RSTI NAMAI

PRIEIRA IR RESTAURAVIMAS
vedijos valstybinis kultros vertybi apsaugos departementas

RSTI NAMAI
PRIEIRA IR RESTAURAVIMAS

Central Board of National Antiquities Sweden

Riksantikvariembetet (Central Board Box 5405, S-114 84 Stockholm, Sweden

of

National

Antiquities)

Swedish original title:

LIGGTIMMER tillsyn och reparation

Authors:

Uno Sderberg Henrik Kjellberg Margareta Gavel

Layout and textworking: Illustrations and drawings: Project management:

Uno Sderberg Birgitta von Haslingen Bjrn Swanberg Margareta Agerholm Per-Anders Johansson, Central Board of National Henrik Kjellberg, Central Board of National Antiquities Antiquities

Cover: showing the exchange o f a corner (corner beams)

Translation: Consult: Text working: Editor Lithuanian version:

Jurga Urbonaviien Lilija Bakanauskait Alice Sunnebck Ann Lepp

1998 Riksantikvariembetet (Central Board of National Antiquities) 1:1 ISBN 91-7209-118-5 In house print Printed in Sweden

Preface
Independence, democracy, and open frontiers have all contributed to facilitating the contacts between the countries in the Baltic region in the 1990s. Increasing interchange in culture and trade has given the Swedes a new perspective both on themselves and on how the Swedish cultural heritage is preserved and used. The architectural traditions in the different Baltic countries have many similarities, and the problems related to the care and preservation of buildings and built environments are also similar. The Swedish Central Board of National Antiquities has, with special financial support from the Ministry of Culture, translated a number of informative texts and articles on the subject of building preservation into Estonian, Latvian, Lithuanian, and Polish. This material will be made available both in printed form and on the Internet. We hope that these publications, together with other projects that convey information and knowledge, will help to increase and intensify the discussion on the problems involved in and the conditions for building preservation in the Baltic region.

Stockholm, June 1997

Erik Wegraeus Riksantikvarie

Central Board Antiquities Sweden

of

National

Turinys
Rst pastat raida..........................................................................7
Rst namai kaime ir mieste. Tikrasis rst namas. Mirios konstrukcijos ir perstatymai. Prieiros ir remonto principai. Prieira. Remonto darb ribojimas. Priemoni pritaikymas. Planavimas ir atlikt darb apraymas.

Parengtiniai tyrimai ..................................................................... 14

Apirjimas ir gedim nustatytinas. Darbas archyve ir literatros studijavimas.

Rst parinkimas ......................................................................... 17 Amatas ir rankiai ........................................................................ 19

Kirvis. Pjklas. Reismusas (brtuvas). Grtas. Nuievinimo mentel ir skutikliai. ymjimo virvel. Vertuvai, kobiniai ir kiti rankiai.

Sienos ............................................................................................ 22
Sien tipai. Brimas, sils ir sili ukaiymas pakulomis. Kaiiai. Rst sudrimas. Sien sutvirtinimas. Dur ir lang angos. Prijungimas prie dmtraukio. Rst keitimas. Dalinis rst keitimas. Ssparos. Lentos ir apmualai. Imontavimas ir surinkimas - viso namo perklimas.

Pamatai ir gulekniai....................................................................38 Laikanios stogo konstrukcijos, stogas ir lubos .......................40 ildymas ir papildomas izoliavimas..........................................41 Paviriaus apdorojimas ir impregnavimas................................42

Rst pastat raida

Sudtingos konstrukcijos rstas svirnas Hlsinglande. Uno Sderberg nuotrauka.

Rst namai kaime ir mieste

vedijoje, kur miko itekliai praktikai buvo neriboti, rsti namai uima ypating viet. Ilg laik iki ms imtmeio is pastat tipas buvo vyraujantis, iskyrus labiausiai pietus nutolusias vietoves. Rstuose namuose gyveno ir ponai, ir paprasti mons. Jie iki iol tebra svarbia ms krato-

vaizdio ir gyvenviei dalimi, danai ilik savo pirmyktje formoje - su matomais rstais fasade. Neretenyb jie ir ms miesteliuose. Nepaisant gausi niokojani gaisr, dar yra ilik miest centrai, kur beveik visi namai yra i rst, nors jie ir apkalti lentomis ar nutinkuoti. ia mus pasitinka jauki mao miestelio atmosfera, kuri mes iandien taip vertiname ir siejame j su ms senomis gyvenvietmis ir senovika statybos kultra.

Rekrt barakas. Rstos konstrukcijos buvo naudojamos vairiose srityse, tame tarpe kariniuose statiniuose. ia pastatai buvo statomi serijomis, pagal tipinius brinius. Bdavo, kad esant reikalui, rstus pastatus perkeldavo kit viet. Peter Gavel, SFF nuotrauka.

Torshllos rotu. Rst pastatai, turj atitikti tam tikro statuso reikalavimus, danai buvo apkalami lentomis, primenaniomis tink. Peter Gavel, SFF nuotrauka.

Deinje: Mao miestelio gatv su rstais namais. Tokie namai danai dar turi ilaik zst sienas kiemo pusje. Rstin architektra vis dar atsispindi daugelyje ms senamiesi. Peter Gavel, SFF nuotrauka.

Tikrasis rst namas

Rentimo technika vystsi imtmeiais. Ilgainiui ji pasiek aukt ibaigtumo lyg. Kai kuriose geografinse srityse tam tikros paskirties pastat technin kokyb buvo ypatingai aukta. Taiau, tose paiose vietovse buvo statomi ir supaprastintos technikos statiniai. iandien yra ilikusi nepaliest daug paprastesni nam, o geresnij - nedaug, nes btent jie buvo nuolat atnaujinami pagal laiko dvasi ir technik. Vystymasis nuo paprasto rst surentimo iki pilnai ivystytos funkcionaliai paangios konstrukcijos truko, turbt, ilg laik. Vystymosi sparta priklaus ir nuo ranki isivystymo. Paprast nam galima pastatyti paprasiausiu kirviu, gal net akmeniniu. Funkcionalesns ir dailesns konstrukcijos reikalauja vairi kirvi, bardii, grt ir gal net metalini pjkl. Tarp vairi sistem, isivysiusi medini nam statybos mene, horizontalioji rentimo technika yra viena seniausi. Versti medius ir rsti juos horizantalioje padtyje - ankstyvoji statybos i medio raidos pakopa. Paprasto rst namo mediaga, konstrukcijos svoris ir tiesiai emyn nukreipta pati paprasiausia ems trauka yra svarbiausi statikos jg sveikos faktoriai. Visos dalys laikosi sunkiai slgdamos viena kit. Namo keturios rentinio sienos susijungia kampuose, kur rstai sukryiuojami. Puss rsto

Piemens trobel Dalarna regione - gryniausios formos rstas namas. Peter Gavel, SFF nuotrauka.

storio idro, ikirst susikryiavimo vietose, dka rstai glaudiai priglunda vienas prie kito ir remia i ono. Galutin stabilum suteikia stogo konstrukcijos svoris. Senovje stogas paprastai remdavosi grub kraig ir buvo dengiamas toimi ir durpmis arba malkomis. vairios stogo konstrukcijos kartu sudarydavo reikiam svor. Jei rstai glaudiai sujungti vienas su kitu, svorio jgos poveikis palaiko sien sandarum.

Dviej gal trobos rast karkasas. Vystantis rentimo technikai, buvo sukurti vairs detali sprendimai: sspar (1), sujungim (2), lang ang (3), sutvirtinam kaiiais (4), sij laid (5), vidini sien inkaravimo su vairiais laid tipais (6), apatinio vainiko (7), sili (8). Lentinio stogo karkasas, trij sluoksni tois ir durps, slgdamos rst korpus, j usandarina.

Horizontali rst konstrukcija leidia statyti vairios formos pastatus. Gyvenamuosiuose namuose stabilum suteikia vidini sien sistema. Dideliuose vienos patalpos namuose ir banyi bei darini salse, stabilum galima pasiekti lauytomis sienomis arba blokinmis atramomis.

Seni rsti namai, kur rstai per ilg laik susiformavo ir prisitaik vienas prie kito, paprastai yra labai sandars. Paprasiausias vienos patalpos namas, turintis tik vien, labai em jim, geriausiai iliustruoja horizontalios rentimo technikos pagrindin funkcin bd rsti, slgti, inkaruoti, k taip pat reikia atsivelgti restauruojant rst nam.

