1.

Proces valdymo ir pasilos grandins apibrimas Proces valdymas aprpia efektyv vis itekli ir veiklos planavim, organizavim ir kontrol, btin tam, kad rinka bt aprpinta prekmis ir paslaugomis. Procesai, bdami labai vairs, apima ne tik gamybos ir paslaug mones privaiame sektoriuje, bet taip pat ir nepelno siekianias organizacijas ir netgi vyriausybes. Integruot tiekimo grandin sudaro trys tarpusavyje susij srautai. Pirmasis yra mediag srautas. J sudaro atskiros stadijos: sigijimas, transformavimas ir paskirstymas. sigijimas reikia neapdirbt mediag ar paslaug pirkim i tiekj ar subrangov. Pasikeitimas vyksta, kada i neapdirbt mediag, komponent pagaminamas ar surenkamas produktas. Treiasis etapas mediag srauto grandinje yra gatav produkt paskirstymas klientams. Tai dar vadinama verslo logistika arba fizinio paskirstymo vadyba. Tiekimo grandin gali bti labai sudtinga, nes joje dalyvauja daug tiekj ar subrangov, kurie gali bti sikr toli nuo galutinio surinkimo cecho. Toki atvej pasitaiko automobili, lktuv, kompiuteri ir chemini mediag pramonse. Tiekimo grandinje yra dviej tip ssajos: ryys tarp dviej versl arba ryys tarp verslo ir vartotoj. Kitas srautas, prieingas fiziniam srautui, yra informacijos, kuri apibdina vartotoj, gamintoj ir paskirstytoj poreikius ir reikalavimus, tkm. Daniausiai ita informacija pateikiama apsikeiiant duomenimis elektroniniu bdu. Proces sistem klasifikavimas Proces valdymas apima mons, kurios dalyvauja rinkoje ir pelno nesiekianias organizacijas. Pirmosios skirstomos gamybos ir paslaugas teikianias mones. Pagrindin gamybos mons funkcija yra paversti aliavas apiuopiamais produktais. Apiuopiamas produktas yra toks, kur galima paliesti, vertinti pinigine suma, kuris yra matomas ir imatuojamas (inomas svoris, ilgis, auktis, tris). Paslaug pramon taip pat pateikia produkt, bet tas produktas danai neapiuopiamas ir negali bti imatuojamas taip pat, kaip gamybos moni produkt ai. I tikrj negalima atskirti gamybos moni ir paslaugas teikiani moni kaip juodos ir baltos spalvos. Kai kurios paslaugas teikianios mons paeidia neapiuopiamo produkto taisykl, o kitas neatitikimas klasifikuojant mones yra tas, kad bet kurioje gamybos monje yra paslaug element. Daugelis pelno nesiekiani organizacij yra paslaug sektoriaus dalis. Pelno nesiekiani organizacij varomoji jga yra grio krimas, o ne tarnavimas kokiems komerciniams tikslams. Valstybins ir tarptautins organizacijos. Ekonominis proces klasifikavimas Ekonomistai perdirbimo, paslaug ir pelno nesiekiani organizacij procesus skirsto tris grupes: 1. Pirminis sektorius. Pirminiame sektoriuje igaunamos naudingosios ikasenos. 2. Antrinis sektorius. Antriniam sektoriui priskiriamas pirmini mediag perdirbimas prekes. 3. Tretinis sektorius. Tretiniame sektoriuje daromi finansiniai skaiiavimai. Ekonomistai prie tretinio sektoriaus priskiria ir pelno nesiekianias organizacijas. Tarptautins operacijos Operacijos vyksta tarptautiniu mastu. Tam yra kelios prieastys: kuriasi tarptautins organizacijos; usienio darbo jga pigesn nei vietini darbuotoj; vietins valstybi rinkos yra perpildytos, todl nauj galimybi iekoma sveiose alyse; Tarptautinis preki, paslaug transporto ir moni judjimas tapo daug lengvesnis ir pigesnis; Demokratijos sigaljimas pasaulyje skatina vis didesn bendravim, taip vis tolerantikiau priimamos naujos paslaugos ir produktai.

Gamybos mons, paslaug mons, ne pelno siekianios organizacijos (NATO) Be tikrosios firm veiklos, daug pagamint produkt gauna tarptautin reikm, netgi jei jie sukomplektuoti ir pardavinjami toje paioje alyje. Gamybos pramons darbo rinka Tiek Europoje tiek ir JAV darbinimas pramons srityje pradjo didti 1800aisiais, kai mons pradjo pereiti i ems kio sektoriaus pramon. JAV 1800 m. pabaigoje pagrindins pramons akos apm plieno ir geleies pramon geleinkeli ir traukini gamybai. 1900m. pradioje buvo pagaminta s pirmas automobilis, toki firm kaip General motors ir Ford JAV, Daimler Vokietijos ir Panhard ir Levassor Pranczijoje. Nors ir darbinimas pramonje JAV majo, taiau pramons produkcijos kiekis didjo. Palyginus su pramone, paslaug sektorius JAV augo labai spariai, sugerdamas darbuotojus i daugelio pramons ak. darbinimo tendencijos Europos Sjungoje ir Japonijoje seka tokiomis pat tendencijomis kaip ir JAV. Paslaug sektorius taip pat pralenk pramon. Panaiai ir JAV, pramons produkcija auga nors ir darbinimas maja. Besivystantys regionai, inoma tolimieji rytai, Lotyn Amerikos alys ir ryt Europa, padidino savo pramons produkcij. Tai yra dl to, kad tiek Europos tiek JAV alys perkl savo gamyb pigaus darbo alis, ir dl to, kad ios alys paios dieg naujas technologijas ir sisavino naujus gamybos procesus. Nepaisant, kad nedarbas gamybos pramonje maja, struktriniai pokyiai kompanijose turjo takos apskaitos sferoje dl darbo jgos. Proces modeliai Vadybos modeliai - Nepaisant, kokios ries yra modelis, jo tikslas yra pristatyti sistem, tuo paiu bnant priemone, sumainania galim rizik, ilaidas, padidinani planavimo kokyb, atskleidiant potencialias problemas, bei padedant ivystyti loginius sprendimus vadybos srityje. Integruotos tiekimo grandins modelis - paprastas modelis, bet kokiai operacijai yra miniatirin tiekimo grandin, atspindinti 3 pagrindinius aspektus: snaudas, vykstanias operacijas bei produkcij. Kai visi ie veiksniai yra sujungiami, jie sudaro tiekimo grandin arba produkt sraut vartotojams. Kai tai vyksta, tiksli informacija apie teikiamus produktus yra privaloma. Tai vyksta devyniose pramons srityse. Keturiose gamyboje bei penkiose paslaug teikime. Ekonominis modelis - Vykstant bet kokiam vyksmui, kaip kad pristatoma modelyje, ekonomin ieigos vert turi bti didesn u ekonomin snaud vert. Pridtin vert virsta grynsias mons pajamas ar peln. Produktyvumas Operacij itekliai, Aplinka, Mediagos, Tiesiogin darbo jga, Netiesiogin darbo jga, Energija bei vanduo, Finansiniai itekliai, Produktyvumas, tai rodiklis, parodantis, kaip yra panaudojami itekliai. Produktyvumas didja, jeigu nedidjant snaudoms, didja produkto ieiga. Produktyvumo didinimas yra danas deryb objektas sudarant sutartis. Produktyvumo didinimas yra vienas i bd, kur mon gali naudoti, nordama pakelti atlyginimus. Proces valdymo turinys Pagrindin proces vadovo atsakomyb utikrinti, kad mon vykdyt savo tikslus, susijusius su gaminam preki arba teikiam paslaug apimtimis. Siekiant i tiksl, reikia skirti daug dmesio kitoms su tuo susijusioms verslo funkcijoms bei toliau aptariamai veiklai. Proces vadovas turt bti glaudiai susijs su visu marketingo personalu, skaitant rinkos tyrim

