1

(NE)POPULIARIAUSIAS LIETUVI KALBOS MOKYMO(SI) METODAS:

ANALIZ IR VERTINIMAS
Loreta Aleinait, Laura Pavalkyt, Laura Raiauskait
Lietuvos sveikatos moksl universitetas

Anotacija. Lietuvos sveikatos moksl universitet (toliau LSMU) kasmet stoja mokytis apie 100 student i vairi
pasaulio ali. Viena i praktini disciplin yra lietuvi (usienio) kalba. Trys lietuvi (usienio) kalbos lygiai, atitinkantys A1, A2,
B1, B2 Europos kalb sistemos reikalavimus, yra privalomi. Be to, antrame kurse Medicinos fakulteto studentams kaip
pasirenkamasis dalykas yra dstomas profesins lietuvi (usienio) kalbos kursas.
Pirmiausia, studentams labai svarbu i(si)ugdyti komunikacin kompetencij, kuri reikalinga, praktikos metu savarankikai
bendraujant su pacientais ligoninje. Kita vertus, reikia suformuoti bei ilaikyti teigiam mokymosi motyvacij, nes studentai ino,
kad po eeri studij met i kalba tikriausiai nebebus reikalinga. Ir visa tai reikia pasiekti tokiais kalbos mokymo(si) metodais,
kurie padt su(si)formuoti gdius kuo maesnmis laiko snaudomis, nes medicinos specialybs reikalauja tempt profesini
studij, palikdamos nedaug laiko humanitarinms.
iame straipsnyje aptariami trys pagrindiniai kalbos mokymo(si) metodai Lietuvos sveikatos moksl universitete, j
taikymo principai ir kaita bei studento poreikiai, iskiriant vien ar kit metod.
Raktaodiai : gramatika, komunikacin kompetencija, lietuvi kalba, mokymosi motyvacija, usienio kalbos mokymo(si)
metodai.

vadas. Studentai usienieiai Lietuvos sveikatos moksl universitete (toliau LSMU) lietuvi
kalbos mokosi nuo 1989 met. Per laik keitsi mokymo(si) bdai ir strategijos, taiau komunikacin
kompetencija iliko svarbiausiu orientyru, lemianiu lietuvi kalbos mokymo(si) proceso prioritetus.
Svarbiausias studento usienieio lietuvi kalbos mokymosi tikslas isiugdyti tokius gdius, kurie leist
gana laisvai komunikuoti ne tik (bei ne tiek) vairiose kasdiense situacijose, bet ir susikalbti su bsimais
pacientais bei kolegomis ligoninse (t.y.: gebjim paklausti, suprasti ir urayti pacient nusiskundimus bei
raus lig istorij irauose, upildyti ligos istorijas ir t.t.).
Lietuvi kalbos mokymo(si) procese yra neivengiama vairi metod derinio [1]. Todl, apklausiant
LSMU studentus, buvo praoma vertinti gramatikos ir vertim (toliau GV) metod, audiolingvistin
metod (toliau A) ir komunikacin (toliau K) metod (poir).
Tyrimo tikslas isiaikinti, kuris i i trij lietuvi kalbos mokymosi metod daugiausiai /
maiausiai atitinka LSMU Medicinos fakulteto student poreikius bei kuris j (ne)patraukliausias studentams
pirmaisiais, antraisiais ir treiaisiais mokymosi metais. Tyrimas atskleid bendr lietuvi kaip svetimos
kalbos mokymo(si) vaizd LSMU ir leido palyginti bei vertinti vairias mokymo(si) strategijas keiiantis
kursams norint tobulinti mokymo(si) proces ateityje. is tyrimas yra trejus metus truksianio platesnio
tyrimo dalis.
Apie lietuvi kaip usienio kalbos mokym(si) rayta nemaai [1], taiau ir iandien tiek dstytojui,
tiek studentui tai tebra ikis, reikalaujantis nuolat atnaujinti poir vis proces bei taikomus metodus
Darbo tikslas ianalizuoti ir vertinti, kuris i pagrindini lietuvi kalbos mokymo(si) metod yra
(ne)populiariausias tarp LSMU student usieniei.
Darbo objektas student poiris tris pagrindinius lietuvi (usienio) kalbos mokymo(si) metodus
ir j praktin naud.
Darbo udaviniai:
pristatyti ir aptarti pagrindinius LSMU lietuvi (usienio) kalbos mokymo(si) metodus;
pateikti vis trij kurs (privalomojo dalyko) bei antro kurso (pasirenkamojo dalyko) usienio
student lyginamj apklausos ratu analiz (t.y., palyginti, ar / kaip studento mokymosi metod
pasirinkimas kinta pagal kursus ar dalykus (privalomas / pasirenkamas));
pateikti statistiniam pirmakursiui, antrakursiui ir treiakursiui, LSMU Medicinos fakultete
besimokaniam lietuvi (usienio) kalbos, (ne)naudingiausi pratim, mokymosi stiliaus bei form bendr
vaizd aptariant, kokios prieastys lemia tok student vertinim.
Tyrimo metodai:
mokslins literatros analiz;
apklausos ratu kiekybin analiz.
Straipsnio struktra
Straipsnis sudarytas i 2 dali: pirmojoje trumpai aptariami pagrindiniai LSMU lietuvi (usienio)
kalbos mokymo metod bruoai; antrojoje apraomi bei palyginami apklausos ratu rezultatai ir pateikiamos
ivados.
I. Pagrindiniai lietuvi (usienio) kalbos mokymo metodai LSMU. Nors tyrintojai po ilg gin
atsisak vienintelio geriausio usienio kalbos mokymo metodo paiek ir teikia pirmenyb alternatyvai
metod eklektikai, vis tik gan domu patyrinti, koks metodas (ar j derinys) yra tarp j vyraujantis ar
maiausiai patrauklus (naudingas), studijuojant kalb pagal skirtingas programas. Galima suprasti, kodl
2

