Vilniaus Gedimino technikos universitetas

A. KAJACKAS

RYI TEORIJOS PAGRINDAI


Mokomoji knyga













Vilnius Technika 2001
2



UDK 621. 391
A. Kajackas. Ryi teorijos pagrindai.
Mokomoji knyga. V.: Technika, 2001. 166 p

Knygoje pateikta esmini ini apie signalus, kodus, ryi linij ir kanal
modelius, signal primim, atsparum trukdiams, bendr ryi resurs
naudojim ir informacini sraut valdym.

Leidinys skirtas VGTU Elektronikos fakulteto pagrindini studij
studentams

Rekomendavo Elektronikos fakulteto studij komitetas


Recenzavo doc. dr. R. Pocius
doc. dr. V. Urbonaviius







VGTU leidyklos Technika 498 mokomosios metodins literatros
knyga



C
A.Kajackas, 2001

C
VGTU leidykla Technika

3

Turinys

vadas 5
1. Signalai ir informacija 7
1.1.Telekomunikacins sistemos, praneimai, signalas 7
1.2.Determinuoti ir atsitiktiniai procesai 12
1.3.Signalas kaip atsitiktinis procesas. 22
1.4.Diskretizacija 24
1.5 Informacijos kiekis 27
2.Kodai ir kodavimas 31
2.1. Trukdiams atsparaus kodavimo principai 31
2.2. Kod, su nustatyta koregavimo geba, sudarymas 33
2.3. Korekcinio kodo kokybs rodikliai 35
2.4. Blokiniai kodai 36
2.5. Cikliniai kodai 44
2.6. Rekurentiniai kodai 50
2.7. Konvoliucinai kodai 53
2.8. Kod efektyvumas 54
3. Ryi linijos, kanalai ir j modeliai 57
3.1. Ryi linija kaip keturpolis 57
3.2. Trukdiai 58
3.3. Radijo kanalai 60
3.4. Diskretieji kanal modeliai 62
3.5. Informacijos primimas ir apdorojimas 64
4. Signal primimas veikiant trukdiams 73
4.1. Sprendimo taisykls 73
4.2. Optimalus imtuvas veikiant baltajam triukmui 74
4.3. Moduliuoti El. ryio signalai 77
4.4. Netiesins ir parametrins grandins el. ryio signal
perdavimo sistemuose 95
4.5. Atsparumas trukdiams 108
4.6. Suderinta filtracija 112
5. Ryi linij bendro naudojimo principai 116
5.1. Ryi linijos bendro resurso dalijimo bdai 116
5.2. Dani dalijimo bdas 117
5.3. Laiko dalijimo bdas 120
5.4. Kanalo dalijimas kodais 121
5.5. Skaitmenini signal apdorojimo pagrindai 127
5.5.1. Signal tipai ir ryys tarp atskir tip signal 127
4

5.5.2. Diskretiniai ir skaitmeniniai filtrai ir signal
skaitmeninio apdorojimo taisai 132
5.5.3. Signalo diskretizavimo danio sumainimas(decimacija) 146
5.5.4. Skaitmeniniai spektrins analizs metodai 148
6. Informaciniai srautai ir j valdymas 157
6.1. Paraik srautai 157
6.2. Aptarnavimo sistem modeliai 158
6.3. Aptarnavimo procesai neribotoje sistemoje 161
6.4. Aptarnavimo sistema su nuostoliais 163
6.5. Laukiamoji aptarnavimo sistema 164
Literatra 166

5

vadas.

iuolaikin visuomen ne atsitiktinai vadinama informacine.
Pavieniai mons, mons bei organizacijos bendrauja su kitais
monmis, monmis ir organizacijomis perduodami informacij ir j
gaudami telekomunikacij sistemomis bei tinklais.
Ryi arba telekomunikacij teorijos tyrimo objektai - tai visi su
informacijos perdavimu susij procesai. Informacijos altiniai sukuria
praneimus arba signalus, kuriuos reikia perduoti. Viskas perduodama
pasaul apraizgiusiais telekomunikacij tinklais.
Natrali informacijos altini signalai daniausia esti tolydins laiko
funkcijos. Tolydiniai yra balso bei vaizdo signalai. Istorikai ilg
laikotarp ie signalai buvo perduodami tiesiogiai kaip tolydins
funkcijos. iuolaikinse ryi sistemose vis ri informaciniai signalai
(kalbos, vaizdo ir kiti) diskretizuojami, kitaip sakant, jie tampa
skaitmeniniais, nes vaizduojami skaii rinkiniais arba skaii sekomis.
Dvejetaine forma uraytas signalas, pavyzdiui, atrodo taip:10111001.
Kad skaitmeniniai signalai bt atsparesni trukdiams, jie koduojami
specialiais kodais. Kodavimas nepakeiia signalo vaiz-davimo formos. Ji
ilieka skaitmenin tik tarp informacini enkl terpiami kontroliniai
enklai, kuriais priimant tikrinama ar nra klaidingai perduot enkl.
Signal paruoimas perduoti diskretizavimas ir kvantavimas, j
kompresija siekiant sumainti perduotin duomen kiek, skaidymas
atskirus paketus, altinio ir kanalo kodavimo udaviniai sudaro pirm
telekomunikacij teorijos udavini grup.
Praneimai ir signalai perduodami elektromagnetinmis bangomis,
kurios sklinda vairiomis terpmis laidinmis, viesolaidinmis ir radijo
linijomis. Telekomunikacij teorija nagrinja vairi perdavimo linij
modelius, vertina tipinius triukmus bei trukdius.
ryi linijas ir kanalus siuniami signalai turi bti parinkti pagal
naudojamos linijos savybes. Pavyzdiui, norint ryi linija perduoti
skaitmenin signal skaii sek, j tenka pakeisti tam tikra tolydij
funkcij seka, kuri fizikai galt sklisti ta linija.
Linija sklindantys signalai ikraipomi, prie signal dar prisideda
trukdiai. Todl priimant ikraipytus signalus taikomos vairios ir gana
6

sudtingos apdorojimo procedros, kuri tikslas kuo tiksliau atkurti
perduodam praneim.
Kitas telekomunikacij teorijos udavinys tai linij kaip bendro
resurso dalijimas atskirus kanalus. Skaidymas kanalus tipin
tradicinio telefono tinklo technologija. Kai telefonu kalbasi du mons,
tai tarp j telefono tinklu sukuriamas kanalas, kuriuo ir sklinda panekov
signalai.
Telefono tinkluose itisini ryi kanal visada maiau u bendr
vartotoj kiek. Taip yra todl, kad bendri tinklo kanalai komutuojami,
atskir linij kanalai sujungiami itisinius, laikinai priskiriamus
paskiriems vartotojams. Laikino kanal priskyrimo vartotojams
udavinius nagrinja aptarnavimo teorijos pakraipa - teletrafiko (angl.
teletraffic) teorija, kuri yra bendrosios telekomunikacij teorijos dalis.
Kitas bendro ryi resurso naudojimo bdas - tai bendras daugelio
vartotoj praneim ir signal perdavimas tomis paiomis terpmis ir tais
paiais kanalais. iuo atveju perdavimo terps ar kanalai neskaidomi, bet
atskirus maus praneimus paketus skaidomi vartotoj praneimai.
Telekomunikacij teorija informacijos ir signal perdavimo procesus
nagrinja abstrakiai, teorini modeli pagrindu. ioje knygoje labai
glaustai aptariami esminiai telekomunikacij teorijos klausimai: signalai
ir informacija, kodai ir kodavimas, ryi linij, kaip signal perdavimo
terpi, modeliai, skaitmenini signal perdavimo kanalai ir j modeliai,
priimam signal apdorojimo algoritmai, ikraipym ir atsparumo
trukdiams problematika, ryi kanal dalijimas atskirus kanalus ir
kolektyvinis kanal pluoto naudojimas.

7

1. Signalai ir informacija

1.1 Telekomunikacins sistemos, praneimai, signalas

Svokos informacija ir praneimas yra naudojamos gana
danai.Tai artimos svokos.Bendru atveju informacij suprantame
kaip aib ini apie kakokius tai vykius, reikinius arba
daiktus.Informacijos perdavimui ir jos saugojimui naudojami
vairs enklai (simboliai),galinantys ja ireikti (atvaizduoti) tam
tikra forma.iais enklais gali bti mogaus kalbos odiai ir
frazs, gestai ir pieinukai, virpesi formos, matematiniai enklai ir
pan.Pvz., kalbant telefonu praneimas bna nepertraukiamo garso
slgio.Kitimas laike atspindintis kalbos ne tik turin, bet ir tembr,
ritm ir kitas jos savybes.Perduodant telegram praneimas-atskir
enkl-raidi ir skaii aib ir pan.
Praneimo tuo paiu ir informacijos perdavimas tam tikru
atstumu vykdomas pasitelkiant tik tam tikr material nej
(popieri, magnetin juost ir pan.) arba fizikin proces (garso arba
elektromagnetines bangas, srov ir pan.).Taigi:
Praneimas-tai enkl (simboli) visuma,informacijos iraikos
forma, turinti toki ar kitoki informacij.
Signalas-fizinis procesas atspindintis (neantis) perduodam
praneim (informacij).
Signalu galime naudoti bet kur fizikin proces, kintant taip
kaip ir jo perneamas praneimas.iuolaikinse valdymo ir ryio
sistemose daniausiai naudojami elektriniai
signalai(srov,tampa)signalai formuojami keiiant vienus ar kitus
fizinio nejo parametrus pagal perduodamo praneimo kitimo
dsn.is procesas (nejo parametr kitimo) vadinamas
moduliacija.Praneimas gali bti laiko funkcija(telefonini
pokalbi perdavimas, temperatros ar slgio perdavimas ir pan.)
8

arba ne (telegramos tekstas).Taiau signalas yra visuomet laiko
funkcija U(t), netgi jei perduodamas praneimas nra toks.
Pagrindins signal formos yra tokios:



a)nepertraukiamos laike ir pagal bsen (analoginis)
b)nepertraukiamos laike kvantuotas signalas
c)laike nepertraukiamos pagal lyg
d)kvantuotos pagal lyg ir diskretins laike.

Ryio sistema-technini priemoni aib, skirta praneim
perdavimui nuo altinio vartotojui.
Ryio kanalas-technini priemoni visuma, utikrinanti signalo
perdavim nuo sistemos tako A iki tako B.Tie takai gali bti
parinkti laisvai, tik kad tarp j praeit signalas.
9



Jeigu signalai patenkantys jo jim (takas A) ir ieinantys i
jo (takas B) yra diskretiniai-diskretinis kanalas.Dar gali bti
nepertraukiami (tolydiniai,nuolatiniai) diskretiniai-tolydinis, ir
tolydinis-diskretinis.
Praktikoje nagrinjant informacinius procesus patogu opertuoti
apibendrintomis signal,kanal charakteristikomis.Taigi signal
charakterizuoja jo trukm T
s
,signalo daninis spektras (juosta) F
s

bei vidutin signalo galia P
s
(patogiau imti vidutin signalo ir
triukmo gali santykio logaritmin mot D
s
=log
2
P
s
/P
tr
ir vadinti j
signalo dinaminiu diapazonu. Sandauga V
s
=T
s
*F
s
*D
s
vadinama
signalo triu.V
s
-daniausiai charakterizuoja vis ________
naudojam duotoje ryio sistemoje signal.
Analogikai signalo trius galima vesti
charakteristik,vadinam kanalo talpiu (triu).
V
k
=T
k
*F
k
*D
k
,kur:
T
k
-kanalo panaudojimo laikas,
F
k
-kanalo praleidiam dani juosta,
D
k
-lygi,praleidiam kanalo su leidiamais ikraipymais,
dinaminis diapazonas.
Signalo turinio V
s
tr,perdavimui su ________________
aukta kokybe turi bti utikrinta nelygyb:
V
s
V
k
, be to btina kanalo ir signalo suderinimas pagal visus
tris parametrus,t.y.,
T
s
T
k
, F
s
F
k
,D
s
D
k
10

Praneim ir signal erdvs.

Daugeliu signal primimo ir transformavimo atvej labia
naudinga vairios laiko funkcijos pateikti geometrikai kaip tam
tikros erdvs vektorius.
Bet kuri reali skaii {x
1
,x
2
,,x
n
} aib galima nagrinti kaip
tako coordinates tam tikroje n-matje erdvje,arba vektoriaus X
1
={
x
1
,x
2
,,x
n
}coordinates ioje erdvje.Dviej vektori X={
x
1
,x
2
,,x
n
} ir Y={ y
1
,y
2
,,y
n
} suma duoda vektori Z={
z
1
,z
2
,,z
n
},kurio koordinats lygios vektori dedamj
vienvardi koordinai sumai:
Z
i
=X
i
+Y
i
, n , 1 i = (1)
Jeigu elementai X
i
,Y
i
,Z
i
priklauso vienai ir tai paiai erdvei, tai
erdv vadinama tiesine.
Vektoriaus ilgis (norma) nustatoma ioje erdvje tokia lygybe:

=
=
n
i
i
x
1
2
x ,(2) o atstumas tarp vektori X ir Y yra
( ) ( )

=
= =
n
i
i i
y x Y X
1
2
Y X, d (3) j skirtumo norma.
Skaliarin dviej vektori sandauga yra sakaiius
( ) SS Y X Y X
n
i
i i
= =

=1
(4)
Jeigu dviej vektori sandauga SS yra lygi 0,tai tokie vektoriai
yra vadinami ortogonaliniais,o n-mat erdv, kurioje galioja (1-4)
lygybs, vadinama euklidine erdve ir ymima R
2
.(Naudojama ryi
technikoje akivaizdiau signal ir trukdi atvaizdavimui.
Charakterizuojama koordinai diskretine aibe (jomis gali bti
pvz., Furje eiluts koeficientai ir pan.).
Jeigu funkcijos (signalai ir trukdiai) pateikiami tolydiniame
intervale (0,T),j geometriniam atvaizdavimui danai naudojama
11

Gilberto erdv L
2
.Joje sudties ir
daugybos operacijos atliekamos
prastai,o skaliarin sandauga
( ) ( ) ( ) ( )

=
T
dt t y t x t y
0
T
1
t x ,
vektoriaus norma ioje erdvje
( ) ( )

=
T
dt t x
T
0
2
1
t x
Atstumas tarp vektori
( ) ( ) ( ) ( ) ( ) ( )

= =
T
dt t y t x
T
t y t x Y X d
0
2
1
,
Signalai, tenkinantys slyg
( ) ( ) 0
0
=

T
j i
dt t S t S , kai ij
vadinami ortogonals.
Geometriniu signal atvaizdavimu galima naudotis ir tuo
atveju,kai signalai yra diskretiniai pagal lyg,tokius signalus galima
aprayti n-maiu vektoriumi X={x
1
,x
2
,,x
n
},kurio ypatyb ta,kad
visos jo koordinats gali priimti tik diskretines reikmes,ymimos
kaip 0,1,2,,m-1 (m-signalo elemento diskretini bsen
skaiius).Pvz.; trimatje erdvje galima atvaizduoti 8 vektoriais 3-
j skili dvejetaines kombinacijas 000,001,,111.


Sudties operacijos tarp diskretins erdvs element atliekamos
taip, kad gautsi elementai leidiami duotai erdvei.Tam tikslui
vedama sudties mod.m operacija. Pvz.; kai m=2, sumavimo
taisykls tokios: 11=0, 10=1, 01=1, 00=0.Atstumas tarp
12

dviej dvejetaini signal n-matse erdvse nustatomas daniausiai
kaip Hemingo atstumas
( ) ( )

=
=
n
i
i i
y x
1
Y X, d (vienvardi skili suma mod.
2).(Atsitiktiniams procesams j koordinats tai pat atsitiktiniai
skaiiai).

1.2 Determinuoti ir atsitiktiniai procesai

Visi procesai radiotechnikoje ir el. ryyje galima suskirstyti
pagal j fizines ir matematines savybes dvi grupes:
determinuotuosius ir atsitiktinius.
Determinuoti arba reguliars vadinami toki procesai, kuri
tkm laike galima pilnai nustatyti i anksto.Determ. proceso (DP)
matematin iraika yra determinuota laiko f-ja x(t). Tai reikia,
kad bet kuriam laiko momentui t
i
gali bti vienareikmikai
nustatyta f-jos reikm x(t
i
).
Determinuotos f-jos plaiai naudojamos tiriant
tiesines,netiesines ir parametrines grandines. Pvz.; analizuojant
pereinamus procesus tiesinse grandinse danai naudojamos
tokios DF kaip vienetinis tampos laiptelis 1(t),sinusinis virpesys , o
derinant ir reguliuojant vairius impulsinius taisus-impuls sekos.

Daniniame pavidale pateikiami kaip periodiniai taip ir
neperiodiniai DS (realiose slygose periodini signal nra,nes
13

idealus periodinis signalas beribis laike,tuo metu kaip bet kuris
realus signalas turi pradi ir pabaig.
Bet kuri periodin f-ja, tenkinanti Dirichle slygas (x(t) turi bti
apribota,gabalais nepertraukiama ir periodo ribose turti baigtin
skaii ekstremali reikmi),gali bti pateikta Furje eilute
( ) ( )

=
+ =
1
0 0
cos
2
1
k
k k
t kw A A t x

kur
0
2
1
A - f-jos x(t) nuolatin dedamoji, ( )
k k
t kw A
0
cos - k-
oji harmonin dedamoji; A
k
,kw
o
,
k
- k-sios harmonins dedamosios
amplitud,danis ir pradin faz,
T
w
2
0
= pradinis (pirmas)
harmonikos danis,T- f-jos x(t) kitimo periodas.
Matematiniu poiriu patogiau operuoti Furje eiluts
kompleksine iraika
( ) { }

=
=
k
k
t jkw A t x
0
exp
2
1
, kur { } t jkw A A
k k 0
exp = harmonins
dedamosios w
k
=kw
o
kompleksin amplitud
Kompleksin amplitud nustatoma taip
( ) { }dt t jkw t x
T
A
T t
t
k 0
exp
2
1
1
=

+

Amplitudi ir atitinkani harmonini dani visuma
vadinama amplitudiniu spektru.Amplitudi ir fazi spektras
vienareikmikai apibdina signal(daugeliui praktini udavini
pakanka amplitudi spektro).
14


Bet kur neperiodin signal galima nagrinti kaip
periodin,kurio periodas lygus begalybei, o jo spektras yra
nepertraukiamas,susidedantis i begalo didelio skaiiaus
harmonini dedamj.Tokio signalo spektr tankis ireikiamas per
tiesiogin Furje transformacij:
( ) ( ) { }dt jkwt t x jw S =

exp
Spektrinis tankis vienareikmikai atspindi neperiodin signal
ir tenkina tokias slygas:
1) ( ) 0 lim =

w S
w

2) S(w)=S(-w) lygin f-ja;
(w)=-(-w) nelygin f-ja.


Energetiniu poiriu signalo spektr galima vertinti kaip signalo
energijos pasiskirstym dani juostoje (Parsevalio lygyb)
15

( ) | | ( ) | | ( ) | |

= = =
0
2 2 2
1
2
1
dw w S dw jw S dt t x w



Kiekvienas realus signalas turi baigtin trukm, ir tuo paiu-
begalin spektr.Praktikai visi ryi kanalai turi apribot
praleidimo juost.Todl perduodant signalus per real ryio
kanal,gali bti perduota tik dalis jo dani spektro. Tuo bdu
tenka rpintis tuo,kad praleisti ryio kanal didesn dal signalo
spektro.Ryium su tuo ivedama signalo spektro produktinio ploio
svoka (dani diapazonas kurio ribose yra sutelkta didesn dalis
signalo spektro).Pvz.; periodins impuls sekos


2
T
=
praktinis spektro plotis yra lygus:
T T
w
3
6 3
0
= =
Kitaip sakant naudodami determinuotus signalus galima tirti
daugel turim ir neturim sistem vairiais j darbo reimais,nors
ios DF gana tolimos savo savybmis nuo realiai veikiani
sistemos atsitiktin signal.
Determinuoti signalai vairi form plaiai naudojami taip pat
kaip nauding signal nejai,juos formuojant ir keiiant.

16

Atsitiktiniai arba nereguliars procesai (AP)-yra toki kuri
tkm tiksliai nusakyti nemanoma.J kiekybiniam vertinimui
vedama atsitiktini funkcij Z(t)svoka.Jos skiriasi nuo
determinuot tuo,kad i anksto negalima tvirtinti,kad Z(t) duotu
laiko momentu t
i
gaus tam tikr reikm.Galima tik kalbti apie
tikimyb,kad jos reikm duota laiko momentu t=t
i
randasi
intervale tarp reikmi ir +d , kitaip sakant AF reikms duotu
laiko momentu yra atsitiktinis dydis.Tai reikia,kad esant
nekintaniom eksperimento slygom, AF gali gauti su tam tikra
tikimybe vairios konkreios formos, (t) vadinamos AP
realizacijomis.
Taigi skirtingai nuo DP,pilnai apraomo vienintele realizacija
x(t),


AP x(t) apraomas realizacij ansambliu {
(k)
(t)}.Realizacij
ansamblis laikomas pilnai apraytas jei,inoma realizacij aib
kartu su j pasirodymo tikimybmis.i aib ir apibendrinama
svoka atsitiktin funkcija x(t).
AP x(t) gali bti charakterizuojamos jo n-m aiu tikimybi
tankiu w
n
(x
1
,x
2
,,x
n
;t
1
,t
2
,t
n
) t.y. n-maio atsitiktinio vektoriaus
17

{x(t
1
),x(t
2
),,x(t
n
)} tikimybiniu tankiu, kur t
1
,t
2
,,t
n
bet kokios
argumento t reikms (n-maio tankio radimas-sunkus
udavinys).Praktikoje danai apsiribojama skaitmeninmis
charakteristikomis arba momentais

( ) | | ( )

= = dt t x xw t x M m ,
1 1

pirmos eils momentas-vidurkis
( ) | | ( )

= = dt t x w x t x M m ,
1
2 2
2

antros eils momentas-pilna vidutin galia
( ) ( ) ( ) | | ( )

= =
2 1 2 1 2 1 2 2 1 2 1 2 1
, ; , , dx dx t t x x w x x t x t x M t t B
mirus antros eils momentas,vadinamas koreliacijos funkcija
(autokoreliacija).
AP skirstomi stacionarius ir nestacionarius.
Stacionars AP kai j tikimybi tankio funkcija ir bet kurios
eils momentas nepriklauso nuo laiko.pvz.; vienmatis tankis
( ) ( ) ( ) x w t x w t x w = + =
1 1 1 1 1
, ,
o dvimat
( ) ( ) ; , , ,
2 1 2 2 1 2 1 2
x x w t t x x w =
priklauso tik nuo laiko intervalo .
Stacionarius AP,kuriems vidurkinimas pagal vis ansambl ir
vidurkis laike ekvivalentiki, vadinamas ergodiku AP.
Tiesiogiai taikyti klasikin spektrin analiz AP negalima dl
dviej prieai:
1) AP realizacija netenkina absoliutaus integravimo slygos:
( )

dt t x
k

18

2) AP x(t) jo daninis spektras yra taip pat atsitiktin funkcija.
Todl Furje aparato apibendrinimui AP btina naudoti toki
proceso charakteristik, kuri turi neatsitiktin vaizd - proceso
vidutin galia.
( ) ( ) { } ( ) ( )

= =
0
cos
2
exp
1

d w k d jw k w G
(tiesiogin Furje transformacija)
( ) ( ) { } ( ) ( )

= =
0
cos exp
2
1
dw w w G dw jw w G K
(atvirktin Furje transformacija)
F-ja G(w) vaidina didiul vaidmen tiriant atsitiktinius signalus
tiesinse sistemose. Prim K() iraik = 0, gauname
( ) ( )

=
0
dw w G K .i iraika parodo,kad AS galia gali bti ireikta
begaline suma be galo ma dedamj G(w)dw, atitinkanioms
galioms, terptoms spektro rmel (w,w + dw), o K(0) ireikia AS
gali.
irint Furje transformacijos iraikas,nesunku pastebti,kad
pleiantis K() funkcijai, jos daninis spektras G(w) siaurja,ir
atvirkiai,siaurjant K(),G(w) platja
19

Ribiniu atveju kai G(w)=G
0
=const turime balt triukm. Jo
koreliacin f-ja



-delta funkcija
( )

=
=
0 , 0
0 ,

kai
kai
K



balto triukmo x(t) reikms bet kuriais (nor sir labia artimais) laiko
momentais yra nekoreliuotos,absoliuiai atsitiktinis procesas-tai
grynoji realizacija, nes artimos realios AF reikms yra koreliuotos,
beto spektrai yra baigtiniai.
Reali proces spektrai praktikai apriboti dani juosta
ef
=
w
v
- w

dl reali sistem praleidimo juostos ribotumo.Pvz.; jeigu

balt triukm praleisti pro DF,kurio ribinis danis w

= 0, tai
filtro ijime gausim triukm su apribotu spektru




( ) { } ( )

= =
0 0
exp
2
1
G dw jw G K
20

jo koreliacin funkcija:

( ) ( )
( ) ( )

v
v
v
v
v
w
w
w
P
w
w
w G dw w G K
sin sin
cos
0 0
0
0
= = =

kur P
o
=G
o
w
v
proceso vidutin galia.



Tokiam procesui koreliacijos intervalas (AP koreliacijos laikas
kai (|| 0,05)) yra baigtinis dydis Vadinasi,AP spektro apribojimo
idava-koreliacijos atsiradimas (kuo siauresn juosta tuo didesn
koreliacija
o
).Siaurajuostis AP,kai jo spektras nepertraukiamas ir
sutelktas aplink fiksuot dan w
o
, be to ipildoma slyga
1
0
<<

w
pralaid
.
Efektyvi (ekvivalentin) spektro juosta dani juosta, kurios
ribose sutelkta didesn dalis (~95%) proceso galios, danai
21

naudojama tokia iraika
( )
( )
max max
0
0
G
k
G
dw w G
ef
= =

, kur G
max

spektrinis tankis f-jos didiausia reikm.
Koreliacijos intervalui skaiiuoti naudojama analogika
iraika:

( )
( )
( )
( ) 0 2
0
0
0
0
K
G
K
d K

= =

.

Palyginus abi iraikas,galima nustatyti tok ry tarp efektyvaus
spektro ploio ir koreliacijos intervalo

( )
ef
G
G

=
max
0
2
0
.

Pavyzdys:
Rasti AP energetin spektr jei io AP koreliacin f-ja yra
Gauso f-ja ( ) ( ) ( )
2 2
exp 0 = K K . Nustatyti spektro plot ir
proceso koreliacijos interval.

( ) ( ) ( ) ( ) ( )


= =
0 0
2 2
exp 0
2
cos
2

K d w K w G
( )
( )
|
|

\
|

=
2
2
4
exp
0
cos


w k
d w x .


22

Spektro efektinis plotis
( )
( )
( )



=
|
|

\
|

= =


0
4
exp
0
0
2
2
max
0
K
dw
w k
G
dw w G
ef
;
Koreliacijos intervalas
( )
( ) ( )


= = =
0 0
2 2
0
2
exp
0
1

d d K
K
.


1.3. Signalas kaip atsitiktinis procesas

Tipini informacijos altini sukurti signalai apibdinami kaip
atsitiktiniai procesai. Stebint oscilografu toki proces realizacijas
kiekvien kart matomos vis kitokios tolydiosios laiko funkcijos s(t) (1.1
pav.)
1.1 pav. Atsitiktinio signalo realizacijos

Esmine toki stebim funkcij charakteristika laikoma j
kompleksinio spektro tankio funkcija S(j). Kadangi kiekvien kart
stebint gaunama vis kitokia funkcija, tai atsitiktin proces kaip visum
charakterizuoja galios spektro tankis:

G
s
()=M{ S(j) S(-j)}/T. (1.1)

ioje formulje simboliu M{} paymtas vidurkio nustatymo operatorius,
o T funkcij s(t) stebjimo intervalo trukm.
s(t)
t
23

Galios spektro tank Furje (Fourier) transformacija susieja su
atsitiktinio signalo koreliacine funkcija K
s
():

G
s
()= F{ K
s
()}, K
s
() =F
-1
{G
s
()}.

Todl, pavyzdiui, eksperimentais nustaius koreliacin funkcij
galios spektras gali bti skaiiuojamas. Kai inomas galios spektras,
koreliacin funkcija skaiiuojama pritaikius atvirktin Furje
transformacij.
Koreliacin funkcija tiesiogiai apibdinama kaip signalo s(t) ir to
paties vlinto signalo s(t-) sandaugos vidurkio

K
s
()= M{s(t) s(t-)} (1.2)

priklausomyb nuo vlinimo laiko , ia M{} matematins vilties
vidurkio simbolinis ymjimas. Taip apibdinta funkcija kartais
vadinama autokoreliacine funkcija.
Koreliacin funkcija (1.2 pav.) didiausi vert gyja take =0.

1.2 pav. Koreliacins funkcijos pavyzdys

V vert K(0)=
2
yra dispersija. Didjant , koreliacin funkcija
maja. Kai tarp proceso atskait s(t) ir s(t-) nra statistinio ryio,
pavyzdiui, kai vlinimo laikas pakankamai didelis, tai koreliacin
funkcija tampa lygi nuliui. Kuo nagrinjamo signalo ar iaip proceso
kaimynins atskaitos stipriau priklausomos, tuo liau kinta koreliacin
funkcija. Todl laikoma, kad koreliacin funkcija parodo proceso
statistins priklausomybs kitimo greit. Ji vadinama ir statistins
priklausomybs matu.
Danai naudojama norminta koreliacin funkcija R(), kuri gaunama
dalijant K() i dispersijos R()=K()/
2
.
24

Eksperimentais koreliacin funkcija gali bti nustatoma naudojant
1.3 paveiksle parodyt tais korelometr. ioje schemoje tamp
daugintuv signalas s(t) patenka tiesiogiai ir per vlinimo linij VL,

VL
M{ } x
s(t)


1.3 pav. Korelometro struktrin schema

kurios vlinimo laikas . Kaip vidurkio nustatymo operatorius M{} gali
bti panaudotas bet kris kaupiklis, pavyzdiui, integratorius.
is korelometras vienu metu gali matuoti tik vien koreliacins
funkcijos tak. Norint imatuoti daugiau koreliacins funkcijos tak,
tenka kartoti matavimus, kiekvien kart keiiant vlinim . Kitas bdas
vienu metu naudoti daug skirtingo vlinimo korelometr.