Mirios konstrukcijos ir perstatymai

Iki i dien ilik senieji rsti namai nra nepaliesti ir isaugoj savo pirmykt ivaizd. Pirmiausia tai pasakytina apie miest rst namus, turinius ilg ir sudting perstatymo istorij, atspindini savininko eimos ar krato gerbvio raid. Horizontalioji rentimo technika leidia lengvai nam perstatyti, pav., j prailginti arba pristatyti dar vien aukt. Danai buvo pradedama

nuo mao namo, kur buvo ketinama iplsti ateityje. Gal gale, po daugelio perstatym, nam buvo galima apkalti lentomis arba nutinkuoti, kad jis gyt viening, atitinkant laiko dvasi, fasad. Daugelis rst nam buvo perstatyti naudojant kitoki rentimo technik, o tai slygojo, kad i dalies pastatas prarado horizontalaus rentimo konstrukcijos veikimo princip, kurios slyga yra, kad jokie vertikals rstai neturi varyti judesi vertikalioje ploktumoje, kaip paprastame, neapkaltame rst name. Danas i laik restauravimo objektas yra namas, pastatytas prie imt ar daugiau met kaip paprastas, grynai horizontalaus rentimo pastatas, vliau kelet kart perstatytas ir modernizuotas. Savo visuma jis jau nebe horizontalaus rentimo, o mirios technikos pastatas. Perstatymo faktas nemenkina namo kultrins verts. Tokiais atvejais svarbu isiaikinti statybos etapus ir priirti bei restauruoti kiekvien pastato dal, remiantis jos techninmis prielaidomis.

Mirios konstrukcijos pavyzdys. Rst namas, pastatytas naudojant vertikalaus rentimo konstrukcij. Mirios konstrukcijos danai slepiasi po fasadinmis lentomis. Uno Sderberg nuotrauka.

10

Prieiros ir remonto principai

Senas pastatas turi ne tik ekonomin vert. Jis turi ir nemateriali vert, kuri veria pastat remontuoti ir j isaugoti, nors j nugriauti ir pastatyti nauj bt pigiau. Toki pastato vert gali sudaryti kultrinis - istorinis liudijimas apie to meto statybos tradicijas. Visas pastatas ar jo dalys gali bti originalios ir nuo pastatymo ar po kit svarbi namo istorijos etap ilik nepaliestos. Namas galjo bti ir remontuojamas bei pakeista daug originali jo detali, taiau istorikai domus savo bdingu ipildymu, pav., ilikusia horizontalija rentimo technika. N vienas pastato tipas, kaip horizontali rst namas, vedijoje nebuvo taip ilgai statomas ir taip paplits. N vienas pastato tipas neleido toki gili akn liaudies smonje. Visi senieji rst namai turi istorin vert ir todl turi bti saugomi. inoma, pagal situacij tai gali bti daroma skirtingai. Toks pastatas, kaip visoje alyje inoma Orns trobel, turi bti saugoma kaip muziejin vertyb. O jei tai - vasaros trobel reikia atsivelgti ir jos praktines funkcijas. Galime pateikti kelet prieiros ir remonto, siekiant isaugoti rst pastato kultrin - istorin vert, gairi.

Prieira
Nuolatin prieira ir smulkus remontas - pagrindin isaugojimo priemon. Jei gedimai sutaisomi, kol jie dar mai, ivengiama dideli gedim. Ypa atidiai turi bti priirimi stogas ir vandens nutekjimo rengimai - svarbi apsauga nuo puvimo. Bdingos paeidim vietos, pav., apatinis rst vainikas, turi bti ypatingai kontroliuojamos. vid pasvir rst plyiai, kuriuose renkasi vanduo turi bti nusausinami, ir i j ivalomos samanos. Prieira - savininko uduotis, - viena i naudojimosi sudtini dali. Jei savininkas neturi reikiam ini, reikia, kad remontuojant padt rentim imanantis mogus.

11

Remonto darb ribojimas

Savaime suprantama, kad reikia atlikti darbus, btinus isaugoti nam gerame stovyje. Taiau, remontuoti reikia atsargiai, kad nesumenkintumte pastato kultrins - istorins verts. Jei tai pastatas nebenaudojamas praktiniais sumetimais ir saugomas kaip muziejin vertyb, remonto darbai, kuri metu prarandamos pirmykts pastato dalys, keiiant jas naujomis, atliekami ypa atsargiai. Didelis remontas ir pakeitimai gali slygoti blogesnes namo technines savybes ir didinti gedim pavoj. tai ypatingai svarbu atkreipti dmes, jei keiiasi namo vidaus klimatas arba pastatas papildomai izoliuojamas. Keiiant namo naudojimo paskirt, taip pat reikia bti labai atsargiems, pav., anksiau neildom nam pritaikant gyventi.

Priemoni pritaikymas
Net jei ir siekiate apriboti remonto darbus, kartais reikia pakeisti paeistas rentinio dalis. Tokiu atveju reikia kruopiai visas priemones, kuri ketinats imti, priderinti prie pastato ipildymo ir technikos. Tada namas isaugo savo tip, o taisymai dera prie namo. Ruoiantis remontuoti rst nam, derinimas prasideda jau parenkant medien. Ir, savaime suprantama, taikoma horizontaus rentimo technika. Jei pastatas buvo perstatytas, jis galjo tapti mirios konstrukcijos, kur tik kai kurios dalys ilaik horizontalaus rentimo konstrukcij, o kitos dalys perstatant prarado savo pirmykt sistem. Jei tokiam namui negalima grinti horizontalios konstrukcijos, gali tekti skirtingas namo dalis taisyti, naudojant skirting technik.

Pirmiausiai idyla pavasarins rievs ir tarp rudenini rievi ikilim susidaro grioveliai. Kai grioveliai pasiekia tam tikr gyl, rudenins rievs sutrkinja ir ikrenta. io proceso sustabdyti nemanoma, taiau j galima sultinti nuolat priirint. Efektyviausia priemon smalavimas medio smala, kurioje yra pamau i medio igaruojani mediag. Taip pat galima naudoti tamsiai raudonus daus "Falu rdfrg" ir aliejinius daus.

Planavimas ir atlikt darb apraymas

Darbui ruoiamasi, itiriant namo technin ipildym, gedimus ir j prieastis. Priklausomai nuo pastato verts, reikia pasidomti pastato istorija ir isiaikinti, kas j charakterizuoja. Vliau, vadovaujantis tokiu pasiruoimu, galima vertinti taisym poreik ir k reikt atkreipti dmes kultrine - istorine prasme.

Atliktus darbus taip pat reikt fiksuoti juos apraant, pridedant brinius, nuotraukas ir pan., iliustruojanius, kaip buvo dirbama ir kokios mediagos panaudotos. ie dokumentai savininkui bus reikalingi, kai nam reiks remontuoti kit kart. Prie remontuojant didel kultrin - istorin vert turint pastat, reikt i anksto pasitarti su krato muziejumi ar kita panaia staiga.

12

Parengtiniai tyrimai

Kai pastat reikia remontuoti, btina pasidomti jo iplanavimu, techniniu ipildymu, paeidimais buvusiais perstatymais ir jo istorija. Tik tada galima nusprsti, k reikia daryti ir kaip pritaikyt, darbus pastatui. Pastatas itiriamas, apirint j su specialistu ir iekant duomen archyve be literatroje. Tyrimas gali bti maesns ar dids ns apimties priklausomai nuo to, ar tai papras tas naudojamas pastatas, ar - muziejin vertyb

Apirjimas ir gedim nustatytinas

Svarbiausias informacijos altinis apie pastat yra pats pastatas. J reikia sistemingai apirti, nepraleidiant n vienos dalies. Tikrinamas pamat, sij, grind, sien, rst sspar, stogo pakloto, stogo konstrukcij, stogo ir vandens nutekjimo detali ant stogo ir fasad techninis ipildymas bei bkl. Pastato bklei labai svarbu, kad stogas, stogloviai ir stogvamzdiai atlikt savo apsaugin nuo drgms funkcij. Gedim tipas ir apimtis turi bti fiksuojami. Fiksuojamos turi bti ir j prieastys, kad ateityje gedimai be reikalo nepasikartot.

Lango apatinis kratas - vieta, kur danai atsiranda vairi paeidim. Ant lango susirinks lietaus vanduo suteka plyius tarp lango rmo detali ir rst. C. Lindstrm nuotrauka, Jmtlando krato muziejus.

13

Nuotraukoje pavaizduotas rstgalys ne paeistas puvinio, o idils nuo klimato poveikio. Minktesns pavasarins rievs idilusios. Ilikusios rudenins rievs atrodo, kaip apskritimai be onins atramos. Ilgainiui sutrkins ir rudenins rievs. Uno Sderberg nuotrauka.

