Antanas Kraujelis

http://www.partizanai.org/failai/html/antanas-kraujelis.
htm
1 i 237
2014.01.24 18:45
http://www.partizanai.org/failai/html/antanas-kraujelis.htm
Janina yvokien
Gyvenim paaukojs Tvynei

Antano Kraujelio sesers ir artimj prisiminimai
Vilnius 2006
UDK 355.42(474.5):929Kraujelis i-122
2 i 237
2014.01.24 18:45
Rmjai: AB Lietuvos geleinkeliai" Molt rajono savivaldyb Utenos rajono savivaldyb Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo, auk rmimo ir atminimo aminimo fondas
Recenzentai: Dalia Kuodyt, prof. habil. dr. Antanas Tyla
Redaktor Graina iukait Dailininkas Arnas Prelgauskas
Janina yvokien, 2006 Lietuvos nacionalinis muziejus, 2006 Krato apsaugos ministerija, 2006 ISBN 9986-738-80-6
i knyg skiriu savo tvams, patyrusiems rsi dali, ir broliui Antanui, nujusiam sunk, bet garbing kovotojo keli ir niekada neisiadjusiam laisvs siekio
Turinys
Padka ... 9 Pdsakai istorijoje ... 10 Drsos, ryto ir atkaklumo atmintis ... 13
Praeities prisiminimai...
Gimtosios ems lopinlis ... 17 Tts rpesiai ... 17 Parfionas ... 19 Nuojauta ... 20
3 i 237
2014.01.24 18:45
Mamut mums ir partizanams ... 20 eima, kurioje augau ...22 Brolis, seserys - partizan ryininkai ... 24 Kratos ir tardymai, bunkeris ... 26 Trispalvs pagerbimas ir idavyst ... 28 Partizanai pasitraukia i ms sodybos ... 29
Gyvenimo vingiais
Antanas palieka namus ...39 Partizano rmjai ... 41 Antano gaudyns ... 43 Vladas Petronis apie Antan ... 47 Antanas sukuria eim ... 48 Veikia vienas ...50 Paskutin kulka ...52
Tremtis
Lemtingasis rytas ... 103 Naujieji namai ...105 Antano laikai ...107 eimos nari tardymai ... 107 v. Kaldos tremtyje ... 108 Tremtini darbai ... 109 Mokykla taigoje ...110 Kraustymasis gyvenviet ... 111 Gimtin neprim ... 112
Saugumiei teroras
Slapti susitikimai ...141 Silymai legalizuotis ...142 Vl Sibir... Kurundusai ... 143 Bandito sesuo - student ... 144
4 i 237 2014.01.24 18:45
Saugumiei perspjimas ...145 Saugumieiai primindavo praeit ... 146
Partizano veiklos aminimas

Antano darbai vertinti ... 147 Paskutin vienag Kanikuose ... 148 Prabgus deimtims met ... 150 Liko tik trobel ... 151
Antano Kraujelio aminink prisiminimai

Antano Kraujelio monos Janinos Snukikyts prisiminimai ... 177 Vienintel nuotrauka ... 184 Paskutinis nepriklausomos Lietuvos mohikanas ... 190 Pasakoja buvs KGB darbuotojas Petras Laguckas ... 193 altiniai ir literatra ... 204
Priedai
Life Sacrificed for Motherland ... 206 Literatra apie paskutin Vytauto apygardos partizan Antan Kraujel-Siaubn ... 208 Pavardi rodykl ...221 Antano Kraujelio ir Janinos Snukikyts bylose esani domesni dokument kopijos ... 225
Nuotraukas pateikusi asmen sraas

