10 tema.

ES ekonomikos struktra, ems kio ir pramons politika

Egzaminui reikalingi vadovlio intarpai:

papildomoji mediaga studentams 7.1 (136 psl.) 9.2 (171 psl.) 9.3 (173 psl.) 10.5 (193 psl., be dat)

10 tema. ES ekonomikos struktra, ems kio ir pramons politika

Pagal NACE (General Industrial Classification of

Economic Activities within European Community) klasifikacij ekonomika:

ems kis pramon

paslaugos

(t.sk. mikininkyst, vejyba) (tekstil, chemijos pramon, .. ir pramons rengim g-ba, maisto, tabako g-ba, kuras, statybos) (vietimas, sveikatos apsauga, pardavimai, nuoma, vieasis maitinimas, ryi, kredito, draudimo, vieojo sektoriaus ir kt. paslaugos)
2

10 tema. ES ekonomikos struktra, ems kio ir pramons politika

.. politika yra reguliuojama laisvoji rinka netoleruojama Vyriausybs intervencijos ems kyje pagrindins prieastys: siekiama pilnai aprpinti savo al ems kio, ypa maisto, produktais ir nebti priklausomiems nuo usienio tiekj, ypa karo ar suiruts atvejais norima taupyti, aprpinti vartotojus savais ems kio produktais, siekiant minimizuoti import stabilizuoti kainas tokiame lygyje, kuris tenkint ir vartotojus, ir gamintojus bei skatint konkurencij ir maint rinkos netobulumus siekiama didinti efektyvum ir produktyvum ems kyje, didinti dirbanij pajamas
3

10 tema. ES ekonomikos struktra, ems kio ir pramons politika

ems kis finansuojamas dl vidini ir iorini politini, ekonomini, socialini prieasi:

35

30

25

20

15

10

0 Norvegija veicarija Japonija JAV ES Kanada Australija Naujoji Zelandija

Imokos, tenkanios fermeriui vairiose alyse, 1000 JAV doleri 1999 m. 4

10 tema. ES ekonomikos struktra, ems kio ir pramons politika

BP vykdo:
I. Kain stabilizavimo politik, gyvendinama per kain kontrol: neatitinkant pusiausvyros kain fiksavim, kai vyriausyb superka vis pasilos pertekli arba importuoja vis paklausos trkum biudeto lomis importo muitus ir mokesius, padidinanius kainas, jeigu alys yra grynieji importuotojai Dirbanij ems kyje pajam stabilizavimo politika: 1) trumpuoju laikotarpiu, subsidijuojant netiesiogiai arba tiesiogiai: a) netiesioginis pajam subsidijavimas - tai gamybos subsidijos, fiksuotos produkcijos vienetui, jos sumaina ribinius katus ir padidina pajamas; ir vyriausybs mokjimai, kurie padengia skirtum tarp garantuotos kainos ir vidutini kain b) tiesioginis pajam subsidijavimas tai tiesiogini pervedim suma, kuri priklauso nuo ems kio objekt kiekio, kainos, pajam ems kio sektoriuje 2) ilguoju laikotarpiu - vyriausybs politikos, tokios kaip investicijos infrastruktr, ilaidos keliams, gamtos apsaugai ar valiut kursai ir kt.
5

II.

10 tema. ES ekonomikos struktra, ems kio ir pramons politika

Pagrindiniai EB BP tikslai (Romos sutartis):

padidinti ems kio produktyvum, skatinti technin paang, utikrinant racional ems kio pltojim bei gamybos veiksni panaudojim utikrinti pakankam kaimo gyventoj gyvenimo lyg, didinant dirbanij ems kyje asmenines pajamas stabilizuoti rinkas garantuoti tinkam aprpinim siekti racionali kain vartotojams
6

10 tema. ES ekonomikos struktra, ems kio ir pramons politika

Pagrindiniai BP principai
(1958 m. EB vadov konferencija): tarybos ir emdirbi organizacij

