1 tema.

Civilin teis kaip teiss aka

(2 paskaita)

Civilins teiss taikymo sfera ir funkcijos. Civilinio teisinio reglamentavimo metodas. Civilins teiss principai. Civilins teiss svoka Civiliniai teisiniai santykiai

1. Civilinio teisinio reglamentavimo metodas

1.1. Civilinio teisinio reglamentavimo metodo samprata 1.2. Civilinio teisinio reglamentavimo metodo raika civilins teiss normose

1.3. Sutartis civilinio teisinio reglamentavimo mechanizmo elementas

Civilins teiss socialin paskirtis ir funkcijos lemia civilins teiss metodo ir

civilins teiss princip esm

1.1. Civilinio teisinio reglamentavimo metodo samprata

Teisinio reglamentavimo metodas - tai valstybs nustatyt ir teiss normose ireikt teisinio poveikio bd ir priemoni sistema, kuria siekiama nukreipti civilinio santykio subjekt vali, kad bt gyvendinta civilins teiss socialin paskirtis (funkcijos)

Teisinio poveikio bdas

Bdas ireikia teisinio poveikio asmens vali esm - draudim, rekomendacij, leidim.
Poveikio bdo pasirinkim lemia teisin ideologija ir valstybs vykdoma politika

Teisinio reguliavimo priemons

Teisinio reguliavimo priemon yra teisinio reguliavimo bdo (metodo) iraikos forma, atspindinti reglamentuojam santyki socialin-ekonomin prigimt, t santyki objekto ar subjekto specifik

Pagal poveikio bd yra skiriami du pagrindiniai teisinio reguliavimo metodai: dispozityvusis

ir imperatyvusis

Imperatyviojo ir dispozityviojo metod santykis charakterizuoja kiekvienos teiss akos teisin reglamentavimo metod

Civilinei teisei bdingas dispozityviojo

metodo vyravimas

Dispozityviojo metodo vyravimas nra pakankamas poymis civilinio teisinio metodo charakteristikai, nes is metodas taikomas ir kitose teiss akose (darbo, administracinje ir net baudiamojoje)

Pagrindinis civilins teiss reguliavimo metodo poymis

Civilinio teisinio santykio subjekt teisin lygyb (nepavaldumas vienas kitam), todl teisiniai santykiai tarp j parastai kyla sutarties pagrindu
Pagal subjekt lygybs poym galime atskirti civilinius sutartinius santykius, nuo vieosios teiss teiss reglamentuojam santyki, kurie taip pat gali bti ir sutartiniai.

1.2. Civilinio teisinio reglamentavimo metodo raika teiss normose

Civilins teiss norm dispozicija Civilini teisi ir pareig atsiradimas Civilini teisi gyvendinimas ir gynimas Civilins teiss sankcijos

Civilins teiss norm dispozicija

Vyrauja santykinai apibrtos dispozicijos pvz., ( , jei sutartis nenumato ko kito) Tokiu bdu dispozityvi
statymo norma teisini santyki subjektams suteikia diskrecijos teis arba diskrecin valdi, t.y. teis veikti savo nuoira (pranc., diskretion - veikiantis savo nuoira).

Nustatytas vis civilins teiss norm aikinimas atsivelgiant morals, protingumo ir teisingumo kriterijus, taip pat profesins veiklos praktikos ir etikos reikalavimus Teiss normose daug vertinamj slyg, todl didel teism praktikos reikm. statym leidjas kai kuri standartini situacij vertinim ireikia prezumpcijose (lot.praesumptio - fakto pripainimas teistai patikimu, kol nerodyta prieingai.)

Civilinio proceso kodekso 182 straipsnis. Atleidimas nuo rodinjimo Nereikia rodinti aplinkybi: [ ] 4) preziumuojam pagal statymus ir nepaneigt bendra tvarka;

Europoje veicarijos CK pirmasis pademonstravo ypating teisinio mastymo stili, pakeits iki to Europoje (ypa Vokietijoje) galiojusi civilini statym kalbin ir technin sudtingum, iki detali itobulint kazuistik. Naujoji kodifikacija pasiymjo plaia sistematika ir smoningu teisinio reglamentavimo neibaigtumu, danai nustataniu vien tik iorinius rmus, kuriuos turi upildyti teisjas, vadovaudamasis tinkamumo, protingumo ir teisingumo kriterijais. Nuovokus vyras, skaitantis kodeks, turi jausti, kad jis paraytas i jo irdies. Teiss teiginiai turi turti prasm ir ne special isilavinim gavusiems asmenims. (prof.
E. Huberis: )
K.Zweigert, H. Kotz, Lyginamosios teiss vadas. Eugrimas. V., 2001, 154 p.