Doja Gunda Barysait, Edvardas Burokas, Stefanija Ivanauskien, Jovitas Jankauskas, Vytautas Kimtas, Antanas Snukukis, Algirdas iukius, Janina yvokien, Eleonora Targonskien, Anel Tauginien, Vitalija Telksnien, Stasys egnas, Sigitas ukas, Bron ukien
Padka
U moralin paskatinim rayti iuos prisiminimus esu dkinga Seimo nariui
5 i 237
2014.01.24 18:45
Antanui Stasikiui, Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinei direktorei Daliai Kuodytei, Lietuvos politini kalini ir tremtini bendrijos pirmininkui Vytui Miliauskui, buvusiam Utenos apskrities virininkui Rimantui Dijokui. Ypa dkoju moltikiui Algirdui iukiui, negailjusiam jg, sveikatos bei l pasiaukojamai renkant mediag apie Auktaitijos krato partizanus, o ypa apie mano brol Antan Kraujel-Siaubn - paskutin Vytauto apygardos partizan. Esu labai dkinga Antano Kraujelio monai Janinai ir snui Antanui, savo seserims Onai Budrienei, Vitalijai Telksnienei, Bronei ukienei, Anelei Tauginienei, Stefanijai Ivanauskienei u papasakotus praeities prisiminimus. Nuoirdiai dkoju Grainai iukaitei u teksto redagavim ir vertingas pastabas raant knyg, Algimantui Jakimaviiui u literatros apie Antan Kraujel bibliografins rodykls sudarym. Taip pat dkoju Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorei Birutei Kulnytei ir jos vadovaujamo kolektyvo darbuotojams: vyriausiajam dailininkui Arnui Prelgauskui ir vyriausiajai saugyklos darbuotojai Halinai Pakeviienei u mogik ilum, rpest ir bendradarbiavim rengiant knygos rankrat. Iskirtinai dkoju savo vyrui Benjaminui ir dukrai ydrei u pritarim mano ketinimui ileisti leidin bei visapusik param. Dkoju visiems, suteikusiems ini apie mano brolio gyvenim ir veikl, bei visiems, prisidjusiems leidiant i knyg. Asmenis, inanius daugiau fakt apie partizan Antan Kraujel-Siaubn ar jo palaik palaidojimo viet arba norinius pateikti pastab apie apraomus vykius, praome kreiptis ios knygos autor adresu: Architekt g. 25-57, LT-04105 Vilnius, tel. (8 5) 240 1774.
Pdsakai istorijoje
DALIA KUODYT
Skaitydama Janinos yvokiens knyg, vis pagalvoji apie tai, kad tik taip, paprastais be patetikos odiais galima kalbti apie tikrus dalykus, apie tikrsias vertybes, pagaliau apie laikmeio heroik. odiais, kurie lyg juoda rupi duona, ugerta altinio vandeniu, maitina siel iame cinizmo, pragmatizmo amiuje. Apie k gi i knyga? inoma, apie Antan Kraujel, partizan Siaubn, 17 met (iki 1965 m.) sovietinje Lietuvoje, kurioje prisitaikymas buvo norma, ilikus nepriklausomos Lietuvos pilieiu... Ir ne tik apie j. Tai knyga, kurioje vienos
6 i 237 2014.01.24 18:45
eimos istorija atspindi visos Lietuvos istorij pokariu. Ir ko tik ia nebta: tremtys, netektys, isiskyrimai, skausmas, kanios, begalinis ilgesys, idavysts, neapykanta, mayiai diaugsmai... Galbt atsiras toki, kurie atsainiai mestels - ir vl apie t pat, juk tai seniai inoma, girdta, nebedomu, gana apie tai... Vis dlto pats gyvenimas rodo negana! Reikia kalbti, pasakoti apie nelaisvs met patirt. Ir skaityti apie tai reikia, pasistengti sigilinti laikmet, suprasti to meto mones, o gal ir susitapatinti su jais... Ir tegul ios istorijos jau nebesukelia oko - jos tik silo mstyti apie laisvs kain, jos vert, kiekvieno pareig bei atsakomyb. Tai nra lengva - net mintyti apie tai - taiau kitos ieities nra, jei nenorime ilikti vergais bei dvasios elgetomis. Jei apie Antan Kraujel-Siaubn pasakysime, kad jis tesjo priesaik iki galo, - pasakysime beveik visk. kininko snus, ne karikis, prajus ne vieneriems okupacijos metams, 1948 m., kai jau nebeskambjo laisvs vilties varpai, prisiek savo valstybei - Lietuvos Respublikai, jos idjai. Antano Kraujelio-Siaubno sesuo Janina savo knygoje atskleidia esminius jo gyvenimo vykius iki pat ties. Tik Krjas ino, k reik tas priesaikos tesjimas - 17 nelegalaus gyvenimo met, nuolat jauiant mirties alsavim nugar, alk, alt... Ir taip diena po dienos... Buvo iame gyvenime ir begalins viesos: meil, snaus (tokio panaaus tv) gimimas, moni gerumas, pritarimas bei parama... O kai atjo laikas, jis oriai ijo aminyb, nes kitaip nemokjo ir negaljo. I ties, nepriklausoma, atkurtoji, isvajotoji ir ikenttoji Lietuva nepamiro Siaubno ir jo bendraygi. Deimtys, tarp j ir partizanas Siaubnas, apdovanoti aukiausiais valstybs apdovanojimais, jiems suteikti garbingi kario savanorio statusai, statymais teisintas Lietuvos laisvs kovos sjdis, jo politiniai dokumentai, leidiamos knygos, albumai, rengiamos parodos jau ne tik Lietuvoje... Tapo ramiau - jie niekada nebus umirti. Kitas klausimas - kaip mes juos prisiminsime: ar tik valdikai", ar visgi suvoksime j vertybes, j buvimo ioje emje prasm, j pdsakus, paliktus ms istorijoje. Partizan Vytauto apygarda, kurios narys buvo ir Antanas Kraujelis, pradjo formuotis jau 1944 m. Kaip ir visoje Lietuvoje, ia krsi dideli briai, kurie tuomet stodavo atvirus mius su kariuomene bei vykdydavo beatodairikas akcijas. Antai 1944 m. rugpjio mnes Zaras apskrityje Nepriklausomybs kov savanoris Vyio kryiaus kavalierius Antanas Streikus su dviem snumis Izidoriumi ir Juozu drauge su 300 vyr briu puol Antazavs kaljim bei band ivaduoti ten laikomus politinius kalinius. Toki pavyzdi galima rasti ir venioni (Kiaunelikio kautyns), Utenos apskrityse - ia buvo kurta Tigro rinktin, kuri ir buvo Vytauto apygardos steigimo pradia. Jau 1945 m. pavasar krsi Sakalo rinktin (dalis Zaras ir dalis venioni apskrii) bei arno rinktin (dalis Utenos apskrities).
7 i 237
2014.01.24 18:45
Jau 1945 m. rugpjio mnes i mint rinktini buvo kurta apygarda, kuri, tsiant Lietuvos laisvs armijos tradicij, buvo pavadinta Lietuvos laisvs armijos 3-ija Vytauto apygarda. Tuomet buvo patikslintos rinktins ir j veikimo ribos: Tigro - venioni apskritis, arno - Utenos apskritis ir venioni apskrities Saldutikio valsius, Lokio - Zaras apskritis ir Baltarusijos Svyri rajonas. ios apygardos vadu tapo Lietuvos kariuomens leitenantas Jonas Kimtas-algiris. Vado bei jo tabo lauk nelengvas darbas koordinuojant rinktini veikl, atkuriant sunaikintus emesniuosius tabus, utikrinant ryius su kitomis besikurianiomis apygardomis bei rinktini tabais. Per vis savo istorij Vytauto apygarda neiveng MGB-KGB smgi (Markulio provokacij), nuosmuki bei pakilim, vad tarpusavio nesutarim bei reorganizacij ir vis dlto jai pavyko ilaikyti kovos dvasi - dar 1948-1949 m. buvo nevengiama aktyvi veiksm kovojant su kariuomene, rengiant ipuolius prie sovietines staigas bei kolaborantus. Didel darb apygardos tabai dirbo leidybos srityje - nuolat buvo leidiami laikraiai, propogandiniai atsiaukimai ir kt. 1950 m. kovotoj gretos labai iretjo - rinktinse veik po keliasdeimt kovotoj. MGB pasitelkus smogikus, iki 1953 m. beliko 6 bri likuiai - apie 20 kovotoj. Nuo 1954 m. Siaubnas veik vienas ir pasiek moralin pergal - jis liko nenugaltas ir neparklupdytas, kaip ir Lietuva...
Drsos, ryto ir atkaklumo atmintis
Prof. habil. dr. ANTANAS TYLA
Nuo 1918 iki 1940 m. Lietuva ir lietuvi tauta igyveno savo krybin renesans. Jai teko daryti tai, ko negaljo atlikti daugiau kaip imtmet usitsus Rusijos imperijos priespaudai. Patiems reikjo gintis nuo agresyvi kaimyn, patirti ir iksti didiulius teritorinius ir etninius nuostolius, kurti valstybs valdymo struktr, lietuvik vietimo bei susisiekimo sistemas, Lietuvos kariuomen, visuomenines organizacijas, tobulinti k, plsti prekyb. Atsisukusi Europos vertybes, veikdama ar apeidama sunkumus, Lietuva keitsi nusikratydama priespaudos ymes. Nuviestas Valstybs krimo auros iaugo Lietuvos pilietis, pagal galimybes isilavins, mylintis savo Tvyn, jos laisv, siekiantis jos gerovs
8 i 237
2014.01.24 18:45
ir paangos. Kokias asmenybes iugd Lietuvos mokykla, kariuomen, Sauli sjunga ir kitos visuomenins organizacijos ar tiesiog patriotin itikimyb, Lietuva ir tauta pamat tuomet, kai netekome nepriklausomybs ir prislg pusam sovietins komunistins imperijos okupacija, ypa antroji, prasidjusi 1944 m. vasar. Lietuvos partizan karas prie komunistus buvo politinis rytas ne tik prieintis okupacijai, siekti Lietuvos nepriklausomybs, bet ir isaugoti savo asmenin laisv nuo okupant prievartos. is pasiprieinimas bus dar ilgai prisimenamas, apie j bus kalbama, raoma ir didiuojamasi tais, kurie savo drsa nugaljo prieus, nes okupant jau nebra, o Laisvs kovotojai yra ms gerbiami, j vardai ikalti granite. Sovietins sistemos okupantai, slegiami baims ir baisios neapykantos, iauriai elgsi su kovotojais u ms laisv. Jie net uvusij ar nuudyt partizan bijojo, laidojo juos slapia miesteli palaukse, nuoaliose vietose, kaip antai Vilniuje, Tuskulnuose. Kiek j - neinom palaik - tebelaukia garbingo perlaidojimo. Nepriklausomybs metais daugelis j buvo surasti ir ikilmingai perlaidoti, jiems pastatyti paminklai, Vilniuje Ras kapinse atidengti kenotafai su partizan vardais. ioje knygoje legendinio Auktaitijos partizano Antano Kraujelio sesuo mokslinink Janina yvokien pasakoja apie jo vaikyst, jaunyst ir laisvs kov metais iaugusi vali kovoti, prieintis okupacijai bei saugoti vilt, kad sulauks laisvos Lietuvos. siek Antanas Kraujelis isaugojo visus 17 kovos met iki tragikos ties 1965 m. kovo 17 d. Papiki kaimo sodyboje. Tik sesuo galjo geriausiai j painti, suprasti. Ji rao apie vien i dvideimties tkstani kovojusi ir uvusi Lietuvos partizan, atskleidia Antano Kraujelio ryto ir drsos motyvus. Autor pasakoja ne vien apie brol Antan, bet ir apie vis Kraujeli eim, okupant persekiot, ikentusi tremt Sibir, nuolatinius enkavedist ir skreb siautjimus, kratas, apie grusi i tremties eimos nari persekiojim, trukdym sikurti. Tiesiog sunku sivaizduoti okupant nuomum. O kiek toki eim istorij taip ir liks j pai paslaptimi. Be to, i knyga rodo ir autors, ymios mokslininks biologs, atkaklumu nuymt keli moksl. Knygoje kalbama apie mogaus tikrsias vertybes. Jos neinyksta ir nepasensta, tik reikia jas nuolat gaivinti ms atmintyje ir perduoti ateities kartoms. ... visas jgas Tu paaukojai laisvei, Bet laisvo krato Tu jau nematei... (I Lietuvos partizan dainos)
9 i 237
2014.01.24 18:45
Praeities prisiminimai...
Gimtosios ems lopinlis
Patys stiprausi yra vaikysts prisiminimai. Jie iki iol dar neiblso i mano atminties. Tas lopinlis ems, kurioje gimiau, engiau pirmuosius ingsnius, laukai, mediai, krmai, ulinys, namas, klojimas, kuriame praleista daug laiko okinjant ant kvepianio ieno, mikas, visa tai - Kanikai (Molt r.), gimtin Lietuva. ia norisi sugrti, pastovti, pasvajoti, prisiminti... Graiausias vaikysts sapnas buvo nutrauktas okupant. Tremtyje, toli nuo Kanik, savo gimtin visada siedavau su odiu Lietuva.
ia kapai senoli, motinos ir tiai, ia kiekvieno laukia protvi dvasia. Grkim, vai, sugrkim, mylimi emieiai, Nes gimta padang - Amina viesa.
Julius Jureviius1
Tts rpesiai
Puikiai suprasdavau tt, kuris gyveno pas mane Vilniuje, bet verte versi Kanikus. Ruodavosi i anksto, pasipuodavo graiais markiniais, pasiridavo kaklarait ir apsirengdavo geresn kostium. Sakydavo, kad ten turi daug reikal. O tie reikalai" - tai praeities prisiminimai, kurie uplsdavo velgiant laukus, kuriuose kakada tiek daug dirbta, pievas, dirvonus. Tt buvo dkingas monms, kurie nenumelioravo, nesunaikino jo su Antaniuku (taip tveliai vadino Antan) sodinto sodo. vilgsniu jis glostydavo obelis, kuri tiek daug Kanik sodyboje. Gyvendamas Vilniuje, jis sakydavo: Jei negalite nuveti, psias nueisiu - a inau keli Kanikus".
10 i 237
2014.01.24 18:45
Psiam neteko eiti, mes j nuvedavome. Automobilyje sddavo tylus, kak galvodavo. Pasukus i plento Skudutik, jis atgydavo, nuvisdavo jo akys, valgydavosi alis ir praddavo pasakoti, kur kas gyveno, o ties Kurmin dvaru pasijusdavo kaip namuose. Tt be galo diaugdavosi sutiks savo pastamus, gimines, kuri jau nedaug buvo lik gyv. Tuomet jis dalydavosi su jais savo mintimis, rpesiais ir atrod, kad niekada i ia nebuvo ivyks. Myljo jis savo krat, mones, rpinosi j likimais. Tt grdavosi gerai uderjusiais rugiais ir vasarojumi, liddavo, jei pasitaikydavo lietinga vasara - bulvs bus prastos. Tt buvo geros irdies, labai kantrus ir mokjo iklausyti. Iki paskutins gyvenimo akimirkos jis su ilgesiu prisimindavo savo gyvenim Kanikuose ir tikjosi, kad suinos, kur ilsisi jo snaus knas... Tt danai nordavo vaiuoti pas savo pusbrol Stepon Val. J ten labai traukdavo. Kiekvienais metais jis ruodavosi Skudutik v. Trejybs atlaidus. Nordavo susitikti, pasikalbti su draugais bei pastamais, papasakoti, kaip sekasi. Dar visai neseniai, 1999 m. rugsjo 4 d. aplanks Skudutikio parapijos banyi (tai buvo paskutinis jo apsilankymas), pasakojo, kad 1939 m. atstatant banyi jis pats ve rstus. Banyios ventoriuje palaidotas tragikai uvs jo tvas Antanas Kraujelis ir motinos brolis Jokbas Valys. Tt vis gyvenim siningai atlikdavo jam pavestus darbus. Net tremtyje jo nuotrauka kabojo gamyklos garbs lentoje. Jau sugrus i tremties, apie j, kaip garbing, pareiging darbuotoj, ra laikratyje Vakarins naujienos"2. Tt sugebdavo ilaikyti dvasin pusiausvyr. Net ir baisij trmimo dien (1951 m. rugsjo 20 d.) man, dar vaikui, atrod ramus, nors iek tiek sutriks. Bgo tvart ir atgal trob, i trobos - klojim ir vl atgal. Laiko buvo duota nedaug, reikjo skubiai visk apgalvoti.
Parfionas
Tt politik stengdavosi nesikiti. Jis buvo taikaus bdo. Su stribais ir saugumieiais buvo santrus ir nekalbus, vis gyvenim buvo pasinrs ems reikalus. Jam buvo brangus kiekvienas gimtosios ems grumstelis, rpjo kio darbai. Tt meistravo lankus arkliams kinkyti. Prisigamins j, vedavo turg parduoti, grdavo namus su barankomis".
11 i 237
2014.01.24 18:45
Pamenu tts prie mirt pasakot vyk. Okupavus ms krat, Parfionas Kolpakovas buvo skirtas Kanik apylinks galiotiniu. Nemgo jo mons. Tt kart turjo veti j Alant pastot ir buvo proga su juo pasikalbti. Tt pra Parfiono, kad jis elgtsi su monmis padoriai ir atsisakyt ginklo, bet jis tts nepais. Kart partizanams buvo praneta, kad Parfionas ketina veti burokus. Jie pasislp negyvenamoje troboje ir lauk, kada jis vaiuos pro al. Pravaiuojant veimui, kuriame ant burok sdjo Parfionas su mona, i trobos pasipyl vi serija. mon i karto nuov, o Parfionas mgino atsiaudyti. Tuomet atsivr trobos durys ir buvo paleista automato serija. Parfionas isyk uvo. Partizanai pasim jo automat ir pasislp mike. NKVD (SSRS vidaus reikal liaudies komisariatas) greitai suinojo apie vyk ir po keleto valand atsiunt Kanikus kariuomen. Tuo metu, kai kaime pasirod soviet kareiviai, mama jo perkelti karvi, kurios gansi moiuts Natalijos (tts motinos) emje. Pribgs rus karys mamai taip smog per veid plataka, kad ji nukrito apsipylusi krauju. Netrukus aplinkiniai pamat degant Pakeni nam, kur kertaudami rusai sudegino.
Nuojauta
Paskutin gyvenimo iem (2000 m.) tt pajuto, kad vis labiau silpsta kojos, skauda akis, vis daniau nudiegia ird, taiau jis buvo be galo kantrus, nemgo lankytis pas gydytojus ir vartoti vaist. Vis sakydavo: Bai-ka, praeis!" Jis nenorjo jaudinti, graudinti artimj. Likus kelioms dienoms iki jo mirties, namus kiekvien dien ateidavo medicinos sesuo. Ir tai jis rodo medicinos seseriai nuotrauk ant sienos ir sako: Tai mano mona. Kokia ji grai! Tokios nebuvo nei Suginiuose, nei Skudutikyje... tik Alantoje. Tokia grai... O koks balsas! Mat 13 met giedojo Alantos parapijos banyioje. O mano snus ..." - rodo ant sienos kabant portret. - Jis buvo stipriausias Kanikuose. veim vienas mesdavo med", - ir susigraudina. Retai taip bdavo, kad susigraudint... Tt buvo santrus ir i savyb isaugojo iki paskutins gyvenimo akimirkos.
12 i 237
2014.01.24 18:45
Mamut mums ir partizanams
Vis nam k tvark mama. Tt jai parnedavo udirbtus pinigus. Ji nedirbo valdiko darbo, nes augino vaikus, o j buvo daug - deimt, vliau likome tik eios. Mama rpinosi buitimi ir buvo paskendusi nam ruoos darbuose. Bendraudama su stribais ar saugumieiais, ji ariai atsakindavo j klausimus. Mama kovodavo dl kiekvieno ksnelio, nes stribams pirmiausia rpjo, kaip nugvelbti laini, deros. Jie nieko nepalikdavo, nors troba buvo pilna vaik, visk pasiimdavo, taiau ilgainiui mama imoko nuslpti nuo nekviest svei dal maisto ir sukaupti iokias tokias jo atsargas. Ji maitino ne tik savo eim, bet ir partizanus, kurie ms namuose slpdavosi arba ueidavo maisto, drabui. Mama juos globojo kaip savo vaikus. Ne kart pas mus lanksi Algimanto apygardos vadas Antanas Sluka-arnas su mona. Ms namuose rasdavo prieglobst ir besislapstantys nuo tremties kaimynai, ir strib persekiojami partizan artimieji. Vliau, jau bdama toli nuo Lietuvos, mama niekada neprarado vilties, kad vis dlto okupantai bus priversti palikti Lietuv ir vl bsime laisvi, tikjosi, kad ir Antaniukas to sulauks. Ilgai taip negali tstis", - sakydavo mama. Visada, net tremtyje, ji jautsi laisvos Lietuvos piliete, partizano motina. Nors mama buvo nebaigusi mokyklos, bet skait laikraius, knygas, imok mus gerbti savo kalb, udeg ms irdyse meil lietuvikai dainai, savo kratui. Jos dka dar iki mokyklos i maldaknygs imokome sudlioti maldos odius, kurie iliko vis gyvenim ir sunkiausiais metais ird nuramindavo. Mama buvo puiki kaimo giesminink. Jos dainos skambdavo visur: banyioje, prie vaik lopio, ustalse, geguinse, Sibiro barakuose, ermenyse. Jos gra sopran buvo galima igirsti ir jaunimo vakaronse. Kai gyvenome Lietuvoje, mama eidama kaim giedoti ir mane pasiimdavo drauge (man tada buvo 6-7 metai). Pirm kart i jos lp igirdau kompozitoriaus Juozo Naujalio Jaunimo giesm" pagal Maironio odius.
eima, kurioje augau
13 i 237
2014.01.24 18:45
Mano ttis Steponas Kraujelis gim 1903 m. gegus 8 d. Jai kaime (Molt r.). Jo tv Antano Kraujelio ir Natalijos Valyts eimoje buvo 3 vaikai. Vyriausiasis buvo Steponas, dviem metais u j jaunesn sesuo Ona (gim. 1905 m.), kuri iuo metu gyvena Floridoje, ir atuoneriais metais u j jaunesnis brolis Pranas (gim. 1911 m.), kuris jau mirs Kanadoje. Mano mama Anel Pagalyt gim 1901 m. liepos 20 d. Tomo Pagalio ir Marijonos Neinaits eimoje Kazl kaime prie Alantos (Molt r.). J eimoje buvo 8 vaikai: Marijona (gim. apie 1898 m.), Anel (gim. 1901 m.), Stas (gim. 1903 m.), Petronl (gim. 1906 m.), Simonas (gim. 1908 m.), Povilas (gim. apie 1909 m.), Albina (gim. 1911 m.), Leonora (gim. 1913 m.). Mamos tvas Tomas Pagalys buvo labai ivaizdus, bet mgo igerti. Jis anksti mir ir vaikai liko nalaiiai. eima teturjo 3 ha ems, todl visiems vaikams teko tarnauti. Mano mamai teko tarnauti 12 met, nors jos motina buvo kilusi i turtingos eimos. Tt pasakojo, kad Neinai giminiavosi su vyskupu Kukta. Tveliai bdami itremti (15 met tremties) danai kalbdavo apie snaus Antano gyvenimo keli, prisimindavo Lietuv. Jie labai ilgjosi savo sodybos, gimtj lauk. Aptardavo Antano ir kit partizan, kuriuos painojo, likim ir kov su okupantais prasm. Jie prisimindavo Kanik kaimo mones, kurie laimingai gyveno savo vienkiemiuose, augino vaikus, sjo ir pjov javus. O patys tveliai buvo toli nuo Lietuvos ir neinojo, ar kada nors sugr gimtin, ar atguls tv emelje, taiau Aukiausiasis taip lm, kad jie laimingai sugro savo Tvyn. Mano tvai darniai sutar ir nugyveno 64 bendro gyvenimo metus. Antanas ms eimoje buvo antras vaikas (gim. 1928 m. spalio 28 d.), vyriausioji - Ona, dviem metais jaunesn u Antan Vitalija ir dar keturios jaunesns seserys: Anel, Bron, Janina, Stefanija bei brolis Bronius, kuris, nesulauks deimties met, mir nuo difterito. Dvynukai Konstancija ir Alfonsas, igyven 3-4 savaites, taip pat mir, todl eimoje Antanas buvo vienintelis tv ramstis. Namuose buvo daug valganij ir nedaug dirbanij. Vaikus reikjo maitinti, priirti, globoti. ia pareiga draugikai dalijosi paaug vyresnieji vaikai. Visi ms eimoje aug vaikai lank Kanik pradin mokykl, taiau tik Antan tveliai nutar leisti mokytis Alantos progimnazijoje, bet ir tai ne i karto, nes paaugs turjo padti ttei dirbti kio darbus. Sesuo Vitalija pasakoja, kad Antanas buvo labai pareigingas ir drausmingas,
14 i 237
2014.01.24 18:45
gerai moksi. Jis mgo aisti kamuoliu, dainuoti. Danai su broliu Broniumi utraukdavo dain:
Kai uaugsiu, bsiu vyras, bsiu risto irgo draugas. Rist irg pabalnosiu ir Vilniaus krat josiu. Ir Vilniaus krat josiu, ginsiu brangi tvikl...
- Vaikystje tai buvo j danai dainuojama daina, - prisimena sesuo Vitalija. Antanas mokjo susitarti, sugebjo su monmis graiai bendrauti, pagarbiai elgsi su vyresniaisiais, kiekvienam pasakydavo ger od. Jis nekent apgavik, melagi, idavik. - Buvo, labai stiprios valios, tiesiog geleins, - tok j prisimena sesuo Vitalija. Jis sakydavo: Kiekvieno lietuvio venta pareiga kovoti u laisv, tikjim, ties, savo taut. Tas ne mogus, kuris svyruoja, - pasirinkai keli ir enk!" Baigs 6 progimnazijos skyrius, 1945 m. jis norjo ivaiuoti Debeikius (Utenos aps.) ir sidarbinti restorane padavju, bet saugumas jo neileido. Ms namuose tarybins valdios iniciatyva buvo rengtas klubasskaitykla. Skaityklos vedju buvo paskirtas Antanas. Namuose vykdavo dani kaimo jaunimo susibrimai, geguins, vakarons, kuriose lankydavosi ir partizanai. Vitalija jau buvo baigusi su pagyrimu keturias pradios klases, norjo toliau mokytis, bet nebuvo galimybi - turjo padti kyje, nes augo dar keturios seserys ir dvi jau buvo pradjusios lankyti pradin mokykl.
Brolis, seserys - partizan ryininkai
Atjus soviet okupantams, mons pasijuto nerams dl savo ir vaik ateities. Prisimenu, kaip 1949 ar 1950 m. vlyv ruden kaimo mones pradjo varyti kolkius, taiau jie nenorjo juose dirbti, todl sureng susirinkim, kurio metu t auk, kad kolkius neis. Ms eima atsidr krykelje. K daryti? stojo.
15 i 237
2014.01.24 18:45
Namuose apsilankydavo naujos valdios atstovai, ginkluoti autuvais, dalijo prievoli lapus, aukimus kariuomen. O mons pranaavo, kad Lietuv ateina ilga naktis, nes Lietuva be pasiprieinimo atiduota kruviniems okupantams. Buvo ir toki, kurie sak, kad nuo j ivaduos Amerika. Kai kam nauja valdia buvo gera. Sovietai Antan pradjo kalbinti, kad jis papildyt liaudies gynj" gretas, o kiek vliau reikjo apsisprsti, ar eiti soviet kariuomen. Daugelis Lietuvos jaunuoli, besislapstani nuo okupacins kariuomens, ijo mikus, kiti sutiko bti galiotiniais, partorgais, virininkais. Tie, kurie isigando, jo apskrit, buvo paimti kariuomen, vliau bgo i jos ir slapstsi mikuose, tikdamiesi greit permain. Tuo metu dar labai jauno Antano irdyje jau buvo prasikals patriotizmo daigelis. Suman, mokant laikyti lieuv u dant Antan netrukus pastebjo partizanai. Antanas gaudavo daug j pareigojim vykdyti vairias uduotis, pergabenti ginklus, audmenis. Jis savarankikai atlikdavo jam pavestus darbus. Antanas turjo ginkl ir buvo pagrindinis partizan ryininkas. Be to, ir sesuo Ona buvo partizan ryinink, jos slapyvardis buvo Ramunl. Tvai su nerimu stebjo vykius. Ruseno viltis, kad Vakarai Lietuvos nepaliks soviet savivalei. ms namus usukdavo partizanai, jiems nenusileido ir stribai. Namuose prasidjo kratos, nes atsirado geradari", parodani sodyb, kurioje gali bti partizan. Tt vis daniau isivedavo Molt saugumieiai, o namo jis pareidavo psiomis, grdavo lidnas ir nekalbus. Nors buvo be galo darbtus, tt neilgai dirbo kolkyje u skurdius darbadienius. J imet i kolkio, nes dukra Ona jau slapstsi, o ir Antan pradjo rimtai globoti" saugumieiai. Danai naktimis ms langus viesdavo j ibintuvliai, ram mieg nutraukdavo baisus dur trenksmas. Saugumieiai iekodavo bandit ir reikalaudavo pasakyti, kur jie slapstosi. Tt varydavo klojim ir liepdavo parodyti, kur yra bunkeris. Danai ms sodyb stebdavo apsup i tolo. Syk Antanas su savo draugu Danieliumi Bruu namuose tvark ginklus. Sesuo Vitalija pastebjo namus einant strib vad Lapatkin. Ji puol miegamj praneti Antanui apie sveius". Vyrai skubiai po pagalve paslp ginklus. Stribai buvo geros nuotaikos, nedar kratos, tik nuotaikingai paklaus: Kaip vyrai gyvena?" 1948 m. Antanas kartu su Danieliumi Bruu nuo Skudutikio malno i strib panoss pavog partizan Jono Vyinto-Svirplio ir Broniaus Steiblio-Marso
16 i 237
2014.01.24 18:45
gerokai apirusius palaikus. Ms eima juos sutvark ir vogiom palaidojo Kanik kaimo kapinse. U partizanus buvo draudiama laikyti miias, u j vles skambinti varpais, o juo labiau buvo uginta laidoti juos kapinse. Tiems, kurie tai dar, kilo didel grsm. Su grsme ir rizika buvo susijusi ir sesers Vitalijos veikla. Ji pasakojo, kaip su skrebo mona ikiene nuvaiavo Utenos vietimo skyri, kuriame pasim stal, kdi bibliotekai ir, grtant namus, ikienei pasak, kad reikia usukti pas gimines. Jos uvaiavo pas partizan ryinink Pampuk prie Utenos, igr arbatos, o tuo metu eimininkas perkrov j veim ir jo dugn po iaudais padjo kulkosvaid, kur jos skmingai nuve nurodyt viet - pas Pran Jasiulion, slapyvardiu Perknas, gyvenant Mokili kaime (Alantos apyl.). Vliau dar kart teko veti ginklus. Kad nekilt tarimas, ant ginkl pasodino mane, eiamet, ir pas t pat Jasiulion nugabeno ginklus.
Kratos ir tardymai, bunkeris
Represij Lietuvoje daugjo. Antanas vis reiau pasirodydavo namuose. Noras matyti Lietuv nepriklausom jam buvo svarbesnis u gyvenim. Jis tvirtai tikjo laisva Lietuva. Antanas guosdavo tvus sakydamas, kad okupacija baigsis, Lietuva bus savarankika valstyb. Mamut labai igyveno dl vis pavojingesns Antano veiklos. Ilgiau pasilikti namuose jis negaljo, nes kratos metu rugiuose buvo rasta skaityklos knyga Nikolajaus Ostrovskio Po audros", kuri skait partizanai ir puslapius perskyr virvele, skirta ginklams valyti. Tuomet skaityklai vadovavo nebe Antanas, o sesuo Vitalija, todl j, kaip skaityklos vedj, namuose tard ir mu Molt rajono valstybs saugumo poskyrio virininkas Lionginas Bakutis ir Skudutikio skrebas Lapatkinas. Sesuo Vitalija neilgai dirbo skaityklos vedja, nes ji taip pat buvo partizan ryinink Saulut, vykdydavo daugyb uduoi. Eilins kratos metu namuose buvo rastas partizan dain ssiuvinis, todl Vitalij ir tvel isived Skudutikio skrebyn. Tardoma Vitalija pasak, kad dain ssiuvin rado eidama i Skudutikio prie sandliuko, kuriame gesindavo kalkes, ir parsine namo, nes buvo smalsu, kas ten parayta. Ssiuvinis buvo purvinas. inoma, saugumieiai nepatikjo ir toliau j kamantinjo. Strib vadas Gediminas Ragauskas j mu, dau galv sien, praskl lp. Nieko
17 i 237
2014.01.24 18:45
nepe, saugumieiai j paleido. Tada Vitalija dar neturjo n atuoniolikos. Apie 1947 m. ms sodyboje darovi rsyje buvo rengtas bunkeris. Tai buvo atskiras kieme esantis statinys, apie 30 m nutols nuo gyvenamojo namo. Jame slpsi Ryt Auktaitijos Vytauto apygardos vadas Jonas Kimtas-algiris, Henrikas Rukulis-Litas, Jonas Vyintas-Svirplys, Bronius Musteikis-Karvelis, Juozas utinys-Paleckis. Kita slptuv, kurioje slpsi Bronius Steiblys-Marsas, buvo klojime po ienu. Krat metu i slptuvi nerado. Kai netoli ms nam apsistodavo partizanai, Antanas pranedavo mums apie tai. Tada visa eima budriai stebdavo aplink. Tam tikslui pasitelkdavo net ir mus, jauniausias, nes mus maiausiai buvo galima tarti. inojome enklus, kuriais galima praneti apie gresiant pavoj. I partizan gaudavome pavedim k nors nuneti nurodyt viet arba parneti i jos. Ne visada inojome, k neame, o jei inojome, - tai buvo didiul paslaptis, apie kuri negalima niekam prasitarti. Netgi tarpusavyje seserys neaptarinjo, kuri kok partizan pavedim atlieka. Gamindavome ir nedavome bunker maist, jome griet sargyb atokiau nuo nam. Su partizanais dalijoms viskuo, k turjome.
18 i 237
2014.01.24 18:45
Vytauto apygardos vadas Lietuvos kariuomens leitenantas Jonas Kimtas-algiris
Trispalvs pagerbimas ir idavyst
- Prisimenu v. Velykas, kuri nepamiriu, kol bsiu gyva, - sako sesuo Vitalija. - Velyk ryt grdami i banyios pastebjome kaimyns stri-belkos negyvenamoje sodyboje plevsuojani trispalv vliav. Ms namuose esanioje slptuvje buvo penki partizanai, tarp j - Vytauto apygardos partizan vadas algiris. Praneme jiems, k matme. Vadas i karto sak partizanams pasirengti prireikus pridengti j, apsireng tvelio sen sermg ir ijo parneti vliavos. Mes visi stebjome, kaip vadas, nukabins trispalv, parne j tarsi didiausi brangenyb ir iskleid kambaryje, kuriame buvo padengtas velykinis stalas. Pirmiausia vadas atsiklaups pabuiavo vliav ir j apkabins pravirko, paskui visi j buiavome. Tai buvo ms eimos ikilminga priesaika, kurios negalima pamirti. Gaila, kad nebuvo kam tos ikilmingos akimirkos aminti. Deja, i didiul vent po savaits vos nevirto baisia tragedija. Pasirodo, tos vliavos iklimas buvo ne kieno kito, o idaviko darbas. Po Atvelykio, ankst pirmadienio ryt, lauke tvyrojo tirtas rkas. Mama buvo paruousi vyrams pusryius, o mes prie atidarydami bunker ijome apsivalgyti. Antanas pirmasis pastebjo sujudim pusbrolio Kraujelio sodyboje, po to sesuo Vitalija, eidama pairti, kas ten vyksta, pamat, kad jau ir ms sodyb supa stribai. Mama su Onute spjo perspti partizanus ir umaskuoti slptuv. Antanas krito lov ir papra, kad Vitalija jam paduot lapi rankluost, apsivyniojo juo galv, m kosti - apsimet sergs. Stribai jo neliet, o visuose trobesiuose dar krat, bad su metaliniais strypais, bet Dievas saugojo - nieko nerado. Vliau suimti partizanai idav seser On, todl ji turjo slapstytis ms klojime po ienu rengtoje slptuvje, vliau - pas kitus mones. Ms namuose vyko nesibaigianios kratos. Iekojo Antano, taigi ir jis pasitrauk i nam. - A likau pagrindin brolio pagalbinink, - prisimena sesuo Vitalija. Tvai visk inojo, taiau nebar, tik vien kart igirdau mam ttei besakant, kad tuoj ir treios neteksim", o ttis atsak: Reikia padt, nieko nepadarysi, jei visi bijosim, nieko nebus". Labai daug dirbau su Antanu, buvau jo
19 i 237
2014.01.24 18:45
patiktin, visas man pavestas uduotis skmingai vykdiau. Mirti mes n kiek nebijojom, bijojom tik kaljimo. Sesuo Vitalija Antan apibdina kaip labai proting, greitos orientacijos, tvirt mog, kuris niekada nesiskund savo sunkia dalia. Kart pabendravs su mogumi, jis sugebdavo velgti panekovo bdo bruous bei atskleisti jo moralini vertybi skal. - Maiau a j visok: alkan, pervargus, purvin, kruvinom, aizdotom kojom, nes mgdavo vaikioti basas, taiau niekada nemaiau palusio. Antanas neleisdavo jo gailtis, sakydavo: Kristus dar ne tiek kentjo, Jo kryius sunkesnis u mano". Daug kart jis man kartojo: Neinia, kok keli nueisime - sunk ar lengv - svarbu, kokius pdsakus paliksime emje ieidami". A juo ventai tikjau, jis buvo man autoritetas, daug ko i jo imokau, jis niekada mans neeid. Jei reikdavo k nors pamokanio pasakyti, stengdavosi tai daryti labai atsargiai, kad neeist. Su namikiais buvo velnus, visus labai myljo. Jo atminimas mums liko mielas ir brangus, pasakoja sesuo Vitalija. - Tik mamutei nerim kl jo danos ivykos neini, nes paklaustas negaldavo paaikinti, kur buvo ir k veik.
Partizanai pasitraukia i ms sodybos
Ms sodyboje danai apsistodavo partizanai. Jie bdavo labai pavarg. ia jie pailsdavo, susitvarkydavo drabuius, nusiprausdavo - jausdavosi kaip namuose. Kart partizanai, nusimet drabuius ir pasidj ginklus, praussi. trob nepastebtas eng skrebas. Pamats partizanus, trenk durimis ir ibgo i trobos. Mama paino kaimyn sn. Partizanai susirpino: Prane altys prads siausti kareiviai, neinia, kuo viskas baigsis". Tas skrebas parbgo namo ir pasak savo motinai, kad Kraujelius sutvarkys". Jo motina puol ant keli praydama to nedaryti, nes ji buvo dora moteris ir artimai bendravo su Antano Kraujelio tvais. Tai buvo Salomja Vildinien, vliau priglaudusi i tremties sugrusi ms eim. Po kurio laiko tas skrebas dar kart apsilank ms namuose, gsdino, kad prane saugumui, ir grasino, kad mus ive Sibir. Jam besant pas mus, parvaiavo Antanas, kirts mik. Mama aarodama pasiskund jam. Antanas numet pirtines ant stalo ir taip pavelg skreb, kad is net nustro i baims. Nebijokit, a tik pajuokavau. Geriau butel igerkim", - pasil draugikai. Antanas liep jam nedintis ir daugiau nesirodyti. Jis daugiau ir nepasirod ms
20 i 237 2014.01.24 18:45
namuose. Stribai pradjo intensyviai persekioti visus ms eimos narius. Atsirado skundik, kurie ra stribams laikus praydami likviduoti bandit lizd" pas Kraujelius. Syk pato darbuotojas, nordamas perspti partizanus, besislapstanius ms bunkeryje, vien popiergal perdav tvams. Laimei, partizan slptuvs ms namuose nebuvo aptiktos, taiau vado Jono Kimtoalgirio nurodymu partizanai, siekdami isaugoti didel ms eim, apleido slptuv ir persikl kitur. Antan vadas pra, kad jis neskubt pasitraukti bUr, jo manymu, Antanas bdamas partizan ryininku galjo nuveikti daugiau nauding darb. Greitai rasdavs kalb su stribais ir auktesn laipsn turiniais saugumieiais, jis ipedavo i j daug svarbi ini.
21 i 237
2014.01.24 18:45
Paskutin vienag tvikje. Steponas Kraujelis prie savo tvo kapo v. Trejybs banyios ventoriuje Skudutikyje, 1999 09 04
22 i 237
2014.01.24 18:45
Steponas Kraujelis tremtyje. Nuotrauka i Maklakovo (dabar Lesosibirskas) gamyklos garbs lentos. 1963 m.
23 i 237
2014.01.24 18:45
Steponas Kraujelis, veniantis 95-meio jubiliej. Vilnius, 1998 m.
24 i 237
2014.01.24 18:45
Anel Kraujelien tremtyje. Inga, 1956 m.
25 i 237
2014.01.24 18:45
Anel Kraujelien, venianti 80-meio jubiliej. Vilnius, 1983 m.
26 i 237
2014.01.24 18:45
Pirmieji Antano vaikysts metai. Priekyje stovi 2 met Kraujeli dukra Anciut (Ona), antroje eilje i kairs: Anel Kraujelien, Steponas Kraujelis, laikantis ant keli sn Antaniuk (Antan), treioje eilje stovi mamos sesuo Petronl. Kanikai, 1929 m.
27 i 237
2014.01.24 18:45
Alantos progimnazijos moksleiviai. Viruje i deins pirmas Antanas. 1943 m.
Kraujeli sodyboje. Pirmoje eilje i kairs Antano seserys Vitalija ir Ona Kraujelyts, antroje eilje i kairs Antanas Kraujelis. Kanikai, 1946 m.
28 i 237
2014.01.24 18:45
Pirmoje eilje i deins Ona Kraujelyt, antroje eilje Antanas Kraujelis. Kanikai, 1945 m.
29 i 237
2014.01.24 18:45
Antanas Kraujelis - ryininkas (viduryje). Kanikai, 1946 m.
Susitikimas Kanikuose. I kairs: Jonas Kazlas, Vitalija Kraujelyt, Antanas Kraujelis. 1946 m.
Gyvenimo vingiais
Antanas palieka namus
30 i 237
2014.01.24 18:45
Antanas nebegaljo ilgiau pasilikti tv namuose, nes suimtj partizan ir ryinink buvo iduotas. 1948 m. ruden, sustiprjus strib ir saugumiei sekimui bei padanjus nuolatiniams silymams tapti nipu, jis atsisveikino su tte, mama, seserimis. Mamut labai verk ir maldavo neieiti, nors ir pati neinojo kitos ieities, pra Antan nepraudyti savs ir visos eimos. Antanas pasirinko kovotojo keli, o jo pareigos suvokimas buvo toks stiprus, kad nustelb motinos maldavimus. Palikdamas gimtuosius namus, jis mus pra dainuoti. Antanas ijo Mykolo Urbono-Liepos partizan br. Pasirinko Pabaisos slapyvard, vliau pasivadino Siaubnu. Ir ne atsitiktinai - jis buvo drsus, nuovokus, bebaimis kovotojas, uklumpantis prie paiomis netikiausiomis aplinkybmis. Be to, Antanas nestokojo maiktaus humoro, buvo ikalbus. Vaizdiais odiais jis nupiedavo ateities vizijas, pasakodavo, kaip gyvens mons laisvoje valstybje, kaip suklests kaimas, sustiprs kiai. Antanas taip tikjo Lietuvos pergale, kad savo optimizmu ir kalbomis udegdavo aplinkinius neleisdamas nukreipti pokalb lidnesne tema, nors ir inojo, kad vyksta nelygi kova su okupaciniu reimu. Daugiau kaip metus jis partizanavo saugumo nesusektas. Pirmasis SSRS valstybs saugumo ministerijos (toliau - MGB) raas apie Antan pasirod tik 1950 m. Kaip tik tuomet buvo uvesta personalin Antano Kraujelio (Pabaisos, Siaubno) byla-formuliaras. Oficialiuose saugumo dokumentuose raoma, kad jis gaujoje nuo 1950 met"3-5. Dar bdamas partizan ryininku, Antanas susitikdavo ir bendradarbiaudavo su Perkno brio vadu, Algimanto apygardos tabo spaudos ir vietimo skyriaus virininku Jurgiu Urbonu-Laktuiu. 1949-1950 m. Antanas buvo nuvyks pas Dzkijos partizanus Merkins apylinkes. Ten jis susitiko su dzk partizan vadovybe. Antanas buvo sistas kaip Ryt Auktaitijos atstovas pasitarim, kuriame jam buvo suteiktas auktas karinis laipsnis6. Kai Mykolas Urbonas-Liepa mslingai pateko saugumiei rankas, Antanas jau buvo perjs Henriko Rukulio-Lito br, veikus Anyki, Utenos ir Molt rajon sankirtoje. Sis brys buvo suformuotas 1950 m. spalio mnes. Jame Siaubnas buvo ruio partizan rajono tabo nariu, vliau - valgybos skyriaus virininku. Kraujelio-Siaubno partizanins veiklos istorijoje ypa svarbi buvo valgo misija - laiku pastebti, suinoti, susekti prie ir praneti apie tai partizan
31 i 237
2014.01.24 18:45
vadovybei, sunaikinti svarbius NKGB (SSRS valstybs saugumo liaudies komisariato) dokumentus su itremti Sibir numatyt, persekiojam asmen ir KGB bendradarbi sraais, organizuoti pasalas ir naikinti bolevikus. Aktyvi partizanini operacij metu partizan grups nualindavo, likviduodavo sovietins sistemos atstovus, partijos lyderius, nuginkluodavo enkavedistus, nes juos laik idavikais. Be to, vyko nirtinga partizan kova prie bolevikin prierinkimin propagand. Mes laukdavome Antano, taiau jam darsi vis sunkiau aplankyti namikius, nes namus nuolat krt skrebai. Tt jau buvo paalintas i kolkio, stribai ir saugumieiai jam primindavo: Jei neatvei snaus, bsi ivetas ten, kur gyvena baltosios mekos". Grs visos eimos tremtis. eimoje augo keturios nepilnamets dukros.
Partizano rmjai
Antanas buvo mylimas ir laukiamas ne tik eimos nari, bet ir kaimyn, pas kuriuos ueidavo. Auktaitijoje jis buvo apsistojs Gruopolio kaime, vliau prie savo tviks Ann kaime, buvusioje Kanik seninijoje, kurioje praleido pirmuosius partizanavimo metus. Siame kaime pas neturting kinink Broni Jankausk Kraujelis buvo sirengs slptuv. - Idavus i slptuv, eimininkai pus met buvo tardomi Utenos ir Vilniaus kaljimuose, taiau buvo paleisti, nes byla nebuvo sudaryta, pasakoja Jovitas Jankauskas. 1952-1954 m. Antanas Kraujelis buvo sueistas saugumiei uverbuoto Edmundo Satkno, kuris buvo geriausias jo jaunysts biiulis ir ilgametis rmjas, nes dirbo kolkio pirmininko pavaduotoju. Apginklav ir imok audyti, nurod, kuri kno viet geriau taikyti, saugumieiai pasiunt Edmund susitikti su Antanu. is nieko blogo netardamas atjo susitikim. Edmundas Satknas atsine butel degtins, abu draugikai igr. Vliau Antanas pasakojo, kad Edmundas kakoks tartinas pasirod - jaudinosi, nerimavo. Kiek pabendravs, Antanas sako: A eisiu". Tik pradjus eiti pasipyl viai nugar. Antanas pajuto, kad yra sueistas krtin. Maniau, kad kareiviai. Staiga atsigrs matau Edmund baisiom akim, nusitaikius mane. Patraukiau i automato. Tas spjo dar surikti nesavu balsu ir krito", - vliau pasakojo Antanas. Protokole saugumieiai para, kad Edmundas Satknas buvo per daug
32 i 237
2014.01.24 18:45
igrs, todl ir nenuov bandito. udiko neskm nulm stiprus vjas, kuris, Antanui nusigrus, pakl apsiausto skvernus ir Satknui nepavyko tinkamai nusitaikyti... O gal sudrebjo ranka... Kulka kliud plauius, Antanui teko gydytis. Sueistas Antanas slapstsi Baltis kaime, netoli Skudutikio, pas Aleks Lapaausk. Sueistu partizanu rpinosi ir j gyd Alekso Lapaausko vyriausioji dukra Marijona. Antanas niekada neneig fakto, kad nuov jaunysts draug Edmund SatkUn, nors ir nenorjo to daryti, bet j iprovokavo pats biiulis. Antanas sunkiai igyveno i draugo idavyst. Perskaiius SSRS valstybs saugumo komiteto (toliau - KGB) Molt pareigno Liongino Bakuio straipsn Gyvenimo vardu"7 ir pavarius archyvinius KGB dokumentus, paaikja, kad Edmundas Satknas pats pra ginklo, nes ... norjo ipirkti savo kalt dl bendravimo su Siaubnu". Po io vykio nebeliko abejoni dl to, kad saugumieiai nepaisydami priemoni stengsis Kraujel nuudyti ar suimti. Antanui reikjo bti dar atsargesniam ir tikti tik savimi. - Daug met Antanas nuolat lankydavosi Kerioblikio kaime pas Napoleon Kez, - prisimena Jovitas Jankauskas. - Pirmiausia usukdavo su Vladu PetroniuNemunu, kuris daniausiai likdavo lauke saugoti. Vliau, tik sutemus, nuo Girels miko ateidavo vienas. Kaip iandien matau j ilgais, garbanotais, peius siekianiais plaukais i po uniformins kepurs. Vasar vaikiodavo basas, eidavo atsargiai, slindamas. Daniausiai Antan globojo geros valios mons, kurie parpindavo jam maisto, drabui, medicinos ir kit reikmen. Kur laik Antanas slapstsi Mockn kaime pas seseris idonytes. 1955-1959 m. Antanas slapstsi Antaninavos (Dubelkos) kaime (Utenos aps.) Petroni eimoje. Slptuv jis buvo sirengs po lova. Vietov slapstytis pasirinkta gera, nes eimininkai buvo neturtingi, maiau galjo bti tariami, be to, sodyba buvo atoki. eiminink buvo labai religinga, o jos keturi vaikai patarnaudavo banyioje v. mii metu. ia Antanas susipaino su bsimja savo mona Janina. Zofija Petronien buvo jos teta i tvo puss. 1959-1960 m. Antanas slapstsi Smaltikio kaime (Anyki r.) broli Juozo ir Valdemaro Ruzg sodyboje. 1959 m., ms eimai sugrus i tremties, buvome pas juos susitik su Antanu. Juozas Ruzgus pasakojo, kad jo tvas buvo aptiks
33 i 237
2014.01.24 18:45
ant lub po spaliais pasiklausymo aparat. 1960-1965 m. Antanas su mona gyveno Papiki kaime (Utenos aps.) Antano ir Onos Pinkevii name, kuriame jis buvo sirengs slptuv.
Antano gaudyns
Nuo 1952 m. Antanas ir Vladas Petronis-Nemunas slapstsi drauge. Deimtys Anyki, Utenos, Molt strib ir agent sek Antan, reng pasalas, u jo idavim monms sil dideles pinig sumas. Antano ryininkai ir rmjai buvo aretuojami, visomis igalmis buvo stengiamasi priversti juos bendradarbiauti su saugumu. Nuolat buvo sekami gimins, patikimi saugumo agentai apginkluojami pistoletais, instruktuojami, kaip nuudyti Antan, taiau veltui4-5. Partizan kovos slygos blogjo. Saugumieiai ir stribai darsi vis rafinuotesni, bauginantys klasta, papirkimais, idavystmis, taiau jiems nesisek. Saugumieiai gaudavo ratelius, kuriuose partizanas ra: ... kategorikai nepripastu Lietuvos savanoriko stojimo Soviet Sjung". Partizano sskaitos su saugumieiais buvo suvedamos ir tiesiogiai. Pusbrolis Jonas Kraujelis pasakoja: - Su Liemeiu, Skudutikio saugumo virininku, Antanas susitiko akis ak vieno kaimieio gryioje. Antanas slapstsi pas vien mog. Jis guljo ant krosnies, kai saugumietis jo gryion be jokio tarimo. Antanas netiktai ustojo duris ir tar: Padk automat kamp". Im ovinius ir paliep: Drok, kur akys mato. O oviniai man pravers". Danai atokesniuose keliuose apsirengs rus kareivi uniforma Antanas sustabdydavo automobil ir papraydavo paveti. Taip jis pasitraukdavo i pavojing viet. Kaip inia, ne vienas Antan band nuauti. Tarp j ir Kaln srities vadas Bronius Kalytis-Siaubas. Jis buvo uverbuotas saugumo ir sunaikino daugyb Auktaitijos partizan. Bdamas saugumo agentas, Bronius KalytisSiaubas 1951 m. kalbjo Lito brio partizanus nuauti keturis Anyki rajono taryb valdiai palankius gyventojus ir taip partizanus trauk pinkles. Pats provokatorius i Auktaitijos apylinki dingo, o saugumieiai atkerijo partizanams. I 14 partizan bryje liko gyvi tik Antanas Kraujelis-Siaubnas, Justinas Apacianka-Viesulas ir Henrikas Rukulis-Litas, kuris vliau buvo
34 i 237 2014.01.24 18:45
iduotas. J persekiojo net 230 kareivi. 1951 m. pabaigoje sueistas koj jis nebegaljo pabgti ir buvo suimtas gyvas4,5. Prie Antano Kraujelio-Siaubno ir Justino Apaciankos-Viesulo po kurio laiko prisijung Vladas Petronis-Nemunas, taiau greit i partizan brio beliko vienas Antanas. Tuomet Bronius Kalytis-Siaubas m lankytis pas tuos mones, pas kuriuos anksiau usukdavo Siaubnas. Antanas tai inojo, prane apie idavik artimiems monms ir liep kitiems pasakyti. Kart jo jie abu lieptu per up, Antanas priekyje, o Bronius Kalytis i paskos. Staiga Antanas igirdo, kad Siaubas atlau savo deimtuko" gaiduk. Kraujelis atsigrs pamat, kad Bronius Kalytis-Siaubas taiko j. Antanas buvo labai greitos reakcijos ir bt Siaub nuovs, bet tsyk pastarasis suspjo okti krmus9. tai k prisimena Antatiki kaimo (Molt r.) gyventojas Jonas Tutinas: - A Broni Kalyt-Siaub painojau nuo t laik, kai pas mus pradjo ateiti partizanai. Danai su juo ateidavo Mykolas Urbonas-Liepa. Kai mane aretavo, partizan beveik nebuvo lik. Nuteis mane 10 met, namo grau po sukilimo Vorkutoje. Syk nakt pas mus namus atjo vienas Kalytis. Netrukus Kalytis vl pasirod nakt, apsimet, kad ieko partizan, tik a kalbas nesileidau. Sakau: inai, draugui, lageriuose idavikai neilgai igyvendavo. irk, kad ir tau taip neatsitikt". Neturjo jis k sakyti ir ijo, po to nebepasirod. Po kiek laiko nujau Moltus prisiregistruoti. Milicijos poskyryje pasak, kad neregistruos, nes i Maskvos neturi leidimo. Grdamas namo, ujau alud. Ijus i aluds, prisistat du vyrai ir paklaus: Tutinas bsi?" Sakau: Taip, Tutinas". - Esi aretuotas, einam su mumis". Milicijoj pamaiau prie vyrikio karikio drabuiais sdint Kalyt. Mane klausia: Tu painojai Kraujel?" - Painojau", - sakau. - Kaip j paimt?" Sakau: Neinau - ia jau js reikalas! I to juk duon valgot, o a nieko bendra su juo neturiu". Kalytis sako: Padk mums dirbti". Pasakiau, kad galiu atgal vaiuoti kasyklas, bet idaviku nebsiu. Po to naktimis saugumieiai laukdami Kraujelio pas mane prabuvo gal dvi savaites, kartu su jais buvo ir Kalytis. Vliau nebeateidavo. Neskmingos buvo j pastangos sugauti Kraujel. Liks vienas, Antanas pakeit savo veiklos taktik - soviet aktyvistams ra spjamojo turinio laikus reikalaudamas neskriausti moni. mons gerb j u teisingum. J painojusieji teigia, kad Antanas niekada
35 i 237
2014.01.24 18:45
neskriausdavo moni, prireikus papraydavo maisto ar nakvyns. Jis gerai sutardavo su kai kuri kolki pirmininkais, brigadininkais, i kuri paimdavo maisto, grd, taiau visuomet palikdavo pasirayt ratel, kad kiti asmenys nenukentt. Danai paliktuose pakvitavimo rateliuose jis uraydavo, kad pam kelis kartus daugiau - es ir monms reikia gyventi. Pasiraydavo slapyvardiu Siaubnas, niekada neslpdavo, kas ess. Antanas sakydavo: Kai ateis laisv, negras darbai nebus dovanoti, u juos teks atsakyti. Partizanas yra mogus, kuris neturi teiss klysti!" mons kalbjo apie j kaip apie narsuol, tautos laisvs gynj, skriaudiamj paguod. ios odins legendos sklido i lp lpas ir kl didiul KGB bei komunist partijos vadov susirpinim. Be abejo, daug kas buvo pagrainta ir moni prikurta. Atsirado nusikaltli, kurie, prisidengdami Antano Kraujelio pavarde, reikalaudavo pinig i gyventoj. Ne vienas po nakties rasdavo ratel, kad nustatyt dien nurodyt viet atnet ir padt tam tikr pinig sum. iuos atvejus patvirtina Algirdo iukiaus archyvuose rasta mediaga ir gyv liudytoj pasakojimai. Yra fakt, kad saugumieiai ne vien tok nusikaltl sum, taiau neteis, o uverbavo iekoti besislapstanio partizano. Antano Kraujelio sunaikinimo planus saugumieiai aptarinjo net su Maskva. 1964 m. pradtoje jo byloje yra daugyb kaltinim mogudystmis, teroristiniais aktais. Suimtieji, pasidav ir legalizavsi bendraygiai visas kaltes primesdavo Antanui Kraujeliui. Suimtas Liepa, Litas ir kiti partizanai mgindami sumainti savo kalt liudijo prie j. KGB darbuotojai mokjo igauti prisipainimus... Sovietinje spaudoje pasirod daugyb straipsni10-20 apie Utenos, Molt, Anyki rajonuose neva plikaujant nelegal. Be abejo, apraomi faktai buvo gerokai ikreipti, be to, vagiiai band pasinaudoti Antano Kraujelio vardu. inoma, jeigu partizanas bt tyliai leids dienas patikimoje vietoje, tokio ypatingo masto gaudyns nebt gavusios. Nuolat buvo apklausiami atokiausi kaimeli gyventojai, kolki pirmininkai ir brigadininkai buvo pareigojami praneti bet koki informacij ar nuogird apie partizan. Vienkiemiuose ir sodybose buvo atliekamos kratos, taiau nirtingos paiekos buvo bevaiss21. Antanas buvo labai atsargus ir nepatiklus, pajusdavo gresiant pavoj ir spdavo pasitraukti. Archyvinje byloje3, 22-24 Antanas kaltinamas nuuds deimt moni, taiau daniausiai suimt ir pasidavusi partizan parodymai prietaringi7, 21. Antano
36 i 237
2014.01.24 18:45
mona Janina, gyvenusi su juo deimt met, neprisimena atvejo, kad jis k nors bt ketins nuudyti. Algirdas iukius yra surinks daugiausia gyventoj pasakojim, prisiminim ir, remdamasis dokumentais, mano, kad Antanas Kraujelis galjo bti nukovs tris, o gal keturis mones. Be to, byloje yra 8 partizan: iaurio, Auktaiio, Lapino, Trockio, Aido, Klajno, Paleckio, Zumerio idavik Prano Geo ir jo monos Leokadijos likvidavimo protokolas, kur pasira partizanai Liepa ir Pabaisa.
Vladas Petronis apie Antan
Apie 1952 m. partizan briai buvo visikai iretinti. 1954 m. pavasar Vladas Petronis-Nemunas pasidav valdiai. Apie tai i Anyki buvo skubiai raportuota saugumui Vilniuje. Pats Vladas Petronis greitai gavo pas ir buvo darbintas Spartako" artelje. Saugumieiai puoseljo daug vili, kad Vlado Petronio turima informacija bus itin vertinga iekant Siaubno, taiau tai nepasitvirtino. Matyt, Antanas dl atsargumo daug k buvo nuslps nuo bendraygio. Saugumieiams teko nusivilti, nes tiktasi ymiai daugiau5 Apklausiamas Vladas Petronis taip charakterizavo Siaubn: Labai atsargus - slepiasi negyvenamuose pastatuose. iem i slptuvs ieina tik vien kart, eina ne keliais, o laukais (nakt arba prie ryt). Vasar slepiasi krmuose, klojimuose, pirtyse. Siaubnas niekada nesitaria i anksto dl maisto arba pinig. Jei pajunta, kad j kas nors pastebjo, dingsta kit viet sunaikindamas pdsakus. Su pagalbininkais kalbasi be liudinink. moni, kuriuos kviesdavo KGB, Siaubnas vengia, nes laiko juos uverbuotais. eminmis nesinaudoja, nes serga koj reumatu. Ginklas trumpavamzdis gali vaikioti ir dien. Maistas - lainiai, duona. 1953 metais, sueistas agento Edmundo Satkno, gydsi rivanoliu. Jo aizda pliavo. Siaubnas gydsi Alekso Lapaausko eimoje"25. Algirdas iukius surado Siaubno rayt ir pasirayt padk Aleksui ir Veronikai Lapaauskams. Vladas Petronis idav Siaubno pagalbininkus, su kuriais jis kalbdavosi be liudinink. Jis nurod labai daug pavardi, ivardijo keliolika sodyb, kuriose slapstsi Siaubnas, taiau tai nepadjo saugumui aptikti Antano Kraujelio pdsak.
37 i 237
2014.01.24 18:45
Antanas sukuria eim
Antanas buvo toks pat mogus, kaip ir mes. Taip pat norjo gyventi, mylti, auginti vaikus... Slapstydamasis Antanas sukr eim, gim snus, apie kur mes suinojome tik sugr Lietuv 1959 m. mona Janina pasakojo, kad kunigas juos su Antanu sutuok Smaltiki mike palaimindamas ir sakydamas: Nuo iol js esate eima". Saugumo sumetimais Janinos pavard nebuvo pakeista ir santuoka nebuvo registruota banyios knygoje. Laukdama pirmagimio Janina slp savo ntum. Tada ji negaljo niekam rodyti, kad Dievo akivaizdoje yra teista Antano mona. Ji gyveno pas tet Zofij Petronien. Toji moteris imitavo, kad laukiasi dar vieno kdikio, nors jau augino kelet vaikeli. Kai 1956 m. gegus 26 d. Janina pagimd berniuk, tik nedaugelis inojo, kas tikrieji jo tvai. Antano ir Janinos sneliui buvo duotas Antano vardas ir suteikta Petronio pavard. Tuo metu Petroni namuose bunkeryje gyveno ir naujagimio tvas Antanas Kraujelis, taigi jis galjo priirti sn ir bti su mona. Kai Antanas uvo, Janina buvo nuteista ir bausm atliko Panevio kaljime26. Snus Petronio pavarde buvo apgyvendintas Vilniaus vaik namuose. Saugumieiams buvo gerai inoma, kieno tai snus. Po trej met ir keturi mnesi nelaisvs Janina nuvyko vaik namus pasimatyti su snumi, o susigrino j tik per teism. 1968 m. ruden Utenos teismas pripaino, kad Antanas Petronis yra Janinos Snukikyts snus, ir jam buvo suteikta Snukikio pavard. Beje, jis tik 2000 m. oficialiai teisme pripaintas tikru Antano Kraujelio palikuonimi. Siekiant saugumo, Antano ir Janinos snaus gimimas nebuvo ufiksuotas jokiuose dokumentuose. Vaikas beveik deimt met neinojo, kad turi kit motin - ne Petronien ir kit tv - ne Petron. Jo dokumentuose buvo rayta Petronio pavard. Tokia dviprasmika padtis tssi iki tikrojo tvo uvimo dienos, o Petronio pavard buvo pakeista daug vliau. Antanas prisimindamas vaikyst pasakoja: - Ivakarse skrebai buvo apsup Petroni namus, dar krat. Paskui vis nakt gr ir iki pusiaudienio guljo girti. O Kraujelis buvo u koki 100 metr krmeliuose. I ryto Petroniens dukt vedsi mane grybauti. inojau, kad ten gryb nra, - toje vietoje nedygsta. Pamaiau, kad netoliese stovi mogus, apsirengs ilgu balkvu apsiaustu. Va, te-tyt!", - pasak Petroniens dukra. Jis
38 i 237
2014.01.24 18:45
pakl mane, pabuiavo. Pajutau, kad jis man labai artimas, savas. Tuo metu Antanas Kraujelis tar, kad KGB nujauia, jog jis slapstosi pas Petronius. Pastebjo artim asmen slepiant nuo jo pistolet ir visk suprato. Reikjo iekoti nauj globj ir kitos slptuvs. 1960 m. Antanas persikraust Utenos r. pas Papiki kaimo gyventoj disident Antan Pinkevii. ia, statant nam, po krosnimi buvo rengta slptuv, kurioje jis apsigyveno kartu su mona Janina. Erdvs ten buvo labai maai (pagal saugumiei imatavim -94x132x69 cm)5. Be rpinimosi, kaip paiam ilikti gyvam, Antanui prisidjo ir eimos reikalai. Reikjo suktis taip, kad globjai kuo maiau turt vargo dl jo ir jo eimos. O saugumieiai nerimo nordami surasti Antano Kraujelio slapstymosi viet ir sulugdyti partizano veikl. Jiems buvo apmaudu, kad paiekos neskmingos, kad partizanas ne tnoja tyliai, o veikia ir vis labiau garsja tarp moni5.
Veikia vienas
KGB dokument puslapiai mirga uverbuot agent vardais, pavardmis ir slapyvardiais. Beveik ties kiekvienu vardu ta pati nuoroda: Nukreiptas Siaubno iaikinimui". 1953 m. Utenos rajono KGB skyriaus ataskaitoje raoma: Siaubno iaikinimui dirba Vilkas, Katia, Maryt, Drsus, pokas, Tolimas, Juka, Akmuo, Gusevas. (...) Seka autuvas, Vytautas, Kainskas, taiau teigiam rezultat kol kas negauta. (...) Drsus seka io vienkiem ir periodikai susitinka su juo, taiau rezultat nra". vairi met KGB dokumentuose ufiksuota, kad, be etatini saugumiei, kiekviename aplinkiniame rajone Kraujelio iekojo madaug po 20 agent. Antano Kraujelio byloje iliko ra, kad nuo 1954 m. Siaubnas vertsi kolki, parduotuvi ir atskir kolkiei plimais", spdavo kolki pirmininkus arba brigadininkus, kad teisingai urayt darbadienius, neskriaust kaimo moni. Byloje yra pakvitavim, pavyzdiui: Paimta 11 rugi ir kviei. Vietiniai partizanai". Siaubnas taip pat pasira pams 11 kolkio avi, vliau - dar 6. Visos avys, kaip matyti i t pai KGB dokument, buvo idalytos Pakalni apylinks gyventojams. Saugumieiai ir dabar prisimena ratel, rast po Pakalni parduotuvs apiplimo: Nelieskit daug eiminink, jie nekalti. J kaltumas -kaip ir js. Sunaudojau prekes. Kraujelis-Siaubnas".
39 i 237
2014.01.24 18:45
1961 m. KGB ataskaitoje raoma, kad Antanas Kraujelis i moni m duokl. Ivardyta keletas gyventoj, pas kuriuos buvo organizuotos pasalos. Paminti agentai, kuriems saugumas idav ginklus: Silva turjo ry su Kraujeliu. Pagal 9-j straipsn KGB jam idav loterijos bilietus, kurie laimjo u 4900 rub. sum daikt. Jam teiktos operatyvins technikos priemons. Tas pats padaryta ir Gaidiui. Sakalas apginkluotas savarankikam Kraujelio sumimui arba likvidavimui". Kiekvienais metais KGB tvirtino Priemoni Kraujelio sumimui arba likvidavimui planus"21, taiau ie planai taip ir likdavo negyvendinti, nes Antanui pavykdavo ivengti kruopiai apgalvot ir surengt pasal. mons pasakoja daugyb istorij apie jo sugebjim isisukti. Teko girdti, kad Siaubnas yra pietavs prie saugumiei stalo, kad syk, atsidrs beviltikoje situacijoje, sustaug tarsi vilkas, igsdino stribus ir paspruko, kad kakada isigelbjo panirs eero gelmes su vamzdeliu. Net liks vienas Kraujelis saugumieiams kl siaub ir beviltik nir. Galingoji KGB, turinti gausyb agent ir tobulos technikos, septyniolika met negaljo nei suimti, nei nuudyti vieno mogaus, kuris neturjo net patikimo prieglobsio. Kartu Antano paiekas daugelis jo su dideliu noru tikdamiesi, kad sumediojusiojo partizan laukia dideli pinigai ir soviet valstybs apdovanojimai. O jis ne tik slapstsi, bet ir aktyviai veik. Danai Antanas pasirodydavo aplinkiniuose miesteliuose: Pakalniuose, Skiemonyse, Alantoje, Utenoje ir Lelinuose. Daug kur jo niekas nepaindavo, nes jis persirengdavo moterikais drabuiais, turjo ilgus plaukus ir buvo velni veido bruo, todl vykusiai tuo naudojosi. mona Janina pasakojo, kad Antanas, persirengs moterimi ir pasidjs ginkl krmuose, mekeriodavo arba paddavo dirbti kio darbus. Be kio darb, jis mokjo nerti tinklus, verpti ir sukti silus. Kai kada jis persirengdavo Raudonosios armijos karininko artileristo uniforma, taigi net stribai atiduodavo jam pagarb. Jo vardas anuomet kl baim ne vienam aktyvistui ir nedav ramybs saugumieiams. Painojusieji Antan tvirtina, kad bgant metams jis darsi vis atsargesnis. To neslepia ir dar gyvi kagbistai. Nordamas juos apgauti, jis buvo paskleids gandus, kad nori ivykti i Lietuvos. Atrodo, ie gandai persekiotojus truput nuramino. Antanas sisdavo rajon KGB skyrius klaidinanius laikus, deja, j nepavyko rasti. Buvs KGB Utenos rajono skyriaus galiotinis Sergejus Tichomirovas pasakojo, kad Antanas Kraujelis juos provokavo sisdamas praneimus apie tai, kad nurodyt dien ir valand jis nori susitikti su
40 i 237
2014.01.24 18:45
saugumieiais Skudutikyje. Paskirt dien saugumieiai punktualiai atvykdavo Skudutik, bet nesulauk Antano Kraujelio suprasdavo, kad yra apgauti. Antanui slapstytis darsi vis sunkiau. Reikjo galvoti apie maist, drabuius ir apav, o svarbiausia, kur prisiglausti. Nuolat bdamas drgmje ir altyje, jis susirgo koj snari reumatu. Vien pavoj prisimin Juozas Ruzgus. T dien Antanas pas juos pusryiavo, o idaviko mona tai pastebjo ir prane saugumieiams. Tuoj pat atlk saugumiei viliukas ir sunkveimis su stribais bei kareiviais. Antanas ibgo paliks maskavimosi chalat, o Ruzgus, nordamas paslpti kalius, bgo su chalatu, kur isigands numet. Drabuis pakibo ant karklo akos, kur saugumieiai pradjo audyti. Ruzg pasivijo saugumiei uo, pribgo Anyki saugumo virininkas, kuris pradjo Ruzg muti, tardyti, kam jis ne maskavimosi chalat. Nesugebj sulaikyti Antano, persekiotojai rusikai keiksi ir nusivyl kavo, kad sueistas banditas pabgo Kanik mikus... Yra fakt, kad saugumieiai suko galvas, kodl jie negali sunaikinti vieno Lietuvoje belikusio bandito5.
Paskutin kulka
KGB yra keturi tom byla3 apie iki mirties neileidus ginklo i rank paskutin aktyv Lietuvos partizan Antan Kraujel (Pabais, Siaubn). Suimt partizan, j ryinink, bealik" liudinink tardymo protokoluose teigiama, kad Antanas Kraujelis buvo plikas ir mogudys, pelns tarybins liaudies pasmerkim. Belieka stebtis, kad pagal iuos nusikaltimus jam buvo ikelta politin, o ne kriminalin byla4. 1992 m. skaitydama Antanui sukurpt byl radau parayta, kad jau 1964 m. gruod buvo gauta operatyvini duomen apie tai, jog partizanas gali slptis Papiki kaime pas Pinkeviius. Antanas Pinkeviius buvo veds Antano monos Janinos seser On. U partizan rmim Antanas Pinkeviius anksiau buvo nuteistas 10 met lagerio. Antano Kraujelio mona Janina pasakojo, kad Ki dien Pinkevii sodyb suvaiavo daugyb kareivi, strib ir saugumiei. Buvo tiktasi, kad i dien ateis partizanas Antanas Kraujelis, o jis tnojo po krosnimi esaniame bunkeryje. Kratos metu saugumieiai bunkerio nerado. iuose namuose buvo rengta
41 i 237
2014.01.24 18:45
pasiklausymo aparatra ir saugumieiai girdjo, k kalba namikiai, bet apie Antan niekas nekalbjo. - Antr Kald dien Antanas ijo ir nebuvo vis mnes, - pasakoja Janina. Tik kit met vasar Antanas pasirod, pabuvo mnes ir ketino vl ieiti, nes inojo, kad kratos metu saugumieiai rado autuvo grstuv. Saugumo byloje atsirado raas: Gauti papildomi duomenys, kad slepiasi pas Pinkevii". Nedidel, bet lemting klaid Antanas padar 1965 m. kovo 16 d. vakare. Jis papra monos atneti slides, kurios buvo paslptos po sniegu kitapus kelio prie versms, i kurios Pinkeviiai atsinedavo vandens. Versm buvo prie trij greta stovini nam langus, per kuriuos saugumieiai galjo stebti Pinkevii sodyb. Slids idav ...5 Antano mona pasakoja sapn, susapnuot Antano ties ivakarse: - Sapnavau, kad em juoda, nors tais metais sniego buvo daug. Sapnavau tris akmenis. Ant vieno baltas sniego lopinlis, o kiti du - juodi. A padariau Antanliui valgyti ir papasakojau, k sapnavau. Antanas pasak: Tai mane apsups ir umu". Taip ir buvo. uvo Antanas Kraujelis, sueistas Antanas Pinkeviius ligoninje mir. O tas baltas lopinlis ant akmens, matyt, a, nes likau gyva, - priduria Janina. - Tik spjom pavalgyt, pamatm, kad ginkluoti kareiviai supa sodyb, trobesi pusn bga saugumieiai. Jie ikrt darin, tvart, visur durtuvais ir virbais ibad. Gal man, kad yra koks slaptas ijimas i trobos. Po to gryion jo Sergejus Tichomirovas, kiti ir pradjo plti grindis i vis krosnies pusi. Jie numan, kur turi bti slptuv, tik gal dar abejojo, ar Antanas ten yra. Nepaliesta liko koridoriaus sienut ir pati krosnis. m aikintis, kas gali bti po ja, ir pastebjo, kad krosnies pamatas kitoks. Tuomet pradjo ardyti sienut, kuri buvo ne itisin, o dirbtinai sudurstyta i medeli. Ukio kirv ply ir atpl. Tada i Antano slptuvs pasigirdo viai. Mane tuo metu virtuvje saugojo kareivis ir neinau, kaip i tikrj viskas ten buvo. Tik pamaiau, kad Antan Pinkevii ine kruvin be smons, - atsidusta Antano mona Janina. O i ties buvo taip: aptik slptuv, eimininkui Antanui Pinkeviiui saugumieiai liep atidaryti j, o tuo metu Antanas i slptuvs paleido automato serij. Pataik eiminink, kuriam kliuvo pirmosios kulkos, jis buvo sueistas. Vliau Pinkevii ive Utenos ligonin, paskui perve Lukiki kaljimo ligonin, operavo, taiau kne liko viena neiimta kulka, prasidjo gangrena ir Antanas Pinkeviius 1965 m. balandio 5-j mir. Dar buvo lengvai sueisti vyresnysis serantas Vytas ukeviius bei jaunesnysis serantas Rimas Kublickas. Antanas met ir granat, bet ji nesprogo. Isigand granatos, visi oko i trobos lauk. Buvo skubiai paprayta i Vilniaus specialist su dujomis. Kagbistai
42 i 237
2014.01.24 18:45
nusprend, jog reikia bandyti apsvaiginti Antan ir paimti gyv. Tuo pasinaudojs Antanas ioko i bunkerio. Saugumieiai tuo metu apsupo nam i ariau. Antanas paklaus monos, kiek j yra. J buvo daug. Antanas dar kur laik prieinosi ginklu, jam buvo kilusi mintis persirengus moterikais drabuiais bgti, taiau jgos buvo nelygios, prie j buvo sutelkta daugyb kareivi. Janina pra: Neaudyk, jau viskas! Ar pasiduok, ar kaip nors..." Jis padav monai dokument pluot ir liep juos sudeginti krosnyje, kad nepatekt saugumieiams. Pats dar pamai, paarst pelenus. Kas juose buvo raoma, niekas neino. Stribai per On Pinkeviien perdav Antanui Kraujeliui skirt ratel, kuriame jam buvo siloma pasiduoti ir padti ginkl, jame buvo raoma, kad Kraujelis bus atleistas nuo bausms. Jis pam ratel, perskait, ypteljo: Tuoj, tuoj maskoliams pasiduosiu!" - Man kilo mintis, - pasakoja Janina, - gal tikrai pasiduos, gal viskas baigsis laimingai?! Jis atsisuko mane ir sako: A maskoliams niekada nepasiduosiu. Nebijok, tau nieko nebus, pasiimk Antan, neskriausk jo. A laisvs nesulaukiau, bet mons sulauks". Su automatu jis ulipo ant aukto. Girdjosi ingsniai. Po to vis, lyg kakas sunkaus krito ant lub. A ulipau ten, o jis guli paplds kraujuose nebegyvas. Dar u rankos pajudinau, pabuiavau, numiau laikrod, usidjau ant savosios rankos. Pamiau pistolet, kad nusiauiau pati, pasidjau po iuiniu. Po to ijau lauk ir pasakiau: Nebeaudykit, jis jau nusiov". Tada jie trise atstat automatus, liep eiti kambar, lipti ant aukto ir atitempti j iki laipt krato. Vis laik lydjo atstat ginklus. Kai j atitempiau nurodyt viet, nulipau emyn. Tada vienas kad veit man veid, vos nenukritau. Nutrauk paklod nuo lovos, Antan nukl nuo aukto. A jau nebeturjau jg, sdjau ant lovos ir jauiausi visikai sugniudyta. Vienas saugumietis atjs sako: Jei nori eiti atsisveikint, eik laukan". Ijau, matau - visi apstoj iri j. Ir man pasidar irdyje ramu, kad Antanas jau ubaig savo vargus. Man - kaip bus, taip bus. A nieko blogo nepadariau, nepavogiau, mogaus nenuudiau. Ir jis prie mans nenuud. Nujau tvart, gyvullius pariau. Jei biau norjusi, galjau pabgti. Galvojau vienu metu: Pasiimsiu sn ir bgsiu, pasakysiu, kad jis mano". Taiau man buvo aiku, kad mans laukia kaljimas.
43 i 237
2014.01.24 18:45
Atjo saugumietis, sako: Renkis, tu sulaikyta!" iriu - pastoi privaryta prie Pinkevii sodybos. Vienose rogse ve Antan, o man liep ssti kitas roges. Vienas kareivis nugara atsirm mane ir vis juoksi. Nuve Uten ir udar saugumo kambaryje, - prisimena Janina. Antanas uvo eidamas trisdeimt septintuosius metus. Papikiuose baigsi karas po karo. vykio vietoje Antano kno atpainimo operacijai vadovavo VSK (Valstybs saugumo komiteto) prie LTSR ministr tarybos (toliau - LTSR MT) Anyki r. operatyvinis galiotinis, jaunesnysis leitenantas Marijonas Misiukonis25. Be jo, atliekant Antano Kraujelio apsupties operacij dalyvavo VSK prie LTSR MT galiotinis Utenos rajone papulkininkis Sergejus Tichomirovas, i Vilniaus atvyk pareignai: VSK prie LTSR MT 2 valdybos 2 skyriaus vyresnysis operatyvinis galiotinis majoras Sergejus Veselovas, VSK prie LTSR MT 2 valdybos skyriaus virininkas papulkininkis Nachmanas Duanskis, VSK prie LTSR MT tardymo skyriaus vyresnysis tardytojas kapitonas Vaclovas Vyt, VSK prie LTSR MT galiotinis Anyki rajone majoras V. Roka, VSK prie LTSR MT aparato Molt rajone jaunesnysis serantas Rimas Kublickas ir daugyb kit KGB pareign. Operacijai vadovavo Nachmanas Duanskis, kratai - Vaclovas Vyt. Saugumieiai labai smulkiai ir kruopiai visk ufiksavo kratos akte. Krata pradta 9 vai., o baigta 14. 35 val. Detaliai surayta, kas rasta Antano slptuvje ir kiense, nurodant net pietuko ilg. Akte raoma, kad rastos ukos, nosin ir senas kiauras guminis batas, ventas medaliukas su segtuku ir skudurlis su duonos trupiniais". Tie trupiniai" -tai v. Agotos duona. Be to, buvo konfiskuota: uniforminis kitelis, maskuots komplektas, vokikas automatas Nr. 6726a, automatas PP" Nr. 13955, ovinin automato rageliams, karinis kompasas, kieninis ibintuvlis, savadarbis maielis oviniams neioti, skardins duts, kuriose Antanas laikydavo parak, medioklini ovini ratai, granata RG 42, usienio gamybos pistoletas, peiliukas, akut, fotoaparatas, paklod, planet, dvi nuotraukos (viena ir su Janina), ant uniformos rankovs prisiuvamas trispalvis enklas su urau: Mano darbas ir jgos Tvyns Lietuvos gerovei". Kratos metu rasti Antano kovins amunicijos reikmenys, asmeniniai daiktai buvo perduoti Vilniaus revoliucijos muziejui, 1992 m. jie buvo eksponuojami specialiame stende. iuo metu mintieji daiktai saugomi Nacionalinio muziejaus saugykloje. Dabar tai - nekainojami rezistencijos istorijos reliktai. Antano slptuvs maketas buvo naudojamas kaip mokomoji priemon Felikso Dzerinskio auktojoje KGB mokykloje Maskvoje.
44 i 237 2014.01.24 18:45
Septyniolika met saugumo darbuotojai j gaud, sek, bet Antanas nepasidav ir neidav Lietuvos. Dvideimties met ijs mik, kovai jis paaukojo savo jaunyst, atidav vis savo gyvenim ir nugaljo, nes saugumieiai nesugebjo jo suimti ir nuudyti, nors jie akiplikai melavo, jog Antan Kraujel nukov. 1965 m. kovo 31 d. laikrai Tiesa" 75 numeryje ir Valstiei laikratis" 39 numeryje paskutiniuose puslapiuose buvo ispausdintos inuts Likviduotas banditas"27-28. inutse raoma: Ilg laik Utenos rajone plikavo A. Kraujelis. Jis upuldavo mones, reikalavo i kolkiei duokls. Saugumo organai susek plik. Suimant A. Kraujelis prieinosi ginklu ir per susiaudym buvo nukautas". Antano Kraujelio mona Janina buvo suimta ir apkaltinta, kad turjo ginkl, band padti partizanui pabgti. Vliau j nuteis keturis metus kalti. Bausm buvo sumainta ir Janina gro anksiau. Snui Antanui tada buvo devyneri26Pamenu, kaip po antrosios tremties ilgais rudens ir iemos vakarais tvukai kalbdavosi apie snaus Antano likim tikdamiesi sulaukti t laik, kai j snus bus deramai vertintas ir paaiks, kur Antanas palaidotas. Beje, sesuo Bron po Antano ties Papikiuose buvo nuvykusi Uten ir pra saugumiei parodyti brolio kn bei leisti j palaidoti. Saugumieiai pasak: Reikjo iekoti, kol gyvas buvo!" Nesulauk saugumiei paaikinimo nei mamut, nei tt, pragyvens net deimtmet laisvoje Lietuvoje. Neatskleid ios paslapties nei Sergejus Tichomirovas, nei Marijonas Misiukonis, nei Nachmanas Duanskis, todl gls dedamos ant tariamo Antano Kraujelio kapo.
45 i 237
2014.01.24 18:45
Antanas Kraujelis-Pabaisa pirmas i kairs. 1948 m.
46 i 237
2014.01.24 18:45
Pakalbis su vadu. I kairs Liepa ir Siaubnas. 1949 m.
47 i 237
2014.01.24 18:45
Kanik partizanai. I kairs Antanas Kraujelis-Pabaisa su draugu Danieli Bruu-Atlantu. 1950 m.
48 i 237
2014.01.24 18:45
Partizanai Antanas Kraujelis-Siaubnas ir Bronius Rakeviius-Tauras. 1950 m.
49 i 237
2014.01.24 18:45
Auktaitijos partizanai. I kairs: Henrikas Rukulis-Litas, Antanas Kraujelis-Siaubnas, Danielius Bruas-Atlantas. 1950 m.
50 i 237
2014.01.24 18:45
Vytauto apygardos partizanai. I kairs: Steponas Jakuionis-Aura, Steponas SatkeviiusGintvytis, Vytautas Gobuas-Viesulas, Bronius Kalytis-Siaubas (nuo 1951 m. gruodio 22 d. KGB agentas-smogikas)7, Antanas Kraujelis-Siaubnas, 1948 m.
Vytauto apygardos partizanai. I kairs: Antanas Kraujelis-Siaubnas, Justinas ApaciankaViesulas (pabgo i soviet kariuomens, uvo prie Anyki), Bronius Kemeklis-Kertas (suimtas gyvas), Henrikas Rukulis-Litas (brio vadas, 1951 m. suimtas gyvas), Mykolas Puodinas-Valteris, Danielius Bruas-Atlantas (uvo 1951 m. ruden prie Skudutikio). 1950 m.
51 i 237
2014.01.24 18:45
Lito brio partizanai. Sdi i kairs: Bronius Rakeviius-Tauras, Antanas Kraujelis-Siaubnas, stovi i kairs: Justinas Apacianka-Viesulas, Henrikas Rukulis-Litas, Danielius Bruas-Atlantas ir Bronius Kemeklis-Kertas. Apie 1950 m.
52 i 237
2014.01.24 18:45
Susitikimas. I kairs Siaubunas ir Kertas. 1951 m.
53 i 237
2014.01.24 18:45
Vytauto apygardos Lito brio partizanai. I kairs Siaubnas ir Viesulas. 1951 m.
Antano Kraujelio ir Edmundo Satkno susiaudymo vietos schema. 1952 m.
54 i 237
2014.01.24 18:45
Alekso Lapaausko namas, kuriame 1952 m. slapstsi ir gydsi sueistas Antanas Kraujelis
55 i 237
2014.01.24 18:45
Antanas Kraujelis-Siaubnas. Apie 1955 m.
56 i 237
2014.01.24 18:45
Janina Snukikyt. 1955 m.
57 i 237
2014.01.24 18:45
Henriko Rukulio-Lito brio partizan sraas
58 i 237
2014.01.24 18:45
Antanas Kraujelis. Apie 1960 m
59 i 237
2014.01.24 18:45
Partizan atokvpis. I kairs: sdi Henrikas Rukulis-Litas, stovi Antanas Kraujelis-Siaubnas, sdi Danielius Bruas-Atlantas. 1951 m.
60 i 237
2014.01.24 18:45
Paskutinis aktyvus Vytauto apygardos partizanas Antanas Kraujelis-Siaubnas. 1956 m.
61 i 237
2014.01.24 18:45
62 i 237
2014.01.24 18:45
spjimas Skudutikio kolkio pirmininkui. 1955 m.
Pakvitavimas Skiemoni saugumui. 1952 m.
Antanas Kraujelis. Apie 1956 m.
63 i 237
2014.01.24 18:45
Likvidavimo protokolo fotokopija
Antanas Kraujelis. Apie 1950 m.
64 i 237
2014.01.24 18:45
65 i 237
2014.01.24 18:45
Padka Alekso ir Veronikos Lapaausk eimai. 1956 m.
Aleksui Lapaauskui dedikuota nuotrauka. I kairs Siaubnas ir Nemunas. Apie 1952 m.
66 i 237
2014.01.24 18:45
Diaugsmas. Antanas Kraujelis, jo mona Janina Snukikyt ir snus Antanas. Antaninava, 1956 m.
Antaninava. ioje vietoje stovjo Petroni sodyba, kurioje 1955-1959 m. slapstsi Antanas su mona, ia gim j snus Antanas
67 i 237
2014.01.24 18:45
Antano eima. Antanas Kraujelis, mona ir snus Antanas. 1956 m.
68 i 237
2014.01.24 18:45
Antano mona su sneliu Antanu. 1957 m.
Antano sunus Antanukas. 1960 m.
69 i 237
2014.01.24 18:45
Tbilisyje dislokuoto soviet kariuomens dalinio, kuriame Antano Kraujelio snus atliko karin prievol, ypatingojo skyriaus praymas atsisti Valstybs saugumo komiteto turim informacij apie jo motin Janin Snukikyt. 1976 m.
70 i 237
2014.01.24 18:45
Lydratis prie Janinos Snukikyts bylos, siuniamos karin dalin Tbilisyje, kur tarnavo jos snus Antanas Snukikis. 1976 m.
71 i 237
2014.01.24 18:45
Antanas Kraujelis apie 1959 m.
72 i 237
2014.01.24 18:45
Antano susitikimas su motina, grusia i pirmosios tremties. 1960 m.
73 i 237
2014.01.24 18:45
Antanas Kraujelis su mona Janina. 1956 m.
74 i 237
2014.01.24 18:45
75 i 237
2014.01.24 18:45
Antanas Kraujelis su mona Janina. 1956 m.
76 i 237
2014.01.24 18:45
Partizanas Antanas Kraujelis-Siaubnas. 1956 m.
77 i 237
2014.01.24 18:45
Partizanas Siaubnas maskuots drabuiais. 1956 m.
78 i 237
2014.01.24 18:45
Pakvitavimas Maryts Melnikaits kolkio pirmininkui. 1956 m.
79 i 237
2014.01.24 18:45
Antanas Kraujelis apie 1956 m.
80 i 237
2014.01.24 18:45
Antanas Kraujelis-Siaubnas. 1955 m. pavasaris
81 i 237
2014.01.24 18:45
Antanas Pinkeviius ir Antanas Kraujelis. 1960
Antano Pinkeviiaus namas, kuriame slpsi Antanas Kraujelis. Papikiai, 1965 03 17
82 i 237
2014.01.24 18:45
Po mio. Namas, kuriame uvo Antanas Kraujelis. Papikiai, 1965 03 17
Paskutinio aktyvaus Vytauto apygardos partizano Antano Kraujelio-Siaubno knas. ioje vietoje, kurioje guli partizanas, 1992 06 13 pastatytas paminklinis akmuo. Papikiai, 1965 03 17
83 i 237
2014.01.24 18:45
Paskutin nuotrauka. Papikiai, 1965 03 17
I kairs seserys Janina ir Ona Snukikyts po tragiko vykio. Papikiai, 1965 03 17
84 i 237
2014.01.24 18:45
Slptuv Antano Pinkeviiaus name
Slptuvje rasti Antano Kraujelio-Siaubuno daiktai
85 i 237
2014.01.24 18:45
Partizano Antano Kraujelio ginklai
Tremtis
Lemtingasis rytas
Mintimis vl persikelkime t laikmet, kai Antanas dar buvo gyvas, o visa ms eima gyveno nors neram, bet prast gyvenim graioje sodyboje Kanikuose. Gavs praneim apie gresiant trmim, tt namuose nenakvodavo, slpdavosi pas kaimynus arba ieno kaugje, taiau t lemtingj nakt visi buvo namuose, iskyrus moiut (tts motin), kuri keletui dien buvo ivykusi. - I vakaro su Danute Andrijauskaite skynme antaninius obuolius, prisimena Vitalija. - Buvo saulta, nuotaika puiki, kalbjoms apie tai, kaip eisime atlaidus Suginiuose. O rytojaus dien, labai anksti, autant - baisus rkas ir ms sodybos apsuptis. Saugumo leitenantas Gediminas Ragauskas su savo pagalbininkais sugarmjo trob, tt ir mam pasodino u stalo, perskait, kad esame itremiami i Lietuvos visam gyvenimui8. Visi buvome priblokti, pasimet, usimiegoj, iversti i ilt lov. Staiga suvokme, kad tai paskutinis rytas gimtuosiuose namuose.
86 i 237 2014.01.24 18:45
Mama, itikta oko, nieko nedar, tik verk ir sak nenorinti gyventi. Skausmingiausia jai buvo tai, kad Lietuvoje lieka snus, ir neinia, ar teks dar pasimatyti su juo. Stribas, neatlaiks ird verianios raudos, smog jai per galv, kad nutilt. Mamut, prislgta baisios nelaims, krito lov ir toliau garsiai raudojo. Isigandusios Anel ir Bron ramino j. A stovjau lauke u namo kampo ir verkiau. Verkiau taip, kaip dar niekada nebuvau verkusi. Suvokiau, kad mus ivea neinia kur, svetim al, o gimtinje liks viskas: namas, tvartas, klojimas, sodas, ulinys, kapai (sesers ir dviej broliuk). Kas juos lankys?... Uels ole, susilygins su eme. Aplinkui rusai ir lietuviai keiksi, visk grob. Tt tai mat, todl privaljo rpintis vaikais, kurie kelions metu turs kak valgyti. Juk vea neini! Jis papjov av, Vitalija pamel karv, o stribas su autuvu saugojo Vitalij, kad ji nepabgt. uo jausdamas nelaim kauk, o stribas bad j lazda, kad nutilt. Kas apsakys to ryto skausm ir beviltikum! Niekas, kam nra tek to igyventi, nesupras. Buvo labai baisu. Mano galvoje sukosi klausimai: Kodl? U k?" Atvaiavo kaimyn pastots, sukrov kelet daikt. Mus sulaipino veim ir ive. Vitalijai sdant veim, stribas trenk jai paon ir paaipiai tar: Pasakyk, kur Antanas, - neveime". Antanas buvo Kanik kapinse ir visk mat. Buvo labai sunku, - pasakojo vliau Antanas. - Jei biau nusiovs - tokia mintis buvo kilusi - tv trmimas, manau, nebt buvs atidtas". Ms veim sustabd prie Andrijausko sodybos. Kaimynai atne milt, laini, tauk, kepal duonos kelionei. mons atsisveikindami verk, nes siaub kl pilnas veimas nepilnamei mergaii, veam i gimtj nam. Tie, kurie tuo metu mums padjo, labai rizikavo. Mes buvome bandito" eima. Nuve Skudutik, ten jau buvo atvetos kitos tremiamos eimos. Apie valand tikrino ms daiktus, kai k atm, pasim sau. Lijo lietus. Po to mus susodino sunkveim, kuriuo nuve venionlius ir sulaipino gyvulin vagon be lang. Daiktus sukrovme kamputyje. Pro vagono plyel matsi daug susirinkusi moni, kuriuos stumd stribai. Prie saullyd traukinys pajudjo. Vagone su mons, vieni verkdami, kiti giedodami. Atlydjusieji vijosi traukin, auk pavardmis, iekojo saviki. Kelion prasidjo...
87 i 237
2014.01.24 18:45
Ms vagone vaiavo moteris su visai mau sneliu. Jis verk ir pra pieno, kurio nebuvo. Vliau maasis tremtinys mir gabenamas atviru sunkveimiu Marasus (Irkutsko sr.). Be io berniuko, vagone buvo dar penki vaikai be tv, maiausia mergait buvo madaug puss met. Veant Marasus sunkveimiu ji taip pat mir. Vyriausij seser On stribai surado po met (ji gyveno su eima Stirniuose pas tet Albin) ir ive Sibir su vyro motina ir dviem maomis dukrelmis. Jos vyr ve atskirai. Ona buvo nuveta Kemerovo srit (Kazainsko r.). Mes apie tai suinojome daug vliau. Jos vyro motina Sibire mir.
Naujieji namai
Traukiniu mus ve iki eremchovo (Irkutsko sr.). Madaug 1951 m. spalio 12 d. vakare mus ilaipino i vagon ir susodino atvirus bortinius sunkveimius. Sniegas, naktis, klaikus altis. Tolumoje matsi iburliai. Taip trko ilumos! I mai buvo itraukti visi drabuiai, kuri dar buvo lik, ir apsiausti maesnieji, kad nesualt. Mus ve vis nakt - 75 km pietvakarius nuo eremchovo iki Golumets, o i ten - dar 30 km. Ryt mus atve Ryt Sajan kaln slnyje ups Bolaja Belajos (Angaros baseinas) kairiajame krante esani miko kirtimo gyvenviet Inginsk, priklausant eremchovo miko pramons kiui. ia i Lietuvos buvo atvetos 24 eimos, kuri bent vienas narys buvo partizanas. Atsidrme taigoje, kur stovjo du ilgi barakai, sursti i rst, o sien tarpus buvo prikimta saman. Barakuose knibdte knibdjo blaki. Viename barake gyveno lietuviai darbininkai, kuriuos i Novostroikos (19 km nuo Inginsko) atvedavo ia dirbti. Jie atjo pasitikti ms, nes buvo informuoti, kad atve lietuvi. Pasidar drsiau ir ramiau, nes buvome jau ne vieni. Be to, ia dar gyveno Rainat ir Pilkausk eimos, atvetos i Bir. Jie jau buvo pasistat nuosavus namelius. Kai barakuose ukr buruikas", blaks briais lk per sienas, krito nuo lub ir siurb moni krauj. mons vaikiojo kruvini. Blaki buvo tiek daug, kad vliau joms naikinti buvo panaudotas dustas - stipriausia kancerogenin mediaga. Barakuose nebuvo gult. Viskas buvo bendra. Tualet visai nebuvo. Kiek
88 i 237 2014.01.24 18:45
vliau vyrai i lent surent 2 m aukio pertvaras ir staliukus. Maesns eimos gyveno po dvi viename atitvare. Komendantas dav pasirayti dokument, kuriame buvo nurodyta, kad atveti visam gyvenimui ("). Kiekvien mnes reikjo registruotis. Pasai buvo atimti. Buvo labai sunkus laikotarpis. mons buvo utlti, auoti, nesipraus, blaki sukandioti, alkani. Ms eimoje dirbo tik tt ir Vitalija. Mama eidavo 7 km Ing iekoti maisto. Parnedavo bulvi, bet jos bdavo sualusios kaip akmenukai. Vliau buriatai pakinkytais unimis atvedavo aldyt bulvi ir praskiesto aldyto pieno. Barakuose buvo baisi netvarka. Gili, alt (iki - 40C ir aliau), saus iem barako langai visai ualdavo. Upustydavo ne tik barako langus, bet ir duris, ryt reikdavo atsikasti snieg, kad ieitume lauk. Vanden gaudavome itirpd snieg, kurio buvo labai daug. Vliau suinojome, kad u 500 m yra altinis. I ten tts padarytais naiais atsinedavome vandens. Daniausiai vandens parnedavo mama, nes tt ir Vitalija, o vliau ir jaunesns nepilnamets Anel bei Bron dirbo mikuose. Netoli altinio tremtiniai surent pirt. ioje gyvenvietje buvo parduotuv ir valgykla. Parduotuvje parduodavo formin neikept duon, sen pardijusi silk, sudrkusius saldainius, meduolius, sor kruopas, didiulius gabalus cukraus, kombinuotus riebalus (kombinir"), margarin, machork, papirosus Prima", Belomorkanal" ir, inoma, degtin.
Antano laikai
Sunks igyvenimai paveik mamuts sveikat. Ji vis kalbdavo apie Antaniuk ir su baime laukdavo inios i Lietuvos. Antanas paraydavo laik pasiraydamas Padirboniu arba Autose. Gautus laikus atpldavome drebaniomis rankomis, su didiausiu nerimu - ar nebus kokios nors klaikios inios apie Antan... Susirink vakare, visi perskaitydavome laik kelis kartus, ianalizuodavome kiekvien sakin ir laik sunaikindavome, nes namuose buvo atliekamos kratos. Antanas teiraudavosi apie vis sveikat, nebuvo nieko tartino, prie ko saugumieiai galt prikibti.
89 i 237 2014.01.24 18:45
Vienas Antano laikas, adresuotas Bronei Kraujelytei Sibir, buvo konfiskuotas saugumo. Laike buvo dta Antano nuotrauka, bet saugumiei sudarytoje byloje iliko tik laikas.
eimos nari tardymai
Saugumieiai dl snaus ir brolio mums nedav ramybs ir Sibire. Vitalij buriatai per alius rogmis ve 30 km Galumet tardyti, mat j Lietuvoje buvo idavs Bronius Kalytis-Siaubas. Jis pasak, kad Kraujeli sodyboje buvo bunkeri ir kad juose slpsi penki partizanai, nurod pavardes ir Vitalijos slapyvard. Vitalij tard i Vilniaus atvaiavs saugumietis, prisistats Korsaku. - adjo grinti Lietuv, suteikti but - visk adjo, kad tik susekiau brol, - pasakoja Vitalija. - Tris paras nedav vandens, maisto, neleido miegoti, tamp roani, kuris buvo ant mano kaklo, kol j nutrauk ir imet. Valytoja, radusi roani iukli dje, atidav j man. Buvau kalinta labai kartame kambaryje. Atuonias paras ilaik ir paleido. Nepilnametes seseris Anel ir Bron per alt atve taip pat tardyti. O Vitalijai pamelavo, kad jos liudija, jog ji gauna Antano laikus. Namuose dar krat. Nors Antano nuotrauk nerado, pam eimos nuotraukas.
v. Kaldos tremtyje
Patas buvo Ingos gyvenvietje u 7 km nuo barak. I pradi laik gaudavome labai maai, o siuntin galjo atsisti tik tts mama, likusi neitremta. Kai mus ive, po keli dien ji gro namo ir nutar viena pasilikti snaus sodyboje, taiau ji neilgai gyveno itutjusiuose namuose. Stribai sugriov ir sulygino su eme visus pastatus, o moiutei pasil vaiuoti pas sn Sibir arba eiti laukais. Ji pasirinko antrj keli - jo per mones, dirbo vairius darbus ir dar mums kartais atsisdavo bryz laini ar obuoli. Tokio kvapo obuoli iki iol niekur nerandu!
90 i 237
2014.01.24 18:45
Pirmosios v. Kaldos tremtyje 1951 m. buvo labai lidnos. Tie, kurie nedirbome, paruome didiul stal, kad visi prie vieno tilpt. Susine kas k turjo, k buvo gav i Lietuvos. Mums geroji moiut buvo atsiuntusi saldaini, Dievo pyrag ir diovint obuoli. Po bendros maldos i vyriausiojo rank laume Dievo pyrag, valgme su aaromis prisimindami Lietuv ir linkdami vieni kitiems kitais metais per Kias bti Lietuvoje. Ryt visi buvome varomi dirbti, o Lietuvoje mons skubjo banyi. Buvo be galo lidna, alta ir svetima. Po darbo vl susirinkome pas tremtin Bielin melstis. Buvusi vargoninink mokytoja Emilija Raiyt skait v. Evangelij. Inginske nebuvo net staiatiki cerkvs. Golumetje (30 km nuo Ingos) cerkv buvo paversta grd sandliu. Pradins mokyklos Inginske taip pat nebuvo. Ji buvo tik Ingoje. Pirmj iem mokyklos negaljau lankyti, nes buvo toli, reikjo iltai apsirengti, o drabui nebuvo. Man jo devinti metai. Nutariau dirbti, priirti vietinio ruso vaikus ir usidirbti maistui bei drabuiams. Laukme pavasario ir svajojome grti Lietuv. iek tiek apsiprat ir nurim, lietuviai band rpintis kiekvienas savo kiu. Jie pradjo statyti tvartukus i lent, o sien tarpus pyl droles, kad gyvuliai nesualt, sodino daroves. Gegus mnes mes rengdavome geguines pamaldas. Atsinedavome i miko gli, pasidarydavome altorl ir melsdavoms. vsdavo-me ir kitas svarbias religines ventes.
Tremtini darbai
Tremtiniai dirbo vairius miko pramons darbus: motoriniais pjklais pjov medius, genjo akas, val mik (degino akas), sakino medius (moter atliekamas itin sunkus darbas). Anel (14 m.) ir Bron (13 m.) sakino medius, bet dl blogos mitybos ir per sunkaus darbo pradjo darbe alpti. Trko vitamin, medikament, reikjo atstatyti nualintus organizmus. Vietiniai rusai, kuri Inginske buvo maai, nusteb irjo kininkaujanius atvyklius, taiau vliau, sekdami lietuvi pavyzdiu, patys m laikyti gyvulius. Po poros met gyvenimo slygos iek tiek pagerjo.
91 i 237 2014.01.24 18:45
Vietiniai rusai pradjo suvokti, kad mes ne banditai ir ne faistai, kaip jiems buvo sakyta, o dori mons. Tt ruo ir ve malkas, krov jas stirtas prie siauro geleinkelio. Kartais ir mane pasiimdavo talk. Po keleri met tt ir seserys Vitalija, Anel bei Bron dirbo prie In-ginsk ir Ing jungusio geleinkelio, kuriuo buvo veami sieliai. I Ingos jie buvo plukdomi upe Bolaja Belaja. Meistru dirbo poetas Paulius Drevinis. Dirbant mik darbus, danai pasitaikydavo nelaiming atsitikim. I ms labiausiai nukentjo sesuo Vitalija, kurios galv sualojo (skilo kaukol) krintanio medio virn. Vitalija ilgai gydsi ligoninje. Vliau rankiniu pjklu jai buvo perpjauta koja.
Mokykla taigoje
1952 m. pradjau lankyti pradin mokykl Ingoje, o 1954 m. j lank ir jaunesnioji sesuo Stefanija. mokykl eidavau psia per taig geleinkelio pabgiais. iem bdavo labai alta ir gdu, o vasar ant bgi kaitindavosi galyb gyvai, kuri labai bijojau. Vasara tuose kratuose trumpa ir sausa. Tuomet taiga turtinga uog, vairiausi gyvn, kyri museli, kurios net per special tinklel skaudiai gelia. Labai graios taigos gls! Vien vasar prie altinio rusvais iedais praydo karklai. Tik vien kart, daugiau neydjo! iedus tremtiniai skyn ir diovino. Pavasar praysdavo ievos. Prinokusios j uogos skanios, didesns negu Lietuvoje. erema" (esnako ir svogno hibridas), juodieji serbentai, brukns, mlyns, kedro rieutai gelbjo tremtinius nuo lig, stiprino j imunin sistem. Mikai danai degdavo. Tai baisus reginys ir didiuliai nuostoliai. Madaug u 100 km nuo Ingos stkso Sajan kalnai. Sault dien matydavosi tarsi sidabru padengtos j virns. Pavasar up Bolaja Belaja dl tirpstani ledyn patvindavo ir kartais net uliedavo gyvenviet. Nepamenu, kaip imokau rus kalb, bet pradin mokykl baigiau gerai, o tam, kad galiau mokytis penktoje klasje, reikjo vykti Novostroik. Buvo sprendiamas klausimas - ar leisti mane toliau mokytis, ar dirbti?
92 i 237
2014.01.24 18:45
Labai norjau mokytis. Mamut utar, ir 1956 m. ruden i rst surstu keltu persikliau per up Bolaja Belaja ir 12 km psiomis jau taiga Novostroik. iem buvau apgyvendinta Novostroikoje lietuvi eimoje. Labai apsidiaugiau, kai buvo nutarta Ingoje statyti septynmet mokykl, kuri turjo statyti mokini tvai ir patys mokiniai. Taigi septynmet baigiau Ingoje.
Kraustymasis gyvenviet
1956 m. visus tremtinius i Inginsko perkl Ing, nes miko kirtaviets artjo link jos. Inginske visus i barak ikraust pai i lent statytus sandliukus be krosni. Buvo alta, nebuvo ilto maisto, mons sirgo. Sandliukuose gyvenome 3 mnesius (rugpjio-spalio mnesiais), kol tuos paius barakus atve pastat Ingoje. Tiesa, ia gyvenome iek tiek moderniau - kiekviena eima turjo ma virtuvl ir kambar. Buruik" pakeit normali krosnis. Virtuvje miegojo tveliai, o kambaryje -mes penkios. Naujajame bste jautms daug geriau nei ankstesniame, nes is buvo erdvesnis. Per atuonerius tremties metus maai k teinojome apie brol. Antanas kartais atsisdavo laik. Sulaukdavome ir anonimini praneim apie jo t. Ne kart j apverkme, o paskui vl gaudavome jo laik. inojome, kad okupacinis reimas jau gerokai pakirts tautos pasiprieinim. Veik provokatoriai, idavikai, o partizan smarkiai sumajo.
Gimtin neprim
1959 m., po atuoneri pirmosios tremties met, mama, kaip daugiavaik motina, isirpino dokumentus grti Lietuv. Tvams SSSR iduotuose dokumentuose nenurodoma, kad Steponas ir Anel Kraujeliai paleisti be teiss grti Lietuv. Sugrusi Tvyn, eima nerado, kur apsistoti. Bdamas doras mogus, tt tikjosi gauti darb, pair prisiglausti - juk jo rankomis statyti namai buvo sulyginti su eme. Buv kaimynai ir gimins alinosi ms, nes bijojo saugumiei, inojo, kad nebus ramybs ne tik Kraujeliams, bet ir juos priglaudusiems. Okupantai be galo daug i ms atm: ir namus, ir em, ir gimines.
93 i 237
2014.01.24 18:45
Vienintel dviej strib motina nepabgo. Gyventi mus prim Kanik kaimo gyventoja Salomja Vildinien. ios moters vyr, mano kriktatv, nuov partizanai, o du stribais tarnav jos sns buvo pabg Kaliningrado srit. Ji pati buvo umusi pus namo, o kitame trobos gale laik gyvulius. Im ml ir iplk asl bei sienas iklijav senais laikraiais, diaugms gav pastog. ia, gimtuosiuose Kanikuose, gyvenome beveik metus, taiau tt negavo darbo. Jis kreipsi tuometin valdi su praymu leisti registruotis ir sidarbinti. Taryb Lietuvos valdios atsakymas buvo neigiamas draudiant ne tik sidarbinti, bet ir apsigyventi Lietuvos teritorijoje. Atvesk sn - gausi darb", - tt daugsyk girdjo iuos odius. Nedarbino ir sesers Anels. Anksiau i tremties grusi sesuo Bron su eima gyveno Dvarionyse prie Vilniaus, nuomojosi pus kambario lenk eimoje. Jauniausioji Stefanija moksi penktoje klasje Skudutikio mokykloje, a lankiau atunt klas Molt mokykloje ir gyvenau pas seser Vitalij, kuri su savo eima buvo nusipirkusi prie Molt (Moltne) varging lnel. Sesuo Ona su savo eima gyveno Moltuose, bet sidarbinti ir jai neleido saugumas. Saugumieiai norjo pasitelkti eim tam, kad kaip nors prisiviliot ir sugaut Antan. Salomjos Vildiniens sodyba buvo nuolat apsupta saugumieiai lauk. Antanas inojo, kad saugumieiai terorizuoja grusius i tremties tvus, seseris. Jis pra bti atsargiems, nors pats vien vakar atjo pas Salomj Vildinien aplankyti ms. Pasisveikino ir sako: O, kaip ia yra - banditai gyvena kartu su stribais?" Ta moteris buvo nuostabi, labai dvasinga ir tikinti. Ji ms eim globojo beveik metus, nors visi aplinkiniai veng ms.
94 i 237
2014.01.24 18:45
Sibir sistas Antano raytas laikas, konfiskuotas KGB
95 i 237
2014.01.24 18:45
Antano Kraujelio rato atpainimo fotograma
96 i 237
2014.01.24 18:45
97 i 237
2014.01.24 18:45
Natalija Kraujelien (1881-1973) - Stepono Kraujelio motina
Kraujeli eima Inginske. Pirmoje eilje i kairs: Janina, tvas, motina, Stefanija, antroje eilje i kairs: Bron, Vitalija, Anel. 1952 m.
98 i 237
2014.01.24 18:45
Barakai, kuriuose gyveno lietuviai tremtiniai Inginske (Irkutsko sr., Golumets r.). 1951-1956 m.
99 i 237
2014.01.24 18:45
Altorlis, prie kurio meldsi tremtiniai. Inginskas, 1952-1956 m
100 i 237
2014.01.24 18:45
Kraujeli eima Ingoje. Sdi motina ir tvas, stovi i kairs: Janina, Vitalija, Bron ir Stefanija. 1957 m.
101 i 237
2014.01.24 18:45
Lietuvs tremtyje. Priekyje sdi: Natalija Bruait (partizano Danieliaus Bruo-Atlanto sesuo), antroje eilje i kairs: Onut Mockut ir Vanda Klevait, treioje eilje i kairs: Stas Klevait, Monika Bitautait, Veronika Buivydait, Vitalija ir Anel Kraujelyts (partizano Antano Kraujelio-Siaubno seserys), Emilija Raiyt, ketvirtoje eilje i kairs: Prima Kurkyt (Liongino Kurkio-Hitlerio sesuo), Stas Vildinait (Rimo Vildino-Dainiaus sesuo), Bron Kraujelyt (partizano Antano Kraujelio-Siaubno sesuo), Vanda Buivydait, Ona Noreikait (mir tremtyje), Vlada Bitautait, Angel iukait (partizano Vytauto iuko-Bijno sesuo), Veronika Raiyt, penktoje eilje: Maryt Jukneviit ir Nijol Tupnait. Inginskas, 1952 m.
102 i 237
2014.01.24 18:45
Jaunimo susibrimas taigoje. Sdi i kairs: Anel Kraujelyt, Maryt Jukneviit, Vitalija Kraujelyt, Nijol Tupnait, Vacys egnas, Veronika Raiyt, Bonifacas Raiys, Angel iukait, Monika Bitautait, Bron Kraujelyt, Pranas ukas1 (partizano Vytauto iukoBijno brolis), stovi i kairs: Vlada Bitautait, Stas Klevait, Prancikus Telksnys, Vanda Klevait, Balys ikas (partizano Vytauto iuko-Bijno brolis), Val Martinnait, eslovas Bitautas, Prima Kurkyt, Aleksas Bruas (partizano Danieliaus Bruo-Atlanto brolis), Vanda iukait (partizano Vytauto iuko-Bijno sesuo), Kazimieras Steponaviius, Stasys egnas. Inginskas, 1956 m.
1
Partizano iko pavard Sibire buvo surusinta.
103 i 237
2014.01.24 18:45
Sekmins tremtyje. Inginskas, 1956 m.
eremchovo miko pramons kio darbininkai. Pirmoje eilje i kairs: vietiniai rusai, ukrainieiai tremtiniai, antroje eilje i kairs: antra Rainatien, kiti - vietiniai rusai, treioje eilje i kairs: Vladas Pilkauskas, Vanda Klevait, Bron Kraujelyt, Maryt Jukneviit,
104 i 237 2014.01.24 18:45
Veronika Raiyt, Vlada Bitautait, Vanda Buivydait, ketvirtoje eilje i kairs: Vitalija Kraujelyt, Val Martinnait, Balys ikas, vietinis rusas, Aleksas Bruas, du ukrainieiai tremtiniai. Inginskas, 1953 m.
Miko darbai. I kairs: Balys ikas, trys vietins russ, antroje eilje i kairs: Maryt Jukneviit, Prima Kurkyt, Vlada Bitautait, Bron Kraujelyt, Ona Mockut, baltarusis. Inginskas, 1954 m.
Septynmet mokykla, kuri pastat tvai ir patys moksleiviai. Inga, 1957 m.
105 i 237
2014.01.24 18:45
Treios klass mokiniai. Pirmoje eilje i kairs: tremtin ukrainiet, pradins mokyklos direktorius, klass aukltoja, mokymo dalies vedja, Janina Kraujelyt; antroje ir treioje eilse vietini gyventoj vaikai ir tremtiniai ukrainieiai. Inga, 1954 m.
Moksleiviai tremtyje. Pirmoje eilje i kairs: antras Jonas Jukneviius, klass aukltoja, Balys Klevas, antroje eilje i kairs: dvi tremtins ukrainiets, vietin rus, Petras Buivydas, Janina Kraujelyt, dvi tremtins ukrainiets, treioje eilje i deins: Julius Ramanauskas, kiti vietini gyventoj vaikai. Inga, 1956 m.
106 i 237
2014.01.24 18:45
Tremtins. I kairs Janina ir Stefanija Kraujelyts. Inginskas, 1952 m.
Up Bolaja Belaja ties gyvenviete Inga. Ant sieli sdi i kairs Janina ir Stefanija Kraujelyts. 1957 m.
107 i 237
2014.01.24 18:45
Gyvenviet Inga. I kairs Anel ir Stefanija Kraujelyts. 1957 m.
Vestuvs. Pirmoje eilje i kairs Stefanija ir Janina Kraujelyts, antroje eilje i kairs sdi: Steponas Kraujelis, Anel Kraujelien, jaunojo tvai Ona Telksnien ir Rapolas Telksnys, treioje eilje i kairs: jaunojo brolis Juozas Telksnys ir jaunieji Vitalija Kraujelyt bei Prancikus Telksnys. Inga, 1958 m.
108 i 237
2014.01.24 18:45
Praneimas Anelei Kraujelienei apie ivykim i tremties vietos. 1958 06 05
109 i 237
2014.01.24 18:45
Praneimas Steponui Kraujeliui apie ivykim i tremties vietos. 1958 06 05
110 i 237
2014.01.24 18:45
LTSR VRM I spec. skyriaus virininko pavaduotojo milicijos majoro E. varco praneimas apie draudim Steponui Kraujeliui, Anelei Kraujelienei ir Vitalijai Kraujelytei gyventi LTSR teritorijoje. 1960 02 05
111 i 237
2014.01.24 18:45
Vasara. Antano mona Janina ir snus Antanas. 1959 m.
112 i 237
2014.01.24 18:45
Antroji tremtis. Priekyje sdi Steponas Kraujelis, i kairs tupi: Prancikus Telksnys su sneliu Jonu, Janina Kraujelyt, Liudas Budrys, u j stovi Rima Budryt, i kairs stovi: Vitalija Telksnien, Ona Budrien, Anel Kraujelien, Melanija Lisauskait, Anel Kraujelyt, Ona Zazirskait. Maklakovas (dab. Lesosibirskas), 1961 m.
Tremtinys. Vitalijos Telksniens snus Jonas. Maklakovas, 1961 m.
113 i 237
2014.01.24 18:45
Sdi i kairs: Steponas Kraujelis, Anel Kraujelien, stovi dukra Stefanija. Maklakovas, 1963 m.
114 i 237
2014.01.24 18:45
Valstybs saugumo pardymas udti aret pato-telegrafo korespondencijai
115 i 237
2014.01.24 18:45
Janinos Snukikyts ir Antano Kraujelio snus Antanas, 1964 m.
116 i 237
2014.01.24 18:45
Saugumiei teroras
Slapti susitikimai
Prasidjo nepakeliamas saugumiei teroras. Tssi nuolatiniai tts ir vyriausij seser tardymai, taiau Antano ivilioti nepavyko. Nepaisant sustiprintos eimos apsaugos, mes visi su Antanu pasi-matydavome mike ir kitose vietose pas vairius mones. Mus suvesdavo Antan globoj mons, nors Antano iekojo visi aplinkini rajon saugumieiai, kuri gretas papildydavo dar ir i Vilniaus atsisti saugumo darbuotojai. Prisimenu ms pasimatym su Antanu mike. Tai buvo graus, besiypsantis, auktas, lieknas vyras ilgais, garbanotais plaukais, basomis kojomis, toks pat, kaip vaikystje gimtuosiuose Kanikuose. Jis mvjo galif kelnes, vilkjo drobinius markinius. Antanas nesiskund gyvenimu. Parod ginklus, papra, kad nebijoiau, pasak, kad ioje vietoje esame saugs. Supaindino su mona Janina, suinojau, kad turi ketvirtus metus einant snel Antan. Antanas labai pra mane rpintis tvais, j sveikata ir mokytis. Vylsi, kad bent viena seser baigs mokslus. Jis inojo, kiek daug tenka tvams igyventi. Tada dar nenumaniau, kad abu tvukai savo gyvenimo keli baigs pas mane. Brolis diaugsi, kad ketinu mokytis. Mes aptarme spaudoje pasirodiusius meiikikus straipsnius apie ms krato partizanus10-20. Jis atne ir parod savo raytus laikus laikraio redaktoriui dl skleidiamo melo. Tik iuo bdu jis galjo apsiginti, nors jo rayti laikai nebuvo publikuojami ir nepasiekdavo skaitytoj, taiau labiau iprus lietuviai netikjo komunist meitu. Buvo inoma, kad partizan judjimui pakenk j vardu veik vairs bastnai, kriminaliniai nusikaltliai, saugumo agentai. Vliau su Janina Antano pareigotos veme dokumentus Vilni. Janina pasakojo, kad Antanas velnus, paslaugus, graiai dainuoja. Ji sak, kad jis spausdina mainle atsiaukimus ir ventai tiki, kad Lietuva bus laisva... Dar pridr, kad Antanas geras grybautojas, vejys, kad nudirba daug kio darb, taiau danai ilgam palieka namus, nes privalo slapstytis. Antano paliepta Janina mieste nupirko man mediagos suknelei. Pamenu,
117 i 237
2014.01.24 18:45
isirinkau mlynos spalvos, pati pasisiuvau ir danai vilkdavau. Antanas sakydavo: Tu mokaisi, tau reikia graiau pasipuoti".
Silymai legalizuotis
Dar kelet kart buvome susitik su Antanu. Danai susirinkus visiems eimos nariams pasvajodavome - o, kad Antanas bt kartu - laisvas, nepersekiojamas! Bet tai buvo tik svajons! Saugumas ne kart sil Antanui legalizuotis. Apie tai buvo kalbama ir namuose, bet Antanas to nenorjo n girdti. Jis puikiai inojo j taktik ir sak, kad tai j duona, o mums liep nekreipti dmesio ir sakyti, kad bandysime kalbti, jei bus proga. Labai norjau, kad jis bt kartu su mumis ir kad baigtsi is baisus komaras. Prame jo iekoti ieities, bandyti legalizuotis. Mama sakydavo: O gal nieko jam neatsitiks, juk jis nieko blogo nepadar..." Ramybs norjo visa eima, bet saugumieiais pasitikti nebuvo galima. Jei js to norit, ieitis viena - galiu dabar nusiauti, - sak Antanas. - Su maskoliais neturiu ir negaliu turti jokios kalbos. Mano rytas -nepasiduoti, neatsiklaupti, grumtis, kol Lietuva bus laisva, be okupant. A gal nesulauksiu, js sulauksite. inau, js daug, suraskite mano kaulus ir deramai palaidokite", - pra Antanas prie ms eimai ivykstant antrj tremt. Antanas tikjo, kad Lietuva bus laisva, nors tuo metu mums tai atrod nemanoma.
Vl Sibir... Kurundusai
1960 m. pavasar pirmieji antrj tremt ivyko tt ir Vitalijos vyras Prancikus Telksnys. Jie apsigyveno Kurundusuose (Novosibirsko sr., Zavjalovsko r.). Nors vietov buvo be galo skurdi, po dviej ten praleist mnesi, prarad vilt rasti patrauklesn viet, jie pakviet mus, penkias moteris ir Vitalijos 6 mnesi snel, atvaiuoti. Ms daiktus reikjo sukrauti, nuveti stot, ikrauti ir vl sukrauti vagon. Trko vyrik rank. Viskuo rpinosi sesuo Anel.
118 i 237
2014.01.24 18:45
Kelion buvo varginanti ir ilga. Maas Vitalijos snus Jonas susirgo. Pasiekme Novosibirsk, o i ten - keliolika kilometr iki Kurundus. Buvo gegu, lapdriba, iki keli bridome juodemiu. Tai, k ivydome atvyk Kurundusus, mus labai nuvyl: namas supuvs, langai smeg em, laistosi girti vietiniai rusai. Tt su entu jau band kininkauti. Jie gan karves, vakarais u darb gaudavo pieno. Mums, atvykusioms, pasil dirbti meljomis ir kiauli rikmis. Mokyklos nebuvo. Visk apmst, nutarme prieglobsio iekoti kitur, kol bagaas dar buvo stotyje. Mes turjome Kanik kaimo Onos Zazirskaits, kuri su motina buvo itremta Maklakov, adres. Isiuntme joms telegram nordami suinoti, ar nevertt ir mums vykti Maklakov. Jos prane, kad ioje gyvenvietje galima apsigyventi ir gauti darb. i inia nulm ms sprendim, ir po trij savaii vienags" Kurundusuose atsidrme Maklakove (dab. Lesosibirskas, Jeniseisko r., Krasnojarsko kr.). ia mus pasitiko lietuviai tremtiniai ir pasirpino mumis. Kibome darbus, nes santaupos baigsi klajojant po Sibiro platybes. Buvau dar nepilnamet, bet reikjo dirbti. Dirbdama baigiau vakarin vidurin mokykl. Ruoiausi studijuoti medicin. Mama norjo, kad studijuoiau Lietuvoje, todl 1962 m. kartu su lietuvi eima grau Lietuv ir apsigyvenau pas seser Bron, taiau mans neregistravo.
Bandito sesuo - student
Ilaikiau egzaminus Kauno medicinos institut, taiau mans neprim, nes tvai buvo itremti Sibir. Atrod, kad vl em slysta i po koj. Gruzin, su kuria stojau Medicinos institut, nuved mane Veterinarijos akademij, nes pati ten moksi, o vliau perstojo Medicinos institut. Veterinarijos akademij prim trylikta ar keturiolikta kandidate, nors egzaminai jau buvo pasibaig, bet skait Medicinos institute ilaikytus egzaminus. Kur laik buvau beveik laiminga. Po pirmojo kurso aplankiau tvus ir artimuosius tremtyje. Jie diaugsi tuo, kad man sekasi mokytis ir kad Antanas gyvas.
119 i 237
2014.01.24 18:45
Taiau neilgai ramiai gyvenau Lietuvoje. Antrame kurse prasidjo baisus saugumiei antaas. Veterinarijos akademijos rektorat m plsti anoniminiai laikai, kuriuos ra saugumieiai. Liaudies vardu buvo praoma paalinti Janin Kraujelyt i Lietuvos veterinarijos akademijos, nes ji uimanti liaudies vaik viet. Buvo raoma, kad ji charakteriu panai brol bandit, kad susitikinja su juo ir remia j moraliai bei materialiai. Sukruto partins organizacijos sekretorius ir Marksizmo-leninizmo katedros vedjas. Jie talkininkavo saugumieiams, su kuriais rezg vairiausias versijas: reikalavo ratu atsisakyti tv, seser ir brolio, vykti saugumiei nurodyt rajon atlikti praktik, ten susitikti su Antanu ir kalbti j pasiduoti, prayti mones, kad tikint j, jog legalizuotsi. Man buvo grasinama teigiant, kad, jei to nedarysiu, bsiu paalinta i akademijos ir vl itremta Sibir. Buvo pasakyta, kad ten mano vieta. Buvau apstatyta sekliais, kad su niekuo nesusitikiau. Neraiau. Pagalvojau - vaiuosiu atgal Sibir. Prorektorius ir dekanas stengsi mane padrsinti bei skatino rayti, kad atsisakau savo eimos. Marksizmo-leninizmo katedros vedjas kartu su uoliais saugumieiais ir toliau nepaliko mans ramybje. Antanas tai inojo ir bjaurjosi prievarta, kuri buvo taikoma jo artimiesiems. Ivaiavau atlikti praktikos Ukrain. Diplomin darb beveik metus raiau Pamaskvje, Mokslo tiriamajame institute. Apie brolio t netiktai suinojau i students, kuri pasakojo kitiems girdt naujien apie bandito Kraujelio nuovim.
Saugumiei perspjimas
1965 m., jau po Antano ties, saugumieiai atvaiavo Veterinarijos akademij, kurioje a studijavau, man paaikinti ties, kuri a neinojau". Pasak: U tai, jog mums tuos metus melavai, galima bt tave nuteisti. Dabar jau inome, kad susitikinjai su broliu, vykdei jo pavedimus, painojai jo mon, inojai, kad Antanas turi sn. To pakanka, kad tave galima bt udaryti kaljim". Sdjau ir galvojau: Kas toliau? Juk apie tai inojo tik Antanas". Galiausiai saugumieiai pridr, kad neketina rengti akistatos, bet istorija
120 i 237 2014.01.24 18:45
to neumir. Pamaniau: Nejaugi tai viskas?" Ijau i kabineto, aplinkui nieko nemaiau...
Saugumieiai primindavo praeit
1967 m. tvai ir seserys sugro Lietuv. Grius i tremties, sikurti buvo ne taip paprasta. Net mano paskyrimas dirbti Moksl akademijos Zoologijos ir parazitologijos institute Moksl akademijos pirmo skyriaus nebuvo pripaintas. Esu nuoirdiausiai dkinga tuo metu Moksl akademijos Zoologijos ir parazitologijos institute (dab. VU Ekologijos institutas) dirbusiam habilituotam daktarui Albertui Peiuknui u visapusik param darbinant mane. Jei ne jo pagalba, neinia, kaip viskas bt pakryp. Dar ilgai visi nesijautme saugs.
Partizano veiklos aminimas

