skaii

MISTIKA
ir

MAGIJA
I vokiei kalbos vert

Kristina Marcinkeviien

U D K 13 Bi 3 8 4

Erich BischofF MYSTIK U N D MAGIE DER ZAHLEN Fourier Verlag, W i e s b a d e n , 1 9 9 7

Dangaus, muzikos, gamtos, mogaus gyvenimo tkms, jo istorijos ir dvasinio gyvenimo skaii mistika. Skaii mistika ir magija, j reikm praeities ir ateities suvokimui bei apskaiiavimui. Gimimo planetos ir svarbi gyvenimo vyki dat apskaiiavimas. Skaii sistema nuo 1 iki 4 320 000.

V e r t i m a s lietuvi kalb, Kristina Marcinkeviien, 2 0 0 1 ISBN 5-415-01554-X Leidykla V A G A , 2 0 0 2

ANGA

Athanasiaus Kircherso
(1601-1680), pirmojo magik kvadrat tyrintojo, atminimui

Slaptas mokslas, mistika ir magija. - Dvejopa skaii prigimtis. - Skaiiai ir daiktai. - Begalinis ir baigtinis, pastovus ir nepastovus. Skaiius ir laikas, daiktas ir erdv. - Skaiiavimas, matavimas bei apskaiiavimas. Periodo kilm. ia knyga nenorime sukurti nei sustingusios skaii teorijos, nei painios fantazijos, bet norime parodyti mistinius su skaiiais susijusius bei juose slypinius dalykus ir pademonstruoti, kaip tai praktikai pritaikyti. Todl apsidraudiame nuo bet kokio klaidingo ia vartojam posaki, toki kaip slaptas mokslas", kabala", mistika" bei magija", interpretavimo. Paslaptys - tai ne stebuklas", - teisingai sako Goethe; taip pat ir slaptas mokslas" (kaip ir kabala") nereikia u sveiko proto rib esanio inojimo apie nesuvokiamus ir nepaaikinamus dalykus, bet atvirkiai - nurodo inojim apie tikr dalyk esm, kuris, savaime suprantama, yra slaptas, todl nuo minios yra ir turi likti paslptas, kadangi minios prigimtis yra linkusi pavirutinikum ir dl savo nepakankamo isimokslinimo bei lozungini ties kratosi suinoti visk ir dar daugiau. Atsvara iam poiriui yra Platono odiai, kad iminties ir painimo pradi pradia -

viskuo stebtis* ir nieko i anksto nelaikyti savaime suprantamu, o manyti, kad tai yra tyrinjim verta paslaptis. Tie, kurie nra link kaip papgos kartoti tai, k yra imok (kaip, deja, daro 99 i 100 ms aminink), o patys galvodami siekia dvasins tobulybs, i pradi privalo kaip tikri MISTIKAI umerkti akis (kadangi tokia yra graik kilms odio aknies myo reikm), t. y. nekreipti dmesio j pavirutinikum, prietarus", taigi j visa, kas i anksto apgalvota ir i kit paveldta, ir kaip Votanas nakties gilumoje prie Urdo altinio paaukoti savo regimam pasauliui skirt ak, kad sielos akimis galt giliau siskverbti tikrosios bties pasaul. io slapto inojimo pritaikymas ir yra magija, kuri nra nei antgamtiniai kerai, nei bevert apgavyst ar aki dmimas, o paprastiems mirtingiesiems neprieinamas bendravimas ir veikla. Taip pat ir SKAII MISTIKA IR MAGIJA yra iuo poiriu teorikai ir praktikai slaptas mokslas, nors ir kaip keistai kai kam atrodyt. Regis, pasaulyje nra nieko nemistikesnio, t. y. visiems inomo, akivaizdaus ir aikaus, kaip skaiius ir jo vartojimo bdai, skaiiavimas bei apskaiiavimas. Skaiiai rodo", - jau prie ger imt met yra pasaks aunusis Johannas

Friedrichas Benzenbergas. Ir niekas, netgi pats Gnaussas ar Riemannas, nra mums paliks glausto paaikinimo, pagal kok dsn (tik i 1 arba i savs pai besidalijantys) pirminiai skaiiai (1, 2, 3, 5, 7, 9, 11, 13, 17, 23, 29, 31, 37, 41, 43, 47, 53, 59, 61, 67, 7 1 , 7 3 , 79, 83, 97 ir t. t.) sudaro sek, ir bent jau a neinau jokio pakankamai patenkinamo paaikinimo, kodl kiekvieno nelyginio skaiiaus (pradedant 3) kvadratas yra 8 kartotinis plius 1, k jau kalbti apie kitus neisprstus skaii teorijos galvoskius. I ties skaii karalyst slepia nuo ms gausyb paslapting reikini, nors ir kaip mes j gilinams. Remiantis dvilype skaii prigimtimi, jie yra, viena vertus, ms dvasios padarinys, o antra vertus, nepriklausomai nuo to egzistuoja ioriniame pasaulyje, t. y. turi subjektyvi ir objektyvi ypatybi. Skaiiai yra vis pirma ms subjektyvs vaizdiniai ar svokos, pasitelk juos mes tvarkome ir matuojame iorin pasaul, nustatydami, kiek pastebime vienod ar ms suvienodint kokios nors ries vienet, ar tai bt savarankik dydi aib (pvz., trys avys), ar tikros arba sugalvotos kokio nors daikto dalys (dvi nosies skyluts, dvi kokios nors pusels). Toji aplinkyb, kad mes gebame skirtingai grupuoti to paties daikto sudtines dalis (pvz., 10 pirt laikome deimia paprast vienet arba 5 poromis, arba dviem penketukais, arba dviem dvinariais ir atuoniais trinariais pirtais, be to, dar padalytais dvi

* Horacijaus Niekuo nereikia stebtis", inoma, nra nuoroda prieing filosofin painimo teorij, bet yra iraika praktins stoik pesimizmo filosofijos" turint omeny neivengiam likim.

puses, tris tredalius ir t. t.), sudaro spd, kad skaiiai yra grynai subjektyvs vaizduots padariniai, kuriuos mes stengiams sivaizduoti aplinkoje. I tikrj yra atvirkiai: mogus pasisavino skaiius i iorinio pasaulio. Nuosavas knas dav bent jau tokius skaiius: 1 galva, lieuvis, burna ir t.t., 2 kno puss, rankos, delnai, kojos, akys, ausys ir t.t., 3 nareliai daugumoje pirt, rankose (astas, dilbis, delnas), kojose (launis, blauzda, pda) ir t. t., 4 galns, 5 pirtai ant kiekvienos rankos, i viso 10, o skaitant koj pirtus (ir pirmykiams monms taip pat matomus ir paslankius) - 20, pamintina, kad eskim kalba 20 reikia visas mogus". Kiti gyviai ir gamtos objektai taip pat teik gausyb skaii: kiekvienas paskerstas gyvulys turjo 1 ird ir 2 plauius, 1 skrand ir 2 inkstus ir t. t., kiekvienas pauktis - 2, kiekvienas arklys, jautis, avis, kiaul ir kt. - 4, vabzdiai - 6, upiniai viai - 10 koj; ro, nalait, lgn ir kt. - 5, viris, baltoji lelija ir daug kit augal - 4 taurlapius ir tiek pat iedlapi. Apskritai pirmoje knygos dalyje dar daug kart teks susidurti su nuosavais" gamtos objekt skaiiais; neturtume pamirti plaiau aptarti mineral pasaul, kuris mums primena, kad platina visuomet kristalizuojasi 6, fluoritas - 8, granatas 12 ploktum, be to, visi elementai, i kuri susideda mediagos, turi ne tik vien jiems bding skaiiais ireikiam, bet ir visuomet pastovi atomin mas, taigi turi tvirt skaii iraik.

Taigi skaiiai yra paiuose daiktuose, yra j objektyvios ypatybs, vadinasi, slapta vis dalyk esm. Igalvoti yra tik skaii pavadinimai bei simboliai. Ar a sakau vokikai Rinf, sanskritikai panca, graikikai pente, lotynikai quinque, anglikai five, pranczikai cinq, rusikai piatj, hebrajikai amiah, turkikai bes, kinikai ngu, ar raau vokikai 5, lotynikai V arba sanskritikus, turkikus bei kinikus skaii simbolius, skaiiaus svoka ir esm nesikeiia. Ne k daugiau skaiius virs subjektyviu mano vaizduots padariniu dl to, kad a galiu, skaiiuodamas daiktus, juos vairiai grupuoti. Kad tai sugebu, visuomet priklauso nuo pai daikt esms, kurie objektyvius skaii ryius ir skaiiavimo galimyb turi savyje. Tai ne miglota mistika blogiausia io odio prasme, o paprastas fakt, kuriuos patvirtino toks nemistikas mogus kaip garsusis fizikas Wilhelmas Ostwaldas savo Natrfilosofijos pagrinduose", konstatavimas: Natraliai sutvarkytos (skaii) grups visuomet yra iimtys, kuri altinis visuomet yra u grups svokos, todl kyla i pai daikt, sudarani t grup" (p. 87). Mes galime prireikus sivaizduoti daiktus aikiai negalvodami apie j nusakym skaiiais, lygiai kaip (pvz., skaiiuodami), nekreipdami dmesio daiktus, operuoti vien skaiiais ar sivaizduoti erdv be (tikrovje visuomet egzistuojanio) laiko, laik be erdvs, taip pat mintyse prieprieinti erdvs ir laiko svokas, kas vis dlto netrukdo j ryiams.

12

13

Paralel tarp skaii ir daikt i vienos puss bei laiko ir erdvs i kitos nra atsitiktin, o daugiau objektyvus palyginimas. Daiktai yra erdvje, skaiiai atsiranda vis pirma laike tuomet, kai mes mintyse jungiame dydius vien su kitu. Vienu atveju - viena alia kitos daikto dalys, kitu atveju - vienas paskui kit skaii sekos nariai. Daiktai yra ms iorini poji objektai, o skaiiai - vidini. Pirmuosius mes matome (optikai) kaip ploktumas arba (liesdami) kaip knus, t. y. dvimaius arba trimaius kaip erdv, tuo tarpu skaii sek, kaip ir laik, sivaizduojame vienmat, isidsiusi tiese. Be to, daiktai erdvje visuomet turi ribas, taigi yra baigtiniai, tuo tarpu skaii seka, kadangi a galiu prie jau esanio dydio visada prijungti kit, neturi rib, taigi yra begalin kaip laikas. Daiktai yra baigtiniai kaip ir pati erdv, t. y. pastovs dydiai, tuo tarpu skaiiai, kaip ir laikas, nepastovs; is skirtumas mums rps ir toliau. Be kita ko, paralels siekia dar toliau - dvasin pasaul. Erdv ir laikas, kaip ir daiktas bei skaiius, yra paslaptingai susij su teise ir pareiga. sigyti erdviniai dalykai (pvz., em) ar daiktai (pvz., kilnojamasis turtas) yra teiss objektas; skaiiais suskirstytas laikas nustato tam tikrus terminus, kad bt punktualiai atliktas tam tikras darbas ar vykdyta darbo prievol (mokykl, staig ir kt. darbo valandos), o ivaistytas laikas yra nevykdyta pareiga. Daiktas" senja vokiei kalba reikia teismo susirinkimo viet" bei teisin

dalyk", skandinav thing - teismo susirinkim", kiekvienam priklauso jo teiss ir jos jam yra suteikiamos; kiekvienos pareigos vykdymas gali bti valandinis", taigi tam yra nustatomas terminas, kuris gali bti anksiausias, tarpinis ar vliausias, taip skatinama vykdyti pareigas, o religijoje pareigos yra nusakytos tam tikru skaiiumi sakym, u kuri laikymsi mogus turi atsiskaityti ir 1.1. Dabar nuo i idj (paaikinim ir termin) pereikime prie praktini skaii ir daikt santyki. Jie atsiranda priskiriant skaiius daiktams. Paprasiausias toki santyki pavyzdys yra skaiiavimas, kuris gali (apie tai jau buvo trumpai usiminta) bti labai vairus. Tarkim, mes turime po ranka iuos daiktus: kat, karv, lit, vit, erel, akmen ir peil, kuriuos galima vairiausiai grupuoti skaiiuojant, priklausomai nuo to, kokias j ypatybes iskirsime. Jei nekreipiu dmesio jokias ypatybes ir vertinu juos kaip vienodus vienetus, tuomet suskaiiuoju paprasiausiai 7 daiktus. Jei traktuoju juos kaip atsiradusius ir pagamintus, suskaiiuoju 6 gamtos ir 1 dirbtin daikt. Jei kalbsime apie organinius ir neorganinius daiktus, tursime 5 gyvnus ir 2 daiktus; tuos 5 gyvnus vlgi galima skaiiuoti vairiai grupuojant, kaip antai: 2 vyrikos lyties ir 3 moterikos arba 3 keturkojai ir 2 paukiai, arba 3 naminiai gyvuliai ir 2 laukiniai. Prie ito dar pridjs abu negyvus daiktus (akmen ir peil), aiku, galiau sudaryti dar ir kitoki grupi: 2 vyrikos

lyties ir 5 lik daiktai arba 3 keturkojai ir 4 lik daiktai, ir atvirkiai. itaip grupuodamas a gyju patyrimo, kad tuos 7 daiktus dar galiu sivaizduoti kaip 6 ir 1, 5 ir 2, 3 ir 4 daiktus. Po pakartotinio patikrinimo a gyju bendros patirties, kad visuomet 3 + 4, 5 + 2, 6 + 1 vienetai = 7 vienetams, taip galiausiai imokstu skaiiavimo elementus. Kadangi vliausiai etais ar septintais gyvenimo metais mes imokstame skaiius ir skaiiuoti ir nuo tada kiekvien dien daugiau ar maiau tuo naudojams, skaiiai mums atrodo visikai paprasti ir savaime suprantami. Tuo tarpu pirmykiam mogui j painimas buvo dvasios ygdarbis, o dar neatrasti dydiai, skaiiavimo ir apskaiiavimo bdai - tamsios paslaptys. Dar ir dabar yra tauteli (abiponai Piet Amerikoje ir rumilarai Piet Australijoje), kurios skaiiuoja iki 2, kitos (vakar australai ir patagonai) - iki 3, dar kitos (bakairiai i Brazilijos gilumos) - iki 6 ir turi skaii 1, 2, 3 ir 6 svokas*. Kaip tai netobula, mums parodo Homeras, vaizduodamas senj jr karini Protj, kuris sugeba suskaiiuoti savo ruonius tik po penkis (matyt, pagal vienos rankos pirtus) ir apsiskaiiuoja, kai Menelajas ir trys jo draugai, susisup ruoni odas, simaio tarp

jo ruoni, taigi priskaiiuoja dar keturis i pairos ruonius, visai nepastebdamas, kad bendras j skaiius padidjo ir kad nesidalija (kaip paprastai) i 5 be liekanos (Odisja IV, 412, 433t., 436, 452t.). Taip pat ir karalius Agamemnonas, pasak Homero, prieais Troj nepatiki savo kariuomenei net tokios paprastos skaiiavimo svokos kaip deimtkart daugiau". Uuot pasaks: Ms yra deimtkart daugiau negu trojn", jis pabando tai pavaizduoti: Jei mes, achajai, sustoj po deimt, pradtume imti deimiai vien trojn mums pilstyti vynui prie stalo, - daugelis ms deimi tad vynu neaprpinti likt!" (Iliada II, 125tt.). Svoka imtas", atrodo, nelabai suprantama ir paiam Homerui, nes nors hekatomb" reikia imto jaui auk, jis taip vadina 12 jaui auk (Iliadai, 115) ir 81 jauio auk (Odisja III, 59). Myrioi, reikiantis 10 000, visuomet Homero poemose (net ten, kur vartojama vienaskaita: Odisja 13, 452, Iliada 21, 310) gyja reikm nesuskaiiuojamas". (Kiriavimo skirtumai: myrioi = 10 000 ir myrioi = nesuskaiiuojamas", atsiranda tik vlesnse gramatikose.) Panaiai, atrodo, baigiasi ir senovs romn tikslus skaiiavimas pasiekus 600, kadangi jie skaii (sescenti) danai ir mielai vartodavo kaip svok nesuskaiiuojamas". Tikram skaiiavimui reikalinga tam tikra vienet aib, kurios nariams yra priskiriama tiek pat skaii i begalins skaii sekos. Visai kitaip nei matuojant!

* Kas yra daugiau kaip 6, bakairiams yra paprasiausiai daug". Kad tai ireikt, jie griebiasi u plauk, kurie ir mums reikia nesuskaiiuojam visum.

17

iuo atveju i karto turime ribot apibrt matavimo dydi kiek, taigi nepastov dyd, kuris turt bti priskirtas iuo metu dar neinomam pastoviam dydiui, t. y. matuojamam daiktui. Tik labai retai matas pasiskirstys daikte be liekanos, pvz., tam tikras atstumo matas. Jei likutis bus skaiiuojamas atitinkama trupmena (ms deimtainje sistemoje su 1/10, 1/100 ir t. t.), tai daniausiai vl liks likutis ir t. t. iki begalybs. Taigi prie pirmj matavim nusakanio sveikojo skaiiaus prisijungs j atitinkanios deimtosios, imtosios, tkstantosios ir t. t. dalys, visuomet tokiu pat bdu sumaintos ir besitsianios - trumpai tariant, itaip atsiranda periodinis skaiius. Kadangi viskas, kas begalinis, yra visuomet periodikas! Pasirinkime paprast iuos dalykus paaikinant pavyzd, tarkim, kad 11 dali padalyta, taigi 11 vienet turinia juosta turi bti matuojama (kaip vliau paaiks) 800 toki vienet turinti juosta. Matavimo juosta gali bti udta ant matuojamos juostos 72 kartus. Tai yra 792 matavimo vienetai. Taigi lieka dar 8 vienet liekana, kuri, matuojant 100 kart sumaintu masteliu, vl atitinka 72 ilgius ir 8 likut, kurio tolesnis matavimo rezultatas vis laik yra tie patys 72 ir 8. Deimtainiais skaiiais tai galime urayti: 800:11 = 72,727272... arba 8:11 (= 8/11) = 0,727272... Dalyba yra ne kas kita kaip matavimas. Skaii periodas sudaro nesibaigiant rat su fizikiniu periodu, kurie panas tuo, kad pastarasis yra

nesibaigiantis judjimas, sukuriamas nepastovios centrins ir pastovios icentrins jg prieybs, o matavimo periodas atsiranda i nuolatins pastovaus daikto ir nepastovaus matmens prieybs. Ir kaip judjimas ratu yra aminojo gyvenimo" apraika (r. mano knygoje Anapus sielos" - Jenseits der Seele", p. 97t.), taip periodas atskleidia begalinio gyvo skaiiaus misterij. Pirmo ios knygos skyriaus pirmoje dalyje pamatysime, k reikia periodiniai skaiiai vaigdi pasauliui. Kai mnulis madaug po 3 savo tariamo dingimo dien vl pasirodo, o madaug po 7 dien yra matoma tik jo pus, o dar po 7 dien jis tampa apvalus ir ypa viesus, dar po 7 dien vl rodo tik pus savo disko ir vlgi po 7 dien pradingsta, ir tai vis laik periodikai kartojasi, visa tai btinai turjo kristi akis pirmykiam mogui, daug atidiau nei mes stebjusiam gamt. I pradi jis, aiku, nemokjo skaiiuoti dien, taiau besisukanio, pastoviai besikartojanio grtamumo svoka ilgainiui susiformavo jo smonje. Kai jis, kaip prie tai paprastesnius daiktus, imoko skaiiuoti laikotarpius, pirmieji period skaiiai, kuriais jis pirmiausia pasinaudojo, matyt, buvo 3 ir 7, vliau 4, kuris rod pradins fazi" bsenos grim pradios tak. mogus, suprats skaii periodo svok, pritaik j skaiiavimams ir taip gavo gyv dvasing santyk su vairiomis skaii sekomis bei skaii aibmis, kurios

18

ilgainiui jo sielai i nepermatomo ir neperprantamo chaoso tapo sistema. Tik su periodo gimimu mogaus smegenyse pasaulis ems vaikui tapo suprantama ir valdymui prieinama visuma - kosmosu, t. y. tvarka, pagal graikus, taip pat ir Dievo apraika kaip psalmje: Tu visk imintingai sutvarkei".

VADAS Kokiu laipsniu turi bti suvokiamas skaiius kaip daikt principas? - Skaiiaus suvokimas per skaitvard. - Skaiiavimas bei matavimas erdvje ir laike. Galns kaip skaii pavadinim itakos. - Skaii kompleksai ir skaii sekos kaip altinis. - Skaiiaus svoka ir skaitvardis. - Vienetas ir skaii sekos. Skaiiavimas ir mistika, aritmetika ir magija. Kiekvien ribot kiek galima suskaiiuoti, baigtin erdv galima imatuoti, kiekvien apibrt skaii santyk apskaiiuoti. Ms valia, kokius skaiiavimo vienetus rinksims skaiiuodami ir kokias skaii grupes i j sudarysime, kok mastel naudosime ir kok skaiiavimo bd taikysime. Pavyzdiui, deimt pirt a galiu laikyti paprastu skaiiavimo vienetu arba dviem vienetais po penkis, arba penkiomis poromis. Ribot atkarp galiu matuoti kilometrais, metrais, milimetrais ar myliomis, uolektimis, coliais ir marais, ingsniais, sprindiais ir t. t., tam tikr plot - hektarais, arais, kvadratiniais metrais, kvadratiniais centimetrais, milimetrais ar morgenais, kvadratinmis pdomis, kvadratiniais coliais ir pan., skysio ar grd kiekius - vairiais trio vienetais; daikto svoris taip pat apibriamas, t. y. imatuojamas, vairiai.

Dar prie septyniasdeimt met gerai nusimanantis prekybininkas turjo inoti atuoniasdeimties vairi valstybi, provincij ir miest matus, svorio ir piniginius vienetus, t. y. sidmti por tkstani duomen. Skaiiuodamas, kai, pvz., reikia sudti 12 ir 13, a galiu pirma susumuoti deimtis (10 + 10), po to vienetus (2 + 3) ir gal gale sudti abi sumas arba i 13 paimti 8 ir, pridjs prie 12, gauti 20, o tada priskaiiuoti likusius 5, arba prie 12 pirma pridti 10 ir po to 3 ir pan. Mastel, svorio vienet ar skaiiavimo bd galiu pasirinkti savo valia, taiau dalyko esm nesikeiia. Vis dlto jis nra neutralus objektas, su kuriuo galima susieti vairius skaiius; jis pats daniausiai yra toki skaii ryi iraika, o mogus, kaip jau minta, ir m naudotis tomis matomomis iraikomis kaip jam suprantamais skaii atitikmenimis. Jie virto atpastamomis svokomis, kurias buvo galima plaiau panaudoti, tik tada, kai joms buvo priskirti tam tikri juos ymintys odiai, taigi pavadinimai. Tik skaiiaus pavadinimas grietai apibr pat skaii. Manoma, kad gyvnai ir dar nekalbantys mai vaikai taip pat sivaizduoja skaiius. Kai kurios kals pasigenda dingusio ar paimto uniuko ir jo ieko, mai vaikai gana aikiai pasigesdavo vieno i trij ar keturi savo turt daikt. Taiau iuo atveju kalbtiua apie pasikeitus vaizd, o ne apie gryn skaiiavim, be to, kitos panaios btybs tuo visikai nepasiymi.

Taiau, atrodo, buvo toks laikas, kai mogus tam tikras erdvs ir laiko atkarpas nusakydavo be jau mint skaii svok, t. y. be skaii pavadinim. Tokio skaiiavimo liekanos yra pasiekusios ms dienas visose kalbose ir tose tautose, kurios apskritai naudojasi mau skaii kiekiu, todl turi verstis tokiu bdu. Tokio pobdio svokos, apibdinanios erdv, yra matymo nuotolis, auksmo nuotolis, akmens metimo nuotolis (plg. Lk 22, 41), o naujesniais laikais - vio nuotolis ir t. t.; laiko atkarpas - akimirksnis (t. y. laiko tarpas tarp dviej mirkteljim), irdies dis, kvpimas, maldos Tve ms trukm. Liaudies imintis, apibdindama erdvs ir laiko dydius, sako, kad nuo Trij Karali dienos eina ilgyn gaidio, o viesyn vyro ingsniu. Posakis Per vien pypks prikimim" reikia laik, kurio reikia jai surkyti. Daug apibrtesni nei ie beskaiiai posakiai yra matai, atsirad i kno dali: nykio platumo, pirto ilgumo, delno platumo, kumio didumo, vaiko galvos dydio, sprindis, pda arba batas, uolektis (nuo didiojo pirto galiuko iki alkns), ingsnis, sieksnis (nuo vieno itiest alis rank didiojo pirto galiuko iki kito), mogaus didumo, platumo arba ilgumo; kai kurie i pavadinim vliau buvo perkelti skaiiais ireiktiems matams. Lygiai taip pat yra ir su ploto matais morgenu, akru (ems plotas, kur mogus gali apdirbti nuo ryto ardamas dviem jauiais), o tokie posakiai kaip riekuios", alyvos dydio", kiauinio

dydio" ir kt. apibria gana nepastovius biri daikt saikus. Vis dlto kad ir koks neapibrtas yra toks mato vienetas, j galime sivaizduoti. Bet jei turtume j sivaizduoti daugiau, neapsieitume be skaii pavadinim. Pastariesiems pavyzdiu buvo mogaus kno dydiai. Tarkim, eskimai ir indnai skaii 2 ireikdavo aki pora" (kinikai du" ir ausis" skamba vienodai: ri),3 pirtai" (dl trij snari), 4 - vri kojos" (hebrajikai 4 - reba stovti ant vri koj"), 5 ranka" arba kumtis" (plg. hebr. chamiah, kuris isirutuliojo i chamas, sugniauti"); 6-9 yra kitos rankos 1-4", 10 ireikia abi rankos", t. y. visi j pirtai. Svoka 20 reikia visas mogus" (t. y. visi jo pirtai). Si 20 iraika vartojama didesni skaii apibrimui, kaip antai 100 yra penki mons", o 1000 - penkiasdeimt moni". Lotynikas skaitvardis decem, graikikas deka ir sanskrito daka turbt yra kil i bendros aknies dak(dek-), kuri vlgi pasireikia graikikame daktylos ir lotynikame digitus. Decem ir t. t. yra deimt pirt. Vokikas zehn (deimt) aikiai siejasi su Zehen (pirtai), kuri taip pat yra deimt. Gotikas taiha su alutine forma taihu (i kurio kilo vokikas -zig deimt") taip pat kildintinas i daka ir t. t. Graikikos ir romnikos deimi galns, t. y. -koma (pvz., triakonta trisdeimt" ir t. t.) bei -ginta (trigima trisdeimt"

ir t. t.; 20: gr. eikosi [anksiau eikonsti], lot. viginti), yra 10 daugiskaitins formos ir yra atsiradusios i sanskritiko koma, kur mes vl randame centum (imtas = 1 0 x 1 0 ) . Daugumos kalb skaitvardi pagrindas yra deimtain sistema. Kitose alia jos dar randame ir senesn penkiatain, kuri yra ilikusi vairiose Amerikos, Afrikos ir Sibiro tautelse, nors 10 ir 100 turi savo atskiras svokas. Labiausiai isilavinusiais (ir paengusiais net iki dvideimtains sistemos) mes laikome senovs meksikieius ir j skaiiavimo bei skaitvardi darybos bdus (paymtina, kad jie, kaip ir indai, naudojo nul, kurio neturjo graikai ir romnai ir kuris Europoje atsirado tik po kryiaus ygi). Jie turjo specialius skaitvardius skaiiams nuo 1 iki 5; 6-9 bdavo nusakomi sudtinmis svokomis 5 + 1 ir 1.1, iki 5 + 4. Po to jo specialus skaitvardis 10 nusakyti; po jo 11 ir t. t. - vl 10 + 1 iki 10 + 4, po to specialus skaitvardis 15, o po jo 16-19 vl 15 + 1 ir 1.1., 20 ireikti turtas vl specialus skaitvardis. 20 buvo naudojamas pagrindu kitiems didesniems skaiiams sudaryti; taigi 30 buvo nusakoma 20 + 10, 300 buvo 15 X 20, 400 - 20 x 20, 8000 - 20 X 20 X 20. Skaiius 4397 buvo ireikiamas tokiu skaitvardiu:

(10 x 400) + (15 x 20) + ( 4 X 20) + (15+2).

Europoje dvideimtame sistem vartojo kelt tautels ir baskai, ji iliko airi, gal, kimer ir breton kalbose, o nuotrupos - ir iandieninje prancz

kalboje, kurioje 70, 80, 90 yra nusakomi soixante-dix (anksiau trois vingt-dix), quatre-vingt ir quatrevingt-dix. Senovs prancz kalba turjo ir atitinkamas formas 120, 140, 160 ir 300. Pastarojo forma iki iol ilikusi Paryiaus aklj pensiono pavadinime Les quinze-vingts" (15 X 20 = 300, kadangi tiek moni jame galjo tilpti). Gruzinai taip pat turi dvideimtain sistem, taiau atskirus skaitvardius skaiiams nuo 11 iki 19; Afrikos gilumoje gyvenanti bornu tautel turi atskir skaitvard kiekvienai deimiai. Germanai turi specialius skaitvardius 11 ir 12: einlif ir zweilif, t. y. vienas lieka (liekana vir 10), du lieka (liekana vir 10); lietuvi kalboje taip skaiiuojama iki 19: vienuolika, dvylika ir t. t., plg. su kinikais (nuo 101 iki 109): peng lng yit = imtas (ir) likutis 1 = 101; lng - likutis. Priepaskutiniams deimi sekos skaiiams (18, 19; 28, 29 ir t. t.) graik ir lotyn kalbose randame tokius pasakymus, kurie reikia: 20 - 1" arba 1 nuo 20", 20 - 2" arba 2 nuo 20" ir t.t. Kelt kalboje skaiiams, besidalijantiems i 6 ir 9, nusakyti yra dvejopi skaitvardiai, pvz., 18 galima ireikti: 3 x 6 (tri ouch) ir 2 x 9 (den naw). Skaiius 18 gali bti ireiktas skaitvardiais taip: 1) atuoni-deimt (indikai, vokikai, anglikai ir lotynikai: octodecim); 2) deimt-atuoni (pranczikai, italikai, vengrikai, turkikai, kinikai, siamietikai);

3) deimt ir atuoni (lotynikai: decem et octo ir samoaietikai); 4) atuoni ir deimt (graikikai: octo kai deka ir armnikai); 5) dvideimt be dviej (graikikai); 6) du nuo dvideimt (lotynikai: duodeviginti); 7) penkiolika ir trys (meksikietikai); 8) triskart ei; 9) dukart devyni (keltikai). Dauguma Polinezijos tauteli yra ilaik ketvirtain sistem, kuri ten siejama su deimtaine ir dl kurios visi skaiiai, susij su 4, turi specialius skaitvardius: 4 - kauna, 40 - kanaha, 400 - lau, 4000 - mano, 40 000 - kini, 400 000 - lehw (pagal prof. dr. Rudolf Stbe). Ypa saviti yra Naujosios Zelandijos taut skaitvardiai, apibdinantys 11 ir skaii, pakelt laipsniu, btent 121 ( l l ) ir 1331 ( H ) . Aikinama taip, kad, suskaiiavus iki 10, iam deimtukui paymti padedamas specialus akmuo, galbt tam tikros spalvos, kuris, skaiiuojant toliau, yra paymimas specialiu odiu; is paaikinimas nra patenkinamas, o odi kalbins itakos lieka paslaptis.
2 3

Taip pat paslaptis, kada ir kaip mogus susiprotjo skaiiuoti daiktus, kada ir kaip jam apskritai atsirado skaiiaus svoka. Viena ios msls minimo prielaid turbt yra tokia: angoje jau esame aptar skaii ir laiko pojio bendrum. Galiausiai atrodo, kad laiko pojtis, kur pripainome esant vidiniu jutimu", atsirado per klaus. Taip bent jau turjo bti suvokti pasikartojantys laiko tarpsniai. Pastoviai laantys ir

tam tikr gars sukeliantys vandens laeliai turjo atkreipti mogaus dmes, igirds vien, jis laukdavo, kada nulas antras, po to treias ir t. t. Pagaliau jis suprato, kad (kai vanduo ladavo gana pastoviai) tarp dviej lateljim turi laukti vienod laiko tarp, taip gijo supratim apie vienodus laiko tarpsnius. T pat jis galjo pajusti ir nakties tyloje klausydamas savo kvpavimo arba irdies plakimo, ypa kraujo tvinksjimo, kai prisispausdavo prie ko nors ausimi. Tarkim, kad irdis po devinto dio virpteldavo dvigubai, tuomet pastabesnis po toki pasikartojim sekos greitai suvokt, kad ji virpteli dvigubai tik po tam tikro normali irdies di skaiiaus, ir pagaliau bandyt suskaiiuoti paprastus dius gal net pirtais, o drauge prieit ir prie kiekio, taigi nekintanio skaiiaus, svokos. Tuomet galbt jis iuos skaii suvokimui pasitarnavusius pastoviai pasikartojani gars spdius susiejo su tam tikrais matomais spdiais, pirmiausia, matyt, su savo paties pirtais, kurie jam padjo ir suvokti garsus, o prie tai galbt su deln, rank, pd ir kitomis poromis ir tik po to su vienos, paskui kitos rankos pirtais, vliau su vienodos ar panaios ries aplinkinio pasaulio daiktais, kaip antai avi banda ir pan. Dar vienas ingsnis protinio tobuljimo link buvo vlesnis (kai jis jau inojo skaiiaus svok ir danai ja naudodavosi) gebjimas skaiiuojant nevicnarius daiktus taikyti auktesnio laipsnio grupavim

(pvz., skirting ri medius jungti svoka medis") ir sivaizduoti tai kaip tam tikr aib, pagaliau dar daugiau dar skirtingesns prigimties daikt jis susiejo su svoka daiktas" ir suvok juos kaip kiekKodl mogus suman skirtingiems kiekiams duoti skirtingus pavadinimus, visuomet liks psichologin msl. K tik bandme rodyti, kad jis pasinaudojo kno dali ir kitais pavadinimais. Taiau tai nepaaikina paties proceso esms. Pirmiausia, atrodo, buvo rastas pasakymas aplinkoje poromis esantiems daiktams apibdinti. Tai rodo daugelyje senovs kalb esanti dviskaitos forma. Dviskaita vis dlto reikia por ir nra skaiiaus iraika. Vliau, matyt, atsirado poreikis paenklinti 2 nevienarius, atsitiktinai pasirinktus daiktus ir atsitiktin ry ireikti kita svoka nei por. Taip atsirado pirmasis tikras skaitvardis skaiiui 2 nusakyti. Toks skaii svok isirutuliojimas yra labai domus proto raidos istorijos poiriu. Kad geriau tai suvoktume, privalome isiaikinti, kaip atsirado svoka vienas". Kaip matyti i ia pateiktos pagrindini kalb lentels, beveik visose indoeuropiei kalbose (isiskiriani sanskrito form eira ia nra galimybs panagrinti plaiau) skaitvardis 1 sudaromas su D, prie kur yra balsis (slav kalbose dar viena ar dvi raids). Tas pats n aptinkamas svokoje in" (viduje) (german: in; roman: in, en; graik: en; slav: na). Prielinksnis in" ymi juo apibriam svok kaip kako

apimt, pvz., inomame posakyje In meines Vaters Hause sind viele Wohnungen" (mano tvo namuose yra daug but) namas yra butus aprpianti svoka, taigi juos jungiantis vienetas. Indoeuropiei kalbose skaii 1 apibdinantis skaitvardis taip pat apibdina daikto turimus tam tikrus bruous kaip vientis visum. Unum indoeuropieiams kartu yra ir maiausias, ir didiausias vienetas, Universum (visata), kuri jie kaip tik ir suvok kaip didiausi vienet. Visikai kitaip yra semit kalbose! ia skaitvardio 1 aknis yra chad (su priedliais wa-, ja-, 'a, 'e-), kuri yra svok, reikiani galandim, smailinim, drim ar rim, pagrindas (plg. akn chaz skelti").* Chad yra lyg ir girdimas rtuko, brianio kietame paviriuje, garsas. Indoeuropiei svokos siejamos bendr visum, o ia grynas atskirtumas. Ten dar neskaiiuojama nuo vieneto, o ia jau yra tokio skaiiavimo prielaidos. Tarp kitko, abiej seniausi ir kultros istorijos poiriu svarbiausi iminties pasauli (indoeuropiei ir semit) vieneto supratimas skiriasi iki pat aukiausio vieneto", t. y. dievybs svokos, perteikimo. Indoeuropietikoji Dievo samprata yra (pasitelksim dviprasm od) panteistika; yra viena vienintel dievyb, kuri visa kita aprpia savyje ir kaip tik todl sugeba bti gausybe diev, pasauli ir gyv btybi, jos

atspindi. Dl to toks vienetas be joki ilyg pats gali apsireikti trejybe. Semitika Dievo samprata yra grietai monoteistin; ji izoliuoja savj dievyb kaip vienintel nuo vis kit diev alia mans" ir pirmiausia nuo btybi, kurios nra nei jo dalis, nei jo palikuonys, nei jo atkartojimas, taiau yra jo sukurti, kaip likusieji skaiiai yra sudaryti i 1. Pastaruosius nusakantis 1 nra tolygus dievybs 1. Tik kabaloje, kurioje jau suskamba ir panteistins mintys, dievyb pasireikia trejybs forma.* Indoeuropietikoji vieneto svoka suskyla 2. vienodum silieja prieingumas, kaip yra prieingi a" ir ne-a" (vidus ir ior). Tai atsispindi ir indoeuropietikame skaitvardyje 2: aknis dv (arba tv), kuri yra vis jo form pagrindas ir reikia iskyrim, atskyrim, suprieinim; taip pat skambanti aknis ioje kalb grupje yra naudojama ir antrojo asmens vardiams sudaryti: du, tu ir t. t.! Nors semit pirmo ir antro asmen vardiai yra sudaryti su aknimi n- ir t(ani a" ir attah [i antah] tu") panaiai kaip ir indoeuropiei 1 ir 2 (unus- duo, one - two), taiau pastarj skaitvardiai yra kitokie. iuo atveju jau kart pamintas vienetas (chad) yra kartojamas (hebr. sanah) taip, kad atsiranda kartojimo pora" (endjim, dviskaitos forma) arba aikinant kitu poiriu pora

* Panaus santykis yra tarp kin yit (vienas) ir rsir (pjauti) arba esi (durti).

* Apie tai isamiau r. mano Kabalos elementuose" (Elemente der Kabbalah naujas leidimas - Wiesbaden, 1990).

Skaii sekos iki 10 sudarymas yra mogaus proto ygdarbis, proto laimjimas, dl to palengva atsirado mstymas. Kakas nepaneigiamai mistika slypi iame vykyje, n kiek ne maiau nei atskir skaitvardi priskyrime skaiiams ar paslapties gaubiamoje pai skaitvardi prigimtyje. Skaii sujungimas tam tikr grup taigi smoningas veiksmas veda nuo skaiiavimo prie apskaiiavimo, kuris sudaro prieyb skaiiavimui kaip magija mistikai. Apskaiiuojant, kaip ir skaii magijoje, panaudojami prote slypintys skaiiavimo ir skaii mistikos rezultatai, juos pritaikant tam tikru poiriu konkretiems tikslams. Skaii mistikos, kaip ir skaii magijos, pagrind pagrindu aminai ilieka paslaptingasis periodikumo dsnis, dl to jis gali bti ir paskesnio apraymo ir vaizdavimo pagrind pagrindas.

PIRMA DALIS SKAII MISTIKA

Iki ms dien vyksta, nevaisingi ginai dl odi, apibdinani skaiius: ar skaiiai yra daikt esms pagrindas (substancija), ar pastarj sutvarkymo principas (abu ie dalykai svarstomi pitagoriei), ar kakas, kas daiktams gamtos skirta ar tiktai i j santyki paimta (abstrahuota). Svarbiausia, kad sigilinus io pasaulio reikini esm juos galima nusakyti skaiiais, taigi skaiiai kakokiu, i esms paslaptingu bdu yra susieti su tais reikiniais. Pasinaudojus inomais kokio nors reikinio skaitmeniniais apibdinimais bei nustatytais ryiais, galima k nors teorikai apskaiiuoti prie t dalyk atrandant praktikai; taip, pvz., 1847 metais Leverrier, vaizdiai sakant, savo plunksnakoio smaigaliu atrado Neptno planet dar prie tai, kai tai padar astronomai.