Bendra rinka: laisvas ems kio produkt judjimas rinkoje, harmonizuoti statymus, numatyti bendr intervencin sistem; politikos, administravimo centralizavimas ir rinkos organizavimas, - bendros kainos Bendrijos prioritetai: apsauga nuo treij ali, nes bendrieji katai didja, sukurti eksport skatinani politik Finansinis solidarumas pasidalinti katus tarp EB ali ir centralizuoti finansavim: Europos ems kio orientavimo ir garantij fondas (EOGF) reik intervencin politik, vadovavimo, struktrines reformas

10 tema. ES ekonomikos struktra, ems kio ir pramons politika

Kaina Pt Pi D S tikslin kaina (Pt) planin, maksimaliai galima kaina intervencin kaina (Pi) leistinas minimumas, bazin kaina

d
a Pw g 0 Q1 b

c f
x Q2 Kiekis

slenkstin kaina (Ps) kaina tarp Pt ir Pi, t.y. minimali importo kaina su kintamais importo mokesiais, ji neleidia veti preki kaina emesne, nei slenkstin
8

10 tema. ES ekonomikos struktra, ems kio ir pramons politika

EB BP pasiekimai:
sukurta bendra ems kio sistema ES panaikinti bet kokie vidiniai apribojimai ems kis tapo save aprpinaniu sektoriumi ems kis vystomas kalnuotose vietovse pasiektas auktas technikos lygis, produktyvumo didjimas akivaizdi paanga, didjant kiams, produktyvumui

10 tema. ES ekonomikos struktra, ems kio ir pramons politika

ES BP reform prieastys:
I. vidins: ems kio ir maisto produkt perprodukcija kasmet didjanios ES biudeto ilaidos neefektyvi kinink vidaus parama socialins gamtosaugos problemos rinkos santyki ems kio sektoriuje ikraipymas iorins - prekybos ems kio ir maisto produktais liberalizavimas
10

II.

10 tema. ES ekonomikos struktra, ems kio ir pramons politika

Makario reforma (1992 m. MacSharry):

atsisakoma netiesiogins paramos, palaikant dideles ems kio produkt supirkimo kainas tiesiogin parama pagrindinis tikslas - mainti ems kio produkt gamyb, didinti j konkurencingum pasaulio rinkose reformos idja atlyginti emdirbiams pajam sumajim (mokama pagal dirbamos ems plot): nepriklausomai nuo to, ar patys apdirbo em tik u dirbam em didesniems savininkams mokama neproporcingai daugiau
11

10 tema. ES ekonomikos struktra, ems kio ir pramons politika

(2003 m. ES ems kio Ministr Taryba):

esminis skirtumas suformuota bendroji imok u plot schema (BIS), joje traukti: reikalavimai laikytis aplinkos, maisto saugos, gyvn gerovs teiss akt reikalavimai utikrinti ger kio agrarin ir aplinkosaugos bkl BIS pagrindinis tikslas skatinti kaimo pltr, mainti imokas dideliems kiams Pagrindiniai udaviniai: vesti BIS reformuoti atskirus sektorius laikytis kokybs politikos taikyti sektori suderinamumo princip supaprastinti kaimo pltros politik laikytis finansins drausms

Naujoji BP reforma

12

10 tema. ES ekonomikos struktra, ems kio ir pramons politika

Bendros rinkos sukrimas/pltra iauk .. pokyius:

ems kio produkt kainas reguliuoja rinka, artjama prie pasaulini kain laipsnikai eliminuojamas rinkos reguliavimas gerja maisto sauga ir kokyb ems kio daugiafunkcikumas (auga paslaugos

visuomenei: ilgalaikis alies aprpinimas maistu, kaimo vietovi gyvybingumo, gyventoj uimtumo ir stabili pajam utikrinimas, gamtos itekli, biologins vairovs, kultrinio paveldo isaugojimas, turtingo kultrinio kratovaizdio palaikymas, maisto saugumo ir kokybs utikrinimas)
biomass potencial, tenkant vienam gyventojui, Europos Sjungoje Lietuva uima II viet, o pagal tinkamum gaminti biodegalus I viet) 13

gaminami

atsinaujinantys

energijos

itekliai

(pgl

10 tema. ES ekonomikos struktra, ems kio ir pramons politika

BP modernizavimas (2008 m.)

