Keletas Variacijø Kanono Tema : Aðtuntojo Deðimtmeèio Lietuviø Muzikos Pagrindinë Srovë Ir Jos Recepcija

!
53
,1cIc:us vur.u.. Iunono :cmu. u`:un:oo dc`.m:mc..o I.c:uv. muz.Ios ugr.nd.nc srovc .r os rc.c..u
I
Ar egzistuoja lietuvi muzikos kanonas? Pozityvus
arba negatyvus atsakymas pirmiausia reikst tam tikros
teorines pozicijos pasirinkim. Jei kanono egzistavimas
atmetamas, galima numanyti respondent ispazjstant mo-
dernistin pozicij, pastarj suprantant kaip platesnio
modernybes projekto dalj. Btent moderni epistema ins-
piravo siuolaikines nacijos ir nacionalumo sampratas,
pagrjstas esencialistiniais evoliuciniais modeliais. J is-
takos - XIX a. filosofija, socialiniai ir gamtos mokslai:
didinga Hegelio Absoliuto sklaidos istorijoje koncepci-
ja, Marxo kapitalo raida, Darwino biologini rsi evo-
liucija ir kt. Sios idejos paveike ir akademines menoty-
ros disciplinas: j pagrindu buvo sukurti nuosekls
1u:u COSTUT11A1
,Keletas variacij kanono tema:
astuntojo desimtmecio lietuvi muzikos
pagrindine srove ir jos recepcija
1cw Cunon.. Vur.u:.ons. 1.:uun.un Aus..uI Au.ns:rcum o[ :c 7us
und 1:s 1c.c:.on
Anotacija
Vakarietiskj akademines muzikos kanon kritik inspiravusi postmodernistine muzikologija paskatino naujas nacionalumo muzikoje
sklaidos ir nacionalini tradicij analizes prieitis. Pasitelkiant kanono teorijos ir recepcijos tyrinejim ispletotus modelius, jmanu
nacionalin tradicij analizuoti kaip reiksmi bei vertybi konstravimo ir kanonizavimo istorij. Sio straipsnio centre - lietuviskieji
muzikos kanonai, j susiformavimas XX a. 7-8-uoju desimtmeciu ir reinterpretacijos politini bei kultrini pokyci metais. Ypatingas
demesys skiriamas XX a. 8-ojo desimtmecio lietuvi muzikos pagrindines sroves, tradiciskai siejamos su Broniaus Kutaviciaus, Osvaldo
Balakausko, Felikso Bajoro kryba, jteisinimui bei velesniems kanonizuot kompozitori jvaizdj transformavusiems procesams - vietinei
ir tarptautinei j muzikos sklaidai bei recepcijai.
Raktazodziai: kanonas, muzikos recepcija, aksiologine ir sociologine kanono teorijos prieitys, imanentiniai ir rekonstruoti kanonai,
diskursyvus ir performatyvus muzikos kanon pobdis, kanoninis krinio statusas, muzikologini nacionalines tradicijos samprat
genealogija ir aksiologija, nacionalumas muzikoje ir krybiskumo konfigracijos, krybos veikmes ir recepcijos veiksniai, XX a. 8-ojo
desimtmecio lietuvi muzikos pagrindine srove.
Abstract
Inspired by the recent canon theory, musicological discussions about canon started in the 80s of the 20th century as a critique of the
established repertory of Western art music. In turn, a growing interest in the research of the canonic meaning formation and music
reception has influenced the new approaches to the issue of nationalism in music. In this context, the national musical canons are both
very symptomatic and rather controversial examples of the interaction between the different agencies - authorial, media, institutional and
others. This article examines the formation of the Lithuanian music canons in the 70s and 80s of the 20th century and their later
reinterpretations during the years of the political and cultural transformations. Special attention is given to the Lithuanian musical
mainstream of the 70s (represented by composers Bronius Kutavicius, Osvaldas Balakauskas, Feliksas Bajoras), focusing on the changing
reception of their music on both local as well as international levels.
Keywords: canon, music reception, axiological and sociological approaches in canon theory, immanent and reconstructed canons,
discursive and performative aspects of musical canons, canonic status of work, genealogy and axiology of the musicological concepts of
national tradition, national aspect of music and creative configurations, agencies of dissemination and reception of music, Lithuanian
musical mainstream of the 70s of the 20th century.
supaprastinti pasakojimai (vyraujantys XX a. menoty-
ros kanonai) apie skirting kultr raid kaip laipsnis-
k evoliucij su galimais sugrjzimais ir devoliucijos mo-
mentais
1
. Esmini nacionalines kultros pamat (ar
istak) paieska tapo neatsiejama kultrines savivokos ir
jos teorines sklaidos moksle dalimi. Priesingam pozi-
riui atstovauja postmodernistine ar (jei pastaroji api-
breztis atrodyt pernelyg devalvuota) postistoristine po-
zicija. Ji formavosi kaip jsigalejusi kultrines savivokos
modeli kritika, pirmiausia pabreziant sukonstruot sa-
vaimingais laikyt reiskini pobdj. Kultra ir jos ap-
raiskos pradedamos suvokti kaip bendros kultrines vaiz-
duotes produktai, visuomet pabreziant selektyvi
atrank, padedanci ,jsivaizduojamos bendruomenes
krimui (Benedicto Andersono apibrezimas). Del sios
1.c:uvos muz.IoIog.u, :. 7, 2uu6 1u:u COSTUT11A1
!54
priezasties menotyroje paplitusi tradicijos samprat vis
dazniau keicia kanono konceptas, jteisinantis tam tik-
rai kultrai ar jos reiskini grupei priskirt (o ne atras-
t) reiksmi ir vertybi perzvalg bei kritik.
Kad ir kaip bt, btent postmodernistini inter-
pretacij sklaida muzikologijoje paskatino nauj darb
apie nacionalum muzikoje ir nacionalines muzikos tra-
dicijas gaus
2
. Svarbu ir tai, kad siuos reiskinius imta
interpretuoti remiantis naujomis teorinemis prieitimis,
t. y. atsiribojant nuo gana skeptisk nacionalini tradi-
cij kaip periferini reiskini vertinim, kurie bdingi
net ir tokiems jtakingiems XX a. muzikologams kaip
Carlas Dahlhausas
3
. Vien is produktyvi prieici ins-
piravo vadinamoji kanono teorija, susiformavusi an-
gloamerikieci humanitariniuose ir socialiniuose moks-
luose XX a. 8-9-uoju desimtmeciu. Pasitelkiant
pastarosios koncepcijos ispletotus modelius, jmanu na-
cionalin tradicij analizuoti kaip reiksmi bei verty-
bi konstravimo ir kanonizavimo istorij. Manytina,
kad tokio pobdzio prieitis ypac paranki vadinamajam
,dalyvaujanciam stebetojui (t. y. tai paciai tradicijai,
kaip ir analizuojamieji reiskiniai, priklausanciam tyri-
netojui) siekiant jgyti kritin distancij jsigalejusi ak-
siologini ir metodologini nuostat atzvilgiu.
Sio straipsnio centre - lietuviskieji muzikos kano-
nai, j susiformavimas ir reinterpretacijos politini bei
kultrini pokyci metais. Ypatingas demesys bus ski-
riamas XX a. 8-ojo desimtmecio lietuvi muzikos pa-
grindines sroves (mu.ns:rcum), tradiciskai siejamos su
Broniaus Kutaviciaus, Osvaldo Balakausko, Felikso Ba-
joro kryba, jteisinimui bei velesniems kanonizuot
kompozitori jvaizdj transformavusiems procesams -
vietinei ir tarptautinei j muzikos sklaidai bei recepci-
jai. Siuo atzvilgiu lietuvi muzika dar nera issamiau ty-
rineta, tad pirmiausia btina pristatyti teorinj tokio jos
interpretavimo lauk ir analizei pasitelkiamus koncep-
tualius jrankius, veliau apzvelgti nacionalini muzikos
kanon tyrinejim specifik bandant aptikti siam ka-
nonui priskirtinus reiskinius.
II
Susidomejim kultrini kanon tyrinejimais ispro-
vokavo JAV 8-uoju desimtmeciu jsismarkavusios dis-
kusijos apie universitetines literatros programas. Sie
politizuoti gincai apie tradicines kultrines vertybes ir
j perzvalgos poreikj virto tikru akademiniu karu, ku-
ris netruko perzengti mokslines diskusijos remus ir su-
lauke plataus visuomeninio atgarsio. Vis delto neabejo-
tina, kad pirmine minet diskusij paskata buvo
akademine: naujus pozirius j kanonizuotas tradicijos
versijas ir joje jkoduotas reiksmes bei vertybes inspira-
vo to laiko humanitarini moksl pokyciai. Btent spar-
ciai besipletojanci nauj sios srities disciplin - femi-
nizmo, IIu.I ir uccr studij, postkolonializmo, kult-
ros studij - atstovai jteisintuose kanonuose pasigedo
savuosius tyrinejimo objektus reprezentuojanci vard.
Kritikuodami, j manymu, europietiskosios Apsvietos
idealais pagrjst vakarietiskjj ,baltj vyr kanon,
diskusij dalyviai paskatino naujos disciplinos - kano-
no teorijos - atsiradim
4
.
Pazymetina, kad jau ankstyvose diskusijose buvo api-
brezti du pamatiniai kanon tyrinejimo aspektai - so-
ciologinis ir aksiologinis, pagrind svarbiausias veles-
nes sio objekto analizes prieitis. Sociologines prieities
atstovams (kaip Johnui Guillory, Alanui Goldingui) bet
kuris kanonas yra socialinio dominavimo jrankis; del
sios priezasties tiriant kanon formavimsi ir funkcio-
navim didziausias demesys skiriamas institucinio j
jteisinimo ir palaikymo mechanizmui, o pats kanoninis
literatros krinys yra simptomiskas kaip kalbines ir
retorines normos paradigma
5
. J. Guillory'o manymu,
individualus sprendimas apie krinio didingum nesu-
ponuoja nieko, kas galet jtvirtinti sj krinj, jei toks
vertinimas nera slygojamas tam tikro institucinio kon-
teksto, sanklodos, kuri sudaro slygas krinio repro-
dukcijai, jo nuolatiniam pateikimui vis naujoms skaity-
toj kartoms
6
. Savo ruoztu tokia ziros perspektyva
skatina pabrezti kanon ir jais jteisinam vertybi isto-
riskum.
Aksiologinj kanon pamat gyn mokslininkai ins-
titucinj aspekt laike antriniu ir ragino labiau atsizvelgti
j etines bei estetines meno vertybes. Taip zvelgiant tam-
pa svarbesnes individualios konkretaus krinio savybes,
pirmiausia jo kokybe ir meistryste, taip pat paties kre-
jo santykis su tradicija. Siuo atzvilgiu ypac jtaking te-
orij suformulavo literatrologas Haroldas Bloomas. Pa-
sak jo, kanonas atspindi stipri krybini asmenybi
varzybas, kai jveikiamos pirmtak jtakos ir jsitvirtina-
ma kultrineje atmintyje: ,didieji kriniai visuomet yra
[pirmtak krini] perrasymas arba revidavimas, jie pa-
grjsti (per)skaitymu, islaisvinanciu erdv sau paciam arba
atverianciu naujus zinom krini isgyvenimus
7
. To-
del kanonas tampa ne normatyviniu standartizuot k-
rini rinkiniu, bet labiausiai nejprast ir individuali
jzvalg padariniu: H. Bloomo nuomone, vieni is origi-
nalumo pozymi, suteikianci kriniui kanoninj statu-
s, yra jo nejprastumas, neatpazjstamumas, netgi keis-
tumas, kuri nepajegiame, viena vertus, jsisavinti arba,
antra vertus, isskirti ir jvardyti. Kanoniniai kriniai yra
tie, kurie sekmingiausiai perima pirmtak jtakas arba,
priesingai, jas jveikia, o kanon ir sudaro tokie kri-
niai, kuri negali apeiti velesnes kartos
8
.
Aptartieji sociologinis ir aksiologinis kanon in-
terpretavimo aspektai tapo pamatiniais ir muzikologi-
jos srities tyrinejimams. Panasiai kaip ir literatros
!55
moksle, susidomejim siuo objektu paskatino pacios
muzikologijos pokyciai, tradiciskai siejami su postmo-
derniu arba kultriniu muzikologijos poskiu XX a.
9-ajame desimtmetyje. Pazymetina, kad pirmjj svar
si tem muzikos kultros kontekste analizuojantj dar-
b parase muzikologas Josephas Kermanas, laikomas vie-
nu naujosios angloamerikieci muzikologijos paradig-
mos pirmtak. 1983 m. isspausdintame straipsnyje
,Keletas variacij kanono tema (,A Few Canonic Va-
riantions) muzikologas suformulavo muzikini kano-
n analizei svarbias problemines potemes
9
. J. Kerma-
nas isskyre dvi jtakingiausias kanon ir jais jteisinam
vertybi formavimo institucijas - tai atlikejai ir kritika.
Taigi galima kalbeti apie performatyv (atlikimo me-
nas) ir diskursyv (muzikos kritika) muzikini kanon
pobdj. Pasak muzikologo, atlikimo mene ,kanonas yra
ideja; veikimo programa - repertuaras. [...] Repertuar
lemia atlikejai, o kanon - kritikai
10
. Nors kritikai
neabejotinai suteikiamas svarbesnis vaidmuo negu atli-
kejams, J. Kermano tyrinejimuose daugiausia demesio
skiriama btent repertuaro filosofijai ir politikai. Kitas
reiksmingas muzikologo analizuojamas kanon forma-
vimo aspektas - sociokultriniai muzikos funkcionavi-
mo pokyciai. Pasitelkdamas muzikos istoriko Leo Treit-
lerio ispletot sakytines ir rasytines muzikos kultros
paradigm samprat, J. Kermanas aktualizuoja poreikj
apibrezti nauj - jras arba, Walterio Benjamino zo-
dziais, meno techninio reprodukuojamumo epochos -
paradigm. Naujos muzikos klausymosi patirtys turi jta-
kos tiek klausytojams, tiek kompozitoriams ir atlike-
jams ir kartu radikaliai pakeicia jteisintus kanonus. Pra-
tsiant J. Kermano jzvalgas galima kalbeti apie jvairiopas
siuolaikines muzikos sklaidos terpes, kurios daro ypa-
ting poveikj reiksmi ir vertybi konstravimui. Vis delto
tenka pripazinti, kad menkas demesys muzikos recep-
cijos procesams apriboja muzikologo zvalgos lauk: cia
veikiau tik iskeliami klausimai, kas, kodel ir kaip jteisi-
na muzikos kanonus, paliekant nuosaleje gilesn reiks-
mi ir vertybi formavimo mechanizm analiz.