PIRMAS SKYRIUS

SKAIIUS DANGUJE Niekur kitur taip gerai nematyti skaiiais nusakomo bties ir vyksmo periodikumo, kaip stebint j ryius ir procesus danguje, todl teiss buvo senoliai sakydami, kad skaiiai yra dangikos prigimties. Sauls judjimo sukelta dienos ir nakties kaita yra iuo poiriu pats paprasiausias periodikumo sismoninimo pagrindas mogui. Taiau skaiiai, nusakantys periodikum, dar nebuvo, bent jau tuo tarpu, surasti. Pastaruosius sismoninti, matyt, labiausiai padjo mnulio kaita. Keturi pagrindiniai mnulio pavidalai (mnulio fazs), t. y. priepilnis, pilnatis, delia ir juodas mnuo" (nematomas diskas, iais laikais neteisingai vadinamas jaunatim; is pavadinimas labiau atitinka vos pasirodius mnulio kratel prie priepilnio faz), yra tokie akivaizds, kad negaljo bti nepastebti nuo seniausi laik, ir tikrai mes randame i stebjim liudijim pai seniausi civilizacij altiniuose. Skaiiais neireikiama sauls laida, o tiksliau, po jos atjusi naktis paskatino skaiiuoti. mons mat, kad madaug po 29 nakt pilnas mnulis tuoj po sauls laidos vakaruose pakildavo dang rytuose ir lygiai taip pat po madaug to paties laiko mnulis (kaip juodas mnuo") net giedrame

danguje tapdavo nematomas, ir praeidavo tiek pat nakt tarp mnulio priepilnio bei delios fazi pasikartojimo. Taigi mnulis padiktavo skaii 4 (fazi skaiius) bei skaii 29 (arba 28), t. y. nakt, po kuri pasikartodavo ta pati mnulio faz, skaii, taip pat skaii 3 (nakt, kai mnulis paprastai danguje nematomas, juodas mnuo") ir pagaliau skaii 7 (savaits dien skaiius) kaip skaii nakt nuo vienos mnulio fazs iki kitos, dl ko buvo suskirstytos 28 naktys (atitinkamai 29 naktys) 4 X 7 (atitinkamai 4 x 7 + 1) naktis; be to, skaii 1 (vienas stebimas dangaus knas - Mnulis) ir skaii 2 (du vienas su kitu susij dangaus knai - Mnulis ir Saul; pastaroji kaip nakties prieastis). Kitas dangaus skaiius yra 12; tiek kart per metus pasikartoja pilni mnulio fazi ciklai (metai sudaryti i dvylikos mnuli"); be to, skaiius 365 (Sauls metai) kaip skaiius dien tarp dviej pavasario lygiadieni, kurie net nepatyrusiam stebtojui krinta akis tuo, kad t pat akimirk, kai vakaruose nusileidia saul, rytuose pateka mnulis; tiek pat dien yra ir tarp rudens lygiadieni; toliau suinomas skaiius 354 (Mnulio metai) kaip tikslus skaiius dien, per kurias dvylika kart pasikartoja mnulio fazi ciklai; ir dar 11 kaip skirtumas tarp Sauls ir Mnulio met dien skaiiaus, vadinamosios epagomens, dar kitaip, dvylika nakt", kurios senovikai buvo priskaiiuojamos prie nakt ir pridurtos prie nakties prie pirmj dien; taip pat 360 kaip

41

suapvalintas skaii 354 ir 365 vidurkis, vadinamasis met vidurkis, ir atitinkamai 30 (= 360 : 12), mnesio vidurkis. ia priklauso ir 14 (dien skaiius tarp pirmos ir treios mnulio fazi, pvz., priepilnio ir delios, taigi pus mnesio, arba vidurkis 15), taip pat 52 kaip septyni savaii (arba mnulio fazi) skaiius 365 dien Sauls metuose ir t. t. dmesni dangaus stebjimai i anksto nustat vadinamuosius tropinius metus (t. y. laik, per kur Saul nukeliauja nuo vieno pavasario lygiadienio iki kito) bei siderikuosius metus (t. y. laik, per kur Saul pasiekia t pat tak kaip prie metus). Ta aplinkyb, kad Sauls tropiniai metai baigiasi 20 minui anksiau u siderikuosius metus (kitaip sakant, ekvinokcijos takas pasiekiamas 20 minui anksiau nei Sauls buvimo tame paiame take vieta), vadinama lygiadienio tikslumu, arba pavasarinio tako ekliptikoje tikslumu. Jau senovs babilonieiai bei egiptieiai inojo apie tikslum, taip pat inojo, per kiek met iuo bdu pavasarinis takas kerta vis ekliptik, t. y. per 26 000 (tiksliau per 25 920) met! Tai yra tikslieji metai, arba Platono metai. Pasinaudojus iais ryiais apskaiiuota (plg. Anapus sielos", p. 101): 1) didieji ir tikrieji metai, pagal Tacit, susidedantys i 12 960 paprastj met (= 1/2 tikslij met); 2) babiloniei adu i 2160 met (= 1 tikslij met mnuo);

3) tkstantmetis = 1000 met (dvi tikslij met savaits); 4) egiptiei maasis fenikso periodas i 500 met (= 1 septyni dien tikslij met savait); 5) ind diev metai i 360 met (= 1 penki dien tikslij met savait); 6) kin p i 72 met (= 1 tikslij met diena); 7) maasis babiloniei saros i 18 met, po kuri visi Sauls ir Mnulio utemimai vl pasikartoja tomis paiomis dienomis (= 1 ketvirtadalis paros, arba 6 tikslij met valandos). Nuo diev met priklauso: 8) dangaus metai = 4 diev metai - 1440 met; 9) egiptiei sossos i 60 met (= du diev met mnesiai); 10) mogaus amius i 30 met (= 1 diev met mnuo); 11) metai-savait i 7 met (= 1 septyni dien diev met savait); 12) Lustrum i 5 met (= 1 penki dien diev met savait); 13) olimpiada (babiloniei: limu) i 4 met (= 1 dangaus met diena). iuo atveju diena yra 360 met (vidurkis), o jei ja laikysime 365 metus, tai gausime 14 egiptiei sothis period, arba didj fenikso period i 1460 (tiksliau 1461) met; jei period vlgi laikysime didiaisiais metais, tai gausime 15 Sauls rat" i 28 paprastj

met, kuri vieneri sudaro vien minto periodo savait. Ivestiniai skaii kompleksai taip pat yra (plg. ten pat, p. 103t.): 16) babiloniei neros i 600 met (= 1 sossos deimtmetis); . 17) babiloniei saros i 3600 met (= 1 diev met deimtmetis); 18) vadinamieji pasaulio metai i 36 000 met (= diev met imtmetis); 19) vadinamieji didieji metai i 360 000 met (= 1 diev met tkstantmetis); 20) Berossos protvi amius i 432 000 met (=12 diev met imtmei, arba pasaulio met); 21) Lydus pasaulio periodas i 1 735 000 met (= 1200 sothis period); 22) ind didysis amius (Mah&yuga) i 4 320 000 met (=12 didij met, arba diev met tkstantmetis); 23) vadinamieji didieji Platono metai i 12 000 000 met (= 360 pasaulio met, arba diev met imtmei, t. y. vieneri pasaulio met metai yra 1 Platono met diena); 24) ind kalpa, arba didioji era i 4 320 000 000 met (= 1 didij ami tkstantmetis, arba 1000 Mah&yuga). Vis mint skaii pagrindas buvo Sauls judjimas, o dabar pereikime prie Mnulio:

25) metonikasis, arba Mnulio, ciklas i 19 met, po kurio mnulio fazs kartojasi tomis paiomis Sauls met dienomis; 26) Kalipss ciklas i 76 met be 1 dienos; 27) Hipokrato ciklas i 304 met be 1 dienos (plg. .Anapus sielos", p. 102tt.) 28) Julijaus periodas i 523 (= 19 X 28) met, po kurio visos Velyk datos pasikartoja ta paia tvarka. Skaii 1, 2, 3, 4, 7, 11, 12, 14, 15, 19, 28, 29, 30, 52, 354 ir 360 ssajas su Sauls ir Mnulio judjimu palygink skyriaus pradioje. Dar dert pridurti, kad 5 taip pat yra dangikas skaiius. Kai Saul ir Mnulis bus laikomi Aukiausiojo Dievo simboliais ir pasitrauks i dar antikoje pripaint septyni planet eils, liks 5 tikrosios planetos (Merkurijus, Venera, Marsas, Jupiteris, Saturnas). 5 yra ir epagomeni skaiius, t. y. dien, kurios papildo suapvalint 360 dien Sauls met dien skaii iki 365. 5 taip pat yra vienas i dviej astralini skaii, i kuri susideda dvylikos dali zodiakas, ir kaip Seni i Valenteino" sako: Dvylika enkl turi zodiakas, 5 ir 7; ventieji skaiiai ilsisi dvyliktuke". Taip dalijama nuo A. Jeremias laik (kurio knyga Senasis Testamentas senj Ryt viesoje" - Altes Testament im Licht des alten Orients", 3 leid., p. 662tt., yra palygintina su visais ia apraytais skaii ryiais) dl to, kad dienos ir nakties santykis vasaros saulgros metu Babilono geografinje platumoje yra 7:5. O su

anksiau mintomis 5 planetomis, matyt, yra nuo sen laik susijusi penki dien savait (ten pat, p. 62). 6 yra nagrinjamas vis pirma kaip 12 pus. Taip aritmetikai dalijasi zodiakas (remiantis dienos ir nakties vienodumu lygiadienio metu) j dvi vienodas puses po 6 enklus. Keliamaisiais metais yra 6 epagomens (366 - 360 = 6, plg. su 5). 6 pasaulio kryptys, kurios minimos ir kabalistinje Jezirah knygoje (plg. Kabalos elementai", p. 64 ir 66,1, 5 ir I, 13), yra perimtos i antikos (plg. Jeremias, ten pat, p. 663): pirmyn, atgal, deinn, kairn, auktyn ir emyn. 7 kaip dangikas skaiius, be 7 dienas trunkanios mnulio fazs, yra dar inomas kaip septyni antikini planet skaiius. 8 kaip dangikas skaiius pasireikia jau elamitikuose Veneros metuose i 8 mnesi, turini pakaitom 32 ir 33 dienas ir vien 32 dien epagomeninj mnes (Jeremias, inynas, p. 160t.). 8 yra svarbus kaip pasibaigusio septyni dali ciklo pradios skaiius (Jeremias, ATAO, p. 664), taip pat kaip 8 pasaulio krypi skaiius (Jeremias, inynas, p. 150). Dangikasis 9 yra siderikj met mnesio pagal arij ir babiloniei kalendori tredalis (27 : 3 = 9; plg. Jeremias, ATAO, p. 665). 10 galima bt apibdinti kaip apvalaus" mnesio i 30 dien tredal. Taip pat jis yra svarbus daugiklis indikuose astraliniuose perioduose (Jeremias, inynas, p. 196t.). Vis dlto deimtains sistemos atsiradimas labiau sietinas su rank pirt skaiiumi.

11 epagomeni, papildani Mnulio metus i 354 dien iki Sauls met i 365 dien, jau minjome. 12 inomiausias kaip zodiako enkl skaiius. I 12 dvivalandi susideda 24 valand diena, o vidutiniai metai - i 12 mnesi po 30 dien (Jeremias, inynas, p. 150). 13 yra panaus 8, t. y. pasibaigusio dvylikos dali ciklo pradios skaiius (Jeremias, ATAO, p. 665), taip pat Veneros met i 13 savaii po 20 dien skaiius (Jeremias, inynas, p. 161), be to, met ketvirio savaii skaiius. 14 yra dvigubos babilonikj met savaits dien skaiius, taigi 1/26 Sauls met dien dalis, arba Mnulio mnesio pus. 15-oji diena yra pilnaties diena (Jeremias, inynas, p. 152, ATAO, p. 665). Apie 16 kaip deivs Itar skaii r. inyne, p. 152; skaiius 17 yra pasibaigusio eiolikos dali periodo pradios skaiius. Po 18 met pasikartoja Sauls ir Mnulio utemimai; 19 ymi tokio metonikojo periodo pradi. 20 yra vienos Veneros met savaits dien skaiius; apie 20 kaip mnulio skaii r. Jeremias, ATAO, p. 463 ir p. 623. 22 yra pirminis senovs rytiei mnulio kaitos skaiius, kaip rod Eduardas Stuckenas savo knygoje Apie alfabeto itakas" (ber den Ursprung des Alphabets", Leipzig, 1913). Vliau buvo pradta naudoti 24 arba 27-28 (Jeremias, inynas, p. 102).

23 (27 - 4) yra (apskaiiuota) siderikojo mnesio dien, kada matomas mnulis, skaiius: 27 dienos minus 4 juodo mnulio" dienos. 24 yra vienos dienos arba viso Sauls ciklo valand skaiius; be to, vien met indikj pusmnesi skaiius. 25 yra puss Mnulio met septyni dien savaii skaiius, 26 - toki pat puss Sauls met savaii skaiius. 27 yra vieno siderikojo mnesio dien skaiius, 28 ir 29 yra vieno sinodikojo mnesio dien skaiius, arba tarpsnis tarp dviej toki pai mnulio fazi pasikartojimo; 30 yra vidutini met i 360 dien vieno mnesio dien skaiius. 35 yra puss vidutini Mnulio met i 360 dien penki dien savaii skaiius (be 4 epagomeni). 36 yra dangikj dekan skaiius (r. Jeremias, inynas, p. 166). 50 yra vidutini Mnulio met septyni dien savaii skaiius, 52 - vis Sauls met i 365 dien septyni dien savaii skaiius. 54 dienos sudaro dvigub siderikj met mnes. (Dvigubi mnesiai turi ypa svarbi reikm Babilone.) 56 ir 58 ymi dvigubo mnesio, sudaryto i 28 ar 29 dien, dien skaii. 60 yra vidutini met i 360 dien dvigubo mnesio dien skaiius; kaip ir 61 - toki pat keliamj met i 366 dien dvigubo mnesio dien skaiius.

70 penki dien savaii turi vidutiniai Mnulio metai, 72 - vidutiniai metai, o 73 - Sauls metai (i 365 dien). Tokius pavyzdius galima bt tsti ir toliau; pamintj turt pakakti tam, kad susidarytume vaizd, kaip plaiai jau nuo neatmenam laik dangikj cikl skaiiai buvo pripainti ir naudojami.

ANTRAS SKYRIUS

papildomi. Taip mes susipastame su k tik mus aptartu dalyku

SKAIIUS GYVOJOJE G A M T O J E Hellenbachas savo labiau padrikoje filosofinje nei susistemintoje aritmetinje Skaii magijoje" (Magie der Zahlen", p. 86), atsakydamas Liharyko (r. literatros sra), atvirkiai, antifilosofikai empirik skaii grupavim, teisingai teigia: Mes negalime be skaitmen bei periodikumo ireikti laiko; taiau visa, kas gyva, vystosi laike; tokiu bdu yra nustatytas skaiiaus ir vystymosi tarpusavio ryys. Skaiius skatina vairov chemijoje, taip pat garso ir viesos virpesi vairov. Periodikumo sistema chemijoje ir muzikoje yra tikrai nenuginijama; is periodikumas sietinas su skaiiumi septyni". Be visa kita, jis dar primena, kad egzistuoja ir laisvesnis, ypa dvasiniame gyvenime, periodikumas, nesusijs su skaiiumi septyni. Pirmiausia apvelgsime periodikum gamtoje. Jau Liharykas, remdamasis dideliu kiekiu vidutini kno matavim ir pagal juos sudaryt lenteli, parodo, kad vairios mogaus kno dalys yra proporcingai tarpusavyje susijusios ir j matmen dydiai isidsto seka, panaia aritmetin progresij. Deja, j apsdusi mintis iuos skaiius susieti su magiko septyntainio kvadrato skaiiais (r. antr dal, pirm knyg, A, pirm skyri, I 3); vis dlto jo duomenys i tikrj tampa teisingi, kai jie truput pagerinami ir (14; 35; 42)

Septynetas mogaus kne. 7 cm - vidutinis naujagimio kaktos-virugalvio auktis, krtinkaulio ilgis, rankos nuo alkns iki platakos bei pdos ilgis, be to, atstumas tarp smakro galiuko ir nosies pagrindo, kaip ir pus kno apimties ties bamba ir klubais bei virugalviu. 14 (= 7 X 2) cm yra, pavyzdiui, vidutinis suaugusio mogaus krtinkaulio ilgis bei pirmyktje bendruomeninje santvarkoje gyvenani taut vyro penio ilgis ir apimtis. 21 (= 7 X 3) cm vidutinikai yra naujagimio nugaros ilgis, suaugusiojo raktikaulio ilgis bei delno (nuo snario iki didiojo pirto galiuko) ilgis, taip pat atstumas tarp asto galvui bei tiesaus galvos skerspjvio skersmuo; be to, suaugusiojo galvos apimtis per vidur yra 7 X 3 = 21 cm didesn nei naujagimio. Taip pat ir vidaus organams, apie kuriuos dl apvalgos glaustumo nenekame, magikj skaii 7 ir 3 sandauga 7 x 3 turi didel reikm. 28 (= 7 X 4) cm yra, be kitko, ir naujagimi virutins kno dalies ilgis. 35 (= 7 X 5) cm ir 42 (= 7 X 6) cm yra vidutinikai trumpiausia ir ilgiausia suaugusij pda. 49 (= 7 X 7) cm yra vidutinis naujagimio kno ilgis.

50

172 - 175 (= 7 x 24,5 arba 7 X 25) cm yra vidutinis suaugusios moters bei vyro kno ilgis, t. y. septyniskart daugiau u pus vidutinio naujagimio ilgio; kitaip sakant, mogus nuo gimimo paprastai tampa tik 3 1/2 (arba = 7 : 2 ) karto ilgesnis. Tarp kitko, manoma, kad moguje esanio kraujo svoris sudaro septintadal viso kno svorio. Minta dviej magik skaii 7 ir 3 sandauga (taigi 7 x 3 = 21) turi didel reikm gyvn ir vaisi augimo proporcijoms. Pus savo vidutinio dydio pasiekia: mogus per 21 mnes, arklys per 21 savait, jautis per 21 X 4 (= 84) dienas, Isenbarto kriau per 21 X 13 (= 273) valandas, persikas per 21 X 9 (= 189) valandas, abrikosas per 21 X 6 (= 126) valandas. Kitoks augimo periodikumas Liharyko manymu, yra tokiuose santykiuose, kuriuos a, daugiausia remdamasis Hellenbacho reorij aptariania itrauka, perteikiu toliau. 1. Vyro augimas apima 300 Sauls mnesi, arba 25 Sauls metus, o moters - 300 Mnulio mnesi, arba 23 Sauls metus. 2. i bendra augimo trukm i 300 Sauls ar Mnulio mnesi skirstoma 24 dalis, arba epochas"

(vartojamas Liharyko terminas vietoj period); tai kiek jos trunka: 1 epocha 2 epocha 3 epocha 4 epocha 5 epocha 6 epocha 7 epocha 8 epocha 9 epocha 10 epocha 11 epocha 12 epocha 13 epocha 14 epocha 15 epocha 16 epocha 17 epocha 18 epocha 19 epocha 20 epocha 21 22 23 24 epocha epocha epocha epocha 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 mnuo mnesiai mnesiai mnesiai mnesiai mnesiai mnesiai mnesiai mnesiai mnesi

11 mnesi 12 mnesi 13 mnesi 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 mnesi mnesi mnesi mnesi mnesi mnesi mnesi mnuo mnesiai mnesiai mnesiai

I viso

300 mnesi

53

Ir iuo atveju tinka taisykl, kad vyro amius skaiiuotinas pagal Sauls metus (365 dienos ir 360 vidutini met dien), o moters - pagal Mnulio metus (354 dienos ir 350 vidutini met dien). Graikai buvo nustat septynias amiaus grupes; j, kaip ir romn (pastarieji statymikai tvirtino tik 6 amiaus grupes), pirmasis amius truko iki septyneri met. Solonas, Atn statym leidjas, remdamasis Filonu Aleksandrieiu, gyvenim suskirst 10 po septynerius metus trunkani tarpsni, kuriuos aprao taip: Pirmojo septynmeio pabaigoje vietoje pienini dant idygsta tikrieji, baigiantis antrajam septynmeiui subrstama lytikai, treiajame (vyrams) suelia barzda, ketvirtasis septynmetis yra gyvenimo suydjimas, penktasis - santuokos metas, etajame pasiekiama proto branda, septintasis septynmetis yra sielos taurinimo pasitelkus imint amius, atuntasis - proto ir iminties formavimosi pabaiga, devintasis - aistr suvaldymas ir kaip to pasekm teisingumas bei velnumas, deimtajame yra geriausia mirti, nes dar ilgesnio amiaus sulauks mogus yra tik paliegs niekam nereikalingas karinius". Hipokratas, ymiausias Atn ir apskritai antikos gydytojas ir naturfilosofas, skyr septynis amiaus tarpsnius (klaidingai, kaip beveik visi, remdamasis tik vyrais): vaikyst, paauglyst, jaunuolio amius, pirmoji vyryst, tikroji vyryst, auktasis amius", kariniaus amius. Jis aprao juos (pagal Filono duomenis)

labai panaiai kaip Solonas; kiekvienas amiaus tarpsnis apima septynerius gyvenimo metus, btent vaikyst 17-ieji, paauglyst 8-14-ieji, jaunuolio amius 1 5 - 21-ieji, pirmoji vyryst 2228-ieji, tikroji vyryst 2 9 - 49-ieji gyvenimo metai (trys septynmeiai!), auktasis" amius 5056-ieji; pasibaigus 56-iesiems metams prasideda kariniaus amius. (Platonas skiria 9 gyvenimo pakopas po devynerius metus, peripatetikas Stasjas - 12 pakop po septynerius [!] metus. Taip pat ir ankstyvajame Midrae [Tanchuma, vadas Hkasinu skirsn] mogaus gyvenimas yra panaiai dalijamas 12 dali po septynerius metus ir kiekviena j susiejama su atskiru zodiako enklu.) Moterims septyneto viepatavimas ypa akivaizdus lytiniame gyvenime. Mnesins, dl j reguliarumo vokiei visai teisingai vadinamos Regel" arba Periode", pasikartoja kas 28 (= 4 X 7) dienas, t. y. kas mnulio period. (Galbt tai paaikina t fakt, kad daugelyje kalb - iskyrus german - odis mnuo" yra moterikos gimins, o grauols yra lyginamos su pilnatimi, pavyzdiui, Sulamita Giesmi giesmje (Gg 6, 9), Krimhilda Nibelung giesmje, karalien i Uhlando Dainininko prakeiksme (Des Saengers Fluch") ir t. t.) Tarp kitko, mnesins daniausiai prasideda 14-aisiais ( = 2 x 7 ) gyvenimo metais ir vidutinikai tsiasi iki 49-j (= 7 X 7). Be to, visi gydytojai pasitelkia 7 ntumo trukmei ir gimimo datai

(Skirtumas nuo anksiau minto naujagimio kno ilgio - 49 - nereikmingas, nes kalbama apie vidutinius dydius. Kai kas teigia, kad vidurkis yra 4 7 - 5 1 , dar kiti mano, kad 48-52.) Vaisiaus svoris taip pat nustatomas 5 kartotiniu. Penktos ntumo savaits pabaigoje vaisius yra apie 300 (= 60 X 5) gram, septintojo mnesio pabaigoje apie 1200 (= 240 X 5) gram, devintojo mnesio pabaigoje apie 2000 (= 400 X 5) gram. Deimto mnesio pabaigoje gims kdikis paprastai sveria nuo 3000 iki 3600 (= 600 X 5 iki 720 X 5) gram. Po gimimo kdikis sublogsta apie 200 (= 40 x 5) gram, taiau per 7, vliausiai 14, dien vl pasiekia buvus svor ir tuomet paprastai kas savait priauga apie 200 (= 40 X 5) gram. Senovs romn raytojas Varonas iskiria 5 mogaus gyvenimo pakopas: paauglys, jaunuolis, jaunas vyras, pagyvens vyras, karinius. Keturios pirmosios trunka po 15 (= 3 x 5) met. Mozs statymas dl mokesi ventyklai rinkimo taip pat iskiria 5 amiaus grupes: pirma - pirmosios (laisvos nuo mokesi) gyvenimo savaits, antra - iki 2-j; treia - nuo 2-j iki 20-j; ketvirta - iki 60-j pabaigos; ir pagaliau penkta - nuo 60 met. Jeremijas (Jer 6, 11) skirsto panaiai kaip Varonas, t pat (dalijim 5 grupes) randame ir rabin ratuose. Skirstymas deimtmeiais populiarus taip pat nuo seno. 4 mogaus amiaus grups randamos Biblijoje (Jer 51, 22); is skirstymas neapsakomai ipopuliarjo,

kiek man inoma, po Pitagoro palyginimo su 4 met laikais, kuris nuo tada randamas vairiuose altiniuose. Vokiei filosofas Lotze paband susieti ias 4 mogaus amiaus grupes (vaikyst, jaunyst, vyro amius, karatis) su 4 temperamentais (sangvinikas, melancholikas, cholerikas ir flegmatikas). Pats natraliausias yra skirstymas 3 dalis: vaikyst, jaunyst, senatv (arba pagal Aristotel: jaunyst, gyvenimo virn, senatv). Randamas jau Biblijoje (Ps 148, 12t., 5 Moz 32, 25), jis yra visur ir visada pastebimas dl jo tobulumo. Kai kurie fiziologai bando pagrsti tok amiaus dalijim, stengdamiesi nustatyti ribas tarp dar negalinio apvaisinti, galinio apvaisinti ir jau nebegalinio apvaisinti mogaus amiaus. Dar paprastesnis, nors ir ne visai tobulas yra amiaus skirstymas tik dvi pakopas: jaunyst ir senatv (Biblijoje, pvz., Jer 31, 13). ioje vietoje pasakojim nutraukiu. Ir nors iems mano samprotavimams pagrsti buvo apsiribota mogaus amiaus pavyzdiu, buvo galima susidaryti nuomon apie tai, koki didiul reikm turi skaiius materialiojo mogaus gyvenimo nagrinjimui ir suskirstymui. I gyvn ir augal pasaulio taip pat galima pateikti daugyb skaii periodikumo ir aritmetini progresij pavyzdi. Pvz., galima nustatyti gyvn vidutins ntumo trukms arba gyvenimo trukms periodikum ir 1.1., taip pat sudaryti periodin laiko-

tarpi tarp augal idygimo, sulapojimo, suydjimo ir vaisi sunokinimo sistem ir t. t. Netgi kai kuriuos mineralus galima suklasifikuoti pagal j kristalizacijos pobd. Kadangi io darbo svarbiausias tikslas - suprantamai paaikinti paslapting skaiiaus period ir sistem krimo gali gyvojoje gamtoje, ia pateikti pavyzdiai atrodo pakankamai aiks ir naudingi. Dabar pasinersime neorganinio pasaulio srit ir panagrinsime su juo susijusias skaii periodikumo savybes.

TREIAS

SKYRIUS

As = arsenas, Nb = niobis, Sb = stibis, Pr = prazeodimis, Dy = disprozis, Ta = tantalas, Bi = bismutas. VI grupje: O = deguonis, S = siera, Cr = chromas, Se = selenas, Mo = molibdenas, Te = telras, Nd = neodimis, Ho = holmis, W = volframas, U = uranas. VII grupje: F = fluoras, Cl = chloras, Mn = manganas, Br = bromas, I = jodas, Sm = samaris, Er = erbis. Po element pavadinim santrump esantys skaiiai rodo elemento atomin mas. Ji jokiu bdu nra stabili, o kinta deimtosiomis dalimis dl spliojim ir tyrimo metod skirtum; dl to vairiuose chemijos vadovliuose pateikiami skirtingi jos dydiai, kuriuos reikt laikyti apytiksliais. Todl i j (arba j skirtumo) sudaryt periodini sek (progresij) skaiiai tik pavirutinikai vertinant yra jungtini progresijas, kurios nra tokios vienodai rykios ir tolygios visose grupse. I 9 grupi ia pateikiamos tik 7, nes VIII ir IX grups nieko i esms naujo neatskleis ir j skaii sekos neduos peno isamiems paaikinimams, kuri ia ir taip nepateiksime. Jei nagrinsime vienos po kita esani element eilui atomini masi skirtum (o btent skaiius nuo 1-os iki 8-os eiluts, taip pat skirtum - ia skliaustuose - tarp 8-os ir 11-os eilui skirtingose grupse), tai gausime tok vaizd:

SKAIIUS NEGYVOJOJE G A M T O J E iai temai aptarti i daugybs tinkam srii renkams tik chemini element, garso bei viesos virpesi periodikum. I. Chemini element periodikumas Kiekvienam chemikui yra inoma Mendelejevo ir Lotharo Meyerio nepriklausomai vienas nuo kito 1869 ir 1870 metais atrasta periodin element sistema, kurios pagerinta ir papildyta forma pateikiama lentelje p. 62. Element pavadinim santrumpos lentelje reikia: I grupje: H = vandenilis, Li = litis, Na = natris, K = kalis, Cu = varis, Rb = rubidis, Ag = sidabras, Cs = cezis, Au = auksas. II grupje: Be = berilis, Mg = magnis, Ca = kalcis, Zn = cinkas, Sr = stroncis, Cd = kadmis, Ba = baris, Hg = gyvsidabris, Ra = radis. III grupje: B = boras, Al = aliuminis, Sc = skandis, Ga = galis, Y = itris, In = indis, La = lantanas, Gd = gadolinis, Lu = lutecis, Tl = talis. IV grupje: C = anglis, Si = silicis, Ti = titanas, Ge = germanis, Zr = cirkonis, Sn = alavas, Ce = ceris, Tb = terbis, Pb = vinas, Th = toris. V grupje: N = azotas, P = fosforas, V = vanadis,

(po Hellenbacho citatos) taip: Intervalas tarp matom atspalvi yra lygintinas (muzikoje) su seksta. (...) Komplementini spalv intervalas - su didija tercija, o intervalas tarp vidurins raudonos ir vidurins violetins (viesos spektro) spalv yra kvarta. Atrodo, kad ir viesai yra bdingas ryys tarp spalv suvokimo ir paprasto virpesi proporcingumo". Dl skaiiais nusakom proporcij tarp garso ir viesos virpesi noriau nurodyti F. A. Nubaumer knygel Garsas ir viesa" (Ton und Farbe", Wien, 1874) arba itrauk - deja, labai netobul - i Hellenbacho (p. 32tt.), kadangi smulkmenos, suprantamos tik muzikos specialistams, labai apkraus mano veikal. Utenka paprasiausios nuorodos, kad levandos spalvos ir rudos spalvos i prieingos spektro dalies santykis (2 : 1) yra toks pat kaip tarp dviej alia esani oktav; toks pat, tik atvirkias, yra levandos ir rudos spalv bang ilgi santykis, kaip matome i emiau esanios lentels, kurioje i spalv virpesiai yra pateikti bilijoninmis, o j bang - milijoninmis milimetro dalimis. G4 reikia 4-oje aukiau pateiktos lentels G stulpelio vietoje esani garso virpesi vert, o G5 - atitinkamai 5-oje. Garso virpesiai G4:396 G5:792 viesos virpesiai ruda: 403,620 levanda: 807,240 Bang ilgiai levanda: 384,3 ruda: 768,6

KETVIRTAS

SKYRIUS

SKAIIUS M O G A U S DVASINIAME GYVENIME Kaip ir knikas, taip ir dvasinis mogaus gyvenimas smarkiai priklauso nuo skaiiaus 7. Tiksliau tai bus paaikinta antrosios knygos antroje dalyje, kalbant apie septyntainio kvadrato svarb. O dabar pateiksime kai kuriuos pastebjimus apie bendr 7 poveik dvasiniam mogaus gyvenimui. Jau priepaskutiniame skyriuje, kalbdami apie solonikj mogaus gyvenimo suskirstym 10 dali po septynmet, pastebjome, kad nuo etos pakopos, t. y. sulaukus 35 (= 5 X 7) met, skirstymo pagrindu tampa dvasinio gyvenimo ypatumai: etoje protas, septintoje imintis, atuntoje abiej i savybi susiliejimo bei tobuljimo pabaiga, devintoje aistr sutramdymas. Taiau tai tik nuotrupos be jokios sistemos. I tikrj 7 reikm smons bei dvasiniam mogaus gyvenimui galima nesunkiai atskleisti. 7-aisiais gyvenimo metais, t. y. sulaukus eeri, vaikika smon yra tiek susiformavusi, kad vaikas gali pradti mokytis mokykloje. Kaip tik tokio amiaus vaikai daugelyje ali visai teisingai leidiami mokykl (privalomas mokslas).

14-aisiais ( = 2 x 7 ) metais (vyrikos lyties - Sauls, o moterikos lyties - Mnulio metais) kai kuriems vaikams jau pasireikiantis pubertetas, o kitiems (anksti brstantiems) susiformav pagrindiniai lytiniai poymiai daro tak ir j dvasiai. Nauji anksiau nepatirti jausmai bna i dalies neaboti, o i dalies valdomi; pasireikia pirmieji meils potyriai, kurie gali jauno mogaus sielos gyvenim ikelti arba sugniudyti, praturtinti arba nuvesti neteisinga kryptimi, sutrikdyti arba ilaisvinti ir t. t. Trokimui mokytis ir savanorikam paklusnumui labai kenkia mokyklinis mutras, todl labai svarbu, kad kaip tik tuo metu baigiasi mokslas pagrindinse mokyklose. Vyresniems moksleiviams ir moksleivms iuo metu bna kritinis periodas", kai pasireikia nenoras mokytis, stropumo sumajimas ir t. t.; taigi per iuos dvasios pokyius jie atsisveikina su vaikyste, be to, vairiose banytinse konfirmacijose jie yra laikomi jaunaisiais bendruomens nariais, o pradjusius lankyti auktesnes mokyklas kreipiamasi Js. Sukakus 21-eriems bent jau teorikai yra pasiekiama tokia dvasios ir smons branda, kai, gavus pilnameio status, jaunajam vyrui ar moteriai leidiama tuoktis jau be tv sutikimo. 28-eri vyrui yra geriausias amius tuoktis ne tik dl fizini ir socialini, bet ir dl sielos veiksni. Jo charakteris jau susiformavs (aiku, yra moni, kurie

iki gilios senatvs lieka paikais berniukais), todl jis jau atrodo tinkamas bti vyru ir tvu. Nuo 35-eri iki 42-ej yra pats produktyviausias nuovoki moni idj ir sieki gyvendinimo laikotarpis; vlesni pasiekimai yra kaip tik io vaisingiausio periodo vaisiai. Savaime suprantama, dvasikai ltesni (kaip apskritai tvirtinama Talmude [Pirk Aboth 5]) ateina prot tik io periodo pabaigoje. iame savotikame lenktyni ir ryto" periode mog daniausiai ir itinka likimo smgiai, kurie paprastai yra susij su pai moni veikla. Taip pat ir didiosios aistros, visai kitokio stiprumo ir poveikio nei jaunystje, danai parodo savo aling poveik. Nuo 42-ej iki 49-eri daniausiai susiformuoja gyvenimo imintis. mogus pradeda mstyti ramiau nei anksiau, altakraujikiau apskaiiuoti ir apdairiau tikrinti, kadangi aistros, kurios anksiau danai drumst ramyb, iuo metu atsiduria antrame plane. Moteriai tai ir knik pokyi metas (io periodo gale priartja arba prasideda klimaksas), taip pat ir laipsnikas dvasinio gyvenimo kitimas, kadangi vaikai jau yra suaug; tuo metu dirglioms moterims prasideda pavojingas amius". Nuo 49-eri iki 56-eri sveikiems vyrams pasireikia dar vienas stiprus dvasini bei protini jg antpldis, kuris neretam jautresns sielos vyrui perauga meils pavasar". Moter gyvensena tampa matronikesn.

Nuo 56-eri iki 63-ej mogus gauna peno i gytos patirties. Jis pasiekia dar didesni laimjim ir jo veikla danai stebina savo talentingumu. Taiau paprastai iuo metu jau prasideda dvasini jg nuosmukis, pirmasis dvasinio sstingio ir tam tikro dvasinio tingumo poymis. Moteris jau yra pasiekusi matronos ami, taiau kasdieniame gyvenime ji ilieka daugkart veiklesn nei vyras. Nuo 63-ej iki 70-ies vis pirma pradeda didti smons negebjimas be iankstins nuomons sigilinti kit poirius, dl to pasireikia sprendimo alikumas bei nenoras siklausyti; dvasioje pradeda reiktis nepatiklumas, susierzinimas, o retkariais ir yktumas. Moteris pamau virsta senute. Vyrams, perengusiems 70-met, taip pat prasideda visika karatis, maja protins galios ir silpsta ar usisklendia" savyje dvasins jgos bei savybs. Vis dlto dvasikai prisitaikiusi moteris pastarsias ilaiko ymiai ilgiau nei vyras. Atidiau patyrinjus - vis pirma vidin mogaus vystymsi - irykja septyneto reikm mogaus smons ir dvasios raidai, kuri ypa pasireikia laikotarpi kaitos momentais. Be septyneto takos, dar pastebima ir kit skaii taka brandesnio amiaus moni gyvenimui, o j poveikis yra toks stiprus, kad septynetas beveik praranda savo gali. Tai vadinamieji asmeniniai likimo skaiiai, kurie susij su konkreiu asmeniu; daniausiai

tai 3 5, 9- Per tam tikr laik irykja, koks skaiius i mintj turi didiausi tak konkretaus mogaus sielos gyvenimui bei jo darbams (plg. su pirmos knygos antros dalies magiku kvadratu). Apie tokio skaiiaus nustatymo metod bus kalbama specialiame antros dalies skyriuje (pirmoji knyga, B skirsnis), o ankstesniuosiuose bus susipastama su praktiniu magik kvadrat bei trikampi pritaikymu. Si metodika jokiu bdu neapsiriboja vien tik laikotarpi skaiiavimu pasitelkus kartotinius 3, 5, 7, 9 (daniausiais atvejais), taiau taikoma ir mnesiams nustatyti, isiaikinus, kuris i tiriamj skaii k atitinka (pvz., 7 = liepa), taip pat ir mnesio dienoms (ir ymiai daniau) nustatyti, taigi datai apskaiiuoti.

ANTRA

DALIS

SKAII MAGIJA

PIRMOJI

KNYGA

MAGIKOS SKAII FIGROS Magikos skaii figros yra skaii, tam tikru bdu besiskiriani vienas nuo kito, seka (aritmetin progresija, daniausiai su kartotiniu 1), kurios nariai matematikai vienas su kitu susij, pavyzdiui, tam tikr j eilui sumos yra vienodos, arba dviej greta esani figros viet skaii sumos yra tokios pat, arba tam tikros eiluts priklausomai nuo j ilgio sudaro tam tikrus periodus (progresijas) ir t. t. Svarbiausios i vis magik figr yra pirmiausia magiki kvadratai; prie j liejasi magiki trikampiai, arba skaii piramids, kurios labiausiai inomos i paslapting Casanovos uuomin apie j panaudojim, ir pagaliau magiki apskritimai, magiki daugiakampiai bei magiki kubai. ios magikos figros yra svarbios todl, kad: 1) jos begalin periodin skaii sek suskirsto skaii grupes, kurias galima ikart ant popieriaus ianalizuoti ir susidaryti apie jas aik vaizd, be to, naujai jungti skaii grupes ar j atskirus narius; 2) tai nra jokie matematiniai aidimai, o priemon sutvarkyti gamtos ir dvasios gyvenimo, ypa mogaus gyvenimo, periodikum taip, kad bt lengviau suvokti vykstanius procesus;

3) tos inios tarnauja ateities spjimui. Pirmiausia apvelgsime atskir magik figr kilm bei j sandar, po to j santyk su gamtos ir dvasios gyvenimu, ypatingai nagrinsime j santyk su mogaus gyvenimo eiga ir gal gale mokysims pritaikyti jas vairiems ateities spjimams.

A. Magik figr kilm ir sandara

Magiki kvadratai su nelygine ir lygine aknimi. Magiki trikampiui. - Magiki apskritimai. - Magiki daugiakampiai. - Magiki kubai.

PIRMAS

SKYRIUS

is kvadratas nepasiymi aukiau ivardytomis savybmis. Kvadrat su nelygine aknimi (taigi trinari, penkiatainiu, septyntaini, devyntaini, vienuoliktaini ir 1.1, kvadrat su 9,25,49, 81, 121 ir 1.1, laukeliais) sandaros savybs labiausiai skiriasi nuo kvadrat su lygine aknimi (taigi ketvirtaini, atuntaini, deimtaini ir 1.1, kvadrat su 16, 64, 100 ir 1.1, laukeliais) savybi.

MAGIKI

KVADRATAI

Magiki kvadratai yra kvadrato forma idstyta skaii seka (aritmetin seka), kuri vis eilui (vertikali, horizontali bei striaini) dmen suma yra ta pati, be to, dviej vienas prie kit (harmoningoje padtyje) esani skaii, pvz., kampini tos paios striains skaii ar dviej vienas prie kit esani tos paios puss vidurio skaii, suma yra vienoda, be to, pagrindins ir alutins lygiagreios striains sudaro to paties kartotinio aritmetines sekas.* Pagal tai, kiek skaii sudaro vien (taigi ir pai emutin) eilut (taigi pagal skaii kvadrato akn" arba baz"), ios figros yra vadinamos trinariu, ketvirtainiu, penkiatainiu ir t. t. kvadratais. Begalinis, kaip ir pati skaii seka, j skaiius prasideda nuo dvejetainio kvadrato, t. y. tokio, kurio baz sudaryta i dviej skaii (i viso susideda i 4 skaii), pvz.,

I. NELYGINIAI KVADRATAI

1. Trinaris kvadratas

* Pastaroji ypatyb yra bdinga daugumai Schefflerio (Magikos figros" - Die magischen Figuren", Leipzig, 1882) silom kvadrat.

