SAUGI

LIETUVA
TVIRTOJE
EUROPOJE
2
0
1
4

G
e
g
u

Algirdas
Saudargas:
Lietuva yra
saugesn nei bet
kada anksiau
3 p.
Radvil Morknait-
Mikulnien:
Europa bus stipri
tuomet, kai ja
pasitiks mons
5 p.
Johnas
McCainas:
JAV, Europa ir
NATO toliau negali
elgtis kaip prasta
4 p.
Gabrielius
Landsbergis:
Kiekvienas i ms
gali prisidti prie
Lietuvos gynybos
7 p.
TS-LKD 2014-2019 m. Europos Parlamento
rinkim programa
Tvyns sjungos-Lietuvos krikioni demokrat
2014-2019 m. Europos Parlamento rinkim
PROGRAMA
i programa tai TS-LKD dokumentas, su kuriuo siekiame rinkj paramos 2014 m. gegus 25 d.
vyksianiuose Europos Parlamento rinkimuose. ie rinkimai vyksta dideli geopolitini iki akivaizdoje.
Rusijai iurkiausiu bdu sulauius tarptautine teise pagrst stabili tarptautin tvark, Europos Sjungos
Ryt ir Vidurio bei Baltijos region valstybs nars ir visa Europos Sjunga tapo paeidiamos . Europos
Sjungai, veikiant vieningai su JAV ir NATO, tenka neatidliotinai sprsti geopolitin ik sutramdyti
agresor ir atkurti paeist tarptautin tvark.
Tikime Europos Sjunga, jos istorine patirtimi ir perspektyva, puoseldami labai aiki Lietuvos
ir Europos Sjungos vizij stipri ir saugi Lietuva tvirtoje ir saugioje Europoje:
- nacionalini valstybi sjungos nari solidarumu stiprioje Europoje,
- agresyviai Rusijos politikai atsparioje Europoje,
- transatlantin karin ir energetin saugum usitikrinusioje Europoje,
- integrali strategin infrastruktr sukrusioje Europoje,
- subsidiarumo ir integracijos deriniu stiprioje Europoje,
- inovatyvia ekonomika ir region pltra pasiyminioje Europoje,
- eim ir kiekvienos tautos savitum puoseljanioje Europoje,
- tradicinmis vertybmis ir solidarumu grindiamoje Europoje,
- lygios gerovs slygas utikrinanioje Europoje.
Lietuvos naryst ES
Per dvideimt ketverius Nepriklausomybs metus Tvyns Sjunga-Lietuvos krikionys
demokratai, kaip Sjdio idj pdin, buvo varomoji jga, siekianti, kad Lietuva tapt pilnaverte Vakar
bendrijos nare. Todl nuo pat 1990-j viena i didij TS-LKD svajoni buvo naryst ES ir NATO. Su tuo
siejome saugumo, modernios ekonomikos ir europietikos gerovs viltis.
iais metais veniame ES ir NATO narysts deimtmeius. Per laikotarp pasiekme labai daug
tapome saugesni ir ekonomikai stipresni. Kaip rodo iandienin situacija saugumas ir toliau lieka
svarbiausias ikis, taiau ne maiau svarbiu ilieka ir ekonomins gerovs ikis.
velgdami ateit matome tris pagrindinius tikslus, kuriuos siejame su Lietuvos naryste Europos
Sjungoje:
1) Europietika gerov visiems Lietuva turi isikelti ambicing tiksl spariai pasiekti Vakar Europos
valstybi ekonomins ir socialins gerovs lyg. Todl ES struktrin param btina panaudoti
ymiai efektyviau skatinant inovatyvios ir tvarios ekonomikos pltr bei gerai apmokam darbo
viet krim regionuose. Tik tai gali sukurti skms Lietuv, kuria visi galtumme didiuotis,
kurioje visi nort gyventi ir kurti savo skm.
2) Infrastruktrin Lietuvos integracija Europ nors per deimtmet pasiekme politins ir
ekonomins integracijos Europos Sjung, ms alis savo energetikos, transporto ir monetarine
sistemomis vis dar per maai susieta su kitomis ES valstybmis. Todl vienas svarbiausi ateinanio
deimtmeio tiksl turi bti visos pagrindins alies infrastruktros elektros laid, duj vamzdi,
1
geleinkeli, keli, pinig fzin ir sistemin integracija ES. Tai svarbu ne tik dl ekonomini, bet
ir dl geopolitinio saugumo prieasi.
3) Rytingos europietikos permainos Lietuvos ir Europos Ryt kaimynystje tai ms ilgalaikio
geopolitinio saugumo slyga. Rusijos neprognozuojamas ovinistinis elgesys dar kart patvirtina
aiki ties: Lietuvai reikalinga tvirta Europa. Europins erdvs pltra Rytus yra Lietuvos saugumo
garantija, todl iam tikslui turime skirti ypating dmes.
Tarptautins teiss sistemos lauymo Europos Sjungos kaimynystje ikiai
Rusijos vykdyta liauianti agresija prie Ukrain, jos valstybs sien nelieiamybs ir teritorinio
vientisumo paeidimas aneksuojant dal suverenios Ukrainos teritorijos sukr nauj grsming geopolitin
aplink Europoje. i aplinka meta didiul ik Europos Sjungai, Jungtinms Amerikos Valstijoms ir visai
demokratinei Vakar bendrijai, bei po II pasaulinio karo sukurtai pasaulio taikos palaikymo sistemai.
Rusija ne tik sulau 1994 m. kartu su JAV, Jungine Karalyste ir Ukrain pasirayt Budapeto
sutartimi (Memorandumu) suteiktas garantijas Ukrainos saugumui ir jos teritorijos integralumui, bet ir
pasiksino Jungtini Taut (JT) Chartijos principus, paeid kitais tarptautins teiss aktais nustatytus
civilizuot valstybi santyki principus, skirtus garantuoti taik ir stabilum pasaulyje, o ypa prie 70
met II pasaulin karo baisumus pergyvenusioje Europoje.
JT savo Chartijos 6 straipsniu pagrindin atsakomyb u tarptautins taikos ir saugumo palaikym
yra patikjusios Saugumo Tarybai. Kadangi iuo Ukrainos atveju iurkius tarptautins teiss princip
paeidimus vykd valstyb nuolatins Saugumo Tarybos nar, pagal universalj teiss princip ji turjo
nusialinti nuo savo paios bylos svarstymo Saugumo Taryboje. Taiau ji Saugumo Tarybos posdyje
dalyvavo ir pasinaudojo veto teise tok svarstym Taryboje blokuoti, tuo diskredituodama Saugumo Taryb.
Tokia situacija primin JT Generalins Asambljos 1950 m. lapkrit priimtos rezoliucijos 377 A (V)
Vienijimasis dl taikos aktualum. Ji buvo priimta kaip atsakas tuometines Soviet Sjungos pastangas
blokuoti bet kok Saugumo Tarybos sprendim dl priemoni, reikaling apsaugoti Korjos Respublik
nuo iaurs Korjos agresijos. JT tada pabr, kad jeigu Saugumo Tarybos nuolatiniai nariai nepaiso
savo pareigos susilaikyti nuo veto ir atleidia save nuo tiesiogins pareigos vieningai JT vardu priimti
sprendimus dl priemoni taikai palaikyti, kai jai ikyla grsm dl agresijos, ios pareigos nedelsdama
imasi pati Generalin Asamblja, siekdama vertinti faktus ir atskleisti agresori.
Jeigu 1950 m. Soviet Sjunga Saugumo Tarybos darb blokavo kito agresoriaus bylos atveju, dabar
Rusija tai dar savo paios bylos atveju. Dabar grsms Ukrainai klausim vl teko svarstyti JT Generalinei
Asambljai, kuri 2014 m. kovo 27 d. prim rezoliucij, pavadint Ukrainos teritorinis integralumas.
Rezoliucija patvirtino JT sipareigojim dl Ukrainos suverenumo, politins nepriklausomybs, vienybs
ir teritorijos integralumo tarp tarptautiniu mastu pripaint sien, pripaino vadinamojo referendumo
Krymo autonomijoje negaliojim. Nors rezoliucija nra Rusij pareigojanti, ja tapo netiesiogiai bet aikiai
pripainta, jog JT Chartija garantuotos Ukrainos pamatins teiss yra paeidiamos, o Rusijos veiksmai
neteisti. Rezoliucijos primimas aikiai parod, kad Rusija yra suklusi konfikt ir su JT bei izoliavusi save
kaip pasitikjimo neturinti Saugumo Tarybos nar.
