai. Lankstus niras yra tokios daleli eils pavyzdys (ir. 13 pie.). Jeigu mes pirmai tos eils dalelei su teiksime smg, sakysime, emyn, tai ji ims harmonikai vytuoti iilgai statin linij. Kadangi ji surita su kita dalele, tai per kur laik (daniausiai labai trump) ims harmonikai vytuoti ir antra dalel, ta paia linija paskui ims vytuoti treia dalel, ketvirta ir t.t. Tegu per t laik, per kur pirma dalel pasieks atsilenkimo maksimum emyn, judjimas pasieks ketvirt dalel, vadinasi, dabar pirma dalel ims grti atgal prie savo normals padties, o ketvirta dalel ims slinkti emyn. Taigi mes tursime vaizd, kur rodo antra 13 pieinio linija. Judjimo bus pagautos pirmos keturios dalels, visos gi kitos eils arba niro dalels bus ant tiesios linijos. Kada pirmoji dalel grdama atgal pasieks vl normal padt, tad praslinkus pusei jos vytavimo periodo, ketvirta dalel bus atsilenkusi iki maksimumo emyn, ir judjimo bus apimtos jau septynios dalels. Dabar pirmoji dalel ims kilti augtyn, o septinta dalei kaip tik ims slinkti emyn. Judjimo pagaut daleli ir dar neiju dint daleli padt rodo 13 pieinio 3 linija. Praslinkus 3 /4 dalims viso vytavimo periodo, pirma dalel pasieks atsilenkimo augtyn maksimum, 4-ta eis per normal padt, 7-ta pasieks atsilenkimo emyn maksimum, o 10-ta kaip tiktai rengsis slinkti emyn. Judjimo bus pagauta IOdaleliq, ir tos dalels rasis kreivojoj linijoje, kaip rodo 13 pieinio 4-ta linija. Atlikus vien piln vytavim pirma dalel rasis vl normalj padty ir nuo tos padties prads ,antr savo vytavim, 4-ta dalel pasieks atsilenkimo augtyn maksimum.

 30

-ta dalel bus ant tiesios linijos, bet rengsis kilti augtyn, -ta dalel pasieks atsiienkimo emyn maksimum ir 13-ta dalel bus tiesiojoje linijoje ir rengsis pradti savo pirm vytavim. Vadinasi, pirma ir 13-ta dalel bus toje paioje iazje, ir kada ju djimas, pradtas pirmos dalels, pasieks 13-t dalel, susidarys vadinamoji banga, kreiva sinus linija, kuri atvaizduoja 13 pieinio 5-ta linija.

< < - .................................... - * ...........................................

13 piefc

Padarius 1-mai dalelei antr piln vytavim, o 13-tai dalelei pirm savo piln vytavim, judjimas bus suteiktas trylikai antr daleli, ir mes tursime jau dvi bangas, kaip rodo 13 pieinio 6 linija. ia 1-ma dalel, 13-ta dalel, 25 dalel bus toje pa ioje judjimo fazje. Aplamai visos dalels, kurios tuo paiu laiku bang eilje slenka ta paia prasme per padtis tokio pat didumo ir ta paia atsilenkimo prasme, yra toje paioje fazje. I 13 pieinio 6-tos linijos aiku, kad atokumas tarp dviej ar timiausi daleli, kurios yra toje paioje judjimo fazje, yra lygus visada vienai bangai arba vienos bangos ilgiui. Taigi bangos ilgiu ir vadinasi atokumas tiesia li nija tarp dviej artimiausi daleli toje pat judjimo fazje. Taip (6-ta linija 13 pie.) 1-ma ir 13-ta dalels yra toje pat judjimo fazje, nes abidvi yra tiesiojoje linijoje ir rengiasi, taip sakant, slinkti emyn. Bet taip pat 4 ir 16 dalels yra toje pat jud jimo fazje, nes jos abidvi yra pasiekusios atsilenkimo augtyn maksimum ir rengiasi slinkti emyn. Taip pat 7 ir 19 dalels yra toje pat judjimo fazje, nes jos yra tie sioje linijoje ir rengiasi kilti augtyn. Nesunku matyti, kad atokumas tiesia linija nuo 4 iki 16 dalels lygiai kaip ir nuo 7 iki 19 dalels, yra lygus atokumui tiesia linija nuo 1 iki 13 dalels, vadinasi, yra lygus bang ilgiui. Antra vertus dalels, kurios yra viena nuo kitos vienos bangos atokume, 2-j, 3-j, bendrai bet kurio sveiko skaiiaus bang, visada yra toje pat judjimo fazje. Grtant prie 13 pie. 6-tos lini jos lengva matyti, kad 1-ma ir 7 dalels bangos puss atokumu viena nuo kitos yra prieingose judjimo fazse, nes 1-ma dalel rengiasi, taip sakant, slinkti emyn, sep tinta gi rengiasi kilti augtyn. Taip pat 4-ta dalel ir 10-ta dalel, atskirtos bangos puss atokumu, yra prieingose judjimo fazse, nes 4-ta yra pasiekusi atsilenkimo augtyn maksimum ir rengiasi slinkti emyn; 10-ta gi yra pasiekusi atsilenkimo emyn maksimum ir rengiasi kilti augtyn. Aplamai, bang pagautos dalels bus visuomet prieingoje judjimo fazje, (fazi skirtumas toki daleli bus visuomet z), kada ato kumas tarp t daleli yra pus bangos arba nelygus skaiius pusbangi. Paymsime ia dar, kad maksimumo atsilenkimas emyn arba augtyn vadinasi bangavimo amplituda ir kad atsilenkim maksimumai augtyn vadinasi bangos virnmis, arba kupromis, o atsilenkim maksimumai emyn bang slniais. Vietos gi ant tiesios linijos vadinasi pusiausviromis, arba nulinmis, padtimis. I to kas augiau pasakyta aiku, kad padarius 1-mai dalelei vien piln vyta vim, bangavimas isiskleidia per atokum, lyg vienos bangos ilgiui, atlikus pirmai

 Ul

dalelei du pilnus vytavimus, judjimas persiduoda j atokum, Jygu dviej bang ilgiui ir t. t. Apraylame ia pavyzdyje bangavimas skleidiasi tiesia linija, o daleli vyta vimai daromi linijomis, statmeniskomis itai tiesiai linijai. Tokie vytavimai vadinasi skersais, arba transversaliais, vytavimais, ir susidaranios tokiais atvejis bangos vadi nasi skersomis, arba transversalem is, bangomis. Toki bang pavyzd mes tursime, eigu ukabin lankst nir ant kablio ir ities j imsime vytuoti tam tikru taktu j laisv gal. Tada iilgai nir susidarys transversale banga, kuri bus visais at vilgiais panai sinus kreiv linij, atvaizduot 13 pieinio 6 linija. Jeigu mes turtumm ne lankst nir, o kiet stieb, tai ukabinus to stiebo vien gal u kablio ir suteikiant judjim kitam galui augtyn, visos to stiebo dale ls tuo paiu laiku imt kilti augtyn ir visas stiebas tiesios linijos pavidalu atsilenkt augtyn. Taigi tokiomis aplinkybmis negalima bt iaukti bangavimo. Kad vykt bangavimas, reikalingas, taip sakant, ryi tarp dali lankstumas, kitaip sakant, elastin gumo modulis neturi bti be galo didelis, nes esant jam be galo dideliam suteiktas vienai kno dalelei judjimas akimirksnyje suteikiamas ir kitoms dalelnus. Bangavimas, gi susidaro tik tada, kada pradjus judti vienai dalelei artimiausios kaimynins dale ls dl prieasties veikiani ryi ims judti kiek vliau, ir juo toliau bus dalels nuo pradjusios judti dalels, juo vliau pasieks jas judjimas. Aplamai slygos, reikalingos bangoms susidaryti, yra ios: 1) Ijudinta kno dalel arba didesn kno dalis gyja kinetins energijos, kitaip sakant, bangavimas gali susidaryti tik tokiam mediume, kuris pasiymi inercija. Vadi nasi, kno dalels a&a mediumo dalels privalo turti mas. 2) Atlenkiant kno dalel arba didesn kno dal i normals padties, susidaro elastingas pasiprieinimas arba elasting jg reakcija, kuri stengiasi atstatyti normal padt. itai elasting jg reakcijai apgalti reikia atlikti tam tikras darbas. Vadi nasi, kno, arba mediumo, dalels, atlenkiant jas i normals padties, gyja potencins energijos. Taigi harmoningai vytuojant kno dalelei mes turime kinetins energijos pasikeitim potencine ir atvirkiai, vadinasi, turime periodin transformacij it dviej energijos ri. Ta transformacija skleidiasi su tam tikru greitumu visas puses nuo ijudintos dalels arba nuo vadinamojo judjimo centro. it judjimo translacij mes ir vadiname bangavimu. Greitumas, kuriuo skleidiasi bangavimas, pareina nuo kno, arba mediumo, elastingumo ir nuo jo daleli masingumo, arba tankumo. Tasai greitumas bus juo didesnis, juo didesnis kno, arba mediumo, elastingumo modulis, ir juo maesnis, juo didesnis kno masingumas, arba tankumas. Vliau mes duosime formul, kuri suria bang skleidimosi greitum su kno, arba mediumo, elastingumu ir jo tankumu. Grtant prie 13 pieinio 6-tos kreivosios mes ia turime bang, sudaryt eils daleli, kurios pusiausviroj padty esti tiesiojoj linijoj. Bet ijudinus, sakysime, pirm tos eils dalel, tos dalels judjimas susiteikia dalelms kaimynms ne tik itoje eilje, bet ir i vis pusi. Vadinasi, kne, arba mediume, susidaro ne bang linija, bet bangos knas. Apie tokios bangos pavidal mes gausime supratim, jeigu sivaizduo sime sau, kad sinus kreivoji apsukta vien syk apie savo a, kitaip sakant, apie tiesi linij, kuri atvaizduoja normal eils daleli padt. Tad mes gausime geometrik kn, kuris vadinasi sukimo sinusoidu. Taigi kne, arba mediume, ijudinus vien dalel, visada susidaro tos ar kitos formos knikos bangos. Linijins bangos galt susidaryti tik tada, kada mes turtumm tik vien vienintel eil daleli. Kiekvienas ino, kad metus ant lygaus vandens paviriaus tvenkiny akmenuk, nuo tos vietos, kur puol akmenukas, kaip i centro vandens sjdis skleidiasi j visas puses koncentrinmis grandimis arba koncentriniais ratais. spdis toks, kad tarytum vandens dalels bga i centro vis toliau ir toliau, sudarydamos koncentrinius ratus. Bet lengva sitikinti, kad vandens dalels svyruoja, arba vibruoja, pasilikdamos ant vandens paviriaus savo vietose, ir tik paisai judjimas, iauktas puolusio akmenuko, susiteikia vis tolimesnms ir tolimesnms vandens dalelms koncentrini rat pavidalu. Pakanka tik pasiirti medio gabaliuk, kuris plauko tvenkiny. Tis medio gaba

 :1 2

liukas svyruoja pasilikdamas vietoje ir neslenka pirmyn, jeigu tik vjo, kuris varyt vandens virutinius sluogsmus pirmyn. Taigi ieina taip, kad bangavimas susideda i dviej dalyk: i svyravimo daleli, kurios pasilieka savo vietose, ir i slinkimo pirmyn, arba translacijos, tos kno deformacijos, kuri iaukia daleli harmoningas svyravimas, arba, kitaip sakant, i judjimo formos translacijos. Kad geriau suprastume it reikin, smulkiau inagrinsime, kas darosi kritus ant vandens paviriaus akmenukui. Toje vietoje, kur vandens paviri suduoda akmenukas, susidaro duobel, vadinasi, mes turime ia vandens trio deformacij. Kadangi vandens trio elastingumas yra labai didelis, tai toje vietoje smarkiai didja spaudimas, kuris tuojau vienodai persiduoda visas puses, (didelis vandens trio elastingumas reikia t fakt, kad vanduo labai maai suspaudiamas, kitaip sakant, mainant vandens tr labai smarkiai auga vandens spaudimas). Taigi artimiausioj duobels kaimynystje i vis pusi vandens dalels pakils augtyn, ir mes tursime grandies pavidalo kalnel apie duobel, kuri bus tos grandies vidury. Bet kritusio akmenuko iauktas daleli judjimas bus slopinamas trio elasting jg pasipriei nimu, taip kad t daleli kinetin energija per tam tikr labai trump laik virs po tencine energija. Vadinasi, dalels greitumas pasidarys lygus nuliui, o trio elasting jg pasiprieinimas pasieks maksimum. Kadangi tasai elasting jg pasiprieinimas atkreiptas augtyn normal daleli padt, tai dalels ims kilti augtyn, vadinasi, prasids potencins dalels energijos jimas kinetin form. Pasiekus dalelms nor mal padt ant vandens paviriaus, j potencin energija sumas atatinkamai padi djus kinetinei energijai, vadinasi, pasiekus vandens paviri dalels vl turs maksimumo greitum ir todl einant inercija jos peroks per it normal padt ir ims kilti aug tyn. Tuo paiu laiku, kada grtant dalelms prie normals padties duobel nyks, nyks ir kalnelis grandies pavidalu apie it duobel, nes ito kalnelio dalels slinks emyn irgi siekdamos normals padties ant vandens paviriaus. Bet perok per normal padt augtyn buvusios duobels dalels bus irgi slopinamos savo judjime kaip trio elasting jg taip ir svorio jg pasiprieinimu. Taigi vl j kinetin energija virs potencine energija ir pasiekus tam tikr augt j greitumas pasidarys lygus nuliui. Dabar tos dalels sudarys kalnel ir apie t kalnel bus lataklis gran dies pavidalu, nes tuo paiu laiku artimiausios dalels kaimyns nuslinks iki maksimumo emyn nuo pusiausviros, arba normals, padties. Veikiant svorio jgai kalnelio dale ls ims slinkti emyn ir pagaliau pasieks normal padt, tuo paiu laiku artimiausios dalels kaimyns, sudariusios grandies pavidalo latakl, irgi pasieks normal padt kildamos augtyn. Taigi kritusio akmenuko sujudintos dalels sudarys i pradios duobel, paskui gr prie normals padties, sudarys kalnel ir vl grj prie normals padties, vienu odiu, tos dalels padarys vien piln harmoning svyravim. Kiek vliau artimiausi daleli grandinis sluogsnis atliks tok pat judjim, dar kiek vliau kitas grandinis sluogsnis ir t. t. Vienu odiu, kiekvienas vandens daleli dubimas bet kurioj vandens paviriaus vietoje isaukia vis gretimj daleli pakilim aplink, ir ita deformacija skleidiantis visas puses vienodai sudaro grandin daleli ikilim apie sjdio centr. Antras sjdio centro daleli pakilimas augtyn iaukia greti mj daleli dubim aplink, taip kad susidaro grandinis lataklis, arba grandinis slnis. Kada kritusio akmenuko ijudintos dalels padarys piln svyravim, susidedant i du bimo ir pakilimo, tai per t laik ir susidarys pirmoji pilna banga, susidedanti i ku pros, arba ikilimo, ir slnio, arba dubimo. Padarius akmenuko sujudintoms dalelms antr piln, svyravim susidarys antra pilna banga ir t. t ir mums atrodys, kad tos bangos koncentrini rat, arba grandi, pavidalu plsdamosi ant vandens paviriaus nubga vis toliau ir toliau. I to, kas ia pasakyta, aiku, kad ia engia pirmyn ne vandens dalels, bet tik vandens paviriaus forma. irint rugi lauk, vjo ijudint, mes gauname irgi bangavimo spd, ir mums atrodo, kad bangos, prasidj vienoje vietoje, bga vis toliau ir toliau, bet i tikrj svyruoja tik stiebai ir varpos pasilikdami savo vietose, ir tik tas j svyravimas, pra djus psti vjui, susiteikia vis tolimesnms ir tolimesnms varp eilms, taip kad pa galiau engia pirmyn tik vjp pakeista varp virni sudaryta forma.

33

Visos bang grandys, kurios susidaro ieinant i tam tikro sjdio centro, su daro vadinamj bang sistem. Ities i sjdio centro ant vandens gulsio pavir iaus tiesi linij mes gausime bangos spinduli. Visos vandens dalels, kurios bda. mos ramybje esti itoje linijoje, banguojant esti tai augiau tai emiau itos linijos, sudarydamos inom jau mums kreiv linij sinaus formos. Norint susekti, kaip juda atskiros vandens dalels banguojant, galima paimti il gokas lovys stiklo onais su vandeniu ir j vanden priberti, sakysime, gintaro smul ki daleli, kuri lyginamasai svoris gangreit toks pat kaip vandens, taip kad svy ruojant vandens dalelms kartu su jomis svyruos ir gintaro dalels. Gintaro daleli judjimus galima bus matyti per lovio stiklo onus. Sujudinus vanden lovyje bet Icurioj vietoj mes pamatysime, kad vertikalje ploktje, pravestoje per linij, iilgai kurios skleidiasi judjimas, vandens dalels juda taip, kad j orbitos ant vandens pa viriaus sudaro ratus, gilesniuose gi sluogsniuose elipses, kuri iilginis diametras darosi juo ilgesnis, juo gilesniam sluogsny yra vandens dalels. Vadinasi, tos elipss bus juo labiau itemptos iilgai ir suplotos statmenai (vertikaliai), juo giliau yra van dens dalels. O i f S % s e i a t

U pleS.

sivaizduokime sau tiesiojoj linijoj (14 pieinys, I) eil vandens daleli, paymt skaitmenimis nuo O iki 12. Tai bus eil daleli ant vandens paviriaus. Ijudinus dalel O ir atlikus jai vien piln apsisukim savo ratu, visos kitos dalels nuo O iki 12 uims padtis tirtai nupietoj sinus kreivojoj linijoj. Vadinasi, ituo laiko momentu O dalel bus padariusi vien piln apsisukim ir rengsis, taip sakant, prie antro apsi sukimo. Tuo paiu laiku 12 dalel rengsis prie pirmojo savo apsisukimo, taip kad O ir 12 dalels bus toje paioje judjimo fazje, ir atokumas tiesia linija nuo dale ls O iki dalels 12 bus bangos ilgis. Tuo paiu laiku 1 1 dalel bus padariusi 1/12 dal PilnO apsisukimo; 10-ta dalel 2/j2; 9-ta dalel /1 2 ir it., o 1-m a dalel bus atli kusi 11/12 savo pilno apsisukimo. Vis kit nepaymt pieiny daleli padtis yra svarstomu laiko momentu toj paioj sinus kreivojoj linijoj. Pradjus O dalelei savo antrj apsisukim ir atlikus jai 1/12 dal to apsisukimo, visos kitos dalels inkluzive 12 dalel bus punktyru nupietoj kreivojoj linijoj per t laik kiekviena dalel pasisuks per 1/12 rato apskritimo dalies, ir todl punktyru nu pieta linija skirsis nuo tirtai nupietos linijos vien tik tuo, kad ji bus pasistmusi pir myn ta linkme, kuria skleidiasi judjimas. Kadangi padarius O dalelei pirmj savo piln apsisukim ir isklydus judjimui iki 12-tos dalels susidaro viena banga, kitaip sakant, judjimas isiskleidia vienos bangos ilgumu, tai, paymj judjimo period raide T, bangos ilg raide X ir bangos greitum raide v, mes tursime: X=vT. Danai vieton svyravim periodo kalbama apie j tankum, arba apie j skaii n per vien sekund. Tad n ir \ = vT = arba . = v. Vadinasi, atokume v,

kuris yra lygus bangavimo isiskleidimui per 1 sekund, visuomet bus n bang.

Kaip jau mes inome, judjimas ratu yra atstojamasai dviej paprast harmoning ukavim judjimas iilgai statinio ir gulsio diametr, lygiai kaip ir judjimas elipse. Taigi judjimas ratu arba elipse galima pakeisti dviem judjimais iilgai statinio ir gulsio diametr rato arba elipss, esant tarp t judjim fazi skirtumui */2 . Taigi judjimai vandens, arba aplamai skysi daleli judjimai ratais arba elipsmis susideda i t daleli paprast harmoning svyravim skersai bangos skleidimosi linijos ir iilgai tos linijos. Imant tik galvon skersus svyravimus ir atidedant atsilenkimus i eils i j didumo augtyn ir emyn nuo vidurins linijos mes gausime vadinamj skers, arba transversal, bang, kuri vaizduoja tirtai nubrta bangos linija I I 14 pieinio. Atidedant gi atsilenkimus iilgai tos vidurins linijos kair ir dein pus nuo daleli pusiausviros, arba normals, padties, mes nebegausime bangos linijos, nes ia svyra vim kryptys sutampa su bangos skleidimosi kryptimi. Bet utat vienur dalels bus isklyd, atokumai tarp j bus didesni kaip normalj padty, kitur jos bus susigrd, atokumai tarp j bus maesni kaip normalj padty. ymint daleles maiukais ratu kais mes gausime vaizd 1 1 14 pieinio, kur dalels 0, 1, 2, 3 ir 9, 10. 11, 12 bus nutol viena nuo kitos, o dalels nuo 4 iki 8 bus prisiartin viena prie kitos. Taigi ia banga bus sudaryta i retesni ir tankesni daleli eili, arba sluogsni. Tokia banga vadinasi iilgine, arba longitudinale, banga, ir ji susidaro tada, kada svyravim kryptis vyksta ta paia prasme kaip skleidiasi banga. Tokios iilgins bangos, su daromos iilginiais svyravimais, gali susidaryti tik tokiuose knuose, kurie suspaudiami, kaip, pavyzdiui, skysiai, o ypa dujos. Dujose mes visuomet turime iilgines bangas, ir bangos, kurios, pasiek ms aus, daro garso spdi, susideda i suspaust ir pra skiest oro sluogsni. Skysiuose, kaip jau mes matme, susidaro tuo paiu laiku skersos ir iilgins bangos, nes skysiai daug maiau suspaudiami kaip dujos, bet tokios bangos susidaro tiktai ant skysio paviriaus ir pavirutiniuose skysio sluogsniuose. Juo giliau skysio sluogsnis, juo labiau itempta elipse sukasi skysio dalels, taip kad giliai skysiuose mes tursime iilgines bangas, kaip ir ore, susidedanias i suspaust ir praskiest sluogsni. Kietuose gi knuose, kurie labai maai suspaudiami, uvis lengviau su sidaro skersos bangos, bet gali susidaryti ir iilgins bangos, jeigu tik knas iek tiek suspaudiamas ir nereikia formos elastingumo. Jeigu gi knas bat visikai nesuspaudiamas ir reikt tik forfnos elastngum, tai tokiam kne galt susidaryti iim tinai skersos bangos. i to, kas ia pasakyta apie bang susidarym, ieina vairs bdai bangoms arba bang linijoms nupieti. Kadangi banga yra dviej judjim idava: svyravimo arba vytavimo tam tikra kryptimi ir'to svyravimo arba vytavimo skleidimosi ita kryptimi, tad paprasiausias harmonografas, arba aparatas bang linijoms pieti, bus paprasta vytuokl, kurios lis pakeistas mauiu piltuvliu su smulkiais milteliais koki nors da, sakysime, ali. Paleidus vytuoti toki vytuokl, sakysime, i kairs dein pus ir traukiant po ja tam tikru vienodu greitumu popieriaus lap skersai vytavim krypties, birantis i piltuvlio skyls alias smlys nupie ant popieriaus lapo ali bang linij (sinus linij). Jeigu vieton piltuvlio bus paprastas lis, prie kurio galo bus prijungta plunksna su skystais daais, arba raalu, tai, svyruojant vytuoklei, plunksna paraysiant traukiamo vienodu greitumu popieriaus lapo, skersai svyravimo linijos, bang linij. Kitos ries harmonograf atvaizduoja 15 pieinys. ia mes turime metalin skritul, kuris sukasi apie savo aj C Ties skrituliu pritaikinta skersin AB su iilginiu plyiu, kur jeina kietai sujungtos su skrituliu vinels P galas. Skersin gi AB kietai sujungta su stiebu EDC, kuris vaikioja augtyn ir emyn apikaklse E ir D. Aiku, kad sukantis skrituliui kartu su juo suksis ir vinel P ir iauks skersins AB svyra vim iilgai skritulio statinio diametro. Jeigu dabar prie skersins galo B pritaikinti plunksn arba pietuk ir to pietuko gal lengvai prispausti prie popieriaus lapo, tai sukantis skrituliui ir varant popieriaus lap, sakysime, i kairs j dein pus tam tikru vienodu greitumu, pietukas nupie ant popieriaus sinus linij, kuri vaizduoja 1 6 pieinys. Kaip rodo pieinys, ia popieriaus lapas slenka i. kairs dein pus greitumu V, o

pietuko galas P harmoningai vytuoja statikai, iilgai linijos YY' sukantis skrituliui ir, vadinasi, sujungtai su juo vinelei i deins kair pus. Tegu to vytavimo periodas bus T. Nupieta bangos linija kiekvienu momentu duoda vis tak atsilenkimus, kurie yra bangos linijoje. Kad pamatytume atskir daleli judjimus bangos linijoje, galima paimti kitas popieriaus lapas, ipjovus jame vis eil plyi tam paiam atokume vienas nuo kito iilgai YY1 Per kiekvien i t plyi galima bus matyti dal bangos kreivosios ir, slenkant upakaliniam popieriaus lapui i kairs dein pus, atrodys, kad tos trumpos bangos kreivosios dalis vytuoja augtyn emyn. Tos ar kitos dalels atsilenkimas kiekvienu mo mentu nuo pusiausviros, arba vidurins, linijos OX bus iygus statmenikam tos dalels atokumui nuo IinijosOX. Taigi aiku, kad ia kiekviena dalel, kuri yra bangos linijoje, atlieka tokius pat paprastus harmoningus vyta vimus, kaip ir pietuko galas P, tik tie vytavimai skiriasi vienas nuo kito faze. Tegu vis t daleli vytavim* amplituda bus a. Vadinasi, a bus skritulio radijus, kitaip sakant, rato ra dijus, kurio apskritimu sukasi vinel P. Tada tos vine2 < ]jg ls greitumas bus Tok pat greitum turi pietuko galas ir visos dalels, kurios yra bangai pakeliui, kada pietuko galas ir tos dalels eina per linij O Xy arba per pusiausviros linij. Tai bus daleli maksimalis greitumas. Minimalis greitumas bus tada, kada pietuko galas pasiekia atsilenkimo maksimum (atsilenkim, lyg amplitudai a) nuo pusiausviros padties, vadinasi, kada pietukas pieia bangos virn arba bangos sln. Aiku, kad lieiamoji linija, itiesta i bangos virns arba slnio tako, eina lygia greiai linijai OX, vadinasi, sudaro su ta linija kamp, lyg 0. Lieiamoji linija, i tiesta per kitus bangos linijos takus, sudaro su O X kamp fr, kuris skiriasi nuo nulio. Kada vinel ant skritulio buvo padtyje N1, pietuko galas buvo padtyje N, kada vinel pasisuko i padties NT padt Plt tada pietuko galas nupie linij NP

slenkaniame popieriaus lape.

kamp PN O = d. Taigi tg fr = tg PN O =

Dalis bangos linijos PN sudaro su vidurine linija O X OP Tegu laikas, per kur vinel i pa

dties N1perjo padt Pi> bus t, ir tegu tai bus labai trumpas laikas. Per it laik popieriaus lapas pasistm is kairs j dein pus per atokum ON = V t Per trump laik vinels judjimu aprtas lankas N1 P1 labai maai skiriasi ouo tiesios linijos, lygiagreios linijai OP. A t Vadinasi, ituo atveju mes tursime: O P = - N1 P1 = 2xa 2xa

Kada dvi ar daugiau bang, bgdamos ta ar kita kryptimi, sutinka koki nors dalel, tai tos dalels atsilenkimas kiekvienu momentu bus" ekvivalentingas sumai vek torini atsilenkim, pareinani nuo atskir bang. Tos dalels greitumas bus atskir bang suteikt greitum atstojamasai greitumas. Jeigu ita dalele tuo paiu laiku pasiekia vienos bangos virn ir kitos bangos sln, tai tuo momentu dalels atsi lenkimas bus lygus abiej bang ampiiiud skirtumui. Jeigu abiej bang amplitudos lygios, periodai tie patys ir abidvi bangos skleidiasi ta paia kryptimi, tada paliestos abiej bang dalels atsilenkimas vis laik bus lygus nuliui. Tokj atsitikim mes tursime tada, kada dvi nurodyto sbangos bga viena prie kit, ir tada mes kalbame apie bang interferencij. 17 pieinys rodo, kaip surasti bet kuriuo momentu atsilenkimai toki daleli, kurias palieia dvi bangos, bganios ta paia kryptimi vienodu greitumu, bet nevie nodo periodo. Tuo aivrs]u daleli atsilenkimai surandami sudedant vektorinius atsilenkimus, pareinanius nuo kiek vienos bangos. 17 pieiny abidvi bangos nupietos punktyru. Jos skleidiasi ta paia kryptimi, turi t pai amplitud, bet vienos bangos periodas yra dusyk di desnis kaip kitos. Sudedant algebrikai atsilenkimus, pareinan ius nuo vienos ir kitos bangos, atidedant tuos atsilenkimus tam tikro ilgio ordinatomis ir jungiant t ordinat galus mes gausime tirtai nupiet kreiv linij, kuri ir duos mums dviej atstojamojo judjimo bangavim linij. Pro cesas, kuriuo prieinama prie ito atstojamojo judjimo, vadinasi bang superpozicija. Aiku, kad sudedant tokiu bodu vis eil vairi vairiausi bang galima !7 gauti bet kurios formos kreiva linija, ir atvirkiai, bet kurios formos kreiva linija galima pakeisti eiie periodini kreivj, atatinkani paprastiems harmoningiems vytavimams. Ypatingai domus bang superpozicijos rezultatas ir svarbus bang mokslui susi daro tada, kada dvi bangos, arba net dvi bang eils to paties periodo ir tos paios amplitudos slenka tuo paiu greitumu, bet prieingomis kryptimis. 18 pieinys rodo mums dvi tokias bangas, i kuri viena bga i kairs dein pus, o kita i deins kair pus. Aiku, kad tuo momentu, kada abidvi bangos uima padtis, paymtas kreivomis A ir B iilgai bang skleidimosi linijos, nebus jokio daleli atsilenkimo. Kitaip sakant, visos abiej bang paliestos dalels bus vidurinje, arba pusiausviroje, linijoje. 18 pieiny R visos bangos A virns sutampa su bangos B slniais, ir bet kuriam bang take atsilenkimai, kurie pareina nuo vienos ir kitos bangos, bus lygs, bet atkreipti prieingas puses. Taigi atstojamasai atsilenkimas bus lygus nuliui, ir visos dalels bus, kaip jau pasakyta, pusiausviroje, arba vidurinje, linijoje R. Bet vienos i t daleli turs greitum O , o kitos turs maksimal greitum. Taip dalels N1 , N2 , N3 , kurios bus paliestos bangos A virns ir bangos B slnio, arba atvirkiai, bus greitumo O , nes dalel, pasiekusi atsilenkimo maksimum augtyn arba emyn, turi greitum nul. Bet kitaip bus su dalelmis V1 , V2 , V8 , V. Dalel V1 yra bangos A tako takoje, kurisr eina su maksimumo gretumu per pusiausvir padt augtyn, ir bangos Blako takoje, kuris eina tuo paiu maksimaliu greitumu per pusiausvir padt irgi augtyn. TodeI dalel V 1 , kuri yra pusiausviroj linijoj, turs irgi maksi-

H7

malj greitum, atkreipt augtyn, dusyk didesn, kaip greitumas A ir B. Taip pai dalel V2 yra i vienos puses bangosA tako P takoje, kuris eina per pusiausvir padt emyn su maksimaliu greitumuir atatinkamo bangos B tako, kuris tokiu pat maksimaliu greitumu irgi eina per pusiausvir padt emyn. Todl dalele V2 , einanti per pusiausvir linij R, irgi turs maksimal greitum, lyg bangos A tako P ir ata tinkamo bangos B tako greitum sumai. Taspatreikia pasakyti apie daleles Vs ir V4 . Vadinasi, vienos daleli pusiausviroj linijoj R bus parim (N1 , N2 , N3 ), o kitos bus ypatingai smarkaus judjimo stovyje (V1 , V3 , V8 ir t. t). Parim takai N1 , N2 , N .> vadinasi mazgai, o turintieji maksimumo greitum takai V1 , V2 ir 1.1. vadinasi antimazgai. Taigi esant tokiai padiai bangos A bangos B atvilgiu, kaip parodyta 18 pie inio virutinje dalyje, atstojamasai judjimas bus ireiktas tiesia linija R, kaip pa rodyta to paties pieinio apaioje. Vis abiej bang pagaut d a li u atsilenklmai bus lygs nuliui, visos daleles bus vidurinje pusiausviroj linijoj R, bet vienos i t dali (mazgai N 1 , N2 , N 3 ir t. t.) turs greitumus 0, o kitos (antimazgai V i, V 2 >V3 ) turs tuopaiulaiku maksimumo greitumus. Pairsime dabar, kas bus slen kant abiem bangom toliau nurody tomis pieiny kryptimis. Per kur laik takas L bangoj A atsidurs Unijoj D. Per t pat laik bangos B takas M atsidurs irgi linijoj D. Kadangi abudu takai L ir M yra vienodai atsilenk nuo vidurins li nijos tiktai prieingas puses, tai atstojamasai atsilenkimas bus lygus nuliui. Kadangi takai L ir M turi ir vienodus greitumus, tik atkreip tus prieingas puses, tai atstoja mojo judjimo greitumas irgi bus lygus nuliui. Vadinasi, itoj vietoj ant vidurines arba pusiausviros Iini1 8 pie. jos bus mazgas. I pieinio aiku, kad tas mazgas (N 1 ) pasiliks toj paioj vietoj, kur buvo i pradios. Tas pat reikia pasa kyti ir apie kitus mazgus N2 , N3 ir t. t. Toliau, bangos A takas S per kur* laik pasieks linij PV2 . Per t pat laik bangos B takas T pasieks irgi linij PV 2 . Kadangi tak S ir T atsilenkimai yra to paties didumo ir atkreipti t pai pus (emyn), tai atstojamasai atsilenkimas arba daleles, pagautos abiej bang itoje vietoje, atsilenkimas bus dusyk didesnis kaip atsilenkimas A arba T ir bus atkreiptas irgi emyn. Tas pat reikia pasakyti ir apie atstojamojo judjimo greitum arba apie abiej bang itoje vietoje pagautos dalels greitum. Tas greitumas bus dusyk didesnis kaip tako S arba T greitumas. Vadi nasi, takas V2 kaip buvo i pradios, taip ir dabar pasiliks smarkiausio judjimo vie ta, nors svarstomuoju momentu jis ir nebus pusiausviroj linijoje R. Per 1 / 4 periodo kiekviena banga pasistums per 1 / 4 bangos ir, vadinasi, takas C pasieks linij PV2 tuo paiu laiku i kairs puss, kaip takas D i deins puss. Taigi tuo momentu abiej bang slniai atsidurs vienas ties kitu linijoje PV 2 , ir atsto jamasai atsilenkimas tuo momentu pasieks maksimum didumo ir bus dusyk didesnis kaip vienos i bang komponent amplituda. Bet atstojamasai tuo momentu abiej bang pagautos dalels greitumas bus lygus nuliui, nes tuo momentu dalel bus pa siekusi maksimumo atsilenkim nuo pusiausviros linijos. Taigi takas V2 linijoje R bus nuslinks emyn iki maksimumo. Samprotaujant tuo paiu bdu lengva sitikinti, kad svarstomuoju momentu, vadinasi, per 1U periodo nuo pradios judjimo, takas V 3 pa

3*

--

sieks atsilenkime maksimum augtyn, takas V < atsilenkimo maksimum emyn ir 1.1., ir atstojamoji banga, sudedant bangas komponentas A ir B, atrodys kaip punktyru nu pieta sinus linija 18 pieinio apaioje. Taigi pieinys rodo, kad takai N*, N2 , N3 , ir t. t kaip buvo i pradios, taip ir dabar bus ramybs vietos, o takai V 1 , V2 , V 3 , ir 1.1 kaip buvo i pradios, taip ir dabar bus smarkiausio judjimo vietos. Kada banga A pasistums i kaires dein per pus bangos (vadinasi, per 1 / 2 periodo nuo pradios judjimo), o banga B pasislinks i deines j kair pus per pus bangos, tai tuo momentu atstojamasai judjimas vl priims tiesios linijos R form. Mazgai ir antimazgai pasiliks kur buv, tiktai dabar pirmykiai greitumai takuose Vi, V2 , V3 ir 1.1. bus apversti, vadinasi, bus dabar atkreipti j prieingas puses, nes per pus periodo nuo judjimo pradios mes tursime fazi skirtum n . Sekant toliau abiej bang A ir B slinkim, lengva sitikinti, kad pasistmus joms vl per ketvirtdal bangos, vadinasi, per V a periodo nuo pradios judjimo, at stojamoji banga atrodys kaip tirtai nupieta sinus linija 18 pieinio apaioje. Ir pagaliau dar pasistflmus joms per 1 / 4 bangos, vadinasi, per vien period nuojudjimo pradios, atstojamasai judjimas bus toksai pat, kaip i pradios, ir bus ireiktas tiesia linija R. Per antr period atsikartos tas pat, per treij vl tas pat ir t.t. Taigi atstojamasai judjimas, kuris susidaro dl superpozicijos dviej to palies periodo ir tos paios amplitudos bang, slenkani vienodu greitumu prieingas pu ses, charakterizuojamas iais poymiais: 1) Eil tak N1 , N2 N3 ir t.t. (mazgai) vis judjimo laik pasilieka parim ant vidurines pusiausviros Iinfjos (ir. 18 pieinio apai); 2) Kita eil tak V1 , V?, V8 , ir t.t vis judjimo laik pasilieka smarkiausio judjimo vietomis (antimazgai); 3) Atokumas nuo mazgo iki artimiausio mazgo, lygiai kaip atokumas nuo antimazgo iki artimiausio antimazgo, visuomet yra lygus pusei bangos; 4) Visos dalels tarp dviej mazg, vadinasi, kurios uima pus bangos, tuo pa iu laiku kla augtyn arba slenka emyn nuo pusiausviros linijos, vadinasi, yra toje paioje judjimo fazje ir tuo paiu laiku pasiekia atsilenkimo maksimum tik t dale li amplitudos bus vienodos: daleli Nt, N2 , N3 , ir t.t. amplitudos bus visuomet lygios nulii, didiausias amplitudas turs dalels V1 , V2 , V8 ir t.t, o dalels tarp mazg ir antmiazg turs amplitudas nuo nulio iki antimazgo maksimumo amplitudos. Jeigu realizuosim to^ judjim, tai jis atrodys susidedaniu i eils kilp todl, kad visos pu ss bangos daleli atsilenkimas vien pus taip greitai pasikeis t pai daleli atsilenkimu prieing pus, jog ms akis nesugebs isivaduoti nuo pirmojo spdio prie gyjant antrj, ir mes -tursime spd, kad, tarytum, tuo paiu laiku vyko atsilenkimas vien ir kit pus. Apraytas ia judjimas sudaro vadinamsias stacionares, arba stovinias, bangas. Toksai judjimas visada pasidaro, kada engianti pirmyn banga susiduria su klitimis, sakysime, su siena arba ekranu ir atsimua nuo tos sienos arba ekrano. Atsimuusi banga susideda tada su engiania pirmyn banga, ir mes gauname stovini bang. Tokias stovinias bangas galima iaukti lanksioje virvelje, prispaudus nejuda mai vien jos gal spaustuvais prie sienos ir tam tikru taktu ijudinus kit gal. Nuo sienos banga, engianti iilgai virvels emyn, atsimua. Atsimuusios ir engianti priekin bangos superponuojasi, ir mes gauname stovini bang. Virvel atrodo ta rytum sudaryta i eils kilp. Atlenkus smuiko styg, arba kito kokio instrumento styg, i normals, arba pusiausviros, padties mes irgi gausime stovini^ bang, da niausiai vienos kilpos pavidale, tarp stygos nejudomai pritraukt gal. 6et ir stygoje galima iaukti stovini bang i visos eils kilp, jeigu tuo ar kitu bdu tam tikrose stygos vietose sutrukdyti judjim, vadinasi, sudaryti mazgus. Jeigu iaukti vandens arba kito kokio skysio bangavim lovyje, tai irgi susidaro vandens stovinios bangos, superponuojanios atsimuusioms nuo lovio on bangoms su engianiomis pirmyn bangomis/

39

Paymsime ia dar, kad dalis bangos arba kreivosios linijos tarp dvieju mazgu vadinasi ventraliais segmentais. Apraysime dabar Macho bang main, kuri atvaizduoja 19 pieinys ir su kuria galima demonstruoti, kaip susidaro bangos ir bangavimo charakteringus poymius. Macho bang maina susideda i geleini stakli, kuri kojos remiasi j stal arba grindis sraigtais. Prie ^stakli koj kietai pritraukta sraigtais ilgoka keturkamp sija. Ant sijos galo is deins pieinio puss tarpe tarp dviej geleini plokteli, kietai pri traukt prie sijos, yra nedidelis skritulys (pieiny nematomas). Ant kito sijos galo i kairs pieinio puss taip pat tarpe tarp dviej geleini plokteli, kietai pritraukt prie sijos galo, yra skridinys su rankena. Per skritul ir skridin ir aplink vis sij apmesta gelumbin juosta, kuri vaidina begalinio diro vaidmen. Su ta juosta kietai sujungti spaustuvai, kuriuos galima dti keturkamp metalin ploktel taip, kad ji sudaryt tam tikr kamp su sijos linija (ir. 19 pie. i deins puss). Spaustuvai nesujungti su sija, taip kad sukant u rankenos skridin i kairs pieinio puss, tie spaustuvai ir dta juos ploktel slinks tam tikru greitumu i deins kair pus.

1 9 pie. Virutinje mainos stakli dalyje yra dvi sijos, sujungtos 3 nedidelmis skersin mis su alnieriais taip, kad tos sijos galima suglausti mintomis skersinmis arba atitolinti viena nuo kitos tam tikru atokumu (skersins parodytos ant virutini sij). Prie virutini sij pririta dviem silais eil rutuliuk (vienu silu prie vienos sijos, o kitu silu prie kitos), taip kad mes ia turime eil vytuokli. Kada abidvi sijos su glaustos, tai vytuokli rutuliai sudaro vien linij ir vytuokli silai esti toj paioj statinj ploktj, kuri eina iilgai apatins ir virutins sij. Esant tokiai vytuokli padiai galima demonstruoti skersa arba transversal banga. Prie tai taiau reikia pasirpinti, kad vytuokls bt toje paioje statinje ploktje, kas galima pasiekti veikiant sraigtais, kuriais stakls remiasi grindis arba stal. Be to, reikia pasirpinti, kad vytuokli rutuliuk mass centrai bt toj paioj tiesiojoj linijoj, kas galima pasiekti vinelmis, kurios esti prieakins virutins sijos skylse ir kuriomis galima daugiau ar maiau uvynioti arba nuvynioti silas, ant kurio kabo rutuliukas, ir tuo bdu pakelti rutuliukas kiek augiau arba nuleisti jis kiek emiau. Jeigu dabar sukti vienodu greitumu rankena kairj skridin, tai kietai sujungti su gelumbine juosta spaustuvai ir dta juos nuoulniai skaistvarin ploktel slinks vienodu greitumu i deins kair pus ir, i eils ukliudydama rutulius, atlenks juos i stakli statins plokts prieak, suteikdama it atlenkim kiekvienam rutuliukui kiek vliau kaip

 40

prie j esaniam rutuliukui (skaitant i deins j kair pus). Visiems rutuliukams bus suteiktas tas pat harmoningas paprastas vytavimas, tiktai tarp atskir rutuliuk vyta vim bus skirtumas fazje. Taigi nuvaiavus spaustuvams su ploktele i deinio stakli galo kairjj gal prie skridinio visi rutuliukai bus kreivoj sinus linijoj (gulsioj). Mes tuo bdu gausime bangos vaizd. Vadinasi, ia vyks tas pat, kas vyksta suteikus paprast harmoning vytavim bet kurio kno dalelei, tarp kurios ir kaimyns daleli veikia tam tikri ryiai arba jgos. Macho mainoje tarp rutuliuk nra joki ryi, neveikia jokios jgos, bet utat ploktel, dta spaustuvus, suteikia judjim kiekvienam rutu liukui kiek vliau, kaip prie einaniam rutuliukui. Kadangi ia rutuliukai vytuoja skersai bangos vidurins linijos (i prieakio upakali', tai mes ia tursime skersos, arba transversals, bangos vaizdu. Norint Macho maina demonstruoti skers, stacionar bang (arba skers stovini bang), rutuliukai paliekami taip, kaip buvo, vadinasi taip, kad sil plokt bt stakli ploktje, arba kitaip sakant, kad rutuli svyravimo plokts bt statmenikos stakli ploktei. I spaustuv iimama nuoulni ploktel ir patys spaustuvai pavaromi ant pat apatins mainos sijos vidurio. [ spaustuvus dedamas laibas stiebas sinus linijos pavidalu (itas stiebas parodytas 19 pieinio apaioje) taip, kad, sakysime, stiebo dubimas (slnis) bt upakal nuo stakli plokts, o stiebo ikilimas (kupra, pilvas, virn) prieak nuo stakli plokts. Stiebas nustatomas taip, kad jis stovt kiek augiau rutuliuk linijos, ir visi rutuliukai, pradedant nuo pirmutinio ir baigiant pasku tiniu, uvaromi u stiebo dedant vienus iilgai kupros ir kitus iilgai slnio. Aiku, kad dedant rutuliukus, pirmasai, 1 1-tasai ir 21-mas rutuliukai visikai nebus atlenkti i j normals padties. Visi kiti rutuliukai bus atlenkti, bet nevienodai: 3-sai smarkiau, kaip 2-sai, 4-sai smarkiau, kaip 3-sai ir t. t. etasai rutuliukas bus atlenktas uvis smarkiau prieak, o 7-sai jau maiau kaip 6-sai, 8-sai vl maiau kaip 7-sai ir t. t. iki 11, kuris nebus atlenktas. Pradedant nuo 11-to atlenkimas rutuliuk eis taip, kaip jau aprayta, tik jau upakal nuo stakli plokts. Jeigu dabar staiga pastumti emyn stiebo sinus linij, tai visi rutuliukai ims svyruoti tuo paiu laiku, bet vairiomis amplitudomis. Rutuliuk I, 1 1 ir 21 amplitudos bus lygios nuliui (vadinasi, ia mes tursime stovinios bangos mazgus), o rutuliuk 6, 16 amplitudos bus maksimals. Visi rutuliukai tuo paiu laiku eis per vidurin pusiausviros linij ir tuo paiu laiku pasieks kiekvienas savo maksimumo atsilenkim i savo amplitudos, ir visi jie tuo paiu laiku gr nuo maksimumo atsilenkim normal padti. Taiiafi ia mes tursime skers Stovini bang. Nordami demonstruoti Macho maina iilgin ban^, pervirsime abidvi viru tines mainos sijas skersinmis su alnieriais taip, kad tarp t sij pasidaryt tarpas ir kad plokts, sudarytos rutuliuk sil, pasidaryt statmenikos stakli ploktei ir, vadinasi, taip, kad rutuliukai galt svyruoti iilgai j uimtos linijos (i kairs dein pus ir atgal pieinyje). spaustuvus dedamas lovelis, parodytas 19 pie. apaioje, kurio vienas glas stovi kiek emiau kaip kitas galas. Jeigu dabar sukti pakankamai greitai, bet vienodai, u rankenos mainos skridin i kairs pieinio puss, tai spaustuvai su loveliu slinks tam tikru greitumu i deins kair pus ir suteiks i eils svyra vimus rutuliukams, atlenkdami juos i j normals padties i deins kair pus, taip kad visi rutuliukai ims svyruoti iilgai lovelio judjimo linijos i deins kair pus* ir atgal, ir mes tursime iilgin bang, susidedani i iilgini svyravim, kurioje vietomis rutuliukai bus ariau vienas nuo kito, vietomis toliau, keiiantis toms vietoms per pus periodo. Norint demonstruoti stovini iilgin bang, spaustuvai su loveliu nuvaromi atgal j dein puse, o paymtas apaioje stakli stiebas pakeliamas augtyn, taip kad rutu liukai atsidurt tarp to stiebo vineli, kurios vinels, kaip rodo pieinys, ant stiebo gal yra ariau viena nuo kitos, o stiebo vidury toliau viena nuo kitos. Uvar i eils visus rutuliukus u t vineli mes atlenksime rutuliukus i j normals padties, ir jeigu dabar staiga nuleisime emyn stieb su vinelmis, tai visi rutuliukai tuo paiu laiku ims svyruoti iilgai apatins mainos sijos, bet nevienodomis amplitudomis: 1-sai,

 11

11-sai ir 21-sai rutuliukas ir ia turs amplitud lygi nuliui, o 6-tas ir 16-sai turs u vis didiausias amplitudas. Visi rutuliukai tuo paiu laiku eis per savo pusiausviros padtis, tuo paiu laiku pasieks savo atsilenkim maksimumus ir tuo paiu laiku keis savo judjimo krypt. Taigi mes ia tursime iilgin stovini bang. Jeigu svyruojant rutuliukams iilgai skersinmis su alnieriais suglausime abidvi virutines sijas, tai mes pakeisime tuo bdu rutuliuk svyravimo ploktes: visi rutuliukai ims svyruoti skersai apatins sijos, ir mes gausime skers bang. Taigi suglaudian" virutines sijas iilgin bang galima paversti skersa ir atvirkiai, perskirdami sijas, vadinasi, pasukdami rutuliuk sil ploktes kampu 90, mes skers bang paversime iilgine.

5 . F ouriero teorem a.
10 ir 17 pieiniai rodo, kaip sudedant periodines harmoningas kreivsias (sinus kreivsias) galima gauti periodins, bet jau nebeharmoningos vairiausio pavidalo kreivosios. 17-sai pieinys vaizduoja mums dviej tos paios ampiitudos sinus bangu superpozicij, bet nevienodo bang ilgio arba nevienodo periodo: vienos bangos pe riodas dusyk didesnis kaip kitos bangos periodas. Tirtai nupieta kreivoji vaizduoja atstojamj judjim. ita kreivoji yra periodin kreivoji, bet ji jau nebegali bti i reikta paprasta harmoninga sinus kreivosios lygtimi. Vidurin linija, kuri dalina ik* kreivj dvi visai simetrikas dalis su vienodais maksimumo atsilenkimais emyn ir augtyn nuo itos linijos, vadinasi periodins kreivosios ais. Savaime suprantama, kad ita periodin kreivoji linija galima pakeisti dviem harmoningom periodinm kreivom linijom. Prancz didelis matematikas Fourier'as, na grindamas vairi periodini kreivj santykius, konstatavo, kad kiekviena bet kurios formos periodin kreivoji, jeigu ji tik yra tolydin, jeigu jos abscisos kiekvienam ta kui atatinka tik viena ordinata ir jeigu pagaliau ta ordinata turi aprt arba baigt didum, gali bti sudaryta harmoning kreivj kombinacija arba superpozicija, ir kad toki kombinacij yra begalin daugyb. Toliau Fourieras parod, kad viena i tos begalins daugybs kombinacij susideda i harmoning periodini krevj, kurtu bang ilgiai yra 1, 2, 3, 4 ir 1.1. syki maesni kaip sudtins periodins kreivosios bang ilgis. Tai ir bus garsi Fouriero teorema, kuri galima ireikti odiais vairiais bdais ir tarp kitko tai kaip: bet kuri periodin bangos ilgio X kreivoji, kurios kiekviena; abscisai atatinka tik viena aprto didumo ordinata, gali bti sudaryta sudedant be galin daugyb harmoning periodini kreivj, kurios turi t pai a kaip ir sud tin periodin kreivoji ir kuri bang ilgiai yraX, . Komponentinshar moningos paymt ia bangos ilgi kreivosios vadinasi atstojamosios kreivosios arba sudtins kreivosios har moni kos. Bet toki harmonik yra tik viena vienintel eil kiekvienai sudtinei periodinei kreivajai. emiau duosime sutrumpint Fouriero teore mos rodym analitiniu metodu. Harmoningos sinus kreivosios lygtis y=a si n 2z y veikia tais atsitikimais, < kreivosios ais sutampa su abscisa ir kada kreivosios pradia arba pirmasai kreivo sios mazgas sutampa su koordinat sistemos pradia. Jeigu gi kreivosios ais esti ato kume a0 nuo abscis linijos ir pirmasai kreivosios mazgas esti atokume e nuo koor dinat pradios, tad tokios periodins harmoningos kreivosios lygtis bus y = a0 42t u v 27 , + a sin-y (t+ e). Ciaa reikia amplitud,-y1(t+e) reikia faz ir e reikia vadinamja Kreivosios epoch. Kreivosios epocha, aplamai, vadinasi kampinis arba linijinis pirmojo kreivosios mazgo atokumas nuo ordinatos ant kreivosios aies. Pridedant prie epochos T* IT ^ 2 ** ir mes *^ ius emyn kreivosios mazgus. e^ s ar^a Hlanius augtyn arba slekan-

Taigi sudtinei periodinei kreivajai, kuri sudaryta i bet kurio skaiiaus periodi ni harmoning kreivj, aplamai galima parayti tokia bendra lygtis: ( t t t j ai sin 2u y -fa2 siu 2t + sin 2r. = + 1 i i2 t bj cos 2- = -Hb2 cos 2x T frr + cos 2it ^ 7 - ... j 1 T 2 T/2 T/s

0)

ia a0 atokumas tarp abscisos aies ir kreivosios aies, ax , a8 , a3 ir bi, , ... amplitudos, o kiekvienas sinus narys ir kiekvienas cosinus narys reprezentuoja vien paprast harmoning kreivj (sinus kreivj arba cosinus kreivj). Be to,svyravim skaiiai arba koniponentini harmoning kreivj tankumai, kaip sinus eilje, taip ir cosinus eilje ireikiami eile paprast sveik skaii 1, 2, 3, 4... it lygt galima parayti sinus formoje, ieinant i to, kad du paprastus harmo ningus amplitud a ir b vytavimus tiesiu kampu vienas kito atvilgiu galima pakeisti vienu amplitudos A1 = ]/a i2+ bi* vytavimu ir tokios epochos elf kuriais veikia santykis tg ei = ~ (pabrime ia dar, kad epocha mes vadiname linijin pirmojo klan-

io augtyn kreivosios mazgo atokum nuo koordinat pradios, arba ireikt radianais kamp, kur sudaro harmoninga kreivoji su abscisa toje vietoje, kur yra pirmasai klantis augtyn mazgas). Tokiomis slygomis o * . u r, t . /2r. \ .bisinei. aj sin 2* = -H - bi cos 2r. = - = Ai sin i t+ e, I, nes is tg ei = ---- e T T J ai cos ei O 1 sm -j. 2 ict . .

+ bi cos 2z -y~cos e I coseisin " j

ai

2- ,

2 *. \

sin ei cos Y l = ^ sin I

k . / 2 ic. ,\

1 /

Taigi (1) lygtis atrodys tada taip:

y = ai + A i s i n ^ y t + e i ) + A o sin2 t - f e ? ) + A s s i n ^ Y es) +

arba Iaikantk = Y

2-

atrodys taip:

y = a0 + A1sin (kt + e t) + $in(2kt + e .> ) -f Assin (3kt+ )- . . . . pagaliau laikant kt -f e =: a y = a0-r Ai sin a + A 2 sin 2a + sin 3a + . . . (2) Parenkant*atatinkamai koeficientus Ai, A2 , A3, . . . galima pasiekti, kad ireikta (2) lygtimi arba (1) lygtimi periodin kreivoji pereis per bet kuriuos takus. Paimsime periodin kreivj, ireikt bendra lygtimi y = f (a), ir tegu kreivoji, ireikta (2) lygtimi * turi patenkinti slygi kad ji sutapt su kreivja y = f (a) n takuose puss bangos atokume. Jeigu bet kurio kreivosios y = f (a) tako koordinatos patenkina lygt y = Ai sin a, tai aiku, kad pirmoji sudtins periodins kreivosios komponent pereis per it tak. Vadinasi, pakeiiant lygtyje y = Ai sin a, y ir a itomis koordinatomis mes surasime pirmj koeficient A1 . Tuo pat bdu galima pasiekti tai, kad atstojamoji pirmj dviej komponentini kreivj, kurioms veikia lygtis y = Ai sin a + Aa sin 2 a, pereis per du kreivosios y f (a) takus ir, vadinasi, pakeiiant abiej komponent lygtyje y ir a t dviej kreivosios y = f (a) tak koordinatomis mes galsime surasti koeficient A*. Taigi aplamai vis komponentni kreivj atstojamj galime ivesti taip, kad ji sutapt su kreivosios y = f (a) n tak. Reikia tiktai sustatyti n lygi, kad surastume n konstant: Ai, A2, A3 . . . A ;.

 4a

Tegu, pavyzdiui, reikalaujama, kad (2) kreivoji sutapt sn kreivosios y = i {*) kiomis n takais taip, kad t tak proekcij abscisoj atokumai bt lygs = Ton -f-i. slygomis atskir tak kreivosios y = f (a)abscisos bus i eils lygios A 2 , 3 . . . n , o ordinatos bus i eils lygios f ( a),f (2 a),

f(3 a) . . . f ( a).

Pakeiiant itomis ordinatomis ir abscisomis y ir (2) lygtyje mes gausime n toki lygi: f ( a) = A1sin a -b sin 2 a f- sin 4 . . . f (2 ) = A1sin 2 a-b A2sin 4 + A* sin 3 . . . f (3 ) = Ai sin 3 + A2sin o. H - sin 12 . . . * (n a )Ai sin n a + A?sin 2n -f Aasin 4n + . . . An sin n2 Taigi ia mes turime n lygi, kurias isprend mes surasime konstantas Ai, , Aa . . . An ir tuo bdu tursime galimumo grafikai konstruoti vis komponentini kreivj atstojamj. Kad it procedr padarytume suprantamesn, paimsime konkret pavyzd. Tegu mums duota kreivoji paprasiausios lygties y = a ir tegu reikalaujama, kad (2) lygties kreivoji puss bangos atokume perkirst kreivj y a penkiuose takuose. Vadinasi, reikia surasti penki koeficientai Ai, , , A4, . ituo atveju = - T bus i eils ,
b b

vadinas, m0s4 kreivosios penki tak abscisos

9* 3r 4it 5 iC x - ir
b b b

Tokios pat i eils bus ir ordinatos, nes y = a.

Pakeit lygtyje y = Ai sin + sin 2 + sin + . . . An sin koordinatas ir itomis j vertmis, mes gausime ias pirmojo laipsnio 5 lygtis: iv * a * * . . 2z , . 3x .. . . 4r Sr. 11 T ^= Ai sm + Aa sin = -H sin -r + A4sm - + As sin
6 o 6 b o b*

2ic A . 2) -T-Z=A1sin 7 5 3r . 3) -^-=Atsm 4)

c . 5 :

2x , A .4~ A . Ga . . . . * . IOz ^ + A2 Sin + Aesin + A4sm + As sm 6 6 6 6 o . . 61: . A . 9ic A . 12r. . . 15 - + A2 Sin -- + A3 Sin-g-+ A^sin + As sm~Q+ A2 sin -g 1+ Aa sin

= A1Sin

0 ^*

12^

+ .. . + Assin
, .

20
25*

5) = A is in ~ + A2 Sin*g-+A8 Sin-g-+ . . . + AsSin-r-

. 5: , 4

IOt: . A . 15ic

Kad. isprstume itas lygtis ir surastume koeficientus Alf Aa, Ao . . . einant Lagrange nurodytu keliu, padauginsime is eils pirmj lygt i 2 sin-^-, antrj i 2 sin treij i 2 sin ir t. t Sudj padaugintas tuo bdu lygtis ir sutrauk o o vien nar visus narius su koeficientu Ai, taip pat su koeficientu Aa ir 1.1 mes gau sime toki lygt:

2 T sinY + 2 I sin T - 2 T sinT + 2 T sinT +

+ 2 sin = Ai ( 2 sin 2 2 sin 2 H? +

 44

4- sin 2
a

4 - 2 sin 2

+ 2 sin 2|Of

4 - A2 2 sin sin g - -r 2 sin g -sin

. n . 2z . 4z

4 -. . . -r 2 sin

5z . I0 v \ sin-g-J

, t / , . 3n ^ . 2z . 6- , + As (2 sm ^ sin -.-4 -2 sin -g-sin-g--|- . . .

. St . 15n\ 2 sin g -sin \

+ A4 ^ 2 sin -f A ^2 sin

sin

+ 2 sin ^ sin

+ . . . + 2 sin ^ sin

sin ~ + 2 sin ~ sin ^ + * + 2 sin ^ sin

I trigonometrijos mes inome, kad 2 sin 2 a 2r 5t r r l cos2a.Taigi daugiklis skliaustuose prie Ai 2 sin2 + 2 sin2g ^4 - ... + 2sin2 g 1=
c / 2% . 4z . = 5 ^cos g - + cos g - -J- cos g - 4- cos g - + cos -g-JGt:.

Surasime dabar koeficient Ai.

Bet taip pat i trigonometrijos mes inome, kad cos a

2

cos 2

a 4 - cos3 a + . . . =.

j sin (2 n 4- lb j
2

_ _ _ +

S lIly / I koeficiento Ai virsta 5 ^ "2 ~

*2---

Taigi

daugiklis prie sin (2r

I sinllT sin T
T

)
= 5 + Y ---- ~
2 sin -0

5 T y - V .-

2) =

Toliau, kadangi 2 sin sin 2 a = cos a cos 3 a, tai daugiklis skliaustuose prie z 3* 2 63~ 9 ic . koeficiento A2 virsta : cos cos 4 - cos - cos ^ r 4 - cos --- cos r ^ & 6 6 * 6 6 o o
CO Sg - CO S -g- + CO S g---cos -g- ^cos g -+

4 ir

12z . 1

5z

Ibz

cos g - h CO Sg - 4 - COS g* +

2i:

Sn

Sr.

6.

9t. ,

I '2- .

15*\

1 , Sm 12 I

n% \
T I-

+ cos t ) - Icos + cosT + co s T + cus^ + cos^ r h 7V - T + I i

V

2 sm V iI 1
.2

smTT Sln 12 \
.

. 33 V

1
2

sm( 1 2), I
' 2 Sin Y i
'2

3* I

. 3J. sm J i

0..

45

Taigi sudtins lygties narys, kuris turi koeficient Ali inyksta (lygus nuliui). Panaiu bdu galima rodyti, kadir kiti tos lygties nariai, kurie turi koeficientus A3 . 4, ir As, irgi inyksta (yra lygsnuliui). Taigi ita lygtis gauna pavidal: /r . z ,2: . 2- . 3r. . 3 , 4k . 4x 5 . , . 2 Ie s,n 6 + 6 " s,n + T sm 6 + T sinT + T su' 6 -/ = ^ + Ot Ot o + o k=5
Arba aplamai 2 3* - fcsin -

-GA1

Is ia A1 = -- >

k = i6 b k-- 2 kr. . kn
- -sm

arba Ai = o

b k=i 0

b -U i + l/T +

(sin i + 2 sin J + 3 sin T + 4 sin t + 5 sin S

+ 3 + 2 ,/3 + 1 ) = ^ (6 +3 l/ T ) - 2. Kad surastume koeficient A2 elgiams taip, kaip parodyta: dauginame pirmj lygt i 2 sin i 2 sin antrj i 2 sin treij i 2 sin ketvirtj i 2 sin ir penktj

dauginimo rezultatai sudedami panariui, nariai su tais paiais koeficien

tais A sutraukiami ir i gautos tuo bdu lygties surandama. 5 2 kr . 2 k- , ny r, n A * = 6 , 2 T smH T = _ 6 V ^ = - O . 9k= l Dauginant duotsias 5 lygtis i eiles i 2 sin 2 sin

2 sin

2 sin -j1 , 2 sin ^

ir

sudj, sutrauk

ir apdirb gautj tuo bdu lygt gauname

^ kz . - . A. = T kJ 1T s,n 6~ = 0*a-

k-5

Panaiai veikiant gausime: . 2 * kt -U = TT ^ -p- sin 0 6 b k l 5 ir A5- I 4 = 0,3 0

^ S t a ^ = O tI. k1 Pakeit dabar bendros formos lygtyje y = A1 sin a H - A2 sin 2 e t + . . . -f A3 sin n a koeficientus A surastomis j vertmis, mes gausime toki lygt: y = 2 sin a 0,9 sin 2 a + 0.5 sin 3 a 0,3 sin 4 a + 0,1 sin 5 a. Tai ir bus iekomos kreivosios lygtis, kuri per pus bangos perkirs kreivj y = a penkiuose takuose su abscisomis i eiles ir ^r1

Aplamai tegu puse bangos sinus kreivosios padalyta iilgai abscisos n lygi dali, kiek viena lygi x. Tad turint periodin kreivj y = f (x) bet kurio jos tako su abscisa

4 t;

x ordinata bus f ( x), o to tako faz bus ( x). kuriam koeficientui, sakysime, m-tajam, bus:
9 __

Taigi reikinys bet

Am= --r ^ f ( x) Sin ( k A x). n ' 1 k=0 Pagaliau konkreiu pavyzdiu paaikinsime dar, kaip, remiantis Fouriero teorema, galima grafikai konstruoti bet kuri periodine kreivoji linija, jeigu duota joslygtis, ir atvirkiai, kaip, ieinant i grafikos kreivosios konstrukcijos,galima suras lygties konstantos arba koeficientai ir parayti pati lygtis. Tegu duota periodines kreivosios lygtis: y = 22 -f 10 sin kt + 8 sin (2 kt -f 30) -f 5 sin (3 kt -f 60). I to, kas anksiau pasakyta, aiku, kad tai bus trij sinus kreivj atstojamosios lygtis amplitud 10, 8 ir 5 ir epoch 0, 30 ir 60. Vadinasi, antroji sinus krei voji pasiekia savo atsilenkimo maksimum 30 anksiau kaip pirmoji, o treioji 60 anks iau. Be to, it trij sinus kreivj periodai arba bang ilgiai yra i eiles lygs Kad nupietume it kreivj, itiesime gulsi linij kaip jos aj ir, pam ant tos aies bet kurioj vietoj tak, i ito tako kaip i centro apraysime tris ratus radijais, lygiais arba proporcingais trims amplitudoms 10, 8 ir 5 (ir. 20 pie.). Ant tos paios aies j dein pus nuo trij koncentrini rat atidsime ilg, lyg arba proporcing bangos ilgiui X ir padalinsime it ilg j 24 lygias dalis. Taip pat kiek vien rato apskritim padalinsime j 24 lygias dalis, taip kad kiekviena dalis bt lygi laikui 15. i duotosios kreivosios lygties aiku, kad jos aies atokumas nuo abscis linijos yra lygus 22. Kad nupietume pirmj sinus komponent arb pagrindin harmonik, itiesime 24 ordinatas per 24 abscisos takus. I tako 0 rato radijaus 10 itiesime linij lygia greiai abscisai iki persikirtim su ordinata, einania per nulinj abscisos tak. Takas, paymtas kreivojoj aies skaitmeniu 0, bus pagrindines sinus komponentos pradia, vadinasi, bus jos pirmasai klantis augtyn mazgas ir, vadinasi, jos epocha bus lygi nuliui. Toliau i tako, paymto 15 rato radijaus 10, itiesime lygiagreiai abscisai linij iki persikirtimo su ordinata, einania per abscisos tak (ir aies tak), paymt skaitmeniu 1, paskui t pat padarysime ieidami i rato radijaus 10 tak, paymt 30, 45. 60 ir 11. tiesiant i t tak linijas lygiagreiai abscisai iki persikirtimo ii eiles su antrja, ir 1.1. ordinatomis. Padarius tai su visais pagrindinio rato padalinim takais ir jungiant ordinat galus linijomis, mes gausime pagrindin sinus komponent, paymt 20' pieiny skaitmeniu 10. Kadangr antroji sinus komponent amplitudos 8 turi epoch 30, tai ji perkerta nulin ordinat tuo laiko momentu, kada pagrindine sinus komponent yra savo pra dioje (eina per aies nul). Taigi itiesiant i tako, paymto 30 antrojo rato radi jaus 8, linij lygiagreiai abscisai iki persikirtimo su nuline ordinata, mes gausime antrosios komponentos judjimo padt tuo momentu, kada pirmoji pagrindine kom ponent eina per aies nul. Atsimenant, kad antrosios sinus komponentos bangos X 24 ilgis , vadinasi, proporcingas skaiiui 12, ir tsdami linijas lygiagreiai abscisai i rato radijaus 8 taku, paymtu skaitmenimis 45, 60, 75 ir 11. iki persikirtimo i eiles su ordinatomis per vidur atkarpos 01, per 1, per vidur atkarpos 12, per 2 ir 11 ir paskui jungdami t ordint galus mes gausime antrj sinus komponent, paymt 20 pieiny skaitmeniu 8. Tuo pat bdu 'tiesdami i treiojo rato radijaus 5 tako, paymto 60, linij ly giagreiai abscisai iki persikirtimo su nuline ordinata ir paskui i to paties rato tak

 47

75, 90, 105 ir 11. linijas lygiagreiai abscisai iki persikirtimo i eiles su ordinatomis, itiestomis per kiekvien treij dalj atkarp Oi, 12, 23 ir, 1.1., nes ita kompoX 24 nenta turi bangos ilg --==-=:8, mes nupieime trei sinus komponent, kuri pa d ymta skaitmeniu 5, 20 pieiny. Sudj dabar t trij komponent ordinatas ir brdami kreivj per atstojamj ordinat galus, mes gausime periodin kreivj, paymt 20 pieiny raide R, kuri bus trij sinus komponent atstojamoji ir, vadinasi, bus duotosios lygties kreivoji. Vadinasi, turint periodins kreivosios lygtj ir remiantis Fouriero teorema visuomet galima konstruoti pati kreivoji.