Bet kurios vertikalios, horizontalios bei striains eiluts dmen suma lygi 15 (4+ 3 + 8 = 9 + 5 + 1 = 2+7+6=4+9+2=3+5+7=8+1+6=4+5+ 6 = 2 + 5 + 8). Harmoning laukeli por sumos - 10 (4 + 6 = 2 + 8 = 9 + 1 = 3 + 7). Kvadrato, kartu ir laukeli skaiius (w = 9) yra vir vidurinio laukelio (V), be to, po viduriniu laukeliu yra skaiius 1. Vidurinio laukelio skaiius (V) yra pus harmoning laukeli skaii sumos (ia 5 = 10 : 2). Harmoning laukeli skaii sumos (2 HL) yra vienetu didesns nei kvadrato skaiius (taigi = w + 1); taigi vidurinio
2 2

laukelio skaiius yra (w + 1) : 2. Bet kurios vertikalios, horizontalios bei striains eiluts dmen suma yra lygi aknies skaiiaus kubo ir aknies skaiiaus sumos pusei (3 X 3 X 3 + 3) : 2 = 30 : 2 = 15, arba ( w + w) : 2; vis laukeli suma (S) = (3 X 3 X 3 X 3 + 3 X 3) : 2 = (81 + 9) : 2 = 90 : 2 = 45, arba (v/ + w ) : 2. Kairiosios striains (i kairiojo virutinio deinj apatin, K, ia 4, 5, 6) kartotinis yra 1; deiniosios (D, ia 2, 5, 8) lygus aknies skaiiui w. Deiniojo virutinio kampo skaiius (DV, ia 2) yra aknies skaiiaus ir 1 sumos pus - (3 + 1): 2 = 2, arba (w + 1) : 2. Kairiojo virutinio kampo skaiius (KV) yra vidurinio laukelio skaiius minus DV + 1 = V DV + 1 (ia 5 2 + 1 =4). Apatinio deiniojo kampo (DA) skaiius yra deiniojo virutinio kampo skaiius, padaugintas i aknies skaiiaus DV X w. Kairiojo apatinio (KA) kampo skaiius gaunamas prie dvigubo kairiojo virutinio kampo skaiiaus pridjus dviem vienetais sumaint deiniojo virutinio kampo skaii - 2 KV + DV - 2; ia 2 X 4 + 2 - 2 = 8. Be to, aknies skaiius (w) yra kairje vidurinio skaiiaus pusje (w = kV). Deinje vidurinio skaiiaus pusje esantis skaiius gaunamas aknies skaii be vieneto padauginus i aknies skaiiaus ir pridjus 1, taigi = ( w - l ) X w + l ; i a = ( 3 - l ) x 3 + 1 = 2 x 3 + 1 =7. Skersini linij pradios (P) skaiiai (ia 3 ir 8) yra vienetu didesni u galinius (G) skaiius (ia 2 ir 7). Tas pats galioja ir vertikalioms eilutms.
2 3 2

81

2. Penkiatainis kvadratas

kairioji alutin striain kertasi su deinija, jos seka nutrksta; b) jeigu deinje alutinje striainje yra skaiius, didesnis nei w (w - 1), taigi skaiius, kuris yra bent jau (w - 1) w + 1, tuomet skirtumas tarp j yra = w (w 1). iuo atveju po 21 ( = 4 x 5 + 1) eina 1, o skirtumas yra 20 (= 4 X 5). Lygiai taip pat po 22 eina 2, po 23 - 3 ir t. t. Taigi deini alutini striaini seka nutrksta, kai pasirodo ( w - 1) w + 1, o skirtumas nuo toliau einanio nario bna w (w - 1).

Bet kurios eiluts suma yra 65. Dviej harmoning laukeli skaii suma yra 26 (pvz.: 3 + 23; 11 + 15; 7 + 19; 9 + 17; toliau 8 + 18; 12 + 14; 25 + 1; 21 + 5; taip pat 24 + 2; 20 + 6; 4 + 22; 16 + 10). Kvadratams, pradedant penkiatainiu, dar bdinga: alutins striains (pvz., kair 7, 8, 9, dein 9, 14, 19) paprastai turi t pat kartotin (1 atitinkamai aknies sk.) kaip ir pagrindins striains (K: nuo 11 iki 15, D: nuo 3 iki 23). Reikia tik sidmti tai k: a) jeigu kairje alutinje striainje yra aknies skaiius ar jo kartotinis (pvz., 5 arba 10, arba 20, arba 25), tai po jo einantis skaiius yra u j maesnis aknies skaiiumi be 1 (w - 1), ms atveju 4 vienetais. Taigi po 5 eina 1, po 10 eina 6, po 20 eina 16, po 25 eina 21. Taigi toje kairiosios alutins striains vietoje, kurioje yra aknies skaiius ar jo kartotinis, arba toje (tai, atrodo, paprasiau pastebima), kurioje

3. Septyntainis kvadratas

Bet kurios eiluts suma yra 175. Dviej harmoning laukeli skaii suma yra 50.

82

83

4. Dcvyntainis kvadratas

5. Vienuoliktainis kvadratas

Bet kurios eiluts suma yra 369. Dviej harmoning laukeli skaii suma yra 82.

Bet kurios eiluts suma yra 671. Dviej harmoning laukeli skaii suma yra 122. Mes galime apskaiiuoti dar daugybs laukeli skaiius. Jei panagrinsime vienuoliktainio kvadrato virutin horizontali eil i deins kair, taigi nuo 6 iki 56, pamatysime, kad treioje pozicijoje esantis skaiius

(16) 10-ia didesnis u pirmj, penktas u trei, taigi nelygini laukeli i deins kair kartotinis yra 10. Devyntainiame kvadrate is kartotinis 8, septyntainiame kvadrate 6, penkiatainiame kvadrate 4, trinariame kvadrate - 2, taigi visuomet vienetu maesnis nei aknies skaiius, vadinasi, w - 1. Lygiai taip pat yra ir su apatins horizontalios linijos nelygini bei abiej linij lygini laukeli skaiiais. Jei nagrintume vertikalias iorines vienuoliktainio kvadrato linijas 6-66 ir 56-116, pamatytume, kad nelygini laukeli i viraus apai kartotinis yra 12. Devyntainio kvadrato is kartotinis 10, septyntainio 8, penkiatainio - 6, trinario 4, taigi visuomet vienetu didesnis nei aknies skaiius, vadinasi, w + 1. Tok pat kartotin turi ir linij lygini laukeli skaiiai (pvz., vienuoliktainiame kvadrate deinje 67, 79, 91 ir t. t., kairje 7, 19, 31 ir t. t.). Taip apskaiiuojami visi abiej iorini horizontali ir vertikali linij laukeli skaiiai, o pasinaudojus striaini kartotiniais ir vis likusi laukeli skaiiai. Taigi kiekvienas laukelis turi savo apskaiiuojam skaii (dmen). Trumpai dar atkreipsime dmes skaii, esant vir kairiojo apatinio kampo (vienuoliktainiame kvadrate tai 55). Jis yra atskirtas nuo skaiiaus, po kurio jis eina normalioje skaii sekoje (54), bei skaiiaus, kuris eina po jo (56), pastaruoju prasideda kairioji pagrindin striain. Skaiius vir kairiojo apatinio kampo yra

vadinamas pagrindiniu nurodomuoju skaiiumi, nes nukreipia pagrindin striain. Taip pat dar atkreipsime dmes lygiai tok pat vieni skaii, esant po deiniuoju virutiniu kampu (vienuoliktainiame kvadrate tai 67). Jis visuomet yra vienetu didesnis u skaii, esant deiniajame apatiniame kampe (ia 66). Jis vadinamas alutiniu nurodomuoju skaiiumi, nes po jo einantis skaiius (ia 68) pradeda svarbi alutin striain (ia nuo 68 iki 76). Kad susidaryt isamesnis vaizdas, dar pateikiame tryliktain ir penkioliktain kvadratus:

86

87

Bet kurios eils suma yra 1695. Dviej harmoning laukeli skaii suma yra 226. Jeigu kas nort pagal apraytsias trinario, penkiatainio bei vienuoliktainio kvadrat sandaros taisykles savarankikai sudaryti kvadrat, tai bt labai imlus ir varginantis darbas, o tos sandaros subtilybs vis tiek vargiai suvokiamos. Laimei, tok nelygin" kvadrat sudaryti galima kitu daug paprastesni bdu. Mes pasinaudojame tuo, kad kairiosios (einanios i kairs viruje deinn emyn) striains turi bti aritmetins sekos su kartotiniu 1 (pvz., 1, 2, 3 ir t. t.), todl ant languoto popieriaus raome skaiius nuo 1 tiek stri linij, koks yra aknies skaiius, taigi trinariam kvadratui taip:

iuose kvadratuose horizontali, vertikali ir striaini eilui sumos yra vienodos ir sudaro 65, kaip ir antru numeriu paymto skyrelio normaliame kvadrate; I, II ir V kvadrat dviej harmoning laukeli skaii suma visur yra 26; III kvadrate tik harmoning kamp, linij vidurio bei striaini vidurio laukeli skaii sumos yra vienodos ir lygios 20, taiau ne tokios kaip likusi, kaip antai 20 ir 5, 23 ir 22; IV kvadrate net prieing kamp sumos yra skirtingos. Nors ie kvadratai kai kuriais aspektais ir panas tobul normal kvadrat, taiau jiems trksta (tokio btino praktiniam j pritaikymui) tikslesnio striaini periodikumo. Nors I kair striain (nuo 11 iki 15) yra progresija su kartotiniu 1, o II - su kartotiniu 5 (3, 8, 13, 18, 23); taiau deinje striainje (nuo 9 iki 17) viskas apsiveria auktyn kojom. Kit kvadrat striainse apskritai nra sutvarkytos progresijos.

io devyntainio rato deiniosios striains, be kai kuri ilyg, sudaro aritmetin progresij su kartotiniu 1; taiau kairiosios striains yra auktyn kojom. Taip pat ia yra panaudoti skaiiai ne nuo 1 iki 81, o nuo 11 iki 99 savavalikai imetant deimtukus 20, 30, 40, 50, 60, 70, 80, 90 tam, kad bt gautas geras rezultatas. Anksiau mint normali kvadrat (nuo 1 iki 5) ypatybmis pasiymi ir i didesni skaii sudaryti kvadratai, pvz., trinariam kvadratui (anksiau pirmas) panaudojus skaii sek ne nuo 1 iki 9, o nuo 10 iki 18, gausime:

arba penkiatainiam kvadratui (2) vietoj skaii nuo 1 iki 25 - sek nuo 26 iki 50:

arba septyntainiam kvadratui (3) vietoj skaii nuo iki 49 - sek nuo 50 iki 98:

arba vienuoliktainiam kvadratui (5) vietoj skaii nuo 1 iki 121 - sek nuo 122 iki 242 ir 1.1. Pabaigoje pridursime, kad ir i septynis kartus pasikartojani skaii nuo 1 iki 7 galima sudaryti magik kvadrat, kurio horizontali, vertikali ir striaini eilui sumos bus lygios 28, o dviej harmoning laukeli skaii suma bus 8:

arba devyntainiam kvadratui (4) vietoj skaii nuo iki 81 - sek nuo 82 iki 162:

Jis taip pat pasiymi ir kitomis anksiau mintomis normali kvadrat (1, 2 ir 5) ypatybmis.

Deinysis apatinis yrV aknies skaiiumi didesnis u pastarj, taigi

w =

w + w

(ia 6 + 4 = 1 0 ) .

Kairiojo virutinio i i laukeli skaiius yra vienetu didesnis u deinj virutin, taip pat kaip ir kairysis apatinis u deinj apatin. Kit laukeli nagrinti mums nra btina, nes lygini kvadrat svarbiausia dalis yra tik striains. 2. eiatainis kvadratas 6
7 24 13 25 32 3 27 34 28 35

1
30 19 18 12

11
14 20

8
23 17

16 22
10 33

15 21
9 4

29
5

26
2

36

31

arba 6
7 19 18 25 32 3 27 34 28 35

1
30 24 13 12

11
14 20

8
23 17

16 22
10 33

15 21
9 4

29
5

26
2

36

31

100

Bet kurios eiluts suma yra 111. Dviej harmoning laukeli skaii suma yra 37. Kairiosios striains kartotinis - 5, deiniosios - 7.

Bet kurios eiluts surria yra 260. Dviej harmoning laukeli skaii suma yra 65. Kairiosios striains kartotinis - 7 , deiniosios - 9.

102

jiems stinga stri eilui skaii periodikumo, o i dalies ir dviej harmoning laukeli skaii sum vienodumo; lygios yra tik horizontali, vertikali bei striaini eilui skaii sumos. tai vienos tokios alutins ketvirtainio kvadrato formos pavyzdys:

arba atuntainio:

ie laukiniai" magiki kvadratai, kuriuos Scheffleris ypa silo savo knygoje, neinodamas n vienos normalaus kvadrato formos, k jau kalbti apie pastarj (pateikt pirmame skyriuje, I, 1-5 bei II, 1-4) sudarym, neturi jokios praktins naudos, tokios, apie kuri vliau neksime B dalyje, nors ir minsime daniau nelyginius nei lyginius, kadangi i svarbiausia dalis - striains. Taiau prie praddami atidiau nagrinti iuos dalykus, dar turime ianalizuoti likusi svarbiausi magik figr, pirmiausia magik trikampi arba skaii piramidi, sandar bei sudarym. O prie tai dar panagrinkime pai magik kvadrat tarpusavio ryius.

ANTRAS

SKYRIUS

MAGIKI TRIKAMPIAI Magiki trikampiai, arba skaii piramids, yra trikampio formos skaii sekos (aritmetins sekos), sudarytos taip, kad tam tikr j eilui sumos bt tas pats skaiius. Yra vairi ri trikampi, kuri kitos savybs skiriasi: I. Magiki trikampiai, kil i magik kvadrat. II. Magiki trikampiai, kurie panaiu bdu yra sudaromi i kvadratu idstyt aritmetini sek. III. Magiki trikampiai, kurie dirbtinai yra taip sukonstruoti, kad dar daugiau eilui (nei I ir II atvejais) bt lygios tai paiai sumai. Iki iol magiki trikampiai, atrodo, buvo visai neinomi. Magiki trikampiai i daugelyje viet klaidingos SchefFlerio knygos apie magikas figras nra nei tikri skaii trikampiai, nei panaudojamos magikos figros. Casanova savo memuaruose, neatskleisdamas nei jos vaizdo, nei sudarymo, mini danai jo naudot skaii piramid, dl kurios mons iki iol veltui lauo galvas. A manau gals spti, kad tai bus toliau mano apraytieji, mano iniomis, mano atrasti, bent

Abiej statini bei auktins eilui skaii sumos yra 34 (kaip ir ketvirtainio kvadrato). Pirmos, antros, treios horizontali eilui skaii sumos yra 8, 50, 62. Vis laukeli skaii suma, kaip ir ketvirtainio kvadrato, yra 136 (= 4 X 34). Atitinkam horizontali eilui skaii sumos sudaro nepilnas aritmetines sekas: 43, 36 (trksta 29, 22), 15, 8 (kartotinis 7); 35, 38 (41, 44), 47, 50 (kartotinis 3); 57, 58 (59, 60), 61, 62 (kartotinis 1). Taip pat ir virns skaii sekos (be trkstam dviej) kartotinis yra 3. Apatini eilui kairiojo ir deiniojo skaii sumos (kaip ir harmoning ketvirtainio kvadrato laukeli skaii) vienodos tik pirmuose dviejuose trikampiuose - 17. 3. Penkiatainis trikampis I anksiau aprayto penkiatainio kvadrato (plg. pirmas skyrius, I, 2), pastaius j ant vis keturi kamp, gaunami tokie magiki penkiatainiai trikampiai: Abiej statini bei auktins eilui skaii sumos yra 65, kaip ir penkiatainio kvadrato. Vis laukeli skaii suma yra 325 (= 5 X 65). Pirm horizontali eilui skaii sumos sudaro 59, 43, 35, 19; taigi pimos ir antros, kaip ir treios bei ketvirtos, sum kartotinis yra 16, o tarp antros ir treios yra 8, t. y. pus to kartotinio. ios kartotini ypatybs kartojasi ir kit horizontali eilui atvejais. Antr horizontali eilui skaii sumos sudaro 40, 60, 70, 90; taigi kartotiniai: 20, 10, 20. Trei horizontali eilui skaii sumos sudaro 146, 102, 80, 3*6; taigi kartotiniai: 44, 22, 44.

Ketvirt horizontali eilui skaii sumos yra 77, 109, 125, 157; taigi kartotiniai: 32, 16, 32. Virns skaii sekos (3, 11, 15, 23) kartotiniai yra 8, 4, 8. Apatini eilui kairiojo ir deiniojo skaii sumos (11 + 15, 23 + 3, 3 + 23, 15 + 11) ir ia yra vienodos - 26, kaip ir harmoning penkiatainio kvadrato laukeli skaii. 4. eiatainis trikampis I anksiau aprayto eiatainio kvadrato (plg. p. 99), pastaius j ant vis keturi kamp, gaunami tokie magiki eiatainiai trikampiai*: vairios sumos bei kartotiniai lengvai apskaiiuojami remiantis duotais paaikinimais. Atitinkam trikampi horizontali eilui skaii sumos nesudaro sek su tuo paiu kartotiniu. Tai pasireikia labiau, kai eiataini trikampi sudarymui panaudojame antrj anksiau pateikt (pirmas skyrius, II, 2) eiatain kvadrat. Tuomet, pavyzdiui, antr horizontali eilui skaii sumos sudaro (34 + 25 + 8 + 5 + 24) + (19 + 2 + 11 + 12 + 3) + (13 + 32 + 26 + 7 + 4) + (33 + 30 + 29 + 35 + 18) = 96 + 47 + 82 + 145 arba kartotiniai 49, 35 ir 63 = 7 x 7, 5 x 7 ir 9 x 7. Dl vietos stokos pateiksiu tik po vien kit trikampi form.

II. MAGIKI TRIKAMPIAI, SUDARYTI I ARITMETINI SEK KVADRAT

ie trikampiai sudaromi vietoj (kaip I) magik kvadrat pastaius paprastos aritmetins progresijos kvadratus ant to j kampo, kuriame yra didiausias kvadrato skaiius (trinario kvadrato atveju tai 9, o ketvirtainio kvadrato 16 ir t. t.), virnje visuomet bus 1, ir ubrus brkn po vidurine striaine (taip pat kaip ir I, 1) bei krymai suraius po brkniu atsidrusius skaiius tuiuose viruje atsidrusio trikampio laukeliuose, - taip statiniai (pvz., deinysis 1, 2, 3) ir jiems lygiagreios eiluts visuomet sudaro aritmetin progresij. Nuo viraus dein einani eilui skaiiai turi kartotin 1, o nuo viraus kair einani eilui skaii kartotinis yra pagrindo skaiius;

skaiius, kuris stovi apatiniame deiniajame kampe. ie kartotiniai atitinka trinario kvadrato striaini (4, 5, 6 ir 2, 5, 8) kartotinius (plg. pirmas skyrius, I, 1). I trinario kvadrato trinariame trikampyje ilieka toks pat periodikumas (aritmetins sekos), kuris neturjo jokios reikms pirmojo aprayto tipo atveju. Taiau iuo atveju statini ir auktins skaii sumos nra vienodos. Tik skaii por prie deiniojo ir kairiojo apatini kamp sumos (4 + 6 ir 2 + 8) yra vienodos (kaip ir io II tipo trikampyje). Taip pat bus sudaromi ir kiti io tipo magiki trikampiai.

gausime magik ketvirtain trikamp:

b) kairiojo statinio skaiiai i apaios vir sudaro aritmetin sek, kurios kartotinis lygus trikampio aknies skaiiui (3, 4, 5 ir t. t.); be kita ko, i eilut apaioje visuomet prasideda aknies skaiiumi, o viruje baigiasi kvadrato skaiiumi; c) vis i trikampi laukeli suma yra lygi atitinkam kvadrat (trinario, ketvirtainio ir t. t.) vis laukeli sumoms. Kitas ypatybes aptarsime po pagrindini i trikampi form apraymo, taiau jau dabar galima teigti, kad (kaip ir magik kvadrat) galimi ir kiti i trikampi variantai, kuriems bdinga bent viena k tik pamint ypatybi. 1. Normalus trinaris trikampis

Kiekvieno statinio, auktins bei horizontali eilui skaii sumos yra 18. (3 + 6 + 9 = 4 + 5 + 9 = 9 + 7 + 2 = 6 + 7 + 5 = 3 + 1 + 2 + 8 + 4= 18.) Aritmetin kairiojo statinio skaii seka: 3, 6, 9; kartotinis - 3. aknies skaiius 3 kairiajame apatiniame kampe, aknies skaiiaus kvadratas ( 3 x 3 = 9) virnje. alutins formos, pvz.:

jau nepaaikinamos vienos figros pavyzdiu). Todl jas aptarsime dabar, pasitelk ketvirtain trikamp. Deiniojo statinio viruje matome skaiius 16 ir 15. Tai mums primena aritmetins sekos 16, 15, 14, 13 nuotrup, o kartu pakia mint, kad ms ketvirtainis trikampis sudarytas (r. io skyriaus II, 2 ant skaiiaus 16 stovint trikamp) i tai tokio aritmetins sekos kvadrato:

16 + 15 + 14 + 13 vis dlto yra 58, taigi 18 daugiau nei tikroji statinio skaii suma 40. Vietoje 14 ir 13 ioje vietoje atsirado 7 ir 2, ir 13 po virnje esaniu kvadrato skaiiumi. (Panaiai bt ir su kitais io III tipo trikampiais, jei kas nors iems trikampiams prie tai sudaryt tokius kvadratus.) Siame, kaip ir visuose kituose trikampiuose, pirmos horizontalios eiluts viduryje yra skaiius, vienetu didesnis u kairje stovintj (kitaip tariant, antr pagal dyd kairiojo statinio skaii). ios eiluts sum, paymjus kvadrato skaii virnje q, o aknies skaii kairje apaioje w, galima ireikti tokia formule:

horizontali eilut I = 3 q 2 w i formul taip pat paaikina, kodl toliau einani trikampi virutins eiluts skaii suma yra maesn nei statini ar auktins, o is skirtumas atsiranda pagrindo eilutje, kurios skaii suma yra kaip tik tiek didesn u normalij. 3. Normalus penkiatainis trikampis

Kiekvieno statinio, auktins bei vidurini horizontali eilui skaii suma yra 75. Virutin horizontali eilut (pagal formul 3 q 2 w = 7 5 1 0 ) lygi 65, o pagrindo eilut 75 + 10 = 85. Pagrindo eiluts kairiajame kampe yra aknies skaiius, o jos susikirtime su auktine vienetu u j didesnis skaiius, tuo tarpu deiniajame kampe 1, kaip ir visuose nelyginiuose normaliuose III tipo trikampiuose (penkiatainiame, septyntainiame ir t. t.). Deiniojo statinio aritmetin seka nuo virns (25, 24, 23) yra vienu skaiiumi ilgesn nei ketvirtainio trikampio, o trkstamus skaiius yra pakeit 2, 1; buvs deinysis

TREIAS

SKYRIUS

MAGIKI KUBAI Magiki kubai yra figros, sudarytos i statmenai vienas po kitu pakit magik kvadrat, i kuri susidariusios eios ploktumos taip pat yra magiki kvadratai, o kiekvienos kubo striains (t. y. linijos, jungianios du prieingus kampus) skaii suma yra lygi jo krato eiluts skaii sumai. Taiau pai magik kvadrat, sudarani kubo ploktumas, striaini skaii sumos vis dlto skiriasi nuo bendr arba iilgini striaini skaii sum; taigi tai nra tobuli magiki kvadratai, kaip apraytieji pirmame skyriuje. Kaip pavyzd pateiksiu ketvirtain, penkiatain ir eiatain kubus ir mginsiu tinkamai paaikinti sunkiai suprantamas Schefflerio konstrukcijas. 1. Magikas ketvirtainis kubas

Po pirmu magiku kvadratu:

kurio bet kurios vertikalios ar horizontalios eiluts skaii suma - 130, o vis laukeli skaii suma 520, yra antras magikas kvadratas: 48 21 25 36 18 43 39 30 19 42 38 31 45 24 28 33

14 Lygiai taip apatin ploktuma sudaro tos paios ries tok magik kvadrat: 13 36 20 61 51 30 46 3 50 31 47 2 16 33 17 64

1 48 32 49

63 18 34 15

62 19 35

4 45 29 52

su tomis paiomis eilui ir bendrja sumomis; u jo treias magikas kvadratas: 32 37 41 20 34 27 23 46 35 26 22 47 29 40 44 17

Deins puss magikas kvadratas yra toks: 4 57 53 16 45 24 28 33 29 40 44 17 52 9 5 64

su tomis paiomis eilui ir bendrja sumomis; ir pagaliau ketvirtas magikas kvadratas su tomis paiomis sumomis: 49 12 8 61 15 54 58 3 14 55 59 2 52 9 5 64

Kairs puss magikas kvadratas yra toks: 1 60 56 13 48 21 25 36 32 37 41 20 49 12 8 61

sivaizduokime, kad pirmas magikas kvadratas yra priekin ploktuma, o ketvirtas - galin, tuomet virutin ploktuma bus sudaryta i toki skaii, kurie taip pat sudaro aprayto pobdio kvadrat:

ioms iorinms ploktumoms lygiagreios skaii ploktumos taip pat yra magiki kvadratai, pavyzdiui, po virutine horizontalia ploktuma esantis skaii sluoksnis yra toks:

60 21 37 12

6 43 27 54

7 42 26 55

57 24 40 9

Eiluts skaii sumai, taigi 130, yra lygi ir kiekviena i 4 kubo striaini skaii sum: 4 + 42 + 23 1 61 = 130 1 + 43 + 22 + 64 = 130 52 + 26 + 39 + 13 = 130 49 + 27 + 38 + 16 = 130 2. Magikas penkiatainis kubas Penki vienas po kitu esantys magiki kvadratai yra tokie:
I.

O kitas sluoksnis yra toks: 56 25 41 8 10 39 23 58 11 38 22 59 53 28 44 5

Tokios pat ries magiki kvadratai susidaro i vertikali vidini skaii ploktum, esani tarp deins ir kairs iorini sieneli: 63 6 10 51
ir

18 43 39 30 19 42 38 31

34 27 23 46 35 26 22 47

15 54 58 3 14 55 59 2

87 118 24 30 56 18 49 55 81 112 74 80 106 12 43 105 6 37 68 99 31 62 93 124 II. 84 115 16 109 15 41 72 40 66 97 103 91 122 3 32 22 28 59 90 53 47 78 9 65 116 5

62 7 11 50

iais atvejais taip pat bet kurios vertikalios ar horizontalios eiluts skaii suma yra 130, o vis laukeli skaii suma - 520.

III. 44 75 76 107 100 101 7 38 1 32 63 94 57 88 119 25 113 19 50 51 IV. 67 92 123 117 23 29 48 54 85 79 110 11 V. 121 10 61 36

13 69 125 26 82

56 + 72 + 63 + 54 + 70 = 315 87 + 15 + 63 + 111 + 39 = 315 95 + 4 + 63 + 122 + 3V=315 121 + 92 + 63 + 34 + 5 = 315 3. Magikas eiatainis kubas
"

ei vienas po kitu esantys magiki kvadratai yra 98 104 4 35 60 86 111 17 52 73 tokie:

I. 186 30 199 193 7 36 35 206 197 23 188 2 213 190 22 15 28 183 184 9 21 16 207 214 32 191 14 200 209 4 1 25 198 204 12 211

33 64 95 27 58 89 120 21 83 114 20 46 52 14 45 71 77 108 70 86 102 8 39

II. 72 169 176 155 59 50 65 146 148 64 165 159 45 70 39 63 160 166 46 177 149 44 56 53 170 179 67 156 49 163 174 42

Kaip ir ketvirtainiame kube, ia taip pat susidaro iorins ir vidins ploktumos, kuri kiekvienos bet kurios vertikalios ar horizontalios eiluts skaii suma yra 315, o bendra kiekvienos ploktumos laukeli skaii suma - 1575. Kiekvienos kubo striains skaii suma taip pat yra 315:

162 60 151 37

147
KETVIRTAS SKYRIUS

paversti apskritimu:

MAGIKI APSKRITIMAI
Magiki apskritimai i dalies yra nelygini magik kvadrat skaii, surayt apskritimo forma, dariniai. Taigi i magiko trinario kvadrato:

suraius jame esanius skaiius ratu susidarys magikas apskritimas:

Kaip ir magiko penkiatainio kvadrato atveju vertikali ir horizontali linij bei striaini, taip ia keturi skersmens linij skaii sumos vienodos - 65. Panaiai galima pakeisti kiekvien nelygin magik kvadrat (kadangi jie turi centr) magiku apskritimu. Kitokio tipo magiki apskritimai sudaromi grupuojant dvylika vienas po kito einani skaii ciferblato forma. Paprasiausia forma yra i:

turintis visas magiko trinario kvadrato ypatybes. Panaiai galima, pvz., magik penkiatain kvadrat: 11 24 4 17 10 23 12 5 18 6 7 25 1 19 20 8 14 2 3 16 9 22 15

13 21

148

149

151

PENKTAS

SKYRIUS

b) Magikas penkiakampis i skaii nuo 1 iki 20:

MAGIKI DAUGIAKAMPIAI
Kaip pagrindins formos bus nagrinjami tik penkiakampiai ir eiakampiai, i kuri prireikus galima padaryti deimtkampius ir dvylikakampius ir 1.1. Ms reikmms utenka pirmiau pamint figr. Vis magik daugiakampi bendra ypatyb yra ta, kad bet kurios j kratins skaii suma yra ta pati ir kad j sudarymui panaudoti skaiiai sudaro sek, prasidedani 1. 1. Magikas penkiakampis a) Paprasiausia forma i skaii nuo 1 iki 10:

Bet kurios kratins skaii suma yra 45. c) Dvigubas magikas penkiakampis i skaii nuo 1 iki 20:

Bet kurios kratins skaii suma yra 14. Bet kurios kratins skaii suma yra 49; vidinio penkiakampio lygios ne visos kratins, o j poros, btent viena prie kit esanios kratins 13 + 7 ir

152

153

9 + 11 (= 20) ir 13 + 9 bei 7 + 15 (= 22). Scheffleris (r. literatros sra) neilaiko netgi ios vidinio penkiakampio simetrijos, o didesn dvigub penkiakamp i skaii nuo 1 iki 31 yra sudars neteisingai, nes jame 11 pasikartoja du kartus, o 16 visai nra. d) Keturgubas magikas penkiakampis i skaii nuo 1 iki 80:

Iorinio penkiakampio bet kurios kratins skaii suma yra 254, po jo einanio - 248, treio nuo krato - 122. Paties maiausio vidinio viena prie kit esanios kratins yra lygios (50 + 56 = 57 + 58 = 115 ir 59 + 57 = 56 + 60 = 116). Schefflerio ir iuo atveju vidinis penkiakampis i pagrind klaidingas.

Didiausio iorinio eiakampio bet kurios kratins ir skersmens (pvz., 7 + 23 + 33 + 37 + 41 + 51 + 67 arba 58 + 45 + 38 + 37 + 36 + 29 + 16) skaii suma yra 259. Po jo einanio eiakampio bet kurios kratins ir skersmens skaii suma yra 185. Vidinio eiakampio bet kurios kratins ir skersmens skaii suma yra 111. Visos figros centre yra 37. Jei vis panaudot skaii kiek paymsime s, tuomet magiko eiakampio viduryje esantis skaiius visuomet bus ((s - 1) : 2 +1, ia (73 - 1) : 2 +1 = 37). c) Keturgubas magikas eiakampis i skaii nuo 1 iki 96 Kiekviena io eiakampio kratin turi lygin dmen skaii; vidinis maiausias eiakampis yra be skaiiaus viduryje. Pateiksiu pai tobuliausi tokio eiakampio form pagal Scheffler (ten pat, p. 87):

Didiausio iorinio eiakampio bet kurios kratins ir skersmens skaii suma yra 388, po jo einanio eiakampio bet kurios kratines ir skersmens skaii suma yra 291, o treio nuo krato - 194. Vidinio, arba branduolio, eiakampio skersmens skaii suma yra (46 + 51 = 50 + 47 = 49 + 48) lygi 97, t. y. pusei prie j esanio eiakampio skersmens skaii sumos (194 : 2 = 97). 3. Kiti magiki daugiakampiai Tik nordamas papildyti ia pateikiu kit magik daugiakampi kratini, sudaryt i trij dmen, skaiius ir sumas (kaip ir paprasiausi magik penkiakampi ir eiakampi form). a) Magikas atuoniakampis I: 10, 15, 2. II: 2, 13, 12. III: 12, 11, 4. IV: 4, 17, 6. V: 6, 7, 14. VI: 14, 5, 8. VII: 8, 3, 16. VIII: 16, 1, 10. Bet kurios kratins skaii suma - 27. Centro skaiius 9.
-

b) Magikas deimtkampis I: 18, 13, 2. II: 2, 21, 10. III: 10, 19, 4. IV: 4, 7, 12. V: 12, 15, 6. VI: 6, 7, 20. VII: 20, 5, 8. VIII: 8, 9, 16. IX: 16, 3, 14. X: 14, 1, 18. Bet kurios kratins skaii suma - 33. Centro skaiius - 1 1 .

c) Magikas dvylikakampis I: 14, 23, 2. II: 2, 21, 16. III: 16, 19, 4. IV: 4, 17, 18. V: 18, 15, 6. VI: 6, 25, 8. VII: 8, 11, 20. VIII: 20, 9, 10. IX: 10, 7, 22. X: 22, 5, 12. XI: 12, 3, 24. XII: 24, 1,14. Bet kurios kratins skaii suma - 39. Centro skaiius - 13. d) Magikas keturiolikakampis I: 26, 17, 2. II: 2, 29, 14. III: 14, 27, 4. IV: 4, 25, 16. V: 16, 23, 6. VI: 6, 21, 18. VII: 18, 19, 8. VIII: 8, 13, 24. IX: 24, 1, 20. X: 20, 3, 22. XI: 22, 11, 12. XII: 12, 5, 28. XIII: 28, 7, 10. XIV: 10, 9, 26. Bet kurios kratins skaii suma - 45. Centro skaiius - 15. e) Magikas eiolikakampis I: 18, 31, 2. II: 2, 29, 20. III: 20, 27, 4. IV: 4, 25, 22. V: 22, 23, 6. VI: 6, 21, 24. VII: 24, 19, 8. VIII: 8, 33, 10. IX: 10, 15, 26. X: 26, 13, 12. XI: 12, 11, 28. XII: 28, 9, 14. XIII: 14, 7, 30. XIV: 30, 5, 16. XV: 16, 3, 32. XVI: 32, 1,18. Bet kurios kratins skaii suma - 51. Centro skaiius - 17. f) Magikas atuoniolikakampis I: 34, 21, 2. II: 2, 37, 18. III: 18, 35, 4. IV: 4, 33, 20. V: 20, 31, 6. VI: 6, 29, 22. VII: 22, 27, 8. VIII: 8, 25, 24. IX: 24, 23, 10. X: 10, 17, 30. XI: 30, 1, 26. XII: 26, 3, 28. XIII: 28, 15, 14. XIV: 14, 11, 32. XV:

32, 13, 12. XVI: 12, 9, 36. XVII: 36, 5, 16. XVIII: 16, 7, 34. Bet kurios kratins skaii suma - 57. Centro skaiius 19. g) Kiti pavyzdiai Magiko dvideimtdvikampio skaii seka atrodys taip: 42, 25, 2; 2, 45, 22; 22, 43, 4; 4, 41, 24; 24, 39, 6; 6, 37, 26; 26, 35, 8; 8, 35, 28; 28, 31, 10; 10, 29, 30; 30, 27, 12; 12, 21, 36; 36, 1, 32; 32, 3, 34; 34, 19, 16; 16, 13, 40; 40, 15, 14; 14, 17, 38; 38, 11, 20; 20, 5, 44; 44, 7, 18; 18, 9, 42. Magiko dvideimteiakampio skaii seka atrodys taip: 50, 29, 2; 2, 53, 26; 26, 51, 4; 4, 49, 28; 28, 47, 6; 6, 45, 30; 30, 43, 8; 8, 41, 32; 32, 39, 10; 10, 37, 34; 34, 35, 12; 12, 33, 36; 36, 31, 14; 14, 25, 42; 42, 1, 38; 38, 3, 40; 40, 23, 18; 18, 17, 46; 46, 19, 16; 16, 21, 44; 44, 15, 22; 22, 11, 48; 48, 13, 20; 20, 9, 52; 52, 5, 24; 24, 7, 50. h) Kitokie skaii dariniai Scheffleris pateikia kitokias daugiakampi figr skaii sekas, pvz., magiko EIAKAMPIO: 9, 1, 11; 11, 2, 8; 8, 10, 3; 3, 6, 12; 12, 4, 5; 5, 7, 9.

ATUONIAKAMPIO: 10, 15, 2; 2, 13, 12; 12, 4, 11; 11, 9, 7; 7, 6, 14; 14, 5, 8; 8, 3, 16; 16, 1, 10. DEIMTKAMPIO: 14, 17, 2; 2, 18, 13; 13, 1, 19; 19, 4, 10; 10, 11, 12; 12, 15, 6; 6, 7, 20; 20, 5, 8; 8, 9, 16; 16, 3, 14. KETURIOLIKAKAMPIO: 2, 26, 17; 17, 1, 27; 27, 4, 14; 14, 25, 6; 6, 23, 16; 16, 21, 8; 8, 19, 18; 18, 5, 22; 22, 3, 20; 20, 13, 12; 12, 9, 24; 24, 11, 10; 10, 7, 28; 28, 15, 2. ATUONIOLIKAKAMPIO: 2, 34, 21; 21, 1, 35, 4, 18; 18, 33, 6; 6, 31, 20; 20, 29, 8; 8, 27, 22, 25, 10; 10, 23, 24; 24, 7, 26; 26, 3, 28; 28, 12; 12, 15, 30; 30, 13, 14; 14, 11, 32; 32, 9, 16; 5, 36; 36, 19, 2. 35; 22; 17, 16,

B. M a g i k figr pritaikymas Magiki kvadratai kaip gyvenimo tkms projekcija. - Reikalingo pritaikymui gyvenimo kvadrato suradimas. - Kit magik figr panaudojimas.

DVIDEIMTDVIKAMPIO: 2, 42, 25; 25, 1, 43; 43, 4, 22; 22, 4 1 , 6; 6, 39, 24; 24, 37, 8; 8, 35, 26; 26, 33, 10; 10, 31, 28; 28, 29, 12; 12, 27, 30; 30, 5, 34; 34, 3, 32; 32, 21, 16; 16, 17, 36; 36, 19, 14; 14, 15, 40; 40, 9, 20; 20, 11, 38; 38, 13, 18; 18, 7, 44; 44, 23, 2. DVIDEIMTEIAKAMPIO: 2, 50, 29; 29, 1, 51; 51,4, 26; 26, 42, 6; 6, 47, 28; 28, 45, 8; 8, 43, 30; 30, 41, 10; 10, 39, 32; 32, 7, 12; 12, 33, 34; 34, 33, 14; 14, 31, 36; 36, 5, 40; 40, 3, 38; 38, 25, 18; 18, 21, 42; 42, 23, 16; 16, 19, 46; 46, 15, 20; 20, 17, 44; 44, 13, 24; 24, 9, 48; 48, 11, 22; 22, 7, 52; 52, 27, 2.

