Jaunimo Kultūrinė Rezistencija Sovietmečiu: Hipių Kultûrinės Idėjos Lietuvoje

Egidija RAMANAUSKAIT
Jaunimo kultrin rezistencija sovietmeiu: hipi kultrins idjos Lietuvoje

Bet kokioj sistemoj, ar an laik ar dabar apskritai laisv yra nesuvokiama ir neapibriama svoka. Turjai tenkintis tik ta laisve, kuri tau lieka, o ji gali bti tik viduje I interviu su 7-to deimtmeio hipiu
traipsnyje aptariamos 7-to deimtmeio jaunimo kultrins bendrijos, kuri veikla buvo prieika ideologizuotam sovietmeio kultros modeliui. Isamiau analizuojama Kauno muzikinio teatro sodelio (vadinto miesto sodu) Company grup, atstovavusi hipi vaizdiui. Parodoma jaunimo kultrinio avangardo reikm jaunimo kultros laisvjimo procesams. Susidomjimas 7-to deimtmeio jaunimo kultrinmis bendrijomis straipsnio autorei kilo atliekant etnografin vlyvojo sovietmeio (nuo 1987-j met) ir paskutinio 20 a. deimtmeio (po nepriklausomybs atstatymo) jaunimo subkultrini bendrij studij. Isamiau tyrintos etnokultrins pakraipos ir moderniosios kultrins bendrijos, parod konfliktin subkultros prigimt ir individualios saviraikos poreik. Kultriniai konfliktai, kuriuos kelia nepasitenkinimas standartizuota pavirutinika popkultra bei visuomenje sigaljusiais ideologiniais bei dvasiniais standartais, generuoja nauj idj paiekas, stimuliuoja nauj kultrini form sklaid. Etnografin minto laikotarpio jaunimo subkultrini bendrij analiz parod, jog ioms bendrijoms bdingi vlyvojo modernumo (arba postmodernios kultros) bruoai: kultriniai eksperimentai, simbolizmas ir mitologizacija, aidybikumas ir gyvenamojo pasaulio estetizacija. Kokios yra i kultros fenomen itakos? Preliminarus pasivalgymas po istorin kontekst rod isamesns sovietmeio kultrini bendrij analizs svarb. Netruko susidaryti palankios aplinkybs, nes jaunimo subkultrini bendrij raidos tyrinjimus parm ALFas*. Susibr grup etnolog, kuriems i idja pasirod domi.
* Atviros Lietuvos fondo remiamas projektas Lietuvos jaunimo avangardo kultros idj ir form raida vlyvojo modernumo kultros kontekste 19602000 . Granto kodas 2000 M0051 0. / Projekte dirba io straipsnio autor projeko vadov; Laimut Anglickien, 2000 m. taip pat dirbo Asta Venskien
KAUNO ISTORIJOS METRATIS
127
STRAIPSNIAI
Antropologinis poiris ir metodas

Subkultrin bendrija yra individ grup, isiskirianti i aplinkos savo kolektyviniu simboliniu elgesiu ireikianiu joje formuojamus poirius, turinti skirting nuo aplinkos vertybi sistem, kuri vis tik yra susijusi su ia aplinka. JAV simbolins antropologijos tradicijoje (Clifford Geertz, Victor W. Turner, David Schneider)1, taip pat tarp simbolizmo filosofijos, teorijos bei estetikos alinink priimtas poiris, jog simboliai ir simboliniai veiksmai yra ikalbingi, t. y. mums padeda suprasti juos vartojanios grups prigimties esm. Taiau vis labiau nepasitikint struktralizmu, kreipiamas dmesys reikmi, kurias savo kultriniam elgesiui suteikia patys respondentai, analiz (kultros studij kryptis).2 Taip siekiama geriau suprasti respondent bei jo aplink, motyvus, skatinanius imtis originali saviraikos bd. is analizs kelias mums padeda atskleisti subkultros fenomen bei visuomens, kurioje formuojasi bendrijos bei judjimai, savitumus. Istorin analiz mums parodo subkultrini bendrij kait ir j spartjani sklaid modernioje visuomenje. Svarbus subkultros analizs rankis yra ir konflikto teorija3. Ji prapleia antropologinius subkultrini bendrij tyrinjimus ir padeda paaikinti subkultros fenomen bei jo visuomenines paskatas. Taip ji tampa tiltu, susiejaniu tradicin ritualin simbolizm ir jo subjektyvias reikmes su socialiniu analizuojamojo laikmeio kontekstu.4 Kultrinis pasiprieinimas sovietmeio ideologizuotos kultros standartams, smoninga alternatyvios kultros kryba vardan savo idjos pagrindia kultros rezistencijos samprat. iuo aspektu ji artima kultrinam avangardui. Naudotas empirinio darbo metodas pasakojamosios istorijos rinkimas (pokalbiai ir interviu), naudojant biografij duomenis, derinant pasakojimus su bendrij dokumentais, analizuojamojo laikotarpio spaudos duomenimis. Naudotas giluminis (pusiau struktruotas) interviu bei respondent kultrins veiklos, tsianios 7-to deimtmeio idjas, stebjimas. Respondent atrankai grupse naudotas sniego kamuolio atrankos principas, kuomet vienas grups narys nurodo kit grupei priklausant nar. Ms tikslas buvo surinkti tarpusavyje bendravusi respondent grupes, siaurus draug ratelius, atstovaujanius hipi (Company Kauno mieto sode), ygeivi (Kauno politechnikos instituto student turist organizacija uolas), Ramuvos (Vilniaus universiteto student ir dstytoj grup), religiniam (Eucharistijos biiuliai, Seser Kazimieriei kongregacija), meniniam (dailinink profesional ir fotograf grups) ir kitoki krypi sjdiams. Svarbu paymti ir duomen tikrumo paklaidas. Kalbantis su respondentais pastebjome, kad jie danai painioja kultrins veiklos chronologij,
128
skirtingai interpretuoja tuos paius faktus. Pastaruosius nuolat lyginame su kit respondent pateiktais bei spaudos duomenimis. Pastebjome ir tai, jog sovietmeio vykius apraaniuose straipsniuose pateikta ms respondent veikl lieianti informacija ne visada sutampa su per interviu ms gautais duomenimis. Domdamiesi respondent sovietmeio kultrine veikla, mes padedame jiems sureikminti kultrin praeit, sukurti kultrinio herojaus paveiksl. Todl, nors duomenys yra nuolat tikrinami, negalime umirti, kad pasakojamajai istorijai nelengva ivengti mistifikacijos.
Sovietmeio rezistencini idj ir form sklaida

Sovietmeio jaunimo kultrins rezistencijos idjas svarbu aptarti platesniame 7-to deimtmeio Vakar kultros kontekste. Vakar jaunimo kultrins idjos yra tap empiriniu postmodernizmo teorijos pagrindu.5 J. Baudrillardo, Jean Franois Lyotardo darbuose atsiranda postmodernaus bvio, dominuojani kultrini norm sampratos. Pasak Dick Hebdigeo, jaunimo pasiprieinimas visuomens gyvenimo centralizmui, jos hierarchijai ir grietai moralei skatino neigti bet kokius visuomens biurokratinio valdymo mechanizmus. 1968-ieji Vakaruose vadinami kultrine revoliucija, kurios dvasinis nusiteikimas, pasak Julijos Kristevos, buvo maitas6. Maitaujama prie autoritetus, politines partijas, institucijas, socialin prievart, prie monopolizuojant kultrin skon, prie tv kultr. Jaunimo sjdiai prie puritonizm, pasiymint grietais doroviniais gyvenimo paproiais, prie logocentrizm ireik asmens kultrinio pasirinkimo laisv, kvestionavo tarpusavio bendravimo ir institucinius santykius. Hebdigeo odiais, formavosi naujos kolektyvikumo ir subjektyvumo raikos: feminizmas, savarankiki judjimai, kontrkultra, seksualin politika, isisakymo kultra.() ios tendencijos pralauia paklusnumo utvar7. iame laikotarpyje sukuriamos subkultrini orientacij prielaidos. Plinta hipi, jipi kultra, pranksteri aidimai, susifomuoja Haight Ashbury (San Francisko), Woodstocko (JAV), Vakar kranto (West Coast, JAV) ir daugelis kit fenomen. alia mint kultrinio pasiprieinimo pavyzdi sovietmeio fenomenas, tvirtins kultros hegemonizacijos patirt. Nors sovietmeio kultros ideologai deklaravo komunistinio jaunimo vaizd, plito rezistencinis kultros gyvenimas. Brsi jaunimo kultrins bendrijos, kuri veikla buvo prieika laikotarpio ideolog formuotam tarybinio jaunuolio paveikslui8. Buvo ypa netikta, kai sovietmeio kultrinje aplinkoje suradome t pat kultrins sklaidos princip kaip ir paskutiniame deimtmetyje9. Akivaizdios kultros individualjimo tendencijos, pasiprieinimas kultros niveliacijai.
129
STRAIPSNIAI
Simbolikai buvo iskirtos vakarietikos modernios, etnokultrins, religins, akademins, meninink kultros sferos, kuriose veik alternatyvios oficialiai ideologijai skirting kultrini stili bendrijos. Visiems bendra buvo individo krybins laisvs paieka. Vakarietikas kultrinis jaunimo avangardas rezistavo siauruose rateliuose. Nuo pat savo itak septinto deimtmeio kito roko muzikos stiliai. Kiekviena karta naujai vertina aplink, kuria kitas ties sistemas. 7-ame deimtmetyje plito roko muzikos (bigbyto grupi) ir hipi veikla10. Bgant laikui ios formos transformavosi i vien kitas, atsirado nauji vardai pankai, rokeriai, metalistai, hardcore, gotai, technodidjai ir kiti. Tradicins (etnins) kultros raikos sfera sovietmeiu buvo ne maiau alternatyvi negu jaunimo moderniosios grups11. ygeivi, Ramuvos klubai, folkloriniai ansambliai kr gyvenamj aplink, upildyt savomis vertybmis bei reikmmis. Jaunimo refleksijos krypo savo tautos praeit, kultrinio tapatumo iekota dvasinje balt tradicijoje, ypatingas prioritetas suteikiamas istorijai, kratotyrai, krato painimui, kuomet, pasak respondent, ypa svarbu pajausti padais kiekvien tviks takelio ving. Su etnokultriniu sjdiu persipina religinis jaunimo judjimas. Ms surastas pavyzdys Eucharistijos biiuliai, pltoj dvasin bei kultrin vietjik veikl mauose, daniausiai vieni kit nepainojusiuose rateliuose12. Lietuvyb jiems tapati katalikybei. Dvasinis nusiteikimas skleisti religines idjas lygiai toks pats alternatyvus laikotarpio kultrinei ideologijai. Matome dviej kultrini lauk slyt, kuomet bendrij tapatumo samprata, respondent siejama su dvejopai suvokiamu tautiniu a. Vienos grups renkasi senovs balt pasaulir, naudoja apeigin folklor (i Ramuvos bei ygeivi iauganti kryptis), kitos kultrin tapatum modeliuoja suliedamos lietuvyb su katalik tikjimu. Bendrijos turi atskiras tik joms bdingas ir visiems bendras veiklos formas. Etnokultrins idjos skleidsi akademins kultros sferoje. Mokslininkai ir aspirantai, dirb Vilniaus universiteto kalbos ir literatros katedrose, Lietuvos istorijos, Lietuvi literatros ir tautosakos institutuose organizavo etnografines ekspedicijas po Lietuv, kuri tikslas surinkti tautin dvasin paveld tautosak bei paproius. ia veikla buvo siekiama stiprinti tautos kultrin savimon, iekoti etninio tapatumo enkl ir juos perteikti straipsniuose, monografijose, gyvuoju pavidalu per jaunimo folklorini ansambli veikl. Vyko svarbi vietjika veikla. Mokslininkai savo lomis pirko ir ve knygas Baltarusij paribio teritorijose gyvenusiam jaunimui. Ekspedicijose dalyvavo ir kratotyra besidomintys studentai, VU Ramuvos etnokultrin bendrija, folkloro ansambli dalyviai, ygeiviai13. Ir ekspedicijos, ir vietjika veikla buvo rykus etnins savimons isaugojimo enklas. Akademinio elito kultrini idj sklaida akivaizdi ieivijoje. ioje terpje brsi menins krybos rateliai, klubai. Iki i dien tebeveikia Santaros vie-
130
Pop session Elvos miestelyje Estijoje 1972 m. Festivalyje dalyvavo Kauno ir Vilniaus hipiai.
Sovietmeio hipiuojanio jaunimo stilius. I kelioni po Estij 1972 m. I kairs Laima, Michailas, Olegas ir Jurga. Nuotraukos i asmeninio Olego Zacharenkovo archyvo.
131
STRAIPSNIAI
Betygalos miestelio bigbyto grup Kriviai, 1974 m.
1978-j Betygalos miestelio aplinka. Talka prie Vytauto paminklo.
Nuotraukos i asmeninio Dobilo Jukos archyvo
132
sos bendrija, kurios itakos pokario Vokietijoje14. Greta i kultrini iraik meninis avangardas, rezistavs nelegaliose fotograf galerijose, dailinink dirbtuvi ukulisiuose15. Be abejo, sovietmeio kultrini bendrij rezistencines iraikas sjdiu galtume pavadinti simbolikai. Sjdis sietinas su plaia alternatyvia veikla, kurios dalyviai smoningai siekia visuomenini tiksl, kitaip tariant pakeisti esam visuomens tvark. Sjdio veikla labiau organizuota. Tuo tarpu dauguma rezistencini bendrij veik udaruose rateliuose ir j nariai vieni apie kitus daniausiai neinojo. Net tuose paiuose kultriniuose laukuose, pavyzdiui, religins grupels veik udarai. Pasak respondent, tai buvo siejama su KGB veikla, baimintasi, kad bendrij neeit svetimi mons. iek tiek kitoks buvo jaunimo avangardo grupi poiris. Brsi vis naujos bigbyto grups, jaunimas bendravo oki vakaruose. Alternatyvioji oficialiai ideologijai kultra kilo i vidaus, iekojo sitvirtinimo erdvi. Paminti ir daugelis kit pavyzdi mums rodo ne vien form vairov, bet ir savimon, kurioje atsispindi laiko enklai.
Miesto sodo subkultra