grup, turi glaudiai bendradarbiauti su finans ir apskaitos personalu. Pagrindin veikla apima: Darb su vadovybe ir finansininkais, siekiant suplanuoti naumo reikalavimus ilgesniam laikotarpiui. Sprendim, kokio produktyvumo reiks per trumpesn laikotarp, siekiant patenkinti usakov poreikius. Sprendim, koki, kiek ir per kok laikotarp aliav, dali, rangos reiks sigyti arba pasigaminti. Preki atsarg lygio optimizavim, siekiant ilaikyti emiausia investicij lyg. Just-in-time (kaip tik laiku) gamybos ir kit metod diegimas, siekiant gyvendinti taupios gamybos princip. Priklausomai nuo mons, kita proces valdymo veikla gali apimti: aplink, mogikuosius iteklius, idstym, gamybos vietos parinkim ir kt. Organizacin schema Organizacin schema nustato ryius tarp funkcini organizacijos padalini. Organizacines schemas turi visos mons, taiau netgi toje paioje pramons akoje esani panai moni atveju neegzistuoja n vienos standartins organizacins schemos, pvz., vienos automobili mons organizacin schema gali labai skirtis nuo kitos panaios mons schemos. Vienos mons grietai laikosi organizacins schemos, tuo tarpu kitos interpretuoja j gana laisvai. Sisteminis poiris gamybos organizavime Sistemos koncepcija. Bet kokia organizacija, ar pramonin, paslaug, ar ne pelno siekianti organizacija, gali bti laikoma sistema. Sistema, koncepcija ivystyta Jay Forresterio, yra vardinama kaip kompleksinis grupavimas tarpusavyje susijusi komponent, kintamj, veikl ar posistemi. Pilnos sistemos tikslas yra, kad galutin produkcija, atlikimas ar pateikimas vartotojui bt optimizuoti. Sistem koncepcija yra pritaikyta verslo organizacijai, bet ji gali bti paaikinta kaip laikrodis, mogaus knas, produktas, kaip automobilis ir taip pat kaip verslo mon ir galiausiai kaip pasilos grandin. Dalinai optimizuotos sistemos. Daniausiai, sistemos yra atviros ir bendrauja su iorine aplinka. Tai nra tas atvejis, kaip pvz. su laikrodiu, aptartu aukiau ar automatizuota maina, abu funkcionuoja be iorinio tarpininkavimo. Taiau, dauguma sistem pastoviai sveikauja su iorine aplinka, kuri sukelia vienok ar kitok spaudim. Kaip rezultatas egzistuoja dalinai optimizuotos sistemos slyga. Dalin optimizacija yra tokia sistemos bsena, kai vieno komponento ar posistems optimizacija takoja maesn visos sistemos efektyvum ir prieingai. Technologij evoliucijos taka procesams Technologiniai patobulinimai, tikriausiai daugiau nei kiti paprasti patobulinimai, turjo didiausi poveik operacij valdymo aplinkai, tiek produkt, tiek ir proces. Industrin revoliucija prane apie technologij pltr ir nuo tada, augimas, kalbant apie naujus iradimus, sek kaip didjanti eksponentin kreiv. Technologin evoliucija, Industrin revoliucija, Elektros amius, Elektronikos amius, Informacijos amius, Operacijos ir 21 amius. 2. Rinkos takojamos organizacijos Iorin aplinka nuolat kinta demografiniu, politiniu, ekonominiu ir socialiniu poiriu. Rinkai ir jos vartotojams nuolat reikia pokyi: statymai yra keiiami, prekybos barjerai krinta emyn, technologijos nuolat modernizuojamos ir tobulinamos. ioje konkurencingoje

aplinkoje, kurioje mon funkcionuoja, ji i esms turi tris pasirinkimo galimybes: ignoruoti aplink, pakankamai gerai prisitaikyti, kad ilikt, ir augti inaudodama palankias galimybes. Nepelno siekianios organizacijos Nekomercins, kaip ir rinkos veikiamos organizacijos, taip pat yra atviros sistemos. Tokiu bdu jos sveikauja su jas supania aplinka. Taiau, atvirkiai nei rinkos veikiamos organizacijos, jos nra priverstos siekti pelno ar nurungti kitus konkurentus. J egzistavimo esm yra teikti plaiajai visuomenei paslaugas, apibrtas j stat, tokias kaip mokslas, humanitarin pagalba, pato gabenimas, transportas ir kt. Tikslai yra aptariami valdybos ir nustatoma strategija vykdaniajam personalui. Finansini itekli pastovumas, Paslaugos pritaikytos visoms kartoms, Fondai ir j l altiniai turi bti suderinti, Organizacijos stabilumas. Strateginis planas Strateginis planas tai kaip ir kokiais bdais kompanija ruoiasi priartti ir galiausiai pasiekti savo norimus tikslus. Strateginio plano elementai priklauso nuo konkreios kompanijos, taiau jie daniausiai turs tokius punktus kaip firmos misija, laikotarpis ir nekomercini organizacij atveju statai. is planas analizuoja ne tik esam bei bsim aplink, taip pat elementus, kurie gali turti didels takos organizacijos veiklai. Toliau, strateginis planas apima tiksli analiz apie firmos stiprisias ir silpnsias puses susijusias su iorine ir vidine j supania aplinka. Strateginis planas daniausiai nominaliai apima penki met laikotarp, taiau realybje tai priklauso nuo paios organizacijos. Misijos samprata bendrais bruoais apibria versl ir organizacijos tikslus. Misijos isiaikinimas padeda kurti strategin plan. SWOT analiz padeda suderinti vidines stiprisias puses ir silpnybes su iorinms galimybmis ir grsmmis. Strategij ir proces sinergija Organizacijos kuria bendras strategijas ir tik tuomet planuoja, kuria, organizuoja ir vadovauja procesams, kurie padeda pasiekti usibrtus tikslus. Kaip matome strategijos ir procesai yra artimai persipyn, tarp j atsiranda stiprus sinergizmas: Kad strategija bt realizuota, visi proces planai turi bti vykdyti. Kad procesai vykt skmingai, turi bti sukurta gera strategija. Strategija daniausiai yra ilgalaik, daniausiai unikali ir apibrta, bet kai kurios organizacijos gali turti trumpalaiki strategij. Daniausiai trumpalaikes strategijas kuria firmos usiimanios gamyba, teikimu, ar pardavimu, kad pasiekt aikiai apibrtus tikslus. Operacijos, prieingai nei strategija, daniausiai planuojamos maiau nei vien met laikotarpiui ir yra nenutrkstanios ir pasikartojanios. 3. Gamybos vietos pasirinkimo apibrimas Vietos pasirinkimas, dar kitaip infrastruktros idstymas, yra gamintojo ar paslaugas teikianios mons apsisprendimas kur vykdyti statybos, pltros ar sigijimo darbus. Ir visi itie fiziniai veiksniai vykdomi stengiantis praplsti klient rat, gamybos mastus ar tiesiog pagerinti teikiam paslaug kokyb. Tai gali bti sandlis gamybos aliavai laikyti, gamybinis centras, pagamint produkt pristatymo vieta ar mamenins prekybos realizavimo rinka. Visi ie veiksniai yra fizins pasilos grandins dalys. Svarbiausias sprendimas renkantis viet -

