Reklamos Internete Formos Ir Ju Panaudojimo Galimybes Elektroniniu Sprendimu Centro Pavyzdziu

REKLAMOS INTERNETE FORMOS IR J PANAUDOJIMO
GALIMYBS ELEKTRONINI SPRENDIM CENTRO PAVYZDIU

Bakalauro darbas
SERRES, 2010
TURINYS
SERRES, 2010..........................................................................................................................................1
LENTELI SRAAS.........................................................................................................................2
ANGA...................................................................................................................................................5
1. REKLAMOS INTERNETE TEORINIAI ASPEKTAI........................................................................6
1.1. Marketingo komunikacij galimybs Internete..............................................................................6
1.2. Reklamos Internete tikslai ir atliekamos funkcijos........................................................................9
1.3. Reklamos Internete ir tradicinje aplinkoje palyginimas.............................................................12
INTERETAS...................................................................................................................................13
1.4. Pagrindins reklamos Internete formos bei j privalumai ir trkumai.........................................16
1.4.1. Reklama Interneto svetainse................................................................................................17
1.4.2. Reklaminiai skydeliai............................................................................................................21
1.4.3. Reklama paiekos svetainse................................................................................................29
1.4.4. Nuorodos...............................................................................................................................32
1.4.5. Reklama naujien arba diskusij grupse.............................................................................34
1.4.6. Reklama elektroniniu patu...................................................................................................35
2. REKLAMOS INTERNETE PANAUDOJIMO GALIMYBS LIETUVOJE ELEKTRONINI
SPRENDIM CENTRO PAVYZDIU...............................................................................................39
2.1. Reklamos Internete panaudojimo galimybi Lietuvoje Elektronini sprendim centro
pavyzdiu metodikos pagrindimas......................................................................................................39
2.2. Reklamos Internete panaudojimo galimybi Lietuvoje analiz...................................................41
2.3. Reklamos Internete panaudojimo galimybs Elektronini sprendim centro pavyzdiu........45
2.3.1. Elektronini sprendim centro veiklos apvalga...............................................................46
2.3.2. Elektronini sprendim centro teikiam reklamos Internete paslaug analiz.................46
IVADOS...............................................................................................................................................51
LITERATRA........................................................................................................................................53
Reklamos usakov suskirstymas pagal reklamuojamus preks enklus...............................................57
Svetains.................................................................................................................................................59
Lankytojai...............................................................................................................................................59
Perirta puslapi..................................................................................................................................59
Pasiekimumas..........................................................................................................................................59
LENTELI SRAAS
1 lentel. Reklamos Internete tikslai .13
2 lentel. Reklamos Internete tikslai pagal P.Needham 14
3 lentel. Bendros pagrindini reklamos priemoni charakteristikos ...15
4 lentel. Masini informacini priemoni privalumai ir trkumai .... 17
5 lentel. Interneto svetains funkcijos .21
6 lentel. Reklaminio skydelio tip savybs .27
3
7 lentel. Svarbiausi veiksniai siekiant sukurti efektyv reklamin skydel .29
8 lentel. Reklamini skydeli (angl. banner) privalumai ir trkumai .30
9 lentel. Reklamos paiekos svetainse privalumai ir trkumai .33
10 lentel. Nuorod privalumai ir trkumai .36
11 lentel. Elektroninio pato rys ..39
12 lentel. Reklamos elektroniniu patu privalumai ir trkumai ..39
13 lentel. Realios iniasklaidos kanal reklamos pajamos .44
4
PAVEIKSL SRAAS
1 pav. Tradicinis Vienas-daugeliui komunikacinis modelis ...8

2 pav. Daugelis-daugeliui komunikacijos modelis Internete 10
3 pav. Reklama Internete ..11
4 pav. Reklamos Internete tikslai pagal V.Kerien .13
5 pav. Pagrindins reklamos Internete formos ..20
6 pav. Reklamos svetainje bei Interneto svetains reklamos kitose svetainse modelis 21
7 pav. Interneto svetains reklamins funkcijos ...21
8 pav. Interneto svetains pavyzdys .22
9 pav. Reklamini skydeli tipai ..24
10 pav. Isipleiantys skydeliai (angl. Expand Billboard) ...25
11 pav. Iokantys langai (angl. Pop Under) 25
12 pav. Animuotos usklandos (angl. Floating Ad) .26
13 pav. Iokantys langai (angl. Brand Mark) ..26
14 pav. Reklaminiai puslapiai (angl. Poltergeist) .27
15 pav. Reklamini skydeli tikslai ..28
16 pav. Reklamini skydeli patalpinimo vietos ..29
17 pav. Paiekos sistema Google ..33
18 pav. Nuorodos kitus tinklapius ..34
19 pav. Nuorod patalpinimo vieta Interneto svetainse ..35
20 pav. Interneto vartotoj struktra pagal amiaus grupes .43
21 pav. Pajam dalis pagal iniasklaidos kanalus 45
22. pav. Daniausiai moni pasirenkama reklamos priemon pastaruoju metu ..46
23 pav. Skirting veiklos sektori reklamos priemoni pasirinkimas ..47
5
ANGA
Temos aktualumas, naujumas. Pastaruoju metu situacija verslo aplinkoje keiiasi labai greitai.
Taip pat greitai keiiasi ir iniasklaidos rinka. Vis didesn tak jai daro Internetas, besivystantis tokiu
stulbinamu greiiu, kad tai, kas prie metus buvo didiausia naujov, - iandien jau maai k domina.
Augant Interneto, kaip masinio iniasklaidos kanalo, populiarumui, vis svarbiau tampa kiek
galima daugiau suinoti apie reklamos pasauliniame tinkle galimybes, kadangi reklama Internete
tampa viena i populiariausi reklamos priemoni, ir daugelis reklamos usakov, planuodami savo
reklamines kampanijas, be kit reklamos skleidimo altini, pasirenka Internet.
Reklama Internete Lietuvos rinkoje iuo metu yra taip pat greiiausiai augantis reklamos
sektorius, taiau informacijos apie sektori vis dar trksta. Dl ios prieasties ir btina analizuoti
reklamos Internete principus, naud ir ateities tendencijas.
Darbo objektas reklamos Internete formos.
Darbo tikslas ianalizavus pagrindines reklamos Internete formas, aptarti j panaudojimo
Lietuvoje galimybes Elektronini sprendim centro pavyzdiu.
Darbo udaviniai:
1)
aptarti reklam Internete, kaip vien i marketingo Internete komunikavimo priemoni;
2)
pateikti reklamos Internete ir tradicinje aplinkoje palyginim;
3)
ianalizuoti pagrindines reklamos Internete formas bei pateikti j privalumus ir trkumus;
4)
remiantis Lietuvos iniasklaidos tyrim bendrovi duomenimis, ianalizuoti reklamos

Internete panaudojimo galimybes Lietuvoje;
5)
ianalizavus
tiriamos
mons
vidinius
dokumentus,
vertinti
reklamos
Internete
panaudojimo galimybes Elektronini sprendim centro pavyzdiu.

Darbo metu taikyti metodai:
mokslins literatros analiz;
periodini leidini analiz;
Internetins informacijos altini analiz;
statistini duomen analiz;
konkreios mons vidini duomen analiz.
Darbo rezultatai. Bakalauro baigiamj darb sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje apraomas
Internetas, kaip marketingo komunikacijos kanalas, reklamos Internete tikslai ir atliekamos funkcijos.
Taip pat yra palyginama reklama Internete ir tradicinje aplinkoje bei iskiriamos pagrindins
reklamos Internete formos ir j privalumai bei trkumai.
Antroje dalyje, remiantis antrini duomen analize, atliekama reklamos Internete panaudojimo
galimybi Lietuvoje Elektronini sprendim centro pavyzdiu analiz.
6
1. REKLAMOS INTERNETE TEORINIAI ASPEKTAI
1.1. Marketingo komunikacij galimybs Internete
Dar niekada moderniosios istorijos amiuje n viena sritis nesivyst taip greitai, kaip Internetas
bendravimo ir ryio priemon, t.y. pasaulinis kompiuteri tinklas, skirtas kolektyviniam informacijos
resurs panaudojimui. Per pastarj deimtmet Internetas pakeit daugel verslo srii, net, atrodyt,
taip menkai susijusi su Internetu, kaip aviacija (pigi skrydi oro bendrovs bilietus parduoda tik
Internete ir j rinkos dalis auga kiekvienais metais) ar mamenin prekyba.
Vis daugiau moni pradeda naudoti vien plaiausiai naudojam Interneto priemoni
pasaulin tinkl (angl. World Wide Web), kaip pagrindin komunikacijos priemon kasdieniniame
verslo pasaulyje, kurio dka galima gauti ir keistis informacija su esamais ir potencialiais vartotojais
usienio valstybse ir alies viduje, taip pat paprastai (Sally J.McMillan, 2004).
Prie Interneto, o ypa pasaulinio tinklo (angl. World Wide Web), populiarumo augimo iandien
prisideda ir tai, kad Interneto puslapiai yra patraukls ir lengvai pasiekiami, juose informacija
pateikiama hiperteksto, grafikos, vaizdo bei garso pavidalais. Pasaulinio tinklo, kaip komercins
iniasklaidos priemons, populiarum lemia ir galimyb valdyti informacijos altinius visame
pasaulyje. Dar prie ketverius-penkerius metus Internetas buvo vertinamas pirmiausiai kaip didiul
biblioteka, o svarbiausia jo nauda buvo laikoma pagalba iekant reikalingos informacijos bei prijimas
prie tos informacijos. Dabar Internetas populiariausia kompiuterin aplinka, isiskirianti unikaliais
marketingo bruoais ir atliekantis dvejop vaidmen (5, p. 93):
tai nauja komunikacijos priemon, nepanai tradicines visuomens informavimo

priemones, nes i prigimties yra interaktyvi, lanksti ir berib;
tai globali virtuali elektronin rinka, neturinti joki teritorini ar laikin apribojim, ji
leidia interaktyviai pirkti ir parduoti prekes ir keiia paskirstymo galimybes.
Svarbi Interneto savyb, turinti didel tak tradicins veiklos transformacijai interaktyvumas,
t.y. galimyb valdyti praneimo siuntjo ir gavjo sveik. i galimyb marketingo tikslais, skirtingai
nei tradiciniame marketinge, galima pritaikyti Internete ir pasauliniame tinkle (angl. World Wide Web)
atliekant interaktyvj marketing. Jis isiskiria tuo, kad kompiuteri tinklais galima susisiekti i bet
kurios pasaulio vietos bet kuriuo metu, taip panaikinant bet kokius apribojimus, susijusius su
tradicinmis rinkos vietomis. Jei tradicins marketingo priemons daugiausiai rmsi monologu su
vartotoju, tai komercins paslaugos pasauliniame tinkle sudaro slygas masiniam interaktyviam
dialogui tarp informacijos siuntj ir gavj. Tokiu bdu komunikacijos modelis Vienas daugeliui
virsta modeliu Daugelis daugeliui, kuriame galimi abipusiai informacijos srautai (5, p. 93).
7
Marketingas Internete tai vis pirma Interneto technologij diegimas kasdieninje mons
marketingo veikloje. Interneto naudojimas marketinge monei sukuria daug nauj galimybi ir leidia
pastebimai padidinti veiklos efektyvum. Nuo tada, kai komercins organizacijos gavo galimyb
prisijungti prie Interneto, jos gali savo klientams ir usakovams teikti paios naujausios informacijos
apie prekes ir paslaugas, j kainas, kiekius, pristatymo terminus. Visa tai leidia dirbti gerokai
efektyviau ir pralenkti konkurentus.
Interneto teikiamos galimybs gali bti naudojamos iose mons marketingo funkcijose (5,
p.94):
reklamoje;
ryiuose su visuomene;
vartotoj palaikyme;
pleiant mons infrastruktr pasitelkiant Internet;
didinant pardavimus;
atliekant marketingo tyrimus.
Integruota marketingo komunikacija yra visapusis komunikacijos planas, apimantis reklam,

pardavim skatinim, ryius su visuomene, tiesiogin marketing, asmenin pardavim ir likusi
marketingo komplekso dal skirt informacija maksimaliai veikti tarpininkus. Integruot marketingo
komunikacij apibria kelios svarbios svokos, kurios skiria j nuo tradicinio vienpusio bendravimo
su klientais modelio (5, p. 119).
Vienpus masin komunikacija. Masin komunikacija labai populiari, nes sudaro galimybi
pasiekti plai auditorij. Tradicin masin reklama televizijoje, radijuje ar spaudoje yra Vienas
daugeliui komunikacijos strategija. 1 paveiksle pateikiamas tradicinis tokios marketingo
komunikacijos modelis.
V
Turinys
T reklamos teikjas
V - vartotojas
Priemon
1 pav. Tradicinis Vienas daugeliui komunikacinis modelis

(Verslas ir e-verslas. Integravimas, galimybs, metodai, p. 120)
8
Naujasis Daugelis daugeliui komunikacijos modelis. Per pastaruosius kelerius metus vyko
revoliucini pokyi ir tradicinis poiris komunikacijos priemones pakito. Internetas nauja
komunikacijos priemon, vienijanti daugyb bendr tinkl sujungt kompiuteri.
Atsiradus Internetui ir kitoms technologijoms spariai didja ryys tarp vartotoj ir
reklamuotoj. Vartotojai gali rinkti ir teikti informacij komercinse Interneto svetainse, gali
isirinkti jiems patinkani informacij, bendrauti su kitais vartotojais, lygiai kaip ir su preki bei
paslaug tiekjais. Panaiai ir reklamos teikjai jie gali naudoti informacij gaut i vartotoj
siekdami suskirstyti reklaminius praneimus, segmentuoti auditorij ir palengvinti pasirinkt
informacijos ri bei preki paiek vartotojams. Taip pat jie gali kaupti informacij apie vartotoj
pasirinkim, kad galt patobulinti paslaugas ar prekes.
emiau pavaizduotas naujasis Daugelis daugeliui marketingo komunikacijos modelis
Internetui (r. 2 pav.).
T
T
Turinys
Turinys
Priemon
Turinys
Turinys
V
V
V
T reklamos teikjas
V vartotojas
2 pav. Daugelis daugeliui komunikacijos modelis Internete

(Verslas ir e-verslas. Integravimas, galimybs, metodai, p. 121)
Sudarant komunikavimo plan reikia atminti du pagrindinius principus. Pirma, mon turi
pateikti turinio vert informacijos ir idj iekantiems klientams. Tai sukuria tikjim, kad daugelis
moni iri Internet kaip gigantik bibliotek ir nepriima arogantik arba kyri tinklapi bei
gudrybi. Visose Interneto marketingo komunikacijos ryse turi bti laikomasi ios kultros. Antra,
Internetas kaip marketingo komunikacijos kanalas skiriasi nuo kit, nes klientas nusprendia k
usisakyti kai periri vis mediag. Tai reikia, kad lankytojai renkasi daugybs puslapi keli, nes
jie prieina prie vairi tinklapi, o ne linijin, kai jie mato reklamos serij televizijoje, skaito reklamin
skelbim urnale ar spaudos praneim.
9
Yra daug Internetinio marketingo komunikavimo form tame tarpe ir reklama Internete. Ji yra
labiausiai paplitusi ir inoma Internetinio marketingo komunikavimo priemon (Kenneth C. Laudon,
Carol Guercio Traver, 2003).
Apibendrinant galima teigti, kad reklama Internete tai naujausia, vis dar nestandartine laikoma
marketingo Internete priemon. Spariai pltojantis Interneto technologijoms bei didjant Interneto
vartotoj skaiiui, io tipo reklama gauna vis didesn pagreit ir kasmet uima vis didesn tradicins
reklamos rinkos dal (I.Stasinien, 2004). Sekaniuose poskyriuose didelis dmesys bus skiriamas
reklamos Internete tikslas bei atliekamoms funkcijoms. Be to, bus palyginama reklama Internete ir
tradicinje aplinkoje bei aptariamos pagrindins reklamos Internete formos.
1.2. Reklamos Internete tikslai ir atliekamos funkcijos
Dabartiniame verslo pasaulyje, kai preki gamyba, paslaug teikimas didja arba gali didti
spariau negu gyventoj perkamoji galia, reklama Internete tampa viena efektyviausi bd pritraukti
kuo daugiau vartotoj. Reklama Internete padeda tirti ir formuoti rink. Be to, pasitelkus vairias
reklamos Internete formas galima formuoti vartotoj nuomon, o atsitiktinius vartotojus padaryti
nuolatiniais.
K.erednienkaits nuomone (2005), bendrja prasme reklama yra bet koks vieas praneimas,
kuriuo siekiama padti parduoti arba skatinti pirkti ar nuomoti gamin ar paslaug, propaguoti kok
nors dalyk ar idj arba siekti kitokio reklamos usakovo pageidaujamo poveikio, ir kurio
transliacijos laikas reklamuotojui suteiktas u atitinkam mokest arba pana atlyg. Apibdinti
reklam Internete yra sudtinga, nes kiekvienas autorius (tiek Lietuvos, tiek ir usienio) ar organizacija
pateikia savo variant. iame darbe reklamos Internete apibdinimui pasirinktas R.Zeff ir B.Aronson
apibrimas. Autoriai reklam Internete apibdina, kaip tradicins reklamos ir tiesioginio marketingo
sveika (r. 3 pav.).
Tradicin
reklama
Reklama
internete
Tiesioginis
marketingas
3 pav. Reklama Internete (R.Gatautis, 2003, p.10)