1969-j miesto sodo vaizdas asocijuojasi su gyvai bendraujaniais ilgaplaukiais madingais jaunuoliais ir merginomis, susdusiais ant suoliuk abipus centrinio tako, vedanio Muzikin teatr. Jie buvo panas vakarietikuose urnaluose spausdintus roko muzikant paveikslus, taiau skyrsi i to meto Kauno miesto aplinkos. Jaunimas juos vadino hipiais, inov akyse jie buvo vakarietik jaunimo kultrini idj simbolis. kultrin reikin mginsime aptarti platesniuose socialiniuose kultriniuose kontekstuose. Pirmasis Vakar jaunimo avangardo kultra, i kurios buvo imamos kultrins idjos. Kitas sovietmeio ideologizuota kultrin aplinka, kurioje buvo mginama tas idjas gyvendinti. i aplinka suteik hipiuojanio jaunimo rateliams autentik rezistencijos turin, kuris ir yra esminis ms dmesio objektas. Prie leidiantis isamesn analiz pateiksime kelet paraleli. Analizuodamas Amerikos hipi judjimo pavyzdius, William L. Partridge (1973) juos mato ne kaip kontrakultr (Th. Roszako terminas16), bet kaip 7-to deimtmeio Amerikos suformuot ir i jos vidaus iaugus reikin17. Pasak Partridge, esmins hipi vertybs yra perimtos i Vakar civilizacijos.
Hipi kultra galt susidti i sankaupos krikioniko misticizmo, Ved mokym, revoliucini traktat, Madison avenju poppsichologijos, Amerikos indn pseudoreligij, hedonizmo bei keleto amerikietik tradicini vertybi, toki kaip individualizmas, nepriklausomyb ir neitirt dalyk poreikis. Skirtingos grups pasirinktinai naudoja tam tikrus io [simboli] tinklo elementus, kad pasisemti j energijos ir tobuljimui (Partridge, 1969 : X).
133
STRAIPSNIAI
Pasak angl kalbos ir kultros odyno, hipiai (7-ame ir 8-ame deimtmeiuose) asmenys, kurie atmeta [sakytume naujai vertina] tradicines visuomens vertybes, ireikdami tai savo neprasta apranga, ilgais plaukais, gyvendami kartu grupse, kartais iekodami maloni patyrim vartojant narkotikus. Hipiai tikjo taika (). Vadinami gli vaikais, nes taikos, meils, groio idjas mgo ireikti gli vaizdiu. Amerikoje jie protestavo prie Vietnamo kar ir skleid posak Mylkite, nekariaukite18. Kaip hipi subkultros idjos suranda atgars tarp sovietmeio Lietuvos jaunimo? Subkultra formavosi bendraujant. Nebuvo organizuot amerikietiko pavyzdio get arba akivaizdios organizacijos. Jaunimas hipiavo gatvje, mai breliai rinkdavosi laisvuose plotuose, mgiamose miesto vietose arba nuoaliau gamtoje. Neirint to, simbolikai galime vardinti hipi kultrin bendrij, kuriai bendrumo suteik domjimasis Vakar jaunimo avangardo idjomis. Tarp 7-to deimtmeio jaunimo skland mitas apie hipi gyvenimo bd, tapus jaunimo laisvs simboliu. Kokie buvo kuriami individualiojo mes kultriniai vaizdiniai? Kaip jie veik sovietmeio kultrinje aplinkoje? K reik bendrij nariams j kultriniai pasirinkimai? Hipi kultrins idjos Lietuvoje brendo palankioje jaunimo avangardins muzikos terpje. Iki iol bene vienintelio istorinio altinio Lietuvos roko enciklopedijos19 duomenimis, pirmosios roko muzikos grups Lietuvoje, vadintos big beato (bigbyto) grupmis20, pradjo burtis 7-to deimtmeio viduryje, o nuo 68j tarp vidurini mokykl moksleivi bei student prasidjo tikras bigbyto bumas. iuos duomenis patvirtino ir laikotarpio spaudos tekstai bei interviu su respondentais, kurie 19661970 m. klaus bei grojo rok, laik save hipiais.
Pasakojamoji istorija
Naudojant sniego kamuolio metod bigbyto muzikant bei hipi kultrinje aplinkoje buvo surasta apie 1969-uosius Kauno miesto sode mgusi bendrauti jaunimo grup, vadinusi save Company (kompanija). Iekant grups io straipsnio autor ir jai talkin studentai kalbjosi su 30 respondent i Vilniaus, Kauno, Alytaus, Marijampols, i kuri 20 laik save hipiuojaniais bigbyto grupi muzikantais, o 10 laik save hipiais21. Tarp j buvo surasta mintoji Company, kurios nariai bendravo siauresnse grupelse ir visi kartu mgdavo ateiti Kauno miesto sod prie fontano22. Prajus daugiau nei 30 met, respondentai pamgino prisiminti reikmingus savo biografijos bei kultrins veiklos faktus. ie pasakojimai bei interviu yra pagrindinis duomen altinis, kuriuos papild prieikai ir neutraliai jaunimo idjas pateik sovietmeio spaudos straipsniai. Kauno miesto sodo hipi kultrin mit formavo Nemuno urnalistai, kuri straipsniuose, apraom 1972-j Kauno pavasario vyki kontekste, pasirodo ir ms respondentai23. Ne vienas i
134
j buvo tap io urnalo herojais, deklaravusiais romantik meils ir laisvs idj. Akivaizdios urnalist pastangos suprasti herojaus romantizm, atsargiai nuymti alternatyvias dominuojaniai ideologijai kultrines idjas. Nemunas, pasak respondent, buvo progresyviausias sovietmeio urnalas. Renkant duomenis mums pasitarnavo J. Boguausko tyrinjimai24, spaudos straipsniai apie hipi veikl Lietuvoje ir usienyje25, INITo TV laid, skirt 7-to deimtmeio muzikai raai gauti i asmeninio Gintaro Gudonio archyvo ir daugelis kit altini. I ariau 7-to deimtmeio Vakar empirin tikrov padjo pavelgti antropologinis William Partrige darbas The Hippie Ghetto26, kuriam autorius mediag rinko 19671968 m. gyvendamas Floridos universiteto miestelyje sikrusioje hipi bendruomenje. i analiz isamiai neatskleidia reikinio. Ji veikiau yra bandymas numatyti tolimesni tyrinjim kelius. Pleiant respondent rat, kils naujos temos, gils problematika.
Kaip buvo surasta Company 2002-aisiais

Su Company branduoliu susitikome 2002 m. gegus 18 d. Kauno Rotus aiktje, kur vyko 7-to deimtmeio muzikai skirtas koncertas. Tai Aleksandras (Dyza), Kristupas, Visvaldas, Deivis, Ieva, Jonas ir Arkaka. Susitikimas virto vykiu, parodiusiu hipik bendrijos solidarum, nors nuo 70-j prajo daugiau nei 30 met. Kai koncerto vedjas pristat 7-to deimtmeio bigbyt atstovavusi grup Raganiai, o ypa jaunimo himnu tapusi dain Kodl mirta gls, irovai su. Kai norjau nufotografuoti vyk, igirdau: Nefotografuok, jis netikras, nereikia fotografuoti netikr. Kas atsitiko supratau vliau, kai prijau prie brelio man jau pastam respondent. Automobilyje, kuriame tilpo visa i Vilniaus atvykusi ir Kaune prisijungusi Company, suinojau, jog dainavo ne autorius, nors visi lauk, kad j pakvies. Taip suinojau Visvaldo, tuomet buvusio Ragani siela, istorij. Kompanija nusprend, jog savo sukurt dain t vakar kaip tada (kai dainuodavo Kaune) turi sudainuoti autorius. Tai padaryti nusprsta Combo klube, kur buvo tsiamas vakaras. Nors buvo ilgai tartasi su vakaro organizatoriais, visi inojo, kad niekas neivaiuos, kol nebus autentikai sudainuotos Gls. Kakas diaugsi mano dalyvavimu, sak, tau pasisek, nes tu pamatysi it istorin vyk. Kai buvo atitaisyta istorija, laikrodis jau rod po antros valandos nakties. Visvaldui dainuojant, kompanija ir brelis prijauiani prie scenos lingavo vir galv sukabintas rankas. Kain, ar visi klube suprato kas vyksta. Taiau is kultrinis veiksmas tapo simboliu, liudijusiu, jog bendrija i ties turjo kultrin praeit ir moralines bendravimo nuostatas.
135
STRAIPSNIAI
Subkultros itakos
70-j senamiestis
Company kultrini idj itak reikt paiekoti senamiesio aplinkoje, kur gyveno ir moksi didioji dalis jos iniciatori. Kai kurie i j buvo kiemo, mokyklos ar net vaikysts draugai, kiti kartu grojo namuose ar mokyklose j pai mgintose kurti grupse.
Kristupas gyveno alia Rotus, moksi Adomo Mickeviiaus, dabartinje Jzuit vidurinje mokykloje. Jo suolo draugas Visvaldas po atuoni klasi perjo vakarin vidurin mokykl ir stojo Juozo Gruodio muzikos technikum, gyveno Vilniaus gatvje. Arkaka gyveno senamiestyje, kartu su Deiviu lank Mudrio Tenisono pantomimos trup; Deivis buvo i Noreikiki, bet moksi Adomo Mickeviiaus vidurinje mokykloje (vliau Politechnikos institute); Jonas gyveno senamiesio vaik namuose. Aleksandras gyveno senamiestyje prie Vytauto banyios, moksi centro rus mokykloje kartu su darelio draugu Igoriu. Pasak Visvaldo, tarp j buvo ir Auksiniu vadinamas toks laisvamanis, tikras music manas, neiojs klious. Be abejo, bendravimo ratas buvo platesnis, susipainti paddavo pomgis muzikai.
70-j senamiestis nebuvo laikomas prestiiniu miesto rajonu, jame nebuvo komunalini rengim. Centrins senamiesio gatvs Vilniaus gatv, Rotu buvo sutvarkytos, taiau mai kiemeliai atrod varganai. I tamsi nuoalesni gatveli eimoms isiklus gyventi naujus rajonus, likdavo apleist tui but, kurie tapdavo pijok lindynmis. Kaunas buvo sukrs mit apie senamiest, kur vakarais buvo baugu ueiti. Dabar pavelkime senamiest respondent akimis. Pasak j, senamiestis buvo elitinis rajonas. Senamiestis buvo kietas, avangardin miesto dalis (Visvaldas). Tai galima suprasti kaip jauki kamerin miesto erdv, kurioje jaunimui buvo patogu bendrauti, kur vyko aktyvus j gyvenimas. Ne taip kaip dabar devynauktyje gyveni ir neinai kas kaimynas. Ten tada vis Rotu painojai, vis Aleksoto gatv, Kuzmos gatv, Daukos gatv (Kristupas). Senamiesio poilsio ir susitikim vieta buvo prieplauka. alia esanias gatveles (prieplaukos teritorij) senamiesio gyventojai vadino cimbra.
Kristupas pasakojo, kai su [kiemo] draugu kelionei Palang pasisiuvo kelnes ir apipai jas glytmis, prira ura. Gr Kaun, mvdami tomis kelnmis, Laisv njo, nes ten bdavo daug policijos. Eidavo pasivaikioti prie Vytauto banyios cimbr (i int. su Kristupu). Aleksandras prisimin kaip j namo kaimynui ddei Jonui brolis i JAV siunt main. Vietoj amerikietikos mainos valdia jam dav Volg. Jis mus susisodindavo ir veiodavo [po senamiest] pro cimbr, pro stadijon [Santakoj] (Aleksandras).
Pasak Aleksandro, jis gyveno unikalioje aplinkoje. I ties, jo namo gyventojai atspindjo vos ne vis to meto pasaulir mozaik. Tarp j Feldfeler Sankt Peterburgskogo polka lietuvis, kuris gal 10 kalb inojo; profesorius, turjs didel bibliotek: Tiek knyg a gyvenime nemaiau. Viskas autentika: ru-
136
sikai, lenkikai, vokikai. Visos istorijos. Kai eilin kart ateidavo daryti krat, sakydavo, a profesorius, a turiu teis skaityt k noriu, a niekam t knyg skaityt neduodu. Bet mes visas tas knygas perirjom (Aleksandras). Name gyvens vargonininkas supaindino vaikus su kalendoriniais paproiais. Imokom rident kiauinius, imokom gerbt [kalendorines] ventes. Visk inojom apie Vasario 16-j (Aleksandras). Pasak respondento, name taip pat KGB istas gyveno, tikras lietuvis (), karmelit, [kuri] tarnavo Raudonam kryiuj. Toks tai pyragas. Tai buvo vaikyst ir ta aplinka daug kuo padjo (Aleksandras). Senamiesio gyventojai gyveno jaukioje gotikini banyi architektros aplinkoje. Daugum t kampeli berniukai buvo ilandioj, todl negaljo bent fragmentikai neinoti Lietuvos istorijos, apie kuri nebuvo kalbama per pamokas. Dvasins alternatyvos ia formavosi natraliai.
Undergroundo verslai
Senamiesio jaunimas nestokojo informacijos apie naujausias Vakar jaunimo kultrines idjas. Buvo prasti nelegals verslai susij su draudiamos Vakar muzikos platinimu. io undergroundo klientu tampa ir ms respondentas, kai 1967 m. j namuose atsiranda magnetofonas. Reikjo gauti kokybik muzikini ra, juosteli.
Senamiestyje gyveno toks komersantas dabar sakyt, tais laikais spekuliantais vadindavo. Jis rainjo muzik u pinigus. () Jis vyresnis u mus buvo, gaudavo plokteli, persiraindavo, platindavo raus, nuotraukas Juostelj tilpdavo vienoj pusj viena ploktel, kitoj pusj kita (Kristupas).
Pasak Visvaldo, kiekvien dien jie klausydavosi muzik, orientuodavosi gausybje stili. Vienu metu turjo net savo radijo stot. Lesius savo namuose sireng piratin radijo stot Kolumbas. Jis [senamiesiui] transliuodavo muzik. Mes atsinedavom mokykl maus radijukus. inodavom, kad kakuri valand pamok metu transliuos (Visvaldas). Beje, undergroundo rinkoje buvo galima sigyti net atviestas atskir dain natas su paymtais gitariniais akordais.
Bdavo [Bitl] dain atviestos natos ir akordai, [t. y.] pavaizduota takiukais kur pirtus dt. Toks atviestas lapas kainuodavo rubl. Tai buvo pusiau nelegalu, u tok atvietim buvo rizika bti pagautam. Neinau kuo jie daugindavo Labai smirddavo tie lapai benzinu (Kristupas).
eimos pairos ir aplinka