Atvirkiai, jeigu duota periodin kreivoji, tai padalinus j j simetrines dalis (vadi nasi, j tokias dalis, kurios atsikartoja), viena i t simetrini dali iilgai abscisos j n dali, kiekviena dalis lygi , mes i paimtos dalies kreivosios tak abscis ir ordi* nat galime surasti duotos kreivosios lygties koeficientus arba konstantas i augiau duotos Iormulos m-tajam koeficientui: 2 " Am = r X T * E f (kA jt) sin (mk ), " 1= i formuia, ireikiant j odiais, sako, kad bet kuris koeficientas yra visuomet ly*

48

gus dusyk paimtam aritmetiniam vidutiniam dydiui i atatinkamos fazes kamp ordi nat ir sint] sandaug sumos. Tegu, sakysime, reikia surasti periodines kreivosios R lygtis f20 pie.). Turint lygt y = f (x), ordinata bet kurio abscisos tako bus !ygi f (), o to tako faze bus (). Taigi nuo abscisos linijos matuojamos kreivosios R ordinatos, atatinkanios laiko momentams 0, 1, 2, 3, 4 ir 1.1. (padalini mais ant abscisos ir ant kreivosios aies). Tuo bdu mes gausime 24 ordinatas, ir pam j aritmetin vidur gausime y = 21, 88. Fazi kampai bus 0,15, 30, 45, 60 ir 1.1. Visiems itiems fazi kampams mes galime surasti j sinus ir cosinus ir, va dinasi, sandaugas i ordinat ir sin ir ordinat ir cosin. Taip pat galima surasti dvigub, trigub ir 1.1. fazi kamp sinus ir kosinus, ir pagaliau sandaugas i ordinat ir t sin ir ordinat ir t cosin. (Patariama skaitytojui, remiantis 20 pieiniu, atlikti ia nurodytus matavimus ir veiksmus bus labai naudingas pratimas, kur mes ia apeiname, kad neuimtume perdaug vietos skaitmenimis). Elgdamies taip mes tuo bdu gausime: A0 (-aritmetinis vidurys i kreivosios R ordinat) = 21,88 a! (~ 2 X aritmetinis vidurys i ordinat sandaug su paprast kamp sinumis) ^ 2.5,03 = 10,06. a., (2 X aritmet. vydurys i ordinat sandaug su dvigub kamp sinumis) ~ 2.3,48 ^ 6,96. a3 (rr 2 X aritmet' vidurys i ordinat sandaug su trigub kamp sinumis) = = 2.1,28 = 2,56. (~ 2 X aritmet. vidur, i ordinat sand. su paprast kamp cosinumis) = _ 2.0,015 = 0,03. O 0 (=: 2 X aritmet. vidur, i ordinat sandaug su dvigub kamp cosinumis) = = 2.2,01 4,02. D 3 (= 2 X aritmet vidur, i ordinat sandaug su trigub kamp cosinumis) = = 2.2,18 - 4,36. _______ Taigi iekomos lygties koeficientas A0 = 21,88; koeficientas A1 =TjZa1 *]- bt2~ 1 0,0 -1 ; koeficientas A2= |/a2 a -j-b2 s ~ 8,06 ir koeficientas Afi =: j/a3 *-f-ba 3= = = 5,02. O epochas et, e2 t mes surasime i tg ex tg e2= ir tg e8= . Q 11 ag So Taigi et bus O 0IO'; 3Q5 ir e8 5935\ Jvedant ituos koeficientus ben dros formos lygt y = A0 -f A1sin (kt H -e j H - A2 sin (2 kt 4 - e2 ) + Aa sin (3 kt H ea) H -. . . mes gausime 20 pieinio kreiva jai R toki lvgt: y 21,88 -r 10,04 sin (kt -f 0^10) H H - 8,06 sin (2 kt4-30*) H - 5,02 sin (3 kt+ 5935'). ita lygtis tiek maai skiriasi nuo duotos augiau lygties kreivajai R, kad atsi menant neivengiamas klaidas darant ordinat matavimus ir visus nurodytus apskaity mus, galima tas abidvi lygtis identifikuoti. Jeigu styga, kietai pritraukta dviejuose takuose ant lentos ar ant ds, atlenkia ma i jos normales padties, tai ji ims vibruoti. Susidarys stovinti banga, ir mes ma tysime vien kilp, kuri susidaro i einani i eiles stygos ikilim vien pus ir kit pus. T vytavim vibracij periodas vis laik bus tas pats, tik amplituda nuo lat mas (kilpa darysis vis siauresne ir siauresne), ir pagaliau vibracijos bus nuslopin tos. Tegu stygos ilgis bus 1 . Abudu takai, prie kuri pritraukta styga, bus stovinios bangos mazgai. Tarp dviej mazg mes turime pus bangos. Taigi bangos ilgis bus ituo atveju X = 2 e. Jeigu dabar t pai styg paliestume per jos vidur pirtu ar pietuku ir pus j.os atlenktume i normales padties, tai susidaryt stovinti banga i dviej kilp. Mes ia turesime tris mazgus (du takai, kuriuose styga pritraukta prie lentos, ir treias ta kas ant stygos vidurio, paliesto pirtu arba pietuku. Taigi ituo atveju bangos ilgis bus lygus stygos ilgiui. Vadinasi, X1 = 1=- su atatinkamai dusyk trumpesniu kaip bangos ilgio X periodas.

4>

Paliet styg pirtu, jos Va dalies atokume nuo vieno i tak, kuriame styga pritraukta prie lentos, ir atlenk stygos treij dalj i jos normals padties, mes gau* sime stovini bang i trij kilp, vadinasi, ia ant stygos ilgio susidarys pusantros 2 X bangos ir X 2= 1 su atatinkamai trissyk trumpesniu periodu ir t.t. Vadinasi, kiekU O

viena styga galima priversti vibruoti periodais, atatinkaniais bangos ilgiams V g * ^

Tai galima lengvai demonstruoti Melde aparatu (ir. 2 1 pie.). Tas aparatas susideda i kamertono, prie kurio vienos akos priritas vienas stygos galas, o kitas stygos galas per mestas per skridin, ukabinus ant to galo tam tikr svor, kad itempt labiau ar maiau styg. Jeigu kamertonas pastatytas taip, kad jo akos vibruoja iilgai stygos, svyravim skai

ius arba danumas bus dusyk maesnis kaip kamertono danumas (ituos santykius vaizduoja figra A). Pastaius gi kamerton taip (gulsiai), kad jo vibracijos bt skersos stygos ilgio atvilgiu, stygos danumas bus toks pat kaip ir kamertono danu mas (tai vaizduoja figra B). Iaukdami kamertono vibracijas elektromagnetu ir mainydami kamertono danum mes galime demonstruoti, kad stygoje galima iaukti bet kurio periodo vibracijos i eils X, ir t.t.. Antra vertus, vibruojant stygai,

kaip mes ariau pasipainsime garso srityje, jojesavaime susidaro ne tik pagrindini vibracija, kuri turi period, atatinkant bangos ilgiui X, bet ir eil bangos ilgi y harmonik ir tt. Taigi tonas, kur duoda styga, yra idava superpozicijos visos

eils harmoning svyravim, nes kiekvien i t harmoning svyravim mes galime irti kaip j bang altin erdvje. Taigi vis t svyravim atstojamasai svyra vimas bus ireiktas periodine kreivja, kuri, Fouriero teorema, galima idstyti j eil paprast sinus harmonik. Taigi ia mes turime vien i paprasiausi pavyzdi, kur grynai matematikos Fouriero ivados pilnai atatinka realiam fenomenui. Mes toki pavyzdi gausime daugiau, kada mums teks nagrinti energijos skleidimasis spindu liais arba bangomis, vadinasi, radiacijos srityje.
4

- 50 -

6 . Iilgini bang susidarym o slygos. J skleidimosi greitum as. Newtono form ula ir Laplace pataisa. Skersos bangos elastingam e ho m ogeniniam e kietam e kne ir j greitum as. Elastingo kieto kno vidu tine energija skleidiantis jam e skersom s bangoms. Sferins bangos. Skers bang greitum as hom ogeniniam e kietam e elastingam e m edium e, kuriam e yra terptos pasalines masingos daleles. V idutine tokio m ediu mo energija skleidiantis jam e skersom s bangom s.
Jau anksiau paymta, kad tokiam mediume kuris nereikia formos elastingumo, o pasiymi tik trio elastingumu, gali susidaryti tik iilgins bangos. Toksai mediu mas bus skysiai ir dujos, kurie nereikia jokio pasiprieinimo deformuojant juos, bet reikia pasiprieinimo keiiant j tr, vadinasi, spaudiant arba pleiant juos kiekvie nas toksai skystas arba dujikas knas charakterizuojasi trio elastingumo moduliu PVo E = kur* s reikia jg ploto vienetui arba spaudim, reikaling tam, kad trio sumajimas bt lygus pirmykiam triui (ir. Skysiai ir Dujos, 13 pusi., 3 ). Dujoms tas trio elastingumo modulis, nesikeiiant temperatrai, visuomet yra lygus j spaudimui P, kaip tai eina i Boyle -Mariotto dsnio (ir. Skysiai ir Dujos, 61 pusi., 15 ) Keiiant toKiam mediume, kuris ,nereikia jokio pasiprieinimo deformacijai ir cha rakterizuojasi tik trio elastingumu, grups daleli (trio elemento) padt kit daleli atvilgiu mes arba tolinsime vienas daleles nuo kit, vadinasi, retinsime daleles, arba artinsime vienas prie kit, . vadinasi, didinsime j tankum. Suspaustos bet kurioj vietoj dalels dl vienodo spaudimo perdavimo visas puses skysiuose ir dujose stengsis isiplsti ir isiplsdamos suspaus kaimynes daleles i vis pusi, ir toksai su sispaudimas ir isipltimas skleisis nuo sluogsnio sluogsnj visas puses koncentrin mis sferomis. ia daleli judjimas susispaudimas ir isipltimas visuomet bus iilgai linijos, kuria susiteikia judjimas kaimynms dalelms. Taigi ituo atveju mes tursime iilgin bang, kuri susideda i suspaust (didesnio tankumo) ir isipltusi (maesnio tankumo) sluogsni. Toki banga vadinasi dar kompresijos, arba dilatacijos, banga ir tokios bangos susidaro ore, ijudinus bet kurioj vietoj oro daleles. Tokiomis bangomis skleidiasi ore garsas. Jos susidaro ir skysiuose ir kietuose knuose, kiek tie pastarieji gali bti suspausti arba itempti, bet tiktai ne ant t kn paviriaus, nes skyst ir kiet kn paviriai charakterizuojasi paviriaus tempimo jgomis, ir todl ant paviriaus susidaro ypatingos ries bangos, vadinamos paviriaus bangos, su kuriomis mes jau pasipainome kalbdami apie bangas ant vandens paviriaus, kurios susidaro sujudinus bet kurioj vietoj vanc dens paviri. Ant paviriaus ia mes turime daleli jud jimus ratais, vadinasi, skersus ir iilginius. Gilesniuose sluogsniuose mes turime judjimui elipsmis, kuri iilginiai diametrai yra juo ilgesni, juo giliau mes sekame daleli ejudjimus, taip kad pagaliau pakankamoje gilumoje, skai tant nuo paviriaus, pasilieka tik iilginiai judjimai. Vadi nasi, pakankamoje gilumoje nuo paviriaus skysiuose ir iek tiek suspaudiamuose kie tuose knuose susidaro iilgins bangos. Kad surastume, kaip t iilgini bang skleidimosi greitumas pareina nuo kno trio elastingumo ir nuo jo masingumo, arba tankumo, sivaizduokime sau kno ele mentvieneto skerskrodio ploto (ir. 22 pie.). Tegu sluogsnis A apima suspaustas daleles ir tegu per trump laik t sekund itas suspaudimas bus suteiktas sluogsniui B atokume s cm. nuo A. Tada bangos skleidimosi greitumas bus V = --. Tegu to

liau kompresijos arba suspaudimo fazje ploktis A pasistumia iki D per atokum x cm.

51 -

Jeigu laikas t trumpas, tai ilgis s bus irgi maas ir praktikai tankumas sluogsnio DB bus visur vienodas, nepaisant susispaudimo A iki D. Vadinasi, paimto elemento ma ss centras i padties C pasistums iki padties C 1 per ~ cm., kaip tai aiku i pie inio. Kadangi ms elemento skerskrodio plotas yra lygus vienetui, tai jo tris bus s . Tegu jo tankumas bus d. Tad jo mas bus sd gram. Kadangi susispaudiant per trump laik t sluogsnis A pasistm pirmyn per x cm., tai kno elemento gytas greitumas bus -- ir jo gyta kinetin energija bus tin energija turi bti lygi atliktam darbui, pavarant mass centro per atokum cm. Norint apskaityti darb, reikia dar surasti
X I

sd Sita kine padt i C C1

veikianti jga. ita

dV jga bus lygi spaudimui Pf kuris dujoms yra lygus E -y-, kas ieina i duotojo santykio VP skysiams ir dujoms dl trio elastingumo modulio. Svarstomuoju gi

atveju susispaudiant trio sumajimas bus x, visas gi tris s (nes skerskrodio plotas dV X X yra lygus vienetui). Vadinasi, - -= ^ iekoma ms jga bus P = E . Taigi tos jgos atliktas darbas, pavarant E .
S

kno elemento
V

mass centr

i C C1 , bus Vadinasi, iil#

" arba E = d. ~ = dV2 . I ia ieina V l/ E/d.

tz

gini bang skleidimosi greitumas skysiuoseir dujose yra iygus kvadratinei akniai i trio elastingumo modulio, padalinto tankum, atsimenant, kad dujoms trio ela stingumo modulis yra lygus spaudimui nesikeiiant temperatrai. Tai yra inoma Newtono formula, kuri jis nustat einant samprotavimais, panaiais nurodytuosius. Ta pati formula gali bti pritaikinta ir iilgini bang greitumui apskaityti jr kietuose knuose, tik tokiais atvejais vieton E reiks paimti vadinamasis Young1 O modulis (ir. Skysiai ir Dujos, 6 pusi.). Apskaitant remiantis ita formula garso bang greitum ore prie temperatros O0C. dl E reikia paimti vienos atmosferos spaudim, kuris yra lygus 1.014.000 din, 1 / 1.014.000 ir d = 0,001293. Tada garso greitumas V y o 00129F 28-000 cm. = 280 metr. Tiesioginiai gi bandymai, apie kuriuos mes smulkiau kalbsime garso srityje, garso greitumui ore esant O 0temperatrai duoda skaii 330 metr per sekund. Newionas aikina it skirtum tuo, kad vandens garai ore nedalyvauja gars perduodant, ir dar tuo, kad garsas pereina per erdvs dalis, molekul uimtas, akimirksnyje ir reikalingas yra tam tikras laikas einant per tarpus tarp molekul. Bet itas Newtono aikinimas neilaiko kritikos. Tik 1816 metais didelis prancz mokslininkas Laplace nurod tikr ito skir tumo prieast. Jis atkreip dmes j tai, kad duj trio elastingumo modulis gali bti prilygintas spaudimui tik nesimainant duj temperatrai, vadinasi, kada vyksta izoterminis procesas. O garso bangos susideda i eils labai greit susispaudim (kompresij) ir isipltim (dilatacij), taip kad temperatros pakilimas susispaudimo fazje ir temperatros puolimas isipltimo fazje nespja isilyginti su aplinkos tem peratra. Vadinasi, ia mes turime adiabatin proces, kuriam negalima taikinti Boyle Mariotto dsnio ir kuriam veikia Termodinamikoje nustatyta Poissono lygtis PVk =const. Diferencijuojant it lygt mes gausime:

- 52

kPVk - dV -f Vk dP = O , arba kPVk> dV = - V k dP. i kur eina * = -p* arba E PV Kadangi trio elastingumo modulis

tai atsimenant, kad ionai P reikia spaudimo padidjim dP ir kad dP, einant lygus k P dV y , mes gausime E = y ^ y - ~ kPdV.V

duotja lygtimi,

C ionai k reikia inom mums santyk ^

dviej duj lyginamj ilim nuolatinio

spaudimo ir nuolatinio trio. Vadinasi, vykstant adiabatikam procesui, duj trio elastingumo modulis bus lygus j spaudimui padauginus j it konstant k. Tai ir suprantama, nes adiabatikai spaudiant dujas kjla j temperatra. Vadinasi, tuo at veju spaudimas padids viena dl trio sumajimo, o antra dl temperatros paki limo. Taigi adiabatikai spaudiant spaudimas padids smarkiau kaip izotermikai spaudiant, adiabatikai gi dujoms pleiantis j spaudimas nupuls smarkiau kaip pleiantis joms izotermikai. Tuo bdu iilgini bang dujose greitumui apskaityti iandien veikia Newtono for. P I // k-j. Taigi garso bangoms ore mes tursime .
1.014.0

= V m . 0,001293

is dydis labai maai skiriasi nuo tiesioginiu eksperimentu surasto dydio. Aplamai visais tokiais atvejais reikia skaitytis su vadinamuoju adiabatiniu trio elastingumo moduliu E a d * kuris skiriasi nuo izoterminio trio elastingumo modulio E t ir kuri santykis skysiams ir dujoms yra lygus dviej lyginamj ilim santykiui. Vadinasi, Ead-Cp _ , E t Cv ~ K Kadangi skysiai neturi savo formos ir reikia tik trio elastingum, tai ta pati formula iilgini bang greitumui veikia ir skysiams. Tik iuo atveju santykis ^ yra painesnis kaip dujoms. Termodinamika rodo, kad skysiams veikia toksai santykis: Cp - Cv = a2VTEx . ia a reikia skysi kubin sktimosi koeficient, v tr, T absolutin tempera tr ir E t izotermin elastingumo modul. Pavyzdiui apskaitysime iilgini bang greitum vandeny esant temperatroms 4 ir 15. Prie 4 C. vandens sktimosi koeficien tas a = 0, nes einant emyn arba augtyn nuo itos temperatros vanduo skeiasi. Vadinasi, esant 4C, Cp Cv = 0 arba Cp = =Cv . Kitaip sakant, izoterminis ir adiap . batinis elastingumo modulis lygus (nes = 1). Izoterminis gi elastingumo modulis vanCt deniui esant tai paiai temperatrai E t = 2,03.101 0 , o tankumas d = 1. Taigi iilgini bang greitumas v = j/ E T/d= y

__

/n Q3 i f t i o

-- 142500 cm. per sekund.

Pamus gi vanden 15C temperatros a =0,00016, Cp = 4,16.107 (vandens lyginamoji ilima nuolatinio spaudimo ireikta absolutiniais vienetais), Er = 2,23.101 0 ir T = 15 + 273 = 288. Tad i Cp Ct = a8 vT E t = (0,00016)2 . 1.288.2,23.101 0 ieina Cv = 4.16.107- (0,00016)2. 1.288 2,23.10'0 = 4,14.107 . Vadinasi, esant 15Cvan-

 53

deniui veikia santykis

Liy

4 16 IO7
Tj i l . l v

= 1,004. Taigi iilgini bang greitumas vandeny j- 149600 cm. per sekund. Tie

prie itos temperatros bus: v = " j/ 19

sioginiai gi eksperimentai prie vidutins temperatros 8 duoda skaii: 143500 cm. per sekund. Kaip jau anksiau nurodyta, ta pati formula gali bti pritaikinta ir kietiems k nams, kiek tie knai itempiami arba suspaudiami ir, vadinasi, kiek juose gali susi daryti iilgins bangos, imant dl E t vadinamj Youngo modul. Tiktai ituo at veju jau nebeturi reikms lyginamj ilim nuolatinio spaudimo ir nuoaltinio trio skirtumas, nes tas skirtumas kietiems knams yra dar maesnis kaip skystiems knams. Pabrime ia dar, kad nurodytoji formula iilgini bang greitumui apskaityti ivesta neimant galvon bang ilgio. Tai reikia, kad ji veikia visoki ilgi bangoms. Iaikinti, kokios ries bangos gali susidaryti kietuose elastinguose knuose, atsiminsime ionai tai, kas pasakyta apie kiet kn elastingum Skysi ir Duj skyriuje (2 , 512 pusi.). Aplamai kieti knai charakterizuojasi ne tik tam tikru triu, bet ir tam tikra forma. Spaudiant kiet kn i vis pusi vienodai arba tem piant j i vis pusi vienodai, mes iauksime vidujin kno spaudimo arba tempimo tempim. Toksai kno tempimas suritas aplamai su jo ividini jg pastangomis atstatyti pirmykt kno tr. Spaudiant arba tempiant vienodai i vis pusi, kn forma visikai nesikeiia, keiiasi tik j tris, ir ituo atveju mes kalbame apie trio elasting jg pasiprieinim ir matuojame tas jgas trio elastingumo moduliu. Bet galima keisti kno forma nekeiiant jo trio. Tai bus tada, kada vieni kno sluogsniai nustumiami maiau ar daugiau kit kno sluogsni atvilgiu, nekeiiant t sluogsni formos. sivaizduokime sau kalad kort, sudt tiesiakampio paralelepipedo pa vidalu. Galima visas kortas i eils pastumti viena kitos atvilgiu tuo paiu atokumu. Tada kort kalad turs nuoulnaus paralelepipedo pavidal, bet to paralelepipedo tris bus tas pats kaip ir tiesiakampio paralelepipedo. Kiekvien kiet kn mes galime sau sivaizduoti kaip susidedant i eils lygiagrei sluogsni. Jeigu prie apatinio ir virutinio sluoksni pridti dvi lygias jgas, atkreiptas prieingas puses, tai mesnustumsime tuo bdu tam tikru atokumu visus knosluogsnius vienas kito atvilgiu ir dl ryi arba jg, veikiani tarp t sluogsni, iauksime tuo bdu irgi vidujin kno tempim, g kur pavadinsime nustmimo arba perskyrimo / sluogsni tempimu. Taigi keiiant tuo bdu k / / n form (deformuojant kn) mes iauksime vi /' t 1 dujini jg pasiprieinim, kuris stengsis atsta tyti pirmyki kno form. itas jgas mes va J 4 diname kno nustmimo arba perskyrimo jgo hA { mis ir ituo atveju kalbame apie kno nustmimo arba perskyrimo elastingumo modul. Aiku, kad * itas modulis bus kno kietumo matas, nes per2 8 pie. skiriant kno sluogsnius kirviu, peiliu arba ir klmis mes susiduriame su juo didesniu pasiprieinimu, juo didesnis kno kietumas. Taigi danai ituo atveju kalbama apie kno kietumo modul. Paimkime tiesiakamp paralelepipd AB (23 pie.).Tegu iilgaivirutinsir apatins ploki B ir A veikia dvi lygios jgos F, betatkreiptos prieingas puses. itas dvi jgas vadiname nustmimo arba perskyrimo tempimu. Jeigu plotas viruti ns ir apatins plokts yra lygus q, tad tas tempimas skaitant ant ploto vieneto bus p (dydis, anologingas spaudimui). Veikiant tam tempimui, virutin paralelepipedo plokt pasistumia apatins plokts atvilgiu BC = S cm. atokumu Tegu statinis ato-

 54 -

kmas tarpabiej ploki yra lygus acm..Taddydis*^- bus mimas vienakitos atvilgiu, kurios yra vieno

dviej plokipasist-

centimetroatokume viena nuo kitos. F s Fa Tada nustmimo elastingumo modulis arba kfetumo modulis v j = - : --q a qs odiais, kietumo modulis yra ne kas kita, kaip santykis tarp tempimo ir dvieju ploki pasistmimo viena kitos atvilgiu, esant joms vieno centimetro atokume viena nuo kitos. Nustojus veikti tempimui, knas gr prie savo pirmykts formos, vadinasi, mes gausime judjim kaip potencins energijos idav, kuri apsireikia kaip kno tempimo idava deformuojant j. ita potencin energija bus lygi darbui, kuris**retkia attikti deformuojant nurodytu bdu kn prie jo kietumo arba nustmimo elasting jg pasiprieinim. Pasistumiant virutiniam paralelepipedo sluogsniui atokumu s apatinio sfuogsnio atvilgiu tos vidujins pasiprieinimo j%os auga nuo 0 iki F. Vadinasi, viF sam pasistQmimui mes galime paimti toms vidujinms jgoms dyd Tad atliktas prie jas darbas bus rodytubdu. Fs Tai ir bus gyta kno potencin energija, tempiant j nu mes gau

Fa 7 qs Bet i Yj=-^g- eina F = ^ - * Pakeisdami F itareikme, energijai ~

visam knui.Kadangi kno tris ituo atr y t / g\3 veju yra lygus aq, tad kno trio vieneto potencin energija bus ~ = I 1 , ar2 , qa \3 / ba pamus- = z trio vieneto potencinei energijai gausime reikin-^ -. Kada kietas knas tempiamas (arba spaudiamas) tik viena prasme, sakysime, iil gai, tai keiiasi ir kflno tris ir jo forma. Tokiu atveju mes kalbame apie iilgini k no tempim (Taip pat kalbame apie iilgin kno tempim, tempiant j skersai) ir tada kno elastingumo modulis pareina ne tik nuo trio elastingumo modulio E, bet ir nuo kietumo modulio v j ir yra lygus E +
4
s
T

sime knopotencinei

Pabrime ia, kad kalbant apie kiet elasting kn mes ia turime galvoj to ki mediag, kuri ilaiko savo form be joki onini param. Tai dar nereikia, kad knas bt kietas paprasta ito odio prasme, ir kad jis bt nepraeinamas. Pa vyzdiui, kisielius, drebuliai, arba aplamai el yra kieti elastingi knai, nes be jokios iorins paramos ilaiko savo form, nepaisant to, kad per juos lengva prastumti pei lis arba kitas kuris knas. Lekas gi arba net ir stiklas yra greiiau panas klam pins skystimus, nes Ieko arba stiklo stiebas, paremtas ant savo gal, ilgainiui keiia sa vo form, nors ir labai pamai. Toki kiet kn kietumo modulis yra labai maas. sivaizduokime sau dabar kiet elasting homogenin kn, aprt i vienos pu ss plokte. Pastmus it plokt lygiagreiai jai paiai, sakysime, augtyn, tarp jos ir artimiausios antros kno plokts susidarys nustmimo tempimas, ir kaip reakcija antra plokt irgi pasistums lygiagreiai sau ta paia prasme, kaip ir pirmoji plokt. Bet tarp tos antros plokts ir treios susidarys irgi nustmimo tempimas, ir kaip reak cija treia plokt pasistums irgi ta paia prasme. Tas pat atsitiks su visomis kito mis kflno ploktmis. Aiku, kad linija arba linkm, kuria skleisis pirmosios plokts pasistmimas arba atsilenkimas nuo plokts iki plokts, sudaro ia ties kamp su pirmosios ir, vadinasi, su visa eile kit ploki atsilenkim arba pasistmim. Jeigu

 55

pirmajai plokiai suteiktas paprastas harmoningas vytavimas bet kuria prasme jos paios ploktje, tai ir visos kitos plokts ilgainiui atliks tok pat paprast harmonin g vytavim ta paia linkme. Visos bet kurios plokts dalels bet kuriuo laiko mo mentu bus vienodai atlenktos nuo j pasiausviros padties ir, vadinasi, bus toje paioje fazje. Tokios formos sjdis, kuris skleidiasi elastingame kne arba mediume, su daro eil vadinamj ploki bang. Bangos frontu vadinasi plokt statmenikai bang skleidimosi linkmei, iki kurios duotu laiko momentu sjdis isiplt. Aplamai bangos frontu vadinama plokt, kurios dalels yra toje paioje judjimo fazje, nepai sant to, kurioje eils bang vietoje yra ta plokt. Apraytos ia bangos yra panaios j bangas, kurios susidaro elastingame nire ir vadinasi skersomis bangomis. Taigi kietame elastingame homogeniniame mediume, veikiant nustmimo arba perskyrimo tempimui, susidaro skersos bangos. Pasinaudosime 24 pieiniu, kad geriau suprastume it bang esm. Pusiausvi ros padty visos elastingo mediumo dalels yra ant gulsios punktyru nubrtos linijos ir ant kit linij, einani lygiagreiai itai linijai. Jeigu elastingame mediume sklei diasi bangos, sakysime, i kairs dein pus, tai dalels, kurios pusiausviros pad tyje buvo ant vidurins gulsios linijos, rasis tam tikru laiko momentu ant tirtai nu brtos sinus linijos. Kitos gi daleli eils rasis ant kit sinus linij, punktyru nubrt. Pavadinsime vidurin gulsi linij bangos aimi. I pieinio aiku, kad kiekviena da lel atsilenkia statmenikai tai aiai arba statmenikai bang skleidimosi linkmei. Va* dinasi, visos mediumo dalels svyruoja ia statmenikai tai krypiai, kuria skleidiasi mediume bangos. Taigi mes ia turime skersas bangas. Pasiirsime dabar ne j mediumo daleli judjimus, bet mediumo element judjimus, vadinasi, labai ma mediumo dali, bet apimani daugyb daleli. Tegu tie mediumo elementai turi form staiakampi paralelepiped, kada jie yra parim. Bet skleidiantis per medium bangoms tie mediumo elementai bus ne tik ijudinti, bet ir deformuosis. 24 pieinys rodo penkis tokius mediumo elementus, i kuri u vis labiau deformuoti yra tie elementai, kurie eina per pusiausviros padt, ir uvis maiau tie, kurie svarstomuoju laiko momentu uima bang virnes arba yra bang slnyse. Parimus gi tiems elementams, jie visi rasis ant vidurins linijos ir visi bus tos paios formos. Kaip jau mes inome, umus bangos virn arba patekus bangos sln, me diumo elementas turi greitum 0. Vadinasi, jo kinetin energija itoj padty irgi yra lygi nuliui. Einant gi per pusiausviros padt elementas turi greitumo maksimum ir, vadinasi, kinetins energijos maksimum. Antra vertus, uimant elementui bangos vir n arba esant jam bangos slnyje, jis uvis maiau deformuotas, sakysime, turi to ki form, kuri jam atatinka parimus. Taigi itoje padtyje element potencin energija bus lygi nuliui. Einant gi elementams per pusiausviros vidurin linij, jie bus uvis labiau deformuoti, vadinasi, j ividinis tempimas pasieks maksimum ir jie turs maksi> mum potencins energijos. Taigi atsilenkiant elementams nuo vidurins pusiausviros linijos iki bangos virns arba slnio, j potencin ir kinetin energijos sumas nuo tam tikro maksimumo iki nulio. Bet ta energija neinyks, nes ji bus suteikta greti miems mediumo elementams, kurie bus pagauti bangos. Atvirkiai, grtant elemen tams pusiausviron padtin, j potencin ir kinetin energijos padids nuo nulio iki tam tikro maksimumo. I to, kas ia pasakyta, aiku, kad visi tokio pat didumo elementai, kurie yra vienos bangos, arba dviej bang, arba trij bang ir 1.1. atokume vienas nuo kito bus toje paioje judjimo fazje, vadinasi, turs tuos paius greitumus, bus atsilenk ta paia prasme nuo vidurins pusiausviros linijos ir bus vienodai deformuoti. Taigi vis toki element energija (potencin f-kinetin) bus ta pati. Jeigu gi mes siirsime elementus, atskirtus vienas nuo kito puse bangos, tri mis pusmis bangos, penkiomis pusmis bangos ir 11 aplamai nelygiu skaiiumi pusbangi, tai toki element judjim fazs skirsis per , j greitumai ir atsilenkimai bus vienodi didumo atvilgiu, bet atkreipti prieingas puses, ir j deformacijos bus irgi vienodos. Vadinasi, ir ituo atveju element energija 6us ta pati-

 56

I viso to, kas anksiau pasakyta, aiku, ,kad element deformacija, kuri ia turi vietos, nelieia element tario, nes element plokts statmenikai bang skleidimosi linijai bus tik nustumtos viena kitos atvilgiu, kaip rodo 24 pieinys, bet nei forma, nei didumas t ploki nepasikeis. Taip pat nepasikeis statmenikas vienos plokts atokumas nuo kitos (ir. 23 pie.). Vadinasi, iuo atveju kiekvienas elementas bus tempiani jg takoje (nustmimo tempimas), veikiani statmenikai bang sklei dimosi linijoms. Tegu homogeniniame elastingame mediume skleidiasi skersos bangos bet kurio ilgio arba bet kurio periodo greitumu V, sakysime, i kairs dein pus (ir. 24 pie.). Kad surastume, kaip pareina itas greitumas nuo mediumo ypatybi, vadi nasi, nuo mediumo kietumo arba nustmimo elastingumo ir nuo mediumo tankumo arba masingumo, sivaizduokime sau, kad visas mediumas slenka bang greitumu ^ V tik i deins kair pus. Aiku, kad tokiomis slygomis mes gausime stovinias bangas mediume. Jeigu per medium nesiskleist bangos, tai kiekvienas jo elementas slinkt greitumu V i deins kair pus iilgai punktyru nupietos gulsios linijos. Bet kadangi mediume, kuris slenka greitumu V i deins j* kair pus, tuo paiu laiku skleidiasi bangos tokiu pat greitumu i kairs dein pus, tai kiekvienas me diumo elemento judjimas ir, vadinasi, jo atsilenkimas pusiausviros linijos bus dviej judjim idava: gulsio i deins kair pus ir svyravimo statmenikai, taip kad elementai slinks atstojamja t dviej judjim linija ir i eils uims padtis ir gys formas, kurias rodo 24 pieinys. Einant per bangos virn arba sln elemento vyravimo komponent bus lygi nuliui, ir elementas turs greitum V, kuriuo slenka visas mediumas. Kadangi elementas tokioj padty slenka kreiva linija, tai jis bus icentrins jgos takoje, kuri stengsis atitolinti element nuo judjimo centro. Bet tuo paiu laiku ito elemento judjimas iauks nustmimo tempim gretimj ele ment, ir t gretimj element nustmimo elasting jg reakcija prieinsis icen trins jgos veikimui. Taigi pasiliekant elementui bangos kreivojoj linijoj, jo icentri ns jgos bus lygios gretimj daleli tempimo jg reakcijai, ir ieinant i tos ly gybs mes galime ivesti formul bang greitumui V.

25 pie.

> sivaizduokime sau kno element EDFG, kuris nurodytomis slygomis yra kaip tik ant bangos virns B (ir. 25 pie.). ia EDFG reikia labai mao paralelepipedo pjv. Tiksliau kalbant, mes ia fiksuojame laiko moment, kada elemento ma ss centras eina per bangos virn B. (ia ABC yra labai maa dalis bangos krei vosios). Sujungsime takus A ir C tiesia linija ir itiesime i tako B statmenikai linijai AC linij BM. Pagaliau per tris takus A, B ir C, kurie yra labai arti vienas nuo kito ant bangos kreivosios, nubrime rat BLM, kurio centras bus li nijoj BM.

 57

Tokiomis slygomis mediumo elementas EDFG svarstomuoju laiko momentu slinks rato apskritimu (rato lanku CBA). Taigi mes galime apskaityti to elemento i centrin jg. Tegu ploki DF ir EG plotas bus lygus q cms o statmenikas atokumas tarp t ploki AC = 21 (neumirti, kad linijos DF ir EG nra plokts; bet kalbam ploki persikirtimas su pieinio plokte. Tad elemento EDFG tris bus 2aa q ir jo mas bus 2aj qd, jeigu mediumo tankum paymsime raid d. Taigi t element veikianti icentrin jga bus -1^ ^ . Paimsime dabar dar du gretimus kno elementus DHKF ir SERG, kurie yra kontakte su elementu EDFG i jo kairs ir deins pusi. Tie du elementai bus de formuoti ir j nustmimo tempimo jg reakcija j elemento ploktes DF ir EG bus i abiej pusi vienoda. Paymsime it nustmimo tempimo reakcij i vienos puss kalbamojo elemento raide F (tai bus jga, kuri prieinasi icentrins jgos vei kimui). Tegu takai C ir N bus ploki DF ir KH centrai, o takai P ir A ploki SR ir EG centrai. Sujungsime tiesia linija takus P ir N. Tegu PN = 2a3 . Pay msime dar tatmenik tako B atokum nuo linijos AC raide S1 1 o statmenik to paties tako B atokum nuo linijos PN raide S2 . Tad aiku, kad plokts DF nustflmimas plokts HK atvilgiu (arba pasistmimas vienos plokts kitos plokts at vilgiu) bus ionai S2 si. O statmenikas plokts DF atokumas nuo plok ts HK a9 at. Vadinasi, elemento DHKF dviej ploki, kurios yra atokume 1.,
c - g

viena nuo kitos pasistmimas bus ~ a2 S1 Kadangi linija AC = 2ax eina statmenikai rato diametrui BM, tai pritaikindami inom geometrijos teorem mes tursime: S1 : aj : (2r S1 ). I ia ieina a^= 2r S1 s . Kadangi takai A, B, C yra labai arti vienas nuo kito, tai statmenikas tako B atokumas nuo linijos AC yra labai maas dydis. atmetant s mes gausime: a = 2rSi. Samprotaujant panaiai linijos PN ir diametro BM atvilgiu mes gausime: a^ = 2r S3 *
J 2
2 2 2 2 2

Taigi

Atimant nuo pastarosios lygties pirmj tursime: a^ a^ = 2r (s2 S1 ), arba (

ai) (a2 + ai) = 2r (S2 S1 ). Sa si a2 + aj

i ai 2r Kadangi mes turime labai ma kno element DHKF, tai to elemento ploki DF ir HK statmenikas atokumas yra labai maas dydis ir, vadinasi, a2 labai maai skiriasi nuo ax . Tokiu atveju mes galime vieton a3 -^a1 paimti 2a!. Tada ^ ~ =

I ia ieina -

_ 2aL _ a = i. Tai bus reikinys dviej ploki nustmimui atokume 1 cm. viena nuo 2l kitos. Kaip jau mes anksiau nustatme, kietumo moduliui arba elastingumo moduliui veikia lyfftis 7? = : I ia F = y < ai Kadangi i kitos puss elemento 1 q r ai q r EDFG veikia tokia pat reakcijos jga, tai visa gretimj element deformacijai

- S

susidariusi reakcija bus lygi 2F = . Sita reakcija turi bti lygi icentrinei jgai, jeigu elementas EDFG pasilieka ant bangos kreivosios linijos. lime - - y? j?1 ^ Vadinasi, mes tu-

y ar5 a yj^ d V ^ i .kur eina V = yfycL

Tai ir bus skersu bang greitumo Iormula kietame elastingame homogeniniame mediume. Kadangi mes prijome prie itos formulos neatsivelgdami bangos ilg arba period, tai ieina, kad tokiame mediume vairi vairiausi period arba ilgi bangos skleidiasi greitumu, kuris yra lygus kvadratinei akniai i kietumo modulio padalinus mediumo tankum. Mat, homogeninio elastingo mediumo dalels neturi laisvo svyravimo, nes atsi lenkus bet kuriai dalelei i normals padties, atstatymo jga yra proporcinga tos da lels atsilenkimo ir gretim daleli atsilenkimo skirtumui, o .he jos absolutiniam atsilenkimui, kaip tai yra su laisvais svyravimais.. Jeigu elastingo mediumo plokt atlieka paprastus harmoningus judjimus, tai ir kiekviena to mediumo dalel atlieka tokius pat judjimus. Taigi ia mes turime darbo su primestais arba priverstais vytavimais. Vadinasi, bet kurios ribins plokts judjimas bus suteikiamas visoms mediumo da lelms. Bet kadangi bet kurios ries periodinis sjdis, einant Fouriero teorema, gali boti pakeistas eile paprast harmoning bang, tai t bang skleidimosi greitumas bus tuo paiu laiku ir greitumas, kuriuo skleidiasi elastingame mediume bet kurios r ies periodinis sjdis. Kaip jau mes inome, kiekvienas elastingo mediumo elementas trio v cm.3 , ei2T T a * damas per pusiausvir padt, turi didiausi greitum, lyg Cia a reikia vyta vimo amplitud. Jeigu mediumo tankumas d, tai kalbamojo elemento mas bus vd ir jo kinetin energija bus^-vd bus 1 ir>vadinasi, to mediumo trio vieneto energija

/2 a\2 d ^et pasiekus didiausi alsilenkim (bangos virn arba jos sln)

kalbamojo elemento kinetin energija darosi lygi nuliui. Kadangi tuo paiu laiku mes turime elastingame mediume elementus vairi vairiausi atsilenkim ribose nuo O iki a, tai aiku, kad vidutin mediumo trio vieneto energija, skleidiantis jame ban goms, ~ y ~ Kalbant apie nustmimo tempim kietame elastingame me diume mes suradome, kad potencin trio vieneto mediumo ener i reikia mediumo kietumo modul, o gija yra lygi ~ V j S2 . ia T S nusistmim dviej ploki viena kitos atvilgiu, kada ato kumas tarp j yra lygus 1 cm. sivaizduokime dabar sau mediumo element ABCD (ir. 26 pie., ABCD ia reikia elemento pjv), kuris, skleidiantis me diume bangoms, eina per pusiausvir padt. Tegu linija F E reikia labai ma del bangos kreivosios toje vietoje, kur banga perkerta pusiausvir padt arba bangos a. Itiesime linij G E statmenikai elemento ploktms AD FG . . ir BC (vadinasi, lygiagreiai bang aiai). I trikampio FG E eina = tang a, jeigu *nes a paymsime kamp, kur sudaro linija G E su bangos linija; is kampas yra

lygus kampui, kur, einant per pusiausvir padt, bangos linija sudaro su aimi. Bet anksiau mes jau suradome (ir. 16 pie., 38 pusi.), kad ito kampo tangenta yra lygi Vadinasi, ^ = tg a = Bet = S, nes tai bus FG elemento plokts

AD nusistmimas plokts BC atvilgiu, padalintas statmenik atokum tarp t dviej ploki GE. Taigi potencin energija trio vieneto elemento ABCD, slenkant jam per pusiausvir padetj, bus i \ . S2 = | (^ f)* Kadangi r, = Vj d, tai pagaliau po-

1 O y V2 tencin energija bus lygi ^ d Vadinasi, einant per pusiausvir padt potencin elemento trio vieneto energija bus lygi kinetinei energijai ivada, prie kurios jau mes prijome anksiau. Kadangi skleidiantis bangoms per elasting medium duotu laiko momentu mes turime elementus vairiuose deformacijos ir tempimo laipsniuose, tai j potencin energija svyruos ribose nuo O iki d ir vidutin trio vieneto potencin energija

1 /22 bus 4 -d . Taigi visa trio vieneto energija bus

I ito reikinio vidutinikai mediumo trio vieneto energijai ieina: 1) kad duoto periodo T bang energija yra proporcinga da2(vadinasi, proporcinga mediumo tankumui ir amplitudos kvadratui); 2) kad bang energija, kuri per vien sekund pereina stat2:\ 2 , nes ituo atveju bangos meniskai per vien kvadratin centimetr, bus V. d

uimtas tris bus V cm.3 . Jeigu ribin kieto elastingo mediumo plokt atlieka tokios ries judjimus, kad kiekviena tos plokts dalel juda ratu, tai tokiu atveju kiekviena plokts dalel at lieta du paprastus harmoningus vytavimus statmenikomis linijomis, ir t vytavim fazs skiriasi per Bet tokiu atveju per medium skleisis dvi skers bang eils,

ir visos mediumo dalels bus priverstos atlikti du paprastus harmoningus vytavimus statmenikomis linijomis prie fazi skirtumo Vadinasi, visos mediumo dalels juds

rat apskritimais, ir mediume susidarys vadinamosios cirkulars, arba rat, bangos ir taip, kad rat plokts bus orientuotos statmenikai bang skleidimosi linij atvilgiu. Kada visos elastingo kieto mediumo ribins plokts dalels atlieka tuos paius judjimus, tad ir visos kitos mediumo dalels atlieka tokius pat judjimus, ir mes tada tarime mediume vadinamsias plokias bangas, nes vis medium galima padalinti j eil ploki, lygiagrei ribinei plokiai, ir j kiekvien i t ploki galima irti kaip bang front, nes visos dalels bet kurios i t ploki bus toje pat judjimo fazje. Bet jeigu bet kuri dalel elastingame kietame mediume atlieka svyravimus tam tikra kryptimi, sakysime, iilgai statins linijos, tai i tos dalels, kaip i centro, jud jimas skleidiasi visas puses vienodu greitumu, ir tada tos paios judjimo fazs daIdte esti visuomet sferos paviriuje. Vadinasi, tokiu atveju bang frontas bus sferos arba rutulio pavirius, ir mes tada kalbame apie sferines, arba rutulines, bangas. Jeigu mediumas praleidia tik skersas bangas, tai atsilenkimas bet kurioj sferins bangos

60

vietoj visuomet bus statmenikas sferos radijui, kitaip sakant, bus iilgai lieiamosios linijos duotame sferos take. 27 pieinys atvaizduoja dvi koncentrines sferas toki bang. Dalele, kuri yra centre C, vytuoja iilgai diametro AB. I pieinio aiku, kad atsilenkimo maksimum ir, vadinasi, amplitudos maksimum turs tokios dalels, ku rios yra tokiose sfer vietose, kur lieiamosios linijos eina lygiagreiai centrins dale ls svyravim kryptimi. Tokipse gi sfer vietose, kur tos lieiamosios linijos eina statmenikai centrins dalels vytavimams, atsilenkimai ir amplitudos bus lygios nu lini (taip amplitudos maksimumas bus takuose E ir D, o nulins amplitudos takuose A ir B). Kituose gi sfer takuose, kaip, sakysime, takas F, tos amplitudos bus vidu tins tarp nulio ir maksimumo, nes centrins dalels suteiktas dalelei F judjimas ia susids i dviej komponent: iilgai spindulio CF, tas judjimas mediumo nepra leidiamas, ir statmenikai spinduliui CF,, is judjimas praleidiamas. Bet aiku, kad ita statmenika komponent bus maesn kaip atsilenkimas take E ir didesn kaip atsilenkimas taSke A.

sivaizduokime sau dabar ant didesns sferos radi jaus r2 apie tak F apibrt nedidel plot Sa ir sujunkime to ploto periferijos takus su centru C. Tuo bdu mes ikirpsime sferos dal kflgio pavidalu. Tas kgis perkirs maesns sferos radijaus T1 paviri nedidelio ratuko ploto S1 pavidale, taip kad Visa ta energija, kuri 51 T1 ieina i centro C, suteikiama i pradios plotui S1 , opaskui plotui s2 .Vadinasi, abndu tie plotai per vien sekund gauna t pat energijos kiek arba perjuos pereina tos pats energijos kiekis per 1 sekund. Kadangi bangos skleidiasi greitumu V, tai bang apimtas tris plotui S1 bus Vs1 , o plotui S3 Vs2 . Vadinasi, / 2 ^ 2 _ Vs.3 d /2za \2 2 \ T7 " 2 \ T I 9 Cia ax ir a2 reikia amplitudasvytavim tose vietose, kuryra plokts S1ir S2 . I itos lygties ieina % a^ = S9 a9 2 , arba = =
S1 a
2

50

T2

ri

arba -- =
ag

T 1

Vadinasi, vyta-

vim amplitudos tolinantis nuo vytavimo centro maja ir visada yra atvirkiai pro porcingos atokumui vytavimo vietos nuo sjdio centro. Ila iol buvo kalba apie bet kuriperiodini judjim skleidimosi greitum elastingame kietame homogeniniame mediume. Toksai mediumas vadinamas izotropini mediumu, turint galvoj, kad tokio mediumo elastingumo jgos nepareina nuo krypties, sivaizduokime dabar sau, kad tokiam mediume yra terptos paalins smulkios dalels,

 61

kurios turi savo laisvo vytavimo periodus, bet kurios suritos su elastingu mediumu tam tikrais ryiais. Tokio mediumo struktr mes galime sau sivaizduoti homogenins mass pavidalu su daugybe maui rutulio formos tutum, taip kad t rutuliuk sienas arba onus sudaro kieto elastingo mediumo mediaga. Tuose gi rutuliukuose Ir yra sunkios maos dalels, priritos, sakysime, prie elastingo mediumo elastingais spyruokliais, kaip rodo 28 pieinys. Toksai mediumas jau nebebus homogeninis, bet jis bus izotropinis dar tol, kol elastingi sunki daleli ryiai bus vienodi i vis pusi. Skleidiantis tokiame mediume bangoms mes tursime mediumo element atsilenkimus ir deformacijas, ir tie atsilenkimai palies tuius rutuliukus su sunkiomis dalelmis ta prasme, kad suspaus vienus t sunki daleli spyruoklius ir itemps kitus, atlenkdami tas daleles i j absolutins pusiausviros padties rutuliuk centruose. Tuo atveju sunkios dalels rutuliukuose bus takoje atstatymo jg, proporcing relatyviam t sunki daleli atsilenkimui nuo rutuliuk centr. Bet tuo aiveju rutuliuk paviriai ir, vadinasi, kietas elastingas mediumas bus takoje reakcijos jg, lygi atstatymo jgoms, bet prie jas atkreipt. Kaip idava itos reakcijos jgos i pagrind pakeis bangas ir j skleidimosi greitum tokiame kietame elastingame mediume. Kad suprastume, kokios ries ia bus atmaina, galima irti sunkias daleles* elastingais ryiais priritas prie kieto elastingo mediumo, kaip vytuokles, kurios turi savo laisvo vytavimo periodus, bet kuri pakabinimo takai irgi svyruoja tam tikru periodu. Vadinasi, ia mes tursime primestus arba priverstus vytavimus ir galime pritaikinti visas ivadas, lieianias tokius svyravimus, idstytas ito skyriaus antrajame straipsnyje. Taigi prasidjus bangavimui, sunkios dalels i pradios vytuos chaotikai, netaisyklingai, nes j judjimas bus j laisvo vytavimo ir elastingo mediumo judjim idava. Bet ilgainiui laisvas sunki daleli vytavimas bus nuslopintas, ir jos ims vytuoti priverstais skleidiani bang period vytavimais. Taigi pritaikindami ituo atveju pri verst vytavim dsnius mes vis pirma turime galvoje it nusistaiusi, arba perma nentin, sunki daleli vytavim. Be to, reikia dar turti galvoje ie du dalykai: 1) kada kieto elastingo mediumo elementas slenka per pusiausviros padt, tada sunkios terptos medium dalels eina irgi per savo pusiausviros padtis, vadinasi, eina per rutuliuk centrus. Tada t daleli elasting ryi tempimas yra i vis pusi vienodas ir, vadinasi, reakcijos jgos, kurios tuomet veikia kiet elasting medium, yra lygios nuliui; 2) kada elastingo mediumo elementas tolinasi nuo savo pusiausviros padties, tada relatyvus atsilenkimas terpt t medium sunki daleli darosi vis didesnis ir pagaliau pasiekia maksimum, kada elastingo mediumo elementas pasiekia bangos virn arba bangos sln. Tuomet reakcijos jgos, kurias reikia terptos medium sunkios dalels t medium, darosi uvis didiausios. Turint visa tai galvoje, galima surasti bang greitumas tokiame mediume einant tais paiais samprotavimais, kurie buvo idstyti nustatant bang greitum elastingame kietame homogeniniame mediume. Einant mediumo elementui ED FG (ir. 25 pie.) per bangos virn, j veikia icentrin jga ir terpta t element sunki daleli reakcija. Abiej it jg veikimas balansuojamas gretim element DHKF ir EGRS nustmimo deformacijos jgomis. 2a adV2 - * kaip jau ms anksiau Icentrin jga, veikianti element EDFG, yra lygi ~ nustatyta, kalbant apie greitum bang kietame elastingame homogeniniame mediume. V ia reikia bang greitum kietame elastingame mediume su terptomis sunkiomis dalelmis. Tegu kiekvienam mediumo trio vienete bus toki daleli n. Priimsime, kad tas skaiius n didelis. Bet tuo paiu laiku skaitysime, kad kiekviena i t sunki daleli turi labai ma tr, vadinasi, kad visos tos dalels uima mediume nedaug vietos sulyginus su mediumo visu uimtu triu, taip kad t sunki daleli terpimas medium tiek maai keiia mediumo elastingumo arba kietumo modul, jo g praktikai mes galime laikyti it modul lygiu tj, kaip mediume be pasalini daleli. Iaig i elemente EDFG toki paalini sunki daleli bus 2atqn. Tegu kiekvienos dalels

.. .

62

reakcija j medium, pasiekus tai dalelei atsilenkimo maksimum nuo jos absolutins pusiausviros padties, bus lygi F. Tada vis daleli reakcija element EDFG bus 2 a!qnF, ir visa jga, kuri stengiasi nustumti it element nuo jo orbitos (bangos kreivosios), bus
-j-

2 ^.

itom dviem jgom prieinasi gretim element . Pasiliekantelementui

(tempimas, kuris, kaip jau mes anksiau nustatme, yra lygus EDFG

ant bangos kreivosios, itos jgos nusveria vienos kitas, ir mes turime

^ dVa -f 2aj qnF = > arba dV2 -f nFr = rt, arba Va = ^ r r d a I analogijos su priverstu vytavimu vytuokls, pakabintos prie tako, kuris irgi vytuoja, mes dl reakcijos jterptos dalels medium galime pasinaudoti formula T 8 F = f a = - 1 T (ir. ito skyriaus 2 ). Priminsime ia, kad f reikia reakcijos jg, l Ii kada pakabinimo tako atsilenkimas yra lygus vienetui. Vadinasi, itoj formuloj f bus jterptos dalels reakcija, kada ji yra atsilenkusi nuo savo absoluios pusiausviros padties 1 cm. Toliau a reikia maksimum atsilenkim, arba mediumo elemento amplitud. T reikia period bang, kurios skleidiasi mediume, ir T1 reikia sunki daleli laisvo vytavimo period. Antra vertus = V02 (ia V 0 reikia bang greitum

elastingame kietame mediume, kuriame nra joki paalini sunki daleli). nf T3 Imant itai galvon mes gausime toki lygt: V02 V 2 = ra

29 p iti.

Surasime dabar r. Tegu OEtX (ir. 29 pie.) bus dalis bangos, iilgai kuri slenka mediumo elementas, esant mediume statinms bangoms, vadinasi, slenkant me diumui bang greitumu j prieing bang skleidimuisi pus. Mes galime it bangos dal nupieti aparatu, kur atvaizduoja 15 pieinys. Tada per t laik, per kurj takas P (ir. 15 pie.) apibgs rat GHKM (29 pie.), pietuko galas, sujungtas su tuo taku, nupie ant popieriaus lapo, kuris slenka i kairs dein pus bang grei tumu V, vien bang. Paimsime labai arti nuo bangos virns B takus A ir C i abiej virns pusi. Kada pietukas, sujungtas su taku P, darydamas paprastus harmoningus vytavimus iilgai statins linijos, nupie ant slenkanio popieriaus lapo lank ABC, tada slenks ratu takas nubgs lank GHK. Sujungsime takus A irC

 63

tiesia linija ir per tos linijos vidur statmenikai pravesime linij BFN. Per takus A, B ir C nubrime rat ABCN. ito rato centras bus linijoj BN. Tegu to rato radijus bus r. Paymsime raide t laik, kuris reikalingas pietuko galui nupieti labai ma lank AB. Kadangi popieriaus lapas slenka i kairs dein pus greitumu V 1 tai per it laik popieriaus lapas pasislinks atokumu V. t = FA. Paymj atokum B F raide f c ir pritaikin ia inom geometrijos teorem, mes tursime: o : Vt = V t: (2r: 5), arba V 2 1* c = r 2r 5 a2 , arba V 2 1* = 2r b , nes b yra labai maas dydis ir, vadinasi, fVt)2 kaip dar maesnis dydis, galima atmesti. I ia = ^ bangos 29 pieinio nupieimo bdo aiku, kad HL = BF = b , nes kiek pasislinks emyn vienas pietuko galas, sujungtas su B 15 pieinio, tiek pat pasislinks emyn ir kitas pietuko galas, kuris pieia bangos linij ant slenkanio popieriaus lapo. Toliau, radijus rato, ku riuo slenka takas P (15 pie.), bus lygus svarstomj vytavim amplitudai. Pay msime it amplitud raide a ir tako P period raide T (tai bus ir pietuko har moning vytavim periodas). Tokiomis slygomis tako P, kuris slenka ratu GHKM, 2^2 2 Xa t greitumas bus ir tas takas per laik t nubgs lank Jeigu lankas GH labai maas, tai linija GL labai maai skirsis nuo ito lanko. ia inom geometrijos teorem mes tursime: ^ 2*at 2^tat / o: = : (2 a - o) '2 t \ 2 V2 V i , Imant gi galvon, kad 3 = , mes pagaliau gausime: 4 ** a 2 12 0 N 0 V 2 1* - '72 - 2 a o 2 a -jp I ia ieina ra = (^ ir ) 2 nf 2 2 Grdami prie nustatytosios IygtiesV^ V = ra j . VT\2 1 ( -^r v2 0 , mes gausime: T12 ir pakeit joje ra Tad pritaikindami ir

v ^ - (VTl> 2 nf Tl* - nfT* v2 - ^ 2 4*2 * d * T 2 -T ,2~ (2x)2d * Ts- T l2* f Ti2 Cia f, Ti, 2 ir d yra konstantos. Vadinasi, reikinys ^ = k, jeigu mes vis it reikin, kaip konstant, paymsime raide k. Tad ms lygtis gauna tok pavidal: V. - V* = nk Va p lf jr s arba padalin abidvi lygties puses i V gausime:
V n It _ JL *

ita lygtis duoda bang greitum V kietame elastingame mediume, kuriame yra terptos sunkios daleles, ireikiant it greitum kaip santyk su gieiturau V0 , kuriuo skleidiasi bangos kietame elastingame mediume, kada jame nra terpt sunki da-

- 4

lli. T, kaip jau anksiau pasakyta, yra periodas bang, kurios skleidiasi mediume, o T1 jterpt sunki daleli laisvo vytavimo periodas. ita lygtis aikiai rodo, kad tokiame mediume bang greitumas pareina nuo j periodo T, lygiai kaip ir nuo terpt daleli laisvo vytavimo periodo, tuomet kai homogeniniame kietame elastin game mediume visoki period bangos, kitaip sakant, visoki ilgi bangos, skleidiasi tuo paiu greitumu. ita lygtis mums bus labai naudinga, kada viesos skyriuje mums teks kalbti apie viesos dispersij. Paymsime ia tik dar, kad V bus ma esnis u V0 . kada T > T1 , nes.tada deinioji lygties pus bus teigiama. Bet kada T < Ti, tai deinioji lygties pus bus neigiama, ir Vbus didesnis kaip V0 . Jeigu elastingame mediume terptos ne vienos ries dalels, bet keleto (vairi rei dalels, tai paymj mediumo trio vieneto vienos ries daleli skaii raide i, kitos ries daleli skaii raide m, treios ries raide n8 ir t. t i analogijos su duotja lygtimi mes gausime tokiu atveju bang greitumui i lygt:
V02 ya 1 | K | . <po J 2 r. . Ta 2 *^2___ 2~T *

Kada terpt sunki daleli ryiai su elastingu mediumu yra tie patys bet kuria kryp timi, tada tam tikro periodo bangos skleidiasi tokiame mediume vienodu greitumu bet kuria kryptimi. Toksai mediumas optikoje vadinamas izotropmiu. Bet jsivaizduokime sau, kad tie ryiai dviem kryptim, sakysime, gulsia ir statine, arba trimis pa grindinmis kryptimis, statine ir dviem guliom i kairs dein ir i prieakio upakal nevienodi. Tada daleli laisv vytavim periodai bus nevienodi vairiomis kryptimis, irtam tikro periodo bangos skleisis (vairiais greitumais vairiomis kryptimis. Tokios ries mediumas optikoje vadinasi anizotropinis mediumas ir tokiam mediume duoto periodo skers bang greitumas pareina nuo krypties, kuria skleidiasi bango*. 2 kalbant apie priverstus vytavimus buvo jau nurodyta, kad lio reakcija pakabinimo t^k, kuris irgi svyruoja tam tikru periodu, didina to pakabinimo tako ^ energij, vadinasi, didina jo inercij. Tas pat reikia pasakyti apie reakcij sunki 4 daleli, terpt elasting medium: jos didina elastingo mediumo inercij arba mas. terptos elasting medium sunkios dalels turi tam tikr kiek energijos, kuris kai kuriais atvejais gali bti gan didelis. Bet pasiekus statin arba permanentin stov, vadinasi, kada dalel jau svyruoja primestu jai periodu, maina energijos tarp dalels ir elastingo mediumo vyksta tik dalinai. Ta dalels energijos dalis, kuri gali bti suteikta elastin gam mediumui ir kuri mes pavadinsime disponuojamja dalels energija, yra lygi darbui, kur atlieka svyruojanti dalel mediumo atvilgiu, atsilenkdama arba nutol dama nuo savo absoluios pusiausviros padties iki maksimumo, tuomet kai jos relatyvios pusiausviros padtys atsilenkia atokumu a, kuris yra lygus bang amplitudai. ito darbo didumas bus toksai pat, kaip ir darbo, kur atlieka vytuokls lis, prifa2 Ta verstai vytuodamas pakabinimo tako 'atvilgiu ir bus lygus A = -~-.s^ -5 vienai ^ I ij nfa2 T2 dalelei, o n dalelms nA = = -. T y Duotu laiko momentu dalis sunki daleli, bang eils pagaut, bus atsilenkimo maksimumas padtyse ir, vadinasi, bus atidav vis savo disponuojamj energij mediumui, kita dalis is per savo absoluios pusiau sviros padtis ir, vadinasi, turs disponuojamos energijos maksimum. Tokiomis sly gomis vidutin disponuojamoji terpt elasting medium daleli energija bus nA a2 Ta ~ 2 = nf -j-. >skaitant it energij trio vienetui. Taigi ituo dydiu bus padi dinta mediumo kinetin energija, skaitant vieneto triui. Anksiau jau mes davme reikin vidutins mediumo trio vieneto potencins energijos, kada mediume nra paalini daleli. Kadangi mes ia bang greitum tokiam mediume paymjome raide V^ tai. tos potencins vidutins energijos reikinys

6d

bus j . 214 . Bet kada mediume yra terptos paalins sunkios dalels, tada bang greitumas tokiam mediume bus V ir, vadinasi, vidutin potencin energija skaitant trio vienetui bus . 4 V2T2 Taigi mediumo vidutins potencins energijos padidjiKadangi T 1= dV0 2 , tai , 1 g f

mas dl terpt j sunki daleli bus n ,

Ti

SK f")*
TS

(-

wf 1 ( 2 ) (I Ta- T i
d - 2

Taigi mediumo vidutinis potencins energijos priaugimas bus

T2 n f-2 T 12

- j* - . nf 4 ^ 3 * J 2Z T J 2 arba ~~~ * js _ y 2- ir ia ieina> kad del terpt sunki daleli vidutinis elastingo mediumo potencins energijos priaugimas bus lygus vidutiniam kinetins energijos priaugimui. Taigi t terpt daleli efektas bus toks, kad, tarytum, didja elastingo mediumo masingumas arba tankumas. Paymjus t efektyv elastingo mediumo tankum raide dt bang periodui T, mediumo kinetins energijos vidutin vert bus i*a vidutin vert susideda i vidutins

verts kinetins homogeninio elastingo mediumo tankumo d energijos, lygios 1 / 2 ra V j d > ir vidutinio priaugimo kinetins energijos del terpt sunki daleli, o tas . . . 1 . 9 T18 priaugimas yra lygus ^ nfaa j z j f b T . . 1 , /2* V 1 /2 aV a . 1 f o T12 la iSl 4 d*V T ~ / = 4 d V T / 4 T-Tp , , T,2 T 2 , ,, + T2 T1 ^

dT 1 , . , nfT ,2 T2 m *Xl tX 0I fT12 na: d . (2r.)2 d * T^-T 12

Tais atvejais, kada bang, kurios skleidiasi elastingame mediume, periodas yra lygus terpt daleli laisvo vytavimo periodui, efektyvus mediumo tankumas gali pasidaryti be galo didelis. Kitais atvejais, kada T skiriasi nuo T1 , dx turi baigt didum, kuris pareina nuo skleidiam bang periodo.

