I FOLKLORISTIKOS ISTORIOGRAFIJOS

ISSN 13922831 Tautosakos darbai XXXVIII 2009

Sduvi knygel vakar balt religijos ir kultros altinis: formalioji analiz

Kultros, filosofijos ir meno institutas S t r a i p s n i o o b j e k t a s straipsnyje aptariamas svarbus XVI a. balt mitologijos altinis Sduvi knygel. Be bibliografinio krinio aprao, pateikiama veikalo sukrimo, paskirties, datavimo ir autorysts, faktografins mediagos etnins priklausomybs interpretavimo apvalga1. D a r b o t i k s l a i pateikti altinio istoriografijos genez; patikslinti Wilhelmo Mannhardto parengto bibliografinio aprao detales, t. y. iskirti rankratini ir spausdintini variant formaliuosius, klaidingai apraytus Balt religijos ir mitologijos altiniuose (toliau BRM), bei struktrinius skirtumus, idant altinio skaitytojui bt aikios skirtinguose veikalo variantuose pateikiamos informacijos neatitikimo prieastys; papildyti mint apra naujausiais tyrim rezultatais; revizuoti faktologins mediagos etninio identiteto nustatymo argumentacij, svarbi vakar balt taut kultrini element genezei nustatyti (tai bus detalizuojama kituose straipsniuose). Ty r i m o m e t o d a i tipologinis, analitinis apraomasis. o d i a i r a k t a i: etninis identitetas, kultros element genez, mitologijos altinis.

ROLANDAS KREGDYS

Sduvi knygelje pateikiama informacija yra rmsi daugelis balt religijos ir mitologijos, kalbotyros bei kultros plaija prasme tyrj (Bezzenberger 1878: 124129; Sembrzycki 1888: 629651; Bertuleit 1924: 1029; ir kt.). vairiai buvo aikinamas jos paraymo laikas, struktra ir menama autoryst. Bene brandiausi veikalo analiz yra atliks W. Mannhardtas (1936: 235271). J svariai papild Norbertas Vlius bei Ing Lukait (BRM II 123127). i mokslinink ikeltos hipotezs veria dar kart persvarstyti veikalo faktografin mediag.

1 U vertingus dalykinius patarimus nuoirdiai dkoju prof. habil. dr. I r e n a i R e g i n a i M e r k i e n e i, doc. habil. dr. I n g e i L u k a i t e i, prof. dr. (HP) R i m a n t u i B a l s i u i.

169

Veikalo bibliografinis apraas Sduvi knygel (Der vnglaubigen Sudauen ihrer bockheiligung mit sambt andern Ceremonien, so sie tzu brauchen gepflegeth; apie 15201530 m.) yra anoniminis veikalas vokiei kalba. Neinoma jo paraymo vieta, laikas (BRM II 123). Tai buvo labai populiarus XVI a. prs tikjim apraym rinkinys (plg. Jonynas 1984:63), kuriuo naudojosi ir Johannesas Maleckis (Johannes Maletius), t.y. dal teksto jis lotynikai perra laike Karaliauiaus universiteto rektoriui Georgijui Sabinui, ir Matthus Waisselis pasak Jurgio Lebedio (Staneviius1967: 604), itisus skirsnius beveik paodiui perras savo Chronica Alter Preusscher, Eifflendischer und Curlendischer Historien etc. (1599 m.; plaiau r. Tppen 1853: 253255). Bta net keli veikalo perra ir perspaud maiausiai penki. Pirminis Sduvi knygels rankratis iki iol nra rastas. Ilikusi perra, o nuo 1561 (?) m. ir spausdintini leidini pavadinimai skiriasi: ((daniausias) perspaud) Teisingas Sembos sduvi ir j oio aukojimo bei apeig apraymas (Warhafftige be- / schreybung der Sudawen auff / Samlandt sambt ihren Bockhey / ligen vnnd Ceremonien) // (perra) Netikinij sduvi oio aukojimas su visomis apeigomis, kurias jie atlikinjo (Der vnglaubigen Sudauen ihrer bockheiligung mit sambt andern Ceremonien, so sie tzu brauchen gepflegeth); Knygel apie oio aukojim (Das Buchlein von der Bockheiligung); Sudavit, kurie sduviais vadinami, apeigos ir oio aukojimas (Der Sudauiter, die itzund Sudawen genannt werden, Ceremonien vnd bockheyligen) (BRM II 124). Aptariamo balt mitologijos altinio rankratinius ir spausdintinius variantus W. Mannhardtas yra suskirsts, remdamasis temporaliniu ir formaliuoju aspektais (Mannhardt 1936: 236). Anksiau perra kodifikavim mgino atlikti ir kiti prs kultr nagrinj autoriai G rankrat iuo rameniu yra vardijs Adalbertas Bezzenbergeris (1878: 124): von mir mit G bezeichnet <>. Iki Antrojo pasaulinio karo seniausi ir geriausiai ilik Sduvi knygels perraai vardyti ymenimis A,B ir C, naujesns redakcijos *R (D, E, F, G)2, J, o dviej i grupi hibridinis variantas K. Visi jie saugoti Karaliauiaus, Toruns gimnazijos, Toruns rotus, Volfenbiutelio hercogo Augusto bibliotekose ir Karaliauiaus archyve (Mannhardt 1936: 235244; BRM II 124). Perraai. A perrao (I K folianto 736a lp.; tekstas nuo 724a iki 738 lp.; sunumeravo Kasparas Hennenbergeris) originalus pavadinimas yra Der vnglaubigenn/ Sudaven ihrer bock / heiligung mit sambt / andern Ceremonien / so sie tzu brauchen gepflegeth; (725a lp.): Der Sudavenn / wourschaity, welcher / Ihren Bock heiliget. Jis buvo saugomas Gdansko miesto bibliotekoje, padovanotas Gralath ems valdytojo. iuo metu vertingiausias A nuoraas yra LMAGBR (Ms. 1277;
2 ie perraai (*R enklu ymimi vlyvesnio laikotarpio rankratiniai variantai), pasak W.Mannhardto (1936: 239240), redakciniu poiriu lygintini su C nuorau, mat juose, kaip ir pastarajame, nra angos, kai kuri dali.

