1.

Itin pavojingi valstybiniai nusikaltimai

62 STR. V-BS IDVI!S - Tai ty"inis #R pili$"io %alyvavimas kitos valstyb&s a' u(si$nio o'gani)a*ijos v$ikloj$+ ku'ia
si$kiama pa($isti #R suv$'$nit$t,+ jos t$'ito'in- n$li$"iamyb-+ gynybos gali, a' j&ga nuv$'sti #R .onstitu*ija pa'$mt,
valstyb&s val%(i,, baudiamas l a 10-15 m. (1d.). Nuo BA atleidiamas LR pilietis, usienio organ ar org- u!erbuotas !"#d"ti LR
at!ilgiu prie$i$#% !ei#l%, eigu is gautai nusi#alstamai uduo&iai !"#d"ti nepadar' o#i !ei#sm ir sa!o noru LR !aldios organams
parei$#' apie sa!o r"$( su us organais ar org-mis () d.).
/B01.TS. *$duodant !-b+ #'sinamasi ( os su!erenitet% , teritorin+ nelie&iam"b+, g"n"bos gali%, - grindiam% !-b's
!aldi%.
/B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai. B5tinas po(ymis , #altinin#o dal"!a!imas #itos, ne Lietu!os, !-b's ar us org
!ei#loe, #uri "ra nu#reipta prie$ LR, t.". turi ti#sl% paeisti os nepri#l ar ter nelie&, g"n"bos gali% arba - grindiam% !-b's !aldi%.
.al"!a!imas us !-b's !ei#loe g.b. i$rei#$tas (!. /ormomis ir b0dais. 1!arb #altinin#o dal"!a!imo po"mis "ra asmens !ei#os ir us
!-b's ar org-os r"$"s, #uris b0tent ir nulemia t% asmens !ei#%. 2as r"$"s, susitarimas g.b. tiesioginis arba per tarpinin#% , #itos !-b's
ar org-os atsto!% , nustat"tas, umeg3tas (sipareigoant !ei#ti os interesams. 4sipareigota g.b. neapibr'tai arba #on#re&iai !ei#lai.
Asmens, nedal"!auan&io to#ioe !ei#loe, nus !-b's i$da!imu negali b0ti #!ali/i#uoamas. 2a&iau tais at!eais, #ai #altinin#as taip
!ei#ia tur'damas ti#sl% nustat"ti r"$( su prie$i$#a !-be arba dar nie#o nepadar+s stengiasi nustat"ti to#( r"$(, usi!erbuoti to#iai
!ei#lai, o !ei#la tra#tuotina #aip rengimasis i$duoti !-b'.
Rengimosi i$duoti !-b+ /orma "ra ir suti#imas, duotas #itai !-bei dal"!auti prie$i$#oe L !ei#loe. 5a!edim pob0dis ir turin"s
rei#$m's !ei#os #!ali/i#a!imui neturi. 2ai g.b. (sipareigoimas rengti ar dar"ti itin pa!oing% !-n( ar #it% nus., p!3. $nipin'ti, !ie$ai
raginti smurtu paeisti L su!. ir pan. Bet tai g.b. ir susitarimas atli#ti legalius, a#i!ai3di #ito nus po"mi neturin&ius !ei#smus,
eigu ais sudaromos s%l"gos #itai !-bei toliau rengti ar dar"ti nus., #'sintis ( LR su!er. 5!3. susitarimas, uduotis apsig"!enti
nurod"toe !ieto!'e, (sidarbinti #on#re&ioe (st., usiimti t.t. !erslu,susipainti su nurod"tos #ategorios mon'mis ir t.t.
V-b&s i6%avimas baigtu nus laikytinas nuo to momento, #ai u!erbuotas asmuo pradeda dal"!auti #itos !-b's ar us org-os
!ei#loe, #uria sie#iama paeisti LR su!er., t.". nuo tada, #ai is pradeda !"#d"ti bent 1 os uduot(, pa!edim%, !ei#ti os nurod"mu.
5a!edim pob0dis rei#$m's neturi. -iti nus, padar"ti asmens, dal"!auan&io to#ioe !ei#loe, #!ali/i#uotini sa!aran#i$#ai, sudaro
ideali%% sutapt( su !-b's i$da!imu.
S4B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai. 6-b's i$da!imas "ra ty"inis nus.+ pa%a'omas ti$s ty"ia. Asmuo supranta, #ad is
sutin#a, (sipareigoa dal"!auti #itos !-b's ar us org-os !ei#loe, arba #ad au !"#do os pa!edim%, ir su!o#ia, #ad ta !-b' ar us org-
a sie#ia paeisti LR su!er ir ( panaudoa tiems ti#slams sie#ti. 7ot"!ai rei#$m's neturi. 2au g.b. padaroma d'l id'os, (siti#inim,
prie$i$# L su!er., d'l sa!anaudi$# pas#at , u atl"ginim%, d'l #areros, #ito#io suinteresuotumo ar i$ baim's , d'l grasinim,
$antao.
6-b's i$da!imo S4B01.T4, nus !"#d"tou g.b. tik #R pili$tis7 ti$k ka'i6kis+ ti$k *ivilis asmuo+ pakaltinamas+
n$jaun$snis n$i 16 m. 8sienie&iai, asmen"s be pil., (s#aitant ir LR g"!entous, u ! i$da!im% gali atsa#"ti ti# #aip $io nusi#altimo
bendrinin#ai , organi3atoriai, #urst"toai ir pad''ai.
Atleidiamas nuo BA asmuo, LR pilietis, usi!erba!+s ar u!erbuotas, t.". suti#+s, susitar+s dal"!auti #itos !-b's ar us. org-
os !ei#loe, esant ) (stat"me nurod"toms s%l"goms9
1. gautai nusi#alstamai uduo&iai !"#d"ti nepadar' o#i !ei#sm (i$imtis- asmens !ei#smai, nesu#'l+ aling pase#mi, eigu
ie atli#ti sie#iant (!"#d"ti ) atleidimo nuo BA s%l"g%):
). sa!o noru prane$ti LR !aldios institu;ioms apie sa!o to#io pob0dio r"$( su #ita !-be. 5rane$imas lai#"tinas sa!anori$#u,
ei padaromas i#i patrau#iant asmen( BA u rengim%si i$duoti !-b+. 5rane$ama 61. arba #it teis'saugos inst-oms.
<i norma "ra pre!en;in', sutei#ianti galim"b+ asmeniui, pate#usiam ( prie$i$#os L !-bei !alg"bos !oratin#l(, atsisa#"ti sa!o
(sipareigoim ir i$!engti A.
8B. ! i$da!imas tra#tuoamas #ur #as siauriau. *$da!imu pripa(stamas per'imas ( prie$o pus+ bei pad'imas prie$ui ti# #aro
metu ar esant a#i!ai3diai #aro gr'smei. -iti !-b's i$da!imo pgl dabar galioant( B- at!eai lai#omi leng!esniu nusi#altimu ,
pad'imu #itai !-bei !"#d"ti !ei#l%, prie$i$#% LR.
62
1
STR. ./#B/RVI!S #R pili$"io pa%&jimas p'i$6i6kai v-b$i vyk%yti v$ikl,+ nuk'$ipt, p'i$6 #R+ ka'o+ ka'inio
kon9likto+ okupa*ijos a'ba an$ksijos m$tu baudiamas l a 5-10 m.
<ia norma B- papild"tas => 0? )1.
/B01.TS. -ol. "ra !-b's i$da!imo r0$is, o $is str. , spe;ialioi norma, #urioe su/ormuluota pri!ilegiuota !-b's i$da!imo
sud'tis. Bendradarbiauant su o#upa!usios ar ane#sa!usios L ar os dal( !-b's !aldios institu;iomis, padedama (t!irtinti o#upa;in+
!aldi% L ter., t.". !ei#iama prie$ L !-b+, os su!erenitet%.
/B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai. -ol. "ra !ei#a, i$ esm's analogi$#a !-b's i$da!imui, nes L pilietis dal"!aua #itos !-
b's !ei#loe, #uri "ra prie$i$#a L interesams, os su!er, padeda (t!irtinti o#upa;i%. 5ad'imu lai#"tini p!3., tarna!imas o#upa;in's
!aldios inst-ose, o#upant ideologios s#leidimas, dal"!a!imas L g"!. represiose, tr'mimuose ir pan. B0tinas obe#t"!us po"mis ,
su prie$u bendr., am padedama o#upa;ios arba ane#sios s%l"gomis. .'l to $i !ei#a "ra leng!esnis nus. -ol. sud'tis "ra /ormalioi.
S4B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai. -ol. "ra ty"inis nusikaltimas+ kolabo'uojama ti$siogin$ ty"ia. L pilietis su!o#ia,
#ad is padeda o#upantui, maina galim"b+ at#urti sa!o !-b's su!er. 7ot"!ai ir ti#slai nus #!ali/i#a!imui neturi. 4 tai, ar sa!o
ini;iat"!a is taip !ei#', ar bu!o !er&iamas tai dar"ti grasinimais, $antau, atsi!elgiama indi!iduali3uoant bausm+.
S4B01.T4 g.b tik #R pili$tis+ v$ik-s okupa*ijos a' an$ksijos s,lygomis. Ne pilietis (nors ir L g"!.) neatsa#o.
8B. #olabora!imu lai#omas pad'imas prie$ui ti# o#upa;ios ir ane#sios s%l"gomis.
6: STR. 8I3I80I!S (ini;+ ku'ios y'a #R valstyb&s paslaptis+ p$'%avimas+ t.p. j; pag'obimas a'ba 'inkimas+ tu'int
tiksl, p$'%uoti u(si$nio v-b$i+ u(si$nio o'gani)a*ijai a'ba j; ag$nt5'ai, baudiami l a ? , 15 m. (1d.). perda!imas arba pgl us
!alg"bos uduot( rin#imas #ito#i ini baudiami l a @ , 10 m. ()d.). nuo BA atleidiamas asmuo, prad'+s dar"ti $iame str
numat"tus nus, ta&iau sa!anori$#ai nutrau#+s to#i% nusi#alstam% !ei#l% ir apie padar"tus !ei#smus prane$+s !aldios institu;iai, eigu
1
prisipainimas ir o pagrindu priimtos priemon's u#irto #eli% alos LR atsiradimui (@d.). d'mesioA Nuo )000 m. galioantis 6-b's ir
tarn"bos paslap&i (st. 6-b's ir tarn"bo! paslaptis (!ardia ne BiniomisC, o Bin/orma;iaC.
< /B01.TS "ra # valstyb&s saugumas. Ren#ant, perduodant #itai !-bei in/orma;i%, #uri "ra !-b's paslaptis arba #ad ir ne
paslaptis, bet #uri% inoti suinteresuota #ita !-b', t.". <nipin'ant, sudaromas pa!ous !-b's, apie #uri% in/orma;ia ren#ama,
saugumui, nes i g.b. panaudota prie$ !-b's interesus. < dal"#as "ra t.t. in/orma;ia ir, inoma, material0s dal"#ai, to#i% in/
sutei#iant"s. < dal"#u g.b. d!eopo pob0dio in/.9
1) in/., esanti LR !-b's paslaptimi:
)) in/., nesanti !-b's paslaptimi.
.al"#o r0$is, t.". in/., #uri ren#ama ar perduodama us !-bei, pob0dis lemia nus pa!oingumo laipsn(, s#irting% #!ali/i#a;i%
pgl 1 ar ) D@ str. dal(.
LR !-b's paslaptimi g.b. pripainti s!arb e#onomi#os, mo#slo, g"n"bos, teis't!ar#os ir #t duomen"s, #uri s%ra$as "ra
nustat"tas 6ir 2 paslap&i (st. 6-b's paslapt( sudaran&ios in/ ar dal"# rin#imas turint ti#sl% perduoti ar perda!imas us !-bei, org-ai
ar agent0rai !isada "ra < nepri#lausomai nuo to, ar tai "ra daroma !"#dant us !alg"bos uduot(, usa#"m%, pa!edim%, ar sa!o
ini;iat"!a, dar nenusta&ius r"$io su adresatu.
/B01.T2VI/SI/ 34SS po"miai. < po"miai "ra in/ rin#imas, pagrobimas arba perda!imas us !-bei, us org-ai arba
agent0rai. Rin#imas gali pasirei#$ti l (!airiais !ei#smais. 2ai bet #uriuo b0du in/ ar dal"#, tei#ian&i in/., #uri "ra !-b's paslaptis,
arba neslaptos in/., #uri "ra us agent0ros usa#"ta, ga!imas, p!3., stebint obe#tus, rei$#inius, uos /i#suoant, pasi#lausant ar (ra$ant
po#albius, paimant atit dai#tus, uos per#ant ar pagrobiant. *n/ ar % tei#ian&i dal"# pagrobimas "ra rin#imo /orma. 2ai g.b.
slaptas ar at!iras pa!ogimas, pasisa!inimas su#&iauant, naudoant smurt%, grasinimus ar $antauoant. *n/ perda!imas us agent0rai
, tai atit duomen prane$imas odiu, ra$tu, patei#iant susipainti ir pan., t.p. t.t.dal"#, dai#t perda!imas, persiuntimas, parod"mas
ir pan. < usa#o!as ir adresatas g.b. us !-b' ar org-a arba agent0ra, t.". agentai, esant"s tie# usien"e, tei# L. < "ra baigtas nus.,
#ai #altinin#as pradeda rin#ti atit in/ ir bent dal( os au (g"a, inoma, tur'damas ti#sl% perduoti % adresatui. 2ais at!eais, #ai
#altinin#as to#i% in/ turi legaliai, < lai#omas baigtu nus % perda!us adresatui nepri#lausomai nuo to, ar adresatas susipaino su os
turiniu, ar ne, perda!' % ( us ar ne. < sud'tis "ra /ormalioi ir aling padarini L saugumui gali ir nesu#elti.
S4B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai. Ty"inis nus+ pa%a'omas ti$siogin$ ty"ia. -altinin#as su!o#ia, #ad atlie#a
!ei#smus, nur str dispo3i;ioe, t.". ren#a, pagrobia, tur'damas ti#sl% perduoti atit adresatui atit pob0dio in/ arba % perduoda, ir nori
tai dar"ti. 7ot"!ai g.b. (!air0s9 sa!anaudi$#umas, ideologiniai mot"!ai, noras pa#en#ti L arba baim', #ai tai daroma psi;Ein's
prie!artos po!ei#"e.
< S4B01.T4 g.b. ti$k u(s v-b&s a' o'g-jos ag$ntas+u(v$'buotas 6nipin&ti+ ti$k asmuo+ v$ikiantis savo ini*iatyva. 0uo
g.b. u(s pili$tis+ asmuo b$ pili$tyb&s a'ba pili$tis+ pakaltinamas+ 16 m. 2ais at!eais, #ai $nipin'a LR pilietis, #altinin#as atsa#o ir
pgl D) str., t.". u !-b's i$da!im%. -ai pilietis $nipin'a sa!o ini;iat"!a, tur'damas ti#sl% dal"!auti #itos !-b's prie$i$#oe L !ei#loe,
t.". ir rengimasis i$duoti !-b+.
6< STR. DIV1RSI0 Sp'og%inimai+ pa%$gimai a'ba kitoki$ v$iksmai+ ku'iais si$kiama sunaikinti (mon$s+ pa%a'yti k5no
su(alojim; a' kitaip pak$nkti sv$ikatai+ sunaikinti =mon$s+ susisi$kimo k$lius b$i p'i$mon$s+ na9tos+ %uj;+ $l$kt'os $n$'gijos
ti$kimo linijas+ 'y6i; p'i$mon$s a'ba kit, v-n= a' vis-n= tu't,+ tu'int tiksl, susilpninti # v-b-+ t.p. v$iksmai+ ku'iais si$kiama
suk$lti masinius apsinuo%ijimus+ skl$isti $pi%$mijas a' $pi)ootijas+ tu'int t, pat= tiksl,+ baudiami l a >-15 m.
5agr. . /B01.TS "ra # v-b&s saugumas. 3apil%omas , g.b. (moni; gyvyb&+ sv$ikata+ nuosavyb&.
/B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai. . padaroma pasi#'sinant sunai#inti ar sugadinti nus dal"#% ar pa#en#ti mon'ms bet
#uriuo !isuotinai pa!oingu b0du , sprogdinimu, padegimu, ut!ind"mu, #atastro/os, gri0ties su#'limu ir pan. arba band"mu
apnuod"ti daug moni, pas#leisti epidemi% ar epi3ooti%. 6ei#smai g.b. (!air0s ir #!ali/i#a!imui rei#$m's neturi, s!arbu, #ad taip
sudaromos s%l"gos #ilti epidemiai.
. "ra baigtas nus su#'lus sprogim%, atli#us padegim% ar #itus !ei#smus, #uriais sie#iama su#elti (st nurod"tus alingus
padarinius net ir tuo at!eu, eigu t padarini neatsirado, t.". au pasi#'sinimo stadioe. 5adariniai ir ar bu!o pa#en#ta L rei#$m's
neturi.
S4B01.T2VI/SI/ 34SS po"miai. Ti$siogin& ty"ia, t.". sie#iama aling padarini. B0tinas $io nus po"mis "ra
spe;ialus ti#slas , susilpninti L !-b+, t.". padar"ti al% os e#onomi#ai, pa#en#ti saugumui. Nesant ar ne(rodius $io ti#slo, !ei#a
negali b0ti pripainta .. 2ai g.b. teroro a#tas (1)?
@
).
S4B01.T4 g.b. b$t ku'is pakaltinamas 16 m. asmuo+ # pili$tis a' n$. 1> ? 16 m. baudiami #aip u nus mogui,
nuosa!"bei, !is. saugumui. 5ilietis , #altas . a#tu, eigu is tai padar' dal"!audamas #itos !-b's ar us org-os !ei#loe, #uria
sie#iama paeisti L interesus, atsa#o ne ti# pgl DD str., bet ir pgl D), t.". u !-b's i$da!im%. 2.". idealioi sutaptis, o eigu . padarin"s
bu!o bent 1 mogaus 0tis, #altinin#ams in#riminuotinas ir 105 str. , t"&inis nuud"mas darant #it% sun# nus.
NB- . sud'ties n'ra. 2o#ie !ei#smai bus #!ali/i#uoami #aip pad'imas #itai !-bei !"#d"ti !ei#l%, prie$i$#% LR, ir teroro
a#tas.
6@ STR. .18.I!S v$ikimas a'ba n$v$ikimas+ ku'iuo si$kiama paki'sti p'amon-+ $n$'g$tik,+ t'anspo't,+ (5+ pinig;
sist$m,+ p'$kyb, a' kitas 5kio 6akas+ t.p. v-b&s inst-j; v$ikl,+ tu'int tiksl, susilpninti # v-b-+ j$igu 6i v$ika pa%a'yta
panau%ojant v-n$s a' kitas =mon$s a' =staigas a'ba kliu%ant joms no'maliai %i'bti+ baudiami lais!'s at'mimu i#i 10 met.
/B01.TS - $iuo nusi#altimu #'sinamasi ( # valstyb&s saugum,, is "ra pagrindinis #en#imo obe#tas. Valstyb&s
institu*ij; i' 5kio 6ak; int$'$sai+ ku'i$ms pa%a'oma a' gali b5ti pa%a'yta (ala, "ra papildomas obe#tas.
/B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai. -en#imas gali pasirei#$ti !alst"b's ar #it institu;i panaudoimu anti!alst"biniams
ti#slams arba #liud"mu normaliai !ei#lai. 2ai gali b0ti daroma tie# a#t"!iai !ei#iant, tie# ne!ei#imu, t ". turim pareig
ne!"#d"mu. -urioe 0#io srit"e ar !alst"b's institu;i s/eroe #en#iama, neturi rei#$m's. 6alst"b's ir #it (moni, ar (staig
panaudoimas rei$#ia, #ad #altinin#as pi#tnaudiaua sa!o tarn"bos !alst"bin'e ar ne!alst"bin'e institu;ioe pad'tim ! daro
nusi#altim% ar nusi#altimus !alst"b's tarn"bai, 0#inin#a!imo t!ar#ai, /inansams sie#damas susilpninti L !alst"b+. 5!3., teis'saugos
)
ilst. pareig0nas nepagr(stai sulai#o ban#o !ado!us, sie#damas su#elti ind'lini pi#%, ban#o lugim%, ban# !ei#los #ri3+ ir tuo
susilpninti pa&i% !.
-en#imo nusi#altimo sud'tis "ra /ormalioi ir nusi#altimas lai#omas baigtu au prad'us atitin#amai !ei#ti arba neatlie#ant
sa!o pareig, ais sie#iama B- D? str. nurod"t ti#sl. Ar ta !ei#a (stat"me nurod"toms $a#oms ar !alst"b's institu;i !ei#lai bu!o
padar"ta realios alos, ar susilpn'o L !alst"b', ar ne, !ei#ai #!ali/i#uoti rei#$m's neturi.
1ie#iant (g"!endinti B- D? str. nurod"tus ti#slus, gali b0ti padaroma #eletas nusi#aitim, p!3., pi#tnaudiauama o/i;ialiais
(galioimais (B- ?F
)
pi#tnaudiauama tarn"ba (B- )>5 str.), neatlie#amos tarn"bos pareigos )>> str.), pagaminami, lai#omi arba
paleidiami ap"!arton neti#ri pi !ert"biniai popieriai (B- @)? str.) ir t.t. -ai $ie nusi#altimai "ra #en#imoG b0das, #en#imo sud'tis
uos apima, papildomai !ei#os #!ali/i#uoti atitin#amais B- straipsniais nerei#ia.
S4B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai. -en#imas "ra ty"inis n-jas+ pa%a'omas ti$siogin$ ty"ia, sie#iant pa#irsti #uri%
nors 0#io $a#%, !-d's (staigos !ei#l% ir susilpninti L !alst"b+. 6ei#os mot"!a;ia paprastai "ra anti!alst"bin'. 2a&iau B- D? str.
in#riminuotinas ir tais at!eais, #ai #altinin#as s%moningai sie#ia $i ti#sl ne d'l anti!alst"bini, o tur'damas #it mot"!, p!3., d'l
sa!anaudi$# pas#at atitin#amai !ei#ia u atl"ginim%, i$ baim's, d'l $antao ir pan.
-en#imo S4B01.T4 gali b0ti pakaltinamas 16 m. # pili$tis+ u(si$ni$tis+ ti$k pa'$ig5nas+ ta'nautojas+ ti$k i' kitas
asmuo. -ai LR pilietis, #altas #en#imu, $( nusi#altim% padaro dal"!audamas #itos !alst"b's ar usienio org.-gios !ei#loe, #uria
sie#iama paeisti L !alst"bes interesus, "ra idealioi #en#imo ir !alst"b's i$da!imo sud'tis ir !ei#a #!ali/i#uotina pagal B- D? ir D)
str.
NB- #en#imo sud'tis nenumat"ta. 2o#ios !ei#os bus tra#tuoamos #aip pad'imas #itai !-bei !"#d"ti !ei#l%, prie$i$#% LR.
@1 STR. A18/BIDS - v$iksmai+ ku'iais si$kiama 9i)i6kai sunaikinti visus a' %al= gyv$ntoj;+ p'iklausan"i; kokiai no's
na*ionalin$i+ $tnin$i+ 'asin$i+ '$ligin$i+ so*ialin$i a' politin$i g'up$i+ pasi'$i6k- 6i; g'upi; na'i; (iau'iu kankinimu+ sunkiu
k5no su(alojimu+ p'otinio vystymosi sut'ik%ymu+ ty"iniu su%a'ymu toki; gyv$nimo s,lyg;+ ku'iomis si$kiama sunaikinti vis,
a' %al= tokios (moni; g'up&sC p'i$va'tiniu vaik; p$'%avimu i6 6i; g'upi; = kitas a' p'i$moni;+ ku'iomis si$kiama p'i$va'ta
ap'iboti gimstamum,+ panau%ojimu.
Hpatingas tuo, #ad (stat"mas, numatantis atsa#om"b+ u geno;id% tu'i atgalin- gali, i' n$tu'i s$nati$s.
A$no*i%as , to#s nusi#altimas, #uris daromas pa&ios !alst"b's, t.". politi#a. -adangi !alst"b' sa!o politi#os nelin#usi
pripainti nusi#altimu ir to#ios normos baudiamiei #ode#sai nereglamentuoa. B0tent tod'l, /ormuluoant atsa#om"b+ u geno;id%,
nustat"ta i$imtis , $i norma galioa atgal. B0tent remiantis tuo ir trau#iami baudiamoon atsa#om"b'n asmen"s, prisid'+ prie "d
geno;ido ir prie Lietu!os moni geno;ido, !"#d"to so!ietin's ane#sios metu.
Ieno;ido /B01.TS - (monija i' (mogi6kumas. -'sinantis ( moni (g"!ento) grup+ d'l pri#lausomumo tautai, rasei.,
religinei arba so;ialinei politinei grupei, daroma ala !isai moniai, nes arba sunai#inama /i3i$#ai arba sudaromos s%l"gos tai
monios daliai i$n"#ti.
Dmonija , pagrindinis geno;ido obe#tas.
Jmogi$#umas , 33I#D/!S IKNLM*.L /B01.TS. Jmogaus g"!"b', s!ei#ata, #iti g"!"bi$#i interesai, (s#aitant
grup's t+stinumo interes%. Lbe#t"!iai geno;idas gali pasirei#$ti (!airiais !ei#smais, #urie sudaro pa!o obe#tui. 2ai gali b0ti
tiesioginis nai#inimas , ud"mas, taip pat gali b0ti s%l"g sudar"mas tai monios grupei i$n"#ti. Ieno;ido at!eu mon's nai#inami
d'l 9
1. pri#lausom"b's atitin#amai grupei:
). pri#lausom"b's atitin#amai na;iai:
@. pri#lausom"b's moni bendriai, susidariusiai istorios, #ult0ros, #albos, g"!enamosios teritorios, bendrumo pagrindu:
F. pri#lausom"b's etninei grupei (tautai) , mon'ms, turintiems s%sa su #on#re&ia tauta:
5. pri#lausom"b's tam ti#rai rasei , moni grupei, i$sis#irian&iai sa!o plau#, odos spal!a, gal!os, a#i /ormos "patumais:
D. pri#lausom"b's religinei grupei , moni, susib0rusi ( grup+ pagal ti#'im%:
?. pri#lausom"b's so;ialinei grupei.
S4B01.TS. S4B01.T2VI/0I 34S.
Ieno;idas , t"&inis nusi#altimas. 2ai se#a i$ dispo3i;ios BN !ei#smai, #uriais sie#iamaNC. 2iesiogin' t"&ia a#i!ai3di
geno;ido politi#os suman"to, (g"!endinto, organi3atori moni nai#inimo !ei#smuose.
Atsa#om"b' pirmiausia (#!'p'ams. Be to, u geno;id% atsa#om"b' #"la ir tiems asmenims, #urie tiesiogiai #an#ino, ud',
aloo, tr'm' mones. <i !"#d"to !ei#oe mot"!a;ia #ito#ia. Jmogus !"#d"toas !ei#ia tur'damas sa! mot"! (ti#sl), #urie
neb0tinai susi+ su mogaus noru sunai#inti grup+ moni. Jmogus gali tai padar"ti sie#damas pats i$sigelb'ti. 2o#i asmen !ei#as
lin#stama lai#"ti geno;idu, nes ie su!o#ia, #o#ioe a#;ioe dal"!aua ir nors sube#t"!iai to#io sie#io neturi, bet s%moningai
dal"!aua tuo suman"mus !"#dant. -o#iu ti#slu !"#d"ta an#s&iau min'ta !ei#a (p!3. ud"mas), baudiamaai atsa#om"bei rei#$m's
neturi. Oo#ie aptariam !ei#sm mot"!ai, ti#slai, #uri #alstinin#as dal"!a!o geno;ido !"#d"me, ne$alina atsa#om"b's u tai.
2. .ITI 84SI.#TI!I V#ST2B1I
B- spe;. d. * s#irsnio ) dalis (!ard"ta B-iti !alst"biniai nusi#altimaiC. Pia sud'ti N, #urie nepris#iriami prie itin pa!oing
!alst"bini N.
@: STR. V#ST2BS 3S#3TI1S TS.#1IDI!S in9o'ma*ijos+ ku'i y'a #R valstyb&s paslaptis+ atskl$i%imas+j$igu tai
pa%a'& asmuo+ ku'iam ta in9o'ma*ija buvo patik&ta a'ba ku'is j, su(inojo 'y6ium su ta'nyba a'ba su %a'bu baudiamas LA
i#i 5 m. arba bauda su at'mimu teis's i#i 5 m. (1 d.). 2a pati !ei#a su#'lusi sun#i padarini , LA i#i > m. () d.).
/B01.TS , valstyb&s saugumas.
/B01.T2VI/SI/ 34SS po"miai. 6alst"b's paslaptis lai#oma ats#leista, #ai % suino bent !ienas pa$alinis asmuo.
5a$aliniais lai#omi !isi asmen"s, neturint"s leidimo dirbti arba susipainti su ta paslaptimi. 2ai gali b0ti padar"ta ir !ei#imu ir
ne!ei#imu.
@
S4B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai. 6alst"b's paslaptis gali b0ti ats#leista ti$k ty"ia+ ti$k %&l n$atsa'gumo. 2"&ia gali
b0ti tiesiogin' ir netiesiogin'. Oeigu #altinin#as, t"&ia ats#leisdamas paslapt( pa$aliniams, su!o#ia, #ad d'l to paslaptis taps inoma
usienio !alst"bei, !ei#a sudaro itin pa!oing% N !alst"bei , $nipin'im%, !alst"b's i$da!im%.
S4B01.TS "ra 16 m. asmuo+ ku'iam ta in9o'ma*ija buvo patik&ta+ jis j, (inojo l$galiai+ t.y. tu'&jo l$i%im, %i'bti a'
susipa(inti su ja a'ba ku'is j, su(inojo 'y6ium su ta'nyba a'ba su %a'bu.
@:
1
STR. 81T1ISTS DIS3/8VI!S V#ST2BS 3S#3TI!I In9o'ma*ijos+ ku'i y'a #R valstyb&s paslaptimi+
pag'obimas+ n$t$is&tas 'inkimas+ pi'kimas+ laikymas+ pa'%avimas a' kitoks platinimas+ n$sant 6nipin&jimo i' valstyb&s
paslapti$s atskl$i%imo po(ymi;, baudiamas LA i#i 5 m. arba bauda su at'mimu teis's i#i 5 m., arba bauda.
/B01.TS , valstyb&s saugumas. .al"#as , in/orma;ia, #uri "ra LR !alst"b's paslaptis.
/B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai. Neteis'tas dispona!imas !alst"b's paslaptimi gali pasirei#$ti bet #uria str. numat"ta
!ei#a. Pagrobimas , tai, p!3., do#umento, (ra$o !ag"st': neteistas rinkimas , /otogra/a!imas, pasi#laus"mas, (ra$"mas,
in/orma;ios pir#imas, (giimas mainais ir #t.: neteistas laikymas , in/orma;ios, #uri "ra !alst"b's paslaptis, tur'imas: platinimas ,
in/orma;ios parda!imas, perda!imas, prane$imas asmeniui, neturin&iam teis's a disponuoti: paskelbimas , in/orma;ios
pa!ie$inimas bet #o#ia /orma. .ispona!imas "ra neteis'tas !isais at!eais, #ai asmuo neturi legalaus, nustat"ta t!ar#a i$duoto am
leidimo dirbti ar susipainti su ta !alst"b's paslaptimi, #uria disponuoa, o lai#"mo at!eu i n'ra am pati#'ta saugoti.
S4B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai. N padaromas ty"ia , disponuoama, su!o#iant, #ad tai "ra !alst"b's paslaptis,
ta&iau neturint ti#slo in/orma;i% perduoti usienio !alst"bei. Ksant to#iam ti#slui, !ei#a "ra $nipin'imas. S4B01.TS "ra 1D m.
pa#altinamas asmuo, neturintis leidimo dirbti ar susipainti su disponuoama in/orma;ia, #uri "ra !alst"b's paslaptis.
@< STR. B8DITIE!S , ginkluotos gaujos o'gani)avimas tu'int tiksl, u(pulti valstybin$s a' kt =mon$s+ =staigas+ o'-*ijas
a' atski'us asm$nis+ taip pat %alyvavimas tokioj$ gaujoj$ a'ba jos %a'omuos$ 8. Baudiama LA @ , 15 m. arba LA i#i g"!os
gal!os.
5agrindinis banditi3mo /B01.TS "ra visuom$n&s saugumas. 5apildomu obe#tu gali b0ti nuosavyb& b$i (mogaus laisv&+
sv$ikata+ gyvyb&.
/B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai. Banditi3m% sudaro #ie#!iena i$ tri dispo3i;ioe nurod"t !ei#9 bandit gauos
organi3a!imas: dal"!a!imas bandit gauoe: dal"!a!imas bandit gauos daromame N.
Bandit gaua "ra gin#luotas pasto!us #eleto asmen nusi#alstamas susi!ieniimas dar"ti upuolimus. 2i#slas "ra upulti bet
#urias (staigas, (m., or-;ias ar asmenis, t.". upuolant dar"ti bet #uriuos N. Iin#luotumo po"mis rei$#ia, #ad bent 1 gauos nar"s turi
gin#l%, o #iti ino, #ad gin#las gali b0ti panaudotas upuolimui. Iin#lu lai#omi $aunamiei, sprogstamiei ir ne$aunamiei gin#lai
(suomi$#as peilis, dur#las, #astetas,N). Buitin's pas#irties dai#t (#ir!i, lautu!,N) tur'imas ar panaudoimas n'ra gin#luotumo
po"mis. Iaua pripa(stama gin#luota nepri#lausomai nuo to, ar gin#las bu!o panaudotas, ar ne. nuo nusi#alstamo susi!ieniimo
(B- ))?
1
str.) bandit gaua s#iriasi tuo, #ad b0tinas os po"mis "ra gin#luotumas.
Gaujos organizavimas "ra a#t"!0s !ei#smai sie#iant sutel#ti gin#luot% tri ar daugiau asmen nusi#alstam% susi!ieniim%
upuolimams ar upuolimui dar"ti. Iaua gali b0ti dar nesuburta, nepadariusi n' !ieno upuolimo, !ien pastangos suorgani3uoti to#i%
gau% "ra banditi3mas.
Dalyvavimas gaujoje "ra #on#ret0s !ei#smai parengiamooe os sub0rimo stadioe, taip pat rengiant ir !"#dant #on#ret
upuolim%. .al"!a!imu gauoe pripa(stamas ir i$an#sto paad'tas gauos nari, os padarom N, turto, (g"to tais N, sl'pimas.eigu
asmuo, suti#+s dal"!auti gauos !ei#loe, dar n'ra padar+s o#i !ei#sm, #ad pad't (g"!endinti os ti#slus, is nelai#omas gauos
dal"!iu.
Dalyvavimas upuolime "ra tais at!eais, #ai asmuo, nesantis gauos nariu, sa!o !ei#smais prisiungia prie gauos !"#domo
upuolimo, tampa upuolimo bendra!"#d"tou, t.". su!o#damas, #ad bandit gaua !"#do upuolim%, pats smurtaua, grobia, nai#ina
turt% ar padaro #it% N, #uris tampa gauos upuolimo epi3odu.
Banditi3mas apima !isus N, #urie padaromi upuolimo metu, (s#aitant ir t"&in( nuud"m% sun#inan&iomis aplin#"b'mis.
Ats#iriant banditi3m% (?5 str.) nuo nusi#alstamo susi!ieniimo ())?
1
str.), !ado!autasi tuo, #ad ))?
1
str. "ra bendroi norma, o
?5 str. , spe;ialioi. Nusi#alstamas susi!ieniimas, turintis banditi3mo po"mi (manau #alba eina apie gin#luotum%), #!ali/i#uotinas
pagal ?5 str.
S4B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai. Banditi3mas "ra ty"inis 8+ pa%a'omas ti$siogin$ ty"ia. -on#retaus upuolimo ir
#on#retaus o dal"!io mot"!ai ir ti#slai gali b0ti s#irtingi.
S4B01.TS , pakaltinamas 16 m. asmuo.
NB- banditi3mo sud'tis nenumat"ta.
F2 STR. 81T1ISTS V#ST2BS SI18/S 31R0I!S 4D T2GI8H 81T1ISTI #R V#ST2BS SI18/S 31R0I!I baudiama
LA i#i @m. arba bauda. 2a pati !ei#a, padar"ta pa#artotinai arba grup's i$ an#sto susitarusi asmen, baudiama LA i#i 5m. arba
bauda. <is str. neapima t at!e, #ai usienio pilietis neteis'tai at!"#sta ( LR, nor'damas pasinaudoti prieglobs&io teise arba
sie#damas i$ LR teritorios neteis'tai pate#ti ( tre&i%% $al(.
LR !alst"b's siena "ra linia ir a einanti !erti#al', apibr'ianti !alst"b's teritorios , sausumos, !anden, em's gelmi bei
oro erd!'s , ribas. LR !alst"b's sienos reim% reglamentuoa 6alst"b's sienos ir os apsaugos (st. bei 4st. d'l usienie&i teisin's
pad'ties.
2iesioginis /B01.TS , valst. si$nos n$li$"iamumas.
/B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai. 6alst. sienos per'imas "ra sienos #irtimas bet #uriomis priemon'mis ir b0dais.
5er'imas "ra neteis'tas, #ai tai daroma neturint paso #ito do#umento, arba ir turint do#umentus, ta&iau pereinant sien% ne nustat"toe
!ietoe. N lai#omas baigtu neteis'tai per'us sien%.
S4B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai. N padaromas ti$siogin$ ty"ia. .'l neatsargumo ar b0tinoo rei#alingumo at!eu
n'ra N. 7ot"!ai ir ti#slai !ei#os #!ali/i#a!imui rei#$m's neturi, i$s#"rus numat"tas i$imtis (pra$"ti prieglobs&io, pereiti ( tre&i% $al().
S4B01.T4 gali b0ti #R pili$tis i' u(si$ni$tis+ tu'intis 16 m.
F
Netrau#tinas BA usienietis, eigu is neteis'tai per'+s sien% sie#' pasinaudoti prieglobs&io teise.
F2
1
STR. 81T1ISTS 4DSI18I1GIJ AB18I!S 31R #R V#ST2BS SI18I RB 81T1ISTI V#ST2BS SI18I 31R04SIJ
4DSI18I1GIJ S#3I!S R AB18I!S . Neteis'tai !alst"b's sien% per'usi usienie&i sl'pimas LR teritorioe baudiamas LA i#i
5 m. arba bauda (1 d.). neteis'tas usienie&i gabenimas per LR !alst"b's sien% arba neteis'tai !alst"b's sien% per'usi usienie&i
gabenimas LR teritorioe baudiamas LA 5 , 10 m. su bauda () d.). ) d. numat"t !ei# organi3a!imas baudiamas LA 10 , 15 m. su
bauda.
N #'sinamasi ( !ald"mo t!ar#% ir ( !alst"b's sienos nelie&iamum%. 2iesioginis /B01.TS , !alst"b' sienos nelie&iamumas.
.al"#as , mon's, usienie&iai, nelegaliai gabenami per LR !alst"b's sien% ar os teritori%.
/B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai. Nelegali migrant slpimas "ra prieglaudos iems sutei#imas (b0stas, maistas,
pad'imas i$!engti demas#a!imo): gabenimas , asmen, sie#ian&i neteis'tai pereiti sien% per!eimas, per!edimas, pers#raidinimas,
perplu#d"mas per %, taip pat !eimas, !edimas ir pan, Lietu!os teritoria. Organizavimas , plan tai dar"ti sudar"mas, norin&i
nelegaliai pereiti !alst"b's sien% paie$#a, s%l"g tai padar"ti sudar"mas, !edli, sl'p' !erba!imas bei !ado!a!imas !"#dant
numat"tus !ei#smus.
S4B01.T2VI/SI/ 34SS po"miai. N padaromas ti# tiesiogine t"&ia. N'ra N, eigu asmuo gabena mones, sutei#ia b0st%
ar #itaip padeda neinodamas, #ad ie "ra neteis'tai per'+ !alst"b's sien%. 6eantis, apna#!"ndinantis ar #itaip padedantis mogus ne
ti# nepri!alo, bet ir neturi teis's rei#alauti i$ o !eam asmen do#ument, (rodan&i teis't% bu!im% Lietu!oe. S4B01.T4 gali
b0ti i' #R pili$tis i' u(si$ni$tis (grei&iausiai 1D m.G).
:. 84SI.#TI!I D!/A4I
8usikaltim; (mogui samp'ata i' klasi9ika*ija
Nusi#altimais mogui (asmeniui) !adinama ti# ta grup' nusi#altim, #uri r0$inis ir tiesioginis, be to, pagrindinis obe#tas (ne
papildomas) "ra b0tent mogus #aip gamtos #0rin"s, o pagrindin's, (gimtos sa!"b's.
R56inis nusikaltim; (mogui obj$ktas "ra pats mogus, t.". biologin' b0t"b', indi!idas. 2iesioginis $i nusi#altim obe#tas
gali b0ti mogaus g"!"b', s!ei#ata, lais!', orumas.
8usikaltimai (mogui y'a klasi9ikuojami pagal ti$siogin= obj$kt, i' va%inami7
1) nusi#altimai asm$ns gyvyb$i (t"&inis nuud"mas, pri!ed. prie sa!iud"b's):
)) nusi#altimai asm$ns sv$ikatai ((!. #0no sualoimai, neteis.aborto padar"mas, pali#imas pa!oingoe g"!"bei pad't"e):
@) nusi#altimai asm$ns laisv$i (pagrobimas arba su#eitimas !ai#o, neteis'tas lais!'s at'mimas, (#ait pa'mimas):
F) lytiniai nusikaltimai (i$aginimas, prisp"rimas moters l"ti$#ai sant"#iauti t!ir#inamiei !ei#smai):
5) nusi#altimai asm$ns ga'b$i i' o'umui ($meiimas, (eidimas).
Nauame B- #lasi/i#a!imo #riterius tas pats. 2a&iau nusi#altim (!ardiimas ti#slesnis. 2erminas BasmuoC #ei&iamas terminu
BmogusC. Nusi#altimai #lasi/i#uoami9 nusi#altimai mogaus g"!"bei: s!ei#atai: lais!ei: se#sualinio apsisprendimo lais!ei ir
nelie&iamumui: garbei ir orumui.
Ne !isada !ei#os, turin&ios !isus po"mius, numat"tus normoe, reglamentuoan&ioe atsa#om"b+ u nusi#altim% mogui,
tra#tuoamas #aip to#s nusi#altimas. -ai to#ia !ei#a padaroma darant #it%, sun#esn(, grie&iau baudiam% nusi#altim%, i "ra to #ito,
sun#esnio nusi#altimo po"mis ir sa!aran#i$#ai ne#!ali/i#uoama.
8usikaltimai gyvyb$i
Nusi#altimai mogaus g"!"bei galioan&iame B- !adinami nuud"mais, i$s#"rus !ien% , pri!edim% prie sa!iud"b's.
8u(u%ymo s,voka i' '56ys galiojan"iam$ i' naujajam$ #R B..
8u(u%ym, B2 pagal galioant( (stat"m% apibr'ia #aip n$t$is&t, gyvyb&s at&mim, kitam (mogui ty"ia a'ba %&l
n$atsa'gumo. Nurod"mas ( neteis'tum% rei$#ia, #ad gali b0ti ir teis'tas g"!"b's at'mimas (mirties bausm's (!"#d"mas: b0tinosios
ginties situa;ioe: #aro m0$"e). Nuud"mas gali b0ti padar"tas tie# a#t"!iais !ei#smai, tie# ne!ei#imu turint pareig% ir galim"b+
atitin#amai !ei#ti. Nuoroda ( #ito mogaus g"!"b+ rei$#ia, #ad sa!a g"!"b' n'ra nuud"mo obe#tas. Nusi#altimo /B01.TS ,
#ito mogaus g"!"b'. 8B. nuud"mas lai#omas neteis'tu g"!"b's at'mimu #itam mogui tik ty"ia.
Baudiamiei (stat"mai saugo #ie#!ieno mogaus g"!"b+ nepri#lausomai nuo amiaus, s!ei#atos b0#l's, so;ialin's pad'ties,
piliet"b's ir pan. Nuud"mo obe#tas "ra tie# #% ti# gimusio, tie# mir$tan&io mogaus g"!"b'. I"!"b's pradios samprata , lai#oma
gimd"mo pradia. *#i gimd"mo pradios , abortas. 7irtis lai#oma biologin' mirtis , negr(tamai nutr0#us mogaus #rauota#ai ir
#!'pa!imui arba nusta&ius mogaus smegen mirt(.
Nuud"mo b0das esmin's rei#$m's #!ali/i#a!imui neturi.
Nusi#altimas lai#omas baigtu ti# atsiradus padariniams, turi b0ti uridi$#ai rei#$mingas prieastinis r"$"s. Oeigu !ei#a sie#iama
su#leti mirt(, t.". !ei#iama tiesiogine t"&ia, ta&iau re3ultato nepasie#iama , pasi#'sinimas nuud"ti. Oei !ei#a sie#iama nuud"ti,
ta&iau nu#ent'us"sis mir' d'l #it prieas&i , pasi#'sinimas nuud"ti. Nu#ent'usioo suti#imas, net pra$"mas atimti am g"!"b+
baudiamosios atsa#om"b's ne$alina.
Nusi#altimo S4B01.T4 pripa(stamas 9i)inis pakaltinamas asmuo nuo 1> m$t;. Atsa#om"b' an#s&iau, nes to#ios !ei#os
pa!oingumas a#i!ai3dus #ie#!ienam paaugliui. Atsa#om"b' tie# u baigt% nusi#altim%, tie# u pasi#'sinim% ar rengim%si.
Nuud"mas gali b0ti padaromas ti$k ti$siogin$ ty"ia+ ti$k n$ti$siogin$.
Nuud"mo #!ali/i#a!imui ir bausm's indi!iduali3a!imui didel+ rei#$m+ turi nusi#altimo mot"!as, t.". !idin' prieastis, #od'l
tas asmuo r"osi tai padar"ti. Bet #albant apie mot"!% rei#ia tur'ti omen"e, #ad mot"!as b0na ne !ienas, tod'l rei#ia #alb'ti apie
mot"!a;i% , mot"! ir ti#sl #omple#s%. 2arp #eli mot"! b0tina nustat"ti pagrindin( ir tai (ta#oa !ei#os #!ali/i#a!im%. 5ats
sa!aime mot"!as n'ra nei geras nei blogas, s!arbu #aip is "ra i$rei#$tas.
3agal B. ski'iamos nusikaltim; '56ys7
5agal #alt's /orm% s#iriami t"&iniai ir neatsarg0s nuud"mai.