Kad ir kaip bt, btent mineti J. Kermano tyrine-
jimai paskatino muzikos kanon analiz. Nepaisant
pirminio problemos formulavimo, muzikologo svars-
tymai - vienas t ret kanono teorijos sklaidos muzi-
kologijoje atvej, kai nagrinejami bendresni teoriniai
muzikos kanonizavimo aspektai. Daugelio velesni dar-
b centre - vakarietiskojo muzikos kanono susifor-
mavimo istorija ar, priesingai, jo kritika, dekonstra-
vimas, dazniausiai is feministines ziros, neakademines
ar neeuropietiskos muzikos suponuojam perspekty-
v. Kanono teorija inspiravo ir pacios muzikologijos
metodologin bei vertybin savivok
11
. Pazymetina, kad
muzikologines kanono teorijos versijos atliepia ben-
dresn postmodernios muzikologijos tendencij reflek-
tuoti teorines ir vertybines tiek muzikos, tiek jos moks-
lo sampratas, j kilm, prielaidas, istorin raid ir kon-
tekstus. Taigi kanono problematika jsiterpia j pamati-
nius estetinius ir istorinius muzikos tyrinejimus. Siuo
atzvilgiu ypac zymios kanono teorijos ir muzikos her-
meneutikos, poststruktralizmo, kultros ir recepcijos
studij sankirtos.
| produktyvias kanono teorijos ir recepcijos tyrine-
jim ssajas atkreipia demesj ir muzikologas Markas
Everistas
12
. Is tikrj skirting problemini perspekty-
v susiejimo prielaidos aptinkamos dar C. Dahlhauso
darbuose, nors vokieci muzikologas svarsto siuos da-
lykus visai kitame nei kanono teorijos atstovai teorinia-
me ir kultriniame kontekste. Muzikos kanono sam-
prata ir jo jtaka recepcijos procesams esmingiausiai
isdestyta C. Dahlhauso ous mugnum - jo jtakingame
muzikos istorijos veikale ,Muzikos istorijos pagrindai
(Grundlagen der Musikgeschichte)
13
. Muzikologas is-
skiria dvi kanono atmainas, kurias tikt pavadinti ima-
nentiniu ir rekonstruotu. Pirmasis kanono pavidalas
mums duodamas per tradicij: jis priklauso istorijai ir
yra prieinamas istorikui (ar klausytojui), viena vertus,
kaip iskiliausi krini jsivaizduojamas muziejus, kita
vertus, kaip remas, atspirties taskas, kuriuo turetume
grjsti savsias interpretacines praktikas. Duotojo kano-
no recepcija ir yra muzikologo darbo pamatas: jis turi
pirmiausia rekonstruoti kanon pagrindusius vertybi-
nius rysius, t. y. kategorijas, kriterijus ir mstymo for-
mas, kuri deka kriniai buvo jtraukti j jsivaizduojam
muziej, o veliau aptiktas vertybes suistorinti. Tokiu
bdu suformuojamas antrasis kanono pavidalas - re-
konstruotas kanonas, recepcijos padarinys, kuris del pa-
cios istorinio mstymo prigimties visuomet reiskia duo-
tojo kanono modifikacij ir tradicijos kritik.
C. Dahlhausas pripazjsta, kad kompozitori ir j
krini jtraukimas j kanon - sudetingas procesas, nes
cia veikia skirtingi - tiek socialiniai-kultriniai, tiek es-
tetiniai-muzikiniai - veiksniai, o j daugiasluoksnes ko-
reliacijos susiklosto j painias hierarchijas. Vis delto, pa-
nasiai kaip ir kanono teorijos atstovai, muzikologas
isskiria du svarbiausius kriterijus: muzikinj-estetinj ir
institucinj-socialinj. Muzikologas issamiai nagrineja jvai-
rius institucinius krini kanonizavimo atvejus - jsi-
tvirtinim repertuare, kritikos vertinimus, sekmingos
krybos ir prestizo paradoksus, vis delto sociokultrin
krybos sklaid jis laiko antriniu veiksniu. C. Dahlhau-
so manymu, kanoninis krinio statusas yra jkoduotas
pacioje jo struktroje: krinio veikmes istorij apibre-
zia ne jo jsitvirtinimas repertuare ar kultrineje atmin-
tyje, o jtaka velesniems kriniams ir vis nauj interpre-
tacij galimybes. Btent pastaroji - krinio veikmes ir
jo jtak lauko - instancija kartu su estetiniais sprendi-
mais jsteigia kanon. Krini veikmes, arba Au.IcIcn
!56
dcr WcrIc (W. Benjamino apibrezimas), istorija grin-
dzia recepcijos procesus: krinio technologines ypaty-
bes ir jo prasmes nera atpazjstamos iskart, jos issisklei-
dzia istorijoje ir atveriamos vis nauj interpretacij
14
.
Si interpretacij formuojami :oo. visgi nera rekonst-
rukcija: pasak L. Treitlerio, sekdami C. Dahlhausu vei-
kiau turetume kalbeti apie ,meno krini imanentini
prasmi evoliucij
15
.
C. Dahlhauso jzvalgos ne tik leidzia pagilinti muzi-
kologines kanon interpretacijas, bet ir suteikia teorinj
rem neretai vien empiriniais faktais bei subjektyviais
liudijimais grindziamiems recepcijos tyrinejimams. Api-
bendrindami muzikologijoje isskleistas kanono teorijos
ir recepcijos studij perspektyvas, pabandykime sustruk-
trinti pateiktus argumentus ir kriterijus (1 schema).
III
Aptarto teorinio lauko kontekste nacionaliniai mu-
zikos kanonai - simptomiskas ir kartu pakankamai
kontroversiskas minet veiksni sveikos pavyzdys.
Viena vertus, pats reiskinio vardiklis - ,nacionalinis -
nusako aiski skirtybi artikuliacijos rib. Nacionali-
nis muzikos kanonas suponuoja, kad cia kalbama apie
istoriskai ir geokultriskai lokalizuot reiksmi ir ver-
tybi selekcij. Kita vertus, btent nacionaliniai kano-
nai, o tiksliau - j krejai ir jteisintojai, itin retai
pasitelkia kritinj santykj aptardami selektyv j kano-
nizuot pasakojim pobdj. Galima pastebeti, kad
sukonstruotos nacionalines tradicijos vaizdinys dazniau
yra isorines recepcijos ir kritikos objektas, o ne loka-
lios savivokos rezultatas. Gana daznai susiduriame ir
su negatyviais tariamai ,svetimos recepcijos vertini-
mais, kuriuos lokalinese terpese linkstama laikyti ,ne-
teisingais perskaitymais.
Taip yra ir lietuvi muzikos kultroje, kurioje pati
kanono samprata dar nera adaptuota, ypac diskutuo-
jant apie nacionalin muzikos tradicij
16
. Pastaroji pir-
miausia apibreziama per tariamai esmini, savaiming
Imanentinis kanonas
Muzikos veikmes istorija
Muzikiniai stiliai ir Komunikatyvios terpes Interpretacines bendruomenes
krybines strategijos ir kanalai

Kanoninis krini statusas Sklaidos bdai Vertybi ir reiksmi sistemos
Kanonini krini sekos Reprodukcijos ciklai Kompetencijos ir jprociai
Performatyvios ir diskursyvios
interpretacines praktikos
Muzikos recepcija
Rekonstruotas kanonas
1 schema. Muzikini kanon struktrinis modelis
muzikos reiskini paiesk. Nacionalines tradicijos sa-
vitumas ir tstinumas islieka svarbiausiais vertybiniais
orientyrais, kuriais remiantis ieskoma ilgalaiki evoliu-
cini proces, stabili pagrindini srovi (mu.ns:rcum),
atverianci nekintamus, tik varijuojamus tradicijos pa-
matus. Toks santykis bdingas ne vien istoriniams pa-
sakojimams apie nacionalines muzikos istakas ar anks-
tyvj jos raid, bet (tai turet atrodyti paradoksalu) ir
analizuojant paskutinij 50 met lietuvi muzik.
Si tendencija savaip susijusi su velyvu profesines
lietuvi muzikos susiformavimu: ir nacionaline tra-
dicija, ir lietuviskieji avangardo bei modernizmo va-
riantai buvo sukurti per vien - XX amzi. Kaip ir
daugelyje kit Ryt ir Centrines Europos krast, sie
reiskiniai cia buvo pagrjsti ir kanonizuoti tik XX a.
II puseje. Paradoksalu, kad Lietuvoje tuo laikotarpiu
is esmes buvo suformuoti praktiskai visi nacionalines
muzikos kanonai - ir naujosios muzikos, ir nacionali-
nes klasikos, o j krejai bei jteisintojai buvo tas pats
muzik bei muzikolog ratas. Del sios priezasties jpras-
tiniai nacionalines tradicijos susiformavimo vaizdiniai
paveike ir modernios lietuvi muzikos pagrindimus,
jteisintus muzikos kritikoje ir muzikologijoje XX a.
7-8-uoju desimtmeciu.
Muzikologijos vaidmuo pagrindziant kanonines
lietuvi muzikos versijas aptariamu laikotarpiu nera is-
samiau nagrinetas, nors pastarojo meto darbuose vis
dazniau atkreipiamas demesys j tuomet sukurt kom-
pozitori jvaizdzi, istorini pasakojim ir vertybini
hierarchij tvarum
17
. Neabejotina, kad anuometinj is
esmes diskursyv lietuviskj muzikos kanon pobdj
leme politine situacija: Soviet Sjungos primesti ideo-
loginiai ir kultriniai suvarzymai pastebimai sumenkino
ir iskreipe kit muzikos sklaidos ir recepcijos veiksni
(pirmiausia tradicini institucij, toki kaip koncerti-
nes organizacijos, svietimo sistema ir kt.) indelj j siuos
procesus. Kompromis neisvenge ir muzikologija, taciau
mineti ideologijos slygoti iskraipymai laikytini antri-
niais. Kad ir kaip bt, btent XX a. 7-uoju ir 8-uoju
!57
desimtmeciais susiformavo pamatines muzikologines pri-
eitys interpretuojant nacionalin tradicij, kurias leme
jvairuojancios estetines ir istoriografines sampratos. Siuo
atzvilgiu muzikologijos darbuose isskirtinos dvi svarbiau-
sios tendencijos, kurioms atstovauja muzikolog Vytauto
Landsbergio ir Algirdo Ambrazo darbai. Minet auto-
ri straipsniuose ir knygose pateiktos paskir kompozi-
tori krybos ir bendrj lietuvi muzikos proces in-
terpretacijos susiklosto j visuotinesnes koncepcijas,
laikytinas emblematinemis nacionalines savivokos sklai-
dos muzikologijoje versijomis
18
.
Abi koncepcijas vienija dvi pamatines idejos: nacio-
naline muzikos tradicija kaip modernizavimo projektas
ir nacionalinio tapatumo apibreztys muzikoje. Pazyme-
tina, kad sios idejos yra platesnio modernybes projekto
dalis, o savaip - ir jo vediniai, isplaukiantys is vadina-
mj didzij modernistini pasakojim. Todel ir mu-
zikologijoje prigij nacionalini reiskini interpretavi-
mo konstruktai, tokie kaip nacionaline mokykla,
nacionalinis stilius, nacionalinis skambejimas ir kiti, tei-
setai laikomi bendrj muzikologijos koncepcij sub-
tekstais
19
. Jie susiformavo kaip modernistini muziko-
logini pasakojim, kuri subjektais tradiciskai yra
stiliaus, zanro kategorijos ar technologini resurs evo-
liucija, variantai. Modernistinese istorijose tokie pasa-
kojimo bdai numano egzistuojant ,ideal objekt, ku-
rio evoliucija ir yra atpasakojama. Istorikas - istorinio
pazinimo subjektas - savo tyrimams kaskart sukuria ob-
jektus, kurie patys, kaip ir jis, yra ar tampa subjektais
ir ,veikia istoriskai, t. y. yra natralizuojami. Tipiski
subjektais virstanci sukonstruot objekt pavyzdziai
yra ne vien jprastos zanr ar stili kategorijos, bet ir
tokios svokos kaip technika, technologija, meno kryp-
tis, ideologija, nacija, modernizavimas ar ,laiko dva-
sia. XX a. vyravusiuose menotyros kanonuose istoriz-
mui bdinga ,ideali objekt (paverciam istorinio
pasakojimo subjektais) paieska susiejama su evoliuci-
jos kaip nenumaldomo vystymosi ideja (pastaroji yra
modernybes epochoje ideologizuotos progreso idejos ko-
reliatas). Imanentinio, laipsnisko, vienakrypcio, teleo-
loginio vystymosi jvaizdis yra praejusio amziaus msty-
mo apie muzik fetisas, nulems sinchroninio istorijos
modelio suklestejim. Jis yra paremtas kaitos naratyvu
akcentuojant naujum. Tokia, atrodyt, nedidele trans-
formacija radikaliai keicia istorines tsos rem ir j jos
akiratj patalpinam jvyki atrank bei status. Istorijai
paradoksaliai ima ,priklausyti pirmiausia tai, kas nau-
ja. Pirmtak ir j sekej paieskos logika persmelkia
XX a. bdingas muzikos chronologijas, genealogijas ir
hierarchijas. Kita vertus, progresyvios ir teleologines evo-
liucijos samprata neatsiejama nuo nuolatinio tobuleji-
mo, tiksl ispildymo idej. Taip j men ir istorij jter-
piamas btinybes, neisvengiamumo konceptas
20
.