paskaiiuoti kiek plauk atne ita investicija ir kiek kainuos j rengti. Vietos parinkimas yra strateginis, ilgalaikis sprendimas, kur atlieka mons vadybininkai. Bet kokiu atveju taip pat tai yra proceso vadybos dalis. Pagrindinis verslo firmos tikslas- parduoti produkt ar paslaug, todl galutins rinkos artumas bei patikimumas tampa svarbiausiu rpesiu. Personalo pasirinkimas Darbo ilaidos, Socialiniai mokesiai, Socialiniai statymai, Kompetentingos darbo jgos buvimas, Produktyvumas, Profesins sjungos, Darbo konfliktai ir streikai, Isilavinimo lygis, Vietin darbo jga ir gamybos technologijos, Darbo jgos susimaiymas. Bdingos vietos slygos Bdingoms vietos slygoms priklauso klimatas, kultra ir kalba, kurios svarbios ne tik mons samdomam personalu, bet taip pat ir j eimai. Infrastruktra Infrastruktra plaija prasme tai skirtinguose regionuose diegti fiziniai renginiai, valstybs priimti statymai bei isipltojusi ar sunykusi verslo aplinka, slygojama alies valdymo. eimynins paslaugos, Bendravimas ir susisiekimas, Aplinkos reguliavimai (tara), statym leidimo struktra, Transportas, Nuomos ilaidos, Gyvenimo ilaidos, alies stabilumas. Statybos kat taka vietos pasirinkimui Nors statybos katai paprastai nuvertja per tam tikr mons gyvavimo laikotarp, taiau padidinus statybos katus galima taip pat sumainti rengini pelningum. ems ilaidos, Statybos darbai, ems paruoimas, Pltros galimybs, Zonini kain nuostatai, Aplinkos nuostatai, Mediag prieinamumas. Veiksniai, turintys takos grynj pinig cirkuliacijai Tiesiogiai takoja grynj pinig cirkuliacij: Valiut kurs svyravimai, L grinimas, Eksploatacijos mokesiai. Finansin parama renkantis viet Finansin parama i regionins, vietins ar centrins valdios gali tapti gyvybikai svarbiu faktoriumi renkantis sklyp savo monei. Finansin pagalba gali apimti tiesiogines subsidijas, mokesi nuolaidas emei, eksploatacijai ar gaminamiems produktams. Itekli pasiekiamumas - aliavos, Procesas ir vandens naudingumas, Elektros tiekimo patikimumas, Tiekjai ir subrangovai. Kiekybiniai vertinimai renkantis viet verslui Jei parametrai ir kintamieji, susij su vietos pasirinkimu, turt bti vertinti tiksliai, tai turtume naudotis iais keturiais kiekybiniais bdais: 1. svorio pridedantis vietovs kriterijus; 2. lio analiz; 3. netikrumas ir rizika; 4. svorio centro metodas. Svorio pridedantis vietovs kriterijus - veiksniams yra labai palankus. Didiausios verts vietov, remiantis iuo metodu, bus palankiausia. is bdas labai panaus svorio suteikiant kriterij, naudojam renkantis tiekj. Lio analiz bdas, kuomet katai gali bti tiksliau vertinti. Netikrumas atsiranda tuomet, kai sunku apsprsti situacijos galimum. Jei tiktinumas gali bti nustatytas, tuomet vietov gali bti pasirinkta remiantis vairiomis tikimybmis. Svorio centro metodas tai technika, kuri gali bti naudojama, pavyzdiui, nustatant pagrindinio

paskirstymo centro, kuris aprpina antraeil paskirstymo centr, viet. Metodas atsivelgia transportuojam i pagrindins antraeil viet produkt apimt ir atstum tarp vietovi. io metodo prielaida yra ta, kad preki gabenimo kaina nesikeiia nepriklausomai nuo vietovs. ios technikos tikslas rasti sistemos svorio centr arba parinkti tinkamiausi sikrimo viet, atsivelgiant preks gabenim. 4. Kokybs turinys Su kokybe susijusios problemos nutinka kasdien ir i karto mes jas galime perkelti operacin lyg. Nepaisant to, kokybs problema yra giliai siaknijusi ir galiausiai gali atsispindti netinkamame dizaine, silpname organizavime, susijusiame su monmis. Su kokybe susij klausimai turi didels takos aliav tiekimo grandinei. Net jei yra tinkamas tiekimo produktyvumas ir viskas atliekama laiku, prasta kokyb gali kliudyti organizacijos skmei. Usakovai vertina kokyb. Auktesns kokybs produkt gamyba ar kokybik paslaug tiekimas yra gyvybikai svarbu norint, kad firma augt ir pasiekt skm. Kokybs apibrimas Jei paklaustumt ko nors, kaip jis supranta kokyb, igirstumte daug skirting atsakym, nes kiekviena turi savus kriterijus vertinant produkto ar paslaugos kokyb. Nustatyti reikalavimai numato sutartinius kokybs sipareigojimus ir turi bti smulkiai apibdinti ant raytinio dokumento, tokio kaip pakavimo etikets. Numatomi reikalavimai yra vartotojo lkesiai ir jie daniausiai nra niekur raomi. Kokybs apibrimo reikalavimai laikui bgant gali kisti. Tai ypa aktualu kintant technologijoms, dl to produkto dizainas, jo vartojimo instrukcija turi bti atnaujinami, kad patenkint naujus vartotojo poreikius. Vartojimo instrukcija yra dokumentas, tiksliai apibdinantis reikalavimus, kuriuos turi atitikti produktas, procesas ar paslauga. Ris atsispindi planuotame reikalavim skirtume, bet jei nra planuota, tuomet yra pastebim skirtum. Auktesns ries preki kainos daniausiai yra auktesns. Kilms alis. Visuotin kokybs vadyba Visuotin kokybs vadyba (VKV) arba visuotin kokybs kontrol (VKK) procesas, kai dmesys kokybei apima vis proces, o ne tik atskir vien sektori. Aukiausia vadyba uima svarbiausi vaidmen bendrosios kokybs vadybos procese. Vadyba yra pilnai atsakinga u prast kokyb. Su kokybe susij mokymai, Tobulinimas ir dizainas, sigytos mediagos, Pabaigtas produktas vartotojui, Sskait iraymas, Bendravimas. Svarbiausi kokybs vadybos mokslininkai Demingas. Dr W Edwards Deming, kuris mir 1994, profesorius New Yorko universitete dst statistika, taip pat dirbo kaip pramons konsultantas. Po Antro pasaulinio karo buvo pakviestas Japonij vyriausybs , kad padt pagerinti japonikos produkcijos kokyb. Jis stipriai dirbo su japon pramone. Jam seksi taip gerai, kad Japonijos valdia steig kasmetin Demingo prizo apdovanojim u inovacijas kokybs vadybos srityje.Demingas yra gerai inomas dl 14 kriterij kokybei pagerinti. Juran. Joseph M Juran septintame ir atuntame deimtmeiuose buvo kitas pradininkas, padedantis japonams pagerinti produkcijos kokyb. Kaip ir Demingas, jis tikjo, kad svarb vaidmen atlieka aukiausias vadybos lygmuo. Taip pat ir komandinis darbas yra labai neivengiamas, norint nuolat gerinti kokybs standartus. alia to, jis koncentravosi vartotoj, stengiantis apibrti tinkam kokyb, nebtinai atsivelgiant raytinius reikalavimus. Juran ipopuliarino Pareto 80/20