Ypatingas teiss sprag upildymo bdas:

analogija
1.8 straipsnis. statymo ir teiss analogija 1. Civilins teiss norm nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panaius santykius reglamentuojantys civiliniai statymai (statymo analogija). 2. Jeigu nra panaius santykius reglamentuojani civilini statym, taikomi bendrieji teiss principai (teiss analogija). 3. Neleidiama pagal analogij taikyti speciali teiss norm, t. y. bendrj taisykli iimtis numatani norm.

Civilini teisi ir pareig atsiradimas

Civilins teiss subjektai yra laisvi ir autonomiki, todl civilines teises ir pareigas sau gali susikurti tik savo

valios aktais:
sandoriais (sutartimis),

juridiniais poelgiais,
neteistais veiksmais.

Civilini teisi
gyvendinimas ir gynimas
Civilins teiss subjekto autonomikumas slygoja aktyv jo paties veikim savo interesais pasirenkant teisi gyvendinimo bdus.

Iekinin paeist teisi gynyba

Civilinio teisinio reglamentavimo metodo raika sankcijose

Pagrindin civilins sankcijos funkcija - kompensacin. Jos negali bti nukreiptos paeidjo asmenines vertybes, o tik jo turtin sfer.
Solonas (640-559 p.m.e.) pirmasis panaikino vergov u skolas

Pagrindins sankcij rys - netesybos ir nuostoli atlyginimas.

Ypatingos sankcijos - niekiniai sandoriai, sandorio pripainimas negaliojaniu, teismo atsisakymas taikyti statym nustatytas teisi gynimo priemones Sankcijos paprastai taikomos asmens, kurio teiss paeistos, iniciatyva

1.3. Sutartis - civilinio teisinio reglamentavimo mechanizmo elementas

Sutarties funkcijos
Valios ireikimo aktas
Juridinis faktas, sukuriantis civilinius teisinius santykius

Santyki teisinio reguliavimo priemon

Sutarties funkcijos parodo, kad valstyb neturi privai santyki reguliavimo monopolio
Privaius santykius valstyb imperatyviomis normomis reguliuoja tik iimtiniais atvejais,siekdama apsaugoti visuomenei svarbius privai asmen interesus.(Valstyb,
imperatyviai reglamentuodama privaius santykius, i esms paremia vien i ali.)

Sutarties galia
6.189 straipsnis. Sutarties galia 1. Teistai sudaryta ir galiojanti sutartis jos alims turi statymo gali. Sutartis pareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, k lemia sutarties esm arba statymai.

Sutarties ir statym sveika (1 stad.)

A
B

Sutarties projektas

statymai

Sutarties ir statym sveika (2 stad.)

Subjekt teiss ir pareigos
sutartis

statymai

Pagrindins ivados dl civilinio teisinio reglamentavimo metodo

Civilinio teisinio reglamentavimo metodas -tai keli teisinio reglamentavimo metod sistema, kurioje vyrauja dispozityvinis metodas ir santyki ali juridin lygyb. Teiss sprag upildymui taikomas analogijos metodas. Valstybs nustatyt teisinio poveikio bd ir priemoni sistema derinama su profesins veiklos praktika ir etika, morals, teisingumo ir protingumo kriterij taikymu. Civilins teiss subjekt interesai ir valia lemia j civilines teises ir pareigas: atsiradim, gyvendinim ir gynim. Sutartis j sudariusiems asmenims turi statymo gali.

Sutarties ir analogijos panaudojimas teisiniame reguliavime suteikia civilinei teisei visaapimant pobd.
Sankcijos u civilini teisi paeidimus sukelia tik turtines pasekmes paeidjui.

2. Civilins teiss principai

Principo samprata gamtos moksluose

Gamtos moksluose - principas yra objektyviai egzistuojantis dsningumas, atspindintis objektyviai egzistuojanius reikini esminius prieasties pasekms santykius.

Principium (lot.) pradia, pagrindas

Principo samprata teiss moksle

Teiss principai - tai: teisje ireiktos pagrindins idjos ir pradmenys, iplaukiantys i generalini teisingumo ir laisvs idj , atspindintys visuomens dsningumus, apsprendiantys teiss turin ir ireikiantys teiss esm.