Antano darbai vertinti
Lietuvoje neumirti kovotojai, kurie paaukojo savo gyvybes dl ms laisvs ir nepriklausomybs. Tarp j - ir paskutinis ilgiausiai aktyviai veiks ginkluotas Auktaitijos partizanas Antanas Kraujelis-Siaubnas. 1994 m. spalio 10 d. Antanas Kraujelis-Siaubnas po mirties apdovanotas u nuopelnus Lietuvai pasiprieinimo dalyvio kryiumi. Apdovanojim ttei teik profesorius Vytautas Landsbergis. Tai buvo didiulis vykis ms eimoje. Deja, mama snaus vertinimo nesulauk. Ji mir 1989 m. 1995 m. kovo 19 d. Utenoje pirm kart buvo pamintos Antano KraujelioSiaubno 30-osios ties metins. ia proga buvo laikomos v. Miios Kristaus engimo dang banyioje, vyko minjimai muzikos mokykloje ir Papikiuose prie paminklinio akmens. Isamius praneimus apie partizano gyvenim ir veikl skait Algirdas iukius ir Seimo narys Antanas Stasikis.
121 i 237
2014.01.24 18:45
Molt r. savivaldybs kieme stkso paminklinis akmuo su urau, jog is paminklas skirtas 1949-1965 m. u Lietuvos laisv kritusiems partizanams atminti. 1998 metais Utenoje prie Daunikio eero kapinse minint Antano Kraujelio-Siaubno gimimo septyniasdeimtmet buvo paventintas kenotafas (tuias kapas), o 2005 m. gegus 7 d. Vilniuje, Ras kapinse, Vilniaus vyskupas Juozas Tunaitis paventino du kenotafus, skirtus uvusiesiems u Tvyns laisv ir katalik tikjim. Viename i kenotaf Lietuvos partizanai" ivardyti 1956-1965 m. uv partizanai. Tarp j yra ir Antanas KraujelisSiaubnas. 2000 m. liepos 23 d. Alantoje prie gimnazijos sienos buvo pritvirtinta atminimo lenta su ms krato partizan, besimokiusi ioje gimnazijoje, pavardmis. Joje ikalta ir Antano Kraujelio-Siaubno pavard. 2001 m. rugpjio 14 d. Skudutikio v. Trejybs banyios ventoriuje klebonas Gintautas Janiauskas paventino Jovito Jankausko projektuot ir jo iniciatyva kurt memorial nepalaidotoms komunist pokario aukoms, rengt Juozo ir Gedimino Klimansk.
Paskutin vienag Kanikuose
Tt vis rpinosi, kad neatlikta daug darb, nesutvarkytas sodas Kanikuose. Juk reikt nugenti medius, paremti obel akas, kurios lta nuo gausaus derliaus. Jis diaugsi, kad bent obelys, kurias padjo sodinti Antaniukas, liko neikirstos ir nesunaikintos. Paskutin jo kelion Kanikus buvo itin prasminga. Jis labai norjo dalyvauti statant valstybin enkl partizano gimtojoje sodyboje. Paklaustas, ar vaiuos, atsak: O kaipgi?! A inau t trobos lang, prie kurio stovdavo Antaniukas ir stebdavo sod. Mes abu t sod sodinome, skiepijome medius. Antaniukas gal net daugiau rpinosi sodu. Tik a inau t viet, kur bta ms namo, ten ir paenklinsime". Tai buvo 1999 m. rugpjio 26 d. inojau, kad tt sirguliuoja, taiau, engs savo sodyb, jis tarsi atjaunjo - bgiojo nuo obels prie obels, luost prakait nuo veido, liet medi akas, kamienus, irjo po ieve, ar dar gyvas medis. Lyg atsisveikindamas kiekvien medel paglost. Jo akys glamonjo likusius namo pamat akmenis. Jis atsive ir snaus Antano apdovanojim - Vyio kryiaus ordin, kur
122 i 237
2014.01.24 18:45
1998 m. gegus 22 d. jam teik laisvos Lietuvos Prezidentas jo ekscelencija Valdas Adamkus. Rod j meistrams, kurie stat valstybin enkl, ir pasakojo, kad tai jo snus Antanas buvo apdovanotas u nuopelnus Lietuvai. Tt buvo laimingas, kad pagaliau jo snus vertintas. Jis diaugsi, kad Lietuva keiiasi, o gyvenimas gerja. veniant tts 95-j gimtadien, suvaiavo visos dukros, marti Janina, ankas Antanas ir daug artimj. ia proga namuose j aplank ir pasveikino krato apsaugos viceministras Edmundas Simanaitis, pulkininkas leitenantas Rimantas Gasparaviius ir Utenos apskrities virininkas Rimantas Dijokas. Tai buvo 1998 m. Tais metais Utenoje buvo garbingai pamintas Antano Kraujelio 70-j gimimo metini jubiliejus. Tt kartu su tuometiniu Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku profesoriumi Vytautu Landsbergiu Papikiuose pasodino uoliuk. Ikilms, koki per savo gyvenim nesu mats. Garbing moni kalbos apie Antan Papikiuose ir Utenos kultros rmuose, dainos... Man teik Laisvs kov dalyvio paymjim", - diaugsi ir kaimynams pasakojo tt. 2000 m. snaus Antano ties 35-io minjime tt jau nebegaljo dalyvauti, nors labai norjo dar kart pabti toje vietoje, kurioje uvo jo sUnus, dar syk igirsti moni pasakojimus apie Antan. Minjime kalbjo tuometinis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis, apie partizan kov vaidmen kovojant su okupantais kalbjo Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius dr. Arvydas Anuauskas, Lietuvos kariuomens vadas brigados generolas Jonas Algirdas Kronkaitis, apie partizano Antano Kraujelio veikl pasakojo Algirdas iukius, savo vaikyst prisimin Antano Kraujelio snus. Man strigo profesoriaus Vytauto Landsbergio odiai, pasakyti minjime: Iliko didiulis palikimas dain apie partizanus - bet n vienos dainos, garbinanios stribus. tai koks yra teismas ir tas teismas iliks".
Prabgus deimtims met
2005 m. balandio 9 d. Utenos rajono savivaldybs, Tvyns sjungos (Lietuvos konservatori) Utenos skyriaus, Lietuvos kariuomens krj savanori sjungos Utenos apskrities skyriaus bei Atkurtos Lietuvos Vytauto apygardos partizan tarybos, Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro pastangomis buvo surengtas Antano Kraujelio-Siaubno ties 40-osioms metinms paminti skirtas renginys Utenoje ir Papiki kaime.
123 i 237 2014.01.24 18:45
Utenos kratotyros muziejuje veik paroda apie Antan Kraujel-Siaubn, vaizdiai iliustruojanti paskutinio Auktaitijos partizano trump, bet prasming gyvenimo bei kovos istorij. Utenos Dievo Apvaizdos banyioje monsinjoras Alfonsas Svarinskas aukojo v. Miias u Antan Kraujel-Siaubn ir Antan Pinkevii-Dobil. Po v. Mii Papiki kaime prie sodybos, kurioje uvo Antanas KraujelisSiaubnas ir buvo sueistas Antanas Pinkeviius-Dobilas, vyko minjimas. ia prie paminklinio akmens gausiai susirinkusiems minjimo dalyviams kalbjo Seimo narys Antanas Stasikis, buvs Lietuvos kariuomens vadas atsargos generolas majoras Jonas Algirdas Kronkaitis, Lietuvos kariuomens krj savanori sjungos pirmininkas Algirdas Petrueviius, Lietuvos Respublikos Prezidento patarjas, savanoris Edmundas Simonaitis, monsinjoras Alfonsas Svarinskas ir kiti. Minjimo metu skambjo partizan dainos. Prisiminimai nukl tragik 1965 m. kovo 17-j. Po to i Papiki kaimo visi nuvyko Utenos muzikos mokykl, kurioje tssi minjimas. ia pagrindin praneim skait buvs ilgametis Utenos kratotyros muziejaus direktorius Balys Juodzeviius. Pranejas kalbjo apie paskutiniojo Auktaitijos partizano neeilin asmenyb, aptar jo kovos metodus, gebjim slapstytis ir ilikti nerim bei siaub okupantams kelianiu mogumi, savotiku laisvs aukliu. Apie prasming partizan auk savo mintimis pasidalijo ir euro-parlamentaras profesorius Vytautas Landsbergis, laisvs kovotoj misij vardydamas kaip iraiking priminim monms, kad Lietuva bus laisva, kad j, partizan, buvimas yra gyvas tikjimas Lietuvos laisve ir nepriklausomybe. Partizan atminimui profesorius Vytautas Landsbergis fortepijonu paskambino Mikalojaus Konstantino iurlionio Preliud". Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadov Dalia Kuodyt kalbjo, kad nepakanka inoti buvusij partizan, j vad vardus bei slapyvardius. Reikia gilesnio vilgsnio ir suvokimo, gal tuomet ir paminklai atsirast, ir bt paraytos tinkamos knygos29.
Liko tik trobel...
Jau kelios deimtys met nebra tarp ms Antano. O trobel, kurioje gyveno Antanas su savo eima, tebestovi, joje niekas negyvena. Tas namas daug k mena i an laik - galt bti memorialinis muziejus, primenantis jaunajai
124 i 237
2014.01.24 18:45
kartai apie mones, kurie labai brangino savo em, vardan Tvyns Lietuvos laisvs aukojo brangiausi turt - savo gyvyb. irdies skausmu po tiek met atsiliepia Antano Kraujelio monos Janinos eils:
Uels ole takeliai, kur vaikiojom kartu, Ir viskas bus kaip sapnas, kad buvom a ir tu.
Vaiuojant plentu Vilnius-Utena, galima ivysti rodykl su nuoroda: Partizano Antano Kraujelio ties vieta - 1,5 km". Vingiuotas kelias atveda iki Papiki kaimo. 1992 m. birelio 13 d. Utenos politini kalini ir tremtini skyriaus iniciatyva Papiki kaime prie namo, kuriame uvo Antanas, buvo ikilmingai atidengtas ir paventintas Vytauto Giedraiio sukurtas paminklinis akmuo su urau: 1965.III.17 ioje sodyboje uvo paskutinis Lietuvos partizanas Antanas Kraujelis-Siaubnas". Atidengiant paminkl prie namo, kuriame jis uvo, nuaidjo autuv salvs, taiau tai buvo ne mirt neantys viai, o pagarbos enklas mogui, atidavusiam gyvyb u Lietuvos laisv.
Paminklin akmen ventina Kristaus engimo dang banyios klebonas dekanas Petras
125 i 237
2014.01.24 18:45
Adamonis. Papikiai, 1992 06 13.
Partizano tvas Steponas Kraujelis. Papikiai, 1992 06 13
126 i 237
2014.01.24 18:45
Partizano Antano Kraujelio-Siaubno 30-j ties metini minjimas. Prie paminklinio akmens partizano seserys i kairs: Ona, Bron, Janina, Anel, Vitalija ir jo tvas. Papikiai, 1995 03 19
127 i 237
2014.01.24 18:45
Partizano Antano Kraujelio-Siaubno 30-j ties metini minjimas. Kalba Antano Kraujelio gyvenimo faktus tiriantis Algirdas iukius. Utena, 1995 03 19.
128 i 237
2014.01.24 18:45
Memorialins lentos atidengimas ant gimnazijos, kurioje moksi Antanas Kraujelis, sienos. Paventino kunigas Prancikus Sabaliauskas. Antano Kraujelio seserys i kairs: Janina, Ona, Vitalija, Bron. Alanta, 2000 07 23
129 i 237
2014.01.24 18:45
Lietuvos nacionalinio muziejaus specialiame stende eksponuojama partizano Antano KraujelioSiaubno amunicija, drabuiai, asmeniniai daiktai. Vilnius, 1992 0112
130 i 237
2014.01.24 18:45
Pirmas i kairs - Antano Kraujelio-Siaubno kenotafas (tuias kapas). Utena, 1998 m.
131 i 237
2014.01.24 18:45
Vyr. leitenanto Antano Kraujelio Kario savanorio paymjimas Nr. 32
132 i 237
2014.01.24 18:45
ventinamas enklas partizanams atminti. ventina v. Trejybs banyios (Skudutikio parapija) kunigas Robertas Mikalauskas dalyvaujant Antano Kraujelio artimiesiems. Kanikai, 2001 07 07
Antano Kraujelio-Siaubno apdovanojimas (po mirties). Lietuvos Respublikos Prezidentas