7 . H u y g h e n e 9O principas Bang skleidimasis spinduliais arba tiesiomis linijomis Bang atspindis ir persilauim as (bang refleksija ir refrakcija). Fazes atm aina bangom s atsim usant arba persilauiant. Bang atsilenkim as einant per prizm . Bang dispersija. Bang formos pa sikeitimas jom s atsimuSant nuo kreiv paviri arba jom s einant p er kunus, kreivais paviriais aprtus.
I viso to, kas anksiau apie bangas pasakyta, ieina, kad izotropiniam mediume bangos skleidiasi visas puses vienodu greitumu, taip kad kiekvienu momentu bang frontas sudaro sferos paviri. Radijus, itiestas i sjdio arba bangavimo centro bangos paviriaus element bet kurioje vietoje, vadinasi bangos spindulys. Taigi tokiu atveju bangos skleidiasi tiesiomis linijomis. Isprsti klausimui, kas darosi su bango mis, kada jos eina pro vartus arba bet kurios utvaros tarp, su kuria jos skleidiantis susitinka, arba kas darosi su jomis, kada jos susiduria su lygiu kietu pavirium, kuris skiria to paties mediumo dvi dalis arba du mediumus vienas nuo kito, ir pagaliau kada joms tenka pereiti per tokius tarpus, kurie yra mai sulyginus su bangos ilgiu.

be to, kas anksiau pasakyta apie bang skleidimsi, reikia dar inoti bang skleidi mosi proceso smulkmenos. Prie bang mokslo ivystimo ypatingai yra prisidjs vienas i didiausi pasaulio fizik olandas Christianas Huyghensas (1629 1695), kuris didij savo gyvenimo dal praleido Amsterdame, kur jis veik tuo paiu laiku, kaip ir garsus oland filosofas Benediktas Spinoza, su kuriuo jis palaik artimiausius santykius. emiau mes duosime trumpais bruoais Huyghenso bang teorij. sivaizduokime sau, kad take O ijudinta dalel (ir. 30 pie). Tegu ta dalel esti izotropiniame mediume. Taigi i tako O, kaip i sjdio centro, sjdis skleisis j visas puses vienodu greitumu ir per tam tikr laik pasieks erdvs dal, aprt sfe ros pavirium abcde. . . , kiek vliau bus ijudintos visos mediumo dalels, kurios yra ant sferos paviriaus ABCOE . . . ir 1. 1. Vadinasi, sjdis, arba atliekant dalelei O paprast harmoning vytavim, bangos plsis ionai koncentrinmis sferomis. Vi

30 p?e.

sos dalels, kurios yra ant tos paios sferos paviriaus, bus toje pat judjimo fazje. Kada sjdis isipls iki sferos abcde... paviriaus, bus ijudintos visos dalels, ku rios yra erdvs dalyje, tos sferos apimtoje. Taigi kad suprastume bang skleidimosi proces, Huyghensas priima, kad kiekviena ijudinta dalel, lygiai kaip ir sferos da lel centre O, yra sjdio arba bangavimo centras ta prasme kad i kiekvienos i t daleli,, kaip i centr, skleidiasi vadinamosios elementars bangos elementari kon centrini sfer (plotmje rat) pavidalu ir ta prasme, kad sferiniai frontai eils toki daleli tos paios judjimo fazs per tam tikr laik gali bti pakeisti vienu dideliu sferiniu frontu, pravedant it didel sfer taip, kad ji paliest visas elementari bang sferas, kurios ieina i mintos eils daleli. Tai ir yra garsus HuyghenstO bang skleidimosi prin cipas. Paaikinsime j 30 pieiniu. Per tam tikr laik sjdis i centro O pasieks sferos abcde . . . paviri. Kiek vliau tas sjdis pasieks sferos ABCDE ... paviri. Einant Huyghenso principu, i daleli a, b, c, d, e ,.. kaip i sjdio centr skleidiasi elementars bangos. Kad surastume, kur bus t elementari bang frontai, per tam tikr laik, i tak a, b, c, d, e, kaip i centr, tuo paiu radijum, sakysime, aA = bB = c C ... apraoma eil sfer. Radijus visada imamas tokio ilgio, per kur isipleia judjimas per tam tikr laik. Jeigu dabar pravestume vien didel sfer taip, kad ji paliest visas tas elementares sferas, tai mes gausime sfer ABCDE, kuri svarstomuoju laiko momentu pasieks ieins i centro O sjdis. Sferos ABCD pavirius bus klojantis pavirius visiems elementariams sfer paviriams. Kaip rodo pieinys, sferos ABCDE vidury elementars bangos susikryiuoja, ir, pritaikinant jau anksiau dupt bang superpozicijos dsn, nesunku rodyti, kad t susikryiuojani bang veikimas panaikina judjim.

~ 67

Jeigu sjdio centras yra iabai toli nuo bang fronto, tai tas frontas turi labai ma kreivum ir praktikai atrodo plokias. Mes tada kalbame apie plokias ban gas, kurios skleidiasi lygiagreiomis tiesiomis linijomis (lygiagreiais spinduliais, ir. 31 pie.). Tokiu atveju bang frontas visada yra plokt, pravesta statmenikai lygia grei spinduli atvilgiu. Pritaikinant ir ia Huyghenso princip mes j kiekvien tak arba dalel, kurios yra ploktj AB, irime kaip j sjdio centr, ir apraant i tak A, a, b. c, e, B, kaip i centr, tuo paiu radijum AA* = aa* = bb = . . . sferas ir pravedant visoms toms sferoms bendr klojamj paviri gausime plokt A* B', iki kurios per tam tikr laik isipls bangavimas ieidamas i plokts AB. Tuo paiu laiku pasieks plokt A 1 B* judjimas, kuris ieina i labai toli esanio sjdio centro. Tegu i tako 0(32 pie.) skleidiasi sferins bangos ir pasiekia utvar, kurioje yra tarpas arba plyys. Huyghenso principu, kiekvien to tarpo tak edcba mes galime irti kaip bangavimo centr. Taigi kad surastume, koks bus bang frontas per tam tikr laik, skaitant nuo to laiko momento, kada banga pasieks utvaros tar p, mes i tako O, kaip i cent ro, radijum, ilgesniu kaip Oe, sa kysime, radijum OE=OA apra ome sferos dal EDCBA. I ta k gi e, d, c, b, a kaip i centr i eils radijais eE, dD, cC, bB, Aa apraome elementares sferas. I pieinio aiku, kad itoms elementarms sferoms bendras klojamasai pavirius bus sferos ED CBA pavirius. Taigi sjdis i centro O pasieks sfer EDCBA tuo paiu laiku, kada j pasieks elementars bangos, ieinanios i tarpo arba plyio tak e, d, c. b, a. Taigi ieina, kad bangos, kurios skleidiasi i centro O, pra siskverbia, arba pralenda, erdvs 32 pie. dal u tarpo arba plyio, taip kad toje erdvs dalyje u utvaros bangavimas apima tik sritj, aprt spinduliais arba linijomis, einaniomis i centro per tarpo krantus (linijomis OE ir OA). Turint tatai galvoje, mes ir kalbame apie bang skleidimsi tiesiomis linijomis. Taigi u utvaros, perjus per tarp arba ply, ban gavimas pagauna tik dalj erdvs. Bangos neulenkia arba nepasuka, taip sakant, u plyio krant. Bet ia tuojau pabrime, kad toksai bang perjimas pro tarp, arba ply, ir j skleidimasis tik aprtoje erdvs dalyje turi vietos tik tada, kada plyys yra ymiai didesnis kaip bangos ilgis. Susidrus su utvara be tarpo sienos arba ekrano pavidalu (jeigu to ekrano pavirius lygus, tai tokis ekranas vadinasi veidrodis) bangos atsimua. Pritaikinsime Huyghenso prin cip itam reikiniui. Tegu vl i tako O, kaip i centro, izotropiniam mediume skleidiasi sferins bangos ir tegu tam tikru laiko momentu tos bangos pasiekia sien arba ekran, arba kiet lyg paviri , kuris skiria vien erdvs dal nuo kitos (33 pie.). Kila klausimas, kaip toliau skleisis bangos ir kokj pavidal turs bang frontas per tam tikr laik, skaitant nuo to laiko momento, kada bangavimas pasieks kiet paviri ee\ Dalels e, d, c, b, a, b*, c*,d*, e', kurios ribojasi su kietu pavirium , bus ijudintos pasiekus bangoms it paviri. Toms dalelms suteiktas judjimas bus tokios pat ries, kaip judjimas, kuris ieina i centro O ir sudaro bangas. Vadinasi, Huyghenso principu visos tos dalels taps judjimo centrais, arba bangavimo centrais, kuris nesant klities skleistsi } visas puses i t centr

 68

vienodai. Tegu nesant klities per tam tikr laik bangavimas i centro O pasieks sferos f e e f paviri. Tegu a bus vidurys chordos , kuri ikerpa sferos ratas i sienos arba kieto paviriaus . Tad aiku, kad dalel a bus pasiekta bangos u vis anksiau, paskui bangos bus pasiektos dalels b, b, dar vliau dalels c, c ir 1.1. ir pagaliau uvis vliau bus pasiektos dalels e, e. Taigi per t laik, per kur banga, ieinanti i centro O, pasiekt sferos dal eDCBAe, jeigu nebt klities, ieinanios i daleli a, b, b, c, c', d, d, elementars bangos isipleia sferomis su radijais aA, bB, cC, dD. Padkime, kad utvara, arba klitis, absoluiai kieta, vadinasi, visikai nepereinama bangavimui. Tad bangos frontas bus klojamasai pavirius e A 'e toms dalims elemen tarini sferini bang, ku rios atkreiptos atgal nuo utvaros. Taigi atrodys taip, kad, tarytum, take O1 u pakaly utvaros, tam paiam nuo jos atokume, kaip cent ras O i prieakio utvaros, susidar naujas bangavimo centras, i kurio skleidiasi bangos. Klojamoji eA*e* frontas bang, einani i centro O1 , ir klojamoji eAe frontas bang, ieinani i centro O, kuris bt*susida rs, jeigu nebt buv ne pereinamos utvaros, orien tuotos simetrikai utvaros atvilgiu. _ Toksai bang fronto pasikeitimas, susid rus bangoms su kieta u tvara, vadinasi bang re fleksija, arba bang atspindis. Taigi atmutos bangos centras yra ant statmens, itiesto i tako O kiet utvar, arba sien, ir tokiam nuo tos sienos atokume u pakaly, kaip takas O i prieakio. Taigi tiesiogini bang centras ir atmut bang centras uima visikai simetrik padt utvaros arba sienos atvilgiu. Utvaros arba sienos take e bangos, ieinanios i centro O, skleidiasi kryptimi Oe, o bangos, ieinanios i centro Oi, skleidiasi kryptimi O1e r. Kryptys, kuriomis skleidiasi bangos, mes vadiname bang spinduliais. Itiesus i tako e linij en statmenikai utvarai, arba sienai, aiku, kad'tiesiogins bangos spindulys Oe, atmutos bangos spindulys er ir statmuo en yra toje paioje ploktje. Statmuo en vadinasi puolimo statmeniu, kampas Oen vadinasi bangos spindulio puolimo kampu ir kampas nr atspindio kampu. I lygybs trikampi eO a ir e O a eina lygyb kamp Oea ir Oea. Kadangi kampas O^ea lygus kampui g e r, tai, vadinasi, ^ g e r = *Oea. Tai reikia, kad kampai Oen ir ren yra lygs. Ttiigi atsimuant bangoms veikia ie dsniai: 1) pirmyktis spindulys ir atmutas spindulys esti toje paioje ploktje, kaip ir statmuo, itiestas i to tako sienos arba utvaros, kur puola spindulys; 2) puolimo kampas visada lygus atspindio kampui. Kas ia irodyta sienos takui e, tas gali bti irodyta ir takams dd, cc ir 1.1. Reikia tik visuomet atsiminti, kad faktinai u utvaros, arba sienos, jokio judjimo nra, ir tik i atsimuusio bangos fronto pasikeitimo mums rodosi, kad ta banga i

eina iS tam tikro centro utvaros upakaly. Taigi tokiais atvejais mes turime dalyk su vadinamu tariamuoju bangavimo centru arba idiniu. Paimsime dabar tok atsitikim. Tegu i tako S, kaip i judjimo centro, sklei diasi sferomis bangos ir susiduria su utvara arba kieta siena gaubto sferinio pavir iaus MDN pavidalu su centru take C taip, kad CD = r gaubto paviriaus radijui (ir. 34 pie.). Per kur laik ieinanios i tako S bangos frontas pasieks takuose M ir N gaubtos sienos krantus ir turs sferinio paviriaus dalies MBN radijaus BS pavidal. Taigi takuose M ir N prasids atsimuimas tuomet, kai bangos virn B bus dar nepasiekusi gaubtos sienos. Kada ta bangos virn padarius keli BD pasieks sien, tai takai M ir N bangos fronto MBN pasislinks atgal iilgai spinduli SM ir SN tuo paiu atokumu BD. Bet tuo laiko momentu engianti pir-

34 pie.

3 5 p ie .

myn banga, atmuta banga ir gaubta siena turs bendr tak D. Taigi atmutos bangos frontas eis per takus M1 D N1 ir sudarys dal sferos paviriaus, aprayto i tam tikro centro S1 . I pieinio aiku, kad BD = AD AB. Jeigu gaubtos sienos iotis, arba apertra, yra nedidel, tai kampai, kuriuos sudaro spinduliai engianios pirmyn bangos (a), atmutos bangos (?) ir gaubtos sferins sienos () irgi nedideli (34 pieiny itie kampai paimti gan dideli, kad pieinys bt aikesnis). Bettokiomis slygomis mes galime laikyti, kad kelias, padarytas atmut bangos dali M ir N iilgai spinduli MS ir NS per trump laik labai maai skirsis nuo to kelio, kur padaryt atmutos bangos dalys, jeigu jos slinkt lygiagreiai vidurinei linijai SD. Tuo atveju MiM EA = NiN = BD. Tad AD AB = ED AD. I kur ieina AB -b ED = 2AD. Bet linij atkarpos AB 1 ED ir AD sudaro diametro dalis nuo statmens bazs pravesto i atatinkam tak A, E iki rato apskritimo. Tas statmuo ia visais tais atvejais yra tas pats, btent: EMi = AM = y. Pritaikinant inom geo metrijos teorem, mes atkarpai AB tursime: AB : y = y : 2d AB. ia d rei kia aprayto i tako S rato spindul, vadinasi, reikia atokum bangavimo centro nuo gaubtos sienos. I duotosios proporcijos ieina: AB_ AB - 2d-AB* I trikampio ASM ieina d AB = d cos. , arba AB = d (1 cos) vpakeiiant AB ita reikme, formuloje dl AB mes gausime AB = Taigi

miantis ta paia teorema atkaTpai DEf kuri priklauso atmutos bangos sferai, apray tai i centro Si radijum f = Si Mi = SiM, mes gausime toki lygt: ED =
f

(1 - r

COS*,')

 70

Ir pagaliau atkarpai AD, kuri priklauso sienos sferai, apraytai i centro C radijum r, mes tursime: AD = :u ,. r (1 Kadngi, kaip jau mes kamp cosinos labai v2 , ^ Q v . + cos ) primme, kampai a, p ir ? yra labai mai ir, vadinasi, maai skiriasi nuo vieneto, tai tokiomis slygomis
At5 ~ 2 d

AB - -

ED = oJ - AD2r e

'' *

Vadinasi, AB -r ED = 2AD gauna tok pavidal:

2f 2r I 1 2 arba iT+ r = - r . 2d

Kitaip sakant, atsimuus sferinei bangai nuo sferins gaubtos sienos, atmutos bangos centras bus atokume f nuo sienos vidurio ir tarp ito atokumo f, engianios priek bangos centro S atokumo d nuo sienos vidurio ir tos sienos kreivumo radijaus r veikia santykiai, kuriuos ir reikia paduotoji lygtis. Taigi atsimuus nuo sferins gaubtos sienos sferin banga pasilieka sferine banga, tik tos atmutos bangos radijus bus aplamai kitas. Bet ituo atveju bus realus judjimo centras atmutai bangai. Tegu ant gaubtos sferins sienos AOB (ir. 35 pie.) puola plokia banga, vadinasi, tokia banga, kurios judjimo centras yra labai toli nuo sienos. Kitaip sa kant, mes ia turime lygiagreius spindulius, kurie puola .ant sferins gaubtos sienos. Tegu bangos frontas tam tikru laiko momentu pasieks sferins gaubtos sienos kran tus takuose A ir B. To fronto vidurys tuomet bus dar atokume DO nuo sienos. Vadinasi, kol tas fronto vidurys D atliks keli DO, atmutos bangos fronto dalys A ir B atliks klius atgal nuo sienos MA = NB = DO. Taigi tuo laiko momentu siena ir atmutos bangos frontas turs bendr tak O ir du kratutinius takus M ir N, kki fronto takai atatinkamai turs vairias padtis tarp M ir O ir N ir O. Vadinasi, atmutos bangos frontas jau bus nebe plokias, bet gaubtas MON. Taigi kreiva siena arba utvara keiia bangos fronto form, taip kalbamame atvejyje plokias frontas darosi kreivas, gaubtas, ir nesunku matyti, kad tas kreivas frontas sudaro sferos dal, kurios centras yra sienos AOB radijaus viduryje. Tatai tiesiog eina i lygties
1 - 1

f- -y = . Kada bangos frontas plokias, tad tos bangos judjimo cen1 2 r

tras yra labai toli nuo sienos. Vadinasi, d = ir, mes turime v - = arba f =

Kitaip sakant, atsimuusi nuo gaubtos sferins sienos plokia banga turi real jud jimo centr atokume nuo sienos vidurio, kuris yra lygus pusei sienos sferos radijaus. Tegu skersos plokios bangos puola ant kietos nejudamos sienos. ituo atveju atsilenkimas daleli ant ribinio paviriaus bus lygus nuliui. ita slyga gali bti vyk dyta tik tada, kada mes turime dvi bang eiles: vien engiani priek, kit en giani atgal nuo sienos. Ribinio paviriaus takai, arba dalels, bus tik tada parim, kada abidvi bang sistemos bus prieingose judjimo fazse, kitaip sakant, kada j fa zi skirtumas bus lygus x esant lygioms amplitudoms. Tokiomis slygomis viena eil bang suteiks ribinio paviriaus dalelms atsilenkim vien pus, kita bang eil su teiks tokio pat didumo atsilenkim, tik prieing pus. Taigi tokioje ribinio pavir-

71

iau vietoje, kur veikia dvi tokios bangos, bus mazgas. I ia ieina, kad engianti priekj banga ir atsimuusi nuo kietos sienos banga skirsis judjimo fazje per e . Nesunku matyti, kad efektas bus toks pat, kada eil bang susiduoda j paviri, kuris skiria du mediumus nevienodo tankumo, taip kad bangoms reikia pereiti i maesnio tan kumo mediumo didesnio tankumo medium. Priimsime, kad antrojo mediumo tan kumas yra ymiai didesnis kaip pirmojo. Tada pereinant j t antrj medium bangu amplitudos darosi labai maos, ir, vadinasi, galutinas daleli atsilenkimas ant ribinio paviriaus bus irgi labai maas. Taigi ir ituo atveju reikia priimti, kad mes turime dalyk su engianiomis priek bangomis ir atmutomis bangomis, kurios skiriasi fa zje gangreit per Taigi ir ieina, kad puolant bangoms ant paviriaus, kuris ski ria ymiai retesn medium nuo tankesnio, atmutos bangos irgi skirsis fazje nuo en giani priek bang per . Jau mes anksiau matme, kad skers bang mazgas elastingame mediume yra tokia vieta, kur mediumo deformacija pasiekia maksimum. Aiku, kad deformacija gal: vykti tik tada, kada antrasai mediumas yra ymiai tankesnis kaip pirmasai, kitaip sa kant, kada ijudinti antrj medium yra daug sunkiau kaip pirmj. Aiku taipgi, kad efektyvi tankum skirtumas turi ia tokios pat reikms, kaip ir tikr tankum skir tumas (ir. 6 ). Kitaip dalykas stovi, kada bangos susiduoda ribin paviri pereidamos i tan kesnio mediumo retesn medium. Tokiomis slygomis nra pakankamo pasiprieini mo judjimui, kad galt vykti ymi deformacija tankesnio mediumo elemento ir, va dinasi, nra slyg bang mazgui susidaryti. Taigi tokiomis slygomis pereinant i tanke snio retesn medium gali susidaryti tiktai antimazgas intensyvaus judjimo vieta. Vadinasi, priek engianti banga ir atsimuusi banga ituo atveju bus tos paios ju djimo fazs, kitaip sakant, sudarys pavirutins ribos daleli atsilenkim ta paia pra sme ir to paties didumo, taip kad abiej bang sudarytas atsilenkimas bus suma dviej atsilenkim ta paia prasme. Aiku, kad tas pat reikia pasakyti ir apie skersas bangas kietame elastingame mediume, kurios pasiekia laisv to mediumo ribin pa viri, nes ir ia mes tursime bang perjim i tam tikro tankumo mediumo ymiai maesnio tankumo medium. Vadinasi, ir atsimu nuo laisvos ribos paviriaus kieto elastingo kfino skersos bangos bus tos paios fazs kaip ir tiesiogins bangos, en gianios priek, tuomet kai atsimu nuo kieto nejudamo paviriaus bangos skirsis fa zje nuo engiani priek bang per r. Kad suprastume geriau idstytj bang fazs pasikeitim atsimuant joms nuo ribinio paviriaus, kuris skiria du ymiai skirting tankum mediumu, pasinaudosime tokia analogija i dinamikos. sivaizduokime sau du rutulius tos paios mediagos bet nevienodo didumo ir, vadinasi, nevienodos mass, pakabintus ant sil, taip kad rutuliams parimus jie lieia vienas kit. Atlenkime maesn rutul ir paleiskime j. Jis susiduos ddesn rutul ir susidrimui pasibaigus abudu rutuliai atsilenks prie ingas puses. ia mes turime analogij perjimo bang i retesnio tankesn me dium ir kaip idav atsilenkim prieingas puses, vadinasi, judjimo fazs pasikei tim. Jeigu gi mes atlenksime didesn rutul ir j paleisime, tai vykus susidrimui abudu rutuliai atsilenks t pai pus. Vadinasi, ia mes tursime judjim ta paia prasme, kitaip sakant, nebus judjimo fazs pasikeitimo, kaip to nra pereinant ban goms i tankesnio retesn medium. Kada kietame elastingame kne susidaro stovinios bangos kaip tiesiogini en giani priek bang ir atmut bang superpozicijos idava, tai visa t bang ener gija turi kinetin form tuo laiko momentu, kada judjimo arba atsilenkimo kreivoji priima tiesios linijos form (ir. 18 pie.). Antra vertus, ta bang energija reikiasi vien tiktai kaip potencin energija, kada stovini bang antimazgai pasiekia mak$imum atsilenkimo padtis. Taigi esant statinms bangoms, mediumo elementas, kuris uima antimazgo viet, niekad neturs potencins energijos: toksai elementas turs kinetins energijos maksimum* engdamas per pusiausviros padt, ir neturs jokios energijos pasieks didiausio atsilenkimo padt. Kitaip yra su tokiu mediumo ele mentu, kuris uima mazgo viet: toksai elementas turs maksimum potencins ener

 72

gijos tuo laiko momentu, kada antimazgai pasieks didiausio atsilenkimo padtis, ir neturs jokios energijos tuo metu, kada antimazgai engs per pusiausviros padtj. Fazi pasikeitimas, atsimuant bangoms, ir energijos padalinimas mediume, sta tini arba stovini bang pagautame, pads mums vliau isprsti eil udavini garso srityje, o ypatingai viesos mokslo srityje. Taigi mes tada prie it dalyk grime. Bangos, pasiek ribin paviri, kuris skiria du mediumus vienas nuo kito, dalinai Atsimua nuo ito paviriaus, bet didija dalimi prasiskverbia kit medium, kur skleidiasi kitu greitumu, maesniu, jeigu antrasai mediumas tankesnis, ir didesniu, jeigu antrasai mediumas retesnis. Tokiais atvejais mainosi bang frontas, ir nustatyti t nauj front galima remiantis Huyghenso principu. 0

Tegu i centro O skleidiasi sferins bangos, pasiekdamos paviri e d c b a b c* d e, kuris skiria du mediumus, Iir II (iflr. 36 pie.). Tegu mediumas bus tankesnis kaip mediumas I. Jeigu nebt to kito mediumo, tai tam tikru laiko momentu ban gos, ieinanios i judjimo centro O, frontas bt pavirius sferos, apraytos radijum OA. Mes fiksuosime ia tik tos sferos dal, arba tiksliau kalbant, didiojo sferos rato dal, kuris yra sferos pjvis popieriaus plokte. ita dalis pieiny paymta raidmis f e A e f. Bet esant mediumui II, bangavimas, perjs per rib tarp abiej medium, skleisis tame antrame mediume maesniu greitumu, sakysime, pusantro sykio maesniu V 3 greitumu, taip kad = g , jeigu mes bang greitum mediume I paymsime raide V b o mediume U raide V2 . Einant HuygenstO principu, kiekviena ribinio paviriaus dalel a, b, b, c, c ' . . . tapsi eils bangavimo centru, kada j pasieks bangavimas i centro O. Uvis anksiau bangavimas i centro O pasieks dalel a ant ribinio paviriaus. Jeigu judjimas eit toliau tam paiam mediume 1 , tai bangavimas i {centro a pasiekt front f, e, A, e\ f, tuo paiu laiku, kaip ir sudtin banga, kuri eina i centro O. Bet pereinant tankesn medium II bangos skleisis pusantro sykio

73

maesniu greitumu. Taigiv kad surastume, koksai bus kalbamuoju laiko momentu elementares bangos frontas, kuriai dalel a yra judjimo centras, i tako a apraomas 2 rutulys (pieiny ratas) radijum aA = j aA. Dalels b ir b* bus pasiektos bang is centro O kiek vliau. Norint surasti elementarini bang frontus, kurioms dalels b ir b' yra judjim centrai, linijos Ob ir Ob itiesiamos iki persikirtimo su lanki: f e A e f takuose B 2 ir B f2 . (Aiku, kad OB3 ir 0 ' bus sferos i centro O radijai.) I tak b ir b * radijais, lygiais * bBa =. ^ b 'B 2 nupieime sferas (popieriaus ploktje o o ratus). Tuo bdu mes gausime kalbamuoju laiko momentu elementarini bangi: frontus, kurioms takai b ir b* yra judjim centrai. Prisilaikydami to paties principo nupieime elementares bangas i tak c ir c', d ir d * ir 1. 1. Visiems tiems elemen tari bang paviriams galima pravesti vienas bendras klojamasai pavirius, kaip rodo 36 pieinys. Bangavimas i centro O pasieks it bendr paviri mediume H e Di Ci Bi Ai* D i e* tuo paiu laiku kaip elementars bangos, ieinanios i tak a, bb, cc, dd ir t. t. Vadinasi, e Di Ci Bi Aif B i' Cl* D i' e bus kalba muoju momentu bangos i centro O frontas mediume IL I pieinio aiku, kad Io fronto kreivumas bus kitoks, kaip mediume I, btent, maesnis, kitaip sakant, perei nant j kietesni medium bangos darosi ploktesns. Geometrijos konstrukcijos keliu nesunku rodyti, kad tas bangos frontas bus dalis rato popieriaus ploktje (arba ru tulio paviriaus erdvje), aprayto i centro, kuris yra nuo ribos paviriaus I, II ato kume pusantro sykio didesniame kaip bangavimo centras O. Itiesime, sakysime, take d linij statmenikai ribos linijai I, II. Linija OdD2 yra bangos skleidimosi kryptis me diume Iy vadinasi, bangos spindulys. Linija gi dDi yra bangos skleidimosi kryptis arba bangos spindulys mediume U. I pieinio aiku, kad kampas OdS yra didesnis, kaip kampas DidSz. Vadinasi, pereinant i retesnio mediumo tankesn mediun^ bangos spindulys artinasi prie statmens ribos linijai pravesto spindulio puolimo take. Todl ituo atveju kalbama apie bang arba j spinduli persilauim. Savaime aiku,, kad einant atagariai, i tankesnio mediumo retesnj, persilauimas vyksta ta prasme, kad bangos spindulys retesniame mediume tolinasi nuo statmens. I pieinio aiku taipogi, kad puolanios bangos spindulys, statmuo ir persilauusios bangos spindulys yra toje paioje ploktje (kalbamu atveju popieriaus ploktje). I 36 pieinio aiku, kad
UCl

= nes per t pat laik, per kur banga m eV2

diume I atliks keli D2d, banga mediume II atliks keli D id. Padkime, kad atoku mas e d yra labai maas. Tad linija e d bus bendra hipotenuza staiakampiams tri kampiams d Di e ir d D2 e, kuriems lankus e Di ir e D2 galima tokiu atveju paimti kattais. Kampas D2 e d bus lygus kampui S d O, arba spindulio puolimo kampui, kur paymsime raide a, nes tai bus du kampai su atatinkamais statmenikais onais. Del tos paios prieasties kampas Di e d bus lygus kampui Di d Si, kur pavadinsime persilauimo kampu ir paymsime raide . I trikampio D 2 e d ieina D2d=ed sin a, o i trikampio Di e d ieina Di d=ed sin Taigi mes turime: Dsd _ Vi _ ed sin _ rL^ E^d- Va ed sin sin ? * Tai, kas ia ivesta takui d ir bang spinduliams Od ir Did, lieia ir visu* kitus spindulius, kurie krinta kitais kampais ir persilauia kitais kampais. Taigi persilauiant bangoms arba j spinduliams, veikia tokie dsniai: 1) puols ir persilaus spindulys visuomet esti toje paioje ploktje, kaip ir statmuo ribos paviriuje arba ribos linijai tame take, kur sueina abudu spinduliai; 2 ) santykis kritimo ir persilaui mo kamp sin yra pastovus dydis ir lygus bang greitum santykiui viename ir

 74

tame mediume. itas pastovus santykis vadinasi fizikoje persilauimo koeficientu. Patsai gi dsnis nustatytas XVIl imtmetyje Snellio ir todl inomas fizikoje kaip Snellio dsnis. Paaikinsime dar atspindio ir persilauimo dsnius plokioms bangoms, vadi nasi, tokioms, kuri judjimo centras yra be galo toli ir kurios skleidiasi lygiagreiais spinduliais. Tegu linija AB sudaro rib tarp dviej medium (ir. 37 pie.) ir tegu tam tikru laiko momentu plokios bangos frontas uima padt, atvaizduot linija AC. Dalinai banga atsimu nuo ito ribos paviriaus AB, dalinai prasiskverbs antrj me dium. Kad surastume bangos fron t, atidsime ant linijos AS statmenikai bangos frontui AC1 vadinasi, ant bangos spindulio atkarp, lygi CB, nes kol bangos fronto takas C pasieks ribin paviri AB, atsimu s nuo to paviriaus takas A pa darys tokj Pat atgal. Kitaip sakant, tak A mes irime kaip elementarini bang centr, kuri frontas bus aprayto radijum CB = AD = AZ = AS rutulio pavirius tuo laiko momentu, kada takas C pa sieks ribos paviri AB. Taigi kal bamuoju laiko momentu atmutos bangos frontas bus atvaizduotas DB, nes takai A ir C kalbamuoju laiko momentu uims padtis D ir B, ir, vadinasi, kiti fronto AC takai 37 piel. uims atatinkamai padtis tarp tak D ir B. Staiakampiai trikampiai ODA ir OCBbus lygs, nes jkattai AD ir BC lygs, ir kampai DOA ir COB lygs. Taigi lygios ir t trikampi hipotenuzos AO ir OB. Tai reikia, kad trikam pis AOB yra lygiaonis trikampis, ir jo kampai OAB ir OBA yra lygs. Taigi ieina, kad atmutos bangos frontas BD sudarys tok pat kamp i = OAB = OBA su ribos pavirium, kaip ir engianios priek bangos frontas AC. 37 pieinylinija SA,pravestastatmenikai linijai AC, yra engianios priek bangos spindulys, o linija AD atmutos bangos spindulys. Aiku, kad tie abudu spinduliai rasis toje pat ploktje (ia popieriaus ploktje), kaip ir statmuo ZA, itie stas take A ribin paviri AB. Puolimo kampas SAZ lygus kampui i, nes abiej t kamp onai sudaryti atatinkamai statmenikomis linijomis. Taip pat atspindio kam pas ZAD lygus l<ampui DBA = i, nes ir tie du kampai sudaryti atatinkamai statmenikais onais. Vadinasi, kampas SAZ X ZAD (kritimo kampas lygus atspindio kampui). Kaip jau paymta, banga dalinai prasiskverbs antrj medium emiau ribinio paviriaus AB. Tegu pirmajame mediume bangos skleidiasi greitumu Vo, o antraja me greitumu V i, ir tegu V0 > V1 . Bet tuomet, kada fronto AC dalel A jau pasieks ribin paviri AB, to paties fronto dalelei C reiks dar padaryti kelias CB, kad pa siekt take B rib AB. Taigi norint surasti prasiskverbusios antrj medium ban gos front tuo laiko momentu, kada dalel C pasieks padt B (kitaip sakant, kada bangavimas pasieks tak B), i tako A, kaip i judjimo centro, reikia aprayti ratas AE V (erdvje rutulys) radijum AE, kurio didumas ieina i proporcijos ^ trum pai kalbant, radijum, proporcingu bang greitumui antrajame mediume. Kitaip sakant, kada judjimas, ieins i tako C pirmajame mediume pasieks tak B, tada judji mas. ieins i tako A, pasieks tak E ant rato, aprayto radijum AE. Sujueg

75

takus E ir B linija, mes gausime kalbamuoju laiko momentu prasiskverbusios j ant rj medium bangos front. Linija AE statmenikai bangos frontui EB bus tos ban gos spindulys. Pieinys rodo, kad tas spindulys antrajame mediume bus ariau nuo statmens ZAN kaip engianios priek I-ajame mediume bangos spindulys SA. Taigi mes ia tursime tai, kas vadinasi spinduli persilauimas. Aiku, kad K rints spin dulys SA, persilaus spindulys AE ir statmuo ZAN yra toje pat ploktje, lygiai kaip ir linijos AC, AB ir EB yra toje pat ploktje. I trikampio ACB ieina CB = AB sin i. Taip pat i trikampio AEB ieina AE = AB sin ABE. Padalin pirmj lygt antrj gausime: ^ ~ Siif ABE Bet ,<ampas 1 yra kamPui SAZ> kaiP iau Pirma

rodyta. Vadinasi, kampas i bus kritimo kampas. Taip pat kampas ABE bus lygus kampui NAE = r, nes tie du kampai sudaryti atatinkamai statmenikais onais. Kam pas r vadinasi persilauimo kampas. Taigi mes turime: ^ ^ = n* odiais,

kritimo ir persilauimo kamp sin santykis yra pastovus dydis duotiems dviem mediumams, ir yra lygus bang greitum santykiui viename ir kitame mediume (primin sime, kad tas santykis vadinasi persilauimo koeficientas).

Tegu mediume, kuriame skleidiasi bangos greitumu V09 yra kitas mediumas tri kamps prizmos pavidalo ir tegu tame kitame mediume bangos skleidiasi greitumu V1 , maesniu kaip Vg. Tam tikru laiko mementu ploki bang frontas pasieks priz mos on AB (ir. 38 pie.). Judjimas viruj prizmos ir ties pat prizmos kampu A skleisis greitumu V0 ir per tam tikr laik pasieks tak E, padars keli AE. Jud jimas prizmoje bus maesnio greitumo V1 . Tegu judjimas i tako B per prizm atliks keli BC per t pat laik, per kur judjimas i tako A atliko keli AE. Su jung takus C ir E tiesia linija mes gausime bangos front CE, perjus bangai per prizm. Tasai frontas bus atlenktas pirmykio fronto AB atvilgiu tam tikru kampu. Savaime aiku, kad bangos CE spindulys AE bus tokiu pat kampu atlenktas pirmyk ts bangos AB spindulio AF atvilgiu, nes spinduliai yra linijos, statmenikos bang fron tams. itar. kampas vadinasi atlenkimo, arba atsilenkimo, kampas. Paymsime j ^aide D, .o prizmos virutin kamp raide A. I tako C itiesime linij CF lygiagreiai lini jai AB. Tad kampas FC E = / FAE. Priimsime, kad mes turime prizm labai mao kampo A ir kad spindulio atsilenkimas, pereinant per grizm, irgi yra labai maas (kitaip sakant, mes ia turime darbo su plona prizm). Tokiomis slygomis PP AF ^ FC E = n = | ir _ = ACF=-^p-

 76

Padalin pirmj lygt antrj gausime: D ^ F E _ V0^ V 1 _ V0 A AF V1 "" V1 nes FE = AE AF AE BC, o AE proporcingas V0 bang greitumui viename mediume. BC proporcingas V1 bang greitumui prizmoje. I paskutins lygties ieina D - A = A (. 1). Va

dinamoji prizmos formula, kuri nustato santykius tarp spindulio atsilenkimo kampo einant per prizm, prizmos lauiamojo kampo A ir prizmos mediagos, kuri charakterizuojasi tam tikru persilauimo koeficientu n = Kai p rodo 38 pieinys, einant

per prizm spindulys atsilenkia visuomet prizmos baz ir, kaip ieina i paskutins lygties, tasai spindulio atsilenkimas bus juo didesnis, juo didesnis prizmos lauiamasai kampas A ir juo didesnis prizmos persilauimo koeficientas. Reikia tik atsiminti, kad ivesti ia paprasti santykiai veikia tik labai plonoms prizmoms, vadinasi, tokioms, kuri lauiamieji kampai yra labai mai. Tegu plokia banga, kuri skleidiasi duotame mediume, pasieks kit, tankesn, medium lio pavidalu, vadinasi, kno, aprto sferiniais paviriais pavidalu (ir. 39 pie.). Jeigu mes per takus, sakysime, A ir K itiesime lieiamsias ploktes lio pavirius, tai gausime prizm. Aiku, kad tos prizmos kampas bus juo didesnis, juo ariau mes paimsime abudu takus nuo lio virns, ir juo maesnis, juo ariau abudu takai bus paimti nuo lio vidurio. Taigi tokios formos knas gali bti pa keistas prizm kombinacija, kurios atlenks spindulius juo smarkiau, juo didesni bus t prizm kampai. Vadinasi, lis atlenks smarkiau tokius spindulius, kurie eina per j ariau nuo jo virni, ir silpniau tokius spindulius, kurie eina per jo vidur. Tegu tam tikru laiko momentu bangos frontas pasieks lio paviri. Tada fronto vidurys C bus kontakte su pavirium, o kratiniai fronto takai A ir B bus tam tikram ato kume nuo lio paviriaus. Vadinasi, per t laik, per kur takai A ir B pasieks l io paviri takuose D ir E, padar kelius AD ir BE, fronto takas C atliks maesn keli CC (kitaip sakant, judjimas i tako C per kalbamj laik pasistums pirmyn atokumu CC\ maesniu kaip AD arba BE). Taigi kalbamuoju laiko momentu bangos frontas bus gaubtas ir bus atvaizduotas linija D C' E. Dabar judjimas i tak D, C ir E skleisis lio mediume, bet tada, kada judjimas i tak D ir E pasieks lio paviri takuose K ir G, judjimas i tako C' dar bus tam tikram atokume nuo to paviriaus. Taigi skleidiantis judjimui toliau, judjimas i tako C dar smarkiau atsiliks nuo judjim, kurie ieina i tak K ir G. Todl bangos frontas pasidarys dar labiau gaubtas, ir mums atrodys, kad tasai frontas priklauso bangavimui, ieinan iam i tako F, kaip i centro. Taigi einant plokioms bangoms per tok l, jos darosi sferins ir j spinduliai sueina vienam take F, kuris vadinasi lio idinys, arba fokus. Ieina taip, kad lis keiia bang fronto form, Antra vertus, jeigu ban gavimas ieina i lio idinio pavidale spinduli, kurie keiasi, tai perjus bangoms per l j frontas darosi plokias ir j spinduliai darosi lygiagrets.

Doplerio principas.

Apsvarstysime dabar tok atsitikim, kada sekjo ir bang centropadtysmainosi, vadinasi, kada sekjas ir bang centras arba artinasi vienas priekito, arba tolinasi vienas nuo kito. Paymsime sekjo judjimo greitum raide u, bang centro jud jimo greitum raide c ir bang skleidimosi greitum duotame mediume raide V. Paprasiausias atsitikimas bus tada, kada c O , vadinasi, kada sekjas slenka Arba ta, paia prasme kaip skleidiasi bangos, arba prie bangas, pasiliekant bang

centrui vis laik toje paioje padtyje. Kaipo pavyzdi galime paimti valt, kuri eina arba prie bangas, arba su bangomis. Kada valties padtis inkaru fiksuota, kitaip sa kant, kada u = 0 , tada per tam tikr laik, sakysime, per 1 sekund valt pasiekia tam tikras bang skaiius, bfltent, n = y , nes bang skaiius, kuris susidaro per vien se kund, yra lygus svyravim skaiiui, ir visos tos bangos uima atokum, lyg bang greitumui (kitaip sakant, nX Vf ia n reikia svyravim skaii, arba vadinamj da num, X bangos ilg ir V bang greitum). Bet jeigu valtis eina prie bangas greitumu u, tai pritaikinant relatyvurao prin cip mes galime skaityti, kad valtis pasilieka toje paioje vietoje, o bangos artinasi prie valties sudtinu greitumu V f- u. Kadangi ituo atveju bang ilgis nesimaino, tat aiku, kad ant linijos, kuri perbgs bangos per vien sekund, rasis daugiau ang kaip pirmajam atsitikime. Paymsime t bang skaii raide nr Tada T il > . .. Vj- u V +u . . . .. .x ,. . V , .x .
= V + u ir H1 = r = n. , je i g u m e s

k p a k e is im e

r e i k in iu ,

kas

ie in a

i n X = V.

Kitaip sakant, dabar valt pasieks per sekund didesnis bang skaiius.
V 4- u

Vadinasi, ituo atveju danumas padids santykiu . Lengva suprasti, kad einant valiai su bangomis greitumu u, atstojamasai grei tumas bus V u ir bang skaiius, kuris ituo atveju per sekund pasieks valt, bus n2 = n Taigi tas skaiius ituo atveju bus maesnis. Vadinasi, bang da-

V __u numas sumas santykiu y sulyginant su danumu n, kada valtis parimusi ir ban gos skleidiasi greitumu V.

40 pie.

Kitas atsitikimas bus tada, kada sekjas vis laik pasilieka toje paioje vietoje, /adinasi, kada u = 0, bet bang centras turi greitum c. Paios gi bangos i ito ju damojo centro skleidiasi greitumu V. Padkime vis pirma, kad c < V. Tok atsiti kim atvaizduoja 40 pieinys. Tegu bangavimo centras esti i pradios take 0 ir tegu [inija 01 reikia bang centro pasistmim priek per tok laiko tarp, per kur i to centro ieina dvi bangos. Paymsime laikotarp tarp dvieju bang, ieinani i centro 0, raide T. Tada per laik T, 2 T, 3T, ir 4T judjimo centras i eils pasieks takus 1, 2, 3 ir 4. Per laik 4T bangavimas, ijs i tako 0, pasieks apraytos ra-

 78

dijum 4TV, sferos A paviri. Bangavimai gi, kurie i eils ieina i centro 0, pa siekus tam centrui padtis 1, 2 , 3 tuo laiko momentu, kada tas centras 0 atsidurs take 4, pasieks i eils sfer pavirius, apraytus radijum 3TV, 2 TV ir TV (sferos B, C ir D). Pieinys rodo, kad tuo atveju bang sferos bus viena kitos vidury, tik jos bus susigrd bang centro judjimo pus ir bus nutol viena nuo kitos centro ju djimo upakaly. Taigi uuot umus per sekund linij V, bangos dabar uims linij V c, skaitant nuo bangavimo centro padties j priek, ir linij V + c upakaly ban gavimo centro padties. Vadinasi, bangos bus suspaustos pirmame atvejyje ir itemp tos antrame atvejyje, kitaip sakant, i vienos puss bang ilgis sumas, i kitos puss X1 n padids. Paymsime suspausti] bang ilg raide X1 . Tada mes tursime y = JT 5=1 = " c. I kur ieina nL = n. Vadinasi, priek nuo bangavimo centro i-

V tuo atveju bang danumas padids santykiu y Paymsime itempt bang ilg bang centro upakaly raide X2. Tada mes tu Kkur ieina n2 n. . 7 ^-. Vt C V kaly bang danumas sumas santykiu V rsime: ^ = = A n 2 Vadinasi, bang centro upa-

Ypatingai dom atsitikim mes tursime tada, kada c > V,'vadinasi, kada bang centras turs greitum didesn kaip bang skleidimosi greitumas. it atsitikim at vaizduoja 41 pieinys. ia linija 01 yra kelias, atliktas bangavimo centro 0 per laiko tarp T1 per kur i to centro ieina dvi bangos. O Unija 3D reikia atokum, kur pereina bang frontas per t pat laikotarp T. Pieinys rodo, kad vliau susidar bangos perkerta anksiau susidariusias bangas, ir kad visos tos bangos turi bendr klojamj kg, kurio virn yra take 4 ir kuris atvaizduotas bendromis lieiamomis linijomis, itiestomis i tako 4 bang sfer pavirius. Taigi mes ia turime kgio pavidalo bang. Tokia banga visuomet turi savo pradi ant kno, kurio judjimas sudaro bangas ir kuris pats slenka erdvje greitumu c. Lengva suprasti, kad kgio virn bus juo smailesn, juo didesniu greitumu slenka erdvje sudars bangas knas, arba judjimo centras. Garsusis fizikas E. Machas tyrinjo tokias bangas, sudarytas ore vairiais oviniais, kurie slinko greitumais, didesniais kaip bang greitumas ore (340 metr per sekund). 42 pieinys duoda fotografij tokios itemptos bangos, su darytos Mannlicher*io projektiliu, 8 mm. kalibro, kuris turjo greitum 530 metr per sekund. Pagaliau nesunku nustatyti santykiai ir tokiam atsitikimui kada tuo paiu laiku ir sekjas turi greitum u ir bang centras turi greitum c, tik laikant, kad tie du greitumai maesni kaip bang skleidimosi greitumas V (Tokiam atsitikime, kada itie du greitumai didesni kaip V 1 santykiai ieina gan pains ir j mes ia neliesime). Mes ir ituo atveju galime pritaikinti relatyvumo princip ir pakeisti sekjo ir bang centr greitumus vienu atstojamuoju greitumu u + c, skaitant, pavyzdiui, kad bang centras fiksuotas, bet sekjas slenka greitumu u + c prie bangas arba su ban gomis. Tada mes tursime atsitikim, ito paragrafo pradioje apsvarstyt, ir, vadinasi, tursime bang danumo padidjim santykiu--- ~ --- , tuo atveju, kada sekjas
V (u 1 - c) slenka prie bangas, ir bang danumo sumajim santykiu--- - tuo atveju, V + (u + c)

kada sjkjas tolinasi nuo bangavimo centro. * Apsvarstyti ia santykiai buvo pirm syk nu9tatyti fiziko Doplerio ir todl pad tas j pagrindan principas inomas fizikoje kaipo Doplerio principas.

 7W -

9 . Bang interferencija.

Huyghenso zonos.

Tegu takuose A ir B mes turime du bangavimo centrus, i kuri ieina bangos tos paios fazs ir tos paios amplitudos (ir. 43 pie.). I t tak skleisis erdvje sferins bangos arba ploktje skleisis bangos koncentriniais ratais. Per tam tikr laik bet kuriam plokts take judjimas arba atsilenkimas nuo pusiausviros padties bus abiej bang veikimo idava, kurios kalbamuoju laiko momentu eina per it tak. Tegu pieiny tolydini rat dalys reikia bang virnes, o punktyru nupiet rat dalys bang slnius. I pieinio aiku, kad takuose, paymtuose kryeliais, visuomet susiduria arba dviej bang virns arba slniai. Taigi ituose takuose viena banga stiprina kit ir atsilenkimas yra dusyk didesnis kaip bang amplituda. Kadangi energija bet kuriam take yra proporcinga amplitudos kvadratui, tai aiku, kad energija takuose, paymtuose kryeliais, bus 4 sykius didesn kaip energija vienos bangos sudaryta. Taigi linijos, jungianios gretimus kryelius, visuomet bus maksimum atsilenkimo linijos, maksimum judjimo ir maksimum energijos, nes praslinkus laikui, kuris yra lygus bangos periodo pusei, visa atmaina bet kuriam take, paymtame kryeliu, bus tik ta, kad atstojamasai judjimas bus dabar dviej bang slni veikimo idava, jeigu prie tai tame take veik dvi bang virns.

42 pie.

r
43 pieJ

O takuose, paymtuose ratukais, kaip matyti i pieinio, visuomet susitinka vienos bangos virn ir kitos slnys. Taigi tuose takuose atstojamasai atsilenkimas bus lygus nuliui. Vadinasi, linijos, jungianios gretimus takus, paymtus ratukais, bus visuomet pusiausviros linijos, ant kuri atsilenkimas bus l>gus nuliui ir energija bus lygi nuliui, nes ia visa atmaina, kuri jvyks per pus bangos periodo, bus tik ra, kad dabar bet kuriam take, paymtame ratuku, susidurs pirmos bangos virn su antros bangos slniu, jeigu prie tai tame take buvo pirmos bangos slnys ir antros bangos virn. Kur dvi veikianios tuo paiu laiku bangos panaikina judjim, mes kalbame apie bang interferencij. Vadinasi, linijos, jungianios takus, paymtus ratukais, bus bang interferencijos linijos. Reikia taiau atsiminti, kad interferencija, kuri pa naikina judjim, niekad negali panaikinti energijos. Energijos nuostolis iilgai inter ferencijos linij reikiasi kaip energijos pelnas iilgai maksimum atsilenkimo arba maksimum judjimo linij.

Bang interferencij galima demonstruoti didelei auditorijai, pamus platesn apskrit puodel su gyvuoju sidabru. Viruj puodelio gulsioje padtyje nustatomas ant tatyvo kamertonas, prie kurio vienos akos prilipdytos dvi stiklo adatos arti viena nuo kitos. Sudavus kamerton, kad jis imt svyruoti, kamertonas priartinamas prie gyvojo sidabro puodelyje tiek, kad stiklo adat galai paliest gyvj sidabr. Abidvi stiklo adatos, sujungtos su kamertono aka, atlieka paprastus harmoningus tos paios amplitudos ir tos paios fazs vytavimus. Vadinasi, tokius pat vytavimus jie sudaro dve juose gyvojo sidabro paviriaus takuose. Tai gi i t tak, kaip i dviej judjimo centr, skleidiasi ant gyvojo sidabro paviriaus koncentriniais ratais dvi bang sistemos, taip kad ant gyvojo sidabro paviriaus susidaro maksimum judjimo bruoai ir pusiau sviros, arba interferencijos, bruoai. Atmu taip sujudinto gyvojo sidabro paviri projekcijos aparatu ekrane gausime vaizd, kur rodo 44 pieinys. (itas pieinys yra reprodukcija i momentals fotografijos, D-ro J. H. Vincento nuimtos nuo sujudinto gyvojo sidabro paviriaus.) ia aikiai ma tyti judjimo centrai, atatinkantieji sujungt su kamertono aka stiklo adat galams. I vidurio tarp t dviej tak tsiasi visas puses viess spinduliai tai bus interfe4* Pie^ rencijos arba pusiausviros padties linijos, kur bangos slnys su bangos virne. Taigi itos vietos veikia kaip tobuli veidrodiai ir taisyklingai ir gerai aimua vies, taip kad fotografijoj atatink tiems spinduliams bruoai bus viess, kiti gi bruoai, kurie atatinka maksimum judjimo linijoms, ibarstys vies (atmu j netaisyklingai), ir todl atatinkanios tiems bruoams fotografijoj vietos bus tamsesns. Grdami prie 43 pieinio mes lengvai pastebsime, kad jeigu dvi sistemos bang, ieinani i tak A ir B, pasieks ekran FL, tai tos ekrano vietos, kurias palies maksimum judjimo arba maksimum atsilenkimo linijos, paymtos kryeliais, bus intensyvaus judjimo stovyje, ekrano gi Vietos, paliestos linijomis, paymtomis ratu kais, bus ramybs, arba pusiausviros, stovyje. I pieinio aiku, kad kampinis atoku mas tarp dviej kaimyni didiausio atsilenkimo linij, lygiai kaip ir tarp dviej kaimyni interferencijos linij, pareina nuo bangos ilgio. Tas kampinis atokumas bus juo didesnis, juo ilgesns bangos, ir juo maesnis juo trumpesns bangos. Taigi ir ant ekrano vietos maksimum judjimo arba maksimum atsilenkimo bus ariau viena nuo kitos veikiant trumpesnms bangoms ir toliau viena nuo kitos veikiant ilgesnms bangoms. I tikrj sivaizduokime sau, kad i tak A ir B ieina bangos per pus trumpesns, kaip atvaizduota 43 pieiny. Kad pakeistume pieiny atatinkamai nau joms dusyk trumpesnms bangoms, mums reikia tik pakeisti punktyrais nupietus ratu? (arba rat dalis) tolydiomis linijomis ir tarp toki* dviej tolydi linij itiesti rat lankus punktyrais. Tad aiku, kad susikirtimo linij skaiius dusyk padids, visos linijos, paymtos 43 pieiny ratukais, taps linijomis, paymtomis kryeliais, o tarp t linij eis linijos per pat vidun, paymtos ratukais. Taigi skaiius didiausio judjimo linij ir interferencijos linij dusyk padids ir atatinkamai dusyk sumas kampinis atokumas tarp dviej kaimyni linij. I pieinio aiku, kad ant ekrano vidurio visuomet bus maksimum judjimo arba maksimum atsilenkimo vieta, nes ta vieta bus visuomet paliesta maksimum atsilenkimo linija, paymta kryeliais. Isprsime dabar klausim, kokiuose atokumuose nuo ekrano vidurio vien ir kit pus bus maksimum judjimo ir pusiausviros vietos arba takai.

 81

itam klausimui isprsti pasinaudosime 45 pieiniu. ia takai A ir B reikia dviej bang tos paios amplitudos ir tos paios fazs centrus. Linija KH reikia ekran. Tegu atokumas tarp tak A ir B bus d. Per vidur tarp t dviej tak O itiesime linij OH, statmenikai ekranui ir lini jai AB. Tegu atokumas nuo vidurio O iki ek rano tako H bus D. Sujung takus A ir B su taku H linijomis, mes gausime lygiaon trikamp AHB. Taigi aiku, kad bangos, ieinanios i tak A ir B, pasiekiant tak H ekrane, atlieka tokio pat ilgio kelius. Taigi jeigu takuose A ir B tos bangos yra toje paioje judjimo fazje, tai ir tak H jos pasiekia toje pa&oje judjimo fazje. Vadinasi, ia mes turime dviej bang stiperpozidj ir judjimo sustiprinim. Taigi vieta H ekrane bus sustiprinto iudjimo vieta. Paymsime dabar dvi bangas, kurios ieina i tak A ir B ir skleidiasi spin duliais AR ir BK, pasiekdamos ekrano tak K. I tako K spinduliu AK apraysime lank ARt kuris perkirs spindul BK take R. Jeigu kampas AKB labai maas, tai statmuo AR, paleistas i tako A spindul BK, labai maai skirsis nuo lanko AR. Taigi aiku, kad pradedant nuo linijos AR abidvi bangos atlieka t pat keli iki tako K. Bet skaitant nuo tak A ir B banga, kuri ieina i tako B, pasivluos pasiekdama tak K bangos, ieinanios i tako A, atvilgiu, kitaip sakant, abidvi tos bangos pasiek tak K skirsis fazje. Paymsime bangos ilg raide X ir tegu BR = = nX, kur n reikia bet kur sveik skaii, pradedant nuo nulio. Sujungsime tak O ir K linija OK. Atsimindami labai maus kampus mes galime priimti, kad linija AR bus statmenika linijai OK. Taigi kampai BAR ir KOH bus lygs, nes bus su daryti atatinkamai statmenik linij. Vadinasi, staiakampiai trikampiai ARB ir KHO bus panas. I j panaumo ieina
KH RP BP

nes AR-=AB cos BAR.

Kam

pas gi BAR, kaip mes primme, yra labai maas ir todl jo cosinus labai maai skirsis nuo vieneto. Paymsime atokum KH raide x. X = ? . nX (1). Jeigu gi mes atokum B Rsulyginsime su (n + )*, tada (2). Tad mes turime:jj==~. I

ia n irgi reikia bet kur sveik skaii, pradedant nuo nulio. Mes jau inome, kad judjimas sustiprintas bus visais tais atvejais, kada ekran pasieks tos paios fazs bangos arba tokios bangos, kurios skirsis fazje per 1, per 2, per 3, aplamai per sveik skaii period, kitaip sakant bangos, kuri atlikti keliai, pasiekiant ekran, skirsis per X, 2 X, 3 X . .. nX. Taigi dl n = O mes tursime, einant (1) lygtimi, x=0. Vadinasi, ekrano vidury arba, tiksliau sakant, ties paiu viduriu tarp abiej bangavimo ceetr A ir B mes tursime bangavimo sustiprinim. Del n 1 mes tursime: x = = j.X . Taigi nuo tako H ant ekrano atokume,^.X vien ir j kit pus mes tur2 X, vadinasi, atokume nuo

sime irgi judjimo sustiprinim. Pamus n = 2, x = tako H, kuris lygus

2 X1 i abiej pusi irgi bus judjimo sustiprinimas ir 11, nes

visoms toms ekrano vietoms atatinka skirtumas , X, 2X, 3 X . .. keli, kuriuos perbga e

82

bangos, ieinanios i tak A ir B1 pasiekdamos ekran.

Taigi atokumas tarp dviej

gretim sustiprinto judjimo viet bus visuomet ^ (n + I) X 2.n\ = ~ X . Antra vertus, mes inome, kad bangavimas bus nuslopintas visais tais atvejais, kada ekrane susidurs tos paios amplitudos, bet prieing judjimo fazi bangos, va dinasi, kada susidurs bangos, kurios skirsis pasiekus ekran puse periodo, */* periodo, */a periodo ir t. t, arba, kitaip sakant, kada atlikti bang keliai, pasiekiant ekran, skirsis per n b i ) X,kitaip, kada skirtumas keli sudarys bet

kurj nelyg skaii pusbangi. z Vadinasi, atokume

Taigi pamus (2) lygtyje n = 0, mes tursime: ~ nuo ekrano tako H abi puses nuo to tako Pamus n ~ l gausime x D 3 = Taigi

bus pirmos nuslopinto judjimo vietos.

antros nuslopinto judjimo vietos ekrane bus i abiej pusi tako H atokume D 3 .g X ir t. t Aplamai atokumas tarp dviej artimiausi gretim nuslopinto judjimo viet ekrane bus n -f 1 + -i-) * ^J ( n K= va^ nas,>*oks Pat>

kaip ir tarp dviej gretim sustiprinto judjimo viet. I ia vis pirma aiku, kad kaip interferencijos vietos, taip ir sustiprinto judjimo vietos ekrane bus juo toliau viena nuo kitos, juo X didesnis, ir juo ariau, juo X maesnis. I trikampio BRA ieina BR = nX = d sin BAR, arba, pamus n = I, X = d sin BAR. Taigi juo ilgesn banga, juo didesnis turi bti atsilenkimo kampas, kad susidaryt ekrane sustiprinto judjimo vieta, ir atvirkiai. Vadinasi, juo ilgesns bangos, juo pla tesni bus sustiprinto judjimo bruoai, ir atvirkiai, juo trumpesns bangos, juo siauresni bus sustiprinto judjimo bruoai. Aiku, kad tas pat reikia pa sakyti ir apie interferencijos bruous. Vadinasi, inant atokum tarp dviej judjimo centr (d), atokum vidurio linijos, jungianios tuos centrus nuo ekrano (D) ir bangos ilgi X, mes gali me apskaityti, kokiuose atokumuose nuo ekrano vidurio bus sustiprinto judjimo ir interferencijos vietos, arba bruoai, lygiai kaip ir t bruo pla tum. Antra vertus, imatavus atoku m nuo ekrano centro iki bet kurio bruoo (sustiprinto judjimo ar inter ferencijos) ir pam to bruoo eilin skaii, inodami atokum tarp judjimo centr ir jungianios tuos centrus linijos vidurio statmenik atokum nuo ekrano, mes gali me apskaityti bangos ilg X. Juo toliau bus nuo ekrano vidurio sustiprinto judjimo vietos, juo silpnesnis bus patsai judjimas, nes, kaip mes jau inome, bangavimo amplituda yra atvirkiai pro porcinga atokumui nuo bangavimo centro. Tegu linija PO skleidiasi plokios bangos (ir. 46 pie.) kiyptimi i P O. Taigi it bang frontai bus statmeniki linijos OP atvilgiu ir i eils pereis per plokt ABCD, kuri pravesta statmenikai linijai OP. Taigi bet kuriuo momentu da-

 83

lli fftsilenkimai ploktje ABCD bus lygs didumo atvilgiu ir vyks ta paia prasme. Kitaip sakant, bet knriuo momentu visos ploktes ABCD dalels bus toje pat svyra vimo fazje. Taigi, jeigu mes turime darbo su paprasto harmoningo tipo bangomis, tai kiekviena plokts ABCD dalel atliks vien paprast harmoning svyravim per tok laik, per kur bangos frontas nuengs pirmyn nuo plokts ABCD vienos bangos ilgio atokumu. Bet kiekvienos dalels svyravimas sudaro elementar bang, kuri skleidiasi nuo dalels, kaip i judjimo centro, visas puses koncentrinmis sferomis ir, vadinasi, i eils pasiekia visus mediumo takus. Vadinasi, per tam tikr laik visos elementars bangos, ieinanios i vairi plokts ABCD daleli, pasieks tak O ir ijudins it tak, taip kad to tako atstojamasai judjimas bus vis t elementari bang veikimo idava. Kadangi visos bangos skleidiasi tuo paiugreitumu, tai aiku, kad elementars bangos, ieinanios i plokts ABCD, pasieks tak O vai riose svyravimo fazse, nes tako O atokumai nuo it daleli nevienodi. Paymsi me linij OP raide b. Tai bus artimiausios plokts ABCD dalels P atokumas nuo tako O. Paymj bangos ilg raide X, apraysime i tako O, kaip i centro, sferas % o C i eils radijais b f b + X, b f-g -X, b + 2 X, b J- X . . . itos sferos perkirs plokt ABCD i eils ratais Mi, 2, Ms . . . Tegu elementars bangos, ieinanios i tako P ir i tak rate Mi tuo paiu laiku pasiekia tak O. Kadangi takai rate Mi yra toliau nuo tako O per kaip takas P, tai elementars bangos rate Mi pa

siekiant tak O skirsis fazje nuo elemantari bang, ieinani i tako P per pus periodo, nes pasiekiant tak O toms bangoms reiks at likti kelias, ilgesnis per pus bangos. Visos gi elemeniars bangos, kurios ieina i kit tak rato Mi plok tje, skirsis fazje nuo bang, ieinani i tako P ma iau kaip per pus periodo. Todl tarpas, uimtas rato Mi, vadinasi pirmojo pusperiodio zona. Bangos gi, ieinanios i tak rate Ma, pasiekda mos tak O, turs irgi padaryti keli per pus bangos ilgesn, kaip bangos, ieinanios i tako rate Mi, ir per vis bang ilgesnj keli kaip bangos, ieinanios i tako P. Taigi bangos, ieinanios i tak rate Ma skirsis fa zje puse periodo (x) nuo bang, ieinani i tak rate M1 ir visu periodu (2*) nuo bang, ieinani i tako R Todl tarpas tarp rat Mi ir 2 vadinasi antroji pusperiodio zona. Aiku, kad tarpas tarp rat 2 ir Ma bus t re io ji pusperiodio zona, tarp rat ir M4 ke tvirto ji pusperiodio zona ir t. t. Apskaitysime dabar, kokius plotus uima tos pusperiodio zonos. Tegu linija AB bus plokts ABCD pjvis plokte, pravesta per takus O ir P. Tada tos linijos AB atkarpos PM1 , PM 2, . . . bus rat Mi, 2, Ms . . . spinduliai, ir IinijosOMl, OM2, . . . bus tak M i, Ms, Ms atokumai nuo tako O ir i eils bus lygs b + -|, b + , b + >/2 X . . . (iflr. 47 pie.). Pirmosios pusperiodio zonos plotas bus i: (PM1 )3 . Bet (PM1 )2 = (OMt)2 (0P)2 = = ^ b + y ) 2 b2 = bX -f tada Jeigu bangos ilgis X labai maas palyginant su b,

kaipo dar maesnis dydis galima atmesti. Tada (PM 1 )2 = bX, ir pirmojo pus e*

periodio zonos plotas bus *bX.

 84

Plotas, uimtas antrojo rato M2 , bus lygus r. (PM2 )2 . Bet (PZA2 )* = (b + X)* b2 = 2 bX-f X2 . Atmet vl dyd X2 , kaip labai ma, mes tursime: (PM2 )2 = 2 bX ir rato uimtam plotui Ma, 2 . Antrosios pusperiodio zonos plotas, kuris uima tarp tarp rat M3 ir Mb bus lygus rat M1 , ir M1 plot skirtumui, vadinasi, bus ly gus 2 * b X * b X = % b X. Samprotaujant tuo paiu bdu nesunku sitikinti, kad ir treiosios pusperiodio zonos plotas bus it b X. Aplamai, kad vairi pusperiodio zon plotai bus tie patys, ta taiau slyga, kad bangos ilgis X maas dydis sulyginant su atokumu tako O nuo plotmes ABCD. Tako O atsilenkimas D bus i atsilenkim, kuriuos sudaro visos bangos, ieinan ios i vairi tak ploktes ABCDt tuo paiu laiku pasiekdamos tak O. Paym sime tako O atsilenkim, sudaryt bang, ieinani i pirmosios pusperiodio zonos, raide dx . T bang fazi skirtumai, pasiekiant joms tak O, svyruos tarpO ir Taigi vidutinikai vis t bang fazes skirsis nuo fazes bang, ieinani i tako P, per Bang fazes, ieinanios i antrosios pusperiodio zonos, svyruos tarp ir ir 2*. Taigi atstojamojo judjimo arba atstojamosios bangos faze bus ituo atveju vidutini kai 3 ir skirsis nuo fazes atstojamojo judjimo, sudaryto bang pirmosios pusperio

dio zonos, per . Vadinasi, antrosios periodo zonos bangos suteikia takui O atsilen kim prieing pus, negu pirmosios pusperiodio zonos bangos, Taigi it atsilen kim reikia paimt su enklu . Paymsime j d*. Nesunku suvokti, kad treio sios pusperiodio zonos bang suteiktas takui O judjimas bus tos paios fazs kaip ir pirmosies pusperiodio zonos suteiktas judjimas, ketvirtosios pusperiodio zonos suteiktasis judjimas bus tos paios fazs kaip antrosios, penktosios kaip pirmosios ir t t Taigi vis pusperiodio zon suteiktas takui O atsilenkimas tam tikru laiko mo mentu bus: D = dt d2+ d3 d4+ dB d e - f d ,+ ... =

Mes matme, kad visos pusperiodio zonos turi tok pat plot. Vadinasi, per juos pereina tas pats energijos kiekis. I ia ieina, kad to paties radijaus elementa ri sferini bang amplitudos bus lygios, o nevienod radij bus atvirkiai propor cingos tiems radijams. Kadangi zon atokumas nuo tako O auga pradedant nuo pirmos zonos ir pereinant i eils j antr, trei ir t. t., tai atsilenkimai (I1 , d2 , d3 ir t. t, suteikiami takui O atskir zon, nuosaikiai mas, taip kad d2 bus truput ma esnis kaip dt ir truput didesnis kaip d3 , d4 bus truput maesnis kaip d ir truput didesnis kaip d5 . Tokiomis slygomis mes galime laikyti, kad d2 = -1

dft = 2H aplamai, mes galime laikyti, kad tako O atsilenkimas, suteiktas elementari bang bet kurios pusperiodio zonos, yra lygus pusei sumos atsilenkim, suteikt elementari prie einanios ir sekanios zom) bang. Imant tai galvon, (1) lygtis darosi lygtimi: D=^. Kitaip sakant: atstojamasai tako O atsilenkimas sudarytas elementari bang

i vis tak plokts ABCD (ir. 46 pie.)> kurios tuo paiu laiku pasiekia tak O,

85 -

yra lygus pusei atsilenkimo, kur suteikia tam paiam takui elementares pirmosios pusperiodio zonos bangos. I to, kas anksiau pasakyta, aiku, kad faz ito atsto jamojo judjimo bus ta pati kaip ir atsilenkimo dx faz, vadinasi, skirsis nuo bangu fazs, ieinanios i tako P per

10 .

Bang ulenkim as, arba difrakcija.