1.4. Diskretizacija

iuolaikinse telekomunikacij sistemose signalai daniausia
perduodami skaitmenine forma. Todl prie perduodant tolydiuosius
signalus, jie diskretizuojami. Pagal diskretizavimo teorem signalas, kurio
spektro juostos plotis F, gali bti tiksliai atvaizduotas diskretiniais laiko
momentais paimtomis atskaitomis, jeigu atstumai tarp atskait yra t =
1/2F (1.4 pav.).

1.4 pav. Diskretizuotas signalas

25

Kitaip tariant, tolydusis signalas gali bti vaizduojamas skaii seka.
Signalo atkarpa, kurios trukm yra T, tiksliai apibdinama skaii kiekiu
lygiu 2FT.
Signalai diskretizuojami ne tik laiko ayje, bet diskretizuojamos ir
atskir atskait amplituds. i diskretizacija danai vadinama kvan-
tavimu. Diskretizuotos atskait amplituds daniausia vaizduojamos
dvejetainiais skaiiais dvejetainiu kodu. enkl kiekis k priklauso nuo
reikalingo tikslumo. Pavyzdiui, telefono signalai diskretizuojami imant
atskaitas 8 kHz daniu, o atskaitos koduojamos 8 skili dvejetainiu
kodu. Todl kalbos signalas pakeiiamas 64 kb/s (kilobit
per sekund) dvejetaini enkl bit seka.
Aprayta signal diskretizacija (diskretizavimo teorema pagrstu
bdu) vadinama impulsine kodine moduliacija (IKM). IKM bdu
diskretizuot signal pradin tolydioji funkcija atkuriama pasiuniant
1.4 pav.,a parodytas atskaitas emj dani filtr, kurio laidumo juosta
yra F.
inant, kad telefono signal spektrai apriboti 3,4 kHz, ir sugretinus
3,4 kHz su 64 kb/s, matyti, kad sukuriam duomen kiekio poiriu IKM
tikrai nra optimalus diskretizavimo bdas.
Yra inoma nemaai skaitmenini signal suspaudimo komp-
resijos bd. Vienas i j diferencin IKM DIKM (1.5 pav), kur
Kvantavimas +
s(n)
+ Prognozavimas s*(n)
d(n)

1.5 pav. DIKM keitiklis

remiamasi idja, kad kalbos signalai kinta nelabai greitai, todl j
bsimas reikmes galima numatyti. I keitikl ateinanio signalo s(n)
atmus prognozuojam signal s*(n), gaunamas skirtumas

s(n) = s(n) s*(n), (1.4)

26

kurio dinaminis diapazonas maesnis u pradinio signalo diapazon.
Prognozuojama signalo reikm paprastai ireikiama ankstesni
reikmi suma:

s*(n) = a
1
s(n-1) + a
2
s(n-2) + + a
N
s(n-N), (1.5)

o koeficientai a
1
, a
2
,, a
N
randami optimizavimo bdu, nustaius, kad
pakelto kvadratu skirtumo s(n) vidurkis bt maiausias. Tokio
sprendimo rezultatas paprasiausiu atveju, kai N =1, yra a
1
=R
1
.
ia R
1
signalo atskait s(n) ir s(n-1) koreliacijos koeficientas
(R
1
=K
1
/D).
Kai norima surasti N koeficient, tenka sprsti lygi sistem, kuri
uraoma matric lygties pavidalu

R =[R] A, (1.6)

ia [R] signalo atskait s(n), s(n-1), s(n-2),,s(n-N) normintoji
koreliacin matrica, gaunama dalijant koreliacin matric i mint
atskait dispersijos, o R matrica-stulpelis pirmas matricos [R]
stulpelis, atmetus jos pirmj nar, A matrica-stulpelis, sudaryta i
koeficient a
1
, a
2
,, a
N .

Kai prognozuojama pagal didel kiek atskait (N>>1), tai DIKM
bdu kalbos signalai kokybikai perduodami parinkus 32 kb/s ir net 16
kb/s spart (vietoj IKM 64 kb/s). Tai pasiekiama dar ir papildomai
adaptuojant prognozs parametrus konkreiam kalbos signalui.
Norint dar labiau sumainti duomen kiek, tenka taikyti gerokai
sudtingesnius metodus, kurie realizuojami labai didels spartos
procesoriais.







27

1.5. Informacijos kiekis

Gerai inoma, kad informacija perduodama signalais. Taiau kiek jos
perduodama? Norint atsakyti klausim, reikia apibdinti pai
informacijos kiekio svok.
iuolaikins informacijos teorijos pradininkas Klodas enonas (K.
Shannon) pasil informacijos kiek apibdinti paalinto neapi-brtumo
kiekiu. Jeigu prie kok nors slygin eksperiment pradinis
neapibrtumas yra H
1
, o po eksperimento liekamasis neapibrtumas yra
H
2
, tai eksperimento metu gautas informacijos kiekis yra

I = H
1
- H
2
. (1.7)

Neapibrtumas, kurio tarptautinis sinonimas yra entropija, kaip
svoka bdinga tik netiksliai apibdintai situacijai. Pavyzdiui, jeigu
kakoks vykis gali vykti, bet gali ir nevykti, tai tiesiogiai abu isakyti
teiginiai vertinami tikimybmis. Tikimyb, kad vykis vyks paymjus p,
o tikimyb kad jis nevyks 1-p, vidutin entropija uraoma taip:

H= - p log p - (1-p) log (1-p). (1.8)

Bendriau, kai kalbama apie atsitiktin dyd, kurio galimos reikms
charakterizuojamos tikimybi pasiskirstymo dsniu p
1
, p
2
,, p
n
, tai
vidutin entropija yra lygi
H = -

=
n
i 1
p
i
log p
i
. (1.9)
Nesunku sitikinti, kad didiausia entropija yra tada, kai visos tikimybs
vienodos p
i
= 1/n. Tokiu atveju entropija lygi H
max
= log n.
Perduodant informacij be klaid arba kai eksperimento metu
neapibrtumas visikai paalinamas (H
2
= 0), tai pagal (1.7) formul
informacijos kiekis ireikiamas taip pat kaip entropija:
I = -

=
n
i 1
p
i
log p
i
. (1.10)
28

Kai perduodant informacij sivelia klaid, H
2
0 ir pradinis
neapibrtumas tik sumainamas, bet iki galo nepaalinamas. Todl
perduodant signalus kanalais su triukmais, perduodama maiau
informacijos negu kanalais be triukm.
Informacijos kiekio, apibdinto (1.7), (1.10) formulmis, vienetas
priklauso nuo pasirinkto logaritmo pagrindo. Kai logaritmo pagrindas yra
2, informacijos vienetas yra bitas. Jeigu logaritmo pagrindas 8, tai
informacijos vienetas yra baitas. Atuoni bitai atitinka vien infor-
macijos bait.
Tarkime, kad i informacijos altinio gaunami praneimai perteikiami
simboliais c
1
, c
2
,,c
n
(kaip raytinis tekstas raidmis). Jeigu t simboli
pasikartojimo daniai arba, kitaip tariant, j tikimybs yra p
1
, p
2
,, p
n
, tai
kiekvienas simbolis vidutinikai pernea (1.10) formule ireikt
informacijos kiek. Didiausi informacijos kiek kiekvienas simbolis
pernea, kai vis j tikimybs yra vienodos p
i
= 1/n.Tada vienas
simbolis pernea I
max
= log n informacijos.
Informacijos kiekis, kuris tenka praneimo simboliams, yra siejamas
su altinio kodavimu. Kai tikimybs p
1
, p
2
,, p
n
viena nuo kitos labai
skiriasi, galima teigti, kad toks altinis ukoduotas neracionaliai.
Kodavimo racionalumui vertinti naudojamas rodiklis, vadinamas
perteklumu:
r = 1 H/H
max
= 1 log(1/n) :

=
n
i 1
p
i
log p
i
. (1.11)
Kai altinio perteklumas yra didelis, tai j galima sumainti
perkoduojant praneim taip, kad visi simboliai pasikartot bent
apytikriai vienodai danai. Pavyzdiui, raant informacij kom-piuteri
kaupiklius danai pradiniai duomenys, tekstai ar dokumentai specialiai
suspaudiami specialiomis archyvavimo programomis.
Tarkime, kad altinis per laiko vienet sukuria v simboli, o
kiekvienam simboliui tenkantis informacijos kiekis ireikiamas (1.10)
formule. Tai reikia, kad altinis per laiko vienet sukuria informacijos
kiek
I= -v

=
n
i 1
p
i
log p
i
, (1.12)
29

kuris vadinamas informacijos altinio naumu.
vestos charakteristikos taikomos ir tolydini proces s(t) infor-
macinms savybms nusakyti. Tolydinio signalo altinio entropija
ireikiama formule

h = -

log [w(x)] w(x) dx, (1.13)

ia w(x) signalo s(t) reikmi pasiskirstymo tikimybi tankio funkcija.
Informacijos, gautos perduodant vien signalo s(t) atskait, kiekis
ireikiamas formule, analogika (1.7)

I = h
1
- h
2
. (1.14)

Skirtingai nuo diskrei signal, tolydinius signalus perduoti
neikraipytus nemanoma, nes triukmai, nors ir labai mai, visada yra, o
ir signal atkrimo tais paklaidos gali bti inter-pretuojamos kaip
triukmai.
Tarkime, kad signalas s(t) ir trukdis n(t) yra normalieji procesai. J
tikimybi tankio funkcijos yra Gauso funkcija, o dispersijos atitinkamai

s
2
= S ir
n
2
=N. Apskaiiavus pagal (1.13) formul gaunama:

h
1
= log eS 2 , h
2
= log eN 2 . (1.15)

Toliau pagal (1.14) formul apskaiiuojamas informacijos kiekis

I = log N S / . (1.16)

Kaip matyti tolydinio signalo perneamas informacijos kiekis
priklauso tik nuo signalo ir trukdio dispersij santykio. i ivada svarbi
tuo, kad ji teorikai pagrindia signalo ir triukmo santykio reikm.

30

2. Kodai ir kodavimas

2.1. Trukdiams atsparaus kodavimo principai

iuolaikini telekomunikacij sistem perduodama informacija
koduojama. Informacijos altini sukuriami duomenys koduojami
pirminiais kodais. Paprasiausias pirminis kodas k dvejetaini enkl
kodas. Tokiu kodu galima ukoduoti 2
k
skirting skaii ar, kitaip
tariant, simboli. Kiekvien koduojam simbol atitinkantis dvejetaini
enkl rinkinys vadinamas kodo odiu. Simboli ir kodo odi sryis
nustatomas sudarant kod lenteles. Pavyzdiu gali bti gerai inoma
deimtaini skaii apraymo dvejetainiais skaiiais 2.1 lentel.

2.1 lentel
Deimtainis
skaiius
1 2 3 4 5 6 7 8
Dvejetainis
kodas
0001 0010 0011 0100 0101 0110 0111 1000

Lyginant tarpusavyje kodo odius vartojama speciali metrika
daniausia vadinamasis Hemingo (Hemming) nuotolis d, kuris
apibdinamas kaip lyginam kodo odi skirting skili kiekis.
Pavyzdiui, deimtaini skaii 1 ir 4 dvejetaini kod Hemingo
nuotolis d = 2, o deimtaini skaii 1 ir 5 dvejetaini kod nuotolis
d = 1. Kai norima apibdinti vis parinkt kodo odi rinkin, tenka
lyginti kiekvien od su visais kitais. Tarp nustatyt Hemingo nuotoli
maiausias Hemingo nuotolis d
0
yra svarbi parinkto kodo charakteristika.
Pirmini kod visi galimi odiai paprastai bna inaudojami. Toki
kod minimalus Hemingo nuotolis d
0
=1. Todl, kai ryi kanale trukdiai
pakeiia bent vien kodo odio enkl (pavyzdiui, perdavus 1
priimamas 0 arba perdavus 0 priimamas 1), klaidingai priimamas ir visas
kodo odis.
Kodo odio klaidos tikimyb iuo atveju apytikriai ireikiama
formule p
kl
kp
0
, ia p
0
vieno enklo (vieno bito) klaidos tikimyb.
Kaip matyti, didjant pirminio kodo enkl kiekiui k, proporcingai didja
kodo odi klaidingo perdavimo tikimybs. Sumainti klaid tikimybes
31

galima dviem bdais: didinat signalo ir trukdio gali santyk
(sumainama tikimyb p
0
) ir naudojant korekcinius klaid aptikimo bei
klaid taisymo kodus.
Paplitusios dvi korekcini kod grups: blokiniai ir tolydiniai.
Blokiniais vadinami kodai, kai koduojamas praneimas suskirstomas
tam tikro kiekio enkl blokus, prie kuri pridedami kontroliniai bitai.
Tolydiniai kodai sudaromi nepertraukiamai tarp informacini bit
terpiant kontrolinius bitus.
Aptikti bei itaisyti klaidas galima tik turint kod, kurio ne visi galimi
odiai yra inaudoti arba, kaip prasta sakyti, ne visi odiai yra
leistinieji. Leistinaisiais vadinami kodo odiai, kuriuos gali naudoti
siuntjas. Kiti kodo odiai, kuri siuntjas nenaudoja, vadinami
udraustaisiais.
Apie kodo galimybes koreguoti klaidas galima sprsti ir pagal jo
minimal Hemingo nuotol d
0
. Kai d
0
=1, tai kaip minta, klaid aptikti
negalima. Kai d
0
=2, tai kodas padeda aptikti klaidas, taiau j neitaiso.
Galimyb itaisyti klaidas atsiranda, kai d
0
3.
Bendra klaid aptikimo logika gana paprasta. Kai siuntjas siunia tik
tuos kodo odius, kurie priskirti leistinj grupei, primus udraust
od, tampa aiku, kad perduodant vyko klaida. Taip aptinkami klaidingi
kodo odiai. Kuo daugiau yra udraust kodo odi, tuo daugiau klaid
aptinkama.Taiau, jeigu dl trukdi poveikio vienas leistinasis kodo
odis pavirsta kitu leistinuoju odiu, tai tokios klaidos aptikti
nemanoma. Todl taikant klaid aptikimo kodus negalima garantuoti,
kad perduota be klaid.Korekciniai kodai galina sumainti klaid
tikimybes, bet pilnai nuo klaid neapsaugo.
Korekciniai kodai sudaromi, pavyzdiui, prie pirminio kodo k enkl
kokiu nors bdu pridedant r papildom perteklini enkl, kurie
vadinami kontroliniais. Kuo daugiau kontrolini enkl pridedama ir kuo
daugiau sukuriama udraust kodo odi, tuo didesns korekcins kodo
galimybs. Pavyzdiui, k bit kodu koduotam praneimui perduoti
pakanka N
l
=2
k
leistinj odi. Prie t k bit pridjus r kontrolini bit
gaunamas n=k+r bit kodas, kurio galim odi yra N
g
= 2
n
. Vadinasi,
udraust kodo odi kiekis

N
dr
=2
n
-2
k
=2
k
(2
r
-1)
32


proporcingas 2
k
ir didjant k spariai didja.
Didinant kontrolini enkl kiek r, deja, maja kitas kodo rodiklis
kodo tankis (angl. code rate) informacini enkl kiekio ir vis kodo
enkl santykis

R
c
=k/n = 1- r/(k+r).

Svarbu tai, kad didjant k irgi maja kodo tankio priklausomyb nuo
kontrolini bit kiekio r.
I i teigini seka bendra ivada, kad korekcins kod savybs gerja
didjant kodo odio enkl kiekiui. Taiau didjant n sudtin-gja
kodavimo ir ypa dekodavimo procedros, todl tenka rinktis
kompromis.

2.2 Kod, su nustatyta koregavimo (itaisymo) geba,
sudarymas

Kaip buvo kalbta, kodo koreguojani savybi padidinimas
pasiekiamas didinant kontrolini bit skaii.
Praktikoje kodai sudaromi prieinga tvarka: i pradi parenkama
informacini simboli kiekis K ieinant i altinio alfabeto trio, o
po to utikrinama kodo koreguojanios savybs pridedant
perteklinius simbolius. Tegul inomas altinio alfabeto tris N
(galim perduodam simboli kiekis). Reikalingas informacini
bit (simboli) kiekis iam alfabetui perduoti yra
N k
2
log = .
Tegul taip pat inoma pilnas klaid skaiius, kur reikia itaisyti.
Udavinys yra tame, kad esant nustatytiems N ir E, reikia
apskaiiuoti bendr kodo ilg n, pasiymint reikalingomis
koreguojaniomis savybmis.
Pilnas skaiius klaiding kombinacij, kurias reikia itaisyti, yra
N E E
K
= 2
33

(nes kiekviena i E kombinacij gali transformuotis bet kuri
leidiam kombinacij N, t.y. i viso yra iuo atveju EN galim
klaiding perdavimo variant).
Kadangi vis galim klaiding kombinacij kiekis yra N
0
-N
(N
0
=2
n
), tai kodas ir utikrins su daugiau N
0
-N kombinacij
itaisym.
Vadinasi btin slyg klaid itaisymo galimybei galima urayti
taip:
N N E N
0

i kur gaunam
( )N E N 1
0

arba
E
N
n
+

1
2
(1)
(1) formul nustato slyg parenkant kodo ilg n. Atskiru atveju, kai
taisymui reikia tik vienkartins klaidos n C E
n
= =
1
, tada (1) lygyb
tampa tokia
n
N
n
+

1
2
.
Jeigu reikia paalinti visas klaidas nuo 1 iki l kartotinumo, tai
vertinant tai, kad
l
n l n n
C E C E C E = = = ,... ,
2
2
1
1

bendras klaid kiekis bus

=
=
l
i
i
n
C E
1

ir (1) lygyb gaus pavidal

=
+

l
i
i
n
n
C
N
1
1
2
(2)
34

(2) slyga yra apatinis koreguojanio kodo ilgio vertinimas, t.y.
nustato minimal kodo ilg n, utikrinant nustatyto kartotinumo
klaid itaisym esant inomam leidiamam kombinacij skaiiui
N arba N k
2
log = . Tuo paiu i slyga yra ir virutin N arba k
vertinimo slyga, t.y. nustato maksimal kiek leidiam
kombinacij N (ar informacini simboli k) n ilgio kodui
utikrinaniam duoto kartotinumo klaid itaisymui.

2.3 Korekcijos kodo kokybs rodikliai

Bet kuris korekcinis kodas charakterizuojamas visa eile rodikli:
ilgiu n, pagrindu m, informacini simboli kiekiu k (arba
kontrolini simboli kiekiu r=n-k), vis galim kombinacij kiekiu
N
0
=m
m
(dvejetainiu kodu N
0
=2
n
), , leidiam kombinacij kiekiu
W=2
k
, kodins kombinacijos svoriu w
i
(vienetuk skaiius
kombinacijoje). Kodiniu atstumu d ir t.t.
Taiau pagrindinis korekcinio kodo kokybs rodiklis yra jo geba
utikrint praneim teising perdavim veikiant triukmam.
Tikslingiausia naudoti kodini kombinacij teisingo primimo
tikimyb:
kl teis
P P =1 , kur P
kl
kodini kombinacij klaidingo primimo
tikimyb.
Jeigu yra paprastas kodas (nekorekcinis), P
kl
=P
ikr
(ikraipymo
tikimyb).
Korekcinis kodas P
kl
<P
ikr
. Realiose slygose P
kl
1, todl
patogesnis kodo atsparumo kriterijus yra



Kodo perteklumui vertinti naudojama kodo perteklumo
koeficientas.
teis kl
k
P P
S

= =
1
1
lg
1
lg
n
k n
n
r
K
pert

= =
35

2.4. Blokiniai kodai

Korekciniai kodai, kaip minta, daniausia sudaromi papildomai
pridedant kontrolini enkl. Skirtingu bdu nustatant ir skirtingai
idstant tuos kontrolinius bitus gaunami skirtingi kodai. Paymjus
simboliais a
0
a
1
a
k-1
informacin masyv, kur tikslinga vadinti
informacine kodo dalimi, ir j papildius kontroliniais simboliais a
k

a
k+1
a
n-1
, gaunamas sisteminis kodas a
0
a
1
a
k-1
a
k
, a
k+1
a
n-1
.
Sutartinis sisteminio kodo ymjimas yra (n, k) i n kodo enkl k yra
informaciniai. Kodo sistemikum atspindi forma informacija +
kontroliniai simboliai. Vieni nuo kit sisteminiai kodai skiriasi
kontrolini simboli sudarymo algoritmais.
Gana plati yra sistemini tiesini kod klas. ios klass kod
kontroliniai simboliai ireikiami informacini kodo simboli pirmo
laipsnio algebriniais polinomais. Pavyzdiui, dvejetainio tiesinio kodo
tikrinamieji enklai nustatomi pagal tok formuli rinkin:

a
k+j
= g
j0
a
0
g
j1
a
1

g
jk-1
a
k-1
, j=0, 1,..., r-1.

iose formulse sumuojama moduliu 2. Koeficientai g
ij
dvejetainiai
skaiiai {0,1}. Jie parenkami taip, kad skirtingi tikrinamieji enklai
priklausyt nuo skirting informacini enkl. Dekoduojant sisteminius
kodus pakartotinai taikoma tokia pat kontrolini enkl nustatymo
taisykl, kaip ir perduodant. Todl primimo vietoje tarpusavyje
lyginamos dvi kontrolini enkl grups. Viena i j tiesiogiai priimta -
a
k
, a
k+1
a
n-1
ir kita a
k
a
k+1
a
n-1,
nustatoma pakartotinai
koduojant priimt kodo od. Sumuojant moduliu 2 ias enkl grupes
gaunamas klaidos sindromu vadinamas kodas c
0
c
1
c
r-1:
a
k
a
k+1
a
n-1

a
k
a
k+1
a
n-1
c
0
c
k+1
c
r-1.


Jeigu perduotas kodo odis nebuvo ikraipytas ir klaiding enkl
nra, tai pakartotinai nustatyti kontroliniai enklai bus gauti tokie pat,
kaip nustat siuntjas. O visi sindromo enklai bus 0. Taiau jeigu
perduodant kodas ikraipomas, tai j primus surasta kontrolini enkl
36

dalis skirsis nuo tiesiogiai priimt kontrolini enkl. Sindromo kode bus
vienet. Tai reik, kad kodo odis perduotas klaidingai. Kai parinktas
kodas su minimaliu Hemingo nuotoliu d
0
3, tai pagal sindromo kod
nustatomos taisytin klaiding enkl vietos kode.
Pavyzdiai. Paprasiausias sisteminis kodas sudaromas pridedant tik
vien kontrolin bit (kodas (n,n-1)). Tas vienintelis kontrolinis bitas
nustatomas sumuojant moduliu 2 visus informacinius enklus
a
n-1
= a
0
a
1

a
n-2
.

Pamus informacin kod 0111000101, j papildant kontrolin enkl
gauname 1. Kaip matyti, io kodo vienet kiekis visada bus lygi-nis. Tai
lemia dvejetaini skaii sumavimo logika 01 =1, 11 =0.
Lengva sitikinti, kad toks kodas padeda aptikti bet kurio enklo
klaid, jeigu kodo odyje i viso yra tik viena klaida arba trys klaidos,
arba bet koks nelyginis klaid kiekis. Taiau nustatyti, kuris enklas
klaidingas, negalima.
Sudtingesnio kodo pavyzdys tai kodas (7,4), kurio kontrolinius
enklus galima nustatyti taip:
a
4
= a
0
a
1
a
2
; a
5
= a
0


a
1
a
3
; a
6
= a
1
a
2
a
3.

io kodo minimalus Hemingo nuotolis yra 3. Kodas padeda itaisyti
bet kurio vieno enklo klaid.
Tiesinis kodas gali bti pateiktas ir be kodins lentels.Jo
sudarymo taisykles pilnai nustato funkcin kontrolini simboli
priklausomyb nuo informacini ra ( ) ( )
0 1 0 1
,..., ,..., a a f c c
k r
=
(1) i lygyb visas galimos informacini simboli kombinacijos,
galima nustatyti visas
k
a
m K = kodines kombinacijas.(1)
priklausomyb gali bti bet kokia.Labiausiai paplito tiesiniai kodai.
Tiesinis arba sistematinis kodas (n,k) su pagrindu m
b
,kurio
kontrolinis simbolis yra informacini simboli mod. m
b
tiesins
kombinacijos.

=
=
1
0
k
j
j ji v
a C , v = 0,,r-1 (2)
37

ia
jv
-bet kurie m
b
-ainiai skaiiai,

- sumavimo modulio
enklas. Dvejetainiams tiesiniams kodams (m
b
= 2 ;
jv
= 0,1).Jie
parenkami taip kad skirtingi kontroliniai simboliai priklausyt
nuo skirting informacini simboli!
Taigi,r kombinacij (2) lygybje pilnai nustato tiesinio kodo
sudarymo taisykles.ios kombinacijos savo ruotu nustatomos k,r
dvejetainiais koeficientais
jv
. Pvz. Tiesinio kodo (5,3) pilnai
nustato ________= 3 * 2 = 6 dvejetainiai koeficientai.Jeigu tais
koeficientais paimti, per
21
=1,
11
=1,
01
=0,
20
=1,
10
=0,
00
=1, tai
(2) lygyb gaus pavidal
1 2 1
a a c = ;
0 2 0
a a c = ;ra jos
visas galimas a;kombinacijos,gaunam visos k=2
3
=8 kodines
kombinacijas
00000,00101,01010,01111,10011,10110,11001,11100.


Sistemini kod dviej leidiam kombinacij suma moduliu 2.
duoda taip pat leidiam kombinacij.
Kodavimo teorijoje plaiai naudojama kod matricin iraika.
Visas sisteminio kodo (n,k) leidiamas kombinacijas galima
gauti turint taip vadinamas k pradines kombinacijas.Jos turi tenkinti
tokias slygas:
- pradini kombinacij skaii neturi eiti nulin;
- kodinis atstumas tarp dviej pradini kombinacij neturi
bti maesnis d
min
;
- kiekviena pradin kombinacija,kaip ir kiekviena nenulin
leidiama kombinacija turi turti vienetuku skaii
nemaesni d
min
;
- visos pradins kombinacijos turi bti tiesikai
nepriklausomos t.y. neturi bti gauta sumuojant kitas.
Pradins kombinacijos gali bti gautos i matricos,sudarytos i
k eilui ir n stulpeli:

38

|
|
|
|
|
|
|

\
|
=
4 4 4 3 4 4 4 2 1 4 4 4 3 4 4 4 2 1
kk k k
k
k
kk k k
k
k
k n
b b b
b b b
b b b
a a a
a a a
a a a
P
...
...
...
...
...
...
2 1
2 22 21
1 12 11
2 1
2 22 21
1 12 11
,

informaciniai patikros

P
n,k
matrica vadinama sudaromaja.Ji gali bti pateikta taip pat
kaip dvi submatricos informacine U
k
ir patikros H
p
.
Sudaromosios matricos sudarymui patogu U
k
pateikti kaip
kvadratin vienetin matric.

|
|
|
|
|
|
|
|

\
|
=
1 0 ... 0 0 0
0 1 ... 0 0 0
0 0 ... 1 0 0
0 0 ... 0 1 0
0 0 ... 0 0 1
k
U

iuo atveju patikros matrica H
p
sudaroma prisilaikant toki
slyg:
- vienetuk kiekis eilutje turi bti ne maesnis kaip d
min
-1
- bet kuri dviej eilui suma mod.2 turi turti nemaiau d
min
-
2 vienetuk.
Kontroliniai simboliai sudaromi atliekant tiesines operacijas su
informaciniais simboliais.Kurie informaciniai simboliai turi
dalyvauti tose operacijose priklauso nuo kodo dekodavimo bdo.
39

Labai patogu kontrolines sumas sudaryti i patikros matricos H
p

tokiu bdu.
I pradi sudaroma matrica H
p
1
,transponuota H
p


|
|
|
|
|

\
|
=
kp p p
k
k
p
b b b
b b b
b b b
H
...
...
...
2 1
2 22 12
1 21 11
1


Po to i deins jai priraoma vienetin matrica

|
|
|
|
|

\
|
=
1 ... 0 0 0 ...
0 ... 0 1 0 ...
0 ... 0 0 1 ...
2 1
2 22 12
1 21 11
kp p p
k
k
b b b
b b b
b b b
H

Kontrolini simboli nustatymas i informacini algoritmas
paprastas.
Pozicijos,matricos H
p
1
pirmoje eilutje, turinios vienetukus,
nustato informacines skiltis, kurios turi dalyvauti formuojant
pirmj kodins kombinacijos kontrolin skilt,antros eiluts
vienetukas informacines skiltis formuojant antrj kontroli skilt
ir t.t. Pvz. Tegul kodo (7,4) pradin (sudaromoji) matrica yra tokia