Rusija savo veiksmais prie Ukrain taip pat iurkiai paeid Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo
Konferencijos 1975 m. Helsinkio Baigiamojo Akto nuostatas, tvirtinanias Europos valstybi sien
nelieiamum, pagarbos valstybi suverenitetui, jgos nenaudojimo, teritorinio vientisumo utikrinimo,
pagarbos mogaus teisms ir laisvms, siningo tarptautini sipareigojim vykdymo principus.
2
Europos Parlamentas 2014 m. balandio 14 d. rezoliucijoje paymjo, kad Rusijos vykdytas Krymo
pusiasalio umimas yra rimtas tarptautins teiss paeidimas, kuris lugdo pasitikjim tarptautinmis
priemonmis ir tarptautiniais susitarimais, skaitant susitarimus dl nusiginklavimo ir branduolini ginkl
neplatinimo.
Rusijos neteistais veiksmais iprovokuot situacij Europoje vertiname kaip tarptautine teise
pagrst valstybi santyki grities grsm, taip pat kaip pavoj tarptautinei taikai ir kaip ik Europos
Sjungos bei visos Vakar demokratins bendrijos saugumui. Europos Sjunga kartu su Jungtinmis
Amerikos Valstijomis turt imtis atsakomybs u Rusijos sulaikym nuo grsms tarptautinei taikai klimo,
u normalios tarptautins teisins aplinkos atkrim. Tai bus svarbiausias udavinys ir naujajam Europos
Parlamentui, Europos Sjungos Tarybai ir Europos Komisijai.
ES solidariai su JAV turi sustabdyti agresyvi Rusijos politik Europoje
Iirus Soviet Sjungai Vakar pasaulis kur laik buvo patikjs demokratikos Rusijos vizija.
Deja, dabartinis Rusijos vadovas ir valstybins valdios institucijos ios valstybs vidaus raid pakreip
agresyvaus autoritarizmo vaga, o jos iors politikos veiksmus grindia imperinmis ambicijomis ir
politiniu revanizmu. Rusijos reimo siekis susigrinti kada nors imperijos valdytas kit ali teritorijas ir
pavergtas tautas dangstantis rusakalbi teisi gynimo karine jga motyvais, kelia grsm ne tik Rusijos
kaimynystje esani valstybi teritoriniam vientisumui ir suverenitetui, bet visos Europos ir visos Vakar
demokratini ali bendruomens saugumui. Vis pavojingesnes formas gaunanti revizionistin Kremliaus
politika, remiama rus visuomen hipnotizuojanios arios ovinistins propagandos, primena istorines
paraleles su Vokietijos naci reimo anlius politika XX amiuje. Todl pagrindinis vis ES valstybi nari
tikslas santykiuose su Rusija laiku sustabdyti revanizmu ir tarptautins teiss princip nepaisymu grst
agresyvi Kremliaus politik. Siekdama io tikslo, ES privalo kryptingai veikti kaip vienu tvirtu balsu kalbanti
Bendrija.
ES pareiga sutrukdyti Rusijai gyvendinti suverenios Ukrainos teritorij ugrobimo ir aneksavimo
bei Ukrainos suverenitet varani federalizacijos slyg primetimo scenarijus. Btinos didesns ES
pastangos neleidiant Rusijai stabdyti Ukrainos pasirinkt europin integracij ir glaudesn partneryst
su NATO. Jau sitikinome, kad be rimt tarptautini sankcij, vien diplomatinmis priemonmis Rusijos,
kaip ir naci Vokietijos praeityje, sulaikyti nepavyks. Atsivelgdama agresyvius Kremliaus veiksmus prie
Ukrain ir galimus tolesnius revanistins politikos ingsnius, ES turt nedelsdama tvirtai ir vieningai su
JAV nusprsti dl veiksming sankcij taikymo ir kit esmini ilgalaiki pokyi santykiuose su Maskva.
Europos Sjungos santykiai su Rusija toliau nebegali bti traktuojami kaip strategin partneryst. Dar
daugiau agresyviais savo veiksmais Rusija parod, kad nuo iol ji laikytina ne strategine partnere,
o strategine grsme. Todl labai svarbu ES mastu susitarti ir laikytis nuostatos, kad po iurkiausio
tarptautins teiss paeidimo bdu vykdytos Krymo okupacijos ir aneksijos, jeigu j pasekms nebus
visikai paalintos, nebus manoma grti prie prastini reikal (angl. bussines as usual) politikos, kaip tai
atsitiko po Rusijos vykdytos Gruzijos teritorij okupacijos.
Rusijai ir toliau lauant tarptautins teiss principus, organizuojant Ryt ir Piet Ukrainos
region atsiskyrimus nuo Ukrainos, ES privalo tiek politiniu, tiek techniniu lygmeniu aldyti bendrus
transeuropinius infrastruktros projektus, pirmiausia Piet srauto dujotiekio projekt, taip paraginti
valstybes nares solidariai nutraukti bet kok karin bendradarbiavim su Rusija. Lietuva turi silyti ES
santykiuose su Rusija pereiti prie tvirto kalbjimo vienu balsu vieningu ES balsu ir vienu balsu su
3
Jungtinmis Amerikos Valstijomis. Suprantame, kad ES valstybi nari skirtingo pobdio priklausomyb
nuo Rusijos energetini itekli iki io buvo tas veiksnys, kuris ribojo valstybi nari galimyb susitarti dl
principingos ir adekvaios reakcijos Rusijos tarptautins teiss paeidimus. Tuo tarpu JAV nra saistoma
toki aplinkybi ir tradicikai prisiima Vakar lyders pareig ir atsakomyb stabdant Rusijos vykdom
tarptautins teiss pamat griovim. ES privalo sutelkti savo politin vali ir veikti ivien su JAV. ES tam turi
galimybi ir priemoni.
Rusija yra priklausoma nuo ES rinkos, taiau ios priklausomybs ES vis dar nesugeba inaudoti. ES
inicijuotas Treiasis duj ir elektros sektori liberalizavimo paketas silpnina Gazprom kaip monopolininko
pozicijas ES vidaus rinkoje. Dl io paketo vesti saugikliai, apsunkinantys galimybes patekti ES vidaus
rink, jau pradjo mainti ir toliau enkliai maina ES ir Rusijos santyki asimetrij duj sektoriuje. Rusija
tapo politikos permja ir yra priversta dertis dl i nuostat taikymo. Tai kryptis, kuria reikt toliau
judti.
Energetins nepriklausomybs nuo Rusijos btina siekti ne tik Lietuvai ar kitoms Baltijos alims,
bet ir visai ES, o ypa rusikus energetinius iteklius intensyviai naudojanioms Vakar Europos valstybms.
Sukrus bendr ES duj sigijimo agentr, kuri dertsi su ioriniais energetini itekli tiekjais,
santykiuose su Rusija ES gaut daugiau galios. ES priklausomyb nuo Rusijos energetini itekli sumainti
padt ir bendradarbiavimo su JAV suaktyvinimas. Todl deryb dl Transatlantinio prekybos ir investicij
susitarimo rmuose btina plsti energetin dialog, rengti teisin baz JAV skalnini duj importui ES
rink. Skaln duj revoliucija JAV ir ioje alyje ipltot suskystint duj terminal perorientavimas nuo
importo link eksporto gali enkliai pakeisti ES duj importo balans ne Gazprom naudai.
Esame suinteresuoti vieno balso bendros europinio lygmens energetikos politikos suformavimu.
Tam neutenka vien glaudesns partnerysts ir integracijos tarp ES valstybi. Esame sitikin, kad vieningos
ES energetikos rinkos krimas yra bendras vis ES valstybi nari interesas. Manome, kad ES energetikos
rinka negali bti ribojama teisiniais ar fziniais barjerais. Funkcionuojaniai Europos energijos rinkai btina
taikyti laisvo preki ir paslaug judjimo ES teritorijoje princip.
Pasinaudojant nepriklausomo Europos Centrinio banko pavyzdiu, kelsime ir bendros ES
energetikos rinkos prieiros institucijos idj. Tuo neapsiribosime silysime, kad ES institucinje
srangoje atsirast virvalstybins institucijos, kurios atlikt tok vaidmen, kur dabar atlieka valstybi
nari nacionalins struktros ar kompanijos. Viena i galim institucij bendra ES duj sigijimo agentra.