Reklamos Internete tikslai turi iplaukti i bendr visos mons ir marketingo tiksl. Jie turi sietis
su jau priimtinais sprendimais dl mons marketingo strategijos, jos tikslins rinkos, atsivelgti
rinkoje susiklosiusi situacij. R.Gatauio (2003) nuomone, reklamos Internete tikslai yra panas
bendruosius reklamos tikslus. Taiau prie juos nustatant svarbu inoti, kam monei reikalinga reklama
Internete. Reklamos Internete tikslus dauguma autori iskiria vienodai, taiau kai kuri nuomons
10
isiskiria. iame darbe bus pateikiami V.Keriens (2003), D.Chaffey (2000) ir P.Needham (2003)
iskirti pagrindiniai reklamos Internete tikslai.
V.Kerien (2005) iskiria eis reklamos Internete tikslus, kurie pateikiami 4 paveiksle.
REKLAMOS INTERNETE
TIKSLAI
Firmos vaizdio
Reklamos
gerinimas
dinamikumas
Auditorijos
masikumas
Galimyb pasirinkti
Interaktyvus ryys su
Efektyvi prekyba
auditorij
klientu
4 pav. Reklamos Internete tikslai pagal V.Kerien (V.Kerien, 2004)
1)
firmos vaizdio gerinimas. Rimta firma privalo save pristatyti naujomis informacinmis
technologijomis bei paangiomis reklamos priemonmis.
2)
auditorijos masikumas. Internetas spariausiai besipleianti ir masikiausia, neinanti

valstybini sien informacijos priemon, kuri atveria pasaulin rink reklamai ir turi
specifini ypatybi, darani j unikaliu.
3)
galimyb pasirinkti auditorij. iuolaikins informacins technologijos leidia gana tiksliai

nukreipti reklam norim vartotoj ar vartotoj grup. Jau dabar tiek technikai, tiek ir
demografikai galima suskirstyti vartotojus, kurie tinklapius pasirenka iekodami
informacijos, verslo kontakt, pramog ar preki.
4)
interaktyvus ryys su klientu. Galimyb umegzti interaktyv ry su klientu. Tai reikia,

kad manoma ne tik pateikti informacij apie save, bet taip pat suinoti vartotojo nuomon,
pageidavimus, pastabas. Galima kurti ir kurio nors vieno produkto ar vienos kompanijos
gerbj klubus.
5)
efektyvi prekyba. Internetu manoma greitai ir patikimai vykdyti finansinius atsiskaitymus,

pardavinti prekes ir paslaugas, daryti usakymus.
6)
reklamos dinamikumas. Informacijos atnaujinimas nereikalauja dideli snaud, paprasta

nuolat pakeisti ir taip potencialiam klientui pateikti naujausiais inias apie save. Tai yra
daug pigiau nei pakartotin reklama kitose masins informacijos priemonse.
D.Chaffey (2000) iskiria tokius reklamos Internete tikslus, kaip (r. 1 lent.):
1)
poirio formavimas. Reklama, kuri atitinka mons enkl, gali padti informuojant apie
prekin enkl bei formuojant nuostatas apie j.
2)
informacijos pateikimas. Tai tipikas atvejis, kai reklama atveda pagrindin svetain,
kurioje suteikiama daugiau informacijos apie pasilym.
3)
ryi pltojimas. Reklama yra skirta skatinti abipus bendravim tarp vartotojo ir mons.
11
4)
sandris. Jeigu reklama atveda iki pardavjo, pavyzdiui, kelioni agentros svetains ar
Internetinio knygyno, tai reklama yra skirta tam, kad privest tiesiai prie veiksmo
pirkimo. ia yra siekiama tiesioginio atsakymo.
5)
skatinamas sugrimas. Reklama yra skirta priminti apie mon ir jos paslaugas.
1 lentel. Reklamos Internete tikslai (D.Chaffey ir kiti, 2000)
Reklamos Internete tikslai

Poirio formavimas
Informacijos pateikimas
Ryi pltojimas
Sandris
Skatinamas sugrimas
Reklamos tikslo apibdinimas
Vienpus komunikacija;
Informavimas apie enkl ar prek

Detali informacija apie prek ar paslaug;
Komunikacija vyksta vartotojo iniciatyva

Dvipus komunikacija;
Atsakymas gali bti tiek reklamos

paspaudimas, tiek apsikeitimas informacija,
tiek pirkimas
Abipus sveika;
Pardavimai Internete
Tebesitsianti abipus sveika;
Gavjo pasirinkimas
P.Needham orientuodamasis vartotoj, jo apsisprendim sigyti prek ar paslaug, inodamas,

kad kiekvienas vartotojas skirtingai reaguoja reklam Internete bei jos poveik, iskiria penkis
vartotoj orientuotus reklamos Internete tikslus, kaip informavimas, pritraukimas, kontaktas, veiksmas,
ilaikymas. P.Needham iskirti reklamos Internete tikslai pateikiami 2 lentelje (r. p.14).
2 lentel. Reklamos Internete tikslai, pagal P.Needham (R.Gatautis, 2003, p.13)
12
Vartotojo
elgesio etapas
Narytojas
Informavimas
Tikslas
Informuotas narytojas
Informavimo etapo tikslas informuoti apie savo svetain potencialius
lankytojus. iame etape reklamuojamasi tokiose vietose, kur gali lankytis
tikslin auditorija.
Paspaudimas
Informuotas narytojas
Pritraukimas
Pritraukimo etapo tikslas yra pritraukti potencialius klientus mons
Internetin svetain.
Paspaudimas
Kontaktas
Lankytojas
Veiksmas
Lankytojas
Net pritraukus vartotoj svetain darbas dar nra atliktas. Daugel atvej
lankytojai joje teusibna tik kelet sekundi. Reikia lankytoj sudominti.
Pirkjas
Veiksmo etapo tikslas yra toks, kad klientas atlikt js norim veiksm:
pirkim, kontrakto pasiraym ar registracij.
Pirkjas
Ilaikymas
Sugrtantis pirkjas
Ilaikymo etapo tikslas yra toks, kad klientas sugrt svetain dar
kart. Dar svarbesnis yra kliento ilaikymas nei jo pritraukimas. Paprastai
pajamos i pastovi, sugrtani klient sudaro didij dal mons pajam
dal.
Kaip matome, reklama Internete yra labai specifin reklamos priemon, taiau iuo metu, vis
labiau populiarjanti, nes ji gali labai tiksliai apibrti tikslins auditorijos dyd bei nustatyti grtamj
ry (D.Jokubauskas, 2003). Siekiant iskirti pagrindines reklamos Internete savybes, sekaniame
poskyryje bus lyginamos reklama Internete ir tradicinje aplinkoje.
1.3. Reklamos Internete ir tradicinje aplinkoje palyginimas
Internetas, palyginti kaip ir televizija, bei radijas plaiai yra naudojamas kaip reklamos
neiklis. Daugeliu savybi, tame tarpe maa kaina taip pat galimybe pasiekti konkret vartotoj,
techninmis galimybs Internetas pralenkia kitas masines komunikavimo priemones. Multimedijos1
pajgumai taip pat daro teigiam poveik reklamai Internete. Jos dka kompanijos turi galimyb
1
Informacijos pateikimas vairiais pavidalais: tekstu, paveikslais, garsu, animacija
13
pristatyti savo produktus daugiau spalvotais, grafikais formatais, skirtingai nei tradicin reklama
(J.OConnor; E.Galvin, 2001). Taiau reklamos panaudojim Internete vis dar riboja kompiuteri,
modem ir prijimo prie Interneto reikalingumas, taiau Internetins rinkos veikla Internete spariai
progresuoja. Tradicini ir reklamos Internete priemoni pagrindiniai skirtumai, kurie turt bti
paymti tai (R. Gatautis, 2003):
1)
naujoje aplinkoje reklamos kainos sumaja, nes atsiranda daugiau erdvs;
2)
pats vartotojas imasi iniciatyvos dialogui ir tikisi, kad jo konkrets pageidavimai bus
patenkinti;
3)
vartotojo laikas yra brangus, ir laikas skirtas bendravimui su vartotoju bus ribotas;
4)
informacija yra pagrindin vertyb ir jos teikimas yra neabejotinai svarbesnis nei apeliacija
jausmus.
Reklamos kampanija Internete gali bti ymiai efektingesn nei kampanija tradicinje aplinkoje,
nes galima greiiau patalpinti reklam ir prireikus daryti pakeitimus. Kadangi reklama gali nuvesti
vartotoj tiesiai svetain, kur bt suteikiama daugiau informacijos ir interaktyvumo, galima bt
pateikti ymiai informatyvesn ir spdingesn praneim (inut) apie prek ar paslaug.
Reklama Internete yra vertinama pagal tuos paius kriterijus, kurie taikomi klasikins
iniasklaidos reklamai. Pagrindiniai vertinimo kriterijai kontakto kainos ir kokybs lyginimas su
alternatyviomis iniasklaidos priemonmis (V.Krinickis, 2003). Pagrindini reklamos priemoni
palyginimas pagal atskirus parametrus pateikiamas 3 lentelje.
3 lentel. Bendros pagrindini reklamos priemoni charakteristikos (R.Gatautis, 2003, p.9)
Reklamos
priemons
Pasiekiamumas
Pasirenkamumas
Grtama
-sis ryys
Informacijo
s talpumas
Kaina
LAIKRAIAI
URNALAI
RADIJAS
Didelis
Vidutinis
Didelis
Vidutinis
Didelis
Maas
Vidutinis
Vidutinis
Labai maas
Didel
Didel
Maa
TELEVIZIJA
Labai didelis
Maas
Maas
Maa
TIESIOGINIS
PATAS
Maas
Labai
didelis
Didelis
Maas
Maas
Labai
maas
Labai
maas
Vidutinis
Efektyvum
o
vertinimas
Maas
Vidutinis
Labai
maas
Maas
Didelis
Didel
Didelis
INTERETAS
Maas
Didelis
Labai didelis Potencialiai Potencialiai

labai maa labai didelis
R.Gatauio (2003) iskirti kriterijai, kurie apibdina esminius skirtumus tarp vairi reklamos
priemoni (r. 3 lent. p.15) yra tokie, kaip:
1)
pasiekiamumas. Interneto paplitimas geografiniu aspektu lyginant su tradicinmis reklamos

priemonmis kasdien didja. monei, dirbaniai tarptautinje rinkoje, tradicinmis
14
reklamos priemonmis yra sunku pasiekti vartotojus, o Internetas tampa efektyvi
bendravimo priemone su pasauline auditorija. Bet kuri mon, susikrusi savo Internetin
svetain automatikai tampa tarptautine mone, nors ir veikimas tarptautiniu mastu sudaro
tam tikr sunkum, kaip: kalbos barjeras, kain ir valiut skirtumai.
2)
pasirenkamumas. Internetas suteikia daugiau galimybi pasirinkti nei bet kuri kita reklamos
priemon. Pagal nuorodas Internete, vartotojas pats pasirenka reklam pagal savo poreikius.
Kita vertus, reklamuotojas turi Interneto svetain sukurti toki, kuria vartotojas galt
paprastai ir patogiai naudotis. Jos turinys turi pritraukti vartotoj tiek, kad jis kuo ilgiau joje
usibt.
3)
grtamasis ryys. Tradicins reklamos priemons negali suteikti toki dideli grtamojo
ryio (angl. feedback) galimybi. Vartotojas, nordamas pasiekti reklamuotoj ir
pasiteirauti rpim dalyk, turi pasitelkti ne kanalus, kuriais reklamuojama prek, o kitus
bdus (pavyzdiui, telefon ar pat). Tai sudaro daug nepatogum, kai tuo metu Interneto
vartotojas paprasiausiai gali nusisti elektronin laik ir gauti atsakymus klausimus.
4)
informacijos talpumas. Internetas tai neaprpiama erdv. kurti nauj Interneto svetain
yra labai nebrangu. Taip reklamuotojai turi galimyb suteikti isami informacij
vartotojui.
5)
kaina. Palyginti su tradiciniais reklamos bdais, reklamos kaina Internete yra labai maa.
Kiekvienas, beveik nemokamai, gali atsidaryti savo Internetin svetain. Didiausias
reklamos ilaidas sudaro strateginis planavimas, krybinis darbas, gamyba, diegimas bei
technin prieira. Ilaidos krybiniam darbui bei techninei svetains prieirai yra didels,
ir jos priklauso nuo poreiki.
6)
reklamos efektyvumo vertinimas. Internete galima tiksliai nustatyti k pasiek reklama,

kiek moni buvo apsilank svetainje, kiek joje ilgai buvo ir k veik.
Apibendrinant 3 lentel, galima teigti, kad Internetas vis dar yra maai pasiekiama, didel
pasirenkamum bei grtamj ry turinti reklamos priemon. Internete informacijos talpumas
palyginti su kitomis reklamos priemonmis yra labai didelis, kaina yra potencialiai maa, o
efektyvumo vertinimas labai didelis.
Kad sitikintumme, jog reklama Internete i ties skiriasi nuo reklamos tradicinje aplinkoje, 4
lentelje pateikiami pagrindini informacijos priemoni, naudojam reklamai, privalumai ir trkumai
(r. 4 lent.). i lentel sudaryta remiantis R.Gatauio, V.Keriens bei Hairong Li, John D.Leckenby
nuomonmis.
4 lentel. Masini informacini priemoni privalumai ir trkumai
Masins
15
informacijos
priemons
Reklamos privalumai
Reklamos trkumai
TV
Sugebjimas parodyti prekes

gyvenimikose situacijose;
kyri taka greitesnis
sismoninimas;
Pasiekia didel auditorij;
Naudojami tokie efektai, kaip
vaizdas, garsas, judesys.
RADIJAS
URNALAI
Leidia reklamuotojui pasirinkti

dienos arba savaits laik;
Kopija gali daryti poveik
klausytojo nuotaikai arba
vaizduotei;
ema kaina;
Nukreipta iskirtin publik.
Silo unikalias galimybes
demografikai ir psichologikai
segmentuoti rinkas;
Reklamos gali bti pervelgtos ir
istudijuotos laisvalaikiu. Didel
poveik galima pasiekti graia
grafika, ikalba ir informatyvumu;
Reklama aiki, gali pateikti
sudting informacij.
LAIKRAIAI
Vartotojas daniausiai pats ieko

tam tikros informacijos, kai yra
pasirengs pirkti;
Portatyvus (patogus neiotis)
formatas.
Reklamos danumas tampa

raktimi irovams;
Nuolat auganios kainos;
Reklamos laikas parduodamas
multiprograminiais paketais;
Televizijos danai reikalauja
tam tikr sipareigojim visa
tai varo reklamos taktikos
lankstum;
Reklama bna trumpa;
Sunku perteikti sudting
informacij.
Klausytoj ratas ribotas, sunku
nustatyti socialines-ekonomines
j grupes;
Daugelio radijo stoi pobdis
panaus;
Nra vaizdo;
Trumpas transliacijos laikas;
Sunku pateikti sudting
informacij.
Skaitytojai patys kontroliuoja
reklamos plitim. Jie gali tiesiog
ignoruoti reklamines
kompanijas, ypa nauj
produkt;
Sunku naudoti laiko pasirinkimo
aspektus;
Palyginti aukta kaina;
Konkuruojama dl dmesio su
kitais urnalais.
Demografinio pasirinkimo
trkumas: nepaisant padidjusio
pasidalijimo tam tikras sritis,
dauguma rink turi tik vien
laikrat;
Didel kaina dideliems
formatams;
emos kokybs reprodukcijos,
prastos spalvos arba j
nebuvimas.
4 lentels tsinys kitame puslapyje
4 lentels tsinys
Masins
informacijos
priemons
Reklamos privalumai
Reklamos trkumai
16
INTERNETAS
Jei tik reikia, reklama dirbs 24h

