TEISKROS JURIDIN TECHNIKA Viena i svarbiausi teiskros tobulinimo slyg - imanymas tam tikr metodini reikalavim, taisykli ir technini

priemoni, reikaling objektyvizuojant teisines idjas teiss normas! "ie reikalavimai ir priemons per daugel am#i yra ipltoti vairi ali ir koncentruotai apibendrinti tokia #ini sritimi, kuri vadiname juridine teiskros technika. i technika - tai sistema kalbini, logini ir organizacini priemoni bei procedr, kuriomis formuluojamos, aikinamos ir struktrikai idstomos teiss normos, rengiami, sudaromi, forminami, ileid iami, sisteminami, saugomi ir randami teiss norm aktai. $okios technikos valdymo poreik itin jau%ia parlamentarai, valstybs valdymo aparato tarnautojai, teisininkai - visi tie, kurie susiduria su vairi teiss akt kryba, j taikymu, sisteminimu! &pa% tai aktualu demokratinje valstybje, kai reikia kurti statymus atsi#velgiant ne kurios nors vienos, o vis socialini grupi interesus, kai 'klasi kov( reikia keisti socialiniu bendravimu ir santarve! )ai kurie autoriai *+! ,! +ar%enko-, pabr#dami ypating teisins technikos svarb, mano, kad sukurti !eiksming" stat#m" #ra tas pats kaip atrasti mokslo dsn. .r ne be pagrindo, nes kuriant konkret statym reikia integruoti vairaus ontologinio lygmens vertybes/ #moni einamuosius ir perspektyvinius poreikius, ekonomines, intelektines, psichologines tautos galimybes veikti pagal projektuojam elgesio taisykl0, atsi#velgti mokslo ir technikos lyg , socialin0 visuomens struktr, vyraujan%i socialini jg santyk , nuo kurio priklauso pritarimo ar pasiprieinimo statymui jga, ir kita! $odl statym leidjui privalu/ - pa#inti vairi socialini grupi ir visuomens apskritai interesus, toje visuomenje susiklos%iusius papro%ius, tradicijas, visuomens daugumos ekonomines, intelektines, psichologines galimybes gyvendinti projektuojamo statymo nustatom tvark ir tai atsi#velgiant reguliuoti socialinius santykius1 - panaudoti teiskrai mokslo ir technikos laimjimus1 - lyginti projektuojam statym ne tik su panaiais praeityje taikytais teisinio reguliavimo bdais ar su dabar galiojan%iais kit ali statymais, bet ir su kitais tos pa%ios socialini santyki ries reguliatoriais( *dorovs normomis, visuomenini organizacij normomis- ir kita! Vis vertybi spektr statym leidjas turi apimti, integruoti vienu 'proto aktu( ir per2ormuluoti aiki, vienareikmikai suprantam elgesio taisykl0! .r %ia statym leidjui talk ateina teiskros juridin technika! 3ai keliami du tikslai/ $% racionaliai reguliuoti !isuomeninius sant#kius, !engti norminimo sprag, padti taupiausiomis priemonmis siekti bendrj teiskros tiksl& '% formuluoti ir idst#ti teiss normas taip, kad j adresatai (asmen#s% aikiai suprast jiems nustatom teisi ir pareig turin bei pobd, taip pat teisinius faktus, kuri pagrindu tos teiss ir pareigos atsiranda, pasikei)ia ar baigiasi. 4iekiant i tiksl, teiskros technikos taisykls skirstomos tris ris! IORINIO TEISS AKT TVARKYMO TAISYKLS )iekvienas teiss aktas privalo turti iorinius rekvizitus *po#ymius-, rodan%ius jo juridin0 gali, reguliavimo objekt, galiojimo srit , suteikian%ius dokumentui o2icialumo/ ries pavadinim (stat#mas, dekretas, nutarimas, sprendimas, instrukcija ir t. t.