170

mkrf. nr. 716)3 (plg. Lukait 1999: 186). W.Mannhardtas labai detaliai aprao folianto riim, ivardija ir buvusius jo savininkus, pirmasis Paulis von Russdorffas (Mannhardt 1936: 236237). B perraas (I E 36 folianto 724a lp.) pavadintas Der unglaubigen Su / dauen ihrer Bockheili / gung mit sampt an / dern Ceremonien so / sie tzu brauchen / Pflegenn; (725 lp.) Der Sndauen worsch / kaity, welcher ihren Bock heiligett (plg. Jonynas 1984: 65). is nuoraas buvo saugojamas Gdansko miesto bibliotekoje, iuo metu LMAGBR (Ms. 1271; mkrf. nr.711). A ir B nuoraus W. Mannhardtas teigia esant perraytus profesionalaus kopijuotojo (Mannhardt 1936: 238). Jis pateikia pakankamai faktologine mediaga paremt argument savo hipotezei pagrsti. C nuoraas der Sudawen Bockhey- 1 iliustracija. A perrao fragmentas ynys Vurkaitis (Wourschaity), aukojantis o ligung und ander Ceremonien dersel(725a lp.) (Lukait 1999: 186) benn saugomas Volfenbiutelio hercogo Augusto bibliotekoje Vokietijoje manuscripta Augustea konvoliute: Cod. Guelf. 14. 11 Aug. 4 (lapai: fol. 117)4. Tai veikalo Brutenorum Chronica dalis (ten pat: 238239). Jis yra gerokai prastesns kokybs: daugyb lakn, o kai kurie puslapiai apskritai ding. Pasak W.Mannhardto, jo vert trim ketvirtadaliais menkesn nei A ir B variant. Remdamasis faktologine mediaga, W. Mannhardtas, nors ir abejodamas, rankrat datuoja 15461547 m. (ten pat: 239). D nuoraas yra rankratinio Johano Freibergo veikalo Cronica ubir preussen, Eine kurze beschreibung und anzeigung der Regierendenn homeister, krigsgescheft, Tagefarten und handelung, so sich In preussen begeben haben etc. Unterrichtung der Lande ursprung preussen und Leiflant etc. In Summarienn verfasst (r. Tppen 1853: 212213) dalis (107b113a lp.); veikalas datuojamas 15461548 m., saugotas Karaliauiaus miesto bibliotekoje. E nuoraas yra Christopho Jano von Weissenfelio rankratinio veikalo Cronica des hochlobwirdigen ritterlichen deutschen Ordens zusampt der Edlen lande Preussen und Leiflandte ursprung auf das aller krtzeste begrieffen (r. Tppen 1853:
3 U perra A, B, K signatr ir mikrofilm numeracijos patikslinim esu dkingas Lenkijos moksl akademijos Gdansko bibliotekos darbuotojai B e a t a i M e l l e r. 4 i informacij straipsnio autoriui pateik Frankfurto prie Maino universiteto docent dr. Jolanta Gelumbeckait.

171

21819), paremto ankstesni Ordino kronik bei Paulio Pole ir J. Freibergo veikal duomenimis, dalis; usakovas Berndas Fahrenheidas; veikalas datuojamas 1550m., saugotas Toruns gimnazijos bibliotekoje, W. Mannhardto teigimu, itin geros kokybs (Mannhardt 1936: 240). Maoji graik alfabeto raid ymi didija E vardyto rankraio antrin variant, t. y. E perra (!). 1552 m. F kopija Der Sudauiter, die itzund Sudawen genannt werden, Ceremonien vnd bockheyligen priskiriama dr. Hansui von Kreytzenui, kur dl domjimosi prs kultra labai vertino K. Hennenbergeris (ten pat). Rankratis, raytas keli autori H. von Kreytzeno nuoraas baigiasi Von den todten dalimi (plg. BRM II138), paskui eina kitos raysenos priedas, matyt, papildytas ankstesni perra pagrindu, saugotas Karaliauiaus miesto bibliotekoje. G, H nuoraus 1576 m. perra ir jais naudojosi Lucas Davidas. ie perraai nra itin geri, mat, W. Mannhardto spjimu, L. Davidas naudojosi prastai perraytu, Karaliauiaus archyve saugotu ankstyvesniu perrau (Mannhardt 1936: 241). Hnuoraas Der Sudawen Bockheiligung / vnnd andere Ceremonien derselben yra kokybikesnis. J rankraio autorius M. Waisselis (plaiau apie j r. MP II 750), trauks nagrinjam veikal savo Chronica Alter Preusser Eifflendischer und Curlendischer Historien (Knigsberg, 1599). W. Mannhardto teigimu, M. Waisselis galjo naudotis pirminiais Sduvi knygels nuoraais, kuriuos papild duomenimis i Agendos (Mannhardt 1936: 243). Dl to is perraas laikytinas sintetiniu variantu, mat jame diev vardijimo sekoje yra abiej i veikal citavimo ypatybi. Remiantis I.Lukaits atlikta atskir leksini vienet grafinio perteikimo vlesniojo laikotarpio autori veikaluose analize (MP III 735, 739), galima teigti, kad kaip tik iuo perrau naudojosi Matthaeus Praetorijus ir Christophas Hartknochas. Seniausi ir vlesniojo laikotarpio rankrai hibridinis variantas K, paraytas vokiei emaii tarms pagrindu, saugotas Gdansko miesto bibliotekoje (I E 20 foliantas Pruische Chronica), dabar LMAGBR (Ms. 1279; mkrf. nra). io veikalo autorius kai kuriuos epizodus labai ipleia, savaip reinterpretuodamas jau iki tol inot informacij. Jame diev vardijimas itin komplikuotas dl keli rankrai lyginimo ir mginimo pateikti vien variant. Dauguma Karaliauiaus miesto bibliotekos ir Karaliauiaus archyvo rankrai iuo metu yra saugomi Slaptajame valstybiniame Prsijos paveldo archyve Dahleme (Berlyne)5. Perspaudai. Maosiomis lotyn alfabeto raidmis ymimi Sduvi knygels H.Maleckio parengto spausdintinio leidinio variantai (r. 12 ina), nors BRM II 124 teigiama, kad jomis ymimos rankrai tip kopijos. a perspaudas yra prastos kokybs (Mannhardt 1936: 242). W. Mannhardtas pabria, kad a perspaude Warhafftige be- / schreybung der Sudawen auff / Samlandt sambt ihren Bockhey / ligen vnnd Ceremonien. / Holzschnitt: ein Wurschkait mit Bock yra
5

U i informacij esu dkingas habil. dr. I. Lukaitei.