Btent tokiame epistemologiniame kontekste forma-
vosi A. Ambrazo ir V. Landsbergio nacionalines tradi-
cijos raidos versijos. Tradicijos isradimo (pasitelkiant
Erico Hobsbawmo svok) siekiai cia neatsiejami nuo
jos nuolatinio modernizavimo poreikio, taciau pirmta-
k ir sekej sekas leme individuals muzikos evoliu-
cijos pagrindimai. A. Ambrazo pateiktoje versijoje vy-
rauja institucinis remas - nacionalines mokyklos
konceptas, neatsiejamas nuo nacionalinio stiliaus sam-
pratos. Savo muzikologiniuose tyrinejimuose jis teike
isskirtin viet tiems lietuvi kompozitoriams, kurie la-
biausiai nuleme nacionalines lietuvi muzikos mokyk-
los raid - tiek muzikos kalbos kaip tvaraus sektin
taisykli rinkinio, tiek institucinio tinklo poziriu. Del
sios priezasties ypating viet A. Ambrazo darbuose uz-
eme lietuvi muzikos klasiko, daugelio muzikos institu-
cij vadovo, zymaus kompozicijos pedagogo Juozo
Gruodzio kryba ir veikla. Tos pacios nuostatos leme
muzikologo pasirinkim tyrineti kompozitoriaus ir mu-
zikos teoretiko Juliaus Juzelino, vieno ryskiausi XX a.
II puses lietuvi modernist ir kompozicijos pedagog,
kryb. Lygiai taip pat vertinant paskirus krinius is-
skiriami stilistini tendencij ir zanr pirmtakai, o ana-
lizuojant tradicijos evoliucij perimamumas grindzia-
mas pasitikejimu ir sekimu mokytojo nustatytomis
taisyklemis.
V. Landsbergio istorinius pasakojimus organizuo-
jantj rem tikt pavadinti simboliniu. Muzikologo tyri-
nejim centre - charizmatines asmenybes ar krejai vie-
nisiai (Mikalojus Konstantinas Ciurlionis, B. Kutavicius,
F. Bajoras, O. Balakauskas), israndantys tradicij cx n.-
.Io ar lauzantys nusistovejusias taisykles. Toks krejas
visuomet perzengia savojo laiko meninj kontekst, jvei-
kia susiklosciusias taisykles ir stereotipus - jo kryba
skleidziasi kaip savitumo generalizavimas, individualios
kalbos atradimas. Pazymetina, kad sie muzikologo ak-
centuojami individuals atverimai nera apribojami me-
nini-technologini isradim tikslui. Visi jie taikomi
nacionalinio tapatumo sklaidai - perfrazuojant B. An-
derson, tautos kaip bendros kultrines vaizduotes pro-
dukto krimui. Nacionalumas cia skleidziasi kaip ne-
verbalizuojama tautos dvasios pagava, kurios pedsak
aptinkama paslaptinguose jspauduose - krini detale-
se, muzikiniuose gestuose, atmosferoje, simbolikoje.
Siuos krejus sieja ne institucijos ar taisykles, o kult-
rine dirva, ezoterinis tikrojo krybiskumo pazinimas,
krybos misijos suvokimas. Tad galima kalbeti apie k-
rybini jzvalg bei simbolini nuorod siejamas pirm-
tak sekas, o ne patriarchalinei tvarkai paklstancius
mokytoj ir mokini santykius
21
.
A. Ambrazo ir V. Landsbergio lietuvi nacionalines
tradicijos koncepcijas labiausiai skiria krybiskumo
sampratos, kuriose nesunku atsekti Maxo Weberio ir
!58
Pierre'o Bourdieu isskirtus autoriteting krej - mo-
kytojo ir pranaso - tipus. Pletodami si sociolog jzval-
gas Laurent'as Thvenot ir Lucas Boltanskis pateike
skirting krybini konfigracij teorij, kurioje ana-
lizuojami nauj zini, krybini atradim formavima-
sis ir visuomeninio j pripazinimo modeliai. Pasak au-
tori, egzistuoja skirtingi krybos stiliai, kuri remuose
sukuriamos naujoves sulaukia pripazinimo arba atmeti-
mo pasitelkiant nevienodus jteisinancius vertinimus.
Siuos stilius sociologai vadina didingumo tvarkomis
(grundcurs ) ir isskiria tris j tipus: technokratin didin-
gumo tvark (grundcur .ndus:r.cIIc), jkvept didingumo
tvark (grunducr .ns.rc) ir patriarchalin didingumo
tvark (grundcur domcs:.uc). Vertybiskai orientuota mat-
rica leidzia krejams aptikti individualias krybiskumo
strategijas - efektyviai dirbancio produktyvaus atrade-
jo, kanonus lauzancio jkvepto vienisiaus ar metro jsteig-
tos tradicijos saugotojo
22
. A. Ambrazo ir V. Landsber-
gio isskirtose nacionalines lietuvi muzikos tradicijos
genealogijose galima jzvelgti aptariam krybini kon-
figracij apraiskas: nacionalines mokyklos samprat
grindzia pirmojo ir treciojo krybini stili variantai,
o individualios kalbos generalizavimo rem - pirmojo
ir antrojo variantai. Neabejotina, kad panasios kry-
biskumo sampratos padare didel jtak formuojant lie-
tuvi kompozitori hierarchijas ir aptinkant kanoni-
ni krini sekas. Aptarta sociologine krybos stili
ir j visuomeninio prestizo koncepcija gerokai papil-
do kanono teorij ir leidzia susieti joje isryskejusias
estetin bei sociologin prieitis. Ji ypac paranki anali-
zuojant krybos recepcij, nes minet krybini kon-
figracij jzvalgos ir j pagrindu susiformavusios ver-
tybiskai orientuotos interpretacijos lemia konkretaus
krejo (ar kanonizuotos muzikos krypties, kanonini
krini ir pan.) pasiekim pripazinim ar atmetim,
jteisinim ar nutylejim.
IV
Pasak L. Treitlerio, muzikos dabarties samprata yra
neatsiejama nuo ms jproci mstyti ir rasyti apie pra-
eitj, kita vertus, nusistovej istorijos modeliai veikia
tiek kompozitori jsitikinimus, tiek kritines naujos
muzikos refleksijas
23
. Lietuvi muzikos kultroje simp-
tomisku pavyzdziu galet bti 8-ojo desimtmecio pa-
grindines sroves jteisinimas ir jos velesne recepcija.
Minim srov reprezentuoja trys ryskiausios to laiko-
tarpio lietuvi muzikos figros - kompozitoriai B. Ku-
tavicius, O. Balakauskas, F. Bajoras, debiutav 7-ajame
desimtmetyje. Nuo 8-ojo desimtmecio si autori k-
riniai absoliuciai vyravo Lietuvos siuolaikines muzikos
scenoje ir labiausiai paveike muzikos kritikos vaizduo-
t
24
. Lygiai taip pat si autori kryba jsitvirtino kaip
svarbiausias lietuvi naujj muzik reprezentuojantis
reiskinys tiek vietineje, tiek uzsienio recepcijoje iki pat
paskutiniojo XX a. desimtmecio vidurio. Btent si
kompozitori muzika savaip paveike ir ilgalaikj ,auksi-
nio 8-ojo desimtmecio vaizdinj - kaip nonkonformis-
tines modernios lietuvi muzikos proverzj ideologines
ir kultrines priespaudos metais
25
.
Pirmine aptariam kompozitori krybos paskata
buvo ,importine. Kaip ir kituose Ryt ir Centrines
Europos krastuose, lietuvi muzikos pagrindine srove
buvo savitas atsakas j vakarietiskojo antrojo avangardo
ieskojimus. Lietuviskasis antrojo avangardo pakartoji-
mas yra ypac tipiskas pirmines paskatos perzengimo
(:runsgrcss.on) pavyzdys
26
. 7-ajame desimtmetyje isban-
d serializmo, aleatorikos, sonorizmo ir kitas techni-
kas, sie kompozitoriai sukre savitus, patirtas jtakas
smarkiai transformuojancius stilius jau 8-ajame desimt-
metyje, t. y. postmodernizmo metais. Taigi Lietuvoje
pagrindine srove susiformavo veliau nei kaimyniniuose
krastuose, pavyzdziui, Lenkijoje, Rusijoje ar Kroatijo-
je, kur analogiski procesai vyko kiek anksciau - 6-ajame
desimtmetyje. Minetuose krastuose tai paskatino stip-
resnj nepriklausom kolektyvini terpi krimsi bei
institucionalizavimo poreikj, kurj reprezentavo pirmiau-
sia apibrezt mokykl susiformavimas bei jsteigti siuo-
laikines muzikos festivaliai. Lietuvoje to nejvyko - nau-
jo muzikos reiskinio jteisinimas buvo vien diskursyvus,
labiausiai suinstitutintas muzikos kritikos.
Pagrindine srove buvo savaip dirbtine konstrukcija,
sujungusi labai skirting orientacij ir stili kompozi-
torius - triada buvo jsteigta kritikos pastangomis. Be to,
postmodernistinis kontekstas nebeskatino ieskoti ,ben-
dr magistrali (Ulrichas Dibelius), priesingai, lenke
muzikos kritikus pabrezti individuali pasirinkim sa-
vitum ir per siems originaliems stiliams priskirt reiks-
mi lauk pabrezti bendrsias nacionalinei tradicijai b-
dingas vertybes. Taigi toks pat nacionalines tradicijos
susiformavimui bdingas suvokimo ir istorinio apra-
symo modelis - gimimas cx n..Io - buvo is esmes pri-
taikytas ir 8-ojo desimtmecio lietuvi muzikos pa-
grindinei srovei. Interpretuojant individualios kalbos
atradimus, nenumaldomai buvo akcentuojama pirmi-
nes paskatos jveika, o ne rysys su importuotomis ideo-
logijomis ir technologijomis. Toki tendencij is dalies
paveike ir lietuvi muzikologijos orientacijos: minimu
laikotarpiu vietini reiskini susiejimas su bendrosio-
mis siuolaikines muzikos kryptimis buvo gana margi-
nalus reiskinys - vyravo nacionalines tradicijos remas
27
.
Jos neisvenge ir gana kritiskas tradicinio nacionalumo
muzikoje paieskoms kompozitorius O. Balakauskas,
8-ajame desimtmetyje siuo klausimu viesoje diskusijo-
je oponavs V. Landsbergiui, A. Ambrazui ir kitiems
muzikologams
28
. Del sios priezasties pagrindinei srovei
!59
pagrjsti taip ir nebuvo aptiktas klasifikacinis remas, su-
siejantis trij kompozitori kryb su jtakingais siuolai-
kines muzikos stiliais ar technologijomis
29
.
Pazymetina, kad aptariam kompozitori sukurti
muzikiniai stiliai buvo ne pirmasis pokario lietuvi mu-
zikos modernizavimo projektas. Per trump pirmjj so-
vietines kultros liberalizavimo laikotarpj (turimi ome-
nyje 1956-1972 metai, nuo Chrusciovo deklaruoto
atsilimo iki politini disident, Katalik Baznycios kro-
nikos leidej, neformali jaunimo sjdzi dalyvi per-
sekiojim 8-ojo desimtmecio pradzioje) toki pastan-
g buvo trejetas. Pirmoji sietina su ryskiausiais pokario
kompozicijos pedagogais - Eduardu Balsiu ir Juliumi
Juzelinu. Antrojo modernizmo atstov kryb labiau-
siai inspiravo viesas XX a. modernizmo (tiek sovie-
tinio - Dmitrijaus Sostakoviciaus, Sergejaus Prokof-
jevo, tiek vakarietiskojo - Igorio Stravinskio, Belos
Bartko ir kit) jteisinimas. Nepaisant epizodiskai pa-
naudoto dodekafonijos metodo E. Balsio kryboje, zy-
miausi sovietinio laikotarpio lietuvi komponavimo
mokykl jkrej kryptimi laikytini individuals XX a.
neofolklorizmo, arba nacionalinio modernizmo, varian-
tai
30
. E. Balsio ir J. Juzelino kryba tapo ypac jtakin-
gais nacionaliniais krybos modeliais, o j jsitvirtinim
vietineje muzikos scenoje savaip stiprino ir svari peda-
gogine veikla. Visai priesingai susikloste pirmosios ant-
rojo avangardo ,pamegdziotoj kartos - Vytauto Bar-
kausko, Antano Rekasiaus, Vytauto Montvilos - krybos
recepcija. Patirtos jtakos liko tiek individualios krej
evoliucijos, tiek bendrosios lietuvi muzikos istorijos
epizodais
31
. Pirmiausia galbt todel, kad siais bandy-
mais nebuvo sukurta svari repertuare islikusi kri-
ni. Kita vertus, aptariami kompozitoriai netrukus ,is-
sizadejo pasirinktos krypties ir evoliucionavo labiau
tradicines kalbos linkme. |sigalejusiose lietuvi muzi-
kos istorijos interpretacijose antrojo avangardo paska-
tos pirmenybe buvo priskirta 8-ojo desimtmecio pagrin-
dines sroves atstovams. Si kompozitori tapsm
neformaliais lietuvi muzikos lyderiais ir jos ateities vi-
zijos krejais paskatino ne vien muzikines atodangos,
bet ir politinis klimatas, kultrine savivoka bei institu-
cine muzikos kultros struktra. Is ties trij moderni-
zavimo projekt atstovus galima susieti su ms ap-
tartomis skirtingomis krybiskumo konfigracijomis -
patriarchaliniu (E. Balsys, J. Juzelinas), technokrati-
niu (V. Barkausko karta) ir jkveptu (pagrindine srove)
krybos stiliais. Btent minetos kontekstualios prie-
zastys turejo jtakos naujuosius muzikos reiskinius su-
siejant su vienomis ar kitomis krybiskumo sampra-
tomis. |kveptam krybos stiliui teikta pirmenybe ne vien
muzikos srityje: panasios tendencijos akivaizdzios ir in-
terpretuojant tuometines dailes, literatros, teatro, ki-
no apraiskas
32
.