Tai ne nauja reforma, o siekis iuolaikikai atnaujinti BP, vertinant klimato kait, vandens itekli problemas, bioenergetik ir pan. Buvo modifikuotos trys pagrindins BP sritys: tiesiogins pagalbos sistema (kad sistema bt
paprastesn ir veiksmingesn) produkcij supirkt tik su nenumatytiems atvejams)

rinkos intervencija (kad valstybs perteklin ems kio

tikslu kaupti maisto atsargas

kio rizik, kuri sukelia brangiai kainuojantys iuolaikinio gyvenimo pokyiai: klimato kaita, efektyvus vandens itekli 14 vartojimas, bioenergetikos naudojimas ir kt.)

kaimo pltros politika (ja buvo nutarta valdyti ems

10 tema. ES ekonomikos struktra, ems kio ir pramons politika

2008 metais, modernizuojant BP, buvo numatytos ateities strategijos:

po 2013 m. mainti finansavim parama daugiafunkcikumo apraikoms didels pridtins verts produkt g-ba energini augal auginimas ne maisto produkt g-bai ki stambinimas konkurencingumo didinimas

15

10 tema. ES ekonomikos struktra, ems kio ir pramons politika

Prioritetin atskir pramons ak padtis utikrina: uimtum ekonomin augim Vyriausyb takoja pramons akas: dl rinkoje esani ribotum siekiant utikrinti konkurencij

Pramons politika (PP) ES: reguliuojanti (kai vyriausyb savo sikiimu siekia
panaikinti rinkos trkumus) keiia rinkos pajamas)

skatinanti vystymsi (kai vyriausyb savo sikiimu

16

10 tema. ES ekonomikos struktra, ems kio ir pramons politika

Rinkos jgos negali isprsti socialini ir kit problem, - reikia laukti labai ilgai Tikslai: ekonominiai, politiniai
Nustatyti ir skatinti augim tose srityse, kurios yra specifikai svarbios ekonomikai ir socialiniam vystymui, t.y. pramons sritys, utikrinanios naud kitoms sritims, sektoriams ar individams Siejasi su: prekybos, socialine, regionine ir kt. politikomis
17

10 tema. ES ekonomikos struktra, ems kio ir pramons politika

PP apima vyriausybs pastangas nukreipti iteklius tas sritis , kurios yra svarbios ateities ekonominiam augimui

PP siekia: Paveikti dideles transnacionalines korporacijas, nukreipiant j investicijas norima linkme Skatinti pramons vystymsi, siekiant didinti investicijas moksl ir naujoves Skatinti regionin vystymsi, kadangi pastebima itekli orientacija centr
18

10 tema. ES ekonomikos struktra, ems kio ir pramons politika

1958 -1960 m. - Pramons politikos nebuvo

1967 m. kurtas EK Direktoratas pramonei

1970 m. - Pramons politikos memorandumas (Colonna Report): pramons pltra, - nebuvo realizuotas dl taikom skirting metodologij
1972 m. Paryiaus sutarties programa: bendra Bendrijos pramons baz, konkurencij skatinanti bendra PP - pasikeitimai minimals 1988 m. Kopenhagos sutartis: skirta saugoti pramons sektorius nuo usienio konkurencijos ir skatinti paangius pramons technologij sektorius, kuriuose dominavo JAV ir Japonijos mons
19

