Hart. H.L.a..Teises Samprata.1997.LT

H. L. A.
H A R T
TEISES
S A M P R A T A
pradai
ALK
H . L. A. H A R T
TEISS SAMPRATA
I angl kalbos vert
EGIDIJUS
KR I S
VILNIUS
pradai
1997
U D K 340.1 Ha 339
Originally published in English by Oxford University Press under the title The C on cept o f L a w Oxford University Press 1961 Versta i5: Hart H. L. A. The C on cept o f L aw! S econd edition. - Oxford: G a ren d o n Press, 1994
This edition is published with the support from the O pen Society Fund-Lithuania, and from the C E U Translation Project o f the O pen Society Institute-Budapest Knygos leidim finansavo Atviros Lietuvos fondas ir Atviros visuom ens institutas Budapete (Vidurio Europos universiteto Vertim projektas)
ISSN 1392-1673 ISB N 9986-776-63-5
Vertimas lietuvi kalb ir vadinis straipsnis Egidijaus Krio, 1997 Maketas Pradai, 1997
TURINYS
Egidijus Kris. Hartas ir m e s .................................................... 9 Pratarm .........................................................................................35 Redaktori pastaba..................................................................... 39 I. PRIM YGTINIAI K L A U S IM A I........................................43 1. Teiss teorijos keblum ai............................................ 43 2. Trys nuolat kartojami klausim ai.............................51 3. A pibrim as...................................................................64 II. STATYMAI, K O M A ND O S IR SA K Y M A I............ 71 1. Liepim vairov..........................................................71 2. Teis kaip prievartiniai sakym ai............................75 III. STATYM V A IR O V .................................................. 83 1. Teiss turinys.................................................................84 Pripainimas niekiniu kaip san kcija .................... 95 Galias suteikianios normos kaip teiss frag mentai ............................................................................98 Ikraipymas - vienodumo k a in a ........................ 102 2. Taikymo rib o s..............................................................106 3. Kilms fo rm o s............................................................ 109
IV. SU V ER EN A S IR V A L D IN Y S.....................................116 1. protis paklusti ir teiss tstinum as.................... 118 2. Teiss ilikim as...........................................................132 3. Legislatyvins valdios teisiniai apribojimai ....138 4. Suverenas statym leidybos institucijos prie dangoje .......................................................................... 145 V. TEIS - PIRM INI IR A N T R IN I N O R M JU N G IN Y S .............................................................. 161 1. Nauja pradia............................................................. 161 2. Prievols id ja ............................................................164 3. Teiss elem en ta i.........................................................176 VI. TEISINS SISTEMOS PA G R IN D A I....................... 188 1. Pripainimo taisykl ir teisinis galiojim as 188 2. Nauji klausim ai......................................................... 202 3. Teisins sistemos patologija................................... 211 VII. FORM ALIZM AS IR SKEPTIKAS POIRIS N O R M A S .......................................................................220 1. Atviroji teiss struktra..........................................220 2. Skeptik poiri normas vairov.................236 3. Teismo sprendimo galutinumas ir neklaidin gumas ............................................................................. 243 4. Pripainimo taisykls neapibrtum as................251 VIII. TEISINGUM AS IR M O R A L ...............................261 1. Teisingumo principai.................................................264 2. Moralin ir teisin p rie v o l .................................. 279 3. Moraliniai idealai ir socialin kritika................ 297 IX. TEIS IR M O R A L ...................................................... 303 1. Prigimtin teis ir teisinis pozityvizm as..........303
2. Minimalus prigimtins teiss turinys................. 314 3. Teisinis galiojimas ir moralinis vertingumas ....322 X. TARPTAUTIN T E I S ............................................... 338 1. D l ko kyla abejoni............................................... 338 2. Prievols ir sankcijos............................................... 342 3. Prievol ir valstybi suverenitetas....................... 347 4. Tarptautin teis ir m o r a l ................................... 356 5. Formos ir turinio analogija................................... 363 POST S C R IP T U M .................................................................. 371 v a d a s................................................................................ 371 1. Teiss teorijos e sm ................................................. 373 2. Teisinio pozityvizmo e s m ..................................... 380 (i) Pozityvizmas kaip semantin teorija ..................380 (ii) Pozityvizmas kaip interpretacin teorija 385 (iii) velnusis pozityvizm as .......................................388 3. Norm e s m ...............................................................394 (i) Norm praktikos teorija ......................................394 (ii) Normos ir principai ............................................ 395 4. Principai ir pripainimo taisykl.......................... 406 Genealogija ir aikinimas ......................................406 5. Teis ir m o r a l .......................................................... 412 (i) Teiss ir pareigos ...................................................412 (ii) Teiss identifikavimas ......................................... 413 6. Teisj diskrecija....................................................... 417 PASTABOS................................................................................. 423 Rinktin kritikos darb bibliografija ......................................467 Vard rodykl .............................................................................. 471
HARTAS
IR M ES
Dr. Egidijus Kris
I
Pagaliau lietuvikai pasirodo Herberto Lionelio Adolphuso Harto Teiss samprata. Nortsi tikti, kad is vykis taps ms teiss teorijos studij ir tyrim poskio taku. Prie keturis de imtmeius is H. L. A. Harto veikalas i esms pakeit vis tuometin teiss teorij ir drauge vis teiss moksl; galima netgi teigti, kad kaip tik nuo tada teiss teorija, arba jurisprudencija, tapo savarankiku teiss mokslu greta kit. Ities, pasirodius Tei ss sampratai, teiss teorija jau negaljo bti tik atskir teiss ak ini apibendrinimas. Kitaip tariant, ji nebegaljo bti tik teiss enciklopedija teiss mokslo kategorij ir svok apibr im, tipologij bei klasifikacij rinkinys. Kita vertus, teiss teori ja nebegaljo bti tik nuolanki politikos filosofijos tsa, t.y. tokia teiss filosofija , kuri teisines kategorijas iveda i auktesnij ties abstraki filosofini ar moralini princip. Teiss teori jos nebebuvo galima toliau grsti tik politiniais, ideologiniais ar vertybiniais argumentais. Ji nebegaljo bti nei grynai formali enciklopedin, nei moralistin. Ten, kur turjo galimybes laisvai reiktis socialin mintis, teiss teorija tapo analitiniu ir praktik orientuotu mokslu. Ji tapo teisin praktik analizuojania jurisp rudencija. Lietuvos skaitytojas nra lepinamas teiss teorijos veikalais. Bet ar jis j nori? Teiss teorija nra tokios inios apie teis, kurios ia pat gali tapti knu. Teiss teorija - tai vairiausios spekuliacijos apie tai, k kasdieniame gyvenime, atrodo, galima
Egid iju s Kris
paaikinti kur kas paprasiau. Galbt neatsitiktinai H. L. A. Harto knyga faktikai pinnoj moderniosios teiss teorijos knyga lietuvi kalba; ja pradedamas lietuvi skaitytojo supaindinimas su pasauline teiss teorijos klasika. Tai, kad H. L. A. Harto vei kalas chronologikai aplenk kitus, yra atsitiktinumas: Atviros Lie tuvos fondas, inicijavs ios knygos ileidim, svarst galimyb ileisti ir kit autori tolygaus reikmingumo darbus; reikia ma nyti, kad ateityje tai bus padaryta. Todl viliams, kad i knyga paskatins ir profesionali teisinink, ir kit moksl atstov do mjimsi jurisprudencija kaip mokslu, prasminaniu vis teiss ypatingo socialinio fenomeno - bt. Taiau sunku tiktis, jog artimiausiu metu bus iversti tie dvideimt ar trisdeimt moder niosios teiss teorijos veikal, kuriuos slygikai galtume sujung ti moderniosios teiss teorijos klasikos bibliotek. j vis pirma turt eiti Johno Lockeo Du traktatai apie valdym ( Two Treatises o f Government) \ barono Charleso Louis Montesquieu Apie statym dvasi (De Vesprit des lois)2, Jeano Jacqueso Rousseau Apie visuomens sutart arba politins teiss principai (Contrat social, ou principes du droit politique)3, Jameso Madisono, Johno Jayaus ir Alexanderio Hamiltono Federalist uraai (Faderalist Papers) ir Benjamino Constanto de Rebequeo Konstitucins politikos kursas (Cours de la politique constitutionnelle). iuos veikalus galima laikyti politikos ir teiss fdosofijos darbais - tiek daug dmesio juose skiriama tautos suvereniteto, valdi padalijimo ir individo laisvs problemoms; bet jie drauge dav pradi daugelio teiss teorijos kategorij (pavyzdiui, teisi ns atsakomybs, pozityviosios teiss sistemos, teisdaros proceso
1 Antrasis traktatas ileistas 1992 m. (D. Lokas. E s apie tikrj pilietins valdios kilm , 0P*m H ir tiksl. - Vilnius: Mintis, 1992). 2 Itraukos iverstos (S. L. Monteskj. A pie statym dvasi II A. Rybelis (ats. red.). f jt^ sofijs istorijos chrestomatija. Naujieji am iai. Vilnius: Mintis, 1987). - ' Iverstas 1979 m . * ' ^ Uso- A pie visuomens sutarti arba poli tins teiss principai / / % " Ruso. Rinktiniai ratai. - Vilnius: Mintis, 1979).
10
HARTAS IR MES
ir kt.) nagrinjimui. ie veikalai glaustai supaindint su iuolai kins Vakar teiss teorijos prieistore, arba itakomis (bet dar ne su paia jurisprudencija, kaip ji imta traktuoti po H arto). Toliau i bibliotek turt eiti autoriai, kuriuos slygikai galime pavadinti iuolaikins jurisprudencijos klasikais (XIX a. XX a. vidurys): pozityvistai Jeremy Benthamas, Johnas Austinas ir, inoma, Hansas Kelsenas, istorins mokyklos krjai Friedrichas Karlas von Savigny ir seras Henry Sumneras Maineas (prie ios krypties savaip pritampa ir Karlas Marxas), moderniosios prigimtins teiss mokyklos atstovai Franois Geny, Jeanas Dabi nas ir A. P. dEntrves, vairi sociologini teiss teorij pagrin djai Rudolfas von Iheringas, Eugenas Ehrlichas, Emileis Durkheimas ir Leonas Duguit, ymiausias (galbt vienintelis ymus) psichologins teiss mokyklos atstovas Leonas Petrayckis, paga liau vairi ankstyvojo teisinio realizmo krypi atstovai Oliveris Wendellas Holmesas jaunesnysis, Karlas Llewellynas, Roscoe Poundas, Jeromeas Frankas, Karlas Olivecrona, Vilhelmas Lunstedtas ir Alfas Rossas, teiss ir logikos integracijos alininkai Emstas Roguinas ir Wesley Newcombas Hohfeldas, galbt ir kai ku rie kiti. Sraas gali atrodyti ilgas tik tokiai visuomenei, kuriai jos teisins kultros skurdas neatrodo problema arba kurioje kasdie n rutina utemdo imtmeius kaupt imint. Visus iuos autorius vienijo siekis atsakyti klausim Kas yra teis?. Bet vienareikmikai klausim nebuvo atsakyta. Ma-t tyt, galima prognozuoti, jog niekuomet nebus suformuluota tokia tpiss svoka , kuri visikai patenkint bent jau didel dal teissi teoretik. Ir jau vien todl teiss teorija iliks dinamiku ir aist ras kurstaniu mokslu.
II Hartas nuo ymij teiss teoretik stovi tarsi skyrium. Jis jokiu bdu nebuvo revoliucionierius, paneigs ankstesnisias te orijas ir ant j griuvsi sukrs savj. Taiau XX a. antrojoje
11
E g i d i j u s K ri s
pusje tikriausiai tik dviem teoretikams Kelsenui, o iek tiek vliau Hartui - pavyko pakreipti analitins jurisprudencijos rai d taip, kad tolesns teiss ir teisins sistemos prigimties studijos privaljo bti polemika su j veikalais. Bet fi^Har^s, (^JCelsenaS ) savo pagrindiniuose veikaluose ipltojo dar X -X II a. pradjusi formuotis pagrindin Vakar teisins tradicijos ir jos sudedamo sios dalies - teiss mokslo metodologine nuostata: teis, kuri faktikai yra eklektikas, o danai ir racionaliai nepaaikinamas fenomenas, patiriantis tiek vairiausi tak, kad net bandymas jas susisteminti atrodo bergdias, vis dlto - bent jau praktikos sumetimais - gali bti aikinama kaip sistema, joje galima, iskirti pagrindinius ir antraeilius elementus, svarbiausius j vei kianius veiksnius, raidos dsningumus4. Bandydama sukonstruoti viening teiss samprat, visa be ga lo marga teiss teorija, bent jau nuo to meto, kai ji m atsiskirti nuo politikos ir morals filosofijos, pasuko trimis kryptimis analitine (Benthamas, Austinas ir kt.), sociologine (Ehrlichas, Durkheimas, amerikiei ir skandinav realizmo mokyklos) ar transformuotos prigimtins teiss mokyklos kryptimi (Geny, dEntrves ir kt.)5. Aiku, toks schematikas apibdinimas labai su paprastina ities skirting mokykl vairov. Taiau tik nedauge liui mokslinink pavyko savo teorijas integruoti vis i trij ir iandien gana aikiai matom pagrindini teiss teorijos krypi patirt, ne atmesti nepriimtinas ar nepatinkanias, bet visas jas pavelgti per viening metodologin prizm. Hartas toki meto dologij ne tik pasil (tiesa, sekdamas daugiausia Benthamu ir Austinu), bet ir nuosekliai taik. Todl jo teiss teorija nra koks
4 r. H. J. Berman. The Origins o f Western Legal Science// J. C. Smith, D. N. Weisstub (eds.). The Western Idea o f Law . - London: Butterworths, 1983. - P. 399 ff. 5 ia a remiuosi: J. Stone. The Province and Function o f L aw . IjJuffalo: William S. H ein & Co., 1950; Legal System an d Lawyers' Rea sonings. - London: Stevens & Sons, 1964; Human L aw an d Hum an Justice. - London: Stevens & Sons, 1965; Social Dim ensions o f L aw and Justice. - London: Stevens & Sons, 1966; r. taip pat.: S. Strmholm. A Short H istory o f Inegal Thinking in the West. - Stockholm: Norstedts, 1985.
12
HARTAS IR MES
nors apreikimas, neinia i kur atsirads mokslininko galvo je, - ji iaugo i priekabios, skrupulingos Benthamo, Austino, Kelseno, Holmeso, skandinav realist, pagaliau vlesni paties Harto kritik (pavyzdiui, Ronaldo Dworkino ir Lono L. Fullerio) teigini analizs. Atrodo, kad jam rpjo j kiekvieno teigi nio kiekvienas odis. III Herbertas Lionelis Adolphusas Hartas gim 1907 m. Jis baig eltenhemo koled (Cheltenham College) ir Bredfordo vidurin mokykl (Bradford Grammar School). Tolesnis Harto gyvenimas ir veikla daugiausia buvo susij su Oksfordo universitetu. ia, Naujajame kolede (New College), 1929 m. jis baig klasikin ir senovs istorij bei filosofij ir buvo absoliutus savo laidos lyde ris. 1932 m. Hartas, ilaiks advokatros egzaminus, tapo baristeriu (taip Anglijoje vadinami teismo advokatai) kanclerio (t.y. teisingumo) teisme ir darb dirbo atuonerius metus. Jo prak tikos sritis buvo patiktins nuosavybs, eimos ir mokesi by los. Koledas, kur Hartas baig, ne kart j kviet darb dstyti filosofijos, taiau Hartas io pasilymo vis atsisakydavo. Karo metais jis dirbo karinje valgyboje - drauge su kitais dviem Oksfordo filosofais Gilbertu Ryleu6 ir Stuartu Hampshireu, ta iau ir ia jis dirbo daugiausia teisin darb. Harto teisin prak tika truko i viso eiolika met; po to jis dar kart buvo pakvies tas dirbti Naujajame kolede - ir kart sutiko7 . Pasirinks akademin karjer, Hartas i pradi neketino sa vo filosofijos inias taikyti sprendiant teiss problemas. Vis dlto
Yra pagrindo manyti, kad btent Ryleis, kur laik Kembride dirbs drauge su vienu ymiausi kalbos filosofijos specialist austru Ludwigu W ittgen stein u , p askatino Hart d o m tis kalbos filosofija (r. J. M. Kelly. A Short H istory o f Western Legal Theory. - Oxford: Claren don Press, 1992. - P. 403). 7 r. N. MacCormick. H. L. A . H art. - Stanford: Stanford University Press, 1981. - P. 2.
13
E g id iju s Kris
ijo kitaip. Jo, kaip teisininko, patirtis ir sugebjimas manipu liuoti odiais siekiant praktini tiksl buvo kaip tik tai, kas tuo metu atrod ypa reikalinga jo kolegoms filosofams, kuriems kal bos vartojimo teorins ir praktins problemos jau buvo tapusios nauja, dar nepakankamai inagrinta sritimi8. 1952 m. Hartas, kaip teisininkas ir filosofas, buvo irinktas vakuojani Oksfordo Jurisprudencijos katedros viet. Jau jo inau guracin kalba Apibrimai ir teorija jurisprudencijoje (Defini tion and Theory in Jurisprudence)9 buvo sutikta prietaringai, net kritikai. Joje Hartas pabr btinum kurti teiss teorijas ne remiantis jau suformuluotais teisini svok apibrimais, bet nuo dugniai analizuojant teisine jr j* Pici nei praktikai. Juk nors apskritai, atrodo, yra inoma, kada kokius teisinius terminus reikia vartoti, dauguma i termin i tikrj yra anomalijos, nes jie daniausiai neturi tiesiogini atitikmen reali fakt pasaulyje1 0 . Todl daugelis teiss teoretik suklumpa, bandydami pasilyti tokius teisini svok apibrimus, kurie nu rodyt konkreius iomis svokomis ymimus realaus pasaulio rei kinius, ir jais remdamiesi suformuluoti vidujai neprietaringas tei ss teorijas; tuo tarpu kiti, prieingai, visas teisines svokas ap skritai skelbia esant fikcijas11. Hartas kviet prisiminti Benthamo raginim nevargti ir neapibrinti teisini svok, bet analizuoti, kokia reikme tam tikri odiai turi konkreiame teisiniame tekste 1 2 . i metodologin nuostata yra visos teisins sistemos konstra vimo prielaida: faktikai kiekviena teisin svoka informuoja apie tam tikras - realias arba fiktyvias juridines ir socialines sly gas, kuriomis ji pati yra prasminga, o btent ios slygos ir sieja vairius teisinius reikinius vien visum. I esms visa tolesn
8 Ibid. l> H. L. A. Hart. Definition and Theory in Jurispnidence . - Oxford: Clarendon Press, 1953. 1 0 H. L. A. Hart. Essays in Jurispnidence and Philosophy. Oxford: Clarendon Press, 1983. - P. 22. " Ibid. - P. 22-26. 1 2 Ibid. - P. 26.
14
HARTAS IR MES
Harto mcrlnlinp vftilrln h m r galima sakyti, vaisingas bandymas rodyti, kad ir teiss, ir atskiru jos elementu analizs ieities ta kas yra odi, kuriais ymimi reals arba fiktyvs teisiniai rei kiniai prasms aikinimasis Taiau po inauguracins kalbos, âpibrusios jo mokslin pro gram1 3 , kelet met Harto mokslini tyrinjim rezultatai buvo maai kam inomi, iskyrus jo paskait klausiusius studentus1 4 . 1959 m. Hartas drauge su Anthony M. Honor ileido veikal Prieastinis ryys teisje {Causation in Law)1 5 . Taiau didiausi ir teisinink, ir filosof susidomjim sukl 1961 m. pasirodiusi jo knyga Teiss samprata ( The Concept o f Law)1 6 , kuri sulauk daugelio pakartotini leidim ir kuriai neykti epitet net Harto kritikai1 7 . Teiss samprata i pradi buvo sumanyta kaip vadov lis, bet savo miliniku poveikiu teisins minties raidai ji tikriau siai pralenk visus iki tol paraytus teiss disciplin vadovlius. ioje knygoje Hartas originaliai susieja lingvistin, filosofin ir pro fesionalaus teisininko poir teis, kartu pagrsdamas jurispru dencijos, kaip teiss teorijos, kuri negali ir neturi bti tik atskir teiss srii ar ak studij ir tyrim apibendrinimas, paskirt. Teiss sampratoje, remiantis dar garsiojoje Harto inauguracinje kalboje idstytomis nuostatomis, kad vis teisiniu reikiniu es-j ms atskleidimo prielaidas sudaro nuodugni teisinje kalboje vartojam odii ^rjaii| analiz (kuri visikai manoma derinti su atitinkam reikini deskriptyviu sociologiniu nagrinjimu), buvo suformuluota nauja teiss koncepcija: teis - tai vadinamj pirmi-
1 3 r. J. M. Kelly. Op. cit. - P. 403. 1 4 r. N. MacCormick. Op. cit. - P. 3. 1 5 H. L. A. Hart, A. M. Honor. Causation in L aw . - Oxford: Cla rendon Press, 1959. 16 H. L. A. Hart. The Concept o f Law . - Oxford: Clarendon Press, 1961. 1 7 r. R. Dworkin. Taking Rights Seriously. - Cambridge, Massachu setts: Harvard University Press, 1978. - P. ix; M. P. Golding. Philosophy o f L aw . - P. 43; J. M. Kelly. Op. cit. - P. 403; N. MacCormick. Op. cit. - P. 3.
15
Egid iju s Kris
niif ir antriniu norm junginys. Vlesniuose Harto veikaluose Teis, laisv ir moral (Law, Liberty and Morality, 1963)1 8 , Baudia mosios teiss moral (The Morality o f Criminal Law , 1965)1 9 , Baus m ir atsakomyb. Teiss filosofijos apybraios (Punishment and Responsibility. Essays in the Philosophy o f Law , 1967)2 0, taip pat gausiuose straipsniuose, i kuri svarbiausieji paskelbti rinkiniuo se Apybraios apie Bentham. Jurisprudencijos ir politikos teorijos studijos (Essays on Bentham. Studies in Jurisprudence and Political Theory, 1982) bei Jurisprudencijos ir filosofijos apybraios (Essays in Jurisprudence and Philosophy, 1983)2 1, - i koncepcija buvo pltojama, drauge atsakant kritik pastabas. Harto teiss teori jos kulminacija - Teiss sampratos 1994 m. leidimas, kuriame yra vis teiss teoretik ilgai lauktas (nors nebaigtas) Post scrip tum - autoriaus atsakymas daugel} vieno garsiausi jo kritik, Ronaldo Dworkino, argument. is Teiss sampratos leidimas pa sirod jau po Harto mirties; jis mir 1993 m.
IV ia nra reikalo atpasakoti vis Harto teorijos turin; tie, ku rie domisi jurisprudencija, perskait knyg dar ir dar kart gr prie jo valgi teigini ir elegantik formuluoi. Hartas pats perspja, kad jo veikale dstymas yra itisinis; ities argumenta vimas yra toks nuoseklus, kad bet koks jo atpasakojimas arba santrauka tampa fragmentiki. Paymtina, kad btent dl ios prieasties jurisprudencijos vadovliuose, kuriuose pateikiamos svarbiausi teiss teorijos veikal itraukos, itrauk i Teiss sam pratos beveik nebna - i knyg reikia skaityti vis.
1 8 H. L. A. Hart. The M orality o f Crim inal L aw . - Jerusalem: M agnes Press, Hebrew University & London: Oxford University Press, 1965. 1 9 H. L. A. Hart. Punishment and Responsibility. Essays inthe Philo sophy o f L aw. - Oxford: Clarendon Press, 1968. . 2 (1 H. L. A Hart. Essays on Bentham. Studies in Jurisprudence and Political Theory. - Oxford: Clarendon Press, 1982. 2 1 H. L. A. Hart. Essays in Jurisprudence an d Philosophy. - Oxford: Clarendon Press, 1983.
16
HARTAS IR MES
Sustosiu tik prie kai kuri esmini Harto teorijos fragment. Hartas kritikai vertina ir galiausiai atmeta, ko gero, visas iki tol dominavusias pagrindines teiss sampratas. Antai jam nepri imtina prigimtins teiss doktrina Hartas, kaip pozityvistas, nemato nieko, kas tikinamai patvirtintu kokios nors prigimtins^ iankstins, a priori egzistuojanios teiss buvim: kita vertus, net ir pripastant prigimtins teiss objektyvum, klausimas, kas yra teis ir teisin sistema, likt toks pat atviras. Harto netikina ir amerikietikosios realizmo mokyklos propaguotos teiss prediktyvistins analizs nuostatos, kad teis - tai tik numatymas to, kaip vienu ar kitu atveju pasielgs teismai ar kiti jurisdikciniai organai, kuri kompetencijai priskirtas gin sprendimas: juk gry nai deskriptyvi analiz nesugeba paaikinti, kodl ie organai pa prastai elgiasi btent taip. Jam abejoni kelia ir tos teisinio re alizmo atmainos (ypa ipltotos Skandinavijoje), kurios teis, kaip objektyviai funkcionuojant socialinio gyvenimo veiksn, i visuo mens perkelia grynai (ar daugiausia) psichini vaizdini ir jaus m srit. Grynai normatyvistins teiss teorijos (pavyzdiui, Kelseno grynoji teiss teorija) taip pat nra be priekaitu - kalindamos teis norm tarpusavio logini ryi ir j priklausymo vieningai sistemai tinkle, jos nestengia (arba nesistengia) paai kinti, kodl ios normosgalioja gyvenime, t.y. kodl ias akceptuo ja tie, kurie privalo j laikytis ar jas taikyti22 . Pagaliau Hartas sukvla prie teorij, kurios pagrindin idja yra nulmusi ir m suose vis dar dominuojanios (ir, deja, atrodo, dar ilgai dominuo sianios) teiss sampratos raitla>^ t a i idja, kad teis yra suverp n r^ valin s parpiSkim ai, arba g r a sin im a is paremti sakymai: da ryk tai, k liepia suverenas (t.y. valstyb), nes prieingu atveju tau bus taikomos tam tikros (daniausiai i anksto apibrtos) sank cijos. Bene nuosekliausiai i teorij suformulavo Austinas, pa sak kurio tai, kad tam tikriems - autoritetingiems liepimams mons yra prat paklusti, ir yra visos galiojanios teiss pagrin das; btentAustino g ra sin im o ^ (suvereno ko mand) koncepcijos kritika yra Harto teiss teorijos ieities takas.
22 r. M. P. Golding. Op. cit. P. 43.
17
Egidijus Kris
Kai kurie Austino liepim teorijos netolygumai buvo pasteb ti jau seniai, pavyzdiui, tai, kad i teorija nesugeba paaikinti toki specifini sistem, kaip tarptautin arba primityvioji teis, esms, arba tai, kad pagrindinio ios teorijos veikjo - suve reno - identifikavimas toli grau nra paprastas dalykas. Taiau Hartas atkreip dmes tai, kad i i pairos patraukli teorija, sukonstruota remiantis daugiausia pavyzdiais i baudiamosios teiss srities, nepaaikina daugelio iuolaikins valstybs vidaus teiss element: juk iuolaikin municipalin teis nra tik bau diamoji arba administracin teis, kur suverenas sakinja valdi niams ir nustato sankcijas u jo nurodym nesilaikym23. Antai Austinas sandorio pripainim niekiniu laik sankcija u (iuo atveju civilins) teiss paeidim, tuo tarpu Hartui tokia mintis atrod absurdika24. Sutikime: Harto koncepcija, jeigu tik ji pra siskintu kelia i Lietuvos teiss mokyklas, apverstu auktyn k-jo mis vis mums iprasta teorini teiss trinars struktros modeli (norma = hipotez + dispozicija -f sankcija)! Hartas normos (rule) svokai suteikia iek tiek kitok turin negu daugelis autori, savsias teiss sampratas taip pat grindusi normomis (pavyzdiui, Kelsenas vartojo ne rule, bet norm termin). Harto teorijoje norma tai taip pat taisykl, bet is terminas tarsi apima ir normatyvumo, ir normalumo aspektus, t.y. irJ&nnalj, ir socialin normos identifikavimo kriterijus. Toks termino pakeitimas (nors lietuvikai ir vienu, ir kitu atveju pa prastai sakoma nonna) savaip reikmingas: Hartas tarsi atsiriboja nuo radikalaus normatyvizmo, normas irinio tik per deontin prizm, t.y. kaip tai, kas nurodo, k reikia daryti. Taigi jis kitaip nei, tarkime, Kelsenas formuluoja normos svok. Harto teiss teorija pradedama klausimu: k reikia tai, kad tam tikroje visuomenje ar bendruomenje galioja (ar tiesiog yra) norma?
2' r. J. M. Kelly. Op. cit. - P. 403-404. 24 r. Lord Lloyd o f Hampstead. Introduction to Jurisprudence. London: Stevens & Sons, 1979. - P. 189.
18
HARTAS IR MES
Atsakym klausim pateikia normos akceptavimo kategorija: norma yra (galioja) tuomet, kai ji yra akceptuojama ft.v. priima ma, arba pripastama i Taiau normos akceptavimo nereikia trak tuoti kaip jos moralinio ar ideologinio pripainimo. Lygiai taip pat normos akceptavimas nereikia, jog mons jauiasi parei goti elgtis tam tikru bdu. Juo labiau akceptavimas nereikia, jog norma tik konstatuoja tam tikr dsning ar labiausiai paplitus elges: kad visuomenje galiot norma, jog banyioje kiekvienas vyrikis privalo nusiimti kepur, nepakanka, kad visi jie taip elg tsi; kad iorikai matomas nukrypimas nuo tam tikro elgesio modelio bt laikomas nukrypimu nuo normos, reikia, jog j taip vertint ir dauguma tos visuomens nari (nors j motyvai taip vertinti tam tikr elges gali bti skirtingi). Todl normos galio jimas (buvimas) apima du aspektus - iorin (dauguma mopi elgsi tam tikru bdu, t.y. seka tam tikru elgesio modeliu) ir vidin (jie pripasta tam tikr elges kaip model, t.v. kaip sektina gavyzd)- Kai reikalavimas laikytis toki norm, taip pat sociali nis spaudimas tiems, kurie joms nepaklsta (ar nort nepaklus ti), yra pakankamai stiprs, galima teigti, jog ios normos nustato piie\>oles (arba suteikia galias, t.y. tai, k mes paprastai vadiname, subjektyvinmis teismis; Hartas grietai skiria prievoles nusta tanias ii galias suteikianias normas, nors kai kurie kritikai abe joja tokio grietumo pagrstumu2 5 ). Paymtina, kad Hartas skiria paprast privaljim nuo prievols turjimo: ginkluoto pliko upultas mogus privalo (jauiasi privals) atiduoti pastarajam sa vo pinigus (antraip plikas su juo susidoros), bet kai pinigus atiduoti reikalauja mokesi inspektorius, mogus tai padaryti ne tik privalo, bet ir turi prievol. Tokios - kartais nelengvai lietuvi kalb iveriamos - ling vistins vingrybs tik i pirmo vilgsnio atrodo apsunkinanios Harto formuluojam teiss samprat. I tikrj be nuodugnios
25 r. S. P Sinha. What Is L aw ? - New York: Paragon House, 1989. P. 144.
19
E gid iju s Kris
odi prasms analizs sunku bt sukritikuoti ir argumentuotai paneigti Austino ir jo sekj teorij, pasak kurios teis yra suve reno grasinimais paremti sakymai, arba, kalbant mums prasta kalba, valstybs valia, paversta statymu. Bet tai, kad tokios tiesmukos, nors i pairos gana nepriekaitingos, koncepcijos atsisakymas yra itin svarbus, ypa irykja velgiant jau i i dien perspektyvos, kai Vakar politins ir teisins minties socia linis kryptingumas bene visuotinai vardijamas teisins valstybs arba teiss viepatavimo r f //imA kategorijomis. Ities juk ne kiekviena suverenu pasiskelbusio ir realiai savo grasinimus gy vendinti galinio subjekto komanda gali bti laikoma teise net ir tada, kai jai visuotinai paklstama, lygiai kaip ne visos prievols ar pareigos yra teisins prievols ar pareigos - juk kai kurios i j nra suformuluotos kaip suvereno (kurio vali daniausiai for muluoja ne koks nors vienas valdovas, o tstin demokratikai irinkta statym leidybos institucija - parlamentas) nurodymai visuomens nariams, nors jas pripasta ir realizuoja absoliuti dau guma visuomens nari. Ubgdami tolesniam dstymui u aki, paymkime, kad tai tokiu originaliu bdu pozityvizmas randaj savyje jg kritikai vertinti valstybs kuriam, taigi pozityvijj teis, likdamas itikimas savo paties metodologinms nuostatoms (kad, Kelseno odiais tariant, visa teis yra pozityvioji teis2 6 )nenuslysdamas nei spekuliatyvius prigimtins teiss mokyklos neapibrtumus, nei perdt sociologizavim, kai teise vadinami ir tokie socialiai reikmingo elgesio veiksniai, kuri normatyvinis turinys, velniai tariant, yra kvestionuotinas. Bet grkime prie Harto teorijos. Aiku, manoma sivaizduoti toki visuomen, kurioje prievoles nustatanios bei galias sutei kianios normos bt vienintels teiss normos. Taiau tokia vi suomen i tikrj gali bti gyvybinga tik tokiu atveju, jeigu ji yra labai maa ir jos gyvenimo aplinka yra pakankamai stabili. Priein-
Cit. pagal: M. P. Golding. Op. cit. P. 40; plg. K. Lee. The Positivist Science o f L aw . Aldershot: Avebury, 1989. - P. 4-5.
20
HARTAS IR MES
A*
gu atveju prievoles nustatani bei galias suteikiani norm sis tema neivengiamai bt ydinga trimis poiriais. Pirma, ios nor^ mos bt neaikios, neapibrtos - nustatant, koks yra tikrasis i norm turinys ar galiojimo ribos, nuolat kilt sunkum. An tra, ios normos bt statikos - jos kit tik natraliai kintant gyvenimo slygoms, vadinasi, labai ltai. Ir, treia, ios normos bt neefektyvios - niekuomet nebt galima aikiai nustatyti, ar norma yra paeista, o neorganizuotas socialinis spaudimas b t pernelyg silpnas, kad palaikyt j galiojim. Todl kiekviena brandesn visuomen negali pasitenkinti tik prievoles nustatan iomis normoipis, kurias Hartas vadina pirminmis normomis. Jai reikia ir kitokiu norm - antnm jw nn , kuri Hartas, atsivelg damas trejop pirmini norm nepakankamum, taip pat skiria tris ris. Vis pirma, visuomenje turi galioti tai, k Hartas vadina pripainimo taisykle. Pripainimo taisykl tai tokia svarbiau sioji norma, kuri nustato, kurios normos tikrai gali ir turi bti laikomos pirminmis prievoles nustataniomis arba galias sutei kianiomis normomis. Konkrets bdai, kuriais suformuluojama pripainimo taisykl, gali bti labai jvairs - tai gali bti tam tikras isamus pirmini norm sraas, ikaltas akmenyje (kiek toki pirmyki teiss kodeks ino istorija!), bet tai gali bti ir niekur oficialiai neufiksuota nuostata, kad tai, k nustato par lamentas, ir yra statymas, o drauge ir teis (pavyzdiui, joks An glijos statymas nenustato, jog ioje alyje turi bti ministr kabinetas, bet egzistuojanio ministr kabineto, kaip teis ku rianios institucijos, legitimumas niekam nekelia n menkiausi abejoni). Antra, turi bti keitimo taisykls - jos nustato, kas ir kokiu bdu gali keisti galiojanias prievoles nustatanias bei ga lias suteikianias normas, t.y. inicijuoti ir gyvendinti statym lei dyb. Todl pirmini teks norm keitimo negalima paaikinti remiantis grasinimais paremtais sakymais; is procesas pats pa klsta tam tikroms taisyklms, kurios irgi yra teiss elementas.
E gid iju s Kris
Pagaliau, treia, turi bti byl sprendimo taisykls, leidianios au toritetingai nustatyti, ar pirmins normos buvo paeistos, ir taiky ti tam tikras poveikio priemones paeidjams. ios treiosios r ies antrins normos istorikai atsirado anksiau ir u pripaini mo taisykl, ir u keitimo taisykles. Visos trys antrini norm rys yra artimai susijusios, taiau is ryys ypa glaudus tarp pripainimo taisykls ir keitimo taisykli. Bet antrins normos susijusios ne tik tarpusavyje: bdamos normos, kuri objektas yra kitos (t.y. pirmins) normos, jos yra integrali teisins sistemos dalis. Todl Hartas teise apibdina kain pirmini ir antrini norm jungin. Visuomen, kurioje galioja ne tik pirmins prievoles nustatanios bei galias suteikianios normos, bet ir antrins nor mos (bent jau byl sprendimo taisykls), engia ingsn i ikiteisinio pasaulio teisin. Taiau perjimas i ikiteisinio pasaulio teisin ne momen tinis aktas, o ilgas ir sudtingas procesas. Todl teisins sistemos buvimas ar nebuvimas - tai danai ne taip ar ne klausimas, o masto, arba laipsnio, klausimas27. Kitaip tariant, teisins sistemos visuomenje gali bti daugiau arba maiau. Primityvios vi suomens yra primityvios ir dl to, kad jose nra (ar labai maai yra) antrini norm (nors ne visuomet aiku, kokias konkreias normas reikt laikyti antrinmis; kai kurios antrins normos eg zistuoja ir primityviose visuomense28). Toks teisins sistemos pri gimties traktavimas neleidia Harto priskirti tai formali pozity vist kategorijai, kurie teisin sistem iri tik kaip logini ryi visum, o teiss spragas upildyti ar vairi norm prieta ravimus veikti bando operuodami tik teiss aikinimo technika. Harto poiriu, teisin sistema - besivystanti tikrov, nepraran danti savo ryio su socialine sistema.
1 1 r. M. P. Golding. Op. cit. - P. 45. 28 r. ibid.; S. P. Sinha. Op. cit. - P. 145.
22
HARTAS IR MES
V Aiku, visos anksiau dominavusias teiss sampratas neigian ios ir nauj teisk samprat formuluojanios teorijos, jeigu tik jos nra racionaliai nepaaikinamo apreikimo rezultatas, su ankstesnmis teorijomis bna susijusios ne tik negatyvia, bet ir pozityvia prasme. Harto teorija nra iimtis. Nors Hartas ir prie taravo Austinui, teis apibdinusiam kaip suvereno komandas, jis neband paneigti proio paklusti kaip gyvenimo fakto, galinio daryti tak teisinei sistemai. Juk idant teisin sistema bt pri painta egzistuojania (galiojania), nepakanka, kad norm laiky tsi absoliuti visuomens nari dauguma (t.y. kad jos bt efek tyvios grynai bihevioristine prasme), bet reikia, kad antrines nor mas akceptuot patys pareignai, institucijos, kurios ias normas turi realizuoti. iuo poiriu proio paklusti svoka gali bti pra sminga paaikinant, kas konkreioje visuomenje laikoma tokiais pareignais29. Ryys su Austino teorija ilieka, net ir atmetus pas tarosios formuluojam teiss samprat. Kita vertus, Hartas visikai nepaneigia ir Kelseno minties apie fundamentaliosios normos, i kurios gali bti logikai ivedamos visos kitos teiss normos, egzistavim. Kelseno norm sistema vis pirma login sistema, kurioje i vienos - fundamentalio sios - normos (Basic Norm) gali bti ivedamos visos kitos. Te oretiko udavinys rasti i fundamentalij norm ir nustatyti bdus, kuriais galt bti konstruojama visa teisin sistema. Pa ymsime, kad btent ia idja galiausiai grindiama vis iuolai kinms teisinms sistemoms priklausani norm hierarchija, o drauge ir konstitucingumo idja. Ities Harto postuluojama pri painimo taisykl bent i tolo turt priminti Kelseno fundamen talij norm; ne veltui Hartas pripainimo taisykl vadina svar biausija norma (ultimate ivle o f recognition). Taiau Kelsenui pagrindin, fundamentalioji norma yra galiojanti teis, nes, pagal
29 r. M. P. Golding. Op. cit. P. 45-46.
23
Egidijus Kris
logikos dsnius, tai, kas galioja, gali bti ivedama tik i to, kas galioja. O Hartas i svarbiausij norm, t.y. pripainimo taisykl, iri kaip socialini fakt - p ati s a v a im e ji. kaip teis, nra nei galiojanti, nei negaliojanti3 0. Akivaizdu, kad yra daug valstybi, kuriose valdantieji bent ideologiniais sumetimais (nors gali bti ir kit) nesutiks su tokiu hipersociologizuotu pagrindins normos traktavimu, ir yra daug teisinink - mokslinink bei praktik, kuriems toks pai teisins sistemos pagrind paeminimas iki nuogo fakto lygmens atrodys tolygus teiss socialinio vertingumo sumenkinimui. ios nuolaidos (jeigu tai nuolaidos) Austinui ir Kelsenui, ku rias galbt bt priverstas padaryti Hartas ar veikiau kai kurie jo teorijos sekjai, liudija pirmiausia ne Harto teorijos prietaringu m, o tik tai, kad teis yra toks daugialypis socialinio gyvenimo fenomenas, kurio negalima patikimai redukuoti koki nors vie n - tegu ir sklandiausiai surst schem. Bet Hartas ir ne siek suformuluoti toki teiss samprat, kuri apimt vis didiu l teisini reikini vairov, nesiek savo teorijoje suklasifikuoti ir susisteminti vairias teiss atmainas. Antai, raant apie teiss altinius31, j domino tik paprotys, precedentas ir statymas; jis visai neskyr dmesio kitiems teiss altiniams - religijai, prero gatyvai, tradicijoms, protui (reason), sutartims, pagaliau normi niams aktams apskritai, kuri tik viejia ris yra statymas. Hartui kartais priekaitaujama, kad galios terminu jis ymi visk, kas nra prievol arba pareiga (todl pirmines normas ir skirsto tik prievoles nustatanias ir galias suteikianias normas), o juk nuo itoki apibendrint gali dert skirti, pavyzdiui, kompetencij arba teisnum32. Taiau Teiss samprata tai teiss teorijos pa grindai, o ne visa apimantis akademinis kursas. Todl Harto teiss teorija pagrstai gali bti vadinama teiss osofija ja
30 r. ibid. - P. 46; J. W. Harris. Legal Philosophies. Butterworths, 1980. - P. 110. M r. Ill skyriaus 3 Kilms form os. 32 r. S. P. Sinha. Op. cit. P. 145. London:
24
HARTAS IR MES
remiantis gali bti konstruojamos vairios pozityviosios teiss te orijos, labiau orientuotos kasdienius teisins praktikos porei kius.
VI Priekait Harto teorijai isakoma ir daugiau. Kartais gali at rodyti, kad jeigu nebt Harto ir Kelseno veikal, bent pus da barties teiss teoretik turt pasiiekoti kito usimimo pole mika, kurioje vieni ginijasi su iais autoritetais, o kiti kartoja ir gina j argumentus, tapo vienu i svarbiausi iuolaikins teisins teorins minties varomj jg. Vienas i daniausiai girdim priekait - tai moralistinio turinio (bet nebtinai atvirai mora lizuojantis) argumentas, kad Hartas nepagrstai imeta morali nes nuostatas i postuluojamos pripainimo taisykls: juk btent politins, socialins, o ypa moralins nuostatos ir yra tas stab dys, kuris turt neleisti ir daugelyje visuomeni i tikrj nelei dia pripainimo taisykl paversti piktnaudiavimo valdia ran kiu33. Toks priekaitas bt suprantamas, jeigu Hartas bt ap skritai prieprieins teis moralei, bet jis neneig, kad pati pripainimo taisykl gali bti grindiama moraliniais kriterijais tiesiog vadovavimasis ar nesivadovavimas moraliniais kriterijais jam yra toks pat socialinis faktas, kaip ir paios pripainimo tai sykls galiojimas. Hartas ne prieprieino teis moralei ir ne tei sino nemorali teis - jis tiesiog nelaik morals savaiminiu tei ss identifkavimo kriter|ymiT jos analizs elementu3 4 (pozityvis tai laiko vertybes - taip pat moralines vertybes - irelevantinmis jurisprudencijos poiriu35, bet ne irelevantinmis apskritai). Ko kiais konkreiais motyvais grindiama pripainimo taisykl, ko
33 r. R. W. M. Dias. Jurisprudence. - London: Butteworths, 1985. P. 352-356. 34 r. S. P. Sinha. Op. cit. - P. 144. 35 r. ibid. - P. 126.
25
Egidijus Kris
kios yra konkreios jos susiformavimo aplinkybs konkreioje vi suomenje, tai Harto nedomino arba domino tik tiek, kiek j nurodymas padjo iskirti pripainimo taisykl i vis kit teiss, kaip sudtingo reikinio, element. Taiau kitas Harto teorijos atvilgiu isakomas priekaitas yra kur kas esmingesnis; jo negalima atmesti pareikiant, jog Hartas tiesiog nenorjo apie tai rayti, nes jam rpjo isiaikinti pa matinius teiss ir teisins sistemos klausimus, o ne sukurti po zityviosios teiss teorijos svok sistem. Kritikai teigia, kad H artas nenurod, koks yra teisin sistem sudaraniu norm ir kit ios sistemos element santykis (ir ar apskritai yra koki nors kit teiss element, iskyrus normas). ie elementai - la i principai, teiss aikinimo aktai, taip pat politins nuostatos (policies)y kurios gali atlikti t pai socialin funkcij, kaip ir teiss normos. Jeigu ie elementai nelaikomi teise, tai pernelyg daug kas i to, kas yra teis, nepagrstai paliekama u teisins sistemos rib. Jeigu ie elementai laikomjeise (nors, atrodo, Hartas ma n kitaip), j ir norm akivaizds skirtumai suniveliuojami, argu mentuotai nepaaikinant, kodl tai daroma36. Kaip tik iuo poiriu Harto teorija dav postm atsirasti kitai - alternatyviai - teiss teorijai, o drauge ir prog suibti naujai supervaigdei teiss teoretik vaigdyne. Jos vardas Ronaldas
V II Dworkinas buvo Harto pdinis Oksfordo Jurisprudencijos ka tedroje37. Jo pagrindiniai kontrargumentai prie Harto teorij bu vo idstyti straipsni rinkinyje Rimtas poiris teises ( Taking Rights Seriously, 1973)38, o vliau knygose Principo reikalas
36 r. ibid. - P. 144-145. 37 r. J. M. Op. cit. - P. 407. 's R. Dworkin. Taking Rights Seriously. - Cambridge, Massachusetts: Harvard University Press, 1978.
26
HARTAS IR MES
(A Matter o f Principle,
1 9 8 5 )39
ir Teiss imperija {Law's Empire,
1 9 8 6 )40. Svarbiausias priekaitas, kur Dworkinas pateikia Harto teorijai, yra tas, kad Hartas, vis teis laikydamas tik normomis,
nepelnytai ignoruoja kitus teiss elementus - subjektyvines teises (rights), principus (principles), teiss aikinimo aktus (interpreta tions) ir politines nuostatas ^gp/Zc/g^p.^Pasak Dworkino, ne tik bendrosios teiss ali, bet ir kontinentins teiss tradicijai pri klausantys teisjai sprsdami bylas taiko ne tik teiss normas, kurias jiems diktuoja kodeksai ir statymai, bet ir daugel kit standart, kurie nra normos41. Dworkino nuomone, Hartas per nelyg pabr lengvas bylas, kuriose taikomos normos; tuo tar pu sunkidse bylose jurisdikciniams organams tenka vadovautis ne aikiai suformuluotomis normomis, bet politinmis nuostatomis, t.y. standartais, kuriuos diktuoja tikslas pagerinti bendruo mens ekonomini, politin ar socialin gyvenim, bei principais, t.y. tokiais standartais, kuriuos diktuoja teisingumo, nealikumo ar kitokie moraliniai rfi1ra Avimai4 2 Dworkinas pats pripasta, kad kartais skirtum tarp norm ir princip yra sunku irti43 . Vis dlto ginas dl to, ar principai yra normoms prilygstantis teiss elementas, kur reikia atskirai iskirti, jokiu bdu nra tuias ginas dl svok. Juk jeigu taip bt, galbt pakakt susitarti, kad arba normos svoka apima ir principus, kaip tam tikr norm atmain (t.y. vadovautis plaija normos samprata), arba principai, kaip ne taip grietai formuluo jami standartai, yra ne normos, o tik savotika j uuomazga (t.y. vadovautis siaurja normos samprata, kuri Hartui priskiria dau gelis kritik44). Antroji alternatyva atrodo visai tikinama, juolab
w R. Dworkin. A M atter o f Principle. - Cambridge, Massachusetts: Harvard University Press, 1985. 40 R. Dworkin. L a w s Empire. - Cambridge, Massachusetts: Harvard University Press, 1986. 4 1 r. R. Dworkin. Taking Rights Seriously. - P. 22. 42 r. ibid. 4 3 r. ibid. - P. 27-28. 4 4 r. M. D. Bayles. Hart's Legal Philosophy. - Dordrecht: Kluwer Academ ic Publishers, 1992. - P. 167.
27
Egidijus
K ri s
kad Harto teorijoje teisins sistemos buvimas, kaip buvo minta, yra masto klausimas. Hartas paaikina, kodl jis nesutinka prin cipus priskirti teiss sriiai: viena vertus, tokiu bdu lengviau api bdinti teismin proces; kita vertus, identifikuojant teis, i tik rj reikia identifikuoti jos branduol, o ne tai, k Hartas vadina neapibrtumo aureole, t.y. vairius ribinius atvejus, kurie pasi ymi tik kai kuriais teiss bruoais (net jei yra ribini atvej, rao jis, - vis pirma turi bti ribos)4 5 . Bet reikalas tas, kad jurisdikciniai organai - ir ne tik bendrosios teiss, bet ir konti nentins teiss tradicijos alyse - i tikrj danai vadovaujasi ne normomis, bet kitais standartais; ia pakanka paminti vadina muosius bendruosius teiss principus arba mums inom teiss, taikym pagal analogij. Taiau iais atvejais standartai (ypa jei gu juos diktuoja visuomenje susiklosiusi teisingumo samprata ar kiti moraliniai imperatyvai) nesiduoda lengvai, mechanikai keiiami - jie yra palyginti stabils, danai pergyvena ne vien moni kart46. Kitas kontrargumentas, kur Dworkinas pateikia prie Harto teorij, yra toks. Kadangi principai yra teis, jie, kaip ir normos, turt bti identifikuojami remiantis pripainimo taisykle. Bet, Dworkino sitikinimu, pripainimo taisykl tam netinka, nes prin cipai akceptuojami ne dl to, kad j autoriai yra tam tikri pa reignai ar institucijos, bet dl savo turinio, t.y. dl to, kad ilgai niui sitikinama j priimtinumu47. Todl yra pagrindo abejoti tuo, k Hartas laiko paia teisins sistemos erdinfi, - pripainimo taisykle. Dworkinas jpuola pripainimo taisykls, kaip socialinio fakto, samprat apskritai: sprendiant sunkias bylas, daniau siai nepakanka nurodyti, koks yra socialinis faktas, t.y. kokia yra tam tikroje visuomenje susiklosiusi socialin ir teisin prak tika, bet tenka remtis vieno sprendimo varianto moralinio prana umo prie kitus kriterijumi, todl pati pripainimo taisykl negaH. L. A. Hart. Essays in Jurispm dence and Philosophy. 4( r. J. M. Kelly. Op. cit. - P. 409. 47 r. R. Dworkin. Taking Rights Seriously. P. 40. P. 70.
28
HARTA S IR MES
Ii bti vien tik socialinio fakto konstatavimas48. tokius kontrar gumentus Hartas ir jo alininkai atsako, kad kai kuriose visuome nse btent moralinis tam tikr princip turinys ir yra tas krite rijus, kuriuo remiasi pripainimo taisykl4 9 , o jeigu teisjai, sprs dami bylas, apeliuoja sprendimo moralum, vadinasi, to reikalauja pati pripainimo taisykl50. Bet kodl Dworkinas taip akcentuoja princip, kaip teiss ele ment, reikm? klausim galima atsakyti taip. Jeigu teisjai, sprsdami sunkias bylas, i tikrj naudojasi plaia diskrecija (o tuo Hartas neabejoja), vadinasi, nra garantij, kad jurisdikcins institucijos bus naudojamos geriems tikslams. Dworkino ma nymu, isami teiss teorija turi pasilyti sprendim ir iais sunki byl atvejais, ir tai ji turi padaryti pasitelkdama prin cipus, kai negalima pasitelkti norm (tiesa, Harto alininkai ne sutinka, kad principai visuomet pateikia aik atsakym, kaip sprs ti sunkias bylas5 1). Dworkinui diskrecija - tai tokia plati teisj nuoiros laisv, kai j faktikai nevaro jokie autoritetingi stan dartai52. Jeigu teisjai naudojasi tokia diskrecija, jie faktikai kuria teis ejCpost facto) tuo tarpu jie turt ne sukurti naujas teises hyiraJSaijinc mictotyti, WyHqc tf jcjf S os jgu turi, ir atitinka mai sprsti ginus53. Teismai i jurisdikcins institucijos neturt virsti statym leidybos institucija - statym leidyba turt bti demokratikai irinkt pareign prerogatyva. Bet nors ie Dworkino argumentai ir svars demokratins politins ideologijos poiriu, juose ignoruojamos dvi svarbios ap linkybs. Pirma, nors statymai apskritai neturt galioti atgaline tvarka, bet retroaktyvi statym leidyba savaime nra nesininga,
48 r. ibid. - P. 68. r. H. L. A. Hart. Essays in Jurisprudence and Philosophy. P. 54 -55. 50 r. J. L. Coleman. M arkets , M orals and the Law. - Cambridge, Massachusetts: Cambridge University Press, 1988. - P. 23. 5 1 r. M. D. Bayles. Op. cit. - P. 175. 52 r. R. Dworkin. Taking Rights Seriously. - P. 32. 5' r. ibid. - P. 30, 44, 81, 84.
29
E g i d i j u s K ri s
ypa jei tenka sprsti ginus, kuri teis dar nra sureguliavusi, juk geriau juos isprsti tokiu bdu, negu neisprsti visai54. An tra, tiktis, kad iuolaikinje administracinje visuomenje tei ss aktus leis tik demokratikai irinkti atstovai, yra mai ma iausiai naivu5 5 . Vis dlto Dworkino susirpinimas, kad teisj diskrecija nevirst priedanga neteisingiems ir neteistiems spren dimams, visikai suprantamas. Dworkinas sitikins, kad teisjai, sprsdami bylas, turi remtis moni teismis. moni teiss nusveria naudingumo sumetimus: visuomenei gali atrodyti naudinga panaikinti arba apriboti tei ses, ir vis dlto teiss yra svarbesns. Dworkinas teises vadina koziriais56; teisi kaip koziri (rights as trumps) koncepcija yra viena i jo liberalios moralins ir politins filosofijos kertini ak men. Pasak Dworkino, juridins teiss (t.y. subjektyvins teiss) yra moralini teisi atmaina: teismai, ginantys moni juridines teises, i tikrj realizuoja politins morals nuostatas57. Teis jams ities kartais ikyla dilema: sugedusioje (wicked) teisinje sistemoje jie, vadovaudamiesi moraliniais kriterijais, kartais turi slpti, k vienu ar kitu klausimu i tikrj skelbia teis5 8. Taip Harto ir Dworkino polemikoje atgimsta imtametis pozityvizmo ir prigimtins teiss mokyklos ginas: ar neteisinga teis yra tei-j Taiau nereikia manyti, kad Dworkinas ir jo sekjai tik kar toja, savaip persakydami, senus prigimtins teiss mokyklos at stov argumentus. Dworkinas savo teiss koncepcij vadina tei se kaip visuma (law as integrity)59, kurioje yra vietos vairiems teiss elementams. Reikalas tas, kad Dworkinas akcentuoja tai, k Hartas pavadino vidiniu poiriu teis, t.y. teisins sistemos
54 r. 55 r. 5 ,1 r. 57 r. ss r. y) r.
M. D. Bayles. Op. cit. - P. 176. ibid. R. Dworkin. Taking Rights Seriously . - P. 184-205. R. Dworkin. A M atter o f Principle. - P. 256. R. Dworkin. Taking Rights Seriously. - P. 326-327, 341-343. R. Dworkin. L a w s Empire. - P. 176 ff.
30
HA RTA S IR MES
veikj nuomonmis ir nuostatomis teiss reikalavim atvilgiu, tuo tarpu Hartas nesitenkina vien vidiniu poiriu, bet derina j su deskriptyviu ioriniu teisinio elgesio stebjimu60. Todl Harto ir Dworkino teorijos nra tokios nesutaikomos, kaip atrodo i pirmo vilgsnio ir kaip tikriausiai jie abu man. ia nra galimybs plaiau analizuoti ities gausi ir nesiliau jani Dworkino ir Harto bei j alinink (Harto sekj Josepho Rao, Michaelo D. Bayleso ir oponent Lono L. Fullerio, Kento Greenawalto, Johno Finniso) diskusij (kurios ia pateikti tik frag mentai). Diugu, kad nors po Harto mirties dienos vies ivydo kai kurie iki tol neinomi jo atsikirtimai Dworkino kritik. Skai tytojas pamatys, kad kai kada Dworkinui pavykdavo paskatinti Hart pakeisti savo anksten pozicij (pats Dworkinas, priein gai, vargu ar kada nors prisipaino klyds). Bet ir tada, kai abu oponentai neprieidavo prie bendros nuomons, j polemika pl tojo jurisprudencij labiau negu imt kit autori teiss teorijos traktatai.
r. M. D. Bayles. Op. cit. -
P. 189.
31
TEISS SAMPRATA
Skiriama J. H.
PRATARM
Raydamas i knyg, a siekiau pagilinti teiss, prievartos ir morals - skirting, bet susijusi socialini reikini - sam prat. Nors knyga vis pirma skirta studijuojaniajam jurisp rudencij, tikiuosi, kad ji gali bti naudinga ir tiems, kuriuos labiau domina ne teis, bet morals ar politikos filosofija. Tei sininkas i knyg laikys analitins jurisprudencijos apybrai a, nes jos paskirtis yra ne kritikuoti teis ar teisin politik, o veikiau paaikinti bendrj teisinio mstymo struktr. Be to, a danai keliu klausimus, kuriuos galima vadinti klausi mais dl odi reikmi. Antai a svarsiau, kuo privalti" skiriasi nuo turti prievol"; kuo teiginys, kad norma* yra galiojanti teiss norma, skiriasi nuo teiginio, kad ji yra parei gn elgesio numatymas; kas turima galvoje, kai teigiama, jog socialin grup laikosi normos, ir kuo is teiginys skiriasi bei kuo yra panaus teigin, kad ios grups nariai daro tam tikrus dalykus, nes taip yra prat. Viena i svarbiausi ios knygos tem yra tai, kad nei teiss, nei kurios nors kitos sodalins sanklodos formos nemanoma suprasti, nevertinus tam tikr esmini skirtum tarp dviej ri teigini, kuriuos a pavadinau vidiniais" ir ioriniais", - stebjimo bdu tiriant socialines normas, galima formuluoti ir vienus, ir kitus.
* Angl kalbos odis rule reikia ir norm , ir taisykl. ioje knygoje jis daniau (bet ne visuomet) veriamas nonna. (vaigdutmis ymimos vertjo pastabos, o skaiiais paymtos nuorodos yra paties autoriaus. Red. p ast.)
35
PRATARM
Nors knygoje daug dmesio skiriama analizei, j galima laikyti ir apraomosios sociologijos apybraia; juk prielaida, kad odi reikmi tyrinjimai paaikina tik paius odius, yra klaidinga. Daugel i pirmo vilgsnio nepastebim socia lini situacij ar santyki skirtum geriausiai galima paai kinti nagrinjant prast atitinkam posaki vartosen ir tai, kaip ie posakiai priklauso nuo socialinio konteksto, kuris pats juose danai nra minimas. iems tyrinjimams ypa tinka profesoriaus ]. L. Austino odiai, kad valgus odi suvo kimas" gali padti mums aikiau suvokti reikinius". Aiku, a labai skolingas kitiems autoriams; i tikrj daug vietos ioje knygoje skirta paprasto teisins sistemos modelio, sukonstruoto vadovaujantis A ustino* liepim teorija, trku mams aptarti. Bet skaitytojas tekste aptiks labai nedaug nuo rod kitus autorius, taip pat labai nedaug ina. Vietoj j knygos pabaigoje jis ras plaias pastabas, kurias reikt skai tyti po kiekvieno skyriaus; jose tekste idstyta nuomon sie jama su mano pirmtak ir aminink isakytais poiriais, taip pat usimenama, kokia linkme j veikaluose diskusija ga lt bti toliau pltojama. Tok bd a pasirinkau i dalies dl to, kad ioje knygoje argumentavimas yra itisinis, tad jo gretinimas su kitomis teorijomis j pertraukt. Bet a turjau ir pedagogin tiksl: tikiuosi, jog itoks dstymas susilpnins sitikinim, kadjeiss teorijos knyga - tai vis pirma knyga,
* Johnas L. A ustinas - Jeremyo Benthamo (apie j r. ina p. 69) mokinys, Londono universiteto profesorius. Jis laikomas Anglijos ana litins jurisprudencijos krju ir vienu i teisinio pozityvizmo pagrind j. Svarbiausias Austino veikalas - N ustatytoji jurisprudencijos sritis ir ju rispmdencijos studijavim o nauda (The Province o f Jurisprudence Determ ined and the Uses o f the Study o f Jurisprudence, 1832), kuris po jo mirties buvo ileistas pakartotinai su jo m onos Sarahos Austin pratarme, bet jau kitu pavadinimu - Jurisprudencijos paskaitos, arba pozityviosios teiss filosofija (Lectures on Jurispnidence or the Philosophy o f Positive Law, 1861-1863). Austino teorija - Harto teorijos ieities takas ta prasme, kad Hartas savo koncepcij dsto kaip Austino kritik. NB: nepainioti su J. L. Austinu, kurio straipsn Hartas irgi cituoja (r. p. 66).
36
PR ATARM
iM m s^ ij^ m m a, kas.moma kitose knygose. Kol io sitiki nimo laikosi tie, kurie rao, ioje srityje negali bti didels paangos; o kol jo laikosi tie, kurie skaito, paios disciplinos mokomoji vert bus tikrai labai menka. A jau seniai esu skolingas tokiai gausybei draug, kad vis savo skol dabar negaliu suminti. Taiau turiu prisipa inti ess ypa skolingas ponui A. M. Honor, kurio nuodugni kritika atskleid daug minties painiavos ir stiliaus trkum. A juos bandiau paalinti, bet bijau, kad liko daug ko, kam jis nepritart. Jeigu bent kiek yra vertinga ioje knygoje idsty toji politikos filosofija ir naujas prigimtins teiss interpretavi mas, tai tik pokalbi su ponu G. A. Paulu dka; jam turiu padkoti ir u korektros skaitym. U naudingus patarimus bei kritik taip pat esu labai dkingas dr. Rupertui Crossui* ir ponui P. F. Straivsonui, skaiiusiems tekst. H. L. A. HART Oksfordas, 1961 m. vasaris Per pastaruosius deimt met pasirod daug kritins lite ratros apie i knyg. Naudodamasis tuo, kad knyga leidia ma pakartotinai, a pridjau prie Pastab" (p. 467-469) rink tin sra veikal, kuriuose pateikta esmin knygoje isakyt pair kritika ir mano kritik pasilytos rykiausios i pa ir modifikacijos arba ipltojimai. A tikiuosi kada nors ateityje dti knyg isami diskusij iais klausimais. H. L. A. HART Oksfordas, 1972 m. kovas
* Rupertas Crossas - Oksfordo universiteto profesorius; jo ymiausias veikalas (laikomas vienu i fundamentaliausi iai temai skirt veikal) Precedentas angl teisje (Precedent in English Law, 1961).
37
R EDAK TO RI PASTABA
Teiss samprata per kelerius metus, prajusius po ios kny gos pasirodymo, pakeit jurisprudencijos supratim ir jos tyri m pobd anglikai kalbaniame pasaulyje ir u jo rib. Jos poveikis buvo milinikas, todl pasirod daugyb publikaci j, aptariani i knyg ir joje idstytas doktrinas - ir ne tik teiss teorijos kontekste, bet taip pat morals ir politikos filo sofijos kontekste. Hartas ilgus metus puoseljo mint papildyti Teiss sampra t dar vienu skyriumi. Jis nenorjo kraptytis prie teksto, kurio taka buvo tokia didiul, todl, atsivelgiant jo nor, is tekstas ia spausdinamas be pakeitim, iskyrus menkesnes pataisas. Taiau Hartas norjo atsakyti gausius ios knygos aptarimus - apginti savo pozicij nuo t, kurie j ikraip, paneigti nepagrst kritik, bet taip pat - jo manymu, tai buvo lygiai svarbu - nusileisti teisingos kritikos jgai ir pasilyti, kaip knygoje idstytos doktrinos galt bti pataisytos, kad atsivelgt iuos argumentus. Naujasis skyrius, kuris i pra di buvo sumanytas kaip anga, bet galiausiai tapo prierau knygos pabaigoje, liko neubaigtas i dalies tik dl to, kad Hartas skrupulingai siek tobulumo. itaip atsitiko ir dl to, kad jis nesiliov abejojs paties io sumanymo imintingumu; j kamavo dvejons, ar dert taip elgtis su rytingais ir val giais pagrindiniais knygos teiginiais, tokiais, kokie jie i pra
39
REDAKTORI
P A S T AB A
di buvo sumanyti. Vis dlto, nors ir su ilgomis pertrauko mis, Hartas atkakliai dirbo, raydamas priera, ir iki mir ties jis beveik ubaig pirmj i dviej sum anyt dali. Kai Jennifer Hart papra mus perirti rankraius ir nu sprsti, ar tarp j yra kas nors, k bt verta pateikti spaudai, mums labiausiai rpjo, kad nebt spausdinama tai, ko Har tas nebt norjs skelbti. Todl mes labai apsidiaugme si tikin, kad prierao pirmoji dalis buvo i esms ubaigta. Ant rosios dalies mes aptikome tik ranka raytas pastabas, bet jos buvo pernelyg fragmentikos ir neubaigtos, kad jas bt ga lima publikuoti. Pirmosios dalies, prieingai, buvo keli varian tai - perraytas mainle, itaisytas, dar kart perraytas ir dar kart itaisytas. Akivaizdu, kad netgi paskutiniojo varianto Har tas nelaik visikai ubaigtu. is variantas daug kart taisytas pietuku ir ratinuku. Maa to, Hartas ne atmesdavo ankstes nius variantus kaip nebereikalingus, bet, atrodo, dirbdavo to liau prie to varianto, kuris paklidavo po ranka. Nors tai ir apsunkino ms, kaip redaktori, udavin, bet pataisos, pa darytos per pastaruosius dvejus metus, buvo daugiausia sti liaus niuans pataisos, o tai savaime liudija, kad Hartas buvo i esms patenkintas savo tekstu. Ms uduotis buvo palyginti alternatyvius variantus ir, radus skirtum, nustatyti, ar atskir teksto dali, esani tik viename variante, kituose nebuvo dl to, kad Hartas jas atmet kaip nereikalingas, ar dl to, kad jis niekada neturjo vieno varianto, apimanio visus pataisymus. Spausdinamame tekste yra visi pataisymai, kuri Hartas neatsisak ir kurie yra toliau jo taisytuose teksto variantuose. Kartais pats tekstas bdavo nenuoseklus. Danai taip atsitikdavo dl to, kad mainink neteisingai perskaitydavo rankrat, o Hartas jos klaidas ne visuomet pastebdavo. Kitais atvejais, be jokios abejons, saki niai bdavo sudarkomi juos komponuojant, kaip paprastai b-
40
R E D A K T O R I PASTABA
na, ketinant juos pataisyti, kai bus galutinai tvarkomas tekstas; bet Hartas nespjo to padaryti. Tokiais atvejais mes bandme rekonstruoti pradin tekst arba atkurti Harto mint, kuo m a iau priddami nuo savs. 6-ame skirsnyje (apie diskrecij*)' susidrme su ypatinga problema. Mes aptikome du io skir snio pirmosios pastraipos variantus - vien egzempliori, ku riame tekstas tam tikroje vietoje nutrko, ir kit egzempliori, kuriame buvo ir likusioji to skirsnio dalis. Kadangi nebaigtasis variantas buvo tame egzemplioriuje, kuriame buvo ir daugelis Harto paskutinij patais, o jis pats niekuomet io varianto neatmet, taip pat todl, kad jis harmoningai dera prie viso dstymo iame knygos prierae, mes nusprendm e leisti spaus dinti abu variantus - tas, kuris nebuvo pratstas, pateikiamas kaip baigiamoji pastaba. Hartas niekuomet nedav perrayti mainle pastab, ku rios daugiausiai yra nuorodos. Pastab buvo tik rankratinis variantas, o su kuo ios pastabos siejamos, lengva nustatyti i paties pirmojo mainle perrayto pagrindinio teksto egzem plioriaus. Vliau Hartas kartais priddavo nuorodas paaikini muose paratse, bet jie daugiausiai neubaigti, kartais liudi jantys tik poreik surasti nuorod, ir nieko daugiau. Timothy Endicottas patikrino visas nuorodas, surado visas, kurios buvo neubaigtos, ir pridjo nuorodas tose vietose, kur Hartas cita vo Dvvorkin arba atpasakojo jo odius, nenurodydam as al tinio. Endicottas taip pat patais tekst ten, kur citatos buvo netikslios. Atlikdamas dideli paiek ir iradingumo reika laujant darb, jis taip pat pasil kelet pagrindinio teksto patais, atitinkani jau mintas redakcines gaires, ir mes ias pataisas su dkingumu primme. Mes n kiek neabejojame, kad Hartas, jeigu tik jis bt galjs, bt toliau dailins ir tobulins tekst prie j paskelb
* Ty. laisv nuoir.
41
R E D A K T O R I PASTABA
damas. Bet mes esame sitikin, kad ia skelbiamas knygos prieraas yra jo gerai apsvarstytas atsakymas daugel Dworkino argument. P. A. B. J. R.*
* J. R. - Josephas Raas (apie j r. ina p. 394); R A . B. - Pene lope A. Bulloch.
42
I PRIMYGTINIAI KLAUSIMAI
1. Teiss teorijos keblumai

Retas klausimas apie moni visuomen yra kartojamas taip primygtinai, kaip klausimas Kas yra teis?, ir ret klausim rimti mstytojai atsako taip vairiai, keistai ir net paradoksaliai. N et jeigu apsiribotume tik paskutinij 150 met teiss teorija ir paliktume nuoaly antikos ir vidu rami samprotavimus apie teiss prigimt, vis tiek siti kintume, kad ia susiklosiusi situacija neturi analog n viename i dalyk, kurie sistemingai studijuojami kaip at skiros akademins disciplinos. Visai nra isamios literat ros, skirtos klausimams Kas yra chemija? arba Kas yra medicina?, bet klausimu Kas yra teis? tokios literat ros yra. Kelios eiluts elementaraus vadovlio vadiniame puslapyje - tai ir viskas, k reikia inoti studijuojaniajam iuos mokslus; o jam pateikiami atsakymai labai skiriasi nuo t, kurie silomi studijuojaniajam teis. Niekam neat jo galv mintis, jog daug k galima paaikinti atkakliai teigiant, kad medicina yra tai, kaip gydytojai gydo ligas arba numatymas to, k darys gydytojai, lygiai kaip ir pa reikiant, kad tai, kas tradicikai pripastama bdinga, svar bia chemijos sritimi, tarkime, rgi tyrinjimas, i ties visai nra chemijos sritis, ir jog tai yra svarbu. Taiau kai kalbama apie teis, danai sakomi dalykai, i pirmo vilgs nio atrodantys tokie pat keisti, kaip k tik mintieji, - ir ne tik sakomi, bet ir atkakliai, ikalbingai ir aistringai rodi
43
I. P R I M Y G T I N I A I
KLAUSIMAI
njami, lyg jie apreikt tiesas apie teis, kurias ilg laik buvo utemds klaidingas teiss tikrosios esms supratimas. Tai, kaip pareignai sprendia ginus, < ...> ir yra tei s.1 Pranaavimai, kaip < ...> pasielgs teismai, < ...> ir yra tai, k a vadinu teise.2 statymai yra teiss altiniai, < ...> bet ne paios teiss sudedamosios dalys.3 Konstitu cin teis yra tik pozityvioji moral.4 Vogti negalima; jei gu kas nors vagia, turi bti nubaustas. < ...> Pirmj nor m, jeigu ji apskritai egzistuoja, apima antroji norma, kuri ir yra vienintel tikroji norma. < ...> Teis yra pirmin nor ma, nustatanti sankcij.5 Tai tik keletas i daugybs i pirmo vilgsnio keist ir paradoksali teigini ir neigini apie teiss esm. Atrodo, kad kai kuriuos i j lengva paneigti, nes jie prietarauja tviriausiai siaknijusiems sitikinimams. Mums kyla pagun da atsakyti: inoma, statymai yra teis, bent jau viena i jos atmain, net jeigu yra ir kit; inoma, teis negali bti tik tai, k daro pareignai arba darys teismai, nes tam, kad atsirast pareignas arba teismas, taip pat reikalinga teis. Vis dlto i paradoksali posaki autoriai - ne prana autojai ar filosofai, kuri profesinis bruoas yra abejoti paiais aikiausiais sveiko proto postulatais. ie posakiai moni, kurie buvo vis pirma teisininkai ir, bdami pro fesionalai, arba dst teis, arba vertsi teisine praktika, o kartais jau kaip teisjai teis taik, ilg teiss apmstym rezultatas. Be to, tai, k jie sak apie teis, tuo metu ir toje
1 Llewellyn, The Bramble Bush (2nd edition, 1951), p. 9. 2 O. W. Holm es, The Path o f the Law'4 in Collected Papers (1920), p. 173. ' J. C. Gray, The Nature and Sources o f the Law (1902), p. 276. 4 Austin, The Province o f Jurisprudence Determined (1832), Lecture VI (1954 edition), p. 259. 5 Kelsen, General Theory o f Law and State (1949), p. 61.
44
I. P R I M Y G T I N I A I K L A U S I M A I
vietoje pagilindavo ms supratim apie j. Juk, inant i teigini kontekst, jie tampa kartu ir aiks, ir pains; tai greiiau ne sausi apibrimai, o kai kuri nepelnytai igno ruot ties apie teis didingas hiperbolizavimas. Jie yra toji viesa, kuri priveria mus velgti teisje daug k i to, kas yra paslpta, taiau i viesa yra tokia ryki, kad mus visi kai apakina, ir mes taip ir liekame aikiai nesuvok visumos. Greta io nesiliaujanio knygose pltojamo teorinio gin o, mes susiduriame su keistu prieingu reikiniu: dauguma moni paprayti sugeba lengvai ir utikrintai vardyti teiss pavyzdius. Retas anglas neino, kad yra statymas, drau diantis udyti, arba reikalaujantis mokti pajam mokest, arba smulkiai apibdinantis, k reikia daryti, kad sudaryta sis testamentas galiot. I tikrj kiekvienas, iskyrus vaik arba usieniet, pirm kart susidrs su angliku odiu teis*, lengvai galt paminti daugiau toki pavyzdi, o daugelis moni galt padaryti dar daugiau. Jie galt bent jau bendrais bruoais papasakoti, kaip suinoti, ar tam tikri dalykai Anglijoje yra teis; jie ino, kad yra specialis t, su kuriais galima konsultuotis, taip pat teismai, kurie visais iais atvejais turi galutin ir sprendiamj bals. Pa prastai jie ino dar daugiau. Dauguma isimokslinusi m o ni suvokia, kad Anglijos statymai sudaro tam tikr siste m ir kad Pranczijoje ar Jungtinse Valstijose, ar Soviet Rusijoje - faktikai beveik kiekvienoje atskira alimi
* Angl kalbos odis law reikia ir teis, ir statym; beje, law neretai ymi ne tik parlamento ileist aukiausiosios teisins galios akt, kur lietuvikai vadiname statymu, bet ir em esns statym leidybos institu cijos ileist normin akt. statym, kaip raytin teiss altin, gali ymti (o ioje knygoje daniausiai ir ymi) odis statote (reiau - act). Tais atvejais, kai anglikas terminas law vartojamas daugiskaita (laws), jis, atsivelgiant kontekst, veriamas arba teis, arba statymai. Taiau kai terminas law vartojamas vienaskaita, jis daniausiai veriamas teis, ir tik iimtiniais atvejais, kai akivaizdu, kad kalbama ne apie teis, o apie sta tym, jis veriamas statymas (r. taip pat ina p. 47).
45
laikomoje pasaulio dalyje - yra teisins sistemos*, kurios, nepaisant svarbi skirtum, apskritai yra panaios savo struk tra. I tikrj vietimas bt paliks didiul sprag, jei nebt supaindins moni su iais faktais, ir vargu ar laikytume tai didels iminties poymiu, jeigu inantieji iuos faktus galt pasakyti, kokie yra svarbiausi skirting teisi ni sistem panaumai. Kiekvienas ipruss mogus turt sugebti identifikuoti iuos svarbiausius poymius madaug pagal toki scherh. Jie apima: (i) normas, neleidianias arba draudianias tam tikru bdu elgtis ir nustatanias bausm u tok elges; (ii) normas, reikalaujanias, kad mo ns atlygint kitiems tam tikrais bdais padaryt al; (iii) normas, detaliai reglamentuojanias, kaip turi bti su daromi testamentai, sutartys ar kiti sandoriai, kuriais suku riamos teiss ar nustatomos pareigos; (iv) teismus, kurie turi nustatyti, kokios yra normos ir ar jos buvo paeistos, ir skirti bausm arba pareigoti sum okti kompensacij;
* ia ir toliau ioje knygoje anglikas terminas legal system daniau siai veriamas ne teiss sistema, bet teisin sistema. itaip ne tiek atsiri bojama nuo lietuvikoje teiss literatroje prasto perdm etatistinio tei ss ir visos teisins sistemos interpretavimo, kuris, beje, nra labai bdin gas ir paiam Hartui, bet veikiau akcentuojama galimyb teiss sistemos svok vartoti (kai tai reikalinga) jos tikrja, etimologijos slygotja pras me. iuo poiriu teiss sistema - tai teisins sistemos, kaip vis teisini reikini visumos, sudedamoji dalis. Taigi teisin sistema - tai ne forma lios teiss, kaip norm (taisykli) ir su jomis organikai susijusi idea lios tikrovs elem ent (pavyzdiui, precedent, princip ir 1.1.), lygio ka tegorija, bet realaus teisini reikini bvio kategorija, apimanti ir tokius elem entus, kaip teisins institucijos (staigos), teisininko profesija, teiss reguliuojami reals konkrei subjekt santykiai ir kt. Deja, lietuvikojo je teiss literatroje terminas teiss sistema paprastai vartojamas ir tada, kai kalbama apie teiss, traktuojamos kaip norm visuma, sistem, ir tada, kai kalbama apie teiss normas platesniame parateisiniame (so cialiniame, politiniame, kultriniame, istoriniame ar netgi geopolitinia m e) kontekste. Taiau tada, kai autorius vartoja tfermin system o f law, jis nedvejojant veriamas teiss sistema..
46
(v) statym leidybos institucij*, kuri turi kurti naujas nor mas, taip pat naikinti sensias.
* Hartas vartoja angl kalboje prast legislatros termin (legislatu re). iuo terminu paprastai ymimos vairios statym leidiamosios (arba legislatyvins) valdios institucijos - ir aukiausiosios (kurios paprastai vadinamos tiesiog parlamentais), ir valstybs sudedamj dali (valstij, provincij, emi, departament, kanton, rajon, prefektr ir pan.) institucijos, atliekanios analogikas funkcijas (legislatros siauresnija io termino prasme). Paymtina, jog legislatros terminas pats savaime ne reikia, kad atitinkama institucija yra suvereniteto turtoja ar reikj, todl teisinga bt iuo odiu ymti ir tokias institucijas, kurios yra aukiausiosios legislatyvins valdios turtojos federacini valstybi su dedam osiose dalyse (pavyzdiui, JAV valstij kongresai arba Vokietijos emi landtagai), ir tokias, kurios yra veikiau ne valstybins valdios staigos, bet aukiausiosios savivaldos institucijos tam tikruose teritori niuose dariniuose; toki institucij analogas Lietuvoje iuo metu yra sa vivaldybi tarybos. Taigi legislatros terminas gali bti vartojamas ir siau rja, ir plaija prasme. Todl lietuvi kalb terminas legislature galt bti veriamas dvejopai: arba legjslatra (daniausiai tada, kai autorius nenori specialiai iskirti parlamento kaip aukiausiosios statym leidia mosios valdios institucijos), arba statym leidybos institucija (ypa tada, kai autorius kalba kaip tik apie aukiausij statym leidybos instituci j). Analogikai (diferencijuotai - legislatra arba statym leidybos insti tucija) galt bti veriamas ir reiau ioje knygoje vartojamas terminas legislative body. Taiau legislatros terminas, deja, apskritai nra prigijs lietuvikoje teiss terminijoje. Todl, ms manymu, vienintelis priimti nas kelias yra vartoti vien svok - statym leidybos institucija, nors lietuvi kalbos odis statymas reikia btent parlamento (bet ne em es ns kompetencijos valstybs institucijos) ileist akt, todl vargu ar ga lima kalbti apie vietin statym leidybos institucij, neikreipiant o dio statymas tikrosios prasms. Lygiai taip pat sudtinga adekvaiai iversti termin legislator; jo paodin reikm yra statym leidjas, bet vertime statym leidjo svoka vartojama plaija prasme, ir vairi vie tini legislatr - atveju; tas pat pasakytina ir apie termin legislation, plaiausija prasme reikiant bet koki legislatyvin veikl, kuri, laikantis susiklosiusios vartosenos, veriama tiesiog statym leidyba. Ir tik bd vardis legislative, ypa |cai turima galvoje legjLslatyvin valdia arba tam tikros institucijos legblatyvins galios , veriamas ne tik statym leidybos , bet ir legislatyvinis, iuos odius vartojant kaip sinonimus (kadangi bent ia bdvardine forma jis yra - nors ir ne itin plaiai - prigijs lietuvikoje teiss terminijoje). (ia bt nepriimtinas i pirmo vilgsnio, atrodo, kom promisinis variantas - vadinti i institucij teiss krimo institucija arba teiss norm krimo institucija, nes toli grau ne visos teiss teorijos su tikt su prielaida, kad teis kuria tik i institucija arba kad teis yra tik normos; tijes sakant, bet kurios teisins sistem os funkcionavimo praktika
47
Bet jeigu iuos dalykus visi ino, kodl vis dar klausia ma Kas yra teis? ir kodl klausim taip vairiai ir keistai atsakoma? Ar taip yra dl to, kad, greta aiki tipi k atvej, kuriuos lemia iuolaikini valstybi teisins sis temos (kad jos yra teisins sistemos, niekas n nemano abejoti), yra ir abejotin atvej, dl kuri teisinio pob dio nra tikri ne tik eiliniai isimokslin mons, bet ir patys teisininkai? inomiausieji i toki abejotin atvej primityvioji teis ir tarptautin teis; reikia pasakyti, jog daug kas tiki, kad pakanka argument, nors ir ne absoliu i, leidiani neigti iuo metu prasto odio teis var tojimo tokiais atvejais pagrstum. Tokie abejotini ar giny tini atvejai tikrai skatina usitsus ir tam tikru poiriu bergdi gin, bet, inoma jie negali bti keblum, susi jusi su bendrj teiss esme ir ireikiam primygtiniu klau simu Kas yra teis?, prieastis. Kad ie atvejai neali bti sunkum prieastis, atrodo, yra aiku dl dviej dalyk. Pirma, visai suprantama, kodl iais atvejais kyla abejo ni. Tarptautinei teisei trksta statym leidybos instituci jos, valstybs negali bti patrauktos tarptautinius teismus be j iankstinio sutikimo, centralizuotos ir efektyvidsânkcij sistemos irgi nra. Tam tikroms primityviosios teiss atmainoms, taip pat ir toms, i kuri pamau isirutuliojo kai kurios iuolaikins teisins sistemos, i dalyk taip pat trksta, todl savaime suprantama, kad kaip tik dl io j nukrypimo nuo tipiko atvejo j priskyrimas teisei tampa abejotinas. ia nra nieko neaikaus. Antra, tai, kad mes esame priversti skirti aikius tipi kus atvejus ir ginytinus ribinius atvejus, nra tik toki su-
lengvai abi ias prezumpcijas paneigia.) inoma, toks lietuviko termino pasirinkimas nra be priekait - nuolaidiavimas toli grau nevisikai susiformavusios lietuvikosios teiss terminijos tradicijoms, aiku, paleng vina skaitym, bet gali bti, kad kartu dar labiau tvirtina, ms poiriu, abejotin tradicij.
48
dting termin, kaip teis ir teisin sistema, savitu mas. Dabar jau inoma (nors kadaise tam buvo teikiama per maa reikms), kad skirtum btina velgti beveik visada, kai susiduriame su bendrais terminais, vartojamais klasifikuojant moni gyvenimo ir pasaulio, kuriame gyve name, bruous. Kartais skirtumas tarp aikaus, tipiko at vejo arba posakio vartojimo paradigmos ir abejotino atvejo yra tik masto klausimas. Vyras su vieianiu glotniu viru galviu, aiku, yra plikas; kitas vyras su velia evelira, i noma, toks nra; bet ar treiasis vyras, turintis vienur kitur kuokt plauk, yra plikas, galtume ginytis be galo, jei tik is klausimas mums atrodyt to vertas ar turintis bent koki praktin reikm. Kartais nukrypimas nuo tipiko atvejo nra tik masto klausimas, bet atsiranda tada, kai tipikas atvejis faktikai yra paprastai tarpusavyje susijusi, bet skirting element kompleksas, o ginytinais atvejais vieno arba daugiau i i element gali trkti. Ar orlaivis yra laivas? Ar tai vis dar bus achmatai, jeigu aidiama be valdovs? Tokie klau simai gali bti pamokantys, nes veria mus apgalvoti savj tipiko atvejo sudties samprat ir aikiai j apibrti; ta iau visikai aiku, kad ilgi ginai dl teiss kyla ne dl reikini vadinamojo ribinio aspekto, nes tai yra pernelyg bendras dalykas. Be to, tik palyginti nedaugeliui teiss te orij, ir ne paioms reikmingiausioms i labiausiai inom ir polemikiausi, rpi, ar tinka vartoti terminus primity vioji teis arba tarptautin teis apibdinti tiems atve jams, kuriems jie paprastai taikomi. Turint galvoje bendr moni sugebjim atpainti ir pateikti teiss pavyzdius, taip pat tai, kiek daug apskritai yra inoma apie teisini sistem tipikus atvejus, gali atro dyti, kad atkakl klausinjim Kas yra teis? galima bt nesunkiai nutraukti, tiesiog nuosekliai primenant inomus dalykus. Kodl mums tiesiog nepakartojus rykiausi muni
49
cipalins teiss* poymi sistemos, kuri - galbt apimti optimizmo - mes djom e (p. 46-47) iprususio mogaus lpas? Tada mes galtume tiesiai pasakyti: tai tipikas terminais teis ir teisin sistema ymimas atvejis; at minkite, kad, greta i tipik atvej, socialiniame gyveni me aptinkama ir toki darini, kurie turi kai kuriuos i i ryki poymi, bet stokoja kit. Tai ginytini atvejai; ia negali bti jokio galutinio argumento u ar prie j trakta vim kaip teiss. Toks io klausimo sprendimo bdas bt priimtinas dl trumpumo. Bet jis neturt joki kit pranaum. Vis pir ma aiku, kad tie, kuriuos labiausiai trikdo klausimas Kas yra teis?, nra pamir t inom fakt, kuriuos pateikia is schematikas atsakymas; jiems nereikia j priminti. N e aikumai, dl kuri is klausimas vis dar uduodamas, kyla ne dl neinojimo, ne dl umarumo ir ne dl nesugeb jimo atpainti reikinius, ymimus odiu teis. Be to, apmst terminus, vartojamus schematikai apibdinti tei sinei sistemai, sitikinsime, jog i schema parodo tik tai, kad tipiku, normaliu atveju vairi ri teis yra panai, ir nieko daugiau. Taip yra dl to, kad ir teismas, ir statym leidybos institucija, kurie ioje glaustoje schemoje yra tipi kos teisins sistemos tipiki elementai, patys yra teis&.sukurti. Tik tada, kai yra tam tikra teis, suteikianti monms jurisdikcij nagrinti bylas ar kompetencij leisti statymus, ie mons tampa teismu arba statym leidybos institucija. Todl is trumpas klausimo sprendimo bdas yra bever tis - jis tik primena klausjui, kokie yra nerayti susitari
* Municipalins teiss {m unicipal law) terminas lietuvikoje literatro je paprastai vartojamas vietos savivaldos institucij veiklos ir kom peten cijos kontekste. Taiau autentikoji io termino prasm gali bti platesn: jis vartojamas ir tuom et, kai reikia akcentuoti teisins sistemos savavald (autonomik) pobd. Hartas j vartoja kaip nacionalins (arba munici palins) teiss sinonim, terminui municipal teikdamas pirmenyb prie kelet kit - dom estic , national, internal ir kt.
50
mai, nustatantys odi teis ir teisin sistema vartose n, bet neduoda nieko daugiau. Atvirai sakant, bt ge riausia kol kas niekaip neatsakyti klausim Kas yra tei s?, kol isiaikinsime, kas i tikrj teisje neaiku tiems, kurie klausim kelia arba bando j atsakyti, net jeigu nra joki abejoni, kad jie imano teis ir gali atpainti jos pavyzdius. K dar jie nori inoti ir kodl jie nori tai suinoti? klausim lyg ir galima atsakyti bendrais bruo ais. Juk yra tam' tikros pasikartojanios svarbiausios te mos, kuri plotmje nuolat rutuliojasi ginai dl teiss es ms ijf- kurios provokuoja hiperbolizuotus ir paradoksalius teiginius apie teis, tokius, kaip jau ms cituotieji. Sam protavim apie teiss esm istorija ilga ir sudtinga; taiau, velgiant retrospektyviai, aikiai matyti, kad ie samprotavi mai beveik visada sukasi apie kelias pagrindines proble mas. ios problemos nebuvo pasirinktos be pagrindo arba igalvotos akademins diskusijos dalyvi malonumui; jos su sijusios su tais teiss aspektais, dl kuri paprastai visais laikais kyla nesutarim, todl netgi mstani ir gerai i manani bei valdiusi teis moni galvose gali egzis tuoti ir i problem sukelta painiava, ir logikas siekimas jas geriau isiaikinti.
2. Trys nuolat kartojami klausimai

ia mes iskirsime tris nuolat kartojamus pagrindinius klausimus, o vliau parodysime, kodl jie visi drauge supo nuoja reikalavim suformuluoti teiss apibrim , t.y. atsa kyti klausim Kas yra teis? arba migloiau formuluo jamus klausimus, tokius kaip Kokia yra teiss prigimtis (arba esm )? Du i i klausim ikyla tokiu bdu. Visur ir visada rykiausias teiss bendras bruoas yra toks: jos buvimas rei
51
kia, kad tam tikros moni elgesio rys yra jau nebe laisvo pasirinkimo dalykas, bet tam tikra prasme privalomos. Ta iau si i pairos paprasta teiss savyb i tikrj nra paprasta; juk galima skirti vairias laisvai nepasirenkamo, privalomo elgesio formas. Pirmasis ir paprasiausias laisvai nebepasirenkamo elgesio atvejis - kai vienas mogus yra priverstas daryti tai, k jam liepia kitas, - ne todl, kad jis bt veriamas fizikai, t.y. jo knas bt stumdomas arba tampomas, bet todl, kad tas antrasis grasina jam nemalo niomis pasekmmis, jeigu jis atsisakyt. Plikas sako au kai atiduoti jam savo pinigin, grasindamas auti, jeigu au ka atsisakyt tai padaryti; o jeigu auka paklsta, t bd, kuriuo ji buvo priversta tai padaryti, mes apibdiname sa-i kydami, kad auka privaljo tai padaryti. Kai kam atrod akivaizdu, kad tokioje situacijoje, kai v ip p a s a s m u o g r a s i n damas sako kitam ir ia odio pareigoti prasme jparei goja j paklusti, ir gldi teiss e sm arba bent jau jurisp rudencijos mokslo raktas6. Tai yra Austino analizs, pada riusios toki didiul tak Anglijos jurisprudencijai, ieitie 5 takas. inoma, nra jokios abejons, kad ir is aspektas greta kit danai yra bdingas teisinei sistemai. Baudiamasis sta tymas, skelbiantis tam tikr elges nusikaltimu ir nustatan tis nusikaltliui skirtin bausm, primena mintj plik,' taiau pakylt raytinio sakymo lyg; vienintelis palyginti neymus skirtumas yra tas, kad statym atveju sakymai daniausiai bna adresuojami grupei, kuri paprastai tokiems sakymams paklsta. Bet kad ir koks patrauklus atrodyt is sudtingo reikinio - teiss - redukavimas tok papras t element, j atidiai inagrinj pamatysime, jog taip tik rasis vaizdas tik ikraipomas, o neaikum kyla net ir tuo atveju, kai kalbama apie baudiamj statym, t.y. tada, kai
Austin, op. cit.. Lecture I, p. 13. Jis terpia: ir etikos.
52
tokia supaprastinta analiz, atrodo, turt labiausiai tikin ti. Kuo tada teis ir teisin prievol skiriasi nuo grasinimais paremt sakym ir kuo yra su jais susijusios? Tai yra pir masis svarbus klausimas, visuomet slypintis klausime Kas yra teis? Antrasis tokio pobdio klausimas kyla dl to, kad elge sys gali bti ne laisvai pasirenkamas, bet privalomas ir kita prasme. Morals normos sukuria pareigas ir tam tikras el gesio sritis atriboja nuo asmens laisvo pasirinkimo elgtis kaip tinkamam. Teisin sistema neabejotinai apima elem en tus, artimai susijusias su tokiais paprastais atvejais, kaip grasinimais paremti sakymai, bet lygiai taip pat neabejoti nai jai bdingi ir elementai, glaudiai susij su tam tikrais morals aspektais. Ir vienu, ir kitu atveju sunku tiksliai nu statyti ssaj; bet lygiai taip pat slinku atsispirti pagundai neabejotinai glaud ry interpretuoti kaip tapatum. Teisei ir moralei bdingas tas pats odynas - yra ir teisins, ir moralins prievols, pareigos* ir teiss; be to, visos nacio^ Prievol ir pareiga yra angl k. odi obligation ir duty atitikmenys. Siekiant nenukrypti nuo autoriaus terminijos, kai kur veriant ignoruoja ma prastin lietuvikoji i termin vartosena; antai skyriuje apie tarp tautin teis (kurioje labiau prigijs pareigos terminas) daniau kalbama apie prievoles. Reikalas tas, kad angl kalbos odis obligation i esm s (iskyrus kai kurias retas iimtis) apima duty reikm (taiau j etim o lo gija skirtinga, r. ina p. 172, taip pat Harto pastab V skyriui ir ina p. 442); tuo tarpu lietuvikojoje teiss literatroje prievols terminas da niau vartojamas civilins (ir apskritai privatins) teiss kontekste, o p a reigos - konstitucins, administracins ir baudiamosios (t.y. vieosios) teiss kontekste. Taiau tai veikiau yra lingvistins konvencijos dalykas, o ne dviej reikini esminis skirtumas, nes kalbama faktikai apie vien reikin - apie tai, k tam tikram teiss subjektui reikia atlikti. I anksto aptarus nukrypimo nuo tokios konvencijos galimyb, formuluoi pras m neturt pakisti. Prievols ir pareigos svokos, kaip kalbos figros, lietuvi kalboje paios savaime tikriausiai nra problemikos; dl j var tojimo praktikoje i esm s nekyla neaikum. Deja, pastaruoju m etu lie tuvikojoje teiss literatroje kartais bandoma reviduoti prievols ir parei gos svok vartosen - remiantis ne logikos ir ne teisins praktikos, bet veikiau naujosios politins ideologijos padiktuotais motyvais (nors iaip jau bandymas atkreipti dm es teiss terminijos problemas yra sveikin-
53
nalins teisins sistemos atkartoja tam tikr fundamentali moralini reikalavim esm. Nuudymas ir savavalikas smurto vartojimas - tai tik patys akivaizdiausi pavyzdiai, liudijantys, kad teisiniai ir moraliniai draudimai gali sutap-?
tinas). Pirmiausia ios svokos skiriasi laiko atvilgiu - prievol yra is torikai ankstesn u pareig, - rao Alfonsas Vaivila. - Ji atsirado i asmens juridins priklausomybs valstybei ar privaiam asmeniui (vergo v, baudiava) ir toliau - i prievartos, kuri tampa galima disponuojant asmeniu kaip privaios nuosavybs objektu. Antras skirtumas - prievo l - tai tas, kas atliekama pirmiausia ne atlikjo interesais. Treia - tai veiksmai, kuriuos individas privalo atlikti, bet kuri btinyb yra atsira dusi be paties atlikjo laisvos valios ir kurie yra skiriami ne jo subjektinms teisms gyvendinti. Tai grynos prievartos individo atvilgiu padari nys. Atlikdamas toki prievol, individas nesusikuria sau nauj teisi < ...> ir tuo nepadidina savo isilaisvinimo (A . Vaivila. Naujai teiss sampra tai - nauj terminij // Teiss problem os, 1996, Nr. 2, p. 24). Visi trys mintieji tariami skirtumai yra akivaizdiai klaidingi. Pirma, prievol nra senesn u pareig - bent jeigu laikysims koncepcijos, kad ir valstyb, ir teis neatsirado akimirksniu neinia i kur kaip socialins nelygybs ir prievartos rankiai, o drauge su visa monija yra ilgo istorinio vystymosi rezultatas, nulemtas inter alia t veiksni, kuriuos Hartas ios knygos IX skyriuje formuluoja kaip truizmus, sudaranius minimal prigimtins tei ss turin (r. p. 314-322). Antra, teigti, kad prievol atliekama ne atlikjo interesais, tolygu ignoruoti daugelio rimt teiss sociolog po stuluojam aksiom, jog savanorikas teiss realizavimas socialiniu poi riu yra duoti-im ti tipo santykis (arba j visuma), taigi prievoli reali zavimas apskritai yra ingsnis didesns socialins harmonijos ir stabilu mo, kuris, tikkims, yra vis racionali individ interesas, linkme. Tre ia, klaidinga manyti, kad prievols atsiranda be atlikjo laisvos valios ar netgi prie j: jokia visuom en nra tik jgos ir prievartos santyki sis tema; daugelis vadinamj prievolini santyki - tai civiliniavkom efciniai ir panas santykiai, daniausiai netgi negalintys atsirasti be laisvos busi mojo prievols atlikjo valios (pirkimas-pardavimas, mainai ir kt.). Todl vargu ar yra rimtas pagrindas prievols svok silyti pakeisti pareigos svoka, nes pareigos es iplaukia ne i valstybs, < ...> o i paties individo laisvo < ...> sipareigojimo, skirto < ...> savo bendrajai laisvei didinti (ibid., p. 25). Tokia verbalinio liberalizm o io padiktuota ini ciatyva ne tik apverst auktyn kojom vis ms teisin kalb, bet ir akademiniu lingvistiniu poiriu bt nevaisingas dalykas. Skeptikai rei kt vertinti bandymus < ...> lingvistin semantik grsti svok logika. io pobdio bandymai, be kita ko, atsiduria uburtame rate: konceptu alioji logika grindiama kalba < ...> ; konceptualioji logika visada yra ki taip perrengta kalba, ir nieko nekeiia tai, kad ji savaip transformuota ar padaryta tikslesn (L. Hjelmslev. Kalba. vadas. - Vilnius: Baltos lankos,
54
ti. Maa to, atrodo, kad abi ias sritis jungia viena - teisin gumo - idja: tai kartu ir vertyb, specialiai susijusi su tei se, ir labiausiai teisin i vis vertybi. Mes galvojame ir kalbame apie teisingum pagal statym, bet kartu - ir apie statym teisingum arba' neteisingum. ios aplinkybs skatina manyti, jog teis geriausia inter pretuoti kaip morals ar teisingumo atmain, o jos esm -sudaro ne tai, kad ji apima sakymus ir grasinimus, bet tai, kad teis atitinka morals ir teisingumo principus. i doktrina bdinga ne tik scholastinms prigimtins teiss te orijoms, bet ir tam tikrai iuolaikinei teiss teorijai, kriti kai vertinaniai i Austino paveldt teisin pozityvizm. Bet, atrodo, ir teorijos, itaip glaudiai suartinanios teis ir moral, danai painioja vien privalomo elgesio r su kita ir galiausiai nefflalieka vietos nei riniams pai teiss ir morals norm skirtumams, nei j reikalavim skirtingu mams. Nors mes galime konstatuoti j panaum ir net suartjim, ie skirtumai yra ne maiau svarbs. Todl tvir tinimas, kad neteisingas statymas nra teis7, yra toks pat perdtas ir paradoksalus, o gal net klaidingas, kaip ir teiginiai, jog statymai nra teis arba konstitucin teis nra teis. Toks tad yra is blakymasis tarp dviej kratu tinum, sudarantis teiss teorijos raid, - tie, kurie mano, jog teis ir moral klaidingai laikomos pernelyg panaiomis dl to, kad ir teis, ir moral vartoja t pat odyn - kalba apie teises ir pareigas, yra link prie i pair protestuo ti taip pat perdtai ir paradoksaliai. Pranaavimai, kaip i
1995. - P. 142). Aiku, tokia termin revoliucija ir negali vykti - visuo m en nra tokia neracionali, kad usiimt jai paiai atvirai alingais ir akivaizdiai bergdiais dalykais; taiau pati tendencija jaukti moksl yra pavojinga 7 Non videtur esse lex quae justa non f u e r i t St. Augustine 1, De Libero Arbitrio, 5; Aquinas, Sumina Theologica, Qu. xcv, Arts. 2, 4.
55
tikrj pasielgs teismai, bet jokiu bdu ne kas nors kita, ir yra tai, k a vadinu teise.8 Treioji svarbi amina problema, verianti mus klausti Kas yra teis?, yra bendresnio pobdio. I pirmo vilgs nio gali atrodyti, jog tai, kad teisin sistem bendriausia prasme visuomet sudaro normos, vargu ar gali kelti koki nors abejoni ar bti sunkiai suprantama. Ir tie, kuriems teiss sampratos raktas yra grasinimais paremt sakym kategorija, ir tie, kurie teiss sampratos ieities taku laiko teiss ry su morale bei teisingumu, sutinka, kad teis ap ima normas, o gal net ir susideda daugiausia i j. Taiau daugelis su teiss esms samprata susijusi keblum kyla kaip tik dl nepasitenkinimo ia i pairos neproblemika formuluote, dl jos nepatikimumo ir keliamos painiavos. Kas yna normos? K reikia pasakymas, kad norma egzis tuoja? A i teismai i tikrj taiko normas, ar tik apsimeta tai dar? Vienkart suabejojus ia formuluote (o tai ypa bdinga io imtmeio jurisprudencijai), irykja didiuliai nuomoni skirtumai. Mes juos ia tik trumpai apibdinsime. inoma, i ties yra daug vairi norm ri - ne tik ta akivaizdia prasme, kad, greta teiss norm, esama eti keto ir kalbos taisykli, aidim ir klub taisykli, bet ir ta maiau akivaizdia prasme, kad netgi kiekvienoje i i sri i tai, k mes vadiname normomis, gali atsirasti skirtin gais bdais, o j ryys su elgesiu, su kuriuo jos yra sieja mos, gali bti nevienodas. Antai netgi teiss srityje kai ku rios normos yra sukuriamos leidiant statymus, kitos nra sukuriamos tokiais i anksto apgalvotais veiksmais. Dar svar biau yra tai, jog kai kurios normos yra privalomos ta pras me, kad jos reikalauja, jog mons elgtsi tam tikru bdu, pavyzdiui, nevartot smurto arba mokt mokesius, ne svarbu, ar jie to nori, ar ne; tuo tarpu kitos normos, kaip
8 Holmes, loc. cit.
56
antai tos, kurios nustato santuokoj testamento ar sutari sudarymo proces, formalumus ir slygas, nurodo, k m o ns turt daryti, kad j norai pradt pildytis. ios dvi norm rys skiriasi taip pat, kaip tos aidimo taisykls, kurios draudia tam tikr elges (nesiningai aisti ar ei dinti teisj ) ir nustato baudas u j, ir tos, kurios nusta to, kas turi bti daroma norint pelnyti takus arba laimti. Bet jeigu mes akimirksn ignoruotume i vairov ir su telktume dmes tik pirmj norm r (bding bau diamajai teisei), tai pamatytume, jog teiginio, kad yra to ki paprast privalom norm ris, prasm labai skirtin gai interpretuoja netgi iuolaikiniai autoriai. Kai kam i tez atrodo visikai nesuprantama. I pradi kyla tikriausiai savaime suprantama pagunda pritarti paprastai privalomos normos idjai, bet io poi rio netrukus tenka atsisakyti. Tokio poirio, jog pasaky mas, kad norma egzistuoja, reikia tik tai, kad grup m o ni ar j dauguma tam tikromis aplinkybmis kaip taisyk l, t.y. paprastai, elgiasi tam tikru panaiu bdu. Taigi, iuo poiriu, pasakymas, jog Anglijoje yra norma, kad ba nyioje vyrikis neturi bti su kepure arba kad reikia atsi stoti, kai grojama Dieve, saugok Karalien*, reikia tik tai, kad dauguma moni paprastai elgiasi kaip tik taip. Nors tuo ir pasakoma dalis to, kas turima galvoje,,vis dlto ito tiesiog nepakanka. Socialins grups nari elgesys gali tiesiog bti vienodas (visi gali reguliariai per pusryius ger ti arbat arba kiekvien savait vaikioti kin), ir vis dlto gali nebti normos, kuri reikalaut tai daryti. Skirtu m tarp i dviej socialini situacij - tos, kai elgesys yra tiesiog vienodas, ir tos, kai galioja socialin norma, - da nai atskleidia kalba. Apibdindami antrj situacij, gali me vartoti, nors tai ir nra btina, tam tikrus odius, ku
* G od Save the Q ueen - Anglijos himnas.
57
riuos bandydami pritaikyti pirmajai situacijai tik sukeltume painiav. Tai odiai privalo, turi ir reikia; nepaisant j skirtingumo, jie atlieka tas paias funkcijas parodydami, kad yra norma, reikalaujanti tam tikro elgesio. Nors tai, kad kiekvien savait reguliariai vaikiojama kin, yra tiesa, bet netiesa, kad kiekvienas mogus privalo arba turi, arba jam reikia kiekvien savait vaikioti kin; tokios normos Anglijoje nra. Taiau yru norma, kad banyioje vyrikis privalo nusiimti kepur. Tad kuo prastas vienodas socialins grups elgesys i esms skiriasi nuo normos, kuri esant daniausiai liudija odiai privalo, turi arba reikia? tai ia teiss teore tik nuomons isiskiria, ypa iuo metu, kai is klausimas dl keleto prieasi tapo itin svarbus. Apie teiss normas danai manoma, jog j pagrindinis skiriamasis bruoas (ele mentas, ireikiamas odiais privalo arba reikia) yraj tai, kad nukrypimai nuo tam tikr elgesio variant tikriau-j iai sulauks prieikos reakcijos, o u nukrypimus quo teif ss norm pareignai skirs bausm. Jeigu nukrypstama nuo to, k galime pavadinti tiesiog grupiniais proiais (pavyz diui, kassavaitinis vaikiojimas kin), u tai nra bau diama, tai netgi nra smerkiama; taiau jeigu tam tikro elgesio reikalauja normos, nuo j nukrypus panai pasekm galima tiktis - net jeigu tai nra teiss normos, kaip, pavyzdiui, reikalavimas, kad vyrai banyioje nusiimt ke pures. Jeigu tai yra teiss normos, tai ias pasekmesjjaima numatyti, jos yra apibrtos ir oficialiai organizuotos; tuo tarpu kai nukrypstama nuo ne-teiss norm, nors panaios prieikos reakcijos nukrypim irgi galima tiktis, iuo atveju pasekmi bdingas bruoas yra j neapibrtumas ar neorganizuotumas. Tai, kad bausms nuspjamumas yra svarbus teiss nor m aspektas, yra savaime suprantama; taiau norint su prasti, k reikia teiginys socialin norma egzistuoja arba
YO:C*.
~ j " / ( f- r i '
['
'
'
,[ . .
58
kas yra tas normoms bdingas elementas, ymimas odiais privalo arba reikia, nepakanka vien tik konstatuoti aspekt. itokiam prediktyvistiniam poiriui prietarauja ma vairiais aspektais; taiau ypa verta atidiai panagrinti vien i j, apibdinant vis tam tikr teiss teorijos m o kykl, gyvuojani Skandinavijoje*. Jis yra tai koks: jeigu
* Turima omenyje vadinamoji skandinavikojo realizmo mokykla. Skan dinavikojo realizmo pradininkas - vedas Axelis Hgerstrmas; kiti ry kiausi atstovai - A. Vilhelmas Lunstedtas (vedija), Karlas Olivecrona (vedija) ir Alfas Rossas (Danija). Atmesdami ir pozityvistin analitin jurisprudencij (Hartas nevisikai pritaria tradiciniam analitins jurisp rudencijos apibdinimui kaip tokios jurisprudencijos, kuri teisin siste m traktuoja kaip udar login sistem, kurioje teisingus sprendimus i predestinuotj teiss norm galima dedukuoti pasitelkus vien tik lo gik; apie tai r. Harto pastabas IX skyriui p. 459), ir prigimtins teiss doktrin, skandinavikojo realizmo atstovai teis interpretuoja i psicho logijos ir biheviorizmo pozicij. Hgerstrmas teis apibdina kaip indi vid konatyvius (t.y. valingus) impulsus veikti tam tikru bdu, arba pareigos jausmus, kurie nra tiesiogiai susij su veikianiojo asmens ver tybi sistema (io asmens poiriu nra nei geri, nei blogi, nes i veiks m vertinimas teiss poiriu yra antrinis dalykas), ir dl to j negalima vertybikai interpretuoti. Olivecrona teiss normas laiko niekieno nefor m uluojamais liepimais (imperatyvais), kylaniais i per amius susifor mavusi ir visuom ens vairiomis formom is sukaupt idj apie m oni elges, todl nes principinio skirtumo tarp teiss ir morals norm vienintelis (ir pagrindinis) j skirtumas yra ne i norm turinys ar p o bdis, bet tas atsakas, kur jos sukelia m oni smonje: teiss normos nurodo tok elges, su kuriuo susijs jgos panaudojimas. Lunstedtas tei gia, kad teis - tai tiesiog moni gyvenimas organizuotomis grupmis; ji yra tai, kas tam tikru metu tam tikroje visuom enje laikoma m onm s naudingu dalyku, t.y. socialins gerovs sampratos nulemtos normos, sa vo ruotu lemianios socialinio teisingumo jausmus, kurie neturi jokio aminojo turinio, bet patys yra bene svarbiausias tiesioginis m oni elges lemiantis veiksnys. Rossas teigia, kad teiss norm os yra socialini veiks-j m (socialins tikrovs) visumos interpretavimo schema, galinanti suvokti j motyvavim ir juos prognozuoti, taigi pati teis turi dvejopa realyb - psichologin (nes j akceptuoja visuom ens teisin sm on) i/ bihevioristin (nes jos nuspjamum utikrina normas taikani teism veikla), - kuri vien visum sujungia teiss galiojimo idja. Reikia paymti, kad skandinavikasis realizmas beveik nieko bendra neturi su kita mokykla, irgi vadinama realizm o vardu, - su amerikietikuoju realiz m u (Johnas Chipmanas Grayus, Oliveris Wendellas Holmesas jaunesny sis, Karlas Llewellynas, Josephas W. Binghamas, Jerom eas Frankas ir kt.), kurio metodologiniai pagrindai yra pragmatizmas ir biheviorizmas.
59
mes sigilintume teisjo arba pareigno, baudianio u nukrypimus nuo teiss norm, veikl (arba veikl t pri vai asmen, kurie priekaitauja dl nukrypimo nuo ne teiss norm arba kritikuoja u tokius nukrypimus), maty tume, kad ioje veikloje normos dalyvauja tokiu bdu, ku rio is prediktyvistinis poiris visikai nepaaikina. Juk tei sjui, skirianiam bausm, norma yr? nr.p>ras.T q j w m n s paeidimas - paeidjui skiriamos bausms pateisinimas ir pagrindas j skirti. Nors paaliniam stebtojui gali atrodyti, jog norma yra nurodymas, kad teisjas ar kiti asmenys gali bausti u nukrypim nuo jos, taiau pats teisjas norm velgia kitaip. Jam normos prediktyvistinis aspektas (nors ir visikai realus) neturi reikms, svarbiausia yra jos orien tacin ir pateisinamoji funkcija. Tas pat pasakytina ir apie neformal pasmerkim u ne-teiss norm paeidim. is pasmerkimas taip pat yra ne vien tiktina reakcija nukry pim, bet kakas, kam normos buvimas tra orientyras ir k jis turi pateisinti. Todl mes ir sakome, jog mog smer kiame ar baudiame dl to, kad jis paeid norm, o ne tik jog buvo galima tiktis, kad mes j pasmerksime arba nubausime. Bet kai kurie autoriai, itaip kritikuojantys prediktyvistin poir, pripasta, jog kakas ia neaiku - kakas, kas nepasiduoda nedviprasmikai, grietai, faktais grindiamai analizei. Kas dar, be sistemingos - ir dl to nuspjamos bausms arba nuo prast elgesio modeli nukrypstani asmen pasmerkimo, gali bti bdinga normai ir skirti j nuo paprasto grupinio proio? Ar i tikrj gali bti dar kakas, be i aikiai nustatom fakt, - koks nors naujas elementas, kuris yra orientyras teisjui ir pateisina arba pa grindia skiriam bausm? Nurodyti, koks i tikrj yra is naujasis elementas, sunku, todl mintieji prediktyvistins teorijos kritikai iuo klausimu atkakliai tvirtina, jog visa i neka apie normas ir atitinkam toki odi, kaip priva-
60
lo, reikia arba turi, vartojim yra labai paini ir tik riausiai ipuia moni akyse j svarb, bet neturi raciona laus pagrindo. ie kritikai teigia, es mes tik manome , jog normoje yra kakas, kas veria mus daryti tam tikrus daly kus, kuo mes vadovaujams ar pateisiname tai, k darome, ir nors i iliuzija yra naudinga, bet vis dlto tai iliuzija. Be i aikiai nustatom grupinio elgesio fakt ir tos reakcijos, kuri turi sukelti nukrypimas nuo jo, yra tik ms galingas jausmas, jog mes esame veriami elgtis taip, kaip reika lauja norma, ir imtis priemoni prie tuos, kurie to nedaro. Mes nesuvokiame tikrosios i jausm esms, bet sivaiz duojame, kad visuotinje struktroje yra kakoks iorinis, nematomas elementas, kreipiantis ir kontroliuojantis ms veikl. Mes neisiveriame u fikcijos rib, - juk sakoma, kad teis visuomet susijusi su fikcijomis. Kaip tik todl, kad tikime ia fikcija, mes galime ikilmingai kalbti apie sta tym, o ne moni valdi. Kad ir ko bt verti tokios kritikos pozityvs teiginiai, ji bent jau skatina isiaikinti skirtum tarp socialini norm ir paprast vienod elgesio proi. Norint suprasti teis, btina suvokti skirtum, todl pirmuosiuose ios knygos skyriuose apie tai daug ra oma. Vis dlto skeptikas poiris teiss normos pobd ne visada nukrypsta tok kratutinum, kai pati privalomos normos idja atmetama kaip prietaringa ar fiktyvi. Angli* joje ir Jungtinse Valstijose dominuojanti skeptiko poi rio forma greiiau ragina mus atsisakyti minties, kad teisi n sistema susideda vien tik i norm arba net vis pirma i norm. Be abejo, teismai savo sprendimus formuluoja tokiu bdu, jog sudaryt spd, kad j sprendimai yra i anksto nulemti ir btinai iplaukia i griet ir aiki pras m turini norm. Gali bti, kad labai paprastose bylose taip ir yra; bet absoliuios daugumos byl, kurias sprendia teismai^bjgtiR gali bti vairi - tai led i ir jstatymai, ir
61
precedentai, kurie, kaip manoma, tvirtina normas. Svar biausiose bylose visuomet yra galimyb rinktis. Teisjas turi pasirinkti vien i alternatyvi prasmi, kurias jis gali su teikti statymo terminams, arba vien i konkuruojani i aikinim, k reikia precedentas. Bet tai slepia tradicija, pagal kuri teisjai ne kuria, o atranda teis, suteikda mi savo sprendimams toki iraik, tarsi ie bt nuosek lios ivados i jau egzistuojani norm, padarytos teis jams nesikiant ir neturint galimybs rinktis. Teiss normos gali turti negiijamos prasms erd; kai kada sunku ir sivaizduoti, kad dl normos prasms galt kilti ginas. Aikinant 1837 m. Testament akto* 9-ojo skirsnio nuosta t, kad sudarant testament turi dalyvauti du liudytojai, atrodo, neturt kilti problem. Bet visas normas gaubia neapibrtumo aureol, kai teisjas turi rinktis vien i al ternatyv. Net atrodanios nekaltos Testament akto nuo statos, kad testatorius turi pasirayti testament, prasm tam tikromis aplinkybmis gali kelti abejoni. O kas, jeigu te statorius pasira slapyvardiu? Arba jo rank vediojo ki tas? Arba jis para tik savo inicialus? Arba jis para vis savo vard, teisingai ir be kito asmens pagalbos, bet ne paskutiniojo puslapio apaioje, o pirmojo puslapio viruje? Ar visi ie atvejai bus laikomi pasiraymu mintosios tei ss normos prasme? Jeigu tiek daug neaikum gali kilti kuklioje privatins teiss srityje, tai kur kas daugiau j aptiktume didingose konstitucijos frazse, tokiose kaip Jungtini Valstij Kon stitucijos Penktoji ir Keturioliktoji pataisos, skelbianios, kad
* Anglijos (ir apskritai Didiosios Britanijos, taip pat kai kuri jos buvusi kolonij) statymai paprastai vadinami Acts, t.y. aktais; iame vertime paliekamas is tradicinis pavadinimas, atsisakant kitais atvejais labiau prasto (ir bendresn prasm turinio) odio statymas (Hartas tokiu atveju labiau links vartoti neutral termin statute, o kartais legislative enactment).
62
be deramo teisinio proceso * jokiam asmeniui negali b ti atimta gyvyb, laisv arba turtas**. Apie i fraz vie nas autorius9 yra pasaks, kad jos tikroji prasm i ties yra visikai aiki. Ji reikia, kad be z joks w negali bti x arba y ; kur z, wt x ir y gali bti bet kokie dydiai, priklausantys
* Deram as (tinkamas, nustatytas) teisinis procesas (due process o f law) svoka, kuri teiss m okslo apyvart ved angl konstitucionalistas D icey (apie j r. ina p. 202). Teiss teorija skiria bent du deramo teisinio proceso tipus - anglikj (akcentuojant, kad be deramo teisi nio proceso asmeniui negali bti atimta gyvyb, laisv arba turtas) ir amerikietikj (ipleiant iuos reikalavimus visai konstitucini santy ki, o vliau ir mogaus teisi sriiai ir sudarant prielaidas vadinamojo procesinio teisingumo (procedural justice) koncepcijai). ** Jungtini Amerikos Valstij Konstitucijos Penktoji pataisa skelbia: Joks asmuo u mirtimi baudiam ar kitok gding nusikaltim negali bti patrauktas atsakomybn kitaip, negu pagal Didiojo iuri pareiki m arba kaltinim, iskyrus bylas, keliamas asmeniui, atliekaniam tikrj karo tarnyb sausumos arba jr karinse pajgose arba paauktinje kariuomenje karo arba grsms visuom enei laikotarpiu; jokiam asm e niui u t pat paeidim du kartus neturi grsti laisvs atm im o arba fizin bausm; niekas negali bti veriamas liudyti prie save jokioje bau diamojoje byloje; niekajn negali bti atimta gyvyb, laisv arba turtas be deramo teisinio proceso; privati nuosavyb negali bti paimta visuom e ns poreikiams, u j teisingai neatlyginus. Keturioliktoji pataisa, regu^ liuojanti inter alia dvigubos (t.y. ir JAV, ir atskir valstij) pilietybs santykius, buvo priimta po Jungtini Am erikos Valstij pilietinio karo; ji mintsias garantijas perkl ir valstij statym srit, udrausdama vals tijoms priimti bei taikyti atitinkamus statymus. iuo poiriu ji buvo reikalinga, nes iki tol ir Pirmoji pataisa, ir vergij panaikinusi Tryliktoji pataisa kartais bdavo interpretuojamos kaip nesudaranios teisinio pa grindo suteikti negrams (buvusiems vergams) visas pilietines teises. Ke turioliktoji pataisa netgi iplt pilietini teisi garantijas, udrausdama valstijoms apriboti JAV piliei (turimi galvoje ne tos valstijos pilieiai) privilegijas ir lengvatas, taip pat nustatydama lygios teisins gynybos rei kalavimus (vadinamoji lygios gynybos klauzul (Equal Protection Clause)). Beje, kol kas visa JAV Konstitucija dar nra iversta lietuvi kalb; pirmasis anoniminis jos septyni straipsni (t.y. pagrindinio teksto) ir pirmj deimties patais vertimas (r. Jungtini Am erikos Valstij K on stitucija. - Vilnius: M G K B Vilnius, 1990) yra perdm netikslus ir dl to nenaudotinas nei oficialiuose, nei m oksliniuose tekstuose; netikslum yra ir naujausiame vertime, ileistame JAV Informacijos Tarnybos l> J. D. March, Sociological Jurisprudence Revisited, 8 Stanford L aw Rexiew (1956), p. 518.
63
plaiai vertybi skalei. Apvainikuodami iuos ivedioji mus, skeptikai mums primena, kad ne tik normos yra ne apibrtos, bet ir j teisminis iaikinimas gali bti ne tik valdingas, bet ir galutinis. Ar, turint visa tai galvoje, nra pernelyg drsu, o gal net klaidinga teis traktuoti kaip i esms susijusi su normomis? Tokias mintis pratsia para doksalus neiginys, kur jau citavome: statymai yra teiss altiniai, bet ne paios teiss sudedamosios dalys 10 .
H
3. Apibrimas
tai tie trys nuolat kartojami klausimai: kuo teis skiria si nuo grasinimais paremt sakym ir kuo yra su jais su sijusi? Kuo teisin pareiga skiriasi nuo moralins prievols ir kuo yra su ja susijusi? Kas yra normos ir kokiu mastu teis sudaro normos? Daugelio samprotavim apie teiss esm pagrindinis tikslas ir buvo isklaidyti abejones ir painiav, susijusi su iais klausimais. Dabar jau aiku, ko dl ie samprotavimai paprastai bdavo vertinami kaip tei ss apibrimo paiekos, taip pat kodl bent jau gerai ino mi apibrim variantai taip menkai tepaddavo isklaidyti iuos nuolat ikylanius sunkumus ir abejones. Suformu luoti apibrim, kaip galima sprsti i io termino, reikia nubrti rib, atskirti vien dalyk nuo kito, kuris kalbos yra ymimas atskiru odiu. Toki rib reikalingum danai jauia tie, kurie puikiai imano kasdien kalbamojo odio vartosen, bet negali nurodyti arba paaikinti ypatybi, ski riani - jie tai supranta - vien dalyk nuo kito. Visi mes kartkartmis atsiduriame tokioje keblioje padtyje; j ge riausiai apibdina mogus, sakantis: Kai matau drambl, a galiu j atpainti, bet negaliu jo apibrti. T pai keb
1 0 Gray, loc. cit.
64
li situacij nusako ie v. Augustino odiai apie laiko s vok: Kas tad yra laikas? Kai mans ito niekas neklausia, a inau; bet jeigu a noriu paaikinti tai klausianiajam, a neinau11. Kaip tik ia prasme net kvalifikuoti teisininkai yra patyr, kad nors jie ir imano teis, bet teisje ir jos ryiuose su kitais dalykais yra nemaai to, ko jie negali paaikinti ir iki galo nesupranta. Kaip mogui, galiniam pastamame mieste nusigauti i vienos vietos kit, bet negaliniam to paaikinti kitiems arba pasakyti jiems, kaip tai padaryti, reikia emlapio, taip ir tiems, kurie atkakliai ragina suformuluoti apibrim, reikalingas toks emlapis, aikiai vaizduojantis ryius, kuriuos jie miglotai jauia esant tarp j imanomos teiss ir kit dalyk. Tokiais atvejais odio apibrimas kartais ir-galL bti toks emlapis: jis kartu gali irykinti paslpt, princip, kreipiant ms odio vartosen, ir parodyti ryius tarp t reikini, kuriems is odis taikomas, ir kit reikini. Kar tais sakoma, kad apibrimas yra grynai verbalinis, arba kad jis paaikina tik odius; vis dlto tuomet, kai api briamasis posakis yra plaiai vartojamas, tokia paira labiausiai klaidina. Netgi tokie apibrimai, kaip trikam pis - tai trion tiesialinijin figra arba dramblys - tai keturkojis, kuris nuo kit skiriasi stora oda, iltimis ir straub liu, mums maai k pasako ir apie i odi prast var tosen, ir apie daiktus, kuriuos ie odiai apibdina. Toks gerai pastamas apibrimo tipas kartu atlieka dvejop funkcij. Jis pateikia kod, arba formul, kaip tam tikr od iversti kitus gerai suprantamus terminus, ir drauge suranda viet tam dalykui, kur is odis paprastai ymi, nurodydamas ir tas jo savybes, kurios yra bendros daik tams, priklausantiems didesnei eimai, ir tas, kurios skiria j nuo kit tai paiai eimai priklausani daikt. Mginda-
1 1 Confessiones, XIV, 17.
3.1204
65
mi suformuluoti tokius apibrimus, mes kreipiame dm e s ne tik odius, < ...> bet ir tikrov, apie kuri kalb dami iuos odius vartojame. Mes pasitelkiame valg o di suvokim, kad aikiau suvoktume reikinius1 2 . is apibrimo konstravimo bdas (per genus et differen tia m *), kur mes matome nesudtingais trikampio ir dram blio atvejais, yra pats paprasiausias ir kai k labiausiai patenkina, nes jis duoda mums tok odi derin, kuriuo visuomet galima pakeisti apibriamus odius. Bet tai ne visuomet manoma, o ir tada, kai tai manoma, toks apibr imas ne visuomet yra informatyvus. Ar jis bus vyks, pri klauso nuo slyg, kurios danai nra patenkinamos. Pa grindin slyga yra ta, kad turi bti didesn daikt eima, jarba genus**, kurios pobdis mums bt aikus ir kuri apibrimas skirt tai, k jis apibria; juk, atvirai sakant, apibrimas, teigiantis, kad kas nors priklauso vienai arba kitai eimai, mums nieko nepasako, jeigu apie ios eimos pobd mes esame susidar tik miglot arba prietaring vaizd. Teiss atveju kaip tik dl io reikalavimo toks api brimo konstravimo bdas tampa bevertis, nes nra jokios gerai inomos ir suprantamos bendros kategorijos, kuri ap imt teis kaip savo sudedamj dal. Bendroji elgesio nor m eima aikiausiai pretenduoja tai, kad kaip tik i svok vartotume tokiu bdu apibrdami teis; taiau, kaip matme, normos samprata kelia ne maiau keblum negu paios teiss svoka, todl tie teiss apibrimai, kurie pra dedami tuo, kad teis apibdinama kaip norm ris, ge riau suprasti teis mums n kiek nepadeda. Todl reikia ko nors esmingesnio negu toks apibrimo konstravimo bdas, kuris skmingai naudojamas nurodyti tam tikros specialios
1 2 J. L. Austin, A Plea for Excuses**, Proceedings o f the Aristotelian Society, vol. 57 (1956-7), 8. * Pagal r ir skirtumus (lot.). ** Gimin, gentis, tauta, kilm, kategorija, klas, ris ir pan. (lot.).
66
kategorijos vietai tam tikroje inomoje ir gerai supranta moje bendroje daikt klasje, kuriai i kategorija priklauso. Taiau, mgindami apibrti teis iuo daug adaniu ir paprastu bdu, susiduriame ir su kitais didiuliais sunku mais. Manyti, kad itaip galima apibrti bendr svok, reikia remtis atvirai neisakoma prielaida, jog visi dalykai, kuriuos mes apibriame kaip trikampius ar dramblius, turi tam tikr bendr poymi, kuriuos liudija apibriamoji svoka. inoma, net palyginti ankstyvuose etapuose mes neivengiamai turime atkreipti dmes tai, kad esama ri bini atvej, o tai liudija, jog prielaida, es keli tuo paiu bendru terminu vadinami reikiniai turi turti tuos paius poymius, gali bti pernelyg kategorika. Labai danai pras tin arba net speciali termino vartosena yra visikai atvi ra ta prasme, kad nra draudiama iplsti io terming vartosen, j taikyti ir tiems atvejams, kai yra tik kai kurie paprastai drauge bdingi poymiai. Kaip mes jau inome, tai teisinga tarptautins teiss ir tam tikr primityviosios teiss ri atvejais, todl visuomet galima rasti tikinam argument ir u, ir prie vartosenos ipltim. Daug svar biau yra tai, kad, greta toki ribini atvej, keletas reiki ni, vadinam bendru terminu, danai tarpusavyje yra su sij visai kitokiais ryiais negu tie, kuriuos postuluoja is paprastas apibrimo tipas. Juos gali sieti analogija, kaip tada, kai kalbame apie mogaus pd ir kalno pap d*. Juos gali sieti skirtingi ryiai su svarbiausiuoju e le mentu. Tok vienijant princip matome tada, kai odis svei kas taikomas ne tik mogui, bet ir jo veido spalvai arba jo daromai rytinei manktai; antrasis atvejis yra pirmosios svarbiausiosios - savybs enklas, o treiasis - jos prieastis. Arba tai (ir ia mes tikriausiai susiduriame su principu, panaiu t, kuris sujungia skirtingas teisin sistem suda
* Angl k. ir vienu, ir kitu atveju vartojamas odis foot.
3*
67
rani norm ris) keletas reikini gali bti sudtinges nio reikinio skirtingos sudedamosios dalys. odio gele inkelis vartojim kaip payminio apibdinti ne tik trauki niui, bet ir geleinkelio linijai, stoiai, palydovui bei ribotos atsakomybs kompanijai valdo kaip tik ios ries vienijan tis principas. inoma, be ms aptartojo labai paprasto tradicinio api brimo konstravimo bdo, yra ir daug kit; vis dlto, at rodo, yra aiku, jog dl trij pagrindini problem, slypin i, kaip mes parodme, nuolat kartojamame klausime Kas yra teis?, pobdio joks pakankamai glaustas apibdini mas, kur galtume laikyti apibrimu, negali patenkinamai atsakyti klausim. ia gldinios problemos yra perne lyg skirtingos ir pernelyg esmingos, kad jas bt galima isprsti tokiu bdu. Tai liudija pastang pateikti glaust apibrim istorija. Bet vis dlto nuojauta, danai skatinusi sujungti ias tris problemas vien klausim ar suformu luoti vien apibrim nebuvo klaidinga; juk manoma, kaip mes toliau ioje knygoje parodysime, iskirti ir apibdinti pagrindin element grup, kuri yra bendra atsakymams kiekvien i i trij klausim. Kokie yra ie elementai ir kodl jie nusipelno tokio didelio dmesio, kuris jiems ski riamas ioje knygoje, geriausiai paaiks, jeigu mes vis pirma nuodugniai aptarsime teorijos, dominavusios Angli jos jurisprudencijoje nuo t laik, kai Austinas j idst, trkumus. Tvirtinimas, kad raktas teisei suprasti yra pa prasta grasinimais paremto sakymo, kur pats Austinas pa vadino komanda, svoka, yra pretenzingas. ios teorijos trkum nagrinjimui skirti kiti trys skyriai. Smoningai ig noruodami moderniosios teiss teorijos raidos nuoseklum, mes i pradi kritikuojame i teorij, o labiausiai su ja konkuruojanios teorijos nagrinjim atidedame vlesniems skyriams; juk prieinga paira, kad teis geriausia traktuo ti nurodant jos btin ssaj su morale, yra senesn dok
68
trina, kuri Austinas, kaip ir prie j ras Benthamas*, pasirinko pagrindiniu savo kritikos objektu. Jeigu mes turi me pasiteisinti dl tokio nenuoseklumo, tai galime pasaky ti, kad paprastos liepim teorijos klaidos geriau parodo ke li ties negu kur kas sudtingesni su ja konkuruojani teorij klaidos. vairiose knygos vietose bus kalbama apie ribinius atve jus, su kuriais susidr teiss teoretikai suabejodavo, ar jiems tinka svokos teis ir teisin sistema, bet pasi lymai, kaip isklaidyti ias abejones, kuriuos skaitytojas ia taip pat ras, raant i knyg buvo tik antraeilis rpestis. Jos pagrindinis tikslas - ne suformuluoti teiss apibrim kaip taisykl, pagal kuri galima bt patikrinti odio var tojimo teisingum; ios knygos tikslas yra pltoti teiss te orij, geriau ianalizuojant municipalins teisins sistemos struktr bei pasilant geresn teiss, prievartos ir mora ls, kaip socialini reikini tip, panaum ir skirtum samprat. Kituose trijuose skyriuose pateiktuose kritiniuo
* Jeremy Bentham as - liberali pair morals ir politikos filosofas, utilitarizmo ir teisinio pozityvizmo pradininkas Anglijoje, kurio darbai turjo milinik poveik visai pasaulinei jurisprudencijos raidai. B e to, bent kelios teiss mokslo sritys vienareikmikai gali bti laikomos Benthamo sukurtomis - deontologija, kodifikacijos teorija ir kt. ymiausieji Benthamo teiss veikalai: Valdymo fragmentas (Fragment o f Government, 1776); Apibrtosios jurisprudencijos ribos ( The L im its o f Jurisprudence Defined, paraytas apie 1780 m., bet ilg laik inotas tik jo mokini, pavyzdiui Austino, ir ileistas tik 1945 m.); M orals ir statym leidybos princip vadas (Introduction to the Principles o f M orals an d Legislation, 1780); statym leidybos teorija (The Theory o f Legislation, 1802 m. jo mokinio veicaro frankofono ileistas pranczikai pavadinimu Trait de legislation civile et penale (Taklatas apie civilinius ir baudiam uosius sta tymus); vertimas angl k. pasirod tik 1950 m.); Teismini rodym pagrindimas (Rationale o f Judicial Evidence , 1813); Kom entar kom enta ras (A C om m en t on the Com m entaries, pirmkart ispausdintas tik 1928 m.); Deontologija, arba morals m okslas (Deontology, or the Science o f Morality, ileistas 1832 m., jau po autoriaus mirties); A pie vietos ir laiko tak statym leidybai (On the Influence o f Tune and Place in M atters o f Legislation, ispausdintas po autoriaus mirties jo vienuolikos tom Ra tuose (Works, 1838-1843)).
69
se samprotavimuose iskirta element sistema, smulkiai ap raoma V ir VI skyriuose, padeda pasiekti tiksl, o kaip - tai parodoma likusioje knygos dalyje. Kaip tik dl ios prieasties jie laikomi pagrindiniais teiss sampratos ele mentais, labai svarbiais jai paaikinti.
II STATYMAI, KOMANDOS IR SAKYMAI
1. Liepim vairov
Ianalizuoti teiss samprat, remdamasis, atrodyt, pa prastomis komandos ir proio svokomis, aikiausiai ir kruopiausiai paband Austinas knygoje Jurisprudencijos sri tis * iame ir kituose dviejuose skyriuose mes idstysime ir kritikuosime pair, kuri i esms yra tokia pati, kaip ir Austino, bet greiiausiai skiriasi nuo jos kai kuriais aspek tais. Mat mums labiausiai rpi ne Austinas, bet tai, kuo mus siekia tikinti tam tikro tipo teorija, kuri visuomet bus viliojanti, kad ir kokie bt jos trkumai. Todl, kai Austi no mintys kelia abejoni ar jo pairos atrodo nenuosek lios, mes nedvejodami nekreipiame tai dmesio, bet idstome aik ir nuosekl poir. Be to, kai Austinas tik u simena apie tai, kaip jis galt atsakyti savo kritikams, mes ias uuominas irutuliojame (kartais sekdami vlesniais te oretikais, pavyzdiui, Kelsenu**), kad teorija, kuri ia bus aptariama ir kritikuojama, bt pateikta grietai ir tiksliai suformuluota.
* Tikrasis io veikalo pavadinimas - The Province o f Jurisprudence D etennined and the Uses o f the Study o f Jurisprudence (r. ina p. 36). Hartas vartoja prast sutrumpint io veikalo pavadinim The Province o f Juiispnidence Determined. ** H ansas Kelsenas - austr teisininkas, Vienos, Kelno, enevos, Kalifornijos universitet profesorius, normatyvizmo ir pozityvistins gry nosios teiss teorijos pradininkas, taip pat ras tarptautins teiss klau simais. Kelsenas laikomas vienu i kontinentins ( vis-a-vis angl ir ame-
71
II. ( S T A T Y M A I , K O M A N D O S I R S A K Y M A I
Daugelyje vairi socialinio gyvenimo situacij vienas as muo gali pareikti pageidavim, kad kitas asmuo k nors daryt arba susilaikyt ir tam tikr dalyk nedaryt. Tada, kai is pageidavimas isakomas ne tik kaip domi informa cija arba smoningas savo trokim atskleidimas, bet no rint, kad asmuo, kur kreipiamasi, paklust iam pageida vimui, angl ir daugelyje kit kalb nors ir nebtina, bet prasta pavartoti speciali lingvistin form, vadinam lie piam ja nuosaka: Eik namo!, Ateik!, Stok!, Neu dyk jo! Socialins situacijos, kuriose mes itaip imperaty viai kreipiams vienas kit, yra be galo vairios; taiau galima iskirti tam tikras nuolat pasikartojanias pagrindi nes j ris, kuri svarb liudija tam tikros gerai inomos klasifikacijos. Prayiau paduoti drusk - tai iaip jau yra tik praym as , nes kalbantysis paprastai itaip kreipiasi t, kuris gali padaryti jam paslaug, bet nesako, kad tai labai skubu, ir n neusimena apie tai, kas galt atsitikti, jeigu is jo nepaklausyt. Neudyk mans - tai paprastai yra m aldavimas , nes kalbantysis priklauso nuo to asmens, ku r kreipiasi, malons arba yra keblioje situacijoje, i kurios pastarasis j gali ivaduoti. Kita vertus, Nejudk gali reikti perspjim , jeigu kalbantysis ino apie kok nors pavoj (gy vat olje), gresiant tam, kur jis kreipiasi, kurio is ne juddamas gali ivengti. Socialini situacij, kuriose paprastai, nors nebtinai vi sada, pasitelkiamos imperatyvins kalbos formos, ne tik yra
rikiei) konstitucingumo teorijos pagrindj ir Austrijos konstitucinio teismo krju. Jo ymiausieji veikalai: Grynoji teiss teorija (Reine Rechts lehre, 1934, 1960 (2-as leidimas)); Visuomen ir gam ta: sociologinis tyri mas (Society and Nature: A Sociological Inquiry, 1943); Bendroji teiss ir valstybs teorija (General Theory o f L aw and State, 1945); Komunistin teiss teorija ( The C om m unist Theory o f Law, 1955); Teiss ir morales filosofijos ratai (Essays in Legal and M oral Philosophy, vairiu metu pa rayt straispsni rinkinys, Ileistas po autoriaus mirties 1973 m.); Ben droji norm teorija (Allgemeine Theorie der N onnen , ispausdintas 1979 m.) ir kt. (i viso daugiau kaip 600 publikacij).
72
II. [ S T A T Y M A I , K O M A N D O S I R S A K Y M A I
labai daug - jos nepastebimai pereina viena kit; taigi tokie terminai, kaip maldavimas, praymas arba per spjimas, ymi tik kelet j apytikri skirtum. Svarbiau sia i i situacij yra ta, kuriai, atrodo, labiausiai tinka odis liepimas. Jos pavyzdys - situacija, kai ginkluotas plikas sako banko tarnautojui: Duok en pinigus, arba ausiu. Jos skiriamasis bruoas, leidiantis mums teigti, jog plikas ne prao, juo labiau ne maldauja tarnautojo atiduoti pinigus, bet liepia jam tai padaryti, yra tai, jog siek damas, kad tarnautojas paklust jo isakytam pageidavi mui, kalbantysis grasina padarysis k nors tokio, kas nor maliam mogui turt atrodyti alinga arba nemalonu, to dl tarnautojas tampa kur kas maiau suinteresuotas elgtis taip, kad isaugot pinigus. Jeigu ginkluotam plikui pa vyksta, mes i situacij apibdinsime sakydami, kad pli kas privert tarnautoj, o pats tarnautojas iuo poiriu bu vo pliko galioje. Tokiais atvejais gali kilti daug domi lingvistini klausim: visikai teisinga yra pasakyti, kad gin kluotas plikas liep tarnautojui atiduoti pinigus, o tarnau tojas pakluso, bet tam tikra prasme neteisinga bt sakyti, kad ginkluotas plikas dav sakym tarnautojui juos ati duoti, nes i gana karikai skambanti fraz parodo esant tam tikr teis ar valdi sakinti, o kalbamuoju atveju tokios valdios nra. Taiau bt visikai suprantama, jeigu pasakytume, kad ginkluotas plikas sak savo pagalbinin kui saugoti duris. ia mums nereikia leistis tokias smulkmenas. Nors su odiais sakymas ir paklusimas danai gali bti sieja mos nuorodos valdi ir paklusim valdiai, mes posa kius grasinimais paremti sakymai ir prievartiniai saky mai vartosime ymti tokiems sakymams, kurie, kaip ir mintasis ginkluoto pliko sakymas, remiasi vien tik gra sinimais, o odius paklusimas ir paklusti Vartosime no rdami parodyti, kad iems sakymams yra paklstama. Ta
73
II. S T A T Y M A I , K O M A N D O S I R { S A K Y M A I
iau jau vien dl to, kad Austino pasilytasis komandos svokos apibrimas padar didiul tak teisininkams, svar bu paymti, jog ta paprasta situacija, kai paklusti priver iama tik grasinimais pakenkti, nra kaip tik tas atvejis, kai komandos svoka yra vartojama savo tikrja prasme. Sis odis, nedanai pasitaikantis ne kariniame kontekste, turi gili potekst, kad egzistuoja palyginti stabili hierarchin moni organizacija, kaip antai kariuomen arba sekj gru p, kurioje vadui tenka dominuojantis vaidmuo. Paprastai vadas yra generolas (o ne serantas), jis ir komanduoja, nors is terminas gali bti vartojamas apibdinti kitoms ypa tingo pranaumo formoms - antai Naujajame Testamente sakoma, kad Kristus komandavs* savo mokiniams. Daij svarbiau yra tai, kad komandoje nebtinai turi slypti gra-j sinimas pakenkti nepaklusniajam; tai ir yra lemiamas skiri tumas tarp vairi liepimo form. I tikrj komanduoti tolygu gyvendinti savo autoriteting valdi moni atvil giu, bet ne gali pakenkti jiems, ir nors komanda gali bti susipynusi su grasinimais pakenkti, ja siekiama sukelti ne baim, bet vis pirma pagarb autoritetingai valdiai. Nors kaip tik ms jau minto ginkluoto pliko grasi nimais paremtus sakymus Austinas, nekreipdamas dm e sio ankstesnje pastraipoje nurodytus skirtumus, nepagrstai vadina komandomis, visikai aiku, kad teiss idjai koman dos idja, labai glaudiai susijusi su autoritetinga valdia, yra kur kas artimesn. Taiau komandos svoka yra perne lyg artima teiss svokai, kad tikt ms tikslui; juk teisei bdingas autoritetingos valdios elementas visuomet buvo viena i klii, ikylani mginant kaip nors lengvai pa aikinti, kas yra teis. Todl apibdinant teis j apimanti komandos svoka mums negali praversti. I tikrj, nepai
* Originale vartojamas odis to com m and. Lietuvikame Naujojo Te stamento tekste tokio posakio nepavyko rasti. ia raoma sak, lie p.
74
II. S T A T Y M A I . K O M A N D O S I R S A K Y M A I
sant Austino analizs trkum, ji vertinga tuo, kad tie ele mentai, kuriuos apima ginkluoto pliko situacija, patys sa vaime nra nesuprantami ir nereikalauja smulkesnio paai kinimo, kaip autoritetingos valdios elementas; todl mes seksime Austinu, bandydami sukonstruoti teiss idj i element pagrindu. Taiau mes nesitikime skms kaip Austinas, bet veikiau pamginsime pasimokyti i savo neskms.
2. Teis kaip prievartiniai sakymai