PIRMAS

SKYRIUS

skaitytojas imoks sukvadratuoti" savo gyvenim ir gals ne tik labiau sigilinti jau prabgusi bt, bet ir galbt isiaikinti ypa svarbius savo ateities metus ar

BIOGRAFIJOS IR MAGIKI KVADRATAI

-

tarpsnius. 1. Napoleono I gyvenimo kvadratas Kvadratas, kuriuo naudojams, yra devyntainis kvadratas, jo schem patogumo dlei dar kart pakartoju: 37 78 29 6 38 79 47 7 39 8 16 48 5 70 21 62 13 54 30 71 22 63 14 46 80 31 72 23 55 15 40 81 32 64 24 56 25 66 35 76

Aritmetin seka (igalvota ar urayta) yra panaus linij dydis. Sudliojus jos skaiius magiko kvadrato laukelius, ji i vienmaio darinio virsta dvimaiu, i vienpusikos linijos - apribotoje ploktumoje atkarpomis suskirstytu dariniu. Laiko tkm taip pat yra lyg vienmat linija: j galima taip pat sivaizduoti kaip vienod laikotarpi aritmetin sek; vis dlto ioje sekoje galima iskirti skirtingus periodikus laiko tarpsnius. Tai ypa pasakytina apie laiko tkm mogaus gyvenime, kurio metus idsius apibrtoje magiko kvadrato ploktumoje galima pastebti ypa domi period ir kitoki dalyk. Gyvenimo metai idstomi atitinkamame magikame kvadrate taip, kad pirma gyvenimo data raoma pirm schemos laukel, t. y. laukel po magiko kvadrato centru, antra data - antr laukel ir t. t. Jei kvadrato laukeli neutenka visoms datoms surayti, tuomet jos suraomos papildom kvadrat, kaip nurodyta 99 ir tolesniuose ios knygos puslapiuose. Mes norime keli ymi moni biografij datas idstyti magikuose kvadratuose ir taip parodyti magik kvadrat svarb joms suprasti. I i pavyzdi

57 17 49 9 41 73 33 65 1 42 74 34 26 58 18 50 67 27 59 10 51 2 43 75 3 44 36 68 19 60 11 52 77 28 69 20 61 12 53

4 45

Napoleonas I gim 1769 m. i data raoma 1 laukel, likusios datos - atitinkamus schemos laukelius. Napoleono I gyvenimo kvadratas tada atrodys taip:

skaiius 1804 (r. apie vienuoliktain kvadrat, p. 83t.), kuris nurodo 1805-1813 period (pagrindin striain), ymint napoleonikojo_ imperatoriaus sosto steigimo metus. 3. Imperatorius (1805-1813). Pagrindin striain teisingai parodo svarbiausi Napoleono gyvenimo tarpsn. 1805 karas su Austrija (gruodio 2-osios pergal prie Austerlico). 1806 Reino sjunga, Napoleono protektoratas; senosios vokiei valstybs pabaiga; karas su Prsija ir Rusija (pergal prie Jenos ir Auertato, Tils taikos sutartis, didiausias Prsijos paeminimas). 1808-1813 karas su Ispanija; 1809 su Austrija; Vienos taikos sutartis. Napoleonas savo galybs virnje. (Vidurinis laukelis!) 1810 skyrybos su ozefina ir vedybos su Marija Liudvika. 1811 Romos karaliaus gimimas. 1812 nepasiseks ygis prie Rusij, 1813 mis prie Leipcigo. alutinis nurodomasis skaiius 1814, nurodantis paskutin period, yra visuotinio Pranczijos upuolimo, Napoleono nuvertimo nuo sosto Fontainebleau ir jo itrmimo Elbos sal metai. 4. lugimas (1815-1821). imtas dien. Vaterlo (1815 06 18); Napoleonas - angl karo belaisvis; itrmimas v. Elenos sal, kur jis 1821 05 05 mirta (paskutins alutins striains pabaiga). Pirmame schemos laukelyje mes rame gimimo metus (1769), nors ten turjo bti rayti pirmi pasibaig Napoleono gyvenimo metai - 1770. Taiau yra daug prieasi manyti, kad Napoleonas yra gims

164

t. y. laikas, kai Goethe Frankfurte ilsjosi po studij Leipcige. Virutins iilgins eiluts viduryje yra 1770, metai, kai Goethe atvyko Strasbr. Juo prasidedantis periodas (ir kairioji striain) siekia 1774, pirmojo Goethe's gyvenimo tarpsnio (iki 25 met) pabaig. period patenka meils istorija Sesenheimeryje, buvimas Wetzlare (1772), Goetze (1773), po to Jaunojo Verterio kanios", Klavigas ir Stela" (1774). Po to trijose striainse nurodomas antras didelis Goethe's gyvenimo ir krybos periodas (17751794) arba jo ankstyvasis Veimaro laikotarpis. Pirmoji sudtin io periodo striain yra nutrkusi (1775-1776 ir 1777). Paskutinieji paminti metai isiskiria i Veimaro laikotarpio tuo, kad patenka apatin svarbiausi eilut; tais metais Goethe sukr iemos kelion Harc". Antrasis sudtinis periodas aprpia 1778-1784 metus, Veimaro dvaro lugimo laik. Nurodomasis skaiius 1785 (vir kairiojo apatinio kampo) skelbia naujo gyvenimo laikotarpio pradi, t. y. trei sudtin period nuo 1786 iki 1794, telpant kair pagrindin striain. Tuomet Goethe sukr genialiausius savo krinius: Kelion Italij" ir Ifigenija Tauridje" (1786), Egmontas" (1787), Romnikos elegijos" (1788), Torkvatas Taas" (1789), Augal metamorfoz" (1790), Optika" (1791). 1794 metai (deinysis apatinis kampas!) yra svarbs dl painties su Schilleriu, j bendravimas turjo didels takos Goethe's tolesnei krybai.

alutinis nurodomasis skaiius 1795 (po deiniuoju virutiniu kampu) skelbia naujo gyvenimo ir krybos laikotarpio pradi: 1796-1810 Goethe's brandaus vyro amius, suskirstytas j 3 sudtinius periodus: 1796-1802, 1803-1805 (nutrauktas) ir 18061810. iuo gyvenimo laikotarpiu sukuriami Vilhelmo Meisterio mokymosi ir klajoni metai" (1796), Hermanas ir Dorotja" (1797), vyksta pieimo pamokos, apsiveda su Christiane Vulpius (1806). Pastarosios gimimo met data (1765) yra toje paioje vertikalioje eilutje vir vestuvi datos, o jos mirties data (1816) dviem laukeliais emiau nei 1806. Nuo 1811 met (virutinio vidurinio laukelio 1770 deinje) prasideda Goethe's senatv. Tais metais paraoma Poezija ir teisyb". Nuo 1770 kair yra 1819, metai, simintini tuo, kad ijo Vakar ir Ryt divanas". 1830 Goethe nustoja krs; netilp metai (nuo 1831) turt bti vl raomi pirm ir antr laukelius arba 82 ir 83 papildomus devyntainio kvadrato laukelius (r. p. 96). iuo atveju tai nebtina, nes Goethe jau nebekuria. Devyntain kvadrat galime pritaikyti ir imperatoriaus Vilhelmo I gyvenimui.

Prie kdikysts liejasi vaikyst nuo 1803 met, kai princui buvo paskirti aukltojai vyrai; ji nutrksta 1806 (kairje nuo vidurinio laukelio!), didiausio Prsijos paeminimo (pabgimas j Klaipd ir t. t.) metais. Sudtinis periodas prasideda 1807, kai deimtmetis gauna karininko laipsn; kitas - 1810 (virutin eil!), mylimos mamos mirties metais; 1811 jo bsimos monos Augustos gimimo metai. Po to eina (prasideda kaip ir Goethe's ketvirtu kairs vertikalios eiluts laukeliu) treji svarbs metai 1813-1815, sudarantys lyg ir trump period (1813 kapitonas, 1814 Geleinis Kryius, 1815 majoras). Bdamas generolu leitenantu (1826) tarnauja gvardijos korpuso vadu, tai kito laikotarpio pradia. Jo viduryje (deinje viruje nuo vidurinio laukelio!) yra jo santuokos metai 1829. Jie yra ant deins pagrindins striains. Kairioji pagrindin striain (1834-1842) iorikai nra ypatingai domi, taiau yra labai svarbi vidinei princo, paskelbto sosto pdiniu po bevaikio jo brolio, raidai. Kitame periode (striain 1844 1850) yra reikmingi 1848 metai (vertikali vidurio linija!), kuri kov jis pabgo London, o birel gro atgal, tapo Nacionalinio susirinkimo nariu, be to, dar ygis Baden ir rugsj Reinlando ir Vestfalijos karo gubernatoriaus postas. Kitoje striainje 1854-1858 yra 1854, kuriais princas tampa sausumos armijos generolu ir gubernatoriumi, 1856 vyriausiuoju prs dalini vadu Kuro konflikte, 1857

pavaduoja susirgus karali, o 1858 (apatin eilut!) tampa jo regentu. 1859 ir 1860 - labai trumpa striain - ymi dvejus jo, kaip regento, metus bei skming Prsijos sijungim Italijos ir Pranczijos kar su Austrija, taip pat pirmj prs armijos reorganizavimo (Vilhelmo I viso gyvenimo darbas) idj atsiradim Prsijos valdios institucijose. Be to, 1859 gimsta pirmas ankas (Vilhelmas II). 1860 baigiasi jo, kaip regento, metai ir dviem laukeliais emiau (toje paioje vertikalioje eilutje) 1861, kai prasideda Vilhelmo I karaliavimas, Bismarcko paskyrimas bei pirmieji smarki karini konflikt metai. Dar vien striain sudaro (kairje apaioje) 1864-1866, Danijos ir Austrijos karo metai (1865 Gasteinerio sutartis). Jiems lygiagretus (prasidedantis viruje) 1867- 1869 iaurs Vokietijos sjungos periodas. (1867 karaliaus Vilhelmo kelion Paryi.) Dviem laukeliais emiau nei 1869 ir deinje pusje nuo vidurio laukelio prasideda pus striains: 1870 Vokietijos ir Pranczijos karo pradia, 1871 Vilhelmas karnuojamas imperatoriumi, 1872 trij imperatori sjunga, 1873 kultrins kovos pradia. Apaioje atskirti 1874 pradeda striain 1875-1878; paskutiniai paminti metai, esantys paskutiniame kvadrato laukelyje, yra Berlyno kongreso, taip pat Hodelio ir Nobilingo atentato, vos neatmusio imperatoriui gyvybs, metai.

Panagrinj vidurin iilgin eilut, rasime jos ir viso kvadrato vidurio skaii 1838, Vilhelmo I mylimos anks Luizs, vliau tapusios Badeno hercogiene, gimimo metus, toliau jau mintus svarbius 1806, 1814, 1854 ir 1862, be to, dar 1830 metus, kuriais vyko antroji Prancz revoliucija. Papildomas kvadratas b prasideda po viduriniu laukeliu skaiiumi 1879, imperatorikosios poros auksini vestuvi metais. Pirmas pusperiodis (pus striains) trunka iki 1882, kai veniamas karins tarnybos 75-metis ir gimsta proankis kronprincas Vilhelmas. Tarp j yra: 1880 (bsimo imperatoriaus Vilhelmo II suadtuvs) ir 1881 (pastarojo tuoktuvs ir pirmasis imperatoriaus praneimas visuomenei). 1883 (deinys virutinis kampas) antrasis imperatoriaus praneimas visuomenei. Antroje striains pusje (nuo 1884) nurodomas imperatoriaus statym kodeksas (draudimo nuo nelaiming atsitikim statymas ir 1.1.). io periodo viduryje (1886) sukanka 25 Vilhelmo I karaliavimo Prsijoje metai. 1887 atrod, kad jo pasiligojimas ir jo snaus kanios j pribaigs (puss striains pabaiga). Dviem laukeliais emiau jo mirties metai 1888. (Plg. su Bismarcko gyvenimo kvadratu.)

4. Frydricho III gyvenimo kvadratas ra devyntaine^schem jo gyvenimo metus, gauname tok vaizd:

I vaikysts svarbs tik 1840 (puss striains gale), kai jo tvui suteikus sosto paveldtojo teis j gavo ir princas, taip pat 1841, kuriais buvo suteiktas leitenanto laipsnis (kitos striains puss pradia). Pirmasis svarbesnis gyvenimo periodas prasideda (kaip ir Goethe's bei Vilhelmo I) nuo 4 pirmos vertikalios linijos laukelio, o baigiasi 1849 metais, kuriais princas psiomis atjo tarnyb pirmame gvardijos pulke. Dviem laukeliais emiau prasideda nedidel jo gyvenimo atkarpa - studij Bonos universitete laikotarpis (1850 ir 1851). Dar viena gyvenimo atkarpa (nuo 1852 iki 1856) prasideda ijimu i universiteto (1852); likusieji metai yra dvasinio ir karinio tobuljimo metai. Dar viena trumpa pus kairiosios striains: 1857 suadtuvi, 1858 tuoktuvi metai.

Ilgesn kairioji striain, prasidedanti viruje nuo treio virutins horizontals laukelio (1860-1866): 1861 Prsijos kronprincas, 1862 netolima engimo sost perspektyva, kadangi jo tvas po nenusisekusios karins reformos ada atsisakyti sosto; 1863 princo kalba Dancige vadinamiesiems spaudos atstovams; 1864 karas su Danija; 1866 karas su Austrija, vadovavimas antrajai armijai. 1867 (nurodomasis skaiius, pagrindins striains pradia): kelion Paryi, greit tapsianios prieika valstybe sostin. Pagrindin striain (1868-1876): 1868 kelion Miunchen naujiems ryiams po 1866 umezgti; po to kelion Rom pavaduojant karali Vilhelm; kelion Anglij. 1869 spdingas atstovavimas Prsijai Sueco kanalo atidarymo proga; apsilankymas Palestinoje. 1870-1871 karas su Pranczija; vadovavimas treiajai armijai. 1872 Piet Vokietijos armijos kontingento inspektavimas. 1873 pavaduoja imperatori pasaulinje parodoje Vienoje; tas pats 1874, po to 1875 Italijoje kitos reprezentacijos uduotys, kurios, deja, upildo ios gyvenimo auktumos (pagrindins striains) laukelius. 1877 alutinis nurodomasis skaiius, pranaaujantis svarbi vyki pradi. alutin striain (18781884): 1878 visuose valstybs reikaluose (5 mnesius) pavaduoja Nobilingo atentato smarkiai sueist imperatori; 1880 vyriausio jo snaus Vilhelmo suadtuvs, 1881 jo tuoktuvs; 1882 gimsta pirmas ankas, 1883, 1884, 1887, 1888 gimsta kiti

ankai. 1883 reprezentacins kelions Ispanij ir Rom. 1884 paskiriamas Valstybs tarybos pirmininku. Pus trumpos striains (1886-1887): 1886 reprezentacija Bavarijos karaliaus Liudviko II laidotuvse; 1887 mirtinos kaklo ligos pradia, paskutin kelion Anglij. Kairiuoju vidurins iilgins eiluts laukeliu (1888) turt prasidti dar vienas (nesuskirstyta striain) gyvenimo periodas: kronprincas tampa imperatoriumi! Taiau jau po 98 dien (skaiius 98 schemos papildyme b bt dein nuo laukelio, kur ia uima 1888) j itinka mirtis. Vidurinje iilginje eilutje isidsiusios svarbios gyvenimo datos 1840, 1848, 1864 ir 1888. 5. Vilhelmo II gyvenimo kvadratas ra devyntain schem jo gyvenimo metus, gauname tok paskutinio imperatoriaus gyvenimo vaizd:

Jau pirmi 1860 metai yra svarbs, nes jiems pasibaigus sost eng jo senelis (Vilhelmas I). Taip pat svarbs kair ir apai esantys 1869 (deimtmetis gauna leitenanto laipsn), pradedantys pus kairs striains, kuri baigiasi karo metais 1870-1871, palikusiais gilius pdsakus vienuolikmeio dvylikmeio sieloje. Jos (pergals) labiausiai paveik jaunj princ dl jo tvo didelio nao Prsijos ir Vokietijos pergales ir paliko gil pdsak jo jautrioje sieloje, paddamos pagrindus rytingiems siekiams." (Penzler, Imperatoriaus Vilhelmo II kalbos", Leipzig, Reiam, p. 3). Trumpa striain 1872-1874 (deinje viruje) baigiasi jo konfirmacija. Po to eina pus striains 1875-1877, kuri baigiasi abitros egzaminu Kaselyje, vyresniojo leitenanto laipsnio suteikimu ir persiklimu Bonos universitet ir kartu sudaro svarbi jo gyvenimo atkarp (kurioje yra ir jo dalyvavimas su seneliu 1813-1879 met isivadavimo karuose, studij metai Bonoje, kai vyksta pasiksinimas senel ir jo tvas 5 mnesius pavaduoja). striains nuo 1880 iki 1884 svarbiausi gyvenimo vykiai yra princo suadtuvs (1880) ir tuoktuvs (1881) bei majoro laipsnio suteikimas (1881), pirm trij sn gimimas (1882, 1883, 1884) ir majoro tarnyba (1881-1884). Pus striains 1885-1886 kaip ir 1887 metai dviem laukeliais emiau aprpia jo, kaip pulkininko, tarnyb. (1887 gim princas Augustas Vilhelmas.)

Po to eina pirmoji didesn gyvenimo striain 1888-1894, atspindinti ypa^svarbius vykius: engim sost, princo Oskaro gimim (1888), sikiim didj kalnakasi streik, Aleksandro III aplankym Potsdame, pasiprieinimo Ryt Afrikoje nuslopinim (1889), tarptautin darbinink teisi konferencij Berlyne, Bismarcko atsistatydinim, statymo dl socialist atsisakym, princo Joachimo gimim, mokykl konferencij (1890), keliones po al ir usien, kalb dl giminaii audymo Potsdame prisaikdinant rekrtus ir 1.1. (1891), Mano kursas yra teisingas ir jo bus laikomasi" (1892, vasario 24), kronprinco stojim armij (1892 05 06), princess Viktorijos Luizs gimim (1892, rugsjo 13), armijos projekt po parlamento paleidimo, dvimet tarnyb (1893), 25 met karins tarnybos jubiliej, Capriviso atleidim (1894). Didysis nurodomasis skaiius 1895 ymi nauj suartjim su Bismarcku, Siaurs-Baltijos jros kanalo atidarym, teisins sistemos krimo pabaig (tvarka turi bti tvarka"), atminimo kalbas 1870. Po jo eina pagrindin striain nuo 1896 iki 1904: Krgerio telegrama, suklusi Anglijos neapykant, diaugsminga vent valstybs 25-meio proga (1896), Vilhelmo I 100 met jubiliejaus minjimas, Kiautschou umimas, Rusijos ir Pranczijos sjunga (1897), Bismarcko mirtis (1898), Karolin ir Samoa salos tampa vokiei, karo Piet Afrikoje, usitsusio iki 1902, pradia (1899), ygis prie Kinij su kiu: Europos tautos, isaugokite savo veniausias vertybes" (1900),

Blowas tampa reichskancleriu (1901), prekybos sutartys, muitins tarifai, kanal politika, diktatros paragrafo Elzase-Lotaringijoje ataukimas (1902), parlamento rinkimus laimi 81 (vietoje buvusi 36) socialist partijos deputatas (1903), statymo dl jzuit panaikinimas, pasiprieinimo vokikoje Piet Afrikos dalyje pradia, pirmi konflikto dl Maroko poymiai, antant tarp Pranczijos ir Anglijos (1904). alutinis nurodomasis skaiius 1905 yra svarbi vyki pradia. Kita striain 1906-1912 taip pat nurodo svarbias datas: sidabrins imperatorikosios poros vestuvs, pirmo anko gimimas, tuiagarbio princo Frydricho suadtuvs, Alyro konferencija, tampos su Anglija didjimo pradia, jos Vokietijos apsupties politikos aikjimas, spaudos pjudymo prie Vokietij kampanija (1906), Anglijos ir Rusijos suartjimas (1907), nesuprantamas imperatoriaus laikas lordui Tweedmouth'ui, tuo pat metu jo interviu Daily Telegraph", parlamento protestas prie imperatoriaus asmenin pulk", pastarojo paadas laikytis santriau (1908), Maroko sutartis, Blowo atsistatydinimas, Bethmanno Hollwego skyrimas kancleriu (1909), nauja Elzaso-Lotaringijos konstitucija, Potsdamo sutartis su Rusija (1911), Scheidemannas laikinai irinktas pirmuoju parlamento viceprezidentu, Trilyps sjungos atnaujinimas, ginklavimosi planas, Vokietijos tarpininkavimas Balkan kare (1912). Viruje deinje atskirai yra 1913: armijos projektas, 1813 met auk atminimo minjimas, impera-

toriaus dukts suadtuvs. Dviem laukeliais emiau prasideda trumpoji striains dalis 1914-1915, vyki gausa pasiymj Pirmojo pasaulinio karo metai. Atrodyt, kad nuo vidurins horizontalios eiluts kairiojo laukelio (1916) turt prasidti dar vienas pakilimas, taiau viskas greitai lunga iki 1918 sumaities ir skurdo. iame skyrelyje apvelgti vykiai vertintini kaip ypa svarbs tragikam Vilhelmo II likimui suprasti. Vertikali ir horizontali vidurio linijos sudarytos i svarbiausi imperatoriaus gyvenimo dat. Dl nepastovaus charakterio jo gyvenimo kvadratas atrodo daug painesnis nei prie tai buv. Iki iol mes naudojoms devyntainiu kvadratu biografijoms tyrinti. Kit ymi vyr gyvenimus nagrinsime remdamiesi septyntainiu kvadratu ir pateiksime kelet toki pavyzdi. 6. Bismarcko gyvenimo kvadratas a) (pagrindinis kvadratas)
1837 1820 1845 1828 1853 1836 1861 1862 1838 1821 1846 1829 1854 1830 1831 1863 1839 1822 1847 1823 1855 1856 1832 1864 1840 1816 1848 1824 1825 1857 1833 1858 1841 1817 1849 1850 1826 1851 1834 1859 1842 1818 1819 1844 1827 1852 1835 1860 1843

Pirmasis vaikysts laikotarpis (pus striains 1816-1818, po to 1819, pagaliau 1820-1822) baigiasi 1822, pirmaisiais mokslo metais Plamannscho aukljimo staigoje (laukelis kairje nuo vidurinio laukelio!); buvimas tenai telpa dvi pusstriaines (1823- 1824, 1825-1827) iki 1827; po to eina pus striains 1828 ir 1829 kartu su 1830, mokslo Friedrich-Wilhelmstadto gimnazijoje metai. Pirma visa striain (1831-1835) apima paskutinius mokslo gimnazijoje metus ir studijas Giotingene bei Berlyne (1832-1835); 1831 yra ypa svarbs vidiniam gyvenimui, nes, jo paties liudijimu, jis ilgam umiro mald. 1835 (striains pabaiga) ilaiko auskultatoriaus egzamin. 1836 (pagrindinis nurodomasis skaiius!) tampa vyriausybs referentu, pasukdamas politiko diplomato keliu. 1837 prasideda pirmo kvadrato (a) pagrindin striain. Jos pirmoji pus iki vidurinio laukelio 1840 (1837-1839) ymi Acheno audros ir verimosi laik

(1837), savanorio tarnyb Potsdamo gvardijoje Greifsvalde (1838), motinos mirt, laikin atsisveikinim su valdininko tarnyba, 1840 pirmi metai tapus tvo dvaro Kniephofe valdytoju; 1841 tampa antruoju apskrities deputatu, 1842 keliauja kotij, Anglij, Pranczij, veicarij ir Italij; prie tai apdovanojamas Gyvybs gelbjimo medaliu. 1843 (striains pabaiga) Bismarcko laikai Junkeriui rodo j buvus panteistikos pasaulvokos virnje. 1844 (alutinis nurodomasis skaiius) gauna trumpalaik valdininko tarnyb Potsdame. Kita visa striain (18451849): tvo mirtis, provincijos tarybos narys (1845), gimins dvaro Schonhausene permimas, vidiniai pokyiai, pirmas susitikimas su Johanna von Puttkamer kartu agituojant Kald ventei (1846), pirma politikai svarbi kalba suvienytoje taryboje Berlyne, vestuvs (1847, striains vidurys!), 1848 revoliucija, kurios pabaigoje karalius skiria Bismarck Brandenburgo ministerij, prisidjusi prie reakcijos puolimo (Bismarckas ir taip jau kovojo prie demokratij parlamente, spaudoje ir sjungose), Prsijos parlamento narys. Atskirai viruje 1850: Bismarckas - Erfurto parlamento narys. Trumpoji striains dalis (1851 ir 1852) kartu su trumpa striaine (1853-1855): paskiriamas delegatu valstybs taryb, ryiai su vakar Vokietijos dvarais (1851), ypatingasis galiotinis su misija Vienoje ir Vengrijoje (1852), Krymo karo

180

metu nuolat pasisako u gerus Prsijos santykius su Rusija (1853-1855); 1853 kelion po Belgij, Olandij, iaurs Italij ir veicarij, 1855 su misija lankosi Paryiuje, pirmas susitikimas su vlesniu prieininku Napoleonu III (striain baigiasi svarbioje apatinje kvadrato eilutje). Trumpoji striains dalis 1856-1857: sitikins, kad Austrija nei nori, nei gali bti ms draugas" (1856 04 28 laikas), grysta jo uimama padtis Frankfurte (1857). Pus striains (1858-1860): jis, kaip regentas, pats patars princui Vilhelmui priimti jo pasilym; Bismarckas kaip pasiuntinys Peterburge. Bismarckas paskiriamas pasiuntiniu Paryiuje. Pus striains (18621864): Bismarckas paskiriamas ministru pirmininku, jo kovos su parlamento rmais (1862), su spaudos atstovais pradia, Bismarckas - nekeniamiausias mogus Prsijoje (1863), Prsijos ir Danijos karas, lzvigo-Holteino atskyrimas nuo Danijos: Jei a turiau polink grjimsi savimi, tai u 1863 ir 1864 metus turiau progos save pagirti" (1864 vir vidurinio laukelio baigiasi pirmas kvadratas). Antras kvadratas (b) apima Bismarcko pastan-gas suvienyti Vokietij, pirmuoju ingsniu ia turjo tapti Austrijos atskyrimas. Pirma pus striains (18651867): Gasteino sutartis, Lauenburgo umimas: Dkui Dievui, pergal be kraujo praliejimo!" (Vilhelmas I); grafo titulo suteikimas Bismarckui (1865);

Prsijos ir Austrijos karas (1866); Bismarckas jo paties sukurtos iaurs Vokietijos valstybs kancleris (1867). Deinysis virutinis kampas: kritiki metai: Bismarckas ketvirt met sunkiai serga (1868). Pus striains (1869-1871): paskutin ir pasisekusi kova dl Vokietijos suvienijimo. Sunki vidaus politin kriz: piet Vokietijos valstybli bei Prsijos konservatori opozicija; Vatikano Susirinkimo atidarymas, Pranczijos intrigos (1869). Vokietijos ir Pranczijos karas, vokiei imperijos krimas, Bismarckas - valstybs kancleris ir kunigaiktis (1870-1871). Pus striains (1872-1873) ir striain (18741876): liberali Bismarcko vyriausyb, kultrins kovos pradia (1872), gegus statymai (1873), Kulmanno atentatas (1874), atsistatydinimo praymas ir Bismarcko atostogos (1875 gegu), konservatori, ypa Valstybs varpo" alinink, prieikumas Bismarckui (1876). Trumpoji striains dalis (18771878): atsitraukimas nuo liberalizmo (1877); atentatai prie imperatori, Berlyno kongresas, statymas dl socialist, saugumo politika (1878). Atskirai apatinje svarbioje eilutje esantys 1879 ymi dvilyp sjung su Austrija ir Vengrija. Visa striain (1880-1884): imperatoriaus praneimai visuomenei 1881 ir 1883, paskatinti Bismarcko; Trilyps sjungos krimas (1883), Bismarcko inspiruotas trij imperatori susitikimas Skiernevvice

(1884). Nurodomasis skaiius 1885: septyniasdeimtmeio jubiliejus, kultrins kovos susilpnjimas, Kongo konferencija Berlyne, kolonijins politikos pradia. Pagrindin striain (1886-1892): tolesnis socialini statym irimas (nuo 1884), kultrins kovos silpnjimas (ypa 1887), Septenato kova (1887 ir 1888), trij imperatori metai (1888), septyniasdeimtpenkmetis (1889), atleidimas i pareig (1890), Bismarcko puolimas ir garbinimas dl jo kelions Vien (1892). alutinis nurodomasis skaiius 1893 veda paskutin jo gyvenimo period (1894-1898): 1894 mirta mona, 1895 atuoniasdeimtmeio jubiliejus, Bismarckas - tautos didvyris, 1898 mirta. 7. Lutherio gyvenimo kvadratas a) (pagrindinis kvadratas) 1505 1530 1499 1524 1493 1518 1487 1488 1506 1531 1500 1525 1494 1512 1513 1489 1507 1532 1501 1519 1495 1496 1514 1490 1508 1526 1502 1520 1521 1497 1515 1484 1509 1527 1503 1504 1522 1491 1516 1485 1510 1528 1529 1498 1523 1492 1517 1486 1511

b) (papildomas kvadratas)

1537

1542

1543

1536

1538 1544 1545 1539 1546 1533 1540 1534 1541 1535 Apie ankstyv vaikyst inome per maai, kad galtume j ia nagrinti. Jos pabaiga yra 1497 metai, kurie ubaigia pus striains, prasidedanios nuo vidurins eiluts, kai Lutheris pradjo mokytis Magdeburgo mokykloje. 1498 (visuomet svarbioje apatinje eilutje) persikelia Eizenacho mokykl. 1501 (deinn auktyn nuo vidurinio laukelio) stoja Erfurto universitet. 1505 (pagrindins striains pradia) jam suteikiamas magistro laipsnis ir kartu jis pradeda mokslinius tyrinjimus (tuo pat metu stoja vienuolyn). Toliau pagrindin striain apima tokius (ypa vidinei dvasinei raidai) svarbius vykius: 1507 kunigyst; 1508 (vidurinis laukelis!) filosofijos profesorius Vitenberge - tai taps jo tolesns veiklos pamatu; 1509 teologijos, nuo iol svarbiausios jo darbo srities, bakalauras; 1511 (tokioje svarbioje apatinje eilutje) kelion Rom, radikaliai pakeitusi jo poir nurodomasis Rom skaiius!) ir tuometin jis tampa Banyi. teologijos 1512 (alutinis moksl

daktaru; aikiai suprasdamas daktaro priesaikos prisiimtus grynai vietjikus sipareigojimus, ima skleisti reformatorikas idjas. Kitoje striainje (15131517) ypa svarbs yra paskutiniai laukeliai: 1516 Lutheris tampa Vitenbergo banyios pamokslininku, nepaprastai svarbiais 1517 (apatin eilut!) ileidia Nuodmi atleidimo ir malons sermon" (Sermon von Ablass und Gnade"), o spalio 31-j prikala savo ymisias pasaul ijudinusias tezes ant Vitenbergo pilies banyios portalo! 1518 yra atskirti be striains tsos, taiau siejasi su 1512: pokalbis Augsburge su Kajetonu yra nevaisingas; Lutheris neisiada savo vietjikos teologins veiklos. Pus striains 1519-1520 apima Leipcigo disput (1519) ir pirmj popieiaus ileist atskyrimo nuo Banyios bul (1520), kuri Lutheris sudegina ir isiada popieiaus; taigi 1520 visai teisingai, kaip ios striains pabaiga, ubaigia dar vien Lutherio veiklos etap. Labai svarbi yra kairje apaioje esanti striain 1521-1523 : 1521 pakartotin atskyrimo nuo Banyios bul ir parlamento posdis Vormse, po to kalinimas Vartburge, 1522 iveria Naujj Testament ir dl persekiojimo grta Vitenberg, 1523 vokikos litanijos vedimas, kartu religinis ir tautinis ygdarbis. Po to eina pus striains 1524 ir 1525: vienuolysts pabaiga, suadtuvs su Katharina von Bor; striains tsinys 1519 ir 1520 adina paraleles:

tuomet Leipcigo disputas ir vergauti verianio Banyios mokymo bei popieiaus isiadjimas prieais Vitenbergo vartus, dabar vergikos vienuolysts ir celibato isiadjimas. 1524-1525 siautja valstiei karas; Lutherio pozicija tuo metu labai svarbi tolesnei Banyios raidai alyje. Dviem laukeliais emiau prasideda pus striains 15261529, kurioje, be pirmo parlamento posdio Speyere (1528), ypa svarbs paskutiniai 1529 metai: Maojo ir Didiojo katekizmo parengimas, antras parlamento posdis Speyere, vardo protestantai" atsiradimas; Marburgo religiniai disputai, santyki su Zwingliu nutraukimas. Pagrindinio kvadrato likusios puss striains 1530-1532 gale yra 1530 (virutin eilut), parlamento posdio Augsburge (Augsburgo konfesija), metai; po to 1531 Smalkaldeno sjungos krimo ir Zwinglio mirties metai, taip pat 1532 banytins taikos Niurnberge metai, sunki Lutherio liga, kuri artina galim jo gyvenimo pabaig (plg. su tikrja pagrindinio kvadrato pabaiga). Papildomo kvadrato pradioje yra 1534, kuriais Lutheris pirmkart ileido vis Biblij, o Viurtemberge buvo vesta reformacija, svarbioje apatinje eilutje yra 1535, kuriais deimiai met buvo atnaujinta Smalkaldeno sjunga. (1534 ir 1535 vydertauferi maitas Miunsteryje.) Atskirai esaniais 1536 (deiniajame virutiniame kampe) pranczikoje veicarijos dalyje Kalvinas pradeda reformatoriaus veikl.

1537-1539 (pus striains) reformacija Vokietijoje vis labiau pleiasi: 1537 Lutheris parao Smalkaldeno sjung remiant straipsn, 1539 naujasis mokymas vedamas Saksonijos hercogystje ir Kurbrandenburge. Trumpoji striains dalis 1540-1541: kuriamas mirtinas reformacijos prieininkas - Jzuit ordinas, iuo laikotarpiu Lutheris patobulina Biblijos vertim ir 1541 j vl ileidia; tais pat metais vyksta religiniai disputai Regensburge. 1542-1544 (deinioji virutin striain): reformacija vedama Braunveige, Pfalce ir t. t. Nelaimingai prasideda paskutin trumpa reformatoriaus gyvenimo atkarpa (kairje apaioje) 1545, Tridento Susirinkimo atidarymo metais, o 1546 baigiasi jo pilnas vyki ir palaimos gyvenimas. Septyntainis kvadratas taip pat tinka ir Schillerio gyvenimui nagrinti. 8. Schillerio gyvenimo kvadratas
1781 1764 1789 1772

1775

1800 1776

1769 1801 1777 1802 1785 1761 1793

1794 1770 1795 1778 1803 1786 1762

1763 1788 1771 1796 1779 1804 1787

1782 1765 1790

1783 1766 1791 1767 1799

1784 1760 1792 1768

1797 1773 1780 1805 1798 1774

Laikotarpiai prasideda 1760 (po viduriniu laukeliu), kai baigiasi pirmieji Schillerio gyvenimo metai. I puss kairiosios striains, esanios po pagrindine striaine, pamintini tik paskutinieji 1766 (alia vidurinio laukelio), kai baigiasi Schillerio vaikyst ir jis pradeda lankyti Liudvigsburgo mokykl; i dviem laukeliais emiau esanios trumpos puss striains (17721773) svarbs tik 1772, kai jis priimamas Karlo mokykl, o i striains nuo 1775 iki 1779 (pagrindinis jo mokymosi Karlo mokykloje laikas) tik 1775, kai jis kartu su ia akademija persikelia tutgart. 1780, pagrindinis nurodomasis skaiius, yra pirmojo, ypa svarbaus visai tolesnei jo raidai, krinio Plikai" paraymo metai. Pagrindin striain (1781-1787) aprpia: 1781 Plik" ispausdinim ir j triukinani skm; 1782 pirmj pjess pastatym ir Schillerio pabgim Manheim; 1783 Fiesko"; 1784 (vidurinis laukelis!) Klasta ir meil", pirma ir vienintel Schillerio pilietin drama; 1785-1787 gyvenimas Golise ir Lovice, 1787 Don Karlas". 1788 (alutinis nurodomasis skaiius!) apsilankymas Folktate (Lotte), tuo pat metu pirmas susitikimas su Goethe! striain 17891793: 1789 profesra Jenoje; 1790 suadtuvs; tais paiais ir kitais filosofiniai ratai; 1793 kelion dl ligos gimtin. (Lyg ir gresianti gyvenimo pabaiga, apatin eilut!) 1794 (atskirai) Horen" krimas; 1795 Lyrikos eils". striain 1797-1799 (kairje apaioje): balads; Valenteinas" (apatin eilut!). Pus striains 1800-1801 (viruje,

189

viduryje): 1800 Varpo daina" ir Marija Stiuart"; 1801 Orleano mergel". Pus striains 1802-1804: 1802 Mesinos nuotaka", 1804 Vilius Telis"; 1805 (kairysis apatinis svarbiausios apatins eiluts kampas) Schilleris mirta!

9. Julijaus Cezario gyvenimo kvadratas a) (pagrindinis kvadratas)

78 95 70 87 62 79 54 53 77 94 69 86 61 85 84 52 76 93 68 92 60 59 83 51 75 99 67 91 90 58 82 57 74 98 66 65 89 64 81 56 73 97 96 71 88 63 80 55 72

skaiiuoti atbulai. Tai, kas paprastoje schemoje bt (r. anksiau prie 1) pirmas laukelis, bus 99-ieji pagrindinio kvadrato metai prie Krist (pirmj gyvenimo met pabaiga), 2 - 98, 3 - 97, 10 - 90, 20 - 80 ir t. t., 49 51; papildomame kvadrate atitinkamai 50 - 50 metai prie Kristaus gimim, 51 - 49 ir t. t., laukelis 46 - 44 metai prie Kristaus gimim, imperatoriaus mirties metai. Apie Cezario jaunyst neinome tiek, kad galtume nagrinti j pameiui. Pirmosios inomos datos yra striainje 8480: 83 suadtuvs su Kornelija; 82 pabgimas nuo Sulos; 80 pirmas karinis apdovanojimas prie Mytileno. striain 78-72: dalyvauja kare prie jros plikus, grta Rom (Sulos mirtis); 77 pirmoji viea politin kalba (Dolabelos kaltinimas); 76 Rodo saloje lavina oratorysts gdius; 74 karaliaus Mitridato vietininkas igujamas i Maosios Azijos provincijos; 73 ar 72 (?) irenkamas karo tribnu. striain 70-66: 70 pirmasis susidrimas su Pompjumi; 68 susirmimas su Ispanija, Kornelijos mirtis; 67 suadtuvs su Pompjaus dukteria Pompja; 66 Lex Manilia! 65 kurulisin idil. Pus striains 64-63: 64 Cezaris cenzorius; 63 pontifikas, tarimas suokalbiu su Katilina. striain 62-60: 62 miesto pretorius; skyrybos su Pompja; 61 pretorius Luzitanijoje ir Ispanijoje; 60 pirmasis triumviratas. Pus striains 59-58: 59 (viduryje viruje!) Cezario konsulatas; 58

Galijos provincijos prijungimas; vidurins Galijos ukariavimas. Pus striains 5755: 57 iaurs Galijos ir dalies vakar Galijos ukariavimas; 56 karas su venetais, 55 su usipeterais, persiklimas per Rein; ekspedicija Britanij; 54 (nuoalyje kairje apaioje) antra ekspedicija Britanij. Pus striains 53-51: paskutins kovos (su karnutais ir t. t.), visa Galija ukariauta (pagrindinio kvadrato pabaiga). Papildomo kvadrato pus pagrindins striains 50-48: 50 nutraukiami santykiai su Pompjumi; 49 pilietinio karo pradia, diktatra; 48 Forsalai. 47: karas Aleksandrijoje. Paskutin pus pagrindins striains 4644: 46 karas Afrikoje, pergal prie Tapso, triumfas Romoje; 45 konsulas deimtmeiui, diktatorius (imperatorius); 44 Cezaris nuudomas.

1783 1766

1777

1771

1765

1784 1767

1778

1772

1785 1768

1779

1773

1774

1786 1762

1780

1775

1781

1782

1769

1763

1776

1770

1764

Ankstyvoji vaikyst baigiasi 1719 (paskutiniais pagrindins striains 1717-1719 metais), kai jaunasis princas su vienmeiais stoja karinn tarnybon. 1722 (virutins deiniosios striains pradia) jis stoja prs armij. striain 1728-1732: 1728 jo motina planuoja apvesdinti Frydrich su angle; 1730 jis pabga ir yra nuteisiamas (deinje aukiau vidurinio laukelio); 1730-1731 kalinamas prie Kiustrino; 1732 suadtuvs, pagalba Reinsberge. 1733 (pagrindinis nurodomasis skaiius!) dalyvauja ygyje prie Lenkij, prie kurio prisijung ir daugelis kit. striain 1734-1740: 1736 pradeda susirainti su Voltaire'u; 1739 Frydricho Anti Makiaveli"; 1740 engimas sost (svarbi apatin eilut!), jaunysts pabaiga. 1741 (atskirai) jaunas nepatyrs karo vadas paskelbia kar Austrijai; pergal prie Molvico. sitz, striain Bresto taika; 1742-1746: 1744 antrojo 1742 karo mis Silezijoje prie pradia; Chotu-

1745 Hohenfrydbergo, Kaseldorfo, Dresdeno taika. Pus striains 1755-1757: 1755 pasiruoimas Septyneri met karui; 1756 karo pradia, pergal prie Lobozico; 1757 Praha, Kelnas, Rosbachas, Loitenas. 1758 (nuoaly, kairje apaioje, ypating sunkum metai) pergal prie Zondorfo, pralaimjimas prie Hochkircho. 1759-1761 (paskutini didesni mi periodas): 1759 Kunersdorfas, Maksenas; 1760 Landshutas, Lygnicas, Torgau; 1761 laukia tolesni vyki tvirtintoje Buncelvico stovykloje (pagrindinio kvadrato pabaiga). Papildomas kvadratas: striain 1762-1764: 1762 Rusijos cariens Jelizavetos mirtis, Petras III. Peterburgo taikos sutartis su Frydrichu; maesns pergals prie Burkersdorfo ir Freibergo; 1763 Hubertusburgo taikos sutartis; 1764 Frydrichas kartu su Rusija bando prakiti Lenkijos karaliaus rinkimuose Stanislov Poniatovsk tai tvirtint karo metu jo isikovot politin kapital. 1765: imperatoriumi tampa Juozapas II. Pus striains 1766-1768: karo aizd ugydymas Frydricho vesta socialine rpyba. Pus striains 1769-1770: susitikimai su Juozapu II Neise ir Noitate prie Austerlico. striain nuo 1771 iki 1773 (viruje deinje): 1772 pirmasis Lenkijos padalijimas, Prsijos emi padidjimas 645 kvadratinmis myliomis. striain 1777-1781: 1777 mirta Maksimilianas Juozapas Bavarietis, tai akstinas pradti kar dl Bavarijos sosto pdinio vietos (1778-1779), kuris labai sustiprino

Prsijos pozicijas Vokietijoje; 1780 mirta sena Frydricho prieinink Marija Teres. Pus striains 17831786: 1784 paskelbiama visuotin ems teis"; 1785 Frydrichas steigia Vokietijos kunigaiki sjung; 1786 (vidurinis laukelis!) karalius mirta.