per par, 365 paras per metus.
Reklamos kaina nepriklauso nuo
auditorijos fizins buvimo vietos;
Reklama pirmiausia pasiekiama dl
susidomjimo turiniu, todl rinkos
segmentacijos galimyb yra gana
aukta;
Su klientu sukuriamas tiesioginis
ryys;
Multimedijos priemoni dka
reklama tampa ivaizdesn ir labiau
patraukia dmes;
Reklam ir jos turin galima
atnaujinti, papildyti ar pakeisti bet
kuriuo paros metu, todl vartotojas
visada gauna viei informacij;
Reklamos atsakymai (paspaudim
skaiius) ir rezultatai (tinklapio
irtoj skaiius) gali bti ikart
nustatyti.
Primygtinai brukami
iokantys (angl. pop-up)
reklaminiai skydeliai tikra
raktis lankytojams;
Reklamoms suku naudoti laiko
pasirinkimo aspektus: lankytojui
i JAV tai gali bti rytas, o
lietuviui jau popiet.
Remiantis skirting autori nuomone, galima teigti, kad, vis pirma Internetas turi didesnes
galimybes nei kitos iniasklaidos priemon. iais laikais tiek mons (nepriklausomai nuo jos dydio),
tiek ir kiekvienas asmuo gali turti ir ilaikyti svetain Internete. Tai pigiau nei reklama televizijoje,
radijuje, ar laikraiuose. Be to, j galima dinamikai keisti, papidyti, atnaujinti. Reklamos Internete
vairiapusikumas taip pat yra didiulis. Ji gali bti pateikta kartu su garsu, vaizdu, tekstu (Jagdish N.
Sheth and others, 2001). Kita vertus, Internetas yra globalus tinklas. Tinkle dt informacij galima
surasti greitai i bet kurio pasaulio tako. Taiau vis dar atsiranda ir toki moni, kuri nuomone
reklama Internete yra neefektyvi. Nereikia pamirti, jog ir kitose iniasklaidos priemonse reklama
sunkiai pastebima, kad jos poveikis kuo toliau, tuo darosi maesnis, nes mons pripranta prie jos,
pranta jos nematyti, taiau i ties problema slypi kitur: nelabai mokama pasinaudoti Interneto
teikiamais privalumais (D.Jokubauskas, 2003).
iame poskyryje reklama Internete buvo lyginama su tradicinmis reklamos priemonmis bei
iskiriami j pranaumai bei trkumai, kuriuos savo darbuose pateik tiek usienio, tiek ir lietuvi
autoriai. Sekaniame poskyryje bus gilinamasi reklamos Internete formas bei j panaudojimo
galimybes.
1.4. Pagrindins reklamos Internete formos bei j privalumai ir trkumai
Internetas yra tinkama vieta bet kokio tipo reklamai. Interneto reklamai neretai yra priskiriamos
Interneto svetains, j registravimas paiekos sistemose, vairs informaciniai straipsniai ir kiti
17
reklamos objektai. Prie penket met reklama Internete buvo siejama tik su reklaminiais skydeliais.
Tuo metu standartini 468x60 tipo reklamini skydeli Internete retkariais pasitaikydavo kitoki
imatavim, taiau tuo reklamos Internete formos ir apsiribodavo. Spartaus technologij pltros dka,
iandien reklama Internete pasiymi itin gausiu form spektru (I.Stasinien, 2004).
Naujos reklamos Internete formos tapo pagrindiniu veiksniu, kuris pastaraisiais metais visame
pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, lm spart reklamos Internete populiarjim (D.Talijnas, 2004).
Pagrindins reklamos Internete formos pateikiamos 5 paveiksle.
PAGRINDINS
REKLAMOS
INTERENTE FORMOS
Internetins
svetains
Reklaminiai
skydeliai
Reklama
elektroniniu patu
Naujien arba
diskusij grups
Reklama paiekos
svetainse
Nuorodos
5 pav. Pagrindins reklamos Internete formos

Kaip matome i pateikto paveikslo (r. 5 pav.), pagrindins reklamos Internete formos yra:
Reklama Interneto svetainse;
Reklaminiai skydeliai (angl. banner);
Reklama paiekos svetainse;
Nuorodos;
Reklama naujien arba diskusij grupse;
Reklama elektroniniu patu.
Sekaniuose teorins dalies skyreliuose bus aptartos pagrindins reklamos Internete formos. ia
dmesys bus skiriamas pagrindinms j funkcijoms, privalumams bei trkumams bei panaudojimo
galimybms.
1.4.1. Reklama Interneto svetainse
Interneto svetain viena i reklamos Internete form, galinti informuoti, tikinti, ir priminti
vartotojams apie mon ar jos prekes. Kaip bebt, mons svetain neturi bti grietai suprantama
18
kaip reklamos forma, nes nra mokami pinigai u tai, kad jos turinys bt patalpintas treio asmens
valdomoje aplinkoje (R.Gatautis, p.16).
Todl galima teigti, kad Internetin svetain ne tik atlieka reklamos funkcijas, bet ir pati yra
reklamuojama. Tai priklauso nuo Interneto svetains atliekam funkcij. Jei tai yra mons svetain,
ir ji atlieka bendravimo su klientais funkcij, tai ji bus reklamos priemon. Taiau jei tos mons
svetain patalpinama kitos mons reklama, tai ji ir bus reklamos neja. Tai atspindi 6 paveiksle
pateikiama schema.
Svetains reklama kitose internetinse priemonse

Internetin svetain
mons reklamos svetain
Trei ali reklama
svetainje
INTERNETAS
6 pav. Reklamos svetainje bei Interneto svetains reklamos kitose svetainse modelis
(R.Gatautis, 2003, p.16)
Pastaruoju metu, nuosava Interneto svetain tapo kone privalomu normaliai dirbanios mons
atributu. V.Krinickio teigimu (2002), daniausiai ji yra virtualus lankstinukas, pristatantis tiek pai
mon, tiek jos paslaugas ar produkcij. Yra iskiriama keletas daniausiai pasirenkam svetains tip
(P.Marcinkeviit, 2005):
1)
informacinis puslapis vizitin kortel. Statikas Internetinis puslapis, kuriame nurodyta

pagrindin informacija apie mon, firminiai, prekiniai enklai, kontaktai, trumpai aprayta
veiklos specifika.
2)
Internetin svetain katalogas. Neribotas skaiius puslapi, pateikta isami informacija

apie mon, pakankamai isamus paslaug ar produkt apraymas, gyvendinti projektai ir
kita informacija skatinanti vartotoj usisakyti mons produkcij.
3)
Internetin svetain parduotuv. Be isamios informacijos apie mon ir produkcij,

integruotos papildomos funkcijos: produkt ar paslaug usakymo, apmokjimo, apskaitos
sistemos, kitos funkcijos, susijusios su klient aptarnavimu ir pardavimais.
4)
svetain (angl. portal site). Isamus, funkcionalus informacinis Internetinis puslapis.

Integruoti vairi paskiri forumai, paiekos sistemos, anketos, aidimai, bibliotekos,
patalpintos nuorodos kitas svetaines ir t. t.
19
V.Keriens (2005) teigimu, Interneto svetains pagalba galima sukurti savo reklaminius
leidinius ir patalpinti juos Internete. Kokybika, informatyvi ir patogi Interneto svetain pasitarnauja
gero firmos vaizdio sukrimui. Kaip ir bet kuri kita reklamos priemon, Interneto svetain, remiantis
autors nuomone, Internete atlieka reprezentacin bei informacin funkcijas (r. 5 lent.).
5 lentel. Interneto svetains funkcijos (V.Kerien, 2004)
INTERNETO SVETAINS FUNKCIJOS

Reprezentacin
Informacin
Kruopiai paruoti puslapiai;
Interneto svetain gerai suprojektuota;
Tekstai be klaid, isams;
Aktyviai priirima ir atnaujinama;
Kokybikas dizainas;
Puslapio struktra logika ir vartotojui

suprantama
Potencialiems pirkjams ir usakovams

teikiamos naujienos apie firmos
gaminius, prekes, paslaugas;
Netiesiogiai primenamas firmos vardas ar

enklas.
R.Gatautis (2003) papildomai iskiria dar ir tokias Interneto svetains reklamines funkcijas, kaip
sudominimas, mons gero vaizdio krimas, preki demonstravimas; informacijos teikimas (r. 7
pav.).
Sudominimas
Preki demonstravimas
Interneto svetains reklamins

funkcijos
mons gero vaizdio krimas
Informacijos teikimas
7 pav. Interneto svetains reklamins funkcijos

vairiose Interneto svetainse vartotojai apsilanko dl daugelio prieasi ir motyv. Tai
priklauso nuo svetains paskirties. Vieni nori aisti aidimus, kiti dalyvauti pokalbiuose ar iekoti
konkreios informacijos. Dl ios prieasties reikia sukurti tokias svetaines, kuri patrauklus turinys
traukt vartotoj ir jis siekt usibti joje kuo ilgiau. Vienas i Interneto svetains pavyzdi
pateikiamas 8 paveiksle. Tai viena i populiariausi ir daniausiai lankom Interneto svetaini
Lietuvoje.
20
8 pav. Interneto svetains pavyzdys (altinis: http://www.delfi.lt)

Interneto svetains dizainas turi bti kruopiai apgalvotas. Jis apima tokius aspektus kaip:
ivaizda, skaitmeninis grafikos dydis, turinys, struktra, savybs, navigacija ir techniniai parametrai.
Interneto svetain turi bti patrauklaus dizaino, iskyrus tuos atvejus kai ji yra skirta konkreiam
tikslui ir siaurai auditorijai. Interneto svetains dizain reikia danai keisti ir atnaujinti tam, kad jis
neatsibost vartotojams.
Vienas i svarbiausi Interneto svetains aspekt tai jos lankomumas. Tam, kad Interneto
svetain bt lankoma, pirmiausia, reikt:
registruoti Internetin svetain paiekos sistemose bei terminiuose kataloguose;
traukti nuorodas pasaulinio tinklo (angl. World Wide Web) katalogus;
publikuoti Geltonuosiuose puslapiuose;
dti nuorodas savo puslap kitose Interneto svetainse;
skelbti savo Internetins svetains adres visose savo reklamose, laikuose ir pan.
Pasak P.Marcinkeviits (2005), Interneto svetainse turi bti pateikiama patraukli, naud
teikianti, nuolat atnaujinama informacija, galinti sudominti ne tik potencialius klientus, bet ir
potencialius partnerius (r. 4 pried). Informacija turi bti idstyta taip, kad svetainje bt lengva
orientuotis. Svarbu integruoti forumus, konsultacij kambarius, svei knygas ar kitas priemones,
kuri dka lankytojai galt bendrauti su moni darbuotojais. Integruoti papildomas naudingas
funkcijas: kalendorius, skaiiuokles, paiekos sistemas, animacij, aidimus ir kitas priemones,
galinias pritraukti potencialius vartotojus.
Apibendrinant galima pasakyti, kad Interneto svetainje galimybi reklamai yra daugiau,
palyginus su kitomis reklamos Internete formomis. Didiausias skirtumas tarp reklamos Interneto
21
svetainje ir kit reklamos Internete form susidaro dl naudojimosi ir lankymo bd, kadangi
vartotojai, iekodami pasirinktos Interneto svetains, visada vadovaujasi tam tikrais motyvais, o su
kitomis interaktyviomis reklamomis susiduria atsitiktinai (pavyzdiui, reklaminiai skydeliai irimi i
smalsumo). Be to, beveik vis reklamos Internete form tikslas yra nukreipti vartotoj pagrindin
reklamuojam Interneto svetain, kurioje yra pateikiama isamesn informacija. Sekaniuose
skyreliuose bus pateikiama informacija apie kitas reklamos Internete formas, kurios ir nukreipia
vartotoj reklamuojam svetain.
1.4.2. Reklaminiai skydeliai
Rykiausiai matoma, populiariausia ir turbt efektyviausiai veikianti reklamos Internete forma
yra reklaminiai skydeliai 2 (angl. banner).
2001 metais informaciniame pasaulyje reklaminius skydelius Interneto puslapiuose buvo
velgiama kaip nevykus ir daug pardavim sulugdius dalyk. Reklaminiai skydeliai, pasak
A.Zemdliauskaits (2001), buvo maiausiai efektyvus bdas siekiant pritraukti pirkjus Internete. Jie
buvo daug maiau veiksmingi nei elektroniniu patu gaunama ar matoma per televizij ir laikraius
reklama.
Kad ir kaip bt keista, ekspert nuomone, reklama Internete buvo veiksmingas bdas silyti
savo prekes ar paslaugas. Tiesiog, problema slypjo paiuose reklaminiuose skydeliuose: jie buvo ne
itin doms, be to, Interneto vartotojai sugaidavo labai daug laiko, kuomet, paspaudus pels klavi
ant tokio skydelio, sulaukdavo, kol atsidarys atskiras reklaminis langas.
Remiantis daugelio autori nuomone, reklaminiai skydeliai (angl. banner) tai nedidels
apimties paveikslliai (daniausiai gif ar jpg formato), su riboto kiekio informacija, kurie atlieka
dmesio patraukimo ir nukreipimo informacijos altinius funkcij. Siekiant gauti daugiau
informacijos, paprastai pakanka j tik paspausti.
Reklaminio skydelio reklama laikoma greiiausiu metodu, kad reklamuojama svetain bt
pastebta. Taip pat tai yra brangiausia reklamos Internete forma, taiau ne visada gali duoti tok
rezultat, kokio buvo tiktasi.
i reklamos Internete forma bus veiksminga, jei:
nebus kyri ir negadins svetains vaizdo, t.y. nebus labai rykios, nederanios spalvos ir
greita j kaita, danas viso skydelio mirksjimas, kas sukelia pykt ir gadina nervus.
bus informatyvi ir aikiai priskirta firmai, kuri reklamuojasi.
suteiks galimyb susipainti su reklamuojama preke ar paslauga plaiau, nepaliekant

tinklapio, kuriame reklama yra dta.
Reklamins antrats
22
Kai kuriose svetainse reklaminiai skydeliai uima didiausi reklamos plot visoje svetainje.
Jie yra panas reklaminius skelbimus spaudoje: laikraiuose ir urnaluose, tik Internete, tuose
keliuose kvadratiniuose centimetruose, taip pat gali bti pateikiamas vaizdas bei garsas. Pleiantis
rinkai keiiamos senos reklamos formos, atsiranda ir nauj. Prie kelet met ipopuliarjs 486x60
tak dydio reklamini skydeli (angl. banner) standartas uleidia viet naujiems bei didesniems
reklaminiams skydeliams.
Toliau darbe bus iskiriami bei trumpai aptariami pagrindiniai reklamini skydeli tipai bei
pateikiami j pavyzdiai. Kaip matome, 9 paveiksle yra iskiriami pagrindiniai reklamini skydeli
tipai:
1)
isipleiantys skydeliai (angl. Expand Billboard);
2)
iokantys langai (angl. Pop-Under ir Pop-up);
3)
animuotos usklandos (angl. Floating ad);
4)
reklaminiai puslapiai (angl. Poltergeist);
5)
iokantys langai (angl. Brand Mark)
REKLAMINI SKYDELI (angl. banner) TIPAI
Isipleiantys
skydeliai (angl.Expand
Billboard)
Animuotos
usklandos (angl.
Floating ad)
Iokantys langai
(angl. Pop-Under;
Pop-up)
Iokantys langai
(angl. Brand
Mark)
Reklaminiai
puslapiai (angl.
Poltergeist)
9 pav. Reklamini skydeli tipai

1)
Isipleiantys skydeliai (angl. Expand Billboard) tai yra reklaminis skydelis, su dydio
padidinimo galimybe. J paspaudus arba ant jo uvedus pel, skydelis gali isiplsti iki 400
proc., patraukus pel jis automatikai sugrta buvusi padt (20). Lankytojas veiksm
gali atlikti ir atsitiktinai, vesdamas pel link virutinio portalo ar narykls meniu. Tokiu
bdu tinklapis nepraranda to lankytojo, kurio nesudomino reklaminis pasilymas, o
reklamos usakovas gauna galimyb pateikti didelio formato reklamin pasilym
neerzindamas internauto agresyviomis reklamos formomis. Vienas i isipleiani
skydeli pavyzdi pateikiamas 10 paveiksle.
23
10 pav. Isipleiantys skydeliai (angl. Expand Billboard)