1 1 1 1 0 0 0
0 1 1 0 1 0 0
1 0 1 0 0 1 0
1 1 0 0 0 0 1
4 , 7
= P
40


,kur

1 1 1
0 1 1
1 0 1
1 1 0
=
p
H

jai transponuota

1 0 1 1
1 1 0 1
1 1 1 0
= H

prira vienetin,gauname tikrinimo ________

1 0 0 1 0 1 1
0 1 0 1 1 0 1
0 0 1 1 1 1 0
= H

Kodins kombinacijos turi turti r = n - k = 7 - 4 = 3 kontrolini
simboli.H

submatrica nurodo,kad kontroliniai simboliai nustatomi

tokiomis lygybmis:
b
1
= a
2
+ a
3
+ a
4
;
b
2
= a
1
+ a
3
+ a
4
;
b
3
= a
1
+ a
2
+ a
4
;
Taigi pvz. Praneimui kuris ireiktas kodine kombinacija 0011,
kontroliniai simboliai yra:
b
1
= 0 + 1 + 1 = 0;
41

b
2
= 0 + 1 + 1 = 0;
b
3
= 0 + 0 + 1 = 1;
ir pilna kodinin kombinacija yra 0011 001
Tikrinimo matrica H labai patogi nustatant klaidos viet
kodinje kombinacijoje, tuo paiu ir klaid itaisym.
iuo atveju tikrinimas ipildomas sumuojant mod.2 kontrolinius
simbolius ir kontrolinius simbolius iskaiiuotus i priimt kodini
kombinacij. Bus gauta kontrolini lygybi aib,kurios sudtis
nesunkiai nustatoma i tikrinimo matricos H.
pirmos kontrolins lygybs sudtis eina simboliai kuri
pozicijas nurodys vienetukai pirmoje H matricos eilutje, antros-
vienetukai antroje H eilutje ir t.t.
Pvz. Dl anksiau rodyto pavyzdio su kodu (7,4),ios lygybs
bus:
S
1
= b
1
+ a
2
+ a
3
+ a
4
;
S
2
= b
2
+ a
1
+ a
3
+ a
4
;
S
3
= b
3
+ a
1
+ a
2
+ a
4
;
Toki tikrinim rezultatas r-skili dvejetainis kodas
(sindromas) lygus 0 nesant klaid ir skirtingai nuo 0 esant
klaidoms.
Jeigu kodas skirtas ir klaid itaisymui,turi bti i anksto
nustatyta atitiktis tarp sindromo ir taisomos klaidos.
Pvz. Tegul ms nagrinto pavyzdio atveju,priimant kod
(7,4) pirmoje jo kodins kombinacijos skiltyje vyko klaida
(ikreiptas simbolis a
1
).Tada tikrinimo operacijos duos tok
rezultat (0011001)
S
1
= b
1
+ a
2
+ a
3
+ a
4
= 0 + 0 + 1 + 1 = 0;
S
2
= b
2
+ a
1
+ a
3
+ a
4
= 0 + 1 + 1 + 1 = 1;
S
3
= b
3
+ a
1
+ a
2
+ a
4
= 1 + 1 + 0 + 1 = 1;
Taigi esant klaidai pirmoje skiltyje,bus gautas sindromas
011,esant klaidai antroje skiltyje kodas 101 ir t.t. (110,111)
42

Akivaizdu,kad surasti sindrom vienkartini klaid itaisymui
nra sudtinga,taiau taisant dvikartines,trikartines ir t.t. taip pat
_________ klaid sindrom sudarymas yra gana sudtingas dalykas
ir be procesori neapsieinama.
Kiti sistemini kod pavyzdiai:
- Kodas su lyginiu vienetuk skaiiumi.Turi tik vien
perteklin simbol. Jis parenkamas toks, kad bendras
vienetuk skaiius kodinje kombinacijoje bt lyginis
(kodins kombinacijos tikrinimas-suma mod.2 vis jo
simboli). Kodo perteklikumas k
pert
= q / n = 1 / n . Kodas
aptinka vienkartines klaidas ir visas klaidas nelygiko
kartotinumo.
- Kodas su element padvigubinimu. Kiekvienam
informaciniam simboliui vedamas papildomas simbolis
(vienetas papildomas 0 ir pakeiiamas 10, nulis-vienetu ir
paveriamas 01).Kodo ikraipymo rodiklis bus derini 00
arba 11 pasirodymas poriniuose elementuose. Kodo
perteklumas k
pert
= 0,5. Kodas aptinka visas klaidas,iskyrus
atvejus,kai yra dvi klaidos poriniuose elementuose.
- Inversinis kodas.Jo sudarymo pagrindas-pradins kodins
kombinacijos pakartojimo metodas. Tais atvejais kodo
pradin kombinacija turi lygin vienet skaii,antra
kombinacija tiksliai atitinka pradin, jeigu nelyginis
pakartojimas vykdomas invertuotame pavidale (pvz.
Kombinacijos 01010 ir 01110 inversiniu kodu bus kaip
0101001010 ir 0111010001 ). Kodo perteklumas k
pert
= 0,5.
Aptinka praktikai visas klaidas kombinacijose. Jos nebus
aptiktos tik tada, kai vienu metu ikraipomi du,keturi ir t.t.
elementai pradinje ir du,keturi ir t.t. elementai papildomoje
kombinacijoje. Sudaromoji ir patikros matricos turi vaizd:

P
n,k
= | U
k
,
k
| , H = |
k
, U
k
|; kur U
k
vienetin
43

2.5. Cikliniai kodai

Cikliniai kodai priskiriami sistematini tiesini kod klasei (n,k). ia
n kodo odio enkl kiekis, k informacini enkl kiekis.
Kontrolini enkl kiekis lygus skirtumui n-k =r. Esmin i kod
ypatyb yra ta, kad ciklikai perstatant leistinojo kodo odio simbolius
gaunamas kitas leistinasis kodo odis.
Pavyzdiui, jeigu seka a
n-1
a
n-2
a
1
a
0
yra leistinasis ciklinio kodo odis,
tai kita seka a
0
a
n-1
a
n-2
a
1
taip pat leistinasis ciklinio kodo odis.
Teorikai nagrinjant ciklinius kodus taikomi Galua (Galois) algebros
elementai. Dvejetainio kodo odiai (vienet ir nuli rinkiniai)
vaizduojami tam tikro laipsnio algebriniu polinomu

F(x)=a
n-1
x
n-1
+ a
n-2
x
n-2
++a
1
x+a
0
, (2.1)

ia x fiktyvus kintamasis, a
i
kodo elementai dvejetainiai skaiiai.
Pavyzdiui, kodo odis 01001 vaizduojamas tokiu polinomu:

F(x)=0.x
4
+1.x
3
+0.x
2
+1.x
1
+x
0
= x
3
+1.

Ireikus kodo odius polinomais, kod tiriami matematiniais
metodais, nes veiksmai su kodais (simboli rinkiniais) pakeiiami
veiksmais su polinomais. Taip dvejetaini kod sudties veiksmas,
atliekamas sudedant moduliu 2 polinom koeficientus, esanius prie t
pai kintamojo x laipsni:

x
3
+

x
2
+ 1
x +1

x
3
+

x
2
+x

Polinomai dauginami kaip paprastos funkcijos, tik t pai laipsni x
koeficientai sudedami moduliu 2:

(x
3
+

x
2
+0+1)(x+1) = x
4
+x
3
+0+x+

x
3
+x
2
+0+1= x
4
+

x
2
+x+1.


44

Dalijami irgi taip pat kaip paprastos funkcijos, tik atimtis pakeiiama
sudtimi moduliu 2, nes atimties ir sudties veiksmai moduliu 2 duoda
vienod rezultat :

x
4
+ 0+

x
2
+x+1 x+1
x
4
+x
3
x
3
+

x
2
+1

x
3
+

x
2

x
3
+

x
2


0+x+1
x+1 .
0

Ciklini kod teorijai yra labai svarbus Galua algebros teiginys x
n
=
1, i kurio seka ivada:
Algebrinio polinomo F(x) daugyba i kintamojo x atitinka kodo
element ciklin perstatym:
F(x)=xF(x)= a
n-2
x
n-1
++a
1
x
2
+a
0
x+ a
n-1
. (2.2)
Pavyzdiui, kodas 0101110 apraomas polinomu x
5
+

x
3
+x
2
+x.
Padaugin polinom i x gauname polinom x
6
+x
4
+x
3
+x
2
, kuris atitinka
kod 1011100. Akivaizdu, kad antrasis kodas i pirmojo gaunamas
perstaius pirmj enkl pabaig.
Ypating reikm sudarant ciklin kod turi generuojantysis
polinomas G(x) (angl. Generator Polynomial), nes jis isamiai apibdina
konkret ciklin kod

G(x) = x
r
+ g
r-1
x
r-1
++g
1
x +1. (2.3)

io polinomo laipsnis r = n-k.
Polinomai G(x) gali bti apibdinami kaip emiausio laipsnio
polinomai F(x). Jie gali bti apibdinami ir kaip neredukuojamieji
polinomai, nes jie negali bti pakeisti dviej polinom su maesniu
laipsniu sandauga. Yra ir dar kitokia generuojaniojo polinomo
apibdinimo versija tai polinomas laipsnio r < n (n polinomo F(x)
laipsnis), i kurio be liekanos dalijasi dvinaris x
n
-1. Ciklini kod

45

generuojanij polinom ir juos atitinkani dvejetaini kod
pavyzdiai pateikti 2.2 lentelje

2.2 lentel
r G(x) Kodas
3 x
3
+x+1
x
3
+x
2
+1
1011
1101
4 x
4
+x
2
+1 10011
5 x
5
+x
4
+x
3
+x
2
+1
x
5
+x
4
+x
2
+x+1
111101
110111
6 x
6
+x

+1
x
6
+x
5
+x
2
+x+1
1000011
1100111
7 x
7
+x
3
+1
x
7
+x
3
+x
2
+x+1
x
7
+x
4
+x
3
+x
2
+1
10001001
10001111
10011101
8 x
8
+x
7
+x
6
+x
5
+x
2
+x

+1
x
8
+x
4
+x
3
+x
2
+1
x
8
+x
6
+x
5
+x+1
111100111
100011101
1011000111

Ciklinio kodo sudarymas. Kai pasirinktas konkretus generuojanty-
sis polinomas, ciklinio kodo od nusakantis polinomas sudaromas i
dviej dali:

F(x)= x
n-k
M(x) +R(x). (2.4)

Pirmoji dalis polinomas M(x) informacin kodo odio dal
atitinkantis polinomas. O antroji dalis R(x) yra liekana, gaunama
dalijant polinom x
n-k
M(x) i generuojaniojo polinomo G(x).
Pavyzdys. Ciklinio kodo (7,4) sudarymas.
Gali bti tik du skirtingi (7,4) cikliniai kodai. Juos generuojantieji
polinomai yra

G
1
(x) = x
3
+

x
2
+1 ir G
2
(x) = x
3
+

x+1.

Pasirenkame G
1
(x). Pavyzdiui informacin sek 0111 apraome
polinomu M(x) = x
2
+

x+1. Padauginus polinom i x
n-k
=x
3
, gaunama x
3

M(x) = x
5
+

x
4
+x
3
.
46

Polinom dalybos veiksmas atrodo taip:

x
5
+

x
4
+x
3
x
3
+

x
2
+1
x
5
+

x
4
+x
2
x
2
+1


x
3
+

x
2

x
3
+

x
2
+1
1

Vadinasi, liekana yra R(x)=1. Pagal (2.4) formul gaunama
F(x)= x
5
+

x
4
+x
3
+1.
is polinomas atitinka kodo od 0111001.
Aparatriniu bdu ciklin kodavim vykdo koderis taisas, sudarytas
i postmio registr R ir sumatori (mod-2) (2.1 pav). ioje schemoje
sumatoriai realiai bna tik prie tas registr skiltis, prie kuri
generuojaniojo polinomo koeficientai g
i
lygs vienetui.Pradins 2.1
paveiksle pateikto koderio jungikli padtys: jungiklis J
1
jungtas
grtamojo ryio kilpa udaryta, jungiklis J
2
apatinje padtyje.
Per jungikl J
2
informaciniai bitai patenka ijim. ios jungikli

padtys ilieka k takt. Per tuos k takt registrus patenkantys
informaciniai bitai suformuoja kontrolinius kodo odio bitus. Po k
Kontroliniai bitai
J
1
R
1
R
2
R
r-1
R
0
+ + +
g
1 g
2
+
J
2
Informaciniai bitai
Informacija
101...
g
r-1

2.1 pav. Ciklinio koderio struktrin schema.

47

takt abu jungikliai perjungiami, grtamasis ryys nutraukiamas ir
sekanius r takt i registr koderio ijim siuniami kontroliniai bitai.
Cikliniai koderiai ir dekoderiai bene paprasiausiai realizuojami i
vis inom trukdiams atspari kod
Klaid aptikimas. Primus kodo od klaidos aptinkamos vykdant
procedr, analogik kodavimui. Matematinis klaid aptikimo algo-
ritmas pagrstas tuo, kad kiekvien ciklinio kodo od apraantis polino-
mas dalijasi i generuojaniojo polinomo be liekanos. Jeigu dalijant
visdlto gaunama liekana, tai reikia, kad priimtas kodo odis nra
leistinasis duotojo kodo odis arba, kitaip tariant, priimant sivl klaida.
Dalybos liekan atitinkantis kodas ciklini kod teorijoje vadinamas
sindromu. Jeigu sindromo kode yra bent vienas 1, tai reikia, kodo odis
priimtas klaidingai.
Aparatiniu bdu klaidos aptinkamos pakartotinai koduojant priimt
kodo od. Koduojama tokiu pat koderiu, kaip ir perduodant. Skirtumas
tik tas, kad jungiklis J
1
visada ilieka padtyje jungta, o jungiklis J
2
i
viso nenaudojamas. Jeigu klaidos nra, tai po n takt visuose registruose
susirenka tikrinamasis kodas 000. Tokia bsena atitinka kodo dalyb i
generuojaniojo polinomo be liekanos. Jeigu kodo odis priimtas
klaidingai, tai po n takt kai kuri registr bsena yra 1. Kitaip tariant,
registruose susiformuoja sindromo kodas
Sindromo enkl yra n-k=r. Todl skirting nenulini liekan
sindrom gali bti 2
r
-1. Tai reikia, kad ciklinis kodas gali taisyti 2
r
-1
skirting klaid. Nesunku sitikinti, kad sindromo kodas atspindi
klaidingai priimt enkl vietas. I ties, pridedant 1 moduliu 2 prie bet
kokio enklo (0 ar 1), tas enklas pakinta. Todl klaid susidarymo
proces matematikai galima pavaizduoti kaip dviej dvejetaini kod
arba juos atitinkani polinom sumavim:

F(x) = F(x)+E(x), (2.5)

ia F(x) klaiding kod apraantis polinomas; F(x) leistinuosius kodo
odius apraantis polinomas (jis i generuojanio polinomo dalijasi be
liekanos); E(x) polinomas, apraantis klaid kod. Jo enkl kiekis yra
n, o 1 rayti tose pozicijose, kurios priimtos klaidingai. Pavyzdiui,
pirmo enklo klaida apraoma kodu E(x) =1000, antro enklo klaida
48

E(x) =0100, o kartu pirmo ir antro enkl klaidos apraomos kodu
E(x)=1100. Kadangi polinomas F(x) i generuojaniojo polinomo
dalijasi be liekanos, tai akivaizdu, kad ne nulinis sindromas nulemtas tik
polinomo E(x).
Remiantis iuo teiginiu, nesunku
sudaryti vis taisytin klaid kodus
ir, juos padalijus i gene-
ruojaniojo polinomo, sudaryti
sindromo kod lenteles, susie-
janias kod su klaidos vieta. Tai
galima padaryti ir aparatiniu bdu
pasiuniant koder klaid kodus.
2.3 lentelje pateikti (7,4) kodo,

2.3 lentel
sudaryto pagal generuojantj polinom x
3
+

x+1, taisom klaid kodai bei
klaid sindromai. Kai klaida yra informacinje kodo dalyje (pirmos 4
eiluts), tai klaidos sindromai, surayti 57 stulpeliuose nesutampa su
klaidos kodu, o kai klaida yra tikrinamojoje dalyje (57 eiluts), klaidos
sindromai sutampa su klaidos kodu.

BCH kodai. Tai speciali ciklini kod klas, kuriuos pasil Bose ir
Chaudhuri bei nepriklausomai Hocquenghem. Itaisom BCH kodo
odio klaid kiekis yra t=r/m, o r =n-k, m=log
2
(n+1). Minimalus
Hemingo nuotolis d
0
tenkina nelygyb

2t+1 d
0
2t+2. (2.6)

Konkretus BCH sudaromas parinkus du skaiius: kodo odio enkl
kiek n ir taisom klaid kiek t. J generuojantieji polinomai sudaromi i
minimali polinom (kurie dalijasi tik i 1 ir paties savs) sandaug.

2.6 Rekurentiniai kodai

Rekurentiniai kodai priklauso tolydini kod grupei. Juose
kodavimo ir dekodavimo operacijos vyksta su simboliu seka
nepertraukiamai nedalijant j i blokus. Jie pagrindinai skirti klaid
paket aptikimui ir j taisymui. Kontroliniu simboliu formavimas
vyksta sudedant du arba daugiau informacinius simbolius,
perstumtus vienas kito atvilgiu per tam tikr atstum t vadinam
50

sodiets ingsniu. Rekurentiniu kodu itaisom klaid paketo ilgis l
priklauso nuo sudties ingsnio t nustatomas i tokios slygos:

l = 2t

Minimalus atstumas tarp dviej klaid paket ( jam esant
itaisomos visos klaidos pakete ) yra
a = 6t + 1

I vis rekurentini kod labiausiai paplit taip vadinami
grandininiai kodai pasiymintys ypa papratstais kodavimo ir
dekodavimo metodais. Jame kiekvienas kontrolinis simbolis
formuojamas sudedant moduliu 2 du informacinius simbolius,
besirandanius vienas nuo kito per sudties ingsn t.
Paymj informacini simboli sek a
0
a
1

a
2
..... a
t
a
t+1
......

a
2t
a
2t+1
.... gausim toki kontrolini simboli sek: b
0
= == =a
0
+a
t
;
b
1
= == =a
1
+a
t+1
; ...... b
t
= == =a
t
+a
2t
; b
t+1
= == =a
t+1
+a
2t+1
+.....
Bendrame grandininio kodo simboli sraute tarp
kiekvien dviej informacini simboli talpinamas vienas
kontrolinis simbolis: a
0
b
0
a
1
b
1
a
2
b
2
..... a
2t
b
2t
a
2t+1
b
2t+1
........
Kadangi kontrolini simboli kiekis lygus informacini
simboli kiekiui per t pat laik, tai grandininio kodo perteklumas
lygus 0,5.
Primimo gale informaciniai simboliai atskiriami ir
registruojami nepriklausomai vieni nuo kit. I prijungtos
informacini simboli sekos formuojami kontroliniai simboliai
lygiai taip kaip ir perduodamame gale. Po ( 3t+1 ) ulaikymo
kiekvienas suformuotas kontrolinis simbolis lyginamas su
atitinkamu priimtu kontroliniu simboliu. Jeigu vienas i kontrolini
simboli ikreiptas, nesutaps atitinkamai perduotas ir priimtas
kontrolinis simbolis. Jei ikreiptas vienas i informacini simboli,
51

nesutaps du kontroliniai simboliai ( perduoti ir priimti ), kuri
formavimui, naudojamas duotas informacinis simbolis.
Kaip matome teisingas klaid taisymas galimas tik tuo
atveju, jei du i trij simboli apimt tikslumo priimti teisingai.
Taigi grandinis kodas aptinka ir itaiso klaid paketus palyginti
paprastus taiau didelio perteklumo.
Pamintina kita rekurentini kod sritis kompoziciniai
kodai paskutinius metus pradti naudoti plaiau.

52

2.7. Konvoliucinai kodai

Konvoliucin kod (angl. convolutional codes) [lot. convolutus
susuktas, supintas] pavadinim nusako temos ssaja su konvoliuciniu
integralu
x(t) =

m(t-)g()d. (2.7)
Skaitmenine forma toks integralas pakeiiamas iraika:
x
j
=

=
L
i 0
m
j-i
g
i
= m
j-L
g
L
+ + m
j-1
g
1
+ m
j
g
0
. (2.8)
ia sumuojama moduliu 2. x
j
enklas priklauso nuo duotojo enklo m
j
ir
nuo ankstesni L enkl. enklams siminti naudojami poslinkio registrai.
Bendruoju atveju reikalingas L skili registras.
Kaip pavyzd panagrinkime 2.2 pav. schemikai pateikt koder,
sudaryt i L = 3 registr. is koderis kiekvien informacin enkl
ukoduoja trij enkl kodu (n = 3, k = 1). registrus raomi tik
informaciniai jimo bitai. Kiekvien jimo takt (takto metu vedama
po vien bit) palydi trys ijimo nuskaitymo taktai.
Tarkime, kad pradins vis registr bsenos yra 0. Tada ir visuose
trijuose ijimuose yra 0.

2.2 pav. Konvoliucinis koderis ( L=3, k=1, n=3)

Tegul pirmas informacinis bitas yra 1. is bitas raomas pirm
registro skilt (R1), o antroje ir treiose skiltyse (R2 ir R3) ilieka 0.
53

Sumuojant moduliu 2 taip kaip parodyta 2.2 pav., visuose trijuose
ijimuose bus vienetukai (pirmas 1 ukoduotas kodu 111).
Tegul antras informacinis bitas
yra 0. Jis bus ukoduotas kodu 001.
Daugiau iuo koderiu ukoduot
pavyzdi pateikta 2.4 lentelje.
Kiekvieno perduodamo bito iji-
mo kodas priklauso nuo duotojo
jimo bito ir dar nuo dviej prie j
buvusi bit. i taisykl gali bti
urayta taip: m
1
xxm
2
xxm
3
xx, ia
m
1
m
2
m
3

informaciniai bitai, o
xx kontroliniai.
Konvoliuciniai kodai buvo
sukurti kalbai perduoti.

2.4 lentel

2.8. Kod efektyvumas

Informacijos perdavimo sistemose korekciniai kodai naudojami
klaidoms aptikti, klaidoms taisyti, klaidoms aptikti ir taisyti. Todl ir
kod efektyvumas vertinamas rodikliais, atspindiniais kodo tak
informacijos perdavimui. Paprasiausiai teorikai ir eksperimentais
vertinami efektyvumo rodikliai, kurie susij su klaidingo perdavimo
tikimybs sumajimu. Konkretus pavyzdys dl kodavimo suma-jusi
pavieni kodo odi klaidingo perdavimo tikimyb.
Kita efektyvumo rodikli forma tai kodo nulemti energiniai iloiai.
i rodikli grup patogi kompleksikai nagrinjant perdavimo sistem,
nes atsparum trukdiams galima padidinti ir didinant perduo-dam
signal energijas.
Abi kod efektyvumo rodikli formos yra tarpusavyje susijusios.
Klaidingo perdavimo tikimybs sumajimas gali bti perskaiiuo-jamas
energin ilo.
Efektyvumo rodikliai turi bti nagrinjami konkreiomis ryio
slygomis, nustatant ryio kanalo model.
54

Pavyzdiai. Panagrinkime kod efektyvumo rodiklius papras-
iausio kanalo slygomis, kai klaidingai perduoto bito tikimyb yra p
0
ir
nepriklauso nuo kaimynini bit teisingo ar klaidingo perdavimo.
Perduodant informacij k enkl kodu be papildom kontrolini
enkl, odis bus priimtas teisingai, jeigu visi k enklai bus perduoti
teisingai. Teisingo perdavimo tikimyb yra p
t
(k) = (1- p
0
)
k
, o atitinkama
klaidingo perdavimo tikimyb yra

p
kl
(k) = 1- p
t
(k) = 1- (1- p
0
)
k
.

Kodo su lyginiu vienet kiekiu efektyvumas. Kai panaudotas
korekcinis kodas su lyginiu vienet kiekiu (n,n-1), n = k+1. Perduodant
kodo od bus ivengta klaid, jeigu, kaip ir aptartu atveju, visi n enklai
bus perduoti teisingai arba vyks tik tokios klaidos, kurias kodas sudaro
galimyb aptikti. Teisingo perdavimo tikimyb

p
t
(k+1,k) = (1- p
0
)
k+1
+C
1
k+1
p
0
(1- p
0
)
k
+ C
3
k+1
p
0
3
(1- p
0
)
k-2
+

Kodo takotas klaidingo perdavimo tikimybs santykinis
sumajimas
e
k
= [1-p
t
(k)]/ [1-p
t
(k+1,k)].

Ciklinio kodo (7,4) efektyvumas. Perduodant kodo od bus
ivengta klaid, jeigu, visi n enklai bus perduoti teisingai arba vyks tik
tokios klaidos, kurias kodas padeda itaisyti. Kodas (7,4) leidia itaisyti
vienetines klaidas, todl tikimyb perduoti teisingai yra

p
t
(7,4) = (1- p
0
)
7
+C
1
7
p
0
(1- p
0
)
6
.

Kodo slygotas klaidingo perdavimo tikimybs santykinis sumajimas
(efektyvumas)

e
7,4
=[1-(1- p
0
)
4
]/[1- (1- p
0
)
7
-7 p
0
(1- p
0
)
6
].

Pagal i formul apskaiiuoto efektyvumo grafikas pateiktas 2.3
paveiksle. Kaip matyti, kai pavieni klaid tikimyb p
0
gana didel (p
0

55

>0,1), kodo efektyvumas menkas. Efektyvumas pastebimai didja
majant pavieni klaid tikimybms.


2.3 pav. Ciklinio kodo (7,4) efektyvumo grafikas
56

3. Ryi linijos, kanalai ir j modeliai

3.1. Ryi linija kaip keturpolis

Paprasiausia ryi linija tai, be abejo, dviej laid linija -
keturpolis. Esmins tokios linijos charakteristikos yra tipins keturpolio
charakteristikos: jimo ir ijimo varos Z
in
(j), Z
i
(j) ir perdavimo
funkcija K
u
(j). Linijos, kaip signal perdavimo terps, galimybes
ribojantys veiksniai yra dani juosta (tiksliau, jos plotis) F ir triukmai
bei trukdiai.
Dani juosta. I diskretizavimo teoremos inoma, kad signalai,
kuri spektro plotis yra F, laiko ayje gali bti diskretizuoti imant
atskaitas nuotoliais t = 1/2F. Kvantuojant ir uraius kiekvien atskait
N skili dvejetainiu kodu, gaunama skaii seka, kurioje bit tankis (bit
kiekis per sekund) lygus 2FN.
Nagrinjant perdavimo proces galima apgrti diskretizavimo
teoremos teiginius ir sivaizduoti, kad signalas, skirtas perduoti linija su
pralaidumo juosta F, yra formuojamas kaip 2F danio trumpj impuls
seka. Taip formuojam impuls aukiai gali bti valdomi naudojant k
skili kodo keitikl (1.4 pav.a). Ryi linija aptariamoje situacijoje
atlieka emj dani filtro funkcij, todl linijos ijime signalas
atrodyt madaug taip, kaip parodyta 1.4 pav.b. Dydis

C= 2Fk (3.1)

laikomas ryi kanalo be triukm informaciniu laidumu. Formaliai
kalbant, joki dydio k apribojim nra, todl gali atrodyti, kad
informacinis kanalo laidumas gali bti labai didelis.
Perduodant signalus realia ryi linija prie signalo prisids triukmai.
Akivaizdu, kad prie signalo pridjus triukmus nebus manoma tiksliai
nustatyti perduot atskait auki. Tai reikia, kad triukmai linijoje
tampa kanalo informacin laidum ribojaniu veiksniu. Ryi kanalo su
triukmais informacinio laidumo teorin riba ireikiama Hartlej
enono (Hartley-Shannon ) formule
C = Flog (1+S/N), bit/s . (3.2)
57


ioje formulje S ir N signalo ir trukdio vidutins galios. Kaip matyti,
kanalo laidumas tiesiogiai proporcingas dani juostos ploiui F ir
priklauso nuo signalo ir trukdio santykio dydio.
Lyginant reali sistem informacin laidum su teorine riba patogu
naudoti vieno herco juostai apskaiiuot laidum C/F [bit/s] =3,32
, kur yra S/N santykis, ireiktas decibelais.

3.2. Trukdiai

Trukdiais laikomi visi paaliniai virpesiai bei kit ryi priemoni
signalai, kurie trukdo priimti duotj signal. Bendrojo teorinio pobdio
darbuose daniausiai nagrinjami adityviniai ir multipli-katyviniai
trukdiai.
Adityviniu laikomas trukdis, kuris pridedamas prie signalo. Signalas,
esant tokiam trukdiui, uraomas formule

x(t) = s
i
(t) + n(t), (3.3)

ia s(t) perduodamas signalas, n(t) adityvinis trukdis, x(t) signalas,
gaunamas ryio linijos gale.
Kitas trukdio modelis vertina signalo lygio pokyius ir apraomas
signalo ir multiplikatyvinio trukdio k(t) sandauga

z(t) = k(t) s
i
(t). (3.4)

Multiplikatyvini trukdi susidarymo prieastimis yra ryio linij
perdavimo koeficient pokyiai. Tai bdingas radijo ryio linij trukdis.
Jis pastebimas ir laidinio ryio linijose, nes linijos perdavimo koeficientas
priklauso nuo aplinkos temperatros bei kit veiksni.
Sudtingesni ikraipym modeliai gaunami kai t pat signal vienu
metu veikia adityvinis ir multiplikatyvinis trukdiai

x(t) = k(t) s
i
(t

) + n(t). (3.5)
Nagrinjant trukdi modelius, pirmiausia tenka pabrti, kad trukdis
tai atsitiktinis procesas, kuris isamiai apraomas tikimybi tankio
58

daugiamatmis funkcijomis. Kaip trukdio modelis daniausias yra
atsitiktinis normalusis procesas, kurio tikimybi tankio vienmat funkcija
apraoma Gauso (Gauss) funkcija

W(z) = (2)
-0,5

1
exp{- z
2
/2
2
}. (3.6)

ioje formulje
2
trukdio dispersija.
Maiau isamiai trukd, kaip atsitiktin proces, apibdina koreliacin
funkcija K() ir galios spektro tankio funkcija G() (r 1.1).
Trukdius galima skirstyti pagal j kilms poymius ir pagal form.
Daniausia pasitaiko harmoniniai, impulsiniai ir fliuktuaciniai trukdiai.
Harmoniniai tai gana dani ryi sistem tarpusavio trukdiai. Jie
susidaro, kai vienos ryio priemons signalai patenka kitos priemons
priimam dani spektr. Matematin iraika

n(t) = A(t) cos {t + (t)}, (3.7)

ia A(t) ir (t) atsitiktinai kintanios amplitud ir faz. Harmoninio
trukdio koreliacins funkcijos pavyzdiu gali bti gstanti kosinusoid

K() = K(0) e
-
cos . (3.8)

Bdinguoju harmoninio trukdio poymiu yra tai, kad jo spektras
sutelktas siauroje dani juostoje. Kai vienu metu veikia daug skirtingo
danio harmonini trukdi, tokio sudtinio trukdio spektras gali bti
gana platus. io tipo trukdiai mobiliojo ryio tinkluose sukuria gana
specifin radijo resurs (signal, j dani ir bazini stoi) planavimo
problem.
Impulsiniai trukdiai tai vairi elektros ikrov bei sujungim
sukurti trumpalaikiai radijo spinduliavimai. Tipikas impulsinis trukdis
tai trump atsitiktiniais laiko momentais pasirodani impuls seka.
Specifinis poymis sutelktumas laiko ayje. Kadangi, kaip inoma,
trump impuls spektrai paprastai uima plai dani juost, tai ir
impulsiniai trukdiai yra plaiajuosiai. Kai vienu metu veikia daug
59

impulsini trukdi altini, gali susidaryti nenutrkstamas stochastinis
procesas.
Fliuktuaciniai trukdiai tai atsitiktiniai plaiajuosiai netrks
virpesiai. Tipikai jie susidaro stiprintuvuose bei kituose elektroniniuose
taisuose chaotikai judant krvininkams. Matematiniu fliuktuacinio
trukdio modeliu laikomas normalusis procesas.
Fliuktuacinio trukdio galios spektro tankis tolydin plai dani
juost uimanti funkcija. Ribiniu fliuktuacinio trukdio modeliu laikomas
baltasis triukmas, kurio esminis poymis G() = N
0
pastovus galios
spektro tankis visoje teigiam dani ayje. Baltojo triukmo koreliacin
funkcija yra

K() = 0,5N
0
() . (3.9)

Kadangi koreliacin baltojo triukmo funkcija ireikiama delta-funkcija
(), tai dvi baltojo triukmo atskaitos, kad ir kiek artimos jos bt, yra
nekoreliuotos ir nepriklausomos. Todl baltojo triukmo daugiamat
tikimybi tankio funkcija uraoma kaip vienmai tikimybi tankio
funkcij sandauga
W
n
(z
1
,z
2
,z
n
) = {(2)
-0,5

1
}
n
exp{-1/2
2

=
n
l 1
z
l
2
}. (3.10)
Normalusis fliuktuacinis trukdis yra riba, prie kurios artja harmonini ir
impulsini trukdi sumos, kai t dmen kiekis neribotai didja. Todl
dauguma teorini teigini apie signal perdavim bei atsparum
trukdiams formuluojami teigiant, kad trukdis yra normalusis.

