pagrindines dumbliu grupes fotoautotrofai ir moksotrofai.

dumbliai pasizymi ivairia

pigmentacija, tai susije su sviesos prieinamumu vandenyje. todel vandenyje dumbliai
isvyste fotosintetinancias sistemas kurios daugiau melynai zalios spalvos bangas
pagauna. makrodumbliai dar gali buti rudi raudoni... del papildomu pigmentu, kurie gali
apsorbuoti daugiau sviesos energijos. raudondumbliai turi fikoeritrina. auksadumbliai ir
rudadumbliai turi . zaliadumbliuose yra liuteinas ir karotenas. fotosintetinanatys dumbliai
turi ivairiu maisto atsargu molekulias. zaliasumbliai krakmola plastidese, euglenoidai
polisacharidus citoplazmoje, o titnagdumbliai lipidau arba lriebalu laselius lasteleje.
dumbliai atsargines medziagas naudoja energijai. sios atsargines medziagos paaiskina
kodel jos svarbios kaip energijso saltinis ir kodel dumbliai yra heterotrofu maistas. visi
dumbliia turi gynybines priemones. ju grupes: ivairus dangalai, trichocistos, melynos
sviesos blyksniai ir toksinai. dangalai gali buti gleivingi kieti arba dygliuoti. daug dumbliu
turi lasteles dangala gleiviu maksti, netgi lasteles sienele galima traktuoti kaip dangala
sauganti dumbli. tvirtos celiuliozines lasteles sieneles - zaliadumbliuose . gleiveti
polisacharidai saudgo raudondumblius. haptofitai turi caco3 sarveli. siliciu inkrustuotas
sarvelis apsaugo titnagdumblius. trichocistos tai baltymines strukturos, kurios yra
suspaustos, issideste dangale ir palietus ju virsutine dali jos veikia kaip botagelis, nes
jos greitai pailgeja. kai kurios vandenynu dinoflagletu rusys kai sujudinamoas
spinduliuoja mylynos sviesos blyksniais - liuminoscencija. jie prisieda ir is ju sklinda
sviesa taip juos lengviau pastebi plesrunai. ivarus dumbliai produkuoja toksinus, kurios
sustabdo gyvunu fiziologijos procesus. svarbiausi toksinu gamintojai dinoflageliatai.
mazos ju populiacijos gamina nedaug toksinu. kai vandenys uztersiami mineral. medz. ju
populiacija padideja ir toksinu buna daugiau, tada jie pavojingi gyvunams. pfiesteria
sukele masine zuvu zuti, jos toksinai pazeide zuvu oda ir dumbliai galejo misti zuvies
augalu audiniu, sie dumbliu toksinai sukele zveju amnezija ir kitus nervinius sutrikimus.
dumbliu dauginimosi adaptacijos
jos susijusios su nelytiniu ir lytiniu dauginumusi
nelytinis:
jie dauginasi specializuotomis storasienemis ramybes lastelemis, kurios isgyvena
nepalanku laikortarpi, visi protistai dauginasi mitoziskai, kol yra pakaknkamai maisto
saltiniu vyksta nelytinis dauginimasis
daugialasciai daznai suformuoja specializiuotas nelytines lasteles, organizmu plitimui,
tos specializuotos nelytines lasteles skirtos ju plitimui vadinamos costomis. jos
storasienes ir ramybes busenoje gali isbuti ilga laika. paprastai dinoflageliatai,
zaliadumbliai gamina cistas, jie gali buti pernesti su laivu balastiniu vandeniu is vieno
uosto i kita;. eukariotu lytinis dauginimasis susijes su mejoze, pirma atsirado protistu
grupeje. lytinis dauginimasis yra adaptacija, padidinanti galimybe greitesneiam
evoliucijos atsakui aplinkos pokyciams. tai pagrindine lytinio dauginimosi adaptacija,
pagreitina evoliucini atsaka i aplinkos pokycius. trys lyt. dauginimosi ciklai - zigotinis,
sporinis, gametinis.
dauguma vienalasciu dumbliu kurie dauginasi lytiskai turi zigotini cikla. haploidines
lasteles vystosi i gametas, jie gamina kiausialastes ir spermatozoidus. yra nemazai
dumbliu atstovu, kurie sudaro gametas kurios strukturiskai panasios, bet jos skiriasi
strukturomis, plius ir minus tipai. gametos susijungias susidarant stuorasieniai
diploidiniai zigotai, kuri gali isgyventi nepalankias salygas, ponepalankiusalygu vyksta
mejoze ir tada mitoze daug sykiu. tik zigota yra diploidine siame gyvenimo cikle!