(altinis: http://reklama.takas.lt/?tipas=formos)
2) Iokantys langai (angl. Pop Under) tai langai, kurie atsidaro po narykle. Interneto
vartotojui ujus jo mgstam tinklap, jam net nepastebint atskirame lange usikrauna
gana didelio formato reklama. Udarius narykls lang, reklama atsiranda tiesiai prie
akis. i reklamos forma gali bti panaudota apklausoms atlikti, akcij dalyviams
registruoti, anketini duomen surinkimui ir pan. (Hairong Li, J.D.Leckenby, 2004).
Skirtingai nei Pop Under, Pop Up yra viena i labiausiai erzinani reklamos form,
todl j demonstruojant visada naudojamas parodym danio ribojimas. Taiau
tinkamoje vietoje ir krybikai panaudojus gali duoti puiki rezultat. Ypa tinka
reklamos kampanijoms, kuri tikslas kuo didesnis lankytoj srautas usakovo
tinklapyje (20). Vienas i iokani lang pavyzdi pateikiamas 11 paveiksle.
11 pav. Iokantys langai (angl. Pop Under)

3) Animuotos usklandos (angl. Floating Ad) tai reklamos Internete forma, kuri laisvai
skraido vir peririmo Internetinio puslapio pagal i anksto parengt scenarij. Yra
galimyb nustatyti, kad reklamuojamas objektas, prajus tam tikram laiko tarpui,
nusileist ant reklaminio skydelio arba palikt tinklap. Animuota usklanda
lankstus reklamos formatas, leidiantis sukurti bet kok efekt kompiuterio ekrane. Tai
24
viena i efektyviausi reklamos Internete priemoni, didinani preks enklo inomum
ir generuojani didel skaii kreipini reklamos usakovo tinklap (Hairong Li,
J.D.Leckenby, 2004). Vienas i animuotos usklandos pavyzdi pateikiamas 12
paveiksle.
12 pav. Animuotos usklandos (angl. Floating Ad)

4) Iokantys langai (angl. Brand Mark) tokia pati reklamos Internete forma, kaip Pop
Up arba Floating Ad, tik jai suteikiama individuali reklamuojamo daikto ar preks
enklo forma (r. 13 pav.). Preks enklo tipo reklamos daniausia turi sumainimo /
padidinimo ir ijungimo mygtukus, jie gali bti perkeliami i vienos tinklapio vietos
kit. i reklamos forma ypatingai efektyvi norint atkreipti vartotojo dmes
reklamuojam produkt (Hairong Li, J.D.Leckenby, 2004).
13 pav. Iokantys langai (angl. Brand Mark)

5) Reklaminiai puslapiai (angl. Poltergeist) tai pilnaekran animuota, iki 10 sekundi
trukms usklanda, kuri jau galima lyginti su televizine reklama. Kaip rodo tyrimai,
atlikti JAV, tokia reklama maiau erzina vartotojus negu iokantys langai (angl. Pop
Up) ar kitos agresyvios reklamos Internete formos. Taip yra dl to, kad animuota reklama
25
ymiai patrauklesn nei statin ir svarbiausia, kad po nustatyto laiko (5-10 sek.) reklama
pati isijungia. Paprastai tokia reklama demonstruojama ribojant kontakt su ja dan
tai leidia ne tik planuoti pasiekiamos auditorijos dyd (angl. reach) bei kontakt dan
(angl. frequency), bet ir vartotojus erzina maiau (20). iame puslapyje atsiveria
galimybs pateikti ypatingai plai informacij ir neabejotinai atkreipti lankytoj dmes.
Jei mon vykdo trumpalaik akcij Internete ir neturi savo svetains, is iokantis
puslapis gali j atstoti (r. 14 pav.).
14 pav. Reklaminiai puslapiai (angl. Poltergeist)

emiau pateiktoje lentelje (r. 6 lent.) galima matyti ivardint reklamini skydeli tip
pagrindines savybes imatavimus, format, animacij, gars, laik bei dyd.
Reklaminio
skydelio tipas
Reklaminis
skydelis
Pop-Under
Floating Ad
6 lentel. Reklaminio skydelio tip savybs

(altinis: http://www.adnet.lt/reklamos_formos.html)
Imatavimai
Formatas Animacija
Garsas Laikas
468x60
750x550
Poltergeist
700x500 (bet
koks)
4:3
Brand Mark
300x300
Expand
Billboard
750x100;
750x400
.gif .jpg
.html
.gif .jpg
.html
.html
.swf
.gif .jpg
.html
.gif .swf
+
+
max. 5
sec.
max. 5
sec.
max. 5
sec.
max. 5
sec
max. 5
sec
max. 5
sec
Dydis
(max.)
15
30+15
max
10 sec.
5-10
sec.
-
25+15
20
25
20+15
D.Talijno (2004) teigimu, dar prie kelet met populiariausi pasaulyje buvo 468x60 dydio
reklaminiai skydeliai, o pastaraisiais metais j populiarumas labai smunka ir pirmaujanias pozicijas
uima gerokai didesni (728x90; 750x100; 120x600; 300x250; 180x150) (r. 5 pried). Kit format
reklaminiai skydeliai leidia reklamos usakovams sukurti papildom turin ir interaktyvum
26
neperengiant standartini reklaminio skydelio rm. Pasikeitim taip pat lm didesns raikos
kompiuteri monitoriai senuosius 800x600 tak ekranus keiia 1024x768 tak. Tokios raikos
monitoriais naudojasi 68 proc. Lietuvos Interneto vartotoj, todl 486x60 dydio reklamos formatas i
Ad.net silom reklamos form beveik visikai inyko (M.Skarupskas, 2004).
Antroji prieastis, lemianti didelio formato reklamini skydeli populiarjim, - tai tyrimai, kurie
vienareikmikai rod, kad (D.Talijnas, 2004):
1)
didelis ma reklamini skydeli kiekis tinklalapyje maina j efektyvum;
2)
kuo reklaminis skydelis didesnis, tuo reklama efektyvesn, kai vertinama jo taka preks
enklo reklamai (angl. branding).
Svarbiausias reklamini skydeli reklamos tikslas bt, kad reklaminius skydelius pamatyt
potencials vartotojai. Priversti vartotoj paspausti reklamin skydel, kad nuvest j
reklamuotojo svetain ir tinkamai parinkus svetaines, kuriose bt rodomi reklaminiai skydeliai,
bt pasiekta tikslin rinka (r. 15 pav.). Todl reklaminiai skydeliai daniausiai talpinami speciali
pomgi svetainse, kurios bt susijusios su tiksline rinka, populiariose svetainse arba
pagrindinse paiekos svetainse.
REKLAMINI SKYDELI
TIKSLAI
Priversti vartotoj paspausti
reklamin skydel, kad nuvest
j reklamuotojo svetain
Prekinio enklo vaizdio

klimas, sustiprintas kartojimu
15 pav. Reklamini skydeli tikslai

Reklamini skydeli patalpinimo vietos parinkimas daniausiai susij su patalpinimo kaina.
Pagrindins vietos, kuriose daniausiai patalpinami reklaminiai skydeliai tai (r. 16 pav.):
1)
reklaminiai skydeliai paiekos svetainse (angl. search engines). Yra daug ri paiekos
svetaini, bet visos jos panaios tuo, kad visos jos turi dideles auditorijas vartotoj, kurie
ieko jose informacijos. ddami reklaminius skydelius paiekos svetaini pagrindin
puslap, reklamuotojai gali pasiekti didel, bet visikai nediferencijuot auditorij. Tai
yra panau reklamuotojo dedam prast reklam televizijoje. Reklaminis skydelis bus
dtas, kad pasiekt didel, bet ne specifin auditorij.
2)
tikslins specifins svetains. i kategorija apima vis eil Interneto svetaini. Speciali
pomgi Internetiniai urnalai yra labai populiars, todl juos danai dedami reklaminiai
skydeliai. i svetaini sritis gali bti labai vairi tai: gyvenimo bdo, kompiuteriniai,
moksliniai, pramoginiai ir kitokie.
27
3)
sponsoriaujamos svetains. Tai dviej ar daugiau moni, kuri interesai panas,

apsikeitimas reklaminiais skydeliais. Tai galt bti, pavyzdiui, tarp alkoholini grim
tiekj ir tabako gamini tiekj svetaini.
REKLAMINI SKYDELI PATALPINIMO VIETOS
Paiekos svetains
(angl. search engines)
Tikslins specifins
svetains
Sponsoriaujamos
svetains
16 pav. Reklamini skydeli patalpinimo vietos

Reklaminis skydelis silantis paskatinim, k nors nemokamai, kvieiantis veikti, animacinis,
neisikvepiantis, susietas su konkreiu puslapiu, reklamuojantis aiki prek, patalpintas vartotojo
dmes atkreipianioje Interneto svetains dalyje tai toks skydelis, kuris turi visus veiksnius,
daranius j efektyviu. emiau pateiktoje lentelje (r. 7 lent., p. 29-30.) pateikiami pagrindiniai
veiksniai, bei j apibdinimai, kurie ir daro reklamin skydel efektyv.
7 lentel. Svarbiausi veiksniai siekiant sukurti efektyv reklamin skydel
(altinis: 5, 2002, p. 132)
Veiksniai
Pasilyti paskatinim
Pasilyti k nors nemokamai
Kvietimas veikti
Animaciniai reklaminiai skydeliai
Veiksni apibdinimas
Reklaminius skydelius, skelbianius ypatingus
pasilymus (prizus ir nuolaidas), gali paspausti
daugiau nei 10 procent lankytoj.
odis nemokamai, reklaminiame skydelyje, gali
sugundyti vartotoj j paspausti. Tai turi bti
daroma i ties turint k nors pasilyti nemokamai
(prek, informacij ar pan.).
Reklaminiai skydeliai su odiais paspausk ia,
paspausk dabar ar pan. sulaukia didesnio
pasisekimo. Efektyviausia, jei urayta didelmis,
rykiomis, mirksiniomis raidmis.
Jie bus pastebimi labiau nei statiki. Reklaminis
skydelis neprivalo bti visikai animacinis,
pakanka 3-5 pakartojim.
7 lentels tsinys kitame puslapyje
7 lentels tsinys
Veiksniai
Veiksni apibdinimas
Neleisti reklaminiam skydeliui isikvpti
Reklaminis skydelis turi bti pastoviai atnaujinamas,

net jei reklamuojama ta pati prek. Prie pradedant
reklamos reklaminiais skydeliais kompanij reikt
28
Reklamin skydel susieti su atitinkamu

puslapiu
Reklamuojamos preks aikumas
Reklaminio skydelio dydis (talpumas)
Reklaminio skydelio vieta puslapyje
sukurti kelis tokios reklamos variantus ir juos

kaitalioti, tuomet reklama ne taip greitai atsibos.
Susiejus reklamin skydel su pagrindiniu puslapiu,
vartotojas priveriamas pats iekotis reklamuojamos
preks.
Nepakankama ar klaidinanti informacija apie
reklamuojam prek reklaminiame skydelyje, gali j
paspaudus vartotoj nuvilti ir nubaidyti.
Reklaminio skydelio dydis turt bti 3-5 KB,
daugiausia 7 KB. Toks dydis idealiai tinka
gyvendinti krybinis tikslus. Didesnis kaip 10 KB
reklaminis skydelis ilgiau atsiveria.
Reklaminis skydelis daniau paspaudiamas puslapio
viruje, o ne apaioje.
Kiekvienas reklaminis skydelis yra unikalus ir jo sukrimui reikia ypatingo dmesio.

Neutenka vien tik programos ir technini galimybi reklaminiam skydeliui sukurti. Jis turi
pritraukti dmes. Norint sukurti efektyv reklamin skydel reikia derinti spalvas, dizain, judjim
ir komunikacines strategijas. Dauguma vartotoj yra nekantrs ir, jei Internetinis puslapis ilgai
kraunasi, j ivis ijungia, ypa jei jis kai kuriems asmenims nra aktualus (P.Marcinkeviit, 2005).
Sekanioje lentelje (r. 8 lent.) pateikiami pagrindiniai reklamini skydeli privalumai ir
trkumai.
8 lentel. Reklamini skydeli (angl. Banner) privalumai ir trkumai
(Verslas ir e-verslas. Integravimas, galimybs, metodai, 2002, p. 133)
Privalumai
Leidia veikti globaliai;
Leidia greitai pereiti

reklamuojamo objekto svetain;
Greitai isikvepia, todl reikia

danai atnaujinti;
Leidia pasiekti tikslin

auditorij;
Nepakankama ar klaidinanti
informacija gali nuvilti vartotojus;
Informuoja apie mons ar

preks svetains bvim;
Su atitinkama svetaine nesusietas

reklaminis skydelis priveria
lankytoj klaidioti.
Nedidels sukrimo ilaidos;
Trkumai
Nevienodi techniniai reikalavimai
skirtingose svetainse;
Nedidels patalpinimo
svetainje ilaidos.
Daugumos autori nuomone, reklaminiai skydeliai yra pagrindin reklamos Internete forma,
taiau yra ir kitos, ne maiau efektyvios reklamos formos Internete (Trisha G.Moyer, 2001), kurios bus
aptartos sekaniuose skyreliuose.
29
1.4.3. Reklama paiekos svetainse
Dar vienas lankytoj sraut Interneto svetain maksimizavimo bdas yra reklama paiekos
svetainse (angl. search engine). Tai viena populiariausi reklamos Internete form (Hairong Li; John
D.Leckenby, 2004). Dauguma Interneto vartotoj, iekodami reikiamos informacijos, naudojasi
paiekos svetaini paslaugomis. Tam, kad mons surast mons Interneto svetain tarp daugybs
kit, reikia j btinai uregistruoti pagrindinse paiekos svetainse ir stengtis gauti aukiausi
vertinim. Gauti aukt paiekos vertinim srae svetaini yra labai sunkus, daug sugebjim
reikalaujantis darbas. Tam reikia gero specialisto, kuris yra gerai susipains su technika, kaip gauti
aukt vertinim paiekos svetainse.
Bti lyginamam su kitais rinkos dalyviais ir uimti pozicij tarp pirmj paiekos sistemos
pateikt rezultat yra visikai manoma (S.Jeriomenko, 2005). Taiau yra keletas klii, kurios tai
apsunkina:
1)
svetain turi bti priregistruota kiekvienoje svarbiausioje paiekos svetainje, o

potenciali paiekos svetaini, kuriuose gali iekoti vartotojas, yra imtai;
2)
kiekviena paiekos svetain naudoja skirtingus kriterijus tvarkant rezultat sraus;
3)
registracijai naudojami metodai ir sra sudarymo procedros laikui bgant keiiasi,

todl kartoti registracij paiekos svetainse gali reikti labai danai;
4)
yra daugyb Interneto svetaini ir j puslapi, kuriuos indeksuoja paiekos svetain.