172

perkopijuotas rankratiniuose veikalo variantuose pavaizduoto ynio Vurkaiio pieinys (r. 1 iliustracij)(ten pat: 241). Tiesa, Johannesas Sembrzyckis pastebjo, kad neatitinka rankratinio ir spausdintinio variant vaizduojam objekt dispozicija: perrae vaizduojamas ynys dubenl laiko kairje rankoje, o perspaude deinje (Sembrzycki 1888: 639640). b perspaudas Warhafftige be- / schrei bung der Sudawen auff / Samlandt, sambt jren Bockheyligen / vnnd Ceremonien, pa sak W. Mannhardto, yra geresnis nei a va riantas (Mannhardt 1936: 242). c perspaudo Kurtzer auszugk / der Ankunfft, Regirung, vnd le- / bens, Aller Hohemeister Deutsches / ordens in Preussen, sampt den Ce- / remonien, so vnter jhrem Regimentfr der erkentnus Gttliches worts / sein gehalten worden, Auchwie lang sie Regiret vnd / was sie gestifftet haben. Dem Hochwirdigsten in Gott/ 2 iliustracija. Titulinis Sduvi knygels dperspaudo lapas Fursten vnd Herrn, Herrn Sta- / nislao (S. umbio fotografin reprodukcija; von Silslaw, ColmischenBischoff etc. Zu Vyniauskait 1994: 97) vnterthenigster vorehrung in Druck vor / fertiget autorius Elbingo miesto tipografas Wolfgangas Dietmaras. J W.Mannhardtas vadina naiviu plagiatoriumi, nes jis beveik paodiui nukopijavs Hieronymo Maleckio veikal (ten pat). Apie d perspaudo Wahrhafftige Be/ schreibung der Sudawen auff / Samland, sambt jhren Bockhey / ligen und Ceremonien kokyb W. Mannhardtas neusimena, taiau konstatuoja, kad jame pateikiama inovacin ynio Vurkaiio iliustracija: jis vainikuotas laur vainiku, suotas, vilkintis odin liemen, papuot apvadais; ties kaire krtins puse persmauktas kelioninis krepys; lazd laiko kairje rankoje, o dein iek tiek kilstelta. Jis mvi ilgas lenkikas kelnes. domu, kad visai n e v a i zd u o j a m a s o y s (plg. 1 ir 2 iliustracijas). e perspaudas datuojamas 1742 m. is V. Schlieffo parengtas leidinys W. Mannhardto vadinamas eklektikuoju, nors ir jame neivengta autoriaus interpretacij pateikimo (ten pat: 243). Pirmasis spausdintinis Sduvi knygels variantas Warhafftige be- / schreybung der Sudawen auff / Samlandt sambt ihren Bockhey / ligen vnnd Ceremonien pasirod, pasak J. Sembrzyckio, apie 15611562 metus (Sembrzycki 1888: 632633). Leidinyje nei data, nei vieta nra nurodytos. J ileido H. Maleckis (plg. Mannhardt

173

1936: 235236, 241; dar r. Staneviius 1967: 604), pirmasis Elko auktesniosios mokyklos rektorius (Sembrzycki 1888: 635). Nagrinjamas veikalas buvo perspausdintas kelis kartus dviem variantais Karaliauiuje, Hanso Daubmanno spaustuvje. Taigi anksiau bibliografijoje nurodoma 1583 m. data yra klaidinga, nes H. Daubmannas, pasak I. Lukaits, tuo metu jau buvo mirs (BRM II 125). Veikalo autorysts ir perra bei perspaud faktografins mediagos neatitikimo problematika N. Vliaus teigimu (BRM II 125), Sduvi knygel buvo vertinama dvejopai: 1)kaip H. Maleckio veikalo perdirbinys, t. y. visikai nevertingas jo perraas (Sembrzycki 1888: 635; Brckner 1904: 47; Bertuleit 1924: 34)6; 2) kaip vertingas memuarinio anro ypatingos verts prs mitologijos altinis (Mannhardt 1936: 271). Remiantis I. Lukaits aptariamojo veikalo analize (BRM II 125), galima konstatuoti, kad kartais neteisingai spjama (plg. Maiulis 1966: 30, 1981: 63), jog H.Maleckis ne tik rpinosi Sduvi knygels leidyba teisingai fakt nurod Antanas Maiulis (LE XXI 281), bet buvo ir jos autorius. Taip teig Antanas Salys (1985:396), Gintaras Beresneviius (1992: 43)7, Vladimiras Toporovas (2000: 117) ir kt.8 i klaid bt galima aikinti A. Bezzenbergerio9, J. Sembrzyckio ir kit autori netinkamu veikalo vardijimu: in Hieronymus Meletius schriftchen von den Sudauitern, die jetzt Sudauen heissen, auf Samland und ihrem Bockheiligen und ceremonien (Bezzenberger 1878: 124); Hieronymus Malecki <> und s e i n e s B c h l e i n s [iskirta mano R. K.] Warhafftige (Sembrzycki 1888: 632). J.Sembrzyckis netgi teigia, kad H. Maleckis, kurdamas nagrinjam veikal, rmsi ryt Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje gyvenusio informatoriaus pateikiamais duomenimis, mat jis pats negaljo parayti to, ko nemat, nors ir rinko inias (ten pat:644). Tiesa, informatoriaus vardo nevardija (ten pat: 647).
6 A. Brckneris Sduvi knygel vadina 1562 m. vokiei kalba paraytu H. Maleckio laikeliu (Brckner 1904: 48). Tiesa, tok pat neigiam vertinim jis pateikia ir apie Agend. Neigiamai jis vertino ir J. Maleckio veikal, kuriame vietoj prsik posaki ir odi parayti rus kalbos atitikmenys (ten pat: 80; plg. BRM II 200). 7 Vliau G. Beresneviius pakeit savo vertinim, teigdamas, kad Agendos sudarytojai galjo naudotis Sduvi knygele arba tiesiogine informacija i parapij (Beresneviius 2004: 177); plg. Antonio Mierzyskio teigin, kad Sduvi knygel galjo bti sukurta pagal doniesienia (zaginione?) duchownych sambijskich oryginalne <> (Mierzyski 1900: 78). 8 Pteris mitas jos autoriumi teig buvus J. Maleck (mitas 2004: 109, 112). Jis, matyt, rmsi Carlo Christiano Clemeno teiginiu (plg. LM II 313), kad Sduvi knygel 1551 m. pirm kart ileisto J.Maleckio veikalo apie prs ir kit taut religij pagrindas. I. Lukaits teigimu, tam takos turjo J.Maleckio laiko Sabinui ankstesnis spausdintinio leidinio pasirodymas nei Sduvi knygels (BRM II 200). 9 A. Bezzenbergeris man, kad ne tik spausdintiniai, bet ir rankratiniai Sduvi knygels variantai yra H. Maleckio veikalai (Bezzenberger 1878: 124).