11. Liudviko XIV gyvenimo kvadratas Taip pat septyntainis kvadratas su papildomu kvadratu. a) (pagrindinis kvadratas)
1660 1643 1668 1651 1676 1659 1684 1685 1661 1644 1669 1652 1677 1653 1654 1686 1662 1645 1670 1646 1678 1679 1655 1687 1663 1639 1671 1647 1648 1680 1656 1681 1664 1640 1672 1673 1649 1674 1657 1682 1665 1641 1642 1667 1650 1675 1658 1683 1666

Pagrindinis kvadratas: pus striains 16431645: 1643 mirta Liudvikas XIII. striain 16481650: 1648 Frondoje prasideda neramumai; 1649 Conds ir princas von Conti paimami nelaisv. Pus striains 1651-1652: 1651 Liudviko XIV pilnametyst, priverstinis Mazarinio atsistatydinimas; 1652 naujas jo paskyrimas. striain 1654-1658: 1658 (laikotarpio pabaiga, deinioji eilut) Reino sjungos krimas. 1659 (atskirai) naudinga Pirn taikos sutartis. Pagrindin striain 1660-1666: 1660 naujas Conds paskyrimas, Liudviko XIV suadtuvs, Reino sjungos atnaujinimas; 1663 jos pratsimas; 1665 mirta Ispanijos karalius Pilypas IV; 1666 Liudvikas reikia pretenzijas Ispanijos Nyderlandus. 1667 revoliucinis karas su Ispanija; Trilyp Anglijos, Olandijos, vedijos sjunga. striain 1668-1672: 1668 Acheno taikos sutartis dl Ispanijos pasidalijimo su Vokietijos imperatoriumi; 1670 Trilyps sjungos iardymas sutartimi su Anglija, o 1672 finansine pagalba vedijai. 1673 (atskirai) Vossemo separatin taikos sutartis su vieninteliu Olandijos sjungininku didiuoju kunigaikiu. Pus striains 1674-1675: 1674 prancz pasitraukimas i Olandijos, Anglijos pasialinimas i karo veiksm: 1675 i mi prie Zenefo, Zygheimo, Ensheimo ir Zasbacho, didio Liudviko karvedio Turenne'o mirtis. striain 1676-1678: Mesinos atsiskyrimas nuo Ispanijos; oland karygio ir prancz prieo de Ruyter

mirtis; 1678 Nymvegeno taikos sutartis. Pus striains 1679 ir 1680: taikos sutartis su Vokietijos imperatoriumi; tuo pat metu separatin taikos sutartis su didiaisiais kunigaikiais; kartu skmingas karo su Olandija ir jos sjungininkais ubaigimas (virutins eiluts vidurys!). Pus striains 1681-1683: 1681 Strasbro pamimas be pasiprieinimo; 1682-1683 imperatoriaus Leopoldo karas su turkais, kuris priveria j 1684 (kairysis apatinis kampas) pasirayti 20 met Regensburgo paliaub sutart su Liudviku. Pus striains 1685-1687: 1686 Augsburgo sjunga prie Pranczij. Papildomas kvadratas: pus striains 1688-1690: 1688 Pranczija skelbia kar sjungininkams; 1689 tonikas Pfalco nusiaubimas; 1690 Jokbo II pralaimjimas prie Boyne ups. 1691 (atskirai) Louvois'o mirtis. Pus striains 1692-1694: 1692 prancz pergal prie Liuksemburgo hercog prie tenkerkeno, taip pat 1693 prie Nervindeno. Pus striains 1695-1696: Liuksemburgo hercogo mirtis: 1696 Pranczij apms karo nuovargis. striain 16971699: 1697 Ryswijko taikos sutartis; 1698 ir 1699 artjanios Ispanijos turto dalyb sutartys su jros valstybmis (vadovaujamomis Vilhelmo III Oranieio). Pus striains 1700 ir 1701: 1700 Ispanijos sosto paveldtoj karo protrkis; 1701 kot karaliaus Jokbo III pripainimas Anglijos karaliumi. Liudvikas XIV atveda anglus vokiei imperatoriaus ir jo sjunginink pus; tais paiais metais princo

Eugenijaus pergals prie Karpio ir Chiario. 1702 (atskirai) mis be nugaltojo prie Luzaros. striain 1703-1707: 1703 Marlborough'as uima Bon, 1704 mis dl Selenbergo, 1705 su princu Eugenijum prie Hochteto ir Blindheimo; 1706 Leopoldo i Desau pergal prie Turino; 1707 Piemontas ir Neapolis pereina Austrijai. 1708 (atskirai) Marlborough'o ir Eugenijaus pergal prie Oudenards. striain 17091715: 1709 prancz pralaimjimas prie Malplakveto; 1710 palankesnis metas Liudvikui dl ministr kaitos Anglijoje ir Marlborough'o nualinimo; 1713 Utrechto taikos sutartis, 1714 Ratato ir Badeno taikos sutartis, 1715 (striains pabaiga deiniajame apatiniame kampe) Liudviko XIV mirtis. Panaiu bdu galime idstyti vis ymi ir neinom moni gyvenimus magikuose kvadratuose. Aptartuose pavyzdiuose galima buvo pamatyti tik iorins individ raidos linijas, kurios nebtinai sutapdavo su pasirinkto kvadrato sekomis. Vis dlto kvadratas tarnauja ne tik iorins, bet ir vidins (netgi daniau) mogaus raidos vertinimui, kuri yra daug svarbesn. Isirinkus tinkam kvadrat, galima beveik tiksliai nuspti savo ateit.

ANTRAS SKYRIUS

TINKAMO GYVENIMO KVADRATO PASIRINKIMAS Mistiniu ir ypa kabalistiniu poiriu labai svarbu, po kokia i septyni astrologini planet mogus gim, pirmiausia po kokia gimimo valandos planeta, taiau lygiai taip pat svarbios ir dienos, mnesio bei met planetos. Taigi kiekvien kvadrat su aknimis 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 atitinka viena planeta: trinar Saturnas, ketvirtain Jupiteris, penkiatain Marsas, eiatain Saul, septyntain Venera, atuntain Merkurijus, devyntain Mnulis. Kiekviena i planet, kaip inoma, valdo" ne tik atskirus metus ir mnesius, bet ir savaits dienas (Saul sekmadien, Mnulis pirmadien, Marsas antradien, Merkurijus - treiadien, Jupiteris - ketvirtadien, Venera penktadien, Saturnas etadien), o pirmiausia tam tikras atskir dien valandas. Apie tai isamiai raoma mano Praktinje kabaloje" (Kabalos element" II dalyje), p. 124158, o apie ypating atskir valandas valdani" planet reikm r. ten pat, p. 125tt. (plg. schemos ypatybes ten pat, p. 127). Jei inoma, koki savaits dienos valand mogus gim, tuomet galima lengvai nustatyti svarbij

planet, kartu ir jai priskiriam kvadrat. Jei gimimo dienos, mnesio ir met planetos sutampa su gimimo valandos planeta, tai turt sutvirtinti sitikinim, kad i rasta teisingai. Tuomet reikt pritaikyti lenteles ir taisykles, nurodytas mintame veikale, p. 125tt. Vis dlto is metodas ne visada yra patikimas. Jis toks taps, kai, pasinaudoj astrolog paslaugomis, apskaiiuosime astronomikj gimimo valandos regent", vadinamj nativitet" (mogaus gimimo horoskopas). Tik remiantis ia tikrja individualia gimimo valandos planeta galima nustatyti tikrj kvadrat ir panaudoti j savo gyvenimo tkmei tirti. Taiau kyla dar vienas keblumas: lyginiuose magikuose kvadratuose (taigi ketvirtainiame ir t. t.) periodines sekas sudaro tik striains. Taigi kas yra gims po Jupiterio, Sauls ar Merkurijaus gimimo valandos planetomis, savo gyvenimo tyrimui galt pasinaudoti tik ketvirtainio, eiatainio bei atuntainio kvadrat striainmis, tuo tarpu gimusieji po kitomis planetomis, kuri magiki kvadratai yra visapusikesn, turi galimyb kur kas plaiau patyrinti savo gyvenim. Itaisyti neatitikim galime vietoj lygini Jupiterio, Sauls ir Merkurijaus kvadrat panaudodami alia j esanius nelyginius, t. y. jei mogus yra gims pirm valandos pusvaland, naudosime prieais esant kvadrat, o jei antr - po to einant. Tarkime, kad X gim 1919 met liepos 27-osios nakt be ketvirio 2 vai. Tuomet jis bt visikas

sekmadienio vaikas, kadangi ir 1919 yra Sauls metai, ir, aiku, sekmadienis (1919 met liepos 27-oji ir buvo sekmadienis), lygiai kaip ir tarpsnis tarp 1 ir 2 vai. (plg. Kabalos elementai", p. 142, 136, 133, 130 ir 127). Kadangi astrologin planeta Saul yra susieta su tyrimams skurdoku eiatainiu kvadratu, turiniu tik periodikas striaines, tuomet pasinaudosime kaimynine planeta ir jos kvadratu. Sekmadienio valand planet seka yra tokia:

Gimta buvo be ketvirio 2 vai; vietoj Sauls pasinaudosime prie j esania planeta, t. y. Marsu ir jo (penkiatainiu) kvadratu. Jei bt gimta trys ketviriai po 2 vai., tuomet naudotume paskui einani planet ir jos (septyntain) kvadrat. Galime apsieiti be i pakaitini (ir apskritai be joki) kvadrat, jei vietoj j naudosime magikus trikampius. Mes aptarme (p. 1 lOtt.) ne tik magik

trikampi, kurie atitinka magik kvadrat su nelygine aknimi (3, 5, 7, 9), taigi io tipo trinario, penkiatainio, septyntainio, devyntainio, savybes, bet ir panaiu bdu sudarinjome magikus kvadratus su lygine aknimi (4, 6, 8), atitinkanius magikus ketvirtain, eiatain bei atuntain trikampius. J pranaumas palyginti su lyginiais magikais kvadratais yra tas, kad j periodikumas ir sandara yra lygiai tokie kaip ir io tipo nelygini magik trikampi. Taigi jie gali bti magik kvadrat su lygine aknimi pakaitalas. Kitame skyriuje tai plaiau panagrinsime. Tas, kuris yra gims po Jupiterio, Sauls ar Merkurijaus enklu, gali savo gyvenim ireikti magikais ketvirtainiu, eiatainiu bei atuntainiu trikampiais, kaip ir gim po Saturno, Marso, Veneros ar Mnulio enklais. Pastariesiems yra geriau tik todl, kad j gyvenimo tkm gali bti ireikta ir magikais kvadratais (i 3, 5, 7 ir 9), ir magikais trikampiais. Vis dlto yra dar viena klitis: matme, kad nordami kuo tiksliau atsakyti klausim, koks kvadratas (kaip ir trikampis) yra reikalingas gyvenimo iraikai magika figra, turime inoti tiksli gimimo valand (ir net jos dalis). Taiau vargu ar bent vienas i imto tai ino. Tv ar pribuvjos metrikacijos biurui nurodyti duomenys, urayti gimimo liudijime, daniausiai yra apytiksliai, nes tokiais atvejais retai kas iri j laikrod; kita vertus, neinia, ar laikrodis, kuriuo buvo naudojamasi, jo tiksliai. Nagrinjant moni,

gimusi 1878 metais, gyvenimus susidaro sunkum, nes metrikacijos biur duomenyse visai nenurodyta gimimo valanda, kaip ir daugelyje banytini knyg (jei kalbsime apie senesnius laikus). Kas vis dlto turi galimyb pastudijuoti duomenis, susijusius su, pvz., ymiomis asmenybmis, pamatyti j gimimo liudijimus, vis vien nieko nepet, nes niekas nesistengia fiksuoti toki mamoi". K gi daryti? Mes nesiruoiame sudarinti nativiteto", t. y. nuspti k tik gimusio mogaus ateities, o tik norime suprasti pasibaigusio ar bent jau prie saullydio artjanio gyvenimo periodikum, stengdamiesi isiaikinti, kuris magikas kvadratas (ar trikampis) j prasmingiausiai ireikia, turdami omeny, kad prireikus galima pasinaudoti ir papildomais kvadratais. Taigi, inodami mogaus gimimo dien ir rad tinkamiausi magik kvadrat (trikamp), drauge j atitinkani planet, galime pasakyti, kuri i 3 ar 4 ios planetos valdom dienos valand jis yra gims. Pvz., Goethe's gimtadienis yra 1749 m. rugpjio 28 d. Mes nustatme (p. 164), kad jo kvadratas yra devyntainis, o j valdo Mnulis. Ketvirtadien pastarasis valdo (pagal lentel i Kabalos element", p. 127) 6-7 vai. priepiet ir 1-2 vai. popiet. Ir i tikrj Goethe ivydo pasaul truput po 1 vai. popiet.

203

ir t. t., skaii sekos didja kartotiniu, kuris lygus aknies skaiiui, o striains, esanios j tarpuose, tuo skaiiumi maja. Suraius iorini striaini skaiius bei aknies skaiiaus kvadrat po virne, trikampio sudarymas tampa dar paprastesnis. Pavyzdiui, nordami sudaryti devyntain trikamp sudedame virutins eiluts skaiius 10 + 81 = 91 ir prie kairs striains skaii (19, 28, 37 ir t. t.) pridedame tiek (72, 63, 54 ir t. t.), kad gautume taip pat 91; taip gaunama antra kairioji striain nuo 81 iki 18. Tuomet sudedame antros i viraus eiluts skaiius 81 + 2 = 83 ir prie k tik sudarytos antros striains skaii pridedame tiek, kad gautume 83: 2, 11, 20 ir t. t. iki 65. Pastarj vl papildome skaiiais iki sumos 91 ir i j sudarome ketvirt striain, o penktoji vl gaunama pasitelkiant 83 ir taip pakaitomis toliau.

Pritaikymas lygiai toks pat kaip ir magik kvadrat. Todl apsiribosiu vienu pavyzdiu. Klopstocko gyvenimo trikampis Tai magikas atuntainis, turintis dar ir papildom trikamp. Paprastumo dlei metai nuo 1725 iki 1799 pakeisti 25-99, o metai nuo 1800 iki 1803 00-03.

savo Mesiados" dalimis pradeda pereinamj laikotarp nuo aleksandrik eili prie hegzametro, taip veda nauj eiliavimo form vokiei poezij; 1748 metais pasirodo pirmosios 3 giesms keturi dali Bremeno straipsniuose". Deinioji striain 17491753, svarbus naujas periodas: Klopstockas tampa nam mokytoju Langenzalcoje; pirmoji jo meil pusseserei Marie Sophie Schmidt, jo eilse vadinamai Fanny. 1750 jis priima Bodmerio kvietim atvykti Ciurich, bet 1751 su juo susipyksta, grafui Bernstorfui tarpininkaujant gauna met stipendij studijoms Hamburge, kur 1751 susipasta su Meta Moller; 1752 ir 1753 suadtuvi tarpsnis. I deins kair kylanti striain 1754-1756: vedybos su Meta (1754); Mesiados" 4-10 dalys (1755), pirmj prozos veikal pasirodymas (1756). Vir jos esanti deinioji striain nuo 1757 iki 1760: pirmas Klopstocko bandymas dramaturgijoje: Adomo mirtis" (nauja krybos sritis, 1757), Mtos mirtis Hamburge (1758), gilaus sielvarto metai (1759 ir 1760). Vir jos esanti atvirktin striain 1761-1764: sugrimas Vokietij, gyvenimas eimos rate Kvedlinburge ir Halbertate. Deinioji striain 1765-1767: Klopstockas pradeda gilintis senovs skandinav mitologij (nauja krybos sritis). Kylanti deinioji striain 17681772: domjimasis german apyauriu, Hermano mis" (1768 ir 1769), persiklimas Hamburg (1770), pirmasis Odi" leidimas (1771), Bernstorfo

mirtis, tragedija Dovydas" (1772). 1773 (kairje) Mesiados" ubaigimas, 1774 Vokiei mokslinink respublika", pakvieiamas Karlsruj. Kylanti striain 1775-1780: Klopstockas pasiekia lovs virn. 1775 sugrta Tiamburg, sigilina kalbos studijas, 1779 ir 1780 Fragmentai apie kalb ir eiliavim". 1782-1788: senovs ods, patriotins ir politins eils, taip pat od pranczik luom atgaivinimui (1788). Papildomas trikampis: deinioji striain 17891796: priepaskutinis senatvs tarpsnis: paskutins ods, tuoktuvs su nale von Winthern (1791), paskelbiamas Prancz Respublikos garbs pilieiu (1792). Paskutinis periodas 1797-1803: ruoiamasi ileisti visus jo ratus (1797), kurie pradeda rodytis nuo 1798 met. Gausios liaupss alia jo literatrinio svarumo majimo. Paskutins ligos pradia (1801), mirtis (1803; paskutinis laukelis apatinje eilutje).

2. Tobuliausi magiki trikampiai Apie tai rayta anksiau, p. 127tt. J periodikumas yra visikai reguliarus tik tuose laukeliuose, kuri skaii reikms yra tarp trikampio aknies skaiiaus ir jo kvadrato (abu iuos skaitant), taigi 3, 6, 9 arba 4, 8, 12, 16, toliau 5, 10, 15, 20, 25, tas pats 6, 12, 18, 24, 30, 36, kaip ir 7, 14, 21, 28, 35, 42, 49, be to, 8, 16, 24, 32, 40, 48, 56, 64 ir 9, 18, 27, 36, 45, 54, 63, 72, 81, taigi kairs striains skaii

poiriu. Deiniojoje striainje seka, prasidedanti kvadratu, maja po 1, bet tik iki tam tikros vietos, kuri i deiniojo apatinio kampo kyla kita, didjanti skaii seka, kuri yra tuo ilgesn, kuo didesnis aknies ir kartu laukeli skaiius. i dviej iorini striaini apibrtoje vidinje erdvje laukeli periodikumas turi labai dideli trkum. Todl ie trikampiai paprastai netinka gyvenimo tkmei bei kitokiems periodikiems dalykams nagrinti ar nustatyti. J naudojimas daugiau apsiriboja: 1) tinkam loterijos skaii apskaiiavimu, t. y. dar kai kuriose alyse rengiamose loterijose, kai traukiant skaiius nuo 1 iki 90 yra statoma u tam tikrus skaiius (i kuri 2 = ambe, 3 = terne, 4 = uaterne), tikintis, kad ikris btent jie; 2) dviej moni tinkamumo vienas kitam pagal j gimimo datas apskaiiavimu (metai, mnesiai, dienos); 3) laiming loterijos numeri i tam tikra tvarka idstyt skaii arba j kartotini apskaiiavimas. Apskaiiuojama pagal atitinkamas horizontalias ir vertikalias eilutes bei abi striaines. Tinkamas trikampis pasirenkamas taip, kaip ia apraytas magikas kvadratas (pagal planetas).

3. Kitos magikos figros Magiki kubai leidia vienu metu naudotis ne vienu, o daugiau t pai akn (taigi ir gyvenimo planet) turini magik kvadrat, juo labiau kad, be onini kvadrat, galima naudotis ir vidiniais skerspjvi kvadratais. Todl kubuose nra prastos formos, kuri nurodyta p. 76tt., be to, j panaudojimas yra per daug sudtingas. Magik apskritim, jei tai nra apskritimu surayti magiki kvadratai, bei magik daugiakampi (penki ir daugiau kamp) naudojimas apsiriboja ankstesnio skirsnio (2) pabaigoje ivardytomis galimybmis, todl juos ia galima paminti kaip pried prie magik trikampi panaudojimo. Kit magik figr ar kn (tetraedr, oktaedr ir t. t.) sudarymo ir pritaikymo smoningai neaptarinsime, nes j sudtingas sudarymas atsivelgiant abejotin praktin pritaikym be reikalo uimt daug brangios vietos.

ANTROJI

KNYGA

KITA SKAII MISTIKA IR MAGIJA A. D a t o s m i s t i k a ir magija Apvaizdos pirtas, likimas, prieastinis bties ir vyksmo ryys ar visuotinis prieastingumas (teisingai supratus, visi ie pasakymai reikia t pat) slygoja tai, kad vykis atsitinka tik tam tikru ir ne kitu momentu. Tok moment mes apibriame ms laike pagal metus, mnes, dien ir t. t., o palygindami gautas datas turime galimyb trumpai vilgtelti paslaptingus iorinio vyksmo proces tarpusavio ryius. Bt klaidinga sakyti, kad kakas vyko atsitiktinai kaip tik tuo metu, lygiai kaip visika nesmon yra mokslin atsitiktinumo galimybs prielaida. Pasaulyje nebna atsitiktinum. Taigi dat sutapimas, vienokie ar kitokie ryiai tarp skaii, kuriais mes jas, remdamiesi tobula sistema, uraome, nra sutapimas, o greiiau pasekm bties ryi, kuri prigimtis yra mums mslinga, todl ir vyksm nusakanios datos ir j skaiiai mums atrodo mistiki. Taiau kaip tik is vyki ymjimas skaiiais, kuri sistema mums yra puiki pagalbos priemon, iki tam tikros ribos leidia susisteminti ms apie vykius turimas inias ir jas kokiu nors konkreiu aspektu nors iek tiek suvokti. Tai, kad

kiekvien met kovo 21 ir rugsjo 21 dienomis (apvalinant) diena ir naktis tampa vienodos trukms, visai ne todl, kad ios dienos yra mnesio dvideimt pirmosios, o todl, kad tokios skaiiais uraytos i dien datos (03 21 ir 09 ^1) yra prasiausia ir suprantamiausia io astronominio reikinio iraika. Tai ufiksav, mes lygiai taip pat galime pasakyti: Kiekvien met kovo 21 ir rugsjo 21 dienomis diena ir naktis turi tapti vienodos trukms", lygiai kaip galime sakyti: Saul pateka ir nusileidia", nors mes inome, kad ne Saul sukasi aplink em, o em - aplink Saul. Datos mistika yra dar gilesn. Ji gretina ne tik atskir skaiiais nusakyt vyki tarpusavio ryius, bet ir vienos datos uraymui naudojam skaii funkcijas", pavyzdiui, j skaitmen sumas, bet ir parenka sudiai tinkamus skaiius, ypa metus, norint i dien, mnesi ar met skaitmen sum gauti ini apie tam tikrus vykius. Tai ir yra datos magija. Ji iplaukia i datos mistikos, nes kiekvienos magijos aknys gldi mistikoje.

I. D A T O S MISTIKA

Jau savo maojoje Kabaloje" (Leipcigas, 2-asis leidimas, 1917), p. 138, ikliau fakt, kad, pvz., Prsijos ir Brandenburgo istorijoje skaiiai 40 ir 18 turi ypating reikm. ia pateikiu paaikinimus ir papildymus.

XVII, XVIII ir XIX ami 40-aisiais metais bdavo uimamas sostas: 1640 didieji kunigaikiai, 1740 Frydrichas Didysis, 1840 Frydrichas Vilhelmas IV. Nra nepagrsta splioti, kad 1940 metais taip pat turjo vykti karnavimas, po kurio bt buvusi sudaryta vyriausyb pagal Frydricho Didiojo ar didij kunigaiki valdymo model. Tyrinjantiems istorij krinta akis ir daugiau ssaj tarp ami dat. Pvz., Frydrichas I, pirmasis Hohencolern dinastijos Brandenburge atstovas, gim 1371, beveik lygiai prie 500 met iki iuolaikins vokiei valstybs krimo, tapo didiuoju kunigaikiu 1415, 400 met prie gimstant Bismarckui ir iki isilaisvinimo kar pabaigos, o mir 1440, 400 met prie mirtant Frydrichui Vilhelmui III. Brandenburgo markgrafas Albrechtas (I) Lokys gim 1106, 700 met prie Prsijos pasidavim Napoleonui I, o mir 1170, 700 met prie Vokietijos atgimim vadovaujant Prsijai. Brandenburgo kunigaiktis Albrechtas (III) Achilas, Frydricho I snus, gim 1414, 400 met iki pergali prie Napoleon I ir jo tremt Elb, o mir 1486, 300 met prie Frydrich Didj. Didysis kunigaiktis mir 1688, 100 met po Nenugalimosios armados sunaikinimo ir 200 met prie imperatori Vilhelm I. Tais paiais 1688 gim Frydrichas Vilhelmas I, kuris 1713, kai baigsi ispan karai dl sosto ir likus 100 metui iki isilaisvinimo kar, pateko vyriausyb; 1688 prasidjo angl revoliucija. 1618

prasidjo Trisdeimties met karas, kuris ilgesniam laikui paemino ir nuskurdino Vokietij, o po 300 met vyko jauniausia" skminga revoliucija. Toki ryi tarp ami dat (tie patys metai skirtingais amiais) galime rasti bengalo daug, kaip ir tarp atskir deimtmei met; pvz., gim: 1729 Lesingas, 1749 Goethe, 1759 Schilleris, 1769 Napoleonas ir t. t. Ms mintas skaiius 18 turjo didel reikm Prsijos, Brandenburgo ir Vokietijos istorijoje kaip mnesio skaiius. Rikiuoju pagal mnesius: sausio 18: 1701 Frydrichas I karnuojamas Vokietijos karaliumi; 1871 imperatoriaus proklamacija Versalyje. Vasario 18: 1814 pergalingas susirmimas prie Bray ir Nogento. Kovo 18: 1814 pergal prie Berry-au-Bac; 1848 Berlyno revoliucijos pradia; 1915 didiojo mio Sampanje pabaiga. Balandio 18: 1741 prs kavalerijos pergal pirmame Silezijos kare; 1864 Diupelio tvirtinim pamimas. Gegus 18: 1871 Frankfurto taikos sudarymas. Birelio 18: 1675 didiojo kunigaikio pergal prie Ferbelino; 1866 mobilizacija; 1871 pergals vent visoje Vokietijoje. Birelio 18: 1656 brandenburgiei pergal prie lenkus ir totorius prie Varuvos; 1815 pergal prie Belle-Alliance (Vaterlo) sikius Blcheriui. Rugpjio 18: 1870 pergal prie Gravelotte ir Saint-Privat. Rugsjo 18: 1870 pergal prie Petit-Bicetre. Spalio 18: 1813 taut mis prie Leipcigo; 1831 gim Prsijos kronprincas Vilhelmas (imperatorius Frydrichas III); 1870 Chateaudun

217

pamimas; 1914 mio prie Niuporto pradia. Lapkriio 18: 1870 Chateauneuf perdavimas, pergal prie Vigny. Gruodio 18: 1745 pergalingas Frydricho II {ygiavimas Dresden; 1870 kruvina pergal prie Nuits. Ir Napoleonui 18 mnesio diena buvo svarbi: 1799 brumero 18 dien jis nuvert direktorat ir buvo irinktas konsulu 10 met; 1804 gegus 18 buvo pripaintas prancz imperatoriumi su paveldjimo teise; 1813 spalio 18 pralaimjo m prie Leipcigo, birelio 18 prie Vaterlo. Be to, jam buvo svarbi ir 14 diena: 1800 birelio 14 pergal prie Marengo; 1806 spalio 14 prie Jenos ir Austerlico; 1807 birelio 14 prie Frydlando; 1809 spalio 14 Vienos taikos sutartis; 1812 rugsjo 14 ygiavimas Maskv. Napoleono III svarbiausias skaiius, atrodo, yra 20. Jo gimtadienis: 1808 balandio 20; Liaudies susirinkimo prezidentu tapo 1848 gruodio 20; 1851 gruodio 20 plebiscitu irinktas prezidentu 10 met; 1853 sausio 20 ved Eugenij von Montijo; 1870 liepos 20 prancz mobilizacija. vairi inom moni gimimo, mirties, kit svarbi gyvenimo vyki dat skaitmen sumos stebuklingai sutampa. Schillerio ir Goethe's mirties metai (1805 ir 1832) turi t pai skaitmen sum (14). T pai skaitmen sum (23) turi imperatoriaus Vilhelmo II (1859) ir Napoleono I (1769) gimimo metai, be to, Napoleono I mnesio ir dienos skaitmen suma (08 15) yra tokia pat - 23. Skaitmen sum 17 turi: ozeflnos gimimo metai (1763), Napoleono III

(1808), taip pat jo monos Eugenijos gimimo metai (1826) ir jdviej tuoktuvi metai (1853). 22 yra Schillerio (1759) ir buvusios imperatoriens Augusts Viktorijos (1858) gimimo met skaitmen suma. 19 Napoleono III mirties (1873) ir Vokietijos kronprinco gimimo (1882) met skaitmen suma. Lutherio gimimo ir mirties metai (1483 ir 1546) turi t pai skaitmen sum (16). Gimimo dien skaitmen sumos yra vienodos: Lutherio ir Schillerio (11 10 = 21); Lessingo ir Napoleono I (01 22 ir 08 15 = 23); imperatori Vilhelmo I ir Frydricho Didiojo (03 22 ir 01 24 = 25); Goethe's ir Liudviko XIII (08 28 ir 09 27 = 36). Frydricho Didiojo gimimo ir mirties dienos (01 24 ir 08 17) taip pat turi t pai skaitmen sum (25). Mirties dien skaitmen sumos yra vienodos: Napoleono I ir Napoleono III (05 05 ir 01 09 = 10); Schillerio ir Kanto (05 09 ir 02 12 = 14); Goethe's ir Frydricho Didiojo (03 22 ir 08 17 = 25). Ryius tarp k tik mint dalyk nesunku nustatyti, nors juos tenka i dalies konstruoti. Tuo tarpu toki pai skaitmen sum turi ir daniau pasikartojantys vykiai. Pavyzdiui, trys Geleinio Kryiaus steigimo dienos: (1813:) 03 10 (1914:) 08 05 Be to (1870:) 07 19 10 + 3 = 1 3 . 5 + 8 = 13. 1 + 8 + 1 + 3=13. 19 + 7 = 1 3 x 2 .

218

219

221

222

224

225

226

18. Imperatorius Vilhelmas I ir igon is keistas pasakojimas, kuris jau 70 met sklando Berlyno rm aplinkoje, domus tuo, kad jame minimas skaitmen sum dauginimo metodas leidia apskaiiuoti ne tik svarbi vyki metus, bet ir tiksl mnes bei dien. Pasakojama, kad 1849 metais prie ar po ygio Baden tuometinis Prsijos princas suman paklausinti igons, igarsjusios ateities spjimu, apie savo tolesn likim. Pirmiausia ji jam paliep urayti esam met skaii eilute ir (po io vienetais) vertikaliai, po to visk sudti, o per vidur, tarp skaii, nubrti vertikal brkn:

Tuomet igon ipranaavo, kad 1871 metais jis tapsis Vokietijos imperatoriumi. Ji taip pat galjo pasakyti ir mnes bei dien: skaiius prie brkn (18) reikia dien, o maiausias skaiius deinje (1) mnes; taip ir atsitiko - 1871 met sausio 18 karalius Vilhelmas I tapo Vokietijos imperatoriumi. Tuomet ji paliep jam taip pat urayti ir 1871:

18

71 1 8 7 1 88

18 diena. i dien su didiulmis ikilmmis buvo paventintas paminklas Taut miui prie Leipcigo atminti, ir tai buvo paskutin Vokietijos taikos vent. Jei tu, - ts ji, - sudsi 1913 skaitmenis, gausi valstybs lugimojnetus". 1 + 9 + 1 + 3 yra lygu 1914 - pasaulinio karo, nulmusio Vokietijos likim, pradios metams! Paklausta apie karo pabaig, igon nurod bsimam imperatoriui paskutinio paveiksllio skaiius 19 ir 18. Jei 18 priraytume prie 19, gautume 1918, nelaimingojo 13 ipranaautus metus, kai buvo parklupdytas galingiausiasis. Kai jos paklaus io lugimo mnesio ir dienos, igon sudjo visus prie tai gautus metus 1871, 1888 ir 1913 ia iaikintu bdu: 18 18 19 56 71 88 13 72

18

Gautasis skaiius reik imperatoriaus mirties metus. Ir mirties mnuo bei diena buvo jame uifruoti. Mirtis yra gyvenimo suma, todl svarbius skaiius reikia sudti. Abu skaiiai prie brkn ( 1 + 8 ) lygs 9, trys maiausi skaiiai u jo (1 + 1 + 1) lygs 3. Taigi jo mirties data - 1888 met kovo 9 diena. Tai suinojs princas paklausinjo apie savo valstybs ateit. igon jam paliep padaryti t pat su skaiiumi 1888: 18 88 1 8 8 8 19 13

Pabaigos metai reikalavo sudti abu skaitmenis, esanius skirtingose brknio pusse: 7 + 2 = 9, 5 + 6 = 11. Taigi 1918 met lapkriio 9 diena bus Vilhelmo I valstybs lugimo diena. Ir tikrai 1918 met lapkriio 9-j prasidjo revoliucija, kuri nulav buvusi vokiei valstyb. (igon es dar pasak, kad iuos metus gauname ir sudj pirmus tris io skaiiaus skaitmenis 5672:5 + 6 + 7 = 18).

Gautasis skaiius reik paskutines taikias valstybs dienas. ios datos mnuo ir diena susidar i viruje kairje nuo brknio esanio skaiiaus 18 ir apaioje kairje nuo brknio esani skaitmen sumos ( 1 + 9 = 1 0 ) ; taigi data buvo tokia - 1913 met spalio

Paklausta apie valstybs atsinaujinim, ji es liep urayti kaip prasta 1913 metus: 19 13 1 9 1 3 19 27

19

27 1 9 2

19

7 46

19 ar 10 (= 1 + 9) yra diena; 5 kaip trij maiausi skaitmen dein nuo brknio suma (2 + 1 + 2) = gegu. Sis metodas yra ne kas kita kaip 1-17 pavyzdiuose naudota skaitmen sumos sudtis; vietoj aukiau urayt skaii 1927/1946 galime taip pat rayti: 1927 + (1 + 9 + 2 + 7)= 19 1946

Kaip ir aukiau prie 1888, skaitmen suma kair nuo brknio (1 + 9 = 1 0 ) reikia dien, o maiausi skaitmen dein nuo brknio suma (1 + 1 + 1 = 3) yra t met mnuo. Taigi 1927 kovo 10 dien bus atkurta Vokietijos valstyb. (Pagal kit versij ji pateik iek tiek kitoki dat - 1927 met kovo 19-j, taigi nesudjo kair nuo brknio esani skaitmen). Visa tai a apraiau pagal Carlo Schneiderio straipsn i Po darbo" (Nach Feierabend", 1920, Nr. 16/16). Pagal kitas versijas es prana pavadinusi 1927 metus (kovo 10-j ar 19-j) tik valstybs atkrimo pradia, o jos pasaulins svarbos atkrimo reikt laukti 1946 met gegus 10-j ar 19-j; tai apskaiiuojama pagal ia taikyt schem:

Dienos ir mnesio nustatymas atrodo truput dirbtinis ir abejotinas. Tie, kurie igyvens iki 1927-j arba 1946-j, pamatys, ar tie metai buvo tiksliai ipranaauti!* 19- Kitos met skaitmen sumos 18-ame skyrelyje taikytu grynos met ir j skaitmen sudties metodu taip pat retkariais (kaip ir 3-iame, 15-ame, 16-ame) galima nustatyti svarbi dat. Manau, turt pakakti i pavyzdi:
* Pirmasis knygos leidimas 1920 m. (red. past.).

232

235

Mes vl gauname panaiai kaip magikuose kvadratuose skaiius nuo 3 iki 9 - ten (trinario, ketvirtainio ir t. t.) kvadrat valdytojus", o ia eilui ir stulpeli valdytojus". Ir lygiai kaip tuomet, kai rame lygybs enkl tarp: 3 = Saturnas, 4 = Jupiteris, 5 = Marsas, 6 = Saul, 7 = Venera, 8 = Merkurijus, 9 = Mnulis, taip ir dabar treia eilut yra ypa svarbi gimusiems po Saturnu, ketvirta - po Jupiteriu ir t. t. Tai galioja ne tik skaiiams, esantiems atitinkamoje eilutje (pvz., treia eilut: 3, 6, 10, 15, 2 1 , 28, 36, 45), bet ir j sandaugoms su eiluts skaiiumi (taigi: 9, 18, 30, 45, 63, 84, 108, 135) arba su i skaii kartotiniais (taigi

236

237

treiai eilutei: 9 x 3 = 27, 9 X 6 = 54, 9 x 10 = 90, 9 x

15 = 135,9x 21 = 189 irt. t.).

Sis bdas ypa tinka nustatyti, esant jame atitinkamos eiluts skaiiui ar jo kartotiniui, ar loterijos bilietas laims. Pvz., gimusiam po Mnulio enklu laimingas yra loterijos numeris 11712 arba jo kartoti-

C. Fokusai su skaiiais Fokusai su skaiiais yra pagrsti paprastomis aritmetinmis gudrybmis. Jos yra beveik neisemiamos. Keli pateikti pavyzdiai parodys, kad ie dalykai jokiu bdu nesiremia tikrja, t. y. pai skaii prigimtyje slypinia mistika ir magija, o veikiau specialiai paruotais veiksmais su skaiiais bei j panaudojimu, kuomet paprasiausi veiksmai yra iek tiek umaskuojami ir neinantiems ne ikart pastebimi. Pats inomiausias pavyzdys yra:

nis, pvz., 23424 (= 2 x 11712) arba 58560 (= 5 X 11712) ir t. t.

Be eilui ir stulpeli, prasidedani planet skaiiais (3-9), tam tikromis aplinkybmis gali bti nagrinjamos prasidedanios iais skaiiais deiniosios (i dalies ir kairiosios) striains, taigi po Sauls enklu gimusiems (= 6) sekos: 6, 28, 110, 464 arba 6, 15, 20, arba i sek skaii kartotiniai; po Saturno enklu gimusiems (= 3) - tik deinioji striain 3, 10, 35, 166, 422, 1566, 5856 arba j kartotinis ir t. t., po Mnulio enklu gimusiems (= 9) - tik kairioji striain 9, 36, 74, 116. Abi pagrindins striains 2, 6, 20, 70 ir t. t. iki 11712 arba 54, 110, 190 ir t. t. iki 54, taikant metod, yra atmetamos. Mat besikertanios striains turi bendr skaii, pvz., 3 ir 9 prasidedanios striains 116, kuris (skaitant jo kartotinius) yra svarbus gimusiems tiek po Saturno, tiek po Mnulio enklu.

Viskas remiasi paprasiausia lygtimi: (2x + 12) : 2 - (12 : 2) = x, arba supaprastinus: x + 6 - 6 = x! Sis bdas tinka ne tik maiems skaiiams kaip iuo atveju, bet ir bet kuriam bet kokio dydio skaiiui, taigi ir gimimo datai spti.

2. Atspti dien ir mnes

3. Atspti du kauliuku imestus skaiius (Ikrito, pvz., 4 ir 6) Pirm ikritus skaii padaugink i 5! Pridk dar 7! Sum daugink i 2! Pridk antr ikritus skaii (6). K gavai? Mintyse atimame 2 X 7 = 14 20 27 54 60! 46!

Tarp skaitmen padj tak skelbiame, kad ikrito 4 ir 6! Tarp antro ir treio skaitmen padj tak (30.07), skelbiame dat 30-oji 7-o mnesio diena, taigi liepos 30-oji. Ir ia remiamasi paprasta lygtimi: (2a + 5) 50 + 7 - 250 = x; arba supaprastinus 100a + 250 + b 250 = x. 100a iuo atveju yra viso skaiiaus imtai, atitinkamai imtai ir tkstaniai, t. y. dienos skaiius (ia 30), b yra jo vienetai, atitinkamai vienetai ir deimtys arba mnesio data (ia 07 = 7). Jei bt buvusi sugalvota gruodio 24-oji (24.12), tuomet bt skaiiuojama taip: 24 + 24 = 48 + 5 = 53 x 50 = 2650 + 12 = 2662 - 250 = 2412 = 24.12 = gruodio 24-oji. (Visuomet reikia atimti 250, kadangi pradioje pridti 5, padauginti i 50, ir yra 250.) Panaiai spjami tik didesni, pavyzdiui, du dvienkliai skaiiai; jei norima atspti du vienenklius skaiius, naudojamasi tokiu skaiiavimo bdu: Ir ia remiamasi paprasta lygtimi: (5a + 7) 2 + b 14 = x, arba 10a + 14 + b - 14 = x, arba 10a - b = x. Kad pirmasis ikrits skaiius bt deimi vietoje, pirmiausia j dauginame i 5, po to i 2; dmesiui atitraukti prie padauginto i 5 pirmo ikritusio skaiiaus liepiama pridti 7 (ar kok kit skaii) ir tik tuomet dauginti i 2. Tuomet pridedamas antras ikrits skaiius ir, suinojus gaut sum, mintyse atimama 2 ir 7 sandauga (ar koks kitas pasirinktas skaiius, padaugintas i 2); gauto skaiiaus deimi vietoje gauname pirm ikritus skaii, o vienet - antr. iuo bdu galima spti ne tik du vienenklius skaiius, bet ir du dvienklius, t. y. dat (dien, mnes), tik tuomet reikia i vidurinio gautos sumos skaitmens atimti 1 ir j terpti tarp vidurinio ir galinio skaii. Gruodio 24-oji (24.12) apskaiiuojama taip: 24 X 5 = 120 + 7 = 127 x 2 = 254 + 12 = 266 - 14 = 252. Po

BAIGIAMASIS O D I S APIE SKAII MAGIJ

Visai neatsitiktinai daugiausia dmesio skyrme magikiems kvadratams nagrinti, kadangi mistin skaiiaus 4 (plg. jo simbolik treioje dalyje), kaip vis pasaulio reikini sandaros pagrindo, svarba tai dar labiau pateisina, n nebtina atsivelgti tai, kad kvadratas yra paprasiausia matoma keturi dimensij iraika, kartu ir taisyklinga keturkamp figra. Kadangi emikas reikini atspindys yra tik neemik dalyk daugiau ar maiau tobulas pasireikimas, skaiius 4 ir kartu pagrindin jo figra kvadratas, atrodo, geriausiai tinka u suvokimo rib esantiems dalykams (pvz., mogaus gyvenimo tkms apibrtumui) suprantamai apibdinti. Taigi iuo poiriu magikas skaii kvadratas gali bti vertinamas kaip savitas ar net bereikmis manipuliavimas skaiiais, taiau i ties jis yra gilus ir prasmingas bties daugialypumo suskaidymas remiantis gerai pagrsta sistema. Taip pat ir skaitmen sum panaudojimas, ypa dat magijoje, nra nei savival, nei aidimas. Skaiiaus skaitmen sumos apskaiiavimas tik parodo, kad visi jo skaitmenys ir 1.1, yra vertinami ir panaudojami kaip savarankiki vienetai. Elementarioje aritmetikoje tokie veiksmai leidiami tik tam, kad nustatytume, ar pvz., skaiius dalijasi i 3; jei jo skaitmen suma dalijasi i 3 be liekanos, tai ir pats skaiius dalijasi i 3 be liekanos.