angl arba, tarkim, ispan kalb mokyme vyrauja komunikacinis poiris, o struktras grietai registruojantis
audiolingvistinis metodas nra laikomas reikmingu. Tai lemia moderniose kalbose keliskart maesnis
problemini struktr skaiius: pavyzdiui, tose kalbose nra vardaodio kaitybins sistemos su vien
septyniasdeimia skirting daiktavardio galni.
Tikriausiai daugelis usienio kalbos dstytoj pritart teiginiui, kad n vienas metodas nra prastas,
jei jis tikslingai naudojamas [4,9] . Kalbos mokymas(is) priklauso nuo programos turinio bei individuali
besimokanios asmenybs savybi, nuo skirting kurs, program ar skirtingo temperamento ir charakterio.
Pagal tai studentai renkasi ir skirtingus mokymosi bdus.
Lietuvi (usienio) kalbos mokymo(si) procese LSMU derinami klasikiniais tap gramatikos ir
vertim metodas bei audiolingvistinis metodas, naujasis komunikacinis poiris bei kit metod elementai.
Kiekybinio tyrimo lentelse, atspindiniose statistinio studento pasirinkim, iuos metodus atitinka skirtingos
pratim rys.
Audiolingvistinis metodas pasiymi tuo, jog daugiau dirbama odiu nei ratu. Anketose
respondentai turjo subjektyviai vertinti naudingum toki audiolingvistinio metodo pratim:
a) siminti ir vaidinti dialogus;
b) pildyti korteles ir dirbti su jomis;
c) paiam atrasti taisykles ir jas pakomentuoti;
d) pateikti savus pavyzdius ir paaikinti gramatik grupje.
Gramatikos ir vertim metodu kalbos mokoma pereinant nuo taisykls prie pavyzdi (arba
atvirkiai), veriant odi atitikmenis angl kalb ir vadovaujantis dedukciniais arba indukciniais
taisykli aikinimo bdais. Tyrimo metu student buvo praoma vertinti iuos pratimus, atspindinius
gramatikos ir vertim metod:
a) skaityti ir versti tekstus;
b) spalvinti, pieti, sudaryti odi emlap ar tinkl;
c) siminti gramatikos taisykles ir pavyzdius;
d) atlikti gramatikos pratimus.
LSMU greta tradicini mokymosi bd studentams silomos ir komunikacins pratybos: kuriami bei
vaidinami gydytojo ir paciento dialogai sivaizduojamoje kasdienje ar medicininio pobdio situacijoje
pagal tuo metu lygiagreiai studijuojam medicinos dalyko modul (pvz.: irdies ir kraujagysli sistema
situacija: miokardo infarktas). Anketose vertinimui pateikti ie pratimai, iliustruojantys komunikacin
poir:
a) pristatyti tem (naudojant vaizdo priemones);
b) diskutuoti apie svarbius vykius;
c) kurti dialogus ir imituoti situacijas.
Reikia paminti, jog atliekant kai kuriuos pratimus pasitelkiamas mirus (tarpinis) mokymo(si)
bdas, pavyzdiui, klausydamas lietuvikos dainos ar dialogo studentas ne tik taiko vertimo gdius,
gramatines inias (GV), bet taip pat stengiasi sidmti, kaip odius taria gimtakalbis bei bando pakartoti
(A). Todl kai kurie tyrimui pateikti pratimai atspindi kelis metodus:
a) irti filmus ir klausytis dain (K, A);
b) klausytis dstytojo ir grups draug kalbjimo (K, A);
c) siminti ir deklamuoti eiles (GV, A);
d) siminti ir dainuoti dainas (A, K);
e) skaityti ir atpasakoti tekstus (GV, K);
f) formuluoti ir atsakyti kito studento klausimus (GV, K);
g) kurti tekstus pagal pateiktus klausimus (A, K);
h) rayti diktantus arba urayti savo pasakyt tekst (A, K).
II. Kiekybinis tyrimas ir rezultatai. Kiekybiniame tyrime dalyvavo Medicinos fakulteto I, II ir III
kurso studentai usienieiai, besimokantys lietuvi kalbos kaip privalomo dalyko bei II kurso studentai
usienieiai, studijuojantys lietuvi kalb kaip pasirenkam dalyk. Tyrimas buvo atliktas pasibaigus
semestrui vasario mnes.
Buvo pateikta 160 anket (po 40 kiekvienai programai). Tyrimo dalyviai studentai i Ispanijos,
Libano, Izraelio, vedijos, Vokietijos, Lenkijos, Portugalijos, Indijos, Pakistano, Eritrjos. Respondent
amius 18-34 metai. Studentams buvo pateiktas vienas atviro tipo klausimas ir trys udaro tipo klausimai
(kuriuose respondentai turjo vertinti balais (nuo 1 iki 10 pateiktus variantus). Pasirinkti tokie vertinimo
kriterijai: teigiami - labai patinka atitinka 10 ir 9 balai; vidutinikai patinka 8 ir 7 ir neigiami - nelabai
patinka 6, 5 ir 4, visikai nepatinka 3, 2 ir 1 balas. Vienos tiriamos programos respondent imtis 40
[N=40]. Minimalus galimas atsakymo balas 40, maksimalus 400. Pirmuoju atviro tipo klausimu norta
3