174

Tok spjim atmet W. Mannhardtas (1936: 306307). Jis argumentuotai rod, kad H. Maleckis tik ileido iki tol keliais nuoraais paplitus neinomo autoriaus veikal. I ties H. Maleckis knygos pratarmje kreipiasi tris Karaliauiaus burmistrus, nordamas jiems praneti, kad para veikal, idant papasakot apie seniau garbintus prs, kuri, sduvi bei lyvi dievus ir jiems skirtas juokingas apeigas (plg. Vyniauskait 1994: 25). Iki W. Mannhardto studijos Letto-Preussische Gtterlehre (1936) ileidimo buvo manoma, kad Sduvi knygel para evangelik vyskupai: (Sembos) Georgas Polencas (Georgius a Polentis)10, (Pameds) Erhardas von Queis (mir 1529m. rugsjo mn.) ir jo pareigas perms vyskupas (nuo 1530 m.) bei hercogo Albrechto pamokslininkas Paulius Speratas (Paulus Speratus plaiau apie j r. MP I 682) (plg. M. Praetorijaus nuomon MP III 469). Jie 15261529 m. vizitavo savo parapijas ir surinko mediag apie senj vizituojamj tikjim (plg. Mierzyski 1900:76), visus spdius ir tikybinius nuostatus apibendrin veikale Episcoporum Prussie Pomesaniensis atque Sambiensis Constitutiones Synodales (1530), dar vadinamame Agenda ecclesiastica. Pasak I. Lukaits, pirmoji dokumentuose paminta vizitacija vyko 1530 m. (BRM II 123). Tuomet buvo aplankytos Medinavos ir Vargi vietovs. Vyskupus lydjo atuoni (?) mons, kurie arba vienas i dviej mint vyskup galjo urayti moni jiems pasakojamus faktus apie senj prs tikjim, iki tol puoseljam kai kuri vietini gyventoj. Manoma, kad Constitutiones synodales, arba Agendos, veikalo, kuriame pateikiami nauji nuostatai banyioms, prakalb para vyskupas P. Speratas. A. Mierzyskis teig, kad j para Polencas ir Speratas (Mierzyski 1900: 76). Kaip tik joje ir minimi prs tebegarbinami dievai. W. Mannhardto nuomone, i vyskup vizitacijos metu surinkta mediaga apie prs tikjim buvo pagrindas paruoti praneim, pavadint Sudauerbchlein (Mannhardt 1936: 228235). Dl G. Polenco ir P. Sperato apvelgiamo veikalo autorysts btina pabrti ir dar vien, sptina, itin svarb fakt. Manoma, kad veikalo sukrim reikia sieti su pagonikosios S e m b o s krikioninimu, mat jau Erazmas Stela veikale De Borussiae antiquitatibus (1518) teig, kad btent sduviai pasiymjo ypatingu religingumu, taip isiskirdami i kaimynini taut (Stela 2004: 58; plg. Beresneviius 2004: 180). Jei tai buvo vienintel veikalo atsiradimo prieastis (kad taip nebuvo, r. poskyr Veikalo sukrimo aplinkybs, paskirtis, datavimas), jis turjo bti sukurtas Sembos, o ne Pameds vyskupo ratinje, t. y. autoryst turtume skirti G. Polencui (plg. Tppen 1853: 212), o ne P. Speratui. Pastarasis inias rinko i savo vyskupijos Pameds, kuri nuo Sduvi kampo skyr net dvi Prsijos sritys: Pagud ir Varm. Anksiau P.Sperato autoryste yra suabejojs Vladas Gobis (LM III 154), teigs, kad, rengdamas Agend, Pameds vyskupas jau turjo nagrinjam rankrat (plg. C. C.Clemeno teigin, kad Sduvi knygel buvo panaudota prs Agendos pratarmje), t. y. jis nra jo autorius, o tik vartotojas (LM II 313).
10

Plaiau io dvasininko biografinius faktus r. Bagdanaviius 1994a: 136137, 144.

175

A. Mierzyskis ivardija, kas naudojosi ir savo darbuose rmsi Agenda ecclesiastica ir nagrinjamu veikalu (Mierzyski 1900: 7778): J. Maleckis*11 De sacrificiis et idololatria veterum Borussorum, Livonum, aliarumque vicinarum gentium (epistola ad Georgium Sabinum) (1551)12 mini trylika sduvi diev (plg. BRM II203), t. y. ivardijami dar trij diev vardai, kuri n r a 1530 met Prsijos Pameds ir Sembos Vyskup sinodo nutarimuose, nors nepamintas Suaixtix, raytas antruoju minto veikalo diev srae. domu, kad n e a t i t i n k a ir diev, ivardijam abiejuose iuose veikaluose, s e k a. I. Lukaits teigimu, jis daugel fakt i Sduvi knygels perm, bet kai k ir praleido (Lukait 1999: 179). Celestinas Mislenta knygoje Manuale Pruthenicum seu Repetitio corporis doctrinae ecclesiarum Pruthenicarum (1626) apra oio aukojimo apeigas (z tej Agedy wypisa dosowne ofiar koza <>) (dar r. Mannhard 1936: 234). Johannesas Behmas, Karaliauiaus universiteto teologijos profesorius, leidinyje De statu Borussiae ecclesiastico et civili (1644) remiasi Agenda ecclesiastica prakalba (= Sduvi knygele). Ch. Hartknochas, rmsis 1530 m. Agendos leidimu, veikale Alt und neues Preussen oder preussicher Historien zwei Teile (1684) nepateikia romnik diev vard atitikmen. J.Maleckio snus, Karaliauiaus universiteto teologijos ir hebraistikos profesorius H. Maleckis*, pasak A. Mierzyskio, papilds savo tvo veikal (r. 12 ina) iki tol neinoma faktografine mediaga (Mierzyski 1900: 78). Remiantis A. Mierzyskio atlikta analize, galima konstatuoti, kad nagrinjamo veikalo struktrinis vertinimas labai vairavo. Net pasitaiko darb, kuriuose teigiama, kad Sduvi knygel ir Agenda ecclesiastica yra to paties krinio dalys (tiksliau, pirmoji antrosios dalis) tai ypa akivaizdu A. Mierzyskio nagrinjamo veikalo aprauose (plg. Mierzyski 1900: 7677; dar r. Kregdys 2008: 50, 1 inaa), nors daug anksiau panai nuomon yra dsts M. Praetorijus (MP III 469). Sduvi knygel jis vertino kaip vlyv Agenda ecclesiastica bei J. Maleckio tuo paiu veikalu paremt Libellus etc. (r. aukiau) jo snaus H. Maleckio papildym, t.y. jo 1560m. (ar tru11 vaigdute paymti autoriai, kurie, remiantis A. Mierzyskio atlikta analize, naudojosi ir Sduvi knygele, o ne vien tik Agenda ecclesiastica. Pastarj krin jis traktuoja kaip pagrindin veikal sduvi religijai painti. Minta analiz paremta diev skaiiaus paminjimo skirtinguose altiniuose aptarimu. Sduvi knygelje ivardyta daugiau nei deimt diev, aprayt 1530 m. Vyskup sinodo nutarimuose Occopirmus (lo. Saturnus) pirmasis dangaus ir vaigdi dievas, Suaixtix (lo. Sol) viesos dievas, Ausschauts (lo. Aesculapius) luoj, ligotj, sveikj dievas, Autrympus (lo. Neptunus) jr ir mari dievas, Potrympus (lo. Castor) tekani vanden dievas, Bardoayts (lo. Pollux) laiv dievas, Piluunytis (lo. Ceres) gausina ir pripildo kluonus, Parcuns (lo. Juppiter) griaustinio, aibo ir lietaus dievas, Peccols (lo. Pluto) pragaro ir tamsos dievas, Poccols (lo. Furiae) piktosios dvasios (BRM II 160; plg. Beresneviius 2004: 176), t. y. pateikiami dar keturi diev vardai: Pergubrius (var. Pergrubrius, Pergrubius) augina lapus ir ol, Putscaetus (var. Puschkayts) ems dievas po ventuoju eivamediu, Barstuccae maieji mogeliai, Markopele (var. Marcopelae) ems mons (BRM II 144). 12 Antruoju io veikalo jau atskira knygele leidimu (1563) rpinosi jo snus H. Maleckis (LM III92; Mannhardt 1936: 288289; BRM II 200). Jis iek tiek praplt tvo rankrat ir j redagavo (BRM II 200). Ilgainiui buvo ileisti dar keli J. Maleckio veikalo leidiniai, plg. Joannes Maeletius. Libellus de sacrificiis etc., Regiomonti, 1573 (Lukait 1999: 180).