Jos tikslai bt derybos dl duj tiekimo kontrakt su iors tiekjais, bendr investicini projekt
gyvendinimas bei duj atsarg saugojimo infrastruktros krimas. Tai leist ivengti tiekimo sutrikim,
ipltot ES reagavimo kritines situacijas mechanizm, apribot energetini itekli tiekj (pirmiausia
Rusijos) galimybes naudotis monopoline padtimi.
ES ali nari pozicijos Rusijos atvilgiu danai yra veikiamos vietini verslo struktr, turini
investicij Rusijoje ar vykdani veikl jos rinkoje. Tai danai labai riboja ES galimybs kalbti vienu balsu.
iame kontekste efektyvi priemon galt bti europini antikorupcini teiss akt diegimas. Pritaikant
Didiosios Britanijos pavyzd, kur nuo 2010 m. egzistuoja teisin galimyb pritaikyti sankcijas kompanijoms,
veikianioms Didioje Britanijoje, taiau sivelianioms korupcinius ryius kitose valstybse. Tai ukirst
keli ES kompanij korupciniam poveikiui Rusijoje bei prorusikam lobizmui ES valstybse narse.
Sieksime, kad bt patvirtintas visoms ES valstybms narms privalomas reglamentas, pagal kur,
atsivelgiant transatlantinio saugumo kriterijus, bt reguliuojamos usienio investicijos ES strateginse
srityse.
XXI a. grsm Rusijos vykdomi informacinis ir kibernetinis karai. Su ia grsme susiduria ne
4
tik Rusijos informacinio lauko aprpiamas Ryt Europos regionas, bet ir Vakar Europos valstybs. Todl
silysime, kad ES stiprint savo piliei duomen apsaug bei formuot bendr kibernetinio saugumo
politik. Lietuvoje ir kitose ES Ryt regiono valstybse btina mainti Rusijos propagandos ranki tinkl.
Lietuva yra ratifkavusi vien i ES direktyv dl produkcijos i treij ali ribojimo informaciniuose
kanaluose. Todl turime siekti, kad direktyva bt sustiprinta nuostatoms ir prie treij ali propagand.
ES lygiu silysime keisti treij ali interesus propagandinmis priemonmis skleidiani informavimo
priemoni registracijos ir kontrols sistem.
Agresyvs politiniai ir kariniai Rusijos veiksmai prie Gruzij ir ypa prie Ukrain parod, kokia
silpna ir trapi yra Europos saugumo sistema. Btina atkreipti ES dmes Latvijos, Estijos bei Lenkijos
pasienyje nuolat vykdomus karinius manevrus. 2011 m. vykdyt Rusijos ir Baltarusijos karini pratyb
metu repetuotas sausumos koridoriaus tarp Baltarusijos ir Karaliauiaus prakirtimas, taip pat Rusijos
karini manevr prie Estijos ir Latvijos sien pobdis rodo, kad karins invazijos ES ir NATO pasienio
valstybi nari teritorijas grsm yra reali. Todl tapo labai aktualus NATO ES valstybi NATO nari, o ypa
JAV karinis dalyvavimas Vidurio Europos ir Baltijos valstybi teritorijose. Tokia veiksminga j nacionalinius
karins savigynos pajgumus sustiprinanti priemon atgrasyt Rusij nuo ES valstybi teritoriniam
integralumui ir politiniam suverenumui pavoj keliani agresyvi veiksm.
Nauj grsmi Europos rytuose slygomis sipareigojame ES institucij lygmeniu kelti klausimus
ir remsime iniciatyvas dl btin adekvai karini priemoni ES Vidurio-Ryt-iaurs regiono saugumui
utikrinti.
Lietuvos ir Europos energetinio saugumo stiprinimas
Per aktyvaus veikimo europinje ir transatlantinje sjungose deimtmet Lietuva integravosi
Vakar ekonomikos ir saugumo bendruomen. Taiau ms alies duj ir elektros energetikos sektoriai
vis dar yra izoliuoti nuo Vakar Europos energetikos sistem, tinkl ir energijos altini ir tebra Soviet
Sjungos laik Rusijos energetikos sistemos dalis. Lietuva ir kitos Baltijos valstybs dar iki iol neturi nei
jungi su Europos gamtini duj tiekimo tinklais, nei tiekimo alternatyv.
Lietuva pirmoji iki 2014 m. pabaigos gyvendins suskystint duj tiekimo alternatyvos projekt.
Udarius Ignalinos atomin elektrin ir Rusijai diktuojant auktas monopolines duj kainas netekome
konkurencing elektros energijos pagrindins (bazins) gamybos pajgum ir esame Europoje labiausiai
priklausomi nuo elektros importo. Daugiausiai importuodami elektr i Rusijos, u kuri jai kasmet
sumokame vir milijardo lit.
Energetin izoliacija nuo kontinentins Europos ir priklausomyb nuo politiniais tikslais energetikos
itekli tiekimu manipuliuojanios Rusijos ne tik kelia grsm ms alies energetiniam saugumui, bet ir yra
tapusi rimta alies ekonomikos problema. Dl rinkos slyg neatitinkani energetini resurs kain kenia
ir produkcijos konkurencingum prarandantis verslas, ir u energij permokantys gyventojai. Lietuvos
energetinis saugumas gali bti utikrintas tik Lietuvos ir Baltijos energetikos infrastruktr ir sistemas
pavertus bendros Europos infrastruktros bei sistem dalimi ir tokiu bdu atsikraius priklausomybs nuo
posovietins Ryt energetikos erdvs. Prie nepiln deimtmet ES pradta formuoti energetin saugum
stiprinanti naujoji energetikos politika ir pltros strategija, numatanti bendros ES energijos rinkos sukrim
atitinka Lietuvos gyvybinius nacionalinius interesus. Todl Lietuva buvo ypa aktyvi tokios ES strategijos
formavimo ir atitinkam pamatini ES teiss akt rengimo dalyv. Dar tik besiformuojanti bendra ES
energetikos politika ir naujoji energetikos pltros strategija jau suteikia instrumentus, kurie Lietuvai atvr
5
galimybes panaikinti energetin izoliacij nuo Vakar Europos ir apsisaugoti nuo monopolinio energijos
itekli tiekjo piktnaudiavimo savo padtimi. Tokie instrumentai su ES fnansine parama gyvendinamas
Baltijos energetikos jungi planas ir energijos rinkos monopolizavimui igyvendinti skirtas vadinamasis
Treiasis ES teiss akt paketas.
Baltijos energijos rinkos jungi plano (BEMIP) dka vykdomos Baltijos ir Skandinavijos
elektros energijos rinkas per Lietuv sujungsianios NordBalt bei Baltijos ali ir Lenkijos elektros rink
sujungsianios LitPolLink jungi statybos. savo teiss aktus perklusi ir gyvendinanti Treij ES
energetikos paket, Lietuva tapo viena i Europos naujosios energetikos politikos pirmeivi. Treiojo ES
energetikos paketo nuostatos ir j gyvendinimas sustiprino Lietuvos derybin gali santykiuose su Rusijos
duj gigantu Gazprom. Treiojo energetikos paketo nuostatomis Lietuva pasinaudojo kreipdamasi
Europos Komijos generalin direktorat dl Gazprom piktnaudiavimo dominuojania padtimi, o ES savo
ruotu pagaliau msi utikrinti savo nari teisin apsaug nuo tiekjo taikom diskriminacini slyg.
Treiojo ES energetikos paketo dka tapo manoma gyvendinti ir alternatyv Gazprom duj
tiekimui sukuriant suskystint gamtini duj (SGD) terminalo projekt. Nors 2014-j met pabaigoje
pradsiantis veikti terminalas fnansuojamas i nacionalinio Lietuvos biudeto, 87 milijon eur paskol
projektui suteik Europos investicij bankas. Be to, pasinaudodama struktrinmis ES lomis, Lietuva
fnansuoja ir alies dujotieki sistem bei SGD terminal sujungsianio dujotiekio KlaipdaJurbarkas
statyb. Iskirtinas Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybins duj jungties projektas planuojama magistralinio
dujotiekio KlaipdaKurnai linija sudaro prielaidas Lietuvos SGD terminalui galiausiai gyti regioninio
terminalo status.