Ieidamas i savo principo Huyghensas, kaip jau mes matme, rod, kad bangos skleidiasi spinduliais arba tiesiomis linijomis (ir. 32 pie.), Vadinasi, jeigu bangos, ieinanios i centro O, pereina per tarp sienoje arba ekrane, tai tos sienos arba ekrano upakaly bangavimas vyksta aprtame plote, btent, aprtame linijomis OE ir OA, pravestomis i bangavim centro O tarpo krantus ea. Jeigu bang ilgiai mai, palyginant su tarpo didumu, tai i tikrj upakaly ekrano u linij eE ir aA judjimo nra. Bet jeigu bang ilgiai nebepermai palyginant su tarpo didumu, tai bangavimas perjus tarp isiskleidia ir u linij eE ir aA. Vadinasi, ir vietose tarp t linij ir ekrano mes tursime judjim, tursime bang spindulius, kurie bus atlenkti spinduli, ieinani i centro O atvilgiu. Tokiais atvejais mes kalbame apie bang arba spinduli ulenkim (ulenkim u kamp arba krant), arba difrakcij. itas reikinys yra labai charakteringas bangavimui, ir jis yra pilnai suprantamas, ieinant i to paties Huyghenso principo. jsivaizduokime sau tarp AB1 kur pasiekia plokios bangos frontas, vadinasi, per kur eina lygiagreiai spinduliai AAt, OO1 , BB1 (ifir. 48 pie.), Tegu tarpas AB bus maas, vadinasi, savo didumu jau neperdaug skiriasi nuo bang ilgio. Einant Huyghenso principu, pasiekus bangos fron tui tarp AB, kiekvienas to tarpo takas, arba kiekviena to tarpo dalel, darosi ele mentarini bang centru, kurios skleidiasi 6 O P .B 7 visas puses koncentrinmis sferomis. Bei kuriuo laiko momentu vis t elementari bang frontai galima pakeisti atstojamuoju frontu, kuris bus klojamoji visiems elemen tari bang paviriams plokt. Tegu per tam tikr laik bangos, ieinanios i tarpo \ AB daleli, pasieks ekran EQ. Bangos, & a; < kurios skleidiasi statmenikai tarpo ir ekrano 48 pie. ploktms, pasieks ekran toje pat judjimo fazje, nes kada bang frontas pasiekia tarp AB, visos to tarpo dalels esti toje pat judjimo fazje, ir skleidiantis judjimui statmenikai linijoms AB ir EQ, elementars bangos i vairi daleli tarpo AiB, pasie kiant ekran EQ, turi atlikti tokio pat ilgio kelius. Vadinasi, jeigu liu suvestume visas tas bangas vien tak ekrane, tai tame take bus judjimo sustiprinimas, nes pereinant per l bang fazs nepasikeis. Taigi tuo atveju ekrano vidury ties tarpu AB bus sustiprinto judjimo vieta. Bet Huyghenso principu i tarpo daleli A, O, B bangos skleidiasi visas puses, vadinasi, vairiomis kryptimis. Taigi ir lygiagretmis linijomis A0?, OB1 , BC. Paym sime kamp, kur sudaro ita kryptis su statmenika kryptimi, raide a. Ities i tako B linij BD statmenikai linijai AO1 , linija BD bus ulenkani bang frontas. Aiku, kad kampas DBA, kur sudaro frontas DB su frontu AB, bus irgi a. Taigi itas kam pas vadinasi ulenkimo kampu. I pieinio aiku, kad ulenktoms bangoms, ieinanioms i tako B, pasiekiant ekran, teks atlikti kelias BC, kuris yra ilgesnis per AD, kaip kelias DO1 , kur atliks bangos, ieinanios i tako A, pasiekiant ekran, skaitant t bang judjim nuo tako D fronto DB. Tegu Al) = X (bangos ilgiui). Tad bang

i A ir B atliktas kelias, pasiekiant ekran, skirsis per X, vadinasi, t bang fazi skir tumas bus lygus vienam periodui (2 *). Jeigu gi mes paimsime bangas i tak O ir B, tai kelias, atliktas bang i B, pasiekiant ekran bus ilgesnis kaip kelias, atlikta? bang, ieinani i tako O per skaitant nuo fronto DB. Vadinasi, tos dvi bangos, pasiek ekran, skirsis fazje per pus periodo (*), nes i trikampio ADB ieina AD AB 2 / . O g = g g = - p kitaip sakant, skirtumas kelio OE lygus pusei AD, arba Taigi toje ekrano vietoje, kur tos bangos bus suvestos, sakysime liu, mes tursime inter ferencij, arba judjimo panaikinim. Bet nesunku matyti, kad kiekvienam deins tarpo AB puss OB takui galima surasti atatinkamas kairiosios tarpo arbo plyio puss AO takas, taip kad i t dviej tak ieinanios bangos skirsis fazje per k, kaip ir bangos, ieinanios i tak B ir O. Tokie takai bus, pavyzdiui, F ir G, arba O ir A. Ities linijas FH ir G J stat menikai frontui DB ir linij OK lygiagreiai tam frontui, iries tursime: G J - FH G J - GK = OE = nes trikampiai FH B ir GKO yra lygs ir, vadinasi, FH GK. Taigi visos deiniosios plyio puss OB bangos interferuos su visomis kairiosios plyio AO puss bangomis, jeigu t bang spinduli kampai sudaryti su linija, pravesta statmenikai j plyio linij AB, bus tie patys. Vadinasi, tam tikram atokume nuo ekrano vidurio O 1 mes tursime jud jimo inykim, kitaip sakant, pusiausviros padt. Aiku, kad ir i kitos puss tako O1 tam paiam atokume susidarys tokia pat padtis. Bet jeigu bang kelio i B ir A skirtumas bus lygus ^AD=-^-^ tai bang kelio > i B ir O skirtumas bus vadinasi, t bang fazi skirtumas pasiekus joms ekran bus ir toki bang superpozicija duos judjimo sustiprinim. Kadangi kiekvienam dei niosios plyio puss takui yra atatinkamas kairiosios plyio puss takas ta prasme, kad ieinanios i t tak bangos, pasiekdamos ekran, daro kelius, kurie skiriasi per tad visos to paties ulenkimo kampo vienos puss bangos, suvestos j ekran su visomis kitos plyio puss bangomis, duos judjimo sustiprinim tam tikram atokume nuo tako O1 . Aiku, kad ir i kitos puss O1 tam paiam atokume tursime tok pal sustiprinim. I trikampio ADB ieina AD=/.= AB sin a. Tegu plyio platumas AB bus d ir statmenikasai atokumas tarp plyio ir ekrano bus D. Paymsime dar atokum, ku riame judjimas ekrane inyksta, raide x, skaitant nuo tako Oi. Tada i trikampi X / D B 1 O1 O ir A D B panaumo ieina = Bet DB = d cos a. Taigi = x-g-. Jeigu kampas a labai maas, tai x = Vadinasi, juo ilgesns bus ban

gos juo toliau nuo ekrano vidurio bus pirmasai judjimo inykimas, juo trumpesns bangos juo ariau nuo ekrano vidurio i abiej pusi tursime judjimo inykim. Tas pat reikia pasakyti ir apie judjimo sustiprinimo vietas, nes tada tik vieton X = 2-^ reiks paimti ~ (nes tuo atveju AD I AD = X = AB sin o = d sin a ieina sin a = Vadinasi, kampas a, kuris rei

kalingas tam, kad susidaryt judjimo panaikinimas, bus juo didesnis, juo ilgesns bangos, ir juo maesns, juo trumpesns bangos.

 87

Taigi einant bangoms per ply j ekran mes gausime eil sustiprinto ir nuslopinto judjimo viet, arba bruo, taip kad tarp dviej judjimo bruo visuomet bus sustiprinto judjimo bruoas. Jeigu ekrano viduryje ties plyiu tursime sustiprinto judjimo viet, tai i abiej pusi tos vietos bus nuslopinto judjimo vie tos, paskui eis vl sustiprinto' judjimo vietos, vl nuslopinto judjimo vietos ir t. t Bet kadangi judjimo amplituda pareina nuo atokumo ir yra atvirkiai proporcinga atokumui, tai juo toliau nuo ekrano vidurio ir, vadinasi, juo toliau nuo plyio, juo silpnesnis bus judjimas sustiprinto judjimo vietose ir pagaliau pasidarys toks silpnas, kad jis nebegalima bus konstatuoti. I to, kas anksiau pasakyta, aiku, kad sustip rinto judjimo vietos bus ekrane ten, kur bang atlikti keliai pasiekiant ekran skirsis per

-S (4 )

X, X...

aplamai skirsis nelygiu pusbangi skaiiumi.

Tad

X, jeigu kampas a bus maas.

ia n reikia bet kur sveik skaii.

I ia ieina, kad atokumas tarp dviej gretim sustiprinto judjimo viet bus X. Kada kratutini bang i A ir B atlikti keliai pasiekiant ekran skirsis per X1 2 X, 3 X... n X, tada atatinkamose ekrano vietose mes tursime interferencij arba jud jimo panaikinim. Tada x dl mao kampo a bus ^ . X. Aiku, kad ir atokumas

tarp dviej artimiausi judjimo inykimo viet bus

itie santykiai duoda mums nustatyti bang ilg, imatavus plyio platum d plyio atokum nuo ekrano D, bet kurio sustiprinto arba nuslopinto judjimo bruoo atokum nuo ekrano vidurio (atokum x ), pamus dl n eilin bruo skaii. Prie t pai ivad mes galime prieiti remdamies idstytu Huyghenso pusban gi arba pusperiodi zon principu. Padkime, pavyzdiui, kad front AB sudaro e ios pusbangs, vadinasi, kiekviena plyio pus susideda i trij pusbangi. Taigi atstojamojo judjimo atsilenkimas, pasiekus bangoms ekrano vidur (vadinasi, mes ia kalbame apie tokias bangas, kuri spinduliai eina statmenikai ekranui ir plyiui), sudarytos vienos plyio puss pusbangi, bus, kaip mes jau inome, toksai pat bus atsilenkimas, sudarytas kitos plyio puss pusbangi. Taigi atstojamasai atsilenki mas bus di. Vadinasi, mes ekrano vidury ties plyiu tursime sustiprinto judjimo viet, bet engiant ekrane, sakysime, dein pus nuo ekrano vidurio O1 mes pasiek sime ekrane toki viet, kurios nebepasieks treioji deiniosios plyio puss pusbang (pirmoji pusbangs zona uima plyio vidur), nes plyio B krantas kalbamosios ekrano vietos atvilgiu ustos judjim i itos pusbangs. Bet tuo paiu laiku ita ekrano vieta bus pasiekta ketvirtos kairiosios plyio puss pusbangs judjimu, kuri pusbang yra u plyio kranto A. Vadinasi, itoji ekrano vietoje mes vis pirma tursime atsto jamj judjim nuo pirmj dviej deiniosios plyio puss pusbangi. Mes inome, kad atstojamasai atsilenkimas ituo atveju bus d i da. Toje paioje ekrano vietoje mes tursime atstojamj pirmj keturi kairiosios plyio puss pusbangi judjim, kuris, kaip mes jau inome, bus lygus di d? + ds = =T ! 2~ da) 4- ^ d4 = ^ ~ ^ d4 . Vadinasi, visas atstojamasai judjimas di = dL d*. Atsilenkimas d4 < dle Vadinasi,

bus lygus dA d2 f-

itoje ekrano vietoje mes tursime nuslopint judjim arba minimum judjimo. en giant toliau dein pus nuo ekrano vidurio mes pasieksime toki ekrano viet, ku rios nebepasieks judjimas nuo treiosios ir antrosios pusbangi i deins plyio pu ss. Vadinasi, i tos plyio puss pasieks ekran judjimas tik i pirmosios pusbangs. Bet tuo paiu laiku t ekrano viet pasieks judjimas i pirmj penki kairio

88

sios plyio puses pusbangi. Apskaitant atstojamj judjim kaip viruj nurodyta mes gausime atsilenkim, didesn kaip dx cb; vadinasi, pasieksime vl sustiprint judjimo viet, nors ir silpnesnio kaip ekrano vidury. Kas ia pasakyta apie deinij ekrano pus turi galios ir kairiajai ekrano pusei. Taigi iHuyghenso pusbangi zon arba pusbangi element principo mes prieiname prie btinos ivados, kad einant ban goms per ply, jeigu tas plyis neperdidelis palyginant su bang ilgiu, pasiekus ban goms ekran, ekrano vidury tursime sustiprint judjim, i abiej pusi nuslopint judjim, paskui vl sustiprint ir t. t. Vadinasi, tursime reikin, kuris inomas fizi koje kaipo difrakcija.

4 9 pie. sivaizduokime dabar sau, kad bangos pasiekia sien su visa eile tarp (palisad ar gard, ir. 49 ir 50 pieinius). Paymsime tarpo platum raide a ir skirianios du gretimus tarpus pertvaros platum raide b, ir pavadinsime a-f b palisado ar gardo elementu. Gretimj tarp takai, kurie yra atokume a-j-b vienas nuo kito, vadinasi atatinkamieji takai, arba koresponduojantieji takai. Tegu tok gard pasiekia plok ia banga. Tad kiekvieno tarpo kiekvienas takas Huyghenso principu darosi ban gavimo centru, i kurio visas puses koncentrinmis sferomis skleidiasi elementars bangos, kitaip sakant, skleidiasi spinduliai, sudarydami vairius kampus su statmeniu gardo linij AB. Kad iaikintume sau, koksai bus vis t bang efektas, pasiekus ekran ED (iur. 49 pie.), fiksuosime pluot lygiagrei spinduli, ieinan i i gardo tarp ir sudarani kamp a su stameniu linijai AB. Visus tuos spin dulius liu L galima suvesti ekran, sakysime, take P8 . Taigi itame take mes tu rsime atstojamj judjim vis elementari bang, ieinani i gardo to patie3 u. lenkimo kampo tarp. Ar itoje ekrano vietoje dus sustiprintas judjimas, ar nuslo pintas judjimas, pareis nuo to, kaip skirsis fazje vairios bangos, pasiekusios ekran, turint galvoj, kad lis L jokio fazs skirtumo judjime nesudarys. I tako B itiesi me linij BC statmenikai spinduli krypiai. Linija BC atvaizduos mums front bang, kurios skleidiasi lygiagreiais kampo a spinduliais. Skaitant nuo ito fronto iki ekrano jokio skirtumo judjimo fazje nevyks. Bet prie pasiekiant front BC vairs spin duliai turs atlikti vairius kelius. Kadangi gardo ploktje vis tarp dalels yra toje pat judjimo fazje, tai aiku, kad skirtumai judjimo fazje tarp vairi spinduli susidarys einant tiems spinduliams nuo gardo plokts BA ligi fronto BC. Pairsime du gretimus gardo tarpus AB ir CD (ir. 50 pie.). I t tarp ieina spinduliai, kurie sudaro vairius kampus su linija CF, statmenika gardo plok iai Usiimsime vis pirma tokiais spinduliais, kurie sudaro su linija CF kamp a. Spindulys AE prasideda take A 1 spindulys CG prasideda take C. Kadangi atokumas tarp t tak yra lygus a-f-b. tai A ir C bus atatinkamieji gardo takai. Pravedus i

 89

tako A linij AMK9 statmenikai spinduliams, aiku, kad plokt, einanti per it linij bus bang frontas ir, vadinasi, visos tos plokts dalels bus toje pat judjimo fazje. Taigi skaitant nuo itos plokts jokio skirtumo judjimo fazje pasiekiant ekran nebesusidarys. Visas skirtumas judjimo fazje susidaiys prie pasiekiant front AMK. Taip spindulys AE prasideda take A fronte AMK, o spindulys CG prie pasiekiant it front turi atlikti keli CM. Jeigu linija CM bus lygi sveikam skaiiui bang, tai skirtumas fazje tarp t dviej spinduli pasiekus ekran bus 2 rc, 4x, 61c... n2x, ir tuo atveju tie du spinduliai, suvesti j ekran liu, duos judjimo sustiprinim Jeigu gi li nija CM bus lygi pusei bangos arba nelygiam skaiiui pusbangi, tai spinduliai AE ir CG pasiek ekran skirsis fazje per ir duos judjimo inykim, Paimsime dar du kitus spindulius, ieinanius i atatinkani gardo tak, pa vyzdiui, spindulius BH ir DF (atokumas tarp tak B ir D irgi yra lygus a+ b). Prie pasiekiant front AMKspindulys BH padarys keli BL, spindulys DF keli DK. Keli skirtumas, kaip mat^rti i 50 pieinio, bus lygus DK BL = CM. Vadinasi, apie atstojamj judjim ekrane, kaip t dviej spinduli veikimo idav, tenka pa sakyti tas pat, kas pasakyta apie atstojamj spinduli AE ir CG judjim. Bet kiek vienam tarpo AB takui yra atatinkamas tarpo CD takas. Taigi visi spinduliai kampo a, kurie ieina i tarp AB ir CD, suvesti liu ekran, duos judjimo sustiprinim, kada CM = nXf ir judjimo panaikinim, kada C M = jeigu n bus bet kur is

sveikas skaiius. Kadangi visi gardo tarpai yra vienodos formos ir didumo, tai visi tie tarpai su daro poras, visais atvilgiais panaias por tarp AB ir CD. Vadinasi, visi kampe spinduliai, kurie ieina i vis tarp gardo, suvesti liu ekran take (ir. 49pie ), duos arba judjimo sustiprinim arba inykim. I 50 pieinio ieina CM = (aJb) sin a. Taigi atsimindami visa tai, kas anksiau pasakyta, mes tursime ekrano take (49 pie.) judjimo sustiprjim kada (a+ b) sin a = nX, ir judjimo inykim, kada (a -f*b) sin a = ^n ^ X. '

Kada kampas a = 0, tada skirtumas fazje bus irgi lygias 0. Vadinasi, visi spi:> dliai, kurie eina statmenikai gardo plokiai, suvesti liu ekrano tak 0 , duos judjimo sustiprjim. Eidami ekrane i tako 0 augtyn mes vis pirma pasieksime tok tak, kuriam veiks n = 0 , vadinasi, pasieksime tok tak, kuriame bus suvesti spinduliai tokio kampo a, kuris patenkina lygt (a -f b) sin a ^X. Vadinasi, itam

take mes tursime judjimo inykim. engdami ekrane toliau, augtyn, pasieksime tak P1 , kuriam veikia n l, arba (a+b) sin a = X. Taigi itame take bus jud jimo sustiprjimas. Toliau pasieksime tak, kuriam veikia lygtis (a+b) sin a = 3 A X. Taigi tame take judjimas inyks. Paskui pasieksime tak , kuriam veikia lygtis (a+b) sin a = 2X. itame take judjimas sustiprs ir 1. 1. Kas ia pasakyta apie virutin ekrano pus, reikia atkartoti ir apie apatin ekrano pus. Vadinasi, ieinan tieji i gardo tarp vairi kamp a spinduliai suvesti ekran liu duos ekratio vidury sustiprinto judjimo viet (kampo < z= 0 spinduliai), i abiej pusi bus i nykusio judjimo vietos, toliau i abiej pusi bus vl sustiprinto judjimo vietos ir 1. 1. Vienu odiu, ekrano ploktje mes tursime eil sustiprinto judjimo viet, per skirt interferencijos vietomis. Kaip sustiprinto judjimo vietos, taip ir interferencijos vietos ymimos i eils skaiiais 1, 2, 3 ... n, ir vadinasi I ries, ries, III ries ir 1. 1. interferencijos vietomis. Mes susidursime su interferencijos ir difrakcijos fenomenais kitame fizikos sky riuje, btent, .Garso moksle . Bet ypatingai didels reikms itie fenomenai turi optikos srityje. Tada mes gausime progos dar labiau sigilinti it fenomen esm.

V SKYRIUS.

Garsas.
1 . G arso spdi iorines prieastys.^G areo bangos. Garso charakteristika: garsingum as, tonas ir garso kokyb. Uim s ir trkim as. G arso greitum as. G arso atspindis (aidas) ir garso refrakcija.
Ictesime spaustuvus ir kietai suspausime vien plieno ploktels gal (ir. kit tos ploktels gal j al ir paleidus, ji ims vytuoti paprasto t\armoningo vytavimo dsniais. Jeigu isikis i spaustuv elastingos ploktels galas piakankamai ilgas mes pastebsime tuos vytavimus savo akimis. Bet darant isikius i spaustuv ploktels gal vis trumpesniu ir trumpesniu, ploktels vytavimai dary sis vis greitesni ir greitesni, ir pagaliau mes igirsime ton, ploktel ims skambti. Juo trumpesnis bus vytuojantis ploktels galas, juo augtesnis bus ms girdimas tonas. Taip pat atlenkus tempt styg i jos pusiausviros padties ir paleidus arba pabraukus j stryku, ji ims svyruoti ir kartu skambti. Taigi ia garso fizin prie astis yra paprastas harmoningas fizini kn vytavimas. Bet ir visais atvejais garso prieastis bus ta ar kita fizini kn vibracija arba, aplamai, j periodiki judjimai. Ms girdjimo organ aus, tarpininkaujant orui arba kitam kuriam fiziniam mediu mui, veikia itie periodiki judjimai, per vidurins ausies labi rintonervus jie suteikiami smegen centrams ir sudaro ten ne inomu mums bdu garso spd. Kad tarp mechaniko veik snio ir ausies turi tarpininkauti oras, kad galt susidaryti garso spdis, aiku i to fakto, kad mes negirdsime elektros skambuio, jeigu jis skambs padtas po oro siurblio recipi entu, evakuavus i to recipiento or. Antr vertus, kad netik oras, bet skysti ir kieti knai gali tarpininkauti perduodant ausiai mechaniko veiksnio veikim, ieina i to visiems ino mo fakto, kad mes galime aikiai girdti pasinr vandeny, arba girdti laikrodlio muimus, padto ant vieno stalo galo, pridj aus prie kito stalo galo. Taigi tas fenomenas, kur mes vadiname garsu, susideda i fizini ir psichini element, btent: i mechanik periodini to ar kito fizinio kno jud jim, i suteikimo t judjim per or, vanden, med, aplamai per bet kur fizin kn ausies elastingai plknelei (,tympa1 pie. numM ), kurios judjimai pagaliau per vidujin ir vidurin aus suteikiami nervams ir smegen centrams. Fizikos udavinys itirti tik mechanikas garso prieastis, kitaip sakant, konstatuoti, kuriomis slygomis susidaro tie mechaniki judjimai, kurie sudaro garso spd, kuriuo bdu tie judji mai perduodami toliau ,ir koks ryys tarp garso spdi vairenybs ir t mechanik judjim variacij. Is to fakto, kad garsas ne akimirksniu pasiekia aus, bet turi tam tikr greitum, paskui i inomo mums garso atspindio, refrakdjos ir interferencijos reikini, mes darome pakankamai pamatuot ivad, kad garsas skleidiasi bangomis, nes bangavi mas kaip tik charakterizuojasi visais nurodytais ia poymiais.
1 pie.). Atlenkus

 92

Priminsime ia, kaip susidaro bangos ore (ir. IV skyriaus 4 ). Elastinga ploktel, atsilenkdama i savo normals padties, sakysime, dein pus (1 pie.), staiga suspaudia artimiausi oro sluogsnj ir uvaro, taip sakant, it oro sluogsnj ant Idto oro sluogsnio. Tasai oro sluogsnis irgi susispaudia ir suspaudia dar tolimesn sluogsnj ir 1.1. Taigi sudarytas atsilenkusios ploktels oro suspaudimas, arba kom presija, skleidiasi ore tam tikru greitumu. Pasiekus maksimum atsilenkim j dein pus ploktel grta atgal savo pusiausviros padt. Artimiausias oro sluogsnis seka ja ir pleiasi: tarytum ploktel dabar tempia it artimiausi sluogsnj. Tasai artimiausis sluogsnis tempia antr, antras trei ir 1. 1. ir, vadinasi, dabar grtant ploktelei normal padt toksai oro isipltimas arba dilatacija skleidiasi ore. itie oro su spaudimai ir tempimai, kurie periodikai seka vienas kit, ir sudaro bang ore, taip kad kiekviena banga susideda i kompresijos ir dilatacijos sluogsni. Oro staigs adiabatiniai suspaudimai ir isipltimai vyksta ta paia linija, kuria skleidiasi banga. Taigi mes ia turime iilgines bangas. Tokios pat iilgins bangos susidaryt ir Det kuriame skystyje, jeigu elastinga ploktel vytuot tame skystyje. I prityrimo mes inome, kad garsas pasiekia ms aus kiek vliau kaip iorinis veiksnis, kuris yra to garso prieastis, ms ak. Iovus i autuvo arba patrankos mes i pradios pastebime ugnies ybteljim ir tik paskui girdime v. Taip pat mes i pradios matome aib ir tik vliau ms aus pasiekia griaustinis. Taigi gar sas reikalingas tam tikro laiko, kad pasiekt ms aus i maesns rba didesns tolumos. Kadangi garsas skleidiasi bangomis dujose ir skysiuose iilginmis ban gomis tai jis skleidiasi tokiu pat greitumu, kaip ir tos bangos. Vadinasi, garso greitumui apskaityti veikia Newton'o Laplace formula, su kuria mes jau pasipaiI / P nome bang mokslo skyriuje 6, btent: V= y k -^9 kur k reikia santyk tarp duj arba skysi dviej lyginamj ilim nuolatinio spaudimo ir nuolatinio trio, P reikia spaudim ir d tankum. Einant ita formula iilgins bangos skleidiasi ore greitumu 0 temperatrai, jeigu oras sausas. 331,7 metr per sekund esant O Kad surastume, kaip pareina garso bang greitumas nuo temperatros, atsimin sime, kad, einant Boyle-Mariotto dsniu, duj tankumas yra tiesiai proporcingas spaudi mui ir kad spaudimas, einant Gay-Lussaco dsniu, yra binomin temperatros funkda. Taigi spaudimas P = cd (1 +at). ia o = 0,00367 duj sktimosi koeficientas, o c yra proporcingumo konstanta tarp spaudimo ir tankumo. Vadinasi, garso bang greitumas V = k ? = V k ^ ^ d + at) |/kc(l + t). Paskutin lygtis veikia temperatrai t. Temperatorai gi 0 veikia lygtis V0 = j/kc. I it abiej lygi ieina V = V 0 ]/T + Tai ir bus lygtis, kuri rodo, kaip mainosi garso bang greitumas su temperatra. Kada ta temperatra nedidele, tada ms lygtis atrodo taip: V = V 0 ^ (l4 - = 3 3 1 7 0 4 6 1 1, ireikiant greitum centimetrais ir turint galvoje, kad ita lygtis veikta tik sausam orui. Drgname ore garso bang greitumas, aplamai, bus didesnis, nes, kaip jau mes inome, drbis oras yra lengvesnis kaip sausas oras. Paymsime sauso oro tankum do ir atatinkam bang greitum raide V0 , drgno oro tankum raide d ir atatinkam bang greitum raide V. Tada mes tursime V = k ~ ir V0 = k ~
u ao

Vadinasi, ^- = ^ 7 ?*
V0 d

Pastangos tiesioginiu eksperimentu garso greitumui surasti daromos buvo nuo seniausi laik. Visi panaos eksperimentai remiasi tuo inomu faktu, kad viesos signalas daug greiiau pasiekia ms ak, kaip garsas i tos paios vietos ms ausj.

Mes iandien inome, kad viesa skleidiasi ore 1.000.000 syki greiiau, kaip garsas. Todl paprasiausias bdas surasti garso greitum, tai vadinamuoju stop - laikrodiu ure gistruoti ugnies ybteljim, iovus patrankai, ir paskui v. inant patrankos atokum, padalinus t atokum i laiko tarp dviej spdi: viesos ir garso, gausime garso grei tum, nes viesa pasiekia ms akis gangreit akimirksniu. Bet ia tenka skaitytis vis pirma su tuo faktu, kad ore visada yra ioks toks vjas, kuris, taip sakant, pagavs oro bang nea su savimi. Vadinasi9 jeigu vjas puia nuo garso altinio sekjo pus, tat garso greitumas bus didesnis. Jeigu gi vjas puia nuo garso altinio pus, prieing sekjo vietai, tai garso greitumas bus maesnis. Aplamai, puiant vjui mes tursime darbo ne tik su bang greitumu ems atvilgiu, bet ir su paties oro greitumu ems atvilgiu. Tegu B B1 bus atokumas tarp dviej viet (ir. 2 pie.).

* pie. Ktiesime per vidur linijos B B 1 statmen DC ir sujungsime takus C, B ir B 1 linijomis BC ir C Bt. Tegu tos linijos reikia garso greitum parimusiam ore V. Tegu Wnija AC atvaizduoja vjo greitum v ir tegu vjo kryptis sudaro kamp a su linija Tad aiku, kad AB1= B 1 D + AD = BD j- AD - V 1 , bus garso greitumas su vju (vektorini dydi sudties dsniu) ir BA = BD - A D = V2, bus garso greitumas prie vj. Is trikampio (2 pie.) B D C ieina BD --|/BC3 CD2 ^-J/V v2 sinfia ir i tri kampio ADC AD = Vcosa4 Taigi V1 = J/V 2 v3 sin'2 a -r v cos a = (V* v2sin2a) V a4+ v cos a = V ^ l V a + -y laipsnius -y, didesnius kaip du. jeigu ivyst binom (Va v2sin2a)1 / * atmesime

Tuo pat bdu greitumui prie vj mes gausime V2 (V2 v* sin2a) lh v cos a = = V ( l v cos Q y Tegu tjL bus laikas, reikalingas garsui padaryti keli L

tarp dviej tak su vju, ir t2 bus laikas, reikalingas atlikti t pat keli prie vj. Tada = ^ - ir ta= ^- ir t laik aritmetinis vidurys t = arba

1 + **1 +cos2(4
i\a u a u g i o a ljjr A O Kadangi santykis

i kl,r eina v = t { 1+ T v i (i + cosJ 4

/100 VlOO
a ia iii c A u p v i 1111^.11 dalis u darant eksperimen-

y
^

u iv .i\c iu ii^ u u u a u iu v o itio niekad nebna didesnis kaip

v* V2 tus, tai -yj yra labai maas dydis ir todl narys (1 + cos2 a) gali bti atmestas Taigi garso greitumas V = -p Vadinasi, surad laik, kuris reikalingas garsui padaryti keli tarp dviej viet su vju ir prie vj, pam t dviej laik aritmetin vidur ir padalin i to aritmetinio

; -

vidurio atokum tarp dviej viet, mes gausime garso greitum tyliame ore. Taigi norint eliminuoti vjo tak, reikia daryti vadinamieji abipusiai ksnerimentai reikia registruoti laik bgant garsui su vju ir prie vj. Eil toki eksperiment naujausiais laikais buvo padaryta Derhamo Angtijoje 1708 metais. Atokume 12,5 angl myli Esekse ant dviej kaln buvo pastatytos dvi patrankos su dviem sekjais. Buvo aunama i eils i vienos ir i kitos patran kos ir laikrodiais buvo registruojamas laikas tarp patrankos ybteljimo ir jos garso. Derhamas tuo bdu konstatavo, kad garsas nukeliauja 12,5 angl myli per 55,5 se kundas su viu ir per 63 sekundas prie vj. Vadinasi, vidutinikai per 59,2 sekun das. ^ I ia jis apskait garso greitum kaip 1162 pdos arba 348,1 metr per sekund. Bet ituose eksperimentuose neeliminuotos dar dvi klaid prieastys. Vis pirma pa prastu laikrodiu sunku nustatyti sekund dalis, antra vertus, tarp gauto viesos arba garso spdio ir tarp uregistravimo praeina, tiesa, labai trumpas, bet ioks toks laikas, ir tas laikas pareina nuo sekjo asmens individuali ypatybi: vienas greiiau ure gistruos laik, kitas liau. Kad bt eliminuota ita paskutin klaidos prieastis, reikia, apskaitant garso greitum, apskaityti vadinamoji asmens lygtis. Vis papras iausias bdas sumainti it klaid, tai vedant vadinamuosius abipusius eksperimen tus; padarius vien por eksperiment, pakeisti vietomis sekjus. Bet tiksliausiai bus pasielgta padarius tam tikrus atskirus eksperimentus, kad surast kiekvienam sek jui jo asmens lygt. Visa tai buvo kiek galint apskaityta Prancz Akademijos Komisijos, kuri 1738 metais dar eksperimentus tarp Montmartre ir MorUlhry 17 18 angl myli atokume. Montmartre yra Paryiaus observatorija, o Monilhry pilis Chateau de Lay. T eks periment idava buvo 337 metrai garso, greitumui temperatroj 6 C. Vliau 1822 metais buvo padaryta irgi eil eksperiment netoli nuo Paryiaus su rezultatu 341 metras temperatroj 16 C. {doms taipgi eksperimentai padaryti Tyrolyje Stampfero ir Myrbach 1823 metais, tarp dviej punkt, btent, ant kalno virns. ir ant to paties kalno 1364 metrais emiau. Darant eksperimentus abipusiai buvo konstatuota, kad garso greitumas toks pat einant kaln ir nuo kalno. Vadinasi, garso greitumas nepareina nuo spaudimo, kaip tai ieina i lygties V = V0 ]/1 + a t. Tokie pat eksperimentai buvo pakartoti 1844 metais veicarijoje ant kalno Faulhorn dviej sekj: Bravais ir Martin, tarp dviej kalno viet, kuri augiai skiriasi 2079 metrais. Buvo konstatuota, kad aunant kaln ir nuo kalno garso greitumas O 0 temperatroj yra lygus 332,4 metro. Priminsime ia dar eksperimentus garso greitumui nustatyti, kurie buvo padaryti vairi arktik ir antarktik ekspedicij metu, prie temperatr ymiai emesni kaip 0. T eksperiment vaisiai gali bti ireikti formula V = 333 + 0,6 t (metrais) temperatroms nuo IO0 iki 45 C. Taigi ita formula pilnai tinka pirma duotajai teorinei formulai. 18621866 metais garso greitumo klausimu usim garsus prancz fizikas Regnaultas. Jo eksperimentai dar ir iandien laikomi klasikais itoje srityje. Regnaultas dar eksperimentus atvirame ore ir vairaus diametro ir vairaus ilgio vamzdiuose, savo laboratorijoje. Eksperimentai atvirame ore buvo daromi Polygone de Satory, netoli nuo Versalio, aunant i patrank. Eliminuoti vjo takai eksperimentai buvo daromi abipusiai. Patrankos buvo pastatytos dviejose vietose 1280 metr atokume ir kitose dviejose vietose 2445 metr atokume. Eliminuoti asmens lygiai, arba asmens klaid prieasiai, vio laikas ir garso atjimo laikas buvo registruojami elektrikai ant to paties chronografo cilindro. (Apie chronografus su sukamais cilindrais irk 2 .) Skersai patrankos ioties buvo itempta viela, kuri sudar chronografo galvaninio tinklo dalj. Iovus, viela bus nutraukta ir, vadinasi, bus nutraukta elektros srov chronografo galvaniniame tinkle, ir tos srovs nutraukimas bus uregistruotas chrono grafo sukamame cilindre toje vietoje, kur yra sekjas, ir galima sakyti tuo paiu laiko momentu, kada vyko vis, nes elektros srov bga per vielas greitumu, kuris

 95

700.000 -80.0U0 syki didesnis kaip garso greitumas. Toje paioje vietoje buvo pa dtas garso receptorius, kad pagaut patrankos vio padaryt gars. Tas receptorius buvo ne kas kita, kaip ruporas, vadinasi, platesnis vamzdis, kgio pavidalo, kurio pla tesn iotis prim garso bangas. Siauresn iotis buvo sujungta su platesniu cilindro pavidalo vamzdiu, kurio kitas galas buvo udarytas elastinga membrana i kauuko. Sita membrana, lautomis svirtimis sujungta su kito galvaninio tinklo relais (arba elek tromagnetiniu aparatu), ant to paties chronografo cilindro registravo garso atjimo laik irgi pertraukdama antrojo tinklo srov, nes pasiekus garso bangai membran, pasta roji ikils, irtas ikilimas tam tikiu mechanizmu pertrauks srov. Regn aultas man, kad sunaudojus automatik elektrik registracij bus eliminuota asmens klaid prieastis. Bet jis pats varydamas savo eksperimentus sitikino, kad ir automatiki mechanizmaie lygiai kaip ir gyvi padarai, turi savo asmens lygt, kitaip sakant, yra klaid priea stys, kurios pareina nuo mechanizmo ypatingum. Mat, membrana, sudavus jos pa viri bangai, ne akimirksniu pertraukia elektros srov, bet per tam tikr trump laik, kurio didumas pareina nuo membranos fizik ypatybi ir nuo transmisijos mecha nizmo konstrukcijos. Taigi Regnault'o buvo padarytos pastangos, kad nustatyt, asmens lygt jo pavartotu automatikai registruojaniu aparatu. Bet visgi visikai eliminuoti ita klaid prieastis ir Regnauitui nepasisek. Regnault'o eksperiment vaisiai: V0= 331,37 metrai per sekund 1280 metr atokume nuo patrankos iki recep* toriaus ir V0= 330,71 metr per sekund 2445 metr atokume. Paskutin skaii pat* sai Regnaultas laiko tikresniu. Kaip jau paminta, tuo paiu laiku Regnaulfas var eksperimentus su garso grei tumu savo laboratorijoje vairaus diametro vamzdiuose nuo 0,108 mtr. iki 1,1 metr ir ilgio ligi 4900 metr. ituose vamzdiuose buvo sekama tiesiogin ir atkartotinai atmuta banga. Receptoriussuelastinga membrana buvo padtas ne tik ant galo vamzdio, bet ir vairiose vamzdio vietose, ir registracija buvo daroma ne srov nutraukiant, bet srov udarant. Kadangi atmuta banga bus silpnesn kaip tiesiogin banga, kitaip sakant, atkarto tinai atsimuus bangai jos amplituda vis mas, tai varant ituos eksperimentus Regnaultas galjo konstatuoti, kaip garso greitumas pareina nuo bangos stiprumo arba amplitudos. Be to, jis galjo konstatuoti, kaip garso greitumas pareina nuo vamzdio diametro. Pagaliau Regnaulfas pavartojo vairius garso altinius, kaip parakas, vandenilio ir deguo nies miinio sprogimas ir muzikalis instrumentas, ir konstatavo, kad garsas i vairi altini skleidiasi tuo paiu greitumu. Bet ir itoj eilj eksperiment jam nepasisek pilnai eliminuoti registruojani aparat asmens* klaid, nors ta klaida ir buvo su mainta ia labai ymiai. it laboratorijos eksperiment idava tokia: 1) Garso greitumas maja, majant bang amplitudai iki tam tikro ribos dydio. Taip susprogdins 1 gram parako ir sekdamas tiesiogin ir atkartotinai atmutas bangas plaiame vamzdyje Regnaultas konstatavo, kad garso greitumas puola nuo 334,16 ligi 330,52 metro per sekund; 2) Garso greitumas auga, augant vamzdio diametrui. Pavyzdiui, garso greitumas vamzdyje. 0,108 metr diametro vamzdyje buvo 324,25 metrai, o vamzdyje 1 metr diametro 330,3 metr. Paskui Helmholtzas ir Kirchhofas dav formul: V = V 0 ( l 5~|/if) kuriai Pilnai atatinka Regnaulto eksperiment idavos. itoje formuloje N reikia danum, D vamzdio diametr ir c tam tikr konstant, kuri pareina nuo sekjo asmens ypatybi; 3) garso greitumas visikai nepareina nuo garso altinio; 4) garso greitumas nepareina nuo spaudimo. Regnaulfas savo laboratori joje sek garso greitum prie spaudim nuo 247 m/m. ligi 1267 m/m. gyvojo, sidabro stulpo;

 1)6

5) asmens lygties" taka reikiasi juo labiau, juo silpnesnis garsas, ir juo ma iau juo stipresnis garsas. ita ivada i Regnault'o eksperiment 1871 metais buvo dar patikrinta Stoneso eksperimentais, kuris konstatavo, kad ta idava vienodai lieia registruojanius automatus ir gyvus sekjus. Ston esas man, kad jeigu du sekjai dviejose vietose turt t pai asmens lygt*, tai klaida dl tos prieasties, vedant abipusiai eksperimentus, bt eliminuota savaime. Taip pat galima bt eliminuoti klaida dl tos prieasties ir esant skirtumui tarp dviej sekj asmens lygi* su ta taiau slyga, kad tos lygtys kiekvienam sekjui bt pastovs dydiai. Tada reikt tiktai, padarius vien eksperiment, atlikti kit, pakei tus vietomis sekjus. Bet Stonesas savo eksperimentais Cap-Towne kaip tik konstatavo, kad sekjo asmens lygtis* nra pastovus dydis ir tarp kita ko pareina, kaip ir auto matikai registruojani aparat, nuo garso stiprumo: tas dydis yra ymiai maesnis esant stipresniems garsams, ir atvirkiai. Taigi ir Stonesui nepasisek visikai eliminuoti klaid prieasties. Jam tik pasisek ita klaida sumainti, kaip ir Regnaultui. Nurodyt Regnaulto eksperiment bendras rezultatas toks: garso greitumas prie O 0 temperatros sausame ore yra lygus 330,6 metr per sekund. itas skaiius ir ian dien laikomas tikriausiu, nes vlesniais laikais kit eksperimentatori gauti skaiiai maa kuo skiriasi nuo Regnaulto skaiiaus. Paminsime tik ia dar kad pranczai Violle ir Vautier savo eksperimentais konstatavo, kad garso greitumas yra tas pat vairi vairiausioms notoms, kitaip sakant, nepareina nuo bang danumo arba nuo ju ilgio, kaip tai ir turi bti einant lygtimi V = k kuri veikia vairi ilgi ban

goms (ir. IV. skyriaus 6 , Bang mokslas). Regnaulfas savo laboratorijoje nustat garso greitum ne tik ore, bet ir kitose dujose. Paymsime oro tankum esant t temperatrai raide d0 ir vandenilio tankum esant tai paiai temperatrai raide dH. Tad garso greitumas ore bus Vo = 1 / k

de

ir vandenilyje V h =

1/
"

k JEi . dH

l / z ? . Vadinasi, garso greitumai Vh r d0 vairiose dujose bus atvirkiai proporcingi kvadratinms aknims i t duj tankum. I ios lentels matyti, kad itas dsnis pilnai tinka Regnaulto eksperimentams: Duj rys H2 CO2 NO2 NH3 v Regnaulto nustatyt. ~ i ! I i 3,801
Os SO O G

Padalin pirmj lygt antrj gausime:

San tyk isl/ 5? v di 3,682 0,8087 0,8100 1,3025

0,8003 1,2271

Gia reikia santyk garso greitum paymtose dujose ir ore i eils. Taip o vandenilyje garsas skleidiasi greitumu 3,8 syki didesniu kaip ore toj paioj tem peratroj. 1883 metais rugpjio 26 ir 27 dien vyko baisi erupcija Krakatoa vulkano, Zondo archipelage. Rugpjio 27 dien vyko milinikas sprogimas, kuris ymi kalno dal imet augtyn. Sudaryta to sprogimo banga buvo tiek galinga, jog ji buvo jau iama 3000 kilometr atokume nuo sprogimo vietos ir apm plot arti i/ dalies

 97

viso ems ploto. Taigi ita banga, skleisdamosi ems paviriuje, paliet visus baro metrus nurodyto ploto ribose ir buvo uregistruota automatikai registruojaniais apa ratais. it registracij studijos parod, kad ita banga turjo greitum 321 metr per sekund ir kad per 18 valand ji pasiek ems paviiuje viet, diametraliai prieing Krakatoa, nuo ia atsimu ir vl pasiek t pai viet, taip kad dar per 127 valan das itoje vietoje sprogimo banga buvo jauiama. Taigi mes ia turime eksperiment su garso bang greitumu milinikame maste, ir, turint galvoje vis eil neivengiam klaidoms prieasi apskaitant rezultatus, reikia pripainti, kad tas eksperimentas pakan kamai patvirtina laboratorijos eksperimentus. 1826 metais Genevos fizikai Colladonas ir Sturmas dar eksperimentus Genevos eere surasti garso greitumui vandeny. Dviejuose garlaiviuose ant eero buvo abudu sekjai. Nuo vieno garlaivio su lynu buvo nuleistas j vanden varpas vieno metro gilumoje, nuo kito garlaivio toje paioje gilumoje buvo leistas ruporas, skardos vamz dis 3 metr ilgio. Platesnis vamzdio galas vandeny turjo diametr 2-j decimetr ir buvo udarytas membrana. Siauresnis galas buvo ant vandens garlaivyje prie sekjo ausies. Garlaivyje su varpu tuo paiu laiku tam tikru sviri mechanizmu buvo sprog dinamas parakas ir suduodamas varpas. Sekjas kitame garlaivyje stop-laikrodiu re gistravo ugnies ybteljimo laik ir garso spdio laik. Atokumas tarp garlaivi buvo mainomas ir pasiek 14.000 metn. itais eksperimentais Colladonas ir turmas rado 1435 metrus per sekund, kaip garso greitum vandeny esant vidutinei tempera trai 8C. IV skyriaus 6 jau mes matme, kad i formulos V = k esant tempera

trai 4C iilgini bang greitumas vandeny yra lygus 1425 metrams. (Priminsime, kad itoje formuloje E reikia vandens torio elastingumo modul izoterminiam vandens suspaudimui, o k reikia santyk tarp adiabatinio ir izoterminio moduli, kuris santy kis yra lygus santykiui vandens lyginamj ilim nuolatinio spaudno ir nuolatinio trio). Taigi teorija ir eksperimentas ir ia maai apsilenkia vienas su kitu. Threlfall ir Adair porte Jacksonl Australijoje, matavo sprogimo bang greitum vandeny, kuriam jie gavo skaii 1500 metr per sekund. Taigi sprogimo bang greitumas vandeny yra kiek didesnis kaip paprasto garso greitumas, bet yra tos pa ios ries dydis. Kietuose elastinguose knuose garsas gali skleistis iilginmis, skersinmis ir va dinamomis paviriaus bangomis. Kada kietas knas tempiamas arba spaudiamas ne i vis pusi vienodai, bet vienpusikai, sakysime iilgai, tai keiiasi ir to kno tris ir forma. Taigi, apskaityti iilgini arba kompresijos bang greitumui kietame ela4 stingame kne, reikia pavartoti modulis iilginiam tempimui, kuris yra lygus k fkur reikia inom jau mums kietumo modul, o k trio elastingumo modul (iflf. IV skyrius 6 ). Taigi kietame elastingame izotropiniame kne iilgini bang greitumas

Jeigu mes turime darbo su kietais ilg ir laib stieb arba styg pavidalo knais, tai tempiant tokius stiebus j skerskrodio ploto sumajimas yra labai maas ir ne* turi reikms palyginant su ilgio padidjimu, nes j diametras yra maas palyginus su j giu. Taigi tokiais atvejais iilgini bang greitumas stiebuose arba stygose apskai tomas i formulos V = ia Y reikia Youngo modul (ir. II skyriaus

7 pusi). Skersos gi bangos kietame elastingame kne skleidiasi greitumu V = Y kur t], kaip jau pasakyta, reikia kietumo modul.

-- 98 -

Pagaliau pavirutiniuose kiet kn sluogsniuose gali susidaryti bangos, panaios bangas vandens paviriuje arba kito kokio, skysio paviriuje. Kaip jau pasakyta IV skyriaus 4 , tokios bangos susideda i skers ir i iilgini bang, nes dalels ia atlieka periodinius judjimus ratais arba elipsmis. Kalbant apie kiet kn vibraci jas, kaip apie garso altinius, mes tursime progos painti, kad garso greitumas kie tuose knuose vairiomis aplinkybmis atatinka duotoms ia formuloms. Atkreipsime ia dar tik dmesj ems drebjimo bangas, kurios skleidiasi gi lesniuose ems sluogsniuose chordomis nuo ems sjdio vietos visas puses ir aikiai gali bti konstatuotos kampiniam atokume ligi 30 nuo ems drebjimo vie tos. Seismografai iki nurodyto atokumo aikiai registruoja bangas ems vidury. Seismograf registracij studijos rodo, kad ems drebjimas sudaro tris bang ris: 1) iilgines bangas, kurios skleidiasi chordomis nuo ems drebjimo vietos j visas puses greitumu 10 kilometr per sekund, kuris greitumas atatinka formulai V = " j/ k ^ ^ ^ antra bang ris, kuri seka pirmj, skleidiasi chordomis

greitumu 6 kilometrai per sekund i formulos V = y rjd. Tai bus skersos bangos ir 3) treios ries bangos seka pirmas dvi ris, susideda i palyginant ilg bang ir skleidiasi 3 kilometr greitumu per sekund. itos bangos skleidiasi ne chordomis ems vidury, bet pavirutiniuose ems sluogsniuose, apibgdamos vis em. Paprasti harmoningi fizini daleli net ir kn harmoningi svyravimai yra harmoning sinus bang altinis. Aplamai gi fizini kn periodiniai judjimai su daro sudtins formos bangas j aplinkoje. Kadangi iorin fizin garso prieastis visuomet yra paprastas harmoningas fizini kn vytavimas (muzikaliai garsai), arba netaisyklingas t kn judjimas (imas, trukmas) ir kadangi garso greitumas duj ikuose, skystuose ir kietuose knuose ireikiamas ta paia formula, kaip ir vairios ries bang greitumas tuose knuose, tai fizika laiko neabejotinu faktu, kad garsas skleidiasi bangomis ir, ieinant i to fakto, aikina garso charakteringus poymius arba ypatingumus, kuriuos normalio mogaus ausis sugeba atskirti. ia mes turime galvoje vis pirma tris charakteringus poymius: 1) garso arba notos stiprum arba intensy vum; 2) notos auktum, arba ton ir 3) notos kokyb, arba tembr. Ta pati nota, sakysime basas, gali bti stipresn arba silpnesn, ir ms ausis aikiai pagauna it skirtum. Savaime aiku, kad garso arba notos stiprumas pareina nuo bangos energijos, o ta vidutin energija, einant IV skyriaus 6 , apskaityta trio vienetui yra lygi d 0 vsam bangos uimtam triui ~ dV j a^ 2 ia a reikia bangos svyravimo amplitud, dkno, kuriame skleidiasi bangos, tankum, v bangos uimt tri ir T bangos period. Taigi turint t pai not didesnio ir ma esnio stiprumo, vadinasi, paliekant be atmainos d ir T, notos stiprumas bus propor cingas svyravim amplitudos kvadratui, nes energija proporcinga amplitudos kvadratui. Toliau ms ausis aikiai jauia skirtum tarp atskir to paties stiprumo not, saky sime, tarp baso ir diskanto. Bas mes vadiname emesniu tonu, o diskant augtesniu tonu. Kad iaikintume, nuo kurio bang dydio pareina itas notos augfumas arba tonas, pasinaudosime aparatu, kur atvaizduoja 3 pieinys. Mes ia turime kartono arba metalo skritul su keturiomis eilmis skyli, igrt skrituly keturiais koncentri niais ratais. Tegu skaiius skyli einant nuo vidurinio rato j iorin bus i eils 20, 25, 30 ir 40. Kaip rodo pieinys, itas skritulys umautas ant aies, kuri galima sukti didesniu arba maesniu greitumu, sujungus aies skriemul su didesniu ratu begaliniu niru. Pastaius sulenkto stiklo arba metalinio vamzdio B iot, sakysime, ties vidu riniu ratu, puiant dumtuvais per it vamzdj or ir sukant skritul, kaskart, kada vamzdio B iotis atsidurs ties skyle, per skyl bus ivarytas nedidelis oro kiekis, kuris ore sudarys kompresijos ir dilatacijos bangas. Per tam tikr laik, per kur skritulys A pasisuks lanku, kuris yra lygus atokumui tarp dviej kaimyni skyli, vl per skyl ieis trumpas impulsas, kuris sudarys ore iilgin bang ir t. t. Taigi puiant or per vamzd B ir sukant tam tikru greitumu skritul A, mes suteiksime orui eil impuls

90

taisyklingai sekani vienas paskui kit. Pasiekus skrituliui tam tikr greitum mes igirsime em not. Didinant it greitum nota darysis augtesn. Tegu, pavyzdiui, skritulys daro 10 ski per sekund. Tada psdami or per vidurinio rato skyles mes suteiksime orui u skri tulio A 200 impuls per sekund, kitaip sakant, sudarysime iilgin bang, kuri daro 200 svyravim per sekund arba kurios danumas yra lygus 200 (vadinasi, periodas T Jeigu mes dabar padsime vamzdio B iotj ties antrojo rato skylmis, tai sukant skritul tuo pa iu greitumu mes per sekund su teiksime orui 250 svyravim. Nota bus augtesn. Padj vamzdio B gal ties treiuoju ratu, suteiksime orui 300 svyravim per sekund ir, vadinasi, sudarysime bang danu mo 300. Pagaliau padj vamzdio B gal ties ketvirtu ioriniu ratu, suteiksime orui 400 svyravim per sekund ir sudarysime bang da 3 pie. numo 400. Nota tada bus vis augiausia. Padidin skritulio greitum, sakysime, dusyk, kitaip sakant, darant skrituliui 20 ski per sekund, ir pastat vamzdio B gal ties pirmuoju viduriniu ratu, gausime dabar bang danumo 400, vadinasi, tokio pat danumo kaip nuo ketvirto iorinio rato, darant skrituliui 10 ski per sekund. Paddami vamzdio B gal ties antruoju, treiuoju ir ketvirtuoju ratu gausime i eils bangas danumo 500, 600, 800. Visos tos bangos sudarys dabar augtesnes notas, kaip darant, skrituliui 10 ski per sekun d, bet bang danum santykiai bus tie patys, kaip ir pirmuoju atveju. Taigi apra ytu ia aparatu, kuris vadinasi Seebecko sirena, mes konstatuojame, kad notos augtumas arba tonas pareina nuo bang danumo, arba nuo svyravim skaiiaus per sekund: juo didesnis bus tas skaiius, juo augtesnis bus tonas, juo maesnis bus tas skaiius, juo emesnis bus tonas. Ms ausis yra ypatingai jautri ito garso charakteringo poymio atvilgiu. Trukmu, imu mes vadiname gars, kuris susi deda i vairi vairiausi ton. Ms ausis danai gali iskirti atskirus tonus, i kuri susidaro trukmas. Jeigu mes padtumm ties kiekviena eile Seebecko sirenos skyli atskir vamzd ir pstume per visus keturius vamzdius or tuo paiu laiku sukdami skritul tam tikru greitumu, tai mes gautume keturius tonus, kuri svyravim skaiiai santykiuoja kaip 4: 5: 6:8. Skambant tiems tonams tuo paiu laiku mes gauname malon spd, ir todl spd, sudaryt tais keturiais tonais, mes vadiname akordu. Emus sukti skritul A greiiau, visas akordas pasidarys augtesnis pasiliekant santykiams tarp atskir ton tiems patiems. Paymsime ia dar, kad tonai, kuri svyravim skaiiai santykiuoja kaip 4:8=1:2, sudaro interval, kuris vadinasi oktava (emesnis tonas vadinasi pagrindiniu tonu, o augtesnis tonas oktava). Intervalastarp ton, kuri svy ravim skaiiai santykiuoja kaip 4:5, vadinasi didioji tercija, ir pagaliau intervalas 4:6=2:3 vadinasi kvinta. Taigi pagrindinis tonas, arba prima, didioji tercija, kvinta ir oktava visuomet sudaro akord, kuris daro mums harmoning malon spd. Apraytus ia santykius galima nagrinti dar kitu labai paprastu aparatu, kur atvaizduoja 4 pieinys. Tai yra Savarto aparatas. Jis susideda i eils skrituli arba disk su krumpliais, arba dantimis, ant periferijos, taip kad dant skaiius pirmojo,
Vatio)*

100

antrojo, treiojo, ketvirtojo ir t. t. disk atatinka santykiui 20: 25: 30: 40. ,Sukant ituos krumpliuotus diskus icentrine maina, djus j koj j icentrins mainos api. kakl ir lieiant periferij vieno i disk korta (kartono ploktele) arba metaline plok tele, kiekvienas disko dantis, ukliuvs u ploktels, atlenks j, ir atlenkta ploktel suteiks orui impuls. Eil impuls seks vienas kit laikotarpiais, kurie reikalingi pasi sukti diskui lanku, kuris yra lygus tarpui tarp dviej gretimj dant. Eil taisyklin gai sekani vienas paskui kit impuls sudarys ore harmoning bang ir duos mums spd muzikalio tono. Taigi aiku, kad ita vadinama kort sirena veiks panaiai kaip Seebeck'o skritulio sirena.

4 pie.

5 pie.

Pagaliau charakteringas garso poymis, kuriam normalio mogaus ausis yru jautri, vadinasi garso kokyb arba tembras. Mat, ta pati nota tam tikro augtumo, sakysime, basas, vairi muzikali instrument daro nevienod spd. Mes aikiai jauiame skirtum, sakysime, tarp vargon ddos, violonls baso ir mogaus. Ka dangi harmoningos bangos, kurios tik ir sudaro muzikalius tonus, skiriasi tiktai trimis poymiais viena nuo kitos, btent: amplituda, danumu (arba periodu, arba bangos ilgiu, nes duoto ilgio bangai atatinka visuomet tam tikras periodas ir tam tikras da numas) ir bangos forma, ir kadangi garso arba notos stiprumas pareina nuo ampli tudos, notos augtumas arba tonas pareina nuo danumo, tai aiku, kad treias garso poymis, btent, garso kokyb gali pareiti tik nuo bangos formos. 5 pieinys atvaiz duoja 3 tos paios amplitudos ir to paties periodo bangas arba to paties danumo, bet vairi form. Banga a atvaizduoja kamertono ton, banga b atvaizduoja t pat smuiko ton ir pagaliau banga c t pat vargon atdaros i abiej gal ddos ton. Taigi to paties tono kokyb arba tembras pareina nuo bangos formos. Kituose ito skyriaus straipsniuose mes usiimsime garso charakteringais poy miais smulkiau. ia gi pasipainsime dar su garso atspindiu, arba refleksija, ir su garso persilauimu, arba refrakcija, kurie fenomenai irgi pareina nuo to, kad garsas skleidiasi bangomis. Aidas yra visiems inomas fenomenas, kuris yra ne kas kita, kaip garso atsimu imas nuo sienos, mio kaln, nuo miko, arba nuo kitos kokios klities, su kuria susiduria garso bangos. Kad garso bangos, atsimudamos nuo klities, seka atspindio dsnius, nustatytus IV skyriaus 7 , galima demonstruoti iuo bdu (ir. 6 pie.). Pam gaubt metalini veidrod pakankamo didumo ir padj kienin laikrod take Sp

101

truput toliau kaip veidrodio fokaus atokumas, mes uvis aikiau igirsime laikrodio muim pridj aus take Si (arba padj ten klausymo vamzd). Kitose vietose laikrodio muimas arba visikai nebus girdimas, arba bus girdimas labai silpnai. Imatavus atokumus nuo veidrodio vidurio iki S1 (0 ir iki S (d) ir veidrodio radij 1 1 2 r, mes konstatuosime, kad itie dydiai suriti formula f- -y = kuri formula i vesta ieinant i bang atspindio dsni. Danai bna taip, kad atsimuant mainosi garso kokyb arba net ir tonas, pavyzdiui, at muamas garsas, oktava augtes nis. Tai pareina nuo atmuanio paviriaus padties ir ypatybi. Pavyzdiui, kada atmuamas gar sas oktava augtesnis, tai reikia manyti, kad paleistame garse bu vo ir pagrindinis tonas ir oktava, bet kad atmuanio paviriaus nelygumai, bdami savo didumu arti nuo pagrindinio tono bangos Ilgio, isklaid it ton, taip kad grtaniame garse pasiliko tik augtesnis tonas. Danai, ypa ilgam koridoriuj, su lygiomis sie nomis, grietas trumpas garsas atsimus tampa muzikaliu garsu. Tai pareina nuo kartotin atsimuim nuo sien, kurie taisyklingai seka vienas kit sudarydami tuo bdu tam tikro periodikumo bang, kuri ir veikia ms aus kaip muzikalis garsas. Tas pats galima konstatuoti einant iilgai palisado. Suplojimas rankomis, sutrenkimas dviem akmenimis vienas su kitu, arba kitas koks trumpas grietas garsas atsimua nuo palisado kaip muzikalis garsas. Tegu statmenikos linijos 1, 2, 3 ... 8 reikia palbado baslius (ir. 7 pie.), ir tegu sekjas i deins a

6
7 pie.

puss paleido trump bang, atvaizduot siauro lanko pavidalu. Pasiekiant itai bangai i eils palisado baslius nuo kiekvieno baslio atsimua ir eina atgal i kairs dein pus banga. Tegu duotu laiko momentu paleista sekjo banga kaip tik perjo per paskutin palisado basl i kairs puss (8). Tad i eils atmutos bangos uims pozi cijas, paymtas raidmis T19 rft. . . r 8 . Taigi jos sudarys to paties atokumo serijas, kitaip sakant, bus paymtos aikiu periodikumu ir paveiks sekj kaip muzikal nota. Kada sekjas yra ums pozicij iilgai palisado, tai jis girds muzikal not visa

102 ~

oktava emesn kaip tuo atveju, kada sekjas atsistos prie palisad. Dalykas toks, kad iilgai palisado atokumas tarp dviej eilini bang yra dusyk didesnis kaip atokumas tarp dviej eilini palisado basli, nes tuomet, kada paleista sekju banga, sakysime, pereina nuo 7 baslio j 8 basl, atmuta nuo 7-tobaslio banga pasiekia 6-t basl ir, vadinasi, atokumas tarp r7 ir r8 yra lygus atokumui tarp basli8 ir 6. Teguatokumas tarp dviej basli bus lygus 1. Tada bangos ilgis bus 21, ir mes tursime n . 2 1 = V T V jeigu V reikia bang greitum, vadinasi, n= Atsistojus gi sekjui prie palisad, o garsuieinant iilgai palisado, i 7 pieinio aiku, kad viena atmuta banga pasiekdama sekj seka kit per atokum, kuris yra lygus atokumui tarp dviej i eils basli, vadinasi, lygus 1. Taigi nl = V ir n = y Vadinasi, ituo atveju gautas sekjo impuls skaiius per \ sekund bus dusyk dides nis kaip pirmuoju atveju, ir sekjas igirs visa oktava augtesn muzikal not. Tas pats 7 pieinys apaioje rodo, kaip atsimua nuo palisado ilgos bangos, kurios ia atvaizduotos plaiais plokiais lankais. Tuo atveju atmutos bangos superponuojasi ueidamos viena ant kitos, periodikumas maskuojasi, ir vieton muzikals notos girdti imas arba trukmas. Danai galerijose su skliautais labai aikiai galima girdti vairiose vietose nibdjimas, kuris esti toje ar kitoje galerijos vietoje. Tokios galerijos vadinasi ntbdaniomis, ir tas fenomenas yra idava karto tin garso atsimuim nuo galerijos sien. Tegu S (ir. 8 pie.) bus garso altinis ir tegu galerija bus atvaizduota tirtu ratu. Garso spin dulys SP atsimudamas nuo galerijos sien apibgs vis galerij lygiomis chordomis, ku rios visos palies rat radijaus ON, kur N yra I to paties a/ baz statmens i O chord V PSP'. VWVIUi1 tW T l . WK " '*' garso altinio S kitas spindulys SQ irgi api bgs galerij lygiomis chordomis QSQ\ lie P ianiomis radijaus ON rat. Garso gi spin duliai tarp spinduli PS ir QS keliaus aplink galerij, chordomis, trumpesnmis kaip PSP arba QSQ ir, vadinasi, palies didesnio radijaus rat. Taigi visi garsai, kurie ieina i tarpo

kamai stiprus, kad ji taip pat gerai girdti visur galerijoje netoli nuo jos sien kaip ir esant arti nuo nibdanio mogaus. Prie tos progos pabrime, kad skleidiantis garsui visas puses vienodu greitumu, jis skleidiasi koncentrinmis nuolat didjanio spindulio sferomis. Paimsime dvi radij rx ir r2 sferas. Tad pirmosios sferos pavirius bus 4*^2 , o antrosios 4icr9 3 . Tie paviriai atatinkamais laiko momentais sudarys bangos frontus, ir tuos frontus pasieks tas pats judjimo kiekis arba tas pats energijos kiekis. Bet didesnio spindulio fronto bus -
j. 1

syki daugiau daleli ir, vadinasi, atatinkamai kiekvienos dalels energija bus - syki ri maesn. Taigi garso stiprumas bus atvirkiai proporcingas kvadaratui atokumo nuo garso altinio tuo atveju, kada garsas skleidiasi visas puses. Kitais gi atvejais tas dsnis neveikia. Pavyzdiui, kalbant dviem monm, vienam ant kopi, o kitam po kopiomis, antrasai savo draug girds blogiau kaip pirmasai. Dalykas tas, kad sto vinio ant kopi garsas skleidiasi dviemis kryptimis emyn ir augtyn, to garso energija pasidalina, taip sakant, j dvi dalis, ir emai stovint mog pasiekia tik pus

energijos, tuomet kai jo baisas skieidiasi tik augtyn ir, vadinasi, pasiekia augta) stovint labai maai nusilps. Taip pat paymtas dsnis neveikia kalbant per vamzd ir klausant per vamzd, nes paleistas vamzd balsas neisisklaido ir, taip sakant, kon centruotoj formoj pasiekia pridt prie kito galo vamzdio aus. Tas balsas tik tiek nusilps, kiek atsimuant nuo vamzdio sien ir aplamai veikiant trynimui dalis ener gijos virs ilima. ituo principu remiasi i vienos puss ruporas, kuriuo galima paleisti didel atokum balsas taip, kad jis bt aikiai girdimas, o i kitos puss klausymo vamzdis, kuriuo galima aikiai girdti ir silpn bals, kitaip sakant, galima duoti apkur tusiam mogui girdti paprasto stiprumo garsai. Ruporas yra ilgas vamzdis, siauras i vieno galo ir ymiai platesnis i kito. Paleistas siaur gal garsas ieina i pla taus galo sueinania banga, kurios pavidale, prie ymiai isiskleidiant, gali pasiekti gan didel atokum. Taigi ruporas trukdo bang isklydim. Klausymo vamzdelis yra tas pats ruporas, tiktai ymiai trumpesnis, dedamas aus siauresniu galu. Kalbama j platesn gal. ia bangos, pasiekdamos ausj, dl kartotini atsimuim nuo vamzdio sieaq ymiai koncentruojasi, taip kad ausies bgneli pasiekia sustiprintas judjimas. Demonstruoti garso persilauimui galima pasinaudoti Sondhauzo liu i gumos, pripildytu anglies rgties (ir. 9 pie.). Anglies rgtyje garsas skleidiasi maesnia

9 pie.

greitumu kaip ore. Vadinasi, pereinant i oro anglies rgt garso bangoms, mes tursime persilauim (IV skyriaus 8 ). 9 pieinys rodo kienin laikrod S, padt prie Sondhauzo l. Paleistos to laikrodio muimu garso bangos pasiekia l. vis pirma l eina vidurin bangos dalis ir paskui kratutins. Taigi einant per l vidurins bangos dalies judjimas sumas smarkiau kaip kratutini dali jud jimas ir kaip idava bangos frontas isities (ir. 9 pie.). Bet kratutins bangos fronto dalis anksiau ieis i lio kaip vidurin dalis ir, vadinasi, ta vidurin dalis dar labiau savo judjimu atsiliks nuo kratutini dali, taip kad pagaliau perjus per l, kaip rodo pieinys, bangos frontas bus apverstas: igaubtas frontas pasidarys gaubtu frontu bent vidurinje bangos dalyje. I ito dalyk stovio idava busta, kad

- i 04

bangos, perj per l sueis take S 1 . Pridjus aus itoje vietoje, o dar geriau pasta ius itoje vietoje klausymo vamzdio platesnj gal, mes uvis aikiau igirsime laikrodio muim. Tarp tak S ir S1 , kurie vadinas sujungtais takais, veikia ta pati formula, su kuria mes tursime progos pasipainti viesos skyriuje, kalbant apie vie sos spinduli persilauim einant jiems per stiklo lius. {domus garso persilauimas dl vjo greitumo skirtumo emai ir augtai. Mes inome i prityrimo, kad su vju mes girdime aikiau garsus i ymiai tolimesni altini, kaip prie vj arba net tyliame ore. Tegu A0 B0 bus garso bangos frontas, kuris slenka ta paia kryptimi kaip ir vjas (ir. 10 pie.). Kadangi vjo greitumas

. 9rsa$

ir rezs

ta

paia

Kryptimi

&

^JAsas jr vj&b

priesmqomis
10 p ie .

Kryptim is.

emesniuose oro sluogsniuose yra maesnis kaip augtesniuose oro sluogsniuoee, tai tokiu atveju garso bang greitumas augiau bus didesnis kaip emiau, ir bangos frontas A0 B0 , engdamas j priek vis smarkiau ir smarkiau, ulenks priek. Taigi ia mes tursime aik garso bang persilauim, ir kaip Sito persilauimo idava bang isklydim augtai ir j susigrdim emai. Todl skleidiantis garsui ta paia kryptimi kaip puia vjas, paleistas i bet kurios vietos garsas daug geriau bus girdimas emai netoli nuo ems, kaip augtai. Slenkant gi garsui prie vj, vjo greitumas reiks atimti nuo garso greitumo, kad gautum vadinam relatyv greitum. Kadangi vjo greitumas apaioj maesnis kaip augtai, tai, vadinasi, nuo garso greitumo apaioj reiks atimti maiau kaip augtai, ir todl ituo atveju garso greitumas bus didesnis apaioj kaip augtai, ir garso bangos frontas A0 B0, engdamas priek vis labiau ir labiau ulenks atgal ( j kair pus, ir. 10b). ituo atveji] augtai bus bang susi grdimas, o emai arti nuo ems j isklydimas. Taigi slenkant garsui prie vj, eins i tam tikros vietos garsas bus daug geriau girdimas augtai, kaip arti nuo ems.