Netgi sudtingoje didelje visuomenje, tokioje kaip iuo laikin valstyb, atsitinka, kad pareignas individui tiesio giai liepia k nors padaryti. Policininkas liepia konkreiam motorins transporto priemons vairuotojui sustoti arba kon kreiam elgetai trauktis alip. Bet jau vien todl, kad jokia visuomen negali ilaikyti tiek pareign, kiek j reikt, kad kiekvienas visuomens narys atskirai bt oficialiai in formuotas apie kiekvien veiksm, kur jis turt atlikti, itokios paprastos situacijos nra ir negali bti prastas tei ss funkcionavimo bdas. ios individualizuotos kontrols formos arba yra iimtys, arba papildo ir sustiprina bendras nurodym formas, kurios nra adresuotos konkretiems as menims ir j nevardija, ir nenurodo konkretaus veiksmo, kur reikia atlikti. Vadinasi, netgi baudiamojo statymo (ku ris i vis teiss atmain labiausiai primena grasinimais pa remtus sakymus) standartinis modelis yra bendra pobdio dviem atvilgiais; jis nurodo bendr elgesio variant ir ski riamas neapibrtai asmen grupei tikintis, jog ie asmenys pripains, kad jis skirtas jiems, ir jo laikysis. Taigi individu als tiesioginiai pareigno nurodymai ia vaidina antraeil vaidmen: jeigu konkretus asmuo nesilaiko pirmini ben drj nurodym, pareignai gali atkreipti juos io asmens dmes ir pareikalauti, kad jis iems nurodymams paklust,
75
I I. S T A T Y M A I , k o m a n d o s
ir
sa k y m a i
kaip daro mokesi inspektorius, arba pareignai gali ofi cialiai fiksuoti bei registruoti tok i nurodym nesilaiky m, o teismas u j nesilaikym gali skirti numatyt bausm. Todl teisin kontrol yra vis pirma, nors ir ne vien tik, kontrol pasitelkus nurodymus, kurie ia dvejopa pras me yra bendro pobdio. Tai yra pirmasis bruoas, kuriuo reikia papildyti paprast pliko model, jeigu norime, kad is modelis atkurt teiss charakteristikas. Tai, kokiai as men grupei i kontrol taikoma ir kaip i asmen grup konkreiai apibriama, vairuoja skirtingose teisinse sis tem ose ir netgi skirting statym atvilgiu. Paprastai ma noma, kad, jei nra speciali poymi, ipleiani arba susiaurinani subjekt klas, iuolaikins valstybs ben drieji statymai skiriami visiems asmenims, esantiems jos teritorijoje. Kanon teisje vadovaujamasi panaiu poi riu, kad paprastai visi banyios nariai paklsta jos teisei, iskyrus tuos atvejus, kai nurodoma maesn subjekt kla s. Visais atvejais statymo taikymo apimties klausimas yra klausimas dl konkretaus statymo aikinimo, susijs su to kiais bendrais poiriais. ia verta paymti, jog nors tei sininkai, kartu ir Austinas, kartais sako, kad statymai yra adresuojam i1 3 asmen grupms, bet tai yra klaidinga, nes skatina manyti esant panaum su tiesioginio susidrimo situacija, nors i tikrj panaumo ia nra, ir tie, kurie vartoja posak, neturjo jo galvoje. sakinjimas m o nms k nors padaryti yra ryi su jais palaikymo forma ir i tikrj yra susijs su kreipimusi* juos, t.y. su j d m esio atkreipimu arba su pastangomis j atkreipti, bet sta tym leidyba monms nra su tuo susijusi. Todl plikas
1 3 Adresuojami visai bendruom enei, Austin, op. cit., p. 22. * Angl kalbos odis to address reikia ir adresuoti, ir kreiptis. ia, kaip ir daugelyje kit ios knygos viet, autoriaus dstoma teorija neat siejama nuo kalbos, kuria ji buvo parayta; vargu ar i teorij apskritai galtum e adekvaiai suprasti, jeigu ignoruotume jos grynai anglik pobd.
76
II. S T A T Y M A I , K O M A N D O S I R S A K Y M A I
tuo paiu savo pasakymu Duok en iuos banknotus i reikia savo nor, kad tarnautojas kai k padaryt, ir i tikrj kreipiasi tarnautoj, t.y. jis daro tai, ko paprastai pakanka, kad tarnautojas atkreipt dmes pliko i reikt nor. Jeigu jis to nebt padars, o tik bt tuos paius odius itars tuiame kambaryje, jis i viso neb t kreipsis tarnautoj ir nebt jam saks k nors pada ryti, - apie toki situacij mes galtume pasakyti, kad pl ikas tik itar odius Duok en iuos banknotus. iuo poiriu statym leidyba skiriasi nuo sakymo monms k nors padaryti, ir skirtum reikia turti omenyje, jeigu ia paprasta idja norime remtis konstruodami teiss model. Tikrai pageidautina ileidus statymus kuo greiiau atkreip t juos dmes t, kuriems ie statymai yra skirti. Jeigu tai nebus padaryta, statym leidjas nepasieks tikslo, kur jis turjo leisdamas statymus, todl teisins sistemos, pasi telkdamos specialias promulgacij reguliuojanias normas, danai nustato, kad tai reikia padaryti . Bet statymai gali bti ubaigti kaip statymai dar prie tai padarant arba net jeigu tai visai nra daroma. Jeigu nra prieing tvark nustatani norm, statymai yra teistai ileisti ir tada, kai tie, kuriems ie statymai skirti, patys turi suinoti, kokie statymai yra ileisti ir kam jie skirti. Tie, kurie sako, kad statymai adresuojami tam tikriems asmenims, paprastai turi omenyje, kad tai yra tie asmenys, kuriems konkretus statymas yra taikomas, t.y. i kuri jis reikalauja elgtis tam tikru bdu. Vartodami ia od adresuojami, mes galime nepastebti svarbaus skirtumo tarp statymo ileidimo ir tie sioginio sakymo, taip pat supainioti du skirtingus klausi mus: Kam statymas yra taikomas? ir Kam jis yra i leistas? Pliko situacij reikia ne tik papildyti bendrumo poy miu; jeigu mes norime turti tikinam situacijos, kurioje
77
II. [S T A T Y M A I , K O M A N D O S IR S A K Y M A I
gldi teis, model, turime padaryti ir kur kas esmingesni jos pakeitim. I ties tam tikra prasme plikas yra prana esnis ar viresnis u banko tarnautoj; is pranaumas ar ba virenyb grindiami jo laikinu gebjimu grasinti, ir to gali visikai pakakti, kad banko tarnautojas padaryt tai, kas jam sakoma. Joki kit virenybs ar pavaldumo santy ki, iskyrus i j trumpalaik prievartin form, tarp i dviej moni nra. Bet plikui jos gali pakakti; juk pa prastas tiesioginis sakymas Duok en iuos banknotus, ar ba ausiu inyksta vos tik j itarus. Plikas neileidia banko tarnautojui nuolat galiojani sakym (nors jis gali tai padaryti savo sekj gaujai), kuri tam tikros asmen grups reguliariai turt laikytis. Taiau absoliuiai daugu-l mai statym bdingas is nuolatinumo, arba pastovumo,] poymis. Vadinasi, nordami paaikinti, kas yra statymai,! ir imdami pagrindu grasinimais paremt sakym svok, mes turime siekti atkurti tstin statym pobdi. Todl yra pagrindo manyti, jog tie, kuriems skirti ben dro pobdio statymai, paprastai yra sitikin, kad, jiems nepaklusus, grasinimas gali bti vykdytas ne tik ikart promulgavus sakym, bet vis laik, kol sakymas bus atauk tas ar panaikintas. Galima teigti, kad is nepaliaujamas ti kjimas nepaklusimo sukeliamomis pasekmmis palaiko pra dini sakym gyvybingum arba nuolatinum, nors, kaip pamatysime vliau, itaip primityviai analizuoti statym am inj turin yra sunku. inoma, jeigu itaip visuotinai tiki ma nuolatine grasinimo vykdymo galimybe, tai i tikrj gali bti reikalingas daugybs veiksni, kuri pliko situ acijoje nemanoma atkurti, sutapimas: gali bti, kad galia vykdyti grasinimus, susijusius su tokiais nuolatiniais saky mais, siekianti daugel asmen, i tikrj gali egzistuoti ir bti laikoma egzistuojania tik tuo atveju, jeigu yra ino ma, kad didel dalis gyventoj yra pasiruo paklusti patys,
78
II. [ S T A T Y M A I , K O M A N D O S I R S A K Y M A I
savo noru, t.y. ne dl to, kad bijo grasinimo, ir bendradar biauti vykdant grasinimus tiems, kurie nepaklsta. Kad ir kuo remtsi is visuotinis tikjimas galimybe vyk dyti grasinimus, mes turime skirti j nuo kito btino poy mio, kuriuo turime papildyti pliko situacij, kad ji bent apytikriai pant apibrt situacij, kurioje gldi teis. Kad ir kokie bt motyvai, mes turime daryti prielaidj kad tie, kuriems sakymai yra skirti, daugumai i j daniau paklsta negu nepaklsta. Sekdami Austinu, mes tai vadin sime visuotiniu proiu paklusti ir drauge su juo paym sime, kad, kaip ir daugelis kit teiss aspekt, is taip pat yra i esms miglota ir netiksli idja. klausim, kiek m o ni, kaip ilgai ir keliems bendro pobdio sakymams turi paklusti, kad bt galima pripainti esant teis, negalima atsakyti apibrtai, kaip ir klausim, kiek maai plauk turi turti vyrikis, kad jis bt plikas. Ir vis dlto i aplin kyb - tai, kad paklusimas yra visuotinis, - lemia esmin skirtum tarp statym ir ms aptartos paprastos situaci jos, kai sakinja plikas. Paprast laikin vieno asmens virenyb kito asmens atvilgiu natraliai laikome visika teiss, pasiyminios saotyluniutsnum u ir .tvarkingumu, prieingybe; ir juk i tikrj daugelyje teisini sistem to kios trumpalaiks prievartins galios, koki turi mintasis plikas, realizavimas bt traktuojamas kaip baudiamasis nusikaltimas. Mums dar reikia sitikinti, ar ios paprastos, nors neabejotinai miglotos visuotinio proio paklusti grasi nimais paremtiems bedro pobdio sakymams idjos pa kanka atkurti teisins sistemos tvarkingam pobdiui ir ts tinumui. Vieno asmens duodam grasinimais paremt bendro po bdio sakym, kuriems visuotinai paklstama, idja, ku ri mes sukonstravome nuosekliai papildydami paprast pl iko situacijos atvej, akivaizdiai labiau atitinka iuolaiki ns valstybs statym leidybos institucijos ileist baudia
79
II. S T A T Y M A I , k o m a n d o s IR S A K Y M A I
mj statym negu kuri nors kit teiss atmain. Juk yra teiss tip, kurie prim a facie* visikai neprimena toki bau diamj statym; vliau mums reiks aptarti teigin, kad ios kitos teiss rys, nepaisant j iorinio nepanaumo, i tikrj yra tik sudtingos ar uslptos tos paios formos atmainos. Bet jeigu ms sukonstruotu bendro pobdio sakym, kuriems visuotinai paklstama, modeliu siekiama atkurti bent jau baudiamojo statymo bruous, tai kai k daugiau reikia pasakyti ir apie asmen, kuris duoda iuos sakymus. iuolaikins valstybs teisinei sistemai bdinga tam tikro tipo virenyb jos teritorijoje ir nepriklausomyb nuo kit sistem, kuri mes kol kas neatkrme savo pa prastame modelyje. ios dvi svokos nra tokios paprastos, kaip gali atrodyti, bet tai, kas jose yra esminga sveiko proto poiriu (kuris gali pasirodyti ess klaidingas), gali bti api bdinta itaip. Anglijos teis, Pranczijos teis arba bet ku rios kitos iuolaikins valstybs teis reguliuoja gyventoj, gyvenani teritorijose, kuri geografins ribos yra gana tiksliai apibrtos, elges. Kiekvienos valstybs teritorijoje gali bti daug skirting asmen arba asmen organizacij, kurios duoda grasinimais paremtus bendro pobdio saky mus ir sulaukia prasto paklusnumo. Bet mes turime velg ti skirtum tarp kai kuri i i asmen arba organizacij (pavyzdiui, Londono grafysts tarybos arba ministro, rea lizuojani tai, k mes vadiname deleguotosios statym lei dybos galiojimais), kaip pavaldi teiss krj, ir Karalie ns Parlamente**, kuri turi aukiausij valdi. ry
* Vis pirma (lot.). Apie io termino specifin teisin reikm r. ina p. 271. ** Karalien Parlamente (Queen in Parliament) - posakis, Anglijoje paprastai reikiantis aukiausij legislatyvin valdi, kuri knija ir realizuoja Parlamentas. Turima omenyje, kad Parlamentas ireikia kara liens (arba karaliaus), t.y. hipotetinio suvereno, vali, taigi Parlamento aktai gali bti interpretuojami ir kaip karaliens valios iraika; nors pati karalien Parlamente ir neposdiauja (iais laikais jos galios, ypa sta-
80
galima ireikti paprastu proi terminu pasakant, kad Ka ralien Parlamente niekam i proio nepaklsta, taiau pavaldieji teiss krjai neperengia statymo jiems nustatyt rib, todl juos galima laikyti Karaliens Parlamente ga liotiniais, kurianiais teis. Jeigu jie to nedaryt, Anglijoje bt ne viena teisin sistema, bet sistem daugtas; juk i tikrj tik dl to, kad Karalien Parlamente ia prasme turi aukiausij valdi, palyginti su visais kitais toje teritori joje, Anglijoje yra vieninga sistema, kurioje galima velgti auktesnij ir pavaldi element hierarchij. Toks pat negatyvus Karaliens Parlamente apibdinimas, kad ji i proio nepaklsta niekieno kito sakymams, apy tikriai nusako ir nepriklausomybs svok, kuri mes varto jame kalbdami apie vairi ali skirtingas teisines siste mas. Aukiausioji Soviet Sjungos statym leidybos ins titucija nra pratusi paklusti Karalienei Parlamente; kad ir k Karalien Parlamente nusprst dl Soviet Sjungos reikal (nors tai ir bt Anglijos teiss dalis), tai nebt
tym leidybos srityje, yra itin ribotos), bet Parlamentas, veikdamas jos vardu, tarsi pripasta j ten esant ir vadovaujant jo veiklai. Anglijos konstitucinje praktikoje yra ilik daug elem ent, liudijani toki m o narcho, kaip formalaus suvereno, funkcij, kai monarchas, kuris pats faktikai neatlieka tam tikr veiksm, savo autoritetu legitimizuoja kit asmen arba institucij veikl. Kartais i monarcho reikalaujama tik tam tikro sim bolinio akto (pavyzdiui, karaliens kalbos Parlamente, prade dant kasmetin Parlamento sesij), bet daniausiai nereikia ir jo. M onar cho autoriteto transferencija liudija pagarbos monarchijos institutui (in terpretuojamos kaip pagarba valstybingumui) tradicij. Kita vertus, ji at spindi tam tikr politini veikj siek (beje, visuom ens vertinam po zityviai ir jau irgi tapus tradicija) savo veiklos legitimum pelnyti per m onarcho autoritet (pavyzdiui, Parlamento dauguma ir jos suformuota vyriausyb vadinama H er Majesty's Government, t.y. Jos Didenybs vyriau sybe , o opozicins parlamentins partijos ir j suformuota elin vy riausyb - H er M ajesty s Opposition, t.y. Jos Didenybs opozicija). Kita vertus, karalien Parlamente istorijos poiriu nra visikai nekaltas p o sakis, tik dar labiau legitimizuojantis tam tikr politini veikj ir ins titucij veikl; jis, kaip ir vyriausybs, vykdomosios valdios, veikl legi timizuojantis posakis Karalien Slaptojoje taryboje (Queen in the Privy Coun cil), mena absoliutizmo laikus.
81
SSRS teiss dalis. Taip bt tik tuo atveju, jeigu SSRS sta tym leidybos institucija i proio paklust Karalienei Par lamente. Pasak io paprasto aikinimo, kur mes vliau tursime kritikai ianalizuoti, ten, kur yra teisin sistema, turi bti tam tikri asmenys arba asmen organizacijos, duodanios grasinimais paremtus bendro pobdio sakymus, kuriems visuotinai paklstama; be to, turi bti visuotinai tikima, kad nepaklusimo atveju ie grasinimai bus vykdyti. is as muo arba organizacija turi turti aukiausij valdi vals tybs viduje ir bti iorikai nepriklausomi. Jeigu, sekdami Austinu, tok aukiausij valdi turint ir nepriklausom asmen arba asmen organizacij vadinsime suverenu, tai bet kurios valstybs statymai bus suvereno arba jo valdi ni, kurie veikdami paklsta suverenui, grasinimais parem ti bendro pobdio sakymai.
III STATYM VAIROV
Jeigu tokiose iuolaikinse sistemose, kaip Anglijos tei s, aptinkam skirting teiss ri vairov imtume lyginti su paprastu ankstesniajame skyriuje sukonstruotu prievarti ni sakym modeliu, susidurtume su gausybe prietaravi m. Juk i tikrj ne visi statymai liepia monms k nors daryti arba nedaryti tam tikr dalyk. Tad ar nebt klaida skirstyti statymus suteikianius privatiems asmenims teis sudaryti testamentus, sutartis ar santuokas ir suteikianius gali pareignams, pavyzdiui, teisjui - nagrinti bylas, mi nistrui - nustatyti taisykles, o grafysts tarybai - kurti sta tus? I tikrj ne visi statymai yra kieno nors ileidiami ir ne visi jie ireikia kieno nors trokim, kaip ms m odelio bendro pobdio sakymai. Neteisinga bt itaip apib dinti paprot, kuris daugelyje teisini sistem uima nors ir kukli, taiau jam priklausani viet. Be abejo, netgi tada, kai statymai sukurti apgalvotai, jie neturi bti vien tik sa kymai, duodami kitiems. Argi statymai danai nesuvaro pai statym leidj? Pagaliau argi tam, kad ileistieji statymai bt statymai, jie i tikrj turi ireikti tikruo sius statym leidjo trokimus, ketinimus ar norus? Argi aktas, ileistas laikantis nustatytos tvarkos, nebus statymas, jeigu (kaip tai atsitiko su daugeliu Anglijos Finans akto straipsni) tie, kurie u j balsavo, net neinojo, k jis rei kia?
83
III. STATYM JV A IR O V
Tokie yra kai kurie svarbiausieji i daugelio manom prietaravim. Akivaizdu, kad, norint juos atsivelgti, b tina iek tiek modifikuoti pradin paprast model, o kai visus iuos prietaravimus bus atsivelgta, mes tikriausiai sitikinsime, jog grasinimais paremt bendro pobdio sa kym svoka bus neatpastamai pakitusi. Ms mintus prietaravimus galima suskirstyti tris pa grindines grupes. Kai kurie i j kyla dl statym turinio , kiti - dl j kilms form, o dar kiti - dl taikymo rib. iaip ar taip, atrodo , kad visose teisinse sistemose yra sta tym, kurie vienu ar daugiau i i trij aspekt skiriasi nuo ms sukonstruotojo bendro pobdio sakym m ode lio. Toliau iame skyriuje mes atskirai aptarsime iuos tris prietaravim tipus. Dar kitame skyriuje mes pateiksime fundamentalesn kritik ir rodysime, kad visa proio pa klusti aukiausiajam ir nepriklausomam suverenui koncep cija, kuria remiasi is modelis, yra neteisinga (jau nekal bant apie prietaravimus dl turinio, kilms form ir taiky mo rib), nes visos i tikrj egzistuojanios teisins siste mos maai kuo atitinka model.
)
1. Teiss turinys
Baudiamoji teis yra toks dalykas, kuriam mes arba paklstame, arba nepaklstame, o apie tai, ko reikalauja jos normos, mes kalbame kaip apie pareig. Jeigu mes nepaklstame, sakoma, kad mes sulaume statynW, o tai, k mes padarme, vadinama neteisingumu teiss po iriu, arba pareigos sulauysiu, arba nusiengimu*.
* Harto ia vartojamas angl kalbos odis offence reikia ir nusien gim, ir upuolim; lietuvi kalb jis neretai veriamas paeidimas. Ta iau tai nra tikslus, ar bent vienintelis, termino vertimas, o tik labiausiai prasto lietuviko termino vartojimas ymti reikiniui, kuris kitoje kalbo je interpretuojamas kitaip (taigi ir kitaip suvokiamas kitokio m entaliteto).
84
III. ST A T Y M V A I R O V
Baudiamasis statymas atlieka tam tikr socialin funkci j - jis nustato ir apibria tam tikras elgesio ris kaip tai, ko tie, kuriems is statymas taikomas, turi vengti arba k jie turi daryti, nesvarbu, kokie yra j pai norai. Bausme arba sankcija, kuri statymas sieja su baudiamojo sta tymo sulauymais ar paeidimais, siekiama (nors bausm gali turti ir kit tiksl) pateikti vien motyv susilaikyti nuo ios veiklos. Visais iais poiriais galima bent jau velgti aik panaum tarp baudiamosios teiss bei jos sankcij ir ms modelio grasinimais paremt bendro p o bdio sakym. Taip pat yra tam tikras panaumas (nepai sant daugelio svarbi skirtum) tarp toki bendro pob dio sakym ir deliktins teiss*, kurios pirmutinis tikslas
Hartas, atrodo, tyia stengsi neakcentuoti skirtumo tarp dviej io o dio prasmi: jam offence - tai toks nusiengimas, kai upuolatna teisin tvarka arba atskiri jos subjektai, arba elem entai (prieingu atveju jis tik riausiai nebt ignoravs alternatyvaus termino violation ); klasikiniu** arba tipiku offence pavyzdiu galtume laikyti paties suvereno upuo lim , tiesiogiai ar netiesiogiai ignoruojant jo - suvereno - nustatyt teisin tvark. Apskritai ie terminai atspindi ir tam tikr tautinio m en taliteto aspekt: teis ireikia ir kimija ne tik tam tikras vertybes p er se, bet ir i vertybi form, logikai nulemt tautos kultrins patirties, kurios semantin iraika (arba tiesiog tekstas) yra kalba. {domu, kad lietuvi kalba ir joje gldintis mentalitetas statymo paeidim sieja su kalte, k ir rodo odis nusikaltim as ; pats savaime visikai nekonkretizuo jantis nusikaltimo ir kalts turinio, - rao Leonidas Donskis; - angl kalba nusikaltim (crime) ir nusikaltl (criminal) ivis atskiria nuo kalts (guilt); o rus kalbos odis prestupm k siejamas su pamatiniu odiu prestuplenije, reikianiu perengim leistin ir galim rib, ymini asmens laisv, - ia nusikaltlis (prestupnik < prestupit) yra tiesiog mogus, n e pasitenkins socium o nubrtomis jo personalins laisvs ribomis, todl ir rysis jas perengti - nusikaltimas yra laisvs-ikio ir laisvs-atsako konflikto kulminacinis takas, rykiausia io konflikto apraika; beje, idstytajai sampratai savo reikme gan artimas lietuvikas odis nusiengi mas, bet jis ymi tik menk nusikaltim; tiesa, angl kalbos odis offence, reikis nusiengim bei eidim, taip pat ymi lem tingos ribos peren gim (L. Donskis. M oderniosios sm ons konfigracijos. Kultra tarp m i to ir diskurso. - Vilnius: Baltos lankos, 1994. - P. 21, inaa). * Vadinamoji deliktin teis (the law o f torts) - ypatinga bendrosios teiss sistem teiss atmaina, arba aka. Ji nra visikai adekvati roman ir german teisini sistem deliktinei teisei, kuri pirmiausia ihterpretuo-
85
III . [ S T A T Y M V A I R O V
yra sudaryti galimybes asmenims gauti kompensacij u a l, patirt dl kit elgesio. ia taip pat apie normas, api brianias, kok elges reikia laikyti suklusiu neteistas pasekmes, sakome, kad jos nustato asmenims pareigas (arba reiau - prievoles) susilaikyti nuo tokio elgesio, nesvarbu, ko jie patys nori. Pat elges mes vadiname pareigos sulauymu, o kompensacij arba kitas teisinio poveikio priemones - sankcija. Bet yra svarbi teiss r i, kur tokio panaumo su grasinimais paremtais saky mais apskritai nelieka, nes jos atlieka visikai kit socialin funkcij. Teiss normos, apibrianios bdus, kuriais suda romos teistos sutartys arba testamentai, arba santuokos, nereikalauja, kad asmenys elgtsi tam tikru bdu, nesvar bu, nori jie to ar ne. Tokie statymai nenustato pareig ar prievoli. Visai ne: suteikdami individams teisines galias laikantis tam tikr nustatyt procedr ir paklstant tam tikroms slygoms kurti teisi ir pareig struktras teiss prievartins sistemos ribose, jie sukuria mechanizmus, p a dedanius individams gyvendinti savo norus. itokiu bdu individams suteikta galia sutartimis, testa mentais, santuokomis ir kt. forminti savo teisinius santy kius su kitais yra vienas i didiausi teiss nuopeln socia liniam gyvenimui; kartu tai yra tas teiss bruoas, kuris utemdomas vis teis traktuojant kaip grasinimais parem tus sakymus. esmin skirtum tarp statym, suteikiani tokias galias, ir baudiamojo statymo funkcij galima velgjama kaip civilins teiss sudedamoji dalis, jau vien dl to, kad bendro sios teiss sistemoje apskritai nra civilins teiss kaip vieningos sudeda m osios visos teisins sistemos dalies (akos, arba posistem io), kur bet koki al i principo galima vertinti pinigais kaip nuostolius (dam ages). Be to, kadangi ton bendriausia io term ino prasme yra tiesiog deliktas, is terminas apima ne tik delikt (ir juo padaryt al) civiline io termino prasme, bet ir kitokias veikas (reguliuojamas baudiamosios, ad ministracins ir kt. teiss norm); taigi angl ir amerikiei deliktin teis negali bti vien civilini delikt ir su jais susijusi atsakomybs santyki teis.
86
III. STA T Y M V A I R O V
ti daugeliu ms prastinio kalbjimo apie i statym r atvej. Sudarydami testament, mes galime laikytis arba nesilaikyti 1837 m. Testametit akto 9-ojo skirsnio nuo statos, nustatanios liudytoj skaii. Jeigu mes jos nesilai kysime, ms sukurtas dokumentas nebus galiojantis, tei ses ir pareigas sukuriantis testamentas; jis bus niekinis, neturintis teisins galios ir nesukeliantis teisini pasek mi. Bet nors jis ir yra niekinis, taiau tai, kad mes nesi laikme statymo reikalavim, nra jokios prievols ar pa reigos sulauymas arba paeidimas, arba nusiengi mas, ir jeigu mes taip manytume, tai tik sukelt painiav. sigilin vairias teiss normas, suteikianias teisin ga li privatiems asmenims, pamatytume, kad paios ios nor mos gali bti suskirstytos kelet ri. Antai galia sudaryti testamentus ar sutartis remiasi norma, susijusia su teis numu arba asmens kvalifikacijos minimumu (pavyzdiui, jis i turi bti pilnametis arba pakaltinamas), privalomu tiems, kurie ias galias realizuoja. Kitos normos smulkiai nusako bd ir form, kaip i galia turi bti realizuojama, ir nusta to, ar testamentai ir sutartys gali bti sudaryti odiu, ar ratu, o jeigu ratu, tai koks turi bti j forminimo bei patvirtinimo bdas. Dar kitos normos nustato teisi ir pa reig, kurias individai gali sukurti tokiais teisiniais aktais, struktros vairovs ribas, j maksimali arba minimali trukm. Toki norm pavyzdiai yra vieosios politikos nor mos sutari atvilgiu arba normos, nukreiptos prie pagal testament arba sandor galini atsirasti akumuliacij*. Vliau mes aptarsime teisinink mginimus iuos m e chanizmus sukurianius arba galias suteikianius statymus, teigianius: Jeigu js norite tai daryti, darykite tai itaip,
* Akumuliacijos (kartais kum uliacijos) (accumulation arba cum ula tion) terminas bendrosios teiss alyse vartojamas labai vairiomis pra smmis; ia turimas omenyje skirting asmen teisi t pat turt suta pimas (materialinje teisje) arba keli iekini sujungimas (procesinje teisje).
87
II I . [ S T A T Y M V A I R O V
asimiliuoti su baudiamaisiais statymais, kurie, kaip ir gra sinimais paremti sakymai, teigia: Darykite tai, nesvarbu, ar js to norite, ar ne. Taiau ia mes aptarsime dar vien r statym, kurie irgi suteikia teisines galias, bet, skirtin gai nuo jau aptartj, ios galios savo prigimtimi yra ne privaios, o vieos, arba oficialios. J pavyzdi galima ap tikti visose trijose - teismo, statym leidybos ir valdymo srityse, kurias tradicikai, nors ir neapibrtai, yra skirsto ma valdia. Pirmiausia aptarkime tuos statymus, kuriais remiasi ben drosios teiss teismo veikla. Teismo atveju kai kurios nor mos apibria teisjo jurisdikcijos dalyk ir turin, arba, kaip mes sakome, suteikia jam teis nagrinti tam tikr ri bylas. Kitos normos apibria teisjo skyrimo pareigas bd, ioms pareigoms eiti reikalingas kvalifikacijas ir i pareig jimo trukm. Dar kitos idsto teisjo elgesio ka nonus ir nustato procedr, kurios turi laikytis teismas. To ki norm, kurios sudaro kak panaaus teismo kodeks, pavyzdi galima aptikti 1959 m. Grafysi teism akte, 1907 m. Baudiamojo apeliacinio teismo akte arba Jungti ni Valstij kodekso* 28-ajame skyriuje. Matydami iuose
* Kodeksu (lot. codex, ang. code) paprastai vadinamas statymas arba statym rinkinys (svadas), kuriame susistem intos tam tikros teiss akos (srities) normos, t.y. jos idstytos pagal tam tikrus vieningus kriterijus, siekiant sukurti j nuosekli sistem ir ivengti galim teiss sprag, kom pleksikai reguliuoti tam tikr socialinio gyvenimo srit. Rom an ir ger man teiss tradicijos alyse (pirmiausia kontinentinje Europoje, kartu ir Lietuvoje) kodeksas formaliai turi toki pat teisin gali, kaip ir kiti statymai (taiau jo autoritetas paprastai bna didesnis). Bendrosios tei ss alyse kodeksais kartais vadinami ne tik susisteminti statymai, bet ir visi teiss norm rinkiniai, kuriuose ios normos yra susistem intos pagal teisinio reguliavimo dalyk. Kai kada kodeksais gali bti vadinami net ir neoficials (t.y. privai asmen ar organizacij sudaryti) teiss norm rinkiniai; nors tokie neoficials rinkiniai patys neturi statymo galios, ta iau neretai jie cituojami ar kitaip nurodomi kaip teiss altiniai. Jungti ni Valstij kodeksas (U.S. Code) - svarbiausias (po Konstitucijos) JAV federalins teiss altinis, kuriuo paprastai remiasi teismai. Iki 1926 m. visi federaliniai statymai buvo inkorporuoti vien dar 1875 m. sudaryt
88
III. STA T Y M V A I R O V
statymuose suformuluot nuostat, skirt bendrosios tei ss teismo sandarai ir normaliai veiklai, vairov, galime tik diaugtis. Tik labai nedaugelis i j i pirmo vilgsnio pririnkin - vadinamj Perirtj statym svad (Revised Statutes) bei j nuolat papildanius reguliarius nauj statym chronologinius rinkinius, vadinamuosius Pilnus statym rinkinius (Statutes at Large). 1925 m. JAV Kongresas nusprend parengti viening ir sisteming Jungtini Valstij kodeks. is darbas buvo patiktas Kongreso specialiai paskirtam parei gnui - statym revizoriui (Revisor o f Statutes), kuris i 1875 m. Peri rtj statym rinkinio irinko visas iki tol nepakeistas ir nepanaikintas normas, o i vis nuo 1873 m. ileist Piln statym rinkini - visas tuo m etu dar tebegaliojusias normas ir sujung jas vien rinkin, Jungtini Valstij kpdeks, idstydamas jas penkiasdeimtyje skirsni pagal teisi nio reguliavimo dalyk. Pirmasis Jungtini Valstij kodeksas pasirod 1926 m.; jo buvo keturi tomai. Be to, kasmet bdavo ileidiamas ana logikos struktros kumuliatyvinis naujai sigaliojusi norm rinkinys oficialus Jungtini Valstij kodekso papildym svadas, kuriuo buvo ga lima remtis taip pat, kaip ir paiu Jungtini Valstij kodeksu (tai buvo oficials io kodekso priedai). 1932 m. ie papildym priedai buvo inkor poruoti Jungtini Valstij kodeks, ir tai buvo naujoji oficiali Jungtini Valstij kodekso laida (U.S. Code, 1932 ed.). N uo tol kas eeri metai ileidiaWa nauja Jungtini Valstij kodekso laida, o kasmet - jo papil dym priedas. Be io svarbaus JAV federalini statym rinkinio, leidia mas ir A n otuotasis Jungtini Valstij kodeksas (United States Code A n otated, aiba U .S .C A .) - daugiatomis veikalas, atkartojantis vis Jungtini Valstij kodekso tekst, bet papildantis j nuorodomis federalini ar net valstij lygiu sprstas bylas, kuriose buvo taikom os atitinkamos Jungtini Valstij kodekso normos, kryminmis nuorodomis kitus Jungtini Vals tij kodekso skirsnius, taip pat istorinio pobdio pastabomis bei bibliog rafinmis nuorodomis. A notuotasis Jungtini Valstij kodeksas irgi yra reguliariai atnaujinamas, j taip pat nuolat papildo oficialus periodinis biuletenis - Kongreso ir adm inistracijos inios dl Jungtini Valstij kodek s o (United States Code Congressional and A dm inistrative N ew s). D a u gelis valstij taip pat yra ileidusios ir periodikai atnaujina savus kodek sus, kuriuose inkorporuoti ne tik statymai, bet ir bendrosios teiss teis m precedentai, o kartais - ir vykdomosios valdios aktai. Taigi Jungti nse Am erikos Valstijose kodekso terminas paprastai ymi ne atskir statym (kaip Lietuvoje), bet vairi teiss akt svad; taiau paym tina, kad kodeksais gali bti vadinamos ir atskiros io faktikai visa ap imanio svado dalys, pavyzdiui, B audiam ojo proceso kodeksas (C ode o f Criminal Procedure) yra tiesiog Jungtini Valstij kodekso atuoniolikta sis skirsnis. Kita vertus, kartais Jungtinse Am erikos Valstijose kodeksais vadinami ir atskiri susistemint statymai, kaip antai Vieningasis kom ercinis kodeksas (Uniform Com m ercial Code); jie, beje, irgi gali bti inkorporuo jami Jungtini Valstij kodeks.
89
I II . S T A T Y M v a i r o v
mena teisjui duodamus sakymus k nors daryti ar susilai kyti nuo tam tikr dalyk; taiau, inoma, nra jokios prie asties, dl kurios statymas negalt specialiomis normo mis udrausti teisjui perengti savo jurisdikcijos ribas arba nagrinti byl, kuria jis yra finansikai suinteresuotas, ir nustatyti u tai bausm; tokios normos, nustatanios min tsias teisines pareigas, papildyt tas, kurios teisjui sutei kia teismo gali ir apibria jo jurisdikcij. Juk tokias ga lias suteikiani norm paskirtis yra ne sulaikyti teisjus nuo netinkamo elgesio, bet apibrti teismo sprendim ga liojimo slygas bei ribas. Smulkiau panagrinti tipik nuostat, apibriani teis mo jurisdikcijos apimt, bt pamokantis dalykas. Kaip la bai paprast pavyzd imkime 1959 m. Grafysi teism ak to (su pataisomis) skirsn, suteikiant grafysi teismams jurisdikcij nagrinti bylas dl ems vindikacijos. Jo for muluot, labai tolima sakymams, yra tokia.
Grafysts teismas turi jurisdikcij nagrinti bet kok iekin dl em s vindikacijos ir priimti dl jo sprendim, jeigu ginijamos kainotos em s grynoji m etin vert nevirija vieno imto svar14.
Jeigu grafysts teismo teisjas perengia savo jurisdikci jos ribas nagrindamas byl dl ems, kurios m etin vert yra didesn kaip 100 svar, vindikacijos ir dl tokios ems ileidia sakym*, nei jis, nei bylos alys nepadaro nusien gimo. Taiau i situacija nra visikai tokia pati kaip ta, kuri susiklosto, privaiam asmeniui padarius kok nors dalyk, kuris yra niekinis dl to, kad asmuo nesilaik tam tikros esmins slygos, teisinanios tam tikros teisins galios re
1 4 48 (1) skirsnis. * iuo atveju sakym o (order) terminas vartojamas paia bendriausia prasme; konkreiu atveju tai gali bti sprendimas, nutarimas, nutartis, nuosprendis ir pan.
90
I II . S T A T Y M V A I R O V
alizavim. Jeigu busimasis testatorius nepasirao testamen to arba neranda savo testamentui dviej liudytoj, tai, k jis parao, neturi teisins reikms arba nesukelia teisini pasekmi. Taiau teismo sprendimas, net jeigu jis aikiai perengia nustatytas teismo jurisdikcijos ribas, vertinamas visai kitaip. Be abejons, vieosios tvarkos interesai reika lauja, kad netgi tada, kai teismas teiss poiriu negaljo priimti tam tikro sprendimo, is teismo sprendimas bt laikomas turiniu teisin gali tol, kol auktesnysis teismas pripains j negaliojaniu. Todl tol, kol apeliacine tvarka jis nra panaikintas kaip sprendimas, padarytas virijus ju risdikcij, alimu tai yra galiojantis sprendimas, kur reiks vykdyti. Bet jis turi teisin yd: apieliacin instancija privalo j anuliuoti arba atmesti, nes yra viryta jurisdikcija. R ei kia paymti, kad y a svarbus skirtumas tarp to, kas Angli joje paprastai vadinama emesniojo teismo sprendimo pa naikinimu auktesniajame teisme, ir sprendimo anuliavi m o dl to, kad buvo viryta jurisdikcija. Jeigu sprendimas panaikinamas, taip atsitinka dl to, kad tai, k emesnysis teismas pareik arba apie byloje taikom statym, arba apie jos faktus, laikoma klaidinga. Bet emesniojo teismo sprendimas, anuliuotas dl to, kad buvo viryta jurisdikcija, gali bti nepriekaitingas abiem iais atvilgiais. Klaidinga yra ne tai, k emesniojo teismo teisjas pareik arba nu sprend, bet tai, kad jis tai pareik arba nusprend. Jis paband padaryti tai, kam neturjo teisini galinim, nors tokius galinimus gali turti kiti teismai. Bet vieosios tvar kos interesai reikalauja, kad sprendimas, priimtas virijus jurisdikcij, galiot tol, kol j anuliuos auktesnysis teismas, ir tai dar labiau komplikuoja situacij, nes jurisdikcij nu statani norm atitikimas arba neatitikimas primena nor m, apibriani slygas, kuriomis privats asmenys gali realizuoti savo teisines galias, atitikim arba neatitikim.
91
III. S T A T Y M V A I R O V
odiai paklusti ir nepaklusti, labiau tinkantys baudia majai teisei, kurios normos analogikos sakymams, prastai apibdina normos ir j atitinkanio elgesio ry. Panaus tokios teiss normos, kuri nebent tik ikrai pant galima sulyginti su bendro pobdio sakymais, pavyz dys yra statymas, suteikiantis legislatyvines teises em es niajai statym leidybos institucijai. ia vl, .kaip ir privai teisi realizavimo atveju, slyg, kurias nustato legislatyvi nes teises suteikianios normos, atitikimas yra ingsnis, pri menantis aidimo, tarkime, achmat, jim; sistema ga lina asmenis pasiekti pasekmes, kurias galima apibrti nor m poiriu. statym leidyba yra veiksmingas arba efek tyvus teisini gali realizavimas kurians juridines teises ir pareigas. D l kompetencij suteikianios normos slyg ne atitikimo tai, kas sukurta, netenka galios ir todl tampa niekiniu io tikslo atvilgiu. Kadangi normos, kuriomis remiasi legislatyvini gali realizavimas, turi reguliuoti daugel vairi statym leidy bos aspekt, ios normos yra dar vairesns negu tos, ku riomis remiasi teismo jurisdikcija. Antai kai kurios normos apibria, kas gali bti legislatyvini gali realizavimo daly kas; kitos - statym leidybos institucijos nari kvalifikaci jas arba tapatyb; dar kitos - statym leidybos bd ir form, taip pat procedr, kurios turi laikytis statym lei dybos institucija. Tai tik keletas svarbi dalyk; pavelg bet kur statym, pavyzdiui, 1882 m. Municipalini kor poracij akt, suteikiant ir apibriant emesns statym leidybos arba normas kurianios institucijos galias, j pa stebsime kur kas daugiau. Toki norm neatitikimo pa sekms gali bti ne visuomet vienodos, bet visuomet bus tam tikros normos, kuri nesilaikant mginimas realizuoti legislatyvines galias duos niekin rezultat arba, kaip buvo emesniojo teismo sprendimo atveju, jis turs bti paskelb
92
II I . S T A T Y M V A I R O V
tas negaliojaniu. Kartais statymo gali bti nustatyta, jog pakanka paymjimo, kad buvo laikomasi nustatyt proce sini reikalavim, kaip yra vidaus procedros dalykuose; taiau kartais asmenims, dalyvavusiems statym leidyboje, nors normos tokios teiss jiems nesuteik, gali tekti skirti bausm pagal specialisias baudiamosios teiss normas, ku rios toki veikl laiko nusiengimu. Bet yra esminis, nors i komplikacij i dalies ir maskuojams, skirtumas tarp legislatyvines galias suteikiani ir j realizavimo bd api briani norm ir baudiamosios teiss norm, kurios vis dlto yra panaios grasinimais paremtus sakymus. i dviej bendr norm tip asimiliavimas kartais gali bti groteskikas. Jeigu statym leidybos institucijai pateik tas projektas gauna reikalaujam bals daugum ir todl yra nustatyta tvarka priimamas, nei tie, kurie balsavo u projekt, pakluso statymui, reikalaujaniam sprendim priimti bals dauguma, nei tie, kurie balsavo prie, pakluso jam arba nepakluso; inoma, tas pat pasakytina ir tada, kai projektas negauna reikalaujamos daugumos ir joks staty mas nra priimamas. Esminis skirtumas tarp toki, kaip ios, norm funkcij neleidia vartoti terminijos, tinkamos apibdinti elgesiui baudiamosios teiss norm atvilgiu. Mums dar reikia sukurti toki iuolaikin teisin siste m sudarani vairi teiss atmain isami ir smulki tak sonomij, kuri nesivadovaut iankstine nuostata, kad visk reikia redukuoti vienintel paprast tip. Atskirdami tam tikrus statymus, kuriuos labai bendrai pavadinome galias suteikianiais statymais, nuo t, kurie nustato pareigas ir yra panas grasinimais paremtus sakymus, mes engme tik pirmj ingsn. Bet tikriausiai padarme pakankamai, kad parodytume, jog kai kuriuos skiriamuosius teisins sis temos bruous lemia tai, kokias nuostatas, susijusias su pri vai ar viej teisini gali realizavimu, formuluoja io
93
tipo normos. Jeigu nebt ios bdingos ries norm, ne bt ir kai kuri mums labai gerai inom socialinio gyve nimo svok, nes ios svokos logikai suponuoja toki tai sykli buvim. Jeigu nebt privalom baudiamj staty m, primenani grasinimais paremtus sakymus, tai neb t nusikaltim ir nusiengim, vadinasi, ir mogudysi bei vagysi; lygiai taip pat, jeigu nebt galias suteikian i norm, nebt ir pirkimo, pardavimo, dovanojimo, te stament ir santuok, nes pastarieji dalykai, kaip ir teism sprendimai arba teis kuriani institucij aktai, yra tik tei stas teisini gali realizavimas. Ir vis dlto jurisprudencijoje stipriai jauiamas vienodu mo siekimas, o kadangi toks siekimas anaiptol nra blogas, mums reikia aptarti du didij teisinink pasilytus alter natyvius argumentus jo naudai. i argument tikslas - pa rodyti, kad ms akcentuotasis skirtumas tarp teiss atmai n yra pavirutinikas, o gal net nerealus ir kad grasinimais paremt sakym svoka gal gale vienodai tinka anali zuoti ir baudiamosios teiss normoms, ir galias suteikian ioms normoms. Kaip ir daugelyje ilg laik jurisprudenci joje dominavusi teorij, iuose argumentuose yra tiesos dalel. Ms iskirtos dvi teiss norm rys i tikrj kai kuriais atvilgiais yra panaios. Abiem atvejais veiksmus ga lima kritikuoti arba vertinti norm atvilgiu kaip teiss po iriu teisingus arba neteisingus. Ir galias suteikianios normos, reguliuojanios testamento sudarym, ir baudia-i mosios teiss norma, nustatanti bausm u smurtin upuo lim, yra matai, kuriais remiantis galima kritikai vertinti tam tikrus veiksmus. Tikriausiai kaip tik tai turima omeny je, ir vienas, ir kitas vadinant normomis. Be to, svarbu su prasti, kad nors galias suteikianios normos skiriasi nuo pareigas nustatani ir dl to iek tiek panai grasini mais paremtus sakymus norm, jos visuomet yra susijusios su iomis normomis; juk j suteikiamos galios yra galios
94
kurti antrosios ries bendro pobdio normas arba nusta tyti pareigas konkretiems asmenims, kurie prieingu atveju nebt toki pareig subjektai. Tai ypa akivaizdu tuo at veju, kai suteikiama galia yra tai, k mes paprastai vadina me teise leisti statymus. Nors ir nevisikai tiksliai, taiau galima teigti, kad tokios normos, kaip baudiamosios tei ss, nustato pareigas, o galias suteikianios normos sudaro galimyb ias pareigas sukurti. P rip a in im a s n iekin iu k a ip sankcija Pirmasis argumentas, kuriuo siekiama parodyti esmin dviej norm ri tapatum ir interpretuoti jas abi kaip prievartinius sakymus, akcentuoja pripainim niekiniu, jeigu kokia nors esmin galios realizavimo slyga nra pa tenkinama. rodinjama, kad tai yra tarsi baudiamosios teiss numatyta bausm, paadtasis blogis ar statymo nu statyta sankcija u normos sulauym; taiau sutinkama, kad tam tikrais atvejais i sankcija gali sudaryti tik mayt nepatogum. Kaip tik ia prasme mums siloma vertinti toki situacij, kai koks nors asmuo vadovaudamasis staty mu siekia, kad jam duotas pasiadjimas bt tesimas, nes taip pareigoja sutartis, bet nusivilia suinojs, kad teiss poiriu is raytinis pasiadjimas yra niekinis, nes nebuvo patvirtintas antspaudu ir jis u j nesumokjo jokio atlygi nimo. Panaiai apie norm, nustatani, kad testamentas, sudarytas nedalyvaujant dviem liudytojams, negalioja, turi me manyti, es ji verianti testatorius nenukrypti nuo Te stament akto 9-ojo skirsnio reikalavim, lygiai kaip pa klusti baudiamajai teisei mus veria mintis, jog galime b ti kalinti. Niekas negali paneigti, jog kai kuriais atvejais galima velgti tok ry tarp pripainimo niekiniu ir tam tikr psi chologini veiksni, toki kaip vilties, kad sandoris galios, lugimas. Ir vis dlto toks sankcijos idjos ipltimas, kad
95
II I . S T A T Y M V A I R O V
ji apimt pripainim niekiniu, yra painiavos altinis (ir jos poymis). Gerai inomi kai kurie menkesni prietaravimai tokiam poiriui. Antai danai pripainimas niekiniu gali nebti blogis tam asmeniui, kuris nesilaik tam tikros slygos, kad aktas teisikai galiot. Teisjas gali bti mate rialiai nesuinteresuotas savo sprendimo galiojimu ir bti jam abejingas; paadtojo blogio arba sankcijos ia ga li nevelgti ir alis, kuri yra sitikinusi, kad sutartis, dl kurios jai pateiktas iekinys, jos nieko nepareigoja, nes ji nebuvo sulaukusi nustatyto amiaus arba nepasira doku mento, nors sudarant tam tikras sutartis tai reikalinga. Ta iau, iskyrus iuos nesudtingus atvejus, kuriuos, pasitel kus iek tiek iradingumo, manoma suderinti, pripainimo niekiniu dl daug svarbesni prieasi negalima sulyginti su bausme, kuri siejama su norma kaip paskata susilaikyti nuo ios normos draudiam veiksm. Baudiamosios tei ss normos atveju galima identifikuoti ir skirti du dalykus tam tikr normos draudiam elgesio tip ir sankcij, ska tinani tokio elgesio atsisakyti. Bet kaip galima vadovau jantis iuo poiriu vertinti tokius pageidaujamus sociali nius veiksmus, kaip moni pasiadjimai vieni kitiems, n e atitinkantys teisini formos reikalavim? Tai ne tas pat, kaip elgesys, kurio skatina atsisakyti baudiamosios teiss nor mos; tai nra kakas, k siekiama slopinti teiss normomis, nustataniomis sutari teisines formas. Normos tik atsisa ko tokius dalykus teisikai pripainti. Dar absurdikiau b t laikyti sankcija t fakt, kad statymo projektui, negavu siam reikalingos daugumos, nepripastamas statymo sta tusas. Prilyginti fakt baudiamosios teiss sankcijoms bt tas pat, kaip manyti, kad aidimo taisyklmis, nusta taniomis, kada turi bti skaitomi takai, siekiama elimi nuoti visus judesius, iskyrus vari muim ir perbgim*.
* Kriketo ir beisbolo terminas (run); gali bti ir apibgimas.
96
III. STAT YM V A I R O V
Jeigu taip i tikrj bt, tai bt galas visiems aidimams; taiau galias suteikianias normas sulyginti su grasinimais paremtais sakymais galima tik tuo atveju, jeigu manoma, kad iomis normomis siekiama priversti mones elgtis tam tikrais bdais, o pripainimas niekiniu ias normas papil do ir yra motyvas joms paklusti. Su poiriu, kad pripainimas niekiniu yra panaus baudiamosios teiss adamj blog arba sankcijas, susijusi painiava gali irykti ir kitu bdu. Baudiamosios teiss norm atveju logikai manoma ir net gali bti pageidauti na, kad tokios normos bt, net jeigu nebt grasinama bausme arba kitokiu blogiu. inoma, galima tvirtinti, kad tokiu atveju tai nebus teiss normos; ir vis dlto galima aikiai skirti tam tikr elges draudiani norm ir nuosta t, kad sulauius i norm turi bti taikomos nuobaudos, taip pat numanyti, kad pirmoji egzistuoja be antrosios. Tam tikra prasme net tada, kai mes ignoruojame sankcij, ilie ka atpastamas elgesio, kur norma siekia palaikyti, m ode lis. Bet logikos poiriu mes negalime nubrti skirtumo tarp normos, reikalaujanios tam tikr slyg atitikimo, pa vyzdiui, testamento patvirtinimo, kad jis galiot, ir vadina mosios pripainimo niekiniu sankcijos. Tokiu atveju, jei gu ios esmins slygos nesilaikymas nesukelt pripainimo niekiniu, tvirtinimas, kad pati norma egzistuoja be sankcij net kaip ne-teiss norma, nebt suprantamas. Nuostata dl pripainimo niekiniu pati yra io tipo normos dalis, o pareigas nustatani norm papildanti bausm - nra. Jei gu tai, kad kamuolys nepataiko tarp virpst, nereikt, kad vartis pripastamas niekiniu, t.y. nemutu, tai negalima bt tvirtinti, kad yra aidimo taisykls, nustatanios, kada turi bti skaitomi takai. Ms ia kritikuotasis argumentas yra bandymas paro dyti, jog galias suteikianios normos yra i esms tapaios prievartiniams sakymams, ipleiant sankcijos arba paa
4. 1204
97
I II . [ S T A T Y M V A I R O V
dtojo blogio prasm, kad ji apimt teisinio sandorio pri painim niekiniu, kai jis anuliuojamas dl to, jog nebuvo laikomasi i norm. Antrasis argumentas, kur mes dar aptarsime, yra kitoks, jis faktikai laikosi visikai prieingos krypties. Uuot mgins parodyti, kad ios normos yra prie vartini sakym atmaina, is argumentas nepripasta joms teiss statuso. Kad galima bt jas ignoruoti, susiaurina ma odio teis reikm. io argumento, kur vairs tei sininkai pateikia labiau ar maiau kratutine forma, ben dras turinys yra tvirtinimas, kad tai, k netiksliai arba ne profesionalia kasdiene kalba vadiname ubaigtomis teiss normomis, i tikrj yra prievartini norm, kurios vienin tels yra tikrosios teiss normos, nebaigti fragmentai. G a lia s s u te ik ia n io s n o rm o s k a ip te is s fr a g m e n ta i Kratutin io argumento forma neigia, kad net bau diamosios teiss normos, suformuluotos tais odiais, ku riais jos danai ireikiamos, yra tikroji teis. Kaip tik to kia forma argument pateik Kelsenas: Teis yra pirmi n norma, nustatanti sankcij15. Nra teiss, draudianios udyti; yra tiktai teis, nurodanti pareignams tam tikromis aplinkybmis taikyti tam tikras sankcijas tiems, kurie udo. iuo poiriu tai, kas paprastai laikoma teiss turiniu, tu riniu orientuoti paprast piliei elges, tra ne jiems, bet pareignams adresuotos normos, liepianios jiems taikyti tam tikras sankcijas, jeigu patenkinamos tam tikros slygos, normos hipotez, arba jeigu-slyga*. iuo poiriu, visa
General Theory o f L aw and S late , p. 63. r. p. 44. * Hartas vartoja terminus antecedent ir if-clause, kurie ia veriami atitinkamai hipotez ir jeigu-slyga (nors pastarojo termino vertimas gali atrodyti iek tiek gremzdikas). Taiau antecedent lietuvikas paodinis atitikmuo turt bti visa, kas anksiau vyko, praeitis, arba ankstesnysis gyvenimas, t.y. antecedentas; terminas hipotez ia pasirinktas dl to, kad mums prastoje teiss teorijos terminijoje jis ymi teiss norm os logins
98
III. (STAT YM V A I R O V
tikroji teis yra slygiki sakymai pareignams taikyti sank cijas. Jie visi yra tokios formos: Jeigu padaromas arba nepadaromas, arba vyksta X tipo dalykas, tai taikykite Y tipo sankcij. Vis labiau detalizuojant hipotezes, arba jeigu-slygas, ga lima ia slygika forma atkurti bet kurio tipo teiss nor mas, taip pat normas, suteikianias privaias arba viesias galias ir apibrianias j realizavimo bd. Taigi pamaty sime, kad Testament akto nuostatos, reikalaujanios dvie j liudytoj, yra elementas, bendras daugeliui skirting nu rodym teismams taikyti sankcijas vykdytojui, kuris, paeis damas testamento nuostatas, atsisako mokti paveldjimo mokesius: jeigu ir tik jeigu yra nustatyta tvarka liudytoj patvirtintas ias nuostatas formuluojantis testamentas ir jei gu ..., tai jam turi bti taikomos sankcijos. Panaiu bdu sitikinsime, kad teismo jurisdikcijos ribas apibrianti nor ma yra daugelio slyg, kurios turi bti patenkintos prie teismui taikant kokias nors sankcijas, bendras elementas. Lygiai taip pat ir normas, suteikianias legislatyvines galias ir apibrianias statym leidybos bd ir form (taip pat konstitucijos nuostatas dl aukiausiosios statym leidy bos institucijos), galima atkurti ir pavaizduoti kaip apibdi nanias tam tikras bendrsias slygas, kurias vykdius (greta kit) teismai turi taikyti statymuose numatytas sankcijas.
struktros elem ent, nurodant faktines aplinkybes, kuriomis pradeda ga lioti visa teiss norma, atsiranda ios normos numatytos teiss ir parei gos, t.y. susiformuoja ne abstraktus (arba potencialus), bet realus teisinis santykis tarp konkrei subjekt (plg. A. Aleksandrovas (ats. red.). Vals tybs ir teiss teorija. - Vilnius: Mintis, 1972. - P. 297; S. Vanseviius (ats. red.). Valstybs ir teiss teorija. - Vilnius: Mintis, 1989. - P. 90). Nors Hartas (ir kiti autoriai, kuri pairas jis analizuoja, pavyzdiui, Kelsenas) ir neapibdina hipotezs kaip teiss normos elem ento , t.y. kaip jos sudedam osios dalies, bet laiko j tik normos galiojimo prielaida (jeiguslyga), vis dlto prasms poiriu terminas hipotez i vis lietuvikoje teiss literatroje vartojam termin tikriausiai yra artimiausias jo varto jamam antecedent.
4*
99
Taigi teorija mums silo esm atskirti nuo j umaskuojan i form; tada mes pamatytume, kad tokios konstitucins formos, kaip tai, k nustato Karalien Parlamente, yra sta tymas, arba Amerikos Konstitucijos nuostatos dl Kongrfeso legislatyvini gali, tik apibria bendrsias slygas, ku rioms esant teismai turi taikyti sankcijas. Savo esme ios formos yra ne ubaigtos normos, bet jeigu-slygos: Jeigu Karalien Parlamente nustat, kad ..., arba Jeigu Kongre sas, neperengdamas Konstitucijos nustatyt rib, nustat, kad ... yra slyg, bendr daugybei nurodym teismams taikyti sankcijas arba skirti bausmes u tam tikro tipo elge s, formos. Tai ities galinga ir domi teorija, kurios tikslas yra at skleisti tikrj, vieningj teiss esm, ugoiam prastini form ir formuluoi vairovs. Prie imantis nagrinti jos trkumus reikia paymti, kad kratutin ios teorijos for ma nukrypsta nuo pradins teiss sampratos, kur teis trakituojama kaip sakymai, paremti grasinimais taikyti sankci jas, kurie bus realizuoti, jeigu iems sakymams nebus pa|klstama. ia pagrindin svoka yra visikai kita - tai sa kymai pareignams taikyti sankcijas. iuo poiriu, nra btina, kad sankcija bt numatyta u kiekvieno statymo sulauym; tik btina, kad kiekvienas tikrasis statymas nurodyt, jog turi bti taikoma kokia nors sankcija. Todl visai gali bti taip, kad toki nurodym nevykdantis parei gnas visai nebus baudiamas; inoma, daugelyje teisini sistem daniausiai taip i tikrj ir atsitinka. Kaip jau minjome, i bendra teorija gali gyti dvi for mas - antroji yra ne tokia kratutin kaip pirmoji. is ne toks kratutinis poiris isaugo pradin teiss kaip eili niams pilieiams (ir kitiems asmenims) adresuot grasini mais paremt sakym samprat (kuri daugeliui intuityviai atrodo priimtinesn) bent jau t norm, kurios, sveiko pro to poiriu, turi nustatyti ne tik pareign, bet vis pirma
100
eilini piliei elges, atvilgiu. iuo nuosaikesniu poiriu, baudiamosios teiss normos yra statymai, ir j nereikia rekonstruoti kaip kit, ubaigt, norm fragment; juk jos jau yra grasinimais paremti sakymai. Taiau tokia rekonst rukcija reikalinga kitais atvejais. Ir i, ir labiau kratutin teorija privatiems asmenims teisines galias suteikianias nor mas traktuoja kaip tikrosios ubaigtos teiss - grasinimais paremt sakym - fragmentus. O iuos sakymus galima atrasti klausiant: kokiems asmenims teis liepia daryti vie nokius ar kitokius dalykus ir baudia, jeigu jie neklauso? Tai inant tokias normas, kaip 1837 m. Testament akto nuostatos dl liudytoj, taip pat kitas normas, suteikianias individams galias ir apibrianias j teisto realizavimo slygas, galima rekonstruoti taip, kad jos apibdint kai kurias i slyg, kuriomis pagaliau atsiranda tokia teisin pareiga. Tada jos atrodys kaip slygik grasinimais parem t sakym arba pareigas nustatani norm hipotezs, ar ba jeigu-slygos elementas. Jeigu ir tik jeigu testament nustatytu bdu pasira testatorius ir paliudijo du liudyto jai, ir jeigu ..., tai vykdytojas (arba kitas teistas atstovas) turi gyvendinti testamento nuostatas. Panaiai ir normos dl sutarties sudarymo atrodys tik kaip fragmentai taisyk li, liepiani asmenims daryti dalykus, kuriuos reikia da ryti pagal sutart, jeigu tam tikri dalykai yra pasakyti arba padaryti (jeigu alis yra sulaukusi pilnametysts, jos sutar tins prievols patvirtintos antspaudu arba jai paadtas atlyginimas). Legislatyvines galias suteikianias normas (taip pat kon stitucij nuostatas dl aukiausiosios statym leidybos ins titucijos) rekonstruoti taip, kad jos bt traktuojamos kaip tikrj norm fragmentai, galima vadovaujantis tais pa iais principais, kuriuos apibdinome 98-99 puslapiuose, nagrindami ios teorijos radikalesn variant. Vienintelis skirtumas yra tas, kad nuosaikesnis poiris galias sutei
101
9
kianias normas traktuoja kaip eiliniams pilieiams k nors daryti grasinant sankcijomis liepiani norm hipotezes, arba jeigu-slygas, o ne tik kaip nurodym pareignams taikyti sankcijas jeigu-slygas (kaip traktuoja radikalesn teorija). Abu ios teorijos variantai siekia neabejotinai skirtingas teiss normos atmainas redukuoti vienintel form, kuri, kaip manoma, ireikia teiss kvintesencij. Jie abu padaro sankcij pagrindiniu ir svarbiausiuoju elementu, ir abu lun ga, kai parodoma, jog teis kuo puikiausiai gali egzistuoti be sankcij. Taiau bendro pobdio prietaravim mes turime atidti kitam kartui. ia mes rutuliosime tik dalin abiej ios teorijos form kritik teigdami, kad u patrauk l modelio, j kur redukuojama visa teis, vienodum jos moka pernelyg didel kain: jos ik r a to skirtingas sociali nes funkcijas, kurias atlieka skirtingos teiss norm rys. Tai pasakytina apie abi ios teorijos formas, bet labiausiai krenta akis tada, kai baudiamoji teis yra rekonstruoja ma taip, kaip reikalauja radikalesn ios teorijos forma. Ikra ip ym a s - v ie n o d u m o kaina Ikraipym, kuris atsiranda dl tokios rekonstrukcijos, verta panagrinti dl to, kad taip atskleidiama daug skir ting teiss aspekt. Yra daug bd kontroliuoti visuome n, bet baudiamajai teisei bdingas toks bdas, kai nor mos tam tikrus elgesio tipus pateikia kaip standartus, ku riais turi vadovautis arba visi visuomens nariai, arba tam tikros j kategorijos: tikimasi, jog jie be pareign pagal bos ar sikiimo supras normas ir tai, kad jos skirtos btent jiems, ir i norm laikysis. Pareignai turi nustatyti nor mos sulauymo fakt ir taikyti paadtsias sankcijas tik tuomet, kai sulauomas statymas ir teis neatlieka ios pir mins funkcijos. Palyginti su individualiais tiesioginiais sa kymais, tokiais kaip budinio keli policininko sakymai
102
III. S T A T Y M v a i r o v
motorins transporto priemons vairuotojui, io bdo ski riamasis poymis yra tai, kad visuomens nariams palieka ma patiems suinoti normas ir suderinti su jomis savo el ges; tam tikra prasme jie patys sau taiko normas, bet norm papildanti sankcija jiems suteikia motyv prisiderin ti. Paprastai sakant, bdingas i norm funkcionavimo bdas bt umaskuotas, jeigu mes sutelktume dmes normas, reikalaujanias, kad teismai taikyt sankcijas tiems, kurie joms nepaklsta, arba jas laikytume svarbiausiomis; juk pastarosios normos formuluoja nuostatas tik tam atve jui, kai sistemos pirminis tikslas lunga arba 'nra pasiekia mas. Galbt jos yra btinos, bet vis dlto pagalbins. Idjos, kad baudiamosios teiss materialini norm funkcija ir plaija prasme j reikm yra kreipti ne tik pareign, kuri inioje yra bausmi sistema, bet ir eilini piliei veikl neoficialiame gyvenime, negalima atmesti, neignoruojant esmini teiss skirtum ir neumaskuojant jos, kaip socialins kontrols priemons, specifinio pob dio. Nors tokia bausm u nusikaltim, kaip bauda, ir m o kesiai, kai elgesys yra teistas, apima nurodymus pareig nams iiekoti tam tikr pinig sum, vis dlto tai nra tas pat. ias idjas skiria tai, kad pirmoji i j apima nusien gim, arba pafeigos sulauym, paeidiant norm, kuri buvo nustatyta siekiant kreipti eilini piliei elges. Tiesa, tam tikromis aplinkybmis is skirtumas, kuris iaip jau yra aki vaizdus, gali bti nerykus. Mokesiai gali bti nustatomi ne tam, kad valstyb gaut pajam, bet siekiant sudaryti nepalankias slygas apmokestinamai veiklai, nors statymas aikiai ir nepasako, kad ia veikla nereikia usiimti, kaip yra tais atvejais, kai statymas tam tikr veikl padaro kri minalin. Ir prieingai, baudos u tam tikrus baudiamuo sius nusiengimus dl pinig nuvertjimo gali tapti tokios maos, kad jos mokamos n kiek dl to nesigrauiant. Tada ias baudas irima kaip tik mokesius, o nusiengi
103
mai vykdomi danai kaip tik dl tos prieasties, jog tokio mis aplinkybmis nebesuvokiama, kad norm reikia vertinti rimtai, kaip elgesio standart, t.y. taip, kaip yra vertinamos didioji dauguma baudiamosios teiss norm. Kartais apie tokias teorijas, kaip ms aptariamoji, pa lankiai atsiliepiama ir dl to, kad rekonstruojant teis nurodym taikyti sankcijas form es pasiekiama didesnio aikumo^ nes i forma atskleidia visk, k apie teis nori inoti blogasis mogus. Gal tai ir tiesa, bet tikriausiai tai nra adekvatus ios teorijos gynimas. Kodl teisei neturt labiau rpti abejojantis mogus arba neinantis m o gus, kuris nori daryti tai, ko reikalaujama, jeigu tik jam galima bt pasakyti, kas tai yra? Arba mogus, norintis sutvarkyti savo reikalus, jeigu tik jam galima bt pasaky ti, kaip tai padaryti? Tai, inoma, labai svarbu, jeigu mes norime suprasti teis ir suvokti, kaip j gyvendina teismai, kai jie imasi taikyti sankcijas. Bet tai neturt skatinti mus manyti, kad suprasti reikia tik tai, kas vyksta teismuose. Privai asmen bylinjimasis ar kaltinimas, ireikiantys labai svarbias, bet tik pagalbines nuostatas, susijusias su neskmingu sistemos funkcionavimu, neatskleidia pagrin dini teiss, kaip socialins kontrols priemons, funkcij. Jas atskleidia tik vairs bdai, kuriais teis naudojama siekiant kontroliuoti, kreipti ir planuoti gyvenim u teis mo sien. Tok pagalbini ir pagrindini dalyk sukeitim vieto mis kratutinje ios teorijos formoje galima palyginti su pasilymu rekonstruoti aidimo taisykles. Teoretikas, nagri njantis kriketo arba beisbolo taisykles, gali pareikti, kad jis aptiko vienodum, kur slepia taisykli terminija ir tra dicinis sitikinimas, jog vienos i j yra adresuojamos aid jams, kitos - pareignams (teisjui ir tak skaiiuotojui), o dar kitos - ir vieniems, ir kitiems. Visos taisykls, - gali teigti is teoretikas, - i tih iy yra taisykls, nurodanios
104
I II. S T A T Y M V A I R O V
pareignams tam tikromis slygomis daryti tam tikrus da lykus. Taisykls, nustatanios, kad tam tikri judesiai, sm giavus kamuol, yra perbgimas arba kad sugautas m o gus yra paalinamas, i tikrj yra tik sudtingi nurody mai pareignams: vienu atveju tak skaiiuotojui, kad ta k skaiiavimo urnale rayt perbgim, o kitu atveju teisjui, kad mog paalint i aikts. Savaime supran tama, kad ios transformacijos taisyklms primestas vieno dumas umaskuoja i taisykli veikimo bdus ir tai, kaip aidjai jomis naudojasi, kreipdami savo tiksling veikl, vadinasi, umaskuoja ir t funkcij, kuri jos atlieka tokia me bendradarbiavimo ir varyb dvasia pasiyminiame so cialiniame renginyje, koks yra aidimas. N e tokia kratutin ios teorijos forma palieka nuoaly je baudiamj teis ir visus kitus pareigas nustatanius statymus, nes jie jau atitinka paprast prievartini sakym model. Bet ji visas teisines galias suteikianias ir j reali zavimo bd apibrianias normas redukuoja i vienin tel form. J ia galima kritikuoti tais paiais argumen tais, kaip ir kratutin ios teorijos form. Jeigu vis teis paprasiausiai velgtume i t asmen, kuriems teis nusta to pareigas, pozicij, o visus kitus jos aspektus nuemintu me iki daugiau ar maiau detaliai apibrt slyg, kurio mis ie asmenys turi prisiimti pareigas, statuso, tai tokius teisei bdingus ir visuomens poiriu vertingus elem en tus, kaip pareiga, mes traktuotume tik kaip kok antraeil dalyk. Norint suprasti privaias galias suteikianias nor mas, jas reikia velgti i jas realizuojani asmen pozici j. Tada jos ikyla kaip papildomas elementas, greta prie vartins kontrols, teiss diegtas socialin gyvenim. Taip atsitinka todl, kad, turdamas ias privaias galias, priva tus pilietis tampa privaiu statym leidju, o jeigu nebt toki norm, jis teturt tik pareigas. Jis tampa kompeten tingas lemti teiss gyvendinim savo sutari, paskol, testa
105
ment ir kit teisi ir pareig, kurias jis gali sukurti, struk tr srityje. Kodl iuo specialiu bdu taikomos normos, teikianios tiek daug ir toki bding patogum, neturt bti pripastamos skirtingomis nuo pareigas nustatani norm, kuri veikimo srit i tikrj i dalies lemia toki gali realizavimas? Apie tokias galias suteikianias normas mstome, kalbame ir jas socialiniame gyvenime taikome kitaip negu pareigas nustatanias normas, ir jas vertiname dl kit sumetim. Kaip dar galima bt rodinti j pob dio skirtingum? Legislatyvines ir teismo galias suteikiani ir apibrian i norm redukavimas slyg, kuriomis atsiranda parei gos, formulavim vieojoje srityje turi panai maskavimo yd. Tie, kurie ias galias naudoja tam, kad duot valdin gus nurodymus ir sakymus, naudoja ias normas tokia for ma, kuri lemia kryptinga veikla, absoliuiai skirtinga nuo pareigos atlikimo arba paklusimo prievartinei kontrolei. Vaizduoti tokias normas tik kaip tam tikrus pareigas nusta tani norm aspektus arba fragmentus reikia dar labiau negu privaioje srityje umaskuoti teiss ir jos veikimo ri bose galimos veiklos bdingus poymius. Juk norm, ga linani statym leidjus pakeisti ir papildyti pareigas nu statanias normas, o teisjus - nustatyti, ar ios normos yra sulauytos, diegimas visuomenei yra toks pat svarbus ings nis pirmyn, kaip ir rato iradimas. Tai ne tik svarbus ings nis; tai toks ingsnis, kur, kaip mes rodinsime IV skyriu je, pagrstai galima laikyti ingsniu i ikiteisinio pasaulio teisin.
2. Taikymo ribos
Trumpai sakant, i vis teiss atmain paprastam prie vartini sakym modeliui artimiausias yra baudiamasis sta-
106
I II . S T A T Y M v a i r o v
tymas. Bet netgi iems statymams bdingi tam tikri iame skirsnyje aptariami bruoai, kuriuos is modelis gali utem dyti, ir mes j nesuprasime, kol neatsikratysime jo takos. Grasinjmais paremtas sakymas i esm s yra noro, kad kiti laryt tam tikrus dalykus arba susilaikyt nuo j, iraikaj inomaTIstaTym leidyba galf lgyti i iimtinai tik kitiems skirto kreipimosi form. Tam tikrose sistemose absoliutus monarchas, sutelks savo rankose vis legislatyvin valdi, gali bti visada laikomas iimtimi, neeinania jo ileist statym veikimo srit; ir net demokratinje sistemoje gali bti leidiami statymai, kurie netaikomi tiems, kurie juos ileido, bet taikomi tik tam tikroms statyme nurodytoms grupms. Bet statymo taikymo ribos visuomet yra jo aiki nimo klausimas. Aikinant galima nustatyti, ar tuos, kurie ileido statym, reikia iskirti; inoma, dauguma iandien leidiam statym nustato teisines prievoles statymo k rjams. statym leidyba skiriasi nuo paprasto grasinimais palydimo sakymo kitiems daryti tam tikrus dalykus ir tikrai gali pasiymti tokia susisaistymo galia. Joje is esms nra jokios nuorodos j kitus. Tai yra teisinis reikinys, kuris atrodo painus tik tol, kol mes, pasiduodami io modelio takai, manome, kad statymus kuria mogus arba mons, viresni u statym, kuriam kiti yra pavalds. Toki dl paprastumo patraukli vertikali, arba i viraus apai tipo, teisdaros schem suderinti su tikro ve galima tik tuo atveju, jeigu statym leidj kaip oficial asmen skirsime nuo jo kaip privataus asmens. Veikdamas kaip oficialus asmuo, jis kuria statymus, nustatanius prie voles kitiems asmenims, kartu ir jam paiam kaip priva iam asmeniui. iuose samprotavimuose nra nieko, kas kelt prietaravimus, bet, kaip pamatysime IV skyriuje, skir ting kompetencij idja galima tik galias suteikiani tei ss norm, kuri negalima redukuoti prievartinius saky-
107
I II . [ S T A T Y M V A I R O V
mus, poiriu. Kartu reikia turti omenyje, kad is sudtin gas bdas yra visikai nereikalingas; tai, kad statym leid jai ir save susaisto statymais, galima paaikinti ir be jo. Juk ir kasdieniame gyvenime, ir teisje turime naudotis kuo nors, kas galint mus tai daug geriau suprasti. Tai yra naudojimasis pasiadjimu , kuris, norint suprasti daugel (nors ir ne visus) teiss bruo, daugeliu poiri yra kur kas geresnis modelis negu tas, kuris susijs su prievartiniais sa kymais. Paadti - tai pasakyti k nors, kas sukuria adaniajam prievol; kad odiai sukelt tokias pasekmes, turi bti nor mos, nustatanios, kad jeigu tam tikri asmenys tam tikro mis aplinkybmis (t.y. pakaltinami asmenys, suvokiantys sa vo bkl ir niekieno niekaip neveriami) pasako iuos o dius, jie turi padaryti tai, k patys vardijo. Taigi addami mes taikome nustatytas procedras, kad pakeistume savo moralin situacij, nustatydami prievoles sau ir suteikdami teises kitiems; tariant teisinink kalba, mes realizuojame norm suteikt gali tai daryti. Ities bt galima skirti du asmenis viename adaniajame: vien veikiant kaip prie voli krj, o kit - kaip pareigojamj asmen, ir sivaiz duoti, kad vienas i j sako kitam k nors padaryti, bet tai nieko neduot. Lygiai taip pat iuo bdu galima pasinaudoti, norint su prasti statym leidybos susisaistomj gali. Juk ileidiant statym, kaip ir duodant paad, remiamasi prielaida, kad yra tam tikros proces valdanios normos: i norm apibrt asmen odiai, itarti arba parayti laikantis i norm nustatytos procedros, sukuria prievoles visiems, ku rie patenka i odi tiesiogiai arba netiesiogiai paym t lauk. Jos gali apimti tuos, kurie dalyvauja statym lei dybos procese. inoma, nors esama analogijos, paaikinanios statym leidybos susisaistomj pobd, adjimas daug kuo skiriasi
108
nuo statym krimo. Pastarj reguliuojanios normos yra daug sudtingesns, ia nra pasiadjimui bdingo abipu sikumo. Paprastai n vienas mogus nra iskirtinje pa dtyje asmens, kuriam pasiadama ir kuris turi iskirtin, o gal ir vienintel teis reikalauti, kad is paadas bt vyk dytas. iais atvilgiais artimesn analogija statym leidybos susisaistomajam pobdiui bt kai kurios kitos Anglijos teisje inomos prievoli prisimimo formos, kaip antai as mens pasiskelbimas kit asmen turto patiktiniu. Vis dl to apskritai teiss krim leidiant statymus geriausiai ga lima suprasti, analizuojant tai tokius privaius konkrei teisini prievoli krimo bdus. Ta pataisa, kurios labiausiai reikia prievartini sakym, arba norm, modeliui, yra nauja statym leidybos kaip vi suotini elgesio norm, kuri turi laikytis visa visuomen, diegimo ar modifikavimo samprata. statym leidjas n e btinai yra tas, kuris duoda sakymus kitam, - kakas, k jau pats pavadinimas apibdina kaip esant u to, k jis daro, rib. Kaip ir pasiadantis asmuo, jis realizuoja norm suteiktas galias: labai danai duodantis..paad, tur o sta tym leidjas gali patekti j veikimo lauk.
3. Kilms formos
Aptardami teiss atmainas, mes kol kas apsiribojome statymais, kurie, nepaisant vis ms akcentuot skirtu m, vis dlto vienu aspektu yra analogiki prievartiniams sakymams. Kaip ir sakymo davimas, statymo -ileidimas yra smoningas ir informatyvus aktas. Kaip sakym duo dantis mogus j smoningai formuluoja tokiais odiais, kad jo pageidavimai bt suprantami ir jiems bt pakls tama, taip ir tie, kurie dalyvauja statym leidyboje, sm o ningai laikosi statymo krimo procedros. Todl teorijos,
109
I I I . { S T A T Y M V A I R O V
pasitelkianios teisei analizuoti prievartini sakym m ode l, tvirtina, jog atmetus tai, kas umaskuoja dalykus, matyti, kad visai teisei bdingas is panaumo statym leidyb aspektas ir kad teiss status ji gyja tik smoningo teiss krimo akto dka. Akivaizdiausiai tokiam tvirtinimui prie taraujantis teiss tipas yra paprotys; taiau diskusij dl to, ar paprotys i tikrj yra teis, danai sujaukdavo nesu gebjimas atskirti du skirtingus klausimus. Pirmasis yra toks: ar paprotys kaip toks yra teis, ar ne? Neigimo, kad pa protys kaip toks yra teis, prasm ir teigiam reikm le mia ta paprasta tiesa, kad kiekvienoje visuomenje yra dau gyb paproi, kurie nepriklauso teisei. Neriuklus skryb ls prie dam, nesulauoma jokia teiss norma; toks daly kas apskritai neturi jokio teisinio statuso, iskyrus tai, kad teis tai leidia. Tai rodo, kad paprotys ,yra teis tik tuomet, kai jis priklauso paproi grupei, kuri konkreti teisin sistema pripasta esant teis. Antrasis klausimas susijs su tuo, k reikia teisinis pripainimas. Ko reikia, kad pa protys bt pripastamas teisikai? Ar, kaip reikalauja prie vartini sakym modelis, pripainim sudaro tai, kad kas nors, tikriausiai suverenas arba jo galiotinis, sako laikytis paproio, taigi jo kaip teiss status i tikrj lemia kakas, kas iuo poiriu primena statym leidybos akt? iuolaikiniame pasaulyje paprotys nra labai svarbus tei ss altinis. Paprastai jis yra subordinuotas ta prasme, kad statym leidybos institucija statymu gali panaikinti pa protins normos teisin status; o daugelyje sistem teism atliekami patikrinimai siekiant nustatyti, ar paprotys yra tin kamas bti teisikai pripaintas, apima tokias nekonkreias idjas, kaip priimtinumas, bent iek tiek pagrindianias nuomon, kad akceptuodami arba atmesdami paprot teis mai faktikai nekontroliuojami realizuoja savo diskrecij. Taiau kildinti paproio teisin status i to fakto, kad teis mas arba statym leidjas, arba suverenas taip sak,
110
reikia priimti teorij, kuri manoma tik tokiu atveju, jei sakymui suteikiama tokia plati prasm, kad savosios pra sms netenka pati teorija. Kad galtume apibdinti i teisinio pripainimo doktri n, turime prisiminti t vaidmen, kur teiss, traktuojamos kaip prievartiniai sakymai, sampratoje vaidina suverenas. Pagal i teorij, teis yra arba suvereno, arba jo pavaldi nio, kur jis gali pasirinkti duoti sakymams jo vardu, saky mas. Pirmuoju atveju teis kuriama, suverenui duodant sa kym tiesiogine odio sakymas prasme. Antruoju atveju pavaldinio duotas sakymas bus teis tik tuomet, jeigu is sakymas savo ruotu duodamas vykdant tam tikr suvere no duot sakym. Pavaldinys turi turti tam tikr suvereno deleguot valdi duoti sakymus jo vardu. Kartais ji gali bti suteikiama, tiesiogai nurodant ministrui leisti saky mus tam tikrais klausimais. Jeigu i teorija ia sustot, ji tiesiog negalt paaikinti fakt; taigi ji rutuliojama toliau ir teigia, kad kai kada suverenas savo vali gali pareikti ne tokia tiesiogine forma. Jo sakymai gali bti tyls; aikiai nesuformuluodamas sakymo, jis gali parodyti savo pagei davim, kad jo valdiniai daryt tam tikrus dalykus, nesikidamas, kai jo pavaldiniai duoda sakymus jo valdiniams ir baudia juos, kai ie nepaklsta. Geriausiai tylaus sakymo idj galima paaikinti pa vyzdiu i karybos srities. Serantas, pats visuomet pakls tantis vyresnybei, sako savo vyrams atlikti tam tikras var ginanias uduotis ir baudia juos, jeigu jie neklauso. Apie tai suinojs generolas leidia tai tsti, nors jeigu jis liept serantui ataukti ias varginanias uduotis, is jam pa klust. Galima manyti, jog iomis aplinkybmis generolas tyliai ireik savo vali, kad vyrai atlikt ias sunkias u duotis. Generolo nesikiimas, kai jis galjo sikiti, ir yra tylus odi, kuriuos jis bt galjs pavartoti sakydamas atlikti ias sunkias uduotis, pakaitas.
111
Kaip tik tokiu aspektu ms praoma irti j paproti nes normas, teisinje sistemoje turinias teiss status. Kol teismai, sprsdami konkreias bylas, netaiko i norm, jos yra jokia teis, o tik paproiai. Kai teismai jomis naudojasi ir duoda jas atitinkanius nurodymus, kurie yra gyvendina mi, tik tada jos pirm kart pripastamos teisikai. Galjs sikiti suverenas tyliai sak savo valdiniams paklusti teis j sakymams, modeliuojamiems pagal anksiau atsiradu s paprot. Tok paproio teisinio statuso traktavim galima kriti kuoti dvejopai. Vis pirma, paprotins normos nebtinai neturi teiss statuso iki j panaudojimo teismo procese. Tvirtinti, kad btinai yra kaip tik taip, bt arba dogmati ka, arba reikt nesugebjim skirti tai, kas btina, nuo to, kas gali bti tam tikrose sistemose. Jeigu statymai, ileisti tam tikrais nustatytais bdais, yra teis dar prie teismams imant juos taikyti konkreiose bylose, kodl tokie negalt bti tam tikr apibrt ri paproiai? Kodl negalt bti taip, kad, kaip teismai pripasta privalomu bendr princip, jog tai, k nustato statym leidybos institucija, yra teis, jie taip pat pripaint privalomu kit bendr prin cip, jog tam tikr apibrt ri paproiai yra teis? N e jaugi yra absurdika tarti, kad kai kuriose bylose teismai taiko paprot, kaip jie taiko statym kaip tok dalyk, kuris jau yra teis, ir todl, kad jis yra teis? inoma, gali bti, kad teisin sistema nustatys, jog jokia paprotin norma ne gali turti teiss statuso tol, kol teismai, kurie nekontro liuojami realizuoja savo diskrecij, paskelbia, kad ji tok status turi turti. Bet tai tik viena galimyb, kuri nepanei gia, kad gali bti sistem, kuriose teismai nebeturi tokios diskrecijos. Kaip tad galima nustatyti, kad paprotin nor ma, kol jos netaik teismas, negali turti teiss statuso? iuos prietaravimus kartais atsakoma tik dar kart pakartojant dogm, kad niekas negali bti teis, jeigu kas
112
nors ito nesak ir kol nesak. Silomoji teism ssajos su statymais ir su paproiais analogija atmetama remiantis tuo, kad statymas jau buvo sakytas dar prie teismui j taikant, o paprotys - ne. Maiau dogmatiki argumentai yra neadekvats, nes jie pernelyg remiasi konkrei siste m konkreiais bruoais. Siekiant parodyti, kad paprotys tol nra teis, kol jo netaiko teismai, kartais remiamasi ta aplinkybe, kad Anglijos teisje teismai gali atmesti paprot, jeigu jis neilaikys jo racionalumo ibandymo. Taiau i to daugi daugiausia galima sprsti tik apie paprot Angli jos teisje. Bet net ir ito negalima teigti, nebent i tikrj, kaip kai kas tvirtina, yra beprasmika skirti sistem, kurioje teismai privalo taikyti tam tikras paprotines normas tik tuo met, kai jos yra racionalios, nuo sistemos, kurioje teismai nekontroliuojami naudojasi diskrecija. Antrasis kritinis argumentas teorijos, kad paproio, trak tuojamo kaip teis, teisin status lemia tylus suvereno sa kymas, atvilgiu yra fundamentalesnis. Ar galima suvereno' nesikiim traktuoti kaip tyl noro, kad bt paklstama normoms, pareikim, net jeigu sutinkama, kad paprotys tol nra teis, kol teismas jo netaiko konkreioje byloje? Net i labai paprasto 111 puslapyje pateikto pavyzdio i karybos srities nebtinai iplaukia ivada, jog generolas n e sikio seranto sakymus todl, kad norjo, jog i saky m bt klausoma. Gali bti, kad jis tik norjo siteikti vertinamam pavaldiniui ir tikjosi, jog vyrai ras kok nors bd ivengti varginani uduoi. Be abejo, kai kuriais atvejais mes galtume padaryti ivad, kad jis norjo, jog varginanios uduotys bt atliktos, bet net jeigu mes pri eitume toki ivad, materialin rodym dalis bt tas fak tas, jog generolas inojo, kad yra duoti sakymai, turjo laiko juos apsvarstyti ir nusprend nieko nedaryti. Pagrin dinis prietaravimas tam, kad tyli suvereno valios parei kim idja bt pasitelkiama aikinant paproio teisin sta-
113
tu, yra toks, jog visose iuolaikinse valstybse suvere nui labai retai galima priskirti tok inojim, apsvarstym ir sprendim nesikiti, nesvarbu ar suverenas tapatinamas su aukiausija statym leidybos institucija, ar su rink jais. inoma, daugelyje teisini sistem paprotys i tikrj yra statymui subordinuotas teiss altinis. Tai reikia, kad statym leidybos institucija galt panaikinti j teisin sta tus; bet jeigu ji to nedaro, tai dar nieko nepasako apie statym leidjo norus. statym leidjas tik labai retai at kreipia dmes teism taikomas paprotines normas, o rin kjai - dar reiau. Todl j nesikiimo negalima lyginti su generolo nesikiimu seranto veikl, net jeigu iuo atveju mes esame pasireng daryti ivad, jog jis norjo, kad jo pavaldinio sakym bt klausoma. Tad kas tada yra paproio teisinis pripainimas? Kas tada lemia paprotins normos teisin status, jeigu ne j konkreioje byloje taikanio teismo sakymas ir ne auk iausiosios teis kurianios valdios tylus sakymas? Kaip gali paprotys, tarsi jis bt statymas, bti teis dar prie teismui j taikant? iuos klausimus bus galima isamiai atsakyti tik tada, kai nuodugniai ir smulkiai inagrinsime doktrin, skelbiani, kad ten, kur yra teis, turi bti ir tam tikras suverenus asmuo arba asmenys, kuri tik vien ben dro pobdio sakymai, nesvarbu, ar jie aikiai isakyti, ar tyls, yra teis; tai mes padarysime kitame skyriuje. O kol kas galima itaip apibendrinti io skyriaus ivadas. Teiss kaip prievartini sakym teorija jau i pat pra di susiduria su prietaravimu, kad visose sistemose gali ma aptikti teiss atmain, kurioms is apibdinimas netin ka dl trij esmini prieasi. Pirma, net ir baudiamojo statymo, kuriam labiausiai tinka toks apibdinimas, taiky mo ribos danai labai skiriasi nuo t, kurios bdingos ki tiems duodamiems sakymams: juk tokia teis gali nustatyti pareigas ir kitiems asmenims, ir tiems, kurie j kuria. A n
114
I II . { S T A T Y M { V A I R O V
tra, kiti statymai yra nepanas sakymus tuo, jog jie ne reikalauja, kad asmenys k nors daryt, bet suteikia jiems galias; jie nenustato pareig, bet pasilo mechanizmus, ga linanius laisvai kurti juridines teises ir pareigas teisins prievartos kontekste. Treia, nors statymo ileidimas tam tikrais poiriais yra analogikas sakymo davimui, kai ku rios teiss normos kyla i paproio, ir j teisinio statuso nelemia joks smoningas teisdaros aktas. Apginti i teorij nuo toki prietaravim bandoma vai riais bdais. Paprasta grasinimo blogiu arba sankcija id ja buvo iplsta taip, kad ji apimt teisinio sandorio pripa inim niekiniu; teiss normos svoka buvo siaurinama, kad neapimt galias suteikiani norm, kurios laikomos tik tei ss fragmentais; viename fiziniame statym leidjo, kurio aktai susaisto j pat, asmenyje buvo aptikti du asmenys; sakymo svoka buvo iplsta, ja ymima ne tik odin, bet ir tyli valios iraika, kuria laikomas nesikiimas paval dini duodamus sakymus. Nors visa tai buvo daroma ira dingai, bet grasinimais paremt sakym modelis daugiau umaskuoja teis negu j atskleidia. Bandymai teiss vai rov redukuoti i vienintel paprast form baigiasi tuo, kad teisei primetama tariama vienov. I tikrj iekoti tei sje vienovs bt klaida, nes, kaip mes rodysime V sky riuje, jeigu ir ne pats svarbiausias, tai vienas i skiriamj teiss bruo yra tas, kad ji yra skirting normos tip sam plaika.
I V SUVERENAS IR VALDINYS
Kritikuodami paprast teiss kaip prievartini sakym model, mes kol kas neklme klausim dl to suvere naus asmens arba suvereni asmen, kuri bendro po bdio sakymus i koncepcija laiko bet kurios visuomens teise. Aptardami grasinimais paremto sakymo idjos tinka mum paaikinti skirting teiss atmain vairovei, mes kol kas rmms prielaida, kad kiekvienoje visuomenje, ku rioje yra teis, i tikrj yra suverenas, kur galima apib dinti pozityviai ir negatyviai remiantis proiu paklusti: tai asmuo, arba asmen grup, kurio sakymams yra pratusi paklusti didioji visuomens dalis, bet kuris pats nra pra ts paklusti jokiam kitam asmeniui arba asmenims. Dabar i bendr vis teisini sistem pagrindus ap imani teorij reikia panagrinti smulkiau; juk suverenite to doktrina, nepaisant jos visiko paprastumo, yra kaip tik tai. i doktrina teigia, kad kiekvienoje moni visuom en je, kurioje yra teis, ir demokratijoje*, ir absoliutinje
* Demokratijos (democracy) terminas angl kalboje (ir kai kuriose kitose kalbose) vartojamas ne tik apibdinti tam tikrai politinei santvar kai (t.y. tokiam politiniam reimui, kuriam bdinga valdios institucij atsakomyb elektoratui, periodiki ir laisvi rinkimai, mogaus ir pilieio teisi gerbimas ir t.t.), bet ir kaip dem okratins valstybs sinonimas. Toks io termino vartojimas yra ir tam tikros politikos paradigmos iraika: ioje paradigmoje pati valstyb nelaikoma savaiminiu, autonomiku rei kiniu, kuriam demokratijos atributas gali bti suteikiamas arba nesutei-
116
IV. S U V E R E N A S I R V A L D I N Y S
monarchijoje, galiausiai galima aptikti esant politini for m vairovs slepiam paprast ry tarp pratusi paklusti valdini ir niekam paklusti nepratusio suvereno. Pagal i teorij, tokia vertikali, i suvereno ir valdini sudaryta struk tra yra esmin teis turinios visuomens dalis, kaip stu buras yra esmin mogaus dalis. Ten, kur yra tokia struk tra, apie visuomen kartu su jos suverenu galima kalbti kaip apie atskir nepriklausom valstyb, taip pat galima kalbti ir apie jos teis; kai tokios struktros nra, netinka n viena i i svok, nes, pasak ios teorijos, suvereni ir pavaldi form ryys yra paios i svok prasms dalis. Du ios doktrinos aspektai yra ypa svarbs, kad nusa kytume toliau iame skyriuje pateikiamos nuodugnios kriti kos gaires, ir mes ia juos bendrais bruoais pabrime. Pirmasis aspektas susijs su proio paklusti idja - is pro tis yra viskas, ko reikalaujama i t, kuriems taikomi suve reno statymai. Mes patyrinsime, ar toks protis pakanka mai paaikina du rykius daugumos teisini sistem poy mius: autoritetingos valdios leisti statymus, kuri turi skirtingi ir vienas kit keiiantys statym leidjai, tstinu m ir statym ilikim dar ilgai po to, kai nebelieka nei j krjo, nei t, kurie buvo p r a t jam paklusti. Antrasis m s aptariamas aspektas yra susijs su suvereno virenybe teiss atvilgiu: jis kuria teis kitiems, taigi nustato j tei sines pareigas, arba apribojimus, bet kartu teigiama, kad teis neriboja ir negali riboti jo paties. ia mes patyrinsi me, ar tam, kad bt teis, yra btinas toks teisikai neri bojamas aukiausiojo statym leidjo statusas ir ar legislatyvins valdios teisinius apribojimus arba j nebuvim
kiamas politins klass (politinio elito) nuoira ir valia, bet akcentuoja mas demokratins valstybs ryys su visuom ene ir priklausomyb nuo jos, t.y. demokratija interpretuojama kaip santvarka, kylanti ne i politins klass, bet i visuom ens
117
galima suprasti remiantis paprastais proio ir paklusimo terminais, kuriuos i teorija suskaido ias svokas.
1. protis paklusti ir teiss tstinumas