10 tema. ES ekonomikos struktra, ems kio ir pramons politika

1986 m. Suvestinis Europos Aktas: mokslas ir technologinis vystymasis, veiksm programa SVV (maiau nei 250 dirbanij), siekiant didesnio kooperacijos ir bendradarbiavimo tarp EB moni

1970 m. pradtas svarstyti ir 1989 m. priimtas Europos mons statymas

Europos Ekonomini interes grup (EEIG bendradarbiavimas bendrose veiklose tokiose kaip mokslas, vystymasis, gamyba, pardavimai

Mastrichto sutartis (PP apibrimas), 1992 m. Bendrosios rinkos krimas: 1. Didinti ES pramons konkurencingum 20 2. Skatinti mokslo ir technologij vystym

10 tema. ES ekonomikos struktra, ems kio ir pramons politika

Orientuota rink ir konkurencij

Pagrindiniai bendrosios PP tikslai:

1.Greitinti struktrinius pokyius 2.Skatinti ir utikrinti palanki aplink smulki ir vidutini vienet iniciatyvai ir vystymuisi 3.Skatinti moni kooperacij tarp ali 4.Puoselti inovacij, mokslo, technologinio vystymosi geresn sisavinim
21

10 tema. ES ekonomikos struktra, ems kio ir pramons politika

Pramon, mokslas ir technologijos veikia efektyviau: seminarai, konferencijos, mokslas, analiz Inovacij programa (Socialinis fondas SF, Europos investicij fondas EIF ir kt.) finansuoja moni politik: 1) kaip rizikos kapitalo langas pradinje veiklos stadijoje 2) kaip garantij sistema rizikingiems sprendimams, siekiant padidinti paskol galimybes ir mst 3) kaip finansin parama, kuriant naujus tarptautinius susijungimus

Finansin pagalba orientuota mones (SVV), kurianias darbo vietas 22

10 tema. ES ekonomikos struktra, ems kio ir pramons politika

2000 -2005 m. EK Direktorat pramonei keiia moni politikos Direktoratas, kurio pagrindiniai tikslai:

1. Skatinti kurti naujas, konkurencingas mones pramons srityje 2. Kasmetins programos monms 3. Skatinti antrepreneryst, stiprinti moni politik 4. Inovacij veiksm planas 5. Techninis harmonizavimas 6. Aplinkos pokyi integravimas pramons politik (aplinkos vadyba, audito sistemos) darnaus vystymosi koncepcija
23

10 tema. ES ekonomikos struktra, ems kio ir pramons politika

ES pramons politika: naujos kryptys

Pagrindinis ES Pramons politikos tikslas skatinti moksl ir naujomis technologijomis besiremiani pramon: 1. Remti verslo, mokslo centr ir universitet bendradarbiavim mokslo ir nauj technologij krimo veikloje 2. Koordinuoti mokslo veikl Bendrijoje ir tarp ali nari
24

10 tema. ES ekonomikos struktra, ems kio ir pramons politika

ES pramons politika: naujos kryptys: SVV kategorijos

mons
M S V

Dirbanij skaiius
< 10 < 50 <250

Apyvarta
< 1 mln. Eur < 9 mln. Eur < 10 mln. Eur < 50 mln. Eur <43 mln. Eur
25

10 tema. ES ekonomikos struktra, ems kio ir pramons politika

ES pramons politika: naujos kryptys: SVV ES ir Lietuvoje, proc.