3.3. Radijo kanalai

Idealus radijo kanalas, kai i sistuvo imtuv signalas patenka
vieninteliu tiesioginiu keliu, pasitaiko labai retai. Reals kanalai, o ypa
mobiliojo radijo ryio kanalai miestuose yra gerokai sudtingesni (3.1
pav.), nes vairs statiniai ir kiti objektai gali smarkiai veikti bang
60

3.1 pav. Mobiliojo radijo ryio mieste slyg iliustracija
sklidimo slygas. Tiesiogin banga gali bti labai susilpninta, kai
sklidimo kelyje pasitaiko pastat. Prie tiesiogins bangos prisideda kitais
keliais atj signalai. T kit keli susidarym lemia radijo bang
sklidimo specifiniai efektai, tokie kaip difrakcija, refrakcija bei
daugkartiniai atspindiai. Reikia paminti ir tai, kad tipikomis mobiliojo
ryio slygomis netoli vienas nuo kito veikia daugelis radijo sistuv,
todl bendruoju atveju mobiliojo ryio imtuv ateinanio signalo
modelis tai daugelio signal suma


x(t) =

ijk
.P
ij
1/2
s
ij
(t
ijk
). (3.11)

Pateiktame modelyje sumuojama net pagal tris kintamuosius i, j, k.ia i
slyginis cels arba bazins stoties (BS) numeris, kurioje yra sukurtas
signalas. Nors ir gerokai susilpnj, signalai patenka kaimy-nini stoi
teritorijas; j slyginis vartotojo numeris (pagal j sumuo-jam signal
kiekis lygus aktyvi vartotoj kiekiui); k kelio (spindulio) nuo sistuvo
iki imtuvo numeris (k
min
= 1, k
max
= 3, , 6). P
ij
spinduliuojamo signalo
galia, kuri kiekvienam sistuvui skirtinga ir valdoma atsivelgiant ryio
slygas. Koeficientai
ijk
ir

ijk
apibdina atitinkamo bangos kelio
perdavimo koeficient ir tuo keliu sklindanio signalo s
ijk
vlinim. Kuo
kelias tolimesnis ir kuo sudtingesns radijo bang sklidimo slygos, tuo
koeficiento
ijk
kitimo ribos yra platesns. Pavyzdiui, pavienis
iuolaikinis pastatas, stovintis bangos sklidimo kelyje, gali slopinti
signal iki 20 dB. Mediai, giraits gali slopinti iki 312 dB. Vlinim
h
BS
Difrakcija
Tiesiogin banga Atspindys
h
MS
61

skirtumai sklindant bangoms patalpose siekia 40 200 ns, o atviroje
erdvje gali bti 120s.
Kai mobilioji stotis juda, tai kintant vlinimams bei kitoms sklidimo
slygoms priimamo signalo lygis nuolat kinta. 3.2 paveiksle parodytas
tipinis signalo lygio kitimo grafikas, kai mobilioji stotis erdvje
pasislenka tik kelet metr.


3.2 pav. Radijo signalo lygio kitimo iliustracija

3.4. Diskretieji kanal modeliai

Telekomunikacij teorijoje nagrinjami ne tik tolydieji kanal
modeliai, kurie tinka atvaizduoti procesams linijose, bet ir tolydieji-
diskretieji bei grynai diskretieji ryi kanal modeliai.
Diskretusis- tolydusis kanalas, tai modelis, kuris taikomas perdavimo
procesams atvaizduoti, kai i altinio isiuniami diskrets simboliai, o
fizin linij siuniamos tolydi laiko funkcij atkarpos. Pateiktame
pavyzdyje (3.3 pav.) kiekvienas i altinio gautas bitas vaizduojamas
harmoninio virpesio atkarpa, kurios trukm T.
62



3.3 pav. Skaitmeninio signalo perdavimo iliustracija

Kai nagrinjama informacijos perdavimo sistemos dalis nuo
skaitmeninio altinio siuntjo pusje iki skaitmeninio signalo gavjo
pusje, naudojami diskreiojo kanalo modeliai (3.4 pav). Siuntjas iuo

3.4 pav. Diskretaus kanalo modelis

momentu gali perduoti bet kur vien simbol a
i
, i = 1, 2, , m.Ryi
kanale isistas simbolis a
i
gali bti ikraipytas ir priimtas kaip b
j,
j = 1,
2, , n. Kai du vykiai a
i
ir b
j
tarpusavyje susij, tai tikimyb vykti
vykiui b
j
priklauso nuo to, ar vyko vykis a
i
, ar kuris kitas. Tokiai
situacijai apibdinti taikoma tikimybi teorijos svoka slygin
tikimyb p(b
j
a
i
). ia a
i
slyga, o b
j
laukiamas vykis.
Aptariant tuos du vykius a
i
ir b
j
galima vesti ir atvirktin slygin
tikimyb p(a
i
b
j
), kurioje slyga jau b
j
.
Tikimyb, kad abu vykiai a
i
ir b
j
vyks kartu, ymima P(a
i
, b
j
), o
kiekvieno vykio tikimybs atskirai ymimos p(a
i
) ir p(b
j
). Visos aptar-
tos tikimybs tarpusavyje susijusios ia iraika:

P(a
i
, b
j
) = p(a
i
) p(b
j
a
i
) = p(b
j
) p(a
i
b
j
). (3.12)
a
1
a
2
a
3
a
i
a
m
b
1
b
2
b
3
b
j
b
n
63


I ia gaunama iraika, susiejanti slygines tikimybes vien su kita:

p(a
i
b
j
) = p(b
j
a
i
) p(a
i
)/ p(b
j
), (3.13)

Pritaikius inom tikimybi teorijos formul
p(b
j
) =

=
n
i 1
p(a
i
) p(b
j
a
i
),
(3.13) formul gauna tradicin, danai literatroje cituojam form
p(a
i
b
j
) = p(a
i
) p(b
j
a
i
) /

=
n
i 1
p(a
i
) p(b
j
a
i
). (3.14)
Gauta iraika, susiejanti ryi kanal apibdinanias slygines
tikimybes, laikoma diskretinio ryi kanalo matematiniu modeliu.
Tikimybi teorijoje i iraika inoma kaip Bayeso (Bayes) formul ar
Bayeso teorema.
Bayeso formul telekomunikacij teorijoje turi ypating reikm, nes
ji gerai nusako bendr informacijos perdavimo linija ar kanalu esm. I
ties, tie du ia minimi vykiai gali bti traktuojami panaiai kaip 3.3 pav.
signalai. Vienas i j perduodamas skaitmeninis, kitas atvaizduoja
signal linijoje. Bayeso formul nustato ry tarp t signal slygini
tikimybi ir todl laikoma diskretinio kanalo matematiniu modeliu.

3.5 Informacijos optimalus primimas ir apdorojimas

Informacijos optimalaus primimo ir apdorojimo
pagrindinis udavinys perteklikumo taip pat turim duomen
apie naudingo signalo, trukdi ir kanalo savybi panaudojimas
teisingos tikimybs padidinimui. Kadangi imtuvo jime veikia
naudingas signalas ir triukmas teisingo primimo tikimybs
padidinimui pirmiausia priimtas signalas turi bti nufiltruotas.
inomi tokie filtracijos metodai, utinkantys santykio
signalas/triukmas pagerinim:
64

Danin filtracija
Kaupimo metodas
Koreliacijos metodai
Suderinta filtracija

Danins filtracijos idja: ji yra pagrsta naudingo signalo ir
triukmo spektr skirtumu. Praktikoje daniausiai sutinkami
tokie atvejai:
1. siaurajuostis signalas ir plaiajuostis triukmas
imtuvo trakta jungiamas siaurajuostis filtras su
pralaidumo juosta.
2. plaiajuostis signalas ir siaurajuostis triukmas
filtras utikrinantis

juostoje triukmo slopinim.

3. periodinis signalas ir plaiajuostis triukmas.
Signalo ir triukmo gali santykis
0 0
2 P f
P
P
P
P
P
f
xis
f
xis
is
x

= =
|
|

\
|

kur P
0
- vidutin triukmo galia, tenkanti juostos
vienetui;

- filtro pralaidumo juosta;

Mainant

santykis didja. Realiose slygose signalas veikia tik

tam tikr laik T
x
. is dydis turi bti parinktas toks, kad
x


tada

x
xis
is
x
T
P
P
P
P

|
|

\
|

=
|
|

\
|

0
2
, kur =
x
* T
x
pastovioji
priklausanti nuo

65

signalo formos (paprastai =1). Vadinasi is santykis
gali bti padidintas, padidinus signalo trukm T
x
t.y.
perdavimo laik.

Kaupimo metodas priimtinas tais atvejais, jeigu naudingas
signalas primimo metu yra konstanta ir yra periodin funkcija.
Metodo esm - daugkartinis signalo kartojimas ir atskir jo
realizacij sumavimas primimo taise. ( prie tam tikr slyg
padidinim santyk signalas/triukmas ).


( )
( )
IN
x
IS
x
P
P
n
D n
a n
P
P
|
|

\
|
=

=
|
|

\
|

2
, kur
a- signalo reikm (a=const); n realizacij perdavimo
metu; D() trukdi dispersija.


Kaupiklio ijime integruojant jimo signal, taip pat galima
pasiekti kaupimo efekt


IN
X X
I
X
P
P T
P
P
|
|

\
|

|
|

\
|


0


kur T
x
integravimo laikas,
0
trukdi koreliacijos
intervalas ( kuo
0
maesnis, tuo trukdis auktesnis).

Koreliacijos metodo esm slypi signalo ir triukmo
koreliacini funkcij skirtume. Metodas efektyvus priimant
periodinius arba kvaziperiodinius signalus. Metodo esm
nagrinsim priimdami kad signalas periodinis triukmas baltas
66

K

()
K
xx
()

gausinis triukmas. iuo atveju K
y
()=K
xx
()+K

().....(1) ia K
y
()
signalo ir triukmo koreliacin funkcija; K
xx
(), K

() signalo
ir triukmo autokoreliacins funkcijos;















Parenkant tok laik prie kurio K

() 0 ir jos galima
nevertinti mes iskiriame nauding signal i naudingo ir triukmo
miinio. Primimo laiko parinkimas priklauso nuo trukdi,
koreliacijos laiko
0
ir signalo/triukmas santykio:
K
y
()=D(x)[(r
xx
()+P

/P
x
)*r

()]............(2)
ia (1) lygybje koreliacijos funkcijos ireiktos per
dispersijos ir normuotas koreliacines funkcijas
K
xx
() = D(x) * r
xx
()
K

() = D() * r

()
D()/D(x) = P

/P
x

Itiktj , kai P

/P
x
<< 1, atmesti antrj nar (2) lygybje
galima ir naudingo signalo iskyrimui teorikai laiko nereikia. Kai
P

/P
x
1, reikia didinti , kad gauti r

() 0. Taigi iuo atveju

67

DB I
VL
y(t)*y(t+)
y(t+)
y(t)
naudingo signalo iskyrimui reikia papildomo laiko, kuris turi
didti didjant P

/P
x
ir
0
.
Bendras laiko udelstos koreliacijos primimas priklauso ne
tik nuo , bet ir nuo integravimo laiko T
1
(praktikai T
1
10
0
).
Koreliacinio imtuvo schema:










ia DB daugybos blokas, VL vlinimo linija; I
integratororius.


Sprendimo primimo taisykls ir kriterijus: trukdio
poveikio rezultatas, dalin ar pilna informacijos, perneamos
naudingo signalo, netektis. Imtuvo pagrindinis udavinys tame, kad
priimtos realizacijos pagrindu nusprsti kokiu tai geriausiu bdu ar
duotoje realizacijoje yra signalas (aptikimo udavinys) arba kokie
naudingo signalo parametrai (atstatymo udavinys).
Aptikimo udavinys pasireikia tuo kad apdorojus priimt
signal Y reikia nustatyti ar tame yra naudingas signalas X, ar ne.
Laikysime kaip ir anksiau, kad priimtas signalas yra suma
y(t)=x(t) + (t) naudingas signalas gali gauti dvi reikmes: X
1
ir X
0

68

su atitinkamai apriorinmis tikimybmis P(X
1
) ir P(X
0
). Kadangi
itiktj turi vien i i reikmi, todl teisinga lygyb: P(X
1
) +
P(X
0
) = 1. tuo bdu galimos dvi tarpusavyje nepersikertanios
alternatyvios hipotezs: priimtame signale yra naudingas signalas
(H
1
hipotez) ir nra (H
0
hipotez). Imtuvo sprendiamasis taisas
turi nustatyt kuri i i hipotezi yra tikra. iuo atveju gali bti dvi
aposteorins tikimybs reikms: P(X/Y); P(X
1
/Y) slygin
naudingo signalo X buvimo tikimyb esant realizacijos Y duotai
reikmei. P(X
0
/Y) slygin tikimyb, kad naudingo signalo X
nra esant duotai realizacijai. Analogikai galima nagrinti dvi
patikimumo funkcijos L(X): L(X
1
) = W(Y/X
1
) realizacijos Y
slygins tikimybs tankis esant naudingam signalui X; L(X
0
) =
W(Y/X
0
) nesant X.
Patikimumo funkcijos santyk priimta vadinti patikimum
santykiu.
=L(X
1
)/L(X
0
)=W(Y/X
1
)/W(Y/X
0
).
Kad parinkti hipotez H
1
arba H
0
turi bti priimta u
pagrind tam tikra sprendini primimo taisykl, o kad j priimti
btina naudotis tam tikrais kriterijais.

Didiausio tiktinumo kriterijus: formuojamas taip:
labiausiai tiktina ta X parametro reikm, kuriai esant patikimumo
funkcija L(X) yra maksimali. Signalo aptikimui palyginama L(X
1
)
su L(X
0
) ir priimame t hipotez, kuri atitinka didesnio
patikimumo funkcijos reikm. Jeigu pvz., L(X
1
)>L(X
0
) priimame
H
1
, jei L(X
1
)L(X
0
) H
0
. patogu kriterij urayti kaip
patikimumo santyk:

Jei =L(X
1
)/L(X
0
)>1, tai X=X
1
,
Jei =L(X
1
)/L(X
0
)1, tai X=X
0
.

69

Kriterijaus privalumas tame kad nereikia inoti signalo X apriorini
tikimybi P(X
1
) ir P(X
0
).
Aposteriorins tikimybs maksimumo kriterijus primus
realizacijos Y reikm, priimama ta hipotez, kuriai esant
aposteriorin tikimyb P(X/Y) yra maksimali, t.y., jeigu

P(X
1
/Y)/P(X
0
/Y)>1, tai X=X
1
, ir jei
P(X
1
/Y)/P(X
0
/Y)1, tai X=X
0
.

Pasinaudojus Baeso formule, galima taip urayti:

P
X
1
Y
|

\
|
|

P
X
0
Y
|

\
|
|

P X
1
( )
L X
1
( )

( )
P X
0
( )
L X
0
( )

( )
P X
1
( )
P X
0
( )
|

\
|
|
|

Jei [P(X
1
)/P(X
0
)]* > 1, tai X=X
1
, ir jei
[P(X
1
)/P(X
0
)]* 1, tai X=X
0
.

Galima urayti ir taip: > P(X
0
)/P(X
1
) =
0
, tai X=X
1

P(X
0
)/P(X
1
) =
0
, tai X=X
0
, ia
0

patikimum santykio slenkstin reikm.
Taigi sprendimo primimo procedra yra tapati , kaip ir
naudojant ankstesnj kriterij, tik tuo atveju X lyginamas su 1, o
antruoju atveju aprioriniu tikimybi santykiu P(X
1
)/P(X
0
).
Akivaizdu kad esant aprioriniams duomenims P(X
1
) ir
P(X
0
), tikslinga naudoti kriterij nes yra galimyb naudotis
papildoma informacija, padedania tiksliau sprsti signalo aptikimo
udavin.
is kriterijus yra optimalus taip pat ir informacinio tako
poiriu. Labiausiai tiktina reikia laikyti t X parametro reikm,
70

kurios atvilgiu priimtame signale yra didiausias informacijos
kiekis. Galima nesunkiai gauti, kad I(Y,X
1
)-
I(Y,X
0
)=log
2
[W(Y/X
1
)/W(Y/X
0
)]=log
2
. is informacinis
sprendimo primimo kriterijus tai patikimum santykio
dvejetainio logaritmo nustatymas: jei is logaritmas teigiamas tai
X=X
1
, jei neigiamas ar lygus 0, tai X=X
0
.

Idealaus stebtojo kriterijus: pagal priimama ta hipotez,
kuriai esant utikrinama sprendinio primimo minimali paklaida.
is kriterijus minimizuoja bendr paklaid: P
kl
= P(X
0
)*+P(X
1
)*,
kur ir yra pirmos (klaidingas sprendimas, kada yra naudingas
signalas, nors jo nra) ir antros (sprendimas apie tai, kad nra
signalo nors jis yra) ries klaidos. Nesunkiai rodoma, kad is
kriterijus sutampa su ankstesniu kriterijumi, tik skiriasi pradins
slygos.

Neimano persona kriterijus geriausiu sprendiniu yra tas ,
kuris utikrina maiausia antros ries paklaid, esant nustatytai
leidiamai pirmos ries paklaidai, t.y., jeigu
W(Y/X
1
)/W(Y/X
0
)=>
0
, tai X=X
1
,
W(Y/X
1
)/W(Y/X
0
)=
0
, tai X=X
0
.
Kur slenkstin reikm X
0
nustatoma i lygybs:

W

X
0
|

\
|
|

(
(
(

d

ia - i anksto usiduotas nustatytas dydis.

Minimalios rizikos (Baeso) kriterijus: jis vertina netik abiej
paklaid netolygum, bet ir pasekmes prie kuri priveda ios
paklaidos. Tam tikslui yra vedami svoriniai koeficientai (paklaid
kainos koeficientai) r
10
ir r
01
. suvidurkintas dydis
71

r=r10*P(X
0
)*+r
01
*P(X
1
)* buvo pavadinta rizika. Taigi priimama
ta hipotez, kuri utikrina r=minimum o sprendini taisykl yra
tokia:
Jeigu

W
Y
X
1
|

\
|
|
|

W
Y
X
0
|

\
|
|

r
10
P X
0
( )
r
01
P X
1
( )

>
0
tai X=X
1
Jeigu

W
Y
X
1
|

\
|
|
|

W
Y
X
0
|

\
|
|

r
10
P X
0
( )
r
01
P X
1
( )

0
tai X=X
0

Kriterijus labiausiai ekonomika tikslingas, nes utikrina
minimalius nuostolius taiau reikalauja maksimalios apriorins
informacijos (W/Y/X) bei srovini koeficient r
10
ir r
01
.

Minimaksinis kriterijus tai specialus minimalios rizikos
kriterijaus atvjis, kai apriorins tikimybs P(X
1
) ir P(X
0
)
neinomos. Jo idja tame kad utikrinamas rizikos minimumas
esant blogiausiam apriorini tikimybi santykiui.
72

4. Signal primimas veikiant trukdiams

4.1. Sprendimo taisykls

Tarkime, kad vyki grup a
i
atvaizduoja perduodamus signalus
(enklus, kodo odius, ar kt.), o b
j
atitinkamai atvaizduoja signalus,
gaunamus nutolusiame linijos gale. Pereinant prie tradicini signal
ymjim, perduodamus signalus tikslinga paymti s
i
, o gaunamus
nutolusiame linijos gale x
j
. Taip paymjus reikia perrayti ir slygines
tikimybes bei Bayeso formul
p(s
i
x
j
) = p(s
i
) p(x
j
s
i
) :

=
n
i 1
p(s
i
) p(x
j
s
i
). (4.1)
Kai nutolusiame linijos gale priimama konkreti signalo realizacija x
j

slyga, tai naudojantis Bayeso formule galima apskaiiuoti slygines
tikimybes, kad buvo perduoti signalai s
1
, s
2
, , s
n .
O nustaius ias
tikimybes, belieka irinkti i j didiausi, pavyzdiui, p(s
k
/x
j
), tai yra t,
kuri tenkina nelygybi sistem

p(s
k
x
j
) > p(s
i
x
j
), i = 1, 2, , n, bet i k. (4.2)

i nelygybi sistema laikoma optimalaus imtuvo sprendimo taisykle
ir taikoma apdorojant i linijos priimt signal x. Remiantis ia taisykle
teigiama, kad

buvo perduotas signalas

s
k,
jeigu

(4.2) nelygybi sistema
patenkinama signalui s
k
.

Toks imtuvas laikomas optimaliu pagal
didiausio tiktinumo (angl. Maximum Likelihood) kriterij.
Nagrinjant (4.2) nelygybi sistem, nesunku pastebti, kad funk-
cijas p(s
k
x
j
) ir p(s
i
x
j
) apraanios (4.1) iraikos deinje vardiklyje
esanios sumos yra vienodos, nepaisant to, s
k
ar

s
i
signalui yra skai-
iuojamos. Todl raant (4.1) (4.2) ir atmetant vardiklius, gaunama kita
nelygybi sistema

p(s
k
)p(x
j
s
k
) > p(s
i
)p(x
j
s
i
), i = 1, 2, , n, bet i k. (4.3)
73

i iraika urayta naudojant vadinamsias tiesiogines slygines
tikimybes vietoj atvirktini.

4.2. Optimalus imtuvas veikiant baltajam triukmui

Suformuluota sprendimo taisykl (4.3) tik labai bendru teoriniu
poiriu gali bti suprantama kaip imtuvo algoritmas. Optimalaus signal
primimo algoritmai detaliausiai inagrinti ryi kanalo modeliui su
normaliuoju baltuoju triukmu.
Paymjus perduodam signal s
i
(t), primimo vietoje laikotarpiu 0
T (T signalo s
i
(t) trukm) stebima perduoto signalo ir normaliojo baltojo
trukdio n(t) suma

x(t) = s
i
(t) + n(t). (4.4)

Tolesnei analizei patogu pereiti prie diskretinio laiko. Padalijus laiko
interval T L dali, (4.4) formul galima perrayti taip:

x(l) = s
i
(l) + n(l), l = 0, 1, , L-1. (4.5)

Kadangi pasirinktas baltasis triukmas, tai diskretinio laiko ayje bet
kurios dvi io triukmo atskaitos n(l
1
) ir n(l
2
) yra nepriklausomos, todl L-
mat triukmo n(l) tikimybi tankio funkcija ireikiama vienmai
funkcij sandauga:
W
L
(n
0
, n
1
, , n
L-1
) = {(2)
-0,5

1
}
L
exp{-1/2
2

=
1
0
L
l
n
l
2
}. (4.6)
Ireikus n(l) i (4.5) lygybs x(l) ir s
i
(l) skirtumu

n(l) = x(l) - s
i
(l), l = 0, 1, , L-1,

ir raius gaut iraik (4.6) formul gaunama:
W
L
(n
0
, n
1
, , n
L-1
s
i
) = {(2)
-0,5

1
}
L
exp{-1/2
2

=
1
0
L
l
[x(l)- s
i
(l)]
2
}. (4.7)
74

i formul yra slygin tikimybi tankio funkcija todl, kad ji
teisinga tik tuo atveju, kai vykdyta slyga i x(l) atimta funkcija s
i
(l)
tikrai yra perduoto signalo kopija.
Pakeitus (4.3) nelygybi sistemoje slygines tikimybes p(x
j
s
i
)
slyginmis tikimybi tankio funkcijomis, apraytomis (4.7) formule, ir
atmetus vienodus abiej nelygybs pusi daugiklius, gaunamas imtuvo
algoritmas, kuris optimalus pagal didiausio tiktinumo kriterij:
p(s
k
)exp{-1/2
2

=
1
0
L
l
[x(l)- s
k
(l)]
2
}> p(s
i
)exp{-1/2
2

=
1
0
L
l
[x(l)- s
i
(l)]
2
},
i = 1, 2, , n, bet i k. (4.8)

Toliau modifikuojant (4.8) (keliama kvadratu, grupuojama,
logaritmuojama) optimalaus imtuvo algoritmas gauna tradicin pavidal:

=
1
0
L
l
x(l)s
k
(l)}>

=
1
0
L
l
x(l) s
i
(l)+
2
ln[p(s
i
)/ p(s
k
)]+ (E
k
E
i
)/2

,
i = 1, 2, , n, bet i k. (4.9)

Kaip matyti, nuo priimamo signalo x(l) priklauso tik ios nelygybi
sistemos komponents:

=
1
0
L
l
x(l)s
k
(l)} = K
k
ir

=
1
0
L
l
x(l) s
i
(l) = K
i
. (4.10)

ia K
k
ir

K
i
priimamo signalo x(l) ir signal s
k
(l), s
i
(l) savitarpio
koreliacijos, apskaiiuotos pagal vienkartinio stebjimo atkarp (be
statistinio vidurkinimo). Kit (3.9) nelygybs nari suma


2
ln[p(s
i
)/ p(s
k
)]+ (E
k
E
i
)/2 =
ki
(4.11)

tai tik slenkstis, kuris priklauso nuo tikimybi p(s
i
) ir p(s
k
) bei signal
s
k
(l) ir s
i
(l) energij:
E
k
=

=
1
0
L
l
s
2
k
(l) ir E
i
=

=
1
0
L
l
s
2
i
(l). (4.12)

75

Kai tikimybs p(s
i
) ir p(s
k
) vienodos (p(s
i
) = p(s
k
)) ir vienodos vis
galim signal energijos (E
k
= E
i
), tai slenkstis
ki
= 0 ir jis inyksta.
Tada optimalaus imtuvo sprendimo taisykl gauna labai glaust pavidal

K
k
> K
i
, i = 1, 2, , n, bet i k. (4.13)

i taisykl perskaitoma taip: laikoma, kad priimtas k-asis signalas,
jeigu iuo laikotarpiu stebtos realizacijos x(l) koreliacija K
k
su k-ojo
signalo kopija yra didesn u koreliacijas su kit signal kopijomis.
ia pateikta optimalaus imtuvo algoritmo versija tiesiogiai taikytina,
kai priimamas signalas diskretizuojamas ir toliau apdorojamas
skaitmeniniu bdu. Tolydaus laiko optimalaus imtuvo algoritmas taip pat
gali bti uraytas ta paia (4.9) formule, tiktai kitaip skaiiuojamos
koreliacijos ir energijos:
K
k
=

T
0
x(t)s
k
(t)dt ir

K
i
=

T
0
x(t) s
i
(t)dt, (4.14)
E
k
=

T
0
s
2
k
(t)dt ir E
i
=

T
0
s
2
i
(t)dt. (4.15)
Tolydaus laiko optimalaus imtuvo struktrin schema pavaizduota
4.1 paveiksle. Daugintuvai ir integratoriai skaiiuoja koreliacijas K
i
, i =
1, 2, , n, o sprendimo blokas (Sprendimai) irenka i j didiausi.
Jeigu, pavyzdiui, didiausia yra koreliacija K
j,
tai ir priimamas
sprendimas priimtas signalas s
j
. Jungikliai su yminiu prierau T
vesti, siekiant atkreipti dmes, kad koreliacij skaiiavimai utrunka
laikotarp 0T, ir rezultatai perduodami sprendim blok tik laikotarpio
pabaigoje.

76

Spren-
dimai
x

T
x

T
s
n
s
1
T
T
x(t)

4.1 pav. Optimalaus imtuvo struktrin schema

4.3 Moduliuoti el. ryio signalai

Jie plaiai naudojami telekomunikaciniuose taisuose.

1. Signalai su amplitudine moduliacija.
Tarkim, kad moduliuojantysis signalas yra harmoninis, neantysis
taip pat bna harmoninis.
t U t u
mn
= sin ) ( (1)
( ) + = t U t S
m 0
sin ) ( . (2)

Esant amplitudinei moduliacijai neaniojo virpesio amplitud turi
keistis laike taip, kaip kinta moduliuojaniojo signalo u(t)
momentins reikms. T.y.

( ) t U a U t U
mn AM m m
+ = sin . (3)

ia a
AM
proporcingumo koeficientas. stat (3) (2) gauname

( ) ) sin( ) sin (
0
+ + = t t U a U t S
mn AM m AM
.(4)
77

paveikslliuose pateikta atitinkami moduliuojaniojo signalo
grafikai. Signalo grafikas (1) ir jo spektras (4), neaniojo (2),
(5), bei signalo su AM (5), (6).