Todl Interneto specialistas turi konkuruoti su daugiau kaip 150 milijon Interneto
puslapi.
Reklamos paiekos svetainse vertinimo veiksniai yra (S.Jeriomenko, 2005):
informacijos kiekis Interneto svetainje. Kuo didesns apimties svetain, tuo didesnis
reitingas paiekos sistemoje;
tvarkinga sistema. Svarbus frazi idstymas puslapyje ir junginiuose su kitas odiais;
odi skaiius svetainje. Pagal j paiekos sistemos nustato, kokios srities yra Interneto
svetain;
informacijos atnaujinimo danumas;
ryio su svetaine kokyb;
svetains lankomumas ir atidarom puslapi skaiius: kuo daugiau puslapi lankytojas

atidaro, tuo geresn reiting gaus Interneto svetain.
Kai kuriose paiekos svetainse yra naudojamos programas robotai (angl. spider), kurie keliauja
po Internet ir prie paiekos svetaini prijungia kitas svetaines. Bet jie yra per daug lti, kad
pasiekt neuregistruotas svetaines.
30
Interneto svetains ir puslapi registracija informuoja paiekos svetain, kad tokia svetain
egzistuoja, tai leidia paiekos svetains robotui (angl. spider) ateityje apsilankyti svetains
puslapiuose kokiu nors klausimu. Paiekos svetains robotai nuolat apsilanko Interneto
svetainse, kad galt kataloguoti svetains puslapius. Kadangi jie veikia automatikai ir indeksuoja
tiek daug Interneto puslapi, tai paiekos svetainse galima rasti informacijos neidstytos
direktorijose. Kaip bebt gaila, paiekos svetains nra tobulos, jos danai neuregistruoja reikiamos
svetains arba daniausiai tai padaro neteisingai.
Svetain taip pat galima uregistruoti paiam. jus paiekos svetain joje galima
uregistruoti savo svetains adres. Egzistuoja tarnybos, kurios u tam tikr mokest registruoja
svetain keliose paiekos svetainse. Danai yra priimta, kad reguliariai savo Interneto svetains
registruoti nereikia. Taiau reguliari registracija utikrina, kad svetain gaus aukiausius vertinimus.
Tai yra btina danai atsinaujinanioms svetainms (nauji puslapiai turi bti priregistruoti, o seni
itrinti), bei ltai besikeiianioms svetainms (jas gali ibraukti i srao). Yra keletas prieasi,
kodl reikia reguliariai perregistruoti Interneto svetaines:
paiekos svetains reguliariai periri duomenis gali itrinti;
paiekos svetains robotai danai ivalo duomen bazes, todl daugelis puslapi gali bti
itrinti i duomen bazi;
paiekos svetains robotai reguliariai aplanko svetain jei koks puslapis laikinai
neprieinamas, gali panaikinti duomenis apie j;
naujai uregistruoti duomenys gauna auktesn pozicij nei seni;
naujai sukurti puslapiai, pakeisti ar atnaujinti turi bti perregistruojami;
srauose gali atsirasti klaid, ir jas taisant svetain gali bti ibraukta;
konkurentai gali stengtis ibraukti svetain i sra;
kai kuriuose paiekos svetainse (pavyzdiui, Yahoo) dirba mons kurie periri kai
kuri naujai registruojam svetaini turin bevertes atmeta;
paiekos svetains danai keiia algoritmus naudojamus svetainms vertinti.
Kiekviena paiekos svetain vertindama konkreias Interneto svetaines pasitelkia skirtingus

algoritmus. Kai kurios paiekos svetains, pavyzdiui, Google, atsivelgia tokius aspektus kaip
Interneto svetains populiarumas (kiek nuorod t svetain esama kitose svetainse).
31
17 pav. Paiekos sistema Google

(altinis: http://www.google.lt)
Retas Interneto vartotojas neino, kas yra Google. i informacijos paiekos priemon
populiariausia pasaulyje. Taiau labai maai moni pasirpina, kad, vartotojui iekant konkreios
informacijos, j svetain atsirast Google pasilyt nuorod srao viruje (V.Krinickis, 2003).
Google paiekos sistemos duomenimis, beveik pus lankytoj patikrina tik po vien nuorod,
daugiau nei 80 proc. aplanko ne daugiau nei tris, o trei i paiekos rezultat nuorod aplanko tik kas
deimtas lankytojas. Pageidaujant bti kuo aukiau eilje, reikia sumokti atitinkam mokest,
priklausomai
nuo
bsimos
vietos
eilje
ir
paiekos
sistemos,
kurioje
registruojamasi
(P.Marcinkeviit, 2005). 9 lentelje galima matyti pagrindinius reklamos paiekos svetainse

privalumus bei trkumus (r. 9 lent.).
9 lentel. Reklamos paiekos svetainse privalumai ir trkumai
(R.Gatautis, 2003, p.29)
Privalumai
Globalinis naudojimas;
Trkumai
Yra daug potenciali paiekos svetaini,
kuriomis gali naudotis vartotojas, todl visose
usiregistruoti praktikai nemanoma;
Plati auditorija;
Atveda vartotojus svetain;
Reikalingas danais registracijos atnaujinimas;
Registracija nemokama.
Sunku patekti pirm srao deimtuk,

tolesnio srao gali nebeirti.
Apibendrinant galima teigti, kad reklama paiekos svetainse gali bti naudojama pasauliniu
mastu. Ja naudojasi plati auditorija, jos dka vartotojai patenka konkrei svetain, o registracija yra
nemokama. Taiau reikia nepamirti, kad labai sunku patekti pirm srao deimtuk, kuris suteikia
32
galimyb bti geriau inomam tiek Lietuvos, tiek ir pasaulio mastu. Taiau svarbu inoti, kad yra ir
dar keletas, reklamos Internete form, kurios taip pat svarbios kiekvienai besireklamuojaniai monei.
Jos bus aptariamos sekaniuose skyreliuose.
1.4.4. Nuorodos
Nuorodos tai dar viena labai spariai populiarjanti reklamos Internete forma, padedanti atvesti
klientus mons Interneto svetain, ir yra nemaiau efektyvi nei kitos (R.Gatautis, 2003).
Nuoroda tai paprasiausiai irykintas odis ar fraz, kuri paspaudus vartotojas patenka kit
Interneto svetain. Nuorodos uima maiau vietos nei kitos reklamos formos tokios, kaip reklaminiai
skydeliai ar iokanti reklama. Nuorodos daniausiai yra terpiamos Internetini puslapi turin.
Nra joki nuorod skaiiaus Interneto svetainje apribojim. Nuorodos esm yra ta, kad kita svetain,
kuo nors susijusi arba ne, deda nuorod tiesiai mons svetain. io tipo reklama vis dar sunkiai
suderinama su reklamos valdymo serveriais, dl to ji vis dar laikoma netradicine. Taiau ateityje io
tipo reklamai prognozuojamas populiarjimas (Hairong Li; John D.Leckenby, 2004).
18 pav. Nuorodos kitus tinklapius

(altinis: http://www.istorija.lt)
Nuorodos yra vienas i bd atvesti tikslini vartotoj sraut svetain. Paprastai patalpinant
nuorodas traukiamas pasilymas apsikeisti jomis (abipuss nuorodos). Nuorodos gali kartais
padaryti daugiau alos nei naudos, ypa jei nuoroda yra perdaug ymi. Komercins svetains pirmiausia
turt bti susietos nuorodomis su papildaniomis verslo rimis. Paprastai nuorodas siloma
patalpinti tokiose Interneto svetainse, kaip (r.19 pav.):
klient;
perpardavintoj;
preks pristatymo svetainse;
33
susijusiomis su verslo/prekybos asociacijomis Internete;
papildani paslaug ar preki;
susijusiomis su verslu;
tiekj;
tarpinink.
Tarpinink
Klient
Perpardavintoj
Tiekj
NUOROD PATALPINIMO
VIETA INTERNETO
SVETAINSE
Preks pristatymo
svetainmis
Susijusiomis su verslu
Papildani paslaug
ar preki
Susijusiomis su verslo/prekybos
asociacijomis Internete
19 pav. Nuorod patalpinimo vieta Interneto svetainse
Galima nuorodas susieti ir su konkurent svetainmis, kad tikintumte vartotoj, kad vienos
mons paslaugos yra geresns u kitos.
Yra dar viena prieastis, kodl reikia stengtis, kad konkreti svetain bt susieta su kuo daugiau
nuorod. Prieastis ta, kad daugelyje paiekos svetaini atsivelgiama tai, kiek yra susieta nuorod su
svetaine. Esant daugiau nuorod gaunama auktesn pozicija paiekos svetains srae. Paprastai
mons nukreipia nuorodas tas svetaines, kurios vertos dmesio. Apsikeitimas nuorodomis gali ne tik
padti gyti daugiau vartotoj, bet ir gyti auktesn pozicij paiekos svetains srauose.
Nuorodos reikalingos dar ir dl to, kad (R.Gatautis, 2003):
suteikia verting informacijos altin, k vartotojai vertina, ir tai suteikia prieast daniau
sugrti;
nuorodos parodo lankytojams, kad mons svetain yra gerai inoma ir gerbiama kit verslo
atstov;
nuorodos paremtos tradicijomis, dl ko atsirado Internetas, - nemokamas apsikeitimas

iniomis, altiniais ir informacija.
Yra daugyb nuorod form, nuo maiausiai efektyvi free-for-all iki efektyvaus turinio
teikjo. Nuorodomis gali bti reklaminiai skydeliai arba tekstas. Jos gali nuvesti kit svetain,
34
elektroninio pato adres. mons naudoja vien ar kelis iuos bdus priklausomai nuo poreikio.
Galima nuorodas idstyti atsitiktinai, abcls tvarka ar patalpinti paiekos direktorijose.
Yra susidars klaidingas poiris nuorodas, kad klientas gali pereiti kit svetain taip ir
neatliks sandrio. Taip, tai yra tiesa, bet klientai daniausiai sugrta. Jeigu klientai vertino svetains
turin ir rado reikalingos informacijos, tai jie kit kart btinai sugr.
Prie pradedant kurti nuorodas, reikia vertinti iuos potenciali partneri veiksnius:
1)
svetains vard;
2)
svetains adres;
3)
kontaktin vard;
4)
elektroninio pato adres;
5)
svetains turin.
Nuorodos Interneto svetainei turi suteikti pridtins verts. Prie pasirenkant partnerius reikia
isiaikinti, ar tos nuorodos j svetaines yra naudingos. Nukreipti nuorodas reikia tiesiai partneri
Interneto svetains puslap, kuris galt sudominti klient. Tai sukuria palankius santykius tarp
svetaini. djus nuorod svetain, reikia kreiptis partner su pasilymu, kad jis taip pat dt atgalin
nuorod.
10 lentel. Nuorod privalumai ir trkumai (R.Gatautis, 2003, p.34)
Privalumai
Nekyri reklamos forma;
Parodo, kad mon yra inoma;
Daniausiai nemokama;
Pakelia svetains vert.
Trkumai
Gali nukreipti vartotoj, kuris gali
nebegrti;
Nuorodos konkurent svetaines gali

padti konkurentams;
Sunku nustatyti nuorod vert ir

efektyvum.
Kaip matome, nuorodos yra nekyri reklamos Internete forma, kuri yra naudinga monei (jos
dka mon tampa labiau inoma). Taiau kaip ir kiekviena reklamos Internete forma, nuorodos taip
pat turi ir trkum. Labai sunku yra nustatyti nuorod vert ir efektyvum, o nuorodos konkurent
svetaines bna palankios konkurentams. Sekaniame skyrelyje pateikiama informacija apie reklam
naujien arba diskusij grupse.
1.4.5. Reklama naujien arba diskusij grupse
Dar viena reklamos Internete forma tai reklama naujien arba diskusij grupse. Per jas galima
skleisti reklam arba teikti informacij apie mon potencialiems klientams. Tiesa, i reklamos
Internete forma nra taip plaiai naudojama kaip kitos.
35
Naujien grups tai Interneto forum variantas. Prieingai nei komercinius forumus, naujien
grupes sudaro mons, skelbiantys ir skaitantys praneimus juos dominania tema, o ne
organizuojantys bibliotekas ar konferencijas. Interneto vartotojai gali dalyvauti naujien grupse, j
neusiprenumeruodami. Yra tkstaniai naujien grupi, patariani paiomis vairiausiomis temomis,
pradedant sveika mityba, nam remontu bei bonzai medi prieira ir baigiant senovini automobili
kolekcionavimu ar naujausi muilo operos vyki aptarimu (P.Kotler ir kiti, 2003).
Diskusij grups tai forumai, sikr Interneto paslaugas teikianiose bendrovse gali turti
bibliotek, pokalbi svetain, kurioje galima apsikeisti praneimais realiame laike (P.Kotler, 2001).
Diskusij grups tai specifin grup moni, kurie Internete tarpusavyje keiiasi informacija.
Pavyzdiui, tai gali bti Interneto specialistai besikeiiantys informacija apie savo darb. Tai gali
bti idealus bdas pasiekti tikslin profesional auditorij, kai jie usim informacijos pasikeitimu
tarp savo koleg (V.Kerien, 2004). Kai kurios diskusij grups yra skirtos diskusijoms, kitos
vairiems praneimams ar pasiteiravimams. Diskusij grups yra suskirstytos pagal temas, todl
reikia rayti toki grup, kurioje tas straipsnis ar praneimas pasieks tikslin auditorij. Jeigu
straipsnis yra skirtas vietinei auditorijai tai nra tikslinga j paskleisti po vis pasaul. Todl reikia
pasinaudoti funkcija paskirstymas, kad straipsnis pasiekt vietin teritorij.
Diskusij grups tai nra tiesiogin reklama, jose nenaudojami reklaminiai skydeliai ar kitos
reklamos Internete formos. Grupse galima pristatyti nauj prek ar paslaug, supaindinti su mons
veikla, ir susidomjusiems pasilyti apsilankyti mons Interneto svetainje norint gauti daugiau
informacijos.
Kai kuri diskusij grupi taisykls yra grietos ir tiesiogin reklama apie prekes arba apie
mon yra grietai draudiama. Tokiais atvejais, mons marketingo darbuotojai dalyvauja
diskusij grupse stengdamiesi pateikti reklam netiesiogiai , pvz. pradioje klausia diskusij grups
dalyvi koki apskritai prek sigyti, po to prao isakyti nuomon apie mons prekes, o tik po to
pristato mons prekes (netiesiogine forma) ir atsako klausimus jei j atsiranda pas diskusij grups
dalyvius.
V.Keriens (2005) teigimu, reklama naujien bei diskusij grupse kuriama informacijos
apsikeitimui, klausim kokia nors tema svarstymui. Prisijungus prie diskusij grupi galima atrasti ir
partnerius ir klientus, tik reikia surasti grup, kurios tema artima reklamuojamam verslui.
1.4.6. Reklama elektroniniu patu
Elektroninis patas pastaruoju metu tampa itin veiksminga komunikacijos priemone
(V.Krinickis, 2003). Tai metodas, kuomet reklaminis praneimas atrinktiems adresatams siuniamas
elektroniniu patu (D.Talijnas, 2004). Elektroninis patas yra daniausiai naudojama ir viena i
36
pigiausi reklamos Internete form. Kasdien yra isiuniama daugiau nei 31 bilijonas laik.
Elektroninio pato vartotojai vienas kitam siunia tiek tekstinius praneimus, tiek paveiksliukus,
vaizdo klipus ir pan. Dl elektroninio pato lankstumo ir greitumo jis yra labiausiai populiari
komunikacijos priemon versle labiau populiari nei telefonas, faksas ar paprastasis patas (P.Kotler
ir kiti, 2003). Tai galina lengvai susisiekti su potencialiais klientais ir partneriais, su reikalingais
specialistais, gauti ir perduoti einamj informacij. Protingas susirainjimas gali padti suformuoti
ger firmos vaizd (V.Kerien, 2005).
Elektroninio pato siuntimas efektyviausias, kai j gauna suinteresuotas vartotojas. Tai
vadinamasis kontroliuojamas patas. Daniausiai, adresat elektroninio pato adres bankas
surenkamas svetains lankytoj registracijos metu. Usiregistravusij vartotoj sraus turi daugelis
aktyviai dirbani svetaini, kurie, u tam tikr mokest, papildo registruotiems dalyviams siuniamus
laikus komercinio pobdio informacija (27).
Nors reklama elektroniniu patu yra pagrstai ribojama 3, ia, kaip niekur kitur, veiksmingai
inaudojama virusin reklama. Bene kiekvienas, turintis elektroninio pato dut, yra bene kart
gavs draugo ar kolegos persist juoking ar iaip patraukli inut, kuri i ties reklamavo konkret
produkt ar paslaug. Danas, gavs toki inut, skuba pasidalyti savo spdiais su draugais ir
siunia inute toliau. Taip platinama ir pati reklama. Tokia reklama itin patraukli: pirma, paprastai
inuts gavjas gerai pasta jos siuntj, antra, toks reklamins inuts platinimas reklamdaviui
beveik nieko nekainuoja (V.Krinickis, 2003).
R.Gatautis (2003) iskiria dvi elektroninio pato ris (r. 11 lent.) tai nepageidaujamas bei
pageidaujamas elektroninis patas.
11 lentel. Elektroninio pato rys (R.Gatautis, 2003, p.32)
ELEKTRONINIO PATO RYS
Nepageidaujamas (angl. Spam)
Pageidaujamas
Komercinis patas gaunamas to visai
Komercinis patas, kuris gaunamas to
nepageidaujant;
pageidaujant.
Taiau egzistuoja tokios programos,
kurios filtruoja gaunamus elektroninius
laikus ir atrenka tok pat.
Jis yra patikrintas ir priimtinas elektroninio

pato naudojimo metodas darant verslo
praneimus ir reklam.
Siuniamas tik tada, kai Interneto

vartotojas savanorikai usiregistruoja j
dominania tema komercini elektronini
laik gavimui.
Pagal Lietuvos Respublikos statym: Reklama telefonu, telefaksu, elektroniniu patu gali bti teikiama tik reklamos
vartotojo sutikimu ar jo praymu
37
Reklama elektroniniame pate yra pirmiausia tekstinio pobdio, nors taip pat yra galimos
grafins reklamos, kurios skirtos danesniam elektroninio pato paket naudojimui HTML
pagrindu, kurie leidia labiau patenkinam elektroninio pato formatavim (gali apimti grafines
reklamas).
Reklama elektroniniame pate daniausiai nuorodomis nukreipia vartotoj reklamuotojo
Interneto svetain. Interneto svetainje vartotojas gali gauti daugiau informacijos apie reklamuojam
prek arba atlikti sandr.
Skmingos mons struktrizuoja savo reklam elektroniniame pate, todl j reklama yra
priimama palankiai ir pasiekia tikslin auditorij. Net ne alingi praneimai turi bti paskirstomi
protingai ir visada pasilyti gavjui lengv bd atsisakyti tolesni praneim, jei jis to pageidauja.
Tai darant bus sudaryti palanks santykiai su vartotoju ir minimizuos nepasitenkinim. Reklamos
elektroniniu patu privalumai ir trkumai pateikiami 12 lentelje.
12 lentel. Reklamos elektroniniu patu privalumai ir trkumai (R.Gatautis, 2003, p.32)
Privalumai
maa kaina;
aktyvi auditorija;
maesni nuostoliai;
dauguma sra yra orientuoti