ES
M S V Did 93 6 1 0,2

Lietuvoje
79,9 15,9 3,7 0,5
26

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

Pagrindiniai ES konkurencijos politikos reikalavimai yra EB sutarties 81-89 straipsniuose:

81-86 straipsniai strateginiai susitarimai tarp moni: 81 straipsnis Antikartelio taisykls 82 straipsnis Monopolijos taisykls 83-86 straipsniai konkurencijos politikos gyvendinimas

87-89 straipsniai valstybs pagalba

27

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

Antikartelio taisykls (81 straipsnis)

draudiami atvejai, trukdantys ribojantys ir ikreipiantys konkurencij draudiami atvejai, kai mons patvirtina iorinius ar vidinius susitarimus, nustatanius kainas, paskirstanius rinkas ar ribojanius gamyb

Susitarimais siekiama: ilaikyti rinkos stabilum apsaugoti rinkos dal tvirtinti konkurencinius pranaumus tarp sav ir usienio moni
28

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

susitarim draudimai:
kain ir rinkos dalies nustatymas gamybos, rink, technologij vystymo ar investicij kontrol diskriminacija kolektyvinis boikotas, perkant vien prek/paslaug vertimas sigyti papildom preki/paslaug

iimtys:
monms leidiama priimti koordinuojanius sprendimus, skatinanius: didinti efektyvum gerinti produkt gamyb/paskirstym pltoti ekonomikos ar technologij paang utikrinanius vartotojams gerovs didjim
29

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

Monopolijos taisykls (82 straipsnis)

monms draudiama piktnaudiauti dominavimu rinkoje, t.y. beatodairikai naudotis moni pardavimo uimama rinkos dalimi: Piktnaudiavimas tradicin monopolij elgsena, kai gamyba mainama, kad ilikt auktesns kainos Vyraujanti padtis reikia koncentracij/monopolij gali, kuri leidia monei savo veikla paveikti rinkos rezultatus Vyraujanti padtis yra draudiama Galimos iimtys susitarim tarp moni formos, kurios naudingos vartotojams, gerina gamyb/paskirstym/technikos paang, netrukdo konkurencijai arba koncentruojamasi Bendrijos tikslais
30

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

Monopolijos taisykls (tsinys)

Komisija gali kontroliuoti: Susiliejimus ir sigijimus tik esant vyraujaniai padiai, jei susiliejimas vyko Susijungimus, kai kiekviena mon turi 2/3 bendrosios apyvartos vienoje alyje Jei mon veiklos kasmetin apyvarta >100 mln. eur, ji veikia EB ir u ES rib, ir tai trikdo konkurencij ES bendrojoje rinkoje Jei susijungimai neatitinka konkurencins politikos reikalavim (kasmetin apyvarta virija 2,5 mlrd. eur)

31

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

1989 m. Europos susiliejim kontrols reglamentas Pradjo galioti 1990 m., 1997 m. buvo perirtas, taisytas
Reglamentas suteik teis Komisijai kontroliuoti ir riboti susiliejimus, jei: moni, traukt susiliejimus, pasaulin apyvarta >2,5 mlrd. eur Kiekvienos i 3 susiliejani ali kombinuota apyvarta >100 mln. eur Kiekvienos i 3 susiliejani ali 2 suinteresuot moni apyvarta >25 mln. eur Sumin 2 rinkos dalyvi apyvarta EB >100 mln. eur
32

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

Konkurencijos politikos gyvendinimas (83 - 86 straipsniai)

Nacionaliniai teismai seka konkurencijos taisykli laikymsi Komisija nustato ikreipimus/baudas (iki 10% mons apyvartos pasaulyje) Komisija gali keisti susitarimus, jei jie turi tak prekybai tarp ali Nacionalini ali vietin valdia kontroliuoja susitarimus svarbius nacionalinms rinkoms (antikonkurencins veiklos atveju Komisija bendradarbiauja su vietine valdia) Komisijos sprendimus priima/atmeta/keiia baudas Teisingumo Teismas
33

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

Valstybs pagalba (87-89 straipsniai) bet kokia nacionalini ali pagalba, ikreipianti konkurencij, veikia prekyb ES ir yra nesuderinama su bendrosios rinkos reikalavimais Valstybs pagalbos formos: Tiesiogins subsidijos Muit iimtys Pirmenybins palkan normos Garantijos/paskolos pagerintomis slygomis Pirmenybins diskonto normos Dividend garantijos Kt. fiskalins/valstybs garantijos Galimos iimtys, kai Komisija leidia teikti valstybs pagalb - kai tai suderinama su konkurencine politika 34