sporinis gyvenimo ciklas
daug daugialasciu zaliadumbliu ir rudadumbliu ji turi, jis dar vadinamas kartu
kaita.makroskopiniai zaliadumbliai ar rudadumbliai turintys toki gyvenimo cikla sudaro du
daugialasciu organizmu tipus: haploidine gametofito gamina gametas ir diploidini
sporofita, kuris mejoziskai gamina sporas. sis gyvenimo ciklo pavadinimas atsirado nuo
sporu sudarymo mejozes budu. kiekvienas daugialastis organizmas gali prisitaikyti prie
ivairesniu salygu. raudondumbliai turi yppatinga sporini gyv. cikla. ju gyvenimo ciklas
rodo kintamuma apimamnti triju daulialasciu kartu kaita. jis issivyste del raudondumbliu
spermaciu nejudrumo. spermatozoidas turi ziuzelius, spermaciai neturi ziuzeliu ir
budingas raudondumbliams, spermis tai vyriskos nejudrios lytines lasteles budingos
sekliniams augalams. spermaciai negali nuplaukti iki kiausialasciu apvaisinimas vyksta
kai spermacis plukdomas vandens priplaukia ir apvaisina kiausialaste. daug
raudondumbliu sudaro daug sporu kurios formuoja gametofitas ir sporofitas. sporofito
kartos skiriasi, viena yra didele pagal ugi kita maza. mazasis sporofitas gamina
diploidines sporas didydis gamina haploidines sporas. sekantis lytinis gyvnenimo ciklas
yra gametinis sis gyvenimo ciklas budingas titnagdumbliams. visos lasteles isskyrus
gametas yra diploidines, o gametos yra haplidines. titnagdumbliu lytinis dauginimasis
padidina genetine ivairove ir naudingas ju lasteles dydziui, dukterine lastele atsiradusi po
mitozes yra mazesne uz tevine, del to kad lastele yra sudaryti is mazos ir dideles dalies,
ta dukterine kuri gauna didesne epiteka issivysto tokio pat dydzio, o lastele kuri paveldi
hipoteka ja panaudoja kaip epiteka ir pagamina hipoteka mazesne. todel titnagdumbliai
mazeje. jei titnagdumblio lastele pasidaro labai maza ji nebeisgyvena. lytinis
dauginimasis atstato lasteliu dydi i normalu. titnagdumbliu lasteles susijngia su gleiviu
antklode partneriai dalijasi mejoziskai sudarydami gametas. po apvasinimo susidaro
dideles sferines zogotos toliau vyksta mitoziniai dalijimaisi kurios turi maksimalu dydi
rusiai.
sausumos augalai
tai daugimaciai eukariotiniai organizmai sudarytu is lasteliu su plastidemis ,jie gyvena
sausumoje. augalu karalystes atstovai issivyste is zaliadumbliu, bet augalai nuo ju
skiriasi. tie skirtumai padeda isgyventi sausumos salygomis. sausumoje salygos
ivairesnes. maurabragiai proteviai. sudetingos sandaros maurabragis nagrineta per
laborus. kaliochete gentis, paprastesnes sandaros buna vienalasciai. molekuliainiai
biochemijos, sandaros duomenys rodo kad augalai kilo is fotosintetinancio protistu
protevio. jis turejo sudetinga kuna su sakomis, toks kunas budingas coleochete ir
maurabragiui. visi maurabragio komplekso individai turi augalus panase sandara, bet
sudetingi maurabragiai turi citokinezes tipa, tarplastelinius rysius, lytinius dauginimasi
kiausialastes ir spermatozoido pagalba. del to maurabragis yra geras info saltinis apie
sausumos augalu protevius. paprasti maurabragiai turi nesudetingal lytini dauginimasi, ju
kunas susidaro ir vienos lasteles arba nesisakojanciu siulu. tiriant sudetingus ir
paprastus maurabragius yra iliustruojama kaip pirmuju augalu charakteringi pozymiai
atsirado evoliuciniu ivykiu schemoje. maurabragiai nesudaro monofiletines grupes, bet
kartu su sausumos augalai jei suformuoja streptofitus kurie giminingi zaliadumbliams, jie
ir kiti zaliadumbliai turi celiuliozine lasteles sienele, zaliais chloroplastais sus krakmolu,
papildomu chlorofilu b ir beta karotenu. sausumos augalai jau igavo papildomu pozymiu,
kurie skiria juos nuo artimai giminingu zaliadumbliu, jie yra susije su ankstyvia adaptacija
sausumai. visu augalu kunai sudaryti is trimaciu audiniu, to paties tipo susjungtu lasteliu.