Ty"iniai nusikaltimai pagal sunkumo laipsn= klasi9ikuojami =7
5
1) pap'astas nu(u%ymas , nuud"mas be #!ali/i#uoan&i ir pri!ilegiuoan&i po"mi (B- 10F str.). 5agal !ei#os mot"!%
ie s#irstomi ( nuud"mus d'l9
a) em, blog pas#at (#er$tas, pa!"das),
b) neutrali pas#at (darant mo#sl.e#speriment%),
;) altruistini pas#at (i$ pasigail'imo, nu#ent'usioo pra$"mu):
)) kvali9ikuotas nu(u%ymas (B- 105 str.). Nuud"m% #!ali/i#uoant"s po"miai #lasi/i#uoami pagal tai, #ur( nusi#altimo
sud'ties element% ie apib0dina , obe#t%, obe#t"!iosios, sube#t"!iosios pus's po"mius ar sube#t%. nB- #!ali/i#uoan&i sube#t%
po"mi neb'ra numat"ta:
@) p'ivil$gijuotas nu(u%ymas (B- 10D ir 10? str.)9
a) staiga labai susiaudinus,
b) nauagimio nuud"mas, #ai tai padaro motina.
nB- s#irst"mo pagal #alt's /orm% neb'ra.
8u(u%ym; atsky'imas nuo kit; nusikaltim;+ susijusi; su gyvyb&s at&mimu nuk$nt&jusiajam.
5agrindinis ats#"rimo #riterius "ra #alt's /orma. 2i# esant t"&iai tur'sime nuud"m%. 2uo tarpu neatsargus g"!"b's at'mimas
galioan&iame B- suprantamas d!eopai. .alis g"!"b's at'mimo d'l neatsargumo pripa(stama nuud"mu. .idioi dalis, p!3.,
paeidus #eli eismo tais"#les ir pan. !adinama tais"#li paeidimu su#'lusiu mirt(. 2i# buit"e turime neatsarg nuud"m%. 2"&inio
ir neatsargaus nuud"mo labai s#irtingas pa!oingumo laipsnis , tod'l nB- neatsargus g"!"b's at'mimas ne!adinamas nuud"mu.
1K> STR. 33RSTS 84D4D2!S
3ap'astas nu(u%ymas , tai bendroi nuud"m norma, in#riminuoama u neteis't% #ito mogaus g"!"b's at'mim% t"&ia, #ai
n'ra nei !ieno i$ B- nurod"t #!ali/i#uoan&i ar pri!ilegiuoan&i po"mi. 2eism pra#ti#oe paprastu nuud"mu pripa(stami
t"&iniai nuud"mai $eim"nini, #it buitini #i!ir& metu, abipusi mu$t"ni metu, nuud"mai i$ #er$to, pa!"dulia!imo, pa!"do ir
pan.
5aprasti nuud"mai pagal !ei#os mot"!% #lasi/i#uoami ( nuud"mus d'l9
a) em, blog pas#at. 2ai sun#iausiei i$ paprast nuud"m. 2o#ios pas#atos "ra #er$tas, #ai nuudoma u ti#r% ar tariam%
nuos#aud%: pa!"dulia!imas, #ai nuudoma d'l int"mios nei$ti#im"b's: pa!"das , d'l to, #ad aunas, graus ir pan.
b) neutrali pas#at , darant mo#sl.e#speriment%, paeidiant $aunamoo gin#lo naudoimo tais"#les.
;) altruistini pas#at , i$ pasigail'imo, nu#ent'usioo pra$"mu.
3ap'asto nu(u%ymo /B01.TS , kito (mogaus gyvyb&. Neturi rei#$m's, ar mogus aunas, s!ei#as, protingas ir stiprus,
ar !os gim+s, senas, ligotas, be'gis, mir$tantis.
8u(u%ymo %alykas , pats (mogus+ jo k5nas. Judomas mogus turi b0ti g"!as, /i3iologi$#ai /un#;ionuoantis. Ois turi b0ti
gim+s ir dar nemir+s.
/B01.T2VI/0I 34S. Nuudoma daniausiai a#t"!iais !ei#smais , /i3iniu, me;Eaniniu, ;Eeminiu, psi;Einiu po!ei#iu.
Nuud"mas gali b0ti padar"tas ir ne!ei#imu, turint pareig% ir galim"b+ atitin#amai !ei#ti. Nusi#altimas lai#omas baigtu ti# atsiradus
padariniams , #ito mogaus mir&iai, turi b0ti uridi$#ai rei#$mingas prieastinis r"$"s. Nu#ent'usioo suti#imas, net pra$"mas atimti
am g"!"b+ baudiamosios atsa#om"b's ne$alina. -itos obe#t"!ios aplin#"b's , nusi#altimo priemon's, lai#as, !ieta !ei#os
#!ali/i#a!imui rei#$m's neturi.
S4B01.T2VI/0I 34S. Ty"inis nu(u%ymas gali b5ti pa%a'ytas i' ti$siogin$ i' n$ti$siogin$ ty"ia. 2iesiogin' t"&ia "ra
tada, #ai #altinin#as su!o#ia, og d'l o !ei#os #itas mogus mirs, numato nu#ent'usioo mirt( #aip reali% galim"b+, ir os sie#ia.
Netiesiogin' t"&ia "ra tada, #ai #altinin#as su!o#ia, #ad taip !ei#damas, p!3., mu$damas, gali su#alti #ito mogaus mirt(, bet nenori ir
nesie#ia to#i padarini. Oo ti#slas n'ra atimti g"!"b+, tuo metu am nes!arbu, #o#s bus re3ultatas, !adinasi, to#iems padariniams is
leidia #ilti s%moningai.
Nuud"mo #!ali/i#a!imui ir bausm's indi!iduali3a!imui didel+ rei#$m+ turi nusi#altimo mot"!a;ia. 2arp #eli mot"!
b0tina nustat"ti pagrindin( lemiam% mot"!%, #uris s!arbiausias teisi$#ai (!ertinant nusi#altim%. .aniausiai nuudoma i$ #er$to , apie
50 pro;ent.
84SI.#TI!/ S4B01.T4 pripa(stamas 9i)inis pakaltinamas asmuo nuo 1> m$t;.
5aprastas nuud"mas apima gan (!airaus pa!oingumo laipsnio nuud"mus, tod'l san#;ioe numat"tos bausm's , lais!'s
at'mimo ribos pla&ios (? m.). 2aip teismui sudaroma galim"b' indi!iduali3uoti bausm+. .idiausi% rei#$m+ indi!iduali3uoant
bausm+ u paprast% nuud"m% turi !ei#os mot"!a;ia , i negat"!i ar po3it"!i, bei #itos sun#inan&ios ir leng!inan&ios aplin#"b's.
1K6+ 1K@ st'.3'ivil$gijuoti nu(u%ymai
Ialioantis B- numato d!i pri!ilegiuot nuud"m r0$is9 nauagimio nuud"m% (motinos t"&inis nuud"mas sa!o
nauagimio) ir nuud"m% a/e#to b0#l'e, t.". staiga labai susiaudinus (t"&inis nuud"mas didiai susiaudinus).
!/TI8/S T2GI8IS 84D4D2!S SV/ 840AI!I/ L1K6 STR.M . 2i#sliau $i nusi#altim% b0t (!ardinti nauagimio nuud"mu.
Iali b0ti tai#omas ti# gimd"!ei u sa!o nauagimio t"&in( nuud"m%, ei tai i padaro gimd"mo metu ar tuo po gimd"mo. Qa#ti$#ai $(
nusi#altim% pri!ilegiuoa tai, #ad moteris gimd"mo metu ir tuo po o "ra stresin'e b0senoe, #aip tais"#l' ribotai pa#altinama. 2o#i%
b0sen% su#elia gimd"mas, "pa& ei n'$tumas nepageidauamas, ta&iau gimd"mas to#ios b0senos gali ir nesu#elti. 4stat"mas $(
nusi#altim% siea ne su /a#tine b0#le, o su lai#u. nB- bus sieama su /a#tine b0#le. 5alie#ama teis' spr+sti teismui.
/B01.TS , gimstan&io ar au gimusio mogaus g"!"b'.
/B01.T2VI/0I 34S. <( nusi#altim% sudaro gimd"!'s !ei#a, nuo #urios nauagimis mir$ta. 2ai gali b0ti a#t"!0s !ei#smai
(pasmaugiant, udusinant, u#asant ir pan.) arba ne!ei#imu, #ai nauagimiu nesir0pino, nors gal'o tai padar"ti (nemaitinant,
palie#ant be priei0ros). 2uo po gimd"mo suprantamas lai#otarpis, #ai nauagimis atsis#"r' nuo motinos ir uo dar neprad'ta r0pintis
, is nenupraustas, nepamaitintas. Oeigu gimd"!' to negal'o padar"ti d'l be'gi$#os b0senos, i#i nauagimio mirties gali praeiti
ilgesnis lai#o tarpas. 2a&iau ei gimd"!' prad'o r0pintis nauagimiu ir ti# po to ( nuud' , tai padar"ta ne tuo po gimd"mo. 10D str.
D
motinai in#riminuoamas ir tuomet, #ai i su#ursto ar sutin#a, #ad tuo po gimd"mo nauagim( numarint #itas asmuo, t.".
bendrinin#aua padarant nusi#altim%. 2o#iu at!eu !"#d"toas atsa#o ne pagal 10D str.
S4B01.T2VI/0I 34S. Nusi#altimas padaromas ti# t"&ia. 2"&ia gali b0ti ir tiesiogin', ir netiesiogin'. 2"&ia gali b0ti
#ilusi staiga arba i$ an#sto apgal!ota.
S4B01.TS , spe;ialusis. Ouo gali b0ti ti# gimd"!', nu#ent'usioo motina, ei i "ra pa#altinama ir turi 1F met. Oos
bendrinin#ams in#riminuoamas (105 str. 1@ p.) nuud"mas maame&io asmens ar be'gi$#os b0#l's asmens.
T2GI8IS 84D4D2!S DIDDII S4SI04DI84S L1K@ STR.M.
7edi;inos mo#slas s#iria d!i a/e#to b0senas , /i3iologin( ir patologin(. Nuud"mas esant patologinio a/e#to b0senoe n'ra
nusi#altimas, nes asmuo "ra nepa#altinamas d'l staigaus trumpalai#io psi;Ei#os sutri#imo.Qi3iologinio a/e#to at!eu (10? str.)
mogaus sugeb'imas suprasti sa!o !ei#sm prasm+ ir !ald"tis "ra suma'+s, ta&iau is !is ti# su!o#ia #% daro ir turi galim"b+
susi!ald"ti. Jmogus "ra ribotai pa#altinamas ir tod'l o nusi#altimas gali b0ti pripaintas pri!ilegiuotu, leng!esniu.
Ar bu!o mogus a/e#to b0#l'e ir o r0$(, spr+sti turi medi#ai psi;Eologai. -ilus abeonei ar nebu!o asmuo a/e#to b0#l'e
tur't b0ti s#iriama psi;Eologin' e#sperti3' (pra#ti#oe nes#iriamas).
Qi3iologinio a/e#to b0#l' $!elnina atsa#om"b+, bet ne !isais at!eai, o ti# esant (stat"me nurod"toms s%l"goms9
1) #altinin#o didel( susiaudinim% turi su#leti nu#ent'us"sis ir ne bet #aip, o ti# neteis'tais !ei#smais. -ai #altinin#as nors ir
labai susiaudina d'l teis't !ei#sm, p!3., d'l sulai#"mo, n'ra leng!inanti s%l"ga.
)) A/e#t% gali su#elti (eidimas ir ti# sun#us. -uris sun#us, #uris ne sprendia teismas. 6ertinant (eidimo sun#um% rei#ia
!ado!autis sube#t"!iuou #riteriumi, b0tent #aip tas (eidimas pa!ei#' #on#ret asmen(. 4eidimas turi b0ti padaromas tiesiogine
!ei#a. A#i!ai3di nei$ti#im"b' bus sun#us (eidimas, ti# #ai tai daroma spe;ialiai tai pademonstruoti. Oei paai$#'a atsiti#tinai , n'ra
(eidimas.
5ats nu#ent'us"sis sa!o !ei#smais i$pro!o#uoa nusi#altim% ir nuud"mas "ra rea#;ia ( neteis'tus !ei#smus. 6ei#smai gali
b0ti nu#reipti tie# ( #altinin#%, tie# ( #itus asmenis. 6ei#smai, be (eidimo, gali b0ti smurtas (/i3inis, psi;Einis) bei grasinimas tuo pat
( panaudoti, taip pat d'l neatsargumo padar"ta didel' ala.
-ita s%l"ga , t"&ia turi #ilti staiga ir turi b0ti reali3uota tuo pat. Oeigu suman"mas #ilo an#s&iau ir nusi#altimas bu!o
numat"tas arba eigu staiga #ilusi t"&ia nebu!o reali3uota tuo, tiesiogiai reaguodamas ( neteis'tus !ei#smus, o !'liau, atsipei#'+s, "ra
ne pri!ilegiuotas, o paprastas arba #!ali/i#uotas nuud"mas.
Nuud"mas padaromas tiesiogine arba netiesiogine t"&ia. 7ot"!a;ia "ra #er$tas. Nors is pripa(stamas ema pas#ata, $iuo
at!eu "ra i$ dalies pateisinamas tie# moraliai, tie# /i3iologios poi0riu. Oei to#s nuud"mas turi ir #!ali/i#uoan&i nuud"m%
po"mi, !ei#ia !is tie# tra#tuoama, #aip pri!ilegiuotas nuud"mas. Oeigu to#ioe situa;ioe g"!"b' atimama d'l neatsargumo, tai
n'ra nusi#altimas.
<io nusi#altimo S4B01.TS , asmuo pa#altinamas, turintis 1F met.
tsisakymo nuo nu(u%ymo p$'($ngiant b5tinosios ginti$s 'ibas a'gum$ntai
*#i 1==5 m. B- 10> str. numat' nuud"m%, perengus b0tinosios ginties ribas. 1o!ietini teism pra#ti#oe $is straipsnis bu!o
tai#omas ne ti# tais at!eais, #ai besiginantis obe#t"!iai be rei#alo atimda!o g"!"b+ upuoli#ui d'l didelio susiaudinimo neteisingai
(!ertin+s upuolimo pa!oingum% ar nesu!o#+s, #ad upuolimas au baig'si, bet ir tada, #ai ginties ribos aps#ritai nebu!o perengtos.
Nuostata, #ad g"!"b's at'mim% perengiant b0tinosios ginties ribas, pripainti nors ir pri!ilegiuotu, bet nuud"mu, labai daug
prisid'o prie to, #ad teis' ( g"n"b%, de#laruoama (stat"me, teism pra#ti#oe bu!o ignoruoama. .abar !ei#os, #ai g"!"b'
besi#'sinan&iaam atimama perengiant b0tinosios ginties ribas, esant 1F1 str. nurod"toms aplin#"b'ms (neutrau#ia b.a. to#s
!ei#imas, #ai b0tinosios ginties ribos bu!o perengtos d'l didelio sumi$imo ar didelio i$g%s&io, #ur( su#'l' #'sinimasis, arba ginantis
nuo (sibro!imo ( b0st%), !ertinamos #aip b0tinoi gintis, o nesant , #aip t"&inis nuud"mas. -itaip ir b0ti negali, nes, nors ir esant
#'sinimuisi, eigu is atremiamas ai$#iai neade#!a&iai, s%moningai be rei#alo atimant g"!"b+, tai "ra t"&inis nuud"mas. 5!3., eigu
asmuo, uti#+s !ag( , negin#luot% paaugl(, ( be rei#alo nu$auna, a#i!ai3du, #ad tai n'ra b0tinoi gintis, o t"&inis nuud"mas, nors
/ormaliai perengiant ginties ribas. 2ai "ra europieti$#a g"!"b's at'mimo perengiant b0tinosios ginties ribas tra#tuot', #uri
neabeotinai sudaro s%l"gas mon'ms realiai naudotis sa!o teise ( g"n"b%.
1K< STR. .V#INI.4/TS 84D4D2!S
2ai sun#iausias nusi#altimas mogui ir aps#ritai !ienas sun#iausi, nes ti# u ( ilg% lai#% bu!o numat"ta mirties bausm'.
.abar i$s#irtinumo neli#o.
Ialioan&iame B- straipsnis B2"&inis nuud"mas sun#inan&iomis aplin#"b'misC "ra neti#slus, nes ame i$!ard"t aplin#"bi
esm' "ra ne tai, #ad os sun#ina atsa#om"b+ u nuud"m%, o tai, #ad os "ra alternat"!iai b0tini nuud"m% #!ali/i#uoant"s po"miai.
L sun#inan&iomis $iuo, #aip ir !isais at!eais, "ra tos aplin#"b's, #urios nurod"tos B- F1 str. Ksant bent !ienam i$ 105 str. nurod"t
!ei#os po"mi (ir nesant pri!ilegiuoam po"mi) nuud"mas lai#omas labai sun#iu. 105 str. dispo3i;ioe i$!ardint nusi#altim%
#!ali/i#uoan&i po"mi s%ra$as i$samus ir teismas neturi galim"b's o ai$#inti ple&iamai. .vali9ikuotas nu(u%ymas9 1) sa!o
motinos arba t'!o: )) d!ie ar daugiau asmen: @) n'$&ios moters: F)pa!oingu daugelio moni g"!"bei b0du: 5) itin iauriai: D)
darant #it% sun# nusi#altim%: ?) turint ti#sl% pasl'pti #it% sun# nusi#altim%: >) d'l sa!anaudi$# pas#at: =) d'l ;Euligani$#
pas#at: 10) r"$ium su nu#ent'usioo !"#d"mu sa!o !alst"bin's ar pilietin's pareigos: 11) eigu tai (i$s#"rus pri!ilegiuotus
nuud"mus) padar' itin pa!oingas re;id"!istas: 1)) eigu tai padar' asmuo, an#s&iau nusi#alt+s t"&iniu nuud"mu, numat"tu B- 10F
ir 105 str.: 1@) maame&io asmens ar be'gi$#os b0#l's asmens.
8u(u%ym, kvali9ikuojantys po(ymiai
Nuud"m% #!ali/i#uoant"s po"miai #lasi/i#uoami pagal tai, #ur( nusi#altimo sud'ties element% ie apib0dina , obe#t%,
obe#t"!iosios, sube#t"!iosios pus's po"mius ar sube#t%.
-!ali/i#uoant"s obe#t%, ti#sliau nu#ent'us(( , 105 str. 1, ), @, 1@ p.
?
Savo motinos a' t&vo nu(u%ymas. 1a!o motinos ("pa&) t'!o nuud"mas "ra a#i!ai3diai prie$gamti$#a !ei#a. 2o#ie
nusi#altimai drasti$#iausiai paeidia #ri#$&ioni$#%% ir aps#ritai mogi$#%% moral+. 5o"mis Bsa!o motinos ar t'!oC rei$#ia, #ad
#altinin#as "ra #rauo r"$iu susi+s su nu#ent'usiuou ir tai inoo. 5amot's, pat'!io, (!ai#into nuud"mas nesudaro $io po"mio.
Dvi$j; a' %augiau asm$n; nu(u%ymas *n#riminuoamas tada, #ai #altinin#as sie#ia nuud"ti ) ar daugiau moni ir tai
padaro, #aip tais"#l', !ienu metu. 2ai ne ats#iri nusi#altimai, ne realioi nusi#altim sutaptis, o !ienas nusi#altimas su ) ar daugiau
asmen mirtimi. -altinin#o !ei#smus apsprendia nusi#alstamo suman"mo !ieningumas. Lai#as gali nesutapti, #ai #altinin#as
tur'damas suman"m% nuud"ti #elis mones d'l to paties mot"!o, nuudo !ien%, pas#ui #it%, neb0tinai tuo pa&iu metu ir toe pa&ioe
!ietoe, p!3., !"ras mon% pa#loa namie, o pas#ui suranda (neb0tinai pasisl'pus( spintoe) os meilu( ir am taip pat nusu#a sprand%.
6ieno mogaus nuud"mas ir pasi#'sinimas nuud"ti #it% ne#!ali/i#uoamas pagal $( pun#t%. -ai toe pa&ioe !ietoe ne tais
pa&iais !ei#smais g"!"b' atimama ) mon'ms, ta&iau !ienam t"&ia, o #itam d'l neatsargumo, #!ali/i#uoama #aip ) nusi#altim
sutaptis.
8&6"ios mot$'s nu(u%ymas. N'$&ia moteris "ra "patingoe pad't"e , psi;Eologiniu, /i3iologiniu, moraliniu, so;ialiniu
poi0riu. Oos apsauga sustiprinama. Atimant g"!"b+ n'$&iai moteriai, sunai#inamas ir !aisius. 2od'l tai labai sun#us nusi#altimas.
*n#riminuoant $i% aplin#"b+ rei#ia nustat"ti ne ti# tai, #ad nu#ent'usioi bu!o n'$&ia, bet ir tai, #ad #altinin#as apie tai inoo, tai
numat' ar bent tur'o ir gal'o numat"ti. N'$tumo stadia bei tai, #ad nuud"mo mot"!ai nesusi+ su n'$tumo /a#tu, nusi#altimo
#!ali/i#a!imui rei#$m's neturi.
!a(am$"io asm$ns a' b$j&gi6kos b5kl&s asm$ns. 7aame&iu asmeniu pripa(stamas !ai#as nuo gimimo i#i 1F met.
Be'gi$#os b0#l's pripaintinas mogus d'l sa!o amiaus, /i3iologini ar #it prieas&i negalintis !ei#smingai pasiprie$inti udi#ui.
<is pun#tas in#riminuotinas ir u (#aito, mogaus, #uriam atimta lais!', nuud"m%, u miegan&io, apalpusio, be s%mon's d'l ligos ar
aps!aigimo esan&io, sun#iai sergan&io ar nusenusio nuud"m%. Be to, rei#ia nustat"ti, #ad #altinin#as su!o#' nu#ent'us(( esant
to#ios b0#l's ir pasinaudoo tuo be'gi$#umu.
/B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai F, 5, D p.
8u(u%ymas pavojingu %aug$lio (moni; gyvyb$i b5%u. 5a!oingas daugelio moni g"!"bei b0das "ra, #ai #altinin#as,
sie#damas atimti g"!"b+ #on#re&iam mogui, !ei#damas tiesiogine t"&ia, s%moningai panaudoa priemones ar b0dus, d'l #uri gali
0ti ir #iti mon's, p!3., $audo minioe, apnuodia !andens re3er!uar%. Analogi$#i !ei#smai !ei#iant ne#on#reti3uota, neapibr'ta
t"&ia, net ei ie nesu#'l' mogaus mirties, taip pat sudaro $( po"m(, t.". pase#m's neb0tinos, uten#a gr'sm's.
1%l"gos9 pa!ous neapibr'tam asmen ratui: #altinin#as tur'o su!o#ti, #ad !ei#ia pa!oingu daugeliui moni b0du.
Oeigu taip !ei#iant sualoami #iti mon's, in#riminuoamas ir sualoimas.
8u(u%ymas itin (iau'iai. Nuud"mas lai#omas itin iauriu, #ai nu#ent'usiaam su#eliamos didel's /i3in's #an&ios , is
#an#inamas, sudeginamas, numarinamas badu ir pan. 2o#iais lai#"tini ir tie at!eai,#ai prie$ mirt( t"&ioamasi i$ nu#ent'usioo ir taip
am ar o artimiesiems su#eliama dideli d!asini #an&i, p!3., !ai#o nuud"mas motinos a#i!ai3doe.
2ais at!eais #ai i$ nu#ent'usioo la!ono pasit"&ioama9 is paustomas, badomas ir pan., tai liudia #altinin#o iaurum%, bet
$io po"mio nesudaro. 2eism pra#ti#a tra#tuoa taip9 #ai sie#iama pasl'pti nusi#altim% , n'ra #!ali/i#uoantis po"mis, o ei tai daro
sa!o malonumui , #!ali/i#uoantis.
6ei#a turi b0ti t"&in'. 6ei#ti galima tie# tiesiogine, tie# netiesiogine t"&ia.
S4B01.T/ 23T4!I. 5o"miai nepagr(sti, nes sube#to "patumai neturi lemti !ei#os #!ali/i#a;ios, tai gali tur'ti (ta#os
indi!iduali3uoant bausm+ san#;ios ribose. (nB- neb'ra)
3aka'totinumas. Oeigu tai padar' asmuo, an#s&iau nusi#alt+s t"&iniu nuud"mu, numat"tu B- 10F ir 105 str. Nuud"mas
lai#omas pa#artotinu, #ai asmuo, an#s&iau padar+s t"&in( paprast% ar #!ali/i#uot% nuud"m% , !'l t"&ia nuudo, nepri#lausomai nuo
teistumo u an#stesn( nuud"m%. N'ra pa#artotinumo, ei u an#stesn( nusi#altim% baig'si baudiamoo perse#ioimo senaties
terminas arba i$n"#o ar bu!o panai#intas teistumas u (.
Itin pavojingas '$*i%yvistas. Oeigu tai (i$s#"rus pri!ilegiuotus nuud"mus) padar' itin pa!oingas re;id"!istas. Nuud"mas,
eigu tai padar' itin pa!oingas re;id"!istas, t.". asmuo i#i $io nuud"mo pripaintas to#iu, #!ali/i#uoamas pagal $( pun#t%
nepri#lausomai nuo to, u #o#i nusi#altim padar"m% is bu!o pripaintas itin pa!oingu re;id"!istu. Nein#riminuoamas #ai padaro
pri!ilegiuot% nuud"m%.
S4B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai.
8u(u%ymas %&l savanau%i6k; paskat;.
Nuud"mas "ra sa!anaudi$#as, #ai $iuo nusi#altimu sie#iama gauti materialin's naudos , pinig, dai#t ar (sig"ti turtin+ teis+,
arba i$!engti materialini i$laid9 gr%inti s#ol%, dai#t%, (!"#d"ti turtin( (sipareigoim%. -lasi#inis sa!anaudi$#o nusi#altimo pa!"3d"s
, u atl"ginim%, pagal usa#"m%. Jinoma, eigu usa#"mas priimamas ir !"#domas d'l #it pas#at, ne d'l atl"ginimo , $io po"mio
n'ra. 1a!anaudi$#umo negalima apriboti materialin's naudos sie#imu sau. 1a!anaudi$#u pripaintinas nuud"mas ir sie#iant sudar"ti
materialin+ naud% #itam asmeniui, #uriuo #altinin#as suinteresuotas. 2ai, #ad #altinin#as ar asmuo, #urio materialiniais interesais
nusi#altimas padar"tas, tos naudos negauna arba a nepasinaudoo ar net atsisa#o, nusi#altimo #!ali/i#a!imui (ta#os neturi.
Oei nuud"ta d'l #it pas#at, o ti# po to bu!o pasinaudota situa;ia, in#riminuoti sa!anaudi$# pas#at negalima. Oeigu
nuudoma sie#iant i$lai#"ti sa!o turt% nuo nusi#alstam #'sl, t.p. norint atgauti s#ol% , n'ra sa!anaudi$#umo. Nuud"mas gin&o
metu d'l turto n'ra sa!anaudi$#as.
8u(u%ymas %&l *Ouligani6k; paskat;.
MEuligani$#omis pas#atomis lai#ome tuos at!eus, #ai nusi#altimas padaromas i$ $alies i0rint be prieasties. N'ra
paai$#inimo to#iam !ei#smui, o taip pat #ai nuudoma esant ti# prete#stui, p!3., nuud' nes neda!' ur0#"ti. 2aip pat #ai "ra
prete#stas, bet !ei#smai neade#!at0s9 u (eidim% nuudoma. 1ube#tui sudaro malonum% pati nusi#alstama !ei#a.
<is nuud"mas gali b0ti padar"tas ir tiesiogine ir netiesiogine t"&ia. .aniausiai #altinin#as !ei#ia neapibr'ta,
ne#on#reti3uota t"&ia padarini at!ilgiu. -ai nuud"m% s%l"goa tarpusa!io sant"#iai9 #er$tas, pa!"das, nors nusi#altimas padaromas
ir !ie$oe !ietoe (gat!'e, restorane) ir $iu#$&iai paeidiant !ie$%% t!ar#%, nelai#oma nuud"mu d'l ;Euligani$# pas#at.
8u(u%ymas 'y6ium su nuk$nt&jusiojo vyk%ymu savo valstybin&s a' pili$tin&s pa'$igos.
>
2ai at!eai, #ai #altinin#o suman"m% nuud"ti su#'l' nu#ent'usioo !alst"bei, !isuomenei naudinga !ei#la, !"#dant sa!o,
#aip pareig0no, tarnautoo, pilie&io, g"!entoo pareigas. Nu#ent'usiuou gali b0ti pareig0nas, !aldios atsto!as, tarnautoas,
!isuomen's atsto!as ar eilinis mogus, eigu is nuudomas tod'l, #ad !"#do sa!o tiesiogines ar bendras pilietines pareigas9 teis'as
nuteisia nusi#alt'l(, asmuo sulai#o nusi#alt'l(, prane$a apie paeidim%, urnalistas pas#elbia demas#uoan&i% in/orma;i% (.e#anid3's
b"la) ir pan.
<i aplin#"b' "ra #ai9
1) #ai #er$tauama u !ei#l% praeit"e:
)) #ai tuo sie#iama nutrau#ti to#i% !ei#l%:
@) sie#iant u#irsti #eli% to#iai !ei#lai ateit"e.
-altinin#o #laida, neteisingas nu#ent'usioo !ei#los !ertinimas, #ai pastarasis nedar' ar nesireng' dar"ti to, d'l #o ( nuud',
#!ali/i#a!imui rei#$m's neturi. -ai nuudoma d'l ai$#iai neteis't nu#ent'usioo !ei#sm9 u tarn"bos (galioim !ir$iim%,
pi#tnaudia!im% tarn"ba, melagingus parod"mus, $meiim% , in#riminuoti $( po"m( pagrindo n'ra.
8u(u%ymas tu'int tiksl, pasl&pti kit, sunk; nusikaltim,.
1un#0s nusi#altimai, #uriuos sie#iama nusl'pti, i$!ard"ti B- >1 str.1lepiamas nusi#altimas gali b0ti padar"tas an#s&iau, tuo
metu daromas ar parengiamas dar"ti ateit"e tie# paties #altinin#o, tie# #ito asmens. 1l'pimu suprantamas sie#is nuudant nusl'pti
pat( nusi#altimo /a#t% arba nusl'pti sa!o ar #ito asmens, ( padariusio ar daran&io, dal"!a!im%. 5a!"#o ar ne pasie#ti $( ti#sl%,
rei#$m's neturi.
8u(u%ymas %a'ant kit, sunk; nusikaltim,. (papild"ta, #ai mirties bausm' bu!o pali#ta u itin pa!oing% nuud"m%).
*n#riminuoamas #ai nuud"ta darant #it% sun# (B- >1 str.) nusi#altim%. 2o#iais at!eais !ei#a #!ali/i#uoama #aip
nusi#altim sutaptis, i$s#"rus banditi3m% ir teroro a#t%, #uri sud't"s, san#;ias papildius lais!'s at'mimo i#i g"!os gal!os
bausme, apima ir t"&in( nuud"m% sun#inan&iomis aplin#"b'mis. Nusi#altim sutaptis "ra tie# tais at!eais, #ai, p!3., di!ersia su#'l'
mogaus 0t(, tie# tais at!eais, #ai nuudomas mogus, #uris bu!o pagrobtas (#aitu arba #ai panaudous /i3in( smurt%, #aip turto
prie!arta!imo priemon+, nu#ent'us"sis mir$ta. <io nuud"mo nB- neb'ra.
11K STR. 3RIV1DI!S 3RI1 SVID4D2BS
Nusi#altimu pripa(stamas pri!edimas prie sa!iud"b's, o taip pat pri!edimas prie pasi#'sinimo nusiud"ti., eigu tai padaro
mogus iauriai ar pana$iai elgdamasis ir tai padaro mogus, nuo #urio nu#ent'us"sis "ra pri#lausomas.
5aprastai mog nusiud"ti pas#atina #it #on#re&i asmen elges"s su uo. 2a&iau tai nerei$#ia, #ad #ie#!ienu at!eu "ra
min'to nusi#altimo po"mi. Nors pri!edimo prie sa!iud"b's ar pasi#'sinimo nusiud"ti at!e, (stat"me tra#tuoam nusi#altimu,
"ra nemaai, ta&iau 110 str. pritai#omas i$imtinai retai. 5agrindin' prieastis ta, #ad "pa& sun#u, danai net ne(manoma nustat"ti, tuo
labiau (rod"ti, #ad mogus nusiud' b0tent d'l #on#retaus #altinin#o !ei#sm, o ne d'l #it prieas&i, o taip pat teis'saugos
institu;i pareig0nai ignoruoa (stat"m% ir arba !isi$#ai netiria to#i at!e, arba atlie#a tai /ormaliai.
/B01.TS , #ito mogaus g"!"b'.
/B01.T2VI/0I 34S. 5ri!edimas prie sa!iud"b's "ra asmens !ei#smai, d'l #uri #itas mogus pats nusiudo arba
pasi#'sina nusiud"ti.110 str. galima in#riminuoti ti# esant !isoms o dispo3i;ioe nurod"toms s%l"goms9 1) iaurus ar #ito#s pana$us
#altinin#o elges"s: )) nu#ent'usioo sa!iud"b' ar pasi#'sinimas nusiud"ti: @) prieastinis r"$"s tarp #altinin#o elgesio ir
atsiradusi padarini: F) materiali ar #ito#ia nu#ent'usioo pri#lausom"b' nuo #altinin#o.
Lbe#t"!iai iaurus elges"s , mu$imas, #an#inimas, aloimas, /i3ini #an&i su#'limas, t"&ioimasis, orumo (eidimas, #ito#s
s#riaudimas. 6ien#artinis sumu$imas, (eidimas ar #ito#ia s#riauda negali b0ti lai#omi iauriu ar #ito#iu pana$iu elgesiu. 2uri b0ti
to#i poelgi sistema. Jiauriu elgesiu nelai#omas santuo#os, draug"st's nutrau#imas, atsisa#"mas !esti, girta!imas, #riti#a ir pan.,
eigu tai nebu!o susi+ su iauriu elgesiu nu#ent'usioo at!ilgiu.-altinin#o elges"s turi b0ti arba neteis'tas, arba a#i!ai3diai
nederamas, eidiamas.
Nu#ent'usioo pasir"im% nusiud"ti turi su#elti b0tent #altinin#o iaurus ar #ito#s pana$us elges"s, ir $is pasir"imas turi
b0ti (g"!endintas arba pasi#'sinta ( (g"!endinti. Nesant $i padarini, asmuo atsa#o u sa!o neteis'tus !ei#smus, eigu ie sudaro #ito
nusi#altimo sud't( , mu$im%, #an#inim%, t!ir#inim% ir pan. Oeigu is tuo sie#', #ad pri#lausomas asmuo nusiud"t, in#riminuotinas ir
pasi#'sinimas pri!esti prie sa!iud"b's.
Nu#ent'usioo sa!iud"b' turi b0ti t"&in', pasi#'sinimas nusiud"ti - realus (ne imituotas).
B0tinas uridi$#ai rei#$mingas prieastinis r"$"s. Rei#ia (rod"ti, #ad nu#ent'us"sis tai padar' d'l #on#retaus mogaus
iauraus elgesio. 2o nenusta&ius in#riminuoti 110 str. n'ra pagrindo.
<io straipsnio in#rimina!imo galim"bes gero#ai sumaina tai, #ad $ios sud'ties b0tinas po"mis "ra nu#ent'usioo
pri#lausomumas nuo #altinin#o. 5ri#lausomumas gali b0ti materialus ir #ito#s. 7aterialus , #ai nu#ent'us"sis bu!o #altinin#o
i$lai#omas ar ga!o i$ o pri!alom% tei#ti materialin+ pagalb% (sutuo#tiniai, t'!ai ir !ai#ai). -ito#s pri#lausomumas gali b0ti tarn"binis
, pa!aldinio ir !ir$inin#o, mo#inio ir mo#"too, pilie&io ir pareig0no ir pan. 5ri#lausomumas nustatomas pagal uridinius t asmen
sant"#ius.
S4B01.T2VI/0I 34S. 5ri!edimas prie sa!iud"b's "ra t"&inis nusi#altimas. 2ie# iauraus ar #ito pana$aus elgesio
at!ilgiu, tie# padarini turi b0ti t"&in' #alt'. Ksant tiesioginei t"&iai padarini at!ilgiu, !ei#a gali sudar"ti nuud"mo sud't( ti# tuo
at!eu, #ai taip !ei#iamas nepa#altinamas asmuo , maametis, psi;Ei#os ligonis. 2ada "ra nuud"mas nu#ent'usioo ran#omis, nes
past0m'tas nusiud"ti, is !ei#ia ne !isai s%moningai.
S4B01.TS , pa#altinamas 1D met asmuo, nuo #urio nu#ent'us"sis "ra materialiai arba #itaip pri#lausomas.
nB- nusi#altimu pripa(stamas ti# pri!edimas prie sa!iud"b's, be to #riminali3uoamas su#urst"mas nusiud"ti. Atsisa#oma
dabar b0tino nu#ent'usioo pri#lausomumo nuo #altinin#o po"mio. Jiauraus ar #ito#io pana$aus elgesio po"mis /ormuluoamas
Biauriu ar #lastingu elgesiuC. <i /ormuluot' po"mio esm's ne#ei&ia, ta&iau ai$#iau i$rei$#ia tuos pri!edimo prie sa!iud"b's at!eus,
#ai mogus #lastingai elgdamasis, apgaul's b0du su#laidina nu#ent'us((, pastumia ( ( be!ilti$#% pad't(, d'l #o $is nusiudo.
1KP STR. A2V2BS T!I!S D# 81TSRA4!/
Neatsargaus g"!"b's at'mimo at!eu ir !ei#a, ir os mot"!a;ia labai s#iriasi nuo t"&inio, ti# padariniai sutampa. Neatsargiu
nuud"mu #!ali/i#uoami mogaus 0ties at!eai, ai tai atsitin#a #altinin#ui d'l neapdairumo, neatidumo ar nepagr(sto pasiti#'imo,
=
paeidus bendr%sias atsargumo buit"e, gam"boe tais"#les ir #ai ta !ei#a neturi po"mi n' !ienos spe;ialiosios normos, #uri $(
padarin( lai#o nusi#altim% #!ali/i#uoan&iu po"miu.
/B01.T2VI/0I 34S. Nusi#altimas gali b0ti padar"tas tie# a#t"!iais !ei#smais, tie# ne!ei#imu, t.". ne!"#dant pareigos,
#ai "ra galim"b' atitin#amai !ei#ti ir i$!engti #ito mogaus mirties. 2ai gali b0ti padar"ta ir nusi#alstamais, ir nenusi#alstamais
!ei#smais, #urie gali b0ti draudiami spe;ialiomis tais"#l'mis ($aunamoo gin#lo panaudoimo) arba neatiti#ti (prast atsargumo
rei#ala!im. B0tina nustat"ti teisi$#ai rei#$ming% prieastin( r"$(.
S4B01.T2VI/0I 34S. -alt' neatsargi. 6ei#os at!ilgiu gali b0ti ir neatsargumas, ir t"&ia, ta&iau padarini , ti#
neatsargumas, t.". 1) nusi#alstamas pasiti#'imas arba )) nusi#alstamas ner0pestingumas.
3i'mu atv$ju #altinin#as su!o#ia, #ad o !ei#a, daniausiai nenusi#alstama, gali padar"ti al% #itam mogui, bet "ra (siti#in+s,
#ad $iuo #on#re&iu at!eu tai neatsiti#s ir tas (siti#inimas paremtas sa!o sugeb'imais, patirtimi, (!algumu, #it !ei#smais. 2a&iau
pasirodo, #ad is #l"do. -ai #altinin#as numato ne abstra#&i% to#i padarini galim"b+ analogi$#omis aplin#"b'mis, o ti#im"b+
$iuo #on#re&iu at!eu, arba #ai ti#isi i$!engti nepageidauam padarini remdamasis ne realiomis aplin#"b'mis, o ti# s'#me, laime,
is atsa#o u t"&in( nuud"m%.
nt'u atv$ju #altinin#as nenumato, #ad d'l !ei#os, #aip tais"#l' nenusi#alstamos, gali #as blogo nuti#ti, ta&iau mogus u!o.
Nenumat', ta&iau i$ !is aplin#"bi pri!al'o ir gal'o numat"ti, ei b0t bu!+s atidesnis, r0pestingesnis, apdairesnis.
-!ali/i#uoa atsa#om"b+, #ai tai padaroma s%moningai nesilai#ant atsargumo tais"#li, t.". #ai !ei#ta t"&ia, to#ie !ei#smai "ra
udrausti (stat"mu, spe;ialiomis tais"#l'mis arba ie paeidia elementarias, !isiems inomas, nors ir nera$"tas, atsargumo tais"#les.
.!ie ar daugiau asmen nuud"mas "ra, #ai d'l #altinin#o !ei#os 0!a ne !ienas, o #eli mon's, ir tai "ra !ieno, o ne #eli
neatsargi nusi#altim padarin"s.
nB- $is nusi#altimas netra#tuoamas nuud"mo r0$imi ir (!ardiamas ne nuud"mu, o neatsargiu g"!"b's at'mimu.
8usikaltimai gyvyb$i naujam$ #R B..
Nusi#altimai g"!"bei nauame B- "ra i$s#irti ( ats#ir% s#"ri (R6**).
Ialima i$s#irti tris nusi#altim grupes9 nuud"mas, neatsargus g"!"b's at'mimas ir pad'imas, su#urst"mas nusiud"ti ar
pri!edimas prie sa!iud"b's.
8u(u%ymas lai#omas neteis'tu g"!"b's at'mimu #itam mogui tik ty"ia. Nuud"m% #!ali/i#uoant"s po"miai reglamentuoti
ne ats#irame straipsn"e, o straipsnio, nustatan&io atsa#om"b+ u paprast% nuud"m%, antrooe dal"e. 5o"miai, apib0dinant"s
sube#t% nelai#omi #!ali/i#uoan&iais. Nauas #!ali/i#uoamasis po"mis , ti#slas (g"ti nu#ent'usioo organ% ar audin(
transplanta!imui.
3'ivil$gijuoti nu(u%ymai i$lie#a, ta&iau esminis pa#eitimas "ra tai, #ad motinai nuudiusiai sa!o nauagim(, nauagimio
nuud"mo in#rimina!imas sieamas su /a#ti$#u gimd"mo po!ei#iu gimd"!'s psi;Eo/i3inei b0senai. 2aigi in#riminuoti ar ne
nauagimio nuud"m% teis' spr+sti palie#ama teismui.
8$atsa'gus gyvyb&s at&mimas nebe!adinamas nuud"mu, o #aip ir daugel"e !alst"bi (!ardiamas Neatsargiu g"!"b's
at'mimu.
Nusi#altimu pripa(stamas ti# pri!edimas prie sa!iud"b's, be to #riminali3uoamas su#urst"mas nusiud"ti. Atsisa#oma
dabar b0tino nu#ent'usioo pri#lausomumo nuo #altinin#o po"mio. Jiauraus ar #ito#io pana$aus elgesio po"mis /ormuluoamas
Biauriu ar #lastingu elgesiuC. <i /ormuluot' po"mio esm's ne#ei&ia, ta&iau ai$#iau i$rei$#ia tuos pri!edimo prie sa!iud"b's at!eus,
#ai mogus #lastingai elgdamasis, apgaul's b0du su#laidina nu#ent'us((, pastumia ( ( be!ilti$#% pad't(, d'l #o $is nusiudo.
2aip pat #riminali3uoamas pad'imas be!ilti$#ai sergan&iam mogui o pra$"mu nusiud"ti.
8usikaltimai (mogaus sv$ikatai i' k$liantys pavoj; sv$ikatai a'ba gyvyb$i. 8usikaltim; sv$ikatai samp'ata i' '56ys
galiojan"iuos$ =statymuos$ i' naujam$ #R B..
Sv$ikatos sut'ik%ymas #ode#se (!ardiamas #0no sualoimu, u#r'timu liga ar #ito#iu susargdinimu. 2ai "ra neteis'tas be
t"&ios atimti g"!"b+, alos padar"mas #ito mogaus s!ei#atai, bet #uriuo b0du t"&ia ar d'l neatsargumo paeidiant mogaus #0no
audinius, organus ar /un#;ias.
<i nusi#altim /B01.TS "ra #ito mogaus s!ei#ata. -'sinimasis ( sa!o s!ei#at% n'ra nusi#altimas, i$s#"rus at!eus, #ai
to#ia !ei#a sudaro #ito nusi#altimo sud't(. Jmogaus suti#imas padar"ti al% o s!ei#atai, bent /ormaliai pagal galioan&ius (stat"mus,
i$s#"rus leng!% #0no sualoim% ar susargdinim% bei sumu$im%, ne$alina baudiamosios atsa#om"b's, #aip ir at'mus g"!"b+, ta&iau
taip "ra ti# /ormaliai. Qa#ti$#ai be nu#ent'usioo s#undo b"la ne#eliama nei d'l ap"sun#io, nei d'l sun#aus sualoimo ar
susargdinimo.
/B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai9
1!ei#ata gali b0ti sutri#d"ta !ei#a, !ei#smais arba ne!ei#imu. B0tinas $i nusi#altim obe#t"!iosios pus's po"mis "ra
padarin"s , ala s!ei#atai, bei prieastinis #altinin#o !ei#os ir atsiradusi padarini r"$"s. 1!ei#atos sutri#d"mas "ra materialioi
sud'tis, o padariniai s!ei#atai rei$#ia, #ad paeista mogaus #0no audini, organ anatomin' sandara arba /i3iologin's /un#;ios.
Jalos d"dis ir s!ei#atos sutri#imo laipsnis gali b0ti labai (!air0s, ir tai lemia nusi#altimo sun#um%. Oeigu padarinius l'm' ai$#i
indi!ido patologia, o #altinin#as os nenumat', u to#ius padarinius atsa#om"b's negali b0ti, nes n'ra #alt's.
1usargdinimas nuo sualoim gali s#irtis obe#t"!iaisiais po"miais, nes $iuo at!eu gali b0ti ir nesmurtinis po!ei#is mogui.
8#r'sti (manoma ti# in/e#;ine liga9 tie# pa&iam a sergant, tie# nesergant.
5agal obe#t"!( #riteri , /a#ti$#ai su#elt padarini s!ei#atai sun#um% ir laipsn( (stat"mas s#iria sun#, ap"sun#( ir leng!%
s!ei#atos sutri#d"m% (sualoim%, u#r'tim% liga, #ito#( susargdinim%). Nustatant s!ei#atos sutri#d"mo laipsn(, #riteriai "ra
sualoimo, susargdinimo pa!oingumas g"!"bei, realus arba sie#tas alos s!ei#atai d"dis ir tos alos pasto!umas. 2am rei#alui dabar
galioa -0no sualoimo sun#umo nustat"mo teismo medi;inos lai#inosios tais"#l's.
S4B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai
1!ei#atos sutri#d"mas gali b0ti padar"tas ir t"&ia ir d'l neatsargumo (i$s#"rus leng!%, #uris gali b0ti ti# t"&inis). Atsa#om"b'
u sualoim%, susargdinim% di/eren;iuoama ir pagal #alt's /orm%. 2"&ia gali b0ti tiesiogin' , #ai sie#iama padar"ti apibr'to
10
sun#umo al% s!ei#atai. 2aip b0na retai. 2"&ia mogus sualoamas daniausiai smurtauant, nusi#altimai s!ei#atai padaromi
netiesiogine, neapibr'ta, ne#on#reti3uota t"&ia padarini at!ilgiu. 2o#iu at!eu !ei#a #!ali/i#uoama pagal /a#ti$#ai padar"t% al%
s!ei#atai , #aip leng!as, ap"sun#is ar sun#us sualoimas, susargdinimas. Oeigu taip !ei#iant nu#ent'usiaam atimama g"!"b', "ra
nuud"mas.