Lietuvos ir kit Baltijos valstybi elektros energijos sistemos prijungim prie Kontinentins Europos
elektros energijos perdavimo dani sistemos (KEEP) sinchroniniam darbui yra aukiausio prioriteto
geopolitinio saugumo projektas. is ES bendrojo intereso projekt srae raytas projektas, kuris turt
bti gyvendintas iki 2020 m., yra btinas visaveriam Lietuvos dalyvavimui kuriamoje konkurencingoje
ES elektros rinkoje, kuris utikrint stabilias ir palankias rinkos kainas vartotojams. Baltijos ir KEEP sistem
sinchroninio veikimo projektas yra kompleksinis. Jis susijs su Lietuvos ir Lenkijos elektros sinchronikai
veikiani jungi LitPol-1 ir LitPol-2 rengimu. Jis taip pat susijs su Baltijos elektros tiekimo valdymo
pagal ES rinkos slyg neatitinkanio reglamentavimo pagal BRELL susitarim pakeitim reglamentavimu
pagal ENTSO-E reikalavimus ir naujus ES elektros rinkos kodeksus. Dl reglamentavimo pakeitimo Europos
Komisija jau turi ES Tarybos mandat ir yra pradjusi derybas su kompetentingais Rusijos ir Baltarusijos
pareignais. Naujai irinktame Europos Parlamente rpinsims, kad naujai suformuota ES Komisija tst
ias derybas ir padt kompleksikai gyvendinti sistem sinchronizavimo projekt.
Silysime ES suformuluoti ir priimti ilgalaik bendros ES energetins politikos strategij, kuri
apimt energetini krizi valdymo instrument ir strategini ES rezerv, kurie galt bti naudojami
greitai sprendiant kilusias problemas, sukrim. Btent taip realiu praktiniu turiniu bt upildyta ES
Lisabonos sutartyje tvirtinta solidarumo energetikos srityje svoka. Sieksime ir bendro energetikos fondo,
kuris fnansuot energetini tinkl tarp ES ali krim ir naujas technologijas atsinaujinani energijos
altini srityje. Raginsime ES didel dmes skirti europinio intereso projektams, kurie yra komercikai
maiau naudingi, taiau btini kuriant vidaus energetikos rink ir stiprinant energijos tiekimo saugum.
Visas ias priemones matome ne tik kaip ekonomines, leidianias mums apsirpinti energetiniais
resursais saugiai ir konkurencingomis kainomis, bet vis pirma kaip esmines, ms geopolitin saugum
utikrinanias priemones. Visikai akivaizdu, kad ias priemones galime gyvendinti tik kartu su Europos
Sjunga.
6
Stiprios ES Ryt partnerysts slyga narysts ES perspektyva
Lietuvos geopolitinis saugumas vis pirma priklausys nuo to ar europietika saugumo erdv
pasibaigs 30 km Rytus nuo Vilniaus. ios erdvs pltra Rytus yra gyvybinis Lietuvos interesas. Tokiai
pltrai ypa nirtingai prieinasi Rusija.
Ryt Europos valstybs tebra geopolitinje krykelje tarp dviej integracini erdvi: Europos
Sjungos ir Eurazijos erdvs, kurioje Rusija stiprina posovietins ekonomins, politins ir karins
reintegracijos procesus. Svarbu pabrti, kad tai nra vien tik paprastos skirting politini ir ekonomini
organizacij varybos, o esmin konkurencija tarp skirting vertybini ir politini sistem, tarp demokratijos
ir autoritarizmo.
Valstybs, tapusios Eurazijos sjungos narmis, i karto praranda savarankikum iors prekybos
politikoje, joms ukertamas kelias integruotis ES ekonomin erdv ir pasinaudoti jos privalumais. Ryt
Europos ir Piet Kaukazo valstybi, dalyvaujani Ryt partnerysts programoje, sitraukimas Eurazijos
projekt reikt, kad jos privalo nutraukti derybas dl laisvosios prekybos erdvs su ES, nes tokie susitarimai
tapt visos Eurazijos sjungos (ir pirmiausia Rusijos) reikalu.
ES privalo atrasti bd, kaip padti Ryt partnerms itrkti i geopolitinio Rusijos spaudimo ir
priverstins Eurazijos integracijos lauko, remti j demokratines reformas ir nauding suartjim su laisva
Europa. Veiksminga ES politika Ryt partneri atvilgiu ne tik skirta kurti ger demokratini valstybi
kaimynyst, bet ir sudaryti prielaidas saugumo erdvs pltrai Rytus. Toks strateginio gylio didinimas
pleiant demokratik ir vakarietikomis vertybmis besivadovaujani valstybi geografn ied aplink
ES turi tapti neabejotinu ES politikos prioritetu.
ES turi aikiai suvokti, jog pagrindin paskata Ryt Europos valstybms suartti su ES yra narysts
perspektyva. Tai pati efektyviausia ES turima demokratijos ir europietik vertybi sklaidos priemon,
nereikalaujanti konkrei sipareigojim dl narysts perspektyvos kalendoriaus. Todl sveikiname
Europos Parlament primus rezoliucij 2014/2699(RSP), kurioje pabriama, kad Ukraina bei kitos Ryt
partnerysts alys turi europin perspektyv, o j pasiraytos sutartys dl asociacijos yra tik tarpin stotel
visaverts narysts ES link.
Be to, Ryt partnerysts politikos rmuose btina numatyti galimyb europini reform keliu
pakankamai paengusioms alims partnerms sitraukti ankstyvuosius ES politikos formavimo procesus
pagal formul, kuri jau taikoma ES santykiuose su Norvegija. Tokiu atveju ES Ryt partners (Ukraina,
Gruzija, Moldova) bt tiesiogiai atstovaujamos ias alis lieiani sprendim formavime bei galt
dalyvauti pradiniame ES sprendim primimo lygmenyje silant ES teiss akt projektus.
Raginsime ES apsvarstyti ir ES investicinio fondo Ryt partnerysts valstybms sukrimo idj. Katai,
kylantys dl europietik norm permimo ir priklausomybs nuo Rusijos, Ryt partnerysts valstybms
apsunkina struktrini reform gyvendinim, todl specialus fondas turt sudaryti palankesnes slygas
tiek nedideli, tiek stambi modernizavimo projekt gyvendinimui. Be to, iame fonde sukauptos los
galt bti naudojamos Rusijos spaudimo priemoni, nukreipt prie ali partneri pasirinkt Europin
raidos krypt, sukelt kat kompensavimui.
ES Ryt partnerysts valstybi visuomens turi pajusti realius europins integracijos privalumus.
Todl bevizis reimas aktualiausias ES Ryt partnerysts ali piliei klausimas neabejotinai padidint
tiesioginius mogikuosius ryius tarp partnerysts valstybi bei ES. Tai prisidt formuojant teigiam
nuomon eurointegracijos atvilgiu ir paspartint demokratizacijos procesus.
7
Be to, ES turi atsverti Rusijos poveik bei aktyviai dalyvauti Ryt partnerysts ali politins ir
ekonomins sistemos raidos procese. Vienas praktini ranki yra Europos infrastruktros tinkl priemons
(Connecting Europe Facility), skirtos investavimo ES transporto, energetikos ir telekomunikacij
infrastruktros prioritetus, pritaikymas. 20212027 m. ES fnansinje perspektyvoje bt galima svarstyti
galimyb iplsti i priemon taip, kad bt apimtos Ryt partnerysts alys, priklausanios Energetikos
bendrijai. ES fnansin parama i io fondo galt bti skiriama investicijoms energetikos infrastruktr,
jos atnaujinim ir modernizavim, taip pat energetinio saugumo tiksl gyvendinim.
Transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimas
JAV ilieka strateginiu Lietuvos bei visos Europos partneriu ir saugumo garantu. Agresyvios politikos
apraik stiprjimo Rytuose slygomis Vakar vertybes atstovaujani ES bei JAV bendradarbiavimas gyja
nauj vaidmen ir prasm. Vis pirma JAV, turdama didiausi tak bei gali iaurs Atlanto Sutarties
Organizacijoje (NATO), tebra Europos karinio saugumo garantas. Taiau jau dabar ES turi prisiimti didesn
atsakomyb u savo saugum ir neti didesn indl bendr transatlantins bendruomens saugum.