)06 -

Panaius garso bang persilauimo reikinius mes turime dl oro temperatros puolimo, klant augtyn. Jeigu temperatra emesni ir augtesni oro sluogsni bt vienoda, tai garso greitumas emai ir augtai bt tas pats, nes, kaip jau mes inome, tas greitumas nepareina nuo spaudimo. Bet kadangi vairi oro sluogsni temperatra nevienoda, tai pakilus arba nukritus temperatrai I 0C garso greitumas padids arba sumas 1 I sao dalimi savo normalio greitumo, kaip tat ieina i inomos jau mums lygties V=3317(M-611. Paprastai dienos metu temperatra puola klant augtyn, vadinasi, garso greitu mas maja kjlant augtyn ir yra didiausias arti ems. Taigi tuo atveju garso ban gos keis savo front, kaip rodo IOb pieinys, ir visokie garsai geriau bus girdimi augtai ir blogiau arti ems. Bet saulei nusileidus artimesni nuo ems oro sluogsniai vsta greiiau kaip augtesni oro sluogsniai, ir mes tada turime temperatros kilim einant augtyn. Taigi tuo atveju garso greitumas augtai bus didesnis kaip emai ir bang frontas keisis, kaip rodo IOa pieinys. Vadinasi, tuo atveju visi garsai bus geriau girdimi arti nuo ems ir blogiau augtai. I tikrj gangreit kiekvienas ino i prityrimo, kad saulei nusileidus, prietmyje, ypa tylaus vandens paviriuje visoki garsai girdimi kuo aikiausiai. Tas pats bna iemos metu i ryto po skaidrios bet altos nakties. Prieingai, vasaros kaitri dien visi garsai girdimi labai blogai emje arba arti ems. Bet kada temperatros kritimas klant augtyn darosi dl t ar kit prieasi pakankamai didelis, tai ore susidaro konvekcijos srovs. Tuo atveju oras tampa, taip sakant, heterogeniniu miiniu temperatros atvilgiu, ir tada garso bangos kartotinai atmuamos ir lauomos paviriuose, kurie skiria vienas konvekcijos sroves nuo kit. Taigi tuo atveju garso bangos ne tiek absorbuojamos, kiek sulauomos ir isklaidomos. Kaip mes pamatysime vliau, tos oro konvekcijos srovs taip pat veikia viesos spindulius, ir mes i prityrimo inome, kaip neaikiai tada atrodo tolim daikt kontrai. Danai manoma, kad ilgas griaustinio beldimas yra idava viena to, kad garsas nuo vairi ilgo ir lautos formos aibo viet pasiekia ms aus ne tuo paiu laiku ir, antra, kartotino, aibo sudaryto, sprogimo atsimuimo nuo debes, Sienui kaln ir kitoki klii. Remiantis garso atspindiu ir perlimu vairiuose oro sluogsniuose, galima manyti, kad ilgas griaustinio beldimas nuo tolimo aibo danai pareina nuo atspindio ir perlimo paviriuose, kurie skiria oro mases vairiose fizinio stovio sly gose, taip kad staigus grietas aibo sudarytas garsas nuosaikiai isitempia ilg griaudim, engiant tam garsui pirmyn. WiIIiamas Thomson'as rod, kad esant ore rkui, temperatros kritimas einant nuo emesni augtesnius sluogsnius yra dusyk maesnis kaip giedriame ore. I ia jis padar ivad, kad kanotas oras yra labiau homogeninis, kaip giedras oras, ir kad toksai oras perduoda gars geriau, nesjam e konvekcijos srovi maiau. ita ivada patvirtinta Tyndall'io eksperimentais. Taigi, jeigu debesis atmua aibo suda ryt gars, tai ne todl, kad garsas negalt prasiskverbti debesis, bet tik todl, kad debes akustika skiriasi nuo oro akustikos.

2 . Not augtum as, a rb a tonas, {vairus m etodai tonui surasti. Sirena C agnard de L atouro. G rafiiki m etodai. C hronografas. Stroboskopiski m etodai. K oenigo m anom etrins liepsnos. Lissajou figros. H elm holtza vibracij m ikroskopas. Doplerio principas.
Atmenant, kad vienas i pirmutini fizikos udavini paversti kokybes kieky bmis, usiimsime dabar klausimu, kaip ireikti skaiiais vairios notos. Jau mes anksiau matme, kad notos skiriasi viena nuo kitos savo augtumu ir kad tas augtu* mas pareina nuo garso altinio arba perduodanio gars oro daleli svyravim skai iaus. it svyravim skaii mes vadiname notos danumu. Not tam tikro augtuma mes vadiname tonu. Taigi udavinys, kuris dabar stovi prie mus, reikalauja surasti

 IOG -

kiekvienam tonui jo svyravim skaii, nes tai padar mes galsime ireikti kiekvien ton tam tikru skaiiumi ir, vadinasi, galsime sprsti garso udavinius matematikos metodais. Seniausias ir paprasiausias bdas, bet ne tiksliausias, danumui surasti, tai var tojimas Seebecko sirenos arba Savarto krumpliaraio (ir. 3 ir 4 pie.). Tegu mums reikia surasti danumas notos, kuri duoda bet kuris muzikalis instrumentas. Mes nu statome vamzdio B atlenkt atdar gal ties vienu i disko A rat su skylmis. Tegu skyli skaiius tame rate bus n. Veikiant muzikaliam instrumentui mes sukame disk A vis greiiau ir greiiau: pasiek tam tikr greitum mes imame girdti em ton, kuris darosi vis augtesnis, ir augtesnis didjant disko greitumui, ir pagaliau pasiekiame tok greitum, prie kurio nota, kuri duoda sirena, atrodo mums ta pati, kaip ir muzikalio instrumento nota. Mes pasiekiame tada vadinam rezonanso stov, kuris yra visada, kada skamba dvi to paties danumo notos. Jeigu mes inome disko A ir didiojo rato, kuriuo tas diskas sukamas, diametr santykius ir galime suskaityti, kiek ski daro didysis ratas, sakysime, per t sekund laik, tai mes inosime, kiek ski daro per t pati laik diskas A. Tegu disko A ski skaiius per laik t bus N. Tada per it laik i disko A skyli ieis N.n impuls or ir, vadinasi, ms aus pasieks per t laik N n tiek pat bang. Kitaip sakant, per 1 sekund ms aus pasieks bang. Kadangi viena banga susidaro atlikus oro dalelms 1 piln svyravim, tai kaip muzikalio instruN n mento nota, taip ir sirenos nota susids i svyravim. Tai ir bus t abiej not danuraas. Tuo pat bdu mes galime surasti notos danum Savarto krumpliaraiu (ir. 4 pie.) veikiant muzikaliam instrumentui ir tuo paiu laiku sukant krumpliarat, priglau dus prie dant vieno i disk elasting ploktel. Kiek tiksliau, nors ir nepertikslia galima surasti notos danumas, arba tonas, Cagnard de Latouro sirena, kuri konstruota remiantis idstytais principais. Mes ap raysime ionai it siren, kaip turini istorikos reikms, nors iandien ir nebevar tojam tonams nustatyti. 1 1 pieinys atvaizduoja Cagnard de Latouro sirenos kons trukcij. Mes ia turime metalin cilindrin d A, udaryt dangiu su skylmis jo periferijoj. Per dangio vidur eina sraigtas, kurio virutinis galas baigiasi maute duobele. it duobel, kaip rodo pieinys, dedamas smailasai eivos t galas, taip kad diskas ss, kietai sujungtas su eiva i apaios, bt kiek galima ariau nuo ds A dangio, bet neliest jo. itas diskas ss turi savo periferijoj eil skyli tame pa iame skaiiuje ir tame paiame atokume viena nuo kitos, kaip ir dangio skyls, tik, kaip rodo pieinys i deins puss, dangio ir disko ss apaioj skyls ipjautos nuo ulniai, ir skyli kanalai sudaro tam tikr kamp vienas su kitu (ir. pid>. AA BB). Ant eivos t virutinio galo igrta irgi duobel, kuri eina sraigto galas, kuris eina per virutin sirenos rm skersin. ituo sraigtu galima sureguliuoti eivos t padtis taip, kad i vienos puss ji stovt staiai, o i kitos puss suktsi kiek galima lengviau. I apaios d AA leistas metalinis vamzdis BB, per kur mechanikais dumtuvais galima psti d oras. Tas oras, pereidamas i dangio skyls kanalo j disko ss skyls kanal, suduos to kanalo sien ir suteiks jai ir, vadinasi, diskui ss tam tikr judjimo moment i kairs dein pus (kaip tai aiku i kanal vienas kito atvilgiu padties, atvaizduotos pieiny AA BB). Ieidamas i disko ss kanalo oras suteiks dar pridedamj judjimo moment kanalo sienai ir, vadinasi, diskui ta paia prasme. Taigi ms diskas suksis i deins kair pus, vadinasi, prieingai oro srovei, kuri eis i kairs i dein pus. Taigi mes ia tursime tok pat veikim, kaip paprastos vandens arba gar turbinos veikimas. Vadinasi, puiant or tam tikru grei tumu, diskas ss suksis irgi tam tikru greitumu, ir i jo skyli ieis tam tikras skaiius impuls orui ir sudarys tame ore eil taisyklingai sekani viena kit bang, vadinasi, tam tikro periodikumo. Pasiekus tam tikr greitum diskui ss, mes igirsime e miausi not. Puiant or smarkiau nota pasidarys augtesn ir kils vis augtyn ir augtyn stiprindama oro srov. Taigi mainydami disko ss greitum, mes galime gauti

iU7

su sirena vairias notas. Ta vairyb gali boti ymiai padidinta, jeigu mes aprpinsime ds AA dangt ir disk ss ne vienu skyli ratu, bet keliais koncentriniais ratais su skylmis, ir tarp abiej disk padsime dar tiek grindi, kiek mes turime rat su sky lmis, aprpinus kiekvien i t grindi skylmis, atatinkamai atskir rat skylms. Tam tikromis vinelmis galima tos grindys nustatyti taip, kad bt atdaros, sakysime, dangio vidurinio rato skyls ir udarytos vis kit rat skyls, taip kad veiks tik disko ss vidurinio rato skyls, nes per to disko kit rat skyles nebus oro srovi. Taigi ir Cagnard de Latouro sirena galim nustatyti notos danumas tokiu pat

11 pie.

bdu, kaip ir Seebecko arba Savarto sirenomis. Veikiant muzikaliam instrumentui arba kuriam kitam garso altiniui, dumtuvais puiamas oras d AA ir jo srov stiprinama tol, kol mums neatrodys, kad duota sirenos nota yra ta pati kaip ban domojo instrumento nota. Imatuoti sirenos disko ss greitumui, to disko eiva virutinje savo dalyje turi brt sraigto linij t itas sraigtas ukliudo u krum pliaraio ZZ dant ir, sukantis eivai, sukasi ir tas krumpliaratis, sakysime, pasisuka, per tarp nuo vieno danties iki kito danties padarius eivai vien piln sk. Jeigu krumpliaratis turi 100 dant, tai, vadinasi, jis padarys vien piln sk, kada eiva padarys 100 ski. Tegu krumpliaratis daro vien piln sk per 1 se kund, tad aprpin krumpliarat ciferblatu su padalinimais ir iemais, mes galsime nustatyti eivos skius ir net maas t ski dalis. Galima eiva aprpinti dviem ir net trimis krumpliaraiais, kurie duos skaityti, sakysime 0,1 ir 0,01 eivos ski dalis. Rei kia dar tik aparatas aprpinti tam tikru prietaisu, kuriuo, pasiekus tarp sirenos notos ir bandomojo instrumento notos rezonanso padt, galima bt paleisti krumpliaraiai, ie tai atskaiius ant j iem padtis ir per tam tikr laik sustabdyti krumpliaraai, atskaitant vl iem padtis. Tada mes surasime, kad, sakysime, per t sekund

108 -

sirenos eiva padar N ski. Jeigu veikiantis disko ss ratas turi n skyli, tai bandomosios notos danumas bus ituo instrumentu labai sunku pasiekti nuolatinis eivos sukimo greitumas ir, va dinasi, sunku stabilizuoti tam tikro augtumo nota. Veikiant sirenai, paprastai nota eina augtyn, nes ia puiamas oras atlieka du udavinius: suka disk ss ir suteikia impuls orui ir sudaro tuo bdu garso bangas. Mat, i vienos puss sunku reguliuoti oro srovs stiprumas taip, kad pasiektume nuolatin disko ss greitum. Antra vertus, ir turint nuolatinio greitumo oro srov, sunku pasiekti nuolatinis disko ss greitumas. Aparatas darosi kiek tikslesnis, jeigu suksim disk ss elektros varikliu, o or pflsim d AA nuolatiniu spaudimu tiktai tam, kad sudarytume reikalingus impulsus. Bet ir tuo atveju notos kilimo augtyn tendencija visai neivengiama. Taigi iandien Cagnard de Latouro sirena nebevartojama akustikos srities matavimams. Ji turi reikms praktikam gyvenime, kaip signal pavidalo vairaus augtumo not padavja vyturiuose, dirbtuvse ir t. t. Pabrime ia dar vien dom dalyk, btent, kad sirena, panerta vandeny ir varant per jos skyles vanden, aukia taip pat kaip ore. Vartojami iandien akustikos srityje vairs metodai danumui surasti visi remiasi vadinamuoju muim prin cipu. Pamus du to paties tono kamertonus, bet nepilnai suderintus, skambant jiems tuo paiu laiku mes pastebsime, kad girdimas ms tonas tai stiprja, tai silpnja. I kiekvieno kamertono, kaip i altinio, ieina bang eil ir skleidiasi ore. 12 piei nys schematikai rodo b\ bang superpozicij. ia vertikaliais bruoeliais paymtos

/
I I I I I

M
h l --- 1 .

c
I 1-1 H

-----1 ----- ^

-----1 H

. 1- 1 1 1- 1- j I i I - 1 1 - 1 ----- 1
1 2 pie.

vieno ir kito kamertono bang virns. Vadinasi, vidury tarp dviej bruo mes tu rime bang slnius. I pieinio aiku, kad kamertonai kiek skiriasi savo periodu, b tent, kada vienas kamertonas daro 10 svyravim, kitas kamertonas per t pat laik daro tik 9 svyravimus. Jeigu tas laikas bus 1 sekunda, tadf vadinasi, vieno kamertono danumas bus vienu svyravimu didesnis kaip kito kamertono. I pieinio aiku, kad padtyse M, N vieno kamertono bangos virn susidurs su kito kamertono bangos slniu ir, vadinasi, tose vietose mes tursime bang interferencij, arba judjimo iny kim, jeigu abiej bang amplitudos vienodos. Takuose gi A, B C, kur sueina virn su virne, mes tursime judjimo sustiprjim. Vadinasi, ia mes tursime per sekund vien muim. Lengva suprasti, kad jeigu kamerton danum skirtumas bus didesnis, tai muim skaiius bus irgi didesnis. Kada danum skirtumas bus lygus 2, 3... n, mes tursime 2, 3... n muim per sekund. Kada tas muim skaiius nedidesnis kaip 4 per sekund, mes lengvai j galime suskaityti ir, vadinasi, galime surasti svyra vim skaii bet kurio garso altinio, jeigu mes turime kit garso altin, kurio svyra vim skaiius mums inomas. Pabrime ia, kad tais atvejais, kada skambant dviem notom simultanikai, m um skaiius neperengia 20 per sekund, aplamai tokios dvi notos daro mums malon spd. Kada tas muim skaiius darosi didesnis, mes gauname jau nemalon spd, kuris daros juo labiau nemalonus, juo daugiau muim per sekund. Kadangi tik iimtins ausies mons gali konstatuoti dviej not arba ton lygyb, pastebti gi muimus ir, kada j nedaug, suskaityti juos gali paprasti normals ausies mons, tai nustatant not danum labai danai sulyginant dvi notas skaitomi muimai. Tegu mes suskaitme b muim per sekund, skambant tuo paiu laikn dviem notom. Jeisru mums inomas vienos i t not danumas, sakysime n, tai kitos

 109 -

notos danumas bus nb. enklas f - reikia imti tada, kada iekomoji nota augtesn kaip inomoji nota, enklas tada, kada ji emesn. Nustatyti gi, kuri i dviej not emesn ar augtesn, galima, jeigu, sakysime, inomj not duoda kamertonas. Ulipd ant vienos kamertono Sakos, netoli nuo jos galo, vako gabaliuk, mes paeminsime ka mertono ton (sumainsime svyravim skaii). Jeigu dabar muim skaiius skambant abiem notom sumas, tai reikia, kad kamertono nota buvo augtesn kaip bandomoji nota ir, vadinasi, nuo n reikia atimti b. Jeigu gi muim skaiius padids, tai reikia, kad bandomoji nota buvo augtesn kaip kamertono nota, ir b reikia pridti prie n. Taigi ituo muim principu remiasi vadinamasis Scheiblerio tonometras notos danumui arba tonui nustatyti. J sudaro eil kamerton, kurie, pav. 65, apima vis oktav, taip kad antras toje eilje kamertonas skiriasi nuo prie esanio nedideliu svyravim skaiiumi, daugiausia, sakysime, 4 svyravimais. Tegu pirmasai kamertonas duoda ton, kuris charakterizuojasi n svyravim per sekund. Tad augiausias tos eils kamertonas duoda 2 n svyravim per sekund. Pavadinsime pirmj kamerton nuliniu. Tad paskutinis toje eilje bus 64, ir mes tursime i eil kamerton su paymtais po j svyravim skaiiais 0 1 2 3 4 64 n n+4 n+2.4 n+3.4 n+4.4 .. . n+4.64 Antra vertus, paskutinis kamertonas charakterizuojasi svyravim skaiiumi 2 n. Taigi 2n=n+4.64, i kur ieina n=256 ir 2n=512. Taigi itoje eilje kiekvieno kamertono danumas mums bus inomas, ir turint reikal nustatyti bet kurios notos ir bet kurio altinio danum, jeigu tik tos notos danumas neieina i nurodytosios eils rib, mes duodame tai notai skambti kartu su nurodytosios eils kamertonais, kol surasime tok kamerton, kuris skambdamas kartu su nota duos suskaitom muim skaii (1, 2, 3, 4 per sekund). Tada mes galime nustatyti iekomos notos danum atmin dami tai, kas anksiau pasakyta, kaip surasti, ar iekomoji nota augtesn ar emesn kaip skambantis su ja kamertonas. Scheibler'io tonometras gan keblus dalykas, bet tuo paiu laku labai tikslus ir labai pastovus danumo registras, nes kamerton fizikos savybs, praktikai kalbant, yra pastovs dydiai. Tiesa, kamertono danumas pareina nuo temperatros, bet ir lai labai maai, btent, pakilus temperatrai 1 danumas nukrinta tik apie 0,00011. iandien akustikoje vartojami ir stroboskopiki metodai danumui nustatyti, kurie re miasi tuo jau senai inomu faktu, kad jeigu greitai sukam rat irti nuvieiant j viesa, pertraukiama tokiu tankumu, jog pertraukos metu ratas pasisuks nuo vieno stipino iki antro i eils, tai ratas atrodys parims, nes pertraukos metu upakalinis stipinas kaip tik pasisuks tokiu kampu, kad uims viet prie ji einanio stipino. Tuo atveju, kada ratas suksis kiek maesniu greitumu, vadinasi, viesos pertraukos metu stipinas nesps u;mti padties, kuri buvo uimta nuvieiant rat prie einanio sti pino, tai mums atrodys, kad ratas sukasi atgal. Pagaliau jeigu ratas suksis didesniu greitumu kaip nurodyta, tai viesos pertraukos metu rato stipinas ne tik pasieks pa dt, kuri um nuvieiant rat prie einantis stipinas, bet ir perengs it padt, ir mums atrodys, kad ratas pamai sukasi priek. itie fenomenai sudaro kaip ir apverst kinematografo princip, ir remiantis jais galima surasti notos danumas. Da lykui dar labiau konkretizuoti paimsime Cagnard de Latouro siren ir kamerton, prie kurio abiej ak viruje prilydytos dvi metalins ploktels su pigiais taip, kad vienos ploktels plyys atsiduria ties kitos ploktels plyiu, pasiekus kamertono a koms maksimum atsilenkimo (ir. 13 pie.). Jeigu dabar greitai sukti siren ir, pa leidus kamerton elektromagnetu, irti pro ply sirenos disko skyles, tai kiekvien syk, kada kamertono akos atsilenks iki maksimumo, mes pro ply pamatysime, kaip rodo pieinys, vien skyl, kitsyk mes pamatysime vl skyl, kada vl bus maksi kamertono ak atsilenkimo, vadinasi, kamertonui padarius vien piln svyravi m. Jeigu tuo paiu laiku diskas pasisuks kaip tik nuo vienos skyls iki antros sky ls, tai mes t pai skyl per vieno periodo laikotarp pamatysime dusyk, ir mums atrodys, kad sirenos diskas yra parims, bet turi dvigub skaii skyli. Jeigu sirenos diskas ims suktis greiiau, tai per vien period mes pamatysime disko skyl jau per engusi antrj skyl, o it antrj skyl jau perengusi treij skyl ir t. t., ir

- HO -

mums atrodys, kad sirenos diskas pamai sukasi priek. Sukama sirena duoda tam tikr ton. Elektromagnetu varomas kamertonas irgi duoda tam tikr ton. Kada

diskas atrodo mums nejudamas, mes nepastebime muim ir, vadinasi, tuomet galime i sirenos greitumo ir skyli skaiiaus apskaityti kamertono danum, kaip jau nuro dyta kalbant apie siren Bet sukantis sirenos diskui tokiu greitumu, prie ku

rio diskas pasisuka per tarp dviej i eils skyli tarp per laikotarp, trumpesn kaip kamertono periodas, mes igirsime vien muim kiekvien syk, kada tikra disko skyl (ne jos optikos dublikatas) praeis pro ply. Tai reikia, kad sirena vienu pe riodu aplenkia kamerton Jeigu gi sirenos diskas sukasi pamaiau kaip ia nurodyta, tai mums atrodys, kad skyls eina ties plyiu atgal. Bet ir tada mes igirsime vien muim kiekvien syk, kada sirenos diskas vienu periodu atsiliks nuo kamertono. Sukant disk vis greiiau ir greiiau skyls bga ties plyiu irgi vis greiiau ir greiiau j priek, bet pasiekus tam tikr maksimum greitum, j bgis ltja, jos su stoja ir pagaliau ima eiti atgal, tai reikia, kad sirenos greitumas padidjo dusyk, ir dabar mes tursime muimus tarp kamertono notos ir sirenos oktavos. Taigi aiku, kad ituo stroboskopiku bdu galima surasti kamertono danumas. Sirenos diskas mums atrodys parims visais tais atvejais, kada sudaryta sirenos nota bus tokio pat danumo kaip ir kamertono nota. Jeigu gi irint pro kamertono plyius mes maty sime disko judjim vien ar j kit pus, tai suskaiius, kiek skyli praeina ties plyiu vien ar j kit pus per tam tikr laik, mes surasime skaii praeinani skyli per vien sekund, o tas skaiius bus lygus muim skaiiui. Suradus gi mu im skaii ir inant sirenos greitum ir jos skyli skaii, apskaitysime kamertono danum.

IlI -

MLeod ir Clarke itobulino it stroboskopik metod tiek, kad juo galima da* ryti labai tikslas matavimai. 14 pieinys vaizduoja j aparat skiemenikai. Mes ia turime vadinamj chronografo cilindr, kuris sukamas tam tikru greitumu. Ant cilindro iilgai pravesta eil Ii nij, sakysime, viesios Chronografo ougn&s spalvos, tam paiam atokume viena nuo kitos. Trumpo fokaus lis duoda t linij vaizd plotmje, ku rioje padtas kamer tonas. itas vaizdas irimas per mikros kop. Jeigu cilindras ir kamertonas parim, tai mikroskope mes matome vaizd A, at vaizduot i kairs 15 pieinio puss. Kada cilindras sukasi, dei nioji vaizdo pus atro ? Kamertonus do pilka, jeigu tuo pa D iu-laiku ima vibruoti kamertonas ir tokiu /\ periodu, per kur vie MlKfOZKOi IpAS na cilindro linija kaip tik pasislenka antros Q padt, tai abi vaizdo puss atrodo perskirtos * bangota linija, kaip rodo vaizdas B i de ins 15 pieinio pu ss, nes kiekvien syk, u .* kada balta cilindro Iip cs* nija uima tamtikrpadt, viena kamertonoaka irgiuima tam tikr padt ir nu kerta, taip sakant,tam tikr dal baltos linijos uvis daugiau kada ta kamertono aka pasiekia maksimum atsilenkimo vien pus ir uvis maiau, kada ji pasiekia maksimum atsilenkimo i kit pus. Jeigu cilindras suka9i maesniu greitumu, kaip augiau nurodyta, tai mi kroskope atrodo, kad ban gos pamai slenka atgal. Jeigu gi cilindro greitumas didesnis kaip augiau nu rodyta, tai mikroskope atro do, kad bangos pamai slen ka cilindro sukimo kryptimi. Cilindro greitumas galima nustatyti tam tikru skaitikliu, 16 pie. kuris panaus sirenos su kim skaitikl. Kada mi kroskope mes turime statines bangas, tai j skaiius, kuris per tam tikr laik pereina per mikroskopo lauko centr, yra lygus kamertono svyravim skaiiui per t pat laik. Jeigu gi bangos ne statins, tai j skaiius, kuris per tam' tikr laik pereina

I,

=DO=

112 -

per lauko centr, atatiks muim skaiiui ir, vadinasi, itas skaiius reikia pridti arba atimti nuo statini bang skaiiaus. Sudedant to paties periodo arba nevienod period du paprastus harmoningus vytavimus statmenikai vienas kito atvilgiu, mes gauname Lissajou kreivsias (ir. IV skyriaus 1 6 piein). Kada mes kalbjome apie tas kreivsias, mes nurodme kad jomis galima pasinaudoti nustatant dviej svyravim period santykius. Vadi nasi, jomis galima pasinaudoti sulyginti dviej not danumams. 16 pieinys atvaiz duoja du kamertonus vien staiai, kit gulsiai pastatyt. Deinioji gulsio ka

16 pteS.

mertono aka, lygiai kaip ir deinioji staiai pastatyto kamertono aka, turi ant savo gal prilipdytus veidrodlius. Nuo bet kurio viesos itekliaus (uvis geriau nuo elektros lanko) liu viesa koncentruojama gulsio kamertono veidrodly. Atsimus nuo to veidrodlio viesos spindulys krinta j staiai pastatyto kamertono veidrodl, atsimua nuo jo ir duoda ekrane tak viesos itekliaus vaizd. Jeigu elektro magnetu pavaryti gulsias kamertonas, tai atmutas ekrane spindulys nupie gulsi linij. Pavarius staiai pastatyt kamerton, atmutas spindulys nupie ekrane verti kal (statin) linij. Veikiant abiem kamertonam mes tursime dviej svyravim su dt statmenikai vienas kitam ir gausime ekrane vien i Lissajou figr. 16 pieinys rodo figr, panai skaitmen 8 . Vadinasi, kamerton periodai ia santykiuoja kaip 1: 2. Jeigu gi period santykis labai maai skiriasi nuo ito santykio, tai ekrane pasirodys visa eil Lissajou kreivj, atvaizduot antroje 6 pie. eilje, IV skyriaus 1 , kuri kiekviena atatinka tam tikram fazi skirtumui tarp statmenikos ir gulsios svyravim komponent. Vadinasi, skiriantis periodams nuo duotojo santykio, faz nuosakiai kei sis, ir Lissajou figra pareis per vis serij form per tok laikotarp, per kur viena komponent daro vienu pilnu svyravimu daugiau kaip kita. Taigi itas faktas leidia mums aikiai nustatyti dviej ton period santykius suskaiius, kiek syki per tapi tikr laik Lissajou figra apibga savo cikl. it skaii, atatinkant muim skai iui, reiks pridti prie svyravimo skaiiaus to kamertono, kurio danumas mums ii -

113

nomas, arba atimti nuo jo, kad surastume bandomojo kamertono danum Jeigu gi kamerton periodai santykiuoja kaip I : I. 1 : 2 , 2:3, tai ekrane mes tursime vien i Lissajou figr, parodyt 1 IV skyriaus 6 pieinio 1. 2 ir 4-je eilse. Kuri i t figr pasirodys ekrane, pareis nuo abiej statmenik komponent fazi skirtumo. Priminsime ia tik, kad turint toki figr ir itiesus per j dvi linijas: vien lygia greiai gulstiems svyravimas, kit lygiagreiai vertikaliems svyravimams, t linij per sikirtim skaiiai su Lissajou figra santykiuos taip, kaip santykiuoja komponentinf svyravim periodai.

17 pie-

Helmholtzas pritaikino it princip subjektingam vibracij tyrinjimui vadina mojo vibracij mikroskopo pavidale, kurio skiemen atvaizduoja 17 pieinys. Ant kamertono vienos akos galo yra mikroskopas, sujungtas taip, kad vibruojant kamertonui, vibruoja mikroskopo objektyvas. Kamertono aka vibruoja ionai i kaires I dein pus popieriaus plokftje. Statmenikai kamertono akai itempta styga, kuri vibruoja taip pat popieriaus ploktje statmenikai augtyn emyn. Kamertonas palai komas vibracij stovyje elektromagnetu. Vibruojant tuo paiu laiku kamertonui ir stygai statmenikai vienas kitam, mes mikroskope pamatysime t arba kit Lissajou figr, kuri bus dviej paprast harmoning vytavim sudties idava. Figra bus nuola tin, esant period santykiams kaip 1:1, 1:2, 2:3, . . . arba ta figra keis savo pavidal pereidama vis eil figr, kada period santykis skirsis maiau ar daugiau nuo nurodytj dydi. Helmholtzas vartojo it savo vibracij mikroskop ne tiek not danumui nusta tyti, kiek not kokybei arba tembrui nustatyti. Tegu sudtin kreiva linija c o 4 d 8 12 bus Lissajou figra, kuri duoda atstojamasai dviej paprast harmoning kamertono ir stygos vytavim statmenikai vienas kitam judjimas (ir. 18 pie.) ir tegu linija ab vaizduoja kamertono svyravim krypt (tai bus linija matoma tada. kada svyruoja tik vienas kamertonas). Nupieime rat diametro ab, sakysime, i kairs linijos ab puss ir padalinus ito rato lank j 16 lygi dali, ratas duos mums laiko diagram. Ities i eils per visus rato padalinimo takus gulsias linijas taip, kad linija, einanti per nul rato, eit per tak, kur Lissajou kreivoji perkerta linij ab, kuris takas irgi

114 -

paymtas O , linija, einanti per tak 1 iki persikirtimo su Lissajou kreivja emiau kaip O , linija einanti per tak 2 iki persikirtimo su ta kreivja dar emiau ir t. i, mes gausime eil linij atkarp tarp linijos ab ir Lissajou kreivosios, kurios duos mums svyruojanios stygos atsilenkimus. Mes dabar galime nupieti stygos atsilenkim diagram vairiais laikais, ities linij ef, padalin j j 16 lygi atkarp (tai bus laiko linija) ir atidj statmenikai tai linijai stygos atsilenkimus nurodytu bdu nusta tytus, vadinasi, linijos ef take O atsilenkim nul, take 1 atsilenkim, lyg linijos atkarpai nuo linijos ab ligi tako 1, take 2 atkarp nuo linijos ab iki tako 2 ir t. t Jungiant it gulsiai pravest ordinat galus mes gausime periodin linij, kuri susi deda i tiesios linijos atkarp ir kuri rodo mums stygos sudaryt bang form, kur kaip mes jau inome, ir ireikia tai, kas vadinama garso kokybe arba tembru. ac a

18 p i e .

Vienas i paprasiausi ir tuo paiu laiku tiksliausi metod notos danumui nustatyti, tai yra grafikas metodas, uraant kameriono arba kito kurio garso altinio svyravimus slenkanioj vienodu greitumu ploktj arba ant sukamo vienodu greitumu lygaus cilindro, kurio pavirius nudegtas suodiomis. 19 pieinys vaizduoja vis apa rat. Mes ia turime cilindr T, kur galima sukti vienodu greitumu u rankenos arba laikrodio mechanizmu. Ties cilindru gulsiai pastatytas kamertonas, prie kurio vienos

 115 - -

akos galo prijungta lanksti ploktel su atriu galu. Atrus galas lengvai lieia cilin dro paviri. Kamertonas varomas elektromagnetu. Sukantis cilindrui kamertono lanksti vinele pieia cilindro paviriuje bang linij, svyruodama gulsia kryptimi, sa kysime, i deines j kair pus. Kad lengviau galima bt suskaityti bangos, kitaip sakant, pilni svyravimai, kamertonas ir cilindras sudaro dar galvaninio tinklo dal, btent, Rumkorfo induktoriaus antrojo spyruoklio dal. Pirmasai induktoriaus spyruoklis sujungtas su baterija kontaktu, kuri udaro ir atidaro arba sekundin vytuokl arba metronomas. Atidarant kontakt, vadinasi, nutraukiant pirmyki srov nuo vinels galo j cilindro paviri oka kibirktis, kuri atmua balt tak ant suodiomis nudayto cilindro paviriaus. Taigi ant bang linijos vienoduose atokumuose mes tursimo baltus takus a b s . . . (ir. 19 pie. apaioj) ir, vadinasi, skaiius bang tarp toki dviej tak ir bus svyravim skaiius per vien sekund. Kada mes turime darb su danesniais svyravimais, tai galima pasinaudoti vytuokle, kuri atmua, sakysime, sekundos ketvirtdalius, ir tada bangos linijos dalis tarp dviej gretimj tak duos svyravim skaii per 1 A sekundos dali.

T + > -v4,fv.?

\ ,\ / \ .
19 pie.

i i

Pabrime ia, kad apraytu aparatu galima naudotis kaipo chronografu, kitaip sakant, juo galima imatuoti labai trump laik, kas turi svarbos nustatant laik tokiems procesams, kurie tsiasi labai trump laik, kaip, pavyzdiui, kno kritimas nuo nedi delio augio, sprogimas ir panai sprogimui reakcij laikas. Pavyzdiui, matuojant kno puolimo laik nuo nedidelio augio, reikia aparatas su puolaniu knu suderinti taip, kad puolimo pradioj ir puolimo pabaigoj bt nutraukta pirmykt induktoriaus srov. Atatinkamose vietose cilindro paviruje mes turime baltus takus ir tarp t dviej tak eil bang, urayt svyruojanio kamertono. Surasti kno puolimo laikui reikia dabar dar inoti kamertono danumas. Tegu tas danumas bus 256 ir tegu tarp dviej tak mes suskaitysime 10 bang. Vadinasi, kno kritimas tssi *7256 sekundos = 0,04 sekundos, nes kamertono periodas ia bus i/ sekundos. Va dinasi, per tukj laik susidaro viena banga, o 10 bang arba svyravim vyksta per

8*

 116

Gav progos apraysime ia elektromagnetu varomus kamertonus. 20 pieinys vaizduoja Helmholtzo kamerton, paprastai vartojam kaipo srovs nutraukj. Bate* rija B sujungta per du elektromagnetus N ir St viel w, stikliuk su gyvuoju sidabru C su kamertono. Einant srovei per elektromagnetus kamerton akos traukiasi i prie ingas puses prie elektromagneto poli ir todl vieta w ieina i stikliuko C gyvojo sidabro. Tuo bdu srov nutraukiama. Bet nutraukus srov elektromagnetai nustoja

20 pie.

21 pie.

117

magnetizmo ir kamertono akos, varomos elastingomis jgomis, grta normal padt ir, gij kintins energijos, peroka j. Viela w vl lenda gyvj sidabr ir udaro srov. Tuo bdu kamertonas svyruoja i eils udarydamas ir pertraukdamas srov. 21 pieinys vaizduoja kit elektromagnetu varomo kamertono tip. ia elektro magnetas NS padtas tarp abiej kamertono ak netoli nuo j galo. Srov i bate rijos B eina per it elektromagnet paskui per metalin stulpel b, paskui per lanksi ploktel w ir pagaliau pro kamerton atgal baterij. Einant srovei, kamertono akos traukiamos prie elektromagneto poli. Ploktel w atsiskiria nuo stulpelio b galo ir srov nutraukiama. Bet tada elektromagnetas nustoja magnetizmo, kamertono akos elasting jg varomos grta savo normal padt, gyja kintins energijos ir peroka t normal padt, taip kad vl susidaro kontaktas tarp w ir b, ir srov vl udaroma. Elektromagnetas vl ima veikti, srov vl nutraukiama, ir visas aidimas atsikartoja. Kamertonas vibruoja i eils udarydamas ir nutraukdamas srov. Jeigu dabar srov, nutraukiama vieno i aprayto ia kamertono, bus varoma per elektromagnet kamertono, kur vaizduoja 21 pieinys, tiktai su tuo skirtumu, kad dabar antrasai kamertonas nebeturi kontakto ploktels, tai tasai antrasai kamertonas ims vibruoti ne savo periodu, bet nutraukianio srov kamertono periodu. Juo ariau bus t kamerton periodai vienas nuo kito, juo smarkiau vibruos antrasai kamertonas. Bet nra reikalo, kad antrojo kamertono periodas bt gangreit toks pat, kaip pir mojo kamertono, kuris nutraukia srov. Einant Fouriero teorema vibracijos, nutrauT T kianios kamertono srov, susideda i eils harmoning vibracij period T, ^ ir t t Jeigu antrojo kamertono periodas labai maai skiriasi nuo vieno i t har monik* periodo, tai antrasai kamertonas ims vibruoti ituo periodu.

22 piei.

Kada reikia nustatyti dad not danumas, tai daniausiai vartojamas Koenigo manometrini liepsn metodas. 22 pieinys vaizduoja lemput manometrikai liepsnai gauti. Mes ia turime sferin, arba ovalin, kamer C, padalyt j dvi dalis itempta per kameros vidur elastinga membrana. Dujos eina per vamzd A, o ieina per u lenkt augtyn vamzdj B, kur jos ir udegamos. Jeigu dabar ties vamzdiu D kameros C dsim kamerton arba kit kur garso altin, tai garso bangos savo spaudim skirtumais sudarys membranos C svyravim. Del t svyravim duj spaudimas deiniojoje kameros pusje irgi svyruos (iklant membranai duj spaudimas dids, sigaubiant mas). Taigi duj spaudimas svyruos. Svyruos ir liepsna, bet paprasto mis akimis sunku bus pastebti tas liepsnos svyravimas. Liepsna atrodys tik itempta, tuomet kaip esant nuolatiniam duj spaudimui liepsna bus trumpa. Kad galimo

118

bt pastebti liepsnos svyravimai ir gauti supratimo apie svyravim skaii ir bangos form, ties tokia svyruojania liepsna statomas tiesus paralelepipedas, kurio keturi onai ikloti stiklo veidrodiais. Tas paralelepipedas sukamas kaip rodo pieinys. Tada manometrin liepsna atrodo taip, kaip vaizduoja 23 pieinys. Mes ia turime spd tiesykls su dantimis. Aiku, kad nuo danties iki danties mes turime vien bangos ilg, kitaip sakant, turime vien period. Taigi sukamu veidrodiu ir mano* metrine liepsna galima nustatyti ddos arba kito kokio muzikalio instrumento notos danumas ir galime gauti supratimas apie notos kokyb arba tembr i krumpliuotos linijos formos. Apie kitus metodus notos augtumui arba danumui nustatyti mes tursime progos pakalbti vliau. ionai paliesime dar klausim, kaip pareina notos danumas nuo relatyvaus judjimo sekjo (klausytojo) ir garso altinio. Doplerio principas, idstytas IV skyriaus 8 , duoda mums atalim it klausim. Paymsime garso greitum raide V, sekjo greitum raide u ir garso altinio greitum raide c. Kada sekjas ir garso altinis artinasi vienas prie kito nurodytais greitumais, tad notos augstumas auga santykiu Taigi paymjus garso danum raide n, mes tursime spd Kada sekjas ir garso altinis tolinasi vienas nuo ---- I ia

notos danumo X il n.

kito, tai notos danumas maja, ir mes turime santyk H1 = n.

ieina santyki danumai tais atvejais, kada arba u =O arba c = 0. Artinantis vil pianiam garveiui mes gauname spd vis augtesns ir augtesns notos, tolinantis gi mes turime spd einanios emyn notos.
g . ,5'______________ .3 ____ b '

O________ .O^_______ ________R t 2 4pie.

itie santykiai nesimaino i esms ir tuo atveju, kada patsai medijumas, kuriame skleidiasi garso bangos, turi greitum v, kaip tai, pavyzdiui, esti, kada garso bangos skleidiasi ore su vju arba prie vj greitumo v. Pabrime ia, kad visais atvejais vjo greitumas yra maesnis, kaip garso bang greitumas (v< V). Tegu garso altinis i pradios esti* take S linijoj S B t, o sekjas, arba klausytojas, take O ant linijos O A 1 (ir. 24 pie.). Tegu toliau linija S S* = c (vadinasi, reikia garso altinio grei tum) ir linija OOt= U (reikia klausytojo greitum) ir tegu garso altinis ir klausy tojas slenka ta paia kryptim. Pagaliau tegu garso altinio S danumas bus n. Klausy tojas per 1 sekund gaus spd nuo tam tikro skaiiaus bang, sakysime nx . Einant su vju garso bangos per 1 sekund padarys keli OA= V + v, bet tuo paiu laiku klausytojas ta paia kryptim atliks keli 0 0 =u. Vadinasi, skaiius bang nlf nuo kuri ituo atveju gaus spd klausytojas, per 1 sekund uims atokum OA1 0 0 = V-Vv u, kuris bus maesnis kaip tuo atveju, jeigu klausytojo greitumas u bt lygus nuliui. Taigi atrodys taip, kad, tarytum, bang ilgiai sutrumpinti, kitaip sakant, j danumai padidinti. Vadinasi, danumas nx bus proporcingas tam atokumui V +vu, kurj uims per 1 sekund bangos. Antra vertus, bangos, ieinanios i garso altinio S per 1 sekund, eidamos su vju isiskleis atokumu SB* = V+ v, bet tuo paiu laiku garso altinis S pasislinks ta paia prasme atokumu SS*. Vadinasi, n bang, kurios per 1 sekund ieis i garso altinio, uims atokum SfB 1= S B '- SS= V + vc. Taigi mes turime proporcij H 1: n = (V+ vu ): (V+ vc), i kur ^eina m =. n . I itos formulos aiku,

kad vjas nepakeiia notos augtumo tais atvejais, kada garso altinis ir klausytojas ne

 119

maino savo vietos. Taip pat i itos formulos aiku, kad notos danumas pasilieka t> e atmainos ir tais atvejais, kada klausytojas ir garso altinis turi t pat greitum ir l pai prasm (nes tokiais atvejais santykis
V - L v __ u

c= ^ '

Taigi nesant vjo ir paliekant visas kitas nurodytsias slygas galioje, mes tu rsime ni=n . ^ . V c Tegu c= 0, u = 2 Tada m= n . V 2. Vadinasi,ionai mes tursime

mes tursime notos paeminim visa oktava.

Esant gi u 0 ir c ~

notos pakilim visa oktava. Rykiau demonstruoti Doplerio principo reikmei ir jo pritaikinimui, sprendiant panaios ries klausimus, isprsime tok udavin: du traukiniai, bgdami tuo paiu greitumu u, susitinka vienas su kitu. Koksai traukini greitumas, jeigu traukiniams bgant vienas pro kit vilpuko nota pasikelia visu tonu, btent, santykiu 9 : 8 (su ituo santykiu mes pasipainsime kitame paragrafe). Tegu vilpuko danumas bus nt V-fu Tada tono pasikeitimas bus santykiu vieno traukinio vilpukui, kuris slenka greitumu u tam tikra linkme, ir girdima nota bus danumo n .
V 4-u

- vilpukui gi kito

traukinio, kuris slenka prieinga kryptimi, vadinasi, greitumu u, tasai tono pa sikeitimas bus santykiu = / n. ir girdima nota bus n. Vadinasi, n. y j- =*

,arba 8 (V+u)==9(V-u)-, arba8 V2 +16 Vu+8u==9V! -18 Vu+9u3 , arba

UJ _ 34 Vu+ V2 = O, i kur ieina u=17V / i7 2 V i - Vj = 17 V + V ] / 172 1* = =300(17 16,97) = 10,2 metr per sekund, arba 36,72 kilometr per valand. (ia mes pamm garso greitum prie paprastos temperatros 340 metr per sekund ir pamm tik vien akn (enkl ), nes kita aknis neturi prasms todl, kad traukini greitumas ieit didesnis kaip garso greitumas). Baigiant it paragraf paliesime pagaliau dar gars percepcijos rib klausim, kitaip sakant, koksai svyravim arba vibracij skaiius ima mus veikti, kaip emiausia nota, ir augsiau kokio svyravim skaiiaus ms ausis nebesugeba fiksuoti tono spdio. I Savarto, Depretz1 O ir ypatingai, Helmholtzo tyrinjim ieina, kad emiausia nota, kuri percepuoja (suvokia) gera mogaus ausis, susideda i 3087 svyravim per sekund. Reikia ia pabrti, kad ypatingai sunku nustatyti ita emutin riba, nes kaip jau mes vien syk paymjome, daniausiai kiekviena nota susideda i pagrin* dinio ilgio X bangos tono ir eiis ilgi ,
Z

\ ...
o

bangos oberton, vadinamj Fou-

riero harmonik. Antra vertus, tos paios energijos trumpos bangos veikia mus smarkiau kaip ilgos bangos, taip kad turint darbo su emomis notomis visuomet reikiasi palin kimas priimti vien i to emos notos oberton, kaip veikiant smarkiau, u pagrin din ton. Taigi Helmholtzui daug vargo sudar pastangos izoliuoti, taip sakant, it emos notos pagrindin ton. Kai dl virutini not percepcijos rib, tai geros ausies mogus dar percepuoja notas danumo 3686440960. Augiau it danum tO D O percepcijos nebra. Savaime suprantama, kad ton percepcija pareina ir nuo mogaus individuali ypatybi, ir, pavyzdiui, senesniems monms ypa virutin riba yra daug emesn, anot Savarto, siekia tik 24000 vibracij per sekund. TodeI su prantama, kad labai danai senas mogus negirdi iog irpimo pievoje, kada jaunas vaikas percepuoja vis j chor.

 120

Pagaliau Pfaundleris ir kiti tiosioginiu eksperimentu stengsi isprsti klausim, koksai reikalingas impuls skaiius, kad susidaryt tono spdis. Pfaundieris pam skritul su eiomis skylmis ir suko j 10 saki greitumu per sekund, padjs ties skrituliu dviej ulenkt vamzdi galus, per kuriuos buvo puiamas oras, V7 rato apskritimo atokume. Taigi ia mes turime dvi bang eiles, kurios seka viena kit per lJiso sekundos, kiekvienai i t bang darant 60 svyravim per sekund. Vedant eks periment tokiomis slygomis aikiai buvo percepuojama 720 danumo nota. Taigi ieina, kad dviej impuls jau pakanka, kad susidaryt tono spdis. Panaius eks perimentus yra dars ir Helmboltzas ir prijs prie t pai ivad.

3 . Rezonansas. Priversti svyravimai. Rezonatoriai. M uzikale skal. H arm onija. A kordas. Konsonansas ir disonansas. T em peruota skale. m ogaus ausis. O rganas Corti. Helmholtzo harm onijos teorija. Eldisono fonografas. Gram ofonas. Balsi teorija.
Paimsime du to paties tono kamertonus ir pastatysime juos ant stalo. Suspausime smarkiai vieno kamertono akas ir paleisime jas, arba dramblio kaulo plaktuku suduosime vien kamerton. Jis ims skambti. Sulaikysime pirtais jo skambjim. Mes igirsime, kad skamba antras kamertonas. Sulaikysime j pirtais, skambs vl pirmasai kamertonas. I prityrimo mes inome, kad utraukus not kambary, kuriame ant stalo arba ant lentynos yra stiklai, bonkos ir kitokie indai, vienas kitas i t ind ima skambti taip sakant, atsiliepia mfls not. Pagaliau i prityrimo mes inome, kad kam bary ypatingai smarkiai skamba tam tikro danumo nota. Panaas reikiniai akusti koje vadinasi rezonansu (tai atsiliepimas not). Bet i esms tai yra grynai mecha nikas fenomenas ir, ieinant i mechanik pavyzdi, mes uvis geriau it fenomen suprasime. sivaizduokime sau rmus, tarp kuri statini lent itemptas lankstus niras. Ant to niro kabo trys vytuokls A, B ir C vytuokli A ir B periodai yra lygs, vytuokls C periodas truput skiriasi nuo vytuokli A ir B periodo, sakysime, yra tniput trumpesnis. Atlenksime vytuokl A ir paleisime j. Ji ims svyruoti. Per kur laik mes pastebsime, kad ir vytuokl B svyruoja i pradios maomis amplitudomis, bet tos amplitudos nuolat didja, ir pagaliau vytuokl B svyruoja taip pat smarkiai kaip ir vytuokl A. Svyruojanti vytuokl A suteikia periodinius impulsus nirui, ir todl per nir skleidiasi to paties periodo banga, kuri suteikia to paties periodo impulsus vytuoklei B. Nuo pirmojo impulso vytuokl B atsilenks, sakysime, dein pus labai mau kampu. Bet kadangi vytuokls B laisv vytavim periodas yra tas pats kaip ir suteikiamas jai impuls periodas, tai vytuokl B, atlikus vien piln vytavim labai maos amplitudos ir pasiekus vl savo normal padt, gaus antrj impuls ta paia prasme, kuria ji slenka eidama per normal padt, sa kysime, vl dein pus. Taigi antrasai vytuokls atsilenkimas bus jau didesnis. Padarius vytuoklei B du svyravimus, jai bus suteiktas treias impulsas jos judjimo kryptim ir 1. 1. Vadinasi, silpni lankstaus niro impulsai ituo atveju veiks vytuokls B atsilenkim padidindami, sumuosis ir pagaliau privers vytuokl B smarkiai vytuoti. Taigi vytuokl B, taip sakant, atsiliepia vytuokls A vytavimus, ir mes ia turime tikr rezonans tarp dviej to paties periodo vytuokli. Kaip atrodo dalykai su vytuokle C. Tegu vytuokls C periodas bus trumpesnis kaip vytuokls A periodas, pavyzdiui, tegu abiej vytuokli period santykis bus lygus 16/ 17. Vadinasi, kada vytuokl A padarys vien piln svyravim, tai vytuokl C bus padariusi IVie svyravim, kitaip sakant, einant vytuoklei A per pusiausviros padt, vytuokl C jau bus perjusi per t pusiausviros padt, ir jos atsilenkimas bus lygus l/it daliai viso kelio, kur nukeliauja vytuokl darydama vien piln svyravim. vytuokl A vytuodama suteikia periodinius impulsus lanksiam nirui, pastarasis gi suteikia perio dinius impulsus vytuoklei C. Taigi imdama svyruoti vytuokl A, tarpininkaujant

 121

lanksiam nirui, suteikia m a impuls vytuoklei C1 ir toji vytuokl daro pirmj savo svyravim labai maos amplitudos. Antr impuls vytuokl A suteikia vytuoklei C tuomet, kada pastaroji yra jau pradjusi antr savo svyravim, ir padariusi, sakysime, j dein pus nuo pusiausviros padties 3 /ie dal savo antro svyravimo. Taigi su teiktas impulsas veiks ta paia kryptim, kaip slenka pati vytuokl C9 ir todl tasav impulsas sustiprins pirmojo impulso veikim, ir vytuokl C padarys antr savo svyra, vim didesns amplitudos, kaip pirmojo svyravimo amplituda. Kada vytuokl A pa darys du pilnus svyravimus, vytuokl C bus jau padariusi 22/i6 svyravim, vadinasi, jau bus padariusi 2/1 dalis savo treiojo svyravimo. Ji tada gaus nuo vytuokls A impuls vl ta paia kryptim kaip ji pati slenka. Vadinasi, tasai treiasai impulsas vl prisids prie pirmj abiej impuls veikimo ir sustiprins t veikim. vytuokle C padarys savo treij vytavim vl su didesne amplituda kaip antrojo vytavimo amplituda. Tuo bdu vytuokls A impulsai stiprins vytuokls C judjim, kol abiej vytuokli fazi skirtumas pasidarys lygus */2 ( 1 / 4 = Vie). Kitaip sakant, pirmieji keturi vytuokls A vytavimai prisids prie vytuokles C judjimo sustiprinimo, nes padarius vytuoklei A4 pilnus vytavimus, vytuokl C bus padariusi 4 /ie= 1 /4 savo penktojo vy tavimo. Taigi einant vytuoklei A penkt syk per pusiausviros padt, sakysime, dein pus, vytuokl C kaip tik tuo momentu rengsis slinkti j kairij pus, vadinasi, pusiausviros padties link. Taigi tuo momentu suteiktas vytuokls A judjimo im pulsas veiks prie vytuokls C judjim ir silpnins t judjim. Tas pats atsikartos einant vytuoklei A per pusiausviros" padt 6 , 7, 8 ir 9 sykius. Tais laiko momentais vytuokl C bus jau padariusi 6 /1 0 >e/ie. .. 8 j ie savo 6 , 7/ 8 ir 9 svyravim. Vadinasi, ia suteikiami impulsai vis laik bus atkreipti prie vytuokls C judjim, silpnins t judjim ir pagaliau sustabdys j visikai, kada abiej vytuokli fazi skirtumas pasidarys lygus x, btent, kada abidvi vytuokls bus prieingose judjimo fazse, ratai bus tada, kada einant vytuoklei A per pusiausviros padt dein pus, vy tuokl C bus jau padariusi 8 Iie dalis savo 9 vytavimo, eis irgi per pusiausviros padt, bet j kair pus. Nuo to laiko momento, iki fazi skirtumas pasidarys lygus 3/, vy tuokls A impulsai bus prieingi judjimui vytuokls C Jie visuomet bus suteikiami dein pus tada, kada vytuokl C slinks kair pus. Bet kadangi juo didesnis bus fazi skirtumas, juo didesnis bus vytuokls C atsilenkimas kair pus ir, vadi nasi, juo maesnis bus vytuokls C judjimo greitumas, tai impulsai vytuokls A vis maiau ir maiau silpnins vytuokls C judjim. Pradedant nuo fazi skirtumo /** iki 2 t vytuokls A suteikiami impulsai veiks ta paia kryptim kaip slenka vytuokl C ir, vadinasi, vl stiprins jos judjim. Taigi paleidus vytuokl A, vytuokl C irgi ims vytuoti, tiktai netaisyklingai: vytuokls C amplituda i pradios dids, paskui ims mati; pasiekus nulj vl ims didti ir i t Vadinasi, vytuokl C vytuos amplituda, kuri periodikai mainysis nuo nulio ligi tam tikro maksimumo, ir atvirkiai. Mes ia tursime priverst, arba primest, svyravim pavyzd, kuri esm smulkiai idstyta IV skyriaus 2 , nes suteikiami vytuokls A impulsai neatatinka vytuokls C periodui. Taigi vytuokl C bus tokioj padty kad, tarytum, ji pakabinta ant kitos vytuokls, kurios periodas skiriasi nuo jos periodo ir yra lygus vytuokls A periodui. Paym sime vytuokls A period raide T, jos amplitud raide a ir vytuokls C period raide Ti, ir jos amplitud, nusistaius vytavimams, raide ai. Tad mes turime ai = =a T 2 H T i2 ^ 0r' ^ skyriaus 2 ). Priminsime ia, kad ilgainiui, veikiant vytuokls A impulsams, vytuokl C visgi ims vytuoti vytuokls A periodu, ir nuolatin amplituda ai, kurios santykis su vytuokls A amplituda ireiktas duotja formula. Kada T > T1 , deinioji duotosios lygties dalis turi teigiam enkl, vadinasi, vy tuokli A ir C fazs sutampa ir vytuokls C amplituda yra didesn kaip vytuokls A amplituda, nes TB> Ta T1 *. Neumirti reikia taiau, kad itie santykiai veikia tik nusistaius vytuokls C svyravimams, vadinasi, kad vytuokl C svyruoja ne savo laisvo svyravimo periodu, bet vytuokls A periodu.

- 122 -

Kada T= T1 , tada teoretikai vytuokls C vytavim ampinuda darosi be galo didel. Bet tada mes kaip tik tursime rezonans, nes abiej vytuokli periodai bus lygos. Tikrenybje amplituda niekuomet negali pasidaryti be galo didel, nes tryni mas slopins judjim, ir mes tursime vytavimus tam tikro didumo amplitudos. Vadi nasi, dalis vytuokls C gytos energijos bus suvartota vairiems pasiprieinimams nugalti ir nebesireik vytavime. AiSku taipgi, kad pana atsitikim tursime ir tada, kada vytuokli A ir C periodai labai maai skiriasi vienas nuo kito. Pagaliau, kada T c T l, tada deinioji pus duotosios lygties bus neigiama ir, vadinasi, abidvi vytuokls A ir C vis laik bus prieingose judjimo fazse ir kada vytuokls C periodas bus labai didelis palyginant su vytuokls A periodu, tai vy tuokls C atsilenkimas arba aplamai amplituda bus lygi nuliui. Kada gi tas period skirtumas bus didelis, bet ne be galo didelis, tad mes tursime vytuokls C vytavimus maomis amplitudomis, kurios bus ymiai maesns kaip vytuokls A amplitudos. Taigi ieina, kad bet kur kn galima priversti vytuoti, paveikus j pakankamai didele jga arba veikiant maa periodine jga, bet tokia, kurios periodas yra lygus kno laisvo svyravimo periodui. Taip mogus, atsistojs ant didelio kabanio geleinio tilto ir supdamasis periodu, kuris atatinka tilto laisv svyravim periodui, gali aikiai ijudinti didel sunk tilt. XlX amiaus pradioje Manestere kuopa kareivi, eidama rikiuots ingsniu per kabant tilt, taip smarkiai ijudino t tilt, kad jis nutrko. Vadinasi, atsitiko taip, kad kuopos ingsniu buvo suteikiami tiltui impulsai tokiu periodu, kuris buvo lygus tilto laisv svyravim periodui. Nuo to atsitikimo visur Europoje kareiviai ino, kad einant per kabant tilt reikia eiti laisvu ingsniu. Taip pat maas vaikas, veikdamas silpnais periodiniais impulsais gali smarkiai ijudinti didel varp, jeigu tik vaiko impuls periodas atatiks varpo periodui. Visais tokiais atsitikimais mes turime rezonanso reikin. Bet i to, kas anksiau pasakyta, ieina, kad ir tokia periodin jga, kurios periodas nra lygus kno periodui, galima priversti svyruoti kn, bet tik jau nebe savo periodu, o periodikai veikianios jgos periodu. Tad mes tursime tikrai priverstus svyravimus. Ieidami i idstyt ia mechanik reikini mes lengvai suprasime rezonanso reikin akustikoje. Jeigu mes turime du to paties tono kamertonus, tai mus skam bti vienam kamertonui, ims skambti ir kitas kamertonas, nes pirmojo kamertono svyravimai arba vibracijos suteiks eil impuls orui, ir mes tursime ore eil bang, sekani viena kit tam tikrais laiko tarpais. Kiekviena i t bang suteiks silpn impuls antrajam kamertonui ir visuomet ta prasme kaip vyksta atsilenkimas kamer tono ak, nes kamertono periodas bus ia lygus bang periodui. Vadinasi, visi tie silpni impulsai susids ir tiek sustiprins kamertono vibracijas, kad mes igirsime jo skambjim. Taigi iabus atsitikimas, panaus tam, kada vytuokls A svyravimas sudaro tokio pat periodo ir tokios pat amplitudos vytuokls B svyravimus. Tai bus rezonansas. Jeigu du kamertonai to paties periodo arba tono skamba tuo paiu laiku, tai j sudarytos bangos superponuojasi, ir mes gauname bang to paties periodo, bet dvigubos amplitudos ir, vadinasi, gauname gars ymiai stipresn (4 syk stipresn). Bet jeigu ant galo vienos akos vieno i dviej kamerton umautum ied arba prilipdytum vako gabaliuk, tai kamertonai nebebus suderinti, j periodai nebebus lygs, ir tokiu atveju skambant vienam kamertonui kitas neskambs, nes periodas impuls, ieinani i vieno kamertono, nebebus lygus periodui kito kamertono. Skambant gi dviem tokiem kamertonam tuo paiu laiku mes tursime garso stiprjim ir silpnjim, vadinasi, tono maksimumus ir minimumus, kaip idav garso bang, ieinani i abiej kamerton interferencijos. ituos tono stiprjimus ir silpnjimus mes vadiname akustikoje muimais, ir j esm idstyta 2 pradioje. Priminsime ia, kad skaiius muim per sekund bus lygus kamerton danum skirtumui. Pamus kamerton u kojos ir sudavus ji, jis skambs, bet tasai skambjimas bus silpnas, danai girdimas tik priartinus kamerton prie ausies. Bet jeigu mes sudav kamerton pastatysime ji koja ant stalo, tai jis skambs taip smarkiai, kad visam kambary bus girdti. Dalykas toks, kad pastatytas ant stalo kamertonas sudaro priverstus stalo svyravimus. Tiesa, stalas nepriklauso prie skambani kn, bet vibruojantis

 123

kamertonas priveria gan didel staio paviri svyruoti savo periodu ir, vadinasi, iju dina ymiai didesn oro mas (oro mas, kuri remiasi stalo pavirium), kaip vibruo damas, kada mes jo koj laikome tarp pirt. Taigi mes ia tursime didesns ener gijos bang ir atatinkamai stipresn tos bangos veikim ms ausiai. ituo atveju stalas vadinasi rezonatori, nes jis atsiliepia kamertono vibracijas ir stiprina efekt. Taigi labai danai kamertonai aprpinami rezonatoriais tokios formos, kuri vaizduoja 25 pieinys. ia mes turime medin tui d, sigar ds pavidalo, i kurios vieno galo iimta lenta. Taigi toje dje mes turime oro stulp, ir jeigu ito oro stulpo didumas yra toks, kad jo laisv svyravim periodas yra lygus kamertono perio dui, tai kamertonas, udtas ant tokios ds, skambs smarkiai. Kamertono vibracijos iauks ds medio vibracijas, o pastarosios iauks oro stulpo vibracijas, ir kaip idav mes tursime ym tono sustiprinim. Aplamai rezonatoriais vadinami tokie knai, kurie palyginant lengvai atsiliepia bet kurio periodo svyravimus (rezonuoja bet kuriuos svyravimus). Tai bus knai palyginant nedidelio standumo, kaip, sakysime, medis, ir todl daniausiai rezonatoriai gaminami i medio. Metalin styga, kurios vienas galas dtas spaustuvus ir ant kurios kito galo pakabintas svoris, pabraukta stryku arba atlenkta i jos pusiausviros padties, smarkiai vibruoja, bet neskamba, nes ijudintas jos oras uima labai ma tr, ir to oro svyravimai tiek greit nuslopi nami, kad oro svyravimas inyksta palyginant jau nedideliam atokume nuo stygos. Jeigu gi mes t pai styg itempsime tarp dviej spaustuv ant medins lentos arba dar geriau ant medins ds, tai pabraukta stryku ji skamba smarkiai. Cia lenta arba d bus rezonatorius stygai. Kiekvieno smuiko dka irgi yra ne kas kita, kaip rezonatoriui;.

2 6 pie. mogaus burna ir nosis yra rezonatoriai mogaus garso aparatui, kuris yra ger kls upakaly ir kur vaizduoja 26 pieinys. mogaus garso aparatas (gerkl) susideda i^ dviej elasting (muskulini) plokteli, vadinamj balso chord, kurios itemptos upakaly vadinamojo Adomo obuolio ir tarp kuri yra plyys, jungiantis gerkl su kvpavimo organais. Abidvi chordos aprpintos muskulais, kuriais jos gali bti dau giau arba maiau temptos, taip kad plyys tarp chord bna tai didesnis tai maesnis. Chord muskul veikimas pareina nuo mogaus valios. Puiant per ply i plaui or ir vibruojant balso chordoms, susidaro emesnis ar augtesnis sudtinis tonas. Jeigu nebt burnos, tai toksai ton miinys daryt imo arba birbimo spd. Priduodant burnai tam tikr form ir tr, kuriuos mogus gali keisti savo valia, ir kom binuojant j su nosimi, burnos ir nosies oras rezonuoja tam tikro danumo ton ir, vadinasi, stiprina it ton ton miiny, kur sudaro balso chord vibracija. Taigi mes girdime not tam tikro auktumo, stiprumo ir tembro.