2"&inio sun#aus ir ap"sun#io, taip pat leng!o sualoimo, su#'lusio s!ei#atos sutri#im% (B- 111, 11) str. bei 110 str. ) d.),
S4B01.T4 pripa(stamas asmuo, sulau#+s 1F met, o neatsargaus ar t"&inio, nesu#'lusio s!ei#atos sutri#imo, - nuo 1D met.
111 STR. T2GI8IS S48.4S .Q8/ S4D#/0I!S+ 4D.RTI!S #IA R .IT/.S S4SRADI8I!S
Ty"inis (mogaus k5no su(alojimas+ u(k'&timas liga a' kitoks susa'g%inimas+ pavojingas gyvyb$i a'ba suk&l-s '$g&jimo+
gi'%&jimo a' ku'io no's kito o'gano a' jo 9unk*ij; n$t$kim,+ psi*Oin- lig,+ n&6tumo nut'5kim,+ u(k'&tim, (mogaus
imuno%$9i*ito vi'usu LDIVM+ taip pat kitok= sv$ikatos sut'ikim,+ susijus= su pastoviu n$ ma(iau kaip t'$"%alio b$n%'ojo
%a'bingumo n$t$kimu+ a'ba n$pataisom, v$i%o subjau'inim,+ baudiamas lais!'s at'mimu nuo ) i#i ? met.
2a pati !ei#a, padar"ta itin pa!oingo re;id"!isto ar iauriai #an#inant, taip pat sun#us #0no sualoimas r"$ium su
nu#ent'usioo !"#d"mu tarn"bin's ar !isuomenin's pareigos bei sun#aus #0no sualoimo padar"mas maame&iam asmeniui ar
be'gi$#os b0#l's asmeniui , nuo 5 i#i 10 met.
1ualoimas ir #ito#s susargdinimas pripa(stamas sun#iu esant bent !ienam i$ po"mi (!ardint straipsnio dispo3i;ioe.
-adangi (stat"me nurod"ti sun#aus sualoimo, susargdinimo po"miai "ra medi;ininio pob0dio, tod'l #ie#!ienu sualoimo ar
susargdinimo at!eu, ar bent !ienas "ra padar"tas, nustato medi#ai e#spertai ir ti# po to !ertina teisinin#ai.
2ais"#l'se teigiama, #ad pa!oingi g"!"bei sun#0s #0no sualoimai "ra to#ie, #urie su#elia pa!o nu#ent'usioo g"!"bei, ir
tie, #urie, nesutei#us medi;inos pagalbos, baigtsi mirtimi. 1%ra$as patei#tas nepilnas.
mogaus organo ar funkcij netekimas "ra sun#aus #0no sualoimo, u#r'timo liga ar #ito#io susargdinimo po"mis.
Lrganu lai#oma mogaus #0no dalis, atlie#anti sa!aran#i$#% /un#;i%. Qun#;ia , organo pas#irtis.
egos netekimas "ra pasto!us !isi$#as a#lumas abiem a#imis, taip pat pasto!us reg'imo stiprumo suma'imas i#i 0,0F ir
maiau, t.". #ai d!ie metr atstumu mogus nemato d!ie pir$t. 6ienos a#ie nete#imas taip pat "ra sun#us #0no sualoimas,
ta&iau pagal #it% po"m( , pasto!aus darbingumo nete#imas daugiau #aip !ienu tre&daliu. Neregin&ios a#ies sueidimas, d'l #urios %
rei#'o pa$alinti, tur't b0ti !ertinamas #aip nepataisomas !eido subauroimas.
!lausos netekimas "ra nepraeinantis !isi$#as #urtumas arba to#ia b0#l', #ai mogus negirdi normalios $ne#amosios #albos u
@-5 ;m nuo ausies #au$elio. .'l #urtumo !iena ausimi mogus neten#a maiau #aip tre&dal( darbingumo, tod'l to#s sualoimas
lai#omas ap"sun#iu (B- 11) str.).
!urio nors kito organo ar jo funkcijos netekimas. Nete#us lieu!io, neten#ama #albos /un#;ios. Ran#os nete#imas "ra, #ai
os neten#ama ne emiau al#0n's s%nario, o #oos , ne emiau #elio s%nario. Arba /un#;i nete#imas (paral"ius ar #ito#s /un#;i
praradimas). -iti $i organ nete#imo at!eai lai#omi gal0n's dalies nete#imu ir !ertinami pagal pasto!aus darbingumo nete#imo
po"m(.
Psic"ikos lig# diagno3uoa ir os r"$( su trauma, susargdinimu ar #ito#iu po!ei#iu nustato teismo psi;Eiatrios e#sperti3'. <iuo
nusi#altimo po"miu pripa(stama bet #uri psi;Eiatriai inoma psi;Ei#os liga, (s#aitant lai#inus psi;Ei#os sutri#imus.
N$tumo nutr%kimas turi b0ti #0no sualoimo ar #ito#ios po!ei#io n'$&iai moteriai, ligos ai su#'limo padarin"s. <is
padarin"s neturi pri#laus"ti nuo indi!iduali nu#ent'usiosios organi3mo sa!"bi, anomali, #uri #altinin#as neinoo ir tuo
nepasinaudoo. N'$tumo stadia rei#$m's neturi.
&krtimas mogaus imuno'eficito virusu ()*+ #elia reali% gr'sm+ susirgti A*.1. Lbe#t"!iai u#r'timas J*6 "ra l"tinio
sant"#ia!imo su in/e#uotu asmeniu padarin"s. .aniausiai J*6 usi#re&iama per #rau%, re&iau #itu b0du perduodant !irus% ( #ito
mogaus organi3m%. -alt' , ti# t"&in'. Oeigu #altinin#as "ra in/e#uotas J*6 arba serga A*.1 ir tai ino, ir l"ti$#ai sant"#iaudamas
nesiima atsargumo priemoni, is !ei#ia arba tiesiogine, arba netiesiogine t"&ia ir padarini at!ilgiu.
Nepataisomas vei'o subjaurojimas. 6eido subauroimas rei$#ia, #ad d'l sualoimo ar susargdinimo nu#ent'us"sis pasidar'
nemalonios i$!ai3dos, atstumiantis. 2ai nustato teisingumo institu;ios, !ado!audamosi estetiniais #riteriais. 1ubauroimo
nepataisomum% #onstatuoa teismo medi;inos e#spertai. Nepataisomu pripa(stamas to#s subauroimas, #uris nei$n"#s nat0raliai,
arba #urio negalima pa$alinti terapios priemon'mis, o ti# plastine opera;ia ar aps#ritai to padar"ti ne(manoma.
!itoks sveikatos sutrikimas, susij-s su pastoviu, ne maiau kaip tre.'alio ben'rojo 'arbingumo netekimu, rei$#ia bet #o#(
susirgim%, organi3mo /un#;i sutri#im%, d'l #o prarandamas darbingumas. .arbingumo nete#imo laipsn( nustato medi#ai. 5ro/esinio
darbingumo nete#imas nesudaro aptariamoo po"mio.
S4B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai.
2"&inis sun#us #0no sualoimas, u#r'timas liga ar #ito#s susargdinimas gali b0ti padar"tas tiesiogine t"&ia arba ti# su!o#iant
to#i padarini galim"b+ $iuo #on#re&iu at!eu ir nesie#iant, bet numatant galim"b+ iems #ilti. .aniausiai padaromas
neapibr'ta, ne#on#reti3uota t"&ia , atsa#om"b' i$#"la pagal /a#ti$#ai su#eltus padarinius.
2"&inio sualoimo ar #ito#io susargdinimo #!ali/i#uoamiei po"miai nurod"ti B- 111 str. ) dal"e.
2"&inis sun#us #0no sualoimas ar #ito#s susargdinimas, padar"tas darant #it% nusi#altim%, #urio #!ali/i#uoamuou po"miu
nurod"tas t"&inis sun#us sualoimas ar susargdinimas (i$aginimo, pl'$imo) papildomai pagal B- 111 str. ne#!ali/i#uoamas.
112 STR. T2GI8IS 32S48.IS .Q8/ S4D#/0I!S+ 4D.RTI!S #IA R .IT/.S S4SRADI8I!S
Ty"inis (mogaus k5no su(alojimas+ u(k'&timas liga a' kitoks susa'g%inimas+ n$pavojingas gyvyb$i i' n$suk&l-s 6io
ko%$kso 111 st'aipsnyj$ numatyt; pas$kmi;+ b$t suk&l-s ilgalaik= ku'io no's o'gano 9unk*ij; sut'ikim, a' kitok= ilgalaik=
sv$ikatos sut'ikim, a'ba (ym; pastov; ma(iau kaip t'$"%alio b$n%'ojo %a'bingumo n$t$kim,+ baudiamas lais!'s at'mimu i#i
F met arba pataisos darbais i#i ) met.
2a pati !ei#a, padar"ta r"$ium su nu#ent'usioo !"#d"mu tarn"bin's ar !isuomenin's pareigos arba itin pa!oingo re;id"!isto
ar iauriai #an#inant, taip pat ap"sun#io #0no sualoimo padar"mas maame&iam asmeniui ar be'gi$#os b0#l's asmeniui
baudiamas lais!'s at'mimu i#i 5 met.
/B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai.
11
N'ra pa!oingas nu#ent'usioo g"!"bei ir nesu#elia 111 str. 1 d. nurod"t padarini. 5o3it"!0s ap"sun#io sualoimo ar
#ito#io susargdinimo po"miai, ats#iriant"s ( nuo leng!o sualoimo ar #ito#io leng!o s!ei#atos sutri#d"mo, "ra9
ilgalai#is #urio nors organo /un#;i sutri#imas:
#ito#s ilgalai#is s!ei#atos sutri#imas (liga), #ai sergama daugiau negu )1 dien%:
"mus pasto!us maiau #aip tre&dalio bendroo darbingumo nete#imas ( #ai neten#ama nuo 10S i#i @@S bendroo
darbingumo).
2ai "ra alternat"!0s po"miai ir pa#an#a bent !ieno i$ , #ad sualoimas ar susargdinimas b0t pripaintas ap"sun#iu. 5!3.9
nedideli #aul (s#ilimai, s%nari i$nirimai, #urtumas !iena ausimi, pir$to nete#imas ir pan.
S4B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai
Iali b0ti padar"tas ir tiesiogine ir netiesiogine t"&ia. 5ra#ti$#ai be!ei# be i$im&i t"&ia b0na neapibr'ta, ne#on#reti3uota.
-altinin#as smurtaua ir s%moningai elgiasi nepais"damas atsargumo, numat"damas, #ad d'l to#o elgesio gali b0ti padar"ta ala #ito
mogaus s!ei#atai, ir daro prielaid%, og ala gali #ilti. 2aigi B- 11) str. in#rimina!im% ar nein#rimina!im% lemia tai, #o#io d"dio
ala bu!o /a#ti$#ai padar"ta. Oeigu nu#ent'us"sis sirgo )1 dien% , sualoimas leng!as, eigu )) , ap"sun#is.
Nors /ormaliai tai !ie$oo #altinimo deli#tas, /a#ti$#ai b"los #eliamos ti# esant nu#ent'usioo s#undui.
11) str. ) dal"e nurod"tos #!ali/i#uoan&ios aplin#"bi turin"s atitin#a analogi$# aplin#"bi, #!ali/i#uoan&i t"&in( sun#
#0no sualoim%, turin(. Aplin#"b's, #!ali/i#uoan&ios t"&in( ap"sun#( s!ei#atos sutri#d"m%, "ra identi$#os t"&in( sun# s!ei#atos
sutri#d"m% #!ali/i#uoan&iomis aplin#"b'mis. <ios !ei#os s#iriasi ti# pagal alos mogaus s!ei#atai padar"mo laipsn(, sun#um%.
11: STR. T2GI8IS S48.4S R 32S48.IS D!/A4S .Q8/ S4D#/0I!S DIDDII S4SI04DI84S
Ty"inis sunkus a' apysunkis (mogaus k5no su(alojimas+ staiga %i%(iai susijau%inus %&l nuk$nt&jusiojo pava'toto
p'i$6ingo =statymams smu'to a' sunkaus =($i%imo, Baudiamas lais!'s at'mimu i#i ) met arba pataisos darbais tam pa&iam lai#ui.
2ai p'ivil$gijuotas nusikaltimas mogaus s!ei#atai. B- 11@ str. "ra spe;iali norma B- 111 ir 11) straipsni at!ilgiu. 2ai
#ad atsa#om"b' u sun# ir ap"sun#( mogaus sualoim% reglamentuota !iename straipsn"e, rodo, og tarp sun#aus ir ap"sun#io
sualoimo n'ra esminio s#irtumo. 2ai, #ad t"&inis sun#us ar ap"sun#is mogaus sualoimas B- 11@ str. tra#tuoamas #aip
leng!esnis nusi#altimas, lemia i$s#irtin' #altinin#o emo;in', psi;Ei#os b0sena, su#elta paties nu#ent'usioo neteis'tais !ei#smais, ir
mainanti sube#to galim"b+ su!o#ti sa!o !ei#smus ir t!ard"tis.
B0tina nustat"ti, #ad #altinin#as labai susiaudino, susiaudino staiga, susiaudino d'l nu#ent'usioo neteis't !ei#sm ,
smurto ar sun#aus (eidimo ir tuo, b0damas labai susiaudin+s, padar' !ei#smus, numat"tus B- 11@ straipsn"e.
Aptariamasis nusi#altimas gali b0ti padar"tas ti# sualoant mogaus #0n%.
2"&ia gali b0ti tiesiogin' ir netiesiogin', bet ti# staigioi. -altinin#as gali sie#ti b0tent to#i padarini , sun#iai ar ap"sun#iai
sualoti, arba, #aip daniausiai b0na, !ei#ti neapibr'ta, ne#on#reti3uota t"&ia.
11< STR. S48.4S R 32S48.IS D!/A4S .Q8/ S4D#/0I!S+ 4D.RTI!S #IA R .IT/.S S4SRADI8I!S D#
81TSRA4!/
Sunkus a' apysunkis (mogaus k5no su(alojimas+ u(k'&timas liga a' kitoks susa'g%inimas %&l n$atsa'gumo ,l.a. i#i )
m.arba pataisos darbais tam pa&iam lai#ui.
*r $ioe normoe sun#us ir ap"sun#is mogaus s!ei#atos sutri#d"mas tra#tuoami !ienodai. -o#io laipsnio padarini
sualoimas, susargdinimas su#'l', turi (ta#os ti# indi!iduali3uoant bausm+.
Neatsargus sun#us ar ap"sun#is sualoimas, susargdinimas gali b0ti padar"tas9
#altinin#ui atlie#ant !ei#smus ar susilai#ant nuo !ei#sm t"&ia, numatant abstra#&i% galim"b+, #ad d'l to #ito mogaus
s!ei#atai gali b0ti padar"ta ala, ir leng!ab0di$#ai ti#intis, og pa!"#s tos alos i$!engti, arba nenumatant to#ios alos galim"b's, nors
#altinin#as pri!al'o ir gal'o % numat"ti:
#altinin#ui !ei#iant neatsargiai ir nenumatant aling padarini, #ai uos pri!al'o ir gal'o numat"ti.
Oeigu sun#iai ar ap"sun#iai mogus sualoamas paeidus transporto eismo saugumo tais"#les, atsa#om"b' #"la ne pagal B-
115 str., o pagal B- )FD str., nes tai "ra spe;iali norma 115 str. at!ilgiu.
116 STR. T2GI8IS #18AVS .Q8/ S4D#/0I!S+ 4D.RTI!S #IA R .IT/.S S4SRADI8I!S
Ty"inis l$ngvas k5no su(alojimas+ u(k'&timas liga a' kitoks susa'g%inimas n$suk&l-s sv$ikatos sut'ikimo, baudiamas
lais!'s at'mimu i#i $e$i m'nesi, arba pataisos darbais i#i !ieneri met, arba bauda, arba utrau#ia !isuomeninio po!ei#io
priemoni tai#"m%.
2a pati !ei#a, su#'lusi trumpalai#( s!ei#atos sutri#im%, arba ne"m pasto! darbingumo nete#im%, Baudiama lais!'s
at'mimu i#i 1 met arba pataisos darbais tam pa&iam lai#ui.
1istemingas t"&ini leng! #0no sualoim padar"mas baudiamas lais!'s at'mimu i#i @ met.
/B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai
Leng!u #0no sualoimu ar susargdinimu, nesu#'lusiu s!ei#atos sutri#imo, obe#t"!iai lai#oma !ei#a, #uria #itam mogui
padaromas to#s #0no sualoimas, d'l #urio s!ei#ata !isai nesutrin#a arba sutrin#a, bet ne ilgiau #aip $e$ias dienas. 2ai gali b0ti
negilios ai3dos, #rauosru!os, sutren#imai ir pana$0s sualoimai, palie#ant"s trumpalai#es "mes, ta&iau mogus d'l to nesuserga,
nesuma'a o darbingumas. Lai#oma, #ad sualoimas nesu#'l' s!ei#atos sutri#imo, eigu d'l sualoimo nu#ent'us"sis !ien% ar
$e$ias dienas sirgo, bu!o nedarbingas.
Analogi$#a !ei#a, t.". mogaus #0no sualoimas ar #ito#s susargdinimas, su#'l+s trumpalai#( s!ei#atos sutri#im% ar ne"m
pasto! darbingumo nete#im% taip pat lai#omas leng!u s!ei#atos sutri#d"mu, ta&iau grie&iau baudiamu, t.". #!ali/i#uotu. 6ei#%
#!ali/i#uoa sun#esni nei pirmoe dal"e nurod"ti padariniai , ilgiau tru#usi liga arba pasto!us nedidel's nedarbingumo dalies
nete#imas. 2ais"#l'se nustat"ta, #ad trumpalai#iu s!ei#atos sutri#d"mu pripa(stama liga, lai#inas nedarbingumas, eigu tai tru#o
ilgiau #aip D dienas, bet ne ilgiau #aip )1 dien%. Alternat"!us po"mis , #ai d'l sualoimo, ligos nu#ent'us"sis nete#o maiau #aip
10S pasto!aus bendroo darbingumo. 6ertinant #0no sualoim% ir o padarinius, taigi ir #itas ligas, negali tur'ti (ta#os an#stesni
lig pa0m'imai ir medi;inos pagalbos tei#imo tr0#umai.
1)
S4B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai
Iali b0ti padar"tas tie# tiesiogine, tie# ir netiesiogine t"&ia, be to, daniausiai padaromas neapibr'ta, ne#on#reti3uota t"&ia, ir
!ei#os #!ali/i#a;i% lemia /a#ti$#ai padar"tos alos s!ei#atai d"dis.
B- 11D str. @ d. nurod"tas sistemingas t"&ini leng! #0no sualoim dar"mas apima b0tent ti# #0no sualoimus, bet
neapima #it susargdinim ir rei$#ia, #ad #altinin#as t% pat( asmen( t"&ia leng!ai sualoo ne maiau #aip tris #artus. 1istemingumo
po"miui neturi rei#$m's, #o#ie leng!i #0no sualoimai bu!o padar"ti , sutri#d+ ar nesutri#d+ s!ei#at%.
1murtas, su#'l+s leng!% sualoim%, padar"tas ne d'l asmenini #altinin#o ir nu#ent'usioo sant"#i, #ol galioa B- ))5 str.,
tra#tuoamas ne #aip nusi#altimas mogaus s!ei#atai, o #aip ;Euligani3mas.
S4B01.T4 pripa(stamas pa#altinamas 1D met asmuo, o su#'lusio s!ei#atos sutri#im% , nuo 1F met.
2"&inis leng!as #0no sualoimas, susargdinimas, tie# nesu#'l+s s!ei#atos sutri#imo, tie# su#'l+s, "ra pri!ataus #altinimo
deli#tas: baudiamasis perse#ioimas pradedamas ti# esant nu#ent'usioo s#undui ir gali b0ti nutrau#tas am susitai#ius su #altinin#u
(i#i (siteis'ant nuosprendiui).
Leng!as mogaus #0no sualoimas, u#r'timas liga ar #ito#s susargdinimas d'l neatsargumo, tie# su#'l+s s!ei#atos sutri#im%,
tie# ir nesu#'l+s, nelai#omas nusi#altimu, nes to#ia !ei#a baudiamaame (stat"me nenumat"ta.
-aip ir !isais nusi#altim mogaus s!ei#atai at!eais, eigu leng!as sualoimas, susargdinimas padar"tas sie#iant didesn's
alos mogaus s!ei#atai, !ei#a sudaro pasi#'sinimo ( sun#esn( nusi#altim% sud't(, o eigu #'sinamasi ( g"!"b+, - nuud"mo.
11@ STR. S!QAIJ S4DVI!S IR DI4R4S .8.I8I!S
Ty"inis sm5gio su%avimas a'ba kitoks smu'to v$iksmas+ suk&l-s 9i)in= skausm,, baudiamas pataisos darbais i#i 1 met,
arba bauda, arba utrau#ia !isuomeninio po!ei#io priemoni tai#"m%.
1istemingas sm0gi suda!imas arba #ito#ie iaur0s #an#inimo pob0dio smurto !ei#smai baudiami lais!'s at'mimu i#i 1
met.
/B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai
1m0gio suda!imas ar #ito#s smurto !ei#smas rei$#ia mogaus mu$im% ar #ito#( po!ei#( mogaus #0nui, sie#iant su#elti am
/i3in( s#ausm%, ta&iau o nesualoant, nesusargdinant. B- 11? str. 1 d. apima ti# tuos at!eus, #ai to#s mu$imas ar #iti smurto
!ei#smai nesu#'l' #0no sualoimo, susargdinimo, bei padarini, numat"t B- 111, 11) ar 11D straipsniuose, ir nebu!o padar"ti
sie#iant to#i padarini. 7u$imu suprantame smurta!im%, nu#ent'usiaam su#'lus( /i3in( s#ausm%, bet nepali#us( ant o #0no
p'dsa#, #uriuos gal't u/i#suoti medi#ai , audini anatomini paeidim ar organ /un#;i sutri#im. 2a&iau s!ei#ata d'l to
gal'o b0ti trumpam ir sutri#usi, bet ne ilgiau #aip D dienas.
S4B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai
Nusi#altimas padaromas ti# tiesiogine t"&ia.
-!ali/i#uoamiei po"miai. 1istemingas sm0gi suda!imas "ra, #ai #altinin#as t% pat( asmen( t"&ia sumu$a tris ar daugiau
#art. Ne tris sm0gius suduoda !ienu #artu, bet tris #artus mu$a (analogi$#ai sistemingam t"&ini leng! #0no sualoim
padar"mui). Jiauraus #an#inimo pob0dio smurto !ei#smai rei$#ia, #ad nu#ent'us"sis mu$ant, #itaip smurtauant t"&ia #an#inamas,
am su#eliamos didel's /i3in's #an&ios, smurtauama ilgai. 2ai gali b0ti ilgai t+siamas mu$imas, suduodant daug #art, #an#inimas
ilgai lai#ant #ar$t"e, $alt"e ar #itaip /i3i$#ai !ei#iant nu#ent'usioo #0n%. -an#inimu 11? str. ) d. poi0riu negali b0ti pripaintas
moralini #an&i su#'limas, psi;Eologinis #an#inimas t"&ioantis i$ mogaus, eminant o orum% grasinimais, odiais, bet ne /i3iniu
po!ei#iu. 2o#ie !ei#smai tra#tuoami #aip (eidimas, grasinimas sualoti, nuud"ti.
2ie# mu$imas, tie# #an#inimas, numat"ti B- 11? str., danai "ra #ito, sun#esnio nusi#altimo, p!3., neteis'to lais!'s at'mimo,
;Euligani3mo ir #it po"mis. 2ada !ei#a pagal $( straipsn( ne#!ali/i#uoama.
2ai pri!ataus #altinimo deli#tas.
12> st'. 8$t$is&tas abo'to pa%a'ymas
I"d"too neteis'tas padar"mas aborto ,
baudiamas pataisos darbais i#i d!e met arba bauda.
bo'to pa%a'ymas antisanita'in&mis s,lygomis a'ba n$tu'int auk6tojo m$%i*inos mokslo baudiamas lais!'s at'mimu i#i
@ met.
8$t$is&tas abo'to pa%a'ymas paka'totinai a'ba suk&l-s nuk$nt&jusiajai ilgalaik= sv$ikatos sut'ikim, a' mi't=
baudiamas lais!'s at'mimu nuo ) i#i ? met.
bo'tu va%inamas dirbtinis moters n'$tumo nutrau#imas, t.". mogaus gemalo, !aisiaus sunai#inimas. 2ai gali b0ti
;Eirurgin' opera;ia ar #ito#s po!ei#is moters organi3mui ar gemalui, #urio padarin"s , n'$tumo nutr0#imas.
Aborto opera;ias leidiama dar"ti ti# g"d"toui a#u$eriui gine#ologui, ti# g"d"mo (staigoe ir lai#antis #it nustat"t s%l"g.
Abortas, padar"tas paeidiant nustat"tus rei#ala!imus, i$s#"rus b0tinoo rei#alingumo at!eus, pripa(stamas neteis'tu, t.".
nusi#altimu.
Abortas lai#omas nusi#altimu mogaus s!ei#atai, nes su#elia pa!o moters s!ei#atai ar net g"!"bei, nors tiesiogiai ( g"!"b+
ar s!ei#at% nesi#'sinama. Abortas "ra nusi#altimas, #ai n'$tumas nutrau#iamas neteis'tai, t"&ia, ta&iau n'$&iaai pra$ant, ai sutin#ant.
N'$tumo nutrau#imas prie$ nu#ent'usiosios !ali%, be os suti#imo !ertinamas ne #aip abortas, o #aip sualoimas. 2ai gali b0ti
t"&inis arba neatsargus #0no sualoimas, susargdinimas (B- 111, 115 str.). Oeigu n'$&ioi pati pasidaro abort%, dirbtinai nutrau#ia
n'$tum% , nelai#oma nusi#altimu. *r moters #urst"mas dar"tis abort%, pad'imas ( pasidar"ti ar #urst"mas, #ad #itas asmuo tai
padar"t, n'ra nusi#altimas. 2ai pripaintina baudiam (stat"m spraga.
/B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai
Abortas lai#omas neteis'tu, #ai "ra bent !iena i$ $i aplin#"bi9
abort% padaro asmuo, neturintis teis's dar"ti $ios opera;ios:
abortas padaromas ne g"d"mo (staigoe:
abortas neleistinas medi;inos poi0riu.
1@
Aborto sud'tis "ra materialioi, nusi#altimas lai#omas baigtu nutrau#us n'$tum%. Nepa!"#usios pastangos tai padar"ti ,
pasi#'sinimas. Oeigu to#ie !ei#smai su#elia prie$lai#in( gimd"m% ir #0di#is gimsta g"!as, abortas taip pat lai#omas pabaigtu, nes
n'$tumas bu!o nutrau#tas.
S4B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai
2ai t"&inis nusi#altimas, padaromas tiesiogine t"&ia. -altinin#as su!o#ia, #ad sa!o !ei#smais dirbtinai nutrau#ia moters
n'$tum%, be to, os suti#imu, ir sie#ia tai padar"ti. -altinin#as su!o#ia, #ad is neturi teis's dar"ti abort%, arba #ad daro opera;i% ne
medi;inos (staigoe, arba ne(siti#in+s, #ad n'$tumas n'ra didesnis nei 1) sa!ai&i ir n'ra #ontraindi#a;ios n'$tumui nutrau#ti. Oeigu
to#s g"d"toas "ra (siti#in+s, #ad !ei#ia !er&iamas b0tinoo rei#alingumo , !ei#a n'ra nusi#altimas. 7ot"!ai (ta#os !ei#ai
#!ali/i#uoti neturi, ( uos atsi!elgtina ti# indi!iduali3uoant bausm+.
S4B01.T4 gali b0ti pa#altinamas 1D met asmuo. N'$&ioi gali b0ti ti# nu#ent'usia. 5ad'imas neteis't% abort% daran&iam
asmeniui, tie# /i3inis, tie# !erbuoant #lientes, "ra bendrinin#a!imas.
Bet #urios spe;iali3a;ios g"d"toas, turintis au#$too mo#slo diplom%, u neteis'to aborto padar"m% atsa#o pagal B- 1)F str.
1, o ne ) dal( ( i$s#"rus at!eus, #aip abortas padaromas antisanitarin'mis s%l"gomis). I"d"mo (staiga pripa(stami ti# sta;ionaro
gine#ologios s#"riai, atlie#ant mi#roabortus , moter #onsulta;ios, #uriose (rengtos opera;in's ir $ias s%l"gas atitin#ant"s pri!a&i
g"d"to a#u$eri , gine#olog #abinetai.
Abortas leidiamas esant i#i 1) sa!ai&i n'$tumui, ei n'ra #ontraindi#a;i. -ontraindi#a;ios n'$tumui nutrau#ti "ra9
0miniai ir po0miniai genitali udegimai:
0miniai ir po0miniai #itos lo#ali3a;ios udegimai:
0min's in/e#;in's ligos.
N'$tumo terminas ir tai, ar n'ra #ontraindi#a;i, !isada turi b0ti nustatoma prie$ opera;i%: to neatli#us, abortas pripaintinas
neteis'tu.
Ne g"d"too, t.". neturin&io au#$too medi;inos mo#slo padar"tas abortas !isada "ra neteis'tas ir #!ali/i#uoamas pagal B-
1)F str. ) dal(. Asmuo, neturintis g"d"too diplomo, pripa(stamas neturin&iu au#$too medi;inos mo#slo.
B- 1)F str. @ d. in#riminuotina tie# g"d"toui, tie# ne g"d"toui, #uris neteis't% abort% padaro pa#artotinai, t.". ne pirm% #art%,
ir #ai neteis'tas abortas su#elia nu#ent'usiaai ilgalai#( s!ei#atos sutri#im% arba mirt(. <i padarini at!ilgiu turi b0ti #alt', ta&iau
ti# neatsargi , nusi#alstamas ner0pestingumas arba pasiti#'imas. Oeigu $ie padariniai atsiranda d'l teis'to aborto, B- 1)F straipsnis
negali b0ti in#riminuotas.
12F st'. 3alikimas pavojingoj$ gyvyb$i pa%&tyj$
8$sut$ikimas b5tinos i' ai6kiai n$ati%&liotinos pagalbos asm$niui+ $san"iam pavojingoj$ gyvyb$i pa%&tyj$+ j$igu
kaltininkas (inomai gal&jo j, sut$ikti b$ 'imto pavojaus sau a' kiti$ms asm$nims+ taip pat n$p'an$6imas atitinkamoms
=staigoms a' asm$nims api$ b5tinum, sut$ikti toki, pagalb, baudiami pataisos darbais i#i D m'nesi arba utrau#ia
!isuomeninio po!ei#io priemoni tai#"m%.
Jinotinis pali#imas be pagalbos asmens, esan&io pa!oingoe g"!"bei pad't"e ir negalin&io imtis sa!isaugos priemoni, eigu
#altinin#as pri!al'o nu#ent'usiuou r0pintis ir gal'o sutei#ti am pagalb% arba pats sudar' pa!oing% o g"!"bei pad't(, baudiamas
lais!'s at'mimu i#i ) met arba pataisos darbais tam pa&iam lai#ui.
3alikimas pavojingoj$ gyvyb$i pa%&tyj$ "ra bendroi pagalbos nesutei#imo norma. <iame straipsn"e numat"tos d!ie labai
pana$i nusi#altim sud't"s9 nesutei#imas mogui pagalbos, esan&iam pa!oingoe g"!"bei pad't"e, #ai #altinin#as "ra pa$alinis
(!"#iui asmuo, netur'+s spe;ialiosios pareigos uo r0pintis (1 d.), ir pali#imas be pagalbos mogaus, esan&io pa!oingoe g"!"bei
pad't"e, #ai #altinin#as pri!al'o uo pasir0pinti.
/B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai
Abiem at!eais "ra pa!oinga mogaus g"!"bei pad'tis. 2ai to#ia #ritin' situa;ia, #ai mogui gresia realus mirties pa!ous d'l
sti;Ein's nelaim's, nelaimingo atsiti#imo, nusi#altimo, ligos ir pan. *r "ra a#i!ai3du, #ad am rei#ia neatid'liotinos pagalbos, t.". #ai
pa!ous gresia ne ateit"e, o dabar, ir man"tina, #ad mogus negal's to pa!oaus pa$alinti pats. 5agalbos nesutei#imas arba pali#imas
be pagalbos , tai pas"!us elges"s, ne!ei#imas, pagalbos nesutei#imas galint % sutei#ti. 5ali#imas be pagalbos gali pasirei#$ti ir
pasi$alinimu i$ tos !ietos nesutei#us pagalbos. Nusi#altimas lai#omas baigtu nesutei#us pagalbos galint % sutei#ti, neatsi!elgiant,
su#'l' tai #o#i nors padarini nu#ent'usiaam ar nesu#'l'. <ios sud't"s "ra /ormaliosios. 5agalba , tai !ei#smai, #uriais pa$alinama
ar #urie gali pad'ti pa$alinti pa!o. 2ai gali b0ti ir prane$imas atitin#amoms (staigoms ar asmenims apie rei#al% sutei#ti pagalb%.
Oeigu asmuo pats negal'o sutei#ti pa#an#amai e/e#t"!ios pagalbos, prane$imas $alina atsa#om"b+. 2aigi neprane$imas to#iais
at!eais gali rei#$ti pagalbos nesutei#im%.
S4B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai
<ie nusi#altimai padaromi t"&ia. -altinin#as su!o#ia #it% mog esant to#ios b0#l's, #ad pagalba am rei#alinga neatid'lioant
ir is gali % sutei#ti ar bent pam'ginti sutei#ti, ta&iau nesutei#ia.
S4B01.TS "ra pa#altinamas 1D met asmuo. 5agal #uri% B- 1)> straipsnio dal( #altinin#as atsa#o, lemia o sant"#is su
nu#ent'usiuou ir (!"#iu. 5agalbos nesutei#imas n'ra nusi#altimas, eigu % sutei#ti nebu!o (manoma arba asmuo negal'o os sutei#ti
be didelio pa!oaus sau ir #itiems. .ideliu pa!ou lai#omas pa!ous s!arbiems interesams , g"!"bei, s!ei#atai, nuosa!"bei. Nedidel'
ri3i#a ne$alina atsa#om"b's. -it asmen teisi paeidimas sutei#iant pagalb% turi tur'ti b0tinoo rei#alingumo po"mi.
5adariniai, ala, #uri% pat"r' nu#ent'us"sis, pali#tas pa!oingoe g"!"bei pad't"e, "ra u aptariamoo nusi#altimo sud'ties
rib.
8$sut$ikimas ligoniui m$%i*inos pagalbos L12P st'.M
B$ sva'bios p'i$(asti$s n$sut$ikimas ligoniui m$%i*inos pagalbos+ j$igu tai pa%a'& asmuo+ ku'is pagal =statym, a'
sp$*iali, taisykl- p'ivalo j, sut$ikti baudiamas pataisos darbais i#i !ieneri met arba bauda, arba utrau#ia !isuomeninio po!ei#i
priemoni tai#"m%.
2a pati !ei#a, eigu i su#'l' ar inomai gal'o su#elti ligonio mirt( ar #ito#ias sun#ias am pase#mes, baudiama lais!'s
at'mimu i#i d!e met su at'mimu teis's dirbti pro/esin( darb% i#i tre met.
1F
Tai y'a sp$*ialioji no'ma B- 1)> str. ) d. at!ilgiu , pagalbos nesutei#imo r0$is pagal sube#t%. Atsa#om"b' pagal $(
straipsn( #"la, #ai ligoniui be pateisinamos prieasties nesutei#ia medi;inos asmuo, pri!alantis % sutei#ti pagal (stat"m% ar spe;iali%
tais"#l+, t.". medi#as, medi;inos darbuotoas. Jinoma, i$ medi#o rei#alauama sutei#ti pagalb% pagal sa!o #ompeten;i%.
/B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai
5agalbos nesutei#imas , tai ne!ei#imas, pas"!us elges"s, be s!arbios pateisinamos prieasties neatli#imas b0tin #on#re&iu
at!eu !ei#sm ligoniui gelb'ti, o #an&ioms mainti. Ar #on#re&ios prieast"s, d'l #uri nebu!o sutei#ta medi;inos pagalba, "ra
s!arbios ir pateisinamos, sprendiama atsi!elgiant ( !isas (!"#io aplin#"bes.
S4B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai
2ai t"&inis nusi#altimas. -altinin#as su!o#ia, #ad ligoniui rei#ia neatid'liotinos pagalbos, supranta, og is tai pri!alo ir gali
padar"ti, ta&iau d'l nepateisinam prieas&i to nedaro.
Nusi#altimo sube#tu gali b0ti medi#ai pra#ti#ai , g"d"toai, /el&eriai, medi;inos seser"s, a#u$eriai, /arma;inin#ai. Asmuo,
turintis au#$t%( ar !idurin( medi;inin( i$sila!inim%, ta&iau nedirbantis medi#u, n'ra $io nusi#altimo sube#tas. Oeigu medi;inos
pagalbos nesutei#ia medi;inos (staigos tarnautoas eidamas sa!o pareigas, !ei#a #!ali/i#uotina #aip d!ie nusi#altim , nesutei#imo
ligoniui medi;inos pagalbos ir tarn"bos neatli#imo (B- )>> str.) idealioi sutaptis.
1:K st'. #aivo kapitono n$sut$ikimas pagalbos n$laim&s i6tikti$ms (mon&ms
#aivo kapitono n$sut$ikimas pagalbos van%$ns k$lyj$ n$laim&s i6tikti$ms (mon&ms+ j$igu 6i pagalba gal&jo b5ti
sut$ikta b$ 'imto pavojaus savo laivui+ jo =gulai i' k$l$iviams, baudiama lais!'s at'mimu i#i d!e met arba pataisos darbais tam
pa&iam lai#ui.
<iame straipsn"e numat"ta !ei#a , lai!o #apitono ne!ei#imas sudaro pa!o !andens #eliuose 0stan&i moni g"!"bei.
Nu#ent'usiaisiais gali b0ti tarptautiniuose !anden"se nelaim's i$ti#ti mon's nepri#lausomai nuo to, #o#ios !alst"b's lai!as patiria
a!ari% ar #"la a!arios gr'sm', #o#ios !alst"b's mones i$tin#a nelaim'.
/B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai
Nusi#altimas "ra ne!ei#imas, neatli#imas t !ei#sm, #uriuos, !ado!auantis 0r ir upi lai!"nuose galioan&iomis
tais"#l'mis, lai!o #apitonas pri!alo atli#ti #on#re&ioe situa;ioe, suino+s, #ad !andens #el"e, o lai!ui pasie#iamoe !ietoe,
mones i$ti#o nelaim'. -apitono pareiga "ra gelb'ti !andens #el"e nelaim's i$ti#tus tie# sa!o, tie# bet #urio #ito lai!o mones.
-apitonas nepri!alo tei#ti pagalbos ti# tais at!eais, #ai os tei#imas labai ri3i#ingas, #elia didel( pa!o o lai!ui, o (gulai,
#elei!iams. Nusi#altimas lai#omas baigtu, #ai lai!o #apitonas, gal'damas be didelio pa!oaus sutei#ti pagalb% nelaim's i$ti#tiems
mon'ms, os nesutei#ia nepri#lausomai, #as i$ti#o nelaim'n pate#usius mones. 5adariniai gali tur'ti (ta#os ti# s#iriant bausm+.
S4B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai
2ai "ra t"&inis nusi#altimas. Lai!o #apitonas ino, #ad o lai!ui pasie#iamoe !ietoe drei/uoa, dega, s#+sta lai!as, o
mon'ms gresia 0tis, o #apitonas supranta, og is ir o #omanda be didelio pa!oaus sa!o lai!ui, o mon'ms gali sutei#ti pagalb%,
bent paband"ti gelb'ti, ta&iau to nedaro. 5rieast"s , nerei#$mingos.
S4B01.T4 gali b0ti bet #urio lai!o , #aro, !e"bos, pre#"bos ir pana$iai #apitonas arba #apitono pareigas einantis asmuo,
nes lai!e #apitono (sa#"mai "ra pri!alomi !isiems.
8usikaltimai (mogaus laiv$i.
/bj$ktas , lais!' pla&i%a prasme, lais!' pasirin#ti #aip elgtis, (s#aitant lais!+ pasirin#ti bu!imo !iet%.
#aisv&s pasi'inkti buvimo vi$t, suva'(ymas7
1) neteis'tas lais!'s at'mimas 1@1 str.
)) (#ait pa'mimas 1@1-1 str.
@) neteis'tas atida!imas ( psi;Eiatrios ligonin+ 1@1-) str.
F) !ai#o pagrobimas ar su#eitimas 1)? str.
laisv&s pasi'inkti kaip $lgtis suva'(ymas7
1) asmens $antaas 1@1-1 str.
)) pre#"ba mon'mis GGG1@1-@ str.
8uk$nt&jusysis , bet #uris mogus. 2aip pat !ai#as, nepa#altinamas asmuo , to#ia !ei#a #'sinamasi ( t'!, glob' teis+
nulemti poelgius, bu!imo !iet%.
Subj$ktas , bet #uris pa#altinamas 1D met asmuo. -ai lais!+ apriboa pareig0nas, pasinaudodamas tarn"bine pad'timi , tai
nusi#altimas tarn"bai - pi#tnaudia!imas tarn"ba, (galioim !ir$iimas, tarn"bos pareig neatli#imas ()>5, )>?, )>> str.) (Oei mog
neteis'tai suima, (meta ( dabo#l+ , nusi#altimas tarn"bai. Oei poli;inin#as tai padaro nepasinaudodamas (galioimais , nusi#altimas
mogaus lais!ei).
5adaromi aktyviais v$iksmais ti$siogin$ ty"ia.
1:2
1
st'. sm$ns 6anta(as (nuo 1==> m. !asario 1= d.)
R$ikalavimas atlikti n$t$is&tus v$iksmus a' susilaikyti nuo t$is&t; v$iksm; atlikimo a' kitaip $lgtis pagal kaltininko
nu'o%ym,+ ti$siogiai a'ba u(uominomis g'asinant asm$niui a' jo a'timi$si$ms smu'tu+ tu'to sunaikinimu a' su(alojimu a'ba
komp'omituojan"i; (ini; paga'sinimu+ - bau%(iamas laisv&s at&mimu iki t'$j; m$t;.
<ios sud'ties !ieta nelogi$#a , (terpta tarp $meiimo ir (eidimo, o tur't b0ti $alia nusi#altim mogaus lais!ei.
Neatspindi straipsnio turinio. <antaas , rei#ala!imas grasinant pas#elbti #ompromituoan&ias inias.
Nusi#altimas bus ir tuo at!eu, #ai rei#alauama atitin#amai elgtis, grasinant panaudoti /i3in( smurt%, sunai#inti turt%, atleisti i$
darbo ir pan.
/B01.TS , mogaus lais!' pasirin#ti sa!o elges( !ei#smus.
S4B01.TS , bet #uris asmuo pa#altinamas 1D m., ta&iau ei !alst"b's tarnautoas , nusi#altimas !alst"b's tarn"bai
(sun#esnis n-mas).
15
1ud'tis /ormalioi. Nusi#altimas lai#omas baigtu nuo rei#ala!imo, grindiamo grasinimu, patei#imo momento,
nu#ent'usiaam su!o#us, #ad is !er&iamas !ei#ti prie$ sa!o !ali%.
Nusi#altimo esm' , psi;Ein' prie!arta po!ei#is ( mog (psi;Einis) , sie#iant pa!ei#ti mog elgtis ne taip, #aip is nori, o
#aip #altinin#as nori.
/B01.T2VII gali pasirei#$ti (!airiai. B0tini po"miai9
1) rei#ala!imas elgtis #altinin#o nurod"mu,
)) grasinimas padar"ti #% nors nepageidauama, al%.
Rei#ala!imas elgtis. Rei#ala!imo i$rai$#os /orma (!airi9 ra$tu, odiu, #on#liudentiniais !ei#smais, tiesiogiai ir per
tarpinin#us.
4stat"mas rei#alaua9 1) atli#ti neteis'tus !ei#smus, )) susilai#"ti nuo teis't !ei#sm atli#imo, @) #itaip elgtis pagal #altinin#o
nurod"m%.
Klgtis #altinin#o nurod"mu rei$#ia , #altinin#o rei#ala!imas elgtis prie$ mogaus !ali% grasinant.
Irasinimas padar"ti #% nors nepageidauama. Irasinimas gali b0ti i$rei#$tas9 ra$tu, odiu, #on#liudentiniais !ei#smais ,
at!irai, umas#uotai.
Irasinimo turin"s , ei ne(!"#do rei#ala!imo, bus nemalonumai9 1) smurto panaudoimas prie$ nu#ent'us( ar o artimuosius,
)) turto sunai#inimas ar sugadinimas, @) #ompromituoan&i ini pas#elbimas.
Irasinim (g"!endinimas, alos s!ei#atai, nuosa!"bei padar"mas n'ra #!ali/i#uoamuou $io nusi#altimo po"miu. Irasinim
reali3a!imo at!eais "ra $io ir #it nusi#altim mogui ar nuosa!"bei realioi sutaptis.
Ti$siogin& ty"ia tik .
1pe;ialios normos9
1) turto prie!arta!imas )?@ str.,
)) !ertimas l"ti$#ai sant"#iauti 11= str.
-on#uruoant spe;. normai ir bendraai , tai#oma spe;. norma.
1:1 st'. 8$t$is&tas laisv&s at&mimas (nuo 1==> m. liepos )= d.)
Neteis'tas lais!'s at'mimas mogui
- baudiamas lais!'s at'mimu i#i pen#eri met.
2a pati !ei#a, padar"ta pa#artotinai arba nepilname&io at!ilgiu, arba grup's i$ an#sto susitarusi asmen, arba itin pa!oingo
re;id"!isto,
- baudiama lais!'s at'mimu nuo #et!eri i#i a$tuoneri met.
Bendroi norma mogaus lais!ei pasirin#ti sa!o bu!imo !iet%.
Jmogaus lais!'s at'mimas "ra teis'tas $iais at!eais9
1) b0tinosios ginties,
)) b0tinoo rei#alingumo,
@) pro/esin's pareigos (stat"mo !"#d"mo,
F) nusi#alt'lio sulai#"mo ir #t (stat"mo nustat"tais.
/B01.TS - mogaus lais!' pasirin#ti sa!o bu!imo !iet%.
Nu#ent'us"sis , asmuo turintis 1F m. (analogi$#a !ei#a aunesnio at!ilgiu , !ai#o grobimas 1)? str.).