Sovietmeiu deklaruotos beklass visuomens jaunimas mokyklinje aplinkoje jaut maiau tarpusavio skirtum. Taiau visuomet inojo, kur dirba kieno tvai, mat, kas gali, o kas negali nusipirkti dinsus. Ms respondent eimos atstovauja to meto visuomens vairov.
137
STRAIPSNIAI
Kristupas kils i darbinink eimos, kurioje augo 6 vaikai. eima buvo labai muzikali, nors niekas neturjo muzikinio isilavinimo. Tvas jaunystj pats pasidar smuik. Pasak Visvaldo, Kristupo tvas juos imok groti gitara. Pasakodavo berniukams apie Salomj Ner. J vadino Salemute. eimoje buvo atvirai kalbama apie politik. Tvas nevengdavo isakyti savo nuomon apie valdi: Mano tvas visada sakydavo: Ivanas buvo basas ir bus basas. Rusas tai ne eimininkas, jis nieko nemoka daryti. Nieko nebus i tos tvarkos ir i tos valdios (Kristupas).
Monet turdavau lietuvik smetonik. Rinkau numizmatik O kodl tas Vytis ia atspausdintas, o kaip ia yra? Atuonioliktais nepriklausomyb, o 25-tais moneta ijo kodl? domu susirast, tokios informacijos nebuvo i kur gaut (). Atsimenu, Rycerski buvo toks lenk vynas, o jame buvo vytis ir lenk erelis. Tais laikais Vytis ant vyno ia jau buvo pliusas ir mes t vyn grm.. Buvo 69-ieji metai (). Kai k tvas papasakodavo, kai k kaimyn tok turjau senuk, tas su mielu noru pasakodavo apie tuos laikus. Ir visada baigdavo: Ale kokie ledai bdavo skans prie Smetonos (Kristupas).
Kristupo brolis klausydavo BBC, Amerikos balso. Po politikos apvalg bdavo transliuojamos muzikins laidos.
BBC radijo diktorius visas naujienas, topus, visk papasakodavo. Amerikos bals klausydavom maiau, nes jie propagavo savo amerikietik country, roko [grodavo] maiau Jeigu anglai sakydavo, kad The Beatles geriausia grup, tai amerikonai kad Beach boys. ia 65 66 metai, man tada buvo 13 14 met (Kristupas).
Kristupo draug Visvald aukljo mama ir patvis, jis turjo gerokai u save jaunesn seser. eima gyveno vidutinikai. Mama dirbo gamyklos kadr skyriaus virininke, patvis darbininku. Su tvais jis nesutar. Vykdavo konfliktai dl aprangos, dl Visvaldo mgiamo gyvenimo bdo. Politini pokalbi eimoje nebuvo. Mama veng liesti tokias temas. Kauno rus diasporai atstovauja Aleksandras ir jo draugas Igoris. Abu kil i karinink eim, atsiklusi Lietuv po karo. Aleksandro ttis buvo laknas, tarnavs ryi pulke, senelis popas, gyveno Latvijoje, mama mokytoja. Brolis kaip ir tvas buvo laknas, skraid Buranu. Su Igoriu Aleksandras draugavo nuo vaik darelio, vliau kartu lank mokykl, kur moksi daugiausia rus ir yd vaikai. Igorio tvas kils i laisvamani Dono kazok. Dd negro i Sibiro tremties. Analizuojamuoju laikotarpiu tvas dirbo kariniame komisariate komisaru. 1970-aisiais (tv perklus dirbti Alyt), Igoris ivyksta gyventi i Kauno ir ten pleia savo hipik kultrin veikl. Tuo metu jis turjo didiausi Alytuje plokteli kolekcij. Apie 1975-uosius Igorio sesuo dailinink emigruoja Vokietij ir tvas praranda darb. eima atstovavo daugelio auktesnes pareigas uimani tarnautoj, o ypa rus karinink, eimoms, kuriose su vaikais nebuvo kalbama apie Lietuvos politines aktualijas.
138
Tada mums niekas to nepasakydavo ir netgi nepapasakodavo kaip i tikrj buvo. Rezistencij niekas neinojo, buvo vieni raudonieji partizanai ir viskas. Mes inojom, kad buvo IX fortas, mes inojom, kad buvo vokieiai, bet, sakau, a tik prabgus daugeliui met suinojau, kad buvo tokie dalykai, nes tai buvo tabu, visikas tabu, taip turi bti ir taip bus amiams. Partija nash rulevoj ir viskas () Mes suvokm, kad kakas i tikrj negerai darosi, nors apie tai, kad okupacija [niekas negalvojo]. Paprasiausiai mes uaugom, mes galvojom, kad taip turi bti, nors, aiku, sakydavo mons, bet [labai sunku] i mogaus itraukt kak, juolab i lietuvio, kad tas negerai, tas negerai (). [Kai Igoriui buvo 12 met jo tvas Raseini rajone rinko mediag apie raudonuosius partizanus]. Raseini rajone buvo labai smarkus rus partizan judjimas prie faistus. Mes vaiuodavom po kaimus kur buvo partizan bazs ir a dabar prisimenu, kokie mons buvo nuoirds () Atrodo mogus kaimietis, bet kokia buvo jo aukta kultra: jis nesakydavo visko, kaip i tikrj buvo [turima omenyje Lietuvos okupacija]. () [Igoris inojo apie prie Dono gyvenusi jo eimos nari ir aplinkini tremtis Sibir]. O ia [atrod] nieko tokio nebuvo. Paskui man papasakojo, kad ir ia taip buvo, bet tai buvo puse lp, praktikai apie tai niekas nenekdavo, ir mes, inoma tai galima pavadint protestu (Igoris).
Igorio patirt papild ir jaunesnio jo biiulio Liudo, vliau prisijungusio prie Alytaus hipiuojanio jaunimo, patirtis. Liudas gim Sibire. Deimties met (apie 1967-uosius) atvyko gyventi Alyt.
A vis gi grau i tremties, o tvas iki dabar netgi nepasakoja kas buvo, dar ne laikas, nors mes dabar suaug mons. () A ir dabar negaliu inot, keista Ta karta imoko bti labai atsargi (Liudas).
Prisimindamas j formavusi aplink, Aleksandras pasakojo apie j rus mokykloje dirbusi lietuvi kalbos mokytoj.
Lietuvi mokytoja buvo unikali... Ji niekada neliepdavo skaityti. Visi kuo puikiausiai mokjo lietuvikai, visi kalbjo. Jinai atsistodavo prie peiaus (pas mus buvo krenamas peius) ir pasakodavo () apie Lietuv () nuo t laik. [Respondentas saksi gerai ins Lietuvos istorij] Ir buvo mirtina tyla (). Labai domu bdavo, kadangi ji toks geras, tikras, kaunietikas mogus. eias ar atuonias kalbas inojo. Tikra tokia sena inteligent, smetonika tokia, paryietiko sukirpimo. Ji aiku ir nukentjo (Aleksandras).
Apie Lietuvos nepriklausomyb (vadinamus Smetonos laikus) jaunimas inojo nemaai ir tarpusavyje ia tema danai diskutuodavo. Aplink buvo daug moni, galjusi apie tai papasakoti. Mes jautm nostalgij nepriklausomybei. Tuomet vasario 16-t visi inojo. Pasveikindavom vienas kit. () Kias, Kaldas visi vent (Visvaldas). Siauruose rateliuose jaunimas padiskutuodavo apie asmens laisv. Aplinka, greta buv mons suteik berniukams ini, jie gijo kultrins patirties, padjusios pamatyti laikmeio dvasines prieprieas. Tai galjo turti takos maitaujanios savimons brandai.
139
STRAIPSNIAI
Mokykliniai konfliktai
Sovietmeio mokykla tradicikai nesigilino jaunimo psichologines problemas, j alternatyvius pomgius. Buvo stengiamasi atsikratyti kitaip mstaniais ir kitaip besielgianiais, kad neturti problem, susijusi su auktesnmis valdaniomis institucijomis. Berniuk maitas prie mokyklos tvark buvo atviras. Jie bgdavo i jiems nedomi pamok, turjo savo nuomon apie istorijos ir visuomens mokslus. Tvarkingai apsireng moksleiviai, pasak Aleksandro, jam asociavosi su tarybiniais kvadratiniais monmis, gyvenusiais pagal to meto statymus. Berniukai siek vakarietiko avangardinio jaunuolio vaizdio. J mgiamas usimimas klausytis muzikos ir patiems groti buvo lyg simbolin nia iskirianti i kasdienybs rutinos. Muzika ir ilgi plaukai reik protest esamai tvarkai.
[Mokykloje buvo susikrusi grup Kentaurai. Jos dalyviai ir mokyklinje aplinkoje gyveno savo gyvenim.] Spjaudavom visk, nekreipdavom dmesio. Atauginom plaukus. [Draug] pam u karenios Jeigu nesikirpsi, varyk i ia. Tai jis nusikirpo eiuku ir nusida ryai. Ir atjo. () Sako, ia taip apkirpo. Negaljau nueit vyr [kirpykl], tai [nujau ] moter, nuda (Aleksandras).
Panai incident ir mokyklini nuotyki prisimin ir kiti respondentai, nes mokyklos laikai jiems buvo geriausiai simintini. Kristupas nuolat konfliktavo su istorij dsiusia klass aukltoja. Po atuoni klasi jo charakteristikoje atsirado raas: Neigiamai atsiliep apie esam santvark. Ar tarp mokytoj nebuvo toki, kurie suprast berniuk mait? Pasak Aleksandro, pavelgus atgal, dabar atrodo, kad taip, gal ir buvo prijauiani, bet juos umu sistema. Tarp mokytoj daug buvo i, pasak respondento, tikr rus staiatiki, taip pat yd eim. Tolimesns berniuk gyvenimo istorijos turjo stereotipik poymi. Nenoras paklusti mokyklos reikalavimams ne vienam sutrukd tsti studijas. Aleksandras su Igoriu u idaigas buvo paalinti i komjaunimo ir prarado galimyb mokytis institute. Nors tuomet atrod, kad tokia situacija taip pat prisidjo prie protesto iraikos: O kas man i to js instituto? K jis man duos? Mes protingesni u daugel i j (Aeksandras). Aleksandrui po vidurins pavyksta gauti, pasak respondento, tarp jo draug laikyt prestiiniu sargo darb.
Stengms sidarbinti sargais. Sargas tai buvo unikaliausia superprofesija, kadangi visuomet buvo galima atidirbti u kitus savaitgalyje ir po to pasikeisti. Pavyzdiui, ateina 1 gegus. () Dingsti, kad nebtum tose ventse, nes vis tiek inai, kad gaudys tave, u plauk tsys () 30-t [dien] vaiuoji naktiniu traukiniu, 3.50 rb. bilietas iki Rygos kainavo. Turi kelet dien ger atostog. Pailsi ir prot praplauni (Aleksandras).
Kristupo mokykla ir neskatino toliau mokytis. 1969-aisiais, mirus tvui, eima veriasi sunkiai ir jis pereina vakarin mokykl, dirba Nemuno prieplaukoje, da sandlyje. Kristupo suolo draugas Visvaldas po devyni klasi buvo stojs mokytis Gruodio muzikos mokykl, chorinio dainavimo specialy-
140
b. Taiau pasirinks maksimal hipiavim (pasak Kristupo, jis visk darydavo maksimaliai), mokykl met. J jaunyst prabgo svajonse, i kuri daugelis neisipild. Igyvenamas kontrastas tarp asmenyb formavusi idj ir pragmatikos visuomenins aplinkos. i aplinka buvo sklidina laikmeio visuomenei bding ideologini tamp, institucins normos var asmens saviraik. Vakar jaunimo muzika, hipi socialiniai protestai virto mitu apie kitoki gyvenamj tikrov, kuri nepaklusnus jaunimas panoro susikurti pats.
Po 30 met
Daugelio j mokykla gyvenimo patirtis, imokiusi angl kalbos, men, verslo. Kurdami save jie rinkosi ir savo gyvenimo kelius, kurie tuomet jiems dar nebuvo visikai aiks. Vieni tapo verslininkais. Kiti privaioje Alytaus radijo stotyje veda laid apie senj rok. Vienas i j tebetsia savo menin gyvenim: dirba TV, montuoja laidas, filmuoja, groja muzikinje grupje. Du kompanijos nariai baig auktsias mokyklas ir dirba pagal specialyb. Kiek kainavo laisv? Kai kurie i j prarado galimyb sigyti mgiam profesij. Kiti, negij auktojo mokslo diplomo, buvo priversti pasitraukti i oficialaus visuomens elito rato, kuriam priklaus j tvai. Ne vienas i fontano vaik apie praeit laik kalba su nuoskauda, kitiems tai rykus jaunysts pasirinkimas. Septinto deimtmeio hipi idjoms artim moni rate yra daug tragik likim. Nemaa j dalis i gyvenimo pasitrauk tap priklausomais nuo alkoholio arba narkotik, baig gyvenim saviudybe.
7-to deimtmeio jaunimo idjos ir mados