%, sudariusios institucijos ar pareigno pavadinim (*eimo ar +#riaus#bs nutarimas, ,inistro pirmininko pot!arkis%, taip pat pavadinim, atspindint teiss akto turin (nutarimas skirti baud" arba pat!irtinti tam tikros staigos statut"%, reguliavimo objekt *teismo sprendimas #alos atlyginimo byloje-! "ie pavadinimai turi bti kiek galima trumpesni! $oliau teiss norm akte turi bti pa#ymta jo sudarymo vieta ir data, taip pat eils numeris, reikalingas racionaliai teiss akt paiekai! $oki numeracij turi 4eimo statymai, nutarimai, Vyriausybs nutarimai, savivaldybi taryb sprendimai ir kiti aktai! 5tinas akto rekvizitas - j pasiraiusio pareigno pareigos, vardas ir pavard! 6ia ivardyti teiss norm akto rekvizitai apibendrinant vadinami akto *dokumento- antrate! BENDRJ TEISS NORM AKTO STRUKTRAI KELIAMI REIKALAVIMAI Viena i toki procedr yra reikala!imas, kad !iename teiss norm akte bt idstomos tik !ienos ries teiss normos. $oks aktas turi turti pakankamai apibr#t reguliavimo objekt ir bti skirtas vienariams visuomeniniams santykiams reguliuoti! 3is neturi reguliuoti vairi ri santyki! 4antykius, sudaran%ius skirting teiss ak objekt, reguliuoja atskiri teiss aktai! 7eriau ileisti kelis teiss norm aktus negu viename akte 2ormuluoti teiss normas, reguliuo-lan%ias vairius socialinius santykius! 8avyzd#iui, teisins technikos po#iriu bt nekorektika 9arbo sutarties statyme kartu su teiss normomis, nustatan%iomis darbo sutarties sudarymo, nutraukimo, pakeitimo slygas, idstyti ir

teiss normas, reguliuojan%ias darbuotoj pensinio aprpinimo tvark! $ai sunkint teiss akt sisteminim, teiss norm paiek ir galiausiai - pat #mogaus teisi apsaugos proces! 5endrj teiss norm aktuose pirmiau idstomos bendrosios normos, paskui - specialiosios, konkretinan%ios pirmsias1 pirmiau -materialiosios teiss normos, paskui - proceso teiss normos! TEISS NORM KALBAI KELIAMI REIKALAVIMAI 9emokratinje visuomenje turi bti nauja ne tik teiss turinys, bet ir jos 2orma, mstymo stilius *min%i raikos bdas-! $as stilius turi bti ne tik tikslus, vienareikmikas, esm0 tiesiai smingantis, bet ir lengvai suprantamas, estetikas, gyvas, nenuobodus, t! y! problemas keliantis ir atsakym jas iekantis, nes dabar kreipiamasi ne negyv abstrakcij - klas0, taut, visuomen0 ar pasaul#irin0 bendrij, o konkret gyv asmen - teiss subjekt! ,uo kalbos priemoni tikslumo labai priklauso teisinio mstymo aikumas, tikslumas, o galiausiai - ir #mogaus teisi gynybos operatyvumas, rezultatyvumas! 4akoma, kad viduram#iais vienas teismas iteisinamj nuosprend buvo su2ormulav0s taip/ '8akarti negalima, paleisti!( $eismo ratininkas, perraydamas nuosprend , kurio kopija turjo bti teikta nuosprend#io vykdytojams, kablel padj0s ne po #od#io 'negalima(, o prie j , todl nuosprendis gij0s prieing reikm0/ '8akarti, negalima paleisti!