Professional Documents
Culture Documents
Change of Lexical Meaning
Change of Lexical Meaning
Change of Lexical Meaning
Semantic change
word meanings rarely change suddenly usually words develop new meanings which are related to previous ones these changes take place continually
Semantic broadening
Although changes in word meaning take place continually in all languages, words rarely jump from one meaning to an unrelated one. Typically, the changes are step by step and involve one of the following phenomena. Semantic broadening is the process in which the meaning of a word becomes more general or more inclusive than its historically earlier form
Semantic broadening
Semantic narrowing
Semantic narrowing is the process in which the meaning of a word becomes less general or less inclusive than its historically earlier meaning
Semantic narrowing
Change in connotation
amelioration pejoration
Amelioration
There can be amelioration. This is when words improve, or are elevated, in meaning. The word luxury originally meant lasciviousness or lust. This then got watered down to refer to an indulgence in whatever is classy or expensive. Today, the strongly negative connotations are largely lost and we use it to mean something like refined enjoyment.
Pejoration
There can also be the opposite, pejoration, when words degrade in meaning. In the 15th to 18th centuries, silly meant deserving of pity, compassion, or sympathy. In the 16th century, the meaning weak and feeble or insignificant as well as unlearned, unsophisticated also began to develop. This of course led to todays meaning foolish.
Change in denotation
generalisation specialisation
Specialisation
Words can also undergo specialisation, when there is a narrowing of meaning. In the 1611 Bible (Authorised Version or King James Bible), we are told that God formed euery beast of the field, and euery foule of the aire (Genesis 2.19). There the word foule (modern spelling: fowl) means bird. Today, we use it in a more restricted or specialised sense; a fowl is not any bird, but a particular kind of bird the chicken; or, as the OED puts it, it is a domestic cock or hen; a bird of the genus Gallus. In the US applied also to a domestic duck or turkey .
Generalisation
The opposite of that is generalisation, when there is a widening of meaning. The OED tells us that the word clerk had the original sense of man in a religious order, cleric, clergyman. As the scholarship of the Middle Ages was practically limited to the clergy, and these performed all the writing, notarial and secretarial work of the time, the name clerk came to be equivalent to scholar, and specially applicable to a notary, secretary, recorder, accountant, or penman. The last has now come to be the ordinary sense, all the others being either archaic, historical, formal, or contextual. In American English, its use has extended further to include a shop or hotel worker.
Metaphorical extension
There can also be a transfer of meaning when the meaning of a word shifts, so that the word refers to a different set of things, and this is usually through metaphorical extension. Metaphorical change usually involves a word with a concrete meaning taking on a more abstract sense, although the wordsoriginal meaning is not lost. Think of the various senses of summit (peak; meeting), mouse (rodent; computer device) or bitch (female dog; spiteful woman
Weakening
also referred to as: distortion (verbicide) the meaning of a word becomes less forceful caused by exaggeration crucify: to kill by nailing to a cross to cause pain
odio leksins reikms, kaip ir visa kalboje, nuolatos kinta. Keiiantis visuomens gyvenimui, atsiranda nauj daikt bei reikini, nauj svok, o tai reikalauja suteikti ne vienam odiui ir nauj reikm ar nauj reikms atspalv. Antra vertus, kai kurie daiktai, reikiniai, svokos visuomens gyvenimo raidoje inyksta, todl drauge su jais pasitraukia praeit ir tuos daiktus, reikinius ar svokas atspindjusios leksins odio reikms ar reikmi atspalviai.
Nauj leksini odio reikmi gali atsirasti vairiais bdais: kai perkeliamas vieno daikto ar reikinio (denotato) pavadinimas kitam, kai pasiskolinama kokia reikm ar jos elementas (sema) i atitinkamo kitos kalbos odio, kai sukonkretinama ar suabstraktinama kuri nors reikm.
Ypa danai odiai gyja nauj reikmi dl vieno daikto ar reikinio pavadinimo perklimo kitam daiktui ar reikiniui ymti.. Pavyzdiui, kai odiu nosis, i seno turjusiu ,;uosls organo reikm, buvo pavadinta laivo prieakin dalis, tada is odis gijo nauj perkeltin laivo priekio reikm (plg. Visa laivo nosis jau surdijusi). Arba kai plunksna imta vadinti ne tik paukio ragin ataug, bet ir metalin raymo priemon, ir laikrodio spyruokl, tada is odis praturtjo net dviem naujomis leksinmis reikmmis
Yra skiriamos dvi pagrindins odio leksini reikmi kitimo rys, susijusios su vieno denotato pavadinimo perklimu kitam denotatui : metaforinis metoniminis odio leksini reikmi kitimas. Kai vieno denotato pavadinimas perkeliamas kitam denotatui pagal t denotat iorin ar vidin panaum, tuomet turime metaforin kitim, o kai vieno denotato pavadinimas perkeliamas kitam denotatui pagal t denotat login ry, tada yra metoniminis kitimas.