suinoti, kokiais tikslais LSMU studijuojantys usienieiai tikisi panaudoti lietuvi kalbos inias baig vis
program. Taip pat buvo klausiama ir praoma vertinti:
Kiek svarbios usienio kalbos mokymosi formos?
Kiek svarbs usienio kalbos mokymosi stiliai?
Kokios pratim rys naudingiausios mokantis lietuvi kalbos?
Pagal 5 labiausiai respondentams (ne)patikusias pratim ris galima sprsti, koks metodas
dominuoja skirtingose programose (I, II, II, IV lentels),

(ia 1 lentelje I kurso (privaloma programa)
student nuomon, 2 lentelje II kurso student (privaloma programa) nuomon, 3 lentelje III kurso
student (privaloma programa) nuomon, 4 lentelje II kurso student (pasirenkama programa) nuomon)).
Mokymosi stili ir form tyrimas V ir VI lentels bei atviro tipo klausimas pagrindia vieno ar kito pratimo
pasirinkimo motyvacij.

1 pav. Pratim rys pirmame kurse (lietuvi kalba privaloma disciplina)

Kaip matome i 1 paveiksle, pirmame kurse studentai usienieiai mieliausiai mokosi lietuvi (kaip
privalomos) kalbos pagal iuos pratimus:
1. 85 % irdami filmus ir klausydamiesi dain: 23 studentams is pratimas labai patinka (17
skyr po 10 ir 6 skyr po 9 balus), 13 student vidutinikai patinka (5 skyr po 8 ir 8 skyr po 7 balus), 3
studentams nelabai patinka (1 skyr 6, 1 skyr 5 balus) ir 1 visikai nepatinka (jis skyr 3 balus).
2. 82 % skaitydami ir versdami tekstus: 17 student is pratimas labai patinka (14 skyr po 10 ir 3
skyr po 9 balus), 18 student vidutinikai patinka (9 skyr po 8 ir 9 skyr po 7 balus), 5 studentams nelabai
patinka ( 5 skyr po 5 balus) ir nei vienam studentui nra is pratimas visikai nepriimtinas.
3. 81 % klausydamiesi dstytojo ir grups draug kalbjimo: 20 student is pratimas labai patinka
(15 skyr po 10 ir 5 skyr po 9 balus), 13 student vidutinikai patinka (9 skyr po 8 ir 4 skyr po 7 balus), 3
visikai nepatinka (1 skyr 3 balus, 1 skyr 2 balus ir 1 skyr 1 bal).
4. 77 % a) skaitydami ir atpasakodami tekstus: 16 student is pratimas labai patinka (12 skyr po
10 ir 4 skyr po 9 balus), 14 student vidutinikai patinka (6 skyr po 8 ir 8 skyr po 7 balus), 9 nelabai
patinka (3 skyr po 6 ir 6 skyr po 5 balus) ir 1 visikai nepatinka ( skyr 1 bal) arba b) formuluodami ir
atsakydami klausimus: 17 student is pratimas labai patinka (13 skyr po 10 ir 4 skyr po 9 balus), 14
student vidutinikai patinka (8 skyr po 8 ir 6 skyr po 7 balus), 6 nelabai patinka (3 skyr po 6, 2 skyr po
5 ir 1 skyr 4 balus) ir 2 visikai nepatinka ( 2 skyr po 1 bal).
Pirmame kurse studentai usienieiai maiausiai nori mokytis lietuvi (kaip privalomos) kalbos
pagal iuos pratimus:
1. 50 % a) simindami ir deklamuodami eiles: tik 4 studentams is pratimas labai patinka (4 skyr
po 10 bal), 10 student vidutinikai patinka (3 skyr po 8 ir 7 skyr po 7 balus), 12 student nelabai patinka
(2 skyr po 6, 10 skyr po 5 balus) ir 14 visikai nepatinka (4 skyr po 3 balus, 3 skyr po 2 ir 7 skyr po 1
bal) bei b) diskutuodami apie svarbius vykius: 8 studentams is pratimas labai patinka (6 skyr po 10 ir 2
skyr po 9 balus), 5 studentams vidutinikai patinka (2 skyr po 8 ir 3 skyr po 7 balus), 12 student nelabai
4