Rpindamasi savo saugumu ES gyvendina Bendr usienio ir saugumo politik (BSGP), kurios
ir NATO tikslai suprantami kaip vieni kitus papildantys, o saugumo politika formuojama derinant bei
pasidalinant atsakomybes sritis, kas ir pabriama transatlantinse derybose. Remsime ES sitraukim
karinio saugumo iniciatyvas per BSGP dimensij specifnse srityse, kuriose BSGP veikimas yra efektyviausias:
priekonfiktinse situacijose, nedidelio masto tikslinse operacijose, stabilumo utikrinimo misijose, kai
yra tikslinis bendro ES sitraukimo poreikis.
Lietuva yra suinteresuota europinio lygio transatlantini sait pltojimu ne tik saugumo politikoje.
2013 metais prasidjusios ES bei JAV derybos dl Transatlantins investicij ir prekybos partnerysts (TTIP)
susitarimo bus vienas Europos politikos prioritet. Tai ne tik prisidt prie fnansins gerovs didjimo
(laisva prekyba kasmet sudaryt slygas udirbti papildomus 545 eurus kiekvienai keturi asmen
europiei eimai), bet ir pasitarnaut energijos kain majimui dl energetini altini diversifkacijos
bei didesns konkurencijos rinkoje. .
Pasiekus JAV ir ES laisvos prekybos susitarim nebelikt iuo metu prekybos proces apsunkinani
formali klii amerikietik gamtini duj eksportui Europ; tam bt pasitelkiamas Lietuvoje statomas
suskystint duj terminalas. Be to, TTIP atitikt Lietuvos verslo interesus, nes atvert nauj rink preki,
paslaug eksportui; iaugs importas dl specifni bei papildomos konkurencijos nesukelsiani Lietuvos
gamintoj veiklos srii. Nors derybos dl TTIP dl klausim aprpties bus sudtingos, sieksime spartesnio
susitarimo pasiraymo, Europos Parlamentui numatytais formatais aktyviai dalyvaudami Europos Komisijos
vykdomame deryb procese, svarstydami aktualius klausimus bei informuodami apie tai visuomen.
Europ kurianti Lietuva
Mes, Tvyns sjunga-Lietuvos krikionys demokratai, kaip Europos Liaudies Partijos (ELP)
politins bendruomens nariai, svarstydami apie Europos ateit, remiams didij europiei, Europos
Sjungos (ES) tv krj palikimu, ELP puoseljamomis vertybinmis nuostatomis, rpinams ateities
kartomis, kad joms paliktume stipri, klestini ir ant tvirt vertybini pamat surst Europ.
iandienin Europa atsiremia tris kertinius Vakar civilizacijos polius Atnus kaip demokratijos
lop, Rom kaip teisins valstybs prad ir Jeruzal kaip dvasinio pamato bei krikionikojo tikjimo
8
altin. ie idjiniai stulpai suformavo europietik kultrin, moralin, politin, socialin tapatum ir
bendrum, kurio keitimas dirbtine europietikja tapatybe matomos pastangos yra pragaitingos.
Krybin iandienins Europos politikos galia gali kilti tik i Europos krikionikojo kultrinio paveldo ir
tradicij bei pasaulirini nuostat.
Kiekvienos organizacijos ir visos Europos Sjungos raidos altinis ir tikslas yra ir privalo ilikti
mogaus asmuo ir jo prigimtinis orumas. Tarnysts mogaus asmeniui siekis politikos prioritet vir
ikelia subsidiarumo, solidarumo ir bendrojo grio principus, kuriais vadovaujantis Lietuva turi prisidti
prie Europos Sjungos krybos.
Subsidiarumo principas ragina gerbti tiek vietos savivaldos, tiek nacionalins valstybs
kompetencij. Tautin valstyb kaip natrali bendruomen, kurioje mons yra saistomi bendros istorijos ir
atsakomybs u savo tautos ir kultros likim, yra svarbiausias veikjas kuriant tvirt ir drsiai dabarties bei
ateities ikius pasitinkani Europ. Tautins valstybs idja sudar slygas atstovaujamajai demokratijai,
todl btent valstybi nari politins bendruomens formuoja bei teisina bendr Europos politini
sprendim gaires. ES nra atskir grupi ar valstybi interes tenkinimui skirtas projektas, o solidari
bendrija, kuriai rpi Europos bendruomenei pagrind suteikusi vertybi isaugojimas, puoseljimas ir
perdavimas ateities kartoms.
Mes pabriame solidarumo principo, grindiamo bendruomen vienijaniomis moralinmis
vertybmis ir bendra atsakomybe, svarb harmoningam visuomens vystymuisi. Tai pamatas, ant kurio
galima kurti bendryst ir tarpusavio pasitikjim. Solidarumo negali utikrinti bendra teis bei politins
institucijos, jei jos atsietos nuo bendr vertybi. Solidarumas reikia ir tai, kad Europa negali likti udara
ir abejinga tam, kas darosi tiek artimoje kaimynystje, tiek visame pasaulyje. Atsirmusi savo vertybin
pamat, Europa privalo bti tvirta globalia veikja, nesitaikstania su mogaus teisi, tarptautini sutari
ir sipareigojim paeidinjimais. iandienin Europa privalo grietai atsiriboti nuo skambiais kiais
ipuot ideologini maskuoi, po kuriomis danai slypi naujos proto bei sins pavergimo formos.
Mes taip pat pabriame bendrojo grio principu paremt visuomens paang. Bendrojo
grio siekis yra btent tai, kas iandien mus skatina burtis ir rpintis Europos ateitimi. Bendrasis gris yra
neatsiejamas nuo pagarbos kiekvienam asmeniui, kuris reikiasi per siek sudaryti kiekvienam asmeniui
tokias slygas, kad jis galt atskleisti savj paaukim. Bendrojo grio principas ragina nepasiduoti
ideologiniams kratutinumams, kai vieni pera kolektyvizm individo laisvs sskaita, o kiti bruka radikal
individualizm, atmesdami pai bendrojo grio idj. Bendrojo grio principas ragina rpintis socialine
gerove ir visuomens pltojimusi. Europa yra stipri savo socialiniu modeliu, kuriuo papildyta laisvoji rinka
geba utikrinti kiekvienam oraus pragyvenimo minimum. Europa privalo bti jautri ir kovoti su dideliais
ekonominiais ir visuomeniniais skirtumais, eidianiais mogikj orum bei kelianiais pavoj moni
solidarumui, visuomeni stabilumui ir santarvei. Taiau tai nereikia, kad gerovs valstyb turi gyti neribot
kompetencij ir ksintis laisv asmens pasirinkim, iniciatyv ir savirealizacij.
Ms pareiga yra utikrinti, kad Lietuva prisidt prie ES krybos. Lietuva turi suformuoti aiki
savo ES vizij, kuri atitikt jos piliei bendrojo grio siekius ir tradicikai puoseljamas vertybes. TSLKD,
bdama platesns Europos krikioni demokrat ir konservatori eimos dalimi, sipareigoja kurti ant
ilgamets istorijos suformuot pamat stovini vertybi Europ.
Suprantant Lietuvai kaip nedidelei valstybei kylanius ikius bei vertinant ms valstybs
geopolitin padt, btina toliau stiprinti ES nari tarpusavio bendradarbiavim pltojant konkreias
Europos ali saugum didinanias iniciatyvas. Todl bendri energetikos ir transporto tinklai bei sistemos,
bendra monetarin sistema ir ryiai tarp mokslo institucij Lietuv turi ilgainiui glaudiai susieti su visa ES.
9
Stipri eima stipri Europa
eima maiausia ir kartu svarbiausia visuomens lstel bei jos pagrindas. Visuomen vaikai
pradeda painti per eim, artimj rate formuojasi vaiko individualumas, asmenyb, mogikj vertybi
supratimas. Todl stipri valstyb gali bti tik puoseldama bei saugodama stipri eim.