Vakar jaunimo mada Lietuv atjo per muzik. Antropologijos terminais, tai inkultracijos paskm. Paaugli susidomjimas roko muzika izoliuotoje nuo Vakar socialinje aplinkoje virto fetiizmo atmaina. Ms respondentai roko muzika bei hipi ideologija susidomjo besimokydami 78 klasse (apie 1966 metus). Retas i j neband muzikuoti namuose, groti mokyklos ar klub grupse. Jie ra poezij, kr dainas, kitok bendravimo bd. Ateinam i atostog, o Igoris ir sako: Tu tokius Bitlus girdjai?. Nu ir prasidjo (Aleksandras). Tais paiais metais roko muzika susidomjo Kristupas ir Visvaldas. Monkeys, Kings, Who, Lordai vienos pirmj grupi, apie kurias jie suinojo i nuotrauk. Band auginti plaukus, nes norjo kopijuoti muzikantus, formavusius j kultrin skon. Ypa patiko hardroko gru-
141
STRAIPSNIAI
ps Rolling Stones, Animals, Steppen wolf. Kauno jaunimo akirat praplsdavo ir Lenkijos televizija. Naujiems pomgiams specifikumo suteik ideologizuotas socialinis kontekstas.
Tada dl pasiprieinimo to vidinio buvo domu. Btinai reikjo imokti angl kalb. Bitlai dainuoja, reikia inot. Kristupas i t gluilk uraindavo dainas. Klausinjam, kaip tu t supratai, kaip tu t? Nors visi turjom telefonus, bet slapia susirinkdavom, kad jokia informacija nepraeit. Naktimis sdi, klausai Golos Ameriki() 60 70 proc. angl kalbos neinojo, bet muzika, ritmai, virelis celofanuotas, ivaizda t moni. Jautsi ta laisv, o () tau sako su klioais negalima, okius neleisim, tai dar labiau norisi (Aleksandras).
Pradj domtis vakar muzika, hipio sampratos berniukai neinojo. Su iuo mistiku jaunimo herojumi padjo susipainti tarybin iniasklaida: kino dokumentika, peikianti Vakar pasaul. Beje, ji padjo suprasti ir ideologij skirtumus, suvokti savo pomgi prieprie visuomenje skleidiamam normatyvumui. Iki 1968-j Lietuv pasiekdavo ir lenk bei ek urnalai, kuriuose buvo spausdinamos muzikini grupi nuotraukos. [Po 1968-j Prahos vyki sigaljus naujiems draudimams, urnal sumajo]. Eidavom mes irt k nors apie faizm ar kitus dokumentinius rus urnalus apie pasaul usienio kino kronik (Kristupas). Informacij teik ir meniniai filmai. Vesterno filmuose matydavom kaip jie ten apsireng (Aleksandras).
Su odiu [dinsai] susidriau versdamas dainos tekst. Nujau pas angl kalbos mokytoj, () sakau, koks ia odis? J e a n s parayta. Ji sako, a irgi neinau, bet a turiu namuose ger odyn, a pairsiu. [Pasirod, kad tai] storas medvilninis darbinis drabuis(Kristupas).
1967-aisiais dinsus Kaune buvo sunku sigyti net undergroundo rinkose. Be to, jie brangiai kainuodavo, apie 5070 rubli. Tai buvo kitiems vos ne visas atlyginimas. Pasak Visvaldo, Lee, Wrangler, Levi Strauss [vadino Strausais, Vranglioriais] firm dinsus jie nusipirkdavo i moni, kurie gaudavo siuntinius i usienio. Pasak respondent, jiems apranga buvo labai svarbi, nes jie norjo atrodyti kitaip, isiskirti i pilkos minios. Reikjo nemaai pastang savo vaizdiui sukurti. Tarp jaunimo buvo madingi klioai (nuo keli platjanios kelns). Mes sakydavom kaubojks, nes kaubojai tokias neiojo (Aleksandras). Parduotuvse vakarietiko stiliaus drabui nebuvo. Ms respondentai patys kr modelius pagal matytus pavyzdius, pirko mediagas ir siuvosi kelnes pas privaius siuvjus.
Senamiestyje bdavo toks siuvjas, senukas. Jis u tris rublius pasidavo per por valand. Kaip dabar atsimenu, kur dabar yra Ivanausko muziejus, ten bdavo tokia mediag parduotuvl ir joje prekiaudavo darbinm mediagom, kuri niekam nereikia, kakoks brezentas kombinzonams. [Tokia mediaga kainavo 6 rublius]. Aiku, jos nesitrindavo, bet tai jau nebuvo kelns su kuriom visi vaikiodavo i parduotuvs nusipirk (Kristupas).
142
Buvo siuvami klioai su vjarais. vjarus sidavo lemputes arba skambaliukus. Jaunimas gyvendindavo ir i Vakar atjusi idj pieti ant kelni glytes ir drugelius, usirayti uraus apie meil. Visvaldas su Kristupu jaunimo siuvykloje buvo pasisiuv vienodus kostiumus i madingos mlynos mediagos: klioines kelnes ir varkelius be apykakli, auktai usagstomus. Pasipuo eidavo okius. Buvo madingi velvetiniai varkai su kienmis, dideli apvals enkliukai su vairiais uraais [dabar tokius rao ant markinli]. Igoris turjo jam draugo padovanot paties padaryt enkliuk su urau Jim Morrison memory pop club. Madinga buvo ant kaklo ryti maas skareles. Hipiuojantis jaunimas laiksi bendr jaunimo mad nedamas ir tikr hipik detali. Mvjo tamsiai mlynus Kauno avalyns fabriko Inkaras sportinius mediaginius batelius baltais guminiais padais, kainavusius 4 rublius. Aleksandras juos ir dabar vadina basketkmis. iem kompanijoje buvo madingi trumpi avikaili kailinukai. Pasak Igorio, retai kas neiodavo persiris plaukus juostele: Pamatai tok mog, tai jau tikras hipis. Pasak respondent, jie turjo savo originali kalbos manier: terpdavo labai daug anglik odi. Btina hipiko vaizdio detal iki pei ir ilgesni plaukai dl kuri kildavo konfliktai su mokytojais.
Plaukai mokykloje buvo nesuderinama. Vienintel paguoda atostogos, per kurias stengiesi nesikirpt, kad vasaros pabaigoj jau plaukai bt normals (). Mano tvai toleravo tuos plaukus, vis sakydavo: Tik tu mokykis, mokykis. O Aleksandrui dar buvo paprasiau. Jo plaukai ilgi buvo. Jis sako: Kai mokytojai priekaitauja, kad plaukai, a jiems rodau Gogol, Turgenev visi plaukuoti. Jis pirmas pradjo ilgesnius [neioti], u aus, paskui net po kalnierium pakidavo (Kristupas).
vaizdiui iliustruoti Igoris papasakojo vien i laikmeio mistifikuot istorij: A iki dabar neinau ar tai faktas ar ne, kad Tauragj gyveno aklas hipis. inau, kad pas j plaukai buvo iki juosmens, jis buvo blondinas, bet jis buvo visikai aklas. Ir vis laik jis vaikiodavo usidjs ausines, pasims sen VEF (). Tai buvo kultin figra, kurios galbt niekas nra mats. Kaune kalbdavo apie Cepelinik, legendin asmenyb i Talino, turjus labai ilgus plaukus. Cepelinas keliaudavo po Pabaltij, Rusij. ios pirmosios patirtys pastmjo nuosekliau gilintis hipi ideologij. Ji pradedama projektuoti savo socialin tikrov, kuriama originali hipika mstysena, moralins normos bei gyvenimo stilius. Idj iekota iniasklaidoje ir literatroje. I to meto groins literatros iskirti E. Hemingvjaus romanai, D. Selinderio Rugiuose prie bedugns, Keruako Kelyje, kuris, pasak respondent, buvo j legenda. Jaunimas skait Inostrannaja litteratra, kur buvo spausdinami geriausi usienio autori kriniai. Vliau kiti krypo ryt religijas, pavyzdiui, budizm, ne vienam teko pakeliauti po Tibet.
143
STRAIPSNIAI
Paralelinis pasaulis: kryba ir romantizmas

Laikotarpio spauda vairiai komentavo Vakar jaunimo judjim. Tarp negatyvi vertinim buvo ir palankesni nuomoni:
Tai nra revoliucionieriai, bet tikrai rams maitininkai ir atsiskyrliai kapitalistinio miesto diunglse. Hipiai ieko individualios laisvs, visiko atsipalaidavimo nuo visuomens socialini ir ekonomini ryi27. [i citat galima projektuoti ir lietuvik aplink]. [Prahos gatvse laikotarpio liudytojai pastebi jaunimo aprang, vairi gatvs mad], kur ilgus plaukus neioja ir dainininkai, poetai, ir studentai, daytojai, taksi vairuotojai, niekas nesistebi, svarbiau kas galvoj, o ne ant jos.28
Lietuvoje mes randame panai liudijim. 70-j hipizmui bdinga romantin dvasia. Pasak respondent, iorinis pasaulis nekeiia mogaus, reikia vidin tvarkyt tada keiiasi pasaulis (Aleksandras). Visvaldo suolo draugas po hipi kartos susitikimo Combo klube ilgai pasakojo apie Visvald. Abu draugai ra eiles, bet, pasak Kristupo, Visvaldas buvo nepralenkiamas. Kristupas mintinai moka draugo eitraius:
Nenoriu tau bt visais Ir duot k galt kiekvienas. Juk sako Ramiais vakarais Ir saul, kaip kdikis Dairos ir ieko Jros bangose Pieno. inau, kad jra tau nebsiu Nors ir dejuot ir staugti I skausmo galiu. Bet kartais vanduo tampa pienu Paduotas i rank ilt.
7-to deimtmeio jaunimo krybai j eilraiams, dain tekstams, dienoraiams bdingos meils ir sielvarto sankirtos, romantikos nuotaikos. ia aprayt vakar Kristupas prisimin ir sparnuot tarp j paplitus posak: a nuudysiu save, kad js suprastumt, ko netekot. Kristupas nesieja posakio tiesiogiai su Romo Kalantos timi, bet, pasak respondento, k gali inoti? Tarp j posakis jau buvo inomas iki 1972-j. Kristupas prisimena, jog jis tuomet jau tikrai inojo apie ekoslovakijoje susideginus student. Jeigu inojau a, turjo inoti ir kiti. Gal ir tai paveik (Kristupas).
Pirmieji muzikiniai bandymai

Turti muzikin grup prestiinis to meto avangardinio jaunimo usimimas. Pasak respondent, Kaune j hipiavimo laikotarpiu buvo labai daug grupi. Ne vienas respondentas galjo ivardinti
144
net po kelet nam ar mokyklos grupi, kurias jis buvo pats sukrs. Dauguma j niekada taip ir neivysdavo platesns auditorijos.
Kristupo namuose instrumet netrko, taiau gitaros buvo septynstygs, vadinamas rusikas derinimas, todl teko perdaryti eiastyges ir imokti jas derinti. Aleksandrui bgnus atstodavo skardiniai puodeliai, duts. Elektrines gitaras dar i telefon rageli mikrofon. Pasak Visvaldo, vienai gitarai reikjo trij mikrofon. Juos sujungdavo nuoseklia vara ir pakidavo po stygomis. jungus mikrofonus radijol Sirijus, gaudavo pastiprint ikreipt gars.
Pirmoji Aleksandro su Kristupu mokyklos laikais sukurta grup vadinosi Chairs. Pavadinimas sugalvotas su potekste. C nubraukus lieka hair plaukai, o iaip taburets... (Aleksandras). Grups turjo savo gerbjus. Aleksandras pasakojo apie anlagus. Darai koncert patalpoje, kur telpa 6 mons. Jeigu ateina 9 jau anlagas . Tarp jaunimo atsirado ir vliau gavusi pavadinim zin kultra jaunimo leidiami laikratliai savo rato monms, kuriuose atsispindjo esmins kultrins to rato idjos. Kristupas leido paties pagamintus vienetinius muzikinius urnalus, kurie buvo skaitomi draug vakarliuose. 1969-aisiais Visvaldas su Kristupu ijo i mokyklini sien ir jau grojo Lampdi poilsio namuose. Pusmet gyvavusi grup vadinosi Veidrodliai. KPI Automatikos fakulteto student grup Raganiai, paklaus Veidrodli, pasikvieia j daininink Visvald, nors is dar buvo moksleivis. 1969-aisiais jie pradeda ir bohemikj gyvenimo etap miesto sode.
Kaip buvo suprantamas hipis

7-to deimtmeio Vakar jaunimo laisvs idjos bdingos daugumai jaunimo, jos buvo reikiamos skirtingose aplinkose. Hipiavimas buvo neatsiejamas nuo muzikos. Pasak respondent, nors dauguma muzikant turjo ilgus plaukus, bet ne visi jie buvo hipiai. Hipis visuomenje turjo neigiam atspalv. Kiti sakydavo kokie ia hipiai, jie normals jaunuoliai. Kitaip atrodant, maitaujant, tranzistori apsikabinus ilgaplauk buvo priimta pavadinti hipiu. Pasak Visvaldo, jis sivaizdavo, kad hipis yra labai laisva asmenyb, labai laisvas mogus. Jeigu gali toks bti, yra labai avu, ypa gyvenant sistemoj, kai tau gali nukirpt plaukus, kada inai, jog gali bti labai paemintas bet kuriuo metu. O pats suvoki, kad ia nieko blogo (Visvaldas). Respondentai, paklausti, ar jie laik save hipiais, reagavo vairiai. Vieni abejojo, kiti atsak teigiamai. Taiau visi jie lygino savo veikl su Vakar hipi idjomis. Pasak Company, hipis turi atsisakyti turto, atsisakyti kaupti materij, tenkinti poreikius tik tiek, kiek btinai reikia, ieiti i nam ir gyventi bendramini komunoje. Tarp kompanijos nari bdavo bandym savaitei kitai ieiti i nam, taiau ilgai tai tstis negaljo. Vienas i tikro hipiavimo pavyzdi bt Visvaldas. sitrauks mgiam gyvenimo bd jis met Gruodio muzikos technikum. inojo, kad reiks ieiti
145
STRAIPSNIAI
armij ir prie tai nusprend laisvai pagyventi. Ijau i nam. Jei hipiaut, tai hipiaut (Visvaldas). Kilo konfliktai su tvais. eima atsisak ilaikyti.
[Nakvodavo pas draugus], pas k nors rsyje undergrounde, kaip mes vadindavom, pas k yra plotas, () kokiam nors grinyje. Tai buvo tikras hipiavimas. Tarybinj sistemoj hipiaut buvo labai sunku (Visvaldas). [Tok gyvenimo bd jis itvr apie pus met].
Tikr juod gyvenim teko pagyventi ir Dyzai, ir dar keletui Company nari. Dyz dar ir iandien jo artimiausias ratas laiko Lietuvos hipi tvu. Visvald, nors savs jis nevadino hipiu, kiti vadino hipi karalium. Didioji dalis miesto sodo lankytoj suderindavo gyvenim eimoje, mokymsi ir pramogas. Jeigu vakare bdavo koks nors roboksiukas, [daugelis] pabaliavodavo ir sugrdavo namus (Visvaldas).
Kompanija
Tarp hipiuojanio miesto sodo jaunimo buvo galima sutikti ir altkalv, ir moksleiv, ir student. Taiau institut, kuriuose buvo karins katedros, studentai negaljo pasinerti hipik gyvensen, neioti ilg plauk. Jie buvo paprasiausiai apkerpami, o u prieikus oficialiai ideologijai veiksmus grs bti paalintiems i instituto be teiss stoti kit. Dauguma roko mgj apsiribodavo muzikinmis grupmis, domjosi Vakar muzikos naujovmis ir skyn joms keli Lietuvoje. Men mokykl moksleiviams vaizdio kurti niekas nedraud. Visvaldas muzikos technikum ir stojo su ilgais plaukais. sodel ateidavo ilgaplaukiai i Stepo uko dails technikumo.
Kaip susibr Company?