patinka (4 skyr po 6, 7 skyr po 5 ir 2 skyr po 4 balus) ir 14 visikai nepatinka (3 skyr po 2 ir 11 skyr po
1 bal).
2. 51 % spalvindami, piedami, sudarydami odi emlapius ir tinklus: 8 studentams is pratimas
labai patinka (7 skyr po 10 ir 1 skyr 9 balus), 6 studentams vidutinikai patinka (2 skyr po 8 ir 4 skyr po
7 balus), 12 student nelabai patinka (5 skyr po 6, 6 skyr po 5 ir 1 skyr 4 balus) ir 14 visikai nepatinka
(3 skyr po 2 ir 11 skyr po 1 bal).
3. 55 % pristatydami praneimus (naudojant vaizdo mediag): 11 student is pratimas labai
patinka (10 skyr po 10 ir 1 skyr 9 balus), 4 studentams vidutinikai patinka (1 skyr 8 ir 3 skyr po 7
balus), 12 student nelabai patinka (3 skyr po 6, 8 skyr po 5 ir 1 skyr 4 balus) ir 13 visikai nepatinka (2
skyr po 3, 2 skyr po 2 ir 9 skyr po 1 bal).
4. 57 % aikindami gramatikos taisykles grupei ir pateikdami savo pavyzdius: 9 studentams is
pratimas labai patinka (8 skyr po 10 ir 1 skyr 9 balus), 9 studentams vidutinikai patinka (1 skyr 8 ir 8
skyr po 7 balus), 13 student nelabai patinka (2 skyr po 6, 8 skyr po 5 ir 3 skyr po 4 balus) ir 9 visikai
nepatinka (1 skyr 3, 1 skyr 2 ir 7 skyr po 1 bal).
Kiekybinio tyrimo rezultatai rodo, kad pirmame kurse tarp populiariausi pratim ri dominuoja
komunikacinis ( 4 i 5 pratim ri glaudiai su juo susijusios) ir gramatikos vertim metodai ( 3 i 5 ri
glaudiai susijusios), o nepopuliariausi pratim penketuke metodai pasiskirst tolygiai. Atkreiptinas
dmesys, kad 200 (t.y. 50 %) bal nesurinko tik vienas pratimas, tad visi pratimai, iskyrus eili mokymsi,
yra maiau ar daugiau patraukls pirmakursiams usienieiams, mokantis lietuvi kalbos.

2 pav. Pratim rys antrame kurse (lietuvi kalba privaloma disciplina)

Kaip matyti i pateikto 2 paveikslo, antraisiais metais besimokantys lietuvi kalbos palankiausiai
vertina iuos pratimus:
1. 86 % pristatyti temas (naudojant vaizdo priemones) (18 respondent is pratimas labai patinka
14 student skyr po 10 bal, 4 po 9 balus, 13 respondent vidutinikai patinka 7 skyr po 8, 6 skyr po 7
balus, 11 respondent nelabai patinka 4 skyr po 6, 3 skyr po 5 ir 4 skyr po 4 balus, 7 visikai nepatinka
2 skyr po 3, 2 po 2 ir 3 po 1 bal).
2. 83 % skaityti ir versti tekstus (18 respondent is pratimas labai patinka 14 student skyr po
10 bal, 4 po 9 balus, 17 respondent vidutinikai patinka 9 skyr po 8, 8 skyr po 7 balus, 5
respondentams nelabai patinka 3 skyr po 6, 1 skyr 5 balus, 1 skyr 4 balus ir nebuvo n vieno, kuriam
visikai nepatinka).
3. 78 % formuluoti ir atsakyti kito klausimus (17 respondent is pratimas labai patinka 15
student skyr po 10 bal, 2 po 9 balus, 15 respondent vidutinikai patinka 6 skyr po 8, 9 skyr po 7
balus, 6 respondentams nelabai patinka 2 skyr po 6, 3 skyr 5 balus, 1 skyr 4 balus ir 2 visikai
nepatinka jie skyr po 1 bal).
4. 77 % a) skaityti ir atpasakoti tekstus (16 respondent is pratimas labai patinka 14 student
skyr po 10 bal, 2 po 9 balus, 14 respondent vidutinikai patinka 6 skyr po 8, 8 skyr po 7 balus, 6
respondentams nelabai patinka 4 skyr po 6, 1 skyr 5 balus, 1 skyr 4 balus ir 4 visikai nepatinka 3
5