Kaip ir daugelis kit i pairos paprast idj, kurio mis vadovaujamasi per daug i jas nesigilinant, paklusimo idja i tikrj nra nesudtinga. Palikime nuoalyje t jau ms mint1 5 keblum, kad odis paklusimas danai rei kia skaitymsi su autoritetinga valdia, o ne tik iaip paklu sim grasinimais paremtiems sakymams. Taiau net ir tuo atveju, kai vienas mogus kitam sakym duoda tiesiogiai, nra lengva tiksliai nustatyti, koks ryys turi bti tarp sa kymo davimo ir tam tikro konkretaus veiksmo atlikimo, kad pastarj bt galima interpretuoti kaip paklusim. Ko ki reikm turi, pavyzdiui, tas faktas (tada, kai tai i tik rj yra faktas), kad asmuo, kuriam kas nors buvo sakyta, t pat dalyk tikrai bt padars be jokio sakymo? ie sunkumai ypa akivaizds tais atvejais, kai statymai drau dia monms daryti tokius dalykus, kuriuos daugeliui nie kuomet neaut galv daryti. Tol, kol nesusidorosime su iais sunkumais, pati visuotinio proio paklusti valstybs statymams idja bus gana miglota. Bet ms dabartiniam tikslui galime sivaizduoti labai paprast situacij, kuriai, kaip tikriausiai sutiksime, odiai protis ir paklusimas tikrai gerai tiks. sivaizduokime toki situacij: gyventojai gyvena terito rijoje, kuri jau labai seniai valdo absoliutus monarchas (Rex); jis kontroliuoja savo mones grasinimais paremtais sakymais, reikalaudamas, kad jie daryt vairius dalykus, kuri jie antraip nedaryt, taip pat kad jie nedaryt toki dalyk, kuriuos prieingu atveju daryt; nors pirmaisiais
1 5 r. p. 73-74.
118
valdymo metais jam ir teko susidurti su sunkumais, bet laikui bgant reikalai susitvark, ir apskritai galima tiktis, kad mons jo klausys. Taiau vargu ar yra pagrindo many ti, kad, nors iaip jau visi mons iems reikalavimams pa klsta, jie tai daro i proio, arba kad toks paklusimas yra prastinis tikrja arba daniausiai vartojama io o dio prasme, nes tiems dalykams, kuri reikalauja Rex, gy vendinti neretai reikia nema pastang, o pagunda nepa klusti iems reikalavimams bei rizika sulaukti bausms yra gana didels. mons i tikrj gali isiugdyti prot pa klusti tam tikriems statymams: vainjimas kairija kelio puse anglui tikriausiai ir yra tokio gyto proio paradigma. Bet tais atvejais, kai statymas prietarauja tam tikriems galingiems polinkiams, kaip, pavyzdiui, mokti mokesius reikalaujantys statymai, ms eventualus paklusimas iems statymams, nors ir prastas, nra diegtas, kaip protis, mes nepaklstame jiems nesusimstydami ir lengvai, kaip yra proio atveju. Ir vis dlto, nors paklusnumui, kurio sulau kia Rex, io proio elemento danai trksta, kiti svarbs elementai jam yra bdingi. Kai sakome, kad asmuo turi prot, pavyzdiui, pusryiaudamas skaityti laikrat, i to iplaukia, kad jis jau tam tikr laik tai dar praeityje ir tiktina, kad toks jo elgesys kartosis ir ateityje. Bet tokiu atveju ir daugel ms sivaizduojamos bendruomens m o ni galima apibdinti kaip apskritai paklstanius Rex sa kymams bet kuriuo metu po to, kai baigsi pradinis sunku m laikotarpis, ir tikriausiai paklusianius jiems ir ateityje. Reikia pasakyti, kad tokioje viepataujant Rex susida riusioje socialinje situacijoje protis paklusti yra kiekvieno valdinio ir Rex asmeninis santykis: kiekvienas paprastai da ro tai, k Rex liepia daryti ir jam, ir kitiems asmenims. Pasakymas, kad gyventojai turi itok prot, kaip ir tvirti nimas, kad mons yra prat etadienio vakarais lankytis smuklje, reikia tik tai, kad daugelio moni proiai yra 119
supanaj: kiekvienas i j yra prats paklusti Rex, lygiai kaip kiekvienas i j gali bti prats etadienio vakar eiti smukl. Reikia paymti, jog tam, kad ioje labai paprastoje si tuacijoje Rex bt suverenas, reikalingi tik gyventoj asme ninio paklusimo aktai. I kiekvieno j reikalaujama tik vie no - paklusti; tol, kol galima nuolat tiktis paklusnumo, niekam i bendruomens nari nereikia turti ar pareikti kokios nors nuomons dl to, ar jo paties arba kit paklu simas Rex kuriuo nors poiriu yra teisingas, tinkamas ar ba teistai reikalaujamas. Kad proio paklusti svok gal tume pritaikyti kuo tiksliau, mes aprame visuomen, ku ri, atvirai sakant, yra labai paprasta. Tikriausiai ji yra net per daug paprasta, kad kur nors bt egzistavusi, ir tai tikrai nra primityvi visuomen; juk ankstyvosioms visuo menms tokie absoliuts valdovai kaip Rex yra beveik ne inomi, o j nariams paprastai rpi ne tiesiog paklusti, bet jie turi aik poir, kad vis t, kuriuos tai lieia, paklu simas yra teisingas dalykas. Ir vis dlto Rex valdoma ben druomen i tikrj turi kai kuri svarbi poymi, bdin g visuomenei, kurioje viepatauja teis, - bent jau tol, kol yra gyvas Rex. Tam tikra prasme ji netgi yra vieninga, todl j galima vadinti valstybe. vieningum suponuoja ta aplinkyb, kad bendruomens nariai paklsta tam paiam asmeniui, nors jie gali neturti jokios nuomons dl to, ar tai daryti yra teisinga. Dabar sivaizduokime, kad skmingai valds Rex mir ta, paliks sn Rex II, kuris irgi imasi leisti bendro pob dio sakymus. Vien ta aplinkyb, kad, kol buvo gyvas Rex I, buvo visuotinai prasta jam paklusti, pati savaime n kiek nepadidina tikimybs, kad i proio bus paklstama ir Rex II. Bet jeigu vienintelis dalykas, kuriuo galima remtis, yra ta aplinkyb, kad paklstama Rex I, ir tikimyb, kad jam ir toliau bt paklstama, vadinasi, Rex II pirmojo
120
sakymo mes negalsime laikyti tokiu sakymu, kur dav suverenas ir kuris dl to yra teis, kaip galjome pasakyti apie Rex I paskutinj sakym. Kol kas dar nra susiforma vs protis paklusti Rex II. Dar reikia palaukti ir pairti, ar Rex II bus paklstama taip, kaip buvo paklstama jo tvui, - tik tada bus galima teigti, kad, remiantis ia teorija, dabar jis yra suverenas, o jo sakymai yra teis. Nra nieko, kas padaryt j suverenu i pat pradi. Teigti, kad susifor mavo protis paklusti, bus galima tik tada, kai inosime, kad tam tikr laik jo sakym buvo klausoma. Tik tuomet, bet ne anksiau, apie kiekvien nauj sakym bus galima pasakyti, kad jis jau yra teis nuo jo ileidimo momento, dar prie tai, kai jam paklstama. Kol nebus pasiekta i stadija, bus tarpuvaldio laikotarpis, kurio metu jokia teis negali bti kuriama. Tokia padtis, inoma, yra manoma, o neramiais laikais ji kartais i tikrj susiklosto, taiau nutrkus tstinumui ikylantys pavojai yra akivaizds, ir j paprastai vengiama. Kad taip neatsitikt, net ir absoliutins monarchijos teisi nei sistemai yra bdinga utikrinti teis kurianios valdios; nenutrkstam^ tstinum normomis, susiejaniomis vien teiss krj su kitu: ios normos i anksto reguliuoja p dinyst, vardydamos teiss krj arba bendrais bruoais nusakydamos jo savybes ir bd, kuriuo j bt galima nu statyti. iuolaikinje demokratijoje ios savybs labai sud tingos, jos susijusios su statym leidybos institucijos, ku rios nari personalin sudtis danai kinta, sudtimi, bet tstinumui reikaling norm esm manoma pavaizduoti pa prastesnmis formomis, kurios tinka ir ms hipotetinei m o narchijai. Jeigu norma nustato vyriausiojo snaus pdinys ts teis, tai Rex II turs titul* galinant j uimti tvo
* Angl kalbos odis title ymi ir titul (t.y. tam tikr asmens aukt kilm liudijant ir dl to tam tikras ypatingas teises garantuojant vard), ir apskritai subjektyvin teis arba atskiras jos ris (pavyzdiui, su tam
121
viet. Po tvo mirties jis turs teis kurti teis, ir kai tik bus ileisti jo pirmieji sakymai, bus galima visikai pagrstai teigti, kad ie sakymai jau yra teis dar iki to, kol tarp jo, kaip asmens, ir jo valdini susiklostys koks nors prastinio paklusnumo santykis. Ties sakant, toks santykis gali nie kuomet neatsirasti. Ir vis dlto Rex II odis gali bti teis; juk jis pats gali mirti netrukus po to, kai ileis savo pirmuo sius sakymus; jis nesulauk to meto, kai jam bt pakls tama, taiau jis galjo turti teis kurti teis, ir jo sakymai galjo bti teis. Aikinant teis kurianios valdios tstinum atskiriems statym leidjams keiiant vienas kit, prasta vartoti to kias svokas kaip pdinysts tvarka, titulas, pdinys ts teis ir teis kurti teis. Taiau akivaizdu, kad, var tojant ias svokas, apyvart vedama sistema nauj ele ment, kuri niekaip nepaaikina proio paklusti bendro pobdio sakymams idja; remdamiesi ia suvereniteto te orijos nuostat diktuojama idja, mes ir sukonstravome pa prast Rex I teisin pasaul. Juk tame pasaulyje nebuvo norm, taigi nebuvo ir teisi arba titul, o todl a fortiori * nebuvo teiss arba titulo, kur bt galima paveldti: jame buvo vien tik faktai, kad sakymus dav Rex I ir kad jo sakymams buvo prasta paklusti. Tam, kad Rex, kol jis bu vo gyvas, bt suverenas, o jo sakymai bt teis, nieko daugiau ir nereikjo; bet to nepakanka, kad jo pdinis gy t teises. proio paklusti idja faktikai negali paaikinti tstinumo, kur kiekviena normali teiss sistema isaugo, kai vien statym leidj pakeiia kitas, ir,negali dl dviej
tikromis uimamomis pareigomis ar socialiniu statusu susijusias asmens teises, nuosavybs teis, valstybs teis teritorij arba net tiesiog vals tybs suverenitet). Taigi terminas titulas savo platesniaja (bdinga angl kalbai, bet kur kas maiau prasta lietuvi kalbai) prasme rodo esant glaud ry tarp subjektyvins teiss ir jos turtojo, kuris kartais vadina mas title-holder, t.y. titulo ir su juo susijusi teisi turtoju. * Juo labiau (lot.).
122
skirting, taiau susijusi prieasi. Pirma^protis paklusti vieno statym leidjo duodamiems sakymams pats savai me negali suteikti naujajam statym leidjui jokios teiss uimti senojo statym leidjo viet ir duoti sakymus vietoj jo. <Antr^prastinis paklusimas senajam statym leidjui pats savaime dar nereikia tikimybs, kad bus paklstama naujojo statym leidjo sakymams, ir nesukuria tokios prie laidos. Kad tokia teis ir tokia prielaida bt valdios per mimo momentu, reikia, kad dar valdant ankstesniajam sta tym leidjui visuomenje bt gyvavusi kur kas sudtin gesn bendra socialin praktika negu ta, kuri galima apibdinti pasitelkus proio paklusti idj: turjo bti ak centuojama norma, pagal kuri naujasis statym leidjas gyja teis perimti valdi. Kas yra i sudtingesn praktika? Kas yra is normos akceptavimas? ia mums teks i naujo pradti klausinti t pai dalyk, apie kuriuos trumpai usiminme I skyriuje. Kad atsakytume iuos klausimus, mes turime laikinai pa likti nuoalyje teiss normas, kaip special atvej. Kuo pro tis skiriasi nuo normos? Koks yra skirtumas tarp grup api bdinanio teiginio, kad jie turi prot etadienio vakarais vaikioti kin, ir teiginio, kad jie laikosi normos, jog, js banyi, vyrikis privalo nusiimti kepur? I skyriuje jau esame paminj kai kuriuos i t element, kuriuos btina analizuoti, analizuojant ios ries normas, ir dabar mums reikia toliau pltoti i analiz. Socialins normos ir proiai i tikrj yra panas vie nu poiriu: abiem atvejais aptariamasis elgesys (pavyzdiui, kepurs nusimimas banyioje) turi bti visuotinis, nors nebtinai visikai vienodas; tai reikia, kad esant progai j kartoja daugelis grups nari; mes jau esame minj, kad kaip tik itai reikia posakis Jie daro tai kaip taisykl Bet, be io panaumo, yra ir trys ryks skirtumai.
123
Pirma, kad grup turt prot, pakanka, kad jos nari elgesys faktikai supanat. Nukrypimas nuo prastins tvar kos neturi duoti dingsties kokiai nors kritikai. Bet tokio visuotinio elgesio supanajimo ar net visiko suvienodji mo nepakanka tam, kad egzistuot tokio elgesio reikalau janti norma: tuomet, kai tokia norma egzistuoja, nukrypi mai paprastai vertinami kaip klaidos arba ydos, kurias ga lima kritikuoti, ir jeigu ikyla grsm, kad bus nukrypta nuo normos, toks potencialus nukrypimas susiduria su spau dimu jos laikytis, taiau ios kritikos ir spaudimo formos skiriasi priklausomai nuo vairi norm tip. Antra, ten, kur tokios normos egzistuoja, ne tik fakti kai susiduriame su tokia kritika, bet ir nukrypimas nuo el gesio modelio visuotinai pripastamas pakankam u pagrin du iai kritikai. Tokio nukrypimo kritikavimas traktuojamas kaip legitimus arba pateisinamas ta paia prasme, kaip ir reikalavimas paklusti elgesio modeliui, kai ikyla grsm, kad nuo jo gali bti nukrypta. Maa to, iskyrus ukietju sius paeidjus, kuri yra mauma, i kritik bei reikala vimus legitimiais arba visikai pagrstais paprastai laiko ir tie, kurie kritikuoja arba reikalauja, ir tie, kurie yra kriti kuojami arba i kuri yra reikalaujama. Kiek grups nari turi iais vairiais bdais traktuoti prastin elgesio model kaip kritikos pagrind, kaip danai ir kaip ilgai jie turi tai daryti, kad pateisint teigin, jog i grup turi norm, nra apibrta; bet ie dalykai neturt ms jaudinti labiau ne gu klausimas, kiek plauk gali turti mogus, kad vis dlto bt plikas. Mums tik reikia atminti, jog teiginys, kad gru pje yra tam tikra norma, suderinamas su maumos, ne tik lauanios norm, bet ir atsisakanios irti j kaip model sau arba kitiems, egzistavimu. Treiasis socialines normas nuo proi skiriantis poy mis iplaukia i to, kas jau pasakyta, taiau jis yra toks svarbus, o jurisprudencija j taip danai ignoruoja arba ne124
,
' '
IV. S U V E R E N A S IR V A L D I N Y S
teisingai traktuoja, kad mes j ia inagrinsime smulkiau. Tai yra poymis, kur toliau ioje knygoje mes vadinsime norm vidiniu aspektu. Kai socialinje grupje protis yra visuotinis, is visuotinumas yra tik faktas, apibdinantis ga lim stebti daugumos grups nari elges. Kad toks protis bt, n vienas grups narys neturi kokiu nors bdu ms tyti apie visuotin elges, jis net neturi inoti, kad aptaria masis elgesys yra visuotinis; dar maiau jiems reikia steng tis k nors io elgesio mokyti arba siekti j palaikyti. Pakan ka, kad kiekvienas pats elgiasi taip, kaip faktikai elgiasi ir kiti. Tuo tarpu kad egzistuot socialin norma, reikia, jog bent kai kurie grups nariai aptariamj elges laikyt ben dru modeliu, kuriuo visa. grup turt sekti. Be socialinei normai ir socialiniam proiui bendro iorinio aspekto, kur stebtojas gali fiksuoti ir kur sudaro prastinis vienodas elgesys, socialin norma turi ir vidin aspekt. io norm vidinio aspekto pavyzdi nesunkiai galima aptikti bet kurio aidimo taisyklse. Paalinis stebtojas, ste bintis achmatinink jimus, taiau nieko nenutuokiantis apie tai, kaip iuos jimus vertina patys achmatininkai, ga lt ufiksuoti, kad jiems bdingas panaus protis vienodai stumdyti valdov; bet achmatininkams bdinga ne tik tai. Jiems taip pat bdingas smoningas kritikas poiris ] elgesio variant: jie laiko j modeliu visiems, aidiantiems aidim. Kiekvienas i j ne tik pats tam tikru bdu pastumia valdov, bet ir turi nuom on apie tai, ar vi siems dera stumdyti valdov iuo bdu. ios nuomons ai kiai pastebimos i to, kad, kitiems faktikai nukrypus nuo modelio arba ikilus nukrypimo grsmei, jie yra kritikuoja mi arba i j reikalaujama paklusti taisyklms, o tie, kurie yra kit kritikuojami, pripasta ios kritikos ir reikalavim legitimum. iai kritikai, reikalavimams arba pritarimui i reikti pasitelkiamas platus normatyvins kalbos spektras. A (tu) neturjau (neturjai) itaip pastumti valdovs; 125
IV S U V E R E N A S I R V A L D I N Y S
A (tu) turiu (turi) eiti taip; Tai yra teisinga; Tai yra neteisinga. Norm vidinis aspektas danai traktuojamas neteisingai, kaip susijs tik su jausmais, prieingai fiziniam elgesiui, kur galima stebti i alies. Be abejo, tada, kai socialin grup visuotinai akceptuoja normas ir jas visuotinai palaiko socialine kritika ir spaudimu joms paklusti, individai danai gali patirti psichologinius igyvenimus, analogikus tiems, kuriuos sukelia suvarymai arba prievarta. Sakydami, kad jie jauiasi priversti* elgtis tam tikru bdu, jie i tikrj gali remtis iais igyvenimais. Bet tokie jausmai nra reika lingi ar pakankami tam, kad egzistuot pareigojanios normos. Teigdami, kad mons akceptuoja tam tikras nor mas, bet nepatiria jausmo, tarsi jie bt veriami, mes ne prietaraujame patys sau. Taiau reikia, kad mons tam tikrus elgesio variantus kritikai ir smoningai vertint kaip bendr model ir kad tai atsispindt kritikoje (ir savikriti koje), reikalavimuose paklusti ir pripainime, kad tokia kri tika ir reikalavimai yra pateisinami, - visa tai bdingai i reikia normatyviniai terminai reikia, privalo, turi, teisinga ir neteisinga. Tokie tad yra esminiai bruoai, skiriantys socialines nor mas nuo paprast grupini proi; inodami juos, mes ga lime vl imtis teiss. Galima numanyti, kad ms socialin je grupje galioja ne tik normos, paverianios tam tikr elgesio r modeliu, kaip, pavyzdiui, ta, kuri reikalauja banyioje nusiimti kepur, bet ir norma, galinanti identi fikuoti elgesio modelius ne tokiu tiesioginiu bdu, vado vaujantis tam tikro asmens pasakytais ar paraytais odiais. Si norma savo paprasiausia forma nustato, kad visus tuos veiksmus, kuriuos liepia (galbt tam tikrais formaliai api brtais bdais) atlikti Rex, reikia atlikti. Tai visikai pakei
* Angl kalbos odis bound reikia ir priverstas arba pareigotas, suritas arba ritas, ir susaistytas. ir
126
ia situacij, kuri mes i pradi aprame kaip proio paklusti Rex situacij; juk ten, kur yra akceptuota itokia norma, Rex ne tik faktikai nurodys, kas turi bti atlikta, bet ir turs teis tai daryti, o jo sakymams ne tik bus visuo tinai paklstama, bet bus visuotinai pripastama, kad yra teisinga jam paklusti. Rex faktikai bus statym leidjas, turintis autoiiteting valdi leisti statymus, t.y. diegti gru ps gyvenim naujus elgesio modelius, o kadangi mes da bar kalbame ne apie sakymus, bet apie modelius, tai nra jokios prieasties, dl kurios jis neturt bti saisto mas savo paties ileist statym. Socialin praktika, pajungta tokiai autoritetingai legislatyvinei valdiai, bus i esms tokia pati, kaip ir susiklostanti veikiant paprastoms tiesioginms elgesio normoms, pavyz diui, kad banyioje reikia nusiimti kepur, kurias dabar galime laikyti tiesiog paprotinmis normomis, ir jos lygiai taip pat skirsis nuo visuotini proi. Dabar elgesio m ode lis bus Rex odis , taigi nukrypimus nuo Rex nustatyto elge sio bus galima kritikuoti; dabar bus visuotinai remiamasi Rex odiu, jis bus laikomas pateisinaniu kritik ir reika lavimus. Kad suprastume, kaip ios normos paaikina legislatyvins valdios tstinum, mums pakanka tik atkreipti dmes tai, jog kai kuriais atvejais dar prie naujajam statym leidjui pradedant leisti statymus jau gali bti aiku, kad egzistuoja tvirtai siaknijusi norma, suteikianti jam, kaip tam tikros asmen klass arba linijos atstovui, teis tai da ryti, kai ateis jo eil. Todl gali atsitikti taip, kad dar esant gyvam Rex I grupje bus visuotinai pripastama, jog as muo, kurio odio turi bti klausoma, nra tik konkretus Rex I, bet tai yra asmuo, kuris tuo metu atitinka tam tikrus apibrtus reikalavimus, pavyzdiui, yra vyriausias i vis gyvenani tam tikro protvio tiesiogins linijos palikuo ni; tada Rex I yra tiesiog tam tikras konkretus asmuo, 127
tam tikru konkreiu metu atitinkantis iuos reikalavimus. Kitaip nei protis paklusti Rex I, i norma velgia ateit, nes ji orientuojasi ne tik dabartin faktikj statym lei dj, bet ir galimus busimuosius statym leidjus. Tai, kad tokia norma yra akceptuojama, vadinasi, ir tai, kad ji egzistuoja, Rex I gyvavimo laikotarpiu rodo paklusi mas jam, o kartu ir pripainimas, kad paklusnumas yra tai, k jis turi teis, nes jis atitinka bendrosios normos nusta tytus reikalavimus. Jau vien todl, kad grupje tam tikru metu akceptuojamos normos veikimo sritis galina iuo b du bendrais bruoais numatyti busimuosius statym leid jo pdinius, jos akceptavimas leidia mums konstatuoti ir t teisin aplinkyb, kad pdinis turi teis leisti statymus net prie praddamas tai daryti, r t fakt, kad jis gali tiktis tokio paties paklusimo, kaip ir jo pirmtakas. inoma, tai, jog visuomen tam tikru momentu akcep tuoja norm, dar negarantuoja, kad i norma galios ir to liau. Gali kilti revoliucija, visuomen gali liautis skaitytis su ia norma. Tai gali vykti arba pirmajam statym leidjui, Rex I, dar esant gyvam, arba tuo metu, kai jo viet uima naujasis statym leidjas, Rex II, ir jeigu tai atsitiks, Rex I praras teis leisti statymus arba Rex II ios teiss negis. Tiesa, gali susiklostyti neaiki padtis: gali bti sudting tarpini laikotarpi, kai neaiku, ar mes turime reikal tik su maitavimu arba su laikinais senosios normos galiojimo pertrkiais, ar su negrtamu ir visa apimaniu jos atmeti mu. Bet dalykas i esms yra aikus. Nuostata, kad naujasis statym leidjas turi teis leisti statymus, remiasi prielai da, jog socialinje grupje galioja norma, pagal kuri jis turi i teis. Jeigu yra aiku, kad norma, kuri jam dabar suteikia toki teis, buvo akceptuojama tuo metu, kai dar buvo gyvas jo pirmtakas, kuriam ji taip pat suteik toki teis, reikia manyti, kad ji nebuvo atmesta ir vis dar galio ja, nes nra rodym, patvirtinani, jog yra prieingai. Ly128
giai tok pat tstinum matome rungtynse, kai tak skai iuotojas, neturdamas rodym, kad po paskutinij ining* aidimo taisykls buvo pakeistos, skaito naujojo betsmenj}?* prastiniu bdu atliktus perbgimus. Aptarme paprastus teisinius pasaulius, kuriuose gyve na Rex I ir Rex II, ir ito tikriausiai pakanka, norint paro dyti, jog daugumai teisini sistem bdingas legislatyvins valdios tstinumas priklauso nuo tos socialins praktikos formos, kuri lemia tai, kad norma yra visuomens akcep tuojama, ir ms nurodytais aspektais skiriasi nuo paprasto paklusimo i proio. i argumentacij galima apibendrinti tokiu bdu. Net jeigu darytume prielaid, kad tam tikras asmuo, kaip antai Rex, kurio bendro pobdio sakymams i proio paklstama, gali bti vadinamas statym leidju, o jo sakymai - statymais, vien tik proio paklusti kiekvie nam naujam io statym leidjo pdiniui toli grau nepa kanka, kad pdinis turt teis paveldti, taigi ir kad legis-. latyvin valdia nenutrkt. Vis pirma, proiai nra nor matyvs, todl jie niekam negali suteikti teisi arba valdios. Antra, protis paklusti vienam asmeniui negali (nors akceptuotos normos - gali) bti susijs ne tik su dabartiniu statym leidju, bet ir su busimj jo pdini klase ar linija arba utikrinti paklusim ir jiems. Taigi tai, jog vie nam statym leidjui paklstama i proio, neleidia nei tvirtinti, kad jo pdinis turs teis kurti teis, nei konsta tuoti, jog reikia tiktis, kad jam bus paklstama. Taiau kaip tik ia reikia atkreipti dmes vien svarb dalyk, kur mes kitame skyriuje inagrinsime visapusi* Beisbolo raundas (inning), kurio metu abi komandos po kart m u a kamuol. ** Beisbolo aidjas (lietuvikai kartais vadinamas muju), specialia lazda - bet (bat) - atmuantis aikt mest kamuol. Jo udavinys perbgti visas keturias bazes (base), kol prieininko komandos aidjai sugaus atmut kamuol, ir pelnyti savo komandai tak.
5. 1204
129
kai. Tai vienas i stipriausi Austino teorijos moment. N o rdami atskleisti esminius akceptuotj norm ir proi skirtumus, mes pasirinkome labai nesudting visuomens form. Baigdami kalbti apie suvereniteto aspekt, turi me pasidomti, kokiu mastu ms samprotavimus apie tei s leisti statymus suteikianios normos akceptavim gali ma taikyti iuolaikinei valstybei. Ms paprastos visuome ns atveju mes samprotavome taip, tarsi dauguma eilini moni ne tik paklsta statymams, bet ir supranta arba akceptuoja norm, nustatani teiss krj pdinysts tei s, galinani juos leisti statymus. Taip i tikrj gali bti tik paprastoje visuomenje; bet bt absurdika manyti, jog iuolaikinje valstybje didioji gyventoj dauguma, kad ir kokie klusns statym reikalavimams jie bt, galt bent kiek aikiau suvokti normas, reglamentuojanias nuolat kin tani institucij, susidedani i asmen, kuriems suteikta teis leisti statymus. Sakyti, kad gyventojai akceptuoja ias normas lygiai taip pat, kaip kokios nors maos genties nariai akceptuoja norm, suteikiani valdi jos vienas ki t keiiantiems vadams, reikt, jog eilini piliei galvas dedamas konstitucijos dalyk supratimas, nors i dalyk jie gali ir neimanyti. Tokio supratimo galima bt reika lauti tik i pareign arba i sistemos inov, i teism, kuri funkcija yra nustatyti, kas yra teis, ir i teisinink, su kuriais eiliniai pilieiai konsultuojasi, nordami suinoti, kas ji yra. iuos paprastos gentins visuomens ir iuolaikins vals tybs skirtumus verta atkreipti dmes. Tad kokiu bdu per amius nepakitusi Karaliens Parlamente legislatyvin val di reikt traktuoti kaip grindiam tam tikra fundamen talia visuotinai akceptuota norma ar normomis? Paprastai kalbant, iuo atveju visuotinis normos akceptavimas yra su dtingas reikinys, tarsi suskylantis du: pareignai ir eili 130
niai pilieiai skirtingais bdais lemia normos akceptavim ir teisins sistemos egzistavim. Galima teigti, kad sistemos pareignai neabejotinai pripasta ias fundamentalias nor mas, suteikianias legislatyvin valdi: statym leidjai tai daro tuomet, kai jie kuria statymus vadovaudamiesi nor momis, suteikianiomis jiems teis tai daryti; teismai tai daro tuomet, kai statymus, ileistus t, kuriems suteikta teis tai daryti, jie identifikuoja kaip statymus, kuriuos jie turi taikyti; o ekspertai tai daro tuomet, kai jie, remdamiesi taip ileistais statymais, vadovauja eiliniams pilieiams. Ei linis pilietis tai, kad jis akceptuoja norm, daniausiai pa rodo paklusdamas i pareign veiksm rezultatams. Jis laikosi iuo bdu sukurtos ir identifikuotos teiss, reikia ja grindiamus reikalavimus bei naudojasi jos suteiktomis ga liomis. Bet apie jos kilm arba jos krjus jis gali inoti labai maai: kai kurie mons apie statymus gali inoti tik tai, kad tai yra teis, ir nieko daugiau. Ji draudia eili niams pilieiams daryti tai, k jie nort daryti, o ie ino, kad, jeigu nepaklus teiss reikalavimams, policininkas gali juos aretuoti, o teisjas nuteisti laisvs atmimu. T aplin kyb, kad teisins sistemos pagrindas yra paklusimas i pro io grasinimais paremtiems sakymams, akcentuojanti dok trina priveria realistikai pavelgti santykinai pasyv sudtingo reikinio, kur mes vadiname teisine sistema, as pekt, ir tai yra ios doktrinos jga. ios doktrinos silpnoji vieta yra tai, kad ji nepaaikina kito, santykinai aktyvaus, io reikinio aspekto, kuris pastebimas pirmiausiai, taiau ne tik sistemos pareign arba ekspert veikloje, kai jie kuria, identifikuoja arba taiko teis, arba aspekt ikrei pia. Jeigu norime sudting socialin reikin matyti tok, koks jis i tikrj yra, turime nepamirti n vieno i i aspekt.
5*
131
2. Teiss ilikimas
1944 m. Anglijoje viena moteris buvo apkaltinta ir nu teista u tai, kad, paeisdama 1735 m. Raganavimo akt, br ateit16. Tai tik vaizdingas pavyzdys, iliustruojantis la bai gerai inom teisin reikin: prie imtmeius ileistas statymas iandien vis dar gali bti teis. Ir nors toks rei kinys tikrai gerai inomas, io teiss ilikimo aspekto nega lima suprasti vadovaujantis paprasta schema, traktuojania statymus kaip asmens, kuriam i proio paklstama, saky mus. ia mes faktikai susiduriame su problema, prieinga ms k tik aptartajai teis kurianios valdios tstinumo problemai. Tkda, remdamiesi paprasta proi paklusti sche ma, klausme, kaip gali atsitikti, kad pirmasis statymas, kur ileidia ankstesnj statym leidj pareigose pakeits asmuo, jau yra teis prie jam asmenikai sulaukiant pras tinio paklusnumo. syk klausimas yra toks: kaip gali seniai mirusio ankstesniojo statym leidjo ileistas statymas vis dar bti teis visuomenje, apie kuri negalima pasakyti, kad ji paklsta iam statym leidjui? Kaip ir pirmuoju atveju, neikyla joki sunkum, jeigu mes apsiribojame pa prasta schema, kai statym leidjas tebra gyvas. Juk i tikrj, atrodo, i schema kuo puikiausiai paaikina, kodl Anglijoje Raganavimo aktas buvo teis, bet Pranczijoje is statymas negaljo bti teis, net jeigu jo nuostatos ir bt apmusios Pranczijos pilieius, burianius ateit Pranczi joje. nors, inoma, j buvo galima taikyti tiems pranczams, kuriems, j nelaimei, teko stoti prie Anglijos teismus. dalyk paprastai bt galima paaikinti taip: Anglijoje bu vo prasta paklusti tiems, kurie ileido statym, o Pran czijoje - ne. Todl tai buvo teis Anglijai, o Pranczijai ne.
1 6 R. v. Duncan [1944] 1 KB 713.
132
Nekvestionuojamas statym gebjimas pergyventi savty krjus ir tuos, kurie jiems i proio paklusdavo, - tai tz statym savyb, kuri ia turime paaikinti, todl mes ne galime juos velgti siaurai, apsiribodami vien tik j krj gyvenamuoju laikotarpiu. Kodl tad Raganavimo aktas, ku ris nebuvo teis an dien pranczams, vis dar yra teis mums? Juk mes, dvideimtojo amiaus anglai, tikrai nega lime apie save pasakyti, es mes vis dar i proio pakls tame Jurgiui II ir jo Parlamentui, nors iems odiams ir suteiktume pai plaiausi prasm. iuo poiriu i die n anglai yra panas ano meto pranczus: nei vieni, nei kiti nepaklsta arba nepakluso io statymo krjui i pro io. Raganavimo aktas gali bti vienintelis aktas, liks i ano viepatavimo, ir vis dlto Anglijoje jis vis dar gali bti teis. Atsakymas klausim Kodl vis dar teis? yra i esms toks pat, kaip ir atsakymas klausim Kodl jau teis?, nes jame pernelyg paprasta proi paklusti suvere niam asmeniui svoka pakeiiama kita - asmen, kuri o dis sukuria visuomenei elgesio model, t.y. t asmen, ku rie turi teis leisti statymus, klas arba linij apibriani ir iuo metu akceptuot fundamentalij norm svoka. Tokia norma turi galioti iuo metu, bet veikimo poiriu ji gali bti nepriklausoma nuo laiko: ji gali velgti ne tik ateit ir bti susijusi su busimojo statym leidjo legislatyvine veikla, bet ji taip pat gali velgti atgal ir bti susijusi su buvusiojo statym leidjo veikla. Pasitelk paprast Rex dinastijos schem, gauname tok vaizd. Kiekvienas i tai paiai genealoginei linijai priklau sani statym leidj - Rex I, Rex II ir Rex III - gali gauti t teis pagal t pai bendr norm, suteikiani teis leisti statymus vyriausiajam gyvam tiesiogins linijos palikuoniui. Mirus konkreiam valdovui, jo legislatyvins veiklos rezultatai ilieka; juk tas pagrindas, kuriuo jie re miasi, yra bendra norma, kuri kitos ios visuomens nari 133
kartos gerbia ir toliau, paisydamos kiekvieno statym lei djo, nesvarbu, kada jis gyveno. ioje paprastoje situacijoje jie visi - ir Rex I, ir Rex II, ir Rex III - turi teis leisti statymus ir tokiu bdu nustatyti elgesio modelius; i teis jiems suteikia ta pati bendra norma. Daugelyje teisini sis tem viskas yra ne taip paprasta, nes iuo metu akceptuo toji norma, pagal kuri praeityje ileisti statymai yra pripa stami teise, gali skirtis nuo normos, susijusios su dabar ties statym leidyba. Taiau inant, kad iuo m etu i pamatin norma yra akceptuojama, statym ilikim ne k sunkiau suprasti negu t fakt, kad varyb teisjo spren dimai, padaryti pirmajame rungtyni klinyje, aidiant ko mandoms, kuri sudtys po to pasikeit, turi turti toki pai reikm galutiniam varyb rezultatui, kaip ir naujojo teisjo, umusio ankstesniojo viet treiajame klinyje, sprendimai. Ir vis dlto, nors akceptuotos normos, sutei kianios gali ne tik dabartini, bet ir buvusij ir busim j statym leidj sakymams, svoka ir nra nesupranta ma, ji kur kas sudtingesn ir rafinuotesn negu proio paklusti dabartiniam statym leidjui idja. Tad ar galima isklaidyti sudtingum ir, kaip nors sumaniai ipltus grasinimais paremt sakym koncepcijos ribas, parodyti, kad statym ilikim galiausiai lemia kur kas paprastesnis paklusimo dabartiniam suverenui i proio faktas? Jau bta vieno iradingo mginimo tai padaryti: Hobbesas yra pasaks, jog ne tas yra suverenas, kas, naudodafmasis savo autoritetu, pirmkart ileido statymus, bet tas, kieno autoritetas utikrina, kad jie ir toliau lieka staty mai17 ; ia jam antrino Benthamas ir Austinas. Atmetus normos svok ir pasirinkus paprastesn proio idj, i kart nepaaikja, kok dar autoritet, jeigu ne valdi*,
1 7 Leviatanas, sk. xxvi. * Angl k. odis authority reikia autoritet , valdi arba valdios (arba valdymo) staig; kartais jis reikia du arba net visus iuos tris dalykus drauge; tai nebdinga n vienam i sumintj lietuvi kalbos odi.
134
gali turti statym leidjas. Bet ioje citatoje isakytas prin cipinis argumentas yra aikus. O jis yra toks: nors istorikai susiklost taip, kad tam tikro statymo, kaip antai Ragana vimo akto, altinis arba aknys yra buvusiojo statym lei djo legislatyvin veikla, savo dabartin status, pagal kur is statymas yra teis dvideimtojo amiaus Anglijoje, jis gyja dl to, kad teise j pripasta dabartinis suverenas. is pripainimas negyja tikslaus sakymo formos, kuri turi iuo metu gyvenani statym leidj ileisti statymai; jo for ma - tai tyl suvereno valios iraika. Tai lemia tas faktas, kad suverenas nesikia, nors galt, kai jo galiotieji atsto vai (teismai, o galbt ir vykdomoji valdia) taiko labai se niai ileist statym. inoma, tai yra ta pati ms jau nagrintoji tylij sa kym teorija, kuri buvome pasitelk, bandydami paaikin ti tam tikr paprotini norm, niekada niekieno nepaliep t, teisin status. III skyriuje pateikta ios teorijos kritika juo labiau gali bti taikoma tuomet, kai ia teorija mgina ma paaikinti tebesitsiant praeityje ileist statym pri painim teise. Juk paira, kad ankstesniojo suvereno ileistas statymas nra teis tol, kol jo faktikai netaiko teismai, nagrinjantys konkrei byl, ir kol jis nra prie varta gyvendinamas, tyliai sutinkant dabartiniam suvere nui, i tikrj netikina, nors, kita vertus, inant, jog teis mai naudojasi plaia diskrecija atmesti nepagrstas paproti nes normas, neatrodo visikai nepagrstas poiris, kad tol, kol teismai, sprsdami konkrei byl, faktikai netaiko tam tikros paprotins normos, i norma neturi teiss statuso. Jeigu i teorija yra teisinga, i jos iplaukia ivada, jog teis mai tokios normos prievarta negyvendina todl, kad ji jau yra teis; bet tai bt absurdika ivada, padaryta remiantis
odis power, reikiantis valdi , kartu reikia ir jg (gali), o tam tikra me kontekste - teise, tak ir pan. (plg. prancz autoiit k pouvoir). Todl authority priklausomai nuo konteksto veriama ir valdia , ir au to ritetas, ir autoritetinga valdia.
135
tuo, kad dabartinis statym leidjas galjo ataukti tai, kas buvo nustatyta anksiau, bet ia savo galia nepasinaudojo. Juk i dien Anglijoje Viktorijos epochos statymai turi visikai t pat teisin status, kaip ir tie, kuriuos iandien leidia Karalien Parlamente. Ir vieni, ir kiti yra teis dar iki to, kai teismuose atsiduria bylos, kuriose ie statymai turt bti taikomi, o kai ios bylos patenka teism, teis mai taiko ir Viktorijos epochos, ir dabar ileistus statymus, nes jie jau yra teis. Nei vienu, nei kitu atveju jie netampa teise tik po to, kai juos pritaiko teismai; abiem atvejais j, kaip teiss, status lemia tas faktas, kad juos ileido asme nys, kuri aktai turi teisin gali pagal iuo metu akceptuo tas normas, o tai, ar ie asmenys iuo metu yra gyvi, ar mir, neturi jokios reikms. Teorija, teigianti, jog praeityje ileist statym dabarti n teiss status lemia tai, kad dabartinis statym leidjas tyliai neprietarauja, jog teismai juos taikyt, yra nenuosek li; jos nenuoseklum aikiausiai parodo nesugebjimas pa aikinti, kodl i dien teismai turt velgti skirtum tarp Viktorijos epochos statymo, kuris nebuvo panaikintas ir vis dar yra teis, ir statymo, panaikinto Eduardo VII laikais, kuris jau nra teis. Paprastai tariant, akcentuoda mi iuos skirtumus, teismai (o drauge su jais ir bet kuris teisininkas arba sistem suprantantis eilinis pilietis) ope ruoja fundamentaliosios normos ar norm, nustatani, k reikia laikyti teise, ir apimani ir praeities, ir dabarties legislatyvinius veiksmus, kriterijumi: jie skiria iuos du sta tymus ne vadovaudamiesi inojimu, kad dabartinis suvere nas vien i i statym tyliai sak (t.y. leido gyvendinti prievarta), bet kito - ne. Kita vertus, galima susidaryti spd, jog vienintelis ios ms jau atmestos teorijos pranaumas yra tai, kad ji pa teikia labai neaik priminimo apie tikrov variant. iuo atveju primenama, jog jeigu sistemos pareignai, vis pir 136
ma teismai, neakceptuos normos, nustatanios, kad tam tik ros praeities arba dabarties legislatyvins operacijos remiasi teista valdia, j, kaip teiss, statusui trks esminio e le mento. Bet is gana banalus realizmas neturt bti paky ltas teorijos, kuri kartais vadinama teisiniu realizmu ir kurios pagrindinius bruous mes smulkiai aptarsime toliau1 8 , lyg; kai kurios ios teorijos atmainos teigia, kad joks sta tymas nra teis, kol jo faktikai nra pritaiks teismas. Yra skirtumas tarp teisingo teiginio, jog statymas yra teis tik tuo atveju, jeigu teismai akceptuoja norm, nustatani, kad teis sukuriama tam tikromis legislatyvinmis operaci jomis, ir klaidingos teorijos, teigianios, jog niekas nra tei s, kol to netaiko teismas, sprendiantis konkrei byl; norint suprasti teis, is skirtumas yra esminis. inoma, kai kurios teisinio realizmo teorijos atmainos eina daug toliau negu ms kritikuotasis klaidingas statym ilikimo paai kinimas; juk jos visikai neigia, kad kokiam nors buvusio arba dabartinio suvereno ileistam statymui gali bti pri skiriamas teiss statusas, kol jo faktikai nra taiks teis mas. Taiau toks statym ilikimo paaikinimas, kuris ne iauga visa apimani realistin teorij, bet pripasta, kad dabartinio suvereno, skirtingo nuo ankstesnij suveren, ileistieji statymai yra teis dar iki to, kai juos taiko teis mai, surenka visa tai, kas abiejose koncepcijose yra blo giausia, ir ities yra absurdikas. i pusin paira yra n e pagrsta dl to, kad dabartinio suvereno ileisto statymo teisinis statusas ir ankstesniojo suvereno ileisto, bet vliau nepanaikinto statymo teisinis statusas niekuo nesiskiria. Ar ba ir vienas, ir kitas statymas yra teis (su tuo sutikt eiliniai teisininkai), arba, kaip teigia visa apimanti realizmo teorija, n vienas i i statym nra teis tol, kol ms dien teismai j neims taikyti, sprsdami konkrei byl.
J K r. toliau, p. 236-251.
137
3. Legislatyvins valdios teisiniai apribojimai

Suvereniteto doktrinos akcentuojam valdinio prot pa klusti papildo tai, kad paiam suverenui toks protis neb dingas. Jis kuria teis savo valdiniams, ir kuria j bdamas u bet kokios teiss rib. Jo galiai kurti teis nra ir negali bti joki teisini rib. Svarbu suprasti, jog jau pats suve reno svokos apibrimas numato, kad jo valdia yra teisi kai neribota: i teorija tiesiog rodinja, kad legislatyvins valdios teisiniai apribojimai manomi tik tuo atveju, jeigu statym leidjui sakinja kitas statym leidjas, kuriam pirmasis i proio paklsta; bet tokiu atveju jis jau nebt suverenas. Jeigu jis yra suverenas, jis nepaklsta jokiam kitam statym leidjui, vadinasi, negali bti joki teisini jo legislatyvins valdios apribojim. Taiau ios teorijos reikmingum lemia anaiptol ne itokie apibrimai ir pa prastos btinai i j iplaukianios ivados, kurios mums nieko nepasako apie faktus. Jos reikmingum lemia teigi nys, kad kiekvienoje visuomenje, kurioje yra teis, yra ir suverenas, pasiymintis iais poymiais. Tikriausiai mums verta pavelgti, kas slypi u teisini ar politini form, ku rios mums pera mint, kad visos teisins galios yra ribotos ir kad joks asmuo arba asmenys negali bti u teiss rib, t.y. tokioje padtyje, kuri priskyrme suverenui. Ir jeigu mes tikrai pasiry isiaikinti dalyk, mes pamatysime t tikrov, kuri, pasak ios teorijos, slypi u mintj form. Negalima klaidingai interpretuoti ios teorijos kaip sil pniau ar stipriau tvirtinanios tam tikrus dalykus, negu ji tai daro i tikrj. i teorija teigia ne tik tai, kad bna toki visuomeni, kuriose yra suverenas, turintis teisikai neribot valdi, bet ir tai, kad teiss buvimas visuomet lemia ir tokio suvereno buvim. Kita vertus, i teorija ka tegorikai neigia, kad apskritai nra joki suvereno valdios apribojim; ji tik teigia, kad nra teisini jos apribojim.
138
Antai suverenas, gyvendindamas legislatyvin valdi, i tik rj gali paklusti vieajai nuomonei - arba bijodamas pa sekmi, kurias gali sukelti jos paniekinimas, arba dl to, kad jis pats jauiasi ess moralikai pareigotas i nuom o n gerbti. ioje srityje suverenui gali daryti tak gausyb vairi veiksni, tad jeigu liaudies sukilimo ar moralinio pasmerkimo baim veria j neleisti toki statym, kuriuos kitokiomis aplinkybmis jis vis dlto ileist, jis iuos veiks nius ities gali laikyti ir vadinti savo valdios apribojimais. Bet tai ne teisiniai apribojimai. Suverenas neturi teisins pareigos susilaikyti ir neleisti toki statym, o teiss teis mai*, sprsdami, ar prie juos esantis statymas yra suvere no nustatytoji teis, ignoruos argument, jog io statymo negalima laikyti teise dl to, kad jis prietarauja vieajai nuomonei arba neatitinka morals reikalavim, nebent su verenas bt jiems saks argument atsivelgti. i teorija, suformuluojanti bendrj teiss samprat, yra ities labai patraukli. Susidaro spdis, kad i teorija patei kia paprast ir tikinam atsakym du svarbiausius klau simus. inodami, kad yra suverenas, kuriam paklstama i proio, bet kuris pats niekam i proio nepaklsta, toliau galime padaryti du dalykus. Pirma, jo bendro pobdio sa kymuose mes galime iskirti ios visuomens teis ir atskir ti j nuo daugybs kit norm, princip ir modeli, mora
* Bendrosios teiss tradicijoje skiriamos dvi pagrindins teism r ys - teiss teismai (law courts aiba courts o f law), kurie sprendia bylas, remdamiesi ileistais statymais bei ankstesniais toki teism sprendimais (precedentais), ir teisingumo teismai (courts o f justice arba courts o f equi ty), kurie nagrinja ir sprendia bylas, vadovaudamiesi teisingumo sam prata, t.y. sprendia tokias bylas, kuriose negalima, vadovaujantis vien tik galiojania teise (statymais arba precedentais, reiau paproiais ir tradicijomis), nedviprasmikai, adekvaiai ir visikai atstatyti paeistus interesus arba atlyginti patirtus nuostolius (al). X IX a. pabaigoje XX a Anglijos teism sistema buvo i esm s transformuota, teiss ir tei singumo teismai laipsnikai susiliejo. Vis dlto teisinje terminijoje iliko teiss teisino terminas, iandien danai ymintis teism apskritai.
139
ls ar tiesiog paprotini, kuriais taip pat yra valdomas ios visuomens nari gyvenimas. Antra, paioje teiss srityje galime nustatyti, ar mes susiduriame su nepriklausoma tei sine sistema, ar su tam tikros didesns sistemos subordi nuota dalimi. Paprastai teigiama, jog Karalien Parlamente, traktuo jama kaip vieninga tstin statym leidybos institucija, ati tinka ios teorijos reikalavimus, o Parlamento suverenum lemia kaip tik is mint reikalavim atitikimo faktas. N e svarbu, kiek is sitikinimas (kai kuriuos jo aspektus mes vliau aptarsime VI skyriuje) atitinka tikrov, tai, ko i te orija reikalauja, nesunkiai ir gana nuosekliai galima atkurti ms sivaizduojamame paprastame Rex I pasaulyje. Tai naudinga padaryti dar prie pradedant nagrinti kur kas sudtingesn iuolaikins valstybs atvej, nes tokiu bdu geriausiai galima pademonstruoti visas i ios teorijos i plaukianias ivadas. Nordami prisitaikyti prie io skyriaus pirmame skirsnyje pateiktos proi paklusti idjos kritikos, situacij galime pavaizduoti vartodami jau ne proi, bet norm svok. Remdamiesi iuo pagrindu, galime sivaiz duoti visuomen, kurioje galioja teism, pareign ir pilie i visuotinai akceptuota norma, nustatanti, kad, kai Rex paliepia k nors padaryti, jo odis iai grupei yra elgesio modelis. Kad tuos sakymus, kurie ireikia privaius no rus ir kuriems Rex nepageidauja suteikti oficialj statu s, bt galima atskirti nuo t posaki, kuriems jis pagei dauja tok status suteikti, visuomenje gali bti nustato mos dar ir papildomos normos, apibrianios ypating stili, kur monarchas turi vartoti tuomet, kai jis leidia statymus kaip monarchas, bet ne tuomet, kai jis duoda privataus pobdio sakymus savo monai arba damai. Kad ios statym leidybos bd ir form nustatanios normos a'tlikt savo paskirt, jas reikia vertinti rimtai; Rex jos kar tais gali sudaryti nepatogum. Nors ias normas galima lai 140
kyti teiss normomis, vis dlto j negalima laikyti monar cho legislatyvins valdios apribojimais, nes nra tokio dalyko, dl kurio jis, nordamas gyvendinti savo norus, ne galt ileisti sakymo, jeigu tik laikysis reikalaujamos for mos. Teis nustato jo legislatyvins valdios formos ribas, bet neriboja jo legislatyvins valdios srities. iai teorijai, kaip bendrajai teiss teorijai, pateikiamas toks prietaravimas: tokio suvereno, kaip ms sivaizduo jamosios visuomens Rex, kuriam nra joki teisini apri bojim, buvimas nra btina teiss buvimo slyga arba prie laida. Kad padarytume toki ivad, mums nereikia iekoti kvestionuojam arba ginytin teiss ri. Tad is argu mentas nra perkeltas i paprotins teiss arba tarptautins teiss sistem, kuri kai kas apskritai nenort vadinti tei se vien dl to, kad iais atvejais nra statym leidybos institucijos. Remtis iais pavyzdiais visai nra reikalo, nes teisikai neapriboto suvereno samprata neteisingai traktuo ja teiss pobd daugelyje iuolaikini valstybi, kuriose nie kas neabejoja esant teis. iose valstybse yra statym lei dybos institucijos, bet kartais tokioje sistemoje aukiausio ji legislatyvin valdia toli grau nra neribota. Raytin konstitucija gali apriboti statym leidybos institucijos kom petencij ne tik apibrdama statym leidybos form ir bd (mes galtume sutikti, kad tai nra apribojimai), bet taip pat palikdama tam tikrus dalykus u ios institucijos kompetencijos statym leidybos srityje rib ir tokiu bdu nustatydama turinio apribojimus. Kita vertus, prie pradedant nagrinti sudting iuolai kins valstybs atvej, naudinga isiaikinti, k paprastame pasaulyje, kuriame Rex yra aukiausiasis statym leidjas, reikia svoka jo legislatyvins valdios teisiniai apriboji mai ir kodl i svoka yra visikai nenuosekli. Paprastoje Rex valdomoje visuomenje gali bti akcep tuota norma (nesvarbu, traukta raytin konstitucij ar 141
ne), nustatanti, jog neturi galioti joks Rex ileistas staty mas, nustatantis, kad vietiniai gyventojai gali be teismo pro ceso bti ivaryti i j gyvenamosios teritorijos arba nuteis ti kalti, taip pat kad bet koks teiss aktas, kuris prieta rauja ioms nuostatoms, yra niekinis ir kad tokiu j privalo laikyti visi . Tokiu atveju Rex galia leisti statymus susidurs su apribojimais, kurie, be jokios abejons, bus teisiniai, net jeigu mes ir nesame link itoki fundamentali konstituci jos norm apskritai laikyti teise. Kitaip negu vieosios nuo mons ar visuomens moralini sitikinim, kuriems Rex danai gali nusileisti netgi pats to nenordamas, nepaisy mas, i ypating apribojim ignoravimas jo ileistus sta tymus paveria niekiniais. Todl teismai iuos apribojimus turt vertinti kitaip, negu jie vertint anas kitas - morals nustatytas ar de facto susidariusias - statym leidjo val dios gyvendinimo ribas. Ir vis dlto, nepaisant i teisini apribojim, Rex aktai, ileisti tose jiems nustatytose ribose, yra statymai, o jo valdomoje visuomenje yra nepriklauso ma teisin sistema. Nordami iki galo isiaikinti, kas yra ios ries teisi ns ribos, mes btinai turime ilgliau sustoti prie io si vaizduojamo paprasto atvejo. Rex padt danai galima api bdinti pasakant, kad jis negali leisti statym, leidiani mones kalinti be teismo proceso; ios odio negali pra sms palyginimas su ta, kai negali reikia, kad asmuo turi tam tikr teisin pareig arba prievol ko nors nedaryti, daug k paaikina. i antrj prasm odiui negali mes suteikiame tuomet, kai sakome: Tu negali vainti dvira iu aligatviu. Bet konstitucija, veiksmingai apribojanti aukiausiosios statym leidybos institucijos legislatyvines galias tam tikroje sistemoje, tai daro ne nustatydama (ji jokiu bdu ir neturi nustatyti) statym leidybos institucijai pareigas nebandyti leisti tam tikr statym; prieingai, ji nustato, kad kiekvienas toks statymas, jeigu bus bandoma 142
j ileisti, bus niekinis. Konstitucija nustato ne teisines pa reigas, bet teisin neteisnum. ia ribos reikia ne parei gos buvim, bet teisins galios nebuvim. Tokius Rex legislatyvins valdios apribojimus pagrstai galima laikyti konstituciniais, taiau ie apribojimai nra tik teismams nerpinios konvencijos arba morals dalykai. Tai yra normos, suteikianios valdi leisti statymus, sude damosios dalys, o j ryys su teismais yra esminis, nes teis mams i norma yra ileist statym ar kit akt galiojimo kriterijus. Ir vis dlto, nors ie apribojimai yra teisiniai, o ne tik moraliniai arba konvencionalus, j buvimo arba ne buvimo negalima apibdinti vien tik nurodant, kad Rex yra arba nra prats paklusti kitiems asmenims. Rex visikai gali susidurti su itokiais apribojimais ir niekuomet nesiekti j ivengti; ir vis dlto gali ir nebti tokio asmens, kuriam jis i proio paklsta. Tokiu atveju Rex tik patenkina sly gas, kad jo kuriama teis galiot. Arba jis gali duoti i apribojim neatitinkanius sakymus ir taip pamginti j ivengti; bet tai, kad jis itaip elgiasi, nereikia, jog jis ne pakluso kokiam nors asmeniui; tokiu bdu jis nei paeid kok nors auktesniojo statym leidjo statym, nei sulau teisin pareig. Bet nra jokios abejons, kad jis nesu kr (nors ir nepaeid) galiojanios teiss. Ir atvirkiai, jeigu konstitucin norma, suteikianti Rex teis leisti staty mus, nenumato Rex galios leisti statymus teisini apribo jim, tas faktas, jog jis i proio paklsta gretimos terito rijos karaliui Tironui, nei panaikina Rex ileist akt kaip teiss status, nei rodo, kad ie aktai yra vieningos siste mos, kurioje Tironui priklauso aukiausioji valdia, subor dinuotos sudedamosios dalys. Idstytieji akivaizds samprotavimai nuvieia kelet as pekt, kuri paprasta suvereniteto doktrina beveik visikai nepaaikina, bet kurie yra ypa svarbs, norint suvokti tei sins sistemos pagrindus. Juos galima apibendrinti itaip. 143
Pirma, legislatyvins valdos teisinius apribojimus suponuoja ne statym leidjui nustatytos pareigos paklusti tam tik ram auktesniajam statym leidjui, bet neteisnumas, kom ponuotas normas, suteikianias jam teis leisti statymus. Antra, ikilus reikalui nustatyti, ar tam tikras ileistas aktas yra teis, visikai nereikia bandyti isiaikinti, ar tai, kas iuo aktu buvo nustatyta - nesvarbu, ar aikiai formu luojant, ar tyliai sutinkant, - buvo nustatyta suvereno ar ba neapriboto statym leidjo ta prasme, kad jo galia leisti statymus buvo neribojama teisikai, arba ta prasme, kad jis buvo niekam i proio nepaklstantis asmuo. Vietoj to reikia parodyti, kad akt ileido statym leidjas, ku ris pagal galiojani norm turjo teis leisti statymus, ir kad arba i norma nenumato joki apribojim, arba n vienas i nustatyt apribojim netaikomas iam konkreiam aktui. Treia, norint rodyti, jog mes turime reikal su nepri klausoma teisine sistema, visikai nebtina parodyti, kad ioje sistemoje nra joki teisini aukiausiojo statym leidjo apribojim arba kad jis nepaklsta i proio jokiam asmeniui. Pakanka tik parodyti, kad normos, apibrianios statym leidj, nesuteikia vrenybs tiems, kurie turi val di ir kitoje teritorijoje. Ir prieingai, tas faktas, jog sta tym leidjas nra pavaldus tokiai usienio valdiai, nerei kia, kad jo paties valdomoje teritorijoje jis turi neribot valdi. Ketvirta, reikia skirti teisikai neapribot legislatyvin valdi ir toki, kuri, nors ir yra apribota, toje sistemoje yra aukiausioji valdia. Nors paties Rex legislatyvin val di ir riboja konstitucija, taiau Rex visikai gali bti auk iausioji krato teisei inoma legislatyvin valdia ta pras me, kad jis gali panaikinti bet kur kit statym. Pagaliau, penkta, statym leidjo kompetencij ribojan i norm buvimas arba nebuvimas yra lemiamas dalykas, 144
tuo tarpu statym leidjo proiai paklusti turi tik tam tik r netiesiogin reikm kaip dar vienas teiss poymis. Tas faktas (jeigu tai i tikrj yra faktas), kad statym leidjui nebdingas protis paklusti kitiems asmenims, mums gali praversti tik tuo vieninteliu poiriu, jog kartais tai gali bti dar vienas, nors toli grau ne galutinis, rodymas, kad statym leidjo galia leisti statymus nra kokios nors kon stitucins ar teiss normos subordinuota analogikai kit asmen galiai. Lygiai taip pat ir tas faktas, kad statym leidjas kokiam nors asmeniui i tikrj paklsta i proio, mums gali turti reikms tik tuo vieninteliu poiriu, jog tai i dalies rodo, kad statym leidjo galia leisti statymus pagal tam tikras galiojanias normas yra subordinuota ana logikai kit asmen galiai.
4. Suverenas statym leidybos institucijos priedangoje

iuolaikiniame pasaulyje yra daugyb teisini sistem, kuriose institucija, paprastai laikoma aukiausija sistemos statym leidybos institucija, paklsta tam tikriems teisi niams apribojimams, susijusiems su jos legislatyvini gali gyvendinimu; vis dlto ir teisininkas, ir teiss teoretikas sutiks, kad tokios statym leidybos institucijos aktai, ileis ti neperengiant jos gali rib, tikrai yra teis. Tokiais at vejais, jeigu mes vis dar laikoms teorijos, kad jeigu yra teis, tai turi bti ir suverenas, kurio teis negali apriboti, mes turime iekoti tokio suvereno u teisikai apribotos statym leidybos institucijos. Ar jis ten yra - tai kaip tik tas klausimas, kur mes dabar aptarsime. Mes galime trumpam ignoruoti kiekvienos teisins sis temos vienokiu ar kitokiu bdu - taiau nebtinai raytin je konstitucijoje - btinai formuluojamas nuostatas, apibr ianias statym leidjus bei statym leidybos bd ir 145
form. ias nuostatas galima traktuoti veikiau kaip staty m leidybos institucijos ir to, k ji turi daryti, kad jos veikla bt statym leidyba, detalizavim, o ne kaip jos legislaty vins valdios srities teisinius apribojimus; nors, ties sa kant, sunku pateikti bendr kriterij, kuris pakankamai vie nareikmikai atskirt materialinio pobdio apribojimus nuo nuostat, tik nusakani statym leidybos bd ir form, arba nuo statym leidybos institucijos apibrim; tai rodo ir Piet Afrikos pavyzdys1 9 . Vis dlto paprast materialini apribojim pavyzdi ga lima aptikti federalinse konstitucijose, kaip antai Jungti ni Australijos Valstij* Konstitucijoje, nustatanioje, kad paprasta statym leidybos procedra negalima pakeisti cen trins vyriausybs ir atskir valstij valdi atskyrimo, taip pat tam tikr asmenini teisi. Tokiais atvejais valstijos ar ba federalins statym leidybos institucijos ileistas teiss
19 r. Hanis v. Dnges [1952] 1 TLR 1245. * ia tikriausiai autoriaus klaida; nuo 1901 m. Australijos, iki tol buvusios Anglijos kolonija, oficialus pavadinimas yra A ustralijos Sandrau ga (Com m onwealth o f Australia). Sandraugos pavadinimas bdingas ir kai kurioms kitoms buvusioms Anglijos kolonijoms (pavyzdiui, Baham San drauga, Dom inikos Sandrauga), taip pat Jungtins Karalysts ir jos bu vusi kolonij tarptautinei sjungai (organizacijai) - vadinamajai Nacij Sandraugai, arba Brit Sandraugai (British Com m m onwealth), dabar va dinamai tiesiog Sandrauga (C om m onw ealth). 1901 m. Australijos Konsti tucija numat konfederacin valstybs sutvarkymo form; konfederacij sudar eios valstijos (Naujasis Piet Velsas, Viktorija, Kvinslendas, Va kar Australija, Piet Australija ir Tasmanija). iandien Australija - tai faktikai federacija, kuri sudaro eios mintos valstijos bei dvi federa lins teritorijos - iaurs teritorija (Australijos Sandraugos dalimi tapo 1911 m.) ir Australijos sostins teritorija (Kanbera). N e tik Australijos, bet ir kai kuri kit federacini valstybi (pavyzdiui, Indijos, Brazilijos, Kanados ir kt.) sudedam osios dalys yra vadinamos valstijomis, taiau iuo metu tik dviej pasaulio valstybi oficialiuose pavadinimuose var tojami odiai Jungtins Valstijos, o vienos valstybs pavadinime - Fede racins Valstijos; tai - Jungtins Amerikos Valstijos, Jungtins Meksikos Valstijos ir Mikronezijos Federacins Valstijos. Kita vertus, Hartas ia galjo vartoti valstijos termin dl to, kad angl kalbos odis state turi specifin reikm (r. ina p. 349).
146
aktas, kuriuo siekiama pakeisti valdi atskyrim federaci joje arba kuris yra nesuderinamas su iuo atskyrimu ar su tokiu bdu ginamomis asmeninmis teismis, turi bti trak tuojamas kaip ultra vires* o teismai turi j paskelbti nega liojaniu tokiu mastu, kiek jis paeidia konstitucijos nuo statas. ymiausias i toki teisini legislatyvins valdios apribojim yra Jungtini Valstij Konstitucijos Penktoji pa taisa. Ji, greta kit dalyk, nustato, kad jokiam asmeniui negali bti atimta gyvyb, laisv arba turtas be deramo teisinio proceso**; teismai, nustat, kad Kongreso ileis tieji statymai paeidia iuos arba kitus Konstitucijos nu statytus legislatyvins valdios apribojimus, tokius statymus pripasta negaliojaniais. inoma, yra daug vairiausi mechanizm, kuriais kon stitucijos nuostatos apsaugomos nuo statym leidybos ins titucijos operacij. Kai kada, kaip yra veicarijoje, kai ku rios nuostatos, reguliuojanios federacij sudarani na ri*** teises arba asmenines teises, traktuojamos kaip tik
* Ultra vires aktai - tai aktai (norminiai aktai, teiss taikymo aktai arba veikos), atlikti virijant teisinius galiojimus. is terminas daniausiai vartojamas ymti korporacijos (m ons) veiksmams, kuriais perengia m os korporacijos stat arba specialaus statymo nustatytos jos kom pe tencijos ribos; taiau savo bendriausia prasme is terminas gana plaiai vartojamas ne tik kinje arba komercinje teisje, bet ir baudiamojoje bei administracinje teisje. Bendrosios teiss alyse, paaikjus, kad koks nors teiss subjektas atliko ultra vires akt, kompetentingas valstybs or ganas arba pareignas ileidia special sakym (wiit), vadinam quo warranto. Quo warranto - tai suvereno (kuriam is valstybs organas arba pareignas atstovauja) reikalavimas, kad is teiss subjektas paaikint, kokia teise remdamasis jis atliko akt; quo warranto neturi tiesioginio tikslo reikalauti sankcijos paeidjui, todl tai nebtinai yra iekinys (ac tion), kur teismui suvereno vardu pateikia kompetentingas valstybs or ganas arba pareignas (nors kai kada quo warranto gali bti pateikiamas drauge su atitinkamu iekiniu arba ir pats atlikti iekinio funkcij). Pa grindinis ir tiesioginis quo warranto tikslas - padti nustatyti, ar vykdy tasis aktas i tikrj yra ultra vires. ** r. inaas p. 63. *** veicarijos oficialus pavadinimas yra veicarijos Konfederacija; taiau faktikai i valstyb iuo metu yra jau ne konfederacija (arba nebe
147
politins arba rekomendacins, nors pagal savo form jos yra privalomos. Tokiais atvejais teismams nesuteikiama ju risdikcija perirti federalins statym leidybos institu cijos ileist akt ir paskelbti j negaliojaniu, nors is aktas gali akivaizdiai neatitikti konstitucijos nuostat, apibrian i leistin statym leidybos institucijos operacij srit20. Taip pat buvo nustatyta, kad ir Jungtini Valstij Konstitu cijos kai kurios nuostatos formuluoja politinius klausimus, todl tais atvejais, kai tam tikra byla yra priskiriama iai kategorijai, teismai n nebando nustatyti, ar statymas prie tarauja konstitucijai*.
grynojo tipo konfederacija), bet veikiau federacija, kurioje statym leidiamoji (arba legislatyvin) ir vykdomoji valdia yra sukoncentruota centrins vyriausybs rankose, o valstybs sudedamosioms dalims - kan tonams - palikti plats jurisdikcins (arba teismins) valdios galiojimai. 20 r. veicarijos Konstitucijos 113 str. * Politini klausim doktrina - vienas i originali amerikietikosios konstitucins doktrinos elem ent. Am erikietikosios konstitucins dok trinos erdis - trys doktrinos: federalizmo (federalism), valdi padalijimo (separation o f powers) ir teismins kontrols (judicial review); jas papildo kitos, i j logikai ivedamos, bet ne paios Konstitucijos tekste sufor m uluotos, o teism generuojamos doktrinos, i kuri ypa pamintinos vadinamosios apribojim doktrinos (limiting doctrines): procesinio teisnumo (standing), laiko pasirinkimo (timing) ir politinio klausimo (political question). Politini klausim doktrinos pagrindus suformulavo JAV Auk iausiojo Teismo pirmininkas Johnas Marshallas 1803 m. (r. Marbury v. Madison, 5 U.S. 137, 2 L. Ed. 60 [1803]). Pagal i doktrin (o teism formuluojama konstitucin doktrina bendrosios teiss alyse yra teiss altinis), klausim, dl kurio buvo kreiptasi teism, is gali pripainti politiniu klausimu, jeigu mano, jog io klausimo (nors jis, tarkime, ieki nyje buvo suformuluotas i pairos laikantis teisiniams aktams keliam reikalavim) negalima teisingai isprsti dl to, kad jo esm yra konflik tas, kils dl gino ali skirting politini nuostat. Galima skirti dvi politini klausim kategorijas: (1) klausimai, kuri teismas neketina sprsti dl j grynai politinio pobdio; (2) klausimai, kuri teismas neturt (ir todl atsisako) sprsti dl to, kad taip bt pasiksinta kitos - legislatyvins arba vykdomosios - valdios kompetencij; beje, pirmoji politini klausim kategorija yra savotikai subordinuota antrajai, kaip labiau tei sinei. iuo, antruoju, poiriu politini klausim doktrina yra JAV d o minuojanios valdi padalijimo doktrinos tsa (r. Baker v. Carr, 369 U.S. 186, 82 S.Ct. 691, 7 L. Ed. 2d 663 [1962]). Pasak JAV Aukiausiojo Teismo teisjo Williamo Brennano, politini klausim doktrina reikalau-
148
Kai prast aukiausiosios statym leidybos institucijos operacij teisinius apribojimus nustato konstitucija, patys ie apribojimai nra apsaugoti nuo tam tikr teisins kaitos form. Tai priklauso nuo paios konstitucijos keitim regu liuojanios konstitucijos nuostatos pobdio. Dauguma kon stitucij numato plaias konstitucijos keitimo galias, kurias gali realizuoti arba kita, o ne nuolatin statym leidybos, institucija, arba nuolatins statym leidybos institucijos na riai, laikydamiesi specialios procedros. Jungtini Valstij Konstitucijos V straipsnio nuostata, kad pataisas turi rati fikuoti trys ketvirtadaliai valstij arba konventai*, suaukti
ja, kad federaliniai teismai patikrint, ar Konstitucija tam tikro klausimo, dl kurio buvo kreiptasi teism, nra priskyrusi kitai - ne jurisdikcinei - valdiai, o nustat, jog taip yra, jo nenagrint. Toks yra oficialus paaikinimas. Taiau teism o motyvai, dl kuri jis nenagrinja politini klausim, i tikrj gali bti vairs. Pavyzdiui, teismas gali tiesiog n e norti kompromituoti savs ir apskritai teism ins valdios, o tokia grs m bt visikai reali, jeigu teismas negalt prievarta gyvendinti savo sprendimo politinje byloje. Septintajam JAV prezidentui Andrew Jacksonui priskiriamas gana cinikas posakis: Johnas Marshallas prim sprendim. Tegu dabar pats j ir gyvendina. * Terminas konventas (convention) ia vartojamas dl dviej prieas i. Pirma, taip siekiama ilaikyti originalaus teksto (ir ia cituojamos JAV Konstitucijos, ir Harto knygos) terminijos autentikum; antra, taip pabriama ios ypatingos statym leidybos institucijos specifika: JAV valstij aukiausiosios statym leidybos institucijos paprastai vadinamos arba kongresu (congress), arba tiesiog legislatra (legislature), t.y. staty m leidybos institucija. Specialiosios paskirties atstovaujamosios insti tucijos, kurios pagal savo funkcijas irgi yra ne kas kita, kaip statym leidybos institucijos, paprastai vadinamos konventais. Konventai aukia mi ypatingais atvejais, pavyzdiui, tik vienam ypa svarbiam statymui priimti. Toks buvo, pavyzdiui, 1787 m. Filadelfijoje suauktas Federalinis konventas (Federal Convention), prims JAV Konstitucij; paymtina, kad i speciali institucija, kurios paskirtis buvo priimti federalin Konsti tucij, buvo sukurta, nors tuo metu funkcionavo ir kita aukiausioji statym leidybos institucija - Kongresas, iaugs i dar 1774 m. Filadel fijoje suaukto Kontinentinio kongreso (Continental Congress); taigi, nors Kongreso legitimumo uteko priimti JAV, kaip jau faktikai egzistavusios federacins valstybs, pagrindu tapusiems Konfederacijos straipsniams (Articles o f Confederation), bet federalin Konstitucij priimti (ir tokiu bdu jai didesn legitimum garantuoti) turjo speciali institucija. A nalo-
149
trijuose ketvirtadaliuose valstij*, - tai pirmosios ries kon stitucijos keitimo galios pavyzdys; tuo tarpu 1909 m. Piet
gik pavyzdi galima aptikti ir kit valstybi istorijoje; pavyzdiui, 1792 m. Pranczij respublika paskelb Nacionalinis konventas, kuris tu rjo parengti ir ios valstybs konstitucij; valstybs santvarkos konstitu cinius pagrindus turjo nustatyti ir 1918 m. suauktas Rusijos Steigiama sis susirinkimas, vliau ivaikytas bolevik partijos. ia prasme konven tas - tai specialios konstitucins paskirties institucija, kurios tiesiogins funkcijos gali bti vairios (nebtinai tik konstitucijos primimas), o veik los trukm nra grietai apibrta; aiku, i institucija nebtinai turi bti oficialiai vadinama iuo odiu, todl konventu galima laikyti ir 1918 m. Lietuvos Taryb, ir vliau suaukt Steigiamj Seim. Taiau konvento terminas gali bti vartojamas ir platesne prasme, jis gali ymti paius vairiausius valstybs ar net visuom ens atstovaujamuosius organus; ia prasme konvento svoka gali bti taikoma faktikai bet kokiam susirin k im u i- ir nuolatinms aukiausiosioms valstybs statym leidybos ins titucijoms, ir em esniojo lygmens legislatroms, ir net vairiems politini jg sambriams, kaip antai politini partij konferencijoms arba suva iavimams (visos valstybs mastu). * Hartas ia nevisikai tiksliai perteikia m intosios Konstitucijos nuo statos turin; JAV Konstitucijos V straipsnis skelbia, kad Konstitucijos patais ratifikuoti turi caba trij ketvirtadali valstij statym leidybos institucijos (legislatures), aiba konventai (conventions), suaukti trijuose ketvirtadaliuose valstij (pai amerikiei parengtame JAV Konstituci jos vertime lietuvi kalb vartojami terminai valstij statym leidiam o sios institucijos ir vabtij suvaiavim ai); ,be to, Kongresas turi teis pasi lyti vienok ar kitok ratifikavimo bd. Taigi termino statym leidybos institucijos doktrininis aikinimas ia gyja ypa svarbi reikm. JAV ofi cialiosios konstitucins doktrinos poiriu, statym leidybos institucijomis Konstitucijos krjai laik valstij atstovaujamuosius organus, tokius kaip tie, kurie 1789 m. valstijose gyvendino legislatyvin valdi (r. Johnny H. Killian (ed.) & Leland E. Beck (assoc, ed.). The Constitution o f the United States o f Am erica: Analysis and Interpretation. A n notations o f Cases D ecided by the Supreme Coui1 o f the United States to July 2, 1982 (with subsequent supplements). - Washington, D.C.: U.S. Governm ent Prin ting Office, 1987, p. 909). Teigdamas, jog federalins Konstitucijos patai s turi ratifikuoti valstijos (o tai ne tas pat, kas valstijos statym leidybos institucijos) arba iose valstijose suaukti konventai, Hartas neatsivelgia tai, kad daugelyje valstij pastaraisiais deimtmeiais (dar prie pasiro dant Harto knygai) m plisti dar viena statym leidybos forma - refe rendumas, kuris, kaip teigia JAV oficialioji konstitucin doktrina, vis dl to negali ratifikuoti federalins Konstitucijos patais. Faktikai tai net trigubas apribojimas, kur konstitucin doktrina suformuluoja, aikin dama vien vienintel termin - statym leidybos institucijos, arba legislatros: (1) federalin valdia neturi teiss reikalauti, kad valstijoje bt surengtas referendumas dl pasilytosios federalins Konstitucijos patai-
150
Afrikos akto* 152 skirsnio nuostata dl konstitucijos keiti mo yra antrosios ries tokios galios pavyzdys. Taiau ne
sos; (2) valstijos statym leidybos institucija savo sprendimo dl pasi lytosios federalins Konstitucijos pataisos (nesvarbu, ar jis bt teigia mas, ar neigiamas) negali dangstyti referendumo metu pareikta vals tijos piliei valia; (3) valstijos pilieiai negali ksintis statym leidybos institucijos kompetencij ir reikalauti, kad dl Kongreso pasilytos fed e ralins Konstitucijos pataisos valstijoje bt surengtas referendumas. JAV Aukiausiasis Teismas taip iaikino m intuosius apribojimus: Valstijos statym leidybos institucijos funkcija yra ratifikuoti pasilytj federali ns Konstitucijos patais, o Kongreso funkcija pasilyti i patais yra federalin funkcija, kylanti i federalins Konstitucijos; ir i funkcija per engia visus apribojimus, kuri siekia arba kuriuos yra nustat valstijos mons (r. Lesser v. Ganieti; 258 U.S. 130, 137 [1922]; taip pat r. Hawke v. Smith, 253 U.S. 221, 231 [1920]). Kita vertus, ratifikavimo bdo parinkimas yra ne valstij statym leidybos institucij, bet Kongre so, t.y. federalins valdios, kompetencija; JAV Aukiausiasis Teismas iaikino, kad Konstitucijos V straipsnio turinys iuo poiriu yra visikai vienareikmis ir nenumato joki ios K ongreso prerogatyvos iimi (r. United States v. Speague; 282 U.S. 716 [1931]). Be to, Kongresas turi teis pakeisti ir termin, per kur nustatytas skaiius valstij aukiausi j statym leidybos institucij ar specialiai tuo tikslu suaukt valstij konvent turi ratifikuoti atitinkam federalins Konstitucijos patais; kar tais Kongresas tai ir daro (r. Atuonioliktj ir Dvideimtj federalins Konstitucijos pataisas); kai toks terminas nra nustatytas, atskiros fed e ralins Konstitucijos pataisos ratifikavimo procesas gali trukti nepapras tai ilgai (pavyzdiui, paskutinioji, Dvideimt septintoji Konstitucijos pa taisa virija visus rekordus - ji buvo pasilyta 1789 m., bet reikalingo valstij skaiiaus ratifikuota tik 1992 m. * 1909 m. D idiosios Britanijos Parlamento ileistas vadinamasis Pie t Afrikos aktas suteik iai valstybei (tuo m etu pavadintai Piet Afrikos Sjunga) nepriklausomyb ir drauge iskyr j i Didiosios Britanijos teisins sistemos. Analogiki aktai buvo priimti dl daugelio buvusi A n glijos kolonij: Naujosios Zelandijos (1852 m .), Australijos Sjungos (1900 m .), Kanados (1867 m.), Ceono (1947 m.) ir kt. Visi ie aktai, kuriais tam tikros teritorijos paalinamos i valstybs teisins sistemos (tarsi ikeliamos u suvereno sau nusistatyt teisinio reguliavimo rib), ne tik liudija anglikosios politins kultros teisins dimensijos svarb (suvereno poiriu, nepakanka tik politine deklaracija ar tarpvalstybine sutartimi pripainti tam tikros valstybs nepriklausomyb, btinas ir vi daus teiss aktas, tarsi sudarantis prielaidas tokiam pripainimui ir j legitimizuojantis), bet kartu atspindi ir tam tikr suvereno valios ir galios hipertrofavim, bding Anglijos konstitucinei doktrinai: jeigu Didiosios Britanijos Parlamentas mano, kad reikia reguliuoti visuomeninius santy kius tarp subjekt tam tikroje teritorijoje (galbt netgi esanioje visikai
151
visose konstitucijose nurodomos konstitucijos keitimo ga lios; o ir tuomet, kai tokios galios yra numatytos, kai kada tam tikros konstitucijos nuostatos, apribojanios statym leidybos institucij, yra u i gali realizavimo srities rib; tokiais atvejais ir pati konstitucijos keitimo galia yra ribota. Tok konstitucijos keitimo galios apribojim galima aptikti net ir Jungtini Valstij Konstitucijoje (nors kai kurie ap ribojimai jau nebeturi praktins reikms). Jos V straipsnis nustato, kad jokia pataisa, kuri gali bti priimta iki 1808 m., neturi jokiu bdu paeisti Pirmojo straipsnio devintojo skir snio pirmosios ir ketvirtosios dalies ir kad n i vienos valstijos be jos sutikimo negali bti atimtas jos lygus atsto vavimas Senate. Galima rodinti, kad ten, kur yra nustatyti statym lei dybos institucijos apribojimai, kuriuos, kaip Piet Afrikoje, gali panaikinti patys ios institucijos nariai, laikydamiesi spe cialios procedros, yra pagrindas i institucij tapatinti su suverenu, kuriam negali bti nustatyta joki teisini apri bojim, kaip ir teigia ms apariamoji teorija. iai teorijai sunks yra tik tie atvejai, kai statym leidybos institucijos
kitoje em s rutulio pusje ir faktikai besitvarkanioje kaip nepriklau som a valstyb), tai jis ir turi teis tai daryti, nebent jis pats ios teiss atsisakyt. Piet Afrikos aktas ir kiti analogiki statymai faktikai ir yra tok atsisakym liudijantys dokumentai (nors juose neretai darom os ily gos, tarsi rezervuojanios Didiosios Britanijos Parlamentui teis kurti teis kitoms valstybms, jeigu jos paios kreiptsi D idiosios Britani jos Parlament praydamos, kad is ileist jom s statymus). Angl kon stitucins doktrinos klasikas Jenningsas tokias Didiosios Britanijos Par lam ento pretenzijas globalin visuom enini santyki reguliavim paai kina paprastai: D idiosios Britanijos Parlamentas turi teis leisti staty mus visoms vietoms ir visiems asmenims. Jenningsas netgi pateikia tok pavyzd (kur pats pripasta esant gerokai hiperbolizuot): jeigu D id io sios Britanijos Parlamentas paskelbt, jog rkymas Paryiaus gatvse yra nusikaltimas, tai toks elgesys ir bt nusikaltimas pagal Anglijos teis; inoma, Pranczijos pareignai ios brit Parlamento nuostatos galt nepaisyti, taiau bet kuriam asmeniui, rkiusiam Paryiaus gatvse, D i diosios Britanijos teisme galt bti ikelta baudiamoji byla ir paskirta bausm (r. I. Jennings. The L aw and the Constitution. - London, 1954).
152
apribojimus gali panaikinti tik speciali institucija, kuriai pa tikta realizuoti konstitucijos keitimo gali, kaip yra Jung tinse Valstijose, arba kai ie apribojimai apskritai yra u konstitucijos keitimo galios srities rib. Analizuojant nagrinjamosios teorijos pretenzijas nuosek liai paaikinti tokius atvejus, btina prisiminti tai, kas nere tai pamirtama: pats Austinas, pltodamas i teorij, net ir Anglijoje netapatino suvereno su statym leidybos insti tucija. Tokia buvo Austino nuomon; taiau pagal visuoti nai pripaint doktrin nra joki Karaliens Parlamente legislatyvins valdios teisini apribojim, todl i jos laisv danai vaizduojama kaip to, kas vadinama suverenia sta tym leidybos institucija, paradigma, skirianti Karalien Parlamente nuo Kongreso ir kit grietos konstitucijos ribojam statym leidybos institucij. Vis dlto Austinas man, kad bet kokioje demokratijoje suverenioji visuome ns dalis yra rinkjai, o ne irinktieji atstovai. Todl Angli joje Bendruomeni rm* narius tiksliausiai apibdintu me sakydami, kad jie yra tik juos irinkusios arba paskyru sios visuomens dalies patiktiniai - vadinasi, suverenitetas visuomet priklauso karalikiesiems perams** ir Bendruo meni rm rinkj korpusui21. Panaiai Austinas laiksi poirio, kad Jungtinse Valstijose kiekvienos i valstij, taip pat didesniosios valstybs, kylanios i federacins s jungos, suverenitetas priklauso valstij vyriausybms***,
* Didiosios Britanijos Parlamento emieji rmai; auktieji rmai yra Lord rmai. ** Karalikieji perai (King s Peers) - lordai; ia turimi galvoje Lord rmai. 2 1 Austin, Province o f Jurisprudence Determined, Lecture VI, p. 230-1. *** ia Hartas bei jo cituojamas Austinas, raydami apie Jungtines Am erikos Valstijas, vartoja vyriausybs (government) termin jo anglikja prasme, kuri i esm s skiriasi nuo amerikietikosios. Veriant od g o vernment lietuvi kalb, neivengiamai kyla sunkum. Tiksliausias ir tikriausiai etimologikai artimiausias vertinys yra \yriausyb; taip ir ver iama ioje knygoje. Taiau Anglijoje vyriausyb yra Parlamento dalis -
153
. v. S U V E R E N A S I R V A L D I N Y S
sudaranioms vien jungtini organ; ia valstijos vyriausybe vadinama ne jos prastin statym leidybos institucija, bet piliei korpusas, kuris i prastin statym leidybos ins titucij paskiria22. iuo poiriu skirtumas tarp tokios teisins sistemos, kurioje prastin statym leidybos institucija yra nevaro ma teisini apribojim, ir tokios, kurioje toki apribojim esama, pasirodo bess tik skirtumas tarp suverenaus elek torato suvereni gali realizavimo bd, kuriuos jis pats pasirenka. Pagal i teorij, Anglijoje vienintelis bdas, ku riuo elektoratas tiesiogiai realizuoja jam priklausani su-
ministr kabineto nariai btinai yra ir kuri nors Parlamento rm na riai, o vyriausybe (government) paprastai vadinama Parlamento dauguma. Taigi terminas government gali bti (ir yra) pagrstai priskiriamas ir legislatyvinei, ir vykdomajai valdiai, nes vyriausybe (government) i tikrj vadinama ta politin jga, kuri tuo metu kontroliuoja valstybs instituci jas, arba net paios ios institucijos, j visuma, t.y. tai, k m es Lietuvoje paprastai vadiname tiesiog (valstybine) valdia; tokia vyriausybs sampra ta yra vienas i esmini Anglijos tipo parlamentini demokratij poy mi. Jungtinse Amerikos Valstijose terminas government irgi ymi tam tikros politins jgos kontroliuojam valdios institucij sistem, bet ia is terminas yra dar bendresnio pobdio, nes jis tiesiogiai nra taiko mas legislatyvinei, o ypa vykdomajai valdiai: Jungtini Am erikos Vals tij (ir atskir i valstyb sudarani valstij) ministr kabinetas vadina mas administracija (administration), o ne vyriausybe (government). Tok to paties termino prasms pakeitim galima paaikinti JAV konstitucins santvarkos specifika: Jungtinse Amerikos Valstijose valdi padalijimo principas yra vienas i svarbiausij politins santvarkos princip (r. ina p. 148); ia legislatyvin ir vykdomoji valdios yra grietai atribo tos. Taigi Jungtinse Amerikos Valstijose vyriausybs (government) termi nas turi ne politin, o tik socialin turin. Lietuvoje (kurioje skirtingais laikotarpiais legislatyvins ir vykdomosios valdios buvo tai daugiau, tai maiau atribotos, o iuo metu, atrodo, yra balansuojama tarp valdi padalijimo ir tam tikros parlamentarizmo atmainos) vyriausybe tradicikai vadinama ne visa valstybs valdios institucij sistema (kaip JAV) ir ne vieninga legislatyvin ir vykdomoji valdia (kaip Didiojoje Britanijoje), bet tik vykdomoji valdia (ar net tik jos dalis), t.y. ministr kabinetas; 1992 m. Lietuvos Konstitucijoje suformuluota dar siauresn vyriausybs samprata, pagal kuri vyriausyb sudaro tik Ministras Pirmininkas ir m i nistrai (r. iuo metu galiojanios Lietuvos Konstitucijos 91 str.). 22 Ibid., p. 251.
154
vereniteto dal, yra atstov, kurie posdiaus Parlamente, irinkimas ir elektorato suverenios galios delegavimas jiems. is delegavimas tam tikra prasme yra absoliutus, nes nors ir pareikiamas pasitikjimas, kad atstovai nepiktnaudiaus jiems deleguotomis galiomis, bet piktnaudiavimo atvejais is pasitikjimas yra pagrindas tik moralinms sankcijoms ir nerpi teismams, kaip jiems rpi legislatyvins valdios teisiniai apribojimai. Jungtinse Valstijose yra visai kitaip: ia, kaip ir bet kurioje kitoje demokratijoje, kurioje pras tin statym leidybos institucija yra teisikai apribota, rin kj korpusas, realizuodamas savo suvereni gali, nepasi tenkina vien tik delegat irinkimu, bet nustato jiems teisi nius apribojimus. ia elektorat galima laikyti ypatinga ir tiesiogiai nevardyta statym leidybos institucija, viresne u prastin statym leidybos institucij, kuri yra teisikai priversta laikytis konstitucini apribojim, o kilus kon fliktui teismai prastins statym leidybos institucijos aktus paskelbs negaliojaniais. Vadinasi, ia elektoratas knija suveren, nevarom joki teisini apribojim, kaip ir rei kalauja nagrinjamoji teorija. Visikai aiku, kad, itaip toliau rutuliojant i teorij, paprasta suvereno samprata jeigu ir nra radikaliai trans formuojama, tai tampa kur kas rafinuotesn. Kaip buvo parodyta io skyriaus pirmame skirsnyje, suvereno apibdi nimas kaip asmens arba asmen, kuriems yra pratusi pa klusti didioji visuomens dauguma, beveik paodiui tin ka paprasiausiai visuomens formai, kurioje Rex yra abso liutus monarchas, o dl jo, kaip statym leidjo, teisi permimo nra jokios nuostatos. Ten, kur itokia nuostata egzistuoja, i jos nuosekliai iplaukianio legislatyvins val dios tstinumo, kuris yra toks svarbus iuolaikins teisins sistemos poymis, negalima ireikti paprasta proi pa klusti svoka; jam ireikti reikia pasitelkti akceptuotosios normos, pagal kuri pdinis turi teis leisti statymus dar 155
prie faktikai tai darydamas ir sulaukdamas paklusimo, s vok. Bet toks suvereno tapatinimas su demokratins vals tybs elektoratu visikai netikina, nebent odiams protis paklusti ir asmuo arba asmenys suteiktume visikai kito ki reikm, negu jie turjo tuomet, kai buvo taikomi mi ntajam paprastam atvejui; bet i reikm gali tapti supran tama tik tuomet, kai vogiomis pasitelkiama akceptuotosios normos svoka. Tam nepakanka paprastos proi paklusti bei sakym schemos. Kad taip yra, galima pademonstruoti daugeliu vairi bd. Aikiausiai tai matyti, kai kalbama apie demokratij, kurioje elektoratui nepriklauso tik nepilnameiai ir psichi kai nesveiki asmenys, todl elektoratas sudaro didij dau gum gyventoj, arba kai sivaizduojama paprasta sociali n grup, kuri sudaro psichikai sveiki suaugusieji, visi turintys teis balsuoti. Tokiais atvejais bandydami elektora t traktuoti kaip suveren ir taikyti jam tuos paprastus api brimus, kuriuos i teorija suformulavo i pat pradi, mes sugausime save sakant, kad ia visuomens didioji dau guma i proio paklsta pati sau. Taigi vietoj ankstesniojo aikaus dvi dalis - teisini apribojim nevarom ir sa kymus duodant suveren ir jam i proio paklstanius valdinius - padalytos visuomens paveikslo ikyla iskyds visuomens, kurioje dauguma paklsta daugumos arba net vis visuomens nari duodamiems sakymams, vaizdinys. Aiku, jog ia nra nei sakym ta prasme, kuria is odis buvo i pradi vartojamas (noro, kad kiti elgtsi tam tik rais bdais, iraika), nei paklusimo. Atsakant i kritik, galima skirti visuomens narius kaip privaius asmenis ir kaip oficialius - rinkjus ar sta tym leidjus. Toks atskyrimas yra visikai suprantamas; dau gum teisini ir politini reikini i ties lengviausia pa aikinti remiantis kaip tik iuo poiriu; bet suvereniteto teorijai tai negali padti, net jeigu mes btume pasireng 156
engti dar vien ingsn ir teigti, kad mons, veikdami kaip oficials asmenys, tampa kitu asmeniu, kuriam i proio paklstama. Juk jeigu paklaustume, kas turima omenyje, kai apie asmen grup sakoma, jog, rinkdami atstov arba duodami sakym, jos nariai veik ne kaip individai, o kaip oficials asmenys, klausim galtume atsakyti tik nurodydami, jog jiems bdingos ypatybs, kurias numa to tam tikros normos, ir jog jie laikosi kit norm, apibr iani, k jie turi daryti, kad j veiklos rezultatas bt galiojantys rinkimai arba galiojantis statymas. Nustatyti, kad tai, k nuveik i asmen grup, yra rinkimai arba staty mas, galima tik remiantis tokiomis normomis. Taigi priski riant iuos dalykus juos kuriantiems subjektams negalima vadovautis tuo paiu paprastu ir savaime suprantamu krite rijumi, kuriuo remiantis asmeniui priskiriami jo odiu i tarti arba ratu suformuluoti sakymai. Tad kas lemia toki norm buvim? Kadangi tai yra normos, apibrianios, k visuomens nariai turi daryti, kad jie veikt kaip elektoratas (ir todl, kaip reikalauja aptartoji teorija, bt suverenas), jos paios negali bti su vereno ileisti sakymai, nes tam tikrus dalykus galima lai kyti suvereno ileistais sakymais tik tuo atveju, jeigu ios normos jau galioja ir j yra laikomasi. Gal tuomet galima teigti, kad ios normos yra tik jau apraytojo gyventoj proio paklusti elementai? Paprastu atveju, kai suverenas yra vienas asmuo, kuriam didioji vi suomens dalis paklsta, jeigu - ir tik jeigu - suverenas duoda sakymus tam tikra forma, pavyzdiui, ratu, pasira ytus ir paliudytus, galima bt teigti (atsivelgiant pirma me skirsnyje idstytus prietaravimus dl proio svokos vartojimo iuo atveju), jog norma, nustatanti, kad statymus suverenas turi leisti btent iuo bdu, yra tik jau apraytojo visuomens proio paklusti elementas: visuomens nariai yra prat paklusti suverenui, kai is duoda sakymus ito 157
kiu bdu. Bet kai suverenaus asmens negalima nustatyti nesiremiant iomis normomis, i norm negalima pateikti tik kaip slyg arba aplinkybi, kuriomis visuomen i pro io paklsta suverenui. ios normos yra suvereno konstitu ciniai elementai, o ne iaip kokie dalykai, kuriuos btinai reikt paminti, apibdinant proius paklusti suverenui. Todl negalima tvirtinti, kad aptariamuoju atveju normos, detaliai reglamentuojanios elektorato elgesio procedr, yra tik tokios slygos, kuriomis visuomen, kaip daugelis individ, paklsta sau kaip elektoratui; juk sau kaip elek toratui nenurodo asmens, kur galima identifikuoti atski rai nuo i norm. Tai yra tik glausta nuoroda, kad rink jai, rinkdami savo atstovus, laiksi norm reikalavim. D au gi daugiausia galima teigti (atsivelgiant pirmame skirsnyje isakytus prietaravimus), kad ios normos nusta t slygas, kuriomis irinktiesiems asmenims i proio pa klstama; bet taip mes grtume atgal prie to aptariamosios teorijos varianto, kuriame ne elektoratas, bet statym lei dybos institucija yra suverenas, o visos problemos, kylan ios dl to, kad galimi tokios statym leidybos institucijos legislatyvini gali teisiniai apribojimai, likt neisprstos. ie argumentai prie aptariamj teorij, kaip ir tie, ku rie buvo isakyti ankstesniame io skyriaus skirsnyje, yra fundamentals ta prasme, jog jie yra tolygs teiginiui, kad ne tik kai kurie ios teorijos teiginiai yra klaidingi, bet ap skritai paprasta sakym, proi ir paklusimo idja yra ne tinkama analizuoti teisei. Vietoj jos reikalinga normos, su teikianios ribotas ar neribotas galias asmenims, tam tikru bdu gavusiems teis leisti statymus laikantis tam tikros procedros, svoka. Greta to, k galima pavadinti aptariamosios teorijos ben dru koncepciniu netinkamumu, isakoma ir daugyb papil dom kontrargument prie bandym i teorij susieti su tuo faktu, kad tai, kas paprastai laikoma aukiausija sta 158
tym leidybos institucija, gali bti teisikai apribota. Jeigu tokiais atvejais suverenas turi bti tapatinamas su elektora tu, tai net ir tada, kai elektoratas turi neribot konstitucijos keitimo gali, kuri realizuodamas jis gali paalinti visus prastins statym leidybos institucijos apribojimus, pagrs tai galima paklausti, ar ie apribojimai tikrai yra teisiniai apribojimai, nes juk elektoratas yra davs sakymus, ku riems prastin statym leidybos institucija i proio pa klsta. Galima kol kas atmesti ms isakytj prietaravi m, kad legislatyvins valdios teisiniai apribojimai yra ne teisingai traktuojami kaip sakymai, vadinasi, ir kaip nustatytos ios valdios pareigos. Net jeigu taip bt, argi galima manyti, kad ie apribojimai yra pareigos, kurias vyk dyti statym leidybos institucijai elektoratas sak bent ty lomis? Visi ankstesniuose skyriuose idstyti kontrargumen tai prie tylij sakym idj ia tinka dar labiau. Nors tas bdas, kuriuo galima realizuoti konstitucijos keitimo gali, gali bti ities sudtingas, kaip, pavyzdiui, tas, kur nusta to Jungtini Valstij Konstitucija, taiau tai, kad elektora tas ios savo galios nerealizuoja, daniausiai tikinamai liu dija elektorato neimanym arba abejingum, nors gali iek tiek byloti ir apie jo norus. Mes i tikrj labai nutolome nuo situacijos, kurioje mintis, kad generolas tyliai sak sa vo monms daryti tai, k jis ino jiems daryti sakius ser ant, galt atrodyti visikai tikima. Ir dar: k, remdamiesi ia teorija, mes galtume pasaky ti, jeigu statym leidybos institucija susidurt su tokiais apribojimais, kurie apskritai yra u elektoratui patiktos konstitucijos keitimo galios srities rib? Tai ne tik yra ma noma - kai kada i ties susiklosto tokia padtis. ia elek toratui yra nustatyti teisiniai apribojimai, todl nors j ir galima bt vadinti ypatingja statym leidybos institucija, bet jis nra nevaromas teisini apribojim, o todl nra ir suverenas. Ar iuo atveju mes turtume tvirtinti, kad suve159
renas yra visa visuomen ir kad tai savo tyliu sakymu nustat iuos teisinius apribojimus, prie kuriuos sukilti elek toratas nepajg? Tai, kad itaip samprotaujant jau nebt galima velgti skirtumo tarp revoliucijos ir statym leidy bos, tikriausiai yra pakankamas pagrindas atmesti argu ment. Pagaliau teorija, traktuojanti elektorat kaip suveren, geriausiu atveju kalba tik apie apribot statym leidybos institucij demokratijoje, kurioje i tikrj yra elektoratas. Ir vis dlto mintis apie sost paveldint monarch, tok kaip Rex, turint ribotas legislatyvines galias, kurios kartu yra ir ribotos, ir aukiausios toje sistemoje, visikai nra absur dika.
TEIS - PIRMINI IR ANTRINI NORM JUNGINYS
1. Nauja pradia
I trij paskutinij skyri suinojome, kad paprastas teiss, traktuojamos kaip suvereno prievartiniai sakymai, modelis vairiais labai svarbiais atvejais nesugeba reprodu kuoti kai kuri itin reikming teisins sistemos poymi. Norint tai pademonstruoti, mums nebuvo btina nurodyti (kaip dar ankstesnieji kritikai) tarptautin teis arba pri mityvij teis, kurias kai kas gali laikyti ginytinais arba ribiniais teiss pavyzdiais; vietoj j mes nurodme tam tik rus jau inomus iuolaikins valstybs municipalins teiss poymius ir parodme, kad i pernelyg paprasta teorija ar ba juos ikraipo, arba apskritai j nenuvieia. Pagrindiniai aspektai, kuriais i teorija yra nenusisekusi, yra tokie pamokomi, kad juos verta dar kart reziumuoti. Pirma, tapo aiku, kad nors i vis teiss atmain baudia masis statymas, neleidiantis tam tikr veiksm arba juos udraudiantis ir nustatantis u juos bausm, labiausiai pa naus grasinimais paremtus sakymus, kuriuos vienas as muo duoda kitiems, bet ir jis vis dlto skiriasi nuo toki sakym vienu svarbiu aspektu - jis paprastai taikomas ir tiems, kurie j ileido, o ne tik kitiems. Antra, yra ir kit teiss ri, kurias bt absurdika interpretuoti kaip gra sinimais paremtus sakymus; i j pamintinos normos, su teikianios teisines galias nagrinti bylas ar leisti statymus (vieosios galios) arba kurti ar keisti teisinius santykius (pri
6. 1204
161
V. T E I S - P I R M I N I I R A N T R I N I N O R M J U N G I N Y S
vaios galios). Treia, yra teiss norm, kurios skiriasi nuo sakym savo kilms formomis, nes jos randasi ne i to, kas bt panau tiksliai suformuluot nurodym. Galiausiai, teiss analiz, grindiama suvereno, kuriam i proio pa klstama ir kuriam jokiu bdu netaikomi kokie nors teisi niai apribojimai, svoka, nesugeba paaikinti iuolaikinei teisinei sistemai bdingo legislatyvines valdios tstinumo, o suverenusis asmuo arba asmenys ioje analizje negali bti tapatinami nei su elektoratu, nei su iuolaikins vals tybs statym leidybos institucija. Prisiminkime, kad, itaip kritikuodami teiss, traktuoja mos kaip suvereno prievartinai sakymai, koncepcij, mes aptarme ir kelet papildom irading argument, kuriais operuojama norint i teorij ivaduoti nuo jai ikylani sunkum, nors taip ir suardomas ios teorijos ities primi tyvus paprastumas. Bet ir ie argumentai nepasiek tikslo. Paaikjo, kad vieno i i argument - tylaus sakymo s vokos - negalima taikyti sudtingiems iuolaikins teisins sistemos reikiniams; is argumentas gali bti taikomas tik kur kas paprastesnms situacijoms, kaip, pavyzdiui, ta, kai generolas tyia susilaiko ir nesikia jo pavaldiniams duo dant sakymus. Kiti argumentai, kaip antai kai galias sutei kianios normos traktuojamos tik kaip pareigas nustatani norm fragmentai arba kai visos normos laikomos skirto mis tik pareignams, ikreipia t prasm, kuria apie jas kalbama, galvojama ir kuria jos faktikai taikomos sociali niame gyvenime. Tai ne k labiau gali pretenduoti ms pritarim nei teorija, pagal kuri visos aidimo taisykls i tikrj yra nurodymai teisjui ir tak skaiiuotojui. Dar vienu iradingu argumentu buvo siekiama statym leidybai bding susisaistomj pobd suderinti su teorija, teigian ia, kad statymas yra sakymas, duodamas kitiems, staty m leidjus, veikianius kaip oficials asmenys, skiriant kaip vien asmen, sakinjant kitiems, tarp j ir patiems sau 162
kaip privatiems asmenims. is argumentas pats savaime yra nepriekaitingas, bet jis papildo teorij tuo, ko joje i pra di nebuvo, - normos, apibrianios, k reikia daryti sie kiant leisti statymus, svoka; juk tiktai laikantis ios nor mos statym leidjai tampa oficialiais asmenimis ir kartu atskirais individais, kuriuos galima prieprieinti jiems pa tiems, kaip privatiems asmenims. Taigi paskutinieji trys skyriai - tai neskms apraymas, todl aiku, kad reikia pradti i naujo. Taiau i ios ne skms galima pasimokyti, tad taip smulkiai j nagrinti, kaip padarme mes, ities buvo verta, nes kiekvienu atveju, kai i teorija neatitikdavo fakt, buvo galima bent bendrais bruoais velgti, kodl ji buvo pasmerkta lugti ir ko rei kia, kad ji iuos klausimus geriau paaikint. Pagrindin neskms prieastis yra ta, kad tarp element, i kuri i teorija buvo sukonstruota - t.y. tarp sakym, paklusimo, proi, grasinim idj - neatsirado ir dl i element kombinacijos negaljo atsirasti vietos normos idjai, be ku rios negalima net turti vilties, jog pavyks nuviesti nors paias elementariausias teiss formas. I ties normos idja anaiptol nra paprasta: III skyriuje mes jau sitikinome, kad, nordami teisingai vertinti teisins sistemos sudtin gum, turime velgti skirtum tarp dviej nors ir susijusi, bet skirting tip. Pirmojo tipo, kur tikrai galima laikyti pamatiniu arba pirminiu tipu, normos reikalauja, kad m o ns atlikt tam tikrus veiksmus arba susilaikyt nuo j, nesvarbu, ar jie to patys nori, ar ne. Antrojo tipo normos tam tikru poiriu yra parazitins arba antrins pirmojo tipo norm atvilgiu, nes jos numato, kad mons, daryda mi arba sakydami tam tikrus dalykus, gali diegti naujas pirmojo tipo normas, panaikinti ar modifikuoti sensias ar ba vairiais bdais apibrti j galiojimo srit ar kontroliuo ti j veikim. Pirmojo tipo normos nustato pareigas, antro jo tipo normos suteikia galias - viesias arba privaias.
6*
163
Pirmojo tipo normos apima veiksmus, susijusius su fiziniu judjimu arba pokyiais; antrojo tipo normos yra susijusios su operacijomis, kurios sukelia ne tik fizin judjim ar po kyius, - jomis kuriamos arba keiiamos pareigos arba prie vols. Tam tikr pradin analiz, kas turima galvoje, kai tei giama, kad socialinje grupje galioja i dviej tip nor mos, mes jau atlikome, o iame skyriuje mes ne tik plto sime i analiz, bet ir suformuluosime bendr teigin, kad mintoji dviej norm tip kombinacija yra tai, k Austinas klaidingai man aptiks prievartini sakym svokoje, btent - jurisprudencijos mokslo raktas. Mes jokiu bdu neteigsime, jog i pirmini ir antrini norm kombinacij galima aptikti visur, kur tik odis teis yra teisingai vartojamas; juk aiku, kad daugyb vairiausi atvej, ku riais vartojamas odis teis, vienus su kitais sieja ne koks nors toks paprastas vienodumas, bet ne tokie tiesioginiai ryiai - daniausiai formos ar turinio analogijos - su pa grindiniu atveju. iame ir tolesniuose skyriuose mes pam ginsime parodyti, kad daugel teiss bruo, dl kuri ikil davo daugiausia keblum ir kurie ir skatino teiss apibr imo paiekas, ir nukreipdavo jas neteisinga linkme, galima isiaikinti perpratus iuos du norm tipus ir j sveik. iam element junginiui skiriama svarbiausioji vieta dl tos aikinamosios galios, kuri ie elementai turi nuvieiant koncepcijas, sudaranias teisins minties metmenis. odio teis vartojimo ymti daugybei akivaizdiai vairiari atvej pateisinimas yra antraeilis dalykas, kurio galsime imtis tuomet, kai suvoksime iuos pagrindinius dalykus.
2. Prievols idja
Pirmiausia prisiminkime, kad, nepaisant vis teorijos, traktuojanios teis kaip prievartinius sakymus, klaid, ios 164
teorijos ieities takas buvo visikai teisingas pripainimas, jog kur yra teis, ten moni elgesys tam tikru poiriu tampa nealternatyvus arba privalomas. Pasirinkus tok iei ties tak, iai teorijai buvo suteiktas reikmingas postmis, tad ir mes, konstruodami nauj teiss samprat, grindia m pirmini ir antrini norm sveikos koncepcija, prad sime nuo tos paios idjos. Taiau tikriausiai kaip tik da bar, engdami pirmj lemting ingsn, mes turtume daugiausia pasimokyti i ios teorijos klaid. Prisiminkime ginkluoto pliko situacij. A liepia B ati duoti jam savo pinigus ir grasina j nuauti, jeigu jis nepa klust. Pagal prievartini sakym teorij, i situacija ben drais bruoais iliustruoja prievols arba pareigos idj. io je situacijoje, pakyltoje raytinio sakymo lyg, aptinkame teisin prievol; A turi bti suverenas, kuriam i proio paklstama, o jo sakymai turi bti bendro pobdio, nu statantys elgesio bdus, o ne pavienius veiksmus. Teiginio, kad pliko situacija irykina prievols prasm, tikinamu m lemia tas faktas, jog tai ities yra tokia situacija, ku rioje mes sakytume, kad jeigu B pakluso, vadinasi, jis pri valjo atiduoti savo pinigus. Taiau lygiai taip pat aiku, jog jeigu, remdamiesi iais faktais, teigtume, kad B turjo prievol arba pareig atiduoti pinigus, mes i situacij apibdintume neteisingai. Taigi jau i pat pradi aiku, kad, norint suprasti prievols idj, mums reikia dar kako. Teiginys, kad kas nors privaljo k nors padaryti, skiriasi nuo teiginio, kad is asmuo turjo prievol tai padaryti, ir skirtum dar reiks paaikinti. Pirmasis teiginys daniausiai yra teiginys apie sitikinimus ir motyvus, dl kuri atlieka mas tam tikras veiksmas: antai pliko situacijoje tai, kad B privaljo atiduoti savo pinigus, gali paprasiausiai reikti, kad jis buvo sitikins, jog jeigu j neatiduos, jam bus pa daryta tam tikra ala arba j itiks kitos nemalonios pasek 165
ms, todl jis, siekdamas i pasekmi ivengti, ir atidav pinigus. Supratimas, kas galt jam atsitikti, jeigu jis nepa klust, kart paskatino B nedaryti to, kam kitokiomis ap linkybmis jis bt teiks pirmenyb (pasilikti pinigus). Dar du dalykai iek tiek apsunkina privaljimo k nors padaryti svokos nuvietim. Tikriausiai aiku, jog negali ma manyti, kad B privalo atiduoti pinigus, jeigu gresianti ala, vertinant j sveiko proto poiriu, yra menkut, paly ginti su nuostoliais ar kitomis rimtomis pasekmmis, kurias patirt B arba kiti asmenys, jeigu paklust sakymams; taip bt, jeigu A, pavyzdiui, tik pagrasint nybti B. Mes taip pat neturtume sakyti, jog B privaljo atiduoti pinigus, jei gu nra pakankamo pagrindo manyti, kad A sugebs rea lizuoti arba tikriausiai realizuos savo grasinim padaryti pa lyginti didel al. Ir vis dlto, nors i svoka ir apima tokias nuorodas tai, kaip sveikas protas vertina santykin al, ir racional tikimybs vertinim, pats teiginys, kad asmuo privaljo kam nors paklusti, i esms yra psicholo ginis teiginys, nes nurodo sitikinimus ir motyvus, dl kuri buvo atliktas tam tikras veiksmas. Bet teiginys, kad kas nors turjo prievol k nors padaryti, yra visai kitos ries, ir skirtingum patvirtina daug poymi. Antai nors B veiksmus ir jo sitikinimus bei motyvus pliko situacijoje liudijani fakt ir pakanka, kad galtume pagrsti teigin, jog B privaljo atiduoti savo pinigin, bet j nepakanka pagrsti teiginiui, jog jis turjo prievol tai padaryti; be to, ios ries faktai, t.y. faktai, liudijantys sitikinimus ir m o tyvus, visai nereikalingi tam, kad teiginys, jog asmuo turjo prievol k nors padaryti, bt teisingas. Antai teiginys, jog asmuo turjo prievol, pavyzdiui, papasakoti ties arba at vykti karo tarnyb, vis tiek yra teisingas, net jeigu is asmuo buvo sitikins (pagrstai ar nepagrstai), kad jis nie kada nebus surastas ir kad jam nra ko bijoti, jeigu nepa
166
V. T E I S - P I R M I N I
IR A N T R IN I N O R M J U N G IN Y S
klust. Be to, teiginys, jog asmuo turjo i prievol, visi kai nepriklauso nuo to, ar is asmuo i tikrj atvyko karo tarnyb, ar ne, o teiginys, jog kas nors privaljo k nors padaryti, paprastai numato, kad jis tai i tikrj padar. Kai kurie teoretikai, tarp j ir Austinas, tikriausiai ma nydami, jog asmens sitikinimai, baims ir motyvai yra vi sikai nesusij su klausimu, ar jis turjo prievol k nors padaryti, i svok apibr remdamiesi ne mintais sub jektyviais faktais, bet galimybe arba tikimybe, kad nepaklu ss prievol turintis asmuo bus nubaustas arba patirs blo g i kit. itaip teiginiai apie prievoles yra traktuojami ne kaip psichologiniai teiginiai, bet kaip galimybi, kad bus paskirta bausm arba padarytas blogis, numatymas arba vertinimas. Daugeliui vlesnij teoretik itokia paira atrod tikras apreikimas, ji sukonkretino abstraki svo k ir apibdino j tokiais pat aikiais, grietais, empiriniais terminais, kokie paprastai vartojami moksle. I tikrj i paira kartais bdavo pripastama kaip vienintel alter natyva metafizinms prievols ir pareigos koncepcijoms, traktuojanioms iuos dalykus kaip nematomus objektus, paslaptingai egzistuojanius vir arba u prast, steb jimu pastam fakt pasaulio. Taiau yra daug prieasi, skatinani atmesti toki teigini apie prievoles kaip nu matym interpretacij, kuri, ties sakant, nra vienintel alternatyva sunkiai suprantamai metafizikai. Fundamentaliausias kontrargumentas yra toks: prediktyvistin interpretacija padaro dar sunkiau suprantam t fakt, kad ten, kur yra normos, nukrypimai nuo j yra ne tik pagrindas numatyti, jog norm paeidjai sulauks prie ikos reakcijos arba teismas taikys jiems sankcijas, bet ir prieastis, dl kurios i reakcija kyla arba tokios sankcijos yra taikomos, bei j pateisinimas. IV skyriuje jau buvo
167
atkreiptas dmesys tok norm vidinio aspekto nepaisy m; iame skyriuje mes toliau tai nagrinsime. Taiau yra ir antrasis, paprastesnis, kontrargumentas prie prievols prediktyvistin interpretacij. Jeigu teiginys, jog asmuo turjo prievol, i ties reikia, kad is asmuo bt nubaustas u nepaklusim, tai prietarautume jam sa kydami, jog is asmuo turjo prievol, pavyzdiui, atvykti karo tarnyb, bet dl to, kad jis iveng jurisdikcijos arba skmingai papirko policij ar teism, nebuvo n menkiau sios galimybs, jog jis bus pagautas arba priverstas kentti. I tikrj iuose odiuose nra jokio prietaravimo; tokie teiginiai danai formuluojami, ir visi juos supranta. Tai, inoma, tiesa, kad normalioje teisinje sistemoje, kurioje u didij dal paeidim taikomos sankcijos, pa eidjas paprastai rizikuoja sulaukti bausms; todl ir teigi nys, kad asmuo turi prievol, ir teiginys, kad jis bus nu baustas u nepaklusnum, abu yra teisingi. I tikrj abiej teigini ryys tam tikra prasme yra netgi dar glaudesnis: jeigu negalima tiktis, kad paeidjams apskritai bus taiko mos sankcijos, bent jau municipalinje teisinje sistemoje beveik nra ar visai nra jokios prasms formuluoti kokius nors konkreius teiginius apie asmens prievoles. iuo po iriu apie tokius teiginius galima pasakyti, kad jie yra ti kjimo ilgalaikiu normaliu sankcij sistemos funkcionavi mu prielaida, panaiai kaip krikete posakis jis yra uriby je nors kategorikai ir netvirtina, bet leidia tiktis, kad aidjai, teisjas ir tak skaiiuotojas tikriausiai imsis pras t priemoni. Vis dlto, norint suvokti prievols idj, ypa svarbu suprasti, jog atskirais atvejais teiginys, kad asmuo turi prievol pagal tam tikr norm, ir numatymas, kad jis gali bti nubaustas u nepaklusim, gali nesutapti. Aiku, kad pliko situacijoje prievols negalima velg ti, nors iai situacijai bdingi elementai tikrai gali apib dinti paprastesn svok bti pareigotam k nors padary 168
ti. Kad suprastume prievols teisin form, pirmiausia tu rime suprasti jos bendr idj, o tam turime inagrinti kitoki socialin situacij, kuri nuo pliko situacijos skiria si tuo, kad ia jau yra socialins normos; i situacija padeda atskleisti teiginio, kad asmuo turi prievol, prasm dviem atvilgiais. Pirma, toki norm, paveriani tam tikras el gesio ris modeliu, buvimas yra normalus, nors ir nekon statuotas tokio teiginio pagrindas ar bdingas kontekstas; antra, tokio teiginio skiriamoji funkcija yra bendrosios nor mos taikymas konkreiam asmeniui, atkreipiant dmes t fakt, kad i norma apima io asmens atvej. IV skyriuje mes jau matme, kad bet koki socialini norm buvimas apima prastinio elgesio ir aikios pairos, jog is elgesys atitinka model, derin. Mes taip pat matme, kokiais pa grindiniais aspektais ios normos skiriasi nuo paprasiausi socialini paproi ir kaip vartojama vairi normatyvin ter minija (reikia, privalo, turi), norint atkreipti dmes model bei nukrypimus nuo jo ir siekiant suformuluoti iuo modeliu grindiamus reikalavimus, kritik ar pripai nim. odiai prievol ir pareiga sudaro svarb i normatyvini odi klass poklas, nes jie turi tam tikr kitiems odiams paprastai nebding prasmi. Todl, n o rint suvokti prievols arba pareigos svok, vien tik supra timo, kokie elementai apskritai skiria socialines normas nuo paprasiausi proi, paties savaime nepakanka, nors be ito tikrai negalima apsieiti. Teiginys, kad kas nors turi prievol arba kad jam yra nustatyta prievol, i tikrj numato normos buvim; ir vis dlto ne visada yra taip, kad ten, kur yra normos, j reika laujamas elgesio modelis yra prasminamas prievols svo ka. Nors posakiams Jis turt turti prievol ir Jis turi prievol bendra tai, kad jie abu aikiai nurodo galiojan ius elgesio modelius arba yra vartojami apibdinti konkre tiems atvejams remiantis tam tikra bendro pobdio nor 169
ma, juos ne visada galima sukeisti vietomis. Etiketo taisyk ls arba taisyklingos kalbos normos i tikrj yra normos: jos yra kai kas daugiau negu supanaj elgesio proiai arba elgesio dsningumai; j mokoma ir stengiamasi jas palaikyti; jomis remiamasi, kai specifiniais normatyviniais odiais kritikuojamas ms pai ir kit moni elgesys. Tu turi nusiimti skrybl; Klaidinga sakyti js buvai. Taiau ios ries norm kontekste vartoti odius prievo l arba pareiga bt ne tik keista stiliaus poiriu, bet ir klaidinga. itaip socialin situacija bt klaidingai apib dinta, nes nors riba, skirianti prievolmis susijusias normas nuo kit norm, neryki, taiau svarbiausias racionalus io skirtumo pagrindimas yra pakankamai aikus. Normas suvokiame kaip nustatanias prievoles ir jas taip vadiname tuomet, kai visuotinis reikalavimas paklusti yra primygtinis, o socialinis spaudimas tiems, kurie nukrypsta nuo i norm arba grasina nukrypsi, yra stiprus. Tokios normos gali bti iimtinai paprotins kilms: gali nebti centralizuotai organizuotos bausmi, taikom u toki nor m paeidimus, sistemos; socialinis spaudimas gali gyti tik iskydusios bendro pobdio prieikos arba kritikos reak cijos form, taiau neperaugti fizines sankcijas. is spau dimas gali apsiriboti odiniais nepritarimo pareikimais ar ba apeliavimu individ pagarb paeistajai normai; jis gali labai stipriai priklausyti nuo to, kaip veikia gdos, sins grauimo ir kalts jausmai. Kai spaudimas yra pastarosios ries, mes galime bti link ias normas laikyti socialins grups morals dalimi, o prievol, kylani i i norm, moraline prievole. Ir atvirkiai, kai isiskirianios arba pras tos spaudimo formos yra fizins sankcijos, net jeigu jos n ra pareign aikiai formuluojamos bei realizuojamos, bet paliekamos apskritai visos bendruomens nuoirai, mes bsime link ias normas priskirti primityviosios, arba rudi mentins, teiss kategorijai. inoma, abu iuos rimto so 170
IR A N T R I N I N O R M J U N G I N Y S
cialinio spaudimo tipus mes galime aptikti susijusius su tuo, kas akivaizdiai yra ta pati elgesio norma; kartais tai gali atsitikti be jokios nuorodos, kad vienas i j yra specifikai bdingas kaip pirminis, o kitas yra antrinis, ir tuomet klau simas, ar mes turime reikal su morals norma, ar su ru dimentine teise, gali likti be atsakymo. Taiau tai, ar tarp teiss ir morals manoma nubrti skiriamj rib, iuo metu neturi ms varyti. Svarbu yra tai, kad su normomis susijusio socialinio spaudimo svarbos arba rimtumo akcen tavimas yra pirminis veiksnys, nuo kurio priklauso tai, ar mes ias normas suvokiame kaip lemianias prievoli atsi radim. Su ia pirmine prievols savybe natraliai yra susijusios kitos dvi. Rimto socialinio spaudimo palaikomos normos yra suvokiamos kaip svarbios, nes tikima, kad jos yra bti nos, siekiant palaikyti socialin gyvenim arba tam tikr itin vertinam jo poym. Tokios akivaizdiai svarbiausios nor mos, kaip antai tos, kurios apriboja laisv smurto vartoji m, paprastai suvokiamos prievols kontekste. Lygiai taip pat normos, reikalaujanios siningumo ar tiesos, ar kad bt laikomasi paad, arba apibrianios, k turt dary ti tas, kas socialinje grupje atlieka ypating vaidmen ar ba funkcij, yra suvokiamos arba prievols kontekste, ar ba - tikriausiai daniau - pareigos kontekste. Antra, vi suotinai pripastama, kad nors elgesys, kurio ios normos reikalauja, gali teikti naud kitiems, taiau jis gali prieta rauti tam, k nort daryti i pareig turintis asmuo. Taigi prievols ir pareigos paprastai suvokiamos kaip susijusios su pasiaukojimu arba tam tikr dalyk isiadjimu, o nuo latin konflikto tarp prievols arba pareigos ir intereso ga limyb visose visuomense yra vienas i truizm, kuriais operuoja ir teisininkai, ir moralistai. i trij veiksni, skiriani su prievolmis ar pareigo mis susijusias normas nuo kit norm, kontekste galima paaikinti odyje prievol umaskuot saitiy kuriais yra 171
susaistytas pareigotasis asmuo, figr*, taip pat panai skolos svok, slypini odyje pareiga. ioje daugeliui teisins minties atstov ramybs neduodanioje figroje so cialinis spaudimas tampa tarsi grandine, sukaustania tuos, kurie turi prievoles, ir jie nebra laisvi daryti tai, k nori. Kit grandins gal kartais laiko grup arba jos oficials atstovai, primygtinai reikalaujantys, kad prievol bt vyk dyta, arba vykdantys bausm: kartais grup tai patiki pri vaiam asmeniui, kuris gali pasirinkti, ar primygtinai reika lauti, kad prievol bt vykdyta, ar priimti jos vert atitin kant ekvivalent. Pirmoji situacija tipika pareigoms arba prievolms i baudiamosios teiss srities, o antroji - prie volms ir pareigoms i civilins teiss srities, kurioje mes manome privatiems asmenims esant bdingas prievoles ati tinkanias teises. Kad ir kokios natralios ir daug k paaikinanios bt ios figros arba metaforos, mes neturime leisti, kad jos mus suviliot klaidinga koncepcija, es prievol i esms yra tam tikras spaudimo arba prievartos pojtis, patiriamas t, kurie turi prievoles. I to, kad prievoles nustatanias normas paprastai palaiko rimtas socialinis spaudimas, nei plaukia, jog turti i norm nustatyt prievol tolygu pa justi prievart arba spaudim. Taigi pasakymas, jog koks nors ukietjs sukius turjo prievol sumokti rent, bet nepatyr jokio spaudimo sumokti, kai paspruko to nepa dars, nebus prietaringas, o danai net gali bti teisingas. Jaustis privalaniam ir turti prievol - tai skirtingi, nors danai kartu egzistuojantys dalykai. Juos tapatinti reikt tam tikru bdu - psichologini poji kontekste - ne
* Hartas vartoja od bond, reikiant ir ry ir saitus (panius), ir nelaisv (kalinim), ir sipareigojim (paad), bet kartu - ir obligacij, t.y. vertybin popiei arba skolos rat. (I lietuvi kalb obligacijos termi nas yra atjs i lotyn kalbos (lot. obligatio - prievol), o anglikai prievol - obligation). Taigi dar kart galime sitikinti, kad vienas i svar biausij Harto teorijos pagrind yra angl kalbos odi ir j reikmi ryiai.
172
teisingai interpretuoti svarb norm vidin aspekt, kur mes atkreipme dmes III skyriuje. I tikrj norm vidinis aspektas yra tas dalykas, prie kurio mums vl reikia grti prie galutinai atmetant prediktyvistins teorijos argumentus. Juk ios teorijos alinin kas pagrstai galt paklausti, kodl mums vis dar taip rpi pabrti prediktyvistins teorijos nenuoseklumus, jeigu so cialinis spaudimas yra toks svarbus prievoles nustatani norm poymis; juk i teorija kaip tik iam poymiui skiria svarbiausi viet, apibrdama prievol kaip tikimyb, jog nukrypim nuo tam tikr elgesio parametr lyds gresianti bausm arba prieika reakcija. Gali atrodyti, jog teiginio, kad prievol yra prieikos reakcijos nukrypim numaty mas arba jos tikimybs vertinimas, analiz tik neymiai ski riasi nuo ms pai isakytos minties, jog nors mintasis teiginys numato tam tikras slygas, kuriomis nukrypimai nuo normos paprastai sutinkami prieikai, io teiginio tik roji paskirtis yra ne numatyti tai, bet pasakyti, kad tokia norma apima tam tikro asmens atvej. Taiau i tikrj is skirtumas nra menkas. Nesuvok jo svarbos, mes tikrai negalime teisingai suprasti, kuo yra ypatingos visos tos su norm buvimu susijusios ir visuomens normatyvin struk tr sudaranios moni mintys, kalba ir veiksmai. Apibdinti, kodl is skirtumas toks svarbus suprasti ne tik teisei, bet ir apskritai bet kurios visuomens struktrai, gali padti ir tokia priepriea, grindiama norm vidiniu ir ioriniu aspektais. Tas faktas, kad socialinje grupje âlioja tam tikros elgesio normos, leidia formuluoti daug glaudiai susijusi, taiau vis dlto skirting teigini; juk asmuo su normomis gali bti susijs arba tik kaip stebto jas, kuris pats j neakceptuoja, arba kaip grups narys, ku ris akceptuoja ias normas ir kuriam jos yra elgesio orien tyrai. i ssaj galima vadinti atitinkamai ioriniu ir vi diniu poiriu. Vadovaujantis ioriniu poiriu, taip pat 173
galima formuluoti skirting ri teiginius. Juk stebtojas, pats neakceptuodamas norm, gali konstatuoti, kad grup ias normas akceptuoja, ir itaip gali i alies nurodyti t bd, kuriuo jiey vadovaudamiesi vidiniu poiriu, yra susi j su iomis normomis. Taiau kad ir kokios bt ios nor mos - aidim, kaip antai achmat arba kriketo, ar mora ls arba teiss normos, - jeigu tik norime, mes galime pa sirinkti stebtojo, kuris itaip net nesirems grups vidiniu poiriu, pozicija. Toks stebtojas pasitenkina tuo, kad fik suoja stebimojo elgesio, kuris i dalies atitinka normas, ds ningumus, taip pat tuos kitus dsningumus - prieikos re akcijos, priekait ir bausms, - kuriais reaguojama nu krypimus nuo norm. Prajus tam tikram laikui, iorinis stebtojas, remdamasis stebtaisiais dsningumais, gali nu statyti ry tarp nukrypim nuo norm ir prieikos reakci jos, taip pat gali gana skmingai numatyti ir vertinti tiki myb, kad nukrypimas nuo grups normalaus elgesio su kels prieik reakcij ar utrauks bausm. ios inios ne tik atskleis daug k apie i grup, bet gali padti stebto jui gyventi tarp ios grups nari ivengiant nemaloni pa sekmi, kuri sulaukt tas, kas bandyt tai daryti i ini neturdamas. Taiau jeigu stebtojas tikrai grietai laikosi io kratu tinio iorinio poirio ir n kiek nekreipia dmesio tai, kaip normas akceptuojantys grups nariai patys iri savo prastin elges, jis apskritai negali j gyvenimo apibdinti remdamasis normos svoka, taigi ir prievols arba pareigos svokomis, kurios yra ivestins i normos svokos. Uuot pateiks tok apibdinim, jis operuos stebimj elgesio dsningum, numatym, tikimybi ir enkl kategorijomis. Juk tokiam stebtojui grups nario nukrypimas nuo norma laus elgesio bus tik enklas, kad galima tiktis prieikos reakcijos, ir niekas daugiau. Jo poiris bus panaus po ir mogaus, kuris, tam tikr laik judrioje gatvje steb 174
js viesoforo signalus, pasako tik tiek, jog usidegus rau donai viesai yra didel tikimyb, kad eismas sustos. Steb tojas velgia viesoforo vies tik kaip j natral enkl , kad mons elgsis tam tikru bdu, lygiai kaip debesys yra enklas, kad lis. Taip darydamas stebtojas visikai ignoruos t moni, kuriuos jis stebi, socialinio gyvenimo matmen, nes jiems raudona viesa nra tik enklas, kad kiti sustos, - jie raudon vies iri kaip signal jiem s sustoti, taigi ir kaip prieast, dl kurios reikia sustoti, kaip to reikalau ja normos, kurios sustojim degant raudonai viesai padaro elgesio modeliu ir prievole. io dalyko konstatavimas rei kia, kad atkreipiamas dmesys tai, kaip grup motyvuoja savo paios elges. Taip nurodomas norm vidinis aspek tas - toks, koks jis matomas velgiant i moni vidiniu poiriu. Iorinis poiris gali beveik tiksliai atkurti t bd, ku riuo normos funkcionuoja kai kuri visuomens nari gy venime - btent t, kurie atmeta grups normas ir kuriems ios normos rpi tik tada ir tik todl, kad jie mano, jog norm paeidimas sukels nemaloni pasekmi. J poi riui ireikti bus reikalingos tokios frazs: A privaljau tai padaryti, A tikriausiai dl to nukentsiu, jeigu ..., Tu tikriausiai dl to nukentsi, jeigu ..., Jeigu ..., tai jie tau padarys tai k. Bet jiems nebus reikalingos tokios iraikos formos, kaip A turjau prievol arba Tu turi prievol, nes jos yra reikalingos tik tiems, kurie savo ir kit asmen elges velgia vadovaudamiesi vidiniu poi riu. Iorinis poiris, apsiribojantis stebimais elgesio ds ningumais, negali atkurti to bdo, kuriuo normos funkcio nuoja kaip normos gyvenime t moni, kurie paprastai sudaro visuomens daugum. ie mons - tai pareignai, teisininkai arba privats asmenys, kuriems normos vairiose situacijose tarnauja kaip elgesio socialiniame gyvenime orientyrai, kaip pretenzij, reikalavim, pripainimo, kriti 175
IR A N T R I N I N O R M J U N G I N Y S
kos arba bausmi pagrindas, t.y. visuose prastiniuose gyve nimo reikaluose, kurie yra tvarkomi laikantis norm reika lavim. Jiems normos paeidimas yra ne tik pagrindas nu matyti kilsiant prieik reakcij, bet ir io prieikumo m o tyvas. Atrodo, kad kiekvienos visuomens, kuri gyvena laiky damasi norm - nesvarbu, teiss ar kitoki, - gyvenime visada yra tampa tarp t, kurie akceptuoja normas ir sava norikai bendradarbiauja jas palaikydami, taigi savo pai ir kit asmen elges velgia per norm prizm, ir t, kurie atmeta normas ir jas velgia tik vadovaudamiesi ioriniu poiriu, kaip galimos bausms enkl. Vienas i sunkum, su kuriais susiduria kiekviena teiss teorija, sie kianti teisingai vertinti visas sudtingas aplinkybes, - tai atminti, kad egzistuoja abu ie poiriai ir neignoruoti ku rio nors i j, tarsi jo ivis nebt. Tikriausiai vis ms isakyt prievols prediktyvistins teorijos kritik galima re ziumuoti apkaltinant j, kad kaip tik taip ji elgiasi su prie voles nustatani norm vidiniu aspektu.
3. Teiss elementai
inoma, manoma sivaizduoti visuomen, kurioje nra statym leidybos institucijos, teism, taip pat joki parei gn. I tikrj yra daug primityvi bendruomeni tyrin jim, ne tik tvirtinani, kad tokia galimyb yra realizuota, bet ir smulkiai apraani gyvenim visuomens, kurioje vienintel socialins kontrols priemon yra ta visiems gru ps nariams bdinga paira paios ios grups standar tinius elgesio bdus, kuria remdamiesi mes apibdinome prievoles nustatanias normas. ios ries socialin struk tra danai vadinama paproiu; vis dlto mes io termi no nevartosime, nes jam danai suteikiama tokia reikm,
176
kad paprotins normos esanios labai senos, o jas palaikan tis socialinis spaudimas ess silpnesnis u t, kuris palaiko kitas normas. Siekdami ivengti ios paslptos mintojo ter mino prasms, mes i socialin struktr vadinsime pirmi nmis prievoles nustataniomis normomis. Jeigu visuome n turi gyventi vadovaudamasi vien tik itokiomis pirmin mis normomis, tai, be jokios abejons, turi bti vykdytos tam tikros slygos, kurios yra tik keletas akivaizdiausi banali ties apie moni prigimt ir apie pasaul, kuriame mes gyvename. Pirmoji i i slyg yra tokia: vienokia ar kitokia forma normose turi bti knyti apribojimai, drau diantys laisvai naudoti jg, vogti ir apgaudinti, t.y. daryti dalykus, kuriuos monms kyla pagunda daryti, bet kuriuos jie apskritai turi slopinti, jeigu jiems tenka gyventi greta vienas kito. Mums inomose primityviose visuomense to kios normos i tikrj visuomet egzistuoja greta daugybs kit norm, nustatani individams vairias pozityvias pa reigas atlikti tam tikras paslaugas ar kitaip prisidti prie bendro gyvenimo. Antra, jeigu tokia silpnai organizuota vi suomen, susidedanti i madaug vienodo fizinio pajgumo asmen, nori ilikti, tai, nors tokioje visuomenje gali eg zistuoti ms jau apraytoji tampa tarp t, kurie akceptuo ja normas, ir t, kurie normas atmeta, jeigu tik socialinio spaudimo baim nepaakina j prisitaikyti, visikai aiku, kad pastarieji tegali bti tik mauma - antraip socialinis spau dimas, kurio turt bijoti atmetantys normas, bt perne lyg menkas. i mint taip pat patvirtina ms inios apie primityvias bendruomenes, kuriose nors ir yra atskaln ir piktadari, taiau dauguma gyvena laikydamiesi norm, ku rias vertina vadovaudamiesi vidiniu poiriu. Taiau ms dabartiniam tikslui kur kas svarbesn yra tai tokia mintis. Visikai aiku, kad, viepataujant toki neoficiali norm reimui, skmingai gyvuoti galt tik sta bilioje aplinkoje sikrusi nedidel bendruomen, kurios na177
rius jungia giminysts ryiai, bendros pairos ir tikjimas. Bet kokiomis kitomis slygomis tokia paprasta socialins kontrols forma nestokos trkum, todl bus reikalingi kiti j papildantys mechanizmai. Vis pirma, normos, kuriomis vadovaudamasi gyvena i grup, nesudarys sistemos, bet bus tiesiog atskir standart rinkinys, be jokio skiriamojo ar bendro poymio, inoma, iskyrus tai, kad tai yra normos, kurias akceptuoja tam tikra moni grup. iuo poiriu jos bus panaios j etiketo taisykles, kuri mes patys laiko ms. Todl jeigu kilt abejoni dl to, kokios yra ios nor mos, arba dl to, kokioje srityje galioja tam tikra konkreti norma, nebus jokios procedros, kaip isklaidyti ias abejo nes, nurodant autoriteting tekst arba pareign, kurio pareikimai iuo klausimu yra autoritetingi. Juk, paprastai tariant, tokia procedra ir teksto arba asmen autoritetin gumo pripainimas remiasi prielaida, kad yra kitokio tipo norm, negu prievoles ar pareigas nustatanios normos, be kuri i grup ex hypothesi* nieko daugiau neturi. pirmi ni norm paprastos socialins struktros trkum mes ga lime pavadinti jos neapibrtumu. Kitas trkumas - tai norm statikas pobdis. Tokia vi suomen inos tiktai vien bd, kuriuo gali kisti ios nor mos, - lt augimo proces, kai tam tikri elgesio bdai, kadaise laikyti neprivalomais, i pradi tampa prastiniais arba visuotinai paplitusiais, o vliau privalomais, ir atvirk tin nykimo proces, kai nukrypimai, u kuriuos kadaise bdavo grietai susidorojama, i pradi imami toleruoti, o vliau juos nebekreipiama dmesio. Tokioje visuomenje nebus joki priemoni, galinani normas smoningai pri taikyti prie kintani slyg, eliminuojant senas normas ir diegiant naujas, - juk galimyb tai padaryti remiasi prielai da, kad yra normos, priklausanios kitam tipui, negu prie
* Pagal hipotez (lot.).
178
voles nustatanios normos, kuriomis vienintelmis vadovau jasi i visuomen. Kratutiniu atveju norm statikumas ga li gyti dar radikalesn pobd. Nors tai tikriausiai niekuo met nebuvo visikai realizuota jokioje konkreioje bendruo m enje*, atvej verta panagrinti dl to, kad taip atskleidiamas vienas teisei labai bdingas dalykas. iuo kratutiniu atveju ne tik nebt manoma smoningai pa keisti bendro pobdio normas, bet ir joks individas savo smoningu pasirinkimu negalt varijuoti ar modifikuoti i i norm konkreiais atvejais kylani prievoli. Papras iausiai kiekvienas individas turs grietai nustatytas prie voles arba pareigas daryti tam tikrus dalykus ar susilaikyti nuo j. I tikrj danai gali bti taip, kad dl i prievoli vykdymo kiti asmenys turs naudos; vis dlto, jeigu yra tik pirmins prievoles nustatanios normos, ie asmenys netu rs jokios galios nei atleisti pareigotuosius nuo i prievo li vykdymo, nei perduoti kitiems naud, gaut dl i prie voli vykdymo. Mat tokios operacijos, kaip atleidimas nuo prievols vykdymo arba naudos perdavimas, sukelia asme n pradinio statuso, kur lemia pirmins prievoles nusta tanios normos, pokyius; kad tokios operacijos bt gali mos, turi bti normos, priklausanios kitai riai, negu pir mins normos. Treiasis ios paprastos socialinio gyvenimo formos tr kumas - iskydusio socialinio spaudimo, kuriuo palaikomos normos, neefektyvumas. Jeigu nra organo, turinio specia lius galinimus galutinai ir autoritetingai nustatyti akcep tuotosios normos paeidimo fakt, visose visuomense, i skyrus paias maiausias, nuolat kils begaliniai ginai dl
* Teigdamas, kad toks kratutinis variantas tikriausiai niekuomet nie kur nebuvo realizuotas, Hartas tikriausiai turi galvoje jo absoliut rea lizavim. Taiau kai kuriose religinse teisinse sistemose is variantas realizuotas dideliu mastu, kaip antai musulmon teisje, kurioje doktri nos poiriu nra teiss skirstymo objektyvin ir subjektyvin teis.
179
to, ar tam tikra norma buvo, ar nebuvo paeista. Toki galutini ir autoriteting sprendim stygi reikia skirti nuo kito su juo susijusio trkumo. Turime galvoje t aplinkyb, kad bausmes u norm paeidimus, kaip ir kitas su fizin mis pastangomis ar jgos naudojimu susijusias socialinio spaudimo formas, gyvendina ne koks nors specialus orga nas, bet jos paliekamos patiems nukentjusiems asmenims arba visai bendruomenei. Akivaizdu, kad gaiatis, susijusi su neorganizuotomis grups pastangomis sulaikyti ir nu bausti paeidjus, taip pat, nesant oficialaus sankcij m o nopolio, savitarpio pagalbos vis pakurstoma vendeta gali turti rimt pasekmi. Taiau teiss istorija sakmiai pera mint, kad oficiali organ, galini autoritetingai nustatyti norm paeidimo fakt, nebuvimas yra gerokai didesnis tr kumas; daugelis visuomeni vis pirma randa priemoni, galinani ivengti io trkumo, ir tik po to - kito. Priemon, galinanti itaisyti iuos tris pagrindinius ios paprasiausios socialins struktros formos trkumus, yra pirmini prievoles nustatani norm papildymas antrin mis normomis - kitokios ries normomis. Jau pat priemo ni, padedani veikti kiekvien i i trkum, diegim galima laikyti ingsniu i ikiteisinio pasaulio teisin, nes diegiant kiekvien i i priemoni atsiranda daug elem en t, kurie tampa neatsiejami nuo teiss: i tikrj vis i trij priemoni drauge pakanka, kad pirmini norm rei mas virst tuo, kas, be jokios abejons, yra teisin sistema. Mes aptarsime i eils visas ias priemones ir parodysime, kodl teis aikiausiai galima apibdinti kaip prievoles nu statani pirmini norm ir mintj antrini norm jun gin. Bet prie imantis io aptarimo reikia sidmti tai tokius bendrus dalykus. Kalbamosios priemons reikia, kad diegiamos tam tikros normos; nors ios normos, be abejo, skiriasi vienos nuo kit ir nuo prievoles nustatani pirmi ni norm, kurias jos papildo, jos turi svarbi bendr bruo 180
ir yra vairiais bdais vienos su kitomis susijusios. Antai apie jas visas galima pasakyti, jog jos yra kito lygio, negu pirmins normos, nes jos visos kalba apie tokias normas ta prasme, kad pirmini norm objektas yra veiksmai, kuriuos turi atlikti arba kuri neturi atlikti individai, o vis antrini norm objektas yra paios pirmins normos. Jos konkreti zuoja tuos bdus, kuriais galima galutinai iaikinti, diegti, eliminuoti, varijuoti pirmines normas ir galutinai nustatyti j paeidimo fakt. Paprasiausia priemon, kompensuojanti pirmini nor m reimo neapibrtum , yra diegimas to, k mes pava dinsime pripainimo taisykle. Taip bus nurodytas tam tik ras bruoas ar bruoai, kuri turjimas galutinai patvirtins, kad kalbamoji norma yra ios grups norma, kuri turi bti palaikoma darant socialin spaudim. Tikrovje pripaini mo taisykl gali gyti bet kuri i daugybs vairi form, paprast ar sudting. Gali bti taip, kad nebus rasta nie ko, iskyrus raytiniame dokumente idstyt arba ant ko kio nors vieo paminklo ikalt autoriteting norm sra ar tekst, kaip buvo daugelio visuomeni ankstyvojoje tei sje. Neabejotina, kad istorijos poiriu is ingsnis i ikiteisins bkls teisin galjo bti engtas tik rykiais eta pais, i kuri pirmasis buvo iki tol nerayt norm paver timas raytinmis. Tai buvo svarbus, taiau ne lemiamas ingsnis: lemiam reikm turjo kitas dalykas - nuorodos tai, kas parayta arba ikalta, pripainimas autoritetinga , t.y. tinkamu bdu paalinti abejonms dl normos buvimo. Kur yra toks pripainimas, ten yra ir labai paprasta antri ns normos forma - taisykl, pagal kuri galutinai identifi kuojamos prievoles nustatanios pirmins normos. inoma, brandioje teisinje sistemoje pripainimo tai sykls yra sudtingesns; jos normas identifikuoja nurody damos ne kok nors tekst ar sra, bet tam tikrus pirmi nms normoms bdingus bendrus poymius. Tokiais poy 181
V. T E I S -
P I R M I N I IR A N T R I N I N O R M J U N G I N Y S
miais gali bti tas faktas, kad normas ileido speciali insti tucija arba kad jos ilg laik buvo praktikuojamos kaip pa protys, arba kad jos yra susijusios su teism sprendimais. Be to, tais atvejais, kai identifikavimo kriterijais laikomi daugiau negu vienas toki bendr bruo, gali bti nuosta ta dl j eilikumo pagal prioritetus, siekiant ivengti gali mo i kriterij konflikto, - antai paprotys ar precedentas subordinuojami statymui, kuris yra teiss auktesnysis al tinis. Dl tokio sudtingumo iuolaikinje teisinje siste moje pripainimo taisykls gali atrodyti visai kitaip, negu paprastas autoritetingo teksto akceptavimas; taiau net ir i paprasiausia pripainimo taisykls forma suponuoja daug teisei bding element. vesdama apyvart autoritetin gumo poym, ji suteikia postm teisins sistemos idjai, tiesa, tik jos uuomazginei formai: dabar normos yra nebe iaip pavieni, tarpusavyje nesusijusi norm rinkinys, jos yra sujungtos tam tikru paprastu bdu. Be to, paprastoje tam tikros normos identifikavimo operacijoje, kuria nusta toma, kad i norma turi reikalaujam poym - eina au toriteting norm sra, gldi teisinio galiojimo idjos uuomazga. Priemon, kompensuojanti pirmini norm reimo sta tikumo savyb, yra to, k mes pavadinsime keitimo tai syklmis, diegimas. Paprasiausia tokios taisykls forma yra norma, galinanti asmen arba asmen grup diegti nau jas pirmines normas, nustatanias grups arba tam tikros jos sudt einanios klass elges, taip pat eliminuoti senas normas. Kaip jau rodinjome IV skyriuje, teiss akto ilei dimo ir panaikinimo idjas galima suprasti tik remiantis tokios normos, o ne grasinimais paremt sakym svoka. Tokios keitimo taisykls gali bti labai paprastos arba labai sudtingos: suteiktosios galios gali bti neribotos arba vai riai apribotos, be to, normos gali ne tik konkreiai apibr ti statymus leidianius asmenis, bet ir grietai ar nelabai 182
v. TEIS - P IR M IN I IR A N T R IN I N O R M JUN GINY S
grietai nustatyti procedr, kurios privalu laikytis leidiant statymus. Paprastai kalbant, ryys tarp keitimo taisykli ir pripainimo taisykli bus labai glaudus: ten, kur yra pirmo sios taisykls, antrosios btinai apims nuorod statym leidyb kaip normas identifikuojant poym, taiau jos ne btinai turi nurodyti visas statym leidybos procedros smulkmenas. Paprastai pagal pripainimo taisykles tam tik ras oficialus paymjimas arba oficialus nuoraas bus laiko mas pakankamu rodymu, jog aktas buvo ileistas tinkamai. inoma, jeigu yra tokia paprasta socialin struktra, kurio je vienintelis teiss altinis yra statymai, pripainimo tai sykl paprasiausiai apibr akto ileidim kaip vienintel norm galiojim identifikuojant poym arba kriterij. IV skyriuje pateiktas sivaizduojamosios Rex I karalysts pa vyzdys kaip tik iliustruoja toki situacij: ten pripainimo taisykl paprasiausiai skelbs, jog tai, k nustato Rex I, yra teis. Normas, suteikianias asmenims gali keisti pirmini nor m i pat pradi nustatyt j status, mes jau gana smul kiai aprame. Jeigu nebt itoki privaias galias sutei kiani norm, visuomens gyvenimas netekt kai kuri svarbiausij teiss jam teikiam patogum. Juk ios nor mos padaro manomas tokias operacijas, kaip testament ir sutari sudarymas, nuosavybs perdavimas, taip pat dau gel kit savanorikai sudarom teisi ir pareig struktr, knijani gyvenim pagal teis, nors, inoma, elementari gali suteikianios normos forma taip pat sudaro pagrind ir moraliniam pasiadjimo institutui. i norm gimini kumas keitimo taisyklms, kurias apima statym leidybos svoka, yra akivaizdus; pastarojo meto teorija, pavyzdiui, Kelseno, rodo, jog daugelis msling sutari ar nuosavy bs institut bruo aikintini sutari sudarymo ar nuosa vybs perdavimo operacijas traktuojant kaip individ ribo t legislatyvini gali realizavim. 183
Treiasis paprasto pirmini norm reimo papildymas, turintis kompensuoti iskydusio socialinio spaudimo neefek tyvum, - tai antrins normos, galinanios individus auto ritetingai sprsti, ar tam tikru konkreiu atveju nebuvo su lauyta pirmin norma. Teisinis gin sprendimas apima mai maiausiai itokius sprendimus; antrines normas, su teikianias gali daryti tokius sprendimus, mes vadinsime byl sprendimo taisyklmis. ios normos ne tik identifi kuoja bylas sprendianius asmenis, bet ir apibria proce dr, kurios privalu laikytis. Kaip ir kitos antrins normos, ios taip pat yra kito lygio, negu pirmins normos: nors jas gali sustiprinti kitos normos, nustatanios teisj pareigas sprsti bylas, paios ios normos nenustato pareig, bet su teikia teismo galias bei special status teismo sprendimams dl prievoli paeidimo. Kaip ir kitos antrins normos, ios normos taip pat apibria tam tikras svarbias teisines svo kas - iuo atveju tai yra teisjo ar teismo, jurisdikcijos ir teismo sprendimo svokos. Ir be i panaum kitas ant rines normas byl sprendimo taisykls yra su jomis artimai susijusios. I tikrj byl sprendimo taisykles turinti siste ma btinai apima ir elementari ir netobul pripainimo taisykl. Taip yra todl, kad jeigu teismai turi gali daryti autoritetingus sprendimus dl normos sulauymo fakto, iuos sprendimus galima padaryti tik kaip autoritetingus sprendi mus dl to, kokios yra ios normos. Taigi jurisdikcij sutei kianti norma kartu bus ir teism sprendimais pirmines nor mas identifikuojanti pripainimo taisykl, o patys ie spren dimai taps teiss altiniu. Tiesa, i nuo jurisdikcijos minimumo neatsiejama pripainimo taisykls forma bus la bai netobula. Autoriteting tekst arba statym rinkin ga lima suformuluoti bendro pobdio terminais, taiau teis mo sprendimams tai netinka, ir j panaudojimas kaip auto riteting normas nurodani orientyr priklauso nuo nelabai patikim i atskir sprendim iplaukiani ivad; j pa 184
tikimumas btinai svyruoja priklausomai nuo juos aikinan i asmen gdi ir nuo teisj nuoseklumo. Vargu ar reikia sakyti, kad tik nedaugelyje teisini sis tem teismo galioms patikta autoritetingai nustatyti pir mini norm paeidimo fakt. Nors ir ne i karto, taiau dauguma sistem velg didesns socialinio spaudimo cen tralizacijos pranaumus; jos i dalies udraud privatiems asmenims patiems taikyti fizines bausmes ar naudoti jg savigynos tikslais. Uuot tai leidusios, jos papild prievoles nustatanias pirmines normas dar kitomis antrinmis nor momis, konkreiai apibrianiomis ar bent apribojanio mis baudiamsias priemones u paeidimus, taip pat su teik teisjams, nustaiusiems paeidimo fakt, iimtin ga li pavesti baudiam sias p riem o n es taikyti kitiem s pareignams. ios antrins normos sukuria sistemoje cen tralizuotas oficialias sankcijas. Jeigu mes pavelgtume i alies ir apmstytume strukt r, atsiradusi i prievoles nustatani pirmini norm ir antrini pripainimo, keitimo ir byl sprendimo taisykli junginio, mums bt visikai aiku, kad tai yra ne tik tei sins sistemos erdis, bet ir galingiausias rankis, galinantis analizuoti daugel reikini, dl kuri lauo galvas ir teisi ninkai, ir politikos teoretikai. is element derinys geriausiai nuvieia ne tik teisinin kams profesiniu poiriu rpimas specifines teisines svo kas, kaip antai prievol ir teiss, galiojimas ir teiss altinis, statym leidyba ir jurisdikcija, taip pat sankcija. Analogi kai reikia analizuoti ir valstybs, valdios bei pareigno s vokas (jungianias teis su politikos teorija) - tik tada bus galima isklaidyti jas gaubiani migl. Prieasi, dl ku ri i pirmini ir antrini norm svokomis grindiama ana liz turi toki aikinamj jg, nereikia toli iekoti. D au gelis teisines ir politines svokas gaubiani neaikum bei i svok ikraipym atsiranda dl to, kad ios svokos i 185
esms yra susijusios su tuo, k mes pavadinome vidiniu poiriu, t.y. poiriu t, kurie ne tik fiksuoja ir progno zuoja normas atitinkant elges, bet ir naudoja normas kaip tam tikr standart, vertindami savo ir kit asmen elges. Analizuojant teisines ir politines svokas, aspekt reikia vertinti kur kas atidiau, negu tai paprastai buvo daroma iki iol. Paprasto pirmini norm reimo slygomis vidinis poiris reikiasi savo paprasiausia forma, kai ios normos naudojamos kaip kritikos pagrindimas, kaip reikalavim pa klusti, socialinio spaudimo ir bausms pateisinimas. Anali zuojant pamatines prievols ir pareigos svokas, reikalinga nuoroda i visikai elementari vidinio poirio apraik. Papildius sistem antrinmis normomis, to, kas yra sako ma ir daroma vadovaujantis vidiniu poiriu, spektras labai ipleiamas ir pavairinamas. Drauge atsiranda aib nauj svok, kurias analizuojant reikia remtis vidiniu poiriu. iai aibei priklauso tokios svokos, kaip statym leidyba, jurisdikcija, galiojimas, taip pat bendros privai ir viej teisini gali svokos. Jas visada linkstama analizuoti tais bdais, kuriuos silo prastas, mokslinis, t.y. faktus kon statuojantis arba prediktyvistinis, diskursas. Bet taip galima reprodukuoti tik j iorin aspekt: norint teisingai atskleis ti i svok bding vidin aspekt, reikia velgti tuos vairius bdus, kuriais statym leidjo kuriant teis atlie kamos operacijos, teismo vykdomas byl sprendimas, priva i ar oficiali gali realizavimas, taip pat kiti veiksmai teisje yra susij su antrinmis normomis. Kitame skyriuje mes parodysime, kaip teiss galiojimo bei teiss altini idjas ir tarp suvereniteto doktrin klai d pasimetusias tiesas galima suformuluoti kitaip ir paai kinti remiantis pripainimo taisyklmis. Bet skyri mes baigsime spdami: nors daugel teiss aspekt paaikinanti pirmini ir antrini norm junginio idja nusipelno tos di diuls svarbos, kuri jai yra teikiama, ji pati savaime negali 186
paaikinti vis problem. Teisins sistemos branduolys yra pirmini ir antrini norm junginys - bet tai dar ne visa teisin sistema; tolstant nuo io centro, reiks rasti vietos ir kitokio pobdio elementams; kaip tai padaryti, nurodysi me tolesniuose skyriuose.
V I TEISINS SISTEMOS PAGRINDAI
1. Pripainimo taisykl ir teisinis galiojimas