Santuoka, sudaryta laisvu vyro ir moters pasirinkimu, yra tvirtos eimos pamatas. Ms tikslas
saugoti ir visokeriopai stiprinti santuok kaip darnios eimos, smoningos visuomens bei tvirtos Lietuvos
garant. Mes taip pat siekiame apsaugoti nepilnas eimas, kurias sudaro tvysts, motinysts ar artimos
giminysts ryiais susij asmenys.
iandien eimai kyla nemaai iki: Europoje stiprja raginimai pripainti, jog egzistuoja
vadinamosios alternatyvios eimos. Vis daugiau valstybi teisina tos paios lyties asmen partnerystes
ar santuokas, tokioms poroms suteikiama teis sivaikinti. Negana to, model raginama pripainti ir
visos ES mastu, taip ksinantis krikionik Europos pamat bei paminant kertin ES veikimo princip
subsidiarum, leidiant kiekvienai ES narei apsisprsti dl svarbiausi jos politins bendruomens
sugyvenimo princip. Todl tvirtai teigiame, kad socialin politika turi ilikti iimtinai valstybi nari
kompetencijoje, ji negali bti vertikaliai integruota. Dsime visas pastangas, kad tokia politika Lietuvoje
nebt gyvendinama, o galimyb vienalytms poroms tuoktis ir sivaikinti nebt teisinta. Tik puoseldama
eimos institut ES gebs ilikti tvirta Bendrija, veiksiania tokius ikius kaip demografns problemos ir
senstanti visuomen.
Europos mogaus Teisi Teismas (ETT) yra iaikins, jog santuoka nepatenka mogaus teisi
apibrim. Todl veikdami Europos Parlamente esame pasiry ne tik ginti prigimtin eimos samprat,
bet ir nuosekliai akcentuoti, kad santuoka utikrina tvariausi ry tarp vyro ir moters, o kartu laiduoja
visuomens gerov. Sieksime, kad palankios darbo slygos suteikt tvams kuo daugiau galimybi skirti
laiko savo ataloms. Raginsime Europos mastu minti bei vsti eimos dien, iekosime bd sudaryti kuo
palankesnes slygas nauj eim krimui.
Gyvybs kultros puoseljimas
TSLKD pripasta mogaus gyvybs nepertraukiamumo princip mogaus gyvyb usimezga
nuo apvaisinimo momento ir tsiasi iki natralios mirties. Atsakingo elgesio su gyvybe ugdymas turi bti
viena pagrindini veiklos krypi, todl Europos Parlamente remsime iniciatyvas, skatinanias gyvybs
kultros puoseljim, pasisakysime prie lytinio vietimo, suprantamo kaip visuotinai legalizuot abort
bei lengvai prieinamos kontracepcijos, pltr bei sieksime tvirtinti nepertraukiam gyvybs samprat.
Pripastame, jog ntumas nra tik moters nuosavyb, o vertinant moters teises privalu atsivelgti
ir vaiko bei tvo teises. Remdamiesi subsidiarumo principu pabriame, jog abort teisinis reguliavimas
priklauso iimtinai nacionalini valstybi kompetencijai. Sieksime, jog abortai nebt skatinami ne tik
jokiomis ES teisinmis, bet ir fnansinmis priemonmis.
Mokslo pltra yra labai svarbi ES veiklos kryptis, taiau ji neturi prietarauti pamatiniams
moraliniams principams. Todl, remdamiesi ETT sprendimu bei iki iol didiausio palaikymo sulaukusia
Europos piliei iniciatyva Vienas i ms, pasisakysime prie mokslini tyrim ar kit veikl, kuri metu
bt naudojamas mogaus embrionas, fnansavim i ES biudeto, remsime etiko bei atsakingo mokslo
pltr Bendrijoje.
10
Remdamiesi Visuotins mogaus Teisi Deklaracijos nuostatomis kovosime, kad nebt
ksinamasi tv, kaip pirmj ir pagrindini savo vaik aukltoj, svarb. Ginsime iskirtin tv teis
auklti vaikus pagal savo vertybines nuostatas.
Sins laisvs apsauga
Nors sins laisv yra tvirtinta svarbiausiuose visuotinai pripastamuose tarptautiniuose bei ES
dokumentuose, i pamatin laisv iki iol yra paeidiama net ir Europos Sjungoje. Daugiakultrinse
Vakar Europos visuomense vis daniau susiduriama su teiss laisvai reikti savo nuomon apribojimais
ar diskriminacija dl mogaus krikionik sitikinim. Todl reikalausime, kad sins laisv bt
utikrinama visiems, taip pat ir religinms bendruomenms, nepainiojant ios laisvs realizacijos su
netolerancija ar neapykantos nusikaltimais. Europos Parlamente pasisakysime prie iniciatyvas, kuriomis
bus siekiama apriboti mogaus sins, besiremianios asmens moraliniais sitikinimais, laisves.
Prisimindami, jog sins laisv yra viena pagrindini teisi, tvirtint ES pagrindini teisi
chartijoje, sieksime utikrinti visuotinai pripaintas pagrindines teises ir laisves visiems, vadovaudamiesi
asmen prigimtins lygybs principu.
Gyvenimo vert ir kova su priklausomybmis
Alkoholizmas, narkomanija, rkymas ir kitos nesveik gyvensen skatinanios priklausomybs yra
tapusios rimta Lietuvos ir kit ES ali visuomeni problema. Alkoholio suvartojimo vidutinikai vienam
gyventojui rodiklis Lietuvoje tebra vienas didiausi Europoje. Dl alkoholio vartojimo sukeliami gaisrai
ir eismo nelaims. Vien dl alkoholio vartojimo ir jo sukelt lig ms alyje kasmet mirta apie 5 tkst.
moni. Dar daugiau moni vairios priklausomybs suluoina fzikai ir psichologikai.
mogaus priklausomyb nuo alkoholio ar kit narkotini mediag yra toks socialinis blogis, kuris
ne tik griauna paties mogaus asmenyb, naikina jo vali ir atsakingum, bet ir nuolat ksinasi eimos
nari, ypa vaik, prigimtin orum bei gyvenimo vert, ukerta keli j dvasiniam ir fziniam tobuljimui.
Plintanios priklausomybs reikalauja vis didesni visuomens ilaid gydymui bei paramai nuo io
blogio keniantiems asmenims, kit tiesiogini ir netiesiogini padarini velninimui. Esame sitikin, kad
ES valstybs turi solidariai prisiimti atsakomyb kovojant su iomis visuomenin Europos audin ir atskir
moni likimus alojaniomis negerovmis, o Lietuva turi rodyti pavyzd..
iandien reikia geriau apgalvot, efektyvesni ir labiau koordinuot ES pastang siekiant padti ES
valstybi vyriausybms nuosekliai mainti priklausomybi darom al. To galima pasiekti veiksmingomis
prevencinmis priemonmis gerinant vaik ir jaunimo vietim apie alkoholio, tabako ir narkotini
mediag vartojimo al ir priklausomybs grsm, propaguojant blaivaus gyvenimo idealus bei labiau
ribojant toki produkt pasil ir prieinamum.
Bendrieji rinkos laisvs principai turi tarnauti bendrajam griui, o ne socialinio blogio plitimui. Ne
tik Lietuvoje, bet ir visos ES mastu ilgainiui turi bti tvirtintas reikalavimas trumpinti alkoholio pardavimo
laik. Sieksime, kad alkoholinius grimus ir tabako gaminius ES pardavinti bt leista tik specializuotose
pardavimo vietose ir nuo kit prekybini erdvi atskirtuose parduotuvi skyriuose. Grieti apribojimai visos
ES mastu turi bti vesti ir elektronini cigarei bei kit tabako gamini pakaital gamybai, pardavimui ir
reklamai.
Remdami Europos Parlamento ikelt tiksl grieiau kontroliuoti tabako produkt gamyb
11
ir reklam, taip pat sieksime bendro ES ali sprendimo labiau apriboti ir alkoholio reklam.
iuo metu alkoholio reklam atskirose ES alyse turintys kontroliuoti elgesio kodeksai ir savireguliacijos
iniciatyvos nra pakankamai veiksmingi. Todl atsivelgdami fakt ir matydami alkoholio reklamos
poveik, ypa jauniausiems Lietuvos ir kit ES ali gyventojams, silysime grieiau reguliuoti, o galiausiai
ir visai udrausti alkoholio reklam ES valstybi spaudoje, televizijoje ir interneto erdvje.
Istorins atminties stiprinimas
Bendros Europos istorins atminties stiprinimas padeda ES pilieiams geriau suvokti ES itakas ir
vertybes. Gilesnis bendros XXojo a. istorijos painimas prisideda prie solidarumo ir glaudesnio tarpusavio
sambvio ES. Todl totalitarini reim vykdyti nusikaltimai yra visos Europos istorijos dalis.
Viena svarbiausi jungi bendruomenje yra istorija. Europa netaps vieninga, jei nepajgs
deramai vertinti istorijos skauduli. Istorinje atmintyje neturi likti joki pilkj dmi, nelieiam tem
ar nutyljim. Bdami ES esame atsakingi ne tik u savo tautos, bet ir ES istorin atmint. Deja, nors Europos
jau du deimtmeius neskiria gelein udanga, jos likuiai iki iol gyvi europiei smonje.