Del sios priezasties 8-uoju ir 9-uoju desimtmeciais
pagrindines sroves kompozitori muzikos interpretaci-
jas akivaizdziai paveike ms aptarta landsbergiskoji na-
cionalines tradicijos versija, atstovaujanti jkvepto kry-
bos stiliaus sampratai. |tak procesas buvo abipusis:
nacionalines klasikos interpretavimo modeliai dare po-
veikj naujosios muzikos jvardijimams, o pastarieji savo
ruoztu formavo ir koregavo visai tradicijai svarbias mu-
zikos vertybes. Palyginkime kelet tipisk to laiko mu-
zikos kritikos fragment.
,Ms kompozitoriai tartum ne nesistengia bti nau-
ji, jie veikiau gilinasi j nacionalines kultros istakas, j
daugiasluoksnj dabarties zmogaus dvasinj pasaulj ir ies-
ko originali form visa tai isreiksti, remiantis jau zi-
nomomis, sukauptomis priemonemis. Rezultatai jvai-
rs, taciau is vertingiausi pastarojo meto krini, man
regis, galime daryti isvad apie kokybiskai nauj ms
muzikos lygj. Ko gera, kaip tik muzikoje siandien dau-
giau g,v,I.ngumo. Gal kaip tik joje giluminis dvasinis
rysys su pirmykstemis kultros istakomis reiskiamas la-
biau koncentruotai, imliau, negu kitose meno sakose.
,Is salies ne sykj atrodo, kad ms proza, tapyba kaip
tik stokoja tos koncentracijos, paprastumo, autentisku-
mo, kuriais pasizymi ryskiausi muzikos kriniai
33
(kur-
syvas autoriaus).
,Daugum meninink, kad ir apytikriai, vis delto
galima is kazko ,isvesti. Skriabinas - is Chopino ir
Wagnerio, Ciurlionis (muzikas) - is Wagnerio ir Skria-
bino, Messiaenas - is Debussy, is ,Indijos ir is pauks-
ci. Bet is ko kilo Kutaviciaus muzika? As jj pazjstu 30
met, bet nezinau, kokj kompozitori jis megsta, ar yra
toks. Svarbiausia - as nematau kompozitoriaus nei is
,pasaulio, nei is Lietuvos, kuri jtak Kutaviciui gale-
ciau paliudyti. Aisku tik, kad ne Ciurlionis, ne Gruo-
dis, ne jo mokytojas Racinas. [...] O gal Kutavicius is
Nieko? Tai yra is tos Sigito Gedos metaforos, kuri, tur-
bt, isreiskia ir ms gamt, ir senuosius dievus, ir kas-
dienyb - tiek daug, kad ir neaprepsi kitu zodziu
34
.
,Gyvename muzikos standart amziuje. Tkstanciai
kompozitori, nepazindami vienas kito, raso toki pa-
ci muzik. Komponavimo technologija tapo bendra
visam pasauliui. Ji taip istobulejo, kad tapo prieinama
vidutini gabum zmogui; ismokti neblogai rasyti tam
tikro stiliaus muzik gali kiekvienas profesionalus mu-
zikantas. Tad suprantama, kodel toki vert jgauna k-
rinio bruozai, isskiriantys jj is gausios siandienines mu-
zikos produkcijos [...] Felikso Bajoro kryba pirmiausia
turbt ir patraukia originaliu nacionalumo problemos
sprendimu. [...] Bajoro krybine retrospekcija j istisi-
n liaudies muzikos citat, kai ji traktuojama ne kaip
technologine norma, bet kaip idejinis, prasminis, struk-
trinis kompleksas, yra labai vaisinga, sprendziant liau-
diskumo ir nacionalinio savitumo klausimus. Sis kry-
!6u
Eil. Kompozitorius Kiek krini
Nr. atlikta
1. Osvaldas Balakauskas (1937) 12
2. Feliksas Bajoras (1934) 11
3-5. Bronius Kutavicius (1932) 10
Onute Narbutaite (1956) 10
Vytautas Barkauskas (1931) 10
6. Vytautas Bacevicius (1905-1970) 9
7. Jeronimas Kacinskas (1907-2005) 8
8-11. Julius Juzelinas (1916-2001) 6
Rytis Mazulis (1961)
[.]
12-18. Algirdas Martinaitis (1950) 5
Vidmantas Bartulis (1954)
[.]
19-24. Anatolijus Senderovas (1945) 4
[.]
25-34. Eduardas Balsys (1919-1984) 3
[.]
35-49. Mikalojus Konstantinas Ciurlionis (1875-1911) 2
[.]
50-83. Konstancija Brundzaite (1942-1971) 1
[.]
binis principas jpila ms muzikai sviezio kraujo, stum-
damas tolyn nuo visa niveliuojanci standart j tikr
jos autentiskum
35
.
Didziule B. Kutaviciaus, O. Balakausko, F. Bajoro
krybos jtaka lietuvi muzikai - tiek muzikologijoje,
tiek kompozitori pasisakymuose daznai minimas fak-
tas. Taciau siekiant aptikti kanoninius, ypating po-
veikj padariusius j krinius, tekt pasikliauti subjek-
tyviais ir jvairuojanciais vertinimais - siuo atzvilgiu
lietuvi muzika ir konkreciai pagrindines sroves atsto-
v kryba nera issamiau tyrineta. Lygiai taip pat neis-
vengtume iskraipym atsizvelgdami j daugelj kanono teo-
rijos atstov minet institucini veiksni, toki kaip
krini jtraukimas j edukacines programas, jsigaleji-
mas koncertiniame repertuare ir pan. Zinoma, islygos
pirmiausia taikytinos sovietiniam laikotarpiui. Del sios
priezasties pagrindines sroves recepcijos tendencijas ypac
isryskina pirmasis posovietinis desimtmetis. Tuo metu
minet autori kanonizavimas vyko ne vien diskursyvi-
neje plotmeje - j muzika pirmiausia buvo suinstitutin-
ta siuolaikines muzikos festivali terpeje. Iki pat XX a.
pabaigos si kompozitori muzika vyravo svarbiausi
Lietuvos festivali - ,Gaida, ,Jauna muzika ir kt. -
programose. Sitai akivaizdu pasitelkus pirmj desim-
ties ,Gaidos festivali statistik
36
(1 lentele).
1 lentele. Lietuvi kompozitori krini atlikimai ,Gai-
dos festivalyje, 1991-2000 m.
Kitas pagrindines sroves kanonizavimo pavyzdys -
1997 m. ,Kultros bar redakcijos surengta lietuvi
muzikolog ir Lietuvos muzikos akademijos student
apklausa, kurios metu buvo renkami geriausi paskuti-
nij 50 met (1946-1996) lietuvi kompozitori k-
riniai. Remiantis muzikolog vertinimais, beveik 80
procent krini sudare 8-ojo ir 9-ojo desimtmeci
kryba, o minet kompozitori kriniai uzeme pirm-
sias pozicijas krini hierarchijose. Absoliutus lyderis -
B. Kutaviciaus oratorija ,Paskutines pagoni apeigos
(1978), daugumos isrinkta geriausiu aptariamo laiko-
tarpio kriniu
37
(2 lentele).
2 l entel e. Penkiolika geriausi 1946-1996 m. lietuvi
kompozitori krini (,Kultros bar redakcijos apklau-
sa, 1997).
Eil. Kompo- Krinys Suk- Kiek Kiek
Nr. zitorius rimo gavo surink-
metai bals ta bal
1. Kutavicius ,Paskutines pagoni
apeigos 1978 9 72
2. Martinaitis ,Cantus ad futurum 1982 7 44
3. Kutavicius ,Ant kranto 1972 4 33
4. Balakauskas Simfonija Nr. 2 1979 4 31
5. Brundzaite ,Dvi raudos 1972 4 25
6. Bajoras ,Dievo avinelis 1982 4 25
7. Balsys Koncertas smuikui ir
orkestrui Nr.2 1957 4 18
8. Bartulis Opera ,Pamoka 1993 4 18
9. Mazulis ,Ciauskanti masina 1986 5 17
10. Bajoras ,Missa in musica 1991 3 17
11. Bajoras Sonata smuikui ir forte-
pijonui ,Prabeg metai1979 3 17
12. Balsys Oratorija ,Nelieskite
melyno gaublio 1969 2 16
13. Balakauskas Requiem 1995 2 14
14. Kutavicius ,Is jotvingi akmens 1983 2 13
15. Bajoras ,Sakmi siuita 1968 2 12
Zinoma, minet apklaus rezultatai nera kanonini
krini srasas - tai veikiau paranki medziaga ben-
drosios tendencijos fiksavimui. Kita vertus, muzikos
recepcijos tyrinetojai (pavyzdziui, C. Dahlhausas, Han-
sas Heinrichas Eggebrechtas, Mieczyslawas Tomaszew-
skis) pabrezia, kad net ir subjektyviausi vertinimai yra
pakankamai reprezentatyvs: muzikai priskiriami :oo.
susiklosto j tam tikr sustruktrint konfigracij, ku-
ri apibrezia kultrine savivoka. Lyginant ,Gaidos fes-
tivalio statistik ir apklausos rezultatus, pagrindines sro-
ves pirmavimas uzgozia akivaizdzi tendencij - muzikos
kritikos vertinimus iki pat XX a. pabaigos labiausiai
!6!
buvo paveikusios dar sovietiniais metais susiklosciusios
krini hierarchijos
38
. Apklausose itin retai minimi
naujausi aptariam kompozitori kriniai, daznai skam-
bej to paties laiko ,Gaidos festivalio programose.
Analizuojant 15 geriausi krini sras, galima daryti
prielaid, kad j atrank smarkiai paveike ,kanoniniais
laikytini atlikimai. |simenancios daugkartines zymi at-
likej interpretacijos yra ne maziau svarbus, o gal net ir
svarbiausias performatyvaus kanonizavimo aspektas, ly-
ginant su tradiciskai akcentuojamu kiekybiniu krini
jsitvirtinimu atlikej repertuare. Siuo atzvilgiu suda-
rytame srase simptomiskas pavyzdys - j penkioliktuk
jtraukti B. Kutaviciaus kriniai. Vokalinis ciklas ,Ant
kranto, pagoniskajam ciklui priskiriamos oratorijos
,Paskutines pagoni apeigos ir ,Is jotvingi akmens -
tai kanonisko atlikimo atspaudu pazymetos kompozi-
cijos. Kartu btent si krini atlikimai fiksuoja prie
kompozitoriaus muzikos sklaidos labiausiai prisideju-
si atlikej rato telkimsi, jo krybos interpretavimo
stoteles. ,Ant kranto interpretacijos laikytinos pir-
maisiais ryskiais individuali kompozitoriaus idiom
jtvirtinusiais atlikimais, ,Paskutini pagoni apeig -
emblematiniu muzikines bendruomenes kultrinei
vaizduotei ypac reiksmingu jvykiu, o oratorija ,Is jot-
vingi akmens inspiravo vieno zymiausi pagonisko-
sios B. Kutaviciaus poetikos interpretatori - ,Naujo-
sios muzikos ansamblio - atsiradim. Muzikos
recepcijos tyrinetojai pabrezia, kad isskirtini individ
ir maz grupi indelis kanoninio krinio statuso for-
mavimuisi, krybos sklaidai ar jos jsigalejimui repertu-
are net svarbesni negu bendrieji kultriniai procesai
39
.
Subjektyvumo jspaudu pazymeti veiksniai arba, istori-
ko Roger Chartier zodziais, ,karsti, refleksyvs, indi-
viduals liudijimai (j priespriesa - ,salti, serijiniai,
kolektyviniai pozymiai) yra neatsiejama konceptuali siuo-
laikini kultros istorijos tyrinejim dalis, ypac paran-
ki idej ar j raiskos produkt sklaidos bei recepcijos
analizei
40
.
V
Iki siol analizavome vietin 8-ojo desimtmecio pa-
grindines sroves recepcij. Ji neabejotinai svarbiausia
formuojant pamatinius kompozitori krybos jvaizdzius.
Kalbant apie siuolaikinei muzikai jtakos turincius reiks-
mi konstravimo veiksnius, vis labiau auga tarptautines
krybos sklaidos ir recepcijos svarba. Del pastarj pro-
ces siuolaikines muzikos reiskiniai ir juos jteisinantys
diskursai yra tarsi ,isplesiami is j susiformavimo ter-
pes. Tokiu bdu jie kartu atribojami nuo istoriskai api-
brezt individuali ir kolektyvini vaizdini bei verty-
bi ir generuoja skirtingus perskaitymus. Cia veikia ir
atogrzos mechanizmas, nes minetieji procesai ir j de-
ka susiformav vertinimai ilgainiui tampa reiksmingu
vietinius kanonus ir j transformacijas lemianciu veiks-
niu. Kai kuri tyrinetoj nuomone, siuolaikiniai reiks-
mes konstravimo aspektai keicia pamatines muzikos
teksto ir jo interpretacinio lauko sveikos sampratas.
Pavyzdziui, muzikologe Yayoi Uno Everett muzikos pro-
dukcijos ir recepcijos komunikatyvius bei reiksminius
aspektus laiko interaktyviu tekstu, kurj formuoja dau-
gialypiai jkodavimo ir iskodavimo procesai (2 sche-
ma)
41
. Sis poziris atliepia postmodernistinems muzi-
kos interpretacijoms bding recepcijos tekstualizavim:
siuolaikines krybos recepcija vis labiau tampa subteks-
tu, daranciu jtak pirminiam tekstui ir jo autoriaus k-
rybinems strategijoms
42
.