taisykl, teigdamas, kad 80 proc. problem yra firmos rezultatas ir tik 20 proc. - prieastys. Crosby. Philip Bayard Crosby (1926 2001) , surinkimo linijos darbuotojas, vliau taps verslininku, buvo dar vienas pagalbininkas, gerinant kokyb organizacijose. 1979 jis ileido knyg pavadinimu Kokyb yra laisva, kurioje jis teig, kad bet kokio lygio defektai yra per daug svarbs ir kompanijos turi diegti programas, kurios padt pasiekti nul defekt. Jis skelb, kad pagrindin idja alia laisvos kokybs yra tai, kad tradicinis kompromisas tarp kokybs gerinimo kat ir prastos kokybs yra milinikas. prastos kokybs katus turt bti skaiiuota ir nepadarymas darbo gerai i pirmo karto, t.y. liekanos, perdirbimas, prarastos darbo jgos ir rengini darbo valandos, prarasti pardavimai, garantij ilaidos. Jis teig, kad prastos kokybs katai galt naudingai bti panaudoti kokybs gerinimui. Tarp Crosby klient buvo General Motors, Chrysler, Motorola, Xerox. Feigenbaum. Armand V Feigenbaum Ileido knyg pavadinimu Bendra kokybs kontrol 1983, kurioje jis pabr, kad atsakomyb dl kontrols tenka visiems darbuotojams susijusiems su darbu sekretorms, pardavjams, mainistams, tiekjams ir pan. Feigenbaum, kartu su broliu, sukr konsultavimo praktik ir intensyviai dirbo su JAV firmomis kokybs klausimais. Jie ityr, kad kokybs klaid katai yra vidutinikai 10 proc. bendr pardavim pasaulini pardavim JAV kompanijose ir 25 proc. kitose didiosiose JAV kompanijose. Su Feigenbaums pagalba, Union Pacific (JAV geleinkeliai) likvidavo 700 milijonu JAV doleri per metus su kokybe susijusi kat nuo 1988 pertvarkant tvarkaraius, ilaikym ir klient aptarnavim. Panaiai Tenneco (energija) pakl operacin pelningum 250 milijon JAV doleri kasmet, pagerinus kokyb. Kokybs ir broko katai Katai susij su kokybe, bendrais kokybs katais gali bti pavaizduoti lygtimi. Ji parodo, kad bendri kokybs katai yra suma keturi element: ioriniai ir vidiniai katai bei vertinimo ir prevenciniai katai. Iorinis defektas produkto defektas, kuris buvo pastebtas gaminiui palikus gamykl. Vidaus defektas produkto defektas, kuris buvo pastebtas prie gaminiui paliekant gamykl. Profilaktins priemons, Patikrinimas ir/arba vertinimas, Procentins kokybs ilaidos, Ilaidos yra ilgalaiks Kokyb tai ilaidos; kuo daugiau produkto kokyb gerinama, tuo didesns ilaidos. Tokios didesns produkto pagaminimo ilaidos yra perduodamos pirkjui. Taiau pirkjo pajamos yra ribotos, yra tam tikra maksimali kaina, kuri pirkjas gali u prek atiduoti. Kokybs kontrol Kokybs kontrol tai metodai, naudojami proceso kokybs nustatymui ir nepatenkinimo prieasi paalinimui. Kokybs kontrol labai priklauso nuo pramons, bet kompanija gali turti gamybos, transportavimo, pirkimo, klient santyki kokybs kontrols programas. Kokybs kontrol daniausia traukia statistin kokybs kontrol. ios dalies tikslas aprayti kai kuriuos terminus ir supaindinti su kokybiniais aspektais, susijusiais su kokybs kontrole. Produktai su defektais, Tvirtumas arba ilgaamikumas, Atkuriamumas, Galimyb stebti. Priemons ir technikos, susijusios su kokybe ABC analiz yra speciali Pareto forma arba, kitaip sakant, danio analiz, naudojama finansinei akcij vertei atitinkamai kiekiui arba, galbt, tiekj skaiiui atitinkamai pirkj vertei nustatyti. io analizs bdo naudojimas pagerina itekli valdym, kuris turi netiesiogin sry su proceso kokybe.

Aktyvumu pagrstas kainojimas yra metodika, kuri nustato katus kiekviename pasilos grandins ingsnyje arba gamybos procese tokiu bdu, kuris atidengia neefektyvumus, taip pat kaip ir veiklas, kurie neduoda jokios naudos, ir daniausiai veda prie prastos bendros kokybs. Etaloninis palyginimas, plaija prasme, yra vienos firmos verslumo palyginimas su kitos. Proto turmas yra procesas, kai maa grupel moni, priklausani tai paiai kompanijai, danai i skirting padalini, susirenka ir be joki susilaikym arba prielaikini nusistatym ikelia naujas idjas, susijusias su kompanijos svarstomomis problemomis. Tarptautin standart organizacija ir ISO-9000 Tarptautin standart organizacija (ISO) yra tarptautin nevyriausybin organizacija, kurios pagrindinis tikslas yra sumainti prekybos barjerus, keliant pasaulinius produkt standartus. I graik kalbos iso reikia lyg, btent todl i organizacija taip pasivadino, nordama perteikti lygybs jausm. Paymjimo gavimas kritikuojamas dl keli dalyk: jis yra brangus, ilgai trunkantis procesas, taip pat biurokratikas. Be to nra jokios garantijos, kad kompanija turinti paymjim teikia kokybikas paslaugas ir produktus. Europos kokybs vadybos fondas Europos kokybs vadybos fondas (EKVF) buvo kurtas 14 -ikos pagrindini Europos kompanij prezident, su Europos Komisijos pritarimu. Europos kokybs apdovanojimai, kurie yra EKVF programos dalis, isivyst 1991 metais tam, kad atpainti ir apdovanoti tas organizacijas, kurios rodo aukt kokybs lyg. Vertinama: Vadovavimas, moni vadyba, Politika ir strategija, Resursai, Procesai, moni pasitenkinimas (darbininkai), Klient pasitenkinimas, taka visuomenei, Verslo rezultatai. Etika ir kokyb kokybs neatitikimas yra didiul problema, kuri gali pridaryti milinik nuostoli. Btent todl kiekviena organizacija ir firma privalo usiimti kokybs vadybos skatinimu ir turim ini atnaujinimu. Kokybs vadyba susideda i ilgalaikio planavimo, apmokym ir strategini tiksl siekimo. 5. Produkto apibrimas Galutinis produktas, kuris yra pateikiamas pirkjui simbolizuoja pasilos grandins atskiros dalies pabaig, arba piln jos ubaigim. Produktas tai viso proceso kulminacijos takas, arba galbt projektas, tai yra tai k mon, arba organizacija planuoja pasekti. Tam, kad atkeliauti i stadij, gal bt prireik ilgos ir sudtingos pasilos grandins. Produktas sukuriamas patenkinti tam tikrus vartotoj poreikius, paprastai parduodamas konkurencija pasiyminioje aplinkoje, todl produkto skm priklauso nuo rinkos veiksni ir jis turi bti konkurencingas kainos bei kokybs prasme taip pat pristatymo laiko poiriu. Produktu gali bti tiek materiali, apiuopiama geryb tiek paslauga, toliau tai bus paaikinta pavyzdiais. Produktai: Aptarnavimo sferos moni produktai; Gamybos moni produktai; Pramons produktai; Plataus vartotojo produktai; Standartiniai produktai; Produktai pagal usakym Projektas kaip produktas Projektas taip yra taip pat produktas, bet yra ypatingas tuo, kad tai yra vienintelis, remiantis iuo apibrimu, tai yra gaminys, prek pritaikoma individualiam vartotojui. Tiesiogine prasme projektastai nra sudtin veikos dalys, bet tam, nors tai nra itisinis, bet tam, vykdyti projekt, reikia atlikti daugyb sudtins veikos. Dideli projektai gali bti traukti labai sudting ir ilg pasilos grandin.