Medienos atvilgiu reikia itirti: vairi pastato dali medienos r ir kokybe, kur panaudota branduolin mediena; metini rievi tankum, kaip isidst metins rievs rygeliuose ir lentose, kuri pus pasuktas branduolys grindlentse ir kitose lentose. Tai padeda taisant pasirinkti ir naudoti medien. Medienos drgnum ir bkl tose vietose, kur bktaujama dl drgms, pav., apatiniame rst vainike, lentose prie ems, sienose po langais, rst ssparose, sijose, kraige, vonios kambaryje ir kitose drgnose patalpose. Puvinius, grybelius ir pels, galinius atsirasti mediui labai sudrkus. Pavojus didja, jei bloga medienos kokyb ir konstrukcija blogai vdinama. ems drgm bei blogas vandens nuo stogo ar lang nutekjimas - prastos medienos sudrkimo prieastys. Todl reikia patikrinti, ar apatiniame rst vainike, sudrimuose ir vietose, kur blogesn rst kokyb, nra puvini, grybeli ar pelsio. Virutinis medio sluoksnis, dar vadinamas balana, yra lengviau paeidiamas. Labai svarbu pastebti ir paalinti techninius trkumus, suklusius gedimus. Kai mediena paeista puvini ar grybelio, paeistoji dalis pa-

prastai keiiama nauja. Puviniai ir grybeliai bna vairi ri. Kad galima bt nusprsti, k reikia daryti, reikia inoti puvinio ar grybelio r. Aptikus grybel, paprastai reikia kreiptis specialist. Vabzdi paeidiama daniausiai yra balana, o ne branduolys. Tokie paeidimai lengvai atsiranda po palikta ieve. Vasar kirstuose mediuose vabzdiai veisiasi labiau negu kirstuose iem. Kai kurie vabzdiai grauia tik drgn medien, kitiems reikia tik sausos. Paeidimai gali bti dar besitsiantys arba jau pasibaig, tai taip pat reikia nustatyti. Kartais, kovojant su vabzdiais, reikia naudoti chemines priemones. Tokiais atvejais reikia kviesti specialist. Eroziniai paeidimai, atsirandantys dl klimato veiksni - lietaus, sauls ir vjo. Klimato poveikis skiriasi vairiose pasaulio ali pusse. Pietins sienos, paprastai, labiausiai paeidiamos. Klimato erozija greiiau veikia silpn vasaros medien, negu stipresn iemos medien. Taiau, rst sienoje klimato erozija rimtesnius paeidimus sukelia tik per labai ilg laik. Labiau atsikiusios rst ssparos gali bti paeidiamos greiiau, nei pati siena.

14

Apskritai, reikia skirti natral irim, pav., medio paviriuje, sukelt dylimo ar erozijos, nuo paeidim, atsiradusi dl ypating slyg, t.y. neteisingos technins konstrukcijos arba nepakankamo vandens nutekjimo. Natral irim galima sultinti nuolatine prieira, daant raudonais, aliejiniais daais arba smaluojant. Jei tai - iimtiniai paeidimai, pav., puviniai ar grybelis, primiausiai isiaikinama ir paalianama prieastis, o paskui atitinkamai taisoma. Pirmiausiai apirimas pavirius ir tai, kas tiesiogiai matosi. Taiau gali reikti apirti ir vidinse konstrukcijose paslptas pastato dalis. Tai gali bti laikanios sijos, apatinis rst vainikas, nusdusios namo dalys. Apirint pasitelkiamas regjimas, klausa bei uosl. Galima naudotis vairiais rankiais. Plaktuku, peiliu ir grtu galima patikrinti, ar mediena sveika. Viniatraukiu galima pakelti grindlent arba kitoki lent ir apirti po jomis esanias detales. Medienos drgnumas matuojamas drgms matuokliu. Masteline liniuote, lotu,

nivelyru arba kartais sudtinga matavimo ranga pastat galima imatuoti. Jei reikia, apirjimo rezultatai paymimi briniuose, nuotraukose ir protokole. Paprastas ir geras dokumentacijos metodas - rayti apirjimo rezultatus magnetofon. Ypatingai pabriamos gedim prieastys.

Darbas archyve ir literatros studijavimas

Istorinius ir techninius duomenis apie pastat danai galima rasti archyve, vis pirmiausia, statyb valdyboje. Kartais namas bna apraytas literatroje ir ratuose. Restauruojant didesns kultrins - istorins verts pastatus, mediagos iekojimas archyvuose turi didel reikm. Tokiu atveju reikia kreiptis regiono antikvariato tarnyb ir muziej, kur gali patarti, kur iekoti mediagos. Daugelyje savivaldybi yra istorijos specialistai, kurie galt padti.

Neteisingai atlikti remonto darbai gali sukelti didelius paeidimus. Nuotraukoje - puvinio paeistas medis, nes cokolis buvo ibetonuotas vir lent apmualo apatinio krato.

15

Rst parinkimas

Horizontalaus rentimo konstrukcijoms buvo naudojamos puys ir egls. Mediena anksiau visada buvo irenkama pakai aknis, kad btu gera rst kokyb ir kad jie tikt pasirinktam sien tipui. Daugumos sen nam sien i tayt rst storis yra 6 coliai, madaug 15 cm. Norint gerai technikai suformuoti ssparas, rsto storis neturjo bti auktesnis, nei dvigubas storis, t.y. 12 coli arba apie 30 cm. Geriausias technikas ir estetikas rezultatas buvo pasiekiamas, kai rstai buvo kaip galima lygesni. Drtgalio ir plonojo galo diametras turjo skirtis nedaug ir rstai turjo bti vienodi. Reniant sien drtgalis buvo pakaitomis dedamas kit puse. Mediag paprastoms ei coli sienoms parinkdavo lieso dirvoemio miko dalyje su tiesiais arba tik vos pasvirusiais, su tankiomis metinmis rievmis ir dideliu branduoliu, bet ne per storais mediais. Jaunesni, tinkamo storio,

taiau su nedideliu branduoliu, dar ilg laik turintys brsti mediai nebuvo naudojami. Medienos diovinimas, turintis didel reikm, buvo pritaikomas pagal situacij. Naujas namas galjo bti surstas i visai nediovint rst. alia mediena galjo bti net privalumu, nes vliau, suslgus sien i viraus, rstai geriau vienas prie kito prisitaikydavo. Restauruojant horizontalaus rentimo nam, reikia stengtis parinkti tokios paios kokybs medien, kaip anksiau. Gera ir paprasta taisykl: taisymui naudojama mediena turi bti tokios paios kokybs ir savybi, kaip ir keiiamoji. Tai pasakytina ir apie nauj, ir apie pakartotinai naudojam medien. Taiau su ta slyga, kad esam medin detal reikia keisti ne dl blogos medienos kokybs, nes tada taisymui naudojama mediena turi bti geresn.

16

Horizontalios konstrukcijos rstams buvo naudojama geros kokybs mediena su dideliu branduoliu. Mediena neturjo atrodyti taip, kokia pavaizduota deinje nuotraukoje, kur didesn medienos dal sudaro balana. Uno Sderberg nuotrauka.

Kokyb lemianios savybs yra: didelis branduolys, tankios metins rievs, sakingumas, sunkumas, akotumas, plyiai ir kiti medienos trkumai bei apdorojimas. Priklausomai nuo to, kur bus reniamos naujosios dalys, gali bti keliami skirtingi kokybs reikalavimai. Jei ruoiats keisti apatinio vainiko rstus ar kitus rstus, gulinius arti ems, po langais ar kitur, kur didelis puvimo pavojus, per dideli kokybs reikalavim medienai kelti negalima. Medienai, kuri bus rsta aukiau vir ems ir saugesnje vietoje, pav., stogo palaitje, reikalavimai gali bti kitokie. Puvimo pavojus ia maesnis, negu apatiniame rst vainike, todl medienos sakingumas ne toks reikmingas. Medienos yd, pav., supuvusi akeli, plyi, suktasluoksnio ir pan. bei paeidim, padaryt kertant ir transportuojant, visada reikia vengti. Tai ypa svarbu rizikos faktori labiau veikiamose vietose. Po slgimu impregnuota mediena neturi bti naudojama muziejini pastat restauravimui. Impregnuota mediena ne tokia vertinga ir kai kuriais kitais atvejais. Vietoj jos reikt naudoti geros kokybs rstus su dideliu branduoliu. Horizontalaus rentimo technika priklauso nuo rst susislgimo dl svorio i viraus bei mediagos polinkio diti ir brinkti. Todl taisant, o ypa kai reikia keisti vieno vainiko dalis, labai svarbu, kad naujosios dalys bt tokio pat drgnumo, kaip ir senosios. Paprastai namo rstai

bna sausi, o jei jie apkalti lentomis ar pan., net labai sausi. Todl nauj medien, skirt restauravimui, reikia ilgai ir rpestingai diovinti. Greitas dirbtinis diovinimas neidiovina viso storo rsto, o tik jo virutin sluoksn, kuris greitai skyla ir jame danai atsiranda daug ma plyeli. Geriausia, kai mediena dista natraliai ltai kelet met. Daugel problem, galbt, susijusi su diovinimu, galima lengviau isprsti taisymui naudojant sen medien. Sen rst, nebuvusi ypatingos drgms slygose drgnumas yra beveik vienodas. Senos medienos, kuria nebuvo tinkamai pasirpinta, ir guljusios be priedangos, naudoti negalima. Be to, ne taip retai griaunami seni rst namai ar j dalys, kuri rstus galima isaugoti. Jei mediena i karto nebus naudojama, sveiki ir be yd rstai sukraunami ir laikomi po stogu, kol j prireiks. I naujo panaudojant sen medien, labai svarbu, parinkti j tinkam matmen. Paprast rst storis beveik visada vienodas, 6 coliai, taiau auktis gali bti skirtingas. Iorin pus, danai dayta raudonais daais, ir vidin pus visada turi bti dedamos pasukant t pai pus, t.y. taip, kaip anksiau. Valstybins antikvariato tarnybos ileistame urnale "MEDIS. Statybin mediaga anksiau ir dabar", 1987:6, pasakojama, kaip parinkti ir padaryti geros kokybs medien.