133 i 237 2014.01.24 18:45
Valdas Adamkus ir apdovanotojo Vyio kryiaus ordinu (po mirties) Antano Kraujelio-Siaubno tvas Steponas Kraujelis, i kairs: apdovanotojo snus Antanas Snukikis, dukteria ydr yvokait ir sesuo Janina yvokien. Vilnius, 1998 05 22
Vyio kryiaus 3-iojo laipsnio ordinas , kuriuo buvo apdovanotas (po mirties) Antanas KraujelisSiaubnas, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas ir liudijimas. 1998 05 19
134 i 237
2014.01.24 18:45
Tvukas tarp artimj 95 met jubiliejaus proga. I kairs sdi: Janina Snukikyt (marti), Steponas Kraujelis ir Janina yvokien, stovi: tts pusseser Veronika Mockuvien (buvusi politin kalin), dukros Stefanija Ivanauskien, Anel Tauginien, Vitalija Telksnien, Ona Budrien ir Bron ukien. Vilnius, 1998 05 10
135 i 237
2014.01.24 18:45
Lietuvos kariuomens dienos proga Stepon Kraujel sveikina Lietuvos krato apsaugos ministerijos viceministras Edmundas Simanaitis, pulkininkas leitenantas Rimantas Gasparaviius. Vilnius, 1998 1119
Partizano Antano Kraujelio-Siaubuno 70-j gimimo metini minjimas. Kalba Antano Kraujelio mona Janina. Papikiai, 1998 10 25
136 i 237
2014.01.24 18:45
Prie pasodinto uoliuko. Pirmoje eilje i kairs: Steponas Kraujelis, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis, Janina yvokien, antroje eilje i kairs Benjaminas yvokas ir Utenos apskrities virininkas Rimantas Dijokas. Papikiai, 1998 10 25
Laisvs kov dalyvio paymjimo teikimas. I kairs partizano tvas Steponas Kraujelis ir Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro pasiprieinimo dalyvi (rezistent) teisi komisijos pirmininkas Eugenijus Rimvydas Stancikas. Utena, 1998 10 25
137 i 237
2014.01.24 18:45
Partizano Antano Kraujelio-Siaubno 70-j gimimo metini minjimas. Kalba Seimo narys Antanas Stasikis, i kairs sdi Algirdas iukius ir Utenos miesto meras Edmundas Pupinis. Utena, 1998 10 25
138 i 237
2014.01.24 18:45
Kalba partizano Antano Kraujelio-Siaubno snus Antanas Snukikis. Utena, 1998 10 25
139 i 237
2014.01.24 18:45
Isaugokime atmint". Antano Kraujelio snus Antanas Snukikis atlieka dain. I kairs sdi Algirdas Siukius ir Utenos miesto meras Edmundas Pupinis. Utena, 1998 10 25
Antano Kraujelio ties 35-j metini minjime kocertuoja Moksl akademijos mirus choras. Utena, 2000 03 18
140 i 237
2014.01.24 18:45
Utenos kratotyros muziejuje surengta paroda, skirta paskutiniam Auktaitijos partizanui Antanui Kraujeliui atminti. 2005 04 09
141 i 237
2014.01.24 18:45
v. miios Dievo Apvaizdos banyioje partizano Antano Kraujelio-Siaubno ir Antano Pinkeviiaus-Dobilo ties 40-j metini proga. Utena, 2005 04 09
Partizano Antano Kraujelio-Siaubno ir Antano Pinkeviiaus-Dobilo ties 40-j metini minjimo dalyviai. Papikiai, 2005 04 09
142 i 237
2014.01.24 18:45
Kalba buvs Lietuvos kariuomens vadas, atsargos generolas majoras Jonas Algirdas Kronkaitis. Papikiai, 2005 04 09
Partizano Antano Kraujelio-Siaubno ir Antano Pinkeviiaus-Dobilo ties 40-j metini minjimo dalyviai. Utena, 2005 04 09
143 i 237
2014.01.24 18:45
Partizano Antano Kraujelio mona Janina ir snus Antanas. Papikiai, 2005 04 09
144 i 237
2014.01.24 18:45
Prie atidengto kenotafo partizanams Ras kapinse. Vilnius, 2005 05 07
Antano Kraujelio ties vieta po 40-ties met. Prie paminklo Antano Kraujelio sesuo Bron. Papikiai, 2005 m. spalis
Antano Kraujelio aminink
145 i 237
2014.01.24 18:45
prisiminimai
Antano Kraujelio monos Janinos Snukikyts prisiminimai