vartotoj arba pramogas, todl yra sunku
rasti sra konkreiai verslo riai;
pasyvi auditorija;
populiari tem greitas isikvpimas

skatina vartotojus atsisakyti elektronini
laik.
nauji ir nuolat atnaujinami

elektroninio pato sraai;
galimyb parinkti tikslin
auditorij;
galimyb atrinkti elektronin
pat pagal gavj dominanias
temas
Trkumai
blogai paruous elektroninio pato
sraus, ikyla nemaai problem norint
pasiekti reikiamus mones;
Apibendrinant pirmj teorin bakalauro baigiamojo darbo dal, galima teigti, kad reklama
Internete tampa viena svarbiausi priemoni pritraukti kuo daugiau vartotoj ir paveikti juos taip, kad
jie tapt nuolatiniais mons preki ar paslaug vartotojais. Be to, reklama Internete palyginti yra
naujas reikinys, taiau greitai besivystantis. Reklamai Internete neretai yra priskiriamos Interneto
svetains, j registravimas paiekos sistemose, vairs informaciniai straipsniai ir kt. Taiau spartaus
technologij pltros dka, iandien reklama Internete pasiymi itin gausiu form spektru. Kaip jau
buvo minta, pagrindins reklamos Internete formos yra reklama Interneto svetainse, reklaminiai
skydeliai, reklama paiekos svetainse, nuorodos, reklama naujien arba diskusij grupse, reklama
38
elektroniniu patu. Kiekviena i ivardint form pasiymi iskirtinmis savybmis, kurios jas padaro
inomomis bei vis daniau pasirenkamomis.
Reklamos Internete panaudojimo galimybs Lietuvoje Elektronini sprendim centro
pavyzdiu bus analizuojamos antroje darbo dalyje. ia bus pateikiama informacija apie iuo metu
Lietuvoje esania reklamos Internete situacij bei konkreios mons teikiam reklamos Internete
paslaug analiz.
39
2. REKLAMOS INTERNETE PANAUDOJIMO GALIMYBS LIETUVOJE
ELEKTRONINI SPRENDIM CENTRO PAVYZDIU
2.1. Reklamos Internete panaudojimo galimybi Lietuvoje Elektronini sprendim
centro pavyzdiu metodikos pagrindimas
iame skyriuje, ianalizavus reklamos Internete tikslus ir atliekamas funkcijas, atlikus reklamos
Internete ir tradicinje aplinkoje palyginim bei iskyrus pagrindines reklamos Internete formas bei j
privalumus, bus atliekama statistini duomen bei konkreios mons vidini dokument analiz,
siekiant vertinti reklamos Internete panaudojimo galimybes Lietuvoje Elektronini sprendim
centro pavyzdiu. Taip bus siekiama isiaikinti:
pagrindinius Interneto vartotojus, nes nuo j priklauso, kada ir kokia reklamos Internete
forma yra veiksmingiausia;
daniausiai moni pasirenkamas reklamos priemones, kad bt galima matyti, kokios yra
reklamos Internete panaudojimo galimybs Lietuvoje pagal veiklos sektorius;
pagrindines reklamos Internete formas, kurias naudoja Elektronini sprendim centras,

taip siekiant isiaikinti, kokios yra reklamos Internete panaudojimo galimybs Lietuvoje.
Tyrimo tikslas: vertinti reklamos Internete panaudojimo galimybes Lietuvoje Elektronini

sprendim centro pavyzdiu, remiantis tiek statistiniais, tiek ir mons vidiniais dokumentais.
Tyrimo udaviniai:
isiaikinti Interneto vartotoj profil Lietuvoje;
ianalizuoti daniausiai moni pasirenkamas reklamos priemones, palyginti kaip danai ir

kuris verslo sektorius pasirenka reklam Internete;
ianalizuoti daniausiai pasirenkamas reklamos Internete formas bei j panaudojimo

galimybes Elektronini sprendim centro pavyzdiu.
Tyrimo metod pasirinkimas ir pagrindimas.

Tyrimo metodai kaip ir patys tyrimai, gali bti vairiai klasifikuojami, grupuojami. Tyrimo
metodai gali bti teoriniai (sistemin analiz, analogija, dedikacija ir kt.), empiriniai (stebjimas,
apklausa ir kt.), kiekybiniai ir kokybiniai. Kiekybiniais ar kokybiniais gali bti laikomi ir patys
tyrimai. Kiekybiniu galima vadinti tok tyrim, kurio duomenys yra pateikiami skaiiais (kiekybine
iraika). Kokybinis tyrimas, prieingai tai empirinis tyrimas, kuomet duomenys nra pateikiami
kiekybine iraika skaiiais.
Daniausiai, atliekant tyrimus, yra taikomi ie tyrimo metodai: apklausa, eksperimentas,
stebjimas ir dokument analiz. Tyrimo metodo pasirinkimas priklauso nuo turimos informacijos apie
dominani daikt ar reikini savybes.
40
io darbo tyrimui atlikti buvo pasirinkta statistini bei vidini mons dokument analiz.
Dokument analiz yra vienas i populiariausi tyrimo metod, kuriuos naudoja tiek pradedantys
socialini reikini tyrintojai, tiek ir pripainti sociologijos mokslininkai. Dokumentai gali bti
klasifikuojami pirminius ir antrinius. Pirminiai yra parayti vyki liudinink, o antriniai bna
parayti moni, kurie nebuvo tiesioginiai liudininkai, bet gavo reikaling informacij i liudinink ar
pirmini dokument (K.Kardelis, 2002).
Pagal altinio status dokumentai bna oficials ir neoficials. Prie neoficiali dokument
priskiriami asmeniniai dokumentai dienoraiai, memuarai, laikai ir kt. Oficials tai moni,
staig, organizacij dokumentai: sakymai, potvarkiai, nurodymai, instrukcijos, aktai, sutartys, planai,
ataskaitos ir kt., kuriuos sukr oficials organai.
Pagrindiniai dokument analizs tyrimo metodo privalumai yra ie (K.Kardelis, 2002):
1)
galimyb tyrinti informacij apie iuo metu neegzistuojanius ankstesnius vykius bei
procesus. Analizs pagrindimas vairs ilik oficials dokumentai, kronikos, aminink
atsiminimai ir kt.
2)
reaktyvumo (neigiamo poveikio nebuvimas).
3)
longitiudin analiz galimyb dokumentus studijuoti kiek norima ilgai, ypa jei norima
atlikti istorin lyginamj tiriam proces analiz.
4)
atrankos dydis gali bti didesnis, nei apklaus atveju, nes dokument analiz gali bti
vykdoma ilgesn laikotarp, kas neturi takos tyrimo rezultat patikimumui.
5)
tiriam dokument betarpikumas, savaimingumas: faktai ufiksuoti tuo metu, kai jie vyko,
nepriklausomai nuo tyrimo laiko.
6)
galimyb susipainti su slaptais (konfidencialiais iki tam tikro laiko) dokumentais.
7)
palyginti nebrangus metodas, nes daugel dokument galima rasti bibliotekose, skaityklose,
archyvuose ir pan.
8)
utikrina aukt analizs kokyb, nes nemaai dokument parayti profesionaliai (oficials
dokumentai, laikraiai ir kt.).
iame darbe, reklamos Internete panaudojimo galimybi Lietuvoje Elektronini sprendim

centro pavyzdiu analizei atlikti, buvo pasirinkta tradicini dokument analiz, nes j pritaikymas
leidia greitai ir minimaliomis ilaidomis gauti informacij apie objektyvius faktus, reikinius ar
vykius, kurie yra susij su nagrinjama tema, iuo atveju su reklama Internete. Tai bus vidiniai mons
dokumentai. Taip pat bus analizuojami bei interpretuojami Internetins informacijos altini
duomenys, kuri pagrindinis altinis Ad.net.
41
2.2. Reklamos Internete panaudojimo galimybi Lietuvoje analiz
Prie kelet met Internetas buvo nauja, ne visiems pasiekiama bei suprantama aplinka.
Pastaruoju metu jo vartotoj skaiius nebesustabdomai auga. Vis daugiau moni pripast Internet,
kaip patog bendravimo bd, populiarjant informacijos altin.
Pradjus reguliariai skelbti Interneto svetaini auditorijos tyrimo gemiusAudience rezultatus,
Lietuvoje, kaip ir kitose alyse, atsirado galimyb vertinti Interneto naudojimo tendencijas ir
pokyius. Tyrimas atliekamas pagal Interneto tyrim bendrovs Gemius sukurt metodologij. Vasario
mnes gemiusAudience tyrime Lietuvoje dalyvavo 56 labiausiai lankomos Interneto svetains (r. 3
pried).
Vasario mnesio duomenimis, Lietuvoje buvo 743 808 Interneto vartotoj 15 met amiaus ir
vyresni. Visi kartu Lietuvos Interneto vartotojai perirjo beveik 238 milijonus tinklapi
tiriamosiose svetainse. Vienas lankytojas (realus vartotojas) tyrime dalyvaujaniose svetainse
vasario mnes vidutinikai praleido 6 val. 12 min., t. y. 50 min. ilgiau, nei lapkriio mn.
Interneto tyrim bendrovs Gemius sukurta gemiusAudience metodologija suteikia galimyb ne
tik pamatuoti svetaini auditorijos dyd ir lankymo intensyvum, bet ir nustatyti svetains lankytoj
socio-demografin profil. Rezultatams apskaiiuoti buvo naudojami ir duomenys i TNS Gallup
gyventoj tyrimo apie Lietuvos Interneto vartotojus.
Nustatyta, kad didesnij dal Lietuvos Interneto vartotoj sudaro asmenys nuo 15 iki 24 met
jie atstovauja beveik pus vis ms alies Interneto vartotoj. Aktyvs Interneto vartotojai yra ir 2534 met amiaus asmenys, j dalis bendroje auditorijoje 20 proc. (r. 20 pav.). Paymtina, kad 1524 ir 25-34 met amiaus vartotojai praleido ir daugiausia laiko Internete lyginant su kitais
vidutinikai apie 6,5 val. per tyrimo laikotarp.
7,20%
27,40%
44,70%
20,70%
15-24 m.
25-34 m.
35-49 m.
50-74 m.
20 pav. Interneto vartotoj struktra pagal amiaus grupes

(2005 met vasario mnesio duomenimis; altinis: TNS Gallup)
42
Tarp Lietuvos Interneto vartotoj vasario mn. buvo 53 proc. vyr. Bet, kaip parod
gemiusAudience tyrimas, aktyvesns Interneto vartotojos buvo moterys. Internete jos praleido
vidutinikai 6 val. 28 min., tuo tarpu vyrai nar vidutinikai 30 min. maiau. Vieno tinklalapio
perirai daugiausia laiko skiria vyresni nei 55 met internautai (vidutinikai 1 min. 25 s) ir asmenys
su auktuoju isilavinimu (vidutinikai 1 min. 18 s). Tuo tarpu daugiausia tinklalapi per mnes
perirjo asmenys su pradiniu arba viduriniuoju isilavinimu (atitinkamai 346 ir 357 tinklalapiai per
sausio mn.).
Tyrimo kompanijos TNS gallup 2005 met kovo mnes pateiktais duomenimis reklamos
rinkos apyvarta taip pat auga. Realios iniasklaidos kanal reklamos pajamos skaiiuojamos atmetus
vidutins apimties ir agentrines nuolaidas milijonais lit (r. 13 lentel).
13 lentel. Realios iniasklaidos kanal reklamos pajamos
Kanalas
2003m. ( mln. Lt)
2004m. (mln. Lt)
Pokytis 2004/2003
TV
109
146
33,9%
Laikraiai
80
100
25,0%
urnalai
33
38
15,2%
Radijas
19
25
31,6%
Lauko reklama*
17
21
23,5%
Internetas**
3,7
4,6
24,3%
Kinas
0,1
0,2
100,0%
334,8
27,9%
I viso:
261,8
* skaitant ir lauko video reklam;
** Neskaitant katalog Interneto reklamos
2004 met iniasklaidos reklamos rinkos augimo tempai virijo drsiausias met pradioje
darytas prognozes, - teigia TNS Gallup media direktorius Gytis Juodpusis. Anot jo, ypa spariam
iniasklaidos reklamos rinkos augimui didels takos turjo tas faktas, kad 2004 metais buvo itin daug
politins reklamos, padidjo ne tik reklamos apimtis, bet ir jos kainos.
Didiausi dal pajam pagal iniasklaidos kanalus sudar reklama televizijoje 43,6 proc. ir
laikraiuose 29,9 procento (r. 21 pav. p.45). Palyginti pastarj dviej met rezultatus, reklamai
televizijoje skirtos los per prajusius metus iaugo 33,9 proc., laikraiuose 25 proc., urnaluose
15,2 proc., radijuje 31,6 procento. Lauko reklamos rinka (vertinus ir lauko video reklamos apimt)
43
2004 metais padidjo 23,5 procento. Reklamos Internete rinkos augimas buvo 24,3 proc. (neskaitant
katalog Internetins reklamos), o kino teatr reklamos rinka padvigubjo.
Pajam dalis pagal iniasklaidos kanalus

Kinas
0.10%
Internetas
Lauko reklama
Radijas
urnalai
1.40%
6.30%
7.50%
11.40%
Laikraiai
29.90%
TV
43.60%
21 pav. Pajam dalis pagal iniasklaidos kanalus

(altinis: TNS Gallup)
Remiantis ekspert prognozmis, 2005 metais Lietuvos reklamos rinka augs 11 proc., televizijos
reklamos rinka 13 proc., radijo - 8 proc., spaudos 6 proc., lauko reklamos rinka 8 proc., kino
reklamos rinka 4 procentais. iniasklaidos ekspertai prognozuoja, kad spariausiai augs reklamos
Internete rinka net 35 procentais.
is TNS Gallup alies reklamos rinkos tyrimas buvo atliktas pagal bendrovs 2004 met
reklamos monitoringo duomenis ir bendradarbiaujant su Lietuvos radijo ir televizijos komisija,
iniasklaidos planavimo agentromis, alies komercinmis televizijomis, Lietuvos nacionaliniu radiju
ir televizija, didiausiais Interneto paslaug tiekjais.
iuo metu reklam Internete naudoja tik paangiausi reklamos usakovai, iekodami netradicini
bei novatorik sprendim, o reklamos Internete monitoringas suteikia galimyb ir naujiems reklamos
usakovams painti bei inaudoti reklamos Internete privalumus. Verslo bangos Internetinje
svetainje, i met kovo mnes, buvo atlikta apklausa, kurios metu buvo siekiama isiaikinti kokias
reklamos priemones pasirenka prekybos, gamybos, paslaug bei jau mintiems sektoriams
nepriskiriamos mons. I viso apklausoje dalyvavo 271 mon. I j 94 renkasi reklam spaudoje, 21
televizijoje, 18 radijuje, 33 lauko reklamoje ir net 105 mons, kurios pasirenka reklam Internete
(r. 22 pav. p.46).
44
Daniausiai moni pasirenkama reklamos
priemon pastaruoju metu
100%
80%
60%
40%
38%
35%
20%
8%
7%
TV
Radijuje
12%
0%
Spaudoje
Lauko
reklamoje
Internete
22 pav. Daniausiai moni pasirenkama reklamos priemon pastaruoju metu

(altinis: http://verslas.banga.lt/lt/poll.results/25)
Sekaniame paveiksle, pateiktas skirting sektori (prekybos, gamybos, paslaug ir kit moni)
reklamos priemoni pasirinkimas (r. 23 pav. p.49). Remiantis 23 paveikslu, galima teigti, kad visi
verslo sektoriai reklamos priemones renkasi panaiai. Reklama radijuje, televizijoje bei lauko reklama
yra panaiai pasirenkamos reklamos priemons, taiau ne taip danai, kaip reklama spaudoje ar
Internete. Reklama spaudoje yra viena i populiariausi reklamos priemoni, taiau nedaug nuo jos
atsilieka ir reklama Internete. Skirtingai nei prekybos, gamybos ar paslaug monms, kitoms monms
reklama Internete yra daniausiai pasirenkama reklamos priemon.
Galime teigti, kad reklama Internete vis daniau tampa pagrindine moni reklamos priemone.
45
Prekybos m oni pasirenkam a reklam os
priem on
Gam ybos moni pasirenkama reklam os

priem on
100%
100%
80%
80%
60%
60%
48%
44%
40%
40%
26%
20%
8%
6%
20%
12%
TV
Radijuje
TV
Radijuje
17%
22%
0%
0%
Spaudoje
7%
10%
Lauko
reklamoje
Spaudoje
Internete
Lauko
Internete
reklamoje
Kit m oni pasirenkam a reklam os priem on
Paslaug m oni pasirenkam a reklam os

priem on
100%
100%
80%
80%
40%
55%
60%
60%
47%
40%
30%
20%
8%
6%
10%
TV
Radijuje
Lauko
reklamoje
20%
0%
18%
9%
9%
9%
Spaudoje
TV
Radijuje
0%
Spaudoje
Internete
Lauko
reklamoje
Internete
23 pav. Skirting veiklos sektori reklamos priemoni pasirinkimas

