Darna

Penktadienis, 06 Lapkritis 2009 23:13 - Paskutin kart atnaujinta Pirmadienis, 09 Lapkritis 2009 13:29

Jonas Trinknas Lietuvi kalba isaugojo ne tik sensias kalbos, bet ir mstymo formas. Naujoji civilizacija tik palyginti neseniai m takoti lietuvi kalb, mstym bei pasauljaut, ypa per raytin ar spausdint od. Norint painti senj lietuvi arba balt pasaulir, reikia pasigilinti odyn, ilaikius unikal dvasin paveld.

Darna laikytina vienu i svarbiausi raktini lietuvi odi, nors pats odis nra senas. Mat darnos, arba harmonijos, idja persmelkia lietuvi kalbos ir paios kultros visum. Tai nra kakas unikalaus, nes darnos siek rasime ir kitose kultrose. Darna reikiasi ne tik mogaus gyvenime, bet ir j supanioje gamtoje, o taip pat ir paiame kosmose Bet ypa svarbu tai, kad lietuvi odis darna susijs su kitais bendraakniais odiais, sudarydamas tarsi isiakojus med. med galima pavadinti darnos mediu. Deja, is medis nesuydjo tokiais iedais, kaip Indijos dharma, nes buvo sustabdytas pakeliui. Darnos medio aknis yra odis darbas. Jis isiakoja tokiais odiais kaip uderjimas, suderjimas (vestuvse), derlius, derm (muzikin), dora (moral) ir kt. vis it odi kilm yra darbas, arba aktyvumas. Darna - tai nuolatin siekiamyb visose gamtos ir mogaus gyvenimo srityse. Lietuvi mitai ir sakms pasakoja, jog pasaul kuriantis Dievas dirbo lygiai taip pat kaip mogus. Pasaulis nuolat kuriamas darbu. Bet darbas nra vien mechaninis tam tikro udavinio atlikimas. Darbas ms protviams buvo gyvenimo bdas, apimantis vis mogaus egzistencij ir vairias gyvenimo sritis. Liaudies dainos apie ems darbus kupinos diaugsmo ir pasididiavimo darbo vaisiais. Viena Dzkijos kaimo moteris sak: Darbas tai mano malda, o daina yra mogui ir sveikat. emdirbys derino savo darbus su gamtos jgomis, su j kaita ir kalendorinmis permainomis. Svarbus buvo supratimas, jog visa, kas gyva, priklauso vienai eimai arba bendruomenei. Svarbiausia darnos iraika yra gyvyb ir augimas, kuriuos matome gamtoje. Jav derjimas reikia augim ir brendim sukultrintoje gamtoje. Uderjimas duoda derli. Derlius taip pat vadinamas derme. Augimas kaip derjimas ar derl yra pagrindinis harmoningo pasaulio bvis. Tok pasaul vadiname darniu pasauliu. Lietuviui javai buvo svarbiausias maisto altinis. emdirbio darb svarba atsispindi javapjts paproiuose ir dainose, ilaikiusiose ventumo dvasi iki iol.Nuimti jav derli reik su-doroti derli. Kaip matome, jav auginimo ir javajits odiai rodo mogaus darb ir gyvosios gamtos bendrum. Pasaulio medis taip pat dera. mogus augdamas taip pat igyvena derjim ir darn. Lietuvi kalba ir pasaulira rodo, kaip darna skleidiasi ne tik gamtos, bet ir mogaus gyvenime paproiuose, elgsenoje, doroje ir pasauliroje. Vestuvs ir santuoka yra svarbi ir turininga tradicija, jos tikslas sukurti ir isaugoti eim. ia vl regime darnos medio leksinius isiakojimus, rodanius vestuvi reikmingum. Vestuvini paproi pirmosios fazs pirlyb sutartuvi senovinis pavadinimas XVI a.tekstuose buvo dorai. odiai doroti ir su-doroti reikia svarb vestuvi ritual arba j rezultat. Didiajame Lietuvi kalbos odyne yra ger pavyzdi: Bebylojant, rod bebraukiant

1/3

Darna

Penktadienis, 06 Lapkritis 2009 23:13 - Paskutin kart atnaujinta Pirmadienis, 09 Lapkritis 2009 13:29