Toliau pateikiami keli projektai. Projektai:Statybos projektai; Nematerialus projektai; Mokslo projektai. Produkto gyvavimo ciklas Produkto gyvavimo ciklas - tai analogija tarp gaminio raidos ir mogaus gyvenimo ciklo, kuri sudaro vystymasis motinos gimdoje, gimimas arba engimas pasaul, augimas, branda ir gal gale smukimas arba lugimas. Vystymasis - i stadija apima gaminio koncepcijos sukrim, konstravim, prototipo tikrinim ir patobulinim pie pardavimo pradi. vedimo stadija prasideda, kai vartotojas paveria gamin pelno altiniu ir paleidia j rink. Augimas - tai stadija, kada gaminys yra skmingai pripaintas rinkoje, spariai auga pardavimo pajamos, rmimo ilaidos iek tiek maja, o gaminys savarankikai dalyvauja prekyboje. Brandos stadijoje esminis dalykas yra kuo ilgiau utikrinti produkto egzistavim, kurio realizavimo planas turi bti apgalvotas i anksto, kadangi netinkamai paleistas rink produktas yra pasmerktas lugimui. Smukimas tai stadija, kada gaminys pasiekia gyvavimo pabaig ir gal gale istumiamas i apyvartos. Tai gali atsitikti dl inovacij technologij Technologijos produkto projektavime Dl inovacij technologij, ypa dl nauj mediag ir kompiuterinio projektavimo program vystymosi, produkto dizainas keiiasi, atsiranda nauji produktai, kiti egzistuojantys smunka. Pramoniniai gaminiai greitai vystosi dl nauj pigi mediag vystymosi, kurios danai turi panaias mediag, kurias pakeit, savybes. Aptarnavimo pramon turi galimyb augti dl nauj produkt (nebrangios statybins mediagos, ilgalaiks plastmass) atsiradimo. Toliau yra pateikti pagrindiniai io amiaus atradimai. Produkt tobulinimas ir nauj produkt krimas Rinkos pltra Technologijos greitai keiiasi, produktai usimirta, taigi mon, siekianti didinti savo peln ar/ir rinkos dal, savo strategij traukia nuolatin produkt tobulinim, nauj krim ir pristatym vartotojams. Nordamos nuolat augti rinkoje daugelis kompanij turi krusios vystymo skyrius ir nauj produkt vadybininkus, kurie seka produkto keli nuo jo sumanymo iki pavertimo pelno altiniu. Idj naujo produkto krimui generavimas, Klientai, Pardavim personalas, Konkurentai, Aukiausioji vadovyb, Produkto krimo komanda, Tyrimai ir pltra, Produkto vertinimas, Galimos pardavim plaukos, Konkuruojantys produktai, Gamybos ilaidos, Produkto ilgaamikumas, Iki- patekimo--rink etapas, Draugikumas aplinkai, Patento galimyb. Kokybs funkcijos idstymas Kokybs funkcijos idstymas (KFI) tai analitinis metodas, pristatytas 1966 m. Japonijoje toki kompanij, kaip Toyota, Matsushita Electronics ir Nippon Stee, naudojamas utikrinti, kad naujas produktas ar paslauga patenkina vartotojo poreikius. Jo tikslas yra ivystyti tok produkto dizain, kad bt maksimaliai patenkinti vartotojo poreikiai ir po to paversti tuos poreikius dizaino uduotimis, naudojamas produkto vystymo ir gamybos stadijose. Kokybs funkcijos idstymas kartais

vadinamas kokybs namais (dl savo pavidalo) arba kliento balsu (dl savo tikslo). Dizainas naudojant Taguchi metod Taguchi metodas yra kokybs gerinimo technika sukurta japono Genichi Taguchi 1980-siais, kad pagerint preki ir proceso dizain, pritaikant dizain gamybos procesams, kurie yra neivengiami. Prieastis yra ta, kad kai nra kokybs tiksl nuosekliai bus geriau nei i viso neatitikti. Trys pagrindiniai principai: kokybs svarba, tikslo specifikacija, verts analiz. Produkto dizaino lankstumas Pirkjo diktuojamas lankstumas Klientai renkasi produktus, kurie atitikt j skon, tikt aplinkai, kur jie bus naudojami, pagal prieinam kain. Klientai yra skirtingi, taigi tam tikriem produktam firma turi sukurti lankstum produkto dizaine tam, kad jie tenkint tam tikr sfer klient. Ivystyti skirting produkt linija, bt firmai per brangu ir ji tapt nekonkurencinga. Taigi, norint lanksiai patenkinti klient poreikius, firma turi turti standartin produkt, kuris galt bti modifikuojamas pagal klient poreikius, be papildom ilaid. Lankstumas procese Gamyboje, produkto dizaino lankstumas vyksta gamybos eigoje. Gamybos specialistas prie ubaigdamas produkto gamyba, turi bti tikras, kad jis atitiks rinkos reikalavimus, nes kitaip gali atsidurti ribotoje rinkoje su paruotais gamybai produktais. is lankstumas gali buti iliustruotas naudojant VAT klasifikacij, kuri yra produkt grupavimas, kuris priklausomas nuo galutinio gaminio. 6. Proces sistemos projektavimas Gamyba Gamyboje proces sistema ir operacij tinklai yra pagrinde aliav tiekimo grandin, kurios sudtingumas priklauso nuo to koks produktas gaminamas, koks gamini kiekis yra numatytas, paios rinkos dydio ir inoma nuo galutinio vartotojo. Minimaliai, tokioje grandinje turi bti apsvarstyta kaip bus atgabenamos aliavos i tiekj ir subrangov, gamyba ir produkt surinkimas vienoje ar daugiau gamybos viet, ir galiausiai produkto pristatymas galutiniam vartotojui arba per dideles parduotuves. Proceso projektavimas taip pat apima emiau pateiktus klausimus: Vietos parinkimas, Gaminti ar pirkti, Iplanavimas, Technologija, Informacini sistem tinklai, Platinimo tinklas. Dauguma anksiau apvelgt proces sistemos punkt, galiojani gamybai, tinka ir paslaug tiekjams. Esminis skirtumas tarp i sektori yra tas, kad paslaug tiekjai kreipia pagrindin dmes galutin vartotoj, kai tuo tarpu gamyboje apie galutin vartotoj galvojama tik paioje gamybos pabaigoje. Gamybos proces apimtis Gamybos apimtis turi bti apsvarstyta siekiant isiaikinti kok kiek ir kokiu mastu reikia gaminti, norint visikai patenkinti esam paklaus. is kiekis daniausiai yra nustatomas paios rinkos. Gamybos apimties skaiiavimai turt bti atliekami itin kruopiai, nes klaidingi skaiiavimai gali pareikalauti papildom finansini investicij. Firma gali greitai netekti klient, jei nesugebs patenkinti j keliamos paklausos. Kita vertus, per dideli gamybos kiekiai gali reikti dideles papildomas ilaidas.