audiniai sudaro augalams didejancia galimybe isvenkti vandens netekties pavirsiuje.
kadangi kunas sudarytas is audiniu jis turi mazesnis ploto ir turio santyki negu sakoti
siulai.
sausumos augalu audiniai susidare is vienos ar keliu aktyviai besidalijanciu lasteliu
kurios yra augimo virsunese, tokie lasteliu augimo centrai vadinami apikaline meristema
virsunine meristema!. audinius gaminancios sios meristemos gali sudaryti satykinai
storus, sakotus augalu kunus, galincius toleruosi sausra ir mechanni stresa. ji gali
gaminti audinius ir organus turincius spec. funkcijas. sausumos augalai turi aiskius lyt.
pozymius: gyvenimos cikla apimanty kartu kaita, gemala, kuris pradeda vystytis mot.
audinyje, lytines lasteles kurios tvirtos sieneles leidzia plisti ore ir specializuotas
strukturas, kurio apsaugo ir platina gamina lyt lasteles. augalu sistematikai naudojama
strukturiniai arba morfologinius pozymius.
kerpsamanes samanos ylvaisunai pataisumai pteridofitai cikadai ginkgofitai spygliuociai
gnetofitai ziediniai augalai
fosilijos rodo kad buvo dar vienas augalu skyrius -
pirmiausia issivyste kerpsamanes veliau samanos po to seke ylvaisunai. pagal
dabartinius duomenis ylvaisunai giminingi induociams. induociai atskiriami vidiniais
vandens ir medziagu apytakos audiniais, kurie taip pat sudaro ramstini audini. pataisai
giminingi kitiems dabartiniams augalams. po ju atsirado pterodofitai toliau kiti eiliskai.
kerpsamanes gali buti gniuzuliskos, stuomenines turi stieba ir lapus!, samanos turi
gametofita ir sporofita. kiekviena grupe seudaro aiskia monofiletine grupe zinoma. ".#
kerpsamaniu rusiu, $% tukst samanu. ylvaisunu apie $&& rusiu siu triju grupiu augalams
taikomas termnas briofitai jie nesudaro monofiletines grupes. si bendrine savoka tinka
isreiksti ju bendra sandara, dauginimosi ypatybes ir ekologinius pozymius. breofitai
neuaksti aptinkami dregnuose augavietese. jie negali uzaugti auksti ar daugintis
sausose augavietese. briofitai turi epikalines sistemas, kurios gamina specialius audinius
ir kitus pirmuju augalu pozymius. briofitai gerai prisitaike sausumai negu maurabragiai.
maurabragiu ciklas zigotinis. tai lastele kurioje ivyksta mejoze. briofitu gyvenimo ciklas
yra sporinis kuriame keiciasi kartos. sporiniame gyv cikle mejoze vyksta formuojantis
sporoms, jos yra dauginimosi sporos ir sudaro galimybe plisti aplinkoje. kartu kaita
reiskia kad sausumos augalai turi du tipus kunu - gametofitas ir sporofitas. augalu
gyvenimo cikle zigotoje mejoze budavo atidedama ir tada diploidine karta tapo
daugialaste pries ivykstant mejozei, pirmiems sausumos augalams turintiems diploidine
karta buvo suteiktas pranasumas sausumoje. briofitai turi kartu kaita. sausumoje
sporofitas leidzia augalui placiai plisti naudojant mejoze pagaminti genetiskai ivairiu
sporu. kiekviena spora gali isaugti i gametofita. briofitu gametofito karta yra
fotosintetinantis, zalias ir fotosintetinantis. kuo daugiau sporu tuo daugiau gametofitu ir
tuo didesne galimybe jiem isplisti.
gametofitui budinga:
evoliucinio ir dauginimosi poziuriu pagrindine augalo gametofito funkcija sudaryti
gametas. mejozes vykdyti nereikia, gametos susidaro po mejozes. visos gametofito
gametos yra identiskos genetiskai. briofitu ir daugelio kitu sausumos augalu gametofitai
sudaro specializuotas strukturas kurios vadinamos gametangemis. tam rikros
gametangiu lasteles issivysto i gametas o kitos lasteles issivysto i isorini dengiamaji
audini kuris saugo gametas. butelio pavidalo gametanges yra vadinamos archegonemis.