1
2
mu
U
) (t u mk
U
mu
U

) (t S
m
U
0 =
t
) (t S
AM
mu
U
AM
a
t
3 6 m
U
2
m
mU
2
m
mU

0
+
0

m
U
5
S
4


Svarbiu AM signal parametru, kai moduliuojantis signalas yra
harmoninis, yra moduliacijos koeficientas
m mn am
U U a m = .
78

Jeigu moduliacijos nra, tai m=0. Kai m=1, tai AM signalo
gaubiamoji kinta laike nuo minimalios reikms, lygios 0, iki
maksimalios U
m
.
Vadinasi (4) iraika yra AM signalo matematinis modelis.
Jeigu u(t) sudtinga laiko funkcija, tai vietoje (3) lygybs
gaubtinei galima urayti
( ) ), (t u a U t U
AM m m
+ = ir
| | ( ). sin ) ( ) (
0
+ + = t t u a U t S
AM m AM

i iraika aprao AM signal, esant bet kokiam moduliuojaniam
signalui u(t) ir bet kuriame laiko intervale (tai matematinis AM
signal modelis). q=4 Pvz.:
79

) (t u
mu
U
S
T
) (t S
m
U
T
) (t S
AM mk
U

2
juostos Sonines
zemutine virsutine
spektras AM
m
U
0

mk
U
spektras signalo Nesancio
mk
U
T
S
/ 2 =

spektras signalo ncio Moduliuoja

Signalo spektro nustatymui signal pateikti sinusini suma.
Kaip pavyzd pateiksime Am signal., kaip laiko funkcij visame
diapazone ) ; ( .
80

( ) ( ) | | ( ) | |. cos
2
cos
2
) (
0
1
0
1
0 k
K
m K
k
K
m K
m AM
t k
U m
t k
U m
t sim U t S + + + + + =


=

=

Kaip harmonini dedamj sum su vairiomis amplitudmis,
daniais ir periodinmis fazmis. Kaip tik ios funkcijos iraikos
pagrindu galima sudaryti io signalo spektr, kaip pavyzdys, kuris
yra pavaizduotas brinyje (1).
Jeigu paimsime moduliuojant signal neperiodin, tai spektrai
atrodys tokie:

) (
U
S ) (
AM
S
min

max

max 0

min 0

min 0
+
max 0
+
0

Abu spektrai yra nepertraukiami ir juos tikslinga vadinti
spektriniais tankiais. Svarbia AM signal charakteristika yra AM
signalo spektro plotis (dani juosta, kurioje sutelkta pagrindin
dalis (~95%) AM signalo energijos). iuo atveju :

( ) ( ) . 2
max max 0 max 0
= + =
AM


T.y. AM signalo spektro plotis lygus dvigubai moduliuojanio
signalo spektro didiausio danio reikmei.
AM signalai pagrindinai naudojami radiotransliavimo technikoje,
informacijos perdavimo su DSA (daninio signal atskyrimo)
sistemose.
81

Praneim perdavimui i principo pakanka perduoti vien AM
signalo spektro onin juost, tiksliai atitinkani moduliuojanio
signalo spektrui.
Signal su viena onine juosta (VJ) galima gauti nuslopinus
emutin ar virutin onin juost (nufiltravus).
Atskiru, bet svarbiu AM signal atveju yra taip vadinami
amplitudikai manipuliuoti signalai.
Paprasiausiu atveju AMM yra AM, kuriuose moduliuojaniu
signalu yra staiakampi impuls seka.

) (t U
mu
U
) (t S
AM
m
U
T 2
T
T 3 T 5
T 3 T 2 T 4 T 5


). sin( ) ( ) (
0
+ = t t u U t S
m AMM


AMM signalai plaiai naudojami vairiuos diskretini praneim
perdavimo sistemose, taip pat perduodant duomenis impulsinje
radiolokacijoje.

2. Signalai su danine moduliacija.
82

iuo atveju neanio virpesio danio prieaugis (t) turi bti
proporcingas moduliuojaniojo signalo momentins reikms
prieaugiui
( ) , sin t U a t
mn DM
= ia ( ) ) sin( + = t U t S
m

- neantysis virpesys, o jo danis kis taip

( ) t U a t t
mn DM DM
+ = + = sin
0 0
(1)
a
DM
proporcingumo koeficientas.
Didiausias danio (t) nuokrypis nuo
0
reikms lygus
,
mn DM m
U a = vadinamos danio deviacija, todl (1) lygyb
galima urayti taip:
( ) . sin
0
t t
m DM
+ = (2)

Harmoninio virpesio, kurio danis ireiktas (2), faz laiko
momentu t galima rasti integruojant (2)

( ) ( )

= =

t t d t
m
t
DM DM
cos
0
0

Dabar i iraik galima statyti neaniojo virpesio iraik
) sin( ) ( + = t U t s
m
vietoj .

( ) ) cos sin( ) ( sin
0

= = t t U t U t S
m
m DM m DM

Santykis =

mn DM
m
U a

vadinamas DM indeksu; jis tiesiai

proporcingas moduliuojanio harmoninio signalo amplitudei U
mn
ir
atvirkiai proporcinga jo daniui .
Analogiku bdu galima gauti DM signalo matematin model esant
bet kokiam moduliuojaniam signalui u(t).
83


) (t S
m
U
0 =
) (t u
) (t
DM

t
) (t S
DM
m
U
t


Kadangi moduliuojantis signalas u(t) DM signale keiia fazinio
kampo
DM
(t) reikm, todl DM signalas vadinamas taip pat
signalu su kampine moduliacija.
( ) . ) ( sin ) ( sin
0
0 (

+ + = =

t
DM m DM m DM
d u a t U t U t S
84

DM signal spektrus iskaiiuoti yra ymiai sudtingiau negu AM
(skaiiuojant naudojamos Beselio funkcijos). Paymsime tai, kad
moduliuojant vienu harmoniniu virpesiu , sin ) ( t U t u
mn
= DM
signalas turi neribot diskretin spektr. Spektrini linij, savo ilgiu
besiskiriani nuo 0 reikms, skaiius labai priklauso nuo DM
indekso reikms. Atstumas tarp dviej bet kuri gretim spektro
linij lygus moduliuojanio signalo daniui .
m
mk
U
U
6 . 0
4 . 0
2 . 0
23 . 0 23 . 0
92 . 0
5 . 0 = M
m
mk
U
U

0

0
+
0

3
0
+3
0

78 . 0
0

5 = M
38 . 0
13 . 0
03 . 0
1 = M

DM signal spektro plotis priklauso nuo moduliacijos indekso. Kai
M<1, DM signalo spektras (kaip ir AM) susideda i trij dedamj,
likusi spektro dedamj dydis labai maas, todl, kai M0,5,
85

galima priimti, kad =2. Kai M=0,5...1, galima priimti, kad
=2*2=4. Kai 1<M<2-=2*3=6, kai 4<M<5, =12.
Galima nesunkiai sitikinti, kad esant harmoniniam
moduliuojaniam signalui, apytiksliai iskaiiuoti
=2(M+1),
o esant dideliems M>>1
2
m
.
Spektro plotis lygus dvigubai danio deviacijos reikmei.
Atskira, bet svarbia DM signal klase yra DM signalai su danine
manipuliacija (kai moduliuojaniojo signalo reikms kinta
uolikai). Tokia DM signalo danis taip pat kis uolikai, t.y.
( ) ( ), t u a t
DM
=
ia u(t) moduliuojaniojo signalo momentins reikms uolis
(DMM signalo amplitud ilieka const).

3. Signalai su fazine moduliacija.
Esant FM, moduliuojantis signalas keiia neaniojo signalo faz:
pvz. Fazs (t) kitimas gali bti proporcingas moduliuojaniojo
signalo momentini reikmi pokyiui, t.y.
( ) ). (t u a t
FM
=
a
FM
proporcingumo koeficientas, o
( ) ( ) ( ) ) (
0
t u a t t t t
FM FM
+ + = + =

(kai moduliuojantis virpesys harmoninis). Bendras FM signalo
matematinis modelis yra:
( ) | |. ) ( sin
0
+ + = t u a t U t S
FM m FM

86

) (t S
m
U
0 =
1
t
) (t
0 =
2
) (t u
3
2 / T
T
) (t
AM
4
0

5
dt
t d
FM
) (
0

+
0

2 / T
) (t S
FM
6

87

Brinyje pavaizduota:
(1) neantysis virpesys,
(2) neaniojo virpesio faz,
(3) moduliuojantysis virpesys,
(4) FM signalo faz,
(5) FM signalo danis,
(6) FM signalas.
FM signalo spektras kai moduliuojaniuoju danio signalu yra
harmoninis signalas, FM signalo danis taip pat kinta harmoniniu
dsniu, danio deviacija
, =
mn FM FM
U a
ia a
FM
proporcingumo koeficientas. Tokiu bdu momentin
signalo FM faz
( ) ( ) ( ) ) (
0
t u a t t t t
FM FM
+ + = + = (1)

ir bendru atveju FM signalo matematinis modelis
( ) | |. ) ( sin
0
+ + = t u a t U t S
FM m FM

ia t momentinis laikas.
Akivaizdu, kad dt/dt bet kurio momentinio virpesio laiko
momentu t nustato io virpesio dan. Tas teisinga ir FM signalams,
kuriems sutinkami su (1)
( ) dt t du a t dt t d
FM FM
) (
0
+ = = .
I ios lygybs seka, kad FM signalo danis kinta laike, ir ie
kitimai proporcingi moduliuojanio signalo ivestinei, t.y. galima
urayti:
, ) ( ) ( dt t du a t
FM FM
=
pvz. moduliuojaniam signalui, kurio diagrama pateikta (3)
a
dt
t du
=
) (
laiko intervale
2
0
T
t ir a
dt
t du
=
) (
, laiko
intervale T t
T

2
, kur a koeficientas, nustatantis signalo u(t)
88

matematin model. Jeigu neti pakeitim =a
am
, tai neaniojo
virpesio daniai duotam FM signalui yra
0
+, ir
0
-, laiko
intervaluose
2
0
T
t ir T t
T

2
.
Kalbant apie FM signalo spektr, galima pateikti toki ivad, kad
FM ir DM signalai turi toki bendr savyb: j neaniojo virpesio
danis kinta pagal harmonin dsn. Dani deviacija iems
moduliacijos bdams yra skirtinga:
;
mn DM mDM
U a =
. =
mn FM mFM
U a
DM signalams deviacija
mDM
nepriklauso nuo moduliuojanio
signalo danio ir proporcinga jo amplitudei. FM signalui
deviacija
mFM
proporcinga amplituds U
mn
ir moduliuojanio
signalo danio sandaugai. FM signalo spektro plotis yra
( ) + = 1 2
mFM
,
paymim, kad indeksas
ma FM mFM
U a = priklauso tik nuo
moduliuojanio signalo amplituds U
ma
ir nepriklauso nuo jo
danio . Todl esant bet kokiai indekso
mFM
reikmei, FM
signalo spektro plotis tiesiai proporcingas moduliuojanio signalo
daniui . Analogikas tiesioginis ryys tarp FM ir DM signal
spektr yra ir esant neharmoniniam moduliuojaniam signalui.
Kiekvien FM signal su moduliuojaniu u(t) signalu galima
nagrinti kaip DM signal su moduliuojaniu signalu dt t du ) ( .

Fazin manipuliacija svarbus atskiras FM atvejis, gaunamas kai
moduliuojanio signalo momentin amplitud kinta uolikai.
Ryi technikoje daniai naudoja FMM signalus, kuri fazs uolis
yra y=.
89

) (t U
mu
U
T T 2 T 3 T 4 T 5


Kai t=0, =0 laiko intervale T t 0 , moduliuojanio signalo
reikm lygi 0, dl to fazs nuokrypio nuo nemoduliuoto neaniojo
virpesio nra ir (t) FM signalo tiesikai auga FM artjant prie
32 reikms, kai tT. Laiko momentu t=T valdaniojo u(t)
signalo reikm padidja. uolis U
mn
, dl to kai

t=T padidja ir faz
dydiu , tampanti lygi 32+, toliau intervale nuo t iki 2T,
moduliuojanio signalo faz nesikeiia ir pilna signalo faz
tiesikai didja, artjanti prie 62+ reikmi, taiau laiko
momentu t=2T moduliuojantis signalas sumaja uoliu U
mn
ir dl
to U
FM
faz sumaja uoliu . FM signalai naudojami duomen ir
telegrafini signal perdavimui.

Santykin FM signalai su tokia moduliacija naudojami
pagrindinai skaitmenini moduliuojanij signal, priimani dvi
skirtingas reikmes (pvz. 0 ir U
m
) perdavimui. Esant SFM signalai
perduodami ne absoliutine, kaip FM, o santykine auktadanio
virpesio danio fazs reikme duota laiko momentu, lyginant su io
90

virpesio ankstesne faze. Tokiu bdu, kai SMT, tai keiiamu
auktadanio harmoninio virpesio parametru yra jo momentini
fazi skirtumas dviem laiko momentais, atsiliekaniais vienas nuo
kito per T, t.y. ( ) ) (t u a t
SFM
= , kur a
SFM
proporcingumo
koeficientas. Jeigu moduliuojantis signalas turi tik dvi reikmes 0 ir
U
mn,
tai fazi skirtumas taip pat gali gauti tik dvi reikmes, 0 ir

0
. daniausiai priimama, kad
max
=180
0
. Skirtingai nuo FM,
SFM signale neaniojo signalo faz pasikeiia uoliu (+180
0
)
kiekvien kart, kai perduodamas moduliuojanio signalo impulsas.
) (t U


4. Impulsin moduliacija.
Perduodant praneimus el. ryio technikoje danai neaniuoju
naudojama bet kokios formos periodin seka (aiku, tok neikl
galima naudoti tais atvejais, kai tokio tipo signalas gali efektyviai
sklisti perdavimo linija). iuo atveju ir moduliacijos vairios rys
vadinamos impulsins.
91

Staiakampi impuls sekos parametrai, kuriuos gali valdyti
moduliuojantis signalas yra:
amplitud U
m
;
trukm ;
pasikartojimo periodas T
S
arba
S
S
T

=
2
;
impuls padtis laike atvilgiu nustatyta periodins sekos 0,
T, 2T, 3T, ... Impuls poslinkis atvilgiu i taktini
impuls vadinamas impuls sekos faze.
Keisdami vien i ivardint impuls sekos parametr galime gauti
4 pagrindinius IM tipus:
amplitudin impulsin moduliacija (AIM),
platumin impulsin moduliacija (PIM),
danin impulsin moduliacija (DIM),
fazin impulsin moduliacija (FIM).
92

) (t S
) (t U
) (t S
AIM
) (t S
PIM
) (t S
DIM
) (t S
FIM
mk
U
S
T
S
T 6
S
T 3
S
T 2
S
T
S
T 6
S
T 5
S
T 4
S
T 3
S
T 2
S
T
S
T 6
S
T 5
S
T 4
S
T 3
S
T 2
S

S
4

7
6
5
4
3
2
1

93

1 - neanioji impulsin seka;
2 - moduliuojantis signalas;
36 - laiko diagramos charakteringos nurodytos IM reikmms.
Kadangi neaniuoju signalu yra impulsin seka, tai jos spektras
yra diskretus ir turi daug spektrini dedamj 7. Umoduliavus
toki sek, aplink kiekvien spektro linij atsiranda onins juostos,
kuri struktra priklauso nuo moduliacijos reikms.
Impuls pasikartojimo danis neanioje sekoje paprastai
parenkamas ne ypatingai didelis. Pvz., jeigu moduliuojaniojo
signalo virutinis spektrinis danis yra
V
, tai enono
Kotelnikovo teoremos pagrindu, jis pilnai nustatomas savo
momentinmis reikmmis, paimtomis kas t:
V V V
f
t


=

= =
2
2
2
1
.
Perduodant tok signal su IM, impulsins sekos period T
S
galime
parinkti lyg diskretizavimo periodui t., t.y.
S
=2
V
. Pvz.,
tarptautinio konsultacinio komiteto radijo ryiui rekomenduojamos
normos kalbos signalui f
V
=8,8kHz. iuo atveju
, 10 7 , 5 10 8 , 8 2 1 2 1
5 3
s f t
V

= = tada , 10 7 , 5
5
s T
S

= ir
6 , 17 2 1 = = =
V S S
f T f kHz.
94

4.4 Netiesins ir parametrins grandins el. ryio signal
perdavimo sistemose

El. ryio signal formavimui, keitimui ir perdavimui reikalingi
spec. techniniai taisai, kuri pagalba generuojami el. virpesiai, jie
moduliuojami stiprinami, filtruojami, detektuojami ir t.t.
El. grandys ir j elementai charakterizuojami visa eile bendr
savybi, nepriklausomai nuo to, kokiuose konkreiuose taisuose
jie naudojami.
Idealizuotose el. grandinse aktyvi vara sutelkta rezistoriuje,
induktyvumas ritje, talpa - kondensatoriuje. El. grandis, kurioje
vara, induktyvumas, talpa sutelkta atskiruose ruouose, vadinama
grandis su sutelktais parametrais.
El. grandis su paskirstytais parametrais kai grandies ar
jungiamj linij ilgis yra panaaus dydio kaip bangos ilgis.
Tiesins grandys kuriose vara, induktyvumas, talpa nepriklauso
nuo srovi ir tamp toje grandyje reikmi ir krypi.
Netiesins grandys kai vara, induktyvumas, talpa priklauso nuo
srovi ir tamp toje grandyje reikmi ir krypi.
Parametrins grandys kai jos parametrai kinta laike pagal tam
tikr dsn veikiant iorinei valdaniai tampai.
i
2
1
u

Voltamperins charakteristikos. 1- tiesins gr.; 2-netiesins

95

Danio daugyba (DD) is procesas vyksta i harmoninio virpesio su
daniu gaunant kit harmonin virpes su daniu n (n sveikas
teigiamas skaiius). Poreikis DD bna tada, kai tiesiogiai generuoti
n danio virpes dl koki nors prieasi yra sunku. Tokio taiso,
vadinamo dani daugikliu, ijime turi gautis spektrinis
komponentas, skirtingas nuo IN signalo spektro, todl iame taise
turi bti panaudotos netiesinis ar parametrinis el.
i
i
m
I
m
U
x

0
u
A
u
t


Kad nustatyti netiesinio elemento darbo reim dauginant danius
brinyje pateikta netiesinio elemento voltamperin charakteristika
i=f(u). Dauginant daniu netiesin element paduodama
harmonin tampa, o darbo tak A parenkame emutinje
charakteristikos dalyje, kur i0. srov taip pat yra harmonin
funkcija, bet jos forma ymiai skiriasi nuo tampos formos. Tai
96

reikia, kad pratekanios per NE srovs spektras turi didel kiek
harmonik, ir i harmonik amplitud proporcinga srovs impulso
amplitudei I
m
.
( )
m
I
m mk
I = , m=0, 1, 2

Proporcingumo koeficientai (Bergo koeficientai)
m
() priklauso
nuo atkirtimo kampo reikms.Jeigu atkirtimo kampas =0, tai
netiesinis elementas udarytas viso u(t) periodo T ribose ir i(t)=0.
Kai =180
0
, atkirtimo nra ir srovs forma praktikai sutampa su
tampos forma. Dl to srov i(t) turi tik pastovij dedamj I
0
ir
pirm harmonik. Vis kit harmonik amplitud yra lygi 0. kitame
brinyje pateikti grafikai leidia parinkti optimalias atkirtos
kampo reikmes, norint gauti didiausi reikalingos harmonikos
amplitud (brinyje proporcingumo koeficientas
m
0, kai
180
0
, visiems m=1,2,...0).
1

160 120 60
40
2 . 0
4 . 0
6 . 0
0
m

ie grafikai leidia parinkti optimal kamp , norint gauti
didiausi reikiamos srovs harmonikos amplitud. Pvz.: danio
padvigubinimui tikslinga utikrinti atkirtos kamp =60
0
, o
patrigubinimui =40
0
.
Reikia atkreipti dmes tai, kad didjant kartotinumo koeficientui
n, maksimali n-tos srovs harmonikos amplitud maja.
Supaprastinta el. dani daugybos schema yra tokia.
97


) (t u
) (t U
is
K
E
1
L
2
L
1
C 2
C

+
+

Kontras L
1
C
1
suderintas daniu; L
2
C
2
reikiamam daniui;
NE tranzistorius; U
0
darbo tako parinkimui.
i schema naudojama, kai reikia dauginti dan i koeficiento,
nedidesnio kaip 4. Norint gauti didesnius negu 4 danio daugiklius,
tokie daugikliai jungiami nuosekliai.

Amplitudin moduliacija. Moduliacijos esm veikiant tam tikram
veiksniui neantj virpes vienas jo parametr (amplitud, danis,
faz) kinta pagal moduliuojaniojo signalo momentines reikmes.
Pvz., esant amplitudinei moduliacijai formuojamas amplitudinis
moduliuotas signalas yra :

| | ), sin( ) ( 1 ) (
0
+ + = t U t u m t S
m AM

(1)

kur m amplitudins moduliacijos koeficientas. Kaip matyti i (1)
dauginimas tampas S(t) ir u(t) reikia paduoti netiesins grandins,
turinios diod ar tranzistori jim.
Netiesin grandin galima sudaryti taip, kad srovs spektre bt
dedamoji, proporcinga dauginamj tamp sandaugai. Tereikia
iskirti i dedamj su atitinkamu filtru. is principas yra daugelio
98

amplitudini moduliatori schem sudarymo pagrindas. Kaip pvz.,
vientaktis moduliatorius, kur schemoje naudojamas kaip netiesinis
elementas, puslaidininkinis diodas.
Duotoje schemoje jungti trys tampos altiniai. U
0
darbo takui A
diodo voltamperinje charakteristikoje parinkti.
) (t S
) (t U
) (t S
am
) (t i
k
) (t i
0
U
C
L
ND
+
mk
I
h KonturoADC
0

0
+
0

0
2
2 0

Diodo srovs
spektras

99

) (
1
t i
m
U
) (t u
) (t S
U
0
U A
) (t i ) (t i
t
t
t


Neaniojo auktadanio generatoriaus virpesys s(t) su daniu
0
ir
moduliuojaniojo harmoninio virpesio altinis u(t) su daniu .
Schemos ijime jungtas virpamasis kontras LC, suderintas
daniu
0
. kadangi <<
0
, galima laikyti, kad moduliuojanioji
tampa takoja tik darbo tako diodo voltamperinje
charakteristikoje persislinkim kintant prietampiui U
0
+u(t).
Brinyje pateikta srovs per diod priklausomyb yra gana
sudtinga. Pirmoji srovs harmonika i
1
(t) pasirodo pramoduliuota
100

pagal amplitud signalu u(t). Toki pai ivad galima gauti
pasinaudojus ir spektrine netiesins grandins analize. ios analizs
galutinis rezultatas bt srovs kreivs, pateiktos brinyje. Jame
yra pastovioji dedamoji, pirmoji ir antroji dani
0
ir
harmonikos, taip pat dani kombinacijos
0
. AM virpesio
gavimui btina i viso spektro iskirti komponents su daniais
0
,

0
+ ir
0
-, kas pasiekiama praleidus srov pro virpamj
kontr LC, suderint
0
daniu. tampa kontre LC gaunama
tokia:

| | ), sin( ) ( 1 ) (
0 1
+ + = t t U m U t S
m AM

ia ;
1 1 rez m m
R U a U = ;
2
1
2
a
a
m =
. sin ) (
1
t U t U
mn
=
ia
2 1
, a a - ia aproksimuojanio tamp (srov) per diod polinomo
koeficientas.


AM signal detektavimas. Tai procesas atvirkias moduliacijai,
danai vadinamas demoduliacija. Kaip taisykl, daniausiai
naudojama netiesins grandins.

) (t S
AM
) (t U
IS
) (t i R
VD


101

) (t u
is
) (t u
) (t S
AM
U
i
) (t I
t
t
t
t
) (t u
I
is
RM
I
) (
0
t I
R

Pagrindins ios grandins elementas diodas VD.
Per rezistori tekanti srov

, ) (
0 0 0
R
U
I I
m
Rm R
= = (
0
Bergo koeficientas)

t.y. srovs i(t) per R dedamoji I
R0
, proporcinga detektuojamos
tampos amplitudei. Jeigu i tampos S
AM
(t) amplitud kinta laike
102

taip, kaip parodyta brinyje, tai dedamoji I
R0
taip pat kis laike,
proporcingai tampai S
AM
(t). T.y.


( ) | | .
) (
) ( 1
0 0 0 0
(

+
|

\
|
= +
|

\
|
=
R
t u
U m
R
U
t u m
R
U
t I
m
m m
R



Antrasis dmuo proporcingas moduliuojaniai tampai u(t), tuo
bdu AM virpesys duotoje netiesinje grandinje bus
detektuojamas, jeigu i srovs i(t) iskirti jo dedamj I
R0
(t),
kintani ltai laike lyginant su i(t) kitimu. I
R0
(t) iskyrimui
naudojama paprastai em dani RC filtrai.

VD
) (t i
D
) (t U
IS
R C
) (t u
IS
) (t u
D
Sk
C

103

IS
U
0
. det
sin
ekt
is Tie
. det
. Kvadrat
m
U
) (t i
D
DM
I
) (t i
D
IS
U
0
) (t U
IS

) (t


Filtras vadinamas detektoriaus apkrova. Filtro elementai parenkami
tokie, kad

( ).
1 1
0
C
R
C
<< <<
|

\
|

( moduliuojaniojo harmoninio signalo danis). Kad nuimti
pastovij dedamj U
0I
, esani tampoje U
I
(t) signalas I
paduodamas per skiriamj kondensatori C
Sk
.
Jeigu netiesinio elemento voltamperin ch-ka gali bti
aproksimuota antro laipsnio polinomu , ) (
2
2 1 0
u a u a a u i + + = tai
detektori vadina kvadratiniu. (i aproksimacija bna gana tiksli tik
104

nedideliems ch-kos i(u) tarpams prie ma IN tampos reikmi
(praktikai 100300mV) pagrindinis tokio detektoriaus trkumas
idetektuoto signalo netiesiniai ikraipymai).
Jeigu ADCh galima aproksimuoti tiese tiesinis detektorius. Kaip
taisykl prie U
IN
dideli (500-1000mV).
Svarbus detektoriaus parametras perdavimo koeficientas k
D
,
lygus

. cos
0
= =
m
IS
D
U
U
k
( srovs atkirtos kampas, U
0I
ijimo tampos nuolatin
dedamoji, U
m
nemodeliuoto neaniojo virpesio amplitud).
Paprastai k
D
0,7...0,8.

FM ir DM signal detektavimas.
FM signal detektorius taisas, kurio ijimo tampos ar srovs
nuolatin dedamoji priklauso nuo vienodo danio virpesi fazi
skirtumo. Paprasiausio vientakio FD schema tokia:

) (t U
IS
C
R IN
U
1
U
D
u
VD

Tai prastas AM detektorius kur veikia dvi tampos su pastoviomis
amplitudmis:
atramin t U U
m 0 1 1
sin = ir
detektuojama | |. ) ( sin
0 max
t t U U
IN
+ =
105

tampa ant diodo .
1 IN D
U U U + = nesunku sitikinti, kad U
IN

tampos fazs kitimas priveria keistis U
D
, t.y. transformuoja FM
signal AM signal, pastarasis detektuojamas AM detektoriumi:

, ) (
mD D IS
U k t U =

kur k
D
detektoriaus perdavimo koeficientas, o

) ( cos 2
max 1
2
max
2
1
t U U U U U
m m mD
+ + =
.

Analogikai veikia ir DM detektorius pirmiausia DM signalas
pakeiiamas AM arba FM signalu, pastarasis detektuojamas
amplitudiniu ar faziniu detektoriumi.
Paprasiausio DM detektoriaus su iderintu kontru schema yra
tokia:
IN
U
) (t U
K
) (t U
IS
1
i
D
1
C
L
R C

Schemos jime veikia DM virpesio srov i
1
su pastovia amplitude
ir daniu ( ) ( ).
0
t t t + =
Kontro rezonansinis danis nelygus
0
(
rez
>
0
), schemos
elementai D, R, C amplitudinis detektorius.
106

) (t U
IS
0 .
) (t U
K
) (t
) (t
) (t
) (t

rez

K
) (t U
mk


Kadangi moduliacijos procese danis (t) kinta, kontro perdavimo
koeficientas k dids artjant (t) prie
rez
ir mas (t) tolstant nuo

rez.
Tuo bdu tampos ant kontro U
k
(t) gaubiamoji kartos (t)
kitimo dsn. AM kitim detektuos ir ijime gausim emadan
virpes U
I
(t).


107

4.5. Atsparumas trukdiams

Klaidingo primimo tikimybi analiz tikslinga pradti nuo paprastos
situacijos, kai perduodami tik du tarpusavyje ortogonals signalai, o
trukdis baltasis normalusis triukmas. Tarkime, kad stebimu laikotarpiu
tikrai perduotas signalas s
k
(t). Tokiu atveju (4.13) nelygyb K
k
> K
i

atitinka teisingo sprendimo slyg, o sprendimas bus klaidingas, jeigu bus
ipildyta prieinga nelygyb K
k
< K
i.

raius (4.13) formules pradinius ymjimus, po to atlikus
integravimo ir pergrupavimo veiksmus klaidingo sprendimo slyg
apraanti nelygyb gauna tok pavidal:

S = E
k k
- E
ki
<

i
-
k
(4.16)

ia paymta
E
kk
=

T
0
s
k
(t)s
k
(t)dt,

E
ki
=

T
0
s
k
(t)s
i
(t)dt,

k
=

T
0
n(t)s
k
(t)dt,
i
=

T
0
n(t)s
i
(t)dt.