Gamybos moni apimtis yra matuojama pagal jos produkcijos kiek. is kiekis priklauso ne tik nuo fizinio gamybos patalpos rengimo ir dydio, bet ir nuo toki veiksni kaip i prietais idstymas, kiekvieno produkto gamybos laikas, aliav pristatymas i tiekj, reikiamos darbo jgos kiekis ir pan. Kaip ir paslaug sferoje, iuos dydius nustato pati rinka. Dauguma paslaug yra natraliai neefektyvios kai kalbame apie j apimties panaudojim. Gamybos apimties planavimas gali bti atliktas nuspjant bsim paklaus. Vertikali integracija Vertikali integracija operacij tinkle yra kombinacija, kai du ar daugiau gamybos bei tiekimo etap, kurie paprastai bna atskirti, yra sujungti vieno savininko visoje pasilos grandinje. Firmos pasikliauja tokia integracija, nes susiduria su didelm preki ir aliav apimtimis, ir tiki, kad tai labiau naudinga, patikima ir ekonomika kontroliuoti tiekjus ir/arba klientus. Vertikalioji integracija gali bti atbulin arba priekin, alternatyviai integracija gali bti kartu atbulin ir priekin, leidianti firmai kontroliuoti vis pasilos grandin nuo pat emiausio iki pat aukiausio etapo. Atbulin integracija bna, kai firmai priklauso visa veikla kylant nuo pat emiausio gamybos etapo. Priekin integracija bna, kai firmai priklauso keletas arba visa veikla leidiantis emyn firmos operacij etapais. Pramoninms firmoms prekiaujaniomis pagamintais produktais, tokioje integracijoje priklausyt platinimo centrai ir mamenins prekybos realizavimo vietos. Pilnutin integracija yra nuosavybs kontrol absoliuiai visoje gamybos ir prekybos grandinje. Vertikali integracija gali turti strategin svarb operacij vadybai, nes integracija gali padti sumainti kainas, sumainti inventoriaus kiek ir palengvinti darbo grafik. Integracijos trkumai susideda i padidinto kapitalo reikalavim, nestabilaus naumo, sumainto lankstumo ir specializacijos praradimo. Automatizavimo svarba modeliuojant gamybos procesus Automatizuotos rangos naudojimas gamybos procesuose yra be galo platus. Mechanins pagalbins priemons, Skaitmeniniu bdu kontroliuojamos mainos, Robotai, Kompiuterizuota gamyba, Lanksios gamybos sistemos, Automatikai valdomos mainos, Automatins sandliavimo sistemos, Gamybos technologija su integruota kompiuteri sistema, Virtualios sistemos, Virtuali gamyba, virtualus projektavimas. Informacins technologijos proces sistemose Informacins technologijos plaiausia prasme apima visas technologines naujoves globaliam, vizualiam, garso, rato, pateiktos kompiuterio ekrane ar perkeltos popieri, informacijos perdavimui. Internetas, iniatinklis arba Pasaulinis Tinklas, Internetinis tinklapis, TCP\IP, Elektroniniai duomen mainai (EDI). Elektroninis verslas Verslo sandriai Sandriai tiekj grandinje gali bti paprasiausi vardinami kaip verslas verslui(B2B), kur viena verslo mon tiekia pramonines prekes kitai firmai. taip pat, sandriai gali bti tarp verslo ir kliento(B2C) kur verslo mon tiekia ubaigtus gaminius galutiniam klientui. Elektronin prekyba palengvina iuos produkcijos kilnojimus leisdama pirkjui pateikti savo reikalavimus naudojantis Internetu, o pardavjui pateikti produkt specifikacij ir galimybes. kitas dalykas, elektronin prekyba vaidina ym vaidmen ir mainant perdavimo ilaidas ir laik, taip pat, didina mons marketingo potencial.

Elektronins prekybos naudojimas trumpina laik verslas verslui veiksmuose, kadangi abi veiksm puss ino konkret laik produkcijos specifikavimui ir kada jo reikia. Dirbtinis intelektas Dirbtinis intelektas, tai informacini technologij aspektas, plaiai pritaikomas kompiuteriuose mogaus intelekto aspekt, toki, kaip kalb mokjimas, sprendim formavimas, judesi atlikimas, pamgdiojimui ir kopijavimui. Robotai patenka dirbtinio intelekto apibrim- jie programuojami atlikti specifinius koordinuotus rank darbus. Proces projektavime naudojami trys dirbtinio intelekto elementai: ekspert sistemos, neuroniniai tinklai, neapibrta logika, kurie apraomi toliau. Ekspert sistemos, tai besiremianios iniomis sistemos, kurios naudoja ekspert mstym, arba mogaus logik tam tikros sferos problem sprendimui. Neuroniniai tinklai tai kompiuterio aparatin ir programin ranga, kuri bando kopijuoti biologinio prot, mstymo apdorojimo formas. Neapibrta logika, tai taisyklmis pagrstas dirbtinio intelekto iradimas, kuris gali iaikinti ir isprsti tam tikras problemas. Jeigu logika yra ireikta atidiai apibrtu spdiu, neapibrta logika gali bti ariau mogaus mstymo bdo, nei tradicins jeigu -tai (ifthen) taisykls. Struktrine proceso schema Proceso sistema gali bti suprojektuota, arba vliau ianalizuota, su struktrins proceso schemos pagalba (kartais vadinama proceso eigos schema). Jeigu turi bti suprojektuota proceso schema, tai jos projektavimo tikslas- galimyb matyti kas galt atsitikti. Jeigu proceso schema jau yra suprojektuota, tai ji gali bti panaudota isiaikinti kas vyksta ir kokie yra galimi bdai pagerinti proceso struktr. Verslo proces reininerija (BPR) Tai yra apibriama kaip reikm kurios dka: organizacija gali pasiekti radikali pasikeitim daugybs ranki pritaikymo veikloje ir technikos, kuri koncentruojasi bizn kaip sry su pirkjais, o ne kaip organizacijos funkcijas. Atlikimas gali bti matuojamas ilaidomis, ciklo laiku, paslaugomis ir kokybe. Pirminis BPR tikslas yra padidinti konkurencij operacij tinkle supaprastinant, vedant daugiau pasitikjimo ir daugiau produktyvesni proces. Ji buvo pritaikyta darbo ir kapitalo reikalaujanioje industrij ose, kaip automobili produkcija, farmacija ir taip pat paslaug sektoriuose (draudimas ir bankininkyst). 7. rengini idstymo apibrimas is skyrius detalizuoja tam tikr proceso krimo dal skaitant fizin iplanavim, arba vis main ir rengini idstymo tvark. rengini modeliavimas yra svarbus, kadangi prastai organizuotas planas gali pristabdyti mediag ar informacijos srautus, ir tuo bdu produktai ar paslaugos bus ne laiku pristatyti klientams. rengini planas gali bti pritaikomas tiek gamybos, tiek paslaug teikimo firmoms. Gamyba, Paslaug organizavimas, Mediag ir informacijos srautai, Prijimas prie rengini, rengini plano kaina, Vietos pasirinkimas ir iplanavimas, Idstymas gamyboje Gamyba yra proces sistema apimanti mediag judjim ir, jeigu viskas gerai apgalvota, kiekvienas gamybos etapas duos naudos (naumo). Idstymas priklausys nuo produkcijos operacijos tipo, organizacijos dydio, ir skirting komponent kiekio. Idstymo parinkimo sprendimai apima iuos veiksnius kaip: Mediag tipai, Statini konstrukcijos, Aplinka ir saugumas, Darbo