(altinis: http://verslas.banga.lt/lt/poll.results/25)
Remiantis pateikt statistini duomen analize, galime teigti, kad reklamos Internete rinka
Lietuvoje itin spariai didja. Jos augim iais bei ateinaniais metais lems Interneto vartotoj
skaiiaus augimas, Interneto rinkos tyrimai, rinkos skaidrumas bei nauj paslaug Internete vedimas.
Kad isiaikintumme reklamos Internete panaudojimo galimybes Elektronini sprendim
centro pavyzdiu, sekaniame poskyryje bus pateikiama informacija apie ios mons veikl bei
atliekama jos teikiam reklamos Internete paslaug analiz.
2.3. Reklamos Internete panaudojimo galimybs Elektronini sprendim centro
pavyzdiu
Remiantis analizuojamos mons vidiniais dokumentais, ioje darbo dalyje bus pristatoma
reklamos Internete panaudojimo galimybs Lietuvoje Elektronini sprendim centro pavyzdiu. Bus
pristatoma mons veiklos apvalga bei jos teikiam reklamos Internete paslaug analiz.
46
2.3.1. Elektronini sprendim centro veiklos apvalga
2002 met pradioje, viena didiausi reklamos agentr Rodiklis kr padalin
Elektronini sprendim centr, teikiant
profesionalias
paslaugas elektronins
reklamos,
informacini technologij srityje. Elektronini sprendim centro veikl apima tokios paslaugos,
kaip:
Interneto projektai;
reklama Internete;
prezentacij CD krimas;
kompiuterin grafika, multimedia;
programavimas;
serverio paslaugas.
Elektronini sprendim centras yra subrs grup profesionali, energing informacini

technologij ir dizaino specialist. J idj novatorikumu ir profesionalumo dka, kiekviena mon
gali turti savo stili elektroninje rinkoje. ios mons specialistai gali organizuoti efektyvi mons
elektronin reklam, o taip pat sukurti nauj veid Internete.
Pagrindiniai Elektronini sprendim centro tikslai:
sukurti klientui funkcional ir finansikai nauding produkt, atitinkant jo poreikius;
silyti originalius sprendimus;
efektyviai naudotis Interneto teikiamais privalumais.
Kiekvienas Elektronini sprendim centro projektas yra atliekamas individualiai, prisitaikant

prie kliento poreiki, naudojantis vairiomis technologijomis bei sprendimais, pasitelkiant naujausius
rankius tiek produkt krimui, tiek j prieirai.
Didelis ios mons paslaug privalumas glaudus ryys su kitomis UAB Rodiklio reklamos
sritimis. Reklamos usakovai, kreipdamiesi UAB Rodikl dl reklamos vairiose iniasklaidos
priemonse, danai sulaukia pasilymo kreiptis j padalin Elektronini sprendim centr. Taip pat
danai tokios inomos Interneto svetains, kaip Delfi, reklama Internete besidominias mones
nukreipia i reklamos agentr.
2.3.2. Elektronini sprendim centro teikiam reklamos Internete paslaug analiz
Remiantis analizuojamos mons vidini dokument analize, Internetu Lietuvoje naudojasi jau
apie 30 proc. gyventoj, reklamos apimtys jau kelet met i eils iauga dvigubai. Ir kuo toliau tuo
svarbesn vaidmen Internetas vaidina kiekvienos mons rinkodaros strategijoje.
47
Pagrindins teikiamos Elektronini sprendim centras reklamos Internete paslaugos yra:
Reklamini skydeli (angl. banner) krimas;
Elektronins skrajuts;
Elektroniniai atvirukai;
Reklamos plotas Internete;
Paiekos sistemos;
Registracija Interneto kataloguose.

Elektronini sprendim centro darbuotoj nuomone, turti Interneto svetain jau senai ne
prestias, o btinyb. Kiekvienais metais daugja Interneto vartotoj, taiau, neturint savo veido
Internete, prarandama puiki proga pritraukti kuo daugiau klient, o klientai, pasirinkdami ios mons
profesionalias paslaugas, turi galimyb pirmauti j pasirinktoje veiklos srityje.
Kiekvienos firmos veikla yra unikali, todl ir poreikiai yra skirtingi. Svetains gali bti vairaus
pobdio nuo minimalios informacijos pateikimo iki didiulio portalo su duomen klodais. Taiau
pagrindinis reikalavimas tai turi bti naudinga firmai ir finansikai paranku. Vadovaudamasi iais
principais mon yra pasirengusi pasilyti tinkamiausi sprendim. Kaip yra inoma, aktuali ir nauja
informacija svetainje svarbiausia, taiau ne maiau svarbu j tinkamai pateikti. Elektronini
sprendim centro specialistai yra pasiruo kurti rinkodaros strategij Internete nuo pat pirmo
ingsnio: konsultuoti kokias reklamos Internete formas pasirinkti, patarti, koks reklamos
demonstravimo bdas konkreiai monei efektyviausias, kontroliuoti kampanijos eig ir teikti
rekomendacijas bei parengti isami ataskait kampanijai pasibaigus.
Pasak Elektronini sprendim centro darbuotoj, reklama Internete atveria dar vien erdv
firmos vardo ir produkcijos garsinimui. Taiau, reklamos usakovai vis dar ne itin palankiai iri
reklam Internete. Pagrindin to prieastis yra informacijos stoka. mons, vis dar valgosi, stebi
reklam Internete. Taiau pamau atsiranda moni, kurios paios imasi iniciatyvos ir kreipiasi
reklamos agentr praydamos suteikti informacijos apie reklam Internete. Remiantis Elektronini
sprendim centro duomenimis, pastaruosius kelet met pardavimai reklamos Internete srityje kyla
vidutinikai 30 proc. per metus. Dauguma t klient sskaita, kurie kakada teiravosi apie reklamos
Internete galimybes, o dabar bando tai padaryti praktikai (usisako reklam Internete). Didiosios
Lietuvos mons, kaip Omnitel ar Bit drsiai naudojasi reklamos Internete paslaugomis, kadangi
jos jau yra iband i paslaug ir pasiek ger rezultat. Ne veltui jos uima pirmaujanias pozicijas
reklamuotoj top deimtukuose (r. 1; 2 priedus).
Ianalizavus vidinius mons duomenis, galima pastebti, kad reklamos usakovai, usisakydami
reklam Internete dmes kreipia tris pagrindinius dalykus:
1)
puslap, kuriame bus patalpinta reklama;
2)
kain;
48
3)
puslapio lankomum bei inomum.
Elektronini sprendim centro duomenimis, paangios reklamos demonstravimo technologijos

suteikia galimyb valdyti reklamos kampanijas. Reklamos nukreipimas padeda parodyti reklam
tiksliniam vartotojui tuo metu, kada to labiausiai reikia, o tai reikia, kad maesniais katais
pasiekiamas didesnis reklamos efektyvumas.
Tam, kad bt galima nukreipti reklam pagal tam tikrus kriterijus svarbu yra sukurti tam tikr
duomen apie vartotojus baz. Reklamos serveris naudojasi keletu parametr:
sausainliai (angl. cookies) reklamos demonstravimo sistemai leidia atpainti vartotoj ir

kontroliuoti kiek kart jis mat konkrei reklam;
IP adresai naudojami geografiniam nukreipimui, bei reklamos demonstravimo laikui

nustatyti.
Yra galimyb demonstruoti reklaminius skydelius atsivelgiant ir laiko parametrus: savaits

dienas bei dienos valandas. Be to yra galimyb demonstruoti reklam Internete atskiro tinklapio ribose
ar tik atskiroje tinklapio dalyje. Galimi yra keli bdai, kaip gali bti nukreipta reklama:
atskir tinklapio rubrik;
vis tinklapio aplink;
tinklapi grup (paket) tai tinklapi ir keli Interneto puslapi rinkinys, kuris
grupuojamas atsivelgiant j priklausomum bendrai temai. Elektronini sprendim
centras silo reklamos Internete paketus, kaip: Atostogos, Sportas, Jaunimas,
Verslas-1 ir pan. Mokjimo vienetas gali bti tiek u laik, tiek u 1000 parodym. Patys
svetaini savininkai ia maai k gali padaryti. Su reklamos Internete paketais dirba
reklamos agentra.
Kartu panaudojant kitus reklamos nukreipimo bdus galima pasiekti maksimaliai didel ir labai
tiksliai orientuot (turinio prasme) auditorij. Tokiu bdu minimaliomis ilaidomis pasiekiama
maksimali tikslin auditorija.
Kontakt danumas, kaip teigia Elektronini sprendim centro darbuotojai, tai yra tam tikras
kart skaiius per laiko tarp, kai konkretus reklaminis skydelis rodomas unikaliam vartotojui.
Reklamos serveris gali kontroliuoti reklamini skydeli kontakt su vartotoju skaii. Periodinis
pasikartojimas vienos reklamins kampanijos reklamini skydeli seka. Galimi keturi periodini
pasikartojim pateikimo variantai:
nuoseklus, kai reklaminiai skydeliai rodomi tiksliai nustatyta tvarka;
atsitiktinis;
pasvertas, kai kiekvieno reklaminio skydelio parodym skaiius nustatomas procentais;
tendencingas, kai daniausiai paspaudiamas reklaminis skydelis rodomas daniausiai.
49
Akivaizdu, kad nepakankamai danas arba per daug intensyvus reklamos demonstravimas tam
paiam vartotojui yra neefektyvus. Taigi, parodym danio ribojimas leidia su tomis paiomis
lomis pasiekti platesn auditorij ir gauti ymiai geresnius reklamos kampanijos rezultatus.
Analizuojant reklamos Internete kainodaros principus, galima iskirti du pagrindinius kain
nustatymo modelius. Kiekvienas kainodaros modelis yra geras, jei jis naudojamas atitinkamiems
marketinginiams tikslams pasiekti. Elektronini sprendim centras savo klientams silo iuos
mokjimo u reklam Internete bdus:
CPM (angl. Cost Per Mille) mokjimas u 1000 reklamos parodym. Tai pats
populiariausias mokjimo bdas, kadangi i anksto inoma u k mokami pinigai;
FF (angl. Flat Fee) mokama u reklamos demonstravimo laik. Mokama u dien,

savait ar mnes. Taiau taip yra neinomi reklamos kampanijos rezultatai (tik
prognozuojami).
Pasak mons darbuotoj, lyginant duomenis pagal parodym individualiam vartotojui, reklamos
kaina Internete yra brangesn u reklam laikraiuose ir televizijoje. Taiau Internetu galima kur kas
tiksliau apibrti norim auditorij, pasiekti reikiam vartotoj. Todl io tipo reklamai skirti pinigai
nra vaistomi veltui, kadangi kiekvienas reklaminio praneimo parodymas atkreipia vartotojo dmes.
Apibendrinant atlikt statistini duomen apie Interneto rink Lietuvoje bei vidini
Elektronini sprendim centro dokument analiz, galima teigti, kad 2005 metais Lietuvos reklamos
Internete rinka iaugs daugiausiai nei kitose iniasklaidos priemonse (35 proc.). iuo metu reklam
Internete Lietuvoje naudoja tik paangiausi reklamos usakovai tokie, kaip Omnitelis, Bit, Vilniaus
bankas, Kraft Foods ir kt., iekodami netradicini bei novatorik sprendim, o reklamos Internete
monitoringas suteikia galimyb naujiems reklamos usakovams painti bei inaudoti reklamos
Internete privalumus (interaktyvum, globalum, vietos talpum ir kt.). Naujos reklamos Internete
formos, tokios kaip reklaminiai skydeliai, reklama paiekos svetainse, nuorodos, reklama elektroniniu
patu ir kt., tapo pagrindiniu veiksniu, kuris pastaraisiais metais visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje,
lm spart reklamos Internete populiarjim. Analizuojama reklamos agentraElektronini
sprendim centras turi visas galimybes, reikalingas monei planuojant pateikti reklam Internete. i
mon taip pat suteikia isami papildom informacij (kurios iuo metu itin trksta) apie naujas, dar
maai Lietuvoje inomas, reklamos Internete paslaugas. Pagrindins Elektronini sprendim centro
reklamos usakovams silomos reklamos Internete formos yra reklaminiai skydeliai daniausiai
reklamos usakov pasirenkama reklamos Internete forma ir Lietuvoje. mon be reklamini skydeli
silo ir toki reklamos Internete form, kaip reklama paiekos sistemose. mons silomi reklaminiai
paketai (Atostogos, Sportas, Jaunimas ir kt.) tai nauja reklamos Internete forma, silanti
patalpinti reklam i karto keliose bendro pobdio ar tematikos Interneto svetainse. Taiau dl
50
informacijos stokos, reklamos usakovai vis dar retai usisako i nauj reklamos Internete form, be
to, ne kiekvienas nori reklamuotis maai inomoje Interneto svetainje ir mokti pinigus tik u
prognozuojamus, o ne konkreius rezultatus. Yra teigiama, kad Interneto reklamos rinkos augim
Lietuvoje ateinaniais metais lems Interneto vartotoj skaiiaus augimas, Interneto rinkos tyrimai
(rinkos skaidrumas) bei nauj paslaug Internete vedimas. Kadangi Lietuvos Interneto rinka yra
panai kaip ir kitose valstybse, paprastai egzistuoja vienas ar keli reklamos lyderiai (iuo atveju
Elektronini sprendim centras yra vienas i gerai inom reklamos Internete lyderi Lietuvoje).
Tokios reklamos agentros, kaip Elektronini sprendim centras, yra labai populiarios tarp
netradicini reklamos bd iekani usakov, turi ger vard, silo daugyb galimybi, todl jos yra
patrauklios. Be to, reklamos usakovams daug lengviau bendradarbiauti su viena reklamos agentra ir
ia planuoti bendr reklamin biudet, nei dertis su keletu reklamos agentr, taikytis prie skirting
reikalavim, kontroliuoti savo reklamos kampanijos eig ir panaiai.
51
IVADOS
Apibendrinant bakalauro baigiamajame darbe atlikt teorin bei praktin reklamos Internete
panaudojimo galimybi apvalg, galima daryti ias ivadas:
1) Internetas tai komunikacijos priemon, nepanai tradicines visuomens informavimo
priemones. Jei tradicins marketingo priemons daugiausiai rmsi monologu su vartotoju, tai
komercins paslaugos pasauliniame tinkle sudaro slygas masiniam interaktyviam dialogui tarp
informacijos siuntj ir gavj. Tokiu bdu komunikacijos modelis Vienas daugeliui virsta
modeliu Daugelis daugeliui, kuriame galimi abipusiai informacijos srautai.
2) Pastaruoju metu Internetas turi didesnes galimybes nei kitos informavimo priemons, j
galima dinamikai keisti, papildyti, atnaujinti. Reklam Internete galima pateikti kartu su garsu,
vaizdu, tekstu. Interneto tinkle patalpint informacij galima surasti greitai i bet kurio pasaulio tako.
Informacijos talpumas bei vertinimo efektyvumas Internete, lyginant su kitomis reklamos
priemonmis, yra labai didelis, o kaina potencialiai maa. Taiau vis dar yra moni, kuri nuomone
reklama Internete yra neefektyvi. Nereikia pamirti, jog ir kitose iniasklaidos priemonse reklama
sunkiai pastebima, taiau i ties problema slypi nesugebjime pasinaudoti Interneto teikiamais
privalumais.
3) Sparios technologij pltros dka iandien reklama Internete pasiymi itin gausiu form
spektru. Naujos reklamos Internete formos tapo pagrindiniu veiksniu, kuris pastaraisiais metais visame
pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, lm spart reklamos Internete populiarjim. Pagrindins reklamos
Internete formos yra: reklama Interneto svetainse, reklaminiai skydeliai, reklama paiekos svetainse,
nuorodos, reklama naujien arba diskusij grupse, reklama elektroniniu patu. Kiekviena i ivardint
form pasiymi iskirtinmis savybmis, kurios jas padaro inomomis bei vis daniau
pasirenkamomis. Interneto svetain viena i reklamos Internete form, galinti informuoti, tikinti, ir
priminti vartotojams apie mon ar jos prekes. Pagrindins jos funkcijos yra sudominimas, mons
gero vaizdio sukrimas, preki demonstravimas bei informacijos teikimas. Svarbiausias reklamini
skydeli tikslas yra, kad reklaminius skydelius pamatyt potencials vartotojai. Todl daniausiai jie
talpinami speciali pomgi svetainse (susijusiose su tiksline rinka), populiariose svetainse arba
pagrindinse paiekos svetainse. Reklaminiai skydeliai yra skirstomi tokius tipus, kaip:
isipleiantys skydeliai (angl. Expand Billboard) tai reklaminis skydelis, su dydio padidinimo
galimybe; iokantys langai (angl. Pop-Under ir Pop-up) naudojami apklausoms atlikti, akcij
dalyviams registruoti, anketini duomen surinkimui ir pan.; animuotos usklandos (angl. Floating ad)
viena i efektyviausi reklamos Internete form, didinani preks enklo inomum ir
generuojani didel skaii kreipini reklamos usakovo tinklap; reklaminiai puslapiai (angl.
Poltergeist) naudojami vykdant trumpalaikes akcijas Internete neturint savo svetains bei iokantys
52
langai (angl. Brand Mark) ypatingai efektyvi reklamos forma, siekiant atkreipti vartotojo dmes
reklamuojam produkt. Reklama paiekos svetainse tai reklama, naudojama pasauliniu mastu. Ja
naudojasi plati vartotoj auditorija, jos dka vartotojai patenka konkrei svetain. Nuorodos dar
viena labai spariai populiarjanti reklamos Internete forma, padedanti atvesti klientus mons
Interneto svetain. Paprastai nuorodos talpinamos tokiose Interneto svetainse, kaip: klient, tiekj,
tarpinink, preki pristatymo bei kitose su verslu susijusiose svetainse. Paprastai reklama naujien
arba diskusij grupse kuriama informacijos apsikeitimui, klausim kokia nors tema svarstymui.
Reklama elektroniniu patu tai metodas, kuomet reklaminis praneimas atrinktiems adresatams
siuniamas elektroniniu patu. Elektroninis patas yra daniausiai naudojama ir viena i pigiausi bei
greiiausi reklamos Internete form.
4) Remiantis TNS Gallup duomenimis, 2005 met pavasar jau daugiau nei 700 tkst. 1574
met amiaus moni Lietuvoje nors kart naudojosi Internetu. Neirint gana aukt prieigos kain
Lietuvoje, Internetas tampa visk apimaniu reikiniu. Atsivelgiant tai, kad Interneto naudotojai
daniausiai yra miest gyventojai, turi ger isilavinim ir gauna auktesnes nei vidutines pajamas i
auditorija labai patraukli daugelio preki ar paslaug reklamai. Remiantis ekspert prognozmis, 2005
metais Lietuvos reklamos Internete rinka iaugs daugiausiai. Teigiama, kad Interneto reklamos rinkos
augim Lietuvoje ateinaniais metais lems Interneto vartotoj skaiiaus augimas, Interneto rinkos
tyrimai (rinkos skaidrumas) bei nauj paslaug Internete vedimas. iuo metu reklam Internete
naudoja tik paangiausi reklamos usakovai, iekodami netradicini bei novatorik sprendim, o
reklamos Internete monitoringas suteikia galimyb naujiems reklamos usakovams painti bei
inaudoti reklamos Internete privalumus.
5) 2002 met pradioje, vienai didiausiai reklamos agentr Rodiklis krus Elektronini
sprendim centr, teikiant profesionalias paslaugas elektronins reklamos ir informacini
technologij srityje, reklamos usakovams atsirado puiki galimyb susipainti su Lietuvoje vis dar
maai inomomis reklamos Internete galimybmis. Elektronini sprendim centro darbuotoj
nuomone, reklama Internete atveria dar vien erdv mons vardo ir gaminamos produkcijos
garsinimui. Taiau reklamos usakovai vis dar ne itin palankiai iri reklam Internete. Pagrindin to
prieastis, kaip jau minta, yra informacijos apie reklamos Internete teikiamas galimybes stoka.
Kuriantis tokioms monms, kaip Elektronini sprendim centras, reklamos Internete rinka
Lietuvoje turt dar labiau iaugti. Be to, reklamos usakovams yra lengviau bendrauti su viena mone,
teikiania visas reklamos Internete paslaugas, nei su keliomis, kadangi yra sudtinga prisitaikyti prie
skirting reikalavim bei kontroliuoti savo reklamos kampanijos eig.
53
LITERATRA
1.
Darius Ziezys. Ar egzistuoja reklama Lietuvos internete? [irta 2005-02-28]. Prieiga per
Internet: <http://verslas.banga.lt/lt/patark.full/3cac70859f5f5>.
2.
Talijnas D. Reklama Internete: formos ir j naudojimas; tendencijos // Reklamos ir