Metaforinis kitimas
Kai vieno denotato pavadinimas perkeliamas kitam denotatui pagal t denotat iorin ar vidin panaum, tuomet turime metaforin kitim. Ypa danas yra pavadinim perklimas pagal denotat formos panaum, pvz.: bato lieuvis, kibiro ausis, kelio alkn, barzdoti puynai; angl. a head of cabbage; vok. der Kopf vom Kohl; pranc. la tete de chou kopsto galva ir kt. Neretai perkeliami pavadinimai taip pat pagal denotat sukeliamo garso panaum (patrankos loja, pjklai viegia, vjas staugia, iogelis grieia).
Metaforinis kitimas
Pagal denotat spalvos panaum (kruvinas dangus, sidabriniai plaukai, sidabrins akys vaigds). Pagal denotat atliekam funkcij panaum (automatin plunksna, ems palydovas, miko sanitarai skruzds). Pagal denotat sukeliamo spdio ar iaip vairi asociacij panaum (gilios mintys, saldus miegas, iltas vilgsnis, atrus odis, gyvas reikalas).
Metaforinis kitimas
Ne vienoje indoeuropiei kalboje iaurus mogus metaforikai pavadinamas vilku, vrim, gudrus bei klastingas lape, kvailas asilu, avinu, kovingas litu, begdis ar nemandagus kiaule. Toks pavadinim perklimas yra susijs jau su vidinmis denotat ypatybmis, remiasi vidini ypatybi panaumu
Bdingesnieji metoniminio pavadinim perklimo atvejai yra tokie: a) patalpa vietoj talpinamojo (sal , Alytus digavo), b) autorius vietoj krinio (perskaiiau Pukin, klausiausi Bethoveno), c) priemon vietoj veiksmo (diras moko, degtin udo), d) mediaga vietoj gaminio (ilupo auks auksinius dantis, prisipirkau kritolo) ir e) ypatyb vietoj asmens (vaikioja tikra imintis, jaunysts nuodms).
Specifinis metoniminio pavadinim perklimo atvejis yra sinekdocha. Tai pavadinimo perklimas, paremtas kiekybs santykiais.
Nauj leksini odio reikmi atsiradimas perimant atitinkamo svetimos kalbos odio reikm
Taiau nauj leksini odio reikmi atsiranda ne tik perkeliant vieno denotato pavadinim kitam, bet ir perimant koki nors atitinkamo svetimos kalbos odio reikm. Pavyzdiui, lietuvi vystyti seniau tereik tiktai vynioti, supti vystyklus, o nuo XX amiaus pradios jis imtas vartoti ir pltoti, rutulioti reikme. Pastarj reikm is veiksmaodis gijo, nusiirjus kit kalb atitinkam veiksmaodi reikmes (plg. rus leisti iaugti, isipltoti, vok. entwickeln ipltoti).
Nauj leksini odio reikmi atsiradimas perimant atitinkamo svetimos kalbos odio reikm
Manoma, kad dl angl house semantins takos ir vokiei Haus namas gijs nauj parlamento rm reikm (plg. Abgeordnetenhaus atstov rmai, Oberhaus lord rmai, Unterhaus emieji rmai), o prancz esprit dvasia paveiks vokiei Geist reikmes tokiuose junginiuose, kaip Geist des Jahrhunderts (< esprit du siecle) amiaus dvasia, schner Geist (< bel esprit), schpferischer Geist (< esprit createur).
Nauj leksini reikmi, kaip minta, atsiranda ir tuomet, kai kuri nors odio reikm (pagrindin ar alutin) sukonkretinama arba suabstraktinama. Rykus sukonkretinimo pavyzdys lietuvi kalboje veiksmaodiniai daiktavardiai su priesaga -imas, pvz.: arimas, klojimas, palikimas, pylimas, vertimas, veimas.
Nemaa tokios ries daiktavardi, i pradios turjusi tiktai abstraki reikm (reikusi veiksmo proces), ilgainiui gijo ir konkrei reikm (m ymti veiksmo viet, rezultat ir kt.). Todl alia pirmykts abstrakios arimo reikms ems purenimas arklu atsirado ir konkreti suarto lauko reikm, alia abstrakios klojimo reikms ko nors tiesimas ant ems atsirado ir konkreti pastato, kuriame klojami javai, kluono reikm ir t. t.
