sausose augavietese pataisai ir pteridofitai gali uzaugti didesniais nei briofitai.

induociai
gali islaikyti stabilu vandens turini. pirma adaptacija vasko kutikule. ja sudaro poliesteris
vadinamas kutinu. sis polimeras apsaugo augala nuo patogenu invazijos, be kutino
kutikuleje yra vaskas kuris apasaugo augalo kuna nuo isdziuvimo. pavirsinis induociu
augalu audinys turi daug zioteliu. augalu induociu pavirsius turi daug ziotleliu. zioteliu
angeles gali atsiverti ir uzsiverti per ziotele patenka anglies dvideginis ir isleidziamas
gdeguonis. vanduo issaugomas. kai aplinka dregna zioteles atviros ir vyksta fotosinteze.
kai aplinka sausa zioteles uzsiveria sumazindamos vandens netekima. prasideda
kutikulinis kvepavimas, bet jis nera intensyvus. induociuose zioteles daznesnes. briofitai
greiciau isdziusta. induociuose esancios zioteles, kutikule ir vandens apykaitos audiniai
leidzia islaikyti vandeni, tai trachiofitams leidzia labiau isplisti. pteridofitai tai labai ivairi
augalu grupe. paparcio gyvenimo ciklo naujoves. paparciu, pataisu gametofitai yra mazi,
juo lengvai suzaloja sausra ir karstis. todel gametofitai auga dregnose vietose arba
pozemineje aplinkoje ir kodel ju trumpas gyvenimas. pataisu ir pteridofitu spermatozoidai
isleidziami i vandens plevele kuria jie nuplaukia iki kiausialastes archegoneje., vanduo
ribojanti sveiksnys del kuriu steridofitai, pataisai ir pteridofitai negali plisti sausumos
augavietese. taciau yra svarbiu pokyciu. jei ivyksta apvaisinimas sporofitas gali
produkuoti daug daugiau sporu, nes jis didesnis uz briofitu. induociu augalu sporofitai
trumpai priklauso nuo motininio gametofito, kai vystosi gemalas. gemaline saknele ir
gemalinis lapelis tampa nebepriklausomi. antra induociu sporofitas gali sakotis jis sudaro
daug stiebu, uzaugina daug lapu, o tols individas isnaudodamas dirvozemio vandeni su
mineralinemis medziagomis daugiau pagamina organiniu medziagu ir savo ruoztu tas
lemia didesni sporangiu ir produkuojamu sporu skaiciu. isskritusias sporas isplatina
vejas, sporos patekusios ant tinkamo dirvozemio dygsta gametofitu.l gametofitu skaicius
didesnis negu briofitu. gametofito stadija papartis baigia gyvenimos cikla.
ceratopteris richardii - sio paparcio genomo ir proteomo tyrimas isaiskino pokycius
vykusius induociu evoliucijoje. vienas genas susijes su peroksisomu vaidmeniu. kiti
genai susije su kalcio jonu ir natrio oksidais kaip siganlo molekulemis. paparciuose
natrio oksidas padeda plonoms lastelems- rizoidams igauti gravitacija, kurios deka
rizoidai auga virsunemis zemyn. toks augimo budas sudaro galimybe jie itvirtinti tokioje
padetyje kad gametanges ir gametos neisdziutu. gemalu produkcija paskatina tokiu
budu kad padidina augalu tinkamuma aplinkai.
sekliniai augalai: plikasekliai ir gaubtasekliai
plikasekliai siuo metu sudaro eile skyriu - cikadai ginkofitai pusunai gdetofitai yra
plikasekliu atstovai. plikasekliai dauginasi sporu ir seklu pagalba. del sios prieasties abi
grupes yra vadinamos sekliniais augalais. seklos yra sudetingos strukturos turincios
sudetingus audinius kurie apsaugo gemala, sekla turi baltymu, riebalu ir angliavandeniu
atsargas. gemalas naudotas tas atsargas vystymuisi. savybe sudaryti seklas padeda
sekliniams augalams issilaisvinti nuo dauginimosi apribojimu. si savybe paaiskina kodel
selkliniai augalai vyrauja zemes lansafte.