ES pltra Ryt Europ lm skirting istorini smoni susikirtim dl skirtingos Europos taut
istorins patirties egzistuoja didel praraja vertinant totalitarinius nusikaltimus. Todl siekdami vieningos
Europos turime ne tik stiprinti ekonomin ar politin bendradarbiavim, bet ir rasti sutarim dl esmini
istorini vyki bei proces vertinimo. Lietuva, kartu su kitomis sovietin teror patyrusiomis ES narmis,
turi supaindinti Vakar Europ su savo tragika XX a. patirtimi.
Lietuva yra pasmerkusi naci vykdytus Holokausto nusikaltimus jos emje, puoselja genocido
auk atminim ir nuosekliai vykdo tam skirt jaunosios kartos vietimo program. Lietuvos Respublikos
Seimas, pripaindamas didel Lietuvos yd bendruomens indl Lietuvos kultr ir visuomens paang
iki Antrojo pasaulinio karo, Lietuvos okupacijos ir Holokausto kaip visokeriopo yd egzistencijos naikinimo
pradios ir siekdamas atkurti istorin teisingum, prim Geros valios kompensacijos u totalitarini reim
okupacij laikotarpiu neteistai nusavint Lietuvos yd religini bendruomeni nekilnojamj turt
statym. Manome, kad iuo keliu, traukiant ir sovietinius nusikaltimus, turi eiti ir kitos Europos Sjungos
nars.
Bendr pastang dka pripaindama valstybi savarankik kompetencij, ES msi aktyvesnio
vaidmens istorins atminties formavime, ypa prisimenant totalitarini reim vykdytus nusikaltimus
Europoje; tai daryta rengiant diskusijas, skatinant dalinimsi patirtimi tarp ali nari bei remiant panaias
iniciatyvas. Esame pasiry tsti istorins atminties stiprinim bei informuoti Europos visuomenes apie
stalinizmo ir nacizmo nusikaltimus. Skatinsime europin tyrim institucij ir organizacij bendradarbiavim,
priminsime apie btinyb stiprinti istorijos dstym Europoje, akcentuosime moksleivi ir jaunimo
vietim.
Sieksime ilgalaikio tikslo totalitarini reim vykdyti nusikaltimai teisiniu aspektu privalo bti
vertinti visos ES lygmeniu. Taip pat puoselsime istorins atminties isaugojim ir sklaid Lietuvoje,
skatinsime Lietuvos institucij ir organizacij bendradarbiavim su partneriais Europoje.
Taip pat sieksime, kad alys nars aktyviau dalintsi patirtimi ir, kit ali nari pavyzdiu, svarstyt
galimyb savo teisinse sistemose numatyti atsakomyb u totalitarini reim vykdyt nusikaltim
menkinim ar neigim. Tsime istorins atminties diplomatij, kuri suprantame kaip istorini patiri ir
fakt pristatym Europos Sjungoje, istorins atminties sklaid ir debat iomis temomis skatinim, taip
pat sieksime laiku pastebti bandymus sumenkinti totalitarini reim vykdytus nusikaltimus. Dsime
12
pastangas, kad kuriamuose Europos istorijos namuose Briuselyje bt atspindta totalitarin Europos
praeitis. Sieksime, kad bt utikrintas Europos atminties ir sins platformos veiklos tstinumas ir
tinkama Europos institucij parama jai. Pasirpinsime, kad bt stiprinama programa Europa pilieiams,
vienintel specializuota ES programa, pagal kuri fnansuojami istorins atminties projektai.
Inovatyvi ekonomika ir dmesys regionams
Vis pasaul ir ypatingai Europ sukrtusi ekonomin kriz, kurios metu bedarbi skaiius pasiek
rekordines auktumas, atskleid neefektyv ES valstybi ekonomin valdym nacionaliniu ir Sjungos
lygmeniu. Finans sektoriaus neatsakingumas, kontrols mechanizm stoka arba j neveiksnumas,
negebjimas reaguoti besikeiianias aplinkybes bei neefektyvus itekli naudojimas iauk didiules
vyriausybi ilaidas ir skolas, stm ES didiausio nuo prajusio amiaus ketvirtojo deimtmeio
ekonominio nuosmukio duob.
Siekiant ukirsti keli krizs pasikartojimui bei utikrinti tvar ekonomikos augim, ES lygiu reikia
konsoliduoti biudetus utikrinant fskalin atsakingum, konkurencingum, taip pat inovacij pltr. Tai
turi bti daroma ne tik stiprinant Europos Komisijos vaidmen kontroliuojant biudeto defcito procedras,
bet ir utikrinant ilgalaik ekonomikos augim diegiant krikioniku mokymu grst socialiosios rinkos
ekonomikos model. Sieksime, kad tokia ekonomin valdysena, kuri derint konkurencingum ir
verslo laisv su socialiniu teisingumu ir tvarumu ir ukirst keli rinkoje kylantiems sukrtimams, tapt
dominuojania ES lygmeniu.
Sociali rinka ne tik apsaugo nuo perdtos valstybs kontrols, bet ir vadovaujasi kertiniais
solidarumo, utikrinanio socialin teisingum bei traukim, bei subsidiarumo, laiduojanio btinyb
svarbiausius sprendimus priimti efektyviausiame lygmenyje, atskiriant ES ir nacionalini valstybi
kompetencij, principais. Tai leist mainti socialin atskirt, ypa tarp skirtingo isivystymo lygio ali bei
region.
Lietuvai strategikai svarbu ir naudinga tapti eurozonos nare. Kaip rodo Lietuvos banko atlikti
skaiiavimai, euro vedimo nauda yra ilgalaik ir net trumpuoju laikotarpiu viryt vedimo ilaidas bei
fnansines mokas, kurioms reikt papildom l. Skaiiuojama, kad Lietuvos realusis BVP tiek vidutiniu,
tiek ir ilguoju laikotarpiais bt didesnis negu euro nevedus (atitinkamai 1,81,9 ir 1,3 %). Be to, naryst
eurozonoje tapt paskata usienio investicijoms bei pigesniam skolinimuisi usienio rinkose.
Siekiant eurozonos stabilumo bus svarbus Bank sjungos gyvendinimas. Jis apims sistemin
pertvark ir bendro taisykli svado gyvendinim t.y., bank kapitalo pakankamumo taisykli, gaivinimo
ir pertvarkymo sistemos, taisykli dl nacionalini indli garantij sistem gyvendinim, bendro
efektyvaus prieiros mechanizmo ir bendro bank pertvarkymo mechanizmo diegim. Taiau integracija
bank sjung turi bti vykdoma apsaugant Lietuvos ekonominius interesus, pirmiausiai utikrinant, kad
Europos Centrinio Banko priimti sprendimai bei kit valstybi bankins sistemos spragos savaime netaps
nata Lietuvos mokesi moktojams. Todl numatome ekonominiais skaiiavimais vertinti Lietuvos
dalyvavimo bank sjungoje naud lyginant su potencialiais katais.
Lietuva ES integruotis turi ne tik siekdama tapti bendros Europos monetarins sistemos dalimi,
bet ir efektyviai su Vakarais sujungdama savo transporto infrastruktr. Bendri transporto infrastruktros
projektai Lietuvai utikrint tiek nauj ekonomini galimybi, tiek ir papildom nacionalinio saugumo
garantij. iuo metu svarbiausiu transporto infrastruktros projektu laikome transeuropin geleinkel Rail
Baltica. Kartu su kitomis regiono alimis gyvendindama Rail Baltica geleinkelio transporto projekt,
13
Lietuva gys ne tik moderni geleinkelio v, bet ir pritrauks solidi ES investicij, sukurs kokybik
nauj darbo viet bei ipltos jau naudojam geleinkeli tinkl.
Nuo narysts Europos Sjungoje pradios Lietuva iuo metu gauna didiausi ES struktrin
param. Norint sukurti gerai apmokam darbo viet ir suteikti nauj postm alies ekonomikai, ias las
btina nukreipti inovatyvi ekonomikos srii skatinim, ypating dmes skiriant Lietuvos regionams.
ES struktrin parama turi bti panaudota mainant ekonominius skirtumus tarp region bei region
viduje, taip skatinant visos valstybs teritorijos tolygi ir tvari pltr. Europos Sjungos parama turi
bti investuojama tokias priemones, kurios sukurt galimyb monms dirbti ir patogiai gyventi ne tik
didmiesiuose.