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

ES konkurencijos politikai bdinga (nuo XX a. 9 deimtmeio vidurio):

Aktyvi susiliejim kontrol, vesta 1990 m. kaip susijungim kontrols statymas Komisija taiko konkurencijos politik kaip rink liberalizavimo priemon (nuo XX a. 9 deimtmeio pabaigos) (Komisija atleidia visuomenei reikalingos preks/paslaugos gamintoj-monopolist nuo ES konkurencins politikos tam, kad visuomen lengviau gaut prek) Komisija privalo vengti antikonkurencijos ikreipim, subsidijuojant nacionalines mones

35

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

ES konkurencijos politikoje nra laisvos, bet yra garbinga konkurencija, t. y. labai svarbus naudos tarp gamintojo/vartotojo pasiskirstymas, todl konkurencijos reguliavimas kartais turi bti ir individualus Iskiriami 4 pagrindiniai galimos susijungim naudos rodikliai:
paklausos augimas (nauda ) importo siskverbimo rink laipsnis (nauda ) masto ekonomijos galimyb (nauda ) susiliejani moni paangi technologij naudojimo lygis (nauda )
36

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

Pramons ak klasifikavimas, atsivelgiant susiliejim reguliavim

Konkurencijos majimo pavojus

Galimi efektyvumo laimjimai

Svarbus 1grup: pramons akos,kur 4 grup: pramons akos, susijungimai apsprendia ma- kur susijungimai apsprendia ar 0 efektyvumo padidji- efektyvumo laimjimo mo laimjim ir yra rizika dl galimybes, bet yra rizika dl sumajusios konkurencijos konkurencijos majimo Dideli Neyms 2 grup: pramons akos, kur 3 grup: pramons akos, kur susijungimai apsprendia susijungimai apsprendia efektyvumo laimjimo ma ar nulin efektyvumo galimybes ir nra rizikos dl padidjimo laimjim ir yra sumajusios konkurencijos nedidel rizika dl Neymus 37 sumajusios konkurencijos

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

Konkurencijos didjimo ES pasekms (XX a. 10 deimtmetyje):

1. EB rinka padidino konkurencij, efektyvumo laimjimai, vartotojams kainos, produkt vairov: neefektyvios mons paliko rink, vyko restruktrizacija augo prekyba, konkurencija tarp nacionalini moni konkurencijos intensyvumas buvo panaus periferijos ir takingiausiose alyse

38

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

Konkurencijos didjimo ES pasekms (XX a. 10 deimtmetyje):

tsinys
2. Pramons restruktrizacij lm didjanti konkurencija ir efektyvumo didinimo galimybs: kuriant EB buvo didiausia susiliejim/sigijim banga vyko susiliejimai/sigijimai vietiniu ir ES ali lygiu 3. mons pramons akos, kurias ypa veik Europos bendroji rinka ir kurios galjo realizuoti msto ekonomij, maino darbuotoj skaii: visose alyse narse vidutinis mons darbuotoj skaiius , iskyrus Ispanij ir Portugalij
39

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

Konkurencijos didjimo ES pasekms (XX a. 10 deimtmetyje):

tsinys
2. Susiliejimai sigijimai ES 1986 95 metais
Nacionaliniai EB Skai % Tarpt.EB in. Skai %

Tarpt. EB obj.
Skai %

Viso: Skai

Metai
Skai %

1986 1989 1992 1995

1308 4344 3792 3492

69,5 63,0 65,3 59,4

162 1330 968 989

8,6 19,3 16,7 16,8

316 698 476 706

16,8 10,1 8,2 12,0

96 523 573 693

5,1 7,6 9,8 11,8

1882 6895 5809 5880

40

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

Konkurencijos didjimo ES pasekms (XX a. 10 deimtmetyje):