be siuo metu esanciu skyriu atstovu, anksciau buvo skyriu kuriu atstovu fosilijos yra tik
zinomos. dabar augantys augalai ir fosiliniai augalai vadinami spermatofitais, kartu su
ismirusiais sporiniai sumedejusiais augalais kartu dabartiniai sekliniai ir fosiliniai sekliniai
vadinami lignofitais. sis terminas atspindi ju savybe gaminti mediena. mediena sudaryta
is ksilenos audinio kurio celiulioze turtingos lasteles sieneles turi lignino. ligninas veikia
kaip superklijai jis sucementuoja celiukiozes mikrofibriles ir mediena tampa labai stipri.
medienos sudarymas augalams leidzia sustoreti ir tapti aukstais. ne visi dabartiniai
sekliniai augalai gamina mediena. gaubtasekliai issiskiria ziedu, vaisiumi ir specializuotu
seklu audiniu endospermu. endosperma turi ir plikasekliai bet jis yra kitoks negu
plikasekliu. jei plikasekliu endospermas haploidinis tai gaubtasekliu diploidinis. ziedas tai
trumpus kotus turintis organas, kuris specializuoja tokiu budu kad padidetu seklu
produkcija. vaisius yra darinys kuris vystosi is zeido organu, apgaubia seklas is skatina
seklu plitima aplinkoje. endospermas yra maitinamasis seklu audinys kuris didina
gaubtasekliu seklose saugomo maisto efektyvuma. ziedai, vaisiai endospermas
budingiausi gaubtasekliu pozymiai. nors plikasekliai gamina seklas daugelis yra
sumedeje augalai bet jie neturi ziedo vaisiaus ir tokio kaip gaubtasekliu endospermo.
nepasisant ziedu ir vaisiu endospermo nebuvimo. gaubtasekliai yra gausi augalu grupe.
kankorezis nera vaisius. plikasekliai vaisiu neturi. sausumos augalu evoliucine istorija
pries milijarda metu zemes sausumos pavirsius buvo neapgyvendintas. manoma kad
dregnose vietose augo melsvabnakteriu kolonijos tuo metu dirvozemio sluoksnis buvo
labai plonas nebuvo nei augalu nei gyvunu. pirmo sausumos augalo atsiradimas buvo
esminis dirvozemio vystymuisi, dabartiniu augalu bendriju vystymuisi ir gyvunu galimybei
kolonizuoti sausuma.
dabartiniu augalu molekuliniu ir kitu pozymiu palyginimas padeda suzinoti apie augalu
atsiradima. samanos physcomitrella patens genomas rodo genus kurie yra susije su
sausros ir karscio tolerancija tai naudinaga augant sausumoje. antras saltinis tai augalu
fosilijos tokios augalines medziagios kaip sporopoleninas, kutinas ir ligninas nesuyra,
todel skatina augalu kurie turi siu medziagu fosilizacija. fosiliju tyrimai ir dabartiniu
augalu molekuliniai tyrimai atskleide kaip augalai uzkariavo sausuma. augalu evoliucijos
istorijoje yra trys svarbus epizodai. pirmas pirmieji sausumos augalai atsiranda is
proteviu, kurie bendri su vandens dumbliais maurabragiais ir pradejo prisitaikyti
sausumos augavietem,s. sporiniai augalai pakeite zemes ekologija trecia senovine
kataklizma paskatino dabartiniu gaubtasekliu diversifikacija (atsisakojiamas).
sausumos augalai pavedejo keleta charakteringu pozymiu is maurabragiu bet kartu
igavo keliata nauju, atsizvelgiant i patiriama streasa sausumoje. visu sausumos augalu
sienele ksilogliukano karbohidratai. sios medziagos sukryziuoja celiuliozes mikrofibriles.
maurabragiai to neturi. tai vienas is nauju pozymiu kuris pasirode kai pirmi augalai eme
prisitaikyti sausumai. be kietu sporu pirmuose sausumos augaluose susidare irimui
atsparus kiti audiniu tipai. kai augalai apmirdavo ne viskas virstado anglies dvideginiu,
taip susidare fosiline organine akmens anglis. jai susidarius co2 kiekis atmosferoje
sumazejo. labai seniai panasus i briofitus sausumos augalai veliau induociai veike
zemes paraeities klimata sumazindami anglies dvideginio kieki atmosferoje ka augalai
daro ir siandien.
