1

1.3. METALINI LAIDININK ELEKTRINS VAROS MATAVIMAS VITSTONO TILTELIU

Darbo tikslas susipainti su Vitstono tiltelio veikimo principu ir imatuoti metalini laidinink var. Teorin dalis. Elektros srov metaluose sudaro kryptingas laisvj elektron judjimas elektriniame lauke. Elektros srovs pagrindin charakteristika yra srovs stipris I, kuris skaitine verte yra lygus elektros krviui, pratekaniam pro laidininko skerspjv per 1 sekund. Kai srovs stipris ir jos tekjimo kryptis nekinta, elektros srov vadinama nuolatine. Nuolatins elektros srovs stipr galime ireikti formule: q , (1) I t ia q elektros krvis kulonais (C), t laikas sekundmis (s). Srovs stiprio vienetas yra amperas (A). Elektrinis laukas laidininke R atsiranda tada, kai laidinink prijungiame prie srovs altinio ir laidininko galuose susidaro tampa U, kurios matavimo vienetas yra voltais (V). 1 pav. atvaizduota paprasiausia elektros srovs grandin, kurioje yra elektros srovs altinis, V voltmetras, A- ampermetras, R laidininkas (rezistorius), kurio vara R.

V R A
1 pav.

Susidariusio elektrinio lauko kryptis yra i pliuso minus, o elektronai juda prie lauko krypt, t.y. i minuso plius. Pagal istorikai susiformavus susitarim, elektros srovs kryptimi yra laikoma teigiam krvi judjimo kryptis. Juddami elektriniame lauke elektronai susiduria su chaotikai virpaniais kristalins gardels teigiamais jonais, dl to pasikeiia j judjimo kryptis ir teigiam poli per laiko vienet j maiau pasiekia. Tokiu bdu atsirads pasiprieinimas elektros srovei yra vadinamas vara ir ymimas raide R. Omo dsnis nusako ry tarp srovs stiprio, tampos ir varos. Omo dsnis nuolatins srovs grandins daliai uraomas: U . (2) I R Matome, kad elektros srovs stipris yra tiesiog proporcingas tampai ir atvirkiai proporcingas grandins dalies varai. Laidininko elektrin vara matuojama omais ( ). Om galima apibrti remiantis Omo dsniu. I (2) formuls:

U . (3) I Jeigu U 1 V, I = 1 A, tai vara R = 1 . Omas yra vara tokio laidininko, kuriuo teka 1 A stiprio srov, kai tarp jo gal yra 1 V tampa. Laidininko vara priklauso nuo mediagos prigimties, laidininko matmen ir temperatros. Jeigu laidininko ilgis (m), jo skerspjvio plotas S (m2), tai jo vara: , (4) R S ia - laidininko savitoji vara, skaitine verte lygi varai kubo, kurio kratin 1 m. Savitosios varos vienetas yra m (omas padaugintas i metro). Kiekviena mediaga turi skirting savitj var . Kylant temperatrai, metalini laidinink vara didja. is padidjimas aikinamas tuo, kad padidja jon chaotik virpesi amplitud, todl sumaja elektron laisvasis kelias, elektronai daniau susiduria su kristalins gardels jonais ir daugiau isklaidomi. Majant metal temperatrai, j vara maja. Kai kuri metal vara, pasiekus tam tikr krizin temperatr Tk, visai inyksta ir pasidaro lygi nuliui. Tokia metal bsena vadinama superlaidumu, o i savyb turinios mediagos vadinamos superlaidininkais. Superlaidinink krizins temperatros yra arti absoliutinio nulio. iuo metu yra gauta speciali keramika, kurios krizin temperatra yra ymiai auktesn. Siekiama sukurti tokias mediagas, kuri krizin temperatra bt artima kambario temperatrai. Superlaidinink tyrimas ir nauj mediag paieka yra labai svarbi ne tik mokslui, bet ir praktikai, nes superlaidininkais galima perduoti elektros energij be nuostoli. Savitoji metal vara yra tiesikai priklausoma nuo temperatros: t , (5) t 0 1 0 ia t - savitoji vara t0C temperatroje, 0 - savitoji vara 0 C temperatroje, temperatrinis varos koeficientas, t temperatra. Varos R priklausomyb nuo temperatros galime ireikti analogika formule: (6) R R0 1 t . I (6) formuls gauname: R R0 . (7) R0 t R
Jeigu R0 1 , t 10 C , tai R R0 . Matome, kad temperatrinis varos koeficientas skaitine verte yra lygus varos vieneto padidjimui, padidinus temperatr vienu laipsniu. Be elektros srovs stiprio I dar naudojamas dydis, kuris vadinamas srovs tankiu j. Srovs tank nusako srovs stipris, tenkantis laidininko skerspjvio ploto vienetui: I (8) j , A / m2 . S Srovs tankio matavimo vienetas yra amperas kvadratiniam metrui (A/m2). Remiantis klasikine elektronine metal laidumo teorija nustatyta, kad srovs tankis tiesiog proporcingas elektrinio lauko stipriui E. i priklausomyb ireikiama formule: (9) j E, - savitasis laidumas. (9) formul yra diferencialin Omo dsnio iraika: srovs tankis lygus savitojo laidumo ir elektrinio lauko stiprio sandaugai. Be to, srovs tankis, kaip ir elektrinio lauko stipris, yra vektorinis dydis, nukreiptas elektrinio lauko kryptimi:

3
j E. yra atvirkiai proporcingas savitajai varai: 1 .

(10) (11)

Savitasis laidumas

matuojama m. Elektrinis laidumas G yra atvirkiai proporcingas varai R: 1 I G . R U Elektrinio laidumo vienetas yra simensas (S). Savitojo laidumo vienetas yra simensas metrui (S/m). Darbo metodika Vitstono tiltel sudaro 4 varos, i kuri viena yra neinoma (2 pav.). ia R dekadinis varynas, Rx matuojamoji vara, AB varin viela, D liauiklis. CD sudaro tiltel, kuriame prijungtas miliampermetras (mA). - elektros srovs altinis, K jungiklis. Norint imatuoti var Rx, reikia nustatyti, kad tiltelyje jungtas miliampermetras rodyt nul. Tiltel subalansuoti galima keiiant varyno var R ir slankiojant liauikl D. Tilteliu neteks srov, kai tak C ir D potencialai bus vienodi. C Ix Ig Rx
mA

I R
2 pav.

R2 R1 1 D 2

K . Norint ivesti varos matavimo formul, reikia pasinaudoti Kirchhofo taisyklmis. Pirmoji taisykl teigia, kad mazg tekani srovi stipri suma lygi i jo itekani srovi stipri sumai. Pavyzdiui, mazge C (2 pav.): C : Ix I Ig . (12) Antroji taisykl teigia, kad udarame kontre tamp algebrin suma lygi elektrovaros algebrinei sumai:
n m

I i Ri
i 1 k 1

(13)

Pasinaudojus Kirchhofo taisyklmis ir tuo atveju, kai tiltelis yra subalansuotas, gauname, kad tiltelyje gretim var santykiai yra lygs: Rx R1 . R R2

1 , tai galutin formul yra: 2 Rx R 1 . 2 Nuosekliai sujungt rezistori bendra vara yra lygi var sumai: Rn R1 R2 R3 . Lygiagreiai sujungt rezistori bendra vara apskaiiuojama i formuls:
Kadangi santykis

R1 R2

(14)

(15)

1 R

1 R1

1 R2

1 . R3

(16)

Elektros srovs grandins varas (rezistorius) galima jungti nuosekliai ir lygiagreiai (3 pav, a,b). R1 R1 R2 R3 R2 R3 a. b. 3 pav. Darbo eiga: 1. Sujunkite elektros grandin (2 pav.) ir vienoje akoje junkite neinomos varos rezistori (blokai A,ZB,C). 2. Leidus darb vadovui, junkite srovs altin E ir jungikliu K sujunkite grandin. 3. liauikl D pastatykite arti vielos AB vidurio (tuomet bus didiausias matavimo tikslumas). 4. Dekadiniu varynu parinkite toki var R, kad miliampermetras rodyt 0 ( I g

0 ). Tada imatuokite vielos ilgius 1 ir 2 (2 pav.).

5. Tiriamo rezistoriaus var apskaiiuokite i (14) formuls. 6. Imatuokite dar dviej rezistori varas. 7. Sujunkite visus tris rezistorius nuosekliai (3 pav., a), o po to lygiagreiai (3 pav., b). Abiem atvejais imatuokite j bendr var. 8. Matavimo rezultat palyginimui paskaiiuokite varas i (15) ir (16) formuli. Suformuluokite ivadas. Ivados Kontroliniai klausimai Paaikinkite varos susidarymo prieastis. Nuo ko priklauso varos dydis? Suformuluokite Omo dsn grandins daliai. Suformuluokite Omo dsn visai grandinei. Suformuluokite Omo dsn diferencialinje formoje. Kas yra savitoji vara ir nuo ko ji priklauso? Paaikinkite temperatrinio varos koeficiento fizikin prasm

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

5 8. Kokiais vienetais matuojama vara ir laidumas? 9. Nubraiykite nuoseklaus ir lygiagretaus var jungimo schemas ir paraykite i jungim bendr var apskaiiavimo formules. 10. Paaikinkite, kuriais atvejais yra naudinga jungti varas nuosekliai, o kuriais lygiagreiai.