Nusi#altimas baigtas, #ai asmuo su!o#ia, #ad o lais!' apribota. -ai lais!' atimama !ai#ui, psi;Ei#os ligoniui , is gali to
nesuprasti, ta&iau tai #'sinimasis ( t'!, glob' teises. 6ado!'lis9 #ai nu#ent'usiaam sudaroma to#ia pad'tis, #ai is ar u (
atsa#ingas asmuo negali lemti o bu!imo !ietos.
Neteis'tas LA bus, #ai9
1) daroma prie$ mogaus !ali%,
)) net ir tada, #ai daroma nu#ent'usioo naudai, i$s#"rus b0tin%( rei#alingum%,
1) sulai#"mas tam ti#roe !ietoe,
)) patalpinimas tam ti#roe !ietoe.
2ai gali b0ti daroma9
1) apgaul's b0du,
)) grasinant.
Dala pa%a'yta jo sv$ikatai+ atimant jam laisv-+ su%a'o nusikaltim; sutapt=. .ai laisv&s at&mimas y'a kito sunk$snio
nusikaltimo Lpv). Tu'to p'i$va'tavimoM po(ymis+ ta%a jis sava'anki6kai n$kvali9ikuojamas.
2iesiogine t"&ia ti#, d'l neatsargumo , nebus nusi#altimo.
1ube#tas , asmuo turintis 1D m., pareig0nas !ei#+s #aip pri!atus asmuo, #itu at!eu , nusi#altimas tarn"bai
1pe;iali norma , 1)? str. pagrobimas arba su#eitimas !ai#o.
1@1 str. )d , #!ali/i#uoant"s po"miai9
1) pa#artotinumas (asmuo $( nusi#altim% padaro ne pirm% #art%),
)) grupi$#umas (du ar daugiau i$ an#sto susitar+ asmen"s),
@) padaro asmuo i#i tol pripaintas itin pa!oingu re;id"!istu,
F) nu#ent'usioo nepilnamet"st' (neturi 1> m.) ir #altinin#as tai inoo ar tur'o ir gal'o numat"ti. Nesuderintos 1@1 str. )
dalies (neteis'tas nepilname&io (i#i 1Dm.) LA , F-> metai LA) ir 1)? str. (!ai#o (i#i 1Fm.) pagrobimas , i#i D met LA) san#;ios
gaunasi !ai#o i#i 1F m. grobimas leng!esnis nusi#altimas, nei nepilname&io (i#i1D m.). 2ai daro 1)? str. nie#iniu. (taip mano No;ius).
12@ st'. 3ag'obimas a'ba suk$itimas vaiko
3ag'obimas sv$timo vaiko a'ba suk$itimas vaiko savanau%i6ku tikslu a' %&l kitoki; ($m; paskat; - bau%(iamas laisv&s
at&mimu iki 6$6$'i; m$t;.
1pe;iali norma.
1D
3a($i%(iamos t&v; i' glob&j; t$is&s.
Nu#ent'usiei , !ai#ai i#i 1F met. 6ai#o su#eitimas , ti# nauagimio.
2i# t"&inis nusi#altimas.
Nesuderintos 1@1 str. ) dalies (neteis'tas nepilname&io (i#i 1Dm.) LA , F-> metai LA) ir 1)? str. (!ai#o (i#i 1Fm.) pagrobimas
, i#i D met LA) san#;ios gaunasi !ai#o i#i 1F m. grobimas leng!esnis nusi#altimas, nei nepilname&io (i#i1D m.). 2ai daro 1)? str.
nie#iniu. (taip mano No;ius).
1:1
1
st'. Hkait; pa&mimas
Asmens #aip (#aito pa'mimas ar lai#"mas, susi+s su grasinimu nuud"ti, padar"ti #0no sualoim% arba tolesnio $io asmens
lai#"mu, turint ti#sl% pri!ersti !alst"b+, tarptautin+ organi3a;i%, /i3in( arba uridin( asmen( ar grup+ asmen atli#ti #o#( nors !ei#sm%
arba atsisa#"ti nuo o #aip (#aito atleidimo s%l"g%,
- baudiamas lais!'s at'mimu i#i de$imties met.
2ie pat"s !ei#smai, eigu ie su#'l' sun#ias pase#mes,
- baudiami lais!'s at'mimu nuo pen#eri i#i pen#ioli#os met.
1pe;. norma, ta&iau ti# i$ dalies.
/B01.TS , pagrindinis , !isuomen's saugumas, papildomas , mogaus lai!'.
Nu#ent'us"sis , bet #uris asmuo, (s#aitant !ai#%.
B0tinas obe#t"!us po"mis , @-tiems asmenims s#irti grasinimai (#ait% nuud"ti, sualoti ar toliau lai#"ti nelais!'e.
Irasinimai g.b. adresuoti , 1) !alst"bei, )) tarptautinei organi3a;iai, @) pareig0nams, F) uridiniam, 5) /i3iniam asmeniui.
A.b. i6'$ik6ti 'a6tu a'ba (o%(iu. 0ais si$kiama p'iv$'sti a%'$sat, $lgtis taip+ kaip '$ikalauja =kaito pag'ob&jas a'
laikytojas.
Rei#ala!imai g.b. ir teis'ti. 4#aito paleidimo s%l"gos , atli#ti #o#( nors !ei#sm% ar susilai#"ti nuo !ei#sm , l. (!airios.
Qormalioi sud'tis.
2iesiogin' t"&ia, sie#iant tam ti#r re3ultat.
7ot"!ai, rei#ala!im pagr(stumas !ei#os #!ali/i#a!imui rei#$m's neturi.
-!ali/i#uoantis po"mis (1@1-1 str. ) d.) , sun#0s padariniai, p!3.9 su#elia tarptautini #ompli#a;i, ala (#aito, #it m.
interesams.
4#aito nuud"mas ar sualoimas , sa!aran#i$#as n-mas, t.". nusi#altim sutaptis. -ai ti#slas pa#en#ti LR interesams - g.b. n-
mas !alst"bei.
1:1
2
st'. 8$t$is&tas ati%avimas = psi*Oiat'ijos ligonin-
Atida!imas ( psi;Eiatrin+ ligonin+ inomai psi;Ei$#ai s!ei#o asmens
- baudiamas lais!'s at'mimu i#i d!e met arba pataisos darbais tam pa&iam lai#ui su at'mimu teis's eiti tam ti#ras pareigas
ar dirbti tam ti#r% darb% arba usiimti tam ti#ra !ei#la nuo !ieneri i#i tre met arba be at'mimo $ios teis's.
1pe;iali LA norma.
/B01.TS , mogaus, nesergan&io psi;Ei#os liga, arba sergan&io, bet #ai liga nerei#alaua lais!'s apriboimo, lais!'.
Nu#ent'usiaam obe#t"!iai nerei#ia g"d"tis psi;Eiatrin'e ligonin'e. Tospitali3a;ios pagrindus ir t!ar#% nustato 5si;Ei#os
s!ei#atos priei0ros (stat"mas. Jm, sergan&io psi;Ei#os liga negalima lai#"ti psi;Eiatrios ligonin'e be o ar o atsto!, glob'
suti#imo, i$s#"rus (stat"mo nustat"tus at!eus, #ai asmuo pa!iingas sau ir aplin#iniams.
Lai#omas baigtu , neteis'tai Eospitali3a!us, ir t+siasi, #ol m lai#omas ligonin'e.
2iesiogin' t"&ia. Oeigu padaroma per #laid% d'l neteisingos diagno3's, ar (siti#inus, #ad !ei#iama teis'tai , 1@1-) str.
nusi#altimo n'ra
7ot"!ai rei#$m's #!ali/i#a!imui neturi.
S4B01.TS , pa#altinamas 1D m. asmuo , pri!atus asmuo, nu#ent'usioo giminai&iai, glob'ai, g"d"toai psi;Eiatrai, #iti
asm, ini;ia!+, dal"!a!+ ar neteis'tai udar+ ( to#i% (staig%. -ai tai padaro !alst"bin's g"d"mo (staigos pareig0nas ar bet #uris
tarnautoas, pasinaudo+s sa!o tarn"bos pad'timi, !ei#a , n-mas !alst"b's tarn"bai.
1:1
:
st'. 3'$kyba (mon&mis
Asmens parda!imas ar #ito#s perleidimas arba asmens (giimas turint ti#sl% ( se#sualiai i$naudoti, pri!ersti usiimti
prostitu;ia arba gauti materialin+ ar #ito#i% asmenin+ naud%, taip pat asmens gabenimas prostitu;iai ( Lietu!% arba u Lietu!os rib
- baudiamas lais!'s at'mimu nuo #et!eri i#i a$tuoneri met.
2a pati !ei#a, padar"ta pa#artotinai arba nepilname&io at!ilgiu, arba grup's i$ an#sto susitarusi asmen, arba itin pa!oingo
re;id"!isto,
- baudiama lais!'s at'mimu nuo $e$eri i#i d!"li#os met.
.ispona!imas mogumi #aip dai#tu, pre#e , ( parduoti, #itaip perleisti, (g"ti, gabenti, elgtis su mogumi #aip su dai#tu, pre#e,
(manoma am esant pri#lausomam, pagrobtam ar #itaip su!arius o lais!+.
Nusi#altimo spe;i/i#a , dispona!imas #itu mogumi sieamas su o se#sualiniu i$naudoimu, tiesiogiai ten#inant sa!o ar #it
porei#ius arba sie#iant materialin's naudos ir be se#sualinio i$naudoimo.
/B01.TS , mogaus lais!'.
Nu#ent'us"sis , bet #uris mogus, #urio lais!' "ra su!ar"ta ar #uris os neturi ("ra pri#lausomas).
5re#"ba m gali pasirei#$ti ,
1) m parda!imu ar #ito#iu neteis'tu perleidimu. BA u m parda!im% ar perleidim% neriboama o#iomis s%l"gomis.
)) neteis'tu m (giimu. Net ir /ormaliai teis'tas mogaus (giimas, eigu /a#ti$#ai (giimo ti#slas "ra tas, #uris nurod"tas 1@1-@
str. dispo3i;ioe, "ra nusi#altimas. 8 (giim% atsa#om"b' riboama (stat"me nurod"tais ti#slais.
@) m gabenimu prostitu;iai ( LR ar i$ LR. Nepri#lauso nuo to, nelegaliai ar legaliai m gabenamas per sien%, prie$ gabenamo
!ali% ar apgaul's b0du (gabenimo ti#slo , prostitu;ios at!ilgiu), su m suti#imu ar am pra$ant, sie#iant !erstis prostitu;ia. Oei
1?
asmuo per sien% gabenamas to#iais ti#slais nelegaliai am su tuo sutin#ant BA gabentoui i$#"la ir pagal >)-1 str. gabenimu
tra#tuoamas ir gabenimo organi3a!imas ir pad'imas tai padar"ti.
Nusi#altim sutaptis - #ai m pagrobiamas ar $antauoamas ir parduodamas ar perleidiamas.
2iesiogin' t"&ia.
2i#slas. 5arda!imui perleidimui rei#$m's neturi. 4giimui ir gabenimui , turi, #itaip nebus BA.
4giimo ti#slas9 1) se#sualiai i$naudotiU )) pri!ersti usiimti prostitu;iaU @) gauti materialin's naudosU F) gauti #ito#ios naudos.
1e#sualiai i$naudoti rei$#ia #altinin#o ar #it asm l"tin( sant"#ia!im% ar #ito#( l"tin's aistros ten#inim% su nu#ent'usiuou.
Iabenimo per LR sien% ti#slas9 #ad m usiimt prostitu;ia.
-!ali/i#uoant"s po"miai (1@1-@ str. ) d.)9 1) pa#artotinumas, )) grupi$#umas, @) itin pa!oingas re;id"!istas, F)
nu#ent'usioo nepilnamet"st' (neturi 1> m.).
8usikaltimai (mogaus ga'b$i i' o'umui
-onstitu;ios )1 str. , mogaus orum% gina (stat"mai. B- numato d!i nusi#altim mogaus orumui r0$is9 $meiim% (1@) str.),
(eidim% (1@@ str.). <ios normos "ra bendrosios, !isaapiman&ios. Jmogaus garb', orumas paeidiamas darant daugel( nusi#altim
("pa& smurtiniai nusi#altimai), ta&iau tada garb's ir orumo paeminimas "ra #ito, sun#esnio nusi#altimo po"mis ir sa!aran#i$#ai,
papildomai pagal B- 1@) ir 1@@ str. ne#!ali/i#uoamas.
Aa'b& i' o'umas , glaudiai susiusios !ert"b's paeidiamos tie# $meiimu, tie# (eidimu. Iarb' ir orumas , doro!in's
!ert"b's, #urios parodo tie# #it poi0r( ( indi!id% ir !ertinim%, tie# paties mogaus poi0r( ( sa!e, tie# sa!+s !ertinim%
1:2 st'. m$i(imas? skl$i%imas (inomai m$laging; p'asimanym;+ ($minan"i; kito (mogaus ga'b- L1 %.M. Ta pati v$ika+
pa%a'yta spau%inyj$ a' kitokiu b5%u paskl$istam$ k5'inyj$+ anoniminiam$ lai6k$ a' asm$ns tu'in"io t$istum, u( 6m$i(im, L2
%.M. m$i(imas susij-s su kaltinimu sunkaus nusikaltimo pa%a'ymu L: %.M.
/B01.TS . -ito mogaus garb' ir orumas. Iarb', nes sieama su tuo #aip aplin#iniai mon's !ertina t% #on#ret indi!id%
(o pad't( !isuomen'e, gabumus, doro!ingum% ir t.t.), $meiiant nu#ent'us"sis eminamas #it a#"se. Lrumas, nes sieama su tuo
#aip pats mogus sa!e !ertina, o paties poi0riu ( sa!e. Nu#ent'usiuou gali b0ti bet #o#s mogus9 ir nesu!o#iantis garb's paeidimo
/a#to, ne!ei#snus, nepa#altinamas, mir+s ir t.t., tada b"la #eliama o artim ini;iat"!a, nes ie su!o#ia garb's ir orumo paeidim%
su!o#ia.
/B01.T2VI/0I 34S . m$i(imas , tai melaging prasiman"m, eminan&i #ito asmens garb+, s#leidimas, t.".
perda!imas, prane$imas (odiu, ra$tu) bent !ienam tre&iaam asmeniui. <meiimo nebus, ei bus prane$ta am pa&iam (tada bus
(eidimas). Jinios turi b0ti melagingos, prasiman"tos ir eminan&ios. Oos turi neatiti#ti ti#ro!'s. <meiimo nebus, ei s#leis teisingas
nors ir eminan&ias inias. <meiimas gali b0ti ir nenurodant #on#re&i /a#t, bet sudarant (sp0d(, #ad ie turimi omen"e.
Nusi#altimas baigtas , inias pas#elbus, perda!us bent !ienam asmeniui. 5ati#'o iniomis ar ne nes!arbu. 1!arbu, #ad inios bu!o
pas#leistos ir nu#ent'us"sis pasiaut' ap$meitas.
S4B01.T2VI/0I 34S . 2ai t"&inis nusi#altimas, nes s#leidiami inomai melagingi prasiman"mai. -altinin#as inias gali
b0ti sugal!o+s pats, gali b0ti i$gird+s i$ #it, bet supranta, #ad os "ra melagingos. Literat0roe nurodoma, #ad tai gali b0ti ti#
tiesiogin' t"&ia, t.". asmeniui s%iningai su#l"dus d'l ini melagingumo ir as perda!us ne #aip sa!o nuomon+ , $meiimo nebus,
nes n'ra #alt's. <meiim% #!ali/i#uoan&ios aplin#"b's , ) ir @ d.
1:: st'. H($i%imas, ty"inis asm$ns ga'b&s a' o'umo ($minimas (o%(iu+ 'a6tu a' v$iksmu (1 d.). 4eidimas spaudin"e ar
#ito#iu b0du pas#leistame #0rin"e, taip pat (eidimas, ei ( padar' asmuo, turintis teistum% u (eidim% () d.). 2ai neigiamas #ito
mogaus !ertinimas to#ia /orma, #uri prie$taraua !isuomen'e !"rauan&ioms elgesio tais"#l'ms.
/B01.TS / 4eidimu #'sinamasi ( mogaus garb+ ir orum%. Nu#ent'usiuou gali b0ti #ie#!ienas mogus, apie #ur(
neigiamai, nepadoriai atsiliepiama ar #uris paeminamas !ei#smu.
/B01.T2VI/0I 34S / 4eidimas tai neigiamas, nepadorus mogaus (!ertinimas, ugaulus !ei#smas eminantis mog o
paties ar #it a#"se. 4eidimas bus ir #ai paeminamas #itas asmuo (t'!as, mama, mir+s artimas) ei asmuo tai su!o#ia #aip sa!o
paties paeminim%. Ar (!ertinimas, !ei#smai "ra (eidiant"s !ertina pats nu#ent'us"sis. 4eidimo at!eu neturi rei#$m's ar
!ertinimas atitin#a ti#ro!+ ar ne, "ra pagr(stas ar ne. Nuo $meiimo s#iriasi tuo, #ad &ia nenurodomi #on#ret0s /a#tai, aplin#"b's,
(!"#iai, o neigiamai, nepadoriai atsiliepiama apie mog, o sa!"bes, b0d%.
S4B01.T2VI/0I 34S . 2ai t"&inis nusi#altimas. 5adaromas tiesiogine t"&ia (eminantis, ugaulus sa!o !ei#os pob0dis "ra
su!o#iamas). Hra #elios spe;. sud't"s9 !aldios ar !isuomen's atsto!o, poli;ios r'm'o, poli;inin#o (eidimas r"$ium su o
tarn"bini pareig 'imu, lai#omas nusi#altimu ne mogaus garbei ir orumui, o !ald"mo t!ar#ai. 4eidimas tarp pa!aldi #ari
lai#omas nusi#altimu #ra$to apsaugai.
840S B.. Li#o ir $meiimas (15F str.) ir (eidimas (155 str.). Oie sudaro ats#ir% s#"ri. Abie $ie# tie# susiaurintos
s%!o#os. 15F str.9 tas, #as pas#leid' apie #it% mog ti#ro!'s neatitin#an&i% in/orma;i%, galin&i% panie#inti ar paeminti #it% asmen(
ar pa#irsti pasiti#'im% uo. 155 str.9 tas, #as !ie$ai !ei#smu, odiu ar ra$tu ugauliai paemino mog.
8usikaltimai s$ksualinio apsisp'$n%imo laisv$i i' n$li$"iamyb$i.
Nusi#altimai se#sualinio apsisprendimo lais!ei ir nelie&iam"bei trumpai !adinami l"tiniais nusi#altimais.
#ytini; nusikaltim; s,voka i' '56ys galiojan"iuos$ =statymuos$. i; =statym; sp'agos. #ytini; nusikaltim; t'aktuot&
t$ism; p'aktikoj$.
#ytiniai nusikaltimai , tai obe#t"!iai se#sual0s !ei#smai, #urie daro /i3in+ ir moralin+ al% #on#re&iam mogui ir paeidia
!isuomen'e susi/orma!usi% l"tini sant"#i san#lod%. <ie nusi#altimai paeidia - pripaintas mogaus teises ( lais!+,
nelie&iamum%, garb+ ir orum%. 1e#sualinis, l"tinis g"!enimas , tai /i3ini, psi;Eini, psi;Eologini, somatini ir so;ialini pro;es
bei sant"#i, #urie biologi$#ai nulemti ir ais sie#iama paten#inti se#sualin( ir gimin's prat+simo instin#t%, !isuma. 1e#sualiniam
elgesiui didel+ (ta#% turi so;ialin' ir #ult0rin' aplin#a, !isuomen'e susi/orma!usios se#sualin's moral's normos, #urios #oreguoa
l"&i tarpusa!io sant"#ius. Oau seniausios ;i!ili3a;ios !ienas se#sualines g"!enimo /ormas s#atino, #itas , smer#'. Nepa#antus
1>
poi0ris ( ( se#sualin( g"!enim%, net teorinis $i tem aptarimas !ertinamas #aip #'sinimasis ( !isuomen's moral+, tod'l l"tinis
au#l'imas, se#sualinis $!ietimas bu!o ignoruoami ir taip padar"ta didel' ala moni int"miam g"!enimui.
R56ys. LR B- numat"ti $ie l"tiniai nusi#altimai9
1. I6(aginimas (11> str.):
). 3'ispy'imas mot$'s lyti6kai santykiauti (11= str.):
@. #ytinis santykiavimas su lyti6kai n$sub'$n%usiu asm$niu (1)0 str.):
F. Tvi'kinami$ji v$iksmai (1)1 str.):
5. Vy'o lytinis santykiavimas su vy'u (1)) str.).
6isos $ios nusi#altim sud't"s "ra perimtos i$ so!ietini baudiam (stat"m ir nenumato, neapima, nereglamentuoa
atsa#om"b's u daugel( a#i!ai3diai pa!oing obe#t"!iai se#suali !ei#. 2ai9
1) 5rie!artinis l"tin's aistros ten#inimas oraliniu ir analiniu b0du:
)) 5rie!artinis l"tin's aistros ten#inimas #itais b0dais , /i3i$#ai #onta#tuoant, bet ne(sis#!erbiant (inter femora):
@) 5rie!artinis l"tinis aistros ten#inimas bet #uriuo b0du, #ai tai daro moteris:
F) L"tin's aistros ten#inimas panaudoant grasinimus, #urie nesudaro i$aginimo sud'ties grasinimo po"mio:
5) 6ertimas l"ti$#ai sant"#iauti ar ten#inti l"tin+ aistr% #itais b0dais, panaudoant $anta%:
D) 1e#sualinis perse#ioimas ir prie#abia!imas:
?) -rauomai$a , l"tinis sant"#ia!imas su artimais giminai&iais (t'!ais, !ai#ais, broliais, seserimis).
L"tiniais nusi#altimais se#sualinio apsisprendimo lais!ei ir nelie&iamumui nelai#omi ir negali b0ti lai#omi prostitu;ia,
s%!ada!imas, suteneria!imas, #ito#s peln"masis i$ prostitu;ios, nepilname&io (trau#imas ( prostitu;i%, i$t!ir#a!imo land"ni
lai#"mas, nes $iomis !ei#omis #'sinamasi ( #itus obe#tus, o l"tinis sant"#ia!imas, l"tin's aistros ten#inimas t'ra padarin"s.
Hstatym; sp'agos. #ytini; nusikaltim; t'aktuot& t$ism; p'aktikoj$.
1o!ietiniai (stat"mai, reglamenta!+ atsa#om"b+ u l"tinius nusi#altimus, bu!o nei$sam0s, teori$#ai nebu!o anali3uoami,
tobulinami, /a#ti$#ai nebu!o raidos. 1u/ormuluoti R2Q1R B-, !'liau ie, be o#io (!ertinimo ir aptarimo, automati$#ai bu!o
perra$"ti ( #it respubli# baudiamuosius #ode#sus. Negausi teis's literat0ra $iais #lausimais bu!o s#irta ti# tarn"biniam naudoimui,
t.". slapta. 2od'l $ie (stat"mai, be #ore#t"! per#elti ( LR B-, "ra neti#sl0s, palie#a daug sprag, t.". nenumato atsa#om"b's u
daugel( a#i!ai3diai pa!oing obe#t"!iai se#suali !ei#. 2od'l tai#ant $iuos (stat"mus i$ iner;ios, #aip so!ietiniais lai#ais, ie
ai$#inami pla&iai, nesilai#ant prin;ipin's teis's nuostatos, #ad !ei#a, nenumat"ta baudiamaame (stat"me, negali b0ti pripainta
nusi#altimu. 6ienintelis esminis pa#eitimas , sa!anori$#o l"tin's aistros ten#inimo !"ro su s!"ru (B- 1)) str. bu!usi 1d.)
de#riminali3a!imas 1==@m.
L11R Au#$&iausiosios 2ar"bos 5re3idiumo 1=D> 0? @0 nutarime, atsi!elgiant ( tai, #ad B- nenumat"ta atsa#om"b' u
prie!artin( !"ro l"tin's aistros ten#inim% su moterimis #itomis /ormomis (analiniu, oraliniu b0du, t.p. inter femora (tarp $laun, #r0t,
ran# ir pan.), uuot papildius B- atitin#amomis normomis, bu!o i$ai$#inta, #ad l"tiniu sant"#ia!imu B- 11> str. poi0riu rei#ia
lai#"ti ir l"tin's aistros ten#inim% #itomis /ormomis. Nutarime #itos /ormos (!ardintos Bi$#reiptomisC. 2ai n'ra teisinga, nes, i$s#"rus
se#sualines per!ersias ir de!ia;ias, oralinis, analinis, ar #ito#s se#sualinio pasiten#inimo b0das "ra normalus, nes mogaus
se#sualumo "pat"b' "ra ta, #ad o i$g"!enimai, susi+ su l"tinio potrau#io paten#inimu, "ra atitr0#+ nuo pirminio biologinio ti#slo ,
gimin's t+simo. 2eism pra#ti#a i#i $iol !ado!auasi $iuo nutarimu, ta&iau nuo pat pradi ai$#ina ( siauriau, t.". l"tiniu sant"#ia!imu
pripa(sta ne !isas #itas l"tin's aistros ten#inimo /ormas, o ti# d!i i$ , oralin( ir analin(. 2aigi, nors pra#ti$#ai l"tin's aistros
ten#inimas oraliniu bei analiniu b0du ir pril"ginamas l"tiniam sant"#ia!imui, galima teigti, #ad baudiamoi atsa#om"b' u
prie!artin( l"tin's aistros ten#inim% su moterimi $iomis /ormomis nenustat"ta ir tai "ra (stat"m spraga. L"tin's aistros ten#inimas
#itomis /ormomis , se#sualiniai !ei#smai inter femora l"tiniu sant"#ia!imu nepripa(stami ir, nors tai padaroma panaudoant smurt%
ar pasinaudoant be'gi$#a nu#ent'usiosios b0#le, i$aginimu nelai#omi. -ai nu#ent'usioi neturi 1Dm., !ei#a #!ali/i#uoama #aip
t!ir#inamiei !ei#smai, o #ai !"resn' , nebent ))5 str., nes ;Euligani3mas, #aip tra#tuoa so!ietiniai (stat"mai, "ra uni!ersali norma
!isoms esamoms ir nesamoms baudiam (stat"m spragoms u#am$"ti. <iuo at!eu "ra a#i!ai3di (stat"m spraga. 2o#iais at!eais
paeidiama mogaus se#sualinio apsisprendimo lais!' bei #0no nelie&iamumas ir tai t.b. tra#tuoama #aip nusi#altimas se#sualinio
apsisprendimo lais!ei.
Nu#ent'usiuou i$aginimo at!eu (stat"mas nurodo ti# moter(. 5rie!artinis !"ro l"tin's aistros ten#inimas su !"ru sudaro #it%
nusi#altim% (spe;iali norma 1)) str.). -ai su nu#ent'usi%a prie!arta l"tin+ aistr% ten#ina #ita moteris arba moteris prie!arta ten#ina
l"tin+ aistr% su !"ru , nelai#oma nusi#altimu se#sualinio apsisprendimo lais!ei, nes B- to#ios normos n'ra. 2ai a#i!ai3dios
baudiamoo (stat"mo spragos.
11F st'. I6(aginimas lytinis santykiavimas+ pava'tojant 9i)in= smu't, a' g'asinimus a'ba pasinau%ojant b$j&gi6ka
nuk$nt&jusiosios b5kl$, baudiamas lais!'s at'mimu nuo @ i#i ?m. (1d.). 2a pati !ei#a, padar"ta asmens, pirmiau padariusio t.p.
nusi#altim%, baudiama lais!'s at'mimu nuo 5 i#i 10m. ()d.). *$aginimas, eigu tai padar' grup' asmen, arba i$aginimas
nepilnamet's baudiamas lais!'s at'mimu nuo 5 i#i 15m. (@d.), eigu tai padar' itin pa!oingas re;id"!istas arba tai su#'l' itin sun#i
padarini, t.p. i$aginimas nepilnamet's , > , 15m. (Fd.).
*$aginimas , !ienas sun#iausi ir daniausiai padaromas l"tinis nusi#altimas. Labai latenti$#as nusi#altimas.
I6(aginimo /B01.TS "ra moters s$ksualinio apsisp'$n%imo laisv& (#ai nu#ent'usioi l"ti$#ai subrendus) ir s$ksualinis
n$li$"iamumas (#ai nu#ent'usioi l"ti$#ai nesubrendusi). 2ai pag'in%iniai 6io nusikaltimo obj$ktai.
3apil%omas /B01.TS , ga'b& ir o'umas, t.p. 9i)in& laisv&+ sv$ikata. <iuo nusi#altimu padaroma /i3in' ala, p!3.,
de/lora;ia, paeidiamas #0no nelie&iamumas, padaroma sualoim, su#eliamos psi;Ei#os traumos , !agini3mas, (!airios /obios.
Nu#ent'usiuou i$aginimo at!eu (stat"mas nurodo ti# moter(. 5rie!artinis !"ro l"tin's aistros ten#inimas su !"ru sudaro #it%
nusi#altim% (spe;iali norma 1)) str.). -ai su nu#ent'usi%a prie!arta l"tin+ aistr% ten#ina #ita moteris arba moteris prie!arta ten#ina
l"tin+ aistr% su !"ru , nelai#oma nusi#altimu se#sualinio apsisprendimo lais!ei, nes B- to#ios normos n'ra. 2ai a#i!ai3dios
baudiamoo (stat"mo spragos.
1=
/B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai. *$aginimas "ra !"ro l"tinis sant"#ia!imas su moterimi prie$ os !ali%, be os
suti#imo, esant nors !ienam i$ tri alternat"!i po"mi9 1)panaudoant /i3in( smurt%, )) panaudoant grasinimus (psi;Ein( smurt%)
arba @) pasinaudoant be'gi$#a nu#ent'usiosios b0#le.
#ytinis santykiavimas rei$#ia nat0ral l"tin( a#t%, #urio metu !"ro !arpa (#i$ama ( moters l"tinius organus, !agin%. L"tiniu
sant"#ia!imu medi;inos poi0riu n'ra, ir B- 11> str. poi0riu netur't b0ti lai#omas aistros ten#inimas analiniu b0du, oraliniu b0du
t.p. interfemora. <ie se#sualinio pasiten#inimo b0dai netur't b0ti pril"ginti l"tiniam sant"#ia!imui au !ien tod'l, #ad ie negali
su#elti ir pra#ti$#ai nesu#elia to#i sun#i padarini, #aip nat0ralus l"tinis a#tas , de/lora;ios, n'$tumo, u#r'timo J*6, !enerine
liga, ilgalai#io psi;Ei#os sutri#imo, d'l #o i$aginimas ir lai#omas labai sun#u nusi#altimu ir taip grietai baudiamas. 2a&iau, bu!o
i$ai$#inta, #ad l"tiniu sant"#ia!imu B- 11> str. poi0riu rei#ia lai#"ti ir l"tin's aistros ten#inim% #itomis /ormomis. 2eism pra#ti#a
l"tiniu sant"#ia!imu pripa(sta ne !isas l"tin's aistros ten#inimo /ormas, o ti# d!i i$ , oralin( ir analin(. L"tin's aistros ten#inimas
#itomis /ormomis , se#sualiniai !ei#smai inter femora l"tiniu sant"#ia!imu nepripa(stami ir, nors tai padaroma panaudoant smurt%
ar pasinaudoant be'gi$#a nu#ent'usiosios b0#le, i$aginimu nelai#omi. -ai nu#ent'usioi neturi 1Dm., !ei#a #!ali/i#uoama #aip
t!ir#inamiei !ei#smai, o #ai !"resn' , nebent ))5 str., nes ;Euligani3mas, #aip tra#tuoa so!ietiniai (stat"mai, "ra uni!ersali norma
!isoms esamoms ir nesamoms baudiam (stat"m spragoms u#am$"ti.
I6(aginimas panau%ojant smu't, , tie# /i3in(, tie# psi;Ein( (grasinimas), obe#t"!iai susideda i$ )- stadi9 1) /i3inis ar
psi;Einis smurtas: )) l"tinis sant"#ia!imas ar l"tin's aistros ten#inimas oraliniu ar analiniu b0du, #aip smurto padarin"s.
Ni)inis smu'tas i$aginimo sud't"e , tai mu$imas, sm0gi suda!imas, smaugimas, suri$imas ir pana$0s !ei#smai
nu#ent'usiaai, sie#iant nuslopinti, palauti os pasiprie$inim% arba i$!engti pasiprie$inimo ir l"ti$#ai sant"#iauti, ten#inti l"tin+ aistr%
nurod"tais b0dais prie$ os !ali%. Nusta&ius, #ad moters elges"s i#i panaudoant prie$ % smurt% liudio os nenor% sant"#iauti su tuo
asmeniu tuo metu, "ra pa#an#amas pagrindas #onstatuoti i$aginim%. Smu'tas "ra priemon', #uria palauiamas nenoras, rodomas ar
ti#'tinas pasiprie$inimas. 1murtas turint ti#sl% l"ti$#ai sant"#iauti au "ra pasi#'sinimas i$aginti. Oeigu smurtauama sie#iant
paten#inti aistr% #itais b0dais , inter femora, i$aginimo n'ra, atsa#om"b' i$#"la u /a#ti$#ai padar"tus !ei#smus, su#elt% al%.
1murto padarinius , /i3in( s#ausm%, leng!% ar ap"sun#( #0no sualoim% i$aginimo sud'tis apima, o sun#us sualoimas ar
susargdinimas "ra #!ali/i#uoantis po"mis.
Alternat"!us po"mis , grasinimai, t.". psi*Oinis smu'tas. 4stat"me turin"s nenurod"tas. Nepamatuota (stat"me esanti
daugis#aitos /orma, nes pa#an#a ir !ieno grasinimo. 2ai , (stat"mo neti#slumas. Irasinimas t.b. #r"ptingas, #aip ir /i3inio smurto
at!eu, tai t.b. priemon' ti#slui pasie#ti , sant"#iauti, pasiten#inti prie$ moters !ali% ir gali pasirei#$ti os bauginimu to#iais odiais,
gestais ir !ei#smais (demonstra!imu duinio pistoleto, peilio, /la#ono su sieros r0g$timi ir pan.), #urie ai$#iai ir ned!iprasmi$#ai
i$rei$#ia #etinim% panaudoti /i3in( smurt% prie$ % ar artimus os giminai&ius (!ai#us, t'!us). Irasinimas panaudoti /i3in( smurt%
ateit"e arba pas#leisti garb+ eminan&ias, #ompromituoan&ias inias, arba sunai#inti ar sugadinti turt%, nepaisant tuoau ar ateit"e,
n$p'ipa(=stamas i6(aginimo po(ymiu. (2aip dar 1=DFm. i$ai$#ino 11R1 A2 plenumas. 2o#s i$ai$#inimas "ra siauras, #ei&ia
(stat"m%. 70s teism pra#ti#a i#i $iol lai#osi $io i$ai$#inimo, nors tai n'ra pri!aloma). 2o#ie grasinimai, tie# #altinin#ui pasie#us
ti#sl%, tie# o nepasie#us, "ra a#i!ai3diai pa!oingi ir tur't b0ti baudiami. -ita !ertus, lai#"ti !isus grasinimus i$aginimo po"miu
!argu ar priimtina.
A'asinimas (o%(iu , tai grasinimas sumu$ti, sualoti ar nuud"ti.
A'asinimas v$iksmais , tai atitin#amos situa;ios sudar"mas ar gestai, #ai be odi "ra ai$#u, #ad bus blogai, eigu
prie$insis.
.aniausiai i$aginama ir smurtauant, ir grasinant sun#esniu smurtu. 1murta!imas ar grasinimas smurtauti, sie#iant l"ti$#ai
sant"#iauti, eigu re3ultatas nebu!o pasie#tas d'l prieas&i, nepri#lausan&i nuo #altinin#o !alios, sudaro pasi#'sinim% i$aginti. Oei
atsisa#"ta bu!o sa!anori$#ai , atsa#o u smurt%.
3asinau%ojimas b$j&gi6ka nuk$nt&jusiosios b5kl$ , alternat"!us i$aginimo po"mis , "ra tada, #ai l"ti$#ai sant"#iauama
su moterimi, #uri d'l psi;Ein's ar /i3in's b0#l's arba nesupranta, nesu!o#ia su a atlie#am !ei#sm prasm's, rei#$m's, arba, nors ir
supranta, ta&iau d'l /i3iologini prieas&i negali prie$intis ar net i$rei#$ti sa!o nuomon's9 nei suti#imo, nei nesuti#imo. 3si*Oin=
b$j&gi6kum, gali lemti l'tin' psi;Ei#os liga, silpnaprot"st', lai#inas psi;Ei#os sutri#imas, #itos liguistos b0senos, t.p. maamet"st',
nes%moninga b0#l' d'l Eipno3's, girtumo, aps!aigimo nuo nar#oti#, to#sini mediag ir pan. *n#riminuoti pasinaudoim% be'gi$#a
nu#ent'usiosios b0#le galima ti# tais at!eais, #ai #altinin#as inoo arba pri!al'o ir gal'o numat"ti, #ad moteris "ra to#ios b0#l's.
5ra#ti$#ai labai sud'tinga (!ertinti at!eus, #ai sant"#iauama su psi;Ei#os ligone, nuo al#oEolio ar nar#oti# aps!aigusia, su 1F
neturin&ia paaugle. 5si;Ei#os ligon's danai turi padid'us( se#sualin( porei#( ir "ra ini;iator's. Oeigu !"ras tai inodamas tuo
pasinaudoa , "ra i$aginimas. Leng!as, !idutinis girtumas, aps!aigimas nuo nar#oti# nesudaro be'gi$#os b0#l's. 1tiprus
aps!aigimas, tuo labiau, #ai moteris praradusi s%mon+ , "ra be'gi$#a b0#l'. L"tinis sant"#ia!imas su maamete, neturin&ia 1Fm.,
nors ir ai sutin#ant, lai#omas i$aginimu pasinaudoant be'gi$#a b0#le. 2a&iau #ai "ra a#i!ai3du, #ad nors ir neturinti 1Fm., paaugl'
su!o#ia a#to rei#$m+, "pa& eigu pati "ra ini;iator', turi pat"rimo $ioe srit"e, o partneris aunas, nors ir turintis 1Fm., i$aginimo gali
ir neb0ti, nes i nebu!o be'gi$#os b0#l's. L"tinis sant"#ia!imas, #ai tai pasie#iama apgaul's b0du, pi#tnaudiauant pasiti#'imu,
p!3., melagingai adant !esti, aminai m"l'ti, n'ra nusi#altimas, nes moteris n'ra be'gi$#os b0#l's. 5ati#lumas, #!ailumas n'ra
patologia. 2a&iau apgaule su#'lus be'gi$#% moters b0#l+, p!3., apnuodius, aps!aiginus ir tuo pasinaudoant sant"#ia!us , "ra
i$aginimas.
1a!anori$#ai atsisa#"ti pabaigti nusi#altim%, bent teori$#ai (manoma ti# pirmooe stadioe , smurtauant, grasinant, rengiantis
pasinaudoti be'gi$#a b0#le. 2a&iau labai sud'tinga ats#irti, #ada tai padar"ta sa!o noru, #ada , ne. I6(aginimas laikomas baigtu
nusikaltimu prad'us nat0ral l"tin( a#t% arba ten#inti l"tin+ aistr% oraliniu ar analiniu b0du.
S4B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai. *$aginimas "ra ty"inis nusikaltimas, padaromas ti$siogin$ ty"ia. -altinin#as
su!o#ia, #ad l"tinio a#to is sie#ia ir atlie#a prie$ moters !ali% arba be os suti#imo ir tai daro panaudodamas /i3in( smurt%,
grasindamas tuo smurtauti arba pasinaudodamas moters be'gi$#a b0#le. Oeigu !"ras s%iningai #l"sta d'l moters nusitei#imo, nenoro
l"ti$#ai sant"#iauti arba os be'gi$#umo, nusi#altimo n'ra.
*$aginimo S4B01.T4 g.b. tik vy'i6kos lyti$s asmuo+ pakaltinamas+ sulauk-s 1>m. am(iaus. 7oteris g.b. ti# aginimo
bendrinin#e, organi3atore, #urst"toa, pad''a. *r tais at!eai, #ai i smurtaua, grasina, sie#dama pad'ti !"#d"toui, bendra!"#d"toa
i nepripaintina.
)0
7oters !ei#smai, analogi$#i i$aginimui, t.". sie#iant l"ti$#ai sant"#iauti, prie$ !"r%, t.p. prie$ moter(, sie#iant ten#inti l"tin+
aistr%, i$aginimo sud'ties nesudaro. -ad to#ios !ei#os netra#tuoamos #aip l"tiniai nusi#altimai (i$s#"rus prie$ paaugl( ar paaugl+ ir
sudaro l"tinio sant"#ia!imo su l"ti$#ai nesubrendusiu asmeniu arba t!ir#inam !ei#sm sud't() "ra baudiam (stat"m spraga.
Baudiamoi b"la pagal 11>str. 1d. tur't b0ti #eliama ti# esant nu#ent'usiosios s#undui. 2eori$#ai i netur't b0ti
nutrau#iama nu#ent'usiaai susitai#ius su #altinin#u, atsi'mus parei$#im% d'l i$aginimo. 2a&iau /a#ti$#ai $ios nuostatos
nesilai#oma. L. retai moteris patrau#iama BA u melaging% prane$im% apie nusi#altim% ar melaging% asmens (s#undim%. <i b"l
#ategoria "patinga ir tuo, #ad "ra galim"b' nepagr(stai ap#altinti mog i$aginimu, sie#iant sa!o ti#sl , #er$tauant, d'l
sa!anaudi$# pas#at. Bu!o ar nebu!o nusi#altimas , i$aginimas, nie#as #itas i#i i$#eliant b"l% negali spr+sti, nes tai lemia ti#
moters apsisprendimas.
*$aginimas , sun#us nusi#altimas, net nesant #!ali/i#uoan&i po"mi, numat"t B- 11> str. ), @, F dal"se, ir baudiamas
labai grietai , san#;ioe numat"tas ti# lais!'s at'mimas nuo @ i#i ?m.
I6(aginim, kvali9ikuojantys po(ymiai "ra (!airaus laipsnio.
3aka'totinumas (11> str. )d.) "ra tada, #ai i$agina asmuo, pirmiau padar+s t.p. nusi#altim%. 2o#iu lai#omas asmuo, tie#
nuteistas u an#s&iau padar"ta i$aginim% (ei teistumas nei$n"#o ar nebu!o panai#intas), tie# nenuteistas (ei bu!o i$#elta ar gali b0ti
#eliama b"la ir n'ra su'+s patrau#imo BA senaties terminas).
An#s&iau padar"tas nusi#altimas g.b. baigtas i$aginimas, pasi#'sinimas i$aginti ir bendrinin#a!imas i$aginant.
5a#artotinumo n'ra, #ai aginimas ar pasi#'sinimas i$aginti "ra t+stinis, t.". nu#ent'usioi aginama #elis #artus i$ eil's ir tai sudaro
!ieno nusi#altimo suman"mo epi3odus.
An#s&iau /a#ti$#ai padar"tas i$aginimas, ei d'l to nu#ent'usioi nesis#und', pa#artotinumo po"mio nesudaro. 2a&iau ei i
pasis#und' po to, #ai #altinin#as !'l nusi#alto, (rodius bu!us pirm%( nusi#altim%, antras pripa(stamas pa#artotinu.
A'upi6kumas (11> str. @d.) "ra tada, #ai agina grup' asmen. 2ai rei$#ia, #ad nusi#altim% padar' ne !ienas, o du ar daugiau
asmen, tur'dami ti#sl% i$aginti. Bendra!"#d"toai , ne ti# l"ti$#ai sant"#ia!+ ir ten#in+ l"tin+ aistr% su nu#ent'usi%a oraliniu ar
analiniu b0du, bet ir smurta!+, grasin+, #itaip pad'+ (g"!endinti nusi#alstam% suman"m%, #ai l"ti$#ai sant"#iaua ti# !ienas.
Irupi$#umas in#riminuoamas ir tiems asmenims, #urie pat"s nesmurta!o, bet pasinaudodami tuo, #ad moters pasiprie$inimas bu!o
palautas #ito ar #it asmen, iems nesant i$ an#sto susitarus, pasinaudoo to#ia be'gi$#a b0#le. Irupi$#umas "ra ir tada, #ai
#altinin#ai, bendrai !ei#dami, smurtaua #eli nu#ent'usi at!ilgiu, o l"ti$#ai sant"#iaua #ie#!ienas su !iena i$ . Asmuo,
organi3a!+s ar dal"!a!+s i$aginant, #ai #iti grup's dal"!iai negali b0ti patrau#ti BA, t.". pripa(stami nepa#altinamais, neturi 1Fm
arba nepa'g0s l"ti$#ai sant"#iauti B- 11> str. poi0riu , "ra impotentai arba moter"s, tai atsa#o u grupin( i$aginim%.
-!ali/i#uoant asmen, nepa'gi l"ti$#ai sant"#iauti B- 11> str. poi0riu, dal"!a!usi grupiniame i$aginime, !ei#% nurod"tinas B-
1> str. -urst"mas, intele#tualus pad'imas i$aginti grupi$#umo nesudaro.
Alternat"!us grupi$#umui i$aginim% #!ali/i#uoantis po"mis "ra nuk$nt&jusiosios n$pilnam$tyst& (11> str. @d.).
Nepilnamet's i$aginimas "ra tais at!eais, #ai nu#ent'usioi neturi 1>m. (bet "ra 1Fm. ir !"resn') ir #altinin#as t% aplin#"b+ inoo,
numat' arba, sprendiant i$ (!"#io aplin#"bi, tur'o ir gal'o numat"ti. <io po"mio at!ilgiu turi b0ti bent neatsargi #alt'. Oei
#altinin#as s%iningai #l"do d'l nu#ent'usiosios amiaus, ne ti# nenumat', bet ir netur'o ar negal'o numat"ti, $i aplin#"b' am
negali b0ti in#riminuoama, bent teori$#ai.
Hpa& sun#us nusi#altimas , ma(am$t&s i6(aginimas (11> str. Fd.). 7aamete pripa(stama mergait', neturinti 1Fm. <io
nusi#altimo "patumas tas, #ad l"tinis sant"#ia!imas ar l"tin's aistros ten#inimas oraliniu ar analiniu b0du su maamete ir nenaudoant
/i3inio smurto ar grasinim, t.". ai sutin#ant, pripa(stamas i$aginimu, nes maamet"st' pril"ginama be'gi$#ai b0#lei. 2a&iau ir
neturinti 1Fm. paaugl' g.b. nepripainta bu!usi be'gi$#a. L"tin's aistros ten#inimas su maamete #itais b0dais, inter femora
tra#tuoamas #aip t!ir#inamiei !ei#smai. 2a&iau #ai paaugl' 1) , 1@m., (manoma ir s%ininga #laida !ertinant ami , maamet' ar
ti# nepilnamet'. -ai mergait' a#i!ai3diai !ai#as , neai$#um ne#"la. -aip ir nepilnamet's i$aginimo at!eu , aplin#"b+, #ad
partner' , maamet', sube#tas su!o#ia arba bent pri!al'o ir gal'o numat"ti.