skyr po 3 balus ir 1 skyr 2 balus) bei b) klausytis dstytojo ir grups draug kalbjimo (16 respondent is
pratimas labai patinka 9 studentai skyr po 10 bal, 7 po 9 balus, 15 respondent vidutinikai patinka 11
skyr po 8, 4 skyr po 7 balus, 5 respondentams nelabai patinka 3 skyr po 6, 2 skyr po 5 balus ir 4
visikai nepatinka 2 skyr po 3 balus, 1 skyr 2, 1 skyr 1 bal).
Prie nepatraukliausi antrakursiai studentai priskiria iuos pratimus:
1. 37 % spalvinti, pieti, sudaryti odi emlap ar tinkl (4 respondentams is pratimas labai
patinka 3 studentai skyr po 10 bal ir 1 skyr 9 balus, 3 vidutinikai patinka 1 skyr 8 balus, 2 skyr po
7 balus, 13 nelabai patinka 2 skyr po 6, 7 skyr po 5 balus, 4 skyr po 4 balus ir 20 visikai nepatinka 1
skyr 3 balus, 1 skyr 2 balus, 18 skyr po 1 bal).
2. 40 % pildyti korteles ir praktikuotis su jomis (tik 2 respondentams is pratimas labai patinka jie
skyr po 10 bal, 8 vidutinikai patinka 1 skyr 8, 7 skyr po 7 balus, 10 respondent nelabai patinka 6
skyr po 6, 2 skyr po 5 ir 2 skyr po 4 balus, net 20 visikai nepatinka 4 skyr po 3 balus, 1 skyr 2 balus,
15 skyr po 1 bal).
3. 44 % pateikti savus pavyzdius ir paaikinti gramatik grupei (tik 3 respondentams is pratimas
labai patinka jie skyr po 10 bal, 10 vidutinikai patinka 3 skyr po 8, 7 skyr po 7 balus, 10
respondent nelabai patinka 5 skyr po 6, 2 skyr po 5 ir 3 skyr po 4 balus, net 16 visikai nepatinka 1
skyr 3 balus, 3 skyr po 2 balus, 12 skyr po 1 bal).
4. 49 % siminti ir dainuoti dainas (6 respondentams is pratimas labai patinka 5 skyr po 10 bal,
1 skyr 9 balus, 8 vidutinikai patinka 6 skyr po 8, 2 skyr po 7 balus, 9 respondentams nelabai patinka
5 skyr po 6, 4 skyr po 5 balus, 17 visikai nepatinka 3 skyr po 3 balus, 1 skyr 2 balus, 13 skyr po 1
bal).
5. 51 % siminti ir deklamuoti eiles (11 respondent is pratimas labai patinka 6 skyr po 10 bal,
5 skyr po 9 balus, 6 vidutinikai patinka 2 skyr po 8, 4 skyr po 7 balus, 7 respondentams nelabai
patinka 6 skyr po 5, 1 skyr 4 balus, 16 visikai nepatinka 1 skyr 3 balus, 2 skyr po 2 balus, 13 skyr
po 1 bal).
Kiekybinio tyrimo rezultatai parodo, kad antrame kurse tarp populiariausi pratim ri dominuoja
komunikacinis (4 i 5 pratim ri) ir gramatikos vertim metodai (3 i 5 ri), tarp nepopuliariausi
pratim vyrauja audiolingvistinis metodas (4 i 5). Antrame kurse nepatraukli pratim ri skaiius
padidja iki 4 (iems pratimas respondentai skyr maiau nei 200 bal, t.y. maiau nei 50 %).

3 pav. Pratim rys treiame kurse (lietuvi kalba privaloma disciplina)

3 paveiksle matyti, jog treiakursiai gana auktais balais vertina vairi ri pratimus, o
populiariausi yra ie:
1. Skaityti ir atpasakoti tekstus 82 % (27 respondentams is pratimas labai patinka 23 student
skyr po 10 bal, 4 po 9 balus, 4 respondentams vidutinikai patinka 2 skyr po 8, 2 skyr po 7 balus, 5
6

respondentams nelabai patinka 2 skyr po 6, 2 skyr po 5 ir 1 skyr 4 balus, 4 visikai nepatinka 4 skyr
po 1 bal).