( $ai reikia, kad teiss norm 2ormuluotms privalus matematinis *vienareikmis- tikslumas, nes u# kiekvienos tokios 2ormuluots slypi #moni likimai/ bet koks teisini 2ormuluo%i netikslumas gali virsti vienokiu ar kitokiu #mogaus teisi pa#eidimu, pagrindu kaltiesiems ivengti teisins atsakomybs arba nukentti teisiesiems! :ormuluojant teiss normas, vartojami trij ri terminai/ bendrieji ne teiss terminai, kuriais #ymimos ne teiss, o visiems mokslams bendros svokos -asmuo, !alst#b, mogus, kultra, metodas, !eika ir kt!-1 bendrieji teiss terminai - tai #od#iai, kuriais #ymimos pla%iausios teisins svokos ir kurie vartojami visuose arba bent daugelyje teiss moksl/ teis, teisingumas, teiss pa eidimas, teiss norma, teisin atsakom#b, teisinis sant#kis, teisin s"mon, teisin kultra ir t! t!1 specialieji teiss terminai, #ymintys teiss svokas, vartojamas tik kai kuriuose teiss moksluose/ netes#bos, administracin atsakom#b, ranga, regresinis (atgr. tinis% iekin#s, deliktinis !eiksnumas, didesnio pa!ojaus altinis, nenugalima jga, kalinimas ir kiti! )ad tinkamai ireikt teisinius nurodymus ir paliepimus, skaidrint teisin mstym, iems terminams keliami tam tikri reikalavimai/ /ermin !ienareikmikumas 3is reikalauja, kad teiss normos bt 2ormuluojamos trumpai, tiksliai ir apibr#tai, kad teiss ir pareigos, j atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo pagrindai bt lengvai ir vienareikmikai atpa# stami, suprantami, kad #odinis teiss norm tekstas nesiskirt nuo logins j prasms! $eiss norm akte neturi bti dviprasmybi, nesuprantam termin ar pasakym! )artu reikia vengti tarptautini #od#i, neologizm, archaizm, meta2or, daugiareikmi 2razi! $eiss akt kalbos privalumai - tikslumas, apibr#tumas, stereotipikumas, konkretumas, aikumas! /eiss terminijos !ieno! "iuo reikalavimu konkretinamas termin vienareikmikumas! $ai reikia, kad vairiuose teiss norm aktuose teiss terminai turi bti vartojami ta pa%ia prasme! /ermino prasm - tai ta s"!oka (esminiai #mimo objekto po #miai%, kuri" terminas #mi. ,egalima vienu terminu #ymti keli teiss svok arba keliais terminais -vienos svokos! "iam principui nusi#engia ;ietuvos <espublikos =), ta pa%ia prasme vartojantis du terminus/ prie!ol ir pareiga. $eiss akte turi bti vartojami visuotinai teiss moksle ir teiss praktikoje pripa#inti terminai! <engiant specialius teiss aktus *sanitarijos, medicinos, veterinarijos, technikos saugumo srities- gali bti vartojami specialieji terminai! 5et jie turi bti vartojami prasta tai mokslo ar veiklos sri%iai prasme! $ermin tikslumo ir apibr#tumo gali bti siekiama legaliomis de2inicijomis *de2inicins normos-, kuriomis yra apibr#iami terminai, pateikiami j aikinimai, btini teiss akto adresatams! 8avyzd#iui, kad taikant 5) specialiosios dalies teiss normas vienodai bt suprantama, koki veik pagal kodeks reikia laikyti nusikaltimu, bendroji 5) dalis 2ormuluoja de2inicin0 teiss norm - nusikaltimo svok, kuri tampa privaloma visais atvejais taikant 5) specialiosios dalies normas! $okie apibr#imai vadinami svok 2ormalizacija - ji daro teisin reguliavim tikslesn , apibr#tesn , vienodesn ! :ormuluo%i trumpumo ir apibr#tumo pasiekiama vartojant specialiuosius terminus, standartinius pasakymus, pavyzd#iui, asmens subjektikumui nusakyti vartojami terminai teisnumas, !eiksnumas, pakaltinamumas.