Alternat"!us maamet"stei nusi#altim% #!ali/i#uoantis po"mis , itin sunk5s i6(aginimo pa%a'iniai. *$aginimas gali
su#elti labai (!airi padarini. -urie i$ itin sun#0s, (stat"me nenurod"ta. 2eism pra#ti#a itin sun#iais padariniais (!ado!auantis
tuo pa&iu L11R A2 plenumo nutarimu) pripa(sta i$aginant padar"t% sun# sualoim%, susargdinim% (tie# t"&ia, tie# d'l
neatsargumo padar"t%), p!3., psi;Ei#os sutri#im%, u#r'tim% si/iliu, sualoim% bandant i$!engti i$aginimo ir nu#ent'usiosios mirt(
bei sun# sualoim% ar susargdinim%. -!ali/i#uoantis po"mis "ra tie# t"&inis, tie# neatsargus g"!"b's at'mimas nu#ent'usiaai,
tie# os sa!iud"b'. -ai g"!"b' atimam t"&ia i$aginimo metu, "ra i$aginimo ir t"&inio nuud"mo sutaptis, #ai d'l neatsargumo ,
in#riminuoama ti# 11> str. Fd. 1a!iud"b' lai#oma i$aginim% #!ali/i#uoan&iu po"miu, #ai moteris nusiudo sie#dama i$!engti
i$aginimo, tuo po i$aginimo ar !'liau, ei tai padaro d'l i$aginimo. Nusi#altim% #!ali/i#uoa i$aginant nu#ent'usiaai padar"tas
sun#us #0no sualoimas ar susargdinimas, tie# t"&ia, tie# d'l neatsargumo, p!3., psi;Ei#os sutri#imas, u#r'timas si/iliu ir
nu#ent'usiosios susialoimas bandant i$!engti i$aginimo arba d'l i$aginimo.
.e/lora;ia (merg"st's pl'!'s paeidimas), t.p. n'$tumas teism pra#ti#oe nepripa(stami itin sun#iais i$aginimo padariniais.
*tin sun#iais padariniais lai#"tini ti# realiai atsirad+, o ne gr's+ padariniai, p!3., tai, #ad i$aginimo metu nu#ent'usiaai bu!o
padar"tas #0no sualoimas, pa!oingas g"!"bei, ta&iau realiai nesu#'l+s sun#i padarini, negali b0ti pagrindas in#riminuoti 11> str.
Fd.
*$aginim% #!ali/i#uoa ir tai, #ad nusi#altim% padaro itin pavojingas '$*i%yvistas, t.". asmuo, #uris i#i i$aginimo bu!o
pripaintas to#iu u #o#i nors nusi#altim padar"m%. <i aplin#"b', #aip #!ali/i#uoanti nusi#altim%, teori$#ai n'ra pagr(sta, nes
nusi#altimo sun#um% lemia ne tai, #as ( padaro, o #% ir #aip padaro. NB- sube#to "patumai nepripa(stami #!ali/i#uoan&iu
po"miu.
1an#;ios u #!ali/i#uot% i$aginim% "ra labai grietos. B- 11> str. @ ir Fd. numat"tas maV bausm' , lais!'s at'mimas i#i
15m. (*#i 1==1m. ir mirties bausm'). 7irties bausm' u $( nusi#altim% nepriimtina au !ien tod'l, #ad !ei#os nusi#alstamum% lemia
moters nenoras, os nesuti#imas tuo metu tai dar"ti, o obe#t"!iai nustat"ti, ar bu!o nusi#altimas, danai pra#ti$#ai ne(manoma.
6isada nemaa teismo #laid galim"b'.
)1
11P st'. V$'timas Lp'ispy'imas mot$'i$sM lyti6kai santykiauti
!ot$'s p'ispy'imas lyti6kai santykiauti a'ba kitokia 9o'ma t$nkinti lytin- aist',+ j$igu tai pa%a'& asmuo+ nuo ku'io
mot$'is y'a mat$'ialiai a' ta'nybi6kai p'iklausoma+ bau%(iamas laisv&s at&mimu iki :m.
/B01.TS. 5rispiriant, pri!er&iant moter( l"ti$#ai sant"#iauti ar #t. ten#inti l"tin+ aistr%, #aip ir i$aginimo at!eu,
#'sinamasi ( moters s$ksualinio apsisp'$n%imo laisv-, nes moteris !er&iama tai dar"ti prie$ sa!o !ali%, to nenorint. 1#irtingai nuo
i$aginimo tai padaroma nenaudoant smurto, grasinim, nesinaudoant be'gi$#a b0#le, o pasinaudoant moters pri#lausomumu nuo
#altinin#o.
8uk$nt&jusioji , ti# l"ti$#ai subrendusi moteris, materialiai ar tarn"bi$#ai pri#lausoma nuo #altinin#o , !isi$#ai ar i$ dalies o
i$lai#oma, am pa!aldi ar pri#lausoma nuo #altinin#o tarn"bin's pad'ties. B- 11= str. su/ormuluotas taip, #ad apima l. siaur% !ei#
rat%, neapimant se#sualinio prie#abia!imo, t.p. at!e, #ai l"ti$#ai sant"#iauti pri!er&iama moteris, /ormaliai nepri#lausoma nuo
#altinin#o. 2ai !'lgi a#i!ai3dios B4 spragos.
/B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai. 5risp"rimas "ra moters pri!ertimas l"ti$#ai sant"#iauti pasinaudoant o
pri#lausomumu. 3'ispy'imas "ra l"tinis sant"#ia!imas ar l"tin's aistros ten#inimas #itomis /ormomis su pri#lausoma moterimis
prie$ os !ali%, naudoant grasinimus padar"ti al% ar /a#ti$#ai darant al% os ir os artim interesams arba prisp"rimas tai dar"ti su
#itu, #altinin#o nurod"tu asmeniu. Irasinimo pob0dis s#iriasi nuo grasinimo i$aginimo at!eu, nes tai n'ra psi;Einis smurtas.
8usikaltimas laikytinas baigtu nuk$nt&jusiajai sutikus. 5astangos prispirti, pri!ersti pri#lausom% moter( tai dar"ti !ertintinos #aip
pasi#'sinimas padar"ti nusi#altim%. 2ai po!ei#is pri#lausomos moters psi;Ei#ai, #ad i, nors ir nenor'dama, l"ti$#ai sant"#iaut su
#altinin#u ar #itu o nurod"tu asmeniu ar #itaip (oraliniu, analiniu b0du arba inter femora) ten#int l"tin+ aistr%. 2as po!ei#is g.b.
/a#ti$#as alos dar"mas moters ar os artim interesams, leidiant suprasti, #ad nusileidus to nebus, arba grasinimas padar"ti al%,
$antaas sie#iant suti#imo. 5ri!ilegi tei#imas, paadai padar"ti #% nors gera, "ra (sitei#imas, ne sp"rimas, !ertimas. 5risp"rimas "ra
nusi#altimas, #ai tai daroma pasinaudoant moters pri#lausomumu. 5asi0l"mas, #ad ir pri#lausomai moteriai, n'ra sp"rimas.
1e#sualinis prie#abia!imas B- nenumat"tas.
S4B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai. Nusi#altimas padaromas ti$siogin$ ty"ia , #altinin#as supranta, #ad pri#lausoma
moteris to nenori, ir pasinaudodamas pri#lausomumu pri!er&ia tai dar"ti.
S4B01.T4 gali b5ti ti$k vy'as+ ti$k mot$'is, nuo #uri nu#ent'usioi "ra materialiai ar tarn"bi$#ai pri#lausoma. 2ai
!ienintelis at!eis, #ai lesbieti$#as l"tin's aistros ten#inimas prie$ nu#ent'usiosios !ali% pripa(stamas nusi#altimu.
122 st'. 3'i$va'tinis Oomos$ksuali)mas LVy'o lytinis santykiavimas su vy'uM
Vy'o lytinis santykiavimas su vy'u+ panau%ojant 9i)in= smu't, a' g'asinimus a'ba pasinau%ojant nuk$nt&jusiojo
p'iklausoma pa%&timis a' b$j&gi6kumu+ t.p. pa%a'ytas n$pilnam$"io at(vilgiu Lno's jam i' sutinkantM+ baudiamas lais!'s
at'mimu nuo @ i#i >m.
2ai nusi#altimas !"ro se#sualinio apsisprendimo lais!ei ir nelie&iamumui.
1traipsnio pa!adinimas , !"ro l"tinis sant"#ia!imas su !"ru , ne !isai logi$#as, l"tiniu sant"#ia!imu lai#"tinas ti# nat0ralus
l"tinis a#tas. <iame str. numat"ta atsa#om"b' u !"ro l"tin's aistros ten#inim% su !"ru. 2o#s a#tas pats sa!aime "ra nenat0ralus,
prie$taraua absoliu&ios daugumos moni prigim&iai. 6"r l"tin's aistros ten#inimas "ra l"tin' denia;ia, #uri g.b. tie# (gimta, tie#
(g"ta.
5ri!erstinio l"tin's aistros ten#inimo !"ro su !"ru nusi#altimo sud'ties po"miai "ra labai pana$0s ( i$aginimo sud'ties
po"mius.
/B01.TS , s$ksualinis !"ro apsisp'$n%imas, o nepilname&io ir l"ti$#ai nesubrendusio , n$li$"iamumas. Nu#ent'us"sis
, !"ri$#os l"ties asmuo. 4stat"mo nuoroda ( to#ius !ei#smus nepilname&io at!ilgiu rei$#ia, #ad nusi#altimu lai#omi ne ti#
pederastios at!eai, bet ir l"tin's aistros ten#inimas su l"ti$#ai nesubrendusiu asmeniu (nuo 1F i#i 1Dm.) ir su l"ti$#ai subrendusiu,
bet nepilname&iu, t.". neturin&iu 1>m. *r am sutin#ant. 5ripaindamas nusi#altimu !"ro l"tin's aistros ten#inim% su !"ru, l"ti$#ai
subrendusiu, nors ir nepilname&iu, $iam sutin#ant, (stat"mas "ra nenuose#lus, nes to#iais at!eais nepaeidiamas nei !"ro se#sualinis
apsisprendimas, nei nelie&iamumas. 6aromas l"ti$#ai subrendusi asmen se#sualinis apsisprendimas.
/B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai. -aip ir i$aginimo at!eu, BA atsiranda u prie!artin( l"tin's aistros ten#inim% !"ro
su !"ru analiniu ar oraliniu b0du. 8 #itus prie!artinius se#sualinius !ei#smus inter femora tarp !"r atsa#om"b' pagal B- nei$#"la,
tai nepripa(stama l"tiniu nusi#altimu ir "ra baudiamoo (stat"mo spraga.
5o"miai, apib0dinant"s priemones, #uriomis sie#iama i$!engti ar palauti nu#ent'usioo pasiprie$inim% , pa!artoant /i3in(
smurt%, grasinimus ar pasinaudoant be'gi$#a nu#ent'usioo pad'timi , "ra analogi$#i i$aginimo po"miams, o pasinaudoant
nu#ent'usioo pad'timi , pana$iai, #aip moters prisp"rimo l"ti$#ai sant"#iauti, ti# neapriboant materialiniu ar tarn"biniu
nu#ent'usioo pri#lausomumu. (A#i!ai3dus (stat"m nenuose#lumas, nes 11=str. nurod"tas pri#lausom"b's apriboimas, o 11>str.
pasinaudoimo pri#lausoma nu#ent'usioo b0#le po"mis ten#inant l"tin+ aistr% prie$ moters !ali% oraliniu ar analiniu b0du !isai
nenurod"tas).
S4B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai. <is nusi#altimas padaromas ti$siogin$ ty"ia. Atsa#om"b' u Eomose#sual l"tin's
aistros ten#inim% su nepilname&iu pastaraam sutin#ant ir pasinaudoant o pri#lausomumu i$#"la ti# tais at!eais, #ai #altinin#as ino
apie o ami arba tur'o ir gal'o numat"ti, #ad partneris nepilnametis.
S4B01.TS , !"ri$#os l"ties asmuo, turintis 1Dm. 8 sa!anori$#% Eomose#sual a#t% tarp asmen nuo 1D i#i 1>m. pagal
B- 1)) str. atsa#o abu dal"!iai.
12K st'. #ytinis santykiavimas su lyti6kai n$sub'$n%usiu asm$niu
Baudiamas lais!'s at'mimo i#i 5m. 2ai nusi#altimas l"ti$#ai nesubrendusi asmen se#sualiniam nelie&iamumui.
/B01.TS , l"ti$#ai nesubrendusi asmen se#sualinis nelie&iamumas, !ei#a paeidia arba gali paeisti paaugli normal
se#sualin(, moralin(, psi;Ein( !"st"m%si. Nu#ent'usiuou g.b. ir berniu#as (nuo gimimo i#i 1Dm.), ir mergait' (nuo 1F i#i 1Dm.) arba
mergait's ir berniu#ai i#i 1>m., eigu ie n'ra l"ti$#ai subrend+. <is nusi#altimas "ra nesant atitin#amo i$aginimo ir !"ro l"tinio
sant"#ia!imo su !"ru numat"t po"mi.
))
/B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai. #ytiniu santykiavimu laikomas ne ti# nat0ralus l"tinis a#tas, bet ir l"tin's aistros
ten#inimas analiniu ar oraliniu b0du (#aip ir i$aginimo at!eu). L"tin's aistros ten#inimas $iomis /ormomis galimas ti# tarp
s#irtingos l"ties asmen, nes !"ri$#oo Eomose#suali3mo at!eais in#riminuoamas 1)) str., o moteri$#oo Eomose#suali3mo at!eai
aps#ritai nebaudiami. Be to, l"tinis sant"#ia!imas su mergaite, neturin&ia 1Fm., "ra i$aginimas (11>str.).
B. 12Kst'. apima9
1. Neprie!artin(, sa!anori$#% l"tin( sant"#ia!im% su paaugle, turin&ia 1Fm., bet l"ti$#ai nesubrendusia:
). L"tin( sant"#ia!im% su to#ia mergaite naudoant grasinimus, nesudaran&ius i$aginimo po"mio , grasinant panaudoti
smurt% ateit"e, sunai#inti, sugadinti turt%, pas#leisti eminan&ias inias, t.". $antauoant:
@. 2ie# neprie!artin(, tie# prie!artin( l"tin( sant"#ia!im% su nesubrendusiu berniu#u.
1murtas ir o padariniai s!ei#atai $iuo at!eu, s#irtingai nuo i$aginimo, n'ra nusi#altimo po"mis ir #!ali/i#uoamas
sa!aran#i$#ai, #aip nusi#altim sutaptis.
8usikaltimas laikomas baigtu prad'us l"tin( a#t% arba prad'us ten#inti l"tin+ aistr% oraliniu ar analiniu b0du.
S4B01.T2VI/SI/S 34SS po"miai. V$ikos n$t$is&tum, l$mia ne pati !ei#a, o nuk$nt&jusiojo asm$ns
n$sub'$n%imas. L"tinis sant"#ia!imas su l"ti$#ai nesubrendusiu asmeniu "ra nusi#altimas ti# tuo at!eu, ei #altinin#as inoo, #ad
partneris "ra l"ti$#ai nesubrend+s, arba, !ertinant pagal (!"#io aplin#"bes ir sant"#ius su nu#ent'usiuou, numat' ar tur'o ir gal'o
tai numat"ti. Oeigu s%iningai d'l $ios aplin#"b's #l"do , nusi#altimo n'ra.
S4B01.TS , abie l"&i, 1Dm. pa#altinamas asmuo. -ai sant"#iaua paaugliai, neturint"s 1Dm., nusi#altimo n'ra. -ai tai
daro 1D-me&iai, pripainus !ien% i$ l"ti$#ai nesubrendusiu, partneris baustinas, o abu pripainus nesubrendusiais, baustini abu.
121st'. Tvi'kinam;j; v$iksm; samp'ata
Tvi'kinami$ji v$iksmai jaun$snio kaip 16m. asm$ns at(vilgiu baudiami lais!'s at'mimu i#i @m. Nusi#altimu
pripa(stamas /i3inis ir moralinis t!ir#inimas.
2!ir#inam !ei#sm /B01.TS , !ai# ir paaugli, nesulau#usi 1Dm. se#sualinis nelie&iamumas, normalus
!"st"masis. Nu#ent'usiaisiais g.b. mergait's ir berniu#ai i#i 1Dm. B5tinasis nuk$nt&jusiojo po(ymis ? lytinis n$sub'$n%imas.
/B01T2VI/SI/S 34SS po"miai. Tvi'kinami$ji v$iksmai , tai obe#t"!iai se#sualus elges"s, galintis su#elti !ai#ui,
paaugliui l"tin( susiaudinim%, per an#st"!% dom'im%si l"tin'mis /un#;iomis, se#su, nes!ei#%, negat"! l"&i sant"#i
(si!ai3da!im%.
5agal 1)1str. #aip t!ir#inamiei !ei#smai dabar #!ali/i#uoami9
1. -altinin#o se#sualiniai !ei#smai, ga$la!imas !ai#o, paauglio at!ilgiu ne ti# sie#iant su#elti susiaudinim%, bet ir paten#inti
sa!o l"tin+ aistr%, dirginant sa!o l"tinius organus ar #itas #0no dalis inter /emora (ne analiniu ar oraliniu b0du), (s#aitant moteri$#%(
Eomose#sualumo paten#inim%:
). 6ai#o, paauglio !ertimas ir pri!ertimas atli#ti se#sualinius !ei#smus (i$s#"rus l"tin( sant"#ia!im%, l"tin's aistros ten#inim%
oraliniu, analiniu b0du) su #altinin#u ar #itu o nurod"tu asmeniu.
@. 1e#sualini !ei#sm atli#imo !ai#o, paauglio a#i!ai3doe (l"tinis sant"#ia!imas, masturba;ia):
F. 6ai#, paaugli len#imas, !ertimas atli#ti se#sualinius !ei#smus tarp sa!+s:
5. 5ornogra/ios demonstra!imas !ai#ams, paaugliams, (s#aitant amoralius pasa#oimus apie se#sualini porei#i ten#inim%, ar
#ito#s intele#tualinis t!ir#inimas.
Tvi'kinimo su%&tis "ra /ormalioi, pa#an#a pa&i !ei#sm atli#imo. 2ai, #ad !ai#ui, paaugliui t!ir#inimas nepadar' (sp0dio
arba is au "ra pat"r+s $ioe srit"e ar net i$t!ir#+s, neturi rei#$m's. 2!ir#inamiei !ei#smai nuo #it l"tini nusi#altim ats#iriami
pagal tai, #ad $iuo at!eu n'ra l"ti$#ai sant"#iauama su paaugliu, t.". n'ra nei nat0ralaus l"tinio, nei oralinio ar analinio l"tin's aistros
ten#inimo.
S4B01.T2VI/SI/S 34SS po(ymiai. Tvi'kinami$ji v$iksmai y'a t"&inis nusi#altimas, padaromas ti$k ti$siogin$+ ti$k
n$ti$siogin$ ty"ia. Be to, $i sud'tis "ra ir tais at!eais, #ai adresatas arba atsiti#tinis steb'toas "ra !ai#as arba paaugl"s, neturintis
1Dm., ir #altinin#as tai inoo, numat' arba tur'o ir gal'o numat"ti.
S4B01.TS. 8 !ai# ir paaugli t!ir#inim% atsa#o abie l"&i asmen"s, sulau#+ 1Dm.
3ak$itimai+ '$glam$ntuojantys 6iuos nusikaltimus+ naujajam$ B..
NB-, reglamentuoant nusi#altimus mogaus se#sualinio apsisprendimo lais!ei ir nelie&iamumui, "ra upildomos spragos,
esan&ios galioan&iame B-, eliminuoamas platus $i (stat"m ai$#inimas pra#ti#oe. *$aginimo, daniausiai padaromo l"tinio
nusi#altimo, tra#tuot' $ie# tie# #ei&iasi. Nu#ent'usiuou g.b. ir !"ras, o sube#tu , ir moteris. L"tiniu sant"#ia!imu pripa(stamas ti#
nat0ralus, !aginalinis l"tinis a#tas, o l"tin's aistros ten#inimas oraliniu ar analiniu b0du, eigu tai daroma prie$ nu#ent'usioo !ali%,
sudaro #it%, truput( leng!esn( nusi#altim%. 2ai naua nusi#altimo sud'tis , se#sualin' prie!arta. <i norma apima prie!artinio l"tinio
sant"#ia!imo, nesudaran&io i$aginimo sud'ties, at!eus bei !isus prie!artinio l"tin's aistros ten#inimo at!eus, (s#aitant !"ro l"tin's
aistros ten#inim% su !"ru, bei upildo daugum% galioan&io (stat"mo sprag, (s#aitant prie!artin( moters l"tin( sant"#ia!im% bei
l"tin's aistros ten#inim% su !"ru bei prie!artin( l"tin's aistros ten#inim% su moterimi.
.al( l"tini nusi#altim sprag upildo norma, nustatanti atsa#om"b+ u se#sualin( i$naudoim%. Oi apima !isus pri!ertimo
l"ti$#ai sant"#iauti ar #itaip ten#inti l"tin+ aistr% at!eus, nepri#lausomai nuo #altinin#o ir nu#ent'usioo asmens l"ties.
NB- upildius esamas $io pob0dio spragas, gero#ai suma's !ei#, #!ali/i#uotin t!ir#inamaisiais !ei#smais, nes
prie!artinis l"tin's aistros ten#inimas su paaugliais bus tra#tuoamas #aip sun#esnis nusi#altimas.
I6(aginimo samp'ata i' nusikaltim; s$ksualinio apsisp'$n%imo laisv$i '56ys pagal galiojant= i' nauj,j= B. Llyginamoji
ap(valgaM.
I6(aginimas - LB. 11F st'.M lytinis santykiavimas su mot$'imi p'i$6 jos vali,+ pava'tojant 9i)in= smu't, a' g'asinimus
a'ba pasinau%ojant b$j&gi6ka nuk$nt&jusiosios b5kl$.
*$aginimu pripa(stamas ti# moters i$aginimas. -ai tai daro moteris , nusi#altimu nepripa(stama. 2aip pat, pagal A2
i$ai$#inim%, i$aginimui pril"ginamas l"tin's aistros paten#inimas ir #itais b0dais.
)@
Nauaame B- i$aginimas , l"tinis sant"#ia!imas su mogumi prie$ o !ali%, panaudoant /i3in( smurt% ar grasinant tuo pat (
panaudoti, ar #itaip atimant galim"b+ prie$intis, ar pasinaudoant be'gi$#a nu#ent'usio asmens b0#le.
Nusi#altimu pripa(stama ne ti# !"ro !ei#a moters at!ilgiu, bet ir moters !ei#a !"ro at!ilgiu.
2a&iau l"tinio a#to s%!o#a NB- au "ra siauresn' , ti# naturaliu !aginaliniu b0du. 6isos #itos se#sualaus pob0dio !ei#os
"ra pripa(stamos #itais nusi#altimais. 1ant"#ia!imas #ito#iomis /ormomis , !"ro su !"ru, moters su moterimi ar #itu nenat0raliu
b0du , sudaro #ito nusi#altimo , se#sualinio prie!arta!imo , sud't(.
.abartiniame B- i$aginimu tra#tuoamos !ei#os "ra !"ro l"tinis sant"#ia!imas su moterimi prie$ os !ali% ne ti# nat0raliu,
bet ir #itais b0dais, l"tinis sant"#ia!imas su l"ti$#ai nesubrendusiu asmeniu bei !"ro l"tinis sant"#ia!imas su !"ru.
L"tinio sant"#ia!imo su l"ti$#ai nesubrendusiu asmeniu sud'ties NB- !isai neb'ra, o to#ie at!eai , l"tinis sant"#ia!imas ar
se#sualinis prie!arta!imas nepilname&io ar maame&io asmens , "ra #!ali/i#uoant"s i$aginimo ir se#sualinio prie!arta!imo
po"miai.
NB-, reglamentuoant nus-mus mogaus se#sualinio apsisprendimo lais!ei ir nelie&iamumui, "ra upildomos spragos,
esan&ios galioan&iame B-, eliminuoamas platus $i (st- ai$#inimas pra#ti#oe. *$aginimo, daniausiai padaromo l"tinio nus-mo,
tra#tuot' $ie# tie# #ei&iasi. Nu#ent'usiuou g.b. ir !"ras, o sube#tu , ir moteris. L"tiniu sant"#ia!imu pripa(stamas ti# nat0ralus,
!aginalinis l"tinis a#tas, o l"tin's aistros ten#inimas oraliniu ar analiniu b0du, eigu tai daroma prie$ nu#ent'usioo !ali%, sudaro #it%,
truput( leng!esn( nus-m%. 2ai naua nus-mo sud'tis , se#sualin' prie!arta. <i norma apima prie!artinio l"tinio sant"#ia!imo,
nesudaran&io i$aginimo sud'ties, at!eus bei !isus prie!artinio l"tin's aistros ten#inimo at!eus, (s#aitant !"ro l"tin's aistros
ten#inim% su !"ru, bei upildo daugum% galioan&io (st-o sprag, (s#aitant prie!artin( moters l"tin( sant"#ia!im% bei l"tin's aistros
ten#inim% su !"ru bei prie!artin( l"tin's aistros ten#inim% su moterimi.
.al( l"tini nus-m sprag upildo norma, nustatanti atsa#om"b+ u se#sualin( i$naudoim%. Oi apima !isus pri!ertimo
l"ti$#ai sant"#iauti ar #itaip ten#inti l"tin+ aistr% at!eus, nepri#lausomai nuo #altinin#o ir nu#ent'usioo asmens l"ties.
NB- upildius esamas $io pob0dio spragas, gero#ai suma's !ei#, #!ali/i#uotin t!ir#inamaisiais !ei#smais, nes
prie!artinis l"tin's aistros ten#inimas su paaugliais bus tra#tuoamas #aip sun#esnis nus-mas.
2K1
L1 M
st'. 3asip'i$6inimas poli*ininkui a' poli*ijos '&m&jui
3asip'i$6inimas poli*ininkui a' poli*ijos '&m&jui+ $inanti$ms ji$ms pav$stas vi$6osios tva'kos saugojimo pa'$igas+ j$i
tai susij- su smu'tu a' g'asinimu pava'toti smu't,+ taip pat smu'tu a' g'asinimu pava'toti smu't, p'iv$'timas 6i; asm$n;
pa%a'yti ai6kiai n$t$is&tus v$iksmus -
)01 str. Hra bendroi norma, )01
1
str. , spe;ialioi norma)01 str.at!ilgiu.
5oli;inin#u tra#tuoamas mogus su poli;inin#o uni/orma, t.p. ir tais at!eais, #ai be uni/ormos prisistato #aip poli;inin#as ir
patei#ia tarn"bin( pa"m'im%. .aniausiai ,sulai#ant teis's paeid'us, girtus asmenis, !airuotous, !ie$osios t!ar#os paeid'us,
bandant pareguliuoti $eim"ninius gin&us.
5oli;inin#ai !ei#ia !"#d"dami9 1) pa!edim%: )) pra$"m%: @) sa!o ini;iat"!a.
/bj$ktyviai , a#t"!0s !ei#smai prie$ poli;inin#% (pastangos i$tr0#tis).5asiprie$inim% rei#ia s#irti nuo ne#laus"mo.
Nesmurtinis pasiprie$inimas-dabar ti# A25.
Nusi#altimas ti# smurtinis pasiprie$inimas , #ai prie$ poli;inin#us panaudoamas smurtas arba grasinama tuo pat
panaudoti.5asiprie$inimas , ir pri!ertimas dar"ti ai$#iai neteis'tus !ei#smus. 5asiprie$inimo at!eu padar"ti sualoimai ats#irai
ne#!ali/i#uoami: esant sun#iam sualoimui , sutaptis.
-'sinimasis ( poli;inin#o g"!"b+, ei tai padar"ta d'l o !ei#los, palai#ant !ie$%% t!ar#%. Oei atimama g"!"b' , ir
#'sinimasis, ir nuud"mas.
2K> st'. 3a'$ig5no va'%o pasisavinimas
3a'$ig5no va'%o pasisavinimas+ susij-s su pa%a'ymu 6iuo pag'in%u kokios no's pavojingos visuom$n$i v$ikos+ -
.aniausiai , poli;inin#o, re&iau #ontrolieriaus, gamtos apsaugos inspe#toriaus.
5asisa!inimas- 1) prisistat"mas odiu: )) prisistat"mas !il#int uni/orm%, patei#iant neti#rus ar s!etimus do#umentus: @)
prisistat"mas #on#liudentiniais !ei#smais ar #ito#ia apgaule.
6ien prisistat"mo $iai sud'&iai neuten#a, s%l"ga , asmuo atlie#a neteis'tus !ei#smus, pa!oing% !ei#% , nusi#altim% ,
padaro #rat%, sulai#o mones.
2ais at!eais, #ai pasisa!in+ asmuo padaro nusi#altim% , nusi#altim sutaptis.
21> st'. Savaval%(iavimas
Savavali6kas+ n$silaikant =statym; nustatytos tva'kos+ savo a' kito asm$ns tik'os a' ta'iamos t$is&s+ ku'i y'a
gin"ijama a'ba p'ipa(=stama+ b$t n$'$ali)uojama+ vyk%ymas+ pa%a'-s %i%$l- (al, asm$ns+ =mon&s+ =staigos a' o'gani)a*ijos
t$is&ms a' t$is&ti$ms int$'$sams+ a'ba g'asinant pava'toti 9i)in= smu't, p'i$6 nuk$nt&jus=j= a' jo a'timuosius a'ba sunaikinti
a' suga%inti j; tu't, Lsavaval%(iavimasM+ -
Savaval%(iavimas+ pa%a'ytas g'up&s i6 anksto susita'usi; asm$n; a'ba asm$ns+ tu'in"io t$istum, u( savaval%(iavim,+ -
5a#itus situa;iai, mon'ms tapus 0#io sube#tais, atlie#ami ;i!iliniai sandoriai (p!3.pinig s#olinimasis). 6ienai i$ $ali
nesilai#ant susitarimo s%l"g, padan'o t teisi (sa!) reali3a!imas sa!o nuoi0ra, nesilai#ant (stat"me nustat"tos t!ar#os (s#ol
i$mu$in'imas). 2ai n'ra nusi#altimas nuosa!"bei, nes nesi#'sinama ( s!etim% turt%, o stengiamasi atgauti sa!o turt%. *$ori$#ai pana$u
( turto prie!arta!im%.
Nuo 1==5m. naua str. Reda#;ia, nes an#stesn' bu!o labai la#oni$#a.
/bj$ktas- !ald"mo t!ar#a. Be to, paeidiami #on#retaus asmens turtiniai arba neturtiniai interesai. 3apil%omas , #on#re&ios
/i3ini ar uridini asmen teis's ir teis'ti interesai (nuosa!"b', lais!' ir t.t.).
/bj$ktyviai , sa!a!ali$#as, t.".nesilai#ant (stat"me ir #t. teis's a#tuose nustat"tos t!ar#os, sa!o ar #ito asmens ti#ros ar
tariamos teis's, #uri nepripa(stama arba nors ir pripa(stama, bet nereali3uoama, !"#d"mas. Tik'os "ra to#ios asmens teis's, #urios
)F
"ra numat"tos (stat"muose ar #ituose teis's tai#"mo a#tuose. Ta'iamomis lai#omos to#ios teis's, #urias asmuo, s%iningai
#l"sdamas, mano pri#lausan&ias am, nors /a#ti$#ai is to#ios teis's neturi.
BA s%l"gos9 1) ei taip !ei#iant bu!o padar"ta didel' ala nu#ent'usioo interesams. Ne #ie#!ienas rei#ala!imas "ra
sa!a!aldia!imas. .idel' ala , !ertinamasis po"mis (sprendia teismas). )) -aip alternat"!a 1-ai s%l"gai, eigu tai bu!o daroma
grasinant smurtauti artba sunai#inti ar sugadinti turt%.
1-uou at!eu (#ai didel' ala) , materialioi sud'tis , nusi#altimas baigtas, #ai didel' ala.
)-uou at!eu (grasinimai) , /ormalioi sud'tis. Nusi#altimas lai#omas baigtu rei#ala!im% pagrindus grasinimu. 5a#an#a, #ad
taip bu!o grasinta sie#iant (g"!endinti sa!o teis+ neo/i;ialiu b0du.
1a!a!aldia!imu s#irtingai nuo turto prie!arta!imo nesi#'sinama ( s!etim% turt%, sie#iama sa!o teis's reali3a!imo, nors teis'
g.b. ir (si!ai3duoama. Nerei#alauama sie#to (g"!endinimo.
6ei#a, ei turi #ito sun#esnio nusi#altimo po"mi, t.". grasinimas reali3uoamas (atimama lais!') , nusi#altim sutaptis
(sa!a!aldia!imas W neteis'tas LA) s#irtingai nuo turto prie!arta!imo.
Lbe#t"!0s po"miai, s#atinant"s sa!a!aldia!im% , nepati#imas, l. ilgai trun#antis sa!o teisi (g"!endinimas.
2urto prie!artautoai danai simuliuoa sa!a!aldia!im% , pri!er&ia pasira$"ti s#olos ra$tel(.
2ais at!eais, #ai asmuo, besir0pinantis #ito asmens teis's (g"!endinimu, neteis'tai padidina rei#ala!imus , "ra
sa!a!aldia!imo ir turto prie!arta!imo sutaptis.
Subj$ktyvioji pus&. 1ube#t"!iosios pus's po"mis - #alt' pasirei$#ia t"&ia (tie# tiesiogine, tie# netiesiogine). -altinin#as
supranta, #ad nesilai#"damas (stat"m nustat"tos t!ar#os, (g"!endina sa!o (ar #it asmen) teises (ti#ras ar tariamas) -
sa!a!aldiaua, t.". su!o#ia sa!o daromos !ei#os pa!oingum% ir neteis'tum% bei numato galimas pa!oingas !isuomenei pase#mes ir
$i pase#mi sie#ia arba s%moningai leidia oms atsirasti. Hra s!arbus ti#ros ar tariamos teis's pri#laus"mo #on#re&iam asmeniui
su!o#imas, nes ei asmuo ti#rai ino, #ad sa!a!ali$#ai reali3uoama teis' nepri#lauso #on#re&iam asmeniui ar am pa&iam, t.". i n'ra
nei tariamai nei i$ties ti#ra, !ei#a gali b0ti (!ertinta #aip #ito nusi#altimo sud'tis , p!3., ei rei#ala!imas perduoti turt% neturi o#io
pagrindo, !ei#a bus #!ali/i#uoama #aip turto prie!arta!imas.
<io nusi#altimo mot"!ai !ei#os #!ali/i#a!imui rei#$m's neturi.
Subj$ktas. -adangi nusi#altimo sud't"e n'ra o#i spe;i/inio sube#to po"mi, tai $io nusi#altimo sube#tu gali b0ti
pa#altinamas, 1D met sulau#+s asmuo. 5agal galioan&ius (stat"mus nusi#altimo sube#tu negali b0ti uridinis asmuo, tod'l ei
sa!a!aldia!imas padaromas uridinio asmens !ardu ar o !ei#loe , atsa#om"b'n "ra trau#iamas #on#retus /i3inis asmuo.
8usikaltimai vi$6ajai tva'kai
Vi$6oji tva'ka ? =statymais+ kitais t$is&s aktais b$i pap'o"iais '$glam$ntuota (moni; $lg$sio visuom$n&j$ sist$ma. T;
taisykli; visuma si$kiama su%a'yti s,lygas in%ivi%ams+ institu*ijoms saugiai+ n$t'uk%omai 9unk*ionuoti+ '$ali)uoti savo
int$'$sus. 8$silaikant taisykli; pa($i%(iama 'imtis+ =p'astas gyv$nimo b5%as.
.aug nusi#altim paeidia ir !ie$%% t!ar#%, ta&iau nedidel' dalis !adinami nusi#altimais !ie$aai t!ar#ai. Nusi#altim #urie
paeidia ti# !ie$%% t!ar#% !argu ar "ra.
Nusi#altimais !ie$aai t!ar#ai /ormaliai pripa(stami (pgl No;i)9
- *Ouligani)mas , B- ))5 str.:
- m$lagingas p'an$6imas api$ visuom$n$i g'-siant= a' i6tikus= pavoj; , B- ))DXstr.:
- a)a'tiniai lo6imai , B- )@=Xstr.
6ado!'lis )@=X str. nepris#iria, bet pris#iria ))?, ))?(1), ))?()), ))?(@)str.
5gl NB- nusi#altimais !ie$aai t!ar#ai pripainti9
- riau$'s (dabar tarp nusi#altim !alst"bei):
- !ie$osios t!ar#os paeidimas:
- melagingas prane$imas apie !isuomenei gr'susi% ar i$ti#usi% nelaim+.
22< st'. BOuligani)mas
MEuligani3mas tai "ra t"&iniai !ei#smai, $iur#$&iai paeidiant"s !ie$%% t!ar#% ir rodant"s ai$# negerbim% !isuomen's.
Piktybinis c"uliganizmas 0 tie patys veiksmai, pasiymintys nepaprastu cinizmu ar ypatingu 1%lumu arba susij- su
pasiprie$inimu val'ios atstovui ar visuomens atstovui, einan.iam vie$osios tvarkos apsaugos pareigas, ar kitiems pilie.iams,
kurie ukerta keli# c"uligani$kiems veiksmams, taip pat pa'aryti asmens, turin.io teistum# u c"uliganizm#/
MEuligani3mas uni#ali norma sa!o abstra#tumu, neapibr'tumu. 5o"miai, nurod"ti (stat"me, "ra to#ie ne#on#ret0s, #ad
/a#ti$#ai nie#o neapibr'ia.
MEuligani3mas nusa#omas @ po"miais9
1.t"&iniai !ei#smai:
).$iur#$&iai paeidia !ie$%% t!ar#%:
@.rodo ai$#i% nepagarb% !isuomenei.
H tok= apib'&(im, t$lpa b$v$ik visi nusikaltimai+ T3+ b$nt ki$k pavojingos v$ikos+ n$numatytos B Hstatym$.
/bj$ktas. <io nusi#altimo tiesioginis obe#tas "ra !ie$oi t!ar#a, o /a#ultat"!iniai obe#tai , mogaus s!ei#ata, garb' ir
orumas bei nuosa!"b'.
/bj$ktyvioji pus&. 2ai "ra !ei#smai , $iur#$&iai paeidiant"s !ie$%% t!ar#%, o turin"s , ai$#i nepagarba !isuomenei, t.".
!isuomen's interes, moni bendro g"!enimo, moral's norm nepais"mas, #ai tai daroma (0liai, pro!o#uoamai. Ai$#ios
nepagarbos !isuomenei esmin' sa!"b' , os !ie$as pob0dis.
MEuligani$#ais !ei#smais d'l pa!artoto smurto nu#ent'us"sis gali b0ti sualotas. -0no sualoimas sudar"s ;Euligani3mo
po"m(, ei is bu!o t"&inis, leng!as ar ap"sun#is. 1un#0s #0no sualoimai sudar"s nusi#altim sutapt(.
Oei #altinin#as dar"damas ;Euligani$#us !ei#smus, t"&ia nuud' nu#ent'us((, !ei#ai #!ali/i#uoti pa#an#a B- 105 str.=p.,
#uris numato atsa#om"b+ u nuud"m% d'l ;Euligani$# pas#at.
)5
<io nusi#altimo sud'tis "ra /ormalioi. MEuligani3mas #aip nusi#altimas "ra baigtas nuo to momento, #ai bu!o atli#ti !ei#smai.
2a&iau ;Euligani$# !ei#sm, pasirei$#usi #0no sualoimo padar"mu ar turto sualoimu ar sunai#inimu, pase#m's (eina ( (stat"mu
numat"to nusi#altimo sud't(.
Subj$ktyvioji pus&. -alt' , tiesiogin' t"&ia. Neretai b0na, #ad darant ;Euligani$#us !ei#smus t"&ia "ra ne#on#reti3uota , tai
pasirei$#ia darom !ei#sm arba alos s!ei#atai ar turtui pob0diu.
Qormuluoant ;Euligani3mo sud't( nenurod"tos ;Euligani$#os pas#atos , mot"!as. 6adinasi ;Euligani3m% galima dar"ti ir ne i$
;Euligani$# pas#at.
Subj$ktas. 5agal B- ))5 str. 1 d. sube#tas "ra pa#altinamas 1D met asmuo. 5agal ))5 str. )d. ir @ d. , atsa#o pa#altinami
asmen"s nuo 1F met.
-adangi ;Euligani3mui b0dingus po"mius turi ir !ei#os , nenumat"tos B-, susidaro galim"b' as tra#tuoti #aip ;Euligani3m%.
L tai prie$taraua pagrindiniam prin;ipui , nusi#altimas "ra pa!oinga !ei#a , numat"ta baudiamaame (stat"me.
NB- to#ios sud'ties, to#ios tra#tuot's neli#o. NB- )>F str.numato atsa#om"b+ u !ie$osios t!ar#os paeidim%. <i sud'tis
neapima #it padarini ir nepaeidia B2 prin;ipo.
226L1M st'. !$lagingas p'an$6imas api$ visuom$n$i g'-siant= a' i6tikus= pavoj;
!$lagingas p'an$6imas t$l$9onu+ p$' 'a%ij, a' kitokiu b5%u (inios api$ g'-siant= visuom$n$i pavoj; a' %i%$l- n$laim-+
j$i %&l to buvo b$'$ikalingai i6kvi$stos atitinkamos ta'nybos a'ba tai suk&l& (moni; sumai6t=.
-ol !ei#a nebu!o #riminali3uota b"los bu!o #eliamos d'l ;Euligani3mo.
<io nusi#altimo pa!oingumas pasirei$#ia tuo, #ad sutri#domas daugelio institu;i darbas. 4 tariamos nelaim's !iet% pri!ersti
i$!"#ti (!airi tarn"b darbuotoai, turint"s uti#rinti moni saugum%, e!a#uoami ten dirbant"s mon's. Ireta sutri#d"tos !ie$osios
t!ar#os sutri#domas ir moni saugumas.
/bj$ktas. 2iesioginis obe#tas , !ie$oi t!ar#a, /a#ultat"!inis , moni saugumas. 5adaroma ir materialin' ala , pati#rinimas
#ainuoa nepigiai.
/bj$ktyvioji pus&. 6ei#a pasirei$#ia anoniminiais prane$imais (staigai, poli;iai. 2a&iau tas prane$imas "ra melagingas,
prasiman"tas. Autorius pats prasiman' ar pats pad'o neti#r% sprogmen(. -am perduotas prane$imas rei#$m's neturi.
Nusi#altimo sud'tis , materialioi, nes paties prane$imo /a#to nepa#an#a. Jr. 4 dispo3i;i%- d'l prane$imo turi b0ti
berei#alingai i$#!iestos tarn"bos arba tai turi su#elti moni sumai$t(. Oei to nebu!o baigto nusi#altimo n'ra, "ra ti# pasi#'sinimas.
Subj$ktas , pa#altinamas 1D m. asmuo. *#i 1D m. - t'!eliai atsa#o pinigine i$rai$#a.
Subj$ktyvioji pus& , nusi#altimas padaromas tiesiogine t"&ia. -altinin#as su!o#ia, #ad perduoda melaging% in/orma;i% ir to
nori. -alt's nebus, ei asmuo d'l turimos in/orma;ios s%iningai su#l"do, n'ra #alt's , n'ra nusi#altimo.
8usikaltimai visuom$n&s saugumui
22@L1M st'. 8usikalstamas susivi$nijimas
Susivi$nijimo i6 t'ij; a' %augiau asm$n; b$n%'ai nusikalstamai v$iklai ? %a'yti sunkius nusikaltimus ? k5'imas+ taip
pat %alyvavimas jo v$ikloj$ ?
T.p. v$iksmai+ kai susivi$nijimas ginkluotas 6aunamuoju ginklu a' sp'ogstamosiomis m$%(iagomis+-
Atleidiamas nuo BA asmuo, #uris dal"!a!o nusi#alstamo susi!ieniimo, numat"to $io straipsnio pirmooe ir antrooe dal"se,
daromuose nusi#altimuose arba pri#laus' to#iam susi!ieniimui, ta&iau prisipain+s teis'saugos organams sutei#' !ertingos
in/orma;ios, #urios pagrindu bu!o u#irstas #elias nusi#alstamo susi!ieniimo !ei#lai arba o nariai bu!o patrau#ti BA. <i dalis
netai#oma asmeniui, dal"!a!usiam darant t"&in( nuud"m%.
Norma atsirado #aip rea#;ia ( organi3uot% nusi#alstamum%. 2o#i% norm% re#omenda!o sa!o B4 numat"ti tarptautiniai teis's
a#tai, #uriuos rati/i#a!o LR.
<ios sud'ties esm' , baigtu nusi#altimu pripa(stamos pastangos suburti nusi#alstam% grupuot+, #urios ti#slas dar"ti sun#ius
nusi#altimus.
Nusi#alstamo susi!ieniimo sud'tis daug #uo pana$i ( ?5 str. numat"t% banditi3mo sud't(. 1#irtumai9
1) nusi#alstamo susi!ieniimo sud'tis apima platesn( !ei# rat%, nes s#irtingai nei banditi3mas nerei#alaua ti#slo , dar"ti
upuolimus:
)) banditi3mo sud'tis rei#alaua gin#luotumo, o nusi#alstamo susi!ieniimo sud't"e gin#luotumas , #!ali/i#uoantis
po"mis.
Banditi3mas , nusi#alstamo susi!ieniimo /orma. ))?(1) str. , bendroi norma, ?5 str. , spe;ialioi norma. Nusi#alstamas
susi!ieniimas, #uris "ra gin#luotas ir #urio ti#slas dar"ti upuolimus , banditi3mas.
NB- atsisa#oma banditi3mo sud'ties.
/bj$ktas , !isuomen's saugumas. -adangi danai nusi#alstamo susi!ieniimo !ei#la i$r"$#'a padar"tais #eliais
nusi#altimais, !ei#os #!ali/i#uoamos #aip atitin#am nusi#altim sutaptis. 2od'l b0tina (!ertinti !is padar"t nusi#altim obe#tus,
#urie "ra /a#ultat"!iniai susi!ieniimo #0rimo ir dal"!a!imo ame prasme.
/bj$ktyvin& pus&. 6ei#a pasirei$#ia9
1.nusi#alstamo susi!ieniimo #0rimu :
).dal"!a!imu o !ei#loe:
@.dal"!a!imu darant sun#ius nusi#altimus.
Nusi#alstamo susi!ieniimo bu!im% ai$#iausiai parodo /ormalus po"mis , @ ir daugiau asmen dal"!a!imas darant sun#ius
nusi#altimus. 1un#i nusi#altim s%ra$as i$!ardintas B- >(1) str.. 2a&iau !isi$#ai nerei$#ia, #ad esant $iai nusi#alstamo elgesio
/ormai negali b0ti padar"ta #it nusi#altim.
1!arbi dal"!a!imo nusi#alstamo susi!ieniimo !ei#loe sa!"b' "ra tai, #ad #altinin#as, dar"damas nusi#altimus identi/i#uoa
sa!e #aip tam ti#ros nusi#alstamos stru#t0ros nar(.