2. Skaityti ir versti tekstus 82 % (25 respondentams is pratimas labai patinka 23 studentai skyr
po 10 bal, 2 po 9 balus, 7 vidutinikai patinka 6 skyr po 8, 1 skyr 7 balus, 4 respondentams nelabai
patinka 4 skyr po 6 balus, 4 visikai nepatinka 4 skyr po 1 bal).
3. Formuluoti ir atsakyti kito klausimus - 81 % (25 respondentams is pratimas labai patinka 23
studentai skyr po 10 bal, 2 po 9 balus, 9 respondentams vidutinikai patinka 2 skyr po 8, 7 skyr po 7
balus, 1 nelabai patinka 1 skyr 6 balus, 5 visikai nepatinka 5 skyr po 1 bal).
4. Kurti dialogus ir imituoti situacijas 80 % (24 respondentams is pratimas labai patinka 23
studentai skyr po 10 bal, 1 skyr 9 balus, 9 vidutinikai patinka 5 skyr po 8, 4 skyr po 7 balus, tik 1
nelabai patinka 1 skyr 6 balus, 6 visikai nepatinka 6 skyr po 1 bal).
5. Klausytis dstytojo ir grups draug kalbjimo - 80 % (24 respondentams is pratimas labai
patinka 22 studentai skyr po 10 bal ir 2 skyr po 9 balus, 9 vidutinikai patinka 7 skyr po 8 balus, 2
skyr po 7 balus, 1 nelabai patinka 1 skyr 5 balus, 6 visikai nepatinka 6 skyr po 1 bal).
Treiame kurse studentai usienieiai maiausiai link:
1. 51 % a) pildyti korteles ir praktikuotis su jomis (16 respondent is pratimas labai patinka 13
skyr po 10 bal ir 3 skyr po 9 balus, 1 vidutinikai patinka 1 skyr 8 balus, 3 nelabai patinka 2 skyr
po 6, 1 skyr 5 balus ir 20 visikai nepatinka 1 skyr 3 balus, 19 skyr po 1 bal) ir b) 51 % spalvinti,
pieti, sudaryti odi emlap ar tinkl (16 respondent is pratimas labai patinka 13 studentai skyr po
10 bal ir 3 skyr po 9 balus, 2 vidutinikai patinka 1 skyr 8 balus, 1 skyr 7 balus, 2 nelabai patinka 2
skyr po 5 balus ir 20 visikai nepatinka 2 skyr po 3 balus, 1 skyr 2 balus, 17 skyr po 1 bal).
2. 65 % pristatyti tem (naudojant vaizdo priemones) (18 respondent is pratimas labai patinka
18 student skyr po 10, 4 vidutinikai patinka 3 skyr po 8 balus, 1 skyr 7 balus, 8 labai patinka 1
skyr 6, 6 skyr po 5 balus, 1 skyr 4 balus ir 10 visikai nepatinka 1 skyr 2, 9 skyr po 1 bal).
3. 66 % a) siminti ir deklamuoti eiles (18 respondent is pratimas labai patinka 16 student
skyr po 10 bal ir 2 skyr po 9 balus, 8 vidutinikai patinka 8 skyr po 8 balus, 7 nelabai patinka 6
skyr po 5 balus, 1 skyr 4 balus ir 10 visikai nepatinka 2 skyr po 2, 8 skyr po 1 bal) bei b) siminti
gramatikos taisykles ir pavyzdius (22 respondentams is pratimas labai patinka 20 student skyr po 10
bal ir 2 skyr po 9 balus, 3 vidutinikai patinka 1 skyr 8 balus, 2 skyr po 7 balus, 4 nelabai patinka 4
skyr po 5 balus, 4 visikai nepatinka 4 skyr po 1 bal).
Kiekybinio tyrimo rezultatai leidia teigti, kad treiame kurse tarp populiariausi pratim ri taip
pat dominuoja komunikacinis (4 i 5 pratim ri) ir gramatikos vertim metodai (3 i 5 ri), tarp
nepopuliariausi pratim vyrauja gramatikos ir vertim metodas (3 i 5). Atkreiptinas dmesys, kad treiame
kurse visiems pratimams respondentai skyr daugiau nei 200 bal (t.y. daugiau nei 50 %), vadinasi, visi
pratimai yra gantinai priimtini.