Ekonominis ES valstybi suartjimas bei bendros politikos stiprinimas atskirose srityse neturt
tapti savitiksliu, turt atsivelgti valstybi nari specifnius interesus. Todl sieksime, kad socialin politika
ilikt kompetencijos pasidalijimo tarp valstybi nari bei virvalstybini institucij dalykas, taip ilaikant
harmonij tarp ES mastu koordinuojam uimtumo, socialini reikal, lygybs klausim bei specifni
Lietuvos socialini interes, nulemt kultrini ir istorini aplinkybi. Taip pat sieksime utikrinti, kad ES
nebt stiprinama mokesi harmonizacija, kuri dl nevienodos valstybi nari ekonomins situacijos
silpnesnms ir maesnius mokesius turinioms alims potencialiai reikt j konkurencingumo majim.
ES ekonomin valdysena turi remtis tvariu augimu, kuomet pridtin vert kuriama atsivelgiant
ir aplinkos apsaug. Taip bt sprendiamos ir nauj darbo viet krimo problemos. Turtume princip
perkelti bei plaiau taikyti ne tik ES mastu, bet ir Lietuvoje.
iuo metu Europos Sjunga susiduria su aliav krize. Brangios aliavos, importuojamos i kit
emyn vienas emo ES pramons konkurencingumo veiksni. ES sutariama, kad i problem galima
isprsti, efektyviau tvarkant Europos Sjungos valstybse susidaranias atliekas, kurios galt tapti
puikiu aliav altiniu. Pramons, elektronikos, taip pat plastiko atliekos turt bti ne iveamos i ES ar
laidojamos svartynuose, o kuo efektyviau perdirbamos. Biologikai skaidi (taip vadinam alij) atliek
tvarkymas dar vienas ES prioritet. Biologikai skaidios atliekos ne tik ekologika tra, bet ir energijos
altinis (iaud, medienos atliek granuls ar biodujos), todl jos turi bti ne alinamos svartynuose, o
naudojamos troms ar energijai igauti.
Esame suinteresuoti balansu tarp aplinkos apsaugos reikalavim ir ekonomikos skatinimo.
iltnamio efekt sukeliani duj (pvz., anglies dvideginio) ilakos turi bti mainamos pasauliniu mastu, o
Europos Sjunga turi likti io proceso lydere. Taiau tuo paiu turi bti utikrinama, kad grieti ES reikalavimai
nepablogins ES ekonomikos padties (vis pirma tai susij su pramone, pasiyminia didelmis ilakomis:
statybini mediag, chemijos pramon), konkuruojant su nevariai gaminama treij ali produkcija.
Vartotoj apsauga dar vienas elementas, kuris privalo bti trauktas ES ekonomin valdysen.
Europos Parlamentas ir TS-LKD atstovai jame vaidino nema vaidmen, utikrinant tinkam vartotoj
teisi apsaug keleivi perveimo, medicininio turizmo, maisto saugos srityse. Kita vertus, ES, net ir
remdamasi maisto saugos utikrinimo ir vartotoj saugos argumentais, neturi kitis asmenin piliei
gyvenim, pavyzdiui, reguliuodama tradicinius mitybos proius.
Daugiametje 20142020 met fnansinje perspektyvoje Lietuvai numatyta parama virija 40
milijard lit. Taiau aikiai matome, kad gausi ES struktrin parama ne tik atne naudos, bet ir padar
neigiam poveik Lietuvos kiui. Danai i parama istumdavo privaias las, atsirado moni, kurios
nekuria pridtins verts, o tik sisavina ES param. Todl manome, kad ES los turi bti naudojamos tik
ten, kur gali sukurti papildomos verts: kuriant naujus produktus, padedant monms iekoti nauj rink,
efektyvinant verslo procesus, vystant vieojo ir privataus sektori partneryst, remiant mokslinius tyrimus
14
ir didinant uregistruojam patent skaii, pltojant inovacijas ir pan. Be to, Europos Parlamentas atliks
svarb vaidmen nustatant ateities Europos fnansavimo kryptis bei prisids formuojant kit fnansin
perspektyv, kurioje paramos Lietuvai dalis, tiktina, bus maesn, todl privals bti dar tikslingesn.
Prioritetiniai ES struktrinmis lomis gyvendinam projekt tikslai turi bti konkurencinio
pranaumo didinimas, ekonominio augimo skatinimas ir darbo viet krimas. ES lygiu bendradarbiaudami
su kaimyninmis valstybmis pasiekme, kad naujajame ES 20142020 m. fnansiniame laikotarpyje
tiesiogins ES imokos ms emdirbiams bt gerokai padidintos. Imok Baltijos ali kininkams
klausimu buvo diskutuota visose pagrindinse ES institucijose Europos Parlamentas ir TS-LKD atstovai
jame ia vaidino itin svarb vaidmen. Esame ir toliau pasiruo dirbti tam, kad Lietuvos kininkai nebt
diskriminuojami ES, o nustatomos tiesiogins imokos bt teisingos ir utikrint vienod ems kio
konkurencingum visoje ES. Be to, Lietuva ir toliau turi turti galimyb ilikti valstybe, kurioje neauginami
genetikai modifkuoti augalai ir paarai su GMO.
Pasitikime Europos Sjungos bendro istorinio kelio perspektyva
Europos Sjunga turi deimtmeius skaiiuojani skmingo vystymosi istorij. I 1951 m. ei
valstybi kurtos Europos angli ir plieno bendrijos pagal 1957 m. Romos sutart ji peraugo Europos
ekonomin bendrij (EEB), kuri toliau stiprjo ir 1973 m. virto devyni nari Europos bendrija. Pagal 1992
m. Mastrichto sutart ji pradjo nauj vystymosi etap jau kaip dvylikos nari Europos Sjunga. Dl Europos
Sjungos pasiektos ekonomins ir socialins paangos, narysts Europos Sjungoje siek dauguma Vidurio
ir Ryt Europos valstybi, tarp j Lietuva ir kitos Baltijos valstybs. Europos Sjungos gilesn integracij
tvirtinusi 2007 m. Lisabonos sutartis vienijo 27, o dabar jau 28 Sjungos nares.
Per narysts Europos Sjungoje deimtmet Lietuva padar didiul ekonomin ir socialin
paang, panaikindama didiul puss amiaus Soviet Sjungos totalitarinio valdymo laikotarpio
atsilikim ir artdama prie Vakar Europos valstybi isivystymo lygmens. Tokios paangos Lietuva nebt
galjusi padaryti be Europos Sjungos sanglaudos ir kit ES fond paramos gyvendinant vien i pamatini
Sjungos veikimo princip solidarumo princip.
Europos Sjunga nra vien materialia gerove pagrsta valstybi ekonomin, fnans ir pinig
sjunga. Jos vertybin karkas formavo krikionikos ir bendros humanistins idjos, atitinkanios ms
ideologij ir ipastamas vertybes, o kio modelio pagrindus Europos krikioni demokrat socialins
rinkos ekonomikos modelis.
2008-2012 m. pasaulin fnansin ir ekonomin kriz labai skaudiai smog visos ES ir Lietuvos
ekonomikai bei moni gyvenimo gerovei, kartu subrandindama tolimesnio Sjungos veikimo tobulinimo
idjas, kurias solidariai gyvendinat bt veiktos krizs pasekms ir ukirstas kelias panaiems sukrtimams
ateityje.
Tikime Europa, tikime Europos Sjungos istorine perspektyva, gebjimu i kiekvienos krizs -
ar ekonomins, ar geopolitins, ar tiesiog vertybins ieiti sustiprjus, geriau pasirengus naujiems
ikiams. Matome Lietuv kaip bendr Europos projekt aktyviai kuriani ir gyvendinani al, kartu
puoseljani savo tapatyb. Todl jauiams sipareigoj atsverti ES valstybse narse, taip pat ir Lietuvoje,
pasireikianias vairaus pobdio euroskepticizmo tendencijas. Esame pasiry dti pastangas, kad ES
lygmeniu priimami sprendimai per subsidiarumo ir solidarumo princip gyvendinim padt visiems
Lietuvos monms labiau pajusti Europos Sjungos suteikiamus privalumus j gyvenimui. Saugi Lietuva
tvirtoje Europoje!
15
16