plotas, Susitikimo kambariai, Funkcinis planas, Takelinis planas, Konvejerio planavimas. Prekybos rengini idstymas Hypermarketai, Supermarketai, Bakaljos, Degalini parduotuvs, Specializuotos parduotuvs, Butikai, Sandlio nuolaid parduotuvs, Universalios parduotuvs. Preki idstymas Danai parduodamos preks, tokios kaip pienas, duona ir sris idstytos parduotuvs gale. Tokiu bdu pirkjas perka kitas prekes impulso pagrindu. Panaios preks tokios kaip arbata, kava ir cukrus sugrupuotos tam, kad pirkjas pirkdamas vien prek, galt prisiminti apie kitos pirkim. Groio preks idstomos parduotuvs pradioje. Ilgi prajimai tarp eili utikrina pirkjo vaikiojim po vis parduotuvs ilg. Akcijins preks idstytos matomoje vietoje. Parduotuvs erdv utikrina pirkj pirkti tuos produktus, kuri nesiruo pirkti. Spontanikai perkamos preks, tokios kaip kramtomos gumos, ledinukai, cigarets idstomos prie kas. Produkt vietos keitimas utikrina pirkjo iekojim kurio metu jis perka ir kitus produktus impulso pagrindu. Lentyn idstymas Produkto idstymas yra madaug 1.60 m auktyje nuo grind. Tai yra geriausia vieta, kurioje produktas yra pastebimas Konkuruojani firm preki idstymas alia - taip pirkjas gali lengvai palyginti produkt kainas. Maiau populiars ir pigs produktai idstomi lentyn apaioje, kur yra maiau matomi. Labiau populiars produktai idstomi lentyn viruje, kur yra labiau matomi. Produkt reklamos yra didels, pritraukianios, produktas jose vaizduojamas ymiai didesnis ir rykesnis nei tikrovje. Dizainas yra labai patrauklus. Restoran iplanavimas Restoranai tai paslaug firmos, kurios pagrinde gali bti padalintos tris kategorijas: pilno aptarnavimo, savitarnos ir greito maisto. Pilno aptarnavimo restoranas - suteikiamas pilnas padavj aptarnavimas. Savitarnos restoranas - klientai patys apsitarnauja. Restorano darbuotojai nuvalo stalus po valgio. Greito maisto restoranai - prieingyb pilno aptarnavimo restoranui. ia pagrindinis tikslas yra suteikti greit aptarnavim, bet ma pasirinkim. Oro uost iplanavimas Tarptautiniai oro uostai tikriausiai yra didiausia ir vienintel paslaug teikimo grandin, kurios iplanavimas yra itisa sudtinga sistema, reguliuojanti didiul skaii klient ir krovini. Esminis oro uost veikimo skirtumas yra tai, kad vidinis iplanavimas yra sudarytas klient (keleivi) patogumui, o iorinis lktuv pakilimui ir nusileidimui. Hub aptarnaujami klientai: ia kurtos biliet kasos, parduotuvs, restoranai, atvykimo ir ivykimo sals, perveimo ranga, tokia kaip judantys bagao idavimo takeliai ir eskalatoriai, apsaugos sistemos. The spokes iorje tai atvykimo ir ivykimo vartai lktuvams. Viduje jie tarnauja kaip ivykimo sal keleiviams ir jungiasi su hub ilgais koridoriais, kurie kartais turi judanius takelius. Ininerijos, konsultavimo ir projektavimo biurai

Tinkliniai biurai, Braun, Atviri biurai (Rezervacija), Udari ofisai (Konferencij kambariai), Nam ofisas. Patalp iplanavimo metodai Su 2D ablono bdu pirmiausia yra imatuojamas kambario plotas, kur yra ranga, ir paviriaus plotas bei forma nupieta skalje. Natos atstumo analiz yra metodas kuris gali bti naudojamas gamybos organizavime kai mediaga yra perveama i vienos vietos kit. Tikslas itos analizs yra sukurti plan kad bendra produkto perklimo suma bt minimaliausia. Kontakt atstumo analizs tikslas adaptuoti skyri ten kur fizini kontakt produktas ir nukeliautas atstumas maiausias. 8. KTL svoka ir kilm KTL yra Japonijos gamybos vadybos filosofija, nuo 1970 met naudojama daugelyje ios alies moni. i ideologij sukr ir pirmasis panaudojo Toyotos automobili gamybos koncerne Taiichi Ohno. KTL sistema japon dar yra vadinama Toyotos sistema. Kaip tik laiku planavimas ir kontrol siekia patenkinti paklaus akimirksniu, su puikia kokyb ir joki nuostoli. Taigi, paodiui, Kaip tik laiku metodas reikia preki ir paslaug gaminim, kai j reikia ne prie tai kai jie reikalingi , tada jie laukt kaip inventorius, ne po to kai jie reikalingi tada pirkjai turt laukti. KTL reikia mediag pristatym tiksliai tada, kai j reikia, ne vliau ir ne anksiau. Tai panaikina ilaidas, susijusias su tuo, kad brangios mediagos laukia gamybos proceso ir taip pat ilaidas, susijusias su tuo, kad brangs resursai laukia vluojani mediag. Taiau KTL yra platesn svoka, negu rodo jos pavadinimas. i sistema siekia panaikinti visus ilaid tipus: produkt defektus, nereikaling teritorij, nebtin inventori. Tradicins ir KTL sistemos palyginimas Tradicinis poiris siekia skatinti produktyvum apsaugojant kiekvien operacij dal nuo lugimo. Ilga, nenutrkstanti gamyba yra ideali bsena. Kaip tik laiku poiris yra prieingas tradiciniam poiriui. Sistemos neapsaugojimas (nors ir ne toks staigus, kaip supaprastintame pavyzdyje) padaro problemas aikias ir pakeiia visos sistemosmotyvacijos struktr taip isprsdama problemas. Pagrindinis KTL metodo trkumas yra tai, kad iki galo nepanaudojami pajgumai. Kai gamybos sustojimai b na tradicinje sistemoje kiekvieno etapo izoliavimas padeda isaugoti visos sistemos nenustojant darb ir tuo paiu palaiko aukt pajgum panaudojim. KTL elementai Norint idealiai pritaikyti KTL, reikia auktos kokybs visuose gamybos etapuose: Kokyb turi bti aukta, nes produkcijos niokojimas atsivelgiant kokybs trkumus sultins mediag naum, sumains vidin vidin patikimum, ir ko gero bus prieastimi to, kad preki brokas sultins produkcijos lyg. Greitis, greito mediag naumo prasme, yra btinas jei pirkjo poreikis yra sutinkamas daugiau i gamybos nei i paios preks. Patikimumas yra btina slyga greitam naumui, arba atvirkiai, yra sunku pasiekti greit naum jei dali tiekimas ar rangos patikimumas nra patikimas. Lankstumas yra ypa svarbus, kai norime pristatyti maas siuntas ir tuo paiu greitas naumas bei trumpas pristatymo laikas. Vis i reikalavim vykdymas ves gamyb savikainos sumainim.