Kaip teigia IV skyriuje kritikuotoji teorija, teisins sis temos pagrindas yra tokia situacija, kai socialins grups dauguma yra pratusi paklusti suverenaus asmens arba su vereni asmen duodamiems grasinimais paremtiems sa kymams, o patys ie asmenys nra prat kam nors paklus ti. Kalbamojoje teorijoje i socialin situacija yra kartu ir btina, ir pakankama teiss buvimo slyga. ios teorijos nesugebjim atsivelgti kai kuriuos rykiausius iuolaiki ns municipalins teisins sistemos bruous mes jau paro dme; vis dlto kadangi i teorija yra uvaldiusi daugelio mstytoj protus, joje turi bti tam tikr ties apie kai kuriuos teiss aspektus, nors jos ir pateiktos neaikia ir klaidinania forma. Taiau aikiai suformuluoti ias tiesas ir teisingai vertinti j svarb galima tik sudtingesns so cialins situacijos kontekste, kur grup akceptuoja antrin norm - pripainimo taisykl - ir taiko j identifikuoti prie voles nustatanioms pirminms normoms. Jeigu k nors ap skritai galima laikyti teisins sistemos pagrindais, tai ito kio vertinimo nusipelno tik i situacija. iame skyriuje ap tarsime vairius ios situacijos elementus, kuriuos tik i dalies arba neteisingai atsivelgia suvereniteto ir kitos te orijos. Ten, kur akceptuojama pripainimo taisykl, autoritetin gi kriterijai, kuriais remiantis identifikuojamos prievoles nu 188
VI. T E I S I N S S I S T E M O S P A G R I N D A I
statanios pirmins normos, suteikiami ir privatiems asm e nims, ir pareignams. Kaip matme, ie kriterijai gali gyti bet kuri ar kelet i daugelio vairi form - tai nuoroda autoriteting tekst, statym leidybos akt, paprotin praktik, tam tikr konkrei asmen bendro pobdio sprendimus, ankstesnius teismo sprendimus konkreiose bylose. Labai paprastoje sistemoje, tokioje kaip IV skyriuje apraytasis Rex I pasaulis, kuriame teis yra tik tai, k nu stato Rex I, o jo paties legislatyvinei valdiai nei paprotin norma, nei konstitucinis dokumentas nenustato joki teisi ni apribojim, vienintelis teiss identifikavimo kriterijus bus paprasta nuoroda t fakt, kad akt ileido Rex I. Esant i paprast pripainimo taisykls form rodo ben droji norm identifikavimo pagal kriterij praktika - ir pareign, ir privai asmen. iuolaikinje teisinje siste moje, pasiyminioje teiss altini vairove, pripainimo taisykl yra atitinkamai sudtingesn: teiss identifikavimo kriterij yra daug, ir jie paprastai apima raytin konstitu cij, statym leidybos institucijos ileistus aktus, taip pat teismo precedentus. Daugeliu atvej yra nuostata dl i kriterij idstymo pagal j santykin subordinacij ir pri oritetus, siekiant ivengti galimos j kolizijos. Kaip tik ia prasme ms sistemoje bendroji teis yra subordinuota statymui. Labai svarbu santykin vieno kriterijaus subordinavim kitam skirti nuo j /didinimo vienas i kito, nes dl to, kad buvo supainiotos ios dvi idjos, nepagrstai buvo pa laikoma paira, kad visa teis i esm s ar i tikrj yra statym leidybos produktas (net ir tada, kai statym lei djas apskritai tyli). Ms alies sistemoje paprotys ir precedentas yra subordinuoti statymui, nes statymu gali ma panaikinti paprotins ir bendrosios teiss norm, kaip teiss, status. Kad ir koks nepatikimas bt j, kaip teiss, statusas, paprotys ir precedentas j yra gav ne tyliu legis189
VI . T E I S I N S S I S T E M O S P A G R I N D A I
latyvini gali realizavimo aktu, bet dl to, kad buvo ak ceptuota pripainimo taisykl, suteikianti ioms normoms nors ir subordinuot, taiau savarankik viet. Ir vl, kaip ir paprastuoju atveju, esant i sudting pripainimo tai sykl ir jai bding skirting kriterij hierarchin tvark rodo bendroji norm identifikavimo pagal iuos kriterijus praktika. Nors retkariais Anglijos teismai gali apskritai nurodyti santykin vieno teiss kriterijaus viet kito kriterijaus at vilgiu, antai kai jie paskelbia, kad Parlamento aktai yra viresni u kitus teiss altinius ar hipotetinius teiss alti nius, kasdieniame teisins sistemos gyvenime jos pripaini mo taisykl labai retai atvirai formuluojama kaip norma. Daniausiai pripainimo taisykl nra suformuluojama, bet tai, kad ji yra, parodo tas bdas, kuriuo teismai arba kiti pareignai, arba privats asmenys, arba j patarjai identi fikuoja konkreias normas. inoma, yra skirtumas, ar ios normos suponuojamus kriterijus taiko teismai, ar kiti as menys: kai teismai prieina tvirt ivad remdamiesi tuo, kad konkreti norma buvo teisingai identifikuota kaip teis, tam, k jie sako, kitos normos suteikia special autoritetin g status. iuo poiriu, kaip ir daugeliu kit, teisins sis temos pripainimo taisykl yra panai aidimo tak skai iavimo taisykl. Bendra norma, apibrianti, kokie veiks mai yra skaitomi kaip takai (perbgimai, variai ir t.t.), aidime yra retai suformuluojama, taiau pareignai ir ai djai naudoja i norm, identifikuodami tam tikras fazes, kurios turi reikm siekiant pergals. Ir ia pareign (tei sjo ir tak skaiiuotojo) sprendimai turi special autori teting status, kur jiems suteikia kitos normos. Be to, abiem atvejais galimas konfliktas tarp io autoritetingo nor mos taikymo ir visuotinio supratimo, ko reikalauja pati i norma. Kaip pamatysime vliau, vertinant ios ries nor m sistemos buvimo fakt, i komplikacij negalima neat sivelgti. 190
Tai, kad teismai ir kiti subjektai, identifikuodami tam tikras sistemos normas, naudojasi nesuformuluotomis pri painimo taisyklmis, yra vidinio poirio poymis. itaip tie, kurie tokiu bdu naudojasi mintomis taisyklmis, pa rodo, kad jie patys jas akceptuoja kaip normas, kuriomis reikia vadovautis, o i pair atspindi specifin leksika, nebdinga iorin poir ireikiantiems posakiams. Tik riausiai pats paprasiausias i i posaki yra toks: Teis nustato, k a d posak mes galime igirsti ne tik i tei sj lp, j vartoja ir eiliniai mons, gyvenantys tam tik ros teisins sistemos slygomis, kai jie identifikuoja tam tikr ios sistemos norm. Kaip ir posakiai uribis arba vartis, tai yra kalba asmens, kuris vertina situacij nuro dydamas normas, kurias jis drauge su kitais pripasta tin kamomis iam tikslui. i pair, jog normos yra pripas tamos bendrai, reikia skirti nuo kitos pairos, bdingos stebtojui, ab extra * fiksuojaniam fakt, kad socialin gru p akceptuoja tokias normas, taiau jis pats j neakceptuo ja. iorin poir ireikia ne bdingas posakis Teis nustato, kad ..., bet Anglijoje pripastama, jog teis nu stato, kad ..., jeigu Karalien Parlamente nustato, kad .... Pirmj i i posaki form mes pavadinsime vidiniais tei giniais, nes ji atskleidia vidin poir; j natraliai vartoja asmuo, akceptuojantis pripainimo taisykl ir, nekonstatuo damas jos akceptavimo fakto, taikantis i taisykl pripas tant tam tikr konkrei sistemos norm galiojania Ant rj posaki form mes pavadinsime ioriniais teiginiais, nes tai sistemos ioriniam stebtojui, kuris pats neakceptuoja jos pripainimo taisykls, taiau konstatuoja fakt, jog kiti j akceptuoja, bdinga kalba. Jeigu suprantamas is akceptuotosios pripainimo tai sykls vartojimas formuluojant vidinius teiginius ir jis nuo
* I alies (lot.).
191
sekliai skiriamas nuo iorinio teiginio, konstatuojanio fak t, kad i taisykl yra akceptuota, inyksta daugelis neai kum dl teisinio galiojimo idjos. Juk odis galiojan tis daniausiai, nors ir ne visada, vartojamas tik itokiuose vidiniuose teiginiuose, nesuformuluot, bet akceptuot pri painimo taisykl taikant konkreiai teisins sistemos nor mai. Pareikti, jog i norma galioja, tolygu pripainti, jog ji ilaik visus pripainimo taisykls jai pateiktus patikrini mus, taigi pripainti j sistemai priklausania norma. I tik rj mes galime paprasiausiai pasakyti, jog teiginys, kad tam tikra norma galioja, reikia, kad ji atitinka visus pripa inimo taisykls nustatytus kriterijus. Tai neteisinga tik ta prasme, kad gali utemdyti toki teigini vidin pobd; juk, kaip ir kriketo aidj posakis Uribis, ie teiginiai, ku riais konstatuojamas galiojimas, paprastai ne specialiai kon statuoja pripainimo taisykls atitikim, bet taiko i kal baniojo ir kit akceptuot taisykl konkreiam atvejui. Sakoma, jog kai kurie teisinio galiojimo idjos keliami sunkumai susij su teiss galiojimo ir jos efektyvumo* ryiu. Jeigu efektyvumas reikia t fakt, kad tam tikro elgesio reikalaujaniai teiss normai daniau paklstama negu nepaklstama, tai visikai aiku, jog nra jokio btino ryio tarp kokios nors konkreios normos galiojimo ir jos
* ia ir toliau Harto vartojamas terminas efficacy formaliai skiriasi nuo jam artimo termino efficiency (kur Hartas irgi vartoja, bet kiek kitokiame kontekste). Abu ie terminai reikia efektyvum, taiau efficacy yra toks efektyvumas, kuris beveik btinai (bet netiesiogiai) numato (normos) formal galiojim; drauge jis nra tolygus iam formaliam ga liojimui, kur Hartas vadina validity. Tuo tarpu efficiency - tai nuogas efektyvumas, arba tik efektyvumas, arba tiesiog rezultatyvumas. Lietu vikojoje teiss terminijoje vartojamas teiss (arba normos) efektyvumo terminas paprastai ymi santyk tarp faktikojo normos veikimo rezultato ir tikslo, kurio siek statym leidjas i norm ileisdamas, t.y. jis inter pretuojamas tik vieno i dviej alternatyvi anglikj analog - efficien cy - prasme. Todl efektyvumo terminas iame vertime vartojamas su tam tikra ilyga, suteikiant jam ne toki griet prasm, kaip iki iol prasta lietuvikojoje teiss literatroje.
192
efektyvumo, nebent ios sistemos pripainimo taisykls vie nas i kriterij yra nuostata (kartais vadinama atgyvenimo taisykle), kad jokia norma neturi bti laikoma sistemai pri klausania norma, jeigu ji seniai nustojo bti efektyvi. N uo konkreios normos galiojimui galinio arba nega linio atsiliepti jos neefektyvumo reikia skirti bendr nepa garb sistemos normoms. i nepagarba gali bti tokia visa apimanti ir tokia ilgalaik, kad nauj sistem galima apib dinti kaip niekuomet netapusi tam tikros grups teisine sistema, o kadaise susiformavusi teisin sistem - kaip nustojusi bti grups teisine sistema. Ir vienu, ir kitu at veju nra normalaus konteksto, arba fono, reikalingo no rint suformuluoti kok nors norm svoka grindiam vidi n teigin. Tokiais atvejais ir vertinti konkrei asmen tei ses ir pareigas remiantis sistemos pirminmis normomis, ir vertinti kurios nors i sistemos norm galiojim remiantis ios sistemos pripainimo taisyklmis bt beprasmika. Rei kalauti, kad bt taikoma sistema norm, kurios arba nie kuomet nebuvo efektyvios, arba kuri visi liovsi pais, b t - iskyrus tam tikras ypatingas aplinkybes, kurias pami nsime vliau - toks pat bergdias dalykas, kaip vertinti aidimo eig remiantis tak skaiiavimo taisykle, kuri nie kuomet nebuvo akceptuota arba kurios nustota paisyti. Galima sakyti, jog, formuluojant vidin teigin dl siste mai priklausanios normos galiojimo, daroma prielaida , kad iorinis teiginys, bendrais bruoais konstatuojantis sistemos efektyvumo fakt, yra teisingas. Taip yra todl, kad kaip tik itokiame bendro efektyvumo kontekste vidini teigini var tojimas yra normalus dalykas. Taiau bt klaida sakyti, jog galiojim konstatuojantys teiginiai reikia, kad sistema ap skritai yra efektyvi. Juk nors kalbti apie sistemai priklau sanios niekuomet nesusiformavusios arba nebepaisomos normos galiojim paprastai yra betikslis ir tuias dalykas, vis dlto is usimimas nra beprasmikas arba visuomet
7. 1204
193
betikslis. Yra toks vaizdingas romn teiss dstymo b das - kalbti taip, tarsi sistema vis dar bt efektyvi, apta rinti konkrei norm galiojim ir jomis remiantis sprsti problemas; ir vienas i bd puoselti viltis, jog bus restau ruota revoliucijos sunaikinta senoji socialin tvarka, o nau joji bus atmesta, yra itikimyb senojo reimo teisinio ga liojimo kriterijams. Tai nesvyruodami daro baltieji rusai, vis dar reikalaujantys nuosavybs pagal kakoki paveldjimo norm, kuri carinje Rusijoje buvo galiojanti norma. Normalaus kontekstinio ryio tarp vidinio teiginio, kad konkreti sistemai priklausanti norma galioja, ir iorinio tei ginio, bendrais bruoais konstatuojanio sistemos efektyvu mo fakt, suvokimas pads mums teisingai vertinti popu liari teorij, teigiani, jog konstatuoti normos galiojim tai numatyti, kad ios normos gyvendinim utikrins teis mai arba kad tam bus imtasi koki nors kit oficiali veiks m. Daugeliu poiri i teorija panai ankstesniame sky riuje ms aptart ir atmest prediktyvistin prievols ana liz. Abiem atvejais i prediktyvistin teorij generuoja tas pats motyvas - sitikinimas, jog yra tik vienas bdas iveng ti metafizini interpretacij: arba teiginys, kad norma ga lioja, turi suteikti jai koki nors paslapting savyb, kurios nemanoma nustatyti empirinmis priemonmis, arba is tei ginys turi numatyti bsim pareign elges. Teorijos tiki namum abiem atvejais lemia tas pats svarbus faktas: iori nio teiginio, konstatuojanio fakt, kur gali fiksuoti steb tojas, kad sistema apskritai yra efektyvi ir tikriausiai tokia bus ir toliau, teisingum paprastai numato kaip prielaid kiekvienas, kuris akceptuoja normas ir formuluoja vidin teigin dl prievols arba dl galiojimo. iedu tikrai yra labai glaudiai susij. Pagaliau teorija abiem atvejais karto ja t pai klaid: ji neigia vidinio teiginio special pobd ir traktuoja j kaip iorin teigin dl oficialaus veiksmo. 194
Nagrinjant, koki funkcij teismo sprendime atlieka pa ties teisjo teiginys, kad konkreti norma galioja, i klaida ikart tampa akivaizdi: juk nors ia teisjas, formuluoda mas tok teigin, taip pat daro prielaid apie bendr siste mos efektyvum jo nekonstatuodamas, jam tiesiog nerpi prognozuoti savo paties ar kit oficialius veiksmus. Jo tei ginys, kad norma galioja, yra vidinis teiginys, pripastantis, kad i norma atitinka parametrus, leidianius identifikuo ti, kas io teisjo teisme turi bti laikoma teise; is teigi nys - tai ne pranaavimas, bet jo sprendimo pagrindo dalis. Kai tai, kad norma galioja, teigia privatus asmuo, tvirtini mas, kad is teiginys yra numatymas, yra labiau tikinantis, nes kilus konfliktui tarp neoficiali teigini dl galiojimo arba negaliojimo ir byl sprendianio teismo teigini, vi suomet yra rimtas pagrindas sakyti, kad pirmuosius teigi nius reikia ignoruoti. Taiau net ir iuo atveju tikriausiai bus dogmatika teigti, kad is teiginys ignoruojamas kaip teiginys, kurio klaidingumas dabar jau rodytas, nes jis ne teisingai num at , k pasakys teismas; mes tuo sitikinsime, VII skyriuje nagrindami toki konflikt tarp oficiali pa reikim ir aiki norm reikalavim reikm. Mat yra ir daugiau prieasi ignoruoti teiginius, ne tik tas faktas, kad jie klaidingi, ir daugiau poiri, kuriais teiginiai gali bti klaidingi, ne tik pamintasis. Pripainimo taisykl, nustatanti kriterijus, pagal kuriuos vertinamas kit sistemos norm galiojimas, tam tikru svar biu atvilgiu, kur mes dar pamginsime paaikinti, yra svar biausioji norma; o kai, kaip paprastai bna, yra keletas kri terij, idstyt pagal santykin subordinacij ir prioritetus, vienas i j yra aukiausiasis. ios mintys apie pripainimo taisykl kaip svarbiausij norm ir apie vieno i jos krite rij virenyb nusipelno tam tikro dmesio. Jas svarbu i painioti i ms atmestosios teorijos, teigianios, kad kiek vienoje teisinje sistemoje, net jeigu ji slepiasi u teisini
7*
195
form, turi bti suvereni legislatyvin valdia, kuriai nra nustatyta joki teisini apribojim. I i dviej idj - aukiausiojo kriterijaus ir svar biausiosios normos - lengviau apibrti pirmj. Galima sakyti, kad teisinio galiojimo kriterijus arba teiss altinis yra aukiausias, jeigu juo remiantis identifikuotos normos pripastamos sistemai priklausaniomis normomis net ir tada, kai jos prietarauja normoms, identifikuotoms remian tis kitais kriterijais, tuo tarpu iais kriterijais remiantis iden tifikuotos normos nepripastamos sistemai priklausanio mis normomis, jeigu jos prietarauja normoms, identifikuo tom s rem iantis aukiausiuoju kriterijumi. Ms jau pavartotas aukiausiojo ir subordinuotojo kriterij s vokas taip pat galima paaikinti, pasitelkus tok palyginim. Aiku, kad aukiausiojo ir auktesniojo kriterij svokos paprasiausiai nurodo j santykin viet skalje, bet ne tei gia kokios nors teisikai neribotos legislatyvins valdios id j. Taiau svokas aukiausiasis ir neribotas lengva su painioti - bent jau teiss teorijoje. Viena i tokio supainio jimo prieasi yra tai, kad paprastesnse teisins sistemos formose svarbiausiosios normos - pripainimo taisykls, aukiausiojo kriterijaus ir teisikai neapribotos statym lei dybos institucijos idjos tarsi susilieja. Juk ten, kur yra kon stitucijos neapribota statym leidybos institucija, kompe tentinga savo aktu panaikinti vis kit teiss norm, kildi nam i kit teiss altini, kaip teiss status, tokioje sistemoje sudedamoji pripainimo taisykls dalis yra tai, kad aukiausiasis galiojimo kriterijus yra statym leidybos ins titucijos valios pareikimas. Konstitucins teorijos poiriu, taip yra Jungtinje Karalystje. Bet netgi tokiose sistemose, kaip Jungtini Valstij, kuriose nra tokios teisikai neap ribotos statym leidybos institucijos, kuo puikiausiai gali bti svarbiausioji norma - pripainimo taisykl, nustatanti aib galiojimo kriterij, i kuri vienas yra aukiausiasis. 196
Taip bus ten, kur reguliarios statym leidybos institucijos* legislatyvin kompetencij apriboja konstitucija, nesuteikianti jai galios keisti konstitucij arba nustatanti iai galiai tam tikras ilygas. ia, net jei termin statym leidybos insti tucija aikinsime kuo plaiausiai, nra statym leidybos institucijos, kuriai nebt nustatyta teisini apribojim; ir vis dlto, be jokios abejons, sistemoje yra svarbiausioji nor ma - pripainimo taisykl, o jos konstitucijos klauzulse aukiausiasis galiojimo kriterijus. Kokia prasme pripainimo taisykl yra sistemos svar biausioji norma, geriausiai galima suprasti laikantis tokios gerai pastamos teisinio mstymo sekos. Jeigu kyla klausi mas, ar tam tikra norma teisikai galioja, norint j atsakyti reikia naudotis galiojimo kriterijumi, kur pateikia kokia nors kita norma. Ar tam tikras Oksfordiro grafysts p o statyminis aktas galioja? Taip, nes jis buvo ileistas reali zuojant galias, suteiktas sveikatos ministro saku, ir laikan tis nustatytos procedros. Siame pirmajame etape minta sis sakas pateikia kriterijus, kuriais remiantis galima vertinti postatyminio akto galiojim. Eiti toliau gali nebti jokio praktinio poreikio, taiau visuomet yra galimyb tai daryti. Mes galime suabejoti sako galiojimu ir galiojim patik rinti remdamiesi statymu, galinaniu ministr leisti tokius sakus. Pagaliau, kai suabejojama statymo galiojimu ir jis vertinamas remiantis norma, kad tai, k nustato Karalien Parlamente, yra teis, ms abejons dl galiojimo baigia si: mes jau radome norm, kuri, kaip ir tarpins grandys, sakas ir statymas, nustato kit norm galiojimo vertinimo
* Reguliari statym leidybos institucija - faktikai bet kokia statym leidybos institucija, ir nuolat funkcionuojanti, ir kartkartmis suaukiama auktesniojo suvereniteto subjekto (pavyzdiui, monarcho), ir numatyta konstitucijoje, ir joje nenumatyta, bet veikianti pagal tradicij. is term i nas neapima tik t statym leidybos institucij, kurios suaukiamos sp e cialiam klausimui nagrinti (pavyzdiui, konvent siaurja io termino prasme, r. ina p. 149-150).
197
kriterijus; taiau ji nepanai j juos, nes nra jokios normos, pateikianios kriterijus, kuriais remiantis galima bt pa tikrinti jos paios teisin galiojim. Apie i svarbiausij norm tikrai galima bt daug ko paklausti. Galima paklausti, ar Anglijoje i tikrj susiklos t tokia praktika, kad teismai, statym leidybos instituci jos, pareignai arba privats pilieiai i tikrj taiko i norm kaip svarbiausij norm - pripainimo taisykl. O galbt ms teisinio mstymo procesas buvo tik tuias ai dimas iuo metu jau atmestos teisins sistemos galiojimo kriterijais? Galima paklausti, ar pakanka tokios teisins sis temos formos, kurios pagrindas yra itokia norma? Ar ji duoda daugiau gero negu blogo? Ar yra proto padiktuot prieasi, dl kuri j bt galima palaikyti? Ar yra mo ralin prievol tai daryti? Aiku, tai labai svarbs klausi mai; bet lygiai taip pat aiku, kad, keldami juos dl pripa inimo taisykls, mes daugiau nemginame tokio paties tipo klausim apie pripainimo taisykl atsakyti taip pat, kaip remdamiesi ja atsakme klausimus apie kitas nor mas. Kai nuo pasakymo, kad tam tikras aktas galioja, nes jis atitinka norm, pagal kuri tai, k nustato Karalien Parlemente, yra teis, mes pereiname prie pasakymo, kad Anglijoje teismai, pareignai ir privats asmenys ia norma remiasi kaip svarbiausija norma - pripainimo taisykle, tai yra perjimas nuo vidinio teis konstatuojanio teiginio, tvir tinanio galiojant sistemos norm, prie iorinio fakt kon statuojanio teiginio, kur galt suformuluoti sistemos ste btojas, net jeigu jis pats ios sistemos ir neakceptuoja. Lygiai taip pat pereidami nuo teiginio, jog tam tikras aktas galioja, prie teiginio, jog sistemos pripainimo taisykl yra puiki norma, o ja grindiama sistema verta paramos, mes pereiname nuo teisin galiojim konstatuojanio teiginio prie vertybinio teiginio. 198
Kai kurie autoriai, pabriantys didiausi pripainimo taisykls teisin svarb, ias savo mintis isak taip: kit sistemai priklausani norm teisin galiojim galima pade monstruoti remiantis pripainimo taisykle, tuo tarpu jos pa ios galiojimo pademonstruoti negalima - j galima tik tarti esant arba postuluoti, arba jis yra hipotez. Taiau tai gali labai suklaidinti. I tikrj kasdieniame teisins siste mos gyvenime teisj, advokat arba eilini piliei formu luojami teiginiai dl atskir norm teisinio galiojimo susij su tam tikromis prielaidomis. Tai yra vidiniai teis konsta tuojantys teiginiai, ireikiantys sistemos pripainimo tai sykl akceptuojanij poir, ir, bdami tokie, jie palieka nesuformuluota daug k i to, kas galt bti pasakyta fak tus apie sistem konstatuojaniuose ioriniuose teiginiuose. Tai, kas lieka nepasakyta, sudaro teigini dl teisinio galio jimo prastin fon, arba kontekst, todl yra sakoma, jog ie teiginiai tai numato kaip prielaid. Taiau svarbu ai kiai sivaizduoti, kas yra ie numanomi dalykai, ir nesukelti neaikum dl j turinio. Jie susideda i dviej dalyk. Pir ma, asmuo, rimtai teigiantis, jog tam tikra teiss (tarkime, konkretaus statymo) norma galioja, pats naudojasi pripai nimo taisykle, kuri jis akceptuoja kaip tinkam identifi kuoti teisei. Antra, taip jau yra, kad i pripainimo taisyk l, kuria remdamasis jis vertina konkretaus statymo galio jim, akceptuoja ne tik jis, - tai yra pripainimo taisykl, kuri yra akceptuota ir kuria apskritai funkcionuodama nau dojasi sistema. Jeigu ios prielaidos teisingumu bt abejo jama, j galt patvirtinti nuoroda reali praktik - kaip teismai identifikuoja tai, k reikia laikyti teise, ir kad ios identifikacijos yra visuotinai akceptuojamos arba joms - nors ir nenoromis - paklstama. N vienos i i dviej prielaid jokiu bdu negalima apibdinti kaip galiojimo, kurio nemanoma pademonst ruoti, numanymo. Atsakant klausimus, kylanius norm 199
sistemos viduje, kur normos, kaip sistemos sudedamosios dalies, statusas priklauso nuo to, ar ji atitinka tam tikrus pripainimo taisykls nustatytus kriterijus, mums reikia tik odio galiojimas, ir paprastai mes tik iuo atveju j ir vartojame. Tokio klausimo negali kilti dl paios iuos kri terijus nustatanios pripainimo taisykls galiojimo; ji ne gali nei galioti, nei negalioti, bet yra paprasiausiai akcep tuojama kaip tinkama naudoti tokiais atvejais. paprast fakt ireikti miglotu posakiu, es jos galiojim galima nu manyti, bet jo negalima pademonstruoti, - tolygu pasaky ti, jog mes numanome taiau negalime pademonstruoti, kad Paryiuje esantis metro etalonas - vis matavim metrais teisingumo svarbiausiasis matas - pats yra teisingas. Rimtesnis priekaitas - kad kalbos apie numanym, jog svarbiausioji norma - pripainimo taisykl galioja, pa slepia antrosios prielaidos, kuria grindiami teisinink tei giniai apie galiojim, i esms faktin pobd. Be abejo, teisj, pareign ir kit asmen praktika, kuri ir yra tik roji pripainimo taisykls btis, yra sudtinga. Kaip pama tysime vliau, ities bna situacij, kai negalima aikiai ir grietai atsakyti, koks yra konkretus itokios normos turi nys ir sritis, ir net ar ji apskritai yra. Vis dlto tokios nor mos galiojimo numanym svarbu skirti nuo jos buvimo prielaidos, antraip bus neaiku, k reikia teiginys, jog to kia norma yra. Ankstesniame skyriuje pavaizduotoje paprastoje pirmi ni prievoles nustatani norm sistemoje tvirtinimas, kad konkreti norma yra, gali bti tik toks iorinis fakt konsta tuojantis teiginys, kur galt suformuluoti norm neakcep tuojantis stebtojas ir kur jis galt verifikuoti isiaikinda mas, ar tam tikras elgesio modelis yra visuotinai akceptuo jamas kaip standartas ir ar jam bdingi tie poymiai, kuriais, kaip mes matme, socialin norma skiriasi nuo to, kas yra tiesiog panas proiai. Kaip tik itokiu bdu mes dabar 200
turtume aikinti ir verifikuoti teigin, jog Anglijoje yra nor ma - nors ir ne teiss norma, - reikalaujanti, kad eidami banyi nusiimtume kepures. Jeigu dabartinje socialins grups praktikoje galima aptikti toki norm kaip minto sios, nereikia aptarinti jokio atskiro j galiojimo klausimo, nors, inoma, galima kvestionuoti i norm vertingum arba pageidaujamum. Jeigu jau yra nustatytas i norm buvimo faktas, teigdami arba neigdami, kad jos galioja, ar ba sakydami, kad j galiojim mes numanome, bet nega lime jo pademonstruoti, mes tik visk supainiotume. Kita vertus, ten, kur, kaip brandioje norm sistemoje, yra nor m sistema, apimanti pripainimo taisykl, taigi normos, kaip sistemos dalies, statusas dabar priklauso nuo to, ar ji atitinka tam tikrus pripainimo taisykls nustatytus kriteri jus, odis bti imamas vartoti kitokia prasme. Teiginys, jog norma yra, dabar jau gali nebebti tuo, kuo jis buvo paprastu paprotini norm atveju, - ioriniu teiginiu, kon statuojaniu fakt, kad tam tikras elgesio modelis buvo vi suotinai akceptuotas kaip praktikos standartas. Dabar tai gali bti vidinis teiginys, taikantis akceptuot, bet nesufor muluot pripainimo taisykl ir reikiantis (apytikriai) ga lioja pagal sistemos galiojimo kriterijus, bet ne daugiau. Taiau iuo poiriu, kaip ir kitais, pripainimo taisykl yra nepanai kitas iai sistemai priklausanias normas. Tvirti nimas, jog ji yra, gali bti tik iorinis fakt konstatuojantis teiginys. Juk subordinuotoji sistemos norma gali galioti ir ia prasme bti net ir tuo atveju, jeigu jos visuotinai ne paisoma, tuo tarpu pripainimo taisykl yra tik kaip kom pleksika, taiau paprastai harmoninga teism, pareign ir privai asmen praktika, kai jie identifikuoja teis rem damiesi tam tikrais kriterijais. Jos buvimo klausimas - tai fakto klausimas.
201
2. Nauji klausimai
Kai tik mes atsisakome poirio, kad teisins sistemos pagrindas yra protis paklusti suverenui, kuriam nra nu statyta joki teisini apribojim, ir pakeiiame poir svarbiausiosios normos - pripainimo taisykls, suteikian ios norm sistemai jos galiojimo kriterijus, koncepcija, mus ugriva daugyb nuostabi ir svarbi klausim. Tai paly ginti nauji klausimai; kadangi jurisprudencija ir politikos teorija ilg laik buvo atsidavusios seniesiems mstymo b dams, ie klausimai buvo lyg ir nepastebimi. Be to, tai sun ks klausimai, reikalaujantys isamaus atsakymo: viena ver tus, reikia suprasti kai kuriuos pamatinius konstitucins tei ss dalykus, kita vertus, reikia suvokti t savit bd, kuriuo teisins formos gali tyliai mainytis ir keistis. Todl iuos klausimus mes nagrinsime tik tiek, kiek jie imintingai ar neimintingai kartoja ms jau isakyt mint, jog atsklei diant teiss samprat svarbiausi vaidmen vaidina pirmi ni ir antrini norm junginys. Pirmasis sunkumas yra susijs su klasifikavimu; juk nor ma, kuri galiausiai naudojama identifikuojant teis, iven gia konvencionali kategorij, vartojam apibdinant teisi n sistem, nors ios kategorijos danai laikomos isamio mis. Antai apie konstitucij ra Anglijos autoriai nuo Dicey* laik paprastai kartodavo teigin, kad Jungtins Ka ralysts konstituciniai mechanizmai susideda i dalies i sta tym grietja io termino prasme (statym, vyriausybs
* Albertas Vennas Dicey - vienas ymiausi Anglijos (X IX a. pab. X X a. pr.) teiss mokslinink, iuolaikins konstitucins teiss doktrinos krjas, valstybs teoretikas ir vienas teiss sociologijos pradinink. Tei sins ideologijos ir teisins politikos poiriu ypa reikminga jo teisins valstybs (rule o f law) koncepcija. I jo ymiausi veikal pamintini: Konstitucijos teiss studij vadas ( Introduction to the Study o f the L aw o f the Constitution , 1885); Paskaitos apie teiss ir vieosios nuom ons santyk Anglijoje devynioliktame amiuje (Lectures on the Relation Between Law an d Public Opinion in England During the Nineteenth Centuiy , 1905).
202
dekret ir precedentuose knyt norm), o i dalies i konvencij, kurios yra viso labo tik tradicijos, susitarimai arba paproiai. Pastaroji grup apima svarbias normas, pavyzdiui, kad Karalien negali atsisakyti pritarti Per ir Bendruomeni rm nustatyta tvarka priimtam statymui; taiau Karalienei nra nustatyta jokios teisins pareigos pri tarti iam statymui, todl tokios normos vadinamos kon vencijomis, nes teismai nepripasta, kad jos nustato teisin pareig. Ties sakant, norma, kad tai, k nustato Karalien Parlamente, yra teis, nepatenka n vien i i kategori j. Tki nra konvencija, nes teismai yra itin glaudiai su ja susij ir naudojasi ja identifikuodami teis; bet tai nra ir to paties lygio norma kaip statymai grietja io termino prasme, kuriuos identifikuojant ji yra naudojama. Net jei gu ji bt priimta statymo, tai jos nenuemint iki staty mo lygio; juk tokio akto teisinis statusas btinai priklausys nuo to fakto, kad norma egzistavo dar prie ileidiant akt ir nuo jo nepriklaus. Be to, kaip buvo parodyta anks tesniame skirsnyje, jos buvim, ne taip, kaip statymo, k nija reali praktika. is dalyko aspektas kai kuriuos priveria i nevilties su ukti: tai kaip mes galime rodyti, kad konstitucijos pama tins nuostatos, kurios, be jokios abejons, yra teis, i tik rj yra teis? Kai kas klausim atsako, kad teisini sistem pagrindas yra kakas, kas yra ne-teis, ikiteis, metateis arba tiesiog politinis faktas. ie keblumai tai aikus enklas, jog kategorijos, vartojamos apibdinti iam svarbiausiajam bet kurios teiss sistemos bruoui, yra pernelyg nebrandios. Pripainimo taisykl pavadinant tei se, galima remtis tokiu argumentu: norma, nustatanti kri terijus, pagal kuriuos identifikuojamos kitos sistemai pri klausanios normos, tikrai gali bti laikoma konstituojaniu teisins sistemos poymiu, todl pati i norma nusipelno bti vadinama teise; pripainimo taisykl pavadinant fak 203
tu, galima remtis tokiu argumentu: konstatuoti itokios normos buvim tolygu suformuluoti iorin teigin, konsta tuojant tikr fakt apie efektyviai sistemai priklausani norm identifikavimo bd. Abu ie aspektai nusipelno d mesio, bet mes negalime j abiej deramai vertinti, pasi rinkdami vien i etikei - teis arba faktas. Vietoj to mums reikia prisiminti, jog svarbiausij norm - pripa inimo taisykl galima velgti dviem poiriais: pirmj i reikia iorinis teiginys, konstatuojantis normos buvimo kon kreioje sistemos praktikoje fakt; antrj poir ireikia vidiniai teiginiai dl galiojimo, formuluojami t, kurie i norm naudoja identifikuodami teis. Antroji grup klausim kyla dl tvirtinimui, kad tam tikra teisin sistema egzistuoja tam tikroje alyje ar tam tikroje socialinje grupje, bdingo i pirmo vilgsnio ne pastebimo sudtingumo ir neapibrtumo. Tai tvirtindami mes i tikrj glaustai, koncentruotai nurodome daugel vai ri socialini fakt, paprastai vienalaiki. Klaidingos teori jos prieglobstyje ipltota prastin teisins ir politins min ties terminija yra linkusi pernelyg supaprastinti faktus, o j prasm padaryti neaiki. Taiau nusim ios terminijos mums udtus akinius ir pavelg faktus, mes aikiai ma tome, kad teisin sistema, kaip ir mogus, vienu metu gali bti dar negimusi, kitu - dar nevisikai nepriklausoma nuo savo motinos, vliau naudotis sveikos ir nepriklausomos eg zistencijos teikiamomis galimybmis, dar vliau - nykti ir pagaliau mirti. ie pusiaukel tarp gimimo ir normalios ne priklausomos egzistencijos, tarp normalios nepriklausomos egzistencijos ir mirties ymintys etapai sujaukia t mums jau prast tvark, kurios laikantis apibdinami teisiniai rei kiniai. ie dalykai tikrai daug k apsunkina, bet juos pa nagrinti verta, nes jie reljefikai pademonstruoja, koks su dtingas yra tas reikinys, kur mes laikme savaime su prantamu dalyku, kai, kalbdami apie tipik atvej, sitikin 204
ir teisingai teigme, kad tam tikroje alyje egzistuoja teisi n sistema. Vienas bdas, kuriuo galima sitikinti io dalyko sud tingumu, - tiesiog pairti, kokiais atvilgiais paprasta Austino sukonstruota visuotinio proio paklusti sakymams for mul nebesugeba atgaminti sudting fakt, apibdinani minimalias slygas, kurias turi atitikti siekianti turti teisi n sistem visuomen, arba juos ikraipo. Tarkime, jog i formul numato vien btin slyg - kad ten, kur staty mai nustato prievoles arba pareigas, jiems turi bti visuo tinai paklstama ar bent jau neturi bti visuotinai nepaklstama. Bet nors tai ir yra esmin slyga, ji tinka tik tam, k galime pavadinti teisins sistemos galutiniu produktu, kur ji daro poveik privatiems asmenims; taiau kasdienis teisins sistemos buvimas taip pat apima ir oficial teiss krim, jos oficial identifikavim ir jos oficial naudojim bei taikym. i dalyk ry su teise galima bt vadinti paklusimu tik tokiu atveju, jeigu taip iplstume io o dio prastin prasm, kad jis nebestengt informatyviai apibdinti i operacij. statym leidjai, kai jie leisdami statymus laikosi jiems legislatyvines galias suteikiani nor m, jokia prasta odio paklusti prasme ioms normoms nepaklsta, iskyrus, inoma, tuos atvejus, kai ias galias suteikianias normas tvirtina kitos normos, nustatanios pa reig elgtis taip, kaip reikalauja ios pirmosios normos. Ly giai taip pat i norm nesilaikymas, kai statym leidjai neileidia jokio statymo, nra nepaklusimas ioms nor moms. Be to, odis paklusti aikiai neapibdina to, k daro teisjai, taikantys sistemos pripainimo taisykl ir pri pastantys statym galiojania teise bei naudojantys j sprendiant ginus. inoma, yra daug bd, kuriais mes, jau atsivelgdami nurodytas aplinkybes, galime isaugoti i paprast terminij ir toliau vartoti od paklusimas. Vienas i i bd - tokius atvejus, kai, pavyzdiui, teisjai, 205
VI. T E I S I N S S I S T E M O S PA G R I N D A I
pripaindami statym, taiko bendruosius galiojimo kriteri jus, laikyti paklusimu konstitucijos krj sakymams ar ba (kai nra krj) paklusimu depsichologizuotai ko mandai, t.y. komandai be komanduotojo. Taiau pastara jam sumanymui mes tikriausiai neturtume skirti daugiau dmesio, negu snno be dds svokai. Arba galima pa sirinkti kitok bd: visikai nekreipti dmesio pareign pozicij teiss atvilgiu ir, uuot stengusis kaip nors apib dinti norm panaudojim leidiant statymus bei sprendiant bylas, vis oficialj pasaul irti kaip vien asmen (suveren), duodant sakymus per vairius atstovus arba jo valios skelbjus, kuriems pilieiai i proio paklsta. Bet ir i konstrukcija yra ne kas kita, kaip patogus pavirutini kas sudting fakt, kuriuos vis tiek dar reiks apibdinti, ufiksavimas, arba visikai nevykusios ir painios alegorijos pavyzdys. Konstatavus, jog bandymas teisins sistemos egzistavi mo fakt paaikinti remiantis patogia ir nesudtinga pa prast piliei santykiui su teise i tikrj bdingo (taiau ne visada santyk isamiai apibdinanio) paklusimo i proio svoka buvo neskmingas, natralu bandyti ios ne skms ivengti darant prieing klaid. ios klaidos esm yra tokia: konstatuojama tai, kas yra bdinga (nors bdin ga yra ne tik tai) pareign veiklai, ypa teisj poiriui teis ar j santykiui su teise, ir itai laikoma adekvaiu to, kas turi bti teisin sistem turinioje socialinje grupje, paaikinimu. Taip paprasta koncepcija, teigianti, jog didiu ma visuomens paklsta teisei i proio, pakeiiama kon cepcija, teigiania, jog dauguma visuomens nari bendrai ipasta, akceptuoja arba laiko juos pareigojania svar biausij norm - pripainimo taisykl, nustatani kriteri jus, pagal kuriuos galiausiai vertinamas statym galioji mas. inoma, galima, kaip buvo padaryta III skyriuje, si vaizduoti paprast visuomen, kurioje yra plaiai pasklids 206
teiss altini inojimas ir supratimas. Tokios visuomens konstitucija buvo tokia paprasta, kad, jos inojim ir akceptavim priskiriant ne tik pareignams ir teisininkams, bet ir eiliniams pilieiams, nereikjo griebtis joki fikcij. Visikai galjome pasakyti, kad paprastame Rex I pasaulyje buvo kur kas daugiau, negu tik didiosios gyventoj daugu mos paklusimas jo odiams i proio. Visikai gali bti, jog ten ir didioji gyventoj dauguma, ir pareignai taip pat aikiai ir smoningai akceptavo pripainimo taisykl, nustatani, kad Rex odis yra visai visuomenei galiojan ios teiss kriterijus, nors valdiniai ir pareignai turjo at likti skirtingus vaidmenis ir buvo skirtingai susij su pagal kriterij identifikuotomis teiss normomis. Kategorikai tvirtinti, kad tokia padtis, kuri galima sivaizduoti esant paprastoje visuomenje, visada ar paprastai bna ir sud tingoje iuolaikinje valstybje, tolygu kategorikai teigti fik cijos realum. ia, be jokios abejons, i tikrj susiklosto tokia situacija, kad didel eilini piliei dalis - galbt dau guma - neturi teisins struktros ar jos galiojimo kriterij bendros sampratos. Teis, kuriai pilietis paklsta, yra ka kas, k jis tik ino esant teis. Jis gali jai paklusti dl daugybs vairiausi prieasi, kuri viena danai, nors ir ne visuomet, gali bti inojimas, kad taip jam paiam bus geriau. Jis bendrais bruoais inos tiktinas nepaklusimo pasekmes: kad yra pareignai, galintys j aretuoti, taip pat kiti asmenys, galintys j patraukti teisminn atsakomybn ir kalinti u statymo sulauym. Aiku, kad tol, kol didioji gyventoj dauguma paklsta pagal sistemos galiojimo kri terijus galiojantiems statymams, norint nustatyti konkre ios teisins sistemos buvimo fakt, nereikia joki kit ro dym. Bet jau vien dl to, kad teisin sistema yra sudtingas pirmini ir antrini norm junginys, norint apibdinti rea lioje teisinje sistemoje susiklostanius santykius su teise, 207
vien tik io rodymo neutenka. Be io rodymo, dar reikia teisingai apibdinti tinkam sistemos pareign santyk su antrinmis normomis, kurias jie iri kaip pareignai. iuo atveju lemiam reikm turi btent tai, kad turi bti vie ningas arba bendrai ipastamas sistemos galiojimo krite rijus nustatanios pripainimo taisykls oficialus akceptavimas. Bet kaip tik ia nebetinka paprasta visuotinio paklu simo idja, eilini piliei atveju adekvaiai apibdinusi privalomj minimum. Problema nra ar yra ne tik ling vistin - kad, kalbant apie teism ir kit pareign poi r ias antrines normas btent kaip normas, vartoti od paklusimas nra natralu. Jeigu bt reikalas, galima b t rasti platesn reikm turini posaki, kaip antai vyk dyti, laikytis arba elgtis pagal, kuriais galima bt api bdinti ir tai, k teiss atvilgiu daro eiliniai pilieiai, at vykstantys karo tarnyb, ir tai, k daro teisjai, kurie, vadovaudamiesi tuo, kad tai, k nustato Karalien Parla mente, yra teis, savo teismuose konkret statym identi fikuoja kaip teis. Taiau ie blanketiniai terminai tik u maskuoja tuos esminius skirtumus, kuriuos btina suvokti, norint suprasti, kokios yra tos minimalios slygos, btinos sudtingo socialinio reikinio, ms vadinamo teisine siste ma, egzistavimui. Paklusimo svoka netinka apibdinti tam, k daro sta tym leidjai, elgdamiesi pagal jiems galias suteikianias normas, ir tam, k daro teismai, taikydami akceptuot svar biausij norm - pripainimo taisykl, - kai paklstama normai (arba sakymui), visikai nra reikalo, kad paklstantysis asmuo manyt, jog tai, k jis daro, ir yra tai, k ir jis pats, ir kiti turi daryti; nra jokio reikalo, kad tai, k daro, jis pats irt kaip elgesio model kitiems sociali ns grups nariams. Jis neturi savo elges pagal normas irti kaip teising, tinkam arba privalom. Ki taip tariant, jo poiriui neturi bti bdingas tas kritiku 208
mas, kuris reikiasi tada, kai akceptuojamos socialins nor mos ir tam tikri elgesio tipai traktuojami kaip visuotiniai standartai. Jis gali ipainti t pat vidin poir ir akcep tuoti normas kaip standartus visiems, kam jos yra taiko mos, bet tai nra btina. Vietoj to jis gali norm irti tik kaip tai, kas reikalauja, kad jis atlikt tam tikr veiks m, ir grasina bausme, jeigu jis to nepadaryt; jis gali pa klusti normai dl to, kad bijo pasekmi, arba i inercijos, negalvodamas apie save arba apie kitus kaip apie turinius prievol tai daryti ir neketindamas dl nukrypim kritikuo ti nei savs, nei kit. Taiau teism poirio normas, ku riomis jie operuoja btent kaip teismai, negalima apibdin ti mintuoju grynai asmeniniu santykiu su normomis, galin iu - nes jo visikai pakanka - su jomis sieti eilin ioms normoms paklstant piliet. Aikiausias pavyzdys ia yra svarbiausioji norma - pripainimo taisykl, pagal kuri nu statomas kit norm galiojimas. Jeigu i norma apskritai yra, j reikia irti vadovaujantis vidiniu poiriu kaip vie, bendr teisingo teismo sprendimo model, o ne tik kaip tai, kam kiekvienas teisjas paklsta tik pats atskirai. Nors atskiri sistemos teismai kartkartmis gali nukrypti nuo i norm, jie apskritai turi kritikai irti tokius nukry pimus kaip nusiengimus i esms bendriems arba vie iems standartams. Tai ne tik teisins sistemos efektyvumo arba jos sveikumo klausimas, bet btina slyga, kuriai esant galima kalbti apie vieningos teisins sistemos egzistavim. Teisinei sistemai bdingas vieningumas ir jos tstinumas dingt, jeigu tik kai kurie teisjai ir tik patys atskirai veikt vadovaudamiesi nuostata, kad tai, k nustato Kara lien Parlamente, yra teis, bet nekritikuot t, kurie ios pripainimo taisykls nepaiso. Juk itai priklauso nuo to, ar iuo lemiamu momentu yra akceptuojami bendri teisinio galiojimo standartai. Bt ities keblu apibdinti situacij, kuri susidaryt intervale tarp i teisj elgesio kapriz ir 209
eiliniam mogui susidrus su prieingais teism sakymais neivengiamai kilsianio chaoso. Tokiu atveju mes susidur tume su lusus naturae*, apie kuri verta galvoti jau vien todl, jog ji primygtinai spja mus apie tai, kas danai bna pernelyg akivaizdu, kad bt pastebta. Taigi tam, kad egzistuot teisin sistema, yra btinos ir pakankamos dvi minimalios slygos. Turi bti visuotinai pa klstama toms elgesio normoms, kurios galioja pagal siste mos svarbiausiuosius galiojimo kriterijus; kita vertus, jos pripainimo taisykls, nustatanios teisinio galiojimo krite rijus, bei jos keitimo ir byl sprendimo taisykls turi bti i tikrj akceptuojamos kaip bendri vieieji pareign oficia laus elgesio standartai. Pirmoji slyga yra vienintel slyga, kuri turi atitikti privats pilieiai: nors sveikoje visuom e nje jie i tikrj danai akceptuos ias normas kaip ben drus elgesio standartus ir pripains prievol jiems paklusti arba netgi velgs ios prievols ry su bendresne prievole gerbti konstitucij, taiau iaip jau privats pilieiai gali paklusti tik kiekvienas pats atskirai ir dl bet koki mo tyv. Antrj slyg turi atitikti dar ir sistemos pareignai. Jie turi irti ias taisykles kaip bendruosius oficialaus elgesio standartus ir kritikai vertinti savo pai ir vienas kito nukrypimus kaip nusiengimus. inoma, tai tiesa, kad, be i taisykli, bus daug pirmini norm, taikytin parei gnams jau tik kaip privatiems asmenims, kurioms jie turi tik paklusti. Taigi tvirtinimas, kad teisin sistema egzistuoja, - tai dviveidis Janas: is teiginys iri ir to, ar paklsta eiliniai pilieiai, ir to, ar pareignai akceptuoja antrines normas kaip svarbiausiuosius bendruosius oficialaus elgesio stan dartus. Sis dualizmas neturt stebinti. Palyginti su paprastesnija decentralizuota ikiteisine vien tik i pirmini nor m susidedania socialins struktros forma, is dualizmas
* Gamtos idaiga (lot.).
210
tik atspindi sudting teisins sistemos pobd. Dl to, kad paprastesnje struktroje nra pareign, normos turi bti plaiai akceptuojamos kaip nustatanios svarbiausiuosius grups elgesio standartus. Logika manyti, kad, jeigu ioje struktroje nebt plaiai paplits vidinis poiris, joje ne galt bti joki norm. Mes rodinjome, kad vaisingiau sias bdas apibdinti teisin sistem yra pirmini ir antri ni norm junginio konstatavimas; ten, kur toks junginys yra, norm, kaip grups bendrj standart, akceptavim galima atskirti nuo tokio santykinai pasyvaus dalyko, kaip eilinio pilieio paklusimas ioms normoms tik paties atski rai. Kratutiniu atveju vidinis poiris, susijs su jam b dinga teisins kalbos normatyvine vartosena (Tai yra ga liojanti norma), gali bti apribotas oficialiuoju pasauliu. ioje sudtingesnje sistemoje akceptuoti ir naudoti siste mos teisinio galiojimo kriterijus gali tik pareignai. Visuo men, kurioje taip ir bt, bt apgailtinai panai avi kaimen; o avys galt baigti savo gyvenim skerdykloje. Bet vargu ar yra pagrindo manyti, kad tokios visuomens negali bti; taip pat vargu ar yra pagrindo neigti tokios visuomens teis vadintis teisine sistema.
3. Teisins sistemos patologija

Taigi rodymus, kad teisin sistema egzistuoja, reikia imti i dviej skirting socialinio gyvenimo sektori. Normalus, neproblemikas atvejis, kai galima neabejojant teigti, jog teisin sistema yra, - tai tokia situacija, kai atitinkami tipi ki abiej i sektori interesai teiss atvilgiu sutampa. Pa prastai tariant, taip yra tada, kai oficialiu lygiu pripain toms galiojanioms normoms yra visuotinai paklstama. Ta iau kartais oficialusis sektorius yra atitrks nuo privataus sektoriaus ta prasme, kad nebra visuotinio paklusnumo
211
normoms, galiojanioms pagal teismuose naudojamus ga liojimo kriterijus. Tai gali atsitikti vairiais bdais, kurie su sij su teisini sistem patologija, nes jie reikia, jog lunga sudtinga sutampanti praktika, kuri nurodome formuluo dami iorin teigin, kad teisin sistema yra. Tai, kuo remia masi kaip prielaida, konkreios sistemos viduje formuluo jant vidinius teiginius dl teiss, ia irgi i dalies suardoma. Tok lugim gali sukelti vairs destruktyvs veiksniai. Revoliucija, kuriai vykstant grups viduje keliamos kon kuruojanios pretenzijos valdyti, yra tik vienas i toki at vej; nors ji visuomet susijusi su kai kuri esamosios siste mos statym paeidimu, jos rezultatas gali bti tik tai, kad teisikai neleistinu bdu atsiranda senj pakeiianti nauja pareignais tampani asmen grup, bet ne nauja konsti tucija ir ne nauja teisin sistema. Kitas atvejis yra prieo okupacija, kai konkuruojanti pretenzija valdyti neturint esa mosios sistemos poiriu teistos valdios kyla i iors; dar kitas atvejis yra tvarkingos teisins kontrols lugimas siautjant anarchijai ar banditizmui, kai visai nra parei kiama joki politini pretenzij valdyti. Kiekvienu i i atvej gali bti tarpini etap, kai a lies teritorijoje arba emigracijoje veikia teismai, taikantys senosios, kadaise aikiai susiformavusios sistemos teisinio galiojimo kriterijus; taiau alies teritorijoje j sakymai yra neefektyvs. Kada btent galima pagrstai pareikti, kad teisin sistema galutinai liovsi egzistavusi, tiksliai nustatyti nemanoma. Paprastai tariant, jeigu yra tam tikra reali res tauracijos tikimyb arba jeigu susiformavusi sistema buvo sugriauta vykstant visuotiniam karui, kurio baigtis dar nra aiki, jokiu kategoriku pareikimu, es sistema liovsi eg zistavusi, negalima tikti. Taip yra todl, kad teiginys, jog teisin sistema egzistuoja, yra pakankamai platus ir ben dras, kad apimt ir pertrkius; tai, kas vyksta trumpais lai ko tarpais, teigin nei verifikuoja, nei falsifikuoja. 212
inoma, kai po i pertrki atkuriami normals santy kiai tarp teism ir gyventoj, gali kilti sunki klausim. Ivijus okupant kariuomen arba sutriukinus maitinink vyriausyb, vyriausyb grta i emigracijos; tuomet kyla klausimas, kas toje teritorijoje pertrkio laikotarpiu buvo ir kas nebuvo teis. ia svarbiausia yra suprasti, kad is klausimas negali bti fakto klausimas. Jeigu tai bt fakto klausimas, j galima bt atsakyti paklausus, ar pertrkis truko taip ilgai ir ar jis buvo toks visa apimantis, kad su siklosiusi situacij bt galima apibdinti kaip toki, kur ankstesnioji sistema liovsi egzistavusi, o grus i emigra cijos buvo sukurta senj panai nauja sistema. Uuot taip formulavus klausim, galima kelti klausim dl tarp tautins teiss arba - gal kiek paradoksaliai - dl teiss paioje po restauracijos susiklosiusioje teiss sistemoje. Pas taruoju atveju visai gali bti, jog restauruotoji sistema apims retrospektyv statym, skelbiant, kad sistema nenutrks tamai buvo (arba, formuluojant atviriau, buvo manoma, kad ji buvo) ios teritorijos teis. Taip gali bti daroma, net jeigu pertrkis truko taip ilgai, kad tokia deklaracija gali atrodyti toli grau neatitinkanti ivados, kuri galima bt padaryti, jeigu is klausimas bt traktuojamas kaip klausi mas dl fakto. Tokiu atveju nra prieasties, dl kurios i deklaracija negalt bti restauruotosios sistemos norma, apibrianti teis, kuri ios sistemos teismai privalo taikyti pertrkio laikotarpiu vykusiems vykiams bei sudarytiems sandoriams. Manyti, kad teisins sistemos teiginiai apie teis, nuro dantys, kas turt bti laikoma jos paios praeities, dabar ties ar busimojo egzistavimo pakopomis, konkuruoja su i oriniu poiriu grindiamais teiss egzistavimo fakt kon statuojaniais teiginiais, yra paradoksalu. Iskyrus akivaizd galvosk, susijus su nuoroda pai save, egzistuojanios sistemos nuostatos dl laikotarpio, kuriuo j reikia laikyti 213
VI. T EIS IN S SISTEM O S PAGRINDAI
egzistavusia, teisinis statusas n kiek nesiskiria nuo vienos sistemos statymo, skelbianio, kad tam tikra sistema vis dar egzistuoja kitoje alyje, nors neatrodo, kad pastaroji nuostata sukelt daug praktini pasekmi. I tikrj mums visikai aiku, jog Soviet Sjungos teritorijoje egzistuojan ti teisin sistema nra ta pati, kaip carinio reimo teisin sistema. Taiau jeigu Britanijos Parlamentas statymu pa skelbt, kad carins Rusijos teis vis dar yra teis Rusijos teritorijoje, tai i tikrj turt prasm ir teisini pasekmi kaip Anglijos teiss sudedamoji dalis, susijusi su SSRS, ta iau n kiek nepaveikt ms pastarajame sakinyje sufor muluoto teiginio dl fakto teisingumo. Toks statymas tur t gali ir prasm tik tuo poiriu, kad jis apibrt, kokia teis turt bti taikoma Anglijos teismuose, taigi Anglijo je nagrinjant bylas su rusikuoju elementu. Apraytosios situacijos prieingyb galima pamatyti a viais pereinamojo laikotarpio momentais, kai nauja teisin sistema randasi i senosios si - kartais tik po cezario pjvio. Naujausioji Sandraugos istorija yra puiki sritis io teisini sistem embriologijos aspekto studijoms. io laiko tarpio schematizuota, supaprastinta raida yra tokia. Tarki me, jog tam tikro laikotarpio pradioje yra kolonija, turinti vietin statym leidybos institucij, teismus ir vykdomj valdi. i konstitucin santvark statymu nustat Jungti ns Karalysts Parlamentas, pasiliks sau vis teisin kom petencij leisti iai kolonijai statymus. ioje stadijoje kolo nijos teisin sistema yra tiesiog platesns sistemos subordi nuotoji dalis, o i sistem apibdina svarbiausioji norma pripainimo taisykl, pagal kuri tai, k nustato Karalien Parlamente, ir yra (inter alia*) kolonijos teis. io raidos laikotarpio pabaigoje mes matome, jog svarbiausioji nor ma - pripainimo taisykl pakito, nes kolonijos teismai dau
* Greta kit dalyk (lot).
214
giau nepripasta Vestminsterio* Parlamento teisins kom petencijos leisti statymus buvusiai kolonijai. Tebra tiesa tai, kad daugel konstitucins santvarkos dalyk nustato ankstesnysis Vestminsterio Parlamento ileistas statymas, bet dabar tai yra tik istorijos faktas, nes konstitucins san tvarkos teisinis statusas toje teritorijoje jau nra kildinamas i Vestminsterio Parlamento valdios. Dabar teisin siste ma buvusioje kolonijoje turi vietines aknis ta prasme, kad galutinius teisinio galiojimo kriterijus apibrianti pri painimo taisykl daugiau nebeatsivelgia kitos teritorijos statym leidybos institucijos aktus. Naujoji taisykl papras iausiai remiasi tuo faktu, kad ji yra akceptuojama ir nau dojama kaip tokia taisykl teism ir kitose oficialiose vie tins sistemos, kurios normoms yra visuotinai paklstama, operacijose. Todl nors vietos statym leidybos institucijos sudtis, akt leidimo bdai ir struktra vis dar gali bti nustatyti ankstesniosios konstitucijos, ios statym leidybos institucijos ileisti aktai dabar galioja ne todl, kad jie yra ileisti realizuojant galias, suteiktas Vestminsterio Parlamen to ileisto statymo. Jie galioja todl, kad pagal vietin pri painimo taisykl tai, kad akt ileido vietos statym leidy bos institucija, yra pagrindinis galiojimo kriterijus. i raida gali klostytis daugeliu vairi bd. Po tam tik ro laikotarpio, per kur metropolijos statym leidybos ins titucija faktikai nerealizuoja savo formalios legislatyvines valdios kolonijos atvilgiu, iskyrus tuos atvejus, kai pati kolonija su tuo sutinka, i statym leidybos institucija gali galutinai pasitraukti nuo scenos, atsisakydama legislatyvi nes valdios buvusios kolonijos atvilgiu. ia reikia pay mti, kad galimos teorins abejons dl to, ar Jungtins Karalysts teismai pripains Vestminsterio Parlamento kom
* Vestminsteris - Londono centras, kuriame yra Jungtins Karalysts Parlamentas. Formaliai Vestminsteris yra atskiras miestas (City o f West minster), i kurio ilgainiui iaugo Londonas.
215
petencij itokiu bdu negrtamai apkarpyti savo galias. Kita vertus, atsiskyrimas gali bti pasiektas tik jga. Bet ir vienu, ir kitu raidos atveju ios raidos rezultatas yra dvi nepriklausomos teisins sistemos. Tai yra fakto teiginys, ir jis yra n kiek ne maiau fakto teiginys dl to, kad kalba apie teisini sistem egzistavim. Pagrindinis rodymas ia yra tai, kad buvusioje kolonijoje iuo metu akceptuojama ir naudojama svarbiausioji norma - pripainimo taisykl dau giau neapima jokios nuorodos kit teritorij statym lei dybos institucij operacijas kaip vieno i galiojimo kriterij. Taiau gali bti ir taip, kad, nors faktikai kolonijos tei sin sistema dabar yra nepriklausoma nuo metropolijos, met ropolijos sistema gali nepripainti io fakto; ioje srityje Sandraugos istorija pateikia daug intriguojani pavyzdi. Tai, kad Vestminsterio Parlamentas pasiliko arba gali teisi kai pasilikti gali leisti statymus kolonijai, vis dar gali bti Anglijos teiss dalis; tad jeigu kokios nors bylos dl kolizi jos tarp Vestminsterio statymo ir vieno i vietins statym leidybos institucijos ileist statym bus nagrinjamos A n glijos valstybs vidaus teismuose, ie teismai gali realizuoti btent itok poir dalyk. Atrodo, kad iuo atveju Anglijos teiss nuostata prietarauja faktui. Anglijos teis mai nepripasta kolonijos teiss tuo, kuo ji i tikrj yra, nepriklausoma teisine sistema su sava vietine svarbiausija norma - pripainimo taisykle. Faktikai tai bus dvi teisins sistemos, bet Anglijos teis primygtinai teigs, kad ji yra tik viena. Taiau abu ie teiginiai logikai neprietarauja vienas kitam, nes vienas i j yra teiginys, konstatuojantis fakt, o kitas - (Anglijos) teiss nuostata. Siekdami paaikinti tok poir, jeigu norime, galime pasakyti, kad teiginys dl fak to yra teisingas, o Anglijos teiss nuostata yra teisinga pagal Anglijos teis. Panaius skirtumus tarp dviej nepri klausom teisini sistem egzistavimo fakto teigimo (arba neigimo) ir teiss nuostat dl teisins sistemos egzistavi 216
mo reikia turti galvoje nagrinjant santyk tarp tarptauti ns vieosios teiss ir municipalins teiss. Kai kurios labai keistos teorijos atrodo tikinamos tik todl, kad skirtum ignoruoja. Baigdami i schematik teisini sistem patologijos ir embriologijos apvalg, turtume paminti kitas normali slyg, kuri sutapimas patvirtinamas kategoriku teisins sistemos egzistavimo konstatavimu, dalinio sutrikimo for mas. Gali i dalies iirti pareign vienyb, kuri paprastai numatoma kaip prielaida, sistemoje formuluojant vidinius teiginius dl teiss. Gali atsitikti taip, kad oficialiojo pasau lio pairos skiriasi kai kuriais konstituciniais klausimais, ir tik iais klausimais, o tai galiausiai lemia ir teisj nuom o ni isiskyrim. Tokio skilimo dl svarbiausij kriterij, naudotin identifikuoti teisei, pradia buvo Piet Afrikos konstitucins problemos, kilusios 1954 m. teism nagrin toje Hairis v. Dnges byloje23. ia statym leidybos institu cija veik vadovaudamasi kitokiu poiriu savo kom pe tencij ir galias negu teismai ir ileido aktus, kuriuos teis mai pripaino negaliojaniais. tai statym leidybos institucija atsak kurdama special apeliacin teism nag rinti apeliacijoms dl bendrj teism sprendim, staty m leidybos institucijos ileistus aktus pripastani nega liojaniais. is teismas nustatyta tvarka nagrindavo tokias apeliacijas ir panaikindavo bendrj teism sprendimus; bendrieji teismai savo ruotu pripaindavo statym leidy bos institucijos sukurtus specialius teismus neturiniais ga lios, o i teism sprendimus - teisikai niekiniais. Jeigu is procesas nebt buvs sustabdytas (vyriausyb* nusprend, kad tokiu bdu siekti savo tikslo yra neimintinga), bt aminai blakomasi tarp dviej poiri statym leidybos
23 [1952] 1 TLR 1245. * Turimas omenyje Parlamentas (r. ina p. 53-54).
217
VI. T E I S I N S S I S T E M O S PA G RI N D A I
institucijos kompetencij, taigi ir galiojanios teiss krite rijus. Identifikuoti sistemos pripainimo taisykl galima tik esant normalioms slygoms - pareign, ypa teisj, suta rimui, o ios slygos bt buvusios panaikintos. Ir vis dlto didioji dauguma teisini veiksm, nesusijusi su ia kon stitucine problema, bt atliekami kaip ir anksiau. Kol visuomen nesusiprieino, o teis ir tvarka nepakriko, bt neteisinga teigti, kad ankstesnioji teisin sistema liovsi eg zistavusi: juk posakis ta pati teisin sistema yra pernelyg platus ir lankstus, kad leist viening pareign konsensu s dl vis ankstesnij teisinio galiojimo kriterij laikyti btina teisins sistemos buvimo ta paia slyga. Mes ga lime padaryti tik viena - apibdinti susiklosiusi situacij, kaip jau padarme, ir vardyti j kaip netipik, nenormal atvej, keliant grsm, jog teisin sistema iirs. Pastarasis atvejis priartina mus prie platesns temos, ku ri nagrinsime kitame skyriuje fundamentali konstituci ni klausim dl teisins sistemos galiojimo svarbiausij kriterij ir jos paprastosios teiss kontekste. Visos nor mos susijusios su konkrei atvej identifikavimu ir klasi fikavimu vartojant apibendrinamuosius terminus, taiau kiekvienu atveju, kai mes kok nors dalyk esame pasireng pavadinti norma, galima iskirti aikius pagrindinius atve jus, kuriems toks pavadinimas neabejotinai tinka, ir kitus atvejus, kai yra pagrindo ir teigti, ir neigti io pavadinimo tinkamum. Bandant konkreias situacijas sprausti ben dro pobdio normas, niekaip nemanoma eliminuoti io tikrumo erdies ir abejons aureols dualizmo. D l to vis norm ribos nra grietai apibrtos, kitaip tariant, j struk tra* yra atvira, o tai gali daryti poveik pripainimo taisyklei, apibrianiai svarbiausiuosius kriterijus, naudo jamus identifikuoti tiek teisei, tiek konkreiam statymui.
* Hartas vartoja termin texture, t.y. audinys.
218
iuo teiss aspektu danai remiamasi siekiant pademonst ruoti, jog bet koks teiss sampratos aikinimas remiantis norm svoka btinai yra klaidingas. Todl grietas tokio poirio laikymasis nepaisant tikrj konkreios situacijos aplinkybi neretai plstamas kaip konceptualizmas arba formalizmas; kaltinim dabar mes ir imsims nagrinti.
V I I FORMALIZMAS IR SKEPTIKAS POIRIS NORMAS
1. Atviroji teiss struktra

Kiekvienoje didelje grupje pagrindins socialins kon trols priemons turi bti ne kiekvienam individui atskirai duodami konkrets nurodymai, bet bendros normos, m o deliai ir principai. Jeigu bendr elgesio modeli nebt manoma perduoti daugybei moni taip, kad jie iuos m o delius be papildom nurodym suprast kaip reikalaujan ius i j tam tikro elgesio, susiklosius tam tikroms aplin kybms, tai negalt bti nieko panaaus tai, k mes da bar pripastame kaip teis. Vadinasi, teis daniausiai turi bti susijusi su asmen klasmis, taip pat su veiksm, daik t ir aplinkybi klasmis; bet jokiu bdu ne vien tik su jomis; teiss funkcionavimo plaiose socialinio gyvenimo sri tyse skm priklauso nuo jos labai isklidusio sugebjimo atpainti konkreius veiksmus, daiktus ir aplinkybes kaip atskirus teiss sukonstruot bendr klasifikacij atvejus. I anksto perduoti tokiems bendriems elgesio modeliams, kurie turt bti taikomi vliau pasitaikysianiais atvejais, naudojami du i pirmo vilgsnio labai skirtingi pagrindiniai mechanizmai. Vienas i j vartoja maksimaliai daug klasi fikacin reikm turini bendr odi, o kitas tenkinasi j minimumu. Pirmojo tipikas atvejis yra tai, k mes vadi name statym leidyba, o antrojo - tai, k vadiname prece dentu. J abiej skiriamuosius bruous galima velgti tai tokiose paprastose ne-teisinse situacijose. Prie eidamas 220
VII. F O R M A L I Z M A S IR SK EP TI K A S P O I R I S J N O R M A S
banyi, vienas tvas sako savo snui: eidamas bany i, kiekvienas vyrikis ir berniukas turi nusiimti kepur. Kitas, eidamas banyi ir nusiimdamas kepur, taria: irk: tokiais atvejais teisingas yra tai itoks elgesio bdas. Elgesio modeli perdavimas arba mokymas rodant pa vyzd gali gyti vairias formas, kur kas sudtingesnes negu ms apsakytuoju paprastu atveju. Ms apsakytasis atve jis bus panaesnis teisin precedento naudojim, jeigu uuot nurods vaikui, kad tam tikromis konkreiomis aplinkyb mis jis sekt savo tvu, kuris, eidamas banyi, parod pavyzd, kaip reikia teisingai elgtis, tvas manys, jog vaikas j iri kaip tinkam elges demonstruojant autoritet ir stebs j, siekdamas imokti elgtis kaip pridera. Kad pana umas teisin precedento naudojim bt dar didesnis, reikia daryti prielaid, jog pats tvas sivaizduoja save ne kuriant naujus elgesio modelius, o sekant tradiciniais, ir kiti mano taip pat. Nors visas perdavimo rodant pavyzd formas lydi tam tikri bendri odiniai nurodymai, kaip antai Daryk taip, kaip darau a, vis dlto lieka atvira galimybi sritis, taigi lieka vietos ir abejonei, ko i tikrj norima net tais atvejais, kai perduoti siekiantis asmuo yra aikiai ireiks savo pozicij. Kaip tiksliai is elgesys turi bti mgdiojamas? Ar turi reikms tai, kad kepur nukeliama ne deine, bet kaire ranka? Arba tai, kad ji nukeliama ltai arba greitai? O tai, kad ji bus padta po suolu? O tai, kad banyioje ji vl neusidedama ant galvos? Tai vis bendro pobdio klausi m, kuriuos galt sau kelti vaikas, variantai: Kokiais po iriais mano elgesys turi bti panaus jo elges, kad bt teisingas? Kuo konkreiai i jo elgesio man reikia vado vautis? Suprasdamas pavyzd, kai kuriuos jo aspektus vaikas kreipia daugiau dmesio negu kitus. Taip daryda mas jis vadovaujasi sveiku protu ir bendromis iniomis apie 221
VII. F O R M A L I Z M A S IR SK EP TI K A S P O I R I S ] N O R M A S
tai, kokius dalykus ir tikslus suaugusieji mano esant svar bius, taip pat tuo, kaip jis pats suvokia konkretaus atvejo (jimo banyi) ir tokiu atveju tinkamo elgesio bendr pobd. Palyginti su pavyzdi neapibrtumu, bendr modeli perdavimas tiksliomis bendromis kalbos formomis (Kiek vienas vyrikis, eidamas banyi, privalo nusiimti skryb l) atrodo aikus, patikimas ir neabejotinas. Bendraisiais elgesio orientyrais laikytini poymiai ia identifikuojami o diais; jie konkreiame pavyzdyje nra susipyn su kitais, juos galima iifruoti verbalikai. Kad inot, k reikia da ryti kitais atvejais, vaikui nebereikia splioti, kas turta gal voje arba kokiam elgesiui bus pritarta; jam nebereikia gal voti, kokiu poiriu jo elgesys turi bti panaus pavyzd, kad bt teisingas. Vietoj to jam yra pateiktas odinis api bdinimas, kuriuo vaikas gali naudotis pasirinkdamas, k jis turi daryti ateityje ir kada jis tai turi daryti. Jam tereikia tik atpainti atskirus aikiais odiniais terminais vardija mus atvejus, priskirti konkreius faktus bendriesiems klasi fikacijos skyriams ir padaryti paprast dedukcin ivad. Jam neikyla alternatyva rinktis savo rizika arba iekoti dar kito autoritetingo orientyro. Jis turi norm, kuri gali tai kyti pats sau. Didiajai daliai io imtmeio jurisprudencijos bdinga tai, jog vis geriau buvo sismoninama (kartais ir perverti nama) ta aplinkyb, kad skirtumas tarp perdavimui rodant autoriteting pavyzd (precedentui) bdingo neapibrtu mo ir perdavimui autoritetinga bendro pobdio kalba (sta tym leidybai) bdingo apibrtumo yra toli grau ne toks grietas, kaip galima bt sprsti i mintojo naivaus paly ginimo. Net tada, kai naudojamos odiais suformuluotos bendrosios normos, tam tikrais konkreiais atvejais gali kil ti neaikum dl j reikalaujamo elgesio formos. Konkre ios faktins situacijos nelaukia ms atskirtos viena nuo 222
VII. F O R M A L I Z M A S IR SK EP TI K A S P O I R I S J N O R M A S
kitos ir paymtos kaip atvejai, kuriais turi bti taikoma kalbamoji bendroji norma; pati norma taip pat negali tie siogiai nurodyti, kokiais atvejais ji turi bti taikoma. vai rialyp patirtis, ne tik ta, kuri susijusi su normomis, rodo, jog orientyrai, kuriuos nurodo bendroji kalba, turi tam tik r rib, gldini kalbos prigimtyje. inoma, bna paprast atvej, nuolat pasikartojani panaiuose kontekstuose, ku riems bendrus posakius galima taikyti neabejojant (Jeigu k nors galima vadinti transporto priemone, tai lengvj automobil - tikrai), bet taip pat bna atvej, kai neaiku, ar ie posakiai tinkami, ar ne (Ar transporto priem on ia vartojama prasme apima dviraius, lktuvus, rieduius?). Pastarieji atvejai - tai faktins situacijos, kurias mums nuo lat ir dsningai primeta gamta ar moni iradingumas; jiems bdingi tik kai kurie paprastj atvej poymiai, bet kit poymi jiems trksta. iuos neaikumus gali sumain ti aikinimo kanonai, bet jie negali j paalinti; juk ie kanonai patys yra bendrosios kalbos vartojimo normos ir vartoja bendrus terminus, kuriuos paius reikia aikinti. Ai kinti paius save jie gali n kiek ne geriau, negu kitos nor mos. Bendrj termin, atrodo, nereikia aikinti, o konkre ias situacijas galima nesunkiai, arba automatikai, atpa inti tik akivaizdiais, prastiniais, nuolat panaiuose kontekstuose pasikartojaniais atvejais, kai, priimant spren dimus, visuotinai sutariama dl galimybs taikyti tam tikrus klasifikacinius terminus. Jeigu nebt toki prastini, niekam abejoni neke liani atvej, bendrieji terminai, kaip perdavimo priemo n, bt visikai beveriai. Taiau ie prastiniai atvejai yra vairs, ir juos taip pat reikia klasifikuoti vartojant ben druosius terminus, kiekvienu konkreiu momentu sudaran ius ms kalbos itekli dal. Taigi kakas nesulaikomai skatina perdavimo kriz: yra argument ir u, ir prie mi ntj bendrj termin vartojim, bet klasifikuojantiems 223
VII. F O R M A L I Z M A S IR SK E P T I K A S P O I R I S \ N O R M A S
asmenims iuos terminus vartoti arba, prieingai, atmesti neliepia nei kokia nors grieta sutartis, nei visuotinis susi tarimas. Tokiais atvejais norintysis paalinti abejones bti nai turi kokiu nors bdu rinktis i i atvir alternatyv. tai ia norm ireikianti autoritetinga bendroji kalba mus orientuoja beveik taip pat neaikiai, kaip ir autorite tingas pavyzdys. Kaip tik ia mus apleidia jausmas, jog normos kalba galins mus nesunkiai atrinkti lengvai atpa stamas situacijas; gebjimas priskirti tam tikrai kategori jai ir dedukcijos bdu formuluoti ivadas jau nra sampro tavimo, padedanio nustatyti, kaip elgtis yra teisinga, er dis. Prieingai, atrodo, jog dabar normos kalba tik paymi tam tikr autoriteting pavyzd - btent t, apie kur kal bama akivaizdiuoju atveju. Jos paskirtis gali bti beveik lygiai tokia pati, kaip precedento, taiau, palyginti su pre cedentu, normos kalba nuodugniau atribos tuos bruous, kuriuos reikia kreipti dmes, be to, is atribojimas gis nuo latin pobd. Atsakydamas ikilus klausim, ar norma, draudianti transporto priemonms vainti parke, taikyti na tam tikram ios normos lyg ir tiesiogiai neapibriamam aplinkybi deriniui, asmuo gali padaryti tik viena - apsvars tyti (kaip daro tas, kuris vadovaujasi precedentu), ar is konkretus atvejis pakankamai primena akivaizdj atvej tam tikrais turiniais reikm atvilgiais. Tokiu bdu kal bos jam palikta diskrecija gali bti labai plati, todl, kai jis taiko norm, ivada faktikai yra pasirinkimo rezultatas, net jeigu ji nra savavalika arba iracionali. Jo pasirinkimas yra tai koks: prie byl* grups jis nusprendia prijungti nauj
* Angl kalbos odis case reikia ir atvej, ir (teisin) byl, t.y. teisin byla - tai faktikai vienas i gyveninio atvej, kuris dl vienoki ar kitoki prieasi gyja teisin reikm. ia vl, kaip ir kitur ioje knygoje, aki vaizdiai atsiskleidia anglikojo teisinio mentaliteto ypatumai: danai sa koma, jog precedentin teis, akcentuojanti ne bendrsias normas, o spren dimus, priimtus nagrinjant konkreias bylas, vystosi byla p o bylos (case by case), bet posak galima bt versti ir atvejis po atvejo, t.y. viena
224
VII. F O R M A L I Z M A S IR SK EP TI K A S P O I R I S f N O R M A S
byl, nes galima rodyti, jog i jas primena tam tikrais pa kankamai panaiais ir teisin reikm turiniais bruoais. Teiss norm atveju iuos reikmingumo ir panaumo kri terijus lemia daugyb sudting teisin sistem persmel kiani veiksni bei tam tikrai normai galimi priskirti tiks lai arba paskirtis. Apibdinti iuos veiksnius tolygu apib dinti tai, kas yra teisinio mstymo bdingi bruoai arba ypatumai. Kad ir kuris i i mechanizm - precedentas ar staty m leidyba - bt pasirinktas perduoti elgesio modeliams, kad ir kaip sklandiai jie susidorot su didiule daugybe paprast atvej, abu jie tam tikroje stadijoje - tada, kai suabejojama galimybe juos taikyti, - pasirodys es neapib rti; jiems abiem bus bdinga tai, k mes pavadinome a t virja struktra. Kol kas, kalbdami apie statym leidyb, mes tai pavaizdavome kaip bendr moni kalbos ypatyb; neaikumai susidrus su ribiniais atvejais ir yra ta kaina, kuri reikia sumokti u tai, kad, bet kokiu bdu perduo dant su faktais susijusius dalykus, vartojami bendri klasifi kaciniai terminai. Taip vartojamoms natralioms kalboms, tokioms kaip angl, i atviroji struktra neivengiamai b dinga. Taiau btina suprasti, kodl, jau nekalbant apie re aliai egzistuojani priklausomyb nuo kalbos ir jai bdin g atvirj struktr, net kaip idealo neverta puoselti to kios smulkmenikos normos koncepcijos, kuri visuomet i anksto atsakyt klausim, ar tam tikra norma taikytina
konkreti gyvenimo situacija po kitos. Be to, lietuvi kalboje bylos termi nas paprastai vartojamas tada, kai kalbama apie proces teisme arba kitame ginus nagrinjaniame organe. Tuo tarpu Anglijoje case - tai bet kokia teisin reikm turinti gyvenimo situacija: faktas ia aplenkia teis, o teisinis procesas tampa btinu, dsningu, neivengiamu faktini santyki palydovu. is anglikojo teisinio m entaliteto ypatumas i dalies paaikina ir tai, kad m le o f law tipo teisins valstybs vienas i svarbiau sij bruo yra vadinamasis due process o f law ; t.y. deramas teisinis p ro cesas (r. ina p. 63), kuris toli grau nebtinai yra teismo procesas.
8. 1204
225
VII. F O R M A L I Z M A S IR S K EP TI K A S P O I R I S \ N O R M A S
konkreiu atveju, ir niekuomet nereikalaut, ikilus reika lui j taikyti, i naujo pasirinkti vien i atvir alternatyv. Trumpai tariant, tikroji prieastis yra tokia: btinyb mums pasirinkti lemia tai, kad mes esame ne dievai, bet mons. Keblioms moni gyvenimo (taigi ir statym leidybos) si tuacijoms bdinga tai, jog kai tik bandome nedviprasmikai ir i anksto reguliuoti tam tikr elgesio srit pasitelkdami bendrus modelius, kuriuos tam tikrais konkreiais atvejais reikia naudoti be jokio tolesnio oficialaus nurodymo, mes susiduriame su dviem tarp savs susijusiais sunkumais. Pir masis sunkumas yra ms santykinis fakto neinojimas, ant rasis - santykinis tikslo neapibrtumas. Jeigu pasaul, ku riame gyvename, bt galima apibdinti nurodant baigtin tam tikr poymi skaii, o mes inotume visus iuos po ymius bei visus galimus j derinius, kiekvienam mano mam atvejui bt galima i anksto sukurti atitinkam nuo stat. Bt galima kurti normas, kurias taikant konkretiems atvejams nereikt rinktis. Viskas bt inoma, o kadangi viskas bt inoma, kiekvienu klausimu bt galima k nors padaryti ir i anksto tai konkreiai numatyti normoje. To kiame pasaulyje gerai dert mechanin jurisprudencija. Paprastai sakant, toks pasaulis - tai ne tas pasaulis, ku riame mes gyvename; statym leidjai yra mons, todl jie negali inoti vis ateityje galini susiklostyti aplinkybi derini. Su iuo nesugebjimu numatyti susijs santykinis tikso neapibrtumas. Kai mes pakankamai drsiai formu luojame tam tikr bendr elgesio norm (pavyzdiui, nor m, nustatani, jog park neleidiama vaiuoti jokiai transporto priemonei), iame kontekste vartojama kalba fik suoja btinas slygas, kurias turi atitikti viskas, kas tik pa tenka ios normos srit; ji taip pat fiksuoja tam tikrus aikius pavyzdius, leidianius mums suvokti tuos atvejus, kurie neabejotinai yra ios normos srityje. ie pavyzdiai yra paradigma, aiks atvejai (lengvasis automobilis, auto 226
busas, motociklas); ligi iol yra apibrtas ir tikslas, ms turtas leidiant statymus, nes toks buvo ms pasirinki mas. Mes i pat pradi nusprendme, kad parke reikia palaikyti viej tvark bei ramyb ir kad, iaip ar taip, u tai reikia sumokti tam tikr kain - neleisti iems daly kams bti parke. Kita vertus, kol bendro tikslo palaikyti viej tvark nesusiejame su tais atvejais, kuri mes i pradi nenumatme, o galbt ir negaljome numatyti (kaip antai elektra varomo aislinio lengvojo automobilio), ms tikslas iuo poiriu yra neapibrtas. Mes nesitikjome, kad bus nenumatyt atvej, kai ms paklaus, ar reikia tam tikr ramybs parke dal paaukoti dl t vaik, kuri malonumui ir interesams i ramyb ir turi tarnauti, ar i ramyb reikia nuo j ginti; todl is klausimas liko nei sprstas. Ikilus nenumatytam atvejui, mes susiduriame su mintais kvestionuojamais dalykais; tuomet ir galime atsa kyti klausim, pasirinkdami i konkuruojani interes tokiu bdu, kuris geriausiai mus patenkina. Tai darydami savo pradin tiksl mes apibriame tiksliau, o kartu atsi tiktinai atsakome klausim, kokia yra toji bendrojo odio reikm, kuria jis vartojamas ioje normoje. Skirtingos teisins sistemos arba ta pati sistema skirtin gais laikotarpiais gali ignoruoti arba daugiau ar maiau ai kiai pripainti tok poreik toliau rinktis, bendrsias normas taikant konkretiems atvejams. Yda, teiss teorijoje vadina ma formalizmu arba konceptualizmu, yra toks poiris odiais suformuluotas normas, kuriuo siekiama po to, kai buvo suformuluota bendroji norma, poreik rinktis u maskuoti ir minimalizuoti. Vienas i bd tai padaryti yra toks normos reikms ualdymas, kad jos bendrieji termi nai turt t pai reikm kiekvienu atveju, kai tik kves tionuojamas ios normos taikymas. Norint eiti iuo keliu, reikia akcentuoti tam tikrus akivaizdiajam atvejui bdin gus poymius ir usispyrus laikytis nuomons, jog mintieji
8*
227
VII. F O R M A L I Z M A S IR SK EPT I KA S P O I R I S J N O R M A S
poymiai yra btini ir pakankami, kad normos sriiai bt galima priskirti visa tai, kam jie bdingi, nesvarbu, koki kit savybi priskiriamieji reikiniai turt arba stokot, nesvarbu, kokios bt tokio normos taikymo socialins pa sekms. Einant iuo keliu, utikrinamas tam tikras apibr tumo arba nuspjamumo laipsnis, sumokant u tai akla i ankstine nuostata dl to, k reiks daryti daugeliu ateityje vyksiani atvej, kuri vidins struktros mes n nenu manome. itaip mums i tikrj pavyks i anksto - bet patamsyje - isprsti problemas, kurias bt galima protin gai isprsti tik tada, kai jos atsirast ir bt identifikuotos. Naudodami metod, mes bsime priversti normos sriiai priskirti tuos atvejus, kuriuos, siekdami realizuoti protingus socialinius tikslus, nortume palikti u ios srities rib ir kuriuos palikti u i rib mums leist ms kalbos atviros struktros terminai, jeigu tik mes juos ne taip grietai api brtume. Todl ms klasifikacijos grietumas i esms prietarauja tiems tikslams, kuriuos mes klme, sukurda mi arba palaikydami norm. io proceso virn - jurist svok rojus; jis sukuria mas, bendrajam terminui suteikiant t pai reikm ne tik kiekvienkart taikant t pai norm, bet visada, kai tik is terminas vartojamas bet kokioje tai teisinei sistemai pri klausanioje normoje. Tad nors vairiais atvejais sprendia mi skirtingi klausimai, ias skirtingas aplinkybes atsivelg ti nebtina, aikinti termin nra reikalo, ir to niekas nedaro. I tikrj visos sistemos skirtingais bdais ieko kom promiso tarp dviej socialini poreiki - poreikio turti tam tikras normas, kurias daugelyje elgesio srii privats asmenys gali garantuotai taikyti patys sau, nelaukdami nau j oficiali nurodym ir nebandydami vertinti tam tikr socialini problem svarbos, ir poreikio tam tikrus klausi mus, kuriuos galima teisingai vertinti ir isprsti tik tada, kai jie ikyla konkreiomis aplinkybmis, palikti atvirus, kad 228
VII. F O R M A L I Z M A S IR SK EP TI K A S P O I R I S N O R M A S
juos galima bt isprsti vliau, vadovaujantis turima in formacija grindiamu oficialiu pasirinkimu. Kai kuriose tei sinse sistemose kai kada pernelyg daug paaukojama dl apibrtumo, o teismai statymus arba precedentus aikina pernelyg formaliai ir nesugeba atsivelgti nagrinjam by l panaumus ir skirtumus, kuriuos galima velgti tik tuo met, kai jie nagrinjami socialini tiksl kontekste. Kitose sistemose arba kitu metu gali atrodyti, kad teismai perne lyg daug dalyk traktuoja kaip visuomet atvirus arba kaip tokius, kuriuos bet kada galima reviduoti precedentais, ir pernelyg maai dmesio kreipia tas ribas, kurias, nepai sant atviros legislatyvines kalbos struktros, i vis dlto nu stato. iuo klausimu teiss teorijos istorija ities intriguo janti; ji linkusi teiss norm neapibrtum arba ignoruoti, arba pernelyg sureikminti. Nordami ivengti io blaky mosi tarp dviej kratutinum, turime prisiminti, kad neapibrtum lemiantis moni nesugebjimas nuspti at eit skiriasi skirtingose elgesio srityse ir kad teisins siste mos atitinkamai bando vairiais metodais nesugebjim koreguoti. Kartais jau i pat pradi pripastama, jog srityje, kuri siekiama teisikai kontroliuoti, individuali atvej charak teristikos socialiai reikmingais, bet nemanomais numatyti aspektais kinta taip smarkiai, kad statym leidybos institu cija negali i anksto skmingai apibrti viening norm, kurias reikt, nelaukiant tolesni oficiali nurodym, tai kyti visoms byloms i eils. Todl, reguliuodama toki srit, statym leidybos institucija sukuria tik paius bendriausius modelius, o tada norm konkretizavimo, pritaikymo speci finiams tikslams, funkcij deleguoja normas kurianiam ir su vairiais byl tipais susipainusiam administraciniam or ganui. Antai statym leidybos institucija gali reikalauti, kad pramonje bt laikomasi tam tikr standart: bt nusta toma tik teisinga kaina arba bt utikrinamos saugios dar 229
bo slygos. Uuot leidus vairioms monms taikyti iuos neapibrtus standartus paioms sau, rizikuojant, jog ex post facto* bus nustatyta, kad mons juos paeid, gali bti nusprsta, jog geriausia atidti sankcij u paeidimus tai kym, kol tam tikras administracinis organas specialiais nuo statais nustatys, k ios konkreios pramons mons atvil giu reikia laikyti teisinga kaina arba saugiomis slygo mis. i gali kurti normas galima realizuoti tik po to, kai vyks kakas panaaus teismin su konkreia pramons mone susijusi fakt tyrim ir bus iklausyti argumentai ir u, ir prie konkret reguliavimo bd. inoma, netgi nustaius paius bendriausius modelius, bus akivaizdi ir nediskutuotin j atitikimo arba neatiti kimo pavyzdi. Tam tikri kratutiniai atvejai to, kas yra arba kas nra teisinga kaina arba saugios slygos, bus visuomet identifikuojami ab initio**. Antai i begalins dau gybs atvej vienas kratutinumas bt tokia didel kaina, kad mons nestengt susimokti u jiems gyvybikai svar bi paslaug, taiau verslininkams bt garantuota galimy b gauti milinik peln; prieingas kratutinumas bt tokia maa kaina, kad nebelikt paskat usiimti iuo ver slu. Kad ir kok tiksl mes usibrtume, reguliuodami kai nas, abu ie kratutinumai j lugdys. Bet tai tik vairi veiksni vairovs kratutinumai, kurie praktikai maai ti ktini; tarp j yra sunki atvej i realaus gyvenimo, ku riems ir reikia skirti dmes. Tiktin derini, kuriuos galt jungtis reikm turintys faktoriai, yra nedaug, vadi nasi, ms pradinis teisingos kainos arba saugios sistemos siekis ilieka santykinai neapibrtas, taigi ilieka ir porei kis vliau oficialiai rinktis. iais atvejais aiku, kad normas kurianti institucija turi naudotis diskrecija, o mintojo
* Faktui vykus; po visa ko (lot.). ** I pradi (lot.).
230
VII. F O R M A L I Z M A S IR S K EP TI K A S P O I R I S | N O R M A S
vairiomis aplinkybmis pateikiamo klausimo negalima trak tuoti taip, tarsi bt galima rasti tik vien vienintel teisin g atsakym j, taiau ne t, kur diktuoja protingas dau gybs susikertani interes kompromisas. Kitas panaus metodas naudojamas tada, kai srityje, ku ri siekiama kontroliuoti, nemanoma identifikuoti specifi ni vienodai atliekam arba draudiam atlikti veiksm gru ps ir pajungti iuos veiksmus paprastai normai, bet jos numatom labai vairi aplinkybi spektras apima inomas bendros praktikos charakteristikas. ia teis gali remtis vi suotinai pripaintomis nuostatomis dl to, kas yra protin ga. Uduot vertinti vairias nenuspjamas formas gyjan ius socialinius reikalavimus ir nustatyti proting j pusiau svyr is metodas palieka asmenims, kuri sprendimus gali koreguoti teismas. iuo atveju reikalaujama, kad asmenys prisitaikyt prie kintanio modelio dar prie j oficialiai api briant; koki konkrei veiksm imtis ar nuo koki susi laikyti is modelis i j reikalavo, jie gali suinoti i teismo tik ex post facto, tada, kai jau bus j paeid. Kai kur teismo sprendimai tokiais klausimais yra laikomi precedentais, o tai, kaip juose konkretizuojamas kintamas modelis, labai primena administraciniam organui deleguotos norm kri mo galios realizavim, nors ia yra ir akivaizdi skirtum. Rykiausias io m etodo pavyzdys Anglijos ir Amerikos teisje yra rmimasis pakankamo rpestingumo* modeliu bylose dl neatsargumo. Tiems, dl kuri neprotingo ner pestingumo nebuvo ivengta kit asmen fizini sualoji m, gali bti taikomos civilins, o reiau - baudiamosios sankcijos. Bet kas yra protingas arba pakankamas rpestin gumas konkreioje situacijoje? inoma, galima nurodyti ti pikus pakankamo rpestingumo pavyzdius, kaip antai su
* Hartas ia vartoja termin due care, kurio paodinis vertimas bt deram as rps tingu m as.
231
VII. F O R M A L I Z M A S IR S K E PT I K A S P O I R I S J N O R M A S
stojimas, irjimas ir klausymasis, kur vaiuoja transpor tas. Bet mes puikiai inome, kad situacijos, kuriose reikia bti rpestingam, yra be galo vairios ir kad reikia atlikti ne tik sustok, irk, klausyk, bet ir daug kit veiksm arba vien tik kitus veiksmus; ties sakant, jeigu irjimas nepads ivengti pavojaus, atlikti tik iuos veiksmus gali bti per maa ir visai nenaudinga. Taikant protingo rpes tingumo standartus siekiama utikrinti, kad (1) bt ima masi atsargumo priemoni, kurios padt ivengti esmins alos padarymo, bet kad (2) tos atsargumo priemons bt tokios, jog rpinimasis atsargumo priemonmis nereikalau t i esms paaukoti kitus vertingus interesus. Nieko ypa tingo nepaaukojama sustojant, irint ir klausant, iskyrus, inoma, atvej, kai mirtinai kraujuojantis mogus veamas ligonin. Bet kadangi potenciali rpestingumo reikalau jani atvej yra didiul vairov, negalima ab initio nu matyti, nei kokie gali susiklostyti aplinkybi deriniai, nei kokius interesus ir kokiu mastu reiks paaukoti, imantis atsargumo priemoni, kad bt ivengta alos. Vadinasi, mes negalime numatyti, kokius konkreius interesus ar ver tybes nortume paaukoti arba kokius kompromisus dl j darytume, siekdami ivengti rizikos padaryti al. Ir vl ms tikslas apsaugoti mones nuo alos yra neapibrtas, kol mes jo nesiejame su galimybmis, kurias mums gali suteikti tik praktika, arba kol mes jo nepatikriname, atsivelgdami ias galimybes; bet kai tai bus padaryta, priimtasis spren dimas padarys ms tiksl pro tanto* apibrt. Nagrinjant abu iuos metodus, lengviau suprasti, kas bdinga toms plaioms elgesio sritims, kurias skmingai ab initio kontroliuoja norma, reikalaujanti atlikti konkreius veiksmus, vietoj kintamo modelio nustaiusi tik atviros struk tros ribin juost. O bdinga ioms sritims tai, kad tam
* Atitinkamai (lot.).
232
VII. F O R M A L I Z M A S IR S K EP TI K A S P O I R I S
NORMAS
tikr dalyk - vienoki ar kitoki atpastam veiksm, vyki arba situacij - mes siekiame ivengti arba juos gy vendinti, vadinasi, ie dalykai turi mums toki praktin reik m, kad yra tik labai nedaug su jais susijusi aplinkybi, dl kuri mes galtume juos vertinti kitaip. Rykiausias pa vyzdys ia - mogaus nuudymas. Nors aplinkybs, kurio mis mons udo vieni kitus, yra labai vairios, mes, uuot nustat kintam model (derama pagarba mogaus gyvy bei ), galime sukurti udyti draudiani norm, nes m ano me, jog tik labai nedaug veiksni gali atrodyti svarbesni u gyvybs saug arba priversti mus kitaip vertinti jos svarb. Nuudymas beveik visuomet dominuoja kit su juo susiju si veiksni atvilgiu, todl, i anksto iskirdami j kaip nu udym, mes nesusikuriame aklos iankstins nuostatos dl t dalyk, kuri lyginamj svarb dar reikia nustatyti. i noma, bna iimi - veiksni, ugoiani paprastai do minuojant veiksn. Yra nuudymas dl savigynos, taip pat kit teist gyvybs atmimo form. Taiau toki veiksni yra maai, ir jie palyginti nesunkiai identifikuojami; juos laikome bendrosios normos iimtimis. Svarbu paymti, kad tam tikro lengvai identifikuojamo veiksmo, vykio arba situacijos dominuojantis statusas gali bti tam tikra prasme konvencionalus, arba dirbtinis, o ne nulemtas tos natralios, arba tikrosios, svarbos, kuri jie turi mums kaip monms. Nesavarbu, kuria kelio puse vaiuoti liepia keli eismo taisykls arba kokie yra nustatyti perveimo formalumai (neperengiant tam tikr rib); ta iau svarbu, kad bt lengvai identifikuojama ir vieninga procedra, kitaip tariant, kad dl i dalyk bt galima aikiai pasakyti, kas yra teisinga, o kas neteisinga. Kai itai nustato teis, jos laikymasis, iskyrus neymias iimtis, gyja milinik svarb; papildom aplinkybi, galini i svar b persverti, yra palyginti nedaug, o tas, kurios gali tai padaryti, galima lengvai identifikuoti kaip iimtis ir susieti 233
VII. F O R M A L I Z M A S IR S K E PT I K A S P O I R I S J N O R M A S
su norma. i norm aspekt labai aikiai iliustruoja Angli jos nekilnojamojo turto teis. Kaip matme, bendrj norm perdavimas autoritetin gais pavyzdiais susijs su sudtingesniais neapibrtumais. Precedento pripainimas teisinio galiojimo kriterijumi skir tingose sistemose ir netgi skirtingais laikotarpiais toje pa ioje sistemoje reikia skirtingus dalykus. Anglikosios pre cedento teorijos apibdinimai tam tikrais atvilgiais vis dar yra labai ginytini: i tikrj net svarbiausieji ios teori jos vartojami terminai, kaip antai ratio d e c i d e n d i ma terials faktai, aikinimas, turi savj neapibrtumo au reol. Jokio naujo bendro apibdinimo mes nesilysime, tik, kaip ir statymo atveju, pamginsime trumpai apibdin ti atvirosios struktros srit ir t krybin veikl, kuri joje atlieka teismai. Siningai apibdinant precedent Anglijos teisje, nie kaip negalima nutylti tai toki fakt prieprie. Pirma} vienintelio metodo, leidianio nustatyti norm, kuriai tam tikras autoritetingas precedentas yra autoritetas, nra. N e paisant to, dl absoliuios daugumos isprstj byl nra joki abejoni. Bylos santrauka paprastai bna pakanka mai tiksli. Antra, nra jokios autoritetingos ar vienintels teisingos kurios nors normos formuluots, kuri galima b* Ratio decidendi - sprendimo motyvas (lot.), vienas i svarbiausij teism o precedento (ir kartu precedentins teiss) elem ent. Jis kartu ymi ir princip, kur nustato (arba atkartoja, jeigu is principas pasisko lintas i io arba kit teism anksiau sprst byl) teismas, sprendian tis konkrei byl. Kiti precedento elem entai yra: stare decisis (laikytis to, kas nusprsta (lot.)) principas, pagal kur bylas sprendiantys teismai yra saistomi analogikas bylas sprendusi ankstesnij teism sprendim; pats sprendimas (holding) ir obiter dictum (arba tiesiog dictum, dg. dieta (a lutiniai samprotavimai (lot.)), isakytoji teismo pozicija atskirais klausi mais, kuri nebuvo privaloma priimant sprendim dl ios bylos. Stare decisis principas, nors ir neabsoliutus, bdingas visai precedentinei teisei apskritai, vadinasi, garantuoja suformuluoto ratio decidendi privalom per davim kitoms byloms, tuo tarpu obiter dieta nra privalomi kitiems teismams, nors ie vis dlto danai jais remiasi
234
t pateikti remiantis bylomis. Kita vertus, ikilus preceden to klausimui vlesnje byloje, danai visuotinai sutariama, jog tam tikra formuluot yra adekvati. Treia, kad ir koks autoritetingas bt precedentu grindiamos normos statu sas, j galima suderinti su io precedento saistom teism krybine, arba legislatyvine, veikla, kuri gali bti dviej r i. Viena vertus, vlesnisias bylas sprendiantys teismai gali priimti prieing sprendim, susiaurindami precedentu grindiam norm ir pripaindami, kad yra tam tikra ios normos iimtis, kuri anksiau nebuvo atsivelgta, o jeigu ir buvo atsivelgta, i iimtis buvo palikta atvira. is anks tesniosios bylos iskyrimo procesas apima tam tikr tei sin reikm turini ios ir dabar sprendiamos bylos skir tum suradim, o toki skirtum grups niekuomet nega lima isamiai apibrti. Kita vertus, teism ai, sekdami ankstesniuoju precedentu, gali ignoruoti ankstesniojoje by loje suformuluotos normos nustatytas io precedento ribas, nes ito es nereikalaujanti jokia statymo ankstesniojo precedento nustatyta norma. Taip elgiantis norma ipleia ma. Nepaisant i dviej precedento saistomosios galios pa likt atvir legislatyvins veiklos form, anglikosios prece dent sistemos rezultatas yra tai, kad taikant iuos prece dentus buvo sukurta daugyb norm, kuri didioji dauguma - ir svarbi, ir ne toki svarbi - yra tokios pat apibrtos, kaip ir bet kuri statymo norma. Dabar jas galima pakeisti tik statymu, kaip danai skelbia patys teismai, sprendian tys bylas, kuri konkreios aplinkybs prietarauja susi klosiusi precedent reikalavimams. Atviroji teiss struktra reikia, jog i tikrj yra toki elgesio srii, kuriose daugelis dalyk turi bti paliekama teismo arba pareign iniai, kad ie, atsivelgdami aplin kybes, galt nustatyti pusiausvyr tarp konkuruojani in teres, kuri svoris kiekvienoje byloje yra vis kitoks. Ir vis dlto didioji teiss gyvenimo dalis - tai ir pareign, ir 235
VI I . F O R M A L I Z M A S I R S K E P T I K A S P O I R I S I N O R M A S
privai asmen orientavimas apibrtas normas, nereika laujanias, kaip kintami modeliai, kad jie kiekvienu kon kreiu ateju priimt nauj sprendim. Nors dl kiekvienos normos (nesvarbu, raytins ar perduodamos precedentu) taikymo konkreiu atveju gali kilti neaikum, is rykiau sias socialinio gyvenimo faktas tebegalioja. ia norm pa ratse ir precedent teorijos paliktose atvirose srityse teis mai atlieka norm krimo funkcij, kuri administraciniai organai daniausiai atlieka konkretizuodami kintamus m o delius. Stare decisis tvirtai pripastanioje sistemoje i teis m funkcija yra labai panai deleguotj administracinio organo teisdaros gali realizavim. Anglijoje fakt da nai padaro neaik formos: juk teismai danai neigia vykd i krybin funkcij ir primygtinai tvirtina, jog tikrasis sta tym aikinimo ir precedent taikymo tikslas yra atitinka mai statym leidybos institucijos ketinim arba jau eg zistuojanios teiss iekojimas.
2. Skeptik poiri normas vairov