(4.17)
Fizikine prasme E
kk
signalo s
k
(t) energija, E
ki
signal s
k
(t) ir s
i
(t)
tarpusavio koreliacija, o
k
ir
i
atsitiktiniai dydiai.
iai situacijai iliustruoti 4.2
paveiksle parodyta atsitiktinio
dydio
i
-
k
tikimybi tankio
funkcija W(x) ir utrichuota sri-tis,
kurioje ipildyta slyga S < x, tai
yra trukdis didesnis u signal. ios
srities plotas lygus klaidingo
sprendimo tikimybei
p
ki
=

S
W(x)dx = Q(h). (4.18)

4.2 pav. Klaidingo sprendimo
tikimybs iliustracija

Atsitiktinis dydis
i
-
k
yra normalusis, nes pasirinktas normaliojo
trukdio n(t) modelis. io dydio dispersija yra


2
ki
= (E
k k
-2E
ki
+

E
ii
)N
0
/2. (4.19)

Tokia dispersijos iraika gaunama keliant
i
-
k
kvadratu ir surandant
atskir dmen dispersijas. O tos dispersijos skaiiuojamos taip:
{
2
k
} =

T
0

T
0
M{n(t
1
) n(t
2
)}s
k
(t
1
) s
k
(t
2
)dt
1
dt
2
=
= 0,5 N
0

T
0

T
0
(t
1
-t
2
)s
k
(t
1
) s
k
(t
2
)dt
1
dt
2
= 0,5 N
0

T
0
s
k
(t
2
) s
k
(t
2
) dt
2
=
= 0,5 N
0
E
kk.
(4.20)

ia vertinta, kad baltojo triukmo koreliacin funkcija yra 0,5 N
0
(t).
enklas M{} reikia atsitiktinio dydio vidurk (matematin vilt).
Atlikus mintus skaiiavimus (4.18) iraika uraoma konkreiau
p
ki
= (2)
-0,5

h
exp{- z
2
/2}dz =Q(h
ki
), (4.21)
ia Q(h) = 0,5erfc(0,707h) speciali tikimybinio integralo funkcija, h
2
ki
=
S/
2
ki
signalo ir trukdio energij santykis.
Kai parinkti signalai s
k
(t) ir s
i
(t) yra ortogonals, tarpusavio
koreliacija E
ki
= 0, o j energijos vienodos (E
k k
=

E
ii
=E), todl S =E ,

2
ik
=
2
= EN
0
ir h
2
ki
= h
2
= E/N
0
. Tokiu atveju klaidingo sprendimo
tikimybs iraika atrodo taip

p
ort
= Q(h

). (4.22)

Parinkus ne ortogonalius, bet prieingus signalus (s
k
(t) = s
i
(t)),
gaunama analogika formul:

p
prie
= Q( 2 h

). (4.23)

109

Klaidos tikimybi grafikai logaritminiu masteliu (log(p
ort
)

ir log(p
prie
)

pateikti 4.3 pav.


4.3 pav. Klaidos tikimybi grafikai

Nagrintais atvejais
klaidos tikimyb priklauso
tik nuo signalo elemento
energijos E ir baltojo
trukdio galios spektro
tankio N
0
santykio h
2
.
iam santykiui didjant
klaidingo sprendimo tiki-
myb maja. Kitos signa-
l savybs (forma, spektro
plotis) reikms neturi.
Kai reikia utikrinti ryio kokyb, nurodant leistinj klaidos
tikimyb, toks reikalavimas perskaiiuojamas leistinj minimal
signalo/trukdio santyk. Pasirinkus prieingus signalus ir lyginant su
ortogonaliais signalais, pakanka 2 kart maesns energijos.
(4.21) iraika atspindi klaidingo sprendimo tikimyb, kai spren-
dimas priimamas tikrinant tik vien nelygyb. Kai perduodama ne
dvejetainiu kodu, tai ir pasiuniama daug skirting signal. Tokiu atveju
galutinis sprendimas priimamas patikrinus daugel slyg nelygybi.
Galutinio sprendimo klaidos tikimyb ireikiama dalini klaiding
sprendim tikimybmis

p
k
= 1 (1 - p
k 1
) (1 - p
k 2
) (1 - p
k n
). (4.24)

Pavyzdiui, kai perduodami signalai harmoniniai Acos(
k
t), o
daniai
k
=
0
+k
,,
k= 1, 2, ,n, parinkti taip, kad visi signalai yra
vienas kitam ortogonals, tai vis dalini sprendim klaid tikimybs
vienodos ir lygios p, o (4.24) formul gauna glaust pavidal

p
kl
= 1 (1 - p)
n-1
(4.25)

110

Akivaizdu, kad didjant perduodam signal variant kiekiui klaidos
tikimyb irgi didja.
Kai kartu su fliuktuaciniu trukdiu veikia ir kitokie harmoniniai ar
impulsiniai trukdiai, tai toki trukdi taka klaiding sprendim
tikimybms nagrinjama atskirai. Paymjus t papildom trukd (t),
(4.16) nelygyb papildoma naujais nariais ir atrodo taip:

S = E
k k
- E
ki
<

i
-
k
+
i
-
k
, (4.26)

ia dydiai

k
=

T
0
(t)s
k
(t)dt ir
i
=

T
0
(t)s
i
(t)dt (4.27)
pagal matematin apibrim yra to papildomo trukdio (t) ir signal
s
k
(t) ir s
i
(t) trumpalaiks koreliacijos. Detalesn papildomo trukdio
takos analiz priklauso nuo to trukdio savybi ir jo galimo ryio su
perduodamu signalu.
Pavyzdiui, kai perduodant harmoninius signalus, imtuv patenka ir
harmoninis trukdis A
t
cos(
t
t+) ,

k
=0,5AA
t
sin[(
k
-
t
)T- |/(
k
-
t
).

k
ir
i
taka gali bti nedidel, kai dani skirtumas
k
-
t
yra didelis.
Taiau ta taka gali bti ir labai ymi, kai daniai sutampa. Tokiu ribiniu
atveju trukdis yra
k
=0,5AA
t
T cos. Kintant fazei , is trukdis signalo
energij gali padidinti iki E(1+A
t
/A) arba sumainti iki E(1-A
t
/A).
Santykinis energijos pokytis priklauso tik nuo trukdio ir signalo
amplitudi santykio A
t
/A. Labiausiai pastebimas trumpalaikis energijos
sumajimas, nes dl jo atsiranda klaiding perdavim serijos. Toks
atvejis gali pasitaikyti GSM mobiliojo ryio tinkluose, kai tas pats danis
skirtas bazinms stotims, kurios viena nuo kitos yra palyginti nelabai toli.
Kitu atveju, kai trukdis yra plaiajuostis atsitiktinis ir gal net artimas
normaliajam, tai jo taka atsparumui trukdiams ireikiama tiesiogiai
visuminio trukdio
i
-
k
+
i
-
k
energijos (dispersijos) padidjimu. Tas
padidjimas tuo didesnis, kuo trukdis stipriau koreliuotas su signalu.

111

4.6. Suderinta filtracija

Signal filtracija, siekiant iskirti vienus signalus i kit pagal dani
isidstymo poymius, nagrinjama signal ir grandini teorijoje. Gerai
inomi emj, auktj dani bei juostiniai filtrai. Statistin
telekomunikacij teorija nagrinja kitok filtracijos udavin, kurio tikslas
optimaliai (pagal nurodyt kriterij) iskirti signal i triukmo.
Suderintos filtracijos udavinys formuluojamas taip: stebimas
procesas x(t) ((4.4) iraika), kurio komponents T trukms inomos
formos signalas s
i
(t) ir baltasis triukmas n(t). Reikia rasti filtro
charakteristikas (impulsin charakteristik g(t) arba kompleksin
perdavimo funkcij K(j)), tokias, kad filtro ijime bt gaunamas
maksimalus signalo ir trukdio santykis.
Vienas i galim io udavinio sprendimo bd remiasi gerai
inomomis signal ir triukm filtro ijime apraaniomis iraikomis:
S(T) =

T
0
s
i
(t)g(T-t) dt , N(T) =

T
0
n(t)g(T-t) dt. (4.28)
Integravimo ribos 0T pasirinktos todl, kad signalo s
i
(t) trukm yra T.
Logika siekti maksimalaus signalo filtro ijime tuo momentu, kai visas
signalas pateko filtr. Remiantis (4.28) formulmis, suderintos filtracijos
udavinys gali bti suformuluotas konkreiau. Reikia surasti filtro
impulsin charakteristik g(t) toki, kad santykis
S
2
(T) /M{N
2
(T)} = {

T
0
s
i
(t)g(T-t) dt}
2
/ M{

T
0
n(t)g(T-t) dt}
2
(4.29)
bt maksimalus. ioje formulje M{N
2
(T)} triukmo filtro ijime
dispersija. Naudojantis analogija su (4.20) formule triukmo dispersij
galima urayti taip:
M{N
2
(T)} = 0,5N
0

T
0
g
2
(T-t) dt. (4.30)
(4.30) formul aikiai parodo, kad triukmo dispersijai tak daro ne filtro
impulsins charakteristikos forma, bet tik jos norma
112

[g(t)]
2
=

T
0
g
2
(T-t) dt .
Akivaizdu, kad nieko neribojant galima teigti, jog [g(t)]
2
= 1. Todl
(4.29) formule ireiktas santykis bus maksimalus, kai maksimalus bus tik
nuo signalo ir filtro priklausantis dydis
{

T
0
s
i
(t)g(T-t) dt}
2
. ( 4.31)
Gerai inoma varco Buniakovskio nelygyb
{

f(x)g(x)dx}
2

f
2
(x)dx

g
2
(x)dx,
kuri gali pavirsti lygybe tik vienu atveju, kai f(x) = g(x). I ia ieina, kad
(4.31) iraika apraytas dydis taps maksimaliu tuo atveju, kai bus
tenkinama lygyb s
i
(t) = g(T-t). i lygyb tikslinga perrayti taip:
g(t) = s
i
(T- t). (4.32)

Filtras, kurio impulsin charakteristika susieta su signalu (4.32)
formule, tai yra sutampa su signalu apgrto laiko ayje, vadinamas
suderintu filtru (angl. Matched Filter).
Suderinti filtrai gali bti naudojami realizuojant optimalius imtuvus.
I ties, kai tenkinama (4.32) lygyb, suderinto filtro ijime gaunam
signal apraantis integralas

T
0
x(t)g(T-t) dt =

T
0
x(t)s
i
(t)dt = K
i

sutampa su vienu i (4.14) formulmis aprayt integral, ireikianiu
priimamo signalo su triukmu ir signalo kopijos savitarpio koreliacij K
i
.
Todl 4.1 paveikslo schemoje esanius koreliatorius, sudarytus i tamp
daugintuv ir integratori, galima pakeisti suderintais filtrais (4.4 pav.).
Spren-
dimai
x(t)
SF
1
SF
n

113

4.4 pav. Optimalaus imtuvo schema naudojant suderintus filtrus

Kai informacijai perduoti naudojama n skirting signal, tai
optimaliam imtuvui realizuoti reikia n filtr. Kiekvienas i j turi bti
suderintas vis su kitu signalu.
Kai su signalu s(t) suderint filtr patenka kitas signalas s
x
(t), tai
filtro ijime gaunamas signalas, kurio forma sutampa su signal s(t) ir
s
x
(t) tarpusavio koreliacine funkcija. Jeigu s
x
(t) = s(t), tai filtro ijime
gaunamo signalo forma sutampa su signalo s(t) koreliacine funkcija.
Pavyzdys. Signalas s(t) staiakampis T trukms impulsas. Su tokiu
signalu suderintas filtras realizuojamas gana paprastai (4.4 pav.a). Tam
reikia vlinimo linijos (T), invertoriaus (-1) ir integratoriaus. filtr
siuniamo signalo forma parodyta 4.4 pav.b, o filtro ijime gaunamas
signalas 4.5 pav.c.




4.5 pav. Suderintos filtracijos iliustracija

Kai naudojami koreliatoriai, kurie realizuojami suformuojant signal
sandaug ir j integruojant nustatytos trukms intervalu (ir. 4.1 pav.),
tai gaunamas vienas dydis (pagal skaitmenin versij vienas skaiius),
kuris atitinka vien koreliacins funkcijos tak. Tuo tarpu naudojant
suderint filtr, filtro ijime gaunama visa koreliacin funkcija. Kaip
matyti i pateikto pavyzdio, didiausia ijimo funkcijos vert laiko
ayje sutampa su tuo momentu, kai visas jimo signalas pateko
114

suderint filtr. is poymis ijimo signalo virns padtis laiko ayje
plaiai naudojamas radiolokacijos udaviniuose, nustatant nuo klities
atspindto signalo grimo moment. Pagal poym taip pat vykdomas
ryi sistem sinchronizavimas.
Suderinti filtrai taikomi ne danai, nes sunku juos pagaminti.
115

5. Ryi linij bendrojo naudojimo principai

5.1. Ryi linijos bendrojo resurso dalijimo bdai

Ryi linijos yra brangios, todl siekiama kiekvien linij inaudoti
kiek manoma efektyviau. Tuo tikslu ta paia linija perduodami daugelio
altini signalai. Kitaip tariant, viena linija kolektyviai naudojasi daug
vartotoj. Kiekvienam vartotojui atitenka tam tikra linijos informacinio
laidumo dalis.
Ryi linijos laidumo dalijim atskiriems altiniams galima aprayti
gana paprastai. Kiekvieno altinio signalas transformuojamas kit
specialiai parinktos formos signal, i-jam altiniui priskiriamas signalas
S
i
(t). ie i atskir altini gauti signalai sudedami ir taip gaunamas
bendras signalas
S
M
(t) =

=
I
i 1
S
i
(t). (5.1)
Svarbu tai, kad signalai {S
i
(t)}, i=1, 2, , I, negali bti bet kokie. Jie turi
bti specialiai parenkami taip, kad primus signal sum S
M
(t) i jos
bt galima iskirti atskirai kiekvieno altinio signal S
i
(t).
Telekomunikacij teorijoje rodyta, kad signalai {S
i
(t)}, i=1, 2,, I,
yra iskiriami, kai jie yra vienas nuo kito tiesikai nepriklausomi, tai yra,
jeigu tie signalai netenkina lygybs tapatybs
S
k
(t)

=
I
i 1
C
i
S
i
(t), i k. (5.2)
ios slygos btinumu nesunku sitikinti. Tarkime, prieingai, tegul
lygyb (5.2) yra galima. Tai reikt, kad signal S
k
(t) galima suformuoti
sumuojant su tam tikrais koeficientais kitus ansamblio {S
i
(t)} signalus.
Jeigu tokia galimyb bt, galt atsitikti, kad kakurio altinio signalas
sintezuojasi i kit altini signal.
Tiesins nepriklausomybs slyg tenkina visi signalai, kurie yra
ortogonals. Realiose daugelio altini signalus perduodaniose ryio
sistemose naudojami ortogonals signalai, kuri savybs nulemia bendro
ryi resurso dalijimo bdus.
116

Istorikai seniausias yra dalijimas kanalus pagal dan. Skirtingais
kanalais perduodami skirtingo danio signalai. Kitas plaiai paplits
bdas tai laiko aies dalijimas periodikai pasikartojanius intervalus.
Kiekvienam signalui priskiriama tam tikra periodin laiko interval seka.
Yra sistem, kuriose bendras ryi kanalas dalijamas ir pagal dan ir
laike. Radijo ryio sistemose plinta kanalo dalijimo bdas kodais, kai
skirtingiems signalams priskiriami skirtingi kodai.
Apraant konkreias daugiakanales ryi sistemas kartais vartojama
ir kita terminija kanal sutankinimas. Taiau inant, kad ryi kanalo
laidumas apibriamas kaip potenciali riba, tai jo padidinti ar sutankinti
nra galimybs. Galima t laidum tik padalinti. Palyginkime plaiai
paplitusi terminij angl kalba: Frequency Division Multiple Access
(FDMA), Time Division Multiple Access (TDMA), Code Division Multiple
Access (CDMA).

5.2. Dani dalijimo bdas

io bdo esm yra ta, kad ryi linijos praleidiam dani juosta F
dalijama atskiras juostas f
l
kanalus (5.1 pav.). Kiekvienu i t

5.1 pav. Kanalo dani dalijimas

kanal perduodami skirtingi signalai. Technikai dani dalijimo bdas
realizuojamas moduliatoriais M (5.2 pav.). kiekvien moduliatori
siuniama po vien jimo signal e
i
(t) ir skirtingo danio
i
harmonin
virpes. Vis moduliatori signalai sudedami sudtuve S. Bendras
grupinis signalas S
M
(t) isiuniamas ryi linij.
bendro daugelio vartotoj imtuvo (5.3 pav.) jim ateina
perduotas grupinis signalas S
M
(t), i kurio atskiri moduliuoti signalai
iskiriami juostiniais filtrais JF ir detektuojami.
f
1
f
2
f
3
f
i
F
117

S
M
(t)
M
1
M
n
S
e
n
(t)
e
1
(t)
Acos(
1
t)
Acos(
n
t)

5.2 pav. Grupinio signalo formavimo schema

S'
M
(t)
JF
1
JF
n
D
n
D
1
e'
n
(t)
e'
1
(t)

5.3 pav. Daugelio vartotoj imtuvo schema

Skaitmeninei informacijai perduoti dani dalijimo bdu gana seniai
naudojami sudtiniai daugelio dani signalai
s(t)=

=
N
i 1
C
i
cos(
i
t
i
). (5.3)
Labai svarbi io tipo signal grup yra ortogonals daugelio dani
signalai, kuri daniai {
i
}

parenkami taip, kad visos komponents
sudaryt ortogonali funkcij aib, tai yra

T
0
cos(
i
t
i
)cos(
j
t
j
)dt=0, kai j i . 5.4)
Ortogonali daugelio dani signal model tikslinga urayti taip:
s(t) =

=
N
i 1
C
i
cos[(
0
+2i/T)t+
i
] . (5.5)
Tokie signalai buvo populiars dar septintojo deimtmeio trumpj
bang tolimojo radijo ryio priemonse. Taiau ie signalai vl domina
radijo ryio technologij krjus. io tipo signalai vartojami
118

lokaliuosiuose kompiuteri tinkluose, plaiajuostse garso ir vaizdo radijo
sistemose. Labai didel tikimyb, kad jie bus panaudoti ateities mobilij
ryi tinkluose.
Nauj ryi sistem krjams daugelio dani signalai patraukls dl
j bendrj savybi bei modernios elektronikos laimjim. ie sig-nalai
generuojami skaitmeniniu bdu. Pradioje vykdoma moduliacija
kompleksinio spektro ploktumoje ir sukuriamas kompleksinis spektras
{C
i
}. Tolydiojo laiko signalai gaunami panaudojant skaitmeninius
atvirktinius Furje keitiklius ir keitiklius kodas/analogas.(5.4 pav. ).
s(t)
Furje
keitiklis
Keitiklis
kodas /
analogas
C
1
C
N
C
2

5.4 pav. Daugelio dani signal formuotuvas

Daugelio dani signal imtuvo struktrin schema irgi labai panai
sistuvo schem. Priimamas signalas keitikliu analogas/kodas
paveriamas skaitmeniniu signalu, o atskir dani komponents-
kompleksini amplitudi spektras iskiriamos tiesioginiu Furje keitikliu.
Taip gaunamas (5.5 pav.)

x(t)
Furje
keitiklis
Keitiklis
analogas /
kodas
C'
1
C'
N
C'
2


5.5 pav. Daugelio dani signal imtuvo schema

Daugelio dani signal paplitimui ateityje, be abejons, esmin
tak darys specializuot mikroschem kanal charakteristik
korektori-ekvalaizeri bei Furje keitikli galimybs.


119

5.3. Laiko dalijimo bdas

Ryi linijos resurso dalijimo paskirstant laik esm siejama su
signalo diskretizavimu laiko ayje, imant signalo atskaitas daniu 1/T
c

(5.6 pav.). Periodikai diskretizuojant suformuojama T
c
trukms periodin
laiko interval cikl seka. Kiekvienas ciklas dalijamas tiek dali, kiek
norima suformuoti skirting laiko kanal (LK). Vienas kanalas skirtas
perduoti vienam signalui. Kaip matyti, tie laiko kanalai
LK
1
LK
2
T
c
LK
1
LK
1
T
c

5.6 pav. Laiko kanal formavimas

periodikai kartojasi. Kiekviename cikle suformuojama po vien
kiekvieno perduodamo signalo atskait (5.7 pav.a, b.). Po to atskaitos
sujungiamos bendr perduotin sraut (5.7 pav.c).


5.7 pav. Signal diskretizavimas ir apjungimas

120

iuolaikinse ryi sistemose laiko dalijimo bdas taikomas
perduodant skaitmeninius signalus, t.y. kai perduodami signalai
diskretizuojami ne tik laiko ayje bet ir kiekviena atskaita koduojama.
Pavyzdiui, kai informaciniai signalai koduoti impulsins kodins
moduliacijos bdu, tai kiekviename cikle kiekvien laiko kanal patenka
po vien pirminio signalo atskait atitinkant kod. Perduodant kalbos
signalus atskaitos koduojamos dvejetainiu atuoni skili kodu.
Priimant laiko dalijimo bdu suformuot skaitmenin signal tenka
atlikti prieingus veiksmus dalinti dalis, iskirstyti atskirus kanalus ir
dekoduoti. is veiksmas atliekamas teisingai tik tada, kai imtuvo laiko
kanalai sutampa su atitinkamais priimamo signalo laikotarpiais.
Skirstant kanalus ivengiama klaid turint tiksli kiekvieno ciklo
pradios ym. iuolaikinse sistemose tokia ym daniausia
perduodama kartu su signalais. Tai daroma iskiriant pirm kiekvieno
ciklo laiko kanal (5.6 pav. LK1) pagalbiniams ciklins sinchronizacijos
signalams perduoti. Paprastai kiekvieno ciklo pirmame kanale
perduodamas vienas ir tas pat dvejetainis kodas. Pagal tok periodikai
besikartojant kod imtuvo sinchronizacijos ranga suranda cikl pradias.
Danio ir laiko kanal dalijimo bdai taikomi ir abu kartu. Kaip
pavyzd galima paminti GSM mobiliojo ryio sistem, kurios radijo
signal bendr resurs sudaro 120 harmonini virpesi, idstyt dani
ayje vienas nuo kito per 200 kHz. Kiekvieno danio kanalas dalijimas
dar atuonis laiko intervalus kanalus. Todl vienu ir tuo paiu daniniu
kanalu gali naudotis 8 vartotojai. Kitas pavyzdys tai optinio ryio
sistemos, kuriose tuo paiu viesolaidiu perduodama keletas skirtingo
bangos ilgio viesos spinduli. Kiekvienas spindulys dar dalijamas laiko
ayje.

5.4. Kanalo dalijimas kodais

Danio ir laiko dalijimo bdai skmingai taikomi perduodant
signalus laidais bei viesolaidiais. Jie, kaip minta, taikomi ir radijo
ryio, taip pat ir mobiliojo ryio sistemose.
Esminis mobiliojo ryio ypatumas yra tas, kad ryio paslaugomis
vienu metu naudojasi daug teritorikai isisklaidiusi vartotoj. Todl
121

norint utikrinti dvipus radijo ry naudojant maos galios sistuvus,
tenka bendr teritorij dalinti atskiras dalis ir kiekvienoje rengti taip
vadinamsias bazines stotis (BS). Kiekviena BS palaiko ry tik su jai
priskirtoje teritorijoje esaniais vartotojais.
Planuojant tinkl kiekvienai BS tenka iskirti tam tikr radijo spektro
ruo kaip bendr resurs. Pavyzdiui, GSM technologijos kiekvienai BS
priskiriami galim kanal daniai. Kai danis priskiriamas konkreiai BS,
tai, siekiant ivengti savitarpio trukdi, tas pat danis negali bti
priskiriamas kitoms teritorikai artimoms BS. i aplinkyb gerokai
sumaina naudotin kanal kiek ir bendr radijo ryio sistemos talp.
Deja, ir atidiai planuojant radijo tinklus nepavyksta ivengti savitarpio
trukdi. Tai lemia labai sudtingos radijo bang sklidimo slygos ir
vartotoj judrumas. Trumpai formuluojant, dl siauro spektro signal
naudojimo mobiliojo ryio sistemose sukuria du esminiai trkumai: radijo
spektro teritorinio planavimo btinyb ir neivengiami savitarpio
trukdiai.
Siekiant ivengti i trkum buvo sukurta kanal dalijimo kodais
technologija, kuri paplito kartu su plsto spektro (angl. Spread spectrum)
signalais.
Spektro pltimas. Spektro pltimo esmins idjos suformuluotos dar
1949-50 metais. J taikymas radiolokacijos tikslams padjo labai
padidinti skiriamj geb bei veikimo nuotol. To laikmeio bendras
radiotechnikos isivystymo lygis slygojo ir spektro pltimo bd. Ilg
laikotarp plstinio spektro signalai buvo gaunami moduliuojant radijo
virpesio dan pjklo formos virpesiu. Taip moduliuojant signalo danis
periodikai keiiamas. Spektras ipleiamas ir diskretikai moduliuojant
dan. Tai okinjanio danio (angl. Frequency-hopping) bdas.
Dalijant bendr kanal kodais spektras pleiamas moduliuojant
pradin signal s(t) specialiai i teigiamj ir neigiamj impuls
suformuota pseudotriukmo (PT) seka (5.8 pav.). Toks bdas vadinamas
tiesioginiu ipltimu (angl. Direct spreading).
122


5.8 pav. Kanalo dalijimo kodais sistemos struktrin schema

Pagrindiniai kanalo dalijimo kodais procesai iliustruojami 5.9 paveiksle
pateiktomis diagramomis. Perduodamas skaitmeninis signalas kaip laiko
funkcija s(t) parodytas 5.9 pav.a. i funkcija dauginama i PT sekos m(t)
(5.9 pav.b). Sandauga s(t)m(t) = v(t) tai jau plstinio spektro signalas
(4.9 pav.c). Prie perduodant radijo kanal tas plstinio spektro signalas
dar patenka moduliatori, kur jis dauginamas i radijo danio virpesio
(5.9 pav. Neparodyta).
Imtuve vykdomos prieingos transformacijos. Pirma i j
sinchroninis detektavimas.5.8 paveikslo schemoje detektoriaus funkcij
vykdo daugintuvas, kuris priimam signal daugina i radijo virpesio, ir
filtras. Po io filtro atkuriamas jau perduotas plstinio spektro signalas
v(t). Padauginus v(t) i PT sekos funkcijos m(t), kaip parodyta 5.9 pav.
D , atkuriamas signalas s(t).
Perduodant realiu kanalu signalas ikraipomas, todl apraytu bdu
atkurto signalo s(t) forma gali gerokai skirtis nuo perduoto. Todl signalas
atkuriamas koreliaciniu detektoriumi, kurio viena i funkcij yra
integravimas. Integruotas signalas parodytas 5.9 pav.e. Kaip matyti
integratorius atlieka kaupiklio vaidmen. Kiekvieno takto gale matome
sukaupt tamp, pagal kuri nesunku nustatyti, kokio enklo (teigiamojo
ar neigiamojo) signalas buvo perduotas.
Filtras
Demoduliatorius
X X


100110
PT seka m(t)
Radijo
virpesys
Siuntimas
X X
PT seka m(t)

Radijo
virpesys

Primimas




123


5.9 pav. Kanalo dalijimo kodais technologijos iliustracija

Kai imtuv ateina kitokia (ne m(t), bet w(t)) PT seka suformuotas
plstinio spektro signalas (5.9 pav.f), tai tokio signalo atskyrimo proces
iliustruoja 5.9 pav.g ir h diagramos. io signalo sandauga su m(t) (5.9
pav. G) ir integravimas (5.9 pav. H) taktini interval galuose nesukaupia
ymi tamp. Tokios tampos, pridtos prie 5.9 pav.e parodytos tampos,
neklaidint nustatant priimt signal enklus.
Reikia paymti, kad aprayto kanal dalijimo kodais bdu
veikianios sistemos imtuvo algoritmas tiksliai atitinka optimalaus
koreliacinio imtuvo algoritm, kuris apraytas 4.2 poskyryje.
124

iuolaikinse kanalo dalijimo kodais sistemose spektrui iplsti
naudojamos PT impuls sekos, kuri koreliacins funkcijos panaios
baltojo triukmo koreliacin funkcij vienetin impuls. reikalavim
tenkina taip vadinamos maksimalaus ilgio m sekos, kurios generuojamos
apimant n skili registr grtamojo ryio kilpa (5.10 pav.)
generatoriais labai panaiais ciklini kod koderius.
Schemoje sumuojama dvejetaine forma (moduliu 2). Ryio
koeficientai g
1
, g
2
,..., g
n
gali bti arba 1, arba 0. i koeficient sekoje 0
ir 1 pasiskirstymas vienareikmikai nusako generuojam PT sek.

5.10 pav. M-sek generatoriaus struktrin schema

Pakeitus bent vien koeficient, gaunama kita PT seka.
Matematikai PT sekos (kaip ir cikliniai kodai) apibdinamos
generuojaniuoju polinomu:

G(x) = g
n
x
n
+ g
(n-1)
x
(n-1)
+ g
(n-1)
x
(n-1)
+ ... + g
2
x
2
+ gx + 1. (5.6)

Svarbios m sek savybs:
1. Generatorius su n skili registru generuoja PT sek, kurios
periodas yra N= 2
n
-1 enkl.
2. Modifikuotos m sekos (vienetai lieka vienetais, o nuliai pakeisti
1) koreliacin funkcija K()= N, kai = 0 ir K()= 1 , kai =
1, 2, 3, , N-1 .
3. Sumuojant m sek (moduliu 2) su ta paia kelet ingsni
paslinkta seka, pakinta tik sekos faz. i savyb taikoma
tarpusavyje nekoreliuotoms sekos kopijoms gauti.
4. m sekos generatoriaus pradin faz nustatoma raant registr
tuos sekos n enklus, nuo kuri norima pradti generuoti. i
savyb taikoma sinchronizuojant m sek generatorius.
125

Interferenciniai trukdiai. Perduodant skaitmenin informacij
ryio kokyb vertinama klaid tikimybmis. Pavienio bito klaidos
tikimybs dyd (ir. (4.21) (4.23)) slygoja vienam bitui perduoti
tenkanios energijos E
b
ir trukdi galios spektro tankio N
0
santykis
E
b
/N
0
.
Paviense ryio linijose takos turi tik ryiui iskirto radijo ruoo
triukmai bei savieji imtuvo triukmai. Kai mobiliajam ryiui taikoma
dalijimo kodais technologija, tai, kaip minta, tuo paiu radijo spektro
ruou naudojasi daug vartotoj. Nors spektrui skleisti parenkamos silpnai
tarpusavyje koreliuotos PT sekos, taiau idealaus nekoreliuotumo pasiekti
nepavyksta. Dl to susidaro papildomi interferenciniai trukdiai
E
inter
, kurie skaiiuojant klaidos tikimybes pridedami prie fliuktuacinio
trukdio ir danai bna u j didesni. Signalo ir trukdio santykis
uraomas taip:

E
b
/N = E
b
/(N
0
+ E
inter
). (5.7)

Interferenciniai trukdiai yra esmin kanalo dalijimo kodais
technologijos problema. i trukdi taka nagrinjamos stoties darbui
labiausia priklauso nuo trij veiksni:
signal tarpusavio koreliacijos dydi,
signal gali,
vartojimo apimi, kurias lemia vartotoj kiekis, vartojimo
intensyvumas , duomen perdavimo sparta.
Siekiant utikrinti aukt ryio kokyb, sudaryti slygas aptarnauti
daug vartotoj visi ie veiksniai labai detaliai tyrinjami ir surasta
sprendim, mainani interferencini trukdi tak. ie klausimai
nagrinjami specialioje literatroje.
126

5.5 Skaitmenini signal apdorojimo pagrindai

5.5.1 Signal tipai ir ryys tarp atskir tip signal.

Analogin signal aprao nepertraukiama (arba gabalais
nepertraukiama) funkcija ( ) t X
a
, be to ir ios funkcijos argumentas
ir pati funkcija gali priimti bet kuri reikm i tam tikro intervalo
11 1
t t t
11 1
a a a
X X X . Kaip pavyzdys analoginis signalas
( ) t U t X
m a
sin = , f = 2 , U
m
=1V. Analoginis signalas pvz.
kalbos, televizinis signalas ir pan.
) (t X
a
) (nT X
) (nT X
S
75 . 0
707 . 0
T 8
T 8 T 4 T 3 T 2 T
T 4 T 3 T 2 T
1
1
t
t
t


127

Diskretinis signalas apraomas gardeline funkcija (seka) X(nT),
kuri gali priimti bet kuri reikm i intervalo
11 1
X X X , tuo
tarpu nepriklausomas kintamas n priima tik diskretines reikmes
n=0,1,2,...;
T diskretizacijos intervalas, T f
d
1 = - diskretizavimo danis.
Prie diskretini nekvantuot pagal amplitud signal priskiriami
signalai, naudojami ryi sistemose su amplitudine impulsine
moduliacija.