Prieingas reikinys reikms suabstraktinimas yra dar danesnis kalbose, nes jis susijs su tolydio vis intensyvjaniu mogaus abstraktaus mstymo pltojimusi.
Leksins reikms suabstraktinimo pavyzdiais lietuvi kalboje gali eiti odiai grynas, pasaulis, ryys, sverti, svarstyti ir kt. Seniau grynas reik var, be priemai, taip pat nuog, o vliau (XVI a.) alia i reikmi metaforikai gijo ir abstraktesn neturtingo reikm (plg. M. Daukos pasakym Kiekvienas mogus, senas, jaunas, didturtis, grynas). Seniau pasaulis, kaip rodo io odio daryba, turjo konkrei vietos po saule reikm, o vliau, naujesniais laikais, be kit, gavo ir abstraki koki nors reikmi srities reikm (plg. meno, mokslo pasaulis, vidinis pasaulis). Ryys seniau taip pat turjo konkreias raiio, mazgo, ryulio reikmes, o ms laikais imtas plaiai vartoti ir abstrakia tarpusavio ssajos, santykio reikme (plg. draugysts ryiai, kultriniai ryiai). Sverti ir i io padarytas daninis svarstyti anksiau, be abejons, reik tik matuoti svor, o naujesniais laikais pirmasis gijo dar ir abstraki lemti (plg. jo odiai maai sveria), o antrasis abstrakias mstyti, vertinti (plg. Svarstau, k daryti, apsvarst disertacij) reikmes.
Nauja leksin reikm sitvirtina odio semantinje sistemoje ne staiga, bet per ilgesn laiko tarp. I pradios ji pasirodo tiktai atskirame nekos akte, individualiame kontekste (ypa daug odi perkeltinmis reikmmis vartoja groins literatros krjai) ir tik vliau, jeigu ji plaiau paplinta, palengva tampa kalbos faktu, i okazins virsta sistemine. Paymtina, kad naujos leksins reikms atsiradimas nebtinai suponuoja senos inykim: alia naujosios, kaip matyti i ia pateikt pavyzdi, ilgai dar gali egzistuoti ir senoji reikm. Naujos odio reikms lingvistinje literatroje neretai vadinamos neosemantizmais.
Reikmi nykimas
Prieingas procesas nauj reikmi atsiradimui yra tam tikr odio leksini reikmi nykimas. is procesas nebna toks intensyvus kaip pirmasis, nes visuomens gyvenimo raidoje daug daugiau atsiranda visoki nauj daikt bei reikini negu j inyksta. Taiau kalb istorijos tyrinjimai rodo, kad odio leksini reikmi senjimas ir nykimas taip pat vyksta nuolatos.
Reikmi nykimas
Lengviausia leksini reikmi nykim pasekti pagal vairi epoch rato paminklus. Antai odis bernelis, kaip matyti i XVI a. lietuvik rat ir latvi kalbos, seniau reik vaik (plg. M. Mavydo katekizmo pavadinim: Catechismvsa prasty Szadei Makslas skaitima raschta yr giesmes del kriksczianistes bei del berneliu iaunu nauiey sugulditas). Taiau vlesniais laikais i reikm inyko, ir berneliu imta vadinti jau suaugus vaikin, jaunuol.
Reikmi nykimas
Seniau veiksmaodis dvsti reik kvpti (plg. to paties Mavydo giesmyne randam pasakym Dvs Jzus ing apatalus), o vliau jis tokios reikms neteko ir dabar tevartojamas tik gal gauti, mirti ir alkti, badauti reikmmis. Veiksmaodis elgtis seniau taip pat turjo dabar inykusi reikm prayti imaldos, elgetauti (plg. K. Sirvydo ratuose randamus pasakymus Aklas nekuris sdjo pas keli elgdamasis, Pavargliai sdi elgdamiesi).
Reikmi nykimas
Angl kalbos pasenusi ir inykusi leksini reikmi pavyzdiu gali eiti veiksmaodio to delve reikm kasti (dabar is veiksmaodis vartojamas raustis, knaisiotis knygose, dokumentuose, taip pat staigiai leistis emyn reikmmis). Pasenusi taip pat bdvardio quick reikm gyvas, turintis gyvyb (dabar tiek nekamojoje, tiek literatrinje kalboje plaiai tevartojamas greito, vikraus, guvaus, be to, nuovokaus ir kt. reikmmis).