marketingo idjos. 2004, nr.1, p. 30-33.
3.
Prieiga per Internet: <http://mm.mch.mii.lt/7modulis.htm.>. [irta 2005-03-20].
4.
Sally J. McMillan. Internet advertising: one face or many? 2004-03-12. [irta 2005-0325]. Prieiga per Internet:
<http://web.utk.edu/~sjmcmill/Researc/McMillan%20Chapter.pdf >.
5.
Verslas ir e-verslas. Integravimas, galimybs, metodai: mokomoji mediaga. Kaunas, 2002.

225 p. ISBN 9955-09-148-7
6.
Kenneth C. Laudon. E-commerce: business, technology, society/ Kenneth C. Laudon, Carol

Guercio Traver. 2003. 945 p. ISBN 0-321-20056-X
7.
Indr Stasinien. Reklamos Internete parduodama vis daugiau. 2004-08-25. [irta 200502-02]. Prieiga per Internet: < http://online5ci.lt/Article.asp?Lang=L&ArticleID=6877>.
8.
Laura Miluauskait. Internete mus valdo. [irta 2005-02-28]. Prieiga per Internet:
<http://verslas.banga.lt/lt/patark.full/3e30291d300da>.
9.
Bakanauskas A. Marketingo komunikacija: mokomoji knyga. Kaunas, 2004. 136 p. ISBN

9955-12-029-0
10.
erednikien K. Reklamos samprata ir pagrindiniai principai // Marketingas. 2005, nr.1,

p.56-60.
11.
Gatautis R. Internetin reklama: mokomoji knyga/ R.Gatautis, L.Milaius, J.Svitojus.

Kaunas, 2003. 43 p. ISBN 9955-09-368-4.
12.
Vitalija Kerien. Reklamos rengimas ir projektavimas kompiuterinmis technologijomis.

2004.[irta 2005-02-15]. Prieiga per Internet:
<http://www.lja.lt/naujas/egames/vemp_turnyrai/bites_verslo_2005/reklama/reklama
%20internete.doc>.
13.
Internet marketing: strategy, implementation and practice / D.Chaffey, R.Mayer,

K.Johnston, F.Ellis-Chadwick. Prentice Hall, 2000.
14.
Jokubauskas D. Reklama ir jos poveikis vartotojui: mokomoji knyga. Vilnius, 158 p. ISBN
9955-9615-0-3. / 2003
15.
OConnor J. Marketing in the Digital Age/ John OConnor, Eamonn Galvin. 2001. 216 p.
ISBN 0-273-64195-6 .
54
16.
Krinickis V. Nepastama erdv. Efektyvi reklama internete // Vadovo pasaulis. 2003, nr.
11, p. 31-34 psl.
17.
Jagdish N.Sheth. Internet marketing/ Jagdish N.Sheth, Abdolreza Eshghi, Balaji C.

Krishnan. 2001. 419 p. ISBN 0-03-032133-6
18.
Paulina Marcinkeviit. Internetinis marketingas. 2005-01-06. [irta 2005-02-06].

Prieiga per Internet: <http://verslas.banga.lt/lt/patark.full/41dc65659ffad >.
19.
Anastazija Zemdliauskait. Naujoji interneto reklama ada teigiam pokyi. 2001-07-12.

[irta 2005-02-02]. Prieiga per Internet:
<http://www.online.5ci.lt/Article.asp?Lang=L&ArticleID=2899>.
20.
Reklamos formos. [irta 2005-02-01]. Prieiga per Internet:

<http://www.adnet.lt/reklamos_formos.html >.
21.
Hairong Li, John D.Leckenby. Internet advertising formats and effectiveness. 2004-10-.
[irta 2005-03-14]. Prieiga per Internet:
<http://www.ciadvertising.org/studies/reports/measurement/ad_format_print.pdf >.
22.
Reklama Internete. Reklamos formos. [irta 2005-02-07]. Prieiga per Internet:

<http://reklama.takas.lt/?tipas=formos >.
23.
Marius Skarupskas. Interneto reklamos ypatumai. 2004-09-21. [irta 2005-02-25].

Prieiga per Internet: <http://nkm.lt/art_files/717/interneto_reklamos_ypatumai.pdf >.
24.
Trisha G.Moyer. The future of advertising on the internet. 2001-03-29. [irta 2005-0314]. Prieiga per Internet:
<http://www.graphiccoast.com/onlineforecast/imagesII/webdocpdf.pdf>.
25.
Jeriomenko S. Kova internete // Marketingas. 2005, nr. 4, p. 3-6.
26.
Kotler P. A framework for marketing management. 2001. p. 352. ISBN 0-13-018525-6.
27.
vadas internet. Reklama internete: pirmasis kontaktas su vartotoju. 2002-05-13. [irta

2005-02-02]. Prieiga per Internet: <http://www.iks.lt/5-2.php?iq=8&sritis=C>.
28.
Rinkodaros principai/ Philip Kotler, Gary Armstrong, John Saunders, Veronika Wong. [I
angl kalbos vert: Jurgita Cvilikait, Aurin Kunigonyt, Donatas Masilionis]. Kaunas,
2003. 854 p.
29.
Prieiga per Internet: <htp://mm.mch.mii.lt/5modulis.htm>. [irta 2005-03-20].
30.
Prieiga per Internet: <http://www.delfi.lt>.
31.
Prieiga per Internet: <http://www.google.lt>.
32.
Lietuviai vis daugiau laiko praleidia internete. 2005-05-05. [irta 2005-05-10]. Prieiga
per Internet: <http://www.info.lt/index.php?page=naujienos&view=naujiena&id=28257>.
33.
Apklausa: Kur daniausiai reklamuojats? 2005-03-08. [irta 2005-05-17]. Prieiga per

Internet:<http://verslas.banga.lt/lt/poll.results/25>.
55
34.
Kardelis K. Mokslini tyrim metodologija ir metodai: vadovlis. Kaunas, 2002. 398 p.

ISBN 9986-948-65-7.
35.
Barauskien V. Studij darb parengimo tvarka: mokomoji knyga/ V.Barauskien,

I.Maerinskien. Kaunas, 2004. 77 p. ISBN 9955-09-064-2.
56
PRIEDAI
57
1 PRIEDAS
Reklamos usakov suskirstymas pagal reklamuojamus preks enklus
58
2 PRIEDAS
Sektori pasiskirstymas pagal ilaidas litais
59
3 PRIEDAS
Deimt populiariausi (pagal lankytoj skaii) Interneto svetaini Lietuvoje
Svetains
Delfi
One
Takas
Omni
Autoplius
Ieskok
Lietuvos rytas
Klas
Draugas
Jippii
Lankytojai
516318
390887
349267
236231
207868
171252
169369
156618
151195
145401
altinis: gemiusAudience, 2005 m. vasaris
Perirta
puslapi
47936347
28983799
11896356
7552044
20607799
43782972
3849401
11230938
20025499
6137038
Pasiekimumas
69,42 proc.
52,55 proc.
46,96 proc.
31,76 proc.
27,95 proc.
23,02 proc.
22,77 proc.
21,06 proc.
20,33 proc.
19,55 proc.
60
4 PRIEDAS
Reklama Internete
(svetains www.info.lt pavyzdys)
Reklaminiai skydeliai
Diskusij forumas
Nuorodos
61
5 PRIEDAS
Reklamini skydeli pavyzdiai
160x600
300x250
180x150
728x90

Reklamos Internete Formos Ir Ju Panaudojimo Galimybes Elektroniniu Sprendimu Centro Pavyzdziu

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Reklamos Internete Formos Ir Ju Panaudojimo Galimybes Elektroniniu Sprendimu Centro Pavyzdziu

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

REKLAMOS INTERNETE FORMOS IR J PANAUDOJIMO

GALIMYBS ELEKTRONINI SPRENDIM CENTRO PAVYZDIU

1 pav. Tradicinis Vienas-daugeliui komunikacinis modelis ...8

aptarti reklam Internete, kaip vien i marketingo Internete komunikavimo priemoni;

pateikti reklamos Internete ir tradicinje aplinkoje palyginim;

ianalizuoti pagrindines reklamos Internete formas bei pateikti j privalumus ir trkumus;

remiantis Lietuvos iniasklaidos tyrim bendrovi duomenimis, ianalizuoti reklamos

panaudojimo galimybes Elektronini sprendim centro pavyzdiu.

mokslins literatros analiz;

periodini leidini analiz;

Internetins informacijos altini analiz;

statistini duomen analiz;

konkreios mons vidini duomen analiz.

tai nauja komunikacijos priemon, nepanai tradicines visuomens informavimo

pleiant mons infrastruktr pasitelkiant Internet;

atliekant marketingo tyrimus.

Integruota marketingo komunikacija yra visapusis komunikacijos planas, apimantis reklam,

1 pav. Tradicinis Vienas daugeliui komunikacinis modelis

2 pav. Daugelis daugeliui komunikacijos modelis Internete

3 pav. Reklama Internete (R.Gatautis, 2003, p.10)

auditorijos masikumas. Internetas spariausiai besipleianti ir masikiausia, neinanti

galimyb pasirinkti auditorij. iuolaikins informacins technologijos leidia gana tiksliai

interaktyvus ryys su klientu. Galimyb umegzti interaktyv ry su klientu. Tai reikia,

efektyvi prekyba. Internetu manoma greitai ir patikimai vykdyti finansinius atsiskaitymus,

reklamos dinamikumas. Informacijos atnaujinimas nereikalauja dideli snaud, paprasta

Reklamos Internete tikslai

Reklamos tikslo apibdinimas

Informavimas apie enkl ar prek

Komunikacija vyksta vartotojo iniciatyva

Atsakymas gali bti tiek reklamos

P.Needham orientuodamasis vartotoj, jo apsisprendim sigyti prek ar paslaug, inodamas,

2 lentel. Reklamos Internete tikslai, pagal P.Needham (R.Gatautis, 2003, p.13)

Informacijos pateikimas vairiais pavidalais: tekstu, paveikslais, garsu, animacija

naujoje aplinkoje reklamos kainos sumaja, nes atsiranda daugiau erdvs;

Labai didelis Potencialiai Potencialiai

pasiekiamumas. Interneto paplitimas geografiniu aspektu lyginant su tradicinmis reklamos

reklamos efektyvumo vertinimas. Internete galima tiksliai nustatyti k pasiek reklama,

Sugebjimas parodyti prekes

Leidia reklamuotojui pasirinkti

Vartotojas daniausiai pats ieko

Reklamos danumas tampa

Jei tik reikia, reklama dirbs 24h

5 pav. Pagrindins reklamos Internete formos

Reklama Interneto svetainse;

Reklaminiai skydeliai (angl. banner);

Reklama paiekos svetainse;

Reklama naujien arba diskusij grupse;

Reklama elektroniniu patu.

Svetains reklama kitose internetinse priemonse

informacinis puslapis vizitin kortel. Statikas Internetinis puslapis, kuriame nurodyta

Internetin svetain katalogas. Neribotas skaiius puslapi, pateikta isami informacija

Internetin svetain parduotuv. Be isamios informacijos apie mon ir produkcij,

svetain (angl. portal site). Isamus, funkcionalus informacinis Internetinis puslapis.

INTERNETO SVETAINS FUNKCIJOS

Tekstai be klaid, isams;

Aktyviai priirima ir atnaujinama;

Puslapio struktra logika ir vartotojui

Potencialiems pirkjams ir usakovams

Netiesiogiai primenamas firmos vardas ar

Interneto svetains reklamins

7 pav. Interneto svetains reklamins funkcijos

8 pav. Interneto svetains pavyzdys (altinis: http://www.delfi.lt)

registruoti Internetin svetain paiekos sistemose bei terminiuose kataloguose;

traukti nuorodas pasaulinio tinklo (angl. World Wide Web) katalogus;