Carlas Willmannas savo iuolaikiniuose stebukluose" (Modernen Wundern", 2 leidimas, Leipzig, 1893) pateikia tok io spjimo bd: asmuo praomas urayti kok nors skaii, mintyse suskaiiuojama jo skaitmen suma, praoma j atimti i urayto skaiiaus ir i gauto skaiiaus niekam nerodant ibraukti vien skaitmen, tada pasakyti likusio skaiiaus skaitmen sum. Sios likusio skaiiaus skaitmen sumos skaitmenys vlgi yra sudedami (pvz., 24 = 2 + 4 = 6) ir gauta suma visais atvejais atimama i 9. Skirtumas ir yra ibrauktasis skaitmuo. Tegul pirmasis uraytas skaiius yra:

Tarkim, kad ibraukme 4; tuomet bus pasakyta, kad likusi skaitmen suma (5 + 3 + 6 + 9) yra 23. Mintyse sudedame abu skaitmenis ir j sum atimame i 9; gauname 4, t. y. ibraukt skaitmen. Vis spliojim galima padaryti dar paslaptingesn, jei neirima urayt skaii, o siloma atimti bet kur neinom skaii, po to taip pat nematant rezultato pasiloma ibraukti bet kur skaitmen ir pasakyti likusi skaitmen sum ir 1.1., kaip aprayta aukiau.

243

Visais kitais atvejais nepanai vienet sudtis yra draudiama; jau pradinukams yra iaikinama, kad 1 arklys, 1 jautis ir 1 asilas nra lygu 3 arkliams, 3 jauiams ir 3 asilams, taip pat ir 1 avis, 1 ro ir 1 spinta nebus lygu 3 avims, 3 roms ar 3 spintoms, kaip ir 1 slieko, 1 taikos sutarties ir 1 deimtosios minuts dalies jokiu bdu tarpusavy nesudsime. Mintyse mes sukuriame tokio paties pobdio auktesnio laipsnio trejetus; btent 1 arklys, 1 jautis ir 1 asilas yra 3 gyvnai, panaiai kaip 1 avis, 1 ro ir 1 spinta yra 3 daiktai ir 1 sliekas, 1 taikos sutartis ir 1 deimtoji minuts dalis yra 3 svokos. Kaip galima sudti trupmenas su nevienodais vardikliais juos suvienodinus, lygiai taip pat galima pasinaudoti iuo metodu remiantis auktesne svoka - logiku bendro vardiklio radimu", tada vienet, deimi, imt ir t. t. panaudojimas skaitmen sumai apskaiiuoti, lyginant j su anksiau pateiktu pavyzdiu, tampa prasmingas. Nevienodi dydiai yra laikomi vienodais ne tik apskaiiuojant skaitmen sum, bet ir iaip moksle ir gyvenime. Pavyzdiui, astronomai taip elgiasi su planetomis ir vaigdmis, kurios nepriklausomai nuo j skirtingo atstumo nuo ems idstomos gaubtoje dangaus skliauto ploktumoje. Astronomas sako, kad tai i vaigd yra nuo to ir to nutolusi per tiek ir tiek kampini minui, o ta planeta toki dien per tiek ir tiek, nors i tikrj atstumas tarp j yra imtai tkstani kilometr, o mintas atstumas yra tik ms regimas, panaiai kaip ir didelio skaiiaus skaitmenys

mums atrodo lygiaveriai vienas alia kito isirikiav dydiai, nors, pvz., skaiiuje 34 3 nra vienetu maesnis u 4, bet/(kadangi jis reikia 30) 26 vienetais didesnis, o 3 ir 4 nra 3 + 4 = 7, bet 30 + 4 = 34. Elementarioje aritmetikoje tai yra teisinga; mistinje ar transcendentinje aritmetikoje 3 skaiiaus 30 deimtis galime laikyti vienetais lygiai kaip ir 4 vienetus (tikrja odio prasme) 4 ir todl sakyti, kad 34 susideda i 3 ir 4, t. y. 7 vienet. Sis bdas mums neprastas atrodo tik todl, kad nuo pat vaikysts mes buvome pratinami rayti skaiius pagal elementari aritmetik, kurioje vienetai ireikiami skaiiumi, esaniu toliausiai deinje, deimtys skaiiumi kair nuo jo (antras laukelis i deins kair), imtai - treiame laukelyje i deins kair ir 1.1. Hebrajai, graikai ir romnai, naudoj raides kaip skaiius, nesielg taip trafaretikai. Pvz., romnai raydavo CVI = 100 + 5+ 1 = 106 ivertus ms sistem, hebrajai T( = 10,T= 4, taigi 10 + 4 = 14) gali lygiai taip pat urayti 'T (4 + 10 = 14) ir, jei kas nors nordavo, galdavo (kaip ir mes laikydami skaiiaus skaitmenis lygiaveriais) skaiius apibdinanias raides panaudoti odiams cvi = cui = kam?", o hebrajai tokiu pat bdu vietoje 14 jad" (ranka) ar dai" (utenka). VICI lotynams gali lygiai taip pat reikti vici (a nugaljau) ir 5 + 1 + 100 + 1 = 107, DIC - dic (sakau) ir D + IC = 50 + 99 = 149 arba D + I + C = 50 + 1 + 100 = 151. Plaiau apie hebraj odi ir skaii, sudaryt i raidi, skaitym mano Praktikoje kabaloje" (Kabalos
,

elementai", II dalis), p. 15, 114 ir 221, kaip ir mano Kabaloje" (2-asis leidimas), p. 32t., 139t.; kaip tik kabalistins geometrijos sudties metodas yra laikytinas mistine ar transcendentine aritmetika skaitmen sum bei dat magijos atveju. Be kita ko, skaitmen sum apskaiiavimas mums neturt atrodyti iskirtinis dar ir todl, kad mes juo naudojams kasdien. Pavyzdiui, per rinkimus balsavimo lapelyje rayto ikilaus pilieio brands politiniai sitikinimai yra sulyginami su bukaprotikiausio proletaro instinktais, ir jie abu, kaip vienodi dydiai, pateks t pai balsavimo urn; parlamentuose isiioj menkystos ir beveriai mogeliai vertinami ne tik vienodai kaip ir nusipeln politikai, bet netgi geriau u pastaruosius. Ne tik politikoje, bet visur gyvenime mons, kurie yra deimt, imt, tkstant kart vertesni u vidutinyb, vertinami su pastarja tuo paiu skaitmen sumos vidurkio" lygiu. Vis i skaitmen sumos skaiiavim esm yra didelio skaiiaus skaitmen (kad ir datos) tyrimas ir vertinimas ne paprastoje deimtainje sistemoje, o j nepaprast reikmi ir i atskir reikmi sum arba, kitaip tariant, transcendentinio skaiiaus vidurkio tyrimas*. Dat magijos atveju skaiiuojama paprasta aritmetine forma surayt skaii suma, tai yra tas pats, kaip po paveikslu pridedamas paaikinamasis raas, kuris mums turi nuviesti vaizduojamojo dalyko esm.
* Tai labiausiai pasireikia tuo, kad, jei dideli skaii skaitmen sumos dalijasi i 3, 6, 9 ir 1.1., it patys skaiiai dalijasi i 3,6, 9 ir 1.1 be trupmenos.

TREIA DALIS

SKAII N U O 1 IKI 4 320 000 SISTEMA

Norint isamiai inagrinti skaii sistem, prireikt atskiro veikalo. ioje knygoje pasitenkinsime jos daugialypumo apraik apvalga, t. y. vertinsime apiuopiam skaii svarb. Simboliai yra mums i dalies tuios (tiksliau, be pirmyki mini turinio), i dalies dirbtinai sutvarkytos bei susietos su mintimis ir daiktais formos. Anksiau jos buvo tikslesn daikto idjos ar kokios nors jo savybs iraika alegorija, t. y. vaizdas, iliustravimas ar knijimas nematomo, nesivaizduojamo, ne fizinio pojio, t. y. minties, sukonkretintos svokos ar (kaip kiti pageidauja) grynos idjos pavertimas juntamu vaizdiniu. Taigi simbolis nra dirbtinai sukurtas pojiams ar idjoms ymti, bet yra pastarj iraika, visai ne alegorija, o daikto esms ar kokio nors bruoo atvaizdas. Ioriki vaizdai labiau tinka bdo bruoams, jausmams ar bendroms svokoms perteikti (uo = itikimyb, irdis = meil, viesa = tiesa ir t. t.), tuo tarpu skaiiai ar bent jau didioji j dalis leidia velgti ir isiaikinti gilesnius dalykus, pvz., idjas, j kompleksus, j tarpusavio ryius bei priklausomyb viena nuo kitos. Skaiius nori mums kak papasakoti, paaikinti. Tai ne odi aismas, o faktais ir kalbos mediaga pagrstas dalykas. Kaip german odis tai (plg. su graik delos) vis pirma reikia nuviesti, pamokyti, parodyti, paymti (got talzjan pamokyti, senovs vokiei zala bei vidurio vokiei auktaii zale -

pasisakymas, oland taal kalba, angl tale pasakojimas, tell pasakoti), taip ir semitikos aknies odio s(a)ph(a)r pagrindin reikm paymti" gauna kelias papildomas reikmes skaiiuoti" ir pasakoti". Skaiius kaip tik ir yra ta mistika signatra rerum, prasminga ir paslaptinga daikt esms iraika. Verta panagrinti visa tai iliustruojanius pavyzdius ir isiaikinti ias svarbias skaii savybes.

1 yra pats mistikiausias i vis skaii. Jis ymi vieningum" trejopai: kaip visai vienas, kaip vienetinis ir kaip keli nari sujungimas auktesn vienet. Tokio sujungimo iraika yra tik dirbtinis auktesnis vienetas, pvz., tam tikra planingai sudt atskir plyt visuma vadinama namu. Atvirkiai nei pastarasis, visai vienas yra natralus reikalingas aukiausias vienetas, kuris ne tik jungia daug vienet, bet ir yra j pagrindas. Prie U N U M buvo UNIVERSUM, o pirmasis yra arba jos atspindys, arba skeveldra. Vienetinis yra dvilyps prigimties: vienintelis arba vienas i keleto ar daugelio. Adomas, pvz., i pradi buvo vienintelis mogus, vliau jis tapo, kaip ir Ieva ar Kainas, vienu i daugelio. Vienintelis arba kol kas (nebtinai) vienintelis, kol jis toks yra, turi panaum su btinai vieninteliu, kitaip sakant, visai vienu; i to galima suprasti, kad kabalistins mistikos svoka

pirmyktis Adomas" (Adam kadmon) yra visatos apibdinimas, apie j galima plaiau pasiskaityti mano knygoje Kabalos elementai". Kai prie vienintelio prisijungia daugiau j panai, jis, nors ir nebra vienintelis, lieka pirmas ne tiek laiko, kiek daniausiai rango atvilgiu. Kai izraelitai susipaino su kit taut dievais, j dievas J.h.v.h. (Jehova, arba Jahv) iliko pirmas tarp alia jo esani kit diev". I tokios pirmo rango padties per apeigas jis vl tapo vieninteliu tikruoju dievu (tuo tarpu kiti buvo tik stabai) ir pagaliau kabaloje visai vienu. Kaip tik tuo, kad 1 savo esme dar nra skaiius (plg. aukiau prie 1), galime paaikinti, kodl jis labiausiai tinka dievybs simboliui ireikti (kuria nors ia paminta prasme). Skaii seka isirutulioja i 1, nors jis jai ir nepriklauso, kaip ir pasaulis yra sukurtas Dievo, kuris nra jo dalis. Labai graiai pasak Rckertas savo knygoje Brahmano imintis": Atrodo, kad i vieneto trykta skaii seka,(...) taip aikiai suvoki, kad jis yra vienatinis, i kurio viskas prasidjo, o tuo pat metu ir niekas." Net jeigu skaii seka buvo pradedama 1 ir jis laikomas pirmu nelyginiu skaiiumi, kaip tai dar, pvz., Aristotelis (Metafizika I, 5) ar kai kurie pitagorieiai, vis tiek 1 buvo laikomas dievybs enklu, kaip pitagoriei reikmi lentelje nelyginis, vienas, besiilsintis, geras" ir t. t. buvo prieinamas lyginiam, daugkartiniam, audringam, piktam ir t. t., o Filonas (De opificio mundi, 23 A) k tik mint 1 savyb priskyr dievybei.
7

Jei prie 1 prisideda dar kas nors, ko anksiau nebuvo arba k nebuvo kreipiamas dmesys, atsiranda 2. Taigi 2 = 1 + dar kas nors. Jei tas dar kas nors" tos pat kilms kaip ir 1, tuomet 2 yra paprasiausia pora (dar vadinama Dual), o jei jis yra prieingas buvusiam vieninteliam 1, tuomet susidaro prieingybi pora. Tuo bdu 2 simbolizuoja: Diev ir Pasaul (arba mog), Saul ir em, taip pat Diev ir Velni, Dang ir Pragar, Gr ir Blog, vies ir Priebland, Dien ir Nakt, Saul ir Mnul, Vasar ir iem, Anapus ir iapus, Aminyb ir Laik, Gyvenim ir Mirt, Dvasi ir Prigimt, Siel ir Kn, Vyr ir Moter, Motin ir Vaik, Jaunyst ir Senatv, Vir ir Apai, Priek ir Unugar, Dein ir Kair, Ramyb ir Judjim, taip pat Pradi ir Pabaig, Praeit ir Ateit, kaip ir Taip ir Ne (Teigiamas ir Neigiamas), tap pat ir bendrja prasme Teiginys ir Neiginys (Thesis ir Anthhesis) ir t. t. Religijoje, be mint svok, 2 simbolizuoja dar ir: Dvasingum ir Prakeiktum, Pamaldum ir Nuodm, Dorum ir Ydingum, ventuosius ir Pasaulieius, Kristaus dievik ir mogik prigimt, Naujj ir Senj Testamentus, Banyi ir Sinagog ir t. t. 2 kaip pora yra tik vieneto papildymas, ir jis nra tikroji skaii sekos pradia, taiau yra vis lygini skaii pagrindas, t. y. kartotinis. Lygiai taip pat kaip

2 aritmetikai nra tikras skaiius, negalime i dviej tiesi padaryti kokios nors figros, o dvimatis darinys sudaro tik p l o n u m , kurios prasm suvokiama trimaiame pasaulyje kaip 2 jungiamos svokos. Kadangi kiekvieno buvusio vieninteliu 1 ramyb drumsia priedas 2, pastarasis asocijuojasi su kakuo negeru ar bent jau nevisikai geru (tai matyti i daugumos antrj aukiau mint por nari). Abejon (dviej arba antro galimo atvejo vertinimas) ivijo mones i Edeno sod (Dievas es taip tars?") ir veja juos iki iol i ramaus nesivarymo Rojaus. 2 yra abejon, nesantaika, vaidai, nesutarimas, dvilytikumas, 2 yra dvigubas vaisius ant akos - saldus ir kartus." (Rckert, Brahmano imintis" I, 25). Nuolatin abejon yra tiesos takoskyra, bet kaip takoskyra nemalina trokulio, taip per daug neigimo veikia naikinaniai, per daug abejoni stumia nevilt. Prieingybs reikalauja ilaisvinimo per neigin (antitez) pereinant prie krimo (sintezs), nuo 2 prie 3!

3
Tikroji skaii seka prasideda (vir poros esania skaii daugybe), kaip jau sakyta, nuo 3, nes tik i trij tiesi linij galime padaryti pirm figr (trikamp), o kiekvien kit tiesi linij figr galime sudlioti i trikampi, taigi trimatis darinys jau yra konkretus knas, o viet erdvje galima nustatyti pagal jos atstum

nuo 3 tak. Visi geri dalykai yra po 3", - sako liaudies imintis, o lotynai Kas susideda i trij, yra puiku" (Omne trinum perfectum). 3 isiveria ne tik i skaii por aritmetikoje pasaulio, bet ir i 2 kampo kratini geometrijoje ir tik mintyse sivaizduojamos dvimats ploktumos stereometrijoje trimai kn pasaul (kuriame tik ir irykja ploktuma), kaip ir i porini svok, apibdint kalbant apie 2, pasaulio pilnavert sielos ir kno bt. Tiktai trejyb Thesis, Antithesis ir Synthesis (teiginys, neiginys ir j ssaja) sudaro tobul mini ar dalyk visum. Tarp Pradios ir Pabaigos, Viraus ir Apaios, Deins ir Kairs, Priekio ir Unugario yra Vidurys, i kurio pozicij vertinant visos ios svokos lyg atgyja, tarp Praeities ir Ateities yra Dabartis, tarp Taip ir Ne - Galimyb, tarp Teigiamo ir Neigiamo Neutralu, tarp Ramybs ir Judjimo tampa, tarp Nebti ir Bti - Tapti, tarp Bti ir Nebti - Praeiti, tarp Gyvenimo ir Mirties Mirti, tarp Mirties ir Gyvenimo - Atgimti, tarp viesos ir Tamsos Prieblanda, tarp Dienos ir Nakties Vakaras, tarp Nakties ir Dienos - Rytas, tarp Vasaros ir iemos - Ruduo, tarp iemos ir Vasaros - Pavasaris, tarp Gimimo ir Mirties Gyvenimas, tarp iapus ir Anapus, Laiko ir Aminybs - mums neinomi Mirties vartai, tarp Jaunuolio ir Senio Vyras, tarp Mergaits ir Matronos Moteris, tarp Vyro ir Moters - Vaikas, tarp Mamos ir Vaiko - Tvas, tarp Dievo ir Pasaulio A, tarp Dievo

ir Velnio monija, tarp Dangaus ir Pragaro emikas pasaulis, tarp Dievo ir mogaus - Angelas, tarp Sielos ir Prigimties Gyvyb, tarp Pavienio ir Daugialypio - Organizmas, tarp Pavienio A ir Visos monijos - Mano Tauta ir 1.1. . Kadangi 3 yra tobulesnis u prietaringj 2, taip pat organikas, gyvas ir ymiai tobulesnis ir u 1, tai vis taut mistikoje trejyb pripastama aukiausiu dievybs simboliu. Jau senovs babiloniei trejybs dievai Anus, Belas ir Ea buvo pasidalij pasaul tris dalis, prisiminkime ind trejyb Brahm, Vinu ir yv, ir kitais panaiais atvejais visur egzistuoja trejybs idja. Platonas teigia (statymai, 4, 716), o Servijus pakartoja (Vergilijaus Eklogose, 8, 75), kad trejyb, kaip tobuliausias dievybs apibdinimas, turintis pradi, vidur ir pabaig. Senajame Testamente aprayt trejybs dali Dievo odio ir ventosios Dvasios skiriamuosius poymius nuo paties Dievo, kaip ir tam tikru laipsniu nuo Dievo nepriklausomas galias (nebtinai dievikas ypatybes) Imint ir Viepaties angel sugretinkite su mano knygoje Kabala" (2 leidimas, 1917), p. 915, minima Ulonikja trejyb Dievas, Imintis ir Protas (Logos) ir 1.1., ten pat, p. 15-19, kabalistine trejyb pirmykt prieastis, pirmykt idja ir pirmykt valia, mano knygoje (Teoriniai) Kabalos elementai", p. 56tt., 91tt., 96tt. Trejybs svoka yra labiausiai irutuliota krikionybs. Tai, kad trejyb nra paprastas simbolis, o paios

gamtos apibrta vidin transcendentin tiesa, trejopumo vienyb supa mus kaip pirmykts patirties reikinys ir atsispindi atskirose jos dalyse, visai pagrstai akcentuoja A. Jeremias (plg. Elementai", p. 55). Regimojo pasaulio reikiniai dar skirstomi tokius trejetus: 3 mogaus suvokimo pagrindai Erdv, Laikas, Prieastis (A. Jeremias); 3 krimo veiksniai Mediaga (Substancija), Forma, Poveikis (Lutheris, Ustals kalbos, IV sk.); 3 bties formos - Bti u save, Egzistuoti, Bti sau (Hgelis); be to, Bti, Painti, Norti (Augustinas, Prisipainimai, XIII, 12); Pasmon, Smon, Savimon; Protauti, Jausti, Norti; Galvoti, Galvojantis ir Sugalvotas (pagal Platon, Augustin ir vairius kabalistus); Tikjimas, Meil, Viltis; Dvasia, Mintis, Valia, arba Mintis, Valia, Poelgis, arba sivaizdavimas, Valia, Poveikis; Meil, Meils rodymas, Meils sjunga (Riardas i v. Viktoro); Teisingumas, Meil, Gailestingumas ir t. t. Be to, ir ioriki trejetai - Sauls kamuolys, Sauls iluma, Sauls viesa arba aknys, Kamienas, Vainikas ir t. t. 3 kaip dievybs skaiius aptinkamas ir vairiuose ventuose statiniuose bei paproiuose. ventyklos pastatas skirstomas tris dalis: ventorius, ventoji ir vent veniausioji; 3 izraelit ventes nurodo 2 Moz 23, 14 (taip pat 5 Moz 16, 16); ir Saliamonas aukodavo 3 kartus per metus (1 Kar 9, 25); pagal 1 Moz 15, 8tt. buvo aukojami 3 (jautis, oka ir avinas) keturkojai (plg. per romn Suovetarilijas kiaul,

riukas ir bulius, o per graik Tritijas jautis, oka, riukas arba 6ys, bulius, avinas, arba kiaul, oys, avinas); kunigikas palaiminimas (4 Moz 6, 24-26) yra trij dali, Balaamas laimina taip pat triskart (4 Moz 24, 10); triskart ventas" (Iz 6, 3), susietas su Dievo vardu J.h.v.h. bei mintais dangikosios kariuomens pulkais (Zebaoth, t. y. i pradi vaigdi pulku) ir visomis (emikomis) alimis", yra ypa svarbus ms nagrinjamu atveju; tris kartus per dien melsdavosi ne tik vlesnieji judjai, bet jau Danielius (Dan 6, 19-13); Apokalipsje (Apr 1, 4) vardas J.h.v.h aikinamas kaip tas, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateis", o Jzui 5 eilutje skiriami trys epitetai (itikimasis liudytojas, mirusij pirmagimis, ems karali valdovas). Dar ir kitur ST yra remiamasi trejetu: 3 Adomo sns: Kainas, Abelis, Setas; 3 Nojaus sns: Semas, Chamas, Japetas; 3 patriarchai: Abraomas, Izaokas, Jokbas. Apie 3 vyrus, aplankiusius Abraom, daug kart usimenama kaip apie dievikj trejyb (1 Moz 8, 2). Visika tamsa Egipte truko 3 dienas (2 Moz 10, 22tt.); 3 dienas izraelitai buvo dykumoje be vandens (2 Moz 15, 22); 3 mnesius ibuvo Viepaties Skrynia veime (1 Sam 6, 11); Dovydo laik pabrangimas truko 3 metus (1 Sam 21, 1); Elijo laikais nelijo 3 metus (1 Kar 17, ltt.; Lk 4, 25); Danielius sielvartavo 3 savaites (Dan 10, 2); Jo na 3 dienas ir 3 naktis ibuvo uvies pilve (Jon 2, 1); 3 mnesius Marija prabuvo pas Elbiet (Lk 1, 56);

3 dienas ibuvo minia su Jzumi dykvietje (Mt 14, 32); 3 dienas po savo sugrimo Paulius ibuvo neregintis, nieko nevalg ir negr" (Apd 9, 9); 3 dienas Juozapas laiko kalins savo brolius (1 Moz 42, 17); 3 mnesius Mozs motina slepia naujagim (2 Moz 2, 2). Elijas triskart nepagarbiai atsiliepia apie es mirus Zarefato nals sn (1 Kar 17, 21); 3 kartus Paulius meldiasi dievui (2 Kor 12, 8); 3 kartus Petras idav Jz (Mt 26, 34, 75 ir kitur). Vis taut religijoje ir mitologijoje galime rasti io reikinio panaum ir paraleli. Dievo trejybs yra: Babilone (be Apaus, Tiamato, Mumu arba Eos, Damkino, Marduko, arba Eos, Marduko, Nabaus) Anus, Enlilis (arba Belas), Ea dangaus, ems ir okeano valdovai (panaiai kaip graik Dzeusas, Poseidonas ir Hadas = romn Jupiteris, Neptnas ir Plutonas), alia j Sinas, Samaas ir Itar (Mnulis, Saul, Venera) kaip zodiako valdovai; Elame Chanubanas, Nachunt ir Inuinakas; senajame Erane Mnulis, Saul ir Sirijus; Egipte (Tb valstybinje religijoje) Amonas, Chonsas ir Nut (Mnulis, Saul ir tikriausiai Venera); Chator su Saule ir Mnuliu vliau egiptiei religijoje pakeit Ozyris, Izid ir Horas; Indijoje (ved religija) Indra, Varna ir Mitra*; Etrurijoje Janus (vliau Kvirinus), Jupiteris ir Marsas, tuo tarpu vlesnieji romnai pirm plan ikelia Jupiter,
* Budizmas turi ventj trejyb: Buda, dharma (mokymas) ir sanga (vienuoli bendruomen).

Junon ir Minerv (panaiai kaip Homeras Dzeus, Her ir Atn); senovs germanams tai Vodanas, Donaras ir Ziu arba Vodanas, Donaras ir (kaip diev motina) Nertus. Graikai iskyr dar ir tokius trejetus: 3 pagrindins gentys eolieiai, dornai ir achajai-jonnai (senovs graikai laik achajus eoliei ataka, graik geni genealogijoje buvo pripastami 3 Deukaliono snaus Helno sns: Eolas, Doras, Ksutas ir pastarojo sns Jonas ir Achajas; graik kolonizacija skirstoma eolieius, dornus ir beveik neatsiejamus jonnus bei achajus); 3 didieji karo ygiai i heroj laik: argonaut ygis, Septynetas prie Tbus ir Trojos karas; 3 heroj laik visuomens luomai: karaliai, kariai, tautos bendrija, o alia j beteisiai vergai (plg. su kastomis Indijoje ir Egipte ir emiausia kasta parijais); triguba karaliaus valdia kaip aukiausiojo dvasininko, karo vado ir teisjo; 3 graik taut klajons: tesal, bojet ir dorn; 3 svarbs tautai dalykai: Delf orakulas, Amfiktionijai ir tautins rungtyns (olimpiada); graik valstybs valdymo formos: monarchija, aristokratija ir demokratija su trimis poriais: tironija, oligarchija ir ochlokratija; 3 pagrindins valstybs: Sparta, Tbai ir Atnai; 3 Lakonijos gyventoj klass: spartieiai, periokai ir helotai; 3 luomai Atikoje: eupatridai (bajorija), geomorai (valstietija) ir demiurgai (amatininkija); 3 senovs Atn archontai: Eponimas, Basiljas, Polemarchas; 3 tautos dalys: pilieiai, globojami

giminaiiai (metiokai) ir vergai; 3 pagrindiniai karai: Pers karas, Peloponeso karas ir karas su Pilypu ir Aleksandru Makedonieiais. Romn: 3 senosios tribos (trys gentys): ramnai, ticijai ir lucerai; triguba karaliaus valdia kaip aukiausiojo dvasininko, teisjo ir vyriausiojo karo vado; 3 senosios gyventoj klass: visateisiai pilieiai (patricijai), klientai ir plebjai; 3 Samnit, 3 Pn, 3 Makedonijos, 3 Mitridat karai; 3 pilietiniai karai (Sulos - Marijaus, Cezario - Pompjaus, Antonijaus Oktaviano); 3 valstybs valdymo tarpsniai: karalyst, respublika, imperija; triumviratas (trij vyr sjunga) ir t. t. Kelt 3 luomai: druidai (kunigai), visagal bajorija, beteis tauta (paveldim verg luomo nra). German: 3 tariamos gentys: ingevonai, iskevonai ir hermionai; 3 luomai: kilmingieji, laisvieji ir ilaisvintieji, taip pat beteisiai vergai; 3 german met laikai: iema, pavasaris, vasara (Tacitas, Germaniu 26); 3 vidurio vokiei gentys: frankai, saksai, alemanai; 3 german iorins valstybs taut kraustymosi laikais: vakar got valstyb Piet Galijoje ir Ispanijoje, vandal valstyb Afrikoje, anglosaks valstyb Britanijoje; 3 pagrindins dievybs (r. aukiau) ir t. t. Vidurami vokiei: 3 valstybs valdymo formos: karaliaus valdia, feodal valdia ir miest valdia; 3 luomai: kunigaikiai, riteriai, pilieiai; 3 valdios miestuose: emvaldys, miesto valdia, Banyia; 3 didels

miest sjungos: Hanzos, Reino bei vab miest sjungos; 3 didieji imperatoriai: Karolis Didysis, Otonas Didysis, Frydrichas Barbarosa ir 1.1 Naujaisiais laikais: 3 dids vyrai: Lutheris, Napoleonas I, Bismarckas; 3 patvaldiai: Liudvikas XIV, Petras Pirmasis, Frydrichas Didysis; 3 valstybs valdymo formos: absoliutin monarchija, respublika, konstitucin monarchija; 3 reformatoriai: Lutheris, Calvinas, Zwinglis; 3 didieji mokslininkai (per vis istorij): Leonardo da Vinci, Leibnizas, Goethe; 3 ikiliausi filosofai: Spinoza, Leibnizas, Kantas; 3 dids dramaturgai: Shakespeare'as, Schilleris, Hebbelis; 3 dids poetai: Goethe, Heine, Geibelis; 3 dids raytojai: Klopstockas, Goethe, Vossas; 3 dids kritikai: Lessingas, Voltaire'as, Kantas; 3 valstybs didiavyriai: Richelieu, Napoleonas I, Bismarckas; 3 pasaulio pertvarkymo karai Europoje: Trisdeimties met karas, Isivadavimo karas, Pirmasis pasaulinis karas. I begals istorijos trejet paminsime tik kelet: 3 pagrindins vakarietikos religijos: judaizmas, krikionyb, islamas; 3 pagrindins rytietikos religijos: brahmanizmas, budizmas ir konfucionizmas; 3 krikionybs kryptys: katalikai, liuteronai ir kalvinistai; 3 tariamos senovs yd sektos: fariziejai, sadukjai ir esjai; 3 pagrindiniai istorijos periodai: senov, viduramiai ir naujieji laikai; 3 sielos dalys pagal Aristotel ir vlesnius filosofus: protin, jutimin ir vegetatyvin siela (hebrajikai neshamah, ruach ir nephesch);

- f

260

mistika trikojo": kosmoso danguje, ems ir poemi pasaulio svarba, kur ne tik mini 5 Moz 19, 3, bet kuris ymi alies ir pan. padalijim tris dalis; toks pat mistikas yra ir trivium (trigubas kelias, kryiaus kelias), t. y. kelias auktyn, vidur ir emyn, atsirads i mnulio patekjimo, kelio skliautu ir nusileidimo, dl to Mnulio deiv Diana-Hekat paprastai buvo vadinama Trivia, nors, aiku, tam turjo takos ir 3 matomos mnulio fazs, paverianios padalijim mnulio fazi simboliu; triumvirins (trij vyr) kolegijos, kuri senovs Romoje buvo iki 15 ri, sakraliniams, teisminiams ir kitokiems reikalams; tres faciunt collegium; 3 mirties teisjai Graikijoje; 3 Karaliai i Ryt alies NT; Tripitaka (trys pintins"), t. y. trys vent budistini knyg rinkiniai; ST rat padalijimas tris dalis (hebrajai dalija taip: statymas, Pranaai ir kiti ratai; pagal ms dalijim: istoriniai, mokomieji ir prana ratai), o NT (istoriniai, mokomieji ir 1 Apreikimo knyga), taip pat ir visos Biblijos (ST, Apokrifai, NT); 3 dangaus kn tipai: vaigds, planetos, kometos; trigubas trypteljimas (tripudium) romn okio metu; graik tragedij trimetras (3 jambo poros), kuris vliau isirutuliojo aleksandrin; graik ir romn valgymas 3 kartus per dien (pusryiai, piets, vakarien) ir 3 dali romn meniu (ukandiai, pagrindiniai patiekalai, desertas); 3 valandas truko romn naktinis budjimas; 3 graik dramos (trilogija) bdavo statomos visuomet vienu kartu; triarijai (3-iasis

romn legiono: hastijai, princepsai, triarijai, vienetas); 3 dali karo jikiuot (centras ir du sparnai) ir t. t. 4 I vade ir aptariant dvejet pateikt fakt galime daryti ivad, kad pirmas lyginis skaiius yra ne 2, o 4. Jis kartu yra ir pirmas dviej skaii kvadratas (2 X 2). Kvadratas yra pati taisyklingiausia apibrta ploktuma, kadangi visos 4 jo kratins, kampai (kaip ir abi striains bei pagrindas ir auktin) yra vienodi. Jo kratins nusako 4 prastas kryptis: pirmyn, atgal, deinn, kairn. Taigi su juo siejasi 4 pasaulio kryptys (kinikai ssi-tu), pasaulio alys (kinikai ssihiang) ir vyraujantys vjai, kvadrato kampai nusako 4 senojo rytietiko pasaulio vaizdo kampus (kinikai ssi-fang). 4 pasaulio kryptims priklauso 4 rojaus srovs (1 Moz 2, 10), 4 Apokalipss raiteliai (Zch 1, 8tt., Apr 6, ltt.) 4 kalviai (Zch 2, 1) ir Izraeliui pavojingi ragai" ten pat. 4 planetos: Jupiteris, Merkurijus, Marsas, Saturnas atstovauja 4 pasaulio kampams; A. Jeremias ir H. Winckleris mano, kad 4 Sauls irgai taip pat yra planetos (ATAO, p. 644). (Apie keturias dalis kalbjo jau Vergilijus sakydamas, kad 4 irgai nuuoliavo 4 puses.) 4 cherubinai ir atitinkamai 4 j veidai i Ezechielio pranaysts (Ez 1) aikiai rodo paralel su 4 pasaulio alimis arba pasaulio kampais. Be to, dar yra 4 ami elementai, kaip ir 4 temperamentai.

4 yra materialaus pasaulio simbolinis skaiius Ir pitagorieiai (Tetrakis) 4 laiko kintanios gamtos (Physis) aknimi ir altiniu, t. y. emikj dalyk priepriea su amina, nesibaigiania btimi. Kadangi 4, kaip gamtos simbolis, eina po anksiau mint grynos bties (1), kitokios bties (2) ir aktyvios dievybs (3) simboli ir prisideda prie j kaip pasaulio visuma (kosmosas), tai pitagorieiams jis buvo ypa svarbus ventas" skaiius, o i 4 pirmj skaii suma - 10 (r. toliau) - jiems buvo ubaigtas savotikai tobulos visumos skaiius, kuris gyja emiko teisingumo prasm. Visus kitus atvejus, susijusius su 4, galima paaikinti remiantis jais apibdinamais materialaus pasaulio reikiniais, kuriuose ketvertas nra taip susimbolintas. 4 Evangelijos buvo trauktos Naujojo Testamento kanon, kadangi jose apraytas emikasis Jzaus gyvenimas; Platonas iskiria 4 pagrindines dorybes (Aristotelis - 5, Banyia - 7); mogaus materialus knas turi 4 galnes (ekstremitetus, kinikai ssi-ti); keturkojai sudaro aukiausi ems gyvn klas; senovs mons inojo 4 pasaulio amius (aukso, sidabro, bronzos, geleies); yra 4 besikaitaliojanio mnulio fazs; 4 met laikai (kinikai ssi-i), ems diena skirstoma 4 laikotarpius (rytas, vidudienis, vakaras, naktis); senovs mons naktin sargyb skirstydavo 4 dalis, valand mes dalijame 4 ketvirius, netgi 4 kort kalads spalvos (i pradi vyn juoda, bgn

balta, irv raudona, kryi alia) atitinka 4 keturi pasaulio kamp^planet Saturno, Jupiterio, Merkurijaus, Marso spalvas (plg. A. Jeremias, inynas, p. 85). 4 metai atitinka 1 dangaus met ir sotikj met dien, plg. mano knygos Anapus sielos" p. 102; ten pat ir apie budist 4 grynas tiesas, 4 pirmas meditacijas ir 4 dideles pastangas; a remiuosi Olcotto Budist katekizmu" (36-asis (3) leidimas, Leipcigas, 1906, p. 34 ir 78), be to, apie 4 pagrindinius statymus p. 72.

Vertinant grynai aritmetikai, 5 yra pirmasis skaiius, kur gauname sudj prie j einani skaii poras (1 + 4 = 2 + 3) ir kartu yra pus j vis sumos (10 : 2); itos dvi po penkis dalys atspindi ger ir blog 5 simbolik (r. emiau). Aritmetikai is skaiius rodo 5 rankos pirtus, kuri darbai taip pat yra kartais geri, o kartais pikti. Jo astralin reikm lemia Veneros prisijungimas prie 4 pasaulio kamp-planet, aprayt nagrinjant skaii 4 (A. Jeremias, inynas, p. 148). Jei sujungsime apskritimu idstytas 5 planetas: Jupiter, Saturn, Mars, Vener, Merkurij linijomis taip, kad viena planeta visuomet bt perokama (taigi Jupiter, Mars, Merkurij, Saturn, Vener, Jupiter), gausime magik enkl, mistik pentagram (ten pat, p. 100):

ir senovs romn karo rikiuot Quincunx: hastijai, princepsai, triarijai

Biblijoje (2 Moz 13, 18; Joz 1, 14; Ts 7, 11 ir 1.1.) suskirstyti penketais (chamuim) yra koviniai briai, pasiruo kovai, o paties odio chamas aknies reikm kildintina i 5 pirtai, sugniauti kovai". Kaip kumtis yra sugniaut pirt simbolis, taip Penkias planetas (be Sauls ir Mnulio, kurios senovje taip pat buvo laikomos planetomis) ino ir kinai ir vadina ng-sing, lygiai kaip ir manicheistai (plg. mano Painimo karalystje", p. 90). Astralikai 5 taip pat yra Babilono geografinje platumoje matom zodiako vaigdyn skaiius, taip pat 5 vaigds Hiades (inynas, p. 148). Jauio zodiako enklo viruje esanias Hiades su rykiuoju Aldebaranu (tariamame) viduryje panaus kauliuko skaiius 5: 5 yra sukoncentruotos proto ir dvasins jgos simbolis, pitagorieiams taip pat simbolizavs santuok (2 knai + 2 sielos + 1 bendra meil), kita vertus, nuo seno naudojamas kaip gynimosi nuo blogio rankis (pentagrama kaip spyna nuo demon" senosiose banyiose, ant Fausto slenksio ir t. t., A. Jeremias, inynas, p. 100). Taigi mes atrandame 5 kaip dvasinio bendrumo ir vienybs simbol 5 pojiuose (regjimas, klausa, uosl, skonis, jutimas), 5 budist skandose (sielos sudtins dalys, plg. Olcott, op. cit., p. 63), 5 dali sieloje pagal kabalist Lurj ir jo mokym (plg. Kabalos elementai", p. 172t.), 5 amiaus grupse (vaikyst, jaunyst, vyro amius, vyresnis amius, senatv) ir kai kuri priimtuose 5 pasaulio amiuose (aukso, sidabro, bronzos, geleies, plieno). 5 budist skandos (vegetatyvin gyvenimo iraika, prasms pojtis, abstraktus mstymas, intuityvus mstymas, absoliuti smon)

tam tikru laipsniu atitinka 5 budist Laien statymus (Pana sila), btent draudianius svaiginimosi priemones, neleistinus lytinius santykius, vagystes, mel ir bet koki gyv btybi naikinim. Anot Aristotelio, yra 5 pagrindins dorybs. I 5 knyg sudarytas ir Senojo Testamento statymas (5 Mozs knygos, arba Toros); plg. su kin penkiais mokymais (ngii kiad). 5 silos vlgi atitinka 5 budist nivaranas, arba dvasins dorovins tobulybs klitis (tinginyst, gobum, abejon, pykt, ididum). Kaip vienijantis skaiius 5 aptinkamas ir graik penkiakovje: uolis, bgimas, imtyns, disko ir ieties metimas. Graik pentametras (penki pd eils), sudarytas i 4 piln ir 2 pusini daktili (-A-'w), susijungia distiche su kunkuliuojania hegzametro srove bendr tobul visum. Kinai, be jau mint penket, turi dar ir iuos: 5 elementai (ngu-hing. ugnis, vanduo, oras, em, eteris), 5 kompaso takai (ngu-fang. 4 vjo kryptys ir kompaso vidurys; plg. su kauliuku ir Quincunx); 5 aminosios", t. y. 5 dorybs (ngu-ang. stropumas, saikas, gerumas, kuklumas, apdairumas, taigi 5 budist nivaran prieingyb); 5 (pagrindins) spalvos (ngu-ik. hek juoda, - balta, hung - raudona, hoang - geltona, tsing mlyna); 5 (pagrindiniai) organai (ngu-tsung. irdis, plauiai, skrandis, kepenys, inkstai); 5 (pagrindins) jav rys (bgu-kuk. ryiai, kukurzai, soros, kvieiai, mieiai). Plg. dar ir 5 dangaus ir ems dalis.

Be kita ko, 5 astralikai yra epagomeni skaiius, t. y. 5 dien skirtumas tarp tikr (365 dien) ir vidutini (360) Sauls met. Nuo pradi vidutiniuose metuose yra 72 penkiadieniai (5 dien savaits, 72 X 5 = 360); 5 dien savait kilusi skaiiuojant dienas ant rankos pirt - yra senovikas savaii skaiiavimo bdas. 5 epagomeni atsiradimo mit inome i Plutarcho pasakojimo (Izid ir Ozyris, sk. 7): Helijas, Sauls dievas, prakeik savo mon Rj (ia met deiv) u neitikimyb, kad ji negalt nei jo, nei Mnulio valdymo metu (nei dien, nei nakt) pagimdyti savo neitikimybs vaisi. Kad tai vis dlto vykt, Hermis (Merkurijus), vienas i jos meilui, lo su Mnuliu ir nuo kiekvienos met dienos (tuomet Mnulio metai turjo dar 360 dien) ilo po 72-j dal. ias 360 : 72 = 5 dienas (taigi epagomenes) jis pridjo prie esam met, o kadangi jos nepriklaus nei Saulei, nei Mnuliui, o buvo naujos, savarankikos, tai Rja per kiekvien i j galjo gimdyti. (Nuo tada Mnulio metai turi 360 - 5 = 355 [i tikrj 354] dienas, o tos 5 dienos buvo pridtos prie Sauls met, taigi jie tapo 360 + 5 = 365 dienos). Apie liustrum (penkmet) kaip diev met penkiadien (360 : 72) r. mano knygoje Anapus sielos", p. 102.