 124

Paymsime ia dar metalinius rezonatorius, kurie gali rezonuoti tik tam tikro danumo tonus. 27 pieinys vaizduoja tok metalin Helmholtzo rezonatori. Tai yra rutulys su dviem skylm viena platesne a upakaly, kita siauresne b i prieakio. Tokio rutulio oras gali rezonuoti tik tam tikro danumo ton. Taigi turint eil to ki Helmholtzo rezonatori vairaus didumo galima analizuoti ton miiniai arba su dtins notos, nes kiekvienas i t rezonatori atsilieps tik tam tikro danumo not. Tuo bdu, pavyzdiui, galima konstatuoti, kad vibruojanios stygos duodama nota su sideda i eils ton, kuri danumai santykiuoja kaip I :2 :3 :4 ___ Tam konstatuoti reikia ukimti vien aus vatos kami, dti kit aus siauresn rezonatoriaus gal b ir priartinti prie vibruojanios stygos platesn rezonatoriaus skyl a. Jeigu stygos sudtin nota turi ton, kurio danumas yra lygus rezonatoriaus savajam danumui, tai rezonatorius atsilieps ir sustiprins it stygos ton. Mainant rezonatorius galima tuo bodu nustatyti, i koki ton susideda sudtin stygos nota. Vienas i t ton, emiausias, vadinasi pagrindinis tonas, o kiti vadinasi harmonikais obertonais arba pa prastai augtesniaisiais harmonikais. Taigi panaiais rezonatoriais galima stygoms, ddoms ir kitokiems muzikaliems aparatams konstatuoti, kad kiekviena nota sudaro sudtin periodin judjim, kuris einant inoma jau mums Fourier'o teorema (ir. IV skyriaus 5 ) susideda i eils harmoning sinus kreivj bangos ilgi X1 Vai , V 4 Reikia taiau priminti, kad sudtins notos ne visuomet susideda i harmoning sinus komponent. Ypa kada atstatomoji svyravim arba vibracij jga pareina nuo kietumo, tad komponentini ton danumai nesu daro harmoningos eils. Vienu odiu, mes tada turime sudtin not, kuri sudaro neharmonikos komponentos. Taip kamertono duodama nota su. sideda i paprast ton, kuri danumai santykiuoja b kaip I :6,25:17,5:34,3. Taigitokiaisatvejais Fou riero teorema negali bti pritaikinta, kad. isprst klausim, i koki komponentini ton susideda sudtin nota. Vienu odiu, Fouriero teorema yra vienas i lengviausi matematikos bd itirti pe riodins kreivosios prigimt arba sudt, kuri ata27 pie. tinka fizinms kai kuri muzikali instrument ypa tybms. Kitais gi atvejais reikia naudotis kitais metodais sudtins periodins kreivosios isklaidymui komponentas. Tokiais atvejais paprasti tonai, kurie sudaro sudtin not, vadinasi obertonais. Antra vertus, tasai terminas obertonas danai vartojamas ir augtesni tos paios notos harmoning ton atvilgiu. Taigi sutraukiant tai, kas ia pasakyta, mes konstatuojame: 1) kad notos btoa sudtins ir paprastos, arba tonai, kad tonas, arba paprasta nota, charakterizuojasi tam tikru danumu, tuo tarpu kaip sudtin nota susideda i eils ton, atatinkani Fouriero teoremai, arba i eils neharmonik ton, i kuri emiausias vadinasi pagrindinis to nas, o augtesnieji obertonais; 2) kad notos tembras pareina nuo to, kiek ir kokie augtesni harmonikai, arba kiek ir kokie obertonai prisimaio prie pagrindinio tono. Nagrinjant vairi not augtum Seebecko sirena mes jau konstatavome, kad kai kurios notos, skambdamos tuo paiu laiku, daro mums malon spd, ir nusta tme intervalus tarp kai kuri ton, kurie daro tok malon spd. Intervalais vadi nasi augtesnio ir artimiausio jam emesnio tono danum santykiai. Tada jau mes konstatavome, kad jeigu skambs tuo paiu laiku keturios notos, kuri danumai san tykiuoja kaip 1 : 5/4 : 3/2 : 2, tai mes gausime malon spd, ir todl vadiname tokias notas akordu. Mes jau tada pavadinome pirmj i t not emiausio danumo prima, arba pagrindine nota, antrj pavadinome tercija, treijkvinta ir ketvirtjoktava. Taigi ar skambs tuo paiu laiku prima ir oktava, arba prima, kvinta ir oktava, ar visos keturios, mes visais atvejais tursime gan malon spd. Tokiais atvejais mes kalbame apie not arba ton konsonans. Tokiais gi atvejais, kada dvi arba daugiau

 12 b

skambani not daro mums nemalon, iaur jspdj, mes kalbame apie ton diso nans. Tie malons arba nemalons spdiai pareina nuo dviej ton danum san tyki ir visikai nepareina nuo t ton absolui danum. Nuo seniausi laik ino mas faktas, kad dviej arba keleto tuo paiu laiku skambani not spdis yra juo malonesnis, juo maesniais sveikais skaiiais ireikiami t not danum santykiai, ir tasai jspdis yra juo iauresnis, juo painesniais ir didesniais skaiiais ireikiami not danum santykiai. Ilgos evolucijos ir prityrimo keliu monija prijo prie eils ton su paprasiausiais intervalais, arba danum santykiais, kurie tonai sudaro vadinam^ diatonin muzikalin skal, ir ta skal yra i dien, bent Vakar civilizacijos srityje, muzikos pagrindas. Fortepiono klaviatra susideda i didelio skaiiaus not, kurios padalintos j eil oktav, apimani eil not nuo pagrindines iki artimiausios oktavos. Sekant Helmholtz'u paymsime atskiras fortepiono vidurins oktavos notas i eils raidmis: c d e f g a b e *

b /4

4 /3

*/2

6Is

1 V e

itos eils apaioje parodyti kiekvienos notos ir pagrindins notos c danumo santykiai. Oktavoms, augtesnms kaip ita fortepiono vidurin oktava, mes duosime pay mjimus maomis raidmis, tik priddami viruje ' arba ' \ arba * ** ir 1.1. Oktavoms gi emesnms kaip vidurin oktava, mes duosime paymjimus didiosiomis raidmis C D E F G A B C, arba antrai emesnei Ci Di E i Ft Gi Ai Bi Ca ir t. t. ita not eil vadinasi oktava todl, kad ji apima atuonias notas. Vadinasi, oktava primos atvilgiu visuomet i eils bus atunta augtesn nota. Taigi mes ia turime skal, kurioje pe reinama nuo vieno tono prie kito ne tolydio, bet su pertraukomis, uoliais, kitaip sa kant, muzika, kuri evolucijos keliu isivyst Europoje, visuomet charakterizavosi tam tikra rakto nota, btent, viena ypatinga nota, su kuria melodijoje buvo suderinamos kitos notos, sudarydamos su ta ypatinga nota tam tikrus intervalus. Galima manyti, kad vengiama tolydinio perjimo nuo vienos notos j kit not todl, kad toksai tolydinis perjimas, kaip vjo imas arba moni ir gyvuli vaitojimas, visuomet daro nema lon jspdj, nes asocijuojasi su skausmu. iaip ar taip, duotoji diatonin skal yra tiek mums priprasta, kad mes irime j kaip mums prigimt ir manome, kad jeigu mums patiems reikt sudaryti muzikal skal, tai mes kaip tik sudarytumm it skal. Bet visgi nereikia umirti, kad tai yra vis pirma muzikalio aukljimo dalykas kaip rass, taip ir individumo. Mes inome ir kitas muzikales skales, kurias vartoja vairios tautos, kaip, pavyzdiui, kyniei muzikal skal, arba kaip senovs kotijos muzikal skal. Ieinant i duotj skals not relatyvi danum galima apskaityti intervalai tarp dviej artimiausi skals not. Taip intervalas tarp not c ir d bus 9 /e. Kad d 9 e 5 surastume interval tarp not d ir paraysime = ir = Padalinus paskue tin lygt j pirmj mes gausime ~ 5 9 10 : =-g-* Tuo pat bdu mes galime ap

skaityti ir kitus intervalus tarp dviej artimiausi not. Eil duoda ituos intervalus c
/b

___ f
itVjri

g ____

___ b

___ c
1

"

I ia matyti, kad intervalas cd yra didesnis kaip intervalas de. Taigi pir* masai tonas vadinasi major, o antrasai tonas minor. Pirmasai i j atsikartoja ska lje 3 sykius, o antrasai 2 sykius. Be to, mes turime interval 1 6 /is, kuris skalje at sikartoja 2 sykiu ir kuris vadinasi pustoniu. Kad isilygint intervalai ir gautume tuo bdu didesn variacij pereinant nuo vieno tono artimesn ton tarp dviej ton su dideliais intervalais, diatonin muzi-

126

kal skale turi terptus pustonius (pustoniuses arba pustonius is). Taigi i viso toki pustoni bus penki trys tarp interval tonas major ir du tarp interval tonas minor. Vadinasi, iandien vartojama diatonin skale susideda ne i atuoni, bet i dvylikos not. Fizikos srityje iandien kaipo standartas vartojama nota ce=512, kitaip sakant, kaipo standartas vartojamas kamertonas, kurio notos danumas yra Jygus 612. Muzikos gi srityje tasai standartas kiek emesnis, Latent, ten vartojama nota a*=439. Reikia ia pasakyti, kad itie standartai ilgainiui mainsi, ir du nuro dytieji nustatyti tik pastaraisiais laikais. Galimas dalykas, kad ir itie du standartai ilgainiui pasikeis. Ieinant i standorto Clt = 512, paraysime vis oktavos eil ton ir pustoni 1) 2) 3) is d" i. e f is g" is a i8 b c is d is e is gm 546 614 728 819 922 1092 1229 1456 512 576 640 683 768 853 960 1024 1152 1280 1366 1536 768 864 960 1024 1152 1280 1440J536
9! SB
AO/

l ' /15

1 J'

1 0 1

' 9

o/ /e

* /16

4)

512

542,4 608,9 724,1 812,8 912,3 574,7 645,1 683,4 767,2 861,0 966,5 1024

Taigi antra eil duoda 12 oktavos ton, vartojam diatonineje skalje. Bet mu zikoje ir dainos srityje nuolat tenka keisti .rakto nota, pradti, sakysime, melodij ne nuo primos, bet nuo kvintos. Toksai perjimas nesudaro joki sunkenybi tokiems muzikaliems instrumentams, kaip mogaus balsas arba smuikas, nes tokiais instrumen tais esant reikalui galima paimti bet kuri not ir ieinant i jos ivystyti vis oktav nurodytais intervalais. Kitaip yra su tokiais muzikaliais instrumentais, kaip vargonai arba fortepionas, kurie turi klaviatr ir kur kiekviena nota galima paimti tik tam tikra klavia. Pradjus, pavyzdiui, nuo kvintos (g) ir ivysius oktav nurodytais intervalais mes gausime eil ton, paymt treioje duotosiosios lentels eilje. Visos itos eils notos danumo atvilgu atatinka antros eils notoms, imus tik dvi, btent: au , kuriai antroje eilje atatinka 853 vibracijos, o treioje eilje 864 vibracijos, ir fe is su 1456 vibracij antroje eilje ir 1440 vibracij pirmoje eilje. Vadinasi fortepiano klaviatrai reikt pridti dvi klavios su dviem stygomis, kad galima bt naudotis nota g kaipo .rakto nota*. Bet tas pat reikia pasakyti apie visas kitas notas. Vartojant jas kaip rakto notas, fortepiano klaviatrai reikt pridti visa eil nauj klavi sa stygomis. Taigi nekalbant jau apie sunkum padirbti tok fortepian, jo vartojimas ir puikiausiam pianistui bt labai nepatogus dalykas, nes mes turtu mm daugyb klavi ir not. Todl iandien tokiems instrumentams, kurie turi kla viatr, vieton diatonins skals vartojama vadinamoji vienodai temperuota skal arba vienodo temperamento skal. Visa skal susideda i dvylikos not, bet intervalai i lyginti. Paymsime it vienod visai temperotai skalei interval raide x. Norint pereiti nuo notos c not d reikia notos c danum padauginti j interval V*, Taip pat, pereinant nuo notos d not e, reikia 9 Js padauginti interval 1 0 / 9 . Tada mes gausime 9 / 10/9 = 1 0 Z e= 5/4 (tercija major). Toliau, pereinant nuo notos e not f, reikia 6/4 padauginti interval 1 9 Jis . Mes tada gausime 5 /*. 1 /= / (kvarta) ir t; t. Taigi turint vienod interval x, pereinant nuo primos oktav reikia, x paimti dau-

V l ___
gikliu 12 syki. Taigi mes tada tursime x,a=2, i kur x = 2 =1,0595. Pu* stoninis gi intervalas diatonins skals yra lygus w/i6 = 1,067. Vadinasi, skirtumas neperdidelis Jeigu dabar, ieinant i vienodo intervalo, sudarysim vienodai temperuot oktav, pradedant nuo c- =512, tai mes gausime notas, kurios paymtos lentels ketvirtoje eilje. Visos tos notos skiriasi nuo not, paymt antroje lentels eilje, bet maai. Mes jau inome, kad skambant dviem notom tuo paiu laiku juo didesnis bus tarp t dviei not skirtumas, juo daugiau mes girdsime muim. ia gi muim

127

skaiius bus maas ir reta ausis sugebs atskirti tas paias diatonins skals ir tempe motos skals notas. Taigi apsilenkdami ionai su diatonins skals santykiais mes gausime skal, kuri bus neperbloga ir kurios blogumas pasieks vienodai visas notas. Vis didiausias skirtumas bus notai a is, kuri diatoninje skalje turi danum 922. o temperuotoje skalje 912,3. Taiau ir it skirtum gals pastebti tik ypatingai geros klausos mogus su gerai iauklta ausimi. Visais kitais atvejais mes nepaste bsime skirtumo. Taigi turint toki temperuot skal mes apsieisime su paprasto didumo klaviatra, ir pamus bet kuri not kaip rakto nota galsime sudaryti skak tokios pat kokybs kaip ir skal notos c. Dabar grime prie klausimo, kodl tokios notos, kuri danum santykiai i reikiami nedideliais sveikais skaiiais, duoda malon arba harmonijos spd, o kur tie skaiiai painesni, mes gauname disonanso spd, danai iauriai nemalon. Vienu odiu pasistengsime nustatyti fizinius harmonijos pagrindus. Bet sprendiant it u davin mums teks perengti ribas, kurios skiria fizikos srit nuo psichologijos srities. Tai yra labai sena problema ir iki iandien galutinai dar neisprsta. Garsus senovs matematikas ir filosofas Pytagoras (540500 prie iKrist) pirmutinis mgino duoti atsakym it klausim. Legenda pasakoja, kad eidamas vien syk pro kalv Pytagoras igirdo melodij muant kalviams plaktukais ] priekalus. Susidomjs jis jo kalv, ir jo geometrikas protas tuojau konstatavo, kad priekal didumai gali bti i reikti eile paprast sveik skaii. Taigi remiantis ituo pastebjimu Pjrtagoras m eksperimentuoti su stygomis ir konstatavo, kad jeigu padalint styg dvi dalis, tai ji duoda ton, kuris yra oktava nepadalintos stygos atvilgiu. Tegu stygos ilgis tarp dviej oeli bus 1. Tada vietose, kur styga prispausta prie oeli, mes tursime mazgus. Tarp dviej gi mazg mes turime pus bangos (ir. IV skyriaus 4 ir 5 ). Vadinasi V 2= I * r M = 21 V.Tt. I ia ieina VTl = Tm = V^l. Tai bus stygos pagrindins notos danumas. Pastaius gi dar trei oel po styga, ties jos viduriu, mes tursime dabar tris mazgus. Vadinasi* stygos ilgis bus dabar bangos ilgis: Xs= l= V.T 2, i kur VTa= 2 = V/l. Taigi H3In 1 = V/21 = 2: 1. Taip pat Pytagoras konstatavo, kad pastaius treij oel treios dalies stygos atokume nuo pirmojo oelio arba 2 Is stygos atokume nuo antrojo oelio, 2 / stygos duoda ton, kuris yra kvinta. Kadangi 2 /s stygos yra tarp dviej oeli, tai mes turime | l = = ^ , arba X3 = -|l = VT8 , i kur ieina ^ = ns = Taigi n8: H 1=

= T T : 21= 2 = kvintos intervalaS -Pagaliau Pytagoras pastebjo, kad prima oktava ir kvinta, skambdamos tuo paiu laiku, daro harmonijos spd. T pat jis konstatavo ir kit skals not atvilgiu ir prijo prie tos ivados, kad stygos toki ilgi, kurie santykiuoja kaip 1 :2 :3 :4 : 5..., duoda skambdamos tuo paiu laiku visuomet harmoning spd. Bet jau toliau Pytagoras puola misticizm, skelbdamas, kad visa kas kosmose es skaiius ir harmonija ir, vadinasi, kad visokia harmonija pareinanti nuo skaii harmonijos. Jis net man, kad septyni planet atokum nuo centrinio ugnies ydinio santykiai i reikiami paprastais sveikais skaiiais, ir todl jis pasakojo savo ratuose apie sfer harmonij*, kuri jis, tur bt, vienas tik ir tegirdjo. Reikia taiau prisipainti, kad ir iandien dar fizik tarpe yra mistik, kurie pripasta skaiiams mistikus atributus. Kiek vliau, btent 500 met prie Krist, konsonanso ir disonanso problema usim garsus senovs graik geometras Euklidas. Jis sako, kad konsonansas yra ne kas kita, kaip dviej ton miinys disonansas gi reikia, kad du tonai negali susi* maiyti ir todl daro ms ausiai nemalon spd. Ms vliau pamatysime, kad Euklidas gangreit suiupo dalyko esm. XVII amiuje po Kristaus ituo klausimu domjosi eil filosof ir matematik, tarp kit Leibmtzas, matematikas Euleris, filosofas dAlembert'as ir poetas-filosofas Co *t. Leibnitzas ir Euleris man, kad harmonija pareinanti nuo sielos pasitenkinimo, surandant tvark tarp vibracij skaii. Dalykas , kad jie abudu jau inojo, kad tonas pareina nuo vibracij skaiiaus. Bet k pasakyti apie mog, net ir kompozitori, kuris neturi

3V v

128

jokio supratimo apie tai, kad tonai pareina nuo vibracij, o taiau j siela gauna t pat pasitenkinim. DAlambertas inojo jau daugiau, btent, kad kiekvienas muzikalis tonas susideda i pagrindinio tono ir i keleto oberton. inojo taipgi, kad pagrindinis ionas ir oktava smarkiai panas, taigi jis man, kad oktavos, kvintos, tercijos prisidjimas prie pagrindinio tono yra visikai natralus dalykas ir kaip toks daro ger spd. Bet tyrintojui kaip tik reikia iaikinti ir reikia suprasti tai, kas yra natralu. Ir tik antroje XIX amiaus pusje dideliam Vokietijos fizikui Helmholtzui pasisek jei ne galutinai isprsti harmonijos problem, tai bent konstatuoti tikr jos fizin pagrind. Bet kad geriau suprastume Helmholtzo harmonijos teorij, mums reikia pasipainti su girdjimo organo konstrukcija ir su jo funkcijomis. Reikia pasakyti, kad ir iandien dar ausies konstrukcija ir jos funkcijos toli grau nra taip gerai itirtos, kaip akies konstrukcija ir funkcijos, ir todl suprantama, kad aki medicina yra pasiekusi iandien daug augtesn tobulumo laipsn kaip aus medicina. 28 pieinys duoda mogaus ausies skiemenik vaizd. Iorine ausies dal sudaro burblys (concha) E, kuriame prasideda ilenktas kanalas M, udary tas elastinga membrana T, vadinamu bugneliu (tympanum). Aiku, kad ita dblis, vadinamoji iorin ausis, panai rupor ir vaidina ruporo vaidmen. Bet kokios reikms turi visi burbiio E nelygumai ir vingiai niekas iandien negali pasakyti. Bet negali bti jokios abejons, kad visa tai turi savo reik ms. Su bugneliu sujungtas maas kau liukas, vadinamasis plaktukas, ant plak tuko remiasi kitas maas kauliukas, vadi namasis priekalas, ir pagaliau su priekalu sujungta kilpa, irgi maas kauliu kas, kuri savo baze udaro vadi namj ovalin lang O. ita ausies 2 8 piedalis vadinasi vidurine ausimi. Vadinasi, joje mes turime eil ma kauleli, paslankiai sujungt vienas su kit. [ it dal eina dar kanalas, kuris jungia vidurin ausies dal su gerkle ir kuris vadinasi Eustachijaus trimitas (pieiny Eu). Aiku, kad Eustachijaus trimito udavinys apsaugo bugnel* nuo sudraskymo, paveikus didesniam oro spaudimui per kanal M. Del Eustachijaus trimito toksai pat spaudimas veiks bgnel ir i kitos puss. Taigi Eustachijaus trimito udavinys ilyginti oro spaudimas { bgnel i abiej pusi. Pagaliau paymsime ia dar, kad ita vidurin ausies dalis turi dar antr langel, vadinamj apskrit langel, udaryt elastinga membrana R9 lygiai kaip ir ovalinis langelis O. Per tuos du langelius vidurin ausis jungiasi su vidujine ausimi. Vidujin ausis vadinasi labirintas ir jo struktra gan paini. I vienos puss labirint sudaro trys vadinamieji pusratiniai kanalai Sc. Tie trys kanalai uima ploktes statmenikai viena kitai: vienas kanalas uima vertikal plokt, kitas gulsi ir treias plokt, statmenik gulsiai ir vertikalei vadinamj frontine plokte. Kita labirinto dalis tai vadinamasis vlys C vamzdis spyruoklio pavidalo. itas vamzdis per vis savo vingiuot ilg padalintas pertvara, irgi vingiuota, dvi dalis. Paios pertvaros struktra pluotin, ir kai kurie tyrintojai suskait, kad ta pertvara, kuri anatomai vadina bazilarine membrana, susideda i 20.00030.000 pluot, elasting mikroskopikai plonsil, kuri ilgisnuosakiaididja einant nuo vlio bazs virn. Visi tiesilai prasidedavliobazje irtsiasi vlio vingiuotam kanale vduokls pavidale taip, kad daro graios mikroskopikos arfos spd. Nervas A, kuris ateina i galvos, i smegen girdjimo centro, pasidalina dvi akas, i kuri viena akodamosi toliau jungiasi su trimis pusratiniais kanalais. Kita gi nervo aka dalinasi daugyb pluot ir eina vlio kanal, kur jungiasi prie bazilarins membranos pluot mikroskopiku organu, surastu 1851 metais markizo A. Corti. itas vadinamas

 129 -

Corli organas panaus i gausi klaviatr, prie kurios i vienos puss prijungtos centrinio nervo gausios akos, i kitos gi puss nuo Corti organo klavi eina mikroskopikos stygos, vairaus ilgio ir, galima manyti, vairaus tempimo, kurios jungiasi su vlio arfos pluotais. Vidutinikai Corti organas turi apie 3.000 styg, kuri ilgis pradedant nuo trumpiausios stygos nuosakiai didja. Kaip pusratiniai kanalai, taip ir vlio kanalo abidvi dalys pilnos skystimo. Pabrime ia dar, kad vidutin ir vidujin ausies dalys guli tarp stipri kaul, tarytum toms dalims apginti nuo alos. Be to, tie kaulai irgi dalyvauja garso vibracijas perduodant. Taigi garso bangos, patek iorin aus M sudaro bgnelio vibracijas. Sujungtas su bugneliu vidurins ausies plaktukas ima irgi vibruoti ir ijudina priekal m, kuris i savo puss ijudina kilp s. Vibracijos kilpos s sudaro ovalinio langelio O vibracijas ir pagaliau tos vibracijos sudaro bang skystime (limfoje), kuri banga skleidiasi per pusratinius kanalus, paskui per vlio kanalo vien dal ir atgal per kit vlio kanalo dal pasiekdama apskrito langelio R membran. Galima manyti, kad banga skystime veikia bazilar membran ir, organui Corti tarpi ninkaujant, centrinio nervo galus. Bet jeigu negali bti abejons dl mechaniko garso bang veikimo perdavimo ligi vlio bazilars membranos, tai jau tolimesnis procesas, kuriuo susidaro garso spdis, ir iandien dar neaikus. Bet statant klausim apie vairi labirinto dali funkcijas, o ypatingai vadinamojo Corti organo, reikia vis pirma atsiminti t ms ausies gabum, dl kurio mes sugebame sudtinje simfonijoje atskirti balsus ir sudtinje notoje iskirti tuos paprastus tonus, i kuri ji sudta. Vadinasi, ituo atveju ms ausis yra daug tobulesnis aparatas kaip akis, nes akis nesugeba baltos viesos spindulyje iskirti vairi spalv spinduli, i kuri tas baltas spindulys sudtas. Reikia griebtis tam tikros priemons, reikia su prizma sudaryti viesos dis persij, kad pamatytume, kad baltos viesos spindulys susideda i vairi spalv spinduli. Ausis gi i ton miinio sugeba iskirti be joki priemoni atskirus tonus, reaguoja daugybei vairi ton ir kiekvienam i tos daugybs ton savotikai. Vadinasi, ausis sugeba analizuoti painiaus ton miin. Iekant mechanizmo, kuris ausiai panaiai analizuot ton miin, sivaizduokime sau eil kamerton. Jeigu dabar vienas i t kamerton ims vibruoti, tai i eils kamerton atsilieps tokie kamertonai, kurie bus suderinti su tuo kamertonu, kitaip Sakanty atsilieps visi kamertonai to paties tono. Jeigu gi eilje kamerton nebus n vieno to paties tono kamertono, tai nebus ir jokio rezonanso. Turint eil styg, i tempt ant ds ir paleidus not kamertonu ar bet kuriuo kitu muzikaliu instrumentu, atsilieps ta styga, kurios pagrindinis tonas yra tas pats, kaip kamertono tonas. Jeigu mes duosime eil not, tai atsilieps visa eil styg, kurios pasirodys suderintos su duotomis notomis, taip kad eil styg, itempt ant ds, yra tikrai ton miinio analizatorius. Aiku, kad ir fortepianas, kuris turi daug styg, irgi yra ne kas kita, kaip garso analizatorius. I tikrj, paklus fortepiano dempfer galima konstatuoti, kad fortepianas atsiliepia bet kuri not. Fortepianu galima surasti, i koki paprast ton susideda bet kuri sudtin nota, nes skambant tai notai atsilieps visos tos forte piano stygos, kurios pasirodys suderintos su skambanios notos komponentiniais tonais, ir ne tik mogus, kuris turi normal aus, fortepianu sugebs iskirti atskirus tonus, i kuri susideda sudtin nota arba ton miinys, bet ir visikai kurias mogus sugebs isprsti t pat udavin, nes sekant lupa ar mikroskopu fortepiano styg stov jis pamatys, kurios stygos vibruoja ir kurios pasilieka parim, ir, vadinasi, gals pasakyti, i koki paprast ton susideda nota, kurios jis negirdi. Taigi grtant prie klausimo, koki funkcij atlieka Corti organas, savaime veriasi galv analogija tarp fortepiano Corti organo. Galima manyti, kad ausies gabumas iskirti kiekvien ton ir per duoti to tono veikim smegen centrams neleidiant jam, taip sakant, susilieti su kitais tonais, pareina nuo to, kad kiekviena Corti organo styga rezonuoja tam tikr ton arba eil ton, bet siaurose ribose. Taigi ieit taip, kad kiekvienas mogus turi du mikroskopikus fortepianus, po vien kiekvienoje ausyje, bet kad tie fortepianai, nore ir mikroskopiki, visgi yra daug daugiau tobulesni kaip vartojami koncertuose fortepianai, m es pagaminti fortepian su 3000 styg ir su tokia gausia klaviatra i dien technika nesugeba. Veikiant bet kuriam ton miiniui visuomet atsiliepia^rezonuoja, tte Corti o

- 10 -

organo mikroekopikos stygos, kurios pasirodys suderintos su paprastais tonais, kurie sudaro ton miin. ita hipotez apie Corti organo funkcij priklauso HelmholtziUi. Kaip hipotez, j galime priimti, galime atmesti. Bet visgi nurodysime ia vien dom fakt, kur| pastebjo V. Hensenas. Ant vi kno paviriaus yra eils trumpesni ir ilgesni plaukeli taip pat nevienodo storumo, kurie yra suriti su vio klausos nervais. Taigi Hensenas konstatavo, kad tie plaukeliai ima vibruoti, skambant tai ar kitai notai, ir kas ypatingai domu, skambant vairiems tonams vibruoja kiekvien syk kiti plaukeliai, ne tie patys. Taigi itas faktas tarytum remia Helmholtzo hipotez. Pasipain su ausies konstrukcija ir su Helmholtzo hypoteza apie Corti organo funkcij, grime dabar prie pagrindinio klausimo, kur pirmasai pastat Pytagoras ir kur nesugebjo atsakyti remiantis fizikais pagrindais, btent, kodl vieni tonai, tokie, kuri danumai santykiuoja kaip nedideli sveiki skaiiai, duoda harmoningus akordus, duoda konsonans, kiti gi tonai, kuri danum santykiai ireikiami painesniais skai iais, duoda disonans. Ir it klausim vis labiausiai patenkinanti atsakym dav Helmholtzas, ir kad suprastume jo harmonijos teorijos esm, atkreipsime vis pirma ak t fakt, kad bet kuriam percepcijos procese didels reikms turi tie to proceso elementai, kuriuos mes kreipiame savo dmes, ir kad nuo dmesio ymiai pareina to ar kito spdio kokyb. Daugeliui moni inomas paveikslas, vadinamas Napo leono kapas". irdami t paveiksl ir kreipdami ak jo detales, mes matome akmen, apsupt mediais, ir tarp medi vies dang. Bet kreipdami daugiau dme sio i dang, kaip kapo detales, mes staiga pastebime Napoleono figr. Kiekvienas mogus, kuris iek tiek analizuoja savo spdius, i prityrimo ino, kad kreipdami dmes t ar kit smulkmen mes gauname vien spd, irint gi, taip sakant, per spektyvoje, gauname kit to paties vaizdo spd. Mes jau inome, kad kiekviena natral nota, turinti muzikals verts, susideda i pagrindinio tono ir eils oberton, ir skambant akordui ms spdis bus nevienodas ir pareis nuo to, ar mes kreipiame savo dmes pagrindin ton, ar t ar kit oberton. Taip, pavyzdiui, kiekvienas pianistas ino, kad galima pasiekti nuostabaus efekto pamus kuri nors akord ir tuoj paleidus vien i klavi. Akordo kokyb ymiai keiiasi. Vienas gal i svarbiausi pianist gabum ir yra kreipti klausytoj dmes sulig reikalu. Bet i kitos puss vienas i svarbiausi klausytoj gabum yra mokti klausyti, nes gabumas klausyti toli grau ne kiekvieno mogaus dalykas. mogus su vidutinika normale ir iek tiek muzikaliai iauklta ausimi sugeba iskaidyti atskirus tonus bet kuri harmonij. Pra tinant savo aus galima lengvai pasiekti dar daugiau, btent, iskaidyti bet kuri mu zikl not eil ton. Taip sudavus fortepiano notos c klavi, gerai iauklta ausis igirs dar ias notas: oktav c*, tos oktavos kvint g*, antrj oktav c , tos oktavos tercij major e ir pagaliau dar tos oktavos kvint g . Taigi iskirs eil tonu, kuri danumai santykiuoja kaip 1:2:3:4:5:6 ia c bus pagrindinis tonas, o visi kiti obertonai. Taip pat sudavus klavi e, gerai iauklta ausis sugebs iskirti dar iuos notos e obertonus: e * b* e g b . Kas ia pasakyta apie c ir e galima atkartoti apie bet kuri muzikal not. Kiekviena nota, skambdama duoda ne tik savo pagrindin ton, bet ir eil oberton, btent: oktav, tos oktavos kvint (duo decim), antrj oktav ir 1.1; tie obertonai gali bti smarkesni ir silpnesni, bet nuo j pareina, kaip jau mes inome, notos kokyb arba tembras, dl kurios mes lengvai atskirsime t pai not vargon, fortepiano, smuiko, violonls, mogaus balso ir 1.1 Labai lengva demon struoti tuos obertonus ant pianino. Paklus dempferi ir trumpai sudavus, sakysime, not c, nuleidiant i eils klavias (tik nemuant) c* g c e g mes i eils paste bsime, kad tos notos skamba, nors jos ir nesuduotos. Jeigu mes 5 pirtais vis t not klavius nuleisime emyn, tai trumpai sudav klavi c mes gausime akord vi s t oberton, kaip rezonanso idav, vienu odiu, kaip grynai mechanikos btenybs idav. Cia mes vis laik pabrme, kad mes pastebime tuos obertonus tik kreipdami juos dmes, Bet tai nereikia, kad tie patys veiksniai neveikia, kada nekreipiama juos dmesio. Aplamai, ms percepcijos procesuose labai danai turi didiausios reikms tokie veiksniai, kuriuos mes nekreipiame dmesio. Taip, labai danai le-

131

Icant9 sakysime, reikalingo daikto kit daikt krvoje, mes jj surandame dl kurios nors trivialus smulkmenos, pavyzdiui, i krvos knyg mes itraukiame reikaling mums knyg pamat popiergal prie tos knygos, todl, kad iaip ar taip ms atmin tyje to popieriaus spdis asociavosi su knygos vaizdu, nors mes tai niekad ne kreipme reikalingo dmesio. Taigi tas faktas, kad kiekviena muzikal nota susideda i pagrindinio tono ir i didesnio arba maesnio skaiiaus silpnesni oberton, priskiriant Corti organui funk cij analizuoti ton miin ir skaidyti it miin jo harmoningas komponentas, su daro Helmholtzo teorijos pagrind. Vadinasi, einant ta teorija Corti organ reikia irti kaip aparat, arba mechanizm, Fouriefo teoremai pritaikinti. Kit pagrindin dal Helmholtzo teorijos sudaro tas jau mums inomas faktas, kad skambant dviem to paties danumo notom tuo paiu laiku, mes turime piln konsonans ir garso sustiprinim, skiriantis gi toms notoms danumo atvilgiu mes turime garso muimus arba drebjimus kitaip sakant, tono maksimumus ir minimumus. To liau mes inome, kad t muim arba drebjim skaiius per sekund yra lygus danum skirtumui. Pagaliau mes inome, kad tie muimai ima daryti mums nema lon spd augant j skaiiui, ir maksioum nemalonumo mes jauiame tada, kada t muim arba drebjim skaiius pasiekia 33 per sekund, einant Helmholtzo eksperi mentais. Bet augant toliau tam skaifiui, nemalonumas maja ir visikai inyksta, kada tas skaiius darosi didelis. Mes vliau pamatysime, kad esant muim skaiiui dideliam, skambant dviem notom mes gauname spd dar treios notos arba, tiksliau sakant, treiojo notos tono, kurio danumas yra lygus abiej skambani not da num skirtumui. Todl tas tonas vadinasi differencijos tonas. Atsimindami nurodytus ia faktus mes suprasime, kodl vienos notos konsonuoja ir daro harmonijos spd, kitos gi duoda disonanso spd, danai labai nemalonaus. Jeigu mes turime dvi vienodas notas, tai jos susideda i t pai pagrindini ton ir oberton ir todl mes tursime tobl konsonans be joki muim ir garso sustipri nim, nes obertonai danumo atvilgiu tiek ymiai skiriasi nuo pagrindini t not ton, kad joki muim tarp pagrindinio tono ir obertono mes nepastebsime. Suduosime dabar vidurins fortepiano oktavos notas ( ir e (tercij major). Mes tursime harmonijos spd, tursime ir ia konsonans, bet jau nebe tiek tobul kaip skambant tuo paiu laiku dviem vienodom notom. Mes tuoj suprasime, kodl ia konsonansas nebe toks tobulas, para vien po kitos notas c ir e su j obertonaia* cgce g e' b e g isb e b Taigi mes matome, kad itos dvi notos turi tik vien bendr oberton, btent, e , obertonai gi g ir g is labai arti vienas nuo kito, kiti gi obertonai aikiai skiriasi vienas nuo kito. Taigi ia konsonansas bus tik tarp t pai oberton arba toki, kurie labai maai skiriasi vienas nuo kito. Kiti gi obertonai duos ia muimus, ir todl konsonansas jau nebebus tobulas. Taigi einant Helmholtzo teorija konsonans mes tursime visais tais atvejais, kada nebus muim arba kada t muim skaiius per sekund bus toks didelis, kad mes j nepastebsime kaip not supimo, arba pastebsime kaip nauj diferencijos ton. Disonans gi tursime visais tais atvejai^ kada muim skaiius bus arti nuo 33. Vadinasi, pasak Helmholtz'o, muimai, dreb jimai, ton supimai yra tikra disonanso prieastis ir tikras harmonijos prieas. Api bendrinant it ivad galima p^ nkyti, kad konsonansas, harmonija, tarp dviej arba, aplamai, keleto not bus juo tobulesnis, juo daugiau tos notos turs bendr oberton, taigi juo didesnis bus panaumas tarp t not j sudties atvilgiu. Jeigu mes dabar atsiminsime, kad Euklidas dviej ton konsonansu vadina j susimaiym, disonansu gi j nesugebjim susimaiyti, tai reikia pripainti, kad nra skirtumo tarp Helmholtz'o konsonanso ir disonanso definicijos ir Euklido definicijos, nes aiku, kad pilnai gali susimaiyti ir duoti tobuliaus konsonans tik tokie tonai, kurie susideda i t pai oberton, ir aplamai, juo daugiau bus t bendr oberton, juo geresnis bus t ton

 13^ -

susimaiymas. Hrie to reikia atsiminti ms sielos nusistatym prie griet perjim nuo priprasto mums dalyko prie visikai naujo dalyko ir jos pasitenkinim, kada pereinant prie naujo dalyko ji suranda jame priprastus ir inomus fenomenus. Taigi perjimas nuo primos prie oktavos r.is niekad nestebina. Sudavus oktav mes, tarytum, girdim vl pagrindin not, ir tai todl, kad skambant primai ir oktavai tuo paiu laiku mes dl didelio danum skirtumo nepercepuojame muim. Be to, prima ir oktava turi po du bendrus obertonus, kiti gi obertonai yra tie patys, tik santykiuoja

Cc p, c e g

c.v .,i . Prima gi ir oktava visada duoda rezonans,

kaip lengva sitikinti pamus dvi vytuokles, sakysime, periodo vienos sekundos ir i/3 sekundos ir pritaikinus prie t dviej vytuokli nagrinjimus, idstytus ito para grafo pradioje: svyruojant vienai i t vytuokli ims svyruoti ir kita ir, vadinasi, mes ia turime rezonans. Taigi tobuliausias rezonansas bus tarp primos ir oktavos, ir todl suprantama, kad i vis interval vis lengviausia suderinti oktava. Antras tobulumo atvilgiu intervalas bus kvinta, nes prima ir kvinta turi po du bendrus ober tonus, kiti gi obertonai maai skiriasi vienas nuo kito. Taigi ir kvinta suderinti lengva. Jau ne vien syk ms mintas garsus Vienos fizikas ir filosofas Emstas Machas, kuris tarp kitko daug usiiminjo vairi jutim analizu ir yra paras apie tai vis ? veikal, duoda ablon, kuriuo i anksto galima nustatyti, kurios fortepiano notos konsonuos, kurios disonuos, ir net kiek jos disonuos (ir. 29 pie.). Mes ia

turime dal fortepiano klaviatros, prie kurios galima pridti vien, kit, trei ir t t tiesykl, ant ^uriu tam tikrais enklais ir skaitmenimis paymti tam tikri pagrindiniai tonai ir lydintieji juos obertonai. Ant tiesykls aa paymtas tonas c skaitmeniu 1 ir to tono obertonai skaitmenimis 2,3, 4,5, 6. Ant tiesykls bb paymta tas pat. Pridjus tiesykl aa prie fortepiano klaviatros taip, kad tos tiesykls bruoas, paymtas skaitmeniu I, sutapt su klavia c, mes matome, kad tos tiesykls bruoai paymti i eils skaitmenimis 2,3,4... sutampa su oktava, su tos oktavos kvinta, su antra oktava, su tos oktavos tercija major ir pagaliau su jos kvinta. Pridjus dar prie klaviatros tiesykl bb taip, kad jos bruoas, paymtas skaitmeniu 1 , sutapt su klavia e, mes pamatysime, kad tos antro sios tiesykls bruoai 2, 3, 4... sutaps i eils su klaviomis e a e' ..., vadinasi, su notos e obertonais. Be to, mes ia matome, kad notos c ir e turi tik vien bendr oberton, btent, e , kiti obertonai, paymti skaitmenimis 3- 4 ir 56, yra gan arti vienas nuo antro, ir pagaliau likusieji obertonai yra ymiai nutol vienas nuo kito. Taigi ia mes i anksto galime nustatyti, kurie obertonai duos drebjimus, ir kiek t dreb jim bus. itom dviem tiesyklm, pastaius tiesykl aa taip, kaip ji 29 pieiny pa statyta, tiesykl gi bb taip, kad bruoas 1 sutapt su notos c oktava, mes tuoj pama tysime, kad ia Ib sutampa su 2a, 2b su 4a, 3b su 3a, vadinasi, kad obertonai vienos notos sutampa su kitos notos obertonais, ir todl lengvai suprasime, kodl ia bus tobuliausias konsonansas. ia mes netursime jpki muim. Palik tiesykl aa taip, kaip ji pastatyta 29 pieiny, ir padj tiesykl bb taip, kad bruoas 1 sutapt su g (vadinasi, su kvinta), mes ir ia rasime bendrus obertonus ir suprasime, kodl ir ia bus geras konsonansas. Elgiantis tuo bdu mes galime surasti vairi vairiausias ton kombinacijas kaip konsonansui taip ir disonansui ir ireikti tuos santykius skaitmenimis. Taigi paprastas Helioholtzo paskelbtas dsnis, kad konsonansas yra simultaninis keleto not skambjimas

 133

be ymi drebjim, duoda suteikti harmonijos mokslui matematik form ir veda puiki tvark ir tobul matematik logik generalbaso teorij, apie k prie Helmholtz negaljo bti jokios kalbos. domus ir nustabus tai dalykas, kad dideli muzikos genijai, kaip Palestrina, Mocartas, Beethovenas, neturdami jokio supratimo apie fizikus harmonijos pagrindus, savo kryboje aikiai laiksi t pagrind. Intui cijos keliu, nesmoningai, jie nustat tikrus harmonijos pagrindus, bet n vienas i muzikos vadovli nesugebjo duoti j krybos iaikinimo, kol ta kryba nebuvo nuviesta Helmholtzo teorija. Kiek garso kokyb pareina nuo oberton, ger tam pavyzd duoda ms balsiai u, o, a, e, i, nors reikia prisipainti, kad ir iandien dar balsi teorija galfltinai nra nustatyta. mogaus balso aparatas, jau anksiau ms apraytas (ir. 26 pie.), turi kaipo rezonatori gerkls tarp, burn ir nosj. Tariant i eils nurodytuosius balsius mes tuoj pastebsime, kad ms burna vis labiau ir labiau atsidaro: ji maiausiai atidaryta tariant u ir labiausiai atidaryta tariant i. Taigi sudarydami gerkls chordomis t pat pagrindin ton visiems tiems balsiams, mes, mainydami burnos tr ir dar tuo paiu laiku veikiant kaip rezonatoriams sujungtiems su burna gerkls tarpui ir nosiai, pride dame prie to paties pagrindinio tono vairius obertonus ir kaip idav gauname vai rius garsus. Pirmutinis Willis 1829 metais pamgino dirbtiniu bdu sudaryti garsus, panaius balsius, vartodamas birbin su vairios formos ir didumo rezonatoriais. Remda masis savo eksperimentais jis konstatavo, kad pagrindinis tonas, kuriuo sudaroma tas ar kitas balsis, gali mainytis, bet kad rezonatoriai visada prideda prie to pagrindinio tono tam tikro danumo obertonus. Vliau ituo klausimu usim Helmholtz'as ir savo rezonatoriais, kurio pavyzd vaizduoja 27 pieinys, padar vairi balsi analiz ir nurod, kurie obertonai charakteringi kiekvienam balsiui. Helmholtzas nepasitenkino balsi analize ir mgino sudaryti balsius sintezs keliu vartodamas eil kamerton su rezonatoriais nedideli cilindr pavidalo, kuri danumas galima buvo reguliuoti dangiais pridarant labiau ar maiau rezonatoriaus skyl. Reikia pasakyti, kad Helmholtzui nepasisek reprodukuoti tuo metodu vis balsi. Duodame ia Helmholtzo eksperiment rezultatus kai kuriems balsiams: O b (240) 4 - b (480) -f f (683) A b + b i- f + b + d - E b + b + f *4 a H - b Taigi paprasiausi sudt turi balsis u. Jo pagrindinis tonas yra b vidurins fortepiano oktavos danumo 240, kur burna ir nosis, kaip rezonatoriai, tik sustiprisa. Balsis o prie to paties pagrindinio tono charakterizuojasi obertonais b* danumo 480 ir f" danumo 683. itie abudu obertonai silpnesni kaip pagrindinis tonas ir i j f silpnesnis kaip b*. Jeigu mes irsime gars, gerkls chord sudaryt, kaip I vairi ton miin, tada burna ir nosis kaip sudtinis rezonatorius balsiui o stiprina paprastus tonus b- ir f , kitaip sakant, prideda1 * prie pagrindinio tono tuos du ober tonus. Taip pat tariant a prie to paties pagrindinio tono prisideda eil oberton b, f", b , d*, f" ir tariant e b, f *, a4 , b . Willis ir Helmholtzas tvirtina, kzd pagrindinis balsi tonas gali mainytis, ir jis nevienodas vairiems individams, bet kad visais atvejais prisideda tie patys ober tonai. Taigi ita Helmholtzo balsi teorija inoma akustikoje kaip nuolatinio arba fiksuoto auktumo teorija, atsimenant, kad visada prie to arba kito pagrindinio tono tiems patiems balsiams prisideda tie patys obertonai. Kiek vliau balsi sudties klausimu usim Hermannas, kuris nagrinjo balsius Edisono fonografu. Kadangi itas aparatas, ypa modifikuotas gramofono pavidalu, turi iandien didels praktikos ir mokslo reikms akustikos srityje, tai duosime ia trump ito aparato apraym. Fonografas buvo Edisono irastas remiantis fonautografo principu, kuris jau anksiau buvo vartojamas gars registracijai ir kuris i esms jtfa panaus 2 ap rayt prietais (ir. 19 pie.), kad grafikai surastum tono danum. Taigi ir fooautografas susideda i metalinio cilindro, apkloto suodiomis nudaytu popierium, kuris

134 -

padtas ant aies. Tos aies galai {dti pakaklius, kuriuose ji sukasi veikiant rankena, umauta ant vieno aies galo, tik vieton kamertono ionai ties cilindru padtas paraboloidinis veidrodis su apskrita maa skyle jo virnje ir su membrana, itempta veidrodio fokuje. Su membrana sujungtas vienas lautos svirties galas,

kurios kitas galas, adatos ar vinels pavidalo, lieia suodiomis nudayt popieri kuriuo apklotas cilindras. ita vinel suderinta su membrana taip, kad vibruojant membranai vinels galas vibruot lygiagreiai cilindro aiai. Kalbant dabar j paraboloidin veidrod ir sukant tuo paiu laiku vienodu greitumo cilindr, vinel nupie ant

135

suodiomis nudayto popieriaus t ar kit sudtin kreiv linij, kuria charakterizuojasl paleisti j veidrod garsai, kurie, atsimu nuo veidrodio sien, koncentruojasi fokuje membranoj. Taigi turint garso kreivj galima j analizuoti, eventualiai pritaikinant Fouriero teorem, ir tuo bdu sprsti apie garso kokyb. Edisono fonografas yra tas pats fonautografas (ir. 30 pie. viruj ir apaioje). Viruj parodytas Edisono fonografas perspektyvoje jo pirmykioje formoje, apaioje to aparato skiemuo skersame pjvyje. Mes ia turime a aa, aprpint sraigto graia, kuri sukama rankena K vienodu greitumu buksvose 11. Ant aies umautas cilindras W9 kurio pavirius irgi aprpintas sraigto gra to paties augtumo kaip ir aies aa sraigto gra. Ais aa suderinta su buksvomis ir su cilindru taip, kad sukant j j vien ar j kit pus cilindras slenka j vien ar j kit pus vienodu greitumu. Ties cilindru padtas PP kotuvo pavidalo vamzdis, kurio apatinis galas udarytas plona stiklo ploktele nn (ior. apatin piein). Stiklo ploktels storumas Vio mm* Su ^ita ploktele sujungta sapfiro vinel p, kurios smailasai galas lieia cilindro W paviri. Cilindro pavirius apklotas vako sluogsniu. Sukant vienodu greitumu a aa, cilindras suksis ir tuo paiu laiku slinks, sakysime, kair pus. Kalbant vamzd PP stiklo ploktel nn vibruos, vadinasi, ir sapfiro vinel, ir jos smailasai galas ivarys ant vako vag sraigto linijos pavidale, visai atatinkanios cilindro sraigto linijai. Tos vagos gi lumas vietomis bus didesnis, vietomis bus maesnis tai pareis nuo stiklo ploktels ir, vadinasi, sapfiro vinels svyravim amplitudos, kuri, kalbant vamzd PP, nuolat mainysis. Jeigu dabar sukant u rankenos K grinti cilindr W jo pirmyki padt ir imus stiklo ploktel nn su vinele p, pakeisti j kita tokia pat ploktele su tokia pat vinele i sapfiro, bet su buku galu, ir padti t buk gal smailosios sapfiro vinels ivaryt vag, tai sukant vl cilindr ta paia kryptim kaip tai buvo daroma kalbant i vamzd PP, bukasis vinels galas eis vaga ir, kadangi ta vaga vietomis gilesn, vietomis maesnio gilumo, tai vinel, eidama vaga, vibruos taip, kaip vibravo smailoji vinel ivarydama vag ant vako. Vinels vibracijos privers vibruoti stiklo ploktel, stiklo ploktels vibracijos sudarys oro vibracijas vamzdyje PP, ir mes i vamzdio PP igirsime tuos paius garsus ir gangreit toje pat kokybje, kaip jie buvo paleisti vamzd PP. Taigi fonografas tuo skiriasi nuo fonautografo, kad jis ne tik registruoja bet kuriuos garsus, bet juos ir atkartoja ne tik danumo atvilgiu, bet ir kokybs atvilgiu. Vliau Edisono fonografas buvo modifikuotas, suteikus jam form visiems iandien inomo gramofono. Gramofono skirtumas nuo fonografo yra tas, kad vieton cilindro vartojama apskrita cinko ploktel, apklota plonu vako sluogsniu. Ta ploktel padta aparate taip, kad tam tikru mechanizmu, sakysime, laikrodio mechanizmu, ji su kama vienodu greitumu. Antras skirtumas yra tas, kad vinel, sujungta su membrana ruporo arba vamzdio PP, sukantis cinko ploktelei pamai slenka nuo centro rato i periferij. Taigi vinel ivaro ant vako cinko ploktels vag plokio spyruoklio pavidalo. Jeigu dainuoti rupor PP, tai ant vako tas dainavimas bus uregistruotas varaus gilumo vaga spyruoklio pavidalo. Imus cinko ploktel ir veikiant j rg timi (H Fl rgtimi), pastaroji ypatingai smarkiai paveiks tas cinko vietas, kur vagos gilu mas bus didesnis. Taigi tuo bdu mes ant paties cinko paviriaus gausime dainavimo vag spyruoklio pavidalo. Aiku, kad nuo tokios cinko ploktels galima padaryti matrica (nuimti lipinys) bet kuria plastinga mediaga. Suprantama, kad ant tokios matricos vaga bus cinko ploktels vagos negatyvas: vadinasi, tos ploktels dubimai reikis ant ma tricos kalneliais, cinko gi ploktels kalneliai reikis matricoj dubimais. Nuo tos gi matricos galima dabar nuimti visa eil lipini, kurie bus tikromis pirmykios cinko ploktels kopijomis ir kuriais^turint gramofon, galima vairiose vietose atkartoti vien syk j gramofono rupor PP padainuota daina arba pasakyta prakalba. Tokios gramalono ploktels iandien daromos masmis i kieto kauiuko. Gramofonas, daugiausia amerikiei dka, iandien tiek itobulintas, kad bet kur mes galime turti puikiausi atkartojim koncert, paskait, prakalb ir 1 1 Reikia dar atsiminti, kad lautomis svirtimis galima ymiai sustiprinti garsai, paduoti gramofon, nemainant j tembro arba kokybs, o tiktai didinant vibracij amplitud.

136

Bet dar didesns reikms gramofonas iandien turi akustikos srityje, analizuo jant vairi vairiausius garsus ir balsus, ir todl jis turi reikms ne tik fizikai, bet ir filologui folkloristui, muzikos studentui ir 1.1., nes juo galima iskaidyti itart od jo elementus ir pavyzdiu konstatuoti, kad vairiose ems vietose pas vairias rases atsikartoja tie patys pagrindiniai garsai, ta pati modulacija, tos paios pagrindins notos ir 11. Galima nurodyti, kad pauki melodijos i esms nieku nesiskiria nuo moni melodij. Todl suprantama, kad iandien kai kuriuose civilizuotuose centruose, kaip Berlynas, Paryius, prie valstybini knygyn atidaromi fonautografiniai skyriai nurodytoms studijoms gars srityje varyti. Grime dabar vl prie balsi, kuri tolimesn nagrinjim, kaip jau paminta, tsia Hermannas Edisono fonografu. Hermannas konstatavo analizuodamas balsi kreiva< linijas, kad j kokyb arba tembras i tikrj pareina nuo oberton, bet kad tie obertonai mainosi tam tikrose ribose, vadinasi, nra fiksuoti. Hermannas mano, kad bal sis yra tokios ries akustikos fenomenas, kuris pareina nuo charakteringo obertono, kuris taiau gali mainytis tam tikrose siaurose ribose, neatsiliepdamas balsi kokyb. Taip, pavyzdiui, balsiui a charakteringas obertonas gali bti kaip I taip ir SLt t , vadinasi, itose ribose tasai charakteringas obertonas gali mainytis. Tas pat reikia pasakyti ir apie kitus balsius. Taigi iandien greta su Helmholtz'o fiksuot ober ton teorija yra ir kita balsi teorija, btent, relatyvaus" augtumo teorija, einant kuria to ar kito balsio kokyb pareina nuo tam tikro pastovaus santykio tarp cha raktering oberton ir pagrindinio tono danumo. Deja, fonografas nepadjo galu tinai isprsti ginus tarp it dviej teorij. Jeigu bflt tikra fiksuoto augtumo teo rija, tai balsis, paduotas fonografo rupor, bt tikrai atkartotas tik tada, kada fono grafas atkartodamas suktsi tuo paiu greitumu, kaip jis suksi priimdamas bals. Jeigu gi bt tikra relatyvaus augtumo teorija, tai fonografas atkartot suteikt jam bals prie bet kurio fonografo greitumo. I tikrj gi balsi tyrinjimas fonografu rodo, kad balsi kokyb mainosi mainantis fonografo cilindro greitumui ir pasidaro visikai kitokia, kada tas greitumas ymiai padids, sakysime, pasidarys dusyk didesnis kaip buvo priimant fonografui bals. Bet, antra vertus, ymus greitumo pasikeitimas nepanaikina galimumo painti t ar kit bals. itas faktas, tarytum, remia Hermanno teorij. Dalykas tas, kad nra dviej individ, kurie, tardami t ar kit bals, su teikt jam tuos paius pagrindinius tonus ir obertonus, ir tame yra visas panai tyri njim sunkumas. iaip ar taip, reikia konstatuoti, kad balsi teorija iandien dar ne baigta, ir todl reikalingi yra tolimesni tos problemos tyrinjimai.

4 . Item pt nir ir styg skersos vibracijos ir t vibracij skleidi m osi greitum as. M onochordas9 a rb a sonom etras, styg vibracij dsniam s patik rin ti. M elde eksperim entai. Iilgines stieb vibracijos. Skersos stieb vibracijos. K am ertonas. Plokteli vibracjos ir C hIadni figros. V arpai. M em branos.
Praktikoje vartojami trij ri muzikaliai instrumentai: styg instrumentai, kaip fortepianas, smuikas, arfa, gitara, citra ir panas; plokteli instrumentai, kaip cim bolai, gongas, varpai, ir oro instrumentai, kaip vargonai ir vairios ries ddos (fleita, klarnetas, kornet a pistonas, trombonas ir panas). Neliesdami vairi muzikali instrument konstrukcijos, mes itame ir kitame paragrafe usiimsime styg, stieb, plokteli ir dd vibracijomis, kurios sudaro vairios ries muzikali instrument veikimo pagrind. Pradsime nuo styg vibracij. Plon styg, vadinasi, toki, kuri diametras yra labai maas palyginus su j ilgiu, vibracij dsniai yra tie patys, kaip ir lanksi, tempt nir vibracij dsniai. Jeigu pakabinus tok nir u vieno galo ir tempus j ilenkti bet kurioj vietoj, tai dl tempimo susidaro atstatomoji jga, kuri stengiasi grinti ilenkt dal jos pusiausviros padt. Antra vertus, niras reikia inercijos, ir todl iorin jga reikalinga yra tam tikro laiko, kad sudaryt niro atsilenkim.

 137 -

Taigi temptas niras charakterizuojasi tokiais paymiais ir yra tokiose slygose, kad ame gali susidaryti ir skleistis banga. Savaime aiku, kad ta banga visuomet bus skersa, nes niro ilenkimas galimas tiktai skersai jo ilgiui. Vis pirma isprsime klausim, nuo kuri veiksni pareina bang greitumas itemptame nire. 31 pieinys vaizduoja dali vienoje vietoje . ilenkto niro. Fik suosime to ilenkimo ma dalj, btent, ma lank AB taip, kad j it lank mes galtume irti kaip dal rato apskritimo. Takuose A ir B veikia tempimo jgos, Tos dvi jgos lygios, nes niras temptas tam tikra iorine jga ir, vadinasi, jo tempimas per vis jo ilg yra tas pats. Kadangi svarstomoji ms niro dalis i lenkta, tai tos dvi lygios jgos AT ir BT, veikianios takuose A ir B iilgai lieiamj Iinijq, sudaro kamp savo kryptimis ir, vadinasi, atstojamoji t dviej O jg gali bti surasta i parale31 pie. logramo dsnio. Taigi papildy dami onus CT ligi paralelogramo, mes gausime dviej lygi jg AT ir BT atstojamj CD, kuri atkreipta taip, kad ji stengiasi atstatyti ilenktos niro dalies pusiausviros padt. Tai ir bus atstatomoji jga. Pravedus statmenis takuose A ir B lieiamoms linijoms AT ir BT tie statmena persikirs take O, kur galima irti kaip rato centr, kurio ma dal sudaro lankas AB. Kadangi kampai AOB i vienos puss ir CTD i kitos puss sudaryti statmenikais onais, tai tie kampai lygs. Be to, trikampiai CTD ir AOB i konstruk cijos lygiaoniai trikampiai. Vadinasi, tie trikampiai panas ir i j panaumo ieina ^ = g j , i kur ieina CD = CT . CT yra veikiantis tempimas. Paymsime

ji raide t. OA yra radijus rato, kuriam priklauso lankas AB. AB Tad atstatomoji jga CB = t. .

Paymsime j raide r.

Antra vertus, einant antruoju Newton'o mechanikos dsniu, kiekviena jga yra lygi sandaugai i mass greitjim a. Tegu niro ilgio vieneto mas (sakysime, niro 1 cm. mas) bus m. Tada mas lanko AB bus AB. m ir atstatomoji jga CD = AB. m. a. Taigi AB. m. a = t. , i kur ieina a = ^ . Dabar nustatysime

santykj tarp bangos temptame nire greitumo V ir greitjimo a, pasinaudoj 32 pie*

 138 -

siniu. ia QP yra labai maas lankas, kuris sudaro dal niro ilenkimo, vadinasi, dal skersos bangos, kuri skleidiasi per nir ir kurios ais abscisa yra gulsia linija LMSR. I takq P ir Q itiesime lieiamas linijas iki persikirtimo su bangos aimi takuose L ir M. I t pai tak P ir Q nuleisime statmenis PR ir QS bangos a. Tie statmens bus tak P ir Q atsilenkimai svarstomuoju laiko momentu. Pagaliau i t pai tak P ir Q pravesime statmenis lieiamoms linijoms QM ir PL. T statmen persikirtimas take O bus centras rato, kurio ma dal sudaro lankas QP. Kadangi kampai QOP ir LQM sudaryti atatinkamai statmenikais onais, tai jie yra lygs. Paymsime vien ir kit Kamp raide f. Taip pat paymsime i eils kampus QMS ir PLR raidmis O 1 ir O 2 . Jeigu lankas PQ maas, tai ituos kampus mes galime irti kaip kampus, kuriuos sudaro bangos linija su aimi atatinka muose takuose. Jeigu vibracij amplitude yra lygi a, tai dalels greitumas, einant per pusiausviros padt, bus 1 mes inome, kad :V = (^ia T yra vibracij periodas). = tg. o, Jeigu reikia I IV skyriaus

kamp, kur sudaro

bangos linija perkertant bangos a abscis. Paymsime dabar greitumus tak P ir Q i eils raidmis v2 ir V1. Tad einant ia nurodytu santykiu mes tursime: v 2 __ i PR . V1 QS TJ- - tg- 2 - L R ,r v - g' 1 - MS ' darbo su maais lankaisir maais kampais, tai mes PR OS galime priimti, kad ituo atveju = a 2 ir = a a . Vadinasi, v2 = V. a 2 ir V1 = V. O1. Pereinant nuo tako P ligi tako Q greitumas padids per V1 V2 = V (O1 a 2). Tegu judjimas nuo tako P pasieks tak Q per laik z sekund. Tada greitjimas a = 1~ . Bet judjimas skleidiasi greitumu V, vadinasi, lank PQ tas jud = z sekund. Bet lankas QP = r. Taigi z = Kadangi kampas V2 ir, vadinasi, a = . ir greitjimas Bet kadangi mes ia turime

jimas apims per a= Y tad (C 1 a2 ^

yra iorinis kampas kamp a2 ir f * atvilgiu, t V2 Augiau mes dl a radome . Taigi

= , arba V 2 = , arba V = l/t/ Tai ir bus formula bangu greitumui tempmr m tame nire. Ta pati formula veikia ir plonoms stygoms, jeigu tik ilenkiant jas nesireikia kietumo jgos arba formos elastingumo jgos. Taigi ita formula atatiks tik renybei visais tais atvejais, kada i vienos puss tempianti iorin jga yra tiek didele, o i kitos puss stygos diametras sulyginus su jos ilgiu tiek maas, kad galima visikai nesiskaityti su kietumo jg pasiprieinimu. Kitaip sakant, tokiu atveju kieUmo jgos visikai neprisideda prie stygos pusiausviros atstatymo, ir atstatomoji jga pareina tik nuo i oro veikianios tempianios jgos. Pabrime ia dar, kad tos slygos nustoja veik, kada stygos ilenkimas darosi didelis, taip kad nustatyta formula veikia tik maiems styg ilenkimams. Taigi ieina, kad skers bang temptuose niruose ir plonose stygose greitumas yra tiesiai proporcingas kvadratinei akniai i tempimo ir atvirkiai proporcingas kvadratinei akniai i stygos ilgio vieneto mass. Jeigu niras bet kurioje savo vietoje dtas spaustuvus, tai sudaryta ant jo laisvo galo banga pasiekia tik spaustuvus ir spaustuv upakaly nesireikia. Vadinasi,

 139

spaustuvai panaikina judjim. Mes interpretuojame it fakt taip, kad pasiekus spaustuvus mainosi judjimo faz per * ir, vadinasi, susideda dvi vibracijos tos paios amplitudos, bet prieingose fazse (ir. IV skyriaus 7 , Bang atspindis). Taigi tokiu atveju banga atsimua ir dabar engianti atgal atsimuusi banga ir engianti priek nuo niro laisvo galo banga interferuoja viena su kita ir kaip superpozicijos ir interferencijos idava ant niro susidaro stovinios bangos (ir. IV skyriaus 4 18 pieini). Jeigu niras suspaustas spaustuvais dviejose vietose, arba kada jo abudu galai dti spaustuvus ir jis itemptas, tai ijudinus nir bet kurioje vietoje bangos sklei diasi i tos vietos abi puses, atsimua nuo spaustuv ir skleidiasi atgal, vl atsi 2U2A, mua nuo spausuv ir 1.1. ir, vadinasi, ir ituo atveju, kaip pirmuoju atveju, susidaro stovinios bangos tarp abiej dt spau stuvus niro gal (skaityk IV skyriaus 4 ,Stovinios bangos"). Kas ia pasakyta apie nir, lieia ir stygas. Tegu styga ilgio 1 itempta tarp dvie j spaustuv (ir. 33 pie. a). Pabraukus j stryku arba atlenkus j pirtais on arba augstyn-emyn, ji ims vibruoti ir duos tam tikr ton. Kadangi mes ia tursime stovini bang, tai stygos takai spaustu vuose bus tos stovinios bangos mazgai ir, vadinasi, atokumas tarp dviej mazg bus lygus pusei bangos. Kadangi atokumas tarp dviej mazg ia yra lygus stygos ilgiui, Iad gis). I = ~ ir
X0

21.

(X0 -

bangos il

Antra vertus, X0 =VT0 , i kurT=-~ ir

Pastatysime dabar per stygos vidur oel, arba paliesime jos vidur pirtais aroa mau epeiuku ir pabrauksime styg stryk, tarp epeiuko ir vieno spaustuvo, arba ilenksime j itoje vietoje on pirtais. ia irgi susidarys stovinti banga, bet 6a ant stygos ilgio mes jau tursime tris mazgus: du tose vietose, kur styga dta spau stuvus. ir treij, kur styga paliesta epeiuku. Taigi ituo atveju, kadangi epeiukas lieia styg per jos vidur,
^ -= y arb a X1 = I,

i kur ieina

T i1 =

(ir. 33 pie. b).

Padalinsime toliau ms styg tris lygias dalis ir Va atokume nuo vieno i spaustuv padsime oel, arba udsime toje vietoje ant stygos epeiuk. Ilenk it tredal onan mes gausime nauj stovini bang ilgio X2 . Kadangi ituo atveju atokumas tarp spaustuv ir artimiausio mazgo yra lygus-jp tad ^ = 2 3V Xa = T j1 ir m = -ji* (ir. 33 pie. c). i kur ieina

Toliau galima padalinti styg 4 lygias da

lis 5 lygias dalis ir 11., ir nustatyti danumus n9 , n4 ir 1.1. itiems atvejams (ir. 33 pie. d. ir e). Taigi ieina, kad ta pati styga gali vibruoti vairiais bdais ir duoti tonus

2 1 ------- 0 i r

LU

Taigi ta pati styga gali duoti eil ton, kuri danumai santykiuoja kaip 1 :2 :3 :4 :5 .... emiausias i t ton vadinasi stygos pagrindinis tonas, kiti gi tonai vadinasi obertonais (tiksliau harmonikais"). Danai galima konstatuoti obertonus iki danumo 10 n0 . IV skyriaus 5 kalbant apie Fouriero teorem apraytas jau Melde eksperimentas, kuriuo galima demonstruoti, kad styga gali vibruoti pasidatinus j bet kur skaii seg ment (ir. nurodyto 21 pie.). Prijungus vien stygos gal prie kamertono akos, permetus kit jo gal per skridin ir ukabinus ant to kito galo svor W , trumpinant arba ilginant styg, arba pagaliau mainant jos tempim mes galime atsiekti toki pa dt, kad stygos pagrindinis tonas bus tas pats, kaip ir kamertono tonas, jeigu kamer tonas vibruoja skersai stygos (ifjr. 21 pie. B). Bangos ilgis pagrindiniam stygos tonui X = 2 1= VT, i kur ieina ic = n = ^ r. Antra vertus, V = 1 / l Zi "m ia tempimas t yra lygus pakabintam ant stygos galo svoriui W. arba n. 2 1= k 1 / r m nes

l/~W Taigi n = v. y m. 2 I

jeigu mes ^ Pr ms*me kaipo konstant k, nes tai bus atvirk

ias dydis kvadratinei akniai i stygos ilgio vieneto mass. itas santykis veikia tam atsitikimui, kada styga vibruoja vienu segmentu. Kada styga vibruoja dviem seg t) j i / mentais (oktava), tai veikia santykis ' ~ = k y - - >kada ji vibruoja trimis seg. . n. 2 1 . mentais g = k

/ W

. . .. . , . . . . . n. 2 1 . l/ W , kada vibruoja keturiais segmentais ^ = k y

ir 1.1. Taigi ir atvirkiai, jeigu prie svorio W ir stygos ilgio 1 mes turime vibracijas vienu segmentu (pagrindinis tonas), tai kad gautume vibracijas dviem segmentais, rei kia paliekant t pat stygos ilg, sumainti tempim 4 sykius, kad gautume vibracijas trimis segmentais, reikia sumainti tempim 9 sykius ir 1. 1. Priminsime ia dar, kad padjus kamerton taip, kad jis vibruot iilgai stygos, stygos vibracij skaiius arba danumas bus lygus pusei kamertono danumo. Daly kas !a?, kad tuomet, kada sujungta su styga kamertono aka pasieks maksimum atsilenkim vidur (nuo stygos), styga pasieks maksimum tempimo. Kada gi kamertono aka pasieks maksimum atsilenkim i oro ( stygos pus),4tai styga bus palaida (pa sieks minimum tempimo). Taigi aiku, kad tuomet, kai kamertonas padarys pus savo svyravimo, styga padarys tik l/i savo svyravimo (ir. 21 pie. A). Kaip jau mes inome, vibruojant stygai ji duoda not, kuri susideda i pagrin dinio tono ir eils oberton. Visi tie obertonai stygai yra harmonikai4 1 , nes j da num santykis ireikiamas eile paprast sveik skaii. Mes jau kalbdami apie


Helmholtz'o harmonijos teorij nurodme, kaip galima izoliuoti tuos obertonus, naudo jantis fortepianu arba naudojantis sistema rezonatori, nustatyt vairiems tonams. Tas pat galima demonstruoti ir sonometru arba monochordu. Tai yra aparatas, kuris vartojamas styg vibracij dsniams patikrinti. J sudaro rezonatorius, ilgokos medi ns ds pavidalo (ir. 34 pie.). Ant viraus ds padtos dvi skals ir iilgai t skali itemptos dvi stygos. Bandomoji styga vienu galu ukabinta u kuolelio ir remiasi dviem oeliais, b ir a. Kitas jos galas permestas per skridin ir ant to galo ukabin tas svoris P kilogram. Kita styga, reikalinga sulyginti, ukabinta u dviej kuo leli ant vieno ir ant kito ds galo ir irgi remiasi dviem oeliais b ir a. itos sty gos tempim galima mainyti usukant j raktu ant kuolelio s daugiau ar maiau; pirmosios gi stygos tempimas mainomas didinant arba mainant ukabint svor P. Priediniais oeliais ar epeiukais mes bet kurioj stygos vietoj galime sudaryti mazg. KSenkus styg ir palietus j pirtu arba epeiuku bet kurioje vietoje, styga skambs ne savo pagrindiniu tonu, bet obertonu, kuris atatinka paliestai stygos vietai, kaipo mazgui. Taip ilenkus styg ir palietus j per vidur, ji skambs oktava, palietus j take stygos tredalio atokume nuo vieno is oeli, ji skambs duodecima (oktavos kvinta). Jeigu gi styg ilenkti to ar kito mazgo vietoje, tai kaip tik atatinkanio tam mazgui harmoniko" nebus.