sferiskos arba pailgos gametanges spermatozoidai! anteridziai. kai spermatozoidai
sublersta ir tinkamos salygos jie isleidziami i vandens plevele veikiant chem
medziagoms isskiriamoms archegoniu, sprematozodai nuplaukia prie kiausialasciu. jos
susilieja, zigota vystosi i gemala. jei nera dregmes apvaisinimas nevyksta.
nepakankamos dregmes salygos gali apriboti dauginimosi procesa. augalai ir sporofitai
yra adaptacinis atsakas aplinkai.
briofitu sporofitai
vienas is lyt dauginimosi pranasumo, zigota lieka apsupta lyt. audiniu, kur zigota yra
saugoma ir maitinama - matrotrofija. visos sausumos augalu grupes turi matrotrofinius
gemalus todel juos vadina embriofitais. kai gemalo produkcijai nevisada pakanka
vystymuisi vandens kaip ir briofitu atveju. yra labai svarbu zigota apgaubti gametofito
audiniais ir maitinti gemala. kitas sporinio gyvenimo ciklo daug. pranasusmas, kad kai jie
subresta, daugialasciu sporofitu lastelese ivyksta mejoze susidarant daug sporu. ji
vyksta sporangese. jos kietos sieneles saugo spora. sporanges briofitu atsidaro
specializuotais budais kurie paskatina pkitinma vejo pagalba. sporu lasteles sienele
impregnuota medziaga sporopoleninu. tai medziaga atspari ardymui ir irimui. jis sudaryta
is biopolimeru misinio kur vyrauja riebiuju rugsciu ilgosos grandines. kai sporos pasiekia
tinkamas augavietes sporos sieneles plysta ir vystosi sporofitas - mitoze. kuo daugiau
sporu tuo daugiau galimybiu isplisti. kuo didesnis sporofitas tuo daugiau sporu. todel
sporofitas per evoliucija didejo.
yra brifitu skiramieji pozymiai isskiriantys nuo kitu augalu. briofitu vyrauja gametofitai,
gametofitai gyvena ilgiau negu sporofitai, sporofitas yra mazesnis ir islieka prisitvirtines
prie gametofito. sporofitas nesakotas, jo virsuneje susidaro viena sporange, joje ribotas
sporu skaicius. kitu augalu sporofitai yra nepriklausomi. jie toliau auga ir gali sudaryti
daug sporangiu ant saku. kitas skir. pozymis - briofitai neturi ramstiniu ir apytakos
audiniu. tam tikru briofitu gametoitai turi paprastu apytakos audinius kurie neatlieka
ramstines funkcijos, del tos priezasties jei vadinami beindziais augalais. kiti sausumos
augalai, kurie turi sausumos augalus yra induociai.
pataisai ir pteridofitai nesudaro seklu, jie dauginasi sporomis. jie sudaro apytakos audini,
turi savybe sakotis, tokios ju savybes suteikia galimybe uzaugti aukstesniais nei briofitai
ir sudaryti daugiau sporu. siu adaptaciju pasekmeje pataisai ir pteridiofitai yra pastebimi
labiau bendrijose negu briofitai. induociai augalai buvo labai svarbus zemes ekologijoje
kelis simtus milionu metu. pirmieji induociai atsirado pirmiau negu pirmieji briofitai.
egzistavo kelios induociu augalu linijos kuriu atstovai ismire.
jie turi stiebus saknis ir lapus, ju saknys yra specializuoti organai, vandens ir mineraliniu
medziagu absorbcijai is drivozemio. lapai yra fotosinteze atliekantys organai. pataisu
saknys skiriasi nuo pteridofitu. pataiso saknis sakojasi virsuneje. o pteridofitu saknims
budingas vidinis sakojimasis - saknis atsisakoja is saknies gilesniu audiniu. kaip sekliniu
augalu pataisu lapai yra labai mazi ir turi viena nesakota gysla. pteridofitu lapai
stambesni turi sakotas gyslas. stiebai yra besisakojancios strukturos kuriose yra
apytakos audinys. stiebai sudaro lapus ir sporanges, stiebuose yra specializuoti
apytakos audiniai, floema ir ksilema karniena, mediena!. ksilemoje issidesto tracheides
abu sie audiniai leidzia jie praleisti organines medziagas, vandeni su mineral medz.
ksilema atlieka ramstine funkcija, sudaro galimybe jie uzaugti aukstesniems nei
neindziams. si funkcija atsirado ir spaudimui, irimui, vandeniui atsparios medziagos
lignino kuris tracheidziu lasteliu sienelese.
iki induociu
fotosinteze, melsvabakteres, dumbliai, beindziai