268

6 Aritmetikai 6 yra dvigubas 3. Geometrikai jis ^reikiamas dviem trikampiais, kurie atsiranda padalijus pusiau pasaul nusakant kosmin kvadrat-

mano tyrimu, yd mistik, o pagal Bork, meksikiei (A. Jererriias, op. cit.), taip pat senovs rytuose met skaiiavimui naudotus 6 dvigubus mnesius. Pastarieji atitinka 6 prieislamiko kalendoriaus met laikus (A. Jeremias, ATAO, p. 429b). Kadangi 3 simbolizuoja aktyvi dievyb, o k tik nagrintas dvigubas trikampis (eiatainis trikampis) yra sukurtas i pasaul simbolizuojanio kvadrato, tai 6 yra dievybs pasaulyje simbolis. Tai atitinka babiloniei 6 dimensijas: priekis, unugaris, dein, kair, virus ir apaia (iaur, piets, rytai, vakarai, zenitas ir nadiras; A. Jeremias, ATAO, p. 663), Jerizah knygos VI, 4 (plg. Kabalos elementai", p. 70, 199) ir kin (luk-hop), tuo tarpu eias dalis padalytas apskritimas jiems yra 6 valdios dalys" kiekvienoje provincijoje (luk-fang) ir 6 ministerijos" (luk-pii). 6 dienas, pagal Biblij, Dievas kr pasaul (1 Moz 1, 3-31; 2 Moz 20, 11), todl monms buvo silomos 6 savaitins darbo dienos (2 Moz 20, 9), kaip ir 6 darbo metai (2 Moz 23, 10); 6 dienas Sinajaus kalnas buvo apsuptas debesies, kuriame slpsi dievyb (2 Moz 24, 16), 6 dienas prie Pasch izraelitai turjo garbindami diev valgyti neraugint duon (5 Moz 16, 8); teko atplti 6 apreikimo antspaudus (Apr 6, ltt.), buvo puiami 6 apreikimo trimitai (Apr 8 ir 9), 6 valand Petras ivydo varius ir nevarius gyvnus (Apd 10, 9). Vestuvse Kanoje

Viens ant kito ukeisti, jie sudaro enkl, kuris yd mistikoje yra vadinamas Dovydo skydu" (islame laba, svarbus kaip Saliamono antspaudas") ir apskritai judj yra laikomas dievybs enklu:

(plg. A. Jeremias, inynas, p. 100t.). Jei nubraiysime si enkl i lygiakrai trikampi, tuomet galsime j apibrti apskritimu, kur figros virns dalys eias dalis. Sis rato padalijimas eias dalis atitinka

turta 6 vaigdmis puot soi (Jn 2, 6), vanden i kuri paverts vynu, Jzus parodo savo stebuklingj g aii

lapai; 4) krua; 5) skriai; 6) tamsa; 7) pirmagimi udymas (2 Moz 7-11); jas atitinkantys 7 antspaudai, 7 baudiantys angelai ir 7 negandos i Apreikimo Jonui (Apr 5, ltt.; 8, 2tt.; 15, lltt.); 7 brangimo metai (2 Sam 24,13); 7 velniai (Mk 16, 9; Lk 8, 2) ir 7 piktosios dvasios (Lk 11, 26); 7 blogio sumanytos piktadarybs (Pat 26, 25); 7 kartus sugrietintos bausms (3 Moz 26, 18) ir 1.1.; plg. su 7 Marijos kaniomis katalik mokyme. Dviguba 7 prigimtis (gera ir bloga) taip pat matoma i 7 riebi ir 7 lies karvi, 7 brandi ir 7 nebrandi varp, t. y. 7 ger ir 7 blog met (1 Moz 41). 7 valdo 7 savaits dienas, kurios atitinka 7 pasaulio krimo dienas. 7 savaits dienos taip pat yra susijusios su Mnuliu, kurio kiekvienas ketvirtis" trunka apie 7 dienas. Su 7 planetomis siejasi ir 7 j dievybs arba dvasios, kurios, anot babiloniei, dalyvavo kuriant ar pertvarkant pasaul (tas pats ir mandjams, plg. Painimo karalystje", p. 55t.), o romnams ias planetas atitinka j dievybs Saul, Mnulis, Marsas, Jupiteris, Venera ir Saturnas, kuri vardais pavadintos savaits dienos; dar pamintina senovs rytiei pasaulio suvokimo dalis 7 dangus", 7 apatiniai kabalist sefirotai (plg. mano knyg Babilonikai astralikas", p. 198 ir 102t.) bei kai kuri mald 7 dalys, ypa 7 praymai maldoje Tve ms. Su paskutiniais 7 efuotais dabar yra lyginami 7 paskutiniai Dievo sakymai (nuo 4 iki 10).

Aritmetikai 7 yra skaiius, didesnis u 6, o astralikai Babilono platumos laipsnis, po kuriuo (taigi poemi pasaulyje) esantys zodiako enklai (r. viruje prie 5) sudaro Piktj septynet"; kita vertus, tai Dievo apraik per vaigdi pasaul (ypa per 7 planetas ir Mnulio judjim) reikiantis skaiius, ventas skaiius. Tokiu bdu 7 turi dvigub simbolin reikm. Mandjams Piktasis septynetas" (7 planetos) yra blogio siknijimas, atvirkiai rfei kituose antikos laik aikinimuose (plg. mano Painimo karalystje" Im Reiche der Gnosis", Leipzig, 1906, p. 34t.); 7-oji planeta Negrai babiloniei astrologijoje atstovauja poemi pasauliui (i ia A. Jeremias kildina Piktj septynet"); septintas praymas" traktuojamas kaip blogis; 7 pagrindines, arba mirtinas, nuodmes skiria katalikika dogmatika (puikyb, gobumas, paleistuvavimas, pavydas, rstumas, nesaikingumas, tingumas); ydai gedi mirusiojo 7 dienas, yd, romn ir daugelio kit ryt taut paproiu bet koks gedulas trunka 7 dienas (plg. Job 2, 13); yra 7 nelaims, danai minimos netgi 10, kurias usitrauk Egiptas: 1) vandens virtimas krauju; 2) varls ir utls; 3) maras ir juodi

Kad 7 rabin arkangelai, kaip ir 7 par amaspandai ir 7 Dievo akys, sklendianios vir ems, kaip ir 7 Babilono bokto auktai ar 7 karaliaus Saliamono sosto laipteliai, 7 rojaus pakopos kartu su 7 pamaldumo laipsniais, 7 pragaro vartai yra susij su 7 planetomis, esu rods savo knygoje Babilonikai astralikas" (r. literatros sra) p. 137, 28t., 34 ir 36. Septyni ak vakid yd ventyklose ir namuose taip pat yra su jomis susijusi, kaip ir 7 vjai, 7 jros, 7 ems, gyvenimo ir laiko dalys, apie kurias usimena A. Jeremias (r. ATAO, p. 664, be to, mano Kabalos elementai", p. 199t.), toliau 7 ups, 7 dykumos ir t. t. (Kabalos elementai", p. 199). Apie 7 svarb aukojant, atgailaujant, kerijant ir meldiantis r. iose Biblijos vietose: 3 Moz 4, 6 ir 4 Moz 23, 29, toliau 2 Moz 29, 37, 1 Moz 4, 15, Ps 119, 104. 7-j dien buvo paimtas Jerichas (Mnulio miestas"), po to kai 7 kunigai 7 dienas pt 7 trimitus (Joz 6). 7 met savait, kuri ypa svarbi Danieliaus pranaystje, astralikai turt bti diev met penkiadienis (plg. .Anapus sielos", p. 102). Kiti Biblijoje minimi septynetai yra tokie: 7 Paschos ir Palapini vents dienos (3 Moz 23, 6 ir 42), 7 Jokbo ir Rachels tarnybos metai (1 Moz 25, 8), 7 Jokbo garbinimai (1 Moz 33, 3), 7 nevaros dienos (3 Moz 12, 2), 7 laisvi metai (3 Moz 25, 8), 7 Samsono sruogos (Ts 16, 13, 19), panardinimas septynis kartus (2 Kar 5, 10), 7 iminties stulpai (Pat 9, 1; plg. emiau 7 laisvieji

menai), 7 piemenys (Mch 5, 4), 7 broliai (Lk 20, 29 ir kt)^7 bendruomens, 7 dvasios, 7 auksiniai ibintai, 7 vaigds, 7 uraktai, 7 ragai, 7 angelai, 7 trimitai, 7 perknai, 7 galvos, 7 karnos, 7 nelaims, 7 auksiniai aliai, 7 karaliai (Apr 1, 4; 1, 12; 1, 16; 5, 1; 5, 6; 8, 2; 10, 3; 12, 3; 15, ltt.; 15, 7; 17, 9). Toliau Biblijoje aptinkame 7 atgailos psalmes, 7 Jzaus odius ant kryiaus, i Biblijos iplaukianius 7 katalik Banyios sakramentus bei 7 Marijos diaugsmus (apreikimas, apsilankymas pas Elbiet, Jzaus gimimas, prisistatymas ventykloje, dvylikameio Jzaus atradimas ventykloje, pasimatymas su prisiklusiu, Marijos karnavimas danguje). Legendose atrandame 7 mieganius brolius ir 7 kankinius, kankins Felicitos snus, kurie buvo vaizduojami panaiai kaip yd motina su 7 snumis (2 Mak 7), nuudytais dl tikybos Antiocho sakymu. Katalikikoji teologija dar turi 7 dorybes (3 teologikos: Tikjimas, Viltis, Meil; 4 svarbiausios: Imintis, Saikas, Rytas, Teisingumas; pagal Platon, j yra 4, o pagal Aristotel, 5 pagrindins dorybs). Religijoje 7 dar yra svarbus ir kaip priesaikos skaiius; hebrajikas odis prisiekti" (bti prisiekusiam) paodiui reikia bti priseptynintam" arba septynintis"; plg. su 7 Abraomo riukais, skirtais aukojimui (1 Moz 21, 28, toliau Homeras, Iliada 19, 243 ir Herodotas 3, 8). Muzikoje aptinkame 7 antikins citros stygas, 7 pagrindinius oktavos garsus, be to,

septim, kuri labai reikalinga akordams moduliuoti ir jungti. Danguje matome: septyni vaigdi Plejadi ir Didiosios Loks vaigdynus, taip pat 7 pagrindines Oriono vaigdes, kaip ir 7 vaivorykts spalvas. Dar trumpai paminsime 7 senovs iminius (Talis, Bijantas Prinietis, Pitakas, Solonas, Kleobas, Cheilonas, Periandras), 7 antikos pasaulio stebuklus (Egipto piramids, Semiramids sodai, Rodo kolosas, Dzeuso statula Olimpijoje, Babilono boktas, Halikarnaso mauzoliejus, Artemids ventykla Efese), 7 Tb vartus, Septynet prie Tbus (Adrastas, Polineikas, Tidjas, Amfiarajas, Hipomedontas, Kapanjas ir Partenopajas), 7 miestus, besivaranius dl Homero gimtins vardo (Smirna, Rods, Kolofonas, Salamis, Chijas, Argas, Atnai), 7 Lernos hidros gyvai galvas, 7 od Ajakso skyd, 7 svogno luktus, 7 graik balses, 7 Romos kalvas, romn vyr septynetus (vadovavo isiklli kolonijoms) ir septynis kunigus (diev puotai ruoti), senosios vokiei valstybs 7 kunigaikius, 7 ligiolins vokiei valstybs tarybos posdius (1871 met konstitucijos 8 straipsnis), 7 laisvuosius menus (gramatika, dialektika, retorika [trivium], aritmetika, geometrija, muzika ir astronomija [uadrivium]), kuri buvo mokomasi viduramiais; be to, 7 liaudies pasakose: 7 apkeliauja vis pasaul", 7 vabai, 7 nyktuk vaikai, septynmyliai batai, snieguole ir 7 nyktukai, 7 varnos ir itikima sesuo ir t. t.; pagaliau 7 liaudies medicinoje (7 oleli arbata ir pan.).

Aritmetikai 8 yra pirmasis kubinis skaii sekos skaiius, be to, jis isiskiria tuo, kad kiekvieno nelyginio skaiiaus kvadratas dalijasi i jo su liekana 1 arba, kitaip sakant, bet kurio nelyginio skaiiaus kvadratas yra 8 kartotinis su liekana 1 (u = 8x + 1; pvz., 5 x 5 =
2

(8 X 3)+l arba 25 = 24 + 1). Pagal jo viet skaii sekoje jis vis pirma yra 7 + 1, t. y. kako naujo - po septynkartinio - pradia (ne tik, kaip sako A. Jeremias, ATAO, p. 664, naujos septyntains sekos pradia), antra vertus, jis taip pat yra 9 - 1, t. y. ne visa devyntain seka, treia, 2 X 4, 4 padvigubinimas; plg. su senovs elamit oktograma:

Astralikai 8 atsiskleidia 8-ame danguje", t. y. ventoje aukiausiojo Dievo buveinje, aukiau 7 planet (plg. A. Jeremias, inynas, p. 43), kaip ir Babilono bokte, vir kurio 7 bokt, t. y. aukt, buvo, pasak Herodoto, 8-as, kuris rod Dievo ventum; be to, dangikojo judjimo ratu padalijime atuonias

dalis, kurias atitinka 8 pasaulio alys ir 8 dali vj rodykl (kinikai pat fung 8 vjai"), dl to ir Itar atitinka Vener, kadangi elamit Veneros metai yra 8 mnesi, taigi met tkm atuondal, vaizduojama kaip vaigd su 8 spinduliais, kaip ir seniausias Madonos atvaizdas Santa Priscilos katakombose Romoje (plg. A. Jeremias, inynas, p. 97, 1011., 160, 150 ir ATAO, p. 664). Etiniu simboliniu poiriu 8 pasirodo (viena vertus, kaip kakas naujo po piktojo septyneto", kita vertus, kaip dar nepasiektas tobulas skaiius 9 - r. prie pastarojo) kaip Mirties palaimos simbolis iki galo atlikus pareig ir pasiekus tobulyb, kartu jis dar vertinamas kaip Pagalbos ir laims skaiius. Kaip po atunto pilnos oktavos garso (pagal kur, matyt, buvo suderintos 6, 1; 12, 1 psalms kaip ir Krn 15, 21 paminta atuonstyg arfa) prasideda nauja gars seka, taip izraelitams po septyneri abu vadint nederliaus met atunti yra derlingi (3 Moz 25, 22). Po atuoni dien nuo raups ir 1.1, pasveikusieji aukoja privalom auk (3 Moz 11, 10; 15, 14; 4 Moz 6, 10); 8- dien po gimimo gyvulio jauniklis yra atneamas ant aukojimo altoriaus (2 Moz 22, 30), o izraelit kdikis per valstybin apipjaustymo ceremonij yra paveniamas Dievui (1 Moz 17, 18); 8- savo paskyrimo aukiausiuoju kunigu dien aukoja

Aaronas pirmj ventinimo auk (3 Moz 9, 1). Nuo 8-os pirmo mnesio dienos 8 dienas Hezekijo raginimu valoma iniekinta ventykla (2 Krn 29, 17); 8-ais metais po 7 met statybos buvo paventinta Saliamono ventykla (1 Kar 6, 38). Babilonieiai man, kad 7-a diena yra nelaimi diena, o 8- jie laik paventinta laims diena (A. Jeremias, inynas, p. 64). Ypa 8 akcentuoja Petras (1 Pt 3, 20) sakydamas, kad i nuodmi potvynio buvo igelbti 8 mons, ir palaimina juos kaip nauj geresni laik auklius (plg. 1 Moz 7, 7 ir 9, ltt., o btent Nojus, jo mona, 3 j sns ir j monos). Budist paproiais besiremiantis j kilniojo atuongubo kelio" mokymas (plg. mano verst Olcotto Budist katekizm", p. 126) yra privalomas pasiruoimas tobulumo bsenai nirvanai. Dar auktesn atuongub keli" ireikia 8 palaiminimai Evangelijoje (Mt 5, 3tt.); ie palaiminimai i tikrj yra puikus kelias paproi ir religin tobulum, kartu lemia iganym ir dvasingum.

9 Aritmetikai 9 = 3 x 3 . Bet kuris skaiius, kurio skaitmen suma dalijasi i 9, taip pat dalijasi i 9 be liekanos; lygiai taip pat, jei dalydami kurio nors skaiiaus skaitmen sum i 9 gauname liekan, toki pai gausime ir dalydami pat skaii i 9 (vadinamasis devyni bandymas").

Astralikai 9 yra siderikojo mnesio tredalis (= 27 : 3; plg. A. Jeremias, inynas, p. 150, 165). Devyni dien savaits pdsak galime aptikti graik ir romn laiko skaiiavime, pvz., Homero minimas apvalus skaiius ennemar (9 dien laikotarpis) ir etrusk bei senovs romn nonae, kurios iki pat imperatori laik buvo tik 8 dien devyni dien savait", taip pat 9-ta diena (nonae) prie mnesio vidur iden. Lygiai kaip septyni dien savait yra susijusi su 7 planetomis ir j sferomis, arba kitaip dangumis", taip arab, sabier ir kin devyni dien savait yra susijusi su 9 dangaus sferomis. Kinai kaip prieingyb Vidurins Azijos septyni aukt ventyklos pastatui turi porcelianin 9 aukt bokt, o 9 dangaus sfer prieingyb, tai yra poemi pasaul, vadina 9 versmi vieta" (kilu tsuen-ci hid). Ir Edda mini 9 erdves. (Plg. A. Jeremias, inynas, p. 43t., kur kalbama apie 7 planet sferas, pastovi vaigdi dang ir aukiausios dievybs buvein). Senovs banyios 9 angel chorai taip pat gali bti susij su 9 dangaus sferomis. Nors daniausiai demonikosios jgos, pvz., slibinai bna septyngalviai, bet kinai, graikai ir germanai turi ir devyngalvi slibin; turbt su tuo susijusi ir devynuodeg kat" (rimbas su 9 iknomis). 9 pasaulio takai (8 pasaulio alys ir 1 centras, kaip kin Pekinas ir 7 vaiavimo j keliai, pat hing) atitinka 9 paties prasiausiu aidimo kgliais vietas. Kaip ir kiti astralikai svarbs skaiiai, 9 kaip apvalus

skaiius yra daug kur vartojamas. Nors ir negalime rodyti i astralini ryi, vis dlto jie nra jau tokie netiktini turint omeny 9 kin valdinink rangus (kieti pin; plg. su 9 kin sferomis), kuri 3 viduriniai rangai turi teis bti palydti 9 gongo diais, 9 Trojos graik herojus (Iliada 2, 96), 9 uoleki ilgio karaliaus Ogo lov (A. Jeremias, ATAO, p. 665) ir gretimoje pastraipoje minimas 9 graik mzas bei 9 kabalist efuotus. Kalbant apie tokius tobulus devynetus dar galima trumpai pridurti, kad, pvz., Homero poemose devynmeiai didvyri vaikai Otas ir Efialtas buvo 9 uoleki (1 uolektis lygi 45 coliams) ploio ir 6 sieksni gio, ietys 9 uoleki ilgio, visa kario ginkluot verta 9 jaui, o ypa vertingas tepalas vadinamas 9 met ilaikymo (Odisja 11, 308tt., Iliada 6, 319, ten pat-236 ir 18, 351). Kiek senovs german teisje pasitaikantys devynetai (9 bausms, 9 tvoros, 9 noragai, 9 kiauiniai rinkliavai, 9 metai, 9 dienos, 9 ingsniai ir t. t., plg. A. Jeremias, ATAO, p. 665, pagal Grimm) yra susij su astralinmis idjomis ar tai yra paprasti apvals skaiiai, taip ir liks neatsakyta. Fiziologijos aspektu isiskiria 9 Sauls mnesi laikotarpis, per kur motinos siose subrsta vaisius. I etins simbolins puss 9 (apie k pasako jo kildinimas i triskart tobulumo skaiiaus 3) yra Tobulybs iraikos skaiius arba (su kuo galima bt sieti skaiiaus skaitmen sumos dalybos i io skaiiaus ypatyb - r. skyrelio pradioje) yra

281

Likimo rutulio; imosi pabaigos skaiius. Pirmiausia reikt paminti 9 graik mzas, atstovaujanias 9 laisviesiems menams (Kljo, Melpomen, Talja, Kaliop, Terpsichora, Euterp, Erato, Uranija, Polihimnija istorijos, tragedijos, komedijos, epo, oki, grojimo fleita, lyrikos, astronomijos, retorikos menas). Galbt senovs graik posakis devyniskart protingas" susijs su iais 9 menais, kaip ir vidurami septyniskart iminius" su to meto 7 menais (r. prie 7). Ir kabalist sefirot (Dievo galios) yra tik formaliai 10, o i tikrj 9, nes galime atskirti pat virutin (Kether) kaip vis likusi pradi arba pat apatin (Malkuth) laikyti ne atskiru sefirot, o vis prie tai buvusi rezultatu ar simboliu (plg. mano Kabalos elementai", p. 26 ir 30)*. Devinto mnesio 9 dien izraelitai turjo vsti didj ab" (3 Moz 24, 32). 9 kaip likimo rutuliojimosi pabaigos skaiius yra paimtas i Biblijos. Devintaisiais karaliaus Hoeos valdymo metais izraelit gentys pateko asir nelaisv (2 Kar 17, 19); 9-aisiais karaliaus Hoeos valdymo metais Nebukadnezaras apgula Jeruzal, j uima ketvirto mnesio 9- dien (2 Kar 17, 6; Jer 30, ltt.). 70 m. pr. Kr. abo mn. 9- dien romnai sugriov Herodiano ventykl. 9- dienos valand (skaiiuojant nuo 6 ryto) ant Golgotos kalno pasibaig emikasis Jzaus gyvenimas.
* I ties yra tik 9 Aristotelio kategorijos; r. Kabalos elementai", p. 179.

10 Aritmetikai 10 yra vis senos ir naujos kultros taut deimtains skaiiavimo sistemos, kuri kildintina, mano sitikinimu, i 10-ies abiej rank pirt, pagrindas. iuo poiriu 10 = 2 x 5 . Tuo pat metu 10 yra ir pirm keturi sekos skaii suma: 10 = 1 + 2 + 3 + 4, t. y. dviej pirmini ir pirmo nelyginio bei pirmo lyginio skaii suma; kiti juos vadina taip: 1 - pirminis skaiius, 2 pirmas lyginis, 3 pirmas nelyginis, 4 - pirmas kvadratinis skaiius; treti: 1 yra takas; 2 takai yra ties; 3 takai yra trikampis, paprasiausia tiesi kratini figra; 4 takai nusako pirm ploktumin kn - tetraedr; taigi 10 sieja savyje 1 kaip vis skaii pagrind ir kaip bemaio tako iraik, 2 kaip vienmaio reikinio iraik, 3 kaip paprasiausio dvimaio reikinio iraik, 4 kaip paprasiausio trimaio reikinio iraik, t. y. skaiius, apibdinanius paias paprasiausias geometrines figras. Pitagorieiai lovino skaii kaip pirm 4 skaii sum (1, 2, 3, 4); Aristotelis (Metafizika I, 5) j vadina tobulybs skaiiumi", nes i skaii nuo 1 iki 10 yra sudaryti visi likusieji. Astralikai, mano nuomone, skaii 10 galima aptikti tik 30 dien mnesio suskirstyme deimtadieniais (plg. su egiptiei 10 dien savaite: A. Jeremias, inynas, p. 166). Be to, jis pasireikia 10 graik pasaulio sfer (pagal pitagorieius, Hiparch ir Ptolomj:

ems sfera, ems prieybs, Mnulio, Sauls, Merkurijaus, Veneros, Marso, Jupiterio, Saturno ir vaigdi); taiau jos nesiremia jokia astraline sistema, o aikiai dirbtinai siejamos su 10. Tas pats pasakytina ir apie vlyvojo yd Midrao 10 pakop; tai, kad i pradi j buvo 7 (kaip ir planet sfer ir 1.1.), rodo joms priskiriamos 7 patarnavim grups (plg. Babilonikai astralikas", p. 34). Vis dlto 10- dien galime laikyti kako naujo pradia po 9 dien savaits kaip ir 8- po 7 dien savaits (r. prie 8), be to, kaip isigelbjimo ir iganymo skaii; tokia yra, pvz., pirmo mnesio 10-a diena, kai buvo isivaduota i egiptiei nelaisvs (2 Moz 12, 3), ir septinto mnesio 10-a didiojo susitaikymo diena. Ratuose ir gyvenime 10 yra arba deimtains sistemos dalis, kurios pagrindas yra 10 pirt skaiiaus patogumas skaiiavimui, todl jis yra prasiausias apvalus skaiius, o krikioni ir yd tikjimuose jis siejamas su 10 Dievo sakym, su kuriais taip pat iekoma daugybs paraleli, nors ir ia 10 yra paprasiausias apvalus skaiius. Deimtin buvo romn, graik ir izraelit valstybin ar banytin duokl; romn tribos dalijosi 10 kurij po 10 gimini (gentes); i kiekvienos gimins buvo irenkamas 1 riteris ir 1 senatorius, taigi kiekviena kurija turjo 10 riteri ir 10 senatori, kurie sudar dekurijas (10 kari ir 10 atstov). Tokio riteri dekurijono vadovas vadinosi dekurijas (deimtins

vadovas). Deimt vyr" (Decemviri) buvo vadinamos vairios romn valdinink kolegijos; romn denaras (deimtukas) i pradi buvo moneta, verta 10 vario as. Da/sa sila (10 sakym) buvo perimti i yd ir krikioni religij. Aristotelio vardijamos pagrindins kategorijos, arba svokos (dalykas, arba substancija, kiekyb, kokyb, santykis, vieta, laikas, padtis, bsena, aktyvumas ir pasyvumas), buvo (kaip jau pastebta pastabose, p. 280) dirbtinai sukurtos, nes dalykas, arba substancija, yra visa apimanti svoka, kaip ir kabalist 10 sefirot pirmoji svoka kkhler (r. p. 275). Dirbtinai sudaryti yra ir 10 krjo odi", kuriuos naudoja yd rabinai vadovaudamiesi 10 dali pagrindiniu hebraj tekstu Tuomet Dievas tar" (1 Moz 1), taip pat yra ir su 10 kart nuo Adomo iki Nojaus ir nuo Nojaus iki Abraomo (su kuriomis A. Jeremias suranda ssaj ir kitose kultrose), 10 Izraelio stebukl Egipte sausumoje ir tiek pat jroje, 10 nelaimi Egiptui sausumoje ir tiek pat jroje, 10 pagund dykumoje, 10 pastovi ventykl stebukl ir 10 krini krimo abo ivakarse (Talmudas, Pirk Aboth V, ltt.). Taiau atrodo, kad tokie reikiniai remiasi dekalogo skaiiumi 10: 10 prieglobst suteikusi Palestinos miest, 10 uoleki ventykl matmenyse, 10 Apokalipss rag, 10 (iminting ir kvail) mergeli (Mt 25, 1), 10 dien lidesys (Apr 2, 10), 10 styg arfa (Ps 33, 3 ir kt.) ir pan.; plg. su daugybe kit 10 Kabalos elementuose", p. 178, ir A. Jeremias, ATAO, p. 665.

Skaiius 10 etiniu simboliniu poiriu ne tik Aristotelio yra traktuojamas kaip Tobulybs simbolis, tokiu j laiko ir kinai ship-fen (deimtkart = tobulas), be abejo, ir ne tik jie.

354 dien skirtum suma) ir laikomas nelaims skaiiumi (A. Jeremias, inynas, p. 159). Etiniu simboliniu poiriu, vertinant skaii ne kaip netobul (11 = 12 1) arba nelaimes neant skirtum 11 (365 - 354), o daugiau kaip 11 = 10 + 1, jis laikomas Nuodms simboliu, kadangi jis vienu ingsniu ieina u vento skaiiaus 10 rib ir, kaip reikmingai sako Schillerio astrologas Seni (Piccolomini II, 1): Vienuolika yra nuodm; vienuoliktukas perengia 10 Dievo sakym". Man atrodo, kad su ia simbolika yra susijusi ir vienuolikos vyr" kolegija Atnuose, usiiminjusi nusikaltli persekiojimu (taip pat baudimu) bei turjusi savo inioje kalinimo staigas ir t. t.; ji buvo sudaryta i 10 valdinink ir 1 ratvedio (10+1!).

Aritmetikai jis yra 11 = 1 2 - 1 arba 5 + 6, arba 1 0 + 1 (kitokios sudtys, pvz., 7 + 4 ir 1.1., ia nenagrinjamos). Astralikai 11 pirmiausia 12 1, t. y. zodiako vaigdyn skaiius 12, sumaintas vienetu, nes vienas i j visuomet yra kitoje Sauls pusje ir todl nematomas. Dl to, A. Jeremias nuomone (ATAO, p. 330), Juozapas kalba (1 Moz 37, 9) tik apie 11 (zodiako) vaigdi atvaizd, nors galima bt paaikinti paprasiau, mat jis laiko Saul ir Mnul tvo ir motinos simboliais, 11 zodiako vaigdyn - savo 11 broli simboliais, o save laiko 12-uoju zodiako simboliu (jauiu, 1 Moz 49, 22; plg. ATAO, p. 347). Bet kuriuo atveju ia aikiai matoma, kad 11 yra vienetu sumaintas 12. Jau senovs babilonieiai (ATAO, p. 10, 330, 344) j naudojo kaip ne vis zodiako skaii. Astralikai kaip 5 + 6 suma yra 11 epagomeni, t. y. Sauls met i 365 ir Mnulio met i 354 dien skirtumas (tiksliau tikr Sauls met i 365 ir vidutini Sauls met i 360 bei pastarj ir Mnulio met i

Aritmetikai 12 yra pagrindinis dvideimtains sistemos skaiius, kuris, palyginti su deimtains sistemos pagrindu 10 ir su visais prie j einaniais lyginiais skaiiais (nuo 1 iki 11), yra pranaesnis tuo, kad dalijasi i vairiausi skaii (btent i 2, 3, 4, 6) be liekanos, tuo tarpu kiti daugiausia dalijasi i 2 skaii (6 i 2 ir 3, 8 i 2 ir 4, 10 i 2 ir 5). Astralikai 12 yra zodiako enkl skaiius bei Jupiterio kelio aplink Saul met skaiius. I zodiako

skaiiaus* iplaukia: 12 mnesi, 12 valand, 12 Izraelio geni, 12 brangakmeni ant aukiausiojo dvasininko krtins apdangalo, 12 Gilgalo akmen 0oz 4, 3), 12 altini (2 Moz 15, 27), 12 kunigaiki ir 12 lazd (4 Moz 1, 44 ir 17, 2), 12 valdinink (1 Kar 4, 7), 12 kultini jaui figr (ten pat, 7, 25), 12 Elios jaui jung (ten pat, 19, 19), 12 ma prana", 12 apatal, 12 dangik sost (Mt 12, 28), 12 vaigdi spinduli (Apr 21, 12tt.). Kiti reikiniai smulkiau aprayti A. Jeremias, inynas, p. 150f., ir ATAO, p. 665, prie to dar reikt pridurti graik ir romn (kaip ir babiloniei) diev olimpo dvyliktukus. Plg. taip pat Babilonikai astralikas", p. 44, 48tt., 125. Visa dvideimtain sistema, kuri iki iol naudojama kamp matavimui ir yra ilikusi anglikoje mat ir monetarinje sistemose, taip pat yra glaudiai susijusi su astraliniu 12. 12 kaip Jupiterio skaiius grindiamas tuo, kad i planeta per 12 met apskrieja aplink Saul, i data iki iol ventikai minima Indijoje ir Kinijoje (plg. Anapus sielos", p. 103). Tarp kitko, german kalendoriaus Dvylika nakt" (nuo gruodio 25 iki sausio 6 d.) taip pat yra astralins kilms, nes reikia 12 (vietoj 11) epagomeni, t. y. skirtum tarp Mnulio
* 12 susideda i skaii 5 + 7 , kurie Babilono platumoje sutapo su emiau ir aukiau horizonto linijos esani zodiako vaigdyn skaiiais (r. aukiau prie 5 ir 7). Plg. su Seni i Piccolomini" II, 1: Dvylika enkl sudaro zodiako rat, penki ir septyni; ventieji skaiiai gldi dvylikoje."

met i 354 dien ir Sauls met i 366 (vietoj 365 1/4) dien. Ir atsakomybs prie statymus nustatymas nuo 12 met taip pat yra astralins prigimties. Etiniu simboliniu poiriu 12 yra vent skaii 5 ir 7 sjunga, be to, izraelit geni, apatal, dangaus sost, Dievo dangaus buveins vart ir t. t. skaiius, taigi ventumo ir dvasingumo simbolis. 13 Aritmetikai 13 = 12 + 1. Astralikai j galima laikyti Veneros ir naujo periodo (r. prie 8) po 12 sekos pradios laimingu skaiiumi, o kaip u laims skaiiaus 12 rib ieinant - nelaims skaiiumi (plg. A. Jeremias, ATAO, p. 287, ir inynas, p. 151). Etiniu simboliniu poiriu dl to, kad jis perengia (plg. prie 11) ventj 12, daniausiai yra laikomas Nelaims skaiiumi. yd simbolikai tai jokiu bdu netinka. Pagal senuosius ratus (2 Moz 34, 6t.) rabin egzegez atskleidia 13 Dievo savybi; ventyklos moter kiemelyje buvo 13 imaldos viet bei 13 stal (Talmudas, Schekalim XI, 1, 4, 5); Kada nors Izraelis bus padalytas 13 dali; 13-oji atiteks kunigaikiui Mesijui" (Talmudas, Baba bathra 122a); 13-j gimtadien atvents yd vaikas yra bar mizwah, t. y. religikai subrends (taip pat ir protestant konfirmacija daniausiai

bna 13-aisiais gyvenimo metais); Izraelio geni i tikrj buvo taip pat 13 (plg. Kabalos elementai", p. 230tt., kur apraomos ir kitos 13-os teigiamybs, kaip antai 13 Ilgaveidio" pusi, 13 ros iedlapi, 13 apatal ir t. t.). 14 Aritmetikai ir astralikai 14 = 2 X 7, be to, astralikai dar ir pus Mnulio kelio bei dviguba septyni dien savait. Kaip 7 dien savait atitinka 7 planetos, taip dvigub babiloniei savait atitinka 14 gelbtoj, kurie palydi Nergal pragar pas Erikigal (A. Jeremias, inynas, p. 151), o ie savo ruotu atitinka 14 krikionik gelbtoj. J prieingyb yra 2 x 7 = 14 babiloniei piktj demon (ten pat). Etiniu simboliniu poiriu, atsivelgdami 14 gelbtoj, 14 galime laikyti Pagalbos simboliu. Kadangi skaiiai, einantys po 13, nra taip gerai itirti, tai pateiksime tik patikimai inom skaii etin simbolin prasm.

naudojo babilonieiai (plg. A. Jeremias, inynas, p. 151; ATAO, p. 665). Ir yd Midrae (plg. mano Babilonikai astralikas", p. 161t.) yra apraytas is mnulio periodikumas: 1- nisan mnulis pradeda viesti ir vieia iki 15-os, tuomet jo apskritimas tampa pilnas. Nuo 15 iki 30-os jis tamsja... taip ir Izraelis priskaiiuoja 15 kart nuo Abraomo iki Saliamono" (ir 15 nuo Saliamono iki Zedeko, kuris buvo apakintas, o tai lygintina su mnulio utemimu). Remiantis iais 15 ypatumais Ninev turi 15 vart lyg pilnjanio mnulio simboli (A. Jeremias, ATAO, p. 639tt.), 15 taip pat yra ir mahometon pergals simbolis, o vokikai migdolas (Mandel) i 15 dali reikia mnesiukas", t. y. puss mnesio dien skaiius (30 dien mn.; maybin vidurio vokiei auktaii odio mande, reikianio mnulis ir mnesis", forma). Ninev yra babiloniei deivs Itar, kuriai priklauso ne tik Venera, bet ir Mnulis, buvein; jos aukls yra sibils (plg. A. Jeremias, inynas, p. 79, 112, 258); su tuo turt bti susij ir romn sibirik iminties knyg tvarkymui skiriami penkiolika vyr" (Ouindecimiviri), taip pat ir Didiosios motinos Idajos" kunig kolegija (Magna matei Iadaea, kuri pagaliau - plg. A Jeremias, inynas, p. 235tt. - taip pat

Aritmetikai 15 = 3 X 5, kas astralikai reikia 3 penki dien savaites, arba 30 : 2, kas astralikai reikia pus vidutinio (30 dien) mnesio. 15 yra pilnaties para, remdamiesi iuo periodu apval skaii

siejasi su Itar) vadinosi penkiolika vyr" ir buvo sudaryta i 15 moni. Pus mnesio i 15 dien yra, pvz., Indijoje. Metai turi 24 pusmnesius. Jei kiekvienam i j bus

priskirta valdanti" planeta panaiai kaip 24 dienos valandoms (dar, be to, antikos laik eils tvarka Saul, Venera, Merkurijus, Mnulis, Saturnas, Marsas), tai kiekvieni metai, kaip ir kiekviena savaits diena, turs pirmj ir kartu pagrindini valdani planet eil, i kuri inomiausios: Saul, Mnulis, Marsas, Merkurijus, Jupiteris, Venera, Saturnas (j vardais yra pavadintos lotyn savaits dienos), o ia analogija tarp met ir savaits yra grindiama astralin met savait. (Dienos valandas valdani planet eil yra plaiai aprayta mano Kabalos elementuose", II d., p. 125t.) Dl glaudaus Mnulio ryio su moterikja gimine (r. p. 55, plg. menstruacijos ir t. t.) pilnaties skaiius 15 turi dar vien reikm, o btent, kad tik 15-os sulaukusi mergait gali itekti, t. y. tik nuo tada ji yra laikoma subrendusia eimai. (Apie normali vedyb brand r. prie 16.)

Kadangi 16 pasaulio ali slygoja apskritimo /^suskirstym j tiek pat dali, be to, atsivelgiant jo 4 x 4 harmoningai suskirstytas tobulos visumos dalis, simbolikai 16 reikia tam tikros pabaigos skaii, po kurio turi prasidti kakas visikai kitokio. Teisikai abiej lyi jaunuoliai, jiems sukakus 16 met, laikomi pajgiais duoti parodymus teisme (su priesaika), taip pat parayti testament, o mergaits paprastai pajgiomis sukurti eim; be to, padariusius nusikaltim eiolikmeius jau galima bausti. Sulauks 16 met graik vaikas buvo laikomas visikai subrendusiu (Ephebe", r. ir prie 18).

Aritmetikai 17 = 16 + 1, astralikai, kiek man inoma, bereikmis. Vokieiai tik sulaukusius 17 met laiko pasiekusiais kno brand, todl nuo io amiaus jaunuoliai buvo aukiami kariuomen, o su tuo buvo susij ir tam tikri j ivykimo i alies apribojimai. Bandymus paversti 17 nelaims, skaiiumi todl, kad hebraj odio chet (nuodm) raidi skaitmeninis atitikmuo yra 17 (8 + 9), a laikau kabalistiniais niekais. 17 gali bti laikomas nelaims skaiiumi tik dl to, kad perengia 16.

16 Aritmetikai 16 = 2 x 8 . Astralikai galime kalbti apie 16 pasaulio ali (padvigubinta vjo krypi ro, r. prie 8), kurios yra nurodomos tiksliuose kompasuose: , R, R, RR; R, RPR, PR, PPR; P, PPV, PV, VPV; V, VV, V, V. Kaip ir 8, taip ir 16 yra babiloniei deivs Itar skaiius, kurios simbolis yra ne tik 8, bet ir 16 spinduli vaigd (A Jeremias, inynas, p. 152).

18 Astralikai 18 yra svarbus kaip ciklo skaiius, nes po 18 met (tiksliau po 18 met ir 10 dien) sauls ir mnulio utemimai vl kartojasi ta paia tvarka. Visi ciklo skaiiai pranaauja laim, t. y. simboline prasme ir 18, bent jau iskaidytas 3 x 6 , yra laims skaiius. Todl ant laim neani amulet yra pieiamos trys ei spinduli Dovydo vaigds (du trikampiai ukeisti viens ant kito (r. prie 6); plg. iliustracijas mano Kabalos elementuose", II d., p. 73 ir 202). Taip pat ir pats vardas David yra laim neantis, nes pagal kabalist Gematria" jo hebrajik priebalsi skaii atitikmen suma lygi 18 (D = 4,1 = 10, D = 4; plg. Kabalos elementai", p. 221). Dar jprastesnis kabalistinis 18 kaip CHaJ - gyvenimas (CH = 8, J = 10) aikinimas. Sulauk 18 met vyrai Talmude (Aboth, sk. 5) yra laikomi pakankamai subrendusiais vedyboms; 18-ain malda yra viena svarbiausi ydams.

gyvenimo skaiiumi, nes odio CHaWaH (Eva, gyvas"- CH = 8, W = 6, H = 5) arba aramjiko odio CHaJA' (gyvas": CH = 8, J = 10, A' = 1) priebalsi skaii atitikmen suma yra lygi 19.