17

Amatas ir rankiai
Horizontalusis rentimas - tai amatas. Kai iandien reikia restauruoti rst nam, naudojami tie patys tradiciniai rankiai. Tokie patys rankiai buvo naudojami ir visoje alyje, tik pavadinimai skyrsi. iame aprayme naudojami pavadinimai buvo paplit Vidurio vedijoje. Tiksli rankio forma ir pats rankis turi bti pritaikyti konkreiai situacijai ir ipildymas turi bti panaus senovik. Restauruojant pastat ir siekiant isaugoti jo muziejin / statybin - archeologin vert, ar taisant vasaros trobel, darbai atliekami skirtingai.

Kirvis
Visais laikais kirvis buvo pagrindinis rentimo rankis. Kad kiekvienas kirvis geriau atlikt tam tikr funkcij, buvo naudojami vairaus gelei ploio kirviai su skirting form detalmis. Plaiageltis bardiius, taymo ar obliavimo kirviai buvo naudojami sspar kiriams padaryti ir rstams tayti. Kirtimo kirvis yra siauras, jis buvo naudojamas nukirtimui ir idrooms ssparose padaryti. Kirvis - pagrindinis rankis ir restauruojant rastinius namus. Kvalifikuotas meistras savo kirviui kelia didelius reikalavimus.

18

Pjklas, kaip ir kirvis, priklausomai nuo paskirties, buvo labai vairi form. ia - senovikas rminis pjklas. Nuotrauka i Skandinavijos (Nordiska) muziejaus archyvo,!929 m. etnologiniai tyrimai.

Viruje - vertuvas, viduryje - brtuvas, apaioje - sulankstomas metras su pietuku, kur buvo galima naudoti ir kaip brtuv. Uno Sderberg nuotrauka.

19

Pjklas
Nuo XIX a. pabaigos trumpinant rstus ir atliekant panaius darbus, pjklas pakeit kirv. Pamau pjklas isivyst iki darbo jg tausojanio motorinio pjklo.

Reismusas (brtuvas)
Reismusas - svarbus horizontalaus rentimo rankis, puikiai gali bti naudojamas ir iandien. Tradicin reismus sudar dvi plokios gelets su kojelmis galuose, atstum tarp kuri buvo galima reguliuoti. iandien naudojami ir kitoki tip brimo rankiai. Reismusu briama ym, pagal kuri galima aptayti virutin rst, kad ant jo udjus kit rst, gautsi sandari sil. Briant viena reismuso kojel buvo vedama apatiniu rstu, o kita - palikdavo lygiagrei br virutiniame rste, pagal kuri rstas turjo bti palyginamas.

Grtas
Rst grtas - labai senas rankis. Jis buvo naudojamas grti skylms kaiiams. I pradi tai buvo sraigtinis grtas, o nuo XIX a. pabaigos - spiralinis grtas. Dabar paprastai naudojami automatiniai grtuvai.

Dabar paprastai naudojamas spiralinis grtas, dedamas elektrin grtuv. Uno Sderberg nuotrauka.

Nuievinimo mentel ir skutikliai

Nuievinimo mentels buvo naudojamos rstams nuievinti. Dalgio formos skutikliai su rankenomis abiejuose galuose buvo naudojami tam paiam tikslui bei rst apatins ir virutins puss nulyginimui.

ymjimo virvel
ymjimo virvel buvo naudojama, norint lygiai aptayti rst onus. Virvel nudaydavo pigmentu ar gaballiu medio anglies. Po to j paddavo ant nubrt atym rstgaliuose ir tempdavo. Tada pakeldavo j por decimetr rstu ir nuleisdavo, daanti mediaga atsispausdavo ant rsto. Tokiu bdu buvo gaunama tiesi taymo linija.

Vertuvai, kobiniai ir kiti rankiai

Prie vis dar naudotin speciali rentimo ranki galima priskirti vertuvus, skirtus rst sutvirtinimui tam tikrais darbo momentais, bei kobinius rst sukrovimui. Dailid dar turdavo lot, kampain, sudedamj metr, horizontalumo matavimo prietais arba vliau gulsiuk ir kitus rankius, kurie buvo naudojami net tik reniant, bet ir kituose statybos darbuose. iandien restauruojant rst nam, naudojami modernesni i ranki variantai.

Skutikliai. Uno Sderberg nuotrauka.

20

Sienos

Daniausiai rst sienos surstos i tayt iki to paties storio, paprastai 6 coli, rst, pritaikyt silje. Uno Sderberg nuotrauka.

Sienos, turjusios bti panaios tinkuot mr ir, galbt vliau itapomos vairiomis figromis, po surcntimo buvo labai lygiai aptaomos. Tokiu bdu sili tarp rst nesimato, o siena, iskyrus bdingus branduolio trkimus kiekvieno rsto viduryje bna labai lygi. I "Amat knyga. Tapyba"

21

Sien tipai
Rst namo sienos gali bti surstos i vis pusi natraliai apvali netayt rst arba tayt, lygi, vienodo storio ta. Sutinkami ir tarpiniai variantai, kai i iors rstai apvals, o i vidaus lygiai nutayti. Specialus sien tipas - kai rst siena turjo atrodyti kaip tinkuota mro siena. Tokios sienos po surentimo labai lygiai nutaomos. Sili tarp rst beveik nesimato ir siena visikai lygi, jei nepaisome danai rsto viduryje atsirandani erdies plyi. Specialaus tipo buvo diovykl, darini bei panaios paskirties pastat sienos. Tokiuose pastatuose svarbiausia yra ventiliacija, todl sienos turjo bti retos ir praleisti or. kiriai ssparose buvo ne tokie gils ir tarp rst likdavo plyelis. vairs sien tipai sutinkami daniausiai taip: paprastesni kini pastat ir tvart sienos bdavo i netayt rst, gyvenamj nam sienos i vienodo storio tayt rst, o graiausi pastat, kur rst sienos turjo bti panaios mro sienas, - i lygiai nutayt rst.

Brimas, sils ir sili ukaiymas pakulomis

Reniant, vieno rsto forma palei sil buvo pritaikoma prie kito rsto formos tradiciniu brtuvu ar modernesniu io rankio variantu. Tada virutin rst nukeldavo ir nutaydavo jo apatin pus taip, kad rstai liesdavosi tik iilgai vidinio ir iorinio krato. Sils vidurin dalis iplatdavo kiaurym, skirt sandarinimo mediagoms. Kadangi slyio plotas labai maas, jos labai slegia, o tai slygoja ger sandarum. Tokiu bdu, sils pusmnulio formos skerspjvis atlieka dvi funkcijas: sandariai prispaudia med prie medio ir palieka vietos izoliacinms mediagoms.

Darins ir kiti panas sandliai turjo bti vdinami. Todl rstai nebuvo derinami vienas prie kito, o tik sureniami tarpsieniuose, kad tarp rst likt plyys. Sien sutvirtinimui naudojami kaiiai. ia jie matomi plyiuose. Uno Sderberg nuotrauka.

Sili tarp rst, sspar ir tarp vairi sien ang detali sandarinimui buvo naudojamos specialiai atrinktos samanos, vadinamosios nam samanos. Jei namo konstrukcijose yra ilikusi saman, jas galima naudoti ir restauruojant. Taiau iandien lengviau gauti pakul, t.y. blogesns kokybs lin. I lauko puss plyiai ukaiomi smaluotomis pakulomis. I vidaus smaluot pakul naudoti negalima, nes smala prasiskverbia pro daus, tapetus ir pan. Visos sils turi bti ukimtos pakulomis. Su iuolaikinmis sandarinimo priemonmis, pav., mineraline vata, reikia bti atsargiems, nes toks jos panaudojimas neitirtas.

Samanos klojamos bsim sil dar prie ukeliant kit rst. Nuotrauka i Skandinavijos (Nordiska) muziejaus archyvo, 1929 m. etnologiniai tyrimai.

22

Kaiiai
Kaitis - tai medinis pagaliukas, statytas vertikalioje angoje, igrtoje per du ar daugiau rst. Jo pagalba siena sutvirtinama vertikaliai. Restauruojant horizonatalaus rentimo sienas, kaiius galima naudoti ir dabar. Naudojant kaiius, labai svarbu, kad skyl jam bt pakankamai erdvi. Rstai turi galti susislgti ir susitraukti, netrukdomi kaiio. Kaiiai buvo labai plaiai naudojami medinje statyboje, ne tik reniant horizontali konstrukcij namus, bet ir kitur, pav., tarp grindleni. Sils forma, kai apatinis rstas apvalus, o virutinis daugiau iskobtas, vis pirmiausia tarnavo vandens nutekjimui ir sandarinimui. Taiau tokios sils fiksuoja ir vienas ant kitos sukraut rst padt. Kol namai buvo mai, o sienos tarp mazg - trumpos, papildom sutvirtinim nereikjo. Ilgesnse sienose i sudurt rst reikia stipresni rst sutvirtinim tarp j sandr. Toks sutvirtinimas padaromas, kius kaiius vertikali skyl, igrt per du rstus. Kaiiai sutvirtina sandr ir neleidia rstams slysti vienas kito atvilgiu. Teorikai, siena, nesutvirtinta kaiiais, gali pakeisti form i staiakampio romb. Sienos ploktumoje kaiiai paprastai idstyti zigzagu. Sudrimuose kaiiai statomi abiejose sudrimo pusse, o kai kuriais atvejais ir paiame sudrime.