Gimiau 1938 m. liepos 30 d. Papiki kaime (Utenos r.). Augau penki vaik eimoje. Kai motina mir, man buvo dveji metai. Prajus metams, tvas parsived pamot, kuri mus ir augino. Baigiau Kvikli pradin mokykl, o toliau negaljau mokytis, nes nebuvo slyg. Ujo rusai, tvrsi kolkiai, tris metus ganiau kolkio karves su piemeniu Pinkeviium i Strazdakalnio kaimo. Kai sulaukiau 12 met, mane ive Kaun tarnauti pamots sesers dukros Nijols Linkeviiens eimoje. Priirjau j dukryt Ritut. Atlyginimo negaudavau. Gyvenau pas juos kaip j eimos nar penkis metus iki 1955 m., kuriais man sukako jau 17 met. Labai norjau namo, nes per t laik nebuvau grusi gimtin. Tik vien kart tvas su pamote aplank, nes neturjo pinig daniau atvaiuoti. 1955 m. eimininkai man dav pinig, ir a parvaiavau namo. Drauge su seserimi aplankme gimines. Buvome Skudutikyje atlaiduose, o ten susitikome su mano tvo seserimi Zofija Petroniene, kuri gyveno Antaninavos kaime. Ji parsived mus su seserimi pas save, pavaiino. Ileisdama pasiteiravo, kada ketinu ivaiuoti Kaun. Vliau ji apsilank pas tv ir pasak, kad mane gali pasiimti pas save. Pasilikau pas tet Zofij. Po dviej dien pas tet atjo vyras, kur ji prim kaip svei. Kit vakar jis vl atjo. Teta ir kart j pavaiino, sveias graiai padainavo. Jis turjo labai gra bals. Ieidamas jis pam mane u rankos, pasikalbjome ir sutarme vl susitikti vakare. Teta man pasak, kad jis dirba pieninje ir kad a nieko monms nepasakoiau apie tai, kad jis ia lankosi. Taip prasidjo mano paintis su Antanu. Pasimatymai tssi mnes. Jis man pasak, kad slapstosi, kad jo tvai iveti Sibir. Man jo labai pagailo.
146 i 237
2014.01.24 18:45
Kai ivydau j ilgais palaidais plaukais, kuriuos slpdavo po kepure, man jis tapo dar graesnis. Antanas parod pas tet po lova esani slptuv, kuri patekusi pamaiau ginklus: automat ir pistolet. Jis ia slpsi jau metus. Antanas turjo radij, kurio klausydavome abu. Syk jis mane nufotografavo ir abu kartu nusifotografavome. Buvo ramu, neiojau visk irdyje, niekam nieko nepasakojau. Teta Zofija nordavo, kad a jai k nors papasakoiau. Ji gerai sutardavo su Antanu. Teta turjo keturis vaikus: Jon, Broni, Lioni ir Zen. Jos vyras Petronis sakydavo: Mo, k darai?! Leisk, tegul vaiuoja Kaun". Ji jam ataudavo: Nesikik, bus laisv va tuoj, tegul draugauja!" Mes ir draugavom, vliau usimezg artimesni santykiai. Kart Antanas pakviet mane mik. Jis jau buvo sutars su kunigu, kuris mus paklupd, peregnojo ir sutuok mike. Laukiausi maylio. Antanas pasak tetai Zofijai, kad a laukiuosi vaikelio. Teta nutar mane pridengti ir vaizduodama, kad ji nia, vaikiojo prie pilvo prisiriusi pagalvl. Mano gimdymo metu ji prim vaikut, visk sutvark ir pasikviet sesel, neva pagimd pati. Tais laikais beveik visos moterys gimdydavo namuose. Sesel para, kad gimdyv buvo per vlu veti gimdymo namus ir ji pagimd namuose. Vis dlto pasklido kalbos, pradjo lankytis saugumieiai, reikjo keisti gyvenamj viet. Antanas pasitar su mano sesers Onos vyru Antanu Pinkeviiumi, kuris sutiko j priglausti. Antanas Pinkeviius - buvs partizan ryininkas, kaljs u antitarybin veikl. Jis nupirko sen klojim, kur, kaip ir savo pirt, iard ir medien sunaudojo statant namel Papikiuose. Mano Antanas padjo jam statyti trob ir po krosnimi sireng slptuv. Abu Antanai gerai sutar, darniai dirbo. Mano Antanas jam daug padjo: sudjo grindis, langus, stat duris. Persiklme ia gyventi. Snus Antanas liko pas tet Zofij. A j ten aplankydavau. Mane jis vadino niane" arba Jane. Petronien jam buvo mama, Petronis - tt, o Kraujelis- ttyt. Atsivesdavau sn Papikius. Antanas labai myljo sn, visada peregnodavo.
147 i 237
2014.01.24 18:45
Po kiek laiko saugumieiai pradjo lankytis ir Papikiuose. Tada Antanas raydavo vairius saugum klaidinanius ratelius. Man reikdavo juos perrayti ir isisti. Vien kart ikviet mane saugumieiai ir sako: Tu gyveni su Kraujeliu". A isigyniau. Dav man popieriaus ir liep rayti, kad Kraujelio nepastu ir vaiko su juo neturiu. A taip ir paraiau. Antanui papasakojau, k mane privert rayti. Antanas mums nurodydavo k daryti, kaip elgtis, k sakyti. Kad ir k liept daryti ar k nors provokuojanio sakyt, neisigskite, net jei ir nuaut atvet", patar jis. Kad ivengiau galimos bausms, buvo nutarta pakeisti mano gimimo metus ir padaryti nepilnamete, todl a pase metais jaunesn (gim. 1939 m. liepos 30 d.). Tekdavo Antanui daug padti. Nedavau jam maist, jei pastebdavau k nors tartino, pranedavau apie tai. Vien kart dviraiu veiausi jo drabuius, maist ir mane per Vtei-ki kaim vijosi motociklu saugumieiai. A ivingiavau ir pabgau. Buvau tariama. O kiek per t laik pridrebta, ilieta aar - apsakyti negaliu! 1964 m. Ki vakar buvo krata. Jau dien pradjo supti namus. Vaiavo sunkveimis su eglute ir sustojo, atseit sugedo. Kraptsi beveik iki vakaro, o Antanas suprato, kad tai - pasala, kad namai stebimi. Jis buvo bunkeryje. Vakare saugumieiai sugujo vidun, liep ugesinti ibalin lemp. Susd aplink krosn, lauk pasirodant bandito, kuris turt ateiti vsti Ki. O Antanas tuo metu slptuvje maldavo Aukiausij palaimos: Jei Tu gimei inakt, Tu man padk, a i ia ijs daugiau negriu!" - sustabd jis kvpavim ir laikrod. Vis nakt saugumieiai praleido ms namuose, o mes nei gyvi, nei mir laukme, kas bus. Iauo rytas. Pavirutinikai patikrin, atpl vien lent koridoriuje, pabaksnoj po peiumi, po kuriuo buvo bunkeris, sura rat, kad nieko nerasta ir ivaiavo. Antanas pavakare ijo i nam. Sutarm po mnesio susitikti. Per t laik krat nebuvo. Susitikau su juo sutartu laiku. Jis sak, kad Pinkevii sodyboje turi atlikti krat, bet dar alta, daug sniego, todl nedarys. Deja, jis apsiriko. Antanas ketino ieiti, liep atneti slides, o rytojaus dien, tai buvo lemtingoji kovo 17 diena, nam apsupo ir dar krat nuo 9 valandos. Visur ibad, apirjo
148 i 237 2014.01.24 18:45
visas grindis, kol surado slptuv. Buvo klaikiai baisu laukti tas minutes. Kai aptiko bunker, voger stm pirm prie angos. Pasigirdo vis, vogeris krito, tuomet visi saugumieiai ibgo laukan. iriu - Antanas vaikto po kambar. Klausia: Ar j daug?" Sakau: Daug..." Papra duoti suknel, norjo bandyti bgti. moter gal neaus?!" - mst jis. Jis dar band nuauti saugumiei un - du kartus iov. A puoliau prayti, kad neaudyt, o tuo metu sesuo Ona atne ratel, kuriame buvo parayta: Kraujeli, pasiduok, tau bausm bus dovanota". Jis nusiypsojo ir sako: Tuoj maskoliams pasiduosiu". A truput sudvejojau, galvoju, o gal jis sutiks? Jis atsisuko mane ir sako: Nebijok, tau nieko nebus, viskas aiku, pasiimk Alvyduk (snaus du vardai buvo: Antanas ir Alvydas), o a tuoj pasiduosiu". Antanas sudegino dokumentus ir uoko ant aukto. vis, ir kakas krito. A bgte ant aukto, iriu - guli kraujuose, pajudinau u rankos, matau, kad jau nebegyvas. Rank pabuiavau ir nulipau nuo aukto. Sesei pasakiau, kad Antanas nusiov. Ji pradjo verkti. Sakau: Einu pasakysiu, kad nusiov". Pasakiau. Trys saugumieiai, atstat automatus, liep eiti pirmai. Mane var iki aukto ir liep paduoti automat bei atitempti Antan iki krato. Tada jie ulipo ant aukto, man liep nusileisti. Kai nulipau, mane lyg sustiprino jo paskutiniai odiai: Tau nieko nebus". Pasiuskit, juk a nieko blogo nepadariau!" - pagalvojau. Saugumieiai tamp j, ne nuo aukto. A ijau tvart paerti ir pagirdyti gyvuli. Vienas atjo ir sako: Tu aretuota, renkis!" Ive mane saugum. Iki plento ve kartu ir Antan, ten lauk keletas automobili. Saugumieiai persdo juos ir ivaiavo Uten. Tris dienas mane buvo kalin rsyje, po to ive Vilni, Lukikes. Laik vien ir su nipe, ir vl vien iki 1965 m. rugsjo 3 d. Tard, reikalavo dokument, nuotrauk. Pasakiau, kur yra kelios eimos nuotraukos. Atne jas man ir sako: Gal pasiilgai?" A pairjau t, kurioje mes trise, pabuiavau ir pamiau. Priirtojas pagrieb nuotraukas ir daugiau neberod. Tardytojas su prokuroru usirk. Man
149 i 237 2014.01.24 18:45
pasak, kad 8 nuotraukos bus prisegtos prie bylos ir bus saugomos muziejuje, o kitas sunaikins. Dar paklaus, ar noriu susitikti su seserimi. Pasakiau, kad noriu. Rytojaus dien atvaiavo sesuo Ona, atve man maisto. Maist sak man perduos vliau kaljimo priirtojas, kai eisiu kamer. Sesuo man perdav ratel, kuriame buvo parayta, kad j atsiunt saugumas, sumokjo u kelion. Sesuo dar band klausinti mane, pra pasakyti, kur yra dokumentai. Minjo, kad jei tai nurodysiu, ileis namo. Sakau: Matei, kaip prie nusiaudamas sudegino, o daugiau a nieko neinau". T ratel a sukramiau ir nurijau. Po valandos kaljimo priirtojas pamat, kad mes nesusikalbame, ir pasimatym nutrauk. Maisto a negavau. Netrukus ir vl mane kvieia. Girdiu Sergejaus Tichomirovo bals. is vl klausinja: Pasakyk ir gausi siuntin, pasakyk, kur dokumentai, pas k Kraujelis ueidavo?" - Neinau, o k slpiau - radot!" - atsakiau. - Kam slpei bandit?" tardo Tichomirovas. - Jis buvo mano vyras - myljau ir slpiau!" - atsakiau. Koks tavo vyras?! Tu buvai tik sugyventin!" - suuko Sergejus Tichomirovas. O mane stiprino tai, kad kunigas mus palaimino ir sak, jog ms gyvenimas ventas. Kai baig tardyti ir sudar byl, pasak, kad 1965 m. rugsjo 3 d. vyks teismas. Teismo metu jie neturjo k veikti, atjo komisija nurayti susidvjusi kdi. Pagaliau perskait, kad pakanka rodym teisti. Na ir nuteis, prie mane pusiau melagingai paliudijo ir savieji. Paskelb, kad bausm atliksiu 4 metus Panevio kaljime. Bdama kaljime, dirbau siuvykloje. Taip pat priverstinai mokiausi - baigiau 2 klases. U ger darb mano nuotrauka buvo ikabinta garbs lentoje. Po puss atlikto laiko norjo ileisti, bet komisija paklaus: Kiek Kraujelis suaud moni?" Sakau: N vieno. Per 10 bendro gyvenimo met net n vieno neketino nuauti". - Neileidiami" - tepasak. Vliau buvo paskelbta amnestija ir man sumaino likusios bausms trukm 8 mnesiais ir 9 dienom. Grau i kaljimo 1968 m. lapkriio 10 d. Mane pasikviet Sergejus Tichomirovas, paadjo darbinti trikotao gamykloje. Sutikau. Dirbau ten 12 met. Per t laik gavau but. Sveikatai pablogjus, perjau dirbti buitin kombinat. Ten dirbau apie 14 met, vliau dirbau monje Skalba". iuo metu esu pensinink.
150 i 237 2014.01.24 18:45
Vienintel nuotrauka
JOVITAS JANKAUSKAS
Su Antanu Kraujeliu esu vienmetis. Gimiau Utenos aps., Alantos vls. (dabar Molt r.), gretimame Ann kaime. Vaikystje kelet met gyvenau Kanikuose, kur kartu su Antanu mokms pradios mokykloje, sikrusioje kaimo centre, Antano Niauros name. Sis namas tebestovi susmegs em, nesulauks rajono vadov reikiamo dmesio kaip kultros paveldo objektas. Visi keturi pradios mokyklos skyriai, biblioteka ir mokymo priemons tuomet tilpo viename kambaryje. ia turjo kambar ir mokyklos vedjas Vgl. Prajus 70 met, apie Antan iliko nedaug prisiminim i pradios mokyklos laik. Jis buvo draugikas, stropus ir tvarkingas mokinys. alia Kraujeli sodybos tuomet gyveno Antano Kezio eima. A draugavau su j vaikais: dviem metais u mane vyresniu Jonu, Gene ir Antanu, pas kuriuos danai nueidavau. Siekdamas ivengti tarnybos Raudonojoje Armijoje, Jonas Kezys, kaip ir daugelis Kanik kaimo aukiamojo amiaus jaunuoli, slapstsi ir 1945 m. birelio 19 d. uvo kartu su kitais partizanais Jonavos-Pakalni mikuose. Antr kart sovietams ugrobus Lietuv, Antanas Kraujelis tuoj pat sitrauk pasiprieinimo okupantams kov kaip ryininkas ir visokeriopas partizan pagalbininkas. Prie tapdamas partizanu, kartu su Danieliumi ir Jonu Bruais 1948 m. vasaros nakt nuo Skudutikio malno, buvusio netoli skreb bstins, pargabeno Kraujeli sodyb partizan Jono Vyinto-Svirplio ir Broniaus Steiblio-Marso palaikus. ibi kaimo gyventojas Serapinas Rinkeviius su snumi Daniumi sukal karstus, o visa Kraujeli eima sutvark uvusij palaikus ir palaidojo Kanik kaimo kapinaitse. Kraujelis ijo partizanauti 1948 m., kai daugelis Kanik kaimo jaunuoli jau buvo uv u Lietuvos laisv. Be anksiau minto Jono Kezio, 1945-1946 m. uvo Antanas Lasys, broliai Stasys ir Vladas Pakeniai, Antanas Pakenis. Visi ie Kanik kaimo partizanai, bdami labai jauni, paaukojo savo gyvybes u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb. Vis j tviks sunaikintos - neliko
151 i 237 2014.01.24 18:45
akmens ant akmens, o j eim nariai buvo iveti Sibir ir lagerius arba nuolat terorizuojami prarado sveikat, todl anksti mir. Tie, kurie gro Tvyn, buvo engiami ir prie soviet. Okupant iaurumas, draug, kaimyn tys ir kanios ne tik nesulaik, bet, kaip sak pats Antanas, paskatino j pasirinkti partizano keli. Ijs partizanauti, Antanas Kraujelis slapstsi netoli savo tviks Alantos valsiuje, buvusioje Kanik seninijoje. Pirmiausia jis apsistojo Ann kaime, kuris ribojosi su Spuli kaimu, neturtingo kininko Broniaus Jankausko sodyboje, kurioje buvo bazin partizan stovykla. Prie tapdamas skrebu, Ann kaimo gyventojas Jonas Pakalnis, tuomet gyvens 1941 m. birelio 14 d. iveto i Kanik kaimo mokytojo Antano Krianausko namuose, idav Antano slptuv, bet saugumieiams nepavyko jo suiupti. Seimininkai, kuri namuose buvo rengta slptuv, pus met buvo tardomi Molt ir Vilniaus saugumo poemiuose, bet, nesudarius bylos, buvo paleisti. 1951 m. gruodio 23 d. nakt partizanus Antan Kraujel, Gaidel (vardo nepamenu) ir Danieli Bru Savicko namuose netoli Skudutikio upuol saugumieiai. Susiaudymo metu buvo sueistos Danielio Bruo-Atlanto kojos. Negaldamas bgti, jis usimaskavo vyrduobje ir ugnimi prideng draugus. Aukodamas savo gyvyb, jis tuomet igelbjo Gaidelio ir Antano Kraujelio gyvybes. Po 1952 m. gruodio 22 d. vykusio pasiksinimo, kurio metu buvs artimas Antano Kraujelio draugas uverbuotas ibi kaimo gyventojas Edmundas Satknas sueid j, Antanas sireng slptuv nuoaliame Baltis kaimelyje pas Aleks Lapaausk, gyvenus tik u 1 kilometro nuo Skudutikio skrebyno. ia sueistu partizanu ypa rpinosi ir j gyd vyriausioji dukra Marijona. Vliau Antanas slapstsi Mockn kaime pas seseris idonytes ir tik po to kaip parayta Laisvs kov archyvo" 10 tome - pas Anta-ninavos (Dubelkos) kaimo gyventoj Antan Petron. Paymtina, kad ios Antan globojusios eimos dl komunist persekiojimo nebegaljo gyventi savo sodybose ir turjo pakeisti savo gyvenamsias vietas. Visus tuos metus, ypa kai parvykdavau tvikn i moksl per atostogas, Antanas nuolat lankydavosi ms sodyboje Kerioblikio kaime pas Napoleon Kez. Daniausiai ateidavo abu su Vladu Petroniu-Nemunu, kuris eidavo sargyb lauke, o kai jis 1954 m. legalizavosi, tik sutemus nuo Girels miko Antanas ateidavo vienas. Jis truput pasikalbdavo su tvais, o po to mudu ilgai svarstydavome
152 i 237 2014.01.24 18:45
Lietuvos tarptautin ir vidaus padt, ilikimo galimybes, einamuosius reikalus. Buvo aiku, kad Vakarai greitai neivaduos, o usienis mums nei sausumos, nei vandens, nei oro keliais nepasiekiamas, todl smulkiai analizavome ilgo slapstymosi Tvynje galimybes. Vieno i susitikim metu Antanas pasak nors kalbtis svarbiu reikalu ir todl nort, kad netrukdyt mano tvai. I gryios mes nujome pirt ir tsme pokalb. Antanas paklaus, ar a nesutikiau su juo bendradarbiauti, veikti ivien. A, neseniai grs i lagerio, atsakiau, kad esu pasirys tsti mokslus. Antanas, atrodo, dl to kiek nusivyl, bet nepasitenkinimo neparod. Mes ir toliau likome nuoirds draugai, 1953 m. liepos 31 d. jis padovanojo man savo nuotrauk su urau.
Jovitui Jankauskui Antano Kraujelio dedikuota nuotrauka. 1953 m.
Po poros met a ivykau mokytis Kaun ir nuo tada ms susitikimai retjo. Vliau Antanas apsistojo toliau nuo Kerioblikio ir ms ryiai visikai nutrko. Netoliese gyvenanio partizano aprpinimas maistu, spauda, ryio, medicinos priemonmis ne tik eimininkams, bet ir visiems aplinkiniams geros valios monms kl rpest, buvo vis pareiga ir atsakomyb. Nuolat bdavo daugyb sprstin organizacini ir buitini klausim. tai vienas i simintin atvej, apie kur anksiau usimindavo, o dabar smulkiau papasakojo Vilniuje gyvenantis 91 met senolis Napoleonas Kezys. Man esant lageryje, Napoleonas Kanik kolkyje Antano Gudonio sodyboje
153 i 237
2014.01.24 18:45
buvusioje kiauli fermoje dirbo vedju. Susitikimo su Antanu Kraujeliu metu Napoleonas paadjo suorganizuoti" bekon partizano reikmms. Tuo tikslu i fermos buvo atskirti du peniukliai ir pergabenti netoliese buvus Antano Viluio sodybos tvart, o j vietoje buvo u-pajamuoti neseniai atsirad mai pareliai. Peniuklius pakaitomis priirti Napoleonas paskyr rikes Eleonor Bardiit, Stas Jankauskait i Ann kaimo ir vietin Maryt Vilutyt. Jos visos ir dabar tebegyvena Kanik kaime. Vienas i peniukli buvo skirtas rikms u riziking darb ir paslapties isaugojim. Paarai peniukliams erti buvo tiekiami i fermos. Nepaisant didiuls rizikos, uauginti bekonai skmingai pateko tiems, kam ir buvo skirti. Napoleonas buvo pakviestas Ann kaime prie melioracij buvusi Valerijos ir Vaclovo Jankausk sodyb. ia pasirod ir Antanas Kraujelis, kuris padkojo u pagalb ir itrauk buteliuk. Tuo tarpu atjo ir netoliese gyvens Vaclovo Jankausko brolis Jurgis, riks Stass tvas. Visi vyrai igr po stikliuk, dar utrauk dainos posm ir isiskirst. Tuokart Kanik kolkio revizijos komisijos pirmininku dirbo Satknas, gyvens ibi kaime prie Vastapo eero, todl vadinamas Slaniniu". inia apie nelegaliai pentus bekonus po kurio laiko vis dlto pasiek rajon. I Molt atvaiav pareignai tard Napoleon ir rikes, krt ferm, skaiiavo gyvulius. Jokio nusikaltimo negalj rodyti, fermos vedj Napoleon skyr emesnes pareigas ir paliko sargauti. Dl tvarking revizijos dokument tsyk viskas baigsi laimingai, bet, kaip vliau pasirod, saugumieiai tarim nepamirta... Baigs mokslus Kaune, ivykau Vilni ir nuo 1962 m. pradios dirbau Main gamybos valdybos projektavimo konstravimo biure (PKB) technologijos skyriuje, kuris tuomet buvo sikrs viename i Vilniaus grt gamyklos cech. Vien dien man telefonu paskambino kadr skyriaus virinink enderovi ir papra ueiti. Nujau gamyklos administracijos korpus. Kabinete be jos buvo dar vyrikis, kalbantis lietuvikai stipriu rusiku akcentu. Pasisveikinus ir trumpai nekteljus, jis papra kadr skyriaus virinink palikti mus vienus. Tapo aiku, kad prie mane NKVD darbuotojas - saugumietis. Pradjo apklaus nuo mano anketini duomen tikrinimo ir pasiguod, kad jie labai ilgai vargo, kol surado mano darboviet, nes a niekur Vilniuje dl ploto stokos negaljau prisiregistruoti. Toliau paaikjo, kodl saugumieiai mans taip stropiai iekojo. Pasirodo, jie jau inojo, kad a esu Napoleono Kezio, kuris ir 1956 m. mirusi jo motina Antanina, elp maistu Lietuvos partizanus, posnis. Napoleonas ir dabar es remis besislapstant Antan Kraujel-Siaubn.
154 i 237 2014.01.24 18:45
Visa tai a kategorikai neigiau, o saugumietis vis tvirtino savo. Apklausos metu ne kart sakiau: Jeigu turite rodym, kad Napoleonas kaltas, tai eikite, suimkite j ir aretuokite". Ilga ir vienoda apklausa tssi apie dvi valandas, kol jis galutinai sitikino, kad i mans nieko neigaus. Tuomet saugumietis m apeliuoti mano, sovietinio ininieriaus ir atsargos karininko, smon, reikalavo, kad praneiau, jei ateityje k nors suinosiu apie besislapstant partizan. Taigi apklausa baigsi ir, ai Dievui, kad daugiau su saugumieiais ia tema nebeteko kalbtis. Po ios apklausos supratau, kad buvo dedama labai daug pastang susekti likus vienintel Ryt Auktaitijos partizan. is sekimas 1965 m. kovo 17 d. baigsi tragedija. Kaip iandien matau Antan ilgais, viesiais, garbanotais, peius siekianiais plaukais i po uniformins kepurs. Vasar bdavo basas, eidavo atsargiai, slinania eisena. Buvo auktas graus vyras, todl nestokojo mergin dmesio, tik dl gyvenimo slptuvse buvo matyti, kad vysta jaunas knas. Jo gyvenimas buvo paskirtas partizaninei kovai u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb. i jo kova nebuvo beprasm! Visa tai primena vienintel fotografija mano albume, isaugota per visas pokario negandas.
Paskutinis nepriklausomos Lietuvos mohikanas