briofitu ekologinis poveikis
praitame desimtmetyje biologai apibreze irimui atsparaus audinio meses kieki sukurta
keliu anksti atsisakojusiu briofitu. ir panaudojo apskaiciuojant pirmu beindziu augalu
biologini poveiki. rezultatai iskele minti kad beindziai suteike organine medziaga
pirmiesiems dirvozemiams be to jie galejo produkuoti organine angli, kuri buvo palaidota
pries augalui suyrant iki anglies dvideginio taip pirmieji augalai veike zemes klimata.
paveikis galejo buti zenklus. labai svarbus zemes ekologijai yra dabartiniai briofitai,
kaupdami anglies dvidegini kaip irimui atsparia medziaga. dabartines kimino genties
atstovai sudare didelius durpynus. ilgama laikui kaupiant didelius organines kilmes
kiekius augalai padeda islaikyti pastovias salygas. kai salta kiminai mazona co2 leciau
tada atsyla atsiranda daugiau kiminu ir co2 vel sumazeja.
senoviniu induociu ekologinis poveikis.
jie kilo is dabar mirusiu augalu - protracheofitu. jie turejo sakotus sporofitus ir sudare
daug sporangiu, vistik ju vandens apytakos lasteles neturejo liginino ir atramos. fosiliniai
induociai uolienuose pasirode pries 2!-2" mln metu ir greitai tapo ivairus ir gausus.
sios fosilijos atskleide kad fosiliniai augalai neturejo nei lapu nei saknu, bet turejo stieba
su serdimi, kieta isorine kutikule. sie pozymiai kelia minti kad tie augalai islaikydavo
pastovu vandens balansa. gausus ligninas ir kutinas siejamas su senoviniu augalu
savybe atsispirti irimui pries fosilizacija, todel senoviniai induociai paliko daugiau fosiliju
negu briofitai. pirmieji lignofitai atsidure pelketuose rajonuose karbono periodu. dideli
medziai giminingi pataisams dominavo senoviniuose miskuose. miskas labai gerai
issilaike nes zemes drebejimas miska panardino i juros dugna kur mazai deguonies,
todel miskas sudare akmens angli, jis nebuvo suardytas.
karbono augalai konvertavo milziniskus atmosferinio co2 kiekius i irimui atspares
medziagas lignina ar kutina. jos buvo palaidotos ir suslegtos. tai labai pakeite zemes
klimata. augalai pasalino daug co2 is atmosferos tai turejo itakos atsalimui. karbono
induociu augalu isivyravimas koreliavo su dramatisku atmosferinio co2 lygio
sumazejimu. kai co2 kiekis buvo mazas atmosferinio o2 lygis labai padidejo. aukstu o2
kiekiu buvo galima paaiskinti gigantisku vabzdziu atsirdimu. isivyravo saltos sausos
salygos. sio trumpo klimato pasikeitimo pasekoje daug sporiniu, pteridofitu isnyko.
salygos buvo palankios sekliniu augalu diversifikacijai. sekliniai augalai geriau prisitaike
saltesnems ir sausenems salygoms todel jie pradejo dominuoti.
plikasekliu skyriai vyravo mezozojaus eroje pries 2#-$%mln metu. tai dinozauru era.
sioje eroje gyveno ir pirmieji zinduoliai. plikasekliai, gaubtasekliai buvo dinozauru ir
zinduoliu maisto saltinis. pries $% mln metu ivyko kosmine katastrofa, meteoritas nukrito
ir atsitrenke i zeme. sis ivykis vadinamas &'( ivykiu. poveikis kartu su vulkaniniu
aktyvumu sukele milziniskus pelenu duju ir ruko kiekius kurie uztemde saules sviesa ir
daug augalu ismire, taciau nevisos. sumazejus maisto atsargoms dauguma dinozauru
isnyko. atsirado vietos augalams vystytis i naujas rusis taip pat pauksciams ir
zinduoliams prisitaikyti prie ivairiu buveiniu. po &'( paparciai ilgai vyravo. islikusios
gaubtasekliu grupes eme diversifikuoti, tai paskatino vabzdziu susijusiu su augalais
diversifikacija. kai aplinka paveike augalu diversifikacija. augalu diversifikacija paveike
zemes aplinka taip kad jis veike kitu augalu tolesni vystymasi.
evoliuciniai pokycai - gemalo, lapu ir seklu susidarymas.