Rst sudurimas
Rstus sudurdavo, kai nordavo ilgesni sien nei turimi rstai. Rstai buvo suduriami, pav., pakaiiui vienoje ar kitoje tarpsienio ssparos pusje arba kokiu nors kitu bdu, nesilpninaniu sienos. Keli rst sudrim vienoje linijoje vienas vir kito nebna. Jei tokie sudrimai yra, jie atsirado nam perstatant arba pristatant.

Perstumtos sandros detal. Rst pjviai pasukti prie medio plauo krypt.

Perstumta sandra. Uno Sderberg nuotrauka,

23

Naujoji apatinio rst vainiko dalis sudurta strija sandra. Labai svarbu, kad apatinis vainikas bt tvirtas. Todl pasirinkta strioji snara, galinti ilaikyti tempim. Cajsa Lindstrm nuotrauka i Jmtlando krato muziejaus.

Parodomoji strioji snara (tempiamojo sujungimo kirtis). Atkreipkite dmes isikiusius kaiius. Valstybins antikvariato tarnybos nuotrauka.

Sudrimo metodai parod, kad rstas gali bti tempiamas. Tai neturjo jokios reikms, jei sienoje nebuvo sudurt rst. Kai kurie horizontalios konstrukcijos rstai, pav., apatinio vainiko rstai ir virutiniai sienos rstai gali patirti iilgin tempim. Tokiu atveju, sandra turi ilaikyti tempim. Labiausiai palits sudrimas, atlaikantis tempim, yra strioji snara (tempiamojo sudrimo kirtis) su daugeliu daugiau ar maiau sudtingu variant. Sudtingiausios striosios snaros pleitai surakina du rstus visomis kryptimis. Vis sudrim sienoje bendras bruoas yra tai, kad jie neturi praleisti drgms, ir geriau, kai 24

susitinkantys rst galai yra sutvirtinti. Tai galima padaryti, sujungiant puskiriu su laida ir kitais vairiais bdais. Keiiant rsto dal, naujoji ir senoji dalys sujungiamos galais. Toks sudrimas taip pat turi bti sandarus, ypa kai namo rstai matomi iorinje pusje. Sudrimai gali bti vairs. Sudrimo bdas pasirenkamas pagal vis kit rst keitimo metod. Negalima sudurti staiu kampu per vis rsto aukt, sudrimas turi bti strias arba su kiriu. Restauruojant horizontalaus rentimo konstrukcijas geriausia naudoti tradicinius sudrimo bdus.

Sien sutvirtinimas
Statant didelius vienos patalpos pastatus - susirinkim sales ar dideles darines - isivyst daug vairi bd ilgoms sienoms sutvirtinti, pav., strios sien kalads, rstos rastins ds, piliastrai ir vertikalios svaros. Naudojant svaras, jos buvo statomos abiejose sienos pusse ir suveriamos vartais. Skyls vartams turjo bti vertikaliai pailgos, kad rstai galt judti auktyn ir emyn. Vertikalios svaros buvo danai naudojamos restauruojant, itiesinant senas sienas arba vietoj nugriautos rstos pertvaros.

vairs sujungimo tipai: 1. Sujungimas su dedama laida. 2. Sujungimas vertikaliu puskiriu. 3. Sujungimas horizontaliu puskiriu.

Vertikaliosios svaros su slankiu vartu pailgoje skylje detal. Uno Sderberg nuotrauka.

Nuotraukoje: Tvartas su puvinio paeistais rstais ir susikreivinusiu frontonu. Valstybins antikvariato tarnybos nuotrauka.

Tas pats tvartas, pakeitus rstus ir sutvirtinus frontono sien vertikaliomis svaromis. Valstybins antikvariato tarnybos nuotrauka.

25

Dur ir lang angos

Be em dur paprastoje rst troboje galjo bti ir angos viesai, vadinamosios "vjo akys". Jos buvo maos, ikirstos viename, kartais dviejuose rstuose. Kai reikjo didesni ang, atsirado btinyb sutvirtinti laisvus angos rst galus. Tam buvo naudojama vertikali medin detal, statoma idro rst galuose. i detal galjo bti "T" raids formos, - lyst, arba paprasta lentel, - svertas. Vertikalios detals komplikuoja paprast pirmykt horizontalaus rentimo technik. Jos neturi varyti rentinio judjimo vertikalioje ploktumoje rstams distant ir susislegiant. Ieitis - ta pati, kaip ir naudojant kaiius, - lyst ar svertas turi turti tiek erdvs, kad nei vienam rstui netrukdyt susislgti. Kaiiui, kuris paslptas sienos viduje niekada nra tiesiogiai veikiamas drgms, erdv gali bti paliekama ir i apaios, ir i viraus. O staktai - matomai konstrukcijos daliai, - i erdv gali bti paliekama tik viruje, kur toki konstrukcij galima padaryti, kad t tutum nepatekt vanduo. statomo lango ar dur stakta taip pat neturi varyti rentinio judjimo. Tam tikslui tarp rsto ir staktos viraus paliekamas keli centimetr tarpas.

Staktos detal. Valstybins antikvariato tarnybos nuotrauka.

Idroa lystei: kairje - padaryta kirviu, deinje kaii grtu.

Staktos tvirtinimo principas.

Lysts griovelio detal. Uno Sderberg nuotrauka.

26

Situacijos, kai vienas dmtraukis tarnauja kelioms pakuroms. Dmtraukis ir sienos turi buti, kaip ia, idstomi taip, kad neikilt pavojus sien tvirtumui.

Prijungimas prie dmtraukio

Dmins pirkios - paprastos vienos patalpos pirkios - viduryje buvo pakura, o dmai i jos ieidavo pro ang stogo kraige. Pradjus dengti pakur gaubtu ir statyti dmtraukius, visa tai buvo galima perkelti i patalpos vidurio prie iorins, o vliau - vidins sienos. Taiau krosnies mras jokios takos sienos konstrukcijai neturjo, nes

jis buvo mrijamas atskirai nuo sienos. Kol namai buvo mai ir krosnies mras tarnaudavo vienai ar dviems patalpoms, princip, kad krosnies mras neturi liestis prie sienos, isaugoti buvo nesunku. Tai padaryti sudtingiau tapo, didjant namams ir daugjant kambariams, kuriuose turjo bti po pakur. Kai dviems kambariams buvo statomas vienas dmtraukis, jis buvo statomas viename kambaryje, o kit kambar ivedamas alutinis kanalas. Sis principas gali bti naudojamas ir trims kambariams. O kai sienomis jungiasi keturi kambariai, viena siena daroma itisin, o kitos dvi jungiamos ne vienoje vietoje, o iek tiek perstumiant. Tada dmtrauk statyti galima viename i kambari, o kiti trys prie jo jungiami alutiniais kanalais. Kai dmtraukis jungiasi su rentiniu, dmtraukio mras neturi varyti rentinio judjimo vertikalioje ploktumoje ir paeisti sien tvirtumo horizontalioje ploktumoje. Maiausiai du rstai apaioje ir du rstai viruje turi nesiliesti prie mro kaip sutvirtinimas. Restauruojant ir remontuojant labai svarbu patikrinti mro ir rentinio ry. Sienos ar j dalys prie mro neturi ant jo kabti. Turi bti isaugotas rst, einani alia mro, o kartais per j, kostrukcijos vieningumas, o jei jis susilpnjs - j reikia sustiprinti. Dm kanalai turi bti nutol nuo rst maiausiai vienos plytos - 2030 cm, - atstumu.

Krosnis, kurios dmtraukis - kitoje sienos pusje. Atkreipkite dmes, kad tarp krosnies viraus ir vir jos einanio rsto turi bti paliktas tarpas. Uno Sderberg nuotrauka.

27

kitu. Todl, norint sien rsti nauj rst, reikia iardyti vis konstrukcij. Tai galima padaryti tik su slyga, jei siena nra apkalta varaniu apmualu. Todl taisymas, keiiant senus rstus identikais naujais, manomas tik tada, kai konstrukcij galima iardyti. Jei sienos negalima judinti dl lengvai paeidiamo apmualo ar dl kit prieasi, papras-

Krosnies mras su atrama sijoms. Dm kanalas turi bti maiausiai vienos plytos atstumu nuo medini dali. Uno Sderberg nuotrauka.

Naujas rstas tarp dviej esam rst gali bti montuojamas striai padalijus j pusiau (pjvis emyn/ ior). Pirmiausiai statoma apatin dalis, tada virutin. Abi puss sutvirtinamos kaiiais, geriausiai i vidins puss. Virutin dal galima daryti platesn nei siena. Tada ji gerai priglunda, po to ji nulyginama taant.

Krosnies muras, nesilieiantis prie sien, sij ir stogo konstrukcij. Uno Sderberg nuotrauka.