Gyd. JONAS NAGINEVIIUS
Kovo mnes sueina 28 metai, kai u Lietuvos nepriklausomyb kovojs partizanas Antanas Kraujelis, apsuptas sovietini okupant, uvo savo bunkeryje. Tais laikais a dirbau Molt ligoninje gydytoju rentgenologu. Apie partizan kalbjo visi rajono mons. Jis buvo drsus ir be priekait itikimas Lietuvai, neapkent soviet valdios. U tai mons j gerb. Antanas Kraujelis slapstsi, bet pasirodydavo ir vieai. Dienos metu Molt ligonins rentgeno kabinet, esant netoli milicijos ir KGB bstins, jis buvo atvyks du kartus. Tai a ir noriu paliudyti. kabinet partizanas atvyko persiviesti neturdamas siuntimo. Visus kolkieius tada a priimdavau be siuntimo, nes dl transporto stokos jiems sunku bdavo atvykti Moltus. Autobusai nekursavo. Kolkieiai savo arkli neturjo, nes visus juos jau buvo spta suvaryti kolkius. Kolkiams trko paar, daug
155 i 237
2014.01.24 18:45
arkli nugaio i bado. Tie, kurie dar liko gyvi, ibadj vos vilkosi. Gauti arkl nuvaiuoti pas gydytoj buvo labai sunku. Vien kart, viesdamas tok be siuntimo atvykus ligon, pastebjau, kad jis gerai apsiginklavs. Metaliniai daiktai vieiant labai gerai matyti. Jis turjo prie diro prisikabins dvi granatas, revolver, peil. Net ir pats ligonis pastebjo, kad a iekau plaui ten, kur j niekada nebna. Jis tam neprietaravo, netgi juokavo sakydamas: Nagi pasiirk, pasiirk..." Pamaniau, kad u ekrano stovi koks nors bailys stribas. Raydamas pervietimo atsakym, suinojau, kad ligonio pavard Kraujelis. Antr kart perviesti plaui atjo po to, kai buvo perautas. Kairiojo plauio virnje pervieiant buvo matyti 20 cent monetos dydio patamsjimas. Ligon gerai apirti nesisek. Nes buvo labai temps raumenis ir nesidav pajudinamas. vieiant plauius, ligon reikia nuolat kraipyti vairiomis kryptimis, o tam jis atkakliai prieinosi. Kai a papraiau jo netempti raumen ir man pasiduoti, kad galiau lengviau j apirti, jis staiga suuko: Nepasiduosiu, nepasiduosiu..." ir griebsi u ginklo. Ligonis, matyt, pagalvojo, kad jam silau pasiduoti milicijai. Pasakiau, kad iandien mes nesusikalbame. ie odiai j nuramino, ir mes isiaikinome, koks reikalas. Papraiau, kad netempt t savo plienini raumen, nes tada sunku pamatyti plauius. Ar tikrai a kalbu ties, jis patikrino kelet kart, tempdamas savo raumenis. Toks jo elgesys, nepasitikjimas visikai pateisinamas, nes, kiek man inoma, visai neseniai j buvo perovs jo artimas draugas. Klausinjo, ar plauiai paeisti daugiau i priekio, ar i nugaros. Patamsjimas plauiuose buvo didesnis i nugaros puss. Po pervietimo, kaip ir visiems ligoniams, paraiau ir atidaviau atsakym. Ligon i kabineto ilydjo laborant. Gro labai susijaudinusi, nes jis ijo ne pro duris, bet ilipo pro lang. Viena moteris, buvusi mano pacient Sakalauskien (vardo jau neatsimenu), atjusi kit dien papra vaist partizano Antano Kraujelio plauiams gydyti. Tais laikais geresni vaist buvo sunku gauti. Gavau 40 tablei biomicino ir jas atidaviau. ie vaistai buvo neseniai pasirod vaistinse ir gana efektyvs. Ta pati moteris papasakojo, kad Antanas Kraujelis turi radijo sistuv ir palaiko ry su usieniu. Klaus, ar tai nepavojinga, ar negali ryio metu susekti partizano buvimo vietos. A pasakiau, kad tai labai pavojinga, nes sistuvo viet gana nesunkiai galima nustatyti, kad t sistuv greiiausiai jam pakio ne kas kitas, o KGB. Prajo nemaai laiko, bet dl partizano apsilankymo rentgeno kabinete mans pasiaikinti vis dar nekviet. Tikjausi, kad viskas praeis tyliai, taiau apsirikau. Vien dien atjo stribas su laktu popieriaus ir papra parao pavyzdi. A paklausiau, kokio parao reikia, ar tokio, kaip pasiraau banke, ar kaip pasirainju ant recept. Stribas sumio ir atsak, kad tai sprsti turiu pats. tarim sukl ir pilietis, atjs persiviesti be siuntimo. Jis visaip stengsi suvaidinti, kad a nenoriu priimti jo persiviesti be siuntimo, bet a j priveriau stotis u ekrano ir j pervieiau. Greit po to a turjau aikintis, kodl vieiu banditus, nereikalauju
156 i 237
2014.01.24 18:45
i j siuntimo, nukreipimo. Pasiaikinti buvo nesunku. Kuris blogas mogus, o kuris geras, vieiant nustatyti nemanoma. Kad banditai dien vaikto laisvi mieste, tai ne mano kalt. kart man pasisek, nubaustas a nebuvau. Man daug padjo tardytojas, kuris sirgo plaui tuberkulioze ir a j gydiau. Reikia paymti, kad po io vykio kolkiei viesti be nukreipim man neudraud. Turjo partizanas radijo sistuv ar ne, a neinau, taiau gana greit po pokalbio su minta moterimi partizanas Antanas Kraujelis strib buvo apsuptas ir uvo. Taip pat neinau, i kur KGB suinojo, kad partizanas lanksi rentgeno kabinete. Manau, kad pats partizanas galjo pasisti mano rayt pervietimo atsakym stribams, nordamas i j pasityioti. Perspausdinta i 2003 m. kovo 26 d. savaitraio XXI amius" Nr. 11
Pasakoja buvs KGB darbuotojas Petras Laguckas
eimoje buvome du vaikai - sesuo ir a. Tvukai vargo, ems turjo 10 ha prasto vyro. Pokariu tvukas buvo deimtininkas (kaimo senino padjjas, turjs teis i 10 sodyb skirti pastotes miko ir keli tiesimo darbams), ir tai kai kam labai nepatiko. Buvo tokie i Krasausk, kuriems nepatiko, kad varo pastotes, vykdo senino nurodymus, todl skund mikiniams. A buvau mokinukas ir ne k tesupratau. Tvas pasakojo, kad nakt atjo mikiniai ir pasak, kad netrukus ivysime raudon gaid" (sudegins). K turit geresnio, meskit pro lang", - liep mikiniai.
A rpinausi, kad nesudegt knygos, ir meiau jas laukan.
Tvuk parklupd, taip stipriai sudau buom, kad jis vos nurpliojo lovon. Paskui jis ilgai sirgo. Tvukas j nepainojo, nes buvo ne vietiniai. Kai jau mokiausi vidurinje mokykloje, rinko kandidatus saugumiei mokykl Vilniuje. Agitatoriai sako: Tavo tv pridau mikiniai - stok i mokykl". Rinko Rokikio KGB skyrius. Primin, kad buvau nuskriaustas. O man patiko, kad uniforma karika, su antpeiais. Prinekino ir kitus i neturtingesni. I mano klass dar vien prikalbino. Tai buvo gal 1951-1952 metais. Surinko mus ir ivaiavome Vilni. ia buvo sustiprintas rus kalbos mokymas. Por met mokms T. Kosciukos gatvje KGB mokykloje. Kaune atlikus praktik, mane paskyr iauli srit, vliau - Dotnuvos
157 i 237 2014.01.24 18:45
rajon, priskyr prie ruso karininko. Tuomet MGB pervardijo KGB. Mums buvo priskirtas rajonas kaime, agent jau buvo kaimuose. Virininko pavaduotojas Demievas rpinosi nacionalistini gauj gaudymu, vietos agent parinkimu. Jis rengdavo operacij planus, jam padjo ir partiniai darbuotojai. I Leningrado (dab. Sankt Peterburgas) atvaiavo Zolota (lietuvis, ten parengtas nacionalinis" kadras). Dotnuvos rajone buvo mano uovija - toks ilgas namas. Viename namo gale buvo sikr liaudies gynjai, kurie ia maitindavosi, atsinedavo i kaimo laini. J vadas buvo karininkas Kginis. Kai reikdavo vykdyti operacij, jie eidavo pirmieji ir atlikdavo juod darb. Karininkas vadovaudavo, sudarydavo puolimo plan, numatydavo, kok br kur nusisti. Vliau parvedavo nuautuosius. Mikini buvo daugiausia prie Ariogalos ir Kraki. Ten mikuose veik Lenartaviius. Gr karininkai papasakodavo apie operacijas, bet a jose nedalyvavau, nes buvau dar jaunas. Liaudies gynj buvo vairi: vieni tikrai tikjo idjomis, kiti buvo prisiliej, kad tik nedirbt, laini pasiimt ar pavogt k nors. Treti nenorjo eiti armij. Pagrasai bdavo kokiam seniui: Nek laini, kiauiniens pakepk!" Mes daugiausia veikdavome kaimuose. Kaimo mons bijodavo -nakt ateina mikiniai, dien skrebai, tai mogelis neino, kas tu toks, tik mato, kad su autuvu. O tam mogeliui reikia gyventi... Per rinkimus mus sisdavo saugoti rinkimins bstins. Turi pistolet, vaiktai, nueini pietauti, igeri... Man kart lapaberj itrauk pistolet. Buvo i redakcijos toks vienas - norjo pajuokauti. Tuo metu buvau jaunesnysis leitenantas. Gavs bausms tris paras, buvau atleistas. Po atleidimo dirbau Dotnuvoje apylinks pirmininku. Neakivaizdiniu bdu buvau baigs du teiss kursus. Syk atvaiavau Kupik. Turjau gal penkis agentus. Apie 1960-uosius aktyvaus pogrindio jau nebuvo. Teko dalyvauti vien suimant kakur prie imoni. Jis buvo nelegalas, nesiregistravo, o mus bausdavo ir u tai. Jis nakt dirbdavo dare ar kitur, o dien slapstydavosi troboj, upeky. Gavome signal, kad jis nakt pasirodo, o dien mes jo nerasdavom, nors suinojome sodyb. Surengme pasal, atvaiavo operatyvin grup. Jis buvo suimtas. Atve j Kupik sunkveimiu. Vliau dirbau Pandlio rajone, tada buvau jau vyr. leitenantas. Padirbjus
158 i 237 2014.01.24 18:45
por met, ikviet Vilni, kadr skyri. Vilniuje buvo toks Matulaitis. Jis mane pradjo spausti prie sienos: Reikia vaiuoti Uten, i ten vienas darbuotojas isikl". Matulaitis sako: Eik Profsjung rmus, ten vyksta suvaiavimas, kalbk su Petkeviium. Jis ten yra, vadovauja msikiams". Petkeviius tada buvo pavaduotojas. Sutikau vykti Uten. Man skyr Upali zon - kok tredal rajono. Loginovas priirjo miest ir staigas. Tichomirovas sako: Tu nenusimink, gerai, kad ia atvaiavai. A mediotojas, duosiu tau medioklin autuv". Tichomirovas tada dirbo virininku, geros irdies mogus. Jo mona i Krekenavos - Rudyt. Jis operatyvin darb gerai iman. Vadindavom j starovieru. Jis Lietuvos rusas, kils nuo Zaras. Tichomirovas ilgai gyveno Utenoje - iki ijimo pensij. Kraujelio gaudynms vadovavo Tichomirovas, jis ved t byl. Kraujelis buvo labai gudrus vyras, j vadindavo paskutiniu mohikanu. Jis nutarkuodavo komunistus, bet pats buvo gims po laiminga vaigde, todl vis nepaklidavo mums, nors tie, kurie slapstsi ar veik drauge su juo, buvo sunaikinti arba pasodinti. Kai liko vienas, buvo sunku dirbti ir jo iekoti. Kraujelis nepasakydavo niekam, kur bus ar eis. Jei bendrinink bdavo daugiau, tai stengdavoms uverbuoti kur nors i j. mogus paldavo ir sutikdavo padti. Tuomet jis eidavo t gauj, vl vaikiodavo kartu su mikiniais, bet jau suteikdavo informacij operatyviniam darbuotojui. Tada saugumieiai surengdavo pasal ir paimdavo partizan gyv arba j nuaudavo. Kraujelis vis isisukdavo. Teko skaityti mediag apie j, taiau konkreiai atsakingas u jo sumim buvo Tichomirovas. Prie Pakalni esaniame kolkyje Kraujelis ateidavo pas vien kit mog. Ms agentra pranedavo, kad buvo, taiau kaip ijo ir kur -neaiku. Pasakydavo, kaip atrod, kad ilgais plaukais ir panaiai, taiau ir viskas. Gav i informacij, saugumieiai sisdavo darbuotojus, bet jie nieko nerasdavo. Isiaikinome, kad jis turi sugyventin, toki Janin Snukikyt. inodavome, kad jis ateina pas j, laukdavome ir naktimis netiktai nuvaiuodavome, bet jo nerasdavome. Buvome informuoti, kad jis veikia trijuose rajonuose: Utenos, Molt ir
159 i 237 2014.01.24 18:45
Anyki. iuose trijuose rajonuose jo ir iekojome, paddavo komunistai ir aktyvistai, kurie suteikdavo mums ini. Bdavo toki, kurie pranea ir mums, ir Kraujeliui. I kurgi jis inodavo ms darbo metodus?! Ms darbuotojai Kraujeliui nesuteikdavo informacijos, bet i ms agent atsirasdavo toki, kurie suteikdavo ir jam. Duodavome uduot agentui, girdi, taip ir taip padaryk, su tuo ir tuo pakalbk, nes pas j gali Kraujelis ateiti, o Kraujelis danai apie tai jau inodavo. Jis daug negerdavo. Igerdavo tik su labai patikimais monmis ir nedaug. Igeria 100 gram dl apetito ir ilgai neusisdi. Kart buvo paruotas butelis degtins su migdomaisiais, o agentui nurodyta apsimesti, kad jis negals gerti. Tiktasi, kad migdomieji staigiai suveiks, per pusvaland Kraujelis umigs, tada bus duotas signalas mums, o mes atvaiav j suimsime. Viskas bdavo apgalvota, tada jau nebuvo liaudies gynj, buvo tik operatyviniai darbuotojai. Jis sau vaikto po tris rajonus tai vienur, tai kitur, o mes, jei reikia atlikti kok darb, pirma raome ant popieriaus kiekvienas savo plan. Tuomet periri virininkas, jei sutinka, galime atlikti operacij. O Kraujeliui reikjo, kad Anyki ar Molt saugumas inot, kad jis tuose rajonuose yra. Jis sakydavo: Nors a vienas, bet turiu sav moni tarp saugumiei, kurie man visk pranea, todl vaiktau kur noriu ir niekas mans nesuima. A inau j agentus, bet man j gaila". Girddami ias partizano kalbas, daugelis vengdavo usiverbuoti, nes jo bijojo. Syk Kraujelis buvo prie Pakalni miko pas vien kinink (paskui mes suinojome, pas kur) ir sako: A pastu saugumieius", -ir vardija j pavardes. Juk tai ne paslaptis! Turiu moni, kurie man visk pranea apie juos, todl mans nesugauna. Nori, a tau rodysiu. Toki ir toki dien nuo 12 iki 3 valandos atvaiuos maina ir stovs ant kalniuko". Taip ir padar. Kraujelis para mums laik (mes inojome, koks jo rato braias), kuriame idst, kad jis nori legalizuotis. Laike buvo raoma, kad nra garantij, jog jis nebus suaudytas. Liep atvaiuoti pamikn ir pastatyti savo main su operatyviniu darbuotoju, nurod, kad bt geriau, jog tas darbuotojas but su uniforma. Laikas buvo gautas madaug prie savait, buvo galima pagalvoti, pasitarti. Apie tai buvo praneta monms ir rayta laikratyje. Buvo paskelbta, kad, jei Kraujelis legalizuosis, jam nebus skirta mirties bausm ar kaljimas. Susdom, tarms - nieko nepraloim. A vairavau main. Buvo organizuota apsauga, jei Kraujelis nort mane
160 i 237 2014.01.24 18:45
nuauti. Prie tai patikrinome t viet, kad jo nebt. Turdamas pistolet, sdau main, atvaiavau, sustojau ir sdiu. Na ir nieko! Prabgo trys valandos - ir nei sveikas, nei sudie. Prajo du mons kolkieiai, labai dmiai pasiirjo main ir nujo. Gal reikjo patikrinti juos? Vliau virininkas klaus, kodl t moni nesustabdiau. Atsakiau, kad tokios uduoties nebuvo, man buvo liepta tik sdti. O Kraujelis rod kolkieiams", kad pas j atvaiavo savi" saugumieiai. monms jis leido suprasti, kad tikrai turi ry su saugumu. Tuo ir pasibaig ms operacija. Mes tik norjome paauklti Kraujel, tikinti, kad jis pats pasiduot. inojome, kad j suimti bus labai sunku. Vliau mons nesileisdavo uverbuojami. Jie sakydavo: Sklinda kalbos, kad jis turi ry su saugumu, nenorim, nesutinkam". Aikini, kiek jis pridars, nereikia, kad jis vaikiot". Atsako: Mans jis nekliudo, neskriaudia, k a ia kiiuos". Partijos komitetas vis klausdavo: Kaip ia js dirbate, jei nra rezultat?" Kraujelis tais laikais rinko duokl". Daugiausia i brigadinink, ferm vedj. Ateina ir pasako: Paruok man tiek ir tiek. Paruos padk ten ir ten", bet nepasako, kada ateis. Liepia tik paruoti, kad atjus nesakyt, jog nieko neturi. Niekaip negaljom jo susekti. Dirbome toliau, laikus rame madaug ten, kur jis ateina. Mes inojome, kur jis ateina, pasakydavo mums, bet: Buvo, ijo, neinia kur". Liepiam: Jeigu dar ateis, atiduok jam laik". Sukuriame laik, kad legalizuotsi, kad yra Vyriausybs garantiniai laikai, kuriuose nurodoma, kad u praeit nebus baudiamas, nors patys neinojom, ar jam dovanot... Gal mirties bausms netaikyt, bet vis tiek... Taiau ie garantiniai laikai jo netikino. Jis nekvailas vyras buvo. Jautme pagarb jam, kad mums nepakliva. Buvo uverbuotas jo tikras pusbrolis, jam buvo duotas net pistoletas. Su pusbroliu tai ir Kraujelis daugiau igr, bet pusbrolis labiau pasigr negu Kraujelis. Ieinant jam pro duris, girtas pusbrolis ov ir nepataik. Neprisimenu, ar sueid Kraujel, bet jis liko gyvas. Po io vykio Kraujelis pradjo nepasitikti savo artimais giminaiiais. Kad moterimi apsirengdavo - tikrai taip buvo. Dienos metu taip net vieai pasivaikiodavo. Net artimieji, kurie j painojo ir mums pranedavo apie j, neatpaindavo, sakydavo: Kaip a jo nepainau?" Kraujelis sakydavo: Maiau, kaip prajai, ir tu mans nepainai". - Tai kad ten kokia boba jo!" O jis buvo taip pakumps, susiriets. Taigi a jau", -sakydavo Kraujelis.
161 i 237 2014.01.24 18:45
Todl jo mons ir neidav, nes jis j neskriausdavo. Tegul jis dl mans imt met vaikto", - sakydavo jie. Bdavo operacij, kai reikdavo patikrinti agentros nurodyt mogaus sodyb, kuri gali ateiti Kraujelis. Pasalose pastatydavom po vien karinink. Misiukonis tada Anykiuose dirbo, jaunas dar buvo. Sakydavo: Nusibodo man ia sdti, noriu Vilni ivaiuoti". Bdavo, kieme pastato pasal, vien, kit, trei ir laukia, kol Kraujelis ueis, o kiti bna viduje. Tokia buvo Misiukonio veikla. Kraujelis paskirtu laiku neateidavo. Jis ateidavo anksiau arba vliau. Dabar apie paskutin operacij. Jis buvo su Snukikyte susiras (susituoks banyioje). Mes j pasikviesdavome pasikalbti - gal kaip nors tikinsim t jo sugyventin. Ji ir sn pagimd jam. Norjom isiaikinti - sdim ir kalbam. Tichomirovas paneka, man leidia panekt. Nusibosta ir kalbti nuo ryto iki vakaro. Ji sdi, raudonuoja, matosi, kad jaudinasi. Aikini, kad toks gyvenimas, mes inom, kad yra snus. Neinau, girdjau, kad toks Kraujelis yra, k inau, kur jis yra", -atsakydavo Snukikyte. Snukikyte turjo tet. Si teta apsijuos pagalve, lyg lauktsi. Ji jau gerokai vyresn buvo. mons m kalbti: I kur ia seniai susigavo vaik?" Snukikyte (tikroji motina) gyveno pas seser, pasislapst t laik, kol pagimd. Snukikyts snus gavo tetos pavard. Teta ir uaugino t vaik savo pavarde. Pas Snukikyts tet buvo rengiamos pasalos, bet rezultat nebuvo. Jei pavojaus nebdavo, namikiai nordami spti pas Snukikyt ateinant Kraujel sutartoje vietoje pakabindavo kibir. Pasalos bdavo rengiamos ir pas Snukikyt, Kraujelio sugyventin. O to Kraujelio vis nra. K ten sulauksi, jei ji nunea kibir, pastato, o jis ateidamas mato, kad yra pasala. Taip prasdi ir nieko nepei. Bdavo, atvaiuoja saugumieiai i Vilniaus, i kit rajon - ir nieko, joki rezultat. Suinojome tiksliai, kad jis yra vienoje vietoje. Reikjo sutelkti dideles pajgas operacijai atlikti, todl atvaiavo ir Duanskis i Vilniaus. Organizavo trij rajon pajgas - j buvo nemaai, ginkluotos PP automatais. Buvo prokuroro sankcija pagal visk, kaip reikiant. Byl ved Tichomirovas.
162 i 237
2014.01.24 18:45
Kai vykdavo operacija, tai aplink istatydavo operatyvinius darbuotojus, nes galdavo vykti susiaudymas. Kas stovdavo u tvarto, kas - pas kaimyn, dar pas kit kaimyn i kitos puss. Bet a tada niekur nedalyvavau, nes buvau susieids - po autoavarijos buvau operuotas, galjau audyti tik kaire ranka. Krata vyko nuo ryto. Duanskis vaikto, vadovauja. Kaip ia gali bti, kad jo nra?" Snukikyte stovi prie peiaus visa raudona, matosi, kad jaudinasi, atrodo, kad jis yra, bet nieko nesako. Sakom: Mes iversim visk, bus susiaudymas". O ji neina, stovi prie peiaus ir viskas. Sesers vaikus ivedme pas kaimynus. Kai vyko paieka, su sesers vyru visi pakalbjome: Pasakyk, kam reikia auk?! ia mes rasim, mums gi inoma, kad jis ia yra. Tavo namuose yra bunkeris, mums tai aiku". Tas vyras nieko nesako. Troboj liko tik Snukikyte ir jos vogeris. Tariasi visi: ir Tichomirovas, ir kiti. Kaip ia gali bti, perknas, gal eiti tvartan pairti?!" Ten irgi nieko nra. Darinje pradjome lauti, iekoti - nieko nra. Vl tariasi Duanskis: Kaip ia gali bti, gal blogas signalas?" Gal apsirikta kyla abejoni. O prie mums einant vid, vyrai sak, kad i gonko puss kibirai barkjo. Kaip gudriai buvo padarytas tas bunkeris! I vienos krosnies puss buvo prieangiukas, o i kitos - kreno ugn. iuos kibirus numme nuo suoliuko priemenj. Kaip ten buvo, ar Duanskis, ar kas sako: Atitrauk t suol!" O jo atitraukti negalima - prikaltas prie sienos. Reikia j plti. Rodos, i Molt milicininkas (buvo milicinink ir i kitur), kur paskui sueid, atpl jga t suoliuk, matom - perpjauta, yra ipjova. Kad umaskuot t lent, pastatytas suoliukas. Aiku, kad ia ijimas-anga. Duanskis sako namo eimininkui: Sakyk, sakyk Kraujeliui, kad jis ilst i ten". Mes - on, on, juk surastas jis prads audyti. eimininkas sako: Nieko ten nra, neinau, ir viskas". T pai giesm gieda: Ko ia iekot, kam ia veriat visk?" O Duanskis sako: Stokis ia, bet, jei jis prads audyti, tu pirmas si. Sakyk, sakyk, kurioj vietoj, kur jimas, mes gi kitoje pusje, o jis audys ia - tave pirm nuaus. Kitur peius, nra kur audyt, tik ia jam pilt". Duanskis dav jam lautuv ir liep lauti.
163 i 237 2014.01.24 18:45
K a ilauiu?" - klausia laudamas. Paskui kakuris vyr pam t lautuv, o eimininkas stovi prieky pastatytas. Belauiant - plykst - i vidaus pradjo audyti. Mes visi ibgome. Man pagal plan buvo numatyta vieta prie tos sodybos, nes buvo spjama, kad jis gali laukti sutemos, ir bus sunku j sulaikyti. Kai drioksteljo, tai stovint eiminink sueid. Snukikyt liko viduje. I Vilniaus buvo tardytojas Vyt (Vyt - ydas, negi ki galv po kulka). Vyko susiaudymas. Stogo balanos (gontai) tik krito. Vienas operatyvininkas igirdo, kad kakas lipa ant gryios. Ulipa virun - paaudo, nulips paaudo per lang. Kaip vliau pasakojo Snukikyte, Kraujelio planas buvo sueisti ms darbuotoj ir un, kad bt lengviau pabgti persirengus moterikais drabuiais. Laikas slinko, jau artjo prieblanda, o vis audsi. Tichomirovas buvo ginkluotas tik pistoletu. Dalyvavo i Anyki KGB darbuotojas ikeliovas. Jis buvo labai aktyvus. Paskui gyrsi, kad tik jo dka Kraujelis pasikl pastogn". O Vyt pasialino u tvarto. Jau temo, atrodo, Tichomirovas ar Duanskis nutar: Reikia perduoti ratel Snukikytei, kad nieko nebus, vis tiek mes jo nepaleisim, bus padegta gryia ir jis pats irks". Parame ratel. J ikvietme u tvarto, kur mes buvome, ir j padavme. Ji nusine ratel vid, o po kiek laiko viskas nutilo. Per t laik jokios reakcijos. Neprisimenu, ar jis para atsakym. Kaip vliau pasakojo Snukikyte, jis lauk nakties. Jo tikslas buvo sulaukti tamsos ir pabgti. Ten dar slids buvo, sak, jomis vaiuosis. Bet pirmiausia norjo sueisti, nuauti k nors, kad panika apimt saugumieius. Tada jis savus gelbt ir pats bgt. Kraujelis sueid tik milicinink i Molt, dar, tiesa, un nuov. Ratelis nepaveik, vyko susiaudymas, vis aud tas Anyki ikeliovas (jis buvs kare, ar kur, kad buvo toks aktyvus). Kai Kraujelis ulipo pastog, j sueid. Kai sueid, suprato, kad jau niekur nepabgs. Jis padav savo pistolet Snukikytei praydamas perduoti snui kaip atminim. Kraujelis turjo kelet ginkl. Pistolet per t sumait ine tvart, paskui suradome. Jis buvo dtas kibir, kad nebt tarimo. Kraujelis atsisveikino su Snukikyte: irk, gyvenk, saugok sn, augink!" (snus jau buvo paaugs).
164 i 237 2014.01.24 18:45
Po to jis sirm sau automat ir nusiov. O mums neaiku - ar sueistas, ar ne, o Snukikyt ijusi kiem pasak: Nebra jau, nebr!" Mes dar netikim. Duanskis sako: Kam mums rizikuoti, kam kiti galv, jei dar aus i vidaus. Pasakyk, ar jis tikrai nuautas, kaip ten yra?" - Jis tikrai nebegyvas... guli nusiovs, atsisveikino". Po kiek laiko visi sujome vid ir radome pastogje nuvirtus auktielnink. Stipresni pam j ir nutrauk emyn. Surinkome ginklus, Vyt, tardytojas i Vilniaus, sura protokolus, kaip ia viskas vyko, ir ruoms ivaiuoti. vogerio aizd sutvarst ir jam dar moralus skait: Tu matai k tau padar, mes gi sakme, kad gali bti susiaudymas, ir tau kliuvo". Juos abu kartu su Molt sueistu milicininku nuve Utenos ligonin. Paskui Kraujel nuveme sunkveimiu. Snukikyt klausme: Tai kodl nenekjai, nesakei tiesos?"- Man gi jis tai vyras". - Tai koks tau vyras, tavo pavard kita, ar tu su juo gyvenai?" - Bet man dioj vyras, a turiu sn nuo jo, kaip a galjau jums pranet". - Kodl tuo rateliu jis nepatikjo?" - A nepasiduosiu gyvas!" - sak Antanas. Vliau lavon atve t gara Utenoje. ia atjo dar i vietins valdios pasiirti Kraujelio. Visk tvark vilnieiai, mes ten nieko... J ive, mes neinojome kur. Po vis procedr (lavono apiros, skrodimo ir kit formalum) neaikino nieko... Ukas kur nors pakeliui, ir viskas. vogeris buvo sunkiai sueistas. Jei bt gyvas liks, vis tiek bt gavs kaljimo u slpim. altiniai ir literatra
1. Jureviius J. Nuo Kanik auktum [Autoriaus eilratis, paraytas 2003 m., skirtas A. Kraujeliui atminti]. - Jonava, 2004, p. 16. 2. Demenokas G. Visk dirba siningai // Vakarins naujienos. - 1985, birelio 27 (Nr. 148), p. 2. 3. A. Kraujelio baudiamoji byla Nr. 181, arch. Nr 47478/3. 4. iukius A. Nenugalimas: Apybraia apie partizan A. Kraujel // Laisvs kov archyvas. - 1994, Nr. 10, p. 140-168: portretai, grupins nuotr., iliustr. 5. Paskutinis Lietuvos partizanas // Kaim istorijos / sud. R. Masteika. - Vilnius, 1995. T. 1, p. 297-316: iliustr., grupins nuotr. 6. Kudreikis H. Siaubnas - paskutinis Lietuvos partizanas // Draugas (ikaga). - 1994,
165 i 237
2014.01.24 18:45
liepos 20 (Nr. 139) p. 4: iliustr. 7. Bakutis L. Gyvenimo vardu // Liaudies gynj odis: (straipsni rinkinys). -Vilnius, 1988, p. 21-35. 8. A. Kraujelio eimos trmimo byla. Arch.Nr. 33281/5. 9. Tylait-Sakalauskien B. Ilgas ir sunkus kelias laisv // Laisvs kov archyvas. - 1997, Nr. 20, p. 51,151,178: grupin nuotr.. 10-16. Auktuolis R, Valys S. Prakeikimas telydi udikus: (Dokumentin apybraia) // Tarybiniu keliu (Moltai). - 1960, kovo 12 (Nr. 20), p. 3; 1960, kovo 16 (Nr. 21), p. 3; 1960, kovo 19 (Nr. 22), p. 2, 3; 1960, kovo 30 (Nr. 23), p. 4; 1960, balandio 2 (Nr. 26), p. 2; 1960, balandio 13 (Nr. 29), p. 3; 1960, balandio 20 (Nr. 31), p. 3. 17-20. Vincinas S. Kruvini pdsakai: (Dokumentin apybraia) // Kolektyvinis darbas (Anyki r.). - 1960, vasario 21 (Nr. 16), p. 3, 4; 1960, vasario 28 (Nr. 18), p. 3; 1960, kovo 10 (Nr. 21), p. 3, 4; 1960, kovo 13 (Nr. 22), p. 2, 3. 21. Ganusauskas E. Paskutinio partizano gyvenimo ir mirties msls // Lietuvos rytas. 2000, vasario 26 (Nr. 47), p. 7. 22. A. Kraujelio baudiamoji byla Nr. 181, arch. Nr. 47478/3, t. 2, p. 286. 23. (LYA, f. K-l, ap. 58, b. 47478/3, t. 4,1. 30-33). 24. (LYA, f. K-l, ap. 3, b. 51, 29). 25. (LYA, f. K-l, ap. 58, b. 47478/3, t. 4,1. 40-41). 26. J. Snukikyts baudiamoji byla Nr. 200, arch. Nr. 47457/3. 27-28. Likviduotas banditas // Tiesa. - 1965, kovo 31 (Nr. 75), p. 4; Valstiei laikratis. 1965, balandio 2 (Nr. 39), p. 4. 29. Driskiuvien A. Pamintos 40-tosios paskutinio Auktaitijos partizano Antano Kraujelio-Siaubno metins // Utenis. - 2005, balandio 19 (Nr. 45), p. 3, 4: iliustr.
Priedai
Life Sacrificed for Motherland
JANINA YVOKIEN
Antanas Kraujelis (25 October 1928 - 17 March 1965) dedicated all his short life to the struggle against occupation. In 1946-1947 he worked as a liaison to partisans, had a gun. During 1948-1965 he was partisan Pabaisa, Siaubnas ("Monster") of the Vytautas Command. The purpose of his life was to struggle against occupants from beginning to end. He honorably won the hard fight, lived and died as a free man.
166 i 237 2014.01.24 18:45
All forces were resorted to in order to take partisan A. Kraujelis alive or to liquidate him, highest rewards were offered to those who would have found him. But people loved and guarded Antanas. He did not surrender, nor did he go to get legalized though was constantly urged to do so. Youth, tenacity, courage, determination, love to Motherland and hatred against occupants surmounted. Nearby were his loving wife Janina and son Antanas who had to suffer in the children's home. When Janina returned from prison, she took her son back through courts. Siaubnas would say to his relatives, I may not live to see freedom, but you certainly will. Lithuania will be free". His words have come true. He asked his relatives to bury him worthily. However so far we do not even know the place where his body is hidden. His parents, sisters were deported twice. Unceasing interrogations and victimizations attended all members of the family. Parents and sisters went through a nondescript path of torments. On 17 March 1965 during the army operation supervised by KGB major Nachmanas Duanskis in the house of Ona and Antanas Pinke-viiai, A. Kraujelis shot himself, after having destroyed his documents. His body was taken to Utena town, and KGB junior lieutenant Marijonas Misiukonis signed the identification statement. On 17 December 1997 A. Kraujelis was recognized as a volunteer warrior. On 10 June 1998 he was granted the rank of senior lieutenant. On 22 May 1998, A. Kraujelis was awarded the 3rd Class Order of Vytis Cross (posthumously). Memories of parents, sisters, other people who knew partisan A. KraujelisSiaubnas - about his short, but very hard and meaningful life and work are rendered. Photographs and documents as well as narra-tions about an attempt on the partisan's life by his sometime friend Edmundas Satknas and Bronius KalytisSiaubas have been collected from people and KGB archives. The bibliographical list about A. Kraujelis-Siau-bnas, the last active partisan of the Vytautas Command, is presented.
angl k. vert VIRGINIJA ALIEN
Literatra apie paskutin Vytauto apygardos partizan Antan Kraujel-Siaubn (1925 10 28-1965 03 17)
Sudar ALGIMANTAS JAKIMAVIIUS, JANINA YVOKIEN 1-7. Auktuolis P., Valys S. Prakeikimas telydi udikus: (Dokumentin apybraia) //
167 i 237
2014.01.24 18:45
Tarybiniu keliu (Moltai). - 1960, kovo 12 (Nr. 20), p. 3; 1960, kovo 16 (Nr. 21), p. 3: portr.; 1960, kovo 19 (Nr. 22), p. 2, 3; 1960, kovo 30 (Nr. 23), p. 4; 1960, balandio 2 (Nr. 26), p. 2; 1960, balandio 13 (Nr. 29), p. 3; 1960, balandio 20 (Nr. 31), p. 3. 8. Kalytis B. Gyvenim pradedu i naujo // Kolektyvinis darbas (Anyki r.). - 1960, gruod. 18 (Nr. 102), p. 3, 4. 9-12. Vincinas S. Kruvini pdsakai: (Dokumentin apybraia) // Kolektyvinis darbas (Anyki r.). - 1960, vasario, 21 (Nr. 16), p. 3, 4; 1960, vasario 28 (Nr, 18), p. 3; 1960, kovo 10 (Nr. 21), p. 3, 4; 1960, kovo 13 (Nr. 22), p. 2, 3. 1965 13. Katinas R. Kurmiai dienos viesoje // Lenino keliu (Utena). - 1965, rugsjo 11 (Nr. 108), p. 3, 4. 14-15. Likviduotas banditas // Tiesa. - 1965, kovo 31 (Nr. 75), p. 4; Valstiei laikratis. 1965, balandio 2 (Nr. 39), p. 4. 1975 16. Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje // Karys (JAV). - 1975, sausis (Nr. 1), p. 32. 1988 17. Bakutis L. Gyvenimo vardu // Liaudies gynj odis: (str. rink.). - Vilnius, 1988, p. 21-35. 18. Kerulis L. Pokario Lietuvos laisvs kovotojai // Pasaulio lietuvi archyvas. -ikaga, 1988, p. 116.
* ia pateikiamuose 1960-1965 met rainiuose Lietuvos partizanai vadinami mikiniais, banditais ir pan., ikraipytai aprayti istoriniai faktai, taiau sovietini laikrai straipsniai traukti literatros sra, nes juose minimas ir paskutinis Lietuvos partizanas Antanas Kraujelis.
1989 19. Partizano keliu: (Pergyventi prt. Ryto atsiminimai 41 6 10-49 12 31). 1 d. // Laisvs kov archyvas. - 1989, p. 49, 64: grupins nuotr. 1990 20. Kovojanti Lietuva 1944-1954. Rezistencijos fotonuotraukos, parodos katalogas / pareng V. Gilys ir P. Jarueviius. - Kaunas, 1990, p. 108: grupin nuotr. 1991 21. iukius A. Kraujelis Antanas (paskutinis slapyvardis - Siaubnas) // U mylim Tvyn // - Utena, 1991, p. 28-30, [23-25]: grupins nuotr. 1992 22. Antanaviien N. Vienu maiau ar daugiau turgaus aiktje... // Lietuvos aidas. - 1992, sausio 25 (Nr. 17), p. 7.
168 i 237 2014.01.24 18:45
23. Atitaisymas // Tremtinys. - 1992, liepa, (Nr. 14), p. 4. 24. Girsteitis P. Paskutiniam Lietuvos partizanui // Utenis. - 1992, birelio 17 (Nr. 48), p. 1: iliustr. 25. Ir man rpi tiesa (Kita nuomon) // Vilnis. - 1992, vasario 25 (Nr. 15-16), p. 5. 26. Kazlas M. Skiemoni uvusieji // Tremtinys. - 1992, balandis, (Nr. 7), p. 3. 27. Narvydas R., Bajornas A. Vienu daugiau ar maiau turgaus aiktje..." // Lietuvos aidas. -1992, vasario 1 (Nr. 22), p. 7. 28. [Skelbimas apie Lietuvos partizano Antano Kraujelio paminklo atidengimo ikilmes] // Lietuvos aidas. - 1992, birelio 11 (Nr. 113), p. 7. 29. Skelbimai [praoma liudijim rezistencijos dalyvio paymai gauti] // Tremtinys. 1992, spalis, (Nr. 20), p. 4. 30. Smetona E. Paskutinis partizanas // iburys (Anykiai). -1992, liepa, (Nr. 6), p. 2. 31. Sprindys M. Apie paminklo paventinim // Tremtinys. - 1992, liepos 1 (Nr. 13), p. 4: iliustr. 32. iukius A. Paskutinis garbingai uvs // Tremtinys. - 1992, balandio 4 (Nr. 8), p. 3: grupin nuotr. 1993 33. Birelio 16 diena: Paminklas paskutiniam Lietuvos partizanui // Lietuvos aidas. - 1993, birelio 16 (Nr. 114), p. 16. - (Kalendorius). 34. Jankauskas J. Atsiminimai: Skiriu motinai Leokadijai. - Vilnius, 1993, p. 65 1994 35. Atmintis. Lietuvos partizanai // iburys (Anykiai). - 1994, kovas (Nr. 3), p. 3: grupin nuotr. 36. Baranauskas J. Apybraia apie paskutin Lietuvos partizan, kurio dvi seserys gyvena Kaiiadoryse // Kaiiadori aidai. - 1994, liepos 20 (Nr. 58), p. 3. 37. Kajokas S. Noriau paklausti... // Tremtinys. - 1994, kovas, (Nr. 5), p. 5. 38. Kudreikis H. Siaubnas - paskutinis Lietuvos partizanas // Draugas (ikaga). - 1994, liepos 20 (Nr. 139), p. 4: iliustr. 39. Laisv mylime labiau mes u gyvenim [Apie pasiprieinimo dalyvio kryiaus teikim Antano Kraujelio tvui] // Lietuvos aidas. - 1994, sausio 25 (Nr.16), p. 1, 6. 40. Lietuvio kalendorius / [Sud. ir redaktor D. Balsyt]. - Vilnius: Metskaitliai, 1994, p. [25]. 41. Sakalauskait R. Lietuvoje viskas blogai. Ar gali bti dar blogiau? [Minimas pasiprieinimo dalyvio kryiaus teikimas Antano Kraujelio tvui Steponui] // Lietuvos rytas. - 1994, sausio 25 (Nr. 16), p. 1-2. 42,43. iukius A. Neblsta didvyri garb niekados ... // Savanoris. - 1994, vasario 10
169 i 237
2014.01.24 18:45
(Nr. 4), p. 4: grupins nuotr.; vasario 24 (Nr. 24), p. 4: grupin nuotr. 44. iukius A. Nenugalimas: Apybraia apie partizan Antan Kraujel // Laisvs kov archyvas. - 1994, Nr. 10, p. 140-168: portretai, grupins nuotr. 45-50. iukius A., alnaris A. Paskutinis Lietuvos partizanas // Valstiei laikratis. - 1994, vasario 15 (Nr. 14), p. 4; vasario 19 (Nr.15), p. 8; vasario 26 (Nr. 17), p. 8; kovo 5 (Nr. 19), p. 4; kovo 12 (Nr. 21), p. 8; kovo 19 (Nr. 23), p. 9: nuotr., grupin nuotr. - (Atmintis). 1995 51. Lietuvio kalendorius / [Sud. ir redaktor D. Balsyt]. - Vilnius: Metskaitliai, 1995, p. [35].. 52. Paskutinis Lietuvos partizanas // Kaim istorijos / sud. R. Masteika. - Vilnius, 1995. T. 1, p. 297-316: iliustr., grupins nuotr. 53. iukius A. Oi neverk, motule ...II Utenis. - 1995, kovo 28 (Nr. 37), p. 2, 3: iliustr. 54. [inut apie A. Kraujelio ties 30-meio minjim] // Lietuvos aidas. -1995, kovo 16 (Nr. 52), p. 22. 1996 55. Abarius L. Lietuvos partizan iaurs-Ryt srities 3-ioji Vytauto apygarda (1945-1952 m.): Istorin apvalga // Laisvs kov archyvas. - 1996, Nr. 16, p. 51, 52,107. 56. Aruolaitis P. Knyga [Kaim istorijos", kurioje minimas A. Kraujelis] keliauja pas skaitytoj // Valstiei laikratis. - 1996, balandio 20 (Nr. 30), p. 6: iliustr. 57. Balinas D. Vienos idavysts istorija // Partizan kovos iauli krate / sud. A. Malinauskait, B. Maskalinas, G. imolinien. - iauliai, 1996, p. 136. 58. Gakait N., Kuodyt D., Kata A., Uleviius B. Lietuvos partizanai 1944-1953 m. Kaunas, 1996, p. 93: portr., 292, 296: portr., 302: grupin nuotr., 307: grupin nuotr., 309-311: nuotr., 356, 491: port., grupins nuotr. 59. Gurskis V. Lietuvi laisvs kovos 1940-1990: (Istorijos bruoai). - Vilnius, 1996, p. 47. 60. Lietuvio kalendorius / [Sud. ir redaktor D. Balsyt]. - Vilnius: Metskaitliai, 1996, p. [32], 61. Lietuvos partizan kovos ir j slopinimas MVD-MGB dokumentuose 1944-1953 metais / sud. N. Gakait, A. Kata, J. Starkauskas. - Kaunas, 1996, p. 618. 62. Partizaninio karo pabaiga // N. Gakait. Pasiprieinimo istorija 1944-1953 m. Kaunas, 1996, p. 141: grupin nuotr., 142,164. 63. iaurs Ryt sritis=iaurs Rytai region / pareng E. Jakimaviius // Kovojanti Lietuva 1944-1953. - Vilnius, 1996, p. 75: nuotr., 87: portr. 1997 64. Kasparas K. Teorin pasiprieinimo samprata ir klasifikacija // Laisvs kov archyvas. - 1997, Nr. 20, p. 241. 65. Lietuvos aido" kalendorius. Kovo 15,16 ir 17 diena [Apie A. Kraujelio t 1965 m.] // Lietuvos aidas. - 1997, kovo 15 (Nr. 51), p. 32.
170 i 237
2014.01.24 18:45
66. Lietuvio kalendorius / [Sud. ir redaktor D. Balsyt]. - Vilnius: Metskaitliai, 1997, p. [32], 67. iukius A. Vaikinas nuo Dubingi // Laisvs kov archyvas. -1997, Nr. 22, p. 215-219. 68. Tylait-Sakalauskien B. Ilgas ir sunkus kelias laisv // Laisvs kov archyvas. - 1997, Nr. 20, p. 51,151,178: grupin nuotr. 69. Vaikinas nuo Dubingi // Kaim istorijos / sud. R. Masteika. - Vilnius, 1997. T. 2, p. 238-242: iliustr. 70. Visockas G. Idavikas gyvena Vilniuje: KGB agento smogiko Siaubo" pdsakais // Valstiei laikratis. - 1997, gruodio 13 (Nr. 51), p. 7: grupin nuotr.., iliustr. - (Atmintis). 1998 71. Jankus G. Kaip uvo paskutinis Auktaitijos partizanas Antanas Kraujelis // Naujoji akistata. - 1998, gegus 15 (Nr. 38), p. 9: iliustr. - (Istorija). 72. Kontrimaviius T. Pagerbtas paskutinis partizanas // Lietuvos rytas. - 1998, spalio 26 (Nr. 250), p. 18. 73. Kvieiame dalyvauti renginyje paskutiniojo Vytauto apygardos partizano Antano Kraujelio-Siaubno 70-osioms gimimo metinms paminti. - Vilnius: Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998. -Kvietimas (sulankst. 2 d.): portr., grupins nuotr. 74. Lietuvio kalendorius / [Sud. ir redaktor D. Balsyt]. - Vilnius: Metskaitliai, 1998, p [36], 75. Nesugaunamasis partizanas // Lietuvos inios. -1998, gruodio 29 (Nr. 166), p. 9. (Juodasis puslapis). 76. Oi neverk, motinle, snaus ... // Utenis. - 1998, spalio 29 (Nr. 127), p. 3: grupins nuotr. 77. Pamintos paskutiniojo Auktaitijos partizano Antano Kraujelio 70-osios gimimo metins // Vilnis (Laikratis Molt kratui). - 1998, spalio 30 (Nr. 85), p. 1. 78. Paskutinio Lietuvos partizano ties byl dar gaubia paslaptys // Lietuvos aidas. 1998, gruodio 29 (Nr. 254), p. 3. 79. Prokurorai tiria partizano t // Lietuvos rytas. - 1998, lapkriio 17 (Nr. 269), p. 3. 80. Rupainis A. Partizan karo kronika [Minima A. Kraujelio tis] // Voruta. - 1998, bir. 6 (Nr. 23), p. 15. - (Lietuvos vardo paminjimo tkstantmeiui). 81. Rutkauskien R. Minimos partizano [70-osios gimimo] metins // Lietuvos aidas. -1998, spalio 24 (Nr. 210), p. 4. 67. 82. Seime pasilyta... [Raoma ir apie partizano Antano Kraujelio-Siaubno apdovanojim po mirties 3-iojo laipsnio Vyio Kryiaus ordinu] // Lietuvos aidas. - 1998, gegus 23 (Nr.100), p. 3: iliustr. 83. Spalio 25 diena [Zinut apie A. Kraujelio-Siaubno 70-sias gimimo metines] // Dienovidis. -1998, lapkriio 6-12 (Nr. 40), p. 4.
171 i 237 2014.01.24 18:45
84. Stasikis A. [Kreipimasis LR Generalin prokuror // Utenis. - 1998, spalio 29 (Nr. 127), p. 3. 85. Stundia M. uolai aliuos... // Savivaldybs inios. - 1998, gruodio 3 (Nr. 23), p. 7: grupin nuotr. 86. imnas A. Kovoje dl Lietuvos laisvs. - Kaunas, 1998, p. 78, 79. 87. iukius A. A laisvs nesulaukiau ... : Pagerbtas Auktaitijos partizanas // Tviks iburiai (Kanada). - 1998, gruod. 29 (Nr. 52), p. 3: portr.,iliustr. 88. iukius A. Kovoje nepals // Utenis. - 1998, spalio 22 (Nr. 124), p. 4: portr., iliustr. 89. iukius A. Neeiliniam partizanui - neeilin pagarba // Tremtinys. - 1998, lapkriio 13 (Nr. 42), p. 7. 90. iukius A. Tvukas [Apybraia apie partizano tv Stepon Kraujel, atventus 95-met] // Utenis. - 1998 birelio 4 (Nr. 65), p. 6: iliustr. - (Ms apskrityje). 91. Tiriamos Lietuvos partizano nuudymo aplinkybs // Respublika. - 1998, lapkriio 13 (Nr. 265), p. 5. 92. Trumpai...[apie bsim Antano Kraujejio 70-meio minjim Utenoje] // Vilnis (Laikratis Molt kratui). - 1998, spalio 23 (Nr. 83), p. 4. 93. Visockas G. Paskutinis Lietuvos partizanas // Valstiei laikratis. - 1998, lapkriio 3 (Nr.88), p. 9:portr., grupin nuotr. - (Atmintis). 94. Vorutos kalendorius: kovo 17 [Minima A. Kraujelio tis] //Voruta. - 1999, kovo 14 (Nr. 11), p. 5. 95. Zabulis B. Pagerbiant Antano Kraujelio atminim // Utenis. - 1998, lapkriio 3 (Nr. 129), p. 2: iliustr. 1999 96. Antanas Kraujelis-Siaubnas // Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940-1998) / sud. I. Ignataviius. - Vilnius, 1999, p. 238,262,308-309, 321-323: portr. 97. Berija ir jo parankiniai Lietuvoje /Sud. - J. Baneviius, Kaunas, 1999, p.82-84, 301: nuotr. 98. Brilingas A., Buivien J., Jurgaitien G., Zaleckyt G. Vorutos kalendorius: Kovo 14-20 [Minima A. Kraujelio tis] //Voruta. - 1999, kovo 20 (Nr. 11), p. 4. 99. alnaris A. Guljimas kryium. - Vilnius, 1999, p. 94-98. 100. Grudzinskas L. Paskutinis Lietuvos giri sakalas // Blaivioji Lietuva. - 1999, liepa, (Nr. 6), p. 2: portr. - (Lietuvos didiavyriai). 101. Lietuva. Praeitis, kultra, dabartis / sud. S. ukas. - Vilnius, 1999, p. 210: portr. 102. Lietuvio kalendorius / [Sud. ir redaktor D. Balsyt]. - Vilnius: Metskaitliai, 1999, p. [47]. 103. Meilus A. Amina lov skudutikieiams, uvusiems dl Lietuvos nepriklausomybs // Utenos apskritis (Utenio" priedas). - 1999, lapkriio 27 (Nr. 66), p. 2: iliustr. 104. Okupacijos, pasiprieinimas, tremtys: Lietuva 1794-1953 / Lietuvos nacionalinis
172 i 237
2014.01.24 18:45
muziejus. - Vilnius, 1999, p. 177: portr., iliustr. 105. Paskutinio Lietuvos partizano t gaubia paslaptys // kininko patarjas. -1999, sausio 12 (Nr. 4), p. 6. 106. Skudutikio krato partizanai, j rmjai ir ryininkai / sud. J. Jankauskas. -Vilnius, 1999, p. 5,13,16,17,19, 27-48, 68, 70-73: portr., iliustr. 107. Akistatos: Partizano A. Kraujelio ties vieta... // Lietuvos inios. - 2000, vasario 24 (Nr. 45), p. 1: iliustr. 108. Alinait K. Dirbdamas KGB M. Misiukonis kasmet gaudavo po apdovanojim // Lietuvos aidas. - 2000, vasario 26 (Nr. 39), p. 2: iliustr. - (Naujienos). 109. Antanas Stasikis: Sutrypta visuomens santvarkos idja // Lietuvos aidas. -2000, vasario 22 (Nr. 35), p. 3. - (Naujienos). 110. [Antano Kraujelio uvimo vieta (nuotrauka)] // Sandrava. - 2000, rugsjis, (Nr. 22), p. 18: iliustr. 111-113. Auktaitijos partizan prisiminimai / sud. R. Kaunietis. - Vilnius, 2000, t. 2 (2), p. 559; 2001, t. 3, p. 565: grupin nuotr., 2004, t. 4, p. 438. 114. Blogiausia bt atsidurti strib Lietuvoje: [pokalbis su Seimo Pirmininku prof. Vytautu Landsbergiu / kalbjosi K. Dobkeviius] //XXI amius. - 2000, kovo 29 (Nr. 23), p. 11. 115. Bruveris V. Partizano sess neranda kelio prie brolio kapo // Lietuvos aidas. -2000, vasario 24 (Nr. 37), p. 1,14: portr. 116. Cibien J. Vienintelis trokimas // Tremtinys. - 2000, balandio 6 (Nr. 13), p. 7: iliustr.. 117. Dobkeviius K. Jis mir laisvas mogus // XXI amius. - 2000, kovo 29 (Nr. 23), p. 1, 7: iliustr., portr. - (Atmintis). 118. Dobkeviius K. Paskutinio aktyvaus Lietuvos partizano pdsakais. - XXI amius. 2000, kovo 17 (Nr. 20), p. 6,16: portr., iliustr. - (Atmintis). 119. Ganusauskas E. Paskutinio partizano gyvenimo ir mirties msls // Lietuvos rytas. 2000, vasario 26 (Nr.47), p. 7-8: portr. - (Likimai). 120. Geas K. Ordin teikimas audrino parlament: 47 Seimo nariai pasipiktino eksministro M. Misiukonio apdovanojimu // Lietuvos rytas. - 2000, vasario 18 (Nr. 40), p. 2: grupin nuotr. - (Aktualijos). 121. Grineviit R., Katkeviius A. Patriotu Lietuvoje bti pavojinga // Veidas. -2000, kovo 9-15 (Nr. 10), p.l, 28-32: portr., grupin nuotr., iliustr. - (Tema). 122. Jakubauskait V. Pikti dainininkai // Lietuvos inios. - 2000, vasario 24 (Nr. 45), p. 3: iliustr. - (Aktualijos). 123. Jo neidav, nes jis buvo monms reikalingas", - sak Vytautas Landsbergis // Utenis. - 2000, kovo 21 (Nr. 33), p. 1, 2. 124. Kauzonas F. Pareikimas dl M. Misiukonio apdovanojimo - i principo" // Respublika. - 2000, vasario 22 (Nr. 43), p. 6. 125. Kontrimaviius T. Utenoje itraukta i stali partizano ties byla // Lietuvos rytas.
173 i 237 2014.01.24 18:45
- 2000, vasario 25 (Nr. 46), p. 2. 126. Lietuvos aido" kalendorius: kovo 17 diena [inut apie A. Kraujelio ties sukakt] // Lietuvos aidas. - 2000, kovo 17 (Nr. 53) p. 24. 127. Meilus A. Pamintos laisvs kovotojo A. Kraujelio 35-osios mirties metins // Vilnis (Laikratis Molt kratui). - 2000, kovo 21 (Nr. 23), p. 3. 128. Meilus A. Renkami prisiminimai apie narsj Lietuvos partizan Antan Kraujel // Utenos apskritis (Utenio" priedas). - 2000, (Nr. 26), p. 2: iliustr. 129. Pamintos partizano ties 35-osios metins // Tremtinys. - 2000, kovo 23 (Nr. 12-12a), p. 1: grupins nuotr. 130. Parlamentarai ir A. Terleckas pasipiktin ordino skyrimu buvusiam KGB karininkui // Lietuvos aidas. - 2000, vasario 2 (Nr. 33), p. 2: grupin nuotr. -(Naujienos). 131. Paskutinis Lietuvos partizanas buvo moltikis // Molt inios. - 2000, kovo 3 (Nr. 1), p. 3: portretai. - (Istorija). 132. Rutkauskien R. Pamintos Antano Kraujelio ties 35-osios metins // Lietuvos aidas. - 2000, kovo 21 (Nr. 55), p. 10: portr. 133. Sakalauskait R. Apdovanotas pirmosios Vyriausybs narys nesileis meiiamas // Lietuvos rytas. - 2000, vasario 19 (Nr. 41), p. 2: iliustr. - (Aktualijos). 134. Seime - A. Terlecko ipuolis [grietas A. Terlecko pareikimas Seimui, mirus partizano Antano Kraujelio tvui] // Lietuvos rytas. - 2000, balandio 19 (Nr. 92), p. 1. 135. Svirbutaviit A. Praeities eliai vejasi dabart // Lietuvos inios. - 2000, vasario 24 (Nr. 45), p. 4- 5: grupin nuotr., iliustr. - (Tema). 136. iukius A. Dar vienas bandymas juodinti // Tremtinys. - 2000, balandio 6 (Nr. 13), p. 5. 137. iukius A. Duokite vent ramyb partizanams: Kaip Veidas" bando vertinti Lietuvos istorijos skaudulius politini interes poiriu // XXI amius. -2000, kovo 22 (Nr. 21), p. 7. 138. iukius A. Medaliai ijudino dmes partizanui // Tviks iburiai. - 2000, gegus 9 (Nr. 19), p. 4: portr., iliustr. 139. iukius A. Melo trumpos kojos, arba iek tiek apie A. Svirbutaviits straipsn Lietuvos iniose" (02.24 d.) //XXI amius. - 2000, kovo 22 (Nr. 21), p. 7. - (Krykels). 140. iukius A. Ne veltui kraujo auka ... // Utenis. - 2000, kovo 18 (Nr. 327), p. 3. 141. iukius A. iandien juos prisimename // Kvietimas [dalyvauti memorialins lentos, skirtos Aluntos m-los mokiniams, uvusiems u Lietuvos laisv, atidengimo ikilmse]. Alunta, 2000,11. (sulankst. 3 d.): iliustr. 142. iukius A., Norknas V. [Antano Kraujalio gyvenimo apraymas] // Antano Kraujalio 35-j ties metini minjimas / Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras (lankstinukas). - Vilnius, 2000,11. (sulankst. 3 d.): portr., grupins nuotr. 143. Telksnien V. Erkiai [partizano A. Kraujelio-Siaubno sesers V. Telksniens pasakojimas] / ura Jonas Albertaviius // Valstiei laikratis, - 2000, kovo 4 (Nr. 18), p. 1, 4: portr., grupin nuotr.
174 i 237 2014.01.24 18:45
144. Utenoje itraukta i stali partizano ties byla [pagal Lietuvos ryto" str.] // Lietuvos aidas. - 2000, vasario 26 (Nr. 39), p. 5. - (Laikraiai rao). 145. emaityt A. Baubas vejasi savo el // Dienovidis. - 2000, balandio 7-20 (Nr. 13), p. 3. 146. iliukas A. Po skandalo atnaujintas partizano nuudymo tyrimas: Utenos prokurorai vl m tirti pernai sustabdyt paskutinio partizano A. Kraujelio nuudymo byl // Respublika. - 2000, vasario 26 (Nr. 47), p. 5: grupin nuotr. - (Lietuva). 147. [inut apie A. Kraujelio ties 35-met] // XXI amius. - 2000, kovo 10 (Nr. 18), p. 20. 2001 148. Antanas Kraujelis-Pabaisa, Siaubnas // Utenos krato enciklopedija / sud. ir spec. red. G. Isokas. - Vilnius, 2001, p. 275. 149. Antanas Kraujelis (slap. Siaubnas) //Lietuvos kariuomens karininkai 1919-1953. /Vilnius, 2001,1.1, p. 201, 326. 150. Lietuvos laisvs kov karininkai 1944-1953. / pareng E. Jakimaviius. -Vilnius, 2001, p. 6,12, 23. 151. Strazdas K. Balninkiei rinktins Nikodemo Likausko-Bero brio laisvs kovos // Laisvs kov archyvasario - 2001, Nr. 30, p. 67. 152. alius R. Keistas istorinis teisingumas // Tremtinys. - 2001, rugs. 27 (Nr. 36), p. 3. 2002 153. Juodzeviius B. Rajone veik per 1200 partizan // Utena, 2002 [interaktyvus, irta 2005 m. kovo 25 d.]. Prieiga per internet: <www.utenaon.lt/ Utenos_enciklopedija/partizanai/partizanai_saraas.htm/> p, 1, 7, 9. 154. Meilus A. Partizano Antano Kraujelio bendraygis // Molt inios. - 2002, gegus 17 (Nr. 37), p. 3. 155. lekys J. I partizan prisiminim // Mikiniai: prisiminim rinktin / pareng R. Kaunietis.-Vilnius, 2002, p. 118: grupin nuotr. 156. Vytauto apygarda / Mikiniai: prisiminim rinktin / pareng R. Kaunietis.-Vilnius, 2002, p. 332, 333: iliustr. 157. Vytauto apygardos partizan takais / sud. V. Bliznikas, O. Klabien. - Vilnius, 2002, p. 28: iliustr. 2003 158. Antanas Kraujelis: (Paskutinis slapyvardis - Siaubnas) // K. Blays. I kratotyrininko ura. - Vilnius, 2003, p. 79-80. 159. Bagdonas V. Paskutiniojo Lietuvos partizano gyvenimo ir mirties pdsakais //Anykta. - 2003, lapkriio 15 (Nr. 133), p. 4: iliustr. 160. Bagdonas V. Paskutinysis Lietuvos partizanas uvo nenugaltas // kininko patarjas. - 2003, lapkriio 22 (Nr. 136), p. 14: port: iliustr. - (Atmintis). 161. Bebaimis Auktaitijos partizanas // Tremtinys. - 2003, kovo 20 (Nr. 12), p. 7: grupin
175 i 237 2014.01.24 18:45
nuotr. 162. Jankauskas J. Stepono Kraujelio-Tvuko gimimo 100-meiui (mir prie trejus metus) // Lietuvos aidas. - 2003, gegus 30 (Nr. 124), p. 9: portr. - (Atmintis). 163. Jankauskas Z. Partizano A. Kraujelio ties metini minjimas Papiki kaime // Lietuvos aidas. - 2003, kovo 18 (Nr. 63), p. 5: iliustr. 164. Lietuv fotografuoja Antanas Bujokas [Paminklas paskutiniam Lietuvos partizanui A. Kraujeliui] // Lietuvos aidas. - 2003, gegus 15 (Nr. 111), p. 9: iliustr. - (Menin fotografija). 165. Nagineviius J. Paskutinis nepriklausomos Lietuvos mohikanas // XXI amius. - 2003, kovo 26 (Nr. 24), p. 10: iliustr. 166. Petraviit I. Trumpa Vytauto apygardos istorijos apvalga // Lietuvos partizan Vytauto apygardos Tigro rinktin: (1945-1950). Dokument rinkinys [Minimas ilgiausiai apygardoje slapstsis partizanas Antanas Kraujelis]. - Vilnius, 2003, p. 10. 167. iukius A. Kraujelis Antanas-Pabaisa, Siaubnas // B. Juodzeviius. Laisvs kaina. Utena, 2003, p. 106: portr. 2004 168. Habilituota daktar Janina yvokien: Bibliogr. r-kl / Sudaryt. A. Jakimaviius. Vilnius, 2004, p. 161, 226, 258, 268. 169. Jureviius J. Nuo Kanik auktum [Autoriaus eilratis, paraytas 2003 m., skirtas A. Kraujeliui atminti]. - Jonava, 2004, p. 16. 170. Kraujelis Antanas (slap. Siaubnas) // Lietuvos kariuomens karininkai 1919-1953. Vilnius, 2004, t. 4, p. 267-268, 366: portr. 171. Semaka A. Pasivalgymai po Lietuv: Knyga visiems norintiems geriau painti gimtj krat [Apraomi Papikiai - kaimas, kur uvo paskutinis Vytauto apygardos partizanas], - Vilnius, 2004, p. 603. 172. U laisv ir Tvyn / sud. D. Kuodyt, E. Peiktenis, D. ygelis. - Vilnius, 2004, p. 95,102, 222, 247: portr., grupin nuotr.. 173. Zinkeviius Z. Istorijos ikraipymai [Smerkiamas M. Misiukonio, dalyvavusio sunaikinant paskutin Lietuvos partizan A. Kraujel, valstybinio apdovanojimo faktas]. Vilnius, 2004, p. 67. 2005 174. Antanas Kraujelis... [Gyvenimo apraymas] // Kari savanori Antano Krau-jelioSiaubno ir Antano Pinkeviiaus-Dobilo ties 40-j metini minjimas: Kvietimas / Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras. - Vilnius, 2005,11. (sulankst. 3 d.): portr., grupin nuotr., iliustr. 175. Atminties kaleidoskopas: kovo 19 diena [2005-03-19] Prie 40 met -1965-aisiais neinia kur ir kaip palaidotas paskutinis aktyvaus Lietuvos partizano Antano KraujelioSiaubno knas [interaktyvus, irta 2005 m. kovo 25 d.]. Prieiga per internet: <http://www.bernardinai.lt>. 176. Antanas Kraujelis-Siaubnas ir Antanas Pinkeviius-Dobilas [Lietuvos gyventoj
176 i 237
2014.01.24 18:45
genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija apie 40-j ties metini minjim Utenoje] [interaktyvus, irta 2005 m. kovo 25 d.]. Prieiga per internet: <http://www.genocid.lt/datos/kraujel.htm>. 177. Bagdonas V. Paskutiniojo Lietuvos partizano gyvenimo ir mirties pdsakais // XXI amius. - 2005, kovo 16 (Nr. 21), p. 8: iliustr. - (Gimtas kratas). 178. Bagdonas V. Prietaringi paskutiniojo Lietuvos partizano veiklos vertinimai // Laisvas laikratis. - 2005, vasario 10 (Nr. 2), p,13,17:iliustr. - (Komentarai). 179. Driskiuvien A. Pamintos 40-tosios paskutiniojo Auktaitijos partizano Antano Kraujelio-Siaubno ties metins // Utenis. - 2005, balandio 19 (Nr. 45), p. 3, 4: iliustr. 180. Driskiuvien A. Pagerb paskutinj Auktaitijos partizan // XXI amius. -2005, balandio 20 (Nr.30), p. 11,16: iliustr. 181. Jankauskas Z. Pamintas partizan Antano Kraujelio-Siaubno ir Antano Pinkeviiaus-Dobilo ties 40-metis // Lietuvos aidas. - 2005, balandio 15 (Nr. 86), p. 6: iliustr. - (Atmintis). 182. JAV kongrese atidaryta paroda [Lietuvos kio ministras Viktoras Uspaski-chas ir JAV ambasadorius Vygaudas Uackas kovo 3 dien JAV Kongrese aplank parod Karas po karo: ginkluotas antisovietinis pasiprieinimas Lietuvoje 1944-1953 metais"] [interaktyvus, irta 2005 m. kovo 25 d.]. Prieiga per internet: </http://www.eb.lt /print.php3?vid=568cat=248f-nid=8159> 183. Literatra apie Vytauto apygardos partizan Antan Kraujel-Siaubn / Pareng Algimantas Jakimaviius // Genocidas ir rezistencija. - 2005, Nr. 1, p. 155-161. - (Atmintis). 184. Kvietimas [dalyvauti A. Kraujelio-Siaubno ir A. Pinkeviiaus-Dobilo ties 40-j metini minjime Utenoje] // Utenis. - 2005, balandio 5 (Nr. 39), p. 2. 185. Merkyt . Pagerbti uv partizanai // Molt inios. - 2005, rugpjio 19 (Nr. 64), p. 3: iliustr. 186. Rudien V., ygelis D. 2005 atmintinos datos [Prie 40 met uvo paskutinis Auktaitijos partizanas] // Genocidas ir rezistencija. - 2005, Nr. 1, p. 156. 187. Save paaukojs Lietuvos laisvei: minint paskutin Auktaii krato partizano Antano Kraujelio-Siaubno ties keturiasdeimtmet / pareng Milda Skaisgirien pagal Algirdo iukiaus surinkt mediag // Utenis, - 2005, kovo 17, p. 3: nuotr. 188. Skelbimai [Vytauto apygardos partizan tarybos informacija apie A. Kraujelio ir A. Pinkeviiaus ties 40-meio minjim] // Tremtinys. - 2005, balandio 7 (Nr. 14), p. 7. 189. Stanaitis A. Paskutinis Lietuvos partizanas // Utenos apskrities inios. -2005, balandio 14 (Nr. 41), p. 2: nuotr. 190. Stancikas D. Kas galima Jupiteriui, negalima jauiui? - (Dienos komentaras) [interaktyvus, irta 2005 01 27]. Prieiga per internet: <http://www.ber-nardinai.lt /index.php?s_id=171&n_id=24384>. 191. Stundin R. Pokario legenda i Auktaitijos // Lietuvos inios. - 2005, balandio 11 (Nr. 82), p. 4: iliustr. - (Aktualijos). 192. Stundin R. Paskutiniojo partizano mona siuvinja padkos kryel // Lietuvos inios. - 2005, gegus 14 (Nr. 111), p. 1, 5: iliustr. - (Tema).
177 i 237
2014.01.24 18:45
193. yvokien J. Antanas Kraujelis - paskutinis Auktaitijos partizanas // Genocidas ir rezistencija. - 2005, Nr. 1, p. 128-154,166: portr., iliustr. - (Atmintis). 194. Vitknas M. Paskutinis Lietuvos partizanas gyvas nepasidav // Valstiei laikratis. - 2005, gegus 3 (Nr. 35). p. 20: nuotr. - (Atmintis). 195. Zabulis B. Laisvs kov ir rezistencijos istorija nepamirtama: pamintos 40-osios paskutinio Auktaitijos partizano Antano Kraujelio-Siaubno ir Antano PinkeviiausDobilo ties metins // Tremtinys. - 2005, gegus 5, p. 1, 5: iliustr. 2006 196. ekutis R., ygelis D. Laisvs krykels (VIII): Antano Kraujelio-Siaubno ir Marijono Misiukonio asmenybi kontroversijos / Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras; Laid archyvas [interaktyvus, irta 2006 05 01]. Prieiga per internet: <http//www.bernardinai.lt.>. 197. ekutis R., ygelis D. Laisvs krykels (XIV): Moterys partizaniniame kare // Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras; Laid archyvas [interaktyvus, irta 2006 03 31]. Prieiga per internet: <http://www. bernardinai, lt. >. 198. Drsiai stovsim laisvs sargyboj. - Vilnius, 2006, p. 79.
199. Jankauskas J. Skudutikio parapijieiai, nukentj nuo II pasaulinio karo ir okupacij. Vilnius, 2006, p. 14,15, 22. 200. Kraujelyt-yvokien J. Antanas Kraujelis Siaubnas 1928-1965 // Antanas Kraujelis Siaubnas 1928-1965 / [Sud. Stasys Mikalauskas]. - [Vilnius]: KAM Leidybos ir informacinio aprpinimo tarnyba, [2006], 11. (sulankst. 3 d.): iliustr. 201. Putelyt G. Nuo agurk iki lazeri [Minimas Antanas Kraujelis-Siaubnas] //Veidas. - 2006, kovo 2 (Nr. 9), p. 26-27. 202. Sutkus D. Okupant represini struktr veikla pokario Lietuvoje // Kardas. - 2006, Nr. 4, p. 33-39. 203. yvokien J. Kraujelis Antanas, Kraujalis (slap. Pabaisa, Siaubnas) // Visuotin lietuvi enciklopedija, - Vilnius, 2006,1.10, p. 733-734.
Pavardi rodykl
Adamkus Valdas 148,162,163 Adamonis Petras 153 Adomonis Steponas 228 Afanasjevas 270 Andrijauskait Danut 103 Andrijauskai 104 Anuauskas Arvydas 149 Apacianka Justinas 44, 65, 66, 68
Bakutis Lionginas 26, 42, 267 Bardiit Eleonora 188 Barisait Doja Gunda 8
178 i 237
2014.01.24 18:45
Bitautait Monika 123,124 Bitautait Vlada 123,124,126,127 Bitautas eslovas 124 Budryt Rima 136 Budrys Liudas 136 Bruait Natalija 123 Bruas Aleksas 124,126 Bruas Jonas 184 Bruas Danielius 25, 61, 63, 65, 66, 74,123,124,184,185 Buivydait Veronika 123 Buivydait Vanda 123,126 Buivydas Petras 129 Burokas Edvardas 8 Chanov 267
Demievas 194 Dijokas Rimantas 9, 149, 166 Drevinis Paulius 110 Duanskis Nachmanas 56, 58, 200, 201, 202, 203, 206, 237 Dzerinskis Feliksas 57 Gaidelis 185 Gaidys 50 Galinaitis 138 Gasparaviius Rimantas 149,165 Geien Leokadija 47 Geas Pranas 47, Giedraitis Vytautas 152 Gobuas Vytautas 64 Gudonis Antanas 187 Jakimaviius Algimantas 9, 208 Jakuionis Steponas 64 Janiauskas Gintautas 148 Jankauskait Stas 188 Jankauskien Valerija 188 Jankauskas Bronius 41,185 Jankauskas Jovitas 8, 41, 42,, 148, 184,187 Jankauskas Jurgis 188 Jankauskas Vaclovas 188 Jasiulionis Pranas 26 Juceviius 271 Jukneviit Maryt 123,124,126, 127 Jukneviius Jonas 129 Juodzeviius Balys 150 Jureviius Julius 17
Kakanien Petronel 34
179 i 237
2014.01.24 18:45
Kalytis Bronius 43, 44, 45, 64,107, 207 Kapralov 262 Kazlas Jonas 38 Kemeklis Bronius 65, 66, 67 Kezyt Gen 184 Kezys Antanas 184 Kezys Jonas 184,185 Kezys Napoleonas 42,186,187,188, 189 Kimtas Jonas 12, 27, 28, 30 Kimtas Vytautas 8 Kisminas 139 Klevait Stas 123,124 Klevait Vanda 123,124,126 Klevas Balys 129 Klimanskas Gediminas 148 Klimanskas Juozas 148 Kolpakovas Parfionas 19 Korsakas 107 Kraujelis Antanas 22 Kraujelis Jonas 43, 243 Kraujelis Pranas 22 Kraujelyt Ona 22 Krasauskai 193 Krianauskas Antanas 185 Kronkaitis Jonas Algirdas 149, 150, 173 Kubilskis 272 Kublickas Rimas 54, 56, 237 Kukta 22 Kulnyt Birut 9 Kuodyt Dalia 4, 9,10,151 Kurkyt Prima 123,124,127 Kurkis Lionginas 123 Kginis 194
Laguckas Petras 193, 247, 252 Landsbergis Vytautas 147,149,151, 166 Lapatkinas 25, 26 Lapaauskait Marijona 41, 47, 80, 81,186 Lapaauskien Veronika 47, 80, 81 Lapaauskas Aleksas 41, 47, 69, 80, 81,186 Lasys Antanas 185 Lenartaviius 194 Liemeis 43 Linkeviien Nijol 177 Lisauskait Melanija 136 Litvinaviius Bronius 229 Loginovas 195 Maironis 21 Markulis 12 Martinnait Val 124,126 Matulaitis 195 Melnikait Maryt 95
180 i 237
2014.01.24 18:45
Mikalauskas Robertas 161 Miliauskas Vytas 9 Misiukonis Marijonas 56, 58, 199, 207, 240, 241, 274 Mockut Ona 123,127 Mockuvien Veronika 164 Musteikis Bronius 27 Nagineviius Jonas 190 Naujelis Juozas 21 Neinai 22 Neinait Marijona 22 Niaura Antanas 184 Noreikait Ona 123 Ostrovskis Nikolajus 26
Pagalys Tomas 22 Pakeniai 20 Pakenis Antanas 185 Pakenis Stasys 185 Pakenis Vladas 185 Pakalnis Jonas 185 Pampuka 26 Pakeviien Halina 9 Peiuknas Albertas 146 Petkeviius 195 Petronien Zofija 42, 48, 49, 83,177, 178.179, 199 Petronis Antanas 42, 48, 49, 83,178, 186 Petronis Bronius 178 Petronis Jonas 178 Petronis Lionius 178 Petronis Vladas 42, 43, 44, 47, 48, 81,186 Petronyt Zen 178 Petrueviius Algirdas 150 Pilkauskai 106 Pilkauskas Vladas 126 Pinkeviien Ona 43, 53, 55, 56,101, 179,180,181,182, 203, 241, 248, 249, 252, 253 Pinkeviius Antanas 43, 49, 53, 54, 56, 98, 99,101,150, 172, 173, 179.180, 186, 201, 206, 247, 251 Prelgauskas Arnas 4, 9 Puodinas Mykolas 65 Pupinis Edmundas 167, 169 Radionov 263 Ragauskas Gediminas 27,103 Ramanauskas Julius 129 Randakeviius 139 Rainatien 106,126 Raiyt Emilija 109,123 Raiyt Veronika 123,124,126 Raiys Bonifacas 124 Rakeviius Bronius 62, 66
181 i 237
2014.01.24 18:45
Rinkeviius Danius 185 Rinkeviius Serapinas 185 Roka V. 56, 73, 237 Rudyt 195 Rukulis Henrikas 27, 40, 44, 46,63, 65, 66, 72, 74 Ruzgut Gen 274 Ruzgus Juozas 42, 52 Ruzgus Valdemaras 42 Sakalauskien 191 Satknas Edmundas 41, 42, 47, 69, 186 Satkeviius Steponas 64 Savickas 185 Simonaitis Edmundas 149,150,165 Stancikas Eugenijus Rimvydas 167 Stasikis Antanas 9,147,150,167 Sluka Antanas 21 Steiblys Bronius 25, 27,185 Steponaviius Kazimieras 124 Streikus Antanas 11 Streikus Izidorius 11 Streikus Juozas 11 Svarinskas Alfonsas 150 enderovi 188 ikeliovas 202 iukius Algirdas 8, 9, 46, 47,147, 149,156,167,169 utinys Juozas 27 varcas E. 134 Tamoinas Nikodemas 230 Targonskien Eleonora 8 Telksnien Ona 131 Telksnys Rapolas 131 Telksnys Juozas 131 Telksnys Jonas 136,143 Telksnys Prancikus 124,131,136,143 Tichomirovas Sergejus 52, 54, 56, 58, 182,183,195,196,199, 200, 202, 237 Tolvaia 271 Treenka 271 Tyla Antanas 4,13 Tunaitis Juozas 147 Tupnait Nijol 123,124 Tutinas Jonas 44, 45
Urbonas Jurgis 40 Urbonas Mykolas 39, 40, 44, 46, 47, 60
Valyt-Kraujelien Natalija 19, 22, 103,108,118 Valys Jokbas 18 Valys Steponas 18 Veselov Sergej 56, 237
182 i 237 2014.01.24 18:45
Vgl 184 Vildinien Salomja 30, 112, 113 Vildinait Stas 123 Vildinas Rimas 123 Vilimas 275 Vilutis Antanas 188 Vilutyt Maryt 188 Vyt Vaclovas 56,139, 202, 203, 238-240, 242-244, 246-248, 251, 252 Vyintas Jonas 25, 27,184 Zacharov 263 Zazirskait Ona 136,143 Zolota 194
alien Virginija 207 egnas Stasys 8,124 egnas Vacys 124 ikien 26 idonyts 42,186 iukait Angel 123, 124 ikas Balys 124,126.127 iukait Graina 4, 9 iukait Vanda 124 ikas Vytautas 123,124 ukas Pranas 124 ukas Sigitas 8 ukeviius Vytautas 54
Antano Kraujelio ir Janinos Snukikyts bylose esani domesni dokument kopijos
183 i 237
2014.01.24 18:45
Antano Kraujelio baudiamoji byla Nr. 181 (4 tomai). Pradta 1964 05 12, baigta 1965 04 29
184 i 237
2014.01.24 18:45
Kviestinio Stepono Adomonio parodymai. 1964 07 22
185 i 237
2014.01.24 18:45
Kviestinio Broniaus Litvinaviiaus parodymai. 1964 07 22
186 i 237
2014.01.24 18:45
Nikodemo Tamoino apklausos protokolas. 1956 m. lapkritis
187 i 237
2014.01.24 18:45
Antano Kraujelio pakvitavimas Anyki milicijai. 1955 m.
188 i 237
2014.01.24 18:45
189 i 237
2014.01.24 18:45
KGB ekspertizs payma. 1956 02 13
190 i 237
2014.01.24 18:45
Antano Kraujelio apsupties operacijos aktas. 1965 03 17
191 i 237
2014.01.24 18:45
192 i 237
2014.01.24 18:45
193 i 237
2014.01.24 18:45
194 i 237
2014.01.24 18:45
195 i 237
2014.01.24 18:45
Antano Kraujelio lavono apiros protokolas. 1965 03 17
196 i 237
2014.01.24 18:45
Atskiras pavedimas Marijonui Misiukoniui. 1965 03 17
197 i 237
2014.01.24 18:45
Lavono pateikimo atpainti protokolas, pasiraytas Onos Pinkeviiens. 1965 03 17
198 i 237
2014.01.24 18:45
Lavono pateikimo atpainti protokolas, pasiraytas Janinos Snukikyts.
199 i 237
2014.01.24 18:45
1965 03 17
Lavono pateikimo atpainti protokolas, pasiraytas Jono Kraujelio. 1965 03 17
200 i 237
2014.01.24 18:45
201 i 237
2014.01.24 18:45
202 i 237
2014.01.24 18:45
Apiros protokolas vykio vietoje dalyvaujant kviestiniams. 1965 03 17
203 i 237
2014.01.24 18:45
Atskiras pavedimas Petrui Laguckui atlikti papildom vykio vietos apir Antano Pinkeviiaus namuose. 1965 03 19
204 i 237
2014.01.24 18:45
vykio vietos apiros protokolas. Papikiai, 1965 03 19
205 i 237
2014.01.24 18:45
206 i 237
2014.01.24 18:45
207 i 237
2014.01.24 18:45
208 i 237
2014.01.24 18:45
Nutarimas pomiui atlikti. 1965 03 18
209 i 237
2014.01.24 18:45
210 i 237
2014.01.24 18:45
Daikt, priklausiusi Antanui Kraujeliui, pomio protokolas. 1965 03 19
Antano Kraujelio ginklai, pateikti ekspertizei. 1965 04 28