apie sudorojim jaunos poros (t.y. apvesdinim) ;Uaugins snul, neketa doroti(vesdinti); Jospi pirlius siun, su ja dorus geria, potam svodb pakel. Darna, derm tai vienyb, taika ir harmonija. Derti tai sugebjimas gyventi kartu, atitikti, bti tinkamam, bti graiam. Darna tarp moni - tai laim. Jeigu kam nors trksta tokios darnos, jis turi tartis, dertis, kad bt pasiekta taika ir vienyb. Gero namams linkdavo taip: Derm tiems namams ir visiems gyvenantiems Dora jau senovje buvo svarbus balt dvasins kultros odis, susijs su darnos idja. Palaipsniui odis dora atsiskyr nuo tradicinio konteksto ir gavo prasm, artim moralei. Bet dora platesns u moral reikms odis, reikiantis ne tik moral, bet ir apskritai dorum, gerum, tikim, derjim. Taigi ir iuolaikins etikos itakos slypi tradicinje dorovje. Dora, jos prigimtis akivaizdiai rodo etikos pamatus ir kilm. Derti tai gerai sugyventi, sutikti, sutarti, tikti, pritikti, bti naudingu, bti graiu. Jeigo to nra, reikia vl dertis tartis, lygti, daryti taik, vienyb. Ne kovoti, ne udyti, bet kurti darn. Moralumas arba dorumas yra darnos broliai. ios svokos susijusios su teisingumu, tikrumu. Artimas odis darnas reikia padorum, mandagum arba dailum. Derm tai gars harmonija, muzikos ir dain pagrindas. M at darna tai ne tik pasaulio egzistencijos slyga, tai ir pats grois. Darnus reikia graus, tinkamas,harmoningas. Dainos darna arba derm ireikia mogaus ir pasaulio harmonij. Tai pastebi irme tradicinse lietuvi liaudies dainose. Nung visi dermingais balsais jam meilingas giesmes darykit, - sakoma dar 1653 m. ileistoje knygoje). Dainose gamta yra tarsi mogaus eimyna, vaigds, mediai tai eimos nariai, broliai, seserys ir kt. Gamtos ir mogaus gyvenimo paralelizmas dainose rodo, jog jie priklauso vienai tikrovei. Kitose balt kalbose galime ivysti dar kitus darnos medio isiakojimus, prapleianius semantin Darnos lauk. Senj prs odis druvis reikia tikjim, religij, drtum. is odis kildinamas i medio, kaip pasaulio simbolio, reikianio dvasin tvirtyb. Tiesiog druvis laikytinas darnos atitikmeniu. Latvi odis druva reikia dirv darbo lauk, t.y. svarbiausi emdirbio erdv. Darna nra pastovi ir nekintama, i esms ji priklauso nuo diev ir moni pastang. Darna nra moni arba diev gyvenimo tikslas, o tik priemon ilaikyti gyvyb, apsaugoti j. ia reikia priminti dar vien labai svarb dalyk apie Darnos esm. Apie Darn galima kalbti tik tuomet, kai saveikauja daug vairi, danai prieing jg. Prieing jg sveika yra kosmoso egzistencijos pagrindas, toks pats principas veikia ir moni pasaulyje. Apie tai ra dar Vydnas. Irann Avestoje teigiama, jog gyvyb sukr du dievai pasaulio krjai.Lietuvi mitologijoje veikia taip pat du dievai krja i- dangaus Dievas ir poemio dievas Velnias. Jiedu tarp savs vaidijasi, varosi, bet kaip rezultatas sukuriama em, kalnai, ups ir kt. Taigi prieing jg sandra arba sveika virsta krybiniu aktu. mogus gyvena, pasaulis egzistuoja harmoningos prieybi sveikos dka, mogaus darnaus elgesio dka. Tokios prieybi poros kaip viesa-tamsa, ugnis-vanduo, vyras-moteris ir daug kit nereikia, jog prieprieos turi gero-blogo santyk. Opozicns poros nra statikos, jos gali kisti ir augti. Tuo poiriu nra nei absoliutaus grio, nei absoliutaus blogio, nra nei absoliuiai ger diev ir deivi, nei absoliuiai blog diev ir deivi. Gris gimsta, kai sveikauja skirtingos darn kurianios jgos. Blogis - darnos nebuvimas, kai nepajgiama kurti darnos. Tai labai akivaizdu gamtos griovime, kai mogaus aktyvumas nukreiptas prie gamt ir jos tvark.

2/3

Darna

Penktadienis, 06 Lapkritis 2009 23:13 - Paskutin kart atnaujinta Pirmadienis, 09 Lapkritis 2009 13:29

Indoeuropiei kalb bendrum atitinka ir idj bei sakralins pasauliros bendrumai. Dharma yra viena i svarbiausi Hind kultros ir religijos idj.Dharma kaip kosminis principas, kaip aukiausias darnos statymas suteikia Hind civilizacijai indoeuropietik pobd irvientisum. Filosofiniuose tekstuose Dharma reikia pagrind, statym, pareig, dorum ir kt. Dharma tai tikrov, pagrindas,laikantis pasaul. Etikoje Dharma reikia ties, teisingum. mogaus gyvenime Dharma tai gyvenimo taisykls, pareigos, apeigos. Sanskritas isaugojo ir odio Dharma semantines itakas. odis Dharma kils i aknies dhr, arba dharane, prasme ilaikyti, tvirtinti, daryti. ia aptinkame ir emdirbikas itakas: dhara yra em, o dhana grdai. Dharma atsirado panaiu keliu, kaip ir ms Darna, tik Indijoje Dharmos idja galjo ibujoti plaiausiai. Graik odis Harmonija ir harmonijos idja yra vieni i svarbiausi graik filosofijoje. Harmonija yra visumos ir dalies, iors ir vidaus, formos ir turinio derm.Gyvenimas, moral, muzika - tai sferos, kuriose pasireikia harmonija. Daugelis graik filosof, tarp j ir Herakleitas, kalbjo apie harmonijos idj. Tad harmonijos idja labai artima ir lietuvi Darnai. Galima teigti, jog harmonijos arba darnos idja yra senosios Europos ir indoeuropiei bendra idja. domu tai, kad i akninio odio darbas, dirbti atsirado svarbios kultros svokos. Lotyn kalboje i odio colere, reikianio dirbti, arti, garbinti atsirado ir odiai kultra bei kultas. Darnos idja svarbi ir kitose kultrose. Praeities iminiai suprato darnos ir sutarimo reikm. Konfucijaus knygoje Li-Czi sakoma: Harmonija tai kelias, kuriuo turi eiti io pasaulio mons. Kai pavyksta pasiekti vidurio ir harmonijos bkl, gamtoje siviepatauja tvarka ir viskas prasta. Ind mastytojas Jai Swaminarayan apie dabart sak : iais ypa jautriais istoriniais laikais kyla poreikis universalios ideologijos, palaikanios ir sauganios monijos egzistencij. Ms kilnieji iminiai jau nuo vedikj laik teig, jog tai gali pavykti siekiant Dharmos.

3/3