Reikmi nykimas
odio leksini reikmi nykimo rezultatas gali bti dvejopas: kai i senosios reikms atsiranda naujoji, odio semantin sistema kiekybs atvilgiu nepakinta (pvz., kai vietoj vaiko reikms bernelis gijo jaunuolio reikm, tai io odio reikmi skaiius liko toks pat, jis nei padidjo, nei sumajo). kai senoji reikm visikai inyksta ir neisirutulioja nauj, tuomet odio semantin sistema ne tik kokybikai, bet ir kiekybikai pakinta odio reikmi sumaja (pvz., kai odis nasrai neteko mogaus burnos, lp reikms, tai io odio reikmi skaiius viena sumajo).
Reikmi siaurjimas - toks procesas, kai odis, anksiau turjs bendresn reikm, palaipsniui gyja maiau bendr reikm. iame procese sumaja odiu reikiamos svokos (designato) apimtis, bet praturtja jos turinys, nes susiaurjusi reikm bna konkretesn.
Reikmi siaurjimas
Dabartinje lietuvi kalboje siauresn reikm turi odis karininkas. J. Bretkno ratuose (XVI a.) is odis reik karo mog, kar, o ms amiuje jis imtas vartoti tiktai siauresne tam tikr auktesn laipsn turinio kario reikme.
Reikmi siaurjimas
Angl kalboje susiaurjusias reikmes dabar turi odiai deer, hound, meat ir kt. Deer senojoje angl kalboje reik vr, o dabartinje reikia elni, hound reik un (plg. dar vok. Hund), o dabar tam tikr medioklini un (skalik), meat reik maist, o dabar ms.
Reikmi platjimas
odio leksins reikms siaurjimo prieyb yra jos platjimas. Platjimas toks procesas, kai odis, anksiau turjs maiau bendr reikm, palaipsnini gyja bendresn reikm. io proceso metu padidja odiu reikiamos svokos apimtis, bet susiaurja jos turinys, nes praplatjusi reikm bna abstraktesn.
Reikmi platjimas
Populiarus praplatjusi reikm turinio lietuvi kalbos odio pavyzdys biiulis. is odis, kaip rodo jo daryba, seniau reik bendras bites turint mog, o vliau jis gijo platesn artimo draugo reikm. odis stalius seniau, matyt, turjo stal gamintojo reikm, i kurios paskui iriedjo platesn bald meistro reikm.
Reikmi platjimas
Platesn reikm dabar turi ir angl kalbos odis to arrive. Kaip skolinys i prancz arriver (is savo ruotu yra kils i lotyn adripare: ad prie + ripa krantas), kadaise galjo reikti prisilieti prie kranto, o vliau tiek prancz, tiek angl kalboje gijo platesn atvykti reikm.
Reikmi platjimas
Siaurti ar platti gali tiek pagrindin odio reikm, tiek alutins. Be to, siaurjimo/platjimo rezultatas gali bti arba ankstesns reikms visikas inykimas ir sigaljimas naujesns (siauresns ar platesns), arba tam tikr laik trunkanti ankstesns reikms koegzistencija su naujja. Pavyzdiui, gira, biiulis ilgainiui visikai neteko savo pirmyki reikmi ir j vietoj gijo naujas
odio leksins reikms siaurjimas/platjimas glaudiai yra susij su jos konkretjimu/abstraktjimu. Siaurdama reikm daniausiai darosi ir konkretesn, o platdama abstraktesn.
odio leksini reikmi siaurjimas/platjimas yra gana sudtingi procesai, nulemti vairi, ligi iol dar iki galo neiaikint prieasi. Lingvistinje literatroje neretai tuos kitimus slygojanios prieastys skirstomos iorines ir vidines.
Iorinmis laikomos tokios, kurios tiesiogiai susijusios su visuomens ekonominio, politinio ir kultrinio gyvenimo pasikeitimais, atsispindiniais odi reikmse (pvz., pirmykt biiulio reikm praplatjo, o buvusi siauresn inyko dl to, kad ilgainiui atsisakyta paproio laikyti bendras bites).
Vidinmis vadinamos tokios prieastys, kurias vienaip ar kitaip slygoja tam tikri kalbiniai veiksniai ir kuri ssaja su visuomens gyvenimo raida yra netiesiogin. I pastarj, kaip rodo vairi kalb semantikos tyrinjimai, gali veikti leksini reikmi kitim odi gramatinis ir leksinis valentingumas, odi darybos procesai, fonetinis odi suartjimas, analogija ir kt. Taiau detalesn tiek vidini, tiek iorini prieasi analiz yra jau specialaus semasiologijos kurso udavinys.