5o"miai, #urie gali b0ti papildomai nustat"ti identi/i#uoant nusi#alstam% susi!ieniim%9
)D
- nusi#alstamos !ei#os:
- platus !"#dom nusi#alstam !ei# spe#tras:
- t!irta !idin' organi3a;ia:
- !ei#los t+stinumasUpasto!umas:
- nusi#alstamos !ei#los pasidaliimas:
- di/eren;iuotas nusi#alt'li statusas grup'e:
- ma#simalus pelno sie#imas:
- #orup;iniai r"$iai.
Nusi#alstamam susi!ieniimui padarius sun#ius nusi#altimus , #!ali/i#uoama #aip nusi#altim sutaptis , pgl ))?(1) str. ir
pagal t%, #uriame dal"!a!o.
Subj$ktas , pa#altinamas 1D m. asmuo. 2a&iau ei ( nusi#alstam% susi!ieniim% (trau#tas 1F-1D met nepilnametis padaro
nusi#altim%, u #ur( numat"ta atsa#om"b' nuo 1F met, u to#io nusi#altimo padar"m% is baudiamas pagal atitin#am% B- straipsn(.
Subj$ktyvioji pus&. -alt' pasirei$#ia tiesiogine t"&ia. -altinin#as su!o#ia, #ad dal"!aua susi!ieniimo #0rime ar o !ei#loe,
bei #o#s ar #o#ie nusi#altimai daromi ar bus padar"ti.
2i#slas , dar"ti sun#ius nusi#altimus, nusi#alstamas susi!ieniimas #uriamas nusi#alstamai !ei#lai.
22@L:M st'. T$'o'o aktas
Sp'ogm$n; pa%&jimas tu'int tiksl, suk$lti sp'ogim,+ taip pat sp'og%inimas a' pa%$gimas+ j$igu tai pa%a'yta (moni;
gyv$namojoj$+ %a'bo+ susib5'imo a' vi$6oj$ vi$toj$+-
Ta pati v$ika+ suk&lusi nuk$nt&jusiajam k5no su(alojim,+ a'ba j$i %&l to buvo sunaikinti a' su(aloti t'anspo'to
p'i$mon& a' statinys a' statinyj$ buvusi ='anga+ a'ba t$'o'o aktas+ pa%a'ytas o'gani)uotos g'up&s+-
T$'o'o aktas+ suk&l-s apysunk= a' sunk; k5no su(alojim, t'ims a' %augiau asm$n; a'ba nuk$nt&jusiojo mi't=+ taip pat
sp'og%inimas a' pa%$gimas+ nuk'$iptas p'i$6 valstyb&s val%(ios a' val%ymo institu*ij, a' st'at$gin- '$ik6m- na*ionaliniam
saugumui tu'in"i, =mon- a' ='$ngin=+-
2ai !ienas pa!oingiausi $iuo metu plintan&i nusi#altim, nes o metu paprastai nu#en&ia daug moni, o padariniai danai
palie&ia !isi$#ai su obe#tu, ( #ur( bu!o nu#reiptas teroro a#tas, nesusiusius mones.
B- $ia norma papild"tas 1==> m. ))?(@) 1d. pra#ti$#ai n'ra tai#oma, nes dubliuoa eil+ #it norm.
NB- teroro a#tas tra#tuoamas #itaip9
1. 2as, #as su#eldamas pa!o daugelio moni g"!"bei ar s!ei#atai sprogdino, padeg', pas#leid' radioa#t"!i%sias,
biologines ar ;Eemines #en#smingas mediagas, preparatus ar mi#roorgani3mus,
). 2as, #as padar' 1 dal"e numat"tus !ei#smus, ei teroro a#tas nu#reiptas prie$ strategin's rei#$m's obe#t% arba d'l o
bu!o sun#iai sutri#d"ta moni s!ei#ata, arba u!o bent !ienas mogus,
/bj$ktas ? !isuomen's saugumas. 5apildomas obe#tas , moni g"!"b', s!ei#ata, turto sunai#inimas, sualoimas.
/bj$ktyvioji pus&
1 dal"e !ei#a apima #omple#s% (!airi !ei#sm9
1) sprogmen pad'im% turint ti#sl% su#elti sprogim% , &ia /ormalioi sud'tis (be padarini):
)) sprogdinim% ar padegim%, ei tai padar"ta moni g"!enamoe, susib0rimo, darbo ar !ie$oe !ietoe.
) dal"e #!ali/i#uoa padariniai (alternat"!iai) bei sube#tas (nusi#altim% padar' organi3uota grup').
@ dal"e numat"ta itin #!ali/i#uota sud'tis.
.i!ersia "ra leng!esnis nusi#altimas, o ))?(@) str. pra#ti$#ai netai#omas.
Subj$ktyvioji pus&. -alt' "ra tiesiogin' t"&ia. -altinin#as su!o#ia, #ad padeda sprogmenis, sprogdina ar padega ir to sie#ia.
Ois taip pat supranta, #ad sprogdinimas, padegimas #elia gr'sm+ turtui, moni g"!"bei, s!ei#atai ir to sie#ia - tada to#i padarini
nei$!engiamumas rei$#ia !ei#os padar"m% tiesiogine t"&ia. 2a&iau ei #altinin#as !ei#ia sie#damas tam ti#r ti#sl, bet moni au#
nenori, ta&iau su!o#ia, #ad atsiti#tinai susi#los&ius aplin#"b'ms moni ten gali b0ti , to#i padarini at!eu #alt' pasirei$#ia
netiesiogine t"&ia.
7ot"!ai , #uriais !ado!auasi #altinin#as esmin's rei#$m's neturi, ta&iau ei tie !ei#smai s#irti Lietu!os !alst"bei susilpninti,
ie gali b0ti #!ali/i#uoami #aip di!ersia (B- DD str.)
-!ali/i#uoant teroro a#t% b0tina ( atriboti nuo t"&inio turto sunai#inimo ar sualoimo (B- )?> str.), #uris taip pat gali b0ti
padar"tas sprogdinimais ar padegimu. 1pe;i/inis teroro po"mis , (stat"me nurod"ta nusi#altimo padar"mo !ieta.
Subj$ktas ? pa#altinamas 1D m. asmuo. 2a&iau, ei turtas bu!o susprogdintas ar sudegintas ir tai padarant dal"!a!o
nepilnametis nuo 1F i#i 1D met, o !ei#smai gali b0ti #!ali/i#uoti pgl )?> str.) d., numatant( t"&in( turto sunai#inim% ar sugadinim%
padegant ar #ito#iu pa!oingu b0du. Oei 1F-1D met asmuo dal"!a!o teroro a#te, #urio metu bu!o t"&ia nuud"tas mogus ar #eli
sualoti , is bus patrau#tas BA u t"&in( #0no sualoimo padar"m% ar nuud"m%.
2:2L1M st'. 8$t$is&tas psi*Oot'opini; a' na'kotini; m$%(iag; gaminimas+ =gijimas+ laikymas+ gab$nimas+ siuntimas+
pa'%avimas a' kitoks platinimas
8$t$is&tas psi*Oot'opini; a' na'kotini; m$%(iag; gaminimas+ =gijimas+ laikymas+ gab$nimas a' siuntimas+ n$tu'int
tikslo pa'%uoti a' kitaip platinti+-
Ti$ patys v$iksmai +numatyti 6io st'. 1 %.+ pa%a'yti paka'totinai asm$ns+ pi'miau pa%a'iusio vi$n, i6 nusikaltim;+
numatyt; 6io ko%$kso 2:2L1M+ 2:2L2M+ 2:2L:M+ 2:2L>M+ 2:2L<M+ 2:2LFM st'aipsniuos$+-
8$t$is&tas psi*Oot'opini; a' na'kotini; m$%(iag; gaminimas+ =gijimas+ laikymas+ gab$nimas a' siuntimas+ tu'int tiksl,
jas pa'%uoti a' kitaip platinti+ taip pat n$t$is&tas j; pa'%avimas a' kitoks platinimas-
8$t$is&tas ypa" stip'i; psi*Oot'opini; a' na'kotini; m$%(iag;+ suk$lian"i; pavoj; gyvyb$i+ gaminimas+ pa'%avimas a'
kitoks platinimas-
)?
Ti$ patys v$iksmai+ numatyti 6io ko%$kso : i' > %.+ pa%a'yti paka'totinai asm$ns+ pi'miau pa%a'iusio vi$n, i6
nusikaltim;+ numatyt; 6io ko%$kso 2:2L1M+ 2:2L2M+ 2:2L:M+ 2:2L>M+ 2:2L<M+ 2:2LFM st'aipsniuos$+ a'ba g'up&s i6 anksto
susita'usi; asm$n;+ a'ba itin pavojingo '$*i%yvisto+ taip pat psi*Oot'opini; i' na'kotini; m$%(iag; platinimas stambi; mastu-
smuo+ savano'i6kai ati%av-s psi*Oot'opin$s a' na'kotin$s m$%(iagas, atleidiamas nuo BA u atiduot psi;Eotropini ar
nar#otini mediag (giim%, taip pat u lai#"m%, gabenim% ir siuntim%.
smuo+ savano'i6kai k'$ip-sis = m$%i*inos =staig, %&l m$%i*inos pagalbos sut$ikimo r"$ium su psi;Eotropini ar
nar#otini mediag !artoimu ne medi;inos ti#slais, atleidiamas nuo BA u neteis't% !artot psi;Eotropini ar nar#otini mediag
(giim%, lai#"m%, gabenim% ir siuntim%.
8a'kotin&s i' psi*Oot'opin&s m$%(iagos , tai augalai, preparatai, priemon's arba mediagos, #urios pagal LR nar#otini ir
psi;Eotropini mediag #ontrol's (stat"m% (ra$"tos ( 1A7 t!irtinamus nar#otini ir psi;Eotropini mediag s%ra$us.
<is straipsnis "ra bendroi norma. Neteis'tas dispona!imas apima9 nar#otini med. Iaminim%, (sigiim%, lai#"m%, gabenim%,
siuntim%, parda!im%, #t. platinim%.
-elis #artus atsa#om"b' bu!o grietinama, ta&iau bausm's grietumas nelabai turi (ta#os $io rei$#inio plitimui.
/bj$ktas , !isuomen's saugumas ir g"!ento s!ei#ata.
Dalykas , 1) nar#otin's mediagos (i$ augal, nat0ralios): )) psi;Eotropin's mediagos (i$gaunamos i$ ;Eemini med.).
Abiems oms bendra tai , po!ei#is ( mogaus organi3m% , #!ai$inantis mogui tampa gera, problemos dingsta, daug energios. 2.".
pirminis po!ei#is. Naudoant nuolatos , po!ei#is #ei&iasi, mogus tampa ligoniu , am rei#ia !is daugiau.
Nar#oti#ai , nat0ral0s ir sintetiniai. -urios med. 5ripa(stamos nar#oti#ais , s%ra$ai (nustato tarptautin's #on!en;ios)
pat!irtinti 1A7. <ie s%ra$ai lai#as nuo lai#o papildomi.
/bj$ktyviai nusi#altimas g.b. padar"tas9
1) gaminant be leidimo (neteis'tas gaminimas). Iaminimu lai#omas nar#otini priemoni paruo$imas naudoti, perdirbimas.
)) (giimas , per#ant, gaunant do!an, pasisa!inant. -ai (giimas pagrobiant , spe;. 1ud'tis )@)
)
str. , spe;. Norma
nusi#altim nuosa!"bei at!ilgiu.
@) lai#"mas , nepri#lausomai nuo tru#m's tur'imas sa!o inioe.
F) gabenimas , lai#"mo !ariantas, apima ir siuntim%.
5) perda!imas #t. asmeniui.
2i#slas turi rei#$m's !ei#os tra#tuotei. Oei sau , leng!esnis nusi#altimas, ei turint ti#sl% reali3uoti, perduoti, parduoti ,
sun#esnis nusi#altimas. Nar#otini med. Lai#"mas sau naudoti #!ali/i#uoamas pagal 1d. Oei disponuoama nar#otin'mis med.
Nedideliu mastu sau !artoti , A25- FF str. 2.p. !ei#smai, ei padar"ti su ti#slu platinti ar platinimas neatsi!elgiant ( #ie#( ,
sun#esnis nusi#altimas (@d.) , LA 5-10m. )d. , pa#artotinumas 1d. at!ilgiu.
<is str. papild"tas Fd. , "pa& stipri nar#otini med. 4giimas, platinimas. )000m. pa#eista Fd. , draudiam !artoti s!ei#atos
priei0ros ti#slais , D-15m. LA.
5d. >-1Dm.LA u nar#otini ar psi;Eotropini med. neteis't% dispona!im%, ei tai padar' grup', itin pa!oingas re;id"!istas,
t.p. platinimas stambiu mastu. 1tambus mastas nustatomas #ie#!ienu at!eu, !ado!auantis LR nar#otini ir psi;Eotropini mediag
#ontrol's (stat"mu. 1udar"tas s%ra$as mediag, esan&i nelegalioe pre#"boe, nustat"tas nedidelis mastas (apie 0,01 g) ir stambus
(apie 50g). -ai ne(eina , normalus mastas. -ie#!ien% #art% , e#sperti3'9 ar "ra nar#otin's mediagos, #o#s stiprumas.
Ba i$#"la ir u mar#otini med. (sigiimo, lai#"mo, gabenimo, aps#aitos nesilai#"m% , tuo sudaromos galim"b's pagrobti,
nelegaliai pre#"bai.
2:2L1KM st'. 8$t$is&tas %isponavimas pi'mos kat$go'ijos na'kotini; i' psi*Oot'opini; m$%(iag; pi'mtakais
Lp'$ku'so'iaisM
8$t$is&tas pi'mos kat$go'ijos na'kotini; i' psi*Oot'opini; m$%(iag; Lp'$ku'so'i;M gaminimas+ =gijimas+ laikymas+
gab$nimas+ siuntimas a'ba pa'%avimas a' kitoks '$ali)avimas-
5irmta# s%ra$as t!irtinamas s!ei#atos apsaugos ministro (sa#"mu. <iame s%ra$e pirmta#ai "ra sus#irst"ti ( *, **, *** #ategori
pirmta#us, atsi!elgiant ( galim"b+ uos panaudoti neteis'tai nar#otini ir psi;Eotropini mediag gam"bai.
)@)(10) str. su#onstruotas #aip blan#etinis , BA nustat"ti rei#t !ado!autis Nar#otini ir psi;Eotropini mediag pirmta#
#ontrol's (stat"mu bei po(stat"miniais a#tais, nustatan&iais pirmta# gam"bos, lai#"mo, e#sporto, importo li;en;ia!im%, aps#ait%,
#ontrol+.
/bj$ktas , moni s!ei#ata. 2a&iau pirmta#ai (pre#ursoriai) daniausiai tiesiogin's gr'sm's moni s!ei#atai ne#elia. O
pa!oingumas pasirei$#ia tuo, #ad panaudoant pirmta#us sudaromos s%l"gos nar#otini ir psi;Eotropini mediag gam"bai.
/bj$ktyvin& pus& , pasirei$#ia * #ategorios pirmta# li;en;ia!imo paeidimu (!erslu be li;en;ios, nenustat"toe !ietoe ir
pan.) , !is #ategori pirmta# importo, e#sporto ar transporto t!ar#os, aps#aitos paeidimu ir t.t
Subj$ktas , pa#altinamas 1D m. asmuo.
Subj$ktyvin& pus& , #alt' gali b0ti t"&ia arba neatsargumas.
2:> st'. 8$t$is&tas 6aunamojo ginklo+ 6au%m$n;+ sp'ogm$n; i' sp'ogstam;j; m$%(iag; n$6iojimas+ laikymas+ =gijimas+
gaminimas i' '$ali)avimas
8$t$is&tas 6aunamojo ginklo+ 6au%m$n;+ sp'ogm$n; i' sp'ogstam;j; m$%(iag; n$6iojimas+ laikymas+ =gijimas+
gaminimas i' '$ali)avimas-
8$t$is&tas %augiau kaip %vi$j; vi$n$t; 6aunam;j; ginkl; + %augiau kaip p$nkias%$6imt 6au%m$n; a' %augiau kaip K+1
kg. Sp'ogstam;j; m$%(iag; a' sp'ogm$n; laikymas+ n$6iojimas+ =gijimas+ gaminimas+ '$ali)avimas a'ba pa'%avimas
/bj$ktas ? !isuomen's saugumas.
/bj$ktyvin& pus& ? !ei#a apib0dinama neteis'tu $aunamoo gin#lo, $audmen, sprogmen ir sprogstam mediag
ne$ioimu, lai#"mu, (giimu, gaminimu ir reali3a!imu. BNeteis'tasC rei$#ia, #ad paeistas Iin#l ir $audmen #ontrol's (stat"mas9
$aunam%( gin#l% ne$ioa nega!+s nustat"tos /ormos leidimo, turi #o!in( $aunam%( gin#l%, #urio aps#ritai neturi b0ti ap"!artoe.
)>
BNeteis'tas ne$ioimasC , tai to#i dai#t tur'imas su sa!imi gat!'e, lau#e, pasilin#sminimo !ietose be rei#iamo leidimo.
BNeteis'tas lai#"masC , /a#tinis tur'imas sa!o inioe, nes!arbu #ie# lai#o, ei tam ti#slui neturima rei#iamo leidimo ir t.t.
Nusi#altimo sud'tis /ormalioi. Nusi#altimas baigtas nuo neteis'to $aunamoo gin#lo, $audmen, sprogmen ar sprogstam
mediag (giimo, pagaminimo ar lai#"mo pradios momento arba reali3a!imo. -ai #urie !ei#smai "ra trun#amoo pob0dio
(pagaminimas) , tod'l $iems nusi#altimams "ra s#irtingas uridinis ir /a#tinis baigtinumas. Ouridi$#ai to#s nusi#altimas baigtas nuo
atitin#amos !ei#os padar"mo pradios, o /a#ti$#ai is bus baigtas dar"ti, #ai nusi#alt'lis bus sulai#"tas ar ateis prisipainti.
)@F str. ) d. , #!ali/i#uota sud'tis , apib0dinama pagal gin#l, sprogmen ir t.t. #ie#(.
Oeigu #altinin#as perduoda $aunam%( gin#l%, $audmenis, sprogmenis ar sprogstam%sias mediagas #itiems asmenims,
inodamas, #ad ie bus panaudoti #itiems nusi#altimams dar"ti, is tampa t nusi#altim bendrinin#u.
Subj$ktas , 1D m. pa#altinamas asmuo.
Subj$ktyvin& pus& ,)@F str. 1 d. - #alt' "ra tiesiogin' t"&ia. 2o#i !ei# padar"mo mot"!ai labai (!air0s, ta&iau esmin's
rei#$m's #!ali/i#a!imui neturi.
2:> st'. ) d. , #alt's poi0riu s!arbu i$siai$#inti ar #altinin#as su!o#' turim% ar (g"t%, reali3uot% #ie#( gin#l, sprogmen ir
pan.
2:P st'. #in%yni; laikymas i' s,va%avimas
pkvai6inimo vaistais a' kitomis na'kotin&ms n$p'iklausan"iomis p'i$mon&mis lin%yni; o'gani)avimas a' laikymas
a'ba patalp; sut$ikimas 6i$ms tikslams-
)a'tini; lo6im;+ i6tvi'kavimo a'ba alkoOolini; g&'im; va'tojimo lin%yni; laikymas+ j$igu u( lin%yni; laikym,
kaltininkui p$' vi$n$'ius m$tus buvo paski'ta a%minist'a*in& nuobau%a+-
S,va%avimas p'ostitu*ijai-
8$pilnam$"io+ mat$'ialiai+ ta'nybi6kai a' kitaip p'iklausomo asm$ns =t'aukimas = p'ostitu*ij,+ taip pat =t'aukimas =
p'ostitu*ij, 6anta(o a' apgaul&s b5%u a' panau%ojant psi*Oin- a' 9i)in- p'i$va't,-
Lind"ni lai#"mas-so!ietin' norma, #uri !isi$#ai ne!ei#sminga, o dabar ir teori$#ai nepagr(sta, nes t.". mogaus rei#alas, ei
is netru#do #aim"nams. Oei tru#do (triu#$maua) , A25. *#i 1==5m. , !al#ata!imas, elgeta!imas ir #ito#s para3itinis g"!enimo b0das
(ei darbingas asmuo Fm'n. i$ eil's ar per metus nedirba) (sp'us trau#iamas BA u para3itin( g"!enimo b0d%.
1%!ada!imas. *#i 1==>m. normos #onstru#;ia #riti#uotina, nes u pat( s%!ada!imo /a#t% BA. 1%!ada!imas , sutei#imas
galim"b's ten#inti l"tinius porei#ius u atl"ginim%. .abar patais"ta , s%!ada!imas prostitu;iai , su!edimas #liento su prostitute u
atl"ginim%. 2rau#iami atsa#om"b'n pagal $i% norm% ir u suteneria!im%.
)@= str. *n#riminuoamas ir prostitu;ios !ad"binin#ams, tiems, #urie aptarnaua $( bi3n( (tele/onist's, !airuotoai, patalp
sa!inin#ai ir pan.)
Irietesn' atsa#om"b' u materialiai tarn"bi$#ai ar #itaip pri#lausomo asmens (trau#im% ( prostitu;i%, t.p. nepilname&io.
4trau#imas , ti# t asmen, #urie neusiimin'o $iuo bi3niu, t.p. apgaul's b0du.
5as mus prostitu;ia draudiama A25- , administra;in' atsa#om"b' , paeidiamos teis's.
5rostitu;ios draudimas- #itur baudiamas u !ie$osios t!ar#os paeidim%, ne u se#sualini paslaug tei#im% u atl"ginim%.
)@= str. Nusi#altimu pripa(stama ir a3artini lo$im, al#oEolio !artoimo lind"ni lai#"mas. 8 a3artini lo$im
organi3a!im% , BA (2% draudim% pati !alst"b' paneigia- organi3uoa LL2L ir t.t.).
2>1 st'. Ht'aukimas n$pilnam$"io = nusikalstam, v$ikl, a'ba gi'tavim,
Ht'aukimas n$pilnam$"io = nusikalstam, v$ikl,+ u(siimin&jim, a)a'tiniais lo6imais a' $lg$tavimu-
8ugi'%ymas n$pilnam$"io+ pa%a'ytas asm$ns+ nuo ku'io ta'nybi6kai p'iklaus& n$pilnam$tis+-
Ht'aukimas n$pilnam$"io = gi'tavim,-
/bj$ktas ? !isuomen's interesai, /ormuoant nepilname&io asmen"b+. 5apildomas obe#tas - nepilname&io psi;Ei#os
!"st"masis, o s!ei#ata.
Nu#ent'usiuou !isuomet "ra nepilnametis, neturintis 1> met.
/bj$ktyvioji pus&. B- )F1 str. 1 d. obe#t"!in' pus' pasirei$#ia nepilname&io !ai#o (trau#imu ( nusi#alstam% !ei#%,
usi'min'imu a3artiniais lo$imais ar elgeta!imu. 4trau#imo ( min't% elges( b0dai gali b0ti (!air0s9
a) (!air0s paadai:
b) apgaul's b0du:
;) grasinimo b0du:
d) panaudous at!ir% smurt%.
6ei#sm, #uriais sie#iama (trau#ti nepilnamet( ( nusi#alstam% !ei#l% esm' , psi;Einiais ir /i3iniais !ei#smais su#elti
nepilname&io nor% dal"!auti nusi#altim dar"me, lo$ti a3artinius lo$imus ar elgetauti.
5ri#lausomai nuo po"mio B(trau#imasC tra#tuot's nusi#altimo sud'tis bus arba materialioi arba /ormalioi. Nusi#altimo
po"mis B(trau#ti nepilnamet( ( nusi#alstam% !ei#%C "ra reali3uotas ne ti# tada, #ai nepilname&io s%mon'e susi/orma!o nuostata
dar"ti tam ti#r% nusi#altim%, bet ir #ai nepilnametis !ienas ar #artu su #itais prad'o dar"ti nusi#altim%. 5o"mis B!ei#laC suponuoa
ne!ien#arti$#um%.
Oei darant atitin#am% nusi#altim% nepilnametis netur'o nustat"tos emutin's amiaus ribos, is nelai#omas nusi#altimo
sube#tu. 4 nusi#altimo padar"m% gali b0ti (trau#tas nepilnametis, sulau#+s (st. numat"to patrau#imo BA amiaus, ta&iau d'l apgaul's,
#it aplin#"bi, psi;Einio i$si!"st"mo nesu!o#ia sa!o darom !ei#sm pa!oingumo. 2od'l o !ei#smuose #alt's galima
nenustat"ti.Nusi#altimas, padar"tas su sa!o !ei#sm nesu!o#ian&io nepilname&io pagalba bus lai#omas #aip (!"#d"tas per tarpinin#%,
t.". $is asmuo bus lai#omas to nusi#altimo !"#d"tou.
Nepilnametis , #uris pagal (st. gali b0ti patrau#tas BA, suaugusioo asmens pra$omas dal"!aua nusi#alstamoe !ei#loe ir tai
su!o#ia, u sa!o nusi#alstamus !ei#smus atsa#o sa!aran#i$#ai.
1uaug+s asmuo #artu su (trau#tu nepilname&iu pabaig+s dar"ti nusi#altim% "ra baudiamas pagal d!ie nusi#altim sutapt(.
)=
4trau#imas nepilname&io ( a3artinius lo$imus rei$#ia, #ad is ims lo$ti #ortomis , #auliu#ais, rulete i$ pinig ar #it materialini
!ert"bi. Nusi#altimas baigtas, #ai nepilnametis prad'o usi'min'ti a3artiniais lo$imais.
4trau#imas ( elgeta!im% b0t tuomet, #ai nepilnametis i$stumiamas ( gat!+ ar #ito#ias !ie$as moni susib0rimo !ietas pra$"ti
i$maldos. Nusi#altimas baigtas , #ai (rod"ta suaugusioo elgesio sistema, sie#iant pri!ersti nepilnamet( elgetauti.
B- )F1 str. ) d.- obe#t"!iai nepilnametis !artoo al#oEolinius g'rimus ir d'l to apgirto. Iirtumo laipsnis rei#$m's neturi. 2aip
pat rei#$m's neturi nepilname&io nugird"mo b0das. 1ud'tis materialioi , nusi#altimas baigtas, #ai nepilnametis aps!aigo nuo
al#oEolini g'rim.
B- )F1 str. @ d. obe#t"!iai turi b0ti !ei#sm sistema, t.". #altinin#as nepilname&iui turi si0l"ti i$gerti @ ir daugiau #art. .'l
to nepilname&io s%mon'e au gali susi/ormuoti (protis i$gerti al#oEolini g'rim. Nusi#altimas baigtas, #ai nepilnametis bent @ #artus
bu!o (trau#tas ( girta!im%.
Subj$ktas , pilnametis asmuo. Oei nepilnametis (#alba #it% nepilnamet( padar"ti bet #uri% i$ nurod"t !ei#, u to#ius
!ei#smus is neatsa#o, i$s#"rus nusi#alstamos !ei#os padar"m%. 2a&iau tada i$ esm's s#irsis !ei#os #!ali/i#a!imas , tai gali b0ti
(!ertinta ti# #aip #urst"mas ar pad'imas padar"ti nusi#altim%.
Subj$ktyvin& pus&
)F1 str. 1 d. , #alt' "ra tiesiogin' t"&ia. -altinin#as su!o#ia, #ad tam ti#ru b0du ar priemon'mis !ei#ia nepilnamet( !ai#%, nori
tam ti#ru b0du pa#eisti o elges(, #ad $is prad't nusi#alstamai elgtis, lo$ti a3artinius lo$imus ar elgetauti. 7ot"!ai rei#$m's
#!ali/i#a!imui neturi, ie gali b0ti rei#$mingi (!ertinant #altinin#o asmen"b+ ir s#iriant bausm+.
)F1 str. ) d. , #alt' "ra tiesiogin' t"&ia !ei#os at!ilgiu, o d'l pase#mi (nepilname&io aps!aigimo) , netiesiogin' t"&ia arba
neatsargumas. -altinin#as su!o#ia, #ad duoda , (#alba, patarin'a, #aip !artoti al#oEolinius g'rimus, ir nori arba s%moningai leidia,
#ad nepilnametis i$g'r+s aps!aigt.
)F1 str. @ d. , #alt' "ra tiesiogin' t"&ia. -altinin#as su!o#ia, #ad bet #o#iu b0du ((#albin'imu, grasinimu, pra$"mu)
nepilnametis s#atinamas gerti, ir to nori. 1u!o#ia, #ad to#s o elges"s duos re3ultat , nepilnametis i$gers ne !ien% #art% , to#io
re3ultato is sie#ia.
2>2 st'. 3o'nog'a9ini; %aikt; gaminimas i' platinimas.
1%. 3o'nog'a9ini; 'a6t;+ spaus%int; l$i%ini;+ atvai)%; i' kitoki; po'nog'a9inio pob5%(io %aikt; gaminimas a'ba
laikymas+ tu'int tiksl, juos platinti+ taip pat j; platinimas. L# iki 2m a'ba BM
2%. Vaik; iki 1F m$t; panau%ojimas po'nog'a9iniams spaus%inti$ms l$i%iniams+ atvai)%ams+ vi%$o9ilmams a' kiti$ms
po'nog'a9inio pob5%(io %aiktams gaminti a'ba 6i; %aikt; pa'%avimas a' kitoks platinimas. L# iki >m. i' BM
:%. io st'aipsnio 2 %alyj$ numatyt; po'nog'a9inio pob5%(io %aikt; =gijimas a' laikymas # iki 1m. a'ba BM.
Objektas (tiesioginis+ , l"tini sant"#i doro!iniai pagrindai ir prin;ipai arba tiesiog !isuomen's doro!'.
Dalykas , (!airi pornogra/inio pob0dio mediaga9 ra$in"s, pie$in"s, /otonuotrau#a, /ilmas, s#ulpt0ra, garso (ra$ai, plo#$tel's,
M.. 5ornogra/iai b0dingas nat0ralistinis, nepadorus l"tini organ ar sant"#i demonstra!imas. 2ai i$ esm's ;ini$#as poi0ris.
5ornogra/ios dal"#ai9 1) neturi o#ios menin's !ert's, )) #0r'ai !engia autor"st's, @) esm' , grubiausi, ;ini$#iausia /orma
parod"ti l"#inius organus ar l"tin( a#t%.
Objektyvioji pus , pasirei$#ia pornogra/ini ra$t, spausdint leidini, at!ai3d ar #ito#io pob0dio dai#t9 1) gam"ba ar
lai#"mu turint ti#sl% uos platinti, )) $i dai#t platinimu.
Gamyba ? b$t kokiu b5%u po'nog'a9inio pob5%(io %aikt; a' m$%(iag; suk5'imas Lknygos+ st'aipsnio pa'a6ymas+ 9ilmo+
vai)%ajuost&s+ skulpt5'os suk5'imas+ pa'$ngt; po'no %aikt; ti'a(avimas+ ti$k pats k5'imas + ti$k 6io %a'bo '$)ultatas+
atitinkam; %aikt; p$'%i'bimas+ ka% ji$ tapt; po'no. Aamyba bus nusikalstama+ kai pagaminti po'no gaminiai y'a ski'ti
platinimui. 8&'a nusikaltimas m$%i*inini; lig; ap'a6ymas+ iliust'uotas atitinkamomis iliust'a*ijomis i' i6l$istas mokymo a'
mokslo tikslams.
Laikymas - rei$#ia tur'im%, turint ti#sl% uos platinti.
Platinimas , tai $i dai#t perda!imas #itiems asmenims. Ois gali b0ti u mo#est( (parda!imas, pas#olinimas), arba be
mo#es&io (da!imas susipainti #itiems asmenims).
Sudtis formalioji N baigtas nuo porno dai#t pagaminimo ar (sigiimo, turint ti#sl% uos parduoti (parduota ar ne ir #ie# ,
rei#$m's neturi, bet #aip (rod"mas d'l ti#slo , pui#us).
0$i po'no gamyba i' laikymas susij-s su p'ostitu*ija+ vi$6nami; laikymu i' po'no nau%ojama kaip Rvai)%in& p'i$mon&S
? ta%a B u( s,va%avim, i' po'no %aikt; gaminim,+ platinim,+ laikym,.
Subj$ktyvioji pus& , tiesiogin' t"&ia. 2ai, #ad #altinin#as turi ti#sl% gaminti ir lau#"ti, tur'damas ti#sl% platinti , rei$#ia , is
tai daro neteis'tai ir nori taip elgtis. Ksant gin&ui d'l meni$#umo, s#iriama e#sperti3'. Oei asmuo s%iningai #l"do, is d'l #alt's
nebu!imo atleidiamas nuo BA.
Subj$ktas , pa#altinamas 1D m.
.vali9ikuota su%&tis L2>2 st'. 2 %.M , !ai# i#i 1> m. panaudoimas porno dai#tams gaminti nepri#lausomai nuo to, ar $ie
!ai#ai pat"s suti#o dal"!auti gam"boe, ar ie bu!o pri!ersti tai dar"ti. 2aigi #!ali/i#uoa nusi#altim% nu#ent'us"sis nepilnametis,
#uris panaudoamas, bei alternat"!iai )d. nurod"t dai#t parda!imas arba #ito#s platinimas. <i sud'tis "ra baigta au nuo to
momento, #ai !ai#as i#i 1> m. bu!o prad'tas naudoti porno dai#tams gaminti, nes!arbu dai#tas bu!o pagamintas ar ne. Oei !ai#ai tam
ti#slui bu!o (g"ti ir panaudoti , BA )F) str. ) d. ir 1@1(@) str.-pre#"ba mon'mis. Oei naudoami !ai#ai i#i 1D m., tai organi3a!+
asmen"s tur't b0ti trau#iami BA pagal )F) str. )d. ir 1)1 str.-t!ir#inamiei !ei#smai.
232 str/ 4'/ (nuo )000 0D 15) nustat"ta $!elnesn' BA u pornogra/inio pob0dio dai#t (giim% ir lai#"m%. Pia (giimas ar
lai#"mas "ra be ti#slo parduoti ar #itaip reali3uoti.
2>6 st'. T'anspo'to p'i$mon$s vai'uojan"i; asm$n; pa($i%imas $ismo saugumo a' t'anspo'to p'i$moni;
$ksploatavimo taisykli;.
@0
1%. 8$blaivaus asm$ns+ vai'uojan"io t'anspo'to p'i$mon- pa($i%imas $ismo saugumo a' t'anspo'to $ksploatavimo
taisykli;+ j$igu tai suk&l& nuk$nt&jusiam l$ngv, k5no su(alojim, a' pa%a'& %i%$l- mat$'ialin- (al, L# iki >m. a'ba 3D iki
2m. a'ba B su T1TT3M.
2%. 2ransporto priemon+ !airuoan&io asmens paeidimas eismo saugumo ar transporto priemoni e#sploata!imo tais"#li, ei
tai su#'l' nu#ent'usiaam ap"sun#( ar sun# #0no sualoim% (LA i#i Fm. arba 5. i#i )m. su A2K225).
:%. <io str. ) dal"e numat"ta !ei#a, padar"ta esant neblai!iam (LA )-?m. su A2K225).
>%. 2ransporto priemon+ !airuoan&io asmens paeidimas eismo saugumo ar transporto priemoni e#sploata!imo tais"#li,
eigu tai su#'l' !ieno ar daugiau asmen mirt( (LA )-10m. su A2K225).
<%. <io str. F dal"e numat"ta !ei#a, padar"ta esant neblai!iam (LA 5-1)m. su A2K225).
6%. <io #ode#so )FD, )F>, )F>(1), )F>()) str. minimomis transporto priemon'mis rei#ia lai#"ti !is r0$i automobilius,
tra#torius ir #ito#ias sa!aeiges ma$inas, troleibusus, taip pat moto;i#lus ir #itas me;Eanines transporto priemones.
1sm&5 asmuo paeid+s eismo saugumo ar transporto priemoni e#sploata!imo tais"#les, nu#ent'usiaam su#'l' bet #o#( #0no
sualoim%, mirt( ar padar' didel+ materialin+ al%. Ksant ti# tais"#li paeidimui be pase#mi , !ei#a tra#t. #aip A25.
/bj$ktas tiesioginis , saugus #eli eismas bei automobili, #omunalinio transporto ir #it sa!aeigi ma$in e#sploata!imas.
Papildomas , mogaus g"!"b', s!ei#ata ar nuosa!"b' (#uris b0tinas ir #uriam padaroma ala).
Esminis bruoas , ala padaroma !airuoant ar #itais e#sploatuoant transporto priemon+.
Transporto priemons (TP) - !is r0$i automobiliai, tra#toriai, troleibusai, moto;i#lai, #ito#ios sa!aeig's ma$inos (tai rei$#ia
to#ios, #urios s#irtos spe;ialiems darbams atli#ti9 #eli tiesimo , greideriai, derliaus apdoroimo , (!airi r0$i #ombainai,
#omunalinio 0#io , gat!i !al"mo, $iu#$li surin#imo, gat!i laist"mo, sanitarini ir tt), ir #itos me;Eanin's transporto priemon's
(omis lai#"tinos motorog's, motoroleriai). 5rie 25 nepris#iriami , ar#liais trau#iami !eimai, d!ira&iai ir pan.
/bj$ktyvioji pus& , nusi#altimas padaromas paeidus eismo saugumo ar transporto priemoni e#sploata!imo tais"#les ir d'l
to atsiranda padariniai9 #0no sualoimas, mirtis ar didel' materialin' ala. 6isi #iti paeidimai, #urie to#i padarini nesu#elia (p!3.9
!aira!imas 25 be numeri), sudaro pagrind% patrau#ti asmen( AdmA. 2ai materialioi sud'tis , N baigtas, #ai atsirado bent !ienas str.
nurod"tas padarin"s.
eika gali pasirei#$ti !ei#imu arba ne!ei#imu9 ais paeidiamos eismo saugumo ar 25 e#sploata!imo tais"#l's. Kismo
saugumo paeidimas !ei#smais , grei&io !ir$iimas, len#imo tais"#li paeidimas, !aia!imas nesilai#ant eismui reguliuoti en#l ir
tt. 25 e#sploata!imo tais"#li paeidimas !ei#smais , pa!eant #elei!ius 25, #urios neturi atitin#am (rengini. Ne!ei#imu eismo
saugumo paeidimas - sustabdius 25 (sp'am en#l nepais"mas, sto!'imas draudiamoe !ietoe, e#sploata!imo tais"#li
paeidimas , nepati#rinus 25 tin#amumo eismui, umigus prie !airo ir #t.
Prieastinis ry$ys tu'i b5ti nustatytas i' ='o%ytas. B$t to n$pakanka. Tu'i b5ti ='o%yta i' kalt& %&l to 'y6io. 3v).7
n$blaivus (mogus vi'6ija g'$it=+ i6 u( stovin"io t'ol$ibuso ($ngia p&stysis. va'ija b5t; =vykusi i' tuo atv$ju+ j$i asmuo
n$vi'6yt; g'$i"io i' j$i b5t; blaivus. .alt&s %&l 8 n&'a. Dala pa%a'yta n$ %&l to+ ka% pa($i%& taisykl$s i' n$ %&l to+ ka% buvo
n$blaivus. T$o'i6kai ? B tik j$i %&l taisykli; pa($i%imo kyla pa%a'iniai. Da(nai kalt&s y'a i' nuk$nt&jusioj$ v$iksmuos$+ to%&l
'$ikia sv$'ti kas i' %&l ko atsitiko.
!" diferen#ijuojama pagal : k'it$'ijus7
1) materialin' ala turi b0ti didel'. .idel' , !ertinamasis po"mis. -ie#!ienu ats#iru at!eu (!ertinant /a#ti$#% al%,
nu#ent'usioo materialin+ pad't( sprendiama didel' ar ne. 2eism pra#ti#oe nusisto!'o riba apie @000 Lt. Negauta nauda ne(eina (
$i% samprat%.
)) alos mogui laipsnis (leng!as, ap"sun#is ir sun#us, !ieno ar daugiau asmen mirtis).
@) !airuotoo girtumas. Blai!aus asmens padar"tas $is nusi#altimas "ra lai#omas leng!esniu, girto , sun#esniu. Asmens
girtum% nustato medi#ai. Blai!us , ei o #rau"e n'ra arba "ra i#i 0,@= promil's al#oEolio. -ai daugiau nei 0,F , asmuo neblai!us.
Neblai!umo laipsnis #!ali/i#a!imui rei#$m's neturi, ( tai atsi!elgiama ti# indi!iduali3uoant bausm+. Oei atsisa#o ti#rintis , asmuo
lai#omas neblai!iu. 6aira!imas aps!aigimas nuo !aist ar nar#oti# #elia didel( pa!o, is tur't b0ti pril"gintas girtumui, bet
pra#ti#oe taip n'ra.
6unkjimo ir 78 grietjimo tvarka nusikaltimo su'tys su poymiais5
1%. n$blaivus T l$ngvas k5no su(alojimas a'ba %i%$l& (ala+
2%. blaivus T apysunkis a' sunkus k5no su(alojimas+
:%. n$blaivus T apysunkis a' sunkus k5no su(alojimas+
>%. blaivus T vi$no a' %augiau asm$n; mi'tis+
<%. n$blaivus T vi$no a' %augiau asm$n; mi'tis+
6ubjektas , pa#altinamas 1D m. (!aira!imo teis's sutei#iamos nuo 1> m.). Asmuo #uris mo#osi !airuoti n'ra $io nusi#altimo
sube#tas, nes u eismo saugum% atsa#o instru#torius.
-adangi nusi#altimas "ra neatsargus, bet #o#s bendrinin#a!imas &ia negalimas. 6isuomet ti# pats !airuotoas "ra atsa#ingas
u 25 !aira!im% ir o metu padar"tus eismo saugumo tais"#li paeidimus.
6ubjektyvioji pus , $is nusi#altimas "ra neatsargus, t.". tais"#l's gali b0ti paeistos t"&ia, bet padarini at!ilgiu - ti# d'l
neatsargumo. Oei padaromas t"&ia , N mogaus s!ei#atai, g"!"bei ar nuosa!"bei.
2>6L1M st'. T'anspo'to p'i$mon&s vai'avimas $sant n$blaiviam.
1%. T3 vai'avimas paka'totinai p$' 1 m$tus n$blaivaus asm$ns+ apsvaigusio nuo na'kotik; a'ba vaist; a' kit; svaigi;j;
m$%(iag; asm$ns L3D iki 2m. a'ba B su T vai'uoti T3 :-<m.M.
2%. 25 !aira!imas neblai!aus, aps!aigusio nuo nar#oti# arba !aist ar #it s!aigi mediag asmens, i$ #urio u !aira!im%
esant neblai!iam, aps!aigusio nuo nar#oti# arba !aist ar #it s!aigi mediag, atimta teis' !airuoti 25 (5. i#i )m. arba B su A2
!airuoti 25 F-5m.).
:%. $io str. 1 arba ) dal"se numat"tos !ei#os, padar"tos asmens, turin&io teistum% u to#ios pat !ei#os padar"m% (LA i#i 1m.
su A2 !airuoti 25 5m.).
@1
Bu!o numat"ta nuo 1=?@ m., 1==@ 0D 10 de#riminali3uota, nuo )000 0@ )> !'l numat"ta.
/bj$ktas , 25 eismo saugumas, /a#ultat"!us gali b0ti g"!"b', s!ei#ata, nuosa!"b'.
/bj$ktyvioji pus , pasirei$#ia !aira!imu , !airuotoo /un#;i atli#imu, #ai 25 !aiuoa. Ksminis po"mis , !airuoantis
transporto priemon+ asmuo "ra neblai!us ir tai padar"ta pa#artotinai per 1 m., nes!arbu ar baustas adm. t!ar#a ar ne, ar baustas pagal
)FD str., ar "ra paeid+s 25 tais"#les. 6aira!imas esant neblai!iam an#s&iau #aip prie$ 1 m. , $io po"mio nesudaro. <is str.
aps!aigim% nuo nar#oti# ar !aist ar #it s!aigi mediag pril"gina neblai!umui (0F promil's). 2od'l tai tai#"tina )FD str.
Nusi#altimas lai#omas baigtu, #ai neblai!us asmuo s'da ( 25 ir pradeda !airuoti.
Subj$ktas , pa#altinamas 1D m.
Subj$ktyvioji pus& , tiesiogin' t"&ia.
.vali9ikuotos su%&tys , )d. - ei 25 !aira!o neblai!us ar aps!aig+s nuo n, !, #t s med asmuo, #uriam au bu!o u to#(
paeidim% atimta teis' !airuoti 25. (tiesiogin' t"&ia).
@d. numato dar grietesn+ atsa#om"b+ u 1 ir ) d. numat"tas !ei#as, padar"tas asmens, turin&io teistum% u to#i pat !ei#
padar"m%. Pia #!ali/i#uoamasis po"mis apib0dina sube#t%. Oo !ei#a sudaro spe;ial( sube#t%.
-adangi nusi#altimas atlie#amas tiesiogine t"&ia #ai #uriais at!eais galima (!elgti bendrinin#a!im%. 5!3.9 asmen"s 9#alb'+
!"#d"to% !airuoti gali b0ti trau#iami BA #aip organi3atoriai ar #urst"toai, o asmen"s i$ an#sto paad'+ pasl'pti , pad''ai.
2<6 st'. .'a6to apsaugos ta'nybos statut; taisykli; pa($i%imas. 1=== m. lap#ri&io )5 d. (stat"mo (nuo 1=== m. gruodio 15
d.)
1%. .'a6to apsaugos ta'nybos statutuos$ numatyt; vi$nas kitam n$paval%(i; ka'i; ta'pusavio santyki; taisykli;
pa($i%imas+ pasi'$i6k-s mu6imu a' kitokiu smu'tu L# iki 1m.M
2%. 2ie pat"s !ei#smai, su#'l+ leng!% ar ap"sun#( #0no sualoim% (LA i#i 5m.)
:%. <io str. 1 ir ) dal"se numat"ti !ei#smai, padar"ti panaudoant gin#l%, taip pat su#'l+ sun# #0no sualoim% (LA 5-10m.)
/bj$ktas , tiesioginis #ari sant"#i nustat"ta t!ar#a, papildomas #ari s!ei#ata, garb', orumas.
/bj$ktyvioji pus& , mu$imas, #ito#s smurta!imas, #uris nepa!oingas nu#ent'usioo g"!"bei ir s!ei#atai (tame tarpe
t"&ioimasis , psi;Einis smurtas), prie$ #ar( , #ai tai daro #itas #ar"s nesusi+s pa!aldumu (#ai tai daro !adai bus #itas nusi#altimas).
N lai#omas baigtu nuo smurto, nepa!oingo s!ei#atai ir g"!"bei, panaudoimo momento.
Subj$ktas , #ariai, nepa!ald0s nu#ent'usiaam.
Subj$ktyvioji pus& , tiesiogin' t"&ia. 7ot"!ai primena ;Euligani$#us be prieasties. 5rete#stas gali b0ti (!airus -ai mot"!ai
a#i!ai3diai asmeni$#i, tra#tuoamas #aip nusi#altimas asmeniui.
!valifikuotos su'tys , )d. #!ali/i#uoantis po"mis , paeidimas turi su#elti leng!% ar ap"sun#( #0no sualoim%.
:%. 2 alt$'natyv5s po(ymiai ? ginklo panau%ojimas a'ba sunkus k5no su(alojimas.