Rstu keitimas
Horizontalaus rentimo konstrukcijos pjv lemia apvalus medio kamienas. Virutin apdirbto rsto dalis atitinka natral kamieno apvalum, o apatin dalis - atitinkamai iskabtuojama, padarant gilinim sandarinimo priemonms. Tokios formos rstai, sukrauti vienas ant kito, slegiami svorio i viraus, susirakina vienas su 28

statyti nauj rst tarp dviej esam galima ir padalijus rst vertikaliai. Dalys montuojamos po vien arba abi i karto i abiej sienos pusi ir sutvirtinamos kaiiais.

tai vis rst galima pakeisti, montuojant naujj tik dalimis. Naujojo rsto padalijimas pritaikomas pagal situacij. Daniausiai vis rst reikia keisti apatiniame rst vainike. Atkreipkite dmes, kad apatinio vainiko rstai danai bna ypatingos formos ir kad apatin rsto pus turi priglusti prie mrinio pamato ar pamatini stulp. Todl, kaip taisykl, apatinio vainiko rsto keisti senais rstais, guljusiais aukiau rentinyje, negalima. Taigi naujais rstais su dideliu branduoliu, vis pirmiausiai keiiami apatinio vainiko rstai. Rstas po lango stakta bna daniau paeistas nei kiti aplinkiniai rstai. Prieasi ia gali

bti keletas, taiau daniausia - nuo stiklo nutekantis vanduo, patenkantis plyius tarp staktos ir sienos. Keiiant apatinje dalyje supuvusias staktas, danai pastebima, kad rst, einant po stakta, taip pat reikia keisti. Dabar daugelis rst nam yra apkalti ir i iors, ir i vidaus. Kad rentin bt galima taisyti, jis turi bti prieinamas i vienos ar kitos puss. Jei nra kit prieasi nuimti vien ar kit sienos apmual, nuimamas lengviausiai nusiimantis apmualas. Jei name gyvenama, tai lengviausia dirbti iorinje pusje. Tokiu atveju apmual reikia nuimti t2ip, kad jis nepaeistas vl galt bti atgal pritvirtinamas.

Apatinis rstas, smarkiai paeistas puvinio. Nuotrauka i Jmtlando krato muziejaus.

Pakeistas apatinis rstas ir pataisyti pamatiniai akmenys. Nuotrauka i Jmtlamdo krato muziejaus.

29

Rentinys buvo iardytas domkrato pagalba, norint pakeisti rstus. Nuotraukoje: rentinys grinamas pirmykt padt. Kad naujasis rstas gerai gultu, montuojant j fasadinje pusje, rentin pakelti ir nuleisti galima kelet kart, pastaius keltuv frontono pusje. Nuotrauka i Jmtlando krato muziejaus.

Dalinis rst keitimas

Kai paeidimai neyms, gali pakakti, staius dr, pakeisti dal rsto. O jei paeidimai dideli, bet jie tik iorinje pusje, galima pakeisti vis iorin rsto pus. Tai galima atlikti, paliekant rst vietoje arba j imontuojant. Abiem atvejais paeista rsto pus atnaujinama, j nutaant arba nupjaunant. Jei manoma ir jei sspara sveika, ji isaugoma. Senojo rsto ir naujosios jo dalies paviriai turi bti lygs ir gerai tikti vienas prie kito. Prie sujun-

giant, rsto puss ismaluojamos medio smala. Jas sujungti galima medvariais, kuri galvuts gilinamos naujoje iorinje rsto pusje 20 - 30 mm. ie gilinimai ukiami mediniais kaiiais, kurie dedami taip, kad j pluoto kryptis atitikt viso paviriaus pluoto krypt. Naujajai rsto pusei naudojama pus, tokios paios struktros, kaip ir keiiamosios dalies, rsto. Naujoji pus, savaime suprantama, dedama branduoliu vid. Rstas gali bti naujas arba naudotas. Pus naudoto rsto montuojama iorinje pusje neturi bti buvusi vidine puse.

(durai naudojamo medio metini rievi kryptis turi bti tokia pati, kaip ir paalintosios puss. Horizontalios sils iorinje pusje visada turi bti nukreiptos emyn ior. Restauruojant muziejin vert turinius pastatus dra tvirtinama kaiiu, o restauruojant paprastus pastatus - vinimis.

30

Rentinys, pakeltas nuo apatinio vainiko. Namo galo apatinis rstas pakeistas nauju, o antrasis rstas iimtas - bus pakeista jo iorin pus. Valstybins antikvariato tarnybos nuotrauka.

Nuotraukos viruje: Keiiama pus rsto. Paeistoji pus nutaoma, o naujoji pus tvirtinama vartu, kuris pridengiamas mediniu kaiiu, dedamu taip, kad jo pluoto kryptis atitikt viso rsto pluoto krypt. iuo atveju pus rsto buvo pakeista per vis rsto ilg. Valstybins antikvariato tarnybos nuotrauka.

Nuotrauka kairje: Rstas su pakeista puse montuojamas atgal. Tokiu pat bdu buvo pakeistos vis rst iki lango apaios iorins puss. Valstybins antikvariato tarnybos nuotrauka.

31

Nuotraukoje: sspara, formuojama kirviu. Nuotrauka i Skandinavijos (Nordiska) muziejaus archyvo, 1929 m. etnologiniai tyrimai.

Ssparos
I pradi kampuose rstai, turbt, buvo sujungiami puskiriu. Ilgainiui ios ssparos tobuljo ir gijo daug vairi sudting form. Labiausiai paplits tipas su isikiusiais rstgaliais skiriasi detalmis priklausomai nuo rst formos ir namo tipo. Skirtingoms vietovms bdingos skirtingos ssparos, o kai kurios ssparos vadinamos pagal vietovs pavadinim, kur jos plaiausiai buvo naudojamos. Ypatingos ssparos sutinkamos nam tipuose, kur rst galai ssparose neatsiki. Tokios ssparos mazgai buvo vadinami skstadygiu arba kablinmis ssparomis, jos primena ds on sujungim kampuose. Pertvaros paprastai jungiamos tokiomis paiomis ssparomis, kaip ir kitos namo dalys, t.y. su atsikiusiais rstgaliais, jei taip sujungtos namo sienos, ir skstadygiu, jei taip sujungtos sienos. Taisant ssparas, svarbu nustatyti paeidimo pobd ir jo tak stabilumui. Danai paeidimas - daugiau ivaizdos klausimas, ir tokiu atveju rstgalius geriausia palikti negraiais, negu pradti taisyti maais medio gabaliukais, dl ko gali atsirasti vanden sugeriani sili. Taiau, jei gedimas kelia pavoj stabilumui, vis sspar reikia keisti, prijungiant j konstrukcijos viduje. Apirusi, bet stabili sspar galima apsaugoti, apkalant j lentomis arba ismalavus j medio smala.

Pertvaros prijungimas, aikiai matosi gilinimas sandarinimo mediagai. Uno Sderberg nuotrauka.

32

33

Rentinio karkaso ir lent apmualo remontas. Cajsa Lindstrm nuotrauka, Jmtlando krato muziejus.

Lentos ir apmualai
Daugelis sen rst nam ilgainiui buvo apkalti apmualu i iors ir i vidaus. Danai lentomis apkaltas ar nutinkuotas rentinys bna daytas raudonai arba kiti poymiai rodo, kad namas i pradi buvo neapkaltas. Jei po paviriniu sluoksniu ilikusi pirmykt konstrukcija, toliau su namu reikia elgtis, kaip su rastiniu. Rastinius namus apkalti i iors lentomis pradta, kai pjovimo technika galino lengviau ipjauti lentas. Taiau lent apmualas plaiau paplito tik XIX a. viduryje, kai lentpjvs pradjo gaminti daug vairi ri lent. Gali atrodyti, kad vertikalios lentos varo rentinio judjim vertikalioje ploktumoje. Taiau, kaip taisykl, nra laikoma, kad lent apmualas trukdo rentinio judjimui, turbt todl, kad vinys, kuriomis prikaltos lentos, sulinksta, ir judant rst korpususi iplatja vini skyls. Jei rentinys apdils i iors, tolimesn irim galima sustabdyti, apkalant rentin lentomis. Taiau, turint galvoje puvimo pavoj, tarp rst

ir lent turi bti paliktas tarpas ventiliacijai. Jei tai - ildomas gyvenamasis namas, reikt pasinaudoti proga ir apmuti rst korpus vjo nepraleidianiomis ploktmis arba kartonu. Jei taisote jau esant lent apmual, atkreipkite dmes, kaip pasuktos lentos branduolio pusje - vid, ar ior, - ir naujsias lentas kalkite taip pat. Namai, lygiai nutayti i vidaus, danai bna apmuti i iors. Kai kurios ms vidurami laik banyios i iors apkaltos skiedromis, o i vidaus - lygiai nutaytos ir itapytos vairiais motyvais, taip kaip buvo tapoma ant lygiai nutinkuot ir ibalint sien. Apmualu gali bti ir tinkas arba rinkinis glaistas. Naujai sursto namo tinkuoti negalima, nes dl rentinio judjimo ir sien nusdimo tinkas sutrkint. Tinko sluoksn prie rentinio tvirtinti galima keliais vairiais bdais. Vienas senas metodas buvo: igrti rstuose daug skyli, kurias kaldavo nedidelius medinius kaiius, kurie isikidavo 20 - 30 mm. Kiti bdai buvo prikalti plo-