Hegelis: statymai bna dvejopi: gamtos ir teiss: gamtos statymai tiesiog yra galioja tokie, kokie yra: jiems nebdinga sunykti, nors atskirais atvejais jiems gali bti nusiengta. Nordami inoti, kas yra gamtos statymas, turime gamt painti [] ir ms painimas nieko jiems neprideda []: tik ms inojimas apie juos gali prasiplsti.
Teiss inios, viena vertus , tokios pat, antra vertus,- ne. [] skirtumas yra tas, kad teisiniuose statymuose ikyla svarstymo dvasia [] statym skirtingumas atkreipia dmes tai, kad jie nra absoliuts. Teisiniai statymai i moni kylanios nuteigtys. Vidinis balsas su jais gali [] sueiti kolizij, arba sutikti. mogus nesustoja ties esatimi [] jo vidujyb visada jam sako, kaip turi bti, ir jis savyje paiame randa to, kas galioja patvirtinim arba nepatvirtinim. []

Teisje mogus turi aptikti savo prot, taigi jis turi nagrinti teiss protingum, ir tai yra ms mokslo reikalas, skirtingai nuo pozityviosios jurisprudencijos, kuriai danai svarbs tik prietaravimai.
Teiss filosofijos apmatai p. 28, 29.

Teiss princip sistema

Teiss principams kaip ir teisei bdingas sistemingumo poymis. Pagal poym teiss principai skirstomi : bendruosius (konstitucinius),

akinius ir
institucinius.

Vis grandi principus sieja subordinacins priklausomybs ryiai. emesns pakopos principai yra auktesns pakopos princip konkretizavimas ir pltojimas.

Apie konstitucini princip reikm civilinei teisei r.: Mikelnas V. Lietuvos Respublikos Konstitucija Lietuvos bendrosios kompetencijos teism praktikoje// Konstitucijos aikinimas ir tiesioginis taikymas. V. 2002 m., p. 131-165.

2. Civilins teiss principai

Civilins teiss principai - tai Konstitucijoje suformuluotos socialins vertybs, kuriomis remiasi ir kurias ipltoja statym leidjas reglamentuodamas privaius santykius
Principium dimidium totius
(Lot.- pradia - viso ko pus)

Teiss princip turinio kaita

Teiss sistema apskritai, taip pat kiekviena teiss aka ar atskiras teiss institutas yra grindiami teiss principais, kuri turin lemia atitinkamos epochos ar laikmeio socialinekonomin santvarka. Todl teiss princip turinys kintantis. Toki princip savyb lemia kintanti teiss paskirtis, kintantys atitinkamo laikmeio moni interesai ir j santykis su teise.
Veritas - temporis filia (Lot., tiesa - laiko dukt)

Civilins teiss reguliavimo objekto, princip ir metodo sveika Objektas atsako klausim k reguliuoja civilin teis.
Metodas atsako klausim kaip reguliuojami santykiai. Principai atsako klausim kodl pasirinktas toks reguliavimo bdas ir priemons.
Metodas lemia teisini santyki form, o principai turin

Teiss princip funkcijos

Pagal CK I knygos komentar skiriamos ios funkcijos:

Reguliavimo

Interpretavimo (Teiss norm ir sutari aikinimo)

Kolizij alinimo

Teiss sprag upildymo

Pastarj dviej funkcij nereikt traktuoti kaip savarankik civilins teiss princip funkcij. Teiss sprag upildymas, taikant teiss analogij yra civilinio teisinio reglamentavimo ypatumas. Todl teiss sprag upildymas yra sudtin reglamentavimo funkcijos dalis. Kolizij alinimas taip pat nra savarankika funkcija. Kolizijos nustatomos ir paalinamos CK teiss norm aikinimo bdu, todl ir i taip vadinama funkcija, ms nuomone, patenka interpretavimo funkcij.

Teiss princip konkurencija

Princip konkurencijos (kolizijos) atveju vadovaujamasi princip taikymo pusiausvyros taisykle.

Civilins teiss princip sistema Bendrieji civilins teiss principai

Instituciniai civilins teiss principai

Bendrieji civilins teiss principai:

teisinio reglamentavimo principai (CK 1.2 str.); civilini teisi gyvendinimo principai (CK 1.5 str.); civilins teiss norm aikinimo principai (CK 1.9 str.)