2<F st'. #aikinas pasi6alinimas.
1a!a!ali$#as #ario pasi$alinimas i$ dalinio arba tarn"bos !ietos, taip pat o neat!"#imas lai#u be pateisinam prieas&i (
tarn"b%, tru#+s ilgiau #aip 5 paras (LA i#i )m.).
/bj$ktas - #ra$to apsaugos tarn"bos t!ar#a.
/bj$ktyvioji pus , pasirei$#ia 1) pasi$alinimu ilgiau #aip 5 paroms i$ dalinio arba tarn"bos !ietos arba )) neat!"#imu lai#u
(#ai bu!o teis'tai i$leistas i$ dalinio) ilgiau #aip 5 paras ( dalin( arba tarn"bos !iet% be pateisinam prieas&i. Oei tai trun#a i#i 5 par
, drausminis prasiengimas, ei !ir$ , nusi#altimas. 1!arbios prieast"s gali b0ti9 #ario ar o artim liga, b0tinasis rei#alingumas,
sti;Ein's nelaim's ir pan.
1ud'tis /ormalioi. N baigtas nuo min't !ei# padar"mo momento.
Subj$ktas , #ar"s.
Subj$ktyvioji pus& , pasi$alinus - ti# t"&ia, o negr(us lai#u ( tarn"b% - t"&ia arba neatsargumas. Oei nustat"tas ti#slas ,
daugiau ( tarn"b% negr(ti , tai ne $is nusi#altimas, o #itas , de3ert"ra!imas.
8aujas B.. 1#irtingai nuo B-, nusi#altimais lai#omi ir $au#imo ( pri!alom%% -2 !engimas ir sun#esnis - $au#imo !engimas
#aro pad'ties metu. 6engimas pasirei$#iantis sutri#d"mu s!ei#atos, simulia!imu ligos, sie#iant toliau i$!engti -2 , ats#iras N.
5la&iau interpretuoamas sube#tas , LR pilietis atlie#antis pri!alom%%, pro/esin+ ar sa!anori$#% -2.
2<P st'. D$)$'ty'avimas.
3'ivalomosios ta'nybos ka'io pasit'aukimas i6 ka'inio %alinio a'ba ta'nybos vi$tos+ tu'int tiksl, i6v$ngti k'a6to
apsaugos ta'nybos+ taip pat tu'int tok= pat tiksl, n$atvykimas = 6i, ta'nyb, L# iki <m.M.
/bj$ktas , #ra$to apsaugos tarn"bos atli#imo t!ar#a.
/bj$ktyvioji pus& pasirei$#ia #ario pasitrau#imu i$ #arinio dalinio, tarn"bos !ietos arba neat!"#imu ( $i% tarn"b%. BA
nesieama su pasitrau#imo ar neat!"#imo ( tarn"bos !iet% tru#me. 2ai trun#amas nusi#altimas ir lai#omas baigtu nuo to momento, #ai
#ar"s pasitrau#ia i$ #arinio dalinio, tarn"bos !ietos arba neat!"#sta ( tarn"b%. <is N trun#a !is% #ra$to apsaugos tarn"bos !engimo
lai#% i#i tol, #ol #ar"s nesulai#omas arba nepasiduoda sa!o noru.
Subj$ktas/ Ouo gali b0ti ti# pri!alomosios tarn"bos #ar"s (tuo s#iriasi nuo )5> str.-lai#ino pasi$alinimo). 5ri!alomoi tarn"ba
tai pagal #onstitu;i% pri!aloma #aro tarn"ba. Oa sudaro (stat"mo nustat"tos tru#m's pradin' tarn"ba a#t"!iame re3er!e ir tarn"ba
mobili3a;ios at!eu.
Subj$ktyvioji pus&/ B0dingas spe;ialus ti#slas , i$!engti #ra$to apsaugos tarn"bos (tuo s#iriasi nuo lai#ino pasi$alinimo).
Iali b0ti padaromas ti# tiesiogine t"&ia.
@)
2@1 st'. ? vagyst& ? slaptas a' atvi'as sv$timo tu'to pag'obimas.
Vagyst&+ pa%a'yta paka'totinai a'ba g'up&s i6 anksto susita'usi; asm$n;+ a'ba =sib'aunant = n$gyv$nam,j, patalp,+ -
Vagyst&+ pa%a'yta =sib'aunant = gyv$nam,j, patalp,+ -
Vagyst&+ pa%a'yta stambiu mastu+ -
/bj$ktas , nuosa!"b'. 1a!inin#o teis' ( teis'tai turim% turt%.
Nu#ent'us"sis , Q asmuo, O asmuo, (s#aitant !-b+.
Dalykas , turtas, pri#lausantis nuos teise #itam asmeniui. -ilnoami dai#tai, (s#aitant pinigus.
.al"#o po"mis , dai#to !ertingumas. N'ra dal"#u maa!er&iai dai#tai (ma#ulat0ra, popieriai, /otogra/ios). Ra#tai , ei pa!agia su
ti#slu (sibrauti ( b0st% , rengimasis !ag"stei. Rengimasis g.b. ir do#ument pagrobimas. 7o#'imo #ortel's , n-as /inansams. .al"#u
g.b. tie# g"!as, tie# neg"!as dai#tas, tie# turintis sa!aran#i$#% pas#irt( dai#tas, tie# dai#to dalis. -ai bendroi nuos , bendrasa!inin#i
pasit!ar#"mas be inios , ;i!ilinis deli#tas.
N'ra dal"#as , em', statiniai, !anden"s, gelm's, u!"s at!iruose !anden"se, lau#iniai !'r"s.
-ai #uri dai#t !ag"st' #!ali/i#uoamas ne #aip n-as nuos. 5!3.9 $aun gin#lo !ag"st' , n-as !isuomen's saugumui, t.p. ir nar#otini
mediag !ag"st' , tai spe;ialios normos. Asmenini dai#t pagrobimas , n-as !ald"mo t!ar#ai GGG
/bj$ktyviai , neteis'tas, neatl"gintinas s!etimo turto pagrobimas slapta ar at!irai, turint ti#sl% disponuoti tuo turtu #aip sa!u
nuosa!u.
Neteis'tas pagrobimas , #ai sube#tas neturi teis's tam turtui, "ra pa$alinis, turtas n'ra (ti#'tas (i$s#"rus, #ai pa!esta saugoti turt%).
1a!o turto pa'mimas i$ s!etimo !ald"mo , gali sudar"ti sa!a!aldia!imo po"mius.
5agrobimas , turt% pasiima prie$ sa!inin#o !ali% arba am neinant, tuo padarant materialin+ al%. 5agrobimas lai#omas baigtu nuo to
momento, #ai (g"a galim"b+ disponuoti $iuo turtu sa!o nuoi0ra. 6ag"st' i$ udaros teritorios , #ol nepra'o pro apsaug% ,
#'sinimasis, #ai permet' per t!or% , baigtas n-as. 2eism pra#ti#oe , automobilio !ag"st' lai#oma baigta, ei auto prad'o ud'ti.
1lapta !ag"st' , #ai #altinin#as !ei#ia nesant sa!inin#o ir pa$alini, #urie tai gali su!o#ti, t.p esant sa!inin#ui, ta&iau is nesu!o#ia, o
t.p. esant sa!inin#ui ir am su!o#iant, ta&iau #altinin#ui manant, #ad sa!inin#as nesu!o#ia !ei#sm esm's.
At!ira !ag"st' bu!o sun#esniu n-u. .abar #!ali/i#a;iai rei#$m's neturi, ta&iau s#iriant bausm+ atsi!elgiama.
At!iros !ag"st's at!eu #altinin#as nenaudoa prie!artos, ta&iau gali panaudoti 'g%. Oei pirma pagrasina ar panaudoa smurt% ,
pl'$imas. At!iros !ag"st's at!eu , nenaudoa /i3 ar psi;E smurto ar #itaip neatima galim"b's prie$intis. 6ogto dai#to pa!ogimas i$
!agies , !ag"st'. Nu#ent'+s , ne !agis, o sa!inin#as, i$ #urio !agis an#s&iau pa!og'. 5a!ogto dai#to gr%inimas BA ne$alina.
2"&inis n-as, neatsargiai pa!ogti negalima. -altinin#as su!o#ia, #ad turtas s!etimas ir ( pa!agia tur'damas ti#sl% ( pasisa!inti.
1a!anaudi$#as n-as. 2eori$#ai , !ag"st's mot"!as g.b. ir altrui3mas, is pa!agia su ti#slu neatl"gintinai perduoti #am nors (p!3 !ai#
namams). -ai #altinin#as pagrobia turt% tur'damas ti#sl% ti# lai#inai pasinaudoti turtu , i#i 1==5 m. B- reglamenta!o #aip leng!esn(
n-% , auto nu!ar"m%. <i norma bu!o pripainta negalioan&ia, nes !ag"st' "ra !ag"st'.
Subj$ktas , pa#altinamas asmuo nuo 1F m. (11 str.).
5arastoi !ag"st' be #!ali/i#uoan&i po"mi nelai#oma sun#iu n-u ir baudiama LA i#i F m., 5., bauda.
5as mus !ag"st' pripa(stama A25, ei pagrobtoo turto !ert' i#i 1 7IL.
)?1 str. numato @ l"gmen !ag"st+ #!ali/i#uoan&ius po"mius. <ie po"miai b0dingi ir #itiems n-ams nuosa!"bei9
1. N-mo pa#artotinumas. )>0 str. , #o#ie n-ai sudaro pa#artotinum%. 6ag"st' lai#oma pa#artotina , ei asmuo an#s&iau padar+s 1 i$
n- nuosa!"bei (su#&ia!., i$$!aist"m% ir t.t.) arba nuud"m% i$ sa!anaudi$# pas#at. Nes!arbu, ar bu!o teistas u an% n-%, ar ne.
5a#artotinumo nesudaro t+stiniai n-ai , padar"ti epi3odais, i$ !ieningo $altinio, to#iu pat b0du s#irtingu lai#u, #ai "ra !ieninga t"&ia.
NB- pa#artot. nepripa(stamas #!ali/i#uoan&iu po"miu. Irupi$#umas, re;id"!as, itin pa! re;id"!as , pgl NB- "ra ti# n-%
sun#inan&ios aplin#"b's. <ie po"miai ne#ei&ia !ei#os #!ali/i#a;ios, ( uos atsi!elgiama s#iriant bausm+ san#;ios ribose.
). -aip alternat"!a pa#artotinumui , grupi$#umas. -ai n-% padaro ) ar daugiau i$ an#sto susitar+ asmen"s. -ai #altinin#ai !ei#ia
#aip bendra!"#d"toai ir #ai "ra /i3inis pad'imas. -urst"mas, intele#tinis pad'imas $io po"mio nesudaro. NB- grupi$#umo
atsisa#"ta.
@. 6ag"st' (sibraunant ( neg"!enam% patalp%. 4sibro!imu lai#oma tie# (silauimas, tie# ('imas pro duris. Oeigu db-as pa!agia i$
sa!o darbo!iet's legaliai ten b0damas , n'ra (sibro!imo, ei paten#a nelegaliai , (sibro!imas. **-oo l"gmens #!ali/i#a;inis po"mis ,
(sibro!imas ( g"! patalp%. 4sibro!imas , nelegalus pate#imas ( pastat% apgaul's b0du.
.ar sun#esnis n-as, #ai !ag"st' padaroma stambiu mastu. 1tambus mastas , !ertinamasis po"mis. A2 i$ai$#inime , nustat' ribas,
ta&iau tai n'ra imperat"!u.
)>0 str. imperat"!iai apibr'' , )50 7IL. .abar teismas pastatomas ( buEalterio !iet%.
NB- turto !ert's i$ai$#inimas9
1) didel' !ert' , !ir$ )50 7IL:
)) nedidel' , i#i 1 7IL.
-as bu!o pgl A25- 50 str. , NB- , baudiamasis nusiengimas.
8 !ag"st+ asmuo atsa#o, #ai "ra nu#ent'usioo s#undas, o atsto!o s#undas arba pro#uroro (si#i$imas. -ai paaugl"s pasiima i$ t'!
ar #t $eimos nari #% nors , !ei#a !ertinama #aip !ag"st', ti# #ai "ra nu#ent s#undas.
7aa!er&io dai#to !ag"st' nepripa(stama n-u (> str.). !ag"st' n'ra smurtinis n-as. Oeigu panaudoamas smurtas , !ag"st' perauga (
pl'$im%.
2@2 st'. 3l&6imas
Sv$timo tu'to u(val%ymas panau%ojant 9i)in= smu't, a'ba g'asinant tuoj pat j= panau%oti+ a'ba kitaip atimant galimyb-
nuk$nt&jusiajam p'i$6intis Lpl&6imasM+ -
3l&6imas+ pa%a'ytas paka'totinai+ a'ba g'up&s i6 anksto susita'usi; asm$n;+ a'ba =sib'aunant = n$gyv$nam,j, patalp,+ a'ba
panau%ojant 6aunam,j= ginkl,+ -
3l&6imas+ susij-s su sunkaus k5no su(alojimo pa%a'ymu a'ba pa%a'ytas =sib'aunant = gyv$nam,j, patalp,+ a'ba stambiu
mastu+ a'ba itin pavojingo '$*i%yvisto+ -
@@
1un#esnis n-as. *#i 1==5 m. bu!o tra#tuoamas #itaip , pl'$imo sud'tis bu!o nu#irstin', lai#oma baigtu pasi#'sinimo stadioe. .abar
baigtu , ti# u!aldius s!etim% turt%. An#s&iau b0tinas elementas , upuolimas, dabar neb'ra. 5l'$imas bu!o sieamas su smurtu
pa!oingu g"!"bei ar s!ei#atai , nuo $io po"mio t.p. atsisa#"ta, nes nustat"ti ar pa!oinga g"!"bei ar s!ei#atai , sud'tinga.
.abar pl'$imas , s!etimo turto u!ald"mas, panaudoant /i3 smurt% ar grasinant ( panaudoti ar #itaip atimant galim"b+
nu#ent'usiaam prie$intis.
5l'$imas , sun#us n-as ir be #!ali/ po"mi, baudiamas LA @-> m.
5anaudoimas /i3 smurto , mu$imas, dusinimas , !ei#smai, su#eliant"s /i3 s#ausm%.
Irasinimas tuo pat panaudoti /i3 smurt% , odiu, !ei#smu, #on#liudentiniais !ei#smais.
-itaip atimant galim"b+ prie$intis , uEipnoti3a!us, !aistais.
2ai, ar #altinin#as pats pasiima turt% ar nu#ent pats atiduoda , rei#$m's neturi. A2 senatas mano #itaip , #ai pats atiduoda , turto
prie!arta!imas.
-!ali/i#uoa A-+ u pl'$im% analogi$#i po"miai #aip ir u !ag"st+ (alternat"!0s)9
1) pa#artotinumas:
)) grupi$#umas:
@) (sibro!imas ( neg"! patalp%:
F) $aun gin#lo panaudoimas.
A2 , ei gin#las neti#ras, o ma#etas , nelai#omas $aun gin#lu, duuniai , t.p. panaudoimas n'ra tra#tuoamas #aip gin#luotumo
po"mis. Iin#lo panaudoimas , tie# $audant, tie# grasinant panaudoti, uos demonstruoant.
@ d. , #ai pl'$imas susi+s su sun#aus #0no sualoimo padar"mu. 4stat"m leid'as !ien% n-% , sun#us #0no sualoimas , (!ed' (
#ito n-o #!ali/i#uoant( po"m(. Norm turinio #on#uren;ia. Normaliau b0t, ei !ei#a b0t #!ali/i#uoama #aip n- sutaptis.
5l'$imo sud'tis apima mu$im%, #an#inim%, leng!%, ap"sun#( #0no sualoim%, trumpalai#( LA ir #itus leng!esnius n-us ir papildomos
#!ali/i#a;ios nerei#alaua.
5l'$imas lai#omas baigtu, #ai pagrobia s!etim% turt%. 5astangos, ei geidiamo re3ultato neda!' , pasi#'sinimas padar"ti pl'$im%.
Nu#ent'usiuou g.b. ne ti# turto sa!inin#as, bet ir asmuo, #urio inioe "ra turtas, t.p. pa$alinis asmuo, #uris pasiprie$ino arba pl'$i#o
man"mu gal'o tai padar"ti.
-altinin#as "ra pa$alinis grobiamo turto at!ilgiu , turtas am n'ra (ti#'tas arba is !ei#ia #aip pa$alinis.
/bj$ktai , )9
1) pagrindinis , nuosa!"b':
)) papildomas , mogaus s!ei#ata, nelie&iam"b'.
.al"#as , material0s !ert+ turint"s dai#tai.
2"&inis n-as. A nuo 1F m.
8B. , pl'$imo sud'tis maai pa#itusi, ti# atsisa#"ta nuo grupi$#umo, pa#artotinumo. -!ali/i#uoant"s po"miai9
1) (sibro!imas ( patalp%:
)) ne$aun gin#lo panaudoimas (peilio ar #t. spe; s#irto dai#to sualoti).
** l"gmens #!ali/i#uoantis po"mis , $aun gin#lo panaudoimas. 5agrobtoo turto didel' !ert'.
Suk"iavimas. 2@> st'.
Sv$timo tu'to u(val%ymas a'ba t$is&s = tu't, =gijimas apgaul$ Lsuk"iavimasM -
Suk"iavimas+ pa%a'ytas paka'totinai a'ba g'up&s i6 anksto susita'usi; asm$n;+ a'ba su%a'ant (inomai n$t$ising,
kompiut$'in- p'og'am,+ ='a6ant = kompiut$'io atmint= klai%ingus %uom$nis+ taip pat kitaip pav$ikiant kompiut$'in-
in9o'ma*ij, a' jos ap%o'ojim,+ -
Suk"iavimas+ pa%a'ytas stambiu mastu+ -
spe;i/inis n-as nuosa!"bei, nes "ra intele#tualus n-as, rei#alauantis t.t. sugeb'im , pa!ei#ti mog taip, #ad is pats atiduot turt%.
5a!ei#iamas psi;Eologi$#ai, ne smurtu. 5l'$im per metus Y@500, su#&ia!im - Y1500. Qa#ti$#ai daugiau, tai !ienas i$
latenti$#iausi n-.
-altinin#as turto at!ilgiu "ra pa$alinis, turtas n'ra (ti#'tas, neturi o#i teisi ( t% turt%.
1u#&ia!imo esm' "ra apgaul'. Nu#ent'us"sis (ti#inamas, #ad #altinin#as !ei#ia teis'tai ir s%iningai.
Nu#ent'usiuou g.b. sa!inin#as ar asmuo, #uriam pati#'tas turtas.
/bj$ktyviai , s!etimo turto u!ald"mas ar teis's ( turt% (giimas apgaul's b0du. 2eis's ( turt% (giimas , B- papild"ta 1==5 m. ,
atsi!elgiant ( lais!osios rin#o s%l"gas.
1u#&ia!imas g.b. ne ti# primit"!us, bet ir sud'tingos ma;Eina;ios, #ai asmuo neten#a teis's ( sa!o turt%. Qa#ti$#ai turtas g.b. ir
neperimtas, bet /ormliai (teisintas.
Apgaul's esm' , neteisinga in/orma;ia, patei#iama odiu, ra$tu, #on#liudentiniais !ei#smais.
Apgaul's /ormos labai (!airios9
1) pasinaudota pasiti#'imu:
)) patei#iant #laidinga in/orma;i%:
@) elementarus melas:
F) do#ument su#lastoimas.
1u#&ia!imas baigtas , /a#ti$#ai u!aldius turt% arba (gius /ormali% teis+ t% turt% pasiimti.
Subj$ktas nuo 1D m.
-!ali/i#uoa A u su#&ia!im%9
1) pa#artotinumas:
)) grupi$#umas:
@) panaudoant #ompiuteriu (spe;i/inis po"mis).
2@< st'. Tu'to pasisavinimas a'ba i66vaistymas
@F
.altininkui patik&to a' $san"io jo (inioj$ sv$timo tu'to pasisavinimas a'ba i66vaistymas -
Ta pati v$ika+ pa%a'yta paka'totinai a'ba g'up&s i6 anksto susita'usi, asm$n;+ -
.altininkui patik&to a' $san"io jo (inioj$ sv$timo tu'to pasisavinimas a'ba i66vaistymas stambiu mastu -
)?5 str. reglamentuoa A /a#ti$#ai u ) n-us , s!etimo turto pasisa!inim% ir s!etimo turto i$$!aist"m%. 5re3iumuoama, #ad pasisa!in
ir i$$!aist"mas "ra ) to paties n-o /ormos. -laidinga.
NB- , ) sa!aran#i$#os sud't"s.
Bendra $iems n-ams tai, #ad abiem at!eais s!etimas turtas "ra #altinin#ui (ti#'tas, o inioe, is ( !aldo teis'tai, turi ir teis+, ir
pareig% t% turt% t!ar#"ti (galioim ribose sa!inin#o interesais. <( turt% sa!inin#as pati#i sa!anori$#ai. B0na at!e, #ad asmuo perima
turt% au i$ an#sto tur'damas ti#sl% ( pasisa!inti , tai su#&ia!imas. 4rod"ti ne(manoma.
2urtas g.b. (tu#'tas d'l tarn"bos, d'l darbo, d'l !erslo r"$i, pagal sutartis. *r !-b's turtas, ir bendroi nuosa!"b'. 2ar"biniais ,
pasisa!inimas ir i$ei#!oimas. .abar pasisa!inimas apima ir turto pasisa!inim%, pi#tnaudiauant tarn"bine pad'timi.
3asisavinimo i' i66vaistymo ski'tumai7
1) pasisa!inimas !isada "ra t"&inis n-as:
)) i$$!aist"mas g.b. ir daniausiai "ra neatsargus n-as. -ai asmuo i$$!aisto t"&ia , /a#ti$#ai "ra pasisa!inimas. *$$!aist"mas "ra
tais at!eais, #ai naudoa t% turt% pgl pas#irt(, ta&iau nepagr(stai ri3i#uodmas, leng!ab0di$#ai pati#'damas partneriams. 2as turtas
dingsta.
5asisa!inimo ir i$ei#!oimo /a#tas paai$#'a, #ai t% turt% rei#ia gr%inti arba patei#ti re!i3iai. 2ais at!eais, #ai s!etim% turt%
pradangina d'l ioplumo , "ra i$$!aist"mas. 5aai$#'us, #as turto neb'ra , b0na pra'+ lai#o, rei#ia (rod"ti. *$$!aist"ti galima
ner0pestingai !aldant turt%. 5adarini at!ilgiu dan neatsargumas.
2@: st'. Tu'to p'i$va'tavimas
tvi'as+ u(maskuotas paslaug; si5lymu a' kitokia 9o'ma p'i%$ngtas '$ikalavimas p$'%uoti tu't,+ t$is- = tu't, a'ba pa%a'yti
kitus tu'tinio pob5%(io v$iksmus a' nuo j; susilaikyti+ ti$siogiai a'ba u(uominomis g'asinant panau%oti 9i)in= smu't, p'i$6
nuk$nt&jus=j= a' jo a'timuosius+ sunaikinti a' suga%inti j; tu't, a' kitaip 6anta(uojant Ltu'to p'i$va'tavimasM+ -
Tu'to p'i$va'tavimas panau%ojant 9i)in= smu't,+ sunaikinant a' suga%inant tu't, a'ba panau%ojant kitoki, p'i$va't,+ taip
pat pa%a'ytas g'up&s i6 anksto susita'usi; asm$n; a'ba paka'totinai+ -
Tu'to p'i$va'tavimas+ suk&l-s %i%$l- mat$'ialin- (al, a' kitas sunkias pas$km$s+ a'ba $sant stambaus masto tu'tiniam
'$ikalavimui+ taip pat pa%a'ytas o'gani)uotos g'up&s a'ba panau%ojant 6aunam,j= ginkl, a' sp'ogm$nis+ -
2ai n-as nuosa!"bei ((st leid'o nuomone), ta&iau i$ esm's tai n-as mogaus lais!ei. 2.". spe;iali norma asmens $antao at!ilgiu. )?@
1 d. , rei#ala!imas, grasinant smurtauti ateit"e, padar"ti turtin+ al% arba pas#leisti inias. Lai#omas baigtu nuo rei#ala!imo, paremto
grasinimu, patei#imo momento, nepri#lausomai i$rei#ala!o, ar ne. 6o#ie&iai lai#o n-u nuosa!"bei. -altinin#as "ra pa$alinis tam
turtui. Rei#ala!imais ir grasinimais is daro inter!en;i% turto sa!inin#ui ar !ald"toui. 2ie !ei#smai, #uri rei#alaua, t.b. turtinio
pob0dio. Atsirado OA6 , re#etas. 2ar"b. , nebu!o to#ios sud'ties.
25 - Y)50 per metus. Labai latenti$#as n-mas d'l sb ir sub prieas&i9
1) ob prieastis , pasis#undusio !-b' apginti dar negali:
)) re#etuoamiei turi grie#:
@) in#riminuoti 1 d pra#ti$#ai ne(manoma. Rei#ala!imas patei#iamas nie#am negirdint.
<is n-mas g.b. nu#reiptas tie# ( turto sa!inin#%, tie# ( !ald"to%. Nu#ent , ir sa!inin#as, ir !ald"toas. 5a!oingas tuo, #ad ala ne ti#
materiali, bet ir m psi;Ei#ai.
25 n'ra pri!ataus #altinimo n-mas, ta&iau /a#ti$#ai be nu#ent pastang suinoti apie ( ne(manoma.
) d , A u 25, #ai /a#ti$#ai panaudoamas smurtas (t.". #ai reali3uoamas grasinimas), turtas sugadinimas. 2ie# smurto panaudoimas,
tie# turto sugadinimas , b0das (bauginti prie!artauam%(. Oei pats atima panaudodamas smurt% , "ra n-m sutaptis , 25 ir pl'$imo.
@ d. , 25, su#'l+s sun#ias pase#mes. Apima ir sun# #0no sualoim%, neapima , nuud"mo (sutaptis).
Tu'to p'i$va'tavimo LT3M i' savaval%(iavimo LSM pana6umai i' ski'tumai. 1 , nesilai#ant (st nustat"tos t!ar#os, sa!o ar #ito
asmens ti#ros ar tariamos teis's, #uri "ra nereali3uoama, !"#d"mas, padar+s didel+ al% asmens ar (st teis'tiems interesams arba
grasinant panaudoti /i3in( smurt% prie$ nu#ent'us(( ar o artimuosius arba sunai#inti arba sugadinti o turt%.
25 , at!iras ar umas#uotas paslaug si0l"mu ar #ito#ia /orma rei#ala!imas perduoti turt%, teis+ ( turt% ar atli#ti #itus turtinio
pob0dio !ei#smus ar nuo susilai#"ti grasinant panaudoti /i3in( smurt% prie$ nu#ent'us(( ar o artimuosius arba sunai#inti arba
sugadinti o turt% ar #t. $antauoant.
1 at!eu #altinin#as n'ra pa$alinis turtui , $iuo nusi#altimu n'ra #'sinamasi ( s!etim% turt%, o stengiamasi atgauti sa!o, tod'l tai n'ra
nusi#altimas nuosa!"bei.
25 at!eu #altinin#as "ra pa$alinis prie!artauamam turtui, tod'l lai#omas nus-mu nuosa!"bei.
1 tiesioginis obe#tas "ra !ald"mo t!ar#a. 2.p. $iuo nus-mu paeidiami turtiniai ir neturtiniai asmens interesai.
25 obe#tas , nuosa!"b'9 turtas, teis' ( turt%, papildomas , asmens lais!', s!ei#ata.
Lbe#t"!iai. 1 , sa!a!ali$#as nesilai#ant (st nustat"tos t!ar#os sa!o ar #ito asmens ti#ro ar menamos teis's, #uri pripa(stama ar ne,
bet nereali3uoama, !"#d"mas. 2.". !"#d"mas apeinant (st nustat"t% t!ar#%, sa!o 'gomis arba grasinant smurtauti prie$ nu#ent'us((
ar o artimuosius arba sunai#inti arba sugadinti o turt% , $is po"mis "ra ir turto prie!arta!imo po"mis. 2a&iau 1 nesi#'sinama (
s!etim% turt%, o sie#iama sa!o teis's reali3a!imo. 25 at!eu $is po"mis "ra platesnis , apima ir $antao samprat% , ne ti# smurtas, bet
ir #ompromituoan&i ini pagarsinimas.
1 lai#omas nus-mu, esant ) alternat"!iom s%l"gom9 #ai bu!o padar"ta didel' ala nu#ent'usioo interesams arba tai daroma grasinant
smurtauti. 1 1-oi sud'tis , materialioi , lai#omas baigtu, #ai atsiranda didel' ala, )-oi sud'tis ir 25 , /ormalioi , baigtu lai#omas
au pagrasinus.
1ube#tas bei sub pus' abieuose nus-muose sutampa. Abu nus-mai t"&iniai, BA i$#"la nuo 1D m.
2ais at!eais, #ai asmuo, besir0pinantis #ito asmens teis's (g"!endinimu neteis'tai padidina rei#ala!imus, "ra ir 1, ir 25 sutaptis.
25 apima ir smurt%, ir pase#mes, o 1 at!eu, ei grasinimai reali3uoami , tai au sutaptis.
@5
2@@ st'. Tu'tin&s (alos pa%a'ymas apgaul$ a'ba piktnau%(iaujant pasitik&jimu
Tu'tin&s (alos pa%a'ymas kitam asm$niui v$ngiant atsiskaitym; u( atliktus %a'bus a' sut$iktas paslaugas+ taip pat v$ngiant
kit; mok&jim,+ j$igu tai pa%a'yta apgaul$ a' piktnau%(iaujant pasitik&jimu.
Ta pati v$ika su%a'ant (inomai n$t$ising, kompiut$'in- p'og'am,+ ='a6ant = kompiut$'io atmint= klai%ingus %uom$nis+ taip
pat kitaip pav$ikiant kompiut$'in- in9o'ma*ij, a' jos ap%o'ojim,.
4!airios manipulia;ios, nemo#ant mo#es&i, u paslaugas ir pan. apgaul's b0das , patei#us su#lastotus do#umentus. Jala padaroma
negautos naudos pa!idalu. -ai 1==5 B- su/ormuotas s#"rius n-m 0#inin#a!imo (os "ra spe; normos )?? at!ilgiu) t!ar#ai ir /in ,
)?? str tai#"mas dar labiaus susiaur'o.
2@6 st'. Ra%inio pasisavinimas
3asisavinimas 'asto a'ba atsitiktinai pat$kusio sv$timo %i%$l&s v$'t&s tu'to -.
.idel's !ert's turtas , !ertinamasis po"mis. Radin"s , d !ert's turtas, esantis be priei0ros, nie#ieno ne#ontroliuoamas. Mi! (st ,
asmuo rad+s to#( turt% ( gr%int sa!inin#ui, ei neinomas , !-bei. 6-b' u lob( mo#a pro;., u radin( ats#ai&iuoa mo#es&ius , lie#a
radusiaam. Oei to nepadaro ir tai i$ai$#inama , radinio pasisa!inimas. 2as pats apie lob( , radus pri!alo perduoti !-bei, ei ne , BA.
-ai asmuo su!o#ia, #ad am nepri#lauso, #ad duodama per daug, ir is nut"li , su#&ia!imas. R5 , #ai perimdamas nesu!o#ia, tai
paai$#'a am !'liau.
2@F st'. Tu'to sunaikinimas a' su(alojimas ty"ia
Sv$timo tu'to sunaikinimas a' su(alojimas ty"ia -.
Ta pati v$ika+ pa%a'yta pa%$gant a' kitokiu visuotinai pavojingu b5%u+ a'ba i6a'%ant a' suga%inant 'y6i;+ $l$kt'os+ %uj;+
6ilumos a' van%$ns 5ki; ='$nginius+ a'ba sunaikinant a' su(alojant tu'in"ias isto'in--kult5'in- '$ik6m- v$'tyb$s+ a'ba
pa%a'iusi nuk$nt&jusiajam %i%$l- tu'tin- (al,+ -.
4st leid'as di/eren;iuoa t"&in( ir neatsarg s!etimo turto sunai#inim% ar sugadinim%. 1a!as turtas nesudaro $io n-mo dal"#o. Oei tai
padaro pa!oingu !is b0du , #itas n-mas. -ai tai padaroma sun#esnio n-mo metu , norm #on#uren;ia pgl turin(. 1pe; sud't"s turto
sunai#inimui9
1) susisie#imo #eli:
)) #ariuomen's:
@) pamin#l.
.anai #itas n-mas apima $( n-m% , !ag"s sugadino lang% , !ag"st'. Oei sugadino sei/% !ag"s , ir !ag"st', ir turto sunai#inimas.
Dalykas9
1) pastatai:
)) (renginiai:
@) pas'liai ir #t.
Lai#omas sunai#intu, #ai o neb'ra ar is netin#amas naudoti. 2urto sunaudoimas pgl pas#irt( , n'ra turto sunai#inimas. 1ugadinimas
, #ai !ert' suma'a ir b0tina ( remontuoti. .an sutin#amas #aip 25 po"mis.
Irietesn' BA9 1) #ai !is-nei pa!oingu b0du: )) susisie#imo priemon's (ei tai n'ra di!ersia , apsprendia mot"!as). -artais ,
sutaptis (gele b'gi i$ard"mas su ti#slu parduoti , !ag"st'Wsugadinimas): @) #lt0ros !ert"bi: F) padarius didel+ turtin+ al% (!ert
po"mis).
2@P st'. Tu'to sunaikinimas a' su(alojimas %&l n$atsa'gumo
8$atsa'gus sv$timo tu'to sunaikinimas a' su(alojimas+ pa%a'-s nuk$nt&jusiajam %i%$l- tu'tin- (al,+ -.
2i# #ai didel' turtin' ala. <i norma nein#riminuoama padarius al% auto(!"#io metu , spe; norma , eismo t-#li paeidimas.
2FK st'. S,vok; i6ai6kinimas
<io s#irsnio straipsniuose numat"tas turto pagrobimas lai#omas stambiu, eigu pagrobtoo ar rei#alauamo perduoti turto !ert' !ir$ia
)50 minimali g"!enimo l"gi (7IL) d"dio sum%.
)?1, )?), )?@, )?F ir )?5 str. pa#artotiniu lai#omas nusi#altimas, padar"tas asmens, padariusio #ur( nors i$ nusi#altim, numat"t
$iuose str. arba $io #ode#so 105 straipsnio > pun#te, )@)
)
, )@F
1
, )@F
)
str.
2F1 st'. 8usikalstamu b5%u gauto tu'to =gijimas a'ba '$ali)avimas
Tu'to+ gauto 6io ko%$kso 1K< st'. F punkt$+ 2:2
2
. 2:>
1
+ 2@1-2@@+ :12 st'. numatytu b5%u+ =gijimas a'ba '$ali)avimas -.
Ti$ patys v$iksmai+ pa%a'yti stambiu mastu+ taip pat sist$mingai a'ba asm$ns+ tu'in"io t$istum, u( tokio pat nusikaltimo
pa%a'ym,-.
1#irtumas nuo #it n-m nuosa!"bei , #altinin#as nepagrobia turto, tas turtas bu!o an#s&iau pagrobtas #ito.
6ei#a pa!oinga tuo, #ad daroma ala sa!inin#ui , apsun#inama atgauti turt% , paeidiama sa! teis' ( turt%. Aalioj =st =va'%ija tu'to
n$t$is&to =gijimo b5%us7
1) n-mai nuosa!"bei9 pl'$imas, !ag"st', radinio pasisa!inimas:
)) #ontrabanda, nar#otini mediag grobimas:
@) nuud"mas d'l sa!anaudi$# pas#at.
Rei#ala!imas (rod"ti, #ad asmuo ino #o#iu b0du is bu!o pagrobtas (apsun#ina in#rimina!im%).
NB- norma nepatei#ia s%ra$o , bet #uriuo n-mu b0du (g"to turto.
Lbe#t"!0s po"miai9
1) (giimas to#io turto9 a) u atl"ginim%: b) ga!imas be atl"ginimo (u s#ol%, do!anos pri'mimas)
)) reali3a!imas , perda!imas u atl"ginim% ar beo.
@) *$ an#sto paad'tas n-mas turto reali3a!imas , bendrinin#a!imas darant t% turtin( n-m%.
@D
1ube#t"!iei po"miai9 t"&ia. Rei#ia (rod"ti, #ad (gi'as ino, #ad turtas (g"tas )>1 str i$!ardintais b0dais. 2i# tada , #alt'. 4rod"ti
sun#u. Oei asmuo neinoo, #ad (sigio !ogt% dai#t% , n'ra n-mas.
1ube#tas negali b0ti asmuo pagrob+s turt%, dal"!a!+s n-me. Ois atsa#o u pagrobim%.
-!ali/i#uoa9 stambus mastas (!ert po"mis): sistemingumas: teistumas.
2F2 st'. .y6io p'i&mimas (nuo 1=== 0? @0)
1%. Valstyb&s pa'$ig5no a' valstyb&s ta'nautojo p'i&mimas ky6io+ pa(a%as p'iimti ky6= a'ba ky6io '$ikalavimas u( jo+
kaip valstyb&s pa'$ig5no a' valstyb&s ta'nautojo+ v$ikim,+ n$v$ikim,+ sp'$n%im,+ balsavim, a' nuomon&s i6'$i6kim,
%uo%an"iojo ky6= a' kito asm$ns nau%ai a' u( pa(a%, taip $lgtis
2%. 1tambaus masto #"$io pri'mimas (LA @-10 m. su A2K225 i#i 5m.)
:%. 6alst"b's pareig0no ar !alst"b's tarnautoo !ei#os, numat"tos $io straipsnio 1 ir ) dal"se, tra#tuoamos #aip #"$io
pri'mimas, paadas priimti #"$( ar #"$io rei#ala!imas, nepaisant to, #ad pagal einamas pareigas ar turimus (galioimus is netur'o
teis's arba negal'o atli#ti !ei#, u #uri atli#im% #"$is bu!o priimtas, bu!o paad'ta priimti #"$( arba rei#alauta #"$io.
1ud'tis su/ormuluota pagal K2 #on!en;ios prie$ #orup;ia re#omenda;ias. Atsisa#"ta so!ietin's /ormuluot's ir upildant
bu!usias $ios normos spragas sumainta galim"b' i$!engti BA. 1o!ietin' /ormuluot'9 1) u #"$io pri'mim% atsa#o ti# pareig0nas ,
dabar atsa#o !isi tarnautoai: )) u atli#im% ar neatli#im% tt !ei#sm, (einan&i ( tarn"bos (galioimus , dabar 1d (sa#miai nurod"ta,
#ad #"$is priimamas ir u sprendim%, balsa!im% ar nuomon's i$rei$#im% (#ai sprendimas priimamas #ole#t"!iai bu!o spraga): @)
#uriuos is tur'o ar gal'o atli#ti eidamas pareigas - i#i 1===m. saugi#lis nuo BA, dabar , n'ra.
9sm5 tarnautoas ir pareig0nas pats ar per #itus asmenis priima #"$(, u #ur( sa!o tarn"biniais !ei#smais ar ne!ei#imu ar
pasinaudodamas tarn"bos pad'timi paada, (sipareigoa ar sie#ia paten#inti duodan&io ar #ito asmens interesus. 5a#an#a, #ad paada
tai padar"ti, negal!odamas to dar"ti.
/bj$ktyvioji pus&/ $ormalioji sudtis. Lai#omas baigtu alternat"!iai9 1) pri'mus #"$(: )) paad'us paimti #"$( ateit"e, #ai
susitaria: @) #"$io rei#ala!imas , nepaisant ar pa!"#o i$rei#alauti ar nepa!"#o.
-"$io pa'mimas (bet #uris i$ $i alternat"!i #"$inin#a!imo b0d) sieamas su #altinin#o !ei#imu, ne!ei#imu, sprendimu,
balsa!imu ar nuomon's parei$#imu paten#inant #"$io da!'o interesus, ir nepri#lausomai, ar pagal pareigas ar turimus (galioimus ie
netur'o (ar tur'o) teis's arba negal'o (ar gal'o) atli#ti t !ei#sm.
Oei i$ b"los aplin#"bi mat"ti, #ad asmuo netur'o ti#slo gauti #"$(, bet ( ga!o (rado pali#t%), ta&iau apie tai prane$'
teis'saugos pareig0nams, tai#"ti B- )>) str. n'ra pagrindo. Oei d'l #"$io bu!o susitarta, ta&iau pareig0nas ar tarnautoas d'l #o#i
nors nuo o nepri#lausan&i aplin#"bi o nepa'm', - tai pasi#'sinimas paimti #"$(.
-"$io /ormos9 1) materialini !ert"bi pri'mimas #aip do!anos: )) i$lo$iant #a3ino, #ortomis: @) Bpas#olinantC: F) Bu
#onsulta;iasC: 5) pinigais. .a!imo !ietos ir b0dai 1) darbo !ietoe, per tarpinin#us, nusiun&iamas pa$tu ir pan. -"$io da!imo b0das
rei#$m's #!ali/i#a!imui neturi.
-"$io rei#ala!imo b0dai9 1) g.b. at!iras rei#ala!imas: )) umas#uotas , sudar"mas s%l"g, asmuo pri!er&iamas suprasti.
6ei#imas ar ne!ei#imas u #uriuos priimamas #"$is gali b0ti teis'ti, tie# ir neteis'ti (pas mus !ienodai tra#tuoama tie# u
teis't !ei#sm atli#im% tie# u neteis't , taip pat ir nauame B-, #itose !alst"b'se , s#irtingai). -ai padaromas nusi#altimas ,
sutaptis.
-"$io dal"#u gali b0ti9 1) turtin's teis's, )) material0s dai#tai, @) materialin's paslaugos, F) pinigai, 5) nematerialios paslaugos
, teigiami atsiliepimai, se#sualin's paslaugos , nesudaro nusi#altimo dal"#o (ei prostitut'ms , tai mat paslaugos , ir "ra nusi#altimo
dal"#as).
-"$io pri'mimas paprastai sieamas su #on#re&i tarn"bini !ei#sm atli#imu ar neatli#imu, tod'l #"$iu nelai#omas asmens
papir#in'imas ti#intis (g"ti o palan#um%, gauti #o#i% nors param%, i$!engti #o#i nors nemalonum, t.". Bd'l !isa #oC. 6alst"b's
tarnautoo ar pareig0no !ei# to#iais at!eais #!ali/i#uotina #aip pi#tnaudia!imas tarn"ba.
Subj$ktas , !alst"b's tarnautoas ir pareig0nas.
Subj$ktyvioji pus&/ 2"&inis nusi#altimas , tiesiogin' t"&ia. Asmuo su!o#ia, #ad priima materialin+ naud% u (sipareigoimus
!ei#ti interesanto naudai.
1a!anaudi$#as nusi#altimas - praturt'a nepagr(stai.
Oei asmuo duodamas #altinin#ui materialines !ert"bes ar paslaugas mano, #ad tai daroma teis'tai, tai #altinin#o !ei#la
#!ali/i#uoama #aip pi#tnaudia!imas tarn"ba.
!valifikuojamasi poymis , stambaus masto #"$is. 1#irtingai nei pi#tnaudia!imas tarn"ba , stambaus masto #"$is , #ai
turtin' nauda !ir$ia 150 7IL ()=0 str. )d.). 2aip pat pasi0l"mas, paadas priimti to#ios !ert's , 150 7IL.
2F> st'. 3api'kimas (nuo 1=== 0? @0)
1%. 3$'%avimas a'ba susita'imas p$'%uoti valstyb&s pa'$ig5nui a' valstyb&s ta'nautojui ky6= pinigais a' mat$'ialin&mis
v$'tyb&mis a'ba su%a'yti s,lygas tu'&ti tu'tin- nau%, u( jo+ kaip valstyb&s pa'$ig5no a' valstyb&s ta'nautojo+ palank;
v$ikim, a' n$v$ikim,+ sp'$n%im,+ balsavim, a' nuomon&s i6'$i6kim, papi'k&jo a' kito asm$ns nau%ai L# iki :m. a'ba 3D
iki 2m.+ a'ba BM.
2%. 5erda!imas stambaus masto #"$io (LA 5m. arba B).
:%. Atleidiamas nuo baudiamosios atsa#om"b's u papir#im% asmuo, i$ #urio #"$io bu!o rei#alauta, taip pat asmuo, #uris
prane$' apie papir#im% teis'saugos institu;iai i#i baudiamosios b"los d'l to papir#imo i$#'limo.
5a#eistas 1=== m. analogi$#ai #"$io pri'mimui. 2ai "ra spe;i/inis bendrinin#a!imas #"$io pri'mime , subj$ktas bet #o#s
asmuo nuo 1D m., #uris paper#a !alst"b's tarnauto% ar pareig0n%.
/bj$ktyvioji pus& pasirei$#ia 1) #"$io perda!imu arba )) susitarimu #"$( perduoti pareig0nui ar tarnautoui.
5apir#imo sud'tis /ormalioi, lai#omas baigtu, #ai atlie#ama #uri nors i$ nurod"t !ei#9 1) perda!imas ar susitarimas (
perduoti.
@?
5erda!imo b0das9 1) tiesiogiai, )) umas#uotai, @) per tarpinin#us, F) dalis ar !isas. 5agal NB- pa#an#a, #ad is "ra
tarnautoas.
5apir#imas "ra ir #ai susitaria ateit"e perduoti #"$(. Oei tariasi ir nesusitaria d'l to, #ad s%l"gos nepati#o , !ei#a sudaro
pasi#'sinim% papir#ti. *r tada #ai #"$( priima asmuo, ne#ompetentingas atli#ti !ei#smus, #uriais suinteresuotas #"$io da!'as.
5apir#'o !ei#smai #!ali/i#uotini #aip pasi#'sinimas papir#ti9 1) #ai pareig0nas ar tarnautoas atsisa#o si0lomo #"$io, arba ))
d'l #o#i nors aplin#"bi #"$is nepasie#ia o, arba @) #ai #"$( (tei#ia ne pareig0nui ar tarnautoui.
*r po 1=== m. li#o spraga , papir#imas "ra #ai priimant"sis "ra pareig0nas arba tarnautoas )=0 str. prasme. -ai priima asmuo,
nepaten#antis ( )=0 str. prasm+, n'ra nei #"$io pri'mimo nei papir#imo.
Subj$ktyvioji pus& , ti# tiesiogin' t"&ia. Oei asmuo "ra (siti#in+s, #ad perduoda teis't% atl"ginim% u tarn"bini !ei#sm
atli#im% (neatli#im%), is negali b0ti trau#iamas BA. -ai paper#ant"sis sie#ia, #ad u tai !alst"b's tarnautoas ar pareig0nas atli#t
nusi#alstam% !ei#%, !ei#a #!ali/i#uoama pagal nusi#altim sutapt( , papir#imas ir bendrinin#a!imas nusi#altime, #ur( padar"ti "ra
#urstomas pareig0nas ar tarnautoas.
8B. , tarpinin#o #"$io pri'mimas , atsa#o bet #uris asmuo, #uris u atl"ginim% pasiada perduoti #"$( ar o dal( !alst"b's
tarnautoui.