176

put anksiau)13 ileist knyg antrasis jo veikalo leidimas pasirod 1564 m. (pirmojo varianto kopija). Btent A. M i e r z y s k i s neva H. Maleckio parayt veikal Warhafftige beschreybung der Sudawen auff Samlandt sambt ihren Bockheyligen vnnd Ceremonien p a v a d i n o S d u v i k n y g e l e (!) (Mierzyski 1900:78). A. Mierzyskis teigia, kad 1530 m. Agenda ecclesiatica buvo papildyta nauja dvasinink informacija (ten pat), mat H. Maleckio diev ivardijimo sekoje velgia senojo altinio 1530 m. Vyskup sinodo nutarim identikos diev sekos papildym naujais keturiais, t. y. i pirminio altinio perkelta pirm ei diev autentika seka: 1) Ockopirnus, d. gott des himels und der erde; 2) Schwaytestiks d. g. des lichtes; 3) Auschlauis (sic) d. g. der gebrechen, der kranken und gesunden (!); 4) Antrimpus d. g. des mehrs unn der See; 5) Protrympus (sic) d. g. der fliessenden wasser; 6)Gardoayts der Schiff Gott. Maesnis diev skaiius motyvuojamas H.Maleckio turtos Sduvi knygels prasta kopija, kurioje ar dl nepilno teksto, t. y. lakn, ar dl rankraio netinkamo perraymo jie ir nebuvo minimi (plg. Mierzyski 1895: 184186; dar plg. Mannhardt 1936: 236). Agenda ecclesiastica (1530 m. veikalas yra perraytas Boltzo; dar r. Kregdys 2008: 50, 3 inaa) minim fakt autoritetingesnis vertinimas, pasak A. Mierzyskio, nulemtas inomo altinio, buvusio pagrindu raant veikal, Collatio Episcopi Varmiensis (1418)14 citavimas (Mierzyski 1900: 78). iuo altiniu rmsi ir Simonas Grunau jis netgi ikraipo kai kuriuos faktus: dievyb Natrimpe pakeistas Potrympo. Toki neatitikim Vyskup sinodo nutarimuose nra. H. Maleckiui priskiriamos autorysts vaisius Sduvi knygel, remiantis J.Sembrzyckio (1888: 632, 644) ir A. Mierzyskio (1900: 7879) hipoteze, paremtas neinom Sembos ventik praneimais (galbt neilikusiais), kuri pateikiam informacij reikt vertinti labai atsargiai, t. y. ji nra tokia patikima, kokia pateikiama Agendoje. Remiantis W. Mannhardto teiginiu den Originalbericht kennen zu lernen, auf welchen die beiden Landesbischfe ihre Aussage grndeten (Mannhardt 1936: 235, dar plg. 265), t. y. remiasi originaliu altiniu, kuriuo grindia savo samprotavimus, galima atsargiai spti Agenda ecclesiastica esant vlesn veikal nei Sduvi knygel, kuri buvo vienas altini rengiant Agend. Jis atmeta J. Sembrzyckio ir juo sekusio A. Mierzyskio teiginius apie H. Maleckio autorysts patikimum, j perinterpretuodamas kaip s a v a r a n k i k o a l t i n i o (t. y. Sduvi knygels) ileidim j iek tiek perdirbant ir papildant (ten pat: 236). I. Lukait, remdamasi iki ms dien ilikusi XVI a. veikal stilistine ir faktologine mediaga, spja, kad perraai t r a d a u g p l a t e s n i o n e i n o m o v e i k a l o n e d i d e l i f r a g m e n t a i (BRM II 123). Taigi, apibendrinant iuos svarstymus, galima pritarti I. Lukaitei, teigianiai, kad Sduvi knygels netgi spjamo autoriaus nustatyti negalima (BRM II 123).
Aleksanderis Brckneris teigia, kad knyga pasirod 1562 m. (Brckner 1904: 47). Pasak A. Brcknerio, tai pats seniausias altinis, kuriame minimi prs dievai (Brckner 1904: 47) (iskyrus Curche paminjim 1249 m. Kristburgo taikos sutartyje apie i dievyb plaiau r. 2009: 247318).
13 14