Nr. Kompozitorius Kiek Kiek syki
krini paminetas
pamineta
1. Bronius Kutavicius (1932) 9 22
2. Osvaldas Balakauskas (1937) 10 16
3. Feliksas Bajoras (1934) 5 13
4. Algirdas Martinaitis (1950) 4 11
5. Eduardas Balsys (1919-1984) 4 8
6. Vidmantas Bartulis (1954) 3 8
7. Julius Juzelinas (1916-2001) 3 6
8. Rytis Mazulis (1961) 1 5
9. Konstancija Brundzaite (1942-1971) 1 4
10. Vytautas Bacevicius (1905-1970) 2 2
11. Onute Narbutaite (1956) 2 2
12. Anatolijus Senderovas (1945) 1 2
3 l entel e. Geriausi 1946-1996 m. lietuvi kompozi-
tori krini minejimo statistika (,Kultros bar redak-
cijos apklausa, 1997).
2 schema. Yayoi Uno Everett komunikacijos ir signifi-
kacijos tinklo kaip interaktyvaus teksto modelis
Tradiciniai tarptautines muzikos sklaidos ir recep-
cijos sandai - krybos atlikimai uzsienyje (siuolaiki-
nes muzikos atzvilgiu cia ypac svarbs tarptautini fes-
tivali ir kit muzikos institucij uzsakymai), uzsienio
monografijos, muzikos leidyba, kritikos atsiliepimai,
!62
krybos dokumentavimas jtakinguose archyvuose ir pan.
Pagrindines sroves kompozitori tarptautines reputaci-
jos pradzia - j muzikos recepcija Lenkijoje 8-uoju ir
9-uoju desimtmeciais, kuri skatino lietuvi muzikos
atlikimai lenk siuolaikines muzikos festivaliuose ir juos
lydejusios kritines interpretacijos. Btent lenkiskoji re-
cepcija ilgam nuleme Vakaruose jsitvirtinusj nonkon-
formistines ir egzotiskos lietuvi muzikos jvaizdj. Sie
:oo. lydejo aptariam kompozitori muzikos interpre-
tacijas ankstyvuoju posovietiniu laikotarpiu - tam ture-
jo jtakos ir bendrosios to meto lietuvi muzikos ,eks-
porto tendencijos. Politini ir kultrini transformacij
metais jj labiausiai veike bendresnis susidomejimas po-
sovietini krast muzika. Galima aptikti dvi svarbiau-
sias sio regiono muzikos tarptautines sklaidos paskatas.
Pirma, tai susidomejimas vadinamja neoficialija mu-
zika, kurios atstov kryboje gana atviras tapatinimasis
su vakarietiska naujosios muzikos tradicija susipyns
su politizuota nonkonformistine laikysena. Antra, tai va-
dinamasis ,naujasis dvasingumas (ncw s.r.:uuI.:,), il-
gainiui taps vienu ryskiausi Ryt Europos muzikos
savitumo simboli.
Yra tam tikras paradoksas ir kartu desningumas, kad
lietuvi muzika tik gana epizodiskai buvo susieta su mi-
netomis posovietines muzikos eksporto srovemis, nors,
pavyzdziui, savo stabili viet ir reputacij siose konfi-
gracijose pelne kai kurie artim kaimyn kompozito-
riai, kaip estas Arvo Prtas ar latvis Peteris Vasksas.
Velgi simptomiskas atvejis cia galet bti B. Kutavi-
ciaus kryba, kuri, atrodyt, atitiko visus minetus susi-
domejim, sklaid ir recepcij inspiravusius matmenis,
taciau sis kompozitorius netapo tarptautine figra tuo
mastu, kaip kiti kaimynini krast kompozitoriai. Pir-
miausia tam turejo jtakos antiakademistine kompozito-
riaus orientacija - daugelis jo krini parasyti netradi-
cinems instrument sudetims ir net neprofesionaliems
ar pusiau profesionaliems atlikejams. Sis aspektas - rim-
ta klitis jsitvirtinti kriniams atlikej repertuare. Kita
vertus, tuo laikotarpiu Lietuvoje beveik nebuvo siuolai-
kines muzikos srityje besispecializuojanci atlikej, ypac
ansambli. Simptomiska, kad aptariamu laikotarpiu
svarbiausiuoju B. Kutaviciaus muzikos interpretatoriu-
mi uzsienyje tapo ,Naujosios muzikos ansamblis -
kompozitoriaus Sarno Nako jsteigtas jaun kompozi-
tori ir muzikolog kolektyvas. Jis labai padejo palaiky-
ti lietuviskojo egzotizmo mit, taciau nepajege jsitvir-
tinti tarptautineje muzikos rinkoje. Siame kontekste
reikia pripazinti, kad, pavyzdziui, siuolaikines rus mu-
zikos sklaidai neabejotinai didziul jtak turejo tarptau-
tin reputacij peln jos atlikejai.
Kitas svarbus skirtumas, nulems daugelio Ryt Eu-
ropos kompozitori tarptautin sklaid, - j ilgameciai
rysiai su tarptautinemis siuolaikines muzikos terpemis,
sutartys su Vakar leidyklomis. Pasak Fredericko Lau,
siuolaikinio kompozitoriaus karjer lemia stabilios su-
tartys, viesi atlikimai, muzikos jras ir leidybos sutar-
tys: ,bti sekmingu kompozitoriumi reiskia nuolat ies-
koti si galimybi
43
. Nepaisant gausi tarptautini
muzikos festivali uzsakym, pagrindines sroves kom-
pozitori rysiai su uzsienio institucijomis netapo ilga-
laikiais. Nesekminga B. Kutaviciaus ir O. Balakausko
sutartis su Lenk muzikos leidykla (PWM), kuri men-
kai tesirpino si autori muzikos atlikimais ar nauj
uzsakym inicijavimu, - tik dar vienas tokios nevisa-
vertes tarptautines lietuvi pagrindines sroves recep-
cijos veiksnys. Svarbiausias cia yra ne lietuvi muzi-
kos pripazinimo ar nepripazinimo aspektas, bet tai,
kad aptariamu laikotarpiu si kompozitori recepcija
nesuformavo apibrezto lietuvi muzikos mokyklos vaiz-
dinio - to, kas siandienineje prekini zenkl (Irund
numcs) kultroje galet bti pavadinta ,lietuviskuoju
skambesiu.
Neabejotina, kad ankstyvuoju posovietiniu laikotar-
piu rimta klitimi tarptautinei lietuvi muzikos sklai-
dai buvo silpna institucine Lietuvos muzikos kultros
struktra. Muzikos leidybos vakuumas, vos besifor-
muojanti siuolaikines muzikos festivali terpe - tai tik
vieni is daugelio pozymi. Del sios priezasties mine-
tas laikotarpis neretai vadinamas individuali inicia-
tyv, biografij ir karjer epocha
44
. Tarptautine kry-
bos recepcija tapo vienu jtakingiausi veiksni jteisinant
naujas posovietines reputacijas bei aptinkant paveikias
krybines strategijas. Sitai akivaizdu ir lietuvi muzi-
kos kultroje: kiekvienas tarptautinis atlikimas, uzsa-
kymas ar kritikos atsiliepimas buvo priimami kaip pa-
vieni krej krybines reputacijos patvirtinimas ir
kartu visos tradicijos jteisinimas
45
. Toki savivok ly-
dejo ir ms jau aptartas pagrindines sroves kompozi-
tori jsitvirtinimas Lietuvos siuolaikines muzikos festi-
vali programose.
Muzikos recepcijos tyrinejimuose, ypac jos klasik
darbuose, tradiciskai vyrauja evoliuciniai modeliai -
:oo. isskyrimas, j konsolidavimas ir recepcijos kul-
minacijos, arba, perfrazuojant C. Dahlhaus, Iu.ros.
Manytina, kad toks recepcijos modelis yra kiek vien-
pusiskas: recepcijos procesai paklsta tiems patiems
pakartojimo ir perzengimo desniams, kurie bdingi me-
no sklaidai ar tapatybi formavimuisi
46
. Btent perzen-
gimu, arba jsteigto kanono isardymu, galetume pava-
dinti antrjj posovietines lietuvi muzikos kultros
period (mazdaug nuo 1997 met). Jam bdinga insti-
tucij stiprejimo tendencija ir kokybiskai naujas atsi-
verimas tarptautinems siuolaikines muzikos terpems, pa-
grjstas ne eksporto, bet partnerystes santykiais, taip pat
institucij pertvarkymas pagal vakarietiskus modelius
ar j adaptavimas kuriant naujas institucijas.
!63
Galima sakyti, kad si bendroji institucionalizavimo
tendencija ir pakits santykis su tarptautinemis siuolai-
kines muzikos terpemis smarkiai paveike tiek individu-
alias kompozitori strategijas, tiek vis kultrin savi-
vok. Akivaizdu, kad isnyko poreikis muzikos dabartj
suvokti kaip apribot nacionaliniu poziriu. Aktyviems
siuolaikines lietuvi muzikos terpes nariams - tiek kom-
pozitoriams, tiek atlikejams ar kritikams - lokalumas
vis pirma reiskia lietuvi muzikos scen kaip apibrez-
t krybin ir institucin konfigracij. Si naujoji savi-
voka skatina kritisk santykj su paveldeta tradicija bei
joje jteisintais krybos stiliais ir pirmiausia kintanci
pagrindines sroves atstov recepcij. J savaip slygojo
neissipild lkesciai: pirmaisiais posovietiniais metais
tiketasi, kad radikals politiniai ir kultriniai lziai
suformuos tokias pat muzikos kalbos permainas. Be-
veik vieningai viltasi, kad nauj lietuvi muzikos atei-
ties kryptj nubres jteisinto kanono atstovai, bet taip
nejvyko
47
. Priesingai: pagrindines sroves atstovai pa-
kartojo savo nusistovejusias stilistines strategijas daznai
gerokai akademiskesniais pavidalais, reviduodami ir
daugelj novatorisk ankstesnij met nuostat
48
. Sia
prasme lietuvi kompozitoriai nera isimtis - galima
prisiminti pries kelerius metus vykusias audringas dis-
kusijas Lenkijoje, kurias inspiravo muzikos kritiko An-
drzejaus Chlopeckio straipsnis ,Socrealistinis Pende-
reckis
49
. Nors lietuviski ir lenkiski reiskiniai bei j
interpretacijos skiriasi, vis delto galime kalbeti apie ben-
dr tendencij pervertinti ilg laik vyravusias XX a.
II puses pagrindines sroves, suformuotas t paci ideo-
logij bei technologij.
Kaip pavyzdj galima pateikti dviej jaunesniosios
kartos atstov kritinius tekstus. Muzikologe Vita Gruo-
dyte savo straipsnyje simptomisku pavadinimu ,Nau-
ja muzika, senos tradicijos nagrineja posovietini me-
t lietuvi muzikos padetj ir isskiria pamatinj lietuvi
muzikos nemodernum kaip jos bene pastoviausi tra-
dicijos savyb:
,Nors ir priversta dabar atsiverti modernizacijai,
siuolaikine lietuviska muzika, ties sakant, neturi pas-
tarajai bdingos dinamiskumo dvasios. Ji vis dar persi-
sunkusi tautiniais stereotipais (kad ir kaip bandytume
t paneigti), priklausoma nuo gamtinio pasaulio ciklis-
kumo, nuo sugrjzim j tuos pacius taskus, nuo istorijos
apmstym. Kitaip tariant, ji vis dar egzistuoja savotis-
koje mitineje sferoje, neisgyvenancioje praeities-dabar-
ties konflikto [...] Nors ryski kompozicini srovi ne-
buvimas tarytum uztikrina sios muzikos mobilum bei
lengv prisitaikym prie kintanci aplinkybi ir kon-
teksto, lietuviskasis antimodernumas pasireiskia taip pat
ir baime isdrjsti, radikaliai sulauzyti nusistovejusias kon-
vencijas ir stingdancius remus, bijojimu suklysti, bti
nesuprastam, baime issiskirti ar bti kitokiam. Todel
tai - ne tik savasties praradimo, bet ir socialine baime.
[...] Nemodernumo priebega suteikia ne tik saugumo
jausm ir distancij - savotisk kritinj nuotolj, leidzian-
tj atsirinkti ir jvertinti isvengiant blaskymosi, - bet ir
tam tikro nevisavertiskumo kompleks. Nes epocho-
je, kurioje atradimas vertingesnis uz jgyvendinim, kon-
ceptas uz ispildym, konkurencija uz taik sugyveni-
m, antimodernumas reiskia ne tik pasyvum, bet ir
nesugebejim steigti nauj vertybi. Kitaip tariant, ne-
dalyvavim istorijoje. Jei nesi atradejas ir agresyvus uz-
kariautojas, esi pasmerktas naudotis tik tuo, kas kit
sukurta
50
.
Simptomiskas ir kitas pavyzdys - kompozitoriaus ir
aktyvaus muzikos kritiko S. Nako tekstai, kritiskai jver-
tinantys ne tik jo paties ,muzikini tev kryb, bet ir
jai atributuotas reiksmes bei vertybes:
,Ryskiausios kultines lietuvi muzikos figros isky-
la vis pirma kaip ideologines [...], o sykiu - ir mito-
logizuotos (,kenciantis genijus Ciurlionis, ,vienisas
pranasas Bacevicius, ,nacionalines mokyklos tevas
Gruodis, ,lietuviskiausias kompozitorius Kutavicius,
,intelektualas Balakauskas). Nieko keista, kad lietuvi
muzikos istorij bandoma pritempti prie populiari ki-
t taut istorini klisi [...], taciau svarbiau yra tai, kad
sios interpretacijos yra gana jtakinga poveikio priemo-
ne kompozitori estetinei orientacijai
51
.