Skaitmeninis signalas apraomas kvantuota gardeline funkcija
(kvantuota seka) X
S
(nT), t.y. gardeline funkcija, priimania tik tam
tikr diskretini reikmi eil kvantavimo lygius n
1
, n
2
,...,n
K
, tuo
tarpu nepriklausomas kintamasis n priima fiksuotas reikmes 0,
2,..., kiekvienas i kvantavimo lygi koduojamas dvejetainiu kodu,
susidedaniu i dvejetaini 0 ir 1.
Taip kad skaitmeninio koduoto signalo perdavimas ir apdorojimas
vyksta vykdant operacijas su bemaiu (nedimensiniu) dvejetainiu
kodu. Kvantavimo lygi skaiius K ir atitinkamo dvejetainio kodo
skili skaiius S susieti tokia priklausomybe:
) int(log
2
K S ,
ia funkcija int(B) reikia maiausi sveik skaii, bet ne maesn
u B.
Prie skaitmenini signal pvz., priklauso signalai, naudojami ryio
sistemose su IKM.
Skaitmeninius signalus patogu pateikti lentele.
X(nT)
n
Deimtainis kodas Dvejetainis kodas
0 0,000 00000
1 0,500 00110
2 1,000 01000
3 0,500 00110
128

4 0,000 00000
5 -0,500 10110
6 -1,000 11000
7 -0,500 10110
8 0,000 00000

Abiejuose koduose pirma i kairs skiltis enklo.

Diskretizavimo operacija, kai i duoto analoginio signalo
( ) t X
a
suformuojamas diskretinis signalas X(nT), t.y. X(nT)=
X
a
(nT).
Signalo atstatymo operacija kai i duoto diskretinio signalo X(nT)
suformuojamas analoginis signalas ( ) t X
a
. Diskretizavimo ir
atstatymo operacijos yra tarpusavyje atvirktins tik tuo atveju,
jeigu diskretizuojamas analoginis signalas tenkina enono
Kotelnikovo teoremos teiginius, t.y. jeigu ( ) t X
a
turi apribot
spektr (finitin), ir
max min a a a
,
a a
f = 2 .
( ) t X
a
diskretizacija vykdoma su diskretizavimo daniu fd , kur
max
2 2
d
f , tai is analoginis signalas gali bti tiksliai atstatytas
i diskretinio signalo atskait.
Ryys tarp analoginio ir jam atitinkanio diskretinio signalo spektr
nustatomas tokia iraika

+ =
m
a
T i
m
T
i X
T
e X ))
2
( (
1
) (

.
i iraika aprao taip vadinamj analoginio signalo spektro
padauginim po jo diskretizavimo.
Tokiu atveju, pagal enono Kotelnikovo teorem
a
X su apribotu
spektru gali bti tiksliai (be informacijos nuostoli) pakeistas
129

diskretin, o po to tiksliai atstatytas pagal diskretinio signalo
atskaitas X(nT).
Praktikai bet kuris
a
X turi apribot spektr ir todl gali bti
pakeistas teisingai parinkus fd atitinkamu diskretiniu signalu.

Kvantavimo ir kodavimo operacij (analogin skaitmenin
transformacija) esm tame, kad i duoto diskretinio signalo X(nT)
formuojamas skaitmeninis ukoduotas X
S
(nT).
Kvantavimo kodavimo ir skaitmenins analogins
transformacijos (pakeitimo) operacijos nra tiksliai tarpusavyje
apgriamomis, nes kvantavimas bendru atveju vykdomas su
nepaalinama paklaida. Kaip taisykl, laikoma, kad ASK ipildo
diskretizavimo, kvantavimo ir kodavimo operacijas, o SAK
skaitmeninio analoginio pakeitimo ir atstatymo operacijas.
Perjimas i diskretinio signalo skaitmenin (kvantavimo) bendru
atveju vyksta netiksliai. Jeigu kiekvienai atskaitai naudojamas
pakankamai didelis kiekis dvejetaini skili, tai kvantavimo
paklaida bna maa ir diskretinis signalas gali bti pakeistas tam
tikru skaitmeniniu signalu (iuolaikiniai ASK gali utikrinti
pakankamai aukt skili skaii tuo paiu ir ma paklaid).

Nagrinjant skaitmenines sistemas, neapsieinama be toki
transformacij, kaip Z transformacija ir Furje transformacija.
Tiesiogin sekos X(nT) Z transformacija X(Z) nustatoma tokia
iraika:
{ }

= =
0
2 ) ( ) ( ) (
n
n
nT X nT X Z Z X
(1)
X(Z) funkcija vadinama sekos X(nT) Z atvaizdu. (1)
transformacija turi prasm toms kompleksinio kintamojo
reikmms, kurioms esant (1) konverguoja.
130

Furje transformacija. Sekos X(nT) spektru vadinsime kompleksin
funkcij X(e
iT
):
( )

=
=

=
T
T
T in T i
T in
n
T i
d e e X
T
nT X
e nT X e X
. ) (
2
) (
; ) (
0

(2)
Formuls (2) yra Furje transformacijos pora. Palyginus (1) ir (2)
formules matosi, kad spektras gali bti gautas staius Z=e
iT

sekos Z atvaizd (1), be to sekos X(nT) daugyba i e
inT
atitinka
sekos X(nT) spektro poslink dani juostoje dein, t.y. sekos
spektras yra periodinis pagal dan su periodu T
d
= 2 .
Sekaniame paveiksllyje parodyta slygin spektro modulio
realios dalies atvaizdas.

T

T

T
2

0
( )
T i
e X

( )
T i
e X

( )
T i
e X
+
( )
T i in
e X

1
( )
T i t
e X

1


Pagrindinis tiesioginis spektras (tiesiogin spektro dalis) X
t
(e
iT
)
vadinama signalo X(nT) spektro X(e
iT
) dalis, gauta analoginio
signalo ( ) t X
a
diskretizavimo dka ir idstyta em dani
juostoje nuo 0 iki T
d
= 2 .
131

Pagrindinis inversinis spektras (spektro inversin dalis) X

(e
iT
)
tai signalo X(nT) spektro X(e
iT
) dalis, gauta diskretizuojant
signal ( ) t X
a
ir isidsiusi dani juostoje nuo 0 iki
T
d
= 2 .
Paslinktas tiesioginis spektras spektro X(e
iT
) dalis, tenkinanti
slyg
( )
( )
T k i t
k
T i
d
e X e X
+ +
=

) ( (3)

Kur T 0 , k sveikas skaiius.
Paslinktas inversinis spektras ( )
T i in
K
e X

- tai spektro X(e
iT
) dalis,
tenkinanti slyg
( )
( )
T k in t
k
T i
d
e X e X
+
=

) ( (4)

ia T 0 , k sveikas skaiius.
Paveiksllyje parodyta pagrindinio tiesioginio ir inversinio, bei
keletas perslinkt tiesioginio ir inversinio spektro moduli.
(2), (3) ir (4) iraikos vaidina gana svarbi rol, nes beveik vis
skaitmeninio signalo apdorojimo udavini sprendimas vykdomas
pasitelkus spektrin teorij.

5.5.2 Diskretiniai ir skaitmeniniai filtrai ir signal skaitmeninio
apdorojimo taisai.

Tiesinis analoginis taisas tai keturpolis, realizuojantis jimo
analoginio signalo u
1
(t) tiesin transformacij. Matematikai ryys
tarp filtro ijimo ir jimo analogini signal ireikiamas prasta
diferencialine lygtimi:


=

=
+ =
1
0
1
1
1
2
2
) ( ) (
) (
N
i
i
i
i
M
j
j
j
j
dt
t u d
b
dt
t u d
a t u ,
132

Kur a
j
ir b
i
koeficientai (konstants arba funkcijos), priklausantys
tik nuo laiko t.
Pagrindinis i filtr trkumas j parametrai kaiiasi kintant
darbo slygoms (temperatrai, slgiui ir pan.). Tas takoja
nekontroliuojam ijimo signalo paklaid, t.y. em signal
apdorojimo tikslum.

Tiesiniai diskretiniai filtrai apraomi skirtumine lygtimi

=
+ =
1
1
1
0
) ) (( ) ) (( ) (
M
j
N
i
i j
T i n x b T j n y a nT y (5)

ia x(nT), y(nT) n-tojo filtro jimo {x(nT)} ir ijimo {y(nT)}
signal atskaita; a
j
, b
i
gardelini f-j konstants arba atskaitos,
priklausanios tik nuo n.
Signalai {x(nT)} ir {y(nT)} gali bti kaip reals taip ir
kompleksiniai.
(5) lygt galima nagrinti kaip y(nT) apskaiiavimo algoritm.
Tiesiniai diskretiniai filtrai klasifikuojami dvi klase: filtrai su
pastoviais parametrais ir filtrai su kintamais parametrais. Pirmieji
apraomi (5) lygybe su pastoviais a
j
ir b
i
, antrieji ta paia lygybe,
tik nors vienas koeficientas kinta kintant n.
Diskretinius ir skaitmeninius filtrus priimta dalinti dvi klases:
nerekursyviniai ir rekursyviniai.
Jeigu (5) lygybje visi a
j
=0, tai filtras realizuojantis algoritm
vadinasi nerekursyviniu (NF). Tokio filtro algoritmas

=
=
1
0
) ) (( ) (
N
i
j
T i n x b nT y .
Jeigu (5) lygybje nors vienas a
j
0, tai filtras realizuojantis
algoritm vadinamas rekursyviniu (RF). Akivaizdu, kad NF yra
taisai be grtamojo ryio, o RF taisai su grtamuoju ryiu.
133

Nagrinjant (5) lygyb darosi aiku, kad filtr realizavimui btini
taisai, ipildantys tris operacijas: signalo atskait ulaikym
(vlinim), sudt ir daugyb, bei iuos taisus apjungianios
signal perdavimo linijos.
i tais sutartiniai ymjimai:
( ) nT X ( ) nT X
( ) nT X
( ) nT X
( ) nT X
1
( ) nT X
2
( ) ( ) T m n X
m
2
( ) ( ) nT dx nT y =
( ) ( ) ( ) nT x nT x nT y
2 1
=
d
arba
daugybos
velinimas
( ) nT X
( ) nT X
1
( ) nT X
1
( ) nT X
2
( ) nT X
2
( ) ( ) ( ) nt x nT x nT y
2 1
+ =
( ) ( ) ( ) nt x nT x nT y
2 1
+ =
( ) ( ) nT x nT y =
1
( ) ( ) nT x nT y =
2
sujungimas liniju daugiau ir triju
arba
ies su det


Pvz.: tiesinis diskretinis filtras su pastoviais koeficientais
apraomas tokia skirtumine lygtimi:
( ) ) ( ) ) 1 (( 8 , 0 nT x T n y nT y + = , be to

>
=
=
; 0 , 0
; 0 , 1
) (
n kai
n kai
nT x
0 ) ( = T y .

134

1
2

( ) nT X
( ) nT y
( ) ( ) T n y 1
8 . 0

Skaitmeniniai filtrai. Jei (5) algoritmas realizuojamas su schema,
ipildyta tik i analogini element (vlinimo linija, rakt,
operacini stiprintuv), tai diskretinis filtras turs tuos paius
trkumus, kaip ir analoginis t.y. jo parametr pasikeitimus
iaukia nekontroliuojamus ijimo signalo pokyius (paklaidas).

Skaitmeninis filtras (SF) skaitmeninis taisas, realizuojantis (5)
algoritm. IN ir I signalai skaitmeniniai taise cirkuliuoja tik
dvejetainiai kodai. SF ijimo signalo paklaida nepriklauso nuo
slyg, prie kuri dirba filtras (temperatros, drgms, slgio ir t.t.).
be to i paklaida kontroliuojama galima j sumainti didinant
skili skaii.
Kaip buvo minta skaitmeniniai filtrai gali bti nerekursyviniai ir
rekursyviniai.
NF privalumai prie RF yra tokie:
Gali turti tiksliai tiesin ADCh.
Sav triukm galia ymiai maesn negu RF. Ji gali bti
netgi lygi 0, jeigu sudtis ir daugybos operacijos ipildomos
tiksliai, ko negalima pasakyti apie RF.
Paprasiau iskaiiuoti koeficientus.
Kai kuriose sistemose pvz.: sistemose su diskretizavimo
danio keitimu, NF panaudojimas sumaina aritmetini
operacij kiek.
135

NF trkumai lyginant su RF esant vienodiems reikalavimams
ADCh, nesant reikalavim fazs danins ch-kos tiesikumui ir
diskretizavimo danio pastovumui, jiems ipildyti reikia didesnio
skaiiaus operacij, t.y. schemin j realizacija yra ymiai
sudtingesn.
Aptarsime pagrindinius NF projektavimo etapus.



Pirmj etap sudaro tokie punktai:
Filtro tipo parinkimas (su tam tikra tiesine FDCh arba
minimaliai fazin.
1. Aproksimacijos udavinio
formulavimas
2. Aproksimacijos udavinio
sprendimas
3. Filtro koeficient skili skaiiaus
skaiiavimas
4. Operatyvins atminties registr
skili skaiiaus skaiiavimas
5. Schemin realizacija
Pabaiga
Pradia
136

Aproksimuojanios f-jos parinkimas F(,C), kurios
reikms nustato filtrui reikaling ch-k., pvz.: ADCh ia
normuotas danis, C koeficient vektorius.
Aproksimuojanios funkcijos B() nustatymas.
Aproksimacijos kriterij parinkimas, t.y. apytikrs lygybs
(,C)B() patikslinimas prie nustatyt reikmi.
Aproksimacijos srovins funkcijos q() nustatymas; ji kaip
tik nustato reikalavimus apytikrs lygybs (,C)B()
tikslumui.
Antrasis etapas talpina tokius ingsnius.
Filtro eils N nustatymas.
Koeficient C vektoriaus skaiiavimas.
Nustatyt reikalavim filtro charakteristikoms vykdymo
patikrinimas.
Jeigu reikalavimai netenkinami, grtama prie C vektoriaus
skaiiavimo, skaiiuojant j prie didesni N.
Treiojo etapo vykdymas priklauso nuo pasirinktos elementins
bazs.
Realizuojant filtr specializuotu MP (DSP tipo) koeficient (arba
PA registr) skili skaiius S
k
yra jau nustatytas ir tinka tik
patikrinti, ar jis tenkina filtrui nustatytos ch-kas.
Jei reikalavimai tenkinami, einama toliau (ketvirtas etapas), jei ne
grtama prie antrojo etapo ir pakartoti aproksimavimo udavin
prie didesni N.
Jeigu filtras realizuojamas bendro naudojimo DIS arba
universaliais MP, tai btina minimizuoti S
k
reikm (S
k
skili
skaiius) mainant j iki tiek, kol uduoti reikalavimai filtro ch-
koms jau nebus vykdomi (riba).
Ketvirtame etape skaiiuojama OA registr skili skaiius tokiu
bdu, kad filtro sav triukm galia bt maesn negu triukmo
galia jime.
137

Penktame etape braioma filtro schema pasirinktoje elementinje
bazje.

Signal kvantavimo skaitmeniniuose filtruose efektai

Skaiiavimo sistema (SS) skaii atvaizdavimas simboliais,
turiniais tam tikr kiekybin reikm.
Pozicin SS joje kiekvieno simbolio kiekybin reikm priklauso
ir nuo vietos (pozicijos), kuri is simbolis uima skaiiaus
iraikoje.
PSS pagrindas vairi simboli, naudojam duotoje PSS kiekis.
Pvz.: 2-0, 1; 8-0, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7; 10-0, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9; 16-
09, A, B, C, D, E, F. Bet kur skaii A galima atvaizduoti PSS
ios sistemos pagrindo vairi laipsni iklotine:
( ) ... ... ...
1
1
0
0
1
1
1
1
+ + + + + + + + =

m
m
n
n
n
n
p a p a p a p a p a p a A
(1)
Kiekvienas simbolis
i
a uima vien pozicij, vadinam skiltimi,
skaiiaus iraikoje. p
i
- koeficientai prie
i
a simbolio vadinami i-
tos skilties svoriais (svoriniais koeficientais).
Pvz.: uraysim skaii A=25,8125
(10)
2-je ir 16-je sistemose.
( )
( )
D D A
A
, 19 16 16 9 16 1
1101 , 11001 2 1 2 0 2 1 2 1 2 1 2 0 2 0 2 1 2 1
1 0 1
16
4 3 2 1 0 1 2 3 4
2
= + + =
= + + + + + + + + =

Pervedant skaiius i vienos PSS kit (pvz. su pagrindu p
1
su
pagrindu p
2
), reikia skaiius iraikoje (1) su pagrindu p
1

apskaiiuoti gaut sandaug sum naujoje SS su p
2
. Pvz.:
A
(2)
=1011,01 pervesti deimtain SS
( )
25 . 11 2 1 2 0 2 1 2 1 2 0 2 1
2 1 0 1 2 3
10
= + + + + + =

A
Skaiiai SF atvaizduojami dviem formomis su fiksuotu kableliu
ir plaukiojaniu kableliu.
138

Pateikiant skaii su fiksuotu kableliu kablelio padtis skaiiaus
iraikoje yra fiksuota. Skiltys kair nuo kablelio atvaizduoja
skaiiaus sveikj dal ir enkl, dein trupmenin.
Kaip taisykl, skaitmeniniuose F naudojamas apdorojam duomen
normavimas, t.y. aritmetins operacijos atliekamos su skaiiais,
absoliutiniu didumu maesniais u 1
1 0 < A .
Tokiu bdu, jeigu filtras turi (b+1) skili tinklel, tai is tinklelis
gali atvaizduoti 2
b+1
vairius skaiius diapazone
) 2 1 ( 0
b
A


(2)
(kiekvienas i dviej gretim skaii skiriasi vienas nuo kito per 2
-
b
).
Jeigu aritmetini operacij rezultatas ieina i (2) rib vyksta
skili tinklelio perpildymas (tik atliekant sudties ir atimties
operacijas).
Skaiiai su plaukiojaniu kableliu pateikiami dviem fiksuoto
kablelio skaiiais - mantise ir eile :
= A ,
tada
( )

= p A (3)
p pagrindas, sveikas skaiius, taisyklinga trupmena.
Pvz.: A
(2)
=0,0101
1) A=0,10110
-01
=+0.101
=-0.1
2) A=0,010110
+00
=0,0101
=+00 ir t.t.

Skaii kodavimui SF naudojami tiesiogini, netiesiogini ir
papildomas kodai.

139

Tiesioginis kodas [A]
t
naudojamas atliekant daugybos operacijas
SF.
Kodavimo taisykls: enklo skiltyje 0 - (teigiamas skaiius), 1-
(neigiamas skaiius), skaiiaus skiltys atitinka pradinio skaiiaus
skiltis, pvz.: skaiiui 0,10111 tiesioginiam kode atrodys taip:
[A]
t
=0.10111 (teigiamas)
[b]
t
=1.10111 (neigiamas)

Papildomas kodas naudojamas atliekant daugybos ir sud4ties
operacijas SF. Teigiamo skaiiaus PK sutampa su TK: [A]
pap
=[A]
t
.
Neigiamiems skaiiams: enklo skilt raoma 1, skaitins skiltys
invertuojamos ir prie jauniausios skilties pridedama 1.
| |

< +

=

. 0 , 2 ... . 1
0 , ... . 0
2 1
2 1
A kai a a a
A kai a a a
A
b
b
b
pap

pvz. A=-0,10111, tai
[A]
pap
=1.01001.

Netiesioginis kodas teigiamiems skaiiams [A]
Net
=[A]
ties.
,
neigiamiems skaiiams: enklo skiltyje 1, skaitins skiltys
invertuojamos pvz. A=-0,1000, [A]
net
=1.0111 :

Skaii kvantavimas pateikti j baigtiniu skaitiniu skili (b)
skaiiumi. Kvantavimo operacija netiesin ir nea skaiiaus X
pateikimo iraik + paklaid.

E
kv
=F(x)-x,

ia x skaiius iki kvantavimo; F(x) skaiius po kvantavimo
(atlikus netiesin operacij F).
Kvantavimo ingsniu Q vadinsime jauniausios skaiiaus skilties,
lygios 2
-b
, svorin koeficient.
140

Netiesikumo charakteristika, atitinkanti kvantavimo operacijai gali
bti tokia:
( ) x F
y
( )
0
E P
x
b
2
1
1
2
b
b
2
1
2
b 1
2

b
0
x

ia parodytas atvejis, kai skaiius pateikiamas artimiausiu b skili
skaiiumi. (suapvalinimo paklaida tenkina slyg
2 2 2 2
0
b b
E

). Skaiiaus pateikimo b skili kodu
paklaidos tikimybinis tankis P(E
0
) pateiktas emiau. Analizuojant
kvantavimo efektus SF, kaip taisykl, priimama, kad visos
kvantavimo paklaid reikms yra vienodo tiktinumo, t.y.
paklaidos pasiskirsiusios vienodai.

Kai kurie skaitmeninio signalo apdorojimo ryi sistemose metodai

1. Spektro perklimas ir inversija.
Nagrinsime diskretin real signal X(nT) su diskretizavimo
daniu T f
D
1 = , kurio spektras X(e
i2
) normuotoje dani
juostoje [0;0,5] uima juost [
1
,
2
]. Spektro X(e
i2
)
141

perklimas dani juostoje per dyd vykdomas dauginant signalo
X(nT) atskaitas i diskretins eksponents e
i2n
atskait. Signalo
) 2 exp( ) ( ) ( n i nT X nT y = spektras
), ( ) (
) ( 2 2
=
i n i
e X e Y ia 0<||0,5.
(y(nT) signalas bendru atveju yra kompleksinis). Daugyba X(nT) i
exp(i2n) vykdo tokia schema

( ) nT X
( ) nT y
( ) n i 2 exp
( ) n i 2 cos
( ) n i 2 sin
( ) nT X
( ) nT y
1
( ) nT y
2


142

2

1

1

5 . 0
5 . 0
1
= 0


ia y
1
(nT) ir y
2
(nT) atitinkamai reali ir menama ijimo signalo
y(nT) dedamosios. Jeigu =
1
>0, spektras persilenkia dani
juostoje dein, jeigu =
2
<0 - kair.Realaus signalo X(nT)
spektro inversija, t.y. signalo y(nT) su spektru Y(e
i2
)=X(e
i2(0,5-)
)
gavimas paprastas: kiekvienas antros signalo X(nT) atskaitos
enklas pakeiiamas prieingu, t.y.
( ) ,... 1 , 0 , ) 1 ( ) ( = = n nT X nT y
n


2. Signalo diskretizavimo danio padidinimas (interpoliacija)
Naudojama apdorojant silpnus signalus. Diskretizavimo danio
padidinimo sistema (interpoliacija) priskiriama prie taip
143

vadinamj pakeliamj sistem klass (jose signalo
diskretizavimo danis ijime yra didesnis u jimo signalo
diskretizavimo dan).
Kiekvien toki sistem sudaro elementas, padidinantis
diskretizavimo dan ekspanderis, esantis tokios sistemos jime,
ir diskretinis filtras, atliekantis signalo su ijimo diskretizavimo
daniu apdorojim.
Ekspanderis dirba pagal tok algoritm:
( )

= |

\
|
=
. 0
,... 2 , , 0 ,
1
*
n kitu prie
m m n kai T
m
n
x
nT x
T.y., seka x
*
(nT) gaunama i sekos x(T
|
) vedant tarp dviej jimo
atskait (m-1)-j nulin atskait.
Paveiksllyje pateikta ekspanderio sutartinis ymjimas schemoje ir
sekos x(T
|
) ir x
*
(nT), padidinant diskretizavimo dan 3 kartus,
oscilogramos.
T T 3
|
=
T
( )
|
T X
( )
|
z X
( ) nT X
*
( ) z X
*
m
m
T
T
|
=
( ) nT X
*
( )
|
T X
t
t

144

( )
mT i
e X

( )
T i
e X
*
IN
IS
mT
| |
2 ) ( 2 T mT
D
= =
T T = 2
0

Ekspanderio jime ir ijime signal spektrai susieti tokia lygybe.
( ) ( )
mT i T i
e x e x

=
*

ia = = 2
|
T
d
- normuotas danis. Ekspanderio ijimo
signalas x
*
(nT), formuojamas i IN signalo x(T
|
), pagal (1)
algoritm turi t pat spektr, kaip ir IN signalai. Ijimo signalo
spektras yra periodinis su senu diskretizavimo daniu
| |
2 T
d
= , o ne su daniu T
d
= 2 , kai tas yra prasta
signalams, kuri diskretizavimo intervalas yra lygus T.
Skaitmenin sistema su ekspanderiu atrodo taip:

( ) ( ) mT X T X =
|
( )
m
z X
( ) nT X
*
( ) z X
*
m
( ) nT y
( ) z Y
( ) z H


145

6
1
max
=
m
D
1
3
1
1
= =
m 2
1
5 . 0
5 . 0
1
1
1

1
2
3
4

Signal x(t) ir x(nT
|
) spektr moduliai normuotoje dani juostoje
(=/
d
) parodyti pozicijose (1) ir(2) atvejui, kai m=3
(
d
=3
d
=6
max
). (3) ir (4) pozicijose pateikta filtro ADCh ir
sistemos ijimo signalo spektro modulis (kai m=3). (ia H(z)
skaitmeninio filtro perdavimo funkcija). Tuo bdu, jeigu naudosime
kitoki dani 2DF tai galima gauti signalus su pernetais spektrais.

5.5.3 Signalo diskretizavimo danio sumainimas (decimacija)
(kompresorius skirtas kvantavimo triukm sumainimui
perduodant silpnus signalus).
Sistema priskiriama prie emjani diskretini sistem klass
(jose ijimo signalo diskretizavimo danis yra maesnis u jimo
signalo diskretizavimo dan). Kiekviena tokia sistema susideda i
diskretinio filtro, atliekanio pradin IN signalo apdorojim su
jimo diskretizavimo daniu, ir elemento, sumainanio
diskretizavimo dan diskretizavimo danio kompresoriaus
(DDK), jungto sistemos ijime.
DDK tai raktas susijungiantis laiko momentais t=nmT+kT,
k=0,1,,m-1; n=0,1,2,, t.y. i IN diskretinio signalo, apraomo
146

gardeline f-ja x(nT), n=0,1,2, su pasikartojimo periodu T,
paimama tik kas m-aja atskaita, t.y. sumaina jimo signalo
diskretizavimo dan m kart (m sveikas skaiius).
Paveiksllyje parodyta x(nT) ir x(T
|
) sekos DDK IN ir I
sumainant diskretizavimo dan 4 kartus (m=4, k=2).
( ) nT X
( ) z X
( )
| *
T X
( )
m
z X
*
m
( ) nT X
( )
| *
T X
kT
|
T mT =
T
t
t

DDK I ir IN signal Z-keitimai susieti tokia iraika
( )
|
|

\
|
=

m
l
i
m
l
k
m
l
i
k
k
e x e
m
Z x
2
1
0
2
| *
2
1
2 , k=0,1,,m-1,
ia Z=exp(iT); Z
|
=2
m
= exp(imT).
Praktiniais atvejais, kaip taisykl priimama k=0, tada:
( )
|
|

\
|
=

m
l
i
m
l
Ze x
m
Z x
2
1
0
| *
1
,
tada IN ir I signal spektr santykis
( )
|
|

\
|
=
+

m
l
i T i
m
l
mT i
e x
m
e x
2
1
0
| *
1

t.y. I signalo spektras yra jimo signalo dedamj, perstumt
dani ayje per dyd 2/mT, spektr suma. Paprasiausia
emjanti diskretin sistema (ekvivalentin schema) yra tokia

( ) nT X
( ) z X
( ) ( ) T y mT y
* *
=
( )
m
z Y
*
( ) nT y
( ) z Y
( ) z H
m


147

inoma ios sistemos taip pat gali bti naudojamos spektro
perklimu dani ayje.