211 i 237 2014.01.24 18:45
vykio vietoje rasti oviniai ir ttels, pateikti tyrimui.
212 i 237
2014.01.24 18:45
vykio vietoje rastos ovini ttels, pateiktos tyrimui.
213 i 237
2014.01.24 18:45
214 i 237
2014.01.24 18:45
Ekspert analizs duomenys. 1965 04 28
215 i 237
2014.01.24 18:45
216 i 237
2014.01.24 18:45
Antano Kraujelio eimos trmimo byla
217 i 237
2014.01.24 18:45
Sprendimas apie Antano Kraujelio-Siaubno eimos itrmim. 1951 09 15
218 i 237
2014.01.24 18:45
219 i 237
2014.01.24 18:45
Stepono Kraujelio apklausos lapas. 1951 09 20
220 i 237
2014.01.24 18:45
221 i 237
2014.01.24 18:45
Payma apie Stepono Kraujelio eimos trmim. 1951 m. rugsjis
222 i 237
2014.01.24 18:45
223 i 237
2014.01.24 18:45
Sprendimas patikslinti Antano Kraujelio-Siaubno tremiamos eimos duomenis. 195 11 09
224 i 237
2014.01.24 18:45
225 i 237
2014.01.24 18:45
LTSR VRM pareigno Afanasjevo sprendimas pratsti Steponono Kraujelio eimos tremt. 1958 01 16
226 i 237
2014.01.24 18:45
LTSR Molt KP sekretoriui Juceviiui ir Molt vykdomojo komiteto pirmininkui Tolvaiai skirtas milicijos kapitono Treenkos pardymas neleisti Stepono Kraujelio eimai gyventi LTSR teritorijoje. 1959 10 22
227 i 237
2014.01.24 18:45
LTSR VRM pirmo specialiojo skyriaus milicijos vyresniojo leitenanto Kubilskio sprendimas drausti Stepono Kraujelio eimai gyventi LTSR. 1959 12 21
228 i 237
2014.01.24 18:45
Antano Kraujelio monos Janinos baudiamoji byla Nr. 200 (2 tomai). Pradta 1965 03 20, baigta 1965 06 04
229 i 237
2014.01.24 18:45
Valstybs saugumo komiteto prie LTSR MT tardymo skyriaus tardytojo vyr. leitenanto Vilimo pavedimas M. Misiukoniui atlikti krat pas piliet Gen Ruzgut. 1965 05 11
230 i 237
2014.01.24 18:45
Valstybs saugumo komiteto prie LTSR MT tardymo skyriaus tardytojo vyr. leitenanto Vilimo nutarimas. 1965 05 28
231 i 237
2014.01.24 18:45
Janinos Snukikyts laikas pateiktas tyrimui. 1965 04 21
232 i 237
2014.01.24 18:45
Janinos Snukikyts raysenos fotograma. 1965 04 21
233 i 237
2014.01.24 18:45
Antano Kraujelio Janinai Snukikytei padiktuoti laikai, klaidinantys saugumieius. 1955 08 16
234 i 237
2014.01.24 18:45
yvokien, Janina
-122 GYVENIM PAAUKOJS TVYNEI / Janina yvokien. - Vilnius : Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerija, 2006. - 280p., iliustr.
ISBN 9986-738-80-6
235 i 237
2014.01.24 18:45
Leidinyje raoma apie partizano Antano Kraujelio-Siaubno (1928-1965) gyvenim ir veikl. Be to, knygoje atskleistas gausios Kraujeli eimos likimas sovietinio genocido ir pasiprieinimo jam slygomis, traukti partizano artimj bei bendraami prisiminimai bei pateikta bibliografin rodykl apie paskutin Auktaitijos kovotoj, kuris iki gyvenimo pabaigos nepalo, nepasidav, nepakluso raginimams legalizuotis. Pristatomos domesni dokument i Antano KraujelioSiaubno ir jo monos Janinos Snukikyts byl kopijos.
UDK 355.42(474.5):929Kraujelis
2006 10 17. Tiraas 1050 egz. Usakymas GL-620. Ileido Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerija, Totori g. 25/3, LT-01121 Vilnius. Spausdino Krato apsaugos ministerijos Leidybos ir informacijos aprpinimo tarnyba, Totori g. 25/3, LT-01121 Vilnius.
236 i 237
2014.01.24 18:45
Antano Kraujalio artimieji prie enklo partizanams atminti. Kanikai, 2001 07 07
237 i 237
2014.01.24 18:45