19 Astralikai 19 yra Mnulio, arba metonikojo, ciklo skaiius (plg. mano Anapus sielos", p. 102), t. y. periodas, po kurio mnulio fazs vl kartojasi tomis paiomis Sauls met dienomis (plg. prie 76 ir 304). Kaip ir kiti ciklo skaiiai, 19 yra taip pat laim neantis ir kabalist yra laikomas (kaip ir 18)

Astralikai 20 yra Sauls skaiius (jau babiloniei priskiriamas Sauls dievui Samaui, plg. A. Jeremias, ATAO, p. 463, 623), btent jis sudaro dvigubo vidutinio mnesio i 60 dien tredal, lygiai kaip 10 (r. prie 10) yra paprasto mnesio tredalis arba egiptiei Sothis ar fenikso met 5 dien savait (r. Anapus sielos", p. 102). Veneros met mnuo taip pat yra 20 dien (A. Jeremias, inynas, p. 161). Chronologiniu poiriu 20 yra naudojamas Biblijoje kaip lygiagretaus skaiiavimo skaiius (1 Kar 15, 9; 16, 10 ir 2 Kar 15, 30). Atrodo, vienintel kart jis Biblijoje panaudojamas kaip Mnulio skaiius, btent (iskaidytas 7 + 7 + 6) (1 Moz 31, 38) kaip Jokbo, kuris ir iaip turi ry su Mnuliu, tarnybos met suma (plg. Babilonikai astralikas", p. 162t.). Nuo 20- gyvenimo met izraelitas privaljo tarnauti armijoje; nekaringasis Talmudas (Aboth, sk. 5) laiko 20-met pakankamai subrendusiu savarankikai stoti kariuomen. Apie 20 kaip skaiiavimo vienet bei tobul skaii r. p. 23t. Simboliniu poiriu 20 yra laikomas 10 dvyniu; pastarasis yra matomos visatos, taigi itapuss

dabarties, skaiius, tuo tarpu 20 vienija iapus ir anapus, j ir an pasaul, gamtos ir gailestingumo karalystes" (Leibnizas), material ir ideal kosmos.

23
23 yra t dirbtini" mnulio fazi (r. prie 24), kuriose mnulio tuo metu nra, skaiius (plg. su 11).

21
3 X 7 = 21. Prabgus trims septynmeiams, arba met savaitms", jaunuolis ar mergina sulaukia pilnametysts (r. p. 67), vyras gali sukurti eim (p. 54); plg. p. 52. Nuo 21-os dienos po gimdymo yd gimdyvei pagal paprot praeidavo demon grsm (Talmudas, Sanhedrin 32 b). 21-aisiais metais po ivykimo i Itaks Odisjui vl pavyksta grti gimtin ir tapti ten valdovu. Kaip ir 8, 21 taip pat yra naujo bties laikotarpio pradios simbolis.

24
24 yra paros valand ir puss indiko Sauls met mnesio skaiius (r. p. 46), be to, su 12 zodiako enkl dirbtinai susiet (24) mnulio fazi skaiius (plg. A. Jeremias, inynas, p. 102). Kaip 12 skaiius dvynys, jis retkariais dalijasi su juo simboline prasme. Kabalistikai pagal hebrajiko odio KaD priebalsi skaii atitikmen sum (indas, talpa"; K = 20, d = 4) 24 yra laikomas mass simboliu.

22
Pasak Stuckeno, 22 yra senovs rytiei mnulio fazi ir i j isirutuliojusi 22 senovs semit, graik ir romn alfabeto raidi skaiius. (Plg. Kabalos elementai", p.l84tt.). Kadangi raids yra odi sudtins dalys, o ie savo ruotu - kalbos dalys, kurios pagaliau yra analitinio mstymo pagrindas, tai 22 laikomas mstymo proceso simboliu.

25
25 yra puss Mnulio met piln septyni dien savaii skaiius (r. p. 46), atitinkamai dvigub vis Mnulio met savaii skaiius. Iki revoliucijos Vokietijoje 25-aisiais gyvenimo metais buvo suteikiama aktyvi ir pasyvi rinkim parlament teis. Po 25 santuokos met yra veniamos sidabrins vestuvs. Simbolikai kabalistikai 25 ymi, remiantis hebrajiko odio KoH priebalsi skaii atitikmen suma (ia"; K = 20, H = 5), termin arba rib.
x

skaiius, apie k galime sprsti ir i hebrajiko odio 26 yra puss Sauls met septyni dien savaii skaiius, atitinkamai dvigub vis Sauls met savaii skaiius. Pasak Diodoro, I, 20, Tyfonas padalijo met diev Ozyr 26 dalis. Pagal priebalsi skaii atitikmen sum jis yra hebraj dievo vardo Jhwh (Jehova"; J = 10, H = 5, W = 6, H = 5) skaiius. KoaCH (jga"; K = 20, CH = 8) priebalsi skaii atitikmen sumos.

29

"

29 sidabriniai yra didiausia suma krikionikoje simbolikoje, kurios gali bti vertas mogus, nes Jzus buvo parduotas u 30 sidabrini.

27
27 yra siderikojo mnesio dien skaiius. 27- dien Saul ir Mnulis pasidalija tarpusavyje tak alies likimui ir perduoda savo vali alies orakului", sak senovs babilonieiai (plg. A. Jeremias, inynas, p. 150). Kaip 3 kubas, 27 (kaip ir 3) yra laikomas laims skaiiumi.

30
Vis pirma 30 yra vidutinio mnesio dien skaiius (vidutiniai metai: 30 = 360 : 12); 30 met yra 1 diev met mnuo (pal. .Anapus sielos", p. 101). Taip 30 virsta apvalios sumos simboliu, nors u to slepiasi ir astralin jo prigimtis. Samsono (imon = Sauls snus) vestuvse dalyvavo 30 draug, kurie gavo 30 apatini ir 30 virutini rb (Teis 14, 1 ltt.). Teisjas Jairas (Sauls vardas: vietjas"!) turjo 30 sn, kurie jojo ant 30 asil ir jiems priklaus 30 miest (Teis 10, 4). 30 dien, t.y. iki apvalaus mnulio skaiiaus, tsiasi gedjimas dl Aarono ir Mozs (4 Moz 20, 29; 5 Moz 34, 8). Manicheist 30 dien pasninkas gedint Manio (plg. Painimo karalystje", p. 76). mogus (ir tas pats Jzus) yra vertinamas 30 sidabrini (2 Moz 2 1 , 32, 3 Moz 27, 4 ir Mt 26, 15). Trisdeimtais gyvenimo metais mogus, kaip sakoma

28
28 yra Sauls ciklo, arba Sauls apskritimo", arba sotikj met savaits dien skaiius (plg. .Anapus sielos", p. 102); jis taip pat parodo period, po kurio ventadieni ir savaits dienos vl atitinka tas paias kalendorines dienas. Be to, 28 yra Mnulio ciklo dien skaiius. Kaip astraliniu kalendoriniu poiriu jis yra atsinaujinimo skaiius, taip simboliniu kabalistiniu poiriu 28 yra nuolat atgimstanios gamtos

299

Talmude (Aboth, sk. 5), pasiekia savo jg virn (hebrajikai BeKoaCH; B = 2, K = 20, CH = 8); trisdeimtais gyvenimo metais Moz ir Jzus pradjo savo veikl (1 Moz 4 1 , 46; Lk 3,23); 30 met Romoje buvo amius, tinkamas eiti liaudies tribno pareigas. Apie 30 kaip baigms rib galima sprsti i senovs vokiei teisini paproi (paveldjimo teiss sigaliojimas po 30 dien nuo turto savininko mirties) ir banytini apeig u mirusiuosius (Romos katalik Banyios) prajus 30 dien nuo velionio mirties ar laidotuvi. r. taip pat prie 33.

32 pauki ris Nojaus arkoje (Pirk de Rabbi Elieser, sk. 22); 32 Rabbi Elieser'io Midddth (raybos taisykls); netgi 32 Skato kortas bei 32 achmat figras. Pagal kabalistin skaii mistik 32 atitinka irdies simbol (LeB; L = 30, B = 2).

33
Jzus mir 33 met. Kabalistikai ABeL (gedulas"; 'A = 1, B = 2, L = 30) atitinka 33. Apie 35 skaitykite p. 46.

31
31 yra kabalistinis skaiius, atitinkantis 'EL (Dievas"; 'E = 1, L = 31).

36
Kiekvienas zodiako vaigdynas yra padalytas 3 dalis, kuri kiekviena paklsta svarbiausiai vaigdei (dekanui), taigi i viso susidaro 36 dekanai, kuri kiekvien atitinka deimt 360 laipsni apskritimo laipsni (plg. A. Jeremias, inynas, p. 166, mano Babilonikai astralikas", p. 44; dar apie 36 r. p. 46). Mistiniu kabalistiniu poiriu 36 simbolizuoja hebraj dievo vard 'ELoaH ('E = 1, L = 30, H = 5).

32
I 9 Veneros met mnesi 5 yra sudaryti i 32 dien (A. Jeremias, inynas, p. 160t.). Simboliniu poiriu 32 galime rasti 32 pasaulio sukrimo keliuose arba principuose (Jezirah knyga I, 1). Jis taip pat ireikia kabalist apraomas 32 mogaus kno nerv poras, 32 suaugusiojo dantis (plg. Kabalos elementai", p. 63 ir 175, ia rasite dar ir daugiau paraleli). A dar pridedu: 32 didiosios bties enklus" (Mahdpuruscha = Buda, plg. Beckh, Budizmas, I, p. 38);

39
39 = 40 - 1. Mozs statymo numatytus 40 bausms kiri (5 Moz 25, 3; 2 Kor 11, 24) rabinai (plg. talmudin Makkoth traktat) sumaino iki 39 tam,

kad nepadidint bausms apsiskaiiuodami. Plg. su anglikon Banyios 39 (= 40 - 1) statymo straipsniu (1517 met). 3940 savaii vystosi kdikis motinos siose. Kabalistikai 39 yra TaL simbolis (rasa" kaip apvaisinimo ir atgimimo simbolis; T = 9, L = 30).

Romos katalik tikyb persmelkiani 40 valand mald, yra surayti A. Jeremias, inynas, p. 142. 40 met ami romnai laik tinkamu bti pretoriumi. Tai, kad mogus (ne tik tarakonas) po 40 laukimo met ateina prot, yra inoma jau Talmude (Aboth, sk. 5); plg. su kanoniku amiumi".

40
40 yra vidutini met i 360 dien 9 savaii skaiius. 40 dien, pasak Hesiodo (Darbai ir dienos, 385t.), Saul ustoja Plejades (r. prie 42). Simboliniu poiriu 40 yra, kaip pastebjo jau Goethe, pasiruoimo ir laukimo skaiius, o ne tik nelaims skaiius (kaip nori iaikinti A. Jeremias, inynas, p. 152t., su kuo galt bti susij 39 bausms kiriai r. prie 39). Tvano metu lijo 40 dien (1 Moz 7, 17); 40 dien trunka ir Jokbo balzamavimas po 70 dien gedulo (1 Moz 50, 3); 40 met izraelitai gyvena dykumoje ir maitinasi mana (4 Moz 40, 33t.; Joz 5, 6; Am 2, 10; 2 Moz 16, 35; Apd 7, 42). Po 40 dien laukimo Ninev nusileidia (Jon 3, 4). Apie 40 dien pasnink usimenama Est 4, 15. 40 dien Jzus pasninkauja prie gundym dykumoje (Mt 4, 2 ir kt.). 40 dien, nuo Velyk iki engimo dangun, prisikls Jzus buvo su savo apatalais (Apd 1, 3). 40 dien laukia Moz prie priimdamas statym ant Sinajaus kalno (2 Moz 24, 8). 40 dien ir 40 nakt, anot Horebo, keliauja Elijas (1 Kar 19, 8). Kiti faktai, prie kuri dar reikt pridurti 40 Sebasts kankini ir visus metus ir vis

42
42 = 6 X 7. Be to, 42 yra 6 septyni dien savaii skaiius, pavyzdiui, tarpsnis tarp jaunaties ir antros pilnaties. 6 septyni dien savaites trunka pogimdyminis laikotarpis (i ia eiasavaitin"). Egiptiei skaiiavimu (tuo tarpu Hesiodo 40), Saul dengia Plejades 42 dienas. Taigi egiptieiams tai turjo bti mirusij skaiius: 42 mirties teisjai, 42 mirusiojo nuodms ir t. t. (A. Jeremias, inynas, p. 153). 42 taip pat yra hebrajikos vietovs Asmaweth vyr skaiius (Mirties jga", Nehemia 7, 28). Pagal 2 Kar 2, 23tt., meka sudrask 42 paauglius, o 2 Kar 10, 14 minimi 42 griov sumesti vyrai. Apie 42 raidi Dievo vard plaiau skaitykite Kabalos elementai", II d., p. 108.

Kabalistikai 45 reikia mog", kadangi hebrajikas 'AD&M (mogus"; 'A = 1, D = 4, M = 40) atitikmuo yra 45.

48 yra kabalist sefiroto GeDULlaH (didyb", r. Kabalos elementai", p. 26; G = 3, D = 4, U = 6, L = 30, H = 5) priebalsi skaii atitikmen suma.
-

49
49 yra 7 x 7 , taigi kvadratas ir 7 sustiprinimas. Be to, 49 yra besibaigianio vystymosi skaiius. Prajus 49 dienoms po Jzaus prisiklimo, buvo atsista ventoji Dvasia (Apd 2). Pagal senovik skaiiavim yra priskaiiuojama ir pradios ar pabaigos diena, todl gauname 50 dien iki Sekmini (Pentekoste 50-a diena); r. prie 50. Apie 49 kaip apie 7 mogaus septynmei pabaig skaitykite p. 55.

50
Apie 50 r. p. 46. Be to, 50 yra naujo pradia po 7 septyntaini period (r. prie 49), dar 100 : 2, iuo atveju ne astralikai, kaip ir visa deimtain sistema (r. p. 44 prie 10 ir Anapus sielos", p. 103 prie 100). Kaip Sekmins yra veniamos 50- dien po Velyk prisiklimo, taip ydai 50- (49-) dien po Paschos venia Savaii vent (Schebuoth, plg. 3 Moz 23, 16) ir kiekvieni 50-ieji (49-ieji) metai yra jubiliejaus metai (3 Moz 25, 10t.). 50 dien prie Velykas prasideda pasninkas (Quinquagesima sekmadienis). 50 kaip

apvalus skaiius (pus imto) minimas: 1 Moz 18, 24tt. (50 teisuoli); 2 Sam 15, 1 (50 palydov, plg. su 1 Kar 1, 5); Est 5, 14 (50 uoleki aukio kartuvs); Mk 6, 40 (mons, susd po 50 maisto padauginimo stebuklo metu); Lk 7, 41 (50 denar.) Dar prisiminkime 50 graik Danajo dukter ir 1.1. 50-aisiais gyvenimo metais prasideda vyresnis mogaus amius; Talmudas (Aboth, sk. 5) sako, kad 50 met mogus ateina taryb, t. y. gauna brandios gyvenimo iminties. Posakis Dar neturi n 50 met" yra vartojamas norint pabrti dar jaunas" (Jn 8, 57). Penkiasdeimtmeiai Romoje buvo atleidiami nuo tarnybos kariuomenje. (Plg. A. Jeremias, inynas, p. 153, ir ATAO, p. 666). 50 tobulum kai kurie kabalistai gretina su hebrajiku odiu KoL (visuma"; K = 20, L = 30) arba /<Af (pasaulin jra"; J = 10, M = 40). 50-oji Frankfurto 1848 met parlamento sesija nebuvo nei baigta, nei kabalistin.

52, 54, 56, 58

52 yra met septyni dien savaii skaiius, be to, ubaigto vystymosi skaiius pagal septyntain skaiiavim, o mistiniu kabalistiniu poiriu yra CHMeD (tobulas grois"; CH = 8, M = 40, D = 4) arba ELIaHU (Elijas"; E = 1, L = 30, H = 5, U = 6) atitikmuo. Apie 54, 56, 58 r p. 46. Mistiniu kabalistiniu poiriu 58 simbolizuoja NOaCH vard (Nojus"; N = 50, C H = 8).

60
Apie astralin 60 reikm r. p. 41 ir 46. Apie babiloniei eiasdeimtame sistem r. A. Jeremias, inynas, p. I46t. Dvigubas mnuo turi 60 dien, valanda turi 60 minui, minut - 60 sekundi, kapa - 60 vienet. Anot Talmudo (Aboth, sk. 5), 60 met yra mogaus brandaus amiaus pabaiga ir karaties pradia; nuo 60 met romnams nebereikdavo uimti valdininko pareig. Kaip visa apimantis apvalus skaiius 60 kabalist yra laikomas hebrajiko odio KeLI atitikmeniu (talpa"; K = 20, L = 30, I = 10). Apie 62 savaites r. Dan 9, 26.

70
70 yra vidutini Mnulio met i 350 dien penki dien savaii skaiius, taigi judjimo pabaigos skaiius penkiatainje sistemoje, o kartu 10 septynmei ar 7 deimtmei skaiius. Gyvename septynias deimtis met" (Ps 90, 10); 70 dien egiptieiai gedi Mozs (1 Moz 50, 3); 70 nukirsdint Ahabo (2 Kar 10, 1) sn; 70 mesijo savaii (Dan 9, 24). Kartu su Moze, Aaronu, Nadabu ir Abihu Sinajaus kaln lipa 70 senin (4 Moz 11, 24); Nadabas ir Abihas ia traukti tam, kad susidaryt 72 tautos atstovai, kas labiau tinka remiantis Sauls met skaiiavimais, tuo tarpu 70 (kaip pasakyta pradioje) yra Mnulio skaiius. i abiej skaiiavimo bd miin rodo Mozs ir Aarono draugija apraomuose vykiuose (2 Moz 24, kaip ir 2 Moz 9, 24, tuo tarpu 2 Moz 19, 3 bei 3 1 , 1 ir visame 32 skyriuje aikiai kalbama, kad Moz yra vienas su Dievu ant Sinajaus kalno). Mozs ir Aarono draugija sudaro lunisoliarin miin; kadangi Mozs pavidalas turi aiki Mnulio ypatybi, o Aarono Sauls (plg. Babilonikai astralikas", p. 164). 70 vyriausij taip pat atitinka 70 su Jokbu (taip pat turiniu Mnulio ypatybi) Egipt traukiani siel (5 Moz 10, 22), be to, 70 mokini isista pasitikti Jzaus (Lk 10,1) ir 70 Biblijos vertj Aleksandrijoje (Septuaginta, r. prie 72). Kiek 7 laikytinas blogio skaiiumi, tiek pat tai taikytina ir 70, ypa nelaimms

63, 64
yd rabinams 63 yra ventas skaiius, nes Talmudas yra sudarytas i 63 traktat. Mistiniu kabalistiniu poiriu jis yra odio NaB'I (pranaas, dievo valios skelbjas"; N = 50, B = 2, '= 1,1 = 10) atitikmuo. 64 atitinka od DIN (teis"; D = 4,1 = 10, N = 50).

65, 67
65 yra hebrajiko dievo vardo ADoN&J atitikmuo (Viepats"; 'A = 1, D = 4, N = 50, J = 10). 67 yra kabalistinio sefiroto BINdH atitikmuo (protas"; plg. Kabalos elementai", p. 25; B = 2, I = 10, N = 50, H = 5).

306

29 31; CH = 8, S = 60, D = 4) yra io skaiiaus atinusakyti: Iz 23, 15t. (Tyro nelaimi 70 met laikotarpis), Jer 25, 11 (70 met babiloniei kalinimas). (Apie) 70 dien prie Velykas, Septuagesima sekmadien, Romos katalik Banyia pradeda ram atsiadjimo dien" laikotarp, kurio metu yra neleistinas vieas trokim rodymas. Nuo Septuagesima iki Didiojo etadienio Mii ir brevijoriaus skaitymo metu nebuvo giedama Aleliuja. Mistiniu kabalistiniu poiriu 70 yra hebrajiko odio SOD atitikmuo (paslaptis"; S = 60, O = 6, D = 4). Daugiau apie 70 (70 taut ir j angelai sargai) r. knygoje Babilonikai astralikas", p. 4 l t . tikmuo. Visa kita apie 72 r. A. Jeremias, ATAO, p. 666.

73
Plg. su 72. Mistiniu kabalistiniu poiriu 73 yra sefiroto CHoKHMdH atitikmuo (imintis", r. Kabalos elementai", II d., p. 25; CH = 8, KH = 20, M = 40, H = 5).

76
76 yra mistinis hebraj dievo vardo 'ELoHIM atitikmuo (Dievas"; 'E = 1, L = 30, H = 5,1 = 10, M = 40). 76 metus (be 1 dienos) turi Kalipss (pagerintas metoninis) ciklas; plg. su 19 bei mano knygos .Anapus sielos", p. 102.

72
72 yra vidutini (73 - i 365 dien) Sauls met i 360 dien penki dien savaii skaiius; 72 metai (vienas kinikas pu) taip pat yra viena didij precizini met diena (25 920 : 360) arba periodas, per kur pavasario saulgros takas pasislenka ekliptika vienu laipsniu (Anapus sielos", p. 101). Palyginti su 70, 72, atrodo, vartotas anksiau, bet vliau patogumo dlei suapvalintas iki 70, pvz., 72 Aleksandrijos vertjai (Biblijos vertjai, r. prie 70). Apie kabalistin 72 raidi Dievo vard ir 72 vard vard isamiau skaitykite mano knygos Kabalos elementai", II d., p. 111-120. Kabalistinis sefirotas CHSeD (gailestingumas", plg. Kabalos elementai", p. 26,

80
Mistiniu poiriu 80 yra kabalistinio sefiroto JeSOD atitikmuo (pagrindas", plg. Kabalos elementai", p. 26; J = 10, S = 60, O = 6, D = 4). Ps 90, 10 sakoma, kad mogus gyvena 80 met, nors 2 Moz 7, 7 skelbia, kad Moz buvo 80-ies, kai kalbjo su faraonu ir ivadavo ydus i Egipto nelaisvs, o Aaronui buvo net 83-eji. (Moz sulauk 120 met amiaus.)

Astralikai 90 yra vidutini Sauls met ketvirtadalis (360 : 4), arba 3 (3 x 30) atitinkamai 1 + 2 vidutiniai mnesiai (30 + 60). Pastarasis svarbus mistiniu kabalistiniu poiriu tuo, kad sujungia 30 simbolizuojam jg su 60 simbolizuojama visa apimania veikla valdovo simbol, todl 90 yra odio Me~LeKH atitikmuo (valdovas, karalius"; M = 40, L = 30, KH = 20). Kaip visa apimantis apvalus skaiius (matyt, ireikiant j kaip 1 0 x 9 ) , 90, pvz., minimas Homero 90 Kretos miest (OdisjaXD, 174). Talmudas teigia, kad 90-meiam mogui laikas kapus, nors Sara pagimd Izaok bdama 91 met (1 Moz 17, 17; 20, 1).

2 Pt 3, 8), toliau maiausias" ir 1000 (Iz 60, 22). Santykis 1 : 100 ilieka ir 100 : 10 000 (3 Moz 26, 8). Kai i 100 atskiriamas vienas ypatingas, tai lieka 99 kiti, kaip Mt 18, 12 (1 pasiklydusi avel, 99 kaln pievoje) ir Lk 15, 7 (1 atsiverts nusidjlis, 99 teisieji).

100
100, kaip ir 10, nra astralinis skaiius, veikiau apvalus skaiius, o tai galioja ir kitiems deimtainiams skaiiams - 1000 ir 10 000 (plg. Ps 9 1 , 7: Nors tkstantis krist tavo kairje ir deimt tkstani deinje..."). Deimtains sistemos naudojimo senum rodo kaip tik pastarieji 10 kartotiniai. Su deimtaine sistema susijusi skaii nuorodos (pvz., 2 Moz 27, 9tt.) gali bti i vlesni laik; taiau kai 10 ir jo kartotiniai yra naudojami tiesiogine prasme, galima kalbti apie tvirt deimtains sistemos jim tautos smon. Pvz., sakoma: Jsiki penketas privers bgti imt..." (3 Moz 26, 8) arba i Dovydo reikalaujama kaip grobio 100 filistin apyvarps odeli" (1 Sam 18, 25), taip pat kalbama apie 100 prana, 100 veim ir t. t. (1 Kar 18, 4; 1 Krn 19, 4) arba, anot Izaijo (Iz 65, 20), imtametis mogus bus laikomas vaiku ir kt. Plg. Naujajame Testamente: 100 avi, 100 denar (Mt 18, 12, 28), 100 statini aliejaus, 100 saik kviei (Lk 16, 6-7), 100 svar miros ir alavijo miinio (Jn 19, 39), be to, susiskirstymas po 100 stebuklingo

91
91 yra 7 x 1 3 . 7 ir 13 gali bti laimingi ir nelaimingi skaiiai (r. prie 7 ir 13, be to, A. Jeremias, ATAO, p. 287), t. y. simbolizuoja nauding ar aling poveik. Mistiniu kabalistiniu poiriu 91 yra MaLe'AKH atitikmuo (angelas"; M = 40, L = 30, 'A = 1, KH = 20).

99
99 = 1 0 0 - 1 . imtas yra taip pat apvalus skaiius, reikiantis labai daug" (r. prie 100). iuo poiriu jis yra prieinamas maiausiam skaiiui (1), panaiai kaip 1000 met prieinama 1 dienai (Ps 90, 4; 84, 11;

310

duonos padauginimo metu (Mk 6, 40). Senovs german imtins", t. y. 100 eim grups (srii padalijimas giminmis), valdomos centgraf (Zent = 100), taip pat yra tos paios kilms, kaip ir senovs vokiei centneris svorio matas, kur naudoja Austrija, Lenkija, Bavarija, vedija, Norvegija, Suomija ir Danija, visuomet atitinkantis 100 svar, lygiai kaip ir Prsijoje nuo 1858 met ir vokiei valstybje nuo jos atkrimo. (Iki 1858 met Prsijoje, kaip ir Saksonijoje, 110 svar, Hamburge - 112, o Bremene - 120 svar atitiko german didj imt".) Ir daugeliui kit taut buvo bdingas skirstymas po 100, kaip antai Atnuose ar Romoje centurijos ir t. t. Mistiniu kabalistiniu poiriu 100 yra JaMIM (dienos" arba laikai"; J = 10, M = 40,1 = 10, M = 40) atitikmuo.

PRIEDAS
I vyskupo Epifanijaus Saliamieio Kiprieio (315 403 m. po Kr.) veikalo Apie skaii paslaptis*"" III. Kad dievikuose ratuose minima trejyb pati (skaiius trys) yra kakas paslaptinga ir stebuklinga. Cherubinai gieda triskart lovinani giesm: ventas, ventas, ventas yra Galybi Viepats!" (Iz 6, 3). Yra trys pagrindins stichijos: dangus, em, jra. Mumyse trys yra: suvokimas, dvasia, protas. Trys (moni gimins) tvai: Adomas, Setas, Henochas. Trys patriarchai: Abraomas, Izaokas, Jokbas. Trys angelai aplanko Abraomo palapin (1 Moz 18, 2). Tris dienas truko Abraomo auka (1 Moz 22, 4). Tris saikus milt Sara patiek angelams (1 Moz 18, 6). Trij ri lazdas Jokbas idliojo prieais kaimenes loviuose (1 Moz 30, 37, 38). Prabgo trys deimtmeiai, kol Juozapas tapo Egipto valdovu (1 Moz 41, 43, 46). Tris mnesius tvai slapst Moz (2 Moz 2, 2). Triskart trys, arba devynios, nelaims ugriuvo Egipt. Trei mnes po ijimo i Egipto buvo duoti sakymai ir surayti ant akmenini ploki (2 Moz 19, ltt.). Dykumoje buvo trys grybs: vanduo, putpels ir mana. Mozei
Pagal pamokslinink August, Leipzig, 1839, n tomas, p. 409.

Apie 1 0 0 - 4 320 000

Apie iuos skaiius praom skaityti mano knygos .Anapus sielos" p. 101104. Prie to reikt pridurti, kad 120 yra laikotarpio skaiius (1 Moz 6, 3), 318 mnulio ciklo skaiius (plg. A. Jeremias, ATAO, p. 289 ir 667), 350 yra apvalus skaiius, o 354 - Mnulio met skaiius, 365 lunisoliarini met su 5 epagomenmis skaiius (ten pat, p. 667), 486 000 pers zodiako vaigdi skaiius (ten pat, p. 40), pagaliau daugiau nei 106 434 bilijon vaigdi, apie kurias kalbama Talmude, Berachoth 32 b (apie tai pasakojama mano Babilonikai astralikas", p. 44).

triskart apsireik Viepats. Trys kunigai (Viepaties) buvo: Moz, Aaronas ir Samuelis. Trys pasigrjimo verti vadai: Izaijas, Nuno snus, Kalebas, Jefuno snus, ir Pinjas. Trys vyrai stovjo ant uolos (kalvos) prieais Amalek: Moz, Aaronas ir Huras (2 Moz 17, 10). Trys galingi teisjai: Gideonas, Jefta ir Samsonas. Trys izraelit atstovai: Moz, Jobas, Danielius. Danielius pasninkavo tris savaites (Dan 10, 2). Trys vyrai, kurie nepanoro melstis auksiniam paveikslui: Sadrachas, Mesachas ir Abed-Negas (Dan 3). Saliamonas sako: per trejyb alyje prasids neramumai: kai tarnas taps karaliumi, kai kvailys persisotins ir kai iteks prieikai nusiteikusi moteris. Trys dalykai yra nepasotinami: pragaras (poemi karalyst), moters meil ir idivusi em. Trys dalykai yra nesuvokiami: erelio skrydis ore, gyvats liauimas uola ir laivo kelias per jr. Trys dalykai yra panaios prigimties: jaunas litas, vri valdovas, gaidys vit valdovas ir oys, vadovaujantis ok bandai (pagal Pt 30, 15tt.). Trys imintingos moterys: tekoiet (2 Sam 14, 2), Sunarrfit (Sunemo mona, 2 Kar 4, 8tt.) ir Abigail (1 Sam 25, 3tt.). Pirmoji igelbjo savo vyr Nabal; antroji savo gudrybe Absalon; treioji neprarasdama drsos kreipsi prana (Elij). Trys moterys buvo pranas ir mu litaurus: Mirjam, Debora ir Judita. Trys moterys buvo ventos: Sara, Rebeka, Lja. Trys ypa garss karaliai: Dovydas, Hiskijas ir Jozu. Yra trys

dalyk rys: dangiki, emiki ir pragariki. Yra trys pagrindins dorybs: tikjimas, viltis ir meil. Yra trys Dievo dovanos: karalyst (valdia), kunigai, pranaai. Yra trys laikotarpiai: praeitis, dabartis ir ateitis. Yra trys vietos teisuoliams: rojus, Abraomo prieglobstis ir dangaus karalyst. Trys bausms nuodmingiems: tamsa, kirminai ir pragaras. Trys pasaulio atsinaujinimo etapai: pirmas Nojaus gyvenimo laikotarpiu, antras per Krist, treias pasaulio pabaigoje. Triskart apliejo Elijas jautuko gabalus ir malkas ir iauk ugn i dangaus (1 Kar 18). Triskart per dien meldsi Danielius (Dan 6, 10). Tris mnesius utruko Mergel Marija Zacharijo namuose (Lk 1, 56). Trij ri dovan atsiunt Ryt alies iminiai Kristui: aukso, smilkal ir miros (Mt 2, 11). Yra trys skirtingi kriktai: statymikasis (prozelit), Jono Kriktytojo ir Viepaties Dievo. Kriktijant paminima trejyb: Dievas Tvas, Snus ir ventoji Dvasia. Krikto metu taip pat triskart panardinama vanden ir triskart i jo itraukiama. Viepats laimjo trigub pergal prie velni: kai jis nevalg, nors ir badavo; kai jis nepra niekingojo malons ir kai atsisak nuokti nuo ventyklos elmens (Mt 4). Prabgus trims dienoms po krikto vanduo pavirto puikiu vynu (Jn 2, ltt.). Tris kartus susilauk priekait Mergel Marija i pagimdyto (Viepaties) snaus: 1. Kam gi mans iekojote? Argi neinojote, kad man reikia bti savo Tvo reikaluose?" (Lk 2, 49) 2. O kas man ir tau, moterie? Dar neatjo mano

valanda." (Jn 2, 4). 3. Kas gi mano motina ir kas mano broliai?" (Mt 12, 48). Trimis apatalais Viepats pasitikjo labiausiai: Petru, Jokbu ir Jonu. Trejus metus Viepats dar stebuklus. Trejus metus Viepats iekojo figos ant figmedio, bet taip ir nerado (Lk 13, 7). Tris dalykus Viepats prakeik: 1) figmed: Tegul per amius ant tavs nemegs vaisiai!" (Mt 21, 19); 2) sinagog: ia neliks akmens ant akmens" (Mt 24, 2); 3) Jud: Vargas tam mogui, kuris iduos mogaus sn. Geriau jam bt buv negimti" (Mt 26, 24). Tris dienas ir tris naktis Jona ibuvo uvies pilve. Trij dien kelions dydio buvo Ninevs miestas. Tris dienas truko Iganytojo mirtis; trei dien Viepats lovingai prisikl i numirusij. Po trij dien apaks Paulius vl atgavo regjim (Apd 9, 9). Tris kartus maldavo Paulius, nes jo kne buvo dyglys (2 Kor 12, 7, 8). Tris kartus suduo jo laivas (2 Kor 12, 25), jis buvo pagautas ir ikeltas iki treiojo dangaus (2 Kor 12, 2). Moteris pam tris saikus milt ir i j uraug tel, ir miltai gerai rgo, su tuo yra lyginama dangaus karalyst (Mt 13, 33). IV. Kad ir dvigubas trejetas, minimas dievikuose ratuose, naudojamas svarbiems dalykams vardyti. Per eias dienas Dievas sukr pasaul. et dien jis sukr Adom. et valand vakaro, kai jis per nuodm pasijuto nuogas, Dievas j susirado (1 Moz 3, 8-11). eis kartus Dievas pasirod Abraomui:

pirmkart Harane (1 Moz 12, 1); treikart sapne (1 Moz 15, 1); etkart, kai jis prira vien raid prie jo vardo (1 Moz 17, 5); penktkart et valand popiet (1 Moz 18, 1); etkart jo snaus aukojimo kalnuose metu (1 Moz 22). Jo liepimu tarnas ydas turjo tarnauti eerius metus (2 Moz 2 1 , 2). et mnes angelas Gabrielius buvo pasistas pas Mergel Marij (Lk 1, 26). eiuose soiuose buvo atnetas vynu virts vanduo (Jn 2, 6-10). Apie et valand Jzus kalbasi su samariete prie altinio (Jn 4, 6tt.). Prie eias dienas iki Velyk jis prikl Lozori (Jn 12, 1). Apie et valand po nukryiavimo jis atleido savo skriaudjams (Lk 23, 4044). eiskart jis pasirod po savo prisiklimo: moterims, Kleopui, apatalams be Tomo, apatalams Tomui sugrus, Petrui ir Jonui, kai jie trauk tinkl, ir pagaliau engdamas dang. Pasak Pauliaus (1 Kor 15, 5-8), j eiskart mat broliai: Kefas, Dvylika (apatalai), penki imtai broli, Jokbas, visi apatalai ir pagaliau pats Paulius. eias dideles paslaptis turi ms Viepats Jzus Kristus, kaip sako Paulius, atskleisti: Jis apsireik kne, buvo Dvasios paliudytas, pasirods angelams, paskelbtas pagonims, tiktas pasaulyje ir paimtas lov" (1 Tim 3, 15, 16). I ei raidi yra sudaryti ei dids vardai (odiai): Adonai (sakymai), Sabopth (Zebaoth, Pasaulio viepats), Jesous (Jzus), Kyrios (Viepats), Iatros (gydytojas), Agathos (geroji), Nephele (debesis), Marjam (Marija) (th ir ph atitinka 1 raid).

V. Kad ir septynetas yra tobulas skaiius Septint dien Dievas ilsjosi po vis savo darb (1 Moz 2, 2). Septingubu kertu buvo grasinama tam, kuris nuudys Kain (1 Moz 6, 15). Kadangi tas niekas buvo grauiamas septyni nuodmi: pavydo, klastos, broludysts, pirmosios mogudysts, pirmojo nusikaltimo tarp gyvj, tv ugauliojimo, melo Dievui, todl jis gavo septynias bausmes: jis turjo apsigyventi prakeiktoje emje, privaljo j dirbti, j irdamas dsauti, drebti, slapstytis, nuo moni aki, kiekvieno bijoti ir neiotis atpainimo enkl. Septintas po Adomo buvo Henochas, kuris patiko Dievui (gyveno dievik gyvenim) ir kuris lyg kvieiai buvo saugomas nuo piktoli. Septynerius metus Jokbas tarnavo Labanui u Lj ir dar septynerius u Rachel. Septynis riukus padovanojo Abimelechui Abraomas pripaindamas jo teis ukastj altin (1 Moz 21, 28, 29). Septynios faraono susapnuotos liesos karvs reik bad, o septynios riebios - derli (1 Moz 41). Septynis ventus trimitus Nuno snui Jozuei buvo leista psti, kai jis norjo veikti Jericho mrus (Joz 6). Septintais metais ydai privaljo ilaisvinti tarnus (vergus) (2 Moz 21, 2). Nuo (pirmo mnesio) penkioliktos iki dvideimt pirmos dienos, septynias dienas, ydai vent Pasch (2 Moz 12). Septynias tautas Dievas atidav yd vergovn: kananitus, hetitus, ferezitus, gergezitus, hevitus, jebuzitus ir

amoritus. Septynias dienas Mozs sesuo (Mirjam) buvo u stovyklos rib (4 Moz 12, 14, 15). Samsonas buvo suritas septyniomis virvmis, kurias jis sutrauk lyg silel (Ts 16, 7-9). Jis taip pat turjo septynias plauk sruogas, kurias nukirpus j apleido jgos. Septynios akys stebi visas alis (Apr 5, 6). Septynias lempas ir septynias juostas (salius) pamat Zacharijas (Zch 6, 2). Dievas pasiunt septynias dvasias (Apr 4, 5; 5, 6). Septyni ventosios Dvasios gabumai: iminties dvasia, proto dvasia, patarimo dvasia, stiprybs dvasia, painimo dvasia, pamaldumo dvasia ir dievobaimingumo dvasia (Iz 11, 2). Imintis pasistat palapin ant septyni stulp. Septynios moterys maldauja Izaijo tapti j vyru sakydamos: Savo pai maist mes valgysime, savo pai drabuius dvsime, tik leisk mums vadintis tavo vardu! Tik ivaduok mus nuo gdos!" (Iz 4, 1). Kad Kristus, tapdamas knu, ivadavo jas (moteris) nuo gdos, liudija septynios statymo knygos, btent: Pradios, Ijimo, Kunig, Skaii, Pakartoto statymo, Jozus, Teisj. Jei jis nebt taps knu, ios knygos bt laikomos prasimanymu. Kadangi jis buvo be aukos paaukotas (kaip Izaokas), tai rod, kas buvo parayta Pradios knygoje. O kai jis dar buvo nekaltos mergels siose, jos neikamavo savo dievika ugnimi, todl jis simbolizuoja degant, bet nesudegant krm, apie kur kalbama Ijimo knygoje. Kadangi jis tapo aukiausiu kunigu, kaip ir Aaronas, bei tarpininku

tarp ms ir Dievo, dar kaip tik tai, kas aprayta Kunig knygoje. Jis susiejo Senj Testament su Naujuoju ir tokiais odiais: Js esate girdj, jog buvo pasakyta: Nesvetimauk. O a jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai velgia moter, jau svetimauja savo irdimi" (Mt 5, 27, 28). Arba odiais: Js esate girdj, jog buvo pasakyta: Akis u ak ir dantis u dant. O a jums sakau: nesiprieink piktam [mogui], bet, jei kas tave ugaut per dein skruost, atsuk jam ir kit" (Mt 5, 38, 39). Ir taip kalbdamas, sakau a jums, Pakartoto statymo knygoje apraytus dalykus jis perkelia Naujj Testament ir pritaiko jo poreikiams. Tai, kad jis ms gimin veda ramybs keliu ir yra paadjs iganym danguje, atskleidia mums Skaii knyga. Kai jis brenda Jordano up ir ventina vanden; kai jis, prikaltas prie kryiaus, pasikvieia atgal svilinani saul ir kenia dvigubai ilgesn dien: taip jis parodo tiems, kurie dmiai skaito tai, kas parayta Jozus, Nuno snaus, knygoje. Taiau kai jis savo brangi dvasi aukoja u mus ir kai pats pasiduoda u ipirk: taip paaikina jisai, kas parayta Teisj knygoje. Jefta taip pat paaukojo savo dukter Dievui vardan tautos (Ts 11, 30tt.). Iajas buvo septyni sn tvas (1 Krn 2, 15; 1 Sam 16, 10). Septintas po Abraomo buvo Moz. Joannes (Jonas) vard sudaro septynios raids. I mokini minios buvo irinkti septyni krikionikai tarnybai

diakonais: Steponas, Pilypas, Prochoras, Nikanoras, Timonas, Parmens ir Mikalojus (Apd 6, 5). Septyni vaikai (broliai) ubaig Antiocho tironij (2 Mak 7). Septynetas, trumpai sakant, yra igirtas ir pasigrjimo vertas skaiius. Nes Dievas yra pasaks: garbingai vskite abo (septint) dien ir j lovinkite, nes kaip tik tada Dievas ilsjosi nuo vis krimo darb (1 Moz 2, 3; 2 Moz 20, 8-11). Tebnie Jis pagarbintas per ami amius, Amen.

Bischoff, Erich
Bi 384 Skaii mistika ir magija / Erich Bischoff. Vilnius: Vaga, [2001]. - 326 p.: iliustr. ISBN 5-4l5-01554-X
A u t o r i u s atskleidia skaii karalyst su gausybe paslapting reikini. A p v e l g i a m a skaii m i s t i k a ir magija, j r e i k m praeities bei ateities s u v o k i m u i ir apskaiiavimui.

UDK 13