177

Veikalo sukrimo aplinkybs, paskirtis, datavimas Manoma, kad Sduvi knygels sukrimas nebuvo atsitiktinis, t. y., kaip ir daugelis to laikotarpio knyg, ji buvo usakomojo pobdio. Veikalo paraym galjo finansuoti Brandenburgo hercogas Albrechtas (14901568), paskutinis Kryiuoi ordino magistras, 1525 m. pasiskelbs pirmuoju Prsijos kunigaikiu, reorganizavs al pagal pasaulietins valstybs model (plg. Sembrzycki 1888: 629), t. y. perjs reformacijos alinink pus. Vienas jo deklaruot prioritet naujoji Liuterio krikionyb. Remiantis iuo teiginiu yra ikelta hipotez, neva nagrinjamas veikalas buvo paraytas didaktiniais tikslais norint supaindinti Prsijos dvasininkus su prastuomenje vis dar pasitaikaniais pagonybs reliktais, mat, Ambraziejaus Jonyno nuomone, pagonybs apraikos veikalo krimo metu buvo dar labai gyvos ypa daug j buvo Semboje (Jonynas 1984: 64; plg. BRM II 33; Staneviius 1967: 604)15. Itin vertingas I. Lukaits spjimas dl rankraio paraymo motyv, sietin ir su veikalo datavimu (BRM II 123). Teigiama, kad veikalas galjo bti sukurtas anksiausiai 1520 m., vliausiai 1530 m. (plg. C. C. Clemeno teigin (LM II 313), kad Sduvi knygels paraymas datuotinas 1526 m.), mat 1525 m. gruodio 10 d. Valdanij luom atstov susirinkime patvirtintuose Prsijos kunigaiktysts krato valdymo nuostatuose apie oio aukojim kalbama kaip apie plaiai inom dalyk, t. y. galjo bti pasinaudota apraomuoju veikalu. Be to, I. Lukaits teigimu, nagrinjant Sduvi knygels stiliaus ypatybes, kai k galima pasakyti ir apie menam rankraio autori veikale nra neigiamo apraomos informacijos vertinimo (BRM II 123). Paraymo stilius r e n e s a n s i n i s. Dl to daroma ivada, kad Sduvi knygels paraymo motyvas p a i n t i n i sn a r a t y v i n i s, t. y. ji n e g a l i b t i vertinama kaip v i z i t a c i j o s m e d i a g a, plg. iki iol vyraujani prieing nuomon apie veikalo sukrim per vizitacijas sukauptos informacijos pagrindu (Usaiovait 2005: 34; Balsys 2006: 83). Vizitacijos
Vytauto Maiulio teigimu, Semboje XVI a. dar gyveno prs, kalbjusi ir supratusi tik prsikai (Maiulis 1966: 24). Norint suvokietinti Sembos gyventojus, buvo ileisti trys prs katekizmai (1545, 1561), parayti Sembai bdingu dialektu. 1545 m. Katekizmo autorius teigia, kad sduviai, nors ir neka iurktesne kalba nei vietiniai prsai, supranta visus prsikus odius (Brckner 1904: 29). Kelia tam tikr mini taip pat gyventoj skaiius ir j gentin sankloda Semboje, nes yra pagrindo teigti, kad minti veikalai turi atspindti itin daug sduvi leksinio substrato, mat i vietov i seno buvo labai menkai apgyventa vos 2000 vietini gyventoj, o persiklli jotvingi (j gentis apskritai buvo pati gausiausia owmiaski 1989: 62) bta 3100. Be to, nevertt pamirti ir Petro Dusburgieio minimo fakto, kad sduviai i vis prs geni buv patys turtingiausi (Vyniauskait 1994: 10; plg. S.Grunau pateikiam informacij BRM II 98) remiantis E. Stelos (2004: 48) pasakojimu ir vlesniais altiniais, galima teigti, kad sduviai vertsi gintaro prekyba (dar r. MP I 683684; Lukait 1999:179; Karalinas 2005: 72) ir galingiausi (Stela 2004: 4142, 49; BRM II 311), t.y. j i e g a l j o l e m t i n e t i k e k o n o m i n i u s, b e t i r k u l t r i n i u s p o k y i u s. Taip pat pabrtina, kad pirmojo prs katekizmo pratarmje teigiama, jog Semba tikrasis prsikasis kampas (plg. Klusis, Stundia 1995: 3637; r. poskyr Faktografins mediagos etnins priklausomybs problematika).
15

178

tikslas, pasak hipotezs autors, surinkti duomenis, kuriais remiantis bt skiriamos bausms, o minimi pagonybs reliktai visikai sunaikinti. Dl i prieasi itin kritikai turt bti vertintinas A. Jonyno teiginys, neva Sduvi knygel skirta suaktyvinti krikionikj tikjim liaudyje (Jonynas (1984: 6365). Galima daryti prielaid, kad ji skirta ir v e n t i k a m s (jiems buvo parengta Agenda ecclesiastica (!); plg. Sembrzycki 1888: 630), ir k i l m i n g i e s i e m s (plg. Mannhardt 1936: 238), o ne prastuomenei, kuri tuo metu jau buvo paversta baudiauninkais ir banyiose sekmadieniais dalyvaujant vertjams buvo supaindinama su naujosios religijos dogmomis (plg. Maiulis 1966: 23; Mannhardt 1936: 161; Lukait 1999: 185). Faktografins mediagos etnins priklausomybs problematika Iki iol nagrinjamo veikalo mitologiniai elementai aikinami kaip sduvi, arba jotvingi. Todl pravartu atlikti geografin vietovi, kurias vizitavo mintieji vyskupai, apvalg. Manoma, kad prs vardu iki XIII a. vadinosi tik Paguds gyventojai (Bga III 120; Maiulis 1966: 15). Tradicija visas Prsijos emes (Kulmas, Pamed, Pagud, Liubavas, Varm, Notanga, Semba, Barta, Galinda, Sduva, arba Jotva, Nadruva, Skalva, Sasna) vadinti prs gyvenamomis emmis prasidjo nuo P. Dusburgieio veikalo sukrimo. Nuo XIII a. visi kryiuoi nukariauti baltai, gyven tarp Vyslos emupio ir Nemuno (Skalva, iaurin Jotva (Sduva), Nadruva), j pai imti vadinti prsais, o nuo XVI a. vis kit srii gyventojai (Maiulis 1966: 20). Mintina, kad 1236 m. kryiuoiai nukariauja Pameds srit, o 1257 m. Semb, j, iaurs vakarin dal, numalin Didj prs sukilim, 1283 m. perkl 1600 sduvi i itin iauriai nusiaubtos Sduvos. P. Dusburgieio teigimu, iam perklimui vadovavo magistras Konradas von Thierbergas (Dusburgietis 2005: 256257, 262, 274; BRM II 124). Bta ir antrojo sduvi persiklimo etapo, mat P. Dusburgietis mini, kad dar 1500 moni buvo perkelta Kimenavos sduvi vado kilmingojo Gedto16 (Dusburgietis 2005: 275276). Nuo to laiko i Sembos dalis imama vadinti Sduvi kampu (Sudauischer Winkel) (Maiulis 1966: 2325; MP I 683; Dini 2000: 217). ioje vietovje jotvingiai gyveno iki pat XVI a. pabaigos (Brckner 1904: 29). Semboje jie buvo apsigyven trijose vietovse: 1) iaurs vakariniame kampe palei jr (= Sduvi kampas); 2) iauriniame pusiasalio krante palei jr ir Kuri marias (plg. iok (Schaaken) parapijos kaim pavadinimus Sudau, Sudniken); 3) vakarus nuo Karaliauiaus esaniose Medinavos ir Vargi apylinkse (BRM II 124; Lukait 1999: 178). Manoma, kad tuo metu Semboje buvo 2030 sduvi kaim tokius duomenis pateikia Johannas Polianderis 1535 m. laike Casparui Brneriui
16

Apie sduvi genties populiacij plaiau r. owmiaski 1989: 59, 62.