34

nas bero akeles, kurias prilaikydavo storesns arba kalti daug vini su didelmis galvutmis. Jau labai nuo seno naudojami meld dembliai, tai - iki iol vienas tinkamiausi bd. Tuo tarpu, balanos ir tinklai - vlyvesnio meto sprendimai, ir vargu, ar juos galima priskirti originaliesiems metodams. Labiau paplits buvo sien tinkavimas i vidaus. Danai siles ir sujungimus tarp rst uglais tydavo, drbdami mol. Pertekli iglaistydavo ant rst ir tokiu bdu gaudavo palyginti lyg paviri, kur buvo galima dayti arba apklijuoti apmualais. Taiau apaioje, palei grindis, tokia apdaila lengvai paeidiama drgms ir mechaninio poveikio, todl danai rentinys

buvo apkalamas parapetine sienele arba buvo daromas auktas cokolis, kurie geriau pakeldavo tokius aplinkos veiksnius. Paprasiausi toki sienel sudaro horizontalios lentos, sukaltos madaug iki stalo aukio. Dailesnis sprendimas gali bti rmin filingin konstrukcija. Parapetins sienels sutinkamos ir prie netinkuot sien. I vidaus sienos gali bti apkalamos ir iki lub. Tada labai svarbu, kad apkalimo nepaveikt rst nusdimas. Ir apaioje, ir viruje turi bti paliekami po horizontaliomis lentomis paslpti tarpai. Jei rst karkasas apmuamas medio pluoto ploktmis arba sien apmualais, reikia tiktis, kad rst karkaso judjimas ilgainiui paliks pdsak, pav., plokts sulinks arba tapetai suplyins.

Rastiniai namai buvo perkeliami ir anksiau, ir dabar. Namas nuotraukos viduryje, nuo seno stovjs ganyklose, neseniai atnaujintas. Kiti pastatai perkelti i vietov per paskutiniuosius 25 metus ir pastatyti taip, kad visa pastat grup atitikt vietovs architektrines tradicijas. Vis nam karkasai - seni. Peter Gavel nuotrauka, SFF.

35

Imontavimas ir surinkimas viso namo perklimas

Horizontalaus rentimo konstrukcija leidia nam imontuoti ir vl surinkti. Paeistos dalys pakeiiamos naujomis, pagamintomis pagal senj dali pavyzd. Imontuojant nam visos dalys suymimos pagal sistem, kuri iaikinama suymjimo brinyje. ymti geriau-

sia i vidins puss, kiekviename rste lengvai ikertant tinkamus enklus, romnikus skaitmenis, kartu nurodant ir pasaulio alis ar panaiai. Viena ymjimo sistema pateikiama Skanseno muziejaus instrukcijoje " Sen pastat prieira ". Dabar vis nam perkelti galima ir jo neimontavus. Tokius darbus atlieka mons, turinios speciali rang.

Seno malno pastatas buvo imontuotas. Visos dalys suymtos, po to pastatas i naujo sumontuotas ant rst paklotos alia statybviets. Paeistos dalys keiiamos naujomis, atliekami kiti pataisymai. Valstybins antikvariato tarnybos nuotrauka.

Pastatas i naujo statomas ant pamatins konstrukcijos, kuri, kol pastatas buvo nukeltas, buvo pataisyta. Valstybins antikvariato tarnybos nuotrauka.

Restauruotas ir i naujo surinktas malnas. Valstybins antikvariato tarnybos nuotrauka.

36

Pamatai ir gulekniai

Tvirtas namo pamatas, sumrytas i pilko granito. Atkreipkite dmes bero toies izoliacij tarp mrinio pamato ir apatinio rst vainiko. Uno Sderberg nuotrauka.

Anksiau nam stengsi statyti ant tvirtos ir kietos ems. Gili duobi nekasdavo. Kaip pamat po kiekvienu tarpsieniu ddavo akmen. Vliau po rst siena tarp tarpsienio akmen galima buvo prikrauti maesni akmen. Taigi po rsto namo kampais turi bti tvirti kertiniai akmenys, o vidins pertvaros rstos iorines sienas. Tarp kertini akmen gali bti tutumos arba mras sumrytas tik pastaius nam. Tai palengvina apatinio vainiko rst keitim i apaios. O jei tarp kertini akmen yra mras jis gali bti iardytas ir po restauravimo vl sumrytas. Tradicikai itisinis cokolinis mras buvo mrijamas i lauko akmen. Jis galjo bti suritas skiediniu arba paprasiausiai sukrautas i akmen, nesurit skiediniu. Itisinis cokolis, kuris buvo daromas, kad bt sandaru ir ilta, sutinkamas daniausiai po gyvenamaisiais namais ir arklidmis. Po svirnais, kluonais, darinmis paprastai buvo dedami tik kertiniai akmenys arba stulpiniai pamatai. Tarp pamatinio mro ir apatinio vainiko rsto, kaip izoliacin mediaga galjo bti paklota bero

tois. Restauruojant muziejin vert turinius pastatus taip pat reikt naudoti bero to, o restauruojant paprastesnius pastatus paprastai naudojamas pamato izoliavimo kartonas ar pan. vairiais laikais rastinio namo pagrindui buvo naudojamos vairios pamatini sij konstrukcijos. Pagal vien sen model, pamatins sijos su upildu klojamos ant ems. Upildas tarnavo kaip izoliacin mediaga. J darydavo i smlio, vyro ir pelen miinio, o siekiant apsisaugoti nuo vabzdi - kenkj, danai maiydavo kalki. ems paklotas - dar senesn konstrukcija, kur upildas, daniausiai durps, buvo sukraunamos pylymo forma po pamatiniu mru arba apatiniu rst vainiku, kaip sandarinimo ir ilumos izoliavimo priemon. Sijos, suklotos tiesiai ant ems, nelabai tinka namams, kurie bus ildomi ir gyvenami. Tokiais atvejais bt tikslinga po namu padti naujas izoliuotas sijas su juodgrindmis ir ventiliuojamu pagrindu. Gyvenamieji namai buvo danai statomi arba po jais vliau padedami gulekniai su juodgrindmis

37

ir ventiliuojamu pagrindu. Gulekniai gali bti dedami ant pamatinio mro vidinio krato arba durti tarp pirmojo ir antrojo rstu vainiko. Ypatingas gulekni tipas sutinkamas kai kuriuose sandliavimo pastatuose, kur grindis sudaro rst puss, suklotos plokija puse vir, suleistos kratuose ir plokiai nutaytuose galuose, kurie duriami tarp pirmojo ir antrojo rst vainiko. Tokiu bdu sijos ir grindys sudaro labai sandariai prie sien prigludusi visum. Tokie namai daniausiai pastatyti ant aukt stulpini pamat. Sen nam cokolis labai emas, o kai kur jo beveik nra. Tai beveik visada priklauso nuo ems paviriaus pakilimo susidarius antsluoks-

niams. Tada apatinis rst vainikas labai greitai gali pradti pti. Siekiant isaugoti nam, pirmiausiai reikia nuleisti ems paviri iki pirmykio lygio ir pasistengti padaryti tok nuolyd, kad ems paviriuje esantis vanduo tekt tolyn nuo namo. Iimtiniais atvejais galima sumryti auktesn cokol kad namas pakilt. Taiau bandymas sutvirtinti cokol iliejant auktesn nei pirmyktis cokol prie medins sienos visikai klaidingas bdas. em prie pat namo turi bti gerai drenuota. Nereikt alia namo sodinti gli ir krm. Juodemis sulaiko drgm, o augalai gali paeisti pastat. Geriau 30 - 50 cm ploiu em ikloti lauko akmenimis.

Pamatas vien i tayt akmen po namo kertmis ir ten, kur iorin sien resta vidin pertvara. Pamatiniai akmenys dedami ir po vidini pertvar susikirtimais. Neinomas fotografas.

Pamatas, praktikai toks pat, kaip ir aukiau pavaizduoto namo, taiau ia tarpai tarp kertini akmen upildyti plonais akmenimis, sukrautais be rianiojo skiedinio. Uno Sderberg nuotrauka.

38

Laikanios stogo konstrukcijos, stogas ir lubos

Rastiniuose namuose buvo naudojamos vairi tip laikanios stogo konstrukcijos. Vien sen konstrukcij sudaro ilginiai, einantys nuo vieno frontono iki kito. Tokioje konstrukcijoje visada yra kraiginis ilginis, taiau be jo gali bti ir oniniai ilginiai, einantys abiejose kraiginio ilginio pusse. Rastini nam su tokia stogo konstrukcija frontonai paprastai buvo taip pat reniami i rst. Ilginiams buvo keliami ypatingi reikalavimai. Negana to, kad jie turjo bti labai geros medienos, jie turjo bti ir sunks, todl danai buvo naudojami per dideli matmen ilginiai. Rastiniams namams galima naudoti ir prastas gegni santvaras. Tada frontonai negali bti reniami i rst, nes frontonas ir santvaros vertikalioje ploktumoje juda skirtingai. Naudojant gegni santvaras, frontonai paprastai apkalami vertikaliomis lentomis, tvirtinamomis prie vienos santvaros su papildomais rygeliais lent prikalimui.