,Kiekvienas laikotarpis savaip mato jame vykstan-
cius reiskinius. Savaip juos apibdina ir kuria legen-
das. Lietuvi muzikos atveju vyrauja 8-ojo desimtme-
cio pabaigos ir 9-ojo pradzios apibrezimai ir akcentai,
kuri velesnieji desimtmeciai neissklaide, o kai ku-
riuos net sustiprino. Jei ne visai rimtai persoktume j
kiek kit - pramogin - sritj, tai pamatytume, kad
savo muzik dazniausiai apibdiname - o gal ir girdi-
me? - pagal d.s.o epochos madas. Bonc, A, Donna
Summer, Johnas Travolta: spalvingais blizguciais apli-
pinti drabuziai, ispstos sukuosenos, nepaliaujamas
snopavimas scenoje...
52
Btina pastebeti, kad abu cituoti autoriai savaip ak-
tyviai prisidejo prie lietuviskojo kanono formavimo, to-
del dabartinius j vertinimus bt galima laikyti ir kri-
tine savirefleksija, bandant aptikti nauj lietuvi muzikos
tikrov, atsieti jos dabartj ir raidos tendencijas nuo jsi-
galejusi stereotip. Bet ar vien lietuvi muzikams ir j
kritikams reikia vaduotis is kanonizuot klisi apie lie-
tuvi muzik?
Sen ir nauj klisi jsitvirtinimo pavyzdziu galet
bti paskutini keleri met platesni lietuvi muzikos
pristatymai uzsienio siuolaikines muzikos festivaliuose
ir j recepcija. Kaip pavyzdj paminesime placiai isrek-
lamuot Baltijos muzikos pristatym Aucrz Aus.I festi-
valyje, kuris vyko Berlyne 2003 metais. Recenzijose vo-
kieci muzikos kritikai vieningai stebejosi lietuvi
!64
muzikos neatitikimu susiformavusiam baltiskojo skam-
besio (BuI:.. sound ) jvaizdziui ir teige, kad ji estetiniu
bei technologiniu poziriais yra pliuralistine, siuo metu
neturinti vieno ar keli ryski jos tautinj skambesj sim-
bolizuojanci kompozitori
53
. Kas tas baltiskas skam-
besys, kurio pasigesta lietuvi muzikoje? Tai dar vienas
stereotipas, susiformavs per paskutiniuosius 15 met,
kurj labiausiai paveike F. Lau minetus karjeros recep-
tus atitinkancios A. Prto ir P. Vaskso muzikos tarp-
tautine recepcija. Taigi baltiskojo skambesio klise, su-
pinta is dvasingumo, meditatyvumo, spontaniskumo ir
minimalizmo charakteristik, jau yra naujosios poso-
vietines situacijos produktas, padiktuotas naujos preki-
niais vardais grjstos muzikos ekonomijos. Nors visas
baltiskojo skambesio sudedamsias dalis nesunkiai ga-
letume aptikti ir senesneje ar naujesneje lietuvi muzi-
koje (taip pat ir kai kuriuose Berlyne pristatytuose kri-
niuose), jos tarsi nera atpazjstamos. Toks klaidingas
perskaitymas arba ,aklumas galet bti siejamas su pre-
kini vard, reprezentuojanci lietuvi muzik, trku-
mu. Arba tuo, kad lietuvi muzikoje jvyk tradicijos
pokyciai (o btent jiems atstovauja anksciau aptarta ka-
nono kritika) nuvede jos krejus jau kitu keliu, gerokai
nutolusiu nuo tarptautineje recepcijoje jsigalejusi na-
cionalini stereotip.
Tokj lietuvi, o kartu ir viso baltiskojo regiono mu-
zikos skirtingum nuo jsigalejusi klisi taikliai paste-
bejo muzikologas Richardas Taruskinas, recenzuodamas
2004 m. Sietle jvykusj Baltijos krast muzikos festivalj
,Icebreaker II: Baltic Voices. |zvalgus muzikologas ne
tik uzfiksavo baltiskosios muzikos kaip reiskinio fikty-
vum, bet ir smaiksciai isryskino visiskai skirtingas mu-
zikologines interpretacijas vertinant tradicij praeitj ir
j raidos tendencijas:
,Tie, kas atejo pasiklausyti konferencijos pranesi-
m ir j susitikimus su kompozitoriais, turbt pastebe-
jo, kad beveik be isimties vis Baltijos kompozitori -
jaun ir vyresni, slav ir skandinav, vyr ir moter,
kairij ir desinij, postsovietini ir pre-NATO -
muzikoje isryskejo tam tikra trajektorija: kuo naujes-
nis krinys, tuo jis konsonansiskesnis. Ne ,tonales-
nis. Ne ,romantiskesnis. Ne ,retro. Konsonansis-
kesnis. Renginio aptarimuose dominavo btent si
ndienos realija, o ne senamadiskos dichotomijos -
tautiska ar kosmopolitiska? Progresyvu ar konservaty-
vu? Velniop jas.
Vis delto, kai si jzvalga buvo isdestyta per baigia-
mj diskusij, visi pripazino patj fakt, bet ne ten-
dencij. Tvirtino, kad vadovaujasi spontaniskomis k-
rybinemis paskatomis, o ne socialinemis nuostatomis.
Bet kai kieno nors spontaniskoji krybine paskata is-
provokuoja kito spontanisk krybin paskat, tampa
aisku, kad tarp j veikia kazkokios kol kas nejvardy-
tos antasmenines jegos. |vardyti jas teks ateities isto-
rikams. [...] Atsinaujinimas sklando ore. Ateitis ateis -
ir kas zino? - gal is to gali kas nors iseiti
54
.
Apibendrindami tyrinejim apie jvairuojancius 8-ojo
desimtmecio lietuvi muzikos perskaitymus ir jos re-
cepcijos pokycius, pasiremsime XX a. bdingas para-
doksalias tradicij ir naujovi sveikas nagrinejusiu
meno teoretiku Halu Fosteriu. Jis meno raidos logik
siejo su vienalaikiu tradicijos jveikos (arba isardymo)
ir jos aktualizavimo mechanizmu. Tai suteikia galimy-
b ne vien apibrezti praeitj per pakartojim ir perzen-
gim, bet ir sukurti dabartj kaip skirting ir kartu su-
sijusi su praeities jreminimais
55
. Taigi kanono
reinterpretacijos yra svarbios ne vien kaip nacionali-
nius mitus ar dabarties inercij nuvainikuojantis veiks-
mas: remiantis naujomis ssajomis ir atsiejimais jos
savaip jsteigia praeities ir dabarties tapatybes. Savo
ruoztu kanono teorija ir muzikos recepcijos tyrineji-
mai atveria produktyvias nacionalini kanon analizes
prieitis, svarbias ne vien aiskinantis siuolaikines mu-
zikos sklaidos bei recepcijos procesus, bet ir j vis
labiau veikiamas krybines strategijas.
VI
Jau minejome, kad recepcija ne vien formuoja :o-
o., kuri deka tam tikros reiksmes ir vertybes priski-
riamos kompozitori krybai, bet ir daro jtak autori
krybiskumo strategijoms. Si krybos ir recepcijos s-
veika tampa vis svarbesne pastaraisiais desimtmeciais
ir tradiciskai siejama su postmoderniomis ,rinkoda-
riskomis, pasak T. D. Tayloro, krybiskumo strategi-
jomis
56
. Toki strategij nevertet laikyti negatyviu po-
stmodernybes efektu: cia veikiau kalbama apie naujos
kultrines situacijos veikiam ,krybos indeksiskum.
Remdamasis Charleso S. Peirce'o zenkl sistematika sio
apibrezimo autorius Thomas Turino su jvairuojancio-
mis ir daznai viena kitai priestaraujanciomis kultri-
nemis nuorodomis (indeksiniais zenklais) siejo siuolai-
kines muzikines tapatybes konstrukcijas ir j
interpretacijas
57
. Is esmes kalbama apie tai, kad tai,
kas gali atrodyti patrauklu ar, atvirksciai, nepriimtina
vienoje kultroje, nebtinai turi sutapti su kitos kult-
rines terpes vertinimais. Del sios priezasties krybiskas
kultrini nuorod naudojimas tampa integralia j jvai-
ruojancius tarptautinius kontekstus orientuotos siuolai-
kines muzikines krybos strategijos dalimi.
Aptariama tendencija ryski posovietinio laikotar-
pio pagrindines sroves atstov muzikoje, ypac tais at-
vejais, kai kompozitoriai rase krinius tarptautini ins-
titucij uzsakymais. Galima sakyti, kad jie gana meist-
riskai pasinaudojo ispletotais poetiniais ir stilistiniais
modeliais, apeliuodami j anapus nacionalines tradicijos
!65
rib egzistuojancius reiskinius, taip sukurdami plat
kultrini nuorod rat, savaip transformuojantj lie-
tuvi muzikos kultroje jteisintas j krybos interpre-
tacijas. Pazymetina, kad sios nuorodos nebuvo vien j
muzikoje jsteigt tapatybi pakartojimas - priesingai,
jos laikytinos perkurianciomis ar net transgresyviomis.
Pakakt prisiminti kai kurias tipiskas aptariam kom-
pozitori transformacijas: B. Kutaviciaus muzikoje au-
tentiskumo atodangos mutavo j multikultrinius misi-
nius, antiakademistine stovesena nesutrukde j netra-
dicines terpes orientuotas muzikos kalbos naujoves
pritaikyti akademiniams formatams; kalbos ir vokalo
dekonstrukcij F. Bajoro kryboje keite antinaratyvi-
nio mstymo paieskos instrumentines muzikos srity-
je, o O. Balakausko trajektorija - nuo avangardo apo-
logijos j jos jveik, nuo buvimo ,laiko priesakyje ligi
,pralaimetos revoliucijos ir ,sugrjzimo retorikos. Sa-
vaip tokia transgresyvi perkros tendencija reviduoja
ir interpretacinius j ankstesnes muzikos kontekstus
bei kultriniais tropais virtusius ,ritualinio Kutavi-
ciaus, ,intelektualaus Balakausko, ,nonkonformisto
Bajoro jvaizdzius.
Sitai skatina sugrjzti prie recepcijos tyrinetoj pa-
breziamo atogrzos mechanizmo ir isplesti pastarajam
tradiciskai priskiriam sand rat. Skirtingai nuo ka-
nono teorijos ir recepcijos tyrinetoj dazniausiai ana-
lizuojam muzikines klasikos reiskini, siuolaikines
muzikos srityje galima kalbeti apie nuolatines produk-
tyvias krybos ir recepcijos sveikas. Taigi krinio
veikmes istorija neapsiriboja vien naujomis jo ima-
nentini prasmi interpretacijomis - j savaip perku-
ria ir kintanci kultrini kontekst inspiruojama
velesne to paties autoriaus kryba. Kita vertus, post-
modernaus meno kontekste btina perzireti paci ima-
nentini krinio prasmi samprat. Pazymetina, kad
siuolaikiniai kultros tyrinetojai linksta aptikti daugy-
bines performatyvias krinyje jkoduotas muzikines ta-
patybes, o ne stabilias homogeniskas krybiskumo kon-
figracijas.
Is tokios pozicijos zvelgiant j ms punktyriskai
nuzymet XX a. 8-ojo desimtmecio pagrindines sro-
ves jteisinimo, kanonizavimo ir velesnes jsteigt jvaiz-
dzi recepcijos istorij, isryskeja kelios svarbios ten-
dencijos:
1. Aptinkant ir jteisinant naujus muzikos reiski-
nius, pamatine paskata tampa estetines-muzikines k-
rybos interpretacijos, kurias pabreze aksiologinei
prieiciai atstovaujantys kanono teorijos ir recepcijos
tyrinejim darbai. Kanoninis krini statusas neat-
siejamas nuo j novatoriskumo ir originalumo maste-
lio, o tai savo ruoztu byloja apie krybisk tradicijos
perzvalg. Taigi j kanoninius pretenduojantys kriniai
is pat pradzi jgyja dvigub tapatyb - radikali tra-
dicijos lauzytoj ir isskirtini jos tsej. Kanonizuot
krini interpretacijos neatsiejamos nuo j ssaj su
tradicijos jveikos arba priesinga - jos aktualizavimo -
retorika.
2. Muzikos recepcij pirmiausia grindzia poreikis
aptikti imanentines krybos prasmes. Sitai neisvengia-
mai skatina redukuoti daugybines krinyje jkoduotas
muzikines tapatybes ir taip isskirti stabilius su jais sie-
jam reiksmi ir vertybi ansamblius - :oo.. Ilgai-
niui ne vien kriniams, bet neretai ir kompozitoriams
(kaip kultriniams personazams) priskirti kultriniai
tropai tampa veiksmingais tradicij veikianciais kry-
biskumo jvaizdziais.
3. Muzikos kanonai - recepcijos padarinys. Cia svar-
biausios tradicines krybos tarpininkavimo ir reprodu-
kavimo institucijos - muzikologija ir atlikimo prakti-
kos. J analizei paranku pasitelkti kanono rekonstravimo
modelj, t. y. issiaiskinti kategorijas, kriterijus, galimy-
bes ir apribojimus, kurie leme diskursyvias (kritika) ir
performatyvias (atlikimo menas) kanonizuojam ar jau
kanonizuot krini interpretacijas.
4. Muzikos reiksmi bei vertybi konstravimo pro-
cesams bdinga skirting krybos ir jos recepcijos
veiksni sveika. Ypac analizuojant siuolaikines muzi-
kos praktikas btina demesingai istirti plat krybos
sklaidos ir reprodukcijos institucij lauk, atsizvelgti
j vietini ir tarptautini veiksni sveikas ir atogr-
zas. Individualios krybiskumo konfigracijos ir j
vertinimai formuojasi konkreciose kultrinese terpe-
se, kuriose jsitvirtinusios kompetencijos (interpreta-
cini bendruomeni kultriniai jgdziai ir jprociai) ir
reprezentacijos (kultriniai tropai) yra slygojamos ins-
titucini rem bei muzikos sklaidos form. Del sios
priezasties muzikos kriniams priskiriami :oo. skir-
tinguose kultriniuose kontekstuose jgyja jvairuojan-
cius prasmes efektus.