4. moni ir pramons ak koncentracija: didjantis importo siskverbimas ir moni/gamybos srii restruktrizacija skatino moni ir pramons ak koncentracij ypa teigiami efektai buvo moksliniams tyrimams ir eksperimentinei pltrai imliose pramons akose 5. Produktyvumui didel tak turjo rinkos struktros krimas ir konkurencijos didjimas: produktyvumas tuose sektoriuose, kuriuos labiausiai veik Europos bendroji rinka sukrus i rink, tie sektoriai keit kitus sektorius, 41 kuri produktyvumas irgi

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

Konkurencijos didjimo ES pasekms (XX a. 10 deimtmetyje) tsinys

Pramons ak koncentracijos ir moni dydio pokyiai, procentais
Rodikliai Keturi didiausi firm lygis ES 1987 1993 poky tis Nacionaliniai pokyiai 1986-1992 Dydio augimas

Firm nac. lygyje 10,4

40,0 -0,9 18,2

Pramons ak

prastos pramons akos Paangi technologij pramons akos M/T imlios pramons akos Paangios, M/T Intensyvios pramons . Vidutinikai

13,2
22,3 32,9 30,1 20,5

14,4
23,6 38,9 32,4 22,8

1,2
1,2 6,0 2,3 2,3

-0,3
1,3 -1,9 1,3 -0,1

16,0
24,6 13,6 20,4
42

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

ES prekybos politika:
ES prekyba didiausia pasaulyje I ES ali daugiausia pasaulyje prekiauja Vokietija, JK ir Pranczija Didiausi ES eksporto dal sudaro eksportas tarp ES ali nari ES importo/eksporto struktra yra panai 80% ES eksporto sudaro pagaminti produktai, t. sk., pus j yra rengimai ir transporto priemons Didioji ES importo dalis gatavi produktai
43

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

ES prioritetai prekyboje
Naryst ES Partnerysts susitarimai Bendradarbiavimo susitarimai Bendra prioritet sistema Bendra prekybos politika GATT / PPO principai => Laisva Prekyba
44

Laisvoji prekyba ES Muit sjunga Laisvos prekybos erdv Sumaintas BM BM

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

ES prioritetai prekyboje
naryst ES (piramids viruje parodyti laisvos prekybos
santykiai ES viduje tarp ali nari)

partnerysts

(bsimos partnerysts susitarimai pasiraomi su alimis, kurios ateityje gali tapti ES dalimi)

susitarimai

bendradarbiavimo susitarimai (pasiraomi laisvos

prekybos erdvs susitarimai, pvz., su Norvegija ir kt.)

bendroji bendra

besivystaniomis [t.y. neturtingomis] sumaintas ar net nulinis bendrasis muitas)

preferencij

sistema

(prekiaujant su alimis taikomas

(prekiaujant taikomas benrasis muitas; tai sudaro tredal ES iors prekybos; toki politik ES taiko 9 pasaulio alims) 45

prekybos

politika

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

ES iors prekybos politika pasiymi protekcionizmo elementais:

Importo mokesiai Eksporto subsidijos Savanoriki eksporto ribojimai Dempingo kontrol

46

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

ES prekybos politikos taka nuo pat sukrimo dl toki prieasi:

ES pleiasi, daugja ali nari, tai didina ES vidaus ir iors prekyb ES yra patvirtinusi vairius prekybos susitarimus, kurie sudaro geras slygas abipusei prekybai: EEE susitarimai su ELPA alimis susitarimai su Ryt Europos alimis Partnerysts sutartys su Euro Med-10 alimis (Alyru, Maroku, Tunisu, Egiptu, Jordanija, Libanu, Sirija, Izraeliu, Palestina, Turkija)