179

(MP I 683; BRM II 168169; Salys 1985: 398). i sritis, net sigaljus Prsijoje reformacijai, garsjo pagonikojo tikjimo reliktais (plg. Staneviius 1967: 604). Taigi susiduriame su dilema: ar Sduvi knygelje minimus mitologinius jotvingiams priskiriamus faktus turtume interpretuoti tik kaip sduviams bdingus ar bendraprsikus, t. y. ar Sembos atvykliai sduviai ts tik jiems bdingus religinius ritualus ir garbino tik savo dievus, ar tai buvo religinio sinkretizmo nulemt apeig ir dievybi, atspindini bendr prsik religij, reikinys? Be to, nevertt pamirti ir iskirtinio sduvi genties, kaip senosios religijos pagrindini ipainj ir puoseltoj, vertinimo, plg. E. Stelos teigin, prieing S.Grunau, kad Vaidevutis, atliks prs religin reform, remiasi sduvi yni autoritetu (Stela 2004: 58; plaiau r. Bagdanaviius 1994a: 111), t. y. suponuojama autochton tikjimo tsa, o pagal S. Grunau atvykli primesta (plg. BRM II 22). ios problemos svarb yra idsts N. Vlius (LM III 428; BRM II 125). Pritardamas W. Mannhardtui, nagrinjam veikal jis traktuoja kaip pirmin altin, o ne H. Maleckio krin (Vlius 1983: 6061, 155, 1987: 15); jis daro ilyg, kad Sduvi knygel yra n e p r s , bet sduvi diev ir paproi apraas. domu, kad jis ir dl io teiginio nebuvo tikras. N. Vlius spjo, jog XVI a. sduviai galjo bti patyr didel kit prs geni kultrin tak, mat Semboje gyveno jau apie 300 met. Taip pat neatmetama galimyb, kad veikalo autorius (ar autoriai!) patys neskyr sduvi ir kit prs geni tikjimo relikt, todl religijos dalykai galjo bti sinkretizuoti, plg. aukojimo dievybei Bardaiiui apra, kuriame teigiama, kad apibdinami ne tik sduvi, bet ir t i k r j p r s paproiai. Panai N. Vliaus nuomon idst ir I. Lukait (1999: 178, 180; BRM II 124; MP III 739). Ji yra linkusi manyti, kad veikale apraomi vykiai ir tradicijos buvo XVI a. pradios Semboje ufiksuoti senojo sduvi, vakar balt genties, itremtos i savo tvonijos, tikjimo reliktai. Atrodyt, kad tok spjim ne taip sunku paremti gana patikimais argumentais. Manoma, kad XVI a. Semboje gyven sduviai dar labai skyrsi nuo kit prs geni ir gyveno izoliuotai, t. y. nesituok su svetim geni atstovais (J. Polianderio informacija i minto 1535 m. laiko Salys 1985: 398; BRM II 172173; Lukait 1999: 179), kalbjo sava kalba17, gyveno udar gyvenim (BRM II 124) tai i dalies nulemta jiems pavestos gintaro rinkimo veiklos, kuri buvo Ordino ir vyskupo monopolija, t. y. sduvi gyvenami kaimai buvo udari dl siekio apsaugoti gintaro patekim kitas rankas (plg. Lukait 1999: 179). Vis dlto tenka koreguoti tokius N.Vliaus ir I. Lukaits teiginius, mat tai suponuoja paties veikalo informacija. Sduvi knygelje labai aikiai teigiama, kad joje minimi dievai buvo garbinami ne tik sduvi, bet ir kit prs geni atstov, plg. jau minto dievo Bardoyts apeig apibdinim: j garbina t i k r i e j i p r s a i, s d u v i a i i r v i s i, kurie su jais plaukia vejoti <> (r. Mannhardt 1936: 322; BRM II 149; Kregdys 2008b: 9697).
io teiginio patikimumu neverta abejoti, mat Sduvi knygelje esantys nevokiki teksto intarpai lingvist priskiriami prs kalbos dialekt paminklams (plg. Maiulis 1966: 30, 1981: 6264).
17

180

Taigi galima spti, kad sduviai, kaip ir tikrieji prsai (remiantis Kazimiero Bgos (RR III 120) ir V. Maiulio (1966: 15) tyrinjimais p a g u d n a i), garbino t pat diev. Veikalo krjas, matyt, tuo metu inojo, kas buvo tikrieji prsai. Taigi toks informacijos pateikimas tik paliudija autori (resp. autorius) labai gerai suvokus prs taut gentin struktr ir kultrin tapatum resp. skirtybes. Visikai tas pat pasakytina ir apie kitas nagrinjamame altinyje minimas dievybes ir apeigas, turinias ssaj ne tik su ryt balt atitinkamais ritualais (oio resp. jauio aukojimas bdingas ir lietuviams (remiantis ir J. Maleckio laike G. Sabinui idstyta informacija; plg. Lukait 1999: 180 r. LE XXI 281) ir garbinamais dievais (remiantis naujaisiais veikale minim dievybi vard kilms aikinimais, plg. Kregdys 2008a, 2008b), bet ir kitomis indoeuropiei tautomis (plg. JBR I 1011). Taigi nra pagrindo tvirtinti, kad sduviai galjo pasiymti kokia ypatinga religine sistema nuo kit vakar ir / ar ryt balt. Todl galima kelti hipotez, kad Sduvi knygel yra vakar balt geni sinkretizuot religini apeig (galbt ir etnokultrini motyv) altinis.

Ivados 1. Sduvi knygels perraai (A, B, C, D, E, , F, G, H, J, K) yra pirmins resp. autentikos informacijos, pateikiamos perspauduose (a, b, c, d, e) atvilgiu, altinis. Vertingiausias yra A perraas. 2. Krinio paraymo motyvas paintinis-naratyvinis. Veikalas vertintinas ne kaip vizitacijos mediaga, bet daug platesnio renesansins stilistikos neinomo veikalo nedidelis fragmentas, todl nesietinas su Agenda ir jos autoriais. 3. Veikalas galt bti traktuojamas kaip vakar balt geni ne tik sduvi(!) sinkretizuot religini apeig, galbt ir etnokultrini motyv, altinis.
ALTINIAI ir SUTRUMPINIMAI
Balt religijos ir mitologijos altiniai, t. 2: XVI amius, sudar Norbertas Vlius, Vilnius, 2001. Bga (RR) Kazimieras Bga. Rinktiniai ratai, t. 3, sudar Zigmas Zinkeviius, Vilnius, 1961. JBR Jonas Balys. Ratai, t. 1, pareng Rita Repien, Vilnius, 1998. LE Lietuvi enciklopedija, t. XXI, redagavo Juozas Girnius, Bostonas, 1960. LM Lietuvi mitologija, t. 2, sudar Norbertas Vlius, Vilnius, 1997, t. 3, sudar Norbertas Vlius ir Gintaras Beresneviius, Vilnius, 2003. LMAGBR Lenkijos moksl akademijos Gdansko bibliotekos Rankrai skyrius MP Matas Pretorijus. Prsijos domybs, arba Prsijos regykla, pareng Ing Lukait, t. 1, Vilnius, 1999, t. 2, 2004, t. 3, 2006. lp. lapas resp. puslapis mkrf. mikrofilmas BRM