5.5.4 Skaitmeniniai spektrins analizs metodai
Spektrins analizs (SA) pagrindinis tikslas vertinti diskretizuoto
signalo spektrinio tankio gali (STG) ir aptikti ar yra tam tikru
laikotarpiu periodinis signalas su tam tikrais
parametrais.diskretizuoto signalo apdorojimas vyksta nuosekliai
laike, be to vienu apdorojama N atskait. Intervalas Q=NT
vadinamas realizacijos ilgiu arba stebjimo intervalu.
Pagrindiniai faktoriai nustatantys spektrins analizs tikslum
stebjimo intervalas Q ir apriorin informacija apie diskretizuot
proces.
Visi spektrins analizs metodai gali bti suskirstyti dvi grupes:
Metodai, realizuojantys diskretizuoto proceso Furje analiz.
Metodai, kuriuose parenkamas tiesinis modelis, pateikiamas
kaip diskretinis filtras, o jo parametrus nustato
analizuojamas diskretizuotas procesas.
Pirmai grupei priklauso Blekmano Tiuiki (koreliacinis metodas)
ir periodogram metodai. Antrai grupei STG vertinimo metodai,
pagrsti autoregresijos ir slenkanio vidurkio pagrindu bei
Pisarenko ir eile kit.

1. Periodogram metodas. Tegul bna duota analizuojamo proceso
diskretizavimo intervalas T ir btina spektrins analizs skiriamoji
geba f. Tada stebjimo intervalas Q ir iame intervale apdorojam
atskait kiekis N nustatomas taip:
(

=
T
Q
N
f
k
Q int ;
0

(1)
ia k
0
lango funkcijos tipu nustatomas koeficientas (pvz. Jis gali
bti lygus k
0
=F
r6
, kur F
r6
dydis charakterizuoja diskretins Furje
148

transformacijos skiriamj gali vertinant pasirinkt lango
funkcij. ia int(B) reikia maiausi sveik skaii, bet ne
maesn u B).
is algoritmas susideda i dviej etap, pirmasis i kuri susideda i
toki ingsni:
Signalo stebjimo intervale Q apdorojimas (IN nustatymas
i (1) lygybs (jeigu N2
m
, tai atskait seka papildoma
nuliais taip, kad isipildyt slyga N=2
m
tai palengvina
standartins GFT procedros panaudojim).
Lango funkcijos p
n
parinkimas ir panaudojus GFT algoritm
iskaiiuota seka X
r
(nT) (rjame stebjimo intervale Q
r

=
N
kn
i
n r r
e p nT X k X
2
) ( ) ( , k=0,1,...,N-1
(2)
Dydio, vadinamo periodograma, skaiiavimas

=
=
1
0
2
) (
) (
N
n
n
r
r
p
k X
k I
Jeigu aptikimo udavinyje sprendimo primimas pagal I
r
(k)
reikmes yra negalimas, reikia pakartoti 2 ir 3 ingsnius,
papildius atskait sekos nuliais ir padidinant N 2, 4arba 8
kartus (jos paalina neapibrtumus periodogramose).
Antrj etap sudaro tokie ingsniai :
Gretim stebjimo interval perdengimo koeficient D
parinkimas; kaip taisykl D=0,5 arba 0,75.
Stebjimo interval V kiekio skaiiavimas
( )
( )
(

=
N D N
N D L
E V
S
,
ia E
S
sveika skaiiaus B dalis.
L analizuojamo proceso bendras atskait kiekis.
149

Suvidurkintas STG skaiiavimas

=
=
V
r
r x
k I
V
k S
1
) (
1
) (
(3)
Koeficiento M parodanio, kiek kart sumainama STG
vertinimo dispersija suvidurkinant pagal atskirus stebjimo
intervalus. Pvz.: kai D=0,5, tai
( ) | | ( ) 5 , 0
2
5 , 0 2 1
1
1
2
2
2
c
V
c
V
M
+
= ,
ia c(0,5) nustato lango funkcijos p
n
tipas. Na o pati lango funkcija
parenkama pagal tokius du faktorius:
a) Sprendiamo udavinio ch-t.
b) Pagal naudojam skaiiavimo resurs itekli ir udavinio
sprendimo leidiam laik.
1. Pvz.: tegul apdorojama tokia seka:
( )

= |

\
|
+

=
k
k k
N n
NT
nk A nT X 1 ,..., 1 , 0 ,
2
sin
ia A
k
ir
k
neinomas i anksto harmonini dedamj amplitud
ir faz. k i anksto neinomi sveiki skaiiai, nustatantys
harmonini dedamj danius.
iuo atveju A
k
ir
k
nustatymui pakanka panaudoti staiakampio
formos lango funkcij. A
k
ir
k
skaiiavimas vyksta pagal (2)
| | ) ( arg ; ) ( k X k X A
k k
= = ,
ir nra jokios btinybs suvidurkinti.
2. Pvz.: tegul apdorojama seka
) ( ) ( ) (
1
nT q nT X nT X + = ,
ia X(nT) nustatyta pirmame pavyzdyje, o q(nT) balto triukmo
atskait seka.
150

iuo atveju neinom dydi A
k
ir
k
nustatymui tikslinga apdoroti
lango funkcijos sek, kuriai atitinka maiausia F
tr
reikm, t.y.
panaudoti staiakamp lango funkcij ir suvidurkinim vykdyti
naudojant (3) lygyb.

2. Spektrins analizs metodai, pagrsti tiesiniu modeliavimu.
Daugelis sek X(nT), susidedani i determinuot ir atsitiktini
sek, gali bti pakankamai gerai aproksimuoti tiesinio diskretinio
filtro ijimo signalu y(nT), apraomu skirtumine lygtimi:
( ) ( ) ( ) ( ) ( )

= =
+ =
1
0 1
Q
i
i
Q
j
j
T i n V b T j n y a nT y
(4)
ia V(nT) pasirinktas jimo signalas.
is modelis vardijamas kaip ASV (autoregresijos proceso su
slenkaniu vidurkiu) modeliu. Kaip taisykl, spektrins analizs
udaviniuose V(nT) signalas yra balto triukmo su nuliniu vidurkiu
ir
2
dispersija atskaitos. Jeigu a
j
ir b
i
koeficientai nustatyti taip, kad
pakankamai tiksliai ipildoma lygyb:
,... 1 , 0 ), ( ) ( = n kai nT X nT y
tai STG (spektrinio tankio gali) galima paskaiiuoti tokiu bdu:
( )
( )
( )
(

2
2
2
c
B
S ,
ia
( )
2
0
2
0
1 1
sin cos
|
|

\
|
+
|
|

\
|
=

= =
Q
i
i
Q
i
i
T i b T i b B
( )
2
1
2
1
sin cos 1
|
|

\
|
+
|
|

\
|
+ =

= =
Q
j
j
Q
j
j
T j a T j a c ,
0/T.
151

Jeigu (4) lygybje a
j
=0, esant j=1,2,,Q, tai modelis gaus tok
pavidal:
( ) ( )

=
=
i
Q
i
i
T i n V b nT y
0
) (
(5)
Ir vadinamas slenkaniojo vidurkio modeliu arba tiesiog nuliniu
modeliu, nes atitinkanio diskretinio filtro perdavimo funkcija turi
tik nulius, t.y. filtras yra nerekursyvinis.
Jeigu (4) lygybje b
0
=1 ir b
i
=0, tai prie i>0 gausime model
( ) ( )

=
+ =
Q
j
j
nT V T j n y a nT y
1
) ( ) ( ,
vadinam autoregresijos modeliu.
I principo visi trys modeliai panaudojami vienodai.

Transmultipleksoriai

Transmultipleksoriai (TM) ipildo tokius udavinius:
Kanalinius signalus y
i
(nmT) iskiria i grupinio signalo
X(nT), esant daniniam signal atskyrimui, ir iskirt
signal spektr perneimu em dani srit, t.y. atlieka
tiesiogin transformacij. i transformacija gali bti
papildyta jime transformuojant analogin grupin signal
X(t) signal X(nT), o ijime pakeiiant kanalinius
signalus analogin form (analoginiai kanaliniai signalai
y
0
(t), y
1
(t), ..., y
k-1
(t)) arba, pasitelkus papildomai
komutatori K suformuoti grupin signal y(nT) su kanal
laikiniu atskyrimu (LKA).
Formuoja grupin signal X(nT) i atskir kanal signal
y
i
(nmT), (daninis kanal atskyrimas (DKA)).
152

( ) t x ( ) nt x
( ) nmt y
0
( ) nmt y
1
( ) nmt y
K 1
( ) nT y
( ) t y
K 1
( ) t y
1
( ) t y
0
DKA
LKA DSA
DKA LKA
LSA
SAK
ASK
ASK
ASK
ASK
SAK
SAK
SAK
TM
K


T.y. atlieka atvirki transformacij, kuri gali bti papildyta jime
pakeiiant analoginius kanal signalus y
0
(t), y
1
(t), ..., y
k-1
(t) arba
grupin signal Y(nT) su LSA kanalinius signalus y
0
(nmT),
y
1
(nmT), ..., y
k-1
(nmT), o ijime pakeiiant signal X(nT)
analogin grupin signal x(t) su DSA.
TM klasifikuojami pagal du poymius: lygi skaii TM schemoje
(vieno lygio ir daugelio lygi) ir pagal tai, ar yra , ar nra
papildoma transformacija: TM su papildoma transformacija ir
TM be jos.
Vieno lygio TM skiriasi tuo, kad atliekant tiesiogin transformacij
atskir kanal signalai tiesiogiai iskiriami i grupinio signalo su
DSA, o atliekant atvirktin transformacij atskir kanal signalai
i karto apjungiami grupin signal su DSA.
Tuo tarpu daugelio lygi TM struktrose kanalini signal
iskyrimas ir apjungimas vyksta etapikai (palaipsniui): esant
153

tiesioginei transformacijai (keitimui) kiekviename lygyje signalai,
gauti i emesni lygi schem, atskiriami, o atskir kanal
signalai gaunami tik paskutiniojo lygio ijimuose.
TM schemas gali eiti tokie elementai:
Sumatoriai.
Signalo daugybos i daugikli einT schemos.
Skaitmeniniai filtrai.
Diskretizavimo danio kompresoriai (sumaina f
D
m kart).
Diskretizavimo danio ekspanderiai.
Elementai, formuojantys real signal i kompleksinio
(ymjimas Re).
Bet kuris TM susideda i dviej dali schem, realizuojani
tiesiogin transformacij (keitim), (DSA LSA) ir schem,
realizuojani atvirki keitim. i schem atskir element
atliekamos operacijos yra dualios. Paymtina, kad tik Re elementai
neturi dualumo.
Kaip pavyzd panagrinsime dviej kanal TM (K=m=2).

( ) nT X
( ) nT y 2
0
( ) nT y 2
1
( ) nT y 2
1
( ) nT y 2
0
( ) nT X
0
F
1
F
0
F
1
F
2
2
2
2
( )
n
1 ( )
n
1
1
2 2
3
4
5
6
7 8
1
3
5
7 8
6
4

a) b)

Tiesioginio keitimo schem (a) sudaro juostiniai filtrai F
0
ir F
1
,
iskiriantys atitinkamo kanalo signalus, diskretizavimo danio
kompresoriai 2, utikrinantys kiekvieno kanalo signalo spektro
154

formavim em dani srityje, daugybos i (-1)
n
schema, kurios
dka gaunamas pirmo kanalo signalo tiesioginis spektras.
Atvirkio keitimo schema (b) sudaryta naudojant dualumo
princip: C mazgui, F
0
, F
1
filtrams bei kompresoriui 2 atitinka
sumatorius C, F
0
, F
1
filtrai (tos paios ch-kos) ir ekspanderis 2, o
daugybos schema (-1)
n
(a) schemoje tokia pati, kaip ir (b), nes (-
1)
n
=e
in
=e
-in
.

1
2
3
4
5
6
7
8
1
0
1 0

2


C - dviej kanal grupinio signalo X(nT) su DSA spektro modulis.
C,C - idealizuotos ADCh F
0
ir F
1
filtr.
155

C,C - signal filtr F
0
ir F
1
ijime spektr moduliai (0 ir 1
kanalai).
ir C - 0 ir 1 kanal signal spektrai prie kompresoriaus arba
ekspanderio.
- 1 kanalo signalo spektro modulis.
Schemos trkumai: filtr ch-kos priklauso nuo kanalo numerio.
Didjant kanalui skaiiui K, vis filtr schemos sudtingja, prie
K=12 labai sudtingos.

Pagrindiniai S privalumai lyginant su A
1. S charakteristikos absoliuiai stabilios ir nekinta kintant
ioriniams veiksniams (temperatrai, drgmei ir pan.).
2. Galimyb realizuoti vis eil operacij ir algoritm i
principo nerealizuojam su A (pvz., galima apdoroti labai
emo danio signalus, nes informacijos saugojimas su S
praktikai neribotas).
3. S labai patogu realizuoti kaip DIS ar SDIS (pvz., kaip
specializuotus MP).

Pagrindiniai trkumai:
1. Palyginti emas informacijos apdorojimo greitis, ribojamas
naudojam skaitmenini element vlinimas.
2. Palyginti didel naudojimo galia.
3. Palyginti (kol kas) didel kaina.
4. Btinyb jime ir ijime naudoti ASK ir SAK.
Nepaisant vis trkum S yra labai perspektyvs (ypa iki imt
kHz diskretizavimo danio). Na o S tikslum pagrindinai riboja
naudojami ASK ir SAK, t.y. skili skaiius naudojam kod.
156

6. Informaciniai srautai ir j valdymas

6.1. Paraik srautai.

Kai telefono tinklo abonentas pakelia ragel, telefono stotis gauna
signal vartotojo paraik. Kadangi bet kuri telefono stot jungiama
daug abonent ir jie stot siunia paraikas vienas nuo kito
nepriklausomai, tai t paraik visuma vadinama paraik srautu.
Telefono stotis, gavusi vartotojo paraik, turi j aptarnauti
sujungti su pageidaujamu abonentu ir palaikyti linij sujungt iki pokalbio
pabaigos.
Paraika reikalavimas suteikti paslaug - kaip svoka taikytina ne
tik komutavimo sistemoms, bet ir, pavyzdiui, kompiuteri tinklui.
Kiekviena paraika pateikiama tam tikru laiko momentu t. Paraik
visuma, pateikta kaip laiko funkcija X(t) (6.1 pav.), vadinama paraik
srautu. Paveiksle kiekviena ym laiko ayje atitinka paraikos pateiki-

6.1 pav. Srauto pavyzdys

mo moment. Kai ateina nauja paraika, paraik srautas X(t) vienetu
padidja. Paprasiausia srauto charakteristika vidutinis paraik kiekis
per laiko vienet vadinamas srauto intensyvumu ir ymimas
. Atvirktinis dydis 1/ yra vidutinis laiko intervalas tarp paraik.
Apibdinant srautus danai pakanka aprayti laiko ayje idstyt
ymi sekos t
1
, t
2
, t
3
,,t
i
tikimybines charakteristikas. Tam naudojamos
vairios funkcijos, kurios ia neaptariamos.
Konkretiems atvejams yra sukurti paraik sraut modeliai.
Paprasiausias i j, kuris ir vadinamas paprastuoju srautu, pasiymi
tuo, kad:
157

vienu momentu gali ateiti tik viena nauja paraika (ordinarumo
savyb),
atstumai tarp kaimynini paraik t
2
-

t
1 ,
t
3
-

t
2
,

,

yra nepriklausomi,
tikimyb, kad per laikotarp t ateis viena paraika, priklauso tik nuo
laikotarpio trukms ir ireikiama formule

p(1 t) = t/a + o(t), (6.1)

ia a = 1/
0
laiko intervalo tarp paraik vidutin trukm, o(t) maas
dydis, artjantis prie 0, kai t artja prie 0.

6.2. Aptarnavimo sistem modeliai

Abstraktus aptarnavimo sistemos modelis parodytas 6.2 paveiksle.
sistem ateina paraik srautas, kurio intensyvumas . Kiekviena

m
n
1

6.2 pav. Aptarnavimo
sistemos modelis
atjusi paraika patenka vien i n
lygiagreiai veikiani prietais arba ryio
kanal, kuris j aptarnauja sujungia su
pageidaujamu abonentu.
Paymtina, kad aptarnaujaniojo prie-
taiso svoka yra slygota istorikai, kai te-
lefono stotyse buvo galima iskirti atskirus
jungiamuosius prietaisus. iuolaikinse
stotyse atskiri prietaisai neiskiriami, taiau
kanalas, kaip ryio resurso vienetas, be
abejo, ilieka.
Paraika aptarnaujama per tam tikr laik, kuris vadinamas aptar-
navimo laiku . Pavyzdiui, telefono sistemoje paraikos aptarnavimo
laik eina ne tik sujungimo laikas, bet ir pokalbio trukm. Todl
kiekvienos paraikos aptarnavimo laikas vis kitoks. Bendruoju atveju
aptarnavimo laikas apibdinamas tikimybinmis charakteristikomis.
Paprasiausias aptarnavimo proceso rodiklis vidutinis aptarnavi-
mo laikas t
m
= 1/. ia vieno prietaiso per laiko vienet vidutinikai
aptarnaujam paraik kiekis. Visi n prietais per laiko vienet gali
158

aptarnauti n paraik. Aptarnavimo laiko t
m
ir aptarnaut paraik srauto
intensyvumo
a
sandauga
a
t
m
=A dydis , apib-dinantis bendr
aptarnavimo sistemos uimtum, vadinamas apkrovos intensyvumu.
Telefono ryio sistemose apkrovos intensyvumo vienetas dan
matematiko ir ininieriaus Erlango (A.K. Erlang) garbei vadinamas
erlangu. Erlangas, kaip apkrovos intensyvumo vienetas, atitinka vienos
linijos umim 1 h laikotarpiu. Vieno erlango apkrov sukuria taip pat
20 vartotoj, jeigu kiekvienas i j naudojasi telefonu 3 min.
Apkrova kaip svoka nra bdinga tik telefono tinklams. Ji taikoma,
pavyzdiui, nagrinjant kompiuteri tinklus. Jeigu tarsime, kad tinklu per
laiko vienet perduodama
a
praneim (arba paket) ir kiekvieno i j
perdavimas vidutinikai utrunka t
m
laiko, tai bendrai situacijai apibdinti
galsime vartoti apkrovos intensyvumo svok.
Apibendrintai nagrinjant telekomunikacij tinklus vartotina
informacinio srauto svoka, kuri, skirtingai nuo paraik srauto, vertina
ne tik paraik atjimo laik, bet ir j aptarnavimo laik. 6.3 paveiksle
parodyta: paraik srautas X(t), paraik aptarnavimo laiko

6.3 pav. Paraik ir informacinis srautai

trukm B(t) ir apkrovos arba informacinis srautas A(t). Skirtingai nuo
X(t), kuris tik didja, nes vis ateina naujos paraikos, srautas A(t) ir didja,
kai ateina nauja paraika, ir maja, kai kuri nors paraika baigiama
aptarnauti.
159

Angl kalba srautai, taip pat ir eismo srautai gatvse, nusakomi vienu
odiu Traffic. Iskiriant srautus telekomunikacij sistemose sakoma
Teletraffic. Todl kartais ne tik angl kalboje vartojama ir Teletrafiko
teorija.
Kai paraik srauto intensyvumas ir aptarnaujam paraik kiekis
n tampa artimais dydiais, tai gali bti taip, kad atjus paraikai visi
aptarnavimo sistemos prietaisai yra uimti. Tokiu atveju yra dvi i esms
skirtingos galimybs. Viena i j paraik atmesti, jos neaptarnauti. Kita
galimyb rayti j eil, pasilyti palaukti, kol isilaisvins
aptarnaujantysiis prietaisas.
Pagal tai, kaip sistema elgiasi, kai visi prietaisai uimti, skiriami du
aptarnavimo sistem tipai: aptarnavimo sistema su nuostoliais ir
laukiamoji aptarnavimo sistema.
Aptarnavimo sistema su nuostoliais pasiymi tuo, kad joje
nenumatyta galimyb laukti eilje (6.2 pav. m=0). Kai visi
aptarnaujantieji prietaisai uimti, sistema ublokuota, todl atjus
paraikai, ji neaptarnaujama ir atmetama. Kitaip tariant, paraika
prarandama. Telefono sistemoje tokiu atveju vartotojas girdi umimo
signal.
Laukiamoji aptarnavimo sistema pasiymi tuo, kad joje yra
galimyb statyti paraikas eil. Kai paraika ateina toki sistem, ji tuoj
pat aptarnaujama, jeigu yra laisv aptarnaujanij prietais. Kai visi
prietaisai uimti, paraika statoma eil ir laukia kol bus laisvas kuris
nors prietaisas. i sistema gali aptarnauti be nuostoli tik esant
begaliniam laukimo viet kiekiui m. Kai laukimo viet kiekis baigtinis,
tai, esant intensyviam paraik srautui, gali susidaryti situacija, kai visos
laukimo vietos bus uimtos. Tokiu atveju atjusi paraik teks atmesti.
Kai paraikos gali bti statomos eil ir gali bti atmetamos, tokia
aptarnavimo sistema vadinama mirija.
Teoriniuose darbuose kartais minimas ir neribotos aptarnavimo
sistemos modelis, kai aptarnaujanij prietais kiekis n yra neribotas.
Toks modelis taikomas, kai norima gauti apytikrius arba ribines slygas
nusakanius rezultatus. Neribotoje sistemoje einani ir ieinani
(aptarnaut) paraik sraut intensyvumai vienodi ir lygs . iuo atveju
teisinga Litlo (Little) formul:
160


N= T, (6.2)

ia N vidutinis paraik kiekis sistemoje, T vidutinis paraikos laikas
sistemoje.

6.3. Aptarnavimo procesai neribotoje sistemoje.

Tarkime, kad laiko momentu t aptarnavimo sistemoje yra j paraik
(X(t) = j). Anksiau laikotarpiu t-t sistemoje galjo bti:
arba j-1 paraika, bet per laikotarp t viena paraika atjo ir nebuvo
baigta aptarnauti n viena paraika;
arba j paraik, o per laikotarp t nebuvo baigta aptarnauti n viena
paraika ir n viena paraika neatjo;
arba j+1 paraik, bet per laikotarp t buvo baigta aptarnauti viena
paraika ir n viena paraika neatjo.
ias slygas formuluojant tikimybi teorijos pagrindu gaunama lygtis
p
j
(t)=p
j-1
(t- t)q
a
(1-q
b
)+ p
j
(t- t)(1-q
a)
(1-q
b
)+ p
j+1
(t- t) )(1- q
a
)q
b.
, (6.3)

ia q
a
tikimyb, kad

per laikotarp t atjo viena paraika, q
b

tikimyb, kad

per laikotarp t baigta aptarnauti viena paraika.
Kai paraik srautas yra paprasiausias, q
a
= t/a + o(t). Jeigu tuo
metu sistemoje buvo j paraik, tai q
b
= jt/t
m
+ o(t). Naudojantis iomis
iraikomis (6.3) lygt galima urayti taip

p
j
(t) = p
j-1
(t- t) t/a [1-( j-1)t/t
m
]+ p
j
(t- t)(1- t/a)(1- jt/t
m
)+
+ p
j+1
(t- t) )(1- t/a)( j+1)t/t
m
.
Pertvarkius i lygt ir atmetus dedamuosius, kuriuos eina daugiklis
t
2
, kaip gerokai maesnius u kitus narius, gaunama tokia iraika:

[p
j
(t)- p
j
(t- t)]/ t = p
j-1
(t- t)/a - p
j
(t- t)(1/a+ jt/t
m
)+
+ p
j+1
(t- t) )( j+1)/t
m
.

Atlikus ribin perjim (t 0), gaunama diferencialin lygtis

161

dp
j
(t)/dt = (1/a) p
j-1
(t) -(1/a+ j/t
m
)p
j
(t) +[( j+1)/t
m
] p
j+1
(t), (6.4)

kuri susieja tarpusavyje srauto dinamik apibdinanias tikimybes.
Nuostoviojo reimo atveju dp
j
(t)/dt = 0, todl stacionarios tikimybs
tenkina lygt

(1/a) p
j-1
-(1/a+ j/t
m
)p
j
+[( j+1)/t
m
] p
j+1
= 0, (6.5)

kuri, paymjus A=t
m
/a, gauna tok pavidal:

A p
j-1
-(A+ j)p
j
+( j+1)p
j+1
= 0. (6.6)

Gauta lygtis tai lygi sistema. Ji sprendiama nuosekliai
perrenkant j = 0, 1 , 2,
Kai j = 0, p
j-1
= 0. Vadinasi,
-Ap
0
+p
1
= 0.
I ia p
1
= Ap
0
. Kai j = 1, gaunama

A p
0
-(A+1)p
1
+2p
2
= 0.

I ia p
2
= (A
2
/2) p
0
.Toliau sprendiant gaunama bendra formul

p
j
= (A
j
/j!) p
0
.

Kadangi tikimybs turi tenkinti norminimo slyg

(p
0
+

p
1
+ p
2
+ p
3
+

= 1),

tai sumuojant gautas iraikas ir prilyginus sum 1, nustatoma p
0.
Galutin
iraika atrodo taip:

p
j
= (A
j
/j!) exp(-A). (6.7)

Gautas tikimybi pasiskirstymo dsnis (6.7) vadinamas Puasono
(Poisson) dsniu. 6.4 pav. pateikti i dsni pavyzdiai. Kaip matyti,
didjant apkrovos intensyvumui A, didja vienu metu aptarnaujam pa-
162



6.4 pav. Tikimybi pasiskirstymo dsniai

raik kiekiai. Kitais odiais tariant, didja aptarnaujanij prietais
poreikis. Jeigu sistemos prietais kiekis, pavyzdiui, bt n=15, tai kai
apkrovos intensyvumas A= 3 Erl, ribotas prietais kiekis aptarnavimo
procesams esmins takos nedaryt. Taiau, padidjus apkrovos
intensyvumui iki A= 10 Erl, kai kurios paraikos likt neaptarnautos.

6.4. Aptarnavimo sistema su nuostoliais

Klasikinis telefono stoties modelis tai aptarnavimo sistema su
nuostoliais. Dalis paraik aptarnaujama, o kita dalis prarandama. i
situacija apraoma formule


in
=
apt
+
bl ,

i kurios matyti, kad einanio srauto intensyvumas
in
lygus aptarnauto

apt
ir ublokuoto arba prarasto
bl
srauto intensyvum sumai. Sistem su
nuostoliais aptarnavimo kokyb (angl. Grade of Service) vartotojo
poiriu vertinama sistemos blokavimo tikimybe, kuri atitinka prarast
paraik kiek, ireikt procentais.
Esmin indl io tipo sistem tyrim ne dan matematikas
Erlangas (A.K. Erlang, 1878-1929). Jo vardu vadinama formul

P
n
= {A
n
/n!}:

=
n
i 0
A
i
/i!, (6.8)
163

kuri susieja apkrovos intensyvum A, aptarnaujanij prietais kiek n ir
sistemos blokavimo tikimyb P
n
. Tikimyb P
n
vadinama ir nuostoli
tikimybe, nes nagrinjama sistema, kai nra laisv prietais ar kanal,
ublokuojama, o atjusias paraikas atmeta.
Telefono sistem aptarnavimo kokyb taip pat siejama su tikimybe
P
n
, nes kuo maesnis P
n
, tuo maesn tikimyb, kad surinkus telefono
numer nebus laisv jungiamj prietais ar laisv kanal. Erlango
formul taikoma aptarnaujanij prietais arba ryio kanal poreikiui
skaiiuoti, kai nustatyta apkrovos intensyvumas ir aptarnavimo kokyb.
Kitas svarbus rodiklis jungiamj prietais ar kanal naudojimo
efektyvumas, kuris ireikiamas apkrovos intensyvumu, apskaiiuotu
vienam kanalui. Parinkus blokavimo tikimyb P
n
, efektyvumas
skaiiuojamas remiantis Erlango formule. 6.5 pav. pateikta kanal
naudojimo efektyvumo priklausomyb nuo bendro kanal kiekio n.
Grafikai sudaryti udavus P
n
= 0,05. Kaip matyti, efektyvumas nuo 0,05
(kai n =1) didja iki madaug 0,8 (kai n artja prie 30).

6.5. Laukiamoji aptarnavimo sistema

io tipo aptarnavimo sistemose bet kuri paraika, atjusi tuo metu,
kai visi prietaisai uimti, statoma eil. Naudojantis neribotos sistemos
analizs duomenimis, o tiksliau (6.7) formule, apraania aptarnaujam
paraik kiekio tikimybi pasiskirstymo dsn, lengvai nustatoma tiki-

6.5 pav. Efektyvumo priklausomyb nuo kanal kiekio.

164

myb, kad paraikai teks laukti eilje. I ties, jeigu sistemoje yra n
prietais ar kanal, tai tikimyb, kad sistemoje bus daugiau negu n
paraik, yra lygi
P
l
= 1-

=
n
i 0
p
i
= 1-

=
n
i 0
(A
i
/i!) exp(-A). (6.9)

Norint, kad i viso nesusidaryt nuostoli, reikia begalinio kiekio
laukimo viet. Realiai laukimo viet kiekis visada ribotas. Tai daroma ir
dl ekonomini prieasi ir dl to, kad tik retas vartotojas sutikt laukti
eilje neribot laik.
Laukiamoji aptarnavimo sistema kaip modelis taikoma nagrinjant ir
informacijos perdavim paketais. Iskaidius vartotoj sukuriamus
informacijos masyvus atskirus blokus arba paketus ir nagrinjant t
paket visumos perdavim nesunku pastebti analogij su 6.1 poskyryje
nagrintais paraik srautais. iuo atveju paraik sraut pakeiia paket
srautas.
165

Literatra

1. Simon Haykin. Communication systems, 3-ed. John Wiley & Sons, 1994.
872 p
2. John G. Proakis and Masoud Salehi. Communication System Engineering,
Prentice Hall, 1993. 889 p.
3. A. Bruce Carlson. Communication Systems: An Introduction to Signals and
Noise in Electrical Communication, 3-ed. McGraww-Hill series in
Electrical Engineering, 1986. 704 p.
4. Martin S. Roden. Analog and Digital Communication Systems. Prentice
Hall, 1996. 560 p.
5. O. vgda. Taikomoji informacijos teorija. Vilnius. Mokslas. 1980. 160
p.
6. . . , . . . -
. M. . 1987. 248 .









Algimantas Kajackas
Ryi teorijos pagrindai

Redagavo R. Maliknien
SL 136.2001 apsk. leid. l. Tiraas egz
Usakymas
Leido Gedimino technikos universiteto leidykla Technika,
Saultekio al. 11, LT 2040 Vilnius
Spausdino UAB Biznio main kompanija,
Gedimino pr. 60, LT 2002, Vilnius