Kanono teorijos ir recepcijos tyrinejim kontekste
siuolaikine muzika skatina aptikti naujas problemines
potemes. Galbt net labiau nei klasikos atveju dabar-
ties muzika patvirtina populiar teiginj, kad kriniai
sukuriami tam tikros simbolines tvarkos remuose, ta-
ciau nuolat juos pranoksta. Sitai leidzia manyti, kad
siuolaikines muzikos kanonai - paradoksalus ir vis nau-
jiems perkrimams ypac atviras darinys. Perfrazuo-
jant kultros istorik R. Chartier, galima sakyti, kad
privalu aptikti ir jsismoninti paradoksal rysj tarp skir-
tumo (ar, H. Bloomo zodziais, - keistumo, nejprastu-
mo), kurio deka tam tikrose kultrose isskiriama ypa-
ting krini sekos, ir slygotum, del kuri menine
ismone tampa prieinama suvokimui, jrasanciam j j
socialinio pasaulio ir simbolines sistemos sanklodas
58
.
!66
Nuorodos
1
H. Foster, Tc 1c:urn o[ :c 1cuI, Cambridge, London: The
MIT Press, 1996, p. x.
2
Zr., pavyzdziui, Aus..uI Cons:ru.:.ons o[ Au:.onuI.sm. 1ssu,s
on :c H.s:or, und 1dcoIog, o[ 1urocun Aus.. CuI:urc !8uu-
!945, H. White, M. Murphy (eds.)., Cork: Cork University
Press, 2001; Ph. V. Bohlman, Tc Aus.. o[ 1urocun Au:.o-
nuI.sm. CuI:uruI 1dcn:.:, und Aodcrn H.s:or,, Santa Barbara:
ABC-CLIO, 2004. Glaust nacionalizmo sklaidos muzikoje
tyrinejim apzvalg zr.: Aus..oIog,. Tc 1c, Con.c:s, D. Beard,
K. Gloag (eds.), London: Routledge, 2005.
3
Pavyzdziui, savo knygoje X1X umz.uus muz.Iu (1.c Aus.I dcr
!9. ]urundcr:s) C. Dahlhausas raso: ,Rus, cek, vengr ir
norveg muzikos istorikai kaip tik ir turet bti atsargs ,na-
cionalines mokyklos idejos atzvilgiu, nes pats apibdinimas
nebyliai, taciau neabejotinai reiskia, kad ,nacionalinis yra ,uni-
versalaus priespriesa, tad ,universalumas buvo ,centrini
muzikini nacij privilegija. ,Nacionalines mokyklos svoka
nebyliai pripazjstama, kad j pasitelkiant apibdinami reiski-
niai yra periferiniai. Cit. is D. Grimley, Horn Calls and Flatte-
ned Sevenths: Nielsen and Danish Musical Style, Aus..uI Cons-
:ru.:.ons o[ Au:.onuI.sm, p. 125.
4
Apie sias diskusijas zr.: Cunons, R. von Halberg (ed.), Chica-
go: University of Chicago Press, 1984.
5
Zr.: J. Guillory, CuI:uruI Cu.:uI. Tc 1roIIcm o[ 1.:crur,
Cunon 1ormu:.on, Chicago: University of Chicago Press, 1984;
A. Golding, 1rom Ou:Iuw :o CIuss... Cunons .n mcr..un 1oc:-
r,, Madison: University of Wisconsin Press, 1995.
6
J. Guillory, Canon, Cr.:..uI Tcrms [or 1.:crur, S:ud.cs, F. Len-
triccia, Th. McLaughlin (eds.), Chicago: University of Chica-
go Press, 1990, p. 237.
7
H. Bloom, Tc Wcs:crn Cunon. Tc BooIs und S.ooIs o[ :c
gcs, London: Macmillan, 1995, p. 11.
8
Ten pat.
9
J. Kerman, A Few Canonic Variations, Cr.:..uI 1nu.r,, 10,
September 1983, p. 107-125.
10
J. Kerman, ,A Few Canonic Variations; J. Kerman, Wr.:c
II Tcsc 1own. 1ssu,s on Aus.., Berkeley, Los Angeles, Lon-
don: University of California Press, 1994, p. 33, 37.
11
Zr., pavyzdziui, 1.s..I.n.ng Aus... Aus..oIog, und 1:s Cu-
nons, K. Bergeron, Ph. V. Bohlman (eds.), Chicago, London:
University of Chicago Press, 1992; M. J. Citron, Ccndcr und
:c Aus..uI Cunon, Cambridge: Cambridge University Press,
1993; Wcs:crn Aus.. und 1:s O:crs, G. Born, D. Hesmond-
halgh (eds.), Berkeley, Los Angeles, London: University of Ca-
lifornia Press, 2000; K. Korsyn, 1c.cn:cr.ng Aus... Cr.:.uc
o[ Con:cmorur, Aus..uI 1cscur., Oxford, New York: Oxford
University Press, 2003. Minetini vakarietiskojo kanono forma-
vimuisi skirti darbai: W. Weber, Tc 1.sc o[ Aus..uI CIuss..s .n
1.g:ccn:-Ccn:ur, 1ngIund, Oxford: Clarendon Press, 1992;
J. H. Johnson, 1.s:cn.ng .n 1ur.s. CuI:uruI H.s:or,, Berkeley:
University of California Press, 1995; K. Ellis, Aus.. Cr.:...sm
.n A.nc:ccn:-Ccn:ur, 1run.c. 1u 1cvuc c: Cuzc::c mus..uIc
dc 1ur.s, !834-!88u, Cambridge: Cambridge University Press,
1995; S. Burnham, Bcc:ovcn Hcro, Princeton: Princeton Uni-
versity Press, 1995; W. Weber, The History of Musical Ca-
non, 1c:.nI.ng Aus.., N. Cook, M. Everist (eds.), Oxford,
New York: Oxford University Press, 1999, p. 336-355.
12
M. Everist, Reception Theories, Canonic Discourses, and
Musical Value, 1c:.nI.ng Aus.., p. 378-402.
13
C. Dahlhaus, CrundIugcn dcr Aus.Igcs...:c, Kln: Musik-
verlag Hans Gerig, 1977.
14
Ten pat, S. 139-171, 237-259.
15
L. Treitler, Aus.. und :c H.s:or..uI 1mug.nu:.on, Cambrid-
ge, London: Harvard University Press, 1989, p. 174.
16
Pazymetina, kad naujojoje Auz.Ios cn..IIocd.oc neap-
tiksime straipsni, skirt tokioms kategorijoms kaip ,kano-
nas, ,muzikos recepcija, ,nacionalinis stilius ir kitiems su
nacionalumo sklaida susijusiems muzikos reiskiniams. Zr.:
Auz.Ios cn..IIocd.u, Vilnius: Lietuvos muzikos akademi-
ja, Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2000, t. 1;
2003, t. 2. Skirtingai nuo daugelio monografinio pobdzio
uzsienini leidini, recepcijos tyrinejimai nera jtraukti ir j
pastaruoju desimtmeciu isleistus lietuvi kompozitoriams
(pavyzdziui, Feliksui Bajorui, Osvaldui Balakauskui, Vy-
tautui Baceviciui, Jeronimui Kacinskui ir kt.) skirtus soli-
dzius veikalus.
17
V. Gruodyte, Nauja muzika, senos tradicijos, 1uz,mc:os
:cr.:or.os, sud. R. Gostautiene, L. Jablonskiene, Vilnius: Ty-
to alba, 2005, p. 150-165; S. Nakas, Europasimuistymai,
1uI:uros Iuru., 2003, Nr. 8/9, p. 82-84; S. Nakas, Nors kli-
matas syla, natos rasomos toliau, http://www.osf.lt/lt/nutik/
Nakas.htm
18
Vienas siuolaikini istorijos mokslo autoritet R. Chartier
pabrezia, kad nacionalinese istoriografijose visuomet aptinka-
ma savit konceptualizavimo bd, kartu kiekvienoje kon-
kuruoja neraiskiai diferencijuotos idejos. Zr.: R. Chartier, In-
tellectual History or Sociocultural History? The French Tra-
jectories, Aodcrn 1urocun 1n:cIIc.:uuI H.s:or,. 1curu.suIs
und Acw 1crsc.:.vcs, D. LaCapra, S. L. Kaplan (eds.), Itha-
ca, New York: Cornell University Press, 1982, p. 13.
19
Zr.: M. Beckerman, In Search of Czechness in Music, !9:-
Ccn:ur, Aus.., 10, Summer 1986, p. 61-73.
20
Apie istorizm ir evoliucionizm muzikologijoje placiau zr.
C. Dahlhaus, CrundIugcn; L. Treitler, Aus.. und :c H.s:or..uI
1mug.nu:.on.
21
Kadangi cia aptariama A. Ambrazo ir V. Landsbergio darb
visuma, bt keblu isskirti vien ar kit si itin produktyvi
muzikos mokslinink veikal.
22
L. Thvenot, L. Boltanski, 1c Iu us:.[..u:.on. 1cs .onom.cs
dc Iu grundcur, Paris: Gallimard, 1991.
23
L. Treitler, Aus.. und :c H.s:or..uI 1mug.nu:.on, p. 95.
24
Zinoma, turint omenyje sovietinj laikotarpj, cia kalbama apie
vertybinj, o ne kiekybinj vyravim. Apie kiekybinj pagrindines
sroves kompozitori vyravim siuolaikines muzikos festivali
programose pirmuoju posovietiniu laikotarpiu rasoma toliau
siame straipsnyje.
25
|domu pastebeti, kad panasi sio desimtmecio vertinim
aptinkama ir rus bei lenk muzikologijoje, aptariant savj
krast pokario muzikos raid. Zr., pavyzdziui, A. Chlopecki,
O recepcji polskiej muzyki 1945-1995, Auz,Iu 1oIsIu !945-
!995, sud. K. Droba, T. Malecka, K. Szwajgier, Krakw:
Akademia muzyczna w Krakowie, 1996, S. 357-381.
26
Tradiciskai jsivaizduojama, kad vadinamosios mazosios mu-
zikos kultros vien nekritiskai perima ir paveluotai atkartoja
didzij centr diktuojamas muzikos ideologijas bei techno-
logijas. Pasak meno teoretiko H. Fosterio, pakartoto veiksmo
ir perzengimo strategijos yra pamatines XX a. meno raidos
paradigmos, kurios per sj amzi nuleme ne tik praeities per-
krimus, bet ir naujo atradimus bei jteisinimus. Zr.: H.Fos-
ter, Tc 1c:urn o[ :c 1cuI, p. xii.
27
Viena is ret isimci - Juozo Antanaviciaus straipsnis ,Pas-
tarj met lietuvi tarybines muzikos stilistiniai poslinkiai
(Auz.Iu, 1982, Nr. 3 p. 5-9).
28
Zr.: O. Balakauskas, Praradimai ir atradimai, 1.:cru:uru .r
mcnus, 1978 02 04, p. 11; A. Ambrazas, Ko nederet prarasti,
!67
1.:cru:uru .r mcnus, 1978 02 08, p. 5; V. Landsbergis, Pte
vejas akmenj, 1.:cru:uru .r mcnus, 1978 03 04, p. 9.
29
Aptariam kompozitori krybai apibdinti taikomos ir avan-
gardizmo, ir modernizmo, ir postmodernizmo svokos. Kartais
bandoma si problem apeiti pasitelkiant ,netradicinio msty-
mo kategorij. Zr., pavyzdziui, R. Gaidamavicite, B. Kutavi-
ciaus, F. Bajoro, O. Balakausko netradicinio mstymo poveikis
vertybi kaitai, OsvuIdus BuIuIuusIus. Auz.Iu .r m.n:,s, sud.
R. Gaidamavicite, Vilnius: Baltos lankos, 2000, p. 227-242;
L. Paulauskis, Aodcrnc I.:uu.s.c Aus.I. Vcrgungcnc.: und
Ccgcnwur:, Vilnius: LMIC, 2004. Is naujesni bandym su-
sieti siuolaikines lietuvi muzikos raid su vakarietiskomis kryp-
timis minetinas S. Nako straipsnis ,Trumpa lietuvi minima-
lizmo istorija, publikuotas lietuvi ir angl kalbomis (1uI:uros
Iuru., WorId Acw Aus.. Auguz.nc, 2004 m.).
30
Reviduojant XX a. muzikos palikim ir kritiskai perzirint
jsigalejusj avangardines sio amziaus muzikos tendencijos kult,
neofolklorizmo, arba nacionalinio modernizmo, krypciai skiria-
mas vis didesnis demesys naujausiuose tyrinejimuose. Zr., pa-
vyzdziui, Hcmopu sapyocuo +ysiru. XX ecr, orn. peakrop
H. Ianpnnona, Mockna: Mystka, 2005; R. Taruskin, Tc Ox[ord
H.s:or, o[ Wcs:crn Aus.., New York, Oxford: Oxford Univer-
sity Press, 2005.
31
Tam tikr islyg reiket daryti V. Barkausko krybos atzvil-
giu: nepaisant velesnio jo muzikos kalbos tradiciskejimo, antro-
jo avangardo paveiktas ekspozicinis mstymas yra viena jo mu-
zikos dominanci.
32
Zr., pavyzdziui, T,Ius.s modcrn.zmus !962-!982, sud. E. Lu-
byte, Vilnius: Tyto alba, 1997; E. Balutyte, 1u.Io ,Iu.:c .r
ur:ncrc. I.c:uv. I.:cru:uros Ir.:.Iu !945-2uuu, Vilnius: Lie-
tuvi literatros ir tautosakos institutas, 2002; R. Marcinkevi-
cite, 1.mun:us AcIro`.us. crdvc uz zodz., Vilnius: Kultros
barai, 2002.
33
V. Landsbergis, Pasipasakojimai zurnalui (1984), Ccrcsncs
muz.Ios Ic.c`Iun:, Vilnius: Vaga, 1990, p. 113.
34
O. Balakauskas, Bdas Kutaviciaus, 1uI:uros Iuru., 1988,
Nr. 6, p. 9-10.