181

LITERATRA
Bagdanaviius Vytautas 1994a. Aukojimas Prsuose eioliktojo imtmeio pradioje, kn.: Prsijos kultra, sudar Gintaras Beresneviius, Ignas Narbutas, Vilnius, p. 119148. Bagdanaviius Vytautas 1994b. Sduvi religijos klausimas, kn.: Prsijos kultra, sudar Gintaras Beresneviius, Ignas Narbutas, Vilnius, p. 107118. Balsys Rimantas 2006. Lietuvi ir prs dievai, deivs, dvasios: nuo apeigos iki prietaro, Klaipda. Beresneviius Gintaras 1992. Baltik simboli dinamika, kn.: Senovs balt simboliai, Vilnius, p.4255. Beresneviius Gintaras 2004. Lietuvi religija ir mitologija, Vilnius. Bertuleit Hans 1924. Das Religionswesen der alten Preussen mit litauisch-lettischen Parallelen, in: Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft, Bd. 25, Knigsberg, p. 1029. Bezzenberger Adalbert 1878. Altpreussisches, in: Altpreussische Monatsschrift, Bd. 15, Knigsberg, p. 124129. Brckner Aleksander 1904. Staroytna Litwa. Ludy i bogi, Warszawa. Dini Pietro Umberto 2000. Balt kalbos, Vilnius. Dusburgietis Petras 2005. Prsijos ems kronika, pareng Romas Batra, Vilnius. Jonynas Ambraziejus 1984. Lietuvi folkloristika iki XIX a., Vilnius. Karalinas Simas 2005. Balt praeitis istoriniuose altiniuose, t. 2, Vilnius. Klusis Mikelis, Stundia Bonifacas 1995. Pirmoji prs knyga, Vilnius. Kregdys Rolandas 2008a. Teonim, minim Sduvi knygelje, etimologin analiz dievybi funkcijos, hierarchija: Puschayts, Puschkayts, Res humanitariae, t. 3, p. 4974. Kregdys Rolandas 2008b. Teonim, minim Sduvi knygelje, etimologin analiz dievybi funkcijos, hierarchija: Bardoayts, Gardoayts, Perdoyts, Res humanitariae, t. 4, p. 79106. owmiaski Henryk 1989. Prusy Litwa Krzyaci, Warszawa. Lukait Ing 1999. Reformacija Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje ir Maojoje Lietuvoje, Vilnius. Mannhardt Wilhelm 1936. Letto-Preussische Gtterlehre, Riga. Maiulis Vytautas 1966. Prs kalbos paminklai, t. 1, Vilnius. Maiulis Vytautas 1981. Prs kalbos paminklai, t. 2, Vilnius. Mierzyski Antoni 1895. Der preussische Priester Sicco, in: Arbeiten des 8. archologischen Kongresses in Moskau 1890, Bd. 2, Moskau. Mierzyski Antoni 1900. Romowe, Pozna. Salys Antanas 1985. Ratai, t. 3, redagavo Petras Jonikas, Roma. Sembrzycki Johannes Karol 1888. Die Lycker Erzpriester Johannes und Hieronymus Maletius und des ersteren Brief De Sacrificiis et Idolaria Veterum Borussorum, eine Quelle fr Ostlitauen, in: Altpreussische Monatsschrift, Bd. 25, Knigsberg, p. 629651. Staneviius Simonas 1967. Ratai, vad ir paaikinimus pareng Jurgis Lebedys, Vilnius. Stela Erazmas 2004. Apie Prsijos senybes, Vilnius. mitas Pteris 2004, Latvi mitologija, i latvi k. vert Dainius Razauskas, Vilnius. Toporov Vladimir 2000. Balt mitologijos ir ritualo tyrimai, sudar Nikolai Mikhailov, Vilnius. Tppen Max 1853. Geschichte der Preussischen Historiographie von P. v. Dusburg bis auf K.Schlz, Berlin. Usaiovait Elvyra 2005. Augimo samprata senojoje lietuvi kultroje, Vilnius. Vlius Norbertas 1983. Senovs balt pasaulira, Vilnius. Vlius Norbertas 1987. Chtonikasis lietuvi mitologijos pasaulis, Vilnius. Vyniauskait Angel 1994. Lietuviai IX a.XIX a. vidurio istoriniuose altiniuose, Vilnius. 2009. . Curche: , ; -, , in: Studia Mythologica Slavica, [t.] 12, Ljubljana, p. 247318.

182

YATVIGIAN BOOK AS SOURCE ON THE WESTERN BALTIC RELIGION AND CULTURE: FORMAL ANALYSIS
ROLANDAS KREGDYS Summary In the article one of the most important sources of the Baltic mythology of the 16th century, the Yatvigian book is analyzed. Along with the structural analysis, the bibliographic description of the source is presented. Also possible circumstances of its creation, purpose, dating, problem of authorship, and problematic of the ethnic attribution of the material are separately described. Der vnglaubigen / Sudauer ihrer bock / heiligung mit sambt / andern Ceremonien / so sie tzu brauchen gepflegeth; Der Sudauenn / wourschaity, welcher / Ihren Bock heiliget (this is an original name of the most ancient transcription of the source) has been repeatedly discussed by many authors belonging to different epochs and research disciplines (A. Bezzenberger, J. K. Sembrzycki, H. Bertuleit, etc.). Dating and structural typology of the source, and possible authorship received diverse interpretations. The most valuable analysis of the source in question was carried out by Wilhelm Mannhardt. Subsequently, it was essentially explicated by Lithuanian scientists Norbertas Vlius and Ing Lukait. On the basis of hypotheses put forward by them it is possible and necessary to once again reconsider the available facts and propose different explanation of the actual material and structural typology of the source. Thus, it is possible to define the purpose of this article as analysis of the above-mentioned problems. The section of the article addressing the bibliographic inventory is also very important, since it will help the future researchers to avoid factual mistakes which until now seem to be particularly frequent. According to the results of the analysis, it is possible to cautiously conclude that Yatvigian book should not be regarded as materials of the Episcopal inspection (therefore it should not be related with Agenda and its authors), but as an odd fragment of the more extensive source, written adhering to the Renaissance stylistics. The work could be regarded as the source of the religious practices and beliefs of the Western Balts. Gauta 2009-10-05

183