9
34 pleS.

Norint demonstruoti harmonikus ant sonometro, galima dar pasiremti ir tuo faktu, kad styga rezonuos ne tik savo pagrindin ton, bet ir savo harmonikus". Suderinkime abidvi sonometro stygas, temp vien i j svoriu P, o kit raktu, taip kad jos abidvi duot t pat ton ir kad skambant jom abiem tuo paiu laiku nebt muim ir tonas bat sustiprintas. Paimsime treij oel ir pakiime j po antrosios stygos viduriu ir ilenksime tos stygos pus. Ta styga duos savo oktav. Paliet pirtu sustabdysime ton. Pirmoji styga skambs ta paia oktava. Padsime treij antrosios stygos oel tredalio atokume nuo oelio b ir ilenksime itoje vietoje styg, arba pabrauksime j itoje vietoje stryku, ji skambs duodecima (savo oktavos kvinta). Sustabdius jos skambjim mes igirsime, kad ta paia duodecima skamba pirmoji styga. Mes galime styga ba, sudarydami vairiuose jos takuose mazgus, gauti bet kur ton ir, vadinasi, surasti, kokius obertonus duoda pirmoji styga, nes ji atsiUeps tik tokius tonus, kurie yra jos obertonai. ( kitus tonus ji visikai neatsilieps. Pagrindinio stygos tono danumas

ionai mas m pakeista stygos ilgio vieneto svoriu p. ieinant i formulos p=m g < S kur m = i ) , o tempimas t pakeistas pakabintu ant stygos galo svoriu P. Taigi

 142

ieina, kad stygos tono danumas atvirkiai proporcingas jos ilgiui, tiesiai propor cingas kvadratinei akniai i tempianios jgos ir atvirkiai poporcingas kvadratinei akniai i stygos ilgio vieneto svorio. itas paskutinis veiksnys rodo, kaip stygos tono danumas pareina nuo jos mediagos, nes prie to paties diametro styg i vairios mediagos, stygos ilgio vieneto svoris bus nevienodas. Situos styg vibracij dsnius galima patikrinti sonometru. 1) Paimsime kelet kamerton nevienodo, bet inomo danumo. Paimsime kamerton danumo n ir mainysime treiuoju oeliu stygos ilg tol, kol gausime piln rezonans tarp stygos ir kamertono. Paimsime dabar kit kamerton danumo m, ir vl mainysime oeliu stygos ilg, kol vl gausime piln rezonans tarp stygos ir kamer tono ir 1 1 Pamus sandaugas i pavartot kamerton danum ir atatinkani stygos ilgi, mes konstatuosime, kadnl m I1 =m I a . . . Vadinasi, konstatuosime, kad ta san dauga yra pastovus dydis. Tai reikia, kad stygos danumas yra atvirkiai proporcin gas jos ilgiui. 2 ) Padsime oel po antrja styga taip, kad ji duot tam tikro danumo not. Pakabin ant pirmosios stygos galo svor P oeliu suderinsime itos stygos ton su antrosios stygos tonu, imatav pirmosios stygos ilg iki treiojo oelio, skaitant nuo vieno i nuolatini oeli. Pakeisime dabar pakabint ant pirmosios stygos galo svor ir vl oeliu suderin sime it styg su antrja styga ir imatuosime jos ilg ir 1.1 Padalin surastus pirmosios stygos ilgius kvadratines aknis svori, kurie kabjo ant jos galo, dary dami atskirus bandymus, mes konstatuosime, kad const. yra pastovus dydis.

Tai reikia, kad stygos ilgiai bus tiesiai proporcingi kvadratinms aknims i pakabint svori, nesimainant tonui, o kadangi danumas yra atvirkiai proporcingas stygos ilgiui, nesimainant tempimui, tai reikia, kad nemainant stygos ilgio, o mainant tik tempim, tono danumas bus tiesiai proporcingas kvadratinei akniai i tem pianio svorio. 3) Vl nustatysime antrj styg oeliu ant tam tikro tono ir surasime oelio tok pirmosios stygos ilg, kuris visai rezonuoja nustatyt antrosios stygos ton. Nuimsime dabar it pirmj styg ir ipjov i jos vien centimetr, atidsime al. Jos vieton ant sonometro padsime dabar kit styg i kitos mediagos, sakysime, i sidabro. tempsime j tuo paiu svoriu P ir oeliu nustatysime tok jos ilg, prie kurio ji rezonuos antrj styg. Padar tai, nuimsime j nuo sonometro ir ipjausime i jos 1 cm. Tok pat eksperiment padarysime su stygomis i vario, platinos, nikelio ir 1 1 Atsvr atidtus centimetrus i vairios mediagos ir padaugin tais svoriais surastus vairios mediagos styg ilgius, kurie rezonavo su antrja styga, mes konsta tuosime, kadi !/rIn = const Tai reikia, kad styg ilgiai bus atvirkiai proporcingi kvadratinms aknims i masi, kitaip sakant, tai reikia, kad paliekant vairioms sty goms t pat ilg j tonai bus atvirkiai proporcingi kvadratinms aknims i j ilgi vienet masi. Pagaliau sonometru, nors ]r nepertiksliai, galima surasti kamertono danumas. Reikia pamus kamerton suderinti su juo stygos tonas arba mainant tos stygos tem pim, arba paliekant t pat tempim, mainant oeliu stygos ilg. Pasiek rezonans, mes tursime Vadinasi, mes surasime kamertono danum n, jeigu

imatuosime stygos ilg, kuris rezonuoja kamertono ton, inosime svorio didum, kuris pakabintas ant stygos galo, ir surasime vieno centimetro stygos svor p. Eidami dabar nuo styg prie stieb mes tursime kaip iilgines, taip ir skersas vibracijas. Iilgins vibracijos galima sudaryti ir stygose, bet jos ten neturi nei prak tikos, nei teori tos reikms. Iilgins vibracijos stiebuose susidaro tempiant juos arba ipaudiant, lygiai kaip skysiuose ir dujose. Taigi ir ia iilgin banga susidarys i

 143

kompresijos tr dilatadjos ir ia jau mums teks skaitytis su atstatymo jogomis, kurios pareina nuo stiebo mediagos elastingumo. Kol stieb storumas nedidelis palyginant su j ilgiu, stiebo siaurjimas tempiant j arba jo skerskrodio ploto majimas spaudiant j, galima bus ignoruoti palyginant su stiebo ilgjimu arba trumpjimu, ir todl tokiais atvejais mes tursime darbo tik su iilginmis bangomis, kuri greitumas ia d reikia stiebo tankum, Y yraYoungo modulis (iflr. skyriaus Skysiai ir Dujosu 2 , 6 pusi.). Prie itos formulos iilginms bangoms stiebuose galima prieiti tokia pat argumentacija, kaip nustatant iilgini bang greitum ore (ir IV skyriaus 6 ). Bet turint storus stiebus, tempiant juos, j skerskrodio plotas ymiai mas, ir atvirkiai, trumpinant juos (spaudiant) tas skerskrodio plotas ymiai dids. Vadinasi, skleidiantis tokiuose stiebuose iilginei bangai mes tursime ir va dinam radial atsilenkim, kitaip sakant, kartu su iilgine banga tursime ir skers banga. Tokiais atvejais nurodytoji formula nebeveikia. Paimsime stiklo stieb arba stiklo vamzd ir dsime vien jo sal i spaustuvus. Kit gal pabrauksime drgna gelumbe. Paprastai stiklo stiebas arba vamzdis tuo atveju duos gan augt not yps, ir ituo atveju mes gausime kaip tik stiebo pagrindinj ton3 - Tegu stiebo ilgis bus 1. Kadangi ir st ebe dl atspindio susidaro stovinios bangos ir kadangi ten, kur stiebo galas dta* j spaustuvus, mes tursime mazg, o laisvas stiebo galas bus smarkiausio judjimo vieta arba antimazgas, tai
1=~. nes stovinioje bangoje nuo mazgo iki antimazgo mes turime kaip tik 1 U bangos.

V Vadinasi, X=4 1 irn = -^.

Tai ir bus pagrindinio tono daoumas.

T pat pagrindinj

ton mes gausime pam stiklo stieb arba vamzd ilgio 2 i, suspaud j spaustuvais per vidur ir pabrauk iilgai nuo spaustuv laisvo galo link drgna gelumbe. Abudu stiebo laisvi galai ia bus smarkiausio judjimo vietos, vadinasi, antimazgai, ir todl 21-=| arba X =41 ir n T patj fenomen mes tursime su medio ir metalo stiebais, trindami juos oda, apibarstyta kanifols milteliais dj j spaustuvus stieb taip, kad i vienos puss bat isikis jo ketvirtdalis, o i kitos 74 , ir pabrauk lj\ dal, mes gausime augtesn ton. Kadangi stiebo galas yra antimazgas, o jo vieta spaustuvuose mazgas, ir nuo mazgo ligi antimazgo mes I X V 4V turime Vi bangos, tad -J = -J, arba X = I, arba n, = y =. [dj stieb spaustuvus taip, kad bt isikis jo i/, ir pabrauk t V8 mes gausime kit oberton, kuriam veikia = arba X arba n = dj gi stie = X al^a X = 21,
4#
T

b j spaustuvus per vidurj, gausime jo pirmj oktav, kuriai veikia

V 2V arba n=- = . Taigi sudarydami mazgus vairiose stiebo vietose mes galime priversti stieb vibruoti vairiais bdais (vairiais segmentais) ir vairi ton danumai, V 9V 3V kuriuos duoda stiebas, santykiuoja kaip : ;j j -... = 1: 2 : 3.... I tikrj gi ir su stiebais atsitinka, kad sykiu su pagrindiniu tonu jie duoda dar ir t ar kit oberton^

 144

Vliau mes pamatysime, kad stiebai vibruoja visikai tais paiais bdais, kaip ii atdaros i abiej gal ddos. Nurodyti ia santykiai stiebams komplikuojasi, kada j diametras (ar skerskrodio plotas) nebemaas palyginant su j ilgiu. Tada ims reiktis skleidiantis iilginei bangai radialis sjdis, kurio nebegalima ignoruoti, ir todl bang greitumas V maja, btent, per
h

2<jrd

V.

Cia

ji

reikia Poissono skaii (skerskrodio ploto relatyvaus su -

najimo ir ilgio relatyvaus padidjimo santykis, iflr. II skyriaus Skysiai ir Dujos* 2 , pusi. 7). I itos iormulos aiku, kad trumpesnms bangoms, vadinasi, obertonams, tas greitumas maja smarkiau, kaip ilgesnms bangoms, vadinasi, pagrindi mam tonui. Taigi tokiais atvejais reikiasi jau savotika ton dispersija, nes pagrin dinis tonas skleidiasi greiiau kaip obertonai. Smarkiai atlenkus statmenikai aiai styg arba stieb, juose susidaro sukimo vib racijos, kurios skleidiasi greitumu V = yr/d? ia rj reikia mediagos kietumo mo del. Bet tos sukimo vibracijos neturi jokios praktikos reikms muzikaliu atvilgiu. Svarbesns yra skersos stieb vibra cijos, nes kai kurie muzikaliai instrumentai, kaip cimbolai, harmonika, susideda i sker sai vibruojani stieb* Bet matematikas it vibracij nagrinjimas yra labai komp likuotas dalykas, nes ia tenka jau skaitytis ne tik su trio elastingumo pasiprieinimu, bet ir su deformacijos elastingumo jgomis (su mediagos kietumu) ir, be to, dar reikia atsiminti sukimo inercijos momentas. Mate matikai skersas stieb vibracijas yra ityrs garsus angl fizikas lordas Rayleighas (ior. 35 pie. jo knyg Garsas*} ir mes ia trumpai duo sime tik jo ivadas. Cia gali bti ie trys atsitikimai: 35 pieinys vaizduoja vairius skers vibracij bdus stiebo, kuris vienu galu dtas spaustuvus ir kurio kitas galas laisvas. Mes ia turime pagrindin stiebo ton (figra a) ir eil oberton (figros b, c, d, e), kurie pareina nuo to, kiek ir kuriose stiebo vietose susidaro arba dirbtinai sudaroma mazg. Aiku, kad juo daugiau bus mazg, juo augtesnis bus obertonas. Bet ia skirtumas k u o styg ir iilgai vibruojani stieb yra tas, kad tie obertonai ne harmonikai pa grindinio tono. 35 pieinys vaizduoja vibracijas, kurioms veikia Rayleigh formula n= ia V = vadinasi, iilgini bang greitumas, 1 stiebo ilgis ir

R vadinamasai gyracijos radijus i reikinio J = M R a sukamo kno inercijos momen tui, einanios per t kn mass centr aies atvilgiu (iflr. I skyriaus Mechanika-, 4 , 85 pusi). Taigi danumas skersai vibruojanio stiebo, kurio vienas galas laisvas, tiesiai proporcingas kvadratinei akniai i Youngo modulio, padalinus j tankum (tas pats kaip stygoms), bet atvirkiai proporcingas kvadratui ilgio {o ne ilgiui kaip stygoms). Be to dar, ia danumas tiesiai proporcingas skaiiui m3 . Tas skaiius turi jvairi reikmi. Paprasiausiais atsitikimais m = 1,194 liau 5-,7^-... (viena i itos serijos reikmi). arba 2,989^, arba paga

i lentel duoda mazg skaii ir j

padt (ireikt kaipo stiebo ilgio dalis, skaitant nuo laisvo galo) pagrindiniam tonui ?r obertonams, kurie atvaizduoti 35 pieiny.

145 -

Mazg skaiius

Padtys
(stiebo ilgio dalimi nuo laisvo galo)

Danumas
(santykiu pagrindinio tono afvilgin)

0 1 1 0,226 6.25 2 0,132; 0,5 17,5 3 0,094;0,356;0,644 34,3 (Del a, b, c, d 35 pieinio). Taigi mes matome, kad ia obertonai neharmoniki ir kad jie auga daug smar kiau kaip iilginiai vibruojaniose sistemose arba stygose. Pavyzdiui, pirmutinis ober tonas yra augtesnis kaip pagrindinis tonas daugiau kaip 2,5 oktavomis, o antrasai obertonas augtesnis kaip pagrindinis daugiau kaip 4 oktavomis. Bet juo didesnis vibracij skaiius, juo greiiau tokios vibracijos nuslopinamos, ir todl galima tvirtint!, kad skersai vibruojant stiebams jeigu ir reikiasi nuo pat pradios obertonai, tai jie greitai inyksta (nuslopinami), ir mes girdime tik pagrindin ton. Kamertonas yra ne kas kita, kaip kombinacija dviej stieb, padt lygiagreiai, kuri vieni galai suspausti, o kiti galai laisvi (ir. 36 pie., kuris demonstruoja kamer ton vibracij bd). Taigi kamertonui reikia pritaikinti visa tai, kas ia pasakyta apie skersas vibracijas stieb, suspaust ant vieno galo ir laisv ant kito galo. Vadinasi, pirmasai kamertono obertonas yra augtesnis kaip pagrindinis tonas daugiau kaip 2,5 oktavos, ir todl pradjus kamertonui vibruoti jis tuojau nuslopinamas ir inyksta. Savaime aiku, kad tas pat reikia pasakyti ir apie kitus obertonus. Todl kamer tonas i visu muzikali instrument duoda gryn ton, kuris sudarytas paprast harmo ning vibracij. Todl tai kamertonai ir vartojami kaip ton standartai. Kaip rodo 36 pieinys, kamertono akos vibruoja lankais ir kiekvienos akos mass centras vibruojant tai pasikelia truput augtyn, tai nuslenka truput emyn. Kaipo it mass centr vibracij idava reikiasi harmonika jga \ ka mertono koj. Taigi jeigu ta koja pastatyta ant stalo arba ant ds rezo natoriaus, tai ta harmonika jga sudaro stalo arba rezonatoriaus vibracijas. Kad tinkamai nustatyt kamertono ton, paprastai nupjauna tru puti metalo. Kad pakelt kamertono ton, brekliu metalas nuimamas nuo ak gal. Tuo badu mes maina ak inercijos moment nekeiiant j kietumo. Kad paemint kamertono ton, nuima brekliu truput metalo nuo bazs, kur akos jungiasi. Tatai maina elasting stangrum, nelieiant arba labai maai lieiant ak inercijos moment. Temperatros taka kamertonui reikiasi vis pirma jo ak trio 36 pieL padidjimu ir metalo elastingumo sumajimu. Plieno kamertonams, kurie, galima sakyti, vieni ir vartojami, pastarasis efektas yra smarkesnis kaip pirmasis ir rei kiasi tono paemjimu. MLeod ir Clarke duoda toki formul temperatros pataisos kamertonui: n = n (1 -0,00011 . t),
t o v

Aplamai temperatros 1 pakilimas emina kamertono ton gangreit \% . Muzikalis instrumentas, vadinamas muzikale de, vartojamas danai laikrodiuose, albomuose, tabokinse ir gatvse elget; jis sudarytas i toki stieb arba plokteli, kuri vieni galai laisvi, o kiti galai suspausti. Braukiant per j laisvus galus tuo ar kitu bdu, jie skersai vibruoja ir duoda muzik. Kita stieb skers vibracij ris bus tada, kada abudu stiebo galai laisvi. Tokiam atsitikimui veikia i lordo Rayleigho formula: n = ~~ ia vl V = j A / d reikia iilgini bang greitum stiebuose, R gyra-

cijos radij, 1 stiebo ilg ir m tam tikr skaii, kuriam suteikiama vairi reikmi, btent, 3,011 5 I*, 7 j __ Pagrindinis tokio laisvo abiem galais stiebo tonas duoda
10

 146

du mazgus,pirmutinis obertonas 3 mazgus, antras obertonas 4 mazgus ir t t.Mazg skaii, lygiai kaip j padt stiebe ir relatyv danum duoda i lentel:
Mazgii skaiius Padtys dalimi 1 skaitant nuo vieno stiebo galo n

0,224; 0,776 1 0,132; 0,5; 0,868 2,76 4 0,094; 0,357; 0,643 ; 0,906 5,4 Aiku, kad ir ia obertonai ne pagrindinio tono harmonikai. Remiantis lordo Rayleigho danumo Iormulomis kaip abiem galais laisviems stiebams, taip ir vienu galu laisviems stiebams, galima pasakyti, kad stiebo pagrindinio tono ir jo oberton danumai santykiuoja kaip eil nelygi skaii kvadrat, btent, kaip 32: S2: 72.., nes tie danumai proporcingi m2 . itie santykiai reikiasi juo tiksliau, juo auglesni obertonai imami galvon, nes augtesniems obertonams eic - m = 2 2 2 " ' alais stiebu galima bt pasinaudoti kaipo muzikaliu prietaisu, Kad laisvu abiem galais reikia jis paremti mazg vietose. Taip yd harmonika, arba dmbalai, susideda i ai ii A c o mazguose m a v n n n c a n i n l m m a truput f n t n i i i i Hilft 11 kaip W a ifl l / dalis (f a l l s S tie b o toki stieb, paremt dviejuose atokume daugiau V& stiebo ir 4 Js stiebo ilgio, skaitant nuo vieno jo galo. ir muam dviem plaktukais per vidur. Pagaliau trei skers stieb vibracij atsitikim tursime tada, kada abudu stiebo galai dti spustuvus. Tuo atveju pagrindinis tonas visikai neduoda mazgo stiebe. Pirmutinis obertonas duoda vien mazg per stiebo vidur ir antrasai obertonas duoda du mazgus atokume 0,359 ir 0,641 nuo vieno stiebo galo. Augtesni obertonai duoda daugiau mazg, bet muzikaliu atvil giu suspausti abiem galais stiebai ne turi jokios reikms. Pabrime ia, kad duotosios Ray leigho formulosskersaivibruojanistieb danumui apskaityti ir aplamai id stytieji stieb skers vibracij dsniai veikia tik visais tais atvejais, kada stiebo storumas lygiagreiai vibracij krypiai yra maas, palyginant su stie bo ilgiu. Einant prie plokteli skers vibraci j, vis pirma reikia konstatuoti, kad ploktel galima irti kaip stieb, N kurio platumas nebemaas, palyginant 37 pie. su ilgiu, ir danai lygus ilgiui, pamus kvadratins formos ploktel (ir. 37 pie. NA figr). Tokia ploktel gali vibruoti kaip apie vien kvadrato vidurin linij, taip ir apie kit, ir pabraukus ploktel stryku arba kitu kuriuo bdu iaukus jos vibracijas, ji ims vibruoti apie abidvi linijas. Matematikas toki plokteli vibracij nagrinjimas yra dar painesnis, kaip stieb, ir itas udavinys iandien isprstas tik paprasiausios formos ploktelms ir cilindri niams metal lapams. Bet Chladni, kuris ypatingai daug yra prisidjs prie plokteli vibracij ityrimo, yra surads labai paprast bd demonstruoti mazg linijas ant apskrit ir kvadratini plokteli smulkiu ir sausu grynu smliu. Kadangi tos mazg linijos sudaro graias didelio vairumo figras, tai tyrintojai noromis usiima panaiais eksperimentais ir todl eksperimentikai skersos plokteli vibracijos gan gerai yra itirtos. Norint gauti Chladni figras reikia paimti apskrita arba kvadratin homogenin vienodo storumo stiklin arba metalin ploktel ir dti per vidurj spaustuvus siv

2 3

147

kamSio pamualais, kad stiklo ploktel nesprogt, o metalin ploktel neisi lenkt, gulsioje padtyje (galima, inoma, suspausti toki ploktel kitam take, ne per vidur, tada gausime painesnes figras). Jeigu dabar bet kurioje vietoje ploktels kranto smarkiai pabraukti i arklio uodegos gerai patrintu kanifoliu stryku, tai ploktel ims vibruoti duodama t ar kit sudtin not. Jeigu ploktels pavirius apibarstytas smliu (tik kad smlio bt neperdaug, geriau maiau), tai smlys ypa tingai smarkiai blakomas antimazg srityse, vadinasi, tose srityse, kurios yra smarkiausio judjimo stovyje, ir pagaliau susitaupo silpniausio judjimo srityse, vadinasi, tose vietose, per kurias eina mazg linijos. Jeigu braukiant stryku paliesim pirtu t ar kit ploktels kranto viet, tai toje vietoje judjimas bus slopinamas ir todl gangreit visuomet ten susidarys mazgas, i kurio tsis mazgo linija, jeigu tiktai ploktel turi ir tok vibracijos bd, kuriam mazgo linija eina per tak, paliest pirtu. 37 pieinys duoda po 3 vairias Chladni figras ant kvadratini ir apskrit plokteli. Norint gauti tas figras, pirtu arba pirtais reikia paliesti takai NN, o stryku braukti takuose A. Paprasiausios figros, sudarytos dviem statmenikom vidurinm linijom arba dviem diagonalm, rodo pagrindini ton vibracijas; painesns figros atatinka oberton vibracijoms. Kaip rodo pieinys, apskritos ploktels reikia du skirtingus vibracijos bdus su mazgais iilgai diametr ir su mazgais rat linijomis. Norint gauti emiausi apskritos ploktels not su mazg linija ratu, reikia paliesti apskrita ploktel 2 / s radijaus ato kume nuo centro ir pabraukti j stryku 45 atokume nuo paliesto tako N. Tada gausime mazg linij pavidalo rato, einanio per tak N, ir dar dvi mazg linijas iil gai dviej statmenik diametr. Taigi mes ia visgi tursime tuo paiu laiku dvi skirtingas vibracijas. Norint gauti vibracij tik su mazg linija ratu, reikia paimti tarp nykio ir smiliaus apskrita ploktel 2 / 3 atokume nuo jos centro (arba dti plok tel tuo bdu spaustuvus) ir suteikti jai smg per pat centr kauiuko plaktuku. Tada visas smlys susirinks ratu. Jeigu gi suspausim apskrit ploktel 2j* radijaus ato kume nuo centro ir suduosim per pat centr kietu plaktuku, tai gausime du mazgo ratus. Taigi vibracijoms ratais maiausias mazg rat skaiius bus vienas. Vibracijoms radijais arba diametrais (iilgai) maiausias diametr skaiius (mazg linij skaiius) bus 2. ituo atveju dvi i eils sritys, kurias diametrai padalina apskrit ploktel, visuomet esti prieingose ju djimo fazse. Tas pat reikia pasakyti ir apie sritis, kurias kvadratin ploktel padalinama mazg linijomis. Prie radiali vibracij mazg diametr skaiius gali bti didesnis kaip 2. Visais atvejais tono danumas yra pro porcingas diametr skaiiaus kvadratui. Kada mes turime tuo paiu laiku ir radiales ir ratines (cilindrines) vibraci jas, tai tada danumas proporcingas skaiiui: (m-t-2p)2 , kur m reikia mazg diametr skaii, o p mazg rat skaii. Gongai ir varpai sudaro ypatingas vibruojani plok teli ris. Taip pamus apskrit ploktel ir ilenkus 3 8 pie. j krantais emyn, taip kad susidaryt figra panai j varp, manoma, kad tokios ploktels radiales arba diametrals vibracijos pilnai ata tinka varp vibracijoms. Bet i tikrj varp vibracij bdai yra daug painesni k t vibracij problema galima isprsti iek tiek patenkinamai cilindr vibracij teorija (vadinasi, plokteli, sulenkt cilindr pavidalu). 38 pieinys vaizduoja tokio cilindro skrod skersai jo aies vibracijos stovyje ir, btent, tada, kada cilindras duoda emiausi not. Sudav i vidaus ar i oro tokj cilindr, mes j ilenksime smgio vietoje ir iauksime elasting atstatymo jg veikim. Kaip rodo 38 pieinys cilindro skrodis vibruojant priima elipss form. Aiku, kad takuose H, J, K, L judjimas bus radialis. ituos takus mes galime irti kaip smarkiausio judjimo vietas arba kaip antimazgus. Bet mazgai M, N, Pf Q jokiu bdu negali bti parim, nors jie ir ne to

148 -

dalyvauja radialiame judjime. Dalykas tas, kad lankas M H N yra maesnis kaip lankas M H N, ir lankas M L* Q yra didesnis kaip lankas M L Q Taigi turi bti tangentinis mazg judjimas, nes kitaip nebeturt vietos nurodytoji lank ilgio varia cija. Vadinasi, ieina, kad mazgai radialiam judjimui yra tuo paiu laiku antimazgai tangentiniam judjimui ir atvirkiai. Vadinasi, varp galima irti kaip j vibruo jant cilindr, prispaust per jo viraus vidur ir ilenkta i apaios (suteikus smg), kuris tuo paiu laiku atlieka radiales ir tangentines vibracijas. Kad tokios tangentins vibracijos turi vietos, aiku i to inomo fakto, kad stiklo taur, pabraukta drgnu pirtu, duoda not. Jeigu nebt tangentinio judjimo, tai pabraukimas pirtu nega lt iaukti garso. Taigi skambant varpui turi vietos dvi vibracijos rys: radial ir tangentin. Jeigu varpo forma cilindrin, tai jos skrodis skersai aies virsta tai elipse, itempta iilgai vieno diametro, tai elipse, itempta iilgai kito statmeniko diametro. Be to dar, reikia turti galvoje vis eil mazg sluogsni arba mazg ploki varpo masje, kuri skaiius pareina nuo varpo storumo. Aplamai varp teorija iandien toli grau dar nebaigta ir ger varp gali nulieti tiktai prityrs liejikasmenininkas. Muimai, kurie girdisi apinirtant varpo garsui, pareina nuo t ar kit netaisyklingum varpe. Sa vaime aiku, kad varpo obertonai, nuo kuri pareina varpo garso kokyb, ne harmonikai. Sryy su plokteli vibracijomis tenka pasakyti keletas odi apie plkneli (plon plokteli), arba membran, vibracijas. Tarp membran ir plokteli ituo at vilgiu tas pats santykis kaip tarp styg ir stieb. Stygos atstatomoji jga pareina tik nuo i oro tempianios jgos, tuo tarpu kai stieb atstatomoji jga pareina nuo defor macijos elasting jg. Taip pat plkneli, arba membran, atstatomoji jga pareina nuo jos iorinio tempimo, kuris daniausiai bna vienodas per vis membran. Plokteli gi atstatomoji jga pareina nuo j elasting jg pasiprieinimo, deformuo jant jas. Aprius rmelius drgnu popierium, tas popierius didamas susitrauks ir duos mums i oro vienodai itempt membran. Pamus eil nevienodo danumo dd, popierin membrana smarkiai rezonuoja su ta dda, kurios danumas atatinka membranos natraliam vibracijos bdui. Jeigu membran apibersim smliu, tai smlys susiburia iilgai mazg linij. itais eksperimentais galima sitikinti, kad membranos svyravimo bdai yra tokie pat kaip plokteli. Taigi, pavyzdiui, ant apskritos mem branos susidaro arba mazg ratai, pradedant nuo vieno, kuris susidaro ant membranos periferijos, arba mazg diametrai, pradedant nuo vieno diametro. Pagaliau gali susi daryti ir kombinacijos mazg ratais ir diametrais. Muzikos tyrintojas Sedley Tayloras pavartojo labai gra metod demonstruoti vairiems membran vibracij bdams. Jis itempia muilo plknel ant rmeli i vielos ir padeda j ties rezonatorium pavidale indo su oru. Suteikiant dda indo orui vibracijas, atatinkant danumams, ima vibruoti ir membrana. Kadangi mazg linijos, kurios susidaro muilo plknelje, skiriasi savo storumu nuo kit plknels viet, tai jos reikiasi muilo plknelje graiomis interferencijos spalvomis, kurias galima at mesti proekcijos aparatu ir ekrane, {vairiems vibracij bdams atatinka vairi spalv pieiniai ir, aplamai, mes ia turime labai gra regin. itas Toyloro prietaisas va dinasi foneidoskopas. Tarp tyrintoj dar ir iandien yra gin, ar membrana rezonuoja bet kurias vibracijas, vadinasi, ar galima joje sudaryti priverstos vibracijos, ar tiktai ji rezonuoja tokias vibracijas, kurios atatinka jos natraliams danumams. Aplamai galima pasa kyti, kad membrana smarkiai rezonuoja tik savas vibracijas. Bet ji gali duoti ir pri verstas vibracijas, taiau tiek silpnas, kad demonstruoti toki vibracij mazg linijas smliu negalima. Reikia pasakyti, kad membran vibracijos inagrintos kaip teorijoj, taip ir eks perimentais. Bet teorijos ir eksperimento idavos sutinka tik mazg linij skaiiaus ir padties atvilgiu, bet skiriasi danumo atvilgiu, tur bt, todl, kad oro vibracijos keiia iek tiek membran danum.

 149

Bgnas yra muzikalis instrumentas, kur mes turime membranos pritaikinim. Daniausiai tai katilo pavidalo indas, ant kurio krant utempta plknel. Su davus j, jis duoda savo natral not. Ausies bgnelis (tympanum) irgi yra membrana, kuri vibruoja j pasiekani oro bang takoje. Taigi mes ia turime priverstas vibracijas ir todl netenka abejoti, kad bgnelio tempimas savaime keiiasi be ms smons ir valios sikiimo ir tuo bdu bgnelis prisitaikina prie vairi vibracij. Kadangi bgnelis yra sujungtas su ma kauleli sistema vidurinje ausies dalyje, (ai reikia manyti, kad bgnelio atstatomoji jga nra proporcinga atsilenkimui, ir todl bgnelio vibracijos nra paprastos harmo ningos vibracijos.

5 . Dd vibracijos. Stovinios bangos ddose. Obertonai atdar i abiej gal ir udaryt i vieno galo dd. Kundto vamzdis ir jo pri taikinim ai garso greitum ui vairiose dujose surasti ir Youngo kiet kn moduliui nustatyti. Vargon ddos: lp ddos ir lieuvli ddos. Kiti oro instrum entai.
Kad suprastume, kaip susidaro ddoje oro vibracijos tokio stiprumo, kad duot tam tikr not, pasinaudosime prietaisu, kur vaizduoja 39 pieinys. Mes ia turime stiklo vamzd 50 cm. ilgio ir nuo 2 iki 3 cm. diametro. Vamzdis pastatytas staiai. Apatinis jo galas udarytas kamiu su skyle, per kuri eina trumpas stiklo vamzdelis. Tas stiklo vamzdelis kauiuko vamzdiu sujungtas su kotuvu, pripiltu vandens, taip kad keliant kotuv augtyn vandens lygis vamzdyje kils augtyn, leidiant gi kotuv emyn, vandens lygis vamzdyje slinks irgi emyn. Padsime dabar ties vamzdio atdaru galu tam tikro tono kamerton akomis gulsiai vertikalje plotmje. Smarkiai suspau-

39 pie.

40 pie.

sime kamertono akas ir paleisime jas. Kamertonas ims vibruoti, duodamas gan silpn ton, nes jo ak ijudintas oro kiekis yra nedidelis. Oras vamzdyje irgi bus ijudin tas, bet jeigu to oro danumas, kuris pareina nuo vamzdio didumo, skiriasi nuo kamertono danumo, tai oro vibracijos vamzdyje bus priverstos ir todl silpnos. keliant augtyn kotuv arba leidiant jj emyn, kitaip sakant, mainant vamzdio ilg, mes visuomet galime suteikti oro stulpui vamzdyje tok didum, prie kurio to oro stulpo natralis danumas bus lygus paimto kamertono danumui. Pasiekus tokiu

 150

padt oras rezonuos kamertono vibracijas, tos vibracijos bus sustiprintos, ir kamer tonas smarkiai skambs. Prie tokios padties visa kamertono vibracij energija bus suteikiama orui ir oras i savo puss vis t energij atiduos garso pavidalu. Pamus kit kamerton reiks suteikti oro stulpui vamzdyje kit augtj, mainant vandens lygu mos padt vamzdyje, kitaip sakant, reiks suteikti vamzdiui kit ilg, prie kurio oras vamzdyje rezonuos su tuo kitu kamertonu. Tuo patim prietaisu lengva sitikinti, kad paliekant t pat kamerton oras rezonuos su juo ne tik prie tam tikro vamzdio ilgio 1 , bet ir prie ilgi lygiai kaip ir prie ilgi 31, 51, 71.

Taigi itie eksperimentai rodo, kad vamzdis su oru, vadinasi, dda, veikia kaip rezonatorius. Taip pat veikia ir visokios kitos ddos. Dda i ton miinio (trukmas, imas, nypimas) atsiliepia savo natral ton, t ton stiprina ir duoda tuo bdu aiki not, priversdama pagaliau vibruoti savo periodu vibracij iorin altin. Kad dar geriau suprastume rezonanso tarp ddos ir kamertono mechanizm, pairsime, kas darosi su ddos oru darant kamertonui vien piln vibracij. 40 piei nys vaizduoja vien kamertono ak dviejose padtyse CA ir CAr maximum atsilen kimo vien ir kit pus. Ta aka padta ties ddos atdaru galu. DQdosj galas B udarytas. Kada kamertono aka vibruodama ima slinkti i padties CA padt CA*, tai ji spaudia or i priekio ir varo t suspaust or vamzd. Oro kompresija pasiekia vamzdio dugn B ir atsimua nuo jo, taip kad emiausias oro sluogsnis ima kilti augtyn ir stumia augtyn antrj sluogsn, tasai treij ir 1 .1 . Taigi ieina kad oro kompresija pasiekus dugn atsimua nuo to dugno kaip kompresija ir kaip tokia pasiekia vl vamzdio atdar gal, padarius keli 21, jeigu vamzdio ilgis bus 1 , arba keli jeigu vamzdio ilgis bus j, vadinasi, bus lygus 1/4 bangos ilgio daliai. Mat,

tok keli atlieka oro kompresija vamzdyje per t laik, per kur kamertono aka i padties CA nuslenka padt A, vadinasi, per laik, kuris yra lygus pusei kamer tono periodo. Taigi jeigu kamertono periodas suderintas su vamzdio natraliu periodu, tai ir ieina, kad to vamzdio dvigubas ilgis turi bti lygus pusei bangos. Taigi pasiekus kamertono akai Padt CA*, oro kompresija kaip tik yra pasiekusi vamzdio atdar gal. Kamertono aka ims dabar slinkti atgal padt CA. Tuo paiu laiku suspaustas oras, pasieks vamzdio atdaj gal, ims plstis, ieidamas i vamzdio. Vadinasi, kamertono akos judjimas ir oro judjimas bus pilnai suderinti. Slenkant i padties CA* padt CA kamertono aka sudaro oro praskiedim i vamz dio puss ir siunia t praskiedim vamzd emyn. Bet suspaustas oras, pasieks vamzdio atdar gal, pleiasi iki jo spaudimas isilygins su ioriniu spaudimu. Bet taip pleiantis gyja judjimo moment ir pleiasi dar toliau, taip kad jo spaudimas darosi maesnis kaip iorinis spaudimas, ir dabar tasai spaudimo puolimas skleidiasi vamzdyje nuo jo atdaro galo ligi dugno. Taigi ieina, kad oro kompresija pasiekus vamzdio atdar gal irgi atsimua nuo to atdaro galo atgal vamzd, bet jau nebe kaipo kompresija, bet kaipo dilatacija (oro praskiedimas). Taigi ieina, kad banga, kuri skleidiasi emyn, grtant kamertono akai i padties CA' padt CA4 pilnai suderinta su banga, kuri susidaro atsimuus oro kompresijai nuo atdaro vamzdio galo ir kuri, kaipo praskiedimo banga, slenka emyn. Aiku, kad tas oro praskiedimas, pasieks vamzdio dugn B, atsimu vl nuo to dugno kaip oro praskiedimas, vadi nosi, be jokio fazs pasikeitimo, bet pasiekus vamzdio atdar gal vl atsimu nuo to galo atgal vamzd, bet jau kaip oro kompresija, vadinasi, pasikeitus fazei per . Taigi kamertono ir oro vibracijos ia pilnai suderintos. Kamertonas vis laik atlieka darb oro atvilgiu, suteikdamas tam orui savo energij, kol visas oras vamzdyje mis vibruoti tokia pat amplituda kaip kamertonas, atiduodamas i savo puss vis energij tam tikro tono pavidalu. Kad dar geriau suprastume aprayt i proces p a s in a u d o s im e kaipo mechanika analogija spyruoklio paprastais harmoningais sravim ais. Tegu spyruoklis, pakabintai

-- 151

vertikaliai, taip kad spyruoklio pakabinimo vieta atatinka vamzdio dugnui. Itempsime spyruokl ir paleisime j. Jis vibruos vertikaliai ir jo vibracijos bus visais atvilgiais panaios oro vibracijas vamzdyje. Per pus periodo visas spyruoklis susitrauks. Taip pat ir visas oras per pus periodo* susitrauks vamzdyje. Per kit pus periodo spyruoklis isitemps. Taip pat ir visas oras isitemps vamzdyje. Didiausias tempimo pasikeitimas spyruoklyje bus toje vietoje, kurioje spyruoklis pakabintas. Tuo paiu laiku toje vietoje bus maiausias spyruoklio judjimas. Taigi it spyruoklio viet mes galime pavadinti mazgu i analogijos su styg vibracijomis. Taip pat vamzdyje smarkiausia spaudimo variacija bus dugne, bet utat vis maiausias judjimas. Taigi vamzdio dugnas bus mazgo vieta. Antra vertus, laisvasai spyruoklio galas bus smarkiausio judjimo vieta, bet tuo paiu laiku maiausio tempimo pasikeitimo. IS analogijos tai bus antimazgas. Taip pat atdaras vamzdio galas bus smarkiausio judjimo vieta kartu su maiausio oro spaudimo pasikeitimu. Taigi atdaras vamzdio galas bus oro bangos isigaubimas (antimazgas). IV skyriaus 7 , kalbant apie skers bang atspind kietame elastingame me diume, mes konstatavome, kad atsimuant tokioms skersoms bangoms nuo kietos sie nos arba nuo ribos paviriaus, kuris skiria retesni medium nuo tankesnio mediumo, visuomet vyksta fazs pasikeitimas ta prasme, kad atmuta banga skiriasi fazje nuo engianios priek bangos per *. Bet atsimuant bangai nuo paviriaus, kuris skiria j nuo retesnio mediumo, fazs pasikeitimo nevyksta. Iilgins kompresijos ir dilatacijos bangos, ieinant i to, kas anksiau pasakyta, elgiasi kitaip. Jos nekei ia savo judjimo fazs atsimudamos nuo kietos sienos arba, kitaip sakant, atsimu damos nuo paviriaus, kuris jas skiria nuo tankesnio mediumo. Prieingai, tokios bangos keiia savo faz per x atsimudamos nuo paviriaus, kuris jas skiria nuo tu tumos arba nuo retesnio mediumo. it skirtum reikia turti galvoje kalbant apie fazs pasikeitim atsimuant skersoms ir iilginms bangoms. Dabar mums bus suprantama, kad ddoje, ar ji bus atdara i abiej gal, ar u daryta i vieno galo, turi susidaryti stovinios bangos tokiu pat bdu, kaip susidaro skersos stovinios bangos (ir. IV skyriaus 4 . 18 pie.). engianti priek banga ir atsimuusi banga, lygiai kaip ir bangos, kurios atsimua nuo vieno vamzdio galo ir nuo kito vamzdio galo, interferuoja ir duoda inom jau mums statin judjim. Priminsime ia trumpai stovini bang ypatingumus. Kiekviena stovinti banga susideda i eils segment, atskirt vienas nuo kito mazgais, kurie skiriasi fazje per , vadinasi, visuomet esti prieingose judjimo fazse. Visi vieno segmento takai yra visuomet toje paioje judjimo fazje, vadinasi, tuo paiu laiku pasiekia maksimum atsilenkirao ir tuo paiu laiku eina per pusiausviros padt, taip kad visi tie takai ski riasi vienas nuo kito tik svyravimo amplituda. Taigi takai vydury tarp dviej mazg visuomet bna smarkiausio judjimo vietomis, t. y. antimazgais. 18 pieiny (IV sky riaus 4 ) tokiais antimazgais bus takai V1 , V2 , V3 , V4. . . , o mazgais bus takai Ni, N2, N8 N4 . Kad suprastume, kokio danumo vibracijos gali susidaryti udarytame i vieno galo vamzdyje ir atdarame i abiej gal vamzdyje, mes galime pasinaudoti 18 pie inio figra R, priimdami, kad mazgai, kaip minimum judjimo vietos, atatinka ddos arba vamzdio udarytam galui, o antimazgai, kaipo maximum judjimo vietos, atatinka ddos atdaram galui. Taigi dda, udaryta i vieno galo, gali turti ilgius nuo mazgo N1 (udarytas galas) ligi antimazgo V2, arba ligi antimazgo V8 , arba ligi antimazgo X 3 5 V4 , kitaip sakant, ddos ilgis, ireiktas bangos ilgiu, gali bti X , X . . . ir, vadinasi, udaryta i vieno galo dda gali duoti pagrindinius tonus ir obertonus bang ilgio _ 4 4 X - 4 1 * g - ~ l . . . , jeigu mes raide 1 paymsime ddos ilg (paprastai udarytos i vieno galo ddos ilgis visuomet sudaro Taigi tokios ddos pagrindinio tono dal jo pagrindinio tono bangos ilgio). ir oberton danumai santykiuos kaip

 152

: j :

... = I :3 :5 .,., odiais sakant, santykiuos kaip eil nelygi sveik skaii.

Bet kuris linijos R 18 pieinio antimazgas, sakysime V1 , aiatinka ddos atdaram galui. Taigi atadara i abiej gal dda gali turti ilgius nuo antimazgo V1 ligi antimazgo V 2, arba ligi antimazgo V3 , arba ligi antimazgo V4 ir t.t, kitaip sakant, tokios ddos ilgis, ireiktas bangos ilgiu, gali bti ^ ... Tai reikia, kad jeigu

atdara i abiej gal dda turi ilgi 1 , tai tos ddos pagrindinio tono ir oberton bang 2 1 ilgiai bus i eils 21,1, ~ . .. I ia ieina, kad tokios ddos pagrindinio tono ................. V V 3V . . t ^ v . ir oberton danumai santykiuoja kaip ^ : y : 2V V 2V 3V : 2 1 : 2T : 4V : 2T =

- 1 : 2 : 3 : 4 . . . , odiais, atdaros i abiej gal ddos pagrindinio tono ir oberton danumai gali bti ireikti natrale eile sveik skaii. Tuo bdu ieina, kad atdara i abiej gal dda duoda pilnesnj ton kaip udaryta i vieno galo dda, nes pasta roji neturi oberton, atatinkani sveikiems lygiems skaiiams. Taigi tokios ddos garsas yra duslesnis, kaip atdaros i abiej gal ddos. Prie t pai ivad, lieiani abiej ri dd vibracij bdus, mes galime prieiti pasinaudoj 41 pieiniu, kuris vaizduoja mazg ir antimazg galim padalinim vienos ir kitos ries ddoje. Mazgai ia paymti punktyrais (y), o antimazgai zigzago linijomis (n). Taigi pamus udaryt i vieno galo dd (apatin pie inio dalis) jos udarytas galas visuomet bus mazgas, o atdaras galas visuomet bus antimazgas. Kitaip sakant, ddos ilgis bus dalis bangos, kuri atatinka pagrindiniam ddos tonui, vadinasi,-y- 1 ir X = 41, nes nuo mazgo iki artimiausio antimazgo mes

turime visuomet ]|4 dal bangos. Kiek pagalvojus nesunku sitikinti, kad padidinti mazg ir antimazg skaii to kioje ddoje galima tik vienu bdu, btent, dalinant dd arba j tris, arba penkias, arba septynias lygias dalis, vienu odiu, dalinant dd j nelyg skaii lygi dali. Kitokio padalinimo ia negali bti, nes padalinus, sakysime, toki dd dvi, arba keturias, arba eias dalis nebus atatinkamybs tarp mazg ir antimazg ta prasme, kad tarp dviej antimazg visuomet bt mazgas, arba atvirkiai. Dar galima sau sivaizduoti, kad ms dda sudaroma i sveiko skaiiaus trumpesni udaryt i vieno galo dd, pridt prie viena kitos atidarytais galais. Tad irgi aiku, kad tokia ilgesn dda galima sudaryti pamus arba 3, arba 5, arba 7 trumpesnes ddas. Tuo bdu ieina, kad pirmasai udaryto i vieno galo ddos obertonas turs du mazgus ir du antimazgus, kuri padt gausime padalin dd tris dalis ir i eils skaitant antimazg ant at daro galo ddos ^3 atokume nuo to antimazgo imant mazg (), 2 [ atokume vl mazg (n) ir pagaliau 8 { atokume vl mazg (ddos udarytas galas). Taigi skaitant nuo mazgo iki artimiausio mazgo arba nuo antimazgo iki artimiausio antimazgo mes 2 X tursimeX - 1= 3 , nes nuo mazgo ligi mazgo arba nuo antimazgo iki antimazgo mes O Ir turime pus bangos. Taigi X1= -g-1 . Antras obertonas bus padalinus dd penkias lygias dalis. I pieinio ia aiku ) 4 kad g - 1 = --, i kur ieina X a= g 1 ir t t. Vadinasi, pagrindinio tono ir oberton
2 4 4 V 3V 5V bang ilgiams mes turime X = 41, y l, g i... ir danumams n = >- jp 47 ** taiP 4

 153 -

kad danumai santykiuoja kaip 1 :3 :5 ... Einant prie atdaros i abiej gal ddo^i (ir. 41 pie. virutin dal), susidarant joje pagrindiniam tonui jos abudu galai bus antimazgai, vadinasi, tarp t antimazg per ddos vidur bus mazgas. Taigi ionai 1 ir Xg -21. Aiku, kad mes gausime atatinkam padalinim mazg ir antimazg

tokioje ddoje padalin j 4, 6, 8 ... lygias dalis, vienu odiu, lyg skaii lygi dali. Taigi tokios atdaros i abiej gal ddos pirmasai obertonas susidaro tada, kada ddos ketvirtdalio atokume nuo pirmojo antimazgo ant atdaro ddos galo (n) susidaro mazgas (y), 2 I a atokume susidaro antimazgas (n), 3 U atokume vl mazgas fy) ir pagaliau */* atokume, vadinasi ant kito ddos atdaro galo, vl antimazgas (n). Kadangi nuo antimazgo iki antimazgo arba nuo mazgo iki mazgo mes turime pus I Xi 2 1 bangos, tai ia arba K = ^ Treias obertonas susidaropadalinus dd 6 lygias dalissu atatinkamupadalinimu 1 X 2 1 mazgu ir antimazg. Tada mes turime =--* arbaX2=--* Taigi atdarai i abiej o Z o gal ddai pagrindinio tono ir oberton bangos ilgiai bus 21, numai bus V 2V . 3V
21 21 21

--- irda-

4V '2T ** va^ nasi* . danumai santykiuos kaip 1 : 2 : 3 : 4 . . *

Taip pat galima sau sivaizduoti, kad atdara i abiej gal dda sudaroma i trumpesni i vieno galo udaryt, sudedant jas udarytais galais. Tuo bdu ilgesne dda gali bti sudaryta pamus arba dvi (pagrindinis tonas), arba 4, arba 6, vienu odiu, lyg skaii trumpesni dd. Kalbant apie bd, kuriuo susidaro vibracijos ir stovinios bangos ddoje, mes matme, kad ddos dugnas yra maiausio judjimo ir didiausios spaudimo atmainos vieta, vienu odiu, mazgas, ir kad ddos at daras galas yra didiausio judjimo ir ma in i :------- i y * iausio spaudimo atmainos vieta, vienu odiu, antimazgas. Be to, mes matme, kad nuo 1 T t dugno banga atsimua nekeisdama judjimo fazes, o nuo atdaro galo atsimua keisdama t? Tt i t /L */ * judjimo faz per . Mat, iorinis oras gali i 'i \ \ yi i laisvai plstis visas puses ir todl pasiekus, sakysime, oro kompresijai ddos gal, spaudi mas isilygina iki normalio iorinio spaudimo. Bet visgi ia nebus tokio spaudimo sumaji mo, kaip bt, jeigu iorinio oro tankumas b t maesnis kaip oro ddoje tankumas. Tai reikia, kad atdaras ddos galas nebus pilno spaudimo isilyginimo vieta, vadinasi, nebus 71 . ^ pilnai didiausio judjimo vieta, o tik gangreit i -i j tokia vieta, odiu, bus gangreit tik antimaz 41 pie. gas. Taigi ir ddos ilgis nebus 1 I 4 bangos ilgio, o bus trumpesnis. Kad, ieinant i d dos ilgio, galima bt apskaityti bangos ilgis, reikia vesti tam tikra pataisa ddos ilgiui dl augiau nurodytos prieasties, vadinamoji .ddos galui* pataisa. Apskritai ita pataisa sudaro apie 0,6 ddos radij aus. Taigi paymjus ddos ilg Taidel0 ir ddos radij raide r, pataisytas ddos ilgis bus 1e I0 + 0,6r atdarai i vieno galo ddai, I = I0+ 2.06r atdarai i abiej gal ddai. Duodant santykius dd ilgiams ir bang ilgiams turta galvoj toksai pataisytas dd ilgis. Su ta pataisa reikia skaitytis visais tais atvejais,

154

kada dd vibracijos vartojamos garso greitumui nustatyti. Pavyzdiui, aparatu, kur atvaizduoja 39 pieinys, galima surasti garso greitumas ore, jeigu mes inome paimto kamertono danum n. Keliant augtyn kotuv su vandeniu arba leidiant j| emyn, mes surandame tok) ddos ilg I9, prie kurio mes turime piln rezonans. Tada X =41, kur I = I0 + 0,6r ir V = n\. Pam gi ddos ilg be pataisos mes gausime garso grei tumui maesn skaii kaip reikia. Bet ir imant pataisyt ddos ilg mes visgi gauname garso greitumui ddoje kiek maesn skaii kaip laisvame ore todl, kad ia bna judjimo momento nuostolis dl trynimos! ddos onus. I Regnaulto tyrinjim, apie kuriuos buvo kalba ito skyriaus 1 , mes jau inome, kad juo maesnis ddos diametras, juo maesnis garso greitumas ddoje, ir augant diametrui tas greitumas didja ir pasiekia tam tikras ribas. Kirchhofas ir Helmholtzas dav formul, kuri nustato santykius tarp garso greitumo, ddos diametro ir notos danumo, btent: V = V0 ia V0 reikia garso greitum laisvame ore, V garso greitum ddoje, D ddos dia metr, N notos danum ir pagaliau Ctam tikr koeficient. Remiantis nurodytu eks perimentu ir ita formula gaunama toks skaiius garso greitumui laisvame ore tempe ratroj O 0:331,676 metr per sekund.
r

42 pieL

Kundtas surado labai gra bda stovinioms bangoms ddoje demonstruoti. Mes ia kalbame apie vadinam Kundto vamzd. Kadangi tas vamzdis turi didels reikms kai kurioms svarbioms fizikos konstantoms nustatyti, tai mes ia j apraysime (ir. 42 pie.). Imamas ilgokas stiklo vamzdis arti 23 cm. diametro, vienas to vamzdio galas udaromas hermetikai stumekliu a. ( kit gi gal laisvai eina stumeklis b i kamio arba i medio, prilipdytas prie metalinio arba stiklinio stiebo be galo. Patsai stiebas arba net ir stiklinis vamzdis Kietai dtas spaustuvus per savo vidur cL (Jeigu fenamas stiklinis arba metalinis vamzdis, tai jo diametras turi bti ne didesnis kaip lh cm.). Stildo vamzdis WT turi bti sausas ir jame pripilta lykopodiumo irgi saus milteli (skla grybo lycoperdon). Braukdami stiebo a rb a vamzdio be gal dc linkmje nuo d c lapia gelumbe, jeigu stiebas arba vamzdis i stiklo, arba apibarstyta kanifols milteliais oda, jeigu stiebas i metalo, mes gausime gan augt pagrindin stiebo ton, nes stiebas ia vibruos kaip atdara i abiej gal dda, vadinasi, susidarant antimazgams ant stiebo be gal ir susidarant mazgui per stiebo vidur d, kur jis dtas spaus tuvus. Stumeklis b suteikia judjim orui vamzdyje WT, ir stumekliu a, stumiant j vamzd giliau arba traukiant j prie vamzdio galo ariau, galima pasiekti tokia pa dtis, kad oras vamzdyje WT pilnai rezonuos su stiebu be. Tada mes tursime ypa tingai stipri ir aiki not. Lykopodiumo milteliai bus pagauti judjimo antimazg vietose ir pagaliau susirinks didesnmis krvelmis mazg vietose. Taigi mes aikiai matysime stovini bang, nes kiekvienas stiebo galo be pabraukimas iauks lykopo diumo milteli debesis, kurie sudarys stovinias bang kilpas arba segmentus. Judjimui parimus i lykopodiumo krveli skaiiaus ir i j padties galima bus sprsti apie stovinios bangos mazg skaii ir j padtis, ir, vadinasi, imatavus atokum nuo mazgo iki mazgo, nuo krvels iki krvels, galima bus surasti sudarytos ore bangos flgis. 42 pieiny tos lykopodiumo krvels paymtos raidmis n. Kadangi garso greitumas stiebe yra daug syki didesnis kaip garso greitumas ore, tai mazg - kr veli vamzdyje WT bus gana daug. Pirraasai i t mazg bus vietoje a, o paskutinis netoli nuo b. Dalykas tas, kad stumeklis b yra ia energijos iteklius ir suteikia vis judjim orui vamzdyje WT. Bet oro vibracij amplituda greitai darosi ymiai didesn kaip stiebo vibracij amplituda, ir todl judjimas stumeklio b sulyginti tiek silpnas, kad tas

- 155

stumeklis greiiau vaidina mazgo vaidmen kaip antimazgo. Savaime aiku, kad mes ia turime darb su iilginmis vibracijomis kaip stiebe taip ir oro vamzdyje. Vis pirma paymsime, kad tokiu Kundto vamzdiu galima surasti iilgini bang greitumas kietuose knuose stikle ir vairiuose metaluose, inant garso greitum ore, bet tai neturi praktikos reikmes. Paymsime garso greitum ore raide Y ir stiebe TaideV1, ir stiebo ilg raide L. Pabraukus kelet syki stieb, Iykopodiumo milteliai pasidalys krvelmis. Imatavus atokum I nuo vienos krveles iki artimiau sios krveles, mes tursime = 1 ir K = 21. Kad gautum tikslesnius rezultatus reikia

imatuoti atokumas tarp bet kuri dviej tolimesni krveli ir tas atokumas padalinti j tarp skaii tarp it krveli. Antra vertus, rezonuojant vamzdio WT orui su stiebu, stiebo notos danumas ir oro vibracij danumas bus tas pats, sakysime n. Tad nX = n . 2 1= * V. Kadangi stiebo ilgis L ir suspaustas per vidur su abiem laisvais galais jis duoda savo pagrindin ton, tai to tono bangos ilgis X1 ieina i santykio = L, nes ant

abiej stiebo gal bus antimazgai, o atokumas tarp dviej antimazg yra lygus pusei bangos. Taigi ieina, kad stiebo pagrindinio tono bangos ilgis X1= 2 L, i kur ieina n. X1 n. 2 L = V. Vi L I itos ir anksiau paduotos lygties ieina . odiais, garso greitumas kie tame stiebe santykiuoja su garso greitumu ore taip, kaip stiebo ilgis santykiuoja su atokumu tarp dviej kaimyni lykopodiumo krveli. Taigi itas santykis ir duoda apskaityti garso greitum kietame stiebe. Bet dideles praktikos reikmes turi Kundto vamzdis kaip labai patogus bdas Youngo moduliui tiksliai nustatyti. Iilgini bang greitumas Vi kietuose knuose, kaip jau mes inome, yra lygus V ^ ld 9 i kur ieina Vi2 . d Y. ia, kaip paprastai, Y reikia Youngo modul, o d kieto kno tankum. Antra vertus, V i= n. Xi= n. 2 L. Danum gi n mes surasime i lygties n X = V, kur V reikia garso greitum ore ir X bangos ilg ore, kada oras vamzdyje WT rezonuoja su stiebu kaip jau anksiau i dstyta. Taigi visa tai atsimindami mes gausime tok reikin Youngo moduliui: Y = V2 . d. ituo metodu Wertheim'as nustat Youngo modul visai eilei metal ir stiklui it tuo paiu laiku nustat t modul matuojant katetometru viel ir stieb i metal ir stiklo itempim arba pailgjim tempiant juos svoriais (itas metodas apraytas sky riuje .Skysiai ir Dfljose 2 ). Skaiiai gauti Young'o moduliui abiem metodais ski riasi tiek maai vienas nuo kito, kad daniausiai tas skirtumas neieina i neivengia m matavimo klaid rib. Aiku taipogi, kad Kundto metodu galima pasinaudoti garso greitumui vairiose dujose surasti, aprpinus vamzd WT dviem kranais ir i eils prileidiant t vamz d oro, anglies rgties, amoniako ir kit duj. Reikia tik tada inoti paimto stiebo mediagos Youngo modul. Tegu vl atokumas tarp dviej gretim lykopodiumo kr veli bus 1 ir garso greitumas paimtose dujose V. Tad n X = n. 2 I =V. _ Vi Antra vertus n Xi = n. 2L = V j (tai lieia paimt stieb). I ia n - g-Ir, vadinasi, V = V i- J- , o Vi ~ l/ ^/d.
L

Tuo bdu Wllneris,

naudodamasis KundtQ

156

vamzdiu ir itame paragrafe duota Helmholtzo ir Kirhchofo lygtimi garso greitumui vamzdeliuose, nustat iuos garso greitumus emiau paymtose dujose:
metr. sek.

O ra s ......................................... 331,90 Anglies monoksidas. . . . . 337,13 Anglies rgtis . . . . . 259,28 Azoto oksidas............................. 259,64 Amoniakas . .........................415,99 Etilenas..................................... 315,90 Pagaliau ieinant i LapIace garso greitumo dujose ir skysiuose formulos V = j/ k ~ (iQr- IV skyriaus 6 ir ito skyriaus 1 ) galima pasinaudoti Kundto svarb termodinamikoje santyk

metodu, kad surastume vairioms dujoms k = C v

tarp duj dviej lyginamj ilim nuolatinio spaudimo ir nuolatinio trio. Reikia tik anksiau nurodytu bdu surasti garso greitumas tose ar kitose dujose ir einant formula apskaityti k. Paymsime ia tik, kad Kundtas ir Warburgas nustat it santyk gy vojo sidabro garams, modifikav Kundto vamzdj ta prasme, kad j buvo paimta du vamzdiai su stumekliais. udaraniais tolimesnius t vamzdi galus. } gretimus gi vamzdi galus, padtus vienas ties kitu, buvo dtas metalinis stiebas kamiais i nedegamos mediagos ir taip, kad tarp abiej vamzdi buvo 2/4 stiebo ilgio, o kiek viename vamzdyje kitos 2/4 stiebo ilgio. Ant stiebo gal vamzdiuose buvo prilydyti stumekliai maesnio diametro kaip vamzdio diametrai. Braukiant dabar it stieb per jo vidur apibarstyta kanifoliu oda mes gausime pirmj stiebo oberton, nes ia pus bangos bus kaip tik lygi pusei stiebo ilgio. Viename i abiej paimt vamzdi buvo oras, kitame gyvasai sidabras. Tasai antrasai vamzdis buvo dtas kart krosn, taip kad gyvasai sidabras buvo gar stovyje. Stumekliais, udaraniais tolimesnius vamzdio galus, galima suderinti oro stulpas viename vamzdyje ir gyvojo sidabro gar stulpas kitame vamzdyje, taip kad oras ir gyvojo sidabro garai rezonuos su stiebu. Taigi mes dabar galime surasti garso greitum gyvojo sidabro garuose ir i to grei tumo apskaityti tiems garams santyk k. Kundtas ir Warburgas rado tuo bdu skaii 1,66. Tai reikia, kad gyvojo sidabro garai susideda i vienatomini molekul. Kundto vamzdiu, bet ne dvigubu, o tuo, kur vaizduoja 42 pieinys, Rayleighas ir Ramsay nustat santyk k argonui ir helijui ir rado, kad tas santykis abejoms dujoms yra lygus 1,6 6 . Vadinasi, ir itos dujos susideda i vienatomini molekul. Pereinant prie vairi oro muzikali instrument mes kiek smulkiau apraysime vargon dd veikim, nes vargonai turi gal didesns reikms muzikos srityje kaip kiti oro instrumentai. Vargon ddos bna dviej ri: vadinamos lp ddos ir lieuvli ddos. 43 pieinys vaizduoja dvi vargon lp ddas: vien medin kva dratins formos, kit metalin cilindrins formos. itos ddos gali bti atdaros i abiej gal ir udarytos i vieno galo. Kaip susidaro oro vibracijos tokiose ddose ir kaip jos duoda tam tikr ton, klausimas gan painus ir iandien nra dar galutinai isprstas. Atvaizduota 43 pieiny medin dda atidaryta i vienos puss, kad bt matyti jos konstrukcija. Apaioje mes turime ia kanal, pro kur puiamas dd oras i dumtuv. Ant ito kanalo yra prizma d, kurios briauna cd atskirta nuo ddos prieingos sienos kranto nedideliu plyiu cd. Ties tuo plyiu kaip tiktai stovi atrus krantas ab nuoulniai ipjautos ddos sienos dalies, kad susidaryt pakankamo didumo skyl, vadinama ddos burna, apatinje ddos dalyje. Mechanin proces, kuris pagaliau sudaro ddos skambjim, galima sivaizduoti sau taip. Puiamas tam tikru nuolatiniu spaudimu oras, eidamas pro ply, kaip visokios srovs eidamos pro plyius, sudaro

167

verpetus. Taigi dalis to oro pateks i vidaus atraus kranto a b atvilgiu, vadinasi, pateks virutin ddos dal. Tas oras prisids prie oro ddoje, vadinasi, jo tankumas pasidarys didesnis, ir mes tursime oro kompresij, kuri skleisis ddoje augtyn. U daviniui suprastinti priimsime, kad dda i viraus udaryta stumekiiu, kaip tai bna su vargon ddo mis, atdaromis i vieno galo. Oro kompresija, pasie kus udaryt dados gal atsimu kaip kompresija ir kaip tokia sugr prie atdaro galo toje vietoje, kur yra dados burna. Taigi ia oras turi ieiti, ir jis isipls. Vadinasi, itoje ddos srityje susidarys dabar oro pra skiedimas. Tas praskiedimas bus dar sustiprintas tuo, kad puiamas dd oras, eidamas pro ply ir ver petuodamas slenka ne tik viduje kranto ab, bet ir i oro, vadinasi, sroves pavidale teka i ddos laukan. Kaipo btina tokios srovs ivada, prasideda oro iul pimas i ddos, kaip tai bna sroves siurbliuose. Taigi tas iulpimas kartu su isipltimu oro, atmuto nuo ddos udaryto galo, sudaro dabar ymi oro dilatacij, kuri pradedant nuo ddos burnos skleidiasi aug tyn (vadinasi, j ddos burn su plyiu cd mes irime kaip atdar ddos gal, kur kompresija atsimua kaipo dilatatija ir atvirkiai, kur, vienu odiu, mes turime fazes pasikeitim atsimuant iilginei bangai). ita dilatacija, pasiekus udaryt ddos gal, atsimuusi ten kaipo dilatacija, ties krantu ab vl susiduria su ta oro dalimi, kuri prajus pro ply cd varoma augtyn i kranto ab vidaus. Taigi ia vl susidaro kompre sija, kuri skleidiasi augtyn ir 1.1. Taigi kompresijos ir dilatacijos, kurios seka i eils viena kit, stiprja tol, kol darbas, atliktas puiamos oro srovs oro d doje atvilgiu, pasidarys lygus energijai, kuri duoda dda garso pavidalu. Aiku, kad laikas, per kur pilna banga, susidedanti i kompresijos ir dilatacijos, ieina i ddos, yra lygus laikui, per kur dilatacija ir komp resija atliks du kelius augtyn ir emyn nuo ddos burnos ligi udaryto galo ir atgal. Taigi ieina, kad ddos ilgis yra lygus ketvirtai bangos ilgio daliai. Atdaroje i abiej gal ddoje tonas susidaro tokiu pat bdu, tik su tuo skirtumu, kad atsimuant bangai nuo abiej atdar gal keiiasi faz, vadinasi, kompresija ir dilatacija atlieka keli iilgai ddos tik po vien sykj, kad susidaryt pilna banga. Taigi ia ddos ilgis yra lygus pusei bangos. Aplamai dalyko esm ionai yra ta, kad einant oro srovei pro ply cd, susidaro verpetai, ir tie verpe tai yra vietini spaudimo ir greitumo variacij priea stys, kurios ir suteikia ddos orui impulsus, i pradios gal ir netaisyklingus. Bet mus oro masei ddoje pulsuoti, ji i savo puss veikia plon oro srov, kuri eina pro ply cd, ir varo t srov tai laukan i ddos, 4 3 Pe. tai iulpia j dd. Taigi pagaliau oro verpet pul sacija ir oro mass ddoje pulsacija susiderina periodo atvilgiu veikdamos viena kit, taip kad pagaliau didel oro mas ddoje vartoja einanios pro ply cd srovs verpeto energij savo notai sudaryti, nelyginant kaip sunki vytuokl ima energij maais

158

sulyginant postmiais nuo nedidelio laikrodio rato, bet vytuoja savo periodu. Taigi j dd visais atvejais galima irti kaip rezonatori, kuris stiprina oro srovs, einanios pro ply cd, pulsacijas ir umeta toms pulsacijoms savo periodu. Reikia taiau pasakyti, kad idstytas ia procesas toli grau neiaikina kai kuri dd vibracij ypatybi. Taipt stiprjant oro srovei, labai danai kjla augtyn ir ddos tonas, ir kada oro srov pasiekia tam tikr stiprum, dda nustoja duoti savo pagrin din ton ir ima duoti pirmj oberton.taigi vargon dd vibracijos problema reikalinga yra dar tolimesni nagrinjim. Lengviau suprasti, kaip susidaro garso vibracijos vadinamojoje lieuvlio ddoje, kuri vaizduoja 44 pieinys dviejuose variantuose. Lieuvliu vadinasi lanksti metalin ploktel, padta ties plyiu ir kietai pritraukta vienu savo galu prie to plyio. Yra dvi rys lieuvli: laisvas lieuvlis, kada jis yra siauresnis kaip plyys ir vibruojant eina ply ir ieina i jo; ir muantis lieuvlis, kuris yra platesnis kaip plyys ir, vadinasi, vibruojant tai pridaro ply, tai atidaro j. Oras varomas i dumtuv pto Kanal, parodyt ddos apaioje, prasiskverbdamas ply ties lieuvlio krantais i aukia to lieuvlio vibracijas. Vibruodamas lieuvlis tai pridaro, tai atidaro ply ir tuo bdu i eils tai sulaiko oro srov, tai paleidia j pro ply. Ant plyio su lieu vliu umauta dda daniausiai kgio pavidalo, kuri vaidina rezonatoriaus vaidmen. Taigi tos ddos orui suteikiami impulsai lieuvlio vibracij periodu, oras ddoje ima pulsuoti, i savo puss veikia lieuvlio vibracijas, ir pagaliau oro ddoje vibracijos ir lieuvlio vibracijos pilnai susiderina, ir ddos oras, i m d a m a s energij nuo oro impuls per ply, ima smarkiai vibruoti ir duoda savo ton. Tokiuose gi muzikos instrumen tuose kaip harmonika ir fisharmonija veikia tiktai lieuvliai be joki dd kaip rezo natoriai, ir t lieuvli nota galima sakyti iimtinai pareina nuo j elastingumo, nuo j mediagos ir formos. Reikia tik ir ia pasakyti, kad esencials reikms turi oro srov ir plyys, ir kad ta oro srov keiia lieuvlio savj danum. Fleita panai yra vargon atdar dd. Tiktai ia puiamas oras i burnos i apskritos skyls atrius krantus, kuri padta i ono ariau prie vieno fleitos galo. Fleita turi eil skyli, kurias udarant pirtais arba atidarant galima mainyti ddos ilgis ir tuo bdu mainyt tonas. Skyls gali bti udarytos klapanais, arba votuvais, kurie udaromi arba atidaromi pirtais. Tokie burnos instrumentai, kaip klarnetas ir hobojis, turi lieuvlius. Bet ia lieuvliai atlieka priverstas vibracijas, kurios ymiai pareina nuo ddos ilgio. Tokiuose gi burnos instrumentuose, kaip trimitas arba cornet a pistonas, vibracijos sudaromos griejo lpomis, prispaustomis prie mundtuko, taip kad mes ia turime dvigub lieuvl, urieikas gali iaukti arba pagrindin ton toki instrument arba vien i oberton, maiau arba labiau tempdamas lpas. Kai kurie i t instrument turi klapanus arba votuvus, taip kad atidarant arba udarant tuos klapanus, galima mainyti tonas. Atidarius vien i klapan, faktinai ddos ilgis sutrumpinamas, ir tuo bdu pekeliamas augtyn kaip pagrindinis tonas, taip ir obertonai. Apie tai, kad mogaus garso organas irgi yra oro instrumentas su dvigubu lieu vliu, kalbta jau anksiau. Atdara i vieno galo vargon dda paprastai udaroma ant kito galo i viraus stumekliu. {varant t stumekl gilau arba pakeliant j augiau, nesunku suderinti to kia vargon dda. Atdaros i abiej gal vargon ddos suderinamos keiiant iek tiek ddos form, pavyzdiui, lenkiant labiau vid virutinio galo ddos krantus arba ilenkiant labiau i oro: pirmuoju atveju nota darosi atresn, antruoju emesn. Labai danai tokios vargon ddos turi onines plokteles i abiej pusi burnos ir lenkiant tas plokteles vid arba ilenkiant jas labiau i oro, irgi iek tiek galima pakeisti veikianios ddos ilgis ir, vadinasi, jos pagrindinis tonas. Lieuvli ddoms suderinti vartojamas ypatingas prietaisas ilenktos tamprios vielos pavidalo (ir. 44 pie. C), (varant it viel giliau dd arba traukiant j augtyn tos vielos galas prispaudia lieuvli tai vienoj, tai kitoj vietoj, ir tuo bdu keiia jo pagrindini period.