Antanas Kraujelis

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Antanas Kraujelis

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

http://www.partizanai.org/failai/html/antanas-kraujelis.

Gyvenim paaukojs Tvynei

Recenzentai: Dalia Kuodyt, prof. habil. dr. Antanas Tyla

Redaktor Graina iukait Dailininkas Arnas Prelgauskas

Saugumiei perspjimas ...145 Saugumieiai primindavo praeit ... 146

Partizano veiklos aminimas

Antano Kraujelio aminink prisiminimai

Nuotraukas pateikusi asmen sraas

U moralin paskatinim rayti iuos prisiminimus esu dkinga Seimo nariui

Drsos, ryto ir atkaklumo atmintis

Prof. habil. dr. ANTANAS TYLA

Mamut mums ir partizanams

eima, kurioje augau

Brolis, seserys - partizan ryininkai

Kratos ir tardymai, bunkeris

Vytauto apygardos vadas Lietuvos kariuomens leitenantas Jonas Kimtas-algiris

Trispalvs pagerbimas ir idavyst

Partizanai pasitraukia i ms sodybos

Steponas Kraujelis, veniantis 95-meio jubiliej. Vilnius, 1998 m.

Anel Kraujelien tremtyje. Inga, 1956 m.

Anel Kraujelien, venianti 80-meio jubiliej. Vilnius, 1983 m.

Alantos progimnazijos moksleiviai. Viruje i deins pirmas Antanas. 1943 m.

Antanas Kraujelis - ryininkas (viduryje). Kanikai, 1946 m.

Vladas Petronis apie Antan

Antanas sukuria eim

Antanas Kraujelis-Pabaisa pirmas i kairs. 1948 m.

Pakalbis su vadu. I kairs Liepa ir Siaubnas. 1949 m.

Kanik partizanai. I kairs Antanas Kraujelis-Pabaisa su draugu Danieli Bruu-Atlantu. 1950 m.

Partizanai Antanas Kraujelis-Siaubnas ir Bronius Rakeviius-Tauras. 1950 m.

Susitikimas. I kairs Siaubunas ir Kertas. 1951 m.

Vytauto apygardos Lito brio partizanai. I kairs Siaubnas ir Viesulas. 1951 m.

Antano Kraujelio ir Edmundo Satkno susiaudymo vietos schema. 1952 m.

Antanas Kraujelis-Siaubnas. Apie 1955 m.

Janina Snukikyt. 1955 m.

Henriko Rukulio-Lito brio partizan sraas

Antanas Kraujelis. Apie 1960 m

Paskutinis aktyvus Vytauto apygardos partizanas Antanas Kraujelis-Siaubnas. 1956 m.

spjimas Skudutikio kolkio pirmininkui. 1955 m.

Pakvitavimas Skiemoni saugumui. 1952 m.

Antanas Kraujelis. Apie 1956 m.

Likvidavimo protokolo fotokopija

Antanas Kraujelis. Apie 1950 m.

Padka Alekso ir Veronikos Lapaausk eimai. 1956 m.

Aleksui Lapaauskui dedikuota nuotrauka. I kairs Siaubnas ir Nemunas. Apie 1952 m.

Antano eima. Antanas Kraujelis, mona ir snus Antanas. 1956 m.

Antano mona su sneliu Antanu. 1957 m.

Antano sunus Antanukas. 1960 m.

Antanas Kraujelis apie 1959 m.

Antano susitikimas su motina, grusia i pirmosios tremties. 1960 m.

Antanas Kraujelis su mona Janina. 1956 m.

Antanas Kraujelis su mona Janina. 1956 m.

Partizanas Antanas Kraujelis-Siaubnas. 1956 m.

Partizanas Siaubnas maskuots drabuiais. 1956 m.

Pakvitavimas Maryts Melnikaits kolkio pirmininkui. 1956 m.

Antanas Kraujelis apie 1956 m.

Antanas Kraujelis-Siaubnas. 1955 m. pavasaris

Antanas Pinkeviius ir Antanas Kraujelis. 1960

Antano Pinkeviiaus namas, kuriame slpsi Antanas Kraujelis. Papikiai, 1965 03 17

Po mio. Namas, kuriame uvo Antanas Kraujelis. Papikiai, 1965 03 17

Paskutin nuotrauka. Papikiai, 1965 03 17

I kairs seserys Janina ir Ona Snukikyts po tragiko vykio. Papikiai, 1965 03 17

Slptuv Antano Pinkeviiaus name

Slptuvje rasti Antano Kraujelio-Siaubuno daiktai

Partizano Antano Kraujelio ginklai