1.2 straipsnis. Civilini santyki teisinio reglamentavimo principai 1. Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis j subjekt lygiateisikumo, nuosavybs nelieiamumo, sutarties laisvs, nesikiimo privaius santykius, teisinio apibrtumo, proporcingumo ir teist lkesi, neleistinumo piktnaudiauti teise ir visokeriopos civilini teisi teismins gynybos principais. 2. Civilines teises gali apriboti tik statymai ar statym pagrindu teismas, jeigu toks apribojimas btinas vieajai tvarkai, geros morals principams, moni sveikatai ir gyvybei, asmen turtui, j teisms ir teistiems interesams apsaugoti.

Subjekt lygiateisikumo principas

is principas yra bendras principas, kuris draudia bet koki diskriminacij. Taigi is principas turi labai plai reikm, i esms jis draudia nevienod elges panaiais atvejais arba vienod elges vienod elges nevienodais atvejais.

Civilins teiss subjekt lygiateisikumas neturt bti sutapatinamas su j lygybe. Lygiateisikumas sudaro tik vienodas teisines prielaidas veikti. is principas utikrina civilinio teisinio santykio ali interes pusiausvyr ir ukerta kelia vienos alies piktnaudiavimui savo teismis. Teisinio lygiateisikumo principas nra absoliutus.

ali lygybs principo konkretizavimo pavyzdys

.Pagal kitos alies pasilytas standartines slygas sudariusi sutart prisijungimo bdu alis turi teis reikalauti j nutraukti ar pakeisti, jeigu sutarties standartins slygos nors ir neprietarauja statymams, taiau atima i jos paprastai tokios ries sutari suteikiamas teises ar galimybes, panaikina ar apriboja sutarties standartines slygas parengusios alies civilin atsakomyb arba nustato sutarties ali lygybs bei j interes pusiausvyros principus paeidianias slygas, arba prietarauja protingumo, siningumo ar teisingumo kriterijams. 6.186 straipsnis.

Nuosavybs nelieiamumo principas

Tai konstitucinis principas, konkretizuojamas civilins teiss normomis.

Privaios nuosavybs institutas sudaro

demokratins visuomens santyki pagrind.

Sutarties laisvs principas

Sutarties laisvs principas yra civilins teiss subjekto autonomikumo iraika. is principas tvirtina sutarties ali laisv apsisprsti sudaryti ar nesudaryti sutart ir kokiomis slygomis j sudaryti.

Proporcingumo principas Proporcingumo principas kils i Vokietijos teisins sistemos (Verhaltnis massigkeitgrundzatz), Jis reikia, kad valdios institucijos turi ilaikyti tinkam proporcingum tarp tiksl, kuriuos reikia pasiekti, ir priemoni kurias galima panaudoti siekiant i tiksl. ETT jurisprudencija taikydama princip suformavo jo taikymo ribas. Nukrypimai nuo EB sutari bendrj nuostat (pvz., laisvo preki judjimo) turi atitikti ETT jurisprudencijos ivystyt proporcingumo princip

Teist lkesi principas is principas taip pat kils i Vokietijos teisins sistemos (Vertrauensschuttzprincip). Jis reikia, jog tuomet, kai teisin sistema asmen tikina, kad jis veiks vadovaudamasis galiojaniais statymais gali siekti tam tikr tiksl, tai tokio asmens lkesiai, turi bti apsaugoti. Taiau is principas taikomas jei asmuo veikprotingai ir nuovokiai (t.y. negaljo ir neturjo numatyti, kad bus priimtas aktas prieingas jo lkesiams) ir jei lkesiai buvo teisti.

Draudimo piktnaudiauti savo teise principas

draudia gyvendinti civilines teises tokiu bdu ir priemonmis, kurios be teisinio pagrindo paeist ar varyt kit asmen teises ar statym saugomus interesus ar daryt alos kitiems asmenims arba prietaraut subjektins teiss paskiriai.

alos padarymas kitiems asmenims piktnaudiaujant teise yra pagrindas taikyti civilin atsakomyb. Jeigu asmuo piktnaudiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti j ginti.
iuolaikin teis paneig vergvaldins Romos teisje galiojus princip: qui suo jure utitur, neminem laedit (lot. Tas kas naudojasi savo teise, niekieno interes nepaeidia.)

Civilini teisi gyvendinimo principai

Asmenys savo nuoira laisvai naudojasi civilinmis teismis, tarp j ir teise gynyb. gyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis statym, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros morals principus bei veikti siningai, laikytis protingumo ir teisingumo princip.