160

Norint demonstruoti oro judjim atdaroje vargon ddoje, galima itempti popieri ant grandies i vielos ir pakabinti tokj popierin bgn ant sialo. Ubr ant popie riaus truputj sauso smlio ir leisdami it popierin bgn j dd mes pastebsime, kad ddoje yra tokios vietos, kur popierius pasilieka parims. Tai bus mazg vietos, kur paprastai bna tik spaudimo variacijos ir mini mum judjimo. Bet perengus mazg viet ir artinantis prie antimazgo vis labiau ir labiau ima reiktis judjimas, popierius purtomas, ir smlys ima smarkiai okinti.

44 pleS.

45 pie.

45 pieinys vaizduoja Koenigo dd su jautriomis liepsnomis, kuriomis galima aikiai parodyti mazg ir antimazg vietos. Elastingos membranos itemptos trijose vieno ddos ono vietose (b, a, c,). Tos membranos sudaro vien sien duj kameros kiekvienai liepsnai. I kairs pieinio puss mes matome kamer kk su kanalu z, pro kurj dujos pasiekia liepsnos kameras b, a, c. Kada dda duoda savo pagrindin ton, tai jos vidurys (a) bus mazgas ir, vadinasi, toje vietoje mes tursime maiausi jud^ jim, bet utat smarkiausias spaudimo variacijas, ir todl itoje vietoje manometrin liepsna okinja ypatingai smarkiai, tuomet kai liepsnos b ir c bna gangreit parim. Jeigu dabar sustiprinsim oro srov tiek, kad dda imt duoti pirmutin obenon, tai per vidur a susidaro antimazgas, vietose gi b ir c mazgai. Taigi dabar liepsna a iba ramiai, liepsnos gi b ir c okinja.

 160

6 . G arso bang interferencija. Interferencijos vamzdis. M uimai ir kom binacijos tonai. Kom binacijos ton reikim e konsonanso ir disonanso fenom enuose.

Jeigu dvi bangos to paties ilgio pasiekia t pai viet, tai, kaip mes jau inome, tos bangos superponuojasi ir kaip idava keiiasi kiekvienos bangos kaip danumas, taip ir amplituda. Kada amplitudos ir fazs lygios, tai sudtinio judjimo amplituda bus dusyk didesn kaip komponent amplituda. Tuo badu susidaro vibracijos, kuri energija bus keturis sykius didesn, kaip komponent energija. Kada dvi tokios bangos pasiekia tapaiviet prieingosejudjimo fazse, tai vyksta judjimo pa naikinimas, irvietongarsomes turime tyl. Tarp t dviej kratutini atsitikim yra visa eil vibracij amplitudomis nuo nulio iki dvigubos vienos komponentos ampli tudos. Panai bang sudtis vadinasi interferencija (ir. IV skyriaus 7 ), ir jos veiki mas garso srityje galima demonstruoti vairiais bdais. Taip pam triak vamzd Y ir padj dvi akas prie dviej gretim vibruojanios ploktels srii, o trei ak pridj prie ausies, mes gangreit negirdsime garso, nes abidvi gretimos vibruojan ios ploktels sritys visuomet esti prieingose judjimo fazse, ir todl sudarytos j oro bangos, susijungdamos vamzdio akoje, kuri pridta prie ausies, panaikina judjim. Bet padj dvi akas ties ta paia vibruojanios ploktels sritimi mes aikiai gird sime ton, nes dabar judjimas per abidvi akas pasieks aus toje paioje fazje. 46 pieinys interferencijosvamzd (Quinke vamzdis), kuriuo galima aikiai demonstruoti garso interferencija ir net nustatyti tono danumas. ia mes turime udaryt vamzd, kuris susideda i dviej dali OAC ir OBC, taip kad dalis OBC gali bQti kita OAC kaip makt, arba itraukta kaip rodo pieinys. Per vidur vienos vamzdio akos yra nedidelis ruporas O tonams priimti. Per vidur kitos akos mes turime ia elasting membran su manometrine liepsna M. Paleidus, sakysime, i ddos P 4< >pfeS. ton O ir itraukus vamzd B tiek, kad aka OB pasidaryt ilgesn kaip OA per mer oro bangos, ddos P sudarytos, pasieks manometrins liepsnos M ka ir per OBC. Bet kelias OBC bus ilgesnis kaip OAC pasieks manometrins liepsnos kamer M

dviemkeliais: per OAC

per ^ + = * ir,vadinasi,abidvibangos

prieingose judjimo fazse. Taigi judjimas bus panaikintas, ir manometrin liepsna ibs ramiai. Jeigu gi skirtumas keli bus didesnis arba maesnis kaip V3 bangos, tai liepsna drebs. irint itos liepsnos atspind sukamame veidrodyje, mes pamatysime zigzag (gimbi) linij, kurios pavidalas duos mums supratim apie vibracij bd. Suduosime kamerton, pastatyt ant rezonatoriaus netoli nuo sienos. Ieinanios i kamertono bangos, pasiekusios sien, atsimu ir, vadinasi, mes tursime engiani sien ir atgal nuo jos bang superpozicij. Tegu bet kurioje vietoje tarp sienos ir kamer tono tiesiogini ir atmul bang atliktas kelias skiriasi per Tad toje vietoje judji

mas bus panaikintas ir bus tono minimumas. Jeigu gi kelio skirtumas bus O arba Xt tai

 i l -

tai toje vietoje abidvi bangos sustiprins viena kit, ir mes tursime tono maksimum Taigi tolinant nuo sienos skambafit kamerton mes i eils tursime tono minimumus ir maksimumus, kada tiesiogini ir atmut bang atlikt keli skirtumas, pradedant / 3X nuo skirtumo 0, bus -^9 X, 2 X ... Antra idava engiani priek ir atmut bang interferencijos tai yra susida rymas stovini bang tarp sienos ir kamertono. Kadangi ia atmuta banga engia prieinga kryptimi tiesiai bangai, tai judjimo krypties apgrimas veikia ia kaip ju djimo pasikeitimas per n, ir todl pirm mazg stovini bang mes tursime ant sienos, antr tokiame atokume nuo sienos, kur keli skirtumas tarp tiesi ir atmut bang yra lygus X, tolimesnis mazgas ten, kur tas skirtumas keli yra lygus 2 Xf paskui 3X ir 1. 1. Antimazgai gi susidarys tokiuose atokumuose nuo sienos, kur skirtumas keli tiesi ir atmut bang bus lygus i eils . .. Pagaliau treia bang interferencijos idava, kada tos bangos skiriasi savo perio dais, tai bus inomi jau mums muimai arba tono svyravimai, apie kuriuos buvo kalba kaip pirmame, taip ir treiame ito skyriaus paragrafuose. Kadangi skambant tuo paiu laiku dviem notom mes danai turime spd dar treiojo ir ketvirtojo ton, kuri danumai i eils yra lygs skirtumui ir sumai abiej skambani ton danum ir kadangi muim skaiius visuomet yra lygus dviej ton danum skirtumui, tai apsvarstysime ia dar syk muim fenomen. Kada dvi sistemos bang, kurios truput skiriasi savo periodu, pasiekia ms aus, tai mes papras tai girdime ne du tonus, bet vien ton, kuris tai stiprja, tai silpnja. itas tono vibracijas mes ir vadiname muimais arba ton svyravimais. Tasai fenomenas pareina nuo to, kad per tara tikrus lygius laikotarpius abidvi bang sistemos susitinka toje paioje judjimo fazje ir, vadinasi, sustiprina judjim, per vidur gi t laikotarpi bangos susitinka prieingose judjimo fazse ir todl naikina judjim. itos maksimum h * minimum vibracijos vietos engia pirmyn garso greitumu ir pasiekusios ms aus sudaro muimus. Paimsime, pavyzdiui, du tonus danum 256 ir 260. Tegu tam tikroje vietoje bangos, sudaranios tuos tonus, susitinka toje pat judjimo fazje. Kadangi 256 X1 = 260 Xa = V, tai 64 X1 = 65 X* , vadinasi, atokume nuo paymtosios vietos 64 bang vieno tono arba 65 bang kito tono mes vl tursime piln sutikim abiej bang sistem fazs judjimo atvilgiu ir, vadinasi, atatinkamoje vietoje mes vl tur sime judjimo sustiprinim, tuomet "kai per vidur nurodyto atokumo bangos bus prie ingose judjimo fazse ir mes tursime toje vietoje judjimo inykim. Aiku taipogi, kad 128 bang pirmojo tono arba 130 bang antrojo tono atokume, skaitant nuo pirmos bang susitikimo vietos judjimo fazs atvilgiu, mes vl tursime tok pat sutikim, o per vidur ito atokumo tursime vl judjimo inykim ir t. t Kadangi per 1 sekund garsas nukeliauja keli 256X, tai keli 64 X garsas nukeliauja 64 1 per "255 " = ~ se^ * Vadinasi, garsui reikia tiek laiko, kad nukeliaut keli tarp dviej

viet, kur bangos Susitinka toje pat judjimo fazje, kitaip sakant, ituo atveju per sekund mes igirsime 4 muimus arba skaii muim, kuris yra lygus danum skir tumui. Aplamai, jeigu mes turime tonus danum m ir m+n, tai mes tursime per sekund n muim, nes tiek syki per sekund bus pilnas sutikimasjudjimo faz atvilgiu tarp abiej bang sistem. Tegu sudaranios tuos tonus bangos turi amplitud a. Tada mes galime ireikti sudaryt abiej bang atsilenkim bet kurioje vietoje ia formula: a sin 2 ;: mt 4 -f- a sin 2 tc(m + -n) t = 2 a cos (ir. IV skyriaus 1 ) ir, vadinasi, kad 2-mt, 2 (m f- n) t, 2r, ^m -f jim fazs. * sin 2 t yra jud +

Taigi ieinant i itos formulos mes galim skaityti, kad skambant dviem

 162

tonam tuo paiu laiku mes girdime tik vien ton danumo m h ^ ir amplitudos A = 2a cos *^ bus lygi 2a, kada^ =O , ii bus lygi nuliui, t., vienu

kada --J i- = 90, toliau amplituda bus lygi 2 a, kada 2* n - = 180 ir t odiu, amplituda mainysis nuo 2a per nul iki 2a perlaik T =

kitaip sakant,

mes tursime n syki per sekund tono sustiprjim arba tursime n muim. ita idava pilnai atatinka pastebjimui, nes klausytojas girdi ne du tonus, o tik vien ton, kurio stiprumas ia didja ia silpnja, ir kurio danumas yra aritmetinis vidurys tarp abiej ton danum. 3 buvo nurodyta, kad muimai yra tikra ir vienintel disonanso prieastis ir kad konsonansas charakterizuojasi tuo, kad nra joki muim. Paimsime, pavyzdiui, du tonus c = 512. Skambant jiems tuo paiu laiku mes tursime piln konsonans be joki muim. Imsime dabar eminti vien i t ton. Tuojau apsireik disonan sas tam tikru skaiium muim, ir tas disonansas bus ypatingai iaurus, kada mes vien i paimt ton paeminsime iki b '= 480. Jada mes tursime 32 muimus per sekund ir kaip tik pustonio intervale nuo c*. emindami it ton dar toliau mes pastebsime, kad iaurumas maja, ir kada mes pasieksime a 1 = 427, iaurumas visikai inyksta, ir mes nebejauiame joki muim. Vadinasi, kada muim skaiius darosi lygus 85 per sekund ir intervalas tarp dviej skambani not yra lygus maajai tercijai, tai muimai nebedaro mums disonanso spdio. Reikia taiau atsi minti, kad nei intervalas, nei muim skaiius nra pastovs dydiai maksimum diso nansui. Einant muzikalei skalei augtyn, skaiius muim maksimum disonansui auga, bet ne proporcingai danumui, ir todl intervalas maksimum disonansui maja. Taigi muim skaiius, kuris daro labai* nemalon spd tarp dviej augt not, labai danai nra disonanso tarp dviej em not prieastis, ir atvirkiai. Taigi tas, kas buvo pasakyta apie konsonans ir disonans 3, reikia papildyti idstytais ia Helmholtzo pastebjimais. Be to, kalbant mintame paragrafe apie Helmholtzo harmonijos teorij, mes turjome galvoj tik pagrindinius skambani not tonus ir obertonus. Aiku, kad jeigu t oberton susidaryt daug, tai mes turtumm disonans tarp pagrindinio tos paios notos tono ir oberton. Jeigu gi mes tokio disonanso nepa stebsime, tai tik todl, kad susidaro visgi palyginant nedidelis skaiius pirmj ober ton. Be to, ir muzikaliai instrumentai, sakysime, fortepianas, gaminami taip, kad kiekviena nota duoda tik aprt skaii oberton. Ne sunku sitikinti, kad darosi nemalonus spdis, jeigu sudarysim mazg arti nuo stygos galo ir iauksim tokios stygos vibracijas. Tada mes kaip tik tursime pagrindinio tono skambjim su vienu i augtesni oberton. Bet idstyta treiame paragrafe Helmholtz'o harmonijos teorija reikia papildyti dar iais faktais. Paimsime du kamertonus, pastatytus ant rezonanso di, vadinasi, du grynus tonus. Skambant tuo paiu laiku mes tursime aik disonans, jeigu intervalas tarp abiej ton pakankamai didelis. Taip du kamertonai, tarp kuri inter valas yra lygus oktavai, skambdami tuo paiu laiku duoda aik disonanso jspd) ir net galima girdti muimus, jeigu prima ir oktava nepakankamai suderintos. Dalykas tas, kad Helmholtzas ir kiti tyrintojai konstatavo, kad tokiais atveiais ms ausis girdi ne tik abudu tonus, bet dar vadinamus kombinacijos tonus, kuri nra n vie name i paimt ton ir kurie susidaro tik tada, kada du tonai skamba tuo paiu laiku. Lengviausiai susidaro kombinacijos tonas, kuris yra lygus abiej paimt ton danum skirtumui ir kuris vadinasi diferencijos tonas. Aiku, kad tasai diferencijos tonas danai bus emesnis kaip abudu paimti tonai. Kadangi diferencijos tonas danumo atvilgiu atatinka muim skaiiui, tai kai kurie tyrintojai, o ypa Youngas, man, kad muimai ir sudaro t diferencijos ton. Bet rekia pasakyti, kad anksiau id styti dviej bang sudties dsniai veikia pilnai tik tada, kada Atstatomoji jga yra

- 163

proporcinga atsilenkimui, o tatai esti tik tada, kada tie atsilenkimai mai. Taigi skambant dviem tonam, tiek silpniem, kad mes t ton gangreit negirdime, mes visgi aikiai pastebsime tono stiprjim ir jo silpnjim. Bet niekuomet tokiais at vejais mes nepastebsime diferencijos tono. Tok diferencios ton mes galime igirsti tik tada, kada skamba du stiprs tonai. Be to, ton paprastai sudaro eil bang, taisyklingai sekani viena kit ir taip, kad oras, sakysime, pirmoje bangos pusje engia priek ir spaudimas yra didesnis kaip normaiisspaudimas,tuo metukai antroje bangos pusje oras engia atgal ir spaudimas yra emesnis kaip normaiis spaudi mas. Taigi ia ausies bgnel veikia spaudimo variacijos. Jeigu gi mes paimsime muimus, tai kiekvieno muimo pus susideda i eils variacij atsilenkimo ir spau dimo, taip kad kiekvienos muimo puss vidutinis oro atsilenkimas yra lygus nuliui ir vidutinis spaudimas yra normaiis. Taigi nra to veiksnio, kuris galt iaukti ausies bgnelio vibracijas. Antra vertus, nra joio pamato skaityti, kad vien tik garso stip rumas, arba garsingumas, sudaro ausies bgnelio spaudim vid ir garso silpnumas paleidia it spaudim. Taigi Helmholtzas duoda i interpretacij kombinacijos to nams. Jis laiko, kad ausies bgnelis dl jo ryio su vidurins ausies kauleliais yra nesimetrika membrana, ir todl, jo nuomone, atstatomoji tos membranos jga nra proporcinga atsilenkimui. Tegu bet koks grynas ir stiprus tonas pasiekia ms aus. Spaudimo variacijos, kur jis sudaro bgnelio atvilgiu, yra periodin harmoninga jga. Bet bgnelio atsilenkimai nesudaro harmoningos atstatymo jgos, nes atstatymo jga ia neproporcinga atsilenkimui. Augant tiems atsilenkimams, judjimo kreivoji nebus harmoninga periodin kreivoji, bet ji visgi bus periodin kreivoji, nes jos pe riodas bus tas pats, kaip ir periodas i oro veikianios harmoningos jgos. Taigi einant Fouriero teorema ita kreivoji gali bti idstyta eil paprast harmonik, kuri periodai santykiuos kaip 1 : 2 : 3 . .. Vienu odiu, paprasta harmoninga jga, veikianti ausies membran arba nedidel oro dubum, ne tiktai sudarys paprast harmo ning vibracij savo danumo, bet ir vis eil harmoning vibracij, kurios bus va dinam oberton prieastis. Taigi Helmholtzas ir vadina obertonus savi kom bina cijos tonais. Bet kada ausies bgnel veikia ne viena, bet dvi harmoningos jgos nevienodo danumo, tai tada susidaro vibracijos, kuri danumas yra lygus veikiani dviej danum skirtumui harmoning jg, arba j harmonik danum skirtumui. Tuo bdu susidaro vairs diferencios kombinacijos tonai, i kuri pirmutinis turi danum, lyg muim skaiiui. Be to, veikiant dviem harmoningom jgom susidaro dar vibracijos, kuri danumas yra lygus veikiani' jg danum sumai, arba j harmonik danum sumai. Tokie tonai vadinasi sudties kom binacijos tonai. Taigi kada du gryni danum m ir n tonai pasiekia ms aus, tai gali susida* ryti kai kurie arba net ir visi emiau nurodyti tonai. m, n . . . pirmykiai 2m, 2n . .. savikombinacijos tonai m n . .. pirmutinis diferencijos tonas m + n . .. pirmutinis sudties tonas 2m n . .. pirmojo diferencijos tono sudties tonas ir vieno i pirmyki ton m 2n . . . pirmojo diferencijos tono diferencijos tonas ir vieno i pir myki. Daniausiai reikiasi emesnieji kombinacijos tonai, bet augant vibracij ampli* tudai gyja vis didesns ir didesns reikms ir kiti ia paymti kombinacijos tonai. 3 mes konstatavome, kad notos kokyb pareina nuo skaiiaus ir ries ober ton, kurie susidaro kartu su notos pagrindiniu tonu. Mes matome dabar, kad garso kokyb yra gan painus dalykas ir kad ta kokyb pareina ne tik nuo oberton arba nuo savikombinacijos ton, bet ir nuo eils diferencijos ir sudties kombinacijos ton. Taigi visi tie tonai turi reikms svarstant konsonanso ir disonanso slygas.

 1()4

Demonstruoti, kokios reikms turi konsonansui kombinacijos tonai, paimsime paprasiausi oktavos atsitikim. Tegu tonai c1= 256 ir c1 1= 512 skamba tuo paiu iaiku. Pirmutinis diferencijos tonas bus ia 256 ir, vadinasi, susilies su vienu i pir myki ton. Pirmutinis gi sudties tonas bus 768, vadinasi, bus treiasai emesnio tono harmonikas. Aiku, kad kiti kombinacijos tonai irgi susilies su vieno arba kito pirmykio tono harmonikais. Jeigu antrasai pirmyktis tonas turi danum 480, tai abudu tonai duos tada 224 muimus per sekund, kuris skaiius, kaip jau mes ma tme anksiau, ieina i disonanso rib. Bet pirmasai diferencijos tonas turs da num 224 ir duos disonans su pirmykiu emesniu tonu, nes duos 32 muimus per sekund. Taigi tasai diferencijos tonas bus emesnio pirmykio tono disonanso ribose. Geriau suprasti, kaip susidaro kombinacijos tonai einant Helmholtzo teo rija, pasinaudosime lokiui pavyzdiu. Paimsime dvi elastingas plokteles ant tos aios rezonanso duts ir, vadinasi, vibruojanias tos paios oro srovs veikimu, egu vienos ploktels natralus danumas bus m, o kitos n. Tegu vibracij ampli tuda bus a ir oro spaudimo perteklius bus p, kuris yra pastovus dydis. Bet kurios ploktels sjdis bet kuriuo laiko momentu t bus proporcingas spaudimo pertekliui p, kuriuo palaikoma oro srov, ir amplitudai a, vadinasi, tas sjdis galima ireikti for-

muia pa sin 2* m t ^atsiminkit, kad m --

-J .

Tegu i pradios vibruoja tik viena

ploktel danumo m. Jos vibracijos takoje spaudimo perteklius p tampa periodiniu ir, vadinasi, yra reikalingas tam tikros pataisos, kad juo galima bt tiksliai ireikti matematikai ploktels vibracijos. Taigi vieton nuolatinio spaudimo pertekliaus p reikia ia paimti periodins to spaudimo variacijos, btent: p [l + b sin (2rcmt + e1 )]. Imant pataisyt spaudimo pertekli, ploktels vibracijos bus ireiktos tokia formula: pa sin 2rc mt[l + b sin (2ti mt -f e1 )] = pa sin 2?: mt ^~cos(4rm t+ e1 )+ Pa^ 0 --Lt Taigi vibruojant vienai ploktelei, mes turime greta su pagrindiniu tonu (2xmt) ir oktav (4xmt). Imant pataisyt spaudimo pertekli oktavai, kaip tai ia buvo pada ryta pagrindiniam tonui, mes gausime kit augtesn harmonik ir t. t Vienu odiu, vibruojant vienai ploktelei susidaro vadinamieji savikombinacijos tonai (kitaip sakant, greta su pagrindiniu tonu eil oberton). Tegu dabar tuo paiu laiku vibruoja abidvi ploktels. Ignoruodami spaudimo pertekliaus variacijas, kurias sudaro ploktels m vibracijos, atsiminsime tik plok tels n sudarytas spaudimo variacijas. Tada pataisytas spaudimo perteklius bus p [1 -l-e sin (2ic nt + e )], ir pirmpsios ploktels vibracijos, takoje toki spaudimo variacij, bus ireiktos tada formula: pa sin 2* m t [ 1 -f c sin (2* n t + e )] = = pa sin 2 - m t-f- ^ c o s [ 2* (m n) t + e)] ^ ^ c o s [ 2 - ( n i + n) t -f e )]. Taigi ia

kartu su pirmosios ploktels pagrindiniu tonu (2xmt) pasirodo pirmasai diferencijos tonas (2n(m n) t] ir pirmasai sudties tonas [2i;(m + n) t]. Imdami itiems tonams pataisytus spaudimus ir ireik matematikai t pataisyt spaudim takoje susida ranias vibracijas, mes gausime kombinacijos tonus antros eils ir t. t. Taigi pasiekiant dviem notom ausies bgnel, kiekviena nota susiduria su bg nelio elastingumu, kurio periodikumas pareina nuo kitos notos danumo. Viena nota, taip sakant, yra priversta naudotis elastingomis bgnelio jgomis tokio periodo, kur sudaro kita nota, ir atvirkiai. Todl aiku, kad tokio dalyk bvio idava bus ta pati, kaip su dviem ploktelm nevienodo danumo, vibruojaniom tuo paiu laiku. Taigi pagal Helmholtzo teorij kombinacijos ton i oro nra, nes jie susidaro tik dl ausies bgnelio asimetrijos ir dl to, kad veikiant bgnel dviem notom, bgneIyje reikiasi elastingos dviej vairi period jgos. Helmholtzas remia toki savo nuomon tuo faktu, kad negalima it kombinacijos ton sustiprinti atatinkamais rezo natoriais. Jeigu tokie tonai turt iorin buvim, tai parinkus atatinkam tam ar

 165

kiiam tonui rezonatori, tasai tonas skambt daug smarkiau. Bet i tikrj rezona toriais kombinacijos ton negalima sustiprinti. Antra vertus, inomi atsitikimai, kada vartojant kai kuriuos muzikalius instru mentus, kaip, pavyzdiui, harmonik arba dar geriau dvigub Helmholtzo siren, susi daro ore arba oro dubumoje kombinacijos tonai visais tais atvejais, kada mes turime tiek smarkias vibracijas (tokiomis didelmis amplitudomis), jog atstatomoji jga jau nebeproporcinga atsilenkimams. Tokius kombinacijos tonus galima sustiprinti rezona toriais. Galima manyti, kad visuomet ore susidaro kombinacijos tonai, nes visuomet atstatomoji jga nra tiksliai proporcinga atsilenkimams. Bet tokie kombinacijos ton n i tiek silpni, kad paprastai netenka skaitytis su jais. Turint visa tai galvoj, reikia prisipainti, kad Helmholtzo teorija nesuteikia pilno kombinacijos ton susidarymo iaikinimo, nors ir negali bti jokios abejons, kad labai danai kombinacijos tonai yra tik ausies padarai. Todl Koenigas neprim Helmholtzo teorijos ir palaik muimo ton teorij. Vienu odiu, man, kad mu imai yra ton prieastis, kuri danumas yra lygus muim skaiiui. iaip ar taip, kombinacijos ton problema nra dar iandien galutinai isprsta ir, tarp kita ko, lordas Rayleighas mano, kad reikt atkreipti ypating dmes i vairi kombinacijos ton stiprum arba garsingum. Jo nuomone, jeigu galima bt parodyti, kad mui mo tono stiprumas yra proporcingas pirmykio tono stiprumui, tai bt aiku, kad jutimo efektas negalima iaikinti vien tik kombinacijos tonais Helmholtzo prasme. Aplamai, klausimas dar iandien atviras, ar visi girdimi kombinacijos ton ai gali bti iaikinti Helmholtzo teorija.

7 . ilim a kaipo vibracij altinis. Dsunuojanti (skam banti) liepsna. D ainuojantis vamzdis. Jautrios liepsnos ir gar sroves. V andens srovi garsam s jautrum as. M uzikalis smlys.
Kad ilimos judjimas gali sudaryti gars, galima graiai demonstruoti vadinamu Trevelyano instrumentu, kuris apraytas ilimos skyriuje, 12 , 3 pusi. Kitas atsitikimas, kur ilimos veikimu susidaro tonai, tai bus vadinamoji dainuo janti liepsna (ir. 47 pie.). Mes ia turime duj lemp su ilgu kanalu ir su nedi dele skyle to kanalo viruje. Paleidus dujas ir udegus jas, ant liepsnos umaunamas stiklo vamzdis nuo 2 ligi 2,6 cm. diametro. Tas stiklo vamzdis dtas tatyv, kuriuo jis galima umauti ant liepsnos daugiau ar pakelti augiau. Taip manipuliuojant lengva surasti tokia vamzdio padtis, kad vamzdis ima smarkiai skambti, leisdamas savo pagrindin ton. Kad geriau susireguliuot vamzdio ir lempos kanalo relatyvi padtis, ant vamzdio galo umaunama popierin tta s. ita tta galima vamzdis padaryti iek tiek ilgesnis ar trumpesnis. Kada lempos kanalas eina vamzd, taip kad uima to vamzdio l/s dal, liepsna darosi ypatingai ilga ir irint tokios liep snos atspind greitai sukamame veidrodyje mes pastebsime ne vien tolydin viesos juost, bet vis eil liepsn, sudarani gra roani. Taigi ieina, kad mes ia turime darbo ne su tolydine duj srove, bet su pertraukiama liepsna, kuri labai grei tai okinja tai audama vamzd, tai sitraukdama atgal lempos kanal ir net uges dama, bet vl usidegdama aunant vamzd. Vis geriausiai panas eksperimentai pasiseka vartojant vandenil kaipo dega mas dujas ir stiklo vamzd nedidelio diametro su maa skyle kaipo duj kanal. Tekant skysiams arba dujoms per skyl, dl trynimosi skyls orius, srov labai lengvai darosi pertraukiama. Aplamai trynimo jgos veikia ne tolydio, bet su per traukomis ir labai danai reikia tam tikr periodikum. Taigi kiekviena duj srov sudaro truksm, ir oras stiklo vamzdyje ima rezonuoti su tuo parcialiu trukmo da numu, kuris atatinka natraliam oro danumui vamzdyje. Rezonuodamas vamzdio oras stiprina to danumo vibracijas srovje ir pagaliau priveria duj srov vibruoti savo periodu. Taigi ia umautas ant srovs vamzdis veikia taip, kaip vargon dda, vadinasi, veikia kaip rezonatorius. Bet nesunku suprasti, kad ir turdami tolydin

JtiH

liepsn, mes prieisime prie t pai rezultat, nes suteikta orui umauto ant liepsnos vamzdio liepsnos ilima iauks oro pltimsi (dilatacij), kuri skleisis vamzdyje augtyn, pasiekus atdar vamzdio gal atsimu nuo jo kaipo kompresija ir kaip tokia pasiekslemposskyl- Taigi veikiant net ir tolydio liepsnai oras stiklo vamz dyje imsvibruoti savu1 periodu irpagaliau privers tuo paiu periodu vibruoti liepsn, sudarydamas tuo bdu i tolydins liepsnos pertraukiam liepsn. Aplamai kada ilima suteikiama orui vamzdyje kompresijos fazje, vibracijos stiprs kol energija, ileista garso bangoms sudaryti, pasidarys lygi energijai, kuri suteikia ilim mechanikoje formoje. Kada oras vamzdyje smarkiai vibruoja, tai, kaip jau pasakyta, liepsna vibruoja tuo paiu periodu darydama priverstas vibracijas. Tokia dalyk padtis yra galima tik viena slyga, btent, kad spaudimas lempos skylje bt tas pats k lempos kanalo ir oro vamzdio atvilgiu. Tatai galima pasiekti tiktai tinkamai suderinus lempos kanalo ilg ir oro vamzdio ilg. Ta pati liepsna gali sudaryti ne tik pa grindin paimto vamzdio ton, bet ir jo ober tonus. Oro stulpas tokiam vamzdy pasidalina maksimum judjimo ir minimum judjimo sritis taip pat, kaip atdaroje i abiej gal vargon ddoje, kada ta dda duoda obertonus. Labai danai degant liepsnai vamzdyje be tono, pakanka i oro duoti tonas, kuris gan greit suderintas su vamzdio natraliu pagrin diniu tonu, liepsna tuojau ima okinti, ir jeigu tik padtis vamzdyje yra tinkama, liepsna ima dainuoti it paalini ton. Kada liepsna dai nuoja, tai sudarant tuo paiu laiku kit ton, kuris iek tiek skiriasi nuo liepsnos savojo to no, susidaro muimai arba tono svyravimai, ir liepsna svyruoja ritmikai su tais tono svyravimais net ir tada, kada liepsna uima vamzdyje toki padt, kurioj ji negait dainuoti. Ji visgi svyruoja tuo paiu ritmu, kaip svyruojantis i oro veikiantis tonas. Be nurodytj slyg, kuriomis galima gauti dainuojanti arba skambanti liepsna, svarbu, kaip jau minta, kad santykis tarp lempos ilgio ir vamzdio arba ddos ilgio bt tam tikras, vadinasi, labai svarbu suderinti lempos ilgis ir ddos ilgis. I lordo Rayleigho ito fenomeno tyrinjim ieina, kad lempos ilgis visais atvejais turi bti maesnis kaip pus vamdio ilgio arba didesnis kaip visas vamzdio ilgis, ilaikant slyg, kad apatin lempos kanalo skyl, kur eina t kanal dujos, visuomet bt antimazgo arba smarkiausio judjimo vieta. Mes pabrme ionai ituos dalykus, nes nekreipiant juos dmesio eksperimentai nepasiseka. Vadinamojo Rijke dainuojanio arba skambanio vamzdio veikimas pareina irgi nuo protarpiais vykstanio (periodinio) ilimos suteikimo vamzdio orui. Pamus gan plat ir ilg stiklo vamzd, padjus jame 1 Is dalies vamzdio ilgio atokume metalin tinkl, skaitant nuo apatinio galo staiai pastatyto vamzdio, kaitinus it metalin tinkl liepsna ir atitraukus liepsn, vstant tinklui vamzdis smarkiai skamba (dainuoja, duodamas savo pagrindin not). Pakankamai atvsus tinklui, skambjimas sustoja. Jeigu gi palaikysim tinkl kaitinus elektros srove, tai vamzdis dainuoja vis laik. ia mes turime tuos paius veiksnius, kurie pagaliau sudaro vamzdio oro smarkias vibra cijas kaip ir dainuojanios liepsnos atsitikime. I apaios dd patenka oras, kuris gyja ilimos nuo kaitinto metalinio tinklo. Tas oras kyla augtyn ir tuo bdu nuo i limos susidaro vamzdyje oro konvekcijos srov. Antra vertus, kiekvienas judjimas

167

vamzdyje sudaro oro daleli vibracijas tame vamzdyje. Taigi mes ia turime du ju djimusoro daleli translacij (slinkim augtyn dl konvekcijos) ir oro daleli svy ravim, ie du judjimai susideda ir duoda atstojamji vamzdio periodin oro ju djim periodu, kuris atatinka savajam vamzdio periodui. itas periodinis oro ju djimas veda pagaliau prie to, kad ir ilimos suteikimas orui nuo vstanio tinklo da rosi irgi periodinis ta prasme, kad oras gyja ilim daugiausia kondensacijos fazje ir maiausia isipltimo fazje. Taigi aiku, kad tokiomis slygomis vamzdis dainuoja. Jis nustoja tuojau dainavs, jeigu j paguldysim gulsiai. Suprantama, nes tada nebra oro konvekcijos srovs. Antra vertus, ir staiai pastatytas vamzdis nedai nuoja, kada konvekcijos srov yra didel palyginant su oro daleli svyravimais, nes tokiomis aplinkybmis negali susidaryti periodinis vamzdio ilimos suteikimas orui. Graham Bell pastebjo, kad aptraukus plona metaline ploktele, arba net plok tele i bet kurios mediagos, klausymo vamzdio platesn gal, djus siauresn to vamdio gal aus ir veikiant protarpiais viesos spinduliu ploktel girdima nota, kurios danumas yra tas pats, kaip protarpiais veikianio arba pertraukiamo spindulio. Aiku, kad tas viesos spindulio pertraukimas turi vykti bent 3040 syki per sekun d, kad galima bt pastebti emiausia nota. Dalykas tas, kad viesos spindulys su teikia ploktelei ilim. Tos ilimos takoje ploktel turi plstis visas puses, bet ka dangi ji uvilkta ant klausymo vamzdio platesnio galo, tai negaldama plstis vieno dai visas puses, ji isigaubia. Nustojus veikti spinduliui ji grta savo normal pa dt, bet sigydama judjimo moment sigaubia vamzdio vid. Vienu odiu vei kiant protarpiais pakankamo danumo viesos spinduliui, ploktel ima vibruoti tuo paiu danumu ir sudaro to paties danumo oro bangas vamzdyje, kurios pagaliau ir duoda tono spd. Aiku, kad juo daniau bus pertraukiamas viesos spindulys juo augtesnis bus tonas. Taigi pagaliau ir ia mes turime periodin ilimos veikim, ku ris sudaro garso bangas ore. Tolimesniais ito fenomeno tyrinjimais konstatuota, kad pamus oro dubumas, upildytas pluotine mediaga, ir, geriausiai, pamus metalini arba net ir stiklo ind, pripildyt suodiomis, veikiant toki oro dubum arba tok ind protarpiais viesos spinduliu, irgi galima girdti maesnio arba didesnio danumo nota, ypa klausant klausymo vamzdiu, atkreipus vamzdio platesn gal ind. Aiku, kad periodinis viesos spindulio veikimas ia sudaro periodinius susitraukimus ir isiplti mus kaip pluotins mediagos arba suodi daleli, taip ir to oro, kuris uima tarpus tarp pluot arba tarpus tarp suodi daleli. Panaios priemons garsui gauti buvo pavadintos radiofonu, nes ia garso bangos, sudaromos periodini viesos spinduli veikimu. Bet pavadinimas netikslus, nes ia mes turime ne viesos, bet ilimos veikim. Panaiomis priemonmis galima pasinaudoti, perduodant gars atokum. Pavyz diui, galima paleisti viesos spinduliai plon ploki veidrod, taip kad atsimu nuo to veidrodio spinduliai krist vibruojani ploktel, uvilkt ant platesnio klau symo vamzdio galo, net keli deimt metr atokume nuo veidrodio. Duodant not ties veidrodiu arba net kalbant ties veidrodiu, mes isauksime veidrodio vibracijas jo paviriaus ikilim ia vien, ia kit pus. Vadinasi, i plokio veidrodio da rysis tai smarkiau, tai maiau gaubtas veidrodis, kurio fokus bus tai i vienos, tai i kitos puss vibruojanios ploktels, uvilktos ant klausymo vamzdio. Taigi tai plok telei bus suteikiama tai daugiau, tai maiau ilimos atmutais nuo veidrodio spin duliais. Toji ploktel ims vibruoti tuo paiu periodu kaip ir veidrodis, ir mes ato kume keli deimt metr aikiai girdsime tyli kalb ties veidrodiu. Leconte pirmutinis pastebjo, kad kai kuri duj liepsnos yra labai jautrios kai kuriems muzikaliems garsams. Taip pams duj lemp su iotimi uvies uodegos pavidalu ir nustats duj spaudim taip, kad liepsna kaip tiktai rodo tendencijos o kinti, Leconte pastebjo, kad ta liepsna ima okinti sinchronikai su girdimo tono svyravimais, sudarant t ton tuo ar kitu muzikaliu instrumentu. Ypatingai tokia liepsna jautri violonls notoms. Kiek vliau Barrett'as pastebjo, kad ilga ir palygi nant siaura liepsna, kuri galima gauti lempa su nedidele skyle, padidinus pakankamai duj spaudim, tik neperengiant to spaudimo, prie kurio liepsna jau ima kriokti, yra ypatingai jautri Chladni ploktels augtesniems harmonikams. Toji liepsna susi-.

traukia ir issikeia veikiant kaimynystje augtoms notoms. Nagrindamas it feno men toliau, Barrett'as pasidirbo lemp i stiklo vamzdio diametru arti 1 cm. itemps to stiklo gal taip, kad iotis turjo diametr arti 1,5 m/m., ir irklmis suteiks tai ioiai form V. Tuo bdu Barrettas gavo duj liepsn nuo 40 ligi 50 cm. augio, ir ita liepsna pasidar ypatingai jautri augtoms notoms, balsiams ir ypa nypiantieim garsams, kcip, sakysime, konsonanta S. Kad suprastume tokios liepsnos veikm, reikia vis pirma turti galvoje, kad duj srov, eidama pro skyl, visuomet iek ,tiek vibruoja, nes trynimas kanalo onus ir skyls krantus isaukia srovs pulsacijas. Didinant duj spaudim, duj srov ir, vadinasi, liepsna ima tiek smarkiai vibruoti, kad liepsna ima kriokti. Taigi, norint gauti maksimum jautrumo visoms tokioms lieps noms, vis pirma reikia nustatyti toksai duj spaudimas, prie kurio liepsna kriokia, ir paskui atsargiai sumainti t spaudim, taip kad liepsna nustot kriokusi, bet bat kriokimo atvilgiu, taip sakant, nepastovios pusiausviros padty, kaip akmuo ant kalno laito gali bti tokios nepastovios pusiausviros padty, kad maiausio iorinio veiksnio pakanka, kad tasai akmuo imt slinkti emyn. Taigi ir tokia liepsna silpniau sio iorinio impulso takoje ima vibruoti. 48 pieinys vaizduoja panaias itemptas ilgas liepsnas ir greta susi traukusias, bettuo paiu laiku isiktusias ir isiakojusias liepsnas, paveikus kaimy nystje tam ar kitam garsui, ypa paveikus augtoms no toms. Barrettas konstatavs, kad paveikus kaimynystje augtai notai jo jautri liep sna-susitraukia, irjo to kios susitraukusios liepsnos atspind sukamam veidrody ir konstatavo, kad ta susi traukusi ir isiktusi liepsna smarkiai ir greitai vibruoja, ir kad tos vibracijos pilnai yra sinchronikos su kaimy nystje skambanios notos vibracijomis. Augant duj spaudimui aplamai auga ir liepsnos jautrumas. Mai nant lempos iotj, liepsna darosi jautri vis augstesnms '1S pie. ir augtesnms notoms. Tie sioginiais eksperementais galima konstatuoti, kad jautrumo vieta yra iotis arba lempos skyl, per kuri ieina duj srov, nes paleidus per vamzd ton augiau ar emiau tos skyls, efektas da rosi silpnesnis, bdamas vis smarkiausias tada, kada vamzdio galas, i kurio ieina garsas, yra kaip tik ties lempos skyle. Tyndall'is taip aprao eksperimentus su tokia liepsna, kuri jis pavadino balsi liepsna (iflr. Tyndall .Garsas1 1 ). Jeigu a judinu raktu ryul, liepsna smarkiai svyruoja ir ia. Jeigu a nua 18 metr augio paleidiu metalin pinig taip, kad jis nukrist ant kito metalinio pinigo, tai suduodant vienam pinigui kit liepsna susitraukia. A vaikioju 4kam bary ir mano bat girgdjimas sudaro didel liepsnos neramum. Popierio drasky mas arba ilko rb lamjimas iaukia irgi nerangum. Net lietaus nudribs laas iaukia liepsnos drebjim. A prjrtint* prie liepsnos svo kienin laikrod. Taatos negirdsite jo muimo, bet aikiai matote, cip laikrodis mua, nes kiekvienas laikro dio muimas iaukia griet liepsnos susitraukim ir trukm. A raktuku uvedu

savo laikrod: liepsna nerimauja. Toli u lango irkia virblis: liepsna susitraukia it kriokia. A deklamuoju poeto Spenserio eiles, liepsna tarytum pasirenka atskirus to nus i mano ton. Kai kuriuos tonus ji ymi lengvu nusilenkimu, ties kitais tonais ji nusilenkia aikiau ir pagaliau prie kai kuriuos tonus ji daro kuo emiaus nusilen kim, nereaguodama tuo paiu laiku visai daugyb ton. Apraysime ia dar Govi jautrios liepsnos modifikacij. Pamus lemp, kuries iotis turi diametr nuo 1 iki 2,5 m/m., padjus ties pat iotimi ant jos smulk me talin tinkl ir paleidus duj srov, galima udegti dujos ant tinklo (ir. ilim aw 12 , 61 pusi.). Toki liepsna dega visikai ramiai, jeigu tik nra oro srovi kambary, ir turi kgio pavidal, kurio virutin dalis smarkiau vieia negu baz. Keliant da bar augtyn metalin tinkl, liepsna susitraukia, darosi tamsesn, ir pasiekus tam tikr atokum tarp lempos ioties ir tinklo, liepsna ima okinti ir kriokti. Jeigu dabar atsargiai sumainsim atokum tarp lempos ioties ir tinklo, taip kad liepsna nustotu kriokti, bet bat, taip sakant, pasiryusi tuojau pradti kriokti, mes gausime liepsn ypatingai jautri augtoms notoms. vilpukas, nypimas, cypimas kambary, kur yra tokia liepsna, tuojau reikiasi tuo, kad liepsna susitraukia, isikeia ir ima kriokti. Jnr maesn bus lempos skyl, juo augtesnes turi bti tokios notos, kurias reaguoja liepsna Gegeris, umovs ant tokios liepsnos stiklo vamzd, atdar i abiej gal, 30 cm. ilgio ir 5 cm. diametro, konstatavo, kad jeigu prie umaunant vamzd liepsna kriok, tai vamzdis ima smarkai dainuoti duodamas savo pagrindin ton. Tas tonas ia yra daug smarkesnis, kaip apraytojo dainuojanio vamzdio, umauto ant ibanios duj lemputs. Bet jeigu tok didel stiklo vamzd umausim viruj tinklo ant liepsnos, sureguliuotos taip, kail ji nekriokt, bet bt pasiryusi tuojau kriokti, tai tok sai vamzdis paprastai nedainuoja, bet ima dainuoti tuojau, kaip tik kaimynystje bus duota nota tokio danumo, kuris atatinka kriokianios liepsnos danumui. Jeigu, pa* vyzdiui, lempos iotis turi diametr tik arti 1 m/m., tai liepsna nuo tokios lempos ant tinklo yra ypatingai jautri labai augtoms notoms, pavyzdiui, tokioms, kurios sudaro priebals S. Kalbant toki liepsn ji visikai nereaguoja arba silpnai reaguoja vairius garsus, iskyrus gars S. Kiekvien syk, kada atsikartoja itas garsas, liepsna tiesiog viegia. Lieiant mechanin pagrind apraytojo liepsn elgesio, reikia atsiminti, kad o kinjanti arba kriokianti liepsna yra idava vibracij, kurios susidaro ieinant duj srovei i lempos ioties. Kaip jau ne syk buvo pabrta, trynimo procesas nra to lydinis procesas, nes trynimas pareina nuo kontakto tarp iurki paviri, vadinasi, paviri su dubimais ir kalneliais, ir todl bet kuri srov, einanti per ma skyl, maiau ar daugiau vibruoja. Tos vibracijos galima sustiprinti didinant duj spau dim. Atvirkiai, jeigu bet kuriuo ioriniu veikimu suteiksim duj srovei iotyje vibra cijas, tai liepsna ims okinti ir kriokti, jeigu ji prie tai buvo nepastovios pusiau sviros padty, kitaip sakant, buvo tokiam stovyje, kad maiausio iorinio impulso pakakt priversti liepsn svyruoti arba okinti. Taigi ton vibracijos net ir silpnos, pasiekus duj srov lempos skylje arba ties paia skyle, ir yra tas iorinis veiksnys, tais impulsais, kurie iaukia liepsnos vibracijas, lygiai kaip tai iaukia padidintas duj spaudimas. Lordas Rayleighas, kuris tyrinjo nepastovumo slygas dujik ir skyst srovi, dav ito fenomeno teorij ir parod, kad duj arba skysi srovs, kuri greitumas svyruoja tam tikrose ribose, yra nepastovios periodini sjdi at vilgiu irgi tam tikrose ribose ta prasme, kadpradjus ioriniam periodiniam veiksniui srovs svyravim, tas svyravimas btinai dids. Remiantis Lordo Rayleigho ekspe rimentais ieina, kad tolydin srov jautrios liepsnos atatinkamais ioriniais periodiniais veiksniais paveriama periodine srove, kurios grafikas vaizdas yra arba sinus linija, arba tokia periodin kreiva linija, kuri galima iskaidyti sinus linijas. Ieinant i itos mechanikos interpretacijos aiku, kad apraytuose ia fenome nuose liepsna nra esminis dalykas. Esminis dalykas ia yra duj srov, o jautri liepsna yra tik antraeilis reikinys. Todl i anksto galima buvo numatyti, kad greta su jautriomis liepsnomis bna ir jautrios duj srovs. I tikrj jau anksiau pamin

 170

tas tyrintojas Barrett'as, darydamas eksperimentus su duj srovmis, konstatavo toki jautri duj srovi buvim ton atvilgiu. 49 pieinys vaizduoja toki jautri ton atvilgiu duj srov. Kad duj srov pasidaryt matoma, reikia paimti dujos, oras ar kitos kurios dujos, sumaiyti su chloro vandenilio ir amoniako dujomis, sumai ant tas dvi duj ris susidaro tirti dmai. Galima, * sakysime, (dti gazometr, kur yra oras, du indus vien su druskos rgtimi, kit su stipriu amoniako skiediniu Tada gazometras prisipildys tirt balt d m (arba tiesiai primaiyti orui ar kitoms kurioms du joms papieroso dm). Ramioje atmosferoje einant per ma skyl toki duj srov pasiekia gan didel augt iki 60 cm. ir augiau. Reikia pasakyti, kad tokios duj srovs yra daug jautresns kaip jautriau sios liepsnos, nes ne tik atskirt odiai, bet kiekvie nas skiemuo, atskiri balsiai ir priebalsiai iaukia di diausi toki duj srovi neramum. Srov susitrau kia danai gangreit iki ioties, smarkiai akodamas, kaip rodo pieinys. Danai tokia srov gyja krmo pavidal, bet to krmo pavidalas mainosi mainantis vei kiantiems garsams. Remiantis tuo, kas anksiau pasakyta, aiku, kad ir skysi srovs, pavyzdiui, vandens srov, turi reikti jautrum ton atvilgiu Pamus stiklo cilindr su van deniu su igrta jo dugne nedidele skyle, sakysime, ne daugiau kaip 2,5 m/m. diametro, mes gausime vandens srov, kuri yra jautri vibracij atvilgiu. 50 pieinys

50 pieS.

rodo tokios srovs pavidal. Paprastai srov, ieinanti i apskritos skyls, sudaro toly din skyst cilindr, kuris tam tikram atokume nuo skyls takosi laus. Kadangi Ne laai labai greitai seka vienas kit, tai paprastai mes turime tolydins srovs spdi tik su ikilimais ir susiaurjimais, kurie taisyklingai seka vienas kit tam tikram ato kume nuo skyls. Tokia srov yra dviej jg takoje paviriaus tempimo jgos, kuri stengiasi palaikyti skysi, taip sakant, natral form, rutulio form, ir svorio jgos, kuri stengiasi itempti rutul, suteikdama jam cilindro form. Plateau, kuris kaip jau mes inome, turi didiausi nuopeln fizikoje, kai' sWstu plkneli formos

 i 71

yrintoias paviriaus tempimo jg takoje, tiesioginiais eksperimentais nustat, kad molekulini jg veikimu cilindro forma palaikoma tol, kol cilindro ilgis pasidarys lygus xd, kur d reikia skystos srovs diametr. Vadinasi, cilindro ilgis gali pasida ryti daugiau kaip 3 sykius didesnis kaip srovs diametras ir vis dar tarp paviriaus [tempimo jgos ir svorio jgos bus pusiausvira. Pasirodo, kad ta pusiausvira darosi vis maiau ir maiau pastovi tempiantis cilindrui vis labiau ir labiau ir reikia maksimum nepastovumo tada, kada cilindro ilgis darosi lygus d, arba apskritai /a d. Pasiekus tok ilg cilindras skaidosi laus. Tie laai i pradios turi maesni cilindr formas, kurie paviriaus tempimo jg takoje gauna rutulio formas, pereidami per statiai itempt elipsoid formas. Bet pasiekdami rutulio form laai gyja judjimo moment, perengia rutulio form spausdamiesi toliau ir gyja gulsiai itempt elip soid form. Veikiant trio elastingumo jgoms laai grta vl prie rutulio form, perengia j ta prasme, kad virsta vl elipsoidais, staiais itemptais ir i t Vidurinis 50 pieinio vaizdas rodo, kok pavidal turi vandens srov, tekanti i nedidels ap skritos skyls indo dugne. Reikia atkreipti dmesys mauius rutuliukus, kurie ski* ria vienas nuo kito elipsoidus ir rutulius. Tie mauiai rutuliukai susidaro tose ci lindro vietose, kur mes turime srovs susiaurjim ir kur prasideda srovs subirjimas j laus. Taip atrodo vandens arba kito kurio skysio srov, kada skyl maiau ar daugiau dreba, nors ir nematomai, kas visuomet bna mieste, kur vainjimas gatvse visada yra nematomo arba maai jauiamo stal, sien ir t t. drebjimo prie astis. Jeigu gi srov teka i skyls visikai ramioje aplinkoje, tai tolydin cilindrin srovs dalis gali bti labai ilga, kaip rodo treiasai deinysis 50 pieinio vaizdas. Jeigu dabar skyl, i kurios eina tokia srov, sujungta su vibruojaniu kamertonu, tai aunamas toks spdis, kad srov darosi tolydin ir kad nra jos skilimo laus. ; tikrj gi laai darosi taip, kaip ir anksiau, tiktai su tuo skirtumu, kad dabar, taisyklingai drebant skylei, laai seka vienas kit tam tikrais nuolatiniais laikotarpiais. Vienu odiu, dabar susidaro tvarkinga la procesija. Kad skysio srov ne tolydin, bet susideda i la, lengvai galima parodyti didelei auditorijai moni, nuvieiant, srov pertraukimais tam tikru danumu viesos spinduliais. Jeigu pertraukimo danu mas yra toks, kad tarp dviej nuvietim vienas laas pasislenka antro lao padt, tai mums atrodys srov kaip sustingusi, nejudoma. Jeigu laikas tarp dviej nuvie tim yra didesnis kaip laikotarpis, per kur vienas laas uima antrojo padt, tai mums atrodys, kad laai pamai slenka pirmyn. Jeigu gi tas laikas yra maesnis, tai gausime spd srovs, sudarytos i la, slenkani atgal. Jeigu toki srov paleisim kiet popieri arba, dar geriau, intn, prie kurios pridtas platus klausymo vamz dio galas, tai mes aikiai igirsime kamertono not net ir tada, kada tas kamerto nas taip silpnai vibruoja, jog kambary jo skambjimo negirdti. itam procesui ilustruoti padarysime tok apskaitym. Tegu vandens stulpas turi augt h. Tad einant Torricelli'o teorema, srovs greitumas skylje bus v = y 2 gh.

Tegu kamertono danumas bus n. Atsimenant, kad maksimum nepastovumo ieinantis 9 S skyls skystas cilindras turs tada, kada jo ilgis bus-^d, mes turime lygt _____ 9 9 y d n = y 2 g h, nes prie danumo n per vien sekund srov nukeliaus keli d n, itos lygties ieina n = "|/ Tegu konkreiai skyls diametras d bus ly

gus 0,3 cm. ir h bus lygus 120 cm. (vandens stulpo augiis), tad n =356. Vadinasi, srov tokiomis aplinkybmis bus ypatingai jautri ir reaguos ypatingai smarkiai ka merton danumo 356. Vandens srovs jautrumas galima labai rykiai demonstruoti didelei auditorijai iuo bdu. Paimsime stiklo cilindr su skyle jo dugne apie 1 m/m. diametro ir sujungsime it cilindr su vandens rezervuaru taip, kad vandens spaudimas bt arti

 172 -

5,5 metr vandens stulpo. Tada mes gausime ypatingai jautri vandens srov. Lei sime dabar it vandens srov teketi j kit vamzd, kurio apatinis galas apvilktas gu mos plknele. Tasai stiklo vamzdis turi turti diametr arti 11/4 cm. Suteikiant ata tinkamo danumo garsus (kuris danumas galima apskaityti kaip viruj parodyta), tie garsai bus smarkiai sustiprinti veikiant srovs laams gumos membran. Taip, pa djus kienin laikrod ant lentos ir palietus ta lenta stiklo cilindru su vandeniu, klau sytojai didelje auditorijoje aikiai girds laikrodio muim. Juo toliau bus vamzdis su gumos membrana nuo skyls, i kurios teka srov, juo didesn bus gumos membranos vibracij amplituda ir juo smarkesnis bus atatinkamo garso susti prjimas. Baigdami it skyri trumpai paminsime ia dar vadinamj muzikal sml. Ant Sinajaus kalno Palestinoje yra du ypatingai stats laitai, labai smlingi. Maiausio iorinio impulso pakanka, kad smlys ant it lait imt judti. Danai tok jud jim iaukia sauls spinduli veikimas. Kiekvien syk, kada ima slinkti smlys, girdisi muzikalis tonas, panaus skritulio im, arba telegrafo viel skambjim. Tokio smlio yra vairiose ems vietose, ypa ant jros krant, kur bang muimas suteilda smlio dalelms tam tikr form. Caraus Wilsono tyrinjimai rodo, kad jeigu i kvarco smlio, persijojus j per tank rt, iskirsim nedideles apskritas kvarco daleles ir paskui jas nuvalysim nuo nevarum, gerai ivirindami silpnoje druskos rgtyje, tai toksai smlys, ypa metaliniam inde su gerai atlifuotu pavirium, iju dinus j duoda muzikales notas. Smlio muzikalumas inyksta, jeigu indo vidujinis pavirius darosi iurktus arba smlio dalels nustoja taisyklingos vienodos formos dl dan susidrim, arba pagaliau kada smlys darosi nevarus. Mechanik tokio smlio muzikalumo prieast nurod profesorius Osborne Raynolds, kuris konstatavo, kad to paties didumo apskritos formos dalels gali uimti vairius trius, bet bus pu siausviroje tik tada, kada tas tris pasieks tam tikr minimum. Taigi ijudinus sml i toki daleli mes tursime, taip sakant, perjim nuo vieno trio kit tr, kol bus pasiektas trio minimumas. Jeigu perjimo laikas nuo vieno trio kit bus pastovus dydis, tai mes ir tursime periodik sjd, kuris sudarys garso bangas. Aiku, kad iurktus pavirius trukdys tok perjim, nes trukdys judjim t daleli, kurios yra betarpikame kontakte su indo onais.

T U R I N Y S .

B an g m oksfas.
1 .

psi

2 . 3 . 4 .

5 . 6 .

7 .

8 . 9 . 1 0 .

Periodiki judjimai. Paprasti harmoningi vytavimai. Judjimo ratu pakeitimas dviem komponentiniais harmoningais vytavimais, statmenai vienas kitam. vytavim periodas, faz ir amplituda. Paprast harmoning vytavim kreivoji ir jos lygtis. Dviej paprast harmoning to paties periodo vytavim sudtis. Grafikas ir analitikas ito udavinio ispren dimas. Dviej nevienodo periodo paprast harmoning vytavim statmenai vienas kitam sudtis. Lissajou kreivosios. Airy vytuokl. Sudtins harmonikosios kreivosios...........................* ....................................... 3 Primestieji, arba priverstieji, vytavim ai................................................16 Slopinamieji vytavimai. Logaritminis slopinimo dekrementas. Pritaiki nimai: svarstykli rodykls nulins padties suradimas i eils atsilenkim ir lyginamojo skysi klampumo nustatymas logaritminiu dekrementu . . 19 Bang susidarymo slygos. Bangos iilgai lankst nir. Skersos ir iilgins bangos. Bangos skysiuose ir dujose. Bang linijos nupieimas vytuokle. Harmonografai. Pagrindiniai bang mokslo dydiai ir j san tykiai. Bang superpozicija ir interferencija. Stovinios bangos ir j ypatybs. Macho bang maina ...................................................... 29 Fouriero teorem a.............................................................................. 4 1 Iilgini bang susidarymo slygos. J skleidimosi greitumas.Newtono formula ir Laplace pataisa. Skersos bangos elastingame homogeniniame kietame kne ir j greitumas. Elastingo kieto kno vidutin energija skleidiantis jame skersoms bangoms. Sferikos bangos. Skers bang greitumas homogeniniame elastingame mediume, kuriame esti terptos paalins masingos dalels. Vidutin tokio mediumo energija, skleidiantis jame skersoms bangom s..................................... ........................ 50 HuyghenstO principas. Bang skleidimasis spinduliais arba tiesiomis lini jomis. Bang atspindis ir persilauimas. Fazs atmaina bangoms atsimuant arba persilauiant. Bang atsilenkimas einant per prizm. Bang dispersija. Bang formos pasikeitimas joms atsimuant nuo kreiv paviri arba joms einant per knus, kreivais paviriais aprtus.....................65 Doplerio principas............................................................................. 76 Bang interferencija. Huyghenso zonos............................................ 79 Bang ulenkimas, arba difrakcija ...................................................... 85

G a r s a s . 1 . 2 $. Garso jspOdi iorins prieastys. Garso bangos. Garso charakteristika: garsingumas, tonas ir tembras. imas ir trukmas. Garso greitumas. Garso atspindis (aidas) ir garso re fra k c ija ........................................... 96 Not augtumas, arba tonas, (vairs metodai tonui surasti. Sirena Cagnard de Latouro. Grafiki metodai. Chronografas. Stroboskopiki metodai. Koenigo manometrins liepsnos. Lissajou figros. Helmholtzo vibracij mikroskopas. Doplerio princip as........................................................ 105

 l<\

3 .

Rezonansas. Priversti svyravimai. Rezonatoriai. Muzikali skal. Akordas. Konsonansas ir disonansas TernperuoU skal. mogaus ausis. Organas Corti. Helmholtzo harmonijos teorija. Edisono fonografas. Gramofonai Balsi te o rija ..................................................................................... 120 4 . Itempt nir ir styg skersos vibracijos ir j skleidimosi greitumas. Monochordas, arba sonometras, styg vibracij dsniams patikrinti. Melde eksperimentai. Iilgins stieb vibracijos. Skersos stieb vibracijos. Kamertonas. Plokteli vibracijos ir Chladni figros. Varpai. Membran vibracijos............................................................................................ 136 6 . Dad vibracijos. Stovinios bangos ddose. Obertonai atdar i abiej gal ir udaryt i vieno galo dd. Kundto vamzdis ir jo pritaikinimai garso greitumui vairiose dujose surasti ir Young1 O kiet kn moduliui nustatyti. Vargon ddos: lp ddos ir lieuvli ddos. Kiti oro instrumentai.........................................................................................145 6 . Garso bang interferencija. Interferencijos vamzdis. Muimai ir kombi nacijos tonai. Kombinacijos ton reikm konsonanso ir disonanso feno menuose ............................................................................................ 160 7 . ilima kaipo vibracij altinis. Dainuojanti (skambanti) liepsna. Dainuo jantis vamzdis. Jautrios liepsnos ir gar srovs. Vandens srovi garsams jautrumas. Muzikalis sm lys.............................................................. 165

Pastebt klaid atitaisymas.

Pusi. Eilut i j Atspausdinta ^ Turi bti

6 i viraus 31 . 12 .

apskritimo Fournier tai k2 k i* k b = 21 " L b - 5 T + l.

apskritimu Fourier

16
19 20 20

I i

ta k2

1 1 i apaios 7

41*
b '= - J - - ji

'
jI

b" = - | r + i

21 21 22 25 25 25 26 29 41

- 15 4 . w = 21 C e 1 ,1-f C e J,) e periodin k b 2 1= i=Jgl ae O e l amplitudoms

) | a = e 2 , ( c e 1,1+ C e1 I aperiodin . k .. b 2j ^bja1

16 i viraus 16 17 . 12 i apaios 2 ir 3 i vir. 3, 4, 6, 9, IOv 13 i vir. 5 i apaios .

8 1 amplitudai

X 4
525 1 Jl

X 4
16,24 1

T,s
T1 T2 a sln ( y * + e)

T1 1
T21 a sin y (t + e) 2 x /4 v j (t+ e)

. 2it

41

5 i apaios

T 1

 17b

UM.

Eilut

Atspausdinta

Turi bti

42 42 43 43 43 43 43 44 1 4
45

12 i viraus

kuriais A sin ( y t + I ! A5 sin 4 a A8 siu 8 a An sin 12 a j Ar t sin 4n a * 2 sin2 ^ sin2 ^ O u 3r.

kuriai A1sin ( y t + et) sin 3 m A5 j sin 6 a A si sin 9 a A3 sin 3n

m n ~ t o * * >2 k 2 sin" v. + 2 sinX b o

1 8.
8 i viraus 9 . .

1 0 , .
H . . j 1 i apaios j i 1 i viraus

2 sin2^ 0 . . . 2t 2 sin-g sm -g

sinus 2 i apaios j i . t * i e, - 30 5
e! S 59 35

periodins eo = 30 e* = 59 35

48

48 48 49 63 64

vytavimu 2e kamertono danumas >.= 2 1 stygos tempimas (VT)2 4r2 maksimum atsilenkimo O1 OA1 A seksime AOR BB1 irti pie. pasukus knyg 90 irti pie. pasukus knyg 180

1 4 i viraus i : i j 9 i apaios j

(VT1)2
4 7.atsilenkimo maksimumas

68
72 81 81 93 10 13

33 pie. (apa.)! I 36 pieinys 16 i viraus 45 pieinys 2 13 17 *

O AO1 paymsime AO BB

 177 -

Pusi.

Eilut

Atspausdinta

I j i

Turi bti

127

25 i viraus

2 V V 1 :2 1 Stiebe i i ' ! j t mainame ir fokis tiek

127 143 145 164 167 168

28 i viraus 17 n

v
21 Stebe Maina T fokus itiek i

19 i apaios j i j j i 14 i viraus : 14 i apaios

7 i viraus j

Kaina

litai

B rangiau p ard av in ti d ra u d ila m a