35
D. Katkus, ...Lyg liaudies dainos tsa (1976), 1cI.Isus Buo-
rus. V.sIus ,ru muz.Iu, sud. G. Daunoraviciene, Vilnius: Artse-
ria, 2002, p. 182-185.
36
Statistika buvo pateikta 2000 m. ,Gaidos festivalio buklete
(sudare Veronika Janatjeva).
37
Apklaus medziaga ir apibendrinimai pateikti straipsnyje:
D. Budraityte, Geriausi muzikos kriniai per 50-metj, atrinkti
muzikolog, 1uI:uros Iuru., 1997, Nr. 8/9, p. 23-25.
38
Sitai pasakytina ne vien apie pagrindines sroves vertinimus,
bet ir apklausoje minetus E. Balsio, J. Juzelino, V. Barkausko
krinius. Specialaus komentaro reikalaut visiskas kompozito-
ri iseivi ignoravimas, nors j muzika buvo gana placiai pri-
statyta pirmuosiuose ,Gaidos festivaliuose (zr. 1 lentel).
39
M. Everist, Reception Theories, Canonic Discourses, and
Musical Value, p. 397.
40
P. Baprte, Post scriptum, nnn nannart ner cnycrx, Hoeoc
.umcpamypuoc ooospcuuc, 66, 2004. Cit. is http://magazi-
nes.russ.ru/nlo/2004/66/shart3-pr.html
41
Y. U. Everett, Intercultural Synthesis in Postwar Western
Art Music. Historical Contexts, Perspectives, and Taxonomy,
1o.u:.ng 1us: s.u .n Wcs:crn r: Aus.., Y. U. Everett, F. Lau,
(eds.), Middletown, Connecticut: Wesleyan University Press,
2004, p. 11.
42
Si tendencija issamiai analizuojama Timothy'o D. Tayloro
straipsnyje ,Muzika ir muzikos praktikos postmodernybes
laikais. Zr.: T. D. Taylor, Music and Musical Practices in
Postmodernity, 1os:modcrn Aus.. / 1os:modcrn Toug:,
J. Lochhead, J. Auner (eds.), New York, London: Routledge,
2002, p. 93-118.
43
F. Lau, Fusion or Fission: Contemporary Chinese Music,
1o.u:.ng 1us: s.u, p. 33.
44
Zr. Xyooccmecuui ypua., 2002, Nr. 45.
45
Tokj sureiksmint demesj uzsieninei recepcijai liudija Lietu-
vos kultrineje spaudoje placiai paplit tarptautines kritikos
tekst apie lietuvi men vertimai ir ,kelioni zanrui atsto-
vaujantys straipsniai, uzsienio muzikos kritik neretai laikomi
spaudos regionalumo pozymiu.
46
Zr. 27 nuorod.
47
Apie tai placiau zr.: R. Gostautiene, The 'Consecration' of
Meanings and New Music Festivals in Lithuania, Auz,Iu w
Ion:cIs..c IuI:ur,, Krakw: Akademia Muzyczna w Krakowie,
2001, p. 717-726.
48
Pavyzdziu galet bti pastaraisiais metais O. Balakausko issa-
kytos kritines mintys jo anksciau adoruoto muzikinio avangar-
do atzvilgiu: Revoliucija muzikoje pralaimejo: O. Balakausk
kalbina V. Gurskaite, 1.cnov.d.s, 2002, Nr. 5, p. 44-47.
49
A. Chlopecki, Socrealistyczny Penderecki, Cuzc:u W,Ior.zu,
2002 10 12.
50
V. Gruodyte, Nauja muzika, senos tradicijos, p. 153-154.
Siame straipsnyje kritiskai jvertinamos ir jsigalejusios B. Kutavi-
ciaus muzikos interpretacijos: ,Tas pats sakytina ir apie dvasin-
gum. Dvasingumas, kuriuo neva issiskiria lietuvi muzika, yra
ne kas kita, kaip uztusuotas sentimentalumas, prilygstantis ,uz
sirdies griebiantiems armonika traukiamiems romansams. Si
svoka taip daznai buvo naudota abstrakcia (rusisko ,placios
dvasios konteksto) prasme, kad prarado bet kokj real turinj.
Ar Kutaviciaus muzika dvasinga? Matyt, reiket kalbeti apie
skirtum, egzistuojantj tarp stilizacijos ir simbolizmo. [...] Ku-
taviciaus simbolizmas siekia archetipinj klod, kuriame lietuvis,
apmstantis savsias istakas, savj pasaulejaut, savj liaudies
kryb, atranda saknis ar krybos saltinj. 1usIu:.ncs ugon.
uc.gos arba 1` o:v.ng. uImcns - tai net ne muzikos (ar siuolai-
kines muzikos) kriniai. Tai dvasiniai aktai (neabejotinai ir dva-
sinis angazuotumas, galejs atsirasti tik tam tikromis slygomis),
isreiksti meniniu pavidalu. Bet ne dvasinga muzika. Vien todel
ji neturi (ir negali tureti) sekej (ten pat, p. 163).
51
S. Nakas, Nors klimatas syla, natos rasomos toliau, http://
www.osf.lt/lt/nutik/Nakas.htm
52
S. Nakas, Europasimuistymai, p. 84.
53
Muzikos kritikas Ulrichas Pollmannas kompozitori kry-
boje pasigedo jausmingumo, kurio, pasak autoriaus, taip trks-
ta vakarietiskam modernui; bet cia pat muzikos kritikas teigia,
es Baltijos krast kompozitoriai moka sukurti efektingas pra-
dzias, taciau nemoka j pletoti ir uzbaigia konvencionaliai. Tai
neabejotinai vakarietiskiems stereotipams atstovaujanti nuosta-
ta: Vakarai sukuria mokyklas (ideologijas, technologijas), o Ry-
tai tik sugeba uzgriebti nauj skambejim (neartikuliuotas jau-
senas). Zr.: U. Pollmann, West-stliche Schablonen, AucrI.s-
.c IIgcmc.nc, 2003 03 25.
54
R. Taruskin, Siaure (Europa) Siaures Vakaruose (Amerika),
1uI:uros Iuru., 2004, Nr. 5, p. 69.
55
H. Foster, Tc 1c:urn o[ :c 1cuI, p. xi.
56
T. D. Taylor, Music and Musical Practices in Postmoderni-
ty, p. 103.
57
Th. Turino, Signs of Imagination, Identity, and Experience:
A Peircian Semiotic Theory for Music, 1:nomus..oIog,, 43,
Spring/Summer 1999, p. 221-255.
58
P. Baprte, Post scriptum, nnn nannart ner cnycrx, Hoeoc
.umcpamypuoc ooospcuuc, 66, 2004. Cit. is http://magazi-
nes.russ.ru/nlo/2004/66/shart3-pr.html
!68
Summary
The discussion about canon inescapably implies a
certain critical distance. It is worth remembering that
the musicological discussions about canon started in the
1980s as a critique of the established repertory of West-
ern art music. Canons are, first of all, discursive prac-
tices: they are determined by critics (Joseph Kerman).
However, musicology is not an only agency that partici-
pates in the formation and reshaping of canons. This
aspect is important in analyzing contemporary music
because different institutions of production and recep-
tion significantly influence the construction of its
meanings. It seems that because of the above mentioned
processes the phenomena of contemporary music and
discourses legitimating them are 'extracted' from the
environment in which they are formed. Thus separated
from historically defined individual and collective im-
ages and values, they generate different interpretations.
The mechanism of feedback also functions here since
the above mentioned processes and evaluations prompted
by them eventually become a significant factor influenc-
ing local canons and their transformations.
In this context, the national musical canons are both
very symptomatic and rather controversial examples of
the interaction between the above mentioned agencies.
It is the national canons or, more precisely, their crea-
tors and legitimators that very rarely use a critical atti-
tude in discussing the selective character of their canon-
ized narratives. It is possible to note that the image of
the constructed national music is more an object of
outside reception and criticism and not the result of
local self-consciousness.
Similar things also happen in the Lithuanian musi-
cal culture in which the concept of canon has not yet
been adapted, particularly in the discussions about the
national musical tradition. The latter is defined, first of
all, through the search for supposedly essential and in-
herent musical phenomena. Distinction and continuity
of the national tradition remains the main value land-
mark that enables the search for long-term evolutional
processes and stable mainstreams revealing the immu-
table foundation of the invented tradition". This atti-
tude is characteristic not only of historical narratives
about the beginning of the tradition and its early devel-
opment but, which should be paradoxical, also of the
analyses of the Lithuanian music of the last 50 years.
The images of the Lithuanian music of this period
have been influenced largely by the Lithuanian musi-
cal mainstream of the 1970s represented by the most
prominent figures of the Lithuanian music of this pe-
riod - composers Bronius Kutavicius, Osvaldas Bala-
kauskas, and Feliksas Bajoras. Since the 1970s, the
works of these authors totally dominated the scene of
Lithuanian contemporary music and influenced the im-
agination of Lithuanian musical criticism the most.
Similarly, these authors' works became the most im-
portant phenomenon representing new Lithuanian mu-
sic both in the local and foreign reception until the
middle of the last decade of the 20th century. It was
these composers' music that in its own way influenced
the long-lasting image of the golden" 70s and 80s as
the time of the emergence of non-conformist Lithua-
nian modern music during the years of ideological and
cultural oppression.
In Lithuania the legitimation of the above mentioned
trend was merely discursive; it was institutionalized in
music criticism. The post-war mainstream of the new
Lithuanian music was, in a sense, an artificial construc-
tion uniting composers of really different orientations
and styles; and this triad was created through the crit-
ics' efforts. Furthermore, the postmodernist context did
not encourage the search for 'common highways;' on
the contrary, it induced music critics to emphasize the
distinction of individual choices and to underscore,
through the field of meanings attributed to these origi-
nal styles, common values characteristic of the national
tradition. Thus, the same model of perception and his-
torical description characteristic of the formation of the
national tradition - birth cx n..Io - was essentially
applied to the mainstream of the Lithuanian music of
the 1970s.
Essentially these are the versions of Lithuanian mu-
sic established in the non-conformist musical criticism
which were officially legitimized and canonized later in
the post-Soviet times. The canonization of the non-offi-
cial mainstream is the most important process of the
musical culture of the early post-Soviet period. How-
ever, it is not the only direction of post-Soviet cultural
transformations and it is not the only case of the recep-
tion of the above mentioned mainstream during the
period of time under discussion.
The first period from the end of the 1980s until
approximately the year of 1996-1997 is, first of all, the
time of ideological and cultural transformations. The
international dissemination and reception of Lithuanian
music became one of the main factors in revising the
Soviet heritage and establishing new reputations. Re-
viewing the Lithuanian music performed at the interna-
tional festivals of contemporary music and other events
during the period discussed, it becomes obvious that
the representatives of the above mentioned mainstream
totally dominated in those festivals. However, the for-
eign" readings of this music noticeably transformed the
local interpretations of the phenomena or disregarded
them completely. The international reception of Lithua-
!69
nian music was influenced not only by the widespread
myth of Lithuanian exoticism created by Polish musical
criticism in the 1970s and 1980s but also by a more
general interest in the music of post-Soviet countries. It
is possible to find two main incentives for the circula-
tion of the music of this region. First, it was the interest
in the so-called non-official music, representatives of
which quite openly identified, in their works, with the
western tradition of new music combining it with the
politicized non-conformist attitudes. Second, it was the
so-called new spirituality" that has eventually become
one of the most prominent symbols of originality of
Eastern European music.
It is both paradoxical and consistent that Lithuanian
music was only incidentally related to the above men-
tioned trends of the post-Soviet music export. What is
more important is that, in the period discussed, the
reception of the Lithuanian musical mainstream did not
form a definite image of the Lithuanian musical school,
i.e. what in the contemporary culture of brand names
could be called Lithuanian sound".
The local interpretation of the international recep-
tion of the Lithuanian musical mainstream was totally
different: each performance was regarded as the confir-
mation of a certain composer's reputation and at the
same time as the recognition of the whole tradition. In
Lithuania the canonization of the composers discussed
took place not only on the discursive level: their music
was, first of all, institutionalized in the environment of
the festivals of contemporary music. Until the year of
1996-1997, these composers' music dominated the pro-
grams of the most significant Lithuanian festivals such
as the Gaida", Jauna muzika" and others.
The second post-Soviet period of the Lithuanian
musical culture from the year of 1996-1997 could be
called a period of transgression or the destruction of the
established canon. The tendency of the strengthening of
institutions, a new openness to the international envi-
ronment of contemporary music based not on export
but on partnership, the reorganization of institutions
according to the western models or their adaptation by
establishing new institutions are characteristic features
of this period. It is possible to say that this general trend
of institutionalization and the transformed relationship
with the international environments of contemporary
music strongly influenced not only the composers' indi-
vidual strategies but also the whole cultural self-con-
sciousness. It is obvious that the need to understand the
present time of music limited by the national context
has disappeared. This new self-consciousness stimulates
a critical attitude towards the inherited tradition and,
above all, the changing reception of the mainstream
discussed. In this regard, the Lithuanian composers are
not an exception: it is possible to talk of the common
tendency to reappraise the mainstream of the second
half of the 20th century formed by the same ideologies
and technologies that had prevailed for a long time.
Hence, reinterpretations of a canon are significant not
only as an act of dethroning the national myths and
present inertia; in their own way, they establish past
and present identities based on new reconnections and
disconnections.

Keletas Variacijø Kanono Tema : Aðtuntojo Deðimtmeèio Lietuviø Muzikos Pagrindinë Srovë Ir Jos Recepcija

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

You might also like

Keletas Variacijø Kanono Tema : Aðtuntojo Deðimtmeèio Lietuviø Muzikos Pagrindinë Srovë Ir Jos Recepcija

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Keletas Variacijø Kanono Tema : Aðtuntojo Deðimtmeèio Lietuviø Muzikos Pagrindinë Srovë Ir Jos Recepcija

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

!

You might also like