Aequites naturalis praeferenda est rigori juris Prigimtinis teisingumas svarbiau u griet teis, Aequites est mater exceptionis Teisingumas yra ekcepcijos motina.

aequum est (nemo) cum alterius detrimento fieri (locupletior) (lot. teisinga yra, kad niekas netapt turtingesnis nuo alos kitam).

Pagal V. Chvostov btina skirti teisingumo principo poveik statym leidjui ir statym taikaniam teisininkui. statym leidjas laikydamasis teisingumo turi bti vienodas visiems, o tam tikroms subjekt grupms iimtis gali daryti tik visuotins gerovs labui. Teisinink, kuris taiko statym, is principas pareigoja vadovautis ne statymo raide, o jo prasme. r.: . . : . ., 1996.

Tais atvejais, kai dispozityvi statymo norma teisini santyki subjektams suteikia diskrecijos teis (pranc., diskretion - veikiantis savo nuoira, teisini santyki subjektai privalo vadovautis bendraisiais teiss principais - tokiais principais yra teisingumas, siningumas ir protingumas.
Pvz., iais principais privalu vadovautis ir nustatant bendrovs statuose praneimo apie aukiam visuotin akcinink susirinkim tvark. i tvarka turi bti tokia, kad utikrint galimyb kiekvienam akcininkui realizuoti savo neturtin teis teis dalyvauti aukiausio bendrovs valdymo organo visuotinio akcinink susirinkimo darbe.

Teisingumo, protingumo ir siningumo principai reikalauja, kad, nustatant praneimo tvark, bt atsivelgta bendrovs akcinink skaii, j galimyb operatyviai gauti informacij, galimas bendrovs ilaidas, btinas praneant akcininkams apie aukiam susirinkim vienu ar kitu bdu, ir kitas reikmingas aplinkybes.
Todl teismai, nagrindami ginus dl visuotinio akcinink susirinkimo nutarim pripainimo negaliojaniais dl to, kad buvo paeista susirinkimo suaukimo tvarka, negali apsiriboti formaliu praneimo atitikimo bendrovs statams konstatavimu, o turi aikintis, ar bendrovs statuose nustatyta praneimo tvarka i tikrj buvo racionaliai realizuota ir sudar realias galimybes visiems akcininkams nevaromai, operatyviai ir be neproting papildom pastang gauti informacij apie aukiam susirinkim.
Civilin byla Nr. 3K3383/2000 (LAT nutartis 2000 m. kovo 29 d.)

Civilinio kodekso norm aikinimo principai

1. Siekiant utikrinti io kodekso vientisum ir atskir struktrini dali suderinamum, taikant jo normas jos aikinamos atsivelgiant io kodekso sistem bei struktr. 2. iame kodekse vartojami odiai ir j junginiai aikinami pagal j bendrin reikm, iskyrus atvejus, kai i konteksto matyti, kad odis ar odi junginys vartojamas specialija teisine, technine ar kitokia reikme. Jeigu bendrin ir specialioji odio reikms nesutampa, pirmenyb teikiama specialiajai odio reikmei. 3. Nustatant taikomos normos tikrj prasm, atsivelgiama io kodekso ir aikinamos normos tikslus bei udavinius. 1.9 straipsnis.

Speciali termin vartojimas civilins teiss normose

ab initio nuo pradios actio Pauliana

del credere (ital. nuo tikjimo) umokestis komisionieriui u

laidavim

mutatis mutandis - pakeitus tai, kas keistina

ex officio savo iniciatyva (i pareigos - J.Vosylius)

emancipacija (emancipatio - formalus snaus paleidimas i tvo valdios)
force majeure (6.212 str.) Nenugalima jga
(aplinkybs, kuri negalima kontroliuoti bei i anksto protingai numatyti ir ukirsti kelio i aplinkybi ar j pasekmi atsiradimui.)

prima facie - lot. I pirmo karto (2.71 str.)

renvoi - atgaliniai nukreipimai LR arba treiosios alies teis (taikant usienio teis 1.14 str.) res judicata - galutinio teismo sprendimo galia (6.985 str.) separacija - gyvenimas skyrium - lot. ituoka (separatio a toro et mensa - atsiskyrimas lovoje ir prie stalo) (1.29, 3.73 str.) superficies kas ant ems paviriaus pastatyta (antitez emei) legitimacija (vaiko kilms nustatymas)(131 str.)