4 pav. Pratim rys antrame kurse (lietuvi kalba pasirenkama disciplina)

Antrame kurse studentai usienieiai mieliausiai mokosi lietuvi (kaip pasirenkamos profesins)
kalbos pagal iuos pratimus:
7

1. 88 % irdami filmus ir klausydamiesi dain: 22 studentams is pratimas labai patinka (22
skyr po 10 bal), 14 student vidutinikai patinka (9 skyr po 8 ir 5 skyr po 7 balus), 4 studentams nelabai
patinka (3 skyr 6 ir 1 skyr 5 balus) ir nei vienam studentui nra is pratimas visikai nepriimtinas.
2. 79 % kurdami dialogus ir imituodami situacijas: 22 student is pratimas labai patinka (17 skyr
po 10 ir 5 skyr po 9 balus), 9 studentams vidutinikai patinka (7 skyr po 8 ir 2 skyr po 7 balus), 5
studentams nelabai patinka (1 skyr 6 ir 4 skyr po 5 balus) ir 4 visikai nepatinka (1 skyr 3 balus ir 3 skyr
po 1 bal).
3. 77 % a) skaitydami ir versdami tekstus: 14 student is pratimas labai patinka (12 skyr po 10 ir
2 skyr po 9 balus), 20 student vidutinikai patinka (8 skyr po 8 ir 12 skyr po 7 balus), 4 nelabai patinka
(2 skyr po 6, 1 skyr 5 ir 1 skyr 4 balus) ir 2 visikai nepatinka (2 skyr po 2 balus) arba b) klausydamiesi
dstytojo ir grups draug kalbjimo: 12 student is pratimas labai patinka (7 skyr po 10 ir 5 skyr po 9
balus), 20 student vidutinikai patinka (12 skyr po 8 ir 8 skyr po 7 balus), 7 nelabai patinka (3 skyr po 6,
3 skyr po 5 ir 1 skyr 4 balus) ir 1 visikai nepatinka (1 skyr 1 bal).
4. 73 % a) vaidindami pagal pateiktus dialogus: 13 student is pratimas labai patinka (13 skyr po
10 bal), 15 student vidutinikai patinka (8 skyr po 8 ir 7 skyr po 7 balus), 4 nelabai patinka (1 skyr 6, 1
skyr 5 ir 2 skyr po 4 balus) ir 8 visikai nepatinka (4 skyr po 3, 2 skyr po 2 ir 2 skyr po 1 bal) arba b)
formuluodami bei atsakydami kito klausimus: 13 student is pratimas labai patinka (9 skyr po 10 ir 4
skyr po 9 balus), 15 student vidutinikai patinka (10 skyr po 8 ir 5 skyr po 7 balus), 9 nelabai patinka (4
skyr po 6, 4 skyr po 5 ir 1 skyr 4 balus) ir 3 visikai nepatinka (3 skyr po 1 bal).
Antrame kurse studentai usienieiai maiausiai link mokytis lietuvi (kaip pasirenkamos) kalbos
pagal iuos pratimus:
1. 27 % a) simindami ir dainuodami dainas: tik 2 studentams is pratimas labai patinka (2 skyr po
10 bal), 5 studentams vidutinikai patinka (3 skyr po 8 ir 2 skyr po 7 balus), 3 studentams nelabai patinka
(2 skyr po 5 balus ir 1 skyr 4 balus) ir net 30 student visikai nepatinka (2 skyr po 3 balus, 1 skyr 2 ir
27 skyr po 1 bal) bei b) simindami ir deklamuodami eiles: 5 studentams is pratimas labai patinka (3
skyr po 10 ir 2 skyr po 9 balus), 5 studentams nelabai patinka (2 skyr po 6, 2 skyr po 5 ir 1 skyr 4
balus) ir 30 student visikai nepatinka (1 skyr 3, 2 skyr po 2 ir 11 skyr po 1 bal).
2. 30 % simindami gramatikos taisykles ir pavyzdius: 3 studentams is pratimas labai patinka (2
skyr po 10 ir 1 skyr 9 balus), 2 studentams vidutinikai patinka (1 skyr 8 ir 1 skyr 7 balus), 7 studentams
nelabai patinka (4 skyr po 6, 1 skyr 5 ir 2 skyr po 4 balus) ir 28 studentams visikai nepatinka (4 skyr po
3, 3 skyr po 2 ir 21 skyr po 1 bal).
3. 31 % patys atrasdami ir pakomentuodami gramatikos taisykles: 5 studentams is pratimas labai
patinka (3 skyr po 10 ir 2 skyr po 9 balus), 3 studentams vidutinikai patinka (1 skyr 8 ir 2 skyr po 7
balus), 3 studentams nelabai patinka (2 skyr po 5 ir 1 skyr 4 balus) ir 29 studentams visikai nepatinka (2
skyr po 3, 5 skyr po 2 ir 22 skyr po 1 bal).
4. 35 % pildydami korteles ir su jomis praktikuodami: 2 studentams is pratimas labai patinka (2
skyr po 10 bal), 5 studentams vidutinikai patinka (3 skyr po 8 ir 2 skyr po 7 balus), 7 studentams
nelabai patinka (4 skyr po 6, 2 skyr po 5 ir 1 skyr 4 balus) ir 26 studentams visikai nepatinka (2 skyr po
3, 1 skyr 2 ir 23 skyr po 1 bal).
Pagal iuos kiekybinio tyrimo rezultatus galima sprsti, kad antro kurso (pasirenkamoje) programoje
tarp populiariausi kalbos mokymo(si) pratim ri dominuoja 2 metodai: komunikacinis (4 i 6 pratim
ri) ir audiolingvistinis (4 i 6 ri), pastarasis yra ios programos ir nepopuliariausias metodas (4 i 5).
Atkreiptinas dmesys, kad net 9 pratim rys i 19 (iems pratimams respondentai skyr maiau nei 50 %)
yra nepatrauklios mokantis lietuvi kalbos.