Mes gana plaiai aptarme atvirj teiss struktr, nes jos bruo svarbu matyti teisingoje viesoje. Jeigu jis su vokiamas neteisingai, tai visuomet skatina hiperbolizuoti, dl to kiti teiss bruoai tampa neaiks. Kiekvienoje tei sinje sistemoje plati ir svarbi sritis paliekama atvira; i pradi miglotiems jos modeliams apibrtum suteikia, sta tym neaikumus paalina arba tik bendrais bruoais per duodamas autoritetingais precedentais normas pltoja ir konkretizuoja teismai ir kiti pareignai, realizuojantys savo diskrecij. i j veikla yra svarbi ir nepakankamai itirta; vis dlto ji neturt ugoti tos aplinkybs, kad ir tas kon tekstas, kuriame i veikla vyksta, ir jos svarbiausias galuti nis rezultatas yra i bendrj norm srities. Tai yra nor
236
VII. FO R M A L IZ M A S IR SKEPTIKAS P O I R IS ] NORMAS
mos, dl kuri taikymo individai kiekvienu konkreiu atve ju gali sprsti nesikreipdami pareignus, kad ie duot tolesnius nurodymus ar realizuot savo diskrecij. Gali atrodyti keista, jog galima rimtai suabejoti tvirtini mu, kad normos sudaro teisins sistemos struktros erd. Vis dlto skeptikas poiris normas, t.y. tvirtinimas, jog visa kalba apie normas yra tik mitas, slepiantis ties, kad teis sudaro tik teism sprendimai ir j numatymas, teisinink mstymui gali padaryti galing poveik. Kai tai sakoma kategorikai ir abstrakiai, turint galvoje ir antri nes, ir pirmines normas, toks tvirtinimas ities yra gana nenuoseklus, nes fakto, kad yra teism sprendimai, konsta tavimo negalima nuosekliai suderinti su norm buvimo nei gimu. Taip yra todl, kad, kaip matme, teism buvimas susijs su buvimu antrini norm, kurios suteikia jurisdik cij vieni kitus keiiantiems asmenims ir tokiu bdu j spren dimus padaro autoritetingus. moni, suvokiani sprendi mo ir jo numatymo svokas, bet ne normos svok, ben druomenei autoritetingo sprendimo idja, o drauge ir teismo idja bus svetima. Joje nebus nieko, kas padt atskirti privataus asmens sprendim nuo teismo sprendimo. Gali ma pabandyti vargais negalais sumainti sprendimo nusp jamumo trkumus, pasitelkus paklusimo i proio svo k ir laikant j teismui reikalingos autoritetingos jurisdik cijos pagrindu. Bet tokiu atveju pamatysime, kad iam tikslui vartojama proio svoka pati nukents dl vis neatitiki m, irykjusi, kai IV skyriuje bandme ia svoka pa keisti legislatyvines galias suteikianios normos svok. Kai kuriose nuosaikesnse ios teorijos formose gali b ti daroma nuolaida, kad jeigu yra teismai, turi bti ir juos sukurianios teiss normos, o ios normos negali bti tie siog teism spendim numatymas. Taiau i nuolaida pati savaime nepastmja ms toli priek. Juk is teiginys bdingas tokiai teorijai, kuri teigia, kad statymai, kol j 237
VII. F O R M A L I Z M A S IR SK EPT I KA S P O I R I S I N O R M A S
netaiko teismai, yra ne teis, bet tik teiss altiniai, o tai nesuderinama su tvirtinimu, kad vienintels egzistuojanios normos yra tos, kuri reikia teismams sukurti. Turi bti taip pat antrins normos, suteikianios legislatyvines galias vieni kitus keiiantiems asmenims. Taip yra todl, kad i teorija neneigia statym buvimo; ji i tikrj kalba apie juos kaip apie teiss altinius ir tik neigia, kad jie yra teis, kol j netaiko teismai. Kad ir kokie svarbs, o neapgalvotos ios teorijos for mos atvilgiu - ir tikinami bt ie prietaravimai, j ne galima taikyti visiems ios teorijos variantams. Visai gali bti, kad skeptiku poiriu normas niekuomet nebuvo siekiama neigti teismo arba legislatyvines galias suteikian i antrini norm buvimo ir niekuomet nebuvo preten duojama parodyti, jog ios normos yra tik sprendimai arba sprendim numatymas ir niekas daugiau. Tie pavyzdiai, kuriais daniausiai rmsi ios ries teorija, i tikrj yra paimti i privai asmen pareigas nustatani ar teises arba galias jiems suteikiani norm srities. Ir vis dlto, net jeigu tarsime, kad ia prasme yra riboti ir norm buvi mo neigimas, ir tvirtinimas, jog tai, k mes vadiname nor momis, yra tik teism sprendim numatymas, i teorija yra akivaizdiai klaidinga bent vienu poiriu. Juk negalima abe joti tuo, kad, iaip ar taip, iuolaikinje valstybje tam tik rose elgesio srityse monms yra bdingas vairiausias elge sys ir pairos, kurias mes pavadinome vidiniu poiriu. J gyvenime statymai funkcionuoja ne tik kaip proiai arba kaip pagrindas, kuriuo remiantis nuspjami teism sprendi mai ar kit pareign veiksmai, bet kaip akceptuoti teisi niai elgesio modeliai. Tai reikia, kad individai ne tik gana tvarkingai daro tai, ko teis i j reikalauja, bet ir iri j kaip teisin elgesio model ir remiasi ja kritikuodami kitus arba teisindami savo reikalavimus bei pripaindami kit kri tik ir reikalavimus. itaip normatyvikai naudodami teiss 238
VII. F O R M A L I Z M A S IR S K E PT I K A S P O I R I S ] N O R M A S
normas, mons neabejodami pripasta, jog teismai ir kiti pareignai ir toliau priimins sprendimus ir elgsis tam tik ru prastiniu, vadinasi, nuspjamu, bdu pagal sistemos nor mas; bet tai, kad mons neapsiriboja ioriniu poiriu, t.y. teism sprendim fiksavimu ir numatymu arba galimu sank cij taikymu, yra sidmtinas socialinio gyvenimo faktas. Prieingai, mons nuolat normatyviniais terminais irei kia bendr teiss, kaip elgesio orientyro, akceptavim. III skyriuje mes gana plaiai nagrinjome pozicij, kad to kie normatyviniai terminai, kaip prievol, reikia tik pa reign elgesio numatym ir nieko daugiau. Jeigu, kaip mes rodinjome, i pozicija yra klaidinga, teiss normos socia liniame gyvenime funkcionuoja btent kaip teiss normos: jos yra naudojamos kaip normos, o ne kaip proi ar nu matym apraymai. Be jokios abejons, tai yra normos, ku rioms bdinga atvira struktra, o ten, kur i struktra yra atvira, individai gali tik numatyti, kokius sprendimus priims teismai, ir atitinkamai koreguoti savo elges. skeptik poir normas tikrai reikia atkreipti d mes, taiau tik kaip teorij, aikinani norm funkcij teismui priimant sprendim. Pripastant visus prietaravi mus, kuriuos jau buvo atkreiptas dmesys, itaip traktuo jamas skeptikas poiris prilygsta tvirtinimui, kad - bent jau teism atvilgiu - atviros struktros sritis niekaip neri bojama, taigi kad irti teisjus kaip turinius paklusti normoms arba privalanius sprsti bylas taip, kaip jie ir sprendia, yra ne tik beprasmika, bet ir neteisinga. Teisj veikla gali bti pakankamai nuspjama, prastin ir vienin ga, o tai leidia kitiems gyventi vadovaujantis teism per ilgus laikotarpius priimtais sprendimais kaip normomis. Tei sjai, sprsdami bylas taip, kaip jie jas sprendia, gali netgi jausti prievart, ir iuos j jausmus irgi galima numatyti, taiau, iskyrus tai, nra nieko, k galima bt apibdinti kaip norm, kurios jie laikosi. Nra nieko, k teismai laiko 239
VI I. F O R M A L I Z M A S I R S K E P T I K A S P O I R I S N O R M A S
teisingo teisj elgesio modeliu, vadinasi, j elgesyje nra nieko, kas liudyt esant norm akceptavimui bding vidi n poir. Kalbamj teorij, pateikiam ia forma, bandoma pa remti daugybe vairi argument, turini labai skirting svor. Tas, kuris skeptikai iri normas, kartais yra nusi vyls absoliutumo alininkas; jis suprato, kad normos nra viskas, kokios jos bt formalisto rojuje arba tokiame pa saulyje, kuriame mons bt tarsi dievai ir galt numa tyti visus galimus fakt derinius, vadinasi, atviroji struktra nebt btinas norm bruoas. Taigi skeptiko koncepcija, nusakanti, ko reikia, kad egzistuot normos, gali bti nepa siekiamas idealas; sitikins, jog tai, k vadiname normo mis, neprilygsta iam idealui, jis ireikia savo nusivylim neigdamas norm buvim ar j buvimo galimyb apskritai. Todl pagrsti skeptiko pozicijai danai remiamasi tuo fak tu, kad atviroji struktra bdinga toms normoms, kuriomis teigia es susaistyti byl sprendiantys teisjai, arba kad yra i norm iimi, kuri i anksto negalima konkreiai api brti, ir tuo faktu, kad nukrypimas nuo norm neutrauks teisjui fizins sankcijos. ie faktai pabriami siekiant pa rodyti, kad normos yra svarbios tiek, kiek jos padeda jums numatyti, k darys teisjai. Iskyrus tai, kad jos yra gras aisliukai, tai yra visa j svarba24. itai tvirtinti tolygu nekreipti dmesio tai, kuo normos i tikrj yra bet kurioje realaus gyvenimo srityje. Tai rei kia, kad mums ikyla dilema: Arba normos yra tai, kuo jos turt bti formalisto rojuje, ir saisto taip, kaip saisto gran dins, arba jos yra ne normos, bet tik nuspjami sprendi mai arba elgesio pavyzdiai. I tikrj tai yra klaidinga dilema. Mes paadame rytoj aplankyti draug. Atjus ryto jui paaikja, kad, tesdami savo paad, mes turtume pa
24 Llewellyn, The Bramble Bush (2nd ed), p. 9.
240
VII. F O R M A L I Z M A S IR S K EP TI K A S P O I R I S N O R M A S
likti k nors pavojingai sergant. itokia prieastis laikoma pateisinania paado netesjim, bet is faktas jokiu bdu nereikia, jog nra normos, reikalaujanios, kad paad b t laikomasi, o yra tik tam tikras dsningumas, kad j yra laikomasi. I io fakto negalima daryti ivados, kad yra to ki norm iimi, kuri negalima isamiai numatyti, kad kiekvienoje situacijoje mums paliekama vadovautis savo nuo ira ir kad mes niekuomet neprivalome testi paad. N or ma, kuri baigiasi odiu ikyrus..., tebra norma. Kartais neigiama, jog esama teismus pareigojani nor m; taip yra todl, jog klausimas, ar asmuo, veikiantis tam tikru bdu, itaip parodo akceptuojs norm, reikalaujan i, kad jis veikt btent ituo bdu, yra painiojamas su psichologiniu klausimu dl mstymo proceso, kur is as muo patyr prie arba jau veikdamas. Labai danai asmuo, akceptuojantis norm kaip pareigojani ir kaip tai, ko nei jis, nei kiti negali laisvai pakeisti, apie tai, ko i norma reikalauja tam tikroje situacijoje, sprendia visikai intuity viai ir daro tai, pirma nepagalvojs nei apie norm, nei apie tai, ko ji reikalauja. Kai mes pagal taisykles pastumia me achmat figr arba sustojame degant raudonai vie soforo viesai, ms normoms paklstantis elgesys danai yra tik tiesiogin reakcija susidariusi situacij, nenulemta joki normomis pagrst iskaiiavim. Kad tokie veiksmai yra tikrieji normos taikymo atvejai, rodo j santykis su tam tikromis aplinkybmis. Kai kurios i i aplinkybi susi klosto anksiau, negu atliekamas konkretus veiksmas, o kai kurios veiksm lydi; dar kitas galima nusakyti tik ben drais ir hipotetiniais terminais. Pats svarbiausias i i veiks ni, liudijani, jog atlikdami veiksm mes taikme norm, yra tai, kad jeigu ms elgesiu abejojama, mes ias abejo nes aliname ir savo elges teisiname remdamiesi norma; o kad mes i tikrj akceptuojame norm, liudija ne tik tai, jog mes anksiau pripainome ir dabar pripastame i 241
VI I . F O R M A L I Z M A S I R S K E P T I K A S P O I R I S N O R M A S .
norm ir elgiams pagal j, bet ir tai, jog mes kritikuojame savo pai bei kit nukrypimus nuo ios normos. Turdami tokius ar panaius rodymus, mes i tikrj galime daryti ivad, jog jeigu dar prie mums neapgalvotai paklstant normai ms paklaust, kaip yra teisinga elgtis ir kodl, mes - jeigu tik ms atsakymas bt siningas - nurody tume i norm. Norint atskirti veiksm, kuris i tikrj yra atliekamas dl to, kad laikomasi normos, nuo veiksmo, ku ris tiesiog atsitiktinai su ja sutampa, skiriamasis poymis bus ne konkretus galvojimas apie norm, bet tai toks el gesio ir mintj aplinkybi santykis. Btent itaip mes skir sime suaugusio achmatininko jim nuo teisingai pastmusio figr mao vaiko veiksmo ir vardysime jim kaip paklusim akceptuotajai normai. Tai nereikia, kad negalima apsimesti arba pasistengti gerai pasirodyti ir kad tai niekada nepavyksta. Visi em piriniai patikrinimai jau dl paios savo prigimties gali duoti klaidingus rezultatus, bet jie nra neivengiamai klaidingi; tai taikytina ir patikrinimui, ar asmuo tik ex post facto ap simet, kad veik pagal normos reikalavimus. Gali bti, jog tam tikroje visuomenje teisjai vis pirma priima sprendi mus intuityviai, arba vadovaudamiesi nuojauta, ir tik po to i teiss norm katalogo pasirenka toki, kuri neva prime na sprstj byl; tada jie gali tvirtinti, jog tai ir buvo toji norma, kuri jie laik reikalaujania j sprendimo, nors niekas daugiau j veiksmuose ar odiuose neskatina ma nyti, kad jie laik i norm juos pareigojania. Kai kurie teism sprendimai gali bti tokie, bet visikai akivaizdu, kad dauguma sprendim, kaip ir achmatinink jim, ar ba priimami i tikrj stengiantis paklusti normoms, smo ningai laikomoms i sprendim orientaciniais modeliais, arba - jeigu jie priimami intuityviai - teisinami remiantis normomis, kuri teisjas turjo laikytis i pat pradi ir 242
VII. F O R M A L I Z M A S IR SK EP TI K A S P O I R I S \ N O R M A S
kuri tinkamumas konkreiai bylai bus visuotinai pripas tamas. Paskutinioji, bet n kiek ne maiau domi skeptiko po irio normas forma nesiremia nei teiss norm atviru pobdiu, nei daugelio sprendim intuityviu pobdiu; ji remiasi tuo faktu, kad teismo sprendimas yra unikalus, nes jis yra autoritetingas, o aukiausij tribunol atveju galutinis. i teorijos forma, kuriai bus skirtas kitas skirsnis, tampa aiki i garsiosios vyskupo Hoadlyo frazs, taip da nai kartojamos Grayaus knygoje Teiss prigimtis ir altiniai: O ne, absoliui vali aikinti bet kokius raytinius ar o dinius statymus turi ne tas asmuo, kuris pirmasis juos u rao arba odiu isako, bet tas, kuris statymus i tikrj kuria.
3. Teismo sprendimo galutinumas ir neklaidingumas

Aukiausiajam tribunolui priklauso paskutinis odis dl to, kas yra teis, ir po to, kai jis itar j, teiginys, kad teismas suklydo, nesukelia sistemoje joki pasekmi, nes juo nepakeiiamos niekieno teiss ar pareigos. inoma, io sprendimo teisin gali galima panaikinti statymu, bet jau pats faktas, kad reikia griebtis toki priemoni, liudija, jog teiss poiriu teiginys, kad teismo sprendimas buvo netei singas, yra tuias. ie faktai veria manyti, kad tik pedan tas gali bandyti skirti aukiausiojo tribunolo sprendim ga lutinum ir neklaidingum. I to kyla kita neigimo, jog teis mai priimdami sprendimus apskritai yra saistomi norm, forma: Teis (arba konstitucija) yra tai, k teismai sako j esant. domiausias ir labiausiai pamokomas kalbamosios teori jos formos bruoas yra tas, kad ji eksploatuoja toki teigi 243
VII. F O R M A L I Z M A S I R S K E P T I K A S P O I R I S \ N O R M A S
ni, kaip teis (arba konstitucija) yra tai, k teismai sako j esant, ir neoficiali teigini apie teis santykio su ofi cialiais teismo pareikimais paaikinimo, kur teorija turi pateikti, kad bti nuosekli, dviprasmikum. Idant suvoktu me dviprasmikum, mes nukrypsime al ir panagrin sime jo analog i aidim srities. Daugelis aidim, kuri metu varomasi, aidiami be oficialaus tak skaiiuotojo: nepaisant konkuruojani interes, aidjams gana neblo gai sekasi taikyti konkretiems atvejams tak skaiiavimo taisykl; priimdami sprendimus, jie paprastai sutinka vieni su kitais, o neisprendiam gin pasitaiko nedaug. Dar prie paskiriant oficial tak skaiiuotoj aidjo, jeigu tik jis yra siningas, teiginys apie aidimo rezultat yra ban dymas vertinti aidimo eig remiantis tam tikra iame ai dime akceptuota tak skaiiavimo taisykle. itokie teigi niai apie aidimo rezultat yra vidiniai tak skaiiavimo taisykls taikymu grindiami teiginiai, kurie, nors jie ir da ro prielaid, kad aidjai apskritai paklus normoms ir prie taraus, jeigu jos bus paeidiamos, nra teiginiai apie iuos faktus ar i fakt numatymas. Lygiai kaip ir pokyiai, vykstantys brandiai teiss siste mai keiiant paprotin tvark, aidimo papildymas antrin mis normomis, paskirianiomis tak skaiiuotoj, kurio sprendimai yra galutiniai, veda sistem nauj vidini tei gini r; juk, skirtingai nuo aidj teigini apie aidimo rezultat, tak skaiiuotojo teiginiams antrins normos su teikia status, padarant juos nekvestionuojamus. ia pras me i ties aidimo tikslams rezultatas yra toks, kok j sako esant tak skaiiuotojas. Bet svarbu matyti, kad tai sykl, pagal kuri skaiiuojami takai, lieka tuo, kuo ji buvo ligi iol, o tak skaiiuotojo pareiga yra taikyti j kaip galima geriau. Rezultatas yra toks, kok j sako esant ta k skaiiuotojas, - jeigu is teiginys reikt, kad nra jo kios tak skaiiavimo taisykls, iskyrus t, kuri tak 244
VII. F O R M A L I Z M A S IR S K EP TI K A S P O I R I S
J NORMAS
skaiiuotojas savo nuoira nusprend taikyti, is teiginys bt neteisingas. I tikrj toks aidimas, kuriame vado vaujamasi itokia taisykle, gali bti, o jeigu tak skaiiuo tojas savo diskrecij realizuoja bent kiek sistemingai, j aisti gali bti savotikai domu; taiau tai bus kitoks aidimas. Tok aidim galima bt pavadinti tak skaiiuotojo dis k reio s aidimu. Tak skaiiuotojas ginus isprendia greitai ir galuti nai, bet visikai aiku, kad u iuos pranaumus reikia m o kti tam tikr kain. Paskyrus tak skaiiuotoj, aidjai gali pakliti kebli padt: gali paaikti, jog noras, kad aidim kaip ir anksiau reguliuot tak skaiiavimo tai sykl, ir noras turti galutinius autoritetingus sprendimus dl jos taikymo, kur kyla abejoni, yra vienas kitam prie taraujantys tikslai. Tak skaiiuotojas gali nuoirdiai klys ti, jis gali bti girtas arba lengvabdikai paeisti savo pa reig taikyti tak skaiiavimo taisykl kaip galima geriau. D l bet kurios i i prieasi jis gali skaityti perbgi m tada, kai betsmenas n nepajudjo. Gali bti nusprs ta tak skaiiuotojo sprendimus taisyti kreipiantis auk tesn institucij, bet kada nors tai turs baigtis galutiniu, autoritetingu sprendimu, priimtu moni, kuriems lemta klysti, todl yra rizika, kad ir is sprendimas gali bti pri imtas nuoirdiai suklydus, piktnaudiaujant padtimi arba paeidiant taisykl. Nemanoma kiekvienai normai sukurti papildom norm, leidiani itaisyti jos paeidimo pa sekmes. Su institucijos, turinios priimti galutin autoriteting sprendim, steigimu susijusi rizika gali materializuotis bet kurioje srityje. Rizik, galini materializuotis kuklioje ai dim srityje, verta paanalizuoti todl, kad tai ypa aikiai parodo, jog kai kurios skeptikai normas irinio asmens ivados ignoruoja tam tikrus skirtumus, be kuri negalima suvokti ios valdios formos, kad ir kur ji bt taikoma. Paskyrus oficial tak skaiiuotoj ir jo sprendimus dl 245
VI I. F O R M A L I Z M A S I R S K E P T I K A S P O I R I S N O R M A S
rezultato pripainus galutiniais, aidj arba kit nepareign teiginiai dl rezultato aidime neturi jokio statuso; ie teiginiai aidimo rezultatui neturi reikms. Jeigu atsi tinka taip, kad jie sutampa su tak skaiiuotojo teiginiais, na ir puiku; bet jeigu jie iems teiginiams prietarauja, juos, apskaiiuojant rezultat, reikia atmesti. Taiau iuos visi kai akivaizdius dalykus suvoktume ikreiptai, jeigu aidj teiginius laikytume tak skaiiuotojo sprendim numaty mais, o i teigini atmetim - tada, kai jie prietarauja tak skaiiuotojo sprendimams, - bt absurdika aikinti teigiant, kad tai buv tokie i sprendim numatymai, ku rie pasirod es klaidingi. Formuluodamas savo teiginius dl rezultato po to, kai buvo paskirtas oficialus tak skai iuotojas, aidjas daro t pat, k jis dar iki tol, - jis vertina aidimo eig, kaip galima geriau remdamasis tak skaiiavimo taisykle. Tai yra lygiai tas pat, k daro ir pats tak skaiiuotojas, kol jis atlieka savo pareigas. Skirtumas tarp j yra ne tas, kad vienas i j numato, k sakys Jptas, bet tas, kad aidjo teiginiai yra neoficialus tak skaiia vimo taisykls taikymas ir todl, apskaiiuojant rezultat, neturi reikms; tuo tarpu tak skaiiuotojo teiginiai yra autoritetingi ir galutiniai. Svarbu paymti, kad jeigu ai diamas aidimas bt tak skaiiuotojo diskrecija, tada santykis tarp neoficiali ir oficiali teigini btinai bt kitoks: aidjo teiginiai ne tik bt tak skaiiuotojo spren dim numatymas, bet jie ir negalt bti kas nors kita. Mat tokiu atveju teiginys Rezultatas yra toks, kok j sako esant tak skaiiuotojas pats bt tak skaiiavimo taisykl; tada aidjo teiginiai jokiu bdu negalt bti tik neoficia lios to, k oficialiai daro tak skaiiuotojas, versijos. Tada tak skaiiuotojo sprendimai bt kartu ir galutiniai, ir neklaidingi - antraip klausimas, ar jie yra klaidingi, ar ne klaidingi, bt beprasmikas, nes tak skaiiuotojui neb t kaip pasielgti teisingai arba neteisingai. Bet papras 246
VII. FO R M A L IZ M A S IR SK EPTIKAS P O I R I S
NORMAS
tame aidime teiginys Rezultatas yra toks, kok j sako esant tak skaiiuotojas nra tak skaiiavimo taisykl tai yra norma, nustatanti tak skaiiavimo taisykls taiky mo konkreiais atvejais, kai tai daro tak skaiiuotojas, autoritetingum ir galutinum. Kita pamoka, kuri mums duoda is autoritetingo spren dimo pavyzdys, susijusi su fundamentalesniais dalykais. Pa prast aidim nuo tak skaiiuotojo diskrecijos aidimo manoma atskirti jau vien dl to, kad nors tak skaiiavi mo taisykl, kaip ir kitos taisykls, turi sav atviros struk tros srit, kurioje tak skaiiuotojas turi rinktis, ji vis dl to turi ir aikiai apibrtos prasms erd. Kaip tik nuo ios erdies tak skaiiuotojui neleidiama nutolti, ir kaip tik ji tam tikru mastu nustato teisingo ir neteisingo tak skai iavimo standartus ir neoficialius teiginius dl rezultato for muluojaniam aidjui, ir oficialius sprendimus priimaniam tak skaiiuotojui. Kaip tik tai leidia sakyti, jog tak skaiiuotojo sprendimai nors ir yra galutiniai, bet nebtinai neklaidingi. Tas pat galioja ir teisei. Ta aplinkyb, jog kai kurie tak skaiiuotojo sprendi mai paprasiausiai yra neteisingi, tam tikra prasme nra nesuderinama su aidimo tsa - i sprendim paisoma taip pat, kaip ir sprendim, kurie yra neabejotinai teisingi; bet yra tam tikra riba, kiek neteising sprendim toleravi mas yra suderinamas su paiu tolesniu aidimu, ir i situ acija turi reikming teisin parabol. Tas faktas, kad atski ri arba iimtiniai nukrypimai nuo standarto yra toleruoja mi, nereikia, kad toliau nebeaidiamas kriketas arba beisbolas. Kita vertus, jeigu ie nukrypimai nuo standarto yra dani arba jeigu tak skaiiuotojas atsisako taikyti ta k skaiiavimo taisykl, kur nors turi bti riba, kai aidjai nebeakceptuoja standarto neatitinkani tak iuotojo sprendim, arba - jeigu jie juos akceptuoja yra jau kitas aidimas. Tai daugiau nebe kriketas ir ne 247 arba skai - tai beis
bolas, bet tak skaiiuotojo diskrecija, nes i kit ai dim bdingas bruoas yra tai, kad j rezultatai apskritai yra nustatomi taip, kaip tiesiogiai reikalauja i taisykl, kad ir koki laisv tak skaiiuotojui palikt jos atvira strukt ra. Galima sivaizduoti, jog tam tikromis slygomis turtu me teigti, kad aidiamas aidimas i tikrj yra tak skaiiuotojo diskrecija, bet tas faktas, kad tak skaiiuo tojo sprendimai yra galutiniai aidiant visus aidimus, ne reikia, jog visi aidimai yra btent tokie. iuos skirtumus btina turti omenyje, vertinant toki skeptiko poirio normas form, kuri remiasi teismo sprendimo kaip galutinio ir autoritetingo teiginio, kokia koncreiu atveju yra teis, unikaliu statusu. Palyginti su tak skaiiuotojais, kuri sprendimai teisdaroje nra naudoja mi kaip precedentai, atviroji teiss struktra palieka teis mams kur kas platesn ir daug svarbesn teisdaros gali. Kad ir k nusprst teismai, ir dl t dalyk, kuriuos ap ima visiems atrodanti aiki taisykls dalis, ir dl t, kurie priklauso taisykls kvestionuojamajai ribinei sriiai, spren dimai galioja tol, kol statymas j nepakeiia; aikinant iuos dalykus, teismai ir vl turs tok pat autoriteting spren diamj bals. Ir vis dlto neinyksta skirtumas tarp kon stitucijos, kuri, sukrusi teism sistem, nustato, kad teis yra tai, k mano esant reikalinga aukiausiasis teismas, ir tikrosios Jungtini Valstij Konstitucijos, arba iuo atveju bet kurios iuolaikins valstybs konstitucijos. Jeigu teigin Konstitucija (arba teis) yra tai, k j sako esant teisjas aikintume taip, es jis paneigia skirtum, tai is teiginys bt klaidingas. Teisjai - netgi aukiausiojo teismo teis jai - bet kuriuo konkreiu momentu yra dalis tokios siste mos, kurios normos turi pakankamai aikiai apibrt cen tr, galinant pasilyti teisingo teismo sprendimo m ode lius. Teismai iuos m odelius iri kaip tai, ko jie, realizuodami savo valdi priimti toje sistemoje nekvestio248
VII. F O R M A L I Z M A S IR S K E PT I K A S P O I R I S
I NORMAS
nuotinus sprendimus, negali ignoruoti. Kiekvienas atskiras teisjas, praddamas eiti savo pareigas, kaip ir kiekvienas tak skaiiuotojas, praddamas eiti savsias, jau randa tra dicija virtusi ir kaip io pareigno elgesio model akcep tuot norm, kaip antai norm, jog tai, k nustato Karalie n Parlamente, yra teis. Tai leidia ias pareigas uimantiems asmenims veikti krybikai, bet kartu ir apibria j veikl. Tokie modeliai i tikrj negalt ilgiau egzistuoti, jeigu j nesilaikyt dauguma to meto teisj, nes i m o deli egzistavimas tam tikru konkreiu metu reikia, kad jie yra akceptuojami kaip teisingo byl sprendimo standar tai ir j, kaip toki, yra laikomasi. Bet dl to iuos m ode lius naudojantis teisjas netampa j autoriumi, arba, Hoadlyo odiais tariant, statym krju, turiniu teis sprs ti taip, kaip jam patinka. Teisj paklusimas modeliams reikalingas jiems palaikyti, bet teisjai i modeli nekuria. inoma, gali atsitikti taip, jog, prisidengdami teismo sprendim galutinumo ir autoritetingumo skydu, teisjai su sivienij gali atmesti egzistuojanias normas ir nebepripainti, kad j sprendimus kaip nors apriboja net aikiausi Parlamento aktai. Jeigu dauguma j sprendim bt tokie ir jie bt akceptuojami, tai prilygt sistemos transforma cijai, analogikai kriketo virtimu aidimu tak skaiiuoto jo diskrecija. Taiau iliekanti toki transformacij galimy b nereikia, kad iuo metu sistema yra tokia, kokia ji b t, jeigu transformacija vykt. Jokios normos negali bti apsaugotos nuo paeidim ar nuo j atsisakymo; juk m o nms niekada nei psichologikai, nei fizikai nra nem ano ma jas sulauyti ar j atsisakyti; o jeigu pakankamai daug moni tai daro pakankamai ilg laik, normos nustoja eg zistuoti. Bet tam, kad normos egzistuot, nebtina, jog bet kuriuo konkreiu laikotarpiu jos iomis nemanomomis ga rantijomis bt apsaugotos nuo sunaikinimo. Teiginys, jog 249
VI I. F O R M A L I Z M A S I R S K E P T I K A S P O I R I S { N O R M A S
tam tikru metu yra norma, reikalaujanti, kad teisjai Par lamento aktus arba Kongreso aktus akceptuot kaip teis, reikia, jog, pirma, iam reikalavimui yra visuotinai pakls tama, o atskiri teisjai retai nuo jo nukrypsta ar atsisako jam paklusti; antra, kai arba jeigu tai atsitinka, absoliuti dauguma dalyk traktuoja arba traktuos kaip vert rim tos kritikos ir kaip blog, net jeigu dl to, kad norma nu stato, jog tokie sprendimai yra galutiniai, ios konkreios bylos sprendimo pasekmi negalima pakeisti niekaip kitaip, kaip tik statymu, kuris, nors ir nepripasta sprendim esant teising, bet pripasta j galiojant. Logikos poiriu manoma, kad m ons gali sulauyti visus savo paadus pirmiausia tikriausiai suvokdami, jog elgiasi blogai, o po to netgi ito nesuvokdami. Tuomet norma, reikalaujanti laiky tis paad, nebeegzistuos; taiau tai menkai paremt po ir, kad iuo metu tokios normos nra ir kad paad i tikrj laikytis nereikia. Lygiai taip pat ir teisj atveju pateikiamas argumentas, es jie gali organizuoti dabartins sistemos sunaikinim, yra ne k stipresnis. Baigdami kalbti apie skeptik poir normas, turi me pasakyti kelet odi apie iuo poiriu vadovaujantis formuluojam pozityvi nuostat, jog normos yra teism sprendim numatymai. Akivaizdu, ir tai ne kart buvo sa kyta, jog nepriklausomai nuo to, kiek i nuostata yra teisin ga, ji geriausiai gali bti taikoma tiems teiginiams apie tei s, kuriuos rizikuoja formuluoti privats asmenys arba j patarjai. Jos negalima taikyti pai teism teiginiams apie teiss norm. Pastarieji teiginiai turi bti arba nevaromos diskrecijos odin priedanga, kaip tvirtino kai kurie radika lesni realistai, arba norm, kurias teismai, vadovauda miesi vidiniu poiriu, nuoirdiai laiko teisingo sprendimo modeliais, formulavimas. Kita vertus, teism sprendim nu matymai teisje neabejotinai uima svarbi viet. Susidr su atvirosios struktros sritimi, klausim K iuo klausi 250
VII. FO R M A L IZ M A S IR SKEPTIKAS P O I R I S NORM AS
mu sako teis? labai danai galime pasilyti tik vien vai sing atsakym - atsargiai numatyti tai, k darys teismai. Maa to, netgi tada, kai visiems aiku, ko reikalauja nor mos, tai gali bti ireikta teismo sprendimo numatymo forma. Bet svarbu paymti, jog ypa pastaruoju atveju, o vairiu mastu ir pirmuoju atveju tas pagrindas, kuriuo re miasi is numatymas, yra inojimas, kad teismai iri tei ss normas ne kaip numatymus, o kaip modelius, kuri jie, priimdami sprendimus, turi laikytis, ir kad ie modeliai, nors ir pasiymintys atvira struktra, yra pakankamai api brti ir nors ir nepanaikina teisj diskrecijos, bet j ap riboja. Vadinasi, daugeliu atvej numatymai to, k darys teismai, yra tarsi ms numatymas, kad aidiantieji ach matais rik stumdys striai: jie galiausiai remiasi nenuma tomojo norm aspekto pripainimu ir vidiniu poiriu nor mas kaip modelius, kuriuos akceptuoja tie, kuriems ie numatymai taikomi. Tai yra tik V skyriuje jau akcentuoto fakto, kad, nors dl norm buvimo kurioje nors socialinje grupje numatymai yra galimi, o danai netgi patikimi, i norm ir i numatym negalima sutapatinti, dar vienas aspektas.
4. Pripainimo taisykls neapibrtumas

Formalizmas ir skeptikas poiris normas yra teiss teorijos Scil ir Charibd; tai kratutiniai poiriai, naudin gi tiek, kiek jie vienas kit pataiso, bet tiesa yra tarp j. I tikrj, norint smulkiai ir informatyviai apibdinti vidu rio keli ir parodyti, kokie yra teism, realizuojani sta tymo arba precedento teiss atvirosios struktros jiems pa likt krybin funkcij, paprastai naudojami vairs sam protavimo bdai, reikia padaryti daug daugiau, negu mes galime padaryti ia. Bet iame skyriuje mes jau daug k 251
VI I . F O R M A L I Z M A S I R S K E P T I K A S P O I R I S N O R M A S
pasakme, ir tai leidia mums vaisingai grti prie svarbaus klausimo, kur VI skyriaus pabaigoje atidjome vlesniam laikui. Tai buvo ne konkrei teiss norm, bet pripaini mo taisykls neapibrtumo, taigi ir svarbiausij kriterij, kuriuos teismai naudoja identifikuoti galiojanioms teiss normoms, neapibrtumo klausimas. Skirtumas tarp tam tik ros normos neapibrtumo ir jai, kaip sistemos normai, iden tifikuoti naudojamo kriterijaus neapibrtumo ne visuomet yra aikus. Bet jis aikiausias tais atvejais, kai normas nu stato autoritetingas statymo tekstas. statymo odiai ir tai, ko jis tam tikru konkreiu atveju reikalauja, gali bti visi kai aiku; ir vis dlto gali kilti abejoni, ar statym leidy bos institucija turi gali tokiu bdu leisti statymus. Kartais isklaidyti ioms abejonms pakanka tik iaikinti kit, legislatyvines galias suteikusi, teiss norm, kurios galioji mu galbt neabejojama. Taip bus, pavyzdiui, tada, kai kves tionuojamas pavaldios institucijos ileisto akto galiojimas, nes kyla abejoni dl pavaldios institucijos legislatyvines galias apibrianio Parlamento auktesns galios akto pra sms. Tai yra tiesiog konkretaus statymo neapibrtumo arba atviros struktros problema, bet fundamentali klau sim iuo atveju nekyla. Nuo i paprast klausim reikia skirti klausimus dl paios aukiausiosios statym leidybos institucijos teisins kompetencijos. Tai klausimai, susij su teisinio galiojimo galutiniais kriterijais; jie gali kilti net tokioje sistemoje, kaip ms pai, kurioje nra raytins konstitucijos*, apibr* prasta manyti, jog Didiojoje Britanijoje nra kitoms alims b dingos raytins konstitucijos. Taiau ios nuom ons negalima suabsoliu tinti, tarsi nebt ir jokio raytinio akto arba akt, turini konstitucin reikm. I tikrj toki akt yra bent keletas, kaip antai Didioji laisvi chartija (Magiui Charta, 1215), Habeas Corpus aktas (H abeas Corpus Act, 1679), Teisi deklaracija (Bill o f Rights, 1689) arba Santvarkos aktas (Act o f Settlement, 1701), taip pat kai kurie kiti istoriniai teisiniai doku mentai. Tez, jog Didioji Britanija neturi raytins konstitucijos, yra tei singa tik tuo poiriu, kad nra vieningos konstitucijos, arba vienintelio ir
252
VII. F O R M A L I Z M A S IR S K EP TI K A S P O I R I S I N O R M A S
ianios aukiausiosios statym leidybos institucijos kom petencij. Didija dauguma atvej formul Tai, k nusta to Karalien Parlamente, ir yra teis tiksliai ireikia Par lamento teisin kompetencij nustatani norm ir yra ak ceptuojama kaip galutinis kriterijus identifikuoti teisei, kad ir kokios atviros periferijoje bt itokiu bdu identifikuo tos normos. Taiau gali kilti abejoni dl jos turinio arba dl to, kokiu mastu ji taikytina; galima paklausti, k reikia nustatyta Parlamento, o kai kyla abejoni, jas gali isklai dyti teismai. Tad koki ivad dl teism vietos teisinje sistemoje reikt padaryti i to fakto, kad gali kelti abejo ni teisins sistemos svarbiausioji norma ir kad teismai gali ias abejones isklaidyti? Ar tai reikia, jog reikia kaip nors modifikuoti tez, kad teisins sistemos pagrindas yra teisi nio galiojimo kriterijus apibrianti akceptuotoji pripaini mo taisykl? Kad atsakytume iuos klausimus, ia aptarsime kai ku riuos anglikosios parlamento suvereniteto doktrinos aspek tus, nors, inoma, panai abejoni dl teisinio galiojimo svarbiausij kriterij gali kilti bet kurioje sistemoje. Vei kiami Austino doktrinos, skelbusios, kad teis i esms yra teisikai netramdomos valios produktas, senesnieji konsti tucijos teoretikai ra, jog logikos poiriu btinai turi bti statym leidybos institucija, suvereni ta prasme, kad kiek vienu savo, kaip tstins institucijos, egzistavimo momentu ji yra laisva ne tik nuo ab extra nustatyt teisini apriboji-
vientiso akto, kuriam bt subordinuoti visi kiti teiss tradicij reikm turintys teiss altiniai, arba tiesiog akto, kuris bt vadinamas konstitu cija. Bt paradoksalu, jeigu alis, kurioje, kaip danai tvirtinama, kilo ir buvo ipltota konstitucionalizmo idja, pati neturt to pagrindo, ku riuo i idja remiasi. Taiau i ties joks D idiosios Britanijos Parlamento aktas nenustato, kad, pavyzdiui, alyje turi bti ministr kabinetas arba ministras pirmininkas, t.y. kai kurie aikiai konstituciniai klausimai yra sprendiami ne leidiant aukiausij teisin gali turinius statymus (vien statym!), o vadovaujantis paproiais ir tradicijomis.
253
VI I. F O R M A L I Z M A S I R S K E P T I K A S P O I R I S ] N O R M A S
m, bet ir nuo savo paios anksiau ileist statym. Tai, kad parlamentas ia prasme yra suverenus, dabar galima laikyti nustatytu faktu, o princip, kad joks ankstesnis par lamentas negali sutrukdyti savo pdiniams panaikinti jo ileistus statymus, teismai laiko svarbiausiosios normos pripainimo taisykls, j naudojamos identifikuoti galiojan ioms teiss normoms, dalimi. Taiau svarbu matyti, jog nei logikos, nei juo labiau esms poiriu nra btina, kad eg zistuot kaip tik toks parlamentas; tai tik vienas variantas i daugelio kit, lygiai taip pat manom, bet taip jau atsi tiko, kad mes j akceptavome kaip teisinio galiojimo krite rij. ie kiti variantai remiasi kitu principu, kuris n kiek ne maiau, o gal net labiau yra vertas suvereniteto vardo. Tai yra principas, kad parlamentas neturt negalti negr tamai apriboti savo pdini legislatyvins kompetencijos, bet, prieingai, turt turti i platesnij gali nustatyti apribojimus paiam sau. Tokiu atveju parlamentas bent vie nkart istorijoje galt realizuoti didesns apimties legislatyvin kompetencij, negu jam leidia mintoji akceptuoto ji susiformavusi doktrina. Reikalavimas, kad kiekvienu savo egzistavimo momentu parlamentas bt laisvas nuo teisi ni apribojim, taip pat ir nuo t, kuriuos jis pats sau nu sistat, galiausiai yra tik viena i dviprasmikos teisins vi sagalybs idjos interpretacij. Ji faktikai turi tok pasirin kim: arba tstin visagalyb visais klausimais, nedaranti takos vlesni parlament legislatyvinei kompetencijai, ar ba neribota save apimanti visagalyb, kuri galima realizuo ti tik vienkart. ios dvi visagalybs koncepcijos turi savo atitikmenis - dvi visagalio Dievo koncepcijas: viena vertus, tai Dievas, kuris kiekvienu savo egzistavimo momentu turi tas paias galias, vadinasi, negali j apkarpyti, o kita vertus, tai Dievas, kurio galios apima gali sunaikinti savo visaga lyb, kad jis ja nebesinaudot ateityje. Kuria visagalybs forma, tstine ar save apimania, naudojasi ms Parla 254
mentas - tai empirinis klausimas dl to, koki form gyja norma, akceptuojama kaip svarbiausias kriterijus identifi kuoti teisei. Nors tai yra klausimas dl teisins sitemos pa grind sudaranios normos, tai vis tiek yra klausimas dl fakto, kur kiekvienu konkreiu laiko momentu - bent jau keletu poiri - galima gana apibrtai atsakyti. Taigi ai ku, kad iuo metu akceptuojama norma yra tstinio suve reniteto norma, taigi Parlamentas negali apsaugoti savo sta tym nuo panaikinimo. Vis dlto, kaip ir bet kurios kitos normos atveju, tas faktas, kad Parlamento suvereniteto norma yra apibrta iuo vienu poiriu, nereikia, kad ji yra apibrta visais poiriais. D l jos gali kilti klausim, kuriuos iuo metu negalima aikiai atsakyti, kad tai yra teisinga arba neteisin ga. Juos galima isprsti tik padarant pasirinkim, o pada ryti tai turi tie, kuri pasirinkimui iais klausimais galiau siai pripastama autoritetinga valdia. Tokie Parlamento suvereniteto normos neapibrtumai reikiasi tai tokiu b du. Esamoji norma pripasta, jog Parlamentas negali ko kio nors klausimo statymu negrtamai ibraukti i Parla mento busimosios statym leidybos srities; taiau galima velgti skirtum tarp akto, kuriuo kaip tik ir siekiama tai padaryti, ir akto, kuris, palikdamas Parlamentui laisv leisti statymus bet kuriuo klausimu, siekia pakeisti statym lei dybos bd ir form. Pastarasis aktas, pavyzdiui, gali reikalauti, kad tam tikrais klausimais negalt sigalioti joks statymas, kuris nra priimtas abej kartu posdiaujani rm dauguma arba kuris nra patvirtintas plebiscitu. i nuostat gali dar labiau tvirtinti ilyga, jog pakeisti pai i nuostat galima tik laikantis tos paios specialios proce dros. Toks dalinis statym leidybos proceso pakeitimas kuo puikiausiai gali bti suderinamas su iuo metu galio jania norma, pagal kuri Parlamentas negali negrtamai suvaryti savo pdini; juk tuo, k jis daro, siekiama ne 255
VI I . F O R M A L I Z M A S I R S K E P T I K A S P O I R I S ] N O R M A S
tiek suvaryti pdinius, kiek eliminuoti juos quoad* tam tikr klausim ir perduoti j legislatyvines galias naujai spe cialiai institucijai. Todl galima sakyti, jog i speciali klau sim atvilgiu Parlamentas ne suvar arba supaniojo Parlament, arba ne sumaino jo tstin visagalyb, bet i naujo apibr Parlament ir tai, k reikia daryti, kad tai bt statym leidyba. Paprastai tariant, jeigu tik itoks mechanizmas teisikai galiot, j naudodamas Parlamentas galt gauti praktikai tokius pat rezultatus, kaip tie, kuri Parlamento galiai, at rodo, nepriskyr akceptuotoji doktrina, kad Parlamentas ne gali suvaryti savo pdini. Taip yra todl, kad nors skir tumas tarp tos srities, kurioje Parlamentas gali leisti staty mus, apribojimo ir paprasiausio statym leidybos bdo bei formos pakeitimo kai kada i tikrj yra pakankamai aikus, ios dvi kategorijos faktikai nepastebimai susilieja. statymu, ufiksavusiu minimal ininieri darbo umokes t ir po to nustaiusiu, kad statymo galios negali gyti joks ininieri atlyginimus reguliuojantis aktas, jeigu jo savo sprendimu nra patvirtinusi Ininieri sjunga, ir dar la biau tvirtinusiu i nuostat, galima i tikrj pasiekti vis k, k tik galima praktikai pasiekti statymu, amiams ufiksavusiu darbo umokest ir po to iurkiausiu bdu udraudusiu panaikinti pat statym. Vis dlto galima pateikti argument, kur teisininkai pripaint i dalies pa grstu, rodant, jog antrasis aktas negaliot pagal iuo m e tu akceptuojam Parlamento tstinio suvereniteto norm, taiau pirmasis aktas nebt negaliojantis. is argumenta vimas yra laipsnikas, kiekvienoje pakopoje nuosekliai fik suojantis tai, k gali daryti Parlamentas, bet kiekvienkart keliantis vis daugiau abejoni, nors iaip jau kiekvienas nau jas argumentas yra ankstesniojo tsa. N vienos i io argu
* Atvilgiu (lot.).
256
mentavimo pakop negalima atmesti kaip neteisingos, bet negalima ir beslygikai akceptuoti kaip teisingos, nes ia mes esam e paios fundamentaliausios sistemos normos at virosios struktros srityje. ia bet kuriuo momentu gali kil ti klausimas, kur nra atsakymo - tik atsakymai. Antai galima sutikti, jog Parlamentas gali negrtamai i viso panaikinti Lord rmus ir tokiu bdu pakeisti dabar tin Parlamento sudt; tokiu atveju jis pranokt 1911 m. ir 1949 m. Parlamento aktus, nustatanius, jog, leidiant tam tikrus statymus, Lord rm sutikimas nra reikalingas; kai kurios institucijos juos linkusios aikinti kaip tam tikr Parlamento teisi delegavim karalienei ir Bendruomeni rmams, kuris gali bti atauktas. Tkip pat galima sutikti su tuo, k teig Dicey25: kad Parlamentas gali visikai sunai kinti pats save, ileisdamas akt, kuriuo skelbiamas jo gali pasibaigimas ir panaikinami statymai, pagal kuriuos ateity je turt bti renkami parlamentai. Tokiu atveju Parlamen tas gali teistai papildyti i legislatyvin saviudyb aktu, kuriuo visos jo galios perduodamos kokiam nors kitam or ganui, sakykime, Manesterio korporacijai. Jeigu jis gali pa daryti itai, negi jis negali teistai daryti menkesni daly k? N egi jis negali nutraukti savo gali leisti statymus tam tikrais klausimais ir perduoti j naujam sudtiniam dari niui, kur eit jis pats ir koks nors kitas organas? Jeigu taip, tai ar Vestminsterio statuto 4 skirsnis, nustatantis, jog dl bet kurio statymo, lieianio dominij, reikalingas jos sutikimas, nepadar ito Parlamento gali leisti statymus dominijai atvilgiu? Teiginys, jog ios nuostatos panaikini mas be dominijos sutikimo galios, gali bti ne tik, lordo Sankeyo odiais tariant, teorija, kuri n kiek nesusijusi su realybe. Tai gali bti bloga teorija - bent jau ne geres n, negu jai prieinga. Pagaliau, jeigu Parlamentas gali per
25 The L aw o f the Constitution (10th edn.), p. 68 n.
9.1204
257
VI I . F O R M A L I Z M A S I R S K E P T I K A S P O I R I S J N O R M A S
tvarkyti pats save savo veiksmais, kodl jis negali pertvar kyti savs nustatydamas, kad Ininieri sjunga, kurios su tikimo reikalaujama leidiant tam tikr ri statymus, yra btina sudedamoji io proceso dalis? Visikai manoma, kad teismas, turintis sprsti su iais dalykais susijusias bylas, vien dien parems arba atmes kai kurias i i problemik hipotezi, kuriomis - nors abejo tinomis, bet ne akivaizdiai klaidingomis - nuosekliai re miamasi ioje diskusijoje. Tuomet mums bus pateiktas atsa kymas j keliamus klausimus; tol, kol egzistuoja sistema, is atsakymas vienintelis i vis manom atsakym turs autoriteting status. iuo poiriu teismai padarys aiki svarbiausij norm, pagal kuri identifikuojama galiojanti teis. ia teiginys Konstitucija yra tai, k j sako esant teismai nereikia, kad konkrei aukiausij tribunol sprendim negalima ginyti. I pirmo vilgsnio vaizdas at rodo paradoksalus: tai teismai, kurie realizuoja kuriam sias galias, nustatanias svarbiausiuosius kriterijus, pagal ku riuos turi bti patikrintas pai statym, suteikiani teis mams, kaip teisjams, jurisdikcij, galiojimas. Kaip gali konstitucija suteikti valdi pasakyti, kas yra konstitucija? Taiau paradokso nebelieka, jeigu prisimename, kad nors kiekviena norma tam tikrais atvilgiais gali bti abejotina, i tikrj egzistuojanios teisins sistemos btina slyga yra tai, kad ne kiekviena norma gali bti abejojama visais at vilgiais. Teism galimyb turti valdi kiekvienu konkre iu momentu sprsti iuos svarbiausij galiojimo kriterij ribotumo klausimus lemia vien tik ta aplinkyb, kad tuo metu nekyla abejoni dl i kriterij taikymo plaiai tei ss sriiai, kartu ir mintj valdi suteikianioms nor moms, nors j kyla dl i kriterij tikslios srities bei rib. Taiau kai kam gali atrodyti, jog itokio atsakymo klau sim nepakanka. Gali atrodyti, kad itoks atsakymas netiks liai nuvieia teism veikl fundamentali norm, apibr 258
VII. F O R M A L IZ M A S IR SKEPTIKAS P O I R IS \ NORMAS
iani teisinio galiojimo kriterijus, periferijoje; taip gali bti dl to, kad ia i veikla pernelyg supanaja su pras tinmis bylomis, kurias nagrindami teismai krybikai pa sirenka, kaip aikinti konkret statym, kuris pasirod ess neapibrtas. Visikai aiku, kad toki prastini byl turi bti kiekvienoje sistemoje, todl atrodo akivaizdu, kad jos turi bti dalis - galbt tik numanoma - norm, pagal ku rias teismai veikia taip, tarsi jie turt jurisdikcij jas sprs ti pasirinkdami vien i statymo palikt atvir alternatyv, net jeigu jie bt link pasirinkim pateikti kaip atradi m. Bet - bent jau tada, kai nra raytins konstitucijos, klausimams dl fundamentali galiojimo kriterij daniau siai nra bdinga i anksiau numanoma savyb, todl lo gika teigti, kad, ikilus iems klausimams, teismai pagal galiojanias normas jau turi aiki valdi sprsti ios r ies klausimus. Atrodo, jog viena i formalistini klaid ri gali b ti nuomon, kad kiekvien teismo ingsn apima tam tikra bendroji norma, i anksto suteikianti teismui valdi engti ingsn, todl jo kuriamosios galios visuomet yra tam tik ra deleguotj legislatyvini gali atmaina. Bet i tikrj gali bti, kad, kai teismai sprendia su paiomis fundamen taliausiomis konstitucinmis normomis susijusius, taiau i anksto nenumatytus klausimus, valdia juos sprsti jiems suteikiama ir akceptuojama po to, kai ie klausimai ikilo ir sprendimas yra priimtas. Gerai, jeigu toki vyki eig lydi skm. Galima sivaizduoti situacij, kai problemikasis kon stitucinis klausimas pernelyg radikaliai padalija visuomen, kad j bt galima isprsti teismui priimant sprendim. Vienu metu su tradicikai susiklosiusiomis 1909 m. Piet Afrikos Akto klauzulmis susij klausimai kl pernelyg didel konflikto grsm, kad juos bt buv galima isprs ti teisinmis priemonmis. Bet kai sprendiami ne tokie gyvybikai svarbs socialiniai klausimai, mes tiesiog ramiai
9*
259
VII. F O R M A L I Z M A S IR SK E P T I K A S P O I R I S \ N O R M A S
nuryjame stulbinani su paiais teiss altiniais susiju sios teisj teisdaros veiklos dal. Kai tai vyksta, danai retrospektyviai pareikiama, es teismams visuomet buvo b dinga teis daryti tai, k jie padar, ir tuo gali bti nuo irdiai tikima. Bet jeigu vienintelis itokio pareikimo tei singumo rodymas yra skm, lydjusi tai, kas buvo pada ryta, is pareikimas gali bti tik fikcija, kuria yra tikima. iuo antruoju bdu, ko gero, teisingiausiai galima api bdinti Anglijos teism manipuliacijas su precedento sais tomja galia susijusiomis normomis: tai yra skmingas ban dymas paimti valdi ir ja naudotis. ia valdia gyja auto ritet ex p o st facto , nes j lydi skm . A n tai prie Baudiamajam apeliaciniam teismui priimant sprendim dl Rex v. Taybr bylos26 galjo atrodyti, jog klausimas, ar is teismas turi teis nusprsti, kad jo nevaro jo paties prece dentai su subjekto laisve susijusiais klausimais, yra visikai atviras. Bet sprendimas buvo priimtas ir dabar laikomas turiniu statymo gali. Pareikimas, es teismui visuomet buvo bdinga teis priimti tok sprendim, aiku, bus tik tam tikras bdas pavaizduoti i situacij tvarkingesn, ne gu ji i tikrj yra. ia, paioje i fundamentaliausi da lyk sandroje, mums dert pritarti tam, kuris normas iri skeptikai, - bet tegu jis nepamirta, jog mes pritaria me jam tik ioje sandroje; tegu jis nebando nuslpti nuo ms tos aplinkybs, jog teismai gali itaip spdingai rutu lioti paias fundamentaliausias normas vis pirma dl to, kad jie yra peln pagarb neabejotinai normoms paklstan iais veiksmais plaiausiose, pagrindinse teiss srityse.
26 [1950] 2 KB 368.
260
VIII TEISINGUMAS IR MORAL
Mes buvome sitikin, jog, norint nuviesti teiss kaip socialins kontrols priemons bruous, btina vesti ele mentus, kuri negalima sukonstruoti pasitelkus sakymo, gra sinimo, paklusimo, proi ir visuotinumo idjas. Pernelyg daug kas i to, kas bdinga teisei, ikraipoma, bandant iuos dalykus paaikinti remiantis iomis paprastomis svokomis. Taigi mums atrod btina socialins normos idj atskirti nuo visuotinio proio idjos ir pabrti norm vidin as pekt, kuris vadovaujantis iomis normomis reikiasi kaip nukreipiantis ir lemiamas elgesio modelis. Po to mes atsky rme pirmines prievoles nustatanias normas nuo antrini norm - pripainimo, keitimo ir byl sprendimo taisykli. Pagrindin ios knygos tema yra tokia: nors tais atvejais, kai odis teis vartojamas teisingai, ne visada galima abi ias normos ris aptikti kartu, taiau, norint nuviesti dau gel bding teiss apraik, taip pat daugel teisins min ties erd sudarani idj, reikia remtis viena arba abiem iomis normos rimis, todl j junginys teisingai gali bti laikomas teiss esme. ios svarbiausios vietos suteikim pirmini ir antrini norm junginiui mes grindiame ne tuo, kad ia jos atliks odyno funkcij, bet tuo, kad jos pasiymi didiule aikinamja galia. Dabar atidiau pavelkime teigin, kuriuo daugel m e t trunkanioje diskusijoje apie teiss esm arba jos 261
VIII. T E I S I N G U M A S IR M O R A L
prigimt, arba apibrim daniausiai remiamasi opo nuojant paprastai liepim teorijai, kuri mes atmetme kaip netinkam . Tai bendro pobdio teiginys, kad tarp teiss ir morals yra ryys, kuris tam tikra prasme yra btinas, ir kad bandant analizuoti arba paaikinti teiss svok btent ry reikia laikyti svarbiausiuoju dalyku. io poirio a lininkams gali nerpti ginyti ms pateikt paprastos lie pim teorijos kritik. Jie net gali daryti prielaid, kad i kritika yra naudinga ir paangi; mintis, kad teiss painimo ieities taku i tikrj reikt laikyti pirmini ir antrini norm jungin, o ne grasinimais paremtus sakymus, jiems gali pasirodyti priimtina. Bet jie pateiks argument, kad vien tik ito nepakanka: jie teigs, kad net i element svarba esanti antrin ir kad tol, kol nebus aikiai nustatytas btinas teiss ryys su morale ir velgta jo didiul svar ba, nebus galima isklaidyti kan, taip ilgai temdiusi teiss painim. Vadovaujantis iuo poiriu, kvestionuotinomis arba prietaravimus kelianiomis teiss apraikomis bus laikomos ne tik primityvij visuomeni teis arba tarp tautin teis, kurias manme esant abejotinas dl to, kad iais atvejais nra nei statym leidybos institucijos, nei teis m su j privalomja jurisdikcija, nei centralizuotai organi zuot sankcij. iuo poiriu kur kas labiau kvestionuotinos atrodyt t municipalini teisini sistem, kurios i pairos turi vis juge, gendarme et legislateur* savybi kom plekt, taiau neatitinka tam tikr fundamentali teisingu mo arba morals reikalavim, pretenzijos bti traktuoja moms kaip teis. Pasak v. Augustino: Argi valstybs be teisingumo nra tik didels plik gaujos?2 6 Yra daug reikming hipotezs, teigianios, kad tarp tei ss ir morals yra btinas ryys, atmain, bet ne visas i j
* Teisjo, andaro ir statymu leidjo (pranc.). 2 ,1 Ipainim ai, iv.
262
lengva atpainti dl to, kad jos yra pernelyg aikios. Pagrin diniai terminai btinas ir moral gali bti aikinami labai vairiai, taiau ir ios pairos alininkai, ir kritikai ne visuomet skirdavo ias skirtingas interpretacijas ir ne visuo met jas atskirai aptardavo. Radikaliausia, o dl to ir aki vaizdiausia ios pairos apraika siejama su tomistine pri gimtins teiss tradicija. J sudaro du teiginiai: pirma, yra tam tikri tikrosios morals arba teisingumo principai, jie yra dievikos prigimties, taiau mogaus protas juos gali atskleisti pats, be apreikimo pagalbos; antra, moni su kurti statymai, prietaraujantys iems principams, nra ga liojanti teis. Lex iniusta non est lex. * Kitoms ios ben dros pairos atmainoms bdingas kitoks poiris ir m o rals princip status, ir teiss ir m orals konflikto pasekmes. Kai kurios i j morale laiko ne nekintamus ar ba protu atskleidiamus elgesio principus, bet moni po iri elges, kurie vairiose visuomense arba vairi in divid gali bti skirtingi, iraikas. Tokiose teorijose pa prastai taip pat laikomasi nuomons, jog konflikto tarp teiss ir netgi pai fundamentaliausi morals reikalavim ne pakanka, kad norma prarast savo, kaip teiss, status; ios teorijos btin teiss ir morals ry aikina kitaip. ios teorijos teigia, kad teisin sistema negalt egzistuoti, jeigu nebt plaiai, nors nebtinai visuotinai, pripastama m o ralin prievol paklusti statymui, nors tam tikrais konkre iais atvejais i prievol gali nustelbti dar stipresn mora lin prievol nepaklusti tam tikriems morals poiriu ydin giems statymams. Visapusikas vairiausi teorijos, teigianios tarp teiss ir morals esant btin ry, atmain nagrinjimas klam pint mus morals filosofijos problematik. Bet dm esin gam skaitytojui, noriniam susidaryti pagrst nuomon apie
* Neteisingi statymai nra statymai (lot.).
263
itoki teigini teisingum ir svarb, to nereikia. Tam la biausiai reikia atskirti ir identifikuoti kai kuriuos ilg laik painiotus dalykus, kuriuos mes aptarsime iame ir kitame skyriuose. Pirmoji i i problem yra susijusi su bendrajai morals sriiai priklausanios specifins teisingumo idjos ir jos tam tikr poymi, dl kuri morals ryys su teise tampa ypa glaudus, iskyrimu. Antroji susijusi su ypatyb mis, skirianiomis morals normas ir principus ne tik nuo teiss norm, bet ir nuo vis kit socialini norm arba elgesio modeli ri. itos dvi problemos yra io skyriaus dalykas; treioji problema - tai tos vairios prasms ir at vilgiai, kuriais teiss normas ir moral galima teigti esant susijusias; iai problemai skirtas kitas skyrius.
1. Teisingumo principai
Terminai, kuriuos teisininkai daniausiai vartoja girdami arba smerkdami teis arba jos administravim, - tai odiai teista ir neteista; teisinink ratuose ie odiai labai danai vartojami taip, tarsi teisingumo ir morals idjos reikt t pat dalyk. I tikrj yra labai svari prieasi, dl kuri kritikuojant teisinius reikinius teisingumui tur t bti skiriama pati reikmingiausia vieta; vis dlto svarbu suprasti, kad tai yra specifinis morals aspektas ir kad sta tymai bei statym administravimas gali turti vairiausi pranaum arba j stokoti. Norint parodyti specifin tei singumo pobd, pakanka trumpai prisiminti kelet prast moralinio sprendimo ri. Apie asmen, kuris itin iauriai elgsi su savo vaiku, paprastai bus sprendiama kaip apie padarius tai, kas moralikai klaidinga, bloga ar net nedora , arba kaip apie nepaisius savo moralins prievols arba pa reigos savo vaikui. Bet kritikuoti jo elges kaip neteising bt keista. Taip yra ne todl, kad odio neteisinga smer
264
kiamoji galia yra pernelyg silpna, bet todl, kad moralin kritika, grindiama teisingumo arba neteisingumo kategori jomis, savo esme paprastai skiriasi nuo kit bendro pob dio moralins kritikos ri, tinkani iam konkreiam atvejui ir ireikiam odiais klaidinga, bloga arba ne dora, ir yra specifikesn. odis neteisinga bt tinka mas, jeigu mogus vien i savo vaik pasirinktinai nubaus t sunkesne bausme negu kitus, padariusius tok pat nusi engim , arba jeigu jis nubaust vaik u kok nors nusiengim, neddamas pastang isiaikinti, ar is vaikas i tikrj nusiengim padar. Pereikime nuo individua laus elgesio kritikos prie teiss kritikos: lygiai taip pat pa reikiant, jog statymas, reikalaujantis, kad tvai leist savo vaikus mokykl, yra geras statymas, galima ireikti pri tarim iam statymui, o pareikiant, jog statymas, drau diantis kritikuoti vyriausyb, yra blogas statymas, galima ireikti nepritarim tokiam statymui. Tokia kritika papras tai neisakoma terminais teisingumas arba neteisingu mas. Kita vertus, odis teisinga bt tinkama pritarimo statymui, paskirstaniam mokesi nat pagal turt, i raika; taip pat odis neteisinga bt tinkamas ireikti nepritarim statymui, draudianiam spalvotiesiems m o nms naudotis visuomeninio transporto priemonmis arba lankytis parkuose. Galime tvirtinti, kad statymas yra geras, nes jis yra teisingas, arba kad jis yra blogas, nes neteisin gas, ir neliksime nesuprasti, bet negalime teigti, kad staty mas yra teisingas, nes jis yra geras, arba kad statymas yra neteisingas, nes blogas; i to akivaizdu, kad teisinga ir ne teisinga yra specifikesns moralins kritikos formos, negu gera ir bloga arba teisinga* ir klaidinga.
* Lietuvi kalbos od teisinga atitinka bent keletas angl kalbos odi; iuo atveju Hartas nurodo skirtum (kartu ir tam tikr panaum ar bent ry) tarp odi just ir right. Just (kils i lotyn kalbos odio iustus, kurio tiesioginis ryys su kitu lotyn kalbos odiu iustitia , rei kianiu teis, yra akivaizdus) siejamas su teisingumo (justice) idja; ios
265
Skiriamieji teisingumo poymiai ir j ypatingas ryys su teise pradeda aikti tada, kai pastebime, jog didioji dalis kritikos, formuluojamos vartojant terminus teisinga ir ne teisinga, beveik lygiai taip pat gali bti isakyta vartojant odius nealika ir alika*. Nealikumas nra tiesiog tapatus moralei apskritai; nuorodos nealikum labiaukategorijos prieingyb yra unjust, arba neteisinga. Right, kuris lietuvi kalb, deja, irgi veriamas teisinga , siejamas ne su teisingumu kaip m o ralinio pobdio kategorija, bet su neklaidingumu; ios kategorijos prie ingyb yra wrong , arba klaidinga (kiek kitokiame kontekste right gali bti veriama gris , o wrong - blogis). Kaip m atom e, Hartas aikiai skiria moralin teisingum nuo grynai formalaus teisingumo, interpretuoja mo kaip neklaidingumas, neprotingumas, neimintingumas, tiesiog prak tinio (bet ne principinio) pobdio klaida, bet kartu kurdina juos vienos talpesns kategorijos - plaiai interpretuojamos morals reikini, arba moralins tikrovs - srityje. Reikia pripainti, kad tokia i termin var tojimo tradicija i principo bdinga daugeliui teiss filosofijos ir teiss teorijos mokykl, taiau ne visoms: kai kurios i j, ypa vairios kra tutinumus linkusios teorijos (pavyzdiui, grindiamos grynojo pragma tizmo filosofija arba itin skeptikai vertinanios socialinius ir politinius reikinius, arba absoliuiai neigianios prigimtins teiss doktrinos pain tin svarb, arba, prieingai, suabsoliutinanios moralini elgesio vertini mo kriterij reikm, arba ignoruojanios teisinius reikinius ymini odi reikmi tyrinjimo svarb pastant pai teisin tikrov) skir tum arba umaskuoja, arba pernelyg pabria. Kadangi nra brandios lietuvikos teiss teorijos terminijos, kai kurias Harto teorijos mintis ne lengva perteikti nedviprasmikai. Kita vertus, vienas i stiprij Harto teorijos aspekt yra jo gebjimas velgti gilumines termin prasmes ir tuo remiantis teorikai m odeliuoti u j transcenduojanius reikinius, bet tai kartu yra ir bene problemikiausias jo teorijos aspektas (nenorime sakyti silpnoji vieta), nes skirtingose kalbose (o Hartas kreipia dm es tik angl kalb, tarsi kit n nebt) tie patys arba labai panas reikiniai gali bti ymimi skirtingais terminais arba skirtingi reikiniai ymimi tais paiais terminais, jeigu tautos smon, lemianti konkreios kalbos formavimsi ir raid, velgia kokias nors net ir negiminik rei kini ssajas arba analogijas, kuri dl vienoki ar kitoki prieasi galbt nevelgia (ar bent nefiksuoja) kit taut smon. * Originale vartojami odiai fair ir unfair , kuriuos (kaip ir anksiau aptartuosius odius just ir unjust) irgi galima versti teisinga ir neteisinga ; taiau odis fair taip pat gali bti veriamas nealika ( bealika\ dora , garbinga , sining ir pan. ioje knygoje fair paprastai (bet ne visuomet) veriamas nealika , o unfair - alika ; taiau kai kur Hartas, kalbdamas apie nealikum, vartojo kit (tik i vienintel reikm turint) termi n - impartial, kuris taip pat veriamas nealika.
266
iai tinka dviem socialinio gyvenimo situacijoms. Viena i i situacij - kai mums nerpi atskiro individo elgesys, bet rpi, kaip individ klass traktuojamos tuomet, kai joms reikia paskirstyti tam tikr nat ar grybes. Taigi tai, kas paprastai laikoma nealika arba alika, yra priklausanti dalis. Antroji situacija susiklosto tuomet, kai padaroma tam tikra ala ir u j reikalaujama kompensacijos arba atlyginimo. ios dvi situacijos - tai ne vieninteliai konteks tai, kai vertinama remiantis teisingumo arba nealikumo kriterijais. N e tik paskirstym arba kompensacijas vadina me teisingomis arba nealikomis, bet ir teisj - teisingu arba neteisingu, teismo proces - nealiku arba aliku, o asmen - teisingai arba neteisingai nuteistu. Tai yra teisin gumo svokos ivestinio taikymo atvejai, kuriuos galima pa aikinti, jeigu yra suprastas pirminis teisingumo svokos tai kymas paskirstymo ir kompensacijos reikiniams. ie vairs teisingumo idjos taikymai remiasi bendru principu, jog individai turi teis tam tikr lygi arba ne lygi su kitais padt. Tai yra toks dalykas, kur reikia gerbti socialinio gyvenimo vingiuose, kai tenka paskirstyti nat arba grybes; tai taip pat yra toks dalykas, kur reikia atsta tyti, jeigu jis paeistas. Vadinasi, teisingumas tradicikai su prantamas kaip pusiausvyros arba proporcijos palaikymas ar ba atstatymas, o svarbiausiasis teisingumo priesakas danai formuluojamas taip: Vienodas bylas traktuok vienodai; taiau pastarj formuluot reikia papildyti: o skirtingas bylas - skirtingai. Todl kai mes teisingumo vardu protes tuojame prie statym, draudiant spalvotiesiems monms lankytis vieuosiuose parkuose, ms kritikos esm yra tai, kad toks statymas yra blogas, nes, paskirstydamas gyvento jams viej patogum teikiamas grybes, jis skirtingai trak tuoja asmenis, kurie visais reikmingais poiriais yra pa nas. Ir atvirkiai, jeigu statymas yra giriamas kaip tei singas, nes jis i tam tikros atskiros visuomens dalies atima 267
tam tikr privilegij arba lengvat, pavyzdiui, mokesi srityje, tai reikia, jog vadovaujamasi mintimi, kad tarp pri vilegijuotosios klass ir kit bendruomens nari nra to kio reikmingo skirtumo, kuris leist i klas traktuoti ki taip. i paprast pavyzdi pakanka, kad sitikintume, jog nors idja Vienodas bylas traktuok vienodai, o skirtingas bylas - skirtingai yra svarbiausias teisingumo idjos ele mentas, ji pati savaime yra neubaigta ir nepapildyta negali pasilyti jokio aikaus elgesio orientyro. Taip yra dl to, kad bet kuri moni grup tam tikrais poiriais yra panai bet kuri kit moni grup, bet kitais poiriais skiriasi nuo jos, ir tol, kol nra nustatyta, kurie panaumai ar skir tumai yra reikmingi, formuluot Vienodas bylas traktuok vienodai yra tik tuia forma. Kad j upildytume, mums reikia inoti, kada, kokiems konkretiems tikslams bylas rei kia laikyti vienodomis ir kokie skirtumai yra reikmingi. Be io tolesnio papildymo mes negalime imtis kritikuoti staty m ar kit socialini darini kaip neteising. Nra netei singa, jeigu statymas, draudiantis atimti gyvyb, traktuoja rudaplaukius udikus taip pat, kaip ir kitus; taiau, inoma, statymas, traktuojantis rudaplaukius udikus kitaip negu kitus udikus, bt neteisingas, kaip ir statymas, veriantis vienodai traktuoti psichikai sveikus asmenis ir psichinius ligonius. Todl teisingumo idjos struktra tam tikru poiriu yra sudtinga. Galima sakyti, kad ji susideda i dviej dali: nekintamo arba pastovaus poymio, kurio koncentruota i raika yra priesakas Vienodas bylas traktuok vienodai, ir kintamo arba vairuojanio kriterijaus, vartojamo apibr iant, kada, kokiam konkreiam tikslui bylos yra vienodos arba skirtingos. iuo poiriu teisingumas primena tikrumo arba auktumo, arba iltumo svokas, kurios, inoma, re miasi tam tikru standartu, bet is standartas vairuoja, ne lygu kokiai klasei priskiriamas daiktas, kuriam ios svokos 268
yra taikomos. Auktas vaikas gali bti tokio paties gio, kaip ir emagis mogus, ilt iem temperatra gali bti tokia pati, kaip ir alt vasar, o deimanto falsifikatas gali bti tikra antikvarin vertyb. Bet, palyginti su iomis svo komis, teisingumas yra kur kas sudtingesnis dalykas, nes j trauktas kintamas standartas, nustatantis, kurie skirting atvej panaumai yra reikmingi, ne tik vairuoja, nelygu kokiam objektui jis yra taikomas, bet danai gali bti kves tionuojamas netgi vienintelio objekto tipo atvilgiu. Kai kada moni panaumai ir skirtumai, kuri reik mingumas leidia teisinius reikinius vertinti kaip teisingus arba neteisingus, i tikrj yra visikai akivaizds. Tki ypa pasakytina apie tuos atvejus, kai mums rpi ne statym o, bet jo taikymo konkretiems atvejams teisingumas arba ne teisingumas. Juk ia reikmingus individ panaumus bei skirtumus, kuriuos turi atkreipti dmes statym taikantis asmuo, apibria pats statymas. Sakyti, jog udyti drau diantis statymas taikomas teisingai, tolygu sakyti, jog is statymas yra nealikai taikomas visiems, kurie vienas kit panas tuo, kad padar io statymo draudiam da lyk, ir tik jiems; jokia iankstin nuostata ar interesas ne privert taikytojo nukrypti nuo vienodo i asmen trak tavimo. Todl suprantama, kad teisingumo reikalavimais lai komi tokie procesiniai standartai, kaip audi alteram partem tegu niekas nebna teisjas savo paties byloje, o Angli joje ir Amerikoje ie standartai danai nurodomi kaip pri gimtinio teisingumo principai. Taip yra dl to, kad ie da lykai yra nealikumo ir objektyvumo garantijos, kuri pa skirtis - utikrinti, jog statymas bt taikomas visiems tiems ir tik tiems, kurie yra panas reikmingu paties statymo nurodytu aspektu. Aiku, jog tarp io teisingumo aspekto ir paios idjos, kad turi bti laikomasi normos nustatytos procedros, yra
* Iklausyk ir kit al (lot.).
269
labai glaudus ryys. I tikrj galima sakyti, kad teisingas statymo taikymas skirtingiems atvejams paprasiausiai rei kia, jog rimtai irima teigin, kad tai, kas turi bti taiko ma iems skirtingiems atvejams, yra ta pati bendra norma, nepriklausoma nuo iankstinio nusistatymo, intereso ar kap rizo. is glaudus ryys tarp teisingumo gyvendinant teis ir paios normos kategorijos kai kuriuos ymius mstytojus paskatino teisingum tapatinti su paklusimu teisei. Bet tai yra klaida, nebent teisei specialiai suteiktume itin plai prasm; juk tokia teisingumo samprata nepaaikina to fak to, kad kritika teisingumo vardu neapsiriboja teiss taiky mu konkreiais atvejais, bet ir patys statymai danai kriti kuojami kaip teisingi arba neteisingi. I tikrj visai nra absurdika tokia prielaida, kad neteisingas statymas, drau diantis spalvotiesiems asmenims lankytis parkuose, yra tai komas teisingai, nes pagal statym baudiami tik tie as menys, kurie i tikrj yra kalti paeid statym, ir tik po nealiko teismo. Pereikime nuo teiss taikymo teisingumo arba neteisin gumo prie paios teiss kritikos iuo poiriu: akivaizdu, kad dabar pati teis jau negali apibrti, kokius individ panaumus ir skirtumus teis turi pripainti, kad jos nor mos vienodas bylas galt traktuoti vienodai, o dl to ir pati teis bt teisinga. Vadinasi, ia yra plati erdv abejo nms ir ginams. Fundamentals bendr moralini ir poli tini pair skirtumai gali lemti nesutaikomus nuomoni skirtumus ir nesutarimus dl to, kokias moni ypatybes reikia laikyti reikmingomis, kad teis bt galima kriti kuoti kaip neteising. Antai ankstesniajame pavyzdyje va dindami neteisingu ir plsdami statym, draudiant spal votiesiems monms lankytis parkuose, mes rmms tuo, kad paskirstant bent jau itokius patogumus odos spalvos skirtumai yra nereikmingi. Nra jokios abejons, jog iuo laikiniame pasaulyje paprastai, nors ir ne visuotinai, pripa270
jstama, kad bet kokios odos spalvos mons sugeba ms tyti, jausti ir kontroliuoti save ir kad tai yra esminiai m o ni panaumai, kuriuos teis turi kreipti dmes. Todl daugelyje civilizuot ali i esms sutariama, kad ir bau diamoji teis (interpretuojama ne tik kaip apribojanti lais v, bet ir kaip utikrinanti apsaug nuo vairi ri alos), ir civilin teis (interpretuojama kaip silanti alos atlygi nim) bt neteisingos, jeigu, paskirstydamos i nat ir grybes, skirtingai traktuot asmenis pagal tokius j poy mius, kaip odos spalva arba religiniai sitikinimai. Bet jeigu statymas diskriminuot mones, vietoj i gerai inom mogikj prietar idini nurodydamas tokius akivaizdiai nereikmingus j poymius, kaip gis, svoris arba grois, toks statymas bt kartu ir neteisingas, ir absurdikas. Jei gu valstybinei banyiai priklausantys mogudiai bt at leidiami nuo mirties bausms, jeigu iekinius dl meito galt pateikti tik perai, jeigu u spalvotj asmen upuo lim bt baudiama velniau, negu u baltj upuolimus, daugelyje iuolaikini bendruomeni tokie statymai bt smerkiami kaip neteisingi remiantis tuo, kad prim a fa cie *
* Vis pirma (lot.). Teiss literatroje is terminas vartojamas norint parodyti, jog tam tikram dalykui (pavyzdiui, ginui) konstatuoti kaip faktui nereikia joki papildom rodym, be t, kurie jau yra surinkti arba kurie yra akivaizds. Tai nereikia, kad prim a facie fakt teisme arba kitame jurisdikciniame organe nereikia rodyti, taiau j negalima i anksto atmesti kaip nepagrst ar nepakankam. Pavyzdiui, prim a facie byla (prima facie case) yra tokia byla, kurioje negalimas tiesioginis verdik tas (directed verdict), t.y. vienos i ali praymu (m otion) arba paties teismo iniciatyva (sua sponte) prisiekusij teism e patiems prisiekusie siems nedalyvaujant teisjo priimtas verdiktas byl atmesti, jos nenagri nti, nes kita alis nesugebjo pateikti reikalingo minimumo fakt, liudi jani, kad tam tikras ginas i tikrj yra arba kad jis turi bti nagrin jamas teism e, arba nesugebjo ar neparod noro gintis nuo pateikt kaltinim arba pretenzij. ia prasme prim a facie svoka yra artima pre zum pcijos (presumption), t.y. fakto pripainimo teistai patikimu, kol n e rodyta kitaip, svokai ir prieinga inferencijos (inference), t.y. ivados, padarytos remiantis nustatytais faktais, svokai, bet kartu prim a facie yra inferencijos, kuri yra btinas teism o arba kito jurisdikcinio organo kiek-
271
mons turi bti traktuojami vienodai, o mintosios privi legijos arba lengvatos nra pagrstos jokiais reikmingais motyvais. I tikrj iuolaikiname moguje taip giliai siaknijs principas, jog prim a facie mons turi bti traktuojami vie nodai, kad ten, kur statymai diskriminuoja pagal tokius dalykus, kaip odos spalva arba ras, is principas beveik visuotinai ipastamas bent jau odiais. Jeigu tokia diskri minacija yra usipuolama, ji daniausiai ginama teigiant, kad diskriminuojamoji klas stokoja tam tikr esmini m o gikj savybi arba kad i savybi ji kol kas nra isiug diusi; gali bti sakoma, jog teisingumo diktuojamus reika lavimus vienodai traktuoti mones, deja, reikia paaukoti, kad bt galima isaugoti kokius nors vertingesnius daly kus, kuriems, jeigu nebt mintosios diskriminacijos, kilt grsm. Vis dlto, nors is pripainimas odiais iuo metu yra visuotinai paplits, visikai manoma sivaizduoti mora l, kuri apsieina be i nenuoirdi diskriminacijos ir ne lygybs pateisinimo bd, bet atvirai atmeta princip, jog prim a facie mons turi bti traktuojami vienodai. Vietoj to galima manyti, jog mons natraliai ir nekintamai priklau so tam tikroms klasms, todl kai kurie i prigimties tinka bti laisvi, tuo tarpu kiti tinka bti j vergais, arba, Aris totelio odiais tariant, gyvais kit moni rankiais. ia nebra prim a facie moni lygybs nuostatos. Kai kuriuos ios pairos elementus galima aptikti Aristotelio ir Plato no veikaluose, bet net juose neapsiribojama tik uuomina, jog nuodugniai ginant vergij btina parodyti, kad vergai nesugeba egzistuoti savarankikai arba kad jie skiriasi nuo laisvj nesugebjimu suvokti tam tikr gero gyvenimo ideal.
vieno racionalaus bendrosios teiss cijos taisykl (rule inferencija negali sprendimo elem entas, prielaida, nes viena i pamatini gin nagrinjimo teism e taisykli, vadinamoji infereno f inference, rule o f inference on inference) skelbia, kad bti grindiama kita inferencija.
272
Todl aiku, jog reikming panaum arba skirtum kriterijai danai gali vairuoti, nelygu kokios yra fundamen talios konkretaus asmens ar visuomens moralins pai ros. Ten, kur taip yra, teiss vertinimas kaip teisingos arba neteisingos gali susidurti su kitokios morals kvptais prie ingais vertinimais. Bet kartais pakanka atsivelgti t n e ginijam tiksl, kur turt realizuoti kvestionuojamasis sta tymas, kad paaikt tie panaumai ir skirtumai, kuriuos teisingas statymas turt pripainti, todl vargu ar tokiais atvejais dl i panaum ir skirtum galt kilti koki nors nesutarim. Jeigu statymu siekiama teikti pagalb skurstantiesiems, tai, laikantis principinio reikalavimo Vie nodos bylos turi bti traktuojamos vienodai, tikrai negali ma nekreipti dmesio tai, kiek vairs pretendentai yra reikalingi tokios pagalbos. Panaus poreikio kriterijus bes lygikai pripastamas ir tuomet, kai progresyviniai pajam mokesiai mokesi nat paskirsto pagal apmokestinam j asmen turt. Kartais reikmingi yra asmen sugebjimai atlikti tam tikr funkcij, su kuria siejamas kvestionuoja mojo statymo gyvendinimas. statymai, nesuteikiantys vai kams arba psichiniams ligoniams balsavimo teiss arba tei ss sudaryti testament ar sutartis, laikomi teisingais, nes tokie asmenys nesugeba iais dalykais racionaliai naudotis, o psichikai sveiki suaugusieji, kaip manoma, tai sugeba. Tokia diskriminacija remiasi pagrindu, kurio reikmingu mas iuo atveju yra akivaizdus, tuo tarpu diskriminacija iais klausimais pagal lyt arba pagal skirting moni odos spal v tokio pagrindo neturi; taiau, inoma, pasisakant u m o ter arba spalvotj moni priklausomyb buvo tikinja ma, kad moterims ar spalvotiesiems monms trksta bal tajam vyrikiui bdingo sugebjimo racionaliai mstyti ir priimti sprendimus. Aiku, itokie tikinjimai reikia pri painim, kad tokios teiss atveju teisingumo kriterijus yra lygs sugebjimai atlikti konkrei funkcij, taiau jeigu 273
nepateikiama joki rodym, kad toki sugebjim neturi moterys arba spalvotieji mons, is principas ir vl pripa stamas tik odiais. Kol kas mes kalbjome apie teisingum arba neteisin gum t statym, kuriuos galima laikyti paskirstaniais in dividams nat ir grybes. Kai kurios i i grybi, kaip antai pagalba skurstantiesiems arba maisto daviniai, yra ma terialins; kitos nra materialins, kaip antai baudiamo sios teiss teikiama apsauga nuo kno sualojim arba sta tym nustatytos slygos, susijusios su galimybe sudaryti te stamentus arba sutartis, arba teis balsuoti. Nuo paskirstymo ia plaija prasme reikia skirti vieno asmens kitam pada rytos alos atlyginim. iuo atveju ryys tarp to, kas yra teisinga, ir svarbiausiojo teisingumo priesako Vienodas by las traktuok vienodai, o skirtingas bylas - skirtingai, be abejons, nra toks tiesioginis. Bet jis nra ir toks netiesio ginis, kad jo nebt galima atsekti, ir tai galima parodyti itaip. statymai, nustatantys, kad asmenys turi atlyginti vie nas kitam padarytus civilinius deliktus arba kitus teiss pa eidimus, gali bti laikomi neteisingais dl dviej skirting prieasi. Viena vertus, jie gali nustatyti nevienodas privi legijas arba lengvatas. Taip bt, jeigu iekinius dl meito galt pateikti tik perai arba jeigu joks baltasis asmuo ne bt atsakingas u tai, kad paeid spalvotojo asmens tei ses arba j upuol. Trumpai sakant, tokie statymai paeis t teisi ir pareig atlyginti al nealiko paskirstymo prin cipus. Bet tokie statymai gali bti neteisingi ir visai kitu poiriu: nenustatydami jokios alikos diskriminacijos, jie gali apskritai nenumatyti jokios teisins apsaugos nuo as men vienas kitam daromos alos, nors moralin nuostata ir bt tokia, kad atlyginim reikt gauti. Tokiu atveju statymas, nors visus traktuojantis vienodai, bt neteisin gas. 274
Todl toki statym yda bt ne j nustatytas neteisin gas paskirstymas, bet atsisakymas visiems vienodai nustaty ti atlyginim u al, kuri padaryti kitiems yra moralinis blogis. Labiausiai riantis ak tokio neteisingo alos atly ginimo atsisakymo atvejis bt sistema, kurioje niekas, ne pelnytai patyrs fizin al, negalt gauti nuostoli atlygi nimo. Verta paymti, kad net jeigu baudiamoji teis tok upuolim draust bei nustatyt u j bausm, is neteisin gumas vis tiek ilikt. Galima nurodyti labai nedaug tokio nejautrumo pavyzdi, taiau tai, kad Anglijos teis nenu stato atlyginimo u ksinimsi privat gyvenim (i to danai turi naudos reklamuotojai), danai kritikuojama kaip tik iuo poiriu. Delikt arba sutari teiss formalumai, leidiantys neteistai praturtti kito sskaita, atliekant tam tikrus moraliniu blogiu laikomus veiksmus, taip pat kalti nami neteisingumu dl to, kad nenustatomas alos atlygini mas, kai moralikai jis laikomas reikalingu. alos atlyginimo teisingumo ir neteisingumo ir principo Vienodas bylas traktuok vienodai, o skirtingas - skirtin gai ry lemia tai, jog, be teiss, dar yra moralinis sitiki nimas, kad tie, kurie patenka teiss akirat, turi teis tar pusavyje susilaikyti nuo tam tikr alingo elgesio ri. To kia bent sunkiausias alos ris udraudianti abipusi teisi ir prievoli struktra yra kiekvienos socialins grups m o rals pagrindas, bet tai nra visa ios socialins grups m o ral. Jos tikslas yra sukurti individ moralin ir tam tikra prasme dirbtin lygyb ir taip kompensuoti prigimtin ne lygyb. Antai moralinis kodeksas, draudiantis mogui api plti kit mog ar vartoti prie j smurt net ir tuo atveju, kai jis, bdamas stipresnis ar gudresnis, galt tai padaryti nebaudiamas, stiprj ir gudrj sulygina su silpnuoju ir kvailuoju. J bylos tampa moralikai vienodos. Todl mora l ignoruojantis stipruolis, savo jg panaudojs tam, kad padaryt al kitam mogui, laikomas paeidusiu i mora 275
ls sukurt pusiausvyr, arba lygybs tvark; tuomet teisin gumas reikalauja, kad piktadarys, kiek tai manoma, atsta tyt moralin status q u o * Paprastu vagysts atveju tai bus tiesiog paimto daikto grinimas; kitokios alos atlygi nimas tra ios primityvios idjos ipltimas. Manoma, jog tas, kuris tyia arba dl neatsargumo fizikai sualojo kit asmen, tarsi atm kak i savo aukos; nors jis to tiesio giai ir nepadar, i analogija nra visikai dirbtin, nes juk jis pasipeln savo aukos sskaita, net jeigu patirtoji nauda buvo tik malonumas sualoti auk arba neatsisakymas tam tikr patogum, kuri atsisakyti jam liepia pareiga imtis reikiam atsargumo priemoni. Todl kai, paklusdami tei singumo reikalavimui, statymai nustato, kad reikia atlygin ti al, jie netiesiogiai pripasta princip Vienodas bylas traktuok vienodai, nes nustato, kad turi bti atstatytas pa eistas moralinis status quo, kai ir auka, ir piktadarys yra lygs ir vienodi. Bet galima sivaizduoti, jog yra manoma tokia moralin paira, kuri tokiais atvejais nesiremia indi vid tarpusavio lygybs idja. Moralinis kodeksas gali drausti barbarams upulti graikus, bet leisti graikams upulti bar barus. Tokiais atvejais gali bti manoma, jog moral barba r pareigoja atlyginti graikui padaryt al, bet pats tokio atlyginimo jis neturi gauti. ia viepataus moralin nelygy bs tvarka, kai auka ir piktadarys traktuojami skirtingai. Kad ir kokia mums bt atstumianti i para, pagal j statymas bus teisingas tik tuomet, kai jis atspinds skir tum ir skirtingas bylas traktuos skirtingai. ioje trumpoje teisingumo apybraioje mes aptarme tik kelet paprasiausi jo taikymo atvej, kad parodytume ypa ting teisingais laikomiems statymams priskiriam tobulu mo form. Ji ne tik skiriasi nuo kit pranaum, kuriuos gali turti arba kuri gali stokoti statymai, bet kai kada
* Esama arba buvusi padtis (lot.).
276
teisingumo reikalavimai gali kirstis su kitais pranaumais. Taip gali atsitikti tada, kai teismas, skiriantis konkreiam paeidjui bausm u tam tikr ypa paplitus nusikaltim, skiria jam grietesn bausm negu kitose panaiose bylose, ir pripasta, jog tai yra spjimas. Tai yra principo Vie nodas bylas traktuok vienodai paaukojimas bendram vi suomens saugumui ir jos gerovei. Civilinse bylose pana us teisingumo ir visuotins gerovs konfliktas sprendia mas pastarosios naudai tuomet, kai teis nenustato jokio atlyginimo u tam tikr moralin blog, nes norint priversti atlyginti al tokiose bylose gali kilti dideli sunkum pa teikiant rodymus, arba tai pernelyg apkraut teismus arba labai apsunkint tam tikr veikl. Net jeigu padaromas m o ralinis bogis, jokia visuomen negali paksti neriboto prie vartinio teiss taikymo, todl jis turi tam tikras ribas. Ir atvirkiai, visuomens gerovs labui teis gali priversti as men, padarius kitam al, j atlyginti, net jeigu morali kai, teisingumo poiriu, tai nelaikoma tinkamu dalyku. D a nai sakoma, jog kaip tik taip bna tuomet, kai u paeidi m yra nustatyta grieta atsakomyb nepriklausomai nuo to, ar ala buvo padaryta tyia, ar dl nerpestingumo. Kai kada i atsakomybs forma ginama tuo pagrindu, jog vi suom ens interesai reikalauja, kad bt atlyginta ala j atsitiktinai patyrusiems; teigiama, jog lengviausias bdas tai padaryti yra ukrauti nat tiems, kieno veiksmai, kad ir kaip rpestingai kontroliuojami, buvo toki nelaiming at sitikim prieastis. Jie paprastai turi storas pinigines ir ga limybes apsidrausti. Jeigu pasirenkama itokia gynyba, ga lima numanyti, jog apeliuojama bendr visuomens gero v, kuri, nors gali bti moraliai priimtina ir kartais net vadinama socialin iu teisingumu, skiriasi nuo teisingumo, kuriam pirmiausia rpi atstatyti, kiek tai manoma, status quo tarp dviej individ, pirmini form. 277
VI I I. T E I S I N G U M A S IR M O R A L
Reikia paymti, jog yra vienas svarbus teisingumo ir socialinio grio arba gerovs idj slyio takas. Tik labai nedidel dalis socialini pokyi arba statym yra vienodai priimtini visiems individams arba vienodai kelia j gerov. Tik statymai, susij su paiais elementariausiais poreikiais, tokiais kaip policijos apsauga arba keliai, prie to priartja. Daugeliu atvej teis sudaro slygas vienai gyventoj klasei gauti naud tik neleidiant kitiems gauti tai, k ie pre tenduoja. Parama skurstantiesiems gali bti teikiama tik i grybi, priklausani kitiems asmenims; visuotinis privalo mas mokymas mokyklose ne tik gali reikti, jog paminama norinij mokyti savo vaikus privaiai laisv, bet ir gali bti finansuojamas tik mainant kapitalo investicijas pra m on arba senatvs pensijas, arba nemokam medicinos pagalb. Pasirinkus vien i i konkuruojani alternaty v, ji gali bti ginama kaip priderama tuo pagrindu, kad tai buvo padaryta dl visuomens grio arba dl bendrojo grio. K ios frazs reikia, nra aiku, nes, atrodo, nra toki svarstykli, kuriomis galima bt pasverti vairi al ternatyv na bendrj gr ir nustatyti, kuris i j dides nis. Taiau aiku, kad jeigu bus pasirinkta i anksto neapsvarsius vis bendruomens grupi interes, pasirinkim bus nesunku kritikuoti kaip nauding tik vienai grupei ir neteising. Taiau statymas bus apsaugotas nuo itokios kri tikos, jeigu statym leidybos institucija nealikai inagri njo vis grupi pageidavimus, net jei gal gale vienos gru ps reikalavimai buvo pajungti kit grupi reikalavimams. Taiau kai kas gali rodinti, jog reikalavimas i skirtin g klasi pageidavim arba interes pasirinkti t, kuris tar nauja bendrajam griui, faktikai reikkia tik tai, kad vi s j pageidavimus prie priimant sprendim btina nea likai inagrinti. Nepriklausomai nuo to, ar tai tiesa, ar ne, aiku, jog teisingumas ia prasme yra mai maiausiai bti 278
VI I I. T E I S I N G U M A S I R M O R A L
na slyga, kuri turi atitikti bet koks legislatyvinis pasirin kimas, siekiantis bendrojo grio. Mes ia susiduriame su dar vienu distributyvinio teisingumo aspektu, kuris skiriasi nuo ms aptartj paprast form. Tai, kas ia teisingai paskirstoma, yra ne kokia nors ypatinga gryb, kuri pretenduoja priklausantys tam tikrai klasei, bet nealikas dmesys bei konkuruojani pretenzij vairias grybes apsvarstymas.
2. Moralin ir teisin prievol

Teisingumas - tai tik viena morals sritis, kurioje dau giausia dmesio skiriama ne individualiam elgesiui, bet in divid klasi traktavimo bdams. Kaip tik dl to teisingu mu ypa patogu remtis kritikuojant teis ir kitus vieuosius arba socialinius institutus. I vis vertybi i yra pati vieiausia ir labiausiai teisin. Taiau teisingumo principai ne isemia visos morals idjos, ir teiss moralin kritika ne visuom et isakoma teisingumo vardu. statymus galima smerkti kaip moralikai blogus paprasiausiai dl to, kad jie reikalauja, jog mons atlikt tam tikrus veiksmus, ku riuos individams moral draudia atlikti, arba dl to, kad jie reikalauja, jog mons susilaikyt nuo tam tikr veiks m, nors morals poiriu juos atlikti yra privalu. Todl btina bendrais bruoais apibdinti tuos su indi vid elgesiu susijusius principus, normas ir standartus, ku rie priklauso morals sriiai ir padaro elges moralikai pri valom. ia mes susiduriame su dviem tarpusavyje susiju siais sunkumais. Pirmasis yra toks: odiui moral bei kitiems su juo susijusiems ar beveik sinonimikiems o diams, kaip antai etika, bdinga sava nemenka neapib rtumo sritis, arba atvira struktra. Yra toki princip arba norm form, kurias kai kas laikys moralinmis, o kai
279
kas ne. Antra, net ir tuomet, kai iais klausimais nuomons sutampa ir tam tikri principai arba normos akceptuojamos kaip neginijamai priklausanios morals sriiai, gali bti dideli filosofini nesutarim dl i princip ar norm statuso arba j santykio su visomis kitomis moni iniomis bei patyrimu. Ar ie principai yra nekintami, ne moni sukurti, bet visatos organizacijos dalis, laukianti, kol juos atras mogaus protas? O gal jie yra kintani moni pa ir, pasirinkim, reikalavim arba jausm iraika? Tai dviej morals filosofijos kratutinum supaprastintos for muluots. Tarp i dviej kratutinum yra daug sudting ir rafinuot variant, kuriuos ipltojo morals esm m gi n nuviesti filosofai. Toliau mes stengsims ivengti i filosofinio pobdio sunkum. Vliau27 mes identifikuosime keturis svarbiausius bruous, nuolat aptinkamus paprastai moraliu vadinamo elgesio principuose, normose ir standartuose, ir apraysime juos skyreliuose Svarba, Imunitetas valingam pakeitimui, Moralini nusiengim tyinis pobdis ir Moralinio spau dimo forma. ie keturi bruoai atspindi skirtingus bdin gos ir svarbios funkcijos, kuri tokie standartai atlieka so cialiniame gyvenime arba individ gyvenime, aspektus. Jau vien tuo galime pasiteisinti, kodl reikinius, pasiyminius iais keturiais bruoais, mes aptarsime atskirai ir vis pir ma lyginsime su teise ir nustatinsime j skirtumus. Maa to, teiginys, kad moralei bdingi ie keturi bruoai, yra neut ralus konkuruojani filosofini teorij, aptariani tiek jos status, tiek fundamental pobd, atvilgiu. Nors filoso fai t fakt, jog moralei bdingi ie keturi bruoai, inter pretuot arba aikint labai skirtingai, bet, inoma, jei ir ne visi, tai bent dauguma j sutikt, kad ie keturi bruoai yra btini kiekvienai morals normai arba principui. Ities
27 Toliau, p. 286.
280
galima paprietarauti, kad nors ie bruoai yra btini, bet tai nra vieninteliai btini morals bruoai, ir j nepakanka atriboti moralei nuo tam tikr elgesio norm ar princip, kuriuos atskirti nuo morals galint tikslesnis kriterijus. Mes nurodysime aplinkybes, kuriomis remiasi tokie prie taravimai, bet laikysims platesns morals sampratos. ia pasiteisinsime tuo, kad tai atitinka paplitusi vartose n, be to, tai, k is odis ia plaija prasme ymi, socia liniame ir individ gyvenime atlieka svarbi ir bding funkcij. Pirmiausia panagrinkime socialin reikin, danai var dijam kaip tam tikros visuomens i moral arba kaip konkreios socialins grups akceptuotoji ar konvencionalioji moral. ie posakiai - tai nuoroda tam tikroje visuomenje plaiai pripastamus elgesio standartus; iuos standartus reikia skirti nuo toki individo gyvenim galin i reguliuoti moralini princip arba moralini ideal, ku rie nra bendri jam ir kokiai nors didelei grupei su juo drauge gyvenani asmen. Socialins grups bendrosios arba akceptuotosios morals erdis yra tokios normos, ku rias pavadinome pirminmis prievoles nustataniomis nor momis ir kurias jau aprame V skyriuje, nuviesdami ben drj prievols idj. ios normos skiriasi nuo kit ir galin gu jas palaikaniu socialiniu spaudimu, ir tuo, kad joms paklstant ymiu mastu paaukojamas individualus interesas arba polinkis. Tame paiame skyriuje mes pavaizdavome ir toki visuomens raidos pakop, kai itokios normos yra vienintels socialins kontrols priemons. Mes paymjo me, jog ioje pakopoje gali nebti nieko, kas atitikt labiau isivysiusiose visuomense konstatuojam aik skirtum tarp teiss ir morals norm. Gali bti, jog tam tikra em b rionin io skirtumo forma manoma ir ioje visuomenje, jeigu ia yra kokios nors normos, kurias palaiko vis pirma bausms u nepaklusim grsm, tuo tarpu kitas palaiko 281
apeliavimas numanom pagarb normoms arba tokius jausmus, kaip kalt ar sins grauimas. Takoskyra tarp teiss norm ir kit norm tampa aikiai apibrta tuomet, kai i ankstyvoji pakopa yra praeityje ir jau engtas ingsnis i ikiteisinio pasaulio teisin, t.y. dabar socialins kontro ls priemoni arsenalui priklauso pripainimo, byl spren dimo ir keitimo taisykles apimani norm sistema. Dabar oficialiosios sistemos dka identifikuojamos pirmins prie voles nustatanios normos yra atskirtos nuo kit, bet ios kitos normos toliau egzistuoja greta oficialiai pripaintj. Ir ms pai bendruomenje, ir visose i pakop pasie kusiose bendruomense faktikai yra daug teisin sistem nepatenkani socialini norm ir standart ri; tik kai kurias i j paprastai laikome ir vadiname moralinmis nor momis arba moraliniais standartais, nors kai kurie teiss teoretikai od moralinis vartoja ymti visoms ne-teiss normoms. Tokias ne-teiss normas galima diferencijuoti ir klasifi kuoti daugybe vairi bd. Kai kurios i j susijusios tik su tam tikra elgesio sritimi (pavyzdiui, apranga) arba su tik retkariais pasitaikaniomis ir specialiai sukuriamomis progomis (ceremonijos ir aidimai), todl j veikimo sritis yra labai ribota. Kai kurios normos yra laikomos skirtomis visai socialinei grupei, kitos - tam tikriems ios socialins grups pogrupiams, iskiriamiems pagal tam tikrus poy mius kaip atskira socialin klas arba pagal j pai pasi rinkim susiburti ar susijungti siekiant ribot tiksl. Kai kurios normos laikomos pareigojaniomis tik pagal susita rim, todl jas galima savo noru ataukti; kitos nekildina mos nei i susitarimo, nei i jokio kito laisvo pasirinkimo. Paeidus kai kurias normas, gali bti tik nurodoma arba primenama, kaip teisingai reikjo pasielgti (pavyzdiui, etiketas arba taisyklingos kalbos taisykls), ir nieko dau giau, o u kit norm paeidim galima sulaukti grieto 282
pasmerkimo ar paniekos arba ilgesn ar trumpesn laik bti paalintam i atitinkamos bendrijos. ioms skirtingoms norm rims priskiriamos santykins svarbos koncepcij atspindi ir j reikalaujamas privataus intereso paaukojimo mastas, ir joms paklusti verianio socialinio spaudimo stip rumas, nors ir negalima sudaryti jokios tikslios ios svarbos skals. Kiekvienoje teisin sistem suformavusioje visuomenje greta kit ne-teiss norm yra toki, kurioms teikiama di diausia svarba ir kurios, nepaisant tam tikr esmini skir tum, yra daug kuo panaios ios visuomens teis. var dijant i norm reikalaujamus veiksmus arba susilaikym nuo tam tikr veiksm, labai danai vartojami teiss norm reikalavimus ymintys odiai teiss, prievols ir pa reigos, priduriant moralins. Visose bendruomense tei sini ir moralini prievoli turinys i dalies susipina; taiau teiss norm reikalavimai yra specifikesni, o j iimtys kur kas smulkiau apibrtos, negu analogik morals norm. Antai, kaip ir daugelis teiss norm, moralin prievol ir pareiga nurodo tai, k reikia daryti arba ko nereikia daryti tam tikromis grups gyvenime nuolat susiklostaniomis ap linkybmis, o ne retomis, nepastoviomis ir specialiai suku riamomis progomis. ios normos reikalauja arba susilaikyti, arba atlikti tam tikrus veiksmus, kurie yra paprasti ta pras me, kad jiems atlikti nereikia joki speciali gdi ar in telekto. Moralines prievoles, kaip ir daugel teisini prievo li, gali suprasti kiekvienas normalus suaugs mogus. Pa klusimas ioms morals normoms, kaip ir teiss normoms, yra laikomas savaime suprantamu dalyku, todl nors u j sulauym grietai smerkiama, taiau u moralins prievo ls atlikim, kaip ir u paklusim teisei, nra giriama, i skyrus tuos atvejus, kai tai reikalauja iskirtinio smoningu mo, itverms arba atsispirti ypatingai pagundai. Moralines prievoles ir pareigas galima klasifikuoti vairiai. Kai kurios 283
i j - tai ypatingos, ilgalaiks funkcijos, arba vaidmenys, kurias atlieka ne visi visuomens nariai. Tokios yra tvo arba vyro pareigos rpintis savo eima. Kita vertus, yra bendrosios prievols, kurias, kaip manoma, vis gyvenim turi visi normals saug mons (pavyzdiui, susilaikyti nuo smurto), bei specialiosios prievols, kurias kiekvienas vi suomens narys gali gyti, sueidamas j specialius santykius su kitais (pavyzdiui, prievols testi paadus arba atsily ginti u gautas paslaugas). ios paios fundamentaliausios ries morals norm pripastamos prievols ir pareigos gali skirtis vairiose vi suomense arba skirtingu metu toje paioje visuomenje. Kai kurios i j gali atspindti visai klaidingus ar net prie taringus sitikinimus apie tai, ko reikia grups sveikatai ar ba saugumui; vienoje visuomenje pulti savo vyro laido tuvi lau gali bti monos pareiga, o kitoje saviudyb gali bti nusiengimas bendrajai moralei. Moraliniai ko deksai bna vairs, o i vairov lemia arba saviti, taiau tikri konkreios visuomens poreikiai, arba prietarai ir ne inojimas. Taiau pakop, kurioje visuomens moral gali ma skirti nuo jos teiss, pasiekusi visuomeni socialin moral visuomet apima tam tikras prievoles ir pareigas, reikalaujanias paaukoti privaius polinkius arba interesus; tai btina kiekvienai ilikti siekianiai visuomenei, kol m o nms ir pasauliui, kuriame jie gyvena, tebra bdingi kai kurie prasiausi ir akivaizdiausi bruoai. I toki sociali niam gyvenimui akivaizdiai reikaling norm galima nuro dyti normas, draudianias ar bent ribojanias laisv smur to panaudojim, normas, reikalaujanias tam tikr padoru mo ir siningumo santykiuose su kitais asmenimis form, taip pat normas, draudianias sunaikinti arba atimti i kit asmen materialinius daiktus. Jeigu i elementariausi nor m laikymasis bet kurioje draugje gyvenani individ gru pje nebt savaime suprantamas dalykas, vargu ar toki 284
grup galtume apibdinti kaip visuomen; aiku, jog tokia grup ilgai negyvuot. Taigi prievoles ir pareigas nustatanios morals ir teiss normos tam tikrais atvilgiais yra stulbinamai panaios, ir tai rodo, jog tie patys odiai ia vartojami neatsitiktinai. iuos panaumus galima apibendrinti taip. ios normos yra panaios tuo, kad jos laikomos pareigojaniomis nepriklau somai nuo pareigotojo asmens sutikimo, ir jas palaiko di delis socialinis spaudimas, veriantis j laikytis; manoma, jog ir u paklusim teiss normoms, ir u paklusim mora ls normoms neturi bti giriama, nes toks paklusimas lai komas savaime suprantamu dalyku ir yra tik minimalus na as socialin gyvenim. Be to, ir teiss, ir morals sriiai priklauso normos, reguliuojanios ne speciali individ veik l iskirtinmis progomis, bet individ elges nuolat pasi kartojaniose gyvenimo situacijose; nors ir vienos, ir kitos normos gali reguliuoti daugyb specifini su konkreios vi suomens tikraisiais ar sivaizduojamais poreikiais susijusi dalyk, ir teiss, ir morals normos nustato tam tikrus rei kalavimus, kuriuos akivaizdiai turi tenkinti kiekviena ir to liau kartu gyventi norini moni grup. Todl ir teiss, ir morals normoms vienodai bdingi ir tam tikri padorumo ir siningumo reikalavimai, ir tam tikros smurto prie as men ar nuosavyb draudimo formos. Ir vis dlto beveik niekas neabejoja, jog, nepaisant i panaum, yra tam tik r poymi, kurie negali bti bendri teisei ir moralei, bet jurisprudencijos istorija liudija, kad kaip tik juos sunkiausia suformuluoti. ymiausias bandymas glaustai suformuluoti esmin tei ss ir morals skirtum priklauso teorijai, teigianiai, jog teiss normos reikalauja tik iorinio elgesio ir yra indife rentikos motyv, ketinim arba kit vidini elgesio ele ment atvilgiu, tuo tarpu moral reikalauja ne koki nors specifini iorini veiksm, o tik geros valios bei dor ke 285
VI II. T E I S I N G U M A S IR M O R A L
tinim arba motyv. Tokia mintis i tikrj prilygsta oki ruojaniam teiginiui, es teisingai suvokt teiss ir morals norm turinys niekuomet negali sutapti; ir nors ioje teori joje esama tiesos, iandien ji yra didiai klaidinanti. Tokia ivada, kuri i tikrj yra klaidinga, daroma remiantis tam tikrais svarbiais morals poymiais, konkreiai - tam tikrais skirtumais tarp moralinio pasmerkimo ir teisins bausms. Kam nors padarius morals norm draudiam dalyk arba nepadarius to, ko morals normos reikalauja, tas faktas, kad asmuo tai padar netyia ir kad tai atsitiko nepaisant vis atsargumo priemoni, yra aplinkyb, atleidianti as men nuo moralinio pasmerkimo; tuo tarpu teisinje siste moje arba paproiuose gali bti grietosios atsakomybs norm, pagal kurias tiems, kurie normas paeid netyia arba be kalts, vis tiek gali bti skiriama bausm. Taigi i ties, nors grietosios atsakomybs svoka moralje labiau u bet k kita ioje srityje priartja prie loginio prie taravimo, j galima kritikuoti tik tuomet, kai ji aptinkama teisinje sistemoje. Taiau tai nereikia, kad moral reika lauja tik ger ketinim, geros valios ar motyv. Kaip pama tysime toliau, taip manyti reikia supainioti atleidimo nuo atsakomybs idj su elgesio pateisinimo idja. Ir vis dlto tai, k is painus argumentas sukarikatrina, nra nesvarbu; miglotas suvokimas, jog teiss ir morals skirtumas yra susijs su vienos i j vidinio pobdio ir kitos iorinio pobdio priepriea, spekuliacijose apie tei s ir moral yra pernelyg danai pasikartojanti tema, kad j bt galima laikyti neturiniu visikai jokio pagrindo. Uuot j atmet, mes j traktuosime kaip teigin, glaustai nurodan t keturis svarbiausius tarpusavyje susijusius bruous, kuri visuma galina skirti moral ne tik nuo teiss norm, bet ir nuo kit socialini norm ri. (i) Svaiba. Teiginys, jog kiekvienos morals normos ar standarto esminis bruoas yra tai, kad jis laikomas labai 286
svarbiu ir palaikytinu, gali atrodyti nuvalkiotas ir pernelyg bendras. Vis dlto, nordami bent kiek tiksliau apibdinti kokios nors socialins grups arba individo moral, negali me io bruoo ignoruoti, bet negalime ir jo tiksliau sufor muluoti. Tai liudija daugelis dalyk: pirma, tas paprasiau sias faktas, jog moraliniai standartai atsilaiko prie galing aistr, kurias jie apriboja, atakas, be to, jie ilaikomi paau kojant svarbius asmeninius interesus; antra, rimtos sociali nio spaudimo formos, kuriomis siekiama ne tik paklusimo kiekvienu individualiu atveju, bet ir utikrinti, kad morali niai standartai visiems visuomens nariams bt diegti ar perduoti kaip savaime suprantamas dalykas; treia, visuoti nis pripainimas, kad jeigu moraliniai standartai nebt vi suotinai akceptuojami, individ gyvenime vykt svarbias pasekmes sukeliani nemaloni pokyi. Palyginti su m o rale, laikysen, manieras, aprang diktuojanios normos, taip pat kai kurios - bet ne visos - teiss normos pagal savo svarb yra santykinai menkesns. Galbt j laikymasis var gina, bet jos nereikalauja didelio pasiaukojimo: norint, kad bt joms paklstama, nedaroma jokio stipraus spaudimo, o jeigu j nebus laikomasi arba jos bus pakeistos, kitose socialinio gyvenimo srityse nevyks joki dideli pokyi. Daugel morals norm palaikymui priskiriamos svarbos as pekt galima paaikinti labai paprastai ir pakankamai ra cionaliai: juk net jeigu ios normos reikalauja, kad parei gotasis asmuo paaukot savo privaius interesus, paklusi mas joms utikrina visiems vienodai bendrus gyvybinius interesus. To pasiekiama arba tiesiogiai apsaugant asmenis nuo akivaizdios alos, arba palaikant tolerantikos ir tvar kingos visuomens struktr. Taiau nors iuo bdu galima ginti didiosios dalies socialins morals, interpretuojamos kaip apsauga nuo akivaizdiai aling dalyk, racionalum, is paprastas utilitarinis poiris ne visuomet manomas; o tada, kai jis yra manomas, jo nereikia laikyti poiriu t 287
moni, kurie savo gyvenim grindia morals reikalavi mais. Gal gale kiekvienos visuomens moralje viena i svarbiausi viet tenka su seksualiniu elgesiu susijusioms normoms, bet toli grau nra akivaizdu, jog ioms normoms teikiama svarba yra susijusi su sitikinimu, kad elgesys, kur ios normos draudia, yra alingas kitiems; kad toki nor m buvim visada galima iuo bdu pateisinti, faktikai ne galima rodyti. Net iuolaikinje savo morals i D ievo jau nebekildinanioje visuomenje moralinis seksualinio elge sio reguliavimas, kaip antai visuotinis veto homoseksualu mui, laikomas svarbiu ne dl to, kad bt kaip nors apskai iuota ala, kuri gali patirti kiti. Seksualins funkcijos ir jausmai visiems yra tokie svarbs, o ms emocinis santy kis su jais yra toks ypatingas, kad nukrypimus nuo akcep tuotj arba normali j iraikos form lengvai apgaubia ypatingas drovumas arba reikmingumas. iais nukrypi mais bjaurimasi ne dl sitikinimo j daroma socialine a la, bet tiesiog dl to, kad jie atrodo nenatrals ar savai me atstumiantys. Ir vis dlto bt absurdika neigti ios ries emfatik socialini veto teis bti vadinamiems m o rale; ities seksualin moral yra bene rykiausias to, k morale laiko paprasti mons, aspektas. Bet aiku tai kas: ta aplinkyb, kad visuomen gali itaip neutilitarikai ver tinti savo paios moral, nereikia, jog morals norm ne galima kritikuoti arba smerkti, jeigu nusprendiama, kad jas palaikyti yra nenaudinga arba kad u tai sumokta per nelyg didelmis kaniomis. Kaip matome, teiss normos gali atitikti morals nor mas ta prasme, kad jos reikalauja to paties elgesio arba j draudia. Tos teiss normos, kurioms tai bdinga, neabejo tinai laikomos tokiomis pat svarbiomis, kaip ir j morali niai analogai. Taiau svarba vis teiss norm statusui nra esminis dalykas, kaip yra moralini norm atveju. Teiss norma visuotinai gali bti laikoma visikai nesvarbia ir ne288
VIII. TE IS IN G U M A S IR M O R A L
palaikytina; i tikrj visi gali sutikti, jog i norm reikia panaikinti - ir vis dlto ji lieka teiss norma tol, kol bus panaikinta. Kita vertus, jeigu niekas nemano, kad tam tikra norma vis dar yra svarbi arba kad j vis dar verta palaikyti, bt absurdika toki norm laikyti visuomens morals dalimi. Galbt senieji paproiai ir tradicijos, kuri iandien laikomasi tik i pagarbos senovei, kadaise tikrai turjo m o ralini norm status, bet is j, kaip morals dalies, sta tusas igaravo drauge su ta svarba, kuri buvo teikiama j laikymuisi ir sulauymui. (ii) Imunitetas valingam pakeitimui. Teisinei sistemai b dinga, kad naujas teiss normas galima diegti, o senas pa keisti arba panaikinti valingu aktu, nors raytin konstitu cija, apribojanti aukiausiosios statym leidybos instituci jos kompetencij, kai kuriuos statymus gali apsaugoti nuo itokio pakeitimo. Morals norm arba princip, priein gai, tokiu bdu negalima nei sukurti, nei pakeisti, nei elimi nuoti. Taiau teigti, jog to negali bti, nereikia neigti, jog tai apskritai manoma sivaizduoti, kaip yra teiginio, kad m ons negali pakeisti klimato, atveju. iuo teiginiu tiesiog atkreipiamas dmesys tokius faktus. Posakiai Nuo 1960 met sausio 1 dienos toks ir toks dalykas bus bau diamasis nusikaltimas arba Nuo 1960 met sausio 1 die nos toks ir toks dalykas nebebus neteistas, kartu nuro dant priimtus arba panaikintus statymus, bus visikai pra smingi. Prieingai, tokie teiginiai, kaip Nuo rytojaus daryti tai ir tai nebebus amoralu arba Prajusij met sausio 1 dien tapo amoralu daryti tai ir tai, bt stulbinamai paradoksals, jeigu tik jie apskritai turt prasm. Juk tai, kad morals normos, principai arba standartai bt trak tuojami kaip statymai, t.y. kaip dalykai, kuriuos galima su kurti arba pakeisti valingu aktu, yra nesuderinama su tuo vaidmeniu, kur individ gyvenime vaidina moral. Elgesio standartams mogikuoju fia t * negalima nei suteikti mora
lo . 1204
289
linio statuso, nei jo atimti, taiau kasdienis toki svok, kaip ileidimas arba panaikinimas, vartojimas liudija, kad to negalima pasakyti apie teis. Didel morals filosofijos dalis yra skirta paaikinti iai morals savybei, taip pat nuviesti idjai, jog moral yra kakas ia, k reikia atpainti o ne sukurti valingu m o gaus pasirinkimu. Bet pats is faktas, skirtingai nuo jo ai kinim, nra tik morals norm ypatyb. Todl, skiriant moral nuo vis kit socialini norm ri, negalima rem tis vien tik iuo, nors ir labai svarbiu, morals bruou. Juk iuo poiriu (bet ne kitais) moral yra panai kiekviena socialin tradicija: tradicijos taip pat negalima sukurti arba panaikinti mogikuoju fiat* Pasakojama tokia tikriausiai igalvota istorija: vienos naujos Anglijos vieosios mokyklos direktorius paskelb, jog nuo kit mokslo met pradios mokykloje sigalios tradicija, kad vyresnieji berniukai turi vilkti tam tikr aprang; ios istorijos komikum lm tai, kad tradicijos svoka yra logikai nesuderinama su va lingo akto bei pasirinkimo svoka. Normos gyja ir praran da tradicij status augdamos, praktikuojamos, nustojamos praktikuoti ir lugdamos; tuo tarpu normos, sukuriamos arba eliminuojamos ne iais ltais nevalingais procesais, bet kitokiais bdais, negali itaip gyti arba prarasti tradicijo statuso. To fakto, kad morals ir tradicij negalima kaip staty m tiesiogiai pakeisti teisdaros aktu, nereikia klaidingai suprasti kaip j imuniteto kitoms keitimo formoms. Ities, nors morals normos arba tradicijos negalima panaikinti arba pakeisti valingu pasirinkimu arba aktu, taiau staty m ileidimas arba panaikinimas tikrai gali bti viena i tam tikro moralinio standarto ar tam tikros tradicijos pasi keitimo ar inykimo prieasi. Jeigu tam tikra tradicin
* Tebnie (lot.).
290
VI II. T E I S I N G U M A S IR M O R A L
praktika, kaip antai linksmybs Guyaus Fawkeso nakt*, bus udrausta statymu ir baudiama, ji gali liautis, o tra dicija inyks. Ir atvirkiai, jeigu statymai reikalauja, jog tam tikr klasi atstovai atlikt karo tarnyb, tai galiausiai gali virsti ios klass tradicija, kuri gali pergyventi pat sta tym. statymai taip pat gali nustatyti siningumo ir hu manikumo standartus, galiausiai pakeiianius ir pakelian ius paplitusi moral; ir atvirkiai, teisins represijos nors moralikai ir privalomos praktikos atvilgiu galiausiai gali lemti ios praktikos svarbos suvokimo, vadinasi, ir jos, kaip morals, statuso praradim; vis dlto tokius mius prie siaknijusi moral teis daniausiai pralaimi, o morals norma ir toliau galioja greta statym, draudiani tai, ko i norma reikalauja. ias tradicijos ir morals keitimo formas, kur teis gali bti prieastinis veiksnys, reikia skirti nuo statyminio pakeitimo arba panaikinimo. Nors teisdaros akto nulemt teisinio statuso gijim arba praradim i tikrj galima pa vadinti ileistojo statymo teisinmis pasekmmis, bet tai nra atsitiktinis prieastinis ryys, ir tuo jis skiriasi nuo staty
* G u yaus Fawkeso naktis (lapkriio 5) - tradicin vent, Anglijos m oni (pirmiausia anglikon) masini linksmybi naktis. vents metu deginama nevyklio smokslininko Guyaus Fawkeso ikama. 1605 m. grup fanatik katalik, nusivylusi tik prie dvejus metus j sost engu siu karaliumi Jokbu I (James I), j manymu, neutikrinusiu religins tolerancijos, sureng fantastik ir absurdik smoksl, vadinam Para ko smokslu (G unpow der Plot). Smokslui vadovavo Vorvikiro dentel m enas Robertas Catesby. Su juo ivien jo Anglijos jzuit vadovas H en ry Garnettas. Smokslinink planas buvo susprogdinti Parlamento r mus, pradedant Parlamento sesij. Taip vienu teroristiniu aktu bt nu udyti ir karalius, ir kiti ymiausi valsybs veikjai. Po sprogimo, kilus sumaiiai, katalikai turjo sukelti mait centrinse Anglijos grafystse. Susprogdinti rmus buvo patikta Ispanijos kariuomenje tarnavusiam G uyui Fawkesui. Taiau smokslas buvo iaikintas, Garnettas ir Fawkesas buvo kankinami, po to nubausti mirtimi. Catesby su grupe bendra mini dar band sukilti, bet buvo lengvai numalinti. Istorikai vieningai pripasta, jog btent is fantastikas smokslas Anglijoje ilgam atitolino religin tolerancij katalikams.
10*
291
VIII. T E IS IN G U M A S IR M OR AL
mo eventualaus poveikio tradicijai ir moralei. skirtum akivaizdiai atskleidia toks faktas: nors visuomet galima abejoti, ar aikus ir galiojantis teisdaros aktas sukels mo rals pokyius, taiau joki panai abejoni negalima isa kyti dl to, ar aikus ir galiojantis teisdaros aktas pakeit teis. Morals arba tradicijos idjos nesuderinamum su va lingo akto sukelt pokyi idja reikia skirti ir nuo to imu niteto, kuris kai kuriose sistemose kai kuriems statymams suteikiamas konstitucijos apribojaniomis klauzulmis. Ka dangi tok imunitet galima panaikinti konstitucijos patai sa, is imunitetas nra btinas statymo, kaip teiss, statuso elementas. Morals arba tradicij nepasidavimas panaioms keitimo formoms nevairuoja priklausomai nuo bendruo mens arba laiko ir tuo skiriasi nuo mintojo teisinio imu niteto legislatyviniam pakeitimui. is nepasidavimas gldi paioje i termin reikmje; moralins statym leidybos institucijos, turinios kompetencij kurti ir keisti moral, kaip teisdaros aktais galima kurti ir keisti teis, idja ap skritai yra svetima paiai morals svokai. Vliau, nagrin dami tarptautin teis, mes pamatysime, kaip svarbu yra skirti tiesiog statym leidybos institucijos nebuvim de fa c to , kur galima laikyti sistemos defektu, nuo fundamenta laus nesuderinamumo, slypinio, kaip mes jau pabrme, idjoje, jog morals normas arba standartus galima sukurti arba panaikinti statymais. (iii) Moralini nusiengim tyinis pobdis. Senoji kon cepcija, kad moral susijusi tik su vidiniais dalykais, o teisei rpi tik iorinis elgesys, i dalies neteisingai nuvie ia abu k tik aptartuosius bruous. Taiau labai danai manoma, jog kaip tik i koncepcija nurodo tam tikras svar bias moralins atsakomybs ir moralinio pasmerkimo savy bes. velgiant ab extra, asmens veiksmas gali bti laikomas nusiengimu morals normoms arba principams, taiau jei gu jam pavyksta rodyti, kad jis tai padar netyia ir kad tai 292
vyko nepaisant vis manom atsargumo priemoni, kuri jis msi, toks asmuo atleidiamas nuo moralins atsako mybs; tokiomis aplinkybmis jo smerkimas bt laikomas moralikai nepagrstu. Tigi, kadangi asmuo padar visk, k galjo, jis nra moralikai smerkiamas. Tam tikru mastu tai galioja kiekvienoje isivysiusioje teisinje sistemoje; ben dras mens rea * reikalavimas - tai baudiamosios atsakomy* M ens rea - nusikalstama valia, nusikalstamas ketinimas (lot.). B en drosios teiss ali baudiamosios teiss doktrina vadovaujasi nuostata, kad veika gali bti laikoma baudiamuoju nusikaltimu (criminal offense) tik tuo atveju, jeigu j lydi (tiksliau - aplenkia) m ens rea - nusikalstamas ketinimas. Sis reikalavimas paprastai ireikiamas formule actus non facit reum, nisi m ens sit re a - pati veika dar nra kalt, jeigu nra nusikalstamo ketin im o (lot.). Baudiamieji nusikaltimai paprastai klasifikuojami pagal keturis pagrindinius m ens rea tipus: jie gali bti padaryti tyia (intentio nally'), smoningai (knowingly), dl nepagrstos savikliovos (beatodairi kai) (recklessly) ir dl nerpestingumo (neatsargumo) (grossly negligent, criminally negligent). Taigi m ens rea bent iorikai ir formaliai (bet ne savo struktra, nes, pavyzdiui, j neatsargumo samprata ir tipologija toli grau neprimena mums prastos neatsargumo sampratos ir tipologijos, o ir pati corpus delicti, t.y. nusikaltimo sudtis, traktuojama kitaip) atitinka ms (ir kai kuri kit kontinentins teiss tradicijos ali) baudiamo sios teiss formuluojam nusikaltimo subjektyvins puss (kaip nusikalti m o sudties elem ento) svok. Taiau yra ios bendrosios taisykls iim i. Grietosios atsakomybs (strict liability) nusikaltimai (nusiengimai) paprastai nereikalauja m ens rea: tokios veikos laikomos nusikaltimais (nu siengimais) vien dl to, kad taip nustato statymai, nors veika pati savai m e nra nei bloga, nei moralikai smerktina. Tokie nusikaltimai (nusien gimai) vadinami m alum prohibitum - neteisti, nes draudiami (lot.); juos reikia skirti nuo nusikaltim (nusiengim) m alum in se - savaime n etei st (lot.), reikalaujani m ens rea; skirtum kai kada labai sunku velgti, pavyzdiui, greiio virijimas laikomas m alum prohibitum, bet vaiavimas nepaisant taisykli {reckless driving, t.y. vaiavimas dem onst ruojant smoning nepagarb kit moni gyvybms ir visuomens sau gumo poreiki nepaisym) laikomas m alum in se. Mens rea doktrina taip pat nustato aplinkybes, kuriomis veika neutraukia baudiamosios atsa komybs, net jeigu formaliai galima konstatuoti buvus mens rea. Tokios aplinkybs yra klaida (mistake), prievarta (duress), savigyna (self-defense), btinumas (necessity) bei asmens negaljimas bti patrauktu baudiamo jon atsakomybn (incapacity to affect criminal liability); ia irgi galima velgti analogij (bet ne tapatum, nes, pavyzdiui, j savigyna nra visikai tas pat, kas ms btinoji gintis, o j asmens negaljimas bti patrauktu baudiamojon atsakomybn, apimantis inter alia stipr girtu-
293
bs elementas, kurio paskirtis yra utikrinti, kad nusikaltu siems ne dl nerpestingumo, ne savo noru arba tokiomis slygomis, kai jie neturjo fizins arba protins galimybs elgtis pagal teiss reikalavimus, bt atleista. Jeigu bt kitaip, teisin sistema nebt apsaugota nuo rimto morali nio pasmerkimo - bent jau tada, kai u sunkius nusikalti mus baudiama itin grietomis bausmmis. Ir vis dlto visos teisins sistemos tokio atleidimo nuo atsakomybs pripainim kvalifikuoja daugybe skirting b d. Dl tikr ar tariam sunkum, su kuriais susiduriama rodinjant psichologinius faktus, teisin sistema gali atsisa kyti tirti tikrj konkrei individ psichin bkl arba j protinius sugebjimus ir vietoj to atlikti objektyv patikri nim, grindiam prielaida, jog nusiengimu kaltinamas individas sugebjo kontroliuoti save arba galjo imtis toki atsargumo priemoni, kuri bt msis normalus ir pro tingas mogus. Kai kurios sistemos gali atsisakyti valin g neteisnum skirti nuo kognityvinio neteisnumo; taip darydamos, atleidim nuo atsakomybs jos apriboja tik tais atvejais, kai nebuvo atitinkam ketinim arba trko ini. Teisin sistema dargi gali nustatyti toki grietj atsako myb u tam tikr ri nusiengimus, kuri visikai nepri klausyt nuo mens rea, galbt palikdama tik minimal rei kalavim, kad kaltinamasis turi galti normaliai kontroliuo ti savo raumen jg. Todl aiku, jog rodius, kad kaltinamasis asmuo nega ljo laikytis statymo, kur paeid, teisin atsakomyb ne btinai yra panaikinama; tuo tarpu moralje A negaljau
m , kartais yra netgi prieingas ms doktrinai, t pat stipr girtum traktuojaniai kaip sunkinani aplinkyb) su ms teiss doktrinos for muluojama aplinkybi, atleidiani nuo atsakomybs, kategorija (m suose tokiomis aplinkybmis pripastama nenugalima jga, btinoji gin tis, btinasis reikalingumas, nusikaltlio sulaikymas arba kitoks teisins pareigos vykdymas, arba savo teiss realizavimas, nukentjusiojo sutiki mas).
294
to ivengti visuomet yra pagrindas atleisti nuo atsakomy bs - moralin prievol bt visikai ne tai, kas ji yra, jeigu moralinis privalti ia prasme nereikt galti. Taiau svarbu suvokti, kad A negaljau to ivengti yra tik pa grindas (nors ir labai tvirtas) atleisti nuo atsakomybs, taip pat atleidim nuo atsakomybs skirti nuo elgesio pa teisinimo, nes, kaip jau minjome, teiginys, jog moral n e reikalauja jokio iorinio elgesio, remiasi i dviej idj supainiojimu. Jeigu geri ketinimai pateisint tai, k drau dia morals normos, tai nebt nieko smerktino atsitikti nai ir nepaisant vis atsargumo priemoni kit mog nuudiusio mogaus veiksmuose. atvej reikt vertinti taip, kaip iuo metu yra vertinamas mogaus nuudymas, kai to btinai reikalauja savigynos interesai. Savigyna yra pateisi nama dl to, kad tokiomis aplinkybmis nuudymas nra tas elgesys, kurio sistema siekia ivengti; ji netgi gali tok elges skatinti, nors tai, inoma, yra bendro draudimo udy ti iimtis. Bet kai kas nors nusiengia netyia, moralinis asmens atleidimo nuo atsakomybs pagrindas yra ne tai, kad tokius veiksmus teisin politika leidia ar net sveikina, o tai, kad, ityr konkretaus paeidjo psichin bkl, nu statome, jog jam nebuvo normali galimybi elgtis taip, kaip reikalauja teis. Vadinasi, is morals vidinio pob dio aspektas reikia ne tai, kad moral nra iorinio el gesio kontrols forma, o tik tai, kad btina moralins atsa komybs slyga yra individo galjimas tam tikru bdu kon troliuoti savo elges. N et moralje yra skirtumas tarp Jis nepadar nieko blogo ir Jis negaljo ivengti to, k jis padar. (iv) Moralinio spaudimo forma. Dar vienas skiriamasis
morals bruoas yra bdinga j palaikanio moralinio spau dimo forma. is bruoas glaudiai susijs su ankstesniuoju ir, kaip ir ankstesnysis, labai prisidjo prie miglotos sam 295
VIII. T E IS IN G U M A S IR M OR AL
pratos, kad moralei rpi vidiniai dalykai. Tokia morals interpretacija remiasi iais faktais. Jeigu kiekvienkart, kai tik kas nors ketina paeisti elgesio norm, j j atkalbti bt manoma tik grasinant fizinmis bausmmis arba nurodant nemalonias pasekmes, tokios normos nebt galima laikyti visuomens morals dalimi, taiau tai nebt klitis i nor m traktuoti kaip tos visuomens teiss dal. Ities tipika teisinio spaudimo forma tikrai galima laikyti tokius grasini mus. Morals atveju yra kitaip: ia tipika spaudimo for ma - apeliavimas pagarb normoms, kaip dalykams, kurie yra svarbs patys savaime; daroma prielaida, kad tokio po irio laikosi ir tie, kuriuos kreipiamasi. Taigi moralinis spaudimas paprastai, bet ne iimtinai remiasi ne grasini mais ir ne apeliavimu baim arba interes, bet kontempliuojamojo veiksmo moralinio pobdio ir morals reika lavim priminimu. Tai bus melas, Tai reik, jog tu sulau ei savo paad. Ities visa ko pagrindas ia yra vidiniai moraliniai baims ir bausms analogai, nes tariama, jog protestas suadins t, kuriuos kreipiamasi, gdos arba kal ts jausm: juos gali nubausti j pai sin. inoma, kartais tok grynai moralin apeliavim lydi grasinimai fizi ne bausme arba apeliavimas normal asmenin interes; nukrypimai nuo moralinio kodekso susiduria su daugybe vairi prieikos visuomens reakcijos form - nuo santy kinai neformaliai reikiamos paniekos iki socialini ryi nutraukimo arba ostrakizmo. Bet emfatiki norm reikala vim priminimai, apeliavimas sin ir pasikliovimas, jog savo darb atliks kalt ir atgaila, yra bdingiausios ir ry kiausios visuomens moral palaikanio spaudimo formos. Tai, kad ji turi bti palaikoma btent iais bdais, tiesiogiai iplaukia i to, jog moralins normos ir standartai akcep tuojami kaip dalykai, kuriuos akivaizdiai itin svarbu palai kyti. Standartai, kurie nra palaikomi iais bdais, nei so296
daliniame, nei asmeniniame gyvenime negalt vaidinti to vaidmens, kur vaidina moralin prievol.
3. Moraliniai idealai ir socialin kritika