Mainami muitai ir kiti apribojimai

47

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

ES transporto politika
1958 m. Romos sutartyje iskirtas transporto sektorius Transporto reguliavimo prieastys: mons-monopolists transporto ioriniai katai kartais virija naud (avarijos, gamtosauga, transporto taka emdirbiams, gyvenimui, gamybai, uimtumui) saugumo problemos dani karteliai, ikreipiantys konkurencij

48

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

Vyriausybs vaidmuo transporto sistemoje

Vyriausyb investuoja infrastruktr Valstybins mons teikia transporto paslaugas Netiesiogiai veikia subsidijuoja vejus, nustato mokesius, priima statymus Kontroliuoja kokybinius/kiekybinius rodiklius Efektyviai paskirsto iteklius transporto sektoriuje

49

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

Reguliavimo priemons
Kontroliuoja transporto paslaug kokyb saugumo aspektu greiio ribos minimals standartai darbo slygos operatori kvalifikacija utertumas perkrovos

Kiekio kontrol atsivelgiama rinkos reikalavimus, suderinant paklaus su pasila

50

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

Bendrosios transporto politikos (BTP)

Esm ta, kad transportas turi takos gamybai ir kitiems sektoriams Transportas tiesiogiai veikia konkurencij Kuriant bendrj rink, Komisija liberalizavim ir BTP dieg kartu (nepaisant ali nari nacionalini skirtum buvo daug transporto paslaug kokybs reikalavim panaum) Svarbiausi BTP tikslai, numatyti Romos sutartyje: BTP tarptautins taisykls slygos, leidianios alyje negyvenantiems vejams teikti transporto paslaugas EB transporto priemoni eksploatavimo saugum garantuojantys reikalavimai ir kt. 51

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

1973 m. Komisija pateik transporto veiklos program

Nuosekliai diegti rinkos ekonomikos principus Koordinuoti nacionalini komercini vej mokesius Suvienodinti nacionalinius principus geleinkeli transporte Suderinti socialinius statymus (darbo slygas, saugum ir kt.) Koordinuoti bendr transporto infrastruktr

52

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

1985 m. EK prim transporto politikos teiss akt (200 punkt) Ryks pokyiai vyko patvirtinus Suvestin Europos akt 1986 m. EB transporto programa suskirstyta 3 pagrindines sritis (infrastruktros tinkl pltra, rink liberalizavimas, saugos ir darbo slyg standartizavimas) Infrastruktros investicijos finansuojamos i ERPF, siekiant mainti nelygyb tarp region, ir i 1993 m. sukurto Sanglaudos fondo, kurio pus l skiriama infrastruktrai plsti Rink liberalizavimas: pervejai gali dirbti visoje EB, naikinamos nacionalins ir konfliktins taisykls ir standartai
53

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

EK nustat reikalavimus, pareigojanius iki 2010 m. perpus sumainti transporto tar

Privai automobili kuro taupymas Dor ir veiksming transporto paslaug kain nustatymas EB vidaus geleinkelio transporto rinkos formavimas Priemons, padedanios geriau panaudoti vair transport monms ir prekms perveti

54

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

EK nustatyti dabartiniai transporto politikos principai (1):

Sukurti transeuropinius tinklus saugiai keliauti po ES (mas keli transporto srautai ir dids geleinkeli ir vandens transporto srautai, ir pan.) Grietinti gamtosaugos, teral kontrols normas, mokesius, didinti ilaidas moksliniams tyrimams transporto srityje, utikrinti geresn vieojo transporto naudojim Didinti darbo saugum, derinti keli tiesimo standartus, vesti ES technines inspekcijas, gerinti infrastruktr

55

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

EK nustatyti dabartiniai transporto politikos principai (2):

vesti socialines garantijas, kvalifikacijos, transporto priemoni reikalavimus Liberalizuoti ir derinti rink Panaikinti kai kuriuos transporto susitarimus, atsisakyti pasienio kontrols, vesti bendrus ES susitarimus su treiosiomis alimis

56