0
50
100
150
200
250
300
350
400
450
1 2 3 4
kl ausymas
skai tymas
kal bji mas
raymas

5 pav. Usienio kalbos mokymo(si) formos
0
50
100
150
200
250
300
350
400
1 2 3 4
i ndi vi dua
l us
poroje
grupj e

6 pav. Usienio kalbos mokymo(si) stiliai

5 ir 6 paveiksluose (iuose paveiksluose 1 atitinka pirmo kurso (privalom) program, 2 atitinka
antro kurso (privalom) program, 3 atitinka treio kurso (privalom) program, 4 atitinka antro kurso
(pasirenkam) program) pateikta student, atvykusi mokyt(is) LSMU medicinos specialybs, pozicija,
irykinanti lietuvi kalbos prioritetines mokymo(si) formas ir stilius. Ji leidia geriau suprasti student
motyvacij, glaudiai susijusi su vienokiu ar kitokiu mokymo(si) metodo pasirinkimu, nors per pratybas
daniausiai realizuojamos visos 4 kalbins veiklos rys.
5 paveiksle matyti, kad pirmaisiais, antraisiais, ir treiaisiais studij metais daugumos respondent
nuomon apie mokymo(si) form svarb sutampa: svarbiausias ilieka kalbjimas (pirmame ir antrame
kurse 90 % respondent pirmenyb teikia iai mokymosi formai, treiame 97%), antras pagal svarb
klausymas, treias skaitymas, nepopuliariausias yra raymas (pirmame kurse 68 % respondent laiko
svarbia i mokymosi form, antrame ir treiame kursuose 74 % (privaloma programa) ir 70 % antrame
kurse (pasirenkama programa)).
6 paveiksle rodo, kad tik pirmaisiais metais visi mokymosi stiliai (individualus 74 %, poroje 73
% ir grupje 74%) respondentams yra vienodai reikmingi ir patraukls. Vliau rodikliai diferencijuojasi, nes
kinta programos, taip pat gyjama daugiau kalbini gdi. Todl antraisiais bei treiaisiais studij metais
studentai labiausiai pageidauja mokytis poroje (87 % ir 86 % - antraisiais ir 89% treiaisiais), maiausiai
pageidauja grupje. Toks rodikli pasiskirstymas paaikina, kodl vis kurs ir program studentai
populiariausiais nurod pratimus, labiausiai susijusius su komunikacine funkcija.
Ivados
1: a) LSMU Medicinos fakultete komunikacinis bei gramatikos ir vertim metodai yra vienodai
populiars visuose kursuose mokantis lietuvi (usienio) kalbos (kaip privalomos disciplinos), o antro kurso
studentams mokantis lietuvi kalbos pagal pasirenkam program dominuoja komunikacinis ir
audiolingvistinis metodai.
b) nepopuliariausias metodas antrame kurse, studijuojant tiek pagal privalom, tiek pagal
pasirenkam programas audiolingvistinis, treiame kurse gramatikos ir vertim, o pirmame kurse tokio
nra.
2. Keiiantis programoms, dominuojantis metodas nekinta, bet antrame kurse daugja su studentams
nepatraukliu metodu susijusi pratim - tiek mokantis pagal privalom, tiek pagal pasirenkam programas.
Treiame kurse vis pratim populiarumas vl didja ir net virija 50 % rib, taiau dominuojantys ilieka tie
patys: komunikacinis bei gramatikos ir vertim metodai.
3. Atviro tipo klausimas parod, kad daugumai pirmo kurso student, patekusi pirmkart svetim
kalbin aplink labai svarbu ne tik suprasti, klausyti, bet ir umegzti dialog (komunikacinis poiris);
daugumai antro ir treio kurs student svarbiausia gyti toki kalbin kompetencij, kuri padt (antrame
kurse gana savarankikai, o treiame kurse laisvai) komunikuoti ne tik prastose socialinse situacijose,
bet ir susikalbti su pacientais bei kolegomis: urayti pacient nusiskundimus bei raus lig istorijose,
upildyti ligos istorijas, siuntim lapelius (komunikacinis ir gramatikos vertim metodai). Udaro tipo
klausim rezultatai leidia daryti ivad, kad visose programose kalbjimas yra vyraujanti usienio kalbos
mokymosi forma (komunikacinis poiris), o darbas poroje (iskyrus pirmj kurs) yra populiariausias
mokymosi stilius (komunikacinis ir audiolingvistinis metodai).
4. Kadangi kiekybinis tyrimas atskleid, kad ne tiek (ne)populiariausias metodas, kiek pasirenkam
pratim rys atskleidia detalesn statistinio studento usienieio poir svetimos (lietuvi) kalbos
mokymosi proces, rekomenduojama besimokantiems lietuvi (kaip usienio) kalbos skirti kuo vairesni
pratim, parenkant ir pritaikant juos student grupei (jei manoma, ir individualiai studentui).

Literatros sraas
[1] Bendrieji Europos kalb mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys. 2008.Vilnius: Firidas.
[2] Buivydien V., ukien R. Komunikacins metodikos taikymas mokant (-is) lietuvi kalbos kaip svetimosios. Santalka.
Filologija, t. 15. Vilnius, 2007.
[3] Buivydien V., ukien R. Sociokultrinio konteksto svarba mokant usienieius lietuvi kalbos kaip svetimosios.
Kalb studijos, Nr. 9. Vilnius, 2006.
[4] Stunnien G. Usienio kalb didaktika. Kaunas: UAB Kitos spalvos, 2008.

Loreta Aleinait, Laura Pavalkyt, Laura Raiauskait
The most (un)popular method for learning Lithuanian: analysis and evaluation
Summary
Teaching and learning Lithuanian as a foreign language at Lithuanian University of Health Sciences (LUHS) requires a
specific organization of the study process. It is highly important for foreign students to develop the communication competence
required during their practice for independent communication with patients in hospital. In addition to that, they also need to develop
and maintain a positive motivation for learning because there is a high probability that after six years of studies, they will not need
this language anymore. Such situation necessitates the language teaching and learning techniques that would help student to develop
the required skills within the minimal possible time because studies of medicine require intense professional studies, leaving little
time for humanities. The aim of this paper was to identify which method (communicative, grammar and translation, or audio-
linguistic - or maybe a combination thereof) is predominant, and which less important in learning Lithuanian at LUHS. Also, the

paper aimed at identifying the reasons behind the students choice. The quantitative study showed which method (or a combination of
several methods) may be predominating or the least favorable in teaching/learning different subjects or even the same subject.
Various types of exercises related to the aforementioned methods provided much more detailed information about a statistical
foreign students Lithuanian language learning technique. More attention should be devoted to this field in order to increase foreign
students motivation and improve their learning results.
Keywords: grammar, communication competence, the Lithuanian language, motivation for learning, foreign language
teaching/learning techniques.

Apie autores
Loreta Aleinait lektor, Lietuvos sveikatos moksl universiteto Kalb ir edukacijos katedra, loreta.a@centras.lt,
8 672 39951. Moksliniai interesai: kalbos kultra, specialybs kalba, lietuvi kalbos dstymas usienieiams, sociolingvistika,
kalbotyra.
Laura Pavalkyt asistent, Lietuvos sveikatos moksl universiteto Kalb ir edukacijos katedra,
laurencija60@hotmail.com, 8 656 20767. Moksliniai interesai: lietuvi kalbos dstymas usienieiams, sociolingvistika.
Laura Raiauskait asistent, Lietuvos sveikatos moksl universiteto Kalb ir edukacijos katedra,
laura_r79@yahoo.com, 8 607 70770. Moksliniai interesai: lietuvi kalbos dstymas usienieiams, lyginamoji fonetika,
sociolingvistika.