Kraigin ilgin galima papildyti gegnmis, kurios suleidiamos viruje ir atremiamos kraigin ilgin. Virutiniame sienos rst vainike gegns netvirtinamos, o statomos griovel. Frontonai rsti.

prasto tipo gegni santvaros su rygeliu ir styga, leist gegnes. Toki santvar judjimas neatitinka rsto frontono judjimo, todl frontonas turi bti i rygeli, i iors apkalt lentomis.

39

ildymas ir papildomas izoliavimas

Orui ylant, didja jo poreikis ir sugebjimas ilaikyti drgm. iltas, pastato viduje esantis, oras sugeria drgm i pastato medini dali. Divant mediui, maja supuvimo pavojus. Todl, rst nam apildymas yra palankus veiksnys, taiau su tuo susij ir keletas problem. Medis didamas traukiasi ir dl to gali net susisukti. ildomas patalp oras pleiasi, jis kyla vir ir siekia prasiskverbti pro plyius stoge, tuo paiu pro plyius grindyse ir apatinje sien dalyje traukiamas altas lauko oras. O tai viduje sukelia skersvj, ypa grind lygyje, be to palpje ikyla kondensavimosi pavojus, kai vir kylantis oras atvsta ir vl pablogja jo sugebjimas ilaikyti drgm. rengiant rastinio namo ildym, reikia usandarinti pastat, o vis pirmiausiai - stogo paklot. Geriausia - pagerinti pamatim sij ir palps perdengim ilumos izoliacij. Daniausiai - tai yra lengviausias bdas, nekeiiantis pastato ivaizdos. Papildomai izoliuoti rst karkas galima i iors arba i vidaus. Jei izoliuojama i iors, rstai tampa iltesniais ir sausesniais. Ir atvirkiai, jei izoliuojama i vidaus, rstai atla ir sudrksta. Jei paisyti vien tik rst sienos drgnumo, tai izoliuoti reikt i iors, taiau izoliacijos tipas gali lemti izoliacins mediagos tvirtinimo viet. Pasirod, kad kai kuri ri iorinse izoliavimo mediagose susidaro kondensatas. Ribotas, taiau vis tiek geras sien izoliavimo bdas yra sien apkalimas i vidaus vjo nepraleidianiomis ploktmis. Galima net sakyti, kad is bdas patenkina visada egzistavus siek padaryti sien sandaria. Jei rst siena geroje bklje, reikt gerai pasvarstyti, ar j i tikrj reikia izoliuoti. Reikia atsivelgti namo ivaizd, kuri daniausiai nulemia sien izoliacijos tvirtinimo viet. Turint galvoje pastato architektr, gali bti sunku papildomai j izoliuoti, naudojant stor izoliacins mediagos sluoksn. Tai galima pasakyti ir apie izoliavim i vidaus ir i iors. Jei rstai matosi eksterjere, iorinis namo izoliavimas reikt ym namo ivaizdos pakeitim. Toks difuzinis sien ir kit pastato dali izoliavimas, kaip izoliuojami iuolaikiniai namai, anksiau niekada nebuvo atliekamas. Rastiniame name taip izoliuoti tikslinga vonios kambarius ir kitas drgnas patalpas. Kitais atvejais tai reikt labai riboti. Neildomame name, kur priklausomai nuo met laik, galima tiktis drgms judjimo ir vid, ir ior, difuzinis izoliavimas gali bti tiesiog visikai netinkamas.

Papildomai izoliuotas rastinis namas. Jei norite, kad papildomai izoliuotas namas gyt tradicin ivaizd, pasirinkite obliuotas lentas, kaip ir anksiau, jei daysite nam aliejiniais daais, ir - neobliuotas lentas, jei daysite raudonais "Falu" daais. Langai turi bti ikelti naujj fasado paviri, o j staktos - i obliuot lent, kurios vliau daomos aliejiniais daais. Peter Gavel nuotrauka, SFF.

40

Paviriaus apdorojimas ir impregnavimas

Raudoni klijiniai daai, "Falu" raudonieji daai, rradicikai naudojami rastiniams namams dayti. Parduotuvse yra da, primenani klijinius daus, taiau j sudtyje yra kitokios rianios mediagos, pav. lateksas, kurios gali bti kenksmingos. Uno Sderberg nuotrauka.

I pradi rastini nam rstai fasaduose buvo neapdoroti. Laikui bgant, rstai gydavo pilk spalv, bding lauke esaniam mediui. Paprasteni pastat, pav., darini pievose, rstai niekada nebuvo apdorojami. Jei turite nam neapdorotu paviriumi, taiau geroje bklje, namas gali likti neapdorotu ir toliau be greito paviriaus suirimo pavojaus. Turintiems namus, kuri paviriai apdoroti senovikais bdais, tuos bdus reikt naudoti ir toliau. Tradicins priemons gerai ibandytos ir jas skmingai galima naudoti ir dabar. Nuo seno inoma, kaip jos sensta, apsaugo ir sveikauja su pagrindu. Informacija apie tai surinkta Valstybins antikvariato tarnybos leidinyje "Pastat daymas tradiciniais daais". Perdaant nam, reikia itirti, kaip jis buvo apdorotas anksiau. Apatinius da sluoksnius

ityrimui paprastai galima nugramdyti peiliu. Pasirenkant spalv, ant bandinio galima utepti truput aliejaus, kad gautumte tikresn spalvos vaizd. Kad namas isaugot savo kultrin vert, pasirinktas apdorojimas turi bti derinamas prie namo charakterio. Apdorojimas turi bti pakankamai patvarus, lengvai priirimas ir nepadidinti po juo esanio medio puvimo pavojaus. Raudoni klijiniai daai, "Falu" raudonieji daai, XVIII a. buvo pradti naudoti miestuose, o vliau, XIX a. - ir kaimo vietovse. Nuo to laiko iais daais plaiai buvo daomi ir su fasaduose matomais rstais, ir lentomis apkalti mediniai pastatai. Jokia spalva nebuvo tokia bdinga ms pastatams, kaip raudona spalva. Neveltui ji laikoma nacionaline vedijos spalva. Raudonais klijiniais daais lengva dayti, be to, nesunku priirti jais daytus pavirius. Jie pigs.

41

Neobliuotoms lemtoms "geresni " da nerasite. Taiau iais daais negalima dayti paviri, kurie anksiau buvo dayti kokiais nors kitokiais daais, pav. aliejiniais arba lateksiniais daais. Klijiniais daais gerai padengti nesiseka ir k tik impregnuotos medienos. Daant impregnuot med, geras rezultatas pasiekiamas tik po keli met. Aliejiniai daai turi savybi, tinkani mediui, ir paprastai juos be sunkum galima naudoti. Jie vis pirmiausiai buvo naudojami dailidi gaminiams dayti. Daniausias derinys raudonais klijiniais daais daytos sienos ir aliejiniais daais daytos staktos, langai ir durys. Labiausiai palit buvo balti aliejiniai daai, taiau buvo daoma ir kitokiomis spalvomis, pav., dur svaros. Kartais, apkalus rastin nam lentomis, visas pastatas buvo nudaomas aliejiniais daais. Medio smala vis pirmiausia buvo smaluojami mediniai stogai, taiau smaluojami buvo ir mazgai, o kartais net ir sienos. Smala nenuodingai impregnuoja med ir sutvirtina bei apsaugo pavirin medio pluot. Tinkamai apdorojus sudljus medio paviri, galima prailginti jo

ami. Pagal situacij medio smala gali bti naudojama gryna arba su kokiu nors priedu, pav., raudonu pigmentu. Smala, kad nebt lipni, sumaiyta su smen aliejumi ir terpentinu, puikiai tinka anksiau neapdorotiems arba tokiu pat bdu apdorotiems paviriams. Jei pastatas daytas iuolaikinmis da rimis, pav, lateksiniais daais, reikia atidiai itirti po daais esanio medio bkl. Be kultrini - istorini sumetim, kad medis nept, toki da sluoksn gali tekti nuimti ir perdayti nam kitokiais daais. Restauruojant rentin, naujo medio dros danai isiskiria viesia medienos spalva. Siekiant patamsinti nauj medien, kartais buvo naudojamas geleies sulfatas. Tada medis gyja alsvai pilk atspalv. is metodas, vargu, ar buvo naudojamas anksiau. Natraliausia - leisti mediui papilkti savaime. Taiau, kad dros patamst, galima vis fasad perdayti atskiestu smalos miiniu. Bandyti impregnuoti rstus iuolaikiniais metodais, siekiant apsaugoti juos nuo puvimo, nebtina. Veriau iekoti toki technini sprendim, dl kuri rstai ilikt pastoviai drgni.

Medio smala apsaugo medio paviri nuo erozijos. Smala tepama iltu met laiku ant gerai idivusio medio. Smaluojant raudonai, maiomas geleies oksidas, pav., "Falu" raudonos spalvos. Labiausiai paplits miinys, kai geleies oksidas maiomas su smala proporcija 1 : 8. Uno Sderberg nuotrauka.

42