!valifikuoja , stambus mastas (t.". #ai pinig suma, turtin's !ert"b's ar turtin' nauda !ir$ia 150 7IL d"dio sum% , )=0
str.).
8tlei'iamas nuo 78 papir#'as, ei9 1) #"$io bu!o rei#alauama: )) asmuo , #uris prane$' apie papir#im% i#i B b"los i$#'limo
(tai sudaro galim"b+ nedoriems !ei#smams , (si0lei #"$( ir b'gi s#sti). NB- $ios aplin#"b's pa#oreguotos9 ei bu!o rei#alauta ir ei
#"$is bu!o duotas su teis'saugos institu;i inia.
2F< st'. 3iktnau%(iavimas ta'nyba (nuo 1==> 0) 1=)
1%. Ty"inis valstyb&s pa'$ig5no a' valstyb&s ta'nautojo pasinau%ojimas ta'nybin$ pa%&timi p'i$6ingais ta'nybai
int$'$sais+ j$igu tai buvo pa%a'yta savanau%i6kais a' asm$niniais tikslais+ a'ba pa%a'-s %i%$l- (al, valstyb&s int$'$sams a'
kiti$ms asm$nims L# iki >m. i' B a'ba B su T1TT3 iki <m.M
2%. 2"&inis !alst"b's pareig0no ar !alst"b's tarnautoo pasinaudoimas tarn"bine pad'timi prie$ingais tarn"bai interesais,
padar"tas sa!anaudi$#ais ti#slais ir su#'l+s didel+ al% !alst"b's interesams ar #itiems asmenims (LA @-5m. ir A2K225 i#i 5m.)
/bj$ktyvioji pus&. *nterpretuoamas deopai9 1) materialin' sud'tis: )) #itu at!eu , /ormalioi.
2ai t"&inis !alst"b's pareig0no ar tarnautoo pasinaudoimas tarn"bos pad'timi prie$ingai tos tarn"bos interesams, eigu tai
bu!o padar"ta sie#iant sa!anaudi$# ar asmeni$# ti#sl ar padar' didel+ al%.
6ei#a gali b0ti padaroma a#t"!iais !ei#smais ir ne!ei#imu. 1pe;i/in' pi#tnaudia!imo tarn"ba /orma "ra prisid'imas prie
nusi#altimo (bet ne bendrinin#a!imas), #uris pasirei$#ia9 1) i$ an#sto nepaad'tu nusi#altimo sl'pimu arba )) nesudraudimu, t.".
nesu#liud"mu padar"ti nusi#altim%, #ai bu!o galima tai padar"ti.
.idele ala !alst"b's interesams i#i #itiems asmenims , 1) !ir$ )50 7IL d"dio nuostoliai (materialiniai, organi3a;iniai,
tru#d"mai !erslo pl'totei, #on#uren;ios riboimas, s#atinimas monopolio), )) netru#d"mas #itiems asmenims t+sti nusi#alstam%
!ei#l%, sl'pti sun#ius nusi#altimus, @) mogaus #onstitu;ini teisi ir lais!i su!ar"mu. Neturtinio pob0dio al% pripa(stant didele,
atsi!elgiam ( teisi ir lais!i su!ar"mo laipsn(, nu#ent'usi s#ai&i ir pan.
Subj$ktas , !alst"b's pareig0nas ar tarnautoas.
Subj$ktyvioji pus&. 2i# tiesiogine t"&ia. Alternat"!iu nusi#altimo po"miu gali b0ti sa!anaudi$#as ar asmeninis ti#slas.
.vali9ikuoja ats#ir alternat"!i sud'ties po"mi, minim 1 dal"e, !isuma , Bsa!anaudi$#as ti#slasC W Bdidel' ala
!alst"b's interesams ir #itiems asmenimsC.
5a"m'tina, #ad ei pi#tnaudiauan&io tarn"ba asmens !ei#smuose "ra spe;ialaus nusi#altimo !alst"b's tarn"bai po"mi
(p!3.9 tarn"bos (galioim !ir$iimo, #"$io pri'mimo), o !ei#a turi b0ti #!ali/i#uoam pagal norm #on#uren;ios tais"#les, t.". ti#
pagal t% str., #uriame numat"ta atsa#om"b' u spe;ial nusi#altim% !alst"b's tarn"bai. 2ai#"ti )>5 str. ir #ur( nors #it%, numatant(
atsa#om"b+ u spe;ial nusi#altim% !alst"b's tarn"bai, galima ti# tuo at!eu, #ai "ra realioi sutaptis.
2P: st'. !$lagingi pa'o%ymai+ i6va%os+ paai6kinimai i' v$'timai
!$lagingas liu%ytojo a' nuk$nt&jusiojo pa'o%ymas+ $ksp$'to a' '$vi)o'iaus m$lagingos i6va%os %avimas+ sp$*ialisto
m$lagingo paai6kinimo a' i6va%os %avimas+ taip pat (inomai n$t$isingas v$'t&jo v$'timas+ pa%a'yti kvotos+ pa'$ngtinio
ta'%ymo m$tu a'ba nag'in&jant byl, t$ism$+ -
Tos pa"ios v$ikos+ pa%a'ytos i6 savanau%i6k; paskat; a' %i'btinai su%a'ant ='o%ymus+ taip pat kai %&l toki; v$iksm;
asmuo buvo n$t$is&tai suimtas+ nut$istas a' i6t$isintas+ tu'&jo %i%$l- tu'tin- (al,+ taip pat kai toki$ v$iksmai suk&l& kitas
sunkias pas$km$s+ -
8uk$nt&jusysis a' liu%ytojas n$atsako u( m$laging; pa'o%ym; %avim,+ j$i tai pa%a'& si$k%amas i6v$ngti
bau%(iamosios atsakomyb&s pats+ taip pat+ ka% jos i6v$ngt; jo 6$imos na'iai a'ba a'timi$ji giminai"iai+ i' p'i$6 apklaus,
n$buvo supa(in%intas su t$is$ atsisakyti %uoti tokius pa'o%ymus a' atsakyti = tokius klausimus.
2P> st'. 8$p'an$6imas api$ nusikaltim,
8$p'an$6imas kvotos+ ta'%ymo+ p'oku'at5'os =staigoms a'ba t$ismui b$ sva'bios p'i$(asti$s p$' ki$k galima t'ump$sn=
laik, api$ (inomai '$ngiam,+ %a'om, a' pa%a'yt, n$t$is&t, u(si$ni$"i; gab$nim, p$' #i$tuvos R$spublikos valstyb&s si$n,
a'ba n$t$is&tai valstyb&s si$n, p$'&jusi; u(si$ni$"i; sl&pim, a' gab$nim, LF2
(1)
straipsnio 2 ir 3 dalys), tyin
nuudym (104 ir 105 straipsniai), nusikalstamo susivienijimo krim ar dalyvavim jo
veikloje (22!
(1)
straipsnis), teroro akt (22!
(3)
straipsnis), "aunamojo #inklo, "audmen$,
spro#men$ ar spro#stam$j$ media#$ #ro%im (234
(1)
straipsnis), radioaktyvi$j$ media#$
@>
#ro%im (234
(2)
straipsnis), nusikalstam$ #rupi$ #inklavim (234
(4)
straipsnis) ir orlaivio
nuvarym (24&
(2)
straipsnis) '
smuo n$atsako u( n$p'an$6im, api$ nusikaltim,+ j$igu jam+ jo 6$imos na'iams a'ba a'timi$si$ms giminai"iams po
p'an$6imo api$ nusikaltim, b5t; i6kilusi g'&sm& b5ti pat'aukti$ms bau%(iamojon atsakomyb&n.
2P< st'. 8usikaltimo sl&pimas
I6 anksto n$pa(a%&tas ty"inio nu(u%ymo+ ty"inio sunkaus k5no su(alojimo sunkinan"iomis aplinkyb&mis+ i6(aginimo
sunkinan"iomis aplinkyb&mis+ nusikalstamo susivi$nijimo k5'imo a' %alyvavimo jo v$ikloj$+ t$'o'o akto+ n$t$is&to
psi*Oot'opini; a' na'kotini; m$%(iag; gaminimo+ =gijimo+ laikymo+ gab$nimo+ siuntimo a'ba '$ali)avimo sunkinan"iomis
aplinkyb&mis+ 6aunamojo ginklo+ 6au%m$n;+ sp'ogm$n; a' sp'ogstam;j; m$%(iag; g'obimo+ i' %a' $il& kt. nusikaltim;
sl&pimas+ pa%a'ymo ='anki; i' p'i$moni;+ p&%sak;+ nusikalstamu b5%u =gyt; %aikt;+ taip pat %okum$nt;+ tu'in"i; ='o%om,j,
'$ik6m-+ pasl&pimas a'ba ty"inis j; sunaikinimas a' su(alojimas -
smuo n$atsako u( nusikaltimo sl&pim,+ j$igu jis tai pa%a'&+ si$k%amas i6v$ngti bau%(iamosios atsakomyb&s pats+ taip
pat+ ka% jos i6v$ngt; jo 6$imos na'iai a'ba a'timi$ji giminai"iai.
:K6 st'. V$'timasis n$t$is&ta kom$'*in$+ 5kin$+ 9inansin$ a' p'o9$sin$ v$ikla
V$'timasis stambiu mastu kom$'*in$+ 5kin$+ 9inansin$ a' p'o9$sin$ v$ikla n$=st$igus =mon&s a' kitokiu n$t$is&tu b5%u
a'ba n$tu'int li*$n*ijos Ll$i%imoM tokiai v$iklai+ ku'iai '$ikalinga li*$n*ija Ll$i%imasM+ -
V$'timasis u(%'austa kom$'*in$ a' 5kin$ v$ikla stambiu mastu -
/bj$ktas - Lietu!os Respubli#os (stat"muose ar #ituose teis's a#tuose nustat"ta !ertomosi #omer;ine, 0#ine, /inansine ar
pro/esine !ei#la t!ar#a. <i% t!ar#% reglamentuoa 4moni, *n!esti;i, lais! e#onomini 3on pagrind, Lietu!os ban#o,
#omer;ini ban# ir Qrama;in's !ei#los (stat"mas. 4mon's turi teis+ usiimti bet #o#ia #omer;ine, 0#ine ar #ito#ia !ei#la,
nesu!ar"ta (stat"mais, (mon's (statais, os steigimo do#umentais arba #itaip neudrausta (stat"mo nustat"ta t!ar#a. 2o#i draudim
nepais"mas utrau#ia buadiam%% atsa#om"b+. <ia !ei#la gali b0ti #'sinamasi ( #itus teisinius g'rius #aip !alst"b's /inans
sistemai, !isuomen's saugumui ir s!ei#atai. Qa#ultat"!iniai obe#tai pri#lauso nuo to #o#ia !ei#la (mon' !er&iasi.
/bj$ktyvin$i pus$i b0dingi ti# a#t"!0s !ei#smai, t.". !ertimasis neteis'ta 0#ine, #omer;ine, /inansine ar pro/esine !ei#la. <i
!ei#la Lai#oma neteis'ta esant bent !ienai i$ s%l"g9
ne(steigus (mon's
#ito#iu neteis'tu b0du
neturint leidimo to#iai !ei#lai, #uriai rei#ia li;en;ios.
2ai rei$#ia pagal $( straipsn( asmuo gali b0ti baudiamas, ei !ei#ia (mon's !ardu, #uri n'ra (registruota, !ertimasis #omer;ine
!ei#la be patento, be leidimo ar li;en;ios (p!39 loteriai rengti, draudimo !ei#la).
<is straipsnis tai#omas, #ai #altinin#as sie#a pasipeln"ti arba paam ir atlie#a tarpusa!"e susietus !ei#smus, t.". sisteminga
!ei#la. Baudiamoi atsa#om"b' pagal $( straipsn( atsiranda ti# tada, #ai $ia !ei#la !er&iamasi stambiu m%stu, t.". pas#utini 1)
m'nesi paamos !ir$"a 500 7IL. -itu at!eu administra;in' atsa#om"b'. Nusi#altimo sud'tis /ormalioi. Nusi#latimas baigtas
nuo t#ios !ei#los pradios.
Subj$ktyvioji pus& - tiesiogin' t"&ia. 2i#slas ir mot"!as n'ra b0tiniei $io nusi#altimo po"miai.
Subj$ktas - 1D met pa#altinamas asmuo. Oei asmuo dirba pas to#( darbda!( ir ino, #ad is !er&iasi ta !ei#la neteis'tai, is
lai#omas bendrinin#u. Oei neino, ( #aulus negauna.
B- @0D str ) d. "ra numat"tas $io nusi#altimo #!ali/i#uoantis po"mis - !ertimasis udrausta #omer;ine ar 0#ine !ei#la, t.".
to#ia, #urios nereglamentuoa (stat"mai, nei$duodamos li;en;ios ir t.t. Arba gali b0ti (stat"me numat"ta, #ad tam ti#ra !ei#la gali
!erstis ti# tam ti#ros (mon's ar sa!i!ald"b's. Oei asmuo (lenda ne ( sa!o Zdar%Z irgi baudiamas pagal $( straipsn(. *r $iai daliai
tai#omas rei#ala!imas - !ertimasis udrausta !ei#la stambiu m%stu (o!er 500 7IL).
NB- <is nusi#altimas pris#iriamas prie nusi#altim ir baudiam nusiengim e#onomi#ai ir !erslo t!ar#ai.
1. Tas+ kas v$'sli6kai a' stambiu mastu u(si&m& 5kin$+ kom$'*in$+ 9inansin$ a' p'o9$sin$ v$ikla n$=st$ig-s =mon&s a'
kitokiu n$t$is&tu b5%u a'ba n$tu'&%amas li*$n*ijos Ll$i%imoM tokiai v$iklai+ ku'iai '$ikalinga li*$n*ija Ll$i%imasM+
2. Tas+ kas v$'t&si u(%'austa 5kin$+ kom$'*in$+ 9inansin$ a' p'o9$sin$ v$ikla+
:. 4( v$ikas+ numatytas 6io st'aipsnio 1 i' 2 %alys$+ atsako i' ju'i%inis asmuo.
/bj$ktas - e#onomi#a ir !erslo t!ar#a. 6erslo t!ar#a ai$#u nustat"ta (stat"mais #aip ir darbar galioan&iame straipsn"e.
Qa#ultat"!iniai obe#tai i$lie#a tie pat"s.
/bj$ktyvioji pus& - b0dingi taip pat ti# a#t"!0s !ei#smai. Atitin#a dabar galioan&io #ode#so rei#ala!imus. Ai$#iai
nurodoma, #ad to#ia !ei#la daroma pasipeln"mo ti#slais arba stambiu m%stu.
Subj$ktas - ne ti# 1D met pa#altinamas asmuo, bet ir uridinis asmuo. Nauo!' numat"ta @ straipsnio dal"e. Oam
grei&iausiai bauda. 2o n'ra galioan&iame #ode#se.
Subj$ktyvi pus& i$lie#a ta pati.
Pirmoje straipsnio dalyje praple%iama sank#ija. &'edami 'ie(ieji darbai. Taip pat ) straipsnio numatytas k'alifikuojantis
poymis * 'ertimasis udrausta 'eikla.
:KF st'. 8$t$is&tas p'$ki; i' paslaug; ($nklo nau%ojimas
B$ p'$ki; i' paslaug; ($nklo savininko sutikimo p'$ki;+ pa(ym&t; p'$ki; i' paslaug; ($nklu+ tapa"iu a' klai%inamai
pana6iu = =statym; nustatyta tva'ka saugom, p'$ki; i' paslaug; ($nkl,+ gaminimas+ laikymas+ gab$nimas a' platinimas
kom$'*iniais tikslais+ taip pat =statym; nustatyta tva'ka saugomo pati$s p'$ki; i' paslaug; ($nklo L$g)$mplio'i;M
atgaminimas+ nau%ojimas+ laikymas+ gab$nimas a' platinimas kom$'*iniais tikslais -
@=
Ta pati v$ika+ pa%a'yta stambiu mastu a'ba g'up&s i6 anksto susita'usi; asm$n;+ a'ba pa%a'iusi nuk$nt&jusiajam
%i%$l&s (alos+ a'ba suk&lusi a' gal&jusi suk$lti pavoj; (moni; gyvyb$i a' sv$ikatai+ -
5re#i ir paslaug en#l naudoimo t!ar#% nustato 5re#i ir paslaug en#l (stat"mas. B0tent neteis'tas pre#i ir paslaug
en#lo naudoimas paeidia $iame (stat"me reglamentuot% pre#i ir paslaug en#l naudoimo t!ar#%.
/bj$ktas - pre#i ir paslaug en#lo naudoimo t!ar#a. 5apildomi $io nusi#altimo obe#tai "ra gaminto ir !artoto
interesai.
Dalykas - #itos (mon's pre#'s ir paslaug en#las, taip pat pre#'s. Ne bet #o#s en#las, bet ti# tas #uris saugomas (stat"mu.
5re#'s en#las "ra bet #o#s "muo #urio pas#irtis !ienam asmeniui pri#lausan&ias pre#es ats#irti nuo #itam asmeniui pri#lausan&i
pre#i ir #ur( galima pa!ai3duoti gra/i$#ai (odiai, asmen pa!ard's, pie$iniai, emblemos, spal!aN.) J"muo ne en#las, ei neturi
s#iriamoo po"mio, tapo bendriniu, "mi ti# pre#i r0$(, pas#irt(N)
/bj$ktyvioji pus& - alternat"!i !ei#sm padar"mas (gaminimas, platinimas, gabenimas, lai#"mas). BA atsiranda ti# tada,
#ai #ai $ie !ei#smai daromi be pre#'s en#lo sa!inin#o suti#imo, be li;en;ios. Nusi#altimas lai#omas baigtu padarius bent !ien% i$
au#$&iau sumin't !ei#.
Subj$ktyvioji pus& - tiesiogin' t"&ia. -altinin#as su!o#ia ir nori.
Subj$ktas - pa#altinamas 1D met asmuo.
B- @0> str. ) dal"e numat"ti $io nusi#altimo #!ali/i#uoant"s po"miai9
1) #ai !ei#a padaroma stambiu m%stu (daugiau #aip 1000 !ienet pre#i arba 10000 pre#i en#l eg3empliori)
)) #ai !ei#a padar"ta grup's i$ an#sto susitarusi asmen
@) #ai !ei#a padaro nu#ent'usiam didel+ al%
F) su#elia arba gali su#elti pa!o moni g"!"bei ar s!ei#atai.
NB-
2K6 st'. .itos =mon&s p'$ki; a' paslaug; ($nklo nau%ojimas
1. Tas+ kas+ n$tu'&%amas l$i%imo+ kitos =mon&s p'$ki; ($nklu pa(ym&jo %i%$l= p'$ki; ki$k= i' pat$ik& jas '$ali)uoti+
a'ba pasinau%ojo kitos =mon&s paslaug; ($nklu i' %&l to buvo pa%a'yta %i%$l& (ala+
2. Tas+ kas n$tu'&%amas l$i%imo+ kitos =mon&s p'$ki; ($nklu pa(ym&jo n$%i%$l= p'$ki; ki$k= i' pat$ik& jas '$ali)uoti+
a'ba pasinau%ojo kitos =mon&s paslaug; ($nklu+ i' %&l to buvo pa%a'yta (ala+ pa%a'& bau%(iam,j= nusi($ngim, i'
:. 4( v$ikas+ numatytas 6io st'aipsnio 1 i' 2 %alys$+ atsako i' ju'i%inis asmuo.
/bj$ktas - e#onomi#a, !erslo t!ar#a. .abartiniame - 0#inin#a!imo t!ar#a. 1#irtumo /a#ti$#ai n'ra. Nusprend' b0ti ne
0#inin#ais-/ermeriais, o !erslinin#ais. 1olidiauN
5apildomi obe#tai gali b0ti (!ardinami tie pat"s #aip ir dabartiniame #ode#se.
/bj$ktyvin& pus& - alternat"!iniai !ei#smai - pa"m'ti pre#es #itos (mon's pre#i en#l arba pasinaudoti #itos (mon's
paslaug en#lu. 8ten#a padar"ti !ien% i$ $i !ei#sm ir nusi#altimas lai#omas baigtu.
Subj$ktin& pus& - tiesiogin' t"&ia. Nesi#ei&ia.
Subj$ktas - tas pats W uridinis asmuo pagal abi straipsnio dalis. 5a#eitimai - #a#o#s asilas sura$' !is#% at!ir#$tine t!ar#a.
5irmiausia su#i$o #!ali/i#uoan&ius po"mius pirmoe dal"e - didelis pre#i #ie#is ir didel' ala. Antroe dal"e pri!ilegiuoti
po"miai - maas pre#i #ie#is, maa ala = $!elnesn' san#;ia ir ti# baudiamasis nusiengimasUl"g ir pusiau nusi#alt'lis.
:1K st'. 8amin&s %$gtin&s+ b'ogos+ kit; nam; gamybos stip'i; alkoOolini; g&'im;+ n$%$nat5'uoto $tilo alkoOolio+
%$nat5'uoto $tilo alkoOolio+ t$*Oninio $tilo alkoOolio i' j; ski$%ini;+ apa'at; ji$ms gaminti gaminimas+ laikymas+ gab$nimas i'
'$ali)avimas
8amin&s %$gtin&s+ b'ogos a' kit; nam; gamybos stip'i; alkoOolini; g&'im; gaminimas+ laikymas+ gab$nimas+
pa'%avimas a' kitoks '$ali)avimas. taip pat i' apa'at; ji$ms gaminti gaminimas+ laikymas+ gab$nimas+ pa'%avimas a' kitoks
'$ali)avimas -
8$%$nat5'uoto $tilo alkoOolio+ %$nat5'uoto $tilo alkoOolio+ t$*Oninio $tilo alkoOolio gaminimas+ laikymas+ gab$nimas+
pa'%avimas a' kitoks '$ali)avimas n$tu'int l$i%imo -
8$%$nat5'uoto $tilo alkoOolio+ %$nat5'uoto $tilo alkoOolio+ t$*Oninio $tilo alkoOolio ski$%ini; Lmi6ini;M gaminimas+
laikymas+ gab$nimas+ pa'%avimas a' kitoks '$ali)avimas n$tu'int l$i%imo -
8$%$nat5'uoto $tilo alkoOolio+ %$nat5'uoto $tilo alkoOolio+ t$*Oninio $tilo alkoOolio ski$%ini; Lmi6ini;M+ tu'in"i;
pavojing; (mogaus gyvyb$i a' sv$ikatai+ nuo%ing; m$%(iag; a' tokio pob5%(io p'i$%;+ gaminimas+ laikymas+ gab$nimas+
pa'%avimas a' kitoks '$ali)avimas -
8$%$nat5'uoto $tilo alkoOolio+ %$nat5'uoto $tilo alkoOolio+ t$*Oninio $tilo alkoOolio ski$%ini; Lmi6ini;M+ pagamint;
nau%ojant pavojingas (mogaus gyvyb$i a' sv$ikatai+ nuo%ingas m$%(iagas a' tokio pob5%(io p'i$%us+ pa'%avimas a' kitoks
'$ali)avimas+ suk&l-s (mogaus mi't= a' kitas sunkias pas$km$s+ -
V$ika+ numatyta 6io st'aipsnio pi'mojoj$+ ant'ojoj$+ t'$"iojoj$ i' k$tvi'tojoj$ %alys$+ pa%a'yta %i%$liais ki$kiais+ -
4( v$ik,+ numatyt, 6io st'aipsnio pi'mojoj$ i' ant'ojoj$ %alys$+ bau%(iamoji atsakomyb& atsi'an%a+ j$igu pagaminama+
laikoma+ gab$nama+ pa'%uo%ama a' kitaip '$ali)uojama %$6imt i' %augiau lit'; namin&s %$gtin&s+ b'ogos a' kit; nam;
gamybos stip'i; alkoOolini; g&'im;+ n$%$nat5'uoto $tilo alkoOolio+ %$nat5'uoto $tilo alkoOolio a' t$*Oninio $tilo alkoOolio.
4( v$ik,+ numatyt, 6io st'aipsnio t'$"iojoj$ %alyj$+ bau%(iamoji atsakomyb& atsi'an%a+ j$igu pagaminama+ laikoma+
gab$nama+ pa'%uo%ama a' kitaip '$ali)uojama vi$nas i' %augiau lit'; alkoOolio ski$%ini; Lmi6ini;M+ o u( v$ik,+ numatyt, 6io
st'aipsnio k$tvi'tojoj$ i' p$nktojoj$ %alys$+ bau%(iamoji atsakomyb& atsi'an%a n$atsi(v$lgiant = alkoOolio ski$%ini; Lmi6ini;M
ki$k=.
io st'aipsnio 6$6tojoj$ %alyj$ %i%$liu ki$kiu laikoma p$nkias%$6imt i' %augiau lit'; namin&s %$gtin&s+ b'ogos a' kit;
nam; gamybos stip'i; alkoOolini; g&'im;+ n$%$nat5'uoto $tilo alkoOolio+ %$nat5'uoto $tilo alkoOolio+ t$*Oninio $tilo
F0
alkoOolio+ taip pat j; ski$%ini; Lmi6ini;M b$i %$6imt i' %augiau lit'; alkoOolio ski$%ini; Lmi6ini;M+ pagamint; nau%ojant
pavojingas (mogaus gyvyb$i a' sv$ikatai+ nuo%ingas m$%(iagas a' tokio pob5%(io p'i$%us.
:12 st'. .ont'aban%a
3'$ki;+ pinig;+ m$no v$'tybi; a' kit; p'ivalom; pat$ikti muitin$i %aikt; gab$nimas p$' #i$tuvos R$spublikos valstyb&s si$n,
p$' muitin$s+ n$pat$ikiant j; muitin$i a'ba kitaip i6v$ngiant muitin&s kont'ol&s+ a'ba nau%ojant suklastot, muitin&s %$kla'a*ij, a'
kitus %okum$ntus+ a'ba gab$nant kit; pava%inim; p'$k$s a' %aiktus+ n$i nu'o%yta muitin&s %$kla'a*ijoj$ a' kituos$ %okum$ntuos$+ -
3'$ki;+ pinig;+ m$no v$'tybi; a' kit; p'ivalom; pat$ikti muitin$i %aikt; gab$nimas p$' #i$tuvos R$spublikos valstyb&s si$n,
n$ p$' muitin$s+ taip pat 6aunam;j; ginkl;+ 6au%m$n;+ sp'ogm$n;+ sp'ogstam;j;+ 'a%ioaktyvi;j; a' kit; st'at$gini; p'$ki;+
nuo%ing;j; i' stip'iai v$ikian"i;+ psi*Oot'opini; a' na'kotini; m$%(iag;+ p'$ku'so'i; gab$nimas p$' #i$tuvos R$spublikos valstyb&s
si$n,+ n$pat$ikiant j; muitin$i a'ba kitaip i6v$ngiant muitin&s kont'ol&s a'ba n$tu'int l$i%imo juos p$'v$(ti+ -
V$ika+ numatyta 6io st'aipsnio pi'mojoj$ i' ant'ojoj$ %alys$+ pa%a'yta g'up&s i6 anksto susita'usi; asm$n; a'ba paka'totinai+
a'ba stambiu mastu+ a'ba %i%$lio ki$kio 6aunam;j; ginkl;+ 6au%m$n;+ sp'ogm$n; a' sp'ogstam;j; m$%(iag; kont'aban%a ?
:22 st'. plai%us apskaitos tva'kymas
plai%us =mon&s buOalt$'in&s apskaitos tva'kymas a'ba apskaitos %okum$nt; n$i6saugojimas+ j$igu %&l to n$buvo
galima visi6kai a' i6 %ali$s nustatyti =mon&s v$iklos+ kom$'*in&s+ 5kin&s+ 9inansin&s b5kl&s '$)ultat; a' =v$'tinti tu'to+ -
bau%(iamas laisv&s at&mimu iki vi$n$'i; m$t; a'ba pataisos %a'bais i' bau%a a' b$ bau%os a'ba tik bau%a.
<iuo nusi#altimo paeidiama buEalterin's aps#aitos !edimo t!ar#a. <i% t!ar#% reglamentuoa buEalterin's aps#aitos
pagrind (stat"mas bei #iti norminiai a#tai nustatant"s buEalterin's aps#aitos t!ar#"m%.
/bj$ktas - buEalterin's aps#aitos !edimo t!ar#a, o papildomas - !alst"b's /inansiniai interesai. .al"#as - aps#aitos
do#umentai, aps#aitos registari arba /inansin' atsa#om"b'. Aps#aits do#umentai "ra to#ie, #urie sura$omi 0#in's opera;ios metu
arba tuo po opera;ios. Aps#aitos registruose (ra$omos 0#in's opera;ios (orderiai). Qinansin+ atsa#om"b+ sudaro balansas, pelno
aps#aita, /inansin's b0#l's pa#itim atas#aita ir paai$#inamasis ra$tas.
/bj$ktyvin& pus& - !ei#a (!ei#imas arba ne!ei#imas), padariniai, prieastinis r"$"s tarp !ei#os ir padarini.
B- numat"tas nusi#altimas pasirei$#ia alternat"!iomis !ei#omis9
aplaidiu (mon's buEalterin's aps#aitos t!ar#"mu (padaromas !ei#imu arba ne!ei#imu)
arba aps#aitos do#ument nei$saugoimu.
2ais at!eais, #ai (mon's aps#aitos do#umentai saugomi pagal !isus rei#ala!imus, bet 0!a d'l gaisro ar #it aplin#"bi
(mon's !ado!as neatsa#o. Oei to#ie do#umentai pagal sutart( bu!o perduoti saugoti #itiems asmenims ir dingo, !'l !ado!as neatsa#o.
1augoimo tru#m' pagal (stat"m% - 10 met. Baudiamoi atsa#om"b' pagal $( straipsn( atsiranda ti# tada, #ai d'l to negalima
!isi$#ai ar i$ dalies nustat"ti (mon's !ei#los, #omer;in's ar /inansin's b0#l's re3ultat ar (!ertinti turto. Oei to#ie padariniai
neatsiranda, tada administra;in' atsa#om"b'. B0tina nustat"ti prieastin( r"$( tarp !ei#os ir padarini. Nusi#altimo sud'tis
materialioi.
Subj$ktas - 1D met pa#altinamas asmuo, aplaidiai t!ar#antis (mon's buEalterin+ aps#ait%. 5agal $( straipsn( ( #aliu3+ gali
pa#li0ti9
6"r /inansinin#as (buEalteris) - ei (mon'e "ra sa!aran#i$#a buEalterin's aps#aitos tarn"ba
BuEalterini - auditini #onsulta;ini (moni spe;ialistai - ei aps#ait% t!ar#o to#ios /irmos
4mon's !ado!as - ei nei$saugo to#i do#ument
4mon's !ado!as - tais at!eais, #ai pats !is#% daro arba neturi !isai buEalterio
Oei dirba #itas asmuo ne pagal (darbinimo sutart(, bet susitar+s ti# odiu !'l atsa#o (mon's !ado!as.
Subj$ktyvin& pus&. <is nusi#altimas - neatsargus nusi#altimas. Nusi#alstamas pasiti#'imas - #ai asmuo ino t!ar#% ir
(stat"mus, bet s%moningai ne!"#do ir numato, #ad d'l to nebus galima nustat"ti (mon's !ei#los re3ultat, bet leng!ab0di$#ai ti#isi
i$sisu#ti. Nusi#alstamas ner0pestingums - asmuo neino arba prastai ino (stat"mus ir nenumato, #ad nebus (manoma nustat"ti
(mon's !ei#los re3ultat, ta&iau pagal uimamas pareigas (ir udarb() pri!alo ir gali inoti to#i (stat"m ne!"#d"mo pase#mes.
NB-
1. Tas+ kas+ tu'&%amas pa'$ig,+ n$v$%& t$is&s aktais '$ikalaujamos buOalt$'in&s apskaitos a'ba aplai%(iai tva'k&
=mon&s buOalt$'in- apskait,+ a'ba =statymo nustatyt, laik, n$saugojo buOalt$'in&s apskaitos %okum$nt;+ j$igu %&l to
n$galima buvo visi6kai a' i6 %ali$s nustatyti =mon&s v$iklos+ jos 5kin&s+ kom$'*in&s+ 9inansin&s b5kl&s a' jos '$)ultat; a'ba
=v$'tinti tu'to+
2. 4( v$ikas+ numatytas 6iam$ st'aipsnyj$+ atsako i' ju'i%inis asmuo.
/bj$ktas - /inans sistema. 5apildomas tas pats - !alst"b's /inansiniai interesai.
/bj$ktyvioji pus& prapl'sta. Numat"ta daugiau alternat"!i !ei#9
1) ne!edimas teis's a#tais rei#alauamos buEalterin's aps#aitos
)) (stat"mo numat"to lai#o nesaugoimas buEalterin's aps#aitos do#ument
@) aplaidus t!ar#"mas (mon's buEalterin's aps#aitos. .abartiniame ti# d!i !ei#os.
Nusi#altimas padaromas !ei#imu (@) ir ne!ei#imu (1, )). R"$"s tarp padarini ir !ei#os b0tinas.
Subj$ktas - prapl'stas. @ straipsnio dal"e numat"ta, #ad u !ei#as, numat"tas, straipsn"e gali atsa#"ti uridinis asmuo.
Subj$ktin& pus& - neatsargus nusi#altimas.
1an#;ia prapl'sta at'mimu teis's dirbti tam ti#r% darba arba usiimti tam ti#ra !ei#la.
:2: st'. pgaulingas apskaitos tva'kymas
F1
pgaulingas =mon&s buOalt$'in&s apskaitos tva'kymas a'ba apskaitos %okum$nt; suklastojimas+ pasl&pimas a'
sunaikinimas+ j$igu tuo buvo t'uk%oma visi6kai a' i6 %ali$s nustatyti =mon&s kom$'*in&s+ 5kin&s+ 9inansin&s b5kl&s '$)ultatus
a' =v$'tinti tu't,+ -
pgaulingas =mon&s buOalt$'in&s apskaitos tva'kymas+ pa%a'ytas sunaikinant a' suklastojant kasos apa'ato
kont'olin- juost,+ mok$s"i; a'ba muitin&s %okum$ntus+ n$=t'aukiant = apskait, p'o%uk*ijos+ (aliav; i' p'$ki;+ laikant jas b$
=sigijimo %okum$nt;+ i6mokant %a'bo u(mok$st= pagal n$o9i*ial; (inia'a6t= a' visai b$ (inia'a6"io+ a'ba kitaip b$ apskaitos
panau%ojant pinigin$s l&6as i' mat$'ialin$s v$'tyb$s+ -
Nusi#altimo obj$ktas ir dal"#as atitin#a au#$&iau apra$"t% !ariant%.
/bj$ktyvioji pus& - alternat"!i !ei# padar"mas9 apgaulingas (mon's buEalterin's aps#aitos t!ar#"mas, aps#aitos
do#ument su#lastoimas, aps#aitos do#ument sunai#inimas, aps#aitos do#ument pasl'pimas (p!39 d!iguba buEalteria, /inansini
opera;i ne/i#sa!imas aps#aitos do#umentuose, neti#ro do#umento pagaminimas ir t.t.)
Baudiamoi atsa#om"b' atsiranda ti# tuo at!eu, #ai d'l apgaulingo pas#aitos t!ar#"mo tru#doma !isi$#ai ar i$ dalies
nustat"ti (mon's #omer;in's, 0#in's, /inansin's b0#l's re3ultatus ar (!ertinti turt%. B0tina nustat"ti prieastin( r"$( tarp padarini ir
apgaulingo aps#aitos t!ar#"mo. Nusi#altimo sud'tis materialioi. 5adariniai labai s!arb0s, nes #itaip tai #!ali/i#uoama #aip
rengimasis arba pasi#'sinimas padar"ti nusi#latim% arba paeidimas numat"tas A25-.
Subj$ktas - 1D met pa#altinamas asmuo, apgaulingai t!ar#antis (mon's buEalterin+ aps#ait%9
1) 6"r /inansin#as (buEalteris) - (mon's !ado!as gali b0ti bendrinin#u, ei #ursto ar organi3uoa apgauling% aps#aitos
t!ar#"m%
)) BuEalterini ir auditini ar #onsulta;ini (moni spe;ialistai
@) 4mon's !ado!as
F) 8 buEalterin's aps#aitos do#ument su#lastoim%, pasl'pim% ar sunai#inim% atsa#o !ei#% padar+s asmuo.
Oei asmuo nesusi+s darbo sant"#iais apgaulingai t!ar#o buEalterin+ aps#ait% susitar+s su (mon's !ado!u, abu atsa#o pagal $(
straipsn(.
Subj$ktyvioji pus& - t"&ia. 2uo is s#iriasi nuo au#$&iau min'too nusi#altimo B- @)) str.
B- @)@ str. ) d. numat"ti $( nusi#altim% #!ali/i#uoant"s po"miai. Oie apib0dina apgaulingo aps#aitos t!ar#"mo padar"mo
b0d%. 5agal $i% dal( baudiamoi atsa#om"b' atsiranda u apgauling% (mon's buEalterin's aps#aitos t!ar#"m%, padar"t% sunai#inant
ar su#lastoant #asos aparato #ontrolin+ uost%, mo#es&i arba muitin's do#umentus, ne(trau#iant ( aps#ait% produ#;ios, alia! ir
pre#i, lai#ant as be (sigiimo do#ument, i$mo#ant darbo umo#est( pagal neo/i;ial iniara$t( ar !isai be iniara$&io, arba #itaip
be aps#aitos panaudoant pinigines l'$as ir materialines !ert"bes. 5agal $i% dal( #altinin#ui patrau#ti baudiamoon atsa#om"b'n
pase#mi atsiradimo nerei#ia.
NB-
22> st'. pgaulingas apskaitos tva'kymas
1. Tas+ kas apgaulingai tva'k& =mon&s buOalt$'in- apskait, a'ba pasl&p&+ sunaikino a' suga%ino apskaitos
%okum$ntus+ j$igu %&l to n$galima buvo visi6kai a' i6 %ali$s nustatyti =mon&s v$iklos+ jos 5kin&s+ kom$'*in&s+ 9inansin&s
b5kl&s a' jos '$)ultat; a'ba =v$'tinti tu't,+
bau%(iamas bau%a+ a'ba a'$6tu+ a'ba laisv&s at&mimu iki k$tv$'i; m$t;.
2. 4( v$ikas+ numatytas 6iam$ st'aipsnyj$+ atsako i' ju'i%inis asmuo.
/bj$ktas i$lie#a tas pats.
/bj$ktyvin& pus& - alternat"!i !ei# padar"mas9
1) apgaulingai t!ar#' (mon's buEalterin+ aps#ait%
)) pasl'p', sunai#ino ar sugadino aps#aitos do#umentus. Nesis#iria nuo dabartino.
Subj$ktas - Wuridinis asmuo.
Subj$ktyvin& pus& - t"&inis nusi#altimas.
+aujo' * panaikinta k'alifikuojamoji dalis.
:2@ st'. 8$tik'; pinig; a' v$'tybini; popi$'i; pagaminimas+ laikymas a'ba pal$i%imas apyva'ton
8$tik'; lito bili$t; i' mon$t; a' kitos valstyb&s pinig;+ $san"i; apyva'toj$+ a' v$'tybini; popi$'i; pagaminimas a'ba
pal$i%imas apyva'ton -
bau%(iamas laisv&s at&mimu nuo t'$j; iki %$6imti$s m$t;.
8$tik'; pinig; a' v$'tybini; popi$'i;+ numatyt; 6io st'aipsnio pi'mojoj$ %alyj$+ pagaminimas a' laikymas %i%$liais
ki$kiais a'ba j; pal$i%imas apyva'ton %i%$liais ki$kiais -
bau%(iamas laisv&s at&mimu nuo p$nk$'i; iki %vylikos m$t; i' bau%a a' b$ bau%os.
io st'aipsnio pi'mojoj$ %alyj$ numatyt; pinig; a' v$'tybini; popi$'i;+ ku'iuos asmuo gavo kaip tik'us+ (inotinis
pal$i%imas apyva'ton -
bau%(iamas laisv&s at&mimu iki t'$j; m$t; a'ba bau%a.
Baudiamoi atsa#om"b' numat"ta u neti#r lito ir monet ar #itos !alst"b's pinig, esan&i ap"!artoe, taip pat !ert"bini
popieri pagaminim%, lai#"m% arba paleidim% ap"!arton. 6ienas pa!oingiausi nusi#altim /inansams. 2arptautinio pob0dio, nes
padirbin'ami ir doleriai. /bj$ktas - normali pinig ar !ert"bini popieri ap"!arta. Papil'omas - !alst"b's, 0#io sube#t ar /i3ini
asmen materialiniai interesai. Dalykas - neti#ri m0s !alst"b's pinigai, neti#ri #itos !alst"b's pinigai, neti#ri !ert"biniai popieriai
(a#;ios, obliga;ios, i$!estinai !ert"biniai popieriai9 a#redit"!ai, op;ionai, !ariantai, bonai, serti/i#atai, !e#seliai). <io nusi#altimo
dal"#u negali b0ti neeg3istuoan&ios !alst"b's pinigai arba #uri n'ra ap"!artoe (p!3.9 150 lt). 8 to#i% #upi0r% #lius pagal
su#&ia!imo straipsn(. 4ra$ #lastoimas !et"biniuose popieriuose ne pagal B- @)? str., o pagal su#&ia!im%, nes padirbtas ne pats
popierius. <io nusi#altimo dal"#u negali b0ti loterios bilietai, #asos &e#iai, nes tai ne !ert"biniai popieriai.
/bj$ktyvioji pus& pasirei$#ia alternat"!iais !ei#smais - neti#r pinig pagaminimu arba paleidimu ap"!arton. 5agal B-
@)? str. s!arbu, #ad neti#ras pinigas ar !ert"binis popierius b0t to#s pana$us ( ti#r%, #ad normaliomis s%l"gomis gal't pate#ti (
F)
ap"!art%. Oei darbas nepa#an#amai pro/esionalus ir ra/inuotas, #lius pagal su#&ia!imo straipsn(. 1upras# &ia pro/esional l"ga. 8 $(
nusi#altim% pa#li0ti ( #ali03+ galima pagaminus ti# !ien% neti#r% pinig% ar #upi0r% (taip #ad apie !ienos #opios pagaminim% sa!o
rei#m'ms pagal autorin+ teis+ pamir$#ite). 5aleisti ( ap"!art% galima ir teis'tais !ei#smais, p!39 per#ant parduodant. Ialima ir
neteis'tai - nusipir#ti Ea$i$o. Nusi#altimas lai#omas baigtu, !os ti# !ienas pinig'lis paten#a ( #ito asmens #i$en+.
Subj$ktas - 1D met pa#altinamas asmuo. Oei !ast"b's tarnautoas - sutaptis su pi#tnaudia!imu tarn"ba.
Subj$ktin& pus& - tiesiogin' t"&ia (su!o#ia, gamina, paleidia ( ap"!art% ir #artoa $iuos !ei#smus). 7ot"!ai ir ti#slai gali
tur'ti rei#$m's ti# bausm's indi!iduali3a!imui.
) dal"e numat"tas #!ali/i#uoantis po"mis - neti#r pinig ar !ert"bini popieri pagaminimas, lai#"mas ar paleidimas
ap"!arton dideliais #ie#iais. .idelio #ie#io s%!o#os i$ai$#inimo n'ra. 2en#a atsi!elgti ( /a#tines aplin#"bes. (arba ane#dotas9
!aiuoa nauiei rusai l'tai D00 mersu ir staiga #ama3as tren#iasi iems ( upa#al(. Nauiei rusiai i$lipa, nueina prie #ama3o ir sa#o9
nu !ai#inas !ar"# pinigus - 10 gabal. 6airuotoas atidaro prie#ab%, #uri prigr0sta nuo !ir$aus i#i apa&ios doleri po#eliais, i$ima
#elet%, duoda @0 gabal. Nauiei rusai pasimet+ #lausia9 #laus"# o tu #asG 6airuotoas9 Nauasis rusas. L 0sG 6ai#inu#ai pasimet+
pasi#aso pa#au$ius ir pralemena9 N #ad pat"s au nebeinomN.) 2aigi dideli #ie#iai gali b0ti apib0dinami $itaip.
B- @)? str. @ dalis numato pri!ilegiuoant( po"m( - neti#r pinig ar !ert"bini popieri, #uriuos asmuo ga!o #aip ti#rus,
inotinis paleidimas ap"!arton. <iuo at!eu s!arbu nustat"ti, #ad pinig ar !ert"bini popieri ga!imo metu nesuprato, og ie "ra
neti#ri. Bet ap"!arton paleidimo metu is tur'o su!o#ti, #ad ap"!arton paleidia neti#rus pinigus ar !ert"binius popierius. <is
straipsnis nein#riminuoamas, ei asmuo neinodamas ir nei$siai$#in+s pinig ar popieri neti#rumo, bet gautus #aip ti#rus,
paleidia ap"!arton.
NB-
21< st'. 8$tik'; pinig; a' v$'tybini; popi$'i; pagaminimas+ laikymas a'ba '$ali)avimas
1. Tas+ kas pagamino a'ba '$ali)avo n$tik'us lito bili$tus+ mon$tas a' kit; valstybi; pinigus+ a'ba v$'tybinius
popi$'ius+ $san"ius #i$tuvos a' kitos valstyb&s apyva'toj$+
2. Tas+ kas pagamino+ laik& a'ba '$ali)avo %i%$l= ki$k= a' %i%$l&s v$'t&s n$tik'; lito bili$t;+ mon$t; a' kit; valstybi;
pinig;+ a'ba v$'tybini; popi$'i;+ $san"i; #i$tuvos a' kitos valstyb&s apyva'toj$+
:. Tas+ kas '$ali)avo (inomai n$tik'us lito bili$tus+ mon$tas a' kit; valstybi; pinigus+ a'ba v$'tybinius popi$'ius+
$san"ius #i$tuvos a' kitos valstyb&s apyva'toj$+ ku'iuos jis gavo kaip tik'us+
>. 4( v$ik,+ numatyt, 6io st'aipsnio : %alyj$+ atsako i' ju'i%inis asmuo.
/bj$ktas - /inans sistema. .abartiniame #ode#se $is nusi#altimas taip pat pris#iriamas prie nusi#altim /inansams,
susiusi su neteis'ta pinig, !ert"bini popieri, #apitalo, pa$to en#l, !aia!imo biliet, mo#'imo #orteli ap"!arta. 2aigi
galima teigti, #ad nesis#iria. .al"#as i$lie#a tas pats.
/bj$ktyvioji pus& pasirei$#ia alternat"!iais !ei#smais - neti#r pinig ar !ert"bini popieri pagaminimu ar reali3a!imu.
Atitin#a galioant( #ode#s%.
Subj$ktas tas pats W uridinis asmuo, #uris atsa#o u inotin( neti#r pinig ar !ert"bini popieri paleidim% ap"!arton,
#uriuos is prie$ tai ga!o #aip ti#rus. Ai$#u, ei asmuo negal'o ir neur'o galim"bi (p!3 dete#toriaus) pati#rinti o negalima bausti
pagal $( straipsn(.
Subj$ktin& pus& - tiesiogin' t"&ia. *$lie#a tas pats.
5a#inta ti# san#;ia. .idesnis pasirin#imas teis'ui.
F@