Socialins morals pamatas yra moralin prievol ir pa reiga, bet ne tik tai. Taiau prie imdamiesi kit jos form mes aptarsime, kokie prietaravimai pateikiami prie t b d, kuriuo mes apibdiname moralin prievol. Ketveriopi kriterijai, ankstesniame skirsnyje ms taikyti atskirti m o ralei nuo kit socialini standart ar norm form (svarba, imunitetas valingam pakeitimui, moralini nusiengim ty inis pobdis bei specifin socialinio spaudimo forma), tam tikra prasme yra formals kriterijai. Jie tiesiogiai nenurodo jokio btinojo turino, kur turt turti morals sriiai pri skirtinos normos arba standartai, taip pat jokio tikslo, ku riam ios normos arba standartai turt tarnauti socialinia me gyvenime. Taiau mes pabrme, jog visuose morali niuose kodeksuose tikrai galima aptikti tam tikr draudimo naudoti smurt asmen arba daikt atvilgiu form, taip pat padorumo, siningumo sudarant sandorius bei garbin go paad laikymosi reikalavimus. Jeigu mons nori ir to liau gyventi drauge, o ne izoliuotai vienas nuo kito, m in tuosius dalykus, kurie, savaime suprantama, yra tik tam tik ros akivaizdiausios nuvalkiotos tiesos apie mogaus prigimt ir fizinio pasaulio pobd, reikia i tikrj laikyti esminiais; todl bt labai keista, jeigu kur nors juos tvirtinanioms normoms nebt priskiriama moralin svarba bei ms k tik apraytasis statusas. Atrodo, aiku, jog toki norm rei kalaujamas asmeninio intereso paaukojimas ir yra ta kaina, kuri tokiame pasaulyje, kaip msikis, reikia sumokti u tai, kad gyvename drauge su kitais, o i norm teikiama apsauga ir yra tas minimumas, kuris tokioms btybms, kaip
297
mes, gyvenim su kitais padaro prasming. Kaip parodysi me kitame skyriuje, ie paprasti faktai yra prigimtins tei ss doktrinose gldinios neginijamos tiesos branduolys. Daugelis morals teoretik nort greta keturi ms pasilytj kriterij morals apibrim traukti dar vie n - mintj morals ir moni poreiki bei interes ry, kuris, atrodo, nekelia joki abejoni. ie teoretikai daro ilyg, jog joki norm negalima pripainti priklausanio mis morals sriiai, jeigu ios normos negali atlaikyti racio nalios kritikos moni interes poiriu, taigi negalima ro dyti, kad jos (galbt netgi kokiu nors nealiku ir visiems lygiu bdu) skatina i interes paang visuomenje, ku rios normos jos yra. Kai kurie i i teoretik gali eiti dar toliau: jie atsisako pripainti moraliniu bet kok princip arba elgesio norm, jeigu i i princip arba norm reika laujam veiksm arba susilaikymo nuo tam tikr veiksm negali turti naudos visi tie, kurie, nors ir nepriklausydami tam tikrai visuomenei, patys nori ir gali gerbti ias normas. Taiau mes tyia pasirinkome platesn morals samprat, galini apimti visas socialines normas bei standartus, ku riems konkreioje visuomens praktikoje yra bdingi visi keturi mintieji bruoai. Kai kurios i i norm atlaikys i nauj silom patikrinim pagrindu isakom kritik, kitos - ne; pastarosios gali bti smerkiamos kaip iraciona lios arba nekultringos, arba net barbarikos. Mes pasirin kome i platesn samprat ne tik dl to, kad j kur kas labiau atitinka prastin odio moralinis vartosena, bet ir dl to, kad, vadovaudamiesi siauresniu ribotu poiriu, neapimaniu mintosios kritikos neatlaikani norm, mes btume priversti labai dirbtinai atskirti socialins strukt ros elementus, visikai identikai funkcionuojanius gyveni me t, kurie savo gyvenim grindia iomis normomis. Ki tiems asmenims i tikrj galbt nedaranio alos elgesio moraliniai draudimai ne tik instinktyviai traktuojami lygiai 298
taip pat pagarbiai, kaip ir tie, kurie draudia aling elges; drauge su racionaliau pateisinam norm reikalavimais jie nustato socialinius asmenybs parametrus ir kartu su pas taraisiais sudaro individ gyvenimo, kur, kaip tikimasi ir i tikrj manoma, jie gyvena, visuotinai akceptuoto vaizdo dal. Taiau tiesa yra ir tai, jog moral apima daug daugiau, negu tik konkreioje socialini grupi praktikoje pripas tamas prievoles ir pareigas, ir tai taip pat yra svarbu. Prie vol ir pareiga - tai tik morals, netgi socialins morals, pamatas, bet yra morals form, ieinani u akceptuoto sios konkrei visuomeni bendrosios morals rib. ia rei kia atkreipti dmes dar du morals aspektus. Pirma, net atskiros visuomens moralje greta imperatyvi moralini prievoli ir pareig struktros bei palyginti aiki ias prie voles ir pareigas apibriani norm egzistuoja tam tikri moraliniai idealai. Skirtingai nuo pareigos, i ideal reali zavimas laikomas ne savaime suprantamu dalyku, bet pagy rimo vertu pasiekimu. Didvyris ir ventasis - tai du kra tutiniai tipai moni, darani daugiau, negu i j reikalau ja pareiga. Tai, k jie daro, nepanau prievol arba pareig, tai nra kakas, ko i j gali bti reikalaujama, o jeigu jiems nepavyksta to padaryti, tai nelaikoma blogiu arba smerktinu dalyku. Ant em esns pakopos negu ventieji ir didvyriai yra tie, kuriuos visuomen pripasta nusipelniu siais pagyrimo u tokias j kasdieniame gyvenime rodomas moralines dorybes, kaip drsa, labdaryb, dosnumas, kan trumas arba dorovingumas. Toki socialiai pripaint idea l bei dorybi ir pirmini imperatyvi socialins prievols bei pareigos form ryys yra pakankamai aikus. Daugelis moralini dorybi yra savybs, susidedanios i sugebjimo ir pasirengimo perengti siauras pareigos nustatytas ribas, tai yra tam tikras rpinimasis kit interesais arba jos reika laujamas asmeninio intereso paaukojimas. Kaip pavyzdius 299
galima nurodyti dosnum ir labdaryb. Kitos moralins do rybs, kaip antai nuosaikumas, kantrumas, drsa arba si ningumas, tam tikra prasme yra pagalbins - tai yra cha rakterio savybs, pasireikianios nepaprastu atsidavimu pa reigai arba svarbiausij moralini ideal siekimu ypatingos pagundos arba pavojaus akivaizdoje. vairiais bdais galima patekti kitas, dar toliau plytin ias morals sritis, kur isivaduojama i atskiros socialins grups pripastam prievoli ir ideal nelaisvs ir susidu riama su tokiais principais ir idealais, kuriuos pasitelkus galima morals poiriu kritikuoti pai visuomen; vis dlto netgi ia ilieka svarbs ryiai su pirmaprade socialine m o rals forma. Tyrinjant savo pai arba kurios nors kitos visuomens akceptuotj moral, visuomet joje galima ap tikti daug kritikuotin dalyk; t ini, kurias galima gauti iandien, viesoje i moral gali atrodyti nepagrstai represyvi, iauri, prietaringa arba nekultringa. Ji gali varyti moni laisv, ypa religins diskusijos bei religins prak tikos srityje arba eksperimentuojant su vairiomis mogaus gyvenimo formomis, netgi tuomet, kai kitiems i to tra maai naudos. Maa to, kai kuri visuomeni moral gali saugoti nuo alos tik savo narius arba net tik tam tikras klases, verg arba helot klas palikdama j eiminink geidi valioje. Galima numanyti, jog ios ries kritika, kuri (net tuo atveju, jeigu ji bus atmesta) bus tikrai pripa stama moraline kritika, remiasi nuostata, jog akceptuo toji visuomens moral ir kiti socialiniai dariniai turi ten kinti dvi formalias slygas - pirmoji yra racionalumas, o antroji - visuotinumas. Taigi itokia kritika leidia suprasti, jog, pirma, socialiniai dariniai neturi remtis sitikinimais, kuri klaidingum galima rodyti, ir, antra, jog apsauga nuo alos, kuri moral paprastai teikia reikalaudama tam tikr veiksm, o nuo kai kuri liepdama susilaikyti, turi apimti bent jau visus tuos mones, kurie patys gali ir nori paisyti 300
i apribojim. Todl tokios moralins visuomens kritikos, kaip toji, kuri skelbia laisvs, brolybs, lygybs, laims sie kimo ir panaius lozungus, moralin pobd lemia ta aplin kyb, jog i kritika ragina vykdyti reformas - arba tam tik ros vertybs vardan, arba vis tuo metu galiojani morali jau pripaint (nors galbt nevienodu mastu) vertybi jun ginio vardan, arba tam tikro i vertybi igryninto ir i plsto taip, kad bt tenkinami abu - racionalumo ir visuo tinumo - reikalavimai, varianto vardan. inoma, ta aplinkyb, kad pati akceptuotosios morals arba kito socialinio reikinio kritika laisvs arba lygybs vardan yra pripastama moraline kritika, dar nereikia, kad ios kritikos atmetimas kit vertybi vardan taip pat negali bti moralinis. Laisvs apribojimo smerkimui galima prie prieinti nuostat, jog galima pateisinti laisvs paaukojim dl socialins arba ekonomins lygybs arba saugumo. Gali paaikti, jog tokie vairioms moralinms vertybms teikia mos reikms arba j pabrimo skirtumai yra nesutaiko mi. Jie gali reikti, jog vadovaujamasi i esms skirtingomis idealiomis visuomens sampratomis, ir sudaryti viena kitai oponuojani politini partij moralin pagrind. Vienas i svarbiausi demokratijos pateisinim yra tai, kad ji leidia eksperimentuoti ir rinktis kuri nors i toki alternatyv, kartu palikdama galimyb sprendim perirti. Galiausiai moral, perengusi tam tikros visuomens vi suotinai pripastam prievoli ir ideal nubrtas ribas, ne visuomet turi gyti socialins kritikos form. Svarbu atmin ti, jog moral turi ir privat aspekt, pasireikiant tuo, kad individas pripasta idealus, kuriais neprivalo dalytis su ki tais arba laikyti j kit asmen, juo labiau visos visuom e ns kritikos altiniu. Gyvenim galima paskirti didvyrikiems, romantikiems, estetiniams ar mokslo idealams arba kno marinimui, nors tai ir ne taip priimtina. Ir ia galima ro dinti, jog apie moral iuo atveju kalbama todl, kad to 301
V III. T E I S I N G U M A S IR M O R A L
kiu bdu individ siekiamos vertybs bent jau yra analogi kos kai kurioms i j pai visuomens morals pripasta m vertybi. Taiau tai, inoma, yra ne turinio, bet formos ir funkcijos analogija. Tokie idealai individ gyvenime vai dina t pat vaidmen, kaip moral visuomenje. Jie uima aukiausij ir svarbiausij viet, todl j siekimas yra laikomas pareiga, kuriai reikia paaukoti kitus interesus ar ba trokimus; nors mogaus atsivertimas nra nemanomas, taiau mintis, kad tokius idealus galima susikurti, pakeisti arba atmesti valingu pasirinkimu, yra chimerika; pagaliau u nukrypimus nuo i ideal baudia ta pati sin, kal t ir atgaila, kurias pirmiausia ir apeliuoja socialin m o ral.
IX TEIS IR MORAL
1. Prigimtin teis ir teisinis pozityvizmas

Teis ir moral sieja daugyb vairiausi tip ryi, bet nra tokio ryio, kur analitiniais tikslais bt galima viena reikmikai iskirti kaip vienintel j ry. Vietoj to svarbu iskirti kelet i daugybs vairi dalyk, turim galvoje tei giant arba neigiant teiss ir morals giminikum. Kartais teigiamas toks j ryys, kur jeigu kas nors ir ginija, tai tik labai nedaugelis; taiau io ryio neginijamas buvimas gali bti neteisingai interpretuojamas kaip tam tikro kur kas labiau abejotino ryio poymis, o galbt netgi tapatinamas su tokiu ryiu. Antai negalima rimtai ginyti, jog teiss rai dai faktikai visur ir visuomet milinik tak dar konvencionalioji moral bei atskir socialini grupi idealai, taip pat individ, kuri moralinis akiratis buvo perengs tuo metu akceptuotos morals ribas, skatinamos supratin gos moralins kritikos formos. Bet ia tiesa galima pasinau doti ir visikai kitu tikslu - pagrsti kitokiam teiginiui, b tent kad teisin sistema turi pademonstruoti tam tikr spe cifin morals arba teisingumo atitikim, arba kad ji turi remtis plaiai paplitusiu sitikinimu, jog yra moralin prie vol paklusti moralei. Taiau nors is teiginys tam tikra prasme gali bti teisingas, i jo negalima daryti ivados, kad teisins sistemos taikomi konkrei statym teisinio galiojimo kriterijai turi remtis jei ne aikia, tai bent numa noma nuoroda moral arba teisingum. 303
IX. T E I S I R M O R A L
Galima tarti, jog, be i klausim, su teiss ir morals santykiu yra susij ir daugelis kit. iame skyriuje mes ap tarsime tik du tokius klausimus, bet kalbant apie juos rei ks pasvarstyti ir daugel kit. Pirmasis klausimas - tai klau simas, kuris vis dar aikiausiai formuluojamas kaip prigim tins teiss ir teisinio pozityvizmo problema, nors abu ie pavadinimai vartojami vardyti paioms vairiausioms tezms apie teis ir moral. ia teisiniu pozityvizmu vadinsime pap rast idj, jog nebtinai yra teisingas teiginys, kad staty mai reprodukuoja arba tenkina tam tikrus morals reikala vimus, nors faktikai jie danai tai daro. Bet tik dl to, kad io poirio alininkai arba tyljo, arba labai nesutar dl morals esms, btinai reikia aptarti dvi labai skirtingas formas, kuriomis teisinis pozityvizmas bdavo atmetamas. Vien i j labai aikiai suformulavo klasikins prigimtins teiss teorijos: kad mogaus sukurta teis galiot, ji turi atitikti tam tikrus moni elgesio principus, laukianius, kol juos atras mogaus protas. Kita forma laikosi kitokio, ne tokio racionalistinio poirio moral ir bando kitaip pa aikinti teisinio galiojimo ryio su moraline vertybe ypatu mus. iame ir kitame skirsniuose aptarsime pirmj i i form. Gausioje literatroje nuo Platono iki i dien, skirtoje rodyti arba paneigti prielaidai, kad bdus, kaip mons turt elgtis, gali atrasti mogaus protas, viena i diskutuo janij ali, atrodo, sak kitai: Js esate akli, jeigu to nem atote, bet sulaukdavo tik tokio atsakymo: Js sap nuojate. Taip buvo todl, kad teiginys, jog racionaliai ga lima atrasti tikruosius teisingo elgesio principus, paprastai nebdavo formuluojamas kaip atskira doktrina, bet i pat pradi buvo pateiktas, o vliau ilg laik ginamas kaip sudedamoji negyvosios ir gyvosios gamtos bendros sampra tos dalis. i paira daugeliu atvilgi yra iuolaikins pa saulietins minties erd sudaranios bendros gamtos sam 304
pratos antitez. Todl ios pairos kritikams atrodo, jog prigimtins teiss teorija kyla i gilias ir senas aknis turin ios painiavos, nuo kurios iuolaikinis mstymas triumfuo damas isivadavo, tuo tarpu ios pairos alininkai link manyti, jog kritikai pabria pavirutinikus ir banalius da lykus, bet ignoruoja kur kas gilesnes tiesas. Antai daugelis iuolaikini kritik mano, kad teiginys, es mogaus protas geba atrasti tinkam elges nustatan ius statymus, remiasi paprastu odio statymas dvipras mikumu* ir kad atskleidus dviprasmikum prigimtins teiss mokykla patirs mirtin smg. Kaip tik itaip Johnas Stuartas Millis vertino Montesquieu, pirmame Esprit des Lois** skyriuje naiviai klausus, kodl negyvi daiktai, kaip antai vaigds, ir gyvnai paklsta savo prigimties staty mams, tuo tarpu mogus to nedaro, bet nusideda. Millis man, jog taip buvo atskleista ilgai trukusi painiava, kai statymai, formuluojantys gamtos tvark arba dsningumus, buvo suplakti su statymais, reikalaujaniais tam tikro m o ni elgesio. Pirmuosius galima atrasti stebjimu ir protu, juos galima vadinti deskriptyviais, ir juos atrasti yra moks lininko udavinys; antrj iuo bdu negalima atrasti, nes ie statymai yra ne teiginiai apie faktus arba i fakt ap raymai, bet nurodymai arba reikalavimai monms elg tis tam tikru bdu. Todl Montesquieu klausim galima atsakyti paprastai: preskriptyviuosius statymus galima pa eisti, bet jie vis tiek liks statymai, nes toks paeidimas reikia tik tai, kad mons nedaro to, kas jiems liepta; ta
* Angl kalbos odis law reikia ne tik teis arba statym (r. ina p. 45), bet ir dsn (plg. rus k. zakon arba prancz k. loi). Siekiant vertim padaryti kiek galima artimesn originalo tekstui, iame skyriuje tai, kas lietuvikai paprastai vadinama gam tos dsniu , kartais (ne visuo m et) iek tiek dirbtinai vadinama gam tos statym u. ** statym dvasia, ymiausias XVIII a. prancz filosofo, teisininko, raytojo Charles Louis de M ontesquieu de Secondat veikalas, kuriame suformuluoti klasikins valdi padalijimo teorijos pagrindai.
305
I X. T E I S I R M O R A L
iau sakyti, kad galima arba negalima paeisti mokslo at rastuosius gamtos statymus, yra beprasmyb. Jeigu vaig ds elgiasi prieingai, negu skelbia j dsning judjim bandantys aprayti mokslo dsniai, ie dsniai ne paeidia mi, bet praranda teis bti vadinami statymais, ir juos reikia suformuluoti i naujo. iuos statymo prasms skir tumus atitinka ir sistemingi su ia svoka susijusio odyno, apimanio tokius odius, kaip privalo, pareigotas, rei kia ir turi, vartosenos skirtumai. iuo poiriu, tikjim prigimtine teise galima traktuoti kaip labai paprast klai d - nesugebjim velgti, jog iuos teiss prisodrintus o dius galima vartoti labai skirtingomis prasmmis. Lygiai taip pat toks tikintysis gali nesuvokti, jog sakiniuose Tu turi atvykti karo tarnyb ir Jeigu atsisuks iaurs vjas, turi paalti tas pats odis turi visikai skirting prasm. Kritikai, ariausiai puol prigimtins teiss mokykl, kaip antai Benthamas ir Millis, oponentams bding i skirtin g statymo prasmi painiojim danai siejo su dar gyvu tikjimu, jog stebimus gamtos dsningumus nustat arba sak Dievikasis Visatos Valdovas. Pasak tokio teokratinio poirio, tarp traukos dsnio ir Deim ties sakym - Dievo mogui nustatytos teiss - yra, Blackstoneo* odiais ta riant, vienintelis palyginti nedidelis skirtumas: monms vie ninteliams i visos krinijos duotas protas ir valios laisv, todl jie, skirtingai nuo daikt, geba atrasti dievikuosius nurodymus ir jiems nepaklusti. Tkiau prigimtins teiss m o kykla ne visuomet buvo susijusi su tikjimu Dievikuoju Valdovu arba Visatos statym Krju; net ir tuomet, kai tokia ssaja buvo, svarbiausioji prigimtins teiss doktrina
* Seras Williamas Blackstone 'as - vienas ymiausi Anglijos teisinin k (XVIII a.). Buvo teisjas, Parlamento narys, universiteto profesorius ir administratorius. Oksfordo universitete skait Anglijos teiss paskaitas. Svarbiausias veikalas - Anglijos statym kom entaras ( The Com m entaries on the Laws o f England , 1765-1769), padars pradi universitetinms Anglijos teiss studijoms, greta civilins ir kanon teiss.
306
logikai nebuvo priklausoma nuo io tikjimo. Ir ta odio prigimtinis* prasm, kuria od vartoja prigimtins tei ss mokykla, ir iai mokyklai bdingas bendras poiris, iki minimumo sumainantis tok akivaizd ir tok svarb iuo laikiniam mstymui preskriptyvij ir deskriptyvij staty m skirtum, siekia dar graik mstytojus, kuri pairos iuo klausimu buvo pakankamai pasaulietins. Ities vieno kia ar kitokia forma prigimtins teiss doktrina nuolat at gimsta dl to, kad jos patrauklum lemia ne Dievo ir ne mogaus autoritetas, taip pat dl to, kad, nepaisant maai kam iandien priimtinos terminijos ir metafizikos, ji teigia tam tikras elementarias tiesas, be kuri negalima suprasti nei morals, nei teiss. ia mes pabandysime ias tiesas atskirti nuo j metafizinio konteksto ir idstyti paprasiau. i dien pasaulietiniam mstymui negyv ir gyv daik t, gyvn ir moni pasaulis yra vairi nuolat pasikarto jani vyki bei pokyi, patvirtinani esant tam tikrus dsningus ryius, arena. Kai kuriuos i i ryi mons atrado ir suformulavo kaip gamtos dsnius. Tokiu iuolaiki niu poiriu, suprasti gamt reikia kai kuriuos jos reiki nius aikinti pasitelkus inias apie iuos dsningumus. Tie sa, reals faktai, vykiai arba pokyiai neatsispindi didij mokslo teorij struktroje taip paprastai, kaip veidrodyje; ities dana tokia teorija - tai tiesiog abstrakios matema tins formuls, kuriose nra jokios tiesiogins nuorodos kok nors tikrovs fakt. J ry su vykstaniais vykiais ir pokyiais sudaro tai, jog remiantis iomis abstrakiomis for muluotmis galima daryti apibendrinimus, susijusius su vyks taniais vykiais, kuriuos ie vykiai gali patvirtinti arba ro dyti esant nepagrstus. Todl mokslo teorijos pretenzijos, es ji padeda mums geriau painti gamt, galiausiai pri
* Natural (prigimtin teis - natural law ) - is odis reikia ir prigim tinis , ir gamtinis (gamtikas), ir natralus , ir gim tas , ir norm alus , ir pras tas (prastinis), ir paprastas, ir netgi (specifiniame kontekste) objekty\>us.
307
klauso nuo jos gebjimo remiantis dsningai vykstani da lyk apibendrinimu numatyti, kas vyks. Traukos dsnis ir antrasis termodinamikos dsnis iuolaikiniam mstymui yra gamtos dsniai, o ne tik matematins konstrukcijos, nes jie teikia informacij apie matom reikini dsningumus. Prigimtins teiss doktrina priklauso tai senesniajai gam tos sampratai, kurioje regimasis pasaulis yra ne tik toki dsningum raikos arena, o gamtos painimas - ne tik i dsningum painimas. Prieingai, remiantis iuo senesniuoju poiriu, kiekvien egzistuojant ir pavadinim turint gyv ar negyv daikt arba mog irima ne tik kaip siekiant palaikyti savo egzistencij, bet ir kaip savo raida siekiant apibrtos optimalios bkls, kuri yra tam tikras gris, arba jam tinkamo tikslo* (reX o finis**). Tai teleologin gamtos koncepcija, pasak kurios daiktai vystydamiesi pereina kelet tobulumo lygi. Stadijos, ku riomis kiekvienas tam tikros ries daiktas vystosi savo spe cifinio ar tikrojo tikslo linkme, dsningai kartojasi; jas ga lima suformuluoti apibendrinimuose, apraaniuose bdin g daikto kitimo bd arba veiksm, arba vystymsi; tad ia prasme teleologin paira gamt sutampa su iuolaikine paira. Jos skiriasi tuo, kad, teleologiniu poiriu, daik tams dsningai nutinkantys vykiai nra mstomi tik kaip dsningai vykstantys, o klausimai, ar ie vykiai tikrai vyksta dsningai, ar jie turi vykti ir ar yra gerai, kad jie vyksta, nelaikomi nesusijusiais klausimais. Prieingai, tai, kas pa prastai nutinka (iskyrus kai kurias retas atsitiktinumui priskiriamas baisybes), galima ir paaikinti, ir vertinti kaip gr arba kaip tai, kas turjo vykti, interpretuojant tai kaip ingsn io daikto tikrojo tikslo arba siekimo linkme. Todl daikto vystymosi dsniai turt nurodyti ir tai, kaip jis tu* Originale - the end, kuris gali bti veriamas ir pabaiga (baigtis), ir ubaigtum as (apvainikavimas), ir tikslas , ir netgi mirtis. ** Riba, pabaiga, tikslas (gr., lot.).
308
ret elgtis arba kisti, ir tai, kaip jis paprastai elgiasi arba kinta. Abstrakiai suformuluotas toks gamtos mstymo bdas atrodo keistas. Bet, kadangi teleologin poir ir iandien dar atspindi prasti daikt - bent jau gyvj - vystymosi apibdinimo bdai, is poiris gali pasirodyti ne toks fan tastikas, jeigu prisiminsime kai kuriuos net ir dabar varto jamus kalbjimo apie iuos daiktus bdus. Antai gils atve ju jos iaugimas uol yra toks dalykas, kuris ne tik ds ningai nutinka gilms, bet ir, prieingai negu jos supuvimas (kuris irgi yra dsningas), yra laikomas jos optimalia bran dos bkle, kurios viesoje tarpins stadijos interpretuoja mos ir vertinamos kaip geros arba blogos, drauge identifi kuojant jos skirting dali funkcijas ir struktrinius po kyius. Normalus lap augimas reikalingas tuo atveju, jeigu jis leidia sukaupti pilnaveriui arba tinkamam vysty muisi reikaling drgm, o lap funkcija ir yra tiekti drg m. Todl augim mes ir mstome, ir vardijame kaip tai, kas natraliai turi vykti. Kalbant apie negyv daikt veiks mus arba judjim, toks kalbjimo bdas, atrodo, tinka kur kas maiau, nebent ie dalykai bt moni tikslingai su kelti artefaktai. Teiginys, jog krentantis ant ems akmuo siekia tam tikro jam bdingo tikslo arba grta savo tikrj viet tarsi arklid uoliuojantis irgas, atrodo iek tiek komikas. Teleologin poir gamt i dalies sunku suprasti dl to, kad sumaindamas iki minimumo skirtumus tarp teigi ni, konstatuojani, kas dsningai vyksta, ir teigini, nuro dani, kas turi vykti, jis kartu labai sumaina iuolaiki niam mstymui tokius svarbius skirtumus tarp moni, tu rini savo tiksl ir smoningai siekiani j realizuoti, ir kit gyv arba negyv daikt. Juk, teleologikai velgiant pasaul, mogus, kaip ir kiti daiktai, mstomas kaip siekian tis jam nustatytos specifins optimalios bkls arba tikslo, 309
o ta aplinkyb, kad jis, prieingai negu kiti daiktai, tai gali daryti smoningai, nelaikoma radikaliu skirtumu tarp m o gaus ir visos kitos gamtos. is specifinis mogaus tikslas arba gris i dalies primena toki kit gyv daikt bkl, kai yra pasiekta biologin branda ir ivystytos fizins galios; bet ia yra ir grynai mogikas elementas - proto ir charak terio vystymasis ir tobulumas, kur liudija mstymas ir elge sys. Kitaip negu kiti daiktai, mogus geba mstymu ir re fleksija atskleisti, k ada is jo proto ir charakterio tobu lumas, ir i dalyk trokti. Taiau, teleologiniu poiriu, i optimali bkl nra mogikasis gris ar mogaus tikslas dl to, kad mogus jos trokta; veikiau mogus jos trokta todl, kad i bkl yra jo natralus tikslas. Kita vertus, daug kas i io teleologinio poirio ilik kai kuriuose ms mstymo arba kalbjimo apie m ones bduose. Jis reikiasi, kai tam tikrus dalykus mes identifi kuojame kaip mogaus poreikius, kuriuos yra gera tenkinti, o tam tikrus monms padarytus ar j patirtus dalykus kaip al arba sualojim. Antai nors tiesa, kad kai kurie m ons nordami numirti gali atsisakyti valgyti arba ilstis, valgym ir poils mes irime kaip kak daugiau, negu tik moni dsningai daromus arba kartais troktamus da lykus. Net jeigu kas nors atsisako maisto ir poilsio tuomet, kai jie jam reikalingi, maistas ir poilsis yra moni porei kiai. Todl sakoma ne tik kad visiems monms yra nat ralu valgyti ir miegoti, bet ir kad visi mons kartais turi valgyti ir ilstis, arba kad ie dalykai i prigimies yra geri. odis i prigimties, vartojamas tokiuose moni elgesio vertinimuose, turi atskirti juos ir nuo vertinim, atspindin i tik konvencijas arba moni nurodymus (Tu turi nusi imti skrybl), kuri turinio negalima atrasti mstymu ar ba refleksija, ir nuo vertinim, kurie tik nurodo, ko reikia pasiekti tam tikram konkreiam tikslui, kur tam tikru m e tu vienas mogus gali turti, o kitas ne. Toki pai pair 310
atspindi ms siloma kno organ funkcij koncepcija ir toji riba, kuri mes nubriame tarp i funkcij ir papras t prieastinio ryio poymi. Sakoma, kad irdies funkcija yra varinti krauj, bet nesakoma, kad vinio auglio funk cija yra bti mirties prieastimi. iuos primityvius pavyzdius, kuriais norjome pailiust ruoti prastuose samprotavimuose apie mogaus veiksmus vis dar gyvus teleologinius elementus, pamme i kuklios ir monms, ir gyvnams bendros biologini fakt srities. Galima teisingai paymti, jog is samprotavimo ir irai kos bdas yra prasmingas dl vieno visikai akivaizdaus da lyko - numanomos prielaidos, jog tikrasis moni veiklos tikslas yra ilikimas, o i prielaida remiasi paprastu atsitik tiniu faktu, kad dauguma moni didij dal laiko nori tsti savo egzistencij. I prigimties gerais vadinami veiks mai yra tokie, kurie reikalingi norint ilikti; mogaus porei ki, alos ir kno organ funkcij arba pokyi sampratos remiasi tuo paiu paprastu faktu. inoma, jeigu ia susto tume, turtume tik labai supaprastint prigimtins teiss variant: io poirio klasikai ilikim (perseverare in esse suo*) traktavo tik kaip pat emiausi daug sudtingesns ir kur kas labiau ginytinos mogaus tikslo arba mogikojo grio koncepcijos sluoksn. Aristotelis j trauk nesuinte resuot mogaus intelekto lavinim, o Akvinietis - D ievo painim; ir viena, ir kita yra vertybs, kurios gali bti ir buvo kvestionuojamos. Dar kiti mstytojai, i kuri pami ntini Hobbesas ir H um eas, buvo link nukreipti savo vilgsnius emiau: kukliame tiksle ilikti jie velg pagrin din ir neginytin element, suteikiant prigimtins teiss terminijai empirin prasmingum. mogaus prigimtis jo kiu bdu negalt tverti be individ bendrijos, o tokia
* Ilik, kas esi (lot.).
311
bendrija niekuomet nebt manoma, jeigu nebt gerbia mi sins ir teisingumo* statymai.2 8 i paprasta mintis i tikrj yra labai glaudiai susijusi ir su teiss, ir su morals bdingais bruoais; j galima atskirti nuo labiau ginytin bendro teleologinio poirio element, mogaus tiksl arba mogikj gr traktuojan i kaip ypating gyvenimo bd, dl kurio mons tikrai gali didiai nesutarti. Maa to, samprotaudami apie iliki m, idj, jog tai, ko mons btinai trokta, nes tai yra j tikrasis siekimas arba tikslas, yra i anksto nustatyta, mes galime atmesti kaip pernelyg metafizin iuolaikiniam ms tymui. Tai, kad mons apskritai trokta gyventi, galima laikyti visikai atsitiktiniu faktu ir pripainti, jog galt bti ir kitaip; mintis, jog ilikimas yra mogaus siekimas arba jo tikslas, gali nereikti nieko daugiau, kaip tik tai, kad m o ns ito trokta. Bet, net jeigu sveikas protas mus skatina iuos dalykus irti btent itaip, vis tiek ilikimas turi ypating status moni elgesio atvilgiu ir ms mstyme apie elges; is statusas atitinka t reikmingum ir bti num, kuriuos ilikimui priskiria ortodoksins prigimtins teiss mokyklos formuluots. Taip yra ne tik dl to, kad absoliuti dauguma moni i tikrj trokta gyventi, tegu ir baisiame skurde, bet ir dl to, kad trokim atspindi visos ms mstymo ir kalbos struktros, kuriomis mes api bdiname pasaul ir vienas kit. Negalima eliminuoti visuo tinio noro gyventi, nepalieiant toki svok, kaip pavojus ir saugumas, ala ir nauda, poreikis ir funkcija, liga ir gy dymas, nes ios svokos leidia kartu ir apibdinti reiki nius, ir juos vertinti pagal tai, koks yra j naas ilikim, akceptuojam kaip tikslas.
* Originale - laws o f equity and justice; abu ie terminai lietuvi kalb paprastai veriami teisingumas. Apie equity samprat r. ina p. 139. 2 8 Hume, Treatise o f Human Nature , i i i , ii, Of Justice and Injustice.
312
Taiau be i samprotavim, rodani, jog akceptuoti ilikim kaip tiksl yra btina, galima pateikti ir kit paprastesni, ne toki filosofik, tam tikra prasme glau diau susijusi su diskusija apie moni teis ir moral. M es neturime nukrypti nuo ios temos, nes tokios i pat pradi buvo diskusijos slygos; mums rpi tokie socialiniai dariniai, kuriais siekiama palaikyti egzistencij, o ne tie, kurie skirti saviudi klubui. Mes norime inoti, ar tarp i socialini darini yra toki, kuriuos galima aikiai pa vadinti protu atrandamais prigimtiniais statymais, ir koks yra j ryys su moni teise ir morale. Keldami ar bet kok kit klausim apie tai, kaip mons turt gyventi drau ge, mes neturime pamirti, kad j tikslas, apskritai kalbant, yra gyventi. Tuomet argumentuoti yra nesunku. Tam tikr visikai akivaizdi mogaus prigimties ir moni gyvena mojo pasaulio apibendrinim - ities gerai inom ties apmstymas leidia daryti ivad, jog kiekvienoje norinio je ilikti gyvybinga socialinje organizacijoje turi bti tam tikros elgesio normos, ir tokios normos yra tol, kol jos yra laikomos geromis. Visose visuomense, pasiekusiose toki pakop, kurioje teis ir moral skiriamos kaip skirtingos socialins kontrols formos, tokios normos i tikrj yra bendros teisei ir konvencionaliajai moralei. Greta j, ir tei sje, ir moralje yra daug dalyk, bding tik tam tikrai konkreiai visuomenei, daug toki dalyk, kurie gali bti laikomi voliuntarizmo apraika arba tiesiog pasirinkimo da lyku. Elementariomis tiesomis apie mones, j natrali ap link bei tikslus grindiami visuotinai pripastami elgesio principai gali bti laikomi prigimtins teiss minimaliu til tiniu; juos reikia skirti nuo pretenzingesni arba labiau abe jotin konstrukcij, kurios danai pateikiamos tokiu pava dinimu. Kitame skirsnyje mes aptarsime iam kukliam, bet svarbiam minimumui pagrind suteikianius rykiausius m o 313
gaus prigimties bruous, pateikdami juos kaip penkias ge rai inomas tiesas.
2. Minimalus prigimtins teiss turinys

Mes ia idstysime paprastas gerai inomas tiesas; nag rinjant jas bei j ry su teise ir morale, svarbu paymti, jog kiekvienu atveju minimieji faktai pateikia motyv, ko dl, jeigu ilikimas laikomas tikslu, teis ir moral turi tu rti specifin turin. Kaip bendriausi galima bt nurodyti tok paprast argument: neturdami tokio turinio, ir sta tymai, ir moral negalt patenkinti to minimalaus tikslo ilikti, kur sau kelia mons, jungdamiesi bendrijas. Jeigu nebt tokio turinio, nebt ir jokios prieasties, dl ku rios patys mons turt savanorikai laikytis koki nors norm; o jeigu tie, kurie sitikina, kad j interesai reikalau ja laikytis norm ir jas palaikyti, bent minimaliai vieni su kitais savo noru nebendradarbiaut, tai nebt manoma taikyti prievart kitiems monms - tiems, kurie nesilaiko norm savo noru. Isiaikinti gana skirtingas objektyvi fakt ir teiss ar morals norm ryio formas yra ne tik svarbu, bet ir manoma, todl svarbu pabrti io poirio postu luojam objektyvi fakt ir teiss bei morals norm turi nio ryio itin racional pobd. Antai dar jauni psichologi jos ir sociologijos mokslai gali nustatyti, o galbt jau ir nustat, kad negali bti jokios statym sistemos ir jokio moralinio kodekso, jeigu nra patenkinamos tam tikros fi zins, psichologins arba ekonom ins slygos, pavyzdiui, jeigu eimoje mai vaikai nra maitinami ir tam tikru bdu aukljami, arba kad savo funkcijas skmingai gali atlikti tik tam tikros ries statymai. io tipo natrali slyg ir nor m sistem ryiuose nra vietos tarpiniam elementui - m o tyvams, nes ia tam tikr norm buvimas nesiejamas su t, kieno normos jos yra, smoningais tikslais ar ketinimais. 314
Tam tikru bdu galima rodyti, jog maitinimas vaikystje yra btina slyga, kad gyventojai sukurt arba palaikyt moralin arba teisin kodeks, ar net tokio moralinio arba teisinio kodekso sukrimo arba palaikymo prieastis , bet tai nra motyvas gyventojams tai daryti. Tarp toki prieastini ryi ir ketinimais arba smoningais tikslais grindiam ry i nra jokios prieprieos; pirmuosius ities galima laikyti svarbesniais arba fundamentalesniais u antruosius, nes jie gali konkreiai paakinti, kodl monms yra bdingi tie smoningi tikslai arba ketinimai, kuriuos prigimtins teiss mokykla laiko savo ieities taku. ios ries prieastiniai aikinimai nesiremia gerai inomomis tiesomis, smoningi tikslai arba ketinimai juose taip pat nra tarpiniai elem en tai: iuos aikinimus, pasitelkusios apibendrinim ir teorij, kurie remiasi stebjimu, o kur manoma - ir eksperimentu, turi suformuluoti sociologija ir psichologija, taip pat kiti mokslai. Todl ie ryiai skiriasi nuo t, kurie tam tikr teiss ir morals norm turin sieja su faktais, postuluoja mais tai toki gerai inom ties. (i) mogaus paeidiamumas. Teis ir moral daugiau sia reikalauja ne teikti kokias nors aktyvias paslaugas, bet susilaikyti nuo tam tikr veiksm, iuos reikalavimus pa prastai formuluodama negatyvia forma kaip draudimus. I j socialiniame gyvenime svarbiausi yra tie, kurie draudia naudoti smurt, udyti arba padaryti kno sualojimus. Pa grindinis toki norm poymis gali bti suformuluotas klau simu: jeigu nebt i norm, kokia prasm tokioms kaip mes btybms bt turti kokias nors kitas normas? io retorinio klausimo reikm lemia ta aplinkyb, kad kartais mons bna link upulti ir sualoti kit, ir paprastai jie yra paeidiami. Vis dlto nors tai gerai inomas dalykas, bet nebtinai visada yra tiesa - kadaise galjo bti arba kada nors gali bti kitaip. Yra toki gyvn ri, kuri fizin struktra (pavyzdiui, ioriniai griauiai arba kara315
paksas) juos visikai apsaugo nuo kit tos paios ries atstov upuolimo ir nuo kit gyvn, kurie neturi organ, kad galt upulti. Jeigu m ons nebegalt vienas kito paeisti, inykt vienas akivaizdus pagrindas, kuriuo remia si bdingiausia teiss ir morals nuostata: Neudyk. (ii) A p ytib lygyb. mons vienas nuo kito skiriasi fizi ne jga, aktyvumu, o dar labiau - intelektualiniais sugeb jimais. Ir vis dlto skirting teiss ir morals form supra timui labai svarbi ta aplinkyb, jog n vienas individas nra tiek galingesnis u kitus, kad galt ilgesn laik niekieno nepadedamas viepatauti j atvilgiu ar juos pavergti. Net ir didiausias stipruolis turi kartais miegoti, o umigs jis praranda savo pranaum. is apytikrs lygybs faktas la biau negu kuris nors kitas irykina btinyb turti abipu sio susilaikymo ir kompromis sistem, kuri yra ir teisins, ir moralins prevols pagrindas. Socialinis gyvenimas ir jo normos, reikalaujanios tokio susilaikymo, kartais kyri; bet, iaip ar taip, apytikriai lygioms btybms jos nra tokios bjaurios, bukos ir iurkios, kaip nevaroma agresija. i noma, visikai neturt stebinti tai, kad, susiformavus to kiai susilaikymo sistemai, visuomet atsiras toki, kurie n o rs ja naudotis, gyvendami jos elyje ir kartu paeisdami jos nustatytus apribojimus; tai irgi inoma tiesa. Kaip bus vliau parodyta, tai ities yra vienas i objektyvi fakt, lemiani btinum nuo tik moralini socialins kontrols form pereiti prie organizuot teisini. Ir iuo atveju vis kas galjo bti kitaip. Uuot visi buv apytikriai lygs, kai kurie mons galt bti gerokai stipresni u kitus ir g e riau sugebti isiversti be j - arba dl to, kad kai kurie mons iuo atvilgiu gerokai viryt dabartin vidurk, ar ba dl to, kad didioji dalis moni gerokai nuo jo atsilik t. Tokie nepaprasti mons galt daug k laimti agresy vumu, bet maai k pet dl savitarpio susilaikymo arba kompromis su kitais. Taiau, norint sitikinti kardinalia apy 316
tikrs lygybs fakto reikme, nereikia fantazuoti apie mili nus tarp pigmj, nes j geriausiai atskleidia faktai i tarp tautinio gyvenimo srities: valstybi galia ir paeidiamumas ia yra (ar buvo) tiesiog nesugretinami. Kaip pamatysime vliau, i tarptautins teiss subjekt nelygyb buvo vienas i veiksni, lmusi, kad tarptautin teis gijo visikai skir ting, palyginti su municipaline teise, pobd, ir apribojusi jos gebjimo funkcionuoti kaip organizuota prievartin sis tema mast. (iii) Ribotas altruizmas. mons - ne velniai, valdomi trokimo inaikinti vienas kit; rodinjimo, kad, turint tik kukl tiksl ilikti, pagrindins teiss ir morals normos yra btinos, nedert tapatinti su klaidinga paira, es mons i principo yra gods ir nra nesavanaudikai suin teresuoti savo artimo ilikimu ir gerove. Bet nors mons nra velniai, jie nra ir angelai; tas faktas, kad mons yra per vidur tarp i dviej kratutinum, lemia abipusio su silaikymo sistemos btinyb ir galimyb j sukurti. A nge lams, niekuomet nepasiduodantiems pagundai pakenkti ki tiems, susilaikymo reikalaujanios normos nebt reikalin gos. Tuo tarpu velniams, pasirengusiems naikinti, nesvarbu, koki kain u tai reiks sumokti, tokios normos bt nemanomos. Todl mons tik tam tikru mastu ir tik kai kada bna altruistai, o polinkis agresij kartojasi gana danai ir, jeigu nebt kontroliuojamas, socialiniam gyve nimui galt bti lemtingas. (iv) Riboti itekliai. monms reikia maisto, drabui ir pastogs, taiau po ranka nra j beribio pertekliaus, j stinga, juos reikia uauginti arba atkovoti i gamtos, arba sukurti mogaus trisu; bet tai - tik atsitiktinis faktas. Jau vien dl i fakt yra btina tam tikra minimali nuosavybs (bet nebtinai individualios nuosavybs) instituto forma, taip pat tam tikros ries normos, reikalaujanios gerbti ins titut. Paprasiausias nuosavybs formas ireikia normos, 317
neleidianios kitiems monms - ne savininkui - vaik ioti po em ar j naudoti arba paimti ar naudoti materia lius daiktus. Auginant javus, em turi bti apsaugota, kad po j nevaikiot kas tinkamas, o maistas - nuo jo uau gimo arba sugavimo iki suvartojimo - turi bti apsaugotas, kad jo nepasisavint kiti. Gyvenimas visuomet ir visur pri klauso nuo io minimalaus susilaikymo. Ir iuo atvilgiu viskas galjo bti kitaip, negu yra. mogaus organizmas galt bti sukonstruotas kaip augal, gebani gauti mais t i oro, arba tai, ko reikia mogui, galt augti neribotais kiekiais be jokio kultivavimo. Kol kas mes aptarinjome tik statikas normas - stati kas ta prasme, kad individai negali keisti nei i norm nustatom prievoli, nei i prievoli apimties. Bet dl dar bo pasidalijimo, kur, nordamos turti pakankamus itek lius, turi suformuoti visos grups, iskyrus paias maiau sias, atsiranda poreikis turti dinamikas normas - dina mikas ta prasme, kad jos galina individus paius sukurti prievoles ir keisti j apimt. I i norm pamintinos nor mos, galinanios mones perduoti, keisti ar parduoti savo produktus; ie sandoriai reikia, jog mons geba keisti pa prasiausi nuosavybs form apibriani pradini teisi ir prievoli apimt. Tas pats neivengiamas darbo pasidali jimas bei aminas poreikis bendradarbiauti taip pat yra veiksniai, lemiantys kit dinamik, arba prievoles suku riani, norm form btinum socialiniame gyvenime. Jos utikrina pasiadjim pripainim prievols altiniu. is mechanizmas galina individus itarus arba paraius tam tik rus odius tapti atsakingus ir patirti pasmerkim arba baus m, jeigu jie nevykdo to, dl ko buvo susitarta. Kai altruiz mas nra beribis, reikia nustatyti procedr, numatani tokias susisaistymo opracijas, kurios leist sukurti minima l pasitikjim busimuoju kit asmen elgesiu ir utikrint bendradarbiavimui btin galimyb elges numatyti. is 318
btinumas ypa akivaizdus tais atvejais, kai mainomi ar ben drai planuojami dalykai yra savitarpio paslaugos arba kai mainom arba parduodam preki negalima gauti tuo pa iu metu arba nedelsiant. (v) Ribotas suvokimas ir valios stipryb. Faktai, lemiantys pagarbos asmenims, nuosavybei ir pasiadjimams reika laujani norm btinum socialiniame gyvenime, yra pa prasti, o j visuotinis naudingumas akivaizdus. Dauguma moni geba suvokti i naud ir, kaip reikalauja i nor m laikymasis, paaukoti tiesioginius trumpalaikius intere sus. I tikrj jie gali paklusti dl daugelio motyv - kai kurie imintingai apskaiiav, kad nauda didesn u auk, kai kurie dl nesavanaudiko rpinimosi kit gerove, kai kurie dl to, kad normas mano esant savaime vertas pagar bos, o itikimyb joms laiko savo idealu. Kita vertus, nei ilgalaikio intereso suvokimas, nei valios stipryb ar jos ge rumas, t.y. dalykai, kuriais remiasi i skirting motyv pa klusti efektyvumas, nra vis moni vienodi. Visiems kada nors kyla pagunda atiduoti pirmenyb savo pai tiesiogi niams ineresams, ir, jeigu nebt specialios organizacijos tokiems dalykams iaikinti ir nubausti, daugelis tokiai pa gundai neatsispirt. Nra jokios abejons, kad savitarpio susilaikymo pranaumai yra tokie enkls, jog savo noru bendradarbiaujani prievartinje sistemoje skaiius ir jga bt gerokai didesni, negu bet kokio manomo teiss pa eidj susivienijimo. Ir vis dlto, iskyrus labai maas ir glaudias visuomenes, bt kvaila nusilenkti suvarym sis temai, jeigu nebt organizacijos, taikanios prievart tiems, kurie tokiu atveju bandyt pasinaudoti sistemos teikiamais pranaumais, bet nepaklust jos nustatytoms prievolms. Todl sankcijos yra reikalingos ne kaip paprastas moty vas paklusti, bet kaip garantija , kad paklstantieji savo no ru nebus paaukoti nepaklstantiesiems. Kitaip paklusti reik t rizikuoti patirti neskm. Kadangi is pavojus yra nuo 319
latinis, protinga yra reikalauti savanoriko bendradarbiavi mo prievartinje sistemoje. Reikia paymti, jog mintasis objektyvus moni apy tikrs lygybs faktas taip pat turi lemiam reikm organi zuot sankcij efektyvumui. Jeigu kai kurie m ons bt ymiai galingesni u kitus ir dl to nepriklausomi nuo to, ar pastarieji susilaiko, teiss paeidj galia galt viryti teiss ir tvarkos alinink gali. Esant tokiai nelygybei, sank cij taikymas negalt bti skmingas ir utraukt pavoj, tikrai ne maesn u t, kurio iomis sankcijomis buvo sie kiama ivengti. Tokiomis aplinkybmis vietoj socialinio gy venimo, grindiamo savitarpio susilaikymo sistema, kai tik retkariais prie teiss paeidj maum naudojama jga, vienintel gyvybinga sistema bt toji, kurioje silpnasis pa klust stipriajam paiomis geriausiomis slygomis, kokias tik jam pavykt usitikrinti, ir gyvent jo globojamas. Dl itekli trkumo tai lemt keleto konfliktuojani jgos cen tr, susitelkusi apie savo stipruol, susidarym; kartkar tmis ie centrai galbt kariaut tarpusavyje, bet pralaim jimo rizika - natrali sankcija, kuri niekuomet nebna ne reikminga, - galt garantuoti nelengv taik. Tuomet reguliuoti klausimams, dl kuri galybs nenort ka riauti, galt bti akceptuotos tam tikros normos. Ir vl, norint suprasti nesudting apytikrs lygybs logistik ir jos svarb teisei, nereikia svaiioti apie pigmjus ir milinus. Tarptautin arena, kurioje atitinkam subjekt galia labai skiriasi, iuo atvilgiu yra pakankamai iliustratyvi. Itisus imtmeius valstybi skirtumai lemdavo toki sistem, ku rioje organizuotos sankcijos bdavo nemanomos, o teis turdavo apsiriboti dalykais, neturjusiais gyvybins reik ms. Dar neaiku, kokiu mastu atominiai ginklai, tap pri einami visiems, atstatys nelygi jg pusiausvyr ir kokias kontrols formas, labiau primenanias municipalin bau diamj teis, jie sukurs. 320
Ms aptartosios paprastos gerai inomos tiesos ne tik atskleidia iminting prigimtins teiss doktrinos pagrin d. Norint suvokti teis ir moral, ios tiesos yra gyvybikai svarbios; jos paaikina, kodl grynai formalus j pagrindi ni form apibrimas, nenurodant jokio specifinio turinio, buvo toks nevyks. Tikriausiai didiausia nauda, kuri is poiris teikia jurisprudencijai, yra ta, kad jis ivaduoja j nuo tam tikr apgauling dichotomij, danai diskusij apie teiss savybes nukreipiani klaidinga linkme. Antai, vado vaujantis iuo paprastu prigimtins teiss mokyklos poi riu, tradicin klausim, ar kiekviena teisin sistema turi nu statyti sankcijas, galima suformuluoti naujai ir gerokai ai kiau. Mums nebereikia rinktis vienos i dviej danai vienintelmis laikom netinkam alternatyv: pirmoji skel bia, jog to reikalauja pati odi teis arba teisin sistema reikm, o kita teigia, jog tai, kad dauguma teisi ni sistem i tikrj nustato sankcijas, yra tik faktas. N viena i i alternatyv ms nepatenkina. Nra joki api brt princip, draudiani odiu teis pavadinti sis temas, kuriose nra centralizuotai organizuot sankcij, o terminu tarptautin teis vardyti sistem, kuri visikai j neturi, yra netgi prasminga (bet neprivaloma). Kita vertus, reikia suprasti, kokia vieta municipalinje teisinje sistemo je turi bti skiriama sankcijoms, jeigu norima, kad jos tar naut toki btybi kaip mes minimaliems tikslams. ino dami bdingus faktus ir tikslus, dl kuri sankcijos munici palinje teisinje sistemoje yra manomos ir btinos, galime sakyti, jog tai yra natrali btinyb; kokios nors panaios frazs reikia ir apibdinti asmen, nuosavybs ir pasiad jim apsaugos minimali form, kurios taip pat yra neat skiriami municipalins teiss bruoai, statusui. Kaip tik i taip reikt atsakyti pozityvizmo tez, kad teis gali bti bet kokio turinio. Juk pakankamai svarbi yra ir tokia tie sa: norint teisingai apibdinti ne tik teis, bet ir daugel
U . 1204
321
kit socialini institut, reikia palikti vietos ne tik apibr imams ir paprastiems fakto konstatavimams, bet ir treia jai teigini kategorijai - tokiems teiginiams, kuri teisingu mas priklauso nuo moni ir nuo pasaulio, kuriame jie gy vena, neprarasdami savo rykiausi bruo.
3. Teisinis galiojimas ir moralinis vertingumas

Ir teisje, ir moralje slypinios savitarpio susilaikymo sistemos teikiama apsauga bei nauda skirtingose visuom e nse gali bti taikoma labai skirtingam asmen ratui. Tie sa, atsisakius teikti i elementari apsaug kuriai nors m o ni klasei, sutinkaniai akceptuoti atitinkamus suvarymus, bt paeisti morals ir teisingumo principai, kuriuos bent jau odiais pripasta visos iuolaikins valstybs. J vis atvirai reikiamas moralinis poiris yra persunktas idja, jog bent jau i fundamentali dalyk atvilgiu mons turi teis bti traktuojami vienodai, o traktavimo skirtumams pateisinti nepakanka tik nuorodos kit asmen interesus. Ir vis dlto aiku, jog nei teis, nei visuomeni akcep tuotoji moral nereikalauja, kad j minimali apsauga bt teikiama visiems, susijusiems su iomis visuomenmis; da nai tai ir nebdavo daroma. Vergovinse visuom ense do minuojanti grup tikriausiai n neman, kad vergai yra m o ns, o ne tik naudojimui skirti objektai, bet i grup mora likai buvo labai jautri vienas kito pretenzijoms ir interesams. Huckleberry Finnas, paklaustas, ar dl garlaivio sprogimo niekas nenukentjo, atsak: Ne, tik umu negr. Tetos Sally atsakymas Tai gerai, nes kartais sualojami m ons glaustai ireikia vis danai m onse dominavusi moral. Kaip Huckas patyr savo kailiu, jeigu ten, kur vyrauja tokia moral, dominuojanios grups nariams bdingas rpini masis kitais apima ir vergus, tai visikai gali bti vertinama
322
IX. T E I S IR M O R A L
kaip sunkus moralinis nusiengimas, utraukiantis visas su m oraline kalte susijusias komplikacijas. Laiko poiriu mums nemaloniai artimas analogijas pateikia nacistin Vo kietija ir Piet Afrika. Nors kai kuri visuomeni teis kartais aplenkdavo ak ceptuotj moral, paprastai statymai seka kandin mora ls, ir net vergo nuudymas gali bti laikomas tik viej itekli niokojimu arba nusiengimu eimininkui, kurio nuo savyb yra is vergas. Netgi ten, kur vergija nra oficialiai pripastama, diskriminacija pagal ras, odos spalv arba tikjim gali sukurti toki teisin sistem ir toki socialin moral, kurios nepripasta, jog visi mons turi teis m i nimali apsaug nuo kit. ie skausmingi monijos istorijos faktai pakankamai ai kiai parodo, kad nors siekianti bti gyvybinga visuomen turi pasilyti kai kuriems savo nariams savitarpio susilaiky mo sistem, ji, deja, neturi pasilyti jos visiems. I ties, kaip mes jau pabrme, kalbdami apie sankcij poreik ir j galimum, jeigu norima kam nors jga primesti norm sistem, reikia, kad bt pakankamai j akceptuojani sa vo noru. Be j savanoriko bendradarbiavimo, suteikianio autoritet , negalima sukurti teiss ir vyriausybs prievarti ns valdios. Bet prievartin valdia, itaip sukurta autori teto pagrindu, gali bti naudojama dviem pagrindiniais b dais. J galima naudoti tik prie teiss paeidjus, kurie, nors ir jiems ios normos teikia apsaug, vis tiek savanau dikai ias normas lauo. Kita vertus, prievartin valdi galima naudoti pajungti ir laikyti nuolatinio pavaldumo padtyje valdini grupei, kuri, palyginti su eimininko gru pe, gali bti didel arba maa priklausomai nuo pastaro sios turim prievartos priemoni, solidarumo ir drausms, taip pat nuo pirmosios bejgikumo ir nepajgumo organi zuotis. Tokiems engiamiesiems sistema gali nepasilyti nie
11*
323
ko, kas utikrint j lojalum, iskyrus baim. Jie yra siste mos aukos ir negauna i jos jokios naudos. Ankstesniuose ios knygos skyriuose mes pabrme t aplinkyb, kad teisins sistemos egzistavimas yra socialinis reikinys, visuomet turintis du aspektus, kuri n vieno ne galima ignoruoti, antraip ms poiris nebus tikrovikas. Jis apima ir su savanoriku norm akceptavimu susijusias pairas bei elges, ir paprastesnes pairas bei elges, su sijus su paprastu paklusimu arba nenoriu sutikimu. Vadinasi, teis turini visuomen sudaro tie, kurie jos normas iri, vadovaudamiesi vidiniu poiriu, ne tik kaip patikim numatym t dalyk, kurie juos itiks pakliuvus pareign rankas, jeigu jie nepaklus, bet ir kaip akcep tuotus elgesio standartus. Taiau ji taip pat apima ir tuos, kuriems ie teisiniai standartai turi bti primesti jga arba grasinant jga, nes jie yra arba teiss paeidjai, arba tie siog bejgs sistemos aukos; jiems normos rpi tik kaip galimos bausms altinis. i dviej sudedamj dali pu siausvyr lemia daug vairi veiksni. Jeigu sistema yra ne alika ir nuoirdiai rpinasi vis t, kuri paklusnumo ji reikalauja, gyvybiniais interesais, ji didij laiko dal gali pelnyti daugelio i asmen itikimyb, taigi bti stabili. Kita vertus, sistema gali bti ribota ir udara, pajungta do minuojanios grups interesams, ir dl nuolatins maito grsms ji gali virsti vis represyvesne ir nestabilesne. Tarp i dviej kratutinum bna vairiausi i poiri teis derini, kurie danai bdingi net tam paiam individui. io kalbamojo reikinio aspekto apmstymas atskleidia iblaivani ties: ingsnis i paprastos visuomens formos, kur pirmins prievoles nustatanios normos yra vienintels socialins kontrols priemons, teisin pasaul su jo cen tralizuotai organizuota statym leidybos institucija, teismais, pareignais ir sankcijomis duoda didel naud, bet u tai reikia sumokti tam tikr kain. Nauda yra milinika: tai 324
gebjimas prisitaikyti prie pokyi, tikrumas ir efektyvu mas; kaina, kuri reikia sumokti, yra rizika, kad centrali zuotai organizuota valdia kuo puikiausiai gali bti panau dota engti daugeliui, be kuri paramos ji gali isiversti, to kiu bdu, kuris nemanomas paprastesniam pirmini norm reimui. Kadangi i rizika materializavosi ir tai gali vykti dar kart, teigin, jog, be ms apibdintojo minimalaus prigimtins teiss turinio, yra tam tikras kitas bdas, ku riuo teis turi atitikti moral, reikia labai atidiai inagrin ti. Daugelis toki teigini arba negali paaikinti, kokia pras me teiss ir morals ryys yra laikomas btinu, arba, juos inagrinjus, paaikja, jog nors tai, apie k jie kalba, yra teisinga ir svarbu, bet jeigu bandoma tai pateikti kaip b tin teiss ir morals ry, kyla didel painiava. skyri baigsime ei tokio teiginio form nagrinjimu. (i) Valdia ir autoritetas *. Danai sakoma, kad, jeigu tei sin sistema negali pasikliauti tik mogaus valdia mogui, ji turi remtis moralins prievols suvokimu arba tikjimu sistemos moraliniu vertingumu. ioje knygoje mes patys pa brme, kad grasinimais paremti sakymai ir protis pa klusti nepadeda suprasti teisins sistemos pagrind ir teisi nio galiojimo idjos. Kaip buvo plaiai rodinjama VI sky riuje, aikinant abu iuos reikinius, reikia pasitelkti akceptuotosios pripainimo taisykls svok, be to, kaip bu vo parodyta iame skyriuje, btina prievartins valdios eg zistavimo slyga yra tai, kad bent kai kurie asmenys turi savo noru bendradarbiauti sistemoje ir akceptuoti jos nor mas. ia prasme bt teisinga teigti, jog teiss prievartin valdia suponuoja jos akceptuotj autoritet. Bet tik val dia grindiamos teiss ir teiss, akceptuojamos kaip m o ralikai pareigojanios, dichotomija nra isami. Daugel moni priversti gali statymai, kuriuos ie mons nemano
* r. ina p. 134-135.
325
esant moralikai pareigojanius; kita vertus, nors sistemos stabilumas bt didiausias, jeigu akceptuojantieji sistem savo noru manyt, kad jie moralikai privalo tai daryti, bet teigti, kad jie taip i tikrj mano, nebt teisinga. J iti kimyb sistemai i tikrj gali remtis daugybe vairi sume tim: ilgalaikio intereso iskaiiavimais, nesavanaudiku su interesuotumu kitais, nesvarstomu paveldtu arba tradici niu poiriu, arba net tiesiog noru daryti tai, k daro kiti. Ities niekas nedraudia akceptuojantiesiems sistemos au toritet pasitarti su savo sine ir nusprsti, kad moraliniu poiriu jie turt ios sistemos neakceptuoti, taiau dl vairi prieasi jie ir toliau tai daro. ios banalybs galjo tapti neaikios dl to, kad nusaky ti moni prisiimamoms teisinms ir moralinms prievo lms visi vartoja tuos paius odius. Akceptuojantieji tei sins sistemos autoritet j iri vidiniu poiriu ir savo santyk su jos reikalavimais ireikia ir teisei, ir moralei bendra normatyvine kalba formuluodami vidinius teiginius, kaip antai: Man (tau) reikia, A (jis) privalau (priva lo), A (jie) turiu (turi) prievol. Vis dlto tai nereikia, kad juos kaip nors pareigoja moralinis sprendimas, jog da ryti tai, ko reikalauja teis, yra moralikai teisinga. Be jo kios abejons, jeigu nepasakyta nieko daugiau, remiamasi prielaida, kad kiekvienas tokiais odiais vardijantis savo arba kit asmen teisines prievoles nemano esant koki nors moralini arba kitoki motyv, neleidiani i prie voli vykdyti. Taiau i to negalima daryti ivados, kad tei sikai privalomais gali bti pripainti tik tie dalykai, kurie yra akceptuoti kaip moralikai privalomi. M intosios prie laidos pagrindas yra tas faktas, kad danai bt beprasmi ka pripainti arba nurodyti teisin prievol, jeigu pats kal btojas turi tvirt moralini arba kitoki motyv raginti jos nevykdyti. 326
(ii) Morals taka teisei. Kiekvienos iuolaikins valsty bs teis pateikia tkstanius liudijim, kad jai daro tak ir akceptuotoji socialin moral, ir platesni moraliniai ide alai. Si taka pasiekia teis arba staiga ir atvirai per staty m leidyb, arba tyliai ir palengva per teismo proces. Kai kuriose sistemose, kaip antai Jungtinse Valstijose, svar biausieji teisinio galiojimo kriterijai aikiai apima teisingu mo principus ir pagrindines moralines vertybes; kitose sis temose, kaip antai Anglijoje, kur nra nustatyta joki for m ali a u k ia u sio sio s statym leid y b o s in stitu cijo s kompetencijos apribojim, pati statym leidyba gali ne ma iau skrupulingai laikytis teisingumo ir morals reikalavi m. Kit bd, kuriais teis atspindi moral, yra nesuskai iuojama daugyb, taiau jie vis dar nesulauk reikiamo dmesio: statymai gali bti tik teisinis kevalas ir tiesiogiai reikalauti, kad j pripildant bt remiamasi morals princi pais; nuoroda morals ir siningumo sampratas gali bti pagrindas apriboti prievarta taikytin sutari sriiai; atsa komyb ir u civilinius, ir u baudiamuosius teiss paei dimus gali bti suderinta su vyraujania moralins atsako mybs samprata. i fakt negalt paneigti joks pozity vistas; jis negalt paneigti ir to, kad teisini sistem stabilumas i dalies priklauso nuo tokio pobdio morals atitikimo. Jeigu postuluojant btinj teiss ir morals ry turima galvoje kaip tik tai, reikia sutikti, jog toks ryys tik rai yra. (iii) Aikinimas. Kad statymus bt galima taikyti kon kreiose bylose, juos reikia aikinti; objektyviai nagrinjant teismo proceso esm, isklaidomi j aptemdantys mitai ir tampa aiku, kaip buvo parodyta VI skyriuje, jog atvira teiss struktra palieka plai erdv krybinei veiklai, ku ri kai kas vadina legislatyvine veikla. Aikindami staty mus ar precedentus, teisjai nra varomi aklo nemotyvuo to pasirinkimo alternatyv arba reikalavimo mechanikai 327
daryti ivadas i norm, turinias i anksto nustatyt pras m. Labai danai j pasirinkim lemia prielaida, jog j ai kinam norm tikslas yra protingas, t.y. normos nebuvo sumanytos tam, kad tarnaut neteisingumui arba paeist susiklosiusius morals principus. Priimant teismo sprendi m, ypa didels konstitucins svarbos klausimais, danai reikia ne iaip taikyti tam tikr vienintel svarb morals princip, bet rinktis i moralini vertybi; kvaila bt tik tis, kad ten, kur statymo prasm kelia abejoni, moral visuomet silo aik atsakym. ia teisjai vl gali rinktis, bet is pasirinkimas nra nemotyvuotas ar mechanikas; pa sirinkdami teisjai danai atskleidia bdingas vertybes, ku riomis jie patys vadovaujasi ir kuri specifinis ryys su tei siniais sprendimais paaikina, kodl kai kas toki teisj veikl legislatyvine vadina nenoriai. Mintosios vertybs yra ios: nealikumas ir neutralumas nagrinjant alternaty vas; vis asmen, kuriems turs takos sprendimas, interes vertinimas; siekimas atskleisti tam tikr priimtin bendro pobdio princip ir juo pagrsti sprendim. Nra abejoni, jog negalima padem onstruoti, kad priimtasis sprendimas yra vienintelis teisingas, nes visuomet manoma rasti kelet to ki princip; taiau sprendimas gali bti priimtinas kaip nealiko pasirinkimo rezultatas, gautas remiantis protu ir informacija. Visais iais atvejais susiduriame su lyginimu ir balansavimu, bdingu pastangoms vykdyti teisingum konkuruojani interes atvilgiu. Nedaugelis imtsi neigti i element, kurie visikai ga li bti vadinami moraliniais, svarb darant priimtinus sprendimus; padrika ir kintanti aikinimo tradicija arba ka nonai, daugelyje sistem lemiantys aikinim, danai juos inkorporuoja j aikiai neformuluodami. Bet net jeigu iuos faktus siloma laikyti btinojo teiss ir morals ryio rody mu, nereikia pamirti, kad paeidiant teis tais paiais prin cipais remiamasi ne k maiau, negu jos laikantis. Juk nuo 328
Austino laik iki ms dien priminim, jog tokie elem en tai turt kreipti sprendim, daugiausia bdavo sulaukiama i kritik, maniusi, kad teisj vykdoma teisdaros veikla danai bna akla socialinms vertybms, automatika ar ba nepakankamai grindiama protu. (iv) Teiss hitika. Kartais teiss ir morals btinasis ry ys formuluojamas tik kaip teiginys, jog gera teisin sistema tam tikrais atvilgiais, tokiais kaip jau paminti ankstesnia me paragrafe, turi atitikti teisingumo ir morals reikalavi mus. Kai kas teigin gali laikyti akivaizdia gerai inoma tiesa, bet tai nra tautologija; ities kritikuojant teis gali ma nesutarti ir dl tikrj moralini standart, ir dl rei kalaujam atitikimo aspekt. Ar moral, kuri teis turi atitikti, kad galt bti laikoma gera, yra grups, apie ku rios teis kalbama, akceptuotoji moral ir tuo atveju, kai ji remiasi prietarais arba neteikia naudos ir apsaugos ver gams ir engiamoms klasms? Arba ar moral - tai standar tai, kultringi ta prasme, kad jie remiasi racionaliu tikji mu savaime suprantamais dalykais ir pripasta visus m o nes turint teis bti vienodai traktuojamiems ir vienodai gerbiamiems? Gerai inoma, jog idja, kad teisin sistema turi visus jos akiratyje esanius mones traktuoti kaip turinius teis tam tikr fundamentali apsaug bei fundamentalias lais ves, iandien yra visuotinai akceptuota kaip idealo konsta tavimas, kuriuo neabejotinai galima remtis kritikuojant tei s. Netgi ten, kur praktika nuo io idealo nukrypsta, bent odiais jis paprastai pripastamas. Gali bti net taip, jog moral, nesilaikani poirio, kad visi mons turi teis bti traktuojami vienodai, filosofija paskelbs susipainioju sia tam tikruose vidinuose prietaravimuose, dogmatika ar ba iracionalia. Tokiu atveju kultringoji ias teises pripastanti moral imama vertinti ypatingai - kaip vienintel tikroji moral, o ne tik kaip viena i daugelio galim morali. 329
i teigini ia negalime inagrinti, taiau net jeigu jie ir pripastami teisingais, jie negali pakeisti ir neturi utem dyti tos aplinkybs, kad municipalins teisins sistemos su joms bdinga pirmini ir antrini norm struktra gyvavo pakankamai ilgai, nors ir tyiojosi i mintj teisingumo princip. Tai, k galima laimti (jeigu apskritai k nors ga lima laimti) neigiant, jog neteisingos normos yra teis, mes toliau ir aptarsime. (v) Teistumo ir teisingumo principai. Galima sakyti, jog ivada, kad gera teisin sistema, tam tikrais atvilgiais ati tinkanti morals ir teisingumo reikalavimus, skiriasi nuo i reikalavim neatitinkanios sistemos, yra klaidinga, nes jeigu moni elges kontroliuoja vieai paskelbtos ir teism taikomos bendro pobdio normos, tai btinai yra reali zuojamas tam tikras teisingumo minimumas. Analizuodami teisingumo idj, mes jau atkreipme dmes29 t aplinky b, jog pai paprasiausi jo form (teisingum taikant teis) sudaro ne kas kita, kaip tik rimtas poiris nuosta t, kad daugybei skirting asmen reikia taikyti t pai bendrj norm, neleidiant nei prietarams, nei interesui, nei kaprizui nukreipti io proceso kita linkme. Btent tok nealikum ir turi utikrinti procesiniai standartai, Angli jos ir Amerikos teisininkams inomi prigimtinio teisingu m o princip pavadinimu. Vadinasi, nors teisingai gali bti taikomi ir visikai odioziniai statymai, bet paioje grynoje bendrosios normos taikymo idjoje slypi bent jau teisingu mo uuomazga. Kitus ios minimalios teisingumo formos aspektus, ku riuos tikrai galima pavadinti prigimtiniais, galima atskleisti nagrinjant tai, kas yra bdinga faktikai bet kuriam socia lins kontrols metodui - tiek aidimo taisyklms, tiek tei sei: socialin kontrol vis pirma apima bendruosius elge-
29 r. p. 269.
330
io standartus, perduodamus asmen, kurie, kaip tikimasi, supras normas ir elgsis pagal jas be tolesnio oficialaus nu rodymo. Kad tokia socialin kontrol funkcionuot, nor mos turi tenkinti tam tikras slygas: turi bti manoma jas suprasti ir joms paklusti, ir apskritai jos neturi bti retros pektyvios*, nors ia gali pasitaikyti iimi. Tai reikia, kad daniausiai tie, kurie eventualiai yra baudiami u norm paeidim, turjo ir galimyb, ir prog paklusti. Paprastai sakant, ie kontrols pasitelkus normas bruoai yra glau diai susij su teisingumo reikalavimais, kuriuos teisininkai vadina teistumo principais. Ir tikrai, vienas pozityvizmo kritikas iuose kontrols pasitelkus normas aspektuose vel g kai k, kas prilygsta btinajam teiss ir morals ryiui, ir pasil tai pavadinti teiss vidine morale. Taigi, jeigu btinasis teiss ir morals ryys reikia btent tai, mes ga lime tok poir priimti. Deja, toks ryys primena labai didel neteisingum. (vi) Teisinis galiojimas ir prieinimasis teisei. Kad ir kaip neapgalvotai bt suformuluotas is bendras poiris, tik nedaugelis pozityvistais laikom teiss teoretik bandyt paneigti teiss ir morals ryio formas, apraytas pastaruo siuose penkiuose skyreliuose. Kas tuomet paakino teisin pozityvizm suukti iuos didiuosius karo kius: Teiss egzistavimas yra vienas dalykas, o jos teigiamybs ir neigia mybs - kitas30; Valstybs teis yra ne idealas, bet tai, kas
* ia tikriausiai sivl netikslumas, bet taip ispausdinta abiejuose knygos leidimuose, kuriais remiasi is vertimas. Taiau teiss literatroje paprastai vartojamas ne retrospekcijos (atgalinio stebjimo), bet retroakdjos (atgalinio galiojimo) terminas; beje, toliau iame tekste vartojami abu ie terminai. 30 Austin, The Province o f Jurisprudence Defined , Lecture V, p. 184-185. (Knygos pavadinime tikriausiai yra klaida: turt bti The Province o f Jurisprudence Detennined; The L im its o f Jurisprudence Defined yra Bent ha m o veikalas; r. inaas p. 36 ir 69. - Vert.)
331
i tikrj egzistuoja, < ...> ji yra ne tai, kas turt bti, bet tai, kas yra31; Teiss normos gali turti bet kok turin32? iems mstytojams labiausiai rpjo vienas dalykas padti aikiai ir siningai suformuluoti teorines ir morali nes problemas, kilusias dl to, jog egzistuoja konkrets m o rals poiriu neteisingi statymai, kurie buvo ileisti tinka ma forma, turi aiki prasm ir patenkina visus pripasta mus sistemos galiojimo kriterijus. J poiriu, raginimas nesuteikti tokiems statymams teiss vadintis teise arba galiojaniais galt tik supainioti ir apie iuos statymus mstant teoretik, ir varg pareign arba privat piliet, turinius juos taikyti arba jiems paklusti. Jie man, kad, susidrus su iomis problemomis, reikia imtis paprastesni ir atviresni priemoni, sutelkti dmes kur kas geresn ir tinkamesn intelektualin ir moralin argument; reikia sa kyti: Tai yra teis; bet ji yra pernelyg neteisinga, kad bt galima j taikyti ar jai paklusti. io prieingo poirio patrauklumas irykja tuomet, kai po revoliucij ar didij perversm tam tikros siste mos teismai turi apsvarstyti savo poir ankstesniojo re imo metu privai piliei arba pareign teisine forma padarytas moralines neteisybes. Socialiniu poiriu gali b ti pageidautina tokius pilieius ir pareignus nubausti, ta iau gali bti sunku arba galbt nemanoma atvirai retros pektyviais statymais tai, k ankstesniojo reimo teis leido ar ko netgi reikalavo, paversti baudiamaisiais nusikaltimais; morals poiriu tai savaime bt odiozika. Tokiomis ap linkybmis gali atrodyti natralu inaudoti teiss odyne slypini moralin potekst, ypa toki prigimtins teiss teorijos apsunkint odi, kaip ius, recht, diritto, droit*
3 1 Gray, The Nature and Sources o f the Law ; s. 213. 32 Kelsen, General Theory o f the L a w an d State, p. 213. * Teis (lot., vok., it., pranc.).
332
Gali kilti pagunda teigti, jog aktai, kuriais buvo sakyta ar ba leista vykdyti neteisingum, neturi bti pripastami ga liojusiais arba laikomi teise net ir tuo atveju, kai sistema, kurioje ie aktai buvo ileisti, nepripaino joki jos staty m leidybos institucijos legislatyvins kompetencijos apri bojim. Kaip tik ia forma prigimtins teiss mokyklos ar gumentai po paskutiniojo karo atgim Vokietijoje, reaguo jant opias socialines problemas, sukeltas naci valdymo negerovi ir j pralaimjimo. Ar reikia bausti informato rius, savanaudikais tikslais padjusius kalinti kitus asm e nis, nusiengusius naci reimo metais ileistiems siaubin giems statymams? Ar pokario Vokietijos teismai galjo juos nuteisti tuo pagrindu, kad tokie statymai paeid prigimti n teis ir todl buv negaliojantys, tad ir auk kalinimas u toki statym paeidimus faktikai buvs neteistas, o pagalba kalinant pati buvusi nusiengimas33? Kad ir kokia nesudtinga i problema atrodyt tiems, kuriems priimtinas poiris, jog moraliai neteisingos normos negali bti teis, ir tiems, kurie tok poir atmeta, besiginijantieji, atrodo, daniausiai nieko aikaus nepasako apie jos bendr pobd. Tiesa, mums iuo atveju rpi alternatyvs moralinio spren dimo netaikyti moralikai neteising norm, nepaklusti joms arba neleisti kitiems ginantis teisintis jomis formulavimo bdai; taiau i problema klaidingai pateikiama kaip verba lin. N viena gino alis nebt patenkinta, jeigu jai pasa kyt: Taip, js esate teiss, anglikai (arba vokikai) tei singa bt t dalyk pavadinti taip, kaip js ir pavadinote. Antai pozityvistas galt remtis angl kalbos odi varto-
J3 r. 1945 m. liepos 27 d. sprendim, Oberlandesgericht Bamberg, 5 Sddeutsche Juristen-Zeitung, 207, plaiai aptart: H. L. A. Hart, Legal Positivism and the Separation o f Law and Morals, in M. Harvard L. Rev. (1958), 598, ir L. Fuller, Positivism and Fidelity to Law, ibid., p. 630. B et atkreipkite dm es patikslint io sprendim o vertinim toliau, p. 46 1-462.
333
sena, parodydamas, kad teiginys, jog teiss norma yra per nelyg neteisinga, kad jai bt galima paklusti, nra prieta ringas ir kad i prielaidos, jog norma yra pernelyg neteisin ga, kad jai bt galima paklusti, neiplaukia, jog i norma nra galiojanti teiss norma, taiau jo oponentai vargu ar laikys tai pagrindu baigti byl. Trumpai tariant, jeigu i problem traktuotume tik kaip kalbos vartojimo taisykli problem, su ja tinkamai susido roti nepavykt. Juk i tikrj ginijamasi dl platesns ir siauresns samprat santykinio pranaumo arba dl papras tai socialiniame gyvenime veiksmingai norm sistemai pri klausani norm klasifikavimo bdo. Jeigu mums tekt racionaliai pasirinkti vien i i samprat, tai reikt da ryti dl to, jog viena i j yra pranaesn u kit tuo atvil giu, kad ji bus naudinga ms teoriniams tyrinjimams ar ba pastms priek ms moralinius svarstymus ir suteiks jiems aikumo, arba ir viena, ir kita. Platesnioji i i dviej konkuruojani teiss samprat apima siauresnij. Pasirink platesnij samprat, mes sa vo teorinius tyrinjimus nukreipsime grup, o teise lai kysime visas normas, galiojanias pagal formalius pirmini ir antrini norm sistemos kriterijus, net jeigu kai kurios i j paeidia paios visuomens moral arba tai, k mes galime laikyti kultringa arba tikrja morale. Pasirink siau resnij samprat, tokias moral paeidianias normas i teiss paalintume. Tikriausiai aiku, jog, pasirinkus siau resnij samprat, teorikai ar mokslikai tiriant teis kaip socialin reikin nieko negalima laimti: i samprata reika laus, kad bt paalintos tam tikros normos, net jeigu joms bdingi visi kiti sudtingi teiss poymiai. Pasilymas palik ti tokias normas nagrinti kitai disciplinai, inoma, neduot nieko, iskyrus painiav, todl suprantama, kad nei istori niai, nei kitokie teiss tyrinjimai nemato reikalo tai daryti. Jeigu pasirinktume platesnij teiss samprat, mes galtu334
me teiss tyrimuose rasti viet ir moralikai neteising sta tym ypatumams, kad ir kokie jie bt, ir visuomens re akcijai iuos statymus. Vadinasi, siauresns sampratos pa sirinkimas iuo atveju neivengiamai turi sutrikdyti ms pastangas suprasti pirmini ir antrini norm sistemoje gl dinio specifinio socialins kontrols m etodo raid ir jo potencialias galimybes. io metodo taikymo tyrimas apima piktnaudiavimo juo tyrim. Tai galbt iauresnioji teiss samprata moraliniuose svars tymuose yra vertinga praktikos poiriu? Kuria prasme, su sidrus su moralikai neteisingais reikalavimais, geriau yra manyti: Tai jokiu bdu nra teis, negu Tai yra teis, bet ji pernelyg neteisinga, kad jai bt galima paklusti arba j taikyti? Ar mons blaiviau galvos, ar jie bus labiau pasi reng nepaklusti, jeigu to reikalauja moral? Ar i sampra ta pads rasti geresni bd sprsti tokioms problemoms, kaip tos, kurias mums paliko naci reimas? Niekas neabe joja, kad idjos daro tak; taiau neatrodo, kad pastangos auklti ir mokyti mones vadovautis siauresnija teisinio galiojimo samprata, kurioje nra vietos galiojantiems, bet moralikai klaidingiems statymams, paskatins juos atkak liau prieintis blogiui susidrus su organizuotos jgos gra sinimais arba pads jiems aikiau suvokti tai, kas morals poiriu statoma ant kortos, kai reikalaujama paklusti. Tol, kol m ons gali tiktis, jog kas nors su jais bendradarbiaus tokiu mastu, kad galint juos viepatauti kit atvilgiu, jie naudos teiss formas kaip vien i savo ranki. Pikti m o ns nustatins piktas normas, kurias kiti vers vykdyti. Jeigu mons nori tapti valgesni, susidr su oficialiu piktnau diavimu valdia, jiems i tikrj labiausiai reikia nepamirti, jog paymjimas, kad kas nors teisikai galioja, nra lemia mas dalykas sprendiant paklusimo klausim ir jog, nors ir kokia didinga bt oficialiosios sistemos didybs arba auto335
ritto aura, ios sistemos reikalavimus gal gale reikia nuo dugniai inagrinti morals poiriu. Ities labiau tiktina, jog is suvokimas, kad u oficialios sistemos rib yra dar kakas, kuo remdamasis individas blogiausiu atveju turi i sprsti savo paklusimo problemas, gyvuos tarp t, kurie yra prat manyti, kad teiss normos gali bti ir neteisingos, negu tarp t, kurie mano, kad niekas, kas neteisinga, nie kur negali turti teiss statuso. Bet yra ir stipresnis argumentas, skatinantis pasirinkti platesnij teiss samprat, leidiani manyti ir sakyti: Tai yra teis, bet ji neteisinga, - neteising norm nepripas tant teise, bt be galo supaprastinta dl i norm kylan i moralini problem vairov. Ankstesnieji autoriai, rei kalav, kaip Benthamas ir Austinas, skirti, kas yra teis ir kas ji turt bti, taip elgsi i dalies dl to, jog man, kad jeigu mons neskirs i dalyk, jie gali neskaiiuodami, kiek tai kainuos visuomenei, daryti skubotas ivadas, es statymai yra negaliojantys ir jiem s nereikia paklusti. Bet, greta io anarchijos pavojaus, kuris gali bti ir pervertintas, pernelyg didelis supaprastinimas gali gyti ir kit form. Pasirinkus siauresn poir ir kreipiant dmes tik asme n, i kurio reikalaujama paklusti blogoms normoms, mums gali atrodyti visai nesvarbu, ar jis mano susiduris su galio jania teiss norma, ar ne, jeigu jis yra sitikins, jog m o rals poiriu is reikalavimas yra neteisingas, ir daro tai, ko reikalauja moral. Bet, greta moralins paklusimo pro blemos (ar a turiu padaryti blog darb?), yra ir sokra tikoji pasidavimo problema: ar a turiu leistis nubaudia mas u savo nepaklusnum, ar turiu pabgti? Be to, yra dar ir klausimas, su kuriuo susidr pokario Vokietijos teis mai: Ar mes turime bausti dariusius iuos blogus darbus, jeigu jiems tai leido tuo metu galiojusios blogos normos?. ie klausimai kelia labai skirtingas morals ir teisingumo problemas, kurias reikia nagrinti atskirai vienas nuo kit, 336
nes visikas ir galutinis atsisakymas blogus statymus pripa inti galiojaniais, nesvarbu, kokiu tikslu, negali padti i sprsti ias problemas. Morals problemos yra subtilios ir sudtingos, ir j negalima sprsti iuo iurkiu bdu. Teiss samprata, teiss negaliojim skirianti nuo jos ne moralumo, leidia mums velgti i atskir problem su dtingum ir vairov; tuo tarpu siauroji teiss samprata, neigianti neteisingas normas teisikai galiojant, gali paslp ti tai nuo ms. Galima sutikti, jog Vokietijos informato riai, savanaudikais tikslais padj nubausti kitus asmenis pagal tuos siaubingus statymus, padar morals draudia m dalyk; taiau moral taip pat reikalauja, kad valstyb baust tik tuos, kurie, darydami blog, dar tai, k valstyb tuo metu draud. Tai nulla poena sine lege * principas. Jeigu reikia pasiksinti princip, kad galima bt ivengti to, kas laikoma didesniu blogiu negu io principo paaukoji mas, tiesiog gyvybikai btina tuos dalykus, kurie pastatyti ant kortos, aikiai identifikuoti. Retroaktyvios bausms at vejai neturi bti panas prastus nubaudimo u tuo metu neteist veik atvejus. Nesudtinga pozityvistin doktrina, teigianti, jog moraliai neteisingos normos vis tiek gali bti teis, turi bent jau tok pranaum, kad ji nesilo apsimes ti, jog ekstremaliomis slygomis nereiks rinktis kurios nors i keli blogybi.
* Nra bausms be statymo (lot.).
337
X TARPTAUTIN TEIS
1. Dl ko kyla abejoni
Pirmini ir antrini norm junginio idj, kuriai ioje knygoje skiriama tokia reikminga vieta, galima laikyti vi duriu tarp teisini kratutinum. Teiss teorija rakto teisei suprasti iekojo kartais paprastoje grasinimais paremt sa kym idjoje, o kartais - sudtingoje morals idjoje. Su abiem iomis idjomis teis ities turi daug bendr bruo ir ssaj; vis dlto, kaip matme, niekada neinyksta pavo jus, kad j reikm bus pervertinta, o teiss ypatumai, ski riantys j nuo kit socialins kontrols priemoni, bus u temdyti. Tuo ir gera idja, kuri mes pasirinkome kaip svar biausij, kad ji leidia vairialypius teiss, prievartos ir morals ryius matyti tokius, kokie jie i tikrj yra, ir i naujo apmstyti, kodl jie yra reikalingi ir ar apskritai jie yra reikalingi. Nors pirmini ir antrini norm junginio idja ir pasi ymi iais teigiamais bruoais ir nors ji harmoningai dera su pratimu traktuoti io bdingo norm junginio buvim kaip pakankam slyg, leidiani vartoti posak teisin sistema, mes nepretenduojame apibrti od teis rem damiesi ia idja. Kaip tik dl to, kad mes nepretenduoja me itokiu bdu identifikuoti arba reguliuoti toki odi, kaip teis arba teisinis, vartojim, ioje knygoje siekia ma veikiau nuviesti teiss sam prat, o ne pateikti teiss 338
X. T A R P T A U T I N T E I S
apibrim, kuris, kaip natraliai bt tikimasi, turt nu rodyti i posaki vartojimo taisykl arba taisykles. Laiky damiesi io tikslo, paskutiniame skyriuje mes nagrinjome vokiei bylose pareikt nuomon, es tam tikroms nor moms, vertinus j moralin neteisingum, nereikt pri painti teiss vadintis galiojania teise net ir tuo atveju, kai jos priklauso esamai pirmini ir antrini norm sistemai. Galiausiai i nuom on mes atmetme; taiau mes tai pa darme ne dl to, kad ji prietaravo pairai, jog tokiai sistemai priklausanios normos turi bti vadinamos teise, ir ne dl to, kad ji prietaravo susiklosiusiai vartosenai. Pastangas susiaurinti galiojani statym klas, paalinant i jos tai, kas moralikai neteisinga, mes kritikavome visai kitu pagrindu - kad jos nei paspartina teorinius tyrinjimus arba moralinius svarstymus, nei suteikia jiems aikumo. Ty rinjimai parod, kad iuos tikslus atitinka susiklosiusiai vartosenai neprietaraujanti ir net ir moraliai neteisingas normas laikyti teise leidianti platesnioji koncepcija. Tarptautin teis - prieingas atvejis. Juk nors odio teis vartojimas iuo atveju atitinka per pastaruosius 150 met susiklosiusi praktik, bet tai, kad ia nra tarptau tins statym leidybos institucijos, privalomj jurisdikcij turini teism bei centralizuotai organizuot sankcij, pa skatino - bent jau teiss teoretikus - nuogstauti. i ins titut nebuvimas reikia, kad valstybms skirtosios normos primena t paprast, tik i pirmini prievoles nustatani norm susidedani socialins struktros form, kuri, ap tik j individ visuomense, mes esam e prat priepriein ti brandioms teisinms sistemoms. Kaip parodysime, i ties galima bandyti rodyti, jog tarptautin teis stokoja ne tik statym leidybos institucij ir teismus sukuriani antrini keitimo ir byl sprendimo norm, bet ir tiksliai teiss al tinius apibrianios ir bendrus jos norm identifikavimo kriterijus teikianios unifikuojanios pripainimo taisykls. 339
ie skirtumai ities stulbinantys, todl klausim Ar tarp tautin teis tikrai yra teis? vargu ar galima apeiti. Bet ir iuo atveju mes nei atmesime daugeliui kylanias abejo nes, paprasiausiai primindami susiklosiusi vartosen, nei jas tiesiog patvirtinsime remdamiesi tuo, jog pirmini ir antrini norm junginio buvimas yra btina, o kartu ir pa kankama slyga, kad posakis teisin sistema bt varto jamas teisingai. Vietoj to mes smulkiai inagrinsime i ikilusi abejoni pobd ir, kaip ir Vokietijos atveju, pa klausime, ar tiktina, kad prastin platesnioji posakio tarp tautin teis vartosena sukliudyt siekti kokio nors prak tinio arba teorinio tikslo. Nors mes iam klausimui skirsime tik vien skyri, kai kurie raytojai iam tarptautins teiss pobdio klausimui skiria dar maiau vietos. Jiems atrodo, kad klausimas Ar tarptautin teis tikrai yra teis? ikilo arba iliko tik dl to, kad banalus odi reikmi klausimas buvo klaidingai palaikytas rimtu daikt prigimties klausimu: kadangi faktai, skiriantys tarptautin teis nuo municipalins teiss, yra ai ks ir gerai inomi, vienintelis klausimas, kur reikia atsa kyti, yra klausimas, ar mes laikysims egzistuojanios kon vencijos, ar nuo jos nukrypsime; bet tai yra toks dalykas, kur kiekvienas asmuo turi pats sau nusprsti. Taiau toks trumpas io klausimo sprendimo bdas tikrai yra pernelyg trumpas. I ties kaip viena i prieasi, paskatinusi teo retikus dvejoti, ar od teis galima taikyti ir tarptautinei teisei, tam tikr vaidmen suvaidino labai paprasta ir tie siog absurdika paira tai, kaip reikt pateisinti to pa ties odio taikym daugeliui skirting dalyk. Principo, ku riuo paprastai vadovaujamasi ipleiant bendrus klasifikaci nius terminus, tip vairov jurisprudencijoje pernelyg danai buvo ignoruojama. Ir vis dlto abejoni dl tarptautins teiss aknys gldi giliau, ir jos yra kur kas domesns, negu ios klaidingos pairos odi vartojim. Maa to, 340
dvi io trumpo klausimo (Ar mes laikysims egzistuojan ios konvencijos, ar nuo jos nukrypsime?) sprendimo b do pasilytos alternatyvos nra vienintels; juk, be j, yra dar alternatyva iaikinti ir inagrinti principus, faktikai kreipusius esam vartosen. Pasilytasis trumpas kelias tikrai bt tinkamas, jeigu mes turtume reikal su tikriniu daiktavardiu. Jeigu kas nors paklaust, ar Londonu vadinama vieta tikrai yra Lon donas, mes negaltume padaryti nieko daugiau, kaip tik priminti iam mogui konvencij ir palikti jam paiam sprs ti, ar ios konvencijos laikytis, ar parinkti kit vard pagal savo paties skon. Tokiu atveju bt absurdika klausti, ko kiu principu remiantis Londonas buvo pavadintas btent taip ir ar is principas buvo priimtinas. Tai bt absurdika todl, kad tikrinio vardo suteikimas remiasi tik ad h o c* konvencija, tuo tarpu bet kurios rimtos diciplinos bendrj termin taikymo ipltimas visuomet remiasi tam tikru prin cipu ar loginiu pagrindu, nors galbt ikart ir negalima pa sakyti, koks jis yra. Kuomet, kaip ir iuo atveju, tokiu tai kymo ipltimu abejoja tie, kurie faktikai sako: Mes ino m e, jog tai vadinam a teise, bet ar tai tikrai te is ? , reikalaujama - be abejo, miglotai, - kad principas bt iaikintas, o jo patikimumas patikrintas. Mes aptarsime du pagrindinius abejoni dl tarptauti ns teiss teisinio pobdio altinius, o drauge ir tuos ings nius, kuri, kilus ioms abejonms, m si teoretikai. Abiej ri abejons kyla dl tarptautinei teisei nepalankaus jos lyginimo su municipaline teise, kuri laikoma aikiu, tipiku pavyzdiu to, kas yra teis. Pirmj aknys gldi teiss, kaip vis pirma grasinimais paremt sakym, sampratoje; jos akcentuoja tarptautins teiss norm ir municipalins tei ss norm pobdio skirtingum. Antrosios ries abejones suadina obskurantikas tikjimas, kad valstybs i esms
* iuo atveju (lot.).
341
nesugeba bti teisins prievols subjektais; jos akcentuoja tarptautins teiss subjekt ir municipalins teiss subjekt pobdio skirtingum.
2. Prievols ir sankcijos
Abejons, kurias mes aptarsime, danai idstomos tarp tautins teiss knyg vadiniuose skyriuose ir formuluoja mos kaip klausimas: Kaip gali bti pareigojanti tarptauti n teis?. Vis dlto i populiari klausimo forma yra labai paini; todl dar prie imantis io klausimo reikia panagri nti ankstesnj, kur atsakymas anaiptol nra aikus. is ankstesnis klausimas yra toks: kas turima galvoje sakant, kad teis yra pareigojanti, kai kalbama apie vis teisin sistem? Teiginys, jog atskira sistemos norma pareigoja kon kret asmen, teisininkams yra inomas, o jo prasm yra pakankamai aiki. Mes galime teigin perfrazuoti taip: kalbamoji norma yra galiojanti norma, o atitinkamas as muo pagal j turi tam tikr prievol arba pareig. Be to, bna tam tikr situacij, kuriose formuluojami dar ben dresni ios formos teiginiai. Tam tikromis aplinkybmis ga lima abejoti, ar viena arba kita teisin sistema yra taikytina konkreiam asmeniui. Toki abejoni gali kilti esant teiss norm kolizijai, taip pat tarptautinje vieojoje teisje. Pir muoju atveju galima paklausti, ar Pranczijos, ar Anglijos teis pareigoja konkret asmen su konkreiu sandoriu su sijusiais klausimais, o antruoju atveju galima paklausti, ar, pavyzdiui, prieo okupuotos Belgijos gyventojus pareigojo tai, k Belgijos vyriausyb emigracijoje teig esant Belgijos teis, ar okupacins valdios ordonansai. Bet abiem atve jais tokie klausimai yra teiss klausimai, ikylantys tam tik ros teisins sistemos (municipalins arba tarptautins) vi duje, ir jie sprendiami vadovaujantis tos sistemos norm o 342
mis ir principais. ia keliamas klausimas ne dl norm ben dro pobdio, bet tik dl i norm veikimo srities arba dl galjimo jas taikyti konkreiomis aplinkybmis konkre tiems asmenims arba sandoriams. Trumpai tariant, klausi mas Ar tarptautin teis yra pareigojanti? ir jam gimi niki klausimai Kaip tarptautin teis gali bti pareigo janti? arba Kas lemia tai, kad tarptautin teis yra pa reigojanti? yra skirtingos eils klausimai. Jais ireikiama abejon ne dl galjimo taikyti, bet dl bendro tarptautins teiss teisinio statuso; i abejon tiesiau galima ireikti tokiu klausimu: Ar galima prasmingai ir teisingai teigti, jog tokios normos, kaip ios, sukelia prievoles? I m into se knygose vykstani diskusij aiku, kad iuo atveju vie nas i abejoni altini yra tiesiog centralizuotai organizuo t sankcij sistemos nebuvimas. Tai vienas i tarptautinei teisei nepalankaus jos lyginimo su municipaline teise, ku rios normos neabejotinai yra laikomos pareigojaniomis ir tapatinamos su teisins prievols paradigmomis, aspekt. Tolesnis argumentavimas yra paprastas: jeigu dl ios prie asties tarptautins teiss normos nra pareigojanios, tai j priskyrimo teisei negalima pateisinti ir dl to j nereikia irti rimtai; juk kad ir kokios tolerantikos bt bendrins kalbos formos, itai yra pernelyg didelis skirtu mas, kad jo bt galima nepastebti. Vis spekuliacij apie teiss esm itakos - tai prielaida, kad jos buvimas bent jau tam tikr elges padaro privalom. Nagrindami argument, kiekvien su tarptautins sis temos faktine puse susijusi abejon laikysime liudijania jo naudai. Atkreipkime dmes, kad nei Taut Sjungos Sta tuto 16 straipsnis, nei Jungtini Taut stat VII skyrius nesukr tarptautinje teisje nieko, kas galt prilygti mu nicipalins teiss sankcijoms. Nepaisant Korjos karo, taip pat to, kas morals poiriu gali bt pamokoma Sueco konflikte, mes darome prielaid, kad tada, kai stat nuo 343
stat dl prievartinio teiss gyvendinimo taikymas yra svar bus, labai gali bti, jog ias nuostatas paralyiuos veto, to dl jas reikia laikyti egzistuojaniomis tik popieriuje. Tvirtinti, jog tarptautin teis nra pareigojanti dl to, kad ji stokoja organizuot sankcij, reikia tyliai priimti teiss teorijos, teigianios, jog teis yra i esms susijusi su grasinimais paremtais sakymais, silom prievols analiz. Kaip matme, i teorija tapatina prievols turjim arba buvim pareigotu su tikimybe patirti sankcij arba baus m, kuri gresia u nepaklusim. Vis dlto, kaip jau buvo parodyta, is tapatinimas ikreipia t vaidmen, kur prievo ls ir pareigos idjos visuomet vaidino teisinje mintyje bei samprotavimuose. N et veiksmingas ir organizuotas sankci jas turinioje municipalinje teisje dl daugelio III skyriu je nurodyt prieasi reikia skirti iorinio prediktyvistinio teiginio Tiktina, jog a (tu) nukentsiu (nukentsi) dl savo nepaklusnumo prasm nuo vidinio normatyvinio tei ginio A (tu) turiu (turi) prievol veikti tai tokiu bdu, kuris konkretaus mogaus situacij vertina norm, akcep tuot kaip orientaciniai elgesio modeliai, poiriu. Tiesa, ne visos normos sukelia prievoles ir pareigas; tiesa ir tai, kad tos normos, kurios sukelia prievoles ir pareigas, pa prastai ragina paaukoti privaius interesus, o jas palaiko rimti reikalavimai elgtis pagal ias normas bei atkakli nu krypim nuo i norm kritika. Taiau kai tik mes isiva duojame i prediktyvistins analizs bei j paskatinusios tei ss sampratos, i esm s laikanios teis grasinimais parem tais sakymais, atrodo, nebra jokios rimtos prieasties, dl kurios reikt normatyvin prievols idj apriboti normo mis, palaikomomis organizuot sankcij. Taiau reikia apsvarstyti ir kito tipo argument, labiau tikinam dl to, kad jis nesiejamas su prievols apibri mu, grindiamu sankcij, kuriomis grasinama, tiktinumu. Skeptikas galt atkreipti dmes tai, k ir mes patys pa 344
brme: municipalinje teisinje sistemoje yra tam tikros nuostatos, kurios pagrstai vadinamos btinomis; tokios nuo statos yra pirmins prievoles nustatanios normos, normos, draudianios laisvai vartoti smurt, taip pat normos, lei dianios oficialiai vartoti jg kaip i ir kit norm sank cij. Jeigu tokios normos bei jas palaikanios organizuotos sankcijos ia prasme yra btinos municipalinei teisei, argi jos lygiai taip pat nra btinos tarptautinei teisei? Net ne akcentuojant, jog tai iplaukia i paios odi pareigo jantis ir prievol reikms, galima manyti, jog taip ir yra. Atsakym tokio tipo argument diktuoja nuolatin m u nicipalins teiss psichologin ir fizin kontekst suformuo janios elementarios tiesos apie m ones ir juos supani aplink. Fizins jgos ir paeidiamumo poiriu apytikriai lygi individ visuomense fizins sankcijos yra ir btinos, ir manomos. Jos reikalingos tam, kad savanorikai paklstantieji teiss suvarymams netapt teiss paeidj, kurie naudojasi kit pagarbos teisei teikiamais pranaumais, bet, nesant toki sankcij, patys jos negerbia, aukomis. N eizo liuotai vienas nuo kito gyvenantys individai turi tiek daug prog padaryti al kitiems, jeigu ne atvirai upuldami, tai klasta, o j ansai ivengti bausms yra tokie dideli, kad n vienoje visuomenje, iskyrus paias paprasiausias jos for mas, jokiomis grynai natraliomis bauginimo priemonmis negalima bt sulaikyti t, kurie yra pernelyg pikti, perne lyg kvaili arba pernelyg silpni, kad paklust teisei. Taiau ir dl paties apytikrs lygybs fakto, ir dl aiki paklusimo suvarym sistemai teikiam pranaum vargu ar galima tiktis, kad kokios nors teiss paeidj sjungos jgos vir yt jgas t, kurie savanorikai bendradarbiauja palaiky dami i sistem. Tokiomis aplinkybmis, kurios sudaro mu nicipalins teiss fon, sankcijas teiss paeidjams galima skmingai taikyti palyginti menkai rizikuojant, o j grsm 345
reikmingai papildys esamas natralias bauginimo priemo nes. Bet kaip tik dl to, kad paprastos gerai inomos tiesos, tinkanios individams, netinka valstybms, o tarptautins teiss faktinis fonas taip labai skiriasi nuo municipalins teiss faktinio fono, nra nei lygiai tokios pat sankcij b tinybs (nors gali bti pageidautina, kad tarptautin teis bt palaikoma sankcijomis), nei lygiai tokios pat perspek tyvos, kad jos bus naudojamos saugiai ir efektyviai. Taip yra todl, kad agresija tarp valstybi yra visai ne panai agresij tarp individ. Smurto vartojimas tarp vals tybi turi bti vieas, todl, nors ir nra tarptautins poli cijos, labai maai tiktina, kad is reikalas liks tik tarp ag resoriaus ir aukos, kaip galt bti mogudysts arba va gysts atveju, jeigu nebt policijos. Pradti kar net stip resnei valstybei reikia rizikuoti sulaukti toki pasekmi, kurias retai kada galima racionaliai ir aikiai numatyti. Kita vertus, dl to, kad valstybs nra lygios, negalima visada bti tikriems, jog susivienijusios tarptautins tvarkos ali nink jgos virys agresij linkusi valstybi jgas. Vadi nasi, sankcij organizavimas ir naudojimas gali bti susijs su didiausia rizika, o sankcij grsm labai menkai papil dys natralias bauginimo priemones. iomis labai skirtin gomis faktinmis aplinkybmis tarptautin teis vystsi ki taip negu municipalin teis. Jeigu u nusikaltimus nebt taikomos organizuotos represijos ir bausms, iuolaikini valstybi gyventojai smurto ir vagysi galt tiktis kas valand; taiau valstybi gyvenime tarp siaubing kar b davo ilgi taikos metai. inant, kuo kare rizikuojama ir kas statoma ant kortos, taip pat valstybi tarpusavio poreikius, racionalu tiktis tik i taikos met; taiau juos verta regu liuoti normomis, kurios skiriasi nuo municipalins teiss norm (be kit dalyk) tuo, jog nesukuria jokio centrinio organo, utikrinanio j prievartin gyvendinim. Ir vis dlto apie tai, ko ios normos reikalauja, ir galvojama, ir kalba 346
ma kaip apie privalom dalyk; yra ir visuotinis spaudimas, veriantis paklusti normoms; iomis normomis remiasi pre tenzijos bei j pripainimas, o j paeidimas laikomas pa teisinaniu ne tik primygtinius reikalavimus gauti kompen sacij, bet ir represalijas* bei atsakomuosius veiksmus**. Kai norm nepaisoma, tai daroma ne todl, kad jos nra pareigojanios; anaiptol, stengiamasi nuslpti faktus. ino ma, galima sakyti, jog tokios normos yra efektyvios tik tol, kol jos lieia klausimus, dl kuri valstybs nelinkusios ka riauti. Taip tikrai gali bti, ir tai nepalankiai atsiliept ios sistemos svarbai ir jos vertei monijai. Taiau tai, jog tiek daug dalyk galima utikrinti, liudija, kad i organizuot sankcij btinumo municipalinei teisei jos fizini ir psicho logini fakt slygomis negalima daryti paprastos ivados, es be i sankcij tarptautin teis, funkcionuojanti visi kai kitokiame kontekste, neukrauna prievoli, nra pa reigojanti arba nra verta vadintis teise.
3. Prievol ir valstybi suverenitetas

Didioji Britanija, Belgija, Graikija, Soviet Rusija turi teises ir prievoles pagal tarptautin teis ir todl yra jos subjektai. Tai atsitiktiniai valstybi, kurias eilinis mogus laiko nepriklausomomis, o teisininkas - suvereniomis, pa vyzdiai. Vienas i patvariausi su tarptautins teiss priva lomuoju pobdiu susijusi keblum altini buvo sunku mai, kylantys siekiant pripainti arba paaikinti t fakt,
* Prievartos priemons, kuri imasi valstyb, atsakydama , jos m a nymu, tarptautins teiss poiriu neteistus kitos valstybs veiksmus. Paprastai represalijos nesiejam os su ginkluotos jgos naudojimu. ** Turimos galvoje retorsijas - valstybs teisins gynybos priem ons, kuri ji imasi siekdama paveikti kit valstyb, kad i nutraukt pirmosios valstybs atvilgiu vykdomus nedraugikus veiksmus, diskriminacin poli tik ir pan.
347
kad suvereni valstyb taip pat gali bti pareigota arba tu rti prievol pagal tarptautin teis. Tam tikra prasme i skeptiko poirio forma yra radikalesn negu prietaravi mas, jog tarptautin teis nra pareigojanti dl to, kad ji stokoja sankcij. Juk pastarj prietaravim bt galima paalinti, jeigu tarptautin teis vien dien sustiprint sank cij sistema, tuo tarpu is prietaravimas remiasi konsta tuojamu arba tik numanomu valstybs, kuri kartu yra ir suvereni, ir pavaldi teisei, sampratos esminiu nenuoseklumu. Nordami inagrinti prietaravim, turime nuodug niai ianalizuoti suvereniteto svok, taikom ne statym leidybos institucijai ar kokiam nors kitam elem entui arba asmeniui valstybs viduje, bet paiai valstybei. Susidr su odio suverenus vartojimu jurisprudencijoje, esam e lin k j sieti su viresnio u teis asmens, kurio odis u j emesniems arba jo valdiniams yra teis, idja. Ankstes niuose ios knygos skyriuose buvo parodyta, kad i viliojan ti svoka visai nepadeda suprasti municipalins teiss siste mos struktros; taiau dar galingesnis painiavos altinis ji yra tarptautins teiss teorijoje. inoma, valstyb galima sivaizduoti taip, tarsi ji bt savotikas Antmogis, t.y. B tyb, kuri i prigimties nevaroma teiss, bet yra teiss al tinis savo valdiniams. Gali bti, kad i idj, tartin dau gelio politikos ir teiss teorij kvpj, jau nuo eioliktojo amiaus skatino simbolikas valstybs tapatinimas su m o narchu (L tat c est m o/*). Bet, norint suprasti tarptauti n teis, svarbu atsikratyti toki asociacij. odis valsty b nra kokio nors asmens arba daikto, vidujai arba i prigimties esanio u teiss rib, vardas; tai tik bdas nu rodyti du faktus: pirma, kad tam tikros teritorijos gyvento jai gyvena vyraujant tai organizuotai valdymo formai, kuri nustato teisin sistema, turinti jai bding struktr, ap* Valstyb - tai a (pranc.) - posakis, priskiriamas Pranczijos karaliui Liudvikui XIV, siekusiam tvirtinti absoliui monarcho valdi.
348
imani statym leidybos institucij, teismus ir pirmines normas; ir, antra, kad vyriausyb turi aikiai neapibrto masto nepriklausomyb. inoma, odiui valstyb bdinga sava plati neapib rtumo sritis, bet to, kas pasakyta, pakanka atskleisti jos pagrindinei prasmei. Tokios valstybs, kaip Didioji Brita nija arba Brazilija, Jungtins Valstijos arba Italija (tai vl yra atsitiktiniai pavyzdiai), labai dideliu mastu yra nepri klausomos ir nuo teisins, ir nuo faktins bet kokios u j sien esanios valdios arba asmens kontrols ir tarptauti nje teisje bus laikomos suvereniomis valstybmis. Kita vertus, atskiros valstybs, kurios yra federacins sjungos nars, kaip antai Jungtins Valstijos*, daugeliu vairi bd yra pavaldios federalins vyriausybs ir konstitucijos val diai ir kontrolei. Taiau net i federalini valstij nepri klausomyb yra didel, palyginti su, tarkime, Anglijos gra fysts statusu; pastarosios odiu valstyb niekuomet ne pavadintume. Grafystje gali bti kai kurias statym leidy bos institucijos funkcijas toje teritorijoje atliekanti vietin taryba, taiau jos menkos galios yra subordinuotos Parla mento galioms, ir, iskyrus tam tikras nedideles iimtis, gra fysts teritorijoje paklstama tiems patiems statymams ir vyriausybei, kaip ir kitoje alies dalyje.
* Angl kalbos odis state reikia ir valstyb , ir valstij ; anglikas JAV pavadinimas United States o f Am erica galt bti veriamas ir Jungtins A m erikos Valstijos, ii Jungtins A m erikos Valstybs; beje, ankstesnje (X X a. pradios ir tarpukario) lietuvikoje literatroje pastarasis pavadinimas buvo gana prigijs. Jis tikriausiai labiau atspindi JAV konstitucin raid ir politin istorij, kurios vienas bdingiausi bruo buvo glaudiai su sijusi, bet tuo m etu formaliai nepriklausom buvusij kolonij susifor mavimas valstybes, siekusias politins integracijos nauj valstyb ir gyvendinusias j. Kaip m atom e, io angl kalbos politinio ir teisinio termino (state) vartosena atspindi gilumin tendencij ir politinio m enta liteto bruo - pripainim, jog valstybs buvimas nepaneigia jos sudeda mj dali valstybingumo, o sudtins valstybs (konfederacijos, federa cijos, kai kada net imperijos) atveju j daniausiai net suponuoja (plg. Kanad, Australij).
349
Tarp i kratutinum yra daug vairi organizuot val dymo form turini teritorini vienet tarpusavio priklau somybs (ir nepriklausomybs) tip ir laipsni. iuo poi riu suklasifikuoti kolonijas, protektoratus, siuzerenitetus, glo bojamsias teritorijas, konfederacijas yra ities nuostabi pro blema. Daugeliu atvej vieno vieneto priklausomyb nuo kito ireikiama teisinmis formomis, taigi teis priklauso mame teritoriniame vienete bent tam tikrais klausimais ga liausiai bus priklausoma nuo kitame vienete atliekam teisdaros operacij. Taiau kai kuriais atvejais priklausomos teritorijos teisi nje sistemoje jos priklausomyb gali neatsispindti. Taip gali bti arba todl, kad i teritorija yra tik formaliai nepri klausoma, o faktikai yra valdoma i iors per marionetes, arba todl, kad priklausomoji teritorija turi tikr autonomi j vidaus gyvenimo klausimais, bet iors santyki - ne, o jos priklausomybs nuo kitos alies iors santyki klausi mais nereikia ireikti jos vidaus teisje. Vieno teritorinio vieneto priklausomyb nuo kito iais vairiais bdais nra vienintel galimo jos nepriklausomybs apribojimo forma. Apribojantis veiksnys gali bti ne kito tokio vieneto valdia arba autoritetinga valdia, bet tarptautin autoritetinga val dia, daranti tak vienas nuo kito nepriklausomiems viene tams. manoma sivaizduoti daug vairi tarptautins auto ritetingos valdios form, vadinasi, ir daug vairi valstybi nepriklausomybs apribojim. ia, greta daugybs kit, pa mintini tokie galimi atvejai: pagal Britanijos Parlamento model organizuota pasaulin statym leidybos institucija, turinti teisikai neribotas galias reguliuoti vis teritorini vienet vidaus reikalus ir iors santykius; pagal Kongreso model organizuota federalin statym leidybos institucija, turinti teisin kompetencij tik konkreiai nurodytais klau simais arba apribot garantij, utikrinani j sudarani vienet specifines teises; toks reimas, kuriame vienintel 350
teisins kontrols forma yra normos, visuotinai akceptuoja mos kaip taikytinos visiems; ir pagaliau toks reimas, kuria me vienintele prievols forma pripastama sutartin arba paios prisiimta prievol, todl valstybs nepriklausomyb teisikai apriboja tik jos paios aktas. io galimybi spektro nagrinjimas yra sveikintinas da lykas, nes pats suvokimas, jog yra daug galim priklauso mybs ir nepriklausomybs form ir laipsni, yra ingsnis pirmyn bandant atsakyti teigin, jog dl to, kad valstybs yra suverenios, jos negali bti pavaldios tarptautinei tei sei arba jos pareigotos, arba gali bti pareigotos tik tam tikros specifins tarptautins teiss formos. Juk odis su verenus reikia ne k kita, kaip nepriklausomas; kaip ir pastarasis odis, jis yra negatyvus savo prasme: suvereni valstyb yra tokia valstyb, kuri nra pavaldi tam tikroms kontrols rims, o jos suverenitetas yra ta elgesio sritis, kurioje is elgesys yra autonomikas. Kaip matme, tam tikr autonomijos mast diktuoja pati odio valstyb reikm, bet prielaida, jog valstybs turi bti neribojamos prievoli arba gali bti ribojamos tik tam tikr prievols ri, geriausiu atveju yra nepagrstas tvirtinimas, kad vals tybs turi bti laisvos nuo vis kit suvarym, o blogiausiu atveju yra tik neargumentuota dogma. Juk reikia konsta tuoti tarp valstybi faktikai esant tam tikr tarptautins autoritetingos valdios form, tad tokiu paiu mastu yra apribotas ir valstybi suverenitetas, o io apribojimo mas tas yra toks, kur leidia normos. Todl inoti, kurios vals tybs yra suverenios ir koks yra j suvereniteto laipsnis, galima tik tuomet, kai yra inoma, kokios yra normos; ly giai taip pat inoti, ar anglas arba amerikietis yra laisvi ir koks yra j laisvs mastas, galima tik tuomet, kai inoma, kokia yra Anglijos arba Amerikos teis. Tarptautins teiss normos ities yra neapibrtos, o daugeliu klausim tarp j ikyla kolizijos, todl abejon dl valstybms likusios nepri 351
klausomybs srities yra kur kas didesn negu abejon dl pilieio laisvs pagal municipalin teis. Vis dlto ie sun kumai nepatvirtina a priori argumento, kuriuo ivad apie tarptautins teiss bendr pobd bandoma daryti remian tis neatsivelgiant tarptautin teis valstybms priskiria mu absoliuiu suverenitetu. Reikia paymti, kad nekritikas suvereniteto idjos trak tavimas panaiai supainiojo ir municipalins teiss, ir tarp tautins teiss teorij, todl ir vien, ir kit reikia panaiai koreguoti. Nekritikai traktuojant suvereniteto idj, mes skatinami tikti, kad tarptautin teis turi turti tam tikr pobd, nes valstybs yra suverenios ir joms negali bti nustatyta joki teisini apribojim, iskyrus tuos, kuriuos jos nusistato paios, lygiai kaip mes skatinami tikti, kad kiekvienoje municipalinje teisinje sistemoje turi bti su verenus statym leidjas, kuriam nra nustatyta joki tei sini apribojim. Abiem atvejais, tikint suvereno, kuriam nra nustatyta joki teisini apribojim, buvimu, susikuria ma iankstin nuomon klausimu, kur galima atsakyti tik inagrinjus veikianias normas. Municipalins teiss srity je is klausimas yra toks: kokiu mastu ioje sistemoje pri pastama aukiausiosios statym leidybos institucijos val dia? Tarptautins teiss srityje is klausimas skamba taip: koks yra norm leidiamas maksimalus valstybi autonomi jos mastas? Taigi paprasiausias atsakymas prietaravim yra toks, kad jame sukeiiama toji tvarka, kuria ie klausimai turi bti nagrinjami. Kol neinoma, kokios yra tarptautins tei ss formos ir ar jos nra tik tuios formos, nra kaip su inoti, kok suverenitet turi valstybs. Daugelis teisini de bat buvo pains dl to, kad is principas bdavo ignoruo jamas; jo viesoje naudinga panagrinti tas tarptautins tei ss teorijas, kurios yra inomos kaip voliuntaristins arba savs apribojimo teorijos. ios teorijos stengiasi valstybi 352
(absoliut) suverenitet suderinti su pareigojani tarptau tins teiss norm buvimu, traktuodamos visas tarptautines prievoles kaip valstybi pai sau nusistatytas prievoles, ana logikas i pasiadjim kylanioms prievolms. Tokios te orijos faktikai yra politikos mokslo sriiai priklausanios visuomens sutarties teorijos analogai tarptautinje teisje. Pastaroji teorija siek paaikinti faktus tokiu bdu: indivi dai yra i prigimties laisvi ir nepriklausomi, taiau jie buvo municipalins teiss pareigoti, nes traktavo prievol paklusti teisei kaip kylani i sutarties, kuri pareigotieji individai sudar vienas su kitu, o tam tikrais atvejais - ir su savo valdovais. Mes ia nenagrinsime nei gerai inom prietaravim iai teorijai, kai ji suprantama paodiui, nei jos vertingumo, kai ji laikoma tik vaizdinga analogija. V ie toj to i mintosios teorijos istorijos mes paimsime tris ar gumentus, prietaraujanius voliuntaristinei tarptautins tei ss teorijai. Pirma, ios teorijos visikai nepaaikina, i kur yra ino ma, jog valstybs gali bti suvarytos tik pai sau nusi statyt prievoli, arba kodl is poiris valstybi suvere nitet turt bti priimtas dar neianalizavus tikrojo tarp tautins teiss pobdio. Ar be to, kad i paira danai kartojama, j dar kas nors palaiko? Antra, argumentas, ku riuo siekiama rodyti, jog valstybs dl savo suvereniteto gali bti pavaldios tik toms normoms arba pareigojamos tik toki norm, kurias jos paios sau nusistat, yra nenuo seklus. Kai kurios visikai kratutins savs apribojimo teorijos formos valstybs sutikim arba sutartinius siparei gojimus traktuoja tik kaip numatomo bsimo valstybs el gesio deklaracijas, o j nevykdymo nelaiko kokios nors prie vols sulauymu. Nors tokia teorija visikai prietarauja fak tams, taiau ji bent yra nuosekli: tai yra pati paprasiausia teorija, teigianti, jog valstybi absoliutus suverenitetas yra nesuderinamas su jokios ries prievolmis, o valstyb, kaip
12. 1204
353
ir parlamentas, negali susisaistyti. Taiau ne tokia kratuti n paira, kad valstyb gali pasiadjimu, susitarimu arba sutartimi sau nusistatyti prievoles, prietarauja teorijai, tei gianiai, jog valstybs paklsta tik toms normoms, kurias jos paios sau nusistato. Juk tam, kad uraytieji arba itar tieji odiai tam tikromis aplinkybmis atlikt pasiadjimo funkcij ir tokiu bdu sukurt prievoles ir suteikt teises, kurias galt pretenduoti kiti, jau turi egzistuoti normos , nustatanios, jog tai, k valstyb daro, ji privalo daryti taip, kad tai atitikt mintuosius odius. Akivaizdu, kad tokioms normoms, kuri buvim suponuoja pati sau nusistatyt prie voli svoka, j privalomojo statuso negali suteikti sau nu sistatyta prievol paklusti ioms normoms. I ties kiekvienam konkreiam veiksmui, kur valstyb privalo atlikti, privalomj pobd teorikai gali suteikti pa siadjimas; vis dlto taip galt bti tik tokiu atveju, jeigu norm , nustatani, kad pasiadjimai ir t.t. sukuria prievo les, valstybei bt galima taikyti nepriklausomai nuo joki pasiadjim. Bet kokioje visuomenje, nesvarbu, ar susi dedanioje i individ, ar i valstybi, tam, kad pasiadji mo, susitarimo arba sutarties odiai sukurt prievoles, rei kia ir pakanka to, kad apskritai, nors nebtinai visuotinai, bt pripastamos tok dalyk nustatanios ir i susisaistymo operacij procedr apibrianios normos. Jeigu jos yra pripastamos, ias procedras smoningai taikantis in dividas arba valstyb yra suvaromi priklausomai nuo to, ar jis arba ji patys pasirenka tokius suvarymus, ar ne. Vadi nasi, net i visikai savanorika socialins prievols forma nurodo esant tam tikras normas, kurios yra pareigojanios nepriklausomai nuo j pareigotosios alies pasirinkimo, o valstybi atveju tai prietarauja prielaidai, kad j suvereni tetas reikalauja, jog jos bt laisvos nuo vis toki norm. Treia, yra faktai. Reikia skirti k tik kritikuot apriorin teigin, kad valstybs ga bti pareigotos tik j pai sau 354
nusistatyt prievoli, nuo teiginio, kad nors kitokios siste mos slygomis jos galt bti pareigotos kitokiais bdais, taiau faktikai pagal dabartines tarptautins teiss normas nra jokios kitos valstybi prievols formos. inoma, da bartin tarptautins teiss sistema gali turti i grynai kon sensuso pagrindu sukurt form; teisinink ratuose, teis j - net tarptautini teism - ivadose bei valstybi dekla racijose galima aptikti ir teigini, isakani poir tarptautins teiss pobd, ir jo paneigim. Ar i paira yra teisinga, ar ne, gali parodyti tik bealikas konkreios valstybi praktikos tyrimas. I ties iuolaikin tarptautin teis didija dalimi yra sutari teis, todl buvo imtasi nuodugni bandym rodyti, jog tos normos, kurios, kaip paaikja, yra pareigojanios valstybes be iankstinio i valstybi sutikimo, i tikrj remiasi iuo sutikimu, taiau toks sutikimas galjo bti duotas tik tyliai, arba j galima numanyti. Nors ir ne visi ie bandymai visas tarptautins prievols formas redukuoti vien yra fikcijos, taiau bent kai kurie i j yra tokie pat tartini, kaip ir tylios koman dos idja, kuria, kaip mes matme, buvo siekiama analo gikai, tik daug akivaizdiau melagingai, supaprastinti mu nicipalin teis. ia negalima imtis smulkiai nagrinti teigin, jog visos tarptautins prievols kyla i pareigotosios alies sutikimo, taiau reikia nurodyti dvi aikias ir svarbias ios doktrinos iimtis. Pirmoji susijusi su naujomis valstybmis. N iekuo met nebuvo abejojama, kad susikrus naujai nepriklauso mai valstybei, kaip antai 1932 m. Irakui arba 1948 m. Izra eliui, bendrosios tarptautins teiss prievols, apimanios, greta kit, privalomj gali sutartims suteikianias nor mas, i valstyb pareigoja. iuo atveju bandymas naujo sios valstybs tarptautines prievoles grsti tyliu sutikimu arba tokiu sutikimu, kur galima numanyti, atrodo nie kam tiks. Antroji iimtis yra tokia: valstyb, kuri gyja te
12*
355
ritorij arba patiria kokius nors kitokius pokyius, dl ku ri pirm kart atsiranda norm nustatom prievoli, ku ri anksiau i valstyb negaljo nei laikytis, nei paeisti ir dl kuri jai nebuvo progos nei duoti, nei neduoti sutiki mo, realizavimo sritis. Jeigu anksiau prijimo prie jros neturjusi valstyb gyja pajrio teritorij, aiku, jog jau vien to pakanka, kad ji tapt pavaldi visoms normoms, re guliuojanioms klausimus, susijusius su teritoriniais vande nimis ir atvira jra. Be i, yra ir daugiau ginytin atvej, daugiausiai susijusi su bendrj arba daugiaali sutari poveikiu joms nepriklausanioms alims; taiau ir i dvie j svarbi iimi visikai pakanka, kad bt galima laikyti pagrstu tarim, jog bendroji teorija, skelbianti, kad visos tarptautins prievols yra pai sau nusistatytos, remiasi pernelyg abstrakia dogma, bet maai kreipia dm esio faktus.
4. Tarptautin teis ir moral