Vienas pagrindini KTL sistemos bruo yra maas atsarg kiekis atsargini dali, aliav, darbo ir pagamint preki. KTL sistemai bdingas gamybos procesas ir pristatymas i tiekj maomis partijomis. Ma partij gamyba duoda daug privalum ir galina KTL sistem efektyviai dirbti. Gaminant maomis partijomis reikia maiau judjimo sistemoje; taip pat maja atsargos. Tai, savo ruotu, maina katus ir teritorijos reikalavimus. Be to, atsiradus kokybs problemoms, tikrinimas ir perdarymas kainuoja maiau dl to, kad yra maiau vienet partijoje. Pastovi gamybos apimtis, Greiti, nebrangs patikrinimai, moni ir cech idstymas, Iankstin prieira ir taisymas, vairi gdi turintys darbuotojai, Bendradarbiavimas, Patikimi tiekjai. Problem sprendimas, Nuolatinis gamybos proceso gerinimas. Traukimo sistema gamyboje Terminai stmimas ir traukimas yra naudojami dviej skirting darbo judjimo gamybos procese sistem apraymui. Stmimo sistemoje, kai mediagos yra baigtos gaminti vienoje darbo vietoje, jos yra stumiamos kit darbo viet. Stmimo sistema yra planavimu pagrsta sistema, kuri nustato, kada madaug darbo vietoms reiks mediag, jeigu viskas eis pagal plan. Taiau procesai retai eina pagal plan ir dl to mediagos gali vluoti arba bti pristatytos per anksti. Kanban sistema KTL gamybos proceso valdymas grindiamas produkcijos kiekiu, nustatytu tik pagal vartotoj poreikius. i vartotoj poreikio koncepcija riboja gamybos procesus, nes reikia pagaminti tik tiek, kiek yra usakyta. Gamybos pagal vartotoj poreikius koncepcijos tikslas gaminti daugiau vairesni gamini toje paioje gamybos sistemos bazje. Kanban procesas Kanban tai japon kalbos odis, reikiantis signal. Paprastai tai yra kortel ar metalin etiket, lydinti gamin vis jo gamybos proces monje. iose kortelse yra paymtas gaminio serijinis numeris, gamini kiekis, atliekamos operacijos turinys ir paskyrimo vieta naujai operacijaimatlikti. Kanban sistema padeda atlikti skirtingus procesus vienu metu gaminant skirtingus gaminius. Kanban yra dviej tip: 1) ataukiamasis kanban, kai paymimas gaminio tipas ir kiekis, kur eiliniam procesui (operacijai) reikia paimti po ankstesnio proceso; 2) gamybos usakymo kanban, kai nurodomas gaminio tipas ir kiekis, kuris turi bti gaminamas kiekvieno proceso ar operacijos metu. mons parengimas kanban sistemai diegti pirkjo nor isiaikinimas, gaminio gamyba ir tiekj galimybs. diegusi kanban sistem kiekviena organizacija galt sumainti gamybos ir mediag atsargas, supaprastinti gamybos srautus. Sistema padt aptikti gamybos defektus, atskleisti prasto darbo prieastis. Reikt sudaryti kanban sistemos diegimo plan ir jame nurodyti, kaip paalinti diegimo klitis. Plane turt bti ios pagrindins dalys: darbuotoj vaidmuo, mokymas, sistemos diegimo procedros bei j ypatumai. KTL sistemos tikslai ir diegimas Tikslai: 1) Didini kompanijos galimybes varytis su konkurentais ir ilgai ilaikyti konkurencingum. Organizacijos konkurencingumas grindiamas optimali proces panaudojimu. 2) Didinti gamybos proceso efektyvum. Efektyvumo didjimas siejamas su darbo naumo didinimu ir gamybos ilaid

mainimu. 3) Mainti gamybos atliekas ir trumpinti apdirbimo laik. Gamybos atliekas galima mainti taikant beatliekines technologijas bei naudojant racionalius ruoinius. KTL ideologija yra ilgalaikis procesas, kurio negalima greitai diegti ir tuoj pat juo pasinaudoti. Taiau diegus KTL kompanijos veikl, galima tiktis konkurencingumo pranaum, pasireikiani geresne gamini kokybe, maesnmis gamybos snaudomis ir geresniais gamini parametrais ar kuriam proces galimybmis. KTL sistemos privalumai Pagrindiniai privalumai yra: 1. Sumaintos atsargos, skaitant nupirktas mediagas ir pagamintas prekes 2. Sumainti teritorijos reikalavimai 3. Padidjusi kokyb 4. Sumaintas atskir gamybos operacij laikas 5. Didesnis lankstumas keiiant gamybos asortiment 6. Pastovus gamybos srautas, maiau sutrukdym dl kokybs problem 7. Trumpas patikrinim laikas 8. vairi gdi turintys darbuotojai, galintys pakeisti vienas kit 9. Padidjs produktyvumo lygis ir rangos naudojimas 10. Darbuotoj dalyvavimas problem sprendime 11. Btinyb umegzti gerus santykius su tiekjais 12. Netiesioginio darbo mainimas, pvz. mediag krovj. KTL diegimo sunkumai KTL reikalauja i individo atsisakyti savarankikumo, o tai ne visuomet naudinga firmai. Kartais palikta veiklos laisv mogui duoda naudos monei, nes darbuotojas gali parodyti nauding iniciatyv, sprendiant gamybos problemas. Galimi du pasiprieinimo pokyiams lygiai: emocinis ir racionalus. Racionalus atsiranda, kai darbuotojas nra tikras dl permain tikslingumo arba stokoja informacijos. Emocinis priskiriamas prie mogaus psichologini veiksni, toki kaip baim, netikrumas, tarumas, nerimas, kuriuos sukelia naujos, dar nepatirtos permainos. KTL diegimo loginis pagrindas KTL diegimo varomoji jga yra gamybos efektyvumo ir kokybs standart siekimas, mainant gamybos nuostolius. Skiriamos tokios nuostoli kategorijos: Nuostoliai dl gamybos apimi virijimo, Nuostoliai dl gamybos skatinimo, Transportavimo nuostoliai, Apdirbimo nuostoliai, Nuostoliai laukiant apdirbimo eils, Gaminio defektai, Atsarg ilaidos. Btinos slygos KTL programai diegti Kiekvienai organizacijai, siekianiai diegti KTL veiklos program, reikia vertinti savo galimybes esamu momentu: vadovavimo lyg ir jo tak veiklos rezultatams, darbuotoj poir kompanijos veikl bei kompanijos organizacin lankstum. Kompanijos organizacinis lankstumas. Kiekviena organizacija, diegianti KTL program, turi bti pasirengusi vairiems pokyiams, ypa perimdama usienio ali patyrim.