*ant#kinis teiss termin pasto!umas kaip j !ienareikmio su!okimo s"l#ga $eiss norm 2ormuluots turi pasi#ymti tam tikru standartiku-mu, gramatiniu vienodumu ir stabilumu! 9a#nas terminologinis novatorikumas nepageidaujamas, nes gali sukelti nesusipratim aikinant ir taikant teiss normas! Vadinasi, teiss akt terminija turi bti santykikai pastovi, visuotinai sitvirtinusi visuomens leksikoje! $eiss terminai kei%iasi tik kei%iantis teiss sampratai, su kuria teis0 ateina naujos svokos arba senosios gyja kai kuri nauj esmini po#ymi, kuri nepajgia vienareikmikai ireikti senieji teiss terminai! 8avyzd#iui, esant etatistinei teiss sampratai, kriminalin bausm lais!s atmimas tiksliai ireik neribot valstybs vali asmens at#vilgiu/ vald#ia gali atimti asmens laisv0 turdama pagrind ir be pagrindo *taut trmimas 4ibir arba #yd siuntimas koncentracijos stovyklas ir #udymas vien todl, kad jie #ydai-! $uo tarpu vadovaujantis pilietins teiss samprata, kai pripa# stama, kad valstyb negali savava-liauti asmens at#vilgiu, laisvs ribojimas yra ne jos atmimas, o subjektyvios teiss laisv0 praradimas atsisakius vykdyti pareig, kuria privaljo bti legalizuojama asmens teis laisv0! $odl lais!s atmimo termin turt keisti tiksliau i svok ireikiantys teiss terminai lais!s praradimas, kalinimas. >domu pabr#ti, kad ?ntrosios ;ietuvos <espublikos 5aud#iamasis 4tatutas *@ABC- nevartojo termino lais!s atmimas. $as terminas pasirod tik tarybinje teisje ir vartojamas iki iol! 5et nauji tikslesni teiss terminai turt ateiti o2iciali teiss akt terminij ne per teiss aktus, o per teiss moksl, kur pirmiausia su2ormuojama, pagrind#iama ir logikai legalizuojama tokio termino prasm - teiss svoka! $ik pripa#intas jurisprudencijoje, naujas teiss terminas vartotinas teiss normoms 2ormuluoti, nes jis jau bus sitvirtin0s teisinink ir visuomens teisinje smonje ir vienareikmikai suprantamas! 5tina eiti nuo doktrinos prie teiss terminijos ir teiss normos, o ne atvirk%iai! )ol sitvirtina teisinje smonje, nauji teiss terminai kur laik gali bti vartojami kartu su senaisiais, nurodant, kad naujasis terminas #ymi t pa%i teiss svok, kuri iki iol #ymjo senasis terminas, tik tiksliau j ireikia! ;ietuvikoje teiss literatroje kur laik konkuravo naujasis terminas teiskra su senuoju teisdara, o dabar - pareiga su prie!ole. ;ygiagretus termin vartojimas leid#iamas tik teiss moksle, bet ne 2ormuluojant teiss normas! $ermin vienareikmikumas *tikslumas- rodo, kokiu laipsniu yra ipltotos teiss svokos! )ol tos svokos miglotos, neaikios, tol ir jas #ymintys terminai turi bti daugiareikmiai, netiksliai orientuojantys! $eiss terminai yra #odiniai teiss svok #enklai ir teisinio mstymo priemons! 3 tikslumas rodo teisinio pa#inimo pa#ang/ nuo teisini termin tikslumo labai priklauso teisinio mstymo aikumas, o nuo io - ir priimam sprendim kokyb! $eiss kalbos (termin% ekonomikumas 3is reikia, kad teiss norma 2ormuluojama vartojant ma#iausiai kalbos priemoni *#od#i-! $eiss akto tekstas turi bti lengvai ap#velgiamas, 2ormuluojamas tik loginiu po#iriu btinais terminais vengiant #odins teksto perkrovos! 3au antikoje suvokta, jog statymas turi bti trumpas, kad 'nepatyrusiam bt lengviau jo laikytis(! 3uk nuo statymo tikslaus suvokimo labai priklauso ir praktinis jo veiksmingumas, teistumas, nes ne visada #mons pa#eid#ia statymus tik i blogos valios! 9aug#od#iaujant gali bti prarasta pagrindin normos mintis! 9aug#od#iavimas kartu su 2ormuluo%i neapibr#tumu gali tapti pagrindu vairiai aikinti teiss norm, kliudyti vienareikmikai j suprasti ir taikyti! 8rie teiss kalbos ekonomikumo, #inoma, prisideda ir mintas termin vienareikmikumas, nes padeda ivengti nereikaling diskusij arba net teisini veiksm, kurie da#nai vilkina bylos nagrinjim teismuose, asmens teisi atkrim, didina nebtinas paties teisinio proceso snaudas! 3uridin teiskros technika padeda aikiau ireikti statym leidjo vali, #mogaus teisi saugos poreikius, lengvina teiss norm paiek, j gyvendinim, racionalizuoja vis teisin proces! Visa tai reikalauja i statym leidjo kompleksins kompetencijos, o pa%i teiskr daro ne tik itin sudtingu intelektiniu procesu, bet ir labai atsakinga socialine, dorovine akcija, nes, pasak 4olono, ' statym ydos yra nesuskai%iuojam nelaimi prie#astis(! >statymais yra kuriama bsim socialini santyki kokyb, #mogaus teisi saugos laipsnis!