V skyriuje mes nagrinjome paprast socialins strukt ros form, susidedani tik i pirmini prievoles nustatan i norm, ir matme, kad visose visuomense, iskyrus paias maiausias, glaudiausiai susijungusias ir labiausiai izoliuotas, ji kentt dl rimt trkum. Toks reimas tu rt bti statikas, nes jo normas keist tik lti augimo ir smukimo procesai, norm identifikavimas bt nepatikimas, o j paeidimo konkreiais atvejais iaikinimas bei socia linio spaudimo taikymas paeidjams reikalaut daug lai ko, bt atsitiktinis ir silpnas. Mes padarme aiki ivad, jog municipalinei teisei bdingos antrins normos - pripa inimo, keitimo ir byl sprendimo taisykls ir yra tos skir tingos, bet susijusios tarpusavyje priemons kompensuoti iems vairiems trkumams. 356
Tarptautin teis savo forma primena tok pirmini nor m reim, nors jos danai labai detali norm turinys yra visikai nepanaus primityvios visuomens norm turin, o daugelis jos svok, metod ir technini priemoni yra to kios paios, kaip ir moderniosios municipalins teiss. La bai danai teisininkai manydavo, kad iuos formalius tarp tautins teiss ir municipalins teiss skirtumus geriausiai galima ireikti tarptautin teis priskiriant moralei. Ta iau, atrodo, aiku, kad itaip vardij skirtum tik sukeltume painiav. Kartais atkakl teigim, kad normos, reguliuojanios san tykius tarp valstybi, yra tik morals normos, kvepia sena dogmatika nuomon, es tokia socialins struktros for ma, kurios negalima redukuoti grasinimais paremtus sa kymus, gali bti tik moral. inoma, od moral gali ma vartoti tokia plaia prasme; taip vartojamas jis tampa koncepcij iukliade, kuri drauge su normomis ir prin cipais, paprastai laikomais moraliniais, tokiais kaip prasti draudimai elgtis iauriai, nesiningai arba meluoti, keliau ja aidim taisykls, klub taisykls, etiketo normos, funda mentalios konstitucins teiss ir tarptautins teiss nuosta tos. iai metodikai verta prietarauti dl to, kad tie dalykai, kurie visi kartu priskiriami morals klasei, vienas nuo kito taip reikmingai skiriasi savo forma bei socialinmis funkcijomis, jog tokia iurkti klasifikacija negalt tarnau ti jokiam sivaizduojamam praktiniam arba teoriniam tiks lui. itaip dirbtinai iplstoje morals kategorijoje tekt i naujo paymti senuosius skirtumus, kuriuos ji itrina. Konkreiu tarptautins teiss atveju yra kelios skirtin gos prieastys, dl kuri reikt prieintis jos norm pri skyrimui moralei. Pirmoji i j yra ta, jog valstybs da nai priekaitauja viena kitai u amoral elges arba giria viena kit u tai, kad jos gyvena pagal tarptautins morals standartus. Be jokios abejons, viena i dorybi, kurias vals 357
tybs gali arba negali rodyti turinios, yra tarptautins tei ss laikymasis, bet tai nereikia, kad i teis yra moral. Faktikai valstybi elgesio vertinimas morals aspektu ai kiai skiriasi nuo pretenzij bei reikalavim formulavimo ir nuo teisi bei prievoli pripainimo pagal tarptautins tei ss normas. V skyriuje mes ivardijome tam tikrus bruous, kuriuos galima laikyti apibrianiais socialin moral, tarp j paminjome speciali moralinio spaudimo form, kuria moralins normos yra palaikomos pirmiausia. Toks moralinis spaudimas - tai ne apeliavimas baim, ne gra sinimai atkeryti ir ne reikalavimai k nors kompensuoti, bet apeliavimas sin, grindiamas tikjimu, jog kai tik asmeniui, kur kreipiamasi, bus primintas atitinkamas m o ralinis principas, kalts arba gdos jausmas privers j prin cip gerbti ir atlyginti nuostolius. Pretenzijos pagal tarptautin teis tokia forma neisa komos, taiau, inoma, kaip ir municipalinje teisje, jas galima susieti su moraline apeliacija. Valstybi viena kitai pateikiamuose danai techninio pobdio argumentuose dl ginijam tarptautins teiss dalyk dominuoja nuorodos precedentus, sutartis bei teisinink veikalus; moralinis tei singumas arba neteisingumas, gris arba blogis ia daniau siai neminimi. Vadinasi, teiginys, jog Pekino vyriausyb pa gal tarptautin teis turi teis ivyti nacionalist pajgas i Formozos* arba jos neturi, labai skiriasi nuo klausimo, ar taip pasielgti yra sininga, teisinga, ar moralikai gera, ar bloga, ir yra skirtingai argumentuojamas. Nra jokios abe jons, kad santykiuose tarp valstybi pasitaiko kompromis tarp to, kas aikiai yra teis, ir to, kas aikiai yra moral, kuri yra analogika mandagumo ir paslaugumo standartams privaiame gyvenime. Antai tokia kompromisin yra tarp tautinio mandagumo sritis, pasireikianti diplomatiniams
* T.y. Taivano (port.).
358
atstovams teikiama privilegija gauti asmeniniam naudoji mui skirtas prekes be muit. Bet svarbesnis yra toks io skirtingumo pagrindimas. Kaip ir municipalins teiss normos, tarptautins teiss normos morals poiriu yra gana indiferentikos. Norma gali eg zistuoti ne dl to, kad konkreti norma siejama su kokiu nors moraliniu btinumu, o dl to, kad yra patogu arba btina turti tam tikr aiki, fiksuot norm atitinkam subjekt atvilgiu. Tokia norma kuo puikiausiai gali bti viso labo viena i didels daugybs galim norm, i kuri vienodai gerai bt tikusi bet kuri. Taigi ir municipalins teiss, ir tarptautins teiss normos paprastai yra gana smul kmenikos, be to, jos savavalikai nustato skirtumus, kurie kaip morals norm arba princip elementai bt nesu prantami. Tiesa, galim socialins morals turin nereikia irti dogmatikai: kaip matme V skyriuje, socialins gru ps moralei gali bti primesta daug toki dalyk, kurie, vertinant juos iuolaikini ini viesoje, gali pasirodyti ab surdiki arba prietaringi. Antai nors ir sunku, bet manoma sivaizduoti, kad mons, kuri bendri sitikinimai labai ski riasi nuo msiki, galt suteikti moralin svarb vaiavi mui kairija, o ne deinija kelio puse, arba kad jie, sulau dviej liudytoj akivaizdoje duot pasiadjim, galt dl to jausti moralin kalt, taiau tokios kalts nejaust, jeigu liudytojas bt tik vienas. Bet, nors tokios keistos morals apraikos ir yra manomos, vis dlto tai nepanei gia, kad moralei (logikai) negali priklausyti normos, t, kurie jas pripasta, visuotinai laikomos neturiniomis jokio pranaumo prie alternatyvas ir ne itin svarbiomis. Taiau nors teis apima ir daug moralin reikm turini norm, Ji gali apimti ir apima kaip tik tokias normas, ir savavali kai nustatyti skirtumai, formalios procedros bei smulkme nikas detalizavimas, kuriuos bt ypa sunku suvokti kaip Morals sudedamj dal, yra natrals ir lengvai suvokia359
mi teiss bruoai. Juk viena i bdingiausi teiss funkcij, skiriani j nuo morals, yra diegti tik tuos elementus, kurie maksimaliai garantuot aikum ir nuspjamum bei palengvint pretenzij rodym arba vertinim. D l nesai kingo dmesio formos dalykams ir detalms teisei prikia mas formalizmas ir legalizmas; vis dlto svarbu atmin ti, kad ios ydos yra kai kuri skiriamj teiss savybi hiperbolizavimas. D l tos paios prieasties, dl kurios tikimasi, kad ne moral, bet valstybs municipalin teiss sistema atsakys klausim, kiek reikia liudytoj, kad sudarytasis testamentas galiot, taip pat tikimasi, kad ne moral, bet tarptautin teis nurodys mums tokius dalykus, kaip antai kiek dien kariaujanios alies laivas gali stovti neutraliame uoste, kad papildyt kuro atsargas arba remonto tikslais, koks yra teritorini vanden plotis ir kokie metodai turi bti naudo jami jam imatuoti. Visi ie dalykai - tai btinos ir pagei dautinos nuostatos, kurias turi suformuluoti teiss normos , taiau kol manoma, kad tokios normos vienodai gali gyti bet kuri i keleto form arba kad jos yra reikmingos tik kaip viena i daugelio priemoni, padedani pasiekti spe cifinius tikslus, tol jos skiriasi nuo norm, kuri statusas individ arba socialiniame gyvenime yra analogikas mora ls statusui. inoma, ne visos tarptautins teiss normos yra io formalaus arba savavaliko, arba moralikai neutra laus tipo. Kalbama apie tai, kad teiss normos gali, o m o rals normos negali bti tokio tipo. Tarptautins teiss ir bet kokio reikinio, kur mes pa prastai suvokiame kaip moral, pobdio skirtumas turi ir kit aspekt. Nors reikalaujanio tam tikr praktini veiks m arba juos udraudianio statymo galiojimas galiausiai gali sukelti grups morals pokyius, morals normas ku rianios arba naikinanios statym leidybos institucijos idja, kaip matme VII skyriuje, yra absurdika. statym leidy 360
bos institucija savuoju fiat negali diegti naujos normos ir suteikti jai morals normos statuso, lygiai kaip ji negali suteikti normai tradicijos statuso, nors prieastys, dl kuri taip yra, abiem atvejais gali bti skirtingos. Taigi moral ne tik stokoja statym leidybos institucijos; pati pakeitimo m o gaus legislatyviniu fia t idja yra visikai nesuderinama su morals idja. Taip yra todl, kad moral suvokiama kaip galutinis kriterijus, kuriuo remiantis vertinami moni veiks mai (legislatyviniai arba kitokie). Skirtumas nuo tarptauti ns teiss yra aikus. Tarptautins teiss prigimtyje arba funkcijoje nra nieko, kas bt panaiai nesuderinama su idja, kad normos gali bti keiiamos statym leidybos prie monmis; statym leidybos institucijos stoka yra tik stoka, daugelio suvokiama kaip trkumas, kuris vien dien bus itaisytas. Pagaliau tarptautins teiss teorijoje reikia velgti pa ralel tarp V skyriuje kritikuoto argumento, kad, net jeigu atskiros municipalins teiss normos gali prietarauti m o ralei, vis dlto sistema kaip visuma remiasi visuotinai papli tusiu sitikinimu, jog yra moralin prievol paklusti ios sis temos normoms, nors ypatingais iimtiniais atvejais i prie vol gali ugoti kiti dalykai. Aptariant tarptautins teiss pagrindus, danai teigiama, jog blogiausiu atveju tarptau tins teiss normos turi remtis valstybi sitikinimu, kad yra moralin prievol ioms normoms paklusti; taiau jeigu toks teiginys reikia ne tik tai, kad valstybi pripastam prie voli nemanoma gyvendinti prievarta taikant oficialiai or ganizuotas sankcijas, atrodo, nra pagrindo su juo sutikti. inoma, mintis, kad valstyb tam tikr tarptautins teiss reikalaujam elgesio bd laiko moralikai privalomu ir to dl veikia atitinkamu bdu, tam tikromis aplinkybmis tik rai gali bti pateisinama. Pavyzdiui, prievoles pagal labai nelengv sutart valstyb gali ir toliau vykdyti dl tos aki vaizdios alos, kuri patirt monija, jeigu pasitikjimas 361
sutartimis rimtai susvyruot, arba bdama sitikinusi, jog siningumas reikalauja, kad ji prisiimt varginani nat, ukraunam kodekso, i kurio ji savo ruotu turjo naudos praeityje, kai i nat ne kitos valstybs. Taiau dabar ms neturt sulaikyti klausimas, kieno konkreiai su to kiais moralini sitikinim dalykais susij motyvai, mintys ir jausmai turi bti priskiriami valstybei. Taiau nors mintasis moralins prievols jausmas gali bti, sunku rodyti, kodl ir kuria prasme is jausmas turi bti tarptautins teiss egzistavimo slyga. Aiku, kad vals tybi praktikoje tam tikr norm reguliariai laikomasi net paaukojant kai kuriuos dalykus; iomis normomis remia masi formuluojant pretenzijas; paeidus ias normas, paei djas yra grietai kritikuojamas, o pats paeidimas yra lai komas pagrindu reikalauti kompensacijos arba atpildo. Vi sa tai, inoma, yra elementai, kuri reikia paremti teiginiui, kad tarp valstybi egzistuoja joms prievoles nustatanios normos. pareigojanij norm buvim bet kurioje vi suomenje rodo tai, kad apie ias normas galvojama ir kalbama kaip apie tokias ir kad jos funkcionuoja kaip to kios. Ko dar reikia pagrindams ir kodl, jeigu reikia dar ko nors, tai turi bti moralins prievols pagrindas? ino ma, tiesa, kad normos negalt egzistuoti arba funkcionuo ti santykiuose tarp valstybi, jeigu absoliuti dauguma nepri paint i norm ir nebendradarbiaut savanorikai jas palaikant. Taip pat tiesa, kad tiems, kurie paeidia arba grasina paeisi ias normas, daromas spaudimas danai yra palyginti silpnas ir paprastai bna decentralizuotas ir neorganizuotas. Bet, kaip ir individ, savanorikai akcep tuojani kur kas labiau prievartin municipalin teisin sistem, atveju, ia pasireikiantys motyvai savanorikai pa klusti tokiai sistemai gali bti kuo vairiausi. Visikai gali bti, kad bet kokiai teisins tvarkos formai yra sveikiausia, kai yra visuotinai paplits jausmas, jog morals poiriu 362
privalu iai sistemai paklusti. Vis dlto paklusimas teisei gali bti motyvuojamas ne iuo jausmu, bet ilgalaiki inte res apsvarstymu arba noru pratsti tradicij, arba nesava naudiku rpinimusi kitais monmis. Matyt, nra jokio rim to pagrindo identifikuoti kur nors i pamintj dalyk kaip btin teiss egzistavimo tarp individ arba valstybi slyg.
5. Formos ir turinio analogija

Neimananiam vilgsniui atrodo, kad formali tarptauti ns teiss struktra, stokojanti statym leidybos instituci jos, teism, kurie turt privalomj jurisdikcij, taip pat oficialiai organizuot sankcij, labai skiriasi nuo municipa lins teiss struktros. Kaip mes sakme, ji savo forma pri mena (bet turiniu - ne) paprast ankstyvosios, arba papro tins, teiss reim. Ir vis dlto kai kurie teoretikai, labai nordami apginti skeptik akyse tarptautins teiss teis vadintis teise, pasidav pagundai iki minimumo sumain ti iuos formalius skirtumus ir pernelyg ipsti t analogij, kuri galima velgti tarp tarptautins teiss ir statym ar ba kit pageidautin municipalins teiss bruo. Antai jie rodinjo, jog karas, pasibaigiantis sutartimi, pagal kuri pralaimjusioji valstyb praranda dal savo teritorijos arba prisiima tam tikras prievoles, arba sutinka su kokia nors ribotos nepriklausomybs forma, i esms yra statym lei dybos aktas; juk jis, kaip ir statym leidyba, yra primestas teisinis pokytis. iandien itokia analogija maai kam atro dyt taigi, ir tik nedaugelis sutikt, jog ji padjo rodyti, kad ir tarptautin teis, ir municipalin teis turi vienod teis vadintis teise; juk vienas i rykiausi municipalins teiss ir tarptautins teiss skirtum yra tai, kad pirmoji Paprastai nepripasta jga igaut susitarim galiojimo, o antroji pripasta. 363
Tie, kurie mano, jog teis vadintis teise priklauso nuo toki analogij, pabria ir daugyb kit labiau tikinam analogij. Tas faktas, kad beveik visose bylose alys teisin gai vykdo Tarptautinio teismo* ir jo pirmtako Nuolatinio tarptautinio teisingumo teismo** sprendimus, danai pa briamas kaip savotikai kompensuojantis t fakt, kad, skirtingai nuo valstybs vidaus teism, jokios valstybs ne galima paduoti iuos tarptautinius tribunolus be jos i ankstinio sutikimo. Taip pat buvo velgtos analogijos tarp teisikai reguliuojamo ir oficialiai administruojamo jgos panaudojimo kaip municipalins teiss numatytos sankcijos ir decentralizuot sankcij, t.y. karo arba atsakomojo j gos panaudojimo, kurio griebiasi valstyb, tvirtinanti, kad tarptautins teiss numatytas jos teises paeid kita valsty b. Kad ia esama tam tikros analogijos, yra aiku; bet jos reikmingum reikia vertinti atsivelgiant tok pat aik fakt, kad municipaliniai teismai turi privalomj jurisdik cij nagrinti savigalbos teigiamas ir neigiamas pasekmes ir bausti tuos, kurie griebsi jos neteistai, tuo tarpu joks tarptautinis teismas panaios jurisdikcijos neturi. Galima manyti, kad kai kurias i i abejotin analogij labai sustiprina prievols, kurias valstybs prisim pagal Jungtini Taut status. Taiau ir iuo atveju bet koks i
* Turimas omenyje Jungtini Taut Organizacijos Tarptautinis teis mas, kurio statutas yra sudedamoji JTO stat dalis. Teismo bstin yra Hagoje. Tarptautinis teismas sprendia ginus tarp valstybi, vadovauda masis konvencijomis, tarptautiniais paproiais ir civilizuot taut pripa intais bendraisiais teiss principais. Byla teismui perduodama gino ali susitarimu arba pagal vienos alies pareikim, jeigu kita valstyb, gino dalyv, yra pripainusi privalomj Tarptautinio teismo jurisdikcij ios kategorijos byloms. Reikia pripainti, kad valstybs i privalomj jurisdikcij pripasta labai atsargiai (j yra pripainusios tik maiau negu pus Teismo statuto dalyvi). * * Taut Sjungos tarptautinis teism as tarpvalstybiniams ginams sprsti ir konsultacinms ivadoms tarptautiniais klausimais priimti, vei ks Hagoje 1922-1940 m. (formaliai nustojo veikti tik 1946 m., atsista tydinus visiems teisjams).
364
prievoli galios vertinimas yra nedaug vertas, jeigu igno ruojama tai, kokiu mastu tokias popieriuje pasigrtinas prievartin teiss gyvendinim numatanias stat nuosta tas paralyiavo didij valstybi veto, j ideologinis susi skaldymas bei aljansai. tai kartais atsakoma, es prievar tin teiss gyvendinim nustatanias municipalins teiss nuostatas taip pat gali paralyiuoti visuotinis streikas, bet toks atsakymas vargu ar tikina; juk lyginant municipalin teis ir tarptautin teis mums rpi tai, kas faktikai yra, o iuo atveju nemanoma paneigti, kad ie faktai skiriasi. Taiau buvo pasilyta viena formali tarptautins teiss ir municipalins teiss analogija, kuri verta panagrinti iek tiek smulkiau. Kelsenas ir dauguma iuolaikini teoretik primygtinai tvirtina, jog tarptautinje teisje, kaip ir muni cipalinje teisje, yra ir btinai turi bti fundamentalioji norma, arba tai, k mes pavadinome pripainimo taisykle, kuria remiantis galima vertinti kit tos sistemos norm galiojim; todl normos ir sudaro tam tikr viening siste m. Prieingu poiriu, i struktros analogija yra netikra: tarptautin teis - tai tiesiog atskir prievoles nustatani pirmini norm, kurios nra sujungtos mintuoju bdu, vi suma. Tai, kalbant prastais tarptautins teiss specialist terminais, yra visuma paprotini norm, i kuri viena yra norma, suteikianti sutartims pareigojani gali. Paymti na, kad tiems, kurie msi mintosios uduoties atrasti i tarptautins teiss fundamentalij norm, buvo labai sun ku j suformuluoti. I kandidat i pozicij pamintinas pacta sunt servanda * principas. Taiau vliau dauguma te oretik ios pairos atsisak, nes ji pasirod nesuderina ma su tuo faktu, kad ne visos prievols pagal tarptautin teis kyla i p a cta **, nors ir kaip plaiai interpretuotume termin. Todl jis buvo pakeistas kitu, maiau inomu, * Sutari reikia laikytis (lot.). ** Sutari (lot.).
365
vadinamja norma, nustatania, kad valstybs turi elgtis taip, kaip jos paprastai elgiasi. Mes neaptarinsime i ir kit konkuruojani tarptau tins teiss fundamentaliosios normos formuluoi prana um; mes kvestionuosime prielaid, jog toks elementas joje btinai turi bti. ia reikia pateikti pirm ir tikriausiasi paskutin klausim: kodl reikia daryti i apriorin prie laid (nes btent tokia ji yra) ir taip susidaryti iankstin nuostat dl tikrojo tarptautins teiss norm pobdio? Juk tikrai manoma sivaizduoti (ir tikriausiai taip danai ir bna), jog visuomen gali gyventi, vadovaudamasi jos na riams prievoles nustataniomis normomis kaip pareigo janiomis net ir tuo atveju, jeigu ji jas suvokia tiesiog kaip visum atskir norm, kuri nejungia arba j galiojimo ne lemia kokia nors fundamentalesn norma. Aiku, jog pats norm buvimas dar nereikia, kad yra tokia fundamentali norma. Daugelyje iuolaikini visuomeni yra etiketo nor mos; nors mes ir nelaikome j nustataniomis prievoles, taiau tikrai galime sakyti, kad ios normos yra; ir vis dlto mes nei iekosime, nei galime tiktis atrasti fundamentali etiketo norm, su kuria bt galima sieti atskir norm galiojim. Tokios normos sudaro ne sistem, o tik visum; inoma, tokios socialins kontrols formos, susidurianios su daug svarbesniais klausimais nei etiketo, nepatogumai yra dideli. Juos jau aprame V skyriuje. Vis dlto jeigu normos faktikai akceptuojamos kaip elgesio modeliai ir yra palaikomos atitinkamomis socialinio spaudimo formo mis, kurios skiriasi nuo privalomj norm, tai norint pa rodyti, kad jos yra pareigojanios normos, nieko daugiau ir nereikia; taiau ioje paprastoje socialins struktros for moje stinga to, kas yra municipalinje teisje: btent bdo parodyti individuali norm galiojim remiantis tam tikra sistemos svarbiausija norma. 366
Aiku, apie normas, sudaranias ne sistem, bet papras t visum, galima bt paklauti daugelio dalyk. Pavyz diui, galima klausti j istorins kilms arba kokios prie astys skatino i norm augim. Taip pat galima klausti, koki vert ios normos turi tiems, kurie pagal jas gyvena, ir ar jie laiko save moralikai pareigotais paklusti ioms normoms, ar paklsta dl kokio nors kito motyvo. Taiau vieno klausimo, kur bt galima pateikti kalbant apie sis temos, papildytos, kaip municipalin teis, fundamentalija norma, arba antrine pripainimo taisykle, normas, iuo paprastesniuoju atveju negalima paklausti. iuo paprastesniuoju atveju mes negalime paklausti: Kokia svarbiausia nuo stata grindiamas atskir sistemos norm galiojimas arba j pareigojamoji galia? Tokios nuostatos nra, bet jos ir nereikia. Todl klaidinga manyti, kad fundamentalioji nor ma, arba pripainimo taisykl, yra visuotinai btina prievo les nustatani norm, arba pareigojanij norm, bu vimo slyga. Ji yra ne btinyb, bet prabanga, bdinga la biau isivysiusioms socialinms sistemoms, kuri nariai ne tik iaip vien po kitos akceptuoja atskiras normas, bet yra i anksto pasireng akceptuoti bendras norm grupes, ati tinkanias bendruosius galiojimo kriterijus. Paprastesnje visuomens formoje mes dar turime palkti ir pamatyti, ar norma bus akceptuota kaip norma, ar ne; tuo tarpu sis temoje, kurioje yra fundamentalioji norma - pripainimo taisykl, dar prie faktikai norm sukuriant galima teigti, kad ji bus galiojanti, jeigu ji atitiks pripainimo taisykls reikalavimus. T pai mint galima idstyti kitaip. Mintoji pripai nimo taisykl, papildanti paprast atskir norm visum, ne tik pateikia jai sistemos pranaumus ir identifikavimo lengvum, bet pirm kart padaro galimus naujos ries teiginius. Tai vidiniai teiginiai apie norm galiojim; juk dabar klausimai Kokia sistemos nuostata padaro i nor 367
m pareigojani? arba, Kelseno odiais tariant, Kas sistemos viduje yra jos galiojimo prieastis? gyja nauj prasm. Atsakymus iuos naujus klausimus pateikia fun damentalioji norma - pripainimo taisykl. Bet nors pa prastesnje struktroje iuo bdu, t.y. nurodant koki nors dar fundamentalesn norm, norm galiojimo negalima pa demonstruoti, tai anaiptol nereikia, kad koks nors klausi mas apie normas arba j pareigojamj gali, arba galio jim lieka nepaaikintas. Tai, kodl normos tokioje papras toje socialinje struktroje yra pareigojanios, nra kokia nors paslaptis, kuri iaikint fundamentalioji norma, jei gu tik mums pavykt j suprasti. Paprastos struktros nor mos yra, kaip ir labiau isivysiusi sistem fundamentalio ji norma, pareigojanios, jeigu jos akceptuojamos ir funk cionuoja kaip tokios. Taiau jeigu usispyrus iekoma vie novs ir sistemos, kurioje i pageidaujam elem ent fak tikai negalima rasti, lengvai galima aptemdyti ias papras tas tiesas apie skirtingas socialins struktros formas. Ities pastangos sumodeliuoti fundamentalij norm pa ioms paprasiausioms socialins struktros formoms, ku riose tokios normos nra, yra iek tiek komikos. Tai tolygu tvirtinimui, kad nuogas laukinis i tikrj turi bti apsiren gs kokiais nors nematomais iuolaikiniais drabuiais. D e ja, ia taip pat nuolat gresia pavojus susipainioti. Mus ga lima tikinti traktuoti kaip fundamentalij norm tai, kas yra tik tuias pakartojimas to fakto, kad atitinkama visuo men (nesvarbu, individ ar valstybi) laikosi tam tikr elgesio modeli kaip privalomj norm. Tai, be abejo, pa sakytina apie keist tarptautinei teisei silyt fundamenta lij norm: Valstybs turi elgtis taip, kaip jos paprastai elgdavosi. Juk tuo nepasakoma nieko daugiau, kaip tik tai, jog akceptuojantieji tam tikras normas taip pat turi laikytis normos, nustatanios, kad norm turi bti laikoma si. Tai yra tik to fakto, kad valstybs yra akceptavusios nor 368
m visum kaip pareigojanias normas, nenaudingas pa kartojimas. Jeigu mes atsikratome prielaidos, kad tarptautin teis turi turti fundamentalij norm, mums ikylantis klausi mas turi bti fakto klausimas. Koks yra tikrasis norm p o bdis, kaip jos funkcionuoja santykiuose tarp valstybi? i noma, galima skirtingai aikinti stebimuosius reikinius; ta iau su vienu dalyku negalima nesutikti - jokios fundamen taliosios normos, nustatanios bendruosius tarptautins tei ss norm galiojimo kriterijus, nra, o faktikai galiojan ios normos sudaro ne sistem, bet norm visum; tarp j yra ir normos, nustatanios, kad sutartys turi pareigojam j gali. I ties daugeliu svarbi klausim santykius tarp valstybi reguliuoja daugiaals sutartys; kartais teigiama, kad ios sutartys gali pareigoti ir jose nedalyvaujanias vals tybes. Bet jeigu tai bt visuotinai pripastama, tokios su tartys faktikai bt legislatyviniai aktai, o tarptautins tei ss normoms turt bti taikomi visai kitokie galiojimo kri terijai. Tada bt manoma suformuluoti toki fundamen talij norm - pripainimo taisykl, kuri ne tuiai pakar tot fakt, kad valstybs faktikai laikosi norm visumos, bet i tikrj atspindt tikr sistemos bruo. Tarptautin teis iuo metu tikriausiai yra perjimo prie ios ir kit form, priartinsiani jos struktr prie municipalins tei ss struktros, akceptavimo stadijoje. Kai is perjimas baig sis, jeigu jis apskritai vyks, formalios analogijos, kurios ian dien atrodo netikinamos ir net iliuzins, gis turin ir paa lins skeptik abejones dl tarptautins teiss teisins ko kybs. Bet kol tai nevyko, ios analogijos yra funkcijos ir turinio, o ne formos analogijos. Funkcijos analogijas leng viausia velgti apmstant tuos aspektus, kuriais tarptautin teis skiriasi nuo morals; kai kurie i j buvo nagrinjami ankstesniame skirsnyje. Turinio analogijas sudaro vairs principai, svokos ir metodai, bendri ir municipalinei, ir 369
tarptautinei teisei, todl leidiantys vienoje srityje teisinin k naudojam metodik laisvai perkelti kit srit. Benthamas, pavadinimo tarptautin teis iradjas, tarptautin teis gyn tiesiog pareikdamas, kad ji yra pakankamai analogika34 municipalinei teisei. ia verta pridurti du da lykus. Pirma, tai yra turinio, o ne formos analogija; antra, ioje turinio analogijoje jokios kitos socialins normos nra tokios panaios municipalin teis, kaip tarptautins tei ss normos.
M Principles o f Morals an d Legislation, xvii, 25, n. 1.
POST SCRIPTUM
vadas
i knyga pirm kart buvo ispausdinta prie trisdeimt dvejus metus. Per t laik jurisprudencija ir filosofija labai suartjo, o teiss teorijos disciplina ir ioje alyje, ir Jung tinse Valstijose buvo labai ipltota. Noriau tikti, jog i knyga padjo skatinti i pltot, net jeigu tarp mokslinin k teisinink ir tarp filosof kritikavusi jos pagrindines doktrinas buvo ne maiau negu jas atsivertusi. Kad ir kaip ten bt, nors i pradi a raiau i knyg manyda mas, jog j skaitys Anglijos universitet bakalauro progra mos studentai, bet ji paplito daug plaiau, pasirod daug papildomos j kritikai komentuojanios literatros ir an glikai kalbaniame pasaulyje, ir kai kuriose valstybse, kur buvo ileisti ios knygos vertimai. Didioji ios kritins lite ratros dalis - tai straipsniai teiss ir filosofijos urnaluose, bet buvo ispausdinta ir nemaai reikming knyg, kurio se vairios ios knygos doktrinos buvo pasirinktos kritikos taikiniais bei ieities taku pai kritik teiss teorijoms idstyti. Nors a ir meiau kelet kritik pastab kai kuriems savo kritikams, ypa velioniui profesoriui Lonui Fulleriui1
1 r. mano atsiliepim apie jo Teiss m oralum (The Morality o f L aw (1964)), 78 H aivard Law Review ; 1281 (1965)), perspausdint mano kny goje Es apie jurispntdencij ir filosofij (Essays on Jurisprudence and Philosophy (1983), p. 343). [Pastaba: redaktori pridtos Post scriptum inaos pateikiamos lautiniuose skliaustuose.]
371
POST SCRIPTUM
ir profesoriui R. M. Dworkinui2, iki iol a n vienam i j isamiai neatsakiau; a buvau links stebti ir mokytis i labai pamokomos diskusijos; kai kurie joje dalyvav kritikai vienas nuo kito skyrsi ne maiau negu nuo mans. Bet iame Post scriptum a pabandysiu atsakyti kai kuri Dworkino plataus pobdio kritik, pateikt vaisinguose straipsniuose, surinktuose jo knygose Rimtas poiris tei ses (Taking Rights Seriously; 1977) ir Principo reikalas (A Matter o f Principle, 1982), bei knygoje Teiss imperija (Laws Empire , 1986)3*. Post scriptum a sutelkiu dmes pir2 r. mano straipsnius Teis filosofijos poiriu (Law in the Per spective of Philosophy: 1776-1976, 51 N ew York University L aw Review, 538 (1976)); Amerikos jurisprudencija anglo akimis: komaras ir kilni svajon (American Jurisprudence through English Eyes: The Nightm a re and the Noble dream, 11 Georgia L a w Review, 969 (1977)); Nauda ar teiss (Between Utility and Rights, 79 Columbia L aw R eview , 828 (1979)). Visos ivardytos publikacijos perspausdintos knygoje E s apie jurisprudencij ir filosofij. r. taip pat Teisin pareiga ir prievol (L e gal Duty and Obligation), sk. VI, mano knygoje Es apie Bentham (Essays on Bentham, 1982), ir Komentar (Comm ent) R. Gavisono parengtoje knygoje iuolaikins teiss filosofijos problem os (Issues in Con temporary Legal Philosophy (1987), p. 35). 3 Toliau cituojami atitinkamai kaip TRS , AM P ir L E . * Ronaldo Dworkino, bene garsiausio Harto kritiko, pagrindins kny gos. Pirmoji, nors ir sudaryta i anksiau parayt straipsni, faktikai yra vientisa studija. Pirmj dviej knyg pavadinimai - savotikas odi aismas, atspindintis ne tik Dworkino propaguojamas liberalias politines vertybes, bet ir jo teiss teorijos turin - subjektyvines teises (rights) ir teiss principus (principles ), kuriuos, pasak jo, Hartas, traktuojantis teis kaip vien tik ar beveik vien tik normas, nepelnytai ignoruoja, kaip ir kitus reikinius, pavyzdiui, teiss aikinimo aktus (interpretations) ir politines nuostatas (policies ), kuriuos Dworkinas irgi laiko teiss elem entais. A p skritai Dworkinas, dstydamas savo teorij, perm Harto metod: Har to teorijos ieities takas - nuodugni Austino teiss teorijos kritika, be kurios vargu ar bt manoma pati Harto teorija; tuo tarpu Dworkino teorijos ieities takas - principin Harto koncepcijos kritika, be kurios Dworkino teorija tikrai nebt buvusi sukurta. Politikos filosofijos poi riu (bet kokia brandi ir konstruktyvi teiss filosofija visuomet turi ir tam tikr politikos bei morals filosofijos aspekt) Dworkinas, akcentuojantis individo prigimtines teises (teiss kaip koziriai, rights as trum ps), yra ne toks akademikai neutralus, kaip Hartas. I kit ( mintuosius rinkinius netraukt) jo straipsni, kuriuose nuosekliausiai atskleidiama jo teiss
372
POST SCRIPTUM
miausia Dworkino kritik, nes jis ne tik teig, kad beveik visi bdingiausieji ios knygos teiginiai yra i esms netei singi, bet ir kvestionavo vis teiss teorijos koncepcij ir tai, k, kaip galima numanyti i knygos, i teorija turt veikti. Metams bgant, Dworkino argumentai prie pagrin dines knygos idjas buvo i esms nuosekls, bet vyko ir tam tikr svarbi kai kuri argument turinio bei termini jos, kuria jie buvo formuluojami, pokyi. Kai kurie anks tesniuose rainiuose buv ryks kritiniai argumentai nebeisakomi paskutiniajame Dworkino veikale, nors j ir nebu vo aikiai atsisakyta. Taiau tokia ankstyvoji kritika plaiai paplito ir yra labai takinga, todl a maniau esant reikalin ga j atsakyti, kaip ir vlesnij kritik. Pirmasis ir ilgesnysis io Post scriptum skirsnis skirtas Dworkino argumentams. Bet antrajame skirsnyje a aptariu daugelio kit kritik teiginius, jog kai kuri mano tezi formulavimas yra ne tik neaikus ir netikslus, bet tam tik rais aspektais ities nenuoseklus ir prietaringas4. A turiu ia pripainti, kad mano kritikai buvo teiss daugeliu atve j, kuri a dabar nenoriu svarstyti, todl iame Post scriptum pasinaudosiu proga paaikinti tai, kas buvo ne aiku, ir perirti tai, k i pradi paraiau nenuosekliai arba prietaringai.
1. Teiss teorijos esm

Raydamas i knyg, turjau tiksl pateikti toki teiss teorij, kuri bt bendra ir deskriptyvi. Ji yra bendra ta
teorija ir teiss filosofija, pamintini tokie: Teisj diskrecija (Judicial Discretion, 60 Journal o f Philosophy 638 (1963)), Teis kaip aikinimas (Law as Interpretation, 60 Texas Law Review 527 (1982)), Ronaldo Dvorkino atsakymas (A Reply by Ronald Dworkin, Marshall Cohen (ed.), Ronald Dworkin an d Contemporary Jurispnidence (1983)) ir kt. 4 [Hartas neubaig antrojo i ia pamint skirsni. Zr. Redaktori pastab.]
373
POST SCRIPTUM
prasme, kad ji nesiejama su kokia nors konkreia teisine sistema arba teisine kultra, bet siekia paaikinti ir iry kinti teis kaip sudting socialin ir politin institut, tu rint valdymo pasitelkus normas (ir ia prasme normatyvi n) aspekt. is institutas, nepaisant jo vairovs skirtingo se kultrose ir skirtingais laikais, gijo toki pai bendr form ir struktr, nors ji ir apaugo gausybe nesusipratim bei jos esm utemdani mit, kuriuos reikia isklaidyti. Norint susidoroti su ia aikinamja uduotimi, ieities ta ku reikia imti plaiai paplitusias bendrsias inias apie ry kiausius iuolaikins municipalins teiss sistemos bruous, kurias ios knygos 46 puslapyje a priskiriu kiekvienam i silavinusiam mogui. Mano dstymas yra deskriptyvus ta prasme, kad jis yra moralikai neutralus ir jam nekeliami jokie tikslai k nors pateisinti: juo nesiekiama morals ar kokiu nors kitu poiriu pateisinti arba pagirti mano ben drojoje teiss sampratoje apibdinamas formas ir strukt ras, taiau a manau, kad j aikus supratimas yra svarbi kiekvienos naudingos moralins teiss kritikos prielaida. iam deskriptyvumui utikrinti mano knygoje nuolat var tojamos tokios svokos, kaip pareigas nustatanios normos , galias suteikianios normos , pripainimo taisykls, keitimo tai sykls, norm akceptavimas, vidiniai ir ioriniai poiriai, vi diniai ir ioriniai teiginiai ir teisinis galiojimas. ios svokos sutelkia dmes elementus, kuriais remiantis galima pa teikti aiki teisini institut ir teisins praktikos vairovs analiz ir atsakyti klausimus apie bendrj teiss esm, ikilusius apmstant iuos institutus ir praktik. Tai bt tokie klausimai: kas yra normos? Kuo normos skiriasi nuo paprast proi arba tiesiog elgesio dsningum? Ar yra i esms skirting teiss norm tip? Kaip normos gali bti susijusios? K reikia tai, kad normos sudaro sistem? Kaip teiss normos ir j galia yra susijusios su grasinimais, o kita vertus - su morals reikalavimais?5
s r . H. L. A. Hart, Comment, in Gavison, n. 2, p. 35.
374
POST SCRIPTUM
itaip - kaip deskriptyvi ir bendra - suvokiama teiss teorija i esms skiriasi nuo Dworkino teiss teorijos (arba jurisprudencijos, kaip jis danai j vadina) koncepcijos, teiss teorij laikanios i dalies evalvacine ir justifikacine* bei skirta konkreiai teisinei kultrai6, kuri paprastai yra paties teoretiko teisin kultra; Dworkino atveju tai yra angl ir amerikiei teis. Taip suvokiamos teiss teorijos pagrindin udavin Dworkinas vadina interpretaciniu7*; jis i dalies yra vertinamasis, nes susijs su identifikavimu t princip, kurie geriausiai tinka arba labiausiai dera prie jau susiklosiusios teiss bei teisins sistemos teisins praktikos ir, parodydami teis jai palankiausioje vieso je8, pateikia geriausi jos moralin pateisinim. itaip iden tifikuojami principai Dworkinui yra ne tik teiss teorijos sudedamosios dalys, bet ir numanomos paios teiss sude damosios dalys. Antai jam jurisprudencija yra byl spren dimo bendroji dalis, tylus bet kokio teisinio sprendimo pro* Terminai evalvacine (evaluative ) ir justifikacine (justificatory) lietu vi kalbos poiriu gali sulaukti tam tikr priekait, taiau j paodiniai lietuvikieji atitikmenys vertinamoji (vertybin) ir pateisinamoji (arba pa nas) turinio poiriu bt ne maiau ydingi, nes vargu ar gali padti identifikuoti atitinkamas teorijas kaip tam tikr teorij ris (tipus). M a nydami, kad lietuviko arba tarptautinio odio, perteikianio mums nau j termin, vartojimas yra veikiau konvencijos, be to - ir proio dalykas, patogum lietuvio skaitytojo ausiai turjome paaukoti dl prasms ir tu rinio. Deja, lietuvikoji teiss terminija (ypa teorijos terminai) nra pa kankamai ipltota ir vargu ar gali (ir ar ateityje gals) pasilyti auten tikus terminus, leidianius pakankamai abstrahuotai vardyti tokius rei kinius. Galima teigti, kad toks teiss teorijos termin internacionalizavimas iuo metu, kai praktiniai teiss srities poreikiai pranoksta pastan gas ir galimybes planingai vystyti terminij, yra nepaneigiama tendencija, taip pat spti, kad i tendencija dar kur laik dominuos. 6 L E 102. 7 LE , sk. 3. * Dworkinas vartoja termin interpretive. iaip jau lietuvikojoje tei ss literatroje vartojama ne teiss interpretavimo, bet teiss aikinim o svoka, kuri vargu ar tikt specifins teiss teorijos koncepcijos pavadi nimui. N L E 90. * L E 90.
375
POST SCRIPTUM
logas9. Savo ankstesniajame darbe tokius principus Dworkinas vardijo tiesiog kaip sveikiausij teiss teorij 1 0 , bet paskutiniame darbe Teiss imperija jis kritikuoja ir iuos principus, ir konkreias teiss nuostatas, iplaukianias i i princip kaip teis interpretacine prasme. Jau susi klosiusi teisin praktik arba teiss paradigmas, kurias turt aikinti itokia interpretacin teorija, Dworkinas va dina preinterpretarinmis11*; jis yra sitikins, jog teore tikui neturt ikilti koki nors sunkum identifikuojant iuos preinterpretacinius duomenis, be to, jam ir nereikia sprsti jokios su i preinterpretacini duomen identifika vimu susijusios teorins uduoties, nes jie yra nustatyti kaip bendro konkrei teisini sistem teisinink konsensuso re zultatas1 2. Visai neaiku, kodl tarp toki skirting sumanym, kaip manoji ir Dworkino teiss teorijos koncepcijos, turt kilti arba ities galt kilti koks nors reikmingas konfliktas. A n tai daugelis Dworkino darb, tarp j ir Teiss imperija, yra skirti lyginti ir nagrinti trij skirting bd, kuriais teis (praeities politiniai sprendimai 1 3 ) pateisina prievart ir itaip leidia susiformuoti trims skirtingoms teiss teorijos formoms, Dworkino vadinamoms konvencionalizmu, tei siniu pragmatizmu bei integralia teise1 4 , pranaumams. Visa tai, k Dworkinas rao apie iuos tris teorij tipus, yra labai domus ir reikmingas naas evalvacin justifikacin jurisprudencij, todl man nerpi ginytis dl to, kaip Dwor kinas nagrinja ias interpretacines idjas1 5 , iskyrus jo tei
1 0 TRS 66. 1 1 LE 65-66. * Dworkinas vartoja termin preinterpretive . 1 2 Taiau Dworkinas perspja, kad tokios preinterpretacins teiss identifikavimas pats gali bti susijs su interpretavimu. r. L E 66. 1 3 L E 117. 1 4 L E 94. 1 5 Taiau atkreipkite dmes, kad kai kurie kritikai, pavyzdiui, M i chaelas M ooreas savo straipsnyje iuolaikins teorijos poskis inter-
376
POST SCRIPTUM
gin, jog toki pozityvistin teiss teorij, kuri pateikiama ioje knygoje, galima aikiai suformuluoti i naujo kaip to ki interpretacin teorij. Mano akimis, is teiginys yra klai dingas; toliau a idstysiu motyvus, kodl prietarauju ban dymui pateikti mano teorijos interpretacin versij. Taiau Dworkinas savo knygose atmeta bendr ir deskriptyvi teiss teorij kaip klaidinani arba geriausiu at veju tiesiog bevert. Pasak jo, naudingos teiss teorijos interpretuoja praktikos istorins raidos pakop1 6 , o anks iau jis yra ras, jog lktas apraymo ir vertinimo atribo jimas es susilpnins teiss teorij17. Man sunku suprasti tikruosius Dworkino motyvus, dl kuri jis atmeta deskriptyvij teiss teorij, arba jurispru dencij, kaip jis j danai vadina. Atrodo, kad jo pagrin dinis kontrargumentas yra toks: teiss teorija turi atsivelg ti vidin teiss perspektyv, t.y. teisins sistemos dalyvio arba savikio poir, o deskriptyvioji teorija, kuri remiasi ne dalyvio, bet iorinio stebtojo poiriu, jokio adekvataus ios vidins perspektyvos vertinimo negali pasilyti18. Ta iau toje deskriptyviosios jurisprudencijos schemoje, kuri siloma mano knygoje, faktikai nra nieko, kas sistemoje nedalyvaujaniam ioriniam stebtojui neleist apibdinti, kaip sistemos dalyviai iri teis, vadovaudamiesi m in tuoju vidiniu poiriu. Antai ioje knygoje a gana plaiai paaikinau, kad sistemos dalyviai parodo savo vidin poipretacij: bloga lemiantis poskis? (The Interpretive Tum in Modern Theory: A Turn for the Worse?, 41 Stanford L aw Review ; 871 (1989), p. 94 7-8), pripaindamas, jog teisin praktika Dworkino nurodytja prasme yra interpretacin, neigia, kad interpretacin gali bti teiss teorija. 1 6 L E 102; plg.: Bendrosios teiss teorijos mums yra bendrosios ms pai teism praktikos interpretacijos, L E 410. 1 7 A M P 148; plg.: Teiss teorij negalima prasmingai suvokti kaip < ...> neutrali samprotavim apie socialin praktik (A Reply by R o nald Dworkin, Marshall Cohen (ed.), R on ald Dworkin and Contem pora ry Jurisprudence (1983) [toliau cituojamas kaip R D C f |, p. 254). 1 8 [r. L E 13-14.]
377
POST SCRIPTUM
r, akceptuodami teis kaip suteikiani jiems elgesio orien tyrus ir tuos kriterijus, kuriais remdamiesi jie j kritikuoja. inoma, deskriptyviosios teiss teorijos atstovas pats neak ceptuoja teiss tais paiais bdais, kaip kiti sistemos daly viai, bet jis gali ir turi aprayti tok teiss akceptavim ties sakant, tai a ir bandiau padaryti ioje knygoje. Ta iau, inoma, nordamas tai padaryti, deskriptyviosios tei ss teorijos atstovas turi suprasti, k reikia vadovautis iuo vidiniu poiriu, ir ia - tik ia - prasme jis turi sugebti sivaizduoti save sistemos dalyvio vietoje; bet tai nra nei teiss akceptavimas, nei dalyvio vidinio poirio primimas arba palaikymas, nei koks nors kitoks deskriptyvios pozici jos atsisakymas. Atrodo, kad Dworkinas, kritikuodamas deskriptyvij ju risprudencij, bando atmesti i akivaizdi galimyb iori niam stebtojui iuo deskriptyviu bdu atsivelgti dalyvio vidin poir, nes jis, kaip minjau, identifikuoja jurispru dencij kaip byl sprendimo bendrj dal, o tai tolygu jurisprudencijos arba teiss teorijos traktavimui kaip siste mos teisins dalies, regimos jos dalyvi teisj vidiniu po iriu. Taiau deskriptyviosios teiss teorijos atstovas gali suprasti ir aprayti sistemos dalyvio vidin poir teis jo neakceptuodamas ir pats juo nesivadovaudamas. Net jeigu (kaip rodinjo Neilas MacCormickas19* ir daugelis kit kri tik) sistemos dalyvio vidinis poiris, kur liudija tai, kad teis yra akceptuojama kaip teikianti elgesio orientyrus ir kritikos kriterijus, btinai apima tikjim, jog yra tam tikr moralini motyv elgtis pagal teiss reikalavimus ir mora1 9 [r. Legal Reasoning and Legal Theory (1978), 63-4, 139-40.] * Profesorius Neilas M acC onnickas , buvs kotijos Edinburgo univer siteto Teiss fakulteto dekanas, yra vienas i ymiausi Harto teorijos populiarintoj. Greta kit jo darb, pamintini veikalai Teisinis argumen tavim as ir teiss teorija {Legal Reasoning and Legal Theory. - Oxford: Clarendon Pres, 1978) ir H. L. A . Hartas {H. L. A . Hart. - Stanford: Stanford University Press, 1981).
378
POST SCRIPTUM
linis teise grindiamos prievartos naudojimo pateisinimas, itai morals poiriu neutrali deskriptyvioji jurisprudenci ja taip pat turt aprayti, bet ne palaikyti arba perimti. Taiau, atsakydamas mano pareikt mint, kad m in tieji i dalies su vertinimais susij Dworkino interpretaci niais vadinami klausimai yra ne vieninteliai klausimai, ku riuos turt nagrinti jurisprudencija ir teiss teorija, ir kad bendrai ir deskriptyviai jurisprudencijai ia tenka svarbi vie ta, Dworkinas sutinka, jog taip ir yra, ir paaikina, jog to kius jo pastebjimus, kaip jurisprudencija yra byl spren dimo bendroji dalis, reikia suvelninti, nes, kaip jis dabar sako, jie yra teisingi tik jurisprudencijos, sprendianios prasmingus klausimus, atvilgiu20. Tai yra svarbi ir sveikin tina i pairos ekstravagantiko ir i ties, paties Dworki no odiais tariant, imperialistinio teiginio, jog vienintel tikra teiss teorijos forma yra interpretacin ir evalvacin teiss teorija, pataisa. Vis dlto, nors Dworkinas ir atsisako mintojo akivaiz diai imperialistinio teiginio, tolesni perspjamj odi, kuriais jis savo atsisakym palydi, potekst mane ir dabar labai glumina: Bet reikia pabrti - kiek is [prasmingu mo] klausimas persmelkia tas problemas, kurias daugiau siai nagrinja bendrosios teorijos, kaip antai Harto21. io perspjimo tikslas yra neaikus. Mano nagrintos proble mos (r. sra p. 374) apima tokius klausimus, kaip teiss santykis su prievartiniais sakymais, o kita vertus, su mora ls reikalavimais, todl Dworkinas perspdamas, atrodo, no rjo pasakyti tai k: svarstant tokias problemas, netgi deskriptyviosios teiss teorijos atstovui teks susidurti su to kiais su teiss nuostat prasme arba reikme susijusiais
R. M. Dworkin, Legal Theory and the Problem o f S en se, in R. Gavison (ed.), Issues in Contemporary Legal Philosophy: The Influence o f H. L. A. H aii (1987), p. 19. 2 1 Ibid.
379
POST SC RIPT U M
klausimais, j kuriuos gali patenkinamai atsakyti tik inter pretacin ir i dalies evalvacin teiss teorija. Jeigu tikrai bt taip, nordamas nustatyti kurios nors konkreios tei ss nuostatos prasm, netgi deskriptyviosios teiss teorijos atstovas turt pateikti interpretacin ir evalvacin klausim Koki reikm reikia suteikti iai nuostatai, kad ji iplauk t i geriausiai tinkani jau susiklosiusiai teisei ir geriau siai j pateisinani princip? ir j atsakyti. Bet net jeigu i ties mano pamintuosius io tipo klausimus atsakymo iekantis bendrosios ir deskriptyviosios teiss teorijos atsto vas turt nustatyti teiss nuostat reikm daugybje skir ting teisini sistem, atrodo, nra jokio pagrindo pritarti poiriui, kad tai jis turi nustatyti, pateikdamas Dworkino interpretacin ir evalvacin klausim. Be to, net jeigu vis teiss sistem, kurias bendrosios ir deskriptyviosios teiss teorijos atstovas turjo atsivelgti, teisjai ir teisininkai pa tys iuo interpretavimo ir i dalies vertinimo bdu i tikrj jau yra isprend mintuosius reikms klausimus, tai ben drosios deskriptyviosios teorijos atstovas turt aprayti kaip fakt, kuriuo vliau bt grindiama jo bendroji deskriptyvioji ivada dl toki teiss nuostat reikms. inoma, b t didel klaida manyti, kad dl tokio i ivad pagrindi mo jos paios turi bti interpretacins ir evalvacins ir kad jas formuluojantis teoretikas nuo uduoties jas aprayti per simet prie uduoties jas interpretuoti ir vertinti. Apray mas gali likti apraymu net tada, kai tai, kas apraoma, yra vertinimas.
2. Teisinio pozityvizmo esm

(i) P o z ity v iz m a s k a ip s e m a n tin te o r ija Dworkinas mano knyg laiko veikalu, atstovaujaniu iuolaikiniam teisiniam pozityvizmui, kuris nuo ankstesni 380
POST SCRIPTUM
j pozityvizmo atmain, toki kaip Benthamo ir Austino, i esms skiriasi tuo, jog atmeta j imperatyvines teiss teori jas ir j koncepcij, kad visa teis kylanti i teisikai neri bojamo suverenaus statymus leidianio asmens arba orga no. Manojoje teisinio pozityvizmo versijoje Dworkinas ap tinka daug skirting, bet tarp savs susijusi klaid. Pati fundamentaliausia i i klaid yra paira, kad toki tei ss nuostat, kaip tos, kurios aprao juridines teises ir tei sines pareigas, teisingumas priklauso tik nuo to, kaip spren diami paprast istorini fakt, taip pat su individ sitiki nimais ir socialinmis pairomis susijusi fakt klausimai22. Faktai, nuo kuri priklauso teiss nuostat teisingumas, yra tai, k Dworkinas vadina teiss pagrindais23; pasak jo, pozityvistas klaidingai mano, jog iuos faktus fiksuoja kal bos normos, bendros ir teisjams, ir advokatams, kontro liuojantiems odio teis vartojim, taigi ir jo prasm, ir teiginiuose apie tai, kas yra konkreios sistemos teis kon kreiu klausimu, ir teiginiuose apie tai, kas yra teis (t.y. teis apskritai)24. I ios pozityvistins pairos teis tur t iplaukti ivada, jog vieninteliai nesutarimai, galintys kil ti dl teiss klausim, yra tie, kurie susij su toki istorini fakt buvimu arba nebuvimu; bet negali bti teorini nesu tarim ar prietaravim dl to, kas yra teiss pagrindai. Daug savo vaizdingos teisinio pozityvizmo kritikos pus lapi Dworkinas skiria tam, kad parodyt, jog teorinis ne sutarimas dl teiss pagrind, prieingai pozityvisto poi riui, yra rykiausias angl ir amerikiei teisins praktikos bruoas. Prietaraudamas poiriui, kad iuos pagrindus vie nareikmikai fiksuoja ir teisjams, ir advokatams bendros kalbos normos, Dworkinas tikinja, kad jos yra esmingai
2 2 L E 6 ff. 2 3 L E 4. 2 4 L E 31 ff.
381
POST SCRIPTUM
prietaringos, nes apima ne tik istorinius faktus, bet labai danai ir prietaringus moralinius bei vertybinius sprendimus. Dworkinas pateikia du labai skirtingus paaikinimus, kaip atsitiko, kad tokie pozityvistai kaip a prim i esms klaiding poir. Pirmasis i i paaikinim yra toks: po zityvistai tiki, kad jeigu tai, kas yra teiss pagrindai, nebt vienareikmikai ufiksuota norm, bet bt prietaringas dalykas, leidiantis laikytis skirting teorini pozicij, tada ir odis teis skirtingiems monms reikt skirtingus da lykus, o j vartodami jie paprasiausiai nesusinekt ir kal bt ne apie t pat dalyk. is pozityvistams primestas sitikinimas, Dworkino akimis irint, yra visikai klaidin gas; argument prie prietaringus teiss pagrindus, kuriais, kaip manoma, pozityvistas turi remtis, Dworkinas vadina semantiniu geluoniu25, nes is argumentas remiasi odio teis reikms teorija. Taigi Teiss imperijoje jis usimojo apibdinti semantin geluon. Nors Teiss imperijos pirmajame skyriuje a drauge su Austinu esu priskiriamas tai paiai teoretik semantik ka tegorijai, vadinasi, esu laikomas vienu i t, kurie papras tais faktais paremt pozityvistin teorij kildina i odio teis reikms ir todl yra patyr io semantinio geluonio dr, taiau i tikrj nei mano knygoje, nei kituose mano rainiuose nra nieko, kuo galima bt pagrsti itok mano teorijos vertinim. Antai gali bti klaidinga mano doktrina, jog susiformavusios municipalins teisins sistemos apima pripainimo taisykl, nustatani kriterijus, pagal kuriuos identifikuojami statymai, kuriuos turi taikyti teismai, ta iau a niekur negrindiau ios doktrinos klaidinga idja, jog odio teis reikmje gldi mintis, kad tokia pripa inimo taisykl turi bti visose teisinse sistemose, arba netgi dar klaidingesne idja, jog jeigu teiss pagrind identi
25 LE 45.
382
POST SCRIPTUM
fikavimo kriterijai nebt vienareikmikai ufiksuoti, tei s skirtingiems monms reikt skirtingus dalykus. Pastarasis man priskiriamas argumentas i ties supai nioja svokos reikm su jos taikymo kriterijais; a jo toli grau neprimiau, bet, aikindamas teisingumo svok, spe cialiai atkreipiau dmes (ios knygos p. 268-269) t fak t, kad nekintam reikm turinios svokos taikymo krite rijai gali kisti ar bti prietaringi. Kad tai bt aiku, a nurodiau i esms t pat skirtum tarp svokos ir skirtin g svokos koncepcij, kaip ir tas, kuris taip ikiliai fig ruoja vlesniame Dworkino darbe26. Galiausiai Dworkinas tikinja, jog pozityvistas, tvirti nantis, es jo teiss teorija yra ne semantin teorija, bet deskriptyvus teiss apskritai kaip sudtingo socialinio rei kinio skiriamj bruo apibdinimas, bando savo teorij pristatyti kaip semantins teorijos prieingyb, bet jokio skir tumo i tikrj ia nes, tai ess tik klaidinimas*. Dworki no argumentas27 yra toks: kadangi vienas i skiriamj tei ss kaip socialinio reikinio bruo yra tai, kad teisininkai diskutuoja dl teiss nuostat tikrumo ir aikina tai rem damiesi toki nuostat reikme, tokia deskriptyvi teorija gal gale negali nebti semantin28. Man atrodo, kad is argumentas supainioja teiss reikm su teiss nuostat reikme. Dworkinas sako, kad semantin teiss teorija yra tokia teorija, kurioje pati odio teis reikm padaro teis priklausom nuo tam tikr specifini kriterij. Bet teiss nuostatos paprastai yra teiginiai ne apie tai, kas yra
2 ( Apie skirtum r. John Rawls, A Theory o f Justice (1971), pp. 5-6, 10. [Skirdamas teisingumo svok nuo teisingumo koncepcij, Rawlsas pareikia: ia a seku H. L. A Hartu, jo Teiss sam prata , pp. 155-159. Zr. A Theory o f Justice , p. 5, n. 1.] * Dworkinas rao, kad i prieingyb savaime yra nesusipratimas (R. Dworkin. L a w s E m pire . - Cambridge: Harvard University Press, 1986. - P. 418). 27 L E 418-19, n. 29. 28 r. L E 31-3.
383
POST SCRIPTUM
teis, bet apie tai, kas yra i teis, t.y. k tam tikros sis temos teis leidia monms daryti arba reikalauja, kad jie daryt, arba galina juos daryti. Tad net jeigu toki teiss nuostat reikm ir lemia j apibrimai arba tikrumo s lygos, tai neskatina daryti ivados, kad pati odio teis reikm padaro teis priklausom nuo tam tikr specifini kriterij. Taip bt tik tokiu atveju, jeigu i odio teis reikms bt kildinami ir ie sistemos pripainimo taisyk ls formuluojami kriterijai, ir tokios pripainimo taisykls poreikis. Bet itokios doktrinos mano darbe nra n pdsako29. Dworkinas manj teisinio pozityvizmo form neteisin gai traktuoja dar vienu poiriu. Manj pripainimo tai sykls doktrin jis traktuoja kaip reikalaujani, kad jos nustatomi teiss identifikavimo kriterijai bt tik istoriniai faktai, taigi pateikia j kaip akivaizdi fakt pozityviz mo30 pavyzd. Taiau nors mano pateikti svarbiausieji pri painimo taisykls nustatyt kriterij pavyzdiai yra tai, k Dworkinas vadina genealogija31, a, kalbdamas tik apie t bd, kuriuo teisins institucijos priima arba kuria sta tymus, bet ne apie j turin, ir ioje knygoje (p. 147), ir savo ankstesniame straipsnyje Pozityvizmas ir teiss bei morals atribojimas (Positivism and the Separation of Law and Morals)32 specialiai paymjau, jog kai kuriose teisi nse sistemose, kaip antai Jungtinse Valstijose, svarbiau sieji teisinio galiojimo kriterijai, be genealogijos, gali ai kiai apimti teisingumo principus arba esmines moralines vertybes, o ie gali formuoti teisini konstitucini apriboji m turin. Teiss imperijoje primesdamas man akivaizdi
29 r. ios knygos p. 334-335, kur a atmetu bet koki toki doktrin. 30 [i fraz yra Harto, o L E jos nra.] 3 1 TRS 17. 3 2 71 H arvard L aw Review, 598 (1958), perspaudintas m ano knygoje Essays on Jurisprudence and Philosophy (r. ypa pp. 54-5).
384
POST SCRIPTUM
fakt pozityvizm, Dworkinas ignoruoja mano teorijos aspekt. Taigi, atvirai sakant, jo man priskiriamas seman tinis akivaizdi fakt pozityvizmo variantas man neb dingas, ir man nebdinga jokia kita akivaizdi fakt pozi tyvizmo forma. (ii) P o z ity v iz m a s k a ip in te r p r e ta c in te o rija Pateikdamas kit akivaizdi fakt pozityvizmo apibdi nim, Dworkinas nebetraktuoja jo kaip semantins teorijos arba kaip teorijos, grindiamos lingvistiniais argumentais, bet bando j rekonstruoti jau kaip paties Dworkino inter pretacins teorijos atmain, kuri jis vadina konvencionalizmu. Pasak ios teorijos (kuri Dworkinas galiausiai at meta kaip yding), interpretacins teorijos atstovu apsime ts pozityvistas yra pasirengs parodyti teis paioje palankiausioje viesoje, taiau jis pateikia tokius teiss kri terijus, kurie yra tiesiog paprasti faktai, vienareikmikai fiksuojami ne teiss odyno, kaip yra semantiniame pozity vizmo variante, bet konvencijos, kuria vadovaujasi ir teis jai, ir teisininkai. Tokia teorija parodo teis jai palankioje viesoje, nes vaizduoja teis utikrinant tai, kas teiss sub jektams turi didiul vert: btent tai, kad teisins prievar tos taikymo atvejai tampa priklausomi nuo visiems prieina m akivaizdi fakt, todl dar prie panaudojant prievart kiekvienas bus tinkamai sptas. Tai Dworkinas vadina gi nam lkesi idealu33, bet mano, kad jo nuopelnai ga liausiai nepersveria jo vairiausi trkum. Taiau toks interpretacinis pozityvizmo kaip konvencionalizmo traktavimas negali bti tikinamai pateiktas kaip manosios teiss teorijos variantas arba jos rekonstrukcija. Taip yra dl dviej prieasi. Pirma, kaip jau buvo pay
n LE 117.
13. 1204
385
POST SCRIPTUM
mta, mano teorija nra akivaizdi fakt pozityvizmo te orija, nes teiss kriterijais ji laiko ne tik akivaizdius fak tus, bet ir vertybes. Taiau svarbesn yra antroji prieastis: visos Dworkino interpretacins teiss teorijos formos re miasi prielaida, jog teiss ir teisins praktikos prasm arba tikslas yra pateisinti prievart34, bet a tikrai nesilaikau ir niekuomet nesilaikiau pairos, kad tai yra teiss prasm arba tikslas. Kaip ir kitos pozityvizmo formos, mano teorija nepretenduoja identifikuoti teiss ir teisins praktikos pras m ar tiksl kaip tok; todl mano teorijoje nra nieko, kuo bt galima pagrsti Dworkino pair, kad teiss tikslas yra pateisinti prievart; a iai pairai tikrai nepritariu. A i tikrj manau, jog beviltika iekoti kokio nors specifinio teiss tikslo, iskyrus t, kad ji nustato moni elgesio orien tyrus bei tokio elgesio kritikos kriterijus. Bet tai, inoma, nepads atskirti statym nuo kit tuos paius bendruosius tikslus turini norm arba princip; skiriamieji teiss bruo ai yra jos antrini norm formuluojama nuostata dl jos standart identifikavimo, keitimo ir prievartinio taikymo ir bendras reikalavimas teikti jai pirmenyb prie kitus stan dartus. Bet net jeigu manoji teorija visikai ipaint aki vaizdi fakt pozityvizm konvencionalizmo, ginanio l kesius ir garantuojanio, jog visi gali bti i anksto persp ti apie teisins prievartos panaudojimo atvejus, pavidalu, tai tik parodyt, kad a tai laikau tik tam tikru teiss mo raliniu pranaumu, o ne tuo vieninteliu tikslu, kurio teis kaip tokia turi siekti. Kadangi galimyb taikyti teisin prie vart daniausiai atsiranda tuomet, kai paeidiama pirmi n teiss funkcija orientuoti jos subjekt elges, teisin prie varta yra antrin funkcija, nors ji, inoma, reikminga. Jos pateisinimo negalima racionaliai laikyti teiss kaip tokios prasme arba tikslu.
3 4 [LE 93.]
386
POST SCRIPTUM
Motyvai, paskatin Dworkin rekonstruoti manj tei ss teorij kaip konvencionalistin interpretacin teorij, teigiani, jog teisin prievarta yra pateisinama tik tada, kai ji atitinka konvencionalias sampratas35, remiasi ios knygos V skyriaus 3-iame skirsnyje mano pateiktu teiss element apibdinimu. Ten a antrines normas - pripaini mo, keitimo ir byl sprendimo taisykles vaizduoju kaip prie mones, kompensuojanias sivaizduojamojo paprasto, tik pir m ines prievoles nustatanias norm as turinio reim o trkumus. ie trkumai - tai norm tapatumo neapibrtu mas, j statikas pobdis, taip pat iskydusio socialinio spau dimo, vienintels norm prievartinio gyvendinimo priemo ns, neefektyvumas, atimantis daug laiko. Bet apibdindamas ias antrines normas kaip priemones, padedanias ivengti mintj trkum, a niekur netvirtinau, kad teisin prie varta yra pateisinama tik tada, kai ji atitinka ias normas, ir juo labiau kad tokio pateisinimo suteikimas yra bendroji teiss esm arba jos bendrasis tikslas. Ities aptardamas antrines normas a kalbjau apie prievart tik ta prasme, jog nurodiau, kad palikti prievartin norm gyvendinim ne organizuotoms teism administruojamoms sankcijoms, bet iskydusiam socialiniam spaudimui yra neefektyvu ir at ima daug laiko. Taiau, atvirai kalbant, neefektyvumo kom pensavimas dar nra pateisinimas. inoma, pirmini prievoles nustatani norm reimo papildymas antrine pripainimo taisykle i ties pads pa teisinti prievartos naudojim ta prasme, kad taip bus paa lintas vienas moralinis kontrargumentas prie prievartos nau dojim, nes individams paprastai bus suteikiama galimyb i anksto identifikuoti prastus prievartos taikymo atvejus. Bet tai, kad pripainimo taisykl utikrina teiss reikalavi m apibrtum ir i reikalavim inojim i anksto, yra svarbu ne tik tuomet, kai sprendiamas prievartos klausi35 LE 429 n. 3.
13*
387
POST SCRIPTUM
mas: tai turi lygiai toki pat lemiam reikm protingo tei sini gali realizavimo (pavyzdiui, testament arba sutar i sudarymo) poiriu ir apskritai privataus ir vieojo gy venimo racionalaus planavimo poiriu. Todl prievartos pateisinimo, prie kurio prisideda ir pripainimo taisykl, negalima laikyti jos bendrja esme arba bendruoju tikslu; juo labiau tai negali bti teiss kaip visumos bendroji esm arba bendrasis tikslas. Bet mano teorija jokiu bdu tokios galimybs nepera. (iii) v e ln u sis p o z i ty v iz m a s * Priskirdamas man akivaizdi fakt pozityvizmo dok trin, Dworkinas klaidingai traktavo mano teorij: es ji ne tik reikalauja (kaip i ties ir yra), jog pripainimo taisyk ls buvimas ir autoritetas priklausyt nuo to fakto, kad j akceptuoja teismai, bet taip pat reikalauja (taip i ties nra), kad ios normos nustatomi teisinio galiojimo kriteri jai bt iimtinai specifiniai akivaizds faktai, kuriuos Dwor kinas vadina genealogijos dalykais ir kurie yra susij su teisdaros arba teiss akt primimo bdais ir formomis. i nuomon dvejopai klaidinga. Pirma, ji ignoruoja tai, kad a aikiai pripainau, jog pripainimo taisykl kaip teisinio galiojimo kriterijus gali apimti morals princip arba esmi ni vertybi atitikim; taigi manoji doktrina yra tai, kas vadinama velniuoju pozityvizmu o ne akivaizdi fak t pozityvizmu, kaip j vadina Dworkinas. Antra, mano knygoje jokiu bdu neteigiama, kad pripainimo taisykls nustatytieji akivaizdi fakt kriterijai turi bti vien tik ge nealogijos dalykai; anaiptol, tokiais kriterijais gali bti ir statym turinio esminiai apribojimai, tokie kaip Jungtini Valstij Konstitucijos eioliktoji arba Devynioliktoji patai
* Originale - soft positivism .
388
POST SCRIPTUM
sos dl valstybins religijos arba balsavimo teiss apri bojim*. Taiau toks atsakymas dar nra atsakymas svarbiau siuosius Dworkino kritinius argumentus, nes, atsakydamas kitiems tam tikr velniojo pozityvizmo form pasirinku siems teoretikams36, Dworkinas pareik svarbi kritini pa stab, kurios, jeigu bt teisingos, turt bti taikomos ir mano teorijai, todl j jas ia reikia atsakyti. Fundamentaliausias Dworkino kritinis argumentas yra toks: velnusis pozityvizmas, leidiantis, kad teiss identifi kavimas priklausyt nuo toki prietaring dalyk, kaip m o ralini arba kitoki vertybini sprendim atitikimas, ir ben drasis pozityvistinis teiss paveikslas, i esms siekiantis pateikti patikimus vieuosius elgesio modelius, kuriuos b t galima identifikuoti kaip akivaizdius faktus - tiksliai ir nepriklausomai nuo prietaring argument, yra visikai ne suderinami37. Nordamas nustatyti tok velniojo pozityviz mo ir kitos mano teorijos dalies nesuderinamum, Dworki nas cituoja mano poir pripainimo taisykl, kuris, jo manymu, greta kit trkum, paalina ir sivaizduojamojo ikiteisinio paproi tipo pirmini prievoles nustatani nor m reimo neapibrtum. Si velniojo pozityvizmo kritika man atrodo dvejopai per dta: ji hiperbolizuoja ir apibrtumo laipsn, kur nuosek
* ia tikriausiai spaudos klaida: JAV Konstitucijos eioliktoji patai sa kalba apie Kongreso teisi nustatant mokesius ipltim, o ne apie draudim vesti valstybin religij. Hartas tikriausiai turjo galvoje Pir mj patais, kurioje yra vadinamoji klauzul (arba ilyga) dl valstybi ns religijos vedimo (Establishm ent Clause) y pagal kuri Kongresas inter alia negali priimti jokio statymo, vedanio [valstybin] religij arba draudianio j laisvai ipainti. JAV Konstitucijos Devynioliktoji patai sa draudia piliei teis balsuoti apriboti pagal lyt - ja 1920 m. federaliniu lygiu buvo galutinai suteikta balsavimo teis moterims (valstij lygiu tai buvo padaryta daug anksiau). 36 r. jo atsakymus E. P. Soperui ir J. L. Colemanui, RDCJ 247 ff. ir 252 ff. '7 RDCJ 248.
389
POST SC RIPTUM
ls pozityvistas turt priskirti teisini standart visumai, ir neapibrtum, atsirandant tada, kai tam tikr morals prin cip arba vertybi atitikimas imamas laikyti teisinio galio jimo kriterijumi. inoma, i ties svarbi pripainimo taisyk ls funkcija yra suteikti apibrtum, reikaling nustatant teis. Jeigu pripainimo taisykls nustatytieji teiss kriteri jai ne tik kai kada kelt prietaringus klausimus, bet kelt juos visuomet arba daugeliu atvej, pripainimo taisykl ios savo funkcijos neatlikt. Taiau atmesti bet kokio ne apibrtumo galimyb - bet kokia kaina, bet kuri kit vertybi sskaita - nra tas tikslas, kur a kada nors kliau pripainimo taisyklei. Tai buvo atvirai - bent a taip tik jausi - pasakyta ioje knygoje pareikiant, kad ir pati pri painimo taisykl, ir ja remiantis identifikuojamos konkre ios teiss normos gali turti ginytin neapibrtumo au reo l38. A taip pat pateikiau tok bendro pobdio argument: net jeigu statymus bt galima sukonstruoti taip, kad' i anksto bt galima isprsti visus dl j reik ms galinius kilti klausimus, priimti tokius statymus da nai reikt konfliktuoti su kitais tikslais, kuriuos teis tur t puoselti39. Neapibrtumo saik reikia toleruoti, o dau gelio teiss norm atveju - netgi sveikinti, nes, kai inomas nenumatytos bylos turinys o tie klausimai, kuriems reik mingai atsilieps sprendimas, gali bti identifikuoti, vadina si, ir racionaliai isprsti, gali bti priimtas pagrstas teismo sprendimas. i velniojo pozityvizmo form, vienu i teiss kriterij pripastani galini bti prietaring morals princip arba moralini vertybi atitikim, galtume laikyti neadekvaia tik tuo atveju, jeigu pripainimo taisykls funk cij suteikti apibrtum traktuotume kaip svarbiausij ir nusveriani kitas. ia kertinis klausimas yra sietinas su
[r. ios knygos p. 218, 251-260.] 3 l) [r. ios knygos p. 226.]
390
POST SCRIPTUM
tuo neapibrtumo laipsniu arba mastu, kur gali toleruoti teisin sistema, siekianti nuo decentralizuoto paproi tipo norm reimo pereiti prie visuotini patikim ir apibrt i anksto identifikuojamo elgesio orientyr. Kitas Dworkino kritinis argumentas prie manj vel niojo pozityvizmo variant kelia kitokias, sudtingesnes tei ss apibrtumo ir ubaigtumo problemas. ioje knygoje a pltojau pair, kad pagal pripainimo taisykls nustaty tus kriterijus bendrais bruoais identifikuojamos teiss nor mos bei principai danai pasiymi tuo, k a paprastai va dinu atvirja struktra, todl ikilus klausimui, ar kon krei norm reikt taikyti tam tikroje byloje, teis nesugeba klausim konkreiai atsakyti nei taip, nei ne ir rodo i dalies esanti neapibrta. itokios bylos nra sunkiosios bylos*, prietaringos ta prasme, kad raciona ls ir informuoti teisininkai gali nesutarti dl to, kuris i atsakym teiss poiriu yra teisingas; tokiais atvejais fun damentaliai neubaigta yra pati teis: ji nepateikia jokio atsakymo tokiose bylose sprendiamus klausimus. ie klau simai yra teisikai nesureguliuoti, todl tam, kad tokiais atvejais bt galima priimti sprendim, teismai turi reali zuoti ribot teisdaros funkcij, kuri a vadinu diskrecija. Taiau Dworkinas atmeta idj, kad teis gali bti m i ntja prasme neubaigta ir kad joje gali likti sprag, ku rios turt bti upildomos reguliuojant mintj teiss krimo diskrecij. Jis mano, jog i paira yra klaidinga ivada i to fakto, kad juridins teiss arba teisins parei gos egzistavim teigianti teiss nuostata gali bti prieta ringa, vadinasi, dl jos racionals ir informuoti mons gali nesutarti, o tuomet, kai jie i ties nesutaria, danai nra
* Uuomina Dworkino koncepcijoje vartojam sunkij byl (hard cases) svok; Dworkinas priekaitauja Hartui (ir teisiniam pozityvizmui apskritai), es jis sunkias bylas palieks teisjo nuoirai, arba diskrecjai (discretion) y t.y. alia teiss (r. R. Dworkin. Taking Rights Serious(v. - Cambridge: Harvard University Press, 1977. - P. 81 ff.).
391
POST SCRIPTUM
jokio bdo neginijamai parodyti, ar tai, k jie sako, yra teisinga, ar neteisinga. Tokia ivada yra klaidinga, nes netgi tuomet, kai teiss nuostata yra tokia prietaringa, vis dlto gali bti dalyko fakt, dl kuri tai, k ie mons sako, ir yra teisinga arba klaidinga; nors i dalyk teisingumo arba klaidingumo negalima pademonstruoti, taiau paius argumentus, jog tai yra teisinga, vis tiek galima vertinti kaip geresnius u argumentus, jog tai yra klaidinga, ir at virkiai. is skirtumas tarp prietaringos teiss ir neubaig tos arba neapibrtos teiss Dworkino interpretacinje te orijoje yra gana svarbus dalykas, nes pagal i teorij teiss nuostata yra teisinga tik tuo atveju, jeigu drauge su kitomis prielaidomis ji iplaukia i princip, kurie ne tik geriausiai atitinka teisins sistemos institucin istorij, bet geriausiai j pateisina morals poiriu. Vadinasi, Dworkino poiriu, bet kokios teiss nuostatos teisingumas galiausiai priklauso nuo moralinio sprendimo, kas geriausiai j pateisina, tei singumo, o kadangi, jo akimis irint, moraliniai sprendi mai yra i esms prietaringi, tai prietaringos yra ir visos teiss nuostatos. Teisinio galiojimo kriterijaus, kurio taikymas yra susijs su prietaringu moraliniu sprendimu, idja Dworkinui ne sukelia joki teorini sunkum; jo poiriu, tai vis tiek gali bti tikrasis iki tol egzistavusios teiss kriterijus, nes jo prie taringas pobdis kuo puikiausiai dera su faktais (daniau siai morals faktais), dl kuri jis yra teisingas. Taiau Dworkinas tikinja, jog velnusis pozityvizmas, sutinkantis, kad teisinio galiojimo kriterijus gali i dalies bti moralinis kriterijus, be to nenuoseklumo, apie kur jau rame p. 389-391, yra nenuoseklus dar ir kitu poiriu. Juk jis nesuderinamas ne tik su pozityvistiniu vienareik mikai identifikuojamos teiss paveikslu, bet ir su tuo noru, kur Dworkinas priskiria pozityvistams, - noru ob 392
POST SCRIPTUM
jektyv teiss nuostat svor40 padaryti nepriklausom nuo koki nors sipareigojim prietaringai moralini sprendi m status apibdinaniai filosofijos teorijai. Iki tol egzis tavusiai teisei moralin kriterij galima taikyti tik tuo atve ju, jeigu yra objektyvi moralini fakt, dl kuri morali niai sprendimai yra teisingi. Bet kad yra toki morals fakt, tai yra prietaringa filosofijos teorija; jeigu toki fakt n ra, teisjas, kuriam liepta taikyti moralin kriterij, gali tok liepim traktuoti tik kaip raginim realizuoti savo paties teisdaros diskrecij, vadovaujantis savo paties geriausiuoju morals ir jos reikalavim supratimu ir paklstant vi siems tiems apribojimams, kuriuos jam nustato teisin sistema. A vis dar manau, kad teiss teorija turt vengti sipa reigoti bendrj moralini sprendim status apibdinan ioms prietaringoms filosofijos teorijoms, o bendr klausi m, ar iems moraliniams sprendimams bdinga tai, k Dworkinas vadina objektyviu svoriu, turt palikti atvir, kaip a darau ioje knygoje (p. 279-280). Juk kad ir koks bt atsakymas filosofin klausim, teisjo pareiga vis tiek bus ta pati: btent priimti geriausi manom moralin sprendim dl kiekvienos moralins problemos, kuri jam gali tekti sprsti. Jokiam praktiniam tikslui neturs jokios reikms tai, ar taip sprsdamas bylas teisjas kuria teis, vadovaudamasis morale (ir paklusdamas visiems tiems su varymams, kuriuos jam nustato teis), ar jis savo ruotu vadovaujasi savo paties moraliniais sprendimais dl to, ko kia jau egzistuojanti teis buvo atskleista moralinio teiss kriterijaus. inoma, jeigu, kaip a tvirtinu turint bti, teiss teorija moralini sprendim objektyvaus teisnumo klausi m palieka atvir, tada ir velniojo pozityvizmo negalima Paprastai apibdinti kaip teorijos, teigianios, kad morals
40 RDCJ 250.
393
POST SCRIPTUM
principai arba moralins vertybs gali bti teisinio galioji mo kriterijai, nes jeigu klausimas, ar morals principams ir moralinms vertybms bdingas objektyvus svoris, yra atvi ras, tai turi bti atviras ir klausimas, ar velniojo pozity vizmo nuostatos, siekianios paklusim joms laikyti vienu i egzistuojanios teiss kriterij, gali tokios bti, ar jos gali bti tik nurodymai teismams kurti teis vadovaujantis mo rals reikalavimais. Reikia paymti, jog kai kurie teoretikai, ir pirmiausia Raas*, mano, kad, nesvarbu koks yra moralini sprendi m statusas, jeigu teis reikalauja, jog teismai nustatydami teis taikyt moralinius kriterijus, ji itokiu bdu suteikia teismams diskrecij ir nurodo jiems ja naudotis, vadovau jantis geriausiais savo moraliniais sprendimais, ir kurti tai, kas yra nauja teis; taiau tai morals nepaveria iki tol egzistavusia teise41.
3. Norm esm
(i) N o rm p r a k tik o s te o rija vairiose ios knygos vietose a pabrdavau skirtum tarp vidini ir iorini teigini ir tarp vidini ir iorini teiss aspekt. Nordamas paaikinti iuos skirtumus ir j svarb, a pradjau (p. 125) nagrinti ne sudting teisin sistem,
* Dr. Josephas Raas - Harto mokinys ir jo teorijos tsjas, Jeruzals Hebraj universiteto, vliau Oksfordo universiteto teiss dstytojas. Jo ymiausi veikalai: Teisins sistem os sam prata ( The Concept o f a Legal System. A n Introduction to the Theory o f Legal System. - Oxford: Claren don Press, 1970), Teiss autoritetas (The Authority o f Law. Essays on Lan' and Morality. - Oxford: Clarendon Press, 1979) ir Laisvs m oral (The Morality o f Freedom. - Oxford: Clarendon Press, 1986). 4 1 r. J. Raz, Dworkin: A New Link in the Chain, 74 California L aw Review, 1103 (1986), p. 1115-16.
394
POST SCRIPTUM
kuri sudaro ir ileist akt nustatytos, ir paproio tipo normos, bet paprastesn atvej (kuriuo galioja tie patys skir tumai tarp vidini ir iorini dalyk) - bet kokios sociali ns grups, didels ar maos, paproio tipo normas, kurias a vadinu socialinmis normomis. Mano pateiktas i nor m apibdinimas tapo inomas kaip norm praktikos te orija, nes ia grups socialins normos traktuojamos kaip tokios, kurias suformuoja tam tikra socialins praktikos for ma, apimanti ir elgesio modelius, kuri paprastai laikosi dauguma grups nari, ir ypating normatyvin poir tokius elgesio modelius, kur a vadinu akceptavimu. is akceptavimas apima individ nuolatin pasirengim tokius elgesio modelius laikyti ir savo pai bsimo elgesio orien tyrais, ir kritikos, legitimuojanios reikalavimus bei vairias spaudimo paklusti formas, kriterijais. Iorinis poiris so cialines normas yra j praktikos stebtojo poiris, o vidi nis poiris - tai normas kaip elgesio orientyrus ir kritikos kriterijus akceptuojanio ios praktikos dalyvio poiris. Dworkinas plaiai kritikavo manj socialini norm praktikos teorij; jis, kaip a jau minjau, nurodo pana, bet daugeliu aspekt visikai kitok skirtum tarp sociologo pateikiamo bendruomens socialini norm iorinio apra ymo ir normas apeliuojanio dalyvio, siekianio vertinti ir kritikuoti savo paties ir kit elges, vidinio poirio42. Kai kurios Dworkino kritins pastabos mano pateikto origina laus socialini norm apibdinimo atvilgiu yra tikrai logi kos ir svarbios teiss suvokimo prasme; toliau a nurodau reikmingas mano pradins pozicijos korektyvas, kurias a dabar manau esant btinas. (i) Mano pozicija, kaip nurod Dworkinas, yra ydinga ta prasme, kad ji ignoruoja svarb skirtum tarp grups konvencionali norm demonstruojamo konvencijos konsensu42 r. LE 13-14.]
395
POST SC RIPTUM
so ir nepriklausom sitikinim konsensuso, kur parodo vie noda grups nari praktika. Normos yra konvencionali so cialin praktika, jeigu visuotinis j laikymasis grupje yra vienas i motyv, kuriais individuals ios grups nariai re miasi jas akceptuodami; prieingai, tiesiog vienod prakti k, kaip antai bendr grups moral, lemia ne konvencija, bet tas faktas, kad grups nariai nepriklausomai vienas nuo kito turi tuos paius motyvus elgtis tam tikrais konkreiais bdais ir paprastai taip elgiasi. (ii) Manasis socialini norm aikinimas, kaip Dworki nas teisingai paymjo, taikytinas tik toms normoms, kurios yra konvencionalios mano k tik nurodyta prasme. Tai y miai susiaurina mano praktikos teorijos srit, todl iandien a jos nelaikau isamiai paaikinania individualij ar so cialin moral. Taiau i teorija patikimai paaikina konvencionalias socialines normas, apimanias, be prastini so cialini paproi (kurie gali bti arba nebti pripastami turiniais teisin gali), tam tikras svarbias teiss normas, tarp j ir pripainimo taisykl, kuri faktikai yra teismins paprotins normos, egzistuojanios tik tada, kai j akcep tuoja ir praktikuoja teiss identifikavimo ir taikymo opera cijas atliekantys teismai, forma. Tuo tarpu ileist akt nu statytos teiss normos, nors jas pagal pripainimo taisykls nustatytus kriterijus ir galima identifikuoti kaip galiojanias teiss normas, prieingai, gali egzistuoti kaip teiss normos jau nuo j ileidimo momento, dar net nepasitaikius progai jas praktikuoti, todl praktikos teorija joms netaikytina. Taigi svarbiausias Dworkino kritinis kontrargumentas prie norm praktikos teorij yra toks: i teorija daro klai ding prielaid, kad socialin norm diegia jos socialin praktika, todl teigin, jog tokia norma egzistuoja, ji trak tuoja tik kaip iorin sociologin fakt, kad patenkinamos normos egzistavimo praktikos slygos43. Dworkinas bando
4 3 [r. TRS 48-58.]
396
POST SCRIPTUM
tikinti, kad toks poiris negali paaikinti net paiai pa prasiausiai konvencionaliai normai bdingo nomiatyvinio pobdio. ios normos nustato pareigas , taip pat teikia m o tyvus veikti, kuriuos apeliuojama tuomet, kai tokiomis nor momis remiamasi, kaip paprastai bna, kritikuojant elges ir palaikant reikalavimus veikti. Mintieji bruoai - motyv teikimas ir pareig nustatymas - kuria i norm specifin normatyvin pobd ir parodo, kad j egzistavimas - tai ne tik faktin situacija, kaip yra praktikos ir pair, kurios, pagal praktikos teorij, lemia socialins normos egzistavi m, atveju. Pasak Dworkino, normatyvin taisykl, pasiy minti iais skiriamaisiais bruoais, gali egzistuoti tik tuo met, jeigu yra tam tikra normatyvin situacija44. ie paci tuotieji odiai, man atrodo, trikdo ir yra migloti: i einanij banyi taisykls (vyrai banyioje privalo nusiimti skrybles)45 aptarimo atrodo, kad Dworkinas nor matyvin situacij suvokia kaip ger moralini pagrind arba pateisinimo, kodl reikia daryti tai, ko norma reika lauja, buvim; todl jis rodinja, kad nors paprasta regu liari praktika ir negali konstituoti normos, taiau ji gali padti i norm pateisinti, sukurdama bdus, kuriais jai yra nusiengiama, ir sudarydama slygas atsirasti lkesiams, kurie yra geri normos, reikalaujanios banyioje nusiimti skrybles, pagrindai. Jeigu kaip tik tai Dworkinas turi gal voje, kalbdamas apie normatyvins taisykls tezei pagrsti reikaling normatyvin situacij, jo pozicija socialins nor mos egzistavimo slyg atvilgiu man atrodo aikiai per grieta. Juk, kaip atrodo, i pozicija reikalauja ne tik to, kad normas kaip nustatanias pareigas arba teikianias motyvus veikti apeliuojantys dalyviai tikt, jog yra geri moraliniai norm laikymosi pagrindai arba pateisinimas, bet ir kad tokie geri pagrindai i tikrj bt. Paprastai tariant,
4 4 TRS 51. 4 5 [TRS 50-58; r. ios knygos p. 221-222.]
397
POST SCRIPTUM
visuomenje gali bti jos nari akceptuot norm, kurios morals poiriu yra neteisingos, kaip antai normos, drau dianios tam tikros odos spalvos asmenims naudotis vie aisiais patogumais, tokiais kaip parkai arba papldimiai. Ities net lengvesnioji slyga, pagal kuri tam, kad egzis tuot socialins normos, reikia tik, kad dalyviai tikt, jog yra geri moraliniai pagrindai jos laikytis, kaip bendroji so cialini norm egzistavimo slyga yra aikiai per grieta. Juk kai kurios normos gali bti akceptuojamos vien tik dl abejingumo arba dl pagarbos tradicijai, arba dl noro so lidarizuotis su kitais, tikint, jog visuomen geriau ino, kas yra naudinga individams. ios pairos gali egzistuoti drau ge su daugiau ar maiau aikiu suvokimu, kad morals po iriu normos nra nepriekaitingos. inoma, konvencionali norma kartu gali bti moralikai teisinga bei pateisina ma ir bti laikoma tokia. Taiau ikilus klausimui, kodl akceptavusieji konvencionalias normas kaip savo elgesio orientyrus arba kaip kritikos kriterijus tai padar, a nema tau prieasties i daugelio galim atsakym (r. ios knygos p. 207, 209) tikjim norm moraliniu pateisinimu nurody ti kaip vienintel manom arba vienintel teising atsakym. Galiausiai Dworkinas rodinja, jog norm praktikos te orijos, net ir apribotos konvencionaliomis normomis, reikia atsisakyti, nes ji negali akomoduoti idjos, kad konvencionali norma gali bti vidujai prietaringa ir dl to dl ios normos gali kilti nesutarim46. Dworkinas neneigia, kad kai kurios nuolatins praktikos ir akceptavimo konstituojamos normos yra neprietaringos, bet jis tvirtina, kad iais bdais konstituojamos normos apima tik palyginti nesvarbius atve jus, tokius kaip kai kuri aidim taisykls; taiau viena labai svarbi ir vargu ar prietaringa norma, teisins siste mos svarbiausioji norma - pripainimo taisykl, ioje kny goje yra traktuojama kaip norma, kuri konstituoja vienin46 [TRS 58.]
398
POST SCRIPTUM
ga teism praktika: teismai, atlikdami teiss taikymo ir tei ss prievartinio vykdymo operacijas, i norm akceptuoja kaip orientyr. tai Dworkinas atsako, kad sunkiose bylose tarp teisj danai kyla teorini nesutarim dl to, k tam tikru klausimu sako teis; ie nesutarimai es rodo, kad tariamasis neprietaringumas bei visuotinis akceptavimas yra tik iliuzija. inoma, negalima paneigti, kad toki nesutari m kyla danai ir kad jie yra reikmingi, taiau remtis to kiais nesutarimais kaip argumentu, kad pripainimo taisyk lei negalima taikyti praktikos teorijos, reikia klaidingai su prasti normos funkcij: es norma turinti visikai nulemti konkrei byl teisines pasekmes, todl bet kurioje byloje kylant bet kok teisin klausim turi bti galima isprsti paprastai - vien tik remiantis normos teikiamais kriterijais arba standartais. Bet tokia koncepcija yra klaidinga: nor mos funkcija yra tik nustatyti bendrsias slygas, kurias iuo laikinse teisinse sistemose turi patenkinti teisingi teisiniai sprendimai. Norma paprastai i funkcij atlieka, nustaty dama galiojimo kriterijus, kuriuos Dworkinas vadina gene alogijos dalykais; ie kriterijai taikomi ne teiss turiniui, bet normos primimo bdui ir formai; taiau, kaip a jau minjau (p. 388), be i genealogijos dalyk, pripainimo taisykl gali nustatyti ir kriterijus, susijusius ne su faktiniu statym turiniu, bet su j esmini moralini vertybi arba princip atitikimu. inoma, konkreiais atvejais teisjai ga li nesutarti dl to, ar patenkinami ie kriterijai; moralinis patikrinimas, ar atitinkama pripainimo taisykl, toki ne sutarim nepaalins. Teisjai gali sutarti dl toki kriterij taikymo pagrstumo, nes jie kyla i jau susiklosiusios teis mins praktikos, bet dl to, ko ie kriterijai reikalauja kon kreiose bylose, jie vis tiek gali nesutarti. Jeigu pripaini mo taisykl irima itaip, tai norm praktikos teorij jai visikai galima taikyti.
399
POST SCRIPTUM
(ii) N o rm o s ir p r in c ip a i Ilg laik geriausiai inomas Dworkino kritinis kontrar gumentas prie ioje knygoje isakytas mintis buvo toks: i knyga klaidingai vaizduojanti teis tik kaip susidedani i viskas arba nieko tipo norm ir ignoruojanti kit teisin standart, btent teiss principus, kurie vaidina svarb ir savit vaidmen teisinio argumentavimo ir byl sprendimo atvilgiu. Kai kurie kritikai, pastebj mano darbe trku m, j vertino kaip daugiau ar maiau izoliuot yd, kuri a galiau itaisyti paprasiausiai traukdamas teiss prin cipus drauge su teiss normomis teisin sistem kaip jos sudedamj dal; jie man, kad tai a galiu padaryti neat sisakydamas arba rimtai nemodifikuodamas kurios nors i pagrindini mano knygos tem. Bet Dworkinas, kuris pir masis m mane kritikuoti iuo poiriu, primygtinai tvir tina, kad teiss principams mano teorijoje galt atsirasti vietos tik atsisakius pagrindini ios teorijos doktrin. Pa sak jo, jeigu a pripainiau, kad teis i dalies susideda i princip, a nebegaliau nuosekliai, kaip anksiau, laikytis nuomons, kad sistemos teis yra identifikuojama pagal teis m praktikoje akceptuojamos pripainimo taisykls nusta tomus kriterijus, arba kad teismai bent kartkartmis reali zuoja tikrj teisdaros gali arba diskrecij tose bylose, kuriose esama aiki teis nesugeba padiktuoti sprendimo, arba kad tarp teiss ir morals nra btino arba konceptu alaus ryio. ios doktrinos ne tik yra svarbiausios mano teiss teorijoje, bet jos danai yra laikomos sudaraniomis iuolaikinio teisinio pozityvizmo erd; tad j atsisakymas ities bt gana reikmingas vykis. iame savo atsakymo skirsnyje a svarstysiu vairius kri tinio kontrargumento, es a ignoravs teiss principus, as pektus, taip pat bandysiu rodyti, kad visa tai, kas ioje kritikoje yra teisinga, galima pritaikyti be joki svarbi 400
POST SCRIPTUM
pasekmi mano teorijai kaip visumai. Bet dabar a nuoir diai noriu prisipainti, kad savo knygoje byl sprendimui bei teisiniam argumentavimui, taip pat argumentams, ku riuos mano kritikai vadina teiss principais, a skyriau toli grau nepakankamai vietos. iandien a sutinku, jog tai, kad principai ioje knygoje buvo paliesti tik probgmais, yra jos trkumas. Bet kuo a esu kaltinamas, k a ignoruoju? Kas yra teiss principai ir kuo jie skiriasi nuo teiss norm? Ta prasme, kuria apie juos rao teisininkai, principai papras tai apima didel vairov teorini ir praktini samprotavi m, i kuri tik kai kurie yra susij su tomis problemomis, kurias norjo ikelti Dworkinas. Net jeigu principo svo k taikytume tik elgesio modeliams, taip pat teism elge siui sprendiant bylas, skirtum tarp norm ir toki princi p galima brti skirtingais bdais. Taiau a esu sitikins, jog visi mano kritikai, kaltinantys mane princip ignoravi mu, sutiks, kad yra mai maiausiai du bruoai, skiriantys principus nuo norm. Pirmasis bruoas susijs su laipsniu: principai, palyginti su normomis, yra plats, bendri ir ne konkretizuoti ta prasme, kad danai tai, kas bt laikoma daugeliu skirting norm, gali bti apibdinama kaip vieno principo iraikos. Antrasis bruoas yra toks: principai dau giau arba maiau aikiai nurodo tam tikr siek, tiksl, tei ss turjim arba vertyb, todl tam tikra prasme manoma, kad pageidautina juos ginti arba j laikytis, taigi jie verti nami ne tik kaip teikiantys juos ireikiani norm paai kinim arba login pagrindim, bet kaip bent padedantys jas pateisinti. Be i dviej su princip aikinamuoju ir pateisinamuo ju vaidmeniu norm atvilgiu siejam bruo - princip platumo ir j pageidaujamumo tam tikru poiriu, i kuri n vienas nekelia didesni prietaravim, yra treiasis ski riamasis bruoas, kur a pats laikau laipsnio klausimu, o 401
POST SC RIPTUM
Dworkinas - ne; jis bruo laiko lemiamu. Pasak Dwor kino, normos viskas arba nieko bdu jas taikani asme n argumentavimo procese funkcionuoja ta prasme, kad jeigu norma yra galiojanti ir apskritai taikytina konkreioje byloje, ji ios bylos teisines pasekmes arba rezultat pada ro btinus, t.y. juos aikiai nulemia47. Dworkinas pateikia teiss norm pavyzdi: tai normos, leidianios greitkelyje vaiuoti 60 myli per valand greiiu, arba statymai, nu statantys testament sudarymo, patvirtinimo ir galiojimo rei kalavimus, kaip antai statymo norma, kad testamentas ne galioja, jeigu jis nra paliudytas dviej liudytoj. Dworki nas teigia, kad teiss principai skiriasi nuo toki viskas arba nieko tipo norm, nes tuomet, kai reikia taikyti prin cipus, sprendimas netampa btinas - principai tik nuro do jo krypt arba byloja u sprendim, arba nurodo tam tikr motyv, kur gali nustelbti kiti dalykai, bet kur teis mai turi atsivelgti kaip orientuojant viena arba kita lin kme. Trumpumo dlei a princip bruo vadinsiu j nesprendiamuoju pobdiu. Dworkinas pateikia toki ne sprendiamj princip pavyzdi; kai kurie i j yra gana specifiniai, kaip antai principas, kad teismai turi atidiai inagrinti [automobili] pirkimo sutartis ir sitikinti, ar s iningai atsivelgiama vartotojo ir vieuosius interesus48; kiti yra daug platesns apimties, kaip antai principas, kad niekas negali turti naudos i to blogio, kur padar49; daugelis pai svarbiausij Jungtini Valstij Kongreso ir valstij statym leidybos institucij gali konstitucini ap ribojim, kaip antai Jungtini Valstij Konstitucijos Pirmo sios, Penktosios ir Keturioliktosios patais nuostatos, fak
4 7 [TRS 24.] 4 8 TRS 24, cituojama i: Henningsen v. Bloom field M otors , Inc . , 32 NJ 358, 161 A.2d 69 (1960), p. 387, 161 A.2d, p. 85. * TRS 25-6.
402
POST SCRIPTUM
tikai funkcionuoja kaip tokie nesprendiamieji principai50. Teiss principai, pasak Dworkino, nuo norm skiriasi tuo, kad jiems bdingas ne galiojimo, bet svorio matmuo51, va dinasi, princip, konfliktuojant su kitu didesnio svorio prin cipu, pastarasis gali nustelbti, todl pirmasis principas ne gals nulemti sprendimo; bet vis dlto jis liks nepakits, ir juo bus galima remtis kitose bylose, kur, konkuruodamas su kokiu nors kitu maesnio svorio principu, jis gali nuga lti. Normos, kita vertus, arba galioja, arba negalioja, bet joms nebdingas is svorio matmuo; tad jeigu, kaip mes anksiau minjome, tarp j kyla konfliktas, pasak Dworki no, galioti gali tik viena i i norm, o konkurencij su kita pralaimjusi norm reikia i naujo suformuluoti taip, kad ji bt suderinama su savo konkurente ir kad j bt galima taikyti konkreioje byloje. A nematau prieasties, kodl reikt pripainti griet skirtum tarp teiss princip ir teiss norm arba poir, kad jeigu galiojani norm galima taikyti konkreioje by loje, ji, prieingai negu principas, visuomet turi nulemti by los rezultat. Nra jokio pagrindo, kodl teisin sistema negalt pripainti, jog galiojanti norma nulemia rezultat tose bylose, kuriose ji yra taikoma, iskyrus tuos atvejus, kai kita norma laikoma svarbesne ir taip pat yra taikytina toje paioje byloje. Taigi norma, kuri, konkuruodama su svarbesne norma, pralaimjo tam tikroje byloje, gali, kaip ir principas, ilikti ir nulemti rezulat kitose bylose, kur ji laikoma svarbesne u kit konkuruojani norm52.
50 [Dworkinas nagrinja, ar Pirmoji pataisa yra norma, ar principas, TRS 21.) 5 1 [TRS 26.] 52 svarb aspekt, kur a pats neatkreipiau dmesio, pabr Raas ir Waluchowas. r. J. Raz, Legal Principles and the Limits o f Law, 81 Yale LJ 823 (1972), pp. 832-4, ir W. J. Waluchow, Herculean Positivism, 5 Oxford Journal o f Legal Studies 187 (1985), pp. 189-92.
403
POST SC RIPTUM
Taigi, Dworkino poiriu, teis sudaro viskas arba nie ko tipo normos ir nesprendiamieji principai; jis nemano, kad is skirtumas tarp norm ir princip yra laipsnio klau simas. Bet, mano nuomone, Dworkino pozicija nra nuo sekli. Jo anksiau pateiktieji pavyzdiai leidia manyti, kad tarp norm ir princip gali kilti konfliktas, kuriame princi pas, konkuruodamas su norma, kartais nugals, o kartais pralaims. I Dworkino nurodom byl pamintina Riggs v. P a l m e i kurioje, nepaisant aiki testamento galiojim re guliuojani statym norm formuluoi, buvo palaikytas principas, kad mogui negalima leisti turti naudos i jo paties blogo darbo, ir taip neleista udikui paveldti pagal savo aukos testament. Tai pavyzdys principo, laimjusio konkurencij su norma; taiau ios konkurencijos buvimas aikiai parodo, kad normos neturi viskas arba nieko po bdio, nes jos gali mintuoju bdu konfliktuoti su princi pais ir ie gali jas nusverti. Net jeigu itokias bylas apib dintume (kaip Dworkinas kartais silo) ne kaip norm ir princip konfliktus, bet kaip konflikt tarp svarstomj nor m paaikinanio bei pateisinanio principo ir kokio nors kito principo, grietas skirtumas tarp viskas arba nieko tipo norm ir nesprendiamj princip inyksta; juk iuo poiriu norma negals pati nulemti bylos, kurioje ji yra taikoma, rezultato, nes j pateisinantis principas nusileidia kitam principui savo svoriu. Tas pat bt ir tuo atveju, jei gu (kaip irgi silo Dworkinas) principas bt laikomas tei kianiu motyv naujai iaikinti tam tikr aikiai suformu luot teiss norm54. io teiginio, kad teisin sistem sudaro viskas arba nie ko tipo normos ir nesprendiameji principai, nenuoseklu-
53 115 N.Y. 506, 22 N.E. 188 (1889); TRS 23; taip pat r. L E 15 ff. 5 4 [Dworkino argumentus r. TRS 22-8 ir LE 15-20.]
404
POST SCRIPTUM
mo galima ivengti pripastant, jog mintasis skirtumas yra tik laipsnio klausimas. inoma, galima velgti tam tikr neabsoliut skirtum tarp beveik sprendiamj norm, ku ri taikymo slyg patenkinimo pakanka, kad ios normos nulemt teisines pasekmes, iskyrus kelet atvej (kai j nuostatos gali konfliktuoti su kita, svarbesne laikoma nor ma), ir paprastai nesprendiamj princip, kurie tik nuro do sprendimo krypt, bet labai danai negali jo nulemti. A i tikrj esu sitikins, kad argumentavimas remian tis tokiais nesprendiamaisiais principais yra svarbus byl sprendimo ir teisinio argumentavimo bruoas ir kad j rei kia vardyti adekvaiais terminais. Dworkinas ities vertas pagyrimo u tai, kad rod ir pavyzdiais pagrind princip svarb ir j vaidmen teisiniame argumentavime, o i mano puss tikrai buvo didel klaida nepabrti princip nespren diamosios galios. Bet, vartodamas od norma, a tikrai neketinau teigti, kad teisins sistemos susideda tik i vis kas arba nieko tipo arba beveik sprendiamj norm. A ne tik kreipiau dmes (r. ios knygos p. 228-232) tai, k a pavadinau (tikriausiai nevykusiai) kintamais teisiniais modeliais, konkretizuojaniais, kokius veiksnius reikia at sivelgti ir juos palyginti su kitais, bet taip pat bandiau (r. p. 232-234) paaikinti, kodl kai kurias elgesio sritis labiau tinka reguliuoti ne tokiais kintamais modelais, kaip pakankamas rpestingumas, bet veikiau beveik sprendia mosiomis normomis, visais atvejais, iskyrus retas iimtis, draudianiomis tuos paius konkreius veiksmus arba rei kalaujaniomis i veiksm. Kaip tik todl yra u nuudy m ir vagyst persekiojanios normos, o ne tik tinkamos pagarbos mogaus gyvybei ir nuosavybei reikalaujantys prin cipai.
405
POST SCRIPTUM
4. Principal ir pripainimo taisykl