Susibrimus prie fontano miesto sode respondentai prisimena nuo 1969-j. Tuo metu jau grojo Raganiai ir buvo susiformavs brys j gerbj. Daugumai i j buvo po 18 met, berniukai domjosi M.Tenisono pantomimos teatru. Spektakliai buvo nauji ir drss. A galiu irt, jaust, mstyt, sivaizduot (Visvaldas). Pasak Visvaldo, mimai toleravo laisv mstym, neiojo ilgus plaukus. Spektaklyje Esse homo buvo kuriamas laisvo, ilgaplaukio iuolaikinio mogaus vaizdis. Patikdavo dekoracijos, muzika, judesys. Patikdavo ir aplinka, nes galdavai eiti apsirengs kaip vakiodavai kasdien, galjai savs nevaryt, nes visi tave normaliai priimdavo (Visvaldas). Visvaldas prisimena, kai jis pradjo vaikioti prie fontano, ten sutiko merginas Danis (Tani) ir Iren. Ateidavo Arkaka ir dar keletas draug. Prie fontano buvo paprasiausiai bendraujama. Pasak Visvaldo, vieta buvo patogi, nes alia buvo pieno kavin, kur buvo pigiausia kava 6 kapeikos. Igrus kavos ieidavo sodel ant suoliuko parkyti. Respondentas prisimena istorij, kaip kart, jiems besdint prie ulusio fontano, i teatro su trups artistais ijo Tenisonas ir jie kalbjos apie tai, kad reikia burtis ne iaip sau, o intelek-
146
tualiniu pagrindu. Pasak respondento, nebt Mudrio Tenisono alia ms, nebt paios pradios. Pantomimos teatras buvo svarbus vienijantis kompanij faktorius. Visvaldas taip pat prisimin, kaip viename roboksiuke susitiko su Tenisonu ir sil jam interpretuoti pantomimos teatre tuo metu garsi roko oper Hairs. Taiau 70-j Kauno teatre to nebuvo manoma gyvendinti. Miesto sode buvo daug diskutuojama apie kryb, bandoma suvokti draudim prieastis. Kristupui patikdavo Kauno siena, boktelis: Kauno riba primin istorij. Rinkoms i pradi ariau sienos, ten suoliukai. Bdavo eini per Laisv ir usuki. Ten kaip kakokia oaz, niekas nekreipia dmesio ir ia pat centras (Kristupas). Kompanija tapo jaunimo bendravimo bdu ir savirealizacijos vieta. ia jie turjo savo auditorij. Jeigu Arkaka imokdavo naujus pantomimos judesius, jis galdavo juos parodyti. Visvaldas galjo skaityti eilraius ir inojo, kad jo klausys. Pasak jo, eilraiai raomi kakam. Tuomet esi poetas. Romantikumas bene vienas esmini bruo, vienijusi Company. Hipiavimas tai kolektyvo jausmas, svarbu jausti komun (Visvaldas). Pagrindinis veiksnys buvo tai, kad jie buvo jaunimas. Sentimentai, simyljimai skatino kryb ir poreik bendrauti. Buvo svarbu, kad buvo merginos. Trauk ateiti kit vakar, jeigu yra panel, kuri man patinka (Visvaldas).
Hipi panels
1969-j madingiausios kompanijos merginos neiojo ilgus palaidus plaukus,ypa trumpus arba ilgus iki ems sijonus, laisvas palaidinukes. Mgdavo plaukus arba palaidin sisegti gl. Buvo kopijuojama roko grupi dainininki ivaizda. Pasak Visvaldo, popsova panel vaikiojo slenkania eisena pasukus pdas vid. Taip apsireng eidavo okius, okdavo rok. okdavo laisvai, imituodavo mim plastik. okdavo taip, kaip jausdavo muzik, improvizuodavo. Kompanijoje neokdavo geleinkeliu, sustoj dviem eilmis.
Bendravimo ratas ir suoliuk frakcijos

Miesto sodo kompanija, kuri pradioje sudar maas bendramini ratelis, vliau pltsi. Vienu metu visi nesusirinkdavo, sodelyje kartais bdavo apie 20 30 moni. Praeiviai toki grup atkreipdavo dmes. Isiplts brelis suskilo frakcijas. Vieni susiburdavo ant vieno suolelio, kiti ant kito. Primimui rat turjo pritarti kompanijos neoficials lyderiai. Vienas i toki buvo Visvaldas. Pasak jo, Company nekviesdavo t, kurie galdavo j sukompromituoti, kurie keikiasi, turi prast praeit, ij i kompanijos chuliganavoja (Visvaldas). Kuo reikjo bti, kad patekti kompanij? Pasak Visvaldo,
147
STRAIPSNIAI
turjai turti tam tikr intelekto, erudicijos lyg, turjai nebti kriminalistas, chuliganas. () Turjai turt kilnumo, bti civilizuotas, dentelmenas. Miesto sode isiskyr atskiros viena su kitomis nebendravusios grups. Pasak respondent, ateidavo vyresni labai ilgus plaukus neioj, jiems tuomet agresyvokai atrod jaunuoliai. Pasak Visvaldo, buvo ir kitos mikrokompanijls i koki 8 moni, kurios gal ir laik save Company, bet tai buvo gaujels, kurios turjo kitokius credo () Iorikai jie atrod kaip mes, bet jie gyveno kitok gyvenim Jie gal buvo labiau panas tikruosius hipius. Company laik save intelektualesniais, progresyvesniais u eilin jaunim. Respondentai save priepastat tiems, kurie buvo apriboti to meto ideologijos, kultrini norm. Pasak Visvaldo, bendrauti maomis kompanijlmis buvo patogiau, nors visi vienas kit labai gerai painojo. Vienas toki rat, kuriame lyderiavo Visvaldas Raganiai ir j gerbjai. Muzikantai gerbjus sivesdavo veltui okius, po oki dar pakviesdavo kartu pabendraut. Raganiai skyrsi nuo daugelio kit bigbyto grupi savo vaizdiu. Pasak Visvaldo, berniukai buvo emo gio, ilgais (Natanas netgi garbanotais) plaukais. Scenoje grup atrod labai ekspresyviai. Raganiai buvo ilgaplaukiai ir j svita buvo ilgaplaukiai. I t, kurie jo paskui Raganius didioji dalis buvo kompanijos nariai (Visvaldas). Visvaldas kompanijos laikotarp iskiria dvi dalis: iki seiino ir po jo. Kalbama apie gars Kauno roko festival, vykus apie 1970-uosius metus Sauluts (vliau pavadintos Kolegomis kavinje). Festival organizavo Automatikos fakulteto popklubas. (Tarp organizatori buvo Deivis, tuo metu siliejs kompanij). Po io seiino nukentjo popklubo vadovas Robertas. Raganiams udraud ten repetuot. Prieastis buvo anglikai atliekama hardroko muzika. Po to Raganiai iiro ir isiskirst j fanai. Vl krsi individualios grupels (Visvaldas). Miesto sodo grupels formavosi stichikai. Pasak Visvaldo, inojai, kad bet kada atjs k nors rasi. Su visais buvo domu bendraut. Tai buvo savotikas laiko prastmimas. Man tai buvo faina, kad a galjau galvot. Galjau girdt k jie msto. Gretint su tuo, k a mstau (Visvaldas). Kaunas virto jaunimo traukos centru. Atvaiuodavo mons i Vilniaus, iauli, Klaipdos. Susirenka 15 30 moni. Nuvaiuojam prie Kauno mari, susikuriam lauiuk, diskutuojam, pasinekam apie muzik, padurnavojam, pagaudom viens kit, paaidiam Arba keliaudavom per Laisvs alj, eilraius skaitydavom (Visvaldas). Kita pamgta eilrai skaitymo vieta buvo Romuvos kino teatro kiemas. Kartais durininkas pasikviesdavo vid. Pradioje buvusi maa, miesto sodo kompanija isiplt, tapo panai judjim, gavus jau kit pobd. Ateidavo ir vyresnis, turtingesnis jaunimas, kuris bendravo porelmis, kviesdavo paneles kavin. Kompanija buvo trumpalaikis reikinys, gyvavs 1969 1971 metais. Apie 1970-uosius, kai Karo muziejaus sodelyje atsidar kavin Kava ledai, prie fontano briavosi maiau jaunimo. Tuomet pasdti eidavo prie patrankos.
148
Pasak Visvaldo, viskas pradjo grit, kai vienus pam armij, kiti stojo auktsias mokyklas. Po 1972-j gegus vyki buvo udrausti bet kokie pasisdjimai. I Laisvs aljos jaunim vaikydavo policija, budjo draugovininkai. Gr po armijos respondentai rado jau kit kart, patys sukr eimas. Prasidjo eim bendravimas, gavs kitoki prasm.
Vakarietiki kultriniai modeliai

Vakarietikos refleksijos skatino kurti hipi gyvensen imituojanius kultrinius modelius, kurie atspindt hipi ideologij. Tarp j hipi komunos, seiinai, suartjimo ritualai ir keruakikos kelions. Mums domu, kaip tie modeliai reiksi Lietuvoje. Vakar hipi komunos funkcionavo kaip udara visuomen, kurioje isprendiamos ne tik bendravimo, bet ir socialins bsto bei pragyvenimo problemos. Ijs i tv nam, jaunimas kartu gyveno ir dirbo: danas usiimdavo narkotik platinimu arba steigdavo savo versl. Partridge aprao hip, kuris sidavo geto gyventojams sandalus. Hipi gyvenamoji aplinka padjo tarpti pagrindinei j idjai. Tai yra fizinis, psichologinis ir socialinis izoliavimasis nuo modernios Amerikos visuomens ir iekojimas bendrijos nari tarpusavio bendravimo, kuriame nebt nepasitikjimo ir prievartos. Be abejo, atvirai sukurti vakarietiko pavyzdio komun, kur bt galima gyventi pasitraukus i visuomens, Lietuvoje nebuvo manoma, taiau trumpalaiki bandym bta. Pasak respondento, apie 1972 75 metus Latvijos mikuose veik j pai sukurta Pabaltijo komuna. Ideologizuotam sovietmeio sociumui priepastatytos vertybs atsispindi respondento prisiminimuose:
Viskas buvo savo rankom statyta, uliniai, ivalytos pelks, pirtel pastatyta. [Tarp dalyvi buvo istorijos inovas, mokjs sukurti etnografin stili]. Ikeldavom anten, kad radija geriau imt, kad neugluint [Ten buvo muzika, pokalbiai, alus. Politines temas atstovavo anekdotai ir linksmos istorijos] (Aleksandras).
Pasak Aleksandro, hipik aplink jie buvo sukr 18-ame autostrados Kaunas Vilnius kilometre prie Kauno mari, kur taip pat vykdavo seiinai. J branduolys buvo keturi mons, taiau atvaiuodavo iki penkiolikos. Jaunimas pasistatydavo palapines, dl maskuots pasiimdavo mekeres.
18-tam kilometre prie Kauno mari buvo ms stovyklaviet, labai patogi. Jeigu vaiuoji nuo Kauno, tiltas yra ir lankl, ten toks skardis... Jeigu tave supa, per t skard gali nubgti dvi puses. Gali per mik... Mes tuos seiinus ten darm. (Aleksandras). [Arba] ivaiuoji kur nors sodyb Muzika ir pokalbiai apie politik, apie gyvenim. Geriausias poktas tai buvo, ustatai, pavyzdiui, Led Zeppelin ir jeigu transliuoja, pavyz-
149
STRAIPSNIAI
diui, Brenevo kalb, fantastika, labai domu. Retkariais bna absoliutus sinchronas, netyia taip gaunasi Tada visk suprasdavom, kad visur dvoinaja izn. ksdavom ir tvus, aiku. Kad mes tokie, tai mes tokie ir esam, o jie turjo dengti savo mintis (Aleksandras).
Suartjimo ritualai
Viena i daugelio jaunimo kultrini bendrij bendravimo form ritualizacija. Svarbi hipi ritual idja bendrijos suartjimas. Tai yra kitokios, vienijanios gyvenamosios tikrovs krimo bdas. Ritualinis bendravimas kolektyvinis simbolinis elgesys, ireikiamas per kolektyvinius grups veiksmus (Partridge, 1969 : 43). Jis mums padeda suprasti grups prigimt. Partridge aprao kas vakar gete vykdavus ritual, vadinam rap session, kurio pirmasis komponentas buvo marihuanos rkymo ceremonialas, pasak autoriaus, atstojs sakramento padalijim, laikom btinu bendravimui, pagrstam atviru asmeniniu patyrimu. Po jo tsiamas suartjimo ceremonialas: dalinamasi dienos patirtimi, nutikimais, mintimis, klausoma muzikos. Ji ireikia visiems svarbias tobuljimo, dvasinio pasaulio prapltimo, keitimosi, alternatyv iekojimo idjas. Tai atspindi geto gyvenimo bd: izoliacij, nutraukim kontakt su teisinga visuomene ir pasinrim hipi bendrijos gyvenim. Vieninteliu teisingu patyrimu ia laikomas asmeninis patyrimas, o ne iniasklaidos skleidiamos tendencingai perteiktos tiesos. Savitus suartjimo ritualus turjo ir ms aptariama kompanija. Ragani frakcija po koncerto Saulutje mgdavo pasilikti instituto auditorijoje ir iki ryto paokti. (I budtojo buvo nesunku gauti leidim nupirkus jam butel vyno). Kaip gi vykdavo vakarliai? sijungi garsiai muzik, usidegi vakes. Panels virdavo kav, rkydavom, okdavom, voliodavoms ant grind. Joki narkotik. Vienas guli ant grind, iri lubas, msto sau, tyli. Nebuvo joki kompleks, viskas dingdavo. Mes pasijusdavom labai laisvi ir vars [toje aplinkoje]. Tai labai trauk, turjo labai daug reikms () monms reikia sav religij (Visvaldas). ritual kompanija vadindavo kaifavimu. Niekas nesakydavo einam paokt, sakydavo einam pakaifuot (). Bdavo kaip tikra komuna. Buvo viskas labai tikra (Visvaldas). J okiams takos turjo mimai. Stengdavoms kak parodyt, ireikt savo judesiu, arba atsipalaiduot (). Klausant garsios muzikos ir okant pagal ritm, igrus kelet puodeli stiprios kavos [ir truput vyno], pakankamai gerai eini trans. Yra minios poveikis [susirinkdavo apie 20 moni], didelis kiekis psichins energijos. Labai masino (Visvaldas).
Miesteli hipiavimai
Nors hipi judjimas buvo aktyviausias Kaune ir Vilniuje, inoma ir miesteli hipi veikla. Miesteliuose po 1972-j buvo lengviau susiburti negu Kaune. 1970-aisiais i Kauno ivyks gyventi Igoris
150
susirado bendramini Alytuje. Respondentai pasakojo apie parke vykdavusius visoje Lietuvoje inomus okius, kuriuos groti atvaiuodavo muzikantai i Kauno. Po oki jie ssdavo katerius ir plaukdavo Nemuno salas. Ten buvo rengta stovyklaviet, neinia kieno pastatytas medinis blindaas.
Grodavo gitara, maudydavosi, gerdavo vyn, kalbdavosi, kakas myldavosi. () I gatvs tu negaljai patekt, tavs niekas neleis taip paprastai t rat, merginos tai bdavo kaip prielipos, jas paimdavo (). Gal irgi romantika, etadienio nakt, kateriai, Nemunu plaukti, nuogiems isimaudyti (). Kai sal plaukdavom, tai ten bdavo tradicija: kibiras vyno, j meta prieskoni ir btinai silks galv. () kaitina ant ugnies, semia, visiems pilsto () Tu gali gert, gali negert, tu gali miegot, gali grot gitara, bendraut(Liudas ir Igoris).
Bendrija sugalvodavo vairi apeig. Pasak Igorio, jie rkydavo kaljan. (narkotik rkymas per vanden)29.
Buvo padaryta 11 speciali vamzdeli () Mes suberdavom ten tabak, padegdavom ir sddavom visi, traukdavom, nekdavom ir bendraudavom. Mes neskleisdavom ir nenedavom gatv viso to, k mes jautm, nebuvom kakokioj tai tribnoj (Igoris).
Jaunimo brelis susirinkdavo u miesto, mediotoj trobelje, kuri priirjo draugo moiut. Mes ten patys ir valgyt gamindavoms ir muzik klausms, inojom kad aus tikrai nebus ir mes galjom apie visk nekt, kaip mes tai supratom [hipi judjim] ir kaip tai vyksta pas mus (Igoris). [vilgsniai krypo Leningrad (vadindavo Piteriu), kur respondentas laiko sovietinio bloko hipi kultros lopiu]. Pasak Liudo, Alytuje jie kiekvien vakar rinkdavosi prie Nemuno: tokia pieva ir vienas medis per vidur Grojom gitara iki dvyliktos, pirmos ar net treios valandos nakties. Laisvalaikis buvo leidiamas klausantis muzikos, repetuojant, mgiamos buvo ivykos laisv plot.
Keruakikos kelions
Dar vienas hipiko gyvenimo fragmentas kelions. Lietuvos jaunimas mgdavo vainti hipi Meka vadint Palang. Danai buvo keliaujama Talin, Ryg, Leningrad, nes ten mons gaudavo daugiau informacijos (Igoris). Kaip jau minjome, hipiais save laiks jaunimas laiksi bendrijos paproi, kurie, pasak respondent, buvo prieiki ir 7-to deimtmeio (ir dabarties visuomens) agresijai. Hipi ideologijoje nra prievartos. Pasak Igorio, noras visada padti mogui, palaikyti j moraliai buvo ko gero vienas i kertini to judjimo akmen. Kaunieiai vainjo Piter neturdami konkrei adres. Bet kuri akimirk galjai prieiti prie tokio kaip tu, pasakyt kad neturi kur prisiglaust ir jis tave priglaus (Liudas).
Visur, kiekviename mieste, Rygoj, Piteryje, Vilniuje, Kaune, Alytuje atvaiav mes jau inom, kur yra butas, kur gausi nakvyn, tau duos pavalgyt ir tu pasisemsi ko pats norsi, pasidalinsi informacija (Liudas).
151
STRAIPSNIAI
Keliauti ne visuomet buvo saugu. Pasak Aleksandro, svarbiausia buvo, pavyzdiui, nuvaiuoti iki Rygos nepakliuvus policininkui. Pakliti buvo galima u plaias kelnes, ilgus plaukus, pagaliau jie atpastami i bendro stiliaus. Jeigu rasdavo prieasi sulaikyti, pasodindavo par ir nukirpdavo plaukus. kelioni marrutus btinai bdavo traukiamos bigbyto vents. Iskirtine judjimo data Aleksandras laiko 1969-aisiais Rygoje vykus pirmj Taryb sjungos bigbyto festival.
mons buvo net i Chabarovsko atvaiav. Buvo labai juokinga: kakodl milicijos buvo maai, bet labai daug greitj pagalb pristatyta aplink sporto rmus Ir tu sivaizduoji, kai pamatai kad mes jga kokie 200 300 moni, o ne 4 5 usimaskav po kapionu Tokie, inai, krti, su visais antivorais, dinsuoti (Aleksandras).
Respondentai minjo ir 70-siais vykus hipi suvaiavim Vilniuje irmn restorane, kur dalyvavo bigbyto grups (Gli vaikai, Rups miltai ir kitos). Pasak Aleksandro, visus susiejo muzika, politika ten niekam nerpjo. Dvasios broliai rinkdavosi Kaune sporto halje vykusiuose diazo festivaliuose, nors, pasak respondent, jie tuomet buvo panaesni bigbyto grupi apiras.
Miesto okiai ir vakarliai

Lankomos oki vietos priklaus nuo kontingento ir mgiamos grups. Buvo gamykl klubai Janonio, Pergals, Kauno audini, Smienikas, Dobilo klubas. Ten neretai vykdavo mutyns. Prestiiniais laikomi okiai vykdavo treiuose, atuntuose KPI rmuose, Automatikos fakultete ir Medicinos institute, vadintame medicinke. Kompanijai simin bigbyto grup Gintarliai (Naujalio meno mokyklos moksleiviai), grojusi atuntuose rmuose, Automatikos fakultete groj Dainiai, Raganiai. Grups grojo savo krybos dainas, taiau daugiausiai vadinamus koverius. Pasak respondento, jie bdavo puikiai atlikti. Bdavo igirsti dain per BBC, po savaits ateini okius, jau Gintarliai groja t dain. okiuose, skirtingai negu koncertuose, nedrausdavo groti vakarietikus krinius. Studentai rengdavo vairias ventes, grupi koncertus. Vakarliai vykdavo vadinamame pavilijone, apvalioje aliakalnio oki salje. Grojo gyva muzika, okdavo tvist, eik. Pabaigoj btinai turdavo sugrot vrik rokenrol. Leisdavo, inoma, i magnetofono I karto, inoma, policija nutraukia visk, lauk (Igoris). Norintiems patekti okius moksleiviams tekdavo paneioti muzikant kolonles: vien kolonl keturiese neam, praeinam (Kristupas). [ okius] turi ateit tvarkingai apsirengs: joki megztini, btinai varkas turi bt, arba, viess baltinukai. Stovdavo vislaik komjaunimo atstovai ir paprasiausiai neleisdavo (Igoris). Miesto sodo jaunimas atstovavo mados ir kultrinio skonio avangard. Roko enciklopedijos duomenimis, Profsjung rm grups Nuogi ant
152
slenksio, grojusios intelektualj rok, pasirodymus pradjo rinktis Kauno hipi elitas, o nuo 1972-j balandio klausytoj m spariai daugti. Prie to prisideda gaivaus vjo grup nes naujasis bgnininkas Aleksandras Jegorovas (Dyza)30.
Kultrin rezistencija, arba ideologij prieprieos

Judjimas artimas egzistencializmo, intuityvizmo filosofijai. Aplinka turjo bti igyventa, pajausta, individualiai suvokta. Taiau ia kalbama tik apie savo kuriam aplink. Pasak respondento, iorinis pasaulis egzistavo nuo stoties iki autobuso, kad () patrulis i tavs nepareikalaut dokument (Aleksandras). Ms analizuojama kultrin bendrija siek gyventi laisvje. Savo kultrini pomgi jie nesieja su politinmis kovomis, veikiau su asmens nepriklausomybe ir kryba. Pasak respondent, nors j veikla buvo protesto iraika, taiau ji buvo labiau humanizuota, negu politizuota. Jaunimas nesireng griauti soviet valdios. Mes apie tai negalvojom, praktikai kabinom tas vliavas [Alytuje] ant vieno namo ant kito, ant restorano, ant KGB darbuotoj daugiabui nam, bet tai buvo viskas. () Mokyklose tikrindavo ms paraus ar ne mes priram tuos lapelius (Liudas). Pasak Igorio, tai buvo protestas galbt prie nusistovjusias normas, nes jos mums buvo priverstins, nepriimtinos visikai (Liudas).
Tai buvo laisvamani draugija, nes hipiai yra laivs mons. O pas mus ta laisv buvo labai ribota. sivaizdavom, kad buvo geleinius rmus viskas sprausta, mes paprasiausiai negaljom ieit gatv ir pasakyt, kad kakas mums nepatinka Tai buvo anonsas tais laikais Paprasiausiai udaryt psichiatrinj ligoninj. () Aiku, tai buvo gras, meniki laikai is judjimas tikrai buvo humanikas ir romantikas (Liudas).
Laisvs samprat jaunimas siejo ne tik su savo individualia saviraika, bet ir su galimybe vieai dalintis Vakar kultros ir meno avangardo naujovmis. Iliustracijai pateiksime respondento prisiminimus apie jo pirmj kelion usien Lenkij 1976-aisiais. Laisv respondentui simbolizavo atvirai prieinami filmai apie jaunim, jaunimo pramog kultra.
po mnesio supratau, kad tikrai stogas vaiuoja nuo laisvs. A nujau visus filmus, a pamaiau Yellow Submarin... Antonionio pilnas neikarpytas kopijas. Rokeriai filmas toks buvo labai iaurus apie baikerius. Muzikos pilnos parduotuvs. Nuvaiavom eslovo Nemeno koncert () Ramiai sdim, al geriam, kakokia fantastika, ta visa technika () Trys vokiki bronevikai be joki numeri, tamsiai ali ir parayta: automon. ia jo nuosavyb. Kraunasi 10 kw aparat-
153
STRAIPSNIAI
ros, su pirtinm dirba, inai fantastika, i Pink Floyd ten nuotraukli, gali pabendraut (Aleksandras).
Vakar postmodernizmo filosofija, skleidusi asmens suvereniteto ir krybos laisvs idjas, i pagrind griov ideologizuot sistemins kultros model. Nors, siek Vakar jaunimo idj, berniukai net nemst apie didisias filosofijas, tapo marginaliais visuomens nariais. Dviej vienas greta kito egzistavusi mitini pasauli marksistinio ir postmodernistinio sankirta kl konflikt, kuris reiksi tarp jaunimo modernaus meno kryba, ypa muzika, vaizdiu, simbolinmis bendravimo formomis. Pasak Visvaldo, miesto sode didelj kompanijoj apie politik nekalbdavo. Tam turjo takos ir miri tautin kompanijos sudtis. Tuomet niekas nesakydavo sovietai, sakydavo rusai. sivaizduok, a kalbu, kad rusas okupantas, o alia stovi rusas. Jis mano draugas (Visvaldas). Apie tai kalbdavo senamiestyje, udaruose ratuose vsdami vasario 16-t. Undergroundo idjos avangardins. Pirmiausia protestas prie estradini ansambli lengvj muzik. Norjom rayt savo odius, turt savo muzik, kad ji mums bt patraukli. Company ir dabar nemgsta estrados. Pasak Visvaldo, tai primityvi, labai paprasta muzika. Man tas anras yra konjunktrinis, pritrauktas. Man muzika aukiausia iraikos forma, () o [lietuvika estrada] ne patraukia [klausytojus], o pati artja prie j.
Ar jautt tuomet, jog js mikroratas skiriasi nuo aplinkos?, klausme respondent. Ne tik kad jautm, bet tai buvo ir pabriama, tai irgi buvo tam tikra protesto forma. Pradedant ilgais plaukais, baigiant elgesio normomis, kurios truput kitokios buvo, bendravimo lygmeny skirtumas buvo pabriamas. Tai irgi buvo ikis tai aplinkai, tai visuomenei. Jis buvo galbt labai formalus, vaikikas, bet jis buvo. () Tai buvo mons, kuriems galbt neuteko to, kas yra dabartinje sistemoje, dabartiniame realiame gyvenime, jie iekojo kitokios muzikos, ideologijos (Liudas).
Sovietin ideologij ypa griov hipi mgiamas simbolizmas, neatitiks tarybinio jaunuolio modelio. Pasak respondent, ir j apranga, ir muzika buvo laikoma kenksmingos usienietikos propagandos skleidimu socialistinei visuomenei.
Saugumo akiratyje
Miesto sodo jaunimas ypa domino saugumo tarnyb. Pasak Visvaldo, juos labai norjo apkirpt. A tuomet galvojau ir dabar galvoju kodl? Gi mes nieko nedarm (Visvaldas). Kai Kaune buvo filmuojamas rus filmas Ruslanas ir Liudmila, masinse scenose dalyvav Visvaldas ir Gedas gavo ratel, kuriame buvo praoma netrukdyti berniukams auginti plaukus iki filmavimo pabaigos. Visvaldas vis laik ratel neiojo kienje. [Kad isilaikyti prie fontano, reikjo gerai elgtis]. Mes ypa stengms nerkyt, negert. Nes jeigu sipilsi vyno, tai buvo garantuota, jog gausi par ir bus
154
nukirpti plaukai (Visvaldas). Pasak Visvaldo, ateidavo toki, kurie provokuodavo igerti, taiau jiems pavykdavo ivengti incident. Jie (KGB) visikai neklausdavo, k tu jauti, dvasinis pasaulis buvo visisikai nesvarbu. Svarbu buvo ideologija ir mes griaudavom, jie taip sivaizduodavo, socializmo pamatus (Igoris). Ideologij konfliktai rykjo mgiamiausioje Kauno vietoje Laisvs aljoje, kuri, pasak respondent, jie vadindavo podiumu. ia bdavo demonstruojamos naujos kelns, glti markiniai.
Pasirod neiojamas radijas, VEFai vadinami. Jeigu kas VEF turi, tai btinai atsiss ant suoliuko, prie jo i karto kompanija ir klausydavoms arba Amerikos balso arba lenko kakoki tai stot, ir i karto visas bendravimas per muzik (Igoris).
Pasak respondento (apie 1969-uosius), jie vir savo katile. Nebuvo nei narkotik, apie tai mes netgi negalvojom. Be abejo, alus, cigarets() Matyt buvo naudinga paverst visa tai politiniu ikiu prie valdi, nors mes i tikrj neprotestavom taip smarkiai. Aiku bdavo ipuoli per ventes socialistines, nupldavo ten koki vliav. Kompanija nuolat jaut, jog yra KGB akiratyje. Buvo sekamos susibrim vietos, vaikomos stovyklos. Matai, po Kalantos kas pasidar... Visi buvo sunumeruoti, nuotraukos (Aleksandras)31
Alytuj norjom mes vst gimtadien Dimo Morisono, viskas buvo suruota, turjo atvaiuot i Rygos mano draugai, i Kauno, tai kakas stukteljo () Tvas man pasak, js ruoiat ten kakoki tai sueig hipi, o a sako, girdjau, kad ruoiasi t mik ukuoti. A perspjau visus ir mes t dalyk perklm po dviej mnesi. A pats maiau, kai vaiavo keturios mainos milicinink ir kareivi t viet, kur mes turjom susitikt (Igoris).
I Laisvs aljos jaunim vaikydavo milicija, jai padti buvo siuniami draugovininkai. Nors oficialiai naudoti fizin jg prie gyventojus buvo draudiama, hipiuojanio jaunimo atvilgiu draudimas negaliojo. A maiau vien kart, kaip net su motociklu usivijo j [respondentui pastam ilgaplauk], pargriov, surio, aiku primu, nuve ligonin. I ligonins jis skmingai pabgo. Jo plaukai tikrai ilgi buvo, Kaune ilgiausi ko gero (Igoris). Valstybs ideologai mat jaunimo kultriniuose aidimuose rimtus prieus, galinius pakirsti valstybs pamatus. Gal jie ir nebuvo visikai neteiss Simbolika yra respondento mintis, jog socializm sugriov rokmuzika ir Dyza. Kai kurie respondentai atvirai sak: Nesuprantu, u k jie mus gaud. Vienas i didesni nusikaltim buvo rainjimai ant sien. Kaune mgdavo rayti Make love not war, Laisv Lietuvai, Laisv Lietuvos hipiams. Po 1968-j Prahos vyki Laisvs aljoje pasirod uraas Laisv ekoslovakijai. Dl io urao buvo apklaustas Kristupas.
Jis i pradi pasak, kad turim duomen, kad tu uraei ura Laisv ekoslovakijai. Itirta buvo, kad daais i tavo sandlio. I mano sandlio, sakau, daug kas da ima.() Tada mes jau su Aleksandru raydavom. Rotuj ant kampo mes buvom
155
STRAIPSNIAI
Love street para. Ant mokyklos Flower City[ias idjas berniukai perm i Inostrannaja literatra spausdint siuet]. ekijos vykiai buvo 68-ais, o tas uraas buvo po met. Mes sakydavom pradioj Laisvs, o ten pabaiga Laisvs. Kur dabar Vokiei vaistin, tai ten ant tos sienos Laisv ekoslovakijai. A to urao nemats, bet a maiau kai jis jau buvo uteptas (Kristupas).
Aleksandras prisimin j vadinam pilkj generol KGB atstov, efavus senamiesio jaunim, atsirandant tai Palangoje, tai prisigretinant Laisvs aljoje. Daugyb unikali tvik pokalbi, kurie daniausiai pasibaigdavo silymais u paslaugas padti stoti institut, praymu paskambinti suinojus, kas klijuoja ant sien lapelius ar rainja lozungus. Visvaldui yra tek saugumieiams skaityti savo eilraius. Informacija apie jaunimo kultrinius kalius buvo kaupiama ypatinguose valstybs saugumo archyvuose (KGB)32. Pasak respondent, saugumieiai bijojo organizuotumo: kalbanti apie men kompanija bet kada galjo prabilti apie k nors kita.
Mes buvome savaip organizuoti. Atvaiuodavo autobusiukas, o mes sueiname visi krv. Po vien nepaimsi, ir neidavo. Vien kart buvo pasil vaiuoti komjaunimo komitet pasikalbti apie ms poreikius, problemas. Jie apgavo, pasityiojo i vis, susira pavardes. Jie paeid ms konstitucines teises, mes nieko nebuvom padar (Visvaldas).
Kompanija jaut, jog jie buvo kitokie: geresni, plaiau mst. Jie daug skaitydavo. Norjo, kad aplinka j neatstumt, kad suprast. Ten sklindanios idjos vienijo jaunim. Kartais susirinkdavo didelis brys, prisijungdavo daug pavieni moni. Be abejo, daugelis painojo mones, kuriems buvo artimos disidentizmo idjos. inojo apie Kaune platinamus pogrindinius laikraius. Kompanijoje buvo populiars anekdotai apie komisarus, ypa apie komisar Pronin.
Kultros sistema prie jaunimo poreikius

Jaunimo idjos buvo alternatyvios ir sovietmeio kultros valdymo sistemai. Kompanija galvojo, kad visuomen supras, jog jie nedaro nieko blogo, jiems tik patinka avangardinis menas, mada, laisva saviraika. Jaunimui nebuvo kur bendrauti. Nors buvo akivaizdu, jog oficialios institucijos netoleravo laisvo bendravimo bdo, vis gi kompanija tikjosi teisinti savo kultrin form. Galvojom, kodl galjo bti komjaunimas, o mes alia negaljom. Galjom turt ilgus plaukus, bet bt ne chuliganai, ne amorals (Visvaldas). Pasak Visvaldo, jie sivaizdavo, kad vyriausyb galt duoti jiems kok nors pastat, kur jie galt patys suremontuot, savo lomis sukurti klub, kur bt galima pasikviesti domius mones, bendrauti, usiiminti menais. Taip bt sukurta alternatyva Profsjung rm pieimo rateliams.
156
Kitatauiai
Tarp hipi nemaa dalis kitataui. Jiems atstovaujantys Igoris ir Aleksandras idealizuoja Rusijos dvasi. J mintys krypsta ne tik ekoslovakijos, Vengrijos vykius, bet ir Leningrado bei Maskvos hipi idjas. Savo hipiavim Kaune suvokia kaip provincial. Pasak j, pagrindiniai sambriai vyko Taline, kur atvaiuodavo Leningrado, Rygos, Vilniaus, Kauno jaunimas. Pasak respondento, to meto Rusijos jaunimo mentalitetas buvo artimesnis hipikai lyrizmo dvasiai. I ten atjo ir hipi slengas tarp kurio ymiosios fenikos (pai pasigaminti vairs raiteliai i odos, karoliukai) bendrumo bei atpainimo enklas, padjs susipainti, surasti draugus, gauti nakvyn. Respondentai paymjo internacionalin judjimo pobd. Jiems buvo vis tiek ar jis ydas, ar rusas, svarbu, kad vienijo bendras kultrinis skonis.
Keisiausia, kad niekada nebuvo tautinio nusistatymo. Bdavom prie komunistus, bet ne prie rusus. Nes Aleksandras, pavyzdiui, draugas buvo, Jokbas buvo ydas... Visi bendraminiai (Kristupas).
Kopija ar originalas
I ties, hipi idjos yra Vakar kopija, tai pripasta ir patys respondentai. J muzikin kryba buvo mgiam Vakar grupi muzikos ir tekst paraidinis kopijavimas. K jiems tai reik? Pirmiausia Vakar jaunimo muzika reik simbolin asmens laisv. Kopijuojant buvo galima t pojt ibandyti. Muzik galtume laikyti laikotarpio dvasiniu archetipu, pastmjusiu kurti toliau, iekoti sav simbolini iraik. Kita vertus, ar galima kopija laikyti Visvaldo Kodl mirta gls, parayt kai jam buvo 15 met? Kopija taip pat neieit laikyti jaunimo igyvenim, aistr ir konflikt, kuriuos jiems asmenikai teko patirti patekus savo kultrins veiklos skur. Ne viena kultrin idja yra perimama i svetur, taiau visuomet ji gyja naujas reikmes naujoje socialinje aplinkoje. ia aptariamas septinto deimtmeio jaunimas suvok, jog eina kitais gyvenimo bgiais, kurie j neveda universitetus ar karjeros keliais. ia prasme hipiai buvo marginalai. Jie kr savo kultrinio tapatumo model, kuris kirtosi su dominuojania aplinka. Todl mes galime kalbti apie sovietmeio Lietuvos hipi kultrin bendrij.
Kartos savastis
klausim, ar inyko hipi judjimo dvasia atsakytume ne. Pasak respondent, tai buvo romantikas, graus ir humanikas laikotarpis. Jaunysts romantizmas pradedant paia ideologija, baigiant muzika ilieka ilgam. Daugelis i j ir dabar tuo gyvena, nors seniai usiima kita veikla.
Racionalizmas ir romantizmas sunkiai suderinami. Nors mums jau vir 40 met [daugeliui vir 50 m.] adaptuotis prie vienokios ar kitokios situacijos yra sudtingiau,
157
STRAIPSNIAI
nes yra vidins nuostatos, kuri tu negali keisti. [Mes nesam] idealistai, kurie neprisitaikom prie vienos ar kitos sistemos, bet nuostatos lieka. Kartais tai yra blogai, taip i ono pavelgus, galima gyvenim tvarkytis ymiai racionaliau (Liudas).
Senoji hipi karta bendrauja ir yra itikimi savo idjoms bei muzikai. Apie 1990-uosius buvo surengtas hipi suvaiavimas Ariogaloje33, daugelis tradicikai renkasi Birtono ir Kauno diazo festivaliuose. Hipi stovyklos atmosfer prie trejet met dar buvo galima patirti muzikos festivalyje Bliuzo naktys, vykusiame Varniuose. Ar po 30 met jie laiko save herojais, o savo kultrin veikl maitu prie to meto ideologij? Pasak Igorio, ia pynsi daug kas jaunimo, vyresni moni, valdios konfliktai. Jaunimas kr kitok gyvenamj pasaul. Pasak Aleksandro, tai buvo paralelinis pasaulis.
Mes jome ne prie, mes jome labiau alikelje, atsiribodami, gyvendami sau, iekodami galimybi surasti vienas kit, kad sukurti savo bendravim i savo muzikos bei simboli. Reikjo vieno kad netrukdyt tai daryti (Aleksandras).
Suradome paralel tarp hipi ir sovietmeio etnokultrini bendrij. Pasak vieno i respondent, ekspedicijos po Lietuv, etnografins mediagos rinkimas yra tos paios idjos mogik akn paieka. i paiek dalis respondent tsia budistinje filosofijoje. 7-ame deimtmetyje suformuotos hipi laisvs ir asmenins patirties idjos nuymjo tolimesn jaunimo subkultros raid. Transformuodamosi vairi kultrini form pavidalais iandien jos pasirodo techno bei houseo subkultros scenoje.
Ivados
7-to deimtmeio alternatyvi oficialiai ideologijai bendrij kultrin veikla rodo, jog dvasinis pasiprieinimas sovietmeio ideologiniams standartams buvo rykus laikotarpio kultros bruoas, kuris reiksi vairiomis kultrinmis formomis skirtingose kultrinse aplinkose: etnokultriniai, istoriniai, religiniai filosofiniai, kultrinio meninio avangardo, akademiniai sjdiai. Tarp j po 1968-j i Vakar jaunimo kultros perimtos roko muzikos bei hipi subkultros idjos. 7-to deimtmeio jaunimui hipiavimas reik laisv saviraik. Iekojs humanistini idj, jautsi visuomens elitu, jaunimas priepastato save laikotarpio ideologinei sistemai. Tarp Lietuvos jaunimo, kaip ir Vakaruose, pasireik vlyvojo modernumo dvasins tendencijos tarp kuri individualizmas ir asmens laisv. Laisvs idjas enklino jaunimo menin kryba (muzika, poezija), bendravimo stilius, kasdienybs estetika bei vaizdis. ias idjas atspindjo ms aptartos Company sociu-
158
mas, j bendrijos etika bei j undergroundin veikla ideologizuotoje visuomenje. Nari tarpusavio bendravimas buvo priepastatytas visuomens racionalumui. Kultrinis protestas tapo ikiu sovietmeio ideologij pltojanioms institucijoms. Perimta tradicini 7-to deimtmeio Vakar visuomens vertybi (grietos morals, sigaljusi kultrini norm) neigimo idja sovietmeio kontekste gijo savit bruo, kuriuos parodo ioje aplinkoje dominav konfliktai: vaik ir tv (kart konfliktas), kurio itakos tolerancijos jaunimo kultriniam skoniui stoka; tv socializacija siekiant tarnybins padties, kurioje ne paskutin vieta tenka rpesiui dl vaik nelieiamumo; tv apsisprendimas tapti aktyviais socializmo sistemos krjais. vaik ir tv pasiprieinimas sovietmeio valstybini institucij skleidiamai ideologijai. Konflikto itakos tv patirta valstybs okupacija ir prievarta diegiami dirbtinai (paminant tautines tradicijas) sumodeliuoti idealai bei gyvenimo bdas. Oficialiosios valdios draudimai ir prievarta brandino poreik gyventi kitokioje aplinkoje, kl rezistencines nuotaikas. Atsakydama tai oficialioji valdia formavo vaizd prieo, kuris buvo naikinamas socialiai, moraliai, netgi fizikai (pavyzdiui, gydymas psichiatrinse ligoninse). Akivaizdi io kultros fenomeno reikm Lietuvos jaunimo kultros individualjimo procesui. Hipi judjimas suformavo tolimesns jaunimo subkultros raidos idjinius pagrindus.
Santrumpos
VDU EA. MK. Vytauto Didiojo universiteto Etnologijos ir folkloristikos tyrim centro archyvas F. fondas B. byla
Nuorodos
1 2
Spencer, J. 1996. Symbolic anthropology // Encyclopedia of Social and Cultural Anthropology. Ed. by A.Barnard and J.Spencer. London; New York, Routledge. P. 335. r. Alasuutari, P. 1996. Researching Culture: Qualitative Method and Cultural Studies. LondonNew Delhi, Thousand Oaks. P. 3033. r. Forns, J. 1995. Cultural Theory and Late Modernity. London - New Delhi; Thousand Oaks. P. 123132. iuolaikins kultros studij, kultros tyrinjimuose prioritet skiriani reikmi analizei, poiriu spari nauj kultrini grupi bei visuomenini judjim pltr lemia asmens ir iuolaikins socialins tikrovs prietaravimai (Aasuutari, P. 1996; Forns, J. 1995. Op. cit.) r. Hebdige, D. 1988. Hiding in the Light: On Images and Things. London, New York: Routledge. P. 189 190. Kristeva, J. Revolt, she said. An interview by Philippe Petit. New York: Columbia University, 2002. P. 11 14. Hebdige, D. Op. cit. p. 188
159
STRAIPSNIAI
8
Sovietmeio kultros ideologizacijos bruoai ir jaunimo kultrins rezistencijos formos taip pat aptarti autors straipsniuose Kultros laisvjimo pdsakais: link postmodernizmo. Kultros barai. 2000 Nr. 1. P. 5559; Nr. 3. P. 6569. 9 Paskutinio XX a. deimtmeio subkultrini bendrij sklaidos principai aptarti autors straipsniuose: Sugrtanti Alkus. Lietuvos Romuva// Darbai ir dienos. Nr. 31. Kaunas: Vytauto Didiojo universiteto leidykla, 2002. P. 242; Slengo kultra// Darbai ir dienos. Nr. 11 (20). Kaunas: Vytauto Didiojo universiteto leidykla, 1999. P. 232. 10 Vakarietikos orientacijos kultrins bendrijos (7-to deimtmeio roko muzikos mgjai ir hipi grups). Duomenis apie Kauno miesto sodo hipi bendrij surinko Egidija Ramanauskait, 2002 m.; Septinto deimtmeio hipi subkultros dalyvius padjo surasti Etnologijos ir folkloristikos katedros magistrants: Irma Rutkauskait, 1999; Jurgita Macijauskait, 2001; Ina Oboleviien, 2001 m. Jakaterina Kuznecova, 2002; Laura ygait, 2002 m. Egl Krikinait, 2002 m.; Ingrida Razutien, 2002 m. (VDU EA. MK. F. 2. B 1). 11 Etnokultrinis laukas: ygeivi kultrin veikla 78 deimtmetyje./ Duomenis ura Egidija Ramanauskait, 1999; ivil Paipulait, 1999 m.; Laimut Anglickien 2001 m.; Ramuvos kultrin veikla 7-tame deimtmetyje/ Duomenis ura Egidija Ramanauskait 1996, 1997 m.; Laimut Anglickien 2001, 2002 m.; P. Mataiio folkloro teatras/ Duomenis ura Indra Drevinskait, 2000 m.; Egidija Ramanauskait, 2001 m. (VDU EA. MK. F. 2. B 2). 12 Religins kultros laukas. Eucharistijos biiuli veikla 78-ame deimtmetyje/ Duomenis ura Laimut Anglickien, 2001 m.; Goda Povilaityt, 2001 m. (VDU EA. MK. F. 2. B. 1). Dvasiniai filosofiniai sjdiai: Budist bendrijos veikla nuo 7-to deimtmeio/ Duomenis ura Radvil Racnait, 2000 m; (VDU EA. MK. F.2. B 3). 13 Akademins kultros laukas. Interviu su Vaciu Milium/ ura Asta Venskien, 2001 m. (VDU EA. MK. F. 2. B. 4) 14 Akademins kultros laukas. 2001, 2002 m. stebtos Santaros viesos konferencijos ir klubo renginiai . Miloo tvikje. Dalyvauta susitikime su pokario laikotarpiu Vokietijoje veikusio dramos brelio nariais./ Duomenis ura Egidija Ramanauskait (VDU EA. MK. F. 2. B. 4.). 15 Meninink kultros sfera: Kauno fotoklubo veikla 7-ame deimtmetyje. Duomenis ura Jovita Vaitkeviien, 2000 m.; Dailinink rezistencin veikla 7-ame deimtmetyje. Duomenis ura Jurga Katelyt, 2001 m.; Laura uopyt, 2001 m. (VDU EA. MK. F. 2. B. 5.) 16 Roszak, Th. 1969. The Making of Couter Culture: Reflections of the Technocratic Society and its Youthful opposition. New York: Doubleday and Company. Taip pat. r. Donskis, L. Dialogas su susvetimjusia kultra// Kultros barai. 1988. Nr. 4. P. 44 48. 17 Partridge, W. L. 1973. The Hippie Ghetto. The Natural History of a Subculture. Stanford University. 89 p. 18 Longman Dictionary of English Language and Culture. Longman, 1998. P.628, 499. 19 Radzeviius, R. 2000. Lietuvos roko pionieriai 1965 1980. Elektronin enciklopedija. 20 Terminas kils i angliko odio big beat (didelis smgis). iuo terminu Vakar Europoje buvo apibriama i Amerikos 6-ojo deimtmeio antroje pusje atjusi rock and roll muzika. Soviet Sjungoje is terminas pradtas naudoti 7-ojo deimtmeio antroje pusje apibriant daugiausia The Beatles muzikos inspiruot jaun grupi muzikin stili. Gyvavo ligi 8-ojo deimtmeio vidurio. i muzikos mada buvo takota grups The Beatles (Imta i Radzeviius, R. Ibid.; Autorius remsi The Dictionary of Music and Musicians. London, 1998). 21 2001 m. bei 2002 m. rudens semestr metu bigbyto bei hipi subkultros sferos valgomuosius interviu atliko Etnologijos ir folkloristikos katedros magistrantai, klaus subkultrini bendrij antropologini tyrinjim metodikos kurs. 2001 11 19, Vilnius. Pokalbis su Algirdu Kaupdu (g. 1953), Muzikin grup Antis (1985 m). Ura Lina Grigaitien. (VDU EA. MK. F. 2. B. 1. 1). 2001.11. 27, Vilnius. Interviu su Olegu Zacharenkovu (gim. 1952 m), laikiusiu save hipiu. Ura Ina Oboleviien. (VDU EA. MK. F. 2. B 1. 2). 2001 11 28, Kaunas. Interviu su Egle erneviiene-Samulyt (g. 1951), Panevio estradinio ansamblio Ekranas soliste nuo 1974 m. Ura J. Macijauskait. (VDU EA. MK. F. 2. B 1. 3). 2001 11 29, Vilnius. Interviu su Olegu Zacharenkovu /Prakauliu (g.1952), muzikantu ir dain
160
Egidija RAMANAUSKAIT autoriumi, laikiusiu save hipsteriu. Ura I. Oboleviien. (VDU EA. MK. F. 2. B 1. 4). 2001 11 29, Vilnius. Pokalbis su Petru Ubartu/ Sniegiu, muzikin grup Antis (1985 m.). Ura Lina Grigaitien. (VDU EA. MK. F. 2. B.1.5). 2001 11 29, Vilnius. Pokalbis su Gintautu Rakausku. Muzikins grups Sauls laikrodis, Antis (1985 m.). Ura Lina Grigaitien. (VDU EA. MK. F. 2. B.1.6). 2001 11 30, Kaunas. Interviu su Dobilu Juka (g. 1958), Betygalos (Raseini raj.) jaunimo muzikinio avangardo (roko muzika, dainuojamoji poezija) nariu. Ura Jurgita Macijauskait. (VDU EA. MK. F. 2. B.1.7). 2001 11 30, Vilnius. Interviu su hipsteriu Algirdu Kasparaviiumi (g. 1957 m.), sovietmeio jaunimo kultrinio undergroundo dalyviu. Ura Ina Oboleviien. (VDU EA. MK. F. 2. B.1.8) 2001 12 01. Kaunas. 2 interviu su Dobilu Juka (g. 1958 m), Betygalos grups Kriviai (8 tas deimtmetis) dalyviu. Ura Jurgita Macijauskait (VDU EA. MK. F. 2. B.1.9). 2001.12. 01, Vilnius. Interviu su Stasiu Daugirdu, grups Gli vaikai (nuo 1969 m.) vadovu (g. 1951). Ura Ina Oboleviien. (VDU EA. MK. F. 2. B.1.10). 2001 12 02, Vilnius. Interviu su Aleksandru Jegorovu/Dyza (g. 1954), laikiusiu save hipiu. Ura Ina Oboleviien. (VDU EA. MK. F. 2. B.1.11).. 2001 12 05, Raseini raj. Verduvos km. Interviu su Betygalos jaunimo kultrinio undergroundo nariu Gintaru Vitkausku (g. 1957). Ura Jurgita Macijauskait. (VDU EA. MK. F. 2. B.1.12). 2001 12 06, Kaunas. Interviu su Gintaru Vitkausku (g. 1957), Betygalos grups Kriviai (8 tas deimtmetis) dalyviu. Ura Jurgita Macijauskait (VDU EA. MK. F. 2. B. 1. 13). 2001 12 07, Betygala. Interviu su Valdu Stokumi (g. 1957 m.), Betygalos grups Kriviai (8 tas deimtmetis) dalyviu. Ura Jurgita Macijauskait (VDU EA. MK. F. 2. B.1. 14). 2001 12 07, Betygala. Interviu su Albina Stakeviite Gaiduleviiene (g. 1957 m.) Ura Jurgita Macijauskait). (VDU EA. MK. F. 2. B.1.15). 2002 11 28. Vilnius, Uupis. Interviu su skulptoriumi Leonu Pivorinu, 7 ame deimtmetyje gyvenusiu hipi aplinkoje/ ura Ingrida Razutien. (VDU EA. MK. F. 2. B.1.16). 2002 12 01, Kaunas. Interviu su Sasu (pravard) (gim. 1958 m.), grojusiu Kauno troleibus parko grupje (1979 m.). Ura Laura ygait. (VDU EA. MK. F. 2. B.1.17). 2002 12 05. Kaunas. Int. su M. Janina Valentukeviite (g. 1952 m.), buvusia Kauno medicinos instituto studente. Ura Laura ygait. (VDU EA. MK. F. 2. B.1.18). Interviu su Gintu i Marijampols, septinto deimtmeio hipi subkultros dalyviu. Ura Irma Rutkauskait. Marijampol, 1999/ VDU EA.MK F1. B11. Interviu su Company nariais. 1999 04 10. Alytus. Interviu su septinto deimtmeio hipi subkultros dalyviais Igoriu ir Liudu i Alytaus. Ura Egidija Ramanauskait ir Irma Rutkauskait. VDU EA.MK F1. B11. 1999 05 03. Kaunas. Interviu su septinto deimtmeio hipi subkultros dalyviu Hariu (Juozu) i Marijampols. Ura Egidija Ramanauskait ir Irma Rutkauskait. VDU EA.MK F1. B11. 2002 04 28. Kaunas. Interviu su Aleksandru Jegorovu (Dyza), Kauno miesto sodo grups Company nariu (g. 1954). Ura Egidija Ramanauskait. (VDU EA. MK. F. 2. B.1.19). 2002 05 08. Kaunas. Interviu su Kristupu Petknu, Kauno miesto sodo grups Company nariu. Ura Egidija Ramanauskait. (VDU EA. MK. F. 2. B.1.20). 2002 05 18. Kaunas. Stebtas 7-to deimtmeio bigbyto grupi koncertas ir kartu su 1969-j miesto sodo kompanija dalyvauta Combo klubo vakarlyje/ apraytas kompanijos bendravimas / Apra Egidija Ramanauskait. (VDU EA. MK. F. 2. B.1.21). 2003 01 15. Kaunas. Interviu su Visvaldu alnierium, Kauno miesto sodo grups Company nariu/ Ura Egidija Ramanauskait. (VDU EA. MK. F. 2. B.1.22). Dargis A. Hair lietuvikas variantas // Nemunas. 1990. Nr.3-5. Boguauskas, J. 1988. I jaunimo judjimo istorijos.// Mokslas ir gyvenimas. Nr. 10. Baguauskas J. R. 1999. Lietuvos jaunimo pasiprieinimas sovietiniam reimui ir jo slopinimas. Vilnius. P. 191 201. Ligita Valonyt. Uupio griuvsiuose lo septintojo deimtmeio hipiai ir j gerbjai // Lietuvos ryto priedas Sostin. Nr. 131. 1999 m. birelio 8 d. Gureviius A. Suvaiavime apie politik nekalbta.// Lietuvos rytas. 1990 sausio 27;
22
23 24
25
161
STRAIPSNIAI Karmazait R. Vietoj bald komplekto hipi suvaiavimas.// Lietuvos rytas. 1990 rugsjo 11; Volfas R. Tarp hipi // Kalba Vilnius. 1968 Nr. 30. ... // . 1988 . 4 C. 113 114. Konas N. Meil. Anglija, 1966// Jaunimo gretos. 1989 Nr. 1.; Nr. 2. P. 36 38. Peronyt R. V. Kernagis. Mes tik hipiavome// Lietuvos aidas. 1994 12. 24 Nr. 252. Partridge. Op. cit. Baranauskas M. Rkas vir Temzs.// Moksleivis. 1969. Nr. 1. P. 2425. Vanagas R. Ahoj, mlada Praha.// Jaunimo gretos. 1973. Nr. 12. P. 2021. Paprotys bdingas ir aptarto Floridos hipi geto gyventojams. Radzeviius, R. Op. cit. r. Romo Kalantos auka. 1972 met pavasaris. 2002. Sud. E. Aleksandraviius ir S. ukas. Baltos lankos. P. 53 54. Boguauskas, 1999. Op cit. Gureviius A. Suvaiavime apie politik nekalbta.// Lietuvos rytas. 1990 sausio 27.
26 27 28 29 30 31
32 33
Egidija Ramanauskait
CULTURAL RESISTANCE OF YOUTH IN SOVIET PERIOD: TRAITS OF HIPPIES SUBCULTURE IN LITHUANIA
Summary
The author presents a cultural movement of youth in 1960s against the Soviet ideologization. The present study is an anthropological analysis of Kaunas group of youth named Company, whose members identified themselves with hippies. The main method of investigation is a semi-structured interview of the members of the Company group. The oral history, biographical method, analysis of group documents and data from different articles in the press of the Soviet period were employed. The snow ball method was applied for the selection of respondents. The author discusses this cultural phenomenon in the context of the Western youth vanguard culture that influenced the spread of rock music, hippies ideas of freedom and youth fashion in Lithuania. Another context is the social environment of the Soviet Lithuanian Republic, where those ideas were interpreted. The concept of cultural resistance is revealed via the examples of various cultural activities of the group. First of all, the author discusses some biographical details of the members of Company as well as the environment of the old town of Kaunas, where the people from the investigated group lived and acted in 1960s. Their intercourse with families and school is discussed. Furthermore, their ideas of fashion and self-expression are presented. The author shows the process of how Company was formed and how it was influenced by the artists of the pantomime theatre. Music, poetry and a new mode of communication contributed to the creation of an alternative world of the subculture of Company. The author analyses how Lithuanian youth reflected Western modes of hippies culture.
162
Their lifestyle encompasses such phenomena as living in communes, having rap sessions and the rites of intensification (a term used by W. L. Partridge, 1973) as well as the hippies journeys. All of these phenomena took place in a specific cultural context of the soviet ideology. The author presents the structure of Company and the process of how it split into a number of individual subgroups. Those smaller groups had their own values and perception of hippies culture. This phenomenon illustrates heterogeneousity of the cultural underground of 1960s. To conclude, the research suggests that the subculture of hippies is one of the first signs of the liberalization of Lithuanian youth culture. Gauta: 2003 01 08 Parengta: 2003 01 14
163

Jaunimo Kultūrinė Rezistencija Sovietmečiu: Hipių Kultûrinės Idėjos Lietuvoje

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

You might also like

Jaunimo Kultūrinė Rezistencija Sovietmečiu: Hipių Kultûrinės Idėjos Lietuvoje

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Jaunimo Kultūrinė Rezistencija Sovietmečiu: Hipių Kultûrinės Idėjos Lietuvoje

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Egidija RAMANAUSKAIT

Jaunimo kultrin rezistencija sovietmeiu: hipi kultrins idjos Lietuvoje

Antropologinis poiris ir metodas

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

Sovietmeio rezistencini idj ir form sklaida

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

Betygalos miestelio bigbyto grup Kriviai, 1974 m.

1978-j Betygalos miestelio aplinka. Talka prie Vytauto paminklo.

Nuotraukos i asmeninio Dobilo Jukos archyvo

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

Miesto sodo subkultra

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

Kaip buvo surasta Company 2002-aisiais

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

eimos pairos ir aplinka

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

7-to deimtmeio jaunimo idjos ir mados

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

Paralelinis pasaulis: kryba ir romantizmas

Pirmieji muzikiniai bandymai

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

Kaip buvo suprantamas hipis

Kaip susibr Company?

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

Bendravimo ratas ir suoliuk frakcijos

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

Vakarietiki kultriniai modeliai

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

Miesto okiai ir vakarliai

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

Kultrin rezistencija, arba ideologij prieprieos

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

Kultros sistema prie jaunimo poreikius

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

CULTURAL RESISTANCE OF YOUTH IN SOVIET PERIOD: TRAITS OF HIPPIES SUBCULTURE IN LITHUANIA

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

KAUNO ISTORIJOS METRATIS

You might also like