G e n e a lo g ija ir a i k in im a s Dworkinas teigia, kad teiss princip - esmini teiss element - negalima identifikuoti pagal pripainimo tai sykls nustatytus ir teism praktikoje atsiskleidianius kri terijus, todl pripainimo taisykls doktrin reikia atmesti. Pasak Dworkino, teiss principus galima identifikuoti tik juos konstruktyviai aikinant kaip teisins sistemos jau su siformavusios teiss vis institucin istorij geriausiai ati tinkani ir geriausiai j pateisinani princip unikalios visumos sudedamj dal. inoma, joks teismas, nei Angli jos, nei Amerikos, identifikuodamas teis niekuomet atvi rai nesivadovavo tokiu makrosisteminiu holistiniu kriteriju mi, tad Dworkinas nusileidia: joks realus mogus teisjas nra panaus jo mitin idealj teisj Herakl ir nega lt atlikti tokio ygdarbio - ikart paaikinti vis savo a lies teis. Vis dlto jis mano, kad teismus geriausiai galima suprasti, laikant juos bandaniais ribotai pamgdioti H e rakl; teism sprendim vertinimas iuo bdu, Dworkino nuomone, padeda nuviesti paslptj struktr55. ymiausias i Anglijos teisininkams inom princip identifikavimo remiantis ribotu konstruktyviu aikinimu pa vyzdi - tai lordo Atkinso formuluot Donahue v. Steven son byloje56 apie anksiau nesuformuluot gretim princi p kaip pagrindiant vairias atskiras normas, nustatan ias pareig atsargiai elgtis vairiose situacijose. Poiris, kad teisjus, itaip ribotai konstruktyviai aiki nanius teis, geriausiai galima suprasti kaip bandanius pamgdioti Heraklio makrosistemin holistin poir, ma ns netikina. Bet dabartin mano kritin pastaba yra to-
55 L E 265. 56 [1923] A.C. 562.
406
PO ST S C R I P T U M
kia: Dworkinas, pernelyg susidomjs konstruktyviu aiki nimu, ignoruoja t fakt, kad daug teiss princip savo sta tus gyja ne dl to, kad su malonumu paaikina jau susi formavusi teis, bet dl to, k jis vadina i princip ge nealogija; tai yra tas bdas, kuriuo pripaintas autoritetin gas altinis sukuria arba akceptuoja iuos principus. A ma nau, kad dl io pernelyg didelio susidomjimo konstrukty viu aikinimu Dworkinas faktikai daro dvigub klaid: pir ma, jis yra sitikins, kad teiss princip negalima identifi kuoti remiantis j genealogija; antra, jis yra sitikins, kad pripainimo taisykl gali tik nustatyti genealogijos kriteri jus. Abu ie sitikinimai yra klaidingi; pirmasis yra klaidin gas todl, kad nei princip nesprendiamasis pobdis, nei kiti j bruoai jokiu bdu nerodo, kad princip nem ano ma identifikuoti remiantis genealogijos kriterijais. Juk, at virai sakant, galima daryti prielaid, kad raytins konstitu cijos arba konstitucijos pataisos, arba statymo nuostata bu vo siekiama veikti principams bdingu nesprendiamuoju bdu ir silyti sprendimo motyvus, taiau konkreiose by lose iuos motyvus gali nusverti kokios nors kitos normos arba principo silomi svaresni motyvai, kuriais grindiamas alternatyvus sprendimas. Dworkinas pats atkreip dmes tai, jog Jungtini Valstij Konstitucijos Pirmj patais, nu statani, kad Kongresas negali apriboti odio laisvs, rei kia aikinti kaip tik iuo bdu57. Ir kai kuriuos teiss prin cipus, tarp j tam tikrus fundamentalius bendrosios teiss principus, kaip antai princip, kad niekas negali gauti nau dos i savo blogo darbo, galima identifikuoti kaip teis re miantis iuo genealogijos kriterijumi ta prasme, kad vai riausias bylas sprendiantys teismai nuolat atsivelgdavo iuos principus kaip formuluojanius sprendimo motyvus; iuos motyvus turi bti atsivelgiama, nors kai kuriose
57 [r. TRS 27.]
407
POST SCRIPTUM
bylose juos gali nustelbti kiti motyvai, nurodantys prieing krypt. inant tokius pagal genealogijos kriterijus identifi kuojam teiss princip pavyzdius, jokio bendro pobdio argumento, es pripainus principus sudedamja teiss da limi tenka atsisakyti pripainimo taisykls doktrinos, nega lima laikyti vykusiu. Toliau a rodysiu, kad princip pripa inim teiss dalimi ne tik galima i tikrj suderinti su ia doktrina, bet jis faktikai reikalauja i doktrin priimti. Jeigu pripastama (kaip i tikrj ir turi bti), kad yra bent keli teiss principai, kuriuos, remiantis pripainimo taisykls nustatytais genealogijos kriterijais, galima uiuop ti arba identifikuoti kaip teis, tada Dworkino kritin ar gument reikia redukuoti kuklesn teigin, jog yra daug teiss princip, kuri negalima iuo bdu uiuopti, nes j yra pernelyg daug arba jie yra pernelyg neapiuopiami, ar ba pernelyg neatspars pokyiams ar modifikacijoms, arba jie nepasiymi niekuo, kas leist juos identifikuoti kaip tei ss principus pagal kokius nors kitus kriterijus, iskyrus tai, kad jie priklauso mintajai aikiai princip sistemai, ge riausiai atitinkaniai teisins sistemos institucin istorij bei praktik ir geriausiai j pateisinaniai. I pirmo vilgsnio atrodo, kad is interpretacinis kriterijus yra ne alternatyva pripainimo taisykls nustatytajam kriterijui, o, kaip teigia kai kurie kritikai58, tik sudtinga velniajam pozityvizmui bdinga itokio principus ne pagal j genealogij, bet pagal j turin identifikuojanio kriterijaus forma. Tiesa, jeigu pri painimo taisykl apimt tok interpretacin kriterij, ji dl ankiau, p. 389 ff., aptart prieasi negalt utikrinti reikiamo teiss identifikavimo apibrtumo laipsnio, kaip, pasak Dworkino, nort pozityvistas. Ir vis dlto rodymas,
58 r., pavyzdiui, E. P. Soper, Legal Theory and the Obligation of a Judge, RD C J , p. 16; J. Coleman, Negative and Positive Positivism, RDCJ . p. 28; D. Lyons, Principles, Positivism and Legal Theory, 87 Yale L aw Journal, 415 (1977).
408
POST SC RIPTUM
kad interpretacinis kriterijus yra sudedamoji konvencionalaus teiss pripainimo modelio dalis, tebra geras teorinis jo teisinio statuso paaikinimas. Todl, prieingai negu tei gia Dworkinas, princip pripainimas teiss dalimi tikrai nra nesuderinamas su pripainimo taisykls doktrina. Pastarosiose dviejose pastraipose idstyt argument pa kanka rodyti, kad, prieingai negu teigia Dworkinas, prin cip kaip teiss dalies akceptavimas bt suderinamas su pripainimo taisykls doktrina net ir tuo atveju, jeigu Dwor kino interpretacinis kriterijus, kaip jis pats tikina, bt vie nintelis tinkamas princip identifikavimo kriterijus. Bet i tikrj galima daryti dar grietesn ivad, btent: jeigu teiss principai identifikuojami remiantis iuo kriterijumi, pripainimo taisykl yra btina. Taip yra todl, kad, identi fikuojant bet kur teiss princip vadovaujantis Dworkino interpretaciniu kriterijumi, ieities takas yra tam tikra spe cifin jau susiformavusios teiss sritis, kuri is principas padeda pateisinti. Todl io kriterijaus taikymas remiasi prie laida, jog identifikuojama jau susiformavusi teis, o kad tai bt manoma, yra btina pripainimo taisykl, tiksliai api brianti teiss altinius bei tarp j susiklosiusius vireny bs ir subordinacijos santykius. Kalbant Teiss impeiijoje var tojamais terminais, teiss normos ir praktika, kurios yra ieities takai sprendiant interpretacin uduot identifi kuoti pamatin arba numanom teiss princip, sudaro preinterpretacin teis; pasirodo, jog daug kas i to, k Dworkinas apie j sako, patvirtina poir, kad jai identifi kuoti yra btina kas nors, kas bt labai panau pripai nimo taisykl, identifikuojani autoritetingus teiss alti nius ioje knygoje apraytuoju bdu. Pagrindinis skirtumas tarp mano ir Dworkino poiri ia yra tik tas, kad a bendr teisj sutarim dl teiss altini identifikavimo kriterij sieju su j bendru iuos kriterijus nustatani nor m akceptavimu, tuo tarpu Dworkinas yra links kalbti ne 409
POST SCRIPTUM
apie normas, bet apie tos paios interpretacins bendruo mens nari konsensus59, apie j bendras paradigmas60 bei prielaidas61. inoma, kaip Dworkinas aikiai parei k, yra reikmingas skirtumas tarp nepriklausom sitikini m konsensuso, kur kit sutarimas nra vienas i motyv, dl kuri kiekviena konsensuso alis siekia sutarti, ir kon vencijos konsensuso, kur tai yra toks motyvas. Pripainimo taisykl mano knygoje i tikrj traktuojama kaip grindia ma konvencionalia teisj konsensuso forma. Kad ji ja re miasi bent jau Anglijos ir Amerikos teisje, atrodo, yra visikai aiku, nes juk Anglijos teisjo motyvas traktuoti Parlamento statymus (kaip ir Amerikos teisjo motyvas traktuoti Konstitucij) kaip teiss altin, viresn u kitus altinius, apima t aplinkyb, kad jo kolegos teisjai tam pritars, kaip pritar j pirmtakai. Pats Dworkinas statym virenybs doktrin apibdina kaip beprasmik teiss isto rijos fakt, apribojant t vaidmen, kur galt vaidinti tei sj sitikinimai62; jis pareikia, kad interpretacin paira negali isilaikyti, jeigu tos paios interpretacins bendruo mens nariai nesiremia bent apytikriai tomis paiomis prie laidomis dl to, kas turi bti laikoma nusistovjusia tvar ka63. Todl a darau ivad, kad, nors ir kaip skirtsi nor mos ir Dworkino minimos prielaidos, konsensusas bei paradigmos, teiss altini teismin identifikavim jis ai kina i esms taip pat, kaip ir a. Taiau tarp mano ir Dworkino poiri ilieka didiuli teorini skirtum. Juk Dworkinas neabejotinai atmest ma no silom jo interpretacinio teiss princip kriterijaus trak tavim kaip specifins formos, kuri kai kuriose teisinse
s 60 6 1 h 2 * [LE 65-6, 91-2.] [LE 72-3.] [LE 47, 67.] [LE 401.] LE 67.
410
POST SCRIPTUM
sistemose gyja konvencionali pripainimo taisykl, kurios egzistavimas ir autoritetas priklauso nuo to, ar j akceptuo ja teismai. Jo manymu, itoks traktavimas visikai ikreipt ir sumenkint konstruktyvaus aikinimo projekt, kurio tikslas - parodyti teis paioje palankiausioje moralinje viesoje, o tai, Dworkino poiriu, yra teiss identifikavimo sudedamoji dalis. Juk jis aikinimo stili neiri kaip teiss pripainimo, kurio reikalauja konkrei teisini sis tem teisj ir teisinink akceptuojamos paprastos konvencionalios normos, metod. Anaiptol, jis aikinimo stili pateikia kaip svarbiausij bruo, bding ne tik teisei, bet ir daugumai socialins minties bei socialins praktikos ap raik, ir kaip gilaus ryio tarp vis aikinimo form, apimani tok aikinim, kaip jis suprantamas literatros kritikoje ir net gamtos m oksluose64, rodym. Taiau net jeigu is interpretacinis kriterijus yra ne tik konvencionalios normos reikalaujamo teiss pripainimo modelis, bet yra giminikas ir turi ssaj su tokiu aikinimu, kaip jis supran tamas kitose disciplinose, faktas, kad jeigu ir yra koki nors teisini sistem, kuriose identifikuojant teiss principus i tikrj yra taikomas Dworkino holistinis interpretacinis kri terijus, tai tokiose sistemose kriterij kuo puikiausiai ga lt nustatyti konvencionali pripainimo taisykl. Bet ka dangi toki teisini sistem, kuriose bt taikomas is vi sikai holistinis kriterijus, i tikrj nra, o yra tik tokios sistemos kaip Anglijos teis ir Amerikos teis, kuriose kon struktyvus aikinimas identifikuojant latentikuosius teiss principus gyja kuklesn iraik tokiose bylose, kaip D ono hue v. Stevenson, vienintelis klausimas, kur reikia isprsti, yra toks: ar aikinim reikia suprasti kaip konvenciona lios pripainimo taisykls arba kokiu nors kitu bdu nusta tyto kriterijaus taikym, o jeigu taip, tai koks yra jo teisinis statusas.
M LE 53.
411
POST SCRIPTUM
5. Teis ir moral
(i) Teiss ir p a r e ig o s ioje knygoje a rodinju, kad nors tarp teiss ir mora ls yra daug atsitiktini ryi, bet nra jokio btino kon ceptualaus ryio tarp teiss ir morals turinio; todl mora likai neteisingos nuostatos gali galioti kaip teiss normos ir principai. Vienas ios teiss ir morals atskyrimo formos aspektas yra tas, kad gali bti toki juridini teisi, ku rioms nra jokio moralinio pateisinimo ir kurios neturi jo kios moralins galios. Dworkinas atmet i idj dl po irio (galiausiai kilusio i jo paties interpretacins teiss teorijos), kad turi bti bent teisi ir pareig egzistavimo konstatavimo prima facie moraliniai pagrindai. Taigi idj, kad juridins teiss turi bti suprantamos kaip [a] mora lini teisi ris, jis laiko lemiamu6 5 savosios teiss te orijos elementu ir sako, kad oponuojanti pozityvizmo dok trina priklauso keistam teisinio esencializmo pasauliui66, kuriame mums tiesiog duotas ikianalitinis inojimas, kad gali bti juridini teisi ir pareig, neturini jokio mora linio pagrindo ar galios. Kad ir kokie bt Dworkino ben dros interpretacins teorijos pranaumai, jo isakytoji dok trinos, kad juridins teiss ir pareigos gali neturti jokios moralins galios ir morals poiriu gali bti nepateisina mos, kritika yra tiesiog klaidinga; mano manymu, svarbu tuo sitikinti, nes tai padeda suprasti, koks gali bti deskriptyviosios jurisprudencijos naas teiss suvokim. Dworkino kritika yra klaidinga tai dl koki prieasi: juridins teiss ir pareigos yra toks dalykas, kai teis su savo prievartos aparatu atitinkamai arba gina individ lais v, arba j apriboja, arba suteikia individams gali pasi-
RDCJ 260. RDCJ 259.
412
POST SCRIPTUM
naudoti teisins prievartos mechanizmais, arba jos nesutei kia. Tad ar statymai yra morals poiriu geri, ar blogi, teisingi ar neteisingi, teises ir pareigas reikia irti kaip svarbiausius teiss operacij tikslus, kuri reikm m o nms yra didiul ir nepriklauso nuo statym moralinio gerumo. Todl yra neteisinga teigti, kad realiame pasaulyje juridini teisi ir pareig konstatavimas gali bti prasmin gas tik tuo atveju, jeigu yra tam tikras moralinis pagrindas teigti jas egzistuojant. (ii) T eiss id e n tif ik a v im a s Fundamentaliausias ioje knygoje rutuliojamos teiss te orijos ir Dworkino teorijos poiri teiss ir morals ry ius skirtumas susijs su teiss identifikavimu. Pagal mano teorij, ir teiss egzistavim, ir jos turin galima identifi kuoti remiantis socialiniais teiss altiniais (pavyzdiui, sta tym leidyba, teismo sprendimais, socialiniais paproiais) be nuorodos moral, iskyrus tuos atvejus, kai itaip iden tifikuojama teis pati apima moralinius teiss identifikavi mo kriterijus. Kita vertus, Dworkino interpretacinje teori joje kiekviena teiss nuostata, nurodanti, kokia yra teis kuriuo nors konkreiu klausimu, btinai apima moralin sprendim, nes, pagal jo holistin interpretacin teorij, tei ss nuostatos yra teisingos tik tuo atveju, kai jos drauge su kitomis prielaidomis kyla i vis jau susiformavusi ir re miantis teiss socialiniais altiniais identifikuot teis ge riausiai atitinkani ir geriausiai morals poiriu j patei sinani princip visumos. Todl i visa apimanti holistin interpretacin teorija turi dvigub funkcij: ir identifikuoti teis, ir j pateisinti morals poiriu. Tokia, trumpai tariant, buvo Dworkino teorija iki jam Teiss imperijoje nustatant skirtum tarp interpretacins tei ss ir preinterpretacins teiss. Dworkino teorija yra laiko413
POST SC RIPTUM
ma alternatyva pozityvizmo teorijai, teigianiai, kad teiss egzistavim ir jos turin galima identifikuoti nesiremiant morale, bet savo pradine forma ji buvo paeidiama tai tokios kritikos. Ten, kur remiantis teiss socialiniais alti niais identifikuota teis yra morals poiriu neteisinga, j geriausiai pateisinantys principai galt bti tik maiau siai neteisingi i vis t teis atitinkani princip. Bet to kie maiausiai neteisingi principai negali turti pateisina mosios galios ir negali nustatyti joki moralini apribojim arba suvarym tam, kas gali bti laikoma teise, o kadangi jie negali netikti jokiai teisinei sistemai, kad ir kokia ji bt bloga, tai teorijos, siekianios identifikuoti teis remiantis iais principais, negalima atskirti nuo pozityvizmo teorijos, teigianios, kad teis galima identifikuoti nesiremiant m o rale. To, kas gali bti laikoma teise, moralinius apribojimus arba suvarymus i tikrj gali nustatyti principai, kurie yra moralikai sveiki pagal to, k Dworkinas vadina fono mo rale67, kriterijus, o ne tiesiog moralikai sveikiausieji i vi s teis atitinkani princip. iai miniai a n kiek ne prietarauju, bet ji yra visikai suderinama su mano teigi niu, kad teis turi bti identifikuojama nesiremiant morale. Nurodydamas mintj paskutinj skirtum tarp inter pretacins ir preinterpretacins teiss, Dworkinas daro ily g, jog gali bti toki blog teisini sistem, kad bus ne manomas joks i sistem statym aikinimas, kur mes galtume laikyti moralikai priimtinu. Jeigu taip atsitinka, paaikina Dworkinas, galima griebtis to, k jis vadina vi diniu skepticizmu68, ir neigti, kad itokios sistemos yra tei s. Bet kadangi ms altiniai, kuriais remdamiesi apibdi name tokias situacijas, yra labai lanksts, mes neprivalome daryti ios ivados, bet galime pasakyti, jog tokios teisins
('7 [TRS 112, 128, ir r. TRS 93.] M IJE 78-9.
414
POST SCRIPTUM
sistemos, kad ir kokios blogos jos bt, yra teis preinterpretacine prasme69. Todl mes nesame priversti atsisakyti vadinti teise netgi paius blogiausius naci statymus, nes ie nuo moralikai priimtin reim statym gali skirtis tik savo neteisingu moraliniu turiniu, bet turs daug bendr skiriamj teiss bruo (pavyzdiui, teisdaros formas, by l sprendimo ir teiss prievartinio gyvendinimo formas). Daugelyje kontekst ir siekiant daugelio tiksl gali bti pa kankamai motyv ignoruoti moralinius skirtumus ir drauge su pozityvistu sakyti, kad tokios blogos sistemos yra teis. ia Dworkinas tik priduria, kad tokios blogos sistemos yra teis tik preinterpretacine prasme; tai yra tarsi Dworkino atskira nuomon, liudijanti jo itikimyb savo paties inter pretaciniam poiriui. A esu sitikins, kad toks apeliavimas ms kalbos lankstum ir skirtumo tarp interpretacins ir preinterpretacins teiss nustatymas patvirtina, o ne susilpnina pozityvis to pozicij. Juk taip tik praneama, jog nors jis primygtinai teigia, kad deskriptyvioji jurisprudencija leidia identifikuo ti teis nesiremiant morale, bet justifikacins interpretaci ns jurisprudencijos atveju yra kitaip - ia teiss identifika vimas visuomet yra susijs su moraliniu sprendimu dl to, kas geriausiai pateisina jau susiformavusi teis. itoks pra neimas, aiku, nesuteikia pozityvistui jokio motyvo atsisa kyti savo deskriptyvios teorijos; juo ito ir nesiekiama; ta iau netgi praneim reikia suvelninti, nes teis gali bti tokia bloga, kad reiks pasitelkti vidin skepticizm; to kiu atveju teiss aikinimas bus nebesusijs su kokiu nors moraliniu sprendimu, o toks aikinimas, kaip j supranta Dworkinas, turs kapituliuoti70.
6 4 [LE 103.] 70 [LE 105.]
415
POST S C R IPT U M
Dar viena Dworkino padaryta jo interpretacins teorijos korektyva yra labai svarbi jo juridini teisi sampratos po iriu. Pradinje Dworkino holistinje teorijoje teiss iden tifikavimas ir jos pateisinimas yra traktuojami kaip iplau kiantys i unikalios geriausiai vis jau susiformavusi tam tikros sistemos teis atitinkani ir geriausiai j pateisinan i princip visumos. Todl tokie principai, kaip a min jau, atlieka dvejop funkcij. Bet kadangi susiformavusi sis temos teis gali bti tokia bloga, kad yra nemanomas joks visa apimantis pateisinamasis ios sistemos teiss aikini mas, Dworkinas paymjo, jog ios dvi funkcijos gali bti atskirtos, paliekant tik teiss principus, identifikuojamus ne siremiant kokia nors morale. Taiau itokia teis negali su kurti joki teisi, kurios turt prima facie moralin gali, o Dworkinas teigia, kad j turi visos juridins teiss. Vis dlto vliau Dworkinas pripaino, jog net ten, kur sistema yra tokia sugedusi, kad negali bti jokio moralinio arba pateisinamojo jos teiss kaip visumos aikinimo, yra mano mos situacijos, kuriose individus pagrstai galima apibdinti kaip turinius teises, pasiyminias bent prima facie mora line galia71. Tokios situacijos gali susiklostyti ten, kur siste mai priklauso statymai (pavyzdiui, susij su sutari suda rymu ir j prievartiniu gyvendinimu), nepaveikti bendro sistemos sugedimo, todl individai, remdamiesi tokiais sta tymais, gali planuoti savo gyvenim arba tvarkyti nuosavy b. Nordamas atsivelgti tokias situacijas, Dworkinas su velnina savo pradin idj, kad prima facie moraline galia pasiyminios juridins teiss ir pareigos turi iplaukti i bendrosios interpretacins teiss teorijos; jis pripasta, jog itokios situacijos nepriklausomai nuo jo bendrosios teori jos sukuria specialius motyvus priskirti individams juridi nes teises, pasiyminias tam tikra moraline galia.
7 1 [LE 105-6.]
416
POST SCRIPTUM
6. Teisj diskrecija7 2
Atriausias tiesioginis konfliktas tarp ioje knygoje i dstytos teiss teorijos ir Dworkino teorijos kyla dl mano teiginio, kad kiekvienoje teisinje sistemoje visuomet yra tam tikr teisikai nesureguliuot atvej, kuriais teis tam tikru atvilgiu nediktuoja jokio sprendimo arba jo krypties, taigi ir pati teis yra i dalies neapibrta arba neubaigta. Jeigu tokiu atveju teisjas turi priimti sprendim ir neketi na, kaip kadaise sil Benthamas, atsisakyti savo jurisdik cijos arba esamos teiss nereguliuojamus klausimas per duoti sprsti statym leidybos institucijai, jis, uuot tiesiog taiks esam jau susiformavusi teis, turi realizuoti savo diskrecij ir pats kutii teis tai bylai. Taigi, sprsdamas to kias teisikai nenumatytas arba nesureguliuotas bylas, tei sjas kartu ir kuria nauj teis, ir taiko jau sukurtj teis, o i savo ruotu suteikia jam teisdaros galias, bet jas ir apriboja. Dworkinas atmeta i dalies neapibrtos arba neu baigtos teiss ir spragas upildanio bei ribot teisdaros diskrecij realizuojanio teisjo vaizdin kaip klaiding pa ios teiss ir teisjo argumentavimo paaikinim. Jis teigia, jog neubaigta yra ne teis, bet jos pozityvistinis vaizdas, o kad taip yra, rodys jo paties interpretacin teiss sam prata, teisei priskirianti ne tik aikiai suformuluot teis, identifikuojam nurodant jos socialinius altinius, bet ir nu manomus teiss principus, t.y. tuos principus, kurie geriau siai atitinka aikij teis ir geriausiai j paaikina morals poiriu arba geriausiai su ja dera. Jo interpretaciniu po iriu, teis niekuomet nra neubaigta arba neapibrta, todl teisjas niekada neturi progos perengti jos ribas ir priimdamas sprendim realizuoti teisdaros gali. Todl kaip
72 [Alternatyvus io skirsnio pirmosios pastraipos variantas pateikia mas kaip baigiamoji pastaba.]
H . 1204
417
POST SC R IPTU M
tik tokius numanomus principus ir j moralinius matme nis turi atsigrti teismai, sprendiantys mintsias sunki sias bylas, kuriose socialiniai teiss altiniai tam tikru tei ss klausimu negali padiktuoti sprendimo. Svarbu tai, kad tos teisdaros galios reguliuoti i dalies teiss nesureguliuotus atvejus, kurias a priskiriu teisjams, skiriasi nuo statym leidybos institucijos teisdaros gali: teisj galios ne tik turi paklusti daugybei jo pasirinkim susiaurinani suvarym, kuri gali visikai nepatirti satym leidybos institucija, bet ir, kadangi teisjas savo galias realizuoja tik sprsdamas konkreias neatidliotinas bylas, jis negali j panaudoti diegdamas plataus masto reformas arba naujus kodeksus. Taigi jo galios yra epizodikos ir turi paklusti daugybei esmini suvarym. Vis dlto yra toki atvej, kai esama teis negali padiktuoti kokio nors spren dimo kaip teisingo, taigi tokias bylas sprendiantis teisjas turi realizuoti savo teisdaros galias. Bet jis negali to daryti savavalikai: teisjas visuomet turi vadovautis tam tikrais bendraisiais motyvais, pateisinaniais jo sprendim; jis turi veikti taip, kaip veikt siningas statym leidjas, priiman tis sprendimus pagal savo paties sitikinimus ir vertybes. Bet jeigu teisjas patenkina ias slygas, jis turi teis vado vautis ne teiss diktuojamais kriterijais arba sprendimo m o tyvais, ir jie gali skirtis nuo t, kuriais vadovaujasi kiti tei sjai, susidr su panaiomis sunkiomis bylomis. Prie mano pasilytj teism, realizuojani toki ri bot diskrecijos gali sprsti teiss nevisikai sureguliuotas bylas, samprat Dworkinas pateikia tris pagrindinius kriti nius kontrargumentus. Pirmasis yra toks: i samprata klai dingai apibdina teismo proces ir tai, k teismai veikia, sprsdami sunkisias bylas73. Bandydamas tai rodyti, Dworkinas apeliuoja teisj ir advokat vartojam kalb,
7 3 [TRS 81; pig. LE 37-9.]
418
POST SC RIPTUM
kuria jie apibdina teisjui keliam uduot, ir teismo sprendimo primimo fenomenologij. Jis sako, kad bylas sprendiantys teisjai ir advokatai, darantys spaudim tei sjams, kad ie bylas isprst j naudai, netgi neprastais atvejais nekalba apie teisj kaip apie kuriant teis. Net sunkiausiose i toki byl teisjas paprastai neisiduoda su vokis, kad sprendimo primimo procesas, kaip mano po zityvistas, susideda i dviej visikai skirting pakop: pir mojoje teisjas pirmkart nustato, jog esama teis nedik tuoja jokio sprendimo; antrojoje teisjas nusigria nuo esamos teiss ir ima kurti teis alims de novo * ir ex p o st facto , vadovaudamasis savo paties supratimu, kas yra ge riausia. I ties yra prieingai: advokatai kreipiasi teisj taip, tarsi jis visuomet rpintsi atrasti ir taikyti esam tei s, o teisjas kalba taip, tarsi teis bt suteikt teisi sis tema, kurioje nra sprag, o kiekvienos bylos sprendim reikt ne irasti, bet atrasti. Nra abejons, kad i mums pastama teismo proceso retorika paremia idj, jog isivysiusioje teisinje sistem o je teisikai nesureguliuot atvej nebna. Bet ar galima rimtai tuo tikti? Aiku, yra sena europietikoji valdi pa dalijimo tradicija ir doktrina, dramatizuojanti skirtum tarp statym leidjo bei teisjo ir kategorikai reikalaujanti, kad teisjas visuomet bt tuo, kas jis yra, kai esama teis yra aiki, - tik teiss, kurios jis nei kuria, nei kontroliuoja, skel bjas. Taiau svarbu teismuose sprendiant bylas teisj ir advokat vartojam ritualin kalb skirti nuo j kur kas reflektyvesni bendr teigini apie teismo proces. Didieji teisjai, kaip antai Oliveris Wendellas Holmesas** ir Car* I naujo (lot.). ** Oliveris Wendellas H olmesas jaunesnysis - M asasetso teisininkas, vienas garsiausi JAV Aukiausiojo Teismo teisj (1902-1932), teiss mokslininkas. ymiausi veikalai: Bendroji teis (The Com m on Law, 1881), Teiss kelias ( The Path o f the Law ; 1897). Kai kuriais savo sprendimais H olm esas prieinosi prezidento T h eod oreo R oosevelto politikai.
14*
419
POST SC R IPTU M
doo* Jungtinse Valstijose arba lordas Macmillanas, lor das Radcliffeas ir lordas Reidas** Anglijoje, taip pat gau syb kit teisinink, mokslinink ir praktik, primygtinai teig, kad yra teiss nevisikai sureguliuot byl, kuriose teisjui nors epizodikai, taiau neivengiamai ikyla u davinys kurti teis, ir kad pagal esam teis daugelis byl galt bti sprendiamos ir vienaip, ir kitaip. Kodl prieinamasi idjai, kad teisjai kartais ir kuria, ir taiko teis, mums padeda suprasti vienas principinis daly kas, kuris taip pat nuvieia pagrindinius teisj ir statym leidybos institucij teisdaros skirtumus. Tai yra toji reik m, kuri nesureguliuotas bylas sprendiantys teismai pa prastai teikia tam, kad bt elgiamasi pagal analogij, siek dami utikrinti, jog j sukurta naujoji teis, nors tai yra nauja teis, atitiks principus ar pamatinius motyvus, kurie pripastami turiniais tvirt padt esamoje teisje. Aiku, kad tuomet, kai tam tikri statymai arba precedentai pasi rodo es neapibrti arba kai aikioji teis tyli, teisjai pa prastai nenusviedia j al savo teiss knyg ir nepradeda nebeatsivelgdami esam teis patys kurti teis. Sprsda mi tokias bylas, teisjai labai danai nurodo tam tikr ben dr princip arba bendr siek ar tiksl, kur, kaip galima manyti, ireikia arba kelia kokia nors svarbi ir su atitinka ma byla turinti ry teiss sritis ir kuris nurodo apibrt ios neatidliotinos sunkios bylos sprendim. Tai ities yra konstruktyvaus aikinimo, kuris yra vienas i rykiausi Dworkino byl sprendimo teorijos bruo, branduolys. Bet nors i procedra i tikrj atideda teisj teisdaros mo
* Benjaminas Cardozo - Niujorko teisininkas, ymus JAV Aukiau siojo Teismo teisjas (1932-1938), teiss mokslininkas, teisj diskrecijos alininkas. ymiausi veikalai: Teismo proceso esm (Nature o f the Judicial Process , 1921), Teiss vystymasis (Growth o f the Law ; 1924), Teiss m okslo paradoksai (Paradoxes o f Legal Science, 1928). ** yms Anglijos X X a. 1 puss teisjai, teisj kuriamos teiss (judge-made law) doktrinos alininkai.
420
POST SC RIPTUM
ment, ji jo neeliminuoja, nes kiekvienoje sunkioje byloje gali ikilti skirtingi konkuruojanias analogijas palaikantys principai, todl teisjas danai turs i j rinktis, vadovau damasis, kaip ir siningas statym leidjas, ne kokia nors teiss jam pirta jau nustatyta prioritet tvarka, bet savo paties supratimu apie tai, kas yra geriausia. Teisj teisda ros momentas bt ne tik atidedamas, bet ir eliminuojamas tik tuo atveju, jeigu esama teis visuomet ir visoms tokioms byloms galt pasilyti tam tikr unikali visum auktes nij princip, suteikiani santykin svor arba prioritetus tokiems konkuruojantiems em esns eils principams. Kitos Dworkino kritins pastabos dl manosios teisj diskrecijos sampratos smerkia j ne kaip deskriptyviai klai ding, bet dl to, kad ji skatinanti nedemokratin ir n etei sing teisdaros form74. Teisjai paprastai nra renkami, o demokratijoje, pasak Dworkino, teisdaros galias turt tu rti tik irinktieji tautos atstovai. toki kritik galima at sakyti vairiai. Gali kurti teis suteikim teisjams spren diant teiss nesureguliuotus ginus galima vertinti kaip kai n, kuri yra btina sumokti, norint ivengti su tokiais alternatyviais reguliavimo metodais, kaip kreipimasis sta tym leidybos institucij, susijusi nepatogum; jeigu ias galias realizuojantys teisjai yra suvaryti ta prasme, kad jiems leidiama ne koreguoti kodeksus arba diegti plataus masto reformas, bet tik kurti konkreiose bylose ikilusioms specifinms problemoms skirtas normas, tokia kaina gali atrodyti menka. Antra, gerai inomas iuolaikini dem ok ratij bruoas yra ribot legislatyvini gali delegavimas vykdomajai valdiai, todl j delegavimas teisjams netur t atrodyti didesn grsm demokratijai. Abiem delegavi mo atvejais irinktajai statym leidybos institucijai papras tai liks galimyb kontroliuoti: ji gals anuliuoti arba pakeis74 [TRS 84-5.]
421
POST SC R IPT U M
ti bet kur emesns galios teiss akt, kur ji laiko nepri imtinu. Tiesa, tuomet, kai statym leidybos institucijos ga lias apriboja raytin konstitucija, o teismai turi plaias per iros galias, kaip yra JAV, gali paaikti, jog dem oh'atikai irinkta statym leidybos institucija negali ataukti dalies teism legislatyvini akt. Tada aukiausij demokratin kontrol galima utikrinti tik pasitelkiant gremzdik kon stitucins pataisos primimo mechanizm. Tai yra toji kai na, kuri reikia mokti u vyriausybs teisinius suvarymus. Dworkinas teisj teisdar kaltina dar ir neteisingumu; jis smerkia j kaip retrospektyvios arba ex post facto teisdaros form, kuri, inoma, paprastai yra laikoma neteisin ga. Bet retrospektyvioji teisdara laikoma neteisinga todl, jog ji nuvilia pagrstus lkesius t, kurie atlikdami tam tikrus veiksmus rmsi prielaida, kad j veiksm teisines pasekmes lems inoma teisin tvarka, buvusi tuo metu, kai ie veiksmai buvo atliekami. Bet net jeigu is prietaravi mas galioja tais atvejais, kai teismas retrospektyviai pakei ia arba panaikina nedviprasmikai nustatyt teis, jis toli grau neatrodo tikinamai sunkij byl atveju, nes tai yra tokie atvejai, kuriuos teis paliko nevisikai sureguliuotus ir kuriems nra jokios aikiai nustatytos ir galinios patei sinti lkesius teisins tvarkos.
PASTABOS
ios knygos tekstas yra savarankikas; skaitytojui gali atrodyti geriausia perskaityti kiekvien skyri itisai prie imantis i pa stab. Teksto inaose pateikiami tik citat altiniai ir nuorodos j cituojamas bylas arba statymus. i pastab tikslas - atkreipti skaitytojo dmes trij ri dalykus: (i) papildomas bendr teksto teigini iliustracijas arba pavyzdius; (ii) veikalus, kuriuose tekste idstytos arba nurodytos pairos yra perimtos ir toliau pltojamos arba kritikuojamos; (iii) pasilymus, kaip toliau bt galima nagrinti tekste ikeltus klausimus. Visos nuorodos i knyg yra pateikiamos nurodant skyri ir skirsni numerius, pa vyzdiui, I skyrius, 1 sk. Vartojamos tokios santrumpos: Austin, The Province o f Jurisprudence Detennined (ed. Hart, Lon don, 1954) Austin, The Lectures Austin, Lectures on the Philosophy o f Positive Law Kelsen, General Theory Kelsen, General Theory o f Law and State Britisch Year Book o f International BYBIL Law Harvard Law Review HLR Law Quarterly Review LQR Modern Law Review MLR Proceedings o f the Aristotelian PAS Society 423 Austin, The Province
PASTABOS
I skyrius
P . 44. Kiekviena i iame puslapyje pateikt Llewellyno, Holmeso, Grayaus, Austino ir Kelseno citat paradoksaliai ir perd tai pabria tam tikr teiss aspekt, kur, autoriaus manymu, paslepia prastin teiss terminija arba kur ankstesnieji teoreti kai nepelnytai ignoravo. Kiekvieno ymaus teisininko atveju pa prastai verta atidti samprotavimus apie tai, ar jo teiginiai apie teis patys savaime yra teisingi, ar klaidingi, ir vis pirma smul kiai ianalizuoti, kokiais motyvais jis iuos teiginius grindia, ir, antra, koki teiss teorij ar koncepcij iais teiginiais siekiama istumti i apyvartos. Toks paradoksali ir hiperbolizuot teigini vartojimas kaip atmestj ties akcentavimo metodas yra bdingas filosofijai. Zr. J. Wisdom, Metaphysics and Verification, in Philosophy and Psycho-Analysis (1953); Frank, Law and the Modem Mind (Lon don, 1949), Appendix VII (Notes on Fictions). Kiekvienos i i penki citat teigiamos arba i j numano mos doktrinos nagrinjamos VII skyriaus 2 ir 3 sk. (Holmesas, Gray ir Llewellynas), IV skyriaus 3 ir 4 sk. (Austinas) ir III sky riaus 1 sk., p. 98-102 (Kelsenas). P. 48-49. Tipiki atvejai ir ribiniai atvejai. ia nurodyta kalbos savyb bendrai aptariama VII skyriaus 1 sk., pavadintame Atvi roji teiss struktra; j reikia turti galvoje ir mginant sukonst ruoti toki termin, kaip teis, valstyb, nusikaltimas ir kt., apibrimus, ir bandant apibdinti su bendrais terminais sufor muluot norm taikymu konkreioms byloms susijus argumenta vim. I teiss mokslinink, savo veikaluose pabrusi ios kal bos savybs svarb, pamintini: Austin, The Province, Lecture VI, pp. 202-7, ir Lectures in Jurisprudence (5th edn., 1885), p. 997 (Note on Interpretation); Glanville Williams, International Law and the Controversy Concerning the Word Law, 22 BYBIL (1945), ir Language in the Law (penki straipsniai), 61 ir 62 LQR (1945-46). Taiau pastaruoju klausimu r. J. Wisdomo ko 424
PASTABOS
mentarus: Gods, Philosophy, Metaphysics and Psycho-Analy sis, in Philosophy and Psycho-Analysis (1953). P. 52. Austinas apie prievol. r. The Province, Lecture I, pp. 14 18; The Lectures, Lectures 22, 23. Prievols idja bei skir tumai tarp prievols turjimo ir privaljimo prievarta smul kiai nagrinjami V skyriaus 2 sk. Apie Austino pateikt analiz r. pastabas II skyriui, p. 429-430. P. 53-55. Teisin ir moralin prievol. Teiginys, jog teis geriau siai galima suprasti nurodant jos ry su morale, nagrinjamas VIII ir IX skyriuose. is teiginys gijo daug vairi form. Kar tais, kaip antai klasikinse ir scholastinse prigimtins teiss te orijose, is tvirtinimas siejamas su teiginiu, kad fundamentals moraliniai skirtumai yra objektyvios tiesos, kurias galima at rasti mogaus protu; bet daugelis kit teisinink, ne maiau su interesuot pabrti teiss ir morals tarpusavio priklausomyb, nesilaiko ios pairos morals esm. r. pastabas IX skyriui p. 459-460. P. 59-60. Skandinavijos teiss teorija ir privalomosios nonnos idja. Svarbiausieji ios mokyklos darbai skaitantiems anglikai yra: Hgerstrm (1868-1939), Inquiries into the Nature o f Law and Morals (trans. Broad, 1953) ir Olivecrona, Law as Fact (1939). Aikiausiai j poiris teiss norm pobd yra isakytas: Oli vecrona, op. cit. Jo pateiktj teiss norm prediktyvistins ana lizs kritik, kuriai pritar nemaai Amerikos teisinink (r. op. cit., pp. 85-8, 213-15), reikia lyginti su panaia kritika: Kelsen, General Theory (pp. 165 ff., The Prediction of the Legal Func tion). Verta panagrinti, kodl ie du teisininkai, nepaisant j sutarimo daugeliu klausim, prieina prie toki skirting ivad. Skandinavijos mokyklos kritik r.: Hart, review of Hgerstrm, op. cit., in 30 Philosophy (1955); Scandinavian Realism, Camb ridge Law Journal (1959); Marshall, Law in a Cold Climate, Juridical Re\iew (1956). 425
PASTABOS
R 61. Skeptikas poiris normas Amerikos teiss teorijoje. Apie tai r. VII skyriaus Formalizmas ir skeptikas poiris normas 1 ir 2 sk., kuriuose nagrinjamos kai kurios svarbiausios doktrinos, inomos teisinio realizmo pavadinimu. R 62. Abejon dl prast odi reikms. Apie pasirayti arba paraas reikm r.: 34 Halsbury, Laws o f England (2nd edn.). paras. 165-9 ir In the Estate of Cook (1960), 1 AER 689 ir ten minimas bylas. R 64. Apibrimas. Apie bendr iuolaikin poir apibri mo formas ir funkcijas r. Robinson, Definition (Oxford, 1952). Tradicinio apibrimo per genus et differentiam kaip teiss termi n aikinimo metodo netinkamumas nagrintas: Bentham, Frag ment on Government (pastabos V skyriui, 6 sk.) ir Ogden, Bentham s Theory o f Fictions (pp. 75-104). Taip pat r.: Hart, Defi nition and Theory in Jurisprudence, 70 LQR (1954) ir Cohen and Hart, Theory and Definition in Jurisprudence, PAS Suppl. vol. xxix (1955). Apie termino teis apibrim r.: Glanville Williams, op. cit.; R. Wollheim, The Nature of Law, in 2 Political Studies (1954) ir Kantorowicz, Tite Definition o f Law (1958), Chapter I. Apie bendr termin apibrim poreik ir j aikinamj funk cij, nors n kiek neabejojama j kasdieniu taikymu konkreiais atvejais, r.: Ryle, Philosophical Arguments (1945); Austin, A Plea for Excuses, 57 PAS (1956-7), pp. 15 ff. P. 66-68. Bendrieji terminai ir bendrosios savybs.
N e k ritik a s
sitik in im a s, k ad jeig u b en d ra s te r m in a s (p a v y z d iu i, t e is , vals ty b , n a cija , n u sik a ltim a s , g e r a s , te isin g a s ) yra v a rto ja m a s te isin g a i, tai vair s a tv e ja i, k u r ie m s jis yra ta ik o m a s, visi turi p a si y m ti b e n d r o m is sa v y b m is , yra d id e l s p a in ia v o s altin is. J u risp ru d en cijo je , k o n str u o ja n t a p ib r im u s, b u v o ie ik v o ta d au g la ik o ir p a ro d y ta d a u g ir a d in g u m o b er g d ia i b a n d a n t rasti b e n d r sia s sa v y b es, k u rio s, v a d o v a u ja n tis iu o p o i r iu , yra la ik o m o s
426
PASTABOS
vieninteliu pakankamu motyvu vartoti t pat od ymti dauge liui skirting dalyk (r. Glanville Williams, op. cit. Taiau svarbu paymti, kad i klaidinga paira bendr odi pobd ne visuomet, kaip mano is autorius, sukelia tolesn verbalini klau sim painiav). Suprasti skirtingus bdus, kuriais gali bti susij keli bendro termino vartojimo atvejai, yra ypa svarbu teiss, morals ir po litikos termin atvilgiu. Analogij r.: Aristotelis, Nikomacho eti ka, I, sk. 6 (kur tariama, kad itaip gali bti susij skirtingi g rio atvejai); Austin, The Province, Lecture V, pp. 119-24. Apie skirtingas ssajas su pagrindiniu atveju, pavyzdiui, odio svei kas, r. Aristotelis, Kategorijos, sk. I, ir pavyzdius Topikoje, I, sk. 15, ii, sk. 9 (apie paronimus). Apie eiminio panaumo kategorij r. Wittgenstein, Philosophical Investigations, I, paras. 66-76. Pig. VIII skyriaus 1 sk. apie termino teisingas struktr. Wittgensteino patarimas (op. cit., para 66) yra glaudiai susijs su teiss ir politikos termin analize. Aptardamas aidimo api brim, jis sak: Nesakykite, kad turi bti kas nors bendra, antraip jie nebt vadinami aidimais, bet irkite ir matykite, ar yra kas nors bendra jiems visiems. Juk jeigu js irsite juos, js matysite ne k nors bendra jiems visiems, bet panau mus, santykius ir daugyb kit panai dalyk.
II skyrius
P. 12. Liepim vairov. Liepim skirstymas sakymus, mal davimus, pastabas ir t.t. priklauso nuo daugelio aplinkybi, kaip antai nuo socialins situacijos, ali ryi bei j ketinimo panaudoti jg; tai kol kas yra beveik nenagrintas klausimas. Dauguma filosofini liepimams skirt diskusij yra susijusios ar ba (1) su santykiu tarp liepiamosios ir tiesiogins, arba deskriptyvios, kalbos ir su galimybmis pirmj redukuoti antrj (r. Bohnert, The Semiotic Status of Commands, 12 Philosophy o f Science (1945)), arba (2) su klausimu, ar liepimai yra susij kokiu 427
PASTABOS
nors dedukciniu ryiu, o jeigu taip, tai kokiu (r. Hare, Impera tive Sentences, 58 Mind (1949); taip pat The Language o f Morals (1952); Hofstadter and McKinsey, The Logic of Imperatives, 6 Philosophy o f Science (1939); Hall, What is Value (1952), chap. 6; Ross, Imperatives and Logic, 11 Philosophy o f Science (1944)). Studijuoti iuos logikos klausimus yra svarbu, bet taip pat labai reikia skirti vairius imperatyvus, nurodant kontekstines sociali nes situacijas. Klausimas, kokios yra tipikos situacij rys, kur gramatine liepiamja nuosaka suformuluoti sakiniai paprastai b t priskiriami sakym, maldavim, praym, komand, nurodym, instrukcij ir t.t. klasms, yra ne tik kalbos fakt, bet ir kalboje pripaint vairi socialin situacij bei santyki panaum ir skirtum nustatymo metodas. J suvokimas yra la bai svarbus studijuojant teis, moral ir sociologij P. 72. Liepimai kaip pageidavimo, kad kiti elgtsi tam tikru bdu arba susilaikyt nuo tam tikr veiksm, iraika. itaip api bdinant tipik liepiamosios nuosakos vartosen kalboje, reikia bti atsargiems ir skirti tok atvej, kai kalbtojas tiesiog pranea, jog jis nori, kad kitas atlikt tam tikrus veiksmus, ir taip pateikia tam tikr informacij apie save pat, ir tok atvej, kai jis kalb damas siekia kit asmen paskatinti elgtis taip, kaip nori kalban tysis. Pirmuoju atveju paprastai tikt tiesiogin, o ne liepiamoji nuosaka (apie skirtum r. Hgerstrm, Inquiries into the Na ture o f Law and Morals, chap. 3, 4, pp. 16-26). Apibdinti tipi kam liepiamosios nuosakos vartojimui nepakanka, nors ir btina kad kalbantysis turt tiksl paskatinti kit asmen elgtis taip, kaip nori kalbantysis; taip pat yra btina, kad kalbantysis nort, jog mogus, kur kreipiamasi, suvokt, kad tai ir yra jo kalb jimo tikslas, ir itaip bt paskatintas elgtis taip, kaip pageidauja kalbantysis. Apie keblum (kuris tekste yra ignoruojamas) r. Grice, Meaning, 66 Philosophical Review (1957), ir Hart, Signs and Words, 11 Philosophical Quarterly (1952). 428
PASTABOS
R 73. Pliko situacija, sakymai ir paklusimas. Vienas i sun kum, su kuriais tenka susidurti analizuojant bendrj liepimo svok, yra tas, kad nra jokio odio, yminio tai, kas bendra sakymams, komandoms, praymams ir daugeliui kit panai da lyk, t.y. ireikianio nor, kad kitas asmuo atlikt tam tikr veiksm arba jo neatlikt, kaip nra jokio vieno odio, yminio tokio veiksmo atlikim arba susilaikym nuo jo. Visi paprastai vartojami posakiai (pavyzdiui, sakymai, reikalavimai, pa klusimas, laikymasis) bna nuspalvinti specifiniais skirting si tuacij, kuriose jie daniausiai vartojami, poymiais. Net labiau siai bespalvis i i posaki, btent pasakyti, kad, suponuoja tam tikr vienos alies pranaum prie kit. Nordami aprayti pliko situacij, mes pasirinkome posakius sakymai ir paklu simas, nes bt visai suprantama pasakyti, kad plikas sak tarnautojui atiduoti pinigus, o tarnautojas pakluso. Tiesa, abst rakts daiktavardiai sakymai ir paklusimas iaip jau nebt vartojami iai situacijai apibdinti, nes ir su vienu, ir su kitu i i odi siejama danai teigiama savybe laikoma autoritetinga val dia. Bet ir aikindami teiss teorij, traktuojani teis kaip prie vartinius sakymus, ir j kritikuodami daiktavardius sakymai ir paklusimas, kaip ir veiksmaodius sakyti ir paklusti, mes vartojome neatsivelgdami i autoritetingos valdios arba tinkamumo potekst. Tai yra patogumo dalykas, neireikiantis jokios iankstins nuostatos jokiu klausimu. Ir Benthamas (Frag ment o f Government, sk. I, pastaba 12), ir Austinas ( The Pro vince, p. 14) vartojo od paklusimas ia prasme. Benthamas suvok ia pamintus sunkumus(r. O f Laws in General, 298 n.a.). P. 75. Teis kaip prievartiniai sakymai: ryys su Austino doktri na. io skyriaus 2-ame skirsnyje sukonstruotas paprastas teiss kaip prievartini sakym modelis skiriasi nuo Austino knygoje The Province idstytos doktrinos iais atvilgiais. (a) Teiminija. Vietoj odio komanda vartojami posakiai grasinimais paremti sakymai ir prievartiniai sakymai; prie astys nurodytos tekste.
429
PASTABOS
(b) statym bendras pobdis. Austinas (op. cit., p. 19) velgia skirtum tarp statym ir konkrei komand; jis teigia, kad komanda yra statymas, jeigu ji bendrai pareigoja atlikti veiks mus, priklausanius tam tikrai klasei, arba susilaikyti ir j neat likti. Pagal poir, komanda bt statymas net ir tuo atveju, kai suverenas j adresuot vieninteliam individui, jeigu ja bt reikalaujama, kad jis atlikt arba susilaikyt ir neatlikt tam tik ros klass arba ries veiksmus, ne tik vien veiksm arba kelet skirting individualiai apibrt veiksm. Tekste sukonstruotos teisins sistemos modelyje sakymai yra bendri ir ta pasme, kad jie yra taikomi individ klasms, ir ta, kad jie nurodo veiksm klases. (c) Baim ir prievol. Kartais Austinas daro prielaid, jog as muo yra pareigotas arba privalo tik tuo atveju, jeigu jis i tikrj bijo sankcijos (op. cit., pp. 15 ir 24, ir The Lectures, Lecture 2 (5th edn., p. 444): alis yra pareigota arba privalo tai daryti arba susilaikyti dl to, kad jai yra nemalonus blogis ir ji to blogio bijo). Taiau jo pagrindinei doktrinai, atrodo, pakanka, kad bt ,/nenkiausia galimyb padaryti menkiausi blog, nesvarbu, ar mogus to bijo, ar ne (The Province, p. 16). Teiss kaip prievar tini sakym modelyje mes darme ilyg, jog turi bti apskritai tikim a kad nepaklusimas sukels blog, kuriuo yra grasinama. (d) Galia ir teisin pareiga. Analizuodamas komand ir prie vol, Austinas i pradi daro prielaid, kad komandos autorius tikrai turi turti gali (bti galintis ir norintis) vykdyti eventu alj blog; bet vliau reikalavim jis suvelnina iki menkiausios galimybs padaryti menkiausi blog (op. cit., pp. 14, 16). Apie iuos Austno pateikt komandos ir prievols apibrim prieta ringumus r. Hart, Legal and Moral Obligation, in Melden, Essays in Moral Philosophy (1958), ir V skyriaus 2 sk. (e) Iimtys. Austinas deklaratyvius statymus, leidianiuosius statymus (pavyzdiui, panaikinanius teiss aktus) ir neubaigtus statymus traktuoja kaip jo bendro teiss apibrimo, sukonstruo 430
PASTABOS
to remiantis komandos svoka, iimtis (op. cit., pp. 25-9). io skyriaus tekste tai neatsivelgiama. (f) statym leidjas kaip suverenas. Nors Jungtinje Karalyst je vienintel nauda, kuri elektoratui teikia jo suverenitetas, yra galimyb paskirti savo atstovus ir deleguoti jiems likusias savo suverenias galias, Austinas buvo sitikins, jog demokratijoje su verenitetas priklauso elektoratui, o ne jo atstovams statym lei dybos institucijoje. Nors Austinas teig, kad tiksliai kalbant to kia yra tikroji pozicija, bet jis (kaip visi autoriai konstitucionalistai) leido sau kalbti apie Parlament kaip apie suvereniteto turtoj (op. cit., Lecture VI, pp. 228-35). io skyriaus tekste tokia statym leidybos institucija, kaip parlamentas, yra tapatina ma su suverenu; bet r. IV skyri, kuriame pateikiama smulkesn io Austino doktrinos aspekto analiz. (g) Austino doktrinos padailinimai ir suvelninimai. Tolesniuo se ios knygos skyriuose smulkiai nagrinjamos tam tikros idjos, kurios buvo pasitelktos ginant Austino teorij nuo kritikos, taiau neatgaminamas tas j modelis, kuris buvo sukonstruotas iame skyriuje. ias idjas pasil pats Austinas, nors kai kada tik sche matikai arba tik j uuomazgas, tarsi laukdamas vlesnij au tori, pavyzdiui, Kelseno, doktrin. Tai tylios komandos svo ka (r. III skyriaus 3 sk., p. 111 ir IV skyriaus 2 sk., p. 135); pripainimas niekiniu kaip sankcija (III skyriaus 1 sk.); doktrina, jog tikroji teis yra pareignams adresuojama norma, reikalau janti, kad jie taikyt sankcijas (III skyriaus 1 sk.); elektoratas kaip ypatingoji suvereni statym leidybos institucija (IV skyriaus 4 sk.); suverenaus organo vieningumas ir tstinumas (IV skyriaus 4 sk., p. 156-157.). Kiekvienkart, vertinant Austin, reikia atsi velgti W. L. Morison, Some Myth about Positivism, 68 Yale Law Journal, 1958, kur koreguojami dideli anksiau raiusij apie Austin suklydimai. Taip pat r. A. Agnelli, John Austin alle origini del positivismo giwidico (1959), sk. 5.
431
PASTABOS
III skyrius
P. 83. Teiss vairov. Bandymai suformuluoti bendrj teiss apibrim nustelb vairi teiss norm tip form ir funkcij skirtumus. ioje knygoje rodinjama, kad prievoles arba pareigas nustatani norm ir galias suteikiani norm skirtumai jurisp rudencijai turi lemiam reikm. Teis geriausiai galima suvokti kaip i dviej norm tip jungin. Vadinasi, tai yra pagrindinis iame skyriuje pabriamas teiss norm tip skirtumas, bet ga lima, o kai kada atsivelgiant keliamus tikslus ir reikia nubrti daug kitoki skirtum (apie tolesnes statym klasifikacijas, nu vieianias ir atspindinias j vairias socialines funkcijas, kurias danai liudija j lingvistin forma, r. Daube, Forms o f Roman Legislation (1956)). P. 84-86. Pareigos baudiamojoje ir civilinje teisje. Sutelk dmes skirtum tarp pareigas nustatani norm ir galias su teikiani norm, mes ignoravome daugel skirtum tarp pareig baudiamojoje teisje ir pareig deliktinje ir sutari teisje. Kai kurie teoretikai, kuriems ie skirtumai padar spd, tikino, kad sutartyse ir deliktuose pirmins arba hipotezs pareigos atlikti veiksmus ar susilaikyti nuo j (pavyzdiui, atlikti tam tikr sutartyje numatyt veiksm arba susilaikyti nuo meito) yra iliu zins, o vienintels tikrosios pareigos yra su teisins gynybos priemonmis arba su sankcijomis susijusios pareigos sumokti kompensacij tam tikromis aplinkybmis, taip pat jeigu neatlie kama vadinamoji pirmin pareiga (r. Holmes, The Common Law, chap. 8, kritikuotas Buckland, Some Reflections on Jurisprudence, p. 96, ir The Nature of Contractual Obligation, 8 Cambridge Law Journal (1944); plg. Jenks, The New Jurisprudence, p. 179). P. 86 Prievol ir pareiga. Angl ir amerikiei teisje ie ter minai iandien yra beveik sinonimai, nors, iskyrus abstrakius teiss reikalavim aptarimus (pavyzdiui, teisins prievols kaip moralins prievols prieybs analiz), apie baudiamj teis ne 432
PASTABOS
prasta kalbti kaip apie prievoles nustatani teis. od prie vol teisininkai turbt daniausiai vartoja kalbdami apie sutar tis arba kitus atvejus, tokius kaip prievol padarius teiss paei dim sumokti kompensacij, kai apibrtas asmuo tur teis prie kit apibrt asmen (teis in personam*). Kitais atvejais da niau yra vartojamas odis pareiga. Tai ir viskas, kas iuolaiki nje angl kalbos teisinje vartosenoje yra lik i romn obliga tio ** kaip vinculum juris***, susaistani apibrtus individus (r. Salmond, Jurisprudence, 11th edn., chap. 10, p. 260; chap. 21; taip pat pig. V skyriaus 2 sk.). P. 87. Galias suteikianios normos. Kontinentinje jurispru dencijoje galias suteikianios normos kartais vadinamos kompe tencijos normomis (r. Kelsen, General Theory, p. 90, ir A. Ross, On Law and Justice (1958), pp. 34, 50-9, 203-25). Rossas skiria privai ir socialin kompetencij (taigi ir privaius veiksmus, pavyzdiui, sutartis, ir vieuosius teiss aktus). Jis taip pat pay mi, kad kompetencijos normos nenustato pareig. Kompetenci jos norma pati savaime nra direktyva; ji nenustato procedros kaip pareigos <...>. Kompetencijos norma pati savaime neskel bia, kad kompetentingasis asmuo pareigojamas realizuoti savo kompetencij (op. cit., p. 207). Taiau reikia paymti, jog, ne paisant velgt skirtum, Rossas laikosi pairos, kuri mes ia me skyriuje kritikuojame (p. 98-102), kad kompetencijos normas galima redukuoti elgesio normas, nes abu norm tipai turi bti interpretuojami kaip direktyvos teismams (op. cit., p. 33). Analizuojant vairi mginim eliminuoti skirtum tarp i dviej normos tip arba parodyti, jog is skirtumas yra tik pavir utinikas, kritik tekste, reikia prisiminti kitokias nei teis socia linio gyvenimo formas. Moralje nekonkreios normos, apibr ianios, ar asmuo yra davs j saistant paad, suteikia indivi dams ribotas moralins statym leidybos galias, todl jas reikia
* A sm eniui (lot.). ** Prievol (lot.). *** Teisiniai paniai (lot.).
433
PASTABOS
skirti nuo norm, kurios nustato pareigas in invitum * (r. Mel den, On Promising, 65 Mind (1956); Austin, Other Minds, PAS Suppl. vol. xx (1946), perspausdinta Logic and Language, 2nd series; Hart, Legal and Moral Obligation, in Melden, Es says on Moral Philosophy). iuo poiriu taip pat gali bti nagri njamos bet kurio sudtingo aidimo taisykls. Kai kurios taisyk ls (analogikos baudiamajai teisei), grasindamos bauda, drau dia tam tikras elgesio ris, pavyzdiui, plsti teisj arba neklausyti. Kitos taisykls apibria aidimo pareign (teisjo, tak skaiiuotojo arba ringo teisjo) jurisdikcij; dar kitos api bria tai, kas turi bti daroma norint pelnyti takus (pavyzdiui, varius arba perbgimus). Norint atlikti perbgim arba muti vart, reikia patenkinti ias slygas, - tai yra lemiama faz sie kiant laimti; i slyg nepatenkinimas yra vario nemuimas, ir ia prasme tai yra paskelbimas niekiniu. ia prima facie yra skirtingas funkcijas aidime atliekani taisykli skirtingi tipai. Vis dlto teoretikas galt teigti, jog iuos tipus galima ir reikia redukuoti vien tip arba dl to, kad vario nemuimas (pa skelbimas niekiniu) gali bti laikomas sankcija arba bauda u draudiam elges, arba dl to, kad visas taisykles galima inter pretuoti kaip nurodymus pareignams tam tikromis aplinkybmis imtis tam tikr ingsni (pavyzdiui, ufiksuoti rezultat arba pa alinti aidjus i aikts). Taiau i dviej taisykls tip reduka vimas mintuoju bdu vien tip reikt, kad j pobdis tampa tik dar miglotesnis, o tai, kas aidime yra svarbiausia, subordi nuojama tam, kas yra antraeilis dalykas. Verta panagrinti, ar iame skyriuje kritikuojamos redukcionistins teiss teorijos pa naiai supainioja vairias skirting teiss norm tip funkcijas so cialins veiklos sistemoje, kuriai ios normos priklauso. P 88-90. Teismo galias suteikianios normos ir papildomos tei sj pareigas nustatanios nonnos. Nors t pat elges galima trak tuoti ir kaip jurisdikcijos rib perengim, dl kurio teismo spren
* Prie kitos alies vali (lot.).
434
PASTABOS
dimas gali bti anuliuotas kaip niekinis, ir kaip pareigos, kuri nustat specialioji norma, reikalaujanti, kad teisjas neperengt savo jurisdikcijos rib, nevykdym, skirtumas tarp i dviej nor m tip ilieka. Taip bt tuo atveju, jeigu nagrinjaniam byl teisjui bt galima udrausti perengti jo jurisdikcijos ribas (ar ba kitu bdu elgtis taip, kad jo sprendimas bt pripastamas negaliojaniu) arba jeigu u tok elges bt nustatytos bausms. Panaiai jeigu teisikai subjektu negalintis bti asmuo dalyvauja oficialiame procese, jam gali bti skiriama bausm, o procesas pripastamas negaliojaniu. (Apie toki bausm r. 1933 m. Vie tos savivaldos akt, 76 str.; Rands v. Oldroyd (1958), 3 AER 344. Taiau is Aktas nustato, jog vietins valdios procesas neturi bti pripastamas negaliojaniu dl to, kad jos nari subjektiku mas turjo trkum (ib., Schedule III, Part 5 (5)). P. 95. Pripainimas niekiniu kaip sankcija. Austinas priima poir, bet jo nepltoja (The Lectures, Lecture 23), bet r. kri tik: Buckland, op. cit., chap. 10. P. 98. Galias suteikianios normos kaip pareigas nustatani norm fragmentai. ios teorijos kratutin variant drauge su te orija, skelbiania, jog pirmins teiss normos - tai normos, rei kalaujanios, kad teismai arba pareignai tam tikromis slygo mis taikyt sankcijas, ipltojo Kelsenas (r. General Theory, pp. 58-63 ir (su nuorodomis konstitucin teis) ib., 143-4. Tai gi konstitucijos normos nra nepriklausomos ubaigtos normos; jos yra bdingos vis teiss norm, kurias turi taikyti teismai ir kiti organai, sudedamosios dalys). i doktrin suvelnina tai, kad ji apsiriboja statika teiss samprata, skirtinga nuo dina mikos teiss sampratos (ib., p. 144). Kelseno aikinim taip pat komplikuoja jo teiginys, es privaias galias, pavyzdiui, sudaryti sutart, suteikiani norm atveju antrin norma arba sutarties sukurtos pareigos nra tik papildoma teiss teorijos konstrukci ja (op. cit., p. 90 ir 137). Bet i esms iame skyriuje kritikuo jama Kelseno teorija. Paprastesn variant r. Rosso doktrinoje, 435
PASTABOS
kad kompetencijos normos yra netiesiogiai suformuluotos elge sio normos (Ross, op. cit., p. 50). Nuosaikesn teorij, redukuo jani visas normas pareigas sukurianias normas, r. Bentham, O f Laws in General, chap. 16, Appendices A-B. P. 103. Teisins pareigos kaip numatymas ir sankcijos kaip mo kesiai u elges. Apie abi ias teorijas r. Holmes, The Path of the Law (1897), in Collected Legal Papers. Holmesas man, jog btina pareigos idj nuplauti cinizmo rgtimi, nes ji painio jama su moraline pareiga. Mes suteikiame odiui vis t turin, kur imame i morals (op. cit., 173). Bet teiss norm kaip elgesio modeli koncepcija nereikia, jog jas reikia tapatinti su morals standartais (r. V skyriaus 2 sk.). Holmeso, identifikavu sio pareig su pranayste, kad jeigu jis [blogasis mogus] darys tam tikrus dalykus, jis patirs nepageidaujamas pasekmes (loc. cit.), kritik r. A. H. Campbell, Review of Franks Courts on trial, 13 MLR (1950), taip pat V skyriaus 2 sk., VII skyriaus 2 ir 3 sk. Amerikos teismams buvo sunku atskirti baud nuo mokesio, atsivelgiant JAV Konstitucijos I straipsnio 8- skirsn, sutei kiant Kongresui gali nustatyti mokesius. r. Charles C. Ste ward Machine Co. v. Davis, 301 US 548 (1937). P. 105. Individas kaip pareigos turtojas ir kaip privatus statym leidjas. Plg. Kelseno teisinio subjektikumo ir privaios autono mijos sampratas ( General Theory; pp. 90, 136). P. 107. statym leidj susaistanti statym leidyba. Liepim teiss teorij kritik, grindiam mintimi, jog sakymai ir koman dos gali bti taikomi tik kitiems asmenims, r. Baier, The Morai Point o f View (1958), pp. 136-9. Taiau kai kurie filosofai priima sau adresuojamos komandos idj ir netgi naudoja j savojoje pirmojo asmens moralinio sprendimo analizje (r. Hare, The Language o f Morais, sk. 11 ir 12 apie reikia). Apie tekste mini 436
PASTABOS
m statym leidybos ir pasiadjimo analogij r. Kelsen, Gene ral Theory, p. 36. P. 110-111. Paprotys ir tyliosios komandos. Tekste kritikuojama doktrina yra Austino (r. The Province, Lecture I, pp. 30-3 ir The Lectures, Lecture 30). Apie tyliosios komandos svok ir jos var tojim liepim teorijos poiriu aikinant vairi teiss form pri painim r. Benthamo primimo ir pasidavimo doktrinas: O f Laws in General, p. 21; Morison, Some Myth about Positi vism, 68 Yale Law Journal (1958), taip pat IV skyriaus 2 sk. Tyliosios komandos svokos kritik r. Gray, The Nature and Sour ces o f the Law, ss. 193-9. P. 115. Liepim teorijos ir statym aikinimas. Doktrin, kad statymai i esms yra sakymai, vadinasi, statym leidjo valios arba ketinim iraika, galima kritikuoti vairiai, ne tik tais b dais, kurie buvo pasilyti iame skyriuje. Kai kurie kritikai j paskelb atsakinga u klaiding statym aikinimo uduoties kon cepcij, pagal kuri statym aikinimas - tai bandymas nustatyti statym leidjo ketinimus, nepaisant tos aplinkybs, kad ten, kur statym leidybos institucija yra sudtingas dirbtinis darinys, bandant rasti arba sukurti jos ketinim rodymus ne tik galima susidurti su sunkumais, bet ir pats posakis statym leidybos institucijos ketinim ai neturi jokios aikios prasm s (r. Hgerstrm, Inquiries into the Nature o f Law and Morals, chap. iii, pp. 74-97; o apie statym leidjo ketinim idjos fikcij r. Pay ne, The Intention of the Legislature in the Interpretation of Statute, Current Legal Problems (1956); apie statym leidjo vali plg. Kelsen, General Theory, p. 33).
IV skyrius
P . 116. Austinas apie suverenitet. iame skyriuje nagrinjama suvereniteto teorija yra ipltota Austino knygoje The Province, 437
PASTABOS
(V ir VI paskaitos). Mes j interpretavome ne tik kaip silant tam tikrus formalius apibrimus arba abstraki schem, kuria remiantis logikai konstruojama teisin sistema, bet kaip teigian t, kad visose visuomense, tokiose kaip Anglija arba Jungtins Valstijos, kuriose yra teis, turi bti ir suverenas, pasiymintis Austino nurodytomis savybmis, nors jo buvim gali maskuoti vairios konstitucins ir teisins formos. Kai kurie teoretikai Aus tin interpretavo kitaip - kaip ito neteigiant (r. Stone, The Province and Function o f Law; sk. 2 ir 6, ypa pp. 60, 61, 138, 155, kur Austino pastangos identifikuoti suveren vairiose ben druomense traktuojamos kaip nevyk nukrypimai nuo jo pagrin dinio tikslo). ios Austino pairos kritik r. Morison, Some Myth about Positivism, loc. cit., pp. 217-22. Pig. Sidgwick, The Elements o f Politics, Appendix (A) On Austins Theory of Sove reignty. P. 122. Legislatyvins valdios tstinumas Austino teorijoje. Trum pos nuorodos knygoje The Province asmenis, kurie gyja suve renitet paveldjimo bdu (Lecture V, pp. 152-4) yra sugesty vios, bet miglotos. Atrodo, jog Austinas pripasta, kad, norint apibdinti suvereniteto tstinum nurodant vienas kit keiiani suverenitet gyjani asmen pdinyst, reikia ne tik jo svar biausij paklusimo i proio bei komand svok, bet ir dar kai ko, bet kit element jis niekuomet aikiai neidentifika vo. Jis ta proga kalba apie titul ir apie pretenzijas paveldti, taip pat apie legitim titul, nors visi ie paprastai vartojami posakiai nurodo, jog yra ne tik proiai paklusti vienas kit keiiantiems suverenams, bet ir paveldjim reguliuojanios normos. Tai, kaip Austinas aikina iuos terminus, taip pat jo vartojamus posakius rinis titulas ir suvereniteto gijimo rinis bdas reikia iskirti i jo suvereno apibrto pobdio doktrinos (op. cit., Lecture V, pp. 145-55). ia Austinas atvej, kai suverenu esantis asmuo arba asmenys yra identifikuojami individualiai, pa vyzdiui, vardu, skiria nuo atvejo, kai ie asmenys yra identifikuo jami kaip atitinkantys tam tikr ries apraym. Antai (imki438
PASTABOS
me paprasiausi pavyzd) paveldimoje monarchijoje rinis ap raymas gali bti toks: tam tikro protvio vyriausiasis gyvas vyrikos lyties palikuonis; tuo tarpu parlamentinje demokratijo je tai bt labai sudtingas apraymas, nurodantis, kas lemia tin kamum dalyvauti statym leidybos institucijoje. Atrodo, kad, Austino poiriu, atitinkantis rin apray m asmuo turi titul arba teis paveldti. Bet itoks suvereno paaikinimas pateikiant rin apraym iam reikalui netinka, ne bent Austinas tokiame kontekste turi galvoje paveldjim regu liuojanios akceptuotosios pripainimo taisykls apraym. Juk, ties sakant, yra skirtumas tarp kiekvieno visuomens nario fa k tiko paklusimo i proio tam, kas tuo metu atitinka mintj apraym, ir akceptavimo normos, pagal kuri turi bti paklsta ma tam, kas atitinka apraym ir turi teis arba titul tai, kad jam bt paklstama. Tai analogika skirtumui tarp asmen, tam tikru bdu stumdani achmat figras i proio, ir t, kurie daro t pat, taiau akceptuoja norm, jog tai yra teisingas jimas. Jeigu yra teis arba titulas, kur reikia paveldti, turi bti ir tok paveldjim nustatanti norma. Austino rini apraym dok trina negali pakeisti tokios normos, bet ji paprasiausiai atsklei dia jos btinum. Apie tam tikra prasme panai Austino nesu gebjimo priimti normos, apibdinanios mones kaip statym leidjus, svok kritik r. Gray, The Nature and Sources o f the Law chap. iii, ss. 151-7. Austino samprotavimams V paskaitoje apie suverenaus organo vienyb ir korporacin arba kolegial teisnum bdingas tas pats trkumas (r. io skyriaus 4 sk.). P. 123. Normos ir proiai. ia akcentuojamas vidinis norm aspektas toliau aptariamas V skyriaus 2 sk., p. 173, ir 3 sk., p. 186, VI skyriaus 1 sk. ir VII skyriaus 3 sk. Taip pat r. Hart, Theory and Definition in Jurisprudence, 29 PAS Suppl. vol. (1955), pp. 247-50. Pana poir r.: Winch, Rules and Habits, in The Idea o f a Social Science (1958), chap. ii, pp. 57-65, chap. iii, pp. 84-94; Piddington, Malinowskis Theory of Needs, in Man and Culture (ed. Firth). 439
PASTABOS
P. 130. Fundamentali konstitucini norm visuotinis akceptavimas. vairios pareign ir privai piliei pairos teiss nor mas, susijusios su konstitucijos akceptavimu, vadinasi, ir su teisi ns sistemos egzistavimu, toliau kompleksikai nagrinjamos V sky riaus 2 sk., p. 173-176, ir VI skyriaus 2 sk., p. 207-211. Taip pat r. Jennings, The Law o f the Constitution (3rd edn.), Appendix 3: A Note on the Theory of Law. P. 134. Hobbesas ir tylij komand teorija. r. ante, III sky riaus 3 sk. ir pastabas jam; taip pat Sidgwick, Elements o f Politics, Appendix A. Apie i dalies realistin teorij, skelbiani, kad iuolaikins statym leidybos institucijos ileisti statymai nra teis, kol jie nra taikomi, r.: Gray, The Nature and Sources o f Law ; chap. 4; J. Frank, Law and the Modem Mind, chap. 13. P. 138. Legislatyvins valdios teisiniai apribojimai. Prieingai negu Austinas, Benthamas laiksi poirio, kad aukiausioji val dia gali bti apribojama specialia konvencija, o i konvencij paeidiantys statymai bus negaliojantys. r. A Fragment on Go vernment, chap. 4, paras. 26, 34-8. Austino argumentas prie su vereno valdios teisinio apribojimo galimyb remiasi prielaida, kad bti taip apribotam reikia turti pareig. Zi. The Province, Lecture VI, pp. 254-68. Faktikai legislatyvins valdios teisiniai apribojimai - tai ne pareigos, bet neteisnumas (r. Hohfeld, Fun damentai Legal Conceptions (1923), chap. I). P. 140-141. Nuostatos dl statym leidybos bdo ir fortuos. Sunkumai, su kuriais susiduriama bandant iskirti iuos esminius legislatyvins valdios apribojimus, toliau aptariami VII skyriaus 4 sk., p. 253-258. Isam skirtumo tarp suverenaus organo teisnumo apibrimo ir suvarymo r. Marshall, Parliamentary Sovereignty and the Commonwealth (1957), chaps. 1-6. P. 146. Konstituciniai apribojimai ir teismin kontrol. Apie kon stitucijas, neleidianias vykdyti teismin kontrol, r. Wheare, 440
PASTABOS
Modem Constitution, chap. 7. ia turimos galvoje veicarijos (i skyrus kanton statymus), Pranczijos Treiosios Respublikos, Olandijos, vedijos konstitucijos. Apie JAV Aukiausiojo Teismo atsisakym nagrinti pareikimus dl antikonstitucingumo, kuriuo se keliami politiniai klausimai, r.: Luther v. Borden, 7 Howard I 12 L. Ed. 581 (1849); Frankfurter, The Supreme Court, in 14 Encyclopaedia o f the Social Sciences, pp. 474-6. P 155. Elektoratas kaip ypatingoji statym leidybos instituci ja . Apie Austino ios svokos vartojim siekiant ivengti prie taravimo, kad daugelyje sistem yra nustatyti prastins statym leidybos institucijos teisiniai apribojimai, r. The Province, Lectu re VI, pp. 222-33, 245-51. P. 156-157. statym leidj privati ir oficiali kompetencija. Austinas danai skiria suverenaus organo narius skyrium ir laiko mus j kolegialios ir suverenios kompetencijos turtojais (The Province, Lecture VI, pp. 261-6). Bet is skirtumas yra susijs su suverenaus organo legislatyvin veikl reguliuojanios normos id ja. Austinas, remdamasis netikusia rinio apraymo svoka, tik usimena apie oficialios arba kolegialios kompetencijos svo kos analiz (r. pastab dl p. 122.). P 159-160. Ribota keitimo gali sritis. r. Jungtini Valstij Konstitucijos V straipsnio provizo*. Vokietijos Federacins Res publikos Pagrindinio statymo 1 ir 20 straipsniai apskritai yra u 79 (3) straipsnio suteikt keitimo gali rib. Taip pat r. Turkijos Konstitucijos (1945) 1 ir 102 straipsnius.
* Provizo - statymo arba kito teiss akto straipsnio ypatinga ilyga, prasidedanti odiu provided... (jeigu...); lietuviko atitikmens nra - i dalies tinkami terminai hipotez ir ilyga.
441
PASTABOS
V skyrius
P. 167. Piievol kaip alos, kuria grasinama, tikimyb. Apie prievoli prediktyvistines analizes r.: Austin, The Province, Lec ture I, pp. 15-24, ir The Lectures, Lecture 22; Bentham, A Frag ment on Government, sk. 5, ypa 6 ir pastaba; Holmes, The Path o f the Law. Austino analiz kritikuojama: Hart, Legal and Moral Obligation, in Melden, Essays in Moral Philosophy. Apie bendr j prievols svok pig. Nowell-Smith, Ethics (1954), chap. 14. P. 171-172. Prievol ir sait figra (vinculum juris ). r. A. H. Campbell, The Structure o f Stairs Institute (Glasgow, 1954), p. 31. Pareiga* per prancz k. od devoir** yra kilusi i lotyniko o dio debitum***. Taigi ia slypi skolos**** idja. P. 172. Prievol ir prievartos jautimas. Rossas analizuoja galio jimo svok remdamasis dviem elementais - btent normos efek tyvumu ir tuo, kaip ji jauiama kaip motyvuojanti, t.y. socialiai pareigojanti. Tai susij su prievols analize remiantis patirtus elgesio modelius lydiniu psichiniu patyrimu. r. Ross, On Law and Justice, chaps, i, ii; Kritik der sogenannten praktischen Erkenntniss (1933), p. 280. Nuodugn pareigos idjos ir jos ryio su jausmu aptarim r. Hgerstrm, Inquiries into the Nature o f Law and Morals, pp. 127-200; apie tai r. Broad, Hgerstrms Ac count of Sense of Duty and Certain Allied Experiences, 26 Phi losophy (1951); Hart, Scandinavian Realism in Cambridge Law Journal (1959), pp. 236-40. P. 173. Nonn vidinis aspektas. Skirtumas tarp stebtojui b dingo iorinio prediktyvistinio poirio ir normas akceptuojan
* Anglikai duty. ** Pareiga, prievol (pranc.). *** Skola, siskolinimas, prievol, (lot.). **** A n g li k a i debt.
442
PASTABOS
tiems bei jas orientyrais naudojantiems bdingo vidinio poirio apraytas (nors kitu poiriu): Dickinson, Legal Rules. Their Function in the Process of Decision, 79 University o f Pennsylva nia Law Review; p. 833 (1931). Pig. L. J. Cohen, The Principles of World Citizenship (1954), chap. 3. Reikia paymti, kad ioriniu, t.y. stebimosios visuomens norm neakceptuojanio stebtojo, poiriu gali bti suformuluota daug skirting teigini tip: (i) ste btojas gali tiesiog fiksuoti t, kurie laikosi norm taip, lyg jos bt tik proiai, elgesio dsningumus, nenurodydamas to fakto, kad iuos elgesio pavyzdius visuomens nariai laiko teisingo el gesio modeliais; (ii) be to, stebtojas gali fiksuoti ir dsning prieik reakcij nukrypimus nuo prasto elgesio pavyzdi kaip prast dalyk, ir vl nenurodydamas to fakto, kad tokius nukry pimus visuomens nariai laiko toki reakcij motyvais bei j pa teisinimu; (iii) stebtojas gali fiksuoti ne tik tokius stebimus el gesio dsningumus bei reakcijas, bet taip pat t fakt, kad visuo mens nariai akceptuoja tam tikras normas kaip elgesio modelius ir kad stebimj elges ir mintsias reakcijas jie laiko tokiais, kuri ios normos reikalauja arba kuriuos jos pateisina. Svarbu skirti iorin teigin apie fakt, kad visuomens nariai akceptuoja tam tikr norm, nuo vidinio teiginio apie norm, kur formuluo ja pats j akceptuojantis asmuo. r. Wedberg, Some Problems on the Logical Analysis of Legal Science, 17 Theoria (1951); Hart, Theory and Definition in Jurisprudence, 29 PAS Suppl. vol. (1955), pp. 247-50. Taip pat r. VI skyriaus 1 sk., p. 191-194 ir p. 200-201. P. 176. Paprotins normos primityviose bendruomense. Visuo meni, kuriose visikai nebuvo statym leidybos ir byl sprendi mo organ, buvo labai nedaug. iam bviui artimiausi visuome ni tyrinjimus r.: Malinowski, Crime and Custom in Savage So ciety; A. S. Diamond, Primitive Law (1935), chap. 18; Llewellyn and Hoebel, The Cheyenne Way (1941). 443
PASTABOS
P. 180. Byl sprendimas, kai nra organizuot sankcij. Apie primityvias visuomenes, kuriose laikomasi nuostatos ginus sprs ti tam tikromis uuomazginmis byl sprendimo formomis, bet nra jokios centralizuotai organizuot sankcij sistemos, leidian ios sprendimus taikyti prievarta, r. Evans-Pritchard, The Nuer (1940), pp. 117 ff., cituojama Gluckman, The Judicial Process among the Barotse (1955), p. 262, kur raoma apie tvarking anarchij. Romos teisje rafinuota bylinjimosi sistema susifor mavo gerokai anksiau, negu buvo jungtas valstybs mechaniz mas, galinantis prievarta taikyti sprendimus civilinse bylose. Iki vlyvosios imperijos laik byl laimjusiam iekovui, jeigu atsako vas jam nesumokdavo, buvo paliekama teis j suimti arba u valdyti jo nuosavyb. r. Schulz, Classical Roman Law p. 26. P. 180. ingsnis i ikiteisinio pasaulio teisin. r. Baier, Law and Custom in The Moral Point o f View, pp. 127-33. P. 181. Pripainimo taisykl. Tolesn diskusij apie teisins sistemos element ir jo ry su Kelseno fundamentalija norma (Grundnonn) r. VI skyriaus 1 sk. ir X skyriaus 5 sk. ir pastabas jiems. P 181. Autoritetingj norm tekstai. Pagal tradicij Romoje bronzos lentels su XII lenteli statymais buvo istatytos turgaus aiktje; taip padaryta plebjams reikalaujant, kad bt skelbiami autoritetingieji teiss tekstai. I ilikusi negausi liudijim neat rodo, kad XII lenteli statymai labai skyrsi nuo tradicini pa protini norm. P 183. Sutartys, testamentai ir 1.1. kaip legislatyvini gali rea lizavimas. palyginim r. Kelsen, General Theoiy; p. 136, kur teisinis sandoris apibdinamas kaip teiss krimo aktas.
444
PASTABOS
VI skyrius
P . 188. Pripainimo taisykl ir Kelseno fundamentalioji nor m a . Viena i svarbiausij ios knygos tezi yra ta, kad teisins sistemos pagrind sudaro ne visuotinis protis paklusti suverenui, kuriam nra nustatyta joki teisini apribojim, bet svarbiausioji norma - pripainimo taisykl, nustatanti autoritetingus galiojan i sistemos norm identifikavimo kriterijus. i tez iek tiek primena Kelseno fundamentaliosios normos koncepcij, bet dar labiau - Salmondo nepakankamai irutuliot svarbiausij tei ss princip koncepcij (r. Kelsen, General Theory, pp. 110-24, 131-4, 369-73, 395-6; Salmond, Jurisprudence, 1lth edn., p. 137, Appendix I). Taiau ioje knygoje vartojama terminija skiriasi nuo tos, kuri vartojo Kelsenas, nes poiris, kuriuo ia vadovau jamasi, skiriasi nuo Kelseno poirio iais pagrindiniais aspektais. 1. ioje knygoje klausimas, ar pripainimo taisykl apskritai yra ir koks yra jos turinys, t.y. kokie galiojimo kriterijai yra bet kurioje konkreioje teisinje sistemoje, laikomas nors sudtingu, bet empiriniu fakto klausimu. Taip yra, nors, ties sakant, siste mos viduje veikiantis teisininkas, tvirtinantis, kad tam tikra kon kreti norma galioja, paprastai ne tiesiogiai pareikia, bet tyliai re miasi kaip prielaida tuo faktu, kad pripainimo taisykl (pagal kuri jis tikrina, ar konkreti norma galioja) egzistuoja kaip ak ceptuotoji sistemos pripainimo taisykl. Jeigu tuo bt abejoja ma, i neisakyt prielaid galima bt nustatyti apeliuojant faktus, t.y. tikrj sistemos teism ir pareign praktik, kai jie identifikuoja j taikom teis. Kelseno terminija, kuria jis funda mentalij norm apibdina kaip teisin hipotez (ib., xv), hi potetin (ib., 396), postuluojam svarbiausij norm (ib., 113), teisinje smonje egzistuojani norm (ib., 116), prielaid (ib., 396), gal ir nra visikai nesuderinama su ioje knygoje pa briama mintimi, jog klausimas, kokie teisinio galiojimo kriteri jai yra bet kurioje teisinje sistemoje, yra fakto klausimas, bet ji i mint supainioja. Tai yra fakto klausimas nepaisant to s \p 445
PASTABOS
linkybs, kad tai yra klausimas apie normos egzistavim ir jos turin. Pig. Ago, Positive Law and International Law in 51 Am e rican Journal o f International Law (1957), p. 703-7. 2. Kelsenas kalba apie fundamentaliosios normos galiojimo prielaid. Tekste (p. 199-201) nurodyta, kodl visuotinai akcep tuotos pripainimo taisykls galiojimo arba negaliojimo klausi mas negali kilti skyrium nuo jos egzistavimo fakto klausimo. 3. Kelseno fundamentaliosios normos turinys tam tikra pras me visuomet yra tas pats; juk visose teisinse sistemose i norma yra tiesiog norma, nustatanti, jog turi bti paklstama konstitu cijai arba tiems, kurie padjo pirmosios konstitucijos pamatus (General Theory; p. 115-16). is iorinis vienodumas gali bti ap gaulingas. Jeigu vairius teiss altinius konkreiai apibrianti konstitucija yra gyva tikrov ta prasme, kad ir sistemos teismai, ir pareignai i tikrj identifikuoja teis pagal konstitucijos nu statytus kriterijus, tokiu atveju konstitucija yra akceptuojama ir i tikrj egzistuoja. Atrodo, jog nereikia kartoti, kad yra dar kita norma, dl kurios ir turi bti paklstama konstitucijai (arba tiems, kurie padjo jos pamatus). Tai ypa akivaizdu ten, kur raytins konstitucijos nra, kaip antai Jungtinje Karalystje*: ia, atrodo, nra vietos normai, nustataniai, kad konstitucijai turi bti pa klstama, papildaniai norm, jog identifikuojant teis reikia tai kyti tam tikrus galiojimo kriterijus (pavyzdiui, tai, kad akt pri ima Karalien Parlamente). Tai yra akceptuotoji norma; apib dinti j kaip toki, kuriai reikia paklusti, bt mistika. 4. Kelseno manymu ( General Theory, pp. 373-5, 408-10), lo gikai nemanoma tam tikr teiss norm laikyti galiojania ir kartu morals norm, draudiani elgtis taip, kaip reikalauja teiss norma, akceptuoti kaip moralikai pareigojani. Joki pa nai ivad ioje knygoje idstyta teisinio galiojimo samprata neskatina daryti. Vienintelis motyvas vietoj posakio ,fundamentalioji norma vartoti posak pripainimo taisykl yra tas, kad
* r. ina p. 252-253.
446
PASTABOS
taip siekiama ivengti uuominos, jog palaikomas Kelseno poi ris teiss ir morals konflikt. P. 189. Teiss altiniai. Kai kurie autoriai skiria formalius arba juridinius teiss altinius nuo istorini arba materiali j (Salmond, Jurisprudence, 11th edn., chap. v). i paira yra kritikuojama (Allen, Law in the Making, 6th edn., p. 260), bet is skirtumas, jeigu jis interpretuojamas kaip dviej odio altinis reikmi atskyrimas, yra svarbus (r. Kelsen, General Theory; pp. 131-2, 152-3). Viena prasme (t.y. materialia, istorine) al tinis yra tiesiog prieastin arba istorin taka, turjusi reikms konkreios teiss normos egzistavimui konkreiu laiku ir konkre ioje vietoje; ia prasme tam tikr iuolaikini Anglijos norm altinis gali bti Romos teiss normos arba kanon teiss nor mos, arba netgi liaudies morals normos. Bet kai sakoma, kad teiss altinis yra statymas, odis altinis nurodo ne tiesiog istorin arba prieastin slygotum, bet vien i kalbamojoje tei sinje sistemoje akceptuot teisinio galiojimo kriterij. Tai, kad statym ileido kompetentinga statym leidybos institucija, yra atitinkamos statymo normos galiojimo pagrindas, o ne jos egzis tavimo prieastis. skirtum tarp konkreios teiss normos isto rinio slygotumo ir jos galiojimo pagrindo galima nubrti tik toje sistemoje, kuri apima pripainimo taisykl, pagal kuri tam tikri dalykai (statym leidybos institucijos vykdomas akto ileidi mas, paproi praktika arba precedentas) yra akceptuojami kaip galiojani teis identifikuojantys poymiai. Taiau reali praktika aik istorini arba prieastini ryi ir juridini arba formali altini skirtum gali padaryti neryk; kaip tik dl to tokie autoriai, kaip Allenas (op. cit.), skirtum kritikavo. Tose sistemose, kuriose statymas yra formalus arba juridinis teiss altinis, byl sprendiantis teismas privalo remtis atitinkamu statymu, bet jam, be abejo, lieka plati laisv aikinti statymo formuluoi reikm (r. VII skyriaus 1 sk.). Bet kartais teisjui paliekama daug daugiau, negu aikinimo laisv. Kai tei 447
PASTABOS
sjas mano, kad joks statymas arba kitoks formalus teiss altinis nereguliuoja jo sprendiamos bylos, jis gali grsti savo sprendim, pavyzdiui, Digest* tekstu arba Pranczijos teisinink darbais (r., pavyzdiui, Allen, op. cit., 260 f). Teisin sistema ttereikalau j kad jis remtsi iais altiniais, bet jeigu jis tai daro, tai yra akceptuojama kaip visikai tinkama. Todl jie yra kur kas dau giau, negu tik istorinis arba prieastinis slygotumas, nes ie ra tai pripastami sprendimus pagrindianiais gerais motyvais. Galbt galima kalbti apie tokius altinius, kaip leistinieji juri diniai altiniai, ir skirti juos nuo privalomj arba formali juridini altini, toki kaip statymas, ir nuo istorini arba ma teriali altini. P . 192. Teisinis galiojimas ir efektyvumas. Kelsenas skiria teisi ns tvarkos efektyvum ir konkreios normos efektyvum; teisin tvarka yra efektyvi kaip visuma ( General Theory; pp. 412, 118-22). Jo sitikinimu, norma galioja, jeigu ir tik jeigu ji priklau so sistemai, kuri yra efektyvi kaip visuma. i pair jis irgi isako, tik kur kas migloiau, pareikdamas, jog sistemos kaip visumos efektyvumas yra jos norm efektyvumo conditio sine qua non (btina slyga), bet ne conditio per quam (pakankama slyga: sd quaere). io skirtumo esm, vartojant ios knygos terminij, galima nusakyti taip. Bendras sistemos efektyvumas nra teisins sistemos pripainimo taisykls nustatytas galiojimo kriterijus, ta iau jis, nors tiesiogiai ir nepostuluojamas, imamas kaip prielaida visuomet, kai sistemos norma, remiantis jos galiojimo kriterijais,
* Digest ai, arba Pandektai (Digesta , arba Pandectae) - dalis im pera toriui Justinianui vadovaujant 528-534 m. kodifikuotos Rom os civilins teiss (Corpus iuris civilisj, kuri eina itraukos i Rom os teiss klasik darb (daugiausia privatins teiss klausim ais). Kitos Justiniano kodifikacijos sudedam osios dalys - Institutai (Institutiones J, Novelos (Novellae Constitutiones) ir Justiniano kodeksas (Codex Justinianeus). Justiniano kodifikacija - vienas ankstyviausi ir didingiausi kodifikacijos bandym; kodifikuotasis aktas, susidedantis i mintj keturi dali, paprastai klai dingai (ar supaprastintai) vadinamas tiesiog Justiniano kodeksu, be to. turint galvoje pirmiausia Digestus.
448
PASTABOS
yra identifikuojama kaip galiojanti sistemos norma, o jeigu siste ma apskritai nra efektyvi, nieko prasmingo apie galiojim pasa kyti negalima. Paira, kurios laikomasi tekste, iuo atvilgiu ski riasi nuo Kelseno pairos, nes ia rodinjama, kad sistemos efektyvumas yra teigini dl galiojimo normalus kontekstas, taiau vis dlto ypatingomis aplinkybmis tokie teiginiai gali bti pra smingi netgi tuo atveju, jeigu sistema jau nra efektyvi (r. ante, p. 101). Kelsenas taip pat aptaria teisins sistemos galimyb padaryti normos galiojim priklausom nuo jos ilgalaikio efektyvumo ir tai vadina desuetudo* Tokiu atveju (konkreios normos) efekty vumas bt vienas i sistemos galiojimo kriterij, o ne tik prie laida (op. cit., pp. 119-22). P. 194. Galiojimas ir numatymas. Apie poir, jog teiginys, kad teis galioja, yra busimojo teisj elgesio ir specifinio moty vuojanio jausmo numatymas, r. Ross, On Law and Justice, chaps. 1, 2; kritika pateikiama: Hart, Scandinavian Realism in Camb ridge Law Journal (1959). P. 197. Konstitucijos su ribotomis keitimo galiomis. r. Vakar Vokietijos ir Turkijos atvejus pastabose IV skyriui, ante, p. 441. P. 202-203. Konvencionalios kategorijos ir konstitucins strukt ros. Tariamai isam skirstym teis ir konvencij r. Dicey, Law o f the Constitution, 10th edn., pp. 23 ff.; Wheare, Modem Constitutions, chap. I. P. 203-204. Pripainimo taiykl: teis ar faktas? Argumentus u ir prie jos priskyrim politini fakt klasei r. Wade, The Basis of Legal Sovereignty, Cambridge Law Journal (1955), ypa p. 189, ir Marshall, Parliamentary Sovereignty and the Commonwealth, pp. 43-6.
* Neveikimas, nepratimas (lot.).
15. 1204
449
PASTABOS
R 204. Teisins sistemos egzistavimas, paklusimas i proio ir pripainimo taisykls akceptavimas. Apie pavojus, kylanius perne lyg supaprastinus sudting socialin reikin, apimant ir eilini piliei paklusim, ir konstitucini norm akceptavim, privalo m pareignams, r. IV skyriaus 1 sk., p. 130-131, ir Hughes, The Existence of a Legal System, 35 New York University Law Review (1960), p. 1010, kur iuo poiriu teisingai kritikuojama terminija, mano vartojama straipsnyje Hart, Legal and Moral Obligation in Essays in Moral Philosophy (Melden edn., 1958). P . 212. Dalinis teisins tvarkos lugimas. Tekste usiminta tik apie nedaugel galim tarpini bkli tarp teisins sistemos pil nakraujs ir normalios egzistencijos ir jos nebuvimo. Revoliucija teiss poiriu aptariama Kelsen, General Theory\ pp. 117 ff., 219 ff., taip pat isamiai apraoma Cattaneo knygoje II Concetto di Revoluzione nella Scienza del Diritto (1960). Prieo okupacijos su kelti teisins sistemos pertrkiai gali gyti daug skirting form; kai kurie i j buvo suskirstyti kategorijas tarptautinje teisje; r. McNair, Municipal Effects of Belligerent Occupation, 56 LQR (1941); r. taip pat teorin diskusij straipsnyje: Goodhart, An Apology for Jurisprudence in Interpretations o f Modem Le gal Philosophies, pp. 288 ff. P. 214. Teisins sistemos embriologija. Kolonijos isivystymas dominij, apraytas Wheare, The Statute o f Westminster and Do minion Status, 5th ed., yra studija, labai naudinga teiss teorijai. Taip pat r. Latham, The Law and the Commonwealth (1949). Lathamas pirmasis interpretavo Sandraugos konstitucin raid kaip naujosios fundamentaliosios normos, turinios lokalines aknis, formavimsi. Taip pat r. Marshall, op. cit., ypa sk. vii, kur ra oma apie Kanad; Wheare, The Constitutional Structure o f the Commonwealth (1960), chap. 4, Autochtony. P. 215. Legislatyvins valdios atsisakymas. Apie Westminsterio statuto 4 sk. teisines pasekmes r.: Wheare, The Statute o f West
450
PASTABOS
minster and the Dominion Status, 5th edn., pp. 297-8; British Coal Corporation v. The King (1935), AC 500; Dixon, The Law and the Constitution, 51 LQR (1935); Marshall, op. cit., pp. 146 ff; taip pat VII skyriaus 4 sk. R 216. Metropolijos sistemos nepripainta nepriklausomyb. Dis kusij apie Airijos Laisvj Valstyb r.: Wheare, op. cit; Moore v. A G for the Irish Free State (1935), AC 484; Ryan v. Lennon (1935), IRR 170. R 216. Fakto konstatavimai ir teiginiai apie teis, susij su tei sins sistemos egzistavimu. Kelsenas (op. cit., pp. 373-83), kalb damas apie galim municipalins teiss ir tarptautins teiss san tyk (nacionalins teiss prioritetas ar tarptautins teiss priori tetas), taria, jog teiginys, kad teisin sistema egzistuoja, turi bti teiginys apie teis, sukonstruotas i vienos teisins sistemos pozi cij velgiant kit ir akceptuojant kit sistem kaip galiojani ir sudarani viening sistem. Sveiko proto diktuojamas poi ris, kad municipalin teis ir tarptautin teis yra skirtingos tei sins sistemos, reikalauja teigin, jog teisin sistema (nacionalin ar tarptautin) egzistuoja, traktuoti kaip fakto teigin. Kelsenui tai yra nepriimtinas pliuralizmas (Kelsen, loc. cit.; Jones, The Pure Theory of International Law, BYBIL 1935); r. Hart, Kelsens Doctrine of the Unity of Law in Ethics and Social Justice, vol. 4 of Contemporary Philosophical Thought (New York, 1970). P. 217. Piet Afrika. Isami svarbios teisins pamokos, kuri galima gauti i Piet Afrikos konstitucini sunkum, analiz r. Marshall, op. cit., chap. 11.
VII skyrius
P. 221. Norm perdavimas pavyzdiu. Precedento svokos var tojimo ia prasme apibdinim r. Levi, An Introduction to Le
is*
451
PASTABOS
gal Reasoning, s. 1 in 15 University o f Chicago Law Review (1948). Wittgensteinas {Philosophical Investigations, I, ss. 208-38) patei kia daug svarbi pastab apie taisykli mokymo ir j laikymosi sampratas. r. diskusij apie Wittgenstein: Winch, The Idea o f Social Science, pp. 24-33, 91-3. P. 225. odiais formuluojam norm atviroji struktra. Apie atvirosios struktros idj r. Waismann, Verifiability in Essays on Logic and Language, I (Flew edn.), pp. 117-3. Apie jos ry su teisine argumentacija r. Dewey, Logical Method and Law, 10 Cornell Law Quarterly (1924); Stone, The Province and Function o f Law, chap. vi; Hart, Theory and Definition in Jurisprudence, 29 PAS Suppl. vol., 1955, pp. 258-64, ir Positivism and the Se paration of Law and Morals, 71 HLR (1958), pp. 606-12. P. 227. Formalizmas ir konceptualizmas. Artimi i posaki sinonimai, vartojami teiss literatroje, yra mechanin arba au tomatin jurisprudencija, svok jurisprudencija, besaikis lo gikos naudojimas. r. Pound, Mechanical Jurisprudence, 8 Co lumbia Law Review (1908) ir Interpretations o f Legal History; chap. 6. Ne visuomet tikrai aiku, koki yd nurodo ie terminai. r. Jensen, The Nature o f Legal Argument, chap. I ir Honore apvalg (74 LQR (1958), p. 226); Hart, op. dt., 71 HLR, pp. 608-12. P. 229. Teisiniai standartai ir specifins normos. Geriausiai i teiss kontrols form pobd ir ryius tarp j nuvieiant apta rim r. Dickinson, Administrative Justice and the Supremacy o f Law, pp. 128-40. P. 229-230. Kuriant administracines normas diegiami teisiniai standartai. Jungtinse Valstijose federalins reguliuojaniosios i nybos, kaip antai Valstij tarpusavio prekybos komisija ir Fede ralin prekybos komisija, kuria normas, diegianias siningos konkurencijos, teising ir pagrst kain ir kt. standartus (r. 452
PASTABOS
Schwartz, A n Introduction to American Adm inistrative Law ; pp. 6-18, 33-7). Anglijoje panai norm krimo funkcij atlie ka vykdomoji valdia, taiau ji paprastai apsieina be Jungtinms Valstijoms bdingo formalaus kvaziteisminio suinteresuotj a li iklausymo. Plg. Socialinio aprpinimo nuostatus, priimtus pa gal 1957 m. Fabrik akt, ir Statybos nuostatus, priimtus pagal to paties akto 60 str. Amerikietikajam modeliui artimesns yra 1947 m. Transporto akto nustatytos Transporto tribunolo galios sprsti ginus dl mokjim iklausius tuos, kurie atsisako mo kti. P. 231. Rpestingumo standartai. Aiki pareigos imtis reikia m atsargumo priemoni struktros analiz r. eksperto J. iva doje (US v. Carrol Towing Co., (1947), 159 F 2nd 169, 173). Apie tai, jog bendrus standartus tikslinga pakeisti konkreiomis nor momis, r. Holmes, The Common Law, Lecture 3, pp. 111-19; ios pozicijos kritik r. Dickinson, op. cit., p. 146-50. P . 232. Kontrol pasitelkus specialisias normas. Apie slygas, lemianias, kad grietos ir tvirtos normos yra tinkamesn kontro ls forma negu lanksts standartai, r. Dickinson, op. cit., pp. 128-32, 145-50. P 234-235. Precedentas ir teism legislaty\>in veikla. iuolaiki n bendr precedento naudojimo Anglijoje apibdinim r. R. Cross, Precedent in English Law (1961). Tekste nurodytas siaurinimo procesas gerai inomas i L. & S.W . Railway Co. v. Gomm (1880), 20 Ch.D. 562, kur susiaurinama norma, suformuluota Tulk v. Moxhay (1848), 2 Ph. 774. P. 236. Skeptik poiri teis vairov. Amerikiei veikalai iuo klausimu gali bti skaitomi kaip aikinamoji diskusija. Antai argumentus, idstytus Frank, Law and the Modem Mind (chap. I, Appendix 2, Notes on Rule Fetishism and Realism), ir Llewel lyn, The Bramble Bush, reikt svarstyti atsivelgiant : Dickinson, 453
PASTABOS
Legal Rules: Their Function in the Process of Decision, 79 University o f Pennsylvania Law Review (1931); The Law Behind the Law, 29 Columbia Law Review (1929); The Problem of the Unprovided Case in Recueil d*Etudes sur les sources de droit en Vhonneur de R Geny; 11 chap. 5; Kantorowicz, Some Rationa lism about Realism in 43 Yale Law Review (1934). P. 240. Skeptikas kaip nusivyls absoliutumo alininkas. r. Miller, Rules and Exceptions, 66 International Journal o f Ethics (1956). P. 241. Intuityvus norm taikymas. r. Hutcheson, The Jud gement Intuitive; The Function of the Hunch in Judicial De cision, 14 Cornell Law Quarterly (1928). P. 243. Konstitucija yra tai, k teisjai sako j esant . i fraz priskiriama Jungtini Valstij Aukiausiojo Teismo pirmininkui Hughesui: Hendel, Charles Evan Hughes and the Supreme Court (1951), pp. 11-12. Bet r. G. E. Hughes, The Defence Court o f the United States (1966 edn.), pp. 37-41, kur kalbama apie teisj pareig aikinti Konstitucij atsiribojus nuo savo asmenini poli tini pair. P. 253. Alternatyvios parlamento suvereniteto analizs. r. H. W. R. Wade, The Basis of Legal Sovereignty, Cambridge Law Journal (1955); i pozicija kritikuojama: Marshall, Parliamentary Sovereignty and the Commonwealth, chaps. 4, 5. P. 254. Parlamento suverenitetas ir Dievo visagalyb. r. Mackie, Evil and Omnipotence, Mind, 1955, p. 211. P. 255-256. Parlamento suvarymas arba apibrimas i naujo. Apie skirtum r.: Friedmann, Trethowans Case, Parliamen tary Sovereignty and the Limits of Legal Change, 24 Australian Law Journal (1950); Cowen, Legislature and Judiciary, 15 MLR 454
PASTABOS
(1952), 16 M LR (1953); Dixon, The Law and The Constitution, 51 LQR (1935); Marshall, op. cit., chap. 3. R 257. 1911 m. ir 1949 m. Parlamento aktai. J aikinim kaip leidiani deleguotosios statym leidybos form r. H. W. R. Wade, op. cit., ir Marshall, op. cit., pp. 44-6. P. 257. Vestminsterio statuto 4 sk Dauguma autoritet laikosi poirio, jog io skirsnio ileidimas nereikt, kad galia leisti sta tymus dominijai negavus jos sutikimo negrtamai prarandama. r.: British Coal Corporation v. The King (1935), AC 500; Wheare, The Statute o f Westminster and Dominion Status, 5th edn., pp. 2978; Marshall, op. cit., pp. 146-7. Piet Afrikos teismai yra isak prieing poir, kad vienkart suteikta laisv negali bti atim ta, Ndlwana v. Hofmeyr (1937), AD 229, p. 237.
VIII skyrius
P 264. Teisingumas kaip specifinis morals aspektas. Aristotelis Nikomacho etikos penktos knygos 1-3 skirsniuose vaizduoja tei singum kaip konkreiai susijus su pusiausvyros arba proporcin gumo (avaXoyia) tarp asmen ilaikymu arba atstatymu. Geriau sius ios idjos iuolaikinius iaikinimus r.: Sidgwick, The Me thod o f Ethics, chap. 6; Perelman, De la Justice (1945); Ross, On Law and Justice, chap. 12. domios istorins mediagos pateikia ma Del Vecchio knygoje Justice; Hartas j apvelgia 28 Philosophy (1953)). P. 270. Teisingumas taikant teis. Pagunda traktuoti teisingu mo aspekt kaip isemiant teisingumo idj tikriausiai paaikina Hobbeso pareikim, kad jokia teis negali bti neteisinga (Le viathan, chap. 30). Austinas (The Province, Lecture VI, p. 260 n.) isako nuomon, kad teisingas - tai santykins reikms termi nas ir kad jis pasakomas turint omenyje konkret statym, 455
PASTABOS
kur kalbtojas laiko lyginimo standartu. Taigi, jo manymu, staty mas, patikrintas pozityviosios morals arba Dievo teiss poi riu, gali bti moralikai neteisingas. Austinas laiksi nuomons, jog Hobbesas turjo omenyje tik tai, kad statymas negali bti teisikai neteisingas. P. 272. Teisingumas ir lygyb. Informatyv principo, jog prima facie mons turi bti traktuojami vienodai, statuso ir jo ryio su teisingumo idja aptarim r.: Benn and Peters, Social Principles and the Democratic State, chap. 5, Justice and Equality; J. Rawls, Justice as Fairness, Philosophical Review (1958); Raphael, Equa lity and Equity, 21 Philosophy (1946), Justice and Liberty, 51 PAS (1951-2). P. 272. Aristotelis apie vergij. r. Politik, kn. I, ii, 3-22. Jo manymu, kai kurie vergai nebuvo vergai i prigimties, ir j vergija nebuvo nei teisinga, nei tikslinga. P. 274. Teisingumas ir alos atlyginimas. Aristotelis dalyk aikiai skiria nuo teisingumo paskirstant grybes (op. cit., kn.V, sk. 4), nors yra pabriamas vienijantis principas, jog kiekvien kart taikant teisingumo idj turi bti ilaikoma arba atstatoma teisinga arba tinkama proporcija (avaXoyia). r. Jackson, Bo ok 5 o f the Nicomachean Ethics (Commentary: 1879). P. 275. Teisinis atlyginimas u ksinimsi privat gyvenim. Argument, kad teis turt pripainti teis privat gyvenim ir kad bendrosios teiss principai reikalauja tokio pripainimo, r. Warren and Brandeis, The Right to Privacy, 4 HLR (1890), o skirting J. Grayaus nuomon r. Robertson v. Rochester Folding Box Co. (1902), 171 NY 538. Anglijos deliktin teis negina pri vataus gyvenimo kaip tokio, taiau iuo metu jis labai saugomas Jungtinse Valstijose. Anglijos teiss pozicij r. Tolley v. J. S. Fry and. Sons Ltd. (1931), AC 333. 456
PASTABOS
P. 277. Teisingumo konfliktas tarp individ ir platesni sociali ni interes. Grietosios atsakomybs ir atsakomybs be kalts deliktinje teisje aptarim r.: Prosser, Torts, chaps. 10, 11, ir Friedmann, Law in a Changing Society; chap. 5. Grietosios atsa komybs pagrindim baudiamojoje teisje r.: Glanville Williams, The Criminal Law, chap. 7; Friedmann, op. cit., chap. 6. P. 278. Teisingumas ir bendrasis gris . r. Benn and Peters, Social Principles and the Democratic State, chap. 13, kur bendrojo grio siekimas tapatinamas su teisingais veiksmais arba su nea liku atsivelgimu vis visuomens nari interesus. is bendro jo grio tapatinimas su teisingumu nra visuotinai pripasta mas. r. Sidgwick, The Method o f Ethics, chap. 3. P. 279. Moralin prievol. Apie poreik skirti socialins mora ls prievoles bei pareigas ir nuo moralini ideal, ir nuo asme nins morals r.: Urmson, Saints and Heroes in Essays on Moral Philosophy, (Melden edn.); Whiteley, On Defining Mo rality, in 20 Analysis (1960); Strawson, Social Morality and Individual Ideal in Philosophy (1961); Bradley, Ethical Studies, chaps. 5, 6. P. 281. Socialins grups moral. Austinas ( The Province) po sak pozityvioji moral vartoja, nordamas atskirti faktikj visuomens moral nuo Dievo teiss, kuri jam yra svarbiausias kriterijus, pagal kur reikia patikrinti ir pozityvij moral, ir po zityvij teis. Taip nurodomas labai svarbus skirtumas tarp so cialins morals ir t morals princip, kurie j pranoksta ir ku riais remiantis ji yra kritikuojama. Taiau Austino pozityvioji mo ral apima visas normas, kurios nra pozityvioji teis; j eina etiketo, aidim, klub taisykls bei tarptautins teiss normos, taip pat tai, kas paprastai mstoma kaip moral ir taip vardija ma. is platus morals termino vartojimas supainioja pernelyg daug svarbi formos ir socialins funkcijos skirtum. r. X sky riaus 4 sk. 457
PASTABOS
P. 284. Esmins normos. r. IX skyriaus 2 sk., kur rutuliojama idja, jog smurto naudojim ribojanios bei reikalaujanios gerbti nuosavyb ir pasiadjimus normos sudaro prigimtins teiss mi nimal turin, kuris yra ir pozityviosios teiss, ir socialins mo rals pagrindas. P. 285-286. Teis ir iorinis elgesys. Tekste kritikuojam pai r, jog teis reikalauja iorinio elgesio, o moral - ne, teisininkai perm i Kanto, skyrusio teiss ir etikos statymus. r.: General Introduction to the Metaphysics of Morals, in Hastie, Kant's Phi losophy o f Law (1887), pp. 14, 20-4. i doktrina iuolaikikai idstyta: Kantorowicz, The Definition o f Law, pp. 4351, jos kritik r. Hughes, The Existence of a Legal System, 35 New York University LR (1960). P. 293. Mens rea ir objektyvs standartai. r. Holmes, The Com mon Law, Lecture 11; Hall, Principles o f Criminal Law, chaps. 5, 6; Hart, Legal Responsibility and Excuses, in Determinism and Freedom (ed. Hook). P. 295. Pateisinimas ir atleidimas. Apie skirtum teisje dl nuudymo r. Kenny, Outlines o f Criminal Law (24th edn.), pp. 109-16. Apie jos bendr moralin svarb r.: Austin, A Plea for Excuses, 57 PAS (1956-7); Hart, Prolegomenon to the Prin ciples of Punishment, 60 PAS (1959-60), p. 12. Pana skirtum r. Bentham, O f Laws in General, pp. 121-2, kur raoma apie atleidim ir iteisinim. P. 298. Moral, moni poreikiai ir interesai. Pair, jog kri terijus, leidiantis norm vadinti morals norma, yra tai, kad ji yra racionalaus ir nealiko vis t, kuriuos ji palies, interes apsvarstymo rezultatas, r. Benn and Peters, Social Principles o f the Democratic State, chap. 2. Pig. Devlin, The Enforcement o f Morals (1959).
458
PASTABOS
IX skyrius
P. 303. Prigimtin teis. Dl klasikinms, scholastinms bei iuo laikinms prigimtins teiss koncepcijoms ir odio pozityviz mas dviprasmikumui skirtos literatros gausumo (r. toliau) danai sunku aikiai velgti, kokia problema i tikrj yra svar biausia, kai prigimtin teis prieprieinama teisiniam pozityviz mui. Tekste pabandyta identifikuoti vien toki problem. Taiau jeigu skaitytume tik antrinius altinius, i diskusija duot labai menkus rezultatus. Negalima apsieiti be tam tikro tiesioginio su sipainimo su pirmini altini terminais ir filosofinmis prielai domis. Toliau nurodytas lengvai veikiamas minimumas: Aristot le, Physics, ii, chap. 8 (trans. Ross, Oxford); Aquinas, Summa Theologica, Quaestiones 90-7 (vertimas angl k.: D Entrves, Aquinas: Selected Political Writings, Oxford, 1948); Grotius, On the Law o f War and Peace; Prolegomena (in The Classics of Inter national Law, vol. 3, Oxford, 1925); Blackstone, Commentaries, Introduction, s. 2. P. 304. Teisinis pozityvizmas. iuolaikinje angl ir amerikiei literatroje odis pozityvizmas yra vartojamas ymti vienam arba keliems i i teigini: (1) kad statymai yra moni koman dos; (2) kad nra btino ryio tarp teiss ir morals, arba tarp teiss, kokia ji yra, ir teiss, kokia ji turi bti; (3) kad teiss svok reikmi analiz arba tyrimas yra svarbus tyrimas, kur reikia skirti (bet jokiu bdu ne prieprieinti) nuo teiss istorini tyrinjim, sociologini tyrim bei kritini vertinim morals, so cialini udavini, funkcij ir kt. poiriais; (4) kad teisin siste ma yra udara login sistema, kurioje teisingus sprendimus ga lima dedukuoti i predestinuotj teiss norm pasitelkus tik lo gik; (5) kad moralini sprendim, prieingai negu fakto teigini, negalima suformuluoti remiantis racionaliais argumentais, paro dymais arba rodymais (nepainumas etikoje). Benthamo ir Aus tino pairas ireikia (1), (2) ir (3), bet ne (4) ir (5) teiginiai; Kelseno pairas ireikia (2), (3) ir (5), bet ne (1) arba (4) 459
PASTABOS
teiginiai. (4) teiginys danai priskiriamas analitins jurispruden cijos atstovams, bet neabejotinai neturint tam tvirto pagrindo. Kontinentinje literatroje odis pozityvizmas danai varto jamas apskritai atmetant tvirtinim, kad kai kuriuos moni elge sio principus arba normas galima atrasti tik protu. Verting dis kusij apie pozityvizmo dviprasmikumus r. Ago, op. cit., in 57 American Journal o f International Law (1957). P. 305. Miliis apie prigimtin teis. r. jo Essay on Nature in Nature, the Utility o f Religion and Theism. P. 306. Blackstone'as ir Benthamas apie prigimtin teis. Black stone, loc. cit., ir Bentham, Comment on the Commentaries, ss. 1-6. P . 314. Minimalus prigimtins teiss turinys. io prigimtins tei ss empirinio varianto pagrindus r.: Hobbes, leviathan, chaps. 14, 15; Hume, Treatise o f Human Nature, Book III, part 2, ss. 2, 4-7. P. 322. Huckleberry Finnas. Marko Twaino romanas yra gili individo simpatijoms ir humanizmui prietaraujanios socialins morals nulemtos dilemos studija. Tai vertinga visos morals ta patinimo su humanizmu korektyva. P . 322. Vergija. Aristoteliui vergas buvo gyvas rankis (Poli tik I, sk. 2-4). P. 327. Morals taka teisei. Vertingi bd, kuriais moral dar tak teiss raidai, tyrinjimai yra: Ames, Law and Morais, 22 HLR (1908); Pound, Law and Morals (1926); Goodhart, English Law and the Moral Law (1953). Austinas visikai pripaino faktin arba prieastin ry. r. The Province, Lecture V, p. 162. P. 327. Aikinimas. Apie moralini svarstym viet aikinant teis r.: Lamont, The Value Judgement, pp. 296-31; Wechsler, Towards Neutral Principles of Constitutional Law, 73 HLR i, 460
PASTABOS
p. 960; Hart, op. cit., in 71 HLR, pp. 606-15; Fullerio kritik r. ib., 661 ad fin, Austino pripainim, kad teisjams paliekama atvira pasirinkimo i konkuruojani analogij sritis, ir jo pa teikt teisj nesugebjimo pritaikyti savo sprendimus prie nau dingumo standart kritik r. The Lectures, Lectures 37, 38. P 329. Teiss kritika ir vis moni teis bti vienodai traktuo jamiems. r.: Benn and Peters, Social Principles and the Democ ratic State, chaps. 2, 5; Baier, The Moral Point o f View, chap. 8, kur dstoma nuomon, kad tokios teiss pripainimas yra ne vie na i daugelio galim morali, bet bdingas tikrosios morals bruoas. P. 330. Teistumo ir teisingumo principai. r. Hall, Principles o f Criminal Law, chap. i, o apie teiss vidin moral r. Fuller, op. cit., 71 HLR (1958), pp. 644-8. P 333. Prigimtins teiss doktrin atgimimas pokario Vokietijo je. r. Harto pateikt G. Radbrucho vlyvj pair aptarim ir Fullerio atsakym: op. cit., 71 HLR (1958). Ten diskutuojama apie Oberlandsgericht Bamberg* 1949 m. liepos mnes priimt nuosprend, kuriuo mona, skundusi savo vyr u 1934 m. naci priimto statymo paeidim, buvo nuteista u neteist vyro lais vs atmim, remiantis tuo, kad 64 HLR (1951), p. 1005, pateik tas bylos vertinimas buvo teisingas ir kad Vokietijos teismas pri paino 1934 m. statym negaliojaniu. vertinim kaip neteisin g neseniai kritikavo Pappe (On the Validity of Judicial Decisions in the Nazi Era, 23 MLR (I960)). Dr. Pappes kritika yra labai pagrsta, o Harto aptartoji byla turi bti grietai vertinama kaip hipotetin. Kaip rodo dr. Pappe (op. cit., p. 263), ioje konkre ioje byloje teismas (ems apeliacinis teismas), akceptavs teori n galimyb, kad statymai, paeid prigimtin teis, gali bti neteisti, nusprend, jog kalbamasis naci statymas jos nepaei* Bambergo antrosios instancijos teism as (vok.).
461
PASTABOS
d; kaltinamoji buvo pripainta kalta neteistu laisvs atmimu dl to, kad, nors ji ir neturjo pareigos suteikti informacij, bet padar tai i grynai asmenik paskat, turdama suprasti, jog taip elgtis yra prieinga vis padori moni tyrai sinei ir tei singumo jausmui. Taip pat reikt panagrinti nuodugni dr. Pappes atlikt Vokietijos Aukiausiojo Teismo panaios bylos sprendimo analiz (ib., p. 268 ad fin .).
X skyrius
iR 340. Ar tarptautin teis tikrai yra teis? Pair, kad tai yra tik verbalinis klausimas, klaidingai laikomas fakto klausimu, r. Glanville Williams, op. cit., in 22 BYBIL (1945). P. 341. Abejoni altiniai. Konstruktyvi bendr apvalg r. A. H. Campbell, International Law and the Student of Jurisp rudence in 35 Grotius Society Proceedings (1950); Gihl, The Legal Character and Sources of International Law in Scandina vian Studies in Law (1957). P. 342. Kaip gali bti pareigojanti tarptautin teis? is klau simas (kai kada nurodomas kaip tarptautins teiss pareigojan ios galios problema) keliamas: Fischer Williams, Chapters on Current International Law ; pp. 11-27; Brierly, The Law o f Nations, 5th edn. (1955), chap. 2; The Basis o f Obligation in International Law (1958), chap. 1. Taip pat r. Fitzmaurice, The Foundations of the Authority of International Law and the Problem of Enfor cement in 19 MLR (1956). ie autoriai tiesiogiai neaptaria tei ginio, kad norm sistema yra (arba nra) pareigojanti, reikms. P 343. Sankcijos tarptautinje teisje. Apie Taut Sjungos Sta tuto 16 str. teikiamas galimybes r. Fischer Williams, Sanctions under the Covenant in 17 BYBIL (1936). Apie sankcijas pagal JTO stat vii skyri r. Kelsen, Sanctions in International Law 462
PASTABOS
under the Charter of U.N., 31 Iowa LR (1946), ir Tucker, The Interpretation of War under present International Law, 4 The International Law Quarterly (1951). Apie Korjos kar r. Stone, Legal Controls o f International Conflict (1954), chap. ix, Discour se 14. inoma, galima ginytis, ar Vienybs taikos labui rezoliu cija pademonstravo, kad Juiigtins Tautos nra paralyiuotos. R 346-347. Tarptautin teis, mstoma ir vardijama kaip priva lomoji. r. Jessup, A Modem Law of Nations, chap. 1, ir The Reality of International Law, 118 Foreign Affairs (1940). R 347. Valstybi suverenitetas. Aikiai idstyt poir, kad suverenitetas - tai tik odis, kuriuo vadinama toji tarptautinio gyvenimo srities dalis, kurioje teis leidia individualius valstybi veiksmus, r. Fischer Williams, op. cit., pp. 24-6, ir Van Kleffens, Sovereignty and International Law, Recueil des Cours (1953), I, pp. 82-3. P. 348. Valstyb. Apie valstybs svok ir priklausom valsty bi tipus r. Brierly, The Law o f Nations, chap. 4. P. 352. Voliuntaristins ir savs apribojimo teorijos. Svarbiau sieji autoriai yra Jellinek, Die Rechtliche Natur der Staatsvertrge; Triepel, Les Rapports entre le droit interne et la droit interna tionale, Recueil des Cours (1923). Kratutini pair laikosi Zorn, Grndzuge des Vlkerrechts. Kritin ios pozityvizmo for mos aptarim r.: Gihl, op. cit., in Scandinavian Studies in Law (1957); Starke, A n Introduction to International Law, chap. 1; Fischer Williams, Chapters on Current International Law, pp. 11-16. P. 353. Prievol ir sutikimas. Poir, kad jokia tarptautins teiss norma nepareigoja valstybs be jos aikaus arba tylaus iankstinio sutikimo, yra isak Anglijos teismai (r. R. v. Keyn 1876, 2 Ex. Div. 63, The Franconia), taip pat Nuolatinis tarp tautinio teisingumo teismas. r. The Lotus, PCIJ Series A, No. 10. 463
PASTABOS
P. 356. Naujos valstybes ir valstybs, gyjanios pajrio teritorij. r. Kelsen, Principles o f International Law, pp. 312-13. P. 356. Poveikis valstybms, nedalyvaujanioms bendrose tarp tautinse sutartyse. r. Kelsen, op. cit., 345 ff.; Starke, op. cit., chap. 1; Brierly, op. cit., chap, vii, pp. 251-2. P. 357. Visa apimantis morals termino vartojimas. Austino po zicij pozityviosios morals atvilgiu r. The Province, Lectu re V, pp. 125-9, 141-2. P. 361. Moralin prievol paklusti tarptautinei teisei. Pair, kad tai yra tarptautins teiss pagrindas, r. Lauterpacht, In troduction to Brierlys The Base o f Obligation in International Law, xviii, ir Brierly, ib., chap. 1. P. 363. Jga primestos sutartys kaip statymai. r. Scott, The Legal Nature of International Law in American Journal o f Inter national Law (1907), pp. 862-4. prasto bendrj sutari apib dinimo kaip tarptautini statym kritik r. Jennings, The Progressive Development of International Law and its Codifica tion, 24 BYBIL (1947), p. 303. P. 364. Decentralizuotos sankcijos. r. Kelsen, op. cit., p. 20, ir Tucker, op. cit., 4 International Law Quarterly (1951). P. 365-366. Tarptautins teiss fundamentalioji norma. Jos for mulavim kaip pacta sunt seivanda r. Anzilotti, Corso di diritto intemazionale (1923), p. 40. Apie normos Valstybs turi elgtis taip, kaip jos paprastai elgdavosi pakait r. Kelsen, General Theory, p. 369, ir Principles o f International Law, p. 418. Reik ming kritin aptarim r. Gihl, International Legislation (1937) ir op. cit., Scandinavian Studies in Law (1957), pp. 62 ff. Isamesn ir labiau ipltot tarptautins teiss kaip neturinios jokios fun damentaliosios normos interpretacij r. Ago, Positive Law and 464
PASTABOS
International Law, 51 American Journal o f International Law (1957) ir Scienza giuridica e diritto intemazionale (1958). Gihlas daro ivad, kad, nepaisant Tarptautinio Teismo Statuto 38 straips nio, tarptautin teis neturi formali teiss altini. Bandym su formuluoti tarptautinei teisei pradin hipotez, kuri turt su laukti kritikos, panaios t, kuri isakyta tekste, r. Lauterpacht, The Future o f Law in the International Community; pp. 420-3. P. 369-370. Tarptautins teiss ir municipalins teiss turinio analogija. r. Campbell, op. cit. in 35 Grotius Society Proceedings (1950), p. 121 ad fin.; sutari ir norm, reguliuojani teritorijos gijim, gijimo senat, inuomojim, mandatus, servitutus* ir kt., aptarim r. Lauterpacht, Private Law Sources and Analogies o f International Law (1927). P. 417. [ia pateikiama alternatyvi io skirsnio pradia, nes ji nebuvo atmesta.] Gausiuose savo veikaluose, skirtuose byl sprendimui, Dwor kinas neig, kad teismai turi diskrecij teisdaros gali prasme sprsti esamos teiss nevisikai sureguliuotas bylas, ir ios nuo mons tvirtai laiksi. Jis rodinjo, kad, iskyrus kai kurias ne reikmingas iimtis, toki byl nra, nes, pasak jo garsiojo posa kio, visuomet yra vienintelis teisingas atsakymas bet kur pra sming klausim dl to, k sako teis kiekvienu bet kurioje byloje kylaniu teiss klausimu1 . Bet nors i pairos jo doktrina nesikeit, tai, kad vliau Dwor kinas savo teiss teorij ved interpretacines idjas ir pareik, jog visos teiss nuostatos yra interpretacins ta specialia pras me, kuri jis pats iam odiui suteik, jo pozicij i esms labai suartino su manja (pirmasis tai iaikino Raas2), pripastania,
* ia turimas galvoje vienos valstybs teritorini teisi apribojim as kitos valstybs naudai. 1 [r. jo straipsn No Right A nswer? (P. M. S. Hacker and J. R az (eds.). Law, Morality and. Society (1977), pp. 58-84); pataisytas p erspaus dintas pavadinimu Is There Really N o Right Answer in Hard C ases?, A M P, chap. 5.]
465
PASTABOS
kad teismai faktikai turi ir danai realizuoja teisdaros diskrecij. Galima tvirtinti, kad, prie Dworkinui vedant savo teorij interpretacines idjas, ms pairos byl sprendim smarkiai skyrsi, nes Dworkino ankstesnis kategorikas teisj diskrecijos neigimas bei jo usispyrimas, jog visuomet bna teisingas atsaky mas, buvo susijs su idja, kad teisjo vaidmuo sprendiant bylas yra esamos teiss atpainimas ir jos taikytnas. Bet i ankstesnioji koncepcija, kuri, inoma, labai prietaravo mano miniai, kad teismai, sprsdami bylas, danai realizuoja teisdaros diskrecij, visikai nefigruoja [ia baigiasi 6 skirsnio alternatyvios pradios tekstas.]
2 [r. J. Raz. Dworkin: A N ew Link in the Chain, 74 California L aw Review , 1103 (1986), pp. 1115-16.]
RINKTIN KRITIKOS D A R B BIBLIOGRAFIJA*
I
Knygos
Carrio, Legal Principles and Legal Positivism, Buenos A i res, 1971. Eckmann, Rechtspositivismus und Sprachanalytische Phi losophie, Berlin, 1969. Fuller, The M orality o f Law, ch. V, revised ed., Yale, 1969. Gavazzi, Norm e prim arie e norme secondarie, Turin, 1967. Raz, The Concept o f a Legal System, chs. VI and VIII, Oxford, 1970. Scarpelli, Cos il positivism o giuridico, ch. VII, Milan, 1965.
II Straipsniai
Bedau, Law, Legal Systems and Types o f Legal Rules in M emoria del X III Congreso International de Filosofia (M e xico), vol. VII (1964), 17.
* i bibliografij Hartas pateik knygos 1972 m. leidime; b e abejo, iuo m etu ji yra gerokai pasenusi - joje nenurodyti reikmingi MacCormicko, Razo, Harriso, Finniso, G reenawalto, Skubiko, L ee, Fincho ir kit autori darbai, pasirod jau po 1972 m., jau nekalbant apie svar biausius Dworkino veikalus. Deja, nra ini apie tai, ar Hartas vliau band i bibliografij atnaujinti.
467
R IN K TIN K R IT IK O S D A R B B IB L IO G R A F IJA
Bobbio, Nouvelles Reflexions sur les normes primaires et secondaries in La Regle de Droit, ed. Perelman, Brus sels (1971), 104. - Ancora delle norme primarie e secondarie, 59 Rivista di filosofia (1968), 35. Catania, KAccettazione nel Pensiero di H. L. A. Hart in 48 Rivista Intem azionale di Filosofia del Diritto (1971), 261. Cattaneo, II Diritto Naturelle nel Pensiero di H. L. Hart in 42 Rivista Intem azionale di Filosofia del Diritto (1965), 673. Cohen, The Concept o f L aw , 71 Mind (1962), 395. Dworkin, The Model o f Rules in 35 University o f Chi cago L aw Review (1967), 14, perspausdintas Essays on L e gal Philosophy pavadinimu Is Law a System of Rules?, ed. Summers, Oxford, 1968. Dworkin and MacCallum, Symposium on Judicial D is cretion in 60 Journal o f Philosophy (1963), 624, 638. Hughes, Rules, Policy sind Decision Making in 77 Yale Law Review (1968), 411. - Validity and the Basic Norm in 59 California L aw Review (1971), 695. Macbride, The Acceptance o f a Legal System in 49 The M onist (1965), 377. Morris, The Concept o f Law in 75 Harvard L aw Re view (1962), 452. Raz, The Identity o f Legal Systems in 59 California Law Review (1971), 795. Sartorius, The Concept of Law in 52/2 A rchiv fr Recht- und Sozialphilosophie (1966), 161. - Social Policy and Judicial Legislation in 8 Am erican Philosophical Quarterly (1971), 151. Singer, Harts Concept o f Law in 60 Journal o f Philo sophy (1963), 197. 468
R IN K T IN K R IT IK O S D A R B B IB L IO G R A FIJA
Woozley, The Existence o f Rules in 1 Nous (1967), 63. Dar turintys pasirodyti Finniso, Hackerio, MacCormicko, Rao ir Tapperio straipsniai leidinyje Oxford Essays in Jurisprudence II> Oxford.
V A R D R O D Y K L
A g n elli A . 431 A g o 446, 460, 464-455 A llen C. K. 447, 448 A m es J. B. 460 A n zilo tti D. 464 A q u in a s 53, 311, 459 A r is to te lis 272, 311, 427, 455, 456, 459, 460 A tkin, lordas 406 A u g u stin a s, v. 55, 65, 262 A u stin John 36, 44, 52, 55, 68, 69, 71, 74, 75, 76, 79, 82, 130, 134, 159, 331, 336, 427, 429, 164,167, 253, 329, 381,382, 424, 425, 430,431, 434, 435,
Bradley F. H. 457 Brierly J. L. 462, 463, 464 Broad C. D. 442 B uckland W. W. 432, 435
C am p b ell A. H. 436, 442, 462, 465 C ard ozo B. 419-420 C attaneo M. 450 C oh en L. J. 426, 443 C oh en M . 377 C olem an J. L. 389, 408 C o w en D . V. 454 C ross R. 37, 453
437-439, 440, 441, 442, 455, 456, 457, 459, 460, 461, 464 A u stin J. L. 36, 66, 426, 458
D au b e D . 432 D el V ecch io G. 455 D ev lin L. J. 458
Baier K. 436, 444, 461 Benn S. I. ir Peters R. S. 456, 457, 458, 461 B enth am Jerem y 69, 134, 306, 336, 370, 436, 437, 460 B lack ston e W ., seras 306, 459, 460 Bohnert H. G. 427 381,417, 426, 429, 440,442, 458, 459,
D e w e y J. 452 D iam on d A. S. 443 D icey A. V. 202, 257, 449 D ick in son J. 443, 452, 453 D ixon , seras O. 451, 455 D w ork in R. M. 372-389, 391-393, 3 9 5-418, 420-422, 4 6 5 -4 6 6
E duardas VII, karalius 136 Evans-Pritchard E. E. 444
471
VARD RODYKL
F aw kes G. 291 Fitzm aurice G. G. 462 Frank Jerom e 424, 436, 440, 453 Frankfurter F. 441 F riedm ann W . 454, 457 Fuller L. L. 333, 371, 461
H u m e D. 311, 312, 460 H u tch eson J. C. 454
Jackson H . 456 Jellinek G. 463 Jenks E. 432 Jennings R. 464
G avison R. 372, 374, 379 G ihl T. 462, 463, 464 G luckm an M. 444 G oodhart A. L. 450, 460 G ray J. C. 44, 64, 243, 332, 424, 437, 439, 440, 456 G rice P. 428 G rotius 459
Jennings W. Ivor 440 Jensen O. C. 452 Jessup P. C. 463 Jones J. W. 451
Kant I. 458 K an torow icz H. 426, 454, 458 K elsen H . 44, 71, 98, 183, 332, 365, 368, 424, 425, 431, 433,
H gerstrm A. 425, 428, 437, 442 H all J. 428, 458, 461 H are R. M. 428, 436 H art H . L. A . 333, 379, 383, 425, 426, 428, 430, 434, 439, 442, 443, 449, 450, 451, 452, 455, 458, 461 H a stie 458 H en d el 454 H o a d ly , v y sk u p a s 243, 249 H o b b e s T. 134, 31 1 , 44 0 , 455, 456, 460 H ofstadter A. ir M cK invey J. C. C. 428 H o h feld W. N . 440 H o lm e s O. W. J. 44, 56, 419, 432, 436, 442, 453, 458 H uckleberry Finn 322, 460 H u g h es C. E., C. J. 454 H u g h es G. E. 450, 454, 458 H on or A. M. 37, 452
435, 436, 437, 444, 445, 4 4 6 447, 448-449, 450, 451, 459, 462, 464 K en n y 458
L am ont W. D. 460 Latham R. T. 450 L auterpacht H. 464, 465 Levi 451 L lew elyn 44, 240, 424, 443, 453 L yon s D. 408
M acC orm ick N. 378 M ackie 454 M acm illan, lordas 420 M alin ow sk i 443 M arshall G. 425, 440, 449, 450, 451, 454, 455 M cN air 450 M eld en A. 430, 434, 442, 457 M ill J. S. 305, 306, 460
472
V A RD RODYKL
M iller 454 M on tesq u ieu 305 M oore M. 376 M orison W. L. 431, 437, 438
S id gw ick H. 438, 440, 455, 457 Soper E. P. 398, 408 Starke J. G. 463 S tone J. 438, 452, 463 S traw son P. E. 37, 457
N ow ell-S m ith P. 442 Triepel H . 463 O livecrona K. 425 Tucker R. W. 463, 464 T w ain M ark 460 P app e K. 4 6 1 -4 6 2 P aul G. A. 37 P ayne D. J. 437 P erelm an Ch. 455 P id d in g to n R. 439 Platonas 272, 304 P ou n d R. 452, 460 P rosser W . L. 457 W ade H . W. R. 449, 454, 455 W aism ann F. 452 W alu ch ow W. J. 403 Radbruch G. 461 Radcliffe, lord as 420 R aphael D. 456 R aw ls J. 383, 456 Raz J. 394, 403, 465 Reid, lord as 420 R obinson R. 426 R oss A. 428, 433, 435 -1 3 6, 442, 449, 455 R yle G. 426 W aren S. D. ir Brandeis L. D. 456 W echsler H. 460 W edberg A. 443 W heare K. C. 440, 449, 450, 451, 455 W h iteley 457 W illiam s G lan ville L. 424, 426, 427, 457, 462 W illiam s J. F. 462, 463 W inch P. 439 Salm on d J. 433, 445, 447 Sankey, lordas 257 Schulz F. 444 Schw artz 453 Scott J. B. 464 Zorn P. 463 W isd om J. 424 W ittgenstein L. 427, 452 W ollh eim R. 426 Van K leffens E. N . 463 Viktorija, karalien 136 U rm son J. O . 457
473
H erbert Lionel A d olp h u s H a r t TEISS SAM PRATA I an gl kalbos vert Egidijus Kris Redaktor Ramut Rybelien Dailininkas Algim antas Dapys SL 1573. 1997 11 18. 24 leid yb . apsk. 1. Tiraas 2 000. U sak ym as 1204 Ileid o UAB Pradai" leid yk la, T. V ru b levsk io g. 6, 2600 V iln iu s S p a u d Spindulio" sp a u stu v , G ed im in o g. 10, 3000 K aunas
Hart, Herbert Lionel Adolphus

339 T eiss sa m p ra ta /H erb ert L ionel Adolphus Hart. - Vilnius: Pradai, 1997. - 473 p. - (Atviros Lietuvos knyga: ALK, ISSN 1392-1673)
Kn. taip pat: Hartas ir m e s/E g id iju s Kris, p. 9-31. Bibliogr.: p. 467-469. - V ard r-kl: p. 471-473. ISBN 9986-776-63-5 iu olaik in io an g l teiss teoretiko H . L. A . H arto (19071993) k n y g o je a n a liz u o ja m o s te is s teo rijo s problemos, teisin s sistem o s pagrindai, su veren o ir v a ld in io , teisingumo ir m orals, teiss ir m orals san tyk iai, tarptautins teiss k lausim ai. UDK 340.1
TEISS TEORIJA
H . L. A . H a rto
Teiss sam prata - ymiausias io im tm e
io teiss filosofijos veikalas, paraytas e legan tiku s tiliu m i ir k up inas p o le m in i te ig in i . Iverstas d au g e l p a saulio kalb , jis tapo n e p a m a in o m a knyg a visiem s s tu d i ju o ja n tie m s ju ris p ru d e n c ij ir teiss filo sofij. is H . L. A . H a rto veikalas i esms p akeit vis tu o m e tin teiss teorij ir drauge vis teiss moksl; galim a netgi te ig ti, kad k a ip tik n u o tada teiss te o rija , arba ju r is p r u dencija, tapo savarankiku teiss m o k s lu
greta k i t . E gidijus Kris
H. L. A. H art
( 1 9 0 7 1 9 9 3 ) - vienas ym iausi m o d e r
niosios teiss te o re tik . Jo gyvenim as ir k ry b a d a u g ia u
Teiss sampra tos (1 9 6 1 ), jis dar para tokias knygas: Teis, laisv ir m o ral (1 9 6 3 ), Baudiamosios teiss moral (1 9 6 5 ), Bausm ir atsakomyb. Teiss filosofijos apybraios ( 1 9 6 7 ) .
sia buvo susij su O k s fo rd o universitetu. Be
ALK
serija v e r s t in i
knyg,
k u ria s
le id ia fo n d o .
v a irio s S e rijo s
le id y k lo s ,
r e m ia m o s A t v ir o s
L ie t u v o s
tikslas s u p a in d in ti s k a ity to ju s su d v id e im t o a m ia u s h u m a n i t a r i n i m o k s l p a g rin d a is . ios k n y g o s le id im ALF r e m ia k a rtu su V i d u r i o E u ro p o s u n iv e rs ite to
V e r tim
p r o je k t u .
ATVIROS
* > :r C E U
* i *
LIETUVOS
KNYGA
ISSN ISBN 1392-1673
9986-776-00-0

Hart. H.L.a..Teises Samprata.1997.LT

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Hart. H.L.a..Teises Samprata.1997.LT

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

H. L. A.

I angl kalbos vert

ISSN 1392-1673 ISB N 9986-776-63-5

Dr. Egidijus Kris

Egid iju s Kris

Egid iju s Kris

25 r. S. P Sinha. What Is L aw ? - New York: Paragon House, 1989. P. 144.

E gid iju s Kris

E gid iju s Kris

1 1 r. M. P. Golding. Op. cit. - P. 45. 28 r. ibid.; S. P. Sinha. Op. cit. - P. 145.

ir Teiss imperija {Law's Empire,

r. M. D. Bayles. Op. cit. -

* J. R. - Josephas Raas (apie j r. ina p. 394); R A . B. - Pene lope A. Bulloch.

1. Teiss teorijos keblumai

2. Trys nuolat kartojami klausimai

Austin, op. cit.. Lecture I, p. 13. Jis terpia: ir etikos.

1 0 Gray, loc. cit.

1 1 Confessiones, XIV, 17.

II STATYMAI, KOMANDOS IR SAKYMAI

2. Teis kaip prievartiniai sakymai

III STATYM VAIROV

1. protis paklusti ir teiss tstinumas

1 6 R. v. Duncan [1944] 1 KB 713.

3. Legislatyvins valdios teisiniai apribojimai

4. Suverenas statym leidybos institucijos priedangoje

TEIS - PIRMINI IR ANTRINI NORM JUNGINYS

v. TEIS - P IR M IN I IR A N T R IN I N O R M JUN GINY S

V I TEISINS SISTEMOS PAGRINDAI

1. Pripainimo taisykl ir teisinis galiojimas

3. Teisins sistemos patologija

VI. T EIS IN S SISTEM O S PAGRINDAI

23 [1952] 1 TLR 1245. * Turimas omenyje Parlamentas (r. ina p. 53-54).

* Hartas vartoja termin texture, t.y. audinys.

V I I FORMALIZMAS IR SKEPTIKAS POIRIS NORMAS

1. Atviroji teiss struktra

2. Skeptik poiri normas vairov

VII. FO R M A L IZ M A S IR SKEPTIKAS P O I R IS ] NORMAS

24 Llewellyn, The Bramble Bush (2nd ed), p. 9.

3. Teismo sprendimo galutinumas ir neklaidingumas

VII. FO R M A L IZ M A S IR SKEPTIKAS P O I R I S NORM AS

4. Pripainimo taisykls neapibrtumas

VII. F O R M A L IZ M A S IR SKEPTIKAS P O I R IS \ NORMAS

VIII TEISINGUMAS IR MORAL

* Teisjo, andaro ir statymu leidjo (pranc.). 2 ,1 Ipainim ai, iv.

2. Moralin ir teisin prievol

3. Moraliniai idealai ir socialin kritika

1. Prigimtin teis ir teisinis pozityvizmas

* Ilik, kas esi (lot.).

2. Minimalus prigimtins teiss turinys

3. Teisinis galiojimas ir moralinis vertingumas

* Nra bausms be statymo (lot.).

3. Prievol ir valstybi suverenitetas

4. Tarptautin teis ir moral

5. Formos ir turinio analogija

M Principles o f Morals an d Legislation, xvii, 25, n. 1.

1. Teiss teorijos esm

2. Teisinio pozityvizmo esm

4. Principal ir pripainimo taisykl

55 L E 265. 56 [1923] A.C. 562.

RDCJ 260. RDCJ 259.

6 4 [LE 103.] 70 [LE 105.]

RINKTIN KRITIKOS D A R B BIBLIOGRAFIJA*

D au b e D . 432 D el V ecch io G. 455 D ev lin L. J. 458

E duardas VII